Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Download Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Post on 14-Oct-2014

743 views

Category:

Documents

5 download

DESCRIPTION

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

TRANSCRIPT

2009

10

Dangaus spalvosMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

1

Sunku rasti mog, kuris nebt gyds ar protezavs dant, kuris menkos aizdels nebt klijavs pleistru. O jei patyrte chirurgin operacij aizda tikriausiai buvo sita specialiais silais. Jei turite regjimo problem gal neiojate kontaktinius lius? Be abejo, esate girdj, kad kai kurie regjimo sutrikimai gali bti gydomi akies lius keiiant dirbtiniais. Ir tai toli grau dar ne viskas, dar yra dirbtins kraujagysls, dirbtiniai irdies votuvai ir t. t. Visa tai pagaminta i labai vairi mediag, kurios bendru vardu vadinamos biomediagomis. Bet ar susimstme kada nors, kas tai yra? Kokie tokioms mediagoms keliami reikalavimai? Kas ir kaip visa tai kuria? Ar toli laikai, kai naudojant biomediagas sukurti dirbtiniai audiniai ir organai taps kasdienybe?

BiomediagosMangirdas MALINAUSKAS Virginija BUKELSKIEN Raimondas IRMENISVilniaus universiteto Lazerini tyrim centras, Biochemijos institutas, Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik irdies chirurgijos centras

ir audini ininerijaretai naudojamos atskirai, pavieniui, daniausiai jos jungiamos vairias kompozicijas ar prietaisus, o ie jau sveikauja su gyvomis sistemomis. Taigi pagrindinis klausimas, kur turi bti atsakyta kuriant biomediagas, kaip jos sveikaus su biologinmis sistemomis, koks bus pastarj atsakas iuos negyvus darinius? Tai vadinama biologinio suderinamumo tyrimu. Medicinos praktikoje yra didel vairov reikmen, pagamint i biomediag. Jos skirstomos tiek pagal paskirt, tiek ir pagal kilm chemin, fizin, ininerin prigimt. Tai metalai, polimerai, stiklai, anglies junginiai ir vairios kombinuotos mirios prigimties mediagos. Jos naudojamos vairi dang, skaidul, plveli, put, audini, prietais ar j dali, kontaktuojani su gyvu organizmu, gamybai. Be visiems gerai inom medicinini reikmen, pagamint i biomediag, toki kaip irdies votuvai, krties implantai, dirbtiniai snariai, akies liai, kontaktiniai liai, danties implantai ir kt., yra daug ir kit, kurie yra ne maiau svarbs, bet apie juos kalbama reiau. Tai vairs kateteriai, drenai, dirbtins kraujagysls ir j stentai, virktai, vairs tvarsiai, vaist pateikimo priemons, pirtins ir daugelis kit. Visa tai rodo, kad biomediagos medicinoje uima labai svarbi viet, o j krimas ir tobulinimas yra labai reikminga mogaus gerovei tarpdisciplinin moksl sritis.

K vadiname biomediaga?Biomediaga negyva mediaga (sintetins ar natralios prigimties, kieta, o kartais ir skysta), naudojama medicininiuose taisuose ir prietaisuose, kurie turi slyt su paiomis vairiausiomis biologinmis sistemomis. Tok apibrim 1987 m. pateik audini ininerijos specialistas Liverpulio universiteto (Anglija) profesorius D.F.Williamsas knygoje Biomediagos. Biomediagomis aktyviai domimasi, jos kuriamos ir tiriamos daugiau kaip pus amiaus, ioje tarpdisciplinini moksl srityje pritaikomos medicinos, biologijos, chemijos, fizikos, mediag mokslo ir ininerijos inios. Be jokios abejons, toki mediag krimas nemanomas be mogaus intelekto, smons ir jausm. O tai reikia, kad kuriant biomediagas vadovaujamasi ne tik tikslij moksl teorijomis, bet savo indl nea ir etikos, teiss, sveikatos apsaugos bei kiti i pirmo vilgsnio su tuo nesusij mokslai. Taigi biomediagos daugelio moni, daugelio moksl produktas, skirtas mogaus gerovei. Biomediagos kuriamos daniausiai medicinos reikmms, taiau j pritaikymas apima ir biotechnologijos, biochemijos bei kitas su gyvuoju pasauliu susijusias mokslo ir technologij sritis: tai ir vairi lsteli auginimo in vitro indai, klinikini tyrim laboratoriniai prietaisai, biomolekuli tyrimo ranga, vairs diagnostikos rinkiniai ir kt. Visus juos vienija bendras poymis negyvos mediagos slytis su vairiomis biologins kilms sistemomis. Biomediagos

Istoriniai pavyzdiaiRandama ini, kad mogaus organizmui svetimos mediagos gydymui naudotos dar prie Krist. Iki pat XIX a. vidurio pagrindins biomediagos, naudojamos medicinos praktikoje, buvo varis ir bronza (lydinys, kurio didij dal sudaro varis). I i mediag buvo gaminami endoprotezai mogaus organizmo atramos sistemos sutrikimams gydyti, taiau tokie protezai turjo vien blog savyb varis organizme tirpo ir j nuodijo.

Dar vienas istorinis, bet kitos kilms biomediagos naudojimo medicinoje pavyzdys ketgutas chirurginiai silai, inomi jau Galeno laikais. iuolaikins medicinos prieauryje, senovs Egipto, Babilono, vliau Graikijos ir Romos gydytojai aizdoms siti naudojo oldi gyvn arnas. Nors i angl kalbos veriant od ketgutas tiktina, kad tai kats arnos (cat gut), tikriausiai kats ia niekuo dtos. Ketgutas chirurginms silms naudojamas iki i laik, tik dabar tai natralus pintas silas i avies, karvs, arklio arn ivalyto ir suminktinto kolageno. Susidomjimas biomediagomis pradjo spariai augti XIX a., kai vairiose pasaulio vietose pradta iekoti nauj protezavimo galimybi. Pirmj danties implantacij, manoma, atliko Maggiolo (Italija). 1809 m. jis djo auksin implantat k tik itraukto danties alveol. 1871 m. gydytojas Marcy ivarai gydyti panaudojo kengros sausgysl, po to jis iband buliaus, banginio, elnio sausgysles. 1880 m. Vienoje (Austrija) daktaras Gluckas kelio snariui protezuoti pasirinko dramblio kaul. 1902 m. tarp kelio snario galvui buvo terptas auksas kapsulje. is bandymas buvo skmingas, jis paskatino chemikai inertik, bet stabili, protezavimui tinkam mediag tyrimus. Daug vliau, apie 19301940 m., ivaroms gydyti buvo silomi sidabro lopai, tantalo juosta, plienin viela ir kt. Ilgainiui biomediag pradta atsisakyti, nes gana danai, prajus tam tikram laikotarpiui po operacij, dirbtins mediagos mogaus organizme suirdavo. Maa to, nustatyta implantuot biomediag fragmentacija, aptikti pliniai, irstantys audiniai ir kitokios komplikacijos. Susiformavo du poiriai vienas biomediagas neig, kitas skatino iekoti nauj, paangesni gydymo bd, kad biomediagos nesukelt komplikacij organizme. Analizuojant literatros altinius galima pastebti, kad antrasis, dabartinis, biomediag paiekos ir j galimybi tyrimo pakilimas prasidjo apie 19301940 metus. 1932 m. A.W.Merrickas (Austenal lab., JAV) sukr lydin, inom vitallium pavadinimu, kur sudaro 60 proc. kobalto, 20 proc. chromo, 5 proc. molibdeno bei mai kit metal kiekiai. Apie 1938 m. i me-

2

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

a

b

c

1 pav. Suaugusio triuio griaui raumen nevisikai diferencijuotos lstels kultroje ,,in vitro (a) ir sodintos paeist irdies miokard: histologiniame irdies raumens preparate prigijusios transplantuotos lstels, daytos branduol sijungianiais fluorescuojaniais daais DAPI, vyti mlyna spalva (vaizdas liuminescenciniu mikroskopu) (b) ir hematoksilinu-eozinu daytos lstels viesiniu mikroskopu transplantuot lsteli sankaupa, isidsiusi stria juosta centrinje preparato dalyje (c) diag pradta naudoti endoprotez gamybai. Protezai i vitallium lydinio buvo naudojami iki pat 1960 m., kol atsirado j alingo poveikio, kur sukelia susisiekiani implant metal korozija, rodym. Apie 1960 m. Floridos (JAV) universiteto profesorius L.Henchas sukr biostikl, kuris vliau JAV buvo naudotas Vietnamo karo dalyvi galni kaulams protezuoti. 1970 m. prancz chirurgas P .Boutinas klubo protezavimui pradjo naudoti aliuminio ir cirkonio keramik. Keramika nra skaidoma organizme, ji laikoma amina, abi ios jos rys yra inertins. Deja, tokie protezai ne visada stabils, dl vairi prieasi implantai lta, sukeldami komplikacijas gretim minktj audini ar net kaulo paeidimus. Mokslui engiant priek, atsirado ir kit mediag. Viena i j hidroksiapatitas, endoprotezavimui naudojamas vienas ar vairios jo kompozicijos su kitomis mediagomis. ie dariniai imituoja kaulin audin, yra biologikai aktyvs, t.y. sudaro slygas kaulinio audinio integracijai protez. Toki mediag yra daug. Fundamentiniai tyrimai ir auktosios technologijos kiekvien dien atnea nauj ini, kurios yra labai reikmingos daugeliui mokslo srii, taip pat ir medicinai. odos vio. Ir tai tikrai dar ne viskas. Molekulin biologija, mediagotyra, lstels mokslas, nanotechnologijos jau duoda vaisi padeda gydyti ligonius. Kai kurios idjos, dar neseniai atrodiusios ypa drsios, jau pasiek klinikini tyrim stadij ir jau bandomos pritaikyti mogaus organizme. Tai dar kart parodo, kokia svarbi yra mogaus mintis! iuo metu praktik skinasi keli gal ne tokie fantastiniai, bet dar labai netolimoje praeityje revoliuciniais laikyti gydymo metodai. Vienas i j audini ininerija, kuri ilg laik buvo laikyta tik biomediag mokslo dalimi. Pastaruoju metu ypa suaktyvjus kamienini lsteli tyrimui, audini ininerija gavo didiul pagreit ir dabar gijo teis bti savarankika tarpdisciplinine mokslo aka. Be jokios abejons, biomediagas ir audini ininerij sieja glaudus ryys. Audini ininerija yra apibdinama kaip mokslas, suteikiantis galimyb atkurti paeist audin arba j pakeisti nauju. Danai audini ininerija tapatinama su regeneracine medicina. i tarpdisciplinini moksl technologija pltojama keliomis kryptimis. Viena i j lsteli terapija, kuri remiasi pai lsteli transplantavimu. Vaizdiai tariant, tai yra sergani lsteli pakeitimas sveikomis savomis arba svetimomis. Tam naudojamos kamienins arba vlesns nevisikai diferencijuotos lstels, kurios iskiriamos i organizmo ir tiesiogiai arba padaugintos in vitro suvirkiamos paeidimo idin. Dabar kamienins lstels ir lsteli terapija yra viso pasaulio mokslinink, gydytoj ir pacient dmesio centre, su iomis lstelmis siejama daug vili. Taiau kol kas jos nra iki galo paintos, nors plaiai tyrinjamos j fundamentins savybs, visapusikai analizuojamos galimybs jas taikyti gydymui. ioje srityje Lietuvoje pirmieji pradjo eksperimentuoti ir jau daugiau kaip deimt met bendradarbiauja Biochemijos instituto ir Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik irdies chirurgijos centro mokslininkai ir gydytojai. Modeline sistema naudodami laboratorinio triuio organizm, jie i griaui raumen iskiria nevisikai diferencijuotas lsteles, jas padaugina dirbtinje aplinkoje ir suvirkia eksperimentinio miokardo srit. ia lstels prigyja, pradeda daugintis, o vliau, tiktina, diferencijuojasi recipientinio audinio tipo lsteles, perima jo funkcijas ir taip atstato paeist audin (1 pav.). Dar vienas audini ininerijos konstravimo bdas dirbtini audini gamyba. Toki audini gaminimo technologijos gali bti dvi. Pirmoji kuriami sintetiniai matriksai, kurie transplantuojami organizm ir dl organizmo natrali regeneracini gali skatina formuotis naujus biologinius audinius. Tam tikrais atvejais, pritaikius specialias technologijas, tokie dirbtiniai matriksai gali bti naudojami kaip augimo faktori arba vaist fiksuotu greiiu sklidimo organizme priemon. Antrasis remiasi biologins (natyvins) kilms audini, i kuri paalintos lstels, implantavimu reikiam viet organizme. Tokios kilms karkasai reikalingi naujai besiformuojani audini lstelms auginti. Su mintais audini ininerijos bdais glaudiai siejasi treiasis blokas dirbtini audini konstravimas, kai kamienins ar vlesns diferenciacijos lstels in vitro uauginamos ant sintetini ar biologins kilms belstelini karkas ir taip paruoti audiniai transplantuojami patologin idin. Pltojama daug ir vairi technologij, kurios suteikia plaias galimybes kurti dirbtinius audinius, taip reikalingus medicinos praktikai. Viena j lazerin dvifotons polimerizacijos technologija, kuri leidia sukurti trimaius lanksius, vairaus portumo biologikai suderinamus ir tinkamus auginamoms lstelms tvirtintis ir daugintis polimerinius darinius. Tokie karkasai yra puikus pagrindas lstelms auginti, taigi kartu ir dirbtiniams audiniams kurti.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Audini ininerijaMes engme imtmet, kuris ada, kad medicinos mokslas aplenks lig gydymo stadij mogus tiesiog neturs galimybs sirgti. Ar taip bus pamatys ms provaikaiiai. Kol kas dar tik kalbama apie bsimus fantastinius medicinos mokslo laimjimus, tokius kaip smegen mikrolustai, siuniantys signalus i vienos sveikos lstels kitai ir net leidiantys mintimis kontroliuoti vairias mainas, laboratorijoje usakomi ir pagaminami inkstai arba plauiai, tablets, kurios kiekvien norint padarys proting ir krybing, implantai, kurie suteiks norimos spalvos sauls deg, taiau apsaugos nuo

3

a

c

b

d

Kur ms ,,kosmoso broliai?

Gyvybs kilm irValdemaras MILKUSVilniaus universiteto Fizikos fakultetas

2 pav. a) lazerinio tiesioginio raymo dvifotons fotopolimerizacijos sistema; b) jos veikimo principas. Polimeriniai mikrodariniai: c) trimatis dirbtinis skeletas; d) aniasnapio replika

Dirbtiniai lsteli karkasaiEsmin nanotechnologijos paangos varomoji jga yra nanostruktrizavimo technologij pltot. Femtosekundini (ultratrumpj impuls) lazeri technologijos, paremtos kontroliuojama netiesine viesos ir mediagos sveika, sukuria galimyb efektyviai apdirbti mediagas submikroniniu tikslumu ir neprilygstamu lankstumu. ios technologijos traukia pramoninink dmes, j gamyba ir tyrimas yra labai skatinami. Pastaruoju metu pasirod kompaktiki ir pigs ultratrumpj impuls lazeriai labai prisidjo prie toki sistem paplitimo. iuo atvilgiu ne iimtis ir Lietuva UAB Altechna aktyviai dalyvauja kuriant femtosekundiniais lazeriais paremtas precizines mikroapdirbimo sistemas moksliniam ir pramoniniam naudojimui. Mediag apdirbimui naudojami lazeriai pasiymi keletu iskirtini savybi. Vis pirma jie nepakeiiami pramonje griant, virinant ar pjaunant detales. Apdirbimo tikslumas gali bti nuo milimetr iki imt nanometr. domu tai, kad mediaga gali bti paalinama, modifikuojama arba pridedama pasireikiant vairiems fizikiniams ir cheminiams mechanizmams. Tiesioginis lazerinis raymas tai bdas sufokusuoto lazerio pluotu patakiui struktrinti paviri ar mediagos tr. Priklausomai nuo viesos ir mediagos sveikos mediaga gali bti: paalinama (pavirin abliacija),

sukuriamos ertms (trin abliacija), termikai indukuojami lio rodiklio ir tankio pokyiai arba dl chemins reakcijos vyksta negrtama fotomodifikacija. Paprastai tokio apdirbimo metu bandinys yra tiksliai pozicionuojamas ir keiiama jo padtis sufokusuoto lazerio pluoto atvilgiu. Pabrtina, kad tokiam apdirbimui nra joki skenavimo trajektorijos, taigi ir struktrizavimo geometrijos ribojim. Dar daugiau, tinkamai parinkus lazer ir nustaius jo parametrus, galima apdoroti praktikai bet kokias mediagas: metalus, puslaidininkius, dielektrikus, keramik ir organik. Lazerin dvifoton fotopolimerizacija (LDFP) yra naujas tiesioginio lazerinio raymo bdas, paremtas dvifotone sugertimi fotojautriuose polimeruose. Netiesin sugertis vyksta tik atriai sufokusuoto lazerio pluoto idinyje, kur yra didiausias intensyvumas pakankamas foton erdvinis ir laikinis persiklojimas. Dl slenkstinio io reikinio pobdio visa kita fotopolimero dalis lieka nepaveikta. Taigi lazerio pluot fokusuojant skysto neigiamo fotopolimero tr jis lokalizuotai sukietinamas. Gaunamas takinis fotomodifikuotas femtolitr tris. Taip patakiui eksponuojant galima suformuoti bet kokios geometrijos mikroobjekt. Vliau bandinys yra pamerkiamas reikiam tirpikl ir lazeriu neeksponuota sritis nuplaunama lieka formuotas trinis mikrodarinys. Nukelta 18 p.

Intensyvios gyvybs paiekos prasidjo pastebjus Marso nuotraukose keistus, tinkl ar kitoki sistem primenanius kanalus. Aktyviausias stebtojas, pamats i struktr, buvo amerikiei astronomas P .Lovellis, kuris aktyviai stebjo Raudonj planet ir 18951908 m. laikotarpiu apie iuos stebjimus para tris knygas. Astronomas nuoirdiai tikjo dirbtine kanal kilme, kad jais teka vanduo. Deja, jo idjos buvo pasmerktos rodius, kad matomi kanalai yra optin apgaul, susidaranti dl maos prietais skiriamosios gebos. Dabar aptikti kanjonai, kuriais, pasak geolog, kadaise galjo tekti vanduo (1 pav.). Nepaisant vis neskmi, paie-

1 pav. Marso kanjonai

kos ir tyrimai vyksta iki iol, o entuziazm didina inios, kad po Marso paviriumi yra dideli kiekiai vandens ledo. Prasidjus spariai mokslo raidai ikart buvo susidomta slygomis, kuri reikia atsirasti protingai gyvybei. Iki iol laboratorijose bandoma cheminiu bdu susintetinti pagrindinius gyvybei reikalin-

4

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Gyvyb kosmose, kitose planetose ir j sistemose. Ar ji egzistuoja, ar mes vieni visatoje? ie klausimai monij kankina jau nuo sen laik. iais laikais jau nestebina ir moni nekos apie matytus ateivi laivus, nakt danguje suspindinias ir staiga inykstanias ,,vaigdes, netiktus ir nepaaikinam bsen sukelianius ,,pasimatymus su neemikomis btybmis. inoma, skeptikai gali teigti, kad tai prasimanymai, bet gal yra ir tiesos?

paiekagus junginius baltymus, DNR fragmentus. Rezultatai gana vairs. Prie kelet met atliktas eksperimentas, kuriuo buvo siekiama iaikinti, kokio sudtingumo junginiai gali susidaryti atkuriant gamtines slygas. Tam buvo paruotas paprasiausi duj ir neorganini priemai miinys, kuris kelias paras buvo pamau ildomas ir pro j buvo leidiami elektros ilydiai, siekiant atkurti natral aibavim. Rezultatas nustebino gautame miinyje buvo aptikta glicino paprasiausios aminorgties, kuri yra baltym ir gyvybs pamatas. inoma, natraliai toks procesas utrunka tkstanius met, taiau tai rodo, kad tokia galjo bti gyvybs pradia. Gyvybs poiriu domus ne tik Marsas. Jau kur laik astronomai potencialiu gyvybs idiniu laiko Jupiterio palydov Europ (2 pav.), kuri dvigubai maes-

duoliniu reaktoriumi, kad kaisdamas skverbtsi iki vandens. Norus tyrinti dar labiau sustiprina faktas, kad emje bakterijos atrastos vairiausioje terpje giliai po Antarktidos ledu, stratosferoje, poeminse versmse, kur temperatra pasiekia 130oC, rgtinje aplinkoje. Panas procesai galt vykti ir dar keliuose Jupiterio bei Saturno palydovuose. Beje, ia labiausiai isiskiria Enceladas (3 pav.). Jo pavirius apklotas

3 pav. Enceladas

skaidriu ledu, ir todl tai yra baliausias knas Sauls sistemoje. ia taip pat vyksta tie patys procesai, bet domiausia, kad i trki veriasi dujos ir, bdamas toks maas, Enceladas dal j su-

2 pav. Palydovas Europa

n u ms Mnul. io palydovo ledinis pavirius iraiytas giliais trkiais, kurie atsiranda veikiant stiprioms Jupiterio ir gretim palydov traukos jgoms. Btent tai gali bti ilumos altinis. Atrasta ir reta deguonies atmosfera, kuri vis atsinaujina dl skylani vandens molekuli. Manoma, kad po storu ledo sluoksniu gali bti skysto vandens, kuriame galtume aptikti bent primityvi gyvyb. Norint prasiskverbti pro keliasdeimties kilometr storio led, reikia paleisti zond su bran-

4 pav. Titanas

(4 pav.). Po Cassini-Huygens misijos paaikjo, kad jo atmosfera sudaryta i azoto ir slygos ia primena pirmykt em, tik temperatra siekia -180oC. Pradjus aikintis gyvybs kilm buvo ikelta hipotez, kad galbt ji pirmiausia atsirado ne emje, o buvo atneta komet ar kit maj Sauls sistemos kn. Taip pat inoma, kad tokia gyvybs forma kaip bakterijos yra labai gaji reikia tik palankios terps ir dauginimasis bei evoliucija vyksta labai spariai. Hipotezs teisingum tvirtina Antropinio principo alininkai. Priminsiu, kad Antropinis principas teigia, jog Visatoje nuo pirm jos sekundi slygos susiklost taip, kad kakur galt egzistuoti protinga gyvyb. Dar daugiau, 1960 m. amerikietis F.Dreikas ived lygt, kuri nurodo, kiek proting civilizacij turt bti ms Pauki Tako galaktikoje. Skaiius tikrai didelis iki keli imt tkstani, o juk galaktik yra milijardai. Natraliai kyla klausimas, jei civilizacij tiek daug, tai kodl jos nesiunia mums joki ,,inui? Galbt moni planeta atrodo nedraugika? I ia ir kyla Fermio paradoksas, kur apibr garsus ital kilms fizikas E.Fermis, pasiymjs istorijoje pirmja urano skilimo reakcija. Jis ikl mint jeigu egzistuoja kitos protingos civilizacijos, tai kodl mes neaptinkame j zond, siuniam signal? Dabar daug vili dedama egzoplanet paiekas ir j tyrimus. Jau atrasta apie 350 planet, esani ne Sauls sistemoje. Didioji j dalis Jupiterio dydio ar panaios dujins milins. Atrasta ir keletas planet sistem bei planet, kurios tik keliskart didesns nei em. Taigi dabar pagrindinis tikslas itirti j atmosferas, iekoti deguonies, anglies dioksido (CO2) ir metano (CH4) pdsak, kurie bt gyvybs poymiai. Remiantis Fermio paradoksu atsirado nauja mokslo aka astrobiologija, kuri tiria slygas, reikalingas gyvybei atsirasti, ir remiasi ne tik biologijos, bet ir fizikos, chemijos, geologijos iniomis, eksperimentais ir j ivadomis. Nors gyvybs paiekos kol kas bevaiss, mokslininkai rank nenuleidia. Ir toliau tiriamas Marso pavirius, kuriuo vainja dirbtiniai aparatai. Nors buvo pasirod keletas tikrai tikinam nuotrauk, kaip garsusis Maro Sfinksas, paaikjo, jog tai tik viesos ir eli aismas paviriuje. Galima kelti daug filosofini klausim, kodl su mumis neumezgamas kontaktas i kit planet, ar apskritai egzistuoja kitokia gyvyb, bet tai atsakyti gals tik ateities mokslas ir technologijos. Belieka tiktis, kad atsakymas bus teigiamas.

laiko. Itin daug dmesio susilauk Saturno didysis palydovas Titanas, kuris vienintelis turi nepermatom atmosferMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

5

Paymint Tarptautinius astronomijos metus

Zenitiniai vaigdynai senoviniame vaigdlapyje

omen omen pasak romn, vardai turi paslapt, t.y. gilij prasm. Tai labai tinka ir vaigdto skliauto pavadinimams. Juose tkstantmet monijos istorija ir patirtis: mitiniai dangaus vaizdiai, legendos, istorini vyki atspindiai, supratimo apie pasaulio srang enklai. Praktikai vaigdes painti reikia sudarant kalendorius bei orientuojantis jrose navigacijos metodams. ie svarbs poreikiai vaigdlapyje paliko savus orientyrus. Tiktina, kad pirmieji vardus gavo Zodiako vaigdynai bei tie, kurie vilgsn nuveda link iaurins. Pastaraisiais deimtmeiais paskelbta darb, kuriuose tikinamai rodinjama, kad Zo-

N

diako ratas yra indoeuropietikos kilties taut paveldas. Jis susijs su emdirbyste ir pradtas formuoti apie VI tkstantmet prie Krist. Lietuvikosios astronomijos (tai inios apie viesuli vardus ir j prasm) tyrinjimai yra btini j rezultatai plaiau praskleist etnoso dvasinio pasaulio erdves. Be to, padt pagrindus kalendorini paproi sisteminimui, balt kalendoriaus raidos tyrimams. Atstaius vaigdtojo dangaus senovikuosius vaizdius, gal paaikt ir kai kuri tautosakos krini, dain ir pasak pirmin esm. lietuvikuosius vaigdyn pavadinimus pirmieji dmes atkreip ms iuolaikinio astronomijos mokslo patriarchai:

prof. Bernardas Kodaitis, prof. Paulius Slavnas, dr. Antanas Juka. Petras Btnas, tarpukariu parengs pirmj etnologini ini rinkimo program, djo ten ir deimt klausim apie dangaus viesulius. Tam tikr astronomini liaudikj ini apibendrinim padar dr. Jonas Balys ir prof. Pran Dundulien. Taiau sistemingiau lietuvikieji vaigdi pavadinimai pradti tyrinti palyginti dar visai neseniai, nuo tada, kai buvo suformuluota etnokosmologijos svoka, apibrtas jos objektas ir problemos. Kartu susigriebta rinkti tautosak apie dang kratotyros ekspedicijose. iems darbams labai pritar ir visokeriopai juos skatino prof. Norbertas Vlius. Buvo parengta atskira liaudies astronomini ini anketa. inoma, ios srities etnologini ini rinkimo vajus jau buvo beviltikai pavluotas. Taiau galima manyti, kad nuostolius dl praleisto laiko iek tiek kompensuos platesni programos vykdymo mastai; stengiamasi duomen gauti ne tik lauko ekspedicij metu, bet ir pasitelkiant region kratotyrininkus, studentus. I surinktos mediagos matyti, kad lietuvikoji astronomija yra daugialyp, atspindinti skirting istorini epoch realijas. domu, kad joje dar ymus ir archajikasis balt mitologijos sluoksnis. tai kad ir visiems geriausiai pastamo Didij Grulo Rat vaigdyno pavadinime (astronom lotynikas Ursa Major (Didioji Meka)). inoma, tai ne i senoli perimtas vaigdyno vardas, bet mokykloje diegtas. Geografijos pradiamokslyje yra pateikta ir jo konfigracija. Svarbu, kad ms vadovlius atjo ne tarptautinio pavadinimo vertinys, o savas, tautikas vardas. Taiau kaime is sidmtinas vaigdynas neretai vardijamas ir Grigo Ratais. Istoriografiniuose altiniuose, siekianiuose XVII a. vidur, pamintos tokios vaigdyno pavadinimo formos su j paaikinimais: Grulas jodykla, Gryulio Rts, Gryzdo Rat(a)s, Grzo ratas, Grulio ratas jodyklos ratas, Gryzdas, Grzulas, Grzu, Grulys, Grvorats jodykla. Visos senesns formos yra vienaskaitins; tautosakoje taip pat danai pasitaiko pavadinimas Gro Ratas. Beje, dar nurodoma, kad Grulio Ratai ankstesnis pavadinimas u Grigo Ratus. Taigi neabejotina, jog kitados is vaigdynas buvo siejamas, kaip ir dera raiteli tautai, su jaun irg ijodinjimo ratu. Jis vadintas ir jodykla, ir grulu.

Kas per RProf. Libertas KLIMKA

6

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Didij Grulo Rat pavadinim kaita proistorje

Didieji ir Maieji Grulo Ratai

girdimi Punsko ir Sein krate. Pagaliau neseniai i lp urayti Mekos Ratai greiiausiai mokyklini ir tradicini ini samplaika. Vis dlto ir pasakym reikt vertinti atsargiai, nes kratotyros ekspedicijos metu Dzkijoje suinota ir apie Mekos vaigdyn, netapatinam

vaigdynas ms platumose yra zenitinis, nenusileidiantis. Kaip irgas jodykloje bga ir bga ratu. Todl prie io vaizdio tinka ir tokie vaigdyno sinonimai: Arklys, Dievo kumeliai. Pavadinimas Ratai net sukelia nuostab, kaip tai urayta vienoje kratotyros ekspedicijoje: Kokie ia brikai: tekiniai kreivi, dilius kreivas; mediagos tokios teturj, kreivai padar. Ir net patarle tapo: Isiskts kaip Grulo Ratai. Taiau bgo amiai, keitsi laikai. Ir irgus teko pratinti ne tiek prie balno, kiek prie arklo. Grulu imta vadinti nebe jodykl, o veimo pasukimo stramp. Kiti jo sinonimai germanizmas dilius arba rodiklis, grulas. itaip vaigdynas ir galjo pakeisti vaizd, tapti Ratais veimu. Dilius trys vaigds rods laik: vlyv rudens vakar jis atsisuks vakarus, apie vidurnakt iaur. eimelio apylinkse sakoma, kad Rat dilius nurodo, kur teks saul per Jurgines. Kai Grigo Ratai persiveria kit pus jau rytas, taip pasakys Gruzdi apylinkse. Ten dar atmenama, kad is vaigdynas vadintas ir Perkno Ratais: Sakydavo, jog Perkns per dang vaiuodavo su tais ratais, todl ir griaudia. Vlesns sakms nuotrupa tose paiose apylinkse paplits pasakojimas, kad Grigo Ratais vaiavs burtininkas Vardauskas. Ratai sulo, Vardauskas nukrito Mnul ir dabar ten ppso jo didiuliai andai. Ratai palik

Ratai darda dangaus skliautu?

danguje ir iem per alius bark. Tas burtininkas tai lietuvikojo ir lenkikojo folkloro personaas. Jo prototipas alchemikas ir astrologas Tvardovskis, gyvens ygimanto Augusto laikais emutins pilies Vilniuje bokte. Igarsjo, kai 1551 m. jam pavyko ikviesti i anapus mirusios karaliens Barboros vl. emaiiuose manoma, kad Alijoius po dang vainja tai Perkns. iame posakyje susiplak vairi laik vaizdiai: ir senojo tikjimo, ir krikionikojo, bet inomo gal i caro laik rusik mokykl (Alijoius tai staiatiki ventasis Ilja, kurio vardadienis liepos 20 dien siejamas su Perkno eibmis). domi sakm apie dangaus veimu vaiavus Mnul: ratai ukliuv u pragaro kampo ir lik taip stovti. Astronominio pagrindimo is pasakojimas neturi Mnulis nepakyla iki Grulo Rat. Galima manyti, kad dievybs vardas ia jau pakeistas. Taigi Ratais vaigdynas vardytas norint laik nakties metu nustatyti. Tikriausiai to reikjo vlyv ruden kuliant. Lygiai taip semantiniu poiriu galima vertinti ir Ursa Major vaigdyno vadinim Samiu. Jo kotas yra tarsi laikrodio rodykl. Abu pavadinimus jungia toks pasakojimas: Prisivir Grigas kos, nepave ir apvirto; todl vadina Grigo Ratais arba Samiu. Tolimesn Rat metamorfoz tai Veimas, Karieta, ypa danai

su Didiaisiais Grulo Ratais. Etnokosmologijos ini archyvas yra Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, sikrusiame Molt rajone alia Teorins fizikos ir astronomijos instituto observatorijos. Tautosaka lyg kokia lobi skrynia, joje tautos atmintis saugo sukaupusi ir labai sen laik kultros paveld. Tiktina, kad Didiosios Mekos pavadinimas yra labai senos kilms, gal net akmens amiaus. iaurs tauteli mediotoj bendruomens tok vaizd ilaik iki ms dien; tik iem vaigdse velgia Bried. Astronomams mekik pavadinim padovanojo graikai; Romos imperijoje tai Septyni Jauiai. Didiojoje Britanijoje pasiliko romn prisiminimui Ariamas laukas arba Plgas, o vokieiai vaigdyn vardijo Prasiok veimu. Ir tik arab pasauliui parpo, kodl antroji diliaus vaigd geros regos akiai matyti kaip dviguba. Pavadino j Micaru ir Alkoru irgu ir Raiteliu, m tikrinti pagal jas valdovo gvardijos auli akis. Teleskopu nesunku sitikinti, kad ios vaigds tai netgi penkianar sistema. Ir kitos Didij Grulo Rat rykiausios vaigds turi arabikus vardus: Dubche (Lokys), Merakas, Fekda, Megrecas, Aliotas, Benetnaas. Tarp j vaigdyne teleskopu galima stebti domius objektus planetikj Peldos k M97, spiralines galaktikas M81 ir M82. Tarptautiniai astronomijos metai skirti paymti 400 met Galileo Galiljaus irasto teleskopo sukakt. Iradimas turjo ne tik mokslin, bet ir psichologin bei pasaulirin reikm mogus vertino savojo proto gali, gebani tobulinti jutimus.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

7

Sidabras ir bronza Lietuvos jauniesiemstai jau keleri metai, kai Lietuvos jaunieji geografai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose. Ms moksleiviai jau tris kartus dalyvavo pasaulinje olimpiadoje, nuo seno skmingai pasirodo Baltijos ali geografijos olimpiadose, o tai ruden eng Vidurio Europos ali stipriausi geograf varytuves. IV Vidurio Europos ali geografijos olimpiada CERIGEO vyko Piet Lenkijoje, Silezijoje. Renginyje dalyvavo devyni valstybi komandos: ekijos, Gudijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovnijos, Rumunijos. Vidurio Europos ali jaunieji geografai visose

Rugsjo 14-21 d. Lietuvos jaunieji geografai IV Vidurio Europos ali geografijos olimpiadoje CERIGEO laimjo du sidabro ir du bronzos medalius.

geografamsRytas ALNALietuvos geografijos mokytoj asociacijos prezidentas universitetus vis daugiau stoja puikias inias rodantys Vidurio Europos ali moksleiviai. Lenkijoje vykusioje olimpiadoje mokiniai rungsi keturiose rungtyse. Dvi i j buvo asmenins, o dvi komandins. Lenkai, kaip buvo ir tiktasi, parinko ir aktualias, ir akademines temas. Mokiniai tu-

rjo atskleisti savo inias geologijos, politins geografijos, valstybi socialins ir ekonomins raidos, teritorinio planavimo ir aplinkosaugos srityse. Viena i praktini uduoi vyko vis dien. I mokini buvo reikalaujama ne tik stebti ir kartografuoti antropogenin kratovaizd, bet ir imanyti teritorinio planavimo principus, sukurti projekt, kuriuo remiantis galima bt atkurti moni kins veiklos pakeist aplink ir j pritaikyti naujiems kintanios visuomens poreikiams. Diugu, jog ms moksleiviai i, bene sunkiausi, uduot atliko geriausiai ir buvo vis olimpiados dalyvi pagerbti bei apdovanoti specialiais organizatori steigtais prizais. Asmeninje skaitoje visi keturi Lietuvos mokiniai laimjo medalius: Mantas Kasnauskas i iluts sidabro, Adomas Pilinkus i Vilniaus sidabro, Monika Ulyt i Vilniaus bronzos, Rokas Danileviius i Vilkavikio bronzos. Komandai vadovavo ir vertinimo komisijoje dalyvavo Geografijos mokytoj asociacijos prezidentas Rytas alna ir Vilniaus Vingio vidurins mokyklos mokytojas ekspertas Georgijus Saponikovas. Lietuvos mokini komanda buvo sudaryta atrankos bdu. Dl galimybs dalyvauti ioje olimpiadoje rungsi 15 geriausius rezultatus nacionalinje olimpiadoje ir kituose konkursuose parodiusi

Lietuvos komanda finaliniame praktins uduoties etape

tarptautinse olimpiadose pasiekia puiki rezultat, dl to i olimpiad galima drsiai vadinti mauoju pasaulins olimpiados finalu. Paradoksalu, bet Lietuvai, kaip ir visai Vidurio Europai, danai neapgalvotai ir skubotai brukami vakarietiko geografinio vietimo modeliai negarantuoja aukto mokymo lygio. Vis Vidurio Europos ali geografai mokytojai ir auktj mokykl dstytojai kuluaruose vieningai sutaria, kad per daug met susiformavusios gerosios tradicijos yra pranaumas, o ne trkumas, todl pamau ir apgalvotai koreguojant geografin vietim Vidurio Europos alys pasiekia puiki laimjim tarptautiniuose forumuose. Pastebta tendencija, kad studijuoti geografijos garsiausius Europos

8

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

XXIII mokslo ir technikos istorik kongreseVamo, XXIII tarptautinio mokslo ir technikos istorijos kongreso vietinio organizacinio komiteto pirminink. pasaulin forum atvyko beveik 1300 dalyvi i 60 ali, dauguma skait praneimus 79 simpoziumuose bei 52 sesijose. Rengjai ileido praneim tezes bei plenarini praneim tekstus. Mediag ir kongreso epizod nuotraukas skaitytojai gali rasti adresu: http://www.conferences.hu/ichs09/ kongreso program buvo traukti penki Lietuvos mokslinink praneimai, o j tezi tekstai ispausdinti kongreso leidinyje: Romano Simonaviiaus mineralogins kelions (1803) pdsakai Transilvanijoje (Algimantas Grigelis, Lietuvos moksl akademija, Geologijos ir geografijos institutas); Mokslo istorijos altini paplitimo valdymas: nacionalin bibliografija (Birut Railien, Lietuvos moksl akademijos biblioteka); Lietuvos kosmini laiv augal biologijos tyrintojai 1975 1990 (Aurika Rikien, Botanikos institutas), Skaitmeninimas kaip mokslas (Rimvydas Lauikas, Vilniaus universitetas), Mokslo draugijos ugdymo ir intelektinio aktyvumo adintojos: Baltijos ali pavyzdys (Juozas Al. Kriktopaitis, Kultros, filosofijos ir meno institutas). Buvo perskaityti keturi pirmieji praneimai. Ms mokslininkus rm Lietuvos Respublikos kultros ministerija, Lietuvos moksl akademija bei Vilniaus universitetas. IUHPS/DHST kongresai vyksta su ketveri met pertraukomis, taiau komisij bei darbo grupi tarybos, nariai susitinka daniau, vykdo bendrus tyrimus, skelbia straipsnius. Kongreso metu buvo sprendiami svarbiausi klausimai. B.Railien buvo pakviesta dalyvauti Bibliografijos ir dokumentacijos komisijos posdyje, kuriame buvo irinkta vykdomj komisijos taryb. Komisija vykdo ilgalaik elektronins prieigos prie mokslo istorijos altini projekt. Generalinje IUHPS/DHST asambljoje buvo iklausytos generalinio sekretoriaus, idininko ataskaitos, svarstyti metins narysts, balsavimoMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Dr. Birut RAILIENOlimpiados sidabro ir bronzos medali laimtojai

mokini. Siekiant aukt rezultat, btinas papildomas kryptingas darbas su moksleiviais. Todl prie panaaus pobdio renginius organizuojama parengiamoji mokini stovykla. Nuosekli ir apgalvota Lietuvos geografijos mokytoj asociacijos darbo su moksleiviais strategija, kaip rodo patirtis, visada duoda apiuopiam rezultat. 2010 metais Lietuvos jaunj geograf laukia dar vienas ikis VIII pasaulin geografijos olimpiada, kuri vyks Taivane.Lietuvos mokini ir mokytoj komanda. Priekyje Rytas alna ir Monika Ulyt; stovi i kairs: Mantas Kasnauskas, Adomas Pilinkus, Rokas Danileviius, Georgijus Saponikovas

Pirm kart treiajame tkstantmetyje susitinkame EuropojePer pat vasaros kart mokslo ir technikos istorikai i viso pasaulio rinkosi Budapete, erdviuose (ir i pirmo vilgsnio klaidiuose) Technikos ir ekonomikos universiteto rmuose. XXIII Tarptautins mokslo istorijos ir filosofijos sjungos Mokslo ir technikos istorijos padalinio (International Union of History and Philosophy of Science Division of History of Science and Technology IUHPS/DHST) kongresas pasil dalyviams tem Idjos ir instrumentai socialiniame kontekste, kuri turjo atsispindti praneimuose ir paskaitose. Organizatoriai nutar, kad i temin orientacija tikt pasaulio mokslo istorikams, pirm kart Europoje susitinkantiems treij tkstantmet (prie tai Meksike, 2001 ir Pekine, 2005). Pirmj darbo dien kongreso dalyvius pasveikino Gaboras Peelis, Budapeto technikos ir ekonomikos universiteto rektorius; Sergio Jorge Pastrana, Tarptautins mokslo tarybos atstovas; apie kongreso svarb mokslui ir jo ateiiai od tar Imr Hronskis, Vengrijos UNESCO komiteto Socialini moksl komiteto pirmininkas; apie technikos bei mokslo draugij federacijos param mokslo istorijos tyrinjimams kalbjo Geza Gordoas, Technikos bei mokslo draugij federacijos pirmininkas; kongreso dalyvius sveikino Ilona Va, Nacionalinio mokslo ir technikos departamento viceprezident, bei Eva

9

klausimai. Atstovai irinko kito kongreso rengjus (2013 m. kongresas vyks Manesteryje, Jungtinje Karalystje) bei nauj IUHPS/DHST prezident. Juo tapo prof. Dun Liu i Kinijos moksl akademijos Gamtos moksl istorijos instituto, surinks dvigubai daugiau bals nei prof. Helge Kragas (Kragh) i Orhuso universiteto (Danija). Pirmuoju viceprezidentu buvo irinktas Paolas Brenis (Paolo Brenni) i Brazilijos, antrja viceprezidente Eva Vamo (Vamos) i Vengrijos. Generaliniu sekretoriumi antrai kadencijai absoliuia bals dauguma irinktas Etymios Nikolaidis (Ethymios Nicolaidis) i Graikijos. Naujas IUHPS/DHST komisijas buvo nutarta tvirtinti tik po 4 met, vertinus per t laik j nuveiktus darbus. Toliau darbus ts anksiau patvirtintos komisijos: Senovs ir vidurami alchemijos; Bibliografijos ir dokumentacijos; Ryt

art novo stiliaus rmuose. Instituto Geologijos muziejuje sukauptos turtingos uolien, brangij ir pusiau brangij akmen, mineral ekspozicijos, suakmenjusi gyvn radiniai. Eksponatai saugomi moderniose saugyklose. Konferencijai pasibaigus lankiausi Vengrijos moksl akademijos bibliotekoje, susipainau su pirmuosius mnesius veikiania mokslini publikacij talpykla. Remiantis Vengrijos moksl akademijos prezidento nutarimu, visi Moksl akademijos nariai ir kandidatai privalo tiksli savo publikacij bibliografin informacij bei mokslini ataskait tekstus pateikti bibliotekai. alyje veikia Mokslo organizavimo instituto sukurta mokslini publikacij duomen baz, kuri mokslininkai pildo patys arba kreipiasi Moksl akademijos bibliotek. Duomenys internete neprieinami.

Prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKTOPAITIS

Plenariniai kongreso posdiaiTemos, vertos dmesioKongresas sutapo su Darvino ir Galiljaus jubiliejais. Dvi plenarins paskaitos buvo skirtos i didij pasaulio mokslinink nuopeln atminimui. Diugu, kad paskaitos netapo formaliu didij vyr pagerbimu; auditorija ia igirdo apie juos ir apie j atradim tak monijai nauj dalyk, kuriuos atskleid pastarj deimtmei mokslo istorik tyrimai. emiau apibdinsiu ias ir kelias kitas plenarines paskaitas. Deimsas Muras (James Moore) pradjo savo paskait, ikeldamas du klausimus: Kodl Darvinas is jaunas, turtingas ir pavyzdingo elgesio mogus ryosi 18371839 m. pltoti teorij, griaunani prast samprat apie mogaus atsiradim emje? Kodl jis su ypatingu atkaklumu pasinr tyrimus, trukusius tris deimtmeius, kol galop pasirod jo veikalas mogaus kilm (1871)? Praneimo autorius teig, kad radikali Darvino rezultat revizija pateikia atsakymus iuos klausimus. Pasi-

Azijos; Meteorologijos (kartu su Tarptautine meteorologijos istorijos komisija); iuolaikins chemijos; iuolaikins fizikos; Okeanografijos; Ramiojo vandenyno rato; Mokslini instrument; Mokslo ir imperijos; Mokymo bei Moter moksle. Kongreso darbas intensyviai vyko penkias dienas, taiau buvo numatytos ir atokvpio valandls ekskursijos po muziejus, institutus, kultros staigas, ivykos po Budapeto apylinkes. Dalyviai i pasilym galjo isirinkti vien. ger organizatori sumanym kiek sumenkino pats vasaros kartis teko keliauti esant beveik +380C temperatrai. Ekskursijai pasirinkau Geologijos institut. Vengrijos moksl akademijos Geologijos institutas (kurtas 1869 m.) veikia nuostabiuose O.Lechnerio projektuotuose

10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

lytos paskaitos apibendrinim galima nusakyti trumpai. Legenda teigia, kad Darvinas buvo genialus herojus, iekantis tiesos idealo, slypinio auktybse vir mirtingj visuomens. Muras teig: nepaisant grai pasakojim, jis buvo didis mokslininkas, siningai atliekantis savo darb ir nepanaus Viktorijos laik gamtinink, apimt nepasotinamo entuziazmo. iandien mes privalome nustatyti tas aplinkybes, kurios sudar palankias slygas Darvinui sukurti teorij, kylani i jo laikotarpio kultros subrandintos terps. To udavinio sprendimo msi praneimo autorius. Jis pabr, kad mogaus kilms aikinimo poreik tenkino ir teorinius genezs pagrindus tuomet klojo sitikinimas moni rasine lygybe. sitikinim atspindjo to meto moralinio sjdio dl vergovs panaikinimo kiai. Sjdininkai teig, kad vis rasi mons yra vienos eimos nariai, turintys bendrus protvius. Darvino bendros kilms samprata moksliniu bdu patikslino i pair; pagal j visos rass yra giminingos. Turdamas galvoje Darvino sampratos esm, paskaitos lektorius Muras pareik: bet kuri ms iliaupsinta teorija turi bti gerai pagrsta ne vien tik savos srities mokslu, bet ir vertinta kultros raidos kontekste. Tokia mintimi ubaig savo plenarin paskait Deimsas Muras Kembrido ir Harvardo universitet profesorius, ei knyg apie Darvin autorius. Kongresas Darvino nuopeln svarstymams skyr net tris temines sesijas. Kitose sesijose taip pat buvo nagrinjama i tematika. Paolas Brenys (Paolo Brenni) savo paskait, skirt istorinio astronomini prietais lobyno isaugojimo problematikai, pradjo klausimu Kaip pasikeit astronomijos instrumentarijus, praslinkus 400 met nuo pirmojo Galiljaus stebjimo teleskopu? Atsakymas yra paprastas ir akivaizdus: apie prietais raid gali papasakoti vairi muziej ekspozicijos ir kolekcinink rinkiniai. Suprantama, kai kas pradingo negrtamai, kai k mginama restauruoti ir net atgaminti. Bet iame reikale susiduriama su keblumais metodiniais, materialiais bei finansiniais. Daug neaikum yra susij su XX a. ir naujausi visatos tyrinjimo prietais kolekcionavimu. Mat agregat gabaritai, j paskirtis ir prieiros reikalavimai (dl palydovini teleskop specifikos) kelia neisprendiamas eksponavimo ir isaugojimo ateiiai problemas. Paskaitos autorius, apvelgdamas garsiuosius astronomijos muziejus bei kolekcijas, nagrinjo ia pamintus klausimus ir pateik savo apibendrinanius samprotavimus. Pri-

minsiu, kad Paolas Brenys yra plaiai inomas astronomijos technikos istorijos specialistas, daug nuveiks veicarijos, Pranczijos, Italijos ir JAV mokslo centr muziejininkysts baruose. Speciali kongreso sesija buvo skirta Galiljaus mokslinio palikimo tematikai. Kitose sesijose, skirtose fizikos, astronomijos, filosofijos, kultros bei istorijos klausimams, buvo sugrtama prie Galiljaus darb vertinimo, pateikiant nauj mini, suadint i dien problematikos. Aleksandras Donesas (Alexander Jones) nagrinjo prie imtmet rasto nuskendusiame antikos laik laive kakokio prietaiso fragment, primenant mechanin instrument su diskine skale. I neryki ra spjama, kad radinys yra susijs su astronominiais reikalais. Jis pavadintas radiniu Antikythera. Panaudojus dabartin skenavimo aparatr bei kompiuterin dizaino technik, pavyko aptikti nauj antikinio prietaiso ypatybi, silani mint, kad radinys tai mechaninio modeliavimo prietaisas, taikytas astronomini duomen interpretavimui bei dangaus kn kinematikai. Taip atsivr galimybs daugiau suinoti apie senovs graik technologinius gdius, apie j astronomines inias. i savo plenarin paskait Aleksandras Donesas Niujorko ir Toronto universitet profesorius, daugelio knyg ir studij apie senovs civilizacij astronomij autorius gausiai iliustravo vizualiais ir odiniais tyrinjim epizodais; jis domiai atskleid antikos palikim, kur stropiai pasisavino ir arabai, ir europieiai. Paymsiu: radinys Antikythera yra ypatingas objektas, sujaudins vairios krypties mokslininkus. Neatsitiktinai kongreso programoje jam buvo skirta plati aptarimo arena savarankikas simpoziumas, kuriame dalyviai igirdo 18 praneim, palydim taikli klausim ir ilg polemik. Son trbanova ir Antoninas Kostlanas (Sona trbanova, Antonin Kostlan) pasil kongreso dalyviams tem, aptariani mokslinink, prievarta atsidrusi u gimtojo krato rib (in Exile), veikl. Natralus mokslinink mobilumas yra sveikintinas dalykas, nes skatina painimo pltr. Taiau totalitarizmo alyse dalis mokslinink, vengdami persekiojimo ir represij, yra priversti pasitraukti. Ypa tai irykjo XX a. Ryt Europoje, patyrusioje naci ir bolevik prievart. Tremtyje gyvenusi mokslinink apibendrintus likimo bruous paskaitos autoriai atskleid, pasitelk vienos valstybs ekoslovakijos istorij. Po Pirmojo pasaulinio karo ekoslovakija buvo tapusi laikina uuovja mokslininkams, pabgusiems i Rusijos.

Bet netrukus, prasidjus naujo pasaulinio karo audrai (kai valdi atjo komunistai), emigracijos srautai pasisuko prieinga kryptimi. Vliau didel emigracijos banga nuvilnijo po Prahos pavasario (1968). Pabglius globojo usienio mokslo organizacijos. Daugelis mokslinink, sikr Didiojoje Britanijoje, Vakar Vokietijoje, JAV, Kanadoje, skmingai kilo karjeros laiptais, dalyvavo svarbiuose pasauliniuose projektuose. Suprantama, toks mokslinink pasklidimas pasaulio mokslo centruose inicijavo naujas idjas, plt kompetencijos ribas. Po soviet imperijos lugimo ekoslovakij sugrusij skaiius buvo kuklus. gyta j kompetencija negaljo kompensuoti prot nutekjimo nuostolio. Paskaitos metu minti faktai buvo analizuojami, interpretuojami ir atskleisti alies ir Europos politins bei socialins istorijos panoramoje. Klausytojai u turining paskait buvo dkingi autoriams, ypa Sonei trbanovai Karolio universiteto (Praha) profesorei, kelis tremties deimtmeius dirbusiai JAV mokslo centruose. Pagerbiant kongreso organizatori Vengrijos moksl akademijos ir alies mokslinink nuopelnus, kongreso plenarin posd buvo pakviestas daugelio universitet garbs vardus turintis profesorius Itvanas Hargitajus (Istvn Hargittai). Jis plaiai inomas kaip pirmaujantis struktrinje chemijoje mokslininkas ir 14-kos mokslo veikal autorius. Savo turining paskait jis pradjo primindamas auditorijai, kad Vengrija Vakar pasauliui dovanojo gaus br talenting asmen: mokslinink, raytoj, kompozitori, aktori ir kit profesij garsenybi. Penki i Vengrijos ivyk mokslininkai dl fundamentini tyrim tapo garsiais laisvojo Vakar pasaulio ir JAV gynjais Antrojo pasaulinio ir po to altojo karo metais. J dideli nuopelnai iandien yra visiems gerai inomi ir plaiai aprayti. Tai T.Karmanas (Theodore von Krmn, 18811963), L.Scilardas (Leo Szilard, 18981964), E.Vigneris (Eugene P .Wigner, 19021995), J.Noimanas (John von Neumann, 19031957) ir E.Teleris (Edward Teller, 19082003). Jie vaisingai darbavosi aerodinamikos ir kvant mechanikos, kompiuteri ir molekulins biologijos, grandinini reakcij ir aidim teorijos srityse. T.Karmanas klojo karini JAV oro pajg pagrindus; L.Scilardas inicijavo atominio ginklo krim; E.Vigneris pasiymjo kaip pirmasis pasaulyje branduolio ininierius, sukonstravs branduolin reaktori; D.Noimanas kaip ymus teoretikas dalyvavo svarbiausiuose gynybos sistem projektuose; E.Teleris u nuopelnus yra vadiMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

11

Universiteto gyvenimo atspindiai urnaleVilniaus Gedimino technikos universitetas 2006-j ruden ikilmingai paymjo savo veiklos penkiasdeimtmet. 2007 m. spalio mnes tok jubiliej minjo ir mokslo populiarinimo ir mokslo istorins minties urnalas Mokslas ir gyvenimas. Tad galima sakyti, kad bendradarbiavimo partneriai yra vienmeiai. Universitet ir urnalo redakcij partneriais galima vadinti ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Prie kelet met ios dvi institucijos pasira bendradarbiavimo sutart. Vadinasi, yra partneriai tiesiogine prasme. itaip galima atsiliepti ir apie universiteto mokslininkus, kurie i seno noriai bendradarbiauja su urnalu, silydami savo rainius. ita dalykin draugyst prasidjo vos ne nuo pirmj urnalo numeri. Bendravimo su urnalu tilt pradjo tiesti technikosios auktosios mokyklos sostinje krjas akademikas Aleksandras yras. Ir greitai sulauk pasekj. Bene aktyviausiai su minimu leidiniu bendravo doc. Vytautas Liutikas, ras pamgta matematikos taikymo praktikoje tematika. Dmes patraukia jo rainiai: Matematika Temids tarnyboje (1977, Nr. 4), Matematika moksl tarnait (1978, Nr. 6), Ir mogaus, ir visuomens labui (1979, Nr. 2) ir kiti. domi mini urnalo puslapiuose yra pareiks profesorius Vaclovas etokas rainiuose Ar tai jau lauktasis lis, Miesto transporto praeitis ir dabar-

Julius NORKEVIIUStis, aptardamas miesto transporto istorij, analizuodamas eismo nelaimi statistik ir mokslinink rekomendacijas nelaimingiems atsitikimams mainti ir net visai j ivengti. Istorine tematika jau 1978 m. urnalo skaitytojams prisistat ir prof. Kazys Sakalauskas rainiu I geleinkeli istorijos. Netiktas, bet domus prof. Juozo Stonio vilgsnis Jono Bilino kryb. Mokslininkas visiems gerai inomo raytojo kriniuose ne tik velgia mokslo populiarinimo pradmenis, bet ir pateikia konkrei pavyzdi. O vos ne pirmaisiais medicinos studij Dorpato (Tartu) universitete metais Jono Bilino paraytas Apsireikimai i ems gyvenimo skirtas visuotinei ems raidai, reikini ssajoms, laiko tkmei, Darvino teorijai ir kitiems klausimams. Prof. Gravydas Paliulis bendradarbiavim su urnalu Mokslas ir gyvenimas pradjo pasils nuotrauk rainiui Lengvasis automobilis miest problema iliustruoti. Po met kit jau

spausdinamas jo kartu su R.Deltuva rainys VDR gamtos apsauga, kuriame apibendrinami stauotje Drezdene patirti spdiai. Gana anksti ir aktyviai su mokslo populiarinimo leidiniu pradjo bendradarbiauti profesoriai Algirdas Aubalis, Adolfas Baublys, Elena Stanknien, Vytautas ernas, docentai Juozas Zujus, Jonas Rudaleviius, Bronius Kaulakys; Petras Prijalgauskas ir kiti. Tiesa, kai kurie j pirmuosius rainius urnalui para dar nedirbdami VGTU, kai kurie jau nebedirba universitete, bet bendradarbiauja iki iol. Tai buvo paviens publikacijos. Tik i pavards ir autoriaus pareigybi pristatymo buvo galima sprsti, kad tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, darbuotojai. Sistemingas bendradarbiavimas su urnalu Mokslas ir gyvenimas prasidjo nuo 2000 met, kai tuometinio iniasklaidos ir rengini direkcijos direktoriaus doc. Algimanto Nako ir rektoriaus prof. Edmundo Kazimiero Zavadsko iniciatyva Vilniaus Gedimino technikos universiteto deimtmeiui paminti skirtas visas urnalo devintasis numeris. Nuo io vykio visi iame leidinyje spausdinami universiteto vadov, mokslinink, darbuotoj rainiai jau paenklinami universiteto emblema. Universiteto deimtmeiui skirtame numeryje ispausdinti trisdeimt penki didesns apimties rainiai, nemaai inui, grafik, nuotrauk i universiteto kasdiens veiklos, gyvenimo. Numeris pradedamas tuometinio rektoriaus prof. Edmundo Kazimiero Zavadsko rainiu Neprarandant optimizmo. ia isakytas mintis apie ios auktosios mokyklos siekius, paskirt, kasdienos veikl pratsia prorektoriai doc. Alfonsas Daninas Studij sistemos modernizavimas per deimt met, prof. Algirdas Vaclovas Valiulis Tarptautinis bendradarbiavimas, prof. Rimantas Kaianauskas Moksliniai tyrimai ir mokslinink rengimas. Kit raini autoriai urnalo skaitytojus supaindina su mokslinink kas-

namas Amerikos vandenilins bombos tvu. Nepaisant skirting pair, jie visi buvo pasiry ginti pasaulin demokratij. J darbai ir gyvenimas turt tapti simintina pamoka XXI a. monijai, vl kaip ir jie susidurianiai su klausimu: ar politikai ir mokslininkai yra atsakingi u nauj pavojing atradim taikym praktikoje?

Papildomos pastabls: gal prasideda mokslo nuopuolis?Kongresas pasiymjo ypatinga dalyvi, sesij bei simpozium gausa. Or-

ganizatoriams pradiniame pasiruoimo etape reikjo atsisakyti per 20-ties sesij, kad programa tilpt proto ribose. alia pagrindini mokslo srii istorijos sesij programoje vyravo temin vairov, atspindinti naujas mokslo problemas, j ssajas su kultra, istorija, filosofija, civilizacijos raidos problemomis. Nebuvo vengiama aptarti paini santyki tarp mokslo, technologijos ir politikos, kelti socialines problemas, nagrinti mokslo ir etikos dalykus. Noriau atkreipti dmes vien te-

m, kurios pavadinimas nuskambjo provokuojaniai. Tai Pontifiko teologijos akademijos Krokuvoje mokslininko V.P .Grygielo (Wojciech P .Grygiel) praneimas Styg teorija gal tai mokslo nuopuolis? (String Theory The Fall of Science?) i tem esu ne kart aptars dar prie kongres. Praneimo autorius, dstydamas savo nagrinjam klausim, pabr matematikos ir jos metodais konstruojam modeli ypating reikm, atskleidiant gilumin fizikins realybs sandar. Svarbu tai, kad

12

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

dienos tyrimais, j rezultat pritaikymu praktikoje, prisidedaniu prie ms alies kio pltots. Tai profesori Meislovo Marino Ininerijos ir medicinos sandroje, Alvydo Pikno Alternatyvieji degalai vidaus degimo varikliuose, Raimundo Kirvaiio Spari tais informacijai apdoroti krjai, Petro Petrakeviiaus Geodezijos instituto mokslin ir praktin veikla, Dmitrijaus Styros Baltijos jros ekologins problemos, Alfredo Laurinaviiaus Lietuvos keli dabartis ir ateitis, Zenono Kamaiio Tiltai sujungia civilizacijas ir emynus, Jono Stankno Ar reikia rengti specialistus Lietuvos aviacijai?, Leono Lingaiio Ar isaugoti siauruk?, doc. Petro yro Savi gaisrins saugos specialistai. Numeryje taip pat ispausdinta keletas apvalg, publicistini raini apie Technikos leidykl, universiteto bibliotek, student meno ir sporto kolektyvus, student atstovyb. Tai ne vienintelis isamus universiteto pristatymas. Po met beveik pus dvigubo septintojoatuntojo Mokslo ir gyvenimo numerio skirta VGTU. ia profesori Edmundo Kazimiero Zavadsko Nauji universiteto siekiai, Gedimino Mariukaiio XXI a. prioritetins mediagos. Kompozitai ir j istoriniai prototipai, Prano Baltrno Vilniaus miesto degalini tara, Algimanto Zakareviiaus ems plutos judjimas Lietuvos teritorijoje, Onos Lukoeviiens Autovykiai ir j tyrimo problemos Lietuvoje, Jurgio Vanago Ar Vilnius taps Europeanat rango sostine, docent Kazimiero Maceikos Elektronikos ini idinys, Marijono uktos Akreditacija pripainimas ir pareigojimas ir kiti. Pavadinimai nusako raini aktualum, autori mokslins veiklos kryptis, atliekam tyrim rezultatus ir j pritaikym praktikoje. Isamiai universitetas prisistat ir vsdamas penkiasdeimtmet. Tam skirtas beveik visas devintasis urnalo numeris. ia tematikos aktualumu, naujumu isiskiria rektoriaus prof. Romualdo Gineviiaus str. ateit su optimiz-

mu, doc. Algimanto Nako isami istorin apvalga VGTU 50 met, doc. Liudo Rimkaus Plaiai atvertos durys Europos Sjung, prof. Edmundo Kazimiero Zavadsko Dvylika permainos met, doc. Romualdo Kliuko Populiarja ininerins specialybs, Rimuts Abramikiens Biblioteka informacijos ir kultros centras, Jono Srbaliaus Kultrin inovacij gelm, Vidmants Lujaniens Tradiciniai jaunj mokslinink forumai ir kiti. 2003 m. Aplinkos apsaugos ir darbo slyg tyrimo laboratorija paminjo penkiolikos met sukakt, Aplinkos apsaugos katedra deimtmet, o to paties pavadinimo institutas baig tik pirmuosius darbo metus. i universiteto padalini vadovo prof. Prano Baltrno iniciatyva apie svokas dienos darbas isamiai papasakojo urnalas Mokslas ir gyvenimas dvigubame atuntajame devintajame numeryje. Pristatymas pradedamas rektoriaus prof. Romualdo Gineviiaus angos odiu Didiai prasming darb! Jame universiteto vadovas sako: Diugu, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas turi produktyviai veikianius akredituot Aplinkos apsaugos ir darbo slyg tyrim laboratorij, Aplinkos apsaugos katedr bei to paties pavadinimo institut. Esu sitikins, kad ta dvasia, kuri vyrauja jsuose, nuolatos kvies tobulinti mokslo tyrimus, iekoti nauj bd sprendiant vis aktualesnmis tampanias aplinkosaugos problemas. Perskaiius dvideimt penkis rainius, kuriuose mokslininkai, doktorantai, darbuotojai pasakoja apie darbus, atliktus per mint padalini sukaktis, matyti, kad universiteto vadovo odiai n kiek neperdti. urnale paskelbt raini autoriai aptaria Aplinkos apsaugos katedros, Aplinkos apsaugos ir darbo slyg tyrim laboratorijos, Aplinkos apsaugos instituto darbuotoj sistemingai, isamiai, vairiais aspektais nagrinjamus oro, dirvoemio, sniego dangos, taros, sunkij metal kaupimosi medy-

je, dirvoemyje, biosorbent i vietini natrali mediag naudojimo tarai mainti, pauki, gyvn tak aplinkai, atliek tvarkymo ir kitus ndienai aktualius klausimus. Pradedant 2000-aisiais, be isami universiteto ir jo padalini pristatymo, beveik kiekvienas urnalo Mokslas ir gyvenimas numeris spausdina vien du, o kartais ir daugiau universiteto mokslinink, darbuotoj raini aktualiais klausimais. Norint juos visus ivardyti prireikt nemaai laiko. Paminsime labiausiai simintinus. Tai Algimanto Nako net trijuose urnalo numeriuose spausdintas rainys Trys knygos apie ymias asmenybes (Steponas Kairys, Kazimieras Vasiliauskas (statybininkas), Kazimieras Barauskas), Edmundo Kazimiero Zavadsko Universitetas ir integralusis humanizmas, Juozo Jankausko Kok vanden gerti sveika (spausdintas net keturiuose numeriuose), Antano Lukiano Melioracija ir gamtin aplinka, Algimanto Zakareviiaus Ar juda em po atomine elektrine ir kartu su eslovu Aksomitausku Kas yra auktis, Broniaus Karalino Pirmajai elektrolizs teorijai 200 met, Narimanto Paliulio Elektronin valdia, Leono Sauliaus Skverbiamasi gen srit. domi straipsni urnalui pareng Pranas Baltrnas, Jonas Skeivalas, Jurgis Vanagas, Saulius Vasareviius, Petras yras, Algirdas Vaclovas Valiulis, K.Grineviit. Nedidels apimties rainiuose urnalas sistemingai skaitytojus informuoja apie VGTU vykstanias konferencijas, padalini ikilias sukaktis, kitus renginius. I to, kas pasakyta, ivada viena: urnalas Mokslas ir gyvenimas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkams, darbuotojams aktyviai talkinant, graiai atspindi sostins technikosios auktosios mokyklos gyvenim, supaindina su mokslo rezultatais.

ie modeliai atvr galimyb nuspti naujus reikinius. Nuo 1973 m. prasidjo kanonizuot teorij bei modeli revizija, kuri kvp matematikai nusakoma prielaida, kad su takinmis (bedimensinmis) elementariosiomis dalelmis yra susij nauji, teorikai nustatomi viendimensiniai objektai stygos. Nepaisant to, kad besiformuojanti superstygin teorija pasiymi komplikuotu matematiniu apraymu, ji teikia vili kvantizuoti gravitacijos lauk. Be to, minima teorija numato galimyb egzistuoti vai-

rioms hipotetinms elementariosioms dalelms, nustatomoms ne empiriniu bdu, bet tik teorikai. Taigi styg koncepcija kuria nauj fizikins realybs vaizd, kurio niekad nebus manoma patvirtinti eksperimentais. I to, k silo matematin mintis, kyla provokuojantis klausimas gal nra prasms kalbti apie grietai apibdinamus mokslinius tyrimo metodus? Gal todl ia jau prasideda mokslo, pagal priimtas konvencijas apibdinamo, nuopuolis? alia to, kas pasakyta, inyra viliojanti, gal tik iliuzin,

perspektyva: radikaliai atsisakant dabar vyraujani teigini, susieti dvi fundamentines teorijas bendrj reliatyvumo ir kvantin. Kaip jau buvo minta, Generalinje tarptautins mokslo ir technikos istorik organizacijos (IUHPS/DHST) asambljoje buvo nutarta, kad pasaulio mokslo istorikai vl susitiks jau 24-j kart 2013 m. Manesteryje (Didiojoje Britanijoje). Reikia tiktis, tuomet igirsime daugiau intriguojani, gal net radikaliai nauj dalyk.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

13

geologijos terminodyn!imetis rugpjtis, atrodo, taps simintinas gamtos ir ininerijos moksl inovams (ypa ragavusiems geologijos), ir ne tik jiems pagaliau galima prisilytti prie spaustuviniais daais kvepianio Enciklopedinio geologijos termin odyno, parengto Viktoro Kemio, dr. Augustino Liniaus ir prof. habil. dr. Juozo Pakeviiaus, kuris yra ir jo atsakingasis redaktorius. odyn recenzavo geologai prof. dr. G.Motuza, prof. habil. dr. R.Mokrik, dr. J.Valiukeviius, prof. habil. dr. O.Pustelnikovas ir terminolog doc. dr. A.Kaulakien. Tai didelis dviej dali (I d. odynas, 650 p.; II d. dalykin rodykl, 200 p.) leidinys, kuriame isamiai paaikinti 3842 geologijos ir artim moksl terminai, be to, dar pateikti j atitikmenys angl, rus ir vokiei kalbomis. odyn ileido Vilniaus universitetas, Geologijos ir geografijos institutas ir Lietuvos geologijos tarnyba. J pareng spaudai Vilniaus universiteto leidykla, o 1000 egzempliori tirau ispausdino Standart spaustuv. Malonu paymti, kad io odyno pasirodymas sutampa su ms valstybei reikmingomis dviejomis sukaktimis: Lietuvos vardo paminjimo tkstantmeio ir Vilniaus universiteto krimo 430-osiomis metinmis. Apie lietuvik geologijos termin odyn alies viesuomen svajojo jau kone vis imt met jau nuo tada, kai tautikai nusiteikusi ir geologij imanani lietuvi specialist bta vos keleto. Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje ne kart mginta organizuoti sisteming geologijos (kaip ir kit moksl) termin rinkim, siekta tiksliau apibrti j reikmes, suvienodinti rayb, vartojim. To reikjo ne tik gamtos moksl dstytojams, bet ir K.Bgos pradtam rengti lietuvi kalbos odynui, kurio pirmasis ssiuvinis buvo ispausdintas 1924 m. ir pateiktas Lietuvos visuomenei svarstyti. To reikjo ir 1933 m. imtai leisti Lietuvikajai enciklopedijai, vadovliams ir t.t. Taiau itoks darbas nebuvo nuoseklus, vis strigo, rytas, entuziazmas isikvpdavo juk labai trko specialiosios terminijos imanytoj ir, inoma, l.

Jau turime ir

Sovietmeiu kliuvini atsirado dar daugiau. sibgjanti rusifikacijos banga gras visai sustabdyti lietuvikosios terminijos raid, lugdyti jos puoseltojus. Juk per beveik 50 met komunistin valdia Lietuvoje pirmenyb pabrtinai teik vien rus kalbai, net buvo skleidiama nuomon, kad tikru ir plaiai inomu geologijos korifjumi galima tapti mokslinius ir kitokios paskirties darbus raant ir skelbiant tik rusikai, ir ne kitaip. Taiau kai niriu sovietmeiu vis gausjo Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultete iugdyt tautikai nusiteikusi lietuvi geolog, vl siieb rytas apie geologinius dalykus daniau prabilti sava kalba. Atsirado ir lietuvikosios geologijos terminijos puoseltoj, siekiani j sunorminti ir teisinti. Rykiausia tokio smonjimo apraika laikytina V.Gudelio leksikografin veikla: iki 1953 m. jis sudarinjo eiakalb geologijos termin odyn, pateikdamas terminus lietuvi (su j apraais), rus, vokiei, angl, prancz ir lenk kalbomis. Nors to odyno rankraio ir nebaig tvarkyti, bet dal sukauptos mediagos (apie 5000 termin) jis panaudojo Geologijos ir fizins geografijos odynui (ispausdintam 1956 m.), tiesa, apsiribodamas lietuvi ir rus kalbomis ir nepateikdamas termin aikinimo. Po to lietuvikosios geologijos terminijos tvarkymas vl paniro daugiamet ssting ir neinomyb. Kai apie 1968 m. Geologijos institute

buvo sudaryta Terminologijos komisija, jos nariai O.Kondratien, A.Linius ir E.Vodzinskas iki 1973 m. pradios pareng isami Geologijos termin korteli upildymo instrukcij (ispausdinta 1975 m., 26 p.), kad bt pradti kaupti geologijos terminai, o informacija apie juos tapt kokybika, tiksli. Bet prajo dar deimtmetis, kol geologijos termin kaupimo, perirjimo, sisteminimo, norminimo reikalai pateko planuojam ir bent i dalies finansuojam mokslini darb sra. Vadovaujant vyr. moksliniam bendradarbiui E.Vodzinskui, Geologijos institute buvo sudarinjami ir 1990 m. baigti 3 dvikalbiai (lietuvi ir rus k.) hidrogeologijos (sudarytojas E. Vodzinskas, 49 p.), ininerins geologijos (sudarytojai R.B.Mikys ir E.Vodzinskas, 29 p.) ir kasybos (sudarytojai A.Jokubauskas ir E.Vodzinskas, 135 p.) termin rankratiniai odynai. Taip pat 1990 m. baigtas dvikalbis (lietuvi ir rus k.) rankratinis aikinamasis Grybos termin odynas (sudarytojai A.Jokubauskas ir E.Vodzinskas, 110 p.). 1999 m. E.Vodzinskas, A.Jokubauskas ir V.Kemis baig rengti stambaus (745 p.) Kasybos ir grybos termin aikinamojo odyno rankratin variant lietuvi kalba, pateikdami termin apraus lietuvikai, o j atitikmenis ir kitomis kalbomis angl, vokiei ir rus; jame aprayti 4146 terminai. Tokia buvo jau istorine tapusi geologin odyn epocha, kuri truko iki 1996 m. pabaigos. Deja, ie odynai liko neileisti. Taiau, remiantis E.Vodzinsko 1990 m. sudarytu dvikalbiu hidrogeologijos termin vardynu ir j i esms papildius, 2003 m. ileistas keturkalbis (lietuvi, angl, vokiei, rus kalb) Enciklopedinis hidrogeologijos termin odynas, kuriam aikinamuosius termin tekstus para V.Juodkazis, V.Kemis ir G.aldien. Na, o Lietuvos visuomenei pristatomas Enciklopedinis geologijos termin odynas pradtas rengti 1997 metais. Tam ryosi Viktoras Kemis, didel praktin patirt turintis ir jau gerai imanantis terminologijos dalykus geologas. Jausdamas, kad odyn vienam parengti bus per sunku, bendradarbius 1998 m. pasikviet Vilniaus universiteto profesori Juoz Pakevii, o dar po met talk buvo paragintas ir sutiko kartu darbuotis Geologijos instituto senbuvis dr. Augustinas Linius. odyno vizija jiems, Vilniaus universitete studijas senokai baigusiems geologijos inovams, tapo siekiamybe, tbtine idea fixe Lietuvos labui. Nedelsiant buvo kibta kasdien odyno rengimo darb, n nesulygus sau deramo finansinio atlygio. Pradta nuo naujo geologijos termin var-

14

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

dyno sudarymo, peririnjant daugyb monografij, vadovli, panai odyn kitomis kalbomis, rankratins literatros altini. Prireik viso deimtmeio, kol buvo atrinkti, apibdinti ir enciklopedin odyn sudti 3842 terminai. Taiau, kad jie deramai isirikiuot leidinio puslapiuose, kad juos greiiau surast bsimi vartotojai ir skaitydami aikiau suvokt termin prasmes, labai daug krybingos imons ir technologini sprendim pasil visas pulkas skirting veiklos srii specialist ne tik i Geologijos (nuo 2002-j Geologijos ir geografijos) instituto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos geologijos tarnybos. odyno rengim spaudai nuo 1999 m. i dalies rm ir priirjo Valstybin lietuvi kalbos komisija (VLKK) prie Lietuvos Respublikos Seimo, ji suorganizavo odyno recenzavim ir aptarim VLKK Terminologijos pakomisje, dal l skyr Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas, vietimo ir mokslo ministerija. velgiant puikaus dizaino virel, kur sukr dailinink Audron Uzielait, prisidedant J.Pakeviiui, ir sklaidant nepriekaitingai sumaketuotas vidini puslapi snis, spdis apie odyn tikrai geras. Labai skmingai pasidarbuota redaktori, korektori, ypa Danuts Ka-

valiauskiens (Grinits), Danuts Petrauskiens, maketavimo meistrs Vidos Vaidakaviiens, poligrafinink. Iki iol didels apimties originalaus aikinamojo lietuviko geologijos termin odyno neturjome, todl ia pristatom odyn pelnytai galima laikyti naujai sukurta kultros vertybe. odynas taps ir parankiniu geologijos inynu, pravers moksleiviams, gamtos mokslus kolegijose, universitetuose studijuojaniam jaunimui, bendrojo lavinimo ir specialij vidurini ar auktj mokykl pedagogams, dstytojams, vairias veiklos sritis administruojantiems, kuruojantiems savivaldybi ir valstybini staig tarnautojams, gamtins, technins, teisins, groins ir kitokios paskirties literatros vertjams, iniasklaidos atstovams. Be to, bus galima suinoti, kaip tuos terminus iversti angl, vokiei ar rus kalb, o tai pads ir daugiau apie juos suinoti per internet ar kitus leidinius. Dabar lieka laukti io odyno skaitytoj atsiliepim, pastab, pasilym. Jie ir pasakys, kokio lygio ir kiek geologini ini tame odyne sukaupta, gal pamins ir ko iekojo, bet nerado. odyno rengjai tikisi anaiptol ne pagyrim, o konkrei dalykini pastab, kurios pa-

dt gerinti io leksikono turin, galbt iek tiek prapleiant vardyno apimt ar atsisakant dalies termin. Neproal taip pat bt pastebti kalbos klaideles tai bt vlgi dingstis klydimus itaisyti ir ateityje j nebekartoti. Toks aptarimas kartu bt ir bdas patikslinti daugel geologini svok prasms, turinio poiriu. Diaugiams ir sveikiname visus, rytingai siekusius, kad is odynas atsirast. Js padarte netiktinai didel pastarojo deimtmeio leksikografin darb, labai reikaling originaliosios lietuvikos mokslins terminijos krimui ir diegimui. Palyginimui pana, tiesa, kiek didesn, aikinamj geologin odyn rus kalba reng 200 autori, o tvark 33 redaktoriai. io odyno pasirodymas neabejotinai paskatins specialistus skirti dar daugiau dmesio lietuvikiems geologijos ir artim jai moksl terminams, o ateisiantiems mokslingiems gamtininkams gal kvps ryto atsispirti anglik skolini tvanui ir dal savo jg skirti lietuvikosios geologins kalbos krimui ir puoseljimui. Prof. Gediminas Motuza Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedjas

Lietuviai kuria lazer gen tyrimamsLietuvos lazeri technologij bendrov viesos konversija kuria nauj gen tyrimams skirt lazer. Projekte kartu su lietuviais dalyvauja tyrjai i atuoni Europos ali. Planuojama, kad iki 2012 m. is lazeris bus sukurtas ir pritaikytas tyrimams. Naujojo femtosekundinio lazerio krimas yra didelio mokslinio projekto ATLAS dalis. Mokslininkai siekia iplsti epigenetini tyrim galimybes, todl tam buvo nusprsta pasitelkti naujausias lazeri technologijas, sak viesos konversijos mokslo direktorius dr. Romualdas Danielius. viesos konversijos lazeris bus naudojamas DNR ir baltym sveikai tirti. Visos mogaus lstels turi vienod DNR, taiau lsteli vaidmuo organizme priklauso btent nuo DNR aplinkoje esani baltym. Taigi naujoji technologija pads efektyviau tyrinti, kaip veikia mogaus genomas, teig dr. R. Danielius. i met baland pradtas vykdyti ATLAS projektas yra remiamas i Europos Sjungos 7-osios bendrosios programos. Bendra projekto vert siekia 13,3 mln. lit, i j 10 mln. lit sudaro ES parama. viesos konversija atliks darb, kuri vert 2,1 mln. lit. Lietuvos auktj technologij bendrovs vis aktyviau dalyvauja svarbiuose europiniuose moksliniuose projektuose. Europos Sjungos struktrini fond ir valstybs parama padjo mums sukaupti tam btin ini, pabr dr. R. Danielius. Pasak dr. R. Danieliaus, kurti naujo lazerio viesos konversija buvo pakviesta dl turimos patirties. Vieno i projekto partneri laboratorijoje yra naudojamas anksiau ios bendrovs gamintas lazeris, kuriuo ir buvo atlikti parengiamieji projekto tyrimai. Be to, viesos konversijos gaminami parametriniai viesos stiprintuvai Topas yra plaiai naudojami biomedicinoje atliekant spektroskopinius tyrimus. Projekte ATLAS kartu su lietuviais dalyvauja dar ei mokslo institucij ir trij kompanij tyrjai. Projekt koordinuoja

medicinos profesor Lucia Altucii i Antrojo Neapolio universiteto (Italija), tyrimus vykdo molekulins biologijos specialistai, fizikai, chemikai, matematikai i Nacionalinio Pranczijos mokslini tyrim centro, Neapolio Frederiko II universiteto (Italija), Vigo universiteto (Ispanija), Radboudo Nijmegeno universiteto (Olandija) ir Nacionalinio tyrim instituto Rumunijoje. Projekte taip pat dalyvauja biotechnologij kompanijos i Belgijos ir vedijos bei Rumunijos informacini technologij kompanija. Kuriant nauj lazer dalyvaus 25 viesos konversijos specialistai. Bendrovje i viso dirba daugiau kaip 50 auktos kvalifikacijos specialist, i j 14 yra moksl daktarai. Moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinje pltroje dalyvauja apie tredalis viesos konversijoje dirbani specialist. viesos konversija yra pasaulin daugiaspalvi femtosekundini lazeri gamybos lyder. Jos gaminami femtosekundiniai parametriniai viesos stiprintuvai uima apie 80 proc. pasaulins rinkos. Bendrov eksportuoja 95 proc. gaminam produkt, jie parduodami daugiau nei 35 alyse.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

15

KaufmannasRudolfas Kaufmannas pasiskolino dvirat, kad galt nuvaiuoti klinties ar gipso karjer netoli Kauno. I ios ekspedicijos jis niekada nebesugro...Kartais priklausymas maai mokslinink ar specialist grupei turi savit, domi privalum. Pasti beveik visus: tai lyg didel eima. Kaip ir visose eimose, bna nesutarim ir pasiskirstymo takos sferomis, bet bendruomeninis lojalumas danai galiausiai nugali. Kaip ir visose eimose, vis istorijos yra inomos. Kakas laikomas ymiu pradininku, su tais, kurie isikraust i proto, kartu keniama. Toks solidarumas danai perengia net nacionalinius ir kart barjerus. Kad ir kur vyktum, jei ten yra tavo srities mogus, oro uoste rasi draugik veid. Dideliu galvoskiu mokslo bendruomenei tapo Rudolfo Kaufmanno staigus dingimas i trilobit tyrimo aiktels. Paprastai galima atsekti ilgamet mokslinink karjer. Jie palieka sn straipsni, i kuri matyti j intelektualinio gyvenimo kelias. Danai biografija pasidaro aiki i bibliografijos straipsnio pabaigoje. Bet ne Rudolfo Kaufmanno. Jis paprasiausiai inyko. Ir tik 1998 metais pasaulis suinojo kodl. Tai nepaprasta ir jaudinanti istorija. Tai, kad i istorija yra inoma, visikas atsitiktinumas. 1991 m. Frankfurte prie Maino pato enkl aukcione buvo parduodamas atvirlaiki, laik ir vairi pato enkl paketas. Paketo pradin kaina buvo 500 Vokietijos marki. Jame buvo trisdeimt vok, visi sisti to paties asmens tarp 1935 ir 1939 met i Karaliauiaus ir kit Vokietijos miest, visi adresuoti tai paiai moteriai Stokholmo adresu. Vokuose vis dar buvo laikai, i kuri matyti, kad jie susij su meils istorija prie pat Antrj pasaulin kar. Aukcione kilo nemaas susidomjimas iuo paketu. Pato enklai gal ir buvo verti praomos sumos. Taiau smalsumas suinoti, k slepia trisdeimt laik, privert vien mog, Reinhard Kaiser, nenusileisti ir pagaliau sigyti varytynse paket, kurio kaina pakilo net keturis kartus iki 2000 marki. Net filatelininkui specialistui vien u pato enklus tai buvo nemai pinigai. ie laikai sisti Rudolfo Kaufmanno mylimajai vedei Ingeborgai Magnusson. Isiaikins, kas toks Kaufmannas, Kaiseris usideg inarplioti vis istorij. Gai-

Rudolfas

Simonas SAARMANNVilniaus universitetas

la, taiau Ingeborgos laikai Rudolfui neiliko. Jos atsidavim liudija tas faktas, kad ji niekada neitekjo ir saugojo Rudolfo laikus iki pat savo mirties 1972 metais. Tos dvi mielos dienos vis dar nuteikia mane puikiai. Vienintel bda, kad jos buvo pernelyg trumpos. Visa kas man liko nuotraukos, kuriose tu man ypsaisi Atrayk greitai ir pasakyk, kada vyksi pro Greifsvald Tavo Rudolfas. Istorija inoma tik i nuotrup, randam j korespondencijoje. Ji pasakoja apie Rudolfo bandymus rasti prieglobst vedijoje per baisius Hitlerio diktatorysts metus. Kaizeris, vliau ileids knyg, savo pasakojim pavadino Knigskinder (vok. Karalaitis), remdamasis paties Kaufmanno palyginimu i liaudies dainos, kur jis paliko viename savo laik: Es waren zwei Knigskinder, die hatten einander so lieb. / Sie knnten zusammen nicht kommen, dar wasser war viel zu tief. (Paodinis vertimas) Gyveno du karalaiiai, jie vienas kit myljo. / Jie negaljo vienas pas kit nueiti, nes vanduo buvo per gilus. Jie susitiko Bolonijoje ankstyv 1935 m. vasar jaunas vokietis i Karaliauiaus ir tamsiaplauk ved i Stokholmo. Ingeborga Italijoje atostogavo, lanksi Florencijoje, Romoje ir Bolonijoje. Rudolfas Bolonijoje jau buvo kelis mnesius, bet ne savo noru. Jis buvo yd kilms, nors ir praktikuojantis krikionis. ia j nublok susiklosiusi padtis Vokietijoje. Yra inoma, kad jie drauge buvo nu-

vyk San Luk (San Luca), vietov u Bolonijos, kur puiks kaln vaizdai. Laikuose, kuriuose Rudolfas kaln keltuv vadina skriejaniu, nuolat sugrtama prie San Lukos: tenyktis oras, ol, vynas ir taljetel, kietas kepsnys, kalnai, gls, uolos ir jonvabaliai. Prie dvejus metus jis buvo atleistas i uimam pareig Greifsvaldo universitete Vokietijoje, nes buvo ydas. Nestabilumo periodas Vokietijoje jau buvo prasidjs. Rudolfas Kaufmannas politika niekad labai nesidomjo. Jo darbas buvo susijs su jrini nariuotakoj, vadinam trilobitais, evoliucijos istorija. Jo daktarins disertacijos tezs buvo publikuotos prajus vos dviem dienom, kai Hitleris, 1933 m. sausio 30 d. taps Reicho kancleriu, perm valdi. Hitleris neig yd intelektualius nuopelnus. Rudolfas laike Ingei ra: Rytoj isisiu tau visk, k kaip geologas esu paras greitai bus netiesa, kad a atlikau visus iuos tyrimus. Matyt, kad daktaro disertacija Rudolfui Kaufmannui padjo susirasti tarnyb u Vokietijos rib, kur jis galjo kur laik tsti savo darb: 1934 m. kelis mnesius jis praleido Kopenhagoje ir paskui ivyko Bolonijos geologijos institut, vlgi tik laikinai ir tokiomis slygomis, kad jam teko udarbiauti papildomai fotografijos studijoje (joje ir buvo padarytos Ings nuotraukos, kurios jam ir liko). Italijos kartis pasidar dar nepakeniamesnis, kai Ing ivyko Stokholm. Prie j sutikdamas Rudolfas jau galvojo grti Vokietij. O dabar atsirado geresn mintis, tiksliau sakant, sprendiamasis veiksnys: jam bus lengviau patekti vedij i Vokietijos, ypa i Ryt Prsijos, nei i Italijos. Kaufmannas nekantriai lauk i savo brolio naujien i Karaliauiaus. Hansas adjo pasinaudoti visais iupikliais ir surasti viet, kuri galt padti jam pradioje. Atsirado pagrindas viliai: Neinau, ar bus man geriau Knigsberge. Pats mano brolis nesijauia visikai saugus dl savo darbo. Dl savo kilms jis gali bti bet kada atleistas. I dalies nuoirdiai, i dalies inodamas, kad Ing nekreips tai dmesio, Rudolfas jai pataria pamirti j. sivaizduodamas, kad vien dien atsiras koks Peras, Jensas ar Ullis ir pasilys jai namus ir kad tada ji apie j, Rudolf, galvos maiausiai, bent tol, kol jis nesitais gyvenime. Dvideimt atuoneri Ingeborga Magnusson buvo dvejais metais vyresn u Rudolf Kaufmann. Ji dirbo Stokholme draudimo staigoje. Puikiai kalbjo vokikai, mokjo ital ir angl kalbas. Ji isiunt Bolonij Rudolfui ryul knyg, ir jis i karto pasiryo tobulinti savo ved kal-

16

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Rudolfas dar neatvyko. inau, jis man bt pranes, jei sutartu laiku negalt atvykti. Jis ketino vaiuoti Berlyn rugpjio 1 dien. a dabar atostogauju ir, jei neprietarausite, atvyksiu Kopenhag 22.35 rytoj vakare. Negaliu ia ramiai sdti. Man atrodo, Rudolfui kakas atsitiko. Tikiuosi, o kaip tikiuosi, kad viskas isisprs. Nuoirdiai Js (Ingeborga Magnusson). Koburge (Coburg) tie, kurie skait laikraius, jau inojo, koki bd pateko Rudolfas Kaufmannas. Rugpjio 1 dien,

Rudolfas Kaufmannas

Dalis trilobito Chasmops cf. Extensus i apatiniojo ordoviko sluoksni. Krekenava, 7 grinys, 927,28 m gylis. Prof. J.Pakeviiaus kolekcija (1960 m.), Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros muziejus

b; ios kalbos pradmen jau turjo. Jam buvo tek lankytis vedijoje kelis kartus pastaraisiais metais. Jis ten praleido gana daug laiko kasindamas ir tyrindamas trilobitus Alumo skaln karjere Skonje (Schonen). Jis sak, kad jei dar kada bus su Inge, tai nors kalbtis su ja tik vedikai. Iki tol jie susirainjo vokikai. Kaufmannas gerai suprato trilobit tyrim, kurie buvo jo antroji meil, svarb: Galiu sunkiai patikti, kad atlikau visus iuos tyrimus. Labai didiuojuosi savo dideliu darbu apie trilobitus, nes esu pirmasis rods nuolatin nepertraukiam j vystymosi istorijos linij. Manau, kad metams bgant bsiu daug garsesnis, nei esu dabar, kai zoologai ir paleontologai ims suprasti mano darb. Jam skola vis dar negrinta. Savo ivadas Kaufmannas padar ypa atidiai tirdamas vlyvojo kambro trilobitus olenidus (Olenus) i Skandinavijos. Jo rezultatai, patikrinti tik po keturiasdeimties met, buvo pripainti klasikiniais. Trilobitai, priklausantys Triarthrus geniai, yra garss tuo, kad juose pirm kart buvo surastos antenos ir kojos, padjusios nustatyti i inykusi gyvn sistematin priklausomyb. Olenidai gyveno ypatingoje aplinkoje, kur jros dugne buvo maai deguonies, o giliau nuosdose jo visai nebuvo, utat buvo didel sieros koncentracija. Manoma, kad olenidai gyveno simbiozje su bespalvmis sieros bakterijomis. Madaug prie 500 milijon met vlyvajame kambre dabar jau nebeegzistuojanti Olenid jra tssi per vis dabartin Piet Skandinavij, utvindiusi teritorij madaug penkiolikai milijon me-

t. Tai ypatingas laikotarpis, nes didesniu io ilgo periodo metu vyko beveik nepertraukiama tamsi skalnini sluoksni sedimentacija, kuriuose dabar gausiai randama fosilij. Suradus karjer, kuriame atsidengia Alumo skalnai, galima perskelti danai regbio kamuolio dydio savito kvapo gniutulus, vadinamus smarvakmeniais (stinkstones), ir surasti gausi grai trilobit liekan. Alumo skalnai yra garsus kondensuotos nuosd sekos pavyzdys, kai ilgas geologinio laiko tarpas suspaustas plon pjv, susidarius be didesni sedimentacijos pertrauk. ia susidaro ideali galimyb stebti evoliucijos eksperimentus vietoje. Kaufmannas buvo pakankamai valgus, kad tai pastebt, ir kruopiai surinko kolekcijas paeiliui i sluoksni, kad galt iskirti subtiliausius pokyius. is darbas galjo bti plaiau inomas, jei nebt buvs paskelbtas labai riboto tirao Greifsvaldo universiteto urnale. Kaufmannas pastebjo, kad kelios olenid rys uolien pjvyje atsirado staiga ir turjo palyginti ilgesnes paplitimo ribas. Taiau rys per savo gyvenim nebuvo statikos. Atvirkiai, jose pastebimi mai pokyiai, ypa pygidijos formos, kuri laikui bgant vis siaurjo ir ilgjo. Kaufmannas aikiai nustat ri invazij i kitur Skandinavijos Olenid jr, grafikai pavaizduodamas alopatrij dar prie tai, kai is reikinys atsirado kaip svoka. Be to, jo rezultatai buvo paremti didelmis kolekcijomis ir kiekybine analize. Tai buvo iskirtinis ir toliaregis mokslininkas. Liks vienas, toli nuo mylimosios, Rudolfas Kaufmannas pasidav pagundai:

Trilobitas Paradoxides i viduriniojo kambro sluoksni (ne Lietuvos). Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros muziejus

prie Olimpini aidyni atidarym, vietinis laikratis Bayerische Ostmark Coburger Nationalzeitung paskelb toki inut: TIPIKAS YD BEGDIKUMO KOBURGE ATVEJIS. 27 met kno kultros mokytojas ydas Rudolfas Kaufmannas i Koburgo buvo suimtas paeids 2 ir 5 Vokiei kraujo apsaugos statymo paragrafus. Jis buvo kalintas 1936 metais dl nelegalios seksualins sueities su arij moterimi. I ties, jis apsilank pas prostitut ir pasigavo venerin lig; j gyds daktaras vliau pats j policijai ir skund. 1936 m. rugpjio 13 d. Rudolfas ra Ingei: Norjau tau visk prisipainti vedijoje, bet dabar tam jau per vlu. Nebesu daugiau tavs vertas ir maldauju tavs pabandyti mane umirti. Dkoju tau u tavo itikim vari meil buvai man tokia gera, o a pasirodiau ess silpnas ir dabar privalau mokti u savo veiksmus tiek daug i mans jau buvo atimta iame gyvenime; mano motina, mano mylimas darbas syk, deja, dl savo kvailumo susimoviau ir privalau iksti tavo sprendim. Nors Ing neilgai trukus jam ir atleido, taiau i klaida jam brangiai atsijo. Tuo laiku, kai j paleido i kaljimo (1939 m.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

17

BiomediagosAtkelta i 4 p. Prieingai kitoms paplitusioms lazerinio mikroapdirbimo technologijoms, kuriose naudojama lazerin abliacija ir jos metu mediaga paalinama, LDFP bdu patakiui auginamas norimas objektas. Tai leidia tiesiogiai i kompiuterinio modelio suformuoti norim mikrodarin. iai technologijai tinkamos mediagos gali bti labai vairios. Vis pirma tai tradicins UV litografijos fotorezistai, naudojami mikroeletronikoje, taip pat naujos kartos hibridiniai organiniai, neorganiniai kompozitai, vairs akrilatiniai polimerai ir bioskaidios mediagos. Taikym sritys gali bti taip pat labai plaios: fotonika, mikrooptika, mikrohidrodinamika, biomedicina ir kt. Naudojant ultratrumpj impuls (impulso trukm < 1 ps) lazerius viesa sveikauja su mediaga trumpiau nei vyksta elektron-fonon sveika (ilumos perdavimas). Taigi toks lazerinis apdirbimas neturi terminio poveikio. Be to, vienu metu gali bti sugeriami keli fotonai. Tai leidia pluotui giliai prasiskverbti apdirbam mediaga, o sugertis vyksta tik jos tryje. Toks nanostruktrizavimas taikomas biologini audini ininerijoje, kur, naudojant biologikai draugik polimer, suformuojami reikiamos struktros karkasai lstelms auginti. Vilniaus universiteto Lazerini tyrim centre yra LDFP sistema, kurios lazerins spinduliuots altinis lietuvikas ultratrumpj impuls lazeris Pharos spalio 12 d.), karo veiksmai jau buvo prasidj. Jei j bt paleid eias savaites prie Didiajai Britanijai ir Pranczijai paskelbiant kar Vokietijai (rugsjo 3 d.), jam bt pavyk isigelbti. Keli kiti trilobit specialistai nuo nacizmo pabgo. Alexanderis Arminas Opikas, kils i garsios Estijos mokslinink eimos (jo brolis buvo garsus astronomas), pabgo Australij; jo biiulis estas Valderis Jaanussonas tapo trilobit ekspert seninu vedijos nacionaliniame muziejuje. Baltijos jra jiems netapo barjeru, kaip Karalaiiui. 1939 m. Kaufmannas ra: esu vienas, esu su savo labai mylimais trilobitais, kuriems jau gali pavydti. Neseniai perskaiiau Odisj. Turiu pasimokyti i Odisjo matau, kaip

ir audini ininerija(MGF viesos konversija). Sukonstruota visikai kompiuteriu automatizuota sistema leidia formuoti trinius mikrodarinius, kuri elementai gali bti vos keli imt nanometr dydio. Visas bandinio paruoimo, mikroobjekto suformavimo ir rykinimo ciklas trunka maiau nei valand. 2 pav. pateikiama tokia sistema, jos veikimo principas ir pavyzdini mikrodarini, suformuot LDFP bdu, skenavimo elektron mikroskopo nuotraukos. iuo metu mokslininkai vykdo regeneracins medicinos tikslams reikalingus tyrimus. Ruoiami mikrostruktrizuoti trimaiai polimeriniai karkasai, vliau ant j auginamos lstels.

Lsteli auginimas ant karkasApibendrinus daugelio pasaulio laboratorij lsteli auginimo ant dirbtini karkas patirt, galima teigti, kad mediagoms, i kuri gaminami ie paviriai, keliama gana daug reikalavim. Svarbiausias i j kad mediagos bt netoksikos, skatint lsteli adhezij, taiau nedaryt takos auginam lsteli proliferacijai ir diferenciacijai. Kitos btinos toki mediag savybs farmakologinis inertikumas, tinkama struktra, kuri laiduot auginam lsteli optimal isidstym, taip pat ir maisto mediag, btin auganioms lstelms, pralaidum. Tokios mediagos turi bti stabilios, nekancerogenikos, neimunogenikos, lengvai

sterilinamos, ekonomikos bei lengvai pagaminamos. Priklausomai nuo sprendiamos problemos, gali bti pageidaujama, kad i i mediag pagaminti lsteli karkasai organizme i lto degraduot, palikdami egzistuoti tik ant j uaugusias lsteles. Bet gali bti ir kitaip yra atvej, kai reikia turti stipr, bet tampr ir elasting lsteli prisitvirtinimo pagrind. Toks pavyzdys gali bti visame pasaulyje inomas atvejis, kai Harvardo medicinos mokyklos Urologijos skyriuje, vadovaujant daktarui J.J.Yoo, buvo uauginta dirbtin lapimo psl. Panas reikalavimai gali bti keliami ir dirbtiniam kauliniam audiniui, i dalies ir odai. Biochemijos instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Lazerini tyrim centru, naudodami vairias polimerines mediagas ir suaugusio organizmo nevisikos diferenciacijos lsteles, kuria dirbtinius audinius, kuri viena i galim pritaikymo srii galt bti irdies ir kraujagysli chirurgija. Iki iol buvo ibandyta daug polimerini mediag ir i j lazerins dvifotons fotopolimerizacijos metodu pagamint vairios geometrins struktros karkas. Ant toki karkas buvo auginamos vairios modelini linij ir suaugusio organizmo nevisikos diferenciacijos lstels. Gauti rezultatai rodo, kad panaudojus kelias polimerines mediagas augimo skirtum tarp linijini ir suaugusio organizmo kamienini ar nevisikos diferenciacijos lsteli augimo intensyvumo nepastebta. Tai geros inios, suteikianios vili, kad ant toki dirbtini karkas galima uauginti kiekvienam organizmui individuali autologini lsteli audin, kuris gerokai sumaint imuninio konflikto rizik. Remiantis gautomis iniomis galima teigti, kad optimaliai dirbtinio audinio konstrukcijai yra svarbi ne tik polimero prigimtis, jo fizins ir chemins savybs, bet gyvena vokiei yd eimoje, bet, neturdamas pinig susimokti u nuom, padeda tvarkytis j knygyne, kuriame prekiaujama vokikomis, anglikomis ir pranczikomis knygomis. Kai eimininkai nueina miegoti, jis gulasi ant sofos svetainje. Lietuv plsta pabgliai i Lenkijos ir susirasti tarnyb darosi vis sunkiau. Geologijos tarnyboje jis sidarbino tik po 1940 m., kai Lietuv eng Raudonoji armija. Taiau jis neino, ar gali ir nori toliau pasilikti Lietuvoje. Reinhardo Kaiserio trisas, sujungiant ios meils istorijos galus, buvo detektyvinis darbas. Laimingas atsitiktinumas lm, kad jis surado dar gyv Margaret Holzmann, knygyno savinink, pas kuriuos Rudolfas gyveno Kaune, dukter:

jis kentjo ilgdamasis Penelops, ir suprantu, kad tai buvo parayta man. Pamau jo viltys dar kada bti kartu su savo mylimja blso. 1940 m. liep jis prisipaino, kad i ateities nieko nebesitiki: Visgi negaliu meluoti. Tas trumpas laikotarpis, kur mes praleidome kartu, ir ilgas isiskyrimas, ir pastarojo mnesio nerimas, ir kiekvienos akimirkos, ir ateities neviltis. Viskas susikaup Pasistenk bti laisva, laisva kiek tik gali. Yra labai maai vilties, kad mes ivis pasimatysime, jei ir toliau taip tsis. Ar nebt geriau, jei mes nebtume taip arti, jei nereikt taip savs kankinti? Dar kart tave apkabinu ir buiuoju tave visa savo irdimi. Rudolfas Kaufmannas, tikdamasis geologinio darbo, atsidr Kaune. ia apsi-

18

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

a

b

c

d

3 pav. Suaugusio triuio griaui raumen nevisikai diferencijuotos lstels, uaugintos ant PEG-DA polimerinio karkaso: a ir b lsteli monosluoksnio vaizdas viesiniu mikroskopu, c tas pats vaizdas liuminescenciniu mikroskopu, mlynai vyti lsteli branduoliai, dayti DNR sijungianiais DAPI daais; d tas pats vaizdas liuminescenciniu mikroskopu, lsteles nudaius lstels membran sijungianiais PKH-26 daais (vyti lstels membrana, branduolio vieta tamsi) ir karkaso geometrin struktra, kuri daug priklauso nuo auginam lsteli dydio. Bendradarbiaujant Lazerini tyrim centro ir Biochemijos instituto lsteli biologijos specialistams pavyko gauti ne vieno polimero pagrindu pagamintus karkasus, kurie ateityje gali bti plaiai pritaikyti audini ininerijoje (3 pav.). Nepaisant skming bendro darbo bandym, dar yra daug neisprst problem. Viena i j auginam lsteli prisitvirtinimo ant toki dirbtini karkas stiprumas arba kitaip adhezijos intensyvumas. Literatros duomenimis, daniausiai polimeriniai karkasai dar yra dengiami papildomomis mediagomis, kurios tarsi prisiuva lsteles prie paviriaus. Lsteli prisitvirtinimas prie karkaso yra reikmingas keliais aspektais. Viena verJo kolegos i Lietuvos paslp j ilgam laikui. Pirma universitete, o paskui kaime. Jis buvo vardintas tiesiog kaip dings iki pat karo pabaigos. Tik paskui informacija apie tikslias Rudolfo Kaufmanno mirties aplinkybes iaikjo. Margaret Holzmann minjo dvirat, kur Rudolfas Kaufmannas pasiskolino i jos motinos, kad galt nuvaiuoti klinties ar gipso karjer netoli Kauno. I ios ekspedicijos jis niekada nebesugro. Surastas tokios Helenos Heitmann 1946 m. laikas: okupavus vokieiams [Rudolfas Kaufmannas] buvo slepiamas lietuvi jis su jais dirbo. Vien dien jis su dviraiu ivyko gamt, kur du vokiei kareiviai j sustabd. Vienas j pasak, tus tai yra svarbu tokiu bdu sukonstruoto dirbtinio audinio stabilumui, tam, kad lstels, uaugusios dirbtinmis slygomis mgintuvlyje, bt pakankamai stipriai prisitvirtinusios prie to paviriaus ir, perklus tok dirbtin audin organizm, dl mechanini poveiki jos nenuplaukt kartu su kraujo srove. Antra vertus adhezijos procesas reikmingas lstels dauginimosi iniciacijai, t.y. tam, kad nutpusi ant karkaso ji pradt daugintis. iam procesui yra btina, kad lstel isiplst ir prisitvirtint ant paviriaus. Norint vertinti, ar adhezija yra pakankama ir visavert, reikalingi papildomi tyrimai. Jei pasirodyt, kad lstels prilipusios nepakankamai, reikt iekoti papildom mediag karkasams dengti. Taip daro daug pasaulio laboratorij, bet orkad Kaufmannas yra ydas i Knigsbergo, jo mona ar suadtin patarnaudavo jo tv namuose ir kad jis j gerai pasta. Tada jie j nuud. Rudolfas Kaufmannas, labiausiai pagarsjs fundamentiniais vedijos ir Bornholmo salos kambro trilobit Olenus evoliucijos tyrimais, geriausio mokslinio straipsnio apie evoliucij iki Antrojo pasaulinio karo autorius, tapo dar vienu vienetu paioje gdingiausioje XX a. statistikoje. Rudolfas Kaufmannas gim 1909 m. Karaliauiaus universiteto profesoriaus Valterio Kauffmanno eimoje. Dar bdamas vaikas labai domjosi apylinki rieduliais. Vliau pasirinko studijuoti geologij i pradi Karaliauiaus, vliau Miuncheno ir Greifsvaldo universitetuose. Rudolfo bro-

ganizme tai gali sukelti problem, susijusi su antigenikumu, toksikumu ir kt. Tyrj duomenimis, visos ios regeneracins medicinos kryptys teikia daug vili. Naujos technologijos ir produktai turt pagelbti traumas patyrusiems bei kai kuriomis ligomis (diabetu, kaul, kremzli, raumen pakenkimais ar kt.) sergantiems monms. Viena i medicinos srii, kurioje audini ininerija galt labai padti, yra irdies ir kraujagysli chirurgija. Kasdienje irdies ir kraujagysli chirurgijos praktikoje susiduriama su vairi pakaitini audini problema. Pakaitiniai audiniai yra naudojami suformuoti vairioms ekstraanatominms struktroms (aortosplaui arterijos jungtys, atliekant Blalock-Tausig unt, autovenos suformuojant aortokoronarines jungtis operaciniu bdu, gydant koronarin irdies lig), kurios reikalingos tam, kad, apeinant anatominius defektus, bt galima isaugoti ar pagerinti organ funkcij. Danai nuo pakaitini audini priklauso tolesnio gydymo skm. Todl konkreiam pacientui konkreiai situacijai naudojant autologines lsteles sukurti dirbtiniai bioaudiniai yra itin perspektyvs. Audini ininerija susiejo trij institucij Vilniaus universiteto Santariki klinik irdies chirurgijos klinikos, Vilniaus universiteto Lazerini tyrim centro ir Biochemijos instituto mokslininkus. Visus juos vienija bendras tikslas ir grai pradia. Nors pasaulio mokslininkai jau yra gana toli paeng ia kryptimi, taiau problem vis dar yra daugiau negu nortsi, be to, ms pradti darbai eina kitu, dar maai tyrintu keliu, todl tikims, kad jie prisids prie audini ininerijos paangos.

lis emigravo London, vliau Australij. Brolis irpino jam leidim apsigyventi su juo Australijoje, taiau, bdamas kalintas Koburgo kaljime, Kaufmannas negaljo juo pasinaudoti. Tvas, sukrs antr eim, igyveno kar Freiburge. Reinhardas Kaiseris surado Rudolfo nuotrauk: atgal suukuotais plaukais, grai taisykling veido bruo jis buvo labai panaus jaun profesori. Taigi Kaufmanno trilobit evoliucijos tyrinjimai nuvieia ir nauj ri atsiradimo dsnius, ir, kaip teko suinoti i Kaiserio detektyvinio darbo, geriausi ir blogiausi mogaus savybi paradoksus. Kas ino, kuo bt jis taps, jei jam bt buv leista sekti savo irdimi ir protu? Kas ino, kokiose vyrduobse dabar yra jo kapas?Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

19

Vasaros atostog spdiaiOi, kiek daug vandens nuplukd Nemunas, kai, baigs gimnazij, atsisveikinau su gimtine ir ivaiavau studijuoti Kaun, paskui likimas nuved Vilni. Bet savosios Merkins niekada nepamirau. Ji visada gyva mano mintyse. Ir nepraleidiu prog aplankyti Nemuno ir Merkio gaubiam miel Dzkijos miestel.VGTU Darbo ir gaisrins saugos katedra Meil gimtinei Merkinei nuo ma dien skiepijo tvai. Mums, jaunesniems, sektinas pavyzdys buvo vyresnysis brolis Aleksandras, sostins auktosios technikos mokyklos krjas bei ilgametis jos vadovas, kuris nepaprastai myljo savo

miestelio jubiliejui i pdsak pasirod daugiau. Ant namo miestelio centre, prieais Merkins kratotyros muziej, pritvirtinta juodo marmuro atminimo lenta primena, kad ia 1648 m. gegus 20 d., treiadien, antr valand po vidurnakio, mir Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaiktis Vladislovas Vaza IV. Beveik ito istorinio namo paonje, skverelyje greta

Prof. Petras YRAS

Karali miestograi prisiminim. Tiesa, knygelje yra skyrius, pasakojantis apie mano tvel provizori, Lietuvai pagrainti draugijos Merkins skyriaus vadov Aleksandr yr. Merkins 650-j metini paminjimas sugrino labai daug brangi prisiminim. Ir iandien nesigailiu, kad taip veriaus Merkin, kad irdimi ir protu trokau pajusti, pergyventi Karali miesto vents akimirkas. Kodl Merkin pavadinau Karali miestu? Esu tvirtai sitikins, kad jis io epiteto yra vertas. Merkin i ties Karali miestas: pats Vytautas Didysis ra laikus Merkins pily. ia lanksi LDK didieji kunigaikiai ir valdovai: ygimantas Kstutaitis, Kazimieras, Aleksandras, ygimantas Augustas, Vladislovas Vaza, kuris ia ir mir. Jogaila Merkinje pasira Magderburgo teises Vilniaus miestui. Jogaila ir Vytautas ia kriktijo lietuvius. ek pasiuntiniai Merkinje Jogailai ir Vytautui pasil ekijos karn. Du kartus per iaurs kar nakvojo Rusijos caras Petras I. Ir daug daug valdov, visoki bajor ia puotavo, mediojo. O kai Merkins pilis buvo paversta miesto kaljimu, ia ne vienas bajoras atlikdavo bausmes. Visi ie Merkinei svarbs istoriniai faktai vienaip ar kitaip aminti. Ruoiantis seninijos, stovi jubiliejinis paminklas i akmens kelet ton sveriant antspaud ir reljefin spaud ikal skulptorius Kstutis Lanauskas ir jo draugai skulptorius Arnas Guokas, akmens bei kit mediag meistras Edmundas Kiauleikis. Pagal karaliaus Jogailos regalijas sukurtas paminklas primins fakt: Vilniaus miestui Magdeburgo teises Jogaila 1387 m. suteik Merkinje. O iandienos jubiliatei Merkinei ygimantas Augustas suteik Magdeburgo teises ir patvirtino miesto antspaud su vienragiu 1569 metais. Istorikai splioja, kad mintoji privilegija galjo bti suteikta ir anksiau, bet kol kas ito negalima patvirtinti dokumentais. Kol kas inoma tik vlyvesnio teisi patvirtinimo akto data, kurios 440-met Merkin gals minti . m. gruodio 7 d. Pagal to meto samprat baltas vienragis buvo mnulio ir kunigaiktysi atributas. Katalik banyios hagiografijoje baltas vienragis simbolizavo nekaltum, skaistyb ir buvo v. Mergels Marijos atributas. Vienragis, atkeliavs Merkins herb i ygimanto Augusto aplinkos, nurod miesto ventj globj. Nuo XVI a. pradios buvo naudojamas Lietuvos Valstybs herbe skydinink. Dabartin Merkins miesto herb, remdamasis

Miestelio centre buvo atidengtas jubiliejinis paminklas, simbolizuojantis Jogailos antspaud. Merkinje Jogaila pasira Magdeburgo teises Vilniui

gimtin, neleido nei sau, nei kitiems umirti Merkins groio ir nuolatos ir visiems tikinamai kartodavo: ,,Mes turime aminai bti itikimi savo gimtinei! Gimtins irdies auksm subtiliai aprao buvusi gimnazijos bendramoksl Gerda Giedraityt-Gudjurgien knygoje ,,Atmintis yra rojus. Pasivaikiojimai po senj ir dabartin Merkin. i tema pltojama skyriuose ,,Merkins simptomas ir ,,Sugrimai. Autor leidin skiria 650-osioms Merkins vardo paminjimo metinms ir visiems merkinikiams. Knygel buvo populiari tarp vents dalyvi, ir daugelis j nusipirko. A taip pat sigijau j. Godiai skaiiau vents laisvalaikio valandlmis ir nepajutau, kaip uveriau paskutin puslap, mintyse baigdamas kelion vaikysts, paauglysts, jaunysts takais ir takeliais. Ir savaime vykdydamas knygels pirmame puslapyje autors rayt palinkjim: ,,...ir

Vaizdas nuo Merkins piliakalnio vienas graiausi Lietuvoje

20

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

gausiais istoriniais ikonografiniais duomenimis, sukr dailininkas Arvydas Kadailis. Akmen skulptoriui ir Merkinei padovanojo Vydeni seninijos Pikiki kaimo, esanio netoli Krivili, gyventojas Jonas Lebeckas. Surasti j padjoVydeni seninas Rokas Makselis ir vyriausiasis rajono architektas Gintautas Sereiikas. Jaunas skulptorius Margiris Burins-

ventkas, gyvenantis sodyboje netoli Straujos upelio, uole kruopiai irai: ,,ioje vietoje XVI-XVIII a. stovjo Jzuit vienuolynas ir v. Kryiaus banyia. is kopPiliakalnio papdje merkinikiai visad renkasi ventinius koncertus

Po ventini mii

lytstulpis, ikaltas pagal skulptoriaus Tado Gutausko projekt, stovi Bakio gatvje, kur kadaise buvo vienuolynas. Paymtas tautodailininko J.Videikos, kilusio i Maknin, koplytstulpiu, dabar mis-

tikiau atrodo kalnelis, kur neliko v. Petro ir Povilo banyios, stovjusios XVI-XIX a. Varpu ir vienragiu aptais savo koplytstulp tautodailininkas A.esnulis. is darbas stovi prie Merkins seninijos, kur 1605 m. sikr vienuoliai dominikonai, netrukus pastat v. Kryiaus banyi. Po 1831 m. sukilimo caro valdia vienuolyn udar u param sukilliams. Visi ie atminimo enklai pastatyti u Kultros ministerijos, kit institucij param bei vietini moni, verslinink, merkiniei aukas. Laukia dar vieno atminimo aminimas. Ir i ikilmi tikriausiai nereiks ilgai laukti. Jau susitarta, kad gatv, prie kurios stovi farmacininko Aleksandro yro namas-vaistin, kuriame augo, brendo bsimasis akademikas, statybins mechanikos mokyklos krjas Aleksandras yras, vadinsis jo vardu. Tik laukiame l, kad gatv, prie suteikdami jai akademiko Aleksandro yro vard, galtume iasfaltuoti, tinkamai parengti, apie garsaus kratieio aminim papasakojo Merkins seninas Gintautas Tebra. iek tiek patyljs, lyg tarp kitko prasitar: Gal ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas prie bsimj ikilmi galt prisidti? Sakykime, padovanoti atminimo lent su atitinkamu rau, kuri pritvirtintume prie buvusio yr eimos namo-vaistins. Prie paventinant istorijos atminim saugant paminkl, koplytstulpius, miesto Rotus aiktje vyko graus, turiningas

Merkins 650-j met minjimas-koncertas, kur sureng savi saviveiklininkai ir i io krato kil iandien ne tik alyje inomi dainininkai, meno mons. Jubiliejui skirtas miias aukojo Kaiiadori vyskupas A.Matulionis. Jas giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas P .Bingelio (tikras dzkas). Po mii jis merkinieiams ir j sveiams padovanojo beveik valandos klasikins-religins muzikos koncert. Vakare prie piliakalnio vyko nuotaikinga vakaron. Ne vienas jos dalyvis prisimin Jono Basanaviiaus patarim: ,,mons, jeigu norite pamatyti Lietuv, kopkite ant piliakalni. An vakar fakelais paymtas takas kviet visus norinius pasigroti nuo Merkins piliakalnio. Ir norinij nestigo. Jubiliejiniai renginiai, ventin nuotaika atgaivino vaikystje girdt pasak apie Nemune vejojant Joniuk, kur pagrob ragana. Isigelbti i jos pinkli padjo gervs, mesdamos jam po plunksnel. Tas Joniukas nra Merkins pilies karys, nei legendinis kunigaiktis, nei ynys, pirmasis pajuts magikj upi santakos gali. Bet lietuviams, kaip ir kiekvienai tautai, btini tokie joniukai vejai, artojai, meistrai, mokytojai, gydytojai, ininieriai, mokslininkai, kurie keiia gyvenim. Legenda daro ivad: kol Joniukas vejos, nenutrks ryys su svarbiausia lietuvio dvasiai upe Nemunu. O Merkin, kaip taikliai pastebi Dzkijos nacionalinio parko direkcijos leidinys ,,alcinis, tampa vieta, kur ms tautieiai ir gauss sveiai i naujo atranda Lietuv ir Dzkij, io krato gamt ir kultros lobius, jo nuoirdius ir svetingus mones. Tai gali bti kelias nauj Merkins suklestjim, jei sugebsime, neprarasdami savasties, dalintis kuo turtingi...Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Jrats MARKELINAITS nuotr.

21

lausimas, kodl dangus yra ydras, nedav monijai ramybs itisus imtmeius. Neminint Aristotelio, pirmasis, kuris dangaus mlynje velg fundamentin mokslin problem, buvo garsusis ital menininkas, mokslininkas, mstytojas ir iradjas Leonardas da Vinis (Leonardo da Vinci). Pro skvarbi menininko ak neprasprdo, kaip kopiant auktyn kalnus dangaus ydryn darosi vis sodresn ir tamsesn, kaip melsvja tolimi objektai, kaip j spalvas bei viesum keiia rkas ir galiausiai, kaip netoli horizonto esantis dangus tampa nebe ydras, bet balkvas. Apibendrins savo stebjim rezultatus, L. da Vinis padar ivad, kad pats oras yra bespalvs dujos, o yd-

K

Prof. Audrius DUBIETIS

miesi klaidingomis prielaidomis, to meto mokslininkai padar daugyb atradim, kurie pravert kuriant mus supanio pasaulio vaizd. XVI a. pradioje P .Bugeras (P .Bouguer) atrado viesos silpimo atmosferoje dsn (vliau pavadint BugeroLamberto-Byro dsniu), kuris padjo pagrindus iuolaikinei atmosferos fotometrijai. Prabgus dar beveik imtui met, D.F.Arago nustat, kad dangaus viesa yra poliarizuota, o didiausias jos poliarizacijos laipsnis matomas 90 laipsni kampiniu atstumu nuo Sauls. Ariausiai dangaus spalvos problemos sprendimo XIX a. viduryje priartjo J.Tyndalis (J.Tyndall), kuris pirmasis atliko detalius viesos sklaidos stebjimus esant vairiems sklaidanij daleli dydiams, taiau jis taip ir neaptiko tos paslaptingosios substancijos, kuri nuspalvina dang ydrai.

Dangau

Giedro dangaus spalvosRakt ilgaams problemos sprendim galiausiai surado Donas Wiljamas Struttas, lordas Reljus (J.W.Strutt, lord Rayleigh), kuris 1871 m. sukr matematin elektromagnetini bang sklaidos teorij. Reljus atrado, kad elektromagnetins bangos (taigi ir viesa), sklisdamos mediagoje, yra sklaidomos (t.y. pakei1 pav. Sauls spinduliavimo u atmosferos rib (juoda kreiv), giedro dangaus zenite (balta kreiv) bei apsiniaukusio dangaus (pilka kreiv) spektr palyginimas

r dangaus spalv lemia Sauls viesos apviesti mayiai ore sklandantys drgms laeliai. Nors i prielaida buvo klaidinga, vis dlto ji turjo ir tam tikr fizikin pagrind, todl gyvavo ilg laik. Iki pat XIX a. pabaigos buvo manoma, kad ydra dangaus spalva atsiranda dl atmosferoje esani vandens gar. I ties, jau anuomet buvo nustatyta, kad vandens garai, vanduo ir ledas gerai sugeria raudon vies, bet yra visikai skaidrs mlynai. Deja, pastebti skirtum galima tik esant gana storam vandens, ledo ar sniego sluoksniui; pavyzdiui, panirus kelet metr po vandeniu, pasaulis i ties tampa melsvas. Taiau pavertus visus atmosferoje esanius vandens garus skystu vandeniu, tesusidaryt viso labo madaug 1 cm storio vandens sluoksnis, kuris tikrai yra nepakankamas selektyvios sugerties efektams pasireikti. Taiau, netgi remda-

ia savo sklidimo krypt) dl paios mediagos sandaros bei jos netolygum. Atmosferoje ie netolygumai pasirod es

oro molekuls, kuri dydis daug maesnis u sklaidomos bangos ilg. domu tai, jog Reljus sugebjo gana tiksliai vertinti molekuli dyd. Tam jis ant lygaus vandens paviriaus ulaino inom kiek alyvos, kuri pasklido tolygiu sluoksniu. Tardamas, kad alyvos sluoksnio storis atitinka alyvos molekuls matmenis, ir inodamas alyvos tr bei paviriaus plot, Reljus apskaiiavo, kad alyvos molekul yra iek tiek didesn nei 1 nm (10-9 m), kas i ties buvo labai arti teisybs. Reljus kartu atrado, kad vairi spalv vies atmosfera sklaido labai nevienodai: mlyna viesa sklaidoma daug smarkiau nei raudona, o sklaidos efektyvumas yra atvirkiai proporcingas viesos bangos ilgio ketvirtajam laipsniui. I to nesunku vertinti, kad mlyna (450 nm bangos ilgio) viesa yra daugiau nei 4 kartus stip-

2 pav. Dangaus ir debes spalvos dienos metu

22

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

us spalvos

3 pav. Purpurins sutemos Lietuvos padangje po Saryevo ugnikalnio isiverimo. Nuotrauka daryta 2009 m. liepos 27 d. vakare, 40 min. po Sauls laidos turno palydovo Titano atmosfera), dangus dl daugkartins viesos sklaidos bt bent triskart viesesnis, taiau kartu ir baltesnis. Tuo nesunku sitikinti ir esant tam tikroms oro slygoms tvankiomis vasaros dienomis dl didels daugkartins sklaidos dangus tampa balzganas net paiame zenite. Tik iuo atveju padidja ne atmosferos tankis, o vies sklaidani dulki, dm, vandens gar ar kit aerozoli daleli skaiius. Jei em neturt atmosferos (aiku, tada nebt ir ms), dangus bt vienodai juodas tiek dien, tiek ir nakt. Toks yra Mnulio dangus. Balt Sauls apviest debes spalv taip pat galima paaikinti remiantis daugkartine viesos sklaida. Vidurdien Sauls apviesti debesys yra ne tik balti, bet ir daug viesesni u j fone esant dang (2 pav.). domu tai, kad, vykstant daugkartinei viesos sklaidai, vies sklaidani daleli savybs nebeturi didels reikms, ir stebtojas visada mato integrin vaizd, kur sukuria daugelis viesos sklaidos akt. Kita vertus, vidutinis vandens la matmuo debesyse yra apie 10 m, t.y. kur kas didesnis u sklaidomos viesos bang ilg, tad nebegalima remtis Reljaus sklaidos teorija. Reljaus teorij jau 1908 m. itobulino vokiei fizikas G.Mi (G.Mie), skaitydamas vies sklaidani daleli fizines savybes dyd, form, sugert ir kt. Jei sklaidanios dalels yra didels ir skaidrios, jos sklaido vies nepriklausomai nuo jos bangos ilgio, o pati sklaida efektyviausia velgiant viesos altinio (iuo atveju sauls) kryptimi. Nesunku pastebti, kad palei Saul esantys (ypa viduriniojo aukto) debesys akina beveik taip pat, kaip ir pati Saul.

riau sklaidoma nei raudona, kurios bangos ilgis yra 650 nm. Vliau i sklaida ir buvo pavadinta jos atradjo Reljaus vardu. Kaip ne kart mokslo istorijoje yra nutik, lordo Reljaus rezultatus mokslo visuomen sutiko gana nepatikliai. Paskutines abejones 1913 m. isklaid prancz mokslininkas J.Cabanesas (Cabannes), kuris eksperimentais rod, jog visikai gryn duj molekuls i ties sklaido vies. domu ir tai, kad lordas Reljus 1904 m. peln Nobelio fizikos premij, taiau ne u dabar plaiai igarsjusius savo darbus, atsakiusius tkstani met senumo klausim, kodl dangus ydras, taiau u argono duj atradim ir igryninim. Nepaisant tikinamo Reljaus paaikinimo, perasi natralus klausimas: kodl giedras dangus yra ydras, o ne mlynas ar violetinis? Juk mlynos, o juo labiau violetins viesos bangos ilgis yra dar maesnis nei ydros, tad i spalv viesa turt bti dar labiau sklaidoma atmosferos. ia jau reikia atsivelgti paios Sauls spinduliavimo spektr, kuris nra vienodai intensyvus visiems matomos viesos bangos ilgiams: ydros Sauls viesos intensyvumas yra beveik du kartus didesnis nei mlynos ar violetins (1 pav.). Sauls viesos intensyvumas didiausias yra tarp 450 ir 500 nm, taigi Sauls spektre vyrauja ydra spalva. Beje, dienos metu pati Saul mums atrodo iek tiek gelsva kaip tik dl ydr vies smarkiai isklaidanios ems atmosferos: baltos viesos altinis pastebimai pagelsta, nuslopinus mlynuosius jo spek-

tro komponentus. Taigi ms dangaus ydryn yra ne kas kita, kaip ems atmosferos isklaidyta balta Sauls viesa, kurioje dl Reljaus sklaidos rykiai dominuoja 450480 nm bangos ilgio spektro komponentai (1 pav.). ydros dangaus spalvos efekt papildomai sustiprina ir fotofizinis mogaus akies jautrumas. Jei manytume, kad kiekviena viesos banga atmosferoje isklaidoma tik vien kart (tai vadinama vienkartine sklaida), dangus bt tolygiai ydras tiek zenite, tiek ir prie pat horizonto. Taiau taip nra artjant link horizonto dangaus ydryns sodrumas pamau blanksta, kol galiausiai prie pat horizonto dangus tampa balkvas ar net visikai baltas (2 pav.). Tapydamas peizaus, t pastebjo ir apra dar L. da Vinis. i spalv kait galima paaikinti remiantis daugkartine viesos sklaida, t.y. kad viesos banga storame atmosferos sluoksnyje gali bti isklaidyta (pakeisti savo krypt) ne vien kart. I ties, link horizonto smarkiai keiiasi vies sklaidanios atmosferos stulpo storis: vertinta, kad ties pat horizontu jis 38 kartus didesnis nei zenite. Taigi prie horizonto vis spalv Sauls viesa bus bent kart isklaidyta, tad dangaus spalva palei horizont bus balta. Galima sakyti, mums smarkiai pasisek, kad ems atmosferos tankis yra btent toks, kad didiojoje dangaus skliauto dalyje vyksta tik vienkartin viesos sklaida ir dl to galime grotis dangaus ydryne. Yra vertinta, kad jei ems atmosfera bt bent 10 kart tankesn u esam (tokia, pavyzdiui, yra Sa-

Apniukusio dangaus spalvosDl vienkartins ir daugkartins viesos sklaidos atsirandanius spalvinius skirtumus gerai iliustruoja apniukusio dangaus spalvos. Danai sakoma, kad apniuks dangus yra pilkas. Pilk spalv galima suprasti kaip neutrali, taiau ar i ties apsiniauks dangus yra pilkas? Spektriniai apniukusio dangaus matavimai parod, kad apniukusio dangaus, kuris mums gali atrodyti vis laik vienodai pilkas, spektras gali bti labai vairus, priklausomai nuo debes tipo, j sandaros ypatum, aukio bei sluoksnio storio ir net nuo geografins vietovs padties. Debesyse vykstanti viesos sklaida yra daugkartin, taigi vis spalv (balta) krituMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

23

si viesa isklaidoma vienodai, nepriklausomai i ko vandens la ar ledo kristal, debesys yra sudaryti. Dl to pavieniai debesys giedr dien mums atrodo balti ir kontrastingi mlyno dangaus fone. Jei dangus visikai apsiniauks, o debes sluoksnis storas, mus pasiekia tik kart isklaidyta Sauls viesa. Palyginus giedro ir apniukusio dangaus spektrus, kurie pavaizduoti 1 pav., galima pastebti, kad tuomet, kai giedro dangaus spektre rykiai dominuoja ydra (450480 nm bangos il-

6 pav. Oro vytjimas vaiski iemos dien 4 pav. Dangaus ir debes spalvos po saullydio dsningumus. Manant, kad viesos sklaida yra vienintel dangaus spalv prieastis, Saulei leidiantis ir po jos laidos dangaus spalvos turt imti keistis. Saulei esant emai prie horizonto ir ydr jos vies smarkiai isklaidius storam atmosferos stulpui, regimasis Sauls diskas nurausta. Tuo pat metu zenite esantis dangus turt tapti alias, o jau Saulei nusileidus, pagelsti ir galiausiai nurausti. Taiau lengva pastebti, kad taip nra. Tiek vidurdien, tiek Saulei leidiantis, tiek ir po jos laidos dangus zenite vis laik ilieka ydras. i, atrodyt, paradoksali sutem dangaus spalv problem 1953 m. isprend O.Halbertas (O.Hulburt), parodydamas, kad labai svarb vaidmen ia vaidina stratosferoje esantis ozono sluoksnis. Jau iki to buvo atrasta, kad ozonas neymiai sugeria raudon vies. Kol Saul dar pakankamai auktai, selektyvi ozono su-

5 pav. Tolimi objektai stebtojui S atrodo melsvesni ir viesesni dl oro vytjimo, kuris upildo vilgsnio linij (pavaizduot punktyru) tarp stebtojo ir objekto gio) spalva, apniukusio dangaus spektre dominuojanios spalvos nra vis spalv spektrinis intensyvumas yra bema vienodas. Tai reikia, kad apniuks dangus yra baltas, o pilkas jis mums atrodo dl menko viesumo. domu pastebti, kad tiek pavieni debes, tiek ir visai apniukusio dangaus spektrai yra beveik identiki. gertis nevaidina jokio ymesnio vaidmens, kadangi Sauls viesa praeina tik pro labai plon ozono sluoksn. Viskas pasikeiia Saulei artjant prie laidos. Arti horizonto esanios Sauls spinduliai praeina ne tik pro stor regimj atmosferos sluoksn, kuriame smarkai sklaidoma mlyna (ydra) viesa, bet jau ir pro pastebimai stor ozono sluoksn, kuriame sugeriama raudona viesa. Kuo emiau Saul, tuo daugiau jos mlynos viesos isklaido atmosfera, bet kartu tuo daugiau raudonos sugeria ozonas. Taigi Sauls spektras, kuris sklaidomas zenite, yra ilyginamas, ir dangus vir galvos vis laik ilieka ydras. Tuo

Vakaro dangaus spalvosKiekvienas saultekis ar saullydis yra unikalus savo spalv gama ir jos kaita, taiau ioje dinamikoje spalv kaitos paletje galima velgti ir tam tikrus bendrus

tarpu po saullydio dangus prie horizonto nurausta dl viesos sklaidos dulkelse, aerozoli dalelse ir molekulse. Labai retais atvejais po Sauls laidos galima matyti vadinamsias purpurines sutemas. Purpurin spalv sudaro savotikas raudonos ir ydros spalv miinys: ydra spalva mus pasiekia isklaidyta vis dar Sauls apvieiamuose paiuose aukiausiuose atmosferos sluoksniuose, o raudona dl sklaidos stratosferoje. prastinmis slygomis stratosfera yra reta ir menkai sklaido vies, tad purpurins saullydio spalvos yra labai subtilios ir jas sunku pastebti. Taiau ryks purpuriniai saullydiai matomi po ugnikalni isiverim, kai stratosfer imetami dideli dulki, pelen ir aerozoli (daugiausia sieros dioksido) kiekiai. Paskutinis didelis isiverimas vyko 2009 m. birelio 12 d., kai eilin kart suaktyvjo Saryevo ugnikalnis, esantis tolimose Kuril salose. Platus dulki, pelen ir aerozoli leifas nusidriek vir viso iaurinio pusrutulio. Ugnikalnio isiverimo aidas atsirito ir iki Lietuvos dan giedr liepos-rugsjo vakar buvo galima grotis rykiomis purpurinmis sutemomis (3 pav.). Purpurins sutemos prasideda rykiu gelsvu vakarinio dangaus skliauto vytjimu, prabgus keliolikai minui po Sauls laidos. is vytjimas gali bti toks intensyvus, kad dar kur laik peizaas atrodo tarsi ulietas neemikos matins viesos. Pamau rykus sutem lankas traukiasi, gelsva spalva tampa oranine ir galiausiai purpurine, kuri gali bti matoma prajus valandai ar net daugiau po Sauls laidos. Plonas perlamutrini debes (apie juos plaiau rayta MG, 2008, Nr. 6) ydas taip pat sukuria fantastines purpurines sutemas, taiau perlamutriniai debesys matomi retai ir tik iemos mnesiais, be to, kur kas iauriau. Skirtingai nei pats dangus, debesys, Saulei tekant ar leidiantis, smarkiai keiia savo spalvas (4 pav.). Saulei artjant

24

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

7 pav. Sutem spinduliai prie laidos, pirmiausia ima spalvintis debesys, esantys prieingoje Saulei pusje, nes btent juos pirmuosius apvieia pro vis storesn atmosferos sluoksn praeinanti Sauls viesa (turint omenyje, kad ydra viesa debes nebepasiekia, nes ji isklaidoma pakeliui). Pradioje debesys tampa gelsvi, po to oraniniai ir raudoni, o galiausiai, atsidr ems elyje, tampa pilkvi. Stebint debesis Sauls pusje, spalv kaita vyksta labai panaiai, taiau spalv aismas dar spdingesnis. Paprastai rykiausiomis spalvomis vyti viduriniojo aukto debesys. Tuo tarpu emi debesys labai greitai panyra l, o patys aukiausieji plunksniniai debesys daniausiai esti pernelyg reti, kad pasidabint rykiomis spalvomis. Saulei tekant, debes spalv kaita pasikartoja, taiau jau atvirkia tvarka. ns jo viesos dalis pasiekia stebtoj. Geriausias to pavyzdys labai ribotas matomumas esant rkui. Antrasis komponentas tai oro vytjimas. Skirtingai nei pirmuoju atveju, oro vytjimo intensyvumas didja, didjant atstumui iki objekto, nes vis daugiau isklaidytos viesos patenka vilgsnio linij. Dl oro vytjimo toli esantys netgi labai tamss objektai atrodo kur kas viesesni. Oro vytjim sustiprina ore sklandani smulki dulkeli, vandens laeli (rko) ar net mayi ledo kristaliuk (ramiomis ir saultomis iemos dienomis) sukeliama viesos sklaida (6 pav.). Taiau iuo atveju sklaidanios dalels yra didels, tad jos panaiai kaip ir debesys, sklaido vis spalv vies vienodai efektyviai, tad labiau nutol objektai atrodo ne melsvesni, bet viesesni ir pilkesni. Oro vytjimas smarkiai keiia ne tik objekto viesum, taiau ir spalv. Kaip jau aptarme aukiau, atmosfera ydr vies sklaido kur kas stipriau, nei raudon, taigi dl oro vytjimo objekt matome kur kas mlynesn, nei jis yra i tikrj. ia prasme ydra dangaus spalva yra ne kas kita, kaip oro vytjimas, kuris upildo vilgsnio linij, kai velgiame juod kosmin erdv. Tuo tarpu atmosferos ekstinkcija spalvas keiia prieingai kuo ji didesn, tuo objektas mums atrodo raudonesnis, nes mlynieji viesos komponentai pakeliui yra isklaidomi. Tekanios ar besileidianios Sauls diskas mums atrodo raudonas, nes btent dl didels atmosferos ekstinkcijos ties horizontu visa mlyna viesa isklaidoma nepasiekusi stebtojo. Antra vertus, Saul pati yra viesos altinis, taigi jos spinduli kelyje oro vytjimo komponentas yra labai silpnas. Kitaip yra su tolimais objektais, kuriuos Saul apvieia. Kai oro vytjimas nustelbia objekto atspindt Sauls vies, objektas (kad ir kokios spalvos jis bt) gauna melsv atspalv. Neseni eksperimentai parod, kad

7a pav. Sauls spinduliai rke mogaus akis geba adaptuotis ir skirti spalvas netgi esant dideliam oro vytjimui, tuo tarpu spektrometru registruojamas atspalvis (spalvinis indeksas) yra vienareikmikai mlynas. Dl to galima pajuokauti, kad fiziologini ypatum dka mogaus akis kartais mato tai, ko i tikrj nra.

Spinduliai ir eliaiviesos sklaida sukelia ir dar vien gra reikin. Kai pro debesis vysioja Saul, neretai galima pasigroti viesiais ir tamsiais dangaus fone irykjaniais spinduliais (7 pav.). Kartais ie spinduliai vadinami Budos pirtais ar vilties spinduliais, o Saulei nusileidus sutem spinduliais (angl. crepuscular rays). iuos spindulius labai mgo tapyti iurlionis. Saulei vilgiojant pro plyius tarp debes, matomi viess spinduliai, o pavieniams debesims udengiant Saul tamss spinduliai danguje nuts debes eliai. Ir vienu, ir kitu atveju, kad spinduliai ir eliai tapt matomi, sklaida atmosferoje turi bti didel (pvz., prisotinta vandens gar, dulki ar aerozoli). Spinduliai geriausiai matomi, kai Saul yra neauktai. Ir tamss, ir viess spinduliai yra lygiagrets, taiau dl perspektyvos efekto (Saul yra toli, o debesys arti) jie atrodo tarsi ieinantys i vieno tako Sauls. Jei sklaida atmosferoje yra ities didel, sutem spinduliai gali nusidriekti per vis dang. velgiant prieing pus nuo Sauls, stebtojui atrodo, kad ir ten spinduliai sueina vien tak. Efektingiausi sutem spinduliai nusidriekia Saul iek tiek dengiant auktiesiems kamuoliniams ar kamuoliniams lietaus debesims. Dar rykesnius spindulius galima pamatyti Saulei vieiant pro rke skendini medi lajas. Dl savo artumo ir didelio kontrasto tokie spinduliai sukuria nepakartojam viesos ir eli aism (7a pav.). Autoriaus nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Oro vytjimasviesos sklaidos efektai atmosferoje pasireikia ir kitaip. velgiant tol, galima pastebti, kad netgi esant labai skaidriam orui ir geram matomumui, tolimi objektai atrodo kur kas viesesni ir melsvesni, nei esantys ariau. To prieastis yra oro vytjimas (angl. airlight), kuris ypa aikiai matyti kalnuose. Oro vytjimas yra ne kas kita, kaip isklaidyta Sauls viesa, esanti tarp stebtojo ir objekto ir kuri, patekusi vilgsnio linij, sumuojasi su paties objekto atspindta viesa (5 pav.). Taigi stebtoj pasiekianti tolimo objekto viesa turi du komponentus. Pirmasis komponentas tai paties objekto atspindta viesa. Atspindtos viesos intensyvumas tolydio maja objektui tolstant ir/arba didjant tarp objekto ir stebtojo esanios atmosferos storiui (optiniam tankiui), kur galima apibdinti kaip atmosferos skaidrum. Intensyvumo nuostoliai dl viesos sugerties ar sklaidos vadinami atmosferos ekstinkcija. Taigi kuo toliau yra objektas ir kuo didesn atmosferos ekstinkcija, tuo maesn tiesiogi-

25

Senoji Klaipdos uosto vedlin ne vienai laivavedi kartai rod saug keli namus. Jos stulpai ir boktas buvo uostamiesio ekonominio kilimo ir nuopuolio liudininkai, jie stovjo per vis burlaivi laikotarp, pasitiko naujos kartos laivus ir dar bt stovj. Deja, apie statin reikia kalbti btuoju laiku. Nespjus paskelbti Lietuvos jrins kultros ir technikos paveldu, didysis boktas buvo nugriautas. Miesto istorik, jrinink ir gyventoj pastangos isaugoti uostamiesiui simbolin reikm turjus statin liko bevaiss, atsimuusios valdinink abejingum ir tikrj kultros paminkl veri nepainim. Saugios laivybos tarnybaKuri mari plaukos vaga ir gylis kone kasmet keitsi. Nemuno vanden atneami smliai kaupsi nerijos gale ir abipus plaukos sudar pietin ir iaurin seklumas. Sekliai kl rpest laiv vairininkams, nes jie buvo pagrindinis kliuvinys be trukdi patekti uost. Iki pastatant plaukos tvarus molus, po kiekvieno pavasario polaidio ar stipresns audros uosto plaukos vag buvo btina patikslinti ir apie tai praneti laivavediams. Laivyba laivatakiu farvateriu (Fahrwasser, Farvater) rpinosi uos-

piuose, uosto planuose, uost apraymuose locijose buvo apraomos saugaus plaukimo Klaipdos uost slygos, farvaterio kryptis ir gylis. Juose pavaizduota laivatakio vedlin ir stulpai bei j skiriamieji enklai. ie laivybai svarbs statiniai

plaukos vedlinEgidijus BACEVIIUS, Dainius ELERTASmanoma. Tokiomis dienomis loc tarnyba ant Loc bokto kl spjamsias vliavas, nakt esant reikalui degino lauus pakeliamose statinse. Jie taip pat rpinosi nuolatiniu vagos krypties tikslinimu, sudarinjo ir pagal poreik atnaujindavo plaukiojimo jrose inynus ir skstani laiv gelbjimo taisykles. domu pastebti, kad apie laiv plaukimo ir iplaukimo tvark, oro slygas jroje miesto laikratyje buvo skelbiami praneimai.2001 m.

Senoji uostamiesio

Norint apsunkinti laiv plaukim uost, per Pirmj pasaulin kar rus armijos kariai didj vedlins bokt nuvert. Netrukus po karo jo vietoje buvo pastatytas naujas, tvirtesnis boktas (Maosios Lietuvos muziejus)

Uosto plaukos planas jachtinink inyne (1927 m.) Miestiei v. Jono banyia, XX a. pr. atvirukas

to loc tarnyba. J veiklos pdsak uostamiestyje aptinkame XVII amiuje. Taiau uosto prieir atlikusi tarnyb turjo bti ir anksiau. Locmanai nuolat stebjo vandens srovi ir bang veikl, sna judjim bei pasiskirstym, nustatydavo plaukos krypties ir gylio pasikeitimus. Jie stebjo plaukianius ar iplaukianius laivus i medinio, o nuo 18991900 m. i mrinio bokto. 1807 m. pastatytas vadinamasis Loc boktas (Lotsenwachtturm) paodiui loc budjimo boktas. Jis dar vadintas Klingerbaake, t.y. skambaniuoju bakenu, nes i bokto apie atvykus laiv buvo praneama varpo diais. spjamieji garsai skubino rengti loc laivel, turjus sutikti bei saugiai vesti uost atplaukus laiv. Taiau audros metu tai buvo ne-

Pirmieji uosto plaukos emlapiaiNe maiau svarbi uosto saugios laivybos tarnybos veikla buvo sudaryti uosto plaukos planus, emlapius ir jrlapius. Klaipdos plauka ir uostas pirm kart paymti H.Rungs (H.Runge) sudarytame 1584 m. Lietuvos DK ir Rytprsi emlapyje. Netrukus, 1585 m., oland kartografas L.J.Vageneris (L.J. Vaghenaer) jrlapyje paymjo abipus plaukimo vagos skersin seklum. Nuo 1669 m. visuose jrla-

26

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Bakenas prie gelbjimo stoties iaurinje aiktje apie 1904 m. ,,Libra Memelensis leidyklos rinkinys

ma juos iskirti. Tai patvirtina XVIIIXX a. pr. Klaipdos uosto locijos ir uosto valdybos ilaidos iai statinio daliai atnaujinti.

Uosto vyturiaiPirmasis Klaipdos uosto vyturys baigtas statyti 1796 m. rugsjo 1 dien. iebtas Samuelio fon Lilientalio suprojektuotas vyturys tapo iskirtiniu orientyru. 1819 m. vyturys buvo paauktintas, patobulintas ibintas. Pakeltas 29,2 m aukt viesos

ne kart vaizduoti senuose pieiniuose ir kone visuose emlapiuose. Ilgainiui jie buvo tap svarbia uostamiesio urbanistins struktros dalimi.

Statins ymjo laivatakVedlin buvo sudaroma vietovje tarp dviej orientyr stebtojo krypiai tikrojo horizonto ploktumoje ymti. Jrlapiuose saugaus plaukimo kryptis laivatakis ymtas tiesia linija. Vedlins enklai vandenyje idstyti erdvje tam tikru nuotoliu, kad jas jungianti menama linija jroje sutapt su saugaus plaukimo kryptimi. Ariau uosto plaukos abipus laivatakio vandenyje statytos gairs ir pldurai. 1747 m. emlapyje matyti, kad laivatakis jroje i abiej pusi paenklintas inkarais pritvirtintomis statinmis: plaukoje kairj krant ymjo geleimi kaustyta statin-plduras su balta, o deinj juoda vliavomis.

Vedlins stulpaiToliau vedlin jo sausuma. Orientyrai buvo gerai matomi mediniai, vliau metaliniai ar betoniniai stulpai bei boktai. Jie gerai matyti 1584, 1585 m. ir vliau, prie 1630 m., sudarytuose Klaipdos uosto emlapiuose. Orientyrai stovjo prie Vits vej gyvenviets Svijans ups iotyse. 1814 1821 m. uosto planuose pavaizduoti du vedlins boktai arba bakenai (maasis ir vidurinysis). I pradi navigaciniai boktai buvo tiesiog stulpai, taiau laikui bgant j konstrukcija darsi sudtingesn. ymenys buvo mediniai, paslenkami, kad reikalui esant bt galima judinti pagal pasikeitusi vedlins krypt. Galutinai j dydis, forma bei pastatymo seka nusistovjo sutvirtinus uosto plauk. Nuo 1852 m. ji beveik nesikeit. J sudar priekinis maasis juodas 20 m aukio stulpas su metaliniu skrituliu viruje. Jis stovjo iauriausiai, link vyturio ir vadintas linkio stulpu (Vink Bake). Nuo jo kilometro nuotoliu iauriau esanios Navigacijos mokyklos (18571898 m.) stovjo vidurinysis, arba krypties stulpas (Richtungs Bake). Jo auktis buvo 29 m, smailje turjo arin burbul ir staiakamp trikamp. Didysis metalinis boktas, arba bakenas (Eisener Bake), stovjo Bomelsvitje (Bommelsvitte) ties Valgumu vej uosteliu (pokariu upiltas eme). Pastatytas

1852 m. i metalinio kampainio ir siek 38,2 m aukt. Virnje turjo kryi, piramid ir skritul-statin. Uoste taip pat buvo papildom ymekli. Pvz., prie loc namelio ir bokto stovjo dryuotas keturbriaunis smailiaviris medinis stebjimo boktas (Kieck Baaken). Jis pavaizduotas 1809 m. miesto plaukos paveiksle. 1878 m. keliautojas ir urnalistas Valgumos uost Bomelsvits rajone (iandien prekybos Luisas Pasarg (Louis uosto . dalis) ymjo vedlins didysis boktas. ,,Libra MemePassarge) labai vaizdiai lensis leidyklos rinkinys apra baken paskirt: Kartais nutinka taip, kad locai negali iplaukaltinis geru oru buvo matomas 16 myli. ti jr. Tuomet jreiviams tenka gelbtis paTamsiuoju paros metu jame buvo udegatiems. plaukdami uost jie turi laikytis tokio ma alyvos ugnis. vyturio viesa buvo silkurso, kad trys bakenai savotiki smaipna, todl vliau jis paauktintas, viesos ls, metalinio ir medinio karkaso bokt pagalingumas padidintas mus naudoti dunas statiniai j akyse ustot vienas kijas ir stiprinamuosius lius. vyturys but. Tik tokiu atveju laivas bus saugus kelyje. vo daomas raudona spalva, o tarpukariu Maiausias nukrypimas nuo trij bokt rei raudonais ir baltais kvadratais. Jam prigikia, jog laivas atsitrenks mol ir sudu. Tojo Raudonojo vyturio vardas. Paskutinkiomis akimirkomis imtai moni stovi kranmis Antrojo pasaulinio karo dienomis vyte, netoli vyturio arba net ant iaurinio moturys sugriautas. Po karo pastatytuose melo, kiek tik bangos ir vjas leidia jiems ten diniuose boktuose buvo laikini vyturiai. bti, ir stebeilijasi putojanius vandenis, per 1954 m. pastatytas naujas stacionarus vykuriuos keli skinasi laivas. Kiek laiv ten jturys. XIX a. pab. papildomas vyturys buros dugne guli (1878). vo pastatytas ant iaurinio plaukos molo galo. Jis buvo emesnis, nudaytas baltai Banyi smails rod uostamiest ir pramintas Baltuoju vyturiu. iuo metu jo grakt siluet galima ivysti ant 200 liArtjantys jra Klaipdos miest i tot banknoto. Kad laivyba bt saugesn, lo galjo atpainti i bdingo aukt panaudoti nautofonai. Pvz., 1931 m. sausio stat smaili braio. 1797 m. vyriausiojo 6 d. Klaipdos uosto direkcija prane, kad pylim priirtojo Samuelio fon Lilientaiauriniame mole, 150 m pietryius nuo lio emlapyje nurodytos vis miesto bajo galo, pradjo veikti nautofonas. kanonyi virns ir aukiai. Jau tuomet batu oru laivams jis skleisdavo perspjamuonyi smails buvo geras atskaitos ymuo sius garsus: ilgas 3 sekundi garsas, po ir net papild didj vedlins bokt. S.Lijo 0,5 sekunds tyla, vl ilgas 3 sekundi lientalis nurod v. Jono miestiei bagarsas, po jo 22 sekundi tyla (kas 30 nyios (Lutherische Kirche St. Johannes) sekundi buvo skleidiamas ilgas, trumtikslias padties koordinates: 55o4239' N pas ir vl ilgas garsas). / 21o831' E. Iki XX a. pr. tai buvo pats aukiausias visuomeninis pastatas. Kelis kartus auktintas ir 1858 m. pasieks 75 m aukt banyios boktas buvo ir vienas pagrindini navigacijos orientyr. Net bokto pili kratiniai dariniai buvo paauksinami, kad i tolo lengviau bt gali-

Nustojo savo paskirtiesVedlins kryptis ir stulp idstymas i pradi labai keitsi. 1670 m. emlapyje vedlins stulpai parodyti linija i iaurs vakar pietryius. Jau 1797 m. Samuelio LiMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

27

lientalio sudarytame uosto plaukos emlapyje vedlins kryptis pietvakari kryptimi. Nuo XIX a. vidurio plauk sutvirtinus akmeniniais tvarais, vedlins kryptis tapo pastovi ir nepakitusi iliko iki XX a. ketvirtojo deimtmeio. 1946 ar 1949 m. nauja uosto administracija pakeit laivatakio jrins dalies krypt: vos patek tarp tvar, i jros uost plaukiantieji laivai turjo keisti plaukimo krypt ir pasisukti 23o18' pietus (inoma, tiek pat ir iplaukdami). Audr metu ar ssiauryje sustiprjus tekaniai arba itekaniai srovei tai atlikti bdavo nelengva ir net pavojinga. XX a. viduryje pertvarkius uosto plauk ir patobuljus navigacinei rangai senuoju vedlins boktu nustota naudotis. alia Klaipdos naftos terminalo pastatytas naujas priekinis arinis su lempa viruje vedlins boktas. Prie penkiolika met pailginus uosto plaukos vag vedlins nustotos naudoti. Laivai pradjo vadovautis bendra i ems palydov nustatoma padties atskaitos rodykle (GPS).

talo lau. 2008 m. sausio 15 d. boktas buvo nuverstas. Beliko tik keturi betono pagrindai. Simbolika, kad tai vyko sausio 15 d., klaipdieiams svarbaus jubiliejaus minjimo metu.

Uostamiesio simbolisVedlins didysis boktas siejo miesto burlaivi ir garlaivi epoch su iandienos kratovaizdiu, kr miesto istorijos pojt. Btent istorinje miesto dalyje Vitje atsirado bokt, arba tiksliau vedlins bokt Baken (Baaken Strae) gatv, o tolliau drieksi vyturio. Klaipdoje vedlins boktai tapo miesto simboliu. Miest herb tyrjas i Vokietijos Heinrichas Neu teigia, kad ir uostamiesio herbe, naudotame 1446 ir 1618 m., du oniniai boktai galjo simbolizuoti ne tik gynybinius, bet ir laivatakio vedlins boktus. teigin patvirtint herbe dangaus skliaute pavaizduotos vaigds. Dangaus knai praeityje buvo svarbus jrins astronomijos painimo dmuo. XIX a. viduryje XX a. pradioje navigaciniai boktai buvo vaizduojami oficialiame Klaipdos herbe. Tai iskirtinis atvejis Europos uostamiesi istorijoje.

PanevioAdolfas VYSPanevio vietovardis neabejotinai yra hidronimas. Jis kildinamas nuo Nevio ups deiniojo Nemuno intako pavadinimo. inomos kelios legendos, atskleidianios ups pavadinimo kilm. Viena j byloja, kad es, eidamas pasivaikioti paupiu, caro valdininkas pasveikino prie ups ol pjaunant vietin mog, kuris pasveikinim rus kalba nieko neatsak. Gal kalbos nesuprato. Taip visi vietiniai gyventojai buvo pavadinti neviaais, nuo rusikojo a storievis, staiokas, nemandagus, nemoka, neimanlis, tamsuolis. O kadangi ie mons gyveno prie ups, tai ta up ir tapo Neviu... i legend yra apras K.Gukovskis savo knygelje Panevio miestas (.i. . i -i . , 1905). Mokslikiausi iki iol vietovardio aikinim yra pateiks prof. Kazimieras Jaunius (18481908) kunigas, kalbininkas, ymus lietuvi kalbos tarmi tyrintojas, lietuvikosios mitologijos inovas. Jis Nevio vard etimologikai sieja su Vos upeliu. O Va yra vedinys i indoeuropietiko odio VAAGH aknies, reikianios rkti, aukti, ti, oti. Su neiginiu ne Nevis apibriamas kaip rami, neoianti, ltai tekanti up. Profesorius dar teigia, kad seniau Nevis buvo moterikos gimins, o dabar vyrikos. Na, o gyvenviet, sikrusi prie, greta, palei Nev gavo Panevio pavadinim. Vietovardiai Pakruojis, Pasvalys, Pauvys, Panemunlis, Palven, Pastrys, kaip ir Panevys, taip pat yra hidronimai. Siekiant heroizuoti praeit, Panevio vietovardio paminjim bandyta sieti su LDK didiuoju kunigaikiu Vytautu Didiuoju (13921430). Atseit 1414 m. kunigaiktis, po emaitijos krikto grdamas Vilni, buvo sustojs vietovje, kur Sirupio upelis (dabar kanalizuotas) teka Nev. Ten, teisindamas krikionyb, sak nugriauti rast sen pagonik ventykl, ikirsti vent puynl bei ivaryti ventyklos kriv. i legenda paimta i kunigo I.Vierinskio rankraio (Hipolit Wierciski. Opisanie statystyczne parafiji Poniewiezkiej, 1851) buvo pakartota

pave

Technikos paveldo paminklasDidysis vedlins boktas ikilo XIX a. viduryje spariai pltojantis uostui. Jis ikilo bema tuo laiku, kaip iandienos miesto inomybs: pasukamas Grandini tiltas (pastatytas 1855 m.) ir rekonstruotas Biros tiltas (1879 m.). Didysis boktas XX a. pradioje iki treiojo deimtmeio buvo labai svarbus vej uosto-valgumo orientyras. Jis stovjo priemiesio pakratyje, ilelyje, aplink j vairiomis kryptimis jo keliai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. pavasar, kad apsunkint karini laiv plaukim uostamiest, didysis boktas rus armijos kari buvo nuverstas ant greta stovjusio namelio. Bet netrukus po karo vl atstatytas. Spjama, kad rekonstruotas boktas turjo pakeist virn. Penktj-atuntj deimtmeiais pleiantis uostui, jis buvo ugotas ankstesniojo vej kaimelio vietoje pastatyt penkiaauki nam i Kuri nerijos buvo matyti tik virutin dalis ir kryius. 1972 m. jo pamatai sutvirtinti plytomis ir skiediniu, dar vliau, kad j nelaipiot, buvo paalintos apatins sijos ir kopios. Ekspert vertinimu boktas buvo saugus ir miestieiams nekliud. Taiau tolesn bokto likim nulm neinojimas ir nenoras inoti. 2004 m. rugsjo 8 d. Vyriausyb prim nutarim Nr.1150 Dl nekilnojamj daikt nuraymo. Jame raoma, kad bakenas (vidinio kanalo antrinis vedlinis enklas) dl funkcinio nusidvjimo pripaintas netinkamu naudoti. 2007 m. pabaigoje uosto direkcija, kuri pasitikjimo teise vald rengin, paskelb aukcion statiniui nuversti. Jo nugaltoja tapo UAB Subare. Bendrov sipareigojo laivybos enkl supjaustyti ir iveti me-

Mylk, tikk ir laukDidiojo vedlins bokto mieste nebuvo galima nepastebti. Taiau j, kaip ir kitus auktesnius kaip penki auktai vyriausybinius statinius, XX a. etj deimtmet saugumo sumetimais buvo drausta fotografuoti. Dl to jis retai paklidavo miesto panoraminius vaizdus. Skirtingai nei vyturys, jis negaljo bti vieai rodomas ir naudojamas kaip senasis miesto simbolis. Nebuvo krypting jo praeities tyrim. Dl to nesptas traukti jrins technikos paveldo statini sra. Taiau vedlins bokto smail ir kryius adino miestiei smalsum, vaizduotje skatino pltoti vyki panoram. Iliks didysis boktas buvo apipintas vairiausiais pasakojimais. Ne visi jie urayti. Bokto smails kryi, trikamp ir statinait buvo galima vairiai perskaityti. Jis sietas su i vidurami laik mus pasiekusia priesaika: Mylk, tikk ir lauk. Ne maiau populiarus ir krikionikas ymen aikinimas: kryius tai tikjimo Kristumi enklas, trikampis ventoji trejyb, o statin likusi nuo senj pirmtak ibint, kai ant svirties ikeliamuose kubiluose buvo deginama spjamoji ugnis. Dar visai neseniai senj klaipdiei buvo pasakojama, kad kryius pastatytas audros metu suduus laivui vieno isigelbjusio jreivio pastangomis ir skirtas i jros negrusiems vejams atminti. io simbolio sugrinimas ar naujovikas prasminimas senojoje vietoje sujungt burlaivi epoch su iandiena ir galt tapti paminklu jroje aminyb suradusiems.

28

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

ldo maieji enklaivysk. K.Paltaroko, kan. A.Dogelio, raytojo D.Dovgialo (..), publicisto J.Baltakeviiaus, enciklopedisto B.Kviklio ratuose. Taiau XIV ir XV ami Lietuvos bei kryiuoi kronikose tyrintojai iki iol Panevio vietovardio dar nra rad. Seniausias ratikas Panevio paminjimas aptinkamas LDK didiojo kunigaikio Aleksandro (14921506) 1503 m. rugsjo mnesio rate Ramygalos klebonui. Remdamasis Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro skundu, kuriame Nevio ir Lvens tarpupio gyventojai apraomi kaip ali garbintojai ir pagonybs sekjai, didysis kunigaiktis mintj teritorij, rate vadinam Astrave, dovanojo Ramygalos banyiai. Dovanojo su pareigojimu kurti ia banytl Ramygalos banyios filial. Minint Panevio 500 met jubiliej, paneviei lomis Senvags skvero prieigose buvo pastatytas paminklas miesto paskelbjui Lietuvos didiajam kunigaikiui Aleksandrui. Moksle ir gyvenime plaiau apie tai rayta 2003 m. 89 numeryje (V.igas. Panevio krjas valdovas Aleksandras). Paminklo autoriai yra skulptorius S.Kuzma ir architektas V.Klimaviius (2003). Ant paminklo pjedestalo irovas atras moni-rmj pavadinimus bei pavardes privai asmen, kurie savo lomis parm paminklo ir aikts prieais j rengim. rifto autorius prof. A.Gurskas aukotoj raais skulptros pjedestalo revers dekoravo nuo viraus iki apaios. Kukliu rifto aukiu iskirtas kunigaikio titulas ir vardas, ikaltas lietuvi ir lotyn kalbomis (1 pav.). Mintinas ir kitas paminklinis enklas, pastatytas greta vietos, kurioje, vykdant valdovo vali, buvo kurta pirmoji medin miesto banytl. ia bta ir pirmosios turgaus aikts su smukle, kurios pelnas jo banytls ilaikymui. Minint Panevio 500 met jubiliej, Panevio kratiei klubo Tvik iniciatyva ir lomis minimoje teritorijoje, vadinamoje Senamiesiu, buvo pastatytas akmeninis enklas su kunigaikio Aleksandro 1503 met rato citata lietuvi kalba. enklo autoriai dizai-

Paveld suprantame kaip atmintin istorijos ir kultros reikini visum. Paveldas atskleidia moderniojo gyvenimo vyki kilm ir itakas. Pavadinimai ir vardai yra seniausi paveldo objektai. Tik po j tikrojo atsiradimo ie enklai vliau pakliuvo raytinius altinius. Nekilnojamas kultros paveldas u vietovardius yra vlesns kilms.klo autorius dizaineris V.igas. enklo bronzos medalionas vaizduoja 1614 met LDK sidabrinio graio revers su Vyio heraldine figra ir pastat statytojo LDK vyriausiojo idininko, notaro ir Upyts senino J.Valaviiaus herbo heraldine linijine figra Bogoria (2 pav.).

2 pav.

1 pav.

neris V.Puronas ir architektas M.Steponaviius (2003). Dar iki iol miesto vadov kabinetuose ir koridoriuose gaji nuostata, kad miestas turi per daug paminklini enkl. Ir kam j i tikrj reikia? Taigi tenka galvoti apie konkurs projektavimui rengim, dalyvauti polemikoje, sprsti finansavimo, statybos bei esam paveldo enkl prieiros klausimus. O tai, vadov nuomone, yra grynos ilaidos ir galvos skausmas. Taiau, kaip yra pasaks vienas televizijos herojus, istorijos nesuklastosi. Panevys iki XIX a. su retomis iimtimis buvo medinis miestas. Iimtis 1614 m. dabartinje Kranto gatvje pastatytas mrini pastat kompleksas Upyts apskrities teism su archyvu ir kaljimu rmai. I i pastat ms laikus pasiek tik vienas namas, paymtas Kranto gatvs 21 numeriu. Tai seniausias miesto mras su seniausiu mauoju paveldo enklu paminklins plokts fragmentu. Tekstas, ikaltas lotyn kalba, paaikina, kad ... ie rmai kartu su Upyts pavieto ems ir karo teism kurija visagalio viepaties dievo garbei ir visuomens labui buvo pastatyti 1614 viepaties metais. Vir teksto ikaltas seniausias miesto herbas neiliko. Jis valstybs okupacij metais buvo sunaikintas. Mokslas ir gyvenimas apie io enklo istorij plaiau ra 1996 m. 3 nr. (V.igas. Seniausiojo Panevio pastato memorialiniai enklai). 1995 m. sausio mn. ant pastato ryt fasado buvo atidengtas paminklinis enklas lietuvi kalba. en-

Naujausij laik legenda byloja, kad io medaliono Vytis Lietuvos heraldikos komisijai pakudjo Panevio apskrities herbo grafinio simbolio siuet. Apskrities herbo autorius dail. R.Rimknas (2004). Sidabriniame lauke, kurio raudona papd atskirta dantyta (mro) linija, vaizduojamas juodas arvuotas raitelis, kurio smailj alm puoia raudona stilizuota plunksna. Raitelis deinje rankoje laiko kalavij, prie kairiojo peties turi mlyn skyd su dvigubu auksiniu kryiumi. Pagrindin skyd juosia mlynas bordiras su 10 dvigub auksini kryi. Vliava herbo spalv, laisvieji kratai apvesti sidabrine virvute. Ploio ir ilgio santykis 5:6, skelbia herbo apraymas. XVI a. viduryje Upyts pavieto centru tapo Panevys. Nuo ios datos iki XIX a. Upyts ems antspauduose buvo vaizduojamas raitelis. Tuo simboliu lyg pabriama, kad Panevio apskritis yra tiesiogin senosios Upyts pavieto (apskrities) vadybos tradicij tsja. Tarpukariu miestui sukurti istorin vert turintys maieji paveldo enklai nra gauss. Jie sukaupti v. Petro ir PoviloMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

29

J.Zikaras, gyvendamas Panevyje ir dirbdamas berniuk gimnazijoje (dabar J.Balikonio gimnazija) pieimo mokytoju, dalyvavo Lietuvos Banko monet sukrimo konkurse. Laimjs konkurs sukr 1925 met emisijos monet modelius. Tai 1, 5, 10, 20, 50 alvario cent ir 1, 2, 5 sidabro lit aversai ir reversai. Net trij monet reversus puoia lino motyvas. Tai duokl savo kratui, kuris tuo metu garsjo kaip linininkysts centras (4 pav.). Panevyje taip pat sukurtas ir nenukalto 50 aukso lit monetos modelis (1926).3 pav.

banyioje (1877) , Kristaus Karaliaus katedroje (1930), buvusiame Lietuvos Banko skyriuje (dabar DnB NORD Panevio skyrius), miesto kratotyros muziejuje, miesto Senamiesio ir Katedros kapinse, privaiuose rinkiniuose. ymiausias tarpukario maj paveldo enkl Panevyje autorius yra nuo Panevio kils skulptorius J.Zikaras (1881 1944). Gyvendamas ir dirbdamas Panevyje, galvojo ir apie paminkl laisvei. Miesto kratotyros muziejuje saugomas skulptoriaus 48 centimetr aukio gipso maketas su alegorine laisvs figrle. veniant Lietuvos Respublikos deimtmet (1918 1928) laisvs skulptra, sukurta Panevyje, buvo ilieta i bronzos ir pastatyta skvere greta Karo muziejaus Kaune. Panevio kratiei klubo Tvik pastangos J.Zikaro atminim dar kart aminti pastatant eskizin jo paminkl laisvei miesto Laisvs aiktje nebuvo vaisingos. Mintina J.Zikaro Kristaus figros skulptra Kristaus Karaliaus katedros pagrindiniame altoriuje (1930), pirmojo Panevio vyskupo K.Paltaroko (18751958) portretas-medalionas v.Petro ir Povilo banyios interjere (1935), dvylikos atlant skulptros archit. M.Songailos suprojektuotame Lietuvos banko skyriaus interjere (1931). Lietuvos Banko muziejaus direktorius V.Laurinaviius savo monografijoje Bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga XX a. I pus. Projektuose, fotografijose, atvirukuose (Vilnius, Lietuvos Bankas, 2003) ra ... pastato fasade vengta dekoro, interjere dominuoja i iors nematomas banko operacij sal dengiantis skliautuotas kupolas, kur laiko 12 skulpt. J.Zikaro (18811944) sukurt atlant (tonuotas gipsas, auktis 220 cm). Zikaras atliko ir kitus skulptros darbus banko viduje. Po kupolu kabjs originalus viestuvas, puos banko operacij sal, dingo pokario metais (iuo metu pastato, kuriame sikrs AB banko NORD/LB LIETUVA skyrius (dabar AB DnB NORD banko skyrius), salje kabo panevieio dailininko V.igo sukurtas 24 ak 2 aukt augalins formos viestuvas) (3 pav.).

dicinos seseriai. ie medikai 1941 m. artjant vokiei frontui buvo apkaltinti u profesins pareigos vykdym ir iauriai nukankinti. Po karo paminklinis enklas buvo imontuotas ir slapta ukastas po eme. Statant dabartinius ligonins korpusus ir kasant tranj iluminei trasai, paminklinis akmuo buvo sualotas ekskavatoriaus kauu ir po neplanuoto suradimo, priirint saugumo komiteto darbuotojui, dar kart palaidotas. 1988 m. atstatytas. Sualotas vietas gyd skulpt. A.Vytnas. Greta J.Balikonio gimnazijos pastato Respublikos gatvje 1970 m. B.Buas pastat granito paminklin enkl-biust ios gimnazijos mokytojai, raytojai, visuomens veikjai G.Petkeviaitei-Bitei. Gimnazijoje raytoja mokytojavo 1919 1924 m. (5 pav.). Palaidota miesto Kated-

5 pav. 4 pav.

Pagerbiant J.Zikar ir veniant jo gimimo imtmet, ant J.Balikonio gimnazijos fasado (Respublikos g. 47) atidengtas paminklinis enklas skelbia, kad ia dirbo skulpt. J.Zikaras. Klasiko snaus sukurt tvo portret pagamino skulpt. V.Tallat-Kelpa, projekt pareng archit. L.Andriukeviien (1982). Pastatas P .Puzino gatvje, kuriame su eima gyveno ir kr J.Zikaras, neiliko. Jis buvo nugriautas ruoiant sklyp naujo banko statybai apie 1983 metus. Dabar ia pilkuoja Registr centro filialas (P .Puzino g. 7) ir skulpt. A.Vytno keisto mastelio atminimo enklas nugriautam pastatui. Juozo Zikaro vardu pavadinta viena miesto gatv (iki 1989 m. buv. Donto gatv). enkls mieste ir kito tarpukario laik skulptoriaus ir poets S.Nries pirmojo vyro B.Buo (19031979) sukurti maieji paveldo enklai. Senamiesio kapinse stovi autorinis betono paminklas mokytojai V.Btnienei, pasiymintis tuo metu madingu moderno stiliaus dekoru (1935). Respublikins ligonins parkelyje 1943 m. u ligonins gydytoj privaias las buvo pastatytas granito paminklinis enklas NKVD aukoms trims gydytojams ir me-

ros kapinse. Jos antkapinio enklo lesyklos autorius skulpt. B.Buas. Ant lesyklos cokolio ikiliu riftu grubiais karo laikotarpio rankiais ikaltas tekstas: MS TIKRIESIEM POETOM PAUKIAM (1943). 1984 m. apnykusi kapaviet buvo renovuota. Isaugotas autentikas antkapinis enklas ir retuuotas mintojo teksto riftas. Kapaviets, sukonstruotos i granito gamini, projekto autorius dizaineris V.igas. Maiau inomas visuomenei paskutinis skulpt. B.Buo darbas dekoratyvin skulptra Nevis. Ji 1979 m. buvo pastatyta prie miesto vandenvalos rengim administracinio pastato. Plastikos i betono darbus atliko pats autorius (6 pav.).6 pav.

30

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Netoli G.Petkeviaits-Bits palaidotas J.Lind-Dobilas (18721934) berniuk gimnazijos (dab. J.Balikonio gimnazija) direktorius, kunigas, raytojas. 1919 m. sukr roman Bldas, kuriame aprao jaunos Lietuvos Respublikos kari kovas u nepriklausomyb prie interventus. 1986 m. apnykusi kapaviet buvo nutarta renovuoti, panaudojant patvarias mediagas. Parengtas techninis projektas buvo suderintas nustatyta tvarka, renovacijai gautas Kultros ministerijos leidimas. To meto miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas B.Kakus, papraytas finansuoti paveldo objekt, isigando ir projekto autoriui dizaineriui V.igui atskait paskait apie J.Linds-Dobilo antitarybin raytojo veikl. Finansavimas buvo udraustas. Teko iekoti kito finansavimo altinio. Miesto turizmo agentros vadovas S.amonas mielai sutiko projekto gyvendinimui skirti reikiamas las apie 4 tkst. rubli. Direktorius sprendim motyvavo turizmo programos Literatrinis Panevys vykdymu. Kapaviets paminklinis enklas tai poliruoto rusvo granito tribna su memorialiniu rau. Ant jos stalvirio pilko granito atversta knyga. Kiti kapaviets gaminiai yra poliruoto rusvo granito (7 pav.).

saugykloje. Nenuostabu, kad paminklin enkl daugelis paneviei jau pamiro... ra miesto dienratis Panevio rytas 1996 m. birelio 5 d. (8 pav.).

8 pav.

9 pav.

7 pav.

kultros paminkl sra, kaip vietins reikms istorijos paminklas, 1973 m. buvo trauktas pastatas Vasario 16-osios gatvje, paymtas Nr. 23. iame pastate, kur seni panevieiai vadina tiesiog Moigi namu, 19011905 metais su pertraukomis gyveno tuo metu maai kam inomas raytojas Jonas Bilinas (1879 1907) su mona gydytoja stomatologe Julija Jankaityte-Biliniene. 1985 m. pastato ryt fasado niose, imrytose abipus jimo nam, skulpt. A.J.Pajuodis sukr ir sumontavo dviej dali paminklin enkl-diptik, skirt J.Bilinui. Raytojo portretas-biustas ir knyga su memorialiniu tekstu buvo lieta i bronzos Talino dails dirbtuvse ARS. Kilus spalvotojo metalo vogimo kartligei, enklo dalis buvo pavogta, o kita demontuota ir nuo to laiko saugoma Kratotyros muziejaus

Taiau iki iol maasis paveldo enklas raytojui J.Bilinui Panevyje dar neatstatytas. Dabar gydytojo Tado ir notaro Jono Moigi nam kompleksas yra paskelbtas nekilnojamojo Kultros paveldo objektu ir ia veikia miesto Kratotyros muziejus. Panevyje darbo karjer pradjo ir poezijos klasik S.Nris (Salomja Bainskait-Buien, 19041945). ia ji 19341936 m. mokytojavo mergaii gimnazijoje, kur dst lietuvi kalb ir literatr. Ant archit. V.Landsbergio-emkalnio suprojektuotos gimnazijos (1935) ryt fasado 1974 m. skulpt. A.Bosas sumontavo savo sukurt paminklin enkl poetei. Tai klasiks portretas, iskobtas i raudonmedio su tekstu, payminiu poets darbo metus ioje mokymo staigoje. Dabar i mokykla vadinasi Vytauto emkalnio gimnazija (Smlyns g. 29). Aprimus aistroms dl poets krybos vertinimo valstybs virsmo laikais, S.Nris buvo reabilituota. Ant pastato P .Puzino gatvje Nr.11 iaurinio fasado 1995 m. lapkriio mnes ikilmingai buvo atidengtas paminklinis enklas su poezijos klasiks bronziniu portretu. iame pastate S.Nris su vyru skulpt. B.Buu gyveno 19341936 metais. Portrete poets veidas pasuktas gimnazijos pus ir komponuotas specialiai suformuot pusapvali negili ni. Viruje stiklu ri didelis tarpukario laik populiaraus miesto fotografo J.itkaus fotoatelj langas. Po granito plokte su memorialiniu tekstu sumontuota lentynl poets gerbj padkos enklams. enklo autoriai skulpt. J.Jagla ir dizaineris V.igas (9 pav.). Tsiant literatrinio Panevio tem, negalima nepaminti mokslo veikjo, akademiko ir kalbininko J.Balikonio (18851969), kilusio i Panevio rajono, riki. ioje vietoje pacituokime V.J.Balin, knygos Panevio Juozo Balikonio gimnazija (1995) autori: ... po 12 met, 1918-aisiais, vl savo jaunysts mieste. Per t laik jis baig Peterburgo universitet, dirbo lietuvik laikrai re-

dakcijose, mokytojavo Vilniuje, Voroneo lietuvi gimnazijose. Gro Panev atsakingam darbui. Kr Mokytoj seminarij, 19181920 m. buvo gimnazijos direktorius ir lietuvi bei lotyn kalb mokytojas... 1970 m. kovo 12 d. Ministr Tarybos nutarimu, pagerbiant Lietuvos moksl akademijos akademiko, Lietuvos nusipelniusio mokslo veikjo, profesoriaus Juozo Balikonio atminim, I vidurinei mokyklai buvo suteiktas buvusio jos aukltinio ir direktoriaus vardas. 1985 m., minint J.Balikonio 100-sias gimimo metines, mokyklos foj buvo atidengtas skulpt. J.Geneviiaus sukurtas akademiko granitinis biustas. I obuolmuai margo granito luito ikaltas kalbininkas rankoje laiko rankrat ir tvirtai velgia lietuvi kalbos ateit (10 pav.). J.Balikonio atminimas pagerbtas ir 10 pav. miesto vieojoje erdvje Kranto gatvs skvere. 1996 m. archit. A.ironas suformavo teritorij, kurioje buvo pastatyta bronzin akademiko skulptra, kuri sukr panevietis skulpt. A.Vytnas. Paminkliniu enklu taip pat pagerbtas raytojas ir publicistas J.Kasiukaitis (Velio k. 21), poetas ir pedagogas M.Grigonis (Bruknyns g. 22A), kalbininkas, tautosakininkas ir vertjas P .Btnas (A.Jakto g. 3), poetas J.ersesasBesparnis (Ukmergs g. 59A), latvi poetas J.Rainis ir jo mona literat Aspazija (Laisvs a. 1). Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

31

Kas inoma apieDr. Vincas KADIS

iuo metu antioksidantai, kuri daugiausia randama vaisiuose, uogose, darovse, tiriami vairiose pasaulio alyse. Apie antioksidant paiekas bananuose ini kol kas maai, taiau pastaruoju metu mokslininkus sudomino banan maistini mediag fiziologinis veikimas mogaus organizme ir taka kai kurioms jo funkcijoms.Serotoninas kaip mediatorius dalyvauja ir miego funkcijose. Manoma, kad dl bananuose esani maisto mediag relaksacinio poveikio pagerja mogaus nuotaika, sumaja depresija, mogus tampa laimingesnis. Dabar jau randama ir kit maisto mediag, veikiani mogaus nuotaik ir savijaut, bet i esms tai ateities klausimai. Bananai, vartojami kartu su vitamino B6 priedu, padeda reguliuoti gliukozs koncentracij kraujo plazmoje ir taip prisideda prie mogaus nuotaikos gerinimo. Bananuose gausu kalio drusk, todl jie turi savyb mainti padidjus kraujospd. Kartu jie reguliuoja natrio ir kalio santyk, o tai turi takos irdies veiklai. Apskritai natrio ir kalio santykis kraujo plazmoje priklauso nuo mogaus var-

mogaus sveikatai(Kanada, Edmontonas),

banan reikmmos veiklai. Vitaminai B6, B12, kalio ir magnio druskos padeda mainti ir nikotino neigiam poveik mgstantiems rkyti. Bananuose yra pakankamai aminorgties triptofano, kuris mogaus arnyne yra lengvai rezorbuojamas krauj, be to, i ios aminorgties mogaus organizme lengvai pasigamina neuromediatorius (tarpininkas) serotoninas, kuris pasiymi relaksacinmis savybmis. Pavyzdiui, vakare igertas iltas pienas, kuriame taip pat pakankamai triptofano, padeda lengviau umigti.

dr. Domicl MIKALAUSKAITBananuose yra trij form natrali cukr sacharozs, fruktozs ir gliukozs, sujungt drauge su maistinmis skaidulomis ir suteikiani specifin skon bei poveikio ypatybi. Nustatyta, kad jie turi savyb mainti mogaus depresinius reikinius. Bananuose yra gausu B grups vitamin, kurie ypa svarbs nerv siste-

Lietuvos urnalist sjungos iniciatyva Vilniaus visuomenei buvo pristatyta inomo urnalisto ir publicisto Vytauto eimanto knyga Mano urnalistikos deimtmeiai. Joje atsispindi ilgamet tris deimtmeius trukusi jo krybin veikla.Knygos autorius gim Vilniuje 1944 metais, tik frontui praus, karo nusiaubtame mieste.Todl vaikystje, anot jo, jis nemat grai saullydi, nemyn basa koja gaivinanios ryto rasos, negirdjo mielo vakaro laktingal suokimo. Tai pajuto ir visa irdimi pamilo vliau. eiolikos met jis pradjo dirbti altkalviu elektriku Vilniaus algirio stakli gamykloje, buvo paauktas soviet kariuomen. Grs namo, stojo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultet. Taiau domjosi ne tik ekonomika. J trauk noras rayti, kurti. Po antrojo kurso kartu su universiteto student statybinink briu V.eimanto knygos Mano urnalistikos deimtmeiai pristatymo metu

Trys vaisingi urnalisto Vytauto eimanto deimtmeiaiivaiavo Kaln Altaj. Ten dirbo vis vasar. Pamilo tuos kalnus i karto ir visam laikui. Vliau dar kelis kartus ten vaiavo. Altajus, jo nepakartojamas grois ir gamtos didyb paskatino rimiau imtis plunksnos. Kaln Altajaus autonomins srities laikraiuose pasirod ir jo pirmosios publikacijos neinybinje spaudoje. Beje, rus ir altajiei kalbomis. Apie Altaj ra ir Moksle ir gyvenime. Per Altaj susirgau urnalistika. Spaudoje aktyviau reiktis pradjau studijuodamas treiajame kurse. Man patiko rayti, diaugiausi, kad spausdina. N nepajutau, kaip pomgis tapo mano pro-

fesija. Beveik vis gyvenim praleidau laikrai redakcijose, rao knygos angoje V.eimantas. Jo rainius pastebjo tuometis Tiesos laikraio redaktorius, inomas raytojas Albertas Lauriniukas. Jis ir pakviet Ties. Ten dirbo beveik deimt met. Vliau tapo Vakarini naujien vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 1999 met laikraio Lietuvos aidas vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. V.eimantas dirbo vairiuose mint

32

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

tojamo maisto sudties. Augaliniuose maisto produktuose gausu kalio, o gyvulins kilms natrio. Taigi bananai ia prasme labai naudingi. domiausia tai, kad pastaruoju metu aptikta, jog bananai turi takos smegen veiklai. Literatroje nurodoma, kad, ityrus nema skaii student, kurie tyrimo metu valg bananus per pusryius, pertraukas ir priepieius, nustatyta, jog jie buvo budresni ir j smegen veikla daug aktyvesn. Dl i prieasi bananai labai tinka ne tik kaip lengvai organizmo naudojamas energijos altinis, bet ir kaip smegen funkcij aktyvinanti priemon. Banan miinys su medumi ir pienu labai greitai padeda atgauti jgas po sunkaus fizinio krvio, sunorminti gliukozs koncentracij kraujo plazmoje, pagerinti nuotaik. Be to, bananai pasiymi antacidiniu poveikiu, t.y. padeda sumainti sunkaus fizinio krvio sukelt organizmo vidins terps rgtingum, dl kurio padaugja rgi apykaitos produkt. Ms krepininkams, iliejantiems

daug prakaito krepinio aiktelje, irgi bt pravartu atgauti jgas mintuoju banan, medaus ir pieno miiniu. Danas banan vartojimas padeda reguliuoti organizmo vandens balans, mainti stresines situacijas. Anglijos medicinos spaudoje teigiama, kad danai valgant banan insulto tikimyb galima sumainti net iki 40 procent. Apskritai, bananai yra toks dietinis maisto produktas, kur tinka vartoti sergant vairiomis ligomis. Bananai tinka ir norintiems mainti kno svor, ribojantiems maisto kiek, nes padeda palaikyti vienod gliukozs koncentracij kraujo plazmoje. Banan ieve patrynus uodo kst viet, sumaja niejimas. Palyginti su obuoliuose esaniomis maisto mediagomis, bananuose yra apie keturis kartus daugiau baltym, du kartus daugiau angliavandeni (ypatingos formos junginyje su maistinmis skaidulomis), tris kartus daugiau fosforo, penkis kartus daugiau vitamino A ir geleies, ypa daug kalio ir B grups vitamin.Virginijos VALUCKIENS nuotr.

Antanui Tylai 80

dienrai skyriuose, kuravo daug tem. I pradi daugiau ra usienio gyvenimo, lietuvi ieivijos, vliau ekonomikos, aplinkosaugos, karybos, kultros temomis. Ariausiai irdies liko kultros, Lietuvos istorijos, gamtos temos, kelioni eseistika, Maoji Lietuva. Apie deimt jo straipsni yra paskelbs ir Mokslas ir gyvenimas. Vilniuje mus kurti vairias tvikn draugijas, jis stojo Vilniaus ukmergiei bendrij, nes su iuo kratu jo eim daug kas siejo ir tebesieja. Taigi atsirado ir daugiau jo publikacij apie Ukmerg, jos mones, domus Ukmergs legend ciklas. Per tuos deimtmeius jis para kelet publicistikos knyg: Teisingumas reikalauja (1984 m., Brailio ratu 1985 m.), A Call for Justice (angl kalba, 1986 m.), Procesas nesibaigia (1988 m.); kelioni eseistik Vilkas su varpeliu (1992 m.), analitines knygas Lietuvos vartotoj kooperacija: nuo pirmj ingsni iki 2000 met (kartu su kolega Vytautu Vaitkumi, 2000 m.), Atvertas langas Europ (2002 m.) ir Okno, otwarte do Europy (lenk kalba, 2002 m.), apysak vaikams Baltamikio istorijos (2002 m., antrasis leidimas 2004 m.), es Raytojas Jeronimas Laucius (2004 m.), legend Ignalinos legenda (2004 m.), eilrai ir dain rinkin odis apie od (2006 m.). Para ir Lietuvos aide (20062007) paskelb nuotyki roman jaunimui Trys draugai ir mergait.

Periodinje spaudoje jis jau yra paskelbs daugiau kaip por tkstani publikacij straipsni, interviu, komentar, apybrai, feljeton, apsakym, es, humoresk, legend, eilrai lietuvi, angl, prancz, vokiei, altajiei, baltarusi, latvi, lenk ir rus kalbomis Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Be to, lietuvi periodiniuose leidiniuose Lenkijoje, Jungtinse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Argentinoje. Tapo vienu i daugelio Visuotins lietuvi enciklopedijos autori. Kaip teigia autorius, naujoje knygoje pateikt bibliografij sudtos tik svarbiausios publikacijos, jis netrauk trump, turini tik vienadien reikm inui, korespondencij, jau neaktuali politini komentar, vairi replik. Knygos virel sukrs dailininkas Albertas Vaidila skmingai panaudojo skulptoriaus Stasio Makaraiio sukurt vario medal, skirt urnalistui Vytautui eimantui. Knyga gausiai iliustruota to laikotarpio dokumentais, paymjimais, diplomais, ratais, akreditacijomis, kvietimais. domu tai, kad iki iol jie niekur nebuvo skelbti. Knyga skaitytoj patogumui papildyta asmenvardi, vietovardi bei moni ir organizacij rodyklmis, ilgoku tuomet jusi periodini leidini srau. BRONIUS SLAVINSKAS

ymus istorikas profesorius Antanas Tyla iemet paymi savo 80-j gimtadien. Jo moksliniai interesai labai plats Lietuvos politin kultra XVI a. pab. XVIII a., tarptautin politika, socialin ir ekonomin raida, kratotyra ir kt. ,,Mokslo ir gyvenimo urnale Jubiliatas bendradarbiauja nuo 1967 met. Sveikiname nuoird ms urnalo talkinink ir biiul graaus Jubiliejaus proga ir linkime stiprios sveikatos ir skms mokslo dirvonuose.MG redakcija

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

33

MarcinkonyseMarcinkonyse etj kart susitiko senieji ir naujieji dzkaiRta AVERKIENMarcinkonyse vyko etasis i Varnos krato kilusi arba sodybas ia turini ymi alies kultros, meno, mokslo, verslo ir politikos moni susitikimas. susitikim susirink gerokai per imt kratiei su artimaisiais ir draugais senj ir naujj dzk ne tik bendravo, dainavo dzkikas dainas, oko, bet ir sureng savo krybini darb parodas, pie ir kalbjo apie gyvendintus ir bsimus bendrus projektus. iuo metu puynuose isibarsiusiuose kaimeliuose ir vienkiemiuose vasaroja, o kai kurie ir nuolat gyvena madaug du imtai dailinink, raytoj, keramik, muzik, politik, mokslinink. Etnografinje sodyboje susirink senieji ir naujieji dzkai ia pat ant klojimo sien, mediuose, ant ols eksponavo savo krybos darbus paveikslus, fotonuotraukas, skulptras ir kitus meno dirbinius. Varnos rajono savivaldyb garsja netradiciniais projektais. Vienas i toki is susitikimas, vyks Dzkijos nacionalinio parko etnografins sodybos kieme. i vieta, kaip pastebjo Dzkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudeleviius, tokiems susitikimams pasirinkta ne atsitiktinai ia, tebegyvuojaniomis senomis dzk tradicijomis garsiame kaime, senoje sodyboje, tarp senovini dzkik buities rakand ir eksponat tvyro dzkika dvasia, tad tiems, kuri aknys panaiose sodybose, malonu su nostalgija atsiminti savo vaikysts dienas, o naujiesiems, kurie Varnos krato smlynuose tvirtina savo aknis, painti dzkik dvasi tiesiog btina. Sveiai buvo sutikti svetingai kaip prasta Dzkijoje vaiinami tradiciniais dzkikais patiekalais: karta grybiene, griki babka, valgiais i gryb ir linksminami senovinmis dzkikomis dainomis ir okiais, kuriuos atliko Marcinkoni etnografinio ansamblio, Aanink kaimo folkloro grups, Kabeli laisvalaikio centro vaik folkloro ansamblio ,,Asarukai ir Senosios Varnos A.Rylikio vidurins mokyklos vaik folkloro ansamblio Serbenta dainininkai. i susitikim sumanytojas ir organizatorius Varnos rajono savivaldybs meras Vidas Mikalauskas pirmajame susitikime, taipogi vykusiame Marcinkonyse, Varnos krate sodybas turinius kultros, mokslo ir meno mones ,,pakriktijo naujaisiais dzkais. etajame susitikime rajono vadovas pasidiaug, kad tradicija visiems susitikti ioje sodyboje tsiasi ir kad ie susitikimai turi didel reikm ms kratui. Diugu, kad js ms krat atvykstate ne tik pailsti, bet darote didelius ir gerus darbus: organizuojate koncertus, parodas, knyg pristatymus. viesa, kuri sklinda i krybing moni, persiduoda ir kaimo monms. Reikt pamatyti kaimo moni veidus, kai Dubii kaimo banytlje koncertavo kratieio Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, o maoje Babriki banytlje giedojo maestro Virgilijus Noreika.... Meras kratieius iemet pakviet aktyviai dalyvauti knyg dovanojimo kaimo bibliotekoms akcijoje. Aktyviausiai prie Varnos krato kultros puoseljimo prisidj kratieiai buvo apdovanoti mero padkomis. U Varnos krato bendruomenei skirtas savo krybos parodas, kuriomis buvo suavti visi j lankytojai, apdovanota grafik Ramun Vliuvien, u Kauno valstybinio choro koncertus Dubiiuose, Perlojoje, Merkinje ir Varnoje maestro Petras Bingelis, u sakralins muzikos atlikim Babrikse, Senojoje Varnoje ir ilinuose bei koncertin veikl Varnoje maestro Virgilijus Noreika, u ilgalaik glob ir param Varnos krato kultrai maestro Juozas irvinskas. U rpesting dzko vaik poeto ir raytojo Martyno Vainilaiio krybos puoseljim, skulptr parko ir muziejaus krim Vaitakarmio kaime, nekainojamos verts savo krybos parod Varnos mieste ir jauniesiems Varnos krato skaitytojams dovanotas knygas meras dkojo dailininkei Sofijai Vainilaitienei, u didel rpinimsi ir pagalb organizuojant Merkins vardo paminjimo 650-sias

Susitikimas

metines teisjui Vytui Miliui. Rajono vadovas dkojo visiems, kurie bent kiek prisideda ir ateityje prisids prie Varnos krato kultros puoseljimo. I ties, gyvendami ms rajone, ,,naujieji dzkai ne tik poilsiauja, kuria, bet vis labiau sijungia kaimo bendruomeni gyvenim. Nesvarbu, ar savo sodybose jie praleidia tik savaitgalius, ar jose gyvena po kelet mnesi per metus. Gal juos vilioja unikals senieji dzkiki kaimai, pirmaprads gamtos grois, o gal jie susiavi dzk nuoirdumu ir vaiingumu? Pasak mero, labai diugu surinkti naujuosius varnikius, pamilusius Varnos krat, ia suradusius savo antrj tvik krybai, mokslui, poilsiui. Jis pakviet menininkus reguliariai bendrauti su seninij monmis, iekoti juose talent, atskleisti meno paslaptis paprastiems kaimo monms. kaimo bendruomeni gyvenim sijungusiems kratieiams dkojo ir viena pagrindini renginio organizatori rajono savivaldybs vietimo, kultros ir sporto skyriaus vedjo pavaduotoja Regina Svirskien. Grafik Ramun Vliuvien prisipaino, kad maloniausia bti vertinamam savo krate. Juk i ia a gavau ir kaskart semiuosi krybins energijos. Ir k gauni i savo krato, privalai perduoti savo vaikams.... Meil il kratui meninink sak perdavusi dukrai, kurios parayt knyg apie Dzkijos partizanus R. Vliuvien dovan teik merui. Maestro V.Noreika taip pat prisipaino, kad bus dkingas, jei gals padainuoti bent kelet dain tokiame pat iltame dzkikame susijime. Lietuvos Prezidents Dalios Grybauskaits linkjimus susitikimo organizatoriams ir sveiams perdav, o merui pintin lauktuvi teik i Vydeni kaimo kilusi jos patarja Daiva Ulbinait. Susitikime dalyvavo Mielupio kaime sodyb turintis kompozitorius Juozas irvinskas, Kaln kaime sodyb turintis Virgilijus Noreika su mona Loreta, i Dubii kils ymus kompozitorius Vladas vedas, Merkinje sodyb turintys Jonas ir Aura Marija Juraai, i Rudnios dailinink Ramun Vliuvien, i Perlojos kils Lietuvos ems kio universiteto Vandentvarkos katedros docentas Antanas Cinys, socialini moksl daktaras Jonas Vlyvis, Pauosups kaime sodyb turinti dailinink-keramik Graina vaien, i Kabeli kils fizikos moksl daktaras Jonas Grigas, i Senosios Varnos ymus chirurgas profesorius Giedrius Udavinys, Rudnels kaime vasarojantis raytojas,

34

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Dainuoja Aanink kaimo ansamblis

Senieji ir naujieji dzkai dalijosi mintimis, kad, prisiliesdami prie aminj Dzkijos vertybi, dzkiko intelekto, kuriuo avimasi net ir Europoje, ia stengiasi palikti dalel savo krybos, stengiasi, kad jos paslaptis paint ir vietiniai mons. Jie kalbjo apie naujus, ia pat gimusius krybinius sumanymus ir adjo noriai sijungti vietos bendruomeni gyvenim.

dramaturgas Kazys Saja, dailininkas Romas muidzinaviius, Grybaulios kaime sikrs dailininkas Kastytis Skromanas, varniks tautodailininks Saul Lazaraviien ir Irena ukauskien ir daug kit garsi Lietuvoje ir pasaulyje moni. iame susibrime kiekvienas galjo prisiliesti prie dailinink darbo ranki drobs, molberto, teptuk, da ir vie-

Raytojas Kazys Saja, prof. Jonas Grigas, audja Marijona Tamuleviien ir Varnos rajono meras Vidas Mikalauskas

Virgilijus ir Loreta Noreikos

nuolikoje drobi nupieti paveiksl. Tapybos konkursui vadovavo dailininkas Marijus Piekuras, davs uduot pieti paveiksl angel tema. Norini ibandyti krybinius sugebjimus netrko, ir netrukus vienuolika ekspromtu sukurt paveiksl dalyvavo aukcione, kur sureng pats rajono savivaldybs meras Vidas Mikalauskas. Vienas paveikslas, kuriame pavaizduota etnografin Marcinkoni sodyba, buvo teiktas jos eimininkui Jonui Bajornui, o visi kiti paveikslai skmingai parduoti. Dosniausias pirkjas buvo verslininkas Aleksandras Abiala, nupirks Algio Katos vaik piet paveiksl. Aukcionas buvo labdaringas visi u paveikslus surinkti pinigliai bema tkstantis lit paaukoti unikaliam Kabeli laisvalaikio centro vaik folkloro ansambliui ,,Asarukai.

Pirmame plane Jonas ir Aura Marija Juraai ir Ramun Vliuvien (pirma i deins)

Rajono meras su Aanink kaimo vaikaisMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

35

Oro maiiklis

Bangolaidis Magnetronas Vandens molekul

Mes daniausiai net nesusimstome, kiek daug ir koki nuostabi prietais turime ir naudojams jais buityje. Tai vis mokslini atradim vaisiai.

Krosnels vidus

Elektros tinklo laidas

Besisukanti lkt

Elektrinis laukas Durels

1 pav. Mikrobang krosnel

2 pav. Mikrobang laukas varto vandens molekules

ienas i moderni prietais yra mikrobang krosnel (1 pav.). Ji ima elektros srov i 220 volt elektros tinklo ir pakelia tamp iki 3000 volt arba daugiau. Elektros srov paveria didels galios mikrobangomis, kurios iverda ar ikepa maist per minut ar dvi. Pro stiklin lang galime stebti, kaip kepa krosnelje kepsnys. Ir i nuostabi krosnel kainuoja maiau nei pora bat. Krosnels irdis yra labai sudtingas elektrovakuuminis elektroninis prietaisas magnetronas. Tai tikrai auktj technologij produktas. Jokia Lietuvos mon jo negali pagaminti. O jis gali generuoti mikrobangas nuo keli imt iki keli deimi milijon vat (megavat). Magnetronai buvo sukurti radarams. Radarai yra uost, laiv ir lktuv elektronins akys, o magnetronas j irdis. J galingu mikrobang spinduliu galima stebti karinius ir kitokius objektus u imt ir tkstani kilometr. Taiau magnetronus galima pritaikyti ir buityje. J generuojamos mikrobangos labai gerai siskverbia visus nemetalinius knus. O tie knai, kurie turi savyje daug vandens, labai gerai sugeria mikrobangas. Sugertos jos virsta iluma. Todl mikrobangos, siskverbusios kn, ildo jo vis tr, skirtingai nei kitos plytels, kurios ildo i paviriaus. Todl msa ar kitas produktas greitai ikepa ar iverda. Kitaip nei Lietuvoje, kitose alyse mikrobang krosnels naudojamos jau daugiau nei 50 met. Per t laik jos itobuljo, irykjo j privalumai, ikiai ir trkumai. Didiausias j privalumas yra tas, kad maistas yla visame tryje ir greitai suyla arba ikepa. O kepam daikt gali pro langel matyti. Taiau mikrobangos nra nekenksmingos mogaus sveikatai, ypa akims, nerv ir kitoms lstelms. Stiklinis krosnels langas yra padengtas metaliniu ekranu, kurio skyluts yra maesns u mikrobang ilg ir mikrobangos neturi pro j praeiti. Vis dlto apie 5 milivatus kvadratin centimetr (panaiai kaip i mobiliojo telefono)

V

Mikrobang krosnelsProf. Jonas GRIGASmikrobang galios gali isiskverbti i krosnels. Todl jai veikiant nuo jos reikia stovti kuo toliau. Mikrobang krosnels viduje susidaro stiprus elektromagnetinis laukas. To lauko nra prie sieneli. Todl krosnels viduje neturi bti joki metalini daikt. Jie sukelia aib primenanius elektros srovs ilydius, ikraipo elektromagnetin lauk krosnelje. Dl to maistas gali apdegti arba nekepti ar neilti. O kodl mikrobangos ildo maist? Todl, kad bet kokiuose maisto produktuose yra daug vandens. O vandens molekuls yra elektriniai dipoliai, kuriuos sudaro teigiami vandenilio ir neigiami deguonies jon elektros krviai (2 pav.). Mikrobang elektrinis laukas veria vandens molekules vartytis elektrinio lauko kryptimi 4,9 mlrd. kart per sekund daniu. Tam molekuli vartymui reikalinga energija. J jos sugeria i mikrobang ir kaista. Vanduo yra geriausias mikrobang energijos sugriklis. Keraminiai arba stikliniai indai maai turi savyje vandens ir todl nekaista. Taiau per ilgesn laik ir jie kaista nuo karto maisto dl iluminio laidumo. Kaip mikrobang krosnel veikia? Transformatorius ir keletas kit elektronikos komponent pakelia i elektros tinklo prijungt kintam tamp nuo 220 volt iki keleto kilovolt, j paveria nuolatine tampa, kuri tiekiama krosnels pagrindin rengin magnetron. Magnetronas generuoja mikrobangas ir bangolaidiu jas perduoda krosnel (1 pav.). Joje mikrobangos atsispindi nuo metalini sieneli ir viduje susikuria stiprus didels galios elektromagnetinis laukas. Besisukanti lkt suka maist, kad jis vienodai sugert mikrobang gali ir vienodai ilt. Yra ir kit bd vienodam mikrobang galios paskirstymui krosnelje. Bet kaipgi tos mikrobangos magnetrone atsiranda? Magnetronas turi metalin katod, kuris kaitinamas elektros srove ispinduliuoja elektronus. Tarp neigiamai elektrinto katodo ir teigiamai elektrinto anodo veikia aukta nuolatin tampa ir pastovus magneto kuriamas magnetinis laukas. Elektrinis ir magnetinis laukai veria elektron debesl suktis apie cilindrin katod (3 pav.). Anodas sudarytas i lyginio skaiiaus rezonatori ertmi, kuriose elektronai susiadina kintam elektromagnetin lauk. Tas laukas, isiskverbs i rezonatori, moduliuoja elektron debeslio judjimo greit (4 pav., kairje) vienus elektronus sultina, kitus pagreitina, taip sukurdamas panaius stipinus elektron telkinius (4 pav., deinje). ie besisukantys elektron krvio telkiniai tiekia energij rezonatoriams, kuriuose ji virsta mikrobang energija. Rezonatoriai gali bti suderinti vairiam daniui, nuo keleto iki keli deimi gigaherc (vienas gigahercas yra lygus milijardui virpesi per sekund). Mikrobang krosnelms naudojami magnetronai generuoja 2,45 gigaherc mikrobangas. Dan galima keisti, keiiant rezonatori form arba anodo tamp. I vieno rezonatoriaus mikrobangos antena tiekiamos bangolaid, kuriuo jos sklinda krosnel.

36

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Anodas Antena Rezonatorius Magnetas Auintuvas

Anodas

Elektronai Katodas

4 pav. Elektron stipinai

Elektron srautas Katodas

3 pav. Magnetronas

Yra tyrim, rodani, kad mikrobangos gadina maist. Taiau bet koks kaitinimas gadina, naikindamas vitaminus. Tas gadinimas priklauso nuo temperatros ir kaitinimo laiko. ildymas mikrobangomis trunka trumpiau ir temperatra nebna didesn nei maist virinant ar kepinant elektra ar dujomis. Todl atrodyt, kad sveikesnis maistas turt bti ruotas mikrobang krosnelje. Deja, mikrobang poveikis tiek gyvosioms, tiek negyvosioms lstelms yra visikai skirtingas nei veikiant iluma (infraraudonaisiais spinduliais). Mikrobangos poliarizuoja molekules (varto jas elektrinio lauko kryptimi ir daniu), o iluma ne. Todl mikrobangos trikdo lsteli veikl arba net udo jas, o iluma ne. Ar saugios mikrobang krosnels? Apie mikrobang, kad ir i kur jos sklist, aling poveik gyvosioms lstelms ir j sukeliamas moni ligas jau rame (MG, 2004, Nr. 10, 11 ir 12). Dabar, prasidjus mikrobang krosneli erai, mikrobangins spinduliuots sukelt poveik Rusijos mokslininkai net pavadino mikrobang krosneli liga. Taiau tos ligos simptomai buvo inomi seniai. Tai sumajs kraujo spaudimas ir sultjs irdies ritmas, ltinis nerv sistemos aktyvumas (streso poymis) ir auktas kraujo spaudimas, galvos skausmai ir svaigimas, skausmai akyse, nemiga, irzlumas, skrandio skausmai, nervin tampa, nesugebjimas susikoncentruoti, padidjusi apendicito rizika, kataraktos, vairios nerv sistemos ligos ir net vys. Vienas i neseniai iaikint io poveikio mechanizm kalcio jon istmimas i lsteli membran, taip sutrikdant j veikl. Nepaisant to, yra daugyb publikacij, kuriose raoma, kad nei i mikro-

bang krosnels sklindanti spinduliuot, nei jose ruotas maistas nekelia jokio pavojaus sveikatai. Kad mikrobang spinduliuot kenksminga gyvam organizmui, jau rame mintuose straipsniuose. O ar kenksmingas mikrobang krosnelje ruotas maistas? Jau 1991 m. vienoje Amerikos ligoninje prie perpilant ligoniui kraujas buvo paildytas mikrobang krosnelje iki kno temperatros (370C). Perpylus j, ligonis mir. Tai buvo tik vienas i skausming rodym, kad mikrobangos aloja kraujo lsteles. Jei tik iki 370C paildytas kraujas tampa toksikas, tai kas atsitinka maistui, ildomam ilgesn laik ir auktesnje temperatroje? Paminsime kelet paskelbt tyrim. veicarijos Federaliniame technologijos institute mokslininkai tyr savanori, kurie valg mikrobang krosnelje paruot maist, krauj. Rezultatai buvo okiruojantys: tyrimo dalyviams sumajo hemoglobino kraujyje, o dl to maiau perneama lsteles deguonies, padidjo cholesterolio ir leukocit kiekis. Padidjs leukocit kiekis rodo, kad organizmas patiria stres, organizm pateko infekcija ar toksinas arba atsirado paeist lsteli, kurias reikia sunaikinti. Taip pat sumajo limfocit, o tai rodo imunins sistemos susilpnjim.

Simptomai stebtinai panas tuos, kurie atsiranda veikiant mikrobangomis mog. Tyrjai padar ivad, kad pakinta mikrobang krosnelje paruoto maisto molekulin ir energetin struktra. Taip pakits maistas pateks organizm nepalankiai veikia sveikat. Rasta poymi, kad vanduo, ildytas mikrobang krosnelje, yra nesaugus vartoti. Viename eksperimente dalis gli buvo laistomos paprastu vandeniu, o kitos mikrobangje paildytu ir atvsintu. Mikrobangje ildytu vandeniu laistomi augalai greitai sunyko. Kalifornijos universiteto mokslininkai pastebjo, kad, kaitinant motinos pien mikrobang krosnelje, greiiau dauginasi E. Coli bakterijos j kiekis padidjo 18 kart nei neildytame piene. Taip pat sunyko 96 proc. imunoglobulino-A antikn, kurie labai svarbs kovojant su vaiko organizm patekusiais mikrobais. Ivada skelbia, kad mikrobang spinduliuot turi proinfekcin poveik. Todl ios spinduliuots poveikis yra daug sudtingesnis nei iluminis. Vienos (Austrija) mokslinink atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad kdiki maistas, ildytas mikrobang krosnelje, kelia pavoj vaiko sveikatai ir ypa imuninei sistemai. Straipsnyje Mikrobang krosneli spinduliuots sveikatos efektai (Health5 pav. Vidutin elektromagnetin tara Europoje dani srityje nuo 800 MHz iki 2,5 GHz

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

37

Effects of Microwave Radiation Microwave Ovens) daktar Lita Lee rao, kad verdant arba ildant maist mikrobang krosnelje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Toks mikrobanginis maistas skatina v, kenkia smegenims ir irdiai. Mikrobang krosnelje ruoiant ms susidaro gerai inomas kancerogenas dNitrosodientanolaminai. Mikrobangje verdant ar ildant pien ir grdinius produktus (pvz., koes) kai kurios aminorgtys pavirsta kancerogenais, o atildant aldytus vaisius, juose esanti gliukoz tampa kancerogenika. Kancerogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangje verdant ar ildant augalin maist ir ypa aknines daroves (morkas, buroklius). Tokie rezultatai nra visikai suprantami, taiau, kaip esu ras mintuose straipsniuose, mikrobangos trikdo lsteli veikl ir net udo jas. Nenuostabu, jei negyva lstel bt toksika. Vienas mikrobang paildytas ar virtas valgis mogui gal ir nepakenks, bet ilgesn laik vartojant tok maist organizmas yra alinamas. Anksiau ar vliau gali bti oficialiai paskelbta, kad mikrobang krosnels, kaip ir mobilieji telefonai, skleidiantys toki pai spinduliuot, sukelia vines ir kitas ligas ir yra ne maiau pavojingos nei rkymas (prisiminkime, kiek laiko prajo, kol buvo oficialiai pripaintas rkymo pavojus sveikatai). Ruodami maist mikrobang krosnelje, sutaupome laiko, bet u tai mokame sveikatos kain. Kai veicarijos mokslininkai Hertelis ir Blankas paskelb tyrimo rezultatus, kurie buvo nepalanks mikrobang krosneli gamintojams, elektros prietais asociacija jiems pradjo grasinti teismais. Nepaisydamas to, daktaras Hertelis laiksi savo nuomons ir neseniai prisiteis kompensacij. Vis ali verslininkai nepatenkinti, kai mokslininkai spja, jog siekti sau pelno moni sveikatos sskaita yra neetika. Elektromagnetin tara Europoje spariai didja (5 pav.), o mikrobang krosnels yra vienas, nors toli grau ne svarbiausias lyginant su telekomunikacijomis, tos taros altinis. Todl iuo puikiu auktj technologij prietaisu naudokims protingai.

G

Giedraii em pirm kart paminta 1338 m. lapkriio 1 d. Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino ir Livonijos ordino magistro prekybos sutartyje. Giedraii kunigaiktyst balt, rytini lietuvi gyvenamos vietos. Tai rodo buvusio valsiaus teritorijoje archeologini paminklViktoras JAKIMAVIIUS, Algirdas MATULEVIIUSliauiaus, Vokietijos universitetuose. Europoje labiausiai pagarsjo Mykolas Giedraitis, (Micha Giedroi; apie 1425 1485). Nors Katalik banyia oficialiai jo nebeatifikavo, nuo 1625 m. jis laikomas Palaimintuoju. Matas Giedraitis (tarp 148090 m.1563 m.) XVI a. buvo Vilniaus vietininkas, LDK valdovo rm maralas (maralka). Savo dvare Videnikiuose pastatydino v. Trejybs banyi (1549 m.), kr Videniki miestel. 1551 m. vadovavo LDK pasiuntinybei Maskv, apra i kelion. Jo snus Merkelis Giedraitis (apie 15361609), emaii vyskupas, buvo pirmj lietuvik knyg Didiojoje Lietuvoje leidybos organizatorius ir fundatorius, globojo LDK istorik Motiej Strijkovsk, lietuvi ratijos vien pradinink Mikaloj Dauk. Dideli jo nuopelnai tvirtinant Lietuvoje katalikyb. iemet sukako 400 met nuo jo mirties. Kitas emaii vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (17571838) pats lietuvi kalb vert literatr, savo lomis ivert ir ispausdino Naujj Testament, visokeriopai rm emaii lituanistin sjd. 1809 m. Juozapas Arnulfas su broliu Martynu Giedraiiu pastatydino Giedraiiuose nauj v. Baltramiejaus banyi. iais metais sukanka 100 met nuo jos pastatymo, 2010 m. sukaks 600 met nuo pirmosios banyios pastatymo (1410 m.). Kunigaiki Giedraii Videniki akos (banyioje palaidota ymi jos nari) pagarsjs yra Martynas Marcelis Giedraitis (15451612), kaip karvedys pasiymjs karuose su vedais, ypa Kirchholmo (Salaspilio) myje (1605 m.). 18611950 m. Giedraii gyvenviet buvo valsiaus centras. Giedraitikiai aktyviai dalyvavo 1794, 18301831, 1863 met sukilimuose. Generolas leitenantas Romualdas Giedraitis (17501842 m.) buvo 1794 m. sukilimo vienas vad. Juozapas Steponas Giedraitis (17901855, Pranczija), priverstas emigruoti, bdamas Napoleono I gvardijos kapitonu kovsi Vaterlo myje (1815), tapo Pranczijos generolu. 1863 m. sukilimo dalyvis Mikalojus Giedraitis (apie 18251894 m.) buvo itremtas Sibir, sukilime dalyvavo ir Giedraii banyios vikaras Antanas Giedraitis. uvusij sukilli atmini-

iedraii gimins pradia tradicikai siejama su legendiniu Giedriu, Lietuvos didiojo kunigaikio Traidenio broliu. Giedrio vardas ilgainiui virto pavarde, pavardi Giedrys gausu apie Giedraiius, Dubingius. Sritin Giedraii kunigaiktyst inoma nuo XIII a., kunigaiki Giedraii pagrindin rezidencija pilis prie Kiemento eero (iliko piliakalnis dabartiniame Piliakiemio kaime). XVI a. nuo Giedraii kunigaiki atski-

v. Baltramiejaus banyia ir varpin Giedraiiuose

lusi gimins Videniki aka save vadino dar ir Daumantais. Motiejus Strijkovskis savo kronikoje (parayta XVI a.) Giedraii gimins pradininku laiko Utenos (Nalios ems) kunigaikt Daumant, pastatydinus prie Kiemento eero pil. Didik Giedraii gali rodo tai, kad 1528 m. LDK kariuomens srauose yra net 80 kunigaiki Giedraii. i gimin, nors ir neturjo, kaip kiti takingi didikai, daug vald, nesukaup dideli turt, bet siek isimokslinimo. XV a. net 6 jaunuoliai studijavo Krokuvos universitete (pvz., Hermanas tapo Krokuvos ir Vroclavo kapitul kanauninku, kanon teiss daktaru), kiti vairiu laiku Kara-

38

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

gausa: senkapiai, pilkapiai, moni stovyklaviets; Jaur, Kulundi, Vaikui alkakmeniai, alia Giedraii miestelio (pirm kart pamintas 1514 m.) buvs Alkos kaimas, Ambraziki, Padvari, Piliakiemi (Giedraii), Didiok ir kiti piliakalniai.

Giedraii ems ymieji

dtyje. uvusiems Lietuvos kariams pagerbti 1932 m. (1928 m., minint atkurtos valstybs 10-t, t padaryti trko l) atidengtas ymaus dailininko giedraitikio

mui prie Gubesos kaimo (prie Giedraii), vadinamajame Sukilli lauke, 1998 m. Lietuvos fotomenininko giedraitikio Mindaugo erniausko iniciatyva pastatytas Sauliaus Markausko darbo metalinis kryius. Giedraiiai ypa pagarsjo per 1918

Po 50 met buv mokiniai su mokytojais (viduryje aukltoja Monika erniauskien)

1920 m. Nepriklausomybs kovas. Kelet kart miestel buvo umusi Lenkijos generolo L.eligovskio armija, ugrobusi Vilnij, 1919 m. bolevikai. Su lenk okupantais lemiamas Lietuvos kariuomens mis vyko 1920 m. lapkriio 2021 d. ties Giedraiiais. eligovskininkai buvo sumuti, priversti bgti. Giedraiiai liko nepriklausomos Lietuvos valstybs suPaminklas Lietuvos kariams, uvusiems 1920 m. Giedraii myje 1920 m. uvusi kari kapinaitsVirginijos JAKIMAVIIENS ir Klemenso DRUBLIONIO nuotr.

Antano Jaroeviiaus suprojektuotas paminklas. 2010 m. lapkrit sukaks 90 met nuo Giedraiiirvint mio. Ar valstybiniu mastu bus paymta i reikminga naujosios Lietuvos istorijos data? Balys (18901941 m.) ir Juozas (18921967 m. Kanadoje) Giedraiiai buvo Lietuvos kariuomens savanoriai, ikilo pulkininkus. Juozas u lietuvybs sklaid Lenkijos banytins valdios paalintas i Sein kunig seminarijos. Kovsi prie lenkus prie Suvalk, irvint, Giedraii. Balys 19301934 m. buvo Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministras, 19351940 m. Vidaus reikal ministerijos generalinis sekretorius. NKVD suaudytas ervenje netoli Minsko. Romualdas Giedraitis (19131980 m. JAV; 1992 m. palaikai perkelti Dusetas) buvo raytojas. Lenk ir lietuvi draugysts propaguotojas, ymus lenk kultros emigracijoje veikjas buvo Jurgis Giedraitis (Jerzy Wadysaw Giedroy; 1906 2000 m. Paryiuje). Gimtojoje Giedraii ir Videniki emje lankosi Anglijoje gyvenantis Mykolas Giedraitis (MichaMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

39

Giedroy; g. 1929 m.), 1940 m. sovietins valdios su tvais (karininkas tvas suaudytas ervenje) itremtas Sibir. stojo generolo V.Anderso lenk kariuomen, po Antrojo pasaulinio karo apsigyveno Vakaruose. 1951 m. Londono universitete gijo matematikos krypties aeronautikos specialyb. Tiria Giedraii gimins istorij, sudar j genealogin med. Stengiasi atstatyti Baltadvario pil prie Videniki (restauruojama), skyr l Videniki vienuolynui, parapinei banyiai (pastatyta 1618 m.!) restauruoti, paminklui Merkeliui Giedraiiui ir Mikalojui Daukai Varniuose pastatyti (1999 m.). Giedraii apylinks, daugiausia prie okupuoto Vilniaus krato demarkacijos linijos, buvo gerokai aplenkjusios. Lietuvos valstybs laikotarpiu (19181940 m.) gyventojai spariai lietuvjo, banyioje sigaljo lietuvi kalba. Lietuvybs idiniu tapo Martyniki dvaras prie pat Giedraii, kai j nupirko Kazimieras ir Marija Regina Grauiniai. ia rinkdavosi lietuvi veikjai, repetuodavo banyios lietuvi choras. Tvirtais lietuviais Grauiniai iaukljo ir 9 savo vaikus. Iaugino, iaukljo 6 metuk nalaiiu likus Antan Juknevii, kuris tapo ymiu Vilniaus advokatu, lenk teismuose gynusiu Vilniaus ir krato lietuvius. 1908 m. Giedraiius atvyko vaistininkas Matas Valeika (1878 1937 m.), jau nukentjs u lietuvik veikl Vilniaus krate. Giedraiiuose jis suorganizavo lietuvi chor, steig vartotoj bendrov Vilnija, kovojo dl lietuvik pamoksl banyioje, stengsi, kad bt atidaryta vidurin keturklas mokykla. Savo knygoje Dvideimt penkeri metai Vilniaus krate (antras fotografuotinis leidimas 1989 m.) M.Valeika aprao, kaip Lenkijos okupacins kariuomens kareiviai siaub mokykl, degino knygas, i patalp vijo mokinius ir mokytojus. Lietuvyb ypa stiprino 1918 m. Giedraiius atsiklusi energinga veikli pedagog Malvina okelyt (1920 m. itekjusi tapo Valeikiene); vliau mokyklos direktor. 1920 m. atidaryta 4 klasi valdin vidurin mokykla, nuo 1936 m. progimnazija. 1998 m. Malvinai ir Matui Valeikoms ant mokyklos pastato atidengta memorialin lenta. 1923 m. i mokykl, vliau mokytoj seminarij baigusi Jadvyga Sasnauskait-Labuckien Giedraiiuose mokytojavo net 50 met. 19201940 m. Giedraii mokykla buvo lietuvybs, kultros Giedraii valsiuje idinys. Po 1945 m. nebuvo kam mokyti: Sibir buvo itremti mokyklos direktorius Jonas Baltrnas, mokytojai Matilda Sabien, Otilija Maelyt, Regina Gudaviit, Fortnatas Bukauskas. Nuo

1953 m. mokykla vidurin. Ypa mokykla sustiprjo, kai jai 19541960 m. vadovavo Kazys Kazlas, talentingas ir veiklus, labai reiklus, grietas, bet visiems teisingas. Kur tai matyta, kad jo, fizinio aukljimo mokytojo, vadovaujami mokiniai rengt stadion! Net 29 metus mokyklos, pagarsjusios Molt rajone ir visoje Lietuvoje, direktoriumi dirbo Serapinas Guobys. Nuo 1992 m. mokyklai vadovauja energingoji Vil Petknien. 1990 m. Giedraii vidurinei mokyklai suteiktas mokytojo dailininko Antano Jaroeviiaus vardas, mokyklos pastat puoia jo bareljefas. io mokytojo mokiniai vienas pirmj Lietuvoje menins keramikos krj Vaclovas Mikneviius, tautodailininkai Ignas Burlingis, Antanas Grauinis. Antano Jaroeviiaus paskatinta vis gyvenim nuostabias juostas aud ilgamet mokytoja Janina Lisauskait-Raiien. Mokykloje veikia muziejus, kur steig, jam vadovauja didel entuziast mokytoja Aldona Leiyt. i met rugpjio pabaigoje mokykl sujome 1959 m. laidos abiturientai. Padjome gli ant paminklo uvusiems 1920 m. Giedraii myje, ant mirusi mokytoj (tarp j buvusio mokyklos direktoriaus Jono Kazlo) ir mokini kap. Prisiminme direktori, istorijos ir fizinio aukljimo mokytoj Kaz Kazl, nepaprastai gab matematikos mokytoj eslov imolin, vliau dsius Vilniaus politechnikume, lietuvi kalb ir literatr be joki ura patraukliai ir turiningai, tarytum studentams dsius talentingj Mern Gerv (vliau buvo universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus padjjas). Susitikome su buvusiais mokytojais: klass aukltoja, vokiei kalbos mokytoja Monika erniauskiene, muzikos mokytoju, dd orkestro maestro Juozu erniausku, lituanistmis Aldona Pilkaite ir Danute Jasiulionyte-Jedzinskiene, astronomijos ir kit dalyk mokytoja Janina saviite, buvusia direktoriaus pavaduotoja vos ne 40 met. D.Jedzinskien 19622007 m. dst dails istorij ir lietuvi kalb nacionalinje M. K.iurlionio men mokykloje Vilniuje. Apie ym meninink K.imon para pirm monografij Kazys imonis (1986 m.). Pareng keli dailinink parod katalogus, spaudoje dails klausimais paskelb keliolika straipsni. U pedagogin veikl, dalyvavim Sjdyje ir u dails ugdymo programas viena pirmj Lietuvos mokytoj apdovanota Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino ordino medaliu (1996 m.). Didiuojams ir klass draugais, prie 50 met baigusiais Giedraii vidurin. Istorikas, humanitarini moksl daktaras Algirdas Matuleviius jau per 40 met ti-

ria Maosios Lietuvos bei jos autochton lietuvinink praeit, santykius su kolonistais vokieiais (1973 m. apgyn disertacij). Dirba Mokslo ir enciklopedij leidybos institute (iki 1997 m. kitokie staigos pavadinimai) vyresniuoju moksliniu redaktoriumi, nuo 1972 m. redaguoja lietuvikas enciklopedijas (suredagavo, para iki 15 000 straipsni). Para monografij (1989 m.), studij, imtus straipsni moksliniams ir periodins spaudos leidiniams, sudar originali Maosios Lietuvos emlapi. Nuo 1991 m. dalyvauja mokslinse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, vadovauja ekskursijoms po Prs. Yra Maosios Lietuvos reikal tarybos vienas steigj (1989 m.) ir vadov. iais metais ileista knyga Algirdas Matuleviius apie Maj Lietuv: Bibliografijos rodykl. 19722008 (sudarytoja Audron Matijoien). Apdovanotas ordino U nuopelnus Lietuvai Riterio kryiumi. Net keletas klass draug pasiymjo pedagoginje veikloje. Anot kolegos A.Matuleviiaus, verlus istorikas, publicistas ir poetas Viktoras Jakimaviius savo vairiapus talent paskyr pedagoginiam darbui Giedraiiuose, Paberje. Para pirmj atkrus Lietuvos valstyb istorijos vadovl V klasei Gimtoji alis Lietuva (1993, 1997 m.). Iki pensinio amiaus dirbo mokytoju ekspertu. Tiksliuosius mokslus Giedraiiuose dst draugikasis, kuklusis Klemensas Drublionis. Milda Jadzinskait 32 metus Vilniaus universitete dirbo Kno kultros katedroje dstytoja, vyresnija dstytoja. 1989 m. jai suteiktas docents vardas. 1983 m. apgyn socialini moksl kandidato (1993 m. nostrifikuota daktaro laipsniu) disertacij. 30 met treniravo universiteto student stalo teniso rinktin. 1990 m. jai suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusios treners vardas. Nijol Alsyt-Skrudupien jau 45 metus moko jaunim Grigikse (dabar Vilniaus miesto dalis), ia su kitais steig lietuvik vidurin mokykl, buvo direktoriaus pavaduotoja. Aktyviai veikia Grigiki bendruomens gyvenime. 45 metus Vilniuje mokytojauja biolog Irena TreinytKirvelaviien. Ekonomikos moksl inias Prekybos ir verslo mokykloje Vilniuje dieg Aldona Valeikait-Andrikonien. Maryt Bimbiryt kaip ir jaunystje skambiai dainuoja, sostinje subr grup Juodoji ro, diuginani irdis romansais. Buv ms mokytojai, dar priekario laik intelektualai, buvo geri pedagogai ir dideli patriotai. Gerai bt, kad ir dabartinje mokykloje vyraut idealizmas, patriotizmas, tokie bdingi senosios kartos mokytojams.

40

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Gyvenimas, skirtas urnalistikaiNe viena Lietuvos urnalist karta turjo (retsykiais vis dar turi) unikali galimyb klausytis doc. dr. Broniaus Raguoio paskait. Jo paskaitos deimtis, o gal ir imtus student ved spaudos istorijos keliais, tiesdamos tiltus tuomet dabart. Jos tarsi kl geleins udangos vartus, rodydamos, jog be SSRS yra ir kitas pasaulis. Pasaulis, priglobs ms tautieius ir leids ten puoselti lietuvik kultr, o kartu ir spaud. Docentui rpjo ne tik spaudos istorija, kultros teorija, literatMokslai kentdavo, taiau visi prie sesijas labai stengdavosi. J laida (pirmoji Vilniaus universitete) studijas baig 1954 metais. J buvo 14. ... ir kiekvienas i ms vienaip ar kitaip susiejome savo gyvenim su urnalistika, sak doc. dr. Bronius Raguotis. Jis pats Tiesoje pradjo dirbti 1950 m. laikraio kultros skyriuje, o nuo 1963 m. prasidjo jo pedagogin veikla VU urnalistikos katedroje... Kalbdamas apie iandien urnalistik doc. dr. Bronius Raguotis pasidiaug, jog ji gali daug kuo didiuotis, taiau yra dalyk, kuri jis nesuprants. Jo manymu iandienis iniasklaidos terminas pernelyg auktas urnalistikai, nes jis atspindi tik informacin urnalistikos funkcij, o kur lieka analitiniai, probleminiai straipsniai ir kt. neinformacinio pobdio rainiai? Todl urnalistika, matyt, ir liks urnalistika su visom savo spalvom ir atspalviais. urnalistams doc. dr. Bronius Raguotis ir iandien kelia erudicijos, tolerancijos btinyb. Kalbindamas mog urnalistas turi imanyti reikal ir jokiu bdu netapti prokuroru ar tardytoju. Tiesa, jei ji igaunama neteistu bdu, jau negali bti tiesa... Koks buvo ms kurso vadovas doc. dr. Bronius Raguotis? Dmesingas, jautrus, taiau mes nebuvome angelai. Jam teko per mus ir su tuometine milicija pabendrauti. Kritiniais momentais jis nekeldavo balso, nieko nekaltindavo, tik prie universiteto esanioje kavinje papraydavo dvigubos kavos ir su irdgla paklausdavo: K js dar galite ikrsti? Utat kaip mokdavo pasidiaugti, kai ms Stasei Zalagaitei buvo paskirta Lenino stipendija, kai universiteto agitbrigad konkursuose puikiai pasirodydavome, kai kurio nors kursinis darbas bdavo puikus. Tuomet ms vadovas vytdavo ir rasdavo toki odi padrsinimui... Teatro salje gsta viesa, ekrane VU Komunikacijos fakulteto urnalistikos instituto diplomants diplominis darbas dokumentinis filmas ,, Bronius Raguotis iandien ir urnalistikos studijos rytoj. Kai vl usidega viesos, mylimam dstytojui skamba ,,Ilgiausi met ilgiausiir lieka viltis dar kart igirsti j skaitant paskait. Graina BIRIETYT-KRIIUKAITIEN 1971 met absolvent, urnalo Mokslas ir technika vyr. redaktoriaus pavaduotoja

Rugsjo 18 d. Vilniaus universiteto Teatro salje savo 80-meio proga vie paskait skait ilgametis Spaudos urnalistikos katedros vedjas doc. dr. Bronius Raguotis

Sveikina Graina Kadyt

Bronius Raguotis paskaitos metu

rologija, bet ir bsimoji urnalist karta. Jo erudicija, tolerancija bsimiems, o ir jau esantiems urnalistams tapo nenuginijama vertybe ir siekiamybe. Doc. dr. Broniaus Raguoio plunksnai priklauso ir tokie monumentals darbai, kaip Antanas Bimba: gyvenimo, veiklos, krybos bruoai Vilnius, Mintis, 1974 m., Prie itak: Amerikos lietuvi darbinink periodika Vilnius, Mintis, 1981 m., Amerikos lietuvi periodin spauda 1879 1919 m. Marijampol, Ramona, 2003 m. ir kt. Teatro salje, kur t dien neini glmis, knygomis, urnalais susirinko doc. dr. Broniaus Raguoio buv studentai ir bsimieji urnalistai, buvo tylu tylu, tik raikiai skambjo jubiliato odiai... Jis prisimin, kaip 1949 m. su klass draugu i Kauno ikeliavo Vilniaus universitet studijuoti urnalistikos. Kursas nebuvo itin draugikas, mat beveik visi ne tik studijavo, bet ir dirbo. Dirbo ne vien nordami greiiau gyti urnalisto darbo patirties, bet ir veriami sunki pokario laik, kai tiktis paramos i nam nedaug kas galjo.

Genovait ir Bronius Raguoiai

urnalistas ir dailininkas Adolfas Ua iteik draugik ar1971 m. absolvento, Gydytoj ini vyr. redaktoriaus Kazimiero VALIAUS nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

41

Birik namas biblioteka

visi renginiai organizuojami kartu su gimnazija, kultros centru, bendruomene. Dalis rengini vyko vaistinje, kultros centre, politechnikos mokykloje. Bibliotekoje veikia nuolatins fotomgj, dails, siuvinjim, net kalvi dirbini parodos. ia renkasi ir Moter alkierius. Geriausios eimininks rengia darovi, vaisi, konserv, rankdarbi parodas, kartais prie vaki skaito eiles, dalijasi prisiminimais. Ilgai prisiminti renginiai Knygnei gadyn, konkursas Sukit, sukit galveles,

Viekniai unikalus miestelis. Graiame, dainomis apipintame Ventos vingyje nutpusioje gyvenvietje net keturi muziejai: vienos seniausi emaitijoje vaistins, aviacijos pradininko Lietuvoje Grikeviiaus, Birik eimos ir etnografinis. ia ir senovinis technikos paminklas vandens malnas. Paiame centre stkso du unikals paminklai per visas okupacijas, kaip ir Perlojoje, istovjs Vytautui (autorius Kostas Remeika) ir nepriklausomybs metais pastatytasis Birikoms, vienintelis alyje eimai (autorius eslovas Peiukas). Viekniai por kart buvo net emaitijos seninijos centras. Labiausiai miestel igarsino Birik eima. Gydytojas Antanas Birika, apsigyvens Viekniuose su mona muzikos mokytoja Elbieta, ia dirbo 42 metus ir iaugino garsiuosius profesorius Vasario 16-osios akto signatar Mykol, bibliografijos pradinink Vaclov ir matematik Viktor. mons ia garsja meile gimtinei. Mykolas Birika, kaip signataras gavs ems, j pardav ir, pridjs savo santaupas, pastat miestelyje Sveikatos namus, kuriuose iki iol gydomi mons. Jis bibliotekai atsisdavo ir nauj knyg. Panaiai pasielg ir garsaus vaistininko Juozo Aleksandraviiaus dukt Zofija Aleksandraviit-Navickien. Ji paliko muziejui tv vaistin, joje buvusi rang, unikalius baldus (dalis j priklaus Daugirdaitei-Sruogienei), didel ekspozicij ir vaistaolms auginti ems sklyp su rsiu. Name iki iol tebra ne tik muziejus, bet ir vaistin. Unikali ir miestelio biblioteka ji k tik sikl restauruotus Birik namus, kur kadaise gim ir augo garss profesoriai. Graudu prisiminti sensias bibliotekos patalpas senas, sukius namelis. Atvyk i Vilniaus sveiai teig dar toki prast patalp alyje nemat. Sunku patikti, kad ia dirbantys mons sugebjo tiek daug nuveikti. Tradicikai ia renkasi vairaus amiaus ir profesij mons. Suorganizuota daugyb rengini, susitikim, konkurs. Pamintini tik keli susitikta su keliautoju, raytoju, fotomenininku Pauliumi Nor-

galima parayti mokslin darbmantu, raytojais Algimantu Zurba, Petru Branu, inoma olininke Jadvyga Balvoite, baleto okju Jonu Katakinu, surengti vakarai su vietiniais ir kitur gyvenaniais kratieiais, poetais, raytojais, mokslininkais, dailininkais, piejais, mezgjais, siuvintojais, vyko duonos kepj, bitinink parodos. Sveiai savo meno ir profesijos paslapi mok jaunim. Bibliotekoje renkasi vietos poet sambris Vinknel. Teko recenzuoti domi vietos poet pirmj knyg odiai sau ir tau. is rinkinys kasdieni rpesi brzgynuose ival proskyn, kurioje krjai paliko savo pdsakus. Kartu su kultros centru surengtas koncertas su sveiais i Vilniaus inoma dainininke Aura Liutkute ir Vilniaus emaii ansamblio Tykl dainininkais, daugelis kit koncert, kuriuose dalyvavo ne tik miestelio liaudikos muzikos kapelos Virventa ir Subatvakaris, etnografinis ansamblis Poilsmis, bet ir garsieji Ventukai, sveiai i Klaipdos eimyna, kiti kolektyvai ir profesionals atlikjai. Beveik

Juozas ELEKIS

bibliotekoje

Viekni

Bibliotekos bitels. I kairs: Bron Roien ir vedja Ona Paengien

pasak popiet Buvo senis ir senel, Tavo pirmosios knyguts, Ttis, mama ir a ir daugelis kit. Gal todl ir skaitytoj ia gana daug. Nors savo knyg fondus turi gimnazija, politechnikos mokykla, bibliotekoje per keturi imtai skaitytoj. Gana gausus knyg fondas 13 000 knyg. Daug j padovanoja kratieiai. Surengta akcija:Senoji vaistin muziejus

42

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

urnalo leidim remiaDovanokim bibliotekai po vien nauj knyg. Apsilanko ia beveik kiekvienos eimos mogus. Bene didiausias bibliotekos turtas kratiei surinkta mediaga. Ja naudojantis galima parayti ne vien knyg, net apginti mokslin darb. Amelija Urbien yra surinkusi net 16 stor tom apie kratiei buit ir paproius, amatus, valgius, brimus, liaudies meistrus, puodius, tautodail, dainas, patarles, msles, liaudies medicin, dainas, pasakas, pasakojimus, kaldojim ir t.t . Dideli ir Viekniai ir vieknikiai, Viekni miestelio istorija aplankai. Paymtini Broniaus Kerio surinktos mediagos trys stori tomai Viekni kratas. Labai doms aplankai Viekni vaistin, Tvyn j nepamir, Viekniai fotonuotraukose. Visa tai bene didiausias bibliotekos nuopelnas. Ji skatino rinkti, padjo sutvarkyti surinkt mediag, j reklamavo. Dl to ir netrksta entuziast. Yra aplank, skirt ir ymiajam reisieriui Juozui Miltiniui, visiems profesoriams Birikoms. Bibliotekoje surinktos vis i ia kilusi raytoj, poet, kit viekniki ileistos knygos. Bibliotekininks dalyvavo konkurse Bibliotekos paangai, turjo gauti ir kompiuter, bet dl sunkmeio jo kol kas dar negavo ir negali naudotis internetu. Bibliotekai persiklus naujas, gerai rengtas patalpas, kuriose gyveno garsieji Birikos, moterys svajoja apie naujus projektus. Tai diugina, nes, anot D.Kenedio, nelaimingiausi mons, kai j gyvenime nelieka vietos svajonms. Biblioteka dabar tartum mayt ventov ir kartu eimynikai jauki. Joje surinkta ir renkama mediaga ir apie kitus ymesnius gyvenviets mones pagarsjusi tautodailinink Sniegen Chriinaviien, kuri sukr itis galerij paveiksl i smlio ir akmenuk, kokios Lietuvoje niekur nra, dievdirb Pran Permin, Aloyz Lengven, garsias puodi tradicijas tsiani Veronik Pakalnikien, vietos dailinink Michail Ivanenk. Labai myldami gimtj miest, vieknikiai apie j sukr daug eilrai, apsakym. Skamba dainos apie Vent, net liept per j. Meils ugnelei neleidia priblsti ir bibliotekinink trisas, kasdieniai darbai ir rpestliai. Kultros idinio vaidmuo skatinti kryb. Kai vairi pasaulio garsenybi buvo paklausta, koks yra kelias laim, originaliausiai atsak Dalai Lama: Nra kelio laim. Pats kelias yra laim . Reikia manyti, kad tokiuose garsiuose namuose sikrs kultros idinys daugeliui viekniki dar skmingiau pads eiti krybins laims keliu.SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mnesinis urnalas

Remia istorijos, gamtos moksl ir kultros tematikos publikacijas Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorik draugija, Kultros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMASTu r i n y sM. MALINAUSKAS, V.BUKELSKIEN,

2009

10

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.10 (612) spalis

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS APAS ALGIRDAS GAIUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS GEDIMINAS ILGNAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKTOPAITIS JONAS KUBILIUS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktor ELENA MICKEVIIEN Meninis redaktorius VILIUS JAUNIKIS Konsultant SAUL MARKELYT Rinkja VIOLETA SADAUSKIEN

R.IRMENIS Biomediagos ir audini ininerija ................................................................... 2 V.MILKUS Gyvybs kilm ir paieka ........................ 4 L.KLIMKA Kas per Ratai darda dangaus skliautu? ................................................................... 6 R.ALNA Sidabras ir bronza Lietuvos jauniesiems geografams .......................................... 8 B.RAILIEN, J.A.KRIKTOPAITIS XXIII mokslo ir technikos istorik kongrese .................................. 9 J.NORKEVIIUS Universiteto gyvenimo atspindiai urnale ................................................. 12 G.MOTUZA Jau turime ir geologijos termin odyn! ..................................................... 14 Lietuviai kuria lazer gen tyrimams ....................... 15 S.SAARMANN Rudolfas Kaufmannas ................... 16 P .YRAS Karali miesto vent ............................. 20 A.DUBIETIS Dangaus spalvos ........... 22

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktori 2 34 41 00 Faksas 2 34 15 72 Elektroninis patas mgredakcija@post.skynet.ltPasirayta spaudai 2009-10-12 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB ,,Spauda Laisvs pr. 60, 2056 Vilnius

E.BACEVIIUS, D.ELERTAS Senoji uostamiesio plaukos vedlin ............................... 26 A.VYS Panevio paveldo maieji enklai ......... 28 V.KADIS, D.MIKALAUSKAIT Kas inoma apie banan reikm mogaus sveikatai .............. 32 BRONIUS SLAVINSKAS Trys vaisingi urnalisto Vytauto eimanto deimtmeiai ............................ 32 Antanui Tylai 80 ................................................... 33 R.AVERKIEN Susitikimas Marcinkonyse ........... 34

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas Mokslas ir gyvenimas, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. Mokslas ir gyvenimas, 2009 Interneto svetain http://ausis.gf.vu.lt/mg/

J.GRIGAS Mikrobang krosnels .......................... 36 V.JAKIMAVIIUS, A.MATULEVIIUS Giedraii ems ymieji ........................................................ 38 G.BIRIETYT-KRIIUKAITIEN Gyvenimas, skirtas urnalistikai ................................................. 41 J.ELEKIS Viekni bibliotekoje galima parayti mokslin darb .......................................... 42Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

43

vyki mozaika

vyki mozaika

vyki mozaikaRugsjo 8 d. Lietuvos pramoninink konfederacijos ir Lietuvos moksl akademijos prezidiumo posdyje vyko diskusija ,,Verslo ir mokslo integracija: problemos ir perspektyvos

Baltarusijos EXPO parodos atidarymo juost perkerpa Baltarusijos ir Lietuvos vyriausybi vadovai Sergejus Sidorskis ir Andrius Kubilius

Dvial dl bendradarbiavimo mokslo ir technologij srityje program pasirao Baltarusijos valstybinio ir technologij komiteto pirmininkas Igoris V.Voitovas ir LR vietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponaviius

Profesori Vlad Algird Bumel 60-ojo gimtadienio proga Lietuvos moksl akademijoje sveikina Biologijos, medicinos ir geomoksl skyriaus mokslininkai

44

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 2009 Nr. 10, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Virginijos VALUCKIENS nuotr.