mokslas ir gyvenimas 2008 m. nr.8

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 8 1

2008

8

Pietø Afrikalietuvio

akimis

2008 m. ÈeslovoKudabos premijos laureato

Selemono PALTANAVIÈIAUS nuotr.

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 8

Vandenilio ene Vandenilis gali padëti iðspræsti mies-

tø transporto sistemø, ekologines proble-mas ir naudoti branduolinæ energijà netik elektros, bet ir transporto sistemø irdecentralizuotø maþø termofikaciniø elek-triniø naujo kuro gamybai.

Lietuvos ûkio subjektø domëjimasisvandenilio energetikos technologijomisyra pakankamai didelis, deja, vandenilioenergetikos plëtrà stabdo tai, kad, bûda-ma viena ið imliausiø þinioms ðiuolaiki-nës energetikos srièiø, ji reikalauja dide-liø investicijø á mokslinius tyrimus, eks-perimentinæ plëtrà, o ateityje – ir kvalifi-kuotø darbuotojø rengimà.

Lietuvos energetikos instituto, Vande-nilio energetikos technologijø centro ir Vy-tauto Didþiojo universiteto Fizikos kated-ros darbuotojai sëkmingai uþbaigë pro-jektà „Vandenilio energetikos technologi-jø mokymo organizavimas“. 2005 m. ko-và Ðvietimo ir mokslo ministerija, Para-mos fondas Europos socialinio fondoagentûra ir Lietuvos energetikos institu-tas pasiraðë 36 mënesiø trukmës triðalæPagalbos teikimo sutartá projektui, kuriotikslas – kelti mokslininkø ir tyrëjø kvalifi-kacijà, parengti naujus specialistus van-denilio energetikos technologijø srièiai beisiekti, kad Lietuvoje moksliniø tyrimø ko-kybë atitiktø greitai auganèius suintere-suotø visuomenës grupiø (verslas, ðvieti-mas ir kt.) poreikius, o vykdomi tyrimaipasiektø Europos Sàjungos senbuviø ly-gá, t.y. taptø konkurencingi ES mastu.

Ágyvendinant projektà, 2005–2008 m.sukurta magistrantûros mokymo progra-ma „Energija ir aplinka“, skirta VDU ma-gistrantûros studentams ir LEI mokslinin-kams bei tyrëjams, dirbantiems vandeni-lio energetikos tyrimø srityse. Programasuteikia þiniø, reikalingø kuriant ir eksplo-atuojant ðias energijos rûðis: atominæ,saulës (fotoelektrinæ ir ðiluminæ), vëjo,vandens, biomasës (biokurà, biodegalus,biodujas), geoterminæ, taip pat energijà,gaunamà naudojant vandenilio kuro ele-mentus, ir valdomø termobranduolinëssintezës reakcijø energijà.

Ðioje programoje ypatingas dëmesysskiriamas naujam energijos neðëjui – van-

Vandenilio energetikos technologijømokymai Vytauto Didþiojo universitete ir

Lietuvos energetikos institute

Darius MILÈIUS,Lolita SIPAVIÈIENË

Lietuvos energetikos institutas,Vandenilio energetikos technologijø

centras

Norint patenkinti vis didëjantá energijos poreiká ir apribotineigiamà poveiká aplinkai, visame pasaulyje intensyviai ieðkoma

naujø technologijø, kaip kuo plaèiau ávaldyti atsinaujinanèiusenergijos ðaltinius, padidinti esamø energijos konversijos

sistemø efektyvumà. Vienas ið galimø sprendimø – panaudotivandenilá kaip naujà ir labai efektyvø energijos neðëjà.

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

Vandenilio eneEUROPOS SÀJUNGA

Europos socialinis fondas

deniliui. Analizuojamos vandenilio gavimo,saugojimo, vandenilio energijos konversi-jos ir naudojimo problemos. Programojeyra šeši teoriniai kursai, susijæ su vandeni-lio energetikos technologijø veikimo prin-cipais, medþiagø, skirtø ðioms technolo-gijoms, sinteze ir analize. Visus ðiuos kur-sus papildo deðimt eksperimentiniø dar-bø, kurie iðsiskiria novatoriðkumu, tarpdis-cipliniðkumu bei strateginiu poþiûriu á ener-gijos gavimo ir naudojimo galimybes.

Vytauto Didþiojo universitete pagalminëtà studijø programà pirmà kartà Lie-tuvoje dëstomas Vandenilio energetikosekonomikos kursas. Jo tikslas – suteiktiþiniø apie vandenilio energetikos vaid-mená ágyvendinant Europos Sàjungos irLietuvos energetikos politikos tikslus beivandenilio energetikos technologijø plët-ros teisinius, socialinius, ekonominius,finansinius, aplinkosauginius ir politiniusaspektus.

Projekto vykdymo laikotarpiu buvo su-rengti septyni tarpdisciplininiai mokymai,kuriems vadovavo uþsienio dëstytojai.Prof. X.Guo (London Centre for CleanEnergy/School of Engineering and Ma-terials Science, Queen Mary, University

of London) vadovavo mokymams tema„Nanostruktûros, skirtos vandeniliui sau-goti“. Dr. Pierre-Olivier Renault (Labora-toire de Métallurgie Physique, Universitéde Poitiers, Prancûzija) skaitë paskaitastema „Rentgeno spinduliø difrakcijos ana-lizës metodø taikymas plonø dangø, skir-tø vandenilio energetikos technologijoms,mikrostruktûros analizei“.

Prof. Claudie Templier (Laboratoire deMétallurgie Physique, Université de Po-itiers) skaitë paskaitas tema „Nanome-dþiagos vandenilio energetikai: fizika,technologija, savybës ir naudojimas“ ir„Sàveika tarp elektronø ir kietøjø kûnø“.Tarpdisciplininiams mokymams „Difrak-cijos metodø naudojimas medþiagø, skir-tø vandenilio energetikos technologijoms,analizei“ vadovavo dr. Hendrikas Brink-sas (Institute for Energy Technology (IFE),Norvegija). Paskaitø ciklà „Vandenilioenergetikos technologijø saugumo kodaiir standartai taikomi JAV“ perskaitë JAVEnergetikos departamento konsultantasAnthony Algimantas Vasys. Mokymams„Hidridø, skirtø vandeniliui saugoti, sin-tezë“ vadovavo vienas þinomiausiø ðiossrities pasaulio ekspertø, JAV Energeti-

Anthony Algimantas Vasys demonstruoja vandenilio energetikos technologijas


ergetikaergetikaLIETUVOS ENERGETIKOS

INSTITUTAS

kos departamento ir Sandia National La-boratories konsultantas bei Hy-ENERGYLLC kompanijos vadovas dr. Karlas Gros-sas. Ðiø tarpdisciplininiø kursø metu mo-kymø dalyviai turëjo galimybæ detaliai su-sipaþinti su naujausiais vandenilio gavy-bos, saugojimo ir kuro elementø techno-logijø laimëjimais. Išanalizuoti pagrindiniaivandenilio energetikos taikymo saugumoir ekonominiai aspektai. Ypaè domëtasimedþiagø, skirtø vandenilio energetikai,sinteze ir analize. Aptartos paèios perspek-tyviausios medþiagos vandeniliui saugotiir kuro elementams, pristatyti naujausiøðios srities tyrimø rezultatai ir tolesnës nu-matomos veiklos.

Kad mokymø dalyviai praktiðkai ával-dytø vandenilio energetikos technologi-jas, mokymø metu buvo surengta 18 sta-þuoèiø, kurios vyko Laboratoire de Métal-lurgie Physique, Université de Poitiers(Prancûzija), Stokholmo (Švedija) ir Islan-dijos universitetuose.

Studentai, baigæ magistrantûros mo-kymo programos „Energija ir aplinka“ kur-sus, gebës savarankiðkai ávertinti energe-tikos moksliniø tyrimø ekonominá poten-cialà ir praktiná pritaikomumà, ágytos þiniosleis suprasti kuriamø vandenilio technolo-gijø efektyvumà ir galimybæ konkuruoti sukitomis energetikos technologijomis, jøsvarbà socialinei ir ekonominei ðalies rai-dai, savarankiðkai ieðkoti finansavimo ðal-tiniø moksliniams tyrimams, administruotimokslinius ar verslo projektus.

Daugiau informacijos apie projektà,kursø, laboratoriniø darbø ir tarpdiscipli-niniø mokymø medþiagà galima rasti –www.hydrogen.lt

Vidaus degimo variklio koncep-cijà prancûzø fizikas Sadi Carno su-kûrë 1834 metais. Praëjo daug lai-ko, kol koncepcija virto benzino va-romu varikliu ir prieð 122 metus KarlBenz gavo patentà automobiliui.Nuo to laiko naftos kuru varomi au-tomobiliai labai pakeitë þmoniø gy-venimà. Dabar pribrendo kitas tech-nologinis ðuolis – vandenilio varomiautomobiliai. Kuro celës skaldo van-denilio atomus á elektronus ir proto-nus sukurdamos elektrovaros jëgà,kuri suka elektros variklius, neiðmes-dama á aplinkà nieko, iðskyrus ðva-rius vandens garus. Tokie automo-biliai yra ne tik ðvaresni aplinkai, jiegali bûti saugesni, patogesni, net pi-gesni. Benzininiø vidaus degimo va-rikliø (VDV) naudingumas yra tarp 20ir 25 proc., o kuro celiø varikliø nau-dingumas yra 50 proc., t.y. pastariejivartoja perpus maþiau energijos.Vandenilá galima gaminti ið gamtiniødujø, etanolio ar vandens elektroli-zës bûdu. O vandens atsargosneišsemiamos. Didþiausios pasau-lio automobiliø firmos Daimler Chrys-ler, Ford, General Motors, Honda, To-yota, Pegeot-Citroën ir Renault-Nis-san jau kelerius metus kuria tokiusautomobilius. Kodël?

Nafta tapo bene didþiausiu gal-vos skausmu viso pasaulio politi-kams, verslininkams ir net eiliniamsgyventojams. Naftos kaina sparèiaiauga, o kartu su ja brangsta ir visakita. Naftos paklausa pasaulyje spar-èiai didëja. Daugiausia jos iðgaunaatsilikusios ðalys, o suvartoja paþan-gios pramonës ðalys. Vien JungtinësAmerikos Valstijos, turinèios tik 5proc. pasaulio gyventojø, suvartojaketvirtá iðgaunamos pasaulio naftos.Dar visai neseniai JAV benzinas bu-vo pigesnis uþ vandená, o amerikie-èiø maðinos didþiausios. JAV mo-

Vandenilio varomi

Prof. JONAS GRIGAS

Kuro celës ðvariai paverèia vandeniliodujas elektra. Sujungtos su elektroninevairavimo, stabdymo ir greièio valdymosistema, jos sudaro sàlygas kurti elektrosvarikliais varomus, aplinkos neterðianèiusautomobilius. Vandenilio varomi automo-biliai pranaðauja sparèiai brangstanèiosnaftos ekonomijà ir ðvarià aplinkà.

automobiliai

Dr. Karlas Grossas paskaitø metu

kesèiai sudaro tik 11 centø uþ litrà,kitose ðalyse, áskaitant Lietuvà, –daug didesni. Bet JAV naftos gavy-ba maþëja, o jos suvartojimas nuolatdidëja. Nuo 1970 m. naftos gavybaJAV sumaþëjo daugiau nei perpus.Šiandieniai pasaulio naftos poreikiaiyra 80 mln. bareliø (1 barelis yra 158,9litro) per dienà. Maþdaug du treèda-lius naftos suvartoja automobiliai.Þmonës jau suvokë didëjanèià pri-klausomybæ nuo naftos, kurios kie-kis jau mûsø jaunimo kartai pradësmaþëti. Daugiausia – 1,3 mlrd. – gy-ventojø turinèios Kinijos gatvës prieðdeðimtmetá buvo uþtvindytos dvira-èiø, dabar ji kasmet ásigyja keletà mi-lijonø automobiliø, o naftos suvarto-ja daugiau uþ Japonijà ir jau tapo an-tra po JAV naftos vartotoja.

1960 m. tik 4 proc. pasaulio gy-ventojø turëjo automobilius, dabarjuos turi maþdaug 13 procentø. Ben-dras automobiliø skaièius artëja priemilijardo. Ðaliø gerovës augimas tie-siogiai susijæs su automobiliø skai-èiaus didëjimu. Dabar trys ketvirèiaiautomobiliø yra JAV, Europoje ir Ja-ponijoje, bet jø skaièius sparèiausiaiauga Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje, Ko-rëjoje, Rusijoje, Meksikoje. Dabar 98proc. automobiliø vartoja naftos ku-rà. Bet naftos produktai sparèiaibrangsta ir reikia automobiliamsnaujo, pigesnio kuro.

Naujasis automobiliø kurasNorëdami suprasti naujojo auto-

mobiliø pramonës technologinio ðuo-lio reikðmæ, panagrinëkime kuro ce-lës varomo automobilio veikimà. Taiautomobilis su elektros varikliu, ku-riam elektrà tiekia kuro celë (1 pav.).Kuro celæ sudaro du ploni akyti elek-trodai – anodas ir katodas, atskirti po-limerine elektrolitine membrana, prokurià prasiskverbia tik protonai. Ka-


Elektros variklis

Kuro celiøblokas

Elektronai Viena celë

Vandenilis(H2)

Orodeguonis(O2)

Srovëskanalas

Šiluma

Katalizatoriai

Nepanau-dotas

vandenilis

Išmetamioro irvandensgarai

Anodas KatodasElektrolitinëmembrana

Kuro ir oromišinys

Þvakë Išmetimo voþtuvas

Ásiurbimovoþtuvas Išmetamos dujos

Anglies dioksidasAzoto oksidaiAnglies oksidasSieros dioksidasAngliavandeniliai

Stûmoklis

CilindrasŠiluma

Jungiamasis strypas

Alkûninisvelenas

1 pav. Kuro celë ir variklis 2 pav. Vidaus degimo variklis

talizatoriai dengia abiejø elektrodø vienàpusæ. Paleidus vandenilá (1), anodo ka-talizatorius suskaldo já á elektronus ir pro-tonus (2). Elektronai iðeina ir kuria elek-trovaros jëgà, kuri suka variklá (3), o pro-tonai skverbiasi pro membranà (4) á ka-todà. Jo katalizatorius sujungia protonussu gráþtanèiais elektronais bei oro deguo-nimi ir sudaro vandená (5). Celës gali bûtisujungtos viena su kita á blokà (6), kadsukurtø reikiamà elektrovaros jëgà. Var-tojant grynà vandenilá, toks automobilisneišmeta nieko kenksmingo aplinkai, tikšvarius vandens garus.

Palyginimui 2 pav. pavaizduotasdaþniausiai automobiliuose naudojamasketurtaktis vidaus degimo variklis. Su-kantis velenui, stûmoklis cilindre judaaukðtyn ir þemyn. Atsidarius ásiurbimovoþtuvui ir stûmokliui judant þemyn, jisásiurbia á cilindrà kuro ir oro miðiná. Tadavoþtuvas uþsidaro, o stûmoklis judaaukðtyn ir suspaudþia kurà. Tada þvakëskibirkðtis já uþdega. Uþsidegæs suspaus-tas kuras sprogsta ir stumia stûmoklá þe-myn. Ðis vienintelis ið keturiø taktas su-kuria variklio jëgà, kuri ir suka ratus. To-liau stûmokliui judant aukðtyn atsidaroiðmetimo voþtuvas, ir sudegæs kuras ið-metamas. Tada viskas kartojasi ið nau-jo. Tokiø net tobuliausiø VDV naudingu-mas maþesnis nei 30 proc. ir jie labiau-siai terðia aplinkà.

Nors automobilinës kuro celës darbrangokos (tûkstanèiai doleriø kilovatuigalios), jø kaina kasmet sparèiai maþë-ja. Per 5 metus 10 kartø padidëjusi galiasumaþino celiø kainà 10 kartø. Kuro ce-lëms reikia brangiø metalø katalizato-riams ir brangiø polimeriniø elektrolitiniø

membranø, taèiau daugelio ðaliø moks-lininkai ieðko bûdø atpiginti ðiuos ele-mentus ir pagerinti jø veiksmingumà.

Nors reikia elektros energijos vande-niliui iðtraukti ið medþiagø pertvarkantangliavandenilio molekules katalizato-riais arba elektra skaidant vandená, kuroceliø didelis naudingumas su kaupu at-lygina elektros energijos nuostolius. Þi-noma, ði elektros energija turi bûti pa-gaminama. Aplinkosauginiu poþiûriu op-timalu bûtø gaminti jà atominëje elektri-nëje ir naudojant atsinaujinanèius ener-gijos iðteklius – biomasæ, vandens, sau-lës, vëjo ir geoterminæ energijà.

Automobilio dizainasKitas esminis dalykas kuriant vande-

nilio varomus automobilius yra kuro ce-liø sujungimas su elektronikos technolo-gija, pakeièiant ankstesnes mechaninesvaldymo, stabdymo, kuro padavimo ir ki-tas sistemas elektroninëmis. Elektronikaatpalaiduoja daug mechaniniø sistemøuþimamos vietos ir gali bûti programuo-jama pagal poreikius ir norus. Automobi-liø gamintojams atsiveria galimybë dizai-nu tenkinti ávairiausias vartotojø uþgaidas.General Motors firma siûlo riedlentës pa-vidalo vaþiuoklës (3 pav.) koncepcijàðiems automobiliams. Jiems nereikia tal-paus variklio skyriaus, kuprotos kabinossu vairu šalia variklio. Automobilio salo-nai gali bûti lengvai keièiami ant tos pa-èios vaþiuoklës pagal vairuotojo skoná.Automobilio valdymas gali bûti visiðkaipakeistas, galimas ið ávairiø vietø. Toká au-tomobilio prototipà General Motors pa-demonstravo Paryþiaus parodoje jau2002 m. rugsëjo mënesá.

Automobilio pagrindas yra plonariedlentës pavidalo vaþiuoklë, ant kuriosyra kuro celës, elektros variklis, vande-nilio bakai, elektroniniai valdymo ir šil-dymo prietaisai, stabdymo ir vairavimosistemos (3 pav.). Nëra sunkiø vidaus de-gimo variklio, pavarø dëþës, veleno armechaniniø sujungimø. Salonas lengvaiuþdedamas ant vaþiuoklës ir keièiamas,todël tà patá automobilá galima pagal no-rà padaryti prabangø, šeimos mašina ar-ba mikroautobusu. Automobilis progra-muojamas kaip kompiuteris, programasgalima keisti ir papildyti. Vairuotojui ne-reikia vairo, kojø pedalø ir greièiø per-jungiklio. General Motors siûlomuose au-tomobiliuose elektroniná vairavimo átai-sà galima lengvai perkelti ið vienos vie-tos á kità, pavyzdþiui, vaþiuojant deðiniojoir kairiojo judëjimo ðalyse. Automobilyjenëra áprastinio prietaisø skydo – elektro-nika viskà sumaþina, atsiranda daugiauvietos þmonëms (4 pav.). Paþemëjus au-tomobilio svorio centrui, pagerëja valdy-mo ir stabilumo charakteristikos.

Aprûpinimas vandeniliuToli graþu ne visos vandenilio varo-

mø automobiliø techninës problemos ið-spræstos. Dar reikia áveikti daug kliûèiø,kad ðie automobiliai bûtø tokie patogûseksploatuoti kaip VGV automobiliai. Vie-na didþiausiø kliûèiø yra saugus ir pato-gus automobilio pripildymas vandeniliu,kad automobilis galëtø nuvaþiuoti bent500 kilometrø, kai aplinkos temperatûrayra tarp minus 40 ir plius 45 laipsniø Cel-sijaus. Pripildymas neturëtø trukti ilgiaunei 5 minutes. Vandenilis gali bûti laiko-mas skystas, kietas ir suspaustø dujø pa-


Universalioji jungtisSalono jungtis suvaþiuokle

Vandenilio bakaiKondicionierius

Automobilioelektronika

(smegenys irnervø sistema)

Salonošildymas

Radiatoriai

Ratøvarikliai

Galinio smûgioamortizatorius

Kuro celiø blokas

3 pav. Automobilio vaþiuoklë

4 pa

v. A

utom

obili

o sa

lona

s

vidalo. Visi tie bûdai perspektyvûs, betreikalaujantys dar daug tyrimø ir techni-niø sprendimø.

Paprasèiausias sprendimas yra su-spaustos vandenilio dujos. Dabar jos yrasuspaudþiamos cilindruose iki 300 atmo-sferø, reikia suspausti iki 700 atmosfe-rø. Tokie indai tampa bombomis. Sau-gumo sumetimais indai turi atlaikyti dvi-

gubai didesná slëgá. Dabar tokie indai ar-ba pernelyg brangûs (anglies pluoðto),arba pernelyg sunkûs ir dideli.

Vandenilá galima laikyti taip pat irskystà, taèiau reikia energijos jam su-skystinti, nes jis skystëja minus 253 oCtemperatûroje. Tokios þemos tempera-tûros skystas vandenilis sparèiai garuo-ja ir per dienà, net automobiliui stovintgaraþe, jo išgaruoja 3–4 procentai.

Tolimesnës ateities geriausias spren-dimas bûtø laikyti vandenilá kietà metalohidride. Vandenilis sugeriamas supresuo-tø metalo lydiniø milteliø tarpeliuose pa-naðiai, kaip kempinë sugeria vandená. Ðisbûdas yra viliojantis, jis turi daug privalu-mø prieð kitus, bet atpalaiduoti vandeniláið metalo hidridø reikia 150–300 oC tem-peratûros. Šie vandenilio kaupimo, lai-kymo ir atpalaidavimo tyrimai tëra pra-dinëje stadijoje.

Infrastruktûros plëtraVandenilio varomi automobiliai ir van-

denilio pripildymo infrastruktûra prime-na viðtos ir kiauðinio problemà: kas pir-mesnis? Negalima pradëti masinës to-kiø automobiliø gamybos, kol nëra gali-mybiø lengvai ir greitai pripildyti automo-bilio vandeniliu. Bet neapsimoka kurtivandenilio pripildymo stotis, kol keliuo-se nëra pakankamai daug automobiliø.Prinstono (JAV) universiteto fizikas Alfre-das Cavallo ragina þmones daryti kaþ-

kà, kad sumaþëtø priklausomybë nuonaftos, ir nelaukti, kol motina gamta skelsjiems antausá. Kol arabø nafta buvo pigi,þmonës negalvojo apie antausá. Vis dël-to JAV Energijos departamentas jau2002 m. ëmësi iniciatyvos kurti kuro ce-les, jø varomus automobilius ir jø aptar-navimo infrastruktûrà. General Motors irdaug kitø pasaulio firmø kuria ir stacio-

narius kuro celiø elektros

generatorius ástaigoms (ligoninëms, te-lekomunikacijø ir kt.), kurios negali liktibe elektros në minutës, bei atokiai esan-tiems namams. Šis verslas JAV dides-nis kaip 10 mlrd. doleriø per metus. Van-

denilis imamas ið gamtiniø dujø, meta-no, biokuro.

Kol kas vandenilis yra brangesnis uþbenzinà ar dyzeliná kurà. Yra daug ir kitøiððûkiø vandenilio varomiems automo-biliams. Taèiau prieð ðimtmetá panaði pa-dëtis buvo diegiant VDV automobilius.Automobiliø skaièius ir infrastruktûra ta-da lygiagreèiai sparèiai augo. Dabar van-denilio gamybos ir tiekimo infrastruktû-ra auga JAV, Europos ðalyse, Kinijoje,

Indijoje ir kitur. Vandenilá gamina naf-tos ir chemijos pramonës ámonës

(jis naudojamas sierai iš naftospašalinti), jis vamzdþiais tekaðimtus kilometrø. Dabar kas-met gaminama daugiau nei540 mlrd. kubiniø metrø van-

denilio. Taigi vandenilio ga-mybos ir tiekimo infrastruk-tûra egzistuoja.

Taèiau, kaip ir kiekvie-na naujovë, kuro celiøádiegimas á vandenilio va-romus automobilius irvandenilio infrastruktûros

sukûrimas uþims laiko. Mi-nëtosios automobiliø kompa-nijos kasmet investuoja ðim-tus milijonø moksliniams tyri-

mams bei ðiø automobiliø kûrimui. Nau-jø technologijø plëtros analizë leidþia ti-këtis, kad tarp 2010 ir 2020 metø vande-nilio varomø automobiliø skaièius pasau-lio keliuose sparèiai didës. Vietoj pus-antro ðimtmeèio automobiliø istorinës

(Jungia variklio irvaldymo grandis)

Priekiniosmûgioamortizatorius

evoliucijos dabar matome revoliucinætechnologijø plëtrà, kuri ið naujo iðrandaautomobilá ir jo vietà pasaulyje. Tokia jauþmogaus prigimtis, kad jam reikia, joggamta kartais skeltø antausá ir suakty-vintø protà.


biotechnologijøPastaraisiais metais lakiesiems orga-

niniams junginiams valyti naudojami ávai-rûs oro valymo metodai, taèiau daugelisjø turi trûkumø, yra brangesni, reikalaujadideliø eksploataciniø iðtekliø ir negaran-tuoja oro valymo kokybës. Todël labai ak-tualu yra ieðkoti naujø medþiagø, kuriasbûtø galima pritaikyti orui valyti.

Ðiuo metu pasaulyje vis daþniau pra-dedama taikyti biologiná oro valymo me-todà, naudojant pigesnes, veiksminges-nes, atliekø nesudaranèias, ekologiðkasbiotechnologijas.

Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Aplinkos apsaugos katedros spe-cialistai aktyviai dalyvauja Europos Sàjun-gos ir Lietuvos Respublikos remiamameprojekte „Biofiltro prototipo kûrimo taiko-mieji tyrimai ir technologinë plëtra“, kuriosvarbiausias tikslas – diegiant naujausiastechnologijas atliekant taikomuosiusmokslinius tyrimus, sukurti efektyvesnáoro valymo nuo lakiøjø organiniø jungi-niø biofiltro prototipà.

Universitete vyko pagal projektà ádar-bintø tyrëjø mokymo kursai „Biofiltro pro-totipo kûrimo taikomieji tyrimai ir techno-loginë plëtra“. Kursuose Aplinkos apsau-gos katedros specialistai tyrëjus supaþin-dino su biologinio oro valymo metodo tai-kymo ypatybëmis, oro valymo principais,ákrovø tyrimo metodikomis, biofiltrø kon-strukcijomis bei filtre vykstanèiø aerodi-naminiø procesø modeliavimu.

Projektà vykdo ámonë „Senasis Akve-dukas“, glaudþiai bendradarbiaudama suVilniaus Gedimino technikos universitetoAplinkos apsaugos institutu, kurio darbuo-tojai turi didelæ patirtá oro valymo biotech-nologijø moksliniø tyrimø ir kûrimo srityje.

Nustatyta, kad biologinis oro valymometodas leidþia ne tik labai veiksmingai,net iki 99 proc., sumaþinti lakiøjø organi-niø junginiø koncentracijà valomajame ore,

dacijos produktas – sintetines cheminesmedþiagas mikroorganizmai paverèia ne-kenksmingais mineralais ir làsteliø mase.

Biofiltras gali bûti ákrautas skirtingoskilmës ákrovomis, sudarytomis ið medie-nos skiedrø, ceolito grûdeliø ir medienosskiedrø miðinio, porolono kubeliø ir me-dienos skiedrø miðinio.

Árenginiuose orui valyti nuo lakiøjø or-ganiniø junginiø panaudota suaktyvinta

1 pav. Prof. habil. dr. Pranas Baltrënas áteikia projekto darbo grupës nariamsmokymo kursø baigimo paþymëjimus

Augant stambiajai ir smulkiajai pramonei, tokiai kaip tekstilës, metalurgijos, baldøgamybos, naftos produktø perdirbimo, daþymo, leidybos bei spaudos ir kt., daugely-je pasaulio ðaliø didëja oro tarða lakiaisiais organiniais junginiais. Be to, didëjantávairiausiø plovikliø, skiedikliø bei kitø cheminiø reagentø poreikiui, prastëja þmoniøgyvenamosios ir darbo aplinkos kokybë.

Oro

Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,asist. Alvydas ZAGORSKIS

VGTU Aplinkos apsaugos katedra

biotechnologijø tyrimai ir

valymo

kûrimas

EUROPOS SÀJUNGA

bet ir sëkmingai sulaikyti terðianèiøjø me-dþiagø sukeliamus kvapus. Biologinis orovalymas – tai nauja aplinkos terðalø kon-trolës technologija, padedanti reguliuotinemaloniais kvapais pasiþyminèiø lakiøjøorganiniø junginiø išleidimus – emisijas áatmosferà ir darbo aplinkos ore.

Biologinio oro valymo árenginio veiki-mo principas pagrástas organiniø jungi-niø biologine destrukcija, naudojant tamtikras mikroorganizmø kultûras. Metodasnesudëtingas ir gali bûti taikomas dau-gelyje pramonës ðakø. Oro valymo pro-cesas vyksta keliais etapais: 1) su oru pa-tekusios organinës medþiagos tirpstavandens fazëje; 2) filtruojanèioje terpëjeesantys mikroorganizmai sugeria – ab-sorbuoja organinius junginius; 3) van-dens fazëje mikroorganizmai lengvai su-skaido sugertas medþiagas, o drauge di-dëja biomasë. Galutinis biologinës degra-

ákrova, kurioje auginama mikroflora. Tokiotipo árenginiuose vyksta organiniø medþia-gø pavirðinis sugërimas – adsorbcija antaktyvaus komponento ir kenksmingø or-ganiniø junginiø mineralizacija (biodestruk-cija) mikroorganizmø dëka. Todël biofiltroákrovos esmë yra sudaryti didelá pavirðiøterðalø adsorbcijai ir absorbcijai. Ákrova taippat praverèia kaip maisto ðaltinis mikroor-ganizmø populiacijai. Siûloma organinæákrovà maiðyti su adsorbentais, tokiais kaipgamtinis ceolitas. Ceolito savybiø tyrimaiišaiškino, kad jis pasiþymi molekuliniø sietøsavybëmis, didele sorbcijos, esant ma-þiems slëgiams, galia, todël ceolitas galibûti naudojamas kaip adsorbentai, o á ce-olito ákrovà ávestos mikroorganizmø kultû-ros sëkmingai gali já regeneruoti. Komplek-siðkai panaudojus adsorbciná ir biologináoro valymo metodus, bus pasiektas dide-lis árenginio valymo veiksmingumas, ilgas



2 pav. Biofiltro ákrovos: a – medienos skiedros; b – ceolito granuliø ir medienosskiedrø miðinys; c – medienos skiedrø ir porolono kubeliø miðinys

a

ákrovos tarnavimo laikas, be to, árenginysgalës bûti naudojamas nemaloniems kva-pams šalinti.

Remiantis projekto metu ágytomis ákro-vø taikomøjø moksliniø tyrimø þiniomis, pa-rengtos techninës-technologinës biofiltrøprototipø parametrø specifikacijos, kon-strukciniø detaliø schemos ir prototipø brë-þiniai. Remiantis brëþiniais, surinkti penkibiologinio oro valymo árenginio prototipaisu skirtingais technologiniais-inþineriniaissprendimais ir duomenimis, siekiant su-rasti optimalø techniniø duomenø deriná.

Árenginys kokybiðkai naujas techni-niais parametrais – ákrovos drëgnumo su-

a b3 pav. Biofiltro prototipas: a – árenginio technologinë sche-

ma (1. Uþterðto oro tiekimo ortakis. 2. Ventiliatorius. 3. Kana-linis oro ðildytuvas. 4. Oro srauto reguliavimo sklendë. 5. Van-dens purðkimo sistema. 6. Uþterðto oro drëkinimo kamera.7. Vandens tiekimo atvamzdis. 8. Biogeniniø elementø tieki-mo sistema. 9. Ákrovos drëkinimo sistema. 10. Medinës len-tutës sieteliams tvirtinti. 11. Bëgeliai biofiltro kasetëms atida-ryti. 12. Biofiltro ákrova. 13. Biofiltro sienelë. 14. Ákrovos drëki-nimo vamzdeliø laikikliai. 15. Iðvalyto oro ðalinimo ortakis. 16.Atvamzdþiai oro ëminiams paimti. 17. Sieteliai. 18. Guminëvandens tiekimo þarna. 19. Ðildymo kabelis. 20. Oro tiekimokolektorius. 21. Apsauginis sietelis. 22. Vandens nutekëjimolatakas. 23. Vandens siurblys. 24. Biofiltro kojelë. 25. Van-dens rezervuaras. 26. Drëkinimo kameros su biofiltru jung-tys. 27. Valdymo pultas); b – biofiltro vaizdas iš šono

junginiø ðalinimo ið oro neiðskirs papil-domø kvapø ir gebës ðalinti sieros ir azo-to junginius, kaip sieros vandenilis aramoniakas.

Siekiant pagerinti organiniø junginiøskaidymàsi, pašildytasis oras vandenspurkðtukø sudrëkinamas drëkinimo kame-roje. Drëkinimo kameros apaèioje áreng-tas vandens rezervuaras, ið kurio vandenssiurbliu vanduo tiekiamas á universaliuspurkðtukus. Filtre árengti reguliuojamiejivandens purkðtukai. Purkðtukais galimareguliuoti drëkinimo plotà bei laðeliø stam-bumà. Kameroje sudrëkintas oras nukrei-piamas á biofiltro apatinæ dalá, kurioje áreng-

laikymo rodiklis 70–100 proc. ir drëkini-mo sistema kartu su vandeniu pateikiabiogeninius elementus, paspartinanèiusmikroorganizmø populiacijos augimà, gy-vybingumà ir oro valymo veiksmingumà.Modulinis árenginys lengvai surenkamasá spieèius siekiant didesnio filtracijos srau-to arba filtracijos antrosios grandinës. Su-kurtas árenginys yra kokybiðkai naujasfunkcionalumu, nes be lakiøjø organiniø

tas oro srauto pa-skirstymo kolekto-rius. Kiekvienas ákro-vos sluoksnis drëki-namas atskirai – taipišlaikomas pastovusákrovos drëgnumas.Taip pat biofiltre su-montuota vandens irbioterpës paðildymosistema, laiduojantiaukštà mikrobiologinábioplëvelës aktyvu-mà iðjungus ventilia-toriø ar sustojus tech-nologiniam procesui.

Biofiltras lakie-siems organiniamsjunginiams skaidytigali bûti taikomas to-kiose pramonës ðakøgrupëse, kaip daþy-mo, maisto perdirbi-mo, baldø gamybos,naftos perdirbimo,plastiko gamybos,popieriaus, chemijos,farmacijos pramonësir kitose pramonësámonëse, kur á aplin-

kos orà iðskiriami organiniai junginiai. Á ap-linkà iðsiskiriantiems kvapams ðalinti bio-loginis oro valymo árenginys gali bûti nau-dojamas nutekamøjø vandenø valyklose,skerdyklose, gyvulininkystës ûkiuose, ta-bako, klijø pramonëje bei kitose pramo-nës ðakose. Sukurtasis oro valymo árengi-nys ne tik sumaþins oro uþterðtumà, bet irdidins ámoniø, naudosianèiø naujausiastechnologijas, konkurencingumà.

Jubiliejinissimpoziumas„Automatika ir robotikastatyboje”

b cBirþelio 27–28 dienomis

„Reval Hotel Lietuva“ Konferen-cijø ir renginiø centre ávykoVGTU suorganizuotas 25-asisjubiliejinis tarptautinis simpoziu-mas „Automatika ir robotikastatyboje“.

Šiais metais simpoziumeplëtotos net penkios su automa-tika ir robotika susijusios temos.Daug praneðimø buvo perskai-tyta automatikos ir robotøádiegimo tema – ðios sritiespraneðimai apëmë automatiza-vimo ir robotø koncepcijas,prototipus, automatizavimoádiegimà bei robotø eksploataci-jos galimybes keliø statybai,pastatams, tuneliams ir kitiemsinfrastruktûros projektams.

Šio statybos mokslininkøsusitikimo metu aptartos robotøtechnologijos – mechanizmøkonstravimas, þmogaus sàvei-ka, kontrolës sistemos, galingu-mo sistemos ir kt. Perskaitytipranešimai ir automatizuotøduomenø naudojimo beikontrolës temomis.

Taip pat aptartos duomenø irskaièiavimo technologijos – nuoskaièiavimo technologijøpanaudojimo architektûroje,statybos projektavime ikiinternetiniø technologijø, þiniøvaldymo ir virtualiosios realybës.

Simpoziume buvo pasidalytavaldymo bei socialinëmisproblemomis, susijusiomis suekonomika, organizavimoklausimais, intelektine nuosavy-be, internetiniu projektø valdy-mu, globalizacija ir konkurencin-gumu.

Renginyje dalyvavo per 100uþsienio specialistø ir 40Lietuvos atstovø.

Kasmetis simpoziumas yraremiamas tarptautinës asociaci-jos „Automatika ir robotikastatyboje“ (IAARC). Ði asociacijajungia autoritetingiausiustyrëjus, akademinius ir pramo-nës specialistus, su statybospramone, projektavimu, roboti-ka ir naujosiomis technologijo-mis susietose statybos srityse.


Tegul tokádarbà Perkûnas

pasiima...Nuo Baidotø iki Vilniaus

Tai kelias, prilygstantis kraðtieèio Si-mono Daukanto kelionei á paþinimà.

Mûsø paðnekovas akademiko AdolfoJucio sûnus Gediminas apie savo dëdës –motinos ir Adelës Galaunienës brolio –Adolfo Nezabitausko gimtàjá Baidotø kai-mà netoli Salantø turi þiniø tiek, kad ið toûkio kilæs ir rašytojas Kajetonas Nezabitaus-kas-Zabitis bei jo brolis Kiprijonas; kad Adol-fas 1925 m. baigë Telðiø vyskupo M.Valan-èiaus gimnazijà; ástojo á Kauno universitetàstudijuoti filologijos, taèiau diplomà gavojau Vilniaus universitete tik 1942 metais.

Apie Adolfo Nezabitausko,kraštotyrininko, paminklosaugi-ninko, muziejininko, publicisto,gyvenimà pasakoja Valstybinës

kultûros paveldo komisijosInformacijos ir analizës tarnybos

vadovas paveldosaugos teisësspecialistas Gediminas Jucys.

Juozas SKOMSKIS

Neþinia, kodël tik po septyneriø metø. Galtai antrasis jo aukštojo mokslo diplomas,dabar saugomas Juciø namuose?

Dirbo tuometiniame „Lietuvos aide“.Surinkta gausi jaunojo Adolfo Nezabi-

tausko straipsniø, iðspausdintø èia ir kituo-se prieškario Lietuvos leidiniuose, biblio-grafija liudija, jog šio autoriaus parengti ke-turi „Antano Smetonos didþiøjø minèiø“ to-mai, studija „Lietuvos pilys XIII–XV a.“, ty-rimas „Kauliniai radiniai durpyne prie Al-sëdþiø“. Taèiau svarbiausias jo to metopublicistinis darbas, matyt, bus ciklasstraipsniø apie profesoriø Eduardà Volte-

rá, pirmàjá Lietuvos valstybinës archeolo-gijos komisijos vadovà. Monografija „Jo-nas Basanavièius“, turistinis leidinys „Vil-niaus ðventovës“. Vokieèiø poeto knygosvertimas. Likimas lëmë, kad vëliau, kai

Adolfas Nezabitauskas dirbo M.K.Èiurlio-nio dailës galerijoje ásteigtame paminkløapsaugos skyriuje, 1940 m. priëmus pa-minklø apsaugos ástatymà ir ásteigus pa-minklø apsaugos ástaigà, jos vadovu poJonyno buvo paskirtas jis. Norëta ástaigàprijungti prie Mokslø akademijos. Ar tai bu-vo padaryta, þiniø nëra. Taèiau iðliko duo-menø apie ástaigos ekspedicijas, rengtasnet karo metais – lankyti apleisti dvarai,suraðyti jø inventoriai. Ši medþiaga, pasakGedimino Jucio, vertinga, aktuali ir šian-dien. Parengtos profesionalios, iðsamios,gerai apgalvotos bei veiksmingos kultû-

ros paveldo vertybiø inventorizavimo tai-syklës, iðspausdinti ir platinami paminkløpasai. Itin sëkminga akcija laikytina ir Adol-fo Nezabitausko vokietmeèiu organizuo-tas baþnytiniø varpø registras, kuris apsau-gojo daugelá varpø nuo perlydymo á pa-trankas. Taip pat rengtos ir muziejiniø ver-tybiø ið sinagogø ekspedicijos. Taèiau taipasirodë labai pavojinga, grësë atsidurtikoncentracijos stovykloje, todël ði veiklabuvo laiku nutraukta – jos iniciatoriui tekonet evakuotis ir pasislëpti kaime.

Odisëja su tragiðka pabaigaPo karo Adolfas Nezabitauskas negrá-

þo á kultûros paveldo apsaugos sistemà,nes jo ástaiga buvo reorganizuota. Pasili-ko mokytojauti Þemaitijoje – Skuode, Mo-sëdyje. Bûdamas pastarosios mokyklosdirektoriumi, 1949 m. buvo suimtas ir at-sidûrë Vorkutos lageriuose.

Gráþo 1955 metais. Suvargæs, paliegæs.Apsigyveno Vilniuje, akademiko Adolfo Ju-cio šeimoje. Èia ir dabar saugomi dëdës

A.Nezabitauskas studentas

Su motina (kairëje) Telðiuose, apie 1937 m.

Akad. A.Jucio sûnus Gediminaspasakoja apie savo dëdæ AdolfàNezabitauskà

,

,


lagerio mokykliniai sàsiuviniai su lotynø,graikø kalbø gramatikos konspektais. Matten kalëjo daug inteligentijos, ir jie burda-vosi á saviðvietos ratelius, mokësi, lavino-si, svajodami gráþæ iš tremties tëvynëje bûtinaudingi. Iðlikæs ir susiraðinëjimas su trem-tiniu. Gediminas Jucys pasakoja, kad të-vai raðyti laiðkø á Sibirà nevengë, o ðtai kau-nieèiai Galaunës laukneðëlius Adolfui siøs-davo seniai mirusios motinos vardu. Galtai buvo savotiðka konspiracija, gal skau-dus tëvynës priminimas.

Kituose gráþusio Adolfo Nezabitauskodienoraðèiuose suraðytos visos darbo pa-ieðkos. Nesëkmingos: visur kojà kiðdavopraeitis ir teistumas. Maþame Juciø namøkambarëlyje dëdë, parëjæs ið tokiø bevil-tiðkø odisëjø, uþsidarydavo ir versdavo álietuviø kalbà Lietuvos istorijos ðaltiniø do-kumentus, ið to darbo bandydamas pra-gyventi. Apsidþiaugë sulaukæs kvietimokeltis á Šiauliø „Auðros“ muziejø nors men-koms ekspeditoriaus pareigoms. Taèiau is-torijos ðaltiniø neapleido. Susitarë, kad jomedþiagà apie Þalgirio mûðá iðleis atskiraknyga. Taip pat iðlikusi sutartis ir su Archi-tektûros paminklø inspekcija, kuriai vado-vavo ðviesaus atminimo Antanas SimonasPilypaitis, jog bus priimta Adolfo Nezabi-tausko surinkta ir išversta medþiaga apieLietuvos pilis bei piliakalnius. Be to, išsau-goti ir laiškai, kuriuose raðoma, kaip sun-kiai ir vergiðkai tekdavo vertëjui gauti kny-gas, dokumentus ið archyvø, bibliotekø,kaip tekdavo visa tai persiraðinëti. O kuobaigësi visas ðis vertimø triûsas? Architek-

tûros paminklø inspekcijai uþ Trakø piliesrestauravimà uþsitraukus Maskvos nema-lonæ, paðalinus A.S.Pilypaitá, naujoji vado-vybë praneðë, jog, pasikeitus sàlygoms,sutarèiai ávykdyti stinga lëðø. Tuo tarpu suÞalgiriu atsitiko kitaip: ðaltiniø vertëjui pa-þadëta juos iðleisti, bet kita pavarde. Netsutarta, kad tas kitas atiduos vertëjui ir ho-norarà. Ið pradþiø Adolfas Nezabitauskassu þeminanèiu pasiûlymu sutikæs, paskuiapsigalvojæs pasakë – ne. Viename laiškepaaiškinta – ponai nori svetimomis plunks-nomis puoštis. Ir tas kitas istorikas gràþinoautoriui rankraðèius. To þmogui suþlugdytidar neuþteko: spëjusá Ðiauliø „Auðroje“ uþ-sitarnauti autoritetà Kultûros ministerijos Mu-ziejø skyriaus vadovas A.Èipkus rekomen-davo skirti Adolfà Nezabitauskà steigiamoTrakø istorijos muziejaus direktoriumi. Ta-èiau vël kojà pakiðo biografija – ðá kartàáskundë jau pernelyg iðtikimi santvarkai sa-vi – „Auðros“ bendradarbiai. Matyt, á nevil-ties tauræ bus anksèiau šliûkštelta ir fakto,kai ištremtojo á Sibirà moteris, iðpardavusivyro turtà Mosëdyje, iðvaþiavo su rusø kari-ninku. Ðià þinià nuo Adolfo artimieji slëpëvisà tremtá, taèiau tol, kol jis gráþo...

Tad, likæs vienas su pundais rankrað-èiø, patyræs vilèiø þlugimà, kultûros, á ku-rià visà gyvenimà klupdamas ir keldama-sis verþësi, abejingumà, þodþio nesilai-kymà, rutinos smûgius, ir paraðë viena-me savo laiðkø, tegul visà turtà pasiimaPerkûnas. Ðità epizodà pasiðventëlio bib-liografui Gediminui Juciui pasakyti, ma-tau, buvo ypaè skaudu.

PrisipaþinimasTaèiau ir prie ribos nublokšti tokie

þmonës randa iðeitá – nepakëlæs rankosprieð savo gyvenimo sukauptus rankrað-èius, Adolfas Nezabitauskas ið jø atsi-dëjo raðyti kraðtotyros, istorijos straips-nius. Juos siuntë á rajonø laikraðèius. Ge-diminas Jucys turi suregistravæs tokioskorespondencijos per 600 pozicijø: vie-nais metais vidutiniškai per dienà parašëpo du straipsnius. Tai buvo gelbëjimosiratas, iðneðæs þmogø iki paskutinio ato-dûsio. Ir èia mûsø paðnekovas Gedimi-nas Jucys parodo dar vienà ypatingàlaiðkà: Adolfui Nezabitauskui raðo kalbi-ninkas Aldonas Pupkis ir teiraujasi jo,kaip buvusio prieðkario „Lietuvos aido“darbuotojo, kas tame laikraðtyje pasira-ðinëdavæs A.N. slapyvardþiu straipsniuskalbos klausimais, nepraradusius aktu-alumo ir po daugelio metø.

Ant laiðko yra gavëjo rezoliucija: „Rei-kia prisipaþinti“.

Po Adolfo Nezabitausko, Salantøkraðto sûnaus, garsios giminës gentainio,mirties jo archyvas artimøjø perduotas Vil-niaus universiteto bibliotekai, jø turi Tel-ðiai, Kretinga. Taèiau, sako liudytojai, visdëlto radosi verteivø, kurie ákyriai kaulijoiðgauti kà ne kà. Ir pasitaikë, kad vienamkitam muziejui buvo siûloma Adolfo Ne-zabitausko rankraðèiø, matyt, kaþkaip„nutekëjusiø“. Taèiau pagrindinis archy-vas gerø þmoniø rûpesèiu liko neišdras-kytas ir galbût kada nors sulauks savolaimës valandos.

A.Nezabitauskas (stoviketvirtas ið kairës) suprieðkario Kaunointeligentijos elitu


Pirmà kartà Lietuvoje áteikti mokslo irverslo partnerystës „Gyvybës medþio“apdovanojimai medicinos ir gamtosmokslø srityse.

Mokslo ir verslo partnerystës apdo-vanojimø laureatus rinko Lietuvos moks-lø akademija, Lietuvos pramonininkøkonfederacija, Sveikatos apsaugos,Ûkio, Ðvietimo ir mokslo, Þemës ûkio,Kraðto apsaugos ministerijø atstovø ko-mitetas. Apdovanojimais siekta atkreiptivisuomenës dëmesá á medicinos ir gam-tos mokslø laimëjimus bei informuoti,kaip jie padeda gerinti ðalies gyvenimokokybæ. Ði nauja iniciatyva gimë norintsëkmingai paremti Lisabonos strategijostikslus ir jos ágyvendinimà Lietuvoje ska-tinant mokslo ir verslo bendradarbiavi-mà gamtos ir medicinos mokslø srityje.

Apdovanojimai áteikti asmenims uþ il-gametæ profesionalià veiklà, pritaikantmokslo ir technologijø laimëjimus arbajuos tobulinant visuomenës labui, uþmokslinæ dràsà ir novatoriðkumà.

Mokslo laimëjimø, pritaikytø medici-nos praktikoje, kategorijoje laureatais ta-po:

Rimantas Benetis – Kauno medici-

Gautas „Gyvybës medþio“ apdova-nojimas yra ne tik mano, bet ir visokolektyvo ávertinimas. Kokià vietàðis apdovanojimas uþims vertinimoskalëje, parodys ateitis, taèiau jisbrangus tuo, kad Lietuvoje ásteigtasMokslo ir

pirmà kartà, o antra, já ásteigë ganasolidi ástaiga – Lietuvos Respubli-kos mokslø akademija su kitaispartneriais. Treèia, pasisekë iðtobu-lintas Vakarø pasaulyje metodikasmûsø kolektyvui perimti ir ádiegti

verslo partnerystë

,,Gyvybës medþio” premijos laureatai

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

nos universiteto (KMU) prof. dr., kardio-chirurgas.

Profesoriaus dëka Kardiologijos ins-titute ákurta làsteliø kultûrø bei molekuli-nës patologijos laboratorija. Ávertinti lau-reato kardiochirurgijos laimëjimai, dir-bant KMU Ðirdies, krûtinës ir kraujagys-liø chirurgijos klinikoje, kuriant ir tobuli-nant aortos, aortos ðaknies, aortos beimitralinio voþtuvo rekonstrukcines ope-racijas. Pirmà kartà Baltijos ðalyse atlik-tos plauèiø persodinimo ir ðirdies ir plau-èiø komplekso persodinimo operacijos.

Prof. habil. dr. Benediktas Juodka –Vilniaus universiteto rektorius, akademi-kas.

Akademiko iniciatyva, aiškinant pa-veldimumo perdavimo molekulinius prin-cipus, sukurti nauji cheminiai ir fermen-tiniai junginiø, modeliuojanèiø kovalen-tines nukleorûgðèiø ir baltymø struktû-ras, sintezës metodai. Mokslininkas at-kreipë dëmesá á vëþiniø ligø gydymà fo-todinaminiais metodais, kurie leido slo-pinti navikiniø làsteliø gyvybingumà.B.Juodka, bûdamas VU rektoriumi, pri-sidëjo prie „Saulëtekio“ ir „Santariðkiø“slëniø kûrimo, kuriø tikslas – suartintimokslà, studijas ir verslà.

Kategorijoje uþ profesinæ veiklà me-dicinos ir gamtos mokslø srityje apdo-vanoti :

Prof. habil. dr. Zita Auðrelë Kuèins-kienë – Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Laboratorinës diag-nostikos centro direktorë.

Profesorës dëka iðtirta 50 metø am-þiaus vyrø Lietuvoje mirtingumo nuo ko-ronarinës ðirdies ligos prieþastys.Išaiškinta lipidø oksidacijos ir antioksi-dantinës sistemos ir streso svarba. Pro-fesorës iniciatyva VU ligoninës Santarið-kiø klinikose ákurtas didþiausias ir moder-niausias Baltijos ðalyse Laboratorinësdiagnostikos centras.

Prof. habil. dr. Limas Kupèinskas –KMU gastroenterologijos klinikos vado-vas.

Profesoriaus dëka pritaikyti naujau-si pasauliniai metodai padëjo sëkmin-gai iðspræsti opaligës problemà Lietu-voje. Jo mokslininkø grupës atliktimoksliniai tyrimai sergantiems uþdegi-minëms þarnyno ligomis leido nustatytisvarbiausias su ðiomis ligomis susiju-siø genø mutacijas, ádiegti naujus ðiø li-gø gydymo metodus. L.Kupèinsko ini-ciatyva pirmà kartà Baltijos ðalyse ið-


Lietuvoje. Ir ðiandien atliekamosðirdies ir plauèiø kompleksinëspersodinimo operacijos pajudëjo áprieká. Reikia eiti toliau ir nesustoti...

Prof. Rimantas Benetis

bandyti nauji kepenø genetinës diag-nostikos metodai leido anksti diagno-zuoti ir sëkmingai gydyti ligonius.

Mokslo pritaikymo versle kategorijosnugalëtojai:

Prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bu-melis – UAB „Sicor Biotech“ TEVA gru-pës narys, generalinis direktorius.

Jo vadovaujamos ámonës biotech-nologø sukurti vaistiniai preparatai skir-ti sunkioms onkologinëms ir virusinëmsligoms gydyti. Vienà naujausiø jø sukur-tø preparatø – filgrastinà Europos vais-tø agentûros ekspertai pasiûlë regist-ruoti Europos Komisijai.

Prof. habil. dr. Juozas Gecevièius –moksliniø paslaugø firmos GTV vadovas.

Jo vadovaujamos bendrovës sukur-tos technologijos ir gamybinës linijosbei árengimai, taikomøjø tyrimø ágyven-dinimas padëjo didinti Lietuvos ámoniøkonkurencingumà.

Uþ þemës ûkyje ádiegtas inovacijasávertinti:

Doc. dr. Èeslovas Bobinas – Lietu-vos sodininkystës ir darþininkystës ins-tituto direktorius.

Institutas pirmasis iðtyrë ir parengëdarþoviø auginimo technologijas naujotipo moderniuose dviguba polietilenoplëvele dengtuose ðiltnamiuose. Insti-tute sukurta sveikos sodinamosios me-dþiagos dauginimo sistema.

Doc. habil. dr. Vytautas Ruzgas –Lietuvos þemdirbystës instituto direkto-riaus pavaduotojas.

Šio mokslininko sukurtos šešiosskirtingø technologiniø savybiø þiemi-niø kvieèiø veislës. Jos áraðytos á ðaliesNacionaliná augalø veisliø sàraðà ir ESbendràjá þemës ûkio augalø veisliø ka-talogà.

Parengë prof.Aleksandras VITKUS

Edita JUÈIÛTË

Geguþës 28–30 dienomis vyko 6-asis tarptautinis Europos statybos fa-kultetø asociacijos (AECEF) simpoziu-mas „Statybos inþinerijos mokymasbesikeièianèioje Europoje“. Šiemetsimpoziume dalyvavo 57 mokslininkaiiš 18 ðaliø: Austrijos, Baltarusijos, Ka-nados, Kroatijos, Èekijos, Danijos, Es-tijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos,Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugali-jos, Slovakijos, Rusijos, Didþiosios Bri-tanijos ir Ukrainos.

Simpoziumà pradëjo ir jo dalyviuspasveikino VGTU rektorius prof. habil.dr. Romualdas Ginevièius bei Statybosfakulteto dekanas prof. dr. Povilas Vai-niûnas. Dekanas fakulteto vardu pa-dëkojo Europos statybos fakultetøasociacijai uþ galimybæ organizuoti visdidëjanèios geografijos renginá, skirtàsu statybos inþinieriø rengimu susiju-sioms problemoms aptarti. VGTU rek-torius ir Statybos fakulteto dekanas pa-linkëjo ne tik konstruktyviai aptarti pro-blemas, bet ir susipaþinti su Lietuvossostine bei jos architektûros tradicijo-mis ir naujovëmis.

AECEF prezidentas ið Èekijos prof.Jiris Witzany savo áþanginëje kalbojeaptarë Europos tyrimø erdvës kûrimàir universitetø problemas bei ateitiesperspektyvas.

Dr. Virgaudas Juocevièius, Lietu-vos statybos platformos tarybos pirmi-ninkas, simpoziume skaitë praneðimàapie mokslo ir pramonës bendradar-biavimà – pagrindinæ Lietuvos statybospramonës plëtotës varomàjà jëgà.

Simpoziumo praneðimai atspindë-

jo tris pagrindines potemes: 1) naujosstatybos inþinerijos mokymo bei mo-kymosi tendencijos; 2) naujos profesi-nës kvalifikacijos pripaþinimo tenden-cijos statybos inþinerijos sektoriuje Eu-ropos Sàjungoje; 3) statybos inþineri-jos tyrimø institucijø bei tyrëjø tinklai.

Po pranešimø vyko aktyvios disku-sijos, kuriose atsispindëjo visoms Eu-ropos Sàjungos ðalims svarbûs staty-bos inþinieriø rengimo klausimai: pa-sikeitæ reikalavimai statybos inþinieriørengimui, naujos mokymo priemonës,nesibaigianèios diskusijos dël Boloni-jos proceso ágyvendinimo, bendradar-biavimo tarp Europos statybos fakul-tetø galimybës, tarptautinio kvalifika-cijø pripaþinimo klausimai ir kt.

Treèià simpoziumo dienà vykusio-je baigiamojoje sesijoje buvo iðrinktidu geriausi simpoziumo praneðimai.Ðá garbingà ávertinimà gavo W.Gilew-skis (Lenkija) uþ praneðimà „Mokyti arnemokyti baigtiniø elementø: ðtai koksklausimas“, V.Telichenka, V.Andrejevasir N.Verstina (Rusija) uþ praneðimà „At-viras statybos inþinieriø mokymo tin-klas Rusijoje“.

Simpoziumo dalyviams buvo pasiû-lyta ir kultûrinë programa. Pirmàjà sim-poziumo dienà visi dalyviai buvo pa-kviesti á ðventinæ vakarienæ Belmontorestorane, o antrosios simpoziumo die-nos vakare dalyviams buvo surengta ið-vyka á istorinæ Lietuvos sostinæ Trakus.

Simpoziumo organizatoriai VGTUStatybos fakulteto dekanas prof. dr.P.Vainiûnas ir prodekanas dr. L.Jukne-vièius neseniai sulaukë oficialios pa-dëkos ið AECEF prezidento uþ puikørenginio organizavimà.

Simpoziumas „Statybos inþinerijos mokymasbesikeièianèioje Europoje“

Simpoziumo dalyviai baigiamosios sesijos metu

GYVYBËS MEDIS


Perfrazuojant leninizmo frazæ „Impe-rializmas kaip aukðèiausia ir paskutinë ka-pitalizmo stadija“, galima sakyti, jog pas-tarieji pora deðimtmeèiø árodë, kad kapi-talizmas yra ir paskutinë iðvystyto socia-lizmo stadija. Lietuvos ekonomikos keliànuo socializmo lagerio iki funkcionuojan-èios rinkos sukûrimo ir jos plëtros galimasuskirstyti á tris etapus: kovos dël respub-likinës ûkiskaitos, rinkos ekonomikos re-formø ir galiausiai sparèios plëtros lais-vosios rinkos sàlygomis. Þinoma, dabarmums labiausiai rûpi tos sparèios plët-ros netobulumai, taèiau negalime igno-ruoti ir istorijos. Perþvelgæ nueità kelià, tu-rëtume darytis ir protingesni, ir didesni op-timistai. Nes tas kelias buvo ypaè sun-kus ir sudëtingas, mes já áveikëme, esa-me ten, kur bûti prieð du deðimtmeèiusnet svajoti negalëjome.

Respublikos ekonominissavarankiðkumas

Michailo Gorbaèiovo pradëtoje sovie-tinio gyvenimo pertvarkoje svarbià vietàuþëmë ekonomikos reformos, tiksliau, nepaèios reformos, o kalbos apie rinkos ele-mentø ávedimà á ekonomikos valdymà.Dominuojanèia tema greitai tapo estø pa-leista á vieðumà, nors nelabai logiðkai darsudëliota, respublikinës ûkiskaitos sàvo-ka. Ið karto ji tapo ánirtingø diskusijø ob-jektu, nes kiekvienam buvo aiðku, kadekonominis savarankiðkumas neiðven-giamai vestø á politiná savarankiðkumà, ku-ris bûtinas ekonominiam savarankišku-mui realizuoti. Centras ið dalies galëjo to-leruoti ekonominio savarankiðkumo sie-ká, nes reikëjo kaþkaip gelbëti beviltiðko-je situacijoje atsidûrusià ekonomikà, ta-èiau politinis savarankiðkumas buvogrieþèiausias tabu, politbiurui nesuvokus,kad politinis respublikø savarankiðkumasyra ne tik ekonominë bûtinybë, bet ir vie-nintelë priemonë kokia nors forma iðgel-bëti imperijà. Ši prieštaringa situacija dik-tavo viso kovos dël respublikos ekono-minio savarankiðkumo ir prieð já logikà.

Nors teoriniø samprotavimø apie ûkiomechanizmo pertvarkà buvo jau iki 1988m. (pats esu 1982 m. raðæs paþymà Mask-vos „direktyviniams organams“ apie rin-kos bûtinumà socialistinëje ekonomiko-je, paremtà matematinës ekonomikos re-zultatais), taèiau jie dar nebuvo tiesiogiai

siejami su respublikos ekonominiu sava-rankiškumu. 1988-ieji tapo intensyvausdarbo rengiant ekonominio savarankið-kumo koncepcijà ir plaèiø diskusijø dëljos teiginiø metais. Dëmesio tam skyrënet LTSR Vyriausybë ir Plano komitetas.Bet realø darbà atliko prie Mokslø aka-demijos Ekonomikos instituto sudarytaslaikinas mokslinis kolektyvas, kuris ope-ratyviai parengë „Lietuvos ekonominio sa-varankiðkumo koncepcijà“, tapusià išei-ties dokumentu ir valdþiai, ir Sàjûdþiui. Tie-sioginis mokslinio kolektyvo organizato-rius buvo prof. Kazimieras Antanavièius,tuo metu Ekonomikos instituto Ûkio me-chanizmo skyriaus vadovas. Kolektyvodarbe ðalia instituto darbuotojø A.Dobra-volsko, A.Levinsono, N.Markevièiaus,V.Navicko, A.Rutkausko, G.Vagnoriaus irdaugelio kitø dalyvavo visø moksliniø eko-nominiø ástaigø atstovai: VU – S.Uosis,K.Glaveckas, P.Gylys ir S.Kropas, Liaudiesûkio planavimo ir ekonomikos instituto –A.Vasiliauskas, A.Misiûnas ir H.Þiaunys,Lietuvos þemës ûkio ekonomikos institu-to – K.Prunskienë, Vilniaus inþinerinio sta-tybos instituto – A.Ðimënas. Planuota iki

metø galo realizuoti detalià tyrimø progra-mà; ekonominio savarankiškumo koncep-cija buvo tik pirmasis darbø etapas.

Principinës ekonominio savarankiðku-mo nuostatos jau buvo suformuluotosLTSR Konstitucijos pakeitimø projekte,kurá parengë Mokslø akademijos Prezidiu-mo komisija ir kurá ji pristatë visuomenei1988 m. birþelio 3 dienà. Konstitucijos pro-jekte buvo siekiama átvirtinti Europos Eko-nominës Bendrijos modelá – suvereniø(toks þodis buvo LTSR Konstitucijoje, o þo-dþiui „nepriklausomø“ dar nebuvo atëjæslaikas) valstybiø dariná, turintá bendrà rin-kà. Ekonomikos pagrindas – visos nuo-savybës formos, áskaitant privaèià; viskas,kas yra Lietuvoje, yra Lietuvos; ekonomi-kà ekonominëmis priemonëmis reguliuo-ja Lietuvos ástatymai; santykiai su TSRSlygiateisiai ir tik savanoriški.

Ekonominio savarankiðkumo ideolo-gijos plëtrai svarbus buvo 1988 m. rug-sëjo 23 d. Rygoje pasiraðytas protokolasdël „Suderintø svarbiausiø respublikinësûkiskaitos principø“. Protokolà pasiraðëtuometiniai Pabaltijo respublikø Plano ko-mitetø pirmininkai B.Zaikauskas, M.Ra-manas ir R.Otsasonas, taip pat Ekono-mikos institutø direktoriai E.Vilkas, A.Kal-ninis ir R.Otsasonas. Protokolo priede bu-vo keturi skyreliai: nuosavybës (viskas pri-klauso respublikoms, sàjunginis ámoniøir infrastruktûros pavaldumas panaikina-mas); ryðiø su TSRS (sàjunginei kompe-tencijai priskiriama gynyba ir bendroji uþ-sienio politika, finansiniai ryðiai per res-publikos biudþetà); respublikos ûkio val-dymo (visa vidaus ir uþsienio ekonominëpolitika yra respublikos kompetencija,áskaitant savo valiutos ásivedimà); respub-likinës ûkiskaitos teisiniai pagrindai (sa-varankiðkumà átvirtinti TSRS ir respublikøkonstitucijose, pereinama prie jo pagalvienkartiná aktà). Sàjûdþio suvaþiavimas(1988-10-22-23) priëmë rezoliucijà „DëlLietuvos TSR ekonominio savarankiðku-mo“, kurios antrasis punktas toks: „Su-vaþiavimas visiðkai palaiko Rygos susi-tarime (1988 m. rugsëjo 21–23 d.) patvir-tintus respublikø ekonominio svarankið-kumo principus ir reikalauja, kad Respub-likos vyriausybë, atstovaudama Lietuvosliaudies valiai, siektø juos ágyvendinti“.

Besiklostanti situacija negalëjo nekeltirûpesèio centrui. Ðalia politinio-administ-

Nuo „iðvystyto

Akad. Eduardas VILKAS

Lietuvos mokslø akademijos visuotinio susirinkimo sesijoje,skirtoje Lietuvos persitvarkymo Sàjûdþio 20-meèiui, praneðimà

buvo parengæs ir akad. Eduardas Vilkas. Deja, dël netikëtosakademiko mirties jo praneðimà teko perskaityti kolegoms.

socializmo“ iki modernauskapitalizmo


racinio spaudimo atsisakyti realaus sa-varankiðkumo vyko „mokslinis“ spaudi-mas. Viena tokio spaudimo priemoniø bu-vo þurnalo „Voprosy ekonomiki“ redak-cijos suorganizuota apvalaus stalo dis-kusija Vilniuje 1988 m. gale. Ið pavirðiaustai atrodë normali mokslinë diskusija suþymiausiais to meto „sàjunginiais“ eko-nomistais, nors, kaip suþinojau ið disku-sijos dalyvio B.Fiodorovo 1994 m., apva-lus stalas buvo suorganizuotas TSKP CKnurodymu, saugumui apšvietus „briga-dà“ specialia televizijos medþiaga. Lietu-vos pusë neiðsigando moksliniø autori-tetø ir pakankamai solidþiai argumenta-vo savo pozicijà. Diskusijà baigiant G.Po-povas pareiðkë, kad „daug kuo lietuviømokslininkø pozicija mums artima ir su-prantama. Taèiau yra daug klausimø, á ku-riuos mûsø poþiûris kitoks“. Þinoma, pa-gal tà kitoká poþiûrá ið Sàjungos negalimaatimti ekonominiø funkcijø, nes tada Sà-junga tampa formaliu dariniu. Sutinkame,bet kà padarysi.

Baigiamasis karo dël Pabaltijo respub-likø ekonominio savarankiškumo etapasvyko jau TSRS Liaudies deputatø suva-þiavime (aprobuota pati idëja) ir vëliauTSRS Aukðèiausiojoje Taryboje priimantatitinkamà ástatymà. TSRS Vyriausybësteikiami ástatymo variantai, pradëti svars-tyti liepos mën., buvo dukart atmesti. Ga-liausiai buvo svarstomas Tautybiø Tary-bos Ekonominës ir socialinës plëtros ko-misijos (visas pavadinimas labai ilgas) tei-kiamas projektas, kurá parengë komisijospatarëjas kartu su vieno Rusijos institutomokslininkais. Projektas AukðèiausiojojeTaryboje buvo deputatø ir vyriausybës(L.Abalkinas) kritikuojamas. Paskutinæsvarstymo dienà, matyt, gavæs M.Gorba-èiovo nurodymà, L.Abalkinas ðnekëjo vi-siðkai kitaip, gindamas ástatymo projektà.Pats M.Gorbaèiovas pasakë didelæ gina-màjà kalbà. Balsuojant galutinai 1989 m.lapkrièio 27 d. ástatymas praëjo ganasklandþiai Tautybiø Taryboje, taèiau tik vie-no balso persvara Sàjungos Taryboje. Bal-savimas dël ástatymo buvo vardinis, ste-nogramoje galima rasti, kas kaip balsavo.

Naudojantis stenograma, galima pa-teikti svarbiausius ástatymo teiginius ir kaikurias svarstymo detales. Ástatymas ga-na trumpas, vos ðeði straipsniai. Pream-bulëje nusakyti principai, kuriais remiasiástatymas: ekonominio savarankiðkumoderinimas su Sàjungos funkcijomis, pre-kiniø-piniginiø santykiø plëtojimas, res-publikos ekonominio savarankiðkumoderinimas su vietos savivalda ir ámoniøûkiskaita, respublikø suinteresuotumo iratsakomybës stiprinimas. Þinoma, visur,preambulëje ir ástatymo straipsniuose, su-dëti saugikliai, kad bûtø laikomasi TSRSástatymø ir paisoma jos interesø. Buvo net

pagàsdinimas, kad ástatymas galios tik„respublikoms, esanèioms TSRS federa-tyvinëje sistemoje“. Kà tai galëjo reikšti,sunku pasakyti. Tie uþkeikimai buvo ne-iðvengiami, kad ástatymà palaikytø reikia-ma dauguma deputatø. Taèiau konstruk-tyvaus vaidmens jie, mes tikëjomës, ne-vaidins. Pirmajame straipsnyje buvo ið-vardytos respublikø valdþios ir valdymoorganø teisës: valdymas, naudojimas irdisponavimas þeme ir kitais gamtos tur-tais; visø ðakø ir visø ûkio subjektø, esan-èiø respublikos teritorijoje, ekonominis re-guliavimas; finansø ir bankø sistemos, ið-skyrus TSRS valstybinio banko ástaigas,tvarkymas; respublikos ir vietiniø biudþe-tø nustatymas; darbo uþmokesèio ir so-cialiniø iðmokø bei kainodaros sistemønustatymas; uþsienio ekonominiø ryðiøtvarkymas; gamtonaudos reguliavimas;finansø rinkos kûrimas, pritraukiant Sà-jungos, kitø respublikø ir uþsienio lëðas.Kiti straipsniai faktiðkai patikslina pami-nëtas funkcijas, atsiþvelgiant á to meto re-alijas, kaip plëtoti rinkà ir ûkiskaità. Vienaástatymo nuostata verta atskiro paminëji-mo. „Pagal TSRS vyriausybës ir Respub-likos vyriausybës susitarimà sàjunginësministerijos, komitetai ir þinybos perduo-da respublikos liaudies kompetencijonámones ir ûkines organizacijas kartu suvisais pagrindiniais fondais ir apyvartinë-mis lëðomis“. Svarbu taip pat, kad (pas-kutiniame straipsnyje) nustatoma, jog eko-nominius santykius Pabaltijo respubliko-se reglamentuoja respublikø konstitucijos,respublikiniai ekonominio savarankiðku-mo ástatymai ir atitinkami TSRS ástatymai.„Nustatyti, kad TSRS ástatyminiai aktai, re-guliuojantys ûkinius santykius, minimoserespublikose galioja tik jei jie netrukdo per-eiti prie ekonominio savarankiðkumo“. Vi-sa tai, lyginant su tikra nepriklausomybe,þinoma, nëra kaþin kas, bet lyginant su so-cialistinio lagerio tvarka yra nematytas irneátikëtinas dalykas.

Kaip vyko svarstymas? Viso svarsty-mo metu posëdþiams pirmininkavoM.Gorbaèiovas. Pristatant ástatymo pro-jektà prieðpaskutinæ svarstymo dienà kal-bas pirmiausia sakë Sàjungos Taryboskomitetø pirmininkai V.Vologþinas ir J.Kal-mykovas. Paskui kalbëjau að, kaip Tau-tybiø Tarybos ekonominës socialinës ko-misijos pirmininkas. Mano kalba buvotrumputë, ðtai jos vertimas.

„Gerbiamas pirmininke, gerbiami de-putatai! Aš galiu apsiriboti keliomis pa-stabomis apie tai, kaip paskutinis varian-tas buvo svarstomas komisijoje. Mes be-veik vienbalsiai pritarëme ðiam ástatymoprojektui ir rekomenduojame já priimti. Vie-nas þmogus buvo prieð, taèiau ið esmësdël tos prieþasties, kad, girdi, kai kurieástatymai priimami atskiroms respubli-

koms anksèiau negu visoms likusioms.Bet po praëjusios nakties tas komisijosnarys atsiëmë savo prieðtaravimà ir pri-tarimas tapo vienbalsis.

Mes taip pat paþymëjome, kad palai-kome liberaliausià variantà, nes jokiø ki-tø gërybiø, iðskyrus daugiau laisvës, duotirespublikoms negalime. Viena vertus,kiekviena tauta, þinoma, turi moralinæ tei-sæ á tas laisves, antra vertus, visai Sàjun-gai, að manau, bûtina, kad kas nors turë-tø daugiau ágaliojimø rizikuoti, siekiant ágy-ti naudingos visiems patirties. Taip ir išeis,kad kai kurios respublikos pradës anks-èiau naudotis sàjunginiais ástatymais, ku-riuos mes rengiamës priimti.

Ir paskutinis dalykas. Ðio ástatymo pri-ëmimas duos mums pagaliau viltá, kadvalstybinës ekonominës sanklodos per-tvarka TSR Sàjungoje ið tikrøjø ámanoma,reikia tik mums visiems dël to pasisteng-ti. Aèiû.“ Kaip þinote, mes vis dëlto nepa-tikëjome, kad viltis atsirado.

Toliau kalbëjo visø Pabaltijo respubli-kø atstovai ir kiti deputatai. K.Prunskienë(tada Lietuvos TSR Ministrø tarybos pir-mininko pavaduotoja) akcentavo respub-likø nuosavybës teisæ á þemæ ir gamtos tur-tus; tà punktà sàjungos fanatikai stengësiiðbraukti. Latvijos ministras pirmininkasV.Bresis pateikë ádomius skaièius, kad Lat-vijos gamybiniai fondai 1989 m. buvo 5,6milijardo rubliø, o per 1971–1989 m. ji per-vedë Sàjungai 11,3 milijardo rubliø. „Ádo-mu, kam ir uþ kà mes turëtume mokëti?“– sakë jis, atremdamas argumentus, kadsàjunginë nuosavybë negali bûti perduo-ta respublikoms neatlygintinai. Estijos mi-nistras pirmininkas J.Toome savo kalbàbaigë þodþiais: „Klausimas yra hamletið-kas – bûti ar nebûti? Plëtoti federacijà irðalies ekonomikà radikaliai ar ne. Sustip-rinti estø, o ir kitø tautø tikëjimà didþiulë-mis mûsø Sàjungos galimybëmis, ar pa-laidoti já? Treèio kelio nëra“. M.Lauristin tvir-tino, kad jei Pabaltijo tautø apsisprendimastokiu variantu kaip svarstoma nebus pa-tvirtintas, deputatams teks gráþti pas savorinkëjus ir vël svarstyti naujus variantus.

Kitø respublikø atstovø nuomoniø bu-vo visokiø, buvo remianèiø projektà, betdaþniausiai kritikuojanèiø, jei ne totaliai,tai bent pagal atskirus svarbius teiginius.Esà jie prieðtarauja TSRS konstitucijai. Átai Gruzijos atstovas V.Advadzë (tada ma-no pavaduotojas) atðovë: „Jei mes laiky-simës unitarinës valstybës konstitucijos,tai mums nieko neiðeis. Svarstant bet kurástraipsná mes uþkliûsime uþ to prieðtara-vimo“. Minëtina pora pavyzdþiø, kaip tvir-tos sàjungos ðalininkai pasisakë prieðástatymo projektà. N.Daniliukas: „Ir að pri-ëjau iðvadà: kalbama ne ðiaip sau apiesavarankiðkumà. Tai dar vienas þingsnissiekiant teisës, be to, lengvatinës teisës


iðeiti ið federacijos“. Dabar galëtume pa-sakyti, ið kur jis ir þinojo, kad taip bus,bet tada nejauku buvo tai girdëti. L.Su-chovas: „O ðiandien svarstomas ástaty-mo projektas, mano nuomone, ne kas ki-ta, kaip kamufliaþas, kaip graþiai ávynio-tas uþnuodytas saldainis. Manau, kadmûsø rinkëjams jis nereikalingas“. Kaza-chijos ir Baltarusijos vadovai N.Nazarba-jevas ir V.Kebièius pasakë ilgas stagnaci-nes kalbas, nepritarianèias ástatymo pro-jektui. O B.Jelcinas parëmë projektà ga-na kategoriðkai: „Jei ðiandien mes to ásta-tymo nepriimsime, tai tuo vël pasakysi-me, kad viskà spræs centras. Visus klau-simus – maþus ar didelius – spræs cen-tras. Kur tai mus atvedë, visi puikiai þino-me ir pagal nacionalinius santykius, ir pa-gal þmoniø gyvenimo lygá mûsø ðalyje, irpagal jos ekonomikos, finansø ir t.t. pa-dëtá“. B.Jelcinas apgailestavo, kad ne Ru-sija pirmoji pereina prie ekonominio sa-varankiškumo, nes ji tam dar nepasi-ruošusi. Bet Pabaltijo eksperimentas busneákainojama patirtis jai tai padaryti.

Ástatymo svarstymas ir galiausiai pri-ëmimas pareikalavo daug pastangø, ið-radingumo ir nerimo. O ástatymu Lietuvanepasinaudojo, net nepradëjo naudotis,ir kitos dvi kaimynës, atrodo, to nedarë.Tad ar pastangos dël ûkinio savarankið-kumo ástatymo priëmimo nuëjo veltui? For-maliai taip. Taèiau nëra abejoniø, kad ásta-tymo svarstymas ir priëmimas pasitarna-vo demokratizacijos procesui ir TSRS grio-vimo reikalui. Ðalis buvo delikaèiai prati-nama prie tautø suverenumo ir ekonomi-niø laisviø idëjø. Procesas neabejotinai pa-stûmëjo ekonominá màstymà link neko-mandinës ekonomikos, nes svarstymasvirto visaliaudine konferencija rinkos eko-nomikos klausimais. Valdþios decentrali-zavimo poreikis tapo akivaizdesnis. Galiau-siai Lietuvai svarbià reikðmæ tada ir vëliauturëjo svarstymo metu TSR Sàjungoje for-mavæsis Lietuvos draugø demokratø aljan-sas. Jis ne kartà padëjo Lietuvai, ypaè kri-tinëmis situacijomis.

Rinkos ekonomikos reformosEkonominio savarankiškumo koncep-

cijos svarstymas ir dokumentø rengimassukaupë nemenkà þiniø bagaþà apie de-centralizuotà ekonomikà ir sutelkë bûrá tøþiniø neðëjø. Taèiau tiesiogiai pritaikyti jasekonomikai reformuoti nepriklausomybæatkurianèioje valstybëje nebuvo lengva.Ekonominio savarankiškumo ideologijatik iš dalies buvo ekonomikos mechaniz-mo aprašymas, nuo pat pradþios ji buvodaugiau instrumentas politiniam savaran-kiškumui pasiekti nei ekonominiø refor-mø kelrodis. Kelrodá reikëjo parengti at-skirai ir tai buvo padaryta.

1990 m. liepos mën. grupë ekonomis-

tø (V.Aleðkaitis, K.Antanavièius, A.Dobro-volskas, K.Glaveckas, V.Navickas, E.Vil-kas) parengë „Lietuvos ekonomikos re-formos programos metmenis“. Jie buvosvarstomi su savais ir uþsienio specialis-tais, lyginami su kitø Rytø Europos ðaliøanalogiðkomis programomis. Neatsiradojokiø argumentø mûsø programà kore-guoti. Aiðku kodël: svarbiausi programosteiginiai tebëra teisingi ir po 20 metø. Met-menyse skaitome: „Reformos esmë yrakomandiniø administravimo santykiø pa-keitimas rinkos santykiais“. Toliau. „Eko-nominë laisvë ir laisvos kainos paèios sa-vaime nesukuria efektyvios rinkos; tamreikalinga gana sudëtinga rinkos infra-struktûra, t,y. institucijos, kurios kaupia irlabai operatyviai apdoroja ekonominæ in-formacijà, fiksuoja kapitalo ir darbo jëgosjudëjimà ir t.t.

Dël ðiø aplinkybiø niekur pasaulyje në-ra grynai rinkos ekonomikos, rinka vie-naip ar kitaip yra valstybës reguliuojama,taèiau daþniausiai be tiesioginio administ-ravimo. Rinkos ekonomikoje iðlieka bentðios valstybës funkcijos:

a) sudaryti sàlygas rinkai gerai funk-cionuoti (teisinëmis ir ekonominëmis prie-monëmis);

valdymo, ekonominio màstymo, psicho-logine ir kitomis prasmëmis. Sukûrusnaujas institucijas, elgesio stereotipasnegalëjo pasikeisti staigiai. Juolab kadbeveik nebuvo specialistø, kurie galëtøplëtoti rinkos ekonomikà. Kartu su eko-nomine vyko politinë reforma, kuri funk-cionavo su didelëmis emocinëmis per-krovomis, neracionaliai. Reikëjo sukurtinepriklausomos valstybës institucijas,pareikalavusias daug materialiniø ir þmo-giðkøjø iðtekliø. Bet svarbiausia, kad Lie-tuvos ûkis buvo smarkiai integruotas áneefektyvø komandiná TSRS ûká. Soviet-meèiu 85 proc. Lietuvos eksporto tekoTSRS, 5 proc. Estijai ir Latvijai; beveikvisos þaliavos, áskaitant daug paðarø, bu-vo ásiveþamos ið TSRS, þaliavos sudarëmaþdaug 70 proc. mûsø produkcijos ver-tës. Vienintelë mums prieinama TSRSrinka sugriuvo, o tik maþa dalis Lietuvospramonës ir þemës ûkio jau 1990 m. ga-lëjo iðgyventi pasaulinëje rinkoje. Tradi-cinës realizavimo rinkos totalinis griuvi-mas vienas pats gali paralyþiuoti ûká. Tadreformas teko ágyvendinti nesuvaldomoekonomikos smukimo, sàlygoto drastið-kø realizavimo rinkø ir gamybos sàlygø,pokyèiø laikotarpiu.

Þmoniø gyvenimo blogëjimà akivaiz-dþiausiai rodo vartojimo struktûros poky-èiai, taip pat aká rëþiantis socialinës nely-gybës augimas: aukðèiausio ir þemiausiodeciliø ðeimø pajamø santykis iðaugo nuo4,3 karto 1989 m. iki 11 kartø 1993 metais.

Prie viso to reikia pridëti, kad iki pat1991 m. rudens vykdyti reformas Lietuvaivisokiais bûdais trukdë TSRS, buvo nuo-latinë karinës agresijos grësmë. Kol Lietu-va neturëjo savo sienø kontrolës, o vidausgyvenimà kontroliavo tik ið dalies, ji nega-lëjo radikaliai pabëgti nuo sovietinio so-cializmo ideologijos bei nerinkos metodø.

1 lentelë. Svarbiausieji makroekonominiai ir fiskaliniai rodikliai (pokytis procentaislyginant su ankstesniu laikotarpiu, fiskaliniai – kaip BVP procentas)

Rodikliai 1991 1992 1993 1994BVP pastoviomis kainomis -15.0 -36.0 -16.2 1.0Infliacija 225 1021 410 45.1Realus atlyginimas -20.0 -11.7 -45.3 8.0Valstybës biudþeto pajamos 44.2 33.3 25.2 26.0Valstybës biudþeto iðlaidos 39.0 32.7 30.7 31.4Mokëjimø balansas, mln. USD - 31.7 -90.7 230Valiutos rezervai, mln. USD - 40 280 510Ðaltinis: Vyriausybës duomenys ir Pasaulio banko skaièiavimai

1989 1990 1991 1992 1993Maistas 34.9 33.9 38.3 59.7 66.5Ne maistas 46.5 48.3 47.9 27.4 18.8Paslaugos 12.5 11.7 8.3 10.0 12.7Alkoholis 6.1 6.1 5.5 2.9 2.0Šaltinis: Statistikos departamentas

2 lentelë. Namø ûkiø iðlaidø struktûra (procentais)

b) skatinti technologijø ir darbo jëgoskvalifikacijos tobulinimà (mokslas, ðvieti-mas ir pan.);

c) organizuoti socialiniø garantijø sis-temà;

d) uþtikrinti sveikà gamtinæ aplinkà irracionalø gamtos iðtekliø naudojimà“.

Reikia pastebëti, kad reformos pro-gramos metmenø autoriai nesitikëjo, kadreforma praeis labai sklandþiai ir greitduos rezultatø, nes programos realiza-vimo sàlygos buvo labai sunkios, sun-kesnës negu yra kada nors kur nors bu-vusios pasaulyje. Tarp komandinës ir rin-kos ekonomikos yra didþiulis skirtumas Nukelta á 29 p.


Kas tik neklausia – kiek lietuviø gyve-na uþsienyje, kokiose ðalyse? Atsakyti áðá klausimà ne taip jau lengva, nes dau-gelyje ðaliø suraðymo metu klausimasapie tautybæ nekeliamas, o ir keliant tau-tybës sampratos bei klausimo apie jà for-mulavimai daþnai skiriasi, todël gyvento-jai, ypaè tautiniu poþiûriu miðriø ðeimø,turi pagalvoti, kokiai tautybei save priskirti.Yra pagrindo teigti, kad nemaþai imigran-tø abejoja, ar apskritai verta uþsiraðyti. Pa-teikiame keletà ádomesniø ir mums svar-besnæ reikðmæ turinèiø pavyzdþiø.

Lenkijoje 2002 m. suraðymo metu lie-tuvybæ deklaravo 5,8 tûkst. gyventojø,nors lietuviø bendruomenës duomenimislietuviø buvo per 15 tûkstanèiø. Kodël taipávyko? Galima spræsti ið Lenkijos lietuviøspaudos. „Auðra“ (2002 m. Nr. 7, p. 4–7)net apklausà surengë:

1. Kaip Jûs atsakysite á suraðymo an-ketoje pateiktà klausimà: „Kokios esatetautybës“?

2. Ar nebijote, kad ši informacija buskada nors panaudota Jûsø nenaudai?

3. Kas lëmë Jûsø tautiná susipratimà?Kada galutinai suvokëte esàs ðios, o nekitos tautos narys?

4. Kaip manote, kokià átakà gali turëtiðis suraðymas Lenkijoje gyvenanèiø lie-tuviø ateièiai (ðvietimui, kultûrai, savival-dybiø plëtrai)?

Atsakymø bûta ávairiø. Èia pateikiamidu ið paskelbtøjø, kuriuose átikinamiau pa-aiðkinta situacija.

Vytautas Liškauskas – Punsko vals-èiaus virðaitis:

1. Atsakymas yra aiškus – esu lietu-vis.

2. Þinau, kad ši informacija nebus pa-naudota mano nenaudai.

3. Prigimtis, seneliai, tëvai, mokykla,auklëtojai.

4. Jeigu suraðymas parodys, kad mû-sø yra daug daugiau, tai valstybëje bûsi-me labiau pastebimi, ir mûsø nuomonëbus svaresnë.

Petras Gintautas Vitkauskas – „Auð-

ros“ redakcijos sekretorius, Punsko biti-ninkø ratelio pirmininkas:

1. Atsakysiu, kad esu lietuvis.2. Jau nebe pirmà kartà oficialiuose

dokumentuose, pvz., gaunant pasà, uni-versitete, kariuomenëje ir kitur reikëjo pa-sakyti tautybæ. Manau, kad tikros tauty-bës nurodymas niekuo man nepakenks,kadangi ji ir taip suinteresuotiems orga-nams, institucijoms ar asmenims yra þi-noma. Dël informacijos apie kurio norsþmogaus tautybës panaudojimà (geràjaar blogàja prasme) nelabai kà galime pa-daryti. Tai gali priklausyti nuo esamos po-litinës ar kitokios padëties...

3. Vienà veiksná sunku nurodyti, nestam turëjo átakos daugelis elementø: se-neliai, tëvai, pradinë ir vidurinë mokykla,o galutinis apsisprendimas – subrendi-mas ar naujoviškesnis suvokimas, gau-tas Vilniaus universitete.

4. Kiekvieno surašymo tikslas yrasurinktus duomenis panaudoti to-lesnëje valstybës politikoje. Ðiuoatveju jie turës átakos tautiniømaþumø likimui, kuris daugpriklauso nuo valstybëstautiniø maþumø atþvil-giu vykdomos politikos,o ta daþnai bûna labai

ávairi ir nevienodai vertinama. Yra realuspavojus, kad skaièiais bus manipuliuoja-ma tautiniø maþumø nenaudai ar vykdanttarptautinæ politikà, ypaè su kaimyninë-mis ðalimis. Mûsø kraðtui suraðymo duo-menys galëtø pakenkti, jeigu daugelis ne-pasisakytø esà lietuviai, galëtø pasikeis-ti, pvz., valstybës skiriamos paramos dy-dis ðvietimui, kultûrai ar valsèiø prioriteti-nëms investicijoms. Istorija rodo, kad di-

Lietuviai

Petras Gediminas ADLYS

Tarptautinës organizacijos rekomenduoja ðalims atliktieiliná gyventojø ir bûstø suraðymà 2010 ar artimais metais.Daugelyje Europos ðaliø, taip pat ir Lietuvoje, jis vyks2011 metais. Pasirengimai surašymams jau vyksta. Juosedalyvauja ne tik valstybiø institucijos, bet ir bendruome-nës. Tikëtina, kad ðis suraðymas sudarys galimybiø tiks-liau nustatyti ir lietuviø skaièiø.

kitø ðaliø

suraðymuosegyventojø


desnio skaièiaus labiau paisoma nei ma-þesnio...

Bendruomenë ruoðësi suraðymui,aiðkino tautybës klausimo svarbà, svars-të, kaip á já atsakys Lenkijos lietuviai. At-rodë, kad lietuviais uþsiraðys daugelis.Taèiau pasitvirtino tame paèiame „Auð-ros“ numeryje suformuluota iðvada:

„Prisitaikymas prie daugumos – la-bai daþna þmogaus savybë. Dar kiti pa-prasèiausiai neskiria tautybës ir piliety-bës sàvokø“.

Kad surašymas vis dëlto nebus ob-jektyvus, galima spræsti stebint savo vi-suomenës kasdiená gyvenimà: pasitai-ko kaskart daugiau atvejø, kai lietuvis arvisa ðeima, nuvaþiavæ á Seinus ar Suval-kus, parduotuvëje, girdint pardavëjai arkitiems pirkëjams, vengia kalbëti gimtà-ja kalba arba tarp savæs kalbasi paðnibþ-domis – neduokdie, kas nors iðgirs! Þi-nome, kad ir kariuomenëje ne visi mûsøvyrai, paklausti, kokios jie tautybës, drás-ta prisipaþinti, kas tokie esà, nors daþ-nas lenkø kalbos yra pramokæs tik mo-kykloje. Kartais galime iðgirsti ir tokiø ið-minèiø: „Að lenkas, nes gyvenu Lenkijo-je. Taigi mus suskaièiuos. Taip ir bûsimevertinami, kokie pasirodysime esà“.

Dar paprasèiau ir suprantamiau situ-acijà apibûdino Suvalkø lietuvis: „Gyve-nant Lenkijoje geriau lenku uþsiraðyti“.

Reikia pasakyti, kad pastarøjø de-ðimtmeèiø politinë, ekonominë bei so-cialinë raida lemia spartø tautø, kalbø,religijø maiðymàsi, keièia poþiûrá á tauty-bæ. Antai Lenkijos Seimas tik po ilgøsvarstymø leido 2002 m. suraðymo me-tu klausti tautybës. Metodiniuose aiðki-nimuose buvo nurodyta:

1. Tautybë yra deklaratyvi (besiremian-ti subjektyviu jausmu) kiekvieno þmogausypatybë, iðsakanti þmogaus emociná(jausminá) kultûriná arba genealoginá (pa-gal tëvø kilmæ) ryðá su kuria nors tauta.

2. Suraðomas þmogus gali nurodytitik vienà tautybæ, taip pat ir tuo atveju,kai jo tëvai skirtingø tautybiø. Tautybë në-ra priklausoma nuo turimos pilietybës.

Gal todël pasiektas toks neáprastaiaukðtas rezultatas – lenkais uþsiraðë 97procentai atsakiusiø á tautybës klausimàgyventojø.

Rusijoje 2002 m. vykusio suraðymometu taip pat buvo klausiama tautybës.Lietuviais uþsiraðë 45,6 tûkst. gyvento-jø, ið jø Kaliningrado srityje – 13,9 tûks-tanèio. Kaliningrado srities lietuviø ben-druomenës duomenimis, buvo apie 18tûkst. lietuviø. Tautybæ nurodë apklau-siamas asmuo.

Lietuviø emigrantø pamëgtoje Airijo-je gyventojø suraðymas vyko 2006 me-tais. Airijoje ásikûræs mokslininkas A.Tei-ðerskis á klausimà – „kiek lietuviø yra Ai-

rijoje?“, atsakë taip („Lietuvos rytas“,2007-05-24):

„Visada sakydavau, kad Airijoje lie-tuviø yra tiek pat procentø, kiek Vokieti-joje – turkø.

Neseniai vykusio gyventojø suraðy-mo duomenimis, Airijoje yra apie 24 tûks-tanèiai lietuviø. Bet suraðymo buvo ven-giama, todël ðis skaièius neatspindi tik-rosios padëties.

Lietuvos ambasada Jungtinëje Kara-lystëje ir Airijoje pateikë duomenis, kadsocialinio draudimo, suteikianèio teisælegaliai dirbti, numeriø lietuviams Airijo-je iðduota 58 tûkstanèiai. Kadangi ne vie-nas atvyksta su ðeima, spëju, kad Airijo-je ðiuo metu gyvena iki 100 tûkstanèiøLietuvos pilieèiø“.

Spaudoje buvo rašoma, kad lietuviainesileis suskaièiuojami.

Airijoje vykæs gyventojø suraðymasgreièiausiai tiksliai neatsakys á klausimà,kiek lietuviø gyvena ðioje ðalyje.

Èia ásikûræ mûsø tautieèiai jau uþva-kar neabejojo, kad atotrûkis tarp tikrojoskaièiaus ir oficialiosios statistikos busdidelis.

Sklido gandai apie neigiamus pada-rinius, kuriø esà gali patirti vis dar nele-galiai dirbantys lietuviai, jei uþpildys su-raðymo anketà. Airijos lietuviø bendruo-menë paskelbë totalizatoriø, kas tiksliau-siai atspës statistikos nustatytà tautieèiøskaièiø. Geriausiems „orakulams“ buvoþadamas prizas.

Bendruomenës pirmininko Lino Ja-kuèionio spëjimu, Airijoje gyvena 120tûkst. lietuviø, bet jis neabejojo, kad su-raðymas parodys tik kokiø 30 tûkstan-èiø“ („Valstybës þinios“, 2006-04-26).

Taigi prognozës ið esmës pasitvirtino.Atkreiptinas dëmesys á tai, kad šie

Redakcijai raðo

„Mokslas ir gyvenimas“ – vienas pres-tiþiðkiausiø spaudos leidiniø, ypaè verti-namas mano aplinkoje, mokykloje. Ávai-rialypë, sudëtinga ðiø laikø gyvenimo re-alybë, pagrásta faktais bei skaièiais, po-puliariai ir patraukliai pateikta, visada tu-rëjo ir turës savo skaitytojà.

Ketvirtame þurnalo numeryje publikuo-tas straipsnis „Bûsimasis gyventojø sura-ðymas: registrai ar apklausa?“, manau, su-domino daugelá. Publikacijoje daug ádo-miø duomenø (autorius Petras GediminasAdlys – neabejotinai statistikos srities eru-ditas), ji sukelia nemaþa minèiø apie artë-jantá 2011 m. gyventojø suraðymà Lietu-voje. Skaièiø kalba – patikimiausia kalba.Ar po suraðymo tikrai turësime aiðkø vaiz-dà apie Lietuvos gyventojus po dvideðim-

ties Nepriklausomybës metø? Kokie gy-ventojø sudëties pokyèiai, kokios tenden-cijos? Taigi norëtøsi sulaukti daugiaustraipsniø ðia tema. Ádomu, kas daroma,kaip ruoðiamasi ðiam gyventojø suraðy-mui, juk ne tik specialistai – visi gyvento-jai tam tikru atþvilgiu turëtø bûti jam pasi-rengæ. Suraðymo duomenys vëliau turë-tø bûti publikuojami spaudoje ir prieina-mi kiekvienam pilieèiui.

Visi þinome, kad daug tautieèiø emig-ruoja á uþsienius, bet „daug“ – ne skai-èius. Norëtøsi þinoti, kiek, kurià dalá Lietu-vos gyventojø sudaro visam laikui paliku-sieji mûsø valstybæ; kiek yra potencialiøemigrantø; o kiek senøjø iðeiviø gráþta?Domintø ir tautinë sudëtis, ir priklausymasávairioms konfesijoms, ir iðsilavinimo lygis.

duomenys gauti nevienareikðmiu bûdu.Lenkijoje ir Rusijoje tautybës buvo klau-siama, o Airijoje lietuviø skaièius nusta-tytas pasinaudojant atsakymais á klausi-mus: „Kur yra Jûsø gimimo vieta?“ ir „Ko-kia yra Jûsø pilietybë?“ Ið atsakymø áðiuos klausimus asmens tautybæ galimanustatyti netiesiogiai. Todël tos tautybësgyventojø skaièius nëra tikslus. Pvz., Lie-tuvoje gimæs lenkas, Lietuvos pilietis, Ai-rijoje buvo áskaitytas á lietuviø skaièiø.

Kai kuriø tautybiø gyventojus buvo ga-lima suskaièiuoti ið atsakymø á klausimà:„Kokia yra Jûsø etninë ir kultûrinë kilmë?“Tiesa, taip galima nustatyti tik airiø, ke-liaujanèiø airiø ir kinø skaièiø, nes ðios tau-tybës buvo iðskirtos suraðymo lape.

Iš pateiktø duomenø matyti, kad ðio-se ðalyse lietuviø bendruomeniø balsas,kvieèiantis uþsiraðyti nurodant tautybæ irpilietybæ, matyt, ne visø ten gyvenanèiølietuviø ir kitø tautybiø iðeiviø ið Lietuvosbuvo iðgirstas. O juk lietuviø ðiose ðaly-se gyvena gerokai daugiau negu jais uþ-siraðë. Uþsiraðydami jie galëjo prisidëti,kad lietuviø skaièius pasaulyje bûtø tiks-lesnis, didesnis.

Kodël praleista proga uþsiraðyti lietu-viu? Juk net tø ðaliø statistikos tarnybosstengësi, kad gyventojai daugiau suþi-notø apie suraðymà, uþsiraðydami nuro-dytø savo pilietybæ, patys apsisprendænurodytø savo tautybæ. Ðtai Airijoje netsuraðymo lapas ir taisyklës jam pildyti bu-vo iðverstos á lietuviø kalbà. Lietuvos ko-legø papraðyta vertimà patikrinti. Norisitikëti, kad bûsimo suraðymo metu dau-giau iðeiviø ið Lietuvos pajus pilietinæ pa-reigà uþsiraðyti, o jei klausiama – dekla-ruoti, kokiai tautybei priklauso.

Reikëtø pabrëþti, kad pastaraisiaismetais ES ekonominëje erdvëje gyven-


Bûtø ádomu palyginti su kitomis ðali-mis.

Mums, provincijos gyventojams, rû-pi maþø miesteliø, kaimø gyvenimo (arnet iðlikimo) tendencijos – kaip kito Ne-priklausomybës metais gyventojø skai-èius ir sudëtis? Iðsilavinimas, profesija,uþimtumas – juk tai ir nulemia mûsø gy-venimo kokybæ.

Pageidautume, kad þurnale bûtøspausdinama daugiau informacijos ið Lie-tuvos statistikos darbø srities. Norëtøsi irstraipsniø apie artëjantá gyventojø sura-ðymà – dalykiðkø ir kartu populiariø.

Mokytoja Laima PLÛKIENËVeisiejai

tojai gali laisvai keisti gyvenamàjà vietà,dirbti, disponuoti bûstu bet kurioje ðaly-je. Dël to migracijos srautai yra labai pa-didëjæ, o pareiga laiku deklaruoti gyve-namosios vietos pakeitimà vis dar nërapakankamai ásisàmoninta. Todël ir eina-moji gyventojø apskaita nëra tiksli. Gy-ventojø apskaitos nepatikimumà Europosðalyse iliustruoja kad ir toks pavyzdys.

Štai Ispanijoje 2008 m. pradþioje pa-gal Gyventojø registrà buvo: gimusiø Lie-tuvoje – 17,6 tûkst., Lietuvos Respubli-kos pilieèiø – 18,4 tûkstanèio. Daugiau-sia lietuviø buvo šiose provincijose: Va-lensijos – 7,1, Andalûzijos – 5,2, Katalo-nijos – 2,1 tûkstanèio. 2006 m. á Ispanijàið Lietuvos atvyko 2,9 tûkst. gyventojø.

Ásimintina ir tai, kad bendruomenësnariø skaièius turi átakos ðaliø valdþiosteikiamos paramos dydþiui. Jau minë-tame „Auðros“ numeryje labai átikinamaiparaðyta: „Jeigu maþuma nenori, nesu-geba ar bijo naudotis savo teisëmis, taijos problema. Apmaudu ir neteisinga tai,kad „bailiai“, abejingieji, nesàmoningie-ji ar paprasèiausiai tie, kurie nenori gy-venime turëti jokiø problemø, gali nulemtisàmoningø lietuviø likimà“.

Didþiausias surašymo pliusas – tiesio-ginis bendravimas su kiekvienu þmogumi.Jis reikalingas abiem pusëms – valstybei irkiekvienam jos pilieèiui. Tik surašymo me-tu geriausiai galima iðsiaiðkinti atskirø ða-lies pilieèiø priklausymà konkreèioms tau-tybëms, nustatyti tautinæ ðalies gyventojøsudëtá. Iki bûsimo surašymo liko labai ne-daug laiko. Tikëtina, kad jo metu Europosir kitose ðalyse daugiau gyvenanèiø lietu-viø uþsiraðys ir nurodys savo pilietybæ, kil-mës ðalá (gimimo vietà), o kur bus klausia-ma – deklaruos savo tautybæ. Tada ir bussuþinotas tikslesnis lietuviø skaièius.

Kultûros paveldo apsaugà regla-mentuojantys tarptautiniai dokumen-tai pirmà kartà lietuviø kalba paskelbti1997 metais. Kultûros paveldo centraskartu su Europos Tarybos informaci-jos ir dokumentacijos centru parengëdokumentø rinkiná, kurá sudarë Euro-pos Tarybos (tarpvyriausybinë organi-zacija), UNESCO Tarybos (JungtiniøTautø ðvietimo, mokslo ir kultûros or-ganizacija), ICOMOS (Tarptautinë pa-minklø ir paminkliniø vietoviø taryba)parengti kultûros paveldo apsaugàreglamentuojantys dokumentai.

Kultûros paveldo apsauga tarptau-tiniuose dokumentuose (NARA auten-tiškumo dokumentas ir kt.) pirmà kar-tà vieðai buvo pristatyta ICOMOS Lie-tuvos nacionalinio komiteto ir Lietuvosrestauratoriø sàjungos 1997 m. spalio9–10 d. Vilniuje surengtoje mokslinëjekonferencijoje „Kultûros paveldo auten-tiðkumas: samprata ir iðsaugojimo bû-dai“. Ávairius tarptautinës ir europinëspaveldo teisës bei jos taikymo Lietuvo-je klausimus nagrinëjo ICOMOS Lietu-vos nacionalinis komitetas 2006 m.gruodá. Vilniuje surengta mokslinë kon-ferencija „Kultûros paveldas ir visuo-menë XXI a., nacionaliniai ir tarptauti-niai aspektai“.

Lietuvos nacionalinë UNESCO ko-misija 2006 m. parengë ir išleido „Pa-saulio paveldo konvencijos ágyvendi-nimo gaires“, kuriose nurodytas rink-tinis UNESCO konvencijø ir programø,susijusiø su gamtos ir kultûros pavel-do globa, sàraðas.

Tarptautinius paveldosaugos doku-mentus pristatë habil. dr. Jonas Riman-tas Glemþa parengtuose paveldosau-gos ir paveldotvarkos pagrinduose„Nekilnojamojo kultûros paveldo ap-sauga ir tvarkymas“ (Vilnius, 2002).

Tarptautiniø institucijø paskelbti do-kumentai reglamentuoja archeologijos

Moksliniø tyrimø

Asta NAURECKAITËreglamentuojanèiuose

kultûrospaveldo apsaugà

samprata

tarptautiniuosedokumentuose

paveldo apsaugà ir prieþiûrà, povan-deninio kultûros paveldo apsaugà,kraðtovaizdþiø ir vietoviø groþio sau-gojimà, pasaulinio kultûros ir gamtospaveldo globà, istoriniø þeldynø ir is-toriniø miestø apsaugà, istoriniø teri-torijø saugojimà ir ðiuolaikiná vaidme-ná, istoriniø miestø ir miesto teritorijøiðsaugojimà, architektûros paveldo ap-saugà, architektûros paveldo integruo-tà iðsaugojimà, tarptautiná paminklø irkompleksø konservavimà ir restaura-vimà, sieninës tapybos iðsaugojimà,konservavimà bei restauravimà, istori-niø mediniø konstrukcijø iðsaugojimà,kultûriná turizmà ir kt.

Privalomieji ir rekomendacinio po-bûdþio teisës aktai pripaþásta reiðkináar problemà ir siûlo (rekomenduoja)jø sprendimo metodus. Europos vals-tybiø nacionalinës politikos dëmesyskultûros paveldo iðsaugojimui áparei-goja bendradarbiauti šioje srityje ir siû-lo sprendimo bûdus.

Kultûros paveldas ir jo istorinë ap-linka yra nuolat veikiami besiformuo-janèio naujo þmoniø gyvenimo bûdo.Nauji teritorinio planavimo procesai,statybø plëtra, kultûrinio turizmo átakakultûros ir gamtos paveldui sudaroprielaidas pripaþinti tokias apsaugospriemones, kurios yra patikimos ir ne-þalojanèios objektø, kurias galima do-kumentuoti ir skelbti.

Kultûros paveldo apsauga neáma-noma be mokslinës kontrolës. Moks-liniai metodai sumaþina kultûros pa-veldo objektø kultûrinës ir mokslinësvertës rizikà.

1969 m. geguþës 5 d. Londone pa-sirašius Europos archeologijos pavel-do apsaugos konvencijà, paskelbtasEuropos bendro paveldo saugojimoidealø ir principø ágyvendinimas. Patvir-tinta archeologijos paveldo, kaip esmi-nio civilizacijø istorijos paþinimo, reikð-


më. Pirmà kartà pripaþinta archeologijospaveldo naikinimo problema ir paskatintaá tai atkreipti visuomenës dëmesá.

Archeologijos paveldas apima struk-tûras, statinius, pastatø grupes, þmogausveiklos paveiktas vietas, kilnojamuosiusobjektus, kitø rûðiø paminklus kartu su jøaplinka, esanèius tiek þemëje, tiek ir povandeniu. Archeologijos paveldui valdantgausià mokslinæ informacijà, susijusià suatskirais istorijos etapais, nepataisomøpraradimø galima bûtø išvengti vykdantarcheologijos tyrimus. Visa apie archeo-loginius kasinëjimus ir radinius turima in-formacija, skelbiama mokslinëse publika-cijose, moksliniai katalogai, paþinimo irsklaidos projektai yra archeologijos ob-jektø mokslinë apsauga, arba mokslinëarcheologijos objektø kontrolë.

Vykstant ávairioms plëtros progra-moms, turinèioms didelá poveiká aplinkai,bei paplitus slaptiems ir nemoksliniamskasinëjimams archeologijos objektuose,Europos archeologijos paveldo apsau-gos konvencija buvo pataisyta ir 1992 m.sausio 16 d. Valetoje patvirtinta. Pripaþintaarcheologijos paveldui grësmæ keliantinepakankama visuomenës savivoka, nuokurios priklauso sprendimø priëmimas,gerai subalansuota planavimo politikosstrategija. Šie procesai kontroliuojaminaudojant veiksmingas administracinespriemones. 1992 m. Valetoje buvo pasiû-lyta archeologijos paveldà saugoti ne tiknaudojant administracines procedûras,bet ir mokslinæ kontrolæ. Archeologijospaveldui iðsaugoti nurodoma naudoti ne-destruktyvius (neardomuosius) tyrimømetodus. Kiekviena ðalis ápareigota fik-suoti arba inventorizuoti archeologiniustyrinëjimus, rengti apþvalgas, archeolo-giniø vietø þemëlapius, parengti ir pa-skelbti moksliniø suvestiniø apraðus, ati-tinkamoms vykdomosios valdþios irmokslo institucijoms kaupti informacijàapie kasinëjimus.

Pataisytoje 1992 m. Konvencijojemokslinës apsaugos samprata – padëti at-sekti þmonijos istorijà ir jos ryðá su gamtineaplinka bei garantuoti, kad jokia aplinkoskaita nepadarytø neigiamo poveikio kultû-rinei ir mokslinei ðiø elementø vertei.

Archeologijos paveldo mokslinio tyri-mo kaip archeologijos paveldo paþinimoprocesas pagrástas 1990 m. spalio 10 d.Lozanos „Archeologijos paveldo apsau-gos chartija“ (ICOMOS dokumentas).Moksliniai tyrimai gali apimti tyrimus, ne-ardant kultûrinio sluoksnio, þvalgomuo-sius tyrimus ir kasinëjimus.

Povandeninio kultûros paveldo kaipistorijos elemento svarba pripaþinta Pa-ryþiuje 2001 m. spalio 15 – lapkrièio 3 die-nomis. Povandeniná kultûros paveldà nu-matyta saugoti naudojant specialius

mokslinius metodus, tinkamà technikà irárangà. Išskirta viena svarbiausiø povan-deninio kultûros paveldo iðsaugojimo tai-sykliø – objektai turi bûti ne iðkeliami, otiriami neþalingais þvalgybiniais tyrimometodais. Valstybës gali bendradarbiau-ti povandeniná kultûros paveldà tiriant,iškasant, dokumentuojant, konservuo-jant, nagrinëjant ir já pristatant.

Povandeninio kultûros paveldo apsau-gos konvencija nurodo mokslinius tyrimuskaip geriausià praktinæ priemonæ povan-deniniam kultûros paveldui apsaugoti. Ska-tinama su jais supaþindinti visuomenæ, kadji kultûros paveldà vertintø ir saugotø.

Norint iðsaugoti ir ágyvendinti bendroEuropos paveldo principus ir idealus,1985 m. spalio 3 d. Grenadoje pasirašytaEuropos architektûros paveldo apsau-gos konvencija. Pripaþinta, kad architek-tûros paveldas – niekuo nepakeièiamaEuropos kultûros paveldo turtingumo irávairovës iðraiðka. Kad bûtø galima su-maþinti architektûros paveldo fizinës ero-zijos rizikà, kiekviena Europos šalis ási-pareigojo skatinti mokslinius tyrimus. Ðiøtyrimø tikslas: 1) nustatyti ir analizuotikenksmingà tarðos poveiká; 2) nurodytibûdus bei priemones, kaip ðá poveiká su-maþinti arba visai paðalinti.

Grenados Konvencijoje pripaþinta,kad remiantis moksliniais tyrimais gali bû-ti ugdomas visuomenës supratimas apiesaugomo architektûros paveldo, kuris yrakultûros identiteto elementas, vertæ. Pa-siûlyta vykdant architektûros paveldo ið-saugojimo politikà panaudoti visasmoksliniø tyrimø teikiamas galimybes.Pripaþintas moksliniø tyrimø vaidmuo at-liekant restauravimo darbus, saugant irtvarkant paveldà.

1972 m. lapkrièio 17 d. Paryþiuje pa-skelbus, kad kultûros paveldui didëja su-naikinimo grësmë, išaiškinta, kad jà keliane tik tradicinës irimo prieþastys, bet irsocialiniø bei ekonominiø sàlygø poky-èiai. Todël formuojasi þalingi ir naikinan-tys reiškiniai. Išaugusiam pavojui maþintipasiûlytos naujos priemonës, efektyvi kul-tûros ir gamtos paveldo kolektyvinës ap-saugos sistema.

Konvencijoje paaiškinti „kultûros pa-veldo“ ir „gamtos paveldo“ apibrëþimai.Kultûros paveldu laikomi paminklai (ar-chitektûros, monumentaliosios skulptû-ros ir tapybos kûriniai, archeologiniai ele-mentai ir struktûros, áraðai, urviniai bûstaiir ypatybiø deriniai, turintys iðskirtinæ vi-suotinæ vertæ istorijos, meno ir mokslo po-þiûriu); pastatø grupës (atskirø ar susiju-siø pastatø grupës, kurios savo architek-tûra, visumos darna ar sandora su krað-tovaizdþiu turi iðskirtinæ visuotinæ vertæ is-torijos, meno ar mokslo poþiûriu); vieto-vës (þmogaus arba bendri gamtos ir þmo-

gaus kûriniai bei plotai, áskaitant archeo-logines vietoves, turintys iðskirtinæ visuo-tinæ vertæ istoriniu, estetiniu, etnologiniuar antropologiniu poþiûriu).

Gamtos paveldas apima gamtos ypa-tybes, susidedanèias ið fiziniø ir biologi-niø dariniø ar tokiø dariniø grupiø, turin-èiø iðskirtinæ visuotinæ estetinæ ar moksli-næ vertæ; geologinius ar fizinius-geografi-nius darinius ir nykstanèiø gyvûnø ir au-galø rûðiø buveines, turinèias iðskirtinæ vi-suotinæ vertæ mokslo ar iðsaugojimo po-þiûriu; gamtines vietoves arba tiksliai api-brëþtus gamtinius plotus, turinèius iðskir-tinæ visuotinæ vertæ mokslo, iðsaugojimoar gamtos groþio poþiûriu.

Dokumente apibrëþtas moksliniø tyri-mø tikslas – parengti veiksmingas prie-mones kultûros ir gamtos paveldui kylan-èiai grësmei neutralizuoti, sudaryti pasau-lio paveldo ir pavojuje esanèio pasauliopaveldo sàraðus. Vertës supratimas ir pa-garba kultûros paveldui neatsiejami nuokultûros paveldo iðsaugojimo proceso.

1975 m. spalio 25 d. Amsterdame de-klaruota architektûros paveldui kylantigrësmë. „Amsterdamo deklaracijoje“ nu-rodyta, kad tai – bloga prieþiûra, irimas,griovimas, ne vietoje vykdomos naujosstatybos, pernelyg didelis automobiliøsrautas. Todël pasiûlyta gràþinti miestøþmogiðkàjá elementà, uþdaras erdves,funkcijø tarpusavio sàveikà bei senøjømiestø struktûrai bûdingà socialinæ ir kul-tûrinæ ávairovæ.

Moksliniai tyrimai nustato istoriniømiestø, senøjø miestø rajonø, tradiciniømiestø ir kaimø istoriniø parkø bei sodøarba visø ðiø architektûros kompleksø,kuriuos sudaro kultûrinæ vertæ turintys pa-statai ir aplinka, išsaugojimo galimybes.Restauruojant ir atstatant istorinius kom-pleksus privaloma nuodugniai ištirti kul-tûros paveldo objektà. Todël reikia res-tauravimo ir atstatymo metodus katalo-guoti ir ásteigti mokslines ástaigas.

1975 m. spalio 25 d. Amsterdamo de-klaracijos fundamentiniø tyrimø sampra-ta – tvirtos ir ilgalaikës architektûros pa-veldo iðsaugojimo pagrindas.

Tarptautinë paminklø ir kompleksøkonservavimo ir restauravimo chartija,þinoma kaip „Venecijos chartija“ (Vene-cija, 1964 m. geguþës 25–31 d.), ápras-mino visos þmonijos pareigà iðlaikyti su-kurtø vertybiø autentiðkumà. Buvo sukurtiprincipai, kuriais numatyta vadovautissaugant ir konservuojant paminklus. Api-brëþus paminklø apsaugos ir konserva-vimo sàvokà, paþymëta, kad paminkløapsauga ir konservavimas yra disciplina,leidþianti iðsaugoti kiekvienà meno kûri-ná, laiduoti tinkamà ir ilgalaiká paminkloegzistavimà, gerbti senàjà medþiagà irelementus, kiekvienos epochos kultûriná


palikimà. Be konservavimo ir paminkløapsaugos, išsaugoti autentiškà paminklàpadeda ir restauravimas, istoriniai, archi-tektûriniai, polichrominiai, menotyriniai ty-rimai. Taigi „Venecijos chartija“ paþymë-jo, kad tyrimai yra mokslo sritis.

NAROS autentiškumo dokumentas(Nara, 1994) metë iððûká áprastai standar-tiškai konservavimo sferai ir nubrëþë pa-matiná UNESCO principà, kuris skelbia,kad kiekvienos kultûros paveldas yra vi-sø kultûrø paveldas. Visas kultûras ir vi-suomenes grindþia ypatingos ir savitosmedþiaginës bei nemedþiaginës iðraiðkosformos ir bûdai. Visos visuomenës turigerbti istoriná autentiðkumà. Nuo jo su-pratimo priklauso visi kultûros paveldo ty-rimai, konservavimo ir restauravimo eiga.

Integruojantis á socialiná ir ekonominágyvenimà 1972 m. lapkrièio 16 d. Pary-þiuje nubrëþtos svarbiausios gairës kul-tûros ir gamtos paveldui išsaugoti. „Kul-tûros ir gamtos paveldo apsaugos nacio-naliniu lygiu rekomendacija“ suformavonuostatà, kad bûtina panaudoti visasmokslines bei technines, kultûrines ir ki-tas efektyvias kultûros ir gamtos paveldoapsaugos, iðsaugojimo ir populiarinimogalimybes, nes nauji reiðkiniai, bûdingiðiems laikams, kelia ypatingà grësmæ kul-tûros ir gamtos paveldui. Mokslinëms pro-blemoms nagrinëti pasiûlyta parengtimokslo, technikos ir administracijos per-sonalà, atsakingà uþ identifikavimo, ap-saugos, iðsaugojimo ir integracijos pro-gramø sukûrimà bei vadovavimà joms,steigti laboratorijas ir jose nagrinëti kultû-ros ir gamtos paveldo iðsaugojimo moks-lines problemas. Moksliniø tyrimø sam-prata suformuota keliais aspektais. Pirma,moksliniai tyrimai yra priemonë garantuotikultûros ir gamtos paveldo apsaugà. An-tra, moksliniai tyrimai yra galimybë nusta-

tyti kultûros paveldo ob-jektui reikalingà prieþiû-rà. Treèia, moksliniø ty-rimø tikslas – nustatytiobjekto mokslinæ vertæ.

„Istoriniø zonø ap-saugos ir ðiuolaikinio jøvaidmens rekomenda-cija“ (Nairobis, 1976 m.lapkrièio 26 d.) priimtanorint išsaugoti istori-nes zonas. Suvienodë-jimo pavojaus akivaiz-doje istorinës zonoságyja ypatingà vaidme-ná ir svarbà þmonijai, ku-

visuotinis paveldas. Kiekvieno pareigayra iðsaugoti ir ájungti já á ðiuolaikiná vi-suomenës gyvenimà; 2) visi istorinës zo-nos ir jos aplinkos elementai daro visu-mai átakà, ir á tai reikia atsiþvelgti; 3) isto-rines zonas ir jø aplinkà bûtina aktyviaisaugoti nuo ávairiø tarðos formø ir visørûðiø þalojimo, kurá sukelia netinkamasnaudojimas, nereikalingi priestatai ar ne-skoningi perstatymai (turintys neigiamosátakos jø savitumui); 4) ðiuolaikinëmis ur-banizacijos sàlygomis smarkiai didëjastatybø skaièius ir pastatø tankumas, to-dël, be jau esanèios istoriniø zonø grio-vimo grësmës, kyla pavojus, kad uþsta-tomos naujos teritorijos gali pakenkti kai-mynystëje esanèiø istoriniø zonø aplin-kai. Kintant socialinëms, ekonominëmsir fizinëms istoriniø zonø bei jø aplinkossàlygoms, tyrimai (ir analizë) turëtø bûtinuolat atnaujinami.

Moksliniai tyrimai yra vienas ið kultû-ros paveldo autentiðkumo iðlikimo ga-rantø. Jie bûtini rengiant teritorinio pla-navimo dokumentus, formuojantis tva-riai plëtrai. Tai yra indëlis á kultûros pa-veldo paþinimo ir sklaidos procesà.

srièiø – kultûros paveldo apsaugos, res-tauratoriø, meno istorikø, architektø irmiestø statybos, sociologø, ekonomistø,ekologø, landðafto, sveikatos, socialinësapsaugos – specialistø grupës. Tyrimaiturëtø apimti demografinius duomenis,ekonominës, socialinës ir kultûrinës veik-los analizæ, gyvenimo bûdo bei sociali-niø santykiø apibûdinimà, þemëvaldosproblemas, miestø infrastruktûrà, keliøbûklæ, ryðiø sistemà bei saugomø terito-rijø ir aplinkiniø zonø tarpusavio ryðius.

Istoriniø ir architektûros zonø iðsau-gojimo moksliniø tyrimø svarba remiasišiais principais: 1) istorinës zonos ir jøaplinka vertinamos kaip nepakeièiamas

ri mato jose savo gyvenimo bûdo iðraið-kà bei vienà ið savo identiteto kertiniøakmenø. Istorinëmis ir architektûrinëmiszonomis yra vadinamos pastatø ir stati-niø grupës, atviros erdvës, áskaitant ar-cheologiniø ir paleontologiniø kasinëji-mø vietas, sudaranèios þmoniø gyvena-mas vietoves miestuose arba kaimuose,kuriø vientisumas ir vertë yra pripaþásta-mi archeologiniu, architektûriniu, prieðis-toriniu, istoriniu, estetiniu ir sociokultûri-niu poþiûriu. „Zonø“ sàraðà gali sudary-ti prieðistorinës vietovës, istoriniai mies-tai, senieji miestø kvartalai, kaimai ir ne-didelës gyvenvietës, vientisi monumen-talûs ansambliai. „Aplinka“ reiðkia natû-ralià arba þmogaus sukurtà aplinkà, kurituri átakos statiniams ir yra tiesiogiai su-sijusi su jais socialiniais, ekonominiaisarba kultûriniais ryðiais.

Atsiþvelgiant á kiekvienai valstybei bû-dingas sàlygas, istoriniø ir architektûriniøzonø apsaugos mechanizmas turëtø rem-tis keliais principais, taèiau vienas svar-biausiø – visi apsaugos planai ir dokumen-tai gali bûti rengiami atlikus visus bûtinusmokslinius tyrimus. Tyrimus vykdo ávairiø

Raudondvario dvarosodybos rûmai(Raudondvaris,Kauno rajonas)


informacija –Gyvybës Gyvybë – tai daugi-

nimosi ir raiškosinformacija

informacija –mintis?

Þmogaus mintisÞmogus laikomas tobuliausiu gyvu

padaru Þemëje. Jis màsto, kuria, myli, ne-kenèia, skaièiuoja laikà. Elgiasi lyg bûtøGamtos karalius, net mano esàs vienin-telis toks protingas Visatoje. Bet þmogið-kasis þmogus tebëra tik kaþkas, valdomaspojûèiø, jausmø, savojo ego, kuris reið-kiasi elgesiu, ne visuomet atitinkanèiu Ho-mo sapiens proto virðenybæ.

Á þmogø galima taip pat þiûrëti kaip ádvasinæ bûtybæ, tarsi laikinai apsistojusiàmaterialiame kûne. Tai tikinèiøjø kraðtuti-numas, ardantis þmogaus harmoningàesybæ. Bet, paþvelgæ á Þemëje knibþdan-tá ávairiø padarø skruzdëlynà, pamatysi-me, kad þmogus neiðsiskiria nei savodydþiu, nei ypatinga kûno sandara, neigyvenimo trukme, o dar ið toliau paþvel-gæ vargu ar atskirsime já nuo kitos daugy-bës bëgiojanèiø, ropojanèiø, skraidanèiø,plaukiojanèiø, statanèiø ir griaunanèiø,gimdanèiø ir þudanèiø padarø.

Ir vis dëlto þmogus turi savotiðkà po-etiná pradà – jis màsto, suvokia laikà, gy-vena didþiojo jausmo – meilës galioje. Pa-þvelkime á ðias þmogiðkas sàvokas biolo-go akimis, palikime ramybëje jo dvasià, opadëkime þmogaus didybæ po mikrosko-pu, álaðinkime jà á skirstomàjá gelá ir, norsuþsimerkæ, pabûkime þmogaus pradëjimometu ir palydëkime já laiko laiptais.

Kà matysime, tebûna tai metaforos,bet jose gal ir bus šiek tiek tiesos.

Bene svarbiausia ir ádomiausia þmo-gaus savybë – sugebëjimas màstyti, ta-èiau þmogus yra evoliucijos produktas,tad ar galima apraðyti màstymo evoliuci-jà, ar tai nauja savybë, ar ji radosi kartusu gyvybe? Pirmieji evoliucijos þingsniaibuvo molekuliø kompleksø sàveikos, dëlko susidarë genetinë informacija ir kartujos raiðka. Gal tai buvo ir màstymo – min-ties pradþia?

Kaip gali mintis padëti suprasti gyvy-bæ? Svarbiausia, kad vargu ar galëtumëmtrumpai ir tiksliai pasakyti, kas yra min-tis? Eksperimentus mëgstantis psicholo-gas pareikalautø iðgryninti mintá nuo po-jûèiø átakos, patyrimo, reakcijos á aplin-

1 pav. Gyvybës atsiradimasÞemëje. Oparino hipotezë:

A. Asteroidai ir kometos atne-ðë á Þemæ organiniø junginiø mo-nomerø, be jø, veikiant Saulësspinduliams ir þaibams, Þemëjedarësi naujø monomerø. Molëto-se pakrantëse, skalaujamose jûrosvandens, naudodami molá tarsistandþià terpæ, monomerai jungësiá vis sudëtingesnius junginius, iðkuriø radosi didëjanèios ir besida-lijanèios pûslelës (koacervatai)

B. Galbût jie ir buvo pirmøjølàsteliø uþuomazgos A B

1

23

4

5

6

7

8

iRNR

mRNR

Ribosoma

2 pav. Informacijos raiðkos – baltymo sin-tezës schema. Branduolyje esanèios DNR da-lis (genas) [1] yra nuraðoma, sintetinant infor-macinæ iRNR [2]; ði keliauja per branduolio sie-nelës angelæ [3] á citoplazmà, kur patenka á raið-kos – baltymo sintezës sistemà – ribosomà [4].Èia taip pat patenka ávairios tRNR , neðanèiosaminorûgðtis [5], jos sàveikauja trumpalaikiaisvandeniliniais ryðiais savo antikodonais sumRNR kodonais [6].Po sàveikos tRNR paðali-namos ið baltymo sintezës sistemos [7], o ami-norûgðtys jungiasi á grandinëlæ [8], kurioje ami-norûgðèiø seka atitinka mRNR nukleotidø treje-tø – kodonø – sekà

kà, pagaliau þodþiø, kurie sukuria sàly-gas interpretacijoms. Kitaip tariant, tektøatsakyti á klausimà – kas yra (ar yra?) min-tis per se? Ar galima mintis be þodþiø, arþmogui gali gimti mintis atmetus pojûèiusir kalbà? Jei mintis – tai (elektriniø?) im-pulsø klajonës smegenø làstelëmis, tai artos klajonës ir bus mintis per se tuðèiosesmegenyse? Ar tokià mintá bûtø galimasukelti smegenø làsteliø kultûroje? Tega-lima samprotauti, kad mintis – tai kaþkas,kas vyksme ágauna prasmæ; mintis turimaterialø pagrindà, kuris gali gaminti min-tá per se. Mûsø smegenys jau yrauþterštos pojûèiø ir þodþiø, todël mintisvisuomet turës prasmæ ir tikslingà kryptá,tarsi bûtø pojûèiø atspindys.

Molekulës paskirtis – tai mintis?Molekulës paskirtis – tai mintis?Molekulës paskirtis – tai mintis?Molekulës paskirtis – tai mintis?Molekulës paskirtis – tai mintis?Ar ðià þmogiðkàjà sàvokà galime per-

kelti á biologijà? Aiðku, ne tiesiogiai, betkaip metaforà, tik ðio apibendrinto min-ties apibrëþimo esmæ: kas vyksme ágau-na prasmæ. Gyvybëje tas kaþkas ir yra pa-slaptingiausias, svarbiausias, esminis –molekuliø sàveikos pajungimas gyvybei.Aptariant gyvybës evoliucijà svarbus pir-mas þingsnis, pirmoji molekuliø struktû-ra tapusi vëliau pavadinta vis vitalis. Ðisvyksmas buvo (ir dabar yra) lydimas dau-gybës neaiðkumø ir klaustukø, rodanèiøtarsi molekuliø sàveikos bûtø pajungtosvienam kol kas hipotetiniam tikslui. Tokiasantykinë savybë tebûna laikoma mole-kulës mintimi, kuri yra neatsiejama nuo

gyvybës. Gyvybë – tai strateginë siekia-mybë, molekuliø mintis – taktinë chemi-niø savybiø nulemta sàveika. Ja ir nau-dosimës apraðydami galimà gyvybësevoliucijà.

Molekulës mintis gal bus ryškiau pa-stebima arba minties idëja atrodys tikres-në, jei jos paieðkas pradësime nuo visoorganizmo, net nebûtinai nuo þmogaus,o nuo bakterijos – vienalàsèio padaro. Ðia-me lygmenyje tuojau iðkyla klausimas – okas gi tada yra gyvybë? Tarsi gyvybëje irnematome nieko nuostabaus; auga, mai-tinasi, dauginasi ir mirðta-þûsta.

Organizmà iðskaidæ á organus, audi-nius, làsteles, o jas á molekuliø struktûrasir á paèias molekules, rasime pastarøjø di-dþiulæ ávairovæ, jos visuomet yra vienaipar kitaip susijusios tarpusavyje ar su ap-linkos molekulëmis. Tai yra dël bendro-sios molekuliø traukos, vandeniliniø ry-ðiø (OH...H; OH...N) ir susidaranèiø che-


ar tai molekuliø Doc. dr. Jonas RUBIKAS


4 pav. Signalo perdavimas làs-telëje. Làstelës iðorinæ membranàpersmelkiantá baltymà-imtuvá pavei-kia signalinë molekulë. Aktyvuoto im-tuvio làstelës viduje esanti dalis sà-veikauja su baltymu – proteinkinaze,kuri aktyvuojasi prisijungdama fos-foro junginá ir tik tada gali sàveikautisu kita proteinkinaze, kuri prisijungiafosforo junginá, taip aktyvuodamasi.Sàveikai ávykus nuo prieð tai buvu-sio baltymo paðalinamas fosforas irjis praranda buvusià sàveikà su pro-teinkinaze. Taip aktyvinimas prijun-giant fosforo junginá ir atjungimasgràþinant proteinkinazes á neaktyviàbûsenà pereina keletà laiptø, kol pa-siekia làstelës atsako baltymà ir já ak-tyvina paskirties veiklai

3 pav. Informacinës molekulës (RNR arbaDNR) amþino dvigubëjimo ratas. Informacinëmolekulë (IM) nuraðoma (1), sintetinama RNR pa-tenka á baltymo sintezës sistemà (2), kur sinteti-nami nurašymo ir dvigubëjimo baltymai (3), ku-rie vykdo IM dvigubëjimà. Padvigubëjus IM (4)nuraðymas, baltymø sintezë, dvigubëjimas ir nu-raðymas nuolat kartojasi (3, 4). Ávykus klaidai vie-nos grandinës dvigubëjimas nutrûksta (5)

1

2

3

4

5

4

miniø ryðiø (pvz., C-C; C-H; C-O; C-N irkiti). Sàveikas skatina nuolatinis moleku-liø judëjimas. Tad galima teigti, kad gali-mybë sudaryti sàveikà ir yra molekulësmintis, kiekvienos molekulës cheminë sa-vybë. Kartu pastebësime daugelio mole-kuliø kartojimàsi ávairiomis kombinacijo-mis ir bendrumà, tarsi jos bûtø sujungtosbendru priklausomybës ryðiu, galima pa-sakyti, bendra paskirtimi – gyvybei. Ban-dydami ið jø atstatyti tada Þemëje buvu-sias struktûras, gal rasime tas molekules,

kurios sàveikø grandinëje reiðkësi kaippirminis gyvybës þingsnis. Molekulësmintis yra kryptinga – arba molekulë su-daro sàveikà su kita, arba jau esanèià ið-ardo dël kitø sàveikø. Be to, cheminë pri-gimtis leidþia sàveikauti tik su atitinkamo-mis molekulëmis. Gyvybës evoliucijossvarbiausias veiksnys ir buvo molekuliøkryptinga sàveika, kurià palaikë atranka.

Gyvybës pradþia – molekuliøsàveika ir atranka

Nesuskaièiuojama daugybë ávairaussudëtingumo ir stabilumo molekuliø bu-vo pirminiuose vandenyse – sultinyje (taippavadino garsus gyvybës ankstyvosiosevoliucijos tyrëjas A.I.Oparinas. Rusømokslininkai, ávertindami jo teorijos reikð-mæ, su ðvelnia ironija já vadino „vieninte-liu þmogumi, savo akimis maèiusiu gy-vybës atsiradimà Þemëje“). Ðiame ávairiødariniø chaose vis dëlto veikë keletas mo-

lekuliø prigimties nulemtø veiksniø: judë-jimas, sàveika (kiek leido cheminës sa-vybës – atsitiktinë), stabilumas, kitimas,daugëjimas, atranka. Maþøjø molekuliødariniai darësi vis sudëtingesni, o atran-ka palaikë tik stabilius darinius.

Stabilûs dariniai, palaikomi atrankos,pradëjo daugintis ir kisti, radosi sudëtin-gos struktûros, kurios galëjo susiburti ávieningà dariná – pirminæ làstelæ; galimamanyti, kad šie veiksniai ir lëmë evoliuci-jos pradþià. Ið dabar esanèiø gyvybës for-

mø galima atkurti evoliucijos kelià iki þmo-gaus, taip pat ir molekulinæ evoliucijà. Mesneþinome, kaip buvo, bet kadangi esa-me, galime manyti, kad taip turëjo bûti.

Gyvybës molekulësSvarbiausios buvo ir yra dviejø tipø

santykinai maþos molekulës – nukleoti-dai ir aminorûgðtys. Nukleotidø yra 4 rû-ðiø: DNR (deoksiribonukleorûgðties) mo-lekules sudaro A,T,G,C, o RNR (ribonuk-leorûgðties) – vietoje T yra U, nukleotidai.

Aminorûgðtys (jø yra iš viso 20 dabaresanèiuose veikliuose baltymuose) taippat jungiasi á grandines, po to savitai su-silanksto, sudarydamos ávairios paskirtiesbaltymus, kuriø vieni atlieka kaþkokià re-akcijà (fermentai), kiti yra aktyvûs arba tikstatybinë ávairiø membranø medþiaga.Dar yra riebalø rûgðtys, kurios junginiuo-se su baltymø, angliavandeniø, fosforojunginiø molekulëmis taip pat yra memb-ranose, be to, yra linkusios sudaryti ávai-rias pûsleles. Panaðias A.I.Oparinas ma-në buvus vandenynø molingø pakranèiøpirminiame sultinyje (1B pav.). Èia darësiir pirmosios makromolekulës (1A pav.).Cheminës savybës leido nukleotidams iraminorûgðtims sudaryti ávairaus ilgio gran-dinëles, kurios, savo ruoþtu, galëjo sàvei-kauti tarpusavyje ar sudaryti miðrias po-ras. Nukleotidø grandinëlës buvo atsitikti-nës sekos ir ávairaus ilgio. Nukleotidai su-darydavo patvariø ryšiø grandinëles ir ne-patvariø (vandeniliniø) – pavieniø nukleo-tidø ar grandinëliø poras, taèiau tam tikratvarka: A poravosi su U (vëliau, atsiradusDNR, A sudarë ir dabar sudaro porà suT), G – su C. Grandinëliø poroms atsisky-rus, tokia pat tvarka susidarydavo tapa-èios naujos grandinëliø poros. Pabrëþti-na, kad RNR net ir trumpos grandinëlësgalëjo veikti, kaip fermentai suardydami irvël sujungdami RNR nukleotidus.

Aminorûgðèiø grandinëlës nepatva-riais ryðiais galëjo prisijungti prie nukle-otidø grandinëlës. Be to, trumpos RNRgrandinëlës galëjo viename gale prisi-jungti aminorûgðtá, o kito galo seka jung-tis su RNR makromolekule (dabartiniuo-se organizmuose tai tRNR). Pastaroji ap-linkybë leido atsirasti aminorûgðèiø gran-dinëlëms, sujungtoms pagal RNR nukle-otidø sekà (2 pav.). Taip radosi trys svar-biausi tarpusavyje sàveikaujantys dari-niai: ilgos RNR grandinës, trumpos RNRmolekulës, neðanèios aminorûgðtis, irpagal RNR nukleotidø sekà susijungu-siø aminorûgðèiø grandinëlës, kurios sa-vitai susilanksèiusios skatino RNR ilgo-sios dvigubos grandinës atsiskyrimà irnaujø dvigrandþiø RNR molekuliø sinte-zæ, panaudojant vienà senàjà grandinækaip matricà (2 pav.).


Nukelta á 26 p.

+

+

+


Pietø Afrikalietuvio akimis

Pietø AfrikaRytas ŠALNA

Geografas, kelioniø vadovas

Ðiø eiluèiø autorius buvo dviejø egzotiðkøkelioniø po Pietø Afrikà gidas ir vadovas. Pirmo-sios marðrutas vingiavo per PAR ir Svazilandà, o

antrosios metu turistai apsilankë net keturiosejuodojo þemyno šalyse: PAR, Namibijoje,

Botsvanoje ir Zambijoje.

lietuvio akimisIdëjos iðsipildymas

Idëja nuvykti ir pakeliautipo Pietø Afrikà kirbëjo daugmetø. Prieðingai áprastam ke-liavimo bûdui, norëjosi neap-siriboti viena valstybe, o dau-giau laiko skirti ir susipaþinti

iðsamiau su keliomis ðalimis.Ði idëja sudomino kelioniøagentûrà „Grûda“, kuri jaudaugelá metø organizuoja ne-tradicines keliones. Abi ðioskelionës buvo unikalios, á jasstengtasi átraukti kuo daugiau

Johanesburgas –modernus,ðiuolaikiðkasmiestas

Ámantriø formø naujo vieðbuèionameliai Drakono kalnuose

prie Lesoto sienos

Migruojanti buivolø kaimenë Kriugerionacionaliniame parke


nestandartiniø objektø ir pra-mogø. Siekta, kad turistai pa-sijustø atradëjais, patirtø lau-kinës gamtos alsavimà, prisi-liestø prie vietos gyventojø tra-dicijø, buities, kasdienybës.Abiejø kelioniø trukmë – ðe-ðios savaitës. Ið kone 40-tiesþmoniø, kurie leidosi á pirmàjàar antràjà kelionæ, visà marð-rutà áveikë tik keturi lietuviai.

Keliavimo ypatumaiPirmuoju maršrutu buvo

keliaujama áprastu komfortiðkuautobusu, apsistojama itin jau-kiuose vieðbutëliuose, kalnø lo-dþijose, puikiai restauruotuoseXIX a. baltøjø pastatytuose dva-ruose. Antrojoje kelionëje ke-liavimo priemone dvideðimèiailietuviø tapo visureigis autobu-sas. Juo galima vaþiuoti bet ko-kiais keliais, nukakti á atokiau-sius kampelius, pasiekti tas vie-tas, kurios áprastu bûdu nërapasiekiamos. Toks autobusaskimšte prikimštas visko, ko rei-kia turistams: palapiniø, èiuþi-niø, stalø, këdþiø, virykliø, gau-siø maisto atsargø, ir dar liekavietos asmeniniams daiktamsbei, þinoma, patiems turistams.Nors komforto ne daugiau kaiprusiðkajame „pazike“, taèiau taikaip tik kelionei teikë savito þa-vesio ir ekspedicinio bruoþo.

Keliaujant netradiciðkai,reikia dràsos, pasiryþimo,kiekvienas toks þmogus turialsuoti atradëjo dvasia, bûtiitin tolerantiðkas ir keliaujan-tiesiems, ir vietiniams. Tris sa-vaites miegoti palapinëje,kasdien tai dykumoje, tai sa-vanoje, tai kalnuose patiemsásirengiant stovyklavietæ, iðga-li ne kiekvienas, todël ren-giantis á tokià kelionæ bûtinakuo atsakingiau pasverti sa-vo galimybes.

Ne tik ðio straipsnio, bet ir

viso þurnalo neuþtektø perteik-ti tos informacijos, áspûdþiø, ið-gyvenimø, kuriuos teko patirtiabiejose kelionëse. Vis dëltoáveikta apie 12 000 km paþe-me, nuskrista apie 1000 kmmaþaisiais lëktuvëliais ar sraig-tasparniais. Todël ðiame raði-

sminga. Daugeliui þmoniø Pie-tø Afrika yra kaþkas egzotiðko,viliojanèio ir drauge visiðkai ne-paþástamo. Ðio kraðto ávairovëpirmiausia atsiskleidþia kultû-rø margumyne ir gamtos gro-þyje. Iðvagojus ðalá skersai iðil-gai, galima dràsiai tikinti – Pie-

tø Afrika tokia kontrastinga –kaip reta ðalis mûsø planetoje.Nemaþà teritorijos dalá sudaro1,5 km aukðèio plokðèiakalnisbanguotu pavirðiumi. Kad esa-me tokiame aukðtyje, iðduodanepakeièiamas pagalbininkasGPS prietaisas. Plokðèiakalniopakraðèiais kai kur driekiasikalnai, ið kuriø aukðèiausiaslegendomis apipintas ir kitadossan genties (buðmënai) þmoniøgyvenamas Drakono kalnø ma-syvas. Nors lietuviø grupës ja-me paprastai nesilanko, pavy-ko átikinti kelioniø agentûrà, kadturi bûti pirmas kartas. Prie pat

nyje autorius atsisakë dieno-raðèio þanro ir stengësi pateik-ti apibendrintà poþiûrá á ðalis,keliavimo ypatumus, iðryðkin-ti tik kai kuriuos objektus ar la-biau atmintin ásirëþusias kelio-nës akimirkas.

Pietø Afrika – Þemës rojusPaèioje pietinëje þemyno

dalyje ásikûrusi Pietø AfrikosRespublika – PAR apima labaididelá plotà, tad kukliai paþin-èiai su ja bûtina skirti maþiau-siai dvi savaites, nes trumpes-niam laikui vykti á ðià nuosta-bià Afrikos ðalá tiesiog nepra-

Èiabuviø genties atstovas dirbavedliu Drakono kalnuose

Sangoma – zuløgenties þinys,

burtininkas,gydytojas

Nuogumas daugeliuiPAR genèiø yraáprastas dalykas


tolstant nuo pakrantës. Nema-þai tokiø unikaliø ruoþø saugo-mi, paskelbti nacionaliniaisparkais, kaip Tsitsikama par-kas. Jis vos 5 km ploèio ruoþuvandenyno pakrante driekiasibeveik 70 kilometrø. Apskritaiaugalijos rûðiø ávairove PARdràsiai galima lyginti su Ama-zonijos ir Kongo dþiunglëmis.Tai savotiðkas augalø pasauliolobynas, kuriame galima pa-matyti labai daug endeminiørûðiø. Þmonës bûna priblokðtiaugalø ávairovës, apsilankæKirstenboðo botanikos parkeKeiptauno apylinkëse. Dino-zaurø laikø augalija – Protea irErika ðeimø augalai. Tai jaukaþkas daugiau nei egzotika...

Nemaþà ðalies plotà uþimabûdingos afrikietiðkos sava-nos su itin gausia gyvûnija, oði yra vienas didþiausiø turiz-mo traukos objektø. Dël drëg-mës stygiaus vidinës sritys pri-mena pusdykumæ, kuri apau-gusi dygiais krûmais ir ðiurkð-èia þole. Vietiniai jà vadina Ka-roo. Paèioje ðiaurëje plyti Pie-tø Afrikos pasididþiavimu lai-koma Kalahario dykuma.

Vandenyno pakraðèiaisdriekiasi þemës randas – nuo-

stabaus groþio statûs krantai,þymintys prieð daug milijonømetø nuo Afrikos atskilusiø Pie-tø pusrutulio þemynø ribà. Okur dar kraðtovaizdþio etalonulaikomas garsusis Gardenrou-te (Sodø kelias) ir, þinoma,gamtos stebuklo nominacijosvertas Gerosios Vilties kyðulys.

Modernios multikultûrinësmetropolijos Johanesburgas,

Keiptaunas, Pretorija bei Dur-banas tai irgi pasaulis minia-tiûroje. Èia telkiasi ne tik juo-daodþiai, vadinamieji spalvo-tieji, bet ir giliai ðaknis áleidævietiniais save laikantys baltø-jø palikuonys, taip pat kitadoskaip vergai arba kontraktiniaidarbininkai á Pietø Afrikà pate-kæ indai, malajieèiai. Pastarie-ji gyvena atskiruose kvartaluo-se, laikosi tradicijø ir suteikiasavito þavesio.

Didþioji penkiukëKriugeryje

Afrika itin garsëja nacionali-niais parkais ir rezervatais. Ga-lima teigti, kad tik jø dëka buvoiðsaugota tokia ávairi ir áspûdin-ga ðio þemyno laukinë gyvûni-ja. Daugiausia jos savanose,kurios ið kitø gamtiniø zonø ski-

riasi tuo, kad sukuria sàlygas netik tarpti patiems gyvûnams, betir juos stebëti. Vadinamieji sa-fariai arba game drive yra vienaið didþiausià áspûdá turistamspaliekanèiø pramogø. PAR te-ko lankytis net trijuose laukiniøgyvûnø parkuose: Hluhluve,Addo ir Kriugerio. Kiekvienas iðjø savaip unikalus. Antai Hluh-luve rezervatas yra seniausias

laukinës gamtos parkas Afriko-je. Bûtent jo dëka pavyko iðsau-goti ir atkurti juodøjø raganosiøpopuliacijà. Daugeliui lietuviøbûtent ðis þaliuojantis ir áspûdin-gais kraðtovaizdþiais garsëjan-tis parkas paliko didþiausiàáspûdá. Addo parkas yra dram-bliø buveinë. Pasaulyje turbûtnëra vietos, kur viename plotebûtø tokia daugybë ðiø didþia-ausiø. Kriugerio parkas yra se-niausias nacionalinio parko sta-tusà turintis Afrikoje. Jo dydis –treèdalis Lietuvos. Ir visa ði teri-torija skirta tik laukiniams þvë-rims. PAR iniciatyva pleèiamasKriugerio parkas Zimbabvës irMozambiko kryptimi. Netolimo-je ateityje èia bus didþiulis lau-kinës gamtos parkas, plotu pri-lygstantis visai Lietuvai.

Kiekvieno turisto svajonë

pamatyti vadinamàjà „didþià-jà penkiukæ“. Á jà kitadosátraukti labiausiai þmoniø me-dþiojami gyvûnai: dël mësosbuivolas, dël kailiø liûtas ir le-opardas bei dël ilèiø ragano-sis ir dramblys. Sakoma, kadne kiekvienam lemta pamaty-ti visà penkiukæ. Þvërys nuo-latos migruoja, todël, kur jiepasirodys, teþino jie patys. Di-

deliø pastangø dëka vienamið mûsø ekipaþø pasisekë pa-matyti visus penkis gyvûnus.

Stebëti laukinius þvëris yradidþiulis, nenusakomas áspû-dis. Tai visiðkai kitokie jausmainei, tarkim, apþiûrint net ir uni-kaliausià ðventyklà ar kaþkokápaminklà. Zoologijos sode,net ir paèiame moderniausia-me, gyvûnai ðeriami, rûpina-masi jø sveikata. Nacionali-niuose parkuose visas gyve-nimas verda pagal savo tai-sykles, iðlieka tik stipriausieji,greièiausieji ir gudriausieji, obûti ðiø procesø liudininkais –tai áspûdis visam gyvenimui.

Istorinës praeitiespadariniai

Dar visai neseniai PAR bu-vo laikoma itin pavojinga ke-

Lesoto valstybëlës sienos atli-kome netgi turistiná þygá, o vieniseniausiø pasaulio kalnø dël itináspûdingø erozijos formø dau-geliui paliko didelá áspûdá.

Ið rytø krantus skalaujan-tis ðiltas Indijos vandenynas,o ið vakarø vësokas Atlantassukuria ypatingas klimato sà-lygas, dël kuriø augalijos po-bûdis ðalyje akivaizdþiai kinta

Pavianai yra gudrios ir daþnaiitin agresyviai besielgianèios

beþdþionës


þmoniø buvo nepasiturintys ar-ba skurdþiai, todël pinigai ta-po pagrindiniu veiksniu, le-mianèiu padëtá visuomenëje.Akivaizdi turtinë nelygybë irnuoskaudos uþ beveik pusæ

amþiaus baltøjø vykdytà politi-kà iki ðiol bûna daugelio kon-fliktø ir iðpuoliø prieþastimi.

Ið gausiø gamtos iðtekliøpralobusi PAR yra gerokai tur-tingesnë nei kaimynës Zim-babvë, Mozambikas, kitos Af-rikos ðalys, todël ðalis tarsimagnetas traukia legalius irnelegalius imigrantus. Ganadaþnai atvykëliai tampa bena-miais, valkatomis, nusikalsta-mo pasaulio atstovais. Pasta-ruoju metu aðtrëjant padëèiaidarbo rinkoje ir dël imigrantøstingant darbo net poþeminë-se kasyklose, PAR juodaodþiøtaikiniu vis daþniau tampa bû-tent ðie konkurentai.

Šalies valdþia titaniškaistengiasi sumaþinti nusikals-tamumà. Per pastaràjá deðimt-metá pasiekta stulbinamø re-zultatø. Daugybë miestø ir ne-dideliø gyvenvieèiø tapo sau-gios. Sparèiai gerëja padëtisir didmiesèiuose, nors Joha-nesburgas vis dar vertinamaskaip vienas nesaugiausiø pa-saulio miestø. Jausdami di-dþiulæ atsakomybæ uþ turistøsaugumà, turizmo organizato-riai net ir smalsiausiems nepa-taria vykti á nuoðalesnes vie-tas, vaikðèioti vakarais net irvaizdo kameromis prismaigs-tytomis tamsiomis miestø gat-vëmis.

Kelioniø malonumasKeliauti po Pietø Afrikà yra

vienas malonumas. Keliø koky-bës galime tik pavydëti, ðalyjeapsèiai greitkeliø, dauguma ke-

liø nemokami ir puikiai priþiûri-mi. Mums áprastø þvyrkeliø ga-lima aptikti tik nacionaliniuoseparkuose ir itin nuošaliose vie-tose, taèiau ir jø kokybë daþ-niausiai yra nepriekaiðtinga.

Net daug po visà pasaulákeliavæs þmogus neliks abejin-gas ðios ðalies vieðbuèiø kul-tûrai. Pamirðkite pilkus, nuobo-dþius, daugiaaukðèius euro-pietiðkus þvaigþdutëmis verti-namus vieðbuèius. Pietø Afri-koje daugybë nedideliø jaukiøvieðbutukø, ásikûrusiø senovi-niuose dvaruose, kruopðèiairestauruotuose fermeriø ûkiuo-se, Viktorijos laikø pastatuose.Nemaþai jø, kaip ir kitai vieð-buèiø kategorijai priklausan-èios lodþijos, ásikûræ labai gra-þioje gamtinëje aplinkoje, sufantastiðko groþio panorami-niais vaizdais, kur interjeras ireksterjeras meniðkai derinamiprie afrikietiðkøjø tradicijø. Þi-noma, tokiø vieðbuèiø reikiapaieðkoti, jie nëra pigûs, taèiauar tokiuose vieðbuèiuose gy-vens turistai, priklauso tik nuoturizmo agentûros.

Šios šalies vynai jau seniaipelnæ pasaulinæ ðlovæ. Kitadosprancûzø hugenotø pradëtosauginti vynuogës ir gaminamasvynas pasiekë tokius mastelius,jog PAR pagarsëjo ne tik kaipvyno eksportuotoja, bet ir sukû-

lionëms ðalimi. Joje siautëjoorganizuotos nusikalstamosjuodøjø grupuotës, buvo pul-dinëjami baltieji fermeriai, ið-puoliø aukomis neretai tapda-vo ir turistai. Ðiø negeroviøprieþastis slypi nesenoje pra-eityje. Po Antrojo pasaulinio

karo PAR ir dabartinëje Nami-bijoje buvo ávestas Aparthei-do reþimas, áteisinæs rasinæsegregacijà, baltøjø virðeny-bæ visose gyvenimo srityse.Specialiai juodaodþiams irspalvotiesiems buvo ákurti ge-tai miestø pakraðèiuose. Jieir dabar yra visø didþiøjømiestø palydovai – gyvi bal-tøjø savanaudiðkais tikslaisprimestos politikos vietos gy-ventojams liudininkai. Iðsa-mios ekskursijos po Sowetorajono, esanèio prie Johanes-burgo, metu mes akivaizdþiaisusipaþinome su tokio mies-to urbanistika, liûdna praeiti-mi, vis labiau besišypsanèiaisir gerëjanèiu gyvenimu besi-dþiaugianèiais juodukais.

1990 m. panaikinus ðá ra-sistiná reþimà ir PAR preziden-tu tapus legendiniam NelsonuiMandelai, juodaodþiams buvosuteiktos visos laisvës ir teisës.Taèiau absoliuti dauguma ðiø

Stebint prie pat maðinøvaikðtinëjantá tokáseptynias tonas sveriantádramblá ne juokais apimabaimë

Plaèialûpiai raganosiai Hluhluverezervato teritorijoje nebijo

þmoniø ir jauèiasi virðesni

Bekraðtë Karoo pusdykumë apima didþiulæ PAR teritorijà

Garsioji Hout álanka pakeliui á GerosiosVilties kyðulá laikoma vienagraþiausiø ðalyje

Ryt

o Ð

ALN

OS

nuo

tr.


rë savotiðkà vyno kultà. Milijonai þmoniø áPAR atvyksta vien dël galimybës pravaþiuotigarsiuoju Vyno keliu. Mes irgi áveikëme ðákelio ruoþà ir turëjome progos ávertinti vie-tos vynø kokybæ. Ádomu, kad kai kurie ke-liautojai po ðios kelionës geria tik PAR vy-nus... Vietos gyventojai, ypaè baltieji, yratikri vyno gurmanai. Vynas yra sàlyginai pi-gus ir labai aukðtos kokybës.

Daugelis ðaliø galëtø pavydëti Pietø Af-rikai jos nacionalinës virtuvës. Nuo senoèia labai vertinama þvëriena. Ji nëra jokia

egzotika, jà gana daþnai valgo ir vietiniai,taèiau turistams tai nepamirðtama ir bûti-na atrakcija. Tokia galimybe pasinaudojo-me ir mes. Per kelias valandas turistamspritaikytame restorane uþ padorià kainàskanavome keliolikos rûðiø þvërienos. Jû-ros gërybiø mëgëjams visoje šalyje irgi siû-loma visko, ko geidþia ðirdis.

Gyventojø ir kalbømozaika

Nuo XVII a. vidurio á Pietø Afrikà pradë-

jo keltis baltieji. Per kelis ðimtus metø jie netik ásitvirtino ðioje ðalyje, bet ir ákûrë didelæbendruomenæ. Dabar PAR gyvena apie 5mln. baltøjø. Neátikëtina, bet ðalyje áteisinta11 valstybiniø kalbø, tiesa, tik dvi ið jø yrasvarbiausios: afrikaneriø ir anglø. Pirmàjadaugiausia kalba olandø (buv. bûrø), taippat vokieèiø palikuonys. Ádomu tai, kad af-rikaneriø kalba, ágijusi oficialios kalbos sta-tusà tik 1910 m., labai populiari ðalyje, jagali susiðnekëti apie 20 mln. PAR gyvento-jø. Ji panaði á olandø ir vokieèiø kalbas, ta-

Gyvybësinformacija –

ar tai molekuliømintis?

Atkelta ið 21 p.

6 pav. Dirbtinë DNR. A. Fosforo – deoksiribozës aðis: 1 – aðies tàsa; 2 – azotinës bazës jungtis.B. Sintetiniø azotiniø baziø sàveikos vandeniliniais ryðiais; kaip ir natûralioje DNR: G C porà jungiatrys, o A T porà – du vandeniliniai ryšiai; 3 – ryðys su riboze

Atranka iðkëlë tokiems dariniamsbene svarbiausià sàlygà: sugebëjimàdaugintis. Dël to RNR grandinës nukle-otidø seka turëjo bûti tokia, kad pagaljà sintetinamas baltymas skatintø RNRmatricos atsigaminimà-dvigubëjimà, oði, savo ruoþtu, dvigubëjimo baltymosintezæ (3 pav.).

Radosi tas pirminis ratas, sukamasamþinos spyruoklës – aplinkos ir jos vyk-domos atrankos. Tokia tarpusavyje su-sijusi trinarë didþiøjø molekuliø sistemagalëjo susirinkti ir veikti tik atskirta nuoaplinkos ir apgaubta riebalø rûgðèiømembranos á sferiná kûnà – pûslelæ (gal-bût koacervatus, taip tas pûsleles pava-dino A.I.Oparinas, 1B pav.). Atsiradæ erd-viniai kûnai buvo labai ávairûs ir atrankapaliko RNR(DNR)-baltymas turinèiaspûsleles, kaip gyvybës pirmtakus. Da-bar, paklûstant visagaliams veiksniams– sàveikai ir atrankai, reikëtø ið tø mole-kuliø ir jø dariniø surinkti veikianèià làs-telæ, o ið jø – pirminá organizmà, tada galpastebësime tà mistiná reiðkiná – mole-kulës mintá. Juk visø molekuliø paskirtis– tik dalyvauti ir skatinti pirminës (gyvy-bës?) informacijos dvigubëjimà ir raið-kà. Ar tai nepanaðu á stebuklingos laz-delës mostelëjimà, trukusá gal milijardusmetø? (Skaitytojas, tikiuosi, atleis uþ to-ká lengvabûdiðkà esminës evoliucijos sis-temos susidarymo apraðymà, juoba kadkaip buvo neþinoma, tik atkuriame pa-gal tai, kas yra dabar.)

Ðioje vyksmø sekoje svarbiausi yradu objektai: RNR matrica ir visiðkai kito-kia struktûra – baltymas. Jø tarpusaviopriklausomybë pasireiðkia nauju reiðki-

5 pav. Peptidinënukleorûgðtis.Palyginamapeptidinësnukleorûgðties (A) irdeoksiribonukleo-rûgðties (B)struktûra. Paþymëti-na, kad PNRneveikia nukleazësir peptidazës ir jisudaro su DNR irRNR labai patvariuskompleksusA B

niu – RNR (vëliau DNR) nukleotidø sekakoduoja jau kitokios struktûros moleku-les – baltymus, tiksliau, koduoja jo ami-norûgðèiø sekà. RNR nedalyvauja tiesio-giai baltymo sintezëje, ji tik turi – koduo-ja – informacijà, kurià perduoda sinte-zës – raiškos sistemai (2 pav.). Tai gyvy-

bës esmë, nuo èia prasideda gyvybësevoliucija. Ar tai nepanaðu á mintá per se,kuri tampa prasminga mintimi tik atspin-dëdama pojûèius.

Ðiame vyksme ryðkëja tai, kà vadin-tumëm molekulës mintimi – informacijatam tikros paskirties baltymui, pirmiau-sia lemianèiam informacijos dvigubëji-mà. Ðio esminio vyksmo elementø pa-tvarumà lëmë atranka. Patvarumas reið-kësi dviem bûdais – atsparumu aplinkospoveikiams ir daugëjimu-dauginimusi.Patvarumas, tiesa, buvo santykinis – tuometu pradëjo veikti kitas esminis evoliu-

cijos veiksnys – kitimas, kuris sudarë ga-limybæ rastis kitokiai RNR nukleotidø se-kai – pakitusiai informacijai, kartu ir kito-kios struktûros ir veiklos baltymui. Tokioskitokios struktûros daþniausiai bûdavonepatvarios, irstanèios, taèiau radosi irpatvaresniø kintanèioje aplinkoje, ypaè

1 2

1A B

G C A T

3 3 33

PNR DNR


èiau joje nemaþai portugaliðkø ir kitø kalbøþodþiø. Tai vienas ðalies simboliø ir pasidi-dþiavimo objektø, kuriam ðalyje pastatytasnetgi paminklas. Anglø yra populiariausiabendravimo kalba, kurià moka kone visi ða-lies gyventojai. Tai savotiðkas iðsigelbëji-mas, nes kai kurios skirtingø regionø vieti-nës kalbos visiðkai nepanaðios.

Nepaisant prikurtø mitø apie juodao-dþiø agresyvumà , dauguma pietø afrikie-èiø yra nuoðirdûs, paprasti, labai paslau-gûs ir geri þmonës. Nors nemaþai jø ka-

muoja tokios problemos, kaip skurdas, ne-raðtingumas, epideminës ligos (ypaèAIDS), taèiau besiðypsanèiø, besisveiki-nanèiø, linksmai turistams mojuojanèiøþmoniø Pietø Afrikoje yra nepalyginti dau-giau nei mûsø paniurusiø þmoniø ðalyje.Ið pirmo þvilgsnio susidaro áspûdis, kadþmonës labai tolerantiðki vieni kitiems, ta-èiau, ilgëliau pakeliavus po ðalá, galima pa-stebëti vis dar esanèià takoskyrà tarp juo-døjø, spalvotøjø ir baltøjø. Taèiau visi pui-kiai supranta, kad vieniems be kitø tvarky-

ti ðalies reikalø neámanoma: baltieji valdokapitalà ir samdo darbo jëgà, juodiesiemsreikia pragyvenimo šaltinio – darbo. Bal-tieji suinteresuoti, kad ðalyje stiprëtø ir plës-tøsi vidutines pajamas gaunanèiø juoda-odþiø dalis, taèiau vis daugiau prakutusiøjuodukø sudaro konkurencijà baltiesiems,todël jau kuris laikas pastebima tendenci-ja, kad nemaþai baltøjø palieka gimtàjà ðaláir keliasi gyventi á kitas anglakalbes ðalis.

Bus daugiau

dël geresnio sugebëjimo atsigaminti,daugintis. Ðiuo laiku ir ásitvirtino atkelia-vusi iki mûsø dienø ta nuostabiai patvariRNR ir DNR savybë – dvigubëti, savaipkopijuotis, iðlaikant esminá tapatumà. Jauvëliau, atsiradus aptarnavimo moleku-lëms, susidarë bûsena, kurià galima bû-tø pasakyti gana painiu sakiniu: radosidvigubëjimo informacija, kad bûtø dau-ginama dvigubëjimo informacija (3 pav.).Ðiuo gana keistu kalambûru pasakomatas pirmasis amþino sukimosi ratas, pir-masis stebuklingas atsitiktinumø sutapi-mas, pirmasis amþino gyvybës smagra-èio pasisukimas, pradëjus veikti aplin-kos ir atrankos spyruoklei.

Apraðytas gyvybës radimosi keliastruko deðimtis milijonø metø. Dël tuome-tëje Þemëje drastiðkø sàlygø – ugnikal-niø, geizeriø, ypaè vandenynuose, elek-tros iðkrovø, dideliø temperatûros svy-ravimø ið paprastø cheminiø junginiø da-rësi milijardø milijardai ávairiausiø struk-tûrø, pûsleliø ir tik viena (?!) „pateptoji“pûslelë, atsitiktinai prikimðta didþiøjø gy-vybës molekuliø, sugebëjusiø dvigubëtiir gaminti aminorûgðèiø kompleksus, pa-sidavë atrankos – aplinkos spyruoklëspostûmiui, pasidavë ir prasidëjo aud-ringas gyvybës verþimasis (1pav.).

,,Plius” evoliucijaToliau viskas vyko greièiau, pradëjo

prisidëti ir daugëti informacijos ir koduo-jamø funkcijø. Prasidëjo, galime pava-dinti, plius evoliucija.

Artëjame prie làstelës. Kà duoda làs-telei tas minëtas painus sakinys? Varto-jamas þodis informacija kartu reiškia irraiškos produktà – baltymà (tai bûtø tiksantykinai, siauràja prasme teisinga).Tuo informacija tarsi iðsisemia. Bet ko-duojanèioje molekulëje ir po raiðkos lie-ka ta pati nukleotidø seka, koduojanti vi-suma, vidinis gebëjimas, jëga, mintis, nu-matanti kità raiðkos ar dvigubëjimo vyks-mà. Atrodytø, lyg raiðkos produktas sa-vo mintimi þiûri á atgalinio vaizdo veidro-dëlá, tikrindamas save, ar teisingai pa-darytas ir veikia. Làstelëje ir organizmerasime daug atvejø, kad norësis pasitelk-

ti toká dairymàsi atgal: produkto daug armaþai, veikti ar sustoti? Mokslininkas pa-vadintø tai dvikrypte reguliacija. Betmums svarbiau pabrëþti ne vienkartináraiðkos aktà, bet kreipiná – mintá á galinánesustabdomà vyksmà – gyvybæ.

Dabartiniame gyvajame pasaulyjelàstelë – bakterija, vienalàstis organiz-mas ar daugialàsèio làstelë – laikoma gy-vybës vienetu. Tai sferinis kûnas, atskir-tas nuo aplinkos (daugialàstyje – vidi-nës, kaimyniniø làsteliø) gana atspariamembrana, taèiau palaikantis su aplin-ka labai glaudø ryðá – per membranà pa-tenka mitybinës ir paðalinamos nereika-lingos medþiagos. Aplinka, bûdama sà-lytyje su membrana, perduoda signalusapie sàlygas, lemianèias làstelës veiklà.Làstelës viduje yra nukleorûgðèiø ir dau-gybë ávairios paskirties baltymø moleku-liø. Kaip ir iki làstelës, taip ir làstelëjevyksmus lemia molekuliø sàveikos, tikjø tikimybë yra didesnë, nes molekuliøjudëjimas vyksta uþdaroje erdvëje, be to,làstelëje yra ávairiø struktûrø, kurios tarsiorganizuoja molekules tam tikriemsvyksmams, kurie reiðkiasi tvarkingai tiks-linga seka. Kiekviena molekulë atliekasavo paskirtá – kerpa arba sujungia ryðá,perneða kità molekulæ (pavyzdþiui, de-guoná) ar perduoda signalà keisdama sa-vo struktûrà. Bet jei ðá þingsná laikytumëmtaktika, tai visø molekuliø koordinuotaveikla bûtø strategija – gyvybë. Tad kiek-vienos molekulës veikla yra pajungtastrategijai, ir tai galëtume laikyti moleku-lës mintimi. Atrodytø, kad dideliø mole-kuliø – baltymø sàveikose tikslingumas,jau ágytas sintezës metu (nors yra balty-mø, kuriø struktûra yra taisoma, kad jietaptø veiklûs), iðlaikomas visà gyvavimolaikà. Tai gali paaiðkinti du pavyzdþiai.

Pirmasis – ið bakterijø pasaulio. Bak-terija (pvz., Escherichia coli), jei negau-na ið aplinkos labai reikalingos amino-rûgðties (pvz., triptofano), jà pasigami-na pati. Tai atlieka, tarkime, penki fermen-tai, koduojami vienoje genø grupëje. Pa-vadinkime juos E, D, C, B, A. Pirmasisfermentas E atlieka pirmtako toká pakei-timà, kad fermentas D já atpaþintø ir su-

daræs sàveikà pakeistø taip, kad ðis su-darytø sàveikà su fermentu C, po to irsu B; taip palaipsniui keisdami pirmtakostruktûrà, já paruoðia paskutiniam þings-niui, kurá atlieka fermentas A, pagamin-damas làstelei reikiamà aminorûgðtá.

Antras pavyzdys yra jau ið þmogauslàsteliø gyvenimo. Làstelës elgesá ir vi-daus vyksmus (bent daugelá jø, taip patir dalijimàsi) lemia aplinkos – kaimyni-niø làsteliø, kraujo bei kitø skysèiø –veiksniai. Jie paveikia làstelës apvalkaleesanèias molekules perduodami tam tik-rà signalà apie padëtá aplinkoje, kurá pe-rima làstelës baltymo molekulë – kina-zë, kuri pasikeièia, prisijungdama fosfo-ro junginá. Taip ji tampa aktyvi ir sudarosàveikà su kita kinaze, kuri sàveikoje ak-tyvuojasi ir pati prisijungia fosforo jungi-ná, taèiau praranda ryðá su prieð tai bu-vusiu baltymu, bet jungiasi su kitu ir taiptoliau. Pereinama iki 4–5 þingsniø, kolpaskutinis aktyvuotas baltymas sudarosàveikà su paskirties baltymu, tebûna taigeno nuraðymo baltymas ar koks fer-mentas. Tokià vyksmø grandinæ ir vadi-name signalo perdavimu (4 pav.).

Pateikti pavyzdþiai rodo, kad kiekvie-nas baltymas turi savo paskirtá ir jo veiki-mà lemia struktûra. Sàveikos tikslumas irtikslingumas leidþia manyti, kad baltymosintezës metu kartu suteikiama prasmë,paskirtis arba mintis, kuri ir lemia, ar tojimolekulë atliks savo paskirtá, ar ne. Min-tis jau bûna informacijoje ir persiduodamolekulæ sintetinant, numatant, kada irkurioje làstelës vietoje jos veikimo reikës.Klaida informacijoje, pavyzdþiui, dvigubë-jimo metu ar dël fiziniø-cheminiø povei-kiø persiduoda baltymo sintezës sistemai– arba sintezë nevyksta, arba sintetina-mas neveiksmingas arba kitoks, naujø sa-vybiø baltymas. Tad molekulës veikimasbûtø taktikos þingsnis, o paskirtis – ána-ðas galutiniam – strateginiam tikslui pa-siekti – ir bûtø mintis. Kartais molekulësveikimas atrodo nëra susijæs su strategi-ja, pavyzdþiui, deguonies perneðimas he-moglobino molekulëje audiniø làstelëmstarsi uþbaigia hemoglobino paskirtá, betmolekulës strategija – mintis (deguonies


perneðimas) – yra patenkinti apskritai ðiaigyvybei bûtinà poreiká.

Làstelës ar organizmo vyksmø har-monija, tikslingumas, visos gyvosiosgamtos vieningumas ir kartu ávairovë –tai, kà vadiname gyvybës strategija, yravaldoma genetinës (paveldimos) infor-macijos, perduodamos kartomis, viso-se gyvybës medþio ðakose. Paveldimu-mo vienetas yra genas, apibrëþiamas,kaip struktûra, turinti funkcijos informa-cijà. Informacija reiškiasi baigtiniu veiks-niu – minëtojo baltymo sinteze tam tik-rose làstelëse ir reikiamu laiku.

Dabartinëje gyvojo pasaulio ávairovë-je matome evoliucijos plius rezultatus.Matome, nes ir patys esame to pridëji-mo ir atrankos pasekmë ir skaièiuojamesavo nueitus tûkstanèius milijonø metøtrukusius þingsnius. Taèiau veikë ne viengenetinës informacijos papildymo veiks-niai. Ásijungë evoliucijà greitindami ir su-keldami evoliucijos pasekmiø ávairovæ kitiveiksniai, tai informacijos kitimas, infor-maciniø molekuliø (RNR, vëliau DNR) at-skirø atkarpø kombinacijos, jø pasikar-tojimai, reguliaciniø sekø vietos kaita, pa-galiau skirtingalyèiø genomø susiliejimai.Visi ðie veiksniai keitë organizmø formà,fiziologijà, gyvenimo ir dauginimosi bû-dà, gyvenimà aplinkoje, savose niðose.Keitësi genomas. Tik neþymiai keitësisvarbiausios – DNR dvigubëjimà ir jo ap-tarnavimà lemianèios genomo dalys. Ra-dosi daugybë ávairiausiø gyviø, augalørûðiø ir kitokiø gyvybës formø. Kiekvie-na nauja rûðis tarsi ðakelë palieka savokamienà buvusioje niðoje, o naujos sa-vybës jau nauja forma plinta naujoje ni-ðoje, palikdamos daugiau ar maþiauglaudø atgaliná priklausomybës ryðá. Taipaugo ir šakojosi ypatingas Gyvybës me-dis – tai ne šiaip graþus simbolis, bet ro-dantis vieningà sistemà, visos gyvybësmintá. Gyvybës medá reikëtø kiek patiks-linti: ðakø virðûnës yra tarsi sujungtosryðkesniais ar maþiau ryðkiais priklauso-mybës ryðiais medþiagø apykaitos rate.

Kiti faktai – kitos nuomonës ir...abejonës

Kalbëdami apie gyvybës ir evoliuci-jos pradþià norom nenorom turime pa-sitelkti fantazijà, taèiau laikytis elemen-tarios logikos: jei jau mes esame, tai tu-rëjome kaþkaip atsirasti. Kaip? Nelygi-nant skruzdëlës, gráþtanèios á savo skruz-dëlynà, randa kelià pagal savo paliktasferomonø þymes, mes gráþtame á milijar-dinæ praeitá, laikydamiesi moksliniø me-todø siûlo. Mums reikia Hablo telesko-po, nukreipto á mus paèius, á gyvybæ. Gal

pamatysime Dievulá, lipdantá ið molio ga-baliukø Adomà, arba visuotinæ moleku-liø sàveikà, tarsi pirminës meilës orgijà,arba Rankà, prisukanèià raktu amþinosgyvybës spyruoklæ? Gal nereikia nei pra-eities, pakanka tik Hablu atidþiau pa-þvelgti á dangø ir pamatysime krentan-èius Þemën maþyèius þmogeliukus, ku-riuos gandrai pagauna ir atneða...

Gyvybæ apraðome tokiu informacijosraiðkos ratu: DNR arba RNR – baltymas– DNR/RNR – baltymas... evoliucijai vispridedant daugybæ sudëtingiausiø struk-tûrø, bûtinø ðiam ratui suktis kintanèiojeatrankos aplinkoje (1 pav.). Ar galëjo bûtikitaip? Galbût. Dabar esanèios gyvybësformos tarsi diktuoja apraðytàjà evoliu-cijos logikà.

Kitas kelias – patiems sukurti gyvy-bæ arba bent laboratorijose susintetintisvarbiausias gyvybës molekules amino-rûgðtis ir azotines bazes, o gal ir kaþkàpanaðaus á gyvybæ.

Tyrimai ir dabar aktyviai tæsiami. Re-miantis skelbiamomis þiniomis (pvz., „Dis-covery“ ir „National Geographic“ kanalais)galima skirti gautus eksperimentinius duo-menis, daugiau ar maþiau patikimas prie-laidas ir teorinius modeliavimus.

Jau seniai daugelis mokslininkø ban-dë gauti, sukurti laboratorijose amino-rûgðtis ið paprastø azoto ir anglies jun-giniø naudodami drastiðkas temperatû-ras ir elektros iðlydþius. Taip imituojantpirmykðtes sàlygas Þemëje pavyko gautinet 11 aminorûgðèiø, taip pat purinø irpirimidinø. Panaðios sàlygos susidaroprie iðsiverþusiø ugnikalniø (ypaè vande-nynuose) ar geizeriø, ir ten randamos la-bai savitos gyvybës formos. Bandoma su-kurti sàlygas ávairioms pûslelëms atsirasti,ypaè panaudojus fosfolipidines membra-nas. Tai bûtø lyg ir pirminës làstelës mo-delis. Visa tai atliekama nedalyvaujant bal-tymams ir fermentinei sintezei.

Yra skleidþiama prielaida, kad gyvy-bë Þemën galëjo bûti atneðta ið kosmo-so, ið kitø planetø. Nepagalvojama, kadtai ne esminis klausimas, svarbu – o kaipji atsirado ten, kitoje Visatos vietoje? Ga-na aktyviai laikomasi prielaidos, kad á Þe-mæ su meteoritais pateko jau kometosear kituose dangaus kûnuose atsiradæaminorûgðtys, angliavandeniai ir jø su-dëtingi junginiai, tarsi gyvybës statybi-niai blokai. Gausiai patekæ á Þemæ ugni-kalniø ir vandens aplinkoje, galëjo bûtipanaudoti gyvybës pradþiai.

Ypaè tinkamos sàlygos tokiems jun-giniams susidaryti yra kometose: artë-damos ir nutoldamos nuo Saulës kome-tos patenka á kraðtutines temperatûrossàlygas. Ten ið esanèiø azoto ir angliesjunginiø ir vandens ir susisintetina ðie su-

dëtingi junginiø blokai. Teigiama, kad ko-metà tiriantis kosminis aparatas atsiun-të á Þemæ kometos uodegos dulkiø gau-dyklæ, kurioje rastos aminorûgðtys ir kitiorganiniai junginiai. Antras tokiø blokøðaltinis – meteoritai. Teigiama, kad jie,gausiai krisdami á Þemæ, atneðë vande-ná ir galëjo atneðti ir organiniø medþia-gø. Teigiama, kad meteoritø medþiago-je rasta molio, kuris rodo buvus organi-niø junginiø, tokioje medþiagoje galëjorastis á pûsleles panaðios struktûros. Á Þe-mæ tuo metu daþnai krito kometos ir me-teoritai, vyko gausûs ugnikalniø, geize-riø iðsiverþimai, kurie galëjo sudaryti sà-lygas atneðtiems blokams jungtis ir dau-gëti (?), kol atsirado làstelë. Sunku pati-këti ir remtis tokiomis atneðtos gyvybësprielaidomis ir faktais. Juk ir Þemëje bu-vo tinkamø sàlygø aminorûgðtims ir ki-tiems sudëtingiems azotiniams jungi-niams bei angliavandeniams atsirasti ir,kaip buvo teigiama, net savaime atsira-dæ sudëtingi junginiai tapo prasmingaisgyvybës pirmtakais, jei evoliucionavokartu su paskirtimi, tai yra labai primity-via informacija.

Dabar Þemëje, vandenynø gelmëseiðsiverþæ ugnikalniai ir geizeriai sudaroypatingas sàlygas, galbût ir tinkamas gy-vybës pradþiai, apie kurias kalbëjo Opa-rinas. Giluminiai aparatai leido pamatytiprie geizeriø nematytus gyvius, kurie gy-vena milþiniško spaudimo, visiškos tam-sos ir be deguonies aplinkoje. Kyla klau-simas, ar jie atsirado de novo, ar tik pri-sitaikë ir evoliucionavo gyventi tokiojeaplinkoje. Manyèiau, kad pastaroji prie-laida yra teisingesnë.

Pastaruoju metu norima sukurti dirb-tinæ veikianèià làstelæ arba bent jos mo-delá. Tiriamos ávairios galimybës, ypaègalvojant apie gyvybës radimàsi ir kito-se Visatos planetose ir galimà panaudo-jimà sprendþiant ávairius biologijos ir me-dicinos klausimus. Minimaliø làsteliø, ga-linèiø atlikti tam tikras uþduotis, sukûri-mas yra gana tikëtinas. Tereikia tik á fos-folipidinës dvisluoksnës membranospûslelæ ádëti norimà informacijà ir raið-kos sistemà. Bakterijos, pavyzdþiui Ba-cillus subtilis, geromis sàlygomis gali ið-gyventi su veikianèiais 271 genu vietoje4100 gyvenanèiuose gamtoje. Evoliuci-ja sukûrë RNR ir DNR genetinës infor-macijos turinèias molekules. Ar kitokiømolekuliø negali bûti?

Dabar yra sintetinamos ávairios mo-lekulës, galinèios bûti informacijos ne-ðëjomis. Pavyzdþiui, peptidinë nukleo-rûgðtis (PNR) (5 pav.). Jos aðá sudaropeptidinë grandinë, prie kurios prijung-tas peptidas, o prie jo prijungta viena ið4 azotiniø baziø A,T,G,C norima sekaPNR atkarpoje. Tokia PNR gali sudaryti


Nuo „iðvystytosocializmo“

iki modernaus

Atkelta ið 14 p.

Rinka prasideda nuo kainø paleidi-mo, ir pamename, kaip jo tykojo Lietu-vos nepriklausomybës prieðai. Ekono-miðkai teisingà kainø paleidimo þingsnáteko sustabdyti. Gal ne tokie grësmingipolitiðkai, bet vargiai ágyvendinami ðiaipbûtø buvæ ir kiti vyriausybës þingsniai:savo pinigø ávedimas, finansø ir kreditosistemos atskyrimas, vadinamøjø sàjun-giniø gamyklø perëmimas ir t.t.

Nepaisant visø sunkumø, reformàágyvendinti buvo uþsibrëþta per 5–7 me-tus. Pirmajame etape, 1990 m. spalá–gruodá, buvo numatomas pirminis pri-vatizavimas ir dalinis kainø paleidimas,derybos su TSRS ir kitomis valstybë-mis dël ekonominio bendradarbiavimo.Antrajame, nuo 1991 m. sausio 1 d. ikivisiðko ekonomikos valdymo perëmi-mo Lietuvos þinion, reikëjo sukurti au-tonomiðkà finansø ir bankø sistemà,ákurti muitines, gilinti privatizacijà, su-kurti sàlygas konkurencijai, sureguliuotilaisvø ir valstybiniø kainø santyká. Tikë-tasi tai atlikti per 1–2 metus. Þlugæs pu-èas Maskvoje sutrumpino tà laikotarpá.Treèiajame etape nuo visiðko ekonomi-kos valdymo perëmimo iki konvertuo-jamo lito ávedimo, kuris turëjo trukti 4–5 metus, buvo numatoma suformuotivisas rinkas, galutinai transformuotinuosavybës santykius, átvirtinti laisvaskainas, pritraukti uþsienio kapitalà irtechnologijas, plëtoti eksportà, sukurtiefektyvià socialinës apsaugos sistemà.

Programos metmenyse buvo aptar-tos visos ekonominës ir socialinës te-mos. Konkreèiai:

1. Privatizacija ir verslininkystësskatinimas. Buvo numatyta privatizaci-jà atlikti valstybës turtà parduodantlengvatinëmis sàlygomis. Išdalijimasneatlygintinai turëjo bûti taikomas tikišimtiniais atvejais. Stambiø objektø pri-vatizavimà sieti su lito ávedimu ir jo kur-so stabilizavimu.

2. Kainos ir rinkos. Kuo greièiaupriartëti prie pusiausvyros kainø. Staigauskainø paleidimo socialines pasekmesðvelninti organizacinëmis priemonëmis iraktyvia socialine politika. Prekiø ir paslau-

gø rinkai plëtoti svarbiausia buvo suda-ryti palankias sàlygas vystytis rinkos jë-goms. Vartojimo racionavimo ávedimastik bûtiniausiais atvejais. Ádomu pastebë-ti, kad nebuvo apeiti ir mokslo reikalai.„Siekiant padidinti pasiûlà naujoviø rin-koje, reikia átvirtinti institucinæ mokslo irmokymo ástaigø autonomijà, šakinio ir tai-komojo pobûdþio mokslo ástaigas trans-formuoti á komercines moksliniø-techni-niø paslaugø ámones, skatinti tarptauti-nius mokslinius ryðius“. Kapitalo rinkosfunkcionavimo taisykles derinti prie tarp-tautiniø. Darbo santykius turi reguliuotisamdos ástatymas, bedarbiams – paja-mø garantijø ástatymas. Darbo birþa, per-kvalifikavimas ir t.t.

3. Pinigø politika. Lito ávedimàsieti su Lietuvos bankø sistemos sukû-rimu, sienø bei muitiniø kontrolës pe-rëmimu, privatizacija ir kitais fundamen-taliais ekonominës sistemos pokyèiais.Biudþeto politikoje: uþtikrinti biudþetosubalansuotumà, realizuoti savivaldy-biø biudþetø savarankiðkumà, palaiky-ti toká juridiniø ir fiziniø asmenø pajamømokesèiø lygá, kuris skatintø verslinin-kystæ ir uþsienio investicijas, mokesèiøsistemà derinti su kaimyniniø ðaliø ir Eu-ropos Ekonominës Bendrijos sistemo-mis, siekiant skatinti kapitalo kaupimà,já apmokestinti maþiau nei vartojimà.

4. Lietuvos integravimas á tarptau-tinæ ekonomikà. Lietuvos ekonomi-niams interesams geriausiai padëtø pa-lankiø Rytø rinkos ypatybiø panaudoji-mas integravimuisi á Vakarø rinkà.

5. Socialinë politika. Valstybiniøsocialiniø programø finansinis pagrin-das bus savarankiðkas, nuo valstybësbiudþeto nepriklausantis valstybinis so-cialinis draudimas, susidedantis ið trijøautonomiðkø daliø: nedarbo, pensijinioir sveikatos draudimo.

6. Aplinkos apsauga ir gamtos ið-tekliø naudojimas. Ekonominio aplinkosapsaugos valdymo faktoriai: mokestis uþterðalø iðmetimà ir gamtos iðteklius, sub-sidijos ir lengvatiniai kreditai ekologiðkaiðvarioms ir þaliavas taupanèioms tech-nologijoms, perdirbimo skatinimas ir kt.

kapitalizmo

dvigrandes struktûras su atitinkama PNRarba su vienagrande DNR ir RNR. To-kios PNR yra naudojamos ávairiuose ge-nø veiklos tyrimuose.

Kita labai savita DNR yra susintetin-ta panaudojus fosforo – deoksiribozësaðá, tik prie cukraus pirmojo C atomo pri-jungti negamtinës azotinës bazës, ga-linèios sudaryti vandenilinius ryðius, bû-dingus DNR poroms (6 pav.). Neturiuduomenø, ar ði NR ir PNR gali panau-doti làstelës chromosomos dvigubëjimoir informacijos raiðkos sistemas. Taèiautai yra þymus þingsnis kuriant dirbtinælàstelæ.

Nuo 2000 metø JAV Los Alamos na-cionalinëje laboratorijoje buvo sukurtakeletas rûðiø dirbtiniø veikianèiø làsteliø,o Lietuvoje sukurti tø làsteliø kvantiniaimechaniniai modeliai. Tiriamos ávairiosgalimybës sukurti modeliuose besidau-ginanèià làstelæ, atliekanèià kokià norspaskirtá, pavyzdþiui, skaldanèià nuodin-gàsias medþiagas. Modeliuose panau-dojama ðviesai jautri medþiaga, kuri, sa-vo ruoþtu, skatina skaldanèio junginioaktyvumà. Ðioje srityje dirba dr. ArvydasTamulis Teorinës fizikos ir astronomijosinstitute, Vilniuje. Apie savo darbusmokslininkas raðë þurnaluose „Mokslasir gyvenimas“ 12:32, 2006 ir „Mokslas irtechnika“ 12:26, 2007.

Ðiandienë technologija (genø inþine-rija) leidþia ásiterpti á harmoningà làstelësveiklà, net keisti gyvybës ratà, áterpiant álàstelæ svetimà genà, skatinant jo raiðkà,arba svetimais signalais suþadinti savøgenø raiðkà kitu laiku ir kitoje vietoje. Ðiuoatveju mes keièiame informacijà, bet ne-keièiame minties. Þiûrint nuo dabartinësgyvybës medþio virðûnës minties sàvo-ka padëtø pastebëti tà momentà, kadapaprastø molekuliø sàveika tapo informa-cija ir jos raiška, o jau toks vyksmø tarpu-savio priklausomybës ratas tapo tuo, kàdabar vadiname gyvybe.

O gal bus sukurta dirbtinë gyvybë,bus sukurta ir taisoma informacija gyvy-binëms funkcijoms, ar mums pavyks kar-tojant evoliucijà áraðyti, tarsi á tabula ra-sa, naujà informacijà, iðlaikant strategi-næ gyvybës mintá?

Molekuliø sàveika visuose lygmeny-se yra apraðoma cheminiais ir fizikiniaisdësningumais, taip gali bûti vertinama irgyvybë. Yra daugybë reiðkiniø, kuriø da-bartiniai gyvybës tyrimai negali paaiðkin-ti, bet tai nereiðkia, kad gyvybë galëtøbûti laikoma antgamtiniu reiðkiniu. Gam-ta palieka galimybæ naujiems ieðkoji-mams. Ir nebûtinai Þemëje.


Ðiø ekonominës reformos metmenøpagrindu Vyriausybë parengë savo refor-mos programà, lyginant su metmenimislabiausiai sugadinusi privatizavimo dalá.Vietoje privatizavimo parduodant buvopasirinkta èekinë privatizacija, kaip ma-nyta, vienintelis socialiai teisingas meto-das. Praktika patvirtino, kad tai buvo so-cialiai pats neteisingiausias metodas.

Sàlygos reformai ágyvendinti buvo,kaip minëta, itin nepalankios. Nenuosta-bu, kad reformas pradëti pritrûkdavo mû-sø paèiø ryþto ar kompetencijos. Niekas,pavyzdþiui, nebûtø sutrukdæs iš karto pra-dëti pamaþu paleisti kainas, kurias buvonumatyta paleisti pagal kainø reguliavi-mo ástatymà. Niekas netrukdë smulkiosiosprivatizacijos, kaip netrukdë ir liberalizuotiekonominës veiklos; o tai kartu su libera-liomis kainomis ir yra rinkos esmë. Vietojeto mes sutelkëme dëmesá á kovà su spe-kuliacija administracinëmis priemonëmisbei diskusijas dël turto gràþinimo ir daly-bø, praktiðkai buvo uþblokuotas bankø kû-rimosi procesas, centralizavus bankø sis-temà, apribojimø radosi ávairiose sritysebesistengiant gelbëti ekonominæ situacijàsenais metodais. Paþiûrëkime, kaip refor-ma vyko atskirose srityse.

Privatizacija. Privatizacijos tikslas yraperduoti valstybei priklausantá turtà á pri-vaèias rankas, kad privatus interesas ir ini-ciatyva efektyviau já naudotø. Pasauliopraktika patvirtina, kad konkretus ámonëssavininkas yra geresnis verslo organiza-torius nei valstybë. Taèiau èekinës privati-zacijos logika nesiderino su savininkøsluoksnio kûrimo tikslais, iðskyrus smul-kiausius paslaugø objektus, kuriuos ásigy-davo vienas ar keli asmenys. Valstybës tur-to pirminio privatizavimo ástatymas, priim-tas 1991-02-28, numatë tik du privatizavi-mo metodus: vieðà aukcionà smulkie-siems objektams ir akcijø pasiraðymà –stambesniems. Mokëjimo priemonëabiem atvejais buvo po lygiai iðdalinti in-vesticiniai èekiai, papildomai primokëjusgrynøjø pinigø (rubliø, talonø, litø). Ástaty-mas numatë daugybæ apribojimø, kuriøsvarbiausieji buvo draudimas pirkti-par-duoti èekius, draudimas privatizacijoje da-lyvauti juridiniams asmenims, apribojimairestruktûrizuoti ásigytà objektà, ávairûs pro-cedûriniai apribojimai. Nors buvo sukurtaefektyvi privatizavimo institucijø sistema,patá privatizavimo procesà suvaldyti sekë-si sunkiai. Centrinë privatizavimo komisi-ja, kurià sudarë 12 valdþios ir visuomenësatstovø, skirtø Prezidento, turëjo plaèiuságaliojimus ir galëjo operatyviai priimti vi-sus sprendimus. Iš pirmo þvilgsnio jos veik-la buvo visiškai skaidri, nes posëdþiai bu-vo vieši, visa su privatizavimu susijusi in-formacija buvo skelbiama specialiame biu-letenyje. Taèiau patá turto išsidalijimo pro-

cesà, veikiamà dideliø interesø ir begali-nio iðradingumo legaliai ar nelegaliai pa-sinaudoti situacija ir ástatymø skylëmis –toká procesà padaryti teisingà ir sàþiningàtie 12 þmoniø negalëjo, net jei jie bûtø bu-væ ðventi apaðtalai. Tokie jie, þinoma, ne-buvo. Privatizavimo ástatymas ir poástaty-miniai aktai buvo keièiami daugiau nei ðim-tà kartø, siekiant uþtaisyti landas arba at-verti naujas. Vienas þalingiausiø ástatymøbuvo rinkiminio populizmo pagimdytas pri-vatizavimo sustabdymo ástatymas, priim-tas vos tik susirinkusio Seimo 1992-12-10.Juo ne tik buvo dviem mënesiams sustab-dytas privatizavimas, bet ir suteiktos pa-pildomos privilegijos ámoniø darbuotojams(mokytojø, gydytojø ir kitø „negamybiniø“darbuotojø sàskaita), kuriomis ið tikrøjø pa-sinaudojo spekuliantai. Radosi bûdas per-imti valstybës turtà be privatizavimo.

Nesigilinant toliau á privatizavimo pro-ceso detales, galima daryti tokias bendrasiðvadas. Èekinës privatizacijos teigiamojipusë – privatizavimo greitis. Jokiu ekono-miðkai tvarkingu bûdu valstybë nebûtø ga-lëjusi atsikratyti tiek savo nuosavybës pertrumpà laikà. Pirminá privatizavimà buvoplanuojama atikti per pusantrø metø, betprireikë ketveriø. Taèiau jau per pirmuo-sius keturis mënesius (1991-09-12) buvopasiekta áspûdingø kiekybiniø rezultatø,nepaisant draudimo koncentruoti kapita-là bei kitø apribojimø, buvo parduoti auk-cionuose 651 smulkus objektas, o pasi-rašant akcijas – 187 vidutiniai ir stambûs.1992 m. jau buvo privatizuoti beveik visigyvenamieji pastatai, 29 tûkst. namø ir pu-së milijono butø, taip pat 99 proc. þemësûkio ámoniø turto. Beveik trejø metø (iki1994.04) privatizavimo proceso rezultataivertine išraiška parodyti 3 lentelëje.

Akcijø Aukcionopasiraðymo bûdu bûdu

Iš viso 1608Numatyta privatizuoti 1069Átraukta á privatizavimo programas 596 582 14Privatizuotose ámonëse 488Perëjo á privaèias rankas 347 337 10Šaltinis: Privatizavimo departamentas prie Ekonomikos ministerijos

3 lentelë. Privatizavimo procesas 1991.09-1994.04(valstybës kapitalas, mln. Lt, buhalterine verte)

Iš viso Numatyta Átraukta á Privatizuotaprivatizuoti programas

Visos šakos 8484 6514 5123 4524Pramonë 1132 858 661 586Transportas 293 170 142 122Statyba 782 641 541 501Prekyba 2583 2144 1648 1472Komunalinës paslaugos 620 331 229 193Asmeninës paslaugos 1168 1085 998 919Kitos 1906 1285 904 729Šaltinis: Privatizavimo departamentas prie Ekonomikos ministerijos

4 lentelë. Privatizavimo procesas ûkio ðakose 1991.09-1994.04 (objektø skaièius)

Ið tuo laikotarpiu privatizuotø 4524 ob-jektø 2391 objektas buvo parduotas auk-cionuose, o likusieji 2133 – pasirašant ak-cijas. Privatizavimas vienu metu prasidë-jo visø objektø, smulkiø ir stambiø, beivisose ûkio ðakose (þr. 4 lentelæ). Po tre-jø metø privatus sektorius tapo dominuo-jantis ûkyje: jame dirbo maþdaug 70 proc.darbo jëgos ir buvo pagaminama maþ-daug tiek pat produkcijos.

Kaip jau minëta, èekinë privatizacija ne-paisë ekonominio tikslingumo, todël ne-garantavo geresnio nuosavybës naudoji-mo. Þinoma, ekonominá privatizuotø ámo-niø efektyvumà smarkiai ribojo sunkiosekonominës sàlygos, rinkos institucijø sil-pnumas ar tiesiog jø nebuvimas. Klestëjokriminalinë veikla, reketas. Dalis ámoniø išanksto buvo pasmerktos þlugti dël pasi-keitusiø sàlygø, nesvarbu, ar privatizuotos,ar neprivatizuotos. Bet dalis buvo nusikals-tamai suþlugdytos, kad galima bûtø jaspusvelèiui „privatizuoti“. Þlugdë ir gerøámoniø supirkinëjimas, negalvojant uþsiimtiverslu, galvojant vien uþdirbti perpardavusjas uþsienieèiams. Kai uþsienieèiai nesi-rodë, spekuliantai panaudojo ámones kaipuþstatà gauti bankø paskolas neva tech-nologijoms modernizuoti. Taèiau ámonëstø pinigø nematë, nemodernizuotos irspaudþiamos skolø jos suþlugo, o bankaitaip pat savo pinigø neatgavo.

Kad ir kaip ten bûtø, taèiau privati nuo-savybë ir laisvosios rinkos jëgos buvo su-kurtos per keletà metø ir, nepaisant èeki-nës privatizacijos trûkumø, kuriø dalies,þinoma, galima buvo išvengti, tapo svar-biausiu ekonominës paþangos varikliu.Þmonës susidariusiø salygø buvo ma-siškai verèiami išbandyti jëgas organizuotisavo verslà, todël buvo pajudinti vos ne


visi ámanomi privaèios iniciatyvos klodai.Tos iniciatyvos vaisingumas priklausë nuoprivatizavimo bûdø, taèiau daug labiaunuo ekonominës aplinkos. O patys eko-nominiai sunkumai maþai tesietini su pri-vatizacija; ji tik šiek tiek padidino chao-sà, kurá ir šiaip reikëjo praeiti.

Privatizacija Lietuvoje davë vienà vi-siškai nelauktà rezultatà – didelæ kapitalokoncentracijà. Laukta, kad èekinë privati-zacija bûtinai pagimdys „liaudies kapita-lizmà“, taèiau realiai kapitalas susikoncen-travo keliolikos pramoniniø finansiniø gru-piø rankose. Atrodo, kad tai galima pa-aiškinti tik netikëtai atsiradusia galimybeuþdirbti didelius pinigus iš Rusijos þaliavøreeksporto, esant didþiulëms kainø þir-klëms. Tie pinigai ástengë privatizacijoje nu-pirkti viskà, ypaè turint galvoje, kad buvoeliminuota uþsienio investuotojø konkuren-cija, o kainos daþnai buvo simbolinës.

Kainos ir rinkos. Milþiniðki prekiø ir pa-slaugø deficito mastai darë didelá spaudi-mà kainoms, todël jas staiga liberalizavusgalima buvo laukti visiðko chaoso ekono-mikoje. Kita vertus, pasiekti pusiausvyroskainas, subalansuojanèias pasiûlà ir pa-klausà, reikëjo kuo greièiau, kad ûkis grei-èiau priartëtø prie racionalaus funkciona-vimo. Per 1990 metus Lietuvos Vyriausy-bë galëjo tik perimti ið TSRS kainø kontro-læ, bet negalëjo vykdyti jokiø esminiø per-mainø, nors kainø ástatymas buvo priim-tas 1990-07-26. Pagal tà ástatymà ámonësgalëjo paèios nustatyti savo produkcijoskainas, taèiau valstybë galëjo riboti jø pel-ningumà. Taip pat ji galëjo uþðaldyti betkurio produkto kainà ðeðiems mënesiams,jei kainos dinamika këlë grësmæ ekono-mikos funkcionavimui, ekonomikos ir var-totojø interesams. Buvo labai sumaþintossubsidijos ámonëms. 1992-10-21 buvo pri-imtas kainø ir konkurencijos ástatymas.

Ðalia visuotinio deficito kainø politikosproblemas didino tai, kad Lietuva visiðkaipriklausë nuo þaliavø ir energijos ðaltiniøimporto, kuriø tiekimas tapo nepatikimas,kainos augo sparèiai, o mûsø pasenusiostechnologijos išteklius naudojo neraciona-liai. Be to, sunku buvo tikëtis gamintojøkonkurencijos vidaus rinkoje, kadangi mo-nopolizacija pramonëje buvo didelë. Ið 303pramonës produktø 123 gamino vienasgamintojas, o 196 – ne daugiau kaip trys.Uþsienio konkurencijos tada taip pat darnebuvo. Galiausiai kainø liberalizavimas to-talinio deficito sàlygomis reiðkë jø spartødidëjimà, dël kurio didelei daliai gyvento-jø grësë nepakeliamas skurdas, ypaè tu-rint galvoje, kad pradëjo rastis nedarbas,o santaupos visiðkai nuvertëjo.

Tomis sàlygomis valstybei teko imtis vi-sokiø priemoniø situacijai suvaldyti. Valsty-bë pasiliko sau kainø nustatymà socialiaijautriausiems produktams ir paslaugoms

(12 proc. visø kainø): dviejø rûðiø duonai,aliejui ir jo produktams, elektrai, dujoms,ðildymui, visokiam kurui, transportui, ry-ðiams, butø nuomai, brangiesiems meta-lams. Ðalia tiesioginës kainø kontrolës bu-vo naudojami netiesioginiai metodai: do-minuojanèiø ámoniø kainø deklaravimas,antkainio ribojimas, pelningumo ribojimas,eksporto-importo reguliavimas muitais irkvotomis. Kainø kilimas buvo kompensuo-jamas ir vartotojams, ir gamintojams. Buvosubsidijuojama duona, energetiniai kaštai,þemës ûkio maðinos, tràðos ir kt.

Nors reguliuojamosios kainos likusias88 proc. „laisvø“ kainø darë ne visiškailaisvas, taèiau apskaièiuotas kainø regu-liavimo indeksas rodë, kad kainodara Lie-tuvoje buvo gana laisva. Vartojimo pro-duktø ir paslaugø vidutiniðkai ir grieþtaireguliuojamø kainø buvo 33 proc., liku-sios 67 proc. buvo laisvos arba silpnaireguliuojamos.

Sovietinëje komandinëje ekonomiko-je jokiø rinkø, iðskyrus juodàjà, nebuvo,jas reikëjo sukurti. 1991 m. pradþioje cen-tralizuoti tiekimai tapo visiðkai neefektyvûs,juos sparèiai keitë prekiø mainai, kuriuosëmësi organizuoti besisteigianèios prekiøbirþos. 1992 m. dvideðimt Lietuvoje veiku-siø birþø susijungë ir ásteigë Lietuvos pre-kiø asociacijà, jos apyvarta 1993 m. buvo20 mln. litø. Atskirai veikusios Baltijos pre-kiø birþos apyvarta siekë 27 mln. litø. Bar-terinius mainus veikiai ëmë keisti normaliprekyba, tad prekiø birþoms teko ieškotikitos veiklos srities. Prekiø birþos kartu suFinansø ministerija ir Lietuvos investicijøbanku 1993 m. ásteigë Nacionalinæ verty-biniø popieriø birþà, kartu buvo priimti ati-tinkami teisiniai aktai. Padedant Prancûzi-jai, buvo ádiegtas moderniausias to metobirþos funkcionavimo modelis. 1994 m. vi-duryje birþoje buvo kotiruojami 177 objek-tai, kuriø nominali vertë buvo 800 mln. litø.Nors realiai buvo prekiaujama vos keliaisvertybiniais popieriais, ir tai nereguliariai,vertybiniø popieriø birþa vis dëlto teikë ver-tingos ekonominës informacijos. Pavyz-dþiui, didþiøjø komerciniø bankø akcijø kai-na penkiskart virðijo nominalà (jie mokëjo70–80 proc. dividendus), o daugumos in-vesticiniø kompanijø akcijos buvo vertina-mos 30–40 proc. þemiau nominalo.

Finansø rinkos plëtotë Lietuvoje atsili-ko nuo plëtotës Estijoje ir Latvijoje. Tamátakos turëjo vëluojantis iðëjimas ið rubliozonos ir Lietuvos banko, siekusio savintiskomerciniø bankø funkcijas, politika. Ka-dangi Lietuvos energetika buvo visiðkai pri-klausoma nuo Rusijos þaliavø, o konver-tuojamos valiutos neturëjome, uþsienioekspertø patarimu Lietuva delsë palikti rub-lio zonà. Savi laikini pinigai talonai buvoásivesti 1992 m. spalá, 1 talonas = 1 rublis,1993 m. birþelá talonai pakeisti nuolatine

valiuta litais, 100 talonø = 1 litas, o ma-þiau nei po metø litas buvo pririðtas prieJAV dolerio, 4 litai = 1 doleris.

Nors pirmasis komercinis bankas (Lie-tuvos akcinis inovacinis bankas) ásisteigëjau 1988 m., taèiau dël minëtos Lietuvosbanko politikos bankinis sektorius plëtojo-si lëtai. Komerciniø bankø ástatymas buvopriimtas tik 1992 m. liepos 2 d., be to, jisnebuvo palankus bankams steigtis. Lietu-vos bankas didþiausià valstybiná komercinábankà pavertë savo padaliniu, uþuot pada-ræs nepriklausomu komerciniu banku. Ta-èiau bankiniø paslaugø paklausa sparèiaiaugo, tad, nepaisant nepalankiø sàlygø,1994 m. jau veikë 27 komerciniai bankai,taip pat 9 draudimo kompanijos (Draudi-mo ástatymas priimtas 1990-09-20). Kad irprisisteigë bankeliø, jø vaidmuo moderni-zuojant gamybà tebebuvo menkas. Nepre-kybinë ámonë negalëjo skolintis, nes nebûtøástengusi mokëti tokiø procentø (70–90 me-tiniø). Ámonëms laisvas lëðas taip pat labiauapsimokëjo skolinti bankams nei investuo-ti. Sumaþëjus infliacijai, kuri „nuraðydavo“blogas skolas, ir netenkant superpelnø iðRusijos þaliavø reeksporto á Vakarus, blo-gø skolø lavina uþgriuvo bankus ir daugiaukaip deðimt jø bankrutavo.

Besireformuojanèioje ekonomikojekeitësi ir darbo santykiai, nors pagrindi-nis ástatymas tebebuvo 1972 m. darbo ko-deksas. Kodekso pataisa (1990-07-24)sumaþino darbo savaitæ nuo 41 valandosiki 40, bet buvo leidþiama susitarus dirbtiir ilgiau. Teisiná darbo rinkos reguliavimàpapildë Kolektyviniø darbo sutarèiø, Sam-dos sutarties, Kolektyviniø ginèø ir kt. ásta-tymai, kurie átvirtino ðaliø lygybæ, iðëjimoir atleidimo ið darbo taisykles, darbuoto-jø nediskriminavimà.

Socialinë politika.Socialiniø garantijøsistema Lietuvoje buvo parengta dauganksèiau nei situacija kritiðkai pablogëjo;suplanuota ji buvo gana dosni. 1990 m.buvo priimti ástatymai dël pensijø sistemosgerinimo, valstybës socialiniø garantijø pa-grindø, pajamø garantijø, prarastø paja-mø kompensavimo, draudimo, darbo uþ-mokesèio, uþimtumo. Buvo numatyta pa-rama vaikø auginimui, neágaliesiems ir kt.Taèiau per porà metø paaiðkëjo, kad taibuvo pernelyg optimistinë politika, valsty-bë neturëjo ið ko ágyvendinti priimtus ásta-tymus, ekonomika negalëjo paveþti tokiossocialinës politikos.

Ekonomikos stabilizavimas.Ekonomi-kos nuosmuká, kaip minëta, sàlygojo dras-tiðkai pablogëjusios jos funkcionavimo sà-lygos. Vykdomos ekonominës reformospadëjo sparèiai prisitaikyti prie naujø rea-lijø, jø dëka ekonomikos kritimas baigësiir 1994 m. uþfiksuotas ðioks toks augimas.Augimà pradëjome nuo maþdaug treèda-lio to, kà turëjome 1989 metais.


A.Garunkðtis gimë 1928 m. geguþës26 d. graþiame Aukðtaitijos kraðte, ûki-ninko ðeimoje. Vaikystë ir pirmieji moky-mosi ir darbo metai prabëgo Eibutiðkiøkaime netoli Antalieptës. Nuo maþens jamteko daug dirbti, paþinti nelengvà þem-dirbio dalià. Dël to jis gerai suvokë ir ver-tino duonos skoná. Gimtajame kraðte pra-leido sudëtingus ir tragiðkus XX a. vidu-rio ávykius, kurie paliko gilius pëdsakusvisam gyvenimui, turëjo didelës reikðmëscharakterio susiformavimui – buvo labaidarbštus, atsargus, neskubëjo reikšti sa-vo nuomonës, logiškai apmàstydavo ávy-kius, pasitikëjo tik savo jëgomis. A.Ga-runkðtis priklauso tai Lietuvos þmoniø kar-tai, kuri nelengvomis sàlygomis skynësikelià á gyvenimà, siekë mokslo þiniø, ne-retai kovojo dël iðlikimo.

1939 m. baigë Zarasø r. Duliø pradinæmokyklà, dvejus metus mokësi Antaliep-tëje. 1941 m. ástojo á Utenos berniukø gim-nazijà, kurià baigë 1947 metais. Vëliau ge-ologijos mokslus studijavo Vilniaus univer-siteto Gamtos mokslø fakultete. Studijasbaigë 1952 metais. Buvo paskirtas dirbti áLietuvos MA Geologijos ir geografijos ins-titutà. Nuo to laiko visas prasmingas A.Ga-runkðèio gyvenimas susijæs su moksline,o vëliau ir pedagogine veikla. Pasirinkæsmokslininko kelià, daug ir kantriai dirbo,niekieno neremiamas ir neskatinamas ki-lo mokslinës karjeros laiptais. Pradëjæsmokslinæ veiklà jaunesniuoju moksliniubendradarbiu, galop tapo Vilniaus peda-goginio universiteto profesoriumi.

Mokslinæ veiklà pradëjo Eþerotyrosgrupëje. Tyrë eþerus ir kitus Lietuvos vi-daus vandenis. Reikðmingi jo gyvenimebuvo 1958 metai – tada apgynë geografi-jos mokslø kandidato disertacijà „Rytø Lie-tuvos eþerø vystymosi dësningumai“. Vë-liau iðtisus 34 metus paskyrë moksliniamstyrimams. Per ðá laikotarpá jis tyrë atskirusgamtos objektus ir gamtos kompleksus(kraštovaizdþius), net iðtisus regionus.Nuosekliai tyrinëdamas reljefo formø kil-mæ, jø raidà siejo su paleogeografija. Ypaèdaug dëmesio skyrë gamtos apsaugaiskirtinguose Lietuvos geografiniuose rajo-nuose. Ðiais klausimais paraðyta daugstraipsniø, darbo ataskaitø, todël didþiulámokslinës veiklos palikimà galima bûtø su-skirstyti atskirais laikotarpiais, iðryðkinant

to laikotarpio pagrindines veiklos kryptis,rezultatus ir mokslines publikacijas.

Vienu reikšmingesniø laikotarpiø reikë-tø laikyti 1952–1962 metus. Per tà laikà þie-mà ir vasarà organizuojamose ekspedici-jose buvo matuojama, sudaromi eþerø ba-timetriniai planai. Remiantis gausiais duo-menimis buvo padarytos svarbios iðvadosapie eþerø kilmæ, paleogeografinæ raidà,atlikta eþerø dubenø genetinë klasifikaci-ja. Buvo nagrinëti klausimai apie nuosë-dø kaupimosi eþeruose ir eutrofizacijosprocesus. Ðiuo laikotarpiu paskelbta 20mokslo ir 16 mokslo populiariø straipsniø.

1963–1975 m. gimsta bene brandþiau-si A.Garunkðèio moksliniai darbai. 1975 m.pasirodo pats svarbiausias darbas „Sedi-mentaciniai procesai Lietuvos eþeruose“(paskelbtas rusø kalba „Ñåäèìåíòà-öèîííûå ïðîöåñû â îçåðàõ Ëèòâû“).Monografijoje, pateiktoje habilituoto dak-taro laipsniui ágyti, panaudota per 22 me-tus sukaupta medþiaga. Disertacija ne-buvo apginta dël þinybiniø barjerø. Lietu-voje šis darbas buvo apsvarstytas ir au-toritetingø mokslininkø ávertintas labai tei-giamai, jis tapo viena svarbiausiø šios sri-ties moksliniø studijø.

Buvo pasiûlyta darbà pertvarkyti, betautorius, ilgameèiais tyrimais atskleidæsmokslines tiesas ir bûdamas ásitikinæs sa-vo darbo prasmingumu ir teisingumu, at-sisakë taisyti. Monografijoje autorius ap-þvelgë Lietuvos geografines sàlygas, ið-analizavo eþerø dubenø kilmæ ir morfolo-gijà. Kitoje monografijos dalyje nagrinëjosedimentacinius procesus ir juos lemian-èius veiksnius (cheminë ir biologinë se-dimentacija). Kituose darbo skyriuosenagrinëjamos nuosëdos ir jø storymës su-dëtis, atskleidþiama sedimentaciniø pro-cesø kaita vëlyvajame ledynmetyje ir po-ledynmetyje ir dabartinë eþerø ir jø dube-nø raida.

Prof. A.Garunkðtis sukûrë teorinius se-dimentaciniø procesø vertinimo pagrin-dus. Todël monografija svarbi ir ðiø dienøeþerø tyrinëtojams. Su bendraautoriais pa-raðë knygas „Eþerai gimsta, bræsta ir mirð-ta“ (1969); „Kretuonas“ (1974). Greta mi-nëtøjø darbø buvo paskelbti 24 mokslostraipsniai. 1971 m. skaitytojai iðvydo ir lei-diná „Geografija ir praktika“. Jis buvo su-manytas kaip Lietuvos aukðtøjø mokyklømokslo darbø naujas variantas. Leidiniotikslas buvo sumaþinti atotrûká tarp moder-niosios ir klasikinës geografijos (taip pat irmokyklinës geografijos). Jame A.Garunkð-tis paskelbë 3 straipsnius.

1975–1986 m. laikotarpiu vieni svar-biausiø darbø buvo „Lietuvos vandenys“(1988) ir „Plungë – Babrungo kraðtas“.Pastarasis paraðytas su kolegomis prof.A.Stanaièiu ir doc. R.Kontvainu. Monog-rafiniame leidinyje „Lietuvos vandenys“nagrinëjama vandens svarba ir iðtekliai,Lietuvos vandenø aplinka, poþeminiaivandenys ir poþeminiø vandenø ryðiai.Ðioje knygoje daug vietos skiriama Lie-tuvos eþerams ir upëms bei vandenø ry-ðiams ir vandenø apsaugai.

Paskutinë knyga skirta Plungës rajo-no geografijai. Jà galima vertinti kaip pa-vyzdinæ atskiro regiono geografinæ stu-

Gyvenimas,Ðiø metø geguþës 26 d. galëjome kartu paminëti

prof. A.Garunkðèio 80-meèio jubiliejø. Taèiau jo jaudaugiau kaip 15 metø nëra tarp mûsø. Po ilgos ir

sunkios ligos jis mirë 1992 m. spalio 21 dienà.Netekome talentingo, labai darbštaus ir draugiškomokslininko geologo, geografo, gamtosaugininko.

Prof. Alekso Garunkðèio80-ojo gimtadienio proga

aplinkai tirtiskirtas Lietuvos gamtinei

ir saugoti

Aleksas Garunkðtis paskutinës paskaitosmetu (1986 m.)


dijà. Tai pakankamai populiariai paraðytaknyga apie vieno Lietuvos administraci-nio rajono gamtà, jos ypatumus ir þmo-niø veiklà.

Prof. A.Garunkðèio mokslinë veiklabûtø ne visa be sutartiniø darbø apþval-gos. Daugiausia tai moksliniø tyrimø ata-skaitos, saugomos kaip rankraðtiniai dar-bai. Jø sumanytojas, vadovas ir pagrin-dinis vykdytojas buvo A.Garunkðtis. Tarpsvarbesniø ataskaitø minëtinos:

1968–1978 m. su kolega A.Ignatavi-èiumi tyrinëti Dysnø ir Drûkðiø eþerai, jøgeologinë sàranga. Tyrimø tikslas buvosurasti vietà atominës elektrinës statybai;

1970–1974 m. VPI Geografijos kated-ros kolektyvas tyrë Kauno mariø krantøabrazijà ir erozijà. Sukaupti duomenys ak-tualûs ir ðiandien;

1974–1980 m. A.Garunkðtis vadova-vo Drûkðiø atominës elektrinës ðaldomojobaseino tyrimams. Tyrimø metu ávertinta

situacija prieð atominës elektrinës palei-dimà ir po paleidimo. Atlikti darbai aktua-lûs rengiantis naujos elektrinës statybai.

Nemaþa dalis ûkiskaitiniø darbø skir-ta gamtos apsaugai Anykðèiø, Ðilutës,Trakø ir kituose administraciniuose rajo-nuose. Iš viso paraðyta 40 ataskaitø.

Prof. Aleksas Garunkðtis visà gyveni-mà raðë mokslo darbus. Jo kraityje dau-giau kaip 120 darbø. Tarp jø – 13 atskirøleidiniø, 82 – moksliniai straipsniai ir dau-gelis populiariø straipsniø. Tie skaièiai by-loja þmogaus talentà ir nepaprastà darbð-tumà.

Svarbiausius A.Garunkðèio moksliniodarbo laimëájimus galima apibûdinti taip:

- Geografijos mokslø kandidatodisertacijoje pirmà kartà analizavo eþerønuosëdø kaupimosi dësningumus, nu-ðvietë eþerø paleogeografijà, daug vietosskyrë dabartiniams procesams, vykstan-tiems eþeruose.

- Jis buvo daugelio mokslo srièiøpradininkas arba vienas ið jø. Vienas pir-møjø árodë prieledyniniø limnoglacialiniøbaseinø buvimà, apraðë jø krantø dari-nius.

- Pirmas atliko paleolimnoglacia-liniø ir eþerø terasø tyrimus, apraðë jø kil-mæ ir paplitimà.

- Sukûrë eþerø nuosëdø sedimen-tacijos teorinius pagrindus.

- Pirmas nustatë ryðá tarp esamoeþero vandens lygio ir poþeminiø vande-nø, nurodë jø svarbà eþerø mitybai ir van-dens lygio svyravimui.

Pedagoginis darbasDaugiau kaip du deðimtmeèius (1968–

1992 m.) A.Garunkðtis paskyrë pedago-giniam darbui. Jis dirbo Vilniaus peda-goginio instituto Gamtos-geografijos fa-kultete. 1970 m. jam buvo suteiktas do-cento vardas, o 1990 m. išrinktas Geog-rafijos katedros profesoriumi. A.Garunkð-èiui teko skaityti geomorfologijos ir hid-rologijos dalykø paskaitas dieninio ir ne-

akivaizdinio skyriø studentams. Be teori-niø kursø, jis vadovavo ir laboratoriniamsdarbams. Pastebëjæs, kad studentamssunkoka išmokti jo dëstomus kursus, pro-fesorius parengë dvi vertingas metodinespriemones „Geomorfologijos laboratori-niø darbø topografiniai pagrindai“ ir „Hid-rologijos laboratoriniø darbø uþduotys“.Jos buvo skirtos studentø savarankið-kiems ágûdþiams ugdyti. Be to, A.Ga-runkðtis vadovavo mokomosioms laukopraktikoms, kursiniams ir diplominiamsdarbams.

Pedagoginiam darbui reikëdavo skir-ti didelæ laiko dalá. Dalykiðkos, konkreèiosir logiðkos paskaitos patikdavo studen-tams. Nedaugelis dëstytojø gali didþiuo-tis, kad studentai pakartotinai klausytø pa-skaitas. Ypaè ádomios ir turiningos buvojo vadovaujamos mokomosios laukopraktikos, atliekamos ávairiose Lietuvosvietose. Daugiausia jos vyko Trakø rajo-ne prie Aukðtadvario, Tamoðavos moky-mo bazëje. Jø metu studentai, be kon-kreèiø uþduoèiø, susipaþindavo su vaiz-dingomis Aukðtadvario apylinkëmis, jøsusiformavimu ir paleogeografine raidabei ádomiais gamtos, istorijos ir kultûrospaveldo paminklais. Ið praktikø vadovojie iðgirsdavo daug vertingø patarimø.Kartu su studentais A.Garunkštis kaupëduomenis bûsimiems mokslo darbams.Këlë idëjà, kad esamomis sàlygomis bû-tø atliekami kompleksiniai tyrimai, kuriuo-se dalyvautø ne tik geografai, bet ir bota-nikai, zoologai bei chemikai.

Labai išradingai A.Garunkštis vadova-vo studentø mokslinei draugijai. Jo va-dovautø studentø moksliniai darbai nekartà buvo paþymëti Lietuvos studentømoksliniø darbø parodose. Aukðto áverti-nimo sulaukdavo jo studentø diplominiaidarbai. Su stropiais ir paþangiais studen-tais jis dirbo negailëdamas laiko.

Atgimimo laikotarpiu ir atkûrus Lietu-vos nepriklausomybæ nuoðirdþiai rûpinosigeografijos padëtimi, ypaè mokyklinësgeografijos dëstymu. Kartu su prof. A.Sta-naièiu ir doc. R.Kontvainu parengë ge-ografijos mokymo koncepcijà bendrojolavinimo mokyklai. Prof. A.Garunkštis,þymus mokslininkas ir pedagogas, buvoryðki asmenybë, á kurià turëtø lygiuotisðiandienos geografai.

Prof. A.Stanaitis,doc. R.Kontvainas, doc. K.Švedas

Vilniaus pedagoginis universitetas

Prof. A.Garunkðtis krituliø matavimometu prie Drûkðiø eþero (1978 m.)

Eþerø tyrinëjimo grupë. A.Garunkðtistreèias ið kairës (1982 m.)


Beveik trys bibliotekininkø kar-tos puikiai paþásta visada linksmà, gera-noriðkà dëstytojà, kolegà Povilà Saudar-gà. Pastaruosiuos ðeðiolika metø jis dirbaLietuvos mokslø akademijos bibliotekoje.

Povilas Saudargas gimë 1938 m. rug-pjûèio 15 d. Plungëje, Povilo Saudargo irOnos Sidabraitës-Saudargienës ðeimoje.1945–1953 m. baigë Rietavo vidurinæ mo-kyklà. 1961 m. baigë Vilniaus universitetoIstorijos-filologijos fakultete bibliotekinin-kystæ ir bibliografijà, tais paèiais metais pa-skirtas Pasvalio rajoninës bibliotekos ve-dëju. Nuo 1962 m. buvo pakviestas dirbtiá Vilniaus universiteto Bibliotekininkystëskatedrà. Dëstë skaitybos paskaitas biblio-tekininkystës studentams Vilniuje ir Kau-ne, 1969–1970 m. studijavo metinëje as-pirantûroje. Darbo universitete metu pasi-rodë pirmasis straipsnis (1966). Straips-niuose P.Saudargas analizavo skaitymo,vëliau imto vadinti lektologija, klausimus.Jo vadovaujami diplominius darbus apsi-gynë dieninio skyriaus 44 studentai, dau-giau nei 30 neakivaizdininkø.

1981 m. P.Saudargas buvo pakviestasvyriausiojo dëstytojo pareigoms á Lietuvoskultûros darbuotojø tobulinimosi institutà,kuriame 1981–1986 m. dirbo Bibliotekinin-kystës ir muziejininkystës katedros, 1987–1988 m. Kultûros ðvietimo darbo kated-ros, o 1989–1991 m. – Bibliotekininkystëskatedros vedëju.

Lietuvos mokslø akademijos bibliote-koje Povilas Saudargas pradëjo dirbti1992 m., pakviestas direktoriaus dr. Juo-zo Marcinkevièiaus. Naujajam direkto-riaus pavaduotojui mokslui buvo paskir-ta kuruoti atskirø skyriø veiklà. Jau kele-rius metus P.Saudargas dalyvauja biblio-tekos Tarybos veikloje. Bibliotekos Kole-gijos posëdþiuose P.Saudargas pristatomokslinio tyrimo darbo, kvalifikacijos kë-limo, parodø rengimo klausimus. Biblio-tekoje P.Saudargas dalyvavo organizuo-jant tradicines tarptautines konferencijas:Bibliopolá (bibliotekoje vyksta nuo 1967m.), Litbelpolá (bibliotekoje vyksta nuo1974 m.), buvo paskutiniosios (2006 m.)organizatorius ir praneðëjas. Be tradici-niø konferencijø, bibliotekoje vyksta ne-maþai moksliniø renginiø, kuriø praneði-mø repertuaru tenka rûpintis P.Saudargui.

Kaip Parodø organizavimo komisijospirmininkas, P.Saudargas nepaleidþia ka-lendoriaus ið rankø: kad tik nepraleiduskokio jubiliejaus, kad tik pavyktø sude-rinti norus ir galimybes!

Nuolat palaikomi ryšiai su Lietuvos MAvadovybe, rengiamos parodos su ávairio-

Keturiasdeðimtoji tarptautinë chemi-jos olimpiada, liepos 12–21 dienomis vy-kusi Budapešte, Vengrijoje, Lietuvosmokiniams buvo ypaè sëkminga. Iðko-votas aukso medalis – já pelnë abiturien-të Roberta Pocevièiûtë (VðÁ Kauno tech-nologijos universiteto gimnazija, moky-toja Birutë Maciulevièienë). Ði mokinëpernai ið Maskvoje vykusios chemijosolimpiados gráþo su pagyrimo raštu.

Bronzos medaliais šiemet apdova-noti abiturientai Sandra Stanionytë (Vil-niaus licëjus, rengë mokytojø grupë),Mindaugas Jakutis (VðÁ Kauno techno-logijos universiteto gimnazija, mokytojaBirutë Maciulevièienë) ir vienuoliktokasIgnas Anikevièius (Vilniaus licëjus, ren-gë mokytojø grupë).

Jau ne pirmus metus Lietuvos mo-kiniø komandà sëkmingai parengia irjai vadovauja dr. Rimantas Raudonis(Vilniaus universitetas). R.Raudoniskasmet suburia Vilniaus universitetoChemijos fakulteto dëstytojus koman-dai parengti. Šiais metais komandai va-dovavo ir buvæs tarptautiniø mokiniøolimpiadø nugalëtojas Raimondas Gal-velis, taip pat iš Vilniaus universiteto.

Ið 19-osios tarptautinës mokiniøbiologijos olimpiados, liepos 13–20 d.vykusios Mumbai mieste, Indijoje, Lie-tuvos delegacija gráþo su apdovanoji-mais. Sidabro medalá pelnë vienuolik-tokë Milda Jakutavièiûtë (Kauno Mili-koniø vidurinë mokykla, mokytojas Eu-genijus Skirgaila). Tai pirmasis Lietu-vos jaunøjø biologø sidabro medalis,iðkovotas ðioje olimpiadoje. Bronzosmedaliais apdovanotos abiturientësJustë Þagûnaitë (Vilniaus licëjus, mo-kytoja Alyda Daulenskienë) ir Laura Na-vasaitytë (Kretingos J.Pabrëþos gimna-zija, mokytoja Aurelija Orlovienë).

Be minëtøjø komandos nariø, olim-piadoje neblogus rezultatus parodë Jus-tina Kulikauskaitë (VðÁ Kauno technolo-gijos universiteto gimnazijos abiturientë,mokytoja Aldona Matiukienë). Lietuvosmokiniai tarptautinëje biologijos olimpia-doje dalyvavo antrà kartà. Pernai buvoiðkovoti trys bronzos medaliai.

Komandai vadovavo Vilniaus uni-versiteto mokslininkai P.L.Tamoðiûnas,dr. Jurga Turèinavièienë ir RaimondasÐiukðta.

Keturiasdeðimt devintojoje tarptau-tinëje mokiniø matematikos olimpiado-

je, vykusioje Madride, visi mûsø ðaliai at-stovavæ mokiniai pelnë apdovanojimus.Ne pirmus metus dalyvaujantis olimpia-doje Vilniaus licëjaus mokinys VytautasGruslys (mokytojas Benas Budvytis) ðie-met iðkovojo sidabro medalá.

Bronzos medalius iš olimpiados par-siveþë Vaidotas Kurlianskas iš VðÁ Kau-no technologijos universiteto gimnazijos(mokytojas Leonas Narkevièius) ir GytisÞilinskas ið Vilniaus licëjaus (mokytojasBenas Budvytis). Pagyrimo raðtais apdo-vanoti Lietuvos mokiniø komandos na-riai: Julius Jonuðas ið Vilniaus licëjaus(mokytojas Benas Budvytis), VaidotasJuronis iš VðÁ Kauno technologijos uni-versiteto gimnazijos (mokytojas LeonasNarkevièius) ir Jonas Pauliukevièius iðKëdainiø „Ðviesiosios“ gimnazijos (mo-kytoja Raminta Borodièienë).

Komandai vadovavo dr. RomualdasKašuba (vyr. vadovas), dr. Artûras Du-bickas ir Marytë Skakauskienë.

Trisdeðimt devintojoje tarptautinëjemokiniø fizikos olimpiadoje, liepos 20–29 dienomis vykusioje Hanojaus mies-te, Vietname, VðÁ Kauno technologijosuniversiteto gimnazijos 10 klasës moki-nys Povilas Kanapickas (mokytojas Vir-gilijus Tumavièius) pelnë bronzos me-dalá. Ðá mokiná sëkmë lydi jau ne pirmàkartà – ðiais metais Europos Sàjungosmokslo komandinëje olimpiadoje Kiprejis buvo apdovanotas aukso medaliu.

P.Kanapicko komandos draugas –Vilniaus „Juventos“ gimnazijos 12 kla-sës mokinys Vladimiras Choroðajevas(mokytoja Vita Zaleckaitë) tarptautinëjefizikos olimpiadoje ávertintas pagyrimoraštu.

Fizikos olimpiadoje taip pat dalyva-vo Ðilutës Vydûno gimnazijos 11 klasësmokinys Kæstutis Ðiaulys (mokytojasEdmundas Regelskis), Ðiauliø „Dainø“vidurinës mokyklos 12 klasës mokinysSimonas Grubinskas (mokytoja VilijaÞalienë), Kauno „Auðros“ gimnazijos 12klasës mokinys Vainius Indilas (moky-toja Jûratë Martinaitienë).

Komandai vadovavo habil. dr. Pave-las Bogdanovièius (Teorinës fizikos ir ast-ronomijos institutas) ir habil. dr. Edmun-das Kuokðtis (Vilniaus universitetas).

Alma VIJEIKYTËÐvietimo ir mokslo ministerijos

Ryðiø su visuomene skyriaus vyresnioji specialistë

Iš tarptautiniø chemijos, biologijos, matema-tikø ir fizikø olimpiadø visi Lietuvos mokiniai

gráþo su medaliais, pagyrimo raðtais



tus per savaitæ, tæsiamos keliø ðimtme-èiø senumo „Nenaudëliø“ draugijos tra-dicijos, siekiant praskaidrinti nuotaikà hu-moru ir nepiktais pokðtais.

Didþiausià laisvalaikio dalá P.Saudar-gas skiria XXVII knygos mëgëjø draugi-jai. Ðios Draugijos gretose – nuo 1994 me-tø. Nuolat renkamas á valdybà, jau treèiakadencija yra pirmininko pavaduotojas.

Neeilinë bibliofilinë knyga „Kryþdirbys-të Lietuvoje“ pasirodë 1998 metais. Jos su-darytojai – Draugijos narys akad. A.Bura-èas ir A.Stravinskas. Knyga P.Saudargopastangomis buvo áspûdingai pristatytapilnutëlëje Lietuvos MA Maþojoje salëje.

XXVII knygos mëgëjø draugija ir Kau-no savivaldybës Vinco Kudirkos vieðojibiblioteka iðleido V.Kudirkos poezijos rin-kinio „Laisvos valandos“ faksimiliná leidi-ná. P.Saudargas telkë pajëgas 2005 m.rengti konferencijà ir „Laisvø valandø“ lei-diniø parodà Kudirkos Naumiestyje. Ðiosknygos sutiktuvës P.Saudargo iniciatyvavyko MA Maþojoje salëje.

Nuoðirdþiai sveikiname Kuratoriø ju-biliejaus proga, nuo ðios dienos pradësi-me rinkti medþiagà papildytam jo biblio-grafijos rodyklës leidimui.

P.S. 2008 metai – Skaitymo metai –primena mums P.Saudargas ir raginamokanèius bei galinèius raðyti apie kny-gà ir skaitymà mûsø taip sparèiai besi-keièianèiame pasaulyje.

Dr. Birutë RailienëLietuvos MA biblioteka

mis institucijomis: Valstybine lietuviø kal-bos komisija, Lietuvos katalikø moksløakademija, Lietuviø kalbos, Lietuviø istori-jos, kitais valstybiniais mokslo institutais.Nuolatiniai ryšiai sieja su Panevëþio apskri-ties Gabrielës Petkevièaitës-Bitës vieðàjabiblioteka, o Lietuvos MA ir Panevëþio sa-vivaldybæ sieja bendradarbiavimo sutartis.Rengta Panevëþio miesto 500 metø jubi-liejinë paroda. Keièiamasi parodomis.P.Saudargas drauge su kolegomis ið kitømûsø bibliotekos skyriø dalijosi patirtimiper Lietuvos MA dienas Panevëþyje. Ypaèdaug dëmesio sulaukë tarptautinis rengi-nys – kunigo V.Aliulio, istorikës G.Gustai-tës bei dr. J.Marcinkevièiaus rûpesèiu iðMarijonø vienuolijos Vatikane mûsø bib-liotekai buvo perduota periodiniø leidiniøir knygø kolekcija, eksponuota parodoje„Marijonø vienuolijos dovanoti leidiniai“.

Keletas Informacijos skyriaus sureng-tø parodø, derinant su vykstanèiais ren-giniais, eksponuotos ir LR Seime: „Di-dþiajam Vilniaus Seimui – 100“, „Lietu-vos Konstitucijos“, „Lietuviø mokslodraugijai – 100“. Šios parodos medþia-ga buvo panaudota Lietuvos televizijoslaidoje „Poþiûris“.

Kolegas, skaièiusius praneðimus irrengusius parodas, direktoriaus pava-duotojas ragina nenuvertinti atliktø dar-bø ir dokumentuoti juos – raðyti straips-nius, þinutes. Nemaþai ir jo paties raðytaapie mûsø bibliotekos veiklà, jo nuopel-nas, kad bibliotekos kronikà taip gausiaiatspindi þurnalai „Tarp knygø“, „Mokslasir gyvenimas“, „Lietuvos mokslø akade-mijos þinios“, laikraštis „Mokslo Lietuva“,

kiti šaltiniai. P.Saudargas – nuolatinis bib-liotekos redaktoriø kolegijos narys.

Darbuotojø kvalifikacijos klausimàbibliotekoje P.Saudargas sëkmingai de-rina su Lietuvos MA mokslininkø tarptau-tiniø mainø programa, kitomis kvalifika-cijos këlimo programomis.

P.Saudargas darbuojasi ne tik biblio-tekinës veiklos baruose. Jis taip pat ilga-metis Lietuvos bibliotekininkø draugijostarybos narys, Lietuvos kultûros kongre-so tarybos narys, A.M.Benediktseno bi-èiuliø klubo narys, Vilniaus þemaièiø kul-tûros draugijoje nuo 2007 m. – pirminin-kës pavaduotojas, neformalaus Stalo te-niso klubo organizatorius. Ðis klubas vei-kia nuo 1993 m., uþsiëmimai vyksta 2 kar-

Bibliotekø ir knygøpuoselëtojas

UNESCO nacionalinës programos „Pasaulio atmintis“ liudijimà P.Saudargui teikia Lietuvosnacionalinës UNESCO komisijos generalinë sekretorë Asta Dirmaitë ir Lietuvos nacionalinësMartyno Maþvydo bibliotekos Retø knygø ir rankraðèiø skyriaus vedëja Jolita Steponaitienë

P.Saudargas(kairëje) studentø

ðventëje su dekanuK. Sinkevièiumi


Jei reikëtø trumpai apibûdinti profe-soriaus gyvenimo kelià, galima bûtø pa-sakyti: mokslas, matematika nuo vaikys-tës, matematika visà gyvenimà, nuolati-nis átemptas mokslinis darbas.

Matematikà bûsimasis profesoriuspamëgo dar Ðunskø pradinëje mokyk-loje. Vëliau, besimokant Marijampolëspedagoginëje mokykloje, jam taip pat la-

Ðiemet patá pavasará (balandþio pirmàjà)garsus Lietuvos mokslininkas geometras,Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU)

Senato pirmininkas, Matematinës analizës irgeometrijos katedros vedëjas profesorius habi-lituotas daktaras Romualdas Vosylius atšventë

garbingà 70 metø jubiliejø. ProfesoriuiROMUALDUI VOS

biausiai patiko spræsti matematikos uþ-davinius. Ástojæs á Vilniaus pedagogináinstitutà, R.Vosylius ið pradþiø apiemoksliná darbà negalvojo. Vëliau, pradë-jus fakultete dirbti Vaclovui Bliznikui, jopaskatintas pamaþu pradëjo moksliniustyrimus, ásitraukë á Studentø mokslinësdraugijos veiklà, skaitë praneðimus netik Lietuvos, bet ir sàjunginëse studentømokslinëse konferencijose. Baigæs Pe-dagoginá institutà, 1963–1966 m. R.Vo-sylius mokësi Maskvos V.Lomonosovouniversiteto aspirantûroje, jo mokslinisvadovas buvo garsusis rusø geometrasprof. A.Vasiljevas. Darbðtus ir smalsusaspirantas neapsiribojo privalomomisstudijomis, bet lankë ir kitø dalykø þy-miø mokslininkø paskaitas. Susipaþinosu moderniomis teorijomis, vëliau tai pra-

vertë savarankiðkame moksliniame dar-be. Nuo 1965 m. iki ðios dienos R.Vosy-liaus darbinë veikla susijusi su Vilniauspedagoginiu institutu. Asistentas, vyres-nysis dëstytojas, docentas, profesorius,

katedros vedëjas, prorektorius moksloreikalams, VPU Senato pirmininkas – tailaipteliai, kuriais þingsnis po þingsnio ko-pë R.Vosylius. Sukûrë darnià ðeimà:þmona Milda irgi matematikë, bendra-kursë, mokslø daktarë, sûnûs Andrius irMindaugas bei dukra Laima taip pat Pe-dagoginio universiteto absolventai.

1969 m. R.Vosylius apgynë moksløkandidato (dabar daktaro) disertacijà „In-variantiniø sieèiø homogeninëse erdvë-se teorijos klausimu“. 1971–1972 m.staþavosi Prahos Karlo universitete pasprofesoriø A.Ðvecà, kur susipaþino sunauja diferencialiniø lygèiø vektorinësesluoksniuotëse teorija, sukurta D.Spen-cerio, M.Kuranišio, H.Goldðmidto ir kitømokslininkø. A.Ðveco manymu, ði teori-ja turëjo pakeisti diferencialinëje geomet-rijoje taikytà E.Kartano metodà. R.Vosy-lius apibendrino Spencerio diferenciali-nio operatoriaus ir Spencerio kohomo-logijø konstrukcijà bei pateikë Spence-rio–Goldðmidto teorijos netiesinæ versi-

jà, turinèià daugiau geometrijos taikymogalimybiø. Jis plëtojo neholonominiø sie-èiø teorijà, kuri tapo apibendrintø neho-lonominiø geometriniø struktûrø teorijos

dalimi. R.Vosylius taip pat plëtojo ben-druosius apibendrintø geometriniø struk-tûrø tyrimo metodus, sukonstravo baig-tinio tipo struktûrø vidines sietis, árodësvarbià teoremà apie neholonominiøstruktûrø eilës baigtinumà, apibrëþë erd-viø su sietimis acikliðkumo sàvokà ir áro-dë teoremà apie acikliðkø erdviø struk-tûrø lokaløjá stabilumà. R.Vosyliaus gautirezultatai apie struktûrø deformacijas irdeformuojamø struktûrø stabilumà, api-bendrinant anksèiau gautus D.Spence-rio, M.Kuraniðio, S.Goldbergo, S.Koba-jaðio ir kitø rezultatus. Šie R.Vosyliausdarbai sudarë daktaro (dabar – habili-tuoto daktaro) disertacijos „Apibendrin-tos geometrinës struktûros“, apgintos1985 m. Gruzijoje, Tbilisio universitete,pagrindà. 1987 m. R.Vosyliui suteiktasprofesoriaus vardas.

Apgynæs disertacijà, profesorius to-liau intensyviai dirba moksliná darbà di-ferencialiniø lygèiø geometrijos srityje.Traktuodamas diferencialiniø lygèiø sis-temà kaip glodþios sluoksniuotës dife-rencialinio tæsinio poaibá, taikydamasapibendrintø geometriniø struktûrø irSpencerio diferencialiniø operatoriø te-orijà, jis pasiûlë naujà diferencialiniø lyg-èiø vidiniø apibendrintø sieèiø konstra-vimo metodà. Já taikydamas gavo klasi-kiniø diferencialiniø lygèiø vidines sietis,kurios nebuvo surastos klasikiniais me-todais. Ðiuo metu profesorius nagrinëjasieèiø, invariantiniø tam tikrø transforma-cijos grupiø, egzistavimo sàlygas ir jøkonstravimo metodus.

Nemaþà profesoriaus laiko dalá uþimaadministracinis darbas. 1987–1991 m. jisbuvo Vilniaus pedagoginio instituto (uni-versiteto) mokslo reikalø prorektorius.Darbas nebuvo lengvas, nes tuo metukaip tik buvo lauþomos senos mokymotradicijos, pertvarkoma mokymo sistema,universiteto valdymas. Nuo 1991 m. ikidabar R.Vosylius yra VPU Senato pirmi-ninkas. Jau ketvirtàjà kadencijà jis sëk-mingai vairuoja VPU Senatà. To nëra nëviename Lietuvos universitete. Matyt, Se-nato nariams imponuoja profesoriaus tak-

R.Vosylius, ðvietimo ir mokslo minstras A.Monkevièius irLietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus


YLIUI –70

tas ir iðmintis, sugebëjimas ne tik virtuo-ziðkai vadovauti Senato posëdþiams, betir mokëjimas ásigilinti á problemà, pastan-gos ieðkoti iðeities, surasti geriausiàsprendimà. R.Vosylius – ilgametis Mate-matikos ir informatikos fakulteto Tarybos

narys, 2001–2006 m. buvo Tarybos pir-mininkas. Nuo 1994 m. vadovauja Geo-metrijos katedrai, nuo 2002 m. – Mate-matinës analizës ir geometrijos katedrai.Profesorius skaito matematikos magist-rantams ðiuolaikinës diferencialinës ge-ometrijos kursus, susijusius su jo moksli-niø darbø tematika, kurie neskaitomi jo-kiame kitame ne tik Lietuvos, bet ir Balti-jos ðaliø universitete.

XX a. šeštasis–aštuntasis dešimtme-èiai Lietuvos geometrams buvæs pakili-mo metas. Pasak prof. R.Vosyliaus, pra-ëjusio ðimtmeèio viduryje prancûzø ma-tematikas E.Kartanas domëjosi iðoriniø di-ferencialiniø formø teorija bei sukûrë daugkur pritaikomà metodà. Rusø geometrasS.Finikovas, perëmæs ðá metodà, iðplëto-jo já Maskvoje. Tuomet atsirado populia-riausias geometrijos objektas – tiesinës

daugdaros – tam tikri objektai, sudarytiið tiesiø. Ðià temà minëtuoju pakilimo lai-kotarpiu nagrinëjo lietuviø geometraiK.Grincevièius, A.Dreimanas, P.Vaðkas,K.Navickis... Deja, apie septyniasdeðim-tuosius metus tema iðsisëmë ir teko pra-dëti naujø krypèiø paieðkas. Tada ir pra-sidëjo, profesoriaus þodþiais tariant, tik-ras geometrø karas. To atspindþiai – kadir šiuolaikiniø konferencijø praneðimø rin-kiniai, kuriuose matyti, jog geometrijospraktiškai nelikæ...

Nepaisant ðiek tiek pesimistiniø min-èiø dël geometrijos mokslo krypèiø per-spektyvø Lietuvoje, profesorius lieka ið-tikimas jos didenybei geometrijai. Á klau-simà, ar jis eitø mokytojauti, jei atsitiktøtaip, jog mokytojo atlyginimas virðytøprofesoriaus, atsakë neigiamai. Dar pri-dûrë, kad save ásivaizduoja profesoriu-mi emeritu, skaitanèiu universiteto stu-dentams savo pamëgtosios Spencerioteorijos paskaitas...

Profesorius turi savità poþiûrá á dabaritin daþnas kalbas apie aukðtojo moksloreformà. Pasak jo, studentø tvirtinimas,kad prasta studijø kokybë, yra tolimastiesai. Profesoriaus nuomone, jei studen-tas nepajëgia išmokti to, kas jam dësto-ma, kuo èia dëtas universitetas. Griûtisprasidëjo tada, kai mokyklos virto ugdyk-lomis, iðleidþianèiomis á gyvenimà jau-nus þmones be þiniø. Taip atsiranda in-telektualai be lankstaus proto, be màs-tymo ágûdþiø, kuriuos daugiausiai ir tei-kia fiziniai mokslai. Deja, tikslieji moks-lai mokyklose maþinami. Jaunimas da-

bar ieðko mokslø uþsienyje, ten lengviau.Ten daug kur mokoma primityviai, taisyk-les mokëti ir jas taikyti. Ten nesivargina-ma árodinëti, studentai neþino, kà skai-èiuoja, nesugeba atsakymo vertinti kri-tiðkai, neþino prieþasèiø, neiðmano te-orijos. Mokoma tik spausti mygtukà. Pa-maþu iki to lygio ritamës ir mes. Iðeinamokslininkø karta, kuri þinojo, mokëjo irsuprato. Taip smunka mokslas, taip patir geometrija.

R.Vosylius – ávairialypë asmenybë, ku-ri neabejinga dailei (ypaè tapybai), muzi-kai, sportui (labai jo mëgiamas futbolasir ðachmatai). Ir dar... Visi, kurie paþinoprofesoriø ið arèiau, bûtinai pridurtø – jisaistringas þvejys. Kaip prisipaþásta pats,esant gamtos prieglobstyje ir „ateina svar-biausios netikëtos mintys“.

Palinkëkime Profesoriui RomualduiVosyliui kuo geriausios sveikatos, kuodaugiau „netikëtø minèiø“, sumanymø,triûsiant svarbiausioje Lietuvos pedago-gø kalvëje – Vilniaus pedagoginiame uni-versitete.

Doc.dr. Edmundas MazëtisMatematikos ir informatikosfakulteto prodekanas,doc. dr. Juozas BanionisMatematikos ir informatikosfakulteto Didaktikos katedrosdocentas

R.Vosylius, Vilniaus pedagoginio universitetorektorius A.Gaiþutis ir A.Pakerys

R.Vosylius – aistringas þvejys


Ðiø metø Èeslovo Kudabos pre-mija, kuri skiriama kas antri metai,áteikta birþelio 5 d. ðvenèiant Pasauli-næ aplinkos apsaugos dienà þymiamgamtininkui Selemonui Paltanavièiui.

Negana to, Selemonas Paltanavi-èius yra iðskirtinë asmenybë, suge-banti gamtoje patirtus áspûdþius átai-giai papasakoti, apraðyti, parodytivaizdais, apvilkti literatûrine forma irsukelti susidomëjimà. Nenuostabu,kad Selemonas Paltanavièius, visà sa-vo laisvalaiká skirdamas pamëgtaigamtininko veiklai, jauèia atgaivà ir ne-jauèia varginanèio nuobodulio.

Tai patvirtina jo nuveikti darbai per38 metus aktyvios veiklos. Paraðytospaþintinës, mokomosios, gamtosaugi-nës publikacijos vaikams ir suaugu-siems. Net 31 knyga ir daugiau nei3500 straipsniø apie gamtà ir jos ypa-tumus. Gamtos tematika parengë 840radijo ir 20 TV laidø. Pusðimèiui knygøiliustravimui buvo panaudota daugiaukaip 1000 Selemono Paltanavièiausunikaliø gamtos reiðkiniø bei vaizdønuotraukø. Iðleistos 2 plokðtelës – „Þu-vinto balsai“ ir „Viena diena kaime“.

Apie jo darbø vertingumà galimaspræsti priminus, kad uþ filmo „Gul-biø eþeras po debesiu“ scenarijø 2003m. Selemonas Paltanavièius buvo ap-dovanotas Petro Abukevièiaus vardi-ne premija, o 2007 m. jo knyga vai-kams „Velniukas ir vieversiukas“ ið-rinkta metø geriausia knyga.

Gamtininkas publicistas ir fotogra-fas neatsitiktinai nuo 1991 m. yra Lie-tuvos raðytojø sàjungos narys. Todëlman monotoniðkai skamba motyva-cija Èeslovo Kudabos premijai gauti,pasiraðyta Aplinkos ministerijos Visuo-menës informavimo ir vieðøjø ryðiø de-partamento direktoriaus Romo Jan-kausko, kaip vertinimo komisijos pir-mininko. Rekomendacijoje raðoma,kad siûloma apdovanoti SelemonàPaltanavièiø uþ nuolatiná, nuoseklø beikeletà deðimtmeèiø trunkantá gamto-saugos, aplinkosaugos idëjø propa-gavimà ðalies þiniasklaidos priemonë-se, uþ aktyvià gamtosaugininko pozi-cijà, jos iðraiðkà, ákûnijimà knygose,publikacijose, pasisakymuose radijolaidose.

Uþ ðiø eiluèiø slepiasi nenuilsta-mas pasiðventimas gamtojautos dar-bui, iðskirtinë ágimto talento jëga ir dva-siniai, proto bei intelektualiniai suge-bëjimai. Juk visa tai labai reikalingagimtajam kraðtui, jaunimui ir ateièiai.

Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALASLietuvos gamtos draugijos prezidentas

Šià premijà ásteigë Aplinkos minis-terija 1999 metais. Ja apdovanojamosnevyriausybinës organizacijos ir jø na-riai bei asmenys uþ naudingus darbusir kryptingà veiklà gamtinës aplinkospuoselëjimo ir apsaugos srityje.

Èeslovo Kudabos premijos 2008metø laureatas Selemonas Paltana-vièius darniai derina savo tarnybinesvadovo pareigas Aplinkos ministeri-jos Gamtos apsaugos departamen-to biologinës ávairovës skyriuje su vi-suomeniniais nario ásipareigojimaisLietuvos gamtos draugijoje ir asme-niniais gamtininko polëkiais. Stebi-na jo prigimtinis talentas pastebëti,suprasti, paþinti, pajausti ir átaigiai ki-tiems pateikti visa tai, kà jis patiriaLietuvos gamtoje, kurioje jauèiasiesàs savas tarp savø.

Lietuvos mokslo Lietuvoje moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plëtrai atsiveria didelësperspektyvos. Lisabonos procesas pa-skatino mokslo ir studijø reformà, Euro-pos Sàjungos struktûriniø fondø lëðos2007–2013 m. atvërë didesnes finansi-nes galimybes gerinti aplinkà mokslinin-kams ir mokslo ir studijø institucijoms.

Todël iðkilo bûtinybë optimizuotimokslo institutø infrastruktûrà bei stiprintimoksliná potencialà universitetuose ir ins-titutuose. Siekdama ávertinti veiksmin-giausias turimo mokslinio potencialo ga-limybes, Ðvietimo ir mokslo ministerija,atsiþvelgdama á mokslo institutø veiklosvertinimo rezultatus, 2007 m. uþsakë ty-rimà. Tyrimo studijà „Sistemiðko vieðojosektoriaus moksliniø tyrimø ir studijø ins-titucijø tinklo pertvarkymo galimybiø ana-lizë“ atliko Vðá Nacionalinës plëtros insti-tutas kartu su Lietuvos ekspertais.

Atsiþvelgiant á ðio tyrimo detalià ana-lizæ ir siûlymus, Integruotø mokslo, stu-dijø ir verslo centrø (slëniø) kûrimo ir plët-ros koncepcijà, patvirtintà Lietuvos Res-publikos Vyriausybës pernai kovà, ren-giamas Lietuvos valstybës moksliniø ty-rimø ástaigø tinklo pertvarkos planas.

Planas rengiamas ágyvendinantMokslo, technologijø ir inovacijø plëtros

Èeslovo Kudabos premijos laureatas –gamtininkas Selemonas Paltanavièius

Vis daugiau ið ðalies emigravusiø lie-tuviø trumpam sugráþta á tëvynæ padailin-ti savo kûno linijø. Vienos didþiausiø Lie-tuvoje plastinës chirurgijos klinikos „Vit-kusClinic“ duomenimis, net 40–50 proc.visø plastiniø operacijø atliekama iðei-viams ið Lietuvos.

„Jau kelerius metus intensyviai tarpmûsø klinikos pacientø daugëja sveturgyvenanèiø lietuviø. Jie suplanuoja trum-pas keliones á Lietuvà, kuriø metu ne tikaplanko giminaièius, bet ir ið anksto uþ-siraðæ susitinka su plastinës chirurgijosspecialistais“, – sakë „VitkusClinic“ direk-torë Vita Degutienë.

Pasak jos, didþiausias iðeiviø antplû-dis vasaros metu, taip pat per Kalëdø irVelykø laikotarpá. Dauguma klientø at-vyksta ið Ispanijos, Didþiosios Britanijos,Airijos ar Skandinavijos ðaliø. „Didþioji da-lis iðeiviø operacijoms gráþta á Lietuvà, nesèia medicinos ir plastinës chirurgijos ly-gis yra labai aukðtas. Be to, Lietuvoje pa-slaugos daþnai ne tokios brangios kaipVakarø Europos ðalyse, èia nëra ir kal-

Plastinës chirurgijos


tyrimams atsiveria didelës perspektyvosdemijà – LVA Lietuvos veterinarijos insti-tutas, LVA Gyvulininkystës institutas.

Treèiasis etapas bus ágyvendinamasiki 2012 m. sausio 1 d. ásteigiant: Lietu-vos þemës ûkio ir miðkø mokslø centrà,kurá sudarys Lietuvos þemdirbystës ins-titutas, Lietuvos sodininkystës ir darþinin-kystës institutas, Lietuvos miðkø institu-tas; Inovatyviø medicinos technologijø irbiofarmacijos centrà, kurá sudarys VUOnkologijos institutas, VU Imunologijosinstitutas, VU Eksperimentinës ir kliniki-nës medicinos institutas; Gyvybës moks-lø centrà, kurá sudarys Biochemijos ins-titutas, Biotechnologijos institutas, VUImunologijos institutas; Gamtos tyrimøcentrà, kurá sudarys VU Ekologijos insti-tutas, Botanikos institutas; Jungtiná fizi-niø ir technologiniø tyrimø centrà, kurá su-darys Chemijos institutas, Fizikos insti-tutas, Puslaidininkiø fizikos institutas, VUTeorinës fizikos ir astronomijos institutas,Geologijos ir geografijos institutas.

Kartu su mokslo ir studijø institucijøpertvarkos planu diskutuojama dël uni-versitetø stambinimo kuriant asociaci-jas. Tikimasi, kad ðis procesas turëtøbaigtis 2015 metais.

Švietimo ir mokslo ministerijosRyðiø su visuomene skyrius

Birþelio pabaigoje Nidoje vyko sesija,skirta gabiø Lietuvos vaikø ugdymui. Se-sijoje dalyvavo daugiau nei 70 talentingøvaikø ið visos ðalies. Jau penktus metusvykstantá renginá suorganizavo gabiø vai-kø ugdymu besirûpinanti „Nacionalinëmoksleiviø akademija“ (toliau – NMA).

„Á vasaros sesijas sukvieèiame ne tikgeriausius mûsø Akademijos mokslei-vius, bet ir garsius mokslininkus ið Lietu-vos bei uþsienio. Per sesijas vyksta inten-syvios paskaitos, seminarai, dalis uþsië-mimø tradiciðkai yra skirti asmenybës ug-dymui, moksleiviai dalyvauja kûrybiniuo-se projektuose“, – teigë NMA direktorëdocentë dr. Bronë Narkevièienë.

Pirmà kartà á NMA sesijà ðiemet buvoatvykæ ir Vokietijos moksleiviai. Idëja su-rengti tarptautinæ sesijà kilo Akademijaibendradarbiaujant su Vokietijoje jau dau-gelá metø veikianèia ir gabiø vaikø ugdy-mu besirûpinanèia organizacija „Vokieti-jos moksleiviø akademija“.

Tarp uþsienio sveèiø, skaièiusiø moks-leiviams paskaitas, buvo ir ilgametis Pa-saulinës informatikos olimpiados moksli-nio komiteto narys dr. Tomas Verhoeffasið Eindhoveno technologijos universiteto(Olandija). Vyko biochemijos, chemijos,ekonomikos, informatikos, lietuviø filolo-gijos, ekonomikos, matematikos ir muzi-kos dalykinës sekcijos. Asmenybës ugdy-mo uþsiëmimams vadovavo reþisierius Vy-tautas V.Landsbergis, profesorius Leoni-das Donskis, kiti Lietuvos intelektualai.

NMA sesijos projektuose taip pat da-lyvavo Akademijos absolventai, studijuo-jantys Lietuvos bei uþsienio universitetuo-se. Paskaitas moksleiviams skaitë pirmàjáPasaulinës matematikos olimpiados auk-sà Lietuvai pelnæs Akademijos absolven-tas Kæstutis Èesnavièius ið Brëmeno Ja-cobso universiteto, Kembridþo universi-teto studentas Bernardas Morkûnas. Se-sijos metu taip pat vyko nuotoliniai mo-kymai – buvo surengta vaizdo konferen-cija, kuriai vadovavo Mykolas Lepeška išMilano Bocconi universiteto (Italija).

Mokymasis „Nacionalinëje moksleiviøakademijoje“ yra nemokamas. Vasarossesija yra finansuojama NMA rëmëjø beiLR ðvietimo ir mokslo ministerijos Gabiøvaikø ir jaunuoliø ugdymo programos lë-ðomis. Ðiuo metu NMA mokosi daugiaunei 250 moksleiviø ið visos Lietuvos.

Nacionalinësmoksleiviø akademijosvasaros sesija

bos barjero“, – aiðkino V. Degutienë. Jitikina, kad geras aptarnavimas, kvalifi-kuoti ir laisvai rusiðkai kalbantys gydy-tojai privilioja pacientø ið Rusijos, Ukrai-nos, Kazachstano.

Kasmet „VitkusClinic“ plastinës chi-rurgijos klinikoje vien profesorius Kæs-tutis Vitkus atlieka daugiau kaip 250plastiniø chirurgijos operacijø, neskai-èiuojant kitø ávairiø procedûrø ir injekci-jø. Populiariausios – krûtø didinimo ope-racijos, sudaranèios maþdaug 60 proc.visø operacijø. Taip pat auga varpos di-dinimo ar ilginimo operacijø, riebalø nu-siurbimo procedûrø populiarumas.

„Poreikis plastinës chirurgijos pa-slaugoms auga, o á ðios srities gydyto-jus besikreipianèiø asmenø per 4 me-tus padaugëjo maþdaug 3 kartus. Ope-racijomis besidominèiø iðeiviø ið Lietu-vos skaièius per porà metø iðaugo taippat apie 3 kartus“, – pasakojo V.Degu-tienë. – Tokios tendencijos skatina plës-tis, todël mûsø klinikoje, be jos ákûrëjomikrochirurgo profesoriaus Kæstuèio Vit-

kaus, dirba dar du profesionalûs plasti-nës chirurgijos meistrai – Darius Jaunið-kis bei Indrë Sakalauskaitë“.

Chirurgo D.Jauniðkio teigimu, au-ganèià plastiniø operacijø paklausà le-mia pokyèiai visuomenëje.

„Lietuvoje, kaip ir paþangiose pasau-lio valstybëse, plastinës operacijos ta-po norma. Jos ypaè populiarios tarp 27–40 m. amþiaus moterø, kurios, sukûru-sios ðeimà, nori daugiau dëmesio skirtisau ir savo iðvaizdai“, – tikina plastinëschirurgijos gydytojas Darius Jauniðkis.

Apie „VitkusClinic“2004 m. ákurta „VitkusClinic“ (UAB

Valakupiø plastinës chirurgijos klinika)yra viena didþiausiø plastinës chirurgi-jos klinikø Lietuvoje. Jos ákûrëjas – pro-fesorius Kæstutis Vitkus, plastinës ir re-konstrukcinës chirurgijos gydytojas, tu-rintis didesnæ nei 35 metø chirurgo pa-tirtá.

komisijos nutarimà „Dël valstybës moks-liniø tyrimø ástaigø, susijusiø su integ-ruotø mokslo, studijø ir verslo centrø(slëniø) plëtra, tinklo pertvarkos“.

Šiuo planu siekiama sutelkti intelek-tinius ir materialinius iðteklius sukuriantsàlygas veiksmingiausiu bûdu panaudotilëðas moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros infrastruktûros plëtrai. Taip bus su-stiprintos galimybës konkuruoti aukðto-jo mokslo institucijø sektoriui tarptautiniulygmeniu, plëtojamos aukðto lygio moks-liniø tyrimø infrastruktûros.

Ðis planas rengiamas ir bus ágyven-dinamas kartu su integruotø mokslo,studijø ir verslo centrø (slëniø) plëtra.

Moksliniø tyrimø ir studijø institucijøtinklo pertvarkymà planuojama vykdytitrimis etapais. Pirmajame etape iki 2008m. spalio 1 d. bus sukurtos institutø aso-ciacijos, kurios koordinuos integracijosprocesus ir atstovaus interesams statantatviros prieigos infrastruktûrà slëniuose.

Antrajame etape iki 2010 m. sausio1 d. institutai bus integruoti á universite-tus: á Kauno technologijos universitetà –KTU Maisto institutas, á Lietuvos þemësûkio universitetà – LÞÛU Vandens ûkioinstitutas ir LLÞÛU Þemës ûkio inþineri-jos institutas, á Lietuvos veterinarijos aka-

klinikose – Lietuvos emigrantø antplûdis


Laiko matavimo istorija rodo, kadkiekybiðkai nustatyti laiko trukmæ galimadviem bûdais. Pirmuoju astronominiaismetodais bei instrumentais ið stebëjimønustatomi dangaus ðviesuliø judëjimo pe-riodai, laikant juos tolygiais ir nekintamais.Ilgesnieji periodai sudaro ávairiø kalendo-riniø sistemø pagrindà. Para gi sudalija-ma iki sekundþiø; jos iðraiðka laipsnio da-

LaProf. dr. Libertas KLIMKA

Laiko sàvoka yra tokia svarbi, kad trumpai jà apibrëþti galima tik kaip filosofinæ kategori-jà. Fizikai imtø formulëmis vardyti laiko savybes, pamaþu atskleisdami sàvokos turiná.Taèiau labiausiai apibendrinantis teiginys yra tas, kad laikas – materijos egzistavimo

forma. Laiko pojûtis turbût buvo vienas pirmøjø màstanèio þmogaus poþymiø.

limi rodo astronominæ kilmæ. Antruoju bû-du skaièiuojami kitokie periodiniai reiðki-niai: pulso tvinksniai, ðvytuoklës svyravi-mai, kvarco plokðtelës virpesiai, suþadin-to atomo spinduliavimas. Techniðkai taidaroma ávairiø rûðiø laikrodþiais. Þinoma,abu bûdai tarpusavyje susijæ, antraip ne-tektø prasmës laiko sàvoka.

Mechaninio laikrodþio iðradëjais mi-nimi IX a. gyvenæs meistras Pacifikas iðVeronos, X a. – Magdeburgo vienuolisHerbertas, vëliau tapæs popieþiumi Sil-vestru II, XI a. – kinø astronomas Su Sun-gas. Tiesos nustatyti turbût neámanoma,nes viduramþiais visi laikrodþiai – saulës,vandens, smëlio ir mechaninis – buvo va-dinami vienu lotyniðku þodþiu – „horolo-gium“ („valandininku“). XIII–XIV amþiøsandûroje mechaniniai laikrodþiai staigapaplinta Europoje, iðdidþiai dairydamiesiið baþnyèiø, piliø ir rotuðiø bokðtø aukð-tybiø. Ávairiuose Europos miestuose tuometu jø suskaièiuojama per 70. Rotuðëslaikrodis netgi tapo savivaldos simboliu.Anot viduramþiø posakio: „Miestas belaikrodþio ir jo varpø yra aklas ir kurèias“.

Pagal laikrodþio dûþius atsiverdavo mies-to vartai, prasidëdavo prekymeèiai, vyk-davo miesto magistrato ir cecho amati-ninkø susirinkimai, miestelënø ðventës,valdovø sutikimo iðkilmës.

Labai svarbus ðis iðradimas: technikosistorijoje tai pirmasis automatinis árenginys;jo atskirø mazgø konstrukcijos vëliau bu-vo panaudotos kuriant verpimo, audimostakles. O ðiø pagrindu prasidëjo manu-faktûrinë gamyba, ið esmës pakeitusi vi-suomenës struktûrà. Antra, laikrodis ápra-tino þmogø planuoti savo laikà, susidarytidienotvarkæ. Þiûrint á valandø skalæ matytivisi dienos darbai ir rûpesèiai – kà ir kadareiks nuveikti. Beje, dël ðios prieþasties ne-prigijo prieð porà deðimtmeèiø madingiskaitmeniniai ciferblatai. Mat jie rodydavotik tà vienà konkretø laiko akimirksná, to-dël dabar vël gaminami laikrodþiai su va-landø skale ir rodyklëmis. Bokðtø laikro-dþiai labai paspartino viduramþiø miestøgyvenimo ritmà, iðmokë þmones brangin-ti, taupyti laikà. Ðtai kur glûdi socialinësiðradimo pasekmës! Treèia, laikrodis yrapats artimiausias ið þmogaus susikurtødaiktø. Tiesiog gyvenimo palydovas, to-dël jo apdailoje – ávairiø epochø meninësidëjos, meno stiliø atspindþiai. O daþnaitai ir juvelyrinio meno ðedevrai. Ir ketvirta– mechaninio laikrodþio iðradimas suvie-nodino ávairiø Europos ðaliø laikà. Naudo-jantis saulës laikrodþiu, valandos bûdavonelygios: vasarà ilgesnës, þiemà trumpes-nës. Paros pradþia bûdavo skaièiuojamair nuo saulëtekio, ir nuo saulëlydþio, visaip.Ir neþinia, kokias valandas miesto laikro-dis rodo: ar italiðkas, ar èekiðkas, ar Niurn-bergo. Mechaninio laikrodþio 12-os valan-

dø skalë suvienijo Europà, bent jau laikomatavimo atþvilgiu...

Mechaniná laikrodá sudaro pavara –krumpliaraèiø sistema, eigos reguliatorius– tai balansyras arba ðvytuoklë, svarstis,rodyklës ir valandø skalë. Pirmieji bokðtølaikrodþiai teturëjo vienà, valandinæ, ro-dyklæ, taèiau daug papildomø mechaniz-mø, kurie varpu iðmuðdavo ketvirèius,pusvalandþius ir valandas, rodydavo ka-lendorines datas, Mënulio fazes, privers-davo judëti net lëliø teatro figûrëles. Eigàjuose reguliuodavo veleninë horizontalisvyruoklë, su krumpliaraèiais sujungta ka-rûniniu eigos ratuku. Tikslumas tesiekda-vo 0,5 valandos per parà, tad toká laikro-dá pasiðaipant nuolat tekdavo tikslinti pa-gal saulæ. Ðtai kodël rodyklës sukasi á tàpaèià pusæ kaip ir saulës ðeðëlis!

Europoje seniausias ið iðlikusiø me-chaniniø laikrodþiø yra árengtas 1386 m.Salisberio katedros bokðte, Anglijoje. Vil-niaus katedros varpinës laikrodis yra uþjá jaunesnis bemaþ trimis ðimtais metø.1673 m. spalio 12 d. kanauninko Simo-no Mlyneckio padovanotas laikrodis bu-vo ákeltas á varpinæ. 1803 m. já perdirbolaikrodininkø cecho seniûnas JuozapasBergmanas. Mechanizmo archajiðkumàliudija ir tai, kad ciferblatas teturi vienà „ran-kà“ – 1,5 m ilgio valandinæ rodyklæ. Valan-dø ketvirèius ir pusvalandþius laikrodis pra-neða balsu – varpø dûþiais. Svarbiausiusostinës laikrodþiu jis yra nuo XVIII a. pa-


ikrodis ir visuomenësbaigos, nes Lauryno Gucevièiaus supro-jektuota rotuðë buvo pastatyta be bokð-to. Lietuvai praradus nepriklausomybæ,nereikëjo në savivaldos simbolio... O se-niausias Lietuvoje laikrodis yra Paþaisliovienuolyno baþnyèios bokðte – ten jis ákel-tas 1652 metais. Vienintelis toks, nes jo

mechanizme pavarà su svyruokle jungiakarûninis eigos ratukas.

Pirmieji namø laikrodþiai buvo pana-ðûs á bokðtinius, tik maþesni. Jø mecha-nizmai bûdavo ámontuojami á kaltinius go-tikinio bokðtelio formos rëmus. Nuo tadalaikrodþiø apdaila formuojama pagal ar-chitektonikos kanonus. Neðiojamus laik-rodþius iðrado nagingi Niurnbergo meist-

rai. Apie 1510 m. Peteris Henleinas, pri-taikæs spyruoklæ, pagamino pirmàjá tokálaikrodá, pavadintà „Niurnbergo kiauði-niu“. Jokûbas Èekas, meistras ið Prahos,spyruoklës átempimo jëgai iðlyginti pa-naudojo vadinamàjà sraigæ. Tai konusi-nis bûgnelis, ant kurio suvyniojama gran-dinëlë, sujungta su spyruoklës galu. Pir-màjá staliná laikrodá su ðiuo átaisu J.Èekas

paro Ðoto knygoje, iðleistoje 1664 m.Viurcburge, pateikë devynis techniniusðio uþdavinio sprendimus. A.Kochanskiuikartu su K.Heigensu priklauso ir balan-syro iðradimo 1675 m. prioritetas. Tai ki-ðeniniam laikrodþiui pritaikyta ðvytuoklë,kurià á pusiausvyros padëtá nuolat sugrà-þina spyruoklytë, laikrodininkø vadinamaplauku. O Vilniuje ádomia staliniø laikro-dþiø apdaila XVII a. garsëjo meistras Jo-kûbas Gierkë. Jo pavardë minima ir pa-saulio laikrodininkø enciklopedijoje.

Švytuokliniai laikrodþiai tikslesni dešimtkartø uþ veleninius. Toliau tobulinant laik-rodá, jungianèiàja mechanizmo ir ðvytuok-lës detale tapo inkaras. Tolesnë laikrodþioistorija – bûtent ðio mazgo optimalios for-mos paieðkos. Kita lygiagreèiai sprendþia-ma problema – kaip iðvengti ðvytuoklësmatmenø pokyèio, kai kinta aplinkos tem-peratûra. Paprasèiausias bûdas – ðvytuok-læ sukonstruoti ið skirtingø metalø strypø.

Nuo XVIII a. vidurio laikrodþiuose pra-dëta naudoti treèioji – sekundinë rodyk-lë. Laikrodþiø gamybà atpigino ðveicarømeistrai, susivienijæ á manufaktûras. Vie-nà pirmøjø netoli Þenevos ásteigë filoso-fas Volteras, norëdamas padëti politi-niams emigrantams ið Prancûzijos.

XIX a. viduryje pradëjo veikti vokieèiølaikrodþiø gamyklos Ðvarcvalde. Ið tokraðto ir laikrodþiai su gegute. Juos su-galvojo valstieèiai sniego uþpustytuosekalnø kaimeliuose. Pasiekdavo jie ir Lie-tuvà, labai pradþiugindami vaikus.

Antrojoje XIX a. pusëje atsirado elek-triniai laikrodþiai, kuriuose ðvytuoklë bu-vo valdoma elektriniais impulsais. Vienàtokiø, tinkamà naudoti jûrose, sukonst-ravo vilniðkis laikrodininkas AleksandrasDaniðevskis ir demonstravo já Maskvospolitechnikos 1874 m. parodoje.

Rankiniai laikrodþiai pradëti gaminti tikpo Pirmojo pasaulinio karo. Netrukus plau-kà juose pakeitë kvarco plokðtelë, virpantipridëjus átampà labai pastoviu daþniu. Onuo 1963 m. laiko etalonas – sekundë –nustatomas atominiu laikrodþiu, spindu-liuojant cezio atomams. Jo tikslumas – vie-na sekundë per 3 tûkstanèius metø.

Á laiko upæ subëga visi þmonijos, vals-tybës, tautos ir kiekvieno mûsø gyvenimoávykiai. Filosofo ir poeto Rilkës þodþiais:

Ir štai valanda jau palieèia maneSkardþiuoju metalo dûþiuIr virpèioja mintys, ir skleidþias, jauèiu,Ið rankø spalvota diena...

pagamino 1525 m. Lie-tuvos didþiojo kunigaikð-èio Þygimanto Senojouþsakymu jo suþadëtineiBonai Sforcai. Kitadosðis laikrodëlis tiksëjo vie-noje ið Valdovø rûmø Vil-niuje menëje, dabar juodidþiuojasi Antikvarødraugija Londone. Ðiuometu já galima pamatytiparodoje Britø naciona-liniame muziejuje.

XVI–XVII amþiø san-dûroje, spartëjant gyveni-mo ritmui, laikrodþiui pri-reikë jau ir minutinës ro-dyklës. Vokieèiø meistraisugebëjo pagaminti ir vi-sai miniatiûriniø mecha-nizmø, kurie tapo neðio-jamais papuoðalais. Bar-bora Radvilaitë laiðke sa-vo sutuoktiniui Þygiman-tui Augustui raðo siun-èianti meilës dovanà –laikrodëlá, ámontuotà á þie-do akutæ. Teprimena jiskartu praleistas laimësvalandas...

XVII a. viduryje laik-rodþio tobulinimu susi-domëjo mokslininkai:astronomams prireikëtikslesnio laiko matavi-mo prietaiso dangausðviesuliø judëjimo dës-ningumams nustatyti, oburlaiviø kapitonams –

iðmatuoti geografinæ ilgumà jûrose. Pir-màjà ðvytuoklinio laikrodþio konstrukcijàpaskelbë olandø fizikas Kristijanas Hei-gensas 1658 metais. Maþdaug tuo patmetu ðvytuoklës pritaikymo laikrodyjeproblemà sprendë ir Vilniaus universite-to auklëtinis Adomas Kochanskis, dëlMaskvos kariuomenës ásiverþimo turëjæspasitraukti á vakarus. Savo bièiulio Kas-

raida


Petras Korkutis gimë 1938 m. Varë-noje, nei Naujojoje, nei Senojoje, tiesiogVarënoje, tikras dzûkas. 1949–1954 m.mokësi Vilniaus 1-oje, 1954–1956 – 2-ojevidurinëse mokyklose, kurias baigæs ásto-jo á Vilniaus valstybinio universiteto Gam-tos fakultetà, geografijos specialybæ. Jud-rus ir sportiðkas jaunuolis puikiai þaidë

Visà gyvenimà orøsargyboje

Ðiais metais liepos 20 d. hidrometeorologas dr. Petras Korkutisatðventë savo garbingà 70 metø jubiliejø ir paliko Lietuvoshidrometeorologijos tarnybà, kurioje iðdirbo net 39 metus.

tenisà. 1961 m. baigæs Vilniaus universite-tà pradëjo hidrometeorologo kelià: liko dirbtifakultete vyr. laborantu, 1969–1989 m. – Lie-tuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. in-þinierius, skyriaus virðininkas, observatori-jos direktorius, Respublikinio uþterðtumo ty-rimø ir kontrolës centro virðininkas, domë-josi Lietuvos atmosferos tarðos klausimais.Sëkmingai derino administraciná ir moksli-ná darbà: 1967 m. VVU GMF apgynë ge-ografijos mokslø kandidato disertacijà „Pie-tø Pabaltijo laisvos atmosferos aerologinëssandaros ir aeroklimato ypatumai“, yra dau-giau kaip 60 moksliniø publikacijø autorius.

1989 m. P.Korkutis buvo paskirtas Hid-rometeorologijos tarnybos direktoriumi ir14 metø vadovavo ðiai Tarnybai. Jo ini-ciatyva 1992 m. Lietuva ástojo á Pasaulinæmeteorologijos organizacijà (WMO),P.Korkutis tapo nuolatiniu Lietuvos atsto-vu WMO. 2002–2003 m. P.Korkutis buvoPasaulinës meteorologijos organizacijos

Europos asociacijos (RAVI) prezidentu.Puikus oratorius, plaèios erudicijos

Petras Korkutis yra þinomas ne tik moks-lo pasaulyje, bet ir visø þiniasklaidos at-stovø. Uþ nuopelnus ir ilgametæ rezulta-tyvià veiklà aplinkos apsaugos srityje2005 m. Aplinkos ministerija apdovanojoP. Korkutá Viktoro Bergo premija bei taispaèiais metais Lietuvos Respublikos Pre-zidentas apdovanojo ordino „Uþ nuopel-nus Lietuvai“ Riterio kryþiumi.

2008 m. birþelio 29 – liepos 4 d. Lin-dau (Vokietija) vyko 58-iø Nobelio premi-jø laureatø susitikimas su pasaulio jau-naisiais mokslininkais. Tai buvo 19-asisfizikai skirtas forumas, kuriame dalyvavoir Lietuvos mokslø akademijos preziden-tas akad. Zenonas Rokus Rudzikas.

Vienas pagrindiniø vizito tikslø buvoLietuvos MA ir Lindau Nobelio laureatøtarybos bei Lindau Nobelio laureatø su-sitikimø prie Konstancos eþero fondo su-tarties (Memorandum of Understanding)oficialus pasirašymas. Iškilminga pasira-ðymo procedûra ávyko Bad Schachenoviešbutyje. Lindau tarybos vardu jà pasi-raðë grafienë Bettina Bernardotte, o Lin-dau fondo vardu – jo prezidentas profe-sorius Wolfgangas Schuereris.

Sutartis atveria galimybæ keletui ga-biausiø Lietuvos jaunøjø mokslininkø, dir-banèiø fiziniø ir ekonomikos mokslø sri-tyje ir atrenkamø vieðojo konkurso bûdu,dalyvauti šiuose unikaliuose susitikimuo-se, tiesiogiai pabendrauti su Nobelio pre-mijø laureatais. Atrankà organizuos Lie-tuvos MA.

Po Lietuvos panaðià sutartá pasiraðëTailando atstovai dalyvaujant Tailandoprincesei.

Oficialus iðkilmingas 58-ojo susitikimoatidarymas ávyko Kongresø rûmuose In-selhalle. Tarybos prezidentës kunigaikð-tienës Sonjos Bernardotte vardu kalbëjoir apskritai viskam vadovavo jos duktëBettina. Ji pabrëþë, kad ðiø susitikimø tiks-

las – ðviesti jaunuosius mokslininkus, juosákvëpti naujiems ambicingiems ieðkoji-mams, nes antrà kartà dalyvauti tokiamesusitikime galima tik tapus Nobelio pre-mijos laureatu. Treèias tikslas – supaþin-dinti jaunuosius mokslininkus su kolego-mis, uþmegzti ryšius, bendradarbiauti.

Á susitikimà atvyko per 550 gabiø jau-nøjø tyrëjø ið 67 ðaliø. Su jais bendravo,

Lietuvos mokslø akademijos prezidento vizitas á


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

8

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.8 (598) rugpjûtis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 08 08.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

Ðeimoje Jis mylintis vyras, tëvas, pui-kus senelis ir ádomus paðnekovas savovaikaitëms.

Linkime Petrui Korkuèiui geros svei-katos ir sëkmës naujoje veikloje. Tikime,kad iðëjæs ið Tarnybos jis ir toliau liks hid-rometeorologu ir dar ne kartà kolegomspadës iðspræsti sunkias hidrometeorolo-gines problemas.

Dr. Audronë GALVONAITË

jiems paskaitas skaitë 30 Nobelio pre-mijø laureatø. Ið ryto vyko laureatø pa-skaitos, po pietø – mokslinës diskusi-jos su laureatais, pasiskirsèius á grupes.Vakariais – ávairûs kultûriniai renginiai.

Atidarymo ceremonijoje kalbëjo Vo-kietijos federalinë ðvietimo ir mokslo mi-nistrë dr. Annette Schavan. Ádomià áva-dinæ paskaità „Faktais pagrástas pasau-lio vaizdas“ perskaitë profesoriusHansas Roslingas. Joje apþvelgtosþmonijos raidos tendencijos ir progno-zës, jos ekonominës ir socialinës ten-dencijos. Daugiau informacijos galimarasti autoriaus sukurtoje svetainëjewww.gapmindor.org.

Ta proga akad. Z. R. Rudzikas su-sitiko bûrá kolegø fizikø ið Vokietijos,Ðveicarijos ir kitø ðaliø. Ypaè naudin-gas buvo Lietuvos dalyvavimo CERNprogramoje aptarimas, LHC árenginioparengimo darbui eiga, duomenø ap-dorojimo perspektyvos ir kiti unikalauscentro, kurio veikloje dalyvauja ir Lie-tuvos mokslininkai koordinuojant Lie-tuvos MA, aspektai.

Lindau


D.MILÈIUS, L.SIPAVIÈIENË Vandenilioenergetika ............................................................. 2

J.GRIGAS Vandenilio varomi automobiliai ........... 3

P.BALTRËNAS, A.ZAGORSKIS Orovalymo biotechnologijø tyrimai ir kûrimas ............ 6

Jubiliejinis simpoziumas „Automatika irrobotika statyboje” ................................................ 7

J.SKOMSKIS „Tegul toká darbàPerkûnas pasiima...” ............................................. 8

A.VITKUS Mokslo ir verslo partnerystë ............... 10

E.JUÈIÛTË Simpoziumas „Statybos inþinerijosmokymas besikeièianèioje Europoje“ ................ 11

E.VILKAS Nuo „iðvystyto socializmo“ ikimodernaus kapitalizmo ...................................... 12

P.G.ADLYS Lietuviai kitø ðaliø gyventojøsuraðymuose ...................................................... 15

A.NAURECKAITË Moksliniø tyrimø sampratakultûros paveldo apsaugà reglamentuojanèiuosetarptautiniuose dokumentuose ........................... 17

J.RUBIKAS Gyvybës informacija – ar taimolekuliø mintis? ................................................ 20

R.ÐALNA Pietø Afrika lietuvio akimis .................. 22

A.STANAITIS, R.KONTVAINAS, K.ŠVEDASGyvenimas, skirtas Lietuvos gamtineiaplinkai tirti ir saugoti .......................................... 32

A.VIJEIKYTË Iš tarptautiniø chemijos, biologijos,matematikø ir fizikø olimpiadø visi Lietuvosmokiniai gráþo su medaliais, pagyrimo raðtais .... 34

B.RAILIENË Bibliotekø ir knygø puoselëtojas ..... 34

E.MAZËTIS, J.BANIONIS Profesoriui RomualduiVosyliui –70 ......................................................... 36

A.GAIGALAS Èeslovo Kudabospremijos laureatas – gamtininkasSelemonas Paltanavièius .................................... 38

Lietuvos mokslo tyrimams atsiveriadidelës perspektyvos .......................................... 38

Plastinës chirurgijosklinikose – Lietuvos emigrantø antplûdis ............ 38

Nacionalinës moksleiviø akademijosvasaros sesija ..................................................... 39

L.KLIMKA Laikrodis ir visuomenës raida ............ 40

A.GALVONAITË Visà gyvenimà orøsargyboje ............................................................ 42

Lietuvos mokslø akademijos prezidentovizitas á Lindau .................................................... 42

Tarptautinë konferencija „Aplinkos inþinerija“ ..... 44


Geguþës 22–23 dienomisAplinkos inþinerijos fakultetassurengë septintàjà tarptautinækonferencijà „Aplinkos inþinerija“,kurioje sulaukta net 386 dalyviø. Kon-ferencijoje perskaityti net 254 praneði-mai, susijæ su ávairiais aplinkos inþine-rijos klausimais.

Svarbiausias ðio mokslinio forumobruoþas – iðsiplëtusi dalyviø geografi-ja – á konferencijà atvyko net 157 daly-viai ið 23-jø pasaulio ðaliø, kurie per-skaitë 128 praneðimus ðeðiose konfe-rencijos sekcijose.

Tuo tarpu pirmojoje „Aplinkos inþi-nerijos“ konferencijoje, vykusioje 1994metais, dalyvavo tik keletas praneðëjøið uþsienio ðaliø.

Konferencijà pradëjo ir sveikinimoþodá tarë konferencijos pirmininkasprof. dr. Donatas Èygas bei VGTUmokslo prorektorius prof. habil. dr. Rai-mundas Kirvaitis.

Plenariniame posëdyje praneðimàapie ES lëðomis remiamø projektø ágy-vendinimà valstybinës reikðmës keliuo-se perskaitë Lietuvos automobiliø ke-

liø direkcijos generalinis di-rektorius doc. dr. Virgau-

das Puodþiukas. Apie dar-nios miestø plëtros svarbà aið-

kino Lietuvos nekilnojamojo turto plët-ros asociacijos prezidentas, UAB„EI-KA“ vadovas Robertas Dargis.

AB „Lietuvos dujos“ Strateginio vys-tymo skyriaus vadovas Saulius Bilysperskaitë praneðimà „Gamtinës dujosLietuvai ir Europai“.

Su klimato kaitos atspindþiais ap-linkos komponentuose konferencijosdalyvius supaþindino Geologijos ir ge-ografijos instituto mokslininkai prof. ha-bil. dr. Valentinas Baltrûnas bei doc. dr.Petras Ðinkûnas. Lietuvos karjerø aso-ciacijos prezidentas Skirmantas Skrins-kas perskaitë praneðimà „Racionalusir moksliðkai pagrástas þemës gelmiønaudojimas – saugesnë ir sveikesnëaplinka, nauda visuomenei“. Lietuvoskonferencijos atidaryme Lietuvos kul-tûrà reprezentavo þymioji folkloro atli-këja Veronika Povilionienë, garsiausiasLietuvos saksofonistas Petras Vyð-niauskas bei Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetui atstovavo miðruschoras „Gabija“. Praneðimuose buvonagrinëjamos ávairios aplinkos inþine-rijos temos – nuo aplinkos apsaugos,vandens inþinerijos, energijos pasta-

tams, miesto transporto sistemø, keliøir geleþinkeliø iki geodezijos ir kadast-ro technologijø.

Keliø ir geleþinkeliø sekcijos daly-viai turëjo galimybæ vykti á techniná tu-rà, kurio metu buvo demonstruojamasLietuvos automobiliø keliø eksperimen-tiniø konstrukcijø bandomasis ruoþas.O visi konferencijos dalyviai turëjo nevienà galimybæ susipaþinti su Vilniumibei jo priemiesèiais, buvo organizuotaspeciali ekskursija á Trakus.

Aktyvus ávairiø ðaliø mokslininkø da-lyvavimas konferencijoje, reikli moksli-nio komiteto veikla, grieþta praneðimøatranka ir jø recenzavimas leido pasiektiaukðtà konferencijos moksliná lygá.

Konferencija papildë kiekvieno josdalyvio þiniø bagaþà, dar labiau sustip-rino tarptautiná bendradarbiavimà, su-teikë galimybæ draugiðkai pabendrautiávairiø mokslo srièiø kolegoms.

Pagrindinis konferencijos tikslas –suburti uþsienio ir Lietuvos mokslinin-kus, inþinierius, verslininkus, pramonësir savivaldybiø atstovus konstruktyviambendradarbiavimui – buvo ágyvendin-tas ávairiais aspektais ir jo rezultatø lauk-sime ateityje.

VGTU Aplinkos inþinerijos fakulteto informacija

Tarptautinë konferencija „Aplinkos inþinerija“

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.8, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

mokslas ir gyvenimas 2008 m. nr.8

Documents

mokytojas

mokytoja birut

universit

mokytojas

vu imunologijos

kainos ir

sinteze ir

ypa turint