mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.10

44
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 1 Dangaus spalvos 2009 10

Upload: mokslas-ir-gyvenimas

Post on 14-Oct-2014

837 views

Category:

Documents


7 download

DESCRIPTION

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

TRANSCRIPT

Page 1: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 1

Dangausspalvos

2009

10

Page 2: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Kà vadiname biomedþiaga?Biomedþiaga – negyva medþiaga (sin-

tetinës ar natûralios prigimties, kieta, o kar-tais ir skysta), naudojama medicininiuoseátaisuose ir prietaisuose, kurie turi sàlytá supaèiomis ávairiausiomis biologinëmis sis-temomis. Toká apibrëþimà 1987 m. patei-kë audiniø inþinerijos specialistas Liverpu-lio universiteto (Anglija) profesorius D.F.Wil-liamsas knygoje „Biomedþiagos“. Bio-medþiagomis aktyviai domimasi, jos ku-riamos ir tiriamos daugiau kaip pusæ am-þiaus, šioje tarpdisciplininiø mokslø srity-je pritaikomos medicinos, biologijos, che-mijos, fizikos, medþiagø mokslo ir inþine-rijos þinios. Be jokios abejonës, tokiø me-dþiagø kûrimas neámanomas be þmogausintelekto, sàmonës ir jausmø. O tai reiškia,kad kuriant biomedþiagas vadovaujama-si ne tik tiksliøjø mokslø teorijomis, bet sa-vo indëlá áneða ir etikos, teisës, sveikatosapsaugos bei kiti ið pirmo þvilgsnio su tuonesusijæ mokslai. Taigi biomedþiagos –daugelio þmoniø, daugelio mokslø pro-duktas, skirtas þmogaus gerovei.

Biomedþiagos kuriamos daþniausiaimedicinos reikmëms, taèiau jø pritaikymasapima ir biotechnologijos, biochemijos beikitas su gyvuoju pasauliu susijusias moks-lo ir technologijø sritis: tai ir ávairiø làsteliøauginimo in vitro indai, klinikiniø tyrimø la-boratoriniai prietaisai, biomolekuliø tyrimoáranga, ávairûs diagnostikos rinkiniai ir kt.Visus juos vienija bendras poþymis – ne-gyvos medþiagos sàlytis su ávairiomis bio-loginës kilmës sistemomis. Biomedþiagos

retai naudojamos atskirai, pavieniui,daþniausiai jos jungiamos á ávairias kompo-zicijas ar prietaisus, o ðie jau sàveikauja sugyvomis sistemomis. Taigi pagrindinis klau-simas, á kurá turi bûti atsakyta kuriant bio-medþiagas, – kaip jos sàveikaus su biolo-ginëmis sistemomis, koks bus pastarøjø at-sakas á šiuos negyvus darinius? Tai vadi-nama biologinio suderinamumo tyrimu.

Medicinos praktikoje yra didelë ávairo-vë reikmenø, pagamintø ið biomedþiagø.Jos skirstomos tiek pagal paskirtá, tiek irpagal kilmæ – cheminæ, fizinæ, inþinerinæprigimtá. Tai metalai, polimerai, stiklai, an-glies junginiai ir ávairios kombinuotos mið-rios prigimties medþiagos. Jos naudoja-mos ávairiø dangø, skaidulø, plëveliø, pu-tø, audiniø, prietaisø ar jø daliø, kontak-tuojanèiø su gyvu organizmu, gamybai. Bevisiems gerai þinomø medicininiø reikme-nø, pagamintø ið biomedþiagø, tokiø kaipðirdies voþtuvai, krûties implantai, dirbti-niai sànariai, akies læðiai, kontaktiniai læ-ðiai, danties implantai ir kt., yra daug ir ki-tø, kurie yra ne maþiau svarbûs, bet apiejuos kalbama reèiau. Tai ávairûs kateteriai,drenai, dirbtinës kraujagyslës ir jø stentai,švirkštai, ávairûs tvarsèiai, vaistø pateikimopriemonës, pirðtinës ir daugelis kitø. Visatai rodo, kad biomedþiagos medicinoje uþ-ima labai svarbià vietà, o jø kûrimas ir to-bulinimas yra labai reikšminga þmogausgerovei tarpdisciplininë mokslø sritis.

Istoriniai pavyzdþiaiRandama þiniø, kad þmogaus organiz-

mui svetimos medþiagos gydymui naudo-tos dar prieð Kristø. Iki pat XIX a. viduriopagrindinës biomedþiagos, naudojamosmedicinos praktikoje, buvo varis ir bronza(lydinys, kurio didþiàjà dalá sudaro varis).Ið ðiø medþiagø buvo gaminami endop-rotezai þmogaus organizmo atramos sis-temos sutrikimams gydyti, taèiau tokie pro-tezai turëjo vienà blogà savybæ – varis or-ganizme tirpo ir já nuodijo.

Dar vienas istorinis, bet kitos kilmësbiomedþiagos naudojimo medicinoje pa-vyzdys – ketgutas – chirurginiai siûlai, þino-mi jau Galeno laikais. Ðiuolaikinës medi-cinos prieðauðryje, senovës Egipto, Babi-lono, vëliau – Graikijos ir Romos gydytojaiþaizdoms siûti naudojo þolëdþiø gyvûnøþarnas. Nors ið anglø kalbos verèiant þodá„ketgutas“ tikëtina, kad tai „katës þarnos“(cat gut), tikriausiai katës èia niekuo dë-tos. Ketgutas chirurginëms siûlëms nau-dojamas iki ðiø laikø, tik dabar tai – natû-ralus pintas siûlas ið avies, karvës, arklioþarnø iðvalyto ir suminkðtinto kolageno.

Susidomëjimas biomedþiagomis pra-dëjo sparèiai augti XIX a., kai ávairiose pa-saulio vietose pradëta ieðkoti naujø pro-tezavimo galimybiø.

Pirmàjà danties implantacijà, manoma,atliko Maggiolo (Italija). 1809 m. jis ádëjoauksiná implantatà á kà tik iðtraukto dan-ties alveolæ. 1871 m. gydytojas Marcyišvarþai gydyti panaudojo kengûros saus-gyslæ, po to jis iðbandë buliaus, banginio,elnio sausgysles. 1880 m. Vienoje (Austri-ja) daktaras Gluckas kelio sànariui prote-zuoti pasirinko dramblio kaulà. 1902 m.tarp kelio sànario galvuèiø buvo áterptasauksas kapsulëje. Ðis bandymas buvosëkmingas, jis paskatino chemiðkai iner-tiðkø, bet stabiliø, protezavimui tinkamømedþiagø tyrimus. Daug vëliau, apie1930–1940 m., išvarþoms gydyti buvo siû-lomi sidabro lopai, tantalo juosta, plieninëviela ir kt. Ilgainiui biomedþiagø pradëtaatsisakyti, nes gana daþnai, praëjus tamtikram laikotarpiui po operacijø, dirbtinësmedþiagos þmogaus organizme suirdavo.Maþa to, nustatyta implantuotø biomedþia-gø fragmentacija, aptikti pûliniai, irstantysaudiniai ir kitokios komplikacijos. Susifor-mavo du poþiûriai – vienas biomedþiagasneigë, kitas skatino ieðkoti naujø, paþan-gesniø gydymo bûdø, kad biomedþiagosnesukeltø komplikacijø organizme.

Analizuojant literatûros ðaltinius galimapastebëti, kad antrasis, dabartinis, biome-dþiagø paieðkos ir jø galimybiø tyrimo pa-kilimas prasidëjo apie 1930–1940 metus.1932 m. A.W.Merrickas (Austenal lab.,JAV) sukûrë lydiná, þinomà vitallium pava-dinimu, kurá sudaro 60 proc. kobalto, 20proc. chromo, 5 proc. molibdeno bei maþikitø metalø kiekiai. Apie 1938 m. ðià me-

Sunku rasti þmogø, kuris nebûtø gydæs ar protezavæs dantø, kuris menkos þaizdelës nebûtø klijavæspleistru. O jei patyrëte chirurginæ operacijà – þaizda tikriausiai buvo siûta specialiais siûlais. Jei

turite regëjimo problemø – gal neðiojate kontaktinius læðius? Be abejo, esate girdëjæ, kad kai kurieregëjimo sutrikimai gali bûti gydomi akies læðius keièiant dirbtiniais. Ir tai toli graþu dar ne viskas,dar yra dirbtinës kraujagyslës, dirbtiniai ðirdies voþtuvai ir t. t. Visa tai pagaminta ið labai ávairiø

medþiagø, kurios bendru vardu vadinamos biomedþiagomis. Bet ar susimàstëme kada nors, kas taiyra? Kokie tokioms medþiagoms keliami reikalavimai? Kas ir kaip visa tai kuria? Ar toli laikai, kai

naudojant biomedþiagas sukurti dirbtiniai audiniai ir organai taps kasdienybe?

Biomedþiagosir audiniø inþinerija

Mangirdas MALINAUSKASVilniaus universiteto Lazeriniø

tyrimø centras,Virginija BUKELSKIENË

Biochemijos institutas,Raimondas ÐIRMENIS

Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Širdies

chirurgijos centras

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Page 3: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 3

dþiagà pradëta naudoti endoprotezø ga-mybai. Protezai iš vitallium lydinio buvonaudojami iki pat 1960 m., kol atsirado jøþalingo poveikio, kurá sukelia susisiekian-èiø implantø metalø korozija, árodymø.Apie 1960 m. Floridos (JAV) universitetoprofesorius L.Henchas sukûrë biostiklà,kuris vëliau JAV buvo naudotas Vietnamokaro dalyviø galûniø kaulams protezuoti.1970 m. prancûzø chirurgas P.Boutinasklubo protezavimui pradëjo naudoti aliu-minio ir cirkonio keramikà. Keramika nëraskaidoma organizme, ji laikoma amþina,abi ðios jos rûðys yra inertinës. Deja, tokieprotezai ne visada stabilûs, dël ávairiø prie-þasèiø implantai lûþta, sukeldami kompli-kacijas – gretimø minkðtøjø audiniø ar netkaulo paþeidimus. Mokslui þengiant á prie-ká, atsirado ir kitø medþiagø. Viena ið jø –hidroksiapatitas, endoprotezavimui nau-dojamas vienas ar ávairios jo kompozici-jos su kitomis medþiagomis. Ðie dariniaiimituoja kauliná audiná, yra biologiškai ak-tyvûs, t.y. sudaro sàlygas kaulinio audiniointegracijai á protezà.

Tokiø medþiagø yra daug. Fundamen-tiniai tyrimai ir aukðtosios technologijoskiekvienà dienà atneða naujø þiniø, ku-rios yra labai reikšmingos daugeliuimokslo srièiø, taip pat ir medicinai.

Audiniø inþinerijaMes áþengëme á ðimtmetá, kuris þada,

kad medicinos mokslas aplenks ligø gy-dymo stadijà – þmogus tiesiog neturësgalimybës sirgti. Ar taip bus – pamatysmûsø provaikaièiai. Kol kas dar tik kalba-ma apie bûsimus fantastinius medicinosmokslo laimëjimus, tokius kaip smege-nø mikrolustai, siunèiantys signalus ið vie-nos sveikos làstelës kitai ir net leidþian-tys mintimis kontroliuoti ávairias maðinas,laboratorijoje uþsakomi ir pagaminamiinkstai arba plauèiai, tabletës, kurios kiek-vienà norintá padarys protingà ir kûrybin-gà, implantai, kurie suteiks norimos spal-vos saulës ádegá, taèiau apsaugos nuo

odos vëþio. Ir tai tikrai dar ne viskas. Mo-lekulinë biologija, medþiagotyra, làstelësmokslas, nanotechnologijos jau duodavaisiø – padeda gydyti ligonius. Kai ku-rios idëjos, dar neseniai atrodþiusios ypaèdràsios, jau pasiekë klinikiniø tyrimø sta-dijà ir jau bandomos pritaikyti þmogausorganizme. Tai dar kartà parodo, kokiasvarbi yra þmogaus mintis!

Šiuo metu á praktikà skinasi kelià galne tokie fantastiniai, bet dar labai netoli-moje praeityje revoliuciniais laikyti gydy-mo metodai. Vienas ið jø – audiniø inþi-nerija, kuri ilgà laikà buvo laikyta tik bio-medþiagø mokslo dalimi. Pastaruoju me-tu ypaè suaktyvëjus kamieniniø làsteliøtyrimui, audiniø inþinerija ágavo didþiulápagreitá ir dabar ágijo teisæ bûti savaran-kiðka tarpdisciplinine mokslo šaka. Be jo-kios abejonës, biomedþiagas ir audiniøinþinerijà sieja glaudus ryðys.

Audiniø inþinerija yra apibûdinamakaip mokslas, suteikiantis galimybæ atkur-ti paþeistà audiná arba já pakeisti nauju.Daþnai audiniø inþinerija tapatinama suregeneracine medicina. Ði tarpdisciplini-niø mokslø technologija plëtojama kelio-mis kryptimis.

Viena ið jø – làsteliø terapija, kuri remia-si paèiø làsteliø transplantavimu. Vaizdþiaitariant, tai yra serganèiø làsteliø pakeitimassveikomis – savomis arba svetimomis. Tamnaudojamos kamieninës arba vëlesnës ne-visiškai diferencijuotos làstelës, kurios išski-riamos iš organizmo ir tiesiogiai arba pa-daugintos in vitro suðvirkðèiamos á paþeidi-mo þidiná. Dabar kamieninës làstelës ir làs-teliø terapija yra viso pasaulio mokslininkø,gydytojø ir pacientø dëmesio centre, su ðio-mis làstelëmis siejama daug vilèiø. Taèiaukol kas jos nëra iki galo paþintos, nors pla-èiai tyrinëjamos jø fundamentinës savybës,visapusiškai analizuojamos galimybës jastaikyti gydymui.

Šioje srityje Lietuvoje pirmieji pradëjoeksperimentuoti ir jau daugiau kaip de-ðimt metø bendradarbiauja Biochemijos

instituto ir Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Ðirdies chirurgijos cen-tro mokslininkai ir gydytojai. Modeline sis-tema naudodami laboratorinio triuðio or-ganizmà, jie ið griauèiø raumenø iðskirianevisiškai diferencijuotas làsteles, jas pa-daugina dirbtinëje aplinkoje ir suðvirkð-èia á eksperimentinio miokardo sritá. Èialàstelës prigyja, pradeda daugintis, o vë-liau, tikëtina, diferencijuojasi á recipienti-nio audinio tipo làsteles, perima jo funk-cijas ir taip atstato paþeistà audiná (1 pav.).

Dar vienas audiniø inþinerijos konstra-vimo bûdas – dirbtiniø audiniø gamyba.Tokiø audiniø gaminimo technologijos galibûti dvi. Pirmoji – kuriami sintetiniai mat-riksai, kurie transplantuojami á organizmàir dël organizmo natûraliø regeneraciniøgaliø skatina formuotis naujus biologiniusaudinius. Tam tikrais atvejais, pritaikiusspecialias technologijas, tokie dirbtiniaimatriksai gali bûti naudojami kaip augimofaktoriø arba vaistø fiksuotu greièiu sklidi-mo organizme priemonë. Antrasis remia-si biologinës (natyvinës) kilmës audiniø,ið kuriø paðalintos làstelës, implantavimuá reikiamà vietà organizme. Tokios kilmëskarkasai reikalingi naujai besiformuojan-èiø audiniø làstelëms auginti.

Su minëtais audiniø inþinerijos bûdaisglaudþiai siejasi treèiasis blokas – dirbtiniøaudiniø konstravimas, kai kamieninës ar vë-lesnës diferenciacijos làstelës in vitro uþau-ginamos ant sintetiniø ar biologinës kilmës„belàsteliniø“ karkasø ir taip paruošti audi-niai transplantuojami á patologiná þidiná. Plë-tojama daug ir ávairiø technologijø, kuriossuteikia plaèias galimybes kurti dirbtiniusaudinius, taip reikalingus medicinos prak-tikai. Viena jø – lazerinë dvifotonës polime-rizacijos technologija, kuri leidþia sukurti tri-maèius lanksèius, ávairaus porëtumo bio-logiškai suderinamus ir tinkamus augina-moms làstelëms tvirtintis ir daugintis poli-merinius darinius. Tokie karkasai yra pui-kus pagrindas làstelëms auginti, taigi kartuir dirbtiniams audiniams kurti.

1 pav. Suaugusio triuðio griauèiø raumenø nevisiškai diferencijuotos làstelës kultûroje ,,in vitro” (a) ir ásodintos á paþeistàðirdies miokardà: histologiniame širdies raumens preparate prigijusios transplantuotos làstelës, daþytos á branduolá ásijungianèiaisfluorescuojanèiais daþais DAPI, ðvyti mëlyna spalva (vaizdas liuminescenciniu mikroskopu) (b) ir hematoksilinu-eozinu daþytoslàstelës ðviesiniu mikroskopu – transplantuotø làsteliø sankaupa, iðsidësèiusi ástriþa juosta centrinëje preparato dalyje (c)

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 3

a b c

Page 4: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Dirbtiniai làsteliø karkasaiEsminë nanotechnologijos paþan-

gos varomoji jëga yra nanostruktûri-zavimo technologijø plëtotë. Femtose-kundiniø (ultratrumpøjø impulsø) laze-riø technologijos, paremtos kontroliuo-jama netiesine ðviesos ir medþiagossàveika, sukuria galimybæ efektyviaiapdirbti medþiagas submikroniniu tiks-lumu ir neprilygstamu lankstumu. Šiostechnologijos traukia pramonininkødëmesá, jø gamyba ir tyrimas yra labaiskatinami. Pastaruoju metu pasirodækompaktiðki ir pigûs ultratrumpøjø im-pulsø lazeriai labai prisidëjo prie tokiøsistemø paplitimo. Šiuo atþvilgiu neišimtis ir Lietuva – UAB „Altechna“ ak-tyviai dalyvauja kuriant femtosekundi-niais lazeriais paremtas precizines mik-roapdirbimo sistemas moksliniam irpramoniniam naudojimui.

Medþiagø apdirbimui naudojami la-zeriai pasiþymi keletu iðskirtiniø savy-biø. Visø pirma jie nepakeièiami pra-monëje græþiant, virinant ar pjaunantdetales. Apdirbimo tikslumas gali bûtinuo milimetrø iki ðimtø nanometrø. Ádo-mu tai, kad medþiaga gali bûti paðali-nama, modifikuojama arba pridedamapasireiðkiant ávairiems fizikiniams ir che-miniams mechanizmams.

Tiesioginis lazerinis rašymas – taibûdas sufokusuoto lazerio pluoðtu pa-taðkiui struktûrinti pavirðiø ar medþia-gos tûrá. Priklausomai nuo ðviesos irmedþiagos sàveikos medþiaga galibûti: paðalinama (pavirðinë abliacija),

sukuriamos ertmës (tûrinë abliacija),termiðkai indukuojami lûþio rodiklio irtankio pokyèiai arba dël cheminës re-akcijos ávyksta negráþtama fotomodifi-kacija. Paprastai tokio apdirbimo me-tu bandinys yra tiksliai pozicionuoja-mas ir keièiama jo padëtis sufokusuo-to lazerio pluoðto atþvilgiu. Pabrëþti-na, kad tokiam apdirbimui nëra jokiøskenavimo trajektorijos, taigi ir struk-tûrizavimo geometrijos ribojimø. Dardaugiau, tinkamai parinkus lazerá ir nu-staèius jo parametrus, galima apdo-roti praktiðkai bet kokias medþiagas:metalus, puslaidininkius, dielektrikus,keramikà ir organikà.

Lazerinë dvifotonë fotopolimerizaci-ja (LDFP) yra naujas tiesioginio lazeri-nio raðymo bûdas, paremtas dvifotonesugertimi fotojautriuose polimeruose.Netiesinë sugertis vyksta tik aðtriai su-fokusuoto lazerio pluoðto þidinyje, kuryra didþiausias intensyvumas – pakan-kamas fotonø erdvinis ir laikinis persi-klojimas. Dël slenkstinio ðio reiðkiniopobûdþio visa kita fotopolimero dalislieka nepaveikta. Taigi lazerio pluoštàfokusuojant á skysto neigiamo fotopoli-mero tûrá jis lokalizuotai sukietinamas.Gaunamas taðkinis fotomodifikuotasfemtolitrø tûris. Taip pataðkiui ekspo-nuojant galima suformuoti bet kokiosgeometrijos mikroobjektà. Vëliau ban-dinys yra pamerkiamas á reikiamà tir-piklá ir lazeriu neeksponuota sritis nu-plaunama – lieka formuotas tûrinis mik-rodarinys.

Intensyvios gyvybës paieðkos prasidë-jo pastebëjus Marso nuotraukose keistus,tinklà ar kitokià sistemà primenanèius ka-nalus. Aktyviausias stebëtojas, pamatæsðià struktûrà, buvo amerikieèiø astrono-mas P.Lovellis, kuris aktyviai stebëjo Rau-donàjà planetà ir 1895–1908 m. laikotar-piu apie ðiuos stebëjimus paraðë tris kny-gas. Astronomas nuoðirdþiai tikëjo dirbti-ne kanalø kilme, kad jais teka vanduo. De-ja, jo idëjos buvo pasmerktos árodþius, kadmatomi kanalai yra optinë apgaulë, susi-daranti dël maþos prietaisø skiriamosiosgebos. Dabar aptikti kanjonai, kuriais, pa-sak geologø, kadaise galëjo tekëti vanduo(1 pav.). Nepaisant visø nesëkmiø, paieð-

2 pav. a) lazerinio tiesioginio raðymo dvifotonës fotopolimerizacijos sistema;b) jos veikimo principas. Polimeriniai mikrodariniai: c) trimatis dirbtinis skeletas;d) anèiasnapio replika

a

b

c

d

Nukelta á 18 p.

Gyvybës

ValdemarasMILKUS

Vilniausuniversiteto

Fizikosfakultetas

kilmë ir Kur mûsø ,,kosmoso broliai”?

kos ir tyrimai vyksta iki ðiol, o entuziazmàdidina þinios, kad po Marso paviršiumi yradideli kiekiai vandens ledo.

Prasidëjus sparèiai mokslo raidai ið-kart buvo susidomëta sàlygomis, kuriøreikia atsirasti protingai gyvybei. Iki ðiollaboratorijose bandoma cheminiu bûdususintetinti pagrindinius gyvybei reikalin-

1 pav. Marso kanjonai

Page 5: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 5

duoliniu reaktoriumi, kad kaisdamasskverbtøsi iki vandens. Norus tyrinëti darlabiau sustiprina faktas, kad Þemëje bak-terijos atrastos ávairiausioje terpëje – gi-liai po Antarktidos ledu, stratosferoje, po-þeminëse versmëse, kur temperatûra pa-siekia 130oC, rûgðtinëje aplinkoje.

Panaðûs procesai galëtø vykti ir darkeliuose Jupiterio bei Saturno palydo-vuose. Beje, èia labiausiai iðsiskiria En-celadas (3 pav.). Jo paviršius apklotas

(4 pav.). Po Cassini-Huygens misijos pa-aiðkëjo, kad jo atmosfera sudaryta ið azo-to ir sàlygos èia primena pirmykðtæ Þe-mæ, tik temperatûra siekia -180oC.

Pradëjus aiðkintis gyvybës kilmæ bu-vo iðkelta hipotezë, kad galbût ji pirmiau-sia atsirado ne Þemëje, o buvo atneðtakometø ar kitø maþøjø Saulës sistemoskûnø. Taip pat þinoma, kad tokia gyvy-bës forma kaip bakterijos yra labai gaji –reikia tik palankios terpës ir dauginima-sis bei evoliucija vyksta labai sparèiai. Hi-potezës teisingumà tvirtina Antropinioprincipo ðalininkai. Priminsiu, kad Antro-pinis principas teigia, jog Visatoje nuo pir-mø jos sekundþiø sàlygos susiklostë taip,kad kaþkur galëtø egzistuoti protinga gy-vybë. Dar daugiau, 1960 m. amerikietisF.Dreikas iðvedë lygtá, kuri nurodo, kiekprotingø civilizacijø turëtø bûti mûsøPaukðèiø Tako galaktikoje. Skaièius tik-rai didelis – iki keliø ðimtø tûkstanèiø, ojuk galaktikø yra milijardai. Natûraliai ky-la klausimas, jei civilizacijø tiek daug, taikodël jos nesiunèia mums jokiø ,,þinu-èiø”? Galbût þmoniø planeta atrodo ne-draugiðka? Ið èia ir kyla Fermio paradok-sas, kurá apibrëþë garsus italø kilmës fizi-kas E.Fermis, pasiþymëjæs istorijoje pir-màja urano skilimo reakcija. Jis iðkëlëmintá – jeigu egzistuoja kitos protingos ci-vilizacijos, tai kodël mes neaptinkame jøzondø, siunèiamø signalø?

Dabar daug vilèiø dedama á egzopla-netø paieðkas ir jø tyrimus. Jau atrastaapie 350 planetø, esanèiø ne Saulës sis-temoje. Didþioji jø dalis – Jupiterio dydþioar panaðios dujinës milþinës. Atrasta ir ke-letas planetø sistemø bei planetø, kuriostik keliskart didesnës nei Þemë. Taigi da-bar pagrindinis tikslas – iðtirti jø atmosfe-ras, ieðkoti deguonies, anglies dioksido(CO2) ir metano (CH4) pëdsakø, kurie bûtøgyvybës poþymiai. Remiantis Fermio pa-radoksu atsirado nauja mokslo šaka – ast-robiologija, kuri tiria sàlygas, reikalingasgyvybei atsirasti, ir remiasi ne tik biologi-jos, bet ir fizikos, chemijos, geologijos þi-niomis, eksperimentais ir jø iðvadomis.

Nors gyvybës paieðkos kol kas bevai-sës, mokslininkai rankø nenuleidþia. Ir to-liau tiriamas Marso pavirðius, kuriuo vaþi-nëja dirbtiniai aparatai. Nors buvo pasiro-dæ keletas tikrai átikinamø nuotraukø, kaipgarsusis Maro Sfinksas, paaiðkëjo, jog taitik ðviesos ir ðeðëliø þaismas pavirðiuje.Galima kelti daug filosofiniø klausimø, ko-dël su mumis neuþmezgamas kontaktasið kitø planetø, ar apskritai egzistuoja kito-kia gyvybë, bet á tai atsakyti galës tik atei-ties mokslas ir technologijos. Belieka tikë-tis, kad atsakymas bus teigiamas.

Gyvybë kosmose, kitose planetose ir jø sistemose. Ar ji egzistuoja, armes vieni visatoje? Ðie klausimai þmonijà kankina jau nuo senø laikø.Ðiais laikais jau nestebina ir þmoniø ðnekos apie matytus ateiviø laivus,naktá danguje suspindinèias ir staiga iðnykstanèias ,,þvaigþdes”,netikëtus ir nepaaiðkinamà bûsenà sukelianèius ,,pasimatymus” suneþemiðkomis bûtybëmis. Þinoma, skeptikai gali teigti, kad tai prasi-manymai, bet gal yra ir tiesos?

paieðkagus junginius – baltymus, DNR fragmen-tus. Rezultatai gana ávairûs. Prieð keletàmetø atliktas eksperimentas, kuriuo bu-vo siekiama iðaiðkinti, kokio sudëtingu-mo junginiai gali susidaryti atkuriant gam-tines sàlygas. Tam buvo paruoðtas pa-prasèiausiø dujø ir neorganiniø priemai-ðø miðinys, kuris kelias paras buvo pa-maþu ðildomas ir pro já buvo leidþiamielektros iðlydþiai, siekiant atkurti natûraløþaibavimà. Rezultatas nustebino – gau-tame mišinyje buvo aptikta glicino – pa-prasèiausios aminorûgðties, kuri yra bal-tymø ir gyvybës pamatas. Þinoma, natû-raliai toks procesas uþtrunka tûkstanèiusmetø, taèiau tai árodo, kad tokia galëjobûti gyvybës pradþia.

Gyvybës poþiûriu ádomus ne tik Mar-sas. Jau kurá laikà astronomai potencia-liu gyvybës þidiniu laiko Jupiterio palydo-và Europà (2 pav.), kuri dvigubai maþes-

në uþ mûsø Mënulá. Ðio palydovo ledinispavirðius iðraiþytas giliais trûkiais, kurieatsiranda veikiant stiprioms Jupiterio irgretimø palydovø traukos jëgoms. Bûtenttai gali bûti ðilumos ðaltinis. Atrasta ir retadeguonies atmosfera, kuri vis atsinauji-na dël skylanèiø vandens molekuliø. Ma-noma, kad po storu ledo sluoksniu galibûti skysto vandens, kuriame galëtumeaptikti bent primityvià gyvybæ. Norint pra-siskverbti pro keliasdeðimties kilometrøstorio ledà, reikia paleisti zondà su bran-

skaidriu ledu, ir todël tai yra balèiausiaskûnas Saulës sistemoje. Èia taip patvyksta tie patys procesai, bet ádomiau-sia, kad ið trûkiø verþiasi dujos ir, bûda-mas toks maþas, Enceladas dalá jø su-

laiko. Itin daug dëmesio susilaukë Sa-turno didysis palydovas Titanas, kurisvienintelis turi nepermatomà atmosferà

2 pav. Palydovas Europa

3 pav. Enceladas

4 pav. Titanas

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 5

Page 6: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Paþymint Tarptautiniusastronomijos metus

Prof. Libertas KLIMKA

Nomen omen – pasak romënø,vardai turi paslaptá, t.y. giliàjà prasmæ. Tailabai tinka ir þvaigþdëto skliauto pavadi-nimams. Juose – tûkstantmetë þmonijosistorija ir patirtis: mitiniai dangaus ávaiz-dþiai, legendos, istoriniø ávykiø atspin-dþiai, supratimo apie pasaulio sàrangàþenklai. Praktiðkai þvaigþdes paþinti rei-kia sudarant kalendorius bei orientuojan-tis jûrose – navigacijos metodams. Ðiesvarbûs poreikiai þvaigþdëlapyje palikosavus orientyrus. Tikëtina, kad pirmiejivardus gavo Zodiako þvaigþdynai bei tie,kurie þvilgsná nuveda link Ðiaurinës. Pas-taraisiais deðimtmeèiais paskelbta darbø,kuriuose átikinamai árodinëjama, kad Zo-

Kas per R

diako ratas yra indoeuropietiðkos kiltiestautø paveldas. Jis susijæs su þemdirbys-te ir pradëtas formuoti apie VI tûkstant-metá prieð Kristø.

Lietuviškosios astronomijos (tai þiniosapie ðviesuliø vardus ir jø prasmæ) tyrinë-jimai yra bûtini – jø rezultatai plaèiau pra-skleistø etnoso dvasinio pasaulio erdves.Be to, padëtø pagrindus kalendoriniø pa-proèiø sisteminimui, baltø kalendoriausraidos tyrimams. Atstaèius þvaigþdëtojodangaus senoviðkuosius ávaizdþius, galpaaiðkëtø ir kai kuriø tautosakos kûriniø,dainø ir pasakø pirminë esmë.

Á lietuviðkuosius þvaigþdynø pavadini-mus pirmieji dëmesá atkreipë mûsø ðiuo-laikinio astronomijos mokslo patriarchai:

prof. Bernardas Kodaitis, prof. Paulius Sla-vënas, dr. Antanas Juðka. Petras Bûtënas,tarpukariu parengæs pirmàjà etnologiniøþiniø rinkimo programà, ádëjo ten ir deðimtklausimø apie dangaus ðviesulius. Tam tik-rà astronominiø liaudiðkøjø þiniø apiben-drinimà padarë dr. Jonas Balys ir prof. Pra-në Dundulienë. Taèiau sistemingiau lie-tuviðkieji þvaigþdþiø pavadinimai pradëti ty-rinëti palyginti dar visai neseniai, nuo tada,kai buvo suformuluota etnokosmologijossàvoka, apibrëþtas jos objektas ir proble-mos. Kartu susigriebta rinkti tautosakà apiedangø kraðtotyros ekspedicijose. Ðiemsdarbams labai pritarë ir visokeriopai juosskatino prof. Norbertas Vëlius. Buvo pa-rengta atskira liaudies astronominiø þiniøanketa. Þinoma, ðios srities etnologiniø þi-niø rinkimo vajus jau buvo beviltiðkai pa-vëluotas. Taèiau galima manyti, kad nuos-tolius dël praleisto laiko ðiek tiek kompen-suos platesni programos vykdymo mas-tai; stengiamasi duomenø gauti ne tik lau-ko ekspedicijø metu, bet ir pasitelkiant re-gionø kraðtotyrininkus, studentus.

Iš surinktos medþiagos matyti, kad lie-tuviškoji astronomija yra daugialypë, at-spindinti skirtingø istoriniø epochø reali-jas. Ádomu, kad joje dar þymus ir archajið-kasis baltø mitologijos sluoksnis. Ðtai kadir visiems geriausiai paþástamo DidþiøjøGráþulo Ratø þvaigþdyno pavadinime (ast-ronomø lotyniðkas – Ursa Major („DidþiojiMeška“)). Þinoma, tai ne iš senoliø perim-tas þvaigþdyno vardas, bet mokyklojeádiegtas. Geografijos pradþiamokslyje yrapateikta ir jo konfigûracija. Svarbu, kad ámûsø vadovëlius atëjo ne tarptautinio pa-vadinimo vertinys, o savas, tautiðkas var-das. Taèiau kaime ðis ásidëmëtinas þvaigþ-dynas neretai ávardijamas ir Grigo Ratais.Istoriografiniuose ðaltiniuose, siekianèiuo-se XVII a. vidurá, paminëtos tokios þvaigþ-dyno pavadinimo formos su jø paaiðkini-mais: Gráþulas – jodykla, Gryþulio Ráts,Gryzdo Rat(a)s, Grázo ratas, Gráþulio ratas– jodyklos ratas, Gryzdas, Grázulas, Græ-zu, Gráþulys, Gráþvorats – jodykla. Visos se-nesnës formos yra vienaskaitinës; tauto-sakoje taip pat daþnai pasitaiko pavadini-mas Gráþo Ratas. Beje, dar nurodoma, kadGráþulio Ratai – ankstesnis pavadinimas uþGrigo Ratus. Taigi neabejotina, jog kitadosðis þvaigþdynas buvo siejamas, kaip ir deraraiteliø tautai, su jaunø þirgø iðjodinëjimoratu. Jis vadintas ir jodykla, ir gráþulu.

Zenitiniai þvaigþdynai senoviniame þvaigþdëlapyje

Page 7: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 7

Þvaigþdynas mûsø platumose yra zeniti-nis, nenusileidþiantis. Kaip þirgas jodyk-loje – bëga ir bëga ratu. Todël prie ðioávaizdþio tinka ir tokie þvaigþdyno sinoni-mai: Arklys, Dievo kumeliai. Pavadinimas„Ratai“ net sukelia nuostabà, kaip tai uþ-raðyta vienoje kraðtotyros ekspedicijoje:„Kokie èia brikai: tekiniai kreivi, diðliuskreivas; medþiagos tokios teturëj, kreivaipadarë“. Ir net patarle tapo: „Iðsiskëtæskaip Gráþulo Ratai“.

Taèiau bëgo amþiai, keitësi laikai. Irþirgus teko pratinti ne tiek prie balno, kiekprie arklo. Gráþulu imta vadinti nebe jo-dyklà, o veþimo pasukimo strampà. Kitijo sinonimai – germanizmas „diðlius“ ar-ba rodiklis, gràþulas. Ðitaip þvaigþdynasir galëjo pakeisti ávaizdá, tapti Ratais –veþimu.

Diðlius – trys þvaigþdës – rodàs laikà:vëlyvà rudens vakarà jis atsisukæs á vaka-rus, apie vidurnaktá – á ðiauræ. Þeimelioapylinkëse sakoma, kad Ratø diðlius nu-rodo, kur tekës saulë per Jurgines. KaiGrigo Ratai persiverèia á kità pusæ – jaurytas, taip pasakys Gruzdþiø apylinkëse.Ten dar atmenama, kad ðis þvaigþdynasvadintas ir Perkûno Ratais: „Sakydavo,jog Perkûns per dangø vaþiuodavo su taisratais, todël ir griaudþia“. Vëlesnës sakmësnuotrupa – tose paèiose apylinkëse papli-tæs pasakojimas, kad Grigo Ratais vaþia-væs burtininkas Vardauskas. Ratai sulûþo,Vardauskas nukrito á Mënulá – ir dabar tenpûpso jo didþiuliai þandai. Ratai palikæ

danguje ir þiemà per ðalèius barðkà. Tasburtininkas – tai lietuviðkojo ir lenkiðkojofolkloro personaþas. Jo prototipas – alche-mikas ir astrologas Tvardovskis, gyvenæsÞygimanto Augusto laikais Þemutinës pi-lies Vilniuje bokðte. Iðgarsëjo, kai 1551 m.jam pavyko iðkviesti ið anapus mirusioskaralienës Barboros vëlæ.

Þemaièiuose manoma, kad „Alijoðiuspo dangø vaþinëja – tai Perkûns“. Ðiameposakyje susiplakæ ávairiø laikø ávaizdþiai:ir senojo tikëjimo, ir krikðèioniðkojo, betþinomo gal ið caro laikø rusiðkø mokyklø(Alijoðius – tai staèiatikiø ðventasis Ilja, ku-rio vardadienis liepos 20 dienà siejamassu Perkûno eibëmis). Ádomi sakmë apiedangaus veþimu vaþiavusá Mënulá: rataiuþkliuvæ uþ pragaro kampo ir likæ taip sto-vëti. Astronominio pagrindimo ðis pasa-kojimas neturi – Mënulis nepakyla iki Grá-þulo Ratø. Galima manyti, kad dievybësvardas èia jau pakeistas.

Taigi Ratais þvaigþdynas ávardytas no-rint laikà nakties metu nustatyti. Tikriau-siai to reikëjo vëlyvà rudená kuliant. Ly-giai taip semantiniu poþiûriu galima ver-tinti ir Ursa Major þvaigþdyno vadinimàSamèiu. Jo kotas yra tarsi laikrodþio ro-dyklë. Abu pavadinimus jungia toks pa-sakojimas: „Prisivirë Grigas koðës, nepa-veþë ir apvirto; todël vadina Grigo Rataisarba Samèiu“. Tolimesnë Ratø metamor-fozë – tai Veþimas, Karieta, ypaè daþnai

girdimi Punsko ir Seinø kraðte. Pagaliauneseniai „ið lûpø“ uþraðyti Meškos Ratai– greièiausiai mokykliniø ir tradiciniø þi-niø samplaika. Vis dëlto ir ðá pasakymàreiktø vertinti atsargiai, nes kraðtotyrosekspedicijos metu Dzûkijoje suþinota irapie Meškos þvaigþdynà, netapatinamà

su Didþiaisiais Gráþulo Ratais. Etnokos-mologijos þiniø archyvas yra Lietuvos et-nokosmologijos muziejuje, ásikûrusiameMolëtø rajone ðalia Teorinës fizikos ir ast-ronomijos instituto observatorijos. Tauto-saka – lyg kokia lobiø skrynia, joje tautosatmintis saugo sukaupusi ir labai senø lai-kø kultûros paveldà.

Tikëtina, kad Didþiosios Meškos pa-vadinimas yra labai senos kilmës, gal netakmens amþiaus. Ðiaurës tauteliø me-dþiotojø bendruomenës toká ávaizdá iðlai-kë iki mûsø dienø; tik þiemà þvaigþdëseáþvelgia Briedá. Astronomams meðkiðkàpavadinimà „padovanojo“ graikai; Ro-mos imperijoje tai Septyni Jauèiai. Didþio-joje Britanijoje pasiliko romënø prisimini-mui Ariamas laukas arba Plûgas, o vo-kieèiai þvaigþdynà ávardijo Prasèiokø ve-þimu. Ir tik arabø pasauliui parûpo, kodëlantroji „diðliaus“ þvaigþdë geros regosakiai matyti kaip dviguba. Pavadino jà Mi-caru ir Alkoru – Þirgu ir Raiteliu, ëmë tik-rinti pagal jas valdovo gvardijos ðauliøakis. Teleskopu nesunku ásitikinti, kad ðiosþvaigþdës – tai netgi penkianarë sistema.Ir kitos Didþiøjø Gráþulo Ratø ryðkiausiosþvaigþdës turi arabiðkus vardus: Dubche(Lokys), Merakas, Fekda, Megrecas, Alio-tas, Benetnaðas. Tarp jø þvaigþdyne te-leskopu galima stebëti ádomius objektus– planetiðkàjá Pelëdos ûkà M97, spirali-nes galaktikas M81 ir M82.

Tarptautiniai astronomijos metai skirtipaþymëti 400 metø Galileo Galilëjaus ið-rasto teleskopo sukaktá. Iðradimas turë-jo ne tik mokslinæ, bet ir psichologinæbei pasaulëþiûrinæ reikðmæ – þmogusávertino savojo proto galià, gebanèià to-bulinti jutimus.

dangaus skliautu?Ratai darda

Didþiøjø Gráþulo Ratøpavadinimø kaitaproistorëje

Didieji ir MaþiejiGráþulo Ratai

Page 8: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Štai jau keleri metai, kai Lietuvos jau-nieji geografai aktyviai dalyvauja tarptau-tiniuose renginiuose. Mûsø moksleiviaijau tris kartus dalyvavo pasaulinëje olim-piadoje, nuo seno sëkmingai pasirodoBaltijos ðaliø geografijos olimpiadose, oðtai ðá rudená áþengë á Vidurio Europos ða-liø stipriausiø geografø varþytuves.

IV Vidurio Europos ðaliø geografijosolimpiada CERIGEO vyko Pietø Lenkijo-je, Silezijoje. Renginyje dalyvavo devyniøvalstybiø komandos: Èekijos, Gudijos,Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slo-vakijos, Slovënijos, Rumunijos. VidurioEuropos ðaliø jaunieji geografai visose

tarptautinëse olimpiadose pasiekia pui-kiø rezultatø, dël to ðià olimpiadà galimadràsiai vadinti „maþuoju pasaulinës olim-piados finalu“. Paradoksalu, bet Lietuvai,kaip ir visai Vidurio Europai, daþnai ne-apgalvotai ir skubotai brukami vakarietið-ko geografinio ðvietimo modeliai nega-rantuoja aukðto mokymo lygio. Visø Vi-durio Europos ðaliø geografai mokytojaiir aukðtøjø mokyklø dëstytojai kuluaruo-se vieningai sutaria, kad per daug metøsusiformavusios gerosios tradicijos yrapranaðumas, o ne trûkumas, todël pa-maþu ir apgalvotai koreguojant geografi-ná ðvietimà Vidurio Europos ðalys pasie-kia puikiø laimëjimø tarptautiniuose foru-muose. Pastebëta tendencija, kad studi-juoti geografijos á garsiausius Europos

Rugsëjo 14-21 d. Lietuvos jaunieji geografaiIV Vidurio Europos ðaliø geografijos olimpiadoje

CERIGEO laimëjo du sidabro ir du bronzos medalius.

geografamsRytas ŠALNALietuvos geografijos mokytojøasociacijos prezidentas

universitetus vis daugiau ástoja puikias þi-nias rodantys Vidurio Europos ðaliømoksleiviai.

Lenkijoje vykusioje olimpiadoje mo-kiniai rungësi keturiose rungtyse. Dvi iðjø buvo asmeninës, o dvi komandinës.Lenkai, kaip buvo ir tikëtasi, parinko ir ak-tualias, ir akademines temas. Mokiniai tu-

rëjo atskleisti savo þinias geologijos, po-litinës geografijos, valstybiø socialinës irekonominës raidos, teritorinio planavimoir aplinkosaugos srityse.

Viena ið praktiniø uþduoèiø vyko visàdienà. Ið mokiniø buvo reikalaujama netik stebëti ir kartografuoti antropogeninákraðtovaizdá, bet ir iðmanyti teritorinio pla-navimo principus, sukurti projektà, kuriuoremiantis galima bûtø atkurti þmoniø ûki-nës veiklos pakeistà aplinkà ir jà pritaiky-ti naujiems kintanèios visuomenës porei-kiams. Dþiugu, jog mûsø moksleiviai ðià,bene sunkiausià, uþduotá atliko geriausiaiir buvo visø olimpiados dalyviø pagerbtibei apdovanoti specialiais organizatoriøásteigtais prizais.

Asmeninëje áskaitoje visi keturi Lietu-vos mokiniai laimëjo medalius: MantasKasnauskas ið Ðilutës – sidabro, Ado-mas Pilinkus iš Vilniaus – sidabro, Mo-nika Ulytë iš Vilniaus – bronzos, RokasDanilevièius iš Vilkaviškio – bronzos. Ko-mandai vadovavo ir vertinimo komisijojedalyvavo Geografijos mokytojø asociaci-jos prezidentas Rytas Ðalna ir Vilniaus„Vingio“ vidurinës mokyklos mokytojasekspertas Georgijus Sapoþnikovas.

Lietuvos mokiniø komanda buvo su-daryta atrankos bûdu. Dël galimybës da-lyvauti ðioje olimpiadoje rungësi 15 ge-riausius rezultatus nacionalinëje olimpia-doje ir kituose konkursuose parodþiusiø

8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Sidabras irbronza – Lietuvos jauniesiems

Lietuvos komanda finaliniamepraktinës uþduoties etape

Page 9: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 9

XXIII mokslo ir

mokiniø. Siekiant aukðtø rezultatø, bûti-nas papildomas kryptingas darbas sumoksleiviais. Todël prieš panaðaus pobû-dþio renginius organizuojama parengia-moji mokiniø stovykla. Nuosekli ir apgal-vota Lietuvos geografijos mokytojø aso-ciacijos darbo su moksleiviais strategija,kaip rodo patirtis, visada duoda apèiuo-piamø rezultatø.

2010 metais Lietuvos jaunøjø geog-rafø laukia dar vienas iððûkis – VIII pa-saulinë geografijos olimpiada, kuri vyksTaivane.

Per patá vasaros ákarðtá mokslo irtechnikos istorikai ið viso pasaulio rin-kosi Budapeðte, erdviuose (ir ið pirmoþvilgsnio klaidþiuose) Technikos ir eko-nomikos universiteto rûmuose. XXIIITarptautinës mokslo istorijos ir filosofi-jos sàjungos Mokslo ir technikos isto-rijos padalinio (International Union ofHistory and Philosophy of Science Di-vision of History of Science and Tech-nology IUHPS/DHST) kongresas pasiû-lë dalyviams temà „Idëjos ir instrumen-tai socialiniame kontekste“, kuri turëjoatsispindëti praneðimuose ir paskaito-se. Organizatoriai nutarë, kad ði temi-në orientacija tiktø pasaulio mokslo is-torikams, pirmà kartà Europoje susitin-kantiems treèiàjá tûkstantmetá (prieš taiMeksike, 2001 ir Pekine, 2005).

Pirmàjà darbo dienà kongreso da-lyvius pasveikino Gaboras Peèelis, Bu-dapeðto technikos ir ekonomikos uni-versiteto rektorius; Sergio Jorge Pastra-na, Tarptautinës mokslo tarybos atsto-vas; apie kongreso svarbà mokslui ir joateièiai þodá tarë Imrë Hronskis, Veng-rijos UNESCO komiteto Socialiniømokslø komiteto pirmininkas; apie tech-nikos bei mokslo draugijø federacijosparamà mokslo istorijos tyrinëjimamskalbëjo Geza Gordoðas, Technikos beimokslo draugijø federacijos pirminin-kas; kongreso dalyvius sveikino IlonaVað, Nacionalinio mokslo ir technikosdepartamento viceprezidentë, bei Eva

Vamoš, XXIII tarptautinio mokslo ir tech-nikos istorijos kongreso vietinio orga-nizacinio komiteto pirmininkë.

Á pasauliná forumà atvyko beveik1300 dalyviø ið 60 ðaliø, dauguma skai-të praneðimus 79 simpoziumuose bei52 sesijose. Rengëjai iðleido praneði-mø tezes bei plenariniø praneðimø teks-tus. Medþiagà ir kongreso epizodø nuo-traukas skaitytojai gali rasti adresu:http://www.conferences.hu/ichs09/

Á kongreso programà buvo átrauktipenki Lietuvos mokslininkø praneði-mai, o jø teziø tekstai išspausdinti kon-greso leidinyje: Romano Simonavi-èiaus mineraloginës kelionës (1803)pëdsakai Transilvanijoje (AlgimantasGrigelis, Lietuvos mokslø akademija,Geologijos ir geografijos institutas);Mokslo istorijos ðaltiniø paplitimo val-dymas: nacionalinë bibliografija (Biru-të Railienë, Lietuvos mokslø akademi-jos biblioteka); Lietuvos kosminiø lai-vø augalø biologijos tyrinëtojai 1975–1990 (Aurika Rièkienë, Botanikos ins-titutas), Skaitmeninimas kaip mokslas(Rimvydas Lauþikas, Vilniaus univer-sitetas), Mokslo draugijos – ugdymo irintelektinio aktyvumo þadintojos: Bal-tijos ðaliø pavyzdys (Juozas Al. Krikð-topaitis, Kultûros, filosofijos ir menoinstitutas). Buvo perskaityti keturi pir-mieji praneðimai. Mûsø mokslininkusrëmë Lietuvos Respublikos kultûrosministerija, Lietuvos mokslø akademi-ja bei Vilniaus universitetas.

IUHPS/DHST kongresai vyksta suketveriø metø pertraukomis, taèiau ko-misijø bei darbo grupiø tarybos, na-riai susitinka daþniau, vykdo bendrustyrimus, skelbia straipsnius. Kongre-so metu buvo sprendþiami svarbiausiklausimai. B.Railienë buvo pakviestadalyvauti Bibliografijos ir dokumenta-cijos komisijos posëdyje, kuriame bu-vo iðrinkta á vykdomàjà komisijos tary-bà. Komisija vykdo ilgalaiká elektroni-nës prieigos prie mokslo istorijos ðal-tiniø projektà.

Generalinëje IUHPS/DHST asam-blëjoje buvo iðklausytos generaliniosekretoriaus, iþdininko ataskaitos,svarstyti metinës narystës, balsavimo

Pirmà kartà treèiaja-me tûkstantmetyje

susitinkame Europoje

Dr. Birutë RAILIENË

technikos istorikøkongrese

Olimpiados sidabro ir bronzosmedaliø laimëtojai

Lietuvos mokiniø ir mokytojøkomanda. Priekyje – Rytas Ðalna irMonika Ulytë; stovi ið kairës: MantasKasnauskas, Adomas Pilinkus, RokasDanilevièius, Georgijus Sapoþnikovas

Page 10: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

klausimai. Atstovai išrinko kito kongre-so rengëjus (2013 m. kongresas vyksManèesteryje, Jungtinëje Karalystëje) beinaujà IUHPS/DHST prezidentà. Juo ta-po prof. Dun Liu ið Kinijos mokslø aka-demijos Gamtos mokslø istorijos insti-tuto, surinkæs dvigubai daugiau balsø neiprof. Helge Kragas (Kragh) ið Orhusouniversiteto (Danija). Pirmuoju vicepre-zidentu buvo iðrinktas Paolas Brenis (Pa-olo Brenni) ið Brazilijos, antràja vicepre-zidente – Eva Vamoð (Vamos) ið Vengri-jos. Generaliniu sekretoriumi antrai ka-dencijai absoliuèia balsø dauguma ið-rinktas Etymios Nikolaidis (Ethymios Ni-colaidis) ið Graikijos.

Naujas IUHPS/DHST komisijas buvonutarta tvirtinti tik po 4 metø, ávertinusper tà laikà jø nuveiktus darbus. Toliaudarbus tæs anksèiau patvirtintos komisi-jos: Senovës ir viduramþiø alchemijos;Bibliografijos ir dokumentacijos; Rytø

art novo stiliaus rûmuose. Instituto Geo-logijos muziejuje sukauptos turtingos uo-lienø, brangiøjø ir pusiau brangiøjø ak-menø, mineralø ekspozicijos, suakme-nëjusiø gyvûnø radiniai. Eksponatai sau-gomi moderniose saugyklose.

Konferencijai pasibaigus lankiausiVengrijos mokslø akademijos biblioteko-je, susipaþinau su pirmuosius mënesiusveikianèia moksliniø publikacijø talpyk-la. Remiantis Vengrijos mokslø akade-mijos prezidento nutarimu, visi Moksløakademijos nariai ir kandidatai privalotikslià savo publikacijø bibliografinæ in-formacijà bei moksliniø ataskaitø teks-tus pateikti bibliotekai. Ðalyje veikiaMokslo organizavimo instituto sukurtamoksliniø publikacijø duomenø bazë,kurià mokslininkai pildo patys arba krei-piasi á Mokslø akademijos bibliotekà.Duomenys internete neprieinami.

Plenariniai kongresoposëdþiai

Prof. habil. dr. JuozasAlgimantas KRIKŠTOPAITIS

Azijos; Meteorologijos (kartu su Tarptau-tine meteorologijos istorijos komisija);Ðiuolaikinës chemijos; Ðiuolaikinës fizi-kos; Okeanografijos; Ramiojo vandeny-no rato; Moksliniø instrumentø; Mokslo irimperijos; Mokymo bei Moterø moksle.

Kongreso darbas intensyviai vykopenkias dienas, taèiau buvo numatytosir atokvëpio valandëlës – ekskursijos pomuziejus, institutus, kultûros ástaigas, ið-vykos po Budapeðto apylinkes. Dalyviaiið pasiûlymø galëjo iðsirinkti vienà. Ðá ge-rà organizatoriø sumanymà kiek sumen-kino pats vasaros ákarðtis – teko keliautiesant beveik +380C temperatûrai. Eks-kursijai pasirinkau Geologijos institutà.Vengrijos mokslø akademijos Geologi-jos institutas (ákurtas 1869 m.) veikia nuo-stabiuose O.Lechnerio projektuotuose

Temos, vertos dëmesioKongresas sutapo su Darvino ir Gali-

lëjaus jubiliejais. Dvi plenarinës paskai-tos buvo skirtos ðiø didþiøjø pasauliomokslininkø nuopelnø atminimui. Dþiugu,kad paskaitos netapo formaliu didþiøjø vy-rø pagerbimu; auditorija èia iðgirdo apiejuos ir apie jø atradimø átakà þmonijai nau-jø dalykø, kuriuos atskleidë pastarøjø de-ðimtmeèiø mokslo istorikø tyrimai. Þe-miau apibûdinsiu šias ir kelias kitas ple-narines paskaitas.

Dþeimsas Muras (James Moore)pradëjo savo paskaità, iškeldamas duklausimus: „Kodël Darvinas – ðis jaunas,turtingas ir pavyzdingo elgesio þmogusryþosi 1837–1839 m. plëtoti teorijà, griau-nanèià áprastà sampratà apie þmogausatsiradimà Þemëje? Kodël jis su ypatin-gu atkaklumu pasinërë á tyrimus, truku-sius tris dešimtmeèius, kol galop pasi-rodë jo veikalas „Þmogaus kilmë“(1871)? Praneðimo autorius teigë, kadradikali Darvino rezultatø revizija patei-kia atsakymus á šiuos klausimus. Pasiû-

Page 11: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 11

lytos paskaitos apibendrinimà galimanusakyti trumpai.

Legenda teigia, kad Darvinas buvogenialus herojus, ieškantis tiesos idea-lo, slypinèio aukštybëse virš „mirtingø-jø“ visuomenës. Muras teigë: nepaisantgraþiø pasakojimø, jis buvo didis moks-lininkas, sàþiningai atliekantis savo dar-bà ir nepanaðus á Viktorijos laikø gamti-ninkà, apimtà nepasotinamo entuziaz-mo. Šiandien mes privalome nustatyti tasaplinkybes, kurios sudarë palankias sà-lygas Darvinui sukurti teorijà, kylanèià iðjo laikotarpio kultûros subrandintos ter-pës. To uþdavinio sprendimo ëmësi pra-neðimo autorius. Jis pabrëþë, kad þmo-gaus kilmës aiškinimo poreiká tenkino irteorinius genezës pagrindus tuomet klo-jo ásitikinimas þmoniø rasine lygybe. Ðáásitikinimà atspindëjo to meto moraliniosàjûdþio dël vergovës panaikinimo ðû-kiai. Sàjûdininkai teigë, kad visø rasiøþmonës yra vienos ðeimos nariai, turin-tys bendrus protëvius. Darvino „bendroskilmës“ samprata moksliniu bûdu patiks-lino ðià paþiûrà; pagal jà visos rasës yragiminingos. Turëdamas galvoje Darvinosampratos esmæ, paskaitos lektoriusMuras pareiðkë: bet kuri mûsø iðliaup-sinta teorija turi bûti gerai pagrásta nevien tik savos srities mokslu, bet ir áver-tinta kultûros raidos kontekste. Tokiamintimi uþbaigë savo plenarinæ paskai-tà Dþeimsas Muras – Kembridþo ir Har-vardo universitetø profesorius, ðeðiø kny-gø apie Darvinà autorius.

Kongresas Darvino nuopelnø svars-tymams skyrë net tris temines sesijas.Kitose sesijose taip pat buvo nagrinëja-ma ši tematika.

Paolas Brenys (Paolo Brenni) savopaskaità, skirtà istorinio astronominiøprietaisø lobyno iðsaugojimo problema-tikai, pradëjo klausimu „Kaip pasikeitëastronomijos instrumentarijus, praslinkus400 metø nuo pirmojo Galilëjaus stebëji-mo teleskopu?“ Atsakymas yra papras-tas ir akivaizdus: apie prietaisø raidà galipapasakoti ávairiø muziejø ekspozicijos irkolekcininkø rinkiniai. Suprantama, kaikas pradingo negráþtamai, kai kà mëgi-nama restauruoti ir net atgaminti. Bet šia-me reikale susiduriama su keblumais –metodiniais, materialiais bei finansiniais.Daug neaiðkumø yra susijæ su XX a. irnaujausiø visatos tyrinëjimo prietaisø ko-lekcionavimu. Mat agregatø gabaritai, jøpaskirtis ir prieþiûros reikalavimai (dël pa-lydoviniø teleskopø specifikos) kelianeišsprendþiamas eksponavimo ir išsau-gojimo ateièiai problemas. Paskaitos au-torius, apþvelgdamas garsiuosius astro-nomijos muziejus bei kolekcijas, nagrinë-jo èia paminëtus klausimus ir pateikë sa-vo apibendrinanèius samprotavimus. Pri-

minsiu, kad Paolas Brenys yra plaèiai þi-nomas astronomijos technikos istorijosspecialistas, daug nuveikæs Ðveicarijos,Prancûzijos, Italijos ir JAV mokslo centrømuziejininkystës baruose.

Speciali kongreso sesija buvo skirtaGalilëjaus mokslinio palikimo tematikai. Ki-tose sesijose, skirtose fizikos, astronomi-jos, filosofijos, kultûros bei istorijos klausi-mams, buvo sugráþtama prie Galilëjausdarbø vertinimo, pateikiant naujø minèiø,suþadintø ðiø dienø problematikos.

Aleksandras Dþonesas (AlexanderJones) nagrinëjo prieð ðimtmetá rasto nu-skendusiame antikos laikø laive kaþko-kio prietaiso fragmentà, primenantá me-chaniná instrumentà su diskine skale. Išneryškiø áraðø spëjama, kad radinys yrasusijæs su astronominiais reikalais. Jispavadintas radiniu Antikythera. Panau-dojus dabartinæ skenavimo aparatûrà beikompiuterinæ dizaino technikà, pavykoaptikti naujø antikinio prietaiso ypatybiø,siûlanèiø mintá, kad radinys – tai mecha-ninio modeliavimo prietaisas, taikytasastronominiø duomenø interpretavimuibei dangaus kûnø kinematikai. Taip at-sivërë galimybës daugiau suþinoti apiesenovës graikø technologinius ágûdþius,apie jø astronomines þinias. Ðià savo ple-narinæ paskaità Aleksandras Dþonesas– Niujorko ir Toronto universitetø profe-sorius, daugelio knygø ir studijø apie se-novës civilizacijø astronomijà autorius –gausiai iliustravo vizualiais ir þodiniais ty-rinëjimø epizodais; jis ádomiai atskleidëantikos palikimà, kurá stropiai pasisavi-no ir arabai, ir europieèiai.

Paþymësiu: radinys Antikythera yraypatingas objektas, sujaudinæs ávairioskrypties mokslininkus. Neatsitiktinai kon-greso programoje jam buvo skirta platiaptarimo arena – savarankiškas simpo-ziumas, kuriame dalyviai iðgirdo 18 pra-neðimø, palydimø taikliø klausimø ir ilgøpolemikø.

Sonë Ðtrbanova ir Antoninas Kost-lanas (Sona Štrbanova, Antonin Kost-lan) pasiûlë kongreso dalyviams temà,aptarianèià mokslininkø, prievarta atsi-dûrusiø uþ gimtojo kraðto ribø (in Exile),veiklà. Natûralus mokslininkø mobilumasyra sveikintinas dalykas, nes skatina pa-þinimo plëtrà. Taèiau totalitarizmo ðaly-se dalis mokslininkø, vengdami perse-kiojimo ir represijø, yra priversti pasi-traukti. Ypaè tai iðryðkëjo XX a. Rytø Eu-ropoje, patyrusioje naciø ir bolðevikøprievartà. Tremtyje gyvenusiø mokslinin-kø apibendrintus likimo bruoþus paskai-tos autoriai atskleidë, pasitelkæ vienosvalstybës – Èekoslovakijos istorijà.

Po Pirmojo pasaulinio karo Èekoslo-vakija buvo tapusi laikina uþuovëjamokslininkams, pabëgusiems iš Rusijos.

Bet netrukus, prasidëjus naujo pasauli-nio karo audrai (kai á valdþià atëjo ko-munistai), emigracijos srautai pasisukoprieðinga kryptimi. Vëliau didelë emig-racijos banga nuvilnijo po „Prahos pa-vasario“ (1968). Pabëgëlius globojo uþ-sienio mokslo organizacijos. Daugelismokslininkø, ásikûræ Didþiojoje Britanijo-je, Vakarø Vokietijoje, JAV, Kanadoje,sëkmingai kilo karjeros laiptais, dalyva-vo svarbiuose pasauliniuose projektuo-se. Suprantama, toks mokslininkø pa-sklidimas pasaulio mokslo centruose ini-cijavo naujas idëjas, plëtë kompetenci-jos ribas. Po sovietø imperijos þlugimo áÈekoslovakijà sugráþusiøjø skaièius bu-vo kuklus. Ágyta jø kompetencija nega-lëjo kompensuoti „protø nutekëjimo“nuostolio. Paskaitos metu minëti faktaibuvo analizuojami, interpretuojami ir at-skleisti ðalies ir Europos politinës bei so-cialinës istorijos panoramoje. Klausyto-jai uþ turiningà paskaità buvo dëkingi au-toriams, ypaè Sonei Štrbanovai – Karo-lio universiteto (Praha) profesorei, kelistremties deðimtmeèius dirbusiai JAVmokslo centruose.

Pagerbiant kongreso organizatoriø –Vengrijos mokslø akademijos ir ðaliesmokslininkø nuopelnus, á kongreso ple-nariná posëdá buvo pakviestas daugeliouniversitetø garbës vardus turintis pro-fesorius Ištvanas Hargitajus (IstvánHargittai). Jis plaèiai þinomas kaip pir-maujantis struktûrinëje chemijoje moks-lininkas ir 14-kos mokslo veikalø auto-rius. Savo turiningà paskaità jis pradëjoprimindamas auditorijai, kad Vengrija Va-karø pasauliui dovanojo gausø bûrá ta-lentingø asmenø: mokslininkø, raðytojø,kompozitoriø, aktoriø ir kitø profesijø gar-senybiø. Penki iš Vengrijos išvykæ moks-lininkai dël fundamentiniø tyrimø tapogarsiais laisvojo Vakarø pasaulio ir JAVgynëjais Antrojo pasaulinio ir po to šal-tojo karo metais. Jø dideli nuopelnaišiandien yra visiems gerai þinomi ir pla-èiai aprašyti. Tai T.Karmanas (Theodorevon Kármán, 1881–1963), L.Scilardas(Leo Szilard, 1898–1964), E.Vigneris (Eu-gene P.Wigner, 1902–1995), J.Noimanas(John von Neumann, 1903–1957) ir E.Te-leris (Edward Teller, 1908–2003).

Jie vaisingai darbavosi aerodinamikosir kvantø mechanikos, kompiuteriø ir mo-lekulinës biologijos, grandininiø reakcijøir þaidimø teorijos srityse. T.Karmanas klo-jo kariniø JAV oro pajëgø pagrindus;L.Scilardas inicijavo atominio ginklo kû-rimà; E.Vigneris pasiþymëjo kaip pirma-sis pasaulyje „branduolio inþinierius“, su-konstravæs branduoliná reaktoriø; D.Noi-manas kaip áþymus teoretikas dalyvavosvarbiausiuose gynybos sistemø projek-tuose; E.Teleris uþ nuopelnus yra vadi-

Page 12: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas 2006-øjø rudená iðkilmingai paþy-mëjo savo veiklos penkiasdeðimtmetá.2007 m. spalio mënesá toká jubiliejø mi-nëjo ir mokslo populiarinimo ir moksloistorinës minties þurnalas „Mokslas ir gy-venimas“. Tad galima sakyti, kad ben-dradarbiavimo partneriai yra vienmeèiai.

Universitetà ir þurnalo redakcijà part-neriais galima vadinti ir tiesiogine, ir per-keltine prasme. Prieð keletà metø ðiosdvi institucijos pasiraðë bendradarbiavi-mo sutartá. Vadinasi, yra partneriai tie-siogine prasme. Ðitaip galima atsilieptiir apie universiteto mokslininkus, kurieið seno noriai bendradarbiauja su þur-nalu, siûlydami savo raðinius. Ðita daly-kinë draugystë prasidëjo vos ne nuo pir-møjø þurnalo numeriø.

Bendravimo su þurnalu tiltà pradëjotiesti techniðkosios aukðtosios mokyklossostinëje ákûrëjas akademikas Aleksan-dras Èyras. Ir greitai sulaukë pasekëjø.Bene aktyviausiai su minimu leidiniubendravo doc. Vytautas Liutikas, raðæspamëgta matematikos taikymo prakti-koje tematika. Dëmesá patraukia jo raði-niai: „Matematika Temidës tarnyboje“(1977, Nr. 4), „Matematika mokslø tar-naitë“ (1978, Nr. 6), „Ir þmogaus, ir vi-suomenës labui“ (1979, Nr. 2) ir kiti.

Ádomiø minèiø þurnalo puslapiuoseyra pareiðkæs profesorius Vaclovas Ðeð-tokas raðiniuose „Ar tai jau lauktasis lû-þis“, „Miesto transporto praeitis ir dabar-

spausdinamas jo kartu su R.Deltuvarašinys „VDR gamtos apsauga“, kuria-me apibendrinami staþuotëje Drezdenepatirti áspûdþiai.

Gana anksti ir aktyviai su mokslo po-puliarinimo leidiniu pradëjo bendradar-biauti profesoriai Algirdas Aþubalis, Adol-fas Baublys, Elena Stankûnienë, Vytau-tas Ðernas, docentai Juozas Zujus, Jo-nas Rudalevièius, Bronius Kaulakys; Pet-ras Prijalgauskas ir kiti. Tiesa, kai kuriejø pirmuosius raðinius þurnalui paraðëdar nedirbdami VGTU, kai kurie jau ne-bedirba universitete, bet bendradarbiau-ja iki šiol.

Tai buvo pavienës publikacijos. Tikið pavardës ir autoriaus pareigybiø pri-statymo buvo galima spræsti, kad tai Vil-niaus Gedimino technikos universitetomokslininkai, darbuotojai. Sistemingasbendradarbiavimas su þurnalu „Mokslasir gyvenimas“ prasidëjo nuo 2000 metø,kai tuometinio Þiniasklaidos ir renginiødirekcijos direktoriaus doc. AlgimantoNako ir rektoriaus prof. Edmundo Kazi-miero Zavadsko iniciatyva Vilniaus Ge-dimino technikos universiteto deðimtme-èiui paminëti skirtas visas þurnalo devin-tasis numeris. Nuo ðio ávykio visi ðiameleidinyje spausdinami universiteto vado-vø, mokslininkø, darbuotojø raðiniai jaupaþenklinami universiteto emblema.

Universiteto deðimtmeèiui skirtamenumeryje iðspausdinti trisdeðimt penkididesnës apimties raðiniai, nemaþai þi-nuèiø, grafikø, nuotraukø ið universitetokasdienës veiklos, gyvenimo. Numerispradedamas tuometinio rektoriaus prof.Edmundo Kazimiero Zavadsko raðiniu„Neprarandant optimizmo“. Èia iðsaky-tas mintis apie ðios aukðtosios mokyk-los siekius, paskirtá, kasdienos veiklà pra-tæsia prorektoriai doc. Alfonsas Daniû-nas „Studijø sistemos modernizavimasper deðimt metø“, prof. Algirdas Vaclo-vas Valiulis „Tarptautinis bendradarbia-vimas“, prof. Rimantas Kaèianauskas„Moksliniai tyrimai ir mokslininkø rengi-mas“. Kitø raðiniø autoriai þurnalo skai-tytojus supaþindina su mokslininkø kas-

namas Amerikos vandenilinës bombostëvu. Nepaisant skirtingø paþiûrø, jie visibuvo pasiryþæ ginti pasaulinæ demokra-tijà. Jø darbai ir gyvenimas turëtø tapti ási-mintina pamoka XXI a. þmonijai, vël kaipir jie susidurianèiai su klausimu: ar politi-kai ir mokslininkai yra atsakingi uþ naujøpavojingø atradimø taikymà praktikoje?

Papildomos pastabëlës:gal prasideda mokslo nuopuolis?

Kongresas pasiþymëjo ypatinga da-lyviø, sesijø bei simpoziumø gausa. Or-

ganizatoriams pradiniame pasiruoðimoetape reikëjo atsisakyti per 20-ties sesi-jø, kad programa tilptø „proto ribose“.Ðalia pagrindiniø mokslo srièiø istorijossesijø programoje vyravo teminë ávairo-vë, atspindinti naujas mokslo problemas,jø sàsajas su kultûra, istorija, filosofija,civilizacijos raidos problemomis. Nebu-vo vengiama aptarti painiø santykiø tarpmokslo, technologijos ir politikos, keltisocialines problemas, nagrinëti moksloir etikos dalykus.

Norëèiau atkreipti dëmesá á vienà te-

mà, kurios pavadinimas nuskambëjoprovokuojanèiai. Tai Pontifiko teologijosakademijos Krokuvoje mokslininkoV.P.Grygielo (Wojciech P.Grygiel) pra-nešimas „Stygø teorija – gal tai mokslonuopuolis?“ (String Theory – The Fall ofScience?) Šià temà esu ne kartà apta-ræs dar prieð kongresà. Pranešimo au-torius, dëstydamas savo nagrinëjamàklausimà, pabrëþë matematikos ir josmetodais konstruojamø modeliø ypatin-gà reikðmæ, atskleidþiant giluminæ fiziki-nës realybës sandarà. Svarbu tai, kad

Universiteto

Julius NORKEVIÈIUS

gyvenimo atspindþiaiþurnale

tis“, aptardamas miesto transporto isto-rijà, analizuodamas eismo nelaimiø sta-tistikà ir mokslininkø rekomendacijas ne-laimingiems atsitikimams maþinti ir netvisai jø iðvengti. Istorine tematika jau1978 m. þurnalo skaitytojams prisistatëir prof. Kazys Sakalauskas raðiniu „Ið ge-leþinkeliø istorijos“.

Netikëtas, bet ádomus prof. JuozoStonio þvilgsnis á Jono Biliûno kûrybà.Mokslininkas visiems gerai þinomo ra-ðytojo kûriniuose ne tik áþvelgia mokslopopuliarinimo pradmenis, bet ir pateikiakonkreèiø pavyzdþiø. O vos ne pirmai-siais medicinos studijø Dorpato (Tartu)universitete metais Jono Biliûno paraðy-tas „Apsireiðkimai ið Þemës gyvenimo“skirtas visuotinei Þemës raidai, reiðkiniøsàsajoms, laiko tëkmei, Darvino teorijaiir kitiems klausimams.

Prof. Graþvydas Paliulis bendradar-biavimà su þurnalu „Mokslas ir gyveni-mas“ pradëjo pasiûlæs nuotraukø raði-niui „Lengvasis automobilis – miestø pro-blema“ iliustruoti. Po metø kitø jau

Page 13: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 13

dienos tyrimais, jø rezultatø pritaikymupraktikoje, prisidedanèiu prie mûsø ða-lies ûkio plëtotës. Tai profesoriø Meèis-lovo Mariûno „Inþinerijos ir medicinossandûroje“, Alvydo Pikûno „Alternatyviejidegalai vidaus degimo varikliuose“, Rai-mundo Kirvaièio „Sparèiø átaisø informa-cijai apdoroti kûrëjai“, Petro Petraðkevi-èiaus „Geodezijos instituto mokslinë irpraktinë veikla“, Dmitrijaus Styros „Bal-tijos jûros ekologinës problemos“, Alfre-do Laurinavièiaus „Lietuvos keliø dabar-tis ir ateitis“, Zenono Kamaièio „Tiltai su-jungia civilizacijas ir þemynus“, JonoStankûno „Ar reikia rengti specialistusLietuvos aviacijai?“, Leono Lingaièio „Ariðsaugoti siaurukà?“, doc. Petro Èyro„Savi gaisrinës saugos specialistai“. Nu-meryje taip pat iðspausdinta keletas ap-þvalgø, publicistiniø raðiniø apie „Tech-nikos“ leidyklà, universiteto bibliotekà,studentø meno ir sporto kolektyvus, stu-dentø atstovybæ.

Tai ne vienintelis iðsamus universite-to pristatymas. Po metø beveik pusë dvi-gubo septintojo–aštuntojo „Mokslo ir gy-venimo“ numerio skirta VGTU. Èia – pro-fesoriø Edmundo Kazimiero Zavadsko„Nauji universiteto siekiai“, GediminoMarèiukaièio „XXI a. prioritetinës medþia-gos. Kompozitai ir jø istoriniai prototipai“,Prano Baltrëno „Vilniaus miesto degali-niø tarða“, Algimanto Zakarevièiaus „Þe-mës plutos judëjimas Lietuvos teritorijo-je“, Onos Lukoðevièienës „Autoávykiai irjø tyrimo problemos Lietuvoje“, JurgioVanago „Ar Vilnius taps „Europeanatø“rango sostine“, docentø Kazimiero Ma-ceikos „Elektronikos þiniø þidinys“, Ma-rijono Ðukðtos „Akreditacija – pripaþini-mas ir ápareigojimas“ ir kiti. Pavadinimainusako raðiniø aktualumà, autoriø moks-linës veiklos kryptis, atliekamø tyrimø re-zultatus ir jø pritaikymà praktikoje.

Išsamiai universitetas prisistatë irðvæsdamas penkiasdeðimtmetá. Tamskirtas beveik visas devintasis þurnalonumeris. Èia tematikos aktualumu, nau-jumu iðsiskiria rektoriaus prof. Romual-do Ginevièiaus str. „Á ateitá – su optimiz-

šie modeliai atvërë galimybæ nuspëtinaujus reiðkinius. Nuo 1973 m. prasidë-jo kanonizuotø teorijø bei modeliø revi-zija, kurià ákvëpë matematiškai nusako-ma prielaida, kad su taðkinëmis (bedi-mensinëmis) elementariosiomis dalelë-mis yra susijæ nauji, teoriðkai nustatomiviendimensiniai objektai – stygos. Nepai-sant to, kad besiformuojanti „supersty-ginë“ teorija pasiþymi komplikuotu ma-tematiniu apraðymu, ji teikia vilèiø „kvan-tizuoti“ gravitacijos laukà. Be to, minimateorija numato galimybæ egzistuoti ávai-

rioms hipotetinëms elementariosiomsdalelëms, nustatomoms ne empiriniu bû-du, bet tik teoriškai. Taigi stygø koncep-cija kuria naujà fizikinës realybës ávaiz-dá, kurio niekad nebus ámanoma patvir-tinti eksperimentais. Ið to, kà siûlo mate-matinë mintis, kyla provokuojantis klau-simas – gal nëra prasmës kalbëti apiegrieþtai apibûdinamus mokslinius tyrimometodus? Gal todël èia jau prasidedamokslo, pagal priimtas konvencijas api-bûdinamo, nuopuolis? Šalia to, kas pa-sakyta, išnyra viliojanti, gal tik iliuzinë,

perspektyva: radikaliai atsisakant dabarvyraujanèiø teiginiø, susieti dvi funda-mentines teorijas – bendràjà reliatyvumoir kvantinæ.

Kaip jau buvo minëta, Generalinëjetarptautinës mokslo ir technikos istorikøorganizacijos (IUHPS/DHST) asamblë-joje buvo nutarta, kad pasaulio moksloistorikai vël susitiks – jau 24-àjá kartà –2013 m. Manèesteryje (Didþiojoje Brita-nijoje). Reikia tikëtis, tuomet iðgirsimedaugiau intriguojanèiø, gal net radikaliainaujø dalykø.

mu“, doc. Algimanto Nako iðsami istori-në apþvalga „VGTU – 50 metø“, doc. Liu-do Rimkaus „Plaèiai atvertos durys á Eu-ropos Sàjungà“, prof. Edmundo Kazi-miero Zavadsko „Dvylika permainos me-tø“, doc. Romualdo Kliuko „Populiarëjainþinerinës specialybës“, Rimutës Ab-ramèikienës „Biblioteka – informacijos irkultûros centras“, Jono Srëbaliaus „Kul-tûrinë inovacijø gelmë“, Vidmantës Lu-janienës „Tradiciniai jaunøjø mokslinin-kø forumai“ ir kiti.

2003 m. Aplinkos apsaugos ir darbosàlygø tyrimo laboratorija paminëjo pen-kiolikos metø sukaktá, Aplinkos apsau-gos katedra – deðimtmetá, o to paties pa-vadinimo institutas baigë tik pirmuosiusdarbo metus. Ðiø universiteto padaliniøvadovo prof. Prano Baltrëno iniciatyvaapie sàvokas – dienos darbas iðsamiaipapasakojo þurnalas „Mokslas ir gyve-nimas“ dvigubame aðtuntajame–devintajame numeryje. Pristatymas pra-dedamas rektoriaus prof. Romualdo Gi-nevièiaus áþangos þodþiu „Didþiai pras-mingø darbø!“ Jame universiteto vado-vas sako: Dþiugu, kad Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas turi produkty-viai veikianèius akredituotà Aplinkos ap-saugos ir darbo sàlygø tyrimø laborato-rijà, Aplinkos apsaugos katedrà bei to pa-ties pavadinimo institutà. Esu ásitikinæs,kad ta dvasia, kuri vyrauja jûsuose, nuo-latos kvies tobulinti mokslo tyrimus, ieð-koti naujø bûdø sprendþiant vis aktuales-nëmis tampanèias aplinkosaugos pro-blemas.

Perskaièius dvideðimt penkis raði-nius, kuriuose mokslininkai, doktorantai,darbuotojai pasakoja apie darbus, atlik-tus per minëtø padaliniø sukaktis, maty-ti, kad universiteto vadovo þodþiai nëkiek neperdëti. Þurnale paskelbtø raði-niø autoriai aptaria Aplinkos apsaugoskatedros, Aplinkos apsaugos ir darbo sà-lygø tyrimø laboratorijos, Aplinkos ap-saugos instituto darbuotojø sistemingai,iðsamiai, ávairiais aspektais nagrinëja-mus oro, dirvoþemio, sniego dangos, tar-ðos, sunkiøjø metalø kaupimosi medy-

je, dirvoþemyje, biosorbentø ið vietiniønatûraliø medþiagø naudojimo tarðai ma-þinti, paukðèiø, gyvûnø átakà aplinkai, at-liekø tvarkymo ir kitus nûdienai aktua-lius klausimus.

Pradedant 2000-aisiais, be iðsamiøuniversiteto ir jo padaliniø pristatymo, be-veik kiekvienas þurnalo „Mokslas ir gy-venimas“ numeris spausdina vienà du,o kartais ir daugiau universiteto moksli-ninkø, darbuotojø raðiniø aktualiais klau-simais. Norint juos visus išvardyti prireik-tø nemaþai laiko. Paminësime labiausiaiásimintinus. Tai Algimanto Nako net tri-juose þurnalo numeriuose spausdintasrašinys „Trys knygos apie áþymias asme-nybes“ (Steponas Kairys, Kazimieras Va-siliauskas (statybininkas), KazimierasBarðauskas), Edmundo Kazimiero Za-vadsko „Universitetas ir integralusis hu-manizmas“, Juozo Jankausko „Koká van-dená gerti sveika“ (spausdintas net ke-turiuose numeriuose), Antano Lukiano„Melioracija ir gamtinë aplinka“, Algi-manto Zakarevièiaus „Ar juda þemë poatomine elektrine“ ir kartu su Èeslovu Ak-somitausku „Kas yra aukðtis“, BroniausKaraliûno „Pirmajai elektrolizës teorijai200 metø“, Narimanto Paliulio „Elektro-ninë valdþia“, Leono Sauliaus „Skverbia-masi á genø sritá“. Ádomiø straipsniø þur-nalui parengë Pranas Baltrënas, JonasSkeivalas, Jurgis Vanagas, Saulius Va-sarevièius, Petras Èyras, Algirdas Vac-lovas Valiulis, K.Grinevièiûtë.

Nedidelës apimties raðiniuose þurna-las sistemingai skaitytojus informuojaapie VGTU vykstanèias konferencijas,padaliniø iðkilias sukaktis, kitus rengi-nius. Ið to, kas pasakyta, iðvada viena:þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“, Vil-niaus Gedimino technikos universitetomokslininkams, darbuotojams aktyviaitalkinant, graþiai atspindi sostinës tech-niðkosios aukðtosios mokyklos gyveni-mà, supaþindina su mokslo rezultatais.

Page 14: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Ðiømetis rugpjûtis, atrodo, taps ási-mintinas gamtos ir inþinerijos moksløþinovams (ypaè ragavusiems geologi-jos), ir ne tik jiems – pagaliau galima pri-silytëti prie spaustuviniais daþais kve-pianèio Enciklopedinio geologijos termi-nø þodyno, parengto Viktoro Kemëðio,dr. Augustino Linèiaus ir prof. habil. dr.Juozo Paðkevièiaus, kuris yra ir jo atsa-kingasis redaktorius. Þodynà recenzavogeologai prof. dr. G.Motuza, prof. habil.dr. R.Mokrik, dr. J.Valiukevièius, prof. ha-bil. dr. O.Pustelnikovas ir terminologëdoc. dr. A.Kaulakienë. Tai didelis dviejødaliø (I d. – þodynas, 650 p.; II d. – daly-kinë rodyklë, 200 p.) leidinys, kuriameišsamiai paaiškinti 3842 geologijos ir ar-timø mokslø terminai, be to, dar pateiktijø atitikmenys anglø, rusø ir vokieèiø kal-bomis. Þodynà iðleido Vilniaus universi-tetas, Geologijos ir geografijos institutasir Lietuvos geologijos tarnyba. Já paren-gë spaudai Vilniaus universiteto leidyk-la, o 1000 egzemplioriø tiraþu išspaus-dino Standartø spaustuvë. Malonu pa-þymëti, kad ðio Þodyno pasirodymas su-tampa su mûsø valstybei reikðmingomisdviejomis sukaktimis: Lietuvos vardo pa-minëjimo tûkstantmeèio ir Vilniaus uni-versiteto ákûrimo 430-osiomis metinëmis.

Apie lietuviðkà geologijos terminø þo-dynà ðalies ðviesuomenë svajojo jau ko-ne visà ðimtà metø – jau nuo tada, kai tau-tiðkai nusiteikusiø ir geologijà iðmanan-èiø lietuviø specialistø bûta vos keleto. Ne-priklausomoje tarpukario Lietuvoje ne kar-tà mëginta organizuoti sistemingà geo-logijos (kaip ir kitø mokslø) terminø rinki-mà, siekta tiksliau apibrëþti jø reikðmes,suvienodinti raðybà, vartojimà. To reikëjone tik gamtos mokslø dëstytojams, bet irK.Bûgos pradëtam rengti lietuviø kalbosþodynui, kurio pirmasis sàsiuvinis buvoišspausdintas 1924 m. ir pateiktas Lietu-vos visuomenei svarstyti. To reikëjo ir1933 m. imtai leisti „Lietuviðkajai enciklo-pedijai“, vadovëliams ir t.t. Taèiau ðitoksdarbas nebuvo nuoseklus, vis strigo, ryþ-tas, entuziazmas iðsikvëpdavo – juk labaitrûko specialiosios terminijos iðmanytojøir, þinoma, lëðø.

Sovietmeèiu kliuviniø atsirado dardaugiau. Ásibëgëjanti rusifikacijos ban-ga grasë visai sustabdyti lietuviškosiosterminijos raidà, þlugdyti jos puoselëto-jus. Juk per beveik 50 metø komunisti-në valdþia Lietuvoje pirmenybæ pabrëþ-tinai teikë vien rusø kalbai, net buvo sklei-dþiama nuomonë, kad tikru ir plaèiai þi-nomu geologijos korifëjumi galima taptimokslinius ir kitokios paskirties darbusraðant ir skelbiant tik rusiðkai, ir ne ki-taip. Taèiau kai niûriu sovietmeèiu visgausëjo Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakultete iðugdytø tautiðkai nu-siteikusiø lietuviø geologø, vël ásiþiebëryþtas apie geologinius dalykus daþniauprabilti sava kalba. Atsirado ir lietuviško-sios geologijos terminijos puoselëtojø,siekianèiø jà sunorminti ir áteisinti.

Ryškiausia tokio sàmonëjimo ap-raiška laikytina V.Gudelio leksikografinëveikla: iki 1953 m. jis sudarinëjo ðeðia-kalbá geologijos terminø þodynà, pateik-damas terminus lietuviø (su jø apraðais),rusø, vokieèiø, anglø, prancûzø ir lenkøkalbomis. Nors to þodyno rankraðèio irnebaigë tvarkyti, bet dalá sukauptos me-dþiagos (apie 5000 terminø) jis panau-dojo „Geologijos ir fizinës geografijos þo-dynui“ (išspausdintam 1956 m.), tiesa,apsiribodamas lietuviø ir rusø kalbomisir nepateikdamas terminø aiðkinimo. Poto lietuviškosios geologijos terminijostvarkymas vël paniro á daugiametá sàstin-gá ir neþinomybæ.

Kai apie 1968 m. Geologijos institute

buvo sudaryta Terminologijos komisija,jos nariai O.Kondratienë, A.Linèius irE.Vodzinskas iki 1973 m. pradþios pa-rengë iðsamià „Geologijos terminø kor-teliø uþpildymo instrukcijà“ (išspausdinta1975 m., 26 p.), kad bûtø pradëti kauptigeologijos terminai, o informacija apiejuos taptø kokybiðka, tiksli. Bet praëjodar deðimtmetis, kol geologijos terminøkaupimo, perþiûrëjimo, sisteminimo, nor-minimo reikalai pateko á planuojamø irbent ið dalies finansuojamø moksliniødarbø sàraðà. Vadovaujant vyr. moksli-niam bendradarbiui E.Vodzinskui, Geo-logijos institute buvo sudarinëjami ir1990 m. baigti 3 dvikalbiai (lietuviø ir ru-sø k.) hidrogeologijos (sudarytojasE. Vodzinskas, 49 p.), inþinerinës geo-logijos (sudarytojai R.B.Mikðys ir E.Vo-dzinskas, 29 p.) ir kasybos (sudarytojaiA.Jokubauskas ir E.Vodzinskas, 135 p.)terminø rankraštiniai þodynai. Taip pat1990 m. baigtas dvikalbis (lietuviø ir ru-sø k.) rankraðtinis aiðkinamasis „Græþy-bos terminø þodynas“ (sudarytojai A.Jo-kubauskas ir E.Vodzinskas, 110 p.).1999 m. E.Vodzinskas, A.Jokubauskasir V.Kemëðis baigë rengti stambaus(745 p.) „Kasybos ir græþybos terminøaiðkinamojo þodyno“ rankraðtiná varian-tà lietuviø kalba, pateikdami terminø ap-raðus lietuviðkai, o jø atitikmenis ir kito-mis kalbomis – anglø, vokieèiø ir rusø;jame apraðyti 4146 terminai. Tokia buvojau istorine tapusi „geologinë þodynøepocha“, kuri truko iki 1996 m. pabaigos.Deja, šie þodynai liko neiðleisti. Taèiau,remiantis E.Vodzinsko 1990 m. sudary-tu dvikalbiu hidrogeologijos terminø var-dynu ir já ið esmës papildþius, 2003 m.iðleistas keturkalbis (lietuviø, anglø, vo-kieèiø, rusø kalbø) „Enciklopedinis hid-rogeologijos terminø þodynas“, kuriamaiðkinamuosius terminø tekstus paraðëV.Juodkazis, V.Kemëðis ir G.Þalûdienë.

Na, o Lietuvos visuomenei pristato-mas Enciklopedinis geologijos terminøþodynas pradëtas rengti 1997 metais.Tam ryþosi Viktoras Kemëðis, didelæpraktinæ patirtá turintis ir jau gerai išma-nantis terminologijos dalykus geologas.Jausdamas, kad Þodynà vienam pareng-ti bus per sunku, á bendradarbius1998 m. pasikvietë Vilniaus universitetoprofesoriø Juozà Paðkevièiø, o dar pometø á talkà buvo paragintas ir sutiko kar-tu darbuotis Geologijos instituto senbu-vis dr. Augustinas Linèius. Þodyno vizijajiems, Vilniaus universitete studijas se-nokai baigusiems geologijos þinovams,tapo siekiamybe, þûtbûtine idea fixe Lie-tuvos labui. Nedelsiant buvo kibta á kas-diená Þodyno rengimo darbà, në nesuly-gus sau deramo finansinio atlygio. Pra-dëta nuo naujo geologijos terminø var-

Jau turime irgeologijos terminø

þodynà!

Page 15: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 15

dyno sudarymo, perþiûrinëjant daugybæmonografijø, vadovëliø, panaðiø þodynøkitomis kalbomis, rankraðtinës literatû-ros ðaltiniø. Prireikë viso deðimtmeèio,kol buvo atrinkti, apibûdinti ir á enciklo-pediná Þodynà sudëti 3842 terminai. Ta-èiau, kad jie deramai iðsirikiuotø leidiniopuslapiuose, kad juos greièiau surastøbûsimi vartotojai ir skaitydami aiðkiau su-voktø terminø prasmes, labai daug kû-rybingos iðmonës ir technologiniø spren-dimø pasiûlë visas pulkas skirtingø veik-los srièiø specialistø ne tik ið Geologijos(nuo 2002-øjø Geologijos ir geografijos)instituto, Vilniaus universiteto ir Lietuvosgeologijos tarnybos.

Þodyno rengimà spaudai nuo 1999m. ið dalies rëmë ir priþiûrëjo Valstybinëlietuviø kalbos komisija (VLKK) prie Lie-tuvos Respublikos Seimo, ji suorganiza-vo þodyno recenzavimà ir aptarimà VLKKTerminologijos pakomisëje, dalá lëðø sky-rë Lietuvos valstybinis mokslo ir studijøfondas, Švietimo ir mokslo ministerija.

Þvelgiant á puikaus dizaino virðelá, kurásukûrë dailininkë Audronë Uzielaitë, pri-sidedant J.Paðkevièiui, ir sklaidant ne-priekaištingai sumaketuotas vidiniø pus-lapiø ðûsnis, áspûdis apie Þodynà tikraigeras. Labai sëkmingai pasidarbuota re-daktoriø, korektoriø, ypaè Danutës Ka-

valiauskienës (Griniûtës), Danutës Pet-rauskienës, maketavimo meistrës VidosVaidakavièienës, poligrafininkø.

Iki ðiol didelës apimties originalausaiðkinamojo lietuviðko geologijos termi-nø þodyno neturëjome, todël èia prista-tomà Þodynà pelnytai galima laikyti nau-jai sukurta kultûros vertybe.

Þodynas taps ir parankiniu geologi-jos þinynu, pravers moksleiviams, gam-tos mokslus kolegijose, universitetuosestudijuojanèiam jaunimui, bendrojo la-vinimo ir specialiøjø viduriniø ar aukðtø-jø mokyklø pedagogams, dëstytojams,ávairias veiklos sritis administruojantiems,kuruojantiems savivaldybiø ir valstybiniøástaigø tarnautojams, gamtinës, techni-nës, teisinës, groþinës ir kitokios paskir-ties literatûros vertëjams, þiniasklaidosatstovams. Be to, bus galima suþinoti,kaip tuos terminus iðversti á anglø, vo-kieèiø ar rusø kalbà, o tai padës ir dau-giau apie juos suþinoti per internetà arkitus leidinius.

Dabar lieka laukti šio Þodyno skaity-tojø atsiliepimø, pastabø, pasiûlymø. Jieir pasakys, kokio lygio ir kiek geologiniøþiniø tame Þodyne sukaupta, gal pami-nës ir ko ieðkojo, bet nerado. Þodynorengëjai tikisi anaiptol ne pagyrimø, okonkreèiø dalykiniø pastabø, kurios pa-

dëtø gerinti ðio leksikono turiná, galbûtðiek tiek prapleèiant vardyno apimtá ar at-sisakant dalies terminø. Neproðal taip patbûtø pastebëti kalbos klaideles – tai bûtøvëlgi dingstis klydimus iðtaisyti ir ateityjejø nebekartoti. Toks aptarimas kartu bûtøir bûdas patikslinti daugelá geologiniø sà-vokø prasmës, turinio poþiûriu.

Dþiaugiamës ir sveikiname visus,ryþtingai siekusius, kad šis Þodynas at-sirastø. Jûs padarëte neátikëtinai didelápastarojo deðimtmeèio leksikografinádarbà, labai reikalingà originaliosios lie-tuviðkos mokslinës terminijos kûrimui irdiegimui. Palyginimui – panaðø, tiesa,kiek didesná, aiðkinamàjá geologiná þo-dynà rusø kalba rengë 200 autoriø, otvarkë 33 redaktoriai.

Šio Þodyno pasirodymas neabejoti-nai paskatins specialistus skirti dar dau-giau dëmesio lietuviðkiems geologijos irartimø jai mokslø terminams, o ateisian-tiems mokslingiems gamtininkams galákvëps ryþto atsispirti angliðkø skoliniøtvanui ir dalá savo jëgø skirti lietuviðko-sios geologinës kalbos kûrimui ir puo-selëjimui.

Prof. Gediminas MotuzaVilniaus universiteto Geologijosir mineralogijos katedros vedëjas

Lietuvos lazeriø technologijø bendro-vë „Ðviesos konversija“ kuria naujà genøtyrimams skirtà lazerá. Projekte kartu su lie-tuviais dalyvauja tyrëjai ið aðtuoniø Euro-pos ðaliø. Planuojama, kad iki 2012 m. šislazeris bus sukurtas ir pritaikytas tyrimams.

„Naujojo femtosekundinio lazerio kû-rimas yra didelio mokslinio projekto AT-LAS dalis. Mokslininkai siekia iðplësti epi-genetiniø tyrimø galimybes, todël tam bu-vo nuspræsta pasitelkti naujausias laze-riø technologijas“, – sakë „Šviesos kon-versijos“ mokslo direktorius dr. Romual-das Danielius.

„Šviesos konversijos“ lazeris bus nau-dojamas DNR ir baltymø sàveikai tirti. „Vi-sos þmogaus làstelës turi vienodà DNR,taèiau làsteliø vaidmuo organizme pri-klauso bûtent nuo DNR aplinkoje esan-èiø baltymø. Taigi naujoji technologija pa-dës efektyviau tyrinëti, kaip veikia þmo-gaus genomas“, – teigë dr. R. Danielius.

Ðiø metø balandá pradëtas vykdyti AT-LAS projektas yra remiamas iš EuroposSàjungos 7-osios bendrosios programos.

Bendra projekto vertë siekia 13,3 mln. li-tø, ið jø 10 mln. litø sudaro ES parama.„Ðviesos konversija“ atliks darbø, kuriøvertë – 2,1 mln. litø.

„Lietuvos aukðtøjø technologijø bendro-vës vis aktyviau dalyvauja svarbiuose eu-ropiniuose moksliniuose projektuose. Eu-ropos Sàjungos struktûriniø fondø ir valsty-bës parama padëjo mums sukaupti tambûtinø þiniø“, – pabrëþë dr. R. Danielius.

Pasak dr. R. Danieliaus, kurti naujo la-zerio „Šviesos konversija“ buvo pakviestadël turimos patirties. Vieno ið projekto part-neriø laboratorijoje yra naudojamas anks-èiau šios bendrovës gamintas lazeris, ku-riuo ir buvo atlikti parengiamieji projektotyrimai. Be to, „Šviesos konversijos“ ga-minami parametriniai šviesos stiprintuvai„Topas“ yra plaèiai naudojami biomedici-noje atliekant spektroskopinius tyrimus.

Projekte ATLAS kartu su lietuviais da-lyvauja dar ðeðiø mokslo institucijø ir trijøkompanijø tyrëjai. Projektà koordinuoja

medicinos profesorë Lucia Altucii iš Ant-rojo Neapolio universiteto (Italija), tyrimusvykdo molekulinës biologijos specialistai,fizikai, chemikai, matematikai ið Naciona-linio Prancûzijos moksliniø tyrimø centro,Neapolio Frederiko II universiteto (Italija),Vigo universiteto (Ispanija), Radboudo Nij-megeno universiteto (Olandija) ir Nacio-nalinio tyrimø instituto Rumunijoje. Projek-te taip pat dalyvauja biotechnologijø kom-panijos ið Belgijos ir Ðvedijos bei Rumuni-jos informaciniø technologijø kompanija.

Kuriant naujà lazerá dalyvaus 25 „Švie-sos konversijos“ specialistai. Bendrovë-je ið viso dirba daugiau kaip 50 aukðtoskvalifikacijos specialistø, ið jø 14 yramokslø daktarai. Moksliniuose tyrimuo-se ir eksperimentinëje plëtroje dalyvaujaapie treèdalis „Šviesos konversijoje“ dir-banèiø specialistø.

„Šviesos konversija“ yra pasaulinëdaugiaspalviø femtosekundiniø lazeriøgamybos lyderë. Jos gaminami femtose-kundiniai parametriniai ðviesos stiprintu-vai uþima apie 80 proc. pasaulinës rin-kos. Bendrovë eksportuoja 95 proc. ga-minamø produktø, jie parduodami dau-giau nei 35 ðalyse.

Lietuviaikuria lazerá genø tyrimams

Page 16: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Kartais priklausymas maþai mokslinin-kø ar specialistø grupei turi savitø, ádo-miø privalumø. Paþásti beveik visus: tai lygdidelë ðeima. Kaip ir visose ðeimose, bû-na nesutarimø ir pasiskirstymo átakos sfe-romis, bet bendruomeninis lojalumasdaþnai galiausiai nugali. Kaip ir visose ðei-mose, visø istorijos yra þinomos. Kaþkaslaikomas þymiu pradininku, su tais, kurieišsikraustë ið proto, kartu kenèiama. Tokssolidarumas daþnai perþengia net nacio-nalinius ir kartø barjerus. Kad ir kur vyk-tum, jei ten yra „tavo srities þmogus“, orouoste rasi draugiðkà veidà.

Dideliu galvosûkiu mokslo bendruo-menei tapo Rudolfo Kaufmanno staigusdingimas ið trilobitø tyrimo aikðtelës. Pa-prastai galima atsekti ilgametæ mokslinin-kø karjerà. Jie palieka ðûsná straipsniø, iškuriø matyti jø intelektualinio gyvenimo ke-lias. Daþnai biografija pasidaro aiški iš bib-liografijos straipsnio pabaigoje. Bet ne Ru-dolfo Kaufmanno. Jis paprasèiausiai iðny-ko. Ir tik 1998 metais pasaulis suþinojo ko-dël. Tai nepaprasta ir jaudinanti istorija.

Tai, kad ši istorija yra þinoma, – vi-siškas atsitiktinumas. 1991 m. Frankfur-te prie Maino paðto þenklø aukcione bu-vo parduodamas atvirlaiðkiø, laiškø ir ávai-riø pašto þenklø paketas. Paketo pradinëkaina buvo 500 Vokietijos markiø. Jamebuvo trisdeðimt vokø, visi siøsti to patiesasmens tarp 1935 ir 1939 metø ið Kara-liauèiaus ir kitø Vokietijos miestø, visi ad-resuoti tai paèiai moteriai Stokholmo ad-resu. Vokuose vis dar buvo laiðkai, iš ku-riø matyti, kad jie susijæ su meilës istorijaprieð pat Antràjá pasauliná karà.

Aukcione kilo nemaþas susidomëji-mas šiuo paketu. Paðto þenklai gal ir bu-vo verti praðomos sumos. Taèiau smal-sumas suþinoti, kà slepia trisdeðimt laið-kø, privertë vienà þmogø, Reinhardà Kai-será, nenusileisti ir pagaliau ásigyti varþy-tynëse paketà, kurio kaina pakilo net ke-turis kartus – iki 2000 markiø. Net filateli-ninkui specialistui vien uþ paðto þenklustai buvo nemaþi pinigai.

Ðie laiðkai siøsti Rudolfo Kaufmannomylimajai ðvedei Ingeborgai Magnusson.Iðsiaiðkinæs, kas toks Kaufmannas, Kai-seris uþsidegë iðnarplioti visà istorijà. Gai-

la, taèiau Ingeborgos laiðkai Rudolfui ne-iðliko. Jos atsidavimà liudija tas faktas,kad ji niekada neiðtekëjo ir saugojo Ru-dolfo laiðkus iki pat savo mirties 1972 me-tais.

Tos dvi mielos dienos vis dar nuteikiamane puikiai. Vienintelë bëda, kad jos bu-vo pernelyg trumpos. Visa kas man liko –nuotraukos, kuriose tu man šypsaisi<…> Atrašyk greitai ir pasakyk, kada vyk-si pro Greifsvaldà <…> Tavo Rudolfas.

Istorija þinoma tik ið nuotrupø, randa-mø jø korespondencijoje. Ji pasakojaapie Rudolfo bandymus rasti prieglobstáÐvedijoje per baisius Hitlerio diktatorys-tës metus. Kaizeris, vëliau iðleidæs kny-gà, savo pasakojimà pavadino „Königs-kinder“ (vok. Karalaitis), remdamasis pa-ties Kaufmanno palyginimu iš liaudies dai-nos, kurá jis paliko viename savo laiðkø:

Es waren zwei Königskinder, die hatteneinander so lieb. / Sie könnten zusammennicht kommen, dar wasser war viel zu tief.

(Paþodinis vertimas) Gyveno du kara-laièiai, jie vienas kità mylëjo. / Jie negalë-jo vienas pas kità nueiti, nes vanduo bu-vo per gilus.

Jie susitiko Bolonijoje ankstyvà 1935 m.vasarà – jaunas vokietis ið Karaliauèiausir tamsiaplaukë ðvedë ið Stokholmo. In-geborga Italijoje atostogavo, lankësi Flo-rencijoje, Romoje ir Bolonijoje. RudolfasBolonijoje jau buvo kelis mënesius, betne savo noru. Jis buvo þydø kilmës, norsir praktikuojantis krikðèionis. Èia já nubloð-kë susiklosèiusi padëtis Vokietijoje.

Yra þinoma, kad jie drauge buvo nu-

vykæ á San Lukà (San Luca), vietovæ uþBolonijos, kur puikûs kalnø vaizdai. Laið-kuose, kuriuose Rudolfas kalnø keltuvàvadina „skriejanèiu“, nuolat sugráþtamaprie San Lukos: tenykðtis oras, þolë, vy-nas ir taljetelë, kietas kepsnys, kalnai, gë-lës, uolos ir jonvabaliai.

Prieð dvejus metus jis buvo atleistasið uþimamø pareigø Greifsvaldo univer-

sitete Vokietijoje, nes buvo þydas.Nestabilumo periodas Vokietijojejau buvo prasidëjæs. RudolfasKaufmannas politika niekad labainesidomëjo. Jo darbas buvo su-sijæs su jûriniø nariuotakojø, vadi-

namø trilobitais, evoliucijos istorija. Jodaktarinës disertacijos tezës buvo publi-kuotos praëjus vos dviem dienom, kai Hit-leris, 1933 m. sausio 30 d. tapæs Reichokancleriu, perëmë valdþià. Hitleris neigëþydø intelektualius nuopelnus. Rudolfaslaiðke Ingei raðë:

Rytoj iðsiøsiu tau viskà, kà kaip geolo-gas esu paraðæs <…> greitai bus netie-sa, kad aš atlikau visus šiuos tyrimus.

Matyt, kad daktaro disertacija Rudol-fui Kaufmannui padëjo susirasti tarnybàuþ Vokietijos ribø, kur jis galëjo kurá laikàtæsti savo darbà: 1934 m. kelis mënesiusjis praleido Kopenhagoje ir paskui iðvy-ko á Bolonijos geologijos institutà, vëlgitik laikinai ir tokiomis sàlygomis, kad jamteko uþdarbiauti papildomai fotografijosstudijoje (joje ir buvo padarytos Ingësnuotraukos, kurios jam ir liko).

Italijos karðtis pasidarë dar nepaken-èiamesnis, kai Ingë iðvyko á Stokholmà.Prieð jà sutikdamas Rudolfas jau galvojográþti á Vokietijà. O dabar atsirado geresnëmintis, tiksliau sakant, sprendþiamasisveiksnys: jam bus lengviau patekti á Ðve-dijà ið Vokietijos, ypaè ið Rytø Prûsijos, neiið Italijos. Kaufmannas nekantriai laukë išsavo brolio naujienø ið Karaliauèiaus. Han-sas þadëjo pasinaudoti visais èiupikliais irsurasti vietà, kuri galëtø padëti jam pra-dþioje. Atsirado pagrindas vilèiai:

Neþinau, ar bus man geriau Königs-berge. Pats mano brolis nesijauèia visið-kai saugus dël savo darbo. Dël savo kil-mës jis gali bûti bet kada atleistas.

Ið dalies nuoðirdþiai, ið dalies þinoda-mas, kad Ingë nekreips á tai dëmesio, Ru-dolfas jai pataria pamirðti já. Ásivaizduoda-mas, kad vienà dienà atsiras koks Peras,Jensas ar Ullis ir pasiûlys jai namus ir kadtada ji apie já, Rudolfà, galvos maþiausiai,bent tol, kol jis „neásitaisë“ gyvenime.

Dvideðimt aðtuoneriø Ingeborga Mag-nusson buvo dvejais metais vyresnë uþRudolfà Kaufmannà. Ji dirbo Stokholmedraudimo ástaigoje. Puikiai kalbëjo vokið-kai, mokëjo italø ir anglø kalbas. Ji iðsiuntëá Bolonijà Rudolfui ryðulá knygø, ir jis iðkarto pasiryþo tobulinti savo ðvedø kal-

Rudolfas Kaufmannas pasiskolino dviratá, kadgalëtø nuvaþiuoti á klinties ar gipso karjerà

netoli Kauno. Ið ðios ekspedicijosjis niekada nebesugráþo...

Simonas SAARMANNVilniaus universitetas

RudolfasKaufmannas

Page 17: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 17

Dalis trilobito Chasmops cf. Extensus iš apatiniojoordoviko sluoksniø. Krekenava, 7 græþinys, 927,28 mgylis. Prof. J.Paðkevièiaus kolekcija (1960 m.),Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijoskatedros muziejus

Rudolfas Kaufmannas

Trilobitas Paradoxides iš viduriniojokambro sluoksniø (ne Lietuvos). Vilniausuniversiteto Geologijos ir mineralogijoskatedros muziejus

bà; ðios kalbos pradmenø jau turëjo. Jambuvo tekæ lankytis Ðvedijoje kelis kartuspastaraisiais metais. Jis ten praleido ga-na daug laiko kasinëdamas ir tyrinëda-mas trilobitus Alumo skalûnø karjere Sko-nëje (Schonen). Jis sakë, kad jei dar ka-da bus su Inge, tai norës kalbëtis su ja tikðvediðkai. Iki tol jie susiraðinëjo vokiðkai.

Kaufmannas gerai suprato trilobitø ty-rimø, kurie buvo jo antroji meilë, svarbà:

Galiu sunkiai patikëti, kad atlikau vi-sus ðiuos tyrimus. Labai didþiuojuosi sa-vo dideliu darbu apie trilobitus, nes esupirmasis árodæs nuolatinæ nepertraukiamàjø vystymosi istorijos linijà. Manau, kadmetams bëgant bûsiu daug garsesnis, neiesu dabar, kai zoologai ir paleontologaiims suprasti mano darbà.

Jam skola vis dar negràþinta.Savo išvadas Kaufmannas padarë

ypaè atidþiai tirdamas vëlyvojo kambro tri-lobitus olenidus (Olenus) iš Skandinavi-jos. Jo rezultatai, patikrinti tik po keturias-deðimties metø, buvo pripaþinti klasiki-niais. Trilobitai, priklausantys Triarthrusgenèiai, yra garsûs tuo, kad juose pirmàkartà buvo surastos antenos ir kojos, pa-dëjusios nustatyti ðiø iðnykusiø gyvûnø sis-tematinæ priklausomybæ. Olenidai gyvenoypatingoje aplinkoje, kur jûros dugne bu-vo maþai deguonies, o giliau nuosëdosejo visai nebuvo, uþtat buvo didelë sieroskoncentracija. Manoma, kad olenidai gy-veno simbiozëje su bespalvëmis sierosbakterijomis. Maþdaug prieð 500 milijonømetø vëlyvajame kambre dabar jau nebe-egzistuojanti Olenidø jûra tæsësi per visàdabartinæ Pietø Skandinavijà, uþtvindþiusiteritorijà maþdaug penkiolikai milijonø me-

tø. Tai ypatingas laikotarpis, nes didesniuðio ilgo periodo metu vyko beveik neper-traukiama tamsiø skalûniniø sluoksniø se-dimentacija, kuriuose dabar gausiai ran-dama fosilijø. Suradus karjerà, kuriame at-sidengia Alumo skalûnai, galima perskeltidaþnai regbio kamuolio dydþio savito kva-po gniutulus, vadinamus smarvakmeniais(stinkstones), ir surasti gausiø graþiø tri-lobitø liekanø. Alumo skalûnai yra garsuskondensuotos nuosëdø sekos pavyzdys,kai ilgas geologinio laiko tarpas „su-spaustas“ á plonà pjûvá, susidariusá be di-desniø sedimentacijos pertraukø. Èia su-sidaro ideali galimybë stebëti evoliucijos„eksperimentus“ vietoje. Kaufmannas bu-vo pakankamai áþvalgus, kad tai paste-bëtø, ir kruopðèiai surinko kolekcijas pa-eiliui ið sluoksniø, kad galëtø iðskirti sub-tiliausius pokyèius.

Šis darbas galëjo bûti plaèiau þinomas,jei nebûtø buvæs paskelbtas labai ribototiraþo Greifsvaldo universiteto þurnale.

Kaufmannas pastebëjo, kad kelios ole-nidø rûðys uolienø pjûvyje atsirado staigair turëjo palyginti ilgesnes paplitimo ribas.Taèiau rûðys per savo „gyvenimà“ nebu-vo statiðkos. Atvirkðèiai, jose pastebimimaþi pokyèiai, ypaè pygidijos formos, ku-ri laikui bëgant vis siaurëjo ir ilgëjo. Kauf-mannas aiðkiai nustatë rûðiø invazijà ið ki-tur á Skandinavijos Olenidø jûrà, grafiðkaipavaizduodamas alopatrijà dar prieð tai,kai ðis reiðkinys atsirado kaip sàvoka. Beto, jo rezultatai buvo paremti didelëmis ko-lekcijomis ir kiekybine analize. Tai buvoišskirtinis ir toliaregis mokslininkas.

Likæs vienas, toli nuo mylimosios, Ru-dolfas Kaufmannas pasidavë pagundai:

Rudolfas dar neatvyko. Þinau, jis manbûtø praneðæs, jei sutartu laiku negalëtøatvykti. Jis ketino vaþiuoti á Berlynà rug-pjûèio 1 dienà. <...> að dabar atostogau-ju ir, jei neprieðtarausite, atvyksiu á Kopen-hagà 22.35 rytoj vakare. Negaliu èia ra-miai sëdëti. Man atrodo, Rudolfui kaþkasatsitiko. Tikiuosi, o kaip tikiuosi, kad vis-kas iðsispræs. Nuoðirdþiai Jûsø (Ingebor-ga Magnusson).

Koburge (Coburg) tie, kurie skaitë laik-raðèius, jau þinojo, á kokià bëdà pateko Ru-dolfas Kaufmannas. Rugpjûèio 1 dienà,

prieð Olimpiniø þaidyniø atidarymà, vietinislaikraðtis Bayerische Ostmark – CoburgerNationalzeitung paskelbë tokià þinutæ:

TIPIÐKAS ÞYDØ BEGËDIÐKUMO KO-BURGE ATVEJIS. 27 metø kûno kultûrosmokytojas þydas Rudolfas Kaufmannasið Koburgo buvo suimtas paþeidæs 2 ir 5Vokieèiø kraujo apsaugos ástatymo pa-ragrafus.

Jis buvo ákalintas 1936 metais dël ne-legalios seksualinës sueities su arijø mo-terimi. Ið tiesø, jis apsilankë pas prosti-tutæ ir pasigavo venerinæ ligà; já gydæsdaktaras vëliau pats já policijai ir áskun-dë. 1936 m. rugpjûèio 13 d. Rudolfas ra-ðë Ingei:

Norëjau tau viskà prisipaþinti Ðvedijo-je, bet dabar tam jau per vëlu. Nebesudaugiau tavæs vertas ir maldauju tavæs pa-bandyti mane uþmirðti. Dëkoju tau uþ ta-vo iðtikimà ðvarià meilæ <…> buvai mantokia gera, o að pasirodþiau esàs silpnasir dabar privalau mokëti uþ savo veiksmus<…> tiek daug ið manæs jau buvo atim-ta ðiame gyvenime; mano motina, manomylimas darbas <…> Ðásyk, deja, dël sa-vo kvailumo susimoviau ir privalau iðkæstitavo sprendimà.

Nors Ingë neilgai trukus jam ir atleido,taèiau ði klaida jam brangiai atsiëjo. Tuolaiku, kai já paleido ið kalëjimo (1939 m.

Page 18: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Priešingai kitoms paplitusioms lazeri-nio mikroapdirbimo technologijoms, ku-riose naudojama lazerinë abliacija ir josmetu medþiaga pašalinama, LDFP bûdupataðkiui auginamas norimas objektas. Taileidþia tiesiogiai ið kompiuterinio modeliosuformuoti norimà mikrodariná. Ðiai tech-nologijai tinkamos medþiagos gali bûti la-bai ávairios. Visø pirma tai tradicinës UVlitografijos fotorezistai, naudojami mikro-eletronikoje, taip pat naujos kartos hibridi-niai organiniai, neorganiniai kompozitai,ávairûs akrilatiniai polimerai ir bioskaidþiosmedþiagos. Taikymø sritys gali bûti taip patlabai plaèios: fotonika, mikrooptika, mik-rohidrodinamika, biomedicina ir kt.

Naudojant ultratrumpøjø impulsø (im-pulso trukmë < 1 ps) lazerius ðviesa sà-veikauja su medþiaga trumpiau nei vyks-ta elektronø-fononø sàveika (ðilumos per-davimas). Taigi toks lazerinis apdirbimasneturi terminio poveikio. Be to, vienu me-tu gali bûti sugeriami keli fotonai. Tai lei-dþia pluoðtui giliai prasiskverbti á apdir-bamà medþiaga, o sugertis vyksta tik jostûryje. Toks nanostruktûrizavimas taiko-mas biologiniø audiniø inþinerijoje, kur,naudojant biologiðkai „draugiðkà“ poli-merà, suformuojami reikiamos struktûroskarkasai làstelëms auginti.

Vilniaus universiteto Lazeriniø tyrimøcentre yra LDFP sistema, kurios lazeri-nës spinduliuotës ðaltinis – lietuviðkas ul-tratrumpøjø impulsø lazeris „Pharos“

spalio 12 d.), karo veiksmai jau buvo pra-sidëjæ. Jei já bûtø paleidæ ðeðias savaitesprieð Didþiajai Britanijai ir Prancûzijai pa-skelbiant karà Vokietijai (rugsëjo 3 d.), jambûtø pavykæ iðsigelbëti.

Keli kiti trilobitø specialistai nuo naciz-mo pabëgo. Alexanderis Arminas Opikas,kilæs ið garsios Estijos mokslininkø ðeimos(jo brolis buvo garsus astronomas), pa-bëgo á Australijà; jo bièiulis estas ValderisJaanussonas tapo trilobitø ekspertø seniû-nu Ðvedijos nacionaliniame muziejuje. Bal-tijos jûra jiems netapo barjeru, kaip „Kara-laièiui“. 1939 m. Kaufmannas raðë:

<…> esu vienas, esu su savo labaimylimais trilobitais, kuriems jau gali pavy-dëti. Neseniai perskaièiau „Odisëjà“. Tu-riu pasimokyti ið Odisëjo… matau, kaip

jis kentëjo ilgëdamasis Penelopës, ir su-prantu, kad tai buvo parašyta man.

Pamaþu jo viltys dar kada bûti kartu susavo mylimàja blëso. 1940 m. liepà jis pri-sipaþino, kad „ið ateities nieko nebesitiki“:

Visgi negaliu meluoti. Tas trumpas lai-kotarpis, kurá mes praleidome kartu, ir il-gas išsiskyrimas, ir pastarojo mënesio ne-rimas, ir kiekvienos akimirkos, ir ateitiesneviltis. Viskas susikaupë <…> Pasistenkbûti laisva, laisva kiek tik gali. Yra labaimaþai vilties, kad mes iðvis pasimatysime,jei ir toliau taip tæsis. Ar nebûtø geriau, jeimes nebûtume taip arti, jei nereikëtø taipsavæs kankinti? Dar kartà tave apkabinu irbuèiuoju tave visa savo ðirdimi.

Rudolfas Kaufmannas, tikëdamasis ge-ologinio darbo, atsidûrë Kaune. Èia apsi-

gyvena vokieèiø þydø ðeimoje, bet, netu-rëdamas pinigø susimokëti uþ nuomà, pa-deda tvarkytis jø knygyne, kuriame prekiau-jama vokiðkomis, angliðkomis ir prancûzið-komis knygomis. Kai ðeimininkai nueinamiegoti, jis gulasi ant sofos svetainëje. Á Lie-tuvà plûsta pabëgëliai ið Lenkijos ir susi-rasti tarnybà darosi vis sunkiau.

Geologijos tarnyboje jis ásidarbino tikpo 1940 m., kai á Lietuvà áþengë Raudo-noji armija. Taèiau jis neþino, ar gali ir no-ri toliau pasilikti Lietuvoje.

Reinhardo Kaiserio triûsas, sujungiantðios meilës istorijos galus, buvo detekty-vinis darbas. „Laimingas atsitiktinumas“lëmë, kad jis surado dar gyvà MargaretæHolzmann, knygyno savininkø, pas ku-riuos Rudolfas gyveno Kaune, dukterá:

Biomedþiagosir audiniø inþinerijaAtkelta ið 4 p.

(MGF „Šviesos konversija“). Sukonstruo-ta visiškai kompiuteriu automatizuota sis-tema leidþia formuoti tûrinius mikrodari-nius, kuriø elementai gali bûti vos keliøðimtø nanometrø dydþio. Visas bandinioparuoðimo, mikroobjekto suformavimoir ryðkinimo ciklas trunka maþiau nei va-landà. 2 pav. pateikiama tokia sistema,jos veikimo principas ir pavyzdiniø mik-rodariniø, suformuotø LDFP bûdu, ske-navimo elektronø mikroskopo nuotrau-kos. Ðiuo metu mokslininkai vykdo re-generacinës medicinos tikslams reika-lingus tyrimus. Ruoðiami mikrostruktûri-zuoti trimaèiai polimeriniai karkasai, vë-liau ant jø auginamos làstelës.

Làsteliø auginimas ant karkasøApibendrinus daugelio pasaulio labo-

ratorijø làsteliø auginimo ant dirbtiniø kar-kasø patirtá, galima teigti, kad medþia-goms, ið kuriø gaminami ðie pavirðiai, ke-liama gana daug reikalavimø. Svarbiau-sias ið jø – kad medþiagos bûtø netok-siškos, skatintø làsteliø adhezijà, taèiaunedarytø átakos auginamø làsteliø proli-feracijai ir diferenciacijai. Kitos bûtinos to-kiø medþiagø savybës – farmakologinisinertiðkumas, tinkama struktûra, kuri lai-duotø auginamø làsteliø optimalø iðsidës-tymà, taip pat ir maisto medþiagø, bûtinøauganèioms làstelëms, pralaidumà. To-kios medþiagos turi bûti stabilios, nekan-cerogeniðkos, neimunogeniðkos, lengvai

sterilinamos, ekonomiðkos bei lengvaipagaminamos. Priklausomai nuo spren-dþiamos problemos, gali bûti pageidau-jama, kad iš ðiø medþiagø pagaminti làs-teliø karkasai organizme ið lëto degraduo-tø, palikdami egzistuoti tik ant jø uþaugu-sias làsteles. Bet gali bûti ir kitaip – yraatvejø, kai reikia turëti stiprø, bet tamprøir elastingà làsteliø prisitvirtinimo pagrin-dà. Toks pavyzdys gali bûti visame pa-saulyje þinomas atvejis, kai Harvardo me-dicinos mokyklos Urologijos skyriuje, va-dovaujant daktarui J.J.Yoo, buvo uþau-ginta dirbtinë ðlapimo pûslë. Panaðûsreikalavimai gali bûti keliami ir dirbtiniamkauliniam audiniui, iš dalies – ir odai.

Biochemijos instituto mokslininkai,bendradarbiaudami su Vilniaus universi-teto Lazeriniø tyrimø centru, naudodamiávairias polimerines medþiagas ir suau-gusio organizmo nevisiškos diferenciaci-jos làsteles, kuria dirbtinius audinius, ku-riø viena ið galimø pritaikymo srièiø galë-tø bûti ðirdies ir kraujagysliø chirurgija. Ikišiol buvo išbandyta daug polimeriniø me-dþiagø ir ið jø lazerinës dvifotonës foto-polimerizacijos metodu pagamintø ávai-rios geometrinës struktûros karkasø. Anttokiø karkasø buvo auginamos ávairiosmodeliniø linijø ir suaugusio organizmonevisiškos diferenciacijos làstelës. Gautirezultatai rodo, kad panaudojus kelias po-limerines medþiagas augimo skirtumøtarp linijiniø ir suaugusio organizmo ka-mieniniø ar nevisiškos diferenciacijos làs-teliø augimo intensyvumo nepastebëta.Tai geros þinios, suteikianèios vilèiø, kadant tokiø dirbtiniø karkasø galima uþau-ginti kiekvienam organizmui individualiøautologiniø làsteliø audiná, kuris gerokaisumaþintø imuninio konflikto rizikà.

Remiantis gautomis þiniomis galimateigti, kad optimaliai dirbtinio audinio kon-strukcijai yra svarbi ne tik polimero pri-gimtis, jo fizinës ir cheminës savybës, bet

Page 19: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 19

tus – tai yra svarbu tokiu bûdu sukonst-ruoto dirbtinio audinio stabilumui, tam,kad làstelës, uþaugusios dirbtinëmis sà-lygomis mëgintuvëlyje, bûtø pakankamaistipriai prisitvirtinusios prie to pavirðiausir, perkëlus toká dirbtiná audiná á organiz-mà, dël mechaniniø poveikiø jos nenu-plauktø kartu su kraujo srove. Antra ver-tus – adhezijos procesas reikðmingas làs-telës dauginimosi iniciacijai, t.y. tam, kad„nutûpusi“ ant karkaso ji pradëtø daugin-tis. Ðiam procesui yra bûtina, kad làstelëiðsiplëstø ir prisitvirtintø ant pavirðiaus.Norint ávertinti, ar adhezija yra pakanka-ma ir visavertë, reikalingi papildomi tyri-mai. Jei pasirodytø, kad làstelës prilipu-sios nepakankamai, reikëtø ieðkoti papil-domø medþiagø karkasams dengti. Taipdaro daug pasaulio laboratorijø, bet or-

Jo kolegos ið Lietuvos paslëpë já ilgamlaikui. Pirma universitete, o paskui kaime.Jis buvo ávardintas tiesiog kaip „dingæs“iki pat karo pabaigos. Tik paskui informa-cija apie tikslias Rudolfo Kaufmanno mir-ties aplinkybes iðaiðkëjo. Margaretë Holz-mann minëjo dviratá, kurá Rudolfas Kauf-mannas pasiskolino ið jos motinos, kadgalëtø nuvaþiuoti á klinties ar gipso karje-rà netoli Kauno. Ið ðios ekspedicijos jisniekada nebesugráþo.

Surastas tokios Helenos Heitmann1946 m. laiškas:

<…> okupavus vokieèiams [Rudol-fas Kaufmannas] buvo slepiamas lietu-viø – jis su jais dirbo. Vienà dienà jis sudviraèiu iðvyko á gamtà, kur du vokieèiøkareiviai já sustabdë. Vienas jø pasakë,

kad Kaufmannas yra þydas ið Königsber-go, jo þmona ar suþadëtinë patarnauda-vo jo tëvø namuose ir kad jis já gerai pa-þásta. Tada jie já nuþudë.

Rudolfas Kaufmannas, labiausiai pa-garsëjæs fundamentiniais Ðvedijos ir Born-holmo salos kambro trilobitø Olenus evo-liucijos tyrimais, geriausio moksliniostraipsnio apie evoliucijà iki Antrojo pasau-linio karo autorius, tapo dar vienu vienetupaèioje gëdingiausioje XX a. statistikoje.

Rudolfas Kaufmannas gimë 1909 m.Karaliauèiaus universiteto profesoriaus Val-terio Kauffmanno ðeimoje. Dar bûdamasvaikas labai domëjosi apylinkiø rieduliais.Vëliau pasirinko studijuoti geologijà ið pra-dþiø Karaliauèiaus, vëliau Miuncheno irGreifsvaldo universitetuose. Rudolfo bro-

lis emigravo á Londonà, vëliau á Australijà.Brolis iðrûpino jam leidimà apsigyventi sujuo Australijoje, taèiau, bûdamas ákalintasKoburgo kalëjime, Kaufmannas negalëjojuo pasinaudoti. Tëvas, sukûræs antrà ðei-mà, iðgyveno karà Freiburge.

Reinhardas Kaiseris surado Rudolfonuotraukø: atgal suðukuotais plaukais,graþiø taisyklingø veido bruoþø jis buvolabai panaðus á jaunà profesoriø.

Taigi Kaufmanno trilobitø evoliucijos ty-rinëjimai nuðvieèia ir naujø rûðiø atsiradi-mo dësnius, ir, kaip teko suþinoti ið Kaise-rio detektyvinio darbo, geriausiø ir blogiau-siø þmogaus savybiø paradoksus. Kas þi-no, kuo bûtø jis tapæs, jei jam bûtø buvæleista sekti savo ðirdimi ir protu? Kas þino,kokiose þvyrduobëse dabar yra jo kapas?

ir karkaso geometrinë struktûra, kuri daugpriklauso nuo auginamø làsteliø dydþio.Bendradarbiaujant Lazeriniø tyrimø cen-tro ir Biochemijos instituto làsteliø biolo-gijos specialistams pavyko gauti ne vie-no polimero pagrindu pagamintus karka-sus, kurie ateityje gali bûti plaèiai pritai-kyti audiniø inþinerijoje (3 pav.).

Nepaisant sëkmingø bendro darbobandymø, dar yra daug neiðspræstø pro-blemø. Viena ið jø – auginamø làsteliø pri-sitvirtinimo ant tokiø dirbtiniø karkasø stip-rumas arba kitaip – adhezijos intensyvu-mas. Literatûros duomenimis, daþniausiaipolimeriniai karkasai dar yra dengiami pa-pildomomis medþiagomis, kurios tarsi„prisiuva“ làsteles prie pavirðiaus. Làste-liø prisitvirtinimas prie karkaso yrareikšmingas keliais aspektais. Viena ver-

3 pav. Suaugusio triuðio griauèiø raumenø nevisiškai diferencijuotos làstelës, uþ-augintos ant PEG-DA polimerinio karkaso: a ir b – làsteliø monosluoksnio vaizdasšviesiniu mikroskopu, c – tas pats vaizdas liuminescenciniu mikroskopu, mëlynai ðvytilàsteliø branduoliai, daþyti á DNR ásijungianèiais DAPI daþais; d – tas pats vaizdasliuminescenciniu mikroskopu, làsteles nudaþius á làstelës membranà ásijungianèiaisPKH-26 daþais (ðvyti làstelës membrana, branduolio vieta tamsi)

ganizme tai gali sukelti problemø, susiju-siø su antigeniðkumu, toksiðkumu ir kt.

Tyrëjø duomenimis, visos ðios rege-neracinës medicinos kryptys teikia daugvilèiø. Naujos technologijos ir produktaiturëtø pagelbëti traumas patyrusiems beikai kuriomis ligomis (diabetu, kaulø,kremzliø, raumenø pakenkimais ar kt.)sergantiems þmonëms. Viena ið medici-nos srièiø, kurioje audiniø inþinerija galë-tø labai padëti, yra ðirdies ir kraujagysliøchirurgija. Kasdienëje ðirdies ir kraujagys-liø chirurgijos praktikoje susiduriama suávairiø pakaitiniø audiniø problema. Pa-kaitiniai audiniai yra naudojami suformuo-ti ávairioms ekstraanatominëms struktû-roms (aortos–plauèiø arterijos jungtys, at-liekant Blalock-Tausig ðuntà, autovenos– suformuojant aortokoronarines jungtisoperaciniu bûdu, gydant koronarinæ ðir-dies ligà), kurios reikalingos tam, kad,apeinant anatominius defektus, bûtø ga-lima iðsaugoti ar pagerinti organø funkci-jà. Daþnai nuo pakaitiniø audiniø priklau-so tolesnio gydymo sëkmë. Todël kon-kreèiam pacientui konkreèiai situacijainaudojant autologines làsteles sukurtidirbtiniai bioaudiniai yra itin perspektyvûs.

Audiniø inþinerija susiejo trijø instituci-jø – Vilniaus universiteto Santariðkiø klini-kø Ðirdies chirurgijos klinikos, Vilniaus uni-versiteto Lazeriniø tyrimø centro ir Bioche-mijos instituto mokslininkus. Visus juos vie-nija bendras tikslas ir graþi pradþia. Norspasaulio mokslininkai jau yra gana toli pa-þengæ šia kryptimi, taèiau problemø vis daryra daugiau negu norëtøsi, be to, mûsøpradëti darbai eina kitu, dar maþai tyrinë-tu keliu, todël tikimës, kad jie prisidës prieaudiniø inþinerijos paþangos.

a b

c d

Page 20: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Meilæ gimtinei Merkinei nuo maþø die-nø skiepijo tëvai. Mums, jaunesniems,sektinas pavyzdys buvo vyresnysis bro-lis Aleksandras, sostinës aukðtosios tech-nikos mokyklos ákûrëjas bei ilgametis josvadovas, kuris nepaprastai mylëjo savo

Vasaros atostogø áspûdþiai

Karaliø miesto Prof. Petras ÈYRASVGTU Darbo ir gaisrinës saugos katedra

Oi, kiek daug vandens nuplukdë Nemunas, kai, baigæsgimnazijà, atsisveikinau su gimtine ir iðvaþiavau studijuo-

ti á Kaunà, paskui likimas nuvedë á Vilniø. Bet savosiosMerkinës niekada nepamirðau. Ji visada gyva manomintyse. Ir nepraleidþiu progø aplankyti Nemuno ir

Merkio gaubiamà mielà Dzûkijos miestelá.

Miestelio centre buvo atidengtas jubiliejinispaminklas, simbolizuojantis Jogailos

antspaudà. Merkinëje Jogaila pasiraðëMagdeburgo teises Vilniui

Vaizdas nuo Merkinës piliakalnio –vienas graþiausiø Lietuvoje

gimtinæ, neleido nei sau, nei kitiems uþ-mirðti Merkinës groþio ir nuolatos ir vi-siems átikinamai kartodavo: ,,Mes turimeamþinai bûti iðtikimi savo gimtinei!”

Gimtinës ðirdies ðauksmà subtiliai ap-raðo buvusi gimnazijos bendramokslë Ger-da Giedraitytë-Gudjurgienë knygoje ,,At-mintis yra rojus. Pasivaikðèiojimai po senà-jà ir dabartinæ Merkinæ“. Ði tema plëtojamaskyriuose ,,Merkinës simptomas“ ir ,,Sugrá-þimai“. Autorë leidiná skiria 650-osioms Mer-kinës vardo paminëjimo metinëms ir vi-siems merkiniðkiams. Knygelë buvo popu-liari tarp ðventës dalyviø, ir daugelis jà nusi-pirko. Að taip pat ásigijau jà. Godþiai skai-èiau ðventës laisvalaikio valandëlëmis ir ne-pajutau, kaip uþverèiau paskutiná puslapá,mintyse baigdamas kelionæ vaikystës, pa-auglystës, jaunystës takais ir takeliais. Ir sa-vaime ávykdydamas knygelës pirmamepuslapyje autorës áraðytà palinkëjimà: ,,...ir

graþiø prisiminimø“. Tiesa, knygelëje yraskyrius, pasakojantis apie mano tëvelá pro-vizoriø, Lietuvai pagraþinti draugijos Mer-kinës skyriaus vadovà Aleksandrà Èyrà.

Merkinës 650-øjø metiniø paminëji-mas sugràþino labai daug brangiø prisi-minimø. Ir ðiandien nesigailiu, kad taipverþiaus á Merkinæ, kad ðirdimi ir protutroðkau pajusti, pergyventi Karaliø mies-to ðventës akimirkas. Kodël Merkinæ pa-vadinau Karaliø miestu? Esu tvirtai ásitiki-næs, kad jis ðio epiteto yra vertas.

Merkinë ið tiesø Karaliø miestas: patsVytautas Didysis raðë laiðkus Merkinës pi-ly. Èia lankësi LDK didieji kunigaikðèiai irvaldovai: Þygimantas Kæstutaitis, Kazimie-ras, Aleksandras, Þygimantas Augustas,Vladislovas Vaza, kuris èia ir mirë. JogailaMerkinëje pasiraðë Magderburgo teisesVilniaus miestui. Jogaila ir Vytautas èiakrikðtijo lietuvius. Èekø pasiuntiniai Mer-kinëje Jogailai ir Vytautui pasiûlë Èekijoskarûnà. Du kartus per Ðiaurës karà nak-vojo Rusijos caras Petras I. Ir daug daugvaldovø, visokiø bajorø èia puotavo, me-dþiojo. O kai Merkinës pilis buvo paverstamiesto kalëjimu, èia ne vienas bajoras at-likdavo bausmes.

Visi ðie Merkinei svarbûs istoriniai fak-tai vienaip ar kitaip áamþinti. Ruoðiantis

miestelio jubiliejui ðiø pëdsakø pasirodëdaugiau. Ant namo miestelio centre, prie-ðais Merkinës kraðtotyros muziejø, pritvir-tinta juodo marmuro atminimo lenta pri-mena, kad èia 1648 m. geguþës 20 d.,treèiadiená, antrà valandà po vidurnakèio,mirë Lenkijos karalius, Lietuvos didysis ku-nigaikðtis Vladislovas Vaza IV. Beveik ðitoistorinio namo paðonëje, skverelyje greta

seniûnijos, stovi jubiliejinis paminklas iš ak-mens – keletà tonø sveriantá antspaudà irreljefiná spaudà iðkalë skulptorius KæstutisLanauskas ir jo draugai skulptorius Arû-nas Guokas, akmens bei kitø medþiagømeistras Edmundas Kiauleikis. Pagal ka-raliaus Jogailos regalijas sukurtas pamin-klas primins faktà: Vilniaus miestui Mag-deburgo teises Jogaila 1387 m. suteikëMerkinëje. O ðiandienos jubiliatei Merki-nei Þygimantas Augustas suteikë Magde-burgo teises ir patvirtino miesto antspau-dà su vienragiu 1569 metais. Istorikai spë-lioja, kad minëtoji privilegija galëjo bûti su-teikta ir anksèiau, bet kol kas ðito negali-ma patvirtinti dokumentais. Kol kas þino-ma tik vëlyvesnio teisiø patvirtinimo aktodata, kurios 440-metá Merkinë galës mi-nëti ð. m. gruodþio 7 d. Pagal to meto sam-pratà baltas vienragis buvo mënulio ir ku-nigaikðtysèiø atributas. Katalikø baþnyèioshagiografijoje baltas vienragis simboliza-vo nekaltumà, skaistybæ ir buvo ðvè. Mer-gelës Marijos atributas. Vienragis, atkelia-væs á Merkinës herbà ið Þygimanto Augustoaplinkos, nurodë miesto ðventàjá globëjà.Nuo XVI a. pradþios buvo naudojamas Lie-tuvos Valstybës herbe skydininkø. Dabar-tiná Merkinës miesto herbà, remdamasis

20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Page 21: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 21

ðventë

Po ðventiniø miðiø

Piliakalnio papëdëje merkiniðkiai visad renkasi á ðventinius koncertus

gausiais istoriniais ikonografiniais duome-nimis, sukûrë dailininkas Arvydas Kaþdai-lis. Akmená skulptoriui ir Merkinei padova-nojo Vydeniø seniûnijos Pikiðkiø kaimo,esanèio netoli Kriviliø, gyventojas JonasLebeckas. Surasti já padëjoVydeniø seniû-nas Rokas Makselis ir vyriausiasis rajonoarchitektas Gintautas Sereièikas.

Jaunas skulptorius Margiris Burþins-

atminimo þenklai pastatyti uþ Kultûros mi-nisterijos, kitø institucijø paramà bei vieti-niø ámoniø, verslininkø, merkinieèiø aukas.

– Laukia dar vieno atminimo áamþini-mas. Ir ðiø iðkilmiø tikriausiai nereiks ilgailaukti. Jau susitarta, kad gatvë, prie kuriosstovi farmacininko Aleksandro Èyro na-mas-vaistinë, kuriame augo, brendo bû-simasis akademikas, statybinës mechani-kos mokyklos ákûrëjas Aleksandras Èyras,vadinsis jo vardu. Tik laukiame lëðø, kadgatvæ, prieð suteikdami jai akademiko Alek-sandro Èyro vardà, galëtume iðasfaltuoti,tinkamai parengti, – apie garsaus kraðtie-èio áamþinimà papasakojo Merkinës se-niûnas Gintautas Tebëra. Ðiek tiek patylë-jæs, lyg tarp kitko prasitarë: „Gal ir VilniausGedimino technikos universitetas prie bû-simøjø iðkilmiø galëtø prisidëti? Sakykime,padovanoti atminimo lentà su atitinkamuáraðu, kurià pritvirtintume prie buvusio Èy-rø ðeimos namo-vaistinës“.

Prieð paðventinant istorijos atminimàsaugantá paminklà, koplytstulpius, miestoRotuðës aikðtëje ávyko graþus, turiningas

Merkinës 650-øjø metø minëjimas-koncer-tas, kurá surengë savi saviveiklininkai ir iððio kraðto kilæ ðiandien ne tik šalyje þinomidainininkai, meno þmonës. Jubiliejui skir-tas miðias aukojo Kaiðiadoriø vyskupasA.Matulionis. Jas giedojo Kauno valstybi-nis choras, vadovaujamas P.Bingelio (tik-ras dzûkas). Po miðiø jis merkinieèiams irjø sveèiams padovanojo beveik valandosklasikinës-religinës muzikos koncertà. Va-kare prie piliakalnio ávyko nuotaikinga va-karonë. Ne vienas jos dalyvis prisiminë Jo-no Basanavièiaus patarimà: ,,Þmonës, jei-gu norite pamatyti Lietuvà, kopkite ant pi-liakalniø“. Anà vakarà fakelais paþymëtastakas kvietë visus norinèius pasigroþëti nuoMerkinës piliakalnio. Ir norinèiøjø nestigo.

Jubiliejiniai renginiai, ðventinë nuotai-ka atgaivino vaikystëje girdëtà pasakà apieNemune þvejojantá Joniukà, kurá pagrobëragana. Iðsigelbëti ið jos pinkliø padëjo ger-vës, mesdamos jam po plunksnelæ. TasJoniukas nëra Merkinës pilies karys, neilegendinis kunigaikðtis, nei þynys, pirma-sis pajutæs magiðkàjà upiø santakos ga-lià. Bet lietuviams, kaip ir kiekvienai tautai,bûtini tokie joniukai þvejai, artojai, meist-rai, mokytojai, gydytojai, inþinieriai, moks-lininkai, kurie keièia gyvenimà. Legendadaro iðvadà: kol Joniukas þvejos, nenu-trûks ryðys su svarbiausia lietuvio dvasiaiupe Nemunu. O Merkinë, kaip taikliai pa-stebi Dzûkijos nacionalinio parko direkci-jos leidinys ,,Ðalcinis“, tampa vieta, kur mû-sø tautieèiai ir gausûs sveèiai ið naujo at-randa Lietuvà ir Dzûkijà, ðio kraðto gamtàir kultûros lobius, jo nuoðirdþius ir svetin-gus þmones. Tai gali bûti kelias á naujà Mer-kinës suklestëjimà, jei sugebësime, nepra-rasdami savasties, dalintis kuo turtingi...

kas, gyvenantis sodyboje netoli Straujosupelio, àþuole kruopðèiai iðraiþë: ,,Ðiojevietoje XVI-XVIII a. stovëjo Jëzuitø vienuo-lynas ir ðv. Kryþiaus baþnyèia“. Ðis kop-

lytstulpis, iðkaltas pagal skulptoriaus Ta-do Gutausko projektà, stovi Bakðio gat-vëje, kur kadaise buvo vienuolynas. Pa-þymëtas tautodailininko J.Videikos, kilu-sio ið Makniûnø, koplytstulpiu, dabar mis-

tiðkiau atrodo kalnelis, kurneliko ðv. Petro ir Povilobaþnyèios, stovëjusiosXVI-XIX a. Varpu ir vienra-giu aptaisë savo koplyt-stulpá tautodailininkasA.Èesnulis. Ðis darbasstovi prie Merkinës seniû-nijos, kur 1605 m. ásikûrëvienuoliai dominikonai,netrukus pastatæ ðv. Kry-þiaus baþnyèià. Po 1831m. sukilimo caro valdþiavienuolynà uþdarë uþ pa-ramà sukilëliams. Visi ðie

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 21

Jûra

tës

MAR

KEL

IÛN

AITË

S n

uotr.

Page 22: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Klausimas, kodël dangus yraþydras, nedavë þmonijai ramybës iðtisusðimtmeèius. Neminint Aristotelio, pirmasis,kuris dangaus mëlynëje áþvelgë funda-mentinæ mokslinæ problemà, buvo garsu-sis italø menininkas, mokslininkas, màs-tytojas ir iðradëjas Leonardas da Vinèis(Leonardo da Vinci). Pro skvarbià meni-ninko aká neprasprûdo, kaip kopiant aukð-tyn á kalnus dangaus þydrynë darosi vissodresnë ir tamsesnë, kaip melsvëja toli-mi objektai, kaip jø spalvas bei ðviesumàkeièia rûkas ir galiausiai, kaip netoli hori-zonto esantis dangus tampa nebe þydras,bet balkðvas. Apibendrinæs savo stebëji-mø rezultatus, L. da Vinèis padarë iðvadà,kad pats oras yra bespalvës dujos, o þyd-

DangauProf. Audrius

DUBIETIS

rà dangaus spalvà lemia Saulës ðviesosapðviesti maþyèiai ore sklandantys drëg-mës laðeliai. Nors ði prielaida buvo klai-dinga, vis dëlto ji turëjo ir tam tikrà fizikinápagrindà, todël gyvavo ilgà laikà. Iki patXIX a. pabaigos buvo manoma, kad þyd-ra dangaus spalva atsiranda dël atmosfe-roje esanèiø vandens garø. Ið tiesø, jauanuomet buvo nustatyta, kad vandens ga-rai, vanduo ir ledas gerai sugeria raudonàðviesà, bet yra visiðkai skaidrûs mëlynai.Deja, pastebëti ðá skirtumà galima tik esantgana storam vandens, ledo ar sniegosluoksniui; pavyzdþiui, panirus keletà met-rø po vandeniu, pasaulis ið tiesø tampamelsvas. Taèiau pavertus visus atmosfe-roje esanèius vandens garus skystu van-deniu, tesusidarytø viso labo maþdaug 1cm storio vandens sluoksnis, kuris tikraiyra nepakankamas selektyvios sugertiesefektams pasireikðti. Taèiau, netgi remda-

1 pav. Saulës spindu-liavimo uþ atmosferosribø (juoda kreivë),giedro dangaus zenite(balta kreivë) beiapsiniaukusio dan-gaus (pilka kreivë)spektrø palyginimas

2 pav. Dangaus ir debesøspalvos dienos metu

miesi klaidingomis prielaidomis, to metomokslininkai padarë daugybæ atradimø,kurie pravertë kuriant mus supanèio pa-saulio vaizdà. XVI a. pradþioje P.Bugeras(P.Bouguer) atrado ðviesos silpimo atmo-sferoje dësná (vëliau pavadintà Bugero-Lamberto-Byro dësniu), kuris padëjo pa-grindus ðiuolaikinei atmosferos fotometri-jai. Prabëgus dar beveik ðimtui metø,D.F.Arago nustatë, kad dangaus ðviesa yrapoliarizuota, o didþiausias jos poliariza-cijos laipsnis matomas 90 laipsniø kam-piniu atstumu nuo Saulës. Arèiausiaidangaus spalvos problemos sprendimoXIX a. viduryje priartëjo J.Tyndalis (J.Tyn-dall), kuris pirmasis atliko detalius ðviesossklaidos stebëjimus esant ávairiems sklai-danèiøjø daleliø dydþiams, taèiau jis taipir neaptiko tos paslaptingosios substanci-jos, kuri nuspalvina dangø þydrai.

Giedro dangaus spalvosRaktà á ilgaamþës problemos spren-

dimà galiausiai surado Dþonas WiljamasStruttas, lordas Relëjus (J.W.Strutt, lordRayleigh), kuris 1871 m. sukûrë matema-tinæ elektromagnetiniø bangø sklaidos te-orijà. Relëjus atrado, kad elektromagne-tinës bangos (taigi ir ðviesa), sklisdamosmedþiagoje, yra sklaidomos (t.y. pakei-

oro molekulës, kuriø dydis daug maþes-nis uþ sklaidomos bangos ilgá. Ádomu tai,jog Relëjus sugebëjo gana tiksliai ávertin-ti molekuliø dydá. Tam jis ant lygaus van-dens pavirðiaus uþlaðino þinomà kieká aly-vos, kuri pasklido tolygiu sluoksniu. Tar-damas, kad alyvos sluoksnio storis ati-tinka alyvos molekulës matmenis, ir þi-nodamas alyvos tûrá bei pavirðiaus plotà,Relëjus apskaièiavo, kad alyvos moleku-lë yra ðiek tiek didesnë nei 1 nm (10-9 m),kas ið tiesø buvo labai arti teisybës. Relë-jus kartu atrado, kad ávairiø spalvø ðviesàatmosfera sklaido labai nevienodai: më-lyna ðviesa sklaidoma daug smarkiau neiraudona, o sklaidos efektyvumas yra at-virkðèiai proporcingas ðviesos bangos il-gio ketvirtajam laipsniui. Ið to nesunkuávertinti, kad mëlyna (450 nm bangos il-gio) ðviesa yra daugiau nei 4 kartus stip-

èia savo sklidimo kryptá) dël paèios me-dþiagos sandaros bei jos netolygumø. At-mosferoje ðie netolygumai pasirodë esà

Page 23: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 23

us spalvos

riau sklaidoma nei raudona, kurios ban-gos ilgis yra 650 nm. Vëliau ði sklaida irbuvo pavadinta jos atradëjo Relëjaus var-du. Kaip ne kartà mokslo istorijoje yra nu-tikæ, lordo Relëjaus rezultatus mokslo vi-suomenë sutiko gana nepatikliai. Pasku-tines abejones 1913 m. iðsklaidë pran-cûzø mokslininkas J.Cabanesas (Caban-nes), kuris eksperimentais árodë, jog vi-siðkai grynø dujø molekulës ið tiesø sklai-do ðviesà. Ádomu ir tai, kad lordas Relë-jus 1904 m. pelnë Nobelio fizikos premi-jà, taèiau ne uþ dabar plaèiai iðgarsëju-sius savo darbus, atsakiusius á tûkstan-èiø metø senumo klausimà, kodël dan-gus þydras, taèiau uþ… argono dujø at-radimà ir iðgryninimà.

Nepaisant átikinamo Relëjaus paaið-kinimo, perðasi natûralus klausimas: ko-dël giedras dangus yra þydras, o ne më-lynas ar violetinis? Juk mëlynos, o juo la-biau violetinës ðviesos bangos ilgis yradar maþesnis nei þydros, tad ðiø spalvøðviesa turëtø bûti dar labiau sklaidomaatmosferos. Èia jau reikia atsiþvelgti á pa-èios Saulës spinduliavimo spektrà, kurisnëra vienodai intensyvus visiems mato-mos ðviesos bangos ilgiams: þydros Sau-lës ðviesos intensyvumas yra beveik dukartus didesnis nei mëlynos ar violetinës(1 pav.). Saulës ðviesos intensyvumasdidþiausias yra tarp 450 ir 500 nm, taigiSaulës spektre vyrauja þydra spalva. Be-je, dienos metu pati Saulë mums atrodoðiek tiek gelsva kaip tik dël þydrà ðviesàsmarkiai iðsklaidanèios Þemës atmosfe-ros: baltos ðviesos ðaltinis pastebimai pa-gelsta, nuslopinus mëlynuosius jo spek-

tro komponentus. Taigi mûsø dangausþydrynë yra ne kas kita, kaip Þemës at-mosferos iðsklaidyta balta Saulës ðviesa,kurioje dël Relëjaus sklaidos ryðkiai do-minuoja 450–480 nm bangos ilgio spek-tro komponentai (1 pav.). Þydros dangausspalvos efektà papildomai sustiprina ir fo-tofizinis þmogaus akies jautrumas.

Jei manytume, kad kiekviena šviesosbanga atmosferoje iðsklaidoma tik vienàkartà (tai vadinama vienkartine sklaida),dangus bûtø tolygiai þydras tiek zenite,tiek ir prie pat horizonto. Taèiau taip nëra– artëjant link horizonto dangaus þydry-nës sodrumas pamaþu blanksta, kol ga-liausiai prie pat horizonto dangus tampabalkðvas ar net visiðkai baltas (2 pav.).Tapydamas peizaþus, tà pastebëjo ir ap-raðë dar L. da Vinèis. Ðià spalvø kaità ga-lima paaiðkinti remiantis daugkartine ðvie-sos sklaida, t.y. kad ðviesos banga stora-me atmosferos sluoksnyje gali bûti iðsklai-dyta (pakeisti savo kryptá) ne vienà kartà.Ið tiesø, link horizonto smarkiai keièiasiðviesà sklaidanèios atmosferos stulpostoris: ávertinta, kad ties pat horizontu jis38 kartus didesnis nei zenite. Taigi priehorizonto visø spalvø Saulës ðviesa busbent kartà iðsklaidyta, tad dangaus spal-va palei horizontà bus balta.

Galima sakyti, mums smarkiai pasi-sekë, kad Þemës atmosferos tankis yrabûtent toks, kad didþiojoje dangausskliauto dalyje vyksta tik vienkartinë ðvie-sos sklaida ir dël to galime groþëtis dan-gaus þydryne. Yra ávertinta, kad jei Þe-mës atmosfera bûtø bent 10 kartø tan-kesnë uþ esamà (tokia, pavyzdþiui, yra Sa-

turno palydovo Titano atmosfera), dangusdël daugkartinës ðviesos sklaidos bûtøbent triskart ðviesesnis, taèiau kartu ir bal-tesnis. Tuo nesunku ásitikinti ir esant tamtikroms oro sàlygoms – tvankiomis vasa-ros dienomis dël didelës daugkartinëssklaidos dangus tampa balzganas net pa-èiame zenite. Tik ðiuo atveju padidëja neatmosferos tankis, o ðviesà sklaidanèiødulkiø, dûmø, vandens garø ar kitø aero-zoliø daleliø skaièius. Jei Þemë neturëtøatmosferos (aiðku, tada nebûtø ir mûsø),dangus bûtø vienodai juodas tiek dienà,tiek ir naktá. Toks yra Mënulio dangus.

Baltà Saulës apðviestø debesø spal-và taip pat galima paaiðkinti remiantisdaugkartine ðviesos sklaida. VidurdienáSaulës apðviesti debesys yra ne tik balti,bet ir daug ðviesesni uþ jø fone esantá dan-gø (2 pav.). Ádomu tai, kad, vykstant daug-kartinei ðviesos sklaidai, ðviesà sklaidan-èiø daleliø savybës nebeturi didelës reikð-mës, ir stebëtojas visada mato integrinávaizdà, kurá sukuria daugelis ðviesos sklai-dos aktø. Kita vertus, vidutinis vandenslaðø matmuo debesyse yra apie 10 μm,t.y. kur kas didesnis uþ sklaidomos ðvie-sos bangø ilgá, tad nebegalima remtis Re-lëjaus sklaidos teorija. Relëjaus teorijà jau1908 m. iðtobulino vokieèiø fizikas G.Mi(G.Mie), áskaitydamas ðviesà sklaidanèiødaleliø fizines savybes – dydá, formà, su-gertá ir kt. Jei sklaidanèios dalelës yra di-delës ir skaidrios, jos sklaido ðviesà ne-priklausomai nuo jos bangos ilgio, o patisklaida efektyviausia þvelgiant ðviesosðaltinio (ðiuo atveju saulës) kryptimi. Ne-sunku pastebëti, kad palei Saulæ esan-tys (ypaè viduriniojo aukðto) debesys aki-na beveik taip pat, kaip ir pati Saulë.

Apniukusio dangaus spalvosDël vienkartinës ir daugkartinës ðvie-

sos sklaidos atsirandanèius spalviniusskirtumus gerai iliustruoja apniukusiodangaus spalvos. Daþnai sakoma, kadapniukæs dangus yra pilkas. Pilkà spalvàgalima suprasti kaip neutralià, taèiau arið tiesø apsiniaukæs dangus yra pilkas?Spektriniai apniukusio dangaus matavi-mai parodë, kad apniukusio dangaus, ku-ris mums gali atrodyti visà laikà vienodaipilkas, spektras gali bûti labai ávairus, pri-klausomai nuo debesø tipo, jø sandarosypatumø, aukðèio bei sluoksnio storio irnet nuo geografinës vietovës padëties.

Debesyse vykstanti ðviesos sklaida yradaugkartinë, taigi visø spalvø (balta) kritu-

3 pav. Purpurinës sutemos Lietuvospadangëje po Saryèevo ugnikalnioiðsiverþimo. Nuotrauka daryta 2009 m.liepos 27 d. vakare, 40 min. po Saulëslaidos

Page 24: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

si ðviesa iðsklaidoma vienodai, nepriklau-somai ið ko – vandens laðø ar ledo krista-lø, debesys yra sudaryti. Dël to pavieniaidebesys giedrà dienà mums atrodo baltiir kontrastingi mëlyno dangaus fone. Jeidangus visiðkai apsiniaukæs, o debesøsluoksnis storas, mus pasiekia tik kartø ið-sklaidyta Saulës ðviesa. Palyginus giedroir apniukusio dangaus spektrus, kurie pa-vaizduoti 1 pav., galima pastebëti, kad tuo-met, kai giedro dangaus spektre ryðkiaidominuoja þydra (450–480 nm bangos il-

tarpu po saulëlydþio dangus prie horizon-to nurausta dël ðviesos sklaidos dulkelëse,aerozoliø dalelëse ir molekulëse.

Labai retais atvejais po Saulës laidosgalima matyti vadinamàsias purpurinessutemas. Purpurinæ spalvà sudaro savo-tiðkas raudonos ir þydros spalvø miðinys:þydra spalva mus pasiekia iðsklaidyta visdar Saulës apðvieèiamuose paèiuoseaukðèiausiuose atmosferos sluoksniuose,o raudona – dël sklaidos stratosferoje.Áprastinëmis sàlygomis stratosfera yra re-ta ir menkai sklaido ðviesà, tad purpuri-nës saulëlydþio spalvos yra labai subtiliosir jas sunku pastebëti. Taèiau ryðkûs pur-puriniai saulëlydþiai matomi po ugnikalniøiðsiverþimø, kai á stratosferà išmetami di-deli dulkiø, pelenø ir aerozoliø (daugiau-sia sieros dioksido) kiekiai. Paskutinis di-delis iðsiverþimas ávyko 2009 m. birþelio12 d., kai eiliná kartà suaktyvëjo Saryèevougnikalnis, esantis tolimose Kurilø salose.Platus dulkiø, pelenø ir aerozoliø ðleifasnusidriekë virð viso ðiaurinio pusrutulio.Ugnikalnio iðsiverþimo aidas atsirito ir ikiLietuvos – daþnà giedrà liepos-rugsëjo va-karà buvo galima groþëtis ryðkiomis pur-purinëmis sutemomis (3 pav.).

Purpurinës sutemos prasideda ryðkiugelsvu vakarinio dangaus skliauto ðvytë-jimu, prabëgus keliolikai minuèiø po Sau-lës laidos. Ðis ðvytëjimas gali bûti toksintensyvus, kad dar kurá laikà peizaþas at-rodo tarsi uþlietas neþemiðkos matinësðviesos. Pamaþu ryðkus sutemø lankastraukiasi, gelsva spalva tampa oranþineir galiausiai purpurine, kuri gali bûti ma-toma praëjus valandai ar net daugiau poSaulës laidos. Plonas perlamutriniø de-besø (apie juos plaèiau raðyta MG, 2008,Nr. 6) ðydas taip pat sukuria fantastinespurpurines sutemas, taèiau perlamutriniaidebesys matomi retai ir tik þiemos më-nesiais, be to, kur kas šiauriau.

Skirtingai nei pats dangus, debesys,Saulei tekant ar leidþiantis, smarkiai kei-èia savo spalvas (4 pav.). Saulei artëjant

gio) spalva, apniukusio dangaus spektredominuojanèios spalvos nëra – visø spal-vø spektrinis intensyvumas yra bemaþ vie-nodas. Tai reiðkia, kad apniukæs dangusyra baltas, o pilkas jis mums atrodo dëlmenko ðviesumo. Ádomu pastebëti, kadtiek pavieniø debesø, tiek ir visai apniuku-sio dangaus spektrai yra beveik identiðki.

Vakaro dangaus spalvosKiekvienas saulëtekis ar saulëlydis yra

unikalus savo spalvø gama ir jos kaita, ta-èiau ðioje dinamiðkoje spalvø kaitos pale-tëje galima áþvelgti ir tam tikrus bendrus

dësningumus. Manant, kad ðviesos sklai-da yra vienintelë dangaus spalvø prieþas-tis, Saulei leidþiantis ir po jos laidos dan-gaus spalvos turëtø imti keistis. Sauleiesant þemai prie horizonto ir þydrà jos ðvie-sà smarkiai iðsklaidþius storam atmosfe-ros stulpui, regimasis Saulës diskas nu-rausta. Tuo pat metu zenite esantis dan-gus turëtø tapti þalias, o jau Saulei nusilei-dus, pagelsti ir galiausiai nurausti. Taèiaulengva pastebëti, kad taip nëra. Tiek vi-durdiená, tiek Saulei leidþiantis, tiek ir pojos laidos dangus zenite visà laikà iðliekaþydras. Ðià, atrodytø, paradoksalià sute-mø dangaus spalvø problemà 1953 m. ið-sprendë O.Halbertas (O.Hulburt), parody-damas, kad labai svarbø vaidmená èia vai-dina stratosferoje esantis ozono sluoksnis.Jau iki to buvo atrasta, kad ozonas neþy-miai sugeria raudonà ðviesà. Kol Saulë darpakankamai aukðtai, selektyvi ozono su-

gertis nevaidina jokio þymesnio vaidmens,kadangi Saulës ðviesa praeina tik pro la-bai plonà ozono sluoksná. Viskas pasikei-èia Saulei artëjant prie laidos. Arti horizon-to esanèios Saulës spinduliai praeina netik pro storà regimàjá atmosferos sluoksná,kuriame smarkai sklaidoma mëlyna (þyd-ra) ðviesa, bet jau ir pro pastebimai storàozono sluoksná, kuriame sugeriama rau-dona ðviesa. Kuo þemiau Saulë, tuo dau-giau jos mëlynos ðviesos iðsklaido atmo-sfera, bet kartu tuo daugiau raudonos su-geria ozonas. Taigi Saulës spektras, kurissklaidomas zenite, yra „išlyginamas“, ir dan-gus virð galvos visà laikà iðlieka þydras. Tuo

4 pav. Dangaus ir debesøspalvos po saulëlydþio

5 pav. Tolimi objektaistebëtojui S atrodo

melsvesni ir ðviesesnidël oro ðvytëjimo,

kuris uþpildo þvilgsniolinijà (pavaizduotà

punktyru) tarpstebëtojo ir objekto

24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

6 pav. Oro ðvytëjimas vaiskià þiemos dienà

Page 25: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 25

prie laidos, pirmiausia ima spalvintis de-besys, esantys prieðingoje Saulei pusëje,nes bûtent juos pirmuosius apðvieèia provis storesná atmosferos sluoksná praeinantiSaulës ðviesa (turint omenyje, kad þydraðviesa debesø nebepasiekia, nes ji iðsklai-doma pakeliui). Pradþioje debesys tam-pa gelsvi, po to oranþiniai ir raudoni, o ga-liausiai, atsidûræ Þemës ðeðëlyje, tampapilkðvi. Stebint debesis Saulës pusëje,spalvø kaita vyksta labai panaðiai, taèiauspalvø þaismas dar áspûdingesnis. Papras-tai ryðkiausiomis spalvomis ðvyti vidurinio-jo aukðto debesys. Tuo tarpu þemi debe-sys labai greitai panyra á ðëðëlá, o patysaukðèiausieji – plunksniniai debesys daþ-niausiai esti pernelyg reti, kad pasidabin-tø ryðkiomis spalvomis. Saulei tekant, de-besø spalvø kaita pasikartoja, taèiau jauatvirkðèia tvarka.

Oro ðvytëjimasŠviesos sklaidos efektai atmosferoje

pasireiðkia ir kitaip. Þvelgiant á tolá, gali-ma pastebëti, kad netgi esant labai skaid-riam orui ir geram matomumui, tolimi ob-jektai atrodo kur kas ðviesesni ir melsves-ni, nei esantys arèiau. To prieþastis yraoro ðvytëjimas (angl. airlight), kuris ypaèaiškiai matyti kalnuose. Oro ðvytëjimasyra ne kas kita, kaip iðsklaidyta Saulësðviesa, esanti tarp stebëtojo ir objekto irkuri, patekusi á þvilgsnio linijà, sumuojasisu paties objekto atspindëta ðviesa (5pav.). Taigi stebëtojà pasiekianti tolimoobjekto ðviesa turi du komponentus. Pir-masis komponentas – tai paties objektoatspindëta ðviesa. Atspindëtos ðviesos in-tensyvumas tolydþio maþëja objektui tols-tant ir/arba didëjant tarp objekto ir stebë-tojo esanèios atmosferos storiui (optiniamtankiui), kurá galima apibûdinti kaip atmo-sferos skaidrumà. Intensyvumo nuosto-liai dël ðviesos sugerties ar sklaidos va-dinami atmosferos ekstinkcija. Taigi kuotoliau yra objektas ir kuo didesnë atmo-sferos ekstinkcija, tuo maþesnë tiesiogi-

nës jo ðviesos dalis pasiekia stebëtojà.Geriausias to pavyzdys – labai ribotas ma-tomumas esant rûkui. Antrasis kompo-nentas – tai oro ðvytëjimas. Skirtingai neipirmuoju atveju, oro ðvytëjimo intensyvu-mas didëja, didëjant atstumui iki objek-to, nes vis daugiau iðsklaidytos ðviesospatenka á þvilgsnio linijà. Dël oro ðvytëji-mo toli esantys netgi labai tamsûs objek-tai atrodo kur kas ðviesesni.

Oro ðvytëjimà sustiprina ore sklandan-èiø smulkiø dulkeliø, vandens laðeliø (rû-ko) ar net maþyèiø ledo kristaliukø (ra-miomis ir saulëtomis þiemos dienomis)sukeliama ðviesos sklaida (6 pav.). Taèiauðiuo atveju sklaidanèios dalelës yra dide-lës, tad jos panaðiai kaip ir debesys, sklai-do visø spalvø ðviesà vienodai efektyviai,tad labiau nutolæ objektai atrodo ne mels-vesni, bet ðviesesni ir pilkesni.

Oro ðvytëjimas smarkiai keièia ne tikobjekto ðviesumà, taèiau ir spalvà. Kaipjau aptarëme aukðèiau, atmosfera þydràðviesà sklaido kur kas stipriau, nei rau-donà, taigi dël oro ðvytëjimo objektà ma-tome kur kas mëlynesná, nei jis yra ið tik-røjø. Ðia prasme þydra dangaus spalvayra ne kas kita, kaip oro ðvytëjimas, kurisuþpildo þvilgsnio linijà, kai þvelgiame á juo-dà kosminæ erdvæ. Tuo tarpu atmosferosekstinkcija spalvas keièia prieðingai – kuoji didesnë, tuo objektas mums atrodo rau-donesnis, nes mëlynieji ðviesos kompo-nentai pakeliui yra iðsklaidomi. Tekanèiosar besileidþianèios Saulës diskas mumsatrodo raudonas, nes bûtent dël didelësatmosferos ekstinkcijos ties horizontu vi-sa mëlyna ðviesa iðsklaidoma nepasie-kusi stebëtojo. Antra vertus, Saulë pati yraðviesos ðaltinis, taigi jos spinduliø kelyjeoro ðvytëjimo komponentas yra labai sil-pnas. Kitaip yra su tolimais objektais, ku-riuos Saulë apðvieèia. Kai oro ðvytëjimasnustelbia objekto atspindëtà Saulës ðvie-sà, objektas (kad ir kokios spalvos jisbûtø) ágauna melsvà atspalvá.

Neseni eksperimentai parodë, kad

þmogaus akis geba adaptuotis ir skirtispalvas netgi esant dideliam oro ðvytëji-mui, tuo tarpu spektrometru registruoja-mas atspalvis (spalvinis indeksas) yravienareikðmiðkai mëlynas. Dël to galimapajuokauti, kad fiziologiniø ypatumø dë-ka þmogaus akis kartais mato tai, ko iðtikrøjø nëra.

Spinduliai ir ðeðëliaiŠviesos sklaida sukelia ir dar vienà

graþø reiðkiná. Kai pro debesis ðvysèiojaSaulë, neretai galima pasigroþëti ðviesiaisir tamsiais dangaus fone iðryðkëjanèiaisspinduliais (7 pav.). Kartais ðie spinduliaivadinami Budos pirštais ar vilties spindu-liais, o Saulei nusileidus – sutemø spin-duliais (angl. crepuscular rays). Ðiuosspindulius labai mëgo tapyti Èiurlionis.

Saulei þvilgèiojant pro plyðius tarp de-besø, matomi ðviesûs spinduliai, o pavie-niams debesims uþdengiant Saulæ – tam-sûs spinduliai – danguje nutásæ debesø ðe-ðëliai. Ir vienu, ir kitu atveju, kad spinduliaiir ðeðëliai taptø matomi, sklaida atmosfe-roje turi bûti didelë (pvz., prisotinta vandensgarø, dulkiø ar aerozoliø). Spinduliai geriau-siai matomi, kai Saulë yra neaukðtai.

Ir tamsûs, ir ðviesûs spinduliai yra ly-giagretûs, taèiau dël perspektyvos efekto(Saulë yra toli, o debesys arti) jie atrodotarsi iðeinantys iš vieno taško – Saulës. Jeisklaida atmosferoje yra iðties didelë, sute-mø spinduliai gali nusidriekti per visà dan-gø. Þvelgiant á prieðingà pusæ nuo Sau-lës, stebëtojui atrodo, kad ir ten spinduliaisueina á vienà taðkà. Efektingiausi sutemøspinduliai nusidriekia Saulæ šiek tiek den-giant aukštiesiems kamuoliniams ar ka-muoliniams lietaus debesims. Dar ryškes-nius spindulius galima pamatyti Sauleiðvieèiant pro rûke skendinèiø medþiø la-jas. Dël savo artumo ir didelio kontrastotokie spinduliai sukuria nepakartojamàðviesos ir ðeðëliø þaismà (7a pav.).

Autoriaus nuotr.

7 pav. Sutemø spinduliai 7a pav. Saulës spinduliai rûke

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 25

Page 26: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

áplaukos vedlinëSaugios laivybos tarnyba

Kurðiø mariø áplaukos vaga ir gylis ko-ne kasmet keitësi. Nemuno vandenø atne-ðami smëliai kaupësi nerijos gale ir abipusáplaukos sudarë pietinæ ir ðiaurinæ seklu-mas. Sekliai këlë rûpestá laivø vairininkams,nes jie buvo pagrindinis kliuvinys be truk-dþiø patekti á uostà. Iki pastatant áplaukosátvarus – molus, po kiekvieno pavasario po-laidþio ar stipresnës audros uosto áplaukosvagà buvo bûtina patikslinti ir apie tai pra-nešti laivavedþiams. Laivyba laivatakiu – far-vateriu (Fahrwasser, Farvater) rûpinosi uos-

Senoji

Egidijus BACEVIÈIUS,Dainius ELERTAS

Senoji Klaipëdos uosto vedlinë ne vienai laivavedþiø kartai rodësaugø kelià á namus. Jos stulpai ir bokðtas buvo uostamiesèioekonominio kilimo ir nuopuolio liudininkai, jie stovëjo per visà

burlaiviø laikotarpá, pasitiko naujos kartos laivus ir dar bûtøstovëjæ. Deja, apie ðá statiná reikia kalbëti bûtuoju laiku. Nespëjus

paskelbti Lietuvos jûrinës kultûros ir technikos paveldu, didysisbokðtas buvo nugriautas. Miesto istorikø, jûrininkø ir gyventojøpastangos iðsaugoti ðá uostamiesèiui simbolinæ reikðmæ turëjusá

statiná liko bevaisës, atsimuðusios á valdininkø abejingumà irtikrøjø kultûros paminklø verèiø nepaþinimà.

uostamiesèio

Uosto áplaukos planas jachtininkøþinyne (1927 m.)

Norint apsunkinti laivø áplaukimà á uostà,per Pirmàjá pasauliná karà rusø armijos

kariai didájá vedlinës bokðtà nuvertë.Netrukus po karo jo vietoje buvo pastatytas

naujas, tvirtesnis bokštas (MaþosiosLietuvos muziejus)

2001 m.

Miestieèiø Ðv. Jono baþnyèia,XX a. pr. atvirukasto locø tarnyba. Jø veiklos pëdsakø uosta-

miestyje aptinkame XVII amþiuje. Taèiauuosto prieþiûrà atlikusiø tarnybø turëjo bûtiir anksèiau. Locmanai nuolat stebëjo van-dens sroviø ir bangø veiklà, sànaðø judëji-mà bei pasiskirstymà, nustatydavo áplau-kos krypties ir gylio pasikeitimus. Jie ste-bëjo áplaukianèius ar iðplaukianèius laivusiš medinio, o nuo 1899–1900 m. – ið mûri-nio bokðto. 1807 m. pastatytas vadinama-sis Locø bokštas (Lotsenwachtturm) –paþodþiui „locø budëjimo bokštas“. Jis darvadintas „Klingerbaake“, t.y. skambanèiuo-ju bakenu, nes iš bokšto apie atvykusá lai-và buvo pranešama varpo dûþiais. Áspëja-mieji garsai skubino rengti locø laivelá, tu-rëjusá sutikti bei saugiai ávesti á uostà atplau-kusá laivà. Taèiau audros metu tai buvo ne-

ámanoma. Tokiomis dienomis locø tarnybaant Locø bokðto këlë áspëjamàsias vëlia-vas, naktá esant reikalui degino lauþus pa-keliamose statinëse. Jie taip pat rûpinosinuolatiniu vagos krypties tikslinimu, suda-rinëjo ir pagal poreiká atnaujindavo plaukio-jimo jûrose þinynus ir skæstanèiø laivø gel-bëjimo taisykles. Ádomu pastebëti, kad apielaivø áplaukimo ir iðplaukimo tvarkà, oro sà-lygas jûroje miesto laikraštyje buvo skelbia-mi pranešimai.

Pirmieji uosto áplaukos þemëlapiaiNe maþiau svarbi uosto saugios laivy-

bos tarnybos veikla buvo sudaryti uostoáplaukos planus, þemëlapius ir jûrlapius.Klaipëdos áplauka ir uostas pirmà kartà pa-þymëti H.Rungës (H.Runge) sudarytame1584 m. Lietuvos DK ir Rytprûsiø þemëla-pyje. Netrukus, 1585 m., olandø kartogra-fas L.J.Vageneris (L.J. Vaghenaer) jûrlapy-je paþymëjo abipus plaukimo vagos sker-sinæ seklumà. Nuo 1669 m. visuose jûrla-

piuose, uosto planuose, uostø apraðy-muose – locijose buvo aprašomos sau-gaus áplaukimo á Klaipëdos uostà sàlygos,farvaterio kryptis ir gylis. Juose pavaizduo-ta laivatakio vedlinë ir stulpai bei jø skiria-mieji þenklai. Šie laivybai svarbûs statiniai

Page 27: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 27

Bakenas priegelbëjimostotiesðiaurinëjeaikðtëje apie1904 m.,,LibraMemelensis”leidyklos rinkinys

Valgumos uostà Bomelsvitës rajone (šiandien prekybosuosto š. dalis) þymëjo vedlinës didysis bokštas. ,,Libra Meme-lensis” leidyklos rinkinys

ne kartà vaizduoti senuose piešiniuose irkone visuose þemëlapiuose. Ilgainiui jiebuvo tapæ svarbia uostamiesèio urbanis-tinës struktûros dalimi.

Statinës þymëjo laivataká Vedlinë buvo sudaroma vietovëje tarp

dviejø orientyrø stebëtojo krypèiai tikrojohorizonto plokðtumoje þymëti. Jûrlapiuo-se saugaus plaukimo kryptis – laivatakisþymëtas tiesia linija. Vedlinës þenklai van-denyje iðdëstyti erdvëje tam tikru nuoto-liu, kad jas jungianti menama linija jûrojesutaptø su saugaus plaukimo kryptimi. Ar-èiau uosto áplaukos abipus laivatakio van-denyje statytos gairës ir plûdurai. 1747 m.þemëlapyje matyti, kad laivatakis jûroje iðabiejø pusiø paþenklintas inkarais pritvir-tintomis statinëmis: áplaukoje kairájá krantàþymëjo geleþimi kaustyta statinë-plûdurassu balta, o deðinájá – juoda vëliavomis.

Vedlinës stulpaiToliau vedlinë ëjo sausuma. Orientyrai

buvo gerai matomi mediniai, vëliau metali-niai ar betoniniai stulpai bei bokštai. Jie ge-rai matyti 1584, 1585 m. ir vëliau, prieš 1630m., sudarytuose Klaipëdos uosto þemëla-piuose. Orientyrai stovëjo prie Vitës þvejøgyvenvietës Svijanës upës þiotyse. 1814–1821 m. uosto planuose pavaizduoti duvedlinës bokštai arba bakenai (maþasis irvidurinysis). Iš pradþiø navigaciniai bokðtaibuvo tiesiog stulpai, taèiau laikui bëgant jøkonstrukcija darësi sudëtingesnë. Þymenysbuvo mediniai, paslenkami, kad reikaluiesant bûtø galima judinti pagal pasikeitu-sià vedlinës kryptá. Galutinai jø dydis, for-ma bei pastatymo seka nusistovëjo sutvir-tinus uosto áplaukà. Nuo 1852 m. ji beveiknesikeitë. Jà sudarë priekinis „maþasis“ juo-das 20 m aukðèio stulpas su metaliniu skri-tuliu virðuje. Jis stovëjo šiauriausiai, link švy-turio ir vadintas linkio stulpu (Vink Bake).Nuo jo kilometro nuotoliu ðiauriau esanèiosNavigacijos mokyklos (1857–1898 m.) sto-vëjo vidurinysis, arba krypties stulpas (Rich-tungs Bake). Jo aukštis buvo 29 m, smailë-je turëjo aþûriná burbulà ir staèiakampá tri-kampá. Didysis metalinis bokštas, arba ba-kenas (Eisener Bake), stovëjo Bomelsvitë-je (Bommelsvitte) ties Valgumu – þvejø uos-teliu (pokariu uþpiltas þeme). Pastatytas

1852 m. iš metaliniokampainio ir siekë 38,2m aukðtá. Virðûnëje turë-jo kryþiø, piramidæ ir skri-tulá-statinæ. Uoste taippat buvo papildomøþymekliø. Pvz., prie locønamelio ir bokðto stovë-jo dryþuotas keturbriau-nis smailiaviršis medinisstebëjimo bokštas (KieckBaaken). Jis pavaizduo-tas 1809 m. miesto áplau-kos paveiksle. 1878 m.keliautojas ir þurnalistasLuisas Pasargë (LouisPassarge) labai vaizdþiaiapraðë bakenø paskirtá:

ma juos išskirti. Tai patvirtina XVIII–XX a.pr. Klaipëdos uosto locijos ir uosto valdy-bos išlaidos šiai statinio daliai atnaujinti.

Uosto ðvyturiaiPirmasis Klaipëdos uosto ðvyturys baig-

tas statyti 1796 m. rugsëjo 1 dienà. Áþieb-tas Samuelio fon Lilientalio suprojektuotasšvyturys tapo išskirtiniu orientyru. 1819 m.švyturys buvo paaukštintas, patobulintasþibintas. Pakeltas á 29,2 m aukðtá ðviesos

ðaltinis geru oru buvo matomas 16 myliø.Tamsiuoju paros metu jame buvo uþdega-ma alyvos ugnis. Švyturio šviesa buvo sil-pna, todël vëliau jis paaukštintas, šviesosgalingumas padidintas ëmus naudoti du-jas ir stiprinamuosius læðius. Švyturys bu-vo daþomas raudona spalva, o tarpukariu– raudonais ir baltais kvadratais. Jam prigi-jo „Raudonojo švyturio“ vardas. Paskutinë-mis Antrojo pasaulinio karo dienomis švy-turys sugriautas. Po karo pastatytuose me-diniuose bokštuose buvo laikini švyturiai.1954 m. pastatytas naujas stacionarus švy-turys. XIX a. pab. papildomas švyturys bu-vo pastatytas ant šiaurinio áplaukos mologalo. Jis buvo þemesnis, nudaþytas baltaiir pramintas Baltuoju švyturiu. Ðiuo metujo grakðtø siluetà galima iðvysti ant 200 li-tø banknoto. Kad laivyba bûtø saugesnë,naudoti nautofonai. Pvz., 1931 m. sausio6 d. Klaipëdos uosto direkcija praneðë, kadðiauriniame mole, 150 m á pietryèius nuojo galo, pradëjo veikti nautofonas. Ûkano-tu oru laivams jis skleisdavo perspëjamuo-sius garsus: ilgas 3 sekundþiø garsas, pojo 0,5 sekundës tyla, vël ilgas 3 sekundþiøgarsas, po jo 22 sekundþiø tyla (kas 30sekundþiø buvo skleidþiamas ilgas, trum-pas ir vël ilgas garsas).

Nustojo savo paskirtiesVedlinës kryptis ir stulpø iðdëstymas iš

pradþiø labai keitësi. 1670 m. þemëlapyjevedlinës stulpai parodyti linija ið ðiaurës va-karø á pietryèius. Jau 1797 m. Samuelio Li-

„Kartais nutinka taip, kad locai negali iðplauk-ti á jûrà. Tuomet jûreiviams tenka gelbëtis pa-tiems. Áplaukdami á uostà jie turi laikytis tokiokurso, kad trys „bakenai“ – savotiðki smai-lûs, metalinio ir medinio karkaso á bokðtà pa-naðûs statiniai – jø akyse uþstotø vienas ki-tà. Tik tokiu atveju laivas bus saugus kelyje.Maþiausias nukrypimas nuo trijø bokðtø reið-kia, jog laivas atsitrenks á molà ir suduð. To-kiomis akimirkomis ðimtai þmoniø stovi kran-te, netoli ðvyturio arba net ant ðiaurinio mo-lo, kiek tik bangos ir vëjas leidþia jiems tenbûti, ir stebeilijasi á putojanèius vandenis, perkuriuos kelià skinasi laivas. Kiek laivø ten jû-ros dugne guli“ (1878).

Baþnyèiø smailës rodë uostamiestáArtëjantys jûra Klaipëdos miestà iš to-

lo galëjo atpaþinti iš bûdingo aukðtø pa-statø smailiø braiþo. 1797 m. vyriausiojopylimø priþiûrëtojo Samuelio fon Lilienta-lio þemëlapyje nurodytos visø miesto baþ-nyèiø virðûnës ir aukðèiai. Jau tuomet baþ-nyèiø smailës buvo geras atskaitos þymuoir net papildë didájá vedlinës bokðtà. S.Li-lientalis nurodë Ðv. Jono miestieèiø baþ-nyèios (Lutherische Kirche St. Johannes)tikslias padëties koordinates: 55o42’39' N/ 21o8’31' E. Iki XX a. pr. tai buvo pats aukð-èiausias visuomeninis pastatas. Kelis kar-tus aukðtintas ir 1858 m. pasiekæs 75 maukðtá baþnyèios bokðtas buvo ir vienaspagrindiniø navigacijos orientyrø. Netbokðto ðpiliø kraštiniai dariniai buvo pa-auksinami, kad iš tolo lengviau bûtø gali-

Page 28: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

pavelientalio sudarytame uosto áplaukos þemë-lapyje vedlinës kryptis pietvakariø krypti-mi. Nuo XIX a. vidurio áplaukà sutvirtinusakmeniniais átvarais, vedlinës kryptis ta-po pastovi ir nepakitusi išliko iki XX a. ket-virtojo deðimtmeèio. 1946 ar 1949 m. nau-ja uosto administracija pakeitë laivatakiojûrinës dalies kryptá: vos patekæ tarp átva-rø, ið jûros á uostà áplaukiantieji laivai turë-jo keisti plaukimo kryptá ir pasisukti 23o18'á pietus (þinoma, tiek pat ir iðplaukdami).Audrø metu ar sàsiauryje sustiprëjus áte-kanèiai arba iðtekanèiai srovei tai atlikti bû-davo nelengva ir net pavojinga. XX a. vi-duryje pertvarkius uosto áplaukà ir pato-bulëjus navigacinei árangai senuoju vedli-nës bokštu nustota naudotis. Ðalia Klai-pëdos naftos terminalo pastatytas naujaspriekinis aþûrinis su lempa virðuje vedli-nës bokðtas. Prieš penkiolika metø pail-ginus uosto áplaukos vagà vedlinës nu-stotos naudoti. Laivai pradëjo vadovautisbendra ið Þemës palydovø nustatoma pa-dëties atskaitos rodykle (GPS).

Technikos paveldo paminklasDidysis vedlinës bokðtas iðkilo XIX a.

viduryje sparèiai plëtojantis uostui. Jis iški-lo bemaþ tuo laiku, kaip šiandienos mies-to þinomybës: pasukamas „Grandiniø til-tas“ (pastatytas 1855 m.) ir rekonstruotasBirþos tiltas (1879 m.). Didysis bokðtasXX a. pradþioje iki treèiojo deðimtmeèio bu-vo labai svarbus þvejø uosto-valgumoorientyras. Jis stovëjo priemiesèio pakrašty-je, ðilelyje, aplink já ávairiomis kryptimis ëjokeliai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915m. pavasará, kad apsunkintø kariniø laivøáplaukimà á uostamiestá, didysis bokðtas ru-sø armijos kariø buvo nuverstas ant gretastovëjusio namelio. Bet netrukus po karovël atstatytas. Spëjama, kad rekonstruo-tas bokštas turëjo pakeistà virðûnæ. Penk-tàjá-aðtuntàjá dešimtmeèiais pleèiantis uos-tui, jis buvo uþgoþtas ankstesniojo þvejøkaimelio vietoje pastatytø penkiaaukðèiønamø – iš Kurðiø nerijos buvo matyti tik vir-ðutinë dalis ir „kryþius“. 1972 m. jo pama-tai sutvirtinti plytomis ir skiediniu, dar vë-liau, kad á já nelaipiotø, buvo paðalintos apa-tinës sijos ir kopëèios. Ekspertø vertinimubokštas buvo saugus ir miestieèiams ne-kliudë. Taèiau tolesná bokðto likimà nulë-më neþinojimas ir nenoras þinoti.

2004 m. rugsëjo 8 d. Vyriausybë pri-ëmë nutarimà Nr.1150 „Dël nekilnojamø-jø daiktø nuraðymo“. Jame rašoma, kadbakenas (vidinio kanalo antrinis vedlinisþenklas) dël funkcinio nusidëvëjimo pri-paþintas netinkamu naudoti. 2007 m. pa-baigoje uosto direkcija, kuri pasitikëjimoteise valdë ðá árenginá, paskelbë aukcio-nà statiniui nuversti. Jo nugalëtoja tapoUAB „Subare“. Bendrovë ásipareigojo ðálaivybos þenklà supjaustyti ir iðveþti á me-

talo lauþà. 2008 m. sausio 15 d. bokštasbuvo nuverstas. Beliko tik keturi betonopagrindai. Simboliðka, kad tai ávyko sau-sio 15 d., klaipëdieèiams svarbaus jubi-liejaus minëjimo metu.

Uostamiesèio simbolisVedlinës didysis bokðtas siejo miesto

burlaiviø ir garlaiviø epochà su ðiandienoskraðtovaizdþiu, kûrë miesto istorijos pojû-tá. Bûtent istorinëje miesto dalyje – Vitëjeatsirado bokðtø, arba tiksliau vedlinësbokðtø – Bakenø (Baaken Straße) gatvë,o tolëliau driekësi Ðvyturio. Klaipëdojevedlinës bokštai tapo miesto simboliu.Miestø herbø tyrëjas ið Vokietijos Heinri-chas Neu teigia, kad ir uostamiesèio her-be, naudotame 1446 ir 1618 m., du ðoni-niai bokðtai galëjo simbolizuoti ne tik gy-nybinius, bet ir laivatakio vedlinës bokð-tus. Ðá teiginá patvirtintø herbe dangausskliaute pavaizduotos þvaigþdës. Dan-gaus kûnai praeityje buvo svarbus jûrinësastronomijos paþinimo dëmuo. XIX a. vi-duryje – XX a. pradþioje navigaciniai bokð-tai buvo vaizduojami oficialiame Klaipë-dos herbe. Tai išskirtinis atvejis Europosuostamiesèiø istorijoje.

Mylëk, tikëk ir laukDidþiojo vedlinës bokšto mieste nebu-

vo galima nepastebëti. Taèiau já, kaip ir ki-tus aukðtesnius kaip penki aukštai vyriau-sybinius statinius, XX a. šeštàjá dešimtmetásaugumo sumetimais buvo drausta foto-grafuoti. Dël to jis retai pakliûdavo á miestopanoraminius vaizdus. Skirtingai nei ðvy-turys, jis negalëjo bûti vieðai rodomas irnaudojamas kaip senasis miesto simbo-lis. Nebuvo kryptingø jo praeities tyrimø.Dël to nespëtas átraukti á jûrinës technikospaveldo statiniø sàraðà. Taèiau vedlinësbokðto smailë ir kryþius þadino miestieèiøsmalsumà, vaizduotëje skatino plëtoti ávy-kiø panoramà. Iðlikæs didysis bokðtas bu-vo apipintas ávairiausiais pasakojimais. Nevisi jie uþrašyti. Bokšto smailës kryþiø, tri-kampá ir statinaitæ buvo galima ávairiai „per-skaityti“. Jis sietas su ið viduramþiø laikømus pasiekusia priesaika: „Mylëk, tikëk irlauk“. Ne maþiau populiarus ir krikðèionið-kas þymenø aiðkinimas: kryþius – tai tikëji-mo Kristumi þenklas, trikampis – šventojitrejybë, o statinë likusi nuo senøjø pirmta-kø – þibintø, kai ant svirties iškeliamuosekubiluose buvo deginama áspëjamoji ug-nis. Dar visai neseniai senøjø klaipëdieèiøbuvo pasakojama, kad kryþius pastatytasaudros metu suduþus laivui vieno iðsigel-bëjusio jûreivio pastangomis ir skirtas iš jû-ros negráþusiems þvejams atminti. Šio sim-bolio sugràþinimas ar naujoviðkas áprasmi-nimas senojoje vietoje sujungtø burlaiviøepochà su šiandiena ir galëtø tapti pamin-klu jûroje amþinybæ suradusiems.

Panevëþio vietovardis neabejotinai yrahidronimas. Jis kildinamas nuo Nevëþioupës – deðiniojo Nemuno intako pavadi-nimo. Þinomos kelios legendos, atsklei-dþianèios upës pavadinimo kilmæ. Vienajø byloja, kad esà, eidamas pasivaikðèiotipaupiu, caro valdininkas pasveikino prieupës þolæ pjaunantá vietiná þmogø, kuris ápasveikinimà rusø kalba nieko neatsakë.Gal kalbos nesuprato. Taip visi vietiniaigyventojai buvo pavadinti „neviaþais“,nuo rusiškojo „íåâåæa“ – storþievis, sta-èiokas, nemandagus, nemokða, neišma-nëlis, tamsuolis. O kadangi ðie þmonësgyveno prie upës, tai ta upë ir tapo Nevë-þiu... Ðià legendà yra apraðæs K.Gukov-skis savo knygelëje „Panevëþio miestas“(Ê.Ãóêîâñêié. Ãîðîä Ïîíåâúæü.Êðàòêié èñòîðèêî-ñòàòèñòè÷åñêiéî÷åðêú. Êîâíà, 1905).

Moksliðkiausià iki ðiol vietovardþio aið-kinimà yra pateikæs prof. Kazimieras Jau-nius (1848–1908) – kunigas, kalbininkas,þymus lietuviø kalbos tarmiø tyrinëtojas,lietuviðkosios mitologijos þinovas. Jis Ne-vëþio vardà etimologiðkai sieja su Vëþosupeliu. O Vëþa yra vedinys ið indoeuro-pietiðko þodþio VAAGH ðaknies, reiðkian-èios rëkti, ðaukti, ûþti, oðti. Su neiginiu neNevëþis apibrëþiamas kaip rami, neoðian-ti, lëtai tekanti upë. Profesorius dar tei-gia, kad seniau Nevëþis buvo moteriðkosgiminës, o dabar – vyriðkos. Na, o gy-venvietë, ásikûrusi prie, greta, palei Ne-vëþá ágavo Panevëþio pavadinimà. Vieto-vardþiai Pakruojis, Pasvalys, Pašuðvys,Panemunëlis, Palëvenë, Paástrys, kaip irPanevëþys, taip pat yra hidronimai.

Siekiant heroizuoti praeitá, Panevëþiovietovardþio paminëjimà bandyta sieti suLDK didþiuoju kunigaikðèiu Vytautu Di-dþiuoju (1392–1430). Atseit 1414 m. ku-nigaikðtis, po Þemaitijos krikðto gráþda-mas á Vilniø, buvo sustojæs vietovëje, kurSirupio upelis (dabar kanalizuotas) átekaá Nevëþá. Ten, áteisindamas krikðèionybæ,ásakë nugriauti rastà senà pagoniðkàðventyklà, iškirsti šventà puðynëlá bei ið-varyti ðventyklos krivá. Ði legenda paimtaið kunigo I.Vierðinskio rankraðèio (HipolitWierciñski. Opisanie statystyczne parafi-ji Poniewiezkiej, 1851) buvo pakartota

PanevëþioAdolfas VËÞYS

Page 29: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 29

ldo

neris V.Puronas ir architektas M.Stepona-vièius (2003).

Dar iki ðiol miesto vadovø kabinetuo-se ir koridoriuose gaji nuostata, kad mies-tas turi per daug paminkliniø þenklø. Irkam jø ið tikrøjø reikia? Taigi tenka galvo-ti apie konkursø projektavimui rengimà,dalyvauti polemikoje, spræsti finansavimo,statybos bei esamø paveldo þenklø prie-þiûros klausimus. O tai, vadovø nuomo-ne, yra grynos iðlaidos ir galvos skaus-mas. Taèiau, kaip yra pasakæs vienas te-levizijos herojus, – istorijos nesuklastosi.

Panevëþys iki XIX a. su retomis iðimti-mis buvo medinis miestas. Iðimtis – 1614m. dabartinëje Kranto gatvëje pastatytasmûriniø pastatø kompleksas – Upytës ap-skrities teismø su archyvu ir kalëjimu rû-mai. Ið ðiø pastatø mûsø laikus pasiekë tikvienas namas, paþymëtas Kranto gatvës21 numeriu. Tai seniausias miesto mûrassu seniausiu maþuoju paveldo þenklu –paminklinës plokðtës fragmentu. Tekstas,iðkaltas lotynø kalba, paaiškina, kad „...šie rûmai kartu su Upytës pavieto þemësir karo teismø kurija visagalio vieðpatiesdievo garbei ir visuomenës labui buvo pa-statyti 1614 vieðpaties metais“. Virð tekstoiðkaltas seniausias miesto herbas neiðli-ko. Jis valstybës okupacijø metais buvosunaikintas. „Mokslas ir gyvenimas“ apieðio þenklo istorijà plaèiau raðë 1996 m. 3nr. (V.Þigas. Seniausiojo Panevëþio pasta-to memorialiniai þenklai). 1995 m. sausiomën. ant pastato rytø fasado buvo atideng-tas paminklinis þenklas lietuviø kalba. Þen-

klo autorius – dizaineris V.Þigas. Þenklobronzos medalionas vaizduoja 1614 me-tø LDK sidabrinio graðio reversà su Vyèioheraldine figûra ir pastatø statytojo LDKvyriausiojo iþdininko, notaro ir Upytës se-niûno J.Valavièiaus herbo heraldine liniji-ne figûra Bogoria (2 pav.).

vysk. K.Paltaroko, kan. A.Dogelio, rašyto-jo D.Dovgialo (Ä.È.Äîâãÿëëî), publicis-to J.Baltakevièiaus, enciklopedisto B.Kvik-lio raštuose.

Taèiau XIV ir XV amþiø Lietuvos bei kry-þiuoèiø kronikose tyrinëtojai iki ðiol Pane-vëþio vietovardþio dar nëra radæ. Seniau-sias raðtiðkas Panevëþio paminëjimas ap-tinkamas LDK didþiojo kunigaikðèio Alek-sandro (1492–1506) 1503 m. rugsëjo më-nesio raðte Ramygalos klebonui. Remda-masis Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboroskundu, kuriame Nevëþio ir Lëvens tarp-upio gyventojai apraðomi kaip þalèiø gar-bintojai ir pagonybës sekëjai, didysis ku-nigaikðtis minëtàjà teritorijà, raðte vadina-mà Astrave, dovanojo Ramygalos baþny-èiai. Dovanojo su ápareigojimu ákurti èiabaþnytëlæ – Ramygalos baþnyèios filialà.

Minint Panevëþio 500 metø jubiliejø,panevëþieèiø lëðomis Senvagës skveroprieigose buvo pastatytas paminklasmiesto paskelbëjui Lietuvos didþiajam ku-nigaikðèiui Aleksandrui. „Moksle ir gyve-nime“ plaèiau apie tai raðyta 2003 m. 8–9numeryje (V.Þigas. Panevëþio ákûrëjas –valdovas Aleksandras). Paminklo autoriaiyra skulptorius S.Kuzma ir architektasV.Klimavièius (2003). Ant paminklo pje-destalo þiûrovas atras ámoniø-rëmëjø pa-vadinimus bei pavardes privaèiø asme-nø, kurie savo lëðomis parëmë paminkloir aikðtës prieðais já árengimà. Ðrifto auto-rius prof. A.Gurskas aukotojø áraðaisskulptûros pjedestalo reversà dekoravonuo virðaus iki apaèios. Kukliu ðrifto aukð-èiu iðskirtas kunigaikðèio titulas ir vardas,iðkaltas lietuviø ir lotynø kalbomis (1 pav.).

Minëtinas ir kitas paminklinis þenklas,pastatytas greta vietos, kurioje, vykdantvaldovo valià, buvo ákurta pirmoji medinëmiesto baþnytëlë. Èia bûta ir pirmosios tur-gaus aikðtës su smukle, kurios pelnas ëjobaþnytëlës iðlaikymui. Minint Panevëþio500 metø jubiliejø, Panevëþio kraðtieèiøklubo „Tëviðkë“ iniciatyva ir lëðomis mini-moje teritorijoje, vadinamoje Senamiesèiu,buvo pastatytas akmeninis þenklas su ku-nigaikðèio Aleksandro 1503 metø raðto ci-tata lietuviø kalba. Þenklo autoriai – dizai-

Paveldà suprantame kaip atmintinø istorijos ir kultûros reiðkiniø visumà. Paveldasatskleidþia moderniojo gyvenimo ávykiø kilmæ ir iðtakas. Pavadinimai ir vardai yra seniausipaveldo objektai. Tik po jø tikrojo atsiradimo ðie þenklai vëliau pakliuvo á raðytiniusðaltinius. Nekilnojamas kultûros paveldas uþ vietovardþius yra vëlesnës kilmës.

maþiejiþenklai

Naujausiøjø laikø legenda byloja, kadðio medaliono Vytis Lietuvos heraldikoskomisijai „pakuþdëjo“ Panevëþio apskri-ties herbo grafinio simbolio siuþetà. Ap-skrities herbo autorius – dail. R.Rimkûnas(2004). „Sidabriniame lauke, kurio raudo-na papëdë atskirta dantyta (mûro) linija,vaizduojamas juodas ðarvuotas raitelis, ku-rio smailøjá ðalmà puoðia raudona stilizuotaplunksna. Raitelis deðinëje rankoje laikokalavijà, prie kairiojo peties turi mëlynà sky-dà su dvigubu auksiniu kryþiumi. Pagrin-diná skydà juosia mëlynas bordiûras su 10dvigubø auksiniø kryþiø. Vëliava herbospalvø, laisvieji kraðtai apvesti sidabrine vir-vute. Ploèio ir ilgio santykis – 5:6“, – skel-bia herbo apraðymas. XVI a. viduryje Upy-tës pavieto centru tapo Panevëþys. Nuoðios datos iki XIX a. Upytës þemës ant-spauduose buvo vaizduojamas raitelis.Tuo simboliu lyg pabrëþiama, kad Pane-vëþio apskritis yra tiesioginë senosios Upy-tës pavieto (apskrities) vadybos tradicijøtæsëja.

Tarpukariu miestui sukurti istorinæ ver-tæ turintys maþieji paveldo þenklai nëragausûs. Jie sukaupti ðv. Petro ir Povilo

1 pav.

2 pav.

Page 30: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

baþnyèioje (1877) , Kristaus Karaliaus ka-tedroje (1930), buvusiame Lietuvos Ban-ko skyriuje (dabar DnB NORD Panevë-þio skyrius), miesto kraðtotyros muzieju-je, miesto Senamiesèio ir Katedros kapi-nëse, privaèiuose rinkiniuose.

Þymiausias tarpukario maþøjø paveldoþenklø Panevëþyje autorius yra nuo Pane-vëþio kilæs skulptorius J.Zikaras (1881–1944). Gyvendamas ir dirbdamas Panevë-þyje, galvojo ir apie paminklà laisvei. Mies-to kraðtotyros muziejuje saugomas skulp-toriaus 48 centimetrø aukðèio gipso make-tas su alegorine laisvës figûrële. ÐvenèiantLietuvos Respublikos deðimtmetá (1918–1928) laisvës skulptûra, sukurta Panevëþy-je, buvo iðlieta ið bronzos ir pastatyta skve-re greta Karo muziejaus Kaune. Panevëþiokraðtieèiø klubo „Tëviðkë“ pastangos J.Zi-karo atminimà dar kartà áamþinti pastatanteskiziná jo paminklà laisvei miesto Laisvësaikðtëje nebuvo vaisingos.

Minëtina J.Zikaro Kristaus figûrosskulptûra Kristaus Karaliaus katedros pa-grindiniame altoriuje (1930), pirmojo Pa-nevëþio vyskupo K.Paltaroko (1875–1958)portretas-medalionas ðv.Petro ir Povilobaþnyèios interjere (1935), dvylikos atlan-tø skulptûros archit. M.Songailos supro-jektuotame Lietuvos banko skyriaus inter-jere (1931). Lietuvos Banko muziejaus di-rektorius V.Laurinavièius savo monografi-joje „Bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga –XX a. I pusë. Projektuose, fotografijose, at-virukuose“ (Vilnius, Lietuvos Bankas,2003) raðë „... pastato fasade vengta de-koro, interjere dominuoja ið iðorës nema-tomas banko operacijø salæ dengiantisskliautuotas kupolas, kurá laiko 12 skulpt.J.Zikaro (1881–1944) sukurtø atlantø (to-nuotas gipsas, aukðtis – 220 cm). Zikarasatliko ir kitus skulptûros darbus banko vi-duje. Po kupolu kabëjæs originalus ðvies-tuvas, puoðæs banko operacijø salæ, din-go pokario metais (ðiuo metu pastato, ku-riame ásikûræs AB banko NORD/LB LIE-TUVA skyrius (dabar AB DnB NORD ban-ko skyrius), salëje kabo panevëþieèio dai-lininko V.Þigo sukurtas 24 ðakø 2 aukðtøaugalinës formos ðviestuvas)“ (3 pav.).

J.Zikaras, gyvendamas Panevëþyje irdirbdamas berniukø gimnazijoje (dabarJ.Balèikonio gimnazija) pieðimo mokyto-ju, dalyvavo Lietuvos Banko monetø su-kûrimo konkurse. Laimëjæs konkursà su-kûrë 1925 metø emisijos monetø mode-lius. Tai 1, 5, 10, 20, 50 þalvario centø ir 1,2, 5 sidabro litø aversai ir reversai. Net trijømonetø reversus puoðia lino motyvas. Taiduoklë savo kraðtui, kuris tuo metu garsë-jo kaip linininkystës centras (4 pav.). Pa-nevëþyje taip pat sukurtas ir nenukalto 50aukso litø monetos modelis (1926).

dicinos seseriai. Ðie medikai 1941 m. ar-tëjant vokieèiø frontui buvo apkaltinti uþprofesinës pareigos vykdymà ir þiauriai nu-kankinti. Po karo paminklinis þenklas bu-vo iðmontuotas ir slapta uþkastas po þe-me. Statant dabartinius ligoninës korpu-sus ir kasant tranðëjà ðiluminei trasai, pa-minklinis akmuo buvo suþalotas ekskava-toriaus kauðu ir po neplanuoto suradimo,priþiûrint saugumo komiteto darbuotojui,dar kartà palaidotas. 1988 m. atstatytas.Suþalotas vietas „gydë“ skulpt. A.Vytënas.

Greta J.Balèikonio gimnazijos pasta-to Respublikos gatvëje 1970 m. B.Buèaspastatë granito paminkliná þenklà-biustàðios gimnazijos mokytojai, raðytojai, vi-suomenës veikëjai G.Petkevièaitei-Bitei.Gimnazijoje raðytoja mokytojavo 1919–1924 m. (5 pav.). Palaidota miesto Kated-

3 pav.

4 pav.

Pagerbiant J.Zikarà ir ðvenèiant jo gi-mimo ðimtmetá, ant J.Balèikonio gimna-zijos fasado (Respublikos g. 47) atideng-tas paminklinis þenklas skelbia, kad èiadirbo skulpt. J.Zikaras. Klasiko sûnaus su-kurtà tëvo portretà pagamino skulpt. V.Tal-lat-Kelpða, projektà parengë archit. L.An-driuðkevièienë (1982).

Pastatas P.Puzino gatvëje, kuriame suðeima gyveno ir kûrë J.Zikaras, neiðliko.Jis buvo nugriautas ruoðiant sklypà nau-jo banko statybai apie 1983 metus. Da-bar èia pilkuoja Registrø centro filialas(P.Puzino g. 7) ir skulpt. A.Vytëno keistomastelio atminimo þenklas nugriautampastatui. Juozo Zikaro vardu pavadintaviena miesto gatvë (iki 1989 m. buv. Dþon-to gatvë).

Þenklûs mieste ir kito tarpukario laikøskulptoriaus ir poetës S.Nëries pirmojo vy-ro B.Buèo (1903–1979) sukurti maþieji pa-veldo þenklai. Senamiesèio kapinëse sto-vi autorinis betono paminklas mokytojaiV.Bûtënienei, pasiþymintis tuo metu ma-dingu moderno stiliaus dekoru (1935).Respublikinës ligoninës parkelyje 1943 m.uþ ligoninës gydytojø privaèias lëðas bu-vo pastatytas granito paminklinis þenklasNKVD aukoms – trims gydytojams ir me-

ros kapinëse. Jos antkapinio þenklo – le-syklos – autorius skulpt. B.Buèas. Ant „le-syklos“ cokolio iðkiliu ðriftu grubiais karolaikotarpio árankiais iðkaltas tekstas: MÛ-SØ TIKRIESIEM POETOM PAUKÐÈIAM(1943). 1984 m. apnykusi kapavietë bu-vo renovuota. Iðsaugotas autentiðkas ant-kapinis þenklas ir retuðuotas minëtojoteksto ðriftas. Kapavietës, sukonstruotosið granito gaminiø, projekto autorius – di-zaineris V.Þigas.

Maþiau þinomas visuomenei paskuti-nis skulpt. B.Buèo darbas – dekoratyvinëskulptûra „Nevëþis“. Ji 1979 m. buvo pa-statyta prie miesto vandenvalos árengimøadministracinio pastato. Plastikos ið beto-no darbus atliko pats autorius (6 pav.).

5 pav.

6 pav.

Page 31: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 31

Netoli G.Petkevièaitës-Bitës palaido-tas J.Lindë-Dobilas (1872–1934) – berniu-kø gimnazijos (dab. J.Balèikonio gimna-zija) direktorius, kunigas, raðytojas. 1919m. sukûrë romanà „Blûdas“, kuriame ap-raðo jaunos Lietuvos Respublikos kariøkovas uþ nepriklausomybæ prieð interven-tus. 1986 m. apnykusià kapavietæ buvonutarta renovuoti, panaudojant patvariasmedþiagas. Parengtas techninis projek-tas buvo suderintas nustatyta tvarka, re-novacijai gautas Kultûros ministerijos lei-dimas. To meto miesto Vykdomojo ko-miteto pirmininkas B.Kaèkus, papraðytasfinansuoti ðá paveldo objektà, iðsigandoir projekto autoriui dizaineriui V.Þigui at-skaitë paskaità apie J.Lindës-Dobilo an-titarybinæ raðytojo veiklà. Finansavimasbuvo uþdraustas.

Teko ieškoti kito finansavimo šaltinio.Miesto turizmo agentûros vadovasS.Ðamðonas mielai sutiko projekto ágy-vendinimui skirti reikiamas lëðas – apie 4tûkst. rubliø. Direktorius sprendimà mo-tyvavo turizmo programos „LiteratûrinisPanevëþys“ vykdymu. Kapavietës pamin-klinis þenklas – tai poliruoto rusvo grani-to tribûna su memorialiniu áraðu. Ant josstalvirðio – pilko granito atversta knyga.Kiti kapavietës gaminiai yra poliruoto rus-vo granito (7 pav.).

saugykloje. „Nenuostabu, kad ðá pamin-kliná þenklà daugelis panevëþieèiø jau pa-mirðo...“ – raðë miesto dienraðtis „Pane-vëþio rytas“ 1996 m. birþelio 5 d. (8 pav.).

dakcijose, mokytojavo Vilniuje, Vorone-þo lietuviø gimnazijose. Gráþo á Panevëþáatsakingam darbui. Kûrë Mokytojø semi-narijà, 1918–1920 m. buvo gimnazijos di-rektorius ir lietuviø bei lotynø kalbø mo-kytojas... 1970 m. kovo 12 d. Ministrø Ta-rybos nutarimu, pagerbiant Lietuvosmokslø akademijos akademiko, Lietuvosnusipelniusio mokslo veikëjo, profeso-

Á kultûros paminklø sàraðà, kaip vieti-nës reikðmës istorijos paminklas, 1973 m.buvo átrauktas pastatas Vasario 16-osiosgatvëje, paþymëtas Nr. 23. Ðiame pasta-te, kurá seni panevëþieèiai vadina tiesiogMoigiø namu, 1901–1905 metais su per-traukomis gyveno tuo metu maþai kamþinomas raðytojas Jonas Biliûnas (1879–1907) su þmona gydytoja stomatologeJulija Jankaityte-Biliûniene. 1985 m. pa-stato rytø fasado niðose, iðmûrytose abi-pus áëjimo á namà, skulpt. A.J.Pajuodissukûrë ir sumontavo dviejø daliø pamin-kliná þenklà-diptikà, skirtà J.Biliûnui.

Rašytojo portretas-biustas ir knyga sumemorialiniu tekstu buvo lieta iš bronzosTalino dailës dirbtuvëse ARS. Kilus spal-votojo metalo vogimo karðtligei, þenklo da-lis buvo pavogta, o kita demontuota ir nuoto laiko saugoma Kraštotyros muziejaus

7 pav.

8 pav.

Taèiau iki ðiol maþasis paveldo þenklasraðytojui J.Biliûnui Panevëþyje dar neatsta-tytas. Dabar gydytojo Tado ir notaro JonoMoigiø namø kompleksas yra paskelbtasnekilnojamojo Kultûros paveldo objektu irèia veikia miesto Kraðtotyros muziejus.

Panevëþyje darbo karjerà pradëjo irpoezijos klasikë S.Nëris (Salomëja Ba-èinskaitë-Buèienë, 1904–1945). Èia ji1934–1936 m. mokytojavo mergaièiøgimnazijoje, kur dëstë lietuviø kalbà ir li-teratûrà. Ant archit. V.Landsbergio-Þem-kalnio suprojektuotos gimnazijos (1935)rytø fasado 1974 m. skulpt. A.Bosas su-montavo savo sukurtà paminkliná þenklàpoetei. Tai klasikës portretas, iðskobtasið raudonmedþio su tekstu, paþyminèiupoetës darbo metus ðioje mokymo ástai-goje. Dabar ði mokykla vadinasi VytautoÞemkalnio gimnazija (Smëlynës g. 29).

Aprimus aistroms dël poetës kûrybosvertinimo valstybës virsmo laikais, S.Në-ris buvo reabilituota. Ant pastato P.Puzi-no gatvëje Nr.11 ðiaurinio fasado 1995 m.lapkrièio mënesá iðkilmingai buvo atideng-tas paminklinis þenklas su poezijos kla-sikës bronziniu portretu. Ðiame pastateS.Nëris su vyru skulpt. B.Buèu gyveno1934–1936 metais. Portrete poetës vei-das pasuktas á gimnazijos pusæ ir ákom-ponuotas á specialiai suformuotà pusap-valià negilià niðà. Virðuje stiklu þëri dide-lis tarpukario laikø populiaraus miesto fo-tografo J.Þitkaus fotoateljë langas. Po gra-nito plokðte su memorialiniu tekstu su-montuota lentynëlë poetës gerbëjø pa-dëkos þenklams. Þenklo autoriai – skulpt.J.Jagëla ir dizaineris V.Þigas (9 pav.).

Tæsiant literatûrinio Panevëþio temà,negalima nepaminëti mokslo veikëjo,akademiko ir kalbininko J.Balèikonio(1885–1969), kilusio ið Panevëþio rajono,Ëriðkiø. Ðioje vietoje pacituokime V.J.Ba-liûnà, knygos „Panevëþio Juozo Balèiko-nio gimnazija“ (1995) autoriø: „... po 12metø, 1918-aisiais, vël savo jaunystësmieste. Per tà laikà jis baigë Peterburgouniversitetà, dirbo lietuviðkø laikraðèiø re-

9 pav.

riaus Juozo Balèiko-nio atminimà, I vidu-rinei mokyklai buvosuteiktas buvusio josauklëtinio ir direkto-riaus vardas“. 1985m., minint J.Balèiko-nio 100-àsias gimi-mo metines, mokyk-los fojë buvo atideng-tas skulpt. J.Genevi-èiaus sukurtas aka-demiko granitinisbiustas. Ið obuolmu-ðai margo granito lui-to iðkaltas kalbinin-kas rankoje laiko ran-kraðtá ir tvirtai þvelgiaá lietuviø kalbos ateitá(10 pav.).

J.Balèikonio at-minimas pagerbtas irmiesto vieðojoje erd-

10 pav.

vëje – Kranto gatvës skvere. 1996 m. ar-chit. A.Ðironas suformavo teritorijà, kurio-je buvo pastatyta bronzinë akademikoskulptûra, kurià sukûrë panevëþietisskulpt. A.Vytënas.

Paminkliniu þenklu taip pat pagerb-tas rašytojas ir publicistas J.Kasiukaitis(Velþio k. 21), poetas ir pedagogasM.Grigonis (Bruknynës g. 22A), kalbinin-kas, tautosakininkas ir vertëjas P.Bûtë-nas (A.Jakðto g. 3), poetas J.Èersesas-Besparnis (Ukmergës g. 59A), latviø po-etas J.Rainis ir jo þmona literatë Aspazi-ja (Laisvës a. 1).

Bus daugiau

Page 32: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Bananuose yra trijø formø natûraliøcukrø – sacharozës, fruktozës ir gliuko-zës, sujungtø drauge su maistinëmis skai-dulomis ir suteikianèiø specifiná skoná beipoveikio ypatybiø. Nustatyta, kad jie turisavybæ maþinti þmogaus depresinius reið-kinius. Bananuose yra gausu B grupësvitaminø, kurie ypaè svarbûs nervø siste-

Dr. Vincas KADIS(Kanada, Edmontonas),

dr. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Ðiuo metu antioksidantai, kuriø daugiausia randamavaisiuose, uogose, darþovëse, tiriami ávairiose pasaulioðalyse. Apie antioksidantø paieðkas bananuose þiniø kolkas maþai, taèiau pastaruoju metu mokslininkus sudo-mino bananø maistiniø medþiagø fiziologinis veikimasþmogaus organizme ir átaka kai kurioms jo funkcijoms.Kas þinoma apie

bananø reikðmæþmogaus sveikatai

Lietuvos þurnalistø sàjungosiniciatyva Vilniaus visuomenei

buvo pristatyta þinomo þurnalistoir publicisto Vytauto Þeimanto

knyga „Mano þurnalistikosdešimtmeèiai“. Joje atsispindiilgametë – tris dešimtmeèius

trukusi jo kûrybinë veikla.

mos veiklai. Vitaminai B6, B12, kalio ir mag-nio druskos padeda maþinti ir nikotinoneigiamà poveiká mëgstantiems rûkyti.

Bananuose yra pakankamai amino-rûgðties triptofano, kuris þmogaus þar-nyne yra lengvai rezorbuojamas á krau-jà, be to, ið ðios aminorûgðties þmogausorganizme lengvai pasigamina neuro-mediatorius (tarpininkas) serotoninas,kuris pasiþymi relaksacinëmis savybë-mis. Pavyzdþiui, vakare išgertas šiltaspienas, kuriame taip pat pakankamaitriptofano, padeda lengviau uþmigti.

Serotoninas kaip mediatorius daly-vauja ir miego funkcijose. Manoma, kaddël bananuose esanèiø maisto medþia-gø relaksacinio poveikio pagerëja þmo-gaus nuotaika, sumaþëja depresija, þmo-gus tampa laimingesnis. Dabar jau ran-dama ir kitø maisto medþiagø, veikian-èiø þmogaus nuotaikà ir savijautà, bet iðesmës tai ateities klausimai.

Bananai, vartojami kartu su vitaminoB6 priedu, padeda reguliuoti gliukozëskoncentracijà kraujo plazmoje ir taip pri-sideda prie þmogaus nuotaikos gerini-mo. Bananuose gausu kalio druskø, to-dël jie turi savybæ maþinti padidëjusákraujospûdá. Kartu jie reguliuoja natrio irkalio santyká, o tai turi átakos ðirdies veik-lai. Apskritai natrio ir kalio santykis krau-jo plazmoje priklauso nuo þmogaus var-

iðvaþiavo á Kalnø Altajø. Ten dirbo visà va-sarà. Pamilo tuos kalnus ið karto ir visamlaikui. Vëliau dar kelis kartus ten vaþiavo.Altajus, jo nepakartojamas groþis ir gam-tos didybë paskatino rimèiau imtis plunks-nos. Kalnø Altajaus autonominës sritieslaikraðèiuose pasirodë ir jo pirmosiospublikacijos neþinybinëje spaudoje. Be-je, rusø ir altajieèiø kalbomis. Apie Altajøraðë ir „Moksle ir gyvenime“.

„Per Altajø susirgau þurnalistika.Spaudoje aktyviau reikðtis pradëjau stu-dijuodamas treèiajame kurse. Man pati-ko raðyti, dþiaugiausi, kad spausdina. Nënepajutau, kaip pomëgis tapo mano pro-

Trys vaisingi þurnalisto VytautoÞeimanto

deðimtmeèiaiKnygos autorius gimë Vilniuje 1944

metais, tik frontui praûþus, karo nusiaub-tame mieste.Todël vaikystëje, anot jo, jisnematë graþiø saulëlydþiø, nemynë ba-sa koja gaivinanèios ryto rasos, negir-dëjo mielo vakaro lakðtingalø suokimo.Tai pajuto ir visa ðirdimi pamilo vëliau.

Ðeðiolikos metø jis pradëjo dirbti ðalt-kalviu elektriku Vilniaus „Þalgirio“ stakliøgamykloje, buvo paðauktas á sovietø ka-riuomenæ. Gráþæs namo, ástojo á Vilniausuniversiteto Ekonomikos fakultetà. Taèiaudomëjosi ne tik ekonomika. Já traukë no-ras raðyti, kurti. Po antrojo kurso kartu suuniversiteto studentø statybininkø bûriu fesija. Beveik visà gyvenimà praleidau

laikraðèiø redakcijose“, – raðo knygosáþangoje V.Þeimantas.

Jo raðinius pastebëjo tuometis „Tie-sos“ laikrašèio redaktorius, þinomasrašytojas Albertas Laurinèiukas. Jis ir pa-kvietë á „Tiesà“. Ten dirbo beveik deðimtmetø. Vëliau tapo „Vakariniø naujienø“vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 1999 me-tø – laikrašèio „Lietuvos aidas“ vyriau-siojo redaktoriaus pavaduotojas.

V.Þeimantas dirbo ávairiuose minëtø

V.Þeimantoknygos„Mano

þurnalistikosdešimtme-

èiai“pristatymo

metu

Page 33: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 33

Þymus istorikas profesoriusAntanas Tyla ðiemet paþymisavo 80-àjá gimtadiená. Jomoksliniai interesai labaiplatûs – Lietuvos politinëkultûra XVI a. pab. – XVIII a.,tarptautinë politika, socialinë irekonominë raida,kraðtotyra ir kt.

,,Mokslo ir gyvenimo” þurna-le Jubiliatas bendradarbiaujanuo 1967 metø.

Sveikiname nuoðirdø mûsøþurnalo talkininkà ir bièiulágraþaus Jubiliejaus proga irlinkime stiprios sveikatos irsëkmës mokslo dirvonuose.

MG redakcija

tojamo maisto sudëties. Augaliniuosemaisto produktuose gausu kalio, o gy-vulinës kilmës – natrio. Taigi bananaiðia prasme labai naudingi.

Ádomiausia tai, kad pastaruoju me-tu aptikta, jog bananai turi átakos sme-genø veiklai. Literatûroje nurodoma,kad, ištyrus nemaþà skaièiø studentø,kurie tyrimo metu valgë bananus perpusryèius, pertraukas ir prieðpieèius,nustatyta, jog jie buvo budresni ir jøsmegenø veikla daug aktyvesnë.

Dël ðiø prieþasèiø bananai labai tin-ka ne tik kaip lengvai organizmo nau-dojamas energijos ðaltinis, bet ir kaipsmegenø funkcijà aktyvinanti priemo-në. Bananø miðinys su medumi ir pie-nu labai greitai padeda atgauti jëgaspo sunkaus fizinio krûvio, sunormintigliukozës koncentracijà kraujo plazmo-je, pagerinti nuotaikà.

Be to, bananai pasiþymi antacidi-niu poveikiu, t.y. padeda sumaþinti sun-kaus fizinio krûvio sukeltà organizmovidinës terpës rûgðtingumà, dël kuriopadaugëja rûgðèiø apykaitos produk-tø. Mûsø krepðininkams, iðliejantiems

daug prakaito krepðinio aikðtelëje, irgibûtø pravartu atgauti jëgas minëtuojubananø, medaus ir pieno miðiniu.

Daþnas bananø vartojimas padedareguliuoti organizmo vandens balansà,maþinti stresines situacijas. Anglijosmedicinos spaudoje teigiama, kad daþ-nai valgant bananø insulto tikimybæ ga-lima sumaþinti net iki 40 procentø. Ap-skritai, bananai yra toks dietinis maistoproduktas, kurá tinka vartoti sergant ávai-riomis ligomis.

Bananai tinka ir norintiems maþintikûno svorá, ribojantiems maisto kieká,nes padeda palaikyti vienodà gliuko-zës koncentracijà kraujo plazmoje. Ba-nanø þieve patrynus uodo ákàstà vietà,sumaþëja nieþëjimas.

Palyginti su obuoliuose esanèiomismaisto medþiagomis, bananuose yraapie keturis kartus daugiau baltymø, dukartus daugiau angliavandeniø (ypatin-gos formos junginyje su maistinëmis skai-dulomis), tris kartus daugiau fosforo, pen-kis kartus daugiau vitamino A ir geleþies,ypaè daug kalio ir B grupës vitaminø.

dienraðèiø skyriuose, kuravo daug te-mø. Ið pradþiø daugiau raðë uþsieniogyvenimo, lietuviø iðeivijos, vëliau –ekonomikos, aplinkosaugos, karybos,kultûros temomis. Arèiausiai ðirdies li-ko kultûros, Lietuvos istorijos, gamtostemos, kelioniø eseistika, Maþoji Lietu-va. Apie deðimtá jo straipsniø yra pa-skelbæs ir „Mokslas ir gyvenimas“.

Vilniuje ëmus kurti ávairias tëviðkë-nø draugijas, jis ástojo á Vilniaus ukmer-gieèiø bendrijà, nes su ðiuo kraðtu joðeimà daug kas siejo ir tebesieja. Taigiatsirado ir daugiau jo publikacijø apieUkmergæ, jos þmones, ádomus Ukmer-gës legendø ciklas.

Per tuos deðimtmeèius jis paraðë ke-letà publicistikos knygø: „Teisingumasreikalauja“ (1984 m., Brailio raštu 1985m.), „A Call for Justice“ (anglø kalba, 1986m.), „Procesas nesibaigia“ (1988 m.); ke-lioniø eseistikà „Vilkas su varpeliu“ (1992m.), analitines knygas „Lietuvos vartoto-jø kooperacija: nuo pirmøjø þingsniø iki2000 metø“ (kartu su kolega Vytautu Vait-kumi, 2000 m.), „Atvertas langas á Euro-pà“ (2002 m.) ir „Okno, otwarte do Euro-py“ (lenkø kalba, 2002 m.), apysakà vai-kams „Baltamiškio istorijos“ (2002 m.,antrasis leidimas – 2004 m.), esë „Rašyto-jas Jeronimas Laucius“ (2004 m.), le-gendà „Ignalinos legenda“ (2004 m.), ei-lëraðèiø ir dainø rinkiná „Þodis apie þodá“(2006 m.). Paraðë ir „Lietuvos aide“(2006–2007) paskelbë nuotykiø romanàjaunimui „Trys draugai ir mergaitë“.

Periodinëje spaudoje jis jau yra pa-skelbæs daugiau kaip porà tûkstanèiøpublikacijø – straipsniø, interviu, ko-mentarø, apybraiþø, feljetonø, apsaky-mø, esë, humoreskø, legendø, eilërað-èiø – lietuviø, anglø, prancûzø, vokie-èiø, altajieèiø, baltarusiø, latviø, lenkøir rusø kalbomis Lietuvoje, Baltarusijo-je, Latvijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Be to,lietuviø periodiniuose leidiniuose Len-kijoje, Jungtinëse Amerikos Valstijose,Australijoje ir Argentinoje.

Tapo vienu iš daugelio „Visuotinëslietuviø enciklopedijos“ autoriø.

Kaip teigia autorius, á naujoje kny-goje pateiktà bibliografijà sudëtos tiksvarbiausios publikacijos, jis neátraukëtrumpø, turinèiø tik vienadienæ reikðmæþinuèiø, korespondencijø, jau neaktu-aliø politiniø komentarø, ávairiø replikø.

Knygos virðelá sukûræs dailininkasAlbertas Vaidila sëkmingai panaudojoskulptoriaus Stasio Makaraièio sukur-tà vario medalá, skirtà þurnalistui Vytau-tui Þeimantui.

Knyga gausiai iliustruota to laikotar-pio dokumentais, paþymëjimais, diplo-mais, raðtais, akreditacijomis, kvieti-mais. Ádomu tai, kad iki ðiol jie niekurnebuvo skelbti. Knyga skaitytojø pato-gumui papildyta asmenvardþiø, vieto-vardþiø bei ámoniø ir organizacijø rodyk-lëmis, ilgoku tuomet ëjusiø periodiniøleidiniø sàraðu.

BRONIUS SLAVINSKAS

Antanui Tylai – 80

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Page 34: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Marcinkonyse vyko šeštasis ið Varë-nos kraðto kilusiø arba sodybas èia turin-èiø þymiø ðalies kultûros, meno, mokslo,verslo ir politikos þmoniø susitikimas. Á ðásusitikimà susirinkæ gerokai per ðimtàkraðtieèiø su artimaisiais ir draugais – „se-nøjø“ ir „naujøjø“ dzûkø – ne tik bendra-vo, dainavo dzûkiðkas dainas, ðoko, betir surengë savo kûrybiniø darbø parodas,pieðë ir kalbëjo apie ágyvendintus ir bûsi-mus bendrus projektus.

Ðiuo metu puðynuose iðsibarsèiusiuo-se kaimeliuose ir vienkiemiuose vasaro-ja, o kai kurie ir nuolat gyvena maþdaugdu šimtai dailininkø, raðytojø, keramikø,muzikø, politikø, mokslininkø.

Etnografinëje sodyboje susirinkæ „se-nieji ir naujieji dzûkai“ èia pat ant kloji-mo sienø, medþiuose, ant þolës ekspo-navo savo kûrybos darbus – paveikslus,fotonuotraukas, skulptûras ir kitus me-no dirbinius.

Varënos rajono savivaldybë garsëja ne-tradiciniais projektais. Vienas ið tokiø – ðissusitikimas, vykæs Dzûkijos nacionalinioparko etnografinës sodybos kieme.

Ði vieta, kaip pastebëjo Dzûkijos na-cionalinio parko direktorius Eimutis Gu-delevièius, tokiems susitikimams pasirink-ta ne atsitiktinai – èia, tebegyvuojanèio-mis senomis dzûkø tradicijomis garsia-me kaime, senoje sodyboje, tarp senovi-niø dzûkiðkø buities rakandø ir ekspona-tø tvyro dzûkiðka dvasia, tad tiems, kuriøðaknys – panaðiose sodybose, malonusu nostalgija atsiminti savo vaikystës die-nas, o naujiesiems, kurie Varënos kraðtosmëlynuose tvirtina savo ðaknis, paþintidzûkiðkà dvasià tiesiog bûtina.

Sveèiai buvo sutikti svetingai kaipáprasta Dzûkijoje – vaiðinami tradiciniaisdzûkiðkais patiekalais: karšta grybiene,grikiø „babka“, valgiais ið grybø ir links-minami senovinëmis dzûkiðkomis daino-mis ir šokiais, kuriuos atliko Marcinkoniøetnografinio ansamblio, Aðaðninkø kaimofolkloro grupës, Kabeliø laisvalaikio cen-tro vaikø folkloro ansamblio ,,Asarukai“ irSenosios Varënos A.Ryliðkio vidurinës

Rûta AVERKIENË

MarcinkonyseMarcinkonyse ðeðtàjá kartà susitiko„senieji“ ir „naujieji“ dzûkai

Susitikimas

mokyklos vaikø folkloro ansamblio „Ser-benta“ dainininkai.

Ðiø susitikimø sumanytojas ir organi-zatorius Varënos rajono savivaldybës me-ras Vidas Mikalauskas pirmajame susiti-kime, taipogi vykusiame Marcinkonyse,Varënos kraðte sodybas turinèius kultû-ros, mokslo ir meno þmones ,,pakrikðti-jo“ „naujaisiais dzûkais“.

Šeštajame susitikime rajono vadovaspasidþiaugë, kad tradicija visiems susi-tikti ðioje sodyboje tæsiasi ir kad ðie susi-tikimai turi didelæ reikðmæ mûsø kraðtui.„Dþiugu, kad jûs á mûsø kraðtà atvyksta-te ne tik pailsëti, bet darote didelius ir ge-rus darbus: organizuojate koncertus, pa-rodas, knygø pristatymus. Šviesa, kurisklinda ið kûrybingø þmoniø, persiduodair kaimo þmonëms. Reikëtø pamatyti kai-mo þmoniø veidus, kai Dubièiø kaimobaþnytëlëje koncertavo kraðtieèio PetroBingelio vadovaujamas Kauno valstybi-nis choras, o maþoje Babriðkiø baþnytë-lëje giedojo maestro Virgilijus Noreika...“.Meras kraðtieèius šiemet pakvietë akty-viai dalyvauti knygø dovanojimo kaimobibliotekoms akcijoje. Aktyviausiai prieVarënos kraðto kultûros puoselëjimo pri-sidëjæ kraðtieèiai buvo apdovanoti meropadëkomis. Uþ Varënos kraðto bendruo-menei skirtas savo kûrybos parodas, ku-riomis buvo suþavëti visi jø lankytojai, ap-dovanota grafikë Ramunë Vëliuvienë, uþKauno valstybinio choro koncertus Du-bièiuose, Perlojoje, Merkinëje ir Varënoje– maestro Petras Bingelis, uþ sakralinësmuzikos atlikimà Babriðkëse, SenojojeVarënoje ir Þilinuose bei koncertinæ veik-là Varënoje – maestro Virgilijus Noreika,uþ ilgalaikæ globà ir paramà Varënos krað-to kultûrai – maestro Juozas Ðirvinskas.Uþ rûpestingà dzûko – vaikø poeto ir ra-ðytojo Martyno Vainilaièio – kûrybos puo-selëjimà, skulptûrø parko ir muziejaus ákû-rimà Vaitakarèmio kaime, neákainojamosvertës savo kûrybos parodà Varënosmieste ir jauniesiems Varënos kraðto skai-tytojams dovanotas knygas meras dëko-jo dailininkei Sofijai Vainilaitienei, uþ di-delá rûpinimàsi ir pagalbà organizuojantMerkinës vardo paminëjimo 650-àsias

metines – teisëjui Vytui Miliui.Rajono vadovas dëkojo visiems, ku-

rie bent kiek prisideda ir ateityje prisidësprie Varënos kraðto kultûros puoselëjimo.

Ið tiesø, gyvendami mûsø rajone,,,naujieji dzûkai“ ne tik poilsiauja, kuria,bet vis labiau ásijungia á kaimo bendruo-meniø gyvenimà. Nesvarbu, ar savo so-dybose jie praleidþia tik savaitgalius, arjose gyvena po keletà mënesiø per me-tus. Gal juos vilioja unikalûs senieji dzû-kiðki kaimai, pirmapradës gamtos groþis,o gal jie susiþavi dzûkø nuoðirdumu irvaišingumu?

Pasak mero, labai dþiugu surinkti nau-juosius varëniðkius, pamilusius Varënoskraðtà, èia suradusius savo antràjà tëvið-kæ kûrybai, mokslui, poilsiui. Jis pakvietëmenininkus reguliariai bendrauti su se-niûnijø þmonëmis, ieðkoti juose talentø,atskleisti meno paslaptis paprastiems kai-mo þmonëms.

Á kaimo bendruomeniø gyvenimà ási-jungusiems kraðtieèiams dëkojo ir vienapagrindiniø renginio organizatoriø – rajo-no savivaldybës Ðvietimo, kultûros ir spor-to skyriaus vedëjo pavaduotoja ReginaSvirskienë.

Grafikë Ramunë Vëliuvienë prisipaþi-no, kad maloniausia bûti vertinamam sa-vo kraðte. „Juk ið èia að gavau ir kaskartsemiuosi kûrybinës energijos. Ir kà gau-ni ið savo kraðto, privalai perduoti savovaikams...“. Meilæ ðilø kraðtui menininkësakë perdavusi dukrai, kurios paraðytàknygà apie Dzûkijos partizanus R. Vëliu-vienë dovanø áteikë merui.

Maestro V.Noreika taip pat prisipaþi-no, kad bus dëkingas, jei galës padai-nuoti bent keletà dainø tokiame pat ðil-tame dzûkiðkame susiëjime.

Lietuvos Prezidentës Dalios Grybaus-kaitës linkëjimus susitikimo organizato-riams ir sveèiams perdavë, o merui pinti-næ lauktuviø áteikë ið Vydeniø kaimo kilu-si jos patarëja Daiva Ulbinaitë. Susitiki-me dalyvavo Mielupio kaime sodybà tu-rintis kompozitorius Juozas Ðirvinskas,Kalënø kaime sodybà turintis Virgilijus No-reika su þmona Loreta, ið Dubièiø kilæsþymus kompozitorius Vladas Ðvedas,Merkinëje sodybà turintys Jonas ir AušraMarija Jurašai, iš Rudnios – dailininkë Ra-munë Vëliuvienë, ið Perlojos kilæs Lietu-vos þemës ûkio universiteto Vandentvar-kos katedros docentas Antanas Ciûnys,socialiniø mokslø daktaras Jonas Vëly-vis, Pauosupës kaime sodybà turinti dai-lininkë-keramikë Graþina Ðvaþienë, ið Ka-beliø kilæs fizikos mokslø daktaras JonasGrigas, ið Senosios Varënos – þymus chi-rurgas profesorius Giedrius Uþdavinys,Rudnelës kaime vasarojantis raðytojas,

Page 35: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 35

nuolikoje drobiø nupieðti paveikslà. Tapy-bos konkursui vadovavo dailininkas Mari-jus Piekuras, davæs uþduotá pieðti paveiks-là angelø tema. Norinèiø iðbandyti kûrybi-nius sugebëjimus netrûko, ir netrukus vie-nuolika ekspromtu sukurtø paveikslø da-lyvavo aukcione, kurá surengë pats rajonosavivaldybës meras Vidas Mikalauskas.

Vienas paveikslas, kuriame pavaiz-duota etnografinë Marcinkoniø sodyba,buvo áteiktas jos šeimininkui Jonui Ba-jorûnui, o visi kiti paveikslai – sëkmingaiparduoti. Dosniausias pirkëjas buvo ver-slininkas Aleksandras Abiðala, nupirkæsAlgio Kaðëtos vaikø pieðtà paveikslà.Aukcionas buvo labdaringas – visi uþ pa-veikslus surinkti pinigëliai – bemaþ tûks-tantis litø – paaukoti unikaliam Kabeliølaisvalaikio centro vaikø folkloro ansam-bliui ,,Asarukai“.

„Senieji“ ir „naujieji“ dzûkai dalijosimintimis, kad, prisiliesdami prie amþinø-jø Dzûkijos vertybiø, „dzûkiðko intelek-to“, kuriuo þavimasi net ir Europoje, èiastengiasi palikti dalelæ savo kûrybos,stengiasi, kad jos paslaptis paþintø ir vie-tiniai þmonës. Jie kalbëjo apie naujus,èia pat gimusius kûrybinius sumanymusir þadëjo noriai ásijungti á vietos bendruo-meniø gyvenimà.

dramaturgas Kazys Saja, dailininkas Ro-mas Þmuidzinavièius, Grybaulios kaimeásikûræs dailininkas Kastytis Skromanas,varëniðkës tautodailininkës Saulë Laza-ravièienë ir Irena Þukauskienë ir daug ki-tø garsiø Lietuvoje ir pasaulyje þmoniø.

Ðiame susibûrime kiekvienas galëjoprisiliesti prie dailininkø darbo árankiø –drobës, molberto, teptukø, daþø ir vie-

Dainuoja Aðaðninkø kaimo ansamblis

Virgilijus ir Loreta Noreikos

Raðytojas Kazys Saja, prof. JonasGrigas, audëja MarijonaTamulevièienë ir Varënos rajonomeras Vidas Mikalauskas

Pirmame plane – Jonas ir Auðra Marija Juraðai ir Ramunë Vëliuvienë (pirma ið deðinës)

Rajonomeras suAðaðninkøkaimovaikais

Page 36: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

MikrobangøVienas ið moderniø prietaisø yramikrobangø krosnelë (1 pav.). Ji ima elek-tros srovæ ið 220 voltø elektros tinklo irpakelia átampà iki 3000 voltø arba dau-giau. Elektros srovæ paverèia didelës ga-lios mikrobangomis, kurios iðverda ariškepa maistà per minutæ ar dvi. Pro stik-liná langà galime stebëti, kaip kepa kros-nelëje kepsnys. Ir ði nuostabi krosnelë kai-nuoja maþiau nei pora batø.

Krosnelës ðirdis yra labai sudëtingaselektrovakuuminis elektroninis prietaisasmagnetronas. Tai tikrai aukðtøjø techno-logijø produktas. Jokia Lietuvos ámonëjo negali pagaminti. O jis gali generuotimikrobangas nuo keliø ðimtø iki keliø de-ðimèiø milijonø vatø (megavatø). Mag-netronai buvo sukurti radarams. Rada-rai yra uostø, laivø ir lëktuvø elektroni-nës akys, o magnetronas – jø ðirdis. Jøgalingu mikrobangø spinduliu galimastebëti karinius ir kitokius objektus uþðimtø ir tûkstanèiø kilometrø. Taèiaumagnetronus galima pritaikyti ir buityje.Jø generuojamos mikrobangos labai ge-rai ásiskverbia á visus nemetalinius kûnus.O tie kûnai, kurie turi savyje daug van-dens, labai gerai sugeria mikrobangas.Sugertos jos virsta ðiluma. Todël mikro-bangos, ásiskverbusios á kûnà, ðildo jo vi-sà tûrá, skirtingai nei kitos plytelës, kuriosðildo ið pavirðiaus. Todël mësa ar kitasproduktas greitai iðkepa ar iðverda.

Kitaip nei Lietuvoje, kitose šalyse mik-robangø krosnelës naudojamos jau dau-giau nei 50 metø. Per tà laikà jos iðtobu-lëjo, iðryðkëjo jø privalumai, iððûkiai ir trû-kumai. Didþiausias jø privalumas yra tas,kad maistas ðyla visame tûryje ir greitaisuðyla arba iðkepa. O kepamà daiktà galipro langelá matyti. Taèiau mikrobangosnëra nekenksmingos þmogaus sveika-tai, ypaè akims, nervø ir kitoms làste-lëms. Stiklinis krosnelës langas yra pa-dengtas metaliniu ekranu, kurio skylu-tës yra maþesnës uþ mikrobangø ilgá irmikrobangos neturi pro já praeiti. Vis dël-to apie 5 milivatus á kvadratiná centimet-rà (panašiai kaip iš mobiliojo telefono)

MikrobangøProf. JonasGRIGAS

krosnelës

Mes daþniausiai netnesusimàstome, kiek

daug ir kokiø nuostabiøprietaisø turime ir

naudojamës jais buityje.Tai vis moksliniøatradimø vaisiai.

mikrobangø galios gali išsiskverbti iškrosnelës. Todël jai veikiant nuo jos rei-kia stovëti kuo toliau.

Mikrobangø krosnelës viduje susida-ro stiprus elektromagnetinis laukas. Tolauko nëra prie sieneliø. Todël krosnelësviduje neturi bûti jokiø metaliniø daiktø.Jie sukelia þaibà primenanèius elektrossrovës iðlydþius, iðkraipo elektromagne-tiná laukà krosnelëje. Dël to maistas galiapdegti arba nekepti ar neðilti.

O kodël mikrobangos ðildo maistà? To-dël, kad bet kokiuose maisto produktuo-se yra daug vandens. O vandens mole-kulës yra elektriniai dipoliai, kuriuos suda-ro teigiami vandenilio ir neigiami deguo-nies jonø elektros krûviai (2 pav.). Mikro-bangø elektrinis laukas verèia vandensmolekules vartytis elektrinio lauko krypti-mi 4,9 mlrd. kartø per sekundæ daþniu. Tammolekuliø vartymui reikalinga energija. Jàjos sugeria iš mikrobangø ir ákaista. Van-duo yra geriausias mikrobangø energijossugëriklis. Keraminiai arba stikliniai indaimaþai turi savyje vandens ir todël nekais-ta. Taèiau per ilgesná laikà ir jie ákaista nuokarðto maisto dël šiluminio laidumo.

Kaip mikrobangø krosnelë veikia?Transformatorius ir keletas kitø elektroni-kos komponentø pakelia iš elektros tin-klo prijungtà kintamà átampà nuo 220 vol-tø iki keleto kilovoltø, jà paverèia nuolati-ne átampa, kuri tiekiama á krosnelës pa-

grindiná árenginá – magnetronà. Magnet-ronas generuoja mikrobangas ir bango-laidþiu jas perduoda á krosnelæ (1 pav.).Joje mikrobangos atsispindi nuo metali-niø sieneliø ir viduje susikuria stiprus di-delës galios elektromagnetinis laukas.Besisukanti lëkðtë suka maistà, kad jis vie-nodai sugertø mikrobangø galià ir vieno-dai ðiltø. Yra ir kitø bûdø vienodam mik-robangø galios paskirstymui krosnelëje.

Bet kaipgi tos mikrobangos magnet-rone atsiranda? Magnetronas turi metalinákatodà, kuris kaitinamas elektros srove ið-spinduliuoja elektronus. Tarp neigiamai áe-lektrinto katodo ir teigiamai áelektrinto ano-do veikia aukðta nuolatinë átampa ir pa-stovus magneto kuriamas magnetinis lau-kas. Elektrinis ir magnetinis laukai verèiaelektronø debesëlá suktis apie cilindriná ka-todà (3 pav.). Anodas sudarytas ið lyginioskaièiaus rezonatoriø – ertmiø, kurioseelektronai susiþadina kintamà elektromag-netiná laukà. Tas laukas, iðsiskverbæs iðrezonatoriø, moduliuoja elektronø debe-sëlio judëjimo greitá (4 pav., kairëje) – vie-nus elektronus sulëtina, kitus pagreitina,taip sukurdamas panaðius á stipinus elek-tronø telkinius (4 pav., deðinëje). Ðie be-sisukantys elektronø krûvio telkiniai tie-kia energijà rezonatoriams, kuriuose jivirsta mikrobangø energija. Rezonatoriaigali bûti suderinti ávairiam daþniui, nuo ke-leto iki keliø deðimèiø gigahercø (vienasgigahercas yra lygus milijardui virpesiøper sekundæ). Mikrobangø krosnelëmsnaudojami magnetronai generuoja 2,45gigahercø mikrobangas. Daþná galimakeisti, keièiant rezonatoriø formà arbaanodo átampà. Iš vieno rezonatoriaus mik-robangos antena tiekiamos á bangolaidá,kuriuo jos sklinda á krosnelæ.

1 pav. Mikrobangø krosnelë2 pav. Mikrobangø laukas vartovandens molekules

Oro maišiklis Bangolaidis Magnetronas

Elektrostinklolaidas

DurelësBesisukantilëkðtë

Krosnelësvidus

Vandensmolekulë

Elektrinis laukas

36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Page 37: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 37

Yra tyrimø, rodanèiø, kad mikroban-gos gadina maistà. Taèiau bet koks kai-tinimas gadina, naikindamas vitaminus.Tas gadinimas priklauso nuo tempera-tûros ir kaitinimo laiko. Ðildymas mikro-bangomis trunka trumpiau ir tempera-tûra nebûna didesnë nei maistà virinantar kepinant elektra ar dujomis. Todël at-rodytø, kad sveikesnis maistas turëtø bû-ti ruoðtas mikrobangø krosnelëje. Deja,mikrobangø poveikis tiek gyvosioms,tiek negyvosioms làstelëms yra visiškaiskirtingas nei veikiant šiluma (infrarau-donaisiais spinduliais). Mikrobangos po-liarizuoja molekules (varto jas elektriniolauko kryptimi ir daþniu), o šiluma ne.Todël mikrobangos trikdo làsteliø veiklàarba net þudo jas, o ðiluma ne.

Ar saugios mikrobangø krosnelës?Apie mikrobangø, kad ir iš kur jos

sklistø, þalingà poveiká gyvosioms làs-telëms ir jø sukeliamas þmoniø ligas jauraðëme (MG, 2004, Nr. 10, 11 ir 12). Da-bar, prasidëjus mikrobangø krosneliøerai, mikrobanginës spinduliuotës sukel-tà poveiká Rusijos mokslininkai net pa-vadino „mikrobangø krosneliø liga“. Ta-èiau tos ligos simptomai buvo þinomi se-niai. Tai sumaþëjæs kraujo spaudimas irsulëtëjæs širdies ritmas, lëtinis nervø sis-temos aktyvumas (streso poþymis) iraukðtas kraujo spaudimas, galvosskausmai ir svaigimas, skausmai akyse,nemiga, irzlumas, skrandþio skausmai,nervinë átampa, nesugebëjimas susikon-centruoti, padidëjusi apendicito rizika,kataraktos, ávairios nervø sistemos ligosir net vëþys. Vienas ið neseniai iðaiðkin-tø ðio poveikio mechanizmø – kalcio jo-nø iðstûmimas ið làsteliø membranø, taipsutrikdant jø veiklà.

Nepaisant to, yra daugybë publika-cijø, kuriose raðoma, kad nei iš mikro-

bangø krosnelës sklindanti spinduliuo-të, nei jose ruoðtas maistas nekelia jo-kio pavojaus sveikatai. Kad mikroban-gø spinduliuotë kenksminga gyvam or-ganizmui, jau raðëme minëtuose straips-niuose. O ar kenksmingas mikrobangøkrosnelëje ruoštas maistas? Jau 1991 m.vienoje Amerikos ligoninëje prieð perpi-lant ligoniui kraujas buvo paðildytas mik-robangø krosnelëje iki kûno temperatû-ros (370C). Perpylus já, ligonis mirë. Taibuvo tik vienas iš skausmingø árodymø,kad mikrobangos þaloja kraujo làsteles.Jei tik iki 370C pašildytas kraujas tampatoksiškas, tai kas atsitinka maistui, šil-domam ilgesná laikà ir aukðtesnëje tem-peratûroje? Paminësime keletà paskelb-tø tyrimø.

Šveicarijos Federaliniame technolo-gijos institute mokslininkai tyrë savano-riø, kurie valgë mikrobangø krosnelëjeparuoðtà maistà, kraujà. Rezultatai bu-vo šokiruojantys: tyrimo dalyviams su-maþëjo hemoglobino kraujyje, o dël tomaþiau perneðama á làsteles deguonies,padidëjo cholesterolio ir leukocitø kie-kis. Padidëjæs leukocitø kiekis rodo, kadorganizmas patiria stresà, á organizmàpateko infekcija ar toksinas arba atsira-do paþeistø làsteliø, kurias reikia sunai-kinti. Taip pat sumaþëjo limfocitø, o tairodo imuninës sistemos susilpnëjimà.

3 pav. Magnetronas

4 pav. Elektronø stipinai

Magnetas

Antena

Aušintuvas

Anodas

Elektronø srautasKatodas

Anodas

Rezonatorius

Elektronai

Katodas

5 pav.Vidutinëelektromag-netinë tarðaEuropojedaþniø srityjenuo 800 MHziki 2,5 GHz

Simptomai stebëtinai panaðûs á tuos, ku-rie atsiranda veikiant mikrobangomisþmogø. Tyrëjai padarë išvadà, kad pa-kinta mikrobangø krosnelëje paruoðtomaisto molekulinë ir energetinë struktû-ra. Taip pakitæs maistas patekæs á orga-nizmà nepalankiai veikia sveikatà. Ras-ta poþymiø, kad vanduo, ðildytas mikro-bangø krosnelëje, yra nesaugus vartoti.Viename eksperimente dalis gëliø buvolaistomos paprastu vandeniu, o kitos –mikrobangëje paðildytu ir atvësintu. Mik-robangëje ðildytu vandeniu laistomi au-galai greitai sunyko.

Kalifornijos universiteto mokslininkaipastebëjo, kad, kaitinant motinos pienàmikrobangø krosnelëje, greièiau daugi-nasi E. Coli bakterijos – jø kiekis padi-dëjo 18 kartø nei neðildytame piene. Taippat sunyko 96 proc. imunoglobulino-Aantikûnø, kurie labai svarbûs kovojant suá vaiko organizmà patekusiais mikrobais.Išvada skelbia, kad mikrobangø spindu-liuotë turi proinfekciná poveiká. Todël ðiosspinduliuotës poveikis yra daug sudë-tingesnis nei ðiluminis. Vienos (Austrija)mokslininkø atliktame tyrime taip pat nu-statyta, kad kûdikiø maistas, ðildytasmikrobangø krosnelëje, kelia pavojø vai-ko sveikatai ir ypaè imuninei sistemai.

Straipsnyje „Mikrobangø krosneliøspinduliuotës sveikatos efektai“ (Health

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 37

Page 38: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Effects of Microwave Radiation –Microwave Ovens) daktarë Lita Leeraðo, kad verdant arba ðildantmaistà mikrobangø krosnelëje su-sidaro organiniai toksinai ir kance-rogenai. Toks „mikrobanginismaistas“ skatina vëþá, kenkia sme-genims ir ðirdþiai. Mikrobangøkrosnelëje ruoðiant mësà susida-ro gerai þinomas kancerogenas d-Nitrosodientanolaminai. Mikroban-gëje verdant ar šildant pienà ir grû-dinius produktus (pvz., koðes) kaikurios aminorûgðtys pavirsta kan-cerogenais, o atðildant ðaldytusvaisius, juose esanti gliukozë tam-pa kancerogeniška. Kancerogeni-niai laisvieji radikalai susidaro mik-robangëje verdant ar ðildant auga-liná maistà ir ypaè ðaknines darþo-ves (morkas, burokëlius). Tokie re-zultatai nëra visiðkai suprantami,taèiau, kaip esu raðæs minëtuosestraipsniuose, mikrobangos trikdolàsteliø veiklà ir net þudo jas. Ne-nuostabu, jei negyva làstelë bûtøtoksiðka.

Vienas mikrobangø paðildytasar virtas valgis þmogui gal ir nepa-kenks, bet ilgesná laikà vartojant to-ká maistà organizmas yra alinamas.Anksèiau ar vëliau gali bûti oficia-liai paskelbta, kad mikrobangøkrosnelës, kaip ir mobilieji telefo-nai, skleidþiantys tokià paèià spin-duliuotæ, sukelia vëþines ir kitas li-gas ir yra ne maþiau pavojingos neirûkymas (prisiminkime, kiek laikopraëjo, kol buvo oficialiai pripaþin-tas rûkymo pavojus sveikatai).Ruoðdami maistà mikrobangøkrosnelëje, sutaupome laiko, betuþ tai mokame sveikatos kainà.

Kai Šveicarijos mokslininkaiHertelis ir Blankas paskelbë tyrimorezultatus, kurie buvo nepalankûsmikrobangø krosneliø gaminto-jams, elektros prietaisø asociacijajiems pradëjo grasinti teismais. Ne-paisydamas to, daktaras Hertelislaikësi savo nuomonës ir neseniaiprisiteisë kompensacijà. Visø ðaliøverslininkai nepatenkinti, kai moks-lininkai áspëja, jog siekti sau pelnoþmoniø sveikatos sàskaita yra ne-etiška. Elektromagnetinë tarða Eu-ropoje sparèiai didëja (5 pav.), omikrobangø krosnelës yra vienas,nors toli graþu ne svarbiausias ly-ginant su telekomunikacijomis, tostarðos ðaltinis. Todël ðiuo puikiuaukðtøjø technologijø prietaisunaudokimës protingai.

Giedraièiø giminës pradþia tra-diciðkai siejama su legendiniu Giedriu,Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Traideniobroliu. Giedrio vardas ilgainiui virto pa-varde, pavardþiø Giedrys gausu apieGiedraièius, Dubingius. Sritinë Giedraièiøkunigaikðtystë þinoma nuo XIII a., kuni-gaikðèiø Giedraièiø pagrindinë reziden-cija – pilis prie Kiemento eþero (iðliko pi-liakalnis dabartiniame Piliakiemio kaime).XVI a. nuo Giedraièiø kunigaikðèiø atski-

Viktoras JAKIMAVIÈIUS, Algirdas MATULEVIÈIUS

Giedraièiø þemë pirmà kartà paminëta 1338 m.lapkrièio 1 d. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio

Gedimino ir Livonijos ordino magistro prekybossutartyje. Giedraièiø kunigaikðtystë – baltø,

rytiniø lietuviø gyvenamos vietos. Tai rodo buvu-sio valsèiaus teritorijoje archeologiniø paminklø

lusi giminës Videniðkiø ðaka save vadinodar ir Daumantais. Motiejus Strijkovskissavo kronikoje (paraðyta XVI a.) Giedrai-èiø giminës pradininku laiko Utenos (Nal-ðios þemës) kunigaikðtá Daumantà, pa-statydinusá prie Kiemento eþero pilá. Didi-kø Giedraièiø galià rodo tai, kad 1528 m.LDK kariuomenës sàraðuose yra net 80kunigaikðèiø Giedraièiø.

Ði giminë, nors ir neturëjo, kaip kiti áta-kingi didikai, daug valdø, nesukaupë di-deliø turtø, bet siekë iðsimokslinimo. XV a.net 6 jaunuoliai studijavo Krokuvos uni-versitete (pvz., Hermanas tapo Krokuvosir Vroclavo kapitulø kanauninku, kanonøteisës daktaru), kiti ávairiu laiku – Kara-

liauèiaus, Vokietijos universitetuose. Eu-ropoje labiausiai pagarsëjo MykolasGiedraitis, (Michaù Giedroiã; apie 1425–1485). Nors Katalikø baþnyèia oficialiai jonebeatifikavo, nuo 1625 m. jis laikomasPalaimintuoju. Matas Giedraitis (tarp1480–90 m.–1563 m.) XVI a. buvo Vil-niaus vietininkas, LDK valdovo rûmø mar-ðalas (marðalka). Savo dvare Videniðkiuo-se pastatydino Ðv. Trejybës baþnyèià(1549 m.), ákûrë Videniðkiø miestelá.1551 m. vadovavo LDK pasiuntinybei áMaskvà, apraðë ðià kelionæ. Jo sûnusMerkelis Giedraitis (apie 1536–1609), Þe-maièiø vyskupas, buvo pirmøjø lietuvið-kø knygø Didþiojoje Lietuvoje leidybos or-ganizatorius ir fundatorius, globojo LDKistorikà Motiejø Strijkovská, lietuviø raðti-jos vienà pradininkø Mikalojø Daukðà. Di-deli jo nuopelnai átvirtinant Lietuvoje ka-talikybæ. Ðiemet sukako 400 metø nuo jomirties. Kitas Þemaièiø vyskupas Juoza-pas Arnulfas Giedraitis (1757–1838) patsá lietuviø kalbà vertë literatûrà, savo lëðo-mis iðvertë ir iðspausdino Naujàjá Testa-mentà, visokeriopai rëmë þemaièiø litua-nistiná sàjûdá. 1809 m. Juozapas Arnulfassu broliu Martynu Giedraièiu pastatydinoGiedraièiuose naujà ðv. Baltramiejausbaþnyèià. Ðiais metais sukanka 100 me-tø nuo jos pastatymo, 2010 m. sukaks600 metø nuo pirmosios baþnyèios pa-statymo (1410 m.). Kunigaikðèiø Giedrai-èiø Videniðkiø ðakos (baþnyèioje palaido-ta þymiø jos nariø) pagarsëjæs yra Marty-nas Marcelis Giedraitis (1545–1612), kaipkarvedys pasiþymëjæs karuose su ðve-dais, ypaè Kirchholmo (Salaspilio) mû-ðyje (1605 m.).

1861–1950 m. Giedraièiø gyvenvietëbuvo valsèiaus centras. Giedraitiðkiai ak-tyviai dalyvavo 1794, 1830–1831, 1863metø sukilimuose. Generolas leitenantasRomualdas Giedraitis (1750–1842 m.) bu-vo 1794 m. sukilimo vienas vadø. Juoza-pas Steponas Giedraitis (1790–1855,Prancûzija), priverstas emigruoti, bûda-mas Napoleono I gvardijos kapitonu ko-vësi Vaterlo mûðyje (1815), tapo Prancû-zijos generolu. 1863 m. sukilimo dalyvisMikalojus Giedraitis (apie 1825–1894 m.)buvo iðtremtas á Sibirà, sukilime dalyva-vo ir Giedraièiø baþnyèios vikaras Anta-nas Giedraitis. Þuvusiøjø sukilëliø atmini-

Ðv. Baltramiejaus baþnyèia irvarpinë Giedraièiuose

38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Page 39: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 39

Giedraièiøgausa: senkapiai, pilkapiai, þmoniø stovykla-vietës; Jaurø, Kulundþiø, Vaikuèiø alkakme-niai, ðalia Giedraièiø miestelio (pirmà kartà

paminëtas 1514 m.) buvæs Alkos kaimas,Ambraziðkiø, Padvariø, Piliakiemiø (Gied-

raièiø), Didþiokø ir kiti piliakalniai.

þemës áþymiejimui prie Gubesos kaimo (prie Giedraièiø),vadinamajame Sukilëliø lauke, 1998 m.Lietuvos fotomenininko giedraitiðkio Min-daugo Èerniausko iniciatyva pastatytasSauliaus Markausko darbo metaliniskryþius.

Giedraièiai ypaè pagarsëjo per 1918–

1920 m. Nepriklausomybës kovas. Kele-tà kartø miestelá buvo uþëmusi Lenkijosgenerolo L.Þeligovskio armija, uþgrobu-si Vilnijà, 1919 m. – bolðevikai. Su lenkøokupantais lemiamas Lietuvos kariuome-nës mûðis ávyko 1920 m. lapkrièio 20–21d. ties Giedraièiais. Þeligovskininkai bu-vo sumuðti, priversti bëgti. Giedraièiai li-ko nepriklausomos Lietuvos valstybës su-

dëtyje. Þuvusiems Lietuvos kariams pa-gerbti 1932 m. (1928 m., minint atkurtosvalstybës 10-tá, tà padaryti trûko lëðø) ati-dengtas áþymaus dailininko giedraitiðkio

Antano Jaroðevièiaus suprojektuotas pa-minklas. 2010 m. lapkritá sukaks 90 metønuo Giedraièiø–Ðirvintø mûðio. Ar valsty-biniu mastu bus paþymëta ði reikðminganaujosios Lietuvos istorijos data? Balys(1890–1941 m.) ir Juozas (1892–1967 m.Kanadoje) Giedraièiai buvo Lietuvos ka-riuomenës savanoriai, iðkilo á pulkininkus.Juozas uþ lietuvybës sklaidà Lenkijosbaþnytinës valdþios paðalintas ið Seinøkunigø seminarijos. Kovësi prieð lenkusprie Suvalkø, Ðirvintø, Giedraièiø. Balys1930–1934 m. buvo Lietuvos Respublikoskrašto apsaugos ministras, 1935–1940 m.Vidaus reikalø ministerijos generalinissekretorius. NKVD sušaudytas Èervenë-je netoli Minsko. Romualdas Giedraitis(1913–1980 m. JAV; 1992 m. palaikai per-kelti á Dusetas) buvo raðytojas.

Lenkø ir lietuviø draugystës propa-guotojas, áþymus lenkø kultûros emig-racijoje veikëjas buvo Jurgis Giedraitis(Jerzy Wùadysùaw Giedroyã; 1906–2000 m. Paryþiuje). Gimtojoje Giedraièiøir Videniðkiø þemëje lankosi Anglijoje gy-venantis Mykolas Giedraitis (Michaù

PaminklasLietuvoskariams,

þuvusiems1920 m.

Giedraièiømûðyje

1920 m.þuvusiø

kariøkapinaitës

Po 50 metø buvæ mokiniai su mokytojais (viduryje – auklëtoja Monika Èerniauskienë)

VirginijosJAKIMAVIÈIENËS

ir KlemensoDRUBLIONIO

nuotr.

Page 40: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Giedroyã; g. 1929 m.), 1940 m. sovieti-nës valdþios su tëvais (karininkas tëvassuðaudytas Èervenëje) iðtremtas á Sibi-rà. Ástojo á generolo V.Anderso lenkø ka-riuomenæ, po Antrojo pasaulinio karo ap-sigyveno Vakaruose. 1951 m. Londonouniversitete ágijo matematikos kryptiesaeronautikos specialybæ. Tiria Giedraièiøgiminës istorijà, sudarë jø genealoginámedá. Stengiasi atstatyti Baltadvario piláprie Videniðkiø (restauruojama), skyrë lë-ðø Videniðkiø vienuolynui, parapinei baþ-nyèiai (pastatyta 1618 m.!) restauruoti,paminklui Merkeliui Giedraièiui ir Mikalo-jui Daukðai Varniuose pastatyti (1999 m.).

Giedraièiø apylinkës, daugiausia prieokupuoto Vilniaus kraðto demarkacijos li-nijos, buvo gerokai aplenkëjusios. Lietu-vos valstybës laikotarpiu (1918–1940 m.)gyventojai sparèiai lietuvëjo, baþnyèiojeásigalëjo lietuviø kalba. Lietuvybës þidiniutapo Martyniðkiø dvaras prie pat Giedrai-èiø, kai já nupirko Kazimieras ir Marija Re-gina Grauþiniai. Èia rinkdavosi lietuviø vei-këjai, repetuodavo baþnyèios lietuviø cho-ras. Tvirtais lietuviais Grauþiniai iðauklëjoir 9 savo vaikus. Iðaugino, iðauklëjo 6 me-tukø naðlaièiu likusá Antanà Juknevièiø,kuris tapo áþymiu Vilniaus advokatu, len-kø teismuose gynusiu Vilniaus ir kraðtolietuvius. 1908 m. á Giedraièius atvykovaistininkas Matas Valeika (1878–1937 m.), jau nukentëjæs uþ lietuviðkàveiklà Vilniaus kraðte. Giedraièiuose jissuorganizavo lietuviø chorà, ásteigë var-totojø bendrovæ „Vilnija“, kovojo dël lie-tuviðkø pamokslø baþnyèioje, stengësi,kad bûtø atidaryta vidurinë keturklasë mo-kykla. Savo knygoje Dvidešimt penkerimetai Vilniaus krašte (antras fotografuoti-nis leidimas 1989 m.) M.Valeika aprašo,kaip Lenkijos okupacinës kariuomenëskareiviai siaubë mokyklà, degino knygas,ið patalpø vijo mokinius ir mokytojus. Lie-tuvybæ ypaè stiprino 1918 m. á Giedraièiusatsikëlusi energinga veikli pedagogë Mal-vina Ðokelytë (1920 m. iðtekëjusi tapo Va-leikiene); vëliau – mokyklos direktorë.1920 m. atidaryta 4 klasiø valdinë viduri-në mokykla, nuo 1936 m. – progimnazija.1998 m. Malvinai ir Matui Valeikoms antmokyklos pastato atidengta memorialinëlenta. 1923 m. ðià mokyklà, vëliau moky-tojø seminarijà baigusi Jadvyga Sasnaus-kaitë-Labuckienë Giedraièiuose mokyto-javo net 50 metø. 1920–1940 m. Giedrai-èiø mokykla buvo lietuvybës, kultûrosGiedraièiø valsèiuje þidinys.

Po 1945 m. nebuvo kam mokyti: á Si-birà buvo iðtremti mokyklos direktoriusJonas Baltrûnas, mokytojai Matilda Sa-bienë, Otilija Maþelytë, Regina Gudavi-èiûtë, Fortûnatas Bukauskas. Nuo

1953 m. mokykla – vidurinë. Ypaè mo-kykla sustiprëjo, kai jai 1954–1960 m. va-dovavo Kazys Kazlas, talentingas ir veik-lus, labai reiklus, grieþtas, bet visiemsteisingas. Kur tai matyta, kad jo, fizinioauklëjimo mokytojo, vadovaujami moki-niai árengtø stadionà! Net 29 metus mo-kyklos, pagarsëjusios Molëtø rajone ir vi-soje Lietuvoje, direktoriumi dirbo Sera-pinas Guobys. Nuo 1992 m. mokyklaivadovauja energingoji Vilë Petkûnienë.1990 m. Giedraièiø vidurinei mokyklaisuteiktas mokytojo dailininko Antano Ja-roðevièiaus vardas, mokyklos pastatàpuošia jo bareljefas. Šio mokytojo moki-niai – vienas pirmøjø Lietuvoje meninëskeramikos kûrëjø Vaclovas Miknevièius,tautodailininkai Ignas Burlingis, AntanasGrauþinis. Antano Jaroðevièiaus paska-tinta visà gyvenimà nuostabias juostasaudë ilgametë mokytoja Janina Lisaus-kaitë-Raiðienë. Mokykloje veikia muziejus,kurá ásteigë, jam vadovauja didelë entu-ziastë mokytoja Aldona Leiðytë.

Ðiø metø rugpjûèio pabaigoje á mo-kyklà suëjome 1959 m. laidos abiturien-tai. Padëjome gëliø ant paminklo þuvu-siems 1920 m. Giedraièiø mûðyje, antmirusiø mokytojø (tarp jø – buvusio mo-kyklos direktoriaus Jono Kazlo) ir moki-niø kapø. Prisiminëme direktoriø, istori-jos ir fizinio auklëjimo mokytojà Kazá Kaz-là, nepaprastai gabø matematikos mo-kytojà Èeslovà Ðimoliûnà, vëliau dësèiusáVilniaus politechnikume, lietuviø kalbà irliteratûrà be jokiø uþraðø patraukliai ir tu-riningai, tarytum studentams dësèiusá ta-lentingàjá Merûnà Gervæ (vëliau buvo uni-versiteto rektoriaus Jono Kubiliaus pa-dëjëjas). Susitikome su buvusiais moky-tojais: klasës auklëtoja, vokieèiø kalbosmokytoja Monika Èerniauskiene, muzi-kos mokytoju, dûdø orkestro maestroJuozu Èerniausku, lituanistëmis AldonaPilkaite ir Danute Jasiulionyte-Jedzins-kiene, astronomijos ir kitø dalykø moky-toja Janina Ûsavièiûte, buvusia direkto-riaus pavaduotoja vos ne 40 metø. D.Je-dzinskienë 1962–2007 m. dëstë dailës is-torijà ir lietuviø kalbà nacionalinëjeM. K.Èiurlionio menø mokykloje Vilniu-je. Apie áþymø menininkà K.Ðimoná pa-raðë pirmà monografijà Kazys Šimonis(1986 m.). Parengë keliø dailininkø pa-rodø katalogus, spaudoje dailës klausi-mais paskelbë keliolika straipsniø. Uþpedagoginæ veiklà, dalyvavimà Sàjûdy-je ir uþ dailës ugdymo programas vienapirmøjø Lietuvos mokytojø apdovanotaLietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimi-no ordino medaliu (1996 m.).

Didþiuojamës ir klasës draugais, prieð50 metø baigusiais Giedraièiø vidurinæ.Istorikas, humanitariniø mokslø daktarasAlgirdas Matulevièius jau per 40 metø ti-

ria Maþosios Lietuvos bei jos autochtonølietuvininkø praeitá, santykius su kolonis-tais vokieèiais (1973 m. apgynë diserta-cijà). Dirba Mokslo ir enciklopedijø leidy-bos institute (iki 1997 m. – kitokie ástai-gos pavadinimai) vyresniuoju moksliniuredaktoriumi, nuo 1972 m. redaguoja lie-tuviðkas enciklopedijas (suredagavo, pa-raðë iki 15 000 straipsniø). Paraðë monog-rafijà (1989 m.), studijø, ðimtus straipsniømoksliniams ir periodinës spaudos leidi-niams, sudarë originaliø Maþosios Lietu-vos þemëlapiø. Nuo 1991 m. dalyvaujamokslinëse konferencijose Vokietijoje,Lenkijoje, Lietuvoje, vadovauja ekskursi-joms po Prûsà. Yra Maþosios Lietuvos rei-kalø tarybos vienas steigëjø (1989 m.) irvadovø. Ðiais metais išleista knyga Algir-das Matulevièius apie Maþàjà Lietuvà:Bibliografijos rodyklë. 1972–2008 (suda-rytoja Audronë Matijoðienë). Apdovano-tas ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ Rite-rio kryþiumi. Net keletas klasës draugøpasiþymëjo pedagoginëje veikloje. Anotkolegos A.Matulevièiaus, „verþlus istori-kas, publicistas ir poetas Viktoras Jaki-mavièius savo ávairiapusá talentà paskyrëpedagoginiam darbui Giedraièiuose, Pa-berþëje“. Paraðë pirmàjá atkûrus Lietuvosvalstybæ istorijos vadovëlá V klasei Gim-toji šalis Lietuva (1993, 1997 m.). Iki pen-sinio amþiaus dirbo mokytoju ekspertu.Tiksliuosius mokslus Giedraièiuose dës-të draugiðkasis, kuklusis KlemensasDrublionis. Milda Jadzinskaitë 32 metusVilniaus universitete dirbo Kûno kultûroskatedroje dëstytoja, vyresniàja dëstytoja.1989 m. jai suteiktas docentës vardas.1983 m. apgynë socialiniø mokslø kan-didato (1993 m. nostrifikuota daktarolaipsniu) disertacijà. 30 metø treniravo uni-versiteto studentø stalo teniso rinktinæ.1990 m. jai suteiktas Lietuvos Respubli-kos nusipelniusios trenerës vardas. Nijo-lë Alsytë-Skrudupienë jau 45 metus mo-ko jaunimà Grigiðkëse (dabar Vilniausmiesto dalis), èia su kitais ásteigë lietuvið-kà vidurinæ mokyklà, buvo direktoriauspavaduotoja. Aktyviai veikia Grigiðkiøbendruomenës gyvenime. 45 metus Vil-niuje mokytojauja biologë Irena Treinytë-Kirvelavièienë. Ekonomikos mokslø þiniasPrekybos ir verslo mokykloje Vilniuje die-gë Aldona Valeikaitë-Andrikonienë. Ma-rytë Bimbirytë kaip ir jaunystëje skambiaidainuoja, sostinëje subûrë grupæ „Juo-doji roþë“, dþiuginanèià širdis romansais.

Buvæ mûsø mokytojai, dar prieðka-rio laikø intelektualai, buvo geri pedago-gai ir dideli patriotai. Gerai bûtø, kad irdabartinëje mokykloje vyrautø idealiz-mas, patriotizmas, tokie bûdingi seno-sios kartos mokytojams.

Page 41: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 41

Ne viena Lietuvos þurnalistø karta tu-rëjo (retsykiais vis dar turi) unikalià gali-mybæ klausytis doc. dr. Broniaus Raguo-èio paskaitø. Jo paskaitos deðimtis, o galir ðimtus studentø vedë spaudos istorijoskeliais, tiesdamos tiltus á tuometæ dabartá.Jos tarsi këlë geleþinës uþdangos vartus,rodydamos, jog be SSRS yra ir kitas pa-saulis. Pasaulis, priglobæs mûsø tautieèiusir leidæs ten puoselëti lietuviðkà kultûrà, okartu ir spaudà. Docentui rûpëjo ne tikspaudos istorija, kultûros teorija, literatû-

1971 m. absolvento,„Gydytojø þiniø“ vyr. redaktoriausKazimiero VALIAUS nuotr.

Gyvenimas, skirtas þurnalistikai

Rugsëjo 18 d. Vilniaus universiteto Teatro salëje savo 80-meèio progavieðà paskaità skaitë ilgametis Spaudos þurnalistikos katedros vedëjas

doc. dr. Bronius Raguotis

rologija, bet ir bûsimoji þurnalistø karta. Joerudicija, tolerancija bûsimiems, o ir jauesantiems þurnalistams tapo nenuginèija-ma vertybe ir siekiamybe. Doc. dr. Bro-niaus Raguoèio plunksnai priklauso ir to-kie monumentalûs darbai, kaip „AntanasBimba: gyvenimo, veiklos, kûrybos bruo-þai“ – Vilnius, Mintis, 1974 m., „Prie iðta-kø: Amerikos lietuviø darbininkø periodi-ka“ – Vilnius, Mintis, 1981 m., „Amerikoslietuviø periodinë spauda 1879 – 1919 m.“Marijampolë, Ramona, 2003 m. ir kt.

Teatro salëje, kur tà dienà neðini gëlë-mis, knygomis, þurnalais susirinko doc. dr.Broniaus Raguoèio buvæ studentai ir bû-simieji þurnalistai, buvo tylu tylu, tik raið-kiai skambëjo jubiliato þodþiai... Jis prisi-minë, kaip 1949 m. su klasës draugu iðKauno iðkeliavo á Vilniaus universitetà stu-dijuoti þurnalistikos. Kursas nebuvo itindraugiðkas, mat beveik visi ne tik studija-vo, bet ir dirbo. Dirbo ne vien norëdamigreièiau ágyti þurnalisto darbo patirties, betir verèiami sunkiø pokario laikø, kai tikëtisparamos ið namø nedaug kas galëjo.

Mokslai kentëdavo, taèiau visi prieð sesi-jas labai stengdavosi. Jø laida (pirmoji Vil-niaus universitete) studijas baigë 1954metais. Jø buvo 14. „... ir kiekvienas ið mû-sø vienaip ar kitaip susiejome savo gyve-nimà su þurnalistika,“ – sakë doc. dr. Bro-nius Raguotis. Jis pats „Tiesoje“ pradëjodirbti 1950 m. laikraðèio kultûros skyriuje,o nuo 1963 m. prasidëjo jo pedagoginëveikla VU Þurnalistikos katedroje...

Kalbëdamas apie ðiandienæ þurnalisti-kà doc. dr. Bronius Raguotis pasidþiaugë,jog ji gali daug kuo didþiuotis, taèiau yradalykø, kuriø jis nesuprantàs. Jo manymuðiandienis þiniasklaidos terminas pernelygaukðtas þurnalistikai, nes jis atspindi tik in-formacinæ þurnalistikos funkcijà, o kur lie-ka analitiniai, probleminiai straipsniai ir kt.neinformacinio pobûdþio raðiniai? Todëlþurnalistika, matyt, ir liks þurnalistika su vi-som savo spalvom ir atspalviais. Þurnalis-tams doc. dr. Bronius Raguotis ir ðiandienkelia erudicijos, tolerancijos bûtinybæ. Kal-bindamas þmogø þurnalistas turi iðmanytireikalà ir jokiu bûdu netapti prokuroru artardytoju. Tiesa, jei ji iðgaunama neteisëtubûdu, jau negali bûti tiesa...

Koks buvo mûsø kurso vadovas doc.dr. Bronius Raguotis? Dëmesingas, jaut-rus, taèiau mes nebuvome angelai. Jamteko per mus ir su tuometine milicija pa-bendrauti. Kritiniais momentais jis nekel-davo balso, nieko nekaltindavo, tik prieuniversiteto esanèioje kavinëje papraðy-davo dvigubos kavos ir su ðirdgëla pa-klausdavo: „Kà jûs dar galite iðkrësti?“ Uþ-tat kaip mokëdavo pasidþiaugti, kai mû-sø Stasei Zalagaitei buvo paskirta Leni-no stipendija, kai universiteto agitbriga-dø konkursuose puikiai pasirodydavome,kai kurio nors kursinis darbas bûdavo pui-kus. Tuomet mûsø vadovas ðvytëdavo irrasdavo tokiø þodþiø padràsinimui...

Teatro salëje gæsta ðviesa, ekrane VUKomunikacijos fakulteto Þurnalistikosinstituto diplomantës diplominis darbas– dokumentinis filmas ,, Bronius Raguo-tis šiandien ir þurnalistikos studijos ry-toj“. Kai vël uþsidega ðviesos, mylimamdëstytojui skamba ,,Ilgiausiø metø ilgiau-siø“ir lieka viltis dar kartà iðgirsti já skai-tantá paskaità.

Graþina BIRÞIETYTË-KRIÐÈIUKAITIENË1971 metø absolventë, þurnalo„Mokslas ir technika“ vyr. redaktoriauspavaduotoja

Sveikina Graþina Kadþytë

Genovaitë ir Bronius Raguoèiai

Þurnalistas ir dailininkasAdolfas Uþa iteikë draugiðkàðarþà

Bronius Raguotis paskaitos metu

Page 42: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10

Viekšniai – unikalus miestelis. Graþia-me, dainomis apipintame Ventos vingyjenutûpusioje gyvenvietëje net keturi muzie-jai: vienos seniausiø Þemaitijoje vaistinës,aviacijos pradininko Lietuvoje Griðkevi-èiaus, Birþiðkø šeimos ir etnografinis. Èia irsenovinis technikos paminklas – vandensmalûnas. Paèiame centre stûkso du unika-lûs paminklai – per visas okupacijas, kaip irPerlojoje, iðstovëjæs Vytautui (autorius Kos-tas Remeika) ir nepriklausomybës metaispastatytasis – Birþiškoms, vienintelis šalyješeimai (autorius Èeslovas Peèiukas).

Viekðniai porà kartø buvo net Þemaiti-jos seniûnijos centras. Labiausiai miesteláiðgarsino Birþiðkø ðeima. Gydytojas Anta-nas Birþiška, apsigyvenæs Viekðniuose suþmona muzikos mokytoja Elþbieta, èia dir-bo 42 metus ir išaugino garsiuosius pro-fesorius – Vasario 16-osios akto signataràMykolà, bibliografijos pradininkà Vaclovàir matematikà Viktorà.

Þmonës èia garsëja meile gimtinei. My-kolas Birþiðka, kaip signataras gavæs þe-mës, jà pardavë ir, pridëjæs savo santau-pas, pastatë miestelyje „Sveikatos namus“,kuriuose iki ðiol gydomi þmonës. Jis biblio-tekai atsiøsdavo ir naujø knygø. Panašiaipasielgë ir garsaus vaistininko Juozo Alek-sandravièiaus duktë Zofija Aleksandravièiû-të-Navickienë. Ji paliko muziejui tëvø vais-tinæ, joje buvusià árangà, unikalius baldus(dalis jø priklausë Daugirdaitei-Sruogienei),didelæ ekspozicijà ir vaistaþolëms auginti þe-mës sklypà su rûsiu. Name iki šiol tebërane tik muziejus, bet ir vaistinë.

Unikali ir miestelio biblioteka – ji kà tikásikëlë á restauruotus Birþiškø namus, kurkadaise gimë ir augo garsûs profesoriai.Graudu prisiminti senàsias bibliotekos pa-talpas – senas, sukiuþæs namelis. Atvykæ iðVilniaus sveèiai teigë dar tokiø prastø pa-talpø ðalyje nematæ. Sunku patikëti, kad èiadirbantys þmonës sugebëjo tiek daug nu-veikti. Tradiciðkai èia renkasi ávairaus am-þiaus ir profesijø þmonës. Suorganizuotadaugybë renginiø, susitikimø, konkursø.

Paminëtini tik keli – susitikta su keliau-toju, rašytoju, fotomenininku Pauliumi Nor-

ViekðniøJuozas ELEKŠIS bibliotekojegalima paraðyti moksliná

darbà

Birþiðkø namas –biblioteka

Bibliotekos bitelës. Ið kairës: Bronë Roèienëir vedëja Ona Paèengienë

Senoji vaistinë – muziejus

mantu, raðytojais Algimantu Zurba, PetruBraþënu, þinoma þolininke Jadvyga Bal-voèiûte, baleto ðokëju Jonu Katakinu, su-rengti vakarai su vietiniais ir kitur gyvenan-èiais kraštieèiais, poetais, rašytojais, moks-lininkais, dailininkais, piešëjais, mezgëjais,siuvinëtojais, ávyko duonos kepëjø, bitinin-kø parodos. Sveèiai savo meno ir profesi-jos paslapèiø mokë jaunimà.

Bibliotekoje renkasi vietos poetø sam-bûris „Vinkðnelë“. Teko recenzuoti ádomiàvietos poetø pirmàjà knygà „Þodþiai sau irtau“. Ðis rinkinys kasdieniø rûpesèiø brûz-gynuose iðvalë proskynà, kurioje kûrëjaipaliko savo pëdsakus.

Kartu su kultûros centru surengtaskoncertas su sveèiais ið Vilniaus – þinomadainininke Aušra Liutkute ir Vilniaus þemai-èiø ansamblio „Tyklë“ dainininkais, dau-gelis kitø koncertø, kuriuose dalyvavo netik miestelio liaudiškos muzikos kapelos„Virventa“ ir „Subatvakaris“, etnografinisansamblis „Poilsëmis“, bet ir garsieji „Ven-tukai“, sveèiai ið Klaipëdos „Ðeimyna“, kitikolektyvai ir profesionalûs atlikëjai. Beveik

visi renginiai organizuojami kartu su gim-nazija, kultûros centru, bendruomene. Da-lis renginiø vyko vaistinëje, kultûros cen-tre, politechnikos mokykloje.

Bibliotekoje veikia nuolatinës fotomëgë-jø, dailës, siuvinëjimø, net kalviø dirbiniø pa-rodos. Èia renkasi ir „Moterø alkierius“. Ge-riausios ðeimininkës rengia darþoviø, vai-siø, konservø, rankdarbiø parodas, kartaisprie þvakiø skaito eiles, dalijasi prisimini-mais. Ilgai prisiminti renginiai „Knygneðiøgadynë“, konkursas „Sukit, sukit galveles“,

pasakø popietë „Buvo senis ir senelë“, „Ta-vo pirmosios knygutës“, „Tëtis, mama ir að“ir daugelis kitø. Gal todël ir skaitytojø èiagana daug. Nors savo knygø fondus turigimnazija, politechnikos mokykla, bibliote-koje per keturi šimtai skaitytojø. Gana gau-sus knygø fondas – 13 000 knygø. Daug jøpadovanoja kraštieèiai. Surengta akcija:

Page 43: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 43

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

10

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.10 (612) spalis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-10-12SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

„Dovanokim bibliotekai po vienà naujàknygà“. Apsilanko èia beveik kiekvienosšeimos þmogus.

Bene didþiausias bibliotekos turtas –kraðtieèiø surinkta medþiaga. Ja naudo-jantis galima parašyti ne vienà knygà, netapginti moksliná darbà. Amelija Urbienëyra surinkusi net 16 storø tomø apie krað-tieèiø buitá ir paproèius, amatus, valgius,bûrimus, liaudies meistrus, puodþius,tautodailæ, dainas, patarles, másles, liau-dies medicinà, dainas, pasakas, pasako-jimus, kalëdojimà ir t.t . Dideli ir „Viekšniaiir viekšniškiai“, „Viekðniø miestelio isto-rija“ aplankai. Paþymëtini Broniaus Ke-rio surinktos medþiagos trys stori tomai„Viekðniø kraðtas“. Labai ádomûs aplan-kai „Viekðniø vaistinë“, „Tëvynë jø nepa-mirð“, „Viekðniai fotonuotraukose“.

Visa tai bene didþiausias bibliotekosnuopelnas. Ji skatino rinkti, padëjo su-tvarkyti surinktà medþiagà, jà reklama-vo. Dël to ir netrûksta entuziastø. Yra ap-lankø, skirtø ir þymiajam reþisieriui Juo-zui Miltiniui, visiems profesoriamsBirþiškoms. Bibliotekoje surinktos visø iðèia kilusiø raðytojø, poetø, kitø viekðnið-kiø iðleistos knygos.

Bibliotekininkës dalyvavo konkurse„Bibliotekos paþangai“, turëjo gauti irkompiuterá, bet dël sunkmeèio jo kol kasdar negavo ir negali naudotis internetu.Bibliotekai persikëlus á naujas, geraiárengtas patalpas, kuriose gyveno gar-sieji Birþiðkos, moterys svajoja apie nau-jus projektus. Tai dþiugina, nes, anotD.Kenedþio, nelaimingiausi þmonës, kaijø gyvenime nelieka vietos svajonëms.

Biblioteka dabar tartum maþytë ðven-tovë ir kartu šeimyniškai jauki. Joje su-rinkta ir renkama medþiaga ir apie kitusþymesnius gyvenvietës þmones – pagar-sëjusià tautodailininkæ Sniegenà Chrið-èinavièienæ, kuri sukûrë iðtisà galerijà pa-veikslø ið smëlio ir akmenukø, kokios Lie-tuvoje niekur nëra, dievdirbá Pranà Per-minà, Aloyzà Lengvená, garsias puodþiøtradicijas tæsianèià Veronikà Pakalniðkie-næ, vietos dailininkà Michailà Ivanèenkà.

Labai mylëdami gimtàjá miestà,viekšniškiai apie já sukûrë daug eilërað-èiø, apsakymø. Skamba dainos apie Ven-tà, net lieptà per jà. Meilës ugnelei nelei-dþia priblësti ir bibliotekininkø triûsas,kasdieniai darbai ir rûpestëliai.

Kultûros þidinio vaidmuo – skatinti kû-rybà. Kai ávairiø pasaulio garsenybiø bu-vo paklausta, koks yra kelias á laimæ, ori-ginaliausiai atsakë Dalai Lama: „Nëra ke-lio á laimæ. Pats kelias yra laimë“ . Reikiamanyti, kad tokiuose garsiuose namuo-se ásikûræs kultûros þidinys daugeliuiviekðniðkiø dar sëkmingiau padës eiti kû-rybinës laimës keliu.

M. MALINAUSKAS, V.BUKELSKIENË,

R.ÐIRMENIS Biomedþiagos ir audiniøinþinerija ................................................................... 2

V.MILKUS Gyvybës kilmë ir paieðka ........................ 4

L.KLIMKA Kas per Ratai darda dangausskliautu? ................................................................... 6

R.ÐALNA Sidabras ir bronza – Lietuvosjauniesiems geografams.......................................... 8

B.RAILIENË, J.A.KRIKÐTOPAITIS XXIII moksloir technikos istorikø kongrese .................................. 9

J.NORKEVIÈIUS Universiteto gyvenimoatspindþiai þurnale ................................................. 12

G.MOTUZA Jau turime ir geologijosterminø þodynà! ..................................................... 14

Lietuviai kuria lazerá genø tyrimams ....................... 15

S.SAARMANN Rudolfas Kaufmannas ................... 16

P.ÈYRAS Karaliø miesto ðventë ............................. 20

A.DUBIETISDangausspalvos ........... 22

E.BACEVIÈIUS, D.ELERTAS Senojiuostamiesèio áplaukos vedlinë ............................... 26

A.VËÞYS Panevëþio paveldo maþieji þenklai ......... 28

V.KADIS, D.MIKALAUSKAITË Kas þinomaapie bananø reikðmæ þmogaus sveikatai .............. 32

BRONIUS SLAVINSKAS Trys vaisingi þurnalistoVytauto Þeimanto deðimtmeèiai ............................ 32

Antanui Tylai – 80 ................................................... 33

R.AVERKIENËSusitikimasMarcinko-nyse ........... 34

J.GRIGAS Mikrobangø krosnelës .......................... 36

V.JAKIMAVIÈIUS, A.MATULEVIÈIUS Giedraièiøþemës áþymieji ........................................................ 38

G.BIRÞIETYTË-KRIÐÈIUKAITIENË Gyvenimas,skirtas þurnalistikai ................................................. 41

J.ELEKÐIS Viekðniø bibliotekoje galimaparaðyti moksliná darbà .......................................... 42

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 43

Page 44: Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas”2009 Nr. 10, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika Rugsëjo 8 d.Lietuvospramonininkøkonfederacijosir Lietuvosmoksløakademijosprezidiumoposëdyje vykodiskusija,,Verslo irmokslointegracija:problemos irperspektyvos”

Baltarusijos EXPO parodos atidarymo juostà perkerpaBaltarusijos ir Lietuvos vyriausybiø vadovai SergejusSidorskis ir Andrius Kubilius

Dviðalæ dël bendradarbiavimo mokslo ir technologijøsrityje programà pasiraðo Baltarusijos valstybinio irtechnologijø komiteto pirmininkas Igoris V.Voitovas irLR ðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavièius

Profesoriø Vladà Algirdà Bumelá60-ojo gimtadienio proga Lietuvos

mokslø akademijoje sveikinaBiologijos, medicinos ir geomokslø

skyriaus mokslininkai

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.