mokslas ir gyvenimas 2008 m. nr.11

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 1

2008

11

Etnokosmologijosmuziejus

Atsinaujinantysenergijosiðtekliai

Saulësaktyvumas ir jo

átaka gyvajaigamtai

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11

Astronomai Kulioniø kaimo „salà” at-rado 1969 metais. Ásimintini tie metai: lie-pos mënesá amerikieèiø erdvëlaivis „Apol-lo-11” nusileido Mënulyje. Astronauto Nei-lo Armstrongo þingsneliu nuo trapo ant ki-tos planetos pavirðiaus prasidëjo þmoni-jos kosminës civilizacijos era. Tinkama vie-ta observatorijai buvo surasta geografuiprofesoriui È.Kudabai talkinant, uþ 70 kmnuo Vilniaus, ant beveik 50 m aukðèio Kal-diniø kalvos, esanèios apie 200 m virð jû-ros lygio. Aplinka atitiko grieþtus astrokli-mato reikalavimus: toli nuo didesniø gy-venvieèiø, aplinkui nedaug tëra naktiesðviesø, o miðkai ir eþerai iðlaiko nemaþàdalá dienà sukauptos ðilumos, tad teles-kopø stiklai nerasoja. Tai senoviðkojo Ku-lioniø kaimo þemë. Ðis nedidelis 15 sody-bø kaimas glaudësi tarsi saloje. Ið vienospusës já juosia tarsi pasaga 4,6 km ilgioÞelvø eþeras, ið kitos – virtinë miðko upe-liu susisiekianèiø eþerëliø. Graþiai skam-ba jø vardai: Duobulis, Ðilagiluþis, Lenkti-nis, Giluþis, Ilgynas, Krakinis, Krakinukas,Bliûdelis, Ðaukðtelis... Pasak senøjø kai-mo gyventojø, nuo Kaldiniø kalvos buvomatyti dvylika eþerø ir penkios baþnyèios.Dirbamø laukø èia nedaug, o á pietryèiusnusidriekia didþioji Labanoro sengirë.Miškas, jo verslai daugiausia ir maitino èiaapsigyvenusius þmones. Gyventa ðioseapylinkëse nuo senø senovës – apie taibyloja Þelvø eþero pusiasalyje dunksantisgalingas piliakalnis. Tikëtina, kad já valdëplaèiø apylinkiø kunigaikðtis, nes piliakal-nis sunkiai prieðø pasiekiamas, gerai átvir-tintas. Abiejose piliakalnio pusëse bûta postambià gyvenvietæ. Storas kultûrinissluoksnis rodo gal ir tûkstantmetæ istorijà.Dabar ið Kulioniø kaimo belikæ tik keletassodybø. Ðalia jø kuriasi astronomai.

Observatorijos pastatø kompleksà su-daro du stebëjimø bokðtai ir astronomi-nis paviljonas, administracinis korpusassu konferencijø sale ir biblioteka, keletasgyvenamøjø nameliø. Stebëjimai atlieka-mi trimis teleskopais; didþiausiojo veid-rodþio skersmuo – 165 cm. Tai galingiau-sias instrumentas Baltijos ðalyse, juo ga-lima siekti ir Visatos pakraðèius, tyrinëtitolimuosius galaktikø pasaulius. Þvalgo-si elektroninë akis, sujungta su kompiu-

LietuvosProf. Libertas KLIMKA

etnokosmologijos muziejus: istorija irateitis

teriu. Mûsø astronomø, vadovaujamøprofesoriaus Vytauto Straiþio, sukurtojidaugiaspalvë fotometrinë metodikaleidþia pagal spektrus klasifikuoti þvaigþ-des, nustatyti jø spindá, sudëtá, pavirðiaustemperatûrà ir kitus parametrus. Pagrin-dinis tyrimø tikslas – mûsø Galaktikos,Paukðèiø Tako struktûra. Ðiuos darbus ko-ordinuoja TFAI direktorë habil. dr. Graþi-na Tautvaiðienë. Rezultatai neabejotinaisvarbûs viso pasaulio astronomams beikosmologams, tad èia daþnai vyksta tarp-tautinës konferencijos, seminarai, moks-linës mokyklos. Be to, iðleidþiamas ket-virtinis Baltijos ðaliø mokslo þurnalas „Bal-tic Astronomy“. Plaèiajai visuomenei irastronomijos mëgëjams skiriamas kas-metis leidinys – kalendorius „Lietuvosdangus“. Apskritai astronomø nuostatatokia: Visatos naujienos turi bûti þinomosvisiems. Gana tø viduramþiðkø astrologi-niø prietarø ir þurnaliniø horoskopø!

1979 m. observatorijoje, paþymint Vil-niaus universiteto didájá jubiliejø, buvoárengta astronomijos istorijos ekspozicija.Netrukus ið jos iðaugo visuomeninis ast-ronomijos istorijos muziejus. Po deðimt-

meèio jis tapo atskira ástaiga, pavaldþiaKultûros ministerijai, – Lietuvos etnokos-mologijos muziejumi. Jo direktoriumi pa-skirtas þinomas mokslo populiarintojas dr.Gunaras Kakaras. Etnokosmologija – ne-seniai iðsikristalizavusi tarpdisciplininëmokslo ðaka, tyrinëjanti visas ámanomastautos sàsajas su þvaigþdëtuoju dangumi.Ji aprëpia ir filosofines bei religines idë-jas, ir astronomijos mokslo þinias bei jøapibendrinimo ir kaupimo nuo seniausiølaikø iki nûdienos metodus. Su Visata tau-tà sieja iðties daug ryðiø: jø pobûdis galibûti ávardytas kaip jausminis, dvasinis, fi-losofinis, paþintinis, praktinis (senovëje –kalendoriniø matavimø ir navigacijos me-todø, dabar – kosmonautikos tikslø) ir kt.

Muziejaus lankytojai pirmiausia kvie-èiami á ekspozicinæ galerijà, árengtà kal-no ðlaite. Etnokosmologijos sàvoka pa-maþu atsiskleidþia, kylant laiptukais aukð-tyn. Tarsi tyrinëtume mitiná Pasaulio medá– nuo pat giliausiø ðaknø iki virðûnës...Muziejaus ekspozicija pasakoja apiegamtos paþinimà senovëje, baltø genèiøpasaulio modelá, jo atspindþius tautodai-lëje, senàsias kalendorines ðventes ir jø

Gilios rudens nakties þvaigþdëto skliauto trauka magiška. Didingas dangaus ðviesuliøspindesys jaudina ir jausmus, ir protà. Kaip nepritarti didþiojo filosofo Imanuelio Kanto

þodþiams: „Du dalykai nepaliauja stebinæ visà gyvenimà: þvaigþdëtas dangus virð galvos irmoralës dësnis þmoguje...“ Tad visai suprantamas daugelio noras pasmalsauti,



jungtis á sistemas, liaudiðkàjà metrologi-jà – matus bei saikus, paleoastronomijospaminklus. Galerija atveda á paskaitø sa-læ, kurioje perþiûrimos naujausios geriau-siais pasaulio teleskopais padarytos kos-moso tolybiø nuotraukos. Toliau liftu pa-kylama á bokðtø aukðtybes. Ten ekskur-sijø dalyviai po Visatos tolius gali pasi-dairyti ir patys: bokðtuose árengti moder-nûs teleskopai, kuriø veidrodþiø sker-smuo yra 40 ir 80 cm. Tereikia atvaþiuotigiedrà naktá! Gidas padës „pakeliauti” po

Mënulio kraterius, suskaièiuoti Jupiteriopalydovus, pasigroþëti Saturno þiedais,suvokti atstumà iki artimiausios mûsiðkeiAndromedos galaktikos. Teleskopu ste-bima ir dienà: uþdëjus ðviesos filtrus gali-ma tyrinëti dinamiðkàsias Saulës dëmes.Kas vienuolika metø jø labai pagausëja,Saulë tampa aktyvi. Tai atsiliepia ávairiemsgeofiziniams reiðkiniams Þemëje ir netþmoniø nuotaikai bei sveikatai.

Bokštus jungia 40 m aukštyje esantiapþvalgos ir stebëjimø aikðtelë – „skrai-danèioji lëkðtë“. Ið jos atsiveria kvapàgniauþianti Aukštaitijos eþerø, miðkø, kal-neliø ir dubakloniø panorama. Vaizdasnuostabus bet kuriuo metø laiku. Ir ryt-meèio rûkai, kylantys tumulais ið eþerø, irsaulëlydþiai, kurie kaskart vis kitokie... Ap-link muziejø kuriamas miðko parkas, ku-rio takais takeliais galima apeiti daug ádo-miø apylinkës vietø, apþiûrëti istorines,gamtos ir kultûros paveldo vertybes – pi-liakalná, aukðtapelkæ, mitologinius akme-nis su dubenimis, vandens malûnà.

Aplinkos gamtinë ávairovë, muziejujesukauptos kultûros vertybës leidþia ágyven-dinti skirtingø lygiø edukacines progra-

mas, tinkanèias ir mokyklø pradinukams,ir studentams, ir aukðto iðsilavinimo, pla-èiø kultûriniø interesø þmonëms. Muzieju-je plëtojami taip pat mokslo darbai. Vienapagrindiniø krypèiø – paleoastronominiaityrimai. Jais ið archeologiniø radiniø sie-kiama iðskirti ir interpretuoti tuos, kurie turisàsajø su astronomija ar kalendoriniais ma-tavimais. Ðios rûðies paminklas – XV a. pra-dþioje egzistavæs stulpeliø ratas ant gar-siojo Birutës alko kalno Palangoje. Bûta irakmenø, iðdëstytø taip, kad þymëtø Sau-

lës tekos ar laidos vietas svarbiausiø ka-lendoriniø ðvenèiø metu. Pirmøjø amþiø poKristaus gimimo laikotarpio laidojimo pa-minkluose taip pat išskiriamos astrono-

miškai reikšmingos kryptys. Kitas tyrinë-jimø baras – ávairiø etninës kultûros reið-kiniø interpretacija. Etnokosmologinis po-þiûris padeda geriau suvokti tautodailësornamentø, tradiciniø juostø ir audiniø rað-tø, kalendoriniø ir darbo dainø þodþiø beitradiciniø lietuviðkøjø paproèiø giluminæprasmæ. Astronominës þinios mûsø krað-to þmonëms buvo labai svarbios: klima-to sàlygos vos ne vos leidþia iðsiaugintiderliø, tad darbus reikia labai grieþtai pa-gal þemdirbiðkà kalendoriø rikiuoti. Moks-lo baruose Etnokosmologijos muziejusbendradarbiauja ir su kitø Europos ðaliøtyrinëtojais, susivienijusiais á sàjungà „Ast-ronomija kultûroje“.

Muziejaus koncepcijà ir jame plëtoja-mus mokslo darbus palankiai vertina þi-nomi mûsø ir uþsienio specialistai. Analo-giðkø ástaigø kitose pasaulio ðalyse nëra.Todël Europos Sàjungos struktûriniø fon-dø lëðomis muziejaus pastatai ðiemet ága-vo tikrai ðiuolaikinæ iðvaizdà. Rekonstruo-tose patalpose muziejaus ákurtuvës ávykospalio 4 dienà. „Kosmines“ formas supro-jektavo architektai Rièardas Kriðtapavièiusir Andrius Gudaitis. Labai sudëtingus dar-bus atliko statybø firma „Mitnija“. Dabarpapildomos erdvës leidþia planuoti moder-nesnæ ekspozicijà, geriau atspindësianèiàmûsø unikaliàjà etnokosmologijà. Atsira-do puikios patalpos parodoms, semina-rams, paskaitoms bei konferencijoms. Jostiks ir poezijos skaitymams, ir muzikos kon-certams. Graþios perspektyvos veiklosplëtrai, Lietuvos kultûros reprezentacijai!

kà naujo apie Visatos paslaptis gali papasakoti astronomai. O dar ádomiau, kai paaiðkëja, jogir þemiðkieji rûpesèiai veda… á þvaigþdes. Apie visa tai galima suþinoti, nuvykus á Molëtørajone ásikûrusá Lietuvos etnokosmologijos muziejø. Ant gretimos kalvos ir astronominiøstebëjimø mokslinis centras – Teorinës fizikos ir astronomijos instituto observatorija.


Lietuvos etnokosmologijos muziejausdirektorius Gunaras Kakaras


Europos astronomai Tarptautinius ast-ronomijos metus pasitinka parengæ Euro-pos astronomijos plëtojimo vizijà. Tokia vi-zija parengta pirmà kartà. Joje astronomaiaprašo globalius astronomijos mokslo plë-totës Europoje planus ateinantiems dviemdešimtmeèiams. Vizijoje nurodomi svar-biausi moksliniai klausimai ir pateikiamijiems iðspræsti reikalingos árangos sàraðai.

Pagrindiniai ðiuolaikinës astronomijosklausimai apima juodosios medþiagos irenergijos kilmæ. Kaip þinoma, jos sudaro95 proc. Visatos medþiagos; ekstremaliøobjektø, tokiø kaip juodosios bedugnësir gama þybsniai, fizikà; Paukðèiø Tako ga-laktikos kilmæ ir evoliucijà; þvaigþdþiø irplanetø formavimàsi; ir lemiamà klausi-mà – kaip mûsø Saulës sistema atrodoglobaliame kontekste.

Europos astronomija per daugelá me-tø pasiekë pasauliná lygá daugelyje srièiø:gravitaciniø læðiø atradimas, pirmøjø eg-zoplanetø aptikimas prie kitø þvaigþdþiø,sëkmingas nusileidimas Titane, árodymas,kad mûsø Galaktikos centre egzistuoja di-dþiulë juodoji bedugnë, ir pirmasis gamaþybsniø ðaltiniø atpaþinimas. Visa tai pa-vyko ágyvendinti antþeminës ir kosmosoastronomijos bendradarbiavimo dëka.

Kad bûtø sustiprintos šios pozicijos iriðplësta veikla visoje Europos astronomi-jos erdvëje, Europos komisija nuo 2005m. rugsëjo 1 d. pradëjo finansuoti AST-RONET programà, kurios tikslas sukurtiir ágyvendinti ilgalaikius Europos astrono-mijos plëtojimo planus. 2006 m. rugsëjo20 d. á ASTRONET buvo priimta ir Lietu-vos mokslø akademija.

Europos astronomijos plëtojimo pla-nas apima visas astrofizikos sritis nuo Sau-lës sistemos iki globalinës Visatos struk-tûros tyrimø, nuo kosminiø iki antþeminiø

Atraskime savoProf. habil. dr. GraþinaTAUTVAIÐIENË

Jungtiniø Tautø organizacijos 62-ojoje Generalinëje asam-blëjoje 2009-ieji buvo paskelbti Tarptautiniais astronomijosmetais. Rezoliucijà pateikë Italija, Galileo Galilëjaus gimti-në. Tarptautiniai astronomijos metai yra paskelbti Tarptau-

tinës astronomø sàjungos ir UNESCO iniciatyva.

VisatàAutorë (deðinëje) su Erika PakðtieneASTRONET simpoziume Liverpulyje

2008 m. Molëtø astronomijos observatorijojevykusios Vasaros mokyklos dalyviai

stebëjimø, nuo elektromagnetinës spindu-liuotës iki daleliø ir gravitaciniø bangø ste-bëjimø. Vizija skirta visai astronomijosgrandinei nuo infrastruktûrø ir technologi-jø plëtros iki stebëjimø, duomenø pasie-kiamumo, modeliavimo ir teorijos.

Astronomija áþengë á ádomiø atradimølaikotarpá, kuris suteikia atsakymus á dau-gelá fundamentaliø klausimø. Jau atrastadaugiau nei 200 egzoplanetø ir tikimasiper ateinanèius du deðimtmeèius atrastiÞemës tipo planetø, o jø atmosferose pa-ieðkoti gyvybës þenklø. Pradedame su-prasti procesus, kurie davë pradþià Visa-tai atsirasti ir suformavo didelio masto Vi-satos struktûrà. Esame pasirengæ sektiðiuos procesus visà Visatos gyvavimo lai-kotarpá. Vis labiau suprantame galaktikøir jø centre esanèiø juodøjø bedugniø sà-veikas, taip pat tyrinëjame kitus Saulëssistemos kûnus, tokius kaip Merkurijus,Marsas ar Titanas, atrandame ir stebimepavojingus Þemei asteroidus.

Lietuvos astronomai savo darbø tema-tika prisideda prie pagrindiniø moksliniøklausimø sprendimo. Jø tyrimø tematikaapima Paukðèiø Tako galaktikos kilmæ,struktûrà ir cheminæ evoliucijà; Vietinësgrupës galaktikø þvaigþdëdaros istorijà ircheminës evoliucijos modeliavimà;

þvaigþdþiø formavimàsi ir evoliucijà, che-minæ þvaigþdþiø atmosferø analizæ, ast-roseismologijà, daugiaspalvæ þvaigþdþiøfotometrijà, þvaigþdþiø radialinio judëjimogreièius; kometø, asteroidø ir kitø prie Þe-mës priartëjanèiø objektø paieðkà bei ste-bëjimus. Ðiuos klausimus sprendþiame

drauge su viso pasaulio astronomais, da-lyvaudami tarptautiniuose projektuose:Europos kosminës agentûros (ESA) erd-vëlaivio Gaia projekte, NASA orbitinës ob-servatorijos Kepler, Visos Þemës telesko-po projektuose ir kt.

Astronomijos mokslo vizijos doku-mento parengimas – tai intensyvausmokslininkø bendruomenës darbo rezul-tatas. 2008 m. sausá Poitiers mieste (Pran-cûzija) vykusiame simpoziume dalyvavo228 mokslininkai iš 31 šalies ir pareiðkësavo nuomones bei pateikë pastabasšiam mokslo vizijos dokumentui. Simpo-ziume dalyvavo ir trys mokslininkai ið Lie-tuvos: A.Kuèinskas, E.Pakðtienë ir G.Taut-vaiðienë. Daug esminiø pastabø þvaigþ-dþiø sandaros tyrimø programai simpo-ziume perskaitytame praneðime pateikëG.Tautvaiðienë. Ðis vizijos skyrius po sim-poziumo buvo ið esmës perraðytas.

2008 m. birþelio 16–19 d. Liverpulyje(Anglija) buvo aptartas ir astronomijos in-frastruktûros plëtojimo Europoje planas.Tikimasi, kad naujos infrastruktûros dar-bø kaina ir apimtis ateinanèius du deðimt-meèius bus unikalios globaliame kon-tekste. Todël yra svarbu, kad árangos pa-sirinkimas ir atitinkami plëtros planai bû-tø priimti visuotiniu pritarimu. Strateginisinfrastruktûros plëtojimo planas turi nu-statyti prioritetus ir apimtis atsiþvelgiant ádaugelá vienas kità papildanèiø dalykø,tokiø kaip kosminiai ir antþeminiai stebë-jimai, stebëjimø dideliais ir maþais teles-kopais sàveika. Investicijos reikalingos te-oriniams ir skaitmeniniams modeliavi-


mams, didelio našumo kompiuteriø iðtek-liams, astronominiø duomenø saugojimuiir virtualioms observatorijoms, laborato-rinei astrofizikai, astronomijos þmogiška-jam potencialui ugdyti bei astronomijosmokslo laimëjimø visuomenëje sklaidai.

2008 m. spalio 10 d. ASTRONET val-dyba patvirtino Europos astronomijos in-frastruktûros dvideðimtmeèio plëtros planà.Lapkrièio mënesá ðis dokumentas pasieksplaèiàjà visuomenæ. Ðiame dokumente ávar-dytas ir Lietuvos astronomijos indëlis – jau-nøjø astronomø kvalifikacijos këlimo ir ast-ronomijos sklaidos visuomenëje veikla. To-kià Lietuvoje turimos astronomijos instru-mentinës bazës veiksmingo naudojimokryptá lëmë jau daugiau kaip deðimtmetá Vil-niaus universiteto Teorinës fizikos ir astro-nomijos instituto Molëtø observatorijoje re-guliariai organizuojami Ðiaurës ir Pabaltijoðaliø aukðtieji astrofizikos kursai bei sëkmin-ga vienintelio Baltijos šalyse planetariumoveikla. Koordinuotam maþøjø teleskopøEuropoje, taip pat ir Lietuvoje, moksliniamnaudojimui ASTRONET valdyba yra suda-riusi specialià komisijà, kuri savo pasiûly-mus turi pateikti iki 2009 m. pabaigos. Lie-tuvos astronomai, jau dabar Molëtø obser-vatorijoje vykdydami daugelá tarptautiniøprojektø, tikisi sëkmingai integruotis á Eu-ropos mokslà ir šia kryptimi. Dar didesnestarptautinio bendradarbiavimo galimybesatvers Lietuvos dalyvavimas Europos kos-moso agentûros veikloje. Plaèiau apie AST-RONET projektà yra raðoma http://www.ast-ronet-eu.org.

2009-aisiais, Tarptautiniais astronomi-jos metais, Lietuvos astronomai yra pasi-ryþæ dar glaudþiau bendrauti su ðaliesþmonëmis, numatomos iðvykos á visus ra-jonus, á gimtuosius miestus ir kaimelius,kur astronomai pasidalys savo þiniomis,stengsis atskleisti mus supanèios Visa-tos þavesá, mûsø planetos Þemës ir civili-zacijos egzistencijos aktualijas. Apie Lie-tuvoje numatomus Tarptautiniø astrono-mijos metø renginius plaèiau raðomahttp://astro2009. astro.lt.

Ðirdies ûkas

Saulës skersmuo ðimtà kartø dides-nis nei Þemës, jos pavirðiaus tempera-tûra siekia 6000 laipsniø, todël visa ma-terija yra ápatingos – plazmos bûsenos,visi Saulës fizikiniai parametrai yra lai-komi astronominiø dydþiø etalonais.Saulës ðviesa mus pasiekia per 8 mi-nutes, o atstumas tarp Þemës ir Sau-lës vadinamas astronominiu vienetu.

Aplink aðá mûsø þvaigþdë apsisukaper 25–28 dienas. Kadangi apsisukimoperiodas ávairiose platumose skirtingas,ið to þinoma, kad Saulë – takus kûnas,neturintis kieto paviršiaus.

Pagal Saulës gelmiø sandarà ir josteoriná modelá sudaromi kitø þvaigþdþiømodeliai. Branduolá gaubia radiacijoszona, kurioje energija pernešama spin-duliais, ir konvekcijos zona, kuriojevyksta konvekcija – šilumos perdavi-mas dujø plazmos srovëmis. Branduo-lyje pagaminta energija iki pavirðiauskeliauja milijonus metø, nes plazmasmarkiai suspausta ir èia nuolat vykstasugertis ir spinduliavimas. RyškiausiasSaulës sluoksnis – fotosfera – yra riba,iki kurios gali prasiskverbti stebëtojoakis ir prietaisai. Ðis sluoksnis – mûsøregimas pavirðius. Fotosferos storis 400km, t.y. toks pat kaip ir Þemës atmo-sferos. Giliau paþvelgti neámanoma, èiavyksta stipriausias spinduliavimas irdaug kitø procesø.

G.Galilëjus pirmuoju istorijoje teles-kopu Saulës pavirðiuje áþvelgë keletà tam-siø dëmiø. Dabar þinoma, kad Saulës dë-mës yra pagrindinis jos aktyvumo rodik-lis. Kas 11 metø Saulëje magnetinio lau-ko poliai apsikeièia vietomis, dël to ðislaukas susipina ir tampa nevienodo stip-

Saulës

ValdemarasMILKUSVU Fizikos

fakultetostudentas

Saulë – artimiausia þvaigþdë. Ji vienintelë, kuriàgalima detaliai tirti ir stebëti. Pagal stebëjimøduomenis sprendþiama ne tik apie Saulëje, bet irkitose þvaigþdëse vykstanèius procesus.

aktyvumas ir jo átaka gyvajai

gamtai

rumo. Tose vietose, kur magnetinis lau-kas stipresnis nei áprastai, susidaro tam-sios, vësesnës uþ aplinkà dëmës.

Paskutinis sluoksnis – chromosfera(gr. chroma – spalva), pamaþu perei-nanti á vainikà ir kosminæ erdvæ. Èia taippat vyksta daugybë reiðkiniø, ryðkiau-sias jø – spikulës – karštos pailgos juos-tos, kuriø vienu metu pavirðiuje bûnaapie kelis milijonus. Panaðûs dariniaiyra granulës. Tai iðsiverþusiø karðtø dujøstulpai. Ties disko pakraðèiu visuometgalima áþvelgti ávairios formos iðsidrai-kiusius medþiagos sluoksnius – protu-berantus, kurie gali bûti susijæ su akty-viais procesais – sprogimais, sluoksniøsàveika, arba tai tiesiog atskiri sutan-këjæ ir neaktyvûs sluoksniai. Yra buvæ

Saulës vainiko þybsniai

Saulë


Mat

to R

US

SELL

O n

uotr.

atvejø, kai ramûs sluoksniai suaktyvëda-vo, taèiau tokia bûsena trunka tik keliasvalandas ir po to viskas aprimsta.

Saulës aktyvumui padidëjus, didëjaþybsniai ir jø daþnumas per parà. Tai stai-gûs ir stiprûs energijos pliûpsniai, dau-giausiai pernešami Rentgeno spinduliais.Jø susidarymà lemia Saulës magnetinislaukas. Kai lauko linijos susipina ir smin-ga tiesiai á pavirðiø arba dëmës susijun-gia, išsiskiria didelis energijos kiekis (ke-lis kartus po tokiø ávykiø buvo matomi pa-virðiaus drebëjimai, tokie patys, kaip Þe-mës drebëjimai). Regimieji spinduliai muspasiekia po aðtuoniø minuèiø. Po pusva-landþio planetà pasiekia stipri elektringøjødaleliø audra. Atlëkusios dalelës defor-muoja Þemës magnetiná laukà, poliarinë-se srityse sukelia ypaè graþø reiðkiná –polines pašvaistes. Atskriejusios elektrin-gosios dalelës trikdo radijo ryðá, sukeliamagnetines audras, kurios gali lemti orusir net turëti átakos þmoniø savijautai. Itinstiprûs þybsniai ávyksta 2–3 kartus per die-nà. Silpnesni bûna iki 100 kartø per parà.

1859 m. buvo itin stiprus Saulës akty-vumas ir patys intensyviausi þybsniai. Po-

Saulës aktyvumas ádomus ne tik ast-ronomams. Jau keletà deðimtmeèiø ste-bima ir tikrinama, kaip aktyvi spinduliuotëveikia visà biosferà, taip pat ir þmogø.Astronomai iðtisas savaites stebi Saulëspavirðiø, analizuoja duomenis ir laukianaujo aktyvumo ciklo. Dabartinis akty-vumo lygis yra visai maþas ir toks laiko-si jau 8 mënesius. Taèiau paprastamþmogui, staiga iðgirdusiam, kad Saulësuaktyvëjo, nereikëtø slëptis rûsyje irlaukti, kol jis praeis. Þmogui pavojingastik ilgalaikis poveikis. Aktyvumo ciklai galibûti ir labai netikëti, ir greitai praeinan-tys, todël, jei ir iðgirsime apie juos perradijà, laikas nesustos vietoje ir gyveni-mas tekës sena vaga.

linës paðvaistës net buvo pasiekusios pu-siaujo platumas, o dëmës Saulës pavir-ðiuje buvo matomos plika akimi. Tokiøþybsniø metu iðlëkusios dalelës galëjo pa-siekti net þemus atmosferos sluoksnius.Dabar toks þybsnis galëtø sukelti dideliøproblemø ir nuostoliø: sudeginti kosmo-se esanèius ryðiø palydovus ir jø sauli-nes baterijas, sukelti iškrovas elektros li-nijose ir nutraukti elektros tiekimà, visið-kai sugadinti daugybæ radijo ryðio siste-mø ir kt. Laimë, tokie stiprûs þybsniaivyksta tik kartà per 500 metø.

Pastebëta, jog itin aktyvios Saulës me-tais gali pagausëti susirgimø odos ligo-mis, nes sustiprëja ultravioletiniø spindu-liø srautas, o bûtent ðie spinduliai gali su-kelti odos vëþá. Taip pat aktyvi saulëkenksminga sergantiems ðirdies ir krau-jagysliø ligomis, nes ilgai bûnant atvirojevietoje gali pakisti kraujo sudëtis.

Lietuvos MA tikrajam nariui –

AtsinauProf. Jurgis VILEMAS

Lietuvos energetikos institutas

Naujojo, XXI a. pradþia sutapo suypaè reikðmingais ávykiais pasaulioenergetikoje. Pirmiausia dël keleto, at-rodo, tarpusavyje nesusijusiø prieþas-èiø labai iðaugo visø energijos iðtekliøkainos. Svarbiausia prieþastis yra ta,kad prasidëjo ypaè spartus didþiausiøbesivystanèiø pasaulio ðaliø – Kinijos,

Akad. Jurgis Vilemas gimë Klaipëdoje1938 m. lapkrièio 20 d. inþinieriaus ðei-moje. Vokieèiø okupacijos metais (1939)persikëlë á Kauno apskr. Zapyðkio vals-èiø, 1946 m. apsigyveno Kaune.

Gabus Kauno politechnikos institutoElektrotechnikos fakulteto studentas(1956–1958), susidomëjæs branduolineenergetika, 1958–1962 m. sëkmingai stu-dijavo Maskvos energetikos institute. Tailëmë tolesná ðiluminës fizikos, energeti-kos, ypaè branduolinës, kelià. Su pagyri-mu baigæs institutà, tæsë studijas aspiran-tûroje ir 1966 m. apgynë technikos moksløkandidato (Ph.D) disertacijà. 1980 m.Maskvoje sëkmingai apgynë technikosmokslø daktaro (habil.dr.) disertacijà„Branduolinio raketinio variklio reaktoriausðilumos mainø ir dujø dinamikos tyrimas“.

Akad. J.Vilemo mokslinë veikla nuo1966 m. neatskiriamai susijusi su Lietu-vos energetikos institutu, á kurá jis buvopriimtas pritariant akad. Povilui Brazdþiû-nui. Jaunojo gabaus darbuotojo aktyvimokslinë veikla, kompetencija ir organi-zaciniai gabumai lëmë, kad jis, pradëjæsdirbti jaunesniuoju mokslo darbuotojuBranduolinës energetikos ir radioizoto-pø laboratorijoje, vëliau sëkmingai dau-giau kaip 20 metø vadovavo Branduoli-niø árenginiø ðilumos mainø laboratori-jai, o nuo 1981 m. bûdamas direktoriumi– ir visam institutui. Nuo 2004 m. akad.Jurgis Vilemas išrenkamas Lietuvos ener-getikos instituto Tarybos pirmininku.

Jis vienas pagrindiniø Lietuvos beiBaltijos ðaliø energetikos politikos forma-vimo autoriø. Tai labai intensyviai dirban-tis mokslininkas, sumanus vadovas, pui-kus organizatorius, kompetentingas spe-cialistas ir talentingas pedagogas, beveik15 metø dëstæs ávairius kursus KPI.

Jo mokslinës veiklos pagrindinës kryp-tys – šilumos mainø ir termohidrodinami-niø procesø tyrimai ávairios paskirties bran-


Pavirðiausgranulës

Protuberantas

Saulës dëmë, apsupta spikuliø

Visiðkas Saulës uþtemimas

ui – akademikui, Technikos mokslø skyriaus Energetikos mokslø sekcijos pirmininkui,Lietuvos energetikos instituto Tarybos pirmininkui

Jurgiui VILEMUI – 70

aujinantysenergijos iðtekliai

Naujos sàlygos, naujos galimybës

duoliniuose árenginiuose, branduolinë sau-ga, vandenilio energetika. Jis áneðë labaisvarø indëlá á šiluminës fizikos ir branduoli-nës energetikos mokslà tirdamas pereina-muosius tekëjimo reþimus bei ðilumos mai-

nø intensyvinimà dujomis auði-namø kuro elementø rinklëse irkanaluose; priverstinës ir natû-ralios konvekcijos átakà srautostruktûrai ir vietinëms ðilumospernešimo charakteristikoms.Èia esant dideliems ðilumossrautams ir temperatûrø gra-dientams buvo gauti funda-mentiniai rezultatai.

Akad. J.Vilemas paskelbëper 350 publikacijø mokslospaudoje, 6 monografijas, ku-riø 3 anglø kalba iðleistos JAV.Jis yra 11 iðradimø ir patentøautorius. Jam paskirta Lietuvosmokslo premija (1996 m.).Akad. J.Vilemas apdovanotasGedimino 3-iojo laipsnio ordi-nu. Prof. J.Vilemui suteikti Vy-tauto Didþiojo universiteto gar-bës profesoriaus (1994), Kau-no technologijos universitetogarbës daktaro (1998) vardai,jis yra šviesaus atminimo MAAlgirdo Þukausko premijos pir-masis laureatas (2003) – dar-bas „Moderniosios energetikosproblemos: teorija ir praktika“,Baltarusijos MA A.Lykovo pre-mijos laureatas (2007 m.).

Paþymëtina ávairialypëakad. J.Vilemo veikla, susiju-si su Ignalinos atominës elek-trinës saugos didinimu, Lietu-vos ir Baltijos ðaliø energeti-

kos politikos formavimu bei strategijø ren-gimu. Jam vadovaujant parengti net ke-turi Lietuvos energetikos strategijos tæsti-niai variantai, paskutinis 2007 metais. Pa-þymëtinas glaudus bendradarbiavimas su

daugeliu mokslo centrø, valstybiniø insti-tucijø.

1983 m. J.Vilemui buvo suteiktas pro-fesoriaus vardas, 1985 m. išrinktas Lietu-vos MA nariu korespondentu, o 1987 m. –tikruoju nariu. Nuo 1991 m. jis vadovaujaLietuvos MA Technikos mokslø skyriausEnergetikos mokslø sekcijai. Akademikasyra LR Vyriausybës paskirtas LietuvosMokslo premijø komisijos nariu, jis Pasau-lio energetikos tarybos Lietuvos skyriausnarys, Lietuvos energetikos ekonomistøasociacijos, Lietuvos Vyriausybës patarë-jas energetikos politikos ir branduolinëssaugos klausimais, buvo AB „Lietuvosenergija“ valdybos pirmininkas ir kt. J.Vile-mas iðrinktas Ðvedijos karaliðkosios inþi-neriniø mokslø akademijos, Suomijos tech-nologijø akademijos uþsienio nariu. Tarp-tautinës energetikos agentûros Vandeni-lio ádiegimo sutarties vykdomojo komitetonarys, Lietuvos branduolinës energetikossaugos nacionalinio komiteto pirmininkas,daugelio Lietuvos ir uþsienio redakciniø ko-legijø pirmininkas ir narys, tarp jø paþymë-tinas plaèiai pasaulyje pripaþintas tarptau-tinis „Ðilumokaièiø projektavimo – kûrimoþinynas“, „Ðiluminës fizikos“ monografijøserijos atsakingasis redaktorius ir kt. Jamvadovaujant apginta 15 aspirantø ir dokto-rantø disertacijø.

Paþymëtina aktyvi visuomeninë Aka-demiko veikla atkuriant Vytauto Didþiojouniversitetà Kaune: jis buvo Atkûrimo ta-rybos pirmininkas ir pirmasis atkurtojo uni-versiteto rektorius (1989 – 1990), VDU se-nato pirmininkas ir narys.

Akad. J.Vilemas daug jëgø skiriamokslo þiniø populiarinimui Lietuvos pe-riodinëje spaudoje ir þurnaluose, puikusorganizuojamø Mokslo dienø dalyvis. Aka-demikas ilgametis „Mokslo ir gyvenimo“þurnalo redkolegijos narys, nuoðirdus þur-nalo bièiulis, talkininkas.

Indijos ir kitø Rytø Azijos ðaliø ekonomi-nis atgimimas, kuris bûtø visiðkai neáma-nomas be atitinkamai didëjanèio energi-jos suvartojimo. Ðis augimas tapo toksspartus ir didelio masto, kad pasaulyje

nespëjama adekvaèiai didinti pagrindi-niø energijos iðtekliø – naftos, dujø, o išdalies ir akmens angliø, gamybos. Norsðiø gamtos turtø atsargos yra labai di-delës ir jø, prognozuojama, turi pakakti

dar daugeliui deðimtmeèiø, labai spar-tus ir iš dalies netikëtas poreikiø augi-mas sukëlë sumaiðtá energijos rinkose.Dël to ðiø metø vasarà kainos pasiekëiki ðiol neregëtas aukðtumas. Energeti-kos ekonomikos specialistams buvo aið-ku, jeigu gavybos savikaina kelis kartusmaþesnë uþ rinkos kainà, tokios didelëskainos rinkoje ilgai iðsilaikyti negali. Ta-èiau lengvai prieinami ištekliai jau bai-giami iðnaudoti, o naftos, dujø, urano aranglies iðgavimas ið gilesniø, labiau nu-tolusiø nuo vartotojø ar maþiau koncen-truotø ðaltiniø darosi vis brangesnis. To-dël atrodo, kad energijos kainos nieka-

Rim

anto

ÞIE

MIO

nuo

tr.



2 pav. Naujai kasmet instaliuota ir sukaupta vëjo jëgainiø galia Kinijoje

1 pav. Didþiausiø pasaulio valstybiø vëjo jëgainiø galia

da nebegráð á tà lygá, kuris buvo prieðpenketà metø. Þinoma, rinkos ekonomi-kos sàlygomis, kai ávairûs subjektyvûsdidelio susirûpinimo veiksniai turi nema-þos átakos, galimas ir trumpalaikis kainøkolapsas. Apskritai pasaulio ekonomika,taip pat ir Lietuvos, turës prisitaikyti prieþenkliai brangesnës energijos sàlygø.Tas prisitaikymas, be abejo, bus ganaskausmingas dar ir dël to, kad pokyèiailabai staigûs. Galbût dabartinë globali-nës ekonomikos krizë, kurios svarbiau-sia prieþastis nebuvo energetika, leislengviau prisiderinti prie brangios ener-gijos sàlygø, nes ðiuo periodu daugelyjepasaulio ðaliø, ypaè iðsivysèiusiøjø, su-maþës energijos vartojimas ar bent jausmarkiai sulëtës poreikiø augimo tempasspartaus ekonomikos augimo ðalyse.

Viena pagrindiniø prisitaikymo priebrangios energijos gavimo aplinkybiø busdaug spartesnis ir globalesnis nei iki ðiolatsinaujinanèiø energijos iðtekliø (AEI)ávaldymas. Netolimoje praeityje moder-nios ekonomikos ðalyse AEI naudojimasbuvo daugiau egzotika, nei rimta ekono-minë veikla, ir tik keliose valstybëse taibuvo valstybës energetikos politikos su-dedamoji dalis, o šiuo metu šis procesastampa globaliniu, visuotinai palaikomu irnet madingu.

Šalyse pionierëse Danijoje, Vokietijo-je, Austrijoje AEI tapo valstybës energeti-kos politikos svarbia dalimi ne tiek dëlekonominiø prieþasèiø, kiek dël to, kadtø ðaliø visuomenëje anksèiausiai supras-ta ir valstybës politikos lygiu akcentuotaglobalaus atðilimo problema. Ten vyrau-ja nuomonë, kad ðià aktualià problemàgalima iðspræsti tik tradicinius iðkastiniusenergijos ðaltinius sparèiai keièiant AEI.Be abejo, AEI populiarumui didëti lemia-mos átakos turi ekonominës aplinkybës

ir samprata, kad tradiciniø energijos ðal-tiniø atsargos anksèiau ar vëliau iðsisemsir pasaulis turës pamaþu pereiti prie neið-senkanèiø, t.y. atsinaujinanèiø ðaltiniø. Taisavo ruoþtu lemia perëjimà prie ávairiosformos Saulës energijos: hidro, vëjo, bioar tiesioginiø saulës spinduliø energijosnaudojimo. Perëjimas bus laipsniškas,truks keletà deðimtmeèiø, bet svarbu, kadjis jau prasidëjo, o pirmieji jo rezultatai yraið tikrøjø áspûdingi. Nors pradëta nuo pa-lyginti þemo lygio, taèiau augimo tempai,galima teigti, yra fantastiniai, siekiantyskelias deðimtis procentø per metus. Ðtaikeletas faktø ir skaièiø – 2000 m. bendravëjo jëgainiø galia pasaulyje buvo 13 000MW, o jau 2008 m. pasiekë beveik100 000 MW, 2010-aisiais numatoma pa-siekti net 150 000 MW (1 pav.).

Palyginimui – Lietuvos energetinëssistemos maksimali pareikalauta galia2008 m. buvo apie 2000 MW, o IgnalinosAE vieno bloko galia sudarë 1350 MW.Vien tik per 2007 m. pasaulyje buvo pa-statyta 19 700 MW galios vëjo jëgainiø.

Daugiausia JAV – 5300 MW (2008 m. pla-nuojama pastatyti 8–9000 MW), Kinijoje –3500 MW (2008 m. bus pastatyta ~5000MW). Senosiose Europos Sàjungos vals-tybëse (EU-15) 2001–2005 m. laikotarpiupradëta eksploatuoti:

- 48,5 mln. kW – dujas deginan-èiø elektriniø;

- 30,0 mln. kW – elektrà gaminan-èiø ið AEÐ (daugiausia vëjo);

- 6,0 mln. kW – anglis deginanèiøelektriniø;

- 2,8 mln. kW – naftà deginanèiøelektriniø;

- 0,75 mln. kW – ávairiø kt.Ðtai dar keletas skaièiø apie oficialiø

valstybës institucijø planuojamà ateitá ke-liose ðalyse: JAV Energetikos departa-mentas numato, kad 2030 m. šalyje 20proc. elektros energijos gamins vëjo jë-gainës (šiuo metu 1,5 proc.), Kinija 2010m. turës apie 25 000 MW, o 2020 m. –100 000 MW vëjo jëgainiø (2 pav.), t.y. ke-lis kartus daugiau nei branduoliniø elek-triniø (nors gaminamos energijos kiekiaiapylygiai). Kad bûtø galima tai pasiekti,kasmet bus pradëta eksploatuoti apie8000 MW vëjo jëgainiø. Svarbiausia, kadsukurtoji visiðkai nauja pramonës ðakapajëgi patenkinti tokius intensyvius augi-mo tempus.

Apskritai pasaulyje per pastaruosiuskelerius metus didþiausi energetiniø sta-tybø augimo tempai yra AEI srityje, taèiauabsoliuèiais statybø mastais juos lenkiatik anglis ir dujas naudojanèios elektrinës.

Prieð keletà metø apie pramoniniomasto tiesioginæ saulës energijos konver-sijà á elektrà buvo kalbama kaip apie toli-mos ateities dalykà, o ðiuo metu inves-tuojama deðimtys milijardø doleriø á sau-

lës elementø ir jø gamybai reikalingø me-dþiagø gamyklas. Investicijos á ðià sritá yraartimos investicijoms á branduoliniø jëgai-niø árangos gamybà. Dar tik prieð poràmetø ðios srities lyderë buvo Japonija, ta-èiau pastaraisiais metais Vokietija, JAV ir


3 pav. 10-ies pirmaujanèiø pasaulio valstybiø vandens šildymo kolektoriø suminë eksploa-tuojama galia 2006 m. gale

Lentelë. AEI indëlis á Europos Sàjungos bendrà pirminës energijos tiekimà(Mtne – milijonais tonø naftos ekvivalento)

2004 m. Numatoma 2010 m. Siekiamastikslas 2020 m.

Energijos šaltinis Faktinis bendrojo % Iš viso bendrojo % Iš viso %Bendras visø energijosrûðiø sunaudojimas 1747 100 1761 100 1633 100Vëjas 5,03 0,29 15,4 0,87 43,9 1,69Hidro 26,10 1,50 30,6 1,74 33,0 2,02Saulës elementai (pv) 0,06 0,8 0,05 5,3 0,32Biomasë 71,90 4,11 125,0 7,10 235,0 14,4Geoterminë 5,36 0,31 8,2 0,46 16,4 1,00Saulës kolektoriai 0,68 0,04 2,0 0,11 12,0 0,73Saulës ðiluminës elektrinës 0 0,2 0,01 0,8 0,05Iš viso 109,13 6,25 182,2 10,34 346,4 21,21

ypaè Kinija stebina augimo tempais, di-desniais net 30 proc. per metus. Ðiais2008 m. Kinija jau bus pajëgi gaminti3000 MW bendros galios saulës elemen-tø elektrai gaminti, kurie daugiausia buseksportuojami, ir 5000 MW saulës modu-liø vandeniui šildyti, daugiausia skirtø vi-daus rinkai. Ðiuolaikiniuose saulës ele-mentuose apie 20 proc. spindulinës sau-lës energijos transformuojama á elektrosenergijà. Jø gamybos kaina, priklauso-mai nuo elementø gamybos technologi-jos ir konstrukcijos, yra apie 1000–3000EUR/kW, taèiau tikimasi, kad iki 2020 m.jà pavyks sumaþinti iki 600–1500 EUR/kW, o ateityje ji neturëtø virðyti 500 EUR/kW. Be abejo, didelës saulës elementøjëgainës kaina bus gerokai didesnë, nesreikës ávertinti palaikanèiøjø konstrukcijøir konverteriø ið nuolatinës srovës á kinta-màjà kainas. Taèiau, ávertinus, kad ðiuometu modernios kombinuoto ciklo dujø-garo elektrinës, panaðios á tà, kuri bus sta-toma Elektrënuose, 1 kW galios instalia-cijos kaina bus apie 1000 EUR/kW, obranduolinës jëgainës gali virðyti 3000EUR/kW, paþanga akivaizdi ir áspûdinga.Taigi tiesioginë saulës spinduliø energi-jos konversija á elektrà jau ne fantazija,bet sparèiai progresuojanti realybë. Ne-atsitiktinai tokiø ðaliø, kaip Alþyras ir Ma-rokas, vyriausybës pradeda galvoti apiemilþiniðkø saulës energijos parkø staty-bà tø ðaliø dykumose, turëdamos tikslàelektros energijà eksportuoti á Europà.

Ne maþiau áspûdinga paþanga ir sau-lës energijos naudojimas karštam van-deniui ruošti ir pastatams šildyti. 2006m. pasaulyje bendra instaliuota saulëskolektoriø galia siekë 130 GW (130000 MW), jie pagamino apie 77 TWh ði-luminës energijos. Pagaminti tokiamenergijos kiekiui reikëtø sudeginti 12,5mln. tonø naftos. Didþiausia jø dalis

árengta Kinijoje (3 pav.). Vien tik per 2006m. ten árengtoji galia siekë 12 600 MW,kas sudarë 2/3 bendrosios pasaulyje taismetais árengtos galios (18 300 MW).Sparèiai daugëja ðaliø, kuriose árengtisaulës kolektorius naujai statomuose na-muose yra privaloma. Atëjo laikas tai pa-daryti ir Lietuvoje.

Labai sparèiai augantis AEI naudoji-mas leidþia ne tik atitinkamai maþintibrangaus iškastinio kuro poreiká, bet iranglies dvideginio emisijà á atmosferà,be to, þenkliai maþina ðaliø priklausomu-mà nuo energijos importo. Ðis veiksnysypaè svarbus tokioms šalims, kaip Lie-tuva, kurios neturi savø tradiciniø ener-gijos iðtekliø ðaltiniø. Ávertinant dabarti-næ situacijà AEI rinkoje bei stiprø politinápalaikymà, labai tikëtina, kad EuroposSàjunga ágyvendins savo uþsibrëþtà tiks-là – 2020 m. 20 proc. visø energijos po-reikiø patenkinti ið AEI (lentelë).

fikacinëse elektrinëse, nors ði dedamojipamaþu didëja. Ávertinant pastarøjø me-tø tendencijas pirmaujanèiose pasaulioðalyse – Kinijoje ir JAV, galima tikëtis, kadir Europos Sàjungos valstybëse vëjo irsaulës energijos indëlis bus didesnis neipateikta ðioje lentelëje.

Atëjo laikas ir Lietuvai pradëti daugsparèiau naudotis atsiverianèiomis gali-mybëmis, leidþianèiomis vienu metu di-dinti energijos tiekimo patikimumà maþi-nant kuro importà bei ðiltnamio dujø emi-sijà. Tuo labiau, kad Europos Sàjungosdirektyvos ápareigoja 2020 m. net 23 proc.ðalies energijos poreikiø patenkinti ið AEI.Vietiniai AEI yra vienintelis realus keliassiekiant maþesnës priklausomybës nuoenergijos importo. Nors saulës ir vëjoenergijos potencialas Lietuvoje nëra la-bai didelis, taèiau biologinës kilmës ener-gijos ðaltiniø turime nemaþiau, kaip ir dau-gelis Europos valstybiø.

Lyginant su dauguma Europos Sàjun-gos ðaliø, Lietuvoje AEI sudaro didesnædalá nei vidutiniðkai kitø valstybiø. Nuo patnepriklausomybës atkûrimo AEI dalisbendrame pirminës energijos balansenuolat auga ir ðiuo metu yra 2,5 karto di-desnë nei 1990 m. (4 pav.), taèiau lygi-nant su turimu potencialu iki ðiol vis daryra nedidelë (~10%). Ðtai keletas prie-þasèiø, stabdþiusiø spartesnæ paþangàðioje srityje:

– labai þemos, palyginti su tarp-tautinëmis, organinio kuro (naftos ir gam-tiniø dujø) kainos laikotarpiu iki 2006 m.Atsinaujinanti energija daugeliu atvejø ne-galëjo konkuruoti su tradiciniu kuru, ið-skyrus kaimo vietoves, kurios neturëjogamtiniø dujø ir malkos buvo pigiausiasir prieinamiausias kuras;

– ið praeities paveldëtas centrali-zuoto ðilumos tiekimo ûkis miestuose ir

Ið lentelës matyti, kad Europos Sàjun-goje AEI bendrajame balanse didþiausiàdalá sudaro biomasë (mediena, ðiaudai,kitos þemës ûkio atliekos), kuri daugiau-sia naudojama pastatams šildyti. Tik ne-didelë biomasës dalis deginama termo-

miesteliuose buvo pritaikytas naudoti tikmazutà arba gamtines dujas. Ðio ûkiorekonstrukcija ir pritaikymas biomaseideginti buvo per sunki finansinë naðtajo ðeimininkams, tuo labiau, kad po1997 m. Lietuvos energetikos sistemos


4 pav. Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø dalis Lietuvos energetikoje

5 pav. Elektros gamyba ið atsinaujinanèiø energijos iðtekliø

restruktûrizacijos vietiniai ðilumos ûkiaipaveldëjo labai dideles skolas ið to me-to monopolijos AB „Lietuvos energija“;

– AEI naudojimas efektyviausiaiágyvendinamas maþose decentralizuoto-se sistemose, tolygiai iðdëstytose visojevalstybës teritorijoje. Taèiau tam ágyven-dinti reikalingas vietinis eksploatacinispersonalas, turintis reikiamos patirties,ir pakankamai ðioje srityje kompetentin-ga vietinë valdþia. Deja, to trûksta, o su-kurti prireikë daug laiko;

– visuomenëje, tarp energetikø irpolitikø ilgà laikà dominavo skeptiðkaspoþiûris á vietinius AEI ir todël vëlavo rei-kiamø teisiniø ir ekonominiø paskatospriemoniø kûrimas.

Taèiau pastaruoju metu padëtis kei-èiasi á geràjà pusæ. 1997 m. restruktûri-zacija ir valdymo decentralizavimas pra-deda duoti teigiamø vaisiø kuriant vieti-næ kompetencijà ir iniciatyvas. Lietuvojejau atsirado sava pramonë, gaminantireikiamà árangà biokuro ðiuolaikiniamnaudojimui, susikûrë reikiamos projek-tavimo ir konsultavimo pajëgos, galin-èios jau beveik visiškai patenkinti augan-èius poreikius. Valstybë áteisino gan efek-tyvias skatinimo priemones, tokias kaipprivalomus aukðtus energijos supirkimotarifus – 30 cnt/kWh vëjo jëgainëms irmaþoms biokurà deginanèioms elektri-nëms bei 26 cnt/kWh – maþoms hidroe-lektrinëms.

Taèiau didþiausias postûmis spartes-niam vietiniø AEI naudojimui buvo im-portinio kuro kainø ðuolis 2007–2008 m.,privertæs iš esmës pakeisti visø visuome-nës sluoksniø konservatyvumà. Svar-

biausia, kad privatus Lietuvos verslas su-prato, kokios galimybës ir perspektyvosatsiveria ðioje srityje. Atsiranda komplek-sas skatinanèiø priemoniø ir veiksniø, ku-rie neturëtø susilpnëti ir kuriam laikui su-maþëjus importinio kuro kainoms. Taiskatina ir kaimyniniø ðaliø (ypaè Skan-dinavijos) akivaizdûs pasiekimai. Spar-èiau ágyvendinti jø patirtá ir technologi-jas daug padës tø ðaliø kompanijø ver-slo skvarba á Lietuvà. Lietuvos AEI ával-dymo strategija numato, kad 2015 m.Lietuvos vëjo jëgainëse ir biomasæ de-ginanèiose termofikacinëse elektrinësebus pagaminta elektros energijos du kar-tus daugiau nei visose ðalies hidroelek-trinëse (5 pav.).

Daug padës Lietuvos Vyriausybësstipri strateginë nuostata visomis galimo-

mis priemonëmis maþinti energijos im-portà. Naujausioje (2007 m.) Lietuvosenergetikos strategijoje aiðkiai akcentuo-jami atsinaujinantys šaltiniai: 2020 m. 20proc. energijos turi bûti generuojama iðAEI. Vëliau suformuotas ir pateiktas Eu-ropos Sàjungos planas – Lietuvoje tà dalápadidinti iki 23 proc., atrodo, gali bûti ne-sunkiai ágyvendintas, jei Vyriausybë sku-biai imsis priemoniø paðalinti dar esan-èias esmines kliûtis. Didþiausia ðio me-to kliûtis – ypaè painûs, daug nereika-lingø parengiamøjø darbø reikalaujantysir ið esmës blokuojantys visà procesàástatyminiai ir kitokie naujo verslo pradë-jimà ir naujø objektø statybà reguliuo-jantys dokumentai. Ið esmës neperþiû-rëjus visos jø sistemos ir nesuderinus sudabartinëmis sàlygomis, reikalaujanèio-mis visais bûdais maþinti kliûtis kuo spar-tesniam naujø energijos generavimotechnologijø diegimui ir visø pirma nau-jø maþø energetiniø objektø statybai,procesas bus beveik paralyþiuotas.

Atsiverianèios puikios galimybës sku-biai pasukti Lietuvos energetikos ûká es-minës modernizacijos kryptimi, vis pla-èiau naudojant savus energijos ðaltiniusir iðteklius, gali likti neišnaudotos nesii-mant skubiø priemoniø. Atsiþvelgiant ákitø ðaliø patirtá, reikëtø visø pirma sku-biai parengti specialø Lietuvos AEI ásta-tymà, kartu revizuojant dabartinius suenergetika ir statybomis susijusius ásta-tymus. Atsiverianèios galimybës yra to-kios didelës ir strategiðkai svarbios Lie-tuvos ûkio ateièiai, kad bet koks atidë-liojimas ir delsimas bûtø visiðkai nepa-teisinamas. Reikia tikëtis, kad visa taitaps naujos Lietuvos Vyriausybës veik-los vienu ið svarbiausiø prioritetø.


Emociniø smegenø veiklos lygisIr teigiami, ir neigiami jausmai þmo-

gui atsiranda, kai padirginamos pasàmo-nës limbinës sistemos smegenys. Jø cen-trinë dalis yra migdolinis kûnas, daþniauvadinamas „BAIMËS“ centru. Informaci-jà, kuri gali bûti þalinga þmogaus orga-nizmui, gumburas pirmiausia perduodabaimës centrui. Ðis ájungia dvi jungtis –pirmoji suaktyvina kamieno NA, gaminan-èio neuronø branduolá, antroji eina á emo-cijø ir skausmo NÞ centrà – salelæ. Salelëper visà gyvenimà mokosi atpaþinti nei-giamus ir teigiamus jausmus, taip pat irskausmo pobûdá. Atsiradus skausmui iremocijai, NÞ ávertina gautàjà informacijà.Jeigu ji tikrai þalinga, pasàmonës centruo-se sudaroma stresinë bûsena (nuovargis,nemiga, vegetacinis susijaudinimas). Kaiinformacija nëra þalinga, baimës centrasliaujasi veikæs. Asmuo „atsidûsta“, kadpavojaus nebëra. Nuotaika pasitaiso, ta-èiau vegetacinës reakcijos (padaþnëjæsðirdies susitraukimø daþnis, padidëjæs ar-terinis kraujospûdis, iðsiplëtæ akiø vyz-dþiai, „ðaltas“ prakaitas) dar gali uþtrukti,kol smegenys atgal á tarpneuroninæ jungtásugers NA pertekliø.

2003 m. ið anglø kalbos iðversta Da-nieliaus Golemano knyga pavadinta„Emocinis intelektas. Kodël jis gali bûtisvarbesnis nei JQ?“ Emociniu intelektuišmokstama atpaþinti, vertinti, kurti naujusmeno, muzikos kûrinius. Aktoriai balsu,veido ir kûno kalba perteikia emocijas. Beto, tai átvirtinama ilgalaikëje atmintyje.

Analogiðkai vyksta ir kûno (fizinio)skausmo patyrimas. Yra liga, kai nuo patkûdikystës þmogus nejunta skausmo (be-skausmë liga), nes skausmo jutiklius uþ-blokuoja prisijungæ nuskausminamieji neu-ropeptidai – endorfinas, enkefalinas, dinor-finas. Taèiau toks asmuo patiria psicholo-giná skausmà. Dabartiniais moksliniais tyri-mais nustatyta, kad, atsiradus emocijai, gal-vos smegenyse susiformuoja uþdara ávai-riø lygiø neuronø grandinë tokia seka: gum-buras – migdolinis kûnas – smegenø ka-mienas – pogumburis – atminties centras(hipokampas) – naujoji þievë.

Atminties, smegenø apmokymoveiklos lygis

Iš anksto reikia pasakyti, kad šiø gal-vos funkcijø tyrimas dar turi labai dide-liø spragø.

Naujà informacijà turi ávertinti naujo-sios þievës (NÞ) atpaþinimo centrai. Tikpo to ji patenka á uþdarà atminties neuro-nø grandinæ. Grandinëje ájungiami: NÞ,hipokampo, pogumburio priekinës da-lies, kamieno ir gumburo neuronai. Á tarp-neuronines jungtis iðskiriami visi NÞ veik-loje dalyvaujantys NT, pogumburio vazop-resinas, taip pat maþøjø smegenø NP,cholecistokininas, glukagonas, VIP ir kt.Susirgus Alzhaimerio (atminties nykimo)liga, nyksta acetilcholinas, glutamatas,noradrenalinas, vazopresinas.

Centrine atminties dalimi laikomas HI-POKAMPAS. Tai nemaþas neuronø plo-tas limbinëje sistemoje. 2007 m. italømokslininkai atliko toká eksperimentà. Bu-vo registruojamas dviejø beþdþioniø, sto-vinèiø viena prieð kità, funkcinio magne-tinio rezonanso vaizdas (fMRI). Vienaiduotas bananas, kita tik stebëjo. TaèiaufMRI tokie patys pakitimai buvo registruo-jami ir vienos, ir kitos beþdþionës. Vykomëgdþiojimas.

Kad kûdikis ir vaikas mokosi mëgdþio-dami, visi þinome. Vienas JAV neurofizio-logas paskelbë savo „patirtá“. Þmonai bu-vo nustatytas patologinis nëðtumas. KitiJAV senbuviai jam patarë: jeigu norás nu-statyti, ar vaikas gims su sveikomis sme-genimis, reikia já kà tik gimusá pakratyti,kad atmerktø akis ir greitai iškištø lieþuvá.Jo gimæs sûnus lieþuvá iðkiðæs ir tapæs la-bai protingu þmogumi. Tuo galima tikëti,galima netikëti. Taèiau vaikui mëgdþiojantsuaugusájá jo sàmonës–pasàmonës lyg-menyje ájungiami neuronai tikrai mëgdþio-ja veiklà. Ðie neuronai vadinami veidro-diniais, jø reikðmë – þmogaus apmoky-mo ir atminties pagrindas. Naujai patirtainformacija, kurià fiziologai vadina „atmin-ties pëdsaku“, minëtojoje atminties neu-ronø grandinëje gali ratu suktis 20 minu-èiø, nuo keleto valandø iki keliø dienø(trumpalaikë atmintis).

Kai dar kartà ar kelis yra ájungiama at-minties neuronø grandinë, atsiranda at-minties baltymas, kuris perkeliamas á ilga-laikës atminties saugyklà. Ilgalaikis atmin-ties baltymas yra iðskirtas þuvytëms, þmo-gui kol kas ne. Kur yra atminties saugyk-la, tiksliai nenustatyta. Pastaruoju metumanoma, kad atminties baltymas greièiau-siai sukraunamas ne neuronuose, o glijos

làstelëse. Nors individo apmokymà pra-deda naujosios þievës neuronai, taèiau to-lesnë veikla vykdoma daþnai nakties mie-go metu. Gimnazijoje besimokydama pa-stebëjau, kad vakare neiðsprendus uþda-vinio, tik atsibudus tikslø uþdavinio spren-dimo atsakymà suraðydavau sàsiuvinyje.Ir tai be jokiø ypatingø pastangø. Buvausutikusi ir aukðto intelekto, daþniausiai tiks-liøjø mokslø atstovø. Jie, pasiruoðæ mie-goti, prie lovos pasidëdavo sàsiuviná ir ra-ðiklá. Ryte ar net vidurnaktá pabudæ, jie, kaipir að, visai negalvodami uþraðydavo tiksløsprendimo atsakymà. Sportininko pasà-monë po treniruotës uþmigus iðnagrinëjaatliktø treniruotës metu judesiø klaidas. Pa-budæs jis þaidþia tobuliau. Visoms ðiomsdëmesio, atminties apmokymo vyksmamsneuronuose bei tarpneuroninëse jungty-se energijà pagamina vegetacinë nervøsistema.

Socialinis-ekonominissuvokimo lygis

Socialinis-ekonominis suvokimo ly-gis ir statuso nustatymas jame tirtas funk-cinio magnetinio rezonanso vaizdu. Nu-statyta, kad ðià funkcijà atliekant daly-vauja kaktinës smegenø skilties vidinëapatinë naujosios þievës (NÞ) sritis. Nau-joji þievë – skliautinis vingis – migdoliniskûnas – gumburas – pogumburis.

Šiuo lygiu ypaè susidomëta 2005–2007 metais. Þurnale „Brain“ („Smege-nys“) aiðkintasi, kodël skurdþiai gyve-nantys þmonës (pagal Kembridþo uni-versiteto 10 metø 18 000 þmoniø tyrimus)net 3 kartus anksèiau mirðta. Tyrimui bu-vo atrinkti þmonës vidutinio amþiaus,tarp jø nebuvo rûkanèiø, vartojusiø al-koholá arba narkotines medþiagas, ne-buvo serganèiø kokiomis nors lëtinëmisligomis, onkologinëmis ligomis.

Paaiðkëjo, kad ir þmoniø sveikatà, irjø amþiaus trukmæ lemia socialinës-eko-nominës sàlygos. Skurdþiai gyvenantysasmenys greièiau ir daþniau patirdavostresus ir distresus, jiems vystydavosi hi-pertenzinë liga, nutukimas. Juos perse-kiojo nuolatinis rûpestis dël rytdienos pra-gyvenimo. Statistiškai patikimai nustaty-tas skliautinio vingio tûrio sumaþëjimas.

2007 m. patikrinus vienodo intelekti-nio koeficiento mokiniø grupes, gyvenan-èiø pasiturinèiai ir arti skurdo ribos arbanet skurde, patikimai išmatavus magne-tinio rezonanso tyrimu, nustatyta, kad su-

Pasàmonë:Prof. habil. dr. Aldona

JOCEVIÈIENË biomedicininiaipagrindai

Pabaiga. Pradþia Nr. 10


maþëjæs jø smegenø skliautinis vingis,ypaè skurdþiø ðeimø vaikams. Analogið-kai iðtyrus juostiná vingá suaugusiøjø, gy-venanèiø pasiturinèiai, ir tø, kurie buvo artiskurdo ribos, nustatytas tas pats skliauti-nio vingio sumaþëjimas. Iš to matyti, kadsociologinius tyrimus bûtina derinti su pa-sàmonës smegenø veikla.

Vegetacinës nervø sistemos(autonominës) veiklos lygis

Vegetacinë nervø sistema (VNS) iner-vuoja svarbiausius gyvybei organus – šir-dá, plauèius, virškinimo organus, inkstus.Minimaliai veikiant (parasimpatinë ner-vø sistema, jos neurotransmiteris (NT)acetilcholinas), pulsas retas, kvëpavimaspavirðutinis, sulëtëjæs, arterinis kraujo-spûdis þemas. Taèiau virðkinimo orga-nai ir maþosios smegenys veikia geriau.

Simpatinë nervø sistema suaktyvinaðirdies, kraujagysliø, kvëpavimo, inkstøveiklà, taèiau virðkinimo organø veiklasulëtëja. Tai atlieka NT noradrenalinas ar-ba adrenalinas.

VNS dalyvauja kiekvienoje psichikosir pasàmonës veikloje. Tipiðkai minima-lus svarbiausiø vidaus organø veiklos re-guliavimas bûna esant KOMOS BÛSE-NAI. Po sunkios galvos smegenø trau-mos, insulto, encefalito pacientas ne mirð-ta, bet lieka be sàmonës, komos bûse-nos. Jis nereaguoja á kalbà, netgi skaus-miná dirginimà. VNS pareiga tokiu atvejupagaminti tiek maisto ir reguliuojanèiøjømedþiagø, kad kiekvienoje kûno làstelë-je (ir neveikianèiø smegenø, ir galûniø),làstelës „gamyklëlëje“ (o tai làstelës mi-tochondrijos, kurias valdo mitochondrijøgenomas) bûtø pagrindinës energetinësmedþiagos – ATF (adenozintrifosfatas).

Esant komos bûsenai kraujagyslesreguliuoja vien tik simpatinë nervø siste-ma. Tai kiekvienà arterijà lydintis simpa-tinis nervas. Kapiliarø srityje kraujotakàderinti padeda VIP (vazoaktyvus intesti-ninis peptidas), kurá pagamina maþosiossmegenys.

Darnià vidaus organø veiklà (HOME-OSTAZË) ir jos priderinimà prie atlieka-mo darbo tinkamiausia palyginti su sto-vinèio automobilio ájungtu varikliu. Nuopat gyvenimo pradþios iki mirties varik-lis visada ájungtas. ATF sunaudojamasminimaliausias kiekis. Tai labai padeda,kai reikia staiga atlikti skubià psichikosarba emocinæ veiklà. Daugiausia ener-gijos (ATF) organizmas iðnaudoja vyks-tant emociniø smegenø veiklai. Uþdegi-mas ávyksta pakitus NT ir neuropeptidøtarpusavio santykiui.

Ilgai dirginama (bet kuri lëtinë liga)VNS galvos smegenyse sukelia stresà,distresà ir neurogeniná uþdegimà. Sutri-kus pogumburio veiklai, pajuntamas

nuovargis, sutrinka miegas, kyla nema-lonios emocijos (baimë, depresija, neri-mas), daþnai „besimëtantis“ skausmasir vegetacinis diskomfortas. Gydytojasprivalo rasti ðio sindromo prieþastá (or-gano ar VNS liga). Toks sindromas bû-dingas treèdaliui pacientø.

Dar labai daþna þmoniø liga yra lëti-nis (neuropatinis) skausmas. Vienas iðdeðimties pasaulio gyventojø persergašia liga arba nuolat dël jos kenèia. Prie-þastis – galûniø skausmo nervø, taip patvidaus organø simpatiniø skausmo ner-vø paþeidimas. Lëtinis skausmas atsiran-da ir paþeidus skausmà aktyvinanèius–slopinanèius laidus, ir centrus galvos beinugaros smegenyse.

Lietuvoje aktyviø gydytojø grupë yrasusibûrusi á „Skausmo“ draugijà. Leidþia-mas periodinis þurnalas „Skausmo me-dicina“. Jo redaktorius ir draugijos pir-mininkas doc. dr. Arûnas Ðèiupokas.

Vykdant aukštojo mokslo reformà,reikia ávertinti tai, kad smegenø–nervø li-gas dëstomose disciplinose (neurologi-ja ir psichiatrija) daug pasàmonës ligølieka nedëstomos. Bûtina dëstyti treèiàsmegenø–nervø ligø disciplinà – pasà-monës. Tai vegetoneurologija, arba au-tonominës nervø sistemos ligos. Tokiadisciplina bûtina visø disciplinø gydyto-jams, teismo medikams. Taip pat jà rei-kia þinoti ir psichologams, ir psichoana-litikams, ir psichoterapeutams, taip patpsichosociologams.

Koma (gyvybingumo palaikymas)Po sunkios smegenø traumos, insul-

to, smegenø uþdegimo asmuo kartais ið-gyvena, taèiau mënesius ar net deðimt-meèius bûna komos bûsenos. Sàmonësneatgauna. Negirdi, kas jam sakoma.Nereaguoja á joká dirgiklá, net á skausmi-ná. Jokio judesio neatlieka. Taèiau jeigujis gauna reikiamà maisto, deguonieskieká, vandens, vitaminø, elektrolitø, jei-gu gerai slaugomas, gali iðgyventi ilgai.Apraðomi reti atvejai, kai ið komos bû-senos pacientas staiga pabunda po try-likos metø. Bûdinga, kad toks pacien-tas daþnai sako girdëjæs, kad su juo bu-vo kalbama. Taèiau negalëjo nei paju-dëti, nei atsakyti þodþiu. Tiriant toká pa-cientà funkciniu magnetinio rezonansobûdu, galima uþfiksuoti, kad retkarèiaissuaktyvëja naujosios þievës (NÞ) neuro-nai. Tai minimalus psichikos pasireiðki-mo bûdas. Esant komos bûsenai virðki-nimo organai maistà suvirðkina. Kasojeiðskiriamas insulinas já suskaldo. Paskuimaisto ir kitos medþiagos sugeriamos ákepenis, venas. Ið jø ðirdis–siurblys krau-jà perkelia ið maþesnio slëgio venø á di-desnio slëgio plauèiø kraujagysles. Taippat ðirdis perstumia kraujà ið plauèiø á

aortà, arterijas. O kapiliaruose kraujota-kà tvarko NT ir NP. Ypaè svarbus – VIP(vazoaktyvusis investicinis peptidas).

Visà ðiø organø veiklà vykdo parasim-patiniai centrai (klajoklis nervas smege-nø kamiene ir kryþmens parasimpatiniainugaros smegenø segmentai). VIP paga-mina maþosios smegenys. Kraujagysliøtonusà dar palaiko simpatinë nervø sis-tema, noradrenalinas. Tai atlieka arterijaslydintis simpatinis nervas. Šitaip parasim-patinë nervø sistema, jos neurotransmi-teris acetilcholinas ir cholinerginiai recep-toriai, virðkinimo smegenys ir kraujagys-liø simpatiniai nervai palaiko þmogaus gy-vybingumà. Dar yra ir atsarginis valdymovariantas. Tai parasimpatiniai neuronai ðir-dyje, plauèiuose, virðkinimo, ðlapimo beituðtinimosi organuose. Nervus paraly-þiuojanèios medþiagos (cheminio karo at-liekos, nuodingieji grybai, þiurkiø nuodai)prisijungia prie parasimpatiniø neuronø.Apnuodytasis þûva. Komos bûsenos li-gonis vadinamas VEGETATIKU.

Sveiko asmens vegetacinësveiklos lygis

Pagrindinis bruoþas, kad vegetaci-nes funkcijas minimaliu reþimu garantuo-ja parasimpatinë, o bet kurios veiklos at-veju – simpatinë nervø sistema. Pogum-burio centras – BIOLAIKRODIS yra kai-mynystëje su regos nervu, ir nerviná im-pulsà gauna ið akies dugno nervø. Jiskeièia paros laikà á nakties miego ir bud-riàjà paros dalá. Pramiegame treèdalá sa-vo gyvenimo valandø. Uþmiegant sme-genis suþadinanti kamieno sistema nu-leidþia uþsklandà, ir naujoji þievë atski-riama nuo pasàmonës. Rytà ta uþsklan-da pakeliama, kai smegenys (atskirai) irviso kûno simpatiniai centrai (atskirai)pagamina noradrenalino (ið jo kûno or-ganuose gali bûti pagamintas adrenali-nas) tam tikrà kieká. Ir dienà, ir naktá bejokios pertraukos pasàmonëje darbuo-jasi antrasis pogumburio BIOLAIKRO-DIS. Jis yra kaimynystëje su neuronøbranduoliais, kurie skatina antinksèiøhormono (kortizolio) gamybà.

Antrojo biolaikrodþio veiklos princi-pas: akylai stebi, kad nesumaþëtø krau-jyje kortizolio, o sumaþëjus tuoj pat pa-skatina já gaminti. Taip pogumburis gráþ-tamojo ryðio savireguliaciniu refleksutvarko kûno làsteliø gyvybingumà.

Panaðiu principu reguliuojamas ir kû-no elektrolitø – Na+, K+,Mg+, Ca++, F++

ir kt. – kiekis. Elektrolitø jutikliø yra ir po-gumburyje, ir kepenyse. Taip pat yra ju-tikliø, kurie kepenyse ir pogumburyjeávertina kûno skysèiø kieká (osmojutik-liai), nes kûno skysèiø (vandens) kiekislabai svarbus ðirdþiai. Jos deðiniajameprieširdyje yra jutiklis, kuris pajunta Na+


pagausëjimà kraujyje, nes, pagausëjusNa+ kraujyje, á já susiurbiama daugiauvandens, pakyla arterinis kraujospûdis.Šis ir analogiškas Na+ jutiklis pogumbu-ryje skatina inkstus neišskirti daugiauvandens ir Na+. Pogumburyje yra neu-ronø grupë, kuri gamina vazopresinà,skatinantá inkstus neiðskirti su ðlapimu irvandená, ir Na+ (vazopresinas svarbusatminèiai). Pogumburis (hipotalamas) tu-ri bet kuriai maisto medþiagai (cukrus,riebalai, baltymai), hormonui, NT, NP, me-diatoriø kiekiui ávertinti jutiklá. Já paveikusatkuriamas normalus kiekis. Taip pat áver-tinamas deguonies, anglies dioksido kie-kis, nepakankamas aprûpinimas mais-tu pagal audiniø pH pakitimà (sumaþë-jus pH daugiau nei 7,3 – rûgðti reakcija,padidëjus daugiau nei 7,3 – ðarminë).Šiø pokyèiø jutikliø yra ir audiniuose, irkraujagysliø sienelëse.

Pogumburis tikrina ir arteriná kraujo-spûdá. Aortos lanke, miego arterijoje beiðirdies vainikinëje arterijoje yra specia-lûs arteriná kraujospûdá matuojantys ju-tikliai (reaguoja á 5–10 mmg pakitimus).Irgi savireguliaciniu gráþtamojo refleksoryšiu bandoma atkurti per pailgøjø sme-genø centrà. Ðiam nepajëgiant, savire-guliacinis refleksas eina per pogumburá(hipotalamà). Imuninæ reakcijà uþdegi-mo metu pogumburis gali arba suakty-vinti, arba slopinti (gavæs informacijà perimuninës sistemos mediatorius – citoki-ninus). Labai svarbus pogumburis pa-laikant normalià vidinæ kûno temperatû-rà. Iðtisa grandinë audiniø ir nervø ájun-giama á vidinæ kûno temperatûrà auði-nant jà arba pakeliant.

Pogumburyje yra alkio ir sotumo cen-trai. Jie turi reikðmës atsirandant nutuki-mui. Noras valgyti kokios nors rûðiesmaistà kyla emociniø smegenø uþdaro-je neuronø grandinëje. Troðkulio centrasájungiamas kai organizmui pritrûksta van-dens arba kai reikia ákaitus išskirti daugprakaito. Pogumburis sugeba ájungti vientik parasimpatinæ nervø sistemà, kai sker-saruoþiai raumenys atpalaiduoti, nesijau-dinama, negalvojama. Tai atlieka prieki-nës pogumburio srities neuronø grandi-në. Uþpakalinës pogumburio srities neu-ronø grupë ájungia simpatinæ nervø sis-temà, kai þmogus dirba fiziná, protiná dar-bà, kai jaudinasi, iðtinka liga arba kylakokia nors ekstremali situacija.

Miegant pogumburis intensyviai ga-mina kitos dienos veiklai reikalingasenergetines bei maisto meþiagas ir jassukrauna kepenyse (100 g), skersa-ruoþiuose raumenyse (iki 400 g). Jø uþ-tenka 4 valandoms darbo. Kai pogum-buris ir maþosios smegenys gamina vi-sas reguliuojanèiàsias medþiagas (išsky-rus serotoninà, gaminamà dienà) bei kai

visi organai veikia minimaliu (parasim-patiniu) reþimu, organizmo darbui reikia52 proc. energijos (dienà 48 proc.). Tadsveikas miegas bûna nubudus be þadin-tuvo. Smegenys sugeba save gydyti, yraskausmà maþinanti antiepilepsinë siste-ma. Smegenys taip pat gali ilgà laikàkompensuoti sutrikusio organo veiklà,pvz., sergant su amþiumi susijusiomisateroskleroze, sànariø ir kitomis ligomis.Visa tai atlieka pasàmonës centrai. Pas-taroji savybë gali bûti þmogui kenksmin-ga, kai susergama piktybiniu augliu. Kolvëþio làstelës nedirgina skausmo jutik-liø, tol pacientas jauèiasi sveikas. Taipbûna visø lëtiniø þmogaus ligø pradþio-je. Ligai progresuojant atsiranda pasà-monës veiklos nepakankamumas: nuo-vargis, miego sutrikimas, emocijø paki-timas (svyruojanti bloga nuotaika, neri-mas, baimë, depresija), vegetacinis dis-komfortas (bet kurio organo, daþniausiaiðirdies, veiklos sutrikimai, kai objektyvustyrimas parodo organà esant sveikà).

Daugelio kraðtø statistiniai duomenysrodo, kad ið visø besikreipianèiø á gydy-tojus tokiø pacientø yra treèdalis. Taigi –3–4 ið 10 ðeimos gydytojø ligoniø. Pasà-monës veiklai priskiriamos ðios funkcijos:visa vegetacinës (autonominës) nervø sis-temos veikla, pasàmoninë atminties,emocijø, smegenø apmokymo veikla. Irsàmonës veiklos metu ásijungia uþdarorato neuronø grandinës, kuriø neuronaiyra naujojoje þievëje, limbinëje sistemo-je, pogumburio, smegenø kamiene.

Sovietmeèiu kiekvienas gydytojas„privalëjo“ tikëti, kad þmogaus organiz-me svarbiausi organai yra ðirdis ir krau-jagyslës. Kai pacientas atkakliai skøsda-vosi virðkinimo ar kito organo veiklos su-trikimu, neradus pakitimø organe buvodiagnozuojama funkcinë organo liga.Neaiški, bet ir nekenksminga.

Baigsiu ir linksmesnëmis þiniomis.Daugiau kaip prieš metus Kauno neuro-chirurginës klinikos pastangomis ákurtanauja laboratorija – NEUROGENETIKA.

Pinigø paaukojo mecenatai, o gydy-tojai savarankiškai pasirengë darbui.Kaune yra „Skausmo“ centras. Leidþia-mas net þurnalas „Skausmo medicina“.Ðá darbà dirba grupë entuziastø gydyto-jø. Prezidentas gyd. A.Ðèiupokas.Skausmas „perduria“ pasàmonæ. Nuojos daug kas priklauso. Bet reikia, kadðalia bûtø dëstoma ir vegetoneurologi-jos disciplina. Genai làstelës viduje, tai-gi ir organe pratæsia smegenø nervø re-guliavimà, perduotà neurotransmiteriu-mi. Manau, kad atëjo metas áteisinti pa-sàmonës ir VNS mokslà.

Ðvietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevièius kreipësi á vi-sas mokyklas, šiais mokslo me-tais kviesdamas paminëti Lietu-vos vardo tûkstantmetá. Ðvietimoir mokslo ministerija kiekvienaimokyklai dovanoja videodiskà„Tûkstantmeèio odisëja. Vienasvardas – Lietuva“.

„Pilietiškumo klausimai ypaèaktualûs mûsø visuomenei. Gre-ta reikiamø þiniø auganèiai kartaibûtinos vertybinës nuostatos, pi-lietinë elgsena. Suprantu, kad išra-dingi mûsø mokytojai ieškos ávai-riø bûdø ir priemoniø siekdami,kad pamokos, renginiai bûtø ádo-mûs, prasmingi. Tikiuosi, kad siek-ti šio tikslo padës ir kiekvienai Lie-tuvos mokyklai siunèiama kom-paktinë plokštelë „Tûkstantmeèioodisëja. Vienas vardas – Lietuva“,– sakoma ministro Algirdo Mon-kevièiaus kreipimesi á mokyklas.

Šiemet spalio 5 d. Klaipëdojestartavo „Tûkstantmeèio odisëja“.Tai Lietuvos buriuotojø þygis ap-link pasaulá. Jie aplankys penkisþemynus ir juose esanèias lietu-viø bendruomenes. Þygá aplinkpasaulá surengë Lietuvos buriuo-tojø sàjunga ir buriuotojø klubas„Ambersail“. Þygio organizatoriaisukûrë šá ávyká pristatantá filmukà„Tûkstantmeèio odisëja. Vienasvardas – Lietuva“. Švietimo irmokslo ministerija, dovanodamaDVD visoms Lietuvos mokykloms,rekomenduoja šá filmà perþiûrëtiper istorijos, pilietiškumo pagrin-dø, kitas pamokas, Lietuvos var-do paminëjimo renginiuose.

Videodiskà „Tûkstantmeèioodisëja. Vienas vardas – Lietuva“platina Ðvietimo aprûpinimo cen-tras (Geleþinio Vilko g. 12, Vilnius).

Alma VIJEIKYTËŠvietimo ir mokslo

ministerijos Ryðiø suvisuomene skyriaus

vyresnioji specialistë

Kiekvienaimokyklai Ðvietimo irmokslo ministerijadovanoja po filmà„Tûkstantmeèioodisëja. Vienasvardas – Lietuva“


2005 m. patvirtinta Europos tyrëjøchartija ir Priëmimo á darbà kodeksas pa-dës garantuoti mokslininkø ádarbinimoskaidrumà. Tais paèiais metais patvirtin-tas „mokslininko vizos“ paketas treèiøjøðaliø mokslininkø ásidarbinimui Europo-je palengvinti.

Visos šios iniciatyvos davë rezultatø:pagerëjo informacijos teikimas mokslinin-kams, siekiantiems karjeros ne savo gim-tojoje ðalyje, padidëjo finansavimo galimy-bës pagal 7-àjà Bendràjà programà (7BP).

Taèiau paþanga vis dar lëta. Daugely-je Europos ðaliø vengiama rengti konkur-sus ádarbinant vieðajame sektoriuje. Ne-maþa dalis jaunø mokslininkø dirba pagaltrumpalaikes sutartis, o á aukðtesnes pa-reigas daþnai perkeliami atsiþvelgiant á dar-bo staþà, o ne á mokslinës veiklos rezulta-tus. Be to, tradicinës akademinës studijosdaugeliui mokslininkø nepadeda prisitai-kyti prie ðiuolaikinës þiniø ekonomikos, kaipramonës ámoniø ir valstybiniø moksliniøtyrimø institutø ryðiai tampa vis svarbesni.

Europos Komisija, atsiþvelgdama á su-sidariusià situacijà, siûlo plësti bendradar-biavimà tarp Komisijos ir Europos Sàjun-gos nariø. Savo siekius Komisija patvirti-no 2008 m. kovo mënesio komunikatu„Sëkmingesnë karjera ir didesnës mobi-lumo galimybës: mokslininkams skirtaEuropos partnerystë“, kuriame átvirtinaEuropos moksliniø tyrimø sistemos kûri-mo priemones iki 2010 metø:

– skaidrus ir aiðkus konkurso rezulta-tais pagrástas ádarbinimas;

– mobiliøjø mokslininkø socialinës ap-saugos ir papildomos pensijos sàlygø su-reguliavimas;

– patraukliø darbo sàlygø sudarymas;– mokslininkø rengimo, jø þiniø ir ge-

bëjimø tobulinimas.Vienas ið bûdø mobiliesiems mokslinin-

kams teikti tinkamà informacijà ir paslau-gas yra portalø EURAXESS (http://ec.eu-ropa.eu/euraxess) bei EURES (www.eu-res.europa.eu) teikiamos paslaugos.

2008 m. birþelio 10 d. Europos Komi-sija atidarë naujà svetainæ, padësianèiàskatinti mokslininkø mobilumà. EURA-XESS portalas pakeitë Europos moksli-ninkø mobilumo centrø tinklà (ERA-MO-RE). EURAXESS yra esminë iniciatyva,remianti Europos Sàjungos pasiryþimàágyvendinti laisvà þiniø judëjimà Europo-

Rasa JURKEVIÈIENË,Dovilë MAÞEIKIENË,Nora SKABURSKIENË

Mokslininkøkarjeros irmobilumo problemos

Tinkamø þmogiðkøjø iðtekliøporeikis mokslo ir technologijøsrièiai buvo identifikuotas jau nuoLisabonos strategijos ásigaliojimopradþios 2000 metais.Kad bûtø patenkintas augantis

ir galimybës

je, stiprinti tarpvalstybiná mokslininkø, stu-dentø, tyrëjø bei akademiniø darbuotojømobilumà ir garantuoti mokslininkamsgeresnes karjeros galimybes.

Naujoji EURAXESS svetainë (http://ec.europa.eu/euraxess) jungia keturiaspagrindines iniciatyvas, skatinanèiasmokslininkø mobilumà Europoje: EURA-XESS Jobs, EURAXESS Services, EURA-XESS Rights, EURAXESS Links.

EURAXESS Jobs – tai lengvas ir pa-togus nieko nekainuojantis darbo paieð-kos árankis. Jei esate mokslininkas, ra-site gausybæ nuolat atnaujinamos infor-macijos apie darbo vietas, finansavimogalimybes ir stipendijas visoje Europo-je. Paskelbæ savo gyvenimo apraðymà,suteiksite galimybæ jus rasti tiems, kuriegali pasiûlyti darbà. Jei esate ámonë ar-ba moksliniø tyrimø institutas, apie lais-vas darbo vietas galite skelbti nemoka-mai ir ieðkoti paskelbtø aukðèiausio ly-gio mokslininkø gyvenimo apraðymø.Jûs taip pat galite tiesiogiai prisijungtiprie 35 valstybiø nacionaliniø darbo skel-bimø tinklalapiø, kuriuose yra informa-cija mokslininkams apie darbo vietas irfinansavimo galimybes, taip pat apiekiekvienoje ðalyje teikiamas paslaugas,atitinkanèias individualius poreikius.

EURAXESS Services – tai daugiaukaip dviejø ðimtø centrø, veikianèiø 35 Eu-ropos ðalyse, tinklas. Jei esate mokslinin-kas, jums ir jûsø ðeimai ðie centrai pade-da suplanuoti ir organizuoti gyvenimà uþ-sienio valstybëje. Teikiamos nemokamos,individualius poreikius atitinkanèios pa-slaugos padës jums iðspræsti ávairius sugyvenimu sveèioje ðalyje susijusius klau-simus: vizos, darbo leidimai, kalbos pa-mokos, mokyklos vaikams, socialinisdraudimas, sveikatos prieþiûra ir pan.Jums pasirengusi padëti kompetentingødarbuotojø komanda.

EURAXESS Rights – tai visa informaci-

ja apie Europos mokslininkø chartijà irMokslininkø priëmimo á darbà elgesio ko-deksà. Chartijoje iðdëstomos mokslininkø,moksliniø tyrimø ir finansavimo institucijøteisës ir pareigos. Kodekso tikslas – ga-rantuoti vieningà poþiûrá á visus mokslinin-kus Europoje ir didinti jø ádarbinimo skaid-rumà. Nemaþai pirmaujanèiø moksliniø ty-rimø institucijø jau prisijungë prie Chartijosir Kodekso: apie jas galite suþinoti interne-tinio tinklalapio skiltyje „Pasirašiusios šalys“.

EURAXESS Links – tai uþsienyje dir-bantiems Europos mokslininkams teikia-mos interaktyviosios interneto paslaugos,siekiant, kad mokslininkai iðlaikytø tarpu-savio ryðius ir neprarastø sàsajø su Euro-pa. Èia veikia internetinis forumas, sukur-ta mokslininkø duomenø bazë, siunèiamipraneðimai elektroniniu paðtu, platinamasinformacinis biuletenis, taip pat nariamsreguliariai organizuojami renginiai.

EURAXESS Links teikiama informa-cija apie karjeros galimybes Europoje,tarptautiná mokslininkø bendradarbiavi-mà ir Europos moksliniø tyrimø politikossritis. EURAXESS Links veikia Jungtinë-se Amerikos Valstijose ir Japonijoje, onetrukus pradës veikti Kinijoje. Narystëyra nemokama.

Mobiliesiems mokslininkams yra svarbiinformacija ne tik apie laisvas darbo vie-tas ar teikiamas paslaugas, bet ir apie so-cialinës apsaugos galimybes ES ðalyse.Kadangi mokslo darbuotojai yra priskiria-mi mobiliausiø darbuotojø kategorijai irdaþnai per savo pro-fesinæ karjerà dirbapagal kelias trum-palaikes sutartisskirtingose valsty-bëse narëse, tiki-mybë patirti sun-kumø jiems yraitin didelë.

Šiuo metumobiliesiemsmokslinin-kams ypaètrûksta tiks-lios, patiki-mos irsupranta-


specialistø poreikis, jau kitaismetais Europos Komisija pasiûlëpriemones mokslininkø mobilu-mui skatinti tarp skirtingø Euro-pos ðaliø, o 2003 m. ir priemonesjø karjeros galimybëms laiduoti.

Augaliniai steroliai ir kakavos flavonoliai –

tys kur kas ankstyvesnës, susijusios suhomocisteinu, kaip tarpiniu apykaitosmetabolitu, kuris labai priklauso nuoþmogaus mitybos. Taèiau visada buvo irbus ávairiø etapø susirgimø plëtotëje, irkiekviename ið jø gali bûti daug galimy-biø padëti þmogui. Pastaruoju metu skel-biama, kad subalansuotos mitybos dë-ka galima veikti paþintø procesø eigà.

Daugybës tyrimø rezultatai iðaiðkino,kad kakavoje esanèios fitocheminësmedþiagos, ypaè flavonoliai, kaip atski-ra grupë, bei jø junginiai yra reikðmingiþmogaus sveikatai. Ið ðios grupës ypaèiðskirtini procianidinai, nors randami ma-þesniais kiekiais ir kituose augalinës kil-mës maisto produktuose, pvz., vyðnio-se ir kt. Procianidinai pasiþymi ne tik an-tioksidaciniu, bet ir antiuþdegiminiu vei-kimu. Mat biologinëse sistemose (ðiuoatveju þmogaus organizme) jie yra me-tabolizuojami á cianidinus ir ágauna an-tiuþdegiminá, antialerginá bei antivirusinápoveiká. Dël antioksidacinio ir antiuþde-giminio poveikio daro átakà kraujagys-liø endotelio funkcijoms.

Paaiðkëjo, kad, pavartojus kartu au-galinius sterolius ir kakavos flavonolius ke-letà savaièiø, kraujo plazmoje sumaþëjapadaugëjusio cholesterolio ir maþo tan-kio lipoproteinuose esanèio cholestero-lio kiekis. Taèiau taip bûna tada, kai laiko-masi ir kitø sveikos mitybos taisykliø: mais-to tinkamo kaloringumo, maþesnio rieba-lø vartojimo, vengiant natrio pertekliaus irsuvartojant su maistu reikiamà kalio kie-ká, taip pat rûpinantis nesësliu gyvenimobûdu. Kakavos flavonoliai ypaè ryðkiai su-maþina sistoliná kraujospûdá. Taigi maistoproduktø pasirinkimas ir jø atitinkamas var-tojimas tampa profilaktine priemone ir pa-deda sumaþinti ðirdies bei kraujagysliø sis-temos sutrikimø rizikà.

Per pastaràjá deðimtmetá, tiriant fitoche-mines maisto medþiagas ir jø poveiká þmo-gaus organizmo medþiagø apykaitos pro-cesams, daug ávairiose ðalyse atliktø dar-bø iðryðkino jø reikðmæ ir átakà ðirdies irkraujagysliø ligø rizikai sumaþinti. Flavo-noliai – tai grupë augaliniø antioksidantø,o tiksliau tai subklasë augalinio maistoproduktuose esanèiø fitocheminiø me-dþiagø, bendru vardu pavadintø flavonoi-dais, kuriø atskirø izomerø paþinimas ðiuometu yra tyrinëtojø dëmesio centre ir ne-nuostabu, kad ðiuo antioksidantø paþini-mo laikotarpiu nuolatos atrandamos nau-jos jø veikimo formos, reikðmingos ne tikfiziologiniu poveikiu, bet ir atsirandantiemssutrikimams paþinti.

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

reikðminga profilaktinë priemonëPastaruoju deðimtmeèiu, vaistø papli-

timo amþiaus laikotarpiu, vaistø gavimasir ið dalies nekontroliuojama jø reklamaðiandien jau pripaþástama kaip neigiamasreiðkinys. O susidomëjimas antioksidan-tais bei ávairiomis fitocheminëmis medþia-gomis teikia vilties paþinti natûraliø, gam-toje paplitusiø medþiagø veiksmingà pro-filaktiná bei gydomàjá poveiká.

Pastaraisiais deðimtmeèiais iðryðkë-jo naudingas augaliniø steroliø, kuriøþmogus gauna su maistu, fiziologinispoveikis. Iðryðkëjo ir jø rekomenduoja-mos normos – suaugusiam sveikamþmogui apie 1 g per dienà, taip pat jøátaka lipidø apykaitai, ypaè jos sutriki-mø atvejais, sergant ðirdies ir krauja-gysliø ligomis.

Dabartiniame antioksidantø paþini-mo amþiuje nuolat atrandamos naujosfitocheminës medþiagos, taip pat gau-namos su maistu, irgi tampa natûraliaisvaistais. Nauji, tobulesni tyrimo meto-dai atveria naujas galimybes profilakti-kai bei gydymui.

JAV Ilinojaus valstijos grupë tyrinëto-jø nustatë, kad augaliniai steroliai kartusu kakavos flavonoliais daro teigiamà áta-kà kai kuriems medþiagø apykaitos pro-cesams ir duoda teigiamø rezultatø ðir-dies ir kraujagysliø funkcijai gerinti.

Literatûroje skelbiama labai daugduomenø apie kai kuriø maisto medþia-gø átakà cholesterolio apykaitai. Choles-terolio perteklius skatina aterosklerozësplëtotæ bei ðirdies ir kraujagysliø ligas,nors pirminës aterosklerozës atsiradimoprieþastys yra gilesnës ir labai daug pri-klauso nuo ávairiø maisto medþiagø tar-pusavio balanso þmogaus mityboje beisveikos gyvensenos principø. Taikant þi-nomà sveikà mitybà bei konkreèias mais-to medþiagø balansavimo priemonescholesterolio koncentracijai sumaþintikraujo plazmoje ir maþo tankio lipopro-teinuose, nustatyta, kad daug sëdin-tiems, maþai judantiems ir nesilaikan-tiems kitø sveiko gyvenimo bûdo norma-tyvø þmonëms tos paèios priemonës yraapie 2–4 kartus maþiau veiksmingos.Kaip þinoma, augaliniai steroliai yra geranatûrali maisto medþiaga, veikianti cho-lesterolio apykaità, maþinanti jo ásisavi-nimà ið maisto, perneðimà á audinius iðkepenø, ðalinanti jo pertekliø su tulþimi.

Nors šiuo metu dar daug kas mano,kad vos ne didþiausia blogybë ðirdies irkraujagysliø ligoms plëtotis yra padidë-jusi cholesterolio koncentracija kraujoplazmos maþo tankio lipoproteinuose, ta-èiau uþmirðtama, kad pirminës prieþas-

mos informacijos apie socialinæ apsau-gà. Daugeliui mokslo darbuotojø sunkuávertinti, kaip judëjimas tarp ðaliø paveiksjø finansinæ padëtá, iðëjus á pensijà.

Šios problemos buvo svarstomos2008 m. birþelá Vokietijos rektoriø kon-ferencijos surengtame seminare „Nacio-nalinës pensijø schemos – kliûtis moks-lininkø mobilumui Europos aukðtojomokslo erdvëje“. Seminaro dalyviø nuo-mone, vienas problemos sprendimo bû-dø galëtø bûti parama Europos moksli-ninkø mobilumo centrø tinklui EURA-XESS, kuris galëtø tiesiogiai konsultuo-ti mokslininkus socialinës apsaugosklausimais. Seminaro dalyviø nuomone,taip pat labai svarbu, kad mokslo ir stu-dijø institucijø personalo skyriai galëtøne tik ádarbinti atvykusá mokslininkà, betir teikti jam informacijà apie socialinæ ap-saugà ðalyje. Mobilumo centrø beimokslo ir studijø institucijø personaloskyriø darbuotojai turi bûti specialiai ap-mokyti teikti ðias konsultacijas.

Lietuva taip pat prisideda prie Euro-pos Komisijos iniciatyvø garantuotimokslininkø mobilumà. Nuo 2005 m.veikia Lietuvos mokslininkø mobilumocentras (LMC) kaip Studijø kokybës ver-tinimo centro padalinys. Lietuvos moks-lininkø mobilumo centro tikslas – prisi-dëti prie palankiø sàlygø asmenø judë-jimui sudarymo per Lietuvos mokslinin-kø mobilumo centro ákûrimà ir veiklossuderinimà. Centro veikla orientuojamaá mokslininkø pritraukimà ir sugràþinimàá Lietuvà. LMC tinklalapyje (www.eura-xess.lt) skelbiami Lietuvos mokslo ir stu-dijø institucijø darbo skelbimai apie nau-jausias Europos Komisijos iniciatyvas,pranešimai apie renginius mokslinin-kams Lietuvoje ir svetur. 2008 m. LMCiðleido leidiná „Kaip gauti paramà studi-joms ir moksliniams tyrimams uþsieny-je?“, skirtà visiems, norintiems gilinti þi-nias ir ágûdþius uþsienio ðalyse. Leidi-nyje pristatomos uþsienio ðaliø siûlomosstipendijø programos, tarptautinësmoksliniø tyrimø ir eksperimentinës plët-ros bendradarbiavimo sutartys bei gali-mybës pagal 7-àjà Bendràjà programà(7BP) – SP „Þmonës“. Leidinio elektro-niná variantà galima rasti Lietuvos moks-lininkø mobilumo centro tinklalapyje.


Statistikos departamento statistiniøtyrimø duomenimis, 2007 m. moksliniøtyrimø ir technologijø plëtros (MTTP) dar-bams buvo skirta 803,1 mln. litø. Paly-ginti su 2006 m., iðlaidos iðaugo 145 mln.litø, t.y. 22,1 procento. Remiantis iðanks-

2003 2004 2005 2006 2007Iš viso 381,8 472,7 542,0 657,8 803,1Verslo ámoniø lëðos 63,9 94,3 113,0 172,2 196,9Valdþios lëðos 246,5 298,3 340,1 352,6 384,4Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 18,2 28,4 30,7 35,0 60,2Ne pelno institucijø lëðos 0,4 1,3 1,2 3,7 4,3Uþsienio lëðos 52,8 50,4 57,0 94,3 157,3MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,67 0,76 0,76 0,80 0,83*Aukštojo mokslo sektorius 200,7 254,9 296,1 323,7 406,6Verslo ámoniø lëðos 14,8 10,7 11,3 12,3 13,4Valdþios lëðos 156,4 202,9 228,9 242,1 273,6Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 18,1 28,0 30,3 34,3 59,3Ne pelno institucijø lëðos 0,2 0,8 0,5 1,6 0,6Uþsienio lëðos 11,2 12,5 25,1 33,4 59,7MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,35 0,41 0,41 0,40 0,42*Valdþios sektorius 100,9 116,5 135,4 150,3 167,4Verslo ámoniø lëðos 5,6 11,1 9,0 9,3 4,2Valdþios lëðos 82,4 92,5 109,2 102,9 105,0Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 0,1 0,3 0,2 0,5 0,6Ne pelno institucijø lëðos 0,2 0,1 0,7 1,5 3,2Uþsienio lëðos 12,6 12,5 16,3 36,1 54,4MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,18 0,19 0,19 0,18 0,17*Verslo ámoniø sektorius 80,2 101,3 110,5 183,8 229,1Verslo ámoniø lëðos 43,5 72,5 92,7 150,6 179,3Valdþios lëðos 7,7 2,9 2,0 7,6 5,8Aukštojo mokslo sektoriaus lëðos - 0,1 0,2 0,2 0,3Ne pelno institucijø lëðos - 0,4 - 0,6 0,5Uþsienio lëðos 29,0 25,4 15,6 24,8 43,2MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,14 0,16 0,16 0,22 0,24*

*- išankstiniai duomenys

1 lentelë. Bendrosios MTTP iðlaidos pagal sektorius ir finansavimoðaltinius 2003–2007 m. (mln. litø)

2003 2004 2005 2006 2007Išlaidos MTTP iš viso, mln. Lt 381,8 472,7 542,0 657,8 803,1

ið jø, %fundamentiniams tyrimams 35,5 35,8 34,7 32,3 30,8taikomiesiems tyrimams 38,0 36,7 36,4 38,7 37,1technologijø plëtrai 26,5 27,5 28,9 29,0 32,1

2 lentelë. Iðlaidos moksliniams tyrimams ir technologijø plëtrai

Mokslinio tyrimo d2007 m. mokslinio tyrimo darbams ðalyje skirta 803 mln. l

tiniais BVP duomenimis, bendrosios Lie-tuvos iðlaidos moksliniams tyrimams irtechnologijø plëtrai sudarë 0,83 procentoBVP (2006 m. – 0,8%).

Kaip ir praëjusiais metais, daugiau ið-laidø MTTP patyrë aukðtojo mokslo sek-torius – 406,6 mln. litø, arba 50,6 procen-to visø MTTP iðlaidø, verslo ámoniø sek-torius – 229,1 mln. litø (28,5%) ir valdþiossektorius – 167,4 mln. litø (20,9%). 2007

Uoste laivainaudos ðvarià

energijàNaujausia „Siemens“ technolo-

gija maþins aplinkos tarðà. Jûriniuo-se laivuose naudojamà dyzelinà pa-keis elektra – Vokietijos uoste Liu-beke laivai savo generatorius pa-kraus krante.

„Siemens“ sukurta energijos tie-kimo sistema „Siharbor“ leidþia uos-te prisiðvartavusiems laivams ið-jungti dyzeliu varomus generatoriusir, prisijungus prie energijos tiekimosistemos, naudotis jëgainiø gene-ruojama energija, uþuot gaminus jàsavarankiðkai.

Energija tiekiama paprastu kištu-ko ir lizdo sujungimo principu: Liube-ko uosto „Nordland“ doke prisiðvar-tavusiems laivams tereikia kabeliu su-sijungti su krantinës ryðio punktu.

Taip sprendþiama daugeliui uos-tamiesèiø aktuali problema – uosto„smogas“. Dyzeliu varomi generato-riai ne tik gamina energijà, bet ir su-kelia gerokai aukðtesnæ sieros ir kitøsveikatai þalingø daleliø emisijà ne-gu bet kuris kitas kuras, o laivø CO2emisija yra tokia pat didelë kaip ir orotransporto. Laivams naudojantisnaujuoju energijos ðaltiniu, jø gene-ruojamo CO2 kiekis turëtø sumaþëti35 proc., azoto oksidø kiekis – 95proc., sveikatai þalingø daleliø kon-centracija ore – apie 90 procentø.

„Siemens“ technologija Liubekeveikia 50 hercø daþniu, kaip ir visiuoste besišvartuojantys laivai. Tuotarpu beveik du treèdaliai visø laivøpasaulyje turi 60 hercø daþniu vei-kianèias sistemas, todël norint Eu-ropoje tiekti laivams energijà iš krantoreikia suderinti jø daþnius. Šiuo tiks-lu „Siemens“ sukûrë „Siplink“ siste-mà, kuri leidþia sujungti „Siharbor“su laivo borto sistema nepaisant skir-tingø abiejø daþniø. „Siplink“ turi duDC sàsaja sujungtus keitiklius, kurieyra prijungti prie energijos tiekimo tin-klo. Tokiu bûdu „Siplink“ sugeba netik tiekti energijà atskiram tinklui, betir sureguliuoti besiskirianèius jødaþnius bei sujungti tuos tinklus.

Pirmieji tokià sistemà iðbandëÐvedijos jûrø transporto kompani-jos „Transatlantic“ keltai „Transpa-per“, „Transpulp“ ir „Transtimber“.

Daugiau informacijos: www.sie-mens.com

Ramûnas GAUKÐTAS


Gediminas SAMUOLISStatistikos departamento Þiniøekonomikos skyriaus vedëjas


2003 2004 2005 2006 2007MTTP veikloje dalyvaujanèiødarbuotojø skaièius, tenkantis1000 gyventojø 4,2 4,8 4,8 4,8 5,51000 darbo jëgos 8,8 10,1 10,2 10,3 11,5Ið viso MTTP darbuotojø1 14534 16436 16323 16379 18467aukštojo mokslo sektoriuje 10452 11797 11505 11752 12872valdþios sektoriuje 3301 3330 3259 3066 3072verslo ámoniø sektoriuje 781 1309 1559 1561 2523Ið viso tyrëjø 10552 11636 11918 12013 13393aukštojo mokslo sektoriuje 8304 9294 9124 9236 10195valdþios sektoriuje 1736 1753 1878 1759 1694verslo ámoniø sektoriuje 512 589 916 1018 1504Tyrëjai, turintys mokslo laipsnáar pedagoginá vardà, 5399 5809 5893 5976 6268aukštojo mokslo sektoriuje 4296 4710 4737 4815 5070valdþios sektoriuje 1013 996 1029 1026 1032verslo ámoniø sektoriuje 90 103 127 135 166Ið viso technikø ir jiemsprilygintø darbuotojø 1723 1888 1737 1687 1951aukštojo mokslo sektoriuje 757 660 724 692 815valdþios sektoriuje 826 837 672 685 730verslo ámoniø sektoriuje 140 391 341 310 406Ið viso kitø MTTP darbuotojø 2259 2912 2668 2679 3123aukštojo mokslo sektoriuje 1391 1843 1657 1824 1862valdþios sektoriuje 739 740 709 622 648verslo ámoniø sektoriuje 129 329 302 233 6131 Pagrindinëje darbovietëje dirbanèiø asmenø skaièius.

3 lentelë. MTTP darbuotojø pasiskirstymas pagal sektorius

2004 2005 2006 2007iš viso moterys iš viso moterys iš viso moterys iš viso moterys

Iš viso 11047 5462 11002 5521 10995 5566 11889 6320turi mokslo laipsnáhabilituoto daktaro 802 112 764 115 759 115 771 130daktaro 4617 2024 4707 2120 4796 2189 4975 2365pedagoginá vardàprofesoriaus 737 82 757 86 790 94 812 110docento 2255 836 2211 822 2177 832 2314 953kiti tyrëjai 5341 3212 5236 3194 5154 3173 5787 3678ið jø doktorantai 2417 1391 2253 1320 2284 1349 2283 13442Be verslo sektoriaus.

4 lentelë. Tyrëjai, jø mokslo laipsniai ir pedagoginiai vardai2

darbø finansavimas litø. Iðlaidos mokslinio tyrimo darbams sudarë 0,83 procento BVP

sudarë 0,24 procento (2006 m. – 0,22%).Didþiausià MTTP iðlaidø dalá pagal fi-

nansavimo ðaltinius sudarë valdþios lë-ðos – 47,9 procento, verslo ámoniø lëðos– 24,5 procento, uþsienio lëðos – 19,6 pro-cento, aukðtojo mokslo ir ne pelno insti-tucijø lëðos sudarë 8,0 procento.

2007 m. MTTP veikla uþsiëmë 18,5tûkst. darbuotojø, 6,3 tûkst. jø buvo moks-lo laipsná ir pedagoginá vardà turintys dar-buotojai, ið jø 2,7 tûkst. – moterys. Aukð-tojo mokslo ir valdþios sektoriø instituci-jose MTTP veikla buvo uþsiëmæ 15,9tûkst. darbuotojø, ið jø 6,1 tûkst. tyrëjø,turinèiø mokslo laipsná ar pedagoginá var-dà. Verslo sektoriuje MTTP veikla uþsië-më 2,5 tûkst. darbuotojø, ið jø 166 tyrëjai,turintys mokslo laipsná. Verslo sektoriujetyrëjø, turinèiø mokslo laipsná, skaièius permetus iðaugo 23 procentais.

Aukštojo mokslo ir valdþios sektoriøinstitucijose darbuotojø, dalyvaujanèiøMTTP veikloje, skaièius, palyginti su 2006m., padidëjo beveik 8 procentais. Tyrëjø,turinèiø mokslo laipsná ar pedagoginá var-dà, skaièius iðaugo 4 procentais. Dides-në dalis tyrëjø, turinèiø mokslo laipsná arpedagoginá vardà, vyrai – 3,5 tûkst., mo-terø buvo 2,6 tûkst., t.y. 43 procentai. Vy-resni nei 55 metø tyrëjai, turintys mokslolaipsná ar pedagoginá vardà, sudarë 38,6procento, iki 35 metø – 13,2 procento.

Moksliniø tyrimø ir technologijø plëtrosdarbø tyrimai atliekami kasmet, apklausia-mos atrinktos gamybos ir paslaugø ámo-nës (pagal EVRK 1.1 red. – C–O sekcijøámonës), kuriose dirba 10 ir daugiau dar-buotojø (ámonës, kuriø pagrindinë veiklaávardijama kaip mokslinio tyrimo, apklau-siamos visos), ir aukštojo mokslo beivaldþios sektoriaus institucijos, kurios uþsi-ima mokslinio tyrimo veikla.

m. MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP) aukðtojo moksloir valdþios sektoriuose buvo 0,59 procen-

to ir, palyginti su 2006 m., beveik nepaki-to (2006 m. – 0,58 procento). Verslo sek-toriuje MTTP iðlaidø santykis su BVP


Per 200 metø Higienos instituto rai-dos laikotarpá 17 kartø keitësi Instituto pa-vadinimai, 8 kartus – Instituto buveinës,keitësi ir veiklos kryptys (nuo vakcinaci-jos ir bakteriologijos iki profesinës ir vi-suomenës sveikatos), mokslininkai (dir-bo ávairiausiø specialybiø 167 mokslødaktarai ir profesoriai), Institutui vadova-vo 20 direktoriø. Pokyèius lëmë sveika-tos mokslø paþanga ir Lietuvos aktuali-jos. Taèiau niekada nekito Instituto misija– bûti profilaktinës medicinos mokslo,

Higienos

Didþioji gatvë XX a. pradþioje(fotografas Jonas Bulhakas)

Ketvirtoji Radvilø rezidencija 1543 m.palikimo keliu atiteko M.Radvilai Juodajam,kuris èia ásteigë pirmàjà protestantøkoplyèià ir vieðàjà mokyklà. XVII a. rûmaivadinosi Kaðtelionø rûmais. 1804 m. ðiuosrûmus iš Vilniaus kašteliono MotiejausRadvilos uþ 10 000 dukatø nupirko Vilniausuniversitetas ir árengë juose klinikas,veikusias iki 1842 m., kurioms vadovavoJozefas Frankas. Ðiuose rûmuose buvo irJ.Franko ákurto Vakcinacijos institutobuveinë

mokymo ir praktinës pagalbos visuome-nës sveikatai institucija. Pagal veiklos tu-riná išskiriami šie pagrindiniai etapai:

vakcinacija ir bakteriologija (1808–1918 m.),

epidemiologija ir mokrobiologija(1918–1945 m.),

sanitarija, higiena ir toksikologija(1945–1970 m.),

þmogaus ekologija, mitybos higie-na ir narkologija (1970–1992 m.),

darbo, ekologinë medicina ir vaikøsveikata (1992–2006 m.),

profesinë ir visuomenës sveikata(nuo 2006 m.).

Pirmuoju etapu (vakcinacija ir bakte-riologija, 1808–1918 m.) prof. Jozefo Fran-ko iniciatyva ákurto Vakcinacijos institutopagrindinë veiklos kryptis buvo vakcina-cijos klausimø sprendimas. Buvo atlieka-mi eksperimentiniai tyrimai, ieškomaveiksmingesniø vakcinos nuo raupø pa-ruoðimo, skiepijimo bûdø, vykdoma vak-cinos gamyba, turëjusi rinkà Italijoje, Ðvei-carijoje ir kitose Europos ðalyse. Prof.J.Frankui išvykus iš Vilniaus ir 1832 m.Rusijos imperijos valdþiai uþdarius Vil-

niaus universitetà, Vakcinacijos institutoveikla buvo pristabdyta. Šiuo laikotarpiuprofilaktinës medicinos veiklà vykdë Vak-cinacijos institutas (1808–1832 m.), Ani-malinës vakcinos institutas (1872–1873m.), Raupø skiepijimo institutas (nuo 1887m.), Analitinë stotis (1887–1924 m.), Pa-stero stotis (1897–1940 m.). Institutui va-dovavo prof. Jozefas Frankas (1808–1825m.), A.Šerševskis (1872–1873 m.), Pet-ras Ringoldas Bagenskis (nuo 1887 m.),dr.Aleksandras Voinièius (1908–1914 m.),dr.Vaclovas Orlovskis (1897–1918 m.).

Antruoju etapu (epidemiologija ir mik-robiologija, 1918–1945 m.) Valstybiniamehigienos institute, atkurtame Lietuvoslaikinojoje sostinëje Kaune 1918 m., bu-

buvo aprobuojami ir taikomi nauji vakci-nacijos metodai nuo pasiutligës, tobuli-nama vakcinacijos technologija, o dau-guma Instituto darbuotojø vykdë praktinálaboratoriná darbà. Karo metais Vilniuje irKaune veikë bakteriologinës laboratorijos,kuriose buvo atliekami ávairûs serologi-niai, bakteriologiniai ir klinikiniai tyrimaivokieèiø kariuomenei. 1944 m., vokie-èiams pasitraukus ið Vilniaus, Institutasatkuriamas ir pavadinamas Vilniaus res-publikiniu sanitarijos ir higienos institutu.Šiuo laikotarpiu profilaktinës medicinossrityje darbavosi Valstybinis higienos ins-titutas Kaune (1932–1945 m.), Valstybiniohigienos instituto (Varšuvoje) filialas Vilniu-je (1935–1940 m.), Higienos institutas Vil-niuje (1940–1941 m.), Respublikinis sani-tarijos ir higienos institutas (1944–1945 m.).Institutams vadovavo dr. Vaclovas Orlov-skis (1918–1940 m.), Motiejus Nasvytis(1918–1921 m. Kaune), prof. Antanas Jur-gelionis (1921–1922 m. Kaune), Vladis-lavas Praþmovskis (1931–1945 m.), J.Ma-deikis (1934–1940 m. Kaune), prof. Vytau-tas Girdzijauskas (1940 m. Kaune),J.Šabanas (1940–1944 m. Kaune).

Treèiuoju etapu (sanitarija, higiena irtoksikologija 1945–1970 m.) atkurtas Ins-titutas vykdë epideminiø karo padariniølikvidavimo darbus, o moksliniai darbaibuvo nustumiami á antrà planà. 1946 m.prie Instituto organizuojami Respublikiniaisanitarinio švietimo namai, o 1952 m. –Metodinis centras, vadovaujantis 70-èiaisanitarijos-epidemiologijos stoèiø (SES),kurio pagrindu vëliau ákuriama Respubli-kinë SES. 1955 m. Kauno ir Vilniaus insti-tutai sujungiami á vienà Vilniaus moksli-nio tyrimo Epidemiologijos ir higienos ins-titutà, ásikûrusá Vilniuje, Gorkio g. 64 (da-bar Didþioji g. 22). Didþiausi nuopelnaišiuo laikotarpiu priskirtini direktoriui prof.Vladui Kvikliui, kurio iniciatyva 1963 m.Instituto mokslo darbuotojø pagrindu Vil-niaus universiteto Medicinos fakultete su-formuojama Higienos katedra. Institutebuvo vykdomi komunalinës, mokyklinës,pramonës ir maisto higienos tyrimai. Ga-mybinis skyrius Kaune gamino vakcinasir diagnostinius preparatus, kuriais buvoaprûpinamos Lietuvos, Latvijos ir Balta-rusijos sanitarinës-epidemiologinës sto-tys. Nuo 1964 m. Institute buvo pradëtitoksikologiniai pesticidø ir pramonëjenaudojamø kenksmingø medþiagø tyri-mai bei rengiami siûlymai joms normuo-ti. Šiuo etapu profilaktinës medicinos veik-là vykdë Respublikinis sanitarijos ir higie-

vo vykdomi bakte-riologiniai-diagnos-tiniai ir serologiniaiûmiø ir lëtiniø infek-ciniø ligø tyrimai.Vilniuje Lenkijosokupacijos metaisveikë atskiros mais-to produktø tyrimoir vandens tyrimolaboratorijos, kurias

sujungus 1935 m. ásteigtas Valstybinio hi-gienos instituto Varðuvoje filialas. 1940 m.sugràþinus Vilniø Lietuvai, prie Varšuvosvalstybinio higienos instituto filialo prijun-gus privaèià V.Orlovskio Pastero stotá, ási-kuria Higienos institutas Vilniuje, kuriame


institutui –

Higienos institutas šiandien (Didþioji g. 22)

Pastero instituto, kuruojanèio 30 Pasterovardo institutø pasaulyje, ásteigto 1888 m. irkuravusio 1897 m. ásteigtos Vilniaus Pasterostoties veiklà, pastatas Paryþiuje

MinintVakcinacijosinstituto 175

metøjubiliejø,Higienosinstituto

kiemelyjepastatytaspaminklasjo ákûrëjui

prof. JozefuiFrankui

200 metø

Dr. Remigijus JANKAUSKAS

nos institutas (1945–1946 m.), Respubli-kinis Vilniaus sanitarijos ir higienos insti-tutas (1946–1950 m.), Respublikinis sa-nitarijos ir higienos institutas (1950–1952m.), Sanitarijos ir higienos institutas(1952–1956 m.), Vilniaus epidemiologijosir higienos institutas (1956–1957 m.), Vil-niaus mokslinio tyrimo epidemiologijos irhigienos institutas (1957–1964 m.), Epi-demiologijos, mikrobiologijos ir higienosmokslinio tyrimo institutas (1964–1970m.). Institutui vadovavo dr. Antanas Ma-kauskas (1946–1956 m., Kaunas), prof.Stanislavas Legeþinskis (1945 m.),prof.Vladas Kviklys (1945–1959 m.), prof.Pranas Lazutka (1959–1970 m.).

Ketvirtuoju etapu (þmogaus ekologi-ja, mitybos higiena ir narkologija, 1970–1992 m.) Institutas jau buvo subrendæsspræsti Lietuvai iðkylanèias mokslines pro-blemas, atspindinèias Lietuvos sveikatosapsaugos poreikius ir kraðto patologijospobûdá. Institute, bendradarbiaujant suEstijos ir Baltarusijos institutais, buvo vyk-domi þmogaus iðorinës ir darbo aplinkosmoksliniai tyrimai, rengiamos rekomen-dacijos sanitarinëms-higieninëms sàly-goms gerinti, profesiniø ir infekciniø ligødiagnostikai bei profilaktikai tobulinti.

1978 m. nuo Instituto atsiskyrë tapusi sa-varankiðka gamybine ámone Kauno bak-teriniø preparatø gamykla. Nuo 1985 m.,atliepiant Sovietø Sàjungoje vykdomai an-tialkoholinei kampanijai, ypatingas dëme-sys buvo skiriamas alkoholizmo, o vëliau– ir narkomanijos paplitimo tyrimams irnarkologiniø problemø sprendimui. Mity-bos higienos laboratorijoje buvo atlieka-mi gyventojø faktinës mitybos, maistoproduktø uþterðtumo nitratais bei bitinin-kystës produktø panaudojimo tyrimai.Darbo higienos laboratorijoje buvo tiria-mos Lietuvos pramonës ir þemës ûkiodarbuotojø darbo sàlygos bei sveikatos

bûklë. Institute buvo diegiamos naujostechnologijos: elektroninë mikroskopija,kompiuterinë ritmografija, elektropunktû-rinë ekspresdiagnostika, raumenø elek-tro- ir lazerinë stimuliacija. 1991 m., reor-ganizuojant institutà, nuo jo atskirtos Nar-kologiniø problemø ir Mitybos higienoslaboratorijos, kuriø pagrindu buvo ásteig-ti Vilniaus narkologinis ir Respublikinis mi-tybos centrai. Šiuo etapu profilaktinës me-dicinos veiklà vykdë Epidemiologijos,mikrobiologijos ir higienos mokslinio ty-rimo institutas (1970–1989 m.), Higienosmokslinio tyrimo institutas (1989–1992m.). Institutui vadovavo dr.StanislovasGurèinas (1970–1992 m.).

Penktuoju etapu (darbo, ekologinëmedicina ir vaikø sveikata, 1992–2006m.) Institutas Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nutarimu 1992 m. patvirtina-mas valstybës mokslo ástaiga. Jameásteigiami Darbo medicinos ir Ekologi-nës medicinos centrai, taip pat Vaikø hi-gienos ir Epidemiologiniø tyrimø skyriai.

Institute pradedamas tarptautinis ben-dradarbiavimas su Europos ðaliø darboir aplinkos tyrimø institucijomis. Tais pa-èiais metais Darbo medicinos centrassveikatos apsaugos ministro ásakymu pa-skiriamas Pasaulio sveikatos apsaugosryðiø punktu Lietuvoje, jame 1994 m. ástei-giamas Valstybinis profesiniø ligø regist-ras. 1995 m. DMC cheminiø ir fizikiniøtyrimø laboratorijos atestuojamos aplin-kos tyrimams. Ekologinës medicinoscentre ásteigiamas Nacionalinis poten-cialilla toksiniø cheminiø medþiagø re-gistras, pradedamas vykdyti biologinismonitoringas. 1996 m. Institute prade-damas leisti mokslinis þurnalas „Visuo-menës sveikata“, kuris nuo 2005 m. in-deksuojamas „Index Copernicus“ duo-menø bazëje.

Nukelta á 42 p.


Biotechnologijos institute ásikûrusiojeBiotermodinamikos ir vaistø kûrimo la-boratorijoje kuriamos cheminës, vaistaisvëþiui gydyti galinèios tapti medþiagos.Jos vadovas – dr. Daumantas Matulis –vienas pagrindiniø prieðvëþiniø ir biome-dþiagø kûrimo mokslo tyrimø praktikai pa-saulyje pristatyti skirtos konferencijos „7-asis ScanBalt forumas ir Biomedþiagødienos 2008“ iniciatoriø ir organizatoriø.Bûdamas Lietuvos atstovas ScanBalt bio-regione, Daumantas Matulis pabrëþia, jogVilnius tokio masto renginá organizuoti pa-sirinktas neatsitiktinai – tai tik patvirtinaaukðtà Lietuvoje plëtojamø gamtos ir gy-vybës bei biotechnologijos mokslø lygá.

Rinkos globalizacijos sàlygomis vis di-desnæ átakà verslui daro teigiamas ðaliesávaizdis, jos þinomumas pasaulyje. Bio-technologija yra mokslo sritis, kurioje Lie-tuva tikrai turi kuo pasigirti.

Du moksliniai renginiai sujungti á vie-nà, kad bûtø galima pritraukti platesnësauditorijos dëmesá, sustiprinti tarpvals-tybiná bendradarbiavimà, taip pat orga-nizacijø, mokslininkø, moksliniø parkø iruniversitetø partnerystæ, kas paspartin-tø verslo plëtrà tarp suinteresuotø ðaliø,leistø efektyviai keistis patirtimi mokslo,pramonës, verslo ir valstybinio sekto-riaus srityse.

Ypatingos reikðmës turëjo ðiandienosaktualijai skirta diskusinë konferencijosdalis – „Á Europà gráþtantys talentai“. Dis-kusijoje apie protø susigràþinimà kalbëjæávairiø ðaliø mokslininkai akcentavo, jog,norint susigràþinti savo ðalies mokslinin-kus, labai svarbu, kad jie gautø informa-cijos apie ðalies mokslo institucijose, uni-versitetuose esanèias laisvas darbo vie-tas, konkursus. Kai kuriose ðalyse yra su-kurti specialûs interneto portalai, taèiaukai kur ðios informacijos vis dar stinga.Þinoma, labai svarbu ir tai, ar ketinanèiusgráþti tenkina ðalyje esanti mokslo mate-rialinë bazë, darbø tematika, atlyginimai,buitinës sàlygos ir t. t.

Prof. Maciejus Zylièius (Maciej Zylicz)ið Varðuvos tarptautinio làstelës biologi-jos instituto, be to, šis profesorius yra Len-kijos Mokslo fondo direktorius, pristatëpraneðimà apie molekuliniø ðaperonøreikðmæ làsteliø transformacijai. Maþi bal-tymai ir peptidai yra linkæ spontaniðkaisusivynioti in vitro ir taip tapti trimate struk-tûra. In vivo situacijoje viskas kur kassudëtingiau. Sintetinant baltymus suku-riamos grandinës, linkusios agreguoti. Kaikurie molekuliø ðaperonai (HSp70/Hsp40ir maþi karðèio šoko baltymai) padidinabaltymø susivyniojimo greitá kartu blokuo-dami agregacijà. Kiti šaperonai, tokie kaipHsp90 ar Hsp 100, laikinai prisijungdamiprie baltymø, kurie nëra taisyklingai susi-sukæ, iš dalies juos išsuka, o po to atpa-laiduoja, taip leisdami jiems susisuktispontaniškai á natyvià bûsenà. Molekuliøðaperonø intervencija yra ypaè svarbinatyvios struktûros baltymams, kuriemsnebûdingas visuotinës termodinaminësenergijos minimumas, pavyzdþiui – vëþáslopinantis baltymas p53.

Tyrimai, atlikti Maciejaus Zylièiaus la-boratorijoje, yra skirti molekuliø ðapero-

nø vaidmeniui làsteliø transplantacijojenustatyti. Naudojant išgrynintus þmogausbaltymus, jie identifikavo tarpines reakci-jas, kurios leidþia sujungti molekuliø ða-peronø kompleksus su laukinio tipo armutavusiais vëþá slopinanèiais p53 balty-mais. Taip pat jie atrado, jog Hsp90 mo-lekulinis šaperonas veiksmingiau jungia-si su laukinio tipo p53, nei p53 konfor-maciniais mutantais. Jie pademonstravo,kad Hsp90 molekulinis šaperonas ne-

ScanBalt forumasGiedrë ÐIPAILAITË,dr. Daumantas MATULIS

Lietuvos Biotechnologijos institutas kartu su Lietuvosbiotechnologø asociacija 2008 m. rugsëjo 24–26 d.

Vilniuje surengë tarptautinæ mokslinæ konferencijà „7-asis ScanBalt forumas ir Biomedþiagø dienos 2008“norëdami prisidëti prie tolesnio ðios mokslo srities

plëtojimo Lietuvoje bei þinomumo pasaulyje. Renginyssutraukë 251 dalyvá ið viso pasaulio. Konferencijoje

praneðimus skaitë 45 praneðëjai ið uþsienio.

Vilniuje

Tarptautinë konferencija, kurioje pasidalyta prieðvëþiniøir biomedþiagø tyrimø patirtimi

Biotechnologijos institute fundamentiniai ir taikomieji tyrimai vykdominuo 1975 m., o patá Institutà galima dràsiai vadinti visos dabartinës Lietu-vos modernios biotechnologijos pramonës pagrindu. Institute daugiausiadëmesio skiriama tarptautiniams projektams, kuriuose galima dalyvauti tikpasiekus atitinkamà moksliná lygá. Ðiuo metu 6 Biotechnologijos institutolaboratorijos vykdo apie 30 Europos Sàjungos, JAV ir kitø tarptautiniø orga-nizacijø bei Lietuvos mokslo programø finansuojamø projektø.

Nuo instituto atsiskyrusios 4 pumpurinës ámonës – UAB „Fermentas“(1995), UAB „Biofa“ (1995, dabar „Sicor Teva“), UAB „Biok“ (1991), UAB„Biocentras“ (1991) – daþnai minimos kaip Lietuvos aukðtøjø technologijøpasididþiavimas.

Biotechnologijos institutas

H.R.Metelmanas ir B.Diderichsenas

B.E.Samuelssonas (deðinëje) su kolegaádëmiai sekë diskusijas


Veiklos tikslas – skatinti gamtos mokslø ir biotechnologijø potencialo au-gimà ir šalinti kliûtis ðiø mokslø raidai ScanBalt bioregione. ScanBalt biore-gionas apima 11 ðaliø (Skandinavija, Baltijos ðalys, Lenkija, Ðiaurës Vokietija,Ðiaurës-vakarø Rusija), jame gyvena 85 milijonai gyventojø. ScanBalt biore-giono veikloje dalyvauja daugiau kaip 60 universitetø, 2149 biomokslø/ bio-technologijos srityse veikianèiø ámoniø, tarp jø 671 maþa ir vidutinë ámonë,uþsiimanti moksliniais tyrimais. ScanBalt asociacija palengvina ir koordinuojadalyviø regioninæ ir nacionalinæ veiklà, skatina tarpregioniná bendradarbiavi-mà, pritraukia visuomenës dëmësá, o su juo – ir þmogiškuosius, pramoniniusir finansinius išteklius. ScanBalt dar yra vadinamas „tinklø tinklu“ (network ofnetworks), nes ðiuo metu ScanBalt nariai yra 15 regioniniø ar nacionaliniøtinklø (Norgenta, BioCon Valley, BioTop Berlin, Goeteborg Bio, MedCoastScandinavia, Latvijos ir Estijos biotechnologijø asociacijos). Lietuvos inova-cijø centras ir Biotechnologijø institutas taip pat yra ScanBalt nariai.

– Mûsø organizacija, – pasakoja ScanBalt tarptautiniø komunikacijø va-dybininkë Elise Kvarnström, – teikia paramà norintiems dalyvauti ES projek-tuose, padeda juos rengti, suranda partnerius. Esame sukaupæ nemaþaipatirties. Man tenka dirbti su maþomis ir vidutinëmis biotechnologijø ámo-nëmis. Èia labai aktyvûs lenkai, suomiai, danai, estai. Neseniai ásijungë irlatviai. Nors su Biotechnologijos institutu Lietuvoje palaikome neblogus ry-ðius, taèiau kol kas neturime paraiðkø dalyvauti mûsø programose. Kadan-gi savo forumus kasmet rengiame vis kitoje ðalyje, ðá kartà buvo nuspræstajá surengti Vilniuje. Juolab kad gavome Biotechnologijos instituto sutikimà.

ScanBalt – ne pelno asociacija, turinti bûstinæ Kopenhagoje

stresinëmis sàlygomis yra reikalingas p53taisyklingai susivynioti in vivo ir in vitro sà-lygomis. Hsp90 ðioje reakcijoje gali bûtipakeistas MDM2 molekuliniu šaperonu.Streso sàlygomis ðalia Hsp90 kiti ðape-ronai, tokie kaip Hsp70, Hsp40, yra rei-kalingi taisyklingam p53 susivyniojimui.

Apie ðaperonø srities tyrimus taip patpasakojo prof. Martinas Majeris (MartinMaier, Tiubingeno universitetas, Vokieti-ja) ir Tedas Huppas (Ted Hupp, Edinbur-go universitetas, Škotija).

Profesoriai Jaromiras Pastorekas beijo þmona Silvia Pastoreko iš BratislavosVirusologijos instituto (Slovakija), profe-sorius Seppo Parkkila iš Medicinos tech-nologijos instituto (Suomija) bei profe-sorius Claudiu Supuranas iš Florencijosuniversiteto (Italija) pasakojo apie karbo-anhidrazes, ypaè karboanhidrazæ IX kaipveiksmingos prieðvëþinës terapijos pa-vyzdá.

Karboanhidrazës yra cinko metalofermentai, kurie dalyvauja làstelës pH re-guliacijoje, ávairiuose fiziologiniuose pro-cesuose, tokiuose kaip neuroninio sig-nalo perdavimas, respiracija, skrandþiosulèiø formavimasis bei kaulø rezorbci-ja. Kai kuriø karboanhidraziø izofermen-tai dalyvauja patogeniniuose procesuo-se, tarp jø ir vëþio progresijoje. Profeso-rius Seppo Parkkila parodë, kad karbo-anhidraziø slopikliai gali sumaþinti vëþi-niø làsteliø invaziná potencialà. Vëliau pa-sirodë daug tyrimø rezultatø, parodan-èiø, kad ávairûs karboanhidraziø izofer-mentai veikia augliuose, o sulfonamidaituri prieðvëþiná poveiká.

Profesorius Claudiu T.Supuranas de-taliai papasakojo apie karboanhidraziøstruktûrinæ ávairovæ. Jø laboratorijoje Ita-lijoje buvo sukurta daug originaliø slopik-

liø. Ðie slopikliai jau pradedami taikyti pra-monëje, ne vien kovoje su vëþiu, bet irkaip antibiotikai ir antigrybeliniai agentai.

Paskutiniame sekcijos pranešime dr.

Daumantas Matulis iš Biotechnologijosinstituto pasakojo apie jo laboratorijoje at-liekamus tyrimus ir naujausius tyrimø re-zultatus. Ði laboratorija iðsiskiria gebëji-mu pamatuoti slopikliø jungimosi su kar-boanhidrazëmis termodinamikà ir ener-getikà neseniai ásigytais kalorimetrais irfluorimetrais.

7-ojo ScanBalt forumo konferencijosantivëþiniø tyrimø sekcijos metu pasida-

lyta naujausiomis idëjomis bei uþmegztiir sustiprinti bendradarbiavo ryðiai, kuriepadës efektyvinti LT daromus tyrimus, ga-rantuoti europiná tyrimø finansavimà.

Konferencijos metu kalbëjo daugtarptautinio lygio biomedicinos mokslinin-kø. Tai ir Santariðkiø Kardiochirurgijoscentro darbuotojai: Saulius Raugelë,R.Karalius bei R.Sirmenis, kurie pasako-jo apie biomedþiagas klinikiniuose tyri-muose kardiochirurgijoje, nanomedþiagøspecialistai Rièardas Rotomskis, pasako-jæs apie optinæ biopsijà ir vëþio terapijà,Ramûnas Valiokas, pasakojæs apie mo-lekuliø nanolitografijà ir multivalentišku-mà kaip naujà funkcionaliø baltymø gru-piø modeliavimo áranká. Eiva Bernotienëið Eksperimentinës ir klinikinës medicinosinstituto detaliai papasakojo apie kamie-niniø làsteliø srities tyrimus Lietuvoje. Taippat apie savo tyrimus pasakojo ArvydasSkeberdis, Vida Mildaþienë, Saulius Kli-maðauskas, Kæstutis Sasnauskas, Kæs-tutis Suþiedëlis, Dainius Characiejus beikiti Lietuvos ir uþsienio mokslininkai.

Lietuvos biotechnologø asociacijos

vadovas Algimantas Pauliukonis vadova-vo sekcijai, kurioje pristatytos pagrindi-nës Lietuvos biotechnologijos ámonës.

Lietuvai neeiliná moksliná renginá pa-rëmë privatus ir valstybinis Lietuvos ir uþ-sienio sektorius, taip þenkliai prisidëda-mi prie Lietuvos ávaizdþio biotechnologi-jos mokslo srityje formavimo bei pade-monstruodami itin svarbià mokslo, ver-slo ir pramonës partnerystæ.

Ið kairës: V.Blankas, D.Matulis, H.R.Metelmanas ir C.M.Martin


Þmogus palengva áklimpsti – jei kà nors paraðei ir tai tapo vieða – vaikðtinëji kaipnesavas, grauþaties kankinamas: „Reikëjo kitaip. Svarbiausia liko neparašyta“. Prade-di sukinëtis apie redaktoriø, nuolankiai ðypsodamas (gal net savo viduje ant keliøpriklaupæs), meldi gráþti prie buvusios temos: „Neskandinkite. Dabar tai pasitaisysiu“....O toliau – vël tas pats: dar labiau susigadini... Ir taip – savanoriška galera (amþina?).

Nugalëjo gal paties kipšiuko manyje pakurstytas noras – imti ir sugretinti Dievulio irjo kûrinio – Þmogaus veiklos vaisius. Man pasirodë, kad tai atlikti galiu ne tiktai empi-riškai vertindamas aplinkiná pasaulá, bet ir po ranka turëdamas þmogaus sukurtosiostechnikos kai kuriuos duomenis. Iðvada liûdinanti – visur tas pats: idealybës nëra neipas Dievulá, nei aplink mus – oi, nëra.

VëlProf. Evaldas GARŠKA

spalvos, taip patir „juodosios“

„Purvinosios“ spalvos,kuriø per daug

Dievas sukûrë Þmogø „pagal savo at-vaizdà“ – tiksliau ir teisingiau tegu apibû-dina tie, kurie labiau iðmano paties „Die-vo psichologijà“. Ir jo priesako „...veiski-tës ir dauginkitës“ motyvus. Man tiktai at-rodo, kad šis darbas gal ir ne visiškai Jampasisekë; to, atrodo, neneigia (nuoðirdþiaimuðdamiesi á krûtinæ) ir „Dievo psicholo-gai“. Gal ir paèiam Kûrëjui, stebint pas-kutiniojo kûrinio elgsenà, šleikštulys ima.

O mus, kuriø psichika „silpnesnë“,siaubas kreèia, matant „juodàsias spal-vas“ – mûsø paèiø jausmø ir elgsenos.Ne naujiena – iš savo artimo pareikalau-jame daugiau, negu jis turi, negu jis gali:„Ach, tai tu ðitoksai“. Ir paleidþia þmoge-liai á darbà ne tiktai „velnius ir raganas“,bet ir – kas Dievo duota – kumðèius, pa-galius (mat koèëlø neberasi). O kiek vai-kø spjauna ant moèios ar tëvo (kà jau tenant mokytojo). Sutuoktinis ... mylimasisišsiþada savo buvusios meilës. ... Pasau-lis verda, kunkuliuoja kaip katilas – peða-mës, draskomës „kaip ðunys“ (atsipra-ðau gerøjø ðuneliø). O peilio (ne tiktai kir-vio) griebiasi net moterys. Kitas, vargšelis,ir mirties patale, jei dar išgali, reikalauja:„Nesiartink“. Negana to – nuostatai pa-tvirtinti, stvëræs koká daiktà, paleidþia á „sa-vàjá prieðà“ (su kuriuo amþelá praleido irvienas kità ðvelniausiai ðildë).

Virtualiajame pasaulyjejauku ir gera

Ar esate kam iðsitaræs: „...Nebeskam-bink man daugiau.“

Parašiau ir galvoju – kà tai galëtø reikð-ti: jei ðitai iðdroþë draugas, vadinasi, tujam kaþkuo gyventi neduodi. Dël tavæs„kvëpuoti“ jam sunku.

(Chm-chm?)

Jeigu tai draugë – gal tu taikaisi jàgriebti, uþsimetæs ant peèiø nusineðti á sa-vàjà „olà“ ir daugiau jos iš tenai nebeišleisti.O jai perspektyva tavojoje oloje – nelabai.

Vëlgi „chm-chm“? Nebeaišku, kiekyra leidþiama tavo vyriškosios prigimtiesryþtui prasiverþti; èia vis tiek išlenda pai-niava – vëliau toji pati tavo iðrinktoji drëb-tels: „nematau tavyje Vyro“.

Nieko kito nesugalvosi – tu jai po kojo-mis (retkarèiais) painiojiesi: laikotarpis jaiatëmë ir „norà, ir laikà“ su tavimi kaþko-kius fantasmagorinius „rojaus þaidimus“

sodrumo spalvø pasaulis, o „pilkoji prie-maiša“ buvo galutinai iðstumta? (Primin-siu, kad menkëjanèiu spalvos sodrumuapibûdiname joje beásiveisianèià pilkà-jà, t.y. spalvos „purvinumà“.)

Nieko kito nesugalvosi – puodai ðio-je „aðarø pakalnëje“ labai jau „pritrauk-ti“. Tam uþtamsinti mumyse (nors kaþikà – nenuneigsite) gûþtelæ susisukæstoks stiprus virtualiojo pasaulio poreikis,kad nors ... Ar per serialus, ar per „skai-talus“, per „kompus“, ar per kitokius mû-sø sàmonës ar pasàmonës neuroniu-kø viliojimus – atneðkite, atseikëkite man... (kuo daugiau gyvenimo dþiaugsmoir malonumø, kaip tenai – ekrane) kaipmano vaizduotëje, duokite visà, visà pil-natvæ (kaip kad Adomas su Ievapradþioje...). O jei iš ekrano jau „nusi-bodo“ – duokite chemijà tiems patiemsneuroniukams dirginti; kad tiktai gautu-me nors kokià malonumø porcijëlæ.

Visi esame ðiek tiek áklimpæ – virtua-liajame pasaulyje gyventi gera gera, èiair bendrauti yra taip lengva, èia ir senuspaþástamus sutinki, èia nebûna blogosnuotaikos, èia nei gyvenimo draugas,sugyventinis ar sutuoktinis niurzgia, èiaatþalëlë ir naktá, ir dienà gyventi duoda.O kur dar uoðvë, o dar kaimynai, o darviršininkai ir bendradarbiai ... Tiktai su-kis ir ... šypsokis.

O taip kartais norisi „atsipalaiduoti“ir...trenkti. Á tà marmûzæ.

Nors tiek.

ÞALIA

TAK SPALVINGUMO DIAGRAMA

SPEKTRINË SUDËTIS(BANGOS ILGIS, nm)

SKAISÈIAI GELTONA

ÐILTA BALTA

ÐALTA BALTA

DIENOS ÐVIESA

ÞYDRA

RAUSVA

RAUDONATOLYGIOS

ENERGIJOS TAÐKAS(Atraminë banga)

MËLYNA

Aði

s Y

Aðis X

1 pav. Natûraliøjøspalvø erdvës

diagrama

þaisti. Jeigu tairimtai? Ne iliuzija...

Tai kaipgi èiata idealizacija?Bendravimo „...pagal atvaizdà“.O gal virtualøjá?

Gal ið tikrøjøkiekviename iðmûsø reiklumasásigalëjo prade-dant ne nuo sa-væs, o nuo savoartimo? Gal perkrislà (svetimojeakyje virtusio ràs-tu) atëjo bendravi-mo ir tarpusaviosantykiø bankro-tas? Gal iðplito,anot AleksandroSvijaðo, poþiûrio ágyvenimà ideali-zacija, gal mûsøsàmonëje liko tik-tai absoliutaus



Kaipgi „á tà þemæ“ gráþti?Gráþkime ið jausmø ir emocijø pasau-

lio á duomenø ir faktø pasaulá.Kaþin kà gi mums mûsø Dievulis, kai-

po visø Tëvas ir visuotinis Globëjas, yraparuoðæs?

Intuityviai átariame, kad ir techninëjekûryboje jisai nëra numatæs mums leistilabai ásismarkauti.

Spalvotas pasaulis, spalvotas.Ar sàmoningai, ar taip iðëjo, taèiau

Aukðèiausiojo kanceliarijoje spalvomsmums buvo paskirtas labai siauras tarpe-lis iš viso bangø (elektromagnetiniø) tarps-nio – nuo kilometriniø iki submikroniniø irt.t. (Oho, kiek jo turëta. Kol neþinome, tai

kà turime (pagal bangø ilgius – nuomaþdaug 0,4 iki maþdaug 0,8 mikrono) –mums uþtenka tiek spalvø (gal kokiø sep-tyniø, o vaivorykðtëje ir tiek nëra) ir tiek at-spalviø. Koks graþus graþus tas spalvota-sis pasaulis. Taigi mus tai visiškai tenkinair netgi kelia didelá pasigërëjimà; daugiauneieškome – gal kad neþinome, jog patsDievulis, oi, dar kiek turëjo, bet mums vis-ko neatidavë.

Mes patys esame sukûræ dirbtiniøspalvø, visiðkai panaðiø á natûraliàsias.Popieriuje, ekrane mûsø sukurtieji pa-veiksliukai atrodo tokie graþûs.

Natûraliosios spalvos ir sukurtosiospagal dirbtiniø spalvø modelius (RGB –ekrane, bei CMYK – þurnalø virðeliø ir ki-

tos spausdintosios produkcijos pusla-piuose) – nesigilinant, nepuolant abejotineatrodo, kad labai skirtøsi.

Panagrinëkime viso to duomenis. At-skaitos pradþia (gerai tai ar blogai) priim-kime tai, kas paèioje gamtoje; tegu taibûna aukðèiausia praba – etalonu. Moks-lo pasaulis áprato spalvas ir atspalviusvaizduoti spalvine erdve. Tarptautinëapšvietimo komisija (TAK, pranc. Com-mission International de L‘Eclairage - CIE)sukonstravo natûraliøjø spalvø erdvæ irpasiûlë visas spalvas iðdëstyti erdviniøspalviniø koordinaèiø sistemoje. Dvima-tis matomosios natûralios šviesos spal-vø erdvës modelis (koordinatëse X ir Y)yra vaizduojamas figûra, panaðia á pripjau-tà „lieþuvá“: tai – spalvø diagrama (1 pav.);èia treèioji spalvinë koordinatë Z yra stat-mena brëþinio plokðtumai. Ávairiø atspal-viø ðviesos bangø ilgiai sudaro sudëtin-gà erdvinæ figûrà, turinèià apibrëþtas ri-bas (dël mûsø akies ribotø galimybiø, lei-dþianèiø suvokti tik ðià elektromagnetiniospinduliavimo sritá kaip ðviesà). Plokštu-moje XY pavaizduotame pjûvyje matomedaug (taèiau tiktai dalá visos spalvinës erd-vës) natûraliøjø spalvø atspalviø.

Techninëmis priemonëmis spindu-liuojamø spalvø (tai yra, þmogaus sukur-tøjø RGB, CMYK ar kt. modeliø) spalvi-në erdvë gali bûti pavaizduota daug pa-prasèiau: pvz., RGB – tai nesudëtingafigûra iš dviejø trikampiø piramidþiø, su-tapatintais pagrindais ( 2 pav.). (Panašiaigalima tai pavaizduoti ir kubu.) Èia kiek-vienas taðkas erdvës, ribojamos pirami-dëmis, vaizduoja spalvos atspalvá: pvz.,virðûnës atitinka – apatinë „juodà“, o vir-ðutinë „baltà“; visi kiti atspalviai – figû-ros viduje. Tiesë, jungianti virðûnes, tal-pina visas juodas ir baltas gradacijas –visà „pilkøjø“ gamà. Paveikslëlio kairëjepusëje yra pavaizduoti du figûros pjû-viai: vienas – piramidþiø pagrindas su pa-grindinëmis spalvomis jo virðûnëse –raudona R, þalia G ir mëlyna B, kitas,maþesnysis trikampis – pjûvis arèiau„baltosios“ virðûnës. Èia atspalviø kaitagali bûti pavaizduota tiese iš bet kuriotaško á bet kurá kità – ðioje tiesëje, jun-gianèioje taðkus, yra visi šios dalies at-spalviai. Pvz., brëþdami tiesæ ið R á B, api-brëþiame visus atspalvius tarp ðiø pagrin-diniø, t.y. raudonos ir mëlynos spalvø.

Uþsibrëþus tikslà aiðkintis, kiek realu-sis pasaulis nukrypsta nuo „dieviškojo“(tai yra nuo „pradþiø pradþios“, kaip sa-kiau – tegu tai bûna idealusis), taip ir no-risi kokiu nors bûdu vaizdþiai palygintispalvines erdves – natûraliàjà ir dirbtinæ,priklausomà nuo aparatûros. (Sunku nu-sakyti, kokius tikslus sau këlë Dievulis,áduodamas tokio kuklaus spalvinio juti-mo aparatà savo kûriniui.)

3 pav.Natûraliø-jøatspalviø(1 kreivë)iradityviojomodelioRGB(2 kreivë)beisubtrakty-viojomodelioCMYK(3 kreivë)atspalviøpalygini-mas

Aði

s y

Aðis X

Balta

ÞaliaÞydra Geltona

Mëlyna Raudona

Juoda

2 pav. SpalvøRGB modelioerdvë

1 kreivë

2 kreivë

3 kreivë


nieko, bet kaiišsiaiškini – ga-li pasirodyti –paðykðtëjo, oi,paðykðtëjo).Tiktai galimeguostis – gal ki-ti (gyvieji pada-rai ar mûsømaþieji drauge-liai) ir to neturi.O nekurie turidaug daugiau?Mes esamepatenkinti tuo,


DirvoþemisTaip pavadintà tarptautinæ mokslinæ

konferencijà Lietuvos þemës ûkio univer-sitete 2008 m. rugsëjo 24 d. surengë Lie-tuvos dirvoþemininkø draugija prie Lietu-vos MA Þemës ûkio ir miðkø mokslø sky-riaus (LDD) veiklos 50-meèiui paminëti.Konferencijoje dalyvavo apie 80 dirvoþe-mininkø ir agrochemikø ið ðalies mokslo,studijø ir verslo institucijø, kartu su jaispraneðimus skaitë 30 mokslininkø ið 8 Eu-ropos ðaliø. Ji buvo pratæsta dviejø dienøpraktine ekspedicija Lietuvos dirvoþemiaidevono uolienø karstiniame regione, ku-rioje ðalia Lietuvos dirvoþemiø klasifika-cijos tobulinimo klausimø ypatingas dë-mesys buvo skirtas dirvoþemio ekologi-jai ir ekologiniam ûkininkavimui karstiniøgeologiniø procesø sàlygomis.

Mokslinës konferencijos pradþiojedraugijà pasveikino Lietuvos MA vicepre-zidentë akad. V.Vasiliauskienë ir Lietuvosþemës ûkio universiteto prorektorius doc.dr. J.Èaplikas. Viceprezidentë paskelbëir áteikë prezidento akad. R.Rudziko pa-siraðytà Lietuvos MA prezidiumo padë-kos raðtà draugijai uþ didþiulá indëlá á dir-votyros ir agrochemijos mokslø teorijà irpraktikà Lietuvoje, uþ glaudø bendradar-biavimà su Akademija bei aktyvià veiklàÞemës ûkio ir miðkø mokslø skyriuje.

Plenariniam posëdþiui vadovavo akad.V.Vasiliauskienë ir draugijos pirmininkasprof. habil. dr. A.Motuzas. Praneðime jis ap-þvelgë Lietuvos dirvoþemininkø draugijosgyvavimo ir veiklos istorijà tarptautiniamekontekste, uþ ilgalaikiø santykiø tarp Lietu-vos ir Lenkijos dirvoþemininkø draugijø plë-totæ ir paramà vystant tarptautiná bendra-darbiavimà áteikë LDD uþsienio garbës na-rio paþymëjimà Lenkijos dirvoþemininkødraugijos prezidentui prof. habil. dr. PiotruiSklodovskiui (Piotr Skùodowski). Tarptauti-nës dirvoþemininkø asociacijos vardu Lie-tuvos kolegas pasveikino Europos dirvo-þemininkø asociacijos prezidentas prof. dr.

V.E.H.Blumas (Winfried Blum), DidþiosiosBritanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Balta-rusijos, Ukrainos dirvoþemininkø sàjungøir draugijø pirmininkai bei atstovai.

Plenariniame posëdyje praneðimusskaitë 7 Europos ðaliø atstovai. Prof. dr.V.Blumas (Austrija) nurodë, kad naujosmokslinës koncepcijos, apimanèios aplin-kos tvarumo tyrimus besikeièianèio klima-to sàlygomis, susietus su dirvoþemio ero-zija, tarða, organinës medþiagos, bioávai-rovës netektimi, turi remtis mokslo ryðiaissu þemës ûkio ir aplinkos tvarumo politika,socialiniais partneriais, naujø technologijøvartotojais. Prof. dr. I.Bogdevièiaus (Balta-rusija) praneðimas sudomino modeliniaisaugalø træðimo mineralinëmis tràðomis ty-rimais radionuklidais uþterðtame Gomeliosrities pajaurëjusiame iðplautþemyje. Iðryð-këjo dirvoþemio fosforingumo lygiø reikð-më augalø derliui ir jo kokybei. Dirvodarospoþiûriu labai originalius tyrimus pristatëLenkijos dirvoþemininkø sàjungos sekreto-

DirvoþemisProf. habil. dr.,Lietuvos MA n. e. Algirdas MOTUZAS,

doc. dr. Rimantas VAISVALAVIÈIUS

Ekologinio ûkininkavimo patirtimi dalijasi LVA absolventas Vytautas Stankevièius

Natûraliøjø ir dirbtiniø spalvøatitikmenis galime apibûdinti irjas vaizdþiai palyginti vienamebrëþinyje sutapatindami spalvi-niø erdviø panaðias plokðtumas.3 pav. matome atidëtà TAK „lie-þuvá“ (natûraliosios spalvos) irant jo uþdëtà RGB (dirbtinës,elektroninës spalvos) trikampá.Turime pripaþinti, kad þmogauskûrinys gerokai atsilieka nuo die-viškojo. Negana to, galime ðia-me paveiksle atidëti daþø spal-vas ir atspalvius, atitikmená ið da-þø pasaulio pagal subtraktyvøjáCMYK spalvø modelá – „kà jûs,kà jûs, ir vël atsiliekame“. Taigi,jei „dieviðkàjà kûrybà“ paskelb-sime idealu, teks susitaikyti sumûsø netobulumu – tesukûrëme„surogatus“. O gal mums netgigera „pakaitalø pasaulyje“?

... Ir tokiame pasaulyje gyve-name? Bet „nusiðauti“ dël to ne-reikia, kà nors gero padarius la-bai „nosá riesti“ irgi neverta. Mû-sø netobulumas iðaiðkëja, kai tu-rime su kuo palyginti. Sakysite:

– O mums tai nieko naujo.Tikrai – kiek rypavimø apie,

pvz., „ekologiðkà“ sviestà ar eko-logiðkus kopûstus. Tik gaila, kadir juos palyginti nëra lengva.

Bet kaip lengva savo vaikà ly-ginti su kaimynø bendraklasiu.

...Bet kam gi tada smerkti sa-vàjá (kol jo elgesys netapo ken-këjiðku aplinkiniams); jis visainëra kaltas, kad ðiandien jam darnelabai sekasi vienu ypu sudau-ginti keturaukðèius skaièius – galkol kas jo analitinis màstymas at-silieka nuo mamytës, tëvelio arvisaþinës mokytojos ágûdþiø.

Kaip daug visi iðmanome ly-gindami... „Kiti vyrai, tai kaip vy-rai“, „Kitø þmonos tai normalios“.Bijau, kad elgsenos stereotipaiðvieèia ið virtualiojo pasaulio„spalvø ir atspalviø“. Serialø, ro-manø, pagaliau ir spaudos bei TV.

(Pasiþiûrëkite, kokie visi bu-vo „besišypsantys ir geruèiai“prieð spalio dvyliktàjà.)

Nepaisant visko, ponasA.Svijašas su ponia Julija iš„Protingojo pasaulio“ patartø –neidealizuokime nei gyvenimosavojo, nei artimo savo, „gyven-kime draugiškai“ visur, visada irsu visais. Èia ir dabar.

... Ir neteiskime ( „kad nebû-tume nuteisti patys“).



is tvarioje aplinkoje

rius, Varðuvos þemës ûkio universiteto prof.dr. J.Chojnickis: kvarco grûdeliø fizinius ircheminius pokyèius, dûlant pirminiams mi-neralams, rastus skenuojanèiu elektroniniumikroskopu. Lietuvos MA uþsienio narys,Wolverhamptono universiteto (Didþioji Bri-tanija) prof. dr. M.Fulenas (Michael Fullen)supaþindino su organinës anglies kaupi-mosi eroduojamuose LÞI Kaltinënø bandy-mø stoties dirvoþemiuose tyrimø rezultatais,gautais ágyvendinant bendrà tarptautiná pro-jektà su Lietuvos kolegomis. Tyrimai labainaujoviðki tarptautiniø ir mûsø ðalyje taiky-tø bei dabar taikomø dirvoþemio analizësmetodø harmonizavimo aspektu. Baltijosðaliø dirvoþemiø klasifikavimo ir sistemati-kos problemas analizavo Latvijos þemësûkio universiteto (Jelgava) prof. habil. dr.A.Karklinis, o jo kolegos ið Estijos biologi-jos ir aplinkos mokslø universiteto (Tartu)prof. habil. dr. R.Kyli (Raimo Kõlli) nuomo-ne, pagrindinë aplinkos tvarumo sàlyga yradirvoþemio funkcijos harmonizavimas suvietos ekologinëmis sàlygomis. Lietuvos dir-voþemio dangos struktûrà kraðtovaizdþiokontekste nagrinëjo Vilniaus universiteto ge-ografas dr. J.Volungevièius, pasiûlæs naujàðalies dirvoþemiø rajonavimo schemà.

Po pietø dirbo trys mokslinës sekci-jos: Dirvoþemiø genezë, klasifikacija ir kar-tografavimas (pirmininkas – prof. habil. dr.M.Vaièys, pavaduotojas – prof. habil. dr.P.Sklodovskis), Dirvoþemio naudojimas irsavybës besikeièianèioje aplinkoje (pirmi-ninkas – prof. habil. dr. A.Motuzas, pava-duotojas – prof. habil. dr. R.Kyli) ir Þemësûkio augalø mitybos optimizavimas (pir-mininkas – prof. habil. dr. Z.Vaišvila, pa-

s tvarioje aplinkoje

vaduotojas – prof. habil. dr. Z.Hamkalo išUkrainos). Jose buvo perskaityta 30 þo-diniø praneðimø, o stendiniø praneðimøsesijoje aptarti 22 praneðimai.

Praktinë ekspedicija prasidëjo moksli-niais praneðimais Lietuvos þemdirbystësinstituto Joniðkëlio bandymø stotyje: dr.A.Linèius (LGGI) – Devono uolienø kars-tas Ðiaurës Lietuvoje ir aplinkosaugos pro-blemos; doc. dr. J.Maþvila (LÞI ATC) – Dir-vodaros ypatumai karstiniame regione;doc. dr. J.Pekarskas (LÞÛU) – Ekologinioûkininkavimo karstiniame regione aspek-tai; dr. S.Maikðtënienë ir dr. A.Velykis (LÞIJoniðkëlio bandymø stotis) – Joniðkëliobandymø stotis ir þemës ûkio augalø augi-nimo technologijø tyrimai sunkiuose dirvo-

þemiuose. Ekspedicijà parengti labai daugpadëjo stoties direktorë dr. S.Maikðtënie-në ir instituto Agrocheminiø tyrimø centrodirektorius prof. habil. dr. G.Staugaitis.

Laukuose netoli nuo Jaronio karstinëságriuvos-eþerëlio, Karajimiðkio geologinioinþinerinio-geodinaminio monitoringopunkto su „Lapës ola“, „Karvës ola“, Vely-kø, Ievos duobëmis, Kirkilø karstinëságriuvos eþerëliø ir kitø geologiniø objek-tø buvo aptarti iðplautþemiø (Luvisols),rudþemiø (Cambisols) ir uolëtþemiø (Lep-tosols) profiliai, ðiø dirvoþemiø savybës,diskutuota dël jø diagnostiniø savybiø irvietos Lietuvos dirvoþemiø sistematikoje.Konferencijos ir ekspedicijos taikomojiprograma baigta V.Stankevièienës eko-loginës gamybos ûkio Parovëjos kaime(Birþø r.) lankymu, paþintimi su ekologi-nio ûkininkavimo technologijomis ir eko-nomine ûkinës veiklos analize.

Visi ekspedicijos dalyviai, o ypaè uþ-sienio sveèiai, liko labai patenkinti ir kul-tûrine ekspedicijos programa: paþintimisu Pasvalio kraðto ir „Sëlos“ muziejais(pastaràjá birþieèiai yra ákûræ Birþø pilyje),

VDU prof. habil. dr. muzikologo R.Apa-navièiaus praneðimu apie unikalø lietu-viðkø sutartiniø regionà ðalies ðiaurëje,lankymusi Alaus kelyje.

Jubiliejiniai renginiai parodë, kad Lie-tuvos dirvoþemininkø draugija prie Lietu-vos MA Þemës ûkio ir miðkø mokslø sky-riaus dëmesingai rûpinasi Lietuvos dir-voþemio danga ir jos apsauga, koordi-nuoja dirvoþemiø tyrimus ir palaiko arti-mus ryšius su uþsienio kolegomis.

Dirvoþemininkø draugijos jubiliejiniusrenginius rëmë Lietuvos Respublikos þe-mës ûkio ministerija, Lietuvos valstybinismokslo ir studijø fondas, UAB „Agrokon-cernas“, UAB „Arvi Fertis“, UAB „KemiraGrowhow“ ir UAB „Kustodija“.

Konferencijos organizatoriai ir uþsienio dalyviai

Dirvoþemio dangos aptarimas karstinës Geologø duobës ðlaituose


Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Jono

VO

LUN

GE

VIÈ

IAU

S n

uotr

.


Nors Lietuva yra jû-rinë valstybë, mûsø pi-lieèiai jûrà ir pajûrá la-biausiai vertina tikkaip atostogø pra-leidimo ir linksmy-biø vietà. Todël Vil-niaus universitetoiðleista monog-rafija „Baltijosjûros uostai“ lei-dþia á jûrà paþvelgtine ið tradicinës lietuviðkosios,o ið tradicinës taikomosios Baltijà supan-èiø valstybiø pozicijos.

Monografijà sudaro penkiolika skyriø.Pirmieji penki skirti bendrosioms uostøproblemoms, kiti devyni – Baltijà supan-èiø valstybiø uostams, o paskutiniameapibendrinanèiame skyriuje aptariamosXXI a. uostø raidos perspektyvos.

Pirmajame skyriuje pateiktos bendro-sios þinios apie Baltijos jûrà, akcentuojantjos navigacines ypatybes (gyliø pasiskirs-tymà, sroves, vëjus, rûkus ir kt.), kroviniøsrautus, laivø avaringumà. Skyriuje „Uos-tø raida“ skaitytojas ras duomenø apie lai-vybos istorijà ir uostø kûrimàsi Baltijos pa-krantëse nuo pat seniausiø laikø. Nema-þai dëmesio èia skiriama vikingø laikotar-piui, kai jûroje dominavo tokie uostai, kaipdanø kontroliuojami Volinas ir Haithabu,ðvedø – Birka, baltø regione – Truso, Gro-binas, Kaup-Viskiautai ir daugelis kitø.

XII a. Baltijos ir Ðiaurës jûrø komuni-kacijose vikingø erà pakeitë jau aukðtes-nës civilizacijos Hanzos dominavimo lai-kotarpis. Naujai susikûrusiai vokieèiøprekybiniø miestø sàjungai priskiriamasPasaulio ûkio ir tarptautinio darbo pasi-dalinimo organizavimo prioritetas. Han-zieèiai visoje Europoje ne tik prekiavo,bet ir organizavo iðtisas gamybos rûðis:þvejus aprûpindavo statinëmis silkëms,druska, silkes nuveþdavo net á atokiau-

BaltijosProf. habil. dr. Rimas ÞAROMSKISVilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Per uostus mus pasiekia didþioji dalis buities ir pramonës gaminiø,nes tik jûrø transportas ir uostai garantuoja Pasaulio ûkio funkcio-navimà. Baltijos jûros regionas, visuotinai pripaþástamas kaipganëtinai iðplëtota Pasaulio ûkio dalis, savo ruoþtu lemia intensy-vø Baltijos jûros kaip komunikacijø sistemos naudojimà.

Klaipëdosuosto vartø

padëtis irgyliø

pasiskirsty-mas ties

áplauka po2002 m.

baigtos molørekonstrukci-

jos

sius rajonus, eksploatavo vario bei si-dabro rûdynus, iðtobulino prekybos lai-

vus – kogus, sukûrë originalià tei-sinæ sistemà ir svarbiau-sia – kontroliavo didþià-

jà dalá prekybos Baltijosir Ðiaurës jûros regione.

Kaip ir visame pasauly-je, Baltijoje uostø plëtotæ pa-

skatino geografiniai atradi-mai. Prasidëjusi transokeani-

në laivyba ir laivø gabaritø di-dëjimas vertë gilinti visus Balti-

jos uostus. Tiesa, esminë uostørekonstrukcija bei jø kûrimasis at-

virame jûros krante prasidëjo tikXIX amþiuje.

Ypaè dideles permainas dydþio,gylio, specializacijos ir net krovos

technologijø poþiûriu Baltijos uostai pa-tyrë XX amþiuje. Treèiajame monografi-jos skyriuje kaip tik ir nagrinëjama uostøávairovë, kai tuo paèiu metu uostai uni-versalëjo ir kartu kûrë labai specializuo-tus terminalus konteineriams, ratinei tech-nikai, naftai, biriems ir daugeliui kitø kro-viniø. Atsirado tik vienam kroviniø tipuispecialiai pritaikyti uostai arba kariniai,þvejybos ir netgi specialiems uþdaviniamsskirtø laivø (kabeliø tiesimas, naftos plat-formø aptarnavimas) uostai. Ádomu, kadnuo XX a. vidurio Baltijoje ëmë masiðkaikurtis ir marinos – maþøjø pramoginiø lai-vø uostai su visa tokiø laivø bei jø ekipa-þø aptarnavimo sistema.

Net trumpam þvilgtelëjæ á Baltijos jûrosþemëlapá, pamatysime didelæ jûros kran-tø ávairovæ: rytø ir pietryèiø krantai yra iðly-ginti, smëlingi, vakariniai – labai raiþyti ir

kone iðtisai nuo jûros bangø pridengti dau-gybës saleliø – ðcherø, pietvakariniai – su-skaidyti gana toli á sausumà ásiterpusiø fior-dø. Uostø aplinka verèia ávairiais bûdaissiekti pakankamø gyliø, apsaugoti laivusnuo jûros bangø, upiø neðmenø, ledo irkartu sukurti bûtinas uostams teritorijas irakvatorijas bei prie krantiniø atvesti ko-munikacijas. Skyriuje „Uosto integracija ágamtinæ aplinkà“ aptariami hidrotechni-niø árenginiø tipai bei jø konstrukcijø evo-liucija, hidrotechniniø árenginiø ir litodina-miniø procesø sàveika tiek atvirame jû-ros krante, tiek vidinëse uostø akvatorijo-se ir pagaliau problemos, kurias sukeliauostø plëtra urbanizuotose teritorijose.Pastarasis klausimas ypaè aktualus se-niesiems uostams: Kopenhagai, Rygai,Klaipëdai, kur pramoninio uosto plëtra kaikada sukelia socialinius konfliktus.

Vienas didþiausiø monografijos sky-riø (57 p.) – „Uostø poveikis aplinkai“. Ja-me daugiausia dëmesio skiriama hidro-techniniø árenginiø poveikiui krantams. Šiproblema gana detaliai analizuojama re-miantis Ventspilio, Liepojos, Klaipëdos,Baltijsko, Svineujscës, Ðventosios, Vladis-lavovo uostø patirtimi nuo pat jø kûrimo-si pradþios iki mûsø dienø. Èia akivaiz-dþiai parodoma, kad uosto poveiká lemiane vien hidrotechniniø árenginiø dydis, betir visa gamtinë aplinka: kuo didesni jûrospriekrantëje iðilgai kranto neðmenø srau-tai, tuo ilgesnë kranto atkarpa bûna uos-to poveikio zonoje. Pateikiama daug tàárodanèiø pavyzdþiø, tarp kuriø ypaè aki-vaizdûs – netoli vienas kito ásikûræ maþàpoveiká krantui darantis didþiulis Gdans-ko uostas ir didelá poveiká sukuriantis Vla-dislavovo maþøjø laivø uostas. Nors dau-giausia vietos ðiame skyriuje skirta RytøBaltijos uostams, áskaitant ir Klaipëdà, betnepamirðti ir Vakarø Baltijos uostai. Ðia-me skyriuje nagrinëjamos ir uostø uþne-ðamumo bei gyliø palaikymo problemos.Pateikiami iðkasamo bei dampingo rajo-

jûros uostai


Rentininiø konstrukcijø taikymas statantuostus rytiniame Baltijos krante: Kronðtadto(a), Talino (b), uostuose bei pradiniameVentspilio uosto statybos etape (c)

nuose nugramzdinamo grunto kiekiaiskirtinguose uostuose bei valstybëse, pa-rodoma vis didëjanèios valymo apimtysuostø akvatorijose bei á uostus vedanèiuo-se áplaukos kanaluose. Tai ypaè svarbuprie rytiniø – smëlingø krantø ásikûrusiemsuostams, kurie gilinimo ir valymo dar-bams turi skirti milþiniðkas investicijas.Tuo tarpu ðio tipo Vakarø Baltijos uostøsànaudos daug maþesnës ir jie daugiaulëðø gali skirti krovos technologijoms to-bulinti, ekologijai bei kitiems reikalams.

Aplink Baltijos jûrà ásikûrusios net de-vynios valstybës. Natûralu, kad daugiau-sia uostø turi Ðvedija, kurios kranto linijasudaro apie 7000 km. Tuo tarpu trumpiau-sià kranto linijà – tik 90,6 km turinti Lietuvakol kas tenkinasi tik vienu jûriniu uostu –Klaipëda. Nors atskiruose monografijosskyriuose aptarti visø Baltijos valstybiø uos-tai, taèiau ðiek tiek detaliau analizuojami Ry-tø Baltijos regione ir aktualiausioje Lietuvaigeopolitinëje erdvëje esantys Vokietijos,Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos uostai.

Apþvelgiama kiekvienos ðalies uostøraidos istorija, gamtos sàlygos ir naviga-cinës ypatybës, krovos apimtys, struktû-ra bei jos pokyèiai, apibendrinamos uos-tø ypatybës. Štai Danijos uostai nuo se-no pirmiausia rûpinosi ryšiais savo šaliesviduje ir tik paskui – tranzitiniais tarp Vi-durio Europos ir Skandinavijos bei toli-maisiais ryšiais su kitais pasaulio uostais.Pirmoji funkcija nepakito iki XXI amþiaus.Dauguma Danijos uostø ir dabar didelæpajamø dalá gauna ið keltlaiviø. Tiesa, da-bar Danijos uostai nebevaidina svarbiau-sio tarpininko tarp Ðiaurës ir Baltijos jûrøvaidmens, bet jie labai modernûs, kon-kurentabilûs, specializuoti ir puikiai palai-ko besipleèianèius Vidurio Europos irSkandinavijos ryšius.

Tarp Baltijos ðaliø Danija iðsiskiria la-bai gerai iðplëtotais maþaisiais uostais,kuriuose prieglobstá randa deðimtys tûks-tanèiø jachtø, kateriø, þvejybos laivø. Tan-kus maþøjø uostø tinklas geriausiai árodoaukðtà ðios ðalies jûrinio mentaliteto lygá.

Švedijos uostø labai skirtingos gamti-nës sàlygos, kurios keièiasi einant ið pietøá ðiauræ. Gioteborgas, arba Helsingborgas,ið viso neuþðàla ir laivai juose susiduria tiksu dreifuojanèiais Zundo sàsiauriu ledais,o Lulëjo uostas, esantis tik 110 km pie-èiau poliarinio rato, iðtisus ðeðis mënesiusper metus bûna sukaustytas ledo. Dau-guma Ðvedijos uostø pagal krovos apim-tis (<10 mln.per metus) priskirtini viduti-niams, o ðiauriniai – netgi maþiesiems. Jøkrovos struktûroje dominuoja miðko, kal-nakasybos, metalurgijos ir kitø pramonësðakø produkcija, o importe – energetiniaiiðtekliai, maisto gaminiai, árenginiai. Bûdin-giausiais ðalies uostø bruoþais laikytini jøpadëtis álankose ir upiø þiotyse, natûralûs

akvatorijø gyliai, specializuotø prieplaukøgausa ir labai naðios krovos technologi-jos, taip pat ir keleiviø aptarnavimas.

Suomija – viena ádomiausiø Baltijosregiono valstybiø, kuri, nepaisant atðiau-raus klimato (poliarinë naktis, stori ledaiþiemà), sukûrë labai tankø uostø tinklà,nenusileidþiantá Ðvedijai arba Vokietijai.Tik apie 5 mln. gyventojø turinti ðalis jû-ros keliu perveþa dvigubai daugiau kro-viniø negu 38 mln. gyventojø turinti Len-kija. Mûsø amþiaus primojo deðimtmeèioviduryje jos uostø kroviniø apyvarta pa-siekë 105 mln. t per metus. DaugumaSuomijos uostø yra palyginti nedideli irnegilûs, o á juos vedantys farvateriai su-dëtingai vingiuoja ðcherø labirintuose.Ádomu ir tai, kad daugiausia kroviniø per-veþa nedideli, daþniausiai Suomijoje pa-statyti ledo klasës laivai.

Suomijos uostai išlaiko glaudþius ry-ðius su Rusijos Ðiaurës vakarø regionu irperveþa nemaþai Rusijos kroviniø. Eks-porto krovos struktûroje vyrauja su mið-ko pramone susijæ kroviniai; importe –daug angliø, naftos. Perveþama ir daugkonteineriø. Daugumos uostø moderni-zacijos ir klestëjimo laikotarpis siejamassu antràja XX a. puse.

Estijos jûrø ûkis išsiskiria išplëtota jû-rine infrastruktûra, gerai árengtais giliaispramoniniais uostais ir daugeliu maþøþvejybos uosteliø bei jachtoms pritaikytøprieplaukø. Vienà didþiausiø Baltijos uos-tø – Talinà sudaro skirtingais laikotarpiaisárengtø, specializuotø uostø kompleksas,kurio veiklà koordinuoja bendras centras.Ðiame komplekse yra Senasis Talino uos-tas bei Paljassaare uosto baseinai, taippat 17 km á rytus nuo sostinës esantis Mu-uga (17,4 m gylio) ir 50 km á vakarus esan-tis Paldiski uostai. Juose árengti moder-nûs terminalai, perkraunantys daug Ru-sijai skirtø kroviniø. Krovos struktûroje vy-rauja birûs masiniai kroviniai, nafta, vie-netiniai kroviniai bei konteineriai. 2006 m.uoste buvo perkrauta 41,3 mln. t krovi-niø. Senajame Talino uoste krovininius lai-vus keièia kruiziniai laivai ir keltlaiviai.

Latvija disponuoja net trimis dideliaisuostais: Ryga, Ventspiliu ir Liepoja. Be to,prie Rygos álankos ir atviro jûros kranto ási-kûrë Ainaþi, Salacgriva, Skultë, Engurë,Mersragis, Roja, Kolka, Pavilosta, o Dau-guvos ir Lielupës þemupiuose nemaþaimaþøjø laivø uostø. Tarp didþiøjø uostø to-lygiausiai plëtësi Ryga, nors XX a. antro-joje pusëje pagal krovos apimtis jà gero-kai pralenkë Ventspilis, turintis 17,5 m gy-lá. Tuo tarpu savo klestëjimo virðûnëje Lie-pojos uostas buvo pirmàjá XX a. dešimt-metá. Ðiandien Latvijos uostai aptarnaujaplatø Eurazijos hinterlandà. Atsiþvelgiant áperspektyvas, jie pleèiami ir modernizuo-jami. Ventspilyje palaikomas 17,5 m gylis,

o Ryga, kurioje priimamø laivø grimzlæ(12,2 m) riboja Dauguvos upë, giliavan-denius terminalus rengiasi árengti Rygosálankoje. Pamaþu modernizuojamas Lie-pojos uostas, pramoginiams laivams pri-imti pertvarkomi maþieji Latvijos uostai.

Lenkijos uostai pergyveno daug poli-tinës ir administracinës priklausomybës

laikotarpiø, turëjo ir pakilimø, ir nuosmu-kiø. Dabar Lenkijos jûrinë prekyba kon-centruojasi dviejuose dideliuose uostøkompleksuose: Gdanske ir Ðèecine-Svi-neujscëje, esanèiuose rytinëje ir vakari-nëje ðalies dalyse. Maþesnes kroviniøsiuntas krauna kranto linijos viduryjeesantis uostas ir kurortas Kolobþegas.Pastaraisiais metais uostai priima daugkeltlaiviø, kruiziniø laivø. Lenkijoje áreng-ta ir deðimtys maþøjø laivø uostø.

Rusijai priklausantys Baltijos jûrosuostai yra rytiniame Suomijos álankossmaigalyje ir Kaliningrado srities ankla-ve. XXI a. Rusija iðkëlë sau ambicingà uþ-daviná – visus savo krovinius transportuotitik per savo uostus. Todël labai didinamaSankt Peterburgo krova, naftos ekspor-tui specializuojamas Primorskas, stato-mas naujas gigantiškas Ust Lugos uos-tas. Kaliningrado srityje civiliniams krovi-


niams atidarytas Baltijsko uostas, atiduotikrovai kai kurie ðio uosto kariniø laivø ba-seinai. Pagal jûra gabenamø kroviniø kiekáBaltijos jûroje Rusija yra nepavejamas ly-deris. Kaip ir iki ðiol, Rusija maþai dëme-sio skiria uostø humanizavimui: palygintisilpnai plëtojamas keleiviø perveþimas,maþai jachtø uostø ir prieplaukø.

Dauguma Vokietijos uostø turi ilgà is-torijà, nors svarbiausius ðiandienos bruo-þus ágijo taip pat antrojoje XX a. pusëje.Tarp komerciniø uostø iðsiskiria platø Cen-trinës Europos regionà aptarnaujantysRostoko ir Liubeko uostø kompleksai, taippat modernûs, bet tradicinius ekonominiusryðius iðlaikæ Kylio, Vismaro, Ðtralzundo,

Apie gimtinæ raðoma daug knygø.Daug jø reikia – apie nykstanèius ar iðny-kusius Lietuvos kaimus, apie miestelius,apie iðeinanèià ar iðëjusias kartas, apiedarbo sritis, palikusias pëdsakà mûsø kul-tûros istorijoje. Nors turime ávairaus lygio,ávairaus pobûdþio memuaristikos, taèiauji iðlieka vienu skaitomiausiø dabarties li-teratûros þanrø ir tyrinëjimø ðaltiniø atei-nanèioms kartoms.

Memuariniø leidiniø ávairovæ papildëVytauto Gladuèio knyga „Skeveldrø kliu-dytieji“ (Girelë – Vilnius, 2008). Knygos po-bûdá atitinkanti liûdnoka pilka virðelio spal-va, juodos raidës. Po antraðtës – tipiðkafotografija – prieðkarinës Lietuvos baþnyt-kaimio pradþios mokykla, prie jos susto-jusios, suklaupusios kelios deðimtys tometo kaimieèiø drabuþiais apsirengusiømokinukø, greitai iðëjusiø karo, pokario ke-liais. Bûtent apie juos – savo brolius, kai-mynus, apie savo gimtàjá kaimà pasako-jama didþiojoje knygos dalyje.

Pasakojimas prasideda nuo iðtakø:kaimo, giminës, ðeimos istorijos, toliau –á platesná pasaulá. Laikas – nuo pasako-tojo vaikystës iki amþiaus rudens. Vieta irlaikas jungia savitai sukomponuotos kny-gos skyrius, kuriuos sudaro atskiri epizo-dai – lyg noveletës arba miniatiûros. Di-desnius skyrius sieja áþanginiai nuosek-lesnio pasakojimo skyreliai. Visas teks-tas paremtas atidþiai surinktø faktø gau-sybe, ryðkesniais áspûdþiais, originaliaischarakteriø proverþiais.

„Girënai“ – taip pavadintas pirmasis

lus skyrius broliø likimui. Tai tos paèios mo-tinos sûnûs Alyzas ir Levonas (taip jie Gire-lëje vadinti) Aukðtikalniai, perëjæ kalëjimø,tremties pragarus. Su romantiðkuoju Alyzuknygos autoriaus nuo ankstyvos jaunystësklaidþiota gimtinës laukais, grybauta, nuokalneliø þvalgytasi á baþnyèiø bokðtus. Pas-kui – brolio areðtas, verbavimai, tremtys, su-niokota sveikata ir tik keli likusio gyvenimometai jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Sodriomis spalvomis, ryðkiomis deta-lëmis atsiskleidþia brolio Levono charak-teris – kietas, nenuolankus. Nepaklusæsðaukimui á okupantø armijà, tampa parti-zanu. Realybë – draugø mirtys, þuvusiø-jø niekinimas, tragiðkos baigties suvoki-mas. Toliau – bandymas legalizuotis,areðtas, kankinimai, katorga – visø taspats kelias ir kiekvieno kitoks. Taèiau þmo-gus nepalauþiamas – iðlieka savitas cha-rakteris, taiklus, ðiurkðtokas humoras,sodrus þodis. Bûtent tokiais perliukais –miniatiûromis baigiamas skyrius apie brolá– partizanà, kaliná. Bûtent tokias ðeimosistorijas teko ilgai slëpti, kad bûtø galimabent kiek normaliau gyventi.

Paskutinis skyrius – „Kas kaip palin-

Flensburgo, Zasnico ir kiti uostai. Pagalkrovos apimtis ryðkiu lyderiu tapo Rosto-kas, turintis dideles plëtros galimybes. Ma-þøjø Vokietijos uostø tinklas labai gerai ið-plëtotas vakarinëje ðalies dalyje ir dar ne-pakankamai – rytinëje. Tarp XXI a. uostøraidos ypatumø paminëtina tai, kad ðaliadidëjanèiø naftos kroviniø ir konteineriøperveþimø vis didëja keleiviø, keltlaiviø irro-ro laivø aptarnavimo reikðmë.

Jûrø transporto poreiká Lietuva reali-zuoja naudodamasi Klaipëdos uostu irBûtingës naftos terminalu. Klaipëdos uos-to modernizavimas ir gilinimas (14,5 m)2007 m. leido jame perkrauti per 27 mln.tonø kroviniø. Bûtingës terminalas turi po-

tenciniø galimybiø krauti iki 14 mln. t naf-tos per metus. Didþiausia terminalo kro-va 2003 m. siekë 10,7 mln. tonø. Svars-toma galimybë Klaipëdos uostà plësti ájûros pusæ ir árengti 17 m gylio prieplau-kas su naftos, suskystintø dujø, kontei-neriø terminalais. Tada uostas galëtø pri-imti visus á Baltijà áplaukianèius didþiuo-sius laivus ir toliau sëkmingai konkuruo-tø su Gdansku, Kaliningradu, Baltijsku,Ventspiliu, Ryga. Ðiuo metu Klaipëda pa-gal krovos apimtis Baltijos jûroje yra maþ-daug penktoje vietoje. Ið kitø Baltijos ða-liø Lietuva išsiskiria tik nepakankamaiplëtojamais maþaisiais uostais. Atviramejûros krante jø visai nëra, todël labai su-

Skeveldrøkliudytoji karta

skyrius, pasakojantis apie gimtojo Girelëskaimo þmones. Skyriaus pradþioje – sche-ma: kaimo sodybø iðdëstymas, kaimynøpavardës, vardai. Tokio kaimo bûta iki 1940metø, kol jis dar nebuvo „skeveldrø kliu-dytas“. Toliau – „pasisveèiavimas“ pas tometo girënus. Tai ir etnografiniai pasakoji-mai, ir ðmaikðtûs prisiminimai apie kiek-vienà kiemà, linksmi ir tragiðki ávykiai, þmo-niø likimai. Ðis atskiras fragmentiðkø pa-sakojimø ciklas iliustruojamas per kelis de-ðimtmeèius susikaupusiomis fotografijo-mis (nuo 1939 iki 2003 m.): skirtingo lai-ko, skirtingo þanro, bet jose – tie patys ti-piðki Rytø Aukðtaitijos þmonës.

Kiti du knygos skyriai – „Iðsilukðtenusigiminëlë“ ir „Ðeimynykðèiø keliûtëmis“ –nedideli ir glaudþiai tarpusavy susijæ. Èiasusikoncentruojama prie vienos – gimto-sios – sodybos, prie savo giminës istori-jos. „Iðsilukðtenæ“ – tai Lukðèiø Þiûkeliai,motinos linija. Ði giminë – darbðtûs, ðvie-sûs þmonës, besirûpinantys vaikø, vaikai-èiø ateitimi, pasklidæ po Lietuvos kaimus,miestelius, skalsesnës duonos ieðkojæ Ry-goje, Amerikoje. Bûdingi Rytø Aukðtaitijoskaimo þmoniø likimai. Su jais bendrauta,„kieminëtasi“, jiems knygoje randamas ge-ras þodis, saugomas jø atminimas.

Tolesniame nedideliame skyrelyje – jau„ðeimynykðèiai“: gimtieji namai, jø þmo-nës. Svarbiausia – Motina. Atitekëjusi á Gi-relæ, likusi jauna naðle su maþais sûneliais.Jos antroji santuoka davë pradþià Gladu-èiø ðakai. Po ðiø skyreliø – fotografijos, pra-dedant istorinëmis (1916 m.), baigiantðiuolaikinëmis.

„Ant stalinietiðkø klaupyklø“ – specia-

Regina NORKEVIÈIENË


Baiminamës, kadglobalinis klimato atði-limas gali sukelti daugnepageidaujamø reið-kiniø. Suðilus vande-nynams, pradës tirptiledynai, pakils jûrøvandens lygis, dirba-mos pajûrio þemës irnetoli jø esantys mies-tai bus apsemti. Padi-dëjus vandens garavi-mui vienur padaugëskrituliø, o kitur kilssausros, kurios suma-

Vandenyno produktyvumasMûsø nedidelës planetos ávairiarûðiai

organizmai gyvena ploname sausumos,vandenyno ir atmosferos sluoksnyje. Ið-orinis þemës sluoksnis yra maþdaug 20km storio. Tai biosfera. Jos subbiosfe-ros yra geosfera (sausuma) ir hidrosfe-ra, kuriai priskiriami vandenynai ir jûros.Ðiø sferø ar ekosistemø gyventojai mai-tinasi ávairiai. Ágytà organinæ medþiagà(maistà) naudoja energetiniams reika-lams ir savo kûno masei kurti. Bioma-sës prieaugis (g, kg) ploto vienetui (m2)per tam tikrà laikotarpá (parà, vegetaci-jos periodà, metus) parodo, koks yraekosistemos produktyvumas.

Kai lyginame skirtingø ekosistemøproduktyvumà, naudojame grynosiospirminës produkcijos (o tai yra biomasë,kuri tenka ekosistemai atmetus kvëpavi-mui sunaudotas medþiagas) rodiklius.

O dabar palyginkime kai kuriø eko-sistemø grynosios pirminës produkcijos(GGP) duomenis. Tropinio drëgnojomiðko GPP siekia 2200 g/m2, dykumø irpusdykumiø – 90 g/m2, atviro vandeny-no – 125 g/m2, litoralës (priekrantës zo-nos) – 500 g/m2, estuarijos (upës þio-tys, platëjanèios á jûros pusæ) – 1500 g/m2. Matome – atviro vandenyno pro-duktyvumas yra menkas. Jis beveik pri-lygsta dykumos produktyvumui. Beje,apie atviro vandenyno produktyvumàtaip ir sakoma – vandenyno „dykuma”.

Dera pasakyti, kad bendrovës Plank-tos specialistø pastangos didinti atvirovandenyno produktyvumà ir suaktyvin-ti CO2 ásisavinimà yra visokeriopai girti-nos. Jas reikia vertinti tik teigiamai.

Ar

Rapolas LIUÞINAS, Karolis JANKEVIÈIUSVðÁ Grunto valymo technologijos

Ádomø straipsná ðiemet paskelbëSourish Basu. Jame aptariamasspecialistø ginèas, ar vandenynopavirðiná sluoksná papildþius gele-þies preparatais ir suaktyvinusmikrodumbliø dauginimàsi pavyktøpristabdyti klimato kaità, jo atðilimà.

vandenynà?træðime

þins þemës ûkio augalø derliø. Þmoni-jai ðiems padariniams áveikti prireiktø ti-taniðkø sutelktø pastangø.

Klimato atðilimà sukelia anglies diok-sidas (CO2), metanas (CH4) ir kitos va-dinamosios ðiltnamio dujos. Jos pralei-dþia á þemæ krintanèius saulës spindu-lius, o sulaiko nuo þemës sklindanèiàðilumà (infraraudonàjá spinduliavimà).

Pagrindinis anglies dioksido gaminto-jas yra nepaprastai iðplëtota pramonë irtransportas. Ji sunaudoja milþiniðkus naf-tos, dujø, akmens angliø kiekius, o jø de-ginimo produktas yra CO2. Metanà gami-na metanogeninës bakterijos, kurios skai-do organines medþiagas anaerobinëmis(be deguonies) sàlygomis vandenyno beikitø vandens telkiniø dugne, o ir gyvûnøbei mûsø virðkinamajame trakte.

Pristabdyti klimato atðilimà galimamaþinant nurodytøjø dujø kieká. Angliesdioksidà (CO2) savo kûno statybai nau-doja þalieji (fotosintezës bûdu) sausumosaugalai (miðko medþiai, pievø, pelkiø au-galai, þemës ûkio kultûros). Vandenynuo-se, jûrose, eþeruose ðá darbà atlieka mik-roskopiniai dumbliai – fitoplanktonas.

Bendrovë Planktos (Kalifornija, JAV),siekdama sumaþinti CO2 kieká atmosfe-roje, ëmësi priemoniø, gausinanèiø mik-rodumbliø kieká vandenyne. Bendrovësspecialistai, atsiþvelgdami á dumbliø mi-tybos poreikius, mikrodumbliø augimuiskatinti panaudojo geleþies junginius. Pra-ëjusiø metø rugsëjá Ramiojo vandenynoteritorijoje jie iðpylë 50 t geleþies. Vykstadiskusijos. Kai kurie specialistai mano, kadði priemonë yra netinkama, kad ir ji në kieknesumaþins CO2 koncentracijos.

gavo“ – jau paties autoriaus gyvenimo ke-lio, profesinës veiklos fragmentai: Rokið-kio gimnazija, pedagogo duona, neaki-vaizdinës lituanistikos studijos, kariuome-në, vël mokykla ir pagaliau deðimtmeèiaipedagogø laikraðèio redakcijoje. Nors pa-sirinkta fragmentiðka kompozicija, jaunys-tës metai nubrëþiami gana iðsamiai, iðryð-kinant esmingesnius, neretai lemtingusmomentus. Daugelio metø darbas redak-cijoje atsiskleidþia tik punktyrine linija: sky-relyje „Pedagoginës spaudos pinklëse“trumpai paminëjus darbo pradþià, drau-giðkà redakcijos atmosferà vadovaujantpirmajam redaktoriui ðviesaus atminimoRapolui Valiukoniui, pateikiami fragmen-tai ið keliø darbo deðimtmeèiø. Pedagogølaikraðtis, gyvavæs sudëtingomis okupa-cijos sàlygomis, turëjæs vykdyti privalomuskonjunktûrinius uþsakymus, taèiau kuria-mas skirtingø þmoniø, ne vienodu lygiu su-vokusiø ir savo ásipareigojimà Lietuvos mo-kyklai, ir asmeninës karjeros siekius, ir bû-tinybæ iðgyventi, nusipelno blaivaus þvilgs-nio, specialaus dëmesio ir mokslinëje, irmemuarinëje literatûroje. Antai T. Bukaus-kienë, S. Matulaitienë, iðleidusios knygasapie literatûros mokymà iki 1940 metø, ne-palieka nuoðalëje to meto pedagoginësspaudos, formavusios pedagoginæ mintá,nors nagrinëja tik vienos disciplinos istori-jà. Galbût mokslo istorikai gráð prie oku-pacijos metø pedagoginës spaudos, galvartys likusius laikraðèio komplektus, ta-èiau autentiðkø prisiminimø, memuarø lai-kas, deja, yra ribotas. Tad reikia, labai rei-kia iðnaudoti tà mums duotàjá laikà.

Tëviðkës istorija – tëvynës istorijos da-lis. Kiekvienas kaimas, miestelis savaipiðgyveno ðalies istorijos laikà bei ávykius.Þmoniø likimai – nuo gimtøjø namøslenksèio per karo, pokario metus, oku-pacijos deðimtmeèius – tos paèios Lietu-vos istorija, suðildyta asmeniðka patirti-mi, savitu þvilgsniu. Tai radome V. Gladu-èio knygoje, paraðytoje savitu stiliumi, pa-gyvintu sodriais, retais aukštaitiškais þo-dþiais. O tæsinio dar reikëtø.

maþëja maþøjø laivø turizmo galimybësvisu rytiniu Baltijos jûros pakraðèiu.

Paskutiniajame monografijos skyriu-je aptariamos tokios XXI a. uostø raidoskryptys, kaip modernizavimas, speciali-zavimas, plëtra, nacionaliniø (Gdanskas-Gdynë) ir tarptautiniø (Kopenhaga-Mal-më) uostø junginiø atsiradimas, efektyviøir ðvariø krovos metodø diegimas, multi-modaliniø perveþimø didëjimas. Taip patakcentuojama labai spartus uostø huma-nizavimas, vis daugiau dëmesio skiriantkeleiviams, poilsiautojams, turistams.Reiðkiama viltis, kad jûros keliai daugeliuatvejø taps alternatyva perkrautiems sau-sumos keliams.


Svarbu træðimo bûdasOrganizmø (augalø, mikroorganizmø)

mitybos bûtinieji elementai skirstomi á trisgrupes: makroelementus, mikroelementusir ultramikroelementus. Pirmajai grupei, bevandenilio (H) ir deguonies (O), priklausoanglis (C), azotas (N), fosforas (P), kalis(K), kalcis (Ca), silicis (Si), siera (S), mag-nis (Mg), natris (Na), chloras (Cl), aliumi-nis (Al) ir geleþis (Fe). Þemdirbiø naudoja-mose kompleksinëse tràðose geleþies bû-na 0,1 proc. (1000 mg/kg tràðø). Kai lau-ko kultûroms træðti naudojama 500 kgkompleksiniø tràðø, dirvoþemio 1 m2 ten-ka 50 mg geleþies.

Kur kas maþiau geleþies reikia vandenstelkiniams. Apie tai galime spræsti susipa-þinæ su gerai patikrintomis mikrodum-bliams auginti laboratorinëmis sàlygomisnaudojamomis mitybinëmis terpëmis. Jø– kelios deðimtys. Vienose naudojamasgeleþies sulfatas ar geleþies chloridas, ki-tose – organinës geleþies druskos. Panau-dotas geleþies kiekis svyruoja plaèiose ri-bose – nuo pëdsakø iki vieno, penkiø irnet deðimties mg/l mitybinës terpës.

Jei bendrovës Planktos specialistai50 t geleþies druskø paskleistø vande-nyno 10 tûkst. km2 teritorijoje, tai pa-viršiaus ploto 1 m2 tektø 5 mg geleþies.Tas geleþies kiekis atitinka laboratorinë-je praktikoje naudojamà šio elementokieká.

Svarbu, kad geleþies druskos bûtøpaskleistos tolygiai. Jei ðios druskos ið-barstomos atskirais koncentruotais þidi-niais, paliekant jas vandens srovëms pa-skleisti ir iðsklaidyti, tai þidiniø epicentruo-

se bus ne tik slopinamas mikrodumbliøvystymasis, bet ir sukeliama jø þûtis.

Geleþies junginiai sëkmingai naudo-jami atliekoms tvarkyti. Geleþies jonai van-dens terpëje lengvai hidrolizuojasi ir su-daro polimerines flokulas. Jos surenka tir-pias ir netirpias priemaiðas, jas nusodi-na. Mûsø ðalyje bandymus, kaip geriaugeleþies junginiø ávairovæ panaudoti ávai-riose tarðos ðalinimo technologijose, at-lieka daktarai O.Gylienë, A.Pigaga, M.Ðal-kauskas.

Geleþies maþai tirpûs junginiai yra gerikoaguliantai. Jie naudojami ávairiø me-dþiagø miðiniams ðalinti. Dr. J.Budilovskissukûrë labai vertingà geleþies koagulianto– feroferihidrozolio (FFH) elektrochemi-nio gaminimo ir naudojimo bûdà. Ðiostechnologijos plaèiai naudojamos ne tikLietuvoje, bet ir uþ jos ribø nuotekoms nu-kenksminti nuo sunkiøjø metalø ir kitokiøtarðos komponentø (1 pav.).

FFH – didelio efektyvumo sorbentasir koaguliantas. Pagal vandens išvalymorodiklius jis gerokai pralenkia tradiciniusvalymo metodus, nusodina visus sun-kiuosius metalus.

Mes, bendradarbiaudami su dr. N.Kazlauskiene, iðbandëme FFH koagulian-to poveiká auginamiems mikrodum-bliams. 1 proc. FFH (10 ml FFH/1000 mlterpës) jau stabdo-slopina mikrodumbliøvystymàsi 35 proc., 5 proc. FFH stabdomikrodumbliø vystymàsi 67 proc., o 10proc. – net 88 procentais (2 pav.).

Azotas (N) bûtinas mikrodumbliø mi-tybai. Jo vandenyno ar jûrø pavirðiniamevandens sluoksnyje yra pakankamai. Matkai kurie mikrodumbliai, priklausantysmelsvadumbliams (dabar vadinamomsmelsvabakterëms), geba fiksuoti – sujungtiatmosferos molekuliná azotà. Baltijos jûro-je randama apie 40 melsvabakteriø rûðiø.Daþniausiai pasitaiko 20–25 rûðys. Jos ge-ba ávairiai maitintis. Pagrindinis jø mitybosbûdas yra fotoautotrofinis (fotosintezë). Ta-èiau jos minta ir kitø organizmø pagamin-tomis medþiagomis (heterotrofinë mityba)bei miðriuoju – miksotrofiniu bûdu. Dël ðiømitybos savybiø jos tampa konkurencin-gos, nustelbia kitø rûðiø dumblius ir daþ-nai vyrauja jûrø ir vandenynø pavirðinia-me vandens sluoksnyje. Melsvabakterës(3 pav.), priklausomai nuo jø kiekio, gebasujungti 1 ha plote nuo keliø deðimèiø iki100 ir daugiau kilogramø azoto. To azotouþtenka tiek melsvabakterëms, tiek kitiemsvandenyno gyventojams.

Fosforas – elementas, ribojantismikrodumbliø dauginimàsi

Fosforas yra bûtinas visiems gyviemsorganizmams. Kai jo trûksta, paþeidþia-ma làstelës energetika, sutrinka baltymøsintezë ir organizmo augimas bei dau-ginimasis.

Mikrodumbliai fosforà ásiurbia su ani-jonu PO4. Optimalus jo kiekis, kaip rododirbtinai sudarytos mitybinës terpës, sie-kia 100–200 mg/l terpës. Tokio fosforo kie-

1 pav. Feroferihidrozolio (FFH) kom-pozijos ir tradiciniø reagentø naudojimometalams nusësdinti palyginimas (pagalJ.Budilovská)

2 pav. Ávairios koncentracijos feroferihidrozolio (FFH)slopinamasis poveikis mikrodumbliø vystymuisi: 1 var. –10 ml FFH/l terpës, 2 var. – 50 ml FFH/l terpës, 3 var. –100 ml FFH/l terpës

Ðie bandymai rodo, kad, kuriant ge-leþies naudojimo vandenims træðti tech-nologijas, bûtina parinkti tinkamiausiàgeleþies junginá. Geleþies preparatas turibûti naudojamas ne þidiniais, o išsklai-dytas (difuziškai).

Apie kai kuriuos mikrodumbliømitybos elementus

Mikrodumbliø svarbiausias mityboselementas yra anglis (C). Dumbliai angláásisavina ið anglies dioksido (CO2), ku-rio kieká siekiama sumaþinti.

kio jûrø ir vandenynø pavir-ðiniame vandens sluoksny-je, kuriame telkiasi fitop-lanktonas, niekada nebû-na. Ðtai mûsø tirtame Balti-jos jûros vidurinio segmen-to pavirðiniame vandenyje(detaliau „Mokslas ir gyve-nimas”, 2006, Nr. 6) jo ras-ta tik keli mikrogramai 1 lvandens (mikrogramas –tûkstantoji miligramo da-lis). Fosforo apykaita ðia-me trofogeniniame sluoks-nyje yra labai sparti. Fi-toplanktono làstelës inten-syviai siurbia vandenyje

esantá fosforà bei kitas maisto medþia-gas ir greitai dauginasi. Fitoplanktonuiþuvus, jø làsteles mineralizuoja vandensbakterijos (bakterioplanktonas). Jø kon-centracija pavirðiniame vandens sluoks-nyje yra didelë. Baltijos jûros 71a stotyjetyrimo metu vandens bakterijø kiekis sie-kë beveik 2 mln. làsteliø/ml vandens.

Fosfatai ið bakterijø suskaidytø þuvu-siø mikrodumbliø (ir ne tik jø, o ir visø kitøþuvusiø vandens organizmø) grimzta á jû-ros (ar vandenyno) dugnà. Èia kaupiasidaug fosfatø turinèiose nuosëdose.


3 pav. Baltijosjûros kai kurios

atmosferosmolekuliná azotà

fiksuojanèios(sujungianèios)melsvabakteriø

rûðys: 1 – Anabae-na cylindrica;

2 – Anabaena flos-aquae;

3 – Anabaenaaffinis; 4 – Anabae-

na baltica;5 – Anabaena

spiroides;6 – Noduliaria

spumigena

Fosforo apytaka biosferoje (4 pav.)skiriasi nuo tokiø svarbiø gyvybei ele-mentø, kaip deguonis, anglis, azotas.

Fosfatais træðiame dirvoþemá. Juospasisavina þemës ûkio kultûros. Didelëðiø fosfatø dalis iðplaunama ið dir-voþemio ir patenka iš pradþiø á gëlo van-dens ekosistemas (eþerus, upes, nere-tai sukeldamos jø eutrofizacijà), o ið jø ájûras ir vandenynus. Daugiau fosforo ap-tinkama jûrø ir vandenynø priekrantëje,sekliausioje zonoje. Ði zona – kontinen-tinis atabradas arba ðelfas, dël to ir yraproduktyviausias. Joje gausu planktoni-niø ir bentosiniø organizmø, taip pat irþuvies. Ðelfas sudaro 7,5 proc. viso pa-saulinio vandenyno dugno. Ðelfas nuo

kranto tæsiasi iki 200 m gylio izobatos.Toliau dugnas staiga gilëja. Prasidedakontinentinis šlaitas ir vadinamosios abi-salinës lygumos. Gyvybë èia skurdi ir nëiš tolo neprilygsta šelfui. Tai ir yra van-denyno „dykumos”. Bendrovë Planktos,siekdama sumaþinti anglies dioksidokoncentracijà, vandenyno „dykumas” tu-rëtø træðti ne tik geleþimi, bet ir fosforu.

Fosforo iðtekliaiÐiuolaikinis þemës ûkis neapsieina be

mineraliniø tràðø. Gaminamos azoto, fos-foro, kalio (NPK) pavienës ar kompleksi-nës tràðos. Fosforo tràðos gaminamos iðgamtiniø fosforo turinèiø þaliavø – fosfa-tø, apatito ir fosforito. Fosfatø telkiniø, ku-

rie naudojami tràðø gamybai, yra Flori-dos valstijoje (JAV). Didþiausi apatitø tel-kiniai yra Rusijoje (Kolos pusiasalyje),Ðvedijoje, Centrinëje ir Rytø Afrikoje. Fos-foritø telkiniø randama Kazachijoje, Ma-roke, Tunise, Alþyre. Visi ðie telkiniai susi-darë ið suakmenëjusiø jûrø organizmø lie-kanø arba jûriniø nuosëdø prieð keliolikamilijonø metø. Ðie iðtekliai yra riboti. Spe-cialistai tvirtina, kad jie iðseks jau mûsøXXI amþiuje. Gyvieji organizmai, taip patir þmogus, be fosforo neiðgyvens. Teks jáiðgauti ið jûrø ir vandenynø nuosëdø. Apietai pradedama galvoti, nes po vieno kitodeðimtmeèio fosforo iðtekliø maþëjimosausumoje reikalai bus tokie pat svarbûs,kaip šiuo metu nuolat aptariamas naftosir dujø iðtekliø maþëjimas.

Patirties, kaip ið jûrø ir vandenynø dug-no iðgauti naudingø produktø, vis daugë-ja. Atviroje jûroje siurbiama nafta. Jûrosdugno græþimo technologijos taip ištobu-lintos, kad apie 20 proc. pasaulyje gauna-mos naftos siurbiama ið jûros dugno. Ja-ponai apie 20 proc. angliø gauna ið po-vandeniniø ðachtø. Vandenynø dugne, di-deliame gylyje, yra milþiniðkos manganokoncentracijø santalkos. Konkrecijø sudë-tyje, be mangano, yra tokiø vertingø me-talø, kaip kobaltas, varis, nikelis, geleþis.Numatoma šias konkrecijas išgauti. Ku-riamos technologijos, specialûs transpor-tiniai mechanizmai ðiam produktui á pavir-ðiø iðkelti. Visà ðá technologiná ádirbá netoli-moje ateityje bus galima panaudoti ir fos-forà akumuliuojanèioms nuosëdoms iðvandenyno dugno iðgauti.

Tuo keliu þengia Planktos specialis-tai. Ne tik þemdirbiams, bet ir Planktoskeliamai uþduoèiai – CO2 koncentracijaimaþinti reikalingas fosforas.

Klimato atðilimà sukeliantá CO2 gali-me sumaþinti dviem bûdais: skatindamijûrø ir vandenynø mikrodumbliø daugi-nimàsi, taip pat augindami daugiame-èius sumedëjusius augalus, taigi atso-dindami iškirstus miškus ir plësdamimiškø teritorijas. Ðiems darbams reika-lingos didelës lëðos. Esame ásitikinæ, kadmûsø anûkai bus uþ mus iðmintingesni.Dabar pasaulio tautos karinëms iðlai-doms skiria beveik 3 milijardus doleriøkasdien. Net skurdþiausios valstybëskasmet didina savo kariná biudþetà ðvie-timo, sveikatos apsaugos, socialinio ap-rûpinimo sàskaita. Vyksta beprotiðkosginklavimosi varþybos.

Kai šie milijardai, išleidþiami nesan-taikai ir konfliktams tarp tautø kurstyti,bus skirti biogeocheminiams ciklamsbiosferoje bei gamtinëms sistemoms re-guliuoti, kiekvieno þmogaus gyvenimebus maþiau liûdesio ir kur kas daugiaudþiaugsmo.

4 pav. Fosforo apytakabiosferoje (pagal Duvigne-aud): 1 ir 2 – eutrofikacijosbûklë; 3 – fosforo biologinisciklas;4 – organinës medþiagosmineralizacija;5 – ekskretai (organizmoiðskiriamos medþiagos:prakaitas, ðlapimas,iðmatos); 6 – detergentai(plovikliai); 7 – erozija irtirpios medþiagos;8 – srautas á vandenynà;9 – fosforinës tràðos;10 – vulkaninis apatitas;11 – nuosëdos vandenynøgelmëse; 12 – vandenynodugno nuosëdø skaidymas;13 – transformacija ástacionarià bûklæ;14 – nuosëdø epigezë(antrinis kitimas dalyvaujantdiatominiø dumbliø lieka-noms)


Mes, Lietuvos kultûroskongreso tarybos ir Lietuvos moksløakademijos prezidiumo pastangomis2008 m. spalio 7 d. ávykusios konferen-cijos „Lietuviø kalba XXI amþiaus pra-dþioje“ dalyviai, nepretenduodami á di-rektyvines iðvadas, baigiame konferen-cijos darbà tokia deklaracija – vieðu krei-pimusi á visuomenæ.

Ši konferencija bene pirmà kartà lietu-viø kalbos istorijoje ëmësi aksiologiniu, t. y.vertybiniu, poþiûriu apibûdinti jos bûklæmûsø dabartinëje visuomenëje. Toks as-pektas pasirinktas neatsitiktinai. Iðgyvena-me metà, kai kësinamasi sumenkinti visastautines vertybes, kad kuo sparèiau ásilie-tume á vadinamuosius globalinius proce-sus, skatinanèius niveliacijà. Kaip rodoskaityti praneðimai ir diskusijos, taip patmûsø patirtis, esama ko susirûpinti dël lie-tuviø kalbos bûklës Lietuvoje – ir tiesiogiai,ir netiesiogiai lietuviø kalba veikiama nau-jø technologijø, masinës kultûros ásigalëji-mo, nevykusiø kalbos reformø.

Atgavus 1990 metais Lietuvai nepri-klausomybæ, lietuviø tauta puoselëjo labaidideles viltis, kad jos kalbai atsivers tikrosuklestëjimo epocha. Deja, per ðituos að-tuoniolika nepriklausomybës metø akivaiz-dþios paþangos kalba dar nepatyrë. Kal-bama apie kalbos regresà ir dar didesnesgrësmes jai. Tai rodo net dviejø lietuviø kal-bos raidos tarpsniø – 1918–1940 ir 1990–2008 metø – sugretinimas.

Lietuva 1918 m. savarankiðkà gyve-nimà pradëjo karø ir okupacijø ekono-miðkai ir dvasiðkai nusiaubta, neturëda-ma iðplëtotos ðvietimo sistemos. Visomsgyvenimo sritims trûko lietuviðkose mo-kyklose iðsimokslinusiø specialistø, o pa-ti lietuviø kalba savo ðalyje jautësi kaip

2008 m. spalio 7 d. Lietuvos moks-lø akademijoje vyko konferencija „Lie-tuviø kalba XXI amþiaus pradþioje“, ku-rià suorganizavo Lietuvos kultûros kon-gresas ir Lietuvos mokslø akademija.Konferencijos tikslas – ávertinti dabarti-næ lietuviø kalbos bûklæ aksiologiniu po-þiûriu, aptarti visuomenës santykius sukalba, iðryðkinti aplinkà, kurioje kalbagyvuoja. Konferencija buvo skirta Lie-tuvos kultûros kongreso IV suvaþiavi-mui. Dalyviams prieð konferencijà bu-vo áteiktos praneðimø tezës ir deklara-cijos projektas.

Pradëdamas konferencijà LietuvosMA prezidentas akad. Zenonas RokusRudzikas sakë tikintis, kad lietuviø kalbair toliau skambës dainomis, pasakomis,eilëraðèiais ir kt. Praneðimus skaitë Ro-mualdas Ozolas „Mentaliteto maþakrau-jystë ar kultûrinë kontrrevoliucija“, prof. ha-bil. dr. Arnoldas Piroèkinas „Lietuviø kal-bos prestiþo iðaugimas pirmosios Res-publikos visuomenëje“, doc. dr. Krescen-cijus Stoškus „Apie iðtikimybæ gimtajaikalbai“, prof. habil. dr. Bonifacas Stundþia„Veiksniai, skatinantys abejingumà lietu-viø kalbai“, dr. Rita Miliûnaitë „Bendrinëskalbos norminimas: pusiausvyros beieð-kant“, prof. habil. dr. Vitas Labutis „Mo-kyklos svarba lietuviø bendrinës kalbosprestiþui“, prof. habil. dr. Aldona Paulaus-kienë „Mokykliniø lietuviø kalbos vadovë-liø mokomoji ir auklëjamoji vertë“, akad.Adolfas Laimutis Telksnys „Modernioji in-formacijos ir ryðio technika – lietuviø kal-bos prieðininkë ar talkininkë?“, prof. ha-bil. dr. Marija Liudvika Drazdauskienë„Masinës informacijos priemoniø vaid-muo formuojant poþiûrá á lietuviø kalbà“,doc. dr. Regimantas Tamošaitis „Moder-nioji literatûra – senkantis lietuviø bendri-nës kalbos ðaltinis“.

Aurika BAGDONAVIÈIENËLietuvos mokslø akademijos

Humanitariniø ir socialiniø moksløskyriaus mokslinë sekretorë

Kalbos meilë lietuviams nëra sustingusi, ji parem-ta ásitikinimu, kad kalbos pakeitimas pakenks

dorovei. Pati kalba turtinga moraliniø posakiø,patarliø, ypaè prieþodþiø. Jais sodinami jaunimo

ðirdyse teisingumo, tautinio dorumo diegai.(C.F.Heilsbergas, 1799)

Lietuviø kalbaXXI amþiaus

pradþiojeGausus intelektualø bûrys konferen-

cijoje aptarë lietuviø kalbos prestiþo ið-augimà, veiksnius, skatinanèius abejin-gumà lietuviø kalbai, mokyklos ir mo-kykliniø lietuviø kalbos vadovëliø svar-bà kalbos prestiþui, auklëjamajai vertei,masiniø informacijos priemoniø vaidme-ná. Visi ðie veiksniai vienaip ar kitaip kei-èia mûsø gimtàjà kalbà. KrescencijusStoðkus pabrëþë, kad kalba ir þmogusyra neatskiriami, kalba yra prasminëþmogaus savybë. Dauguma praneði-mus skaièiusiøjø priëjo prie bendro tei-ginio, kad tie, kurie lietuviø kalbà darkosvetimybëmis, ið tikrøjø gëdijasi savotautos, kalbos ir nori pasirodyti tuo, konëra. Pasak prof. habil. dr. Aldonos Pau-lauskienës, merginos ar moterys, atsi-sakanèios savo pavardþiø galûniø, to-kiø kaip -aitë, -ienë, tiesiog siekia bûtikitokios. Išklausius pranešimus, buvodiskutuota apie anglø kalbos verþimàsiá visuomenës gyvenimà, Švietimo irmokslo ministerijos vaidmená puoselë-jant lietuviø kalbà mokyklose, ugdanttautiðkumà, elektroniniø þinuèiø, straips-niø komentarø internete vartojamos lie-tuviø kalbos, apie visuomenës santy-kius su kalba kaip su nacionaline ver-tybe ir kitais klausimais.

Dar vienas ðios konferencijos tiks-las – pasiraðyti konferencijos „Lietuviøkalba XXI amþiaus pradþioje“ deklara-cijà. Romualdas Ozolas sakë: „Sutvar-kyti valstybæ reikia 15–20 þmoniø, betneþinau, kiek þmoniø reikia norint su-tvarkyti kalbà. Taèiau dþiaugiuosi, kadtokiø þmoniø tikrai yra“. Galbût toji de-klaracija ir neiðspræs visø lietuviø kal-bos problemø, taèiau tikrai bus þeng-tas vienas tvirtas þingsnis gimtosios kal-bos išsaugojimo link.


Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Konferencijos ,,Lietuviø kalba XXI amþiaus pradþioje”

DEKLARACIJAVilnius, 2008-10-07

skurdi kampininkë. Jau per 18 nepriklau-somo gyvenimo metø, apie 1936-uosius,lietuviø bendrinë kalba padarë nepa-prastà paþangà – tapo visas ûkio ir kul-tûros sritis tenkinanèia priemone, prilygs-tanèia raiðkos iðgalëmis kur kas seniauir palankesnëmis sàlygomis iðugdytomskitø tautø kalboms. Tada lietuviø kalbapasidarë prestiþinë ne vien lietuviams,bet ir Lietuvos tautinëms maþumoms.

1990 metais atgaudama 1940 m.prarastà nepriklausomybæ, Lietuva, ðiaipar taip sakykim, paveldëjo subrendusià,giliai tautos sàmonëje ásitvirtinusià lietu-viø bendrinæ kalbà, gausingà ja sukurtàgroþinæ ir mokslinæ literatûrà, tikrà kvali-fikuotø kalbininkø pulkà, visà armijà vi-durinëse ir specialiosiose mokyklose dir-banèiø lituanistø.

Praëjus 18 metø dabartinio nepriklau-somos valstybës gyvenimo, ið pavirðiausþiûrint, lietuviø kalbos padëtis patenkina-ma, bet pro atidesná þvilgsná neprasprûs-ta vidiniai pokyèiai, kurie verèia mus su-nerimti. Nors lietuviø kalba dabar turi Lie-tuvos Respublikos valstybinës kalbos irEuropos Sàjungos oficialios kalbos statu-sà, visi pradedame jausti, kad visuomenëdarosi savo kalbai nejautri, o pati kalbaanemiðka. Kartkartëmis kalbiniuose leidi-niuose recenzijos, toli graþu neaprëpian-èios visø atvejø, iðkelia faktø, kad vis dau-giau randasi leidëjø, raðytojø ir vertëjø, ne-sirûpinanèiø savo kalbos gerumu: palie-kama daugybë raðybos, þodyno, sintak-sës klaidø, kurios buvo iðnykusios jau iki1940 metø. Nepaisant lietuviø kalbai da-

romos þalos ir ðiurkðtaus skaitytojø teisiøpaþeidimo, siaurinama lietuviðka tikriniøsvetimybiø vartosena. Ji pravardþiuojama„sovietine“ atgyvena, kurios esà ypaè rei-kià vengti dokumentuose, moksliniuose irinformaciniuose leidiniuose. Daug galimakalbëti apie sumenkusá radijo ir televizijoskalbos lygá. Turime gausià raðytojø armi-jà, tik kiek jø savo kûriniais praturtino lietu-viø kalbà – davë kalbos pavyzdþiø, vertøvadinti lietuviško aukštojo stiliaus etalo-nais? Kurie ne kurie mûsø raðytojai ir pub-licistai gvieðiasi turtinti mûsø kalbà þargo-nizmais ir vulgarizmais.

Apmaudu, kad su menka kalba lyg irsusitaikë visuomenë. Iðblëso kovos dëllietuviø kalbos gerumo ákarðtis, koká me-name buvus, pavyzdþiui, prieš 35–40metø, kai, atlëgus „partiniam vadovavi-mui“, kad ir neleidþiant atkurti Lietuviøkalbos draugijos, prisidengus LTSR pa-minklø apsaugos ir kraðtotyros draugi-jos iðkaba, imta organizuotai rûpintis lie-tuviø kalbos kultûra. Net didesnëse ámo-nëse tada bûrësi grupelës þmoniø, susi-rûpinusiø taisyklinga vieðàja lietuviø kal-ba. Visuomenës rûpinimosi savo kalbaskirtumà tinka apibûdinti vienu ryðkiu pa-vyzdþiu: 1933 m. pradëta leisti „Gimtojikalba“ netrukus turëjo ligi 10 000 prenu-meratoriø (prie jø pridëkime perkanèiusatskirus numerius). Ðiandieninë „Gimtojikalba“ iðeina 860 egzemplioriø tiraþu.Dar prieð Pirmàjá pasauliná karà lietuvið-ki laikraðèiai turëdavo vadinamøjø kal-bos skilèiø ar kampeliø. Jø ypaè daugbuvo pirmosios nepriklausomos Lietu-

vos laikais ir nemaþa po 1968 metø. Beðiø skilèiø, apie kalbos dalykus paraðy-tus straipsnius (ne tik taisymus, reko-mendacijas, bet ir kalbos ryðio su tautasvarstymus) mielai spausdindavo didie-ji dienraðèiai, populiarûs savaitraðèiai irsolidûs mënesiniai þurnalai. Ðiandien to-kiø skilèiø mûsø spaudoje nematyti,straipsniai kalbos klausimais beveik ne-spausdinami. Mûsø periodiniai leidiniaikone sutartinai, iðskyrus vienà kità, jø iðprincipo nepriima: esà visuomenei ne-ádomûs, taigi nepaklausûs.

Mokykla ypaè sudëtinga ir visokiomsátakoms jautri visuomenës institucija. Lin-këdami mokyklai kuo didþiausios sëkmësvisuose darbo baruose, norëtume atkreiptivisø pakopø ðvietimo vadovø ir pedago-gø dëmesá á vienà filosofo ir pedagogo An-tano Maceinos 1937 m. þurnale „Lietuvosmokykla“ padarytà áspëjimà: „Pedagogi-në mûsø amþiaus praktika turi per dauggrynos specializacijos, o per maþa ugdy-mo dvasios. Ðtai dël ko ji gamina daugpakrikusiø natûrø, ir ðtai dël ko mes pasi-gendame asmenybiø“. Dël tokios vis la-biau stiprëjanèios kolizijos ðvietime, ma-nome, ypaè kenèia lietuviø kalba.

Mokyklose vis daugiau dëmesio ski-riama svetimosioms kalboms, tikslie-siems mokslams: ðie dalykai darosi pres-tiþiniai. Netgi populiarioje „Dainø daine-lëje“ mokytojø skatinami mokinukai supasigardþiavimu dainuoja angliðkai dau-giau negu lietuviðkai. Deja, konkursø or-ganizatoriai tokià tendencijà toleruoja. Be-je, èia prisideda ir suaugusiøjø pavyzdyskoncertuose, operos spektakliuose ir kon-kursuose dainuoti originalo kalba.

Mûsø mokslui vadovaujanèios ástai-gos laikosi nuostatos, kad tariamai

Konferencijos dalyviai


Milþiniðkose liepsnose gyveno pelë,taèiau didesnë uþ jautá ir svërusi tûkstantádzingø, kiekvienas jos plaukelis dviejø èiilgio, jis buvæs plonas kaip ðilko siûlas. Ðigyvenusi liepsnose pelë buvo raudona,bet tereikëjo jai iðeiti ið ugnies, kai tapda-vo balta kaip sniegas. Vos tik iðëjusi ið ug-nies, ji apsipildavo vandeniu ir nugaiðda-vo, tada jos plaukus kirpdavo, verpdavosiûlus ir ausdavo medþiagà, ið kurios siû-dinosi drabuþius. Jø niekados nereikëjoskalbti, o jeigu išsitepdavo – uþtekdavoámesti á ugná ir jie vël tapdavo ðvarûs kaipnauji, ir þmonës juos vadino chochvan-bu – „audiniu, kurá skalbia ugnyje“.

Senovës Kinijos mitas

Taip paslaptingai asbesto pluoðto su-sidarymà apraðë Senovës Kinijos mitai.To meto þmogus þemës gelmëse susi-darantá pluoðtà suvokë kaip kaþkokio ne-áprasto gyvûno kailá, jam dar buvo nesu-prantama, kad pluoðtas gali atsirasti irbe gyvûno. Kinijos amatininkai nuo se-niausiø laikø mokëjo austi asbesto au-dinius ir juos eksportuodavo á kitas ða-lis. Indijos þyniai, apsirengæ ið asbestoaustais drabuþiais, manipuliuodavo deg-lais, tuo stebindami aplinkinius. XXI a.jau niekam nekelia abejoniø, kad asbes-tas – tai pluoðtinës struktûros mineraløserpentinø ir amfibolitø bendras techni-nis pavadinimas, tai yra hidrosilikatø kla-sës mineralai. Skiriamos dvi asbesto at-mainos: serpentino asbestas ir amfibo-lo asbestas. Serpentinas labai paplitæsmineralas, jo pluoðtinë atmaina chrizoti-lo asbestas (Mg, Fe)6[Si4O10](OH)6) –magnio, geleþies hidrosilikatas su chro-mo, nikelio, mangano, kalcio ir kobaltooksidø priemaiðomis, naudojama asbes-to gaminiams. Asbestas bûna baltos,þalsvos, gelsvos ir pilkos spalvos. Jo pa-vadinimas kilæs ið graikø kalbos þodþio,asbestos, kuris reiškia negæstantis, betgraikai asbestà laikë stebuklingu mine-ralu, kadangi jis nedegdavo ugnyje. As-bestas plaèiai paplitæs, bet vienintelis to-kio tipo mineralas, susidarantis þemësgelmëse. XX a. jis vartotas daugiau nei3000 techniniø gaminiø gamybai. Iš chri-zotilo – asbesto audiniø siuvami drabu-þiai gaisrininkams ir kitø profesijø dar-buotojams, susiduriantiems su ugnimi.Pavyzdþiui, 1952–1956 m. asbestopluoštas naudotas kaip filtras pirmosecigaretëse su filtru „Kent“.

Asbesto mineralas daþniausiai pasi-taiko pavirðiniuose þemës sluoksniuose

aukðèiausiojo mokslo standarto ga-rantija esà tik darbai, skelbiami þur-naluose, áraðytuose á tarptautinesduomenø bazes. Linkstama palan-kiau vertinti mokslo darbus, paskelb-tus ne lietuviø, bet uþsienio, daþniau-siai anglø, kalba.

Neádiegus visuomenei meilës irpagarbos gimtajai kalbai, darosi ypaèpavojingi pasaulá apëmæ niveliacijosprocesai. Jø stabdyti nëra ko mëgin-ti, bet mums dera rûpintis ugdyti kiek-vienà tautos nará nuo maþens tuoseprocesuose neprarasti savæs – visàgyvenimà visokiomis aplinkybëmisbranginti savo kalbà, kilmæ, tradici-jas ir tëvynæ. Turime sukurti tokià kul-tûrà, kuri bûtø patraukli kitatauèiams,gyvenantiems Lietuvoje ir atvykstan-tiems á jà gyventi. Tada bus patraukliir lietuviø kalba, atverianti jiems tur-tingà kultûrà. Didþiai vertinga kultûrasuponuoja kalbos vertæ. Tai ir norë-jo iškelti mûsø konferencija.

Visø pirma kreipiamës á Lietuvoskultûros kongreso tarybà ir Lietuvosmokslø akademijos prezidiumà:

– tegu bûna rengiamos, jeigu nekasmet, tai bent kas antri metai pa-naðiø tikslø konferencijos. Jos bûtøviena ið tø priemoniø, kurios palaiky-tø gyvà mintá, jog mûsø kalba yra di-delë tautos vertybë – labai branginti-na vertybë.

Kreipiamës á Lietuvos Respub-likos Seimà, jo komitetus ir Lietu-vos Respublikos Vyriausybæ:

– priimant lietuviø kalbos vartoji-mà reglamentuojanèius teisës aktus,bûtina atsiþvelgti ne vien á Valstybi-nës lietuviø kalbos komisijos reko-mendacijas, bet ir platesnës visuo-menës nuomonæ bei siûlymus;

– labai svarbu, kad Seimas pritar-tø kalbininkø profesoriø Vito Labuèio,Aldonos Paulauskienës, Arnoldo Piroè-kino, raðytojø Algimanto Baltakio, Gin-tauto Ieðmanto, Jono Liniausko, Lie-tuvos mokslø akademijos prezidentoZenono Rokaus Rudziko, akademikøJustino Marcinkevièiaus ir LaimuèioTelksnio, teisininkø dr. Algimanto Dzie-goraièio, dr. Stasio Ðedbaro, prof. Al-fonso Vaiðvilos, istoriko, Lietuvosmokslø akademijos bibliotekos direk-toriaus dr. Juozo Marcinkevièiaus 2006m. gruodþio 20 d. per Lietuvos kultû-ros kongreso tarybà Seimui áteiktomsValstybinës kalbos naujos redakcijosprojekto 13 ir 14 straipsniø (Asmen-vardþiai ir Geografiniai pavadinimai)pataisoms. Jos atitinka Lietuvos Res-publikos Konstitucijos raidæ ir dvasià,Lietuvos Respublikos KonstitucinioTeismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo

ir Europos Þmogaus Teisiø Teismo nu-tarèiø logikà, pagaliau bendrà vieðàjáinteresà, kad kuo greièiau bûtø nu-trauktas lietuviø kalbos þalojimas, an-tikonstitucinis lietuviðkos tikriniø sveti-mybiø vartosenos siaurinimas.

Priëmus minëtas pataisas, visuo-se lietuviðkuose tekstuose svetimoskilmës tikriniai vardai bûtø raðomi lie-tuviðkai, o jø originalios (ne hibridi-nës) formos prireikus kaip papildo-ma informacija bûtø pateikiamosskliausteliuose ar kitaip. Tai labiau-siai informatyvus, visiems skaitan-tiems ar norintiems vardà parašytipatogus svetimvardþiø pateikimo lie-tuviðkuose tekstuose bûdas. Jis vie-nintelis ágalina iðsaugoti nepaþeistàmûsø kalbos bei raðto sistemà ir tik-ràjà svetimvardþio autentikà bet ku-rios pasaulio kalbos raðmenimis.Valstybinë lietuviø kalbos komisija ðioakivaizdaus fakto atkakliai nenori pri-paþinti ir nesutinka taisyti ydingo1997 m. 60-ojo nutarimo. (Ðis punk-tas á deklaracijà áraðytas 26 konferen-cijos dalyviø siûlymu, tarp jø: Lietu-vos MA akademikai J. Kubilius, V. Sir-vydis, A. L. Telksnys, nariai korespon-dentai R. Grigas, L. Šepetys, G.Uþdavinys, narys ekspertas A. Tyla,taip pat R. Ozolas, prof. H. Zabulis,rašytojai G. Iešmantas ir Pr. Treinys,Lietuvos muzikø ir Lietuvos teatro sà-jungø narys P. Mataitis);

– manome, kad bûtina iðlaikytisavivaldybëse kalbos tvarkytojus.

Kreipiamës á Lietuvos Respubli-kos ðvietimo ir mokslo ministerijà:

– lietuviø kalba mokykloje turi bûtine vien mokomasis, bet ir auklëjama-sis dalykas;

– lituanistinës disciplinos vidurinëjemokykloje turëtø bûti prioritetinës;

– pabrëþiame, kad Ðvietimo irmokslo ministerijoje bei jos padali-niuose beveik neliko aukðtos kvalifi-kacijos lituanistø;

– „Mokslo ir studijø ástatyme“ bû-tina gràþinti nuostatà, kad lituanisti-ka yra prioritetinë mokslo ðaka.

Apeliuojame á spaudos leidëjø,redaktoriø ir bendradarbiø sàþinæ:

– skelbdamiesi esà spaudos lais-vës gynëjai, negailëkite vietos savo lei-diniuose lietuviø kalbos reikalams, bû-kite dëmesingi kalbos kultûrai, neið-siþadëkite lietuviðkos tikriniø svetimy-biø vartosenos, gerbkite skaitytojà.

Kvieèiame visuomenæ á sàjûdáuþ lietuviø kalbos, tad ir tautos, ið-likimà.

Dr. Marytë KUODYTË


asbestas

ir iðgaunamas kasant já atviruose karje-ruose. Kartais asbesto agregatai siekianet metro ilgá, bet daþniausiai bûna ðe-riø, auganèiø statmenai ant uolienos gys-los, pavidalo. Asbesto plauðingi agrega-tai primena medþio þievæ, ðakas, þilusplaukus. Minima ir asbesto atmaina, kaipluoðtas suaugæs á sudëtingà „audiná“,pluoðto gijos tarsi þmogaus rankø supin-tos ar suaustos. Toks asbestas vadina-mas „kalnø oda“ ar „kalnø medþiu“. Ver-tingiausia asbesto atmaina laikomaspluoðtas, kurio gijos yra pusiau skaid-rios su ðilko blizgesiu. Asbestas, kuriogijos blizgesiu ir lankstumu primena ðil-kà, Rusijoje vadintas „kalnø linu“. Tokieádomûs mineralo asbesto dariniai susi-daro dël to, kad jo kristalai auga tik vie-na kryptimi. Asbesto pluoðtas nuo senonaudojamas nesudeganèiø dagèiø ga-mybai, tokios dagtys bûdavo šventykløðviestuvuose, á kuriuos tereikëjo ápilti alie-jaus ir jie vis ðvietë ir ðvietë. Nesudegan-èios asbesto dagtys tarsi liudijo ðventyk-lø artumà þmogaus protui sunkiai suvo-kiamai amþinai dangaus didybës gau-biamai paslapèiai.

XXI a. bandoma atsisakyti asbestogaminiø, nes nustatyta, kad asbesto mi-neralas turi kancerogeniniø savybiø,ákvëptos jo dulkës gali sukelti kvëpavi-mo organø ar plauèiø vëþines ligas.

Bet XVIII a. asbestas buvo dar nepa-prastas, beveik stebuklingas mineralas,o ið jo iðgautas pluoðtas vertinamas tometo visuomenës elito. Pasakojama, kadcarinës Rusijos turtingiausias pramoni-ninkas Akinfijus Demidovas (1678–1745), valdæs net 25 labai moderniusmetalø lydimo fabrikus ir laikytas neka-rûnuotu Sibiro valdovu, Rusijos carui re-formatoriui Petrui I (1672–1725) atveþë

puikià tobulai baltos spalvos, ðvytinèiàsidabriniu atspalviu staltiesæ. Staltiesëbuvo uþtiesta ant stalo, prie kurio pietusvalgë caras Petras I ir Akinfijus Demido-vas. Valgydamas A.Demidovas, kurisgarsëjo neprognozuojamais poelgiais,iðpylë ant staltiesës lëkðtæ sriubos, bo-kalà tiršto raudonojo vyno ir, pagriebæsstaltiesæ nuo stalo, suglamþæs ámetë á èiapat besikûrenantá þidiná. Po to iðtraukëstaltiesæ ið ugnies ir parodë carui – antjos nebuvo në dëmelës, ji vël buvo to-bulai balta. Rusijos valdovas buvo labainustebintas ir suþavëtas. Kaip suprato-me, staltiesë buvo iðausta ið Sibire ið-gaunamo chrizotilo – asbesto pluošto.Pasakojama, kad Demidovø valdø vals-tieèiai buvo labai iðtobulinæ asbestopluoðto verpimo ir audimo menà. Ið as-besto pluoðto nertos aþûrinës damøskrybëlaitës, pirðtinës, rankinukai, nëri-niai. Asbestiniø gaminiø nereikëjo skalb-ti, tereikëjo tik kelioms minutëms ámestijuos á ugná, atšaldyti, iðtraukus ið lieps-nø, ir vël buvo galima dëvëti.

Asbestas ir jo nepaprastos savybësbuvo þinomos seniai. Manoma, kad as-bestà pirmasis paminëjo graikø geogra-fas ir istorikas Strabonas (Strabo 64 ar63 m.pr. Kr. – 23 ar 24). Strabonas raðë,kad yra tokie akmenys, kuriuos ðukuojair audþia ið jø asbesto audinius. Asbes-to audiniø atplaiðø buvo rasta vykdantarcheologinius kasinëjimus Pompëjoje,kuri buvo sugriauta 79 m. rugpjûèio 24d. išsiverþusio Vezuvijaus vulkano –miestas buvo uþpiltas 4–6 m storio pe-lenø ir lavos sluoksniu. Apsinuodijæs Ve-zuvijaus vulkano lavos išskiriamomisnuodingomis dujomis þuvo þinomas Se-nosios Romos imperijos valdininkas,rašytojas ir mokslininkas Plinijus Vyres-nysis, kuris, kaip mini to meto kronikos,genamas moksliniø paskatø, bandë nu-eiti á Pompëjà. Plinijus Vyresnysis (23–79) minëjo: „Yra akmuo, tinkamas audi-niams austi, kuris auga Indijos dykumo-se, apgyvendintose gyvaèiø, kur nieka-da nelyja ir todël jis ápratæs prie kaitros.Ið jo gaminami marðkiniai, á kuriuos ávy-niojami vadø lavonai prieš sudeginantjuos lauþuose; iš jo daromos ir servetë-

lës puotaujantiems, jas galima ákaitintiant ugnies“. Ne veltui graikai asbestà va-dino negæstanèiu, nesudeganèiu. Anti-kos laikais asbestas buvo išgaunamasEgëjo jûroje esanèioje Evbëjo saloje ne-toli Karastoso miesto ir Kipre. Supranta-ma, Antikos laikais asbesto servetëlësbuvo tik valdovams prieinamas praban-gos atributas. Tokià servetëlæ ar staltie-sëlæ turëjo Romos imperatorius Neronas(37–68). Plinijus Vyresnysis raðë, kad as-bestà romënai laiko tokia pat vertingamedþiaga, kaip ir nepaprasto retumo irgroþio papuoðalà ið perlø. Plinijus Vyres-nysis minëjo, kad ið asbesto, kurá jis va-dino amiant, buvo gaminamas nedeguspopierius. Asbesto mineralas buvo smul-kinamas šarmo tirpale, po to atskiriamosasbesto gijos ir sumaišomos su vande-niu. Gauta tiršta masë maišoma su kli-jais, iðpilstoma á formas, suspaudþiamair taip gaunami popieriaus lakštai. No-rint panaudoti antrà ar kelis kartus,lakštai vis bûdavo dedami ant þarijø, kurvël iðbaldavo ir tikdavo rašyti. Bet Plini-jus Vyresnysis pastebëjo, kad vergai, ið-gaunantys asbestà bei audþiantys ið joaudinius, daþnai suserga ir anksti miršta.Mini asbestà ir Azijos mokslininkas Al Bi-runijus (973 ar 972–1050, ar 1051), va-dindamas já „šaitano (nelabojo) voratin-kliu“. Jis pasakojo, kad jau 390 m. ið as-besto pluoðto buvo pagamintas audinys,kurá atveþdavo ið Zerendo, PietvakariøAfganistano miesto, kurio dabar þinomitik griuvësiai.

Manoma, kad dël nepaprastø asbes-to savybiø atsirado legenda apie šven-tàjà salamandrà – Ugnies dievà drieþà,kuris gyvena ugnyje ir nesudega. Já itingarbino alchemikai, áþvelgdami jame sa-vo darbø prasmæ ir sukurtø eleksyrø am-þinybæ. Legendoje apie garsø katalonàalchemikà Lulijø (apie 1232–1236 –1315) pasakojama, kad, vienà naktá be-medituodamas dykumoje, lauþo „ugniesðirdyje“ iðvydæs Salamandrà, kuri jam ta-rusi: „Að savyje neðioju filosofiná akmená– tai, ko ieško iðminèiai. Jeigu jis busišskirtas ið mano kûno, tai bus saldþiau-sias atokvëpis suþeistai sielai“. Alchemi-kas griebæs plikomis rankomis ákaitintasþnyples, prispaudæs Salamandrà priedeganèiø pliauskø ir ið jos kûno iðgavæsraudonàjá eliksyrà, ðvytintá tamsoje, – fi-losofiná akmená.

Didysis keliautojas ir pirklys veneci-jietis Markas Polas (Marco Polo, apie1254–1324) raðë, kad, keliaudamas perGingintalo sritá, jos šiaurëje rado kalnus,kuriuose yra ðvino ir ondaniko. Yra ten irgysla, iš kurios išgauna salamandrà. Sa-lamandra ne þvëris... joks þvëris negaligyventi ugnyje, nes bet kuris gyvis yraið keturiø elementø. Þmonës turbût ne-

Ðventosiosugnies deivës

Salamandrospluoðtas –



þinojo, kas tai yra salamandra... Kai kal-nuose prisikasama iki tos gyslos, tai pri-lauþoma jos gabalø, tada jie dþiovina-mi, po to dar grûdami didelëje varinëjegrûstuvëje, plaunami vandenyje, kol lie-ka tik siûlai, o þemës išmetamos. Siûlaitarsi vilnoniai, juos suverpia ir audþia au-dinius, paskui trumpam juos deda á ug-ná ir audinys tampa baltas; jei atsirandadëmelë ant audinio ar kaip nors kitaipjis susitepa, trumpai palaikytas ugnyjejis vël bûna baltas kaip sniegas. Markas

je. Šis mišinys buvo itin pavojingas to me-to mediniams nepaslankiems laivams.

O gaisrininkams tokie nedegûs dra-buþiai buvo pradëti gaminti Italijoje irPrancûzijoje tik 1829 metais.

XVIII a. asbestas jau pradëtas nau-doti popieriaus, kartono gamybai. Tokskartonas buvo plaèiai bandomas Skan-dinavijos ðalyse. XVIII a. moksliniø atra-dimø bandymai vykdavo labai teatralið-kai. 1785 m. Skandinavijos mokslininkasFoksë pradëjo savo bandymus su vadi-namuoju akmeniniu kartonu. Stokholmomokslø akademija parëmë mokslininkàpinigais, o Ðvedijos vyriausybë suteikë

kinimà Naujøjø metø proga Italijos vice-karaliui. E.Perpenti nuopelnas buvo tas,kad jos gaminiai buvo ið gryno asbesto,be lininiø siûlø priemaiðos, todël jø ne-reikëjo degti ir jie buvo daug tvirtesni.E.Perpenti gamino kaspinus, pinigines,popieriø, batraiðèius ir netgi rankogalius,mat pagal to meto mados reikalavimusrankogaliai buvo atskira drabuþio deta-lë. Áþymiajam Prancûzijos karvedþiui Na-poleonui Bonapartui (1769–1821) bû-nant Italijoje E.Perpenti padovanojo jamasbesto nëriniø apykaklæ. E.Perpenti nu-statë, kad asbestas, italø kalba amiant,iš Genujos tinkamas tik popieriui gaminti,pridedant daug klijingø dervø. Asbestasið Malenko lygumos turi ilgas gijas, to-dël tinka audiniams ir nëriniams.

Rusijoje asbestas, vadintas „kalnø li-nu“, pirmà kartà buvo atrastas 1720 m.netoli Nevjansko miesto Tagilo upës pa-krantëje, kai tarp „kitø kurioziðkø natû-raliøjø ir ávairiø antikvitetø“ tamsiai þalio-je uolienoje buvo rastas akmeninis kuo-delis. Iš šio nuostabaus mineralo, kurisrankose lengvai suyra á plonutëlaièiuspluoðtelius, Nevjanske pradëta verpti ver-palus, o ið jø – austi audeklus, siûti ky-kus, maiðelius, megzti pirðtines, raðë Ru-sijos akademikas, mineralogijos profe-sorius Vasilijus Severginas (1765–1826).V.Severginas apraðë ir asbesto siûlø beigaminiø gamybà: „Pribrendusá asbestàdauþydavo, nusëdusius miltus iðplauda-vo, kol pasilikdavo plonos, á siûlus pa-naðios pakulos, arba vadinamasis kal-nø linas. Verpdami asbestà sumaiðyda-vo su plonais linais, o suverpæ, megzda-mi ir ausdami, naudodavo daug aliejaus.Kai tokius gaminius kaitindami iðdegin-davo ið jø aliejø ir linus, gaminiai tapdavolabai lankstûs ir buvo galima juos plautiir lyginti, o suteptus valyti kaitinant“. Mask-voje, Mokslø akademijos mineralogijosmuziejuje, yra eksponuojami pramoninin-kø Demidovø dirbtuvëse ið asbesto aus-to audinio gabalas, maišelis ir pirðtinës,numegztos ið asbesto siûlø.

Kaip jau minëta, asbesto telkiniai þi-nomi Rusijos Vakarø Sibire ir Uralo kal-nuose, kur ásikûræ Novoasbesto ir Asbes-to miestai. Asbesto miestas yra šalia la-bai stambaus Baþenovo chrizotilo – as-besto telkinio, 1885 m. atrasto Rusijosgeologo A.Ladyþenskio. 1897 m. èia bu-vo pastatyta pirmoji Rusijoje asbestosodrinimo ámonë, kuri ir tapo besikurian-èio miesto krikðtamote. Kaip atrodë As-besto miestas Antrojo pasaulinio karometais, labai spalvingai apraðë þinomasRusijos geologas, rašytojas V.Petrovas:„Virð fabriko pastatø, ypaè statytø XIX a.,plaukiojo baltø dulkiø debesys, o puèiantvëjui visos dulkës byrëjo ant greta esan-èiø gyvenamøjø namø ir miðko, nuo fab-

„Graikiškoji ugnis“ naudojama mûðyje. Miniatiûra iš „Ioanno Skipicos kronikos“, saugomaMadrido istorijos muziejuje (Wikipedia, Graikiškoji ugnis)

Polas dar pridûrë, kad viskas, kà jis pa-pasakojo apie salamandrà, yra tiesa.

Kitas áþymus Renesanso laikø italas– dailininkas, architektas, poetas Mike-landþelas Buonarotis (MichelangeloBuonarroti,1475–1564) asbestà vadinotikraisiais deivës Veneros plaukais.

Galingiausias XVI a. Europos valdo-vas, kilæs ið Habsburgø dinastijos, Karo-lis V (1500–1558), Šventosios Romos im-perijos imperatorius, Ispanijos karalius,Sicilijos karalius ir Nyderlandø princas, tu-rëjo staltiesæ ið labai plono asbesto pluoð-to, kurià po puotos, sveèiø nuostabai,mesdavo á ugná ir iðtraukdavo vël ðvarià.

Pragmatiškieji arabai jau viduriniai-siais amþiais iš asbesto audinio gaminodrabuþius kariams, kurie priešininkusapipildavo „Graikiškàja ugnimi“ – vidu-riniøjø amþiø napalmu. Napalmas – pa-degamasis mišinys iš sutirštintø degaløir specialiøjø priedø, plaèiai naudotas ka-re Vietname, Korëjoje. Kada pirmà kartàbuvo panaudota „Graikiškoji ugnis“, ar-ba „Pragariškoji ugnis“, nëra tiksliai nu-statyta. Manoma, kad 424 m. pr. Kr. prieDelijos vykusiame laivø mûðyje ið tuðèia-vidurio ràsto jau buvo pilamas degantisnaftos, sieros ir riebalø mišinys. Taiišraiškingai pavaizduota to meto piešiny-

jam teisæ daryti bandymus karaliðkuosemalûnuose. Stokholme itin iðkilmingojeaplinkoje atlikti bandymai buvo pakartotiir Berlyne. Bandymas vykdavo pagal tamtikrà scenarijø: pastatydavo nedidelá pa-statà ir ið vidaus jo sienas apkaldavo va-dinamuoju akmeniniu kartonu; á pastatàpriberdavo medþio droþliø ir jas padeg-davo: kartonas ne tik pats nedegdavo,bet neleisdavo uþsidegti ir medþiui, iš ku-rio buvo pastatytas namas. Taigi buvopuikiausiai árodyta, kad asbestà galimanaudoti statybose. Beje, iki šiol gamina-mas ugniai atsparus, garsà ir ðilumà izo-liuojantis kartonas ið chrizotilo – asbes-to pluošto.

XVIII a. Italijos ðiaurës vakaruose, Pje-monto srityje, Komo mieste, buvo pra-dëta plëtoti nauja pramonës ðaka. Ele-na Perpenti (Helena (Candida Lena) Per-penti,1764–1846) ilgai ieðkojo bûdø as-bestui austi ir pagaliau pasiekë, kad iððio mineralo buvo ne tik suverpti siûlai,bet ir numegzti plonytëlaièiai mezginiai.1806 m. Italijos pramonës skatinimodraugija uþ atrastus asbesto audimo bû-dus apdovanojo jà garbës medaliu. Jospagamintas asbestinis popierius pasiro-dë esàs tinkamas raðyti ir valstybës pa-tarëjas Moskatis ant jo iðspausdino svei-



riko kaip kometos uodega vyraujan-èiø vëjø kryptimi tásojo baltas šleifas“.Asbesto miestas, kurio herbas patvir-tintas 2003 m., savaime suprantama,„su kalnø lino“ pluoðto atvaizdu, jaukvieèia turistus. Asbesto mieste turis-tams siûloma aplankyti ne tik didþiuláasbesto karjerà, kuris yra apie 11 kmilgio, apie 2,5 km ploèio ir iki 350 mgylio, bet ir 2003 m. ákurtà asbesto mi-neralo išgavimo ir jo apdorojimo tech-nologijø muziejø. Pasakojama, kad as-besto karjeras itin áspûdingai atrodonaktá, kai deðimtys proþektoriø apðvie-èia jo ribas, keliø serpantinus, galin-gus ekskavatorius, geleþinkelio vago-nø sàstatus, á kuriuos kraunamas as-besto mineralas. 1995 m. Asbestomieste, kuriame jau 1971 m. gyvenodaugiau nei 100 000 gyventojø, buvopastatyta ir pirmoji cerkvë.

1862 m. Londone vykusioje pasau-linëje parodoje buvo pademonstruotastambi Kanadoje rastø mineralø kolek-cija, kurioje buvo ir asbesto mineralø.Didelës asbesto atsargos 1878 m. ras-tos Kanadoje, Apalaèø kalnø priekal-nëse, kur ásikûræs Asbestoso miestas.Asbesto kalnø masyvai nutásæ ir JAVteritorijoje. 1891 m. Pietø Afrikos Res-publikoje rasti asbesto telkiniai Asbes-to kalnuose. Kazachstane, netoliDþetygaro miesto, taip pat rastas as-besto telkinys. Nedideli asbesto telki-niai minimi Alpiø, Kaukazo ir kituosekalnø masyvuose.

Asbestui, kaip ir daugeliui kitø mi-neralø ir uolienø, priskiriamos tiek gy-domosios, tiek ir neiðmatuojamos, ne-apèiuopiamos galios, lyg ir turinèiosátakos mûsø gyvenimui ar galimybëmspasirinkti gyvenimo nuostatas, siektilaimingo gyvenimo. Asbesto audiniogabaliukà, suvyniotà á medvilniná ar ðil-kiná audiná, kaip talismanà astromine-ralogai rekomenduoja visada neðiotimoterims, nes jis atðaldo emocijas irsuteikia ðaltà protà. Toká asbesto talis-manà siûloma laikyti delne einant á po-kalbá su bûsimu darbdaviu, medituo-jant ar norint nusiraminti, ištikus krizi-nëms situacijoms. Manoma, kad as-bestas, pats bûdamas sunkiai paþei-dþiamas, suteiks ir jo gerbëjui pasitikë-jimo savimi, nesudegti net tada, kai at-rodo, kad dangus griûva, kai sunkme-tis lenkia prie þemës, kai þemë lyg irslysta ið po kojø... Tibeto medicinoješiuo mineralu gydomos sausgyslës,kraujagyslës.

Pastaruoju metu daugelyje vals-tybiø populiarëja „Pasyvaus namo“(angl. „Passive house“) pastatai.Svarbiausias „Pasyvaus namo“ idë-jos principas – pastate iðlaikyti ðilu-mà nenaudojant energijos arba nau-dojant jos labai maþai. Tokiame na-me ðilumà gamina þmonës, ðviesos,elektros árengimai, ypaè saulës spin-duliai, esant papildomam poreikiui,ir kiti energijos šaltiniai.

„Tokio tipo pastatø Lietuvoje darnëra, taèiau Aplinkos ministerijasieks, kad „Pasyvaus namo“ idëjabûtø pradëta ágyvendinti ir Lietuvo-je”, – teigia aplinkos ministras Artû-ras Paulauskas. – Tam reikia patobu-linti ástatyminæ bazæ. Á jà reikia átrauk-ti „Pasyvaus namo“ apibrëþimà ir nu-statyti jo standartus teisës aktuose.Aplinkos ministro manymu, siekiantkuo greièiau Lietuvoje pradëti statyti„Pasyvaus namo” tipo pastatus, tiks-linga bûtø ðiam tikslui nukreipti so-cialiniams bûstams skirtas lëðas. Ap-linkos ministerija kartu su Bûsto ir ur-banistinës plëtros agentûra bendra-

darbiauja su austrais, kurie, statyda-mi „Pasyvius namus“, sukaupë ne-maþai patirties ir þiniø.

Aplinkos ministro manymu, „Pa-syvaus namo“ projektø ágyvendini-mas prisidëtø sprendþiant pasauliuiaktualiausias problemas – tokias kaipklimato atðilimas, energijos iðtekliømaþëjimas. Tokie pastatai, kurie ati-tinka ne tik dabartinius, bet ir ateitiesstatybos reikalavimus, ne tik laiduo-tø geresnes gyvenimo sàlygas, betir pakeltø gyvenvieèiø vertæ.

Rugpjûèio pabaigoje Austrijos de-legacijos atstovai, vadovaujami Lietu-vos garbës konsulo Austrijoje RaoulioKauffjerio, pristatë tris pasiûlymus nau-jo nuomojamo socialinio bûsto staty-bai. Jis pritaikytas Lietuvai pagal „Pa-syviam namui“ keliamus reikalavimus.Bûsto ir urbanistinës plëtros agentû-ros direktoriaus Valiaus Serbentos tei-gimu, bendradarbiavimas su austrøspecialistais yra ne tik reikalingas, betir naudingas Lietuvai. Tikimasi, kad ar-timiausiu metu „Pasyvaus namo“ idë-ja bus ágyvendinta ir Lietuvoje.

,,Pasyvus namas“


ledjûrio paþinimoNorvegijos

centras

Artëja išskirtiniai mokslinës bendruo-menës jubiliejai, atmintinos datos pasau-lio ledynø ir Arkties vandenø atradimo beityrimø istorijoje. Ypaè ðiems renginiamsrengiasi Norvegijos muziejininkai, nes jieturi šimtametes atokiausiø ðiaurës kam-peliø tyrimø populiarinimo tradicijas ir galidaug kà papasakoti bei parodyti.

Paþintinio turizmo mëgëjai Norvegijojeturi puikias galimybes susipaþinti su ðiau-riausiø pasaulio jûrø ir þemynø gamta, vie-tiniø gyventojø kultûra bei paproèiais.Tromsës uostamiestyje Arkties jûrinei kul-tûrai paþinti bei puoselëti sudarytos kuopalankiausios sàlygos. Mieste ásikûræšiauriausi Norvegijos ir Europos muziejaibei dailës galerijos. Jis tik per 2000 kmnuo Ðiaurës ašigalio, 300 km uþ speigra-èio, ties 70-àja ðiaurës platuma. Muziejaiásteigti XX a. pradþioje ir pastaraisiais de-ðimtmeèiais atnaujinti. Ledjûrio paþinimoir tyrimø centras sudarytas ið keliø skir-tingose miesto dalyse esanèiø padaliniø.Rudená ir vasarà juos lankant galima gro-þëtis aplinkiniø fiordø peizaþais. Praëjimasið vieno muziejaus padalinio á kità tampa

Egidijus BACEVIÈIUS

Pasaulinë tarptautinë meteorologø organizacija Þene-voje 2007–2008 metus paskelbë „Poliariniais metais“.

Jie prasidëjo praëjusiø metø kovo 1 dienà. Ðie metaipasirinkti neatsitiktinai – siekta visuomenei priminti

Ðiaurës ir Pietø aðigaliø ledynø tyrimø istorijà ir baltøjøþemynø svarbà pasaulinio klimato raidai.

naudingais atokvëpio pusvalandþiais jau-niesiems lankytojams, juose apmàstomanauja patirtis, su bendraminèiu pasidali-jama áspûdþiais apie matytus ekspona-tus. Muziejai, koncertø salës ir pramogøcentrai yra didelë atgaiva Ðiaurëje tris më-nesius trunkanèios poliarinës nakties ny-kumoje ir þiemà, kai beveik visas gyveni-mas sutelktas uþdarose patalpose.

Ledjûrio muziejus-akvariumasPolaria – modernus Tromsës miesto

muziejus-akvariumas. Lankytojo þvilgsnápatraukia áspûdinga pastato architektûra,darniai ásiliejanti aplinkinio fiordo fone ir vei-kiau primenanti ledo lyèiø sangrûdas neiáprastà santûrø muziejiná stiliø. Statinys sa-vo forma primena ant šono paverstas kny-gas ir akinanèiu baltumu pakartoja prie-ðingame fiordo krante esanèià Tromsdaloledjûriø katedrà – Eismeerkathedrale. Taišiauriausia protestantø baþnyèia Norvegi-jos pusiasalyje. Jos skliautai primenapriešpriešiais suremtas ledo lytis su stiklointarpais. Ypaè jie puoðnûs naktá, esantdirbtiniam apðvietimui. Statiniai yra archi-tekto Jan Inge Hovigso šedevrai, vyrau-jantys miesto peizaþe. Pagrindinë Polariamuziejaus paskirtis – supaþindinti su led-jûrio tyrimø istorija, gamta ir ilgaamþe þmo-niø kultûra. Viduje kupoliniuose plaèiuoseekranuose rodomi panoraminiai filmaiŠpicbergeno gamta, Uþpoliarës Norvegi-ja - baltasis nuotykis. Tai reginiø suþadin-tos ásivaizduojamos kelionës po þvilgsniuneaprëpiamas ledo plynes ir atokias sa-las ávairiais metø laikais. Greta yra patrauk-lios ðiaurës jûrø gyvûnø, baltøjø lokiø, vëp-liø, avijauèiø, atveþtiniø Antarktidos ping-vinø iškamšos.

Yra gyvoji ekspozicija, analogiška Klai-pëdos Jûrø muziejui. Tik èia lankytojas áaugintinius þiûri ne nuo tiltelio ar krantinës,kaip pas mus, bet plokštumoje, lygiai kaipgamtoje, nuo „specialios ledo lyties“. Perkelias akimirkas èia gali pasinerti po van-

deniu ir ið apþvalgos tunelio pasigroþëtivirð galvø praplaukianèiais ûsuotaisiaisruoniais. Lëtai vandens storymëje slystan-tys gyvûnai, jø judesiø grakðtumas ir tiks-lumas – sunkiai nupasakojamas povan-deninio gyvenimo reginys. Kad lankytojaipamatytø, kaip gyvûnai elgiasi misdami,kaip jie prisirišæ prie dresuotojø, šeriamituo paèiu laiku. Nedideliuose atviruose ak-variumuose galima pamatyti daugelá ap-linkiniø ledjûrio vandens augalø ir gyvû-nø. Ir ne tik pamatyti, nepavojinguosius netpaèiupinëti ir trumpam iškelti iš vandens.Švariausias druskingas vanduo akvariu-mams ir baseinams siurbiamas iš gretimofiordo. Kieme erdviuose voljeruose laiko-mi ðiaurës elniai.

Ledjûrio keliautojø keliaisPaþintá su ledjûrio atradëjais ir keliau-

tojais tenka pratæsti Arkties muziejuje (Po-larmuzeum). Jis yra Tromsës skansene,1790 m. ásteigtame mediniø nameliø ra-jone. Muziejus árengtas 1837 m. statyta-me prekiø sandëlyje ir vadinamas „sena-miesèio medinio kvartalo perlu“. Jame yraparoda apie poliariniø kelioniø rengëjus,pajûrio gyventojø medþioklæ ir þûklæ led-jûriuose senaisiais laikais. Prie áëjimo yrapaminklas Roaliui Amundsenui (RoaldAmundsen), lankytojø pamëgta vëpliukoskulptûra ir banginiø medþiotojø laivø har-pûnai. Eksponatus galima liesti rankomisir patyrinëti, patirti artumà su naudotaismedþioklës prietaisais. Muziejininkai tei-gia, kad toks emocijomis ir jutimais su-stiprintas paþinimas ilgam išlieka atmin-tyje ir retà palieka abejingà.

Muziejiniai laivaiNe maþiau ádomus muziejinis laivas

Polstjerna („Šiaurinë þvaigþdë“). Šis ruo-niø medþiotojø kateris statytas 1949 me-tais. Juo plaukiota apie 33 metus. Laivoviduje árengtas medþiotojø buities muzie-jus, iš vaško išlieti þmonës, apranga beibuities rakandai atkuria kasdienio gyveni-mo vaizdus. Laivas yra stikliniame paviljo-ne. Analogiškai Osle Frammussete sau-gomi þymusis „Fram“ ir „Gjöa“– legendi-niai speigraèio jûrø tyrinëtojø Fritjofo Nan-seno ir Roalio Amundseno laivai. Uþ mo-kestá galima nusileisti á laivo kajutes, ap-þiûrëti dená, triumus, geriau paþinti unika-

Straipsnio autorius prie þymaus keliautojopoliarininko Roalio Amundseno paminklo


keliautojus bei atradëjus ir samiø kultûràbei praeitá. Atskiri skyriai supaþindina suNorvegijos samiø bendruomenës praeiti-mi, ásitraukimu á ðiandienæ visuomenæ, jøþymiausius mokslo ir kultûros atstovus beiþenklesnius kultûros pasiekimus.

Smalsaus turisto þvilgsná patraukia nu-lieti muziejiniai vaškiniai þmonës ir iðkam-ðø vaizdeliai. Jurtos viduje lankytojai mato,kaip ruošiamos maisto atsargos ir dirbamibuities darbai. Medþioklës salëje yra pagrin-diniø medþiojamøjø gyvûnø iðkamðos, jøgaudymo árenginiai bei parodomi ruoðosbûdai. Vaðkiniai þmonës „dirba“ su tikraismedþioklës ir kailiø apdirbimo árankiais, gre-ta pakloti iðdirbti þvëriø kailiai, vidus pa-puoštas kaulo droþiniais ir amuletais. Gre-ta rodomos áspûdingos šiaurieèiø valtys, el-niø bei ðunø kinkiniø traukiamos rogës. Pa-stebësiu, kad iš „jurtos“ vidaus „dvelkia“natûraliai iðdirbtos odos kvapas, „spragsi“þidinio ugnis, „kalba“ þmonës, „pasigirsta“elniø bliovimas ar nerimaujanèiø ðunø ska-lijimas. Panoraminëse salëse nuo erdvës irakinanèio baltumo, garsø bei ðalto vëjo gû-siø per kûnà eina pagaugai. Tokie potyriaipalieka neiðdildomà áspûdá – tarytum pa-èiam bûtø tekæ trumpam atsidurti ledynuo-se, patirti pirmapradá jø þavesá ir atðiauru-mà. Po tokio reginio skubama á kavinæ pa-siðildyti – išgerti kavos.

Sakralinio meno salëje supaþindina-ma su senuoju tikëjimu ir šiaurinës Nor-vegijos baþnyèios menu. Joje vienetiniaiXIII–XIX ðimtmeèiø pavyzdþiai. Graþusdroþiniø iš kaulo ir medþio rinkinys. Èiašiaurietiški siuþetai susipynæ su máslingaissimboliais, aká traukia saviti ornamentaiir santûri ðiaurietiðka spalvø dermë.

Arkties gamtaAntrasis aukštas skirtas Ðiaurës gam-

tai. Patraukliai ir dalykiškai pristatoma Nor-vegijos ir Svalborgo (Špicbergeno) geo-logija, sausumos ir jûrø augalai bei gyvû-nai. Gamtos naudmenø salëje rodomi vie-tos uolienø pavyzdþiai, apraðomi jø po-þymiai, naudojimo galimybës ir kilmë.Daug dëmesio skiriama tyrimø istorijai.Salëje vaikams yra iðkastinës prieðistori-niø gyvûnø liekanos ir tikroviškai atkurtijø pavidalai. Ant iškastiniø gyvûnø vaikaigali „pajodinëti“, palásti po jais ir šitaip sa-vo kûnu pajusti fiziná santyká su proistore.Ypatingas dëmesys muziejuje skirtas mi-tais ir pasakojimais apgaubtoms, dar irðiandien þavesá kelianèioms Ðiaurës pa-ðvaistëms. Parodoje pasitelkus skaidres,schemas ir filmuotà medþiagà aiškinamapaðvaistës fizinë prigimtis, jos atsiradimasbei tyrimø istorija. Specialiu atkûrimo áren-giniu diaramoje parodoma ši permainin-ga Pietø ir Šiaurës pusrutuliø nakties dan-

gaus skliauto ðviesjuostë. Vienas didelisir puošnus stendas skirtas su Šiaurës pa-ðvaiste susijusioms kultûrinëms tradici-joms. Ne per toliausiai nuo muziejaus yrauniversitetinë observatorija. Vasarà èiarengiamos naktinës ekskursijos stebëtiŠiaurës pusrutulio dangaus ðviesuliø. Mu-ziejuje yra atkurta uþpoliario akmens lai-kø gyvenvietë. 2006 m. èia veikë parodaUgnis kaip þmogaus išgyvenimo pagrin-das Arktyje. Šiauriniø muziejiniø ekspo-natø ávairovæ papildo Lauko geologijosmuziejus ir Šiaurës botanikos sodas. Šieparkai lankytojams atviri ištisus metus.Juose yra mineralø ir augalø iš viso pa-saulio aukðtikalniø regionø.

Dirba kûrybingi muziejininkaiNorvegijoje muziejai retai kada bûna

tušti. Šioje šalyje yra senos muziejø lan-kymo ir saviðvietos tradicijos. Muziejuosedarbuojasi visas kolektyvas darbuotojø.Tarp jø yra dailininkai, animatoriai, moks-lo populiarintojai ir kitø srièiø specialistai.Muziejininkai bendradarbiauja su vietosuniversiteto mokslininkais, kartu rengiaekspedicijas, renka eksponatus ir atliekatyrimus. Informacija kaupiama ir platina-ma mokslinëje universiteto bibliotekoje.Vietiniai ir kviestiniai praneðëjai skaito pa-skaitas ávairiais kultûros ir gamtosaugosklausimais. 2006 m. rugsëjo ir spalio më-nesiais vyko mokslo populiarinimo festi-valis. Muziejus turi atskirà leidybos centràir leidþia specializuotø Norvegijos kultûrosir gamtinio paveldo leidiniø serijà.

Muziejuose pritaikomi naujausi muzie-jininkystës pasiekimai, derinama sena sunauju, kad bûtø iðlaikyta muziejaus dva-sia ir lankytojø paþinimo dþiaugsmas.

„Polaria“muziejusþvilgsná

patraukia savitaðiaurietiðkaarchitektûra

liose XX a. pradþios nuo-traukose áamþintà ledjû-rio keliautojø gyvenimà irŠiaurës tyrinëjimø istori-jà. Tromsës karo muzie-juje yra ekspozicija apieVokietijos vermachto pa-sididþiavimà – kariná lëk-tuvneðá „nepaskandina-màjá“ „Tirpiz“. Legendinálaivà, paslëptà Tromsësfiorde, atrado sàjunginin-kø aviacija ir 1944 m. lap-krièio 12 d. susprogdino.

Ðiaurës tautø kultûraPietinëje miesto daly-

je yra Tromsës universite-to muziejus. Mûrinis bal-tas pastatas esant polia-rinës nakties apðvietimuiprimena samiø jurtà. Mu-ziejuje yra kelios nuolati-nës ir kilnojamosios paro-dos. Pirmajame aukšteyra paroda apie ledjûrio „Polaria“

muziejuje iðapþvalgos

tunelio galipasigroþëti virðgalvø praplau-

kianèiaisûsuotaisiais

ruoniais


Japonijos geleþinkeliuose naudo-jama daugybë ávairiausiø technologijø –kai kurios iðtobulintos jau garo laikais, okitos netgi labai futuristinës. Kurios ið jøtaikomos, priklauso nuo situacijos.

Ðtai nuo 2007-øjø Nagano prefektûrojepradëjo vaþinëti pirmasis pasaulyje hibridi-nis traukinys „Koumi“. Jo dyzelinis variklisgeneruoja elektrà, pakraunanèià baterijas,kurios varo motorà. Variklis veikia tyliai, trau-kiná lengva valdyti, taèiau svarbiausia, kadjis naudoja maþai energijos. Kai ájungiamistabdþiai ir variklis nustoja veikti, stabdy-mo energija virsta elektra, ir baterijos papil-domai pasikrauna. Palyginti su paprastu to-kios pat sandaros traukiniu, teoriðkai su-taupoma 20 procentø, o praktiðkai 10 pro-centø energijos. Ðis traukinys taip pat iðlei-dþia kur kas maþiau nuodingø terðalø.

O DMV („Dual Mode Vehicle“ –„Dvigu-bo naudojimo maðina“) traukinys yra pa-naðesnis á autobusà – jis gali vaþiuoti ir pa-prastais keliais, ir geleþinkelio bëgiais. Ke-

Japonijostraukiniai

liu jis vaþiuoja kaip autobusas, o kai reikiavaþiuoti bëgiais, priekyje ir uþpakalyje nu-leidþiami geleþiniai ratai ir pakeliamos prie-kinës padangos. Uþpakalinës padangoslieka ant bëgiø – jos padeda judëti maði-nai, varomai dyzelinio variklio. DMV prieðkurá laikà buvo sukurtas uþsienyje, taèiaupradëtas naudoti tik 2004-aisiais, Japoni-jos geleþinkeliø Hokaido tinklui sukûrus sis-temà, kur greitai nuo kelio galima pervaþiuo-ti ant geleþinkelio ir atvirkðèiai. „Autobusas-traukinys“ maþdaug 11 km vaþiuoja bë-giais, o 25 km – keliu, visa kelionë trunka 1val. 10 minuèiø. Maðina atrodo kaip nedi-delis autobusas, joje 12 vietø keleiviams.Ateityje tikimasi sukurti DMV su dviem va-gonais, kur bûtø erdvës keleiviams stovëti,jei visos sëdimos vietos uþimtos. Kompa-nija nori toká traukinukà naudoti ne tik turiz-mui, bet ir áprastiems reisams.

...Nors geleþiniai ratai gerai rieda bëgiaisdël trinties jëgos, kuri neleidþia jiems slysti,taèiau statesnëse ákalnëse ratai vis dëltoslysta, taip pat traukinio negalima sustab-dyti vaþiuojant nuo kalno. Todël bëgiai tie-siami ne itin staèiais skardþiais. Kalnuoto-se vietovëse traukinys gali vaþiuoti zigza-gu. Jis uþvaþiuoja á tam tikrà aukðtá, tadapereina ant kitø bëgiø, vingiuojanèiø atgal,ir taip, sustodamas bei vël pakildamas, pa-maþu kopia aukðtyn. Tokie traukiniai anks-èiau Japonijoje buvo labai áprasti, taèiau da-bar, atsiradus tobuloms tuneliø kasimotechnologijoms ir stipresniems varikliams,juos retai galima pamatyti. Kalnuotose vie-tovëse taip pat naudojami vikðriniai bëgiai.Krumpliaraèiai, esantys po traukiniu, sukim-ba su vikðriniu bëgiu ir taip traukinys judaaukðtyn ar þemyn. Vikðriniai bëgiai ir jøplokðtelës bûna ávairiausiø formø, tai priklau-so nuo naudojamo metodo. Abt sistemàiðrado Romanas Abtas, ðveicarø inþinierius.Abt geleþinkelis dar gana naujas – jis pra-dëtas naudoti 1990-aisiais.

Japonijoje ypaè paplitæ supergreitiejitraukiniai, tokie, kaip Ðinkanseno trauki-nys, pradëjæs vaþinëti 1964-aisiais, kai Ja-ponijoje vyko Olimpinës þaidynës. Glot-nios kulkos formos „0“ serijos vagonai va-

þinëjo atskirais bëgiais visai nauja Tokai-do Šinkanseno linija tarp Tokijo ir Osakos,ir tada jø didþiausias greitis buvo 220 kmper valandà. Maþdaug 1985-aisiais ðis tin-klas pradëjo plisti kitose Japonijos vieto-se, ir tai paskatino tobulinti Šinkansenotraukinius – buvo sukurti dviaukðèiai, þe-

mesni vagonai ir elegantiðkos ilgos nosysgaliniams vagonams. 1990-aisiais „500“serijos traukiniai jau vaþiavo 300 km pervalandà greièiu. O 2007-aisiais Tokaido irSanjo Ðinkanseno linijomis pradëjo vaþi-nëti moderniausios serijos „N700“ trauki-niai. Ši serija pasiþymi tuo, kad labai grei-tai ágyja pagreitá, traukiniai per tris minutesgali pasiekti 270 km per valandà greitá; jietaip pat labai patogûs ir suvartoja maþaienergijos. Traukiniams tobulinti panaudo-ta daug moderniausiø technologijø – tainaujas keliamasis mechanizmas, kur tarpvagonø ir ratø naudojamos oro spyruok-lës, truputá pakelianèios vagonus staigiuo-se bëgiø posûkiuose. Pakelti vos vienulaipsniu traukiniai gali áveikti posûkius, ne-maþindami áprasto 270 km per valandàgreièio, be to, tai sutrumpina kelionës tarpTokijo ir Ðin-Osakos laikà penkiomis mi-nutëmis. Traukinio dizainas primenapaukðtá, iðskëtusá sparnus. Dël ðios ne-áprastos formos sumaþëja oro pasiprieði-nimas, o tai reiðkia, jog suvartojama ma-þiau elektros, netgi 49 proc., palyginti su„0“ serijos traukiniais, vaþiuojanèiais ma-þesniu, 220 km per val. greièiu. Naujuo-siuose traukiniuose yra patogesnës ergo-nomiðkos këdës, o prie daugiau nei pu-


sës vietø yra elektros lizdai. Daug dëme-sio skirta keleiviø patogumui – pvz., yradaugelio paskirèiø kabinos, kuriose gali-ma rasti visko, ko reikia kûdikiui perrengti.

Vienas patogiausiø bei prabangiausiøtraukiniø yra miegamasis ekspresas „Ka-siopëja“. Jis keliauja tarp Tokijo ir Saporo.

Iðvaþiavæs ið Tokijo 16.20, ekspresas, ávei-kæs 1200 km kelià, pasiekia Saporà kitàrytà, 8.45. Ðis „vieðbutis ant ratø“ pasiþy-mi prabanga bei elegancija. Áþymieji sidab-riniai „Kasiopëjos“ vagonai papuoðti vai-vorykðtës juostomis. Dauguma keleiviø kànors ðvenèia – kai kurie pasiekæ brandþiàsenatvæ, o kiti – medaus mënesá, visi èiamëgaujasi fantastišku geleþinkelio kruizu.

Vagonuose – ávairiausios gyvenimo sà-lygos: liuksas su svetaine ir miegamuoju,deliukso kambarys ar miegamasis su dvi-gule lova. Keleiviniuose vagonuose tik pri-vatûs kambariai, nëra bendrø sëdimøjøvietø, ir tuo „Kasiopëja“ skiriasi nuo dau-gumos kitø pasaulio traukiniø. Liuksas galibûti dviaukðtis – salonas virðuje, o miega-masis apaèioje. Patalpa kompaktiðka, ta-èiau joje telpa visi patogumai – duðas, tu-aletas ir kriauklë virðuje. Keleiviai aprûpi-nami dantø ðepetukais, pasta, vonios rank-ðluosèiais ir patogiais drabuþiais. Vos tikkeleiviams susëdus, pasigirsta beldimasá duris – tai patarnautoja, neðina padëklusu gërimais – vynu, maþu viskio buteliu-ku, trupuèiu ledo ir mineraliniu vandeniu.Ji paaiškina, kaip naudotis traukinio tele-fonu ir televizoriumi. O vagone-restoranegeriausia prancûziðka ir tradicinë japonið-

ka virtuvë. Taip pat yra erdvus poilsio va-gonas, kur galima su bendrakeleiviais pa-sidalyti kelioniø istorijomis.

Ðalia prabangiø traukiniø ávairiuose ða-lies regionuose vaþinëja visai neáprasti trau-kiniai. Tohoku regione Aizu geleþinkeliu va-þinëja traukiniai, kuriø vagonai dekoruotikaip „ozaðiki“– japoniðkø namø tatamio ki-limëliø kambarys sveèiams priimti. Šis trau-kinys sudarytas ið trijø vagonø: gale – „oza-ðiki“ vagonas, viduryje atviras vagonas suáprastomis vietomis ( jis anksèiau buvo kro-vininis), o priekyje – stebëjimo vagonas.Jis vaþinëja daugiausia tik per atostogasir rudená, kai medþiai keièia spalvas. Së-dëdami „ozaðiki“ vagone, jauèiatës lyg bû-tumëte japoniðkuose namuose, galite uþ-kandþiauti ir ðnekëtis, groþëtis kraðtovaiz-dþiu. Visa kelionë, tik 45 km atkarpa tarpAizu Vakamatsu ir Aizu Tadþimos stoèiø,trunka apie 90 minuèiø. Nuostabi kelionëper slënius ir ramius kalnø kaimelius.

O þiemà, kuri ypaè rûsti tolimoje Hon-ðiu ðiaurëje, vaþiuodami Tsugaru geleþin-keliu galite pasiðildyti prie krosnelës. „Pil-votos krosnelës“ traukinys vaþinëja nuogruodþio iki kovo mënesio per apsnigtàTsugaru lygumà tarp Tsugaru Goðogava-ros ir Tsugaru Nakasato stoèiø – atstumas20,7 km. Abiejuose vagonuose, pagamin-tuose 1948-aisiais, yra anglimis kûrena-mos krosnelës, o sienos ir grindys – me-dinës. Krosnelës suðildo vidø, keleiviai galiant jø kepinti uþkandþius, tokius kaip dþio-vinti kalmarai ir „mochi“ ryþiø pyragëliai.

Rami kelionë traukiniu padeda pail-sëti nuo dabartinio pasaulio átampos ir rû-pesèiø.

Jau 1976-aisiais beveik visame Japo-nijos geleþinkelyje anglis pakeitë dyzeliniskuras. Yra dar išlikusios ðeðiolika linijø, kurtraukiná traukia garveþys. Taèiau beveik visijie traukia turistinius traukinius ir tik tokiu me-tø laiku, kai gamtovaizdis ypaè graþus. Vie-nintelis garo varomas traukinys, vaþinëjan-tis beveik visus metus, priklauso privaèiaikompanijai Oigavos geleþinkeliams Šizuo-ukos prefektûroje. Kompanijos atstovas Ja-mamoto Tojofuku aiðkina: „Mes visuometnorëjome, kad iðliktø garveþiai, kaip dalisJaponijos transporto paveldo, todël laiko-mës „dinamiðko iðsaugojimo“ poþiûrio. Net-gi paprastomis savaitës dienomis traukinyjepilna ðeimø ir geleþinkelio darbuotojø. Ke-leiviniuose vagonuose nëra oro kondicio-nieriaus, todël vasaros metu nuostabu at-verti langus ir þvelgti á pro ðalá slenkanèiusarbatos laukus. Garveþiai turi slaptà gebë-jimà suartinti keleivius, net jei jie anksèiau irnebuvo paþástami. Jie visi keliauja, tikëda-miesi, kad garveþiai iðliks amþinai.

Pagal „Nipponia“ Nr.43, 2007parengë Laima PACEVIÈIENË

Genovaitë Raguotienë-Tëvelytë – þinoma bibliotekinin-kystës pedagogë Vilniausuniversitete, mokslininkë, mokslopopuliarintoja. Tyrinëja ávairiasknygos ir bibliotekø sritis,daugiausia skaitytojà ir skaitymà.Ðiomis temomis iðleido moksli-nes monografijas – „Spaudàatgavus“ (1996), „Lietuviø vaikølektûra 1918–1940“ (2001),istoriografiniø esë knygà „Gretaáþymiojo Vaclovo Birþiðkos“(2000), etiudà „Vytautas Stepo-naitis – iðkilusis knygos þmogus“(2003). G.Raguotienës plunksnaipriklauso knygos ir lektologijosmokslo populiarinimo leidiniai –„Ðimtas knygos másliø“ (1974,1981), „Baltos lankos, juodosavys“ (1983), „Þodþiai apieknygà“ (1998).

Naujasis autorës darbas „…atversta knyga“ iðleidþiamasSKAITYMO METØ proga. Jisdaugiau skaitybos populiarinimo,intertekstinio pobûdþio ir paskir-ties, derinan-tis moksliná irpublicistinádëstymà irstiliø.

NaujaGenovaitës

Raguotienës-Tëvelytës

knyga


Vilniaus mokytojø namuose áteiktaLauryno Ivinskio premija uþ geriausiàper metus Lietuvoje iðleistà kalendoriø.Komisijos nuomone, toks premijos ver-tas kalendorius – Liberto Klimkos, Juo-zo Valiušaièio ir Laimio Kosevièiaus„Nugrimzdusis Vilnius“.

Per ðá laikotarpá Institute atlikta dau-giau kaip 50 mokslinio tyrimo darbø, da-lyvauta per 30-yje tarptautiniø projektø.Šiuo laikotarpiu profilaktinës medicinosveiklà vykdë Higienos institutas (1992–2006 m.). Institutui vadovavo dr. Vytau-tas Jurkuvënas (1992–1998 m.), doc. Ro-bertas Petkevièius (1998–2001 m.), prof.Julius Kalibatas (2001–2006 m.).

Šeštuoju laikotarpiu (profesinë ir vi-suomenës sveikata, nuo 2006 m.) Insti-tutas perorientuojamas á mokslo centrà,kuris akumuliuotø ir koordinuotø moksli-nius tyrimus, reikalingus profesinës ir vi-suomenës sveikatos sprendimams pa-grásti. Todël jo veiklos svoris perkeliamasið eksperimentiniø laboratoriniø tyrimø átaikomuosius epidemiologinius ir sveika-tos sistemø bei technologijø veiksmingu-mo vertinimo tyrimus. 2007 m. Institutaspaskiriamas Europos ligø prevencijos irkontrolës centro kompetentingàja institu-cija. 2008 m. patvirtinama nauja Institutostruktûra, o jo branduolá sudaro 55 moks-lininkai ir tyrëjai. Svarbiausi instituto sie-kiniai – tapti „þiniø institucija“ ir átakingøtarptautiniø organizacijø bendradarbiavi-mo centru Lietuvoje profesinës ir visuo-menës sveikatos tyrimø srityse. Institutostrateginës veiklos kryptys – profesinëssveikatos politikos ágyvendinimo veiks-mingumo tyrimai ir nacionalinio profesi-nës sveikatos informacijos tinklo kûrimas;asbesto ir kitø darbo aplinkos kancero-genø, alergenø bei psichosocialiniø rizi-kos veiksniø poveikio moksliniai tyrimai;profesiniø ligø paplitimo tyrimai ir diag-nostikos kriterijø tobulinimas; visuomenëssveikatos prieþiûros veiklos veiksmingu-mo tyrimai; hospitaliniø infekcijø preven-cijos ir racionalaus antimikrobiniø prepa-ratø vartojimo moksliniai tyrimai; visuome-nës sveikatos netolygumø ir aktualiø vi-suomenës sveikatos problemø moksliniaityrimai; nacionaliniø visuomenës ir pro-fesinës sveikatos programø ágyvendinimoeigos ir veiksmingumo vertinimas; visuo-menës sveikatos specialistø tæstinio po-diplominio kvalifikacijos tobulinimo orga-nizavimas; profesinës rizikos dël chemi-niø ir fizikiniø darbo aplinkos veiksniø ty-rimai ir vertinimas; periodinio mokslinioþurnalo „Visuomenës sveikata“ leidyba.Institutui nuo 2006 m. vadovauja dr. Re-migijus Jankauskas.

Aðtuoneri mano metai toli nuo Lietu-vos – nesibaigianèio safario metai. Pali-kau ramø gyvenimà, artimuosius ir drau-gus, teatrà, gimtàjà ðalá ir leidausi á visið-kai naujà pasaulá, kuriame, be sûnaus Mi-ko ir vyro Soreno, viskas buvo svetima –kalba, kultûra, klimatas. Dabar tie patysdalykai tapo norma, kelionës tapo manogyvenimu, o gyvenimas – kelione.

Radau Afrikà savyje ir bandau at-rasti save Afrikoje. Radau naujus am-plua: pradëjau raðyti, fotografuoti, fil-muoti. Atradau unikalià masajø gentieskultûrà, jà iki ðiol tyrinëju. Iðgyvenaudaug ekstremaliø situacijø ir pavojø, jieprivertë giliau paþvelgti á gyvenimà, pla-èiau – á pasaulá.

Vilniuje vykokalendorininkø ir kurðëniðkiø

tojø namuose surengta senøjø kalen-doriø ið Kurðënø kalendoriø muziejausparoda. Apie muziejaus veiklà ir kalen-doriø kolekcijà kalbëjo muziejaus va-dovë, Kurðënø miesto garbës pilietë Si-gita Lukienë.

Vienas ið didþiausiø Kurðënø kalen-doriø muziejaus rëmëjø verslininkasRomualdas Bakutis ðá kartà vël pradþiu-gino dovanomis. Jam ið vieno kolekci-ninko pavyko nupirkti visà lietuviðkø ka-lendoriø kolekcijà, kuri vos tilpo á dvidideles dëþes. Ði kolekcija ir buvo pa-

prezidentui Stasiui Lipskiui. Jis taip patapdovanotas ir Ðiauliø rajono savivaldy-bës mero padëka. Seimo Mokslo, kul-tûros ir ðvietimo komiteto bei Ðiauliø ra-jono savivaldybës mero Algimanto Gau-bo padëkos raðtai áteikti kurðëniðkiø klu-bo steigëjui raðytojui Vytautui Kirkuèiui.

Buvo pristatyta ir Vytauto Kirkuèioknyga „Tekanèio laiko áraðai“. Apie jà kal-bëjo raðytojas, literatûros kritikas StasysLipskis, poetas Vacys Reimeris. Kà tikiðleistos knygos iðtraukà iðspausdinoþurnalas „Santara“. Prieð sueigà knygø

Afrikoje visada liks d

Kartais jauèiuosi kaip baltaodë Afri-kos uþkariautoja, kartais kaip robinzo-në ið negyvenamos salos, kartais imunebesuprasti, koks dabar amþius – ne-jaugi jau XXI? Afrika gràþina þmogø prie

sueiga

Paskatinamasisprizas áteiktas Kur-ðënø Stasio Anglic-kio pagrindinei mo-kyklai, kartu su De-mino (Vokietija) mo-kykla parengusiaikalendoriø su abie-jø miestø vaizdais.Ðio kalendoriausautoriai – DanutëLotiukienë, RamutëZorienë ir Wolfgan-gas Biulowas.

Vilniaus moky-

dovanota Kalendoriø muziejui.Paminëtas ir kurðëniðkiø klubo Vil-

niuje penkmetis. Uþ sëkmingà vadova-vimà klubui Seimo pirmininko ÈeslovoJurðëno padëkos raðtas áteiktas klubo

Higienosinstitutui –

200metø

Atkelta ið 19 p.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

11

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.11 (601) lapkritis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008-11-10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

leidëjas Stasys Lipskis, raðytojas Vytau-tas Kirkutis ir þurnalo „Santara“ redak-torius Romualdas Norkus kalbëjosi apiebendradarbiavimà, naujausiø þurnalonumeriø pristatymà Ðiauliø „Auðros“ mu-ziejuje bei aptarë Vytauto Kirkuèio pub-likacijà „Kaip Kurðënai revoliucionieriøpakeitë kalendorininku“, kuri spausdina-ma „Santaros“ 55-ajame numeryje.

Renginyje dalyvavo ir kalbëjo Sei-mo narë Rima Baðkienë, Kultûros mi-nisterijos atstovë Irena Seliukaitë, Ðiau-liø rajono meras Algimantas Gaubas,verslininkas ir Kalendoriø muziejaus rë-mëjas Romualdas Bakutis, kultûrosskyriaus ir kultûros centro, Kurðënømiesto seniûnijos vadovai, didelis bû-rys Vilniuje gyvenanèiø kurðëniðkiø, bu-vusiø L.Ivinskio premijos laureatø.

Kalendorininkø ir kurðëniðkiø klubosueigoje koncertavo Kurðënø menomokyklos dëstytojai ir kultûros centromoterø vokalinis ansamblis „Melodija“.

V.K.

s dalelë mano ðirdiesðaknø, ten matai gyvà istorijà, nejus-damas laiko tëkmës. Kad ir kur nuves-tø tolesnis kelias, Afrikoje visada liks da-lelë mano ðirdies.

Eglë Aukðtakalnytë-Hansen

Iðleidoleidykla,,Tytoalba”

LaurynoIvinskiopremijaáteiktaLibertuiKlimkai

L.KLIMKA Lietuvos etnokosmologijos muziejus:istorija ir ateitis .......................................................... 2

G.TAUTVAIÐIENË Atraskime savo Visatà ................. 4

V.MILKUS Saulës aktyvumas ir jo átakagyvajai gamtai ........................................................... 5

Lietuvos MA tikrajam nariui – akademikui,Technikos mokslø skyriaus Energetikos moksløsekcijos pirmininkui, Lietuvos energetikos institutoTarybos pirmininkui Jurgiui VILEMUI – 70 ................ 6

J.VILEMAS Atsinaujinantys energijos iðtekliai .......... 6

A.JOCEVIÈIENË Pasàmonë: biomedicininiaipagrindai ................................................................. 11

A.VIJEIKYTË Kiekvienai mokyklai Ðvietimo irmokslo ministerija dovanoja po filmà„Tûkstantmeèio odisëja.Vienas vardas – Lietuva“ ......................................... 13

R.JURKEVIÈIENË, D.MAÞEIKIENË,

N.SKABURSKIENË Mokslininkø karjeros irmobilumo problemos ir galimybës ......................... 14

D.MIKALAUSKAITË Augaliniai steroliai ir kakavosflavonoliai – reikðminga profilaktinë priemonë........ 15

R.GAUKÐTAS Uoste laivai naudos ðvarià energijà . 16

G.SAMUOLIS Mokslinio tyrimo darbøfinansavimas ........................................................... 16

R.JANKAUSKAS Higienos institutui – 200 metø .... 18

G.ÐIPAILAITË, D.MATULIS ScanBaltforumas Vilniuje ...................................................... 20

E.GARÐKA Vël spalvos, taip pat ir „juodosios“ ...... 22

A. MOTUZAS, R.VAISVALAVIÈIUS Dirvoþemistvarioje aplinkoje ..................................................... 24

R.ÞAROMSKIS Baltijos jûros uostai ........................ 26

R.NORKEVIÈIENË Skeveldrø kliudytoji karta ......... 28

R.LIUÞINAS, K.JANKEVIÈIUS Ar træðimevandenynà? ............................................................ 29

A.BAGDONAVIÈIENË Lietuviø kalbaXXI amþiaus pradþioje ............................................ 35

M.KUODYTË Ðventosios ugnies deivësSalamandros pluoðtas – asbestas .......................... 34

,,Pasyvus namas“ ................................................... 37

E.BACEVIÈIUS Norvegijos ledjûriopaþinimo centras .................................................... 38

L.PACEVIÈIENË Japonijos traukiniai ...................... 40

Nauja Genovaitës Raguotienës-Tëvelytësknyga ...................................................................... 41

Vilniuje vyko kalendorininkø ir kurðëniðkiøsueiga ..................................................................... 42

E.AUKÐTAKALNYTË-HANSEN Afrikoje visadaliks dalelë mano ðirdies ......................................... 42



Mokslo populiarinimo darbø konkurso laimëtojai

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.11, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Ar jau uþsiprenumeravote ,,Mokslà ir gyvenimà” 2009 metams?

2008 m. lapkrièio 6 d. apdovanoti mokslo populiarinimo darbø konkurso laimëtojai – geriausiai ávertintø2007 metais publikuotø mokslo populiarinimo darbø autoriai. Tarp jø – net 8 nuoðirdûs ,,Mokslo ir

gyvenimo” þurnalo autoriai: Egidijus Bacevièius, Rièardas Balèiûnas, Audrius Dubietis, Jonas Grigas,Regina Koþeniauskienë, Remigijus Ozolinèius, Jonas Rimantas Stonis, Irma Vëjelytë.

Sveikiname juos ir linkime kûrybinës sëkmës.

EgidijusBacevièius po

apdovanojimo

Ðvietimo irmokslo ministrasAlgirdas Monke-

vièius sveikinaAudriø Dubietá

Þodá taria prof.Jonas Grigas

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

mokslas ir gyvenimas 2008 m. nr.11

Documents