mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.9

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9 1

2009

9

Genai lemia

Kinijoshidroenergetikosstebuklas

Kiaura Þemësatmosfera

Statistikair mes

ne viskà

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9

Á keturiasdeðimt ðeðtàjá kartà sureng-tà Europos folkloro festivalá atvyko daly-viai ir sveèiai ið dvideðimt dviejø ðaliø. Pir-màjá vakarà graþiojoje Teatro aikðtëje fol-kloriniai ansambliai bei etniniai kolekty-vai ið visos Lietuvos pristatë kiekvieno mû-sø ðalies regiono – Aukðtaitijos, Dzûkijos,Þemaitijos, Suvalkijos – dainas ir ðokius,demonstravo tautinius kostiumus.

Pasirengta puikiaiEuropiados tarptautinio organizaci-

nio komiteto prezidentas Bruno Peeter-sas (Belgija) sakë labai dþiaugiasi, jog,nepaisant dabartinës ekonominës situ-acijos, Klaipëda pasiryþo surengti tokiàáspûdingà ðventæ. Jis ypaè gyrë miestoðeimininkus uþ puikø pasirengimà, ko-kio niekur kitur neregëjæs per beveik tris-deðimt metø trunkantá savo vadovavimàtokiems renginiams. Klaipëda yra dvide-ðimt penktasis þemyno miestas, priëmæsðià ðventæ. Joje dalyvavo apie keturistûkstanèius ávairaus amþiaus dainininkø,ðokëjø, muzikantø.

„Tai vienas graþiausiø renginiø, kuráskyrëme mûsø ðalies tûkstantmeèiui pa-minëti. Manau, kad ði ðventë paliks tikgraþius áspûdþius. Tie þmonës, kurie at-vaþiavo á Klaipëdà ið ávairiø Europos krað-

Prie Lietuvos vienybës arkos ðoka latviai

Negirdëtais raliavimais dþiuginoÐveicarijos Alpiø trimitininkai

Povilas Sigitas KRIVICKAS

Tokio paþmonio senoji Klaipëda nebuvo regëjusi! Nuo liepos 22iki 26-osios uostamiestyje aidëjo visos Europos tautø dainos irmuzika, margavo spalvingi nacionaliniai apdarai. Vyko senojoþemyno tautø kultûros ðventë Europiada (Europeade).

visa Europa!

tø, iðkeliaus su geriausiais prisiminimaisapie mûsø miestà ir apie tai, kas èia vy-ko“, – teigë Lietuvos ir uþsienio þurnalis-tams Klaipëdos meras Rimantas Tarað-kevièius. Paklaustas, kaip pavyko sun-kmeèiu parengti tokià áspûdingà ðven-tës programà, meras atsakë, kad jos biu-dþetà teko sumaþinti ðeðtadaliu, tai yrapuse milijono litø. Taèiau visus numaty-tus punktus pasisekë ágyvendinti, neskartu su krize sumaþëjo ir kai kuriø me-dþiagø bei paslaugø kainos.

Mero þodþius vaizdingai patvirtinokiekviena klaipëdiðkës Europiados die-na. Po bendro áspûdingo prisistatymoKlaipëdos vasaros estradoje kolektyvaitoliau koncertavo pasklidæ po visà se-namiestá. Erdviose aikðtëse ar jaukiuo-se unikalaus Vakarø Lietuvos stiliaus mû-rø apsuptuose skveruose savo dainastraukë ansambliai, grojo orkestrai, sukosiðokëjø poros. O festivalio dalyviø para-do, nusidriekusio nuo M.Maþvydo alë-

jos iki Senosios turgavietës, niekada ne-pamirð tie, kam teko laimë já regëti! Ðim-to ðeðiasdeðimt trijø kolektyvø eisena iðvisos Europos, aidint smagiai muzikaiir dainoms, pademonstravo viso senojoþemyno þmoniø norà gyventi taikiai irdraugiðkai.

Tautinio kostiumo svarbaTikra tiesa, kad niekur nepamatysi tiek

daug skirtingø (o kartu ir vieningø!) euro-pieèiø, pasipuoðusiø savo tautiniais dra-buþiais, kaip Europiadoje. Nuo santûriosðiaurietiðkos elegancijos iki aistras þadi-nanèiø pietietiðkø ryðkiø spalvø – taiptrumpai galima nusakyti spektrà tautiniøkostiumø, kurie nuo seno dëvimi iðkilmin-gomis ðventinëmis progomis. Dar vienatautiniø kostiumø ypatybë yra parodyti,kaip graþiai dera vyro ir moters sàjunga –þmonijos tæstinumo pamatas.

Europiados rengiamos nuo 1964 me-tø. Lietuva kaip vieðnia ðiame festivalyjepirmàkart dalyvavo 1993-iaisiais, o visatei-se nare tapo dar po trejeto metø. Nuo ta-da Europiados tarptautiniame organizaci-niame komitete, ásikûrusiame Antverpenomieste, darbuojasi Lietuvos televizijos re-þisierë Graþina Aleksandravièiûtë. Jai, pa-sitelkus ðalies ir uostamiesèio vadovus, pa-vyko pasiekti, kad didþiausia Europos tau-

Uostamiestin suguþëjo


Santûrølinksmu-màdemonst-ruojaklumpëtiolandøðokëjai

Atkaklioji viešnia iš tolimosiosGrenlandijos

Þavëjo originalûs graikøtautiniai kostiumai

tø tradicinës kultûros ðventë pirmàkart bû-tø surengta Lietuvoje. Klaipëda, ið tarptau-tinio Europiados organizacinio komitetogavusi iðskirtinæ teisæ surengti ðià ðventæ,ne tik atstovavo Lietuvai, pristatydama mû-sø ðalies ir tautos savitumà, suteikdamakuo palankesnes galimybes pasirodytisveèiams, bet ir prisidëjo prie teigiamo sa-vo valstybës ávaizdþio formavimo.

Reþisierë ðypsodamasi sako: „Mûsødainos ir ðokiai á Europos Sàjungà ástojogerokai anksèiau nei pati Lietuva. Per tuosmetus vis skirtingame Europos mieste da-lyvaudavo deðimtys mûsø dainas ir ðo-kius pristatanèiø folkloro ansambliø, ka-pelø, ðokiø kolektyvø. Tik pabuvæs sve-tur suvoki, kad Europai esame ádomûssavo liaudies kultûros tradicijomis. O pa-þinæs kitus iðmoksti labiau branginti ir ver-tinti tai, kà turi iðlaikæs mûsø kraðtas“.

Pagarba protëviamsPaprastai folkloro gerbëjai ir puoselë-

tojai á Europiadà vyksta savo lëðomis, oorganizatoriams telieka rûpintis sveèiø nak-vyne. Visi ðio festivalio renginiai þiûrovamsbûna nemokami. Á klaipëdiðkæ Europiadàatvyko dalyviø ir sveèiø ið neartimø mumskraðtø – Ispanijos, Portugalijos, Italijos pro-

vincijø, Armënijos, Kipro, net didþiausiospasaulio salos Grenlandijos (iš jos vienadalyvë sëdëjo invalido veþimëlyje, kas ro-dë nepaprastà ryþtà pasiekti tolimàjà Klai-pëdà). Tai kà jau kalbëti apie kaimynus –ðtai ið Estijos atriedëjo net trisdeðimt dukolektyvai. Jø dalyviai – nuo oriø þilagal-viø iki nenuoramø vaikø, kuriuos buvoypaè smagu matyti ne tik ðokanèius, dai-nuojanèius, bet ir dalyvaujanèius specia-liose edukacinëse senøjø amatø, pieðimo,muzikavimo programose.

Matant gausius liaudies paproèiø ir tra-dicijø tæsëjø bûrius, apima dþiugesys ir vil-tis, kad Europoje dar yra pakankamai þmo-niø, nepraradusiø pagarbos protëviø kul-tûriniam palikimui. Jis ne tik puoselëjamasmëgëjø, bet ir atidþiai tyrinëjamas atitin-kamø srièiø mokslininkø. Ðtai Klaipëdosuniversiteto Menø fakultete studijuojamiautentiðki liaudies meno pavyzdþiai. Da-bartinë ðios aukðtosios mokyklos senatopirmininkë prof. Daiva Kðanienë tiria Ma-þosios Lietuvos ir Klaipëdos kraðto lietu-viø muzikà. Ji yra viena autoritetingiausiøliaudies muzikos þinoviø Europoje.

Per etnografiná palikimà perimami irtvirti liaudies dorovës, etikos pagrindai.Juk në vienoje tautoje niekas dainomis,ðokiais, pasakomis ar máslëmis vaikø blo-go nemoko (tai ne televizijos „veiksmofilmai“ ar kompiuteriniai „prieðø“ ðaudy-mai). Pratæsiant kalbà apie etikà dar ma-lonu pasakyti, kad Europiada – tai ðven-të, kurioje virðaus neëmë alkoholis, nesnebuvo matyti bejëgiðkai svirduliuojanèiø,nors vartota ir alus, ir vynas, ir dar kai kasstipresnio, kà rodë keleriopai padidëjusiprekyba. Tikrai graþi saiko pamoka!

Folkloras ir politikaEuropiada sutraukia dalyvius ið dau-

gelio mûsø senojo þemyno ðaliø. Kiekvie-na jø þavi savo menais, tradicijomis ir tikjai vienai bûdingais paproèiais. Viena gru-pë atþygiavo ant aukðtø kojûkø, kiti – pri-sidengæ veidus kaukëmis, lyg per Veneci-jos karnavalà, treti neðësi dideles lëles. Ta-èiau daþnai teko susivokti girdint kaþkà ar-tima. Giminingi ne vien muzikos ritmai, betir dauguma instrumentø – smuikai, kon-

trabosai, bûgneliai, trimitai, armonikos arakordeonai. Buvo linksma matyti olandus,avinèius ir ðokanèius medinëmis klumpë-mis. Pasirodo, olandiðkai tas apavas ir va-dinasi panaðiai: viena klumpë yra klump,o pora klumpiø bus klumpas.

Bûta ir kiek keistokø netikëtumø. Ðtaiprie Tiltø gatvës, kurioje festivalio dieno-mis sustabdytas eismas, merginø ansam-blis tradiciniais rusiðkais sarafanais dai-nuoja „Pamaskvio vakarus“. Pasirëmusilazdele bobutë, aiðkiai ið pokario atvykë-liø, drauge su dainininkëmis traukia „Ka-tiuðà“. Bet juk Rusija nëra Europos Sà-jungos narë ir jos kolektyvai neturëtø da-lyvauti ðiame festivalyje. Uþ ansambliostovi vaikinas su Estijos vëliava, ir tampaaiðku, kad tai tos ðalies vienos ið tautiniømaþumø kolektyvas, kuris kuo puikiau-siai gali bûti Europiados dalyvis, kaipVengrijos vokieèiai ar Suomijos švedai.

Visus mus vienija tas pats tikslas – lais-va ir taiki Europa, kurioje klesti tautø kul-tûros. Toks buvo, yra ir visada bus visøEuropiadø tikslas. Greta nacionaliniø kiek-vienos delegacijos priekyje buvo didin-gai neðama ir ES vëliava su dvylika auk-so þvaigþdþiø mëlyname dangaus fone.Tai jau nebe kraujo spalvos grësmingassimbolis su pjautuvu ir kûju, þymëjæs prie-vartiná inkorporavimà, o tikrai savano-riškos santalkos þenklas.

Iki pasimatymo, Bolzane!47-oji Europiada ávyks kitais metais

Italijos mieste Bolzane, esanèiame PietøTirolio priekalnëse, paèiame Ðveicarijospasienyje. Nuo neatmenamø laikø taisvarbi vieta prie sankryþos keliø, jungian-èiø Ðiaurës Europà su Vidurþemio jûrosregionu. Bolzanas – viduramþiø bruoþusišlaikiusi gyvenvietë, kur susilieja Ðiaurësir Pietø Europos kultûros. Gretimai stûk-


2007 m. Lietuvos RespublikosVyriausybë parengë nutarimà „Dël

Nacionalinës þaliøjø pirkimø ágyvendi-nimo programos patvirtinimo“,

kuriame aptariama Þaliojo pirkimosàvoka. Þaliasis pirkimas – toks

vieðasis pirkimas, kai perkanèiojiorganizacija átraukia vienà ar kelisaplinkosaugos kriterijus á vieðojo

pirkimo sàlygas, pasirinkdamaprekes, paslaugas ir darbus (toliau –

Produktas) ne tik pagal jø kainà irkokybæ, bet ir daromà maþesná

poveiká aplinkai vienoje, keliose arvisose Produkto bûvio fazëse, taip

skatindama kurti kuo daugiau aplinkaipalankiø produktø.

Kodël atsirado poreikis parengti tokánutarimà? Daugelá metø nei eiliniai pirkë-jai, nei valstybinës institucijos ar privaèiosorganizacijos Produkto pirkimo niekaipnesiejo su aplinkos apsaugos klausimais,taèiau, plëtojantis globaliai politikai ir eko-nomikai bei subalansuotos plëtros teori-jai, turi keistis ir poþiûris á aplinkosaugà irjos vietà globalios ekonomikos, sociali-nës atskirties tobulinimo politikoje. Esmi-nis subalansuotos gamybos ir vartojimoplëtros principas turëtø bûti siekis, kad,augant gamybai ir vartojimui, nedidëtøneigiamas poveikis aplinkai, kad vartoji-mas skatintø naujø aplinkai palankesniøtechnologijø kûrimà. Europos Komisija,diegdama subalansuotos gamybos ir var-tojimo siekius, 2001 m. spalio 15 d. pa-rengë rekomendacijas sukurti valstybiniøinstitucijø Þaliøjø pirkimø ágyvendinimoprogramà. Valstybiniai pirkimai EuroposSàjungoje (toliau – ES) apima apie 16proc. bendrojo ES vidaus produkto, pa-vyzdþiui, tai sudaro pusæ Vokietijos Fe-deracinës Respublikos bendrojo vidausprodukto vertës, todël taikant specialiàÞaliøjø pirkimø programà Produkto pirki-mui ámanoma svariai prisidëti prie aplin-kosaugos problemø bei subalansuotosplëtros klausimø sprendimo. Þalieji pirki-

mai turëtø apimti Produktus, kurie leistøtaupyti energijà, medienà, maþinti atlie-kø kieká. Tai galëtø bûti:

pastatai, kuriuose pagerinta šilumi-në varþa;

kompiuteriai ir kita biuro technika,efektyviai naudojanti energijà;

popieriaus produktai; elektros energija, pagaminta nau-

dojant atsinaujinanèius energijos gamy-bos ðaltinius.

Þalieji pirkimai skatintø gamintojus arimportuotojus sàmoningai ES rinkai tiek-ti palankius aplinkai Produktus ir taupytibiudþeto lëðas, skiriamas valstybiniamsektoriui ir Lietuvos aplinkai gerinti. Taipbûtø sudaromos palankesnës sàlygosgerinti gyventojø sveikatà.

Organizacijos – tiekëjos ar platintojos– skatinamos savanoriškai siekti aplinko-sauginiø inovacijø, kurios padëtø jomstapti Þaliøjø pirkimø dalyvëmis. Aplinko-sauginës inovacijos gali bûti susijusios suámonës vadybos, technologijos, árangos,atliekø vengimo, jø tvarkymo ir antriniopanaudojimo naujovëmis, leidþianèiomisgerinti organizacijos aplinkos apsaugosrodiklius atnaujinant produkcijà ar teikia-mas paslaugas, gerinant jø kokybæ, ple-èiant produktø asortimentà ar keièiant jøasortimentà pagal rinkos paklausos struk-tûrà. Šiuo metu Þaliøjø pirkimø organiza-toriui vienas iš aplinkosauginës inovaci-jos indikatoriø, apibûdinant pirkimo ob-jekto aplinkosauginius rodiklius, yra gali-mybë pageidauti, kad tiekimo organiza-cija turëtø ádiegtà savanoriðkai pasiren-kamà aplinkosaugos vadybos sistemà.Europos Sàjungoje ðiuo metu yra pripa-þintos dviejø tipø aplinkos vadybos siste-mos: sertifikuota aplinkosaugos vadybossistema vadovaujantis reikalavimais, pa-teiktais Tarptautinës standartizacijos or-ganizacijos standarte ISO 14001 „Aplin-kosaugos vadybos sistemos. Reikalavi-mai ir naudojimo gairës“ (toliau ISO14001), ir sistema, vadovaujantis 2001 m.kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tary-bos Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 dëlorganizacijø savanoriðko dalyvavimoBendrijos aplinkosaugos vadybos ir au-dito sistemoje (EMAS). Sertifikuota orga-nizacijos Aplinkosaugos vadybos siste-ma yra savotiškas organizacijos aplinko-

sanèiame Ðlerno kalne gyvenanèiostikros Ðlerno raganos – pagrindinëstenykðtës tautosakos veikëjos. Daþ-niausiai jos pasirodanèios po saulëslaidos ir kamuojanèios per sapnustuos, kas prastai elgiasi.

Bolzano apylinkës garsëja ne tikjaukiomis kalnø poilsiavietëmis, ge-ru vynu ir skaniais valgiais, bet ir ge-rai viename Alpiø ledyne iðsilaikiu-siu medþiotojo kûnu. To medþioklio,vadinamo Otziu, gyventa prieð dau-giau kaip penketà tûkstanèiø metø– ankstyvajame þalvario amþiuje, ar-ba Egipto piramidþiø laikais. Gavu-si „Otzi superþvaigþdës“ vardà bû-tybë – þmogus, iðlaisvintas ið ledoOtzalo Alpëse po 5300 metø, tapodidþiausia Bolzano áþymybe. Ji tuopat metu yra auka ið seniausio Pie-tø Tirolyje neiðtirto þmogþudystës at-vejo. Suþeistas strële á petá ið nuga-ros, jis mirë, pateko á ledynà ir tapomumifikuotas lede. Ðiandien Otzá ga-lima pamatyti puikiai iðsilaikiusá kar-tu su jo ginklais ir apdarais Pietø Ti-rolio archeologijos muziejuje.

Estijos rusaitës

Kaip tikino klaipëdiðkëje Euro-piadoje su gausia delegacija daly-vavæs Bolzano meras Primo Scho-ensbergas, tame mieste bei apylin-këse ir be Otzio bus tikrai ko pasi-þiûrëti – viduramþiø architektûros,nuostabiø kalnø, pabendrauti susvetingais tirolieèiais. Jam per ðven-tës uþdarymà Klaipëdoje perduotasimbolinë Europiados vëliava. Ikipasimatymo, Bolzane!

Povilo Sigito KRIVICKO nuotr.

Aplinkosaugos vad

Dr. Marytë KUODYTËAplinkos apsaugos agentûra

sistemos – Þaindikatorius


sauginis prekinis þenklas, rodantis, kadorganizacija siekia didelio aplinkosaugosveiksmingumo, savanoriškai pasirenkaaplinkosaugos priemones, kurios garan-tuoja didesná aplinkosaugos veiksmingu-mà nei reikalaujama teisiniuose reikala-vimuose, be to, á aplinkos apsaugos veik-là átraukia visus organizacijos darbuoto-jus, geranoriðkai keièiasi aplinkosaugineinformacija su visomis suinteresuotomispusëmis. Organizuojant Þaliuosius pirki-mus á vieðojo pirkimo sàlygas átraukiamosaplinkosaugos vadybos sistemos. Taipsiekiama darnios plëtros didinant iðtekliønaudojimo efektyvumà, maþinant aplin-kos tarðà drauge gerinant ðalies ekono-minës ir socialinës plëtotës rodiklius. Vy-riausybës nutarimas dël Þaliøjø pirkimønacionalinës programos patvirtinimo tu-rëtø skatinti geriau suvokti darnios plët-ros esmæ ir jo ágyvendinimo principus re-gionø savivaldybëse, kad kuo daugiau or-ganizacijø turëtø sertifikuotas aplinkosau-gos vadybos sistemas. Lietuvoje nuolatdaugëja organizacijø, ádiegusiø formali-zuotas aplinkosaugos vadybos sistemasvadovaujantis ISO 14001 (1 pav.).

ybosliøjø pirkimø

Lietuvos Respublikos aplinkos ir ûkioministerijos remia organizacijø siekiusdiegti sertifikuotas aplinkosaugos vady-bos sistemas. Lietuvos Respublikos ûkioministerija apmoka dalá iðlaidø, susiju-siø su aplinkosaugos vadybos sistemødiegimu, vadovaujantis ISO 14001 arEMAS reikalavimais. Ûkio ministerijosuþsakymu atliktas mokslinio tyrimo dar-bas „Europos Bendrijos ekologinio þen-klinimo ir aplinkosaugos vadybos ir au-dito sistemos (EMAS) diegimo galimy-biø Lietuvoje studija“. Aplinkos ministe-rijos specialistai skaitë praneðimus se-minaruose, vykusiuose Vilniuje, Kaune,

1 pav. Ámoniø,áregistravusiø

aplinkosvadybos

sistemas,atitinkanèiastarptautinio

standartoISO 14001

reikalavimus,skaièiaus

kitimas2000 – 2008

metais

Tauragëje, Telðiuose, Ðiauliuose, Pane-vëþyje. Juose supaþindinta su galimybë-mis taikyti sertifikuotas aplinkosaugosvadybos ir audito sistemas rengiant Þa-liuosius pirkimus tiek valstybinëse, tieksavivaldybiø institucijose. Renginiuosegausiai dalyvavo savivaldybiø, pramo-

nës ámoniø, visuomeniniø organizacijø,valstybiniø ir mokslo institucijø atstovai.Ðiauliø, Panevëþio, Alytaus savivaldybësaktyviai dalyvauja ávairiuose Europos Sà-jungos projektuose, rengiantis savival-dybëse ádiegti sertifikuotas aplinkosau-gos vadybos sistemas, nes tai itin svar-bu, kad savivaldybiø gyventojai galëtøgyventi maþiau uþterštoje aplinkoje. Vo-kieèiø aplinkosaugos ekspertai juokau-ja, kad pas juos në vienas meras nebû-tø iðrinktas, jei jis rinkimø metu ar po jøneþadëtø darnaus aplinkosaugos vady-bos problemø sprendimø. O kaipgi at-rodë 2008 m. Lietuvos savivaldybës, ku-

riø teritorijose veikianèiose organizacijo-se yra ádiegtos sertifikuotos vadybos sis-temos vadovaujantis ISO 14001 reikala-vimais (2 pav.)?

2 pav. matome, kad Lietuvos Res-publikoje yra dar daug savivaldybiø, „pil-køjø dëmiø“, kuriose nëra organizacijø,

besidominèiø savanoriškomis aplinko-saugos vadybos sistemomis, kaip antai:Skuodo, Kupiðkio, Ðirvintø, Ðalèininkø,Kalvarijos, Šakiø, Pagëgiø. Pirmauja di-dieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas,Klaipëda, kur yra daugiausiai organiza-cijø, turinèiø sertifikuotas aplinkosaugosvadybos sistemas. 2008 m. aplinkos ap-saugos vadybos sistemas daugiausiaisertifikavo statybos – 153 bei inþinerinespaslaugas teikianèios organizacijos.

Lietuvoje kasmet rengiamas versloámoniø konkursas „Pasiekimai aplinko-saugoje“. Ðá tradiciná konkursà rengiaAplinkos ministerija, Lietuvos pramoni-ninkø konfederacija, Aplinkos vadybosir audito institutas bei Inþinerinës ekolo-gijos asociacija. Konkurso tikslas – pa-stebëti ir išskirti verslo ámones, savano-riškai siekianèias aplinkosauginiø inova-cijø. Ðiø metø konkurse dalyvavusias ver-slo ámones vertino Lietuvos pramoninin-kø konfederacijos viceprezidento MykoloAleliûno vadovaujama komisija, kurià su-darë konkursà organizuojanèiø institu-cijø atstovai. Laimëtoja pripaþinta uþda-roji akcinë bendrovë „Aukðtaitijos van-denys“ (generalinis direktorius RimantasLiepa) uþ geriausià integruotà kokybësir aplinkos apsaugos vadybos sistemà.


2 pav. 2008 m. organizacijø, ádiegusiø aplinkosaugos vadybos sistemas vadovaujantisISO 14001, pasiskirstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje (skaièius prie pavadinimorodo organizacijø, ádiegusiø aplinkosaugos vadybos sistemas, skaièiø mieste ir rajone)(Þemëlapá parengë Aplinkos apsaugos agentûros vyr. specialistë Kristina Gurjanovaitë)


Biotechnologijos instituto DNR modi-fikacijos tyrimø laboratorijos vadovas irVilniaus universiteto profesorius SauliusKlimašauskas teigia, kad ið pradþiø þmo-gaus genomo nustatymas atrodë revo-liucinis. Taèiau, neperšokus griovio, „Op!“sakyti neverta – vëliau suvokta, kad tikperskaièius genomà neámanoma suprastivisø organizme vykstanèiø procesø.

Prof. S.Klimaðauskas DNR lygina sumagnetine juosta, kurioje ávairiomis ke-turiø nukleobaziø – adenino (þymimasraide A), citozino (C), guanino (G) ir ti-mino (T) – kombinacijomis uþraðyta ge-netinë informacija. Keturios bazës tarpu-savyje sujungtos chemiðkai, o dvi DNRgrandinës yra tarsi viena kitos veidrodi-nis atspindys: citozinas visada jungiasisu guaninu, o adeninas – su timinu.

„Tai, kà koduoja raidëmis þymimosbazës, ir yra genetika. Kiekviena þmo-gaus làstelë turi tuos paèius 30 tûkst. ge-nø, tas paèias chromosomas. Bet visoslàstelës juk elgiasi skirtingai – sintetinaskirtingus baltymus, atlieka skirtingasfunkcijas, sudaro skirtingus audinius, oðie – organus. Taip yra todël, kad, norsjø genomas yra vienodas, egzistuojaprogramos, priverèianèios pasireikðtiskirtingus genus,“ – aiðkina profesorius.

Ávairios programos nurodo, kokias ba-zes nuo DNR skaityti, o kurias – praleisti,nuslopinti. Taigi papildomi veiksniai, le-miantys genø raiðkà, yra epigenetika. Tai– antro lygio genetika, kuri, kaip ir geno-mas, yra paveldima. Dviejø skirtingøþmoniø genomas sutampa net 99,9 pro-cento. O skirtingø þmoniø epigenetika,reguliuojanti genø raiðkà, skiriasi daug la-biau. Manoma, kad epigenetiniai veiks-niai lemia susirgimà tokiomis ligomis,kaip vëþys, cukrinis diabetas, ðizofrenijair kt. Pripaþinta, kad paveldëjimas turi áta-kos ðioms ligoms, taèiau kaip þmogus

jomis suserga, pasak prof. S.Klimaðaus-ko, ir dabar nëra visiðkai aiðku.

Kaip C tampa ÈViena ið epigenetiniø programø yra me-

tilinimas – prie citozino bazës prisijungiametilo grupë, kurià sudaro vienas angliesir trys vandenilio atomai. Prof. S.Klimaðaus-kas sako, kad lietuviams citozino bazësmetilinimo esmæ paaiðkinti nesunku: „Pa-prastai ji þymima C raide, o metilinta – Csu varnele, taigi iðeina È. Viskas vyksta taippat, kaip ir raðant elektroniná laiðkà“. Ka-dangi tai skirtingos raidës, þodis, paraðy-tas su raide C, ir toks pats þodis, paraðy-tas su raide È, skaitytojui ágis skirtingasreikðmes. Skaitant DNR kai kurie mecha-nizmai atkreipia dëmesá á varnelæ – prie ci-tozino prijungtà metilo grupæ – ir gretaesantá genà apeina. Taip nuskaitoma kito-kia genø kombinacija.

Taèiau metilintø baziø tyrimai yra su-dëtingi. Nuskaitant DNR, C nuo È atskirtine taip lengva. Þmogaus genomà moksli-ninkai, laboratorijoje pasitelkæ naujausiassekoskaitos technologijas, gali nuskaitytiper kelias dienas – keturios bazës puikiaiskiriamos viena nuo kitos. Taèiau tokiatechnologija neskiria metilinto citozino nuopaprasto. Metilo grupë nepasiþymi stipriasàveika su kitomis molekulëmis.

Naujo bûdo bendraautoriai„Tiriant metilazæ, aplankë mintys, kad

metilo grupes galima bûtø paversti kiekdidesnëmis, prikabinti kokias nors þymes.Taip „metilintas“ bazes – È – bûtø leng-viau pastebëti ir tirti genø raiðkos regulia-vimà“, – pasakojo prof. S.Klimašauskas.

Panaudojant fermento metiltransfera-zës, trumpiau vadinamo metilaze, galimy-bes bandyta sukurti bûdà tirti metilinimà.Didelës daugialàsèiø organizmø metila-zës veikia kompleksiðkai su daugybe ki-tø baltymø, atliekanèiø ávairias funkcijas,pavyzdþiui, tampanèiais jas á reikiamasvietas, kur sudedamos varnelës – metilogrupes. Taèiau bakterijose metilazës vei-kia savarankiðkai, be pagalbiniø baltymø.Bakterijø metilazës turi konkretø adresa-tà – DNR nukleotidø sekà, kuriose ir uþ-

raito varnelæ, t.y. padeda metilo grupæ á iðanksto apibrëþtà vietà. Bakterines meti-lazes ávairiais aspektais prof. S.Klimaðaus-kas tiria nuo pat savo mokslinës karjerospradþios – jau 27 metus, taèiau vis randaaktualiø temø. Taigi tiriant bakterines me-tilazes iðsiaiðkintas biocheminis metilini-mo mechanizmas – ið kur metilazë gau-na metilo grupæ, kaip gabena. Ádomiau-sia, anot profesoriaus, tai, kaip metilo gru-pë prijungiama prie citozino – C bazë vi-siškai „išsukama“ iš DNR dvigubos spi-ralës vidaus á iðoræ, panaðiai lyg iðvertækiðenæ pasiektume joje esanèià monetà;metilazei pridëjus metilo grupæ, bazë lygniekur nieko gràþinama atgal.

Metilazë veikia kartu su kofaktoriumi S-adenozil-L-metioninu, trumpiau vadinamuAdoMet, SAM arba SAMe. Ðis junginys iryra metilo grupiø ðaltinis. Biotechnologi-jos instituto Vilniuje mokslininkø prof. S.Kli-maðausko ir Graþvydo Lukinavièiaus kar-tu su Organinës chemijos instituto Ache-ne kolegomis vykdytuose tyrimuose iðaið-këjo, kad chemiðkai pakeitus ðá kofaktoriøatsiranda galimybë ant C bazës uþraitytikur kas pastebimesnæ varnelæ.

„Tai gali bûti biofizikiniais metodaislengvai aptinkama fluorescencinë þymëarba koks nors antigenas. Be to, tokiu bû-du galima ir patikrinti, ar DNR bazës jauyra metilintos. Ðvieèianti varnelë uþkabi-nama ant visø nemetilintø C baziø,“ – pa-sakoja prof. S.Klimaðauskas.

Fluorescencinë þymë gerai pastebi-ma lazerio ðviesoje. Prie metilo grupësgali bûti pritaisomas ir toks junginys, ku-ris gerai reaguotø su kitomis molekulë-mis – varnelë bûtø aptinkama stebint, arvyksta reakcijos. Ðá metodà, bendradar-biaujant su Kanados mokslininkø grupe,kuriai vadovauja lietuvis prof. Artûras Pet-ronis, siekiama iðplëtoti ir paversti plaèiaitaikomu diagnostikos bûdu.

Gali padëti áveikti vëþáLigø, kurias sukelia, tarkime, iðkritu-

sios genø sekos, yra gan nedaug. Epi-genetiniai veiksniai sukelia daug ávairiøsveikatos sutrikimø – nuo vëþio, cukri-nio diabeto iki psichiniø ligø. Be to, ir ser-gamumas ðiomis ligomis yra kur kas di-desnis. Todël genø slopinimo procesøtyrimai atveria kelià ankstyvai epigeneti-niø ligø diagnostikai.

Genai lemiaGraþina RADZVILAVIÈIÛTË

Mes supratome kalbà, kuria kalbëjo Dievas, kai mus visus kûrë, – skelbë moksli-ninkai, iððifravæ þmogaus genomà. Taèiau vëliau paaiðkëjo, jog Dievas kalbëjo ne

taip suprantamai. Tai, koks þmogus yra, priklauso ne tik nuo genø, bet ir nuo genøraiðkà valdanèiø epigenetiniø veiksniø. Vienà jø – citozino (þymimas C raide) bazësslopinimà prijungiant metilà – biologams buvo sunku tirti, nes metilo grupë sunkiai

pastebima. Taèiau Biotechnologijos instituto mokslininkai, bendradarbiaudami sukolegomis ið Vokietijos, rado bûdà, kaip metilinant C bazæ paversti È su tokia

varnele, kad biotechnologams pro akis neprasprûstø.

ne viskà


Dabar plaèiai tiriama vëþiniø ir sveikølàsteliø genetika – skirtumai, be abejo, di-dþiuliai – juk làstelëse veikia skirtingosprogramos. Taèiau ið tokiø tyrimø tegali-ma suprasti, kaip veikia vëþinës làstelës,o nauda diagnostikai – ribota, nes jau pervëlu. Ið esamos padëties sunku spræsti,kaip tas vëþys atsirado. Epigenetinësdiagnostikos perspektyva – labai didelë.Epigenetika kontroliuoja genø veiklà, ojuk vëþys ir yra nekontroliuojamas genøveikimas. Tikëtina, kad pirmieji subtilûsgenø veiklos nukrypimai epigenetiniu lyg-meniu pasireiðkia gerokai anksèiau prieðlàstelëms virstant vëþinëmis. Taigi pagalepigenetinius pokyèius tikimasi diagno-zuoti polinká susirgti vëþiu.

Klinikiniai tyrimai ir pirmieji praktiniaibandymai jau atliekami su tais junginiais,kurie stabdo DNR metilinimà (AzaC, My-losar, Vidaza; decitabinas, dakogenas;MG98). Vëþinëse làstelëse metilinimas ið-sibalansuoja ir gali nutikti taip, kad metili-nimas vyks pernelyg intensyviai ir bus nu-slopinami genai, kontroliuojantys làstelësdalijimàsi. Kad dalijimàsi kontroliuojantysgenai vël pradëtø veikti, naudojamas me-tilinimo inhibitorius. Pasak profesoriaus,jis veikia kaip chemoterapinë priemonë– làstelës, kuriose aktyviai metilinamaDNR ir stabdoma dalijimosi kontrolë, yrauþslopinamos ir þûsta. Taèiau tokie meti-linimo inhibitoriai kol kas retai naudojamikaip savarankiðki preparatai, o tik kai ku-riose terapijose kartu su kitais vaistais.

Svarbiau išgyventiKaip ir visa chemoterapija, ðis bûdas

nëra labai subtilus. Dabar taikomi che-moterapiniai vëþio gydymo metodai þalin-gai veikia þmogaus DNR.

Anot prof. S.Klimaðausko, veiksmin-giau bûtø selektyviai ájungti ar iðjungti rei-kiamus genus. Pasaulio laboratorijosevyksta tyrimai, kaip metilazes priverstitaip slopinti genø raiðkà, kad vëþys bûtøáveiktas ne làsteliø, o genø veikimo ly-gyje. Juk efektyviausia smogti ten, kurliga prasideda.

Lietuvos visuomenë ne itin palankiaivertina kiðimàsi á genø veiklà, ypaè jei taisusijæ su genetiðkai modifikuotø organiz-mø kûrimu. Prof. S.Klimaðauskas sako,jog epigeniniais preparatais gydomos,sakykime, laboratorinës pelës taptø negenetiðkai, o „epigenetiðkai modifikuo-tais“ organizmais. Ðis naujas terminas galne toks baisus kaip GMO. Taèiau vëþioatveju iðgyventi yra svarbiausia, todël ti-këtina, kad epigeninius vaistus visuome-në sutiktø palankiai.

Kopenhagoje ðiø metø gruodþiomënesá vyks Jungtiniø Tautø klimatokaitos konferencija, kurioje pasauliovalstybiø atstovai derësis dël JTBKKKKioto protokolo pratæsimo arba naujo-sios sutarties dël ðiltnamio dujø emisi-jø maþinimo. Šiuo metu, kai klimato kai-tos ðvelninimas yra tapæs svarbiausiaaplinkosaugos politikos sritimi pasau-lyje, o atsinaujinanèiø energijos iðtekliøvartojimo skatinimas yra viena pagrin-diniø šios politikos priemoniø, labai

Bet pastarajame buvo paliktas nedide-lis ruoþas aukðèiau Alytaus. Taèiau pri-ëmus minëtà pataisà, hidroenergetikosplëtra Lietuvos didþiosiose upëse bu-vo visiðkai sustabdyta. Tai bepreceden-tis atvejis Europoje, nes beveik visose

Kinijos

Prof. Dalia ÐTREIMIKIENËLietuvos energetikos institutas

Specialiai MG ið Kinijos

hidroenergetikos stebuklas

svarbø vaidmená pasaulyje vaidina ir tra-diciniø atsinaujinanèiø energijos iðtek-liø, tokiø kaip hidroenergija, naudoji-mas. Þinoma, hidroenergetikos plëtraðalyse labai priklauso nuo gamtiniø sà-lygø, taèiau vis dëlto Lietuvoje skiriamaper maþai dëmesio hidroenergetikosplëtrai didþiosiose Lietuvos upëse.

2004 m. kovà Lietuvos Seimas ypa-tingos skubos tvarka priëmë trumpàVandens ástatymo 14 straipsnio patai-sà, kuri uþdraudë statyti uþtvankas Ne-muno upëje bei ekologiniu ir kultûriniupoþiûriu vertingose upëse. Ekologiniuir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø ar jøruoþø sàraðà tvirtina Vyriausybë. Norspakeitimai, atrodo, nedideli, taèiau ið tik-røjø jie sustabdë tolesnæ hidroenerge-tikos plëtrà Lietuvoje. Aplinkos ir þemësûkio ministrø 2003 m. ásakyme, siekiantapsaugoti þuvis, jau buvo uþdraustastatyti uþtvankas (hidroelektrines) 146ðalies upëse, tarp jø Neryje ir Nemune.

didesnëse Lietuvos upëse neleidþiamauþtvankø statyba. Prieð priimant Van-dens ástatymo pataisà buvo ketinamapastatyti naujà hidroelektrinæ Nemuneprie Alytaus. Jau iðëjusio anapilin gar-saus hidroenergetikos specialisto Lie-tuvoje profesoriaus Juozo Burneikio tei-gimu, naujoji 95,5 MW galingumo Aly-taus HE per metus pagamintø apie 237mln. kWh, kas sudarytø apie 8 proc.visø elektros poreikiø. Lietuvos energe-tinis poreikis yra apie 9 mlrd. kWh permetus, o ðiuo metu didþiausia hidroe-lektrinë Lietuvoje – 100,8 MW galingu-mo Kauno HE vidutiniškai per metuspagamina 350 mln. kWh. Lietuvoje,naudojant ekonominius hidroenergeti-kos iðteklius, galima bûtø pagaminti per900 mln. kWh elektros energijos, arbamaþdaug 10 proc. visø ðalies poreikiø.Norint iðgauti tiek pat kilovatvalandþiøðiluminëse elektrinëse, kasmet reiktøpirkti apie 250 tûkst. tonø mazuto ir mo-


Trijø tarpekliø elektrinës uþtvanka


këti uþ já daugiau kaip 100 mln. Lt. Taèiaupastarøjø metø ávykiai rodo, kad Lietuvalabiau linkusi statyti atomines jëgaines –matyt, daugeliui atrodo, kad jos labiau tin-ka prie kerinèio Ignalinos eþerø regionopeizaþo ir turi maþesnæ átakà aplinkai neihidroelektrinës.

Didþiausias hidroenergetikos projek-tas pasaulyje, dar vadinamas aštuntuojupasaulio stebuklu, yra Trijø tarpekliø hid-roelektrinë Kinijoje. Trijø tarpekliø hidroe-lektrinës projektas ant Jangdzës upës bu-vo pradëtas 1994 metais. Pirmas agre-gatas buvo paleistas 2003 m., o visu ga-lingumu elektrinë pradëjo veikti šiais me-tais. Kaip tik tuo metu ir teko lankytis Trijøtarpekliø elektrinëje. Statinys daro didelááspûdá ir net nustelbia Jangdzës upës gro-þá, kurá teko matyti keturias dienas plau-kiant didþiuliu kruiziniu laivu nuo Èiung-cino iki Inèano. Kinija stebina ne tik gran-dioziniais projektais, kultûros paminklais,ekonomikos augimo tempais, bet ir ne-apraðomu gamtos groþiu. Teko lankytisne vienoje Azijos ðalyje, taèiau net Japo-nija atrodo tik iðpuoselëta maþa salelë ly-ginant su Kinijos didybe ir groþiu.

Kinija stebina nepakartojamu natûra-liu gamtos groþiu: debesø apsuptosaukðtikalniø ryþiø terasos, rûke pasken-dæ Jangdzës upës tarpekliai, karstiniø kal-nø atspindþiai skaidriame lyg ðaltinis Liupës vandenyje ir akmenø miðkai beiþmogaus rankomis sukurtais stebuklais:ilgiausias pasaulyje – apie 2 tûkstanèiøkilometrø – vandens kanalas, jungiantisÐanchajø ir Pekinà, Didþioji kinø siena,nusidriekusi apie 7 tûkstanèius kilomet-rø, per 70 m aukðèio Budos statulos,išskaptuotos uolose, Èin Ði Huango, pir-mojo Kinijos imperatoriaus, kape palai-doti 8 tûkst. terakotiniø þmogaus dydþiokariø ir nesuskaièiuojamos ðventyklos beisodai su ávairiø spalvø lotosø tvenkiniaisbei milþiniški imperatoriø rûmai. Viskà,kas sukurta graþiausio ir áspûdingiausiopasaulyje, turbût galima rasti Kinijoje, jaunekalbant apie ðiuolaikinius architektûrosðedevrus tokiuose didmiesèiuose, kaipŠanchajus ir Pekinas. Mënesá keliaujant

Lentelë. Kai kuriø didþiausiø pasaulyje hidroelektriniø techniniai parametrai

Šalis Hidroelektrinë Upë Instaliuota Vidutinë metinë Patvankos Paleidimogalia, GW elektros energijos aukštis, m metai

gamyba, TWhKinija Trijø tarpekliø elektrinë Jangdzë 18,2 85 185 2009Brazilija ir Paragvajus Itaipu Parana 12,6 71 123 1984JAV Grand Coulee Kolumbijos 10,8 20 108 1942Venesuela Guri Karoni 10,3 51 146 1968Brazilija Tukurui Tokantis 8,0 32 68 1984Rusija Sajano-Šušensko Jenisejus 6,4 24 220 1978Rusija Krasnojarsko Jenisejus 6,0 20 101 1968Kanada Didþioji II Didþioji 5,3 36 143 1979Kanada Èerèilio kriokliø Èerèilio 5,2 35 322 1971

po Kinijà teko stebëti ir kinø laisvalaiká ávai-riuose miestuose, kai rytais ir vakaraisdidþiulës þmoniø minios renkasi aikðtë-se ir parkuose ir kartu mankštinasi, daroTai èi pratimus, ðoka, dainuoja nacionali-nës operos arijas, patriotines ir liaudies dai-nas, groja nacionaliniais instrumentais.Naktimis visi miestai ryðkiai ir spalvingaiapðviesti, trykðta fontanai, vyksta lazeriø irmuzikos ðou. Þmoniø pilnos gatvës, ta-èiau nëra jokiø ðiukðliø, neteko matyti ag-resyviø ar girtø þmoniø. Visi linksmi ir dþiau-giasi gyvenimu, net jeigu sau gali leisti tikpadainuoti ar paðokti gatvëje. Tiesa, kai-nos Kinijoje maþai skiriasi nuo Lietuvos, ovidutinis atlyginimas taip pat panašus.

Stebina ir Kinijos þmoniø darbðtumas,pramonës bei naujø technologijø plëtra.Šiuo metu Kinijoje yra daugiau kaip 1,3mlrd. gyventojø. Tai didþiausia pagal gy-ventojø skaièiø ðalis pasaulyje, nors vals-tybë vykdo gyventojø gimstamumo riboji-mo politikà. Miestø gyventojams leidþia-ma auginti po vienà vaikà, o kaime – dau-



giausiai du. Vyriausybë remia tas ðeimas,kurios laikosi ástatymo, o ástatymui nepa-klûstantys moka piniginæ baudà, kurios dy-dis prilygsta deðimties metø pajamoms.Jei abu tëvai turi mokslo daktaro laipsná,ðeimai leidþiama turëti daugiau nei vienàvaikà. BVP augimas šalyje 2000–2009 m.siekë 10 proc. per metus ir šiuo metu su-daro apie 5 trilijonus JAV doleriø. Kinijoselektros energijos poreikiai siekia apie3000 TWh, o instaliuota elektriniø galia –800 GW. Tris ketvirtadalius pirminës ener-gijos struktûros sudaro anglys. Ðalis tuopat metu yra ir anglies dvideginio iðmeti-

mo lyderë (CO2 emisijos sudaro daugiaukaip 4 mlrd. t/metus). Taèiau Kinijoje ðiuometu siekiama pereiti prie atsinaujinanèiøenergijos iðtekliø vartojimo. Kinijos vyriau-sybë nusibrëþë ambicingà tikslà – per pen-kerius metus sumaþinti BVP pirminës ener-gijos intensyvumà 20 proc. iki 2010 metø.Kinija jau pirmauja pasaulyje pagal sau-lës kolektoriø naudojimà vandeniui šildytiir instaliuotas vëjo elektrines, o didþiausihidroenergijos naudojimo projektai taip patágyvendinami Kinijoje. Trijø tarpekliø elek-trinës uþtvankos ilgis 2335 m, o vandensbaseino plotas 393x108 m3. Elektrinës sta-tybai panaudota 130 mln. m3 akmens uo-lø ir betono bei 6 mln. t plieninës armatû-ros ir metalo. Patvankos aukštis siekia 185m, vandens debitas – 100 000 m3/s, o elek-trinës instaliuota galia – 18,2 GW (Lietu-vos visø elektriniø instaliuota galia yra be-veik keturis kartus maþesnë – per 5 GW).Palyginimui lentelëje pateikti didþiausiø pa-saulio hidroelektriniø pagrindiniai techni-niai duomenys. Paþymëtina, kad ðiø me-tø rugpjûèio 17 d. ávyko skaudi avarija ga-lingiausioje Rusijos Sajano-Šušensko HE,prieþastys tiriamos.

Jangdzës upë yra treèia pagal dydá pa-saulyje. Ji driekiasi daugiau nei 6000 kilo-metrø. Kartà per maþdaug 10 metø upë

labai iðsilieja. Vien per pastaràjá ðimtmetápotvyniai nusineðë treèdalá milijono gyvy-biø. Naujosios uþtvankos paskirtis visø pir-ma yra reguliuoti potvynius ir apsaugoti15 mln. þmoniø bei aplinkines þemes. Tal-pinanti daugiau nei 18 trilijonø t vandensir ájungusi visas 26 turbinas, hidroelektrinëgali pagaminti daugiau nei 85 TWh elek-tros energijos per metus (Lietuvoje pasta-raisiais metais pagaminama per 12 TWhelektros energijos per metus). Be to, paki-læs upës lygis leidþia á ðalá giliau áplauktidideliems krovininiams laivams, o tai darlabiau pagyvina Kinijos ekonomikà. Hid-

roelektrinëje sukonstruoti ir didþiausio pa-jëgumo laivø ðliuzai pasaulyje (dviejø ke-liø ir penkiø aukðtø) bei unikalus laivø lif-tas, leidþiantis pakelti 16 000 t laivà. Šishidroelektrinës projektas Kinijai kainavoapie 625 milijardus JAV doleriø. Tai vienasiš nedaugelio þmogaus statiniø, plika aki-mi matomø ið kosmoso. Ši elektrinë leiskasmet sumaþinti aplinkos tarðà 100 mln.t CO2 (Lietuvoje CO2 emisijos per metussiekia apie 20 mln. t). Todël tai „þaliausia“pasaulio hidroelektrinë.

Pastaèius Trijø tarpekliø elektrinæ povandeniu atsidûrë 623 kv. km þemës: 19miestø, 326 kaimai. Kadangi Jangdzësupës slëniuose iðsidësèiusiø kultûros pa-minklø amþius siekia 7000 metø, statantuþtvankà buvo iðkelti iðtisi miestai, iðardy-tos ir naujoje vietoje vël surinktos senovi-nës šventyklos, perkelti á saugesnes vie-tas kalnø virðukalnëse kabantys karstai,kuriuose senovëje buvo laidojami Ba gen-ties þmonës. Iki šiol paslaptis, kaip á tokáaukðtá senovëje buvo galima pakelti kars-tà su þmogaus palaikais, nes ðiuo metujie þmogui yra pasiekiami tik malûnspar-niais. Iðkëlus apie 1,5 mln. þmoniø, jiemsbuvo suteikti nauji butai, dauguma jø Ðan-

chajuje. Ágyvendinus ðá hidroenergetikosprojektà, Jangdzës upës vanduo iki uþ-tvankos pakilo beveik 200 m, taèiau stul-binamas gamtos groþis išliko.

Þinoma, naivu lyginti Kinijà su Lietu-va, taèiau, matydamas Kinijos stebuklà irlygindamas ðià ðalá su Japonija bei kito-mis Azijos ðalimis, ásitikini, kad ir Lietuvagali daug ko iš jos pasimokyti. Net de-mokratijos nebuvimas ir Mao kultas lei-do skurdþiai feodalinei ir suskaldytai ða-liai pasiekti þenkliø ekonomikos ir þmo-niø gerovës augimo laimëjimø. Reikia ma-nyti, kad Kinijos átaka pasaulyje vis didës.


Aukðtuminës ryþiø terasosLongðeno regione

Sianio miesto centrinë dalis


Praeitame straipsnyje (MG, Nr. 7 ir 8)raðëme apie tai, kas yra po mûsø kojo-mis, o dabar pasvarstykime, kas yra virðmûsø galvos. Dujos, kurios sudaro Þe-mës ir kitø planetø atmosferà, lëtai iðte-ka á erdvæ. Karðtos lengvosios dujos ið-garuoja. Cheminës reakcijos ir atomø tar-pusavio smûgiai iðmeta atomus ir mole-kules uþ atmosferos ribø. Asteroidai ir ko-metos retkarèiais iðmeta á erdvæ didelæatmosferos dalá.

Atmosferos dujø nuotëkis á erdvæ pa-aiðkina daugelá Saulës sistemos paslap-èiø. Pavyzdþiui, Marsas yra raudonas to-

yra negyvos. Þinios apie atmosferos at-siradimà yra taip pat esminës nustatant,kokiose planetose uþ Saulës sistemos ri-bø galëtø bûti gyvybë.

Planeta dujiná apsiaustà gali ágyti ávai-riai. Ji gali iðlaisvinti garus ið savo vidaus,ji gali pagauti lakias medþiagas ið atsitren-kianèiø kometø ir asteroidø, jos trauka ga-li pritraukti dujas ið tarpplanetinës erdvës.Mokslininkai neseniai pradëjo suprasti,kad dujø nuotëkis taip pat svarbus atmo-sferos storiui ir jos sudëèiai. Nors galëtøatrodyti, kad Þemës atmosfera amþinakaip uolos, taèiau ji pamaþu nuteka á erd-væ, tarsi atmosfera bûtø kiaura. Ðis dujønuotëkis á erdvæ yra nedidelis, dvi lengviau-sios dujos – vandenilis ir helis – teka atitin-kamai vos 3 kilogramø ir 50 gramø per se-kundæ greièiu, bet netgi ðis dujø sruveni-mas á kosminæ erdvæ gali bûti þymus perilgà geologiná laikotarpá. Kaþkada, esantkarštesniam Þemës pavirðiui, ðis greitis tik-riausiai buvo daug didesnis. BendþaminasFranklinas raðë: „Maþa skylë gali paskan-dinti didelá laivà“. Matomos šiandien Sau-lës sistemos planetos ir jø palydovai yratarsi viduramþiø piliø griuvësiai – liekanosturtø, kurie buvo istorinis grobimo ir irimoobjektas. Maþesniø dangaus kûnø atmo-sfera yra tarsi paprastas fortas, silpnai ap-saugotas ir ypaè paþeidþiamas.

Bet kodël oro molekulës iðlekia ið at-mosferos? Oro molekulës juda dideliaisgreièiais. Juo lengvesnës molekulës iraukðtesnë temperatûra, juo didesniu grei-èiu jos juda. Greitá ágyja tarpusavyje smû-giuodamos apie 5 milijardus kartø per se-kundæ. Vandenilio molekuliø vidutinisgreitis esant 200C temperatûrai yra 1840m/s, helio molekuliø 1200 m/s, o deguo-nies apie 400 m/s. Taèiau tik apie 24 proc.molekuliø juda vidutiniu greièiu. Kitø grei-tis gali bûti 3–4 kartus didesnis. Greièiau-

sios molekulës nugali Þemës traukà ir ið-lekia á erdvæ. Kai kuriø dujø iðlëkimas,ypaè vandenilio, pakeitë Þemæ. Tai vienaið prieþasèiø, kad atmosferoje atsiradodeguonies. Taèiau ateityje vandenilio ið-lëkimas iðdþiovins vandenynus, kurie dëlvandens didelës ðiluminës talpos, geban-èios sukaupti saulës ðiluminës energijosmilþiniðkus kiekius, stabilizuoja Þemës kli-matà. Gyvybë galës išlikti tik Þemës aði-galiø srityse. 1 pav. pavaizduota Þemëprieð 3 milijardus metø (kairëje), dabar(centre) ir po 3 milijardø metø (deðinëje).

Atmosferos išsisklaidymas nusakomûsø perspektyvà Saulës sistemoje. De-

Þemæ gaubianèios atmosferos oras pamaþuiðsisklaido á erdvæ. Ar mûsø Þemë ilgainiui

netaps panaði á Venerà? KiauraÞemës atmosfera

dël, kad jo vandens garai suskilo á van-denilá ir deguoná, vandenilis iðlëkë á erd-væ, o deguonis oksidavo uolas, daugiau-sia geleþá, kurios rûdys suteikë rusvà spal-và. Panaðiai iðgaravus lengvesnëms du-joms ið Veneros, joje liko tik sunkiø an-glies dvideginio dujø atmosfera.

Vienas ið nuostabiausiø Saulës siste-mos reiðkiniø yra jos planetø atmosferosávairovë. Þemë ir Venera yra panaðaus dy-dþio ir masës, taèiau Veneros pavirðiusyra po anglies dvideginio vandenynu, ku-rio slëgis prilygsta kilometro vandenssluoksnio slëgiui ir yra saulës kepinamas4600C karðèiu. Jupiterio ir Saturno paly-dovai Kalistas ir Titanas yra panaðaus dy-dþio, taèiau Titanas turi gausià azoto at-mosferà, storesnæ uþ mûsiðkæ, tuo tarpuKalistas atmosferos beveik neturi. Kodëltaip yra? Jei þinotume, tai padëtø pa-aiškinti, kodël Þemëje knibþdëte knibþdagyvybë, tuo tarpu jos kosminës seserys

1 pav. Þemës praeitis,dabartis ir ateitis

Jonosfera

Mezosfera

Ozono sluoksnisStratosfera

Troposfera

Þemë

Tropopauzë

Þemës atmosferos sluoksniai

Azotas

Deguonis

Anglies dvideginisArgonas

Kitos dujos

Þemës atmosferos sudëtis

Þemës atmosfera ið virðaus


dens garai (H2O) atmosferoje kondensuo-jasi ir nukrenta atgal ant þemës lietumi, ometanas (CH4) oksiduojasi ir virsta angliesdvideginiu (CO2). Taèiau kai kurios van-dens ir metano molekulës pasiekia strato-sferà ir suskyla, iðlaisvindamos vandenilá,kuris lëtai difunduoja aukðtyn, kol pasie-kia egzopapëdæ. Kad nedidelis kiekis van-denilio iðlekia ið Þemës atmosferos, rodomûsø planetà supanèio vandenilio atomøratilo ultravioletiniai vaizdai.

Vandenilio atomø vidutinis greitis eg-zopapëdëje yra apie penkis kilometrusper sekundæ. Kad jie iðlëktø ið Þemës at-mosferos, jø greitis ðiame aukðtyje turi bû-ti 10,8 kilometro per sekundæ. Taèiau prieð150 metø Dþ.Maksvelas apskaièiavo, ovëliau buvo gerai eksperimentiškai patvir-tinta, kad tik apie 24 proc. atomø judavidutiniu greièiu, o daugelis juda daugiaunei dvigubai didesniu greièiu. Jie gali nu-galëti Þemës traukà ir iðlëkti ið jos atmo-sferos. Taèiau ðis daleliø greièiø pasiskirs-tymas paaiðkina tik nuo 10 iki 40 proc.vandenilio iðlëkimo ið Þemës atmosferosá erdvæ. Ðis Dþinso iðlëkimas paaiðkina,kodël Mënulyje nëra atmosferos, nes ið-siskirianèiø gelmëse dujø molekulës leng-vai áveikia maþà Mënulio traukà.

Antroji ðiluminio dujø iðlëkimo ið atmo-sferos rûðis yra dramatiðkesnë. Dþinso ið-lëkimo metu dujø molekulës iðlekia pavie-niui, o ákaitæs oras gali plûsti iðtisai. Virðu-tinë atmosfera gali sugerti ultravioletinæSaulës ðviesà, ákaisti ir iðsiplësti, stumda-ma orà aukðtyn. Oras kyla greitëdamas,viršija garso greitá ir pasiekia iðlëkimo iðÞemës traukos greitá. Ði dujø atomø iðlëki-mo rûðis vadinama hidrodinaminiu iðlëki-mu arba planetos vëju, analogišku Saulësvëjui, elektrintøjø daleliø srautui, dvelkian-èiam ið Saulës á tarpplanetinæ erdvæ.

Hidrodinaminis iðlëkimas ypaè bûdin-gas atmosferoms, kuriose gausu vande-nilio. Tekëdamas iš atmosferos, vandeni-lis pasigauna ir velka su savimi sunkes-nes molekules ir atomus. Panaðiai kaipdykumø vëjas velka smëlio dulkes peršalis ir vandenynus ar smëlio grûdeliusnuo kopos prie kopos, vandenilio atomøvëjas neša molekules ir atomus greièiu,kuris maþëja didëjant jø svoriui. Atmosfe-ros sudëtis daugiausia ið sunkiø moleku-liø patvirtina, kad ðis procesas veikia.

Astronomai hidrodinaminio iðlëkimoþenklus stebëjo uþ Saulës sistemos ribøá Jupiterá panaðioje HD 209458b planeto-je. Hubble erdvës teleskopu Alfredas Vi-dal-Madjaras iš Paryþiaus astrofizikos ins-tituto su kolegomis 2003 m. paskelbë,kad ði planeta turi iðsipûtusià vandenilioatmosferà. Vëlesni matavimai parodë ðio-je atmosferoje esant anglies ir deguonies.Ðie atomai per sunkûs, kad iðlëktø vieni,todël juos turëjo iðvilkti vandenilis. Hidro-

dinaminis iðlëkimas paaiðkina, kodël pla-netos, kurios sukasi apie þvaigþdes ar-èiau nei trys milijonai kilometrø, neturi at-mosferos. Hidrodinaminis iðlëkimas ap-nuogina jas per keletà milijardø metø, pa-likdamas tik išdegintas liekanas.

Planetø vëjo árodymas patvirtina prieðtris deðimtmeèius iðkeltà idëjà apie hid-rodinaminá dujø iðlëkimà ið ankstyvøjø Ve-neros, Þemës ir Marso. Trys faktai nuro-do, kad ðis procesas veikë ðiose plane-tose. Pirmasis yra inertinës dujos. Jeigunebûtø iðlëkusios, ðios chemiðkai neak-tyvios dujos, tokios kaip neonas ar argo-nas, bûtø likusios atmosferoje amþinai.Jø skirtingø izotopø kiekis bûtø panaðusá jø pradines vertes, kurios yra panašioskaip Saulëje, nes yra ta pati jø kilmë. Ta-èiau izotopø kiekis yra skirtingas.

Antrasis faktas išplaukia ið to, kad vi-sos jaunos þvaigþdës yra galingi ultravio-letinës ðviesos ðaltiniai, o mûsø Saulë ne-buvo iðimtis. Ultravioletinë ðviesa skatinahidrodinaminá iðlëkimà.

Treèiasis sako, kad jaunos þemiðkosplanetos galëjo turëti vandenilio gausiasatmosferas. Vandenilis turëjo atsirastivykstant vandens cheminëms reakcijomssu geleþimi, ið nebuliniø dujø arba iš van-dens molekuliø, suskaidytø Saulës ultra-violetinës spinduliuotës. Pirmykðèià Þe-mæ asteroidai ir kometos daþnai bombar-davo, o kai pataikydavo á vandenynà, áatmosferà iðmesdavo daug vandens ga-rø. Tûkstanèius metø vandens garai kon-densavosi ir gráþdavo á þemæ lietumi, betVenera yra pakankamai arti Saulës, ku-rios spinduliuotë skaidë vandená á vande-nilá ir deguoná.

Tokios sàlygos yra tinkamos hidrodi-naminiam iðlëkimui. 1980 m. JamesasF.Kastingas iš Pensilvanijos universitetoparodë, kad hidrodinaminis iðlëkimas perkeletà deðimèiø milijonø metø Venerojegalëjo iðneðti iðtisà okeanà vandenilio(Scientific American, 1988 m. vasaris) irdaug deguonies, bet paliko sunkesná an-glies dvideginá. Anglies dvideginis sukû-rë pragariðkà Veneros atmosferà, kuriàðiandien þinome.

Marsas ir Þemë taip pat patyrë hid-rodinaminius atmosferos nuostolius. Taibyloja deficitas dujø lengvøjø izotopø,kurie lengviausiai išlekia iš atmosferos.Þemës ir Marso atmosferose santykis ne-ono 20 su neono 22 yra 25 proc. maþes-nis nei Saulëje. Panašiai Marse yra suargonu. Hidrodinaminis iðlëkimas iðva-lo ið Þemës atmosferos net sunkiausiasksenono dujas.

Ðiluminis dujø iðlëkimas iš Þemës ir kaikuriø kitø planetø atmosferos yra maþiaureikðmingas nei neðiluminis. Cheminës re-akcijos ir daleliø tarpusavio dûþiai suteikiaatomams iðlëkimo ið atmosferos greitá eg-

Prof. JonasGRIGASLietuvosMA naryskorespondentas

ðimtmeèiais mokslininkai svarstë, kodëlMarso tokia plona atmosfera, kodël Mar-sas ið viso turi atmosferà? Ar skirtumastarp Titano ir Kalisto yra pasekmë, kadKalistas neteko savo atmosferos ar kadTitanas gimë su tankesne atmosfera? ArTitano atmosfera kada nors buvo dar tan-kesnë nei ðiandien? Kaip Venera iðlaikosavo azoto ir anglies dvideginio atmosfe-rà, nors netenka vandens? Ar vandenilioiðlëkimas padeda atsirasti sudëtingomsgyvybës rûðims Þemëje? Ar Þemë taip patkada nors taps panaði á Venerà?

Ðiluminis dujø iðlëkimas yra daþniau-siai pasitaikantis ir paprasèiausias. VisiSaulës sistemos kûnai yra jos ðildomi. Jieišsklaido gautà ðilumà dvejopai: spindu-liuodami infraraudonuosius spindulius irpalikdami medþiagà. Ilgai gyvenantysdangaus kûnai, tokie kaip Þemë ir kitosplanetos, ðilumà iðsklaido spinduliuoda-mi, o kometos dël ðilumos paèios suyra.Net tokio dydþio kûnai kaip Þemë galëtøgreitai perkaisti, jeigu ðilumos sugertiesir spinduliavimo pusiausvyra sutriktø, irjos atmosfera, kurios masë daug maþes-në uþ planetos masæ, galëtø iðsisklaidytikosminiu akimirksniu. Mûsø Saulës sis-temoje yra gausu beoriø kûnø, o šilumi-nis molekuliø iðlëkimas yra áprastas reið-kinys. Beoriai kûnai yra tokie, kuriuosegaunama Saulës ðiluma virðija ribà, kuripriklauso nuo planetos gravitacijos.

Ðiluminis dujø iðlëkimas vyksta dviembûdais (Scientific American, 2009 m. ge-guþë). Pirmasis vadinamas vardu angløastronomo Dþeimso Dþinso (James Je-ans), kuris já apraðë XX a. pradþioje. Oroatomai ir molekulës tiesiog garuoja ið at-mosferos virðaus. Þemesniame aukðtyjetarpusavio smûgiai apriboja daleliø judëji-mà ir neleidþia joms išskristi, bet virð tamtikro aukðèio, vadinamo egzopapëde, ku-ri Þemëje yra 500 kilometrø aukštyje, orasyra toks retas, kad dujø dalelës beveik ne-susiduria. Niekas greitø atomø ir moleku-liø, iðlekianèiø á erdvæ, jau nesustabdo.

Vandenilis yra lengviausios dujos, jøgreitis didþiausias ir jos lengviausiai nu-gali planetos traukà. Bet pirmiausia jos tu-ri pasiekti egzopapëdæ. Kilimas aukðtyndël molekuliø tarpusavio smûgiø yra lëtasprocesas. Vandenilio turinèios molekulësstengiasi nepasiekti egzopapëdës: van-


zobazëje. Daþniausiai iš atmosferos išle-kia oro molekuliø jonai. Ðias elektrintà-sias daleles prie planetos pririša jos ar-ba Saulës vëjo (MG, Nr. 1, 2009) mag-netinis laukas.

Vienu atveju greitas vandenilio jonassusidauþia su neutraliu vandenilio ato-mu ir pasigauna jo elektronà. Likæs grei-tas neutralus atomas magnetinio laukoyra neveikiamas. Šis procesas išmetanuo 60 iki 90 proc. vandenilio ið Þemësatmosferos ir dar daugiau ið Veneros.

Þemës magnetinio lauko skylës, kurlaukas labai silpnas (MG, 2009, Nr.6),patogios dujoms iðlëkti ið atmosferos.Jos Þemës atmosferà palieka atviràtarpplanetinei erdvei. Per jas gali iðlëktiir jonai. Þinoma, jonai turi nugalëti gra-vitacijà, todël greièiausiai iðlekia vëlgilengviausi vandenilis ir helis. Ðiø elek-trintøjø daleliø srautas, vadinamas po-liariniu vëju (jo nereikia painioti su pla-netiniu vëju), išneša nuo 10 iki 15 proc.Þemës vandenilio ir beveik visà helá.

Treèiasis neðiluminis procesas yra fo-tocheminis iðlëkimas, veikiantis Marse irgalbût Titane. Deguonies, azoto ir angliesoksido molekulës kyla á virðutinës atmo-sferos sluoksnius, kur Saulës spinduliuo-të jas jonizuoja. Kai jonizuotos moleku-lës rekombinuoja su elektronais arba su-sidauþia tarpusavyje, išlaisvinta energijasuskaldo molekules á atomus, kuriø grei-tis yra pakankamas nugalëti planetostraukà ir iðlëkti ið atmosferos.

Marsas, Titanas ir Venera neturi mag-netinio lauko, todël ðiø planetø virðutinëatmosfera yra labai stipriai veikiama Sau-lës vëjo. Jis pakelia jonus, kurie išlekiaiš atmosferos. Todël Marso atmosferojevyrauja sunkieji azoto ir anglies izoto-pai. Manoma, kad ji prarado 90 proc.pirmykðtës atmosferos. 2013 m. NASAplanuoja paleisti du kosminius laivusišlekiantiems jonams ir neutraliems ato-mams matuoti Marso atmosferoje ir pla-netos atmosferos istorijai atkurti.

Ðiluminis ir neðiluminis dujø iðlëki-mas ið atmosferos yra tarsi silpna sro-velë lyginant su milþiniðku pliûpsniu, kaiá planetà trenkia kometos ar asteroidai.Jei jie yra pakankamai dideli ir greiti,patys iðgaruoja ir iðgarina didelæ pla-netos pavirðiaus masæ. Todël karðtø du-jø kamuolys gali plëstis didesniu grei-èiu uþ iðlëkimo greitá ir priversti iðlëktivirðuje esantá orà. Kuo didesnë smû-gio energija, tuo platesnis iðmestos at-mosferos kûgis. Asteroidas, kuris prieš65 milijonus metø galbût nuþudë dino-zaurus, iðmetë á erdvæ ðimtàtûkstantà-jà Þemës atmosferos dalá.

Dujø iðlëkimas nulemia toká ávairiøplanetø atmosferø skirtingumà. Klastin-gesnë dujø iðlëkimo pasekmë yra pla-

Kaip þinome, V.Kudirka buvo lietuviøtautinio sàjûdþio vadovas, publicistas, ra-ðytojas. Jo „Tautiðka giesmë” tapo Lietu-vos Respublikos himnu. Pirmuoju soviet-meèiu jis buvo draudþiamas, bet 1944–1950 m. laikinai gràþintas kaip LietuvosTSR himnas, nes jo populiarumu siektapasinaudoti tautos pasiprieðinimui sovie-tizacijai slopinti. Taèiau tuomet V. Kudir-kos visuomeninë veikla buvo smerkiama.Net J.Paleckis uþ teigiamà V.Kudirkos pa-minëjimà vienoje propagandinëje knyge-lëje gavo grieþtà partijos áspëjimà. Para-doksalu, bet V.Kudirkos poezija buvo ver-tinama kitaip, nes jai turëjusi átakos liau-dies valia. Kitaip sakant, V.Kudirka lyg bû-tø perðokæs pats save.

Literatûros istorijoje nenutylëtos ir vi-sos keturios V.Kudirkos satyros „Virðinin-kai“ (1895), „Tilto atsiminimai“ (1896),„Cenzûros klausimas“ (1897) ir „Vilkai“(1898). Jos apibûdinamos taip pat, kaipir poezija – nukreiptos prieð carizmo po-litinæ, tautinæ ir socialinæ priespaudà. Pa-vyzdþiui, plaèiai jas nagrinëjo ir JuozasLebionka (t. 1, 1968), pateikë keletà ci-tatø. Vis dëlto sovietmeèiu V. Kudirkossatyras ištisai politinë cenzûra spausdintineleido. Kodël?

V. Kudirka buvo veikiamas pozityviz-mo, ypaè lenkø organinio darbo idëjø. Jambuvo nepriimtinas romantizmas (pvz.,Aušros), fantastiniai politiniø minèiø polë-kiai. Jo kûryba, net poezija, yra Lietuvospolitinës, socialinës-ekonominës, tautinës-kultûrinës padëties refleksija, tautos telki-mas konkreèiai iðsivadavimo programaivykdyti. Ðiam reikalui buvo skirtos ir V.Ku-

Vinco

Akad. Vytautas MERKYS

netø oksidacija, kadangi vandenilis išle-kia lengviau nei deguonis. Dël vande-nilio iðlëkimo Marsas, Venera ir netgiÞemë yra raudonos. Daugelis nema-no, kad Þemë yra raudona, nes þolë iraugalai slepia tikràjà jos spalvà. Betskrisdamas lëktuvu virð Ispanijos, kurþolë saulës iðdeginta, arba virð Kolora-do – matai tik raudonà þemës spalvà.Visos minëtos planetos prasidëjo ið pil-kai juodø vulkaniniø uolø ir paraudo ok-siduojantis mineralams á geleþies oksi-dus. Prieð tai Marsas prarado vandensokeanà. Þemëje deguonis pradëjokauptis prieð 2,4 mlrd. metø dël foto-sintezës ir vandenilio iðlëkimo. Vande-nilio iðlëkimo kiekis yra proporcingasÞemës oksiduotø mineralø kiekiui.

Nors Þemë, atrodo, daug nenuken-tëjo dël dujø iðlëkimo, situacija ateityjekeisis. Dabar vandenilio iðlëkimas yramenkas, nes svarbiausios vandenilio tu-rinèios dujos – vandens garai – konden-suojasi atmosferoje ir lietaus pavidalu vëlgráþta á þemæ. Bet Saulë darosi vis kait-resnë – maþdaug 10 proc. per milijardàmetø. Per þmogaus gyvenimà to nejun-tame, bet tai niokojantis reiðkinys geolo-ginëje laiko skalëje. Saulei vis karðtëjant,kaista ir mûsø atmosfera, ji tampa drëg-nesnë, ir dabartinë vandenilio iðlëkimosrovelë ateityje virs ištisu jo srautu.

Ðis procesas bus ypaè svarbus, kaiSaulë taps 10 proc. ryðkesnë, t.y. po mi-lijardo metø, ir dar po milijardo metø, kaiišdþius Þemës jûros ir vandenynai. Þe-më taps negyvenama planeta. Dar poporos milijardø metø Saulë taip negai-lestingai kepins mûsø Þemæ, kad išga-ruos paskutinis vanduo ir pradës lydy-tis uolos. Þemë taps panaði á Venerà –dykvietæ be gyvybës pëdsakø. Nuosta-biausia, kad apie tai rašoma net Kora-ne. Daugelyje jo vietø minima besiplë-sianèios Saulës átaka Þemei, kai ákais iruþvirs jûros: Ir kai jûros taps tarsi karðtaugnis (81:6). Aš prisiekiu... Aukðtu Dan-gumi ir verdanèia jûra (52:5-6). Uþvirusjûroms, iðsiplëtæs vanduo iðsilies iðkrantø: ... Ir kai jûros iðsilies (82:3). Ákai-tus Þemei ir iðgaravus vandeniui, iðlëksdeguonis bei kitos dujos ir kai kurie ið-silydæ Þemës plutos elementai, nebe-liks atmosferos: .... Ir kai Þemë iðsiplësir iðmes, kas yra jos viduje (84:3-4). Kal-nø likimà nusako eilutë: ...Ir kalnai tapssušukuota vilna (101:5). Tai galëtø reikð-ti, kad kalnai taps klampûs ir tekëdamitaps panaðûs á suðukuotà vilnà ar smë-lio kopas: …Ir kalnai taps panaðûs á by-ranèio smëlio kopas (73:14). Kad ir kasbûtø paraðæs prieð 14 ðimtmeèiø tam-siame arabø pasaulyje Koranà, jo dau-gelis moksliniø pranaðysèiø neprieðta-rauja mokslui.

Vinco Kudirkos atminimui110-øjø mirtiesmetiniø proga


dirkos satyros. Satyrà jis laikë tokia átaigiabeletristikos forma, kuri emocingai veikianet pragmatiðkus skaitytojus. Juolab kadpersonaþø prototipai ir jø veiklos lokaliza-cija labai realûs, daliai suvalkieèiø nesun-kiai atspëjami. Pabandykime ir mes suðiais satyrose áslaptintais vietovardþiais irasmenvardþiais susipaþinti.

1899 m. paliepimu nubaustas 3 metamstremties á Viatkos gubernijà, pabëgo á Prû-sijà. Antras lietuviø inteligentas pavadin-tas Petru Svarûnu. K.Griniaus liudijimu, taibuvæs Markûza. Vaclovo Birþiðkos Lietu-viø bibliografijoje randame Petrà Markû-zà, kuris Varpui ir Ûkininkui paraðë keletàstraipsniø lietuviø kalbos ir kt. klausimais.Jis studijavo Maskvos universitete klasiki-næ filologijà, mokytojavo Sibire. Bûdamasapie 50 metø gráþo á tëvynæ ir gyveno Su-darge bei Ðakiuose; mirë 1892 m.

Daugumà satyrø personaþø sudarovalstybinës administracijos piramidës at-stovai – nuo paties caro ligi valsèiø raðti-ninkø. Caras minimas bendriniu daikta-vardþiu, todël ne visad aiðku, ar tai Alek-sandras III, ar Nikolajus I. Pavardëmis ne-ávardyti në generalgubernatoriai, taèiauSuvalkø gubernatorius pavadintas P-ovu.Visiðkai aiðku, kad tai Ivanas Podgorod-nikovas, ðias pareigas ëjæs 1892–1895 metais. Tiesà sakant, jis buvo vie-nas labiausiai iðsilavinusiø Varðuvos ge-

Kudirkossatyrø personaþøprototipai

gentai, lietuviø ûkininkai, apskrièiø vado-vai, valsèiø samdomi raðtininkai ir þydai.

Ið lietuviø inteligentø savo tikra pavar-de vadinamas tik Naumiesèio (nuo1891 m.), vëliau Vilkaviðkio (nuo 1896 m.)gydytojas Juozas Bagdonavièius (Bagdo-nas). Jis buvo mënraðèio Varpas bendra-darbis, V.Kudirkos bendramintis. Ákliuvoþandarams likviduojant lietuviø kultûrosdraugijà „Sietynas“. Po areðto ir tardymopaleistas uþ uþstatà. Suþinojæs, kad caro

neralgubernijos (Pavyslio kraðto, arbaLenkijos Karalystës) gubernatoriø. Matbuvo baigæs Kijevo universitetà, pasiþy-mëjo administraciniais gabumais. Þino-ma, vykdë rusifikacijos politikà. Jo moti-na buvo lenkë, bet ðitai netrukdë perse-kioti lenkus net, sakytume, beprasmiaisaplinkraðèiais. Antai Vilniaus generalgu-bernijos pavyzdþiu uþdraudë vaþinëti su„lenkiðkais“ pakinktais ir „lenkiðkomis“ ro-gëmis. Reikalavo, kad ásigalëtø rusiðki

Pirmojeeilëje iðkairës –M.Lozoraitis,M.Èepas,G.Landsber-gis, antrojeeilëje –J.Jablonskis,kun. J.Tumas(Vaiþgantas)ir V.Kudirka.Mintauja,1894 m.

(1989). Jødviejø duomenis sutikrinau sukasmetinëmis Suvalkø gubernijos infor-macinëmis knygomis (rusø k.), ano metoperiodine spauda.

Trijø pirmøjø satyrø veiksmas vykstaNaupilëje, t.y. Naujamiestyje ir jo apskri-tyje. Tik ketvirtojoje vyrauja Vilkapilë, t. y.

Vilkaviðkis bei jo apskritis. Kada ne kadapaminëtos taip pat Senapilë – Marijam-polë, Magdapilë – Virbalis ir Pakauðpilë –Kalvarija. Iðvardyti taip pat Naujamiesèioapskrities valsèiø ir jø centrø vardai, bû-tent: Dykuliai – Kiduliai, Galagaudþiai –Gelgaudiðkis, Miðkogailiai – Ðilgaliai, Ðla-vikai – Slavikai, Tauzintai – Gintautai,Trumpuva – Ilguva, Virdulynë – Kukarskë(kaimas prie Kiduliø), Þiopliai – Zypliai.

Satyrø veikëjai sudaro 5 pagrindinesgrupes: tautiðkai susipratæ lietuviø inteli-

Daugumà ðiø vietovardþiø ir asmen-vardþiø iðaiðkino V.Kudirkos amþininkasgydytojas ir bendramintis Kazys Grinius,kuris nuo 1894 m. gyveno Marijampolë-je, Naumiestyje (vëliau treèiasis LietuvosRespublikos prezidentas). Turiu galvojeVarpe, Vinco Kudirkos jubiliejiniame nu-meryje (1924), iðspausdintà jo straipsná„D-ro Vinco Kudirkos raðtø þodynas“.Ðiek tiek já papildë pilnø V. Kudirkos Rað-tø sudarytoja Aldona Vaitiekûnienë


modeliai (pavyzdþiui, plaèiavëþës rogëssu plaèiomis pavaþomis).

Þemesnës valdþios pakopa – tai gu-bernijos þandarø valdybai subordinuotosapskrièiø þandarø valdybos ir zemskiai(bendroji policija). Pasienio Naumiesèioapskrityje jie savo veiksmus derino su sie-nos apsaugos Virbalio brigados sargybi-niais. V.Kudirkos satyros „Spaudos klau-simu“ bjauriausias þandarø pareigûnasyra Judas Izvergovièius Podleckojus. Joprototipas buvo Marijampolës ir Naumies-èio apskrièiø þandarø valdybos virðinin-kas rotmistras Andrejus Vonsiackis, nu-tautëjæs lenkas. Jis pasiþymëjo ánirtingulietuviø draudþiamosios spaudos perse-kiojimu, gausiomis kratomis, areðtais, tar-dymais, „Sietyno“ draugijos sunaikinimu.

„Lietuvos tilto atsiminimuose“ áspûdin-gu neigiamu pasienieèio tipu iðkëlë Bara-nà Rylosujevà, t.y. Kurmiðkiø (netoli Sin-tautø) bûrio poruèikà Stefanà Baranovská,kilusá ið Lietuvos totoriø. Jis, ieðkodamaslietuviðkos spaudos, tikrindavæs kiekvienàrastà popierëlio skiautæ, net papirosø nuo-rûkas. V.Kudirka raðo, kad jis kratæs ir vie-no Naumiesèio lietuviø gydytojo butà. Li-gi pat ðios satyros paraðymo ðiame mies-te gyveno gydytojas J.Bagdonas, kuris sa-vo atsiminimuose rašo, kad 1896 m. pasjá buvo krata ir rasta lietuviðkos spaudos.„Vilkuose“ dar minimi þandarai Ðtokas, t.y.Bokas (Bock), Vilkaviðkio policijos tarnau-tojas Ararevièius ir kiti blankesni veikëjai.

Ið apskrities virðininkø V.Kudirkos sa-tyrose nepralenkiamas tipas yra Vakana-lijus Vziatkovièius Kruglodurovas (satyra„Virðininkai“). Ðio personaþo prototipasbuvo Naumiesèio apskrities virðininkasðtabsrotmistras Anatolijus Kusakovas.1892 m. Varpo Nr. 10 „Tëvynës varpuo-se“ V.Kudirka já vadino Kusaièiu, matyt,norëdamas sieti su rusišku kusaite – kàs-kite. Ten sapno forma pasakojama apieðio virðininko „didvyriðkus“ nuotykius Ða-kiuose, kai ten tikrino pasiruoðimà apsi-saugoti nuo choleros epidemijos. Ðá siu-þetà V.Kudirka perkëlë á „Virðininkus“. Sa-tyros paskelbimo metu A.Kusakovas jaubuvo paskirtas Kalvarijos apskrities virði-ninku. Beje, nuo vieno A.Kusakovo pa-rankinio, kuris „Virðininkuose“ vadinamasmokytoju ir Varðuvos rusø laikraðèio ko-respondentu, teko nukentëti ir paèiamV.Kudirkai. Tai Ðakiø mokytojas JonasCigleris, kuris taip pat uoliai dirbo Kaunogubernijos þandarø valdybos vertëju su-rastai lietuviðkai spaudai versti. Jis vertëir V.Kudirkos uþraðø knygelæ, ið jo paimtàper 1895 m. liepos 13 d. kratà.

„Vilkuose“ yra visa apskrities virðinin-kø ir jø artimiausiø pavaldiniø galerija, betjø pavardþiø neámanoma nustatyti në iðtarnybiniø bylø, kuriose, suprantama, në-ra V.Kudirkos apraðytø moraliniø þenklø.

Iðimtis tik apskrities viršininkas Liumpas-Levða, kyðius ëmæs tik kairiàja ranka (ru-siðkai levša – kairys). Tai Anatolijus Lin-kas. Jo pavaldinys buvo ir mûsø poetasbei publicistas Jonas Maèys-Këkðtas,ëjæs Virbalio miesto burmistro pareigas.

V.Kudirkai apskrities „vieðpaèiai“ buvosvarbus objektas dël jø tarnybinës veiklossferos ir moralinës degradacijos, daugiau-sia reiðkiamos per santykius su valsèiø rað-tininkais, kurie jiems ið lietuviø kaimieèiøsiurbë naudà (nepamirðo ir savæs). Suval-kø gubernijoje, kaip, beje, ir Vilniaus beiKauno gubernijose, valsèiø raðtininkai bu-vo valsèiaus valdybø samdomi vaitø (vir-ðaièiø) padëjëjai. Jie raðydavo valsèiø su-eigø protokolus, mokesèiø praneðimus,ávairias paþymas. Maþaraðèiai ir rusiðkaiberaðèiai vaitai (virðaièiai) pasiraðydavo ar-ba savo pavardës ðtampuku tvirtindavoviskà, kà raðtininkai pakiðdavo. Svarbiau-sias raðtininkø pajamø ðaltinis buvo gau-nami kyðiai uþ tikras ar iðgalvotas paslau-gas. Vilniaus ir Kauno gubernijose buvoreikalaujama raðtininkais pasirinkti tik ru-sus staèiatikius. Suvalkø gubernijoje raðt-vedyba buvo rusiðka, taèiau raðtininkaisgalëjo dirbti ir katalikai, pasak V.Kudirkos,ið kaþkur atsibastæ lenkai. Tiesa, mini taippat vienà jø konfratrà lietuvá – Vilkaviðkioapskrities Raudoniø (tikrasis pavadinimasmums neþinomas) raðtininkà Þagarà (pro-totipas taip pat neaiðkus). Per ðiuos raðti-ninkus V.Kudirka parodë savanaudiðkà irklastingà þemiausios rusø administracijosfunkcionavimà, paprastø kaimieèiø prie-spaudos bûdus ir tikslus. Ryðkiausi ðiø rað-tininkø personaþai yra satyroje „Virðinin-kai“. Jø prototipai ðie: Ðilgaliø valsèiausPstrumskis – Antonas Ðumskis, KiduliøKuzmickas – Grigorijus Kovalskis, ZypliøBavolskis – Ivanas Turskis.

Savivaliaujanèius raðtininkus galëjosutramdyti padorûs, apsiðvietæ valstieèiøluomo savivaldos vadovai – vaitai (virðai-èiai). Kaip vertà kandidatà ðiai vietai uþ-imti V.Kudirka ávardijo minëtà Petrà Sva-rûnà (jis norëjo tapti Miðkagaliø (Ðilgaliø)valsèiaus vaitu). Taèiau bendromis raðti-ninko Psarskio ir Kruglodurovo pastan-gomis Svarûnas vaito vietos negavo.

Satyrø neigiamieji veikëjai siekia ne-teisëtai pelnytis net ið barono K., t.y. Gel-gaudiðkio dvarininko vokieèio G.T.Koide-lio (Kundel), persekioti ðiame kraðte vaikð-èiojantá paslaptingà þmogø, kuris apsi-gaubæs galvà per ant trikojo pastatytà„maðinà“ kaþkà „blogai“ daro (fotografàJurgá Strimaitá) arba prie Ilguvos pasiro-dþiusá „ponà“, kuris neþinia kokiais kës-lais þmoniø galvas matuoja, t.y. lenkø ant-ropologà Julijonà Talko-Hrincevièiø, kiturV.Kudirkos vadinamà Julijonu Ilgovskiu.

Savità vietà satyrose uþima miestieèiaiþydai. Jie, kaip ir lietuviø valstieèiai, rusø

administracijos veikëjams yra geras pasi-pelnymo ðaltinis. V.Kudirka diegia aliuzijà,kad lietuviams yra sektinas þydø bendruo-menës susitelkimas, sumanumas gintisnuo Kruglodurovo ir kt. Parodo ðios ben-druomenës lyderius rabinà, „galvotus“ vei-këjus. Jø prototipus dar niekas nustatytinebandë. Tiesa, ávardyti þydø veikëjai, gin-dami savo bendruomenæ, nesibodi gautikomercinës naudos. Kaip þinia, anuometmiestieèiø luomas gyveno ið amatø beiprekybos – aptarnavo visus kitus luomusir, suprantama, gaudavo taip pat rusø ad-ministracijos uþsakymø. Komercinës veik-los lankstumas buvo bûdingas ir kitø tau-tybiø verslininkams. Naumiestyje, kuris áëjoá pasienio zonà, þydams gyventi draudë,apskrityje gausiausià jø bendruomenæ tu-rëjo tik Ðakiai. V.Kudirkai buvo nepriimtiniverslininkø sukèiavimai.

Bûtø naivu manyti, kad satyrø perso-naþø prototipai turëjo visas tas savybes,kurias jiems V.Kudirka davë. Literatûriniaipersonaþai yra visos caro administracijosydø, atitinkamos aplinkos þmoniø elgesiosavybiø koncentracija, kad lietuviai siektøjuos paþinti, ávertinti ir pasiryþti iðvien saveginti. Satyrø veiksmas buvo nukreiptas ánûdienà, nors veikëjø prototipus matomeið skirtingø laikø – daugiausia ið XIX a. pas-kutiniojo deðimtmeèio, bet „Vilkuose“ sie-kiama giliau, net apie 25 metus.

Satyros paremtos paties V.Kudirkosgyvenimo Naumiesèio ir Vilkaviðkio ap-skrityse patirtimi, administracijos veikëjøir vietos þmoniø paþintimi. Ðakiai, Nau-miestis, Plokðèiai buvo jo gyventos vie-tos, o Vilkaviðkio apskrityje juk jis gimë iraugo, nenutraukë bendravimo su gimi-nëmis, senais paþástamais, su gydytojuJ.Bagdonu. Per V.Kudirkos rankas ëjodaug Varpo ir Ûkininko korespondencijøapie naujausius ávykius, valdþios perso-nalà ir jo veiksmus.

Tie, kurie sovietmeèiu V.Kudirkos sa-tyras draudë perspausdinti, turëjo þinoti,kad Rusijos imperijos administracijos va-dovai turëjo bûti ir daþniausiai buvo rusai.V.Kudirka savo personaþø tautybës neak-centavo, juolab kad tarp prototipø buvolenkø, lietuviø, totoriø. Tiesa, þandarø val-dybø ir apskrities virðininkams parinko jøvaizduojamas savybes atitinkanèius as-menvardþius. Antai Vakanalijus Vziatkovi-èius Kruglodurovas lietuviðkai reiðkia maþ-daug Lëbautojas, Kyðininko sûnus, Kvai-liø kvailys, jo þmona Pogoda Nenastjeva– Orai Darganoti, Baranas Rylosujevas –Avinas Knysliakiðys, Juda IzvergovièiusPodleckojus – Judas, Niekðo sûnus, Ðun-snukis. Man paèiam sovietmeèiu teko pa-tirti, kad jei istorijos studijose nurodydavaine tik smulkiøjø valdininkø pareigas, bet irjø pavardes, galëjai „vyresnájá brolá“ áþeisti.Ðitai gali rasti ir V.Kudirkos satyrose.


Gyvename nepriklausomoje valstybë-je. Taèiau Lietuvoje nëra, kaip kitose Eu-ropos valstybëse, tautos tradicijø lankytiistorines vietas, minëti iðkilias istorines da-tas ne tik valstybinëmis priemonëmis, betir þmoniø asmenine iniciatyva. Mûsø is-torinë atmintis kol kas netapo visuotiniureiðkiniu. Laisvë, nepriklausomybë ir de-mokratija, atrodo, savaime esanèios, tar-si uþ jas nereikëjo kovoti, nereikia jø puo-selëti. Todël trûksta renginiø, skatinanèiøpaþinimà ir þadinanèiø istorinæ atmintá.

2009 m. Lietuva mini savo tûkstant-metá, kuriame ypaè ryðkus Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës (LDK) laikotar-pis. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytau-to valdymo metais LDK ribos ðiaurëje bu-vo netoli Maskvos, o pietuose siekë Juo-dàjà jûrà. Ðias ribas matome istorijos va-dovëliuose spausdinamuose þemëla-piuose, taèiau, atrodo, niekas nemëginoðiø LDK ribø aplankyti, atlikti þygá LDK pa-sieniu. Lietuvos tûkstantmeèio minëjimaspaskatino tai padaryti.

Automobiliø þygio vytautinës Lietuvosparibiais tikslas – plësti paþinimo ribas,ugdyti istorinæ atmintá, tautinæ savimonæ.Þygyje jo dalyviai betarpiðkai susipaþinosu buvusios mûsø didþiosios valstybësparibiø istorijos ir kultûros paminklais. Tie-sa, Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë laiky-tina lietuviðka vien dël to, kad jà sukûrëlietuviø kilmës dinastija – Gediminaièiai,kurie ið pradþiø, matyt, kalbëjo lietuvið-kai, bet vëliau pradëjo vartoti rusënø kal-bà. Ypaè tai pasakytina apie tuos Gedi-minaièius, kurie valdë rytines teritorijas –Smolenskà, Polockà ir kt. Taèiau LDK pa-ribiuose tebëra istorijos ir kultûros pamin-klø, menanèiø Gediminaièiø laikus. Þy-gis kaip tik leido giliau ir artimiau susipa-þinti su ðiais paminklais.

Bûtina pabrëþti, kad ðis þygis nesiekëLietuvos Respublikos tapatinti su buvusiosLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës terito-rija. Antai Talino universiteto rektorius, þy-mus estø poetas, filosofas bei visuome-nës veikëjas Reinas Raudas sako, kad lie-tuviai daþnai elgiasi taip, tarsi jø valstybë

Vytautinës LietuvosGediminas ILGÛNAS

Grupë Lietuvos keliautojø rugpjûèio mënesá buvo iðvykæ áþygá automobiliais ,,Aplink vytautinæ Lietuvà“. Þygio metu

nuvaþiuota per penkis tûkstanèius kilometrø.

paribiaisLietuva bûtø ne maþytë ðalis Baltijos jûrospakrantëje, o galinga kunigaikðtystë, nu-sidriekusi nuo jûros iki jûros.

,,Valstybæ ir valstybingumà galima su-prasti skirtingai, – teigia R.Raudas. – Apie

Lietuvà galima galvoti kaip apie teritorijà,galima sakyti, kad Lietuva – tai lietuviø vi-suomenë, þmonës, kurie iki tam tikrolaipsnio turi bendrà kultûrà, kalbà. Taippat galima sakyti, jog tai tiesiog valstybë,kuri vadinasi Lietuva. LDK vadinosi Lietu-vos kunigaikðtyste, bet kitø mano minëtøelementø ji neturëjo: dabartinë Lietuvosteritorija sudaro gal tik penkioliktàjà bu-vusios LDK teritorijos dalá, lietuviø kalbajoje nelabai buvo vartojama, nebent tiktarp valstieèiø. <...> Reikia skirti senàjá –

dinastiðkà – ir dabartiná nacionaliniø vals-tybiø valstybingumo supratimà. Tai yraskirtingi dalykai, visiðkai skirtingos visuo-menës organizacijos formos“.

Þygio ,,Aplink vytautinæ Lietuvà“ tiks-las buvo pamatyti, kaip toli á ðiauræ ir ry-tus buvo nujojæ mûsø protëviai, kokiasdideles teritorijas jie valdë. Taèiau pripa-þástame, kad mûsø protëviai, kaip ir kiti

karuose – Lenkijos paribiu. Þygio daly-viams nereikëjo rûpintis Baltarusijos Res-publikos vizomis – dabartinë Baltarusijatelpa á Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ.

,,Paþinimas yra gyvenimo tikslas“, –raðë keliautojas Antanas Poðka. Þygis,,Aplink vytautinæ Lietuvà“ praplëtë paþi-nimo ribas, jo metu buvo uþfiksuoti iðlikæLDK paribio istorijos ir kultûros paminklai.

uþkariautojai, tø kraðtø þmoniø nebuvolaukiami – gal tik buvo maþesnë blogybënegu totoriø-mongolø jungas. Ið Vilniausnusiøsti tø kraðtø valdytojai pamaþu pe-rëmë vietos kalbà, kultûrà, nutautëjo ir su-siliejo su vietiniu etnosu.

LDK paribiai – þygio marðrutas ëjo ry-tine Latvijos siena, ðiaurëje ir rytuose –Rusijos þeme, pietuose – Ukraina, o va-


Daugiau kaip prieð penkiasdeðimtmetø, dar bûdamas Vilniaus universitetostudentas, paklausæs profesoriaus Juo-zo Balèikonio paskaitø, kaip rinktiþodþius, docentas Aldonas Pupkis, ið të-vø uþsiraðæs pirmuosius gimtosios tarmëssakinius, tarsi atvërë vartus á ilgà þodyni-ninko kelià, kurio viena didþiausiø stoèiø– ðiemet, paþymëjus savo septyniasde-ðimtàjà sukaktá, á gimtinæ nuveþta dova-na – „Kazlø Rûdos ðnektos þodyno“ pir-masis tomas. Sutiktuvës tapo reikðmin-gu miestelio ávykiu ir nuoðirdþiu savojokraðto sûnaus, gimtosios kalbos puose-lëtojo, jos gynëjo ir riterio, pagerbimu. Perpatá alyvø þydëjimà ið Gavaltuvos, ÀþuoløBûdos, Bebruliðkës apylinkiø ir paèios Kaz-lø Rûdos kaukðëjo lazdelës, sunkiai ðlep-sëjo toli nuëjusios kojos ir skambëjo gra-þûs ðio Sûduvos kraðto þodþiai. Rinkosisenoliai, dar gyvi pastarojo deðimtmeèioorganizuotø kalbos ekspedicijø pasako-tojai, kad priglaustø prie krûtinës ið kalbi-ninko rankø pelnytà dovanà – didþiulæ kny-gà, kaip bruknelë visad þaliuojanèiø krað-to puðynø spalvø ir kvapø atspindá.

Tai graþiai uþ rankos vedë1962 m. jaunasis universiteto absol-

ventas Aldonas Pupkis, turëjæs tapti pro-fesoriaus Jono Kazlausko sumanytosteigti Baltistikos instituto pirmosios gran-dies – fonetikos laboratorijos darbuoto-ju, buvo iðsiøstas á tuometinio Leningra-do universiteto bendrosios fonetikos as-pirantûrà. Gráþusiam teko rûpintis Vilniausuniversiteto fonetikos laboratorijos steigi-mu, kurti jos bazæ, telkti þmones.

Taèiau naujajame mokslo centre grei-tai ëmë pûsti kiti vëjai – 7-ojo deðimtme-èio pabaigoje, kilus kalbos puoselëtojøsàjûdþiui, jis pamaþu tapo kalbos kultû-ros gynëjø suëjimo vieta. Laboratorijà te-ko geranoriðkai perduoti bendrakursiuiAleksui Girdeniui, kuriam ðis darbas pui-kiai sekësi, ir centras sëkmingai iðaugo ásavarankiðkà lietuviðkos fonetikos ir fo-nologijos mokyklà. O Aldonas Pupkis pa-niro á itin rizikingus tais laikais kalbos tvar-kybos vandenis.

Sovietinëje Lietuvoje imta kurti gim-tosios kalbos gynëjø organizacijà, sie-kiant atkurti prieðkarinæ Lietuviø kalbosdraugijà. Entuziastams apdairiai prisiðlie-jus prie Paminklø apsaugos ir kraðtoty-ros draugijos, Vilniaus universitete JonuiBalkevièiui, Aldonui Pupkiui ir kitiemsbendraminèiams pavyko ásteigti lietuviø

kalbos sekcijà, pagarsëjusià vadinamai-siais lituanistiniais pirmadieniais, kuriømetu buvo aptariamos paskirø srièiø kal-bos gryninimo problemos. Ið tø susirinki-mø praneðimø Aldono Pupkio rûpesèiuišaugo sekcijos sàsiuviniai, greitai pava-dinti periodiniu leidiniu „Mûsø kalba“.Naujadaras, nuolat átariamas nacionaliz-mu, þinoma, buvo daugkart svarstytasávairiose institucijose, koneveiktas, tris kar-tus uþdarytas ir vël atgautas, didþiulëmispastangomis išsaugotas iki pat atgimimoir, susigràþinæs senàjá prieðkariná „Gimto-sios kalbos“ vardà, eina iki šiol.

Þurnalo redaktoriumi Aldonas Pupkisišbuvo trisdešimt dvejus metus. Reikšmin-ga ir tai, kad, remiantis tuometiniuose litu-anistiniuose pirmadieniuose kilusiomisidëjomis, buvo parengtos penkios kalbossekcijos almanacho serijos knygos („Var-dai ir þodþiai“ ir kt.), kurias redagavo Bro-nys Savukynas. Vëliau iðëjo itin populia-raus veikalo „Kalbos praktikos patarimø“dvi laidos (knygos sudarytojas ir bendra-

tos penkios knygelës. Keturiø leidiniø vyr.redaktorius ir trijø bendraautoris yra Aldo-nas Pupkis. Be to, iš „Kalbos praktikos pa-tarimø“ priedo 2002 m. išaugo AldonoPupkio su kitais parengtas „Vietovardþiøþodynas“ (internetinis leidimas 2007 m.).Tai ir 8–9-ojo deðimtmeèiø vardyno ir kitøkalbos faktø rinkimo iš gyvosios kalbos ak-cija, kuriai kartu su Aleksandru Vanagu va-dovavo ir Aldonas Pupkis.

Kaip savotiðkas kalbos puoselëtojøsàjûdþio atgarsis paplito kalbos ðventës,gimtosios kalbos dienos, surengtos dau-gelyje miestø ir rajonø. Vilniaus miesto lie-tuviø kalbos sekcija netrukus tapo spar-èiai besikurianèiø kituose miestuose gim-tosios kalbos sambûriø koordinaciniucentru, atsirado ir Respublikinë kalbos ko-misija, kurios pirmininku buvo išrinktassekcijø kûrimo iniciatorius ir svarbiausiasviso darbo ideologas docentas Jonas Bal-kevièius, vëliau Aldonas Pupkis, akade-mikas Zigmas Zinkevièius. Kad sekcijøveikla maþiau kliûtø valdþiai, ið pavadini-

Juozas SKOMSKIS

Dëk þodá prie

turësi þodynàþodþio –

autoris Aldonas Pupkis, vyr. redaktoriusZigmas Zinkevièius). Pirmasis leidimas pa-sirodë 1976 m., antrasis – 1985 metais.Treèiasis virto nauju originaliu darbu – „Kal-bos patarimais“, kuriø nuo 2002 m. iðleis-


mo teko iðbraukti þodá „lietuviø“ ir jas va-dinti tiesiog kalbos sekcijomis.

Be to, tuo metu iki pat atgimimo do-cento Aldono Pupkio vesta Lietuvos tele-vizijos laida „Mûsø kalba“ buvo itin po-puliari, sulaukianti tûkstanèiø þiûrovø laið-kø. Šeðerius metus vesta radijo kalbosvalandëliø laida „Gimtoji kalba“ paliko ne-iðdildomà pëdsakà tautos kultûroje. Gim-tajai kalbai ginti ir graþiai, taisyklingai kal-bai propaguoti per radijà ir televizijà su-burtas ið tiesø elitinis kalbininkø bûrys –akademikas Zigmas Zinkevièius, profe-soriai Aldona Paulauskienë, Evalda Ja-kaitienë, Juozas Pikèilingis, AleksandrasVanagas, docentai Regina Venckutë, Jo-nas Šukys, daktarai Antanë Kuèinskaitë,Antanas Balašaitis ir iðtisa galerija kitø, ne-gailëjusiø nei laiko, nei pastangø kalboskultûrai puoselëti. Ir kai atëjo laikas atsi-sveikinti su gimtosios kalbos sàjûdþiu ete-ryje, bendraþygiø taikliai buvo pasakyta:„Tai iðarëm, Aldonai, Lietuvà. Iðarëm visàskersai ir išilgai“.

Mokslo ánaðasLietuviø kalbos draugijos pirmininkas,

prieð dvejus metus tapæs jos Garbës pir-mininku docentas Aldonas Pupkis uþ kal-bos kultûros darbus, uþ zanavykø þody-no rinkimo organizavimà apdovanotas Jo-no Jablonskio premija; uþ atsiminimø apieprofesoriø Juozà Balèikoná knygos suda-rymà (kartu su Birute Goberiene) pelnæsPetro Bûtëno premijà. Iðleidæs vadovëlá„Kalbos kultûros pagrindai“ (1980), mo-nografijà „Kalbos kultûros studijos“ (2005)– kapitaliná XX a. II pusës kalbos kultûrosteorijos ir praktinës veiklos apibendrinimà,kuriame plaèiausiai nagrinëjami kalboskultûros teorijos dalykai: normos ir kodifi-kavimo teorija, kalbos politika, bendrinëskalbos ugdymo teorija ir praktika.

2003 m. pasirodæs autoriø kolektyvo„Zanavykø ðnektos þodyno“ I tomas, ku-rio vyriausiasis redaktorius Aldonas Pup-kis, na, ir pagaliau praëjusiais metais pra-dëtas leisti jo surinktas ir parašytas „Kaz-lø Rûdos ðnektos þodynas“ (red. Klemen-tina Vosylytë) sudaro pagrindà teigti, kadšis kalbininkas visuomenëje pelnytai lai-komas þinomu ir ryðkiu ðiuolaikinës lie-tuviø kalbos autoritetu.

O gimtoji þemë jam be galo sava, bran-gi ir artima. Tai jis sakë tiems þmonëms,kurie já uþ rankos vedë ekspedicijø metu,ákvëpë tos þalios girios, tie smëlynai, èiavadinami „pieskomis“, po kurias vaikokapstytasi, pilstyta á akis; kur ilgai þiûrëta áGráþulo ratus, èia vadinamus Grigo ratais,riedanèius per þvaigþdëtà nakties dangø;ir takas á tëvø kalnelá, kur galbût ir paèiamteks sugráþti. O pirmasis dabartinis ëjimasá tarmæ, sako, buvæs ypatingas: atëjusiamduris uþstojo: negalima, mamutë (taip èia

vadinama daþna motina) mirtimi vaduoja-si... Taèiau ateita ne veltui – vargais nega-lais prasibrovus pasitiko geros ligonësakys: „Ar ne Pupkutis bûsi? Pupkutis, Die-ve mano...“ Ir per anksti marinama ilgaiglostë rankas, peèius; gráþo atmintis, pa-sakojimai liejosi srove (ðis þodis èia iðta-riamas šiek tiek kitaip – striovë). Ir taip bu-vo gera nuo tos dienos su tais senais irnaujais paþástamais ir visas kitas dienas –iki pat šiandien. Arba bûdavo áeik antai pas96-eriø Urbonienæ Mariutæ (ne Marijà, kaipvisam sviete), pasakyk labas ir daugiaunieko nereikës: ji pasakos valandà, dvi, ke-turias, nors ir visà parà... O dar kiek anks-èiau, prieš kelerius metus, kai buvo labaisunku ir pasàmonëje netyèia nuklysdavomintis á gimtàsias vietas, didþiausia paska-ta buvo gauta iš motinos Katrës Pupkie-nës, kilusios nuo Gavaltuvos, kaþkada ra-ðytø laiðkø, kuriuose radæs kodà: „Rašyk,nors ir bûtø labai sunku“.

– Að manau, kad mûsø tautos kalba,gimtoji tarmë, tradicijos vienija mus visus,leidþia tikëtis, kad ir vaikai vaikaièiai taippat galës susiburti, neiðkriks, nepasiduosglobalizacijai, visa naikinanèiam srautui,ir visi išliksime savimi.

Taip sakë þodyno autorius rûpestin-gai dalydamas knygas atëjusiems ir gra-þiu þodþiu prisimindamas iðëjusius, ðvie-sø jø atminimà.

Maþøjø dideli stebuklaiTarmiø þodynø pagrindinis reikalavi-

mas ir savitumas – pateikti savo tarmëspaveldëtuosius þodþius ir frazeologijà, taiyra tai, kà vartoja bent trys tos tarmës þmo-niø kartos. Þinoma, dedama ir naujø þo-dþiø, paprastai atëjusiø ið bendrinës kal-bos, pradëtø vartoti neseniai, bet paþymint,jog tai naujadarai. Kaip tik pastarasis rei-kalavimas, jeigu jo paisoma, ir lemia tar-miø þodyno vertæ, – teigia dabar jau ir þody-nininkas docentas Aldonas Pupkis.

Kalbininkas liudija – niekur kitur kaipKazlø Rûdoje ir jos krašte nerasi tokiø gra-þiø pertarø, kaip antai: „Kà að þinau“, „Tikpamanyk“, „Ðièia i dabar“, arba vienas-kaitø – gaudynë, metinë, vestuvë, vaiðë,ðokis; arba tokiø unikaliø þodþiø kaip„vupðna“ (kas susiraukæs, niûrus), „þva-vas, -a“ (þvalus, energingas), „klesèia“(skleidþiasi, virsta á ðonus): „Vai þydi, kles-èia vargo medelis tarp anytos varteliø“.Arba maþybinës formos: katiliukas, kluo-niukas, kauliukas, þiedþiukas; bobukë,galvukë, karvukë, lazdþiukë, lempukë,liepsnukë, vëliavukë... Tarytum èiupinë-tum kà nors neþemiðko, pirminio, dar ne-liesto þmogaus nei rankø, nei proto.

Ir stebuklas – maþoji Emutë ið KazløRûdos þaidþia kompiuteriná þaidimà suavyte ir raðo jai laiðkelá: „Avyte, aš paršiu-kui sugalvojau vardukà“. „O jeigu tu ne-

turi varduko, tai tiktø Garbaniukë“. Kasgali bûti nuostabiau ðiame pasaulyje, kaivaikas vartoja gyvas tarmës lytis! Be rei-kalo jos stumiamos ið mokyklø.

Nebijokime tarmës þodþiø, – raginakalbininkas ir tæsia – paprasto kaimo vy-ro ar moters pasakyta nelyginant kokioliteratûros klasiko: „Anûkai atvaþiavæ kapkaminai, dideli uþaugæ“; „Kai þmogus mi-las, tai niekad nenusidirba, nepavargsta,toks i sveikas, i graþus bûna“; „Visa susi-kuitus, susmukus, kur að aisiu tokia pa-kulø kuodelis“. O apie Àþuolø Bûdà uþ-raðyta sinonimikos perlø: „Volungë bûda-vo ðvilpauja, gegutë kukuoja, tai strazdaibarkši, – visokiø tø paukðtukø yra“.

Þodyne yra uþkeikimø, prakeiksmø,patarimø, kaip kaimynës vyrà pavilioti, þa-dëjimø (tai yra bûrimø); apie orà, gamtà,vandená; apie vaikø auginimà, arimà, pjû-tá, paproèius; apie tai, kada kà daryti –plaukus kirpti, darþoves sëti, kada delèia,kada pilnatis...

Nebijokite šito storo þodyno. Skaity-kit. Ieškokit ir rasite, kuo þavëtis. Nerkite ájá ir nesigailësite paniræ ir nenorësite iðnir-ti. Pamatysite, kokia turtinga Lietuva. Mesdar neþinome, kokia ji turtinga.

Turime 20 tomø Didþiojo „Lietuviø kal-bos þodyno“, turime deðimtá jo palydovø– tarmiø þodynø, ið kuriø pirmasis, dife-rencinis Vytauto Vitkausko „Ðiaurës rytødûnininkø ðnektø þodynas“ (1976). 1985m. iðëjo Jono Petrausko ir Aloyzo Vidugi-rio visuotinio tipo (išsamusis) „Lazûnø tar-mës þodynas“, 1988 m. – Gertrûdos Nak-tinienës, Aldonos Paulauskienës ir Vytau-to Vitkausko „Druskininkø tarmës þody-nas“, 1998 m. Aloyzo Vidugirio „Zietelosšnektos þodynas“, 2003–2006 m. – auto-riø kolektyvo „Zanavykø šnektos þodyno“3 tomai, 2005 m. – taip pat autoriø kolek-tyvo parengtas „Dieveniðkiø ðnektos þo-dyno“ I tomas. O iki šiol visø didþiausiasbus 2007 m. pradëtas leisti KlementinosVosylytës keturtomis „Kupiðkënø þody-nas“, po kurio jau eina tëvynainiø sutin-kamas „Kazlø Rûdos ðnektos þodynas“.Jau parengtas ir laukia prie vartø antra-sis jo tomas. Taigi knygø lentynoje áspû-dingas lietuviø kalbos lobynas – jau 30tomø. O docentas Aldonas Pupkis turi150 valandø gimtinës þmoniø kalbosmagnetiniø áraðø ir sako, kad bûtø gerairašyti ir ðios tarmës gramatikà…

O kodël vis dëlto gimtosios kalbos ri-teris nuo bendrinës kalbos kultûros per-ëjo prie tarmiø?

– Visà laikà nedavë ramybës, kas kal-bà daro gyvà, kas graþià kalbà skiria nuogatvës, garaþø ir kalëjimø kalbos, kodëlpaprasto tarmiðkai kalbanèio þmogaus lû-pose ji visai kitokia negu laikraðèio pra-neðime arba kokiame teisës akte.

Nukelta á 42 p.


Dþiugu, kad statistika visuometnebuvo abejinga, neliko nuošaly, visuo-met uþfiksuodavo aktualijas. Štai 1918 m.atgavus nepriklausomybæ buvo 1919 m.rugsëjo 6 d. ákurta statistikos tarnyba, kurijau 1923 m. atliko visuotiná gyventojø su-raðymà. Jis nustatë tikslø nepriklausomatapusios valstybës gyventojø skaièiø ir jøsudëtá. Sparèiai buvo kuriama ir tobuli-nama ûkio, prekybos, áskaitant uþsienio,finansø, demografinë ir kitø ðakø statisti-ka. Ketvirtajame deðimtmetyje Lietuvosstatistika jau neatsiliko nuo kitø VakarøEuropos ðaliø.

Nors vingiuotu ir duobëtu keliu („pri-riðta“ prie plano metodikø, daugeliu at-vejø nepalyginama su uþsienio ðalimis)brovësi tarybiniø metø statistika, bet pa-gal galimybes ir ji paþangos siekë. Ge-bëjo atspindëti pramonës, statybos, þe-mës ûkio ir kitø gamybos ðakø raidà, pa-teikë informacijos apie socialinæ padëtá(pagal to meto sampratas), gyventojø ið-silavinimà, tautinæ sudëtá, rengë pavyzdi-næ tarp kitø sàjunginiø respublikø demo-grafinæ statistikà. Atliko keturis gyventojøsuraðymus, o paskutiniojo, 1989 m. su-raðymo rezultatai tapo pagrindu atkûru-sios nepriklausomybæ valstybës demo-grafiniams ir socialiniams tyrimams, de-mografinei, socialinei ir uþimtumo politi-kai formuoti. Paskutinájá dešimtmetá paklotipamatai makroekonominei statistikai.

Bene svarbiausia – susiformavo na-cionalinis aukštos kvalifikacijos statistikøkolektyvas, sukurta stipri ir paþangi tech-ninë bazë. Didelë dalis puikiø specialistøvisà savo gyvenimà susiejo su statistika,nemaþai jø sëkmingai dirba ir ðiuo metu.Svarbus pasiekimas – statistikos ástaigosveikë visuose miestuose ir rajonuose.

Lietuvos statistikai dràsiai, labai at-sakingai ir entuziastingai ásijungë á dar-bus, reikalingus nepriklausomybei atkur-ti. Statistikos duomenys átikino, kad Lie-tuva nebuvo iðlaikytinë, kaip teigë sàjun-ginës institucijos, statistikai padëjo poli-tikams skaièiais pagrásti Maskvai kelia-mus reikalavimus.

Sukurta duomenø bazë, ilgametës di-naminës eilutës tuoj po nepriklausomybësatkûrimo leido pateikti pagrindinius skai-èius tokiems iðskirtinës svarbos darbams:Lietuvos ekonominës politikos memoran-dumui (1992 m.), praneðimui apie demo-

Petras Gediminas ADLYS,Cezarija BUÈELYTË,

Vladimiras TRUKŠINASStatistikai

Klaipëdoje nuo liepos 31 iki rug-pjûèio 3-iosios vyko tradicinë Jûrosðventë. Ðá kartà jubiliejinë – penkias-deðimtoji. Ðiemet jos svarbiausias ak-centas – didþiøjø burlaiviø (tall ships)regata. Pirmà kartà tokio lygio laivølenktynës startavo Didþiojoje Britani-joje 1954-aisiais.

Pasikviesti á savo ðalá prestiþiniølenktyniø dalyvius – kiekvienos jûri-nës valstybës garbës reikalas. Klai-pëda teisës á toká renginá siekë be-veik deðimtmetá. Naujai sutvarkytoseDanës krantinëse, kruiziniø laivø prie-plaukoje, Ðiaurinio rago teritorijojeprisiðvartavo per ðimtà ávairaus dy-dþio burlaiviø.

Iðplaukæ iš Suomijos Turku uosto,jie vienas po kito pasiekë Klaipëdà.Tiesa, daugeliui jø teko plaukti lëèiaunegu galëtø, nes nebuvo palankausvëjo. Kai kuriems net prisiëjo ásijungtidyzelinius variklius ir, neatitinkant rei-kalavimo judëti tik su vëju, pasitrauktiið lenktyniø. Taèiau ðventës þiûrovai,kuriø suplûdo uostamiestin iki pusësmilijono, neliko nuskriausti. Vienaip arkitaip visi laivai pasiekë Klaipëdà. Kaijie iðsirikiavo prie krantiniø, tokio vaiz-do èia niekam nebuvo tekæ regëti.

Vaikðtinëjantys po krantines þiû-

Tiek buriø Lietuva dar

Povilas Sigitas KRIVICKAS

neregëjo!

Seniausias ðventëje dalyvavæs danø burlaivis, statytas 1898 metais

rovai ypaè gërëjosi didþiaisiais bur-laiviais. Grakðtumu ir puoðnia apdai-la iðsiskyrë 1914-aisiais statytas nor-vegø laivas „Statsraad Lehmkuhl“, tikdvejais metais jaunesnis uþ tragiðkaiiðgarsëjusá „Titanikà“. Aká traukë vo-kieèiø, olandø, rusø didieji burlaiviai.Ið jø pats didþiausias (net 118 m il-gio, stiebø aukðtis iki 50 m) kaip ka-ro trofëjus ið Vokietijos paimtas Ru-sijos mokomasis burinis laivas, per-vadintas á „Sedov“.

Viena bûtinø ðio tipo regatø sàly-gø yra ta, kad daugiau kaip pusækiekvienos águlos nariø turi sudarytijaunimas. Taip stengiamasi iðsiugdytikuo daugiau geros buriuotojø pamai-nos. To siekiama ir neplaukiant, kaikrante leidþiama laivuose apsilanky-ti smalsiems þiûrovams, ypaè vai-kams. Nors seniai jûras ir vandeny-nus raiþo galingø varikliø (áskaitant iratominius) varomi laivai, bet bûsimiejijø ðturmanai ir kapitonai jûros krikð-tà turi bûtinai gauti burlaiviuose. Taipstiprinama ir istorinë jûreivystës pro-fesijø atmintis. Burlaiviais vykdomimoksliniai tyrimai, kai jiems neturitrukdyti varikliø gausmas. Ðioje sri-tyje sëkmingai darbuojasi Klaipëdosuniversiteto burlaivis „Brabander“(kapitonas Valdemaras Vaišnoras).

Nukelta á 44 p.


Statistika ir

Belaukdami valstybës statistikos 90-meèio, neretai pagalvodavome – kas mums, o ir buvusiomskolegëms ir kolegoms buvo (yra) statistika? Atsakymas, manome, vienas – tai mûsø gyvenimas.Ir ne tik mûsø. Kiekvienas, vartydamas statistikos metraðèius ir kitus rinkinius (áskaitant irdviejø okupacijø metø), „sveèiuodamasis“ internete, ras atsakymus skaièiais á daugybæ klausi-mø – kiek mûsø buvo ir kiek yra, kokie mes buvome ir esame, koks mûsø ûkis, socialinë padëtis,kultûrinis lygis, iðsilavinimas ir daug kitø „kiek“ ir „kokie“. Besidomintys ras ir atsakymø áklausimus, kà radome, turime, paliksime.

mes

grafinæ situacijà Lietuvoje ir jos perspekty-vas Pasaulinei gyventojø ir vystymosi kon-ferencijai (1994 m., Kaire), Eurostato pub-likacijoms, labai operatyviai iðleisti statisti-kos rinkinëlius „Lietuvos ir uþsienio þemësûkis“ (1990 m.), „Lietuva ir uþsienio šalys“(1991 m.). Sukurtas potencialas sudarëgalimybæ jau 1992 m. teigti, kad valstybëjau turi statistikà. Taigi perimti buvo kà.

O kokie didelës apimties svarbûs dar-bai atlikti per trumpà laikà atkûrus nepri-klausomybæ. Pereita nuo tûkstanèiø iki de-ðimèiø tûkstanèiø respondentø, nuo iðtisi-nio statistinio stebëjimo prie atrankinio (im-èiø metodo), ádiegtos nacionalinës sàskai-tos (bendrojo vidaus produkto skaièiavi-mai), sutvarkyta pagal europinius standar-tus, tapo visiškai palyginama verslo, þe-mës ûkio ir aplinkos, eksporto ir importo,gyventojø, gyvenimo lygio, ðvietimo, svei-katos apsaugos statistika. Šiuos ir kitus

darbus vainikavo sëkmingas integravima-sis á Europos statistikos sistemà.

Atskirai paminëtini bene svarbiausi irdidþiausi pagal surenkamø duomenø ap-imtá darbai – visuotiniai gyventojø 2001 m.ir þemës ûkio 2003 m. suraðymai. Jie be-ne vaizdþiausiai ir átikinamiausiai parodë,kokia Lietuva buvo treèiojo tûkstantmeèiopradþioje. Jø rezultatai bent jau ðá šimtmetábus daþnai prisimenami, naudojami.

Didelis iðbandymas statistikø laukia irartimiausiais metais. Tai didëjanti Euros-tato darbø programa, nauji tyrimai, du eili-niai visuotiniai suraðymai – 2010 m. þemësûkio, 2011 m. gyventojø ir bûstø. Jau kal-bama apie finansinius sunkumus. Mano-me, kad savæs susiskaièiavimui ir savo por-tretui visuomenë turi rasti reikalingø iðtek-liø. Juk visuomet statistikai talkino moks-las, jà rëmë valdþia, kartais daugiau, kar-tais maþiau pasitikëjo visuomenë. Tik grau-

du, kad sukakties iðvakarë-se Statistikos departamen-to iðtekliai (ypaè þmoniø)buvo sumaþinti neadekva-èiai darbams, bene dau-giausia lyginant su kitomisinstitucijomis.

Valstybës arba oficialio-sios statistikos visumà su-daro Statistikos departa-mento prie LRV ir kitø vals-tybës institucijø tvarkomastatistika. Pastaroji taip patsparèiai tobulëjo. Reikð-minga Lietuvos banko pini-gø statistikos raida, ypaènepriklausomos valstybësmokëjimø balanso, o pas-taraisiais metais finansiniø

sàskaitø sudarymas. Didelis pasiekimas– sveikatos apsaugos ir sergamumo(SAM), ðvietimo ir mokslo (ÐMM), aplin-kos (AM), nusikaltimø ir baudþiamosios tei-senos statistikos atitikimas europiniamsreikalavimams, þemës ûkio produkcijosgamintojø apskaitos tinklo sukûrimas(ÞÛM) ir kt. Statistikos departamentas pel-nytai tapo moderniu metodiniø ir statisti-kos darbø (sudarydamas ir tvirtindamasmetines oficialiosios statistikos darbø pro-gramas) koordinavimo ir publikacijø (leis-damas statistikos metraðèius) centru.

Manome, kad statistikos paþangàstebi, mato visi ja besidomintys. Tokia pa-þanga galima buvo tik padedant moksloinstitucijoms: tai mokslinë metodinë pa-galba, specialistø statistikø rengimas ir kt.Universitetø, mokslo tyrimø institutø pa-galbà statistikai jautë visuomet. Beje, irmokslui daug pateikë...

Statistikos „ilgaamþiai“ ðirdingai sveiki-na statistikus, visus besidominèius statisti-ka ir talkinanèius jai graþios ir prasmingossukakties proga. Statistikams linkimeiðtvermës, tikëjimo ateitimi, kad jø parengtiskaièiai bûtø visiems prieinami, supranta-mi, kad jie ne tik átikinamai kalbëtø, bet ir„dainuotø“. Juk jie iðliks visiems laikams,jie yra patikimesni negu ávairûs praneðimaiir kalbos. Statistikos naudotojams – skai-èiuose ieðkoti esmës, tendencijø, plaèiaujuos naudoti projektams rengti ir sprendi-mams priimti, nesutelkti dëmesio á „blogas“metodikas, klaidø paieðkas, kuriø gali pa-sitaikyti, taèiau tai nëra statistikos siekis. Sta-tistika tebûna prieinama visiems!


Jeigu kartà jau buvai kalnuose, vëljuos pamaèius suvirpa ðirdis kaipiðgàsdintas paukðtelis. Prisiminë,kad jos dalelë èia palikta. Kalnai

paþadina atmintá, tarsi kalnuosmes gimëm ir augom, ëjom akme-

nuotais takais, ropðtëmës perakmenis, granito luitus ir visa tai

darëme, kad galëtume vël nusileis-ti á priekalnes, lygumas, prie

upeliø ar eþerø. Ið kalnø ateinasniego lavinos, ið kalnø leidþiasi

debesys, ið kalnø ateina dievai... Iriðeina á kalnø vienatvæ mûsø

paikumo iðduoti...

Mykolas KARÈIAUSKAS

Sakom, kalnai ðaukia. Neðaukia, kal-nuos mûsø laukia dievai. Jie pasiima da-lelæ ðirdies. Ir nejuèia prisimeni labai jauseniai girdëtà pakimusá, laisvæ dvelktelë-jusá Vladimiro Visockio balsà: geriau uþkalnus gali bût tik kalnai, á kuriuos dar ne-buvai ákopæs...

Kalnus galima apvaikðèioti kaip ðven-tovëje stacijas: áþiûrësi atlikuoniø, susida-riusiø suirus aplinkinëms minkðtesnëmsuolienoms, rûsèiose „skulptûrose“ Rûpin-

tojëlio veidà, kanèioj liepsnojantá Prome-tëjà ar Kristø, tûkstantmetá klumpojantá pokryþium; nulinguos priekalniø sniego lo-pais vos áþiûrimi vienuþiai kalnø oþiai arstirnos, stebësies, kaip skleidþiasi ið ak-menø iðaugæ gencijonai; sûpuojasi, mig-luojasi liosiniø plynaukðèiø juostose vëjodvelksmo myluojama miglë... Ið granitoir klinties susitvëræs alpiniø formø masy-vas supasi lengvai prieð akis, melsvëjamiðkai, kiek aukðèiau kreivamiðkiai, vai-kiðkai ar valiûkiðkai susikibusios kalnapu-ðës, pievose lyg pasëtos raktaþolës, gleþ-nutës uolaskëlës, kalnø eþerëliø pakran-

tëse auksu þiburiuoja gimtinëj per moja-vas atþydëjæ purienos. Kiek smulkesnës,susigûþusios, tartum susibëgusios nuo

Kur tie kalnai? Jauniausiaorientacininkë Silvija Vaièiûnaitë

Orientacininkøtûkstantmetis Risøvirðukalnëje (2499):pirmoje eilëje iðkairës: LaurynasKiela, GabrieliusServa, VitalisMaþuolis. Antrojeeilëje: VygintasSaldukas, AlgirdasMikulionis ir Riman-tas Cicënas

Ir veteranui Ignui nelengva

Kristina Servaitëjau leidþiasi nuoRisø virðukalnës


staèiø ðlaitø. Dûluoja þemakalniai, suskal-dyti ádubø, griovø, raguvø... Ten kalvarû-tës, tatrinë akiðvietë ir arnikø saulutës. Taipalsuoja granitas. Ir tie eþerëliai, kaip ma-þos Suvalkø kraðto eþerynø kopijos, susavo ðiurpiliais, gal dar baisesniais, á ak-menis susigërusiais, staèiais ir uolëtaisðlaitais, skardþiais skradþiai nuëjusiais...

O virð visø puikuojasi Risø kalnas,aukðtøjø Tatrø karavano prieðakyje debe-sis gainioja. Per kalnà eina Lenkijos sie-na su Slovakija. Iðdidþiai sustojo jo virðû-nëj, á dvi valstybes dairydamiesi Panevë-þio orientavimosi sporto klubo „Oriens“lietuvaièiai su maþa, bet savo tûkstantme-èio vëliavële. Graþus ið toli, graþus ið ar-èiau savo rûstumu, granitiniu kilnumu al-suojantis dràsiems ir atkakliems. Prisig-lausk prie kalno granito ir pajusi legendi-næ galià, vël þengsi þingsná dievø iðvaikð-èiotu taku, ásitversi uþ ledëjanèios gran-dinës, supurtysi iðdidþià virðukalnæ irapims nenusakomas noras sugráþti á prie-kalnes, á slëná, kartu su dievais uþdainuo-ti: ant kalno mûrai, joja lietuviai...

Tokia poezija, tokia jau ne pirma išvy-ka su „Oriens“ klubo entuziastais. Jau ið-vaikðèiota gimtinë, praminti takai takeliaimiðkuos, iðmatuotos su kompasais giriøaukðtumos, o vël kiekvienà pavasará jiepradeda varþybomis, kurios pavadintosdidþio Lietuvos këlëjo, teisininko, Nepri-klausomybës akto signataro, savivaldy-bininko, sporto renginiø ir dainø ðvenèiø

pradininko ir puoselëtojo Jono Vileiðiovardu. Pirmà kartà tokios varþybos bu-vo suorganizuotos 2006 metais Anykð-èiø rajone. Jie tie patys sutikti prie Anykð-èiø ar Ðiauliø su kompasais ir þemëla-piais, kruopðèiai pasiruoðæ savo iðvy-koms, pramokæ þemës kalbos, supran-tantys þolynø sakmes, trokðtantys dau-giau paþinti, pajusti ðirdimi paprasto lai-mëjimo dþiaugsmà. Jø pramintais takaisëjo vaikai, jau ir vaikaièiai iðëjo á trasà...Jie jau nebijo likti girioj su þemëlapiu irkompasu, jie jau nebijo ir kalnø. Perko-pë kartu su tëvais Risø virðukalnæ, plau-kë giliausiu Peninø kanjonu tekanèiu Du-najecu. Varþybose jaunimas dalyvaujanuo 12 metø, taèiau mokytis pradeda-ma daug anksèiau. Á trasas iðbëgamasu tëvais: kartu kopia á kalvas, perkerta

aukðtagires ir pelkes, brenda per upe-lius, ieðko vienintelio tikrojo kelio miðkøkeliø raizgalynëje...

O šiaip orientavimosi sportas jau se-niai tapo šeimyniniu, nes, pasinëræs á sa-vo teisingiausio, tai ir graþiausio tako ta-kelio paieškas, supranti, kokia þeme eini,kokia laisve alsuoji.Taip mokomasi paþintivisà gimtosios þemës veidà. Taip susibu-ria sava bendruomenë, kuriai, kaip kadaisuþraðë Vladislovas Sirokomlë savo iðvy-kose á Lietuvà, meilë ir pasiaukojimas në-ra net nuopelnas – jis tëra paprasta parei-ga. Savo kraðto paþinimà orientacininkaiir vadina meile Tëvynei. Ar gali tai suprastigerai apmokami sporto samdiniai?

O dabar jie atostogauja, atostogaujagraþi, kilni bendruomenë, eina á kalnus,mokosi paþinti Þemës veidà.

Tatrai

Tatrø veidrodëlis


Klasikinis (visuotinai priimtas) laiko tar-pas, kuriuo remdamiesi galime spræsti apiedabartinio klimato pokyèius, yra 30 metø.Klimato kaita – natûralus procesas, kurá le-mia visos sistemos veiksniø dinamika beiekstremalûs procesai, prie kuriø galimabûtø priskirti vulkanizmà, Saulës spindu-liuotës intensyvumo ðuolius, þmogausveiklos átakà atmosferos sudëèiai. Kadan-gi pagrindinis Þemës pavirðiaus energijosðaltinis yra Saulës spinduliavimas, klima-tas keièiasi priklausomai nuo patenkan-èios ir atspindëtos Saulës energijos kie-kio balanso. Þinomi trys pagrindiniai bû-dai, reguliuojantys patenkantá Saulës spin-duliavimo kieká: natûraliai keièiantis Þe-mës padëèiai orbitoje arba paèios Saulësintensyvumui; keièiant á Þemæ patenkan-èios Saulës energijos dalá, iðsklaidytà dëldebesuotumo, sàveikos su atmosferos da-lelëmis, augmenijos bei keièiant nuo Þe-mës pavirðiaus atspindëtos energijos kie-ká dël CO2 dujø koncentracijos atmosfe-roje. Þmogaus veikla tiesiogiai veikia tiekpatenkanèios (augmenija), tiek ir atspin-dëtos (CO2 emisija) Saulës energijos kie-kius, todël svarbu ávertinti ðios átakos reikð-mingumà natûraliems procesams. Dienosmetu á kiekvienà kvadratiná Þemës atmo-sferos pavirðiaus metrà per sekundæ pa-tenka apie 1370 W Saulës energijos (IPCC,2007), ið kurios ketvirtadalis pasiekia Þe-

Sergejus SUZDALEVAS,Saulius GULBINSKAS, Nerijus BLAÞAUSKAS

Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrioaplinkos tyrimø ir planavimo institutas

Klimatas – sudëtinga sistema, kurioje sàveikaujaávairûs gamtos komponentai: atmosfera, þemës

pavirðius, sniegas ir ledas, Pasaulinis vandenynas irkiti vandens telkiniai, gyvieji organizmai. Klimatà

áprasta apibûdinti temperatûros, krituliø kiekio ir vëjoreþimu bei jo kaita per tam tikrà laiko tarpà. Gali bûti

nagrinëjami ir keliø mënesiø ar milijonø metølaikotarpio klimato pokyèiai, taèiau mus labiausiai

domina, kaip klimatas keièiasiþmogaus gyvenimo periodu. infrastruktûra –

ekstremaliøgamtos

Þalioji

reiðkiniømës pavirðiø. Principinë energijos mainøschema pateikta 1 pav. Svarbiausias klau-simas – kokià energijos dalá gali kontro-liuoti þmogus ir kaip?

Pastaraisiais deðimtmeèiais, sukûruspatikimà klimato kaitos pokyèiø stebëjimosistemà, galima apibûdinti atskirus laiko-tarpius pagal klimatinius poþymius, nusta-tyti ekstremaliø klimato reiðkiniø (staigûstemperatûros ðuoliai, ðilumos bangos irsausros, liûtys, audros) dinamikà bei ta-riamai numatyti netolimos ateities scena-rijus. Remdamiesi ðiomis prognozëmis, visdaþniau kalbame apie didëjanèià grësmæþmogaus sukurtoms vertybëms, bûdusiðsaugoti tai, kas mums brangiausia, ar-ba nors suðvelninti galimus nuostolius.Jau minëjome, kad vienas ið trijø pagrin-diniø bûdø, lemianèiø Saulës energijosbalansà Þemës pavirðiuje, – þmogaus ûki-në veikla ir dël jos didëjanti ðiltnamio du-jø koncentracija atmosferoje, kartu ma-þëjantis atmosferos pralaidumas atspin-dëtai Saulës ðilumai pasiðalinti ið apati-niø atmosferos sluoksniø.

Nustatyta, jog šiuo metu atmosferoje

1 pav.Energijos

mainø schema Þemës

pavirðiuje(pagal Kiehlá ir

Trenberthà,1997)

esanèio anglies dvideginio koncentracija di-dþiausia per 3 milijonus metø. Dël to glo-baliu mastu kyla oro temperatûra ir daþnë-ja pavojingø reiðkiniø (sausrø, potvyniø), ke-lianèiø pavojø urbanizuotoms teritorijoms.

Potvynius gali sukelti gausûs ir inten-syvûs krituliai, padidëjæs upiø nuotëkisir vandens lygio kilimas. Miestuose stai-giai gali atsirasti patvankos keliuose, kaivandens nuotëkio sistemos prisipildo lie-taus vandens.

Pakrantës miestuose potvynio grësmësusijusi su bendru jûros vandens lygio kili-mu. Vadovaujantis vandens lygio Klaipëdossàsiauryje kaitos tendencijø analize, galimateigti, kad per XX a. vidutinis vandens lygisKlaipëdos sàsiauryje pakilo apie 13,5 cm.Nustatyta, kad vidutinis vandens lygio kili-mas nuo 1961 m. buvo apie 3 mm per me-tus (Dailidienë, Tilickis, Stankevièius, 2004).Patys didþiausi yra trumpalaikiai vandenslygio pokyèiai. Jie daþniausiai vyksta aud-rø metu dël vëjinës ir banginës patvankos.Aukðèiausias vandens lygis Klaipëdos sà-siauryje – 186 cm – buvo uþfiksuotas 1967m. spalio 17 dienà. Uraganø Anatolijus(1999-12-04) ir Ervinas (2005-01-09) metuaukðèiausias vandens lygis siekë atitinka-mai 165 ir 154 cm. Audrø metu vandenslygis kyla labai sparèiai, o maksimumas pa-siekiamas per 6–7 valandas (Bukantis A.,Ðinkûnas P., Taloèkaitë E., 2007).

Daþnëjantys potvyniai miestø gatvëse

V.ÐÈ

IAVI

NSK

O n

uotr.

priemonë prisitaikyti prie


Didëjant vidutinei maksimaliai orotemperatûrai, taip pat auga karðèio ban-gø tikimybë. Ðis ekstremalus reiðkinyslabiausiai aktualus urbanizuotø teritori-jø gyventojams. Tankiai uþstatytose te-ritorijose, kur augmenijos plotai nedideli,pastatø, keliø dangos pavirðiai gerai su-geria saulës spindulius ir natûraliai áðy-la. Dël to miestø temperatûra paprastaibûna bent 4 oC aukštesnë nei aplinki-nëse maþai urbanizuotose vietovëse.Mokslininkai ðá procesà vadina „miestoðilumos salos“ efektu (2 pav.).

Numatyti katastrofos reiðkinius, o juolabiau kovoti su jais yra sudëtinga, taèiaugalima pasiûlyti sprendimus, padësian-èius sumaþinti ðiø poveikiø rizikà. Pradëtireikëtø nuo strateginiø planø ir teritorijøplanavimo dokumentø rengimo, raciona-liø priemoniø, padedanèiø prisitaikyti ir su-ðvelninti galimà neigiamà poveiká, numa-tymo. „Þalioji“ infrastruktûra, áskaitant so-dus, parkus, gamtovaizdþius, þaliàsiasjuostas, stogus ir sienas, bei „mëlynoji“infrastruktûra: vandens telkiniai, upës irupeliai, salpos, atviros drenaþo sistemos,labai svarbios rûpinantis klimato poky-èiams atsparia plëtra, kuri ðiuo metu darnëra pakankamai suprantama ir maþainagrinëjama.

Europos Komisija 2009 m. pradþiojeiðleido komunikatà „Baltoji knyga. Prisi-taikymas prie klimato kaitos“, kuriame yrapabrëþiamas svarbus vadinamosios „þa-liosios“ infrastruktûros vaidmuo, laiduo-jant klimato pokyèiams atsparià plëtrà.Komisija skatina valstybes nares kurti stra-tegijas, kurios leistø didinti su sveikata,nuosavybe ir derlingumu susijusiø þemësfunkcijø atsparumà klimato kaitai, interalia, gerinant vandens iðtekliø ir ekosis-temø valdymà. Baltojoje knygoje yra siû-lomi veiksmai, kuriø reikëtø imtis 2009–2012 m. laikotarpiu, nustatant iðsamiasES prisitaikymo prie klimato kaitos stra-

2 pav. Miesto „ðilumos salos“ efekto schema

tegijas. Tarp pagrindiniø veiksmø paþy-mima bûtinybë sukurti informacijos ko-ordinavimo mechanizmà – IT priemonæir duomenø bazæ apie klimato kaitos po-veiká, paþeidþiamumà ir geràjà prisitaiky-mo veiklos patirtá bei átraukti prisitaikymoaspektus á ES politikos sritis (sektorius).

Esama árodymø, kad, naudojantisgamtos gebëjimu ðvelninti arba kontroliuo-ti poveiká miestø ir kaimø teritorijose, gali-ma prisitaikyti veiksmingiau nei papras-èiausiai sutelkiant dëmesá á fizinæ infrastruk-tûrà. Didþiosios Britanijos mokslininkø stu-dijos (ASCCUE – „Prisitaikymo prie klima-to kaitos strategijos urbanizuotoms terito-rijoms“) rezultatai parodë, kad 10 proc. pa-didinus þaliøjø plotø skaièiø urbanizuoto-se teritorijose didþiausia pavirðiaus tem-peratûra gali sumaþëti iki 3°C, o pavirðinisnuotëkis – iki 14 procentø. Be to, ágyven-dinant ASCCUE projektà, buvo parengtasarchitektams bei planuotojams skirtas „Pri-sitaikymo prie klimato kaitos vadovas“ (Cli-mate change adaptation by design), ku-riame apraðytos kovos su ekstremaliø reið-kiniø padariniais technologijos. Pvz., sie-kiant apsisaugoti nuo karðèio bangø ke-liamø pavojø rekomenduojama keliui as-faltuoti rinktis atsparesnes ekstremaliemstemperatûros svyravimams medþiagas.Tas pats pasakytina apie medþiagø pasta-tø stogams dengti parinkimà. Ðiuo metuVakarø ir Ðiaurës Europos ðalyse vis pla-èiau naudojamas vadinamasis stogø ap-þeldinimas, kuris sumaþina „ðilu-mos salos“ efektà bei energijos sà-naudas pastato patalpø tempera-tûrai palaikyti. Kovojant su potvy-niais siûloma naudoti atviràsias dre-naþo sistemas, keisti vandeniui ne-laidþias dangas natûraliomis (þvy-ro, þolës), þeldinti stogus, kad su-maþëtø liûèiø nuotëkis (þr. nuotr.).

Geriausios praktikos pavyzdþiai ið Ðvedijos Malmës miesto: kairëje – atvirosdrenaþo sistemos, apsauganèios nuo potvyniø, sukeltø gausiø trumpalaikiøkrituliø; deðinëje – apþeldinti stogai, sulaikantys liûèiø nuotëká bei ðvelninantysvadinamàjá „ðilumos salos“ efektà urbanizuotuose regionuose

Kad bûtø priimti palankûs strateginiaisprendimai prisitaikant prie klimato kaitosiððûkiø, stiprinant pagrindiniø tiksliniø gru-piø, atsakingø uþ miestø planavimà, pajë-gumus bei kompetencijà dël „þaliosios“infrastruktûros naudojimo galimybiø mies-tø plëtroje, aðtuonios Europos Sàjungosðalys inicijavo INTERREG IVC Programosprojektà GRaBS (Green and Blue SpaceAdaptation for Urban Areas and EcoTowns), iš dalies finansuojamà Europosregioninës plëtros fondo. Projekto konsor-ciumà sudaro 14 partneriø ið ávairaus kli-mato zonø, atstovaujanèiø ávairioms val-dþios ir mokslo institucijoms, turinèiomsskirtingø þiniø ir patirties priimant strategi-nius sprendimus, susijusius su klimato kai-tos pokyèiais. Pagrindinis projekto inicia-torius – Londono miesto ir ðalies planavi-mo asociacija (Town and Country PlanningAssociation (TCPA)), kartu atliekantiGRaBS ágyvendinimo koordinatoriausfunkcijas bei atsakinga uþ informacijossklaidà. Mokslo institucijoms atstovaujaManèesterio universitetas (Didþioji Britani-ja), turintis daug patirties analizuojant kli-mato kaitos poveiká urbanizuotoms terito-rijoms; Katanijos universitetas (Italija), ak-tyviai dalyvaujantis miestø ir regionø pla-navimo procese, bei Klaipëdos universi-teto Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir pla-navimo institutas (Lietuva), analizuojantiskranto zonos sistemos funkcionavimà irsiekiantis ávertinti gamtiniø ir antropogeni-


niø veiksniø átakà kranto zonos formavi-muisi. Kiti partneriai reprezentuoja skirtin-gas valdþios institucijas, tiesiogiai atsakin-gas uþ planavimo procesø koordinavimàir vykdymà savo ðalyse: Styrijos regionoadministracija (Austrija), Kalamarijos savi-valdybë (Graikija), Etnambiente SLR ir Ge-nujos provincija (Italija), Geuzenveldomiesto Slotermerio rajono vietos administ-racija (Olandija), Rytø Europos regioninisaplinkos centras (Slovakija), Malmës mies-

tas (Ðvedija), Londono Sutono miesto ad-ministracija, Southamptono miesto tarybabei Pietryèiø Anglijos plëtros agentûra (Di-dþioji Britanija). Visos valdþios institucijossusiduria su skirtingomis klimato kaitos pa-dariniø sukeltomis problemomis savo ða-lyse (daþnëjanèios sausros Graikijoje ir Ita-lijoje, potvyniø pavojai Olandijoje, Ðvedi-joje, Didþiojoje Britanijoje), taèiau siekiabendro tikslo: aktyviai bendradarbiaujantparengti prisitaikymo prie klimato kaitos

padariniø veiksmø planus, siekti suma-þinti klimato kaitos þalingo poveikio átakàbendruomenëms. Pasidalyti patirtimi part-neriai gali dalyvaudami vadinamojoje „Pa-tirties pasikeitimo programoje“ (Mentoringprogramme), kurios metu organizuojamidarbiniai partneriø susitikimai.

Norëdamas palengvinti strateginioplanavimo procesà bei numatyti geriau-sias prisitaikymo prie ekstremaliø reiðki-niø priemones, projekto konsorciumas

Taip galima teigti, þvelgiant á jau ðeð-tàjà kasmetæ tarptautinæ doktorantø ir jau-nøjø mokslininkø konferencijà „Jaunoji

Jaunoji energetika –Dr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË

Lietuvos energetikos institutas dabartis irateitis

energetika 2009“ (Conference of YoungScientists on ENergy Issues CYSENI2009), ávykusià 2009 m. geguþës 28–29d. Kaune, Lietuvos energetikos institute(LEI), ðio instituto Jaunøjø mokslininkø sà-jungos (JMS) iniciatyva. Pagrindinis ðioskonferencijos tikslas – skatinti doktoran-tø ir jaunøjø mokslininkø aktyvià moksli-

næ veiklà, bendradarbiavimà ir ugdyti ge-bëjimà pristatyti moksliniø tyrimø rezul-tatus. Jauniesiems mokslininkams siekia-ma suteikti galimybæ susipaþinti su kole-gomis ir jø mokslo darbais ir veikla, keis-tis idëjomis bei kontaktais, kurie bûtø nau-dingi kuriant bendrus projektus ir plëto-jant vykdomus mokslinius tyrimus.

Á konferencijà gausiai susirinkusiusdalyvius pasveikino LEI Tarybos pirminin-kas akademikas habil. dr. Jurgis Vilemas.

Konferencijoje mokslinius pranešimusskaitë net 54 ávairiø Lietuvos ir 16 uþsie-nio valstybiø institucijø jaunieji mokslinin-kai ðiomis su energetika susijusiomis te-momis: vandenilis ir kuro elementai; atsi-naujinantys energijos iðtekliai ir jø nau-dojimas; šiuolaikiniai tiekimo energijostinklai; energijos vartojimo efektyvumasir taupymas; energetikos politikos spren-dimø metodai; ðiluminës fizikos, skysèiøbei dujø mechanikos ir metrologijos sri-èiø tyrimai; nanomokslai ir nanotechno-logijos, daugiafunkciniø medþiagø tyri-mai; degimo ir plazminiø procesø tyrimai;termobranduolinës sintezës tyrimai; bran-duolinë energetika ir radiacinë sauga.

Konferencijos pirmosios dienos po-pietë buvo skirta COST dienos sesijai, ku-rios tikslas buvo supaþindinti konferenci-jos dalyvius su mokslo ir technologijø sri-ties Europos tarpvyriausybinio bendra-

darbiavimo programa. Sesijos pradþiojeLietuvos energetikos instituto direktoriauspavaduotojas dr. Rimantas Levinskas pri-statë praneðimà „COST – MPNS misija iriððûkiai“, kurá parengë COST programos(Medþiagos, fizika ir nanomokslai) moks-linë administratorë dr. Caroline M. Whe-lan, Tarptautiniø mokslo ir technologijøplëtros programø agentûros COST pro-gramos atstovë dr. Danutë Stankevièie-në ir Lietuvos atstovas MPNS komitetedr. Rimantas Levinskas.

COST dienos renginá ir veiklà ðiamerenginyje finansiðkai parëmë COST pro-gramos MPNS mokslo srities komitetas.Konferencijos dalyviai iðklausë prof. Riit-ta Keiski (COST 543), dr. Dalik Sojref(COST 542) savø veiklø moksliniø tyrimørezultatø ir galimybiø ásitraukti á COST pro-gramos veiklà pristatymà. Lietuvos atsto-vai M. Lelis (COST 542, LEI), K. Baltakys(COST MP0701, KTU) ir M. Milieðka(COST D41, LEI) pateikë rezultatus ir ben-dradarbiavimo atitinkamose veiklose pri-valomumus. COST dienos renginio me-tu buvo áteikti COST programos leidiniai,o konferencijos pabaigoje ir COST skirtiprizai uþ geriausius pranešimus.

Konferencijoje taip pat dalyvavo dok-

Lietuvos energetikosinstitutas

Valstybinis mokslo irstudijø fondas

Akad. Jurgis Vilemas

Lietuvos ðilumos tiekëjøasociacija

Europos tarpvyriausybiniobendradarbiavimo programamokslo ir technologijø srityje

Konferencijos ,,Jaunojienergetika 2009”dalyviai


kuria inovatyvià IT priemonæ, kuri padësávertinti didþiausius pavojus bei nustatytiurbanizuotø teritorijø paþeidþiamumolaipsná. Uþ ðio komponento koncepcijosparengimà bei ágyvendinimà bus atsakin-gi Manèesterio universiteto ekspertai. Ku-riant tokià priemonæ labai svarbu atsi-þvelgti á ðaliø specifikà, didþiausius pa-vojus bei duomenø prieinamumà ir tin-kamumà. Todël sëkmingai komponentàágyvendinti ámanoma tik atsiþvelgus á vi-

sø projekte dalyvaujanèiø partneriø po-reikius. Kaip pavyzdá galima paminëti Bal-tijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimoinstitutà, kuris bandys pritaikyti IT priemo-næ jautrioms Lietuvos pajûrio teritorijoms.

Svarbu ir tai, kad IT priemonës teikia-momis galimybëmis galëtø naudotis ir gy-ventojai, turintys prieigà prie interneto.Taip kiekvienas pilietis galëtø aktyviau ási-traukti á naujøjø bei esamø teritorijø pla-navimo procesà.

Tikimasi, jog, sëkmingai ágyvendinusGRaBS iniciatyvà, sustiprës vietinës ir re-gioninës valdþios institucijø kompeten-cija ir galimybës „þaliàjà“ bei „mëlynà-jà“ infrastruktûras panaudoti miestø plët-rai. Projekto metu sukaupta patirtis la-bai pravers rengiant strateginius prisitai-kymo prie klimato kaitos planus, ágyven-dinant Europos Komisijos rekomenda-cijas vietiniu bei regioniniu mastu.

torantø straipsniø-praneðimø recenzentai– pripaþinti technologijos mokslø sritiesekspertai, kurie, jau prieð konferencijà su-sipaþinæ su doktorantø darbais, pateikëklausimø bei vertino ir komentavo jaunøjømokslininkø darbus. Siekiant gerinti dok-torantø ir kitø jaunøjø mokslininkø vieðojobendravimo ágûdþius, posëdþiams pirmi-ninkavo tik jaunieji konferencijos dalyviai.

Vienas ið reikðmingesniø konferenci-jos rezultatø buvo jaunøjø mokslininkø at-liktø tyrimø apibendrinimas, kokybiðkøstraipsniø parengimas (kiekvienà straips-ná recenzavo net 2 recenzentai) ir jø patei-kimas mokslinei visuomenei. Konferenci-jos dalyviø pateikti straipsniai bei anotaci-jos sudëti á elektronines laikmenas (CD) irgalës pasiekti pagrindinius ðalies mokslocentrus ir bibliotekas. Be to, jaunieji moks-lininkai turëjo galimybæ dalyvauti diskusi-jose ir bendrauti su recenzentais.

Šiemet kaip ir kasmet buvo paskelbtigeriausiø straipsniø ir praneðimø autoriai,kuriems diplomus áteikë prof. habil. dr. Jur-gis Vilemas ir LEI JMS valdybos pirmi-ninkë D.Meilutytë-Barauskienë. Konferen-

cijos „Jaunoji energetika 2009“ geriausiostraipsnio ir praneðimo autoriais, susuma-vus oficialiojo, anoniminio, jaunojo beipraneðimo recenzento skiriamus balus,paskelbti: magistrantø ir pirmøjø bei ant-røjø metø doktorantø grupëje - M. Lelis(Lietuvos energetikos institutas), A. Kon-tautas (Lietuvos energetikos institutas), S.Tuèkutë (Vytauto Didþiojo universitetas);treèiøjø ir ketvirtøjø metø doktorantø ir jau-nøjø mokslininkø grupëje - V. Leschevich(A.V. Lykovo ðilumos ir masës mainø ins-titutas, Baltarusija), T. Ðalkus (Vilniaus uni-versitetas), L. Uþðilaitytë (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas).

Prof. Riitta Keiski (Estija)

Nukelta á 41 p.

Sveikinamas V.Leschevich (Baltarusija)

Sveikinamas M.Lelis (Lietuva)

Rim

anto

ÞIE

MIO

nuo

tr.


4 pav. Poþeminio vandens tarðos/savivalos zonos ir jø svarbiausi rodikliai:a) menkai terðiamas poþemis; b) uþterðtas poþemis; c) po tarðos þidiniu

Ðis procesas poþemyje taip pat ma-þai iðplitæs. Beje, jis paaiðkina toksiniojono – fluorido pertekliø kai kuriose Va-karø Lietuvos miestø vandenvietëse: èia,natrio jonui keièiant klintyje buvusá kal-cio jonà, iðsilaisvina ir kalcio suriðtas fluo-rido jonas.

Iš šito trumpo aprašo matyti, kad ger-tis – tik laikinas, ne itin intensyvios taršospašalinimo mechanizmas. Tiesa, jis lei-dþia iðvengti itin pavojingos mikrobinës,itin toksinës ar net radioaktyviosios po-þeminio vandens tarðos sunkiaisiais me-talais ar radionuklidais, nuo kurios visaineapsaugotas pavirðinis vanduo.

Taèiau pats sudëtingiausias, bet irefektyviausias poþeminio vandens savi-valos mechanizmas yra tarðiøjø medþia-gø suirimas poþemyje arba destrukcija.Mat daugelis tarðiøjø medþiagø yra ne-tvarios, nestabilios: dalyvauja ávairiosecheminëse reakcijose ir biocheminiuoseprocesuose – suskyla á paprastesnes su-dëtines dalis, kurios daþniausiai yra ma-þiau kenksmingos arba net visai nekenks-mingos. Tarðiøjø medþiagø irimas prasi-deda jau dirvoþemyje bei aeracijos zo-noje, tæsiasi sekliausiuose gruntinio van-dens ir paèiuose giliausiuose tarpsluoks-ninio vandens sluoksniuose. Visuoseðiuose procesuose dalyvauja tam tikrosmikroorganizmø rûðys, savo gyvybineiveiklai naudojanèios tokiø reakcijø ener-gijà ir kai kuriuos jø produktus. Beveik vi-sos ðios reakcijos yra susijusios su vadi-namaisiais oksidacijos-redukcijos proce-sais arba reiðkiniais, kurie daþniausiai irpadeda iðlaikyti bent jau santykinæ terðia-mo poþeminio vandens ðvarà, todël juosverta aptarti detaliau.

Oksidacijos-redukcijos procesai regu-liuoja deguonies, nitratø, amonio, gele-þies, mangano, sieros vandenilio, ávairiøorganiniø junginiø formas ir kiekius (kon-centracijas) poþeminiame vandenyje, to-dël jie yra labai svarbûs ðio vandens che-minës sudëties formavimosi ir ypaè savi-valos procesams suvokti.

Fizikiniu-cheminiu poþiûriu oksidaci-jos-redukcijos reakcijos reiðkia vieno ato-mo eletronø perdavimà kitam. Elektronøatidavimas vadinamas oksidacija, prisi-jungimas – redukcija. Tipiniai elektronø

vandens savigynos mechanizmai

Pabaiga. Pradþia Nr. 7-8 donorai yra ávairios organinës medþiagos,ið jø ir tarðios, kurios ðiose reakcijose ok-siduojasi ir suyra á paprastesnes sudëti-nes dalis, taip pat dvivalenèiai geleþies irmangano jonai, kurie keièia savo valen-tingumà ir iðkrenta ið vandens trivalentës

jau aeracijos zonoje nemaþai tarðiøjø or-ganiniø medþiagø suskaido á paprasèiau-sias sudëtines dalis – anglies dvideginá,amoná ir vandená. Ðis procesas toliau vyks-ta gilesniuose, bet dar pakankamai deguo-niui atviruose poþeminio vandens sluoks-niuose. Dël ðiø procesø gruntiniame van-denyje labai pagausëja angliarûgðtës, to-dël paspartëja grunto karbonatø tirpini-mas, didëja vandens ðarmingumas (hid-rokarbonatø koncentracija) ir kietumas(kalcio ir magnio jonø suma). Kiek blogiau,kad deguonis sunaudojamas ir organiniømedþiagø destrukcijos procesuose susi-dariusio amonio oksidacijai. Mat aplinko-

Habil. dr. Algirdas KLIMAS

geleþies bei keturvalenèio mangano nuo-sëdomis. Elektronø priëmëjais (akcepto-riais) tampa deguonis ir kai kurie vande-nyje aptinkami jo junginiai (nitratai, sulfa-tai, anglies dvideginis), ið kuriø tas de-guonis atimamas, o vandenyje kaupiasibedeguonës jø formos – amoniakas(amonis), sieros vandenilis, metanas.

Elektronø perdavimo reakcijos yra la-bai lëtos, taèiau jas nepaprastai paspar-tina tam tikros bakterijos. Mat oksidaci-jos-redukcijos reakcijose išsiskiria ener-gija, kurià naudoja tas reakcijas skatinan-tys mikroorganizmai. Energijos kiekis yralabai nevienodas: didþiausias jis yra ta-da, kai oksidacijos-redukcijos reakcijoseir mikroorganizmø gyvybinës veiklos pro-cesuose dalyvauja laisvas deguonis (ae-robinis kvëpavimas), o maþiausias – kaità deguoná mikroorganizmams reikia pa-imti ið sulfatø ar anglies dvideginio. Ka-dangi gamtoje prioritetiniai yra energeti-niu poþiûriu efektyviausi procesai, oksi-dacijos-redukcijos reakcijos vyksta tamtikra seka (1 lentelë). Visose jose elektro-nø donoras yra organinë medþiaga, pa-þymëta supaprastintu CH2O simboliu, ða-lia kurio uþraðytas elektronø priëmëjas-akceptorius. Deðinëje reakcijos lygèiø pu-sëje uþraðyti svarbiausi jø produktai, ku-rie kaupiasi nuo tarðos besivalanèiamepoþeminiame vandenyje.

Nuolat pasipildantis deguonis, daly-vaujant aerobiniams mikroorganizmams,

je, kurioje gausu deguonies, beveik visasðiuo bûdu susidaræs amonis paverèiamasnitratais. Ðtai kodël tiek daug nitratø aptin-kame uþterðtame sekliame gruntiniamevandenyje, šachtiniuose šuliniuose.

Organiniø medþiagø ir amonio oksida-cijos procesø mastà reguliuoja deguoniesir tarðiøjø medþiagø santykis poþemyje, oá já orui ir vandeniui patekti nëra paprasta.Bet svarbiausia, kad deguonies kieká van-denyje lemia jo tirpumas, kuris apskritainëra didelis – priklauso nuo temperatûros,èia jo gali bûti iðtirpæ ne daugiau kaip 10–12 mg/l. Toks deguonies kiekis gali oksi-duoti maþdaug toká patá organinës medþia-gos kieká (apie 10 mg/l) ir beveik 3 kartusmaþesná amonio kieká (apie 3–4 mg/l). To-dël vien tik dël ðiø prieþasèiø intensyviospoþeminio vandens tarðos þidiniuose lais-vo deguonies gana greitai pritrûksta. Tuo-met jis pirmiausia atimamas ið nitratø, t.y.deguonies redukcijà keièia nitratø reduk-cija. Bûtent dël ðios prieþasties nitratø daþ-niausiai nëra ir praktiðkai negali bûti giles-niuose vandeninguosiuose sluoksniuose.

Nitratø redukcijos metu iðlaisvinamasenergijos kiekis, kaip matyti ið pateiktoslentelës, maþai skiriasi nuo deguonies re-dukcijos (aerobinio kvëpavimo). Dël tonet intensyvios gruntinio vandens tarðosþidiniuose daþniausiai nesusikaupia labaidideli nitratø kiekiai, o dël nitratø redukci-jos ir tolesnës organinës medþiagos ok-sidacijos „nitratiniu deguonimi“ poþemi-

Poþeminio


niame vandenyje vëlgi labai pagausëjaangliarûgðtës ir toliau spartëja karbona-tø tirpinimas.

Blogai yra tai, kad poþeminiame van-denyje vël susidaro prielaidos amoniuikauptis. Taèiau ðiuo keliu jo èia nesusi-kaupia labai daug (maþdaug 1–2 mg/l),nes nemaþa nitratinio azoto dalis dujiniupavidalu gráþta á atmosferà. Todël galimapadaryti tokià kiek paradoksalià iðvadà –saikinga poþeminio vandens tarða orga-ninëmis medþiagomis neleidþia jamekauptis nitratams. Beje, denitrifikacijosmetu susidaræs amonis nesikaupia po-þeminiame vandenyje dar ir todël, kad jápalyginti lengvai sugeria, sorbuoja molisar ðiaip molingas gruntas.

Kai dël nedidelës tarðos ar denitrifi-kacijos poþeminiame vandenyje labaisumaþëja nitratø koncentracija, vande-ninguosiuose sluoksniuose pradeda ka-raliauti geleþies ir mangano oksidus araukðtesnio valentingumo jonus redukuo-jantys mikroorganizmai (bakterijos).Energetiniu poþiûriu kita oksidacijos-re-dukcijos procesø pakopa – trivalentësgeleþies ar keturvalenèio mangano re-dukcija – maþai skiriasi nuo deguoniesir nitratø redukcijos pakopø. Todël po-þeminiame vandenyje, kitaip nei pavirði-niame, visada daugoka redukuotø dvi-valenèiø geleþies ir mangano jonø. Ypaèdaug dvivalentës geleþies susikaupia uþ-terðtame poþeminiame vandenyje, kuria-me jau nebëra ne tik deguonies, bet irnitratø. Taèiau geleþies (ið dalies ir man-gano) kaupimàsi vandeninguose sluoks-niuose stabdo ne tik deguonis, bet ir kitiprocesai, tokie kaip geleþies karbonatøar sulfidø nuosëdø susidarymas, todëlir jos galimas kiekis poþeminiame van-denyje yra ribotas – daþniausiai ne di-desnis kaip 1–3 mg/l.

Tuo tarpu gilesniuose, uþdaresniuosevandeninguosiuose sluoksniuose, kuriuo-se deguonies labai maþa, o nitratø visainëra, ásigali sulfatus ir anglies dvideginá re-dukuojanèios bakterijos, kurios tenkinasikad ir nedideliais ið ðiø reakcijø gaunamaisenergijos kiekiais. Ðias reakcijas slopinane tik sulfatø ir anglies dvideginio kiekis,bet ir organinës medþiagos stygius, nesèia svarbiausias jos šaltinis yra giliøjøsluoksniø poþeminá vandená talpinanèios

uolienos bei ðiame vandenyje gyvenan-tys patys mikroorganizmai, tiksliau – jø gy-vybinës veiklos ir jos pabaigos produktai.Apie ðiø reakcijø vyksmà sprendþiame iðgana specifiniø jø produktø – sieros van-denilio, turinèio supuvusiø kiauðiniø kva-pà, ir degiøjø dujø – metano atsiradimo.

Iš viso to išplaukia, kad pati poþemi-nio vandens cheminë sudëtis parodo, ko-kià tarðos ar savivalos pakopà vanduo yrapasiekæs. Taigi ðvarioje ar menkai terðia-moje aplinkoje sekliuose vandeninguo-se sluoksniuose ir gilesniøjø sluoksniø mi-tybos srityse poþeminiame vandenyje turibûti pakankamai deguonies, jame gali bû-ti daugiau ar maþiau nitratø, palyginti ne-daug geleþies ir mangano, èia nëra sie-ros vandenilio ir metano (4a pav.). Tuotarpu po uþterðtomis teritorijomis netgruntiniame vandenyje daþniausiai nebû-na ne tik deguonies, bet ir nitratø, uþtatèia daug amonio, geleþies ir mangano, ogilesniø sluoksniø vandenyje beveik vi-sada galima aptikti sulfatø ir anglies dvi-deginio redukcijos produktø – sieros van-denilio ir metano (4b pav.). Na, o po to-kiais intensyvios taršos þidiniais, kaip, pa-vyzdþiui, sàvartynai ar centrinës senøjømiestø dalys, ávardintø tarðos/savivalospakopø erdvinës iðraiðkos formø – zonøtvarka neretai bûna prieðinga (4c pav.).

Poþeminio vandens savisaugos ir sa-vivalos nuo tarðos galimybës nemaþos irgana efektyvios, taèiau tø procesø pasek-mës yra nevienareikðmës: gerai, kad tar-ðios medþiagos suyra, pasiðalina ið van-dens, taèiau blogai, kad tame vandenyjenebelieka deguonies, jame kaupiasi ant-riniai tø reakcijø produktai: amonis, gele-þis, manganas, sieros vandenilis ir netmetanas. Be to, yra ir kitø grësmiø, pro-blemø, neleidþianèiø poþeminio vandensapsaugoje pasikliauti vien gamtiniais josavigynos mechanizmais.

ProblemosTos problemos slypi paèiuose poþe-

minio vandens savigynos ir savivalos me-chanizmuose. Ðtai gruntiná vandená nuotarðos ðiek tiek saugo aeracijos zona –nevisiškai ásotinto vandeniu gruntosluoksnis, ir ypaè jos pati virðutinë dalis –dirvoþemis. Todël gruntinis vanduo dauglengviau ir greièiau uþsiterðia, kai iðjudi-

namas ar net sunaikinamas nuo tarðos jásaugantis dirvoþemis, o aeracijos zonavisiškai ásotinama vandeniu. Taip atsitin-ka vos ne kiekvienà pavasará, kai laukaisuariami, o sniego tirpsmo vanduo su ter-ðalais susigeria á gruntà. Taèiau didþiau-sia grësmë gruntinio vandens chemineibûklei kyla ilgai ir intensyviai laistant þe-mës pavirðiø terðalais (pvz., srutø laisty-mas laukuose). Mat uþpildytomis vande-niu ar srutomis didesnëmis grunto poro-mis ar plyðiais tarða juda net 10 kartø grei-èiau nei vandeniu neásotintame grunte. Ádaug geriau nuo taršos apsaugotus gi-lesnius, tarpsluoksninius vandeninguo-sius horizontus tarða, kaip minëjome, galipatekti per skiriamøjø sluoksniø, van-densparø defektines vietas – vadinamuo-sius hidrogeologinius langus. Na, o tre-èiàjá poþeminio vandens savisaugos bar-jerà – hidrostatiná spûdá – eliminuoja in-tensyvi tarpsluoksninio vandens eksplo-atacija, kuri dar ir gerokai – kelis ar kelio-lika kartø paspartina tarðos vertikalios irhorizontalios migracijos poþemyje greitá.

Tarða gali áveikti ir kitus poþeminio van-dens savivalos mechanizmus. Antai raðë-me, kad pavojingiausius, itin nuodingusar radioaktyvius terðalus stabdo fizikiniai-cheminiai ágerties/sugerties reiðkiniai. Betir cheminë, ir fizikinë ágertis negali sulaiky-ti dideliø tarðiøjø medþiagø kiekiø, nesgrunto pavirðiuje adsorbuojasi tik vienosmolekulës, retai – keliø molekuliø storiosluoksnis. Todël intensyvios, ilgalaikës po-þemio tarðos þidiniuose grunto gerties ge-ba gali iðsieikvoti ir praleisti terðalus gilyn.Yra dar vienas klastingas tokiø terðalø pa-tekimo á poþemá bûdas – gerties mecha-nizmai nesulaiko, pvz., sunkiøjø ar radio-aktyviøjø metalø, jei jie poþemyje migruo-ja chemiðkai neutraliø kompleksiniø jun-giniø pavidalu. Na, o tuos kompleksiniusjunginius jie gali sudaryti ir su gamtiniais(pvz., dirvoþemyje slypinèios humino rûgð-tys), ir su dirbtiniais (pvz., ávairios sinteti-nës plovimo priemonës) kompleksonais.Maþa to, vëliau juos labai sunku paðalintiið geriamojo vandens – reikalingos sudë-tingos, brangios technologijos.

Poþeminio vandens cheminës bûklësproblemos, susijusios su tarðiøjø medþia-gø destrukcija, irgi ðiek tiek jau minëtos.Pavyzdþiui, dël tarðiøjø organiniø medþia-gø oksidacijos poþeminis vanduo ásoti-namas karbonatais, kurie virinant vande-ná iðkrenta nuosëdomis. Rudos geleþiesnuosëdos krenta ið vandenruoðoje de-guonies gavusio poþeminio vandens. Ok-siduojantis ið suirusiø organiniø medþia-gø iðsiskyrusiam amoniakui (amoniui) po-þeminiame vandenyje kaupiasi nitratai,susidaro ir ðiek tiek dar toksiðkesniø nitri-tø. Gilesniuose vandeninguose sluoks-niuose nitritai gali atsirasti redukuojantis

1 lentelë. Sàlyginis energijos kiekis, mikroorganizmøgaunamas oksidacijos-redukcijos reakcijose

Oksidacijos-redukcijos Scheminë oksidacijos- Sàlyginis energijosproceso pakopa redukcijos reakcijos lygtis kiekis

Aerobinis kvëpavimas CH2O, O2 CO2 100Denitrifikacija CH2O, NO3

- NH4+, N2 93

Fe3+ redukcija CH2O, Fe3+ + e- Fe2+ 84Sulfatø redukcija CH2O, SO4

2- H2S, HS- 6Anglies dvideginio redukcija CH2O, CO2 CH4 3


nitratams. Èia gali kauptis ir denitrifika-cijos keliu susidaræs antrinis amonis,kuris vëliau ruoðiant geriamàjá vandenávël gali tapti antriniu nitritø bei kitø tok-siniø azoto junginiø – chloraminø ðalti-niu. Ðalinant ið poþeminio vandens sie-ros vandenilá ir kitus sulfidus susidaroitin smulkios drumzlës, kurias sunku su-laikyti drumzliø koðtuvuose.

Bëda dar ir ta, kad tik teoriðkai vie-nà tarðiø medþiagø suirimo ar transfor-macijos pakopà keièia kita: praktiðkaijos susipina ir susimaišo, nes šiuos pro-cesus valdantys mikroorganizmai su-geba prisitaikyti ir prie sparèiai kintan-èiø, ne visada itin palankiø jø veiklai irnet egzistencijai sàlygø. Tad eksploa-tuodami uþterðtà vandeningàjá sluoks-ná galime turëti reikalø ne su kokia norsviena, o su visomis kà tik ávardytomisproblemomis iš karto.

Nors gamtiniai poþeminio vandenssavigynos nuo taršos mechanizmai tik-rai galingi ir gana veiksmingi, tam tikrastarðiø medþiagø kiekis vis tiek patenka ápoþemá. Daþniausiai jis nëra toks, kadneleistinai sugadintø to poþeminio van-dens kokybæ. Taèiau geriamojo vandenskokybæ reglamentuojanti Lietuvos higie-nos norma HN 24:2003, sudaryta re-miantis Pasaulio sveikatos organizaci-jos rekomendacijomis ir ES direktyvo-mis, nurodo tik maksimalias tarðiø me-dþiagø koncentracijas vandenyje (mû-sø atveju – poþeminiame, skirtame ger-ti), kuriø negalima virðyti. Mat ji tik ga-rantuoja, kad toká vandená be þalos svei-katai galima gerti visà gyvenimà. Taèiautai reiðkia, kad iki tø ribø uþterðtas ar kiekapsivalæs nuo tarðos vanduo, formaliaiatitinkantis tos normos reikalavimus, tin-ka gerti. Bet toká pasiterðusá, netekusá de-guonies, t.y. negyvà, vandená turbût de-rëtø vertinti kiek kitaip nei visiðkai ðva-rø? Turbût ir jo kaina turëtø bûti kitokia?

Be to, ið èia išplaukia ir kiek para-doksali išvada, jog ne tik pavirðiniame,bet ir poþeminiame vandenyje, tiekia-mame vartotojui, gali bûti kanalizaciniovandens priemaiðø, ir nemaþai – tiksvarbu, kad vandens kokybës regla-mentuojamø rodikliø vertës nevirðytø hi-gienos normos nurodytø ribø. Tiesa,naujausios ES direktyvos reikalauja,kad keliø svarbesniø tarðos indikatoriøvertës poþeminiame vandenyje nevir-ðytø ne maksimalias, o tik 75 procentødydþio minëtos normos jiems nustaty-tas vertes. Bet kas norëtø gerti toká ge-rokai pasiterðusá vandená, jeigu galimaturëti geresnio, švaresnio?

Todël mes, hidrogeologai, esamepasiûlæ áteisinti dar ir kità, papildomànormatyviná dokumentà, reglamentuo-jantá poþeminio vandens, skirto gerti,

kokybæ. Projekte siûlome tokio van-dens kokybæ vertinti maþiausiai pagaltris tos kokybës rodikliø klases (rûðis):pirmosios klasës poþeminiame vande-nyje neturëtø bûti jokiø ðvieþios ar se-nos, suirusios tarðos priemaiðø, antro-sios klasës vandenyje tø priemaiðø kon-centracijos neturëtø virðyti pusës minë-tos higienos normos rodikliø verèiø, otreèiosios – tø verèiø bent jau nevirðyti.

Taèiau dabar situacija tokia, kad topirmosios klasës poþeminio vandensvis maþëja, o antrosios ir net treèiosiosklasës poþeminio vandens, formaliai visdar tinkanèio gerti, daugëja. Todël ne-galima pasikliauti vien gamtos sukur-tais poþeminio vandens savigynos nuotarðos mechanizmais ir ðiuo poþiûriu la-bai liberalia geriamojo vandens higie-nos norma, legalizuojanèia „saikingà“poþeminio vandens tarðà. Bûtina pasi-stengti ir ágyvendinti dar turimo švarauspoþeminio vandens apsaugos priemo-nes, kurios yra gerai þinomos, taèiaudaþniausiai ignoruojamos.

Ðtai saugant lengviausiai paþeidþia-mo gruntinio vandens ðvarà bûtina sau-goti ir stiprinti natûralius ðio vandenssavisaugos barjerus: nenaikinti dirvo-þemio, saikingai ir laiku træðti dirvas, at-sakingiau þiûrëti, kada ir kiek laistyti sru-tomis þemdirbystës laukus, kur ir kaipiðdëstyti, kaip árengti tokius koncentruo-tos poþemio tarðos þidinius kaip sàvar-tynai, stambûs gyvulininkystës, kiauli-ninkystës kompleksai. Ypaè saugotinosgruntiná vandená eksploatuojanèiø van-denvieèiø kaptaþo sritys – plotai, ið ku-riø jos surenka vandená. Èia neturëtøbûti jokiø poþeminio vandens tarðos þi-diniø. Panaðiai reikëtø elgtis ir sekles-nius tarpsluoksninio vandens horizon-tus eksploatuojanèiø vandenvieèiø sa-nitarinës apsaugos zonose, kurios ligiðiol tebëra tik formalûs, geriausiu atve-ju tik paþymëti planuose ir vis maþë-jantys, vis tankiau uþstatomi plotai. Matûkinæ veiklà jose reglamentuojanti hi-gienos norma HN 44:2006 yra dar libe-ralesnë uþ geriamojo vandens higienosnormà, nes labai sunku ar net neáma-noma árodyti, kad tose apsaugos zo-nose numatoma ûkinë veikla neleisti-nai sugadins ið vandenvietës tiekiamopoþeminio/geriamojo vandens kokybæ.

Todël atrodo, kad kai kada bene ra-cionaliausia bûtø ne donkichotiðkai ko-voti su sunkiai iðvengiama ir daþnai tikspecialistams matoma ir suprantamapoþeminio vandens tarða, o paieðkotialternatyviø, ðvariø poþeminiø geriamo-jo vandens ðaltiniø ir geriau juos sau-goti. Beje, Lietuvoje jø dar yra. Bet taijau kita tema.

Kaunieèiai ir kitø prie Nemuno priglu-dusiø vietoviø gyventojai, kurie yra gimæpo 1960 metø, jau në neásivaizduoja tosvyresniøjø kartø baimës kiekvienà pava-sará, kai Lietuvos upiø tëvas po þiemosskubëdavo vaduotis ið já kausèiusio ledi-nio ðarvo. Beveik niekada negalëjai nu-spëti, kuo baigsis Nemuno maiðtas: ar,kiek ne kiek pasirûstinæs, gana taikiai ið-plukdys ledo iþenas á Kurðiø marias, ar,uþkliuvæs kurioj vietoj ties ledø barikada,pakils ir paskandins vandenyje dideliuspanemuniø ruoþus. Tada kentës vargðaipakranèiø þmoneliai...

Ypaè netikri bûdavo Kauno gyvento-jai. Èia potvynio grësmæ didino kelios ap-linkybës, su kuriomis nesusidûrë kitospanemunës vietovës. Ið tø aplinkybiø pir-miausia minëtina antrosios mûsø upësNeries talka Nemunui. Kai ðios abi Lie-tuvos didþiosios upës sutartinai pakil-davo, potvynio mastas bûdavo kur kasveiksmingesnis Kaune negu kur kitur taismetais. Taèiau kartais uþtekdavo ir vie-no Nemuno patvankos, kad Kauno Vy-tauto baþnyèioje apsilankytø þuvys, oLaisvës alëjoje vietoj tada retø lengvøjøautomobiliø irstytøsi valtelës. Mat tiesKaunu keitësi Nemuno srovës greitis:verþlesnieji vidurupio vandenys èia lëtë-jo, o þemiau Kauno, apie Lampëdþius irRaudondvará, nugulæs smëlis sudaryda-vo seklumas. Tose vietose daþnai imda-vo grûstis ledai: skubresniø ið aukðèiauatplaukusiø lyèiø brukamos èia stovin-èio ledo varsnos sukeldavo kamðatá. Ta-da nuo vieno iki kito upës kranto nusi-tiesdavo be kalto kaltelio suræstas aukð-tas pylimas ir patvenkdavo upæ tiek, jogKaunas imdavo skæsti. Kadangi Nemu-no þemupyje seklumø buvo daug, tai to-kiø uþtvankø kartais rasdavosi ir, saky-kim, prie Zapyðkio, Seredþiaus, Jurbar-ko ar net netoli þioèiø prie Rusnës. Su-prantama, toliau susidariusios patvankosvandens lygiui ties Kaunu átakos neturë-davo.

Potvynio dydis pirmiausia nusako-mas vandens lygiu (seniau vartotas ter-minas vandens horizontas), kuris skai-èiuojamas vandens matavimo postuose1 cm tikslumu nuo tam tikro pastovaus,nulinio taðko – altitudës. Kauno vandensmatavimo stoties altitudë lygi 20,800 mnuo jûros lygio. Hidrologai nurodo irmaksimaløjá, ir minimaløjá vandens lygá.

Prof. habil. dr. Arnoldas PIROÈKINAS


Mums, kai kalbame apie potvynius, rû-pës maksimalieji vandens lygiai: minima-lieji bûdingi sausros metui. Kaune van-dens lygis buvo matuojamas ir Nemune(prie Vytauto baþnyèios ir kt.), ir Neryje(kurá laikà Eiguliuose, o nuo 1929 m. –Vilijampolëje). Abiejø upiø vandens ly-giai net ir tà paèià dienà ir valandà nevisada sutapdavo. Kadangi Kaune van-dens lygá lemdavo abi upës, ið „Kaunomiesto statistikos metraðèio“ (1934, 1937

UþmirðtosNemuno

grësmës(1918–1940 m.)

ir 1938 metams) pateikiame nepriklau-somos Lietuvos maksimalius Nemuno irNeries lygius.

Vandens keliø specialistas Vladas Mer-kys iðsamioje studijoje „Vandens keliai“(Kaunas: Plentø ir vandens keliø valdyba,1934. – P. 159) yra padaræs iðvadà, kadKaune ypatingais potvyniais laikomi tie, ku-riø vandens lygis pakylàs ðeðis ar daugiaumetrø virðum matuoklës nulinio taðko. Taipbuvæ 1926, 1931, 1934 ir 1936 metais. Dardidesnio potvynio Kaune bûta 1940 m. ba-landþio 3 d. naktá: tada vanduo pakilæs 7,24m, taigi 16 cm virðijo 1936 m. potvyná (þr.(k.). Baisioji potvynio naktis // Lietuvosþinios, 1940 04 04, Nr. 75 (6235), p. 12).

Upiø vandens srauto dydá galima api-bûdinti taip pat debitais, t.y. kubiniaismetrais per tam tikrà laikà (daþniausiaiper sekundæ). Tokiu atveju atsiþvelgia-ma ne vien á vandens lygio aukðtá, bet irá srauto greitá. Atrodo, hidrologai dau-giausia pateikia Nemuno debitus ties

Nemunas NerisData Lygis Data Lygis

1923 – 1923 03 23 3141924 03 29 590 1924 03 29 5001925 – 1925 03 31 1901926 03 10 670 1926 03 10 7521927 03 12 570 1927 03 09 4401928 04 07 406 1928 04 07 3281929 04 16 322 1929 04 15 2581930 03 12 380 1930 03 12 3201931 04 15 678 1931 04 17 5501932 04 05 555 1932 04 05 4761933 03 23 397 1933 03 17 3841934 03 01 612 1934 03 02 4821935 02 23 464 1935 02 23 4501936 03 14 708 1936 03 14 6321937 03 16 559 1937 03 16 5951938 03 21 275 1938 03 21 214

Maksimalûs Nemuno ir Neries lygiai(centimetrais)

Smalininkais, kur jie matuoti nuo 1812metø. Šiuo kartu ir mes iliustracijai duo-dame ties Smalininkais uþfiksuotus du1931 m. debitus: maksimalusis – 4603m3/sek. ir minimalusis – 283 m3/sek. Tuotarpu tais paèiais metais per potvyná Kau-ne, kaip nurodo V.Merkys minëtoje kny-goje (p. 157), Nemuno debitas virðijæs2400 m3/sek., o Neries buvæs apie 2200m3/sek. Ðiam turinèiam tik apþvalginátikslà straipsniui debitø ávairavimas Ne-mune nëra svarbus, todël toliau apie juosplaèiau nebus kalbama.

Patiems didiesiems potvyniams Kau-ne (kartais ir kitose vietovëse) iðskirtinádëmesá rodydavo spauda. Jie bûdavosavotiðka to meto sensacija ar atrakcija,tad juos nuðviesdavo iðsamûs reportaþai,nuotraukos. Po potvyniø pasirodydavostraipsniø, kur bûdavo svarstoma, kà rei-këtø daryti, kad ateityje stichijos grësmë bû-tø maþesnë. Antai vienas pirmøjø straips-niø apie 1924 m. potvyná iðspausdintas laik-

raštyje: J. Iš potvi(=y)nio áspûdþiø // Lietu-va, 1924 04 02, Nr. 77(1488), p. 7.

Kur kas daugiau raðyta apie didájá po-tvyná 1926 m. pavasará. Tokio potvynio se-niai Kaune nebûta. V.Merkio knygoje nu-rodoma, kad paskutinis aukðèiausiasvandens lygis buvæs 1906 m. – pakilæs6,61 m virðum nulio (p. 156).

Remdamiesi 1926 m. kovo dienrað-èiuose „Lietuva“ ir „Rytas“ spausdintaisstraipsniais ir þinutëmis (taupydami vie-tà, jø nuorodø nepateikiame), mëginki-me atkurti bendrais bruoþais, kas dëjosi

per pirmà didelá potvyná nepriklausomo-je Lietuvoje. Dar prieð já buvo sudarytatarpþinybinë Susisiekimo, Kraðto apsau-gos ir Vidaus reikalø ministerijø, Valsty-bës kontrolës ir miesto savivaldybës at-stovø komisija. Bet ji nesuskubo parengtimiesto potvyniui. Viskas prasidëjo labaistaigiai, kai ties Verðvø sekluma susigrû-do pradëjæ eiti Nemunu ledai. Kovo 5 d.vakare uþtvino A.Panemunës siauràjá ge-leþinkeliukà, o paskui sujudo ir Neris.Naktá, kovo 6 d. 3 val., pradëjo kauktifabrikø ir gaisriniø sirenos, ëmë skam-binti varpai: vanduo jau sëmë senamies-èio gatveles. Kai kur jis pakilo iki viena-aukðèiø nameliø stogø. Gyventojø gel-bëti paðaukiami bûriai kariuomenës iraukðtesniosios policijos mokyklos valdi-ninkai. Per dvi valandas vanduo Mairo-nio gatvëje tiek pakilo, kad iki Laisvësalëjos liko kokie 10 þingsniø neuþlietø.Kæstuèio gatvëje prieðais Valstybës te-atrà jau plaukiojo luotai. 7 val. ryto kilo


ma nebuvo baigta, ir Verðvø sekluma(2,9–3,9 km þemiau Kauno) vël buvo tojinelemta kliûtis, kuri sulaikë ledus. Spren-dþiant ið gausiø reportaþø dienraðèiuose„Lietuvos aidas“ ir „Rytas“, ðiø metø po-tvynio scenarijus buvo gana panaðus á1926 m. potvyná. Galima sakyti, kad ir ðásyká Nemunas kaunieèius apgavo. Daugþmoniø patikëjo kaþkokiomis prognozë-mis, jog ðámet potvynio nebûsià. Ir ið tik-røjø dar balandþio 13 d. rytà vanduo bu-vo pakilæs vos iki 3,38 m atþymos virðumnulio. Ledai pradëjo eiti tà dienà apie 16val. Ties Kanto gatve jø susigrûdo didþiu-liai kalnai, bet vanduo maþai pakilo. Ta-èiau naktá, kada, kaip áprasta, prie Zapyð-kio jie sudarë pylimà, vandens lygis stai-ga pakilo Kaune iki 6,35 m, o galiausiaibalandþio 15 d. rytà jis pasiekë 6,58 matþymà virðum nulio. Kad ir lëtai, jis kilotoliau: 16 dienos rytà 7 val. buvo jo aukð-tis 6,68 metro. Imta net bûgðtauti dël nau-jojo Vytauto Didþiojo tilto. Taèiau kariuo-menës minosvaidininkams pavyko tiesVerðvais pramuðti ledø barjere spragà, irvanduo ëmë slûgti: 17 d. rytà 7 val. jo ly-gis nukrito iki 6,40 metro. Dar baimintasidël Neries: jei pajudëtø jos ledai, vanduogalëtø paðokti net iki 8 metrø aukðèio.

Ðiais metais „Lietuvos aidas“ iðsamiaiapraðë Lietuvos kariuomenës daliniø –pionieriø, aviatoriø, ryðininkø, ugniagesiø,

pavojus senajam mediniam Aleksoto til-tui: iki jo apaèios liko tarpelis vos per pë-dà. Buvo apsemta Vytauto baþnyèia, ða-lia jos gyvenamas namas, kur gyvenoJ.Tumas-Vaiþgantas. Uþ Rotuðës aikðtësvandenyje skendo Dvasinë Þemaièiø se-minarija, o prie Neries – Þuvø rinka. Le-dai uþvertë nuo Nemuno pusës Marve-lës kaimà. Þmonës, palikæ namus, pasi-traukë á kalnà. Á Marvelæ atvyko 15 vyrøið policijos mokyklos. Policija buvo išsta-tyta ir kitose vietose: ji saugojo þmoniøturtà, padëjo jiems bëgti nuo kylanèiovandens.

Bûta daug sàmyðio, iðgàsèio ir aima-nø. Susisiekimo ministerija mobilizavoautomaðinø ir 60 valèiø. Pasitraukian-tiems ið namø þmonëms apgyvendintiskirta vieðbuèiø, uþvaþiuojamøjø namøir klubø. Bet jø neprireikë: nelaimëliamsuþteko kareiviniø (jos tada turëjo vardà– Ðapiro kareivinës). Þydø valgykloje(Mapu gatvëje) ir dar dviejose valgyklo-se (viena Gardino gatvëje, kita – Þalia-kalnyje) buvo maitinami uþtvindytø na-mø þmonës. Sekmadiená (7 d.) Marvelë-je lankësi vidaus reikalø ministras ir da-vë nurodymà – maitinti pasitraukusius iðnamø þmones nemokamais pietumis. Tàdienà juos gavo 60 þmoniø, o pirmadie-ná – 210.

Aleksoto tiltas atsilaikë, bet Eiguliø irVilijampolës (spaudoje jis vadintas Sla-bados tiltu) tiltai per Nerá buvo ledø ir van-dens nugriauti. Dël Eiguliø tilto lyg ir ne-sigailëta: juo jau anksèiau negalëta nau-dotis. Net buvo pradëtas ardyti – demon-tuoti, kad potvynio suardytos dalys, ne-ðamos srauto, nepakenktø Vilijampolëstiltui. Deja, ir ðio tilto nepavyko apsau-goti: kovo 11 d., prieð vidurdiená, paki-læs iki 6,70 m vanduo já nuneðë. Kuriosne kurios jo dalys buvo sulaikytosVeršvuose, Zapyškyje ir Riogliškyje, o ki-tos nuplaukë toliau. Ðito tilto buvo vi-siems ypaè gaila, nes be jo pasidarë sun-kus susisiekimas tarp Kauno centro ir Vi-lijampolës, o ið jos keliai vedë á Jurbarkàir Raseinius.

1926 m. potvynis Kaune ir þemiau joNemune buvo pirmasis iðbandymas jau-nai valstybei, jos ástaigoms ir þmonëms.Stichijos atakos truko beveik savaitæ lai-ko, bet reikia pripaþinti, kad Lietuva jasgana sëkmingai atlaikë. Nebuvo girdëti,kad kritiðkomis dienomis Kaune bûtø reið-kæsi vagys ar kitokie nusikaltëliai. Sëkmin-gai dirbo valstybës ástaigos. Nelaimëmsneliko abejinga visuomenë. Antai jau ko-vo 7 d. Vaikelio Jëzaus draugija sukvietënepaprastàjà konferencijà-posëdá ir ëmësiorganizuoti pagalbà nukentëjusiems nuopotvynio. Prie Vidaus reikalø ministerijossusiorganizavo centrinis nukentëjusiemsnuo potvynio ðelpti komitetas, kurá suda-

rë valstybës ástaigø, Kauno apskrities irmiesto savivaldybiø, taip pat þydø tikybi-nës bendruomenës ir kitø visuomeniniøkomitetø nukentëjusiems ðelpti atstovai.

Per potvyná Kauno mieste nukentëjodaugiau kaip 700 ðeimø, taip pat per 200ðeimø apskrityje. Centrinis komitetas pa-sirûpino lëðø joms suðelpti. Vidaus reika-lø ministro praðyta iðduoti ið Ministeriø Ka-bineto tam reikalui skirtø 100 000 Lt ati-tinkamai 50 000 Lt miestui ir 12 000 ap-skrièiai. Centrinis komitetas nutarë avan-suoti I kategorijos nukentëjusius (ðeimas)po 100 Lt, o II – po 75 Lt.

Ðis potvynis miesto ir valstybës val-dþias átikino, kad kovoti su stichija tada,kada pusë senamiesèio ir Vilijampolës povandeniu, o tiltus neða lytys, – gerokai pa-vëluota. Todël pirmiausia imta spræsti il-galaikæ tiltø problemà. 1929 metais vietojmedinio Slabados tilto buvo pastatytasgelþbetoninis Petro Vileiðio tiltas. Ilgaisvarsèius, galiausiai parinkta vieta Alek-soto tiltui. 1930 metais jis buvo pastaty-tas ir gavo Vytauto Didþiojo vardà. 1930metais þemiau Kauno Nemune imta sta-tyti bunas – statmenus ar kiek ástriþus nuokranto nutásusius á vidurá upës iðkyðulius.Tikëtasi, kad bunos susiaurins vagà, pa-didins srovës greitá, tada pati upë paða-lins seklumà, uþ kurios kemðasi ledai.

Deja, 1931 metø pavasará bunø siste-


pëstininkø, net raiteliø teiktà pagalbà ci-viliams gyventojams ir valdþios ástaigoms.Ledø sangrûdø sprogdinimas daþnai bu-vo susijæs su rizika sprogdintojams. Pa-galiau tik ðeðtadiená, balandþio 18 d., pio-nieriams pavyko ties Pypliais (kaimas kai-riajame Nemuno krante, beveik prieðaisNevëþio þiotis) suardyti paskutiná ledø kal-nà: atsivërë kelias vandeniui.

Balandþio 21 d. Kauno miesto tary-bos posëdyje potvynio komisijos pirmi-ninkas Kairiûnaitis apibendrino potvyniopadarinius: buvæ apsemti 204 namai, nu-kentëjæ 700 ðeimø ir 3326 asmenys. Pa-tirta daug materialiniø nuostoliø. Nuken-tëjusiems nuo potvynio þmonëms ðelptibalandþio 19 d., sekmadiená, suðaukta-me susirinkime iðrinktas komitetas. Jo pir-mininkë p. Tûbelienë, ministro pirminin-ko þmona, po penkiø dienø iðspausdin-tame interviu (G.Val. Visø jëgø mobiliza-cija nukentëjusiems ðelpti // Lietuvos ai-das, 1931 04 24, Nr. 91(1169), p. 3) pra-neðë, kad Vidaus reikalø ministerija nu-staèiusi, jog nukentëjusiems suðelpti rei-kià 370 000 Lt. Motinoms ir vaikams glo-boti sàjunga ásteigusi du maitinimo punk-tus vaikams. Renkamos aukos. Pirmasispaaukojæs Prezidentas – 1000 Lt. Po tiekpat paaukojæ elektros stotis ir Lietuvos ko-mercijos bankas. Vyriausybë, kaip infor-mavo posëdyje burmistras, paþadëjusipaðalpoms 50 000 Lt.

Dar nespëjus kaip reikiant atsitokëtipo ðio potvynio, balandþio 28 d. spau-doje pasirodë grësmingø praneðimø,kad vanduo smarkiai kylàs Neryje ir Ne-muno aukðtupyje. Ypaè siaubingas po-tvynis esàs Vilniuje. Taigi ið abiejø upiøaukðtupiø vandenys galá atsiristi ir ikiKauno. Taèiau jo Kaune pakilta ne ypaèdaug – iki 5,50 m.

Net ir gana kritiškais momentais Kau-no þmonës neprarado humoro jausmo.Antai „Ryte“ (1931 04 17, Nr. 85(2131), p.7) aprašoma, kaip ið Valstybës monopo-lio ir „Dabarties“ bendrovës rezervuaro(„bako“) iðsiliejæs visas spiritas: dabar esàNemuno vanduo turás 30‘ stiprumo (t.y.trisdeðimt ðimtøjø laipsnio)... Þinoma, taitik juokas, kai Nemune teka 2400 m3 van-dens per sekundæ, tai kelios iðsiliejusiospirito tonos dingo net be kvapo.

1934 m. vasario 28 d. pavakare pra-sidëjæs potvynis kità dienà Kaune pasie-kë „didmeistriðkà“ ribà – vanduo pakiloiki 6,12 m virðum nulio. Aukðèiau jo pa-kilta kovo 3 d. Aukðtojoje Panemunëje –iki 6,30 m, o kovo 19 d. Zapyðkyje ir Ka-èerginëje labai trumpai pasiekë net 7 maukðtá. Taèiau Kaunui tai nieko nereiðkë,todël apie tø metø potvyná maþai ir trum-pai raðë spauda.

Palyginti „taikus“ 1934 m. potvynis buskiek apraminæs valdþiø pastangas ieðkoti

efektyvesniø priemoniø ðiai stichinei ne-laimei tramdyti. Ir veikiai atëjo bausmë:1936 m. kovo 8 d., sekmadiená, pradëjæsaudringai mesti þiemos apkaustà Nemu-nas veikiai pasiekë iki tol neuþfiksuotà re-kordà: jo vandenys pakilo iki 7,08 m vir-ðum nulio. Skirtingai nuo kitø metø, aukð-tas vandens lygis laikësi palyginti ilgai –iki kovo 16 d. ryto. Tos dienos pavakarevanduo nuslûgo iki 5,88 m. Per ankstes-nius potvynius lyg ir nebûta praneðimø,jog dël aukðto vandens bûtø nutrûkæs su-sisiekimas Kauno–Raudondvario plentu.Ðá kartà vandenys, nepajëgdami nutekëtisena vaga, susirado 1500 m ploèio keliàtarp Lampëdþiø ir Verðvø. Srautai buvo to-kie smarkûs, jog keliose vietose iðardëplentà, atsirado giliø duobiø. O dirvas uþ-neðë storu smëlio sluoksniu. Potvynis pa-darë Kaunui dideliø nuostoliø: vienamelaikraðtyje sakoma, kad dviejø milijonø dy-dþio, kitame – net keturiø milijonø. Savi-valdybë buvo suregistravusi 2500 þmoniø,kuriems reikëjo duoti visà iðlaikymà – irmaistà, ir pastogæ. Vien Marvelëje nuo po-tvynio nukentëjo apie 1000 þmoniø.

Spaudoje pasipylë priekaiðtø miestotarybai, kad ji nenumaèiusi lëðø kovai supotvyniu. 1936 m. kovo 17 d. potvyniokomisijos posëdyje taryba buvo teisina-ma: „Dar kartà pasisakyta, potvyniui bu-væ absoliuèiai nepasirengta. Ir tai kaltaesanti ne savivaldybë“ (Dideli rûpesèiaipotvynio palikimu // Lietuvos þinios, 193603 18, Nr. 63(5044), p. 6). Visokie prie-kaiðtai, kad ir be adresatø, galiausiai pri-vertë aukðtàsias valdþias imtis tam tikrøpriemoniø, kurios maþintø ateityje potvy-niø nuostolius ir þmoniø vargus. Liepospradþioje spauda praneðë, kad ðiomisdienomis pradëtas pilti pylimas tarp Verð-vø ir Lampëdþiø (Kaip Kaunà saugos nuopotvyniø // Darbas, 1936 07 09, Nr. 73, p.6). Po trijø savaièiø kitoje þinutëje sako-ma, kad 3 km ilgio pylimas pilamas nuoLampëdþiø Kauno link (Lietuvos aidas,1936 07 30, Nr. 345(2961), p. 2). Rekonst-ruojant Kauno þiemos uostà buvo pasi-rûpinta pakelti pakrante einanèià gatvæ.Ji pasidarë lyg pylimas, saugàs nuo po-tvynio kvartalà tarp I.Kanto ir S.Daukantogatviø. Netrukus iðryðkëjo ðiø ir kitø prie-moniø efektyvumas.

1940 m. balandþio 3 d. staigiai prasi-dëjæs potvynis buvo iðskirtinis dviem at-þvilgiais. Visø pirma, per labai trumpà lai-kà, jau 20.20–20.30 val., vandens lygis pa-kilo rekordiðkai aukðtai – iki 7,24 m vir-ðum nulinës atþymos. Spauda raðë, kadtokio vandens lygio nebûta per 150 me-tø. Antra, potvynis truko palyginti labaitrumpai: nuo 21.10 val. vanduo ëmë spar-èiai slûgti, nes ties Zapyðkiu pradëjo eitiledai. Balandþio 4 d. (bene prieð pietus)vandens lygis nukrito iki 4,40 m. Per „pi-

kà“ vanduo buvo apsëmæs Muziejaus irDaugirdo gatves iki Rotuðës aikðtës, Mar-velæ, dalá Vilijampolës ir Lampëdþius, betliko neuþtvindytos Maironio, Kæstuèio gat-vës ir Þuvø rinka: tam átakos turëjo 1936m. pradëti ágyvendinti darbai.

Skirtingai nuo ankstesniøjø metø po-tvyniø, ðá kartà reikëjo gelbëti du þmo-nes. Vienas vyriðkis, ketinæs iðirti á kran-tà ledø neðamà valtá ar baidokëlá, áðoko álaiviûkðtá prie Þaliojo tilto. Þygis buvo ne-sëkmingas: grësë pavojus, kad ledai lai-viûkðtá sutraiðkys, á já ëmë sunktis van-duo. Þmogelis pradëjæs ðauktis pagal-bos. Prie Vytauto Didþiojo tilto ugniage-siai numetë jam virvæ ir iðtraukë ið mir-ties nasrø. O valtá per parà nuneðë ikiTrapënø (13 km þemiau Smalininkø, kai-riajame Nemuno krante). Taigi avantiûrabaigësi gana laimingai.

Kur kas arèiau mirties atsidûrë vienamoteriðkë, kuri prieð Vytauto Didþiojo tiltànuo barjero ásiritusi á vandená. Pasièiu-pusi srovë jà panardinusi, paskui vël ið-këlusi. Uþ tilto nelaimëlæ pavyko suèiupti,iðtraukti ir nugabenti á ligoninæ. Apie jostolesná likimà spauda neraðë. Apskritaipirmas kartas, kai spauda praneðë apieþmones, kurie per potvyná buvo atsidû-ræ mirtiname pavojuje. Iki tol visi potvy-niai buvo praëjæ be þmoniø aukø. Tuoatþvilgiu nepriklausomos Lietuvos metaisbuvæ Nemuno potvyniai nepalyginamailaimingesni nei 1946 m. kovo 24 d. ka-tastrofa, kai Kaune, pakilus vandens ly-giui 8,57 m viršum nulinio lygio, per tometo valdþios bukumà þuvo gal keli ðim-tai, o gal ir visas tûkstantis þmoniø. Jøtikslaus skaièiaus në neskelbë niekas.Taèiau apie tarybiniø metø potvynius (jødideliø bûta dar 1951 ir 1958 m.) ðiuokartu nekalbësime.

Dar ne viskas pasakyta në apie 1918–1940 metø Nemuno ir kitø Lietuvos upiøpavasariais ar net kitais metø laikais ið-krëstas piktokas iðdaigas. Nuo jø prisi-kentëdavo ne tik Kaunas, bet ir ne vienaspanemunës miestas ar miestelis. Juos ið-tikusiø nelaimiø mastai bûdavo kur kasmaþesni, bet ir èia kentëdavo þmonës.

Apþvelgus to laiko Kaunà siaubusiuspotvynius, kyla tokia nuomonë: visospriemonës sutramdyti tada ásisiautëjusiàstichijà Nemune buvo neefektyvios – da-linës, vietinës ir laikinos. Patvinusio Ne-muno grësmæ galiausiai paþabojo prieð50 metø pastatyta Kauno hidroelektrinësuþtvanka. Ðtai jau pusë amþiaus, kaiKaunas ir nemaþas ruoþas Nemunoþemupio iki pat Ðilutës rajono iðgyvenapavasariais Nemuno potvynius be ko-kios baimës. Taigi Kauno hidroelektrinëmums vertinga ne tik kaip energijos tie-këja, bet ir kaip apsauga nuo grësmin-gø pavasariniø potvyniø.


1659 m. lapkrièio 18 d. Paryþiuje, Ma-þøjø Burbonø rûmø teatro scenoje, buvosuvaidinta vienaveiksmë komedija, prime-nanti farsà, kuri sukûrë sprogusios bom-bos áspûdá. Pjesë paliko ne tik þenklø pëd-sakà prancûzø XVII a. teatro istorijoje, betji lëmë tolesnæ autoriaus, garsaus raðy-tojo Þano Batisto Pokleno, þinomo Mol-jero slapyvardþiu (Jean-Baptiste Poque-lin, dit Molière, 1622–1672), kûrybos kryp-tá, o ið dalies ir paskutiniøjø deðimtmeèiøautoriaus gyvenimà.

Taèiau pirmiau – šiek tiek ið Moljerojaunystës gyvenimo faktø ir literatûriniofono, kuris lëmë komedijos atsiradimà.

Þanas Batistas Poklenas gimë Pary-þiuje 1622 m. sausio 15 d. neišnešiotas,silpnas kûdikis. Pakrikštytas ðv. Eustachi-jaus baþnyèioje. Tëvas, pasiturintis ge-lumbës pirklys, turëjo tarnystæ karaliausdvare, buvo karaliðkasis drapiruotojas(baldø apmuðëjas) ir kamerdineris (tapis-sier valet de chambre du roi); ðias parei-gas ir titulà paveldës vyriausiasis sûnus.Karališkasis drapiruotojas privalëjo priþiû-rëti karaliaus baldus ir vienà metø ketvirtáturëjo rûpintis karaliaus patalyne bei ly-dëti monarchà jo kelioniø metu. Þanui Ba-tistui teko lydëti (1642 m.) Liudvikà XIII,kai ðis keliavo á Narbonà.

Gvidonas BARTKUS

arba Prieð 350 metø...

Karaliauspamalonintas

ir apgintas,Tëvo tarnystë dvare atvërë jaunuoliui

duris á prestiþiná Klermono koleþà, kuria-me mokësi kilmingøjø atþalos. Jëzuitø va-dovaujamoje mokykloje dëmesys skiria-mas lotynø ir prancûzø kalboms, retori-kai. Moksleiviai buvo skatinami tarpusa-vyje kalbëti lotyniðkai, raðyti pjeses šia kal-ba ir netgi vaidinti. Viena tokia pjesë („Siu-zana“ – Suzanne) buvo taip pasisekusi,kad moksleivius aktorius pakvietë jà su-vaidinti karaliaus dvare. Jaunuolis susi-krauna gerà aniems laikams þiniø baga-þà, susipaþásta su teise ir gauna teisëslicenciato laipsná, kurá laikà (tikrai ar taria-mai) praktikuoja advokatûrà.

Anksti netekæs motinos, Þanas Batis-tas artimai susidraugauja su seneliu iðmotinos pusës, kuris (dideliam tëvo ne-pasitenkinimui) vaikà vedasi þiûrëti „ko-mediantø“, t.y. teatro spektakliø. Meilë te-atrui tik stiprëja, kol pagaliau ið galvos jau-nuoliui iðstumia teisës mokslus. Jo ne-suþavi advokato darbo perspektyva, betjis visas pasineria á tuometinio teatro gy-

venimà. Jau anksèiau paþinojæs patrauk-lià ir talentingà aktoræ Madlenà Bëþar (Ma-deleine Béjart), jis su ja ir jos artimaisiaisbei kitais draugais ákuria „Puikøjá teatrà”(Illustre théâtre, 1643 m.). Tëvas, pasipik-tinæs sûnaus pasirinkimu (tik pamanyki-te: karaliðkojo kamerdinerio vardà iðkei-èia á nepatikimà ir átartinà aktoriaus, kaiptada su panieka sakydavo – komedian-to, uþsiëmimà!), atiduoda jam priklausan-èià motinos kraièio dalá, o jaunuolis atsi-sako pareigø dvare ir tëvo pavardës, pa-sivadindamas Moljeru. Kuklios santauposgreitai buvo iðleistos árengti naujo teatrosalei bei scenai, o kai buvo vaidinti pir-mieji spektakliai – salë pustuðtë; áplaukønebuvo, o kreditoriai reikalavo gràþintiskolas. Trupës vadovas Moljeras atsidû-rë kalëjime. Já iðgelbëjo vienas gerada-rys, laidavæs uþ „Puikiojo teatro” skolas.1645 m. gale šis teatras iširo, o dar kelineišsilakstæ aktoriai, išpardavæ kà dar bu-vo galima parduoti, išvyko ið Paryþiaus.Vienus metus apie Moljero aktoriø trupænieko nebuvo girdëti – dingo kaip á van-dená. Paskui jø pëdsakai susekami pagal

praðymus leisti vaidinti, pagal kai kuriuosdokumentus (pavyzdþiui, aktoriø vaikøkrikðto áraðus baþnyèiø knygose). Jie ið-maiðë Prancûzijà skersai iðilgai; 1647 m.jø bûta Tulûzoje, Albì, Karkasone; 1648m. jie jau Nante, metais vëliau – Vienoje(Prancûzijoje yra keletas miestø ðiuo var-du), vël Karkasone. 1652 m. – Grenobly-je ir Lijone. Jo aktoriai vaidindavo impro-vizuotas „kaukiø komedijos” tipo pjesesbei farsus. Taèiau yra þinoma, kad patsMoljeras pradeda kurti farsus, tekstai ne-iðliko, yra þinomi tik kai kuriø pavadinimai,pvz., „Ásimylëjæs gydytojas“ (Le Docteuramoureux), „Trys gydytojai varþovai“ (TroisDocteurs rivaux), „Gorþibiusas maiše“(Gorgibus dans le sac). Ir ðûsnis kitø. Pa-maþu Moljerui aktoriui pavyksta áveikti sa-vo mikèiojimà, jis ištobulina savo vaidybosmenà, ypaè talentingai moka keisti balsà(yra þinoma, kad ilgainiui naudojo net 22balso moduliacijas). Patrauklios tapo ir tru-pës moterys, kurias net garsûs þiûrovai pa-mildavo. Stebëdamas aplinkà ir þmones,

MoljerasF.Delanua (F.Delannoy)

graviûra pagalG.Staal pieðiná


Moljeras, daþnai improvizuodamas, ið-moksta atsiliepti á vietos ir dienos aktuali-jas. Pasitaiso piniginiai trupës reikalai (ati-duodamos skolos). Aktoriai iðgarsëja pro-vincijoje ir yra daþnai kvieèiami á vietos di-dikø pilis. Ir ðtai 1658 m. jo trupë Ruane,Prancûzijos ðiaurëje. Moljero aktoriø vai-dyba suþavi Normandijos þiûrovus; vienoátakingo didiko proteguojama, gavusi pa-lankias rekomendacijas, trupë pristatomakaraliaus broliui Pilypui, tuomet turëjusiamAnþù kunigaikšèio titulà (vëliau – PilypoOrleanieèio).

Moljero aktoriai suvaidina senajameLuvre, Prancûzijos karaliø rezidencijoje;spektaklá þiûri pats karalius, tada tik dvi-deðimtmetis Liudvikas XIV. Buvo suvaidintaPjero Kornelio (Pierre Corneille) tragedija„Nikomedas“ (Nicomède). Vaidinimas di-desnio áspûdþio nepaliko; taèiau, gelbë-damas padëtá, Moljeras papraðë leisti su-vaidinti divertismentui komedijà-farsà „Ási-mylëjæs gydytojas“. Sugriaudëjo aplodis-mentai; linksmai kvatojo karaliðkoji ðeimair þiûrovai. Ið karto pasipylë karaliðkosiosmalonës: trupei leista pasivadinti „Jo di-denybës karaliaus brolio aktoriø trupë”; ka-raliaus nurodymu skiriama 1500 livrø kas-metë dotacija trupei išlaikyti; Maþuosiuo-se Burbonø rûmuose leista vaidinti kelis-kart per savaitæ, pramainiui su italø trupe.

Atklydëliø sëkmë tuojau pat sukëlëkitø teatrø pavydo bangà, apkalbas; dau-giausia buvo priekaiðtaujama, kad Mol-jero kurti farsai – nugvelbti ið kitø auto-riø. Tolesnis Moljero gyvenimas, jo tru-pës egzistavimas daug priklausë nuo ka-raliaus malonës. Turëdamas sukauptàdidelæ patirtá, tuomet garsëjæs tik kaip ak-torius, Moljeras suprato, kad jam pir-miausia reikia vaidinti komiškus perso-naþus, ir dar – scenoje reikia rodyti tai,kas itin aktualu, pašiepti tai, kas perþen-gia normos ir sveiko proto ribas. Reikianaujø siuþetø, naujø netrafaretiniø kûri-niø. Be abejo, jis suprato, kad jo laukianeiðvengiami susidûrimai tiek su kitaisteatrais, tiek su pavieniais prieðais. Ta-èiau jis ryþosi galimoms grumtynëms.

Artimiausias susidûrimas ávyks jau ki-tais metais, kai jis pabandys pasiðaipytiið perdëto precioziðkumo, tuomet madin-go, kartais iðpûsto ligi komiðkø mastø.

Precioziðkumas, koks tai reiðkinys?Pradþiø pradþios reikëtø ieðkoti baro-

kinëje ispanø poezijoje. Luisas de Gon-gora i Argotë (Luis de Góngora-y-Argo-te, 1561–1627) yra ispanø baroko poezi-jos kûrëjas. Vienas jo postulatø – kurti kul-tistinæ poezijà, tai yra tokià, kurià galëtøsuprasti tik iðlavintas protas, iðprusæ skai-tytojai, mokantys rasti tolimus þodþiø irvaizdø ryðius, suprantantys ámantrias me-taforas, sugebantys rasti tolimas þodþiøreikðmes. Nesigilindami á visà sistemà

priemoniø kultistinei poezijai kurti, èiaduosime tik vienà pavyzdá skaitytojo vaiz-duotei patikrinti. Viename eilëraðtyje po-etas sako: aimanuodami nusileidþia antpirðtinës greiti Norvegijos vëjai (Queján-dose venian sobre el gante // los raudostorbeliones de Noruega). Tatai reikëtø su-

prasti: suðlamðdami sparnais sakalai nu-tupia ant medþiotojø rankos. Panaðiøámantrybiø rasime italø poeto Dþamba-tistos Marino (Giambattista Marino, 1569–1625) kûriniuose, ðis poetas skelbë, kadpoezijos tikslas – nustebinti ir apstulbinti;jei poetas to nemoka, tai jo vieta ne Par-nase, o arklidëse. Ðis italø poetas keletàmetø gyveno Paryþiuje.

Minëtos XVII a. pradþios tendencijosnetruko pasirodyti ir Prancûzijoje. Precio-ziðkumas – prancûziðka rafinuota, iðraið-kinga elgesio maniera, daþnai stokojantinatûralumo. Ðá reiðkiná lydi preciozinë(prancûziðka baroko atmaina) literatûra.Preciozinis judëjimas sietinas su Kateri-nos de Vivon Rambujë markizës vardu(Catherine de Vivon marquise de Ram-

Henrikas IV, kilæs ið Navaros, atëjæs á sos-tà po ilgai trukusiø pilietiniø karø, atneðu-siø suirutæ, moraliná ir kultûriná nuosmu-ká.) Pati markizë buvo patraukli, graþi, pro-tinga, iðsilavinusi, dora, todël salonas ne-stokojo lankytojø. Jaunystës metais èialankësi Liusono vyskupas (vëliau gavæskardinolo skrybëlæ ir tapæs pirmuoju mi-nistru – de Riðeljë [Jean Armand duc deRichelieu, 1585–1642] ), þinomi ano me-to poetai, dramaturgai (Vensanas Vuatiu-ras [Vincent Voiture], Pjeras Kornelis [Pier-re Corneille]) ir daug kitø garsenybiø.

Ilgainiui salono lankytojams, ypaè da-moms, prilipo vardas „précieux“, „précie-use“ (skaityk: prësje, prësjez), tai yra: rink-tiniai, rinktinës, iðskirtiniai, iðskirtinës,brangieji, brangiosios. Tuo norëta pabrëþ-

bouillet, 1588–1665). Draugø ji buvo va-dinama Nepalyginamàja Artemide. Po ve-dybø Katerina de Rambujë ákuria salonà(1608), kuriame renkasi jos idëjoms ir sko-niui pritariantys þmonës. Salono tikslas –bûti atsvara karaliaus dvaro paproèiams,uþterðtai šiurkšèiai kalbai. (Tuomet valdë

XVII a. teatras. 1622 metø graviûra


ti: jie – iðsiskiriantys, esantys virð kasdie-nybës, turintys ypatingà elgesio eleganci-jà. Precioziškoji dvasia (l’esprit précieux)buvo reiškiama per kalbà, apdarà, elge-sio manierà ir jausmø reiðkimo formà. Sa-loninëje poezijoje buvo svarbu pasakytigrakðèiai, sàmojingai, neáprastai. Tai atiti-ko Dþ. Marino mintis (jo poema „Adonis“buvo sukurta Paryþiuje); salono dvasiai ne-svetima kultistinë poezija. Ðnekamojojekalboje praktikuojamas „iðpûtimas“, „per-

vimo bûdà, neapsunkinti paðnekovo, su-kurti malonià bendravimo atmosferà. Patimarkizë de Rambujë sveèius priiminëda-vo garsiajame „mëlynajame miegamaja-me“ (la chambre bleue), kur stengtasi su-kurti draugiško laisvumo atmosferà.

Lygiai taip pat buvo svarbu skirti dëme-sio apdarui. Tuo metu madinga skrybëlespuoðti plunksnomis, buvo riðami kaspinaiant kojiniø ir batø (kaspinai ir nëriniai antkojø buvo vadinami „canons” – patranko-mis), buvo puoðiamasi praðmatniais nëri-niais, graþaus siuvimo pirðtinëmis. Madin-gi perukai, neuþmirštami ir kvepalai.

Galima ávairiai vertinti precioziðkumoreiðkiná, taèiau negalima uþmirðti, kad tik-ruosius preciozus greit pradëjo imituoti irmiestieèiai, taip pat ir nevykëliai. To metopoþiûriu socialinë skirtis turi bûti iðlaikyta,ir tai, kas leidþiama Jupiteriui ... Vienas da-lykas ne visiems vienodai pritinka. Molje-ras greit suvokë ðá þaidimà, virtusá nenatû-ralia realybe, o ypaè netikusià mados in-fekcijà þemesniuosiuose sluoksniuose.Taip radosi originali Moljero komedija, ku-rià jis iš pradþiø pavadina farsu – LesPrécieuses ridicules. Pjesæ pagal tradicijàverèiame „Juokingosios pamaivos“, norsyra ir kitaip bandanèiø iðversti: „Juokingo-sios brangutës“. Reikalas tas, kad istori-næ, kultûrinæ ir socialinæ prasmæ turintis„précieux“ þodis neturi adekvataus atitik-mens lietuviðkai, todël kuo blogesnis bû-tø vertimas „Juokingosios preciozës“?

1659 m. rudená pasklido gandas, kadMaþøjø Burbonø rûmuose Moljero trupësuvaidins komedijà, kur bus paðiepiamospanelës preciozës. Susidomëjæ, o kai kassu nerimu laukë lapkrièio 18 dienà paþa-dëtosios pjesës. Jo didenybës karaliausbrolio aktoriø trupë suvaidino P.Korneliotragedijà „Cina“ (Cinna), o po to, kaipáprasta, ëjo divertismentas – paþadëtojikomedija.

Jau paèioje pradþioje parteris (tai sto-vinèiø vietos, skirtos prastuomenei) su-kluso. Po to atëjo kilmingø damø, sëdin-èiø loþëse, eilë. O po to, kai scenoje pa-sirodë apsimetëliai markizas ir vikontas,subruzdo privilegijuotieji jaunuoliai, kuriepagal ano meto paprotá sëdëdavo sce-nos ðonuose.

Viskas, kas buvo rodoma scenoje, kë-lë juokà: ir tekstas, ir komiðkos situaci-jos, ir akrobatikà primenanti aktoriø vai-dyba, ir groteskiðki precioziná apdarà pa-ðiepiantys rûbai. O uþ viso to glûdëjo svei-kas ir praktiškas moralas: kà bedarytum,neprarask sveikos nuovokos ir saiko.

Belieka paþvelgti, kà ir kaip Moljerasrodo komedijoje. Veiksmas vyksta Pa-ryþiuje, pirklio Goþibiuso namuose. Èiajauèiamas precioziø tvaikas, – jo duktëMadlona ir seserëèia Katò suka galvas,kaip pasidaryti lûpoms pomadø, kaip pa-

sigaminti jaunystës pieno, baltinanèioodà... Jos negali pakæsti, kai atëjæ du pa-dorûs vyrukai pradeda kalbëti apie vedy-bas. Kokios vedybos be pasimatymøaikðtëje, be dûsavimø, be atstûmimo, bemeilës árodinëjimo, be kitø ceremonialoelementø!? Praktiðko tëvo subartos, joseina toliau, pareikðdamos, kad jos vadin-sis ne Madlona ir Kato, o Poliksena irAminta. Kada Gorþibiusas nesutinka va-dinti jø naujais vardais ir nepritaria mei-lës teorijoms, pasiskolintoms ið romanø,merginos svarsto, ar tikrai jis tëvas ir dë-dë, – ið kur jo šiurkštumas, kai jos tokiossubtilios? Joms belieka laukti, kada iðsi-spræs jø kilmës paslaptis. Tuo tarpu at-stumtieji vaikinai sumano pasiðaipyti: per-rengia savo tarnus ir pasiunèia pas taria-mas preciozes. Pirmasis pasirodo dviejøneðikø áneðtas markizu perrengtas Mas-karilis (anà 1659 m. dienà já vaidino Mol-jeras ir esà jo perukas buvæs toks didelis,kad lenkiantis plaukai ðlavë grindis). Èiaprasideda þodþiø komizmas: po galan-tiðko pasisveikinimo ir komplimentø su-sigriebiama, kad sveèià reikia á krëslà pa-sodinti, tarnams liepiama: „Greièiau at-karietuokite pasikalbëjimø patogumus”.Vietoje „Praðom sësti“ pasakoma: „Pa-tenkinkite [këdës] norà jus apkabinti“ ir t.t. Kai markizas Maskarilis improvizuoja ei-lëraðtá komplimentà, já uþbaigia turgausþargonu: „Laikykit vagá!“ Atvykæs antra-sis aukðtakilmis – vikontas Þodlè – pri-tauškia ir priþada visokiø dalykø: kalbaapie sëkmæ karo lauke, þada merginassupaþindinti su dvaro damomis. Kai pa-kvieèiami muzikantai ir prasideda ðokiai,ateina jaunikaièiai, ir pjesë baigiama klou-nada: markizas ir vikontas gauna lazdø.Èia bûta tik tarnø, tad kur tas gero skoniosubtilumas?

Pirmasis „Juokingøjø pamaivø“ vaidi-nimas þadëjo tolesnæ sëkmæ. Vis dëltotuojau buvo surengtas sàmokslas: mar-kizës de Rambujë ðalininkai buvo pasi-piktinæ, manydami, kad á juos buvo nu-taikytas paðaipø smaigalys, todël vienasátakingas jø bendrininkas (neišaiškintas„alkovistas”) uþdraudë pjesæ vaidinti. Ka-raliaus ir jo brolio tuo metu nebuvo Pa-ryþiuje. Moljeras skubiai laiðku kreipiasi áLiudvikà XIV, praðydamas anuliuoti drau-dimà. Karaliaus leidimas ateina tuojaupat, ir gruodþio 2 d. pjesë vël vaidinama,net 4 mënesius po 3 kartus per savaitæ.Pats karalius jà þiûrëjo liepos 29 d., po todar 2 kartus spalá.

Kai buvo griaunami Maþøjø Burbonørûmai ir trupë galëjo netekti scenos, ka-ralius ásakë rûmø intendantui paruoðtiMoljerui salæ Palë Rojalyje, taip Moljerasbuvo áleistas á karaliðkuosius rûmus. Ta-èiau ramybë neatëjo; ateityje laukë darne tokios grumtynës.

dëjimas“ (exagération); tatai ypaè matytigalantiškuose komplimentuose: mylimo-sios akys temdo saulæ. Precioziø kalboje– daþnos perifrazës, kai vengiama vartotiþodá, þymintá objektà; tad vietoje „veidai“sakoma „drovumo (nekaltybës) sostai“,dantys – „burnos apstatymas (baldai)“,saulë – „mielasis apðvietëjas“, nosis – „vei-do balkonas”, serþantas (kareivis) – „blo-gasis nusikaltëliø angelas“.

Preciozëms (preciozams) svarbu el-gesio maniera, gestas. Nusistovëjo man-dagumo taisyklës. Pavyzdþiui, netiko pa-tikusiai merginai ið karto tiesiai ir atviraisakyti savo jausmus. Kaip nurodo „Mei-lës þemëlapis“ Madlenos de Skiudri (Ma-deleine de Scudéry) romano „Klelija“ pir-majame tome (1654 m.), pirmiau tiktø at-likti jai malonià paslaugà, paraðyti graþøeilëraðtá, po to – mandagø laiðkà ir t.t. Ir tikpo 10 ar daugiau panaðiø gestø prabiltiapie meilæ. Taigi svarbu perprasti bendra-

Juokingosios pamaivosF.Delanua (F.Delannoy) graviûra

pagal G.Staal pieðiná


Vanduo – maisto ir deguoniesðaltinis

Kad ásitikintume ðio teiginio teisingu-mu, susipaþinkime su þaliuoju augalu, ja-me vykstanèiu procesu, kuris vadinamasfotosinteze (gr. photos – ðviesa) – organi-niø junginiø gamyba. Þaliøjø augalø pa-gaminta organinë medþiaga – maistas irenergijos ðaltinis visiems kitiems mûsø pla-netos organizmams. Apskaièiuota, kadÞemës rutulio sausumos ir vandens au-galija pagamina beveik 173 milijardus to-nø organiniø medþiagø (treèdalá ðiø me-dþiagø per metus pagamina vandens au-galai). Jas sudaro maistas ne tik þmogui,bet ir gyvûnams, statybinës medþiagos,þaliava ávairiø produktø gamybai. Vykstantfotosintezei, skaidomas vanduo ir išskiria-mas deguonis (O2), kuris reikalingas tiekþmogui, tiek gyvûnams bei mikroorganiz-mams kvëpuoti. Visas biosferoje esantisdeguonis – fotosintezës produktas.

Fotosintezë – reikðmingiausiasgamtos procesas

Tinkamiausias fotosintezei organas –augalo lapas (1 pav.). Jo làstelës tiesiogprikimðtos chloroplastø (gr. chloros –þalias, plastos – suformuotas). Chlorop-lastø funkcija – fotosintezë, ðviesos ener-gijos sugërimas, jos transformavimas á or-ganiniø junginiø (angliavandeniø) chemi-næ energijà. Chloroplastø sandara sudë-tinga (2 pav.). Vidinë chloroplasto dalisvadinama stroma (gr. patiesalas), karka-

sas, kuriame ásiterpusios pigmentø turin-èios membranos. Stromoje panirusiosmembranø sistemos. Pagrindinis ðiø sis-temø struktûrinis vienetas yra tilakoidas.Tai plonas, plokðèias maiðelis, apgaub-tas membrana.

Tilakoidai grupuojasi á telkinius, kurievadinami granomis. Granos primena mo-netø krûveles. Tilakoidai esti dviejø rûðiø:smulkûs ir stambûs. Paaiðkëjo, kad tila-koidø membranos yra perforuotos – sky-lëtos. Bet tai nëra áprastinës skylutës. Jossudaro siaurus membraninius kanalus,kurie vadinami fretais.

Granose keliais aukðtais (2 pav.) iðsi-dësto chlorofilo molekulës. Chlorofilas –ádomiausia organinë medþiaga Þemëje.Jo sudëtis iðtirta, pavyko net já susintetin-ti. Ir tai padaryta neseniai – maþiau nei

prieš 50 metø. Á jo sudëtá áeina anglis (C),vandenilis (H), deguonis (O2), azotas (N)ir magnis (Mg). Yra keli chlorofilo tipai.Chlorofilo a molekulës formulë yra tokia:C55H72O5N4Mg. Chlorofilo þalia spalva pri-klauso nuo magnio.

Chlorofilo cheminë sudëtis, o tai svar-bu paþymëti, yra nepaprastai panaði á kitoorganiniame pasaulyje paplitusio pigmen-to hemoglobino (gr. haima – kraujas).Chlorofilas – þaliasis augalø pigmentas irhemoglobinas – raudonasis kraujo pig-mentas skiriasi tik tuo, kad chlorofilo mo-lekulës branduolá sudaro magnis, o he-moglobino – dvivalentë geleþis. Ðiø pig-mentø artima prigimtis parodo þaliøjø au-galø ir gyvûnø giminystës ryðius, jø kilmësbendrumà, taip pat Gamtos – ðios talen-tingiausios kûrëjos nepaprastà taupumà.

Fotosintezës procesui, be chlorofilo,akumuliuojanèio saulës energijà, ir van-dens – vandenilio ir deguonies ðaltinio, rei-kalingas anglies dioksidas (CO2). Dalyvau-jant šešioms anglies dioksido molekulëms(6CO2), dvylikai vandens molekuliø(12H2O), chlorofilo pigmente sukauptossaulës energijos dëka sintetinama gliuko-zës (C6H12O6) molekulë, taip pat iðskiria-mos 6 deguonies (6O2) molekulës.

Tas paslaptingasis

RapolasLIUÞINAS

Vanduo gyviesiems organizmams yra bûtinas. Jo yra visose organizmo dalyse.Augalo, gyvûno ir þmogaus apie tris ketvirtadalius kûno sudaro vanduo. Jeiorganizme nebûtø vandens, jame negalëtø vykti gyvybei svarbûs procesai –medþiagø apykaita, kitaip – metabolizmas (gr. metabole – pakeitimas).

vandens laðas

Prof. KarolisJANKEVIÈIUS

VðÁ „Grunto valymo technologijos”

KutikulaVirðutinis epidermis

Statinis audinys(parenchima)

Purusis audinys(parenchima)

Apatinis epidermis

Þiotelë

Chloroplastoapvalkalelis

Stroma Granos Stromos tilakoidas

1 pav. Lapo sandara 2 pav. Chloroplasto fragmentas

Fotosintezë – sudëtingas virsmasÞymëtøjø atomø metodas (radioakty-

vieji izotopai) padëjo nustatyti, jog foto-sintezës procesas vyksta dviem – ðvie-sos ir tamsos – fazëmis. Pirmajai fazei aretapui reikalinga ðviesa, antroji vyksta irðviesoje, ir tamsoje (3 pav.). Ðviesioji fa-zë sutelkta granose (þaliojoje frakcijoje).Tamsiosios fazës virsmai vyksta bespal-vëje stromoje.

Fotosintezës eiga yra tokia: chlorofilomolekulës sugeria saulës spinduliø ener-gijà – sugauna gausybæ ðviesos kvantø,kuriø energija teikiama fotosintezei.

Ðviesa Ðiluma

Ðviesusis etapas(tilakoidø pigmentø sistema)

H2O O2

2NADP 2NADP/H 3 ADP+3 P 3 ATP

CO2

Tamsusis etapas(Kalvino ciklas

stromoje)

Ðiluma

Anglia-vande-niai

3 pav. Fotosintezës schema


4 pav. Vienalàsèiø þaliadumbliø kai kurios rû-ðys ir jø formos: 1–4 – Chloroccum sp. (1 – su-brendusi làstelë, 2 – zoosporø formavimasis, 3 –zoospora, 4 – jaunos làstelës, atsirandanèios iðzoosporø); 5–7 – Chlorella sp. (5 – subrendusi làs-telë, 6 – autosporø formavimasis, 7 – autosporosið motininës làstelës patenka á aplinkà; 8–9 –Oocystis pseudocoronata, pavienë làstelë ir auto-sporø formavimasis; 10 – Selenastrum bibraianum;11 – Ankistrodesmus acicularis

5 pav. Augalinio planktono (fitoplanktono)dauginimosi dinamika eþeruose: I – biogeninës(maisto) medþiagos, II – ðviesa, III – temperatûra,IV – fitoplanktonas

Saulës energijos, kuri sugeriama ðvie-sos fazëje, dëka susidaro adenozintrifos-fato (ATP) molekulës, o nikotinamidade-nindinukleotido fosfatas (NADP) redukuo-jamas á NADP·H2 (tai vandenilio prijungi-mas prie cheminio junginio molekulës).Ðioje ðviesos fazëje susiskaido vanduo,iðsiskiria molekulinis deguonis (3 pav.).

Angliavandeniø (gliukozës) sintezëvyksta tamsiosios fazës metu. O ið kurðiam vyksmui gaunama energija? Ji atsi-randa, kai ATP (adenozintrifosfatas) virs-ta ADP (adenozindifosfatu), o NADP · H2oksiduojasi ir susidaro NADP. Ðviesos fa-zëje ðios medþiagos vël virsta ATP irNADP· H2.

ATP – didþiulis làstelës ir organizmoturtas. Ne atsitiktinai jis vadinamas ener-gijos akumuliatoriumi. Ðis akumuliatoriusiðsikrauna, kai ATP virsta ADP. Ákrauna-mas ðviesios fazës metu, kai kaupiamasaulës spinduliø energija. Tik þalieji au-galai geba atlikti ðá darbà.

Vandens augalaiVandens telkiniuose auga aukðtesnieji

augalai, tokie kaip nendrës, ðvendrai, van-dens lelijos, lûgnës, plûdës ir daugelis ki-tokiø rûðiø augalø. Juos vadiname mak-rofitais. Taèiau vandens telkiniuose vyrau-ja mikrodumbliai – fitoplanktonas (4 pav.).Fitoplanktono yra daug rûðiø. Jie skirsto-mi á þaliadumblius, pirofitinius, titnagdum-blius, euglendumblius, melsvadumblius(dabar juos vadiname melsvabakterë-mis). Ðie dumbliai, kaip ir sausumos þa-lieji augalai, vykdo fotosintezæ. Jø làste-lëse yra ne tik þaliojo pigmento chlorofi-lo, bet ir kitokio pigmento. Pigmentai tel-kiami chromatoforuose (gr. chroma –spalva, phoros – neðantis). Ðis organoi-das nëra toks sudëtingas kaip sausumosþaliøjø augalø chloroplastas. Paprasèiau-sià fotosintezës aparatà turi melsvadum-bliai (melsvabakterës). Ðá aparatà suda-ro periferinëje citoplazmos dalyje plaukio-janèios plokðtelës, padengtos pigmentu.

Manoma, kad melsvabakterës, atsira-dusios Þemëje prieð 3,5 mlrd. metø, ta-po þaliøjø augalø chloroplastø protëviais.To meto organizmai tiesiog ásiurbë mels-vabakteres. Jos prigijo savo ðeimininkolàstelëje. Atsirado simbiozë – abiem or-ganizmams naudingas sugyvenimas.Pradinio chloroplasto sandara per ilgustûkstantmeèius tobulëjo, darësi vis sudë-tingesnë ir tapo tobulu fotosintezës apa-ratu (2 pav.).

Gyvenimas vandenyje reikalauja pri-sitaikymo, tam tikrø kûno formø. Dauge-lis fitoplanktono atstovø yra rutulio formosarba turi skendëjimo ataugas, þiuþelius(4 pav.). Jø plûdrumas padidinamas làs-telei sukaupiant aliejus ir dujas. Visos ðiospriemonës leidþia fitoplanktonui laikytis

vandens pavirðiuje, kur fotosintezë yra pa-ti efektyviausia.

Fitoplanktonui yra bûdinga jø kiekiosezoninë kaita (5 pav.). Fitoplanktono kie-kio staigus padidëjimas sukelia vandens„þydëjimà” arba jo „pulsacijà”. Esti pava-

sarinis ir rudeninis vandens „þydëjimas”.Þiemà vandens telkinyje kaupiasi maistomedþiagos. Pavasará, kai pagerëja tem-peratûros ir apðvietimo sàlygos, mikro-dumbliai ðias maisto medþiagas – bioge-ninius elementus – energingai naudoja irsparèiai dauginasi. „Þydëjimas” nutrûks-ta sumaþëjus maisto iðtekliø vandenyje.Rudeniná „þydëjimà” taip pat nulemia pa-didëjæs biogenø kiekis vandenyje. Ðiam„þydëjimui“ atsirasti talkininkauja melsva-bakterës, kurios, pavyzdþiui, Anabaenarûðys, geba fiksuoti atmosferos moleku-liná azotà. „Þydëjimas“ baigiasi, kai van-denyje sumaþëja mikrodumbliams bûti-na fosforo koncentracija.

Ekologinis metabolizmasVandens ekosistemoje, kaip ir visose

gamtinëse ekosistemose, vyksta organi-

nës medþiagos (o tai – mikrodumbliø bio-masë) gamyba (fotosintezës dëka). Ðibiomasë patenka á mitybos grandinæ.Vandenyje ja minta smulkûs gyvûniniaiorganizmai – zooplanktonas, dugne – zo-obentosas. Zooplanktonu ir zoobentosuminta stambesni organizmai – konsu-mentai. Ðie konsumentai esti pirminiai,antriniai, tretiniai, iki plëðriøjø þuvø. Þuvævandens organizmai – negyvoji organinëmedþiaga, vadinamasis detritas (lot. det-ritus – sutrintas), – taip pat patenka á su-dëtingà mitybos grandinæ (6 pav.). Ir netik. Detrità, ðià negyvà organinæ medþia-gà, skaido vandens bakterijos ir mikro-micetai. Atpalaiduojamas azotas, fosfo-ras, kalis, kalcis, siera bei kiti biogeniniai(mitybiniai) elementai. Jie naudojami fi-toplanktono làsteliø ir ávairiø jø kompo-nentø statybai. O tie komponentai – ami-norûgðtys, baltymai, nukleorûgðtys, vita-minai, fitohormonai ir deðimtys kitø bio-logiðkai aktyviø junginiø.

Mikrodumbliai pasiþymi savybe išskir-ti á aplinkà – vandená jø làstelës pagamin-tus junginius. Tie junginiai vadinami eg-zometabolitais (gr. exo – iðorë). Jie formuo-ja gamtinio vandens kokybæ. Vandens or-ganizmø gyvenimà, jø tarpusavio ryðius re-guliuoja egzometabolitai (6 pav.). Ðiø me-dþiagø – egzometabolitø apykaita vandensgyventojø bendrijose – hidrobiocenozësevadinama ekologiniu metabolizmu.

Mikrodumbliø gaminamos ir áaplinkà iðskiriamos aktyvios

medþiagosMikrodumbliai intensyviai sintetina vi-

taminus, ypaè B grupës, kuriø didþiàjàdalá iðskiria á aplinkà. Tokie B grupës vita-minai, kaip niacinas, B1 (tiaminas), B2 (ri-boflavinas), pantoteno rûgðtis, vitaminasB12 (kobalaminas), jungiami á fermentus(á kofermentø sudëtá) ir dalyvauja medþia-gø ir energijos apykaitos reakcijose.

Þmogaus ir gyvûnø organizmai vita-minø – ðiø svarbiø gyvybei junginiø – ne-sintetina. Juos turi gauti su augaliniumaistu. Kai trûksta vitaminø, atsiranda hi-povitaminozë. Tuomet sumaþëja organiz-mo atsparumas perðalimui, uþkreèiamo-sioms ir kitoms ligoms.

Vandens telkiniuose gausu amino-rûgðèiø. Jos dalyvauja ekologinio meta-bolizmo procesuose.

Aminorûgðtys yra laisvos arba áeina ábaltymø sudëtá. Baltymø sudëtyje yra 20pagrindiniø aminorûgðèiø. Mikrodumbliaigeba sintetinti visas pagrindines amino-rûgðtis. Þmogaus ir gyvûnø organizmassintetina tik kai kurias vadinamàsias pa-keièiamàsias aminorûgðtis. Tai alaninas,asparaginas, cisteinas ir kitos deðimt ami-norûgðèiø. Kità deðimtá aminorûgðèiø(izoleucinas, leucinas ir kt.) organizmas

Þiema Pavasaris Vasara Ruduo


7 pav. Chlorelës làstelës ávairios plëtotës stadijos

Aug

imas

Brendimas

Galutinis

subrendimas

Dalijimasis

6 pav. Fitoplanktono(vienalàsèiø dumbliø), zo-oplanktono ir bakterijø tar-pusavio ryðiai, pagrásti jøiðskiriamais medþiagøapykaitos produktais: M –vandenyje tirpios makro-molekulës

Gyvaszooplanktonas

Vienalàsèiai dumbliai

Organiniai fosforo junginiai

Þuvæszooplanktonas

Aminorûgðtys

Skaidymas,iðskiriamosM – makromolekulës

M hidrolizë iki jøskeveldrø

Bakterijos

Bakterijø hidrolitiniai egzofermentai

+ + +

++ +

turi gauti su maistu, jos vadinamos ne-pakeièiamosiomis.

Organizmas aminorûgðtis naudojafermentø (jø baltyminei daliai – apofer-mentui), taip pat hormonø ir kitø aktyviøjunginiø sintezei.

Mikrodumbliai sintetina sterolius, va-dinamus fitosteroliais. Þaliadumbliø 100 gsausos medþiagos tenka apie 100 mg ste-roliø. Ðie junginiai esti laisvos bûklës arbaáeina á kitø junginiø sudëtá. Jie svarbûs kaikuriø steroidiniø hormonø (kortikosterono,aldosterono ir kt.) sintezei. Yra biologiniømembranø struktûrinis komponentas.

Ávairiø ðaliø laboratorijose intensyviaitiriamos hidroekosistemø komponentøgaminamos èia paminëtos ir daugelis ne-paminëtø organiniø medþiagø. Nemaþàindëlá á gilesná metabolizmo reiðkiniø pa-þinimà áneðë mûsø ðalies specialistai.Mokslø daktarë G.Ðlapkauskaitë kartu sudaktarëmis G.Jankavièiûte ir I.Trainaus-kaite iðsamiai iðtyrë B grupës vitaminø(inozito, biotino, pantoteno rûgðties, tia-mino, piridoksino, nikotino rûgðties, pa-raaminobenzoinës rûgðties, vitamino B12)kiekio kaità fitoplanktono ir makrofitø bio-masëje, vandenyje, grunte priklausomainuo vandens telkinio trofiðkumo. Parody-tas ðiø vitaminø vaidmuo hidrobioceno-ziø funkcionavimui. Dr. A.Baranauskienëkartu su dr. B.Malamiene, atlikusios pla-taus masto hidrobakterijø kiekio ir sudë-ties tyrimus vandens telkiniuose, parodë,koks yra organinës medþiagos minerali-zacijos procesø intensyvumas juose. Dr.V.Grybauskienë iðtyrë hidrolitiniø fermen-tø (proteinaziø, amilaziø, celiulaziø) kie-kio kaità planktoniniø organizmø bioma-sëje ir aplinkoje vandens „þydëjimo“ me-tu. Daktarës A.Antanynienë, S.Budrienë,S.Maþeikaitë eksperimentais parodë,koks vaidmuo tenka á aplinkà iðskiria-moms aminorûgðtims ekologinio meta-bolizmo procesuose bei biologinio apau-gimo sàlygomis. Indolo dariniø (indolil-3-acto rûgðties) sezoninæ kiekio kaità fi-toplanktono biomasëje, vandenyje, grun-te bei ðiø junginiø poveiká planktoniniø or-ganizmø dauginimuisi parodë dr. A.Krevð,dr. R.Ðulijienë. Naudodamos radioaktyvio-sios anglies metodà, iðtyrë fitoplanktonofotosintezës intensyvumà – jo gebëjimà

gaminti organines medþiagas priklauso-mai nuo ávairiø aplinkos sàlygø (vandenstelkinio maistingumo, sezoniðkumo).

Uþsienio specialistams ðie darbai yragerai þinomi. Jie vertinami, cituojami jøpublikacijose, naudojami aiðkinant sudë-tingus ekologinio metabolizmo reiðkinius.

Aktyviø medþiagø – metabolitønaudojimas

Biologiðkai aktyvios, vandenyje tirpiosorganinës medþiagos ne tik palaiko or-ganizmø tarpusavio ryðius, darnià orga-nizmø bendrijà – hidrobiocenozæ, bet irgali bûti sëkmingai naudojamos ávairiemspraktikos reikalams.

VðÁ „Grunto valymo technologijos”(„GVT”), valydamos gruntà, uþterðtà naf-tos produktais, kai jis sausokas, já drëki-na. Naudojamas vanduo, kuriame augamikrodumbliai (25–30 mg biomasës/1 lit-re). Ðiø dumbliø á vandená iðskiriami B gru-pës vitaminai ir aminorûgðtys – statybinëmedþiaga naftà oksiduojanèiø mikroorga-nizmø fermentø gamybai. Taip biovaly-mas, naudojant mikrodumblius, intensy-vinamas.

Mikrodumblius praktiniams reikalamsgeriau ir lengviau naudoti, kai jie augina-mi dirbtinëse mitybinëse terpëse. Daþ-niausiai auginama paprastoji chlorelë(Chlorella vulgaris). Tai – þaliadumblis.Plaèiai paplitæs. Làstelës smulkios, iki 15mikronø skersmens (4 pav.). Làstelëje estivienas taurelës pavidalo chromatoforas.Dumblis lytiðkai nesidaugina. Dauginasiautosporomis (7 pav.) Jos formuojasi mo-

tininëje làstelëje, subræsta, tampa sava-rankiðkos ir pradeda naujà augimo ciklà.

Chlorelës biomasës cheminë sudëtisir kultivavimo sàlygos

Paprastoji chlorelë dël jos puikiø,praktiniam naudojimui tinkamø savybiødaugelio valstybiø (JAV, Rusija, Japoni-ja, Vokietija, Prancûzija ir kt.) laboratori-jose tiriama daugiau kaip 50 metø. Ypaèintensyviai tyrinëjama Karnegio institu-te, Berklio ir Stanfordo universitetuose.

Ðio dumblio làstelëse yra 50–60 proc.baltymø. Baltymuose yra visos vadina-mos nepakeièiamomis aminorûgðtys.Angliavandeniø dumblio biomasëje yra18–20 proc., lipidø (juos daugiausiai su-daro nesoèiosios riebiosios rûgðtys) –20–30 procentø.

Dumblis gamina ávairias biologiðkaiaktyvias medþiagas, ypaè B grupës vi-taminus. Dumblio sausos medþiagosviename grame randama (mkg/g): bio-tino – 0,2; tiamino (vit. B1) – 23,0; ribof-lavino (vit. B2) – 37,0; pantoteno rûgð-ties (vit. B3) – 8,6; piridoksino (vit. B6) –2,5; aminobenzoinës rûgðties – 24,0; fo-lio rûgðties – 47,0.

Sukurtos dumblio auginimo – kulti-vavimo technologijos. Jø yra du tipai:masinë dumbliø kultûra gamtinëmis (at-viromis) sàlygomis ir intensyvus dumbliøauginimas uþdaruose árenginiuose, ku-riuose visi auginimo parametrai automa-tiðkai valdomi ir kontroliuojami.

Dumblio augimui ir fotosintezei bûti-na ðviesa, anglies dioksidas (CO2) ir ati-tinkamas kiekis biogeniniø (azoto, fos-foro, magnio, kalio, geleþies) elementøir mikroelementø.

Chlorelës intensyvi fotosintezë vyks-ta ir gausi jos biomasë gaunama, kai ðvie-sos intensyvumas esti ne maþesnis kaip100–200 ir siekia 400–500 erg (cm2) per1 sek. Pageidautina terpës anglies diok-sido (CO2) koncentracija – iki 1,5 procen-to. Terpës temperatûra, jei auginamosmezofilinës kultûros, – 29–35 oC (8 pav.).

Pagrindinis ðiø darbø tikslas tyrimøpradþioje buvo sukurti didelio fotosinte-tinio pajëgumo dumblio kultivavimo sis-temas, o dumbliø biomasæ, kuri turtingavertingø baltymø, panaudoti maistui.

Chlorelæ taip pat buvo bandoma nau-doti nuotekoms valyti – kaip deguoniestiekëjà mikroorganizmams, skaidan-tiems organines medþiagas.

Chlorelë buvo tiriama kaip uþdarosekologinës sistemos – kosmonautø ka-binos komponentas, tinkantis oro biolo-ginei regeneracijai. Pravartu paminëti,kad chlorelë labai sëkmingai naudotakaip testorganizmas fundamentaliems ty-rimams. Garsusis O.Varburgas praëjusioamþiaus pirmojoje pusëje kvëpavimo pro-


CO2 koncentracija, proc.

8 pav. Chlorelës kultûros fotosintezës in-tensyvumo [O2 l/suspensijos 1 l/per parà] pri-klausomybë nuo CO2 koncentracijos, šviesosintensyvumo (tûkst. erg/cm2/per 1 sek.)

Foto

sint

ezës

int

ensy

vum

as

Ðviesos intensyvumas

cesams tirti naudojo chlorelæ. Jo dar-bai paþymëti Nobelio premija. Prieð50 metø M.Kalvino vadovaujama spe-cialistø grupë per daugiau nei 10 me-tø iðtyrë, naudodama chlorelæ, foto-sintezës tamsiàjà fazæ (3 pav.). Ji pa-vadinta Kalvino ciklu, o pats Kalvinastapo Nobelio premijos laureatu.

Naudokime chlorelës gaminamasaktyviàsias medþiagas

,,GVT” iðbandë chlorelës egzo-metabolitus induoèiø augalø ðaknøsistemos augimui spartinti ir jos bio-masei didinti (darbà vykdë dr. I.Pa-unksnytë). Atsirado tokiø tyrimø po-reikis. Mat „GVT” uþterðto grunto bio-valymo baigiamojoje stadijoje (pvz.,kai jame tokio tarðalo, kaip mazutas,lieka iki 6000mg/kg) naudoja fitore-mediacijos metodà. Jo esmæ suda-ro terðalui atspariø augalø atranka irnaudojimas. Ðiø augalø ðaknø siste-mai sustiprinti jø sëklos buvo mirko-mos chlorelës suspensijoje. Atlikusserijà bandymø, paaiðkëjo, kad ak-tyvacijos fazës (tuo metu fermentai irmaisto medþiagos atpalaiduojami)sëklas 8–12 val. mirkant chlorelëssuspensijoje, pagerëja jø dygimas,padidëja dygimo energija, tolesnisontogenetinis augalo augimas, ðak-nø biomasë, palyginti su kontroliniuvariantu, padidëja beveik du kartus.

Tai dëmesio verti rezultatai. Juk ðáprieðsëjiná mirkymà, atlikus papildo-mus bandymus, galima naudoti labaiplaèiai. Mikrodumblio egzometaboli-tais galima apdoroti beveik visas þe-mës ûkio kultûras, o ir miðko ûkyje nau-dojamas augalø sëklas, ir padidinti jøproduktyvumà keliolika procentø.

Chlorelës egzometabolitais akty-viai domisi medicinos specialistai. Kli-nikiniai tyrimai parodë, kad dumbliobiomasë ir jos egzometabolitai stipri-na imuninæ sistemà (stimuliuoja imu-niniø làsteliø ir makrofagø aktyvumà),gerina virðkinimà ir kepenø veiklà, re-guliuoja kraujospûdá, pasiþymi antiok-sidacinëmis savybëmis, organizmàaprûpina vitamininëmis medþiagomis.

„GVT”, tirdama chlorelës augini-mo sàlygas ir naudodama ávairios mi-neralizacijos vandenis, taip pat rem-damasi klinikiniais chlorelës tyrimais,priëjo iðvadà, kad šá mikrodumblá ir jogaminamus produktus galima plaèiainaudoti sveikatingumo reikalams. Jeisausos mikrodumblio masës (pvz.,100–120 mg vienam litrui) ádësime ágeriamà mineraliná vandená, gausimeefektyvø veikliø ir naudingø sveikataiorganiniø ir mineraliniø junginiø deri-ná. Jei ðis pasiûlymas bus ágyvendin-

Keramikos raidà paþinti yra labai svar-bu Lietuvos proistorës tyrinëtojams, sie-kiantiems nustatyti lietuviø etnogenezësbruoþus. Dirbiniø technologijø ir stiliø kaitaatspindi tiek vidinæ konkreèios kultûrosraidà, tiek jos iðorines átakas, ryðius sukitomis kultûromis. Mûsø kraðte moliniaiindai naudoti nuo neolito laikø, jø ðukiørandama ketvirtojo tûkstantmeèio prieð Kr.archeologiniuose sluoksniuose. Daugiau-sia jie skirti gaminti maistà, laikyti jo at-sargas. Yra moliniø þibintø, o kai kurie in-deliai galëjo turëti ir ritualinæ paskirtá. La-bai ávairus ir sudëtingas lietuviðkosios ke-ramikos paveldas dar nesulaukë iðsamiøtyrinëjimø bei apibendrinimø. Pirmasisþingsnis á tai turëtø bûti specializuotos mu-ziejinës ekspozicijos.

Utenos rajono Leliûnø miestelyje, se-nojoje mokykloje, statytoje praëjusioamþiaus pradþioje, 2000 m. pabaigoje du-ris atvërë keramikos muziejus. Vieninte-lis toks ne tik Aukðtaitijoje, bet ir visojeLietuvoje. Privaèia iniciatyva ákurtas ke-

Prof. Libertas KLIMKA

ir jo k

tas, mûsø kraðto þmonëms reikës ma-þiau vaistø, kurie nuolat brangsta.

Visai realu su chlorelës pagalba su-maþinti anglies dioksido koncentraci-jà atmosferoje. Visuotinai þinoma CO2

átaka klimato ðilimui Þemëje. Didëjantianglies dioksido koncentracija (kasmetCO2 kiekis pasauliniu mastu padidëja20 mlrd. tonø) gali sukelti daug nepa-geidautinø reiðkiniø ir hidrosferoje, irsausumoje (litosferoje). Atkakliai ieðko-ma bûdø CO2 kiekiui stabilizuoti.

Chlorelë yra fotosintezæ vykdantisorganizmas. Ðiai sintezei naudojamasCO2 (8 pav.). Chlorelë vienam asimi-

liatø gramui sunaudoja 1,5 g CO2. At-mosferoje CO2 yra apie 0,034 proc.pagal tûrá, arba 0,5g/m3. Deðimt irdaugiau kartø CO2 yra patalpose (tvar-tuose), kuriose laikomi galvijai. Ðá CO2

ámanoma utilizuoti árengus naðiusdumblio auginimo árenginius. Ðiuolai-kinës techninës priemonës leidþia pa-talpø orà, ásodrintà CO2, panaudotidumblio mitybinei terpei. Dumblio bio-masës gamyba bûtø rentabili, nes ter-pë, turinti aktyviøjø medþiagø, bûtøpanaudota gyvuliams girdyti, paða-rams gaminti. Gyvuliai bûtø sveikes-ni, o jø produkcija – kokybiðkesnë.

Chlorelës ir jai artimø mikrodum-bliø gaminamos biologiðkai aktyviosmedþiagos, jø savybës dar tik pradë-tos tirti. Ðiuo metu atsiranda naujø bû-dø ðioms medþiagoms iðgauti ir tirti.Apsieinama be organiniø tirpikliø.Naudojamos priemonës, pagrástosnano- bei hiperfiltracija ir kitomis na-notechnologijomis.

VðÁ „Grunto valymotechnologijos”


Vytautas Valiuðis

Keramika – antroji seniausia po akmens gludinimo ir græþimo techno-logija þmonijos istorinëje raidoje. Molio dirbiniø bûta jau prieð 12–13tûkstanèiø metø. Iðmokus degti puodus, buvo galima ið esmës pakeistiir maisto ruoðimo bei jo atsargø laikymo bûdus. Tai këlë gyvenimokokybæ, spartino paþangà. Pagal keraminiø indø formà ar puoðybosbûdà ávardijamos ávairios neolito ir þalvario amþiaus kultûros. Ketvir-tajame tûkstantmetyje prieð Kr. Rytø ðalyse buvo iðrastas þiedimoratas. Keramikos dirbiniai labai paplito senovës Graikijoje ir Romosimperijoje. Antikos gyvenvieèiø kultûrinius sluoksnius archeologairanda tiesiog iðtisai susidariusius ið puodø ðukiø.

keramikosmuziejus

ramikos muziejus netrukus tapo Utenoskraðtotyros muziejaus filialu. Muziejausrinkiniø sudarytojas ir muziejaus suma-nytojas, ekspozicijø autorius – ne profe-sionalus muziejininkas, o tautodailininkaskeramikas Vytautas Valiuðis.

Leliûnø V.Valiuðio muziejuje eksponuo-jama daugybë tradicinës taikomosios ke-ramikos dirbiniø: puodø, puodyniø, puo-deliø, àsoèiø, palivonø, lekø, laukneðëliø,terliø, aguontryniø, dideliø dubenø ir du-benëliø, vazø, þvakidþiø, indø grietinei at-skirti ir kitø ávairiausiø formø bei ávairiau-

sios paskirties moliniø dirbiniø, nuþiestøkitados ir ðiandien. Jie surinkti ið skirtingøLietuvos vietoviø, atspindi ir amato raidà,ir meistrø talentus. Ðtai lieknas iðtásæs aukð-taitiðkas àsotis, þemaitiðkas – pilvotesnis,suvalkietiðkas – su rumbu prie dugnelio.Galima manyti kai kuriuos puodus skai-èiuojant ir antrà ðimtà metø.

Ekspozicijà pagyvina paveikslai ir me-dþio droþiniai puodþiaus darbø tema. Èiagalima iðvysti net patá Dievà, lipdantá puo-dà. Labai savitas, ne tradiciðkai muzieji-nis yra paèiø keramikos dirbiniø ekspo-navimas. Tik dalis jø iðdëstyti lentynose,– kiti pamauti ant ðakoèiø, sustatyti antsuoleliø, sudëstyti ant akmenø krûsniø,suguldyti á baltà smëlá, sukabinti ant akëè-virbaliø. Yra muziejuje ir dekoratyvinës ke-ramikos dirbiniø: moliniø ðvilpyniø, taippat skulptûrëliø, gamintø pokario metaisDailës kombinate.

Prie keramikos dirbiniø labai tinka ir ki-tos rûðies etnografiniai eksponatai – min-tuvai, ðepeèiai, ðukos linams ðukuoti, tri-

namosios ir sukamosios girnos, ratai, ku-bilai, geldos, anderës, gorèiai, melþtuvës,muðtuviai, rankðluostinës, ávairiø formø bu-teliai, lygintuvai, rumbës, kauðai, grûstu-vai, koèëlai, bezmënai, vedegos, skliutai,kryþiø (stogastulpiø) virðûnës, spintelës, ki-ti buities árankiai ir padargai. O ypaè dë-mesá patraukia piestø rinkinys – jø formosarchajiškos ir monumentalios. Ir reikia pri-paþinti, kad meninë nuovoka ir skonis Vy-tauto Valiuðio neapgauna: toks pateikimasvisiðkai atitiko tradicinio amato raidos mu-ziejaus koncepcijà.

Reikia pamatyti – iðties áspûdinga ko-lekcija! Ið viso buvusios Leliûnø pradinësmokyklos klasëse galima apþvelgti perkeletà tûkstanèiø daiktø. Ir dar keli ðimtai

paties tautodailininko þiestø puodø, va-zø, vazeliø, þvakidþiø, dekoratyviniø pa-no. Kolekcija atsirado vien tik meistro Vy-tauto Valiuðio pastangomis. Þinia, surink-ta ne per vienus metus. 2001 m. vasario2 d. dovanojimo aktu visas ðis turtas per-duotas Utenos kraðtotyros muziejui, pa-lydint tokiais meistro þodþiais: „Tegu ðikolekcija ragins mûsø þmones labiau sau-goti ir branginti tëveliø ir seneliø paliki-mà“. Ið pradþiø eksponatai uþëmë tik da-lá antrojo mokyklos aukðto, vëliau muzie-jus iðsiplëtë, „nusileido“ ir á pirmàjá aukð-tà. 2004 m. Utenos savivaldybë skyrë lë-ðø langams keisti, fasadui nudaþyti.

Pirmame aukšte – parodø salës ir mo-komosios dirbtuvës. Þiesti puodus èia galipamëginti visi muziejaus lankytojai. Mu-ziejuje taip pat árengta patalpa vaizdo ára-ðams þiûrëti, kad atvykæ ið toliau lankyto-jai galëtø geriau susipaþinti su puodþiausdarbu. Tvarkoma ir muziejaus aplinka,siekiant èia árengti ekspozicijos tàsà – me-dþio ir akmens skulptûrø parkà tradiciniø



amatø tema. Ákûrëjo nuostata tvirta – „Kai-mo muziejus turi bûti geresnis uþ miesto,kad þmonës èia atvaþiuotø. Niekas èia ne-vaþiuos, jei muziejus bus toks pats kaipir visi kiti...“ Todël edukacinëje klasëjeskamba muzika, atokvëpio valandëlæ ge-riama arbata. Meistras svajoja, kad tarpèia atvykstanèiø mokinukø atsiras tokiø,kurie kada nors pratæs jo darbus.

Apie puodþiaus amatà Vytautas Valiu-ðis gali kalbëti valandø valandas; ir poetið-kai, ir ákvëptai, ir su humoru. Jis – pats nuo-stabiausias Leliûnø keramikos muziejausgidas. Muziejuje V.Valiuðis rengia tautodai-lininkø ir dailininkø profesionalø darbø pa-rodas, poezijos ir muzikos vakarus. Tradi-ciniu renginiu tapo jau ne kartà skambë-jæs Lietuvos nacionalinës filharmonijos so-listës Juditos Leitaitës reèitalis „ Molis pra-byla kaip muzika“. Tautodailininko dirbtu-vëse praktikà atlieka Dailës akademijosstudentai, èia vyksta medþio droþëjø irskulptoriø plenerai. Su muziejumi ir jo ákû-rëju susipaþinti turëjo progos LTV þiûrovaiS.Bartkaus ir Z.Kelmickaitës laidose.

Á Leliûnus Vytautas Valiuðis atsikëlë,paveldëjæs ið tëvo puodþiaus dirbtuvëlæmiestelio pakraðtyje. Puodþiaus bûta ir se-nelio, ir dëdës Stasio. Vytautas gimë Pa-nevëþyje 1950 m. birþelio 16 dienà. Jau-natviðkose svajonëse gyvenimo laimæ re-gëjo cirko arenoje, dþiazo muzikoje. Ta-èiau bebaigiant Utenos vidurinæ mokyk-là, dailës mokytojas Vytautas Petronis ta-rë: „Mesk muzikas ðonan; bûsi arba ke-ramikas, arba skulptorius”. Pranaðiðki bu-vo tie þodþiai… Þiedimo amato V.Valiuðispramoko „Jiesios” gamyklos kursuose,kuriuos lankë po tarnybos sovietinëje ar-mijoje. Tada ásidarbino toje gamykloje ke-ramiku, taèiau netrukus perëjo á Kaunodailës kombinatà, vildamasis kûrybiðkes-nës aplinkos. Ten dþiaugësi bendravimusu tuometinio Dailës instituto studentaisir dëstytojais, atliekanèiais praktikos uþ-duotis. Tà laikotarpá meistras ir vadina sa-vo tikràja keramikos mokykla. 1980 m. ap-sisprendë verstis ið puodþiaus amato sa-varankiðkai, tardamas, kad sykiu bûsiàsir menininkas, ir verslininkas.

Nelengva buvo kûrimosi Leliûnuosepradþia. Dirbtuvës netrukus kaþkaip más-lingai sudegë. Sklypas paþliugæs, nendry-nais ir krûmynais apëjæs. Viskà teko pa-kelti savo darbu, tik þmonai Vandai talki-nant. Ðiandien, atsigræþus atgal, rezulta-tai tokie: iðauginti vaikai – duktë Kristinair sûnus Artûras, pastatyti jaukûs namai,kuriuos puoðia graþûs sklypo þeldiniai,árengtos didþiulës dirbtuvës, surinkta puikietnografinë kolekcija. Kaip visa tai pavy-ko padaryti? „Ogi turint 25 paros valan-das“, – atsako šaipokas Vytautas. Vienin-telis pragyvenimo ðaltinis tebuvo molis.Pradëta nuo kelioniø skolintu veþimaièiuá Utenos turgø, tada – autobusu á mugessu dviem maiðais puodø. O dar netikëtaiprabudusi kolekcionavimo aistra, kartà ra-dus ðiukðlyne iðmestus, „nebemadin-gais” tapusius puodus. Prasidëjo kelio-nës po kaimus, ieðkant senøjø meistrøpalikimo. Ir ne tik keramikos dirbiniø, betapskritai etnografiniø daiktø, padarytø sumeile, sauganèiø rankø ðilumà.

Nuo 1980 m. Vytautas Valiuðis daly-vauja rajoninëse, respublikinëse ir tarp-tautinëse kûrybos darbø parodose, ke-ramikø simpoziumuose. Lietuvos tauto-dailininkø sàjungos nariu tapo 1996 me-tais. 1999 m. jam áteikta Utenos rajono

meno ir kultûros premija, 2002 m. apdo-vanotas nusipelniusio Utenos miestuiþmogaus premija. Þemës ûkio ministeri-ja ávertino V.Valiuðio veiklà nominacija„Kaimo spindulys 2005“. Didþiausio áver-tinimo meistras sulaukë 2005 m., kai Kur-ðënuose buvo tituluotas Lietuvos puodþiøkaraliumi bei gavo meno kûrëjo statusà.Jam taip pat priklauso aukðèiausio kera-mikos dirbinio Lietuvoje þiedëjo titulas. Ta-èiau, kaip pats meistras sako, iki pasau-lio rekordo dar trûksta 9 centimetrø. 2006m. V.Valiuðis apdovanotas Kultûros minis-terijos premija uþ tradicinës kultûros puo-selëjimà, o konkursinëje liaudies menoparodoje uþ taikomosios dailës 2007 m.kûrinius pelnë „Aukso vainikà“.

Asmenines parodas energingasis tau-todailininkas rengia nuo 1998-øjø, kasmetpo keletà. Ekspozicijas mëgsta rengti pats,daro tai originaliai ir iðmoningai. V.Valiuðiodarbais daþniausiai dþiaugiasi Aukðtaitijair sostinë. 2006 m. V.Valiuðis buvo pakvies-tas savo keramikos dirbiniø ávairovæ eks-ponuoti Prancûzijoje, Tuffe miesto paro-dø namuose; nuveþë jø 140. O ásigyti jonuþiestà àsotá ar vazà galima Kaziuko mu-gëje arba per didþiàsias mûsø ðventes ren-giamas tautodailës muges. Nesibodi Puo-dþiø karalius, pasiekæs amato ir meno vir-ðûnes, pats savo dirbinius pirkëjui á ran-kas áduoti. Ir dar smagiu þodeliu palydëti,– tai taip pat senøjø meistrø tradicija.

Per 30 savo kûrybinio darbo metø meist-ras nulipdë ir nuþiedë ne ðimtà ir ne du, oðimtus tûkstanèiø dirbiniø. Tobulybës Vy-tautas Valiuðis siekia nuolat ir atkakliai, ið-bandydamas visas glazûras, visas techno-logijas. Nevengia iðklausyti patarimø tø spe-cialistø ir kolegø, kuriais tiki. Sako: „Visuo-met þaviuosi puikiu kieno nors darbu ir patsstiebiuosi taip padaryti. Tad ir trokštu þiesttaip, kaip skraido Kairys...“

Vytautas nemëgsta, kai já vadina ke-ramiku ar tautodailininku. Sakosi esàs pa-prastas kaimo puodþius, potrauká ðiamamatui paveldëjæs ið ðeimos tradicijø. Ta-èiau kokia subtili formos pajauta! Ir kiek-vienas dirbinys techniðkai tobulai paga-mintas... Tik V.Valiuðis geba juodajai kera-mikai suteikti vaivorykðtiná þvilgesá, iðde-koruoti spalvota glazûra. Tai jo paties iðto-bulintos technologijos. Meistro þodþiais:„Juodoji keramika – kaip saksofono mu-zika: skambanti ornamentø ávairovë, me-


taliniai spalvø blyksniai, spinduliuojanti ði-luma ir visada paslaptinga tobula forma“.

Rinkdamas muziejui eksponatus, V.Va-liuðis gerai iðstudijavo Lietuvos etnografi-niø regionø þiedimo stilistikà. Taèiau patámeistrà domina ir viso pasaulio puodinin-kystës meno kryptys, stiliai, ávairovë. Ið tojis semiasi idëjø savo autoriniams darbams.Þino savo meistrystës vertæ ir kaip tikrasaukðtaitis nesislepia kuklumo kiaute, vadi-na save keramikos fanatiku. Turi Vytautassavàjà gyvenimo filosofijà, subrandintà irkarèiø nusivylimø, ir kûrybiniø pasiekimø,pripaþinimo, visuomenës ávertinimo...

Ákvëpimà kûrybiniam darbui VytautuiValiuðiui atneða klasikinë muzika ir poezi-jos posmai. Kaip pats sako: „Kai paimi árankas molio gabalà, mintys turi bûti ge-ros, o rankos – ðvarios. Negalima uþpyk-dyti molio ir þiedimo rato“. Darbastalis Vy-tautui – ðventa vieta; ir jeigu kurià dienànegalëtø prie jo atsisësti, priëjæs atsipra-ðo savo „altoriaus“. Molis Vytauto ranko-se atgyja, suðyla ir tampa meno kûriniu.Besisukantis þiedimo ratilas ir talentingospuodþiaus rankos ðlapià molio grumstàbematant paverèia grakðèia vaza, apva-liaðoniu àsoèiu, laiba þvakide ar minia-tiûrine puodynële, á kurià telpa vos vie-nas gëlës þiedelis… Èia Vytautas „dþia-zuoja“ – kûrinys gimsta be iðankstinio su-manymo, improvizuojant. Dekorà varto-ja saikingai, taip, kad jis nelauþytø dirbi-nio formos, o tik jà pabrëþtø. Èia jo nuo-stata tokia: „Tik nereikia stengtis pergud-rauti savæs ir gamtos, tada savaime for-ma ir ornamentas atsiranda“. Ornamen-tus tradiciniø formø gaminiams imàs iðetnografiniø daiktø puoðybos.

Darbai veja darbus, todël paèiam mu-ziejaus sumanytojui ir steigëjui nëra ka-da ilsëtis. Þinoma, visoms Leliûnø muzie-jaus idëjoms ir uþmojams ágyvendinti vie-no þmogaus pastangø bei entuziazmonepakanka. Meistrui talkina muziejininkai,kultûros darbuotojai, pedagogai. Neabe-jotina, kad greitai á Vytauto Valiuðio kera-mikos muziejø plûstelës lankytojø grupësne tik ið Lietuvos, bet ir ið uþsienio. Jaudabar reikia tam ruoðtis, planuoti, kaipmiestelis galëtø sukurti sveèiams paslau-gø infrastruktûrà. Bendri muziejaus ir Le-liûnø bendruomenës kultûros projektaibûtø naudingi visiems. Vienas jø – amatøcentro prie muziejaus steigimas.

Keletas þodþiø apie ðios konferen-cijos rengimo istorijà. Konferencija pir-mà kartà buvo surengta 2002 m., sie-kiant sudaryti instituto jauniesiemsmokslininkams galimybæ pristatyti sa-vo tyrimø rezultatus bei susipaþinti sukolegø vykdomais tyrimais, aptarti suenergetikos sektoriumi susijusias aktu-alijas. Nuo 2002 m. kasmet rengiamakonferencija populiarëjo, dabar konfe-rencijoje kasmet sulaukiama dalyviø iðávairiø Lietuvos mokslo ir tyrimø institu-cijø (Kauno technologijos universiteto,Vytauto Didþiojo universiteto, VilniausGedimino technikos universiteto, Vil-niaus universiteto, Ðiauliø universiteto,Klaipëdos universiteto, Geologijos ir ge-ografijos instituto). Konferencijos ren-gëjø pastangomis konferencija tapo þy-miausiu kasmeèiu jaunøjø mokslinin-kø, dirbanèiø energetikos srityje, ren-giniu Baltijos jûros regione. Ðiø metøkonferencijoje sulaukta gausaus bûriojaunøjø mokslininkø ið kaimyniniø vals-tybiø mokslo ir tyrimø institucijø – A.V.Lykovo ðilumos ir masës mainø institu-to (Baltarusija), Nacionalinio Ukrainosuniversiteto, Taraso Ðevèenkos nacio-nalinio Kijevo universiteto (Ukraina), Ry-gos technikos universiteto, Latvijos uni-versiteto, Fizikinës energetikos institu-to (Latvija), Talino technologijos univer-siteto (Estija), taip pat ið Salento uni-versiteto (Italija) ir Federalinio techno-logijos universiteto (Nigerija).

Konferencija, sulaukusi nemaþaisveèiø ið kaimyniniø uþsienio valsty-biø, pamaþu ágyja tarptautiná pripaþi-nimà. Ðiø metø konferencija buvo ren-giama jau anglø kalba, praneðimø me-dþiaga – CD taip pat iðleista anglø kal-ba. Tai paskatins ne tik Lietuvos jau-nøjø mokslininkø bei kolegø ið uþsie-nio tyrimø rezultatø sklaidà, bet ir su-darys palankias sàlygas tolesniambendradarbiavimui. Konferencija su-laukë daug teigiamø atsiliepimø ið kon-ferencijoje dalyvavusiø mokslo dar-buotojø bei jaunøjø mokslininkø, kasakivaizdþiai parodë ðios konferencijosaktualumà ir reikalingumà. Instituto va-dovybës ir rëmëjø parama bei palan-kûs dalyviø vertinimai skatina LEI Jau-nøjø mokslininkø sàjungà toliau puo-selëti ir plësti konferencijos, kaip jau-nøjø energetikos problemø tyrëjø kas-meèio susitikimo, keitimosi idëjomis irpatirtimi bei naujø mokslinio tyrimoágûdþiø tobulinimo, idëjà.

Kaip áprasta konferencija ávykoKaune, jaunam dalyviui patraukliamesporto ir universitetø mieste, ásikûru-siame Nemuno ir Neries upiø santa-koje. Kaunas garsus ne tik tuo, kad taivienintelis Hanzos miestas Lietuvoje,bet ir tuo, kad èia ákurta pirmoji Lietu-voje teatro mokykla, èia ávyko pirma-sis operos spektaklis, surengta pirmojiDainø ðventë ar pradëtos transliuoti ra-diofono laidos. Po konferencijos sve-èiai buvo pakviesti á konferencijos va-karienæ tautiniais motyvais, o kità dienà– á ekskursijà. Sveèiai aplankë KristausPrisikëlimo baþnyèià, nuo kurios tera-sos gërëjosi Kauno panorama, Vieny-bës aikðtæ, pasivaikðèiojo Laisvës alë-ja, po Rotuðës aikðtæ, apþiûrëjo Kau-no pilá.

LEI Jaunøjø mokslininkø sàjungosiniciatyvà kasmet rengti konferencijaspalaikë instituto vadovybë, skyrusi finan-sinæ ir kitokià paramà. Konferencijai pa-ramà taip pat skyrë Lietuvos valstybinismokslo ir studijø fondas, COST‘as ir Lie-tuvos ðilumos tiekëjø asociacija.

Pabendravæ mokslinëmis temomis,uþmezgæ kontaktus bei ágavæ naujospatirties, konferencijos dalyviai iðsiskirs-të, sutaræ susitikti konferencijoje 2010metais.

Maloniai kvieèiame visus besido-minèius dalyvauti kitoje konferencijoje„Jaunoji energetika 2010“, kuri vyks2010 m. geguþës 27–28 d. Lietuvosenergetikos institute, Kaune. Iðsames-nës informacijos galima gauti konferen-cijos internetinëje svetainëje www.cy-seni.com arba konferencijos sekreto-riato el. paðtu [email protected].

Konferencijos organizatoriai siekia,kad ði konferencija taptø þymiausiu jau-nøjø mokslininkø, dirbanèiø energeti-kos srityje, renginiu, todël nuolat ieðkoþymiø, didelës patirties turinèiø ir kon-ferencijos tematika vykdanèiø tyrimusmokslininkø, pageidaujanèiø prisidëtiugdant jaunuosius mokslininkus, irkvieèia juos tapti konferencijos redak-cijos kolegijos nariais.

Jei susidomëjote, kvieèiame susi-siekti su konferencijos rengëjais el. pað-tu: [email protected]

Lietuvos energetikos institutoJaunøjø mokslininkø sàjungaBreslaujos g. 3,LT-44403 Kaunashttp://jms.lei.lt, www.cyseni.com

Jaunoji energetika –dabartis ir ateitisAtkelta ið 25 p.



Tà gyvà ðaltiná ið profesoriaus JuozoBalèikonio þinojau esant tarmëse, todëlstengiausi já kiek galima daugiau pajaus-ti ir paþinti. O kalbos kultûra niekur ne-dingo, tik ji daugiau pakrypo á praeitá, –mane visà laikà domino tø vadinamøjømaþesniøjø kalbininkø ánaðas á kalbos kul-tûrà. Nuo seniai buvau susidomëjæs anks-ti mirusio kalbininko Andriaus Aðmanto(1906–1941) darbais. Esu parengæs tris

Dëk þodá prieturësi þodynàþodþio –

Atkelta ið 17 p.

jo knygas – „Ið lietuviø kalbos kultûrosistorijos: Andriaus Aðmanto darbai ben-drinës kalbos ir jos kultûros istorijoje“(1988), Andriaus Ašmanto „Rinktiniusraštus“ (1996) ir Andriaus Aðmanto pe-dagoginiø ir literatûriniø darbø rinkiná „Tau-tinis ugdymas ir tautos kultûra“ (2005). Odabar sëdþiu prie jo monografijos –dþiaugsmas ir malonumas, kurá patiriu,sunkiai nusakomas paprastais þodþiais,

– sako pašnekovas. Pasak jo jaunesnio-jo kolegos docento Antano Smetonos,kad ir kiek bûtø pasiekta mokslo srityje,kad ir kà atrastume ar sukurtume, visamûsø stiprybë galima tik atsirëmus á sa-vo pirmtakø darbus. Tai puikiai suprantair docentas Aldonas Pupkis. Todël dar vie-na ryðki jo veiklos sritis kaip tik ir yra kal-bininkø palikimo tyrimas ir skelbimas. Su-daryti ir Juozo Balèikonio „Rinktiniairaštai‘ (t. I–II, 1978–1982), knyga „Dëk þo-dá prie þodþio – turësi þodynà: atsimini-mai apie kalbininkà Juozà Balèikoná“ (kar-tu su Birute Goberiene, 2006 m.).

Deja, ðiandien kalbos kultûros sàjûdþiolaikas ið tikrøjø jau praëjæs. Gimtoji kalbanyksta, skursta, merdi svetimybiø uþkrës-ta ir goþiama. Jauni iškeliauja á miestus ir

Lietuvos biotechnologijø bendrovë„Fermentas“ pradëjo naujomis savybë-mis pasiþyminèiø biotechnologiniø rea-gentø kûrimo projektà. Á moksliniø tyrimøir technologinës plëtros projektà bus in-vestuota 6,3 mln. litø. Ið jø 3 mln. litø sky-rë Europos Sàjungos Europos regioninësplëtros fondas.

,,Sparèiai besiplëtojantiems gyvybësmokslams ir biotechnologijø pramonei rei-kia vis naujø molekulinës biologijos áran-kiø. Norëdamas iðlikti pasauliniu lyderiu,„Fermentas“ privalo bûti moksliniø tyrimøpriešaky”, – sakë ,,Fermento” mokslo di-rektorius prof. Arvydas Janulaitis.

Projektas „Naujos kartos molekulinësbiologijos árankiai“ vyks iki 2011 m., ja-me dirbs 39 tyrëjai – beveik pusë „Fer-mento“ Moksliniø tyrimø ir eksperimen-tinës plëtros centro specialistø. Planuo-jama, kad bus sukurta 15–20 naujomissavybëmis pasiþyminèiø molekulinësbiologijos árankiø ir parengta jø gamy-

„Fermentas“ pradëjo6 mln. litø vertës moksliná

projektà

bos techninë dokumentacija.Tokiemoksliniai tyrimai yra bûtini siekiant ágy-ti naujø þiniø ir jomis remiantis kurti nau-jus, paþangesnius, áprastiniams reagen-tams bûdingø trûkumø neturinèius pro-duktus.

,,Gavæ Europos Sàjungos paramàgalime iðplësti projektà, atlikti ir tuosmokslinius tyrimus, kuriems reikia dau-giau sànaudø ir laiko, taèiau kurie yrasvarbûs garantuojant ilgalaiká bendrovëskonkurencingumà”, – teigë dr. A.Lubys

Naujieji reagentai iš karto bus patei-kiami rinkai. Pirmieji produktai pasauli-næ rinkà turëtø pasiekti jau ðá rudená. Ágy-vendinus projektà, „Fermento“ Moksli-

niø tyrimø ir eksperimentinës plëtros cen-tre bus sukurtos penkios, kituose ámo-nës padaliniuose – 15 naujø darbo vie-tø. Numatoma pateikti dvi paraiškas tarp-tautiniams patentams gauti.

Praëjusiais metais net ketvirtá pajamø„Fermentas“ gavo iš produktø, sukurtøper pastaruosius 5 metus. 2008 m.moksliniams tyrimams ir eksperimenti-nei plëtrai bendrovë skyrë 6 mln. litø, taiyra 10 proc. visø pajamø.

Tyrimø bendrovës „Bioinformatics“duomenimis, „Fermentas“ savo rinkossegmente yra viena ið penkiø didþiau-siø pasaulio bendroviø ir uþima antrà pa-gal dydá pasaulinës restrikcijos fermen-tø rinkos dalá. Bendrovë yra EuroposDNR markeriø rinkos lyderë.

„Fermento“ produktai yra eksportuo-jami á 70 pasaulio ðaliø. Bendrovës Moks-liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros cen-tre dirba daugiau nei 80 darbuotojø. At-skiras moksliniø tyrimø padalinys „Fer-mente“ buvo suformuotas 2003 metais.Moksliniams tyrimams nuo pat centroveiklos pradþios vadovauja prof. A. Ja-nulaitis.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

9

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.9 (611) rugsëjis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-09-07SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

uþmirðta tarmæ, daug kas suka á kituspasaulius, iðveþdami ir savo tëvø, seno-liø þodþius, pamirðta juos, susvetimëja.Iðsivaikðto Lietuva. Ir palieka tik salelëspasaulio vandenyne, kaip antai ðiamesambûryje suskambusi Kazlø Rûdosmoksleivës pasekta dainuojamoji trum-putë tarmës pasakaitë, uþsiraðyta Kajac-kiðkës kaime apie volungæ, kuri nenorë-jusi gerti vandens, ir reiklusis pedago-gas sako iðgirdæs tik vienà nereikðmin-gà tarties klaidelæ... Todël viltis mirðtapaskutinë. Kai „vaikai iðeina ið namø, išei-na dainos iš trobos, daiktai iðeina ið na-mø, išeina þodþiai iš kalbos […] ir þo-dþiai gráþta á þodynà“ (Jonas Klimavièius)– galbût ið tarmiø þodynø ir gimtiejiþodþiai dar sugráð á þmoniø lûpas.

P.S.KRIVICKAS Uostamiestin suguþëjovisa Europa! ............................................................. 2

M.KUODYTË Aplinkosaugos vadybossistemos – Þaliøjø pirkimø indikatorius .................... 4

G.RADZVILAVIÈIÛTË Genai lemia ne viskà ............. 6

D.ÐTREIMIKIENË Kinijos hidroenergetikosstebuklas .................................................................. 7

J.GRIGAS Kiaura Þemës atmosfera ...................... 10

V.MERKYS Vinco Kudirkos satyrøpersonaþø prototipai .............................................. 12

G.ILGÛNAS Vytautinës Lietuvos paribiais ............. 15

J.SKOMSKIS Dëk þodá prie þodþio –turësi þodynà ......................................................... 16

P.S.KRIVICKAS Tiekburiø Lietuva darneregëjo! ............... 18

P.G.ADLYS, C.BUÈELYTË, V.TRUKŠINASStatistika ir mes ...................................................... 18

M.KARÈIAUSKAS Paþinti Þemës veidà ................. 20

S.SUZDALEVAS,S.GULBINSKAS,N.BLAÞAUSKAS Þaliojiinfrastruktûra –priemonë prisitaikytiprie ekstremaliøgamtos reiðkiniø ..... 22

D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË Jaunojienergetika – dabartis ir ateitis ................................ 24

A.KLIMAS Poþeminio vandens savigynosmechanizmai ......................................................... 26

A.PIROÈKINAS Uþmirðtos Nemunogrësmës (1918–1940 m.) ....................................... 28

G.BARTKUS Karaliaus pamalonintas irapgintas, arba Prieð 350 metø... ........................... 32

R.LIUÞINAS, K.JANKEVIÈIUS Tas paslaptingasisvandens laðas ........................................................ 35

L.KLIMKA Vytautas Valiuðis ir jo keramikosmuziejus ................................................................. 38

„Fermentas“ pradëjo 6 mln.litø vertës moksliná projektà ................................... 42

Ar neuþmirðoteuþsiprenumeruoti

,,Mokslo ir gyvenimo”þurnalo?


44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas”2009 Nr. 9, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Ðventæ vainikavo bendras laivøparadas, kai jie vienas po kito palikoKlaipëdos uostà. Laivus akimis pa-lydëjo ant visø krantø stovintys þiû-rovai. Taèiau laimingiausi ið jø buvotie, kuriems pavyko jachtomis ar mo-toriniais laivais iðplaukti á atvirà jûrà.Tik jau tolokai nuo kranto (saugumo

Tiek buriø Lietuva dar neregëjo!

Jûros ðventëje buvo daug pramogø, viena jø –fotografuotis su „geiða“

1914 m. statytas norvegø burlaivis“Statsraad Lehmkuhl”

Þiûrovai stengësi patekti kuo arèiau jûros vartø

Þaliøjø judëjimo ið Vokietijos burlaivio irburës þalios

sumetimais, kad sunkiau valdomi ne-atsimuðtø á krantines) burlaiviai ëmëkelti bures. Tai bent buvo reginys! Neveltui sakoma, kad graþiausi pasau-lyje yra jauna moteris, eiklus þirgas irlaivas pakeltomis burëmis. Á vienà iðpalydinèiø laivø pavyko patekti ir MGkorespondentui. Todël savo ir skaity-tojø vardu norisi padëkoti motorlai-vio „Vasara“ savininkui ir kapitonui Al-girdui Valentinui, kad galime pateiktiþurnalo puslapiuose bent keletà uni-kalaus ávykio vaizdø.

Atkelta ið 18 p.

Povilo Sigito KRIVICKO nuotr.

Lenkijos burlaivis „Dar mlodzieþi“,pastatytas uþ aukotojø lëðas

Bures keliadidþiausiaspasaulyje Rusijosburlaivis„Sedov“

mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.9

Documents

dirbani energetikos

lietuvos energetikos

lietuvos energetikos

grunto valymo

paraytas su

bet ir nitrat

sauls energijos

virum nulio