mokslas ir gyvenimas 2008 m. nr.2

44
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 1 2008 2 Iðminties, Vilniaus pedagoginis universitetas þiniø, humanizmo ugdymo keliu

Upload: mokslas-ir-gyvenimas

Post on 14-Oct-2014

296 views

Category:

Documents


14 download

DESCRIPTION

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

TRANSCRIPT

Page 1: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 1

2008

2

Iðminties,

Vilniaus pedagoginisuniversitetas

þiniø, humanizmougdymo keliu

Page 2: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

D.A.Butautas. Vyskupas J.Tunaitis perpraëjusiø mokslo metø atidarymo iðkilmesrugsëjo pirmàjà VPU pavadino kalviø kal-ve. Ir iðties nuo mokytojo, auklëtojo, pe-dagogo reikðmingai priklauso, ar moks-leiviai, studentai ateityje galës pasiekti gy-venimo aukðtumø ir kartu sugebës iðliktiþmonëmis. Ar valstybë ið tiesø suprantabûsimøjø pedagogø rengimo svarbà irskiria tam pakankamai dëmesio?

Akademikas A.Gaiþutis. VyskupoJ.Tunaièio þodþiai iðties teisingi ir gilûs. Mo-kytojo, auklëtojo arba, kaip dar sakoma,mentoriaus vaidmuo ugdant þmogø yraypatingas. Po tëvø mes patenkame á mo-kytojø rankas – ne inþinieriø, biznieriø, ban-kininkø, advokatø, politikø, bet mokytojø.Jie pamaþël glûdina mûsø sielà, ieðko bû-dø, kaip pasiekti kûno ir sielos dermæ, kaipiðvesti jaunà þmogø á vaiskesnes prasmin-go gyvenimo erdves. Tai sunkus, sudëtin-gas darbas. Tai kûryba þmogiðkumo di-dëjimo kryptimi, o jo visuomet stigo ir, þvel-giant á XXI amþiaus klaidþiojimus, stigs. De-ja, turiu atvirai pasakyti – mûsø valstybëbûsimøjø pedagogø paruoðimo ir jø svar-bos nesupranta arba nenori jos suprasti.Tai skaudþiausias dalykas. Daug deklaruo-jama, taèiau maþai daroma realiø spren-dimø tam, kad socialinis pedagogo pres-tiþas, bûtent socialinis prestiþas nuolat di-dëtø. Todël ir daugelis tëvø nerodo dera-mos pagarbos mokytojams, tiesiog sto-koja jiems atidos ir meilës.

D.A.Butautas. Gerbiamas rektoriau,kaip niekas kitas þinote aukðtojo mokslosubtilumus, tad gal galëtumëte pako-mentuoti, kaip vertinate aukðtojo moksloreformà? Ar ði reforma tëra tik „parodo-moji“, kai politikams tiesiog reikia „pa-dëti paukðèiukà“ ir pasakyti per rinkimus,kad buvo „atlikta aukštojo mokslo refor-ma“? Ar mokamas mokslas nepadidinssocialinës atskirties ir skurdo, nes dalis

Iðminties,

Þurnalisto DainiausA.BUTAUTO pokalbis

su Vilniaus pedagoginiouniversiteto rektorium

akad. Algirdu GAIÞUÈIU

ugdymo keliuþiniø, humanizmo

studentø negalës ápirkti aukðtojo moks-lo studijø, tuo labiau, kad brangsta ir pa-skolø palûkanø norma?

Akademikas A.Gaiþutis. Aukštojomokslo reforma svarbus dalykas. Euro-pos Sàjungos ðaliø universitetø rektoriaijà laiko permanentiniu reiðkiniu. Nuolatvykstanèiu. Mat gyvenant kintanèiame rin-kos pasaulyje reikia bûti budriems: sau-goti akademines tradicijas, tautines ver-tybes ir atsinaujinti, protingai modernëti.Jûs sakote, ar ta reforma nebus „paro-domoji“, „dël paukðèiukø“ ar dar ávynio-jama á vatà. Að bent þiûriu á jà realistiðkai.Reformatoriø yra, buvo ir bus visokiø. Bet

èia svarbiausia – neprarasti saiko ir betkokius pertvarkymus pasverti ávairiais at-þvilgiais – tautos išlikimo, demografijos,aukðtos, elitinës kultûros þidiniø iðsaugo-jimo, ekonomikos augimo ir darbo rinkosreikmiø tenkinimo, globalizacijos gniauþtøir universitetø atvirumo pasauliui ir kt.Karðtakoðiai revoliucionieriai visuomet pa-darydavo aibes klaidø. Jas tekdavo kaipnors lopyti, nes pasidarydavo ir sociali-nës atskirties gyvos þaizdos, ir nuvertintøvertybiø kapinynas, ir sumaitoti protingø,kilniø þmoniø likimai. Tad reformà reikia

ne forsuoti, o judëti devynis kartus pa-matavus kiekvienà þingsná. Dabar perdëmdaug alaso ir ðnekalø. Uolûs universitetøkritikai kaþkodël nesugeba ávertinti ir pa-stebëti to, kas yra gero padaryta mûsøuniversitetuose per Nepriklausomybësmetus. Jie nemato pozityvios patirties, ku-rios dëka mûsø universitetai neatrodo ant-rarûðiai, treèiarûðiai ar beverèiai.

D.A.Butautas. Spaudoje pasirodopranešimø, kad ateityje turëtø labai suma-þëti studentø skaièius. Jau dabar mokyk-lose dël emigracijos pradeda maþëti irmokiniø. Kaip þadate ateityje iðlaikyti VPUesamà studentø skaièiø, kad mokyklose

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Page 3: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 3

netrûktø mokytojø, pedagogø. Tuo labiau,kad pedagogø atlyginimai toli graþu ne-siekia ES vidurkio, o Airijoje vidutinis va-landinis pedagogo atlyginimas beveik sie-kia Lietuvos pedagogo dienos atlyginimà.

Akademikas A.Gaiþutis. Ið tikrøjø ma-þëja gimstamumas, maþëja moksleiviø.Kad mûsø ðalyje yra per daug studentø,dël to neverta nervintis. Jø nëra per daug.Estijoje ir kitose ðalyse studentø nepaly-ginti daugiau. Demokratinëje, pilietinëje þi-niø visuomenëje niekas negali uþdraustijaunimui šviestis, tobulëti, siekti profesiniøaukðtumø. Ir ne nuo universitetø priklau-so paprastø, taèiau svarbiø kasdienybësprofesijø stygius. Tam yra profesinës mo-kyklos, atskiros kolegijos. Be universitetønebûtø visuomenëje ðviesos. Ne veltui sa-koma, kad universitetai yra tautos smege-nys. Mûsø universitetas nedidina studen-tø priëmimo skaièiaus. Ateityje jis natûra-liai, kartoju, natûraliai maþës. Dabar mesorientuojamës ne tik á pedagogø rengimà(nors tai svarbiausia), bet ir edukacijà pla-èiàja ðio þodþio reikðme. T.y. sudëtingà vi-suomenës ðvietimo ir kultûros sferà, ávai-riø ástaigø ir institucijø tinklà. Taip elgiasi irkitø ðaliø panaðaus profilio universitetai.Aiðku, maþi mokytojø atlyginimai, sudë-tingos darbo sàlygos yra nemenkas stab-dys jaunimui renkantis ðià profesijà. Tiks-liau, ne profesijà, o misijà, kuriai reikia darir paðaukimo, ðirdies dosnumo. Dar pridë-siu, dabar pedagogus norëtø rengti konekiekvienas universitetas ir kolegija, kurie ne-turi tam nei tinkamo potencialo, nei tradici-jø, nei perspektyvos iðmanymo. Taèiau mesneuþleisime tos terpës, kuri mums priklau-së deðimtmeèiø deðimtmeèiais.

D.A.Butautas. 2006 m. Ðvietimo irmokslo ministerija darbuotojø atlygini-mams iðmokëjo 4 565 934 mln. litø. Tuotarpu kitoms paslaugoms 6 391 485 mln.litø; 73 902,4 mln. litø skirta einamiesiemsreikalams, ES lëðø ðvietimo sistemoje pa-naudota 77 672,0 mln. litø, o sandoriai dëlmaterialaus ir nematerialaus turto bei finan-siniams ásipareigojimams vykdyti Ðvietimoir mokslo ministerijai kainavo 1 431 480mln. litø. Tuo tarpu pedagogai ið savo var-ganø lëðø apmoka beveik visà pasirengi-mo paskaitoms ir pamokoms procesà, per-ka tam reikalingas medþiagas. Ar tikrai Švie-timo ir mokslo ministerija Jûsø, gerbiamasrektoriau, nuomone, padaro viskà, kad pa-gerintø aukðtojo ir neuniversitetinio moks-lo lygá. Nes bûtent nuo pedagogø motyva-cijos, kaip ir visose ûkio ðakose, priklau-so, kaip kokybiškai atliekamos pareigos.Neteko girdëti, kad, pavyzdþiui, versle va-dybininkas uþ savo lëðas pirktø ámonës sà-skaitas faktûras. Bet juk pedagogo darbasyra daug svarbesnis negu vadybininko,nors jis taip pat reikalingas visuomenei.

Akademikas A.Gaiþutis. Màstant apieJûsø paminëtus skaièius, darosi apmau-

du. Aiðku, ministerija perdëm uþsiima kon-trolieriaus ir reglamentuotojo vaidmeniu.Uoliai nurodinëjama, kà reikia ir ko nerei-kia daryti, kas galima ir ko negalima uni-versitetams. Tai dar senø laikø biurokratiniomàstymo recidyvai. Jie kenkia ir paèios mi-nisterijos autoritetui. Visais galimais bûdaisvertëtø skatinti mokytojus ir aukðtøjø mo-kyklø pedagogus laisvesniam kûrybiðkes-niam darbui, palaikyti jø geras iniciatyvas,projektus ir sukauptà patirtá. Perdëm uo-lus administravimas tik supanèioja rankasir verèia þmones vaikðèioti, vaizdþiai tariant,subintuotomis galvomis. Siekime sudary-ti tokias veiklos sàlygas, kad mokytojui ne-reikëtø rûpintis dël elementariausiø pamo-kai reikalingø dalykø, kad jis neiððvaistytøsavo energijos ir dargi kûrybinës energi-jos smulkmenoms, psichologinëms átam-poms ir trintims. Rytø iðminèius Buda yrapasakæs – visos pasaulio bëdos praside-da nuo maþø tarpusavio trinèiø. Kol val-dþios vyrams labiau rûpës vadybininkai irverslininkai (nors juos reikia gerbti irdþiaugtis jø laimëjimais) ir horizonte busmatyti susigûþusi ir prislëgta mokytojo fi-gûra, tol nieko gera nesitikëk.

D.A.Butautas. Gerbiamas Rektoriau,kiekvienus naujus mokslo metus prade-date Šv. miðiomis, á mokslo metø pradþiosðventæ kvieèiate vyskupà. Kodël?

Akademikas A.Gaiþutis. Mûsø ðven-tëse paprastai lankosi JE kardinolas Aud-rys Juozas Baèkis. Kardinolas yra mûsøuniversiteto Garbës daktaras, jo sveikini-mo þodis pirmakursiams ir dëstytojamsvisuomet buvo ir bus pamokomas, gera-ðirdiškas ir gera linkintis. Kardinolui labairûpi jaunimo ir bûsimøjø edukologø, ðvie-tëjø rengimas. Juoba kad mes iðleidþia-me á mokyklà bûsimuosius religijos isto-rikus, krikðèioniðkosios kultûros jaunuo-sius þinovus – bakalaurus ir magistrus.Kol kas jie dar sunkiai skinasi kelià á mo-kyklà. Dar nepasiekëme, kad pasaulieti-në etika ir krikðèioniðkoji, katalikiðkoji eti-ka, antropologija gerai derëtø po mokyk-los stogu. Èia ir mes ne viskà padarëme.

D.A.Butautas. Kuo artimiausiu metuVPU þada nudþiuginti esamus ir poten-cialius studentus, dëstytojus, ðalies vi-suomenæ?

Akademikas A.Gaiþutis. Mûsø univer-siteto restruktûrizacija – modernëjimo, at-virumo ir atskaitomybës visuomenei, pi-lietinës visuomenës pagrindø stiprinimolinkme – darosi vis ryðkesnë. Ne viskaslygiai gerai pavyksta. Dëstytojai, profesû-ra rodo iniciatyvà kuriant naujas studijøprogramas, gerinant projektinæ aktualiàveiklà, garantuojant studijø ir mokslo vie-novæ kaip universitetø svarbiausià gijà. Pa-grindø pagrindà. Neseniai atvërëme nau-jas Socialinës komunikacijos instituto pa-talpas, atnaujintà Tarptautiniø ryðiø centrà,ákûrëme Socialiniø mokslø fakultetà, ne-

blogai technizuotas vardines auditorijas,ðiek tiek pagerëjusius kai kuriuos bendra-buèius. Aiðku, naujoji studentijos karta, bû-dama smalsi, energinga ir netgi perdëmarogantiðka, daug reikalauja ið mûsø, bettai visai natûralu ir suprantama. Jaunystë-je ir mes buvome karðti, kritiðki, aistringi.Mums susirûpinimà kelia tai, kad mokyk-lose trûksta ávairiø specialybiø, dalykø mo-kytojø – uþsienio kalbø, lituanistikos, in-formatikos, gamtos mokslø. Ðià problemàgalima iðspræsti tik valstybiniu lygmeniu,visapusiðkai keliant, kaip jau minëjau, so-cialiná mokytojo prestiþà visuomenëje. Taibene svarbiausias nûdienos uþdavinys.

D.A.Butautas. Dabar daug kalbamaapie naujàjá Lietuvos Respublikos moks-lo ir studijø ástatymo projektà. Kokia Jûsønuomonë apie toká svarbø dokumentà?

Akademikas A.Gaiþutis. Universitetøakademinë bendruomenë daug tikëjosiið ðio dokumento. Pirmiausia, kad jis ga-rantuotø tikràjà universitetø autonomijà (one popierinæ, deklaratyvià), universitetøgalimybes patiems tvarkyti materialiná irnematerialiná turtà, kad jis esmingai su-stiprintø universitetø studijø ir mokslo fi-nansavimà ir kitus gyvybiðkai svarbius da-lykus. Visa projekto dvasia skirta tik uni-versitetø valdymo pakeitimams. Projek-tas yra þalias ir primena greitpyragá, ið-keptà ðiai progai, ðiam kartui. Akademi-në visuomenë jo neaptarë taip, kaip rei-kia tokius valstybinës reikðmës dalykusaptarti. Viskas buvo daroma „skubos tvar-ka“, tarsi uþ durø jau stovëtø prieðø tan-kai. Tik po rimtø, atsakingø diskusijø iresmingø korekcijø toks ástatymas turëtøpasirodyti. Daþnai þmogiðkieji þaidimai –ar jie bûtø politiniai, ar akademiniai – per-nelyg daug kainuoja. Ir, sukurstæ aistrasbei sujaukæ protus, vël viskà, kas atrodësvarbu, sugràþina á tas paèias vëþes.

D.A.Butautas. Gerbiamas profesoriau,kokià ásivaizduojate Lietuvà po penkiolikos,trisdeðimties metø? Kà norëtumëte palin-këti ðalies gyventojams, pedagogams ir,þinoma, mûsø ðalies ateièiai – jaunimui?

Akademikas A.Gaiþutis. Sunkiausiabûti pranaðu savo namuose. Nesu nei tam-sus pesimistas, nei roþinis optimistas. Norsir vienø, ir kitø reikia. Veikiau melancholi-kas su keliolika optimizmo procentø. Þo-dþiu, toks miðrûnas. Bet þinau – mano të-vynë ne tik þaliøjø ûksmingø miðkø ir þyd-røjø vandenø ðalis, bet proto ir vaizduo-tës, ir didþiø þmogaus galimybiø ðalis. Jo-je mûsø jaunimas patirs daugybæ netikë-tø, gal net keistø atradimø, dþiaugsmo irlaimës akimirkø. O visa kita, kà Jûs ðmaikð-èiai klausiate, galësiu su malonumu Jumskonkretizuoti po tø penkiolikos, trisdeðim-ties metø. Ir mes dar kartà puikiai pasiðne-kuèiuosime prie Vilniaus pedagoginio uni-versiteto iðkiliø kolonø, liepø alëjoje, kuriàtaip mëgsta ðurmuliuojantys studentai...

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 3

Page 4: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

edukologijos2007 m. lapkrièio 29–30 d. Vilniuje bu-

vo surengta XV tarptautinë mokslinë kon-ferencija „Ðvietimo reforma ir mokytojørengimas“. Joje nagrinëta labai svarbiðiuolaikinës edukologijos problema „Ug-dymo kokybë: teorinës ir praktinës di-mensijos“*. Ði konferencija buvo skirta il-gameèio Vilniaus pedagoginio universi-teto dëstytojo, plaèiai þinomo edukologi-jos mokslininko prof. Vlado Rajecko at-minimui. Pagrindiniai mokslinës konferen-cijos organizatoriai – Vilniaus pedagogi-nio universiteto Pedagogikos ir psicho-logijos fakultetas bei Heidelbergo aukð-toji pedagogikos mokykla.

Be Vilniaus ir Heidelbergo aukðtøjø pe-dagoginiø mokyklø dëstytojø, tarptautinëjekonferencijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus,Kauno technologijos, Klaipëdos ir Ðiauliøuniversitetø, Lietuvos kûno kultûros aka-demijos, Smalininkø technologijos ir ver-slo mokyklos dëstytojai ir mokslininkai.

Dviejuose konferencijos plenariniuo-se posëdþiuose ir keturiose jos sekcijo-se per dvi darbo dienas buvo perskaityti46 praneðimai. Po kiekvienos sekcijos uþ-siëmimø vyko dalyviø diskusijos. Su sek-

Nuo

Doc. dr.JonasDAUTARAS

koncepcijos

problemø

kûrimo ikiðiuolaikinës

cijø praneðimuose ir diskusijose nagrinë-tomis problemomis ir keltomis idëjomisbaigiamajame konferencijos posëdyjesekcijø vadovai savo darbo ataskaitosesupaþindino visus konferencijos dalyvius.

Pradedant konferencijà áþanginæ kal-bà pasakë VPU rektorius akad. AlgirdasGaiþutis. Tarptautinës konferencijos da-lyvius pasveikino Apaðtaliðkasis NuncijusJo Ekscelencija arkivyskupas Peteris Ste-ophanas Zurbriggenas, Lietuvos Respub-likos Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûroskomiteto Kultûros pakomiteèio pirminin-kë Dalia Teiðerskytë, Seimo Ðvietimo,mokslo ir kultûros komiteto kultûros narëAudronë Pitrënienë, Lietuvos RespublikosMinistrø Tarybos sekretoriato vedëjaDþiuljeta Þiugþdienë, Lietuvos Respubli-kos Ministro Pirmininko patarëja GiedrëPurvaneckienë, Ðvietimo ir mokslo minis-terijos viceministrë Virginija Bûdienë, Klai-pëdos universiteto prorektorius AntanasLukoðevièius ir kiti garbûs visuomenësveikëjai, ðios konferencijos sveèiai.

Visi konferencijos dalyviai pirmiausiaiðklausë Juozo Þilionio praneðimà „Pro-fesoriaus Vlado Rajecko edukacinë veik-la“. Jame glaustai buvo supaþindinta suilgameèio Vilniaus pedagoginio univer-siteto dëstytojo, profesoriaus Vlado Ra-jecko gyvenimu, pedagogine praktine irmoksline veikla bei moksliniu palikimu

– svarbiausiais pedagogikos problemøtyrinëjimais, teorijos ir metodikos moks-liniais darbais.

Minëdami profesoriaus jubiliejø, kon-ferencijos dalyviai kartu su V.Rajecko ar-timaisiais bei buvusiais Vilniaus pedago-ginio universiteto bei Pedagogikos moks-linio tyrimo instituto bendradarbiais Pe-dagogikos ir psichologijos fakultete iðkil-mingai atidarë vardinæ prof. Vlado Rajec-ko auditorijà. Ðia proga èia buvo atideng-tas profesoriaus bareljefas (aut. VaclovasKrutinis) ir pristatyta prof. Vlado Rajeckogyvenimo, profesinës veiklos ir pedago-gikos moksliniø darbø bei archyviniø do-kumentø paroda. Konferencijos dalyviaisusidomëjæ apþiûrëjo prof. Vlado Rajec-ko auditorijà ir joje eksponuojamà me-dþiagà. Edukologijos katedros vedëjaprof. Marija Barkauskaitë, panaudodamaskaidres, trumpai apþvelgë Vlado Rajec-ko gyvenimo ir veiklos prasmingus ir jau-dinanèius epizodus, neblëstanèiais prisi-minimais apie profesoriø pasidalijo Anta-nina Grabauskienë. Visiems buvo ádomuiðgirsti profesoriaus dukros Violetos Pa-navienës jaudinantá pasakojimà apie sa-vo tëvà. Ji pasidþiaugë graþiu tëvo áamþi-nimu ir išreiðkë dëkingumà universitetuiir viltá, kad ðioje auditorijoje visada busjauèiama profesoriaus dvasia.

Pirmojo plenarinio posëdþio metuskaityti trys pagrindiniai praneðimai.

Jonas Balèius savo praneðime deta-liai aptarë dorovinio asmenybës ugdymofilosofinius pagrindus. Iðkëlæs ir pagrin-dæs pamatinæ tezæ, kad „Dorovinis asme-nybës ugdymas – pamatinë bet kokio pe-dagoginio darbo prieþastis ir tikslas [...]“,daugiausia dëmesio autorius sutelkë á do-rovinio ugdymo problemos prigimtá ir josistorinæ raidà. Konceptualià ðios proble-mos raidà bei sampratà jis lakoniðkai ap-þvelgë nuo pat Europocentrinës kultû-ros visuomenës, pradedant SenovësGraikija ir Sokrato filosofiniais disputais,kuriuose dorovinis auklëjimas buvo vie-nas svarbiausiø klausimø, ypaè pabrëþ-damas mûsø meto kultûros transforma-cijas, jai tapus „vartojimo objektu“. Pre-

*Ugdymo kokybë: teorinës ir praktinës di-mensijos: programa ir tezës: Vilnius, 2007 m.

lapkrièio 29-30 d.: [skirta prof. Vladui Rajeckui

atminti].

Vokietijos irPrancûzijos

ambasados VPUsurengë Vokietijos irPrancûzijos istorijos

vadovëlio I t.pristatymà. Paskaità

„Kaip galimanugalëti praeitá.

Vokietijos irPrancûzijos

pavyzdys“ skaitëþymus prancûzø

politologas prof. dr.Alfredas Grosseris

Vilniaus pedagoginis universitetas: ávykiai, faktai

Atidaryta vardinëprancûzø raðytojø ÞanoPolio Sartre ir Simonos

de Bovuar auditorija. Josiniciatoriai – Uþsienio

kalbø fakulteto dekanasdoc. dr. Algimantas

Martinkënas ir Prancûzøfilologijos katedrosvedëja doc. dr. Rasa

Matonienë

Page 5: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 5

legento nuomone, pastaruoju metu pi-niginiai ir rinkos ekonominiai visuome-nës santykiai „suprekina“ ir þmogausdvasià. Tai kuria realià prielaidà formuo-tis hedonistinei (èia ir toliau ðie þodþiaiparyðkinti paties praneðimo autoriaus –J.D.) visuomenei, transformuojanèiai irþmonijos kuriamà kultûrà, kurià autoriusávardija kaip sex-shop-show kultûrà. Prieðios kultûros skleidimo visuomenëjepastaruoju metu daug prisideda groþi-në literatûra, dramaturgija, kinas, televi-zija, spauda, nes ji tampa jø objektø. To-kia kultûra paremtà visuomenæ prancû-zai vadina kondamnistine, nes ji nuverti-na þmogaus dvasingumà. Ðià kultûrà pri-paþástanti ir praktikuojanti visuomenë yrapasmerkta þlugti. Kovoti prieð tokià kul-tûrà, ypaè jos skatinamà þmoniø agre-syvumà ir amoralumà, neretai tampa be-jëgë ir pedagogika, ir kriminalistika. Tambûtinos konstruktyvios pertvarkos.

Antràjá praneðimà „Pagrindiniai moky-mo studijø Vokietijoje aspektai“ plenari-niame konferencijos posëdyje skaitë Ger-das Bodo von Carlsburgas. Jame jis ap-tarë keletà problemø. Tarp jø – naujos stu-dijavimo ir mokymosi visà gyvenimà kul-tûros sukûrimo; esminiø mokymosi tiks-lø (saviorganizacijos, savosios atsakomy-bës, savæs ávertinimo) identifikavimo ir nu-statymo; geresniø sàlygø ir pasiûlymømokykloms sudarymo besimokanèiøjøkûrybiðkumui skatinti, mokymosi porei-kiams tenkinti, socialinei diskriminacijaiðalinti, mokyklø árangai gerinti; optimaliødarbo sàlygø sukûrimo (geriau sutvarky-ti patalpas, ásigyti kompiuteriø ir naujostechninës árangos, nepriekaiðtingai orga-nizuoti mokyklos bibliotekos veiklà); de-ramo mokyklos aprûpinimo specialistais(psichologais, terapeutais ir dietologais)ir jø profesionalo lygio këlimo bei naujosfinansavimo sistemos diegimo; mokymo-si visà gyvenimà aukðto lygio uþtikrinimo(didelës mokyklø autonomijos garantijø,moderniø vadybos koncepcijø taikymo,privalomø tikslø aiðkaus iðdëstymo mo-kytojø ir mokyklos vadovybës pasiraðo-mose sutartyse ir kt.). Autorius taip pat

aptarë kai kuriuos mokytojø profesiniorengimo klausimus, daugiausia dëmesiokreipdamas á naujø raidos tendencijø irrekomendacijø analizæ, kaip labai per-spektyvià veiklos kryptá.

Treèiasis pirmojo plenarinio posëdþiopraneðimas, kurá skaitë Rimantas Þelvys,buvo skirtas mûsø ðalies visuomenës ne-pasitenkinimo aukðtuoju mokslu ir aukð-tojo mokslo reforma analizei. Autorius pa-þymëjo, kad dabartinæ aukštojo mokslo re-formà Lietuvoje daug lemia visuomenësnepasitenkinimas aukðtojo mokslo bûkle.Jo esmæ sudaro tai, kad studentai yra ne-patenkinti studijø kokybe, o dëstytojai –studentø pasirengimu studijoms, visuome-në nepatenkinta lëta aukðtøjø mokyklø per-tvarka, o akademinë bendruomenë – ne-pakankama valdþios institucijø parama.Bëda ta, kad kritikuoti viskà, kas susijæ suaukðtuoju mokslu, jau tampa mada. Pre-legentas atskleidë studentø ir akademiniøbendruomeniø bei ðalies visuomenës ne-pasitenkinimo esmæ. Jis pabrëþë, kad pas-taruoju metu ðis nepasitenkinimo jausmasLietuvoje tampa nuolatiniu ir neatsiejamuakademinës veiklos palydovu. Praneðimoautoriaus nuomone, nepasitenkinimasaukðtuoju mokslu ir reformø siûlymais mû-sø ðalyje iðliks tol, kol visuomenës sàmo-në susitaikys su ávykusia aukðtojo moksloparadigmø kaita.

Antrojo plenarinio posëdþio tema„Profesoriaus Vlado Rajecko mokslinis-pedagoginis palikimas ir ugdymo per-spektyvos“. Èia perskaityti 3 praneðimai.Elvyda Martiðauskienë nagrinëjo temà„Ugdomojo mokymo retrospektyva ir da-bartis (V.Rajecko „Ugdomojo mokymo“ir konstruktyvizmo paralelës)“, Loreta Þa-deikaitë ir Elena Motiejûnienë aptarë ug-dymo turinio atnaujinimà dabartinëmissàlygomis ir ðios veiklos iððûkius bei per-spektyvas, Audronë Dumèienë nagrinë-jo studentø rengimo(-osi) pedagogineiraiðkai ypatumus.

Po praneðimø prisiminimais apiemoksliná bendradarbiavimà su prof. V.Ra-jecku pasidalijo Juozas Uzdila, RimantasKontvainas, Audronë Dumèienë. Plena-

riniams posëdþiams pasibaigus, tarptau-tinës konferencijos dalyviams buvo pa-ruoðtas renginys „Gyvoji pedagogika“,kuriame dalyvavo Vilniaus Þemynos gim-nazijos (direktorë Aldona Ðventickienë)pedagogai ir moksleiviai, surengta nuo-taikinga vakaronë ir VPU dainø ir ðokiøansamblio „Ðviesa“ (vadovë Jolanta Ki-sielytë-Sadauskienë) koncertas.

Antràjà dienà tarptautinës mokslinëskonferencijos darbas vyko keturiose sek-cijose. Pirmojoje sekcijoje „Ugdymo pa-radigmø kaita ðiuolaikinëje visuomenëje“perskaityti 9 praneðimai. Jø tematika irproblematika labai plati. Romanas Vasi-liauskas nagrinëjo pedagogø mokymoproblemas ir pedagogikos dalyko vietàjø rengimo programose, Ramutë Bruzge-levièienë aiðkino ugdymo paradigmø kai-tà, kaip unikalø Lietuvos ðvietimo istori-jos XX–XXI a. reiðkiná, Helmutas Wehrasnagrinëjo mokiniø smurto prevencijosmokykloje ir uþ jos ribø problemas, Pal-mira Peèiuliauskienë aptarë kompiuteri-zuotø metodø, padedanèiø geriau per-teikti þinias, svarbà pradedanèiøjø moky-tojø edukacinëje praktikoje, Sigita Mont-vilaitë, Rasa Barauskienë, Vitolda SofijaGlebuvienë ir Aldona Lucija Tarasonie-në aiðkino mentorystës svarbos peda-gogø rengimo procese problemas, Gied-rë Rugevièiûtë kalbëjo apie Lietuvos ben-drojo lavinimo mokyklø katalikø tikybosmokymo programas ir jø kaitos tenden-cijas, Marytë Gaigalienë aptarë Jaunimomokyklø veiksmingumo tyrimo rezulta-tus, Auðra Þemgulienë ir Sigita Montvi-laitë, remdamosi R.Grigo socialinës átam-pos laukø teorija, analizavo pradinio mo-kymo kokybës klausimus ir mokytojørengimo situacijà, Loreta Statauskienësavo praneðime atskleidë mokymosi ga-limybiø pasirinkimà bendrojo lavinimomokykloje, papasakojo apie naujas pro-gramas ir jø diegimo patirtá.

Antroje sekcijoje „Kultûrø dialogas irvertybiø transformacijos “ perskaityti 7praneðimai. Jø tematika plati.

Surengtaviduriniømokyklø mokslodiena universite-te. SveèiavosiUtenos apskritiesmoksleiviai.Nuotraukoje – jøvieðnagë Gamtosmokslø fakultetooranþerijoje

Nukelta á 25 p.

Page 6: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Nevieniðassu savo idëjomis ir

darbaisAtsitiktinai suþinojau apie paskelbtà

Europos Bendrijos komisijos konkursà„Go West“. Apsvarstæs ir ávertinæs savo ga-limybes, iðdrásau paraðyti laiðkà á Oksfor-do universitetà (Didþioji Britanija) A.Juciomokyklos ðalininkui ir gerbëjui prof. IanuiP.Grantui ir pasiûliau pateikti Europos Ben-drijos konkursui savo projektà. Jis buvoteigiamai ávertintas. Ir 1993 m. buvau pa-kviestas vykdyti projektà Oksfordo univer-sitete pas prof. I.P.Grantà. Kûriau reliaty-vistinës trikdþiø teorijos versijos sukininæir kampinæ metodikas. Atlikto tyrimo rezul-tatais susidomëjo viena ryðkiausiø pa-saulyje atomo fizikos þvaigþdþiø profesorëið Vanderbilto universiteto (JAV) prof.Ch.Freose Fischer. Oksfordo universite-

NevieniðasProf. Gediminas GAIGALAS

Atkûrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybæ ir atsivërussienai, nemaþa mokslininkø galëjo iðvykti á tarptautines

konferencijas, ásitraukti á tà sûkurá, kuriame sukosi artimossrities pasaulio mokslo asmenybës. Jau pirmose dalyvautose

tarptautinëse konferencijose Lenkijoje (Torunë) ir Austrijoje(Insbrukas) pajutau, kad ðis sûkurys nenumaldomai mane

traukia, verèia màstyti, daug ir atkakliai dirbti.

su savo idëjomis irdarbais

tà pakeitë staþuotë JAV, kur gauti ádomûsrezultatai sudarë prielaidas sukurti ateity-je ypaè efektyvø sukininiø ir kampiniø ko-eficientø analizës metodà sudëtingiemsatomams ir jonams tirti. Vëliau Laisvaja-me Briuselio universitete (Belgija) pasprof. M.R.Godefroidà plëtota savo sukur-ta ƒ elektronø sluoksniø metodika. Atlie-kant šiuos mokslinius tyrimus, atsitiktinaibuvo pastebëta, kad, taikant Brilliueno te-oremà atomams ir jonams, kuriø konfigû-racijose yra atviri ƒ sluoksniai, kai kuriaisatvejais gaunami matriciniai elektrostati-nës sàveikos elementai lygûs nuliui. Ko-dël taip atsitinka, ðiuolaikinë atomo teori-ja negali paaiðkinti, taèiau pats faktas ne-

formalioje atomo teorijos mokslininkø gru-pëje sukëlë susidomëjimà. Ðá mokslináklausimà vis dar bandoma spræsti.

1995 m. dirbau Vanderbilto universi-tete. Kartu su áþymiàja mokslininke prof.Ch. Freose Fischer parengiau tarptauti-ná projektà, kurá finansavo National Scien-ce Foundation (Nacionalinis mokslo fon-das) (JAV). Kasmet po tris mënesius te-ko vizituoti Vanderbilto universitetà. Rei-këjo suktis naujoviø karuselëje, augti kar-tu su savo karta, neatsilikti nuo pasauli-

nio masto asmenybiømokslo srityje.

1999–2000 m. bu-vau pakviestas vykdytiVokietijos fizikø draugi-jos finansuotos moks-linës temos „TheorieRelativistischer Effektein der Chemie und Phy-sik Schwerer Elemen-te“ Kaselio universitete.Teko dirbti su prof. ha-bil. dr. Fricke ir prof. ha-bil. dr. S.Fritzsche. Taibuvo ádomus intensy-viø tyrimø metas. Nau-jà ðimtmetá sutikau jausu svariais moksliniaislaimëjimais: sukurtaefektyvi atomo teorijos

Praëjusio amþiaus pabaigos moksliniaityrimai byloja, kad sukurta metodika ir pro-graminë áranga sudaro prielaidas gauti di-delio tikslumo atomø ir jonø energetináspektrà, elektronø ðuolio metu iðspindu-liuotø elektromagnetiniø bangø ilgius, os-ciliatoriø stiprumus, ðuoliø tikimybes, su-þadintø lygmenø gyvavimo trukmes, nei-giamø jonø giminingumus, izotopiná po-slinká bei kitas atomo charakteristikas. Re-miantis pasiûlytomis naujovëmis buvo pa-rašyta keletas programø, kurios naudojaðiuolaikinës sparèiai besiplëtojanèios kom-piuterinës technikos privalumus, pirmiau-sia paraleliná bei simboliná programavimà.Taigi per tà laikotarpá buvo sukurtos meto-dikos, kuriø realizavimas leido parašytikompiuteriø programas, neturinèias ana-logø pasaulyje ir leidþianèias gauti labaididelio tikslumo teorinius rezultatus. Šiosprogramos naudojamos ne tik Lietuvoje,bet ir daugelyje garsiausiø pasaulio uni-versitetø, taip pat ir iðkiliøjø profesoriøI.P.Granto ir Ch. Freose Fischer mokslinë-se grupëse. Pasiekti moksliniai rezultataibuvo apibendrinti habilitaciniame darbe.Taip baigësi pirmasis mano mokslinio dar-bo etapas, kuris buvo glaudþiai susijæs suVilniaus universiteto Teorinës fizikos ir ast-ronomijos institutu ir jo direktoriumi prof.akademiku Zenonu Roku Rudziku, kuris,kai dar buvau studentas, átraukë á moksli-nius tyrimus ir padëjo þengti pirmuosiusmokslinio tyrimo darbo þingsnius.

Pirmosios ilgalaikës mokslinës iðvykosðá ðimtmetá vël susietos su Kaselio univer-sitetu ir su prof. habil. dr. S.Fritzsche moks-line grupe. 2002, 2004 m. (gauta Deut-scher Akademischer Austauschdienst(DAAD) stipendija) ir 2005 m. pradëtos kur-ti naujos programos bei pradëti didelës ap-imties atomø ir jonø hipersmulkiosiosstruktûros skaièiavimai, dalytasi patirtimiseminaruose, konsultuoti magistrantai irdoktorantai. Šiø vizitø metu atlikti moksli-niai tyrimai bei projektai paskatino kurti sa-vo mokslinëje grupëje kompiuteriná spie-èiø (klasterá), kuriuo bûtø galima atlikti itinsudëtingus skaièiavimus. Paprastai tokiekompiuteriniai spieèiai leidþia greièiau ið-spræsti uþdavinius, kurie paprastam kom-piuteriui arba neáveikiami, arba reikalauja

sukininiø ir kampiniø kintamøjø atþvilgiuintegravimo metodika, kuri suteikia nau-jai teorijai esminiø privalumø prieð iki tolegzistavusias tradicines metodikas.

6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Su prof. Ch.Freose Fischer.2005 metai

Su prof. ClemensuC.J.Roothannu (deðinëje) ir

prof. akademiku Z.R.Rudziku.2003 metai

Pro

f. M

.R.G

OD

EFR

OID

O n

uotr.

Page 7: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 7

pernelyg daug laiko. Tokie prietaisai nau-dojami daugelyje srièiø – klimato mode-liavimo, sudëtingø cheminiø junginiø mo-deliø kûrimo, kosminiø trajektorijø skaièia-vimo ir kitiems uþdaviniams spræsti. 2004m. pabaigoje toks árenginys – vienas pir-møjø Lietuvos fizikos mokslo institucijose– atsirado VPU Bendrosios fizikos katedro-je. Jis pradëjo ðiø árenginiø naudojimo te-orinës atomo fizikos srityje etapà Lietuvoje.Spieèius taip pat naudojamas ir prof. A.Au-dzijonio vadovaujamoje mokslinëje grupë-je, kuri atlieka SbSI tipo kristalø juostinëssandaros bei optiniø savybiø paraelektrinëjeir feroelektrinëje fazëje teorinius tyrimus.

Dirbant ávairiose grupëse ir atliekantnaujus mokslinius tyrimus, likimas daþnaisuvesdavo su anksèiau kartu dirbusiaisiškiliais uþsienio profesoriais. Tipiškas pa-vyzdys, kai 2005 m. prof. Ch. Freose Fis-cher pakvietë atvykti dirbti á JAV Atomi-nës fizikos skyriø NIST (National Instituteof Standards and Technology) ir èia vyk-domoje mokslinëje programoje atlikti lem-tingas populiariausios pasaulyje atomosrities kompiuterinës GRASP (GeneralPurpose Relativistic Atomic Structure Pro-gram) programos modifikacijas. Jauanksèiau pastebëta, jog viena geriausiøpasaulyje atominiø skaièiavimø progra-mø GRASP kai kada duoda abejotino tiks-lumo rezultatus. Buvo neaišku – ar tai pro-gramos paketo klaida, ar metodikos trû-kumas. Dël to atomo fizikos þymiausi pa-saulio mokslininkai buvo pasidalinæ á dvitarpusavyje diskutuojanèias grupes, o pa-ti problema ðmaikðtaujant buvo vadina-ma „amþiaus problema“. JAV Atominësfizikos skyriuje NIST – prestiþinëje moks-lo institucijoje (kurioje per pastaruosiusaðtuonerius metus trims èia dirbusiemsmokslininkams buvo suteiktos Nobeliopremijos) per trijø mënesiø staþuotæ pa-sisekë sëkmingai iðspræsti „amþiaus pro-blemà“ – iðsiaiðkinti GRASP programosabejotinø rezultatø prieþastis, jas pašalintiir parengti mokslinæ publikacijà, kuriojepasaulio fizikos bendruomenë informuo-

kai staþuodamas Kaselio universitete Vo-kietijoje gabus kolega ið Kinijos raðë dok-toratà prof. S.Fritzsche mokslinëje grupë-je, kurioje ir að tuo metu dirbau. Tada pir-mà kartà susipaþinau su Kinijos mokslinin-kø fizikos srities laimëjimais, kurie tuo me-tu bendrame pasaulinio mokslo kontekstenebuvo išskirtiniai. Patarimais bei konkre-èiais moksliniais darbais nemaþai prisidë-jau prie prof. dr. Chenzhongo Dongo sëk-mingo mokslinio darbo. Mokslinius tyrimuskolega ið Kinijos sëkmingai baigë 2001 m.ir Kaselio universitete apgynë daktaro di-sertacijà. Gráþæs á gimtajá Lanzhou NorthwestNormal universitetà, jaunasis mokslø dak-taras subûrë jaunø mokslininkø kolektyvà,dirbantá atomo teorijos srityje.

Kai 2003 m. gavæs DAAD stipendijà bu-vau pakviestas atlikti bendrus moksliniustyrimus su Kaselio universiteto mokslinin-kais, ten radau dirbantá ir prof. dr. Chenz-hongà Dongà. Buvau maloniai nustebin-tas Chenzhongo Dongo moksliniais laimë-jimais ir jo kvalifikacija. Pirmojo susitikimometu jis ið manæs daugiau sëmësi þiniø, oðá kartà jis jau buvo labai ádomus savo sri-ties kvalifikuotas specialistas. Kilo mintis uþ-megzti glaudesnius mokslinius ryðius tarpmoksliniø grupiø, dirbanèiø Vilniaus peda-goginiame universitete ir Lanzhou Nort-hwest Normal universitete. Ši mintis mannuolat nedavë ramybës, taèiau jà ágyven-dinti pavyko tik praëjusiø metø pavasará, kaibuvau pakviestas á Kinijà. Pirmà kartà ar-èiau susipaþinau su Kinijos kultûra, jos þmo-nëmis. Iðskirtinë kinø savybë – darbðtumasatsispindëjo tiek universiteto studentø, tiekdëstytojø veikloje. Nustebau suþinojæs, kadprof. dr. Chenzhongo Dongo grupës ma-gistrantai ir doktorantai studijas pradeda8.00 val. ryto ir baigia 22.30 val. vakaro (pietøpertrauka nuo 12.00 iki 14.30 ir vakarienës– nuo 18.00 iki 19.00 val.). Dar labiau nu-stebau, kai suþinojau, kad šis darbo grafi-kas galioja ir savaitgaliais.

Vizito metu atlikau bendrus moksliniustyrimus prof. dr. Chenzhongo Dongo gru-pëje. Be to, dirbau pedagoginá darbà: skai-

nio tyrimo darbà. Baigiamøjø magistro dar-bø kokybæ árodo ir tai, kad darbas vertina-mas puikiai tik tuo atveju, jeigu magistran-tas yra parengæs ir išspausdinæs bent vie-nà moksliná straipsná moksliniame þurna-le, kuris yra áraðytas á Mokslinës informa-cijos instituto (ISI) sàraðà. Tai galëtø taptipuikiu pavyzdþiu mûsø studentams ir jau-niesiems mokslininkams.

Bendradarbiaujant su uþsienio atomofizikos mokslininkais, ne kartà pasitaikë ga-limybë dirbti uþsienyje. Vis dëlto traukë të-vynë. Svetur norëjosi tik iðbandyti savo jë-gas, turëti savàjà niðà atomo teorijos moks-lininkø pasaulinëje bendruomenëje, taèiauvisada troðkau turëti savo kelià tëvynëje, pa-likti savo ánaðà jos moksle ir perduoti su-kauptas þinias bei mokslinius ryšius jauni-mui. Dþiaugiuosi Berlyno technikos univer-siteto (Vokietija) auklëtinio Oliverio Scharfoapginta disertacija, kurio konsultantu bu-vau, bei vaisingu bendradarbiavimu su Þir-mûnø gimnazijos moksleiviais, panorusiaisartimai susipaþinti su atomo fizikos tyrimais,akademiko Adolfo Jucio mokykla bei ðiuo-laikinëmis technologijomis. Ðie moksleiviai2004 m. Lietuvos Respublikos jaunøjømokslininkø konferencijoje pelnë treèiàjà,o 2005 metais – pirmàjà vietà. Nacionali-nëje Europos Sàjungos XVII jaunøjø moks-lininkø konferencijoje (2005 metais Mask-voje) iškovojo laureato diplomus.

Nesijauèiu vieniðas su savo idëjomisir darbais: jais domisi ne vienas jaunasmokslininkas, jaunimas.

èiau paskaitas studentams, dalyvavau ma-gistriniø darbø gynimo komisijoje, moks-liniuose seminaruose, supaþindinau kole-gas su Lietuvoje atliekamais atomo teori-jos moksliniais darbais. Studentø paren-gimas ðiame universitete yra tikrai koky-biðkas. Baigæ magistrantûros studijas, stu-dentai yra visiškai pasirengæ dirbti moksli-

jama, kaip reikiataisyti GRASPprogramos pa-ketà. Tai suvieni-jo tarpusavyjenesutarianèiasdvi mokslininkøgrupes.

Jau seniaiatliekame ben-drus moksliniustyrimus su kole-gomis iš Kinijos.Paþintis su prof.dr. ChenzhonguDongu uþsimez-gë dar 1999 m.,

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 7

Su prof. I.P.Grantu (deðinëje). 2007 metai

Pro

f. M

.R.G

OD

EFR

OID

O n

uotr.

Su prof. Chenzhongu Dongu.2007 metai

Page 8: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Apie skaitmeniná pasaulá ir jokûrëjus

Knyga ir raðtas yra mûsø proto, mûsøcivilizacijos proverþis, atvëræs kelià tam, kàdabar ir regime – neátikëtinà technologijørevoliucijà. Esu tos revoliucijos Lietuvojeliudininkas ir dalyvis nuo pat 1987 metø,kai ant mano darbo stalo atsirado pirma-sis kompiuteris Apple IIe. Ir nors visadaman buvo þinomos naujausios kompiute-rinës ir komunikacinës naujovës, – paþan-gos greitis bei daugialypiðkumas ir dabarstulbina. Ðiandien su iPhone kalbuosi te-lefonu, klausausi muzikos, fotografuoju,þiûriu videofilmus ið You Tube portalo, skai-tau laikraðèius internete, gaunu ir siunèiulaiðkus per SMS ir elektroniná paðtà, nusi-statau kelionës marðrutà ir esu juo veda-mas palydovo ir geoinformacinës siste-mos, gaunu orø prognozes ir birþø kur-sus ir dar daug kà. Jei kas mane bûtø pa-klausæs apie technologijø perspektyvastais 1987 metais, mano vaizduotë vargiai átokià tolybæ bûtø nuskridusi.

Apsišvietusiems nûdienos Lietuvosgyventojams nebereikia aiðkinti, kas yramultimedija, kurià po truputá ima stumtivadinamoji virtuali erdvë su visais þmo-gaus pojûèiais – lytëjimu, regëjimu, gir-dëjimu ir netolimoje ateityje net su uosle.Multimedija su jai bûdingu integruotutekstu, vaizdu, video, balsu ir muzika ta-po nauja raðto ir knygos revoliucija mo-kymesi, mokyme, versle, kasdieniame gy-venime ir apskritai þmoniø kultûroje.

Multimedija natûraliai paskatino visaslituanistikos mokslus plëtojanèias institu-cijas ar atskirus þmones griebtis jos tei-kiamø galimybiø. O jø riba, kaip aiðkëja,

Doc. dr. Eugenijus JOVAIÐA

Iðtisus du deðimtmeèius nuolatgirdëjau: argi galima lyginti normalià

knygà su ta elektronine?Negalima ir nereikia.

skaitmeniniame pasaulyje

dar ir dabar nesuvokta. Matyt, ji vis tols irtols, kol gyva þmogaus mintis. Bet šian-dien jau turime tai, kas rodo mûsø kartosrimtà poþiûrá á lituanistiná paveldà: skait-meniname kilnojamàjá ir nekilnojamàjá pa-veldà, kuriame lituanistines sistemas tin-kluose, á interneto erdvæ keliame ávairiau-siø srièiø mokymo ir mokymosi turiná. Sa-vo vietà skaitmeniniame pasaulyje uþëmëistorijos mokslams skirti elektroniniai lei-diniai bei interneto prieigos, ir, manau, þur-nalo skaitytojams gali bûti ádomu, kas jaupasiekta. Juo labiau, kad informacijos jû-roje surasti tà informacijà, pasirodo, nërataip paprasta. Ir ðtai malonus ir dësnin-gas paradoksas – „Mokslo ir gyvenimo“puslapiai, dëkui redakcijai, tapo ta jung-timi, kuri reiðkia: nëra jokios prieðprieðostarp tradicinës knygos ir kompiuterio. Yrapuikiausiai vienas kità papildantys ir kiek-vieno svarbà iðryškinantys civilizacijos pa-siekimai – tradicinë plunksna ir ðiuolaiki-në klaviatûra.

Multimedijos daugialypiðkumas dik-tuoja kolektyviná darbà, nes èia reikia ávai-riø srièiø kûrëjø – turinio, kompiuterinësgrafikos specialistø, programuotojø, di-zaineriø, vaizdo ir garso operatoriø. Ir vi-sø ðiø kûrëjø mintys turi bûti suvienytosvieninteliam tikslui – pasirinktà temà pa-rodyti vaizdþiai, prieinamai, lakoniðkai, oabipusá bendravimà padaryti paprastà irestetiškà. Ðtai jau deðimt metø toks kûry-biðkø þmoniø kolektyvas yra susitelkæs lei-dykloje „Elektroninës leidybos namai“,kuriai vadovauja Kristijonas Mazûras.2007 m. vasario 6-àjà leidykloje buvo pa-minëtas 10 metø veiklos jubiliejus. Perpraëjusius metus teko dirbti su visu bûriutalentingiausiø dailininkø, ið kuriø noriuiðskirti Alicijà Makovskà (pagrindinë „Lie-tuvos iki Mindaugo“, „Gimtosios istorijos“dailininkë ir dizainerë), Laurà Leðèinskai-tæ, Mindaugà Pleskà ir Dþiugintà Lukðytæ(„Ádomiosios Lietuvos istorijos“ dailinin-kai, animatoriai ir dizaineriai). Ypatingos

pagarbos nusipelno talentingo progra-muotojo, vaizdo ir garso operatoriaus Arû-no Gudinavièiaus darbas. Jis kûrë ir pro-gramavo visas istoriniø leidiniø sistemas,þaidimus, uþduotis ir visa tai, be ko multi-medija nebûtø multimedija. Tikras atra-dimas buvo Lietuvos nacionalinio dramosteatro aktoriaus Rimanto Bagdzevièiausdarbas. Jo profesionalus taktas, akcentøpojûtis ir átaiga tapo tikru „Ádomiosios is-torijos“ ádomumo raktu.

Daugiaterpëje sistemoje naujai iðkylair turinio specialistø darbas. Nelabaimëgstame skaityti ilgus kompiuteriniustekstus. Sësdami prie kompiuterio, oypaè rinkdamiesi mokomàjà priemonæ,mes laukiame gyvø vaizdø. Tad istorijosprofesoriams iðkilo lakoniðko, taèiau kar-tu ir gilaus teksto iððûkis. Didþiulis istori-kø kolektyvas (visuose istoriniuose pro-jektuose dalyvavo penkiasdeðimt keturiistorikai, meno istorikai, kultûros ir visuo-menës veikëjai), atrodo, sëkmingai ávei-kë trumpo teksto „baubà“. Dësninga, ma-tyt, ir tai, kad multimedijos projektuosedalyvavo plati bendruomenë ið Vilniauspedagoginio universiteto, Vilniaus dailësakademijos, Vilniaus universiteto, KaunoVytauto Didþiojo universiteto, M.Romeriouniversiteto, Ðiauliø pedagoginio univer-siteto, Istorijos instituto, ið Pilietinës visuo-menës instituto. Neturëdamas galimybësišvardyti visø tekstø autoriø, paminësiuLietuvos visuomenei þinomiausius – Ar-vydas Anuðauskas, Adomas Butrimas, Al-dona Gaigalaitë, Artûras Grickevièius,Arûnas Gumuliauskas, Algirdas Jakub-èionis, Rimantas Jankauskas, Rûta Jano-nienë, Arvydas Juozaitis, Zigmantas Kiau-pa, Jûratë Kiaupienë, Albinas Kuncevi-èius, Libertas Klimka, Antanas Kulakaus-kas, Darius Kuolys, Mykolas Michelber-tas, Romualdas Ozolas, EdmundasRimša, Juozas Skirius, Valdemaras Ðimë-nas, Vytautas Urbanavièius, Irena Valiko-nytë, Ilona Vaðkevièiûtë.

Lietuvos istorija

Page 9: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 9

Lietuvos prieðistorës sklaida

Per praëjusius deðimtá metø buvo su-kurta 14 darbø net ið penkiø kompiute-riø taikymo istorijoje srièiø. Baltø prieðis-torei skirti du darbai – „Þvilgsnis á „Auk-so amþiø“. Baltai pirmaisiais amþiais poKristaus“ (1998) ir „Lietuva iki Mindau-go“ (1999, 2003).

Pirmajame darbe, remiantis Dauglau-

kio bendruomenës tyrinëjimu, nagrinëja-mi I–III a. po Kr. baltø visuomenës istori-jos klausimai, akcentuojamas baltø gen-èiø pasiekto kultûros lygio, gamybos irvisuomeniniø santykiø bendrumas su li-kusiuoju Europos „barbarø“ pasauliu.Multimedijos technologijos panaudotoskuriant interaktyvius I–V a. Lietuvos lai-dojimo paminklø ir Dauglaukio kapinynoþemëlapius, sukuriant dvimatæ animaci-

jà, kuri vaizdþiai aiðkina savità baltø lai-dojimo paprotá – mirusiøjø orientavimàgarbinamø dangaus ðviesuliø kryptimis.Atskira vieta skirta baltø paveldui popu-liarinti: skaitytojas gali perþiûrëti I–III a. bal-tø visuomenës papuoðalus ið Dauglau-kio kapinyno, perþiûrëti archeologiniamstyrinëjimams skirtà vaizdo siuþetà, klau-sytis lietuviø liaudies dainø.

Lietuviø, anglø, lenkø ir rusø kalbomisiðleistas darbas „Lietuva iki Mindaugo“ yraskirtas Lietuvos prieðistorei. Trijose daly-se – gyventojai, darbai, kultûra – nagrinë-jami reikðmingi senøjø Lietuvos autochto-nø, pirmøjø indoeuropieèiø ir baltø gyve-nimo aspektai visose trijose prieðistorësepochose nuo seniausiø laikø iki XIII a. pra-dþios. Naujosios technologijos labai iðplë-

të moksliniø tyrimø rezultatø perteikimo ga-limybes. Naudojant dvimatæ animacijà vi-zualizuoti tokie reiškiniai, kaip Viurmo le-dynmeèio traukimasis ið Rytø Baltijos re-giono, Baltijos jûros raida, Mënulio fazësir jø ávardijimai lietuviø liaudies folklore, me-zolito laikotarpio moters ið Donkalnio vei-do rekonstrukcija, baltø laidojimo papro-èiai, baltø pasaulio modelis ir kita.

Nukelta á 28 p.

Page 10: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Beinoravos ûkininkø sûnus, Ðiauliøgimnazijos 1933 m. abiturientas, studi-javæs pedagogikà Vytauto Didþiojo uni-versiteto Humanitariniø mokslø fakulte-te, 1940 m. garsaus pedagogo Jono Va-balo-Gudaièio pakviestas á Vilniaus uni-versiteto Pedagogikos katedrà, profeso-riaus Jono Lauþiko prikalbintas keletà vë-lesniøjø metø dirbæs Vilniaus pedago-giniame institute Pedagogikos fakultetodekanu, iš šiø pareigø 1948 m. paðalin-tas be teisës dirbti mokyklose, keletà de-ðimtmeèiø klaidþiojæs po ávairias ðvieti-mo ástaigas, sulaukæs garbingo amþiausJonas Minginas apsigyveno Prienø ra-jone, Veiveriuose. Ir èia jis raðë, kaip patssako, viso savo neramaus ir sunkaus gy-venimo kûriná – knygà, kurià galima pa-lyginti su kukliu paminklu Lietuvos pra-diniam ugdymui.

Kai ðià iðvadà pasakëme devynias-deðimt penktuosius einanèiam mokyto-jui, nuðvito jo veidas, pradþiugo jau sil-

VPU leidykla išleido Jono Mingino istorinæ edukologijos studijà „Edukacinë komisijair Lietuvos pradþios mokykla“, kurioje autorius pristato XVIII a. Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtijos saulëlydþio Edukacinës komisijos veiklos laikotarpá ir keletà pradþiosmokyklø, mokytojø seminarijø kûrimo vëlesniais dešimtmeèiais peripetijø.

Mokytojas prievieðkelioJuozas

SKOMSKIS

pnai tematanèios þmogaus akys, ir se-nolis ëmë deklamuoti Horacijø. Skaitë il-gai. Su ákvëpimu. Tol, kol já sustabdëmepailsëti. Paskui mes suþinosime, kad ta-da ten, Ðiauliø gimnazijoje, lotynø kal-bos mokë Anatolijus Herlitas – nuosta-bus pedagogas, kultûringas, inteligen-tiðkas, tolerantiðkas, reiklus sau ir kitiemsþmogus. Deja, dël savo reiklumo moks-lui pasmerktas ir gyvenimà baigë karofronte amerikieèiø bomboneðiams griau-nant Drezdenà. Taèiau mokytojo ðviesair pavyzdys auklëtiniui iðlikæ iki ðiol. Jispripaþásta, jog tai buvo ir vienas motyvøimtis ugdymo istorinës studijos. Jos ið-vadose tyrëjas raðo, kad „Edukacinëskomisijos laikotarpiu (1773–1781) Lietu-vos Didþioji Kunigaikðtystë suðvito gra-þiomis dvasinës kultûros, intelekto spal-vomis, kurias teikë neregëtas ðvietimoinstitucijø augimas ir jø ugdomosios veik-los ávairumas. Komisijos veikla á Lietu-vos ðvietimo istorijà áneðë daug pasau-lietinës ir demokratinës ideologijos ele-mentø, vertingos pradinio mokymo irauklëjimo pedagogikos, praktinio veiki-mo metodikos patarimø“. Tuo laiku pra-dëti rengti ir mokytojai: aušo aukštojomokslo ugdymo specialistø rytas. Apietai mes padiskutuosime ðiek tiek vëliau.

Dabar pastebësime vien tai, jog kuk-

lioje Jono Mingino Veiveriø pakelës tro-boje beveik vietos nëra, kur nebûtø pri-krauta rankraðèiø, senøjø leidiniø, spau-dos. Sako, já tebedomina valstybës ðvie-timo sistemos raida, kûrëjø, istorijos as-menybës. Ðtai šeimininkas iðtraukia sto-rus aplankus, kuriuose surinkta medþia-ga apie poetà, akademinio luomo naráAdomà Mickevièiø Lietuvoje ir uþsieny-je; sako, norëtø ir Vytautà Didájá nuo dan-gaus nukelti á þemæ; ið purvo iðtraukti Jo-

Keli þodþiaiapie Rièardo

Bartkevièiaustapybà

Akad. Algirdas GAIÞUTIS

Rièardo Bartkevièiaus tapyba seniaisulaukë pripaþinimo ir jo talento gerbë-jø pagiriamøjø þodþiø. Tai vienas ádo-miausiø dailininkø ekspresionistø, kuriostiliø ir tapymo manierà lengvai atskirsi.Man atrodo, kad dabar dailininkas pa-

Page 11: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 11

gailà. Þiûrëdamas á netoliese stovinèiusVeiveriø gimnazijos rûmus, stebisi, ko-dël ji pasirinko Tomo Þilinsko vardà – tau-tieèio, èionykðtës istorinës mokytojø se-minarijos auklëtinio, lietuviðkosios spau-dos draudimo metais išleidusio, gaila,rusiðkà vadovëlá...

O apie mûsø analizuojamà istorinæ pe-dagoginës minties studijà jos autorius, su-laukæs naujo VPU leidyklos egzemplio-riaus, kalba gan skeptiðkai: dabar daugkà kitaip raðytø, kai kuriuos klausimus gi-liau analizuotø, galbût ir iðvadas formu-luotø kitaip – dràsiau, aiðkiau. Pripaþásta,jog knygai apie toká reikðmingà Lietuvailaikotarpá stinga mokslinio tyrimo moty-vacijos, tvirtesniø ðaltiniø. Taèiau, mûsønuomone, trûkumai nepaneigia studijosreikðmës bei praktinës jos naudos mûsødienø mokyklai. Kol kas apie „Edukaci-nës komisijos ir Lietuvos pradþios mokyk-los“ pasirodymà Veiveriuose teþinojo tikvienas Jono Mingino kaimynas. Taèiaumes tokios retenybës autoriø atradomeprie bièiulio karsto...

Mokytojø luomo ði savotiðka mokymopriemonë dar nepasiekusi. Manome, jogtai laikina. Nes juk negali likti nepastebëtiknygos skyriai, kuriuose, be kita ko, ana-lizuojamos XVIII a. Vilniaus vyskupo IgnoMasalskio „Instrukcijos parapinëms mo-kykloms“ nuostatos – dorinio auklëjimo,áspëjimø, pabarimø, bausmiø, pagyrimø,paskatinimø, premijø programos; fizinislavinimas, bûdai jëgai kaupti ir grûdinti;intelektinis lavinimas. Pagaliau átaigiai ap-raðomas praktinis mokymas – apie þe-mës matavimà ir kaimiðkà statybà; moks-lai apie amatus, malûnus, lentpjûves, lai-vus, indus ir kitus dalykus; apie kaimo,miesteliø prekybà; apie þemës ûká ir dar-þininkystæ. Ko vertas G.Piramovièiaus mo-ralës mokslas, iðdëstytas jo Elemento-riaus aðtuoniose pamokose – apie vaikøpareigas tëvams; apie vaikø pareigas ge-

rai mokytis ir pratintis dirbti; apie mokiniopareigas mokytojui; kaip mokiniui elgtissu savo mokslo draugais ir artimaisiais;mylëti tiesà, bjaurëtis neteisybe; kaip jau-nuolis turi elgtis; bûk santûrus, saugokisgirtavimo; pareigos Dievui. Visa tai vadin-ta paproèiais. Ir neprarado aktualumo pra-dþios mokyklai ðimtmeèiais.

O Edukacinës komisijos nuostatø vie-nas punktas iðreikðtas taip: „Mokytojai,pradëdami kiekvienà mokslà ir kiekvienàjo dalá, aiðkiai pasakys savo mokiniams,kuo tas mokslas jø gyvenime bus nau-dingas. Baigdamas dëstyti kursà, tà patdar pakartos“. Ši citata daro Edukacinëskomisijos mokyklà mums tokià artimà irsuprantamà , – liudija Jonas Minginas.Juolab mes kartu su knygos autoriumi ke-tiname paskelbti ir intriguojantá klausimà– ar ið tiesø Lietuvos mokytojø kalvës –Vilniaus pedagoginio universiteto – gimi-mo metai – 1935-ieji?.. O gal tai atsitikoprieð du ðimtmeèius?

Hipotezë, kurios ateitimimokytojas tiki

Jau knygos pradþioje, aptardamasEdukacinës komisijos reformas, autoriusteigia, jog „pedagoginiams kadrams pa-rengti buvo ákurtos specialios seminari-jos: apygardinëms ir paapygardinëmsmokykloms mokytojus rengë seminari-ja, esanti Vilniaus universitete, o parapi-nëms mokykloms – specialiai ákurta se-minarija Vilniuje“.

Specialiame skyriuje „Mokytojø rengi-mas parapinëms mokykloms“ autorius,remdamasis M.Balinskio atsiminimais, pa-teikia kità XIX a. pradþios faktà: „Vilniuje uni-versiteto rektorius J.Sniadeckis planavo ati-daryti institutà parapiniams mokytojamsrengti“. Ar toks institutas buvo ásteigtas, þi-niø trûksta. Taèiau autorius, raðydamas apiemokytojø rengimo seminarijas, kurios ðal-tiniuose dar vadintos ir institutais, dësto:

„1818 m. rugpjûèio 21 d. carui patvirtinusVilniaus mokytojø seminarijos ásteigimo do-kumentà, ðvietimo ministras kunigaikðtisAleksandras Golycinas siunèia kuratoriuiásakymo kopijà, patvirtintà projektà ir eta-tus. Taip pat davë nurodymus seminarijaifinansuoti ir išspausdino ástatymà dël se-minarijos ásteigimo prie

lengva nutolo nuo tradicinës realistinësdailës, kuriai rûpëjo ir rûpi imitacinis pra-das, sutelkta daiktø ir situacijø vaizduo-sena. Dailininkui tapo ypaè svarbûs plas-tiniai tapybos ieðkojimai, formø kalba.Palyginæs ávairius tapybos ant drobës ardideliø kartono lakðtø kûrinius, negali ne-pastebëti, kaip keitësi dailininko stilius,siuþeto ir abstrakcijos santykis. Jo tapy-boje siuþetu tampa bet kas – gamtos im-presijos, daiktai, patekæ á dailininko aki-ratá, ávairios bûsenos ir iðgyvenimai, ap-linkos detalës, kurios vienaip ar kitaipcharakterizuoja mûsø laikotarpá.

Rièardo Bartkevièiaus tapybos siuþe-tai paprasti ir máslingi, netikëti ir arogan-tiški, keisti ir daugiaprasmiški. Tai savo-tiškos uþuominos regimojo ir vidaus, ið-

gyvenimø ir nuojautø pasaulio. Já valdodaugybë impulsø ir dailininko intelektopolinkis á abstrakcijà, paveikslo vidinëstvarkos ir harmoningumo jausmas. Irpats dailininkas yra sakæs, kad jam yrasvarbios idëjos, taèiau uþ viskà svarbiau– plastiniai dalykai, ieðkojimai ir atradi-mai, jie koreguoja paèias idëjas.

Neágudusiam þiûrovui Rièardo Bart-kevièiaus tapyba gali pasirodyti lapida-rinë, valdoma þaismës ir ironijos, dargiautoironijos. Jo tapybos darbams bûdin-gi laisvi teptuko mostai, ádomus, netikë-tas uþpildytos erdvës ir neuþpildytos de-rinys, raiðkus spalvinis dëmiø iðdësty-mas, mokëjimas supjudyti kontrastingasspalvas taip, kad atsivertø jø apnuogin-tas gylis ir jëga, nepakartojama spalvø

energetika. Taèiau uþuominos nelygiosuþuominoms. Kai kurios ið jø atveria su-dëtingà dailininko vidaus pasaulá, kuriambûdinga ne tik ironija ir ðelmystë, bet irvieniðumo bei dramø nuojauta. Ekspre-syvûs, ekspromtiðki vaizdai slepia ir ap-nuogina toli graþu ne paprastà psicho-loginá turiná.

Rièardas Bartkevièius sako: paveiks-las turi bûti ðventë akims ir sielai. Taèiaupridursime: ta ðventë pareikalauja ið dai-lininko didelës kainos – nuolatinio kûry-bos alkio, nerimo ir nervinës átampos.Jos þymes gali pagauti jo tapyboje, turi-ningoje ir paveikioje, modernioje ir emo-cingoje.

Vilniaus uni-versiteto“.

Kai JonoMingino paklausëme, kuo dar galëtø mo-tyvuoti ðiuos istorinius aukðtojo pedago-ginio mokslo pradmenø teiginius,pašnekovas atsakë, jog Edukacinës ko-misijos ðvietimo reformos, mokytojø se-minarijø, ypaè pirmosios, ásteigtos 1775m. balandþio 1 d. Vilniaus vyskupo IgnoMasalskio ir veikusios penkerius metus,pagaliau po keturiø deðimtmeèiø atkur-tos jau minëtos 1818 m. egzistavimas,programos, likimai yra vertintini kaip tra-dicija, mintis ir aukðtosios mokyklos ðak-nø prielaidos. Taèiau neabejoja, kad vi-sa tai dar reikëtø pagrásti dokumentais.Mokytojas þada tai iðsamiau nagrinëti ki-tame savo darbe – apie akademinio luo-mo veiklà po Edukacinës komisijos. Ma-tant senolio energijà bei ryþtà, jo planaisgalima tikëti.

Page 12: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Atrodo, teisûs buvo Antikos iðminèiai,ant Delfø ðventyklos durø iðkëlæ ðûká „Pa-þink save patá“, kuris aktualus ir ðiø laikøþmogui. Net yra mananèiø, jog XXI a. ap-skritai turëtø bûti þiniø apie þmogø am-þiumi. Taèiau kokiø? A.Paplausko-Ramû-no nuomone, „paþiûrø skirtumas daþnaiiðplaukia ne ið klaidos, o ið tiesos turtin-gumo” (1996, p. 38). Problema ta, kad,nors ávairiø srièiø mokslas pasiekë svai-ginanèiø aukštumø, akivaizdu, jog þmo-gaus bûties iðtakø jis nepasiekia, nespastarosios pranoksta mokslinio paþini-mo ribas, todël bandoma jungti mokslàir tikëjimà, kuris plataus diapazonomokslininkams (þr. J.Grigas, 2004) vi-siškai suprantamas. Kaip pasakytø L.Pa-steras: „Mûsø ainiai nuoðirdþiai pasi-juoks ið ðiuolaikiniø mokslininkø mate-rialistø kvailumo. Kuo labiau tyrinëjugamtà, tuo labiau mane stulbina nepri-lygstami Kûrëjo darbai” (þr. Ð.Amonað-vilis, 2004, p. 28). Suprantama, toks po-þiûris artimas mokslininkams, áþvelgian-tiems antgamtinæ tikrovæ (V.Franklis,1990; A.Paðkus, 2002; L.Jovaiða, 2001;Ð.Amonaðvilis, 2004). Kitaip mano siau-resnio profilio, ypaè gamtos mokslø ty-rinëtojai. Pasak G.F.Woodso (þr. Rodge-ris, 2000), daþnai nuomoniø konfliktai ky-la, kai naudojami tie patys tyrimo meto-dai, siekiant skirtingø iðvadø. Ypaè taisvarbu aiðkinantis dalykus, grindþiamusskirtinga pasaulëþiûra. Todël ugdymas,kaip pagalba þmogui skleisti savo ga-

lias, daþnai atsiduria nuomoniø kryþke-lëse, nes tiek paties þmogaus pastan-gos, tiek ugdytojø rûpestis asmens ga-liø sklaida daug priklauso nuo to, kaipsuvokiama þmogaus sandara, tai yra ko-kios dimensijos iðskiriamos, kaip regi-mas jø funkcionavimas.

Ugdymo istorijos šaknys gilios. An-tai dar Sokratas teigë, kad pasaulio ne-galima paþinti tik pojûèiais ir protu, o rei-kia gilintis á savo vidaus pasaulá, ir nuro-dë bûtinà suaugusiø þmoniø pagalbà,vadinamàjà majeutikà (gr. maieutikos –pribuvëja). Svarbu pastebëti, kad jos at-spirties taðkas – vis naujai pedagogikosistorijoje pulsuojantis dialogas, Sokratosietas ne su praktine nauda, o su tiesa,kuria turëtø patikëti ugdytinis, nes patsjà atrastø. Èia svarbûs keli momentai.Viena, ugdymas pirmuèiausia siejamassu vertybëmis, kurios yra visuotinës, neþmoniø nustatytos, nes, autoriaus nuo-mone, þmonës ið ávairiø vietø negalëjosusirinkti á vienà vietà ir susitarti dël jø.Antra, pats ugdytinis ðias vertybes turine tik atrasti, bet ir jomis patikëti. Treèia,þmogaus ugdymas koncentruojamas

apie tiesà. Tad akivaizdu, kad Antikos lai-kø iðmintis jau pajëgë aprëpti esmingusugdymo aspektus, apimanèius tikslus,turiná, metodus, ir grásti ugdymà nema-terialiais dalykais.

Krikðèioniðkas poþiûris á þmogø iš es-mës keitë jo sandaros sampratà, iðryðki-no dvasinæ dimensijà, laiduojanèià þmo-gui asmens bûtá, ágalinanèià autentiðkussantykius, bei atskleidë jos genezæ, taippat funkcionavimo plotmæ, nes þmoguskaip asmuo suprantamas ne atsietai nuokûno, o tik kaip valdantis visas savo ga-lias. Jau Pauliaus laiðkuose keliama idë-ja, kad dvasiðka yra tai, kam daro átakàDievo dvasia, o nedvasingumà gali su-ponuoti ir protas bei valia, atitolæ nuo Kû-rëjo (Sheldrake, 1992, p. 34).

Taèiau mokslo ir tikëjimo integracijanepasiekë reikiamo lygio, o mokslo plë-totë, pradedant scholastika, vis didinaprieðprieðà tarp dvasios ir materijos, vë-

Dvasingumo

Prof. habil. dr.Elvyda MARTIÐAUSKIENË

Svarbiausias dabarties rûpestis, kaipmokslo ir kultûros laimëjimus susieti suþmoniðkumo átvirtinimu, nes, regis, kuo

daugiau mokslas atskleidþia visatospaslapèiø, tuo labiau ryðkëja þmogausnepajëgumas jomis tinkamai naudotis

globaliu ir individualiu mastu. ugdymokryþkelës

Vilniaus pedagoginis universitetas: ávykiai, faktai

FTF doktorantas MariusFranckevièius Rygos

pasaulinëje studentøoptikos ir komunikaciniøtechnologijø konferenci-

joje skaitë praneðimà„Skystakristaliniø

dendrimerø taikymasnanofotonikoje“, kuris

buvo pripaþintasgeriausiu

Page 13: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 13

liau tarp mokslo ir tikëjimo, kol materia-lizmo ar pragmatizmo apologetai ban-do þmogø suvokti vien materijos rëmuo-se, áþvelgdami tik fizinæ ir psichinæ as-mens dimensijas ar bent su jomis sie-dami ugdymà. Dvasingumui linkstamapriskirti tai, kas netelpa á materialumo rë-mus, kitaip sakant, dvasingumas su-prantamas kaip priešprieša materialu-mui, ávairiai já interpretuojant.

Ðiuo poþiûriu pirmiausia dvasingu-mas aptinkamas þmogaus vidaus pa-saulyje. Mat á já patenka ir psichiniai, irdvasiniai reiðkiniai, kuriø negalima pri-skirti materijai. Todël net vienai filosofi-nei srovei (pvz., egzistencializmui) pri-klausantys mokslininkai gali iðsiskirti sa-vo poþiûriais á þmogaus sandarà, áþvelg-dami jos dvasinæ dimensijà (K.Jasper-sas, N.Berdiajevas, M.Buberis) ar balan-suodami tik psichikos lygmenyje (M.Hei-degeris, J.Sartre‘as). Keistai atrodo irmaterialistinës pakraipos mokslininkø at-sargumas vartojant dvasios sàvokà dëljos numanomø sàsajø su religija, tuo tar-pu asmens kategorija, nors sukurta pa-gal Ðventosios Trejybës analogà, jau ne-kelia panaðiø asociacijø ir taip áaugo áteorinæ ir empirinæ praktikà, kad kitaipþmogus ir nesuprantamas.

Nekeliant tikslo nuosekliai atskleistidvasios, o kartu ir dvasingumo fenomenoraidà, vis dëlto verta aptarti bent svarbiau-sius ypatumus, dël kuriø jis skirtingø pa-saulëþiûrø (materialistinës ir krikðèionið-kos) atstovams tampa akivaizdþia þmo-gaus bûties dalimi, aptinkama fenomeno-loginiais tyrimais, o kartu ir labai svarbiaáþvalga ugdymo teorijai ir praktikai.

Kaip pastebi M.S.Kaganas (1985),materialistinës filosofijos atstovas, tikdvasios sàvoka fokusuoja visuminá þmo-gaus psichinës veiklos vaizdà, nes sà-monë, protas, màstymas, intelektas ro-do tik dalinius pastarosios ypatumus, ku-

rie negali bûti siejami su kita pamatinekategorija – materija, turinèia panaðø api-bendrinimo lygá. Be to, autorius nurodo,kad þmogaus dvasinis aktyvumas lai-duoja jo veiklos efektyvumà per paþinti-niø, tikrovës pertvarkymo, vertybinio ap-màstymo ir bendravimo aspektø vieno-væ ir yra bûdingas tik þmonëms. Atskiraiakcentuojamas màstymo dvikryptiðku-mas – á iðoriná pasaulá ir save. Taèiau, kadsavæs paþinimas taptø savimone, „inte-lektinë veikla turi virðyti gnoseologinesribas, sujungdama paþinimà su vertybi-niu apmàstymu to, kas paþástama, – iriðoriniu pasauliu, ir paèiu sàmonës turë-toju” (p. 95), kartu vertybinë sàmonëtampa þmogaus psichikos emocinio ak-tyvumo forma. M.S.Kaganas, aptarda-mas þmogiško bendravimo ypatumus,atskleidþia, jog jie kyla iš bendros veik-los viršbiologinio ryðio, tai yra dviejø sub-jektø santykio, reiðkiamo meile, draugið-kumu, kuris savo ruoþtu yra dvilypis, su-jungiantis abu dalyvius, be to, suponuo-jantis dvasinius poreikius, grindþiamusasmens laisve, V.F.Hëgelio þodþiais, dva-sios substancija. Taip materialistinë filo-sofija prieina prie iðvados, kad dvasin-gumas – „þmogaus kaip subjekto atri-butas“ (ten pat, p. 102).

Taigi matyti, kad materialistinës min-ties atstovai dvasingumà saisto su þmo-gaus kaip asmens veikimu, visuminiu re-alybës suvokimu, áþvelgimu iðgyvenimø,siejamø su refleksyvia sàmonës funkci-ja, nurodo vertybinës sàmonës virðgno-seologines ar subjektø santykiø virðbio-logines funkcijas, bet neaiðkina dvasiniøreiðkiniø genezës, o apsiriboja veiksmøar elgesio apraiðkø konstatavimu.

Tokie samprotavimai kreipia mintá átai, kad þmogus kaip asmuo atlieka funk-cijas, pranokstanèias psichines galias,bet ir toliau paliekamas ðioje plotmëje,kad, nors ir suprantant, jog dvasinës ga-

lios persmelkia visà veiklà, ir toliau josaptariamos atskirø apraiðkø lygmenyje.Todël vieni autoriai daugiau iðskiria vie-nus, kiti kitus dvasingumo ypatumus, tuotarpu dvasingumo ugdymas lieka gei-dþiamu, bet neapibrëþtu reiðkiniu.

Krikðèioniðkoje sampratoje iðskiria-ma dvasinë, psichinë ir fizinë þmogausdimensijos, iðryðkinami jø ypatumai ir tar-pusavio sàryðis. Pastebëtina, kad, kaipir materialistinës krypties filosofai, K.Woj-tyùa (1997) þmogaus kaip asmens san-darà rodo per veiklà, nes dvasiðkumodëka veiksmas ne tik atskleidþia þmo-gaus vienovæ, bet ir realiai jà kuria. Ta-èiau „turimas omenyje ne tik dvasiðku-mas kaip grupë apraiðkø, determinuo-janèiø veikianèio asmens transcenden-cijà, bet ðiø visø apraiðkø realus ðaltinis– þmogaus bûties dvasinis pradas”, ku-ris reiškiasi „veiksnumu ir atsakomybe,apsisprendimu ir sàþine, laisve ir ryðiusu tiesa” (p. 234). Tad asmuo suvokia-mas ir kaip substanciali bûtis, ir kaip sub-jektas. O dvasinës prigimties galiomis lai-komas protas, paþintinëje funkcijoje ið-reiðkiantis dinaminá ryðá su tiesa, ir valia,apsisprendimo funkcijoje ákûnijanti lais-væ bei laisvës priklausomybæ nuo tiesos.Be to, protas ir valia „þymi dvasiðkumàrealia ir substancialia prasme“ (p. 235).Ðiame diskurse atskirai paþymëtinas sà-þinës, kaip verèiø sferoje tiesos siekian-èio proto pastangõs, vaidmuo, nes jospaskirtis yra padaryti, kad „veiksmas pri-klausytø nuo paþintos tiesos” (p. 205),kartu ir laisvës transcendencija taptø mo-raline transcendencija. Tokiu bûdu sàþi-në sudaro prielaidas save realizuoti tie-sos, kuri, pasak K.Wojtyùos, yra asmenstranscendencijos ðaltinis bei þmogausdvasiðkumo centras, pagrindu ir kartu at-skleidþia asmens savirealizacijos veiks-mø ontologines ir aksiologines iðtakas.Pastarosios, o ir visas þmogaus dvasi-

2007 m.birþeláuniversite-to stadionepasirodëtrisdeðim-tiesþongliruo-tojøvëliavomisgrupë iðItalijosCava deiTirreni(Salerno)miesto

2007 m.geguþæsurengtaantrojiuniversitetosportoolimpiada.Pirmojiávyko 2006m. geguþës11 d.

Page 14: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

nis gyvenimas „telkiasi ir pulsuoja apietiesà, gërá ir groþá“ (p. 204), vadinamà-sias transcendentalijas, savitu bûdu ið-skleidþianèias ontologinæ tiesà, daugiau-sia aptinkamà sàþinëje. Pastebëtina, kadempirinë dvasingumo raiðka patiriamaišgyvenimu, sukuriamu sàmonës reflek-syviàja funkcija, kuri atveria autentiðkàpriëjimà prie þmogaus dvasiðkumo, okartu ir savæs kaip gero ar blogo visumi-nio ir empiriðko patyrimo.

Taigi krikðèioniðka samprata atsklei-dþia þmogaus dvasiná potencialumà, kurálemia antgamtinis dvasinis pradas, iðryð-këjantis laisve ir tiesa (dvasinëmis galio-mis), paþintinëje bei apsisprendimo fazë-je tvarkanèiose visà asmens veikimà ir lai-duojanèiose sàþine grindþiamà transcen-decijà, patvirtinamà evangelijos þodþiais:„Ir tiesa jus padarys laisvus“ (Jn 8, 32).

Pavirðutiniðkai þvelgiant á krikðèionið-kà ir materialistinæ dvasingumo sampra-tas, jos atrodo gana panaðios, taèiau ski-riasi metodologinëmis prieigomis, iš es-mës svarbiomis ugdymui, nes kitoje per-spektyvoje áprasmina ugdymà, kitaipcentruoja ugdytojo ir ugdytinio veiklà.Ðiø sampratø ávairialypë pynë þenklinapostmodernaus pasaulio, kuris grindþia-mas materialumo, þinojimo, reliatyvumo,jëgos ir kt. postulatais, dangstomais de-mokratijos ðûkiais, humanizmo idëjomis,bet neuþkertanèiais kelio godumo, sek-so, neteisybës klestëjimui, dvasingumosampratos paieðkas.

Akivaizdu, kad postmodernus pasau-lis daugiausia dvasingumà laiko anti-humaniðkø santykiø prieðprieða, kurievis daþniau tampa teoriniø ir empiriniøsvarstymø objektu. Vieni (A.Rodgeris,2000) dvasingumo sklaidà linkæ sieti supaþinimu; kiti su intelektualumu (P.Palme-ris) (þr. I.Yobas, 1995), kaip transcenden-tiniu þmogaus ir tiesos sielos susitikimu;treti su asmenybës tobulëjimu (D.Adshe-adas, 2000), ketvirti su religinio turinioeliminavimu ið dvasingumo sampratosar net pasaulietinio tikëjimo kûrimu(S.Lairdas, 1995), kad bûtø iðsaugomademokratija tarp skirtingà tikëjimà iðpa-þástanèiø þmoniø; penkti, prieðingai, ti-këjimo iðkëlimu, ieðkant bûdø, kaip já pri-artinti prie kitø konfesijø supratimo armistinio ekumeninio patyrimo (I.Yobas,1995), ðeðti su krikðèioniðka samprata,stiprinanèia gyvenimo pagrindus (P.Shel-drake‘as, 1999), septinti su visø þmogauspajëgø sàlyèiu su visa kûrinija (D.Adshe-adas, 2000) ir t.t.

Esant tokiai dvasingumo sampratøávairovei, svarbu argumentuotai pasirinktipriimtinà variantà, kad bûtø galima nu-matyti dvasingumo ugdymo strategijas.

Pakankamo pagrindo ir neprieðtarin-gumo principai leidþia pirmumà teikti

krikðèioniðkai dvasingumo sampratai,grindþiamai tokiomis tezëmis:

dvasingumo (spiritualitos) terminaskilæs ið graikiðko pneumatikos (siela ) ver-timo á lotynø kalbà (V a.);

krikðèioniðkos dvasingumo sam-pratos kelias vingiuotas, bet visuometsusietas su dvasiniu pradu, Kûrëjo þen-klu þmoguje;

dvasinis pradas reiðkiasi transcen-dencija ir laiduoja þmogui asmens (sub-jekto) rangà;

transcendencija sudaro sàlygasasmens laisvei, tai yra galiai nepriklau-syti nuo iðoriniø aplinkybiø, o prigimtinëgalia paþinti tiesà, suvokiamà sàþinësbalsu, duoda kryptá þmoniðkam trans-cendencijos realizavimui;

prigimtinë (bûties) tiesa skleidþiasitranscendentalijomis (tiesa, gëriu, groþiu),kurios sudaro galimybes su visa raiðkospilnatve paþinti tikrovæ, iðlaikant jos pra-smines sàsajas su ontologine tiesa;

dvasingumas nëra iðimtinai susi-jæs tik su krikðèionybe (nors jo brandþiosformos ðias sàsajas rodo), taip pat nëraabsoliuèiø ar dogmatiniø principø rinki-nys, o siekia surasti þmogaus augimopaslaptá (greièiau principà), leidþianèiàasmeniui sujungti vidiná gyvenimà su pa-tirtimi (O.P.Sheldrake‘as, 1992);

empirinæ raiðkà dvasingumas ágau-na per iðgyvenimus, sukeliamus sàmonës.

Taigi, apibendrinant ávairius poþiû-rius, dvasingumu laikytini autentiðki as-mens santykiai su pasauliu, kurie su mei-le, tiesa, gëriu, groþiu persmelkia visà bû-tá ir nusidriekia Kûrëjo link.

Taip suprantant dvasingumà, ryðkë-ja, á kà daugiausia reiktø kreipti dëmesá,siekiant pagelbëti jam skleistis. Kryþke-liø apmàstymams daug. Visø pirma ver-ta atsigræþti á pamatines. Jei asmuo trans-cendencijos dëka turi galiø apsispræsti,K.Wojtyùos þodþiais, save turëti ir savevaldyti, tai metodologinë dvasingumougdymo prielaida – þadinimas mokinioautentiðkø santykiø su paþástama tikro-ve, kitaip sakant, skatinimas noro sava-rankiðkai ásijungti á veiklà. Tokia nuosta-ta numato pedagoginá veikimà, kurio at-spirties pozicija – pedagogo poþiûris ádvasinæ bûtá. Tik aiðkiai suvokiant savobei mokiniø, kaip asmenø, tapsmo gali-mybes, ámanoma kurti ðiuolaikiná mo-kymo lygá atitinkanèias ugdymo strate-gijas, diferencijuoti ugdymo tikslus, prie-mones ir metodus, paþangos ir pasieki-mø vertinimà, palankios aplinkos kûrimàir kt. Kitais þodþiais, tik áþvelgdamas pa-matinius þmogaus bûties parametrus,pedagogas gali adekvaèiai prisidëti priejø sklaidos. Dvasiná tapsmà lengvai ið-kreipia kai kuriø metodø, nors ir moder-niø, taikymas, nesiejant jø su prigimti-

niø galiø funkcionavimu, o tenkinantis tikdalykiniø rezultatø siekiu. Pastebëta, kadkuo mokinys geriau supranta savo kaipasmens funkcijas ir turi galimybiø jas re-alizuoti, tuo jo veikla efektyvesnë. Todëlmokytojui reikia nuolat suvokti, ne tik komoko, bet ir kaip bei ypaè kodël moko,nes mokymasis laikomas labai svarbia,tiksliau, svarbiausia, ðiuolaikinës peda-gogikos funkcija, daugiausia atliepian-èia Þiniø amþiaus iððûkius, taèiau jos tin-kama realizacija neatskiriama nuo atsi-rëmimo á dvasinæ bûtá.

Antra, autentiðki santykiai su paþás-tama tikrove, kurios dalis yra ir pats pa-þástantysis, áprasminami tiesos áþvalgo-mis. Skirtingai nuo mokslo þiniø, kuriospateikiamos mokiniui ið iðorinio pasau-lio, ontologinë tiesa, kaip galimybë pa-þástamus dalykus sujungti su teisingu jønaudojimu, randasi ið vidaus (prigimti-në galia). Pedagogas (ugdytojas) savoir kitø elgesio ar veiklos pavyzdþiais, me-niniais vaizdais, tiesioginiais pozityviaisvertinimais, uþuominomis numato tikprielaidas, kad ugdytinis, remdamasisjau turimomis patirtimis, tiesos, gërio,groþio gijomis persmelktø paþástamà tik-rovæ, kitaip sakant, asmeniðkai áprasmin-tø jà. Tai autentiðkiausia, o kartu ir subti-liausia pedagoginës sàveikos dalis, išky-lanti kaip viso ugdymo proceso atstoja-moji, apimanti buitinius, meninius, visuo-meninius, religinius, tautinius ir kt. iðgy-venimus. Todël nereikðmingø smulkme-nø ugdyme nebûna, nes jos telkiasi dva-sinëje plotmëje ir negali þinoti, kada beikokiu rakursu išsilies.

Treèia, postmodernus pasaulis, visaisvarpais skambindamas apie asmens lais-væ, ne tik išbalansuoja tiesos ir laisvës sà-sajas, bet, sureliatyvindamas tiesà, griau-na jos pamatus. Tuomet dvasingumopuoselëtojai, jausdami ðio fenomeno sty-giø, bet neuþèiuopdami jo iðtakø, sureikð-mina ar pakilumo iðgyvenimus, ar religi-jos vaidmená, ar atskiras dorovines verty-bes, ar susitarimo dël ugdymo vertybiøbûtinumà. Taèiau tokie pasirinkimai ne-gali laiduoti visaverèio dvasinio tapsmo,nes atmetami ryšiai su ontologine tiesa,kaip þmonijà vienijanèia gija, pranokstan-èia laiko ir erdvës matmenis.

Ketvirta, kuriant ðvietimo politikà, nu-matant dvasinio ugdymo strategijas,daþnai nelengva apibrëþti dvasingumoturiná. Èia vertëtø dar kartà priminti, kadontologinë tiesa skleidþiasi paþástamostikrovës tiesa, reiðkiama mokslo ir tikëji-mo lygiu, gëriu, groþiu. Taèiau minimostranscendentalijos siejasi ne dalies ir vi-sumos, o bendrybës ir konkretybës ry-ðiais (B.Bitinas, 2000, p. 84), nes „bû-ties vertybës nesudaro hierarchijos. Kiek-viena ið jø tiek pat vertinga kaip ir kita, ir

Page 15: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 15

Iki pat mûsø dienø „Europos men-talitetas“ liko „kurèias“ baltø subciviliza-cijos istorijai, jos paveldui. Kodël taip at-sitiko? Kodël ðimtus ir net tûkstanèiusmetø Europos centro paðonëje egzis-tavusi, unikalumu iðsiskyrusi kultûra li-ko pamirðta? „Uþmarðties“ aiðkinimuierdvës pakanka. Gal taip atsitiko kad irdël tos prieþasties, jog tai, kas buvo la-biau universalizuoto, perdirbto ir komu-nikabilui atviresnio pavidalo, buvo leng-viau ir „sugeriama“? Urbanizacija visatai lengvino, o archaiðkumo skrupulin-gas saugojimas toká suartëjimà sunki-no. Neatmeskime ir to, jog seniesiemslietuviams árëþta „paganus“ þyme buvosuinteresuota tais laikais (nepaisydamaskelbiamo Dievo) ginklais barðkinusikrikðèionybë ir apaštaliðkàjà misijà pri-siëmæ artimiausi mûsø protëviø kaimy-nai. Tai buvo jëgos, sudariusios tvirtà se-nuosius lietuvius nuo Europos (ir josmentaliteto) blokuojantá kordonà.

Uþmarðtin nuëjusiø protëviø gyven-senos dramatizmo, jø jausenos išsa-mesnë pagava gali mums daugiau pa-sakyti apie vidines tautos galias ir ne-galias, apie jos pasionariðkuosius iðtek-lius nei formalus, skrupulingas istoriniøávykiø ir jø scenose veikusiø asmenybiøbei politiniø jëgø iðrikiavimas. Gal iðtiestie nuolatiniai likimo ar istorijos vyksmokirèiai, o ir tas „moderniøjø“ laikø vosneabsoliutus nesiskaitymas su eiliniuþmogumi, pavertë já anarchistiniu indi-vidualistu, suformavo jo nenorà kiðtis net

ten, kur tiesiog privalu dël jo paties, juo-lab dël jo vaikø ateities? Gal ir pats ben-druomeniðkumas dabar vis labiau su-prantamas tik per grynai pragmatiniø,utilitariniø reikmiø tenkinimà, pamirštantsakralinius dalykus? O be jø neiðven-giamai ima irti ne tik atskiros tautos, betir pasaulio socialinë organizacija. Visdràsiau ir áþûliau ásitvirtina blogá, su-maiðtá sëjanèios jëgos... O jeigu mesvis dar norime vadintis lietuviais, nebe-turime teisës toliau, lyg ðagrenës oda,trauktis... Ðiuo poþiûriu istorinës atmin-ties nevisavertiðkumas mums, sociali-nës entropijos kankinamai tautai, ypaèpavojingas. Nusigræþdami nuo savoprotëviø, nuo tø paslapèiø, kurios te-begaubia jø gyvensenà, mes papras-èiausiai toliau tebetuðtiname savo dva-sià ir atveriame jà agresyviajam prag-matizmui – profanum pasauliui ir já ly-dinèiai mûsø dorovinei degradacijai.

Kita vertus, mes privalome þvelgti áistorijà, kaip á objektyvø, nenumaldo-mà civilizaciná vyksmà, kuriam ypaèþenklø impulsà suteikë krikðèionybë.Bet vëlgi... Ar ðiuo atveju mes dauge-liui tautø (tarp jø ir seniesiems lietu-viams) ramia sàþine galime mesti prie-kaiðtà, jog jos negyveno istorijoje (ne-buvo istoriðkos)? Argi, remdamiesi kadštai ir tokia šiuo metu ypaè populiariamàstysena, turime teisæ kaip nors pa-priekaiðtauti savo protëviams uþ „spy-riojimàsi“ tapti istorijos subjektais, joskûrëjais? Gal greièiau prieðingai... Taipelgdamiesi mes tik geriau suprasimecivilizacijø prigimtá ir jø „þaismà“.

Socialinio pasaulio (ir esamo, ir nu-grimzdusio praeitin, ir bûsimojo) paþini-mas tapo demokratiðkesnis. Tapo áma-nomas tarp savæs sutarianèiø, viena ki-tos nenuneigianèiø, taèiau bendrà áþval-

kiekviena gali bûti apibrëþta visomiskitomis“ (A.Maslow, 1997, p. 190). To-dël jos, metaforiðkai sakant, yra tarsivienos menës, kurios ðeimininkas Að,durys. Ir nëra svarbu, pro kurias durisáeinama. Daug svarbiau, kur ir kaip áei-nama. Kitaip sakant, kuriant dvasingu-mo ugdymo strategijas, nebûtinatranscendentalijas atskirai kildinti, o ið-mintingiau pasirinkti konkreèià verty-bæ ir joje áþvelgti daugiabriauná tiesosskleidimàsi, atsiremiantá á ugdytinio pa-tirtis, poreikius.

Straipsnio apimtis leidþia priartëti tikprie didþiausiø dvasingumo ugdymokryþkeliø. Tebûna jos dar viena alterna-tyva, gaivinanti ir mokytojà, ir mokinius.

Literatûra

Adshead D. Facilitating Spiritual Develop-ment in the Context of Cultural Diversity // Edu-cation, Culture and Values. Vol. 5. Ed. by M.Lei-cester, C.Modgil and S.Modgil. – London andNew York, 2000, p. 25–34.

Amonaðvilis Ð. Kodël mums negyventi kaipdvasios didvyriams? Ðypsena mano, kur tu?Vilnius: Andrena. 2004.

Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius: En-ciklopedija, 2000.

Grigas J. Ar suderinami mokslas ir tikëji-mas? // Mokslas ir gyvenimas. 2004. Nr. 7–8.P. 38–40.

Yob I. Spiritual education: A public schooldialogue with religious interpretations // Reli-giuos Education. – 1995, vol. 90, issue 1, p.104–118.

Jovaiša L. Edukologijos pradmenys. Šiau-liai: ŠU leidykla, 2001.

Laird L. Spiritual education in public scho-ols // Religious Education. – 1995, vol. 90, is-sue 1, p. 1–15.

Paplauskas-Ramûnas. Pedagoginiairaštai. Vilnius: Leidybos centras, 1996.

Paðkus A. Þvilgsnis á pasaulëþiûrinæ aplin-kà, ðventovæ, save. – Kaunas: Lietuvos kate-chetikos centro leidykla, 2002.

Rodger A. Moral, Spiritual, Religious – Arethe Synonymous // Education, Culture and Va-lues. Vol. 5. Ed. by M.Leicester, C.Modgil andS.Modgil. – London and New York, 2000, p.3–14.

Sheldrake P. Spiritulity and History: ques-tions of interpretation and method. Crossroddand New York, 1992.

Sheldrake P. Spirituality and thelogy: Chris-tian living and the doctrine of God. – Maryk-noll and New York, 1999.

Šventasis Raštas. Vilnius: Vaga, 2000.Wojtyùa K. Asmuo ir veiksmas. – Vilnius,

1997.Êàãàí Ì. Ñ. Î äóõîâíîì // Âîïðîñû

ôèëîñîôèè. Íð 9 (1985). Ñ 91-102.Ìàñëîó À. Äàëüíèå ïðåäåëû

÷åëîâå÷åñêîé ïñèõèêè. – Ñàíêò –Ïåòåðáóðã: Åâðàçèÿ, 1997.

Ôðàíêëü Â. ×åëîâåê â ïîèñêàõ

ñìûñëà. – Ìîñêâà: Ïðîãðåññ,1990.

Kas buvo

Sociosofinis þvilgsnis álietuviø istorijà

Prof. habil. dr. Romualdas GRIGAS

Europos civilizacija susiformavo veikiama urbani-zuotos judëjø – þydø, graikø, romënø, frankø kultû-ros. Jos mentaliteto istorijos studijose aptinkamelabai ryðkià germanø, keltø, skandinavø, taip pat irartimiausiø mûsø kaimynø slavø paveldo átakà.

mûsø protëviai: politeistai arpanteistai?

Page 16: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

gos pozicijà prapleèianèiø hipoteziø for-mulavimas. Taip elgiamës ir mes.

Savo sociosofiná þvilgsná, metamà ámûsø protëviø gyvensenà, grindþiameávairiø mokslø bei teorijø teikiama anali-tine mintimi (metodu). Ið jø iðskirèiau: sis-temø bei socialinës organizacijos teori-jas, hermeneutikà, semiotikà, religijoty-rà ir, þinoma, istorijà bei istorinæ sociolo-gijà. Visa tai padeda pagauti tai, kas at-rodo „nepagaunama“, kas ið atskirø ske-veldrëliø padeda sulipdyti patá puodà. Te-gu jis bûna tam tikra prasme ásivaizduo-jamas. Bet argi viskas, kad ir kas bûtø iðseniausiø laikø rekonstruojama, nëra pa-þymëta santykinumo þenklu?

Jeigu kalbësime apie senøjø lietuviøprigimtiná tikëjimà apibendrintai – jis, kaipir priklausë archainiais laikais, buvo sin-kretiðko pobûdþio. Èia galima aptikti irtotemizmo (atskirø augalø ar gyvûnø gar-binimo), ir animizmo (atskirø gamtos ob-jektø ádvasinimo) þenklø. Buvo tikimatuo, jog daikte gali kauptis gamtos jë-gos, nûdienos kalba tariant – Visatoje eg-zistuojanti psichinë energija.

Senøjø lietuviø gyvenime darbai ir jø at-likimo pobûdis, ðventës ir vaiðës, simbo-liais ornamentuoti buities daiktai, daina irðokis, þmoniø bendravimas gimus kûdikiuiar laidojant mirusájá – viskas buvo viena. Ið-sprûdusá ið vienio elementà nesunku buvosusigràþinti, surasti jam priklausanèià vie-tà. Pagarba protëviams, savotiðkas jø kul-tas èia atliko pagrindiná vaidmená.

Áprasta teigti, kad senlietuviø tikëjimasbuvo politeistinio (daugelio dievø) pobû-dþio. Bet drástu manyti, kad taip yra nu-sakomas jau antrasis (ir jau krikðèiony-bës slinkties laikais mus pasiekæs) pasau-lëjautos (tikëjimo) lygmuo. Tie, kurie sa-ko „mûsø dievai ir deivës“, neklysta. Betvis dëlto sustoja pusiaukelëje taip, kaip ir„priklauso“ krikðèioniðkojo pasaulio spau-dimà atlaikiusiems, jo auklëjimo mokyk-là praëjusiems ir tam tikrà mentalitetà ági-jusiems asmenims. Nesiginèysime: mû-sø protëviø pasaulëvaizdá, Gamtos kaipdieviðkosios kûrinijos iðgyvenimà de-monstravo iðties gausus dievø ir deiviø pan-teonas. Ðalia vyriðkajam pradui (ðiuo atve-ju dangui) atstovavusio Perkûno buvo þe-mës dieviðkumà ákûnijusi Þemyna. Ðalialaukus sergëjusio Lauksargio, o namus –Dumstapaèio, egzistavo Gabija – ugniesdievybë, tarnavusi tarpininke tarp þemiškojo– materialaus, laikinojo ir kosminio, arbaamþinojo, pasauliø. Ðiuo atveju ðventoji ug-nis ir jos garbinimas buvo ne kas kita, ovienas ryðkiausiø Visatos Dvasios pagerbi-mo ir su ja susiliejimo bûdø.

Bet ásiklausykime, ásijauskime á mums,lietuviams, suprantamas nuo seniausiølaikø atkeliavusias sàvokas: Praamþis,Pradþiapatis, Aukðtojas, Sutvërëjas, Vieð-

pats (Vispats), Visagalis, Prakûrimas (t.y.pradþios davëjas, sukûrëjas), Ûkopirmas(t y. pats pirmasis, Visatai davæs pradþià),Þvaigþdikis (þvaigþdþiø, Visatos valdovas)ir pan. Tai – eufemizmai. Tos sàvokos reið-kia vienà ir tà patá – Visatos Tvarkytojà,Jos Dvasià. Tos Dievybës neámanoma neipersonalizuoti, nei kaip nors antropomor-fologizuoti, nei pagaliau Jos „interesus“apriboti þmonijos namais – mûsø plane-ta. Taip elgiantis bûtø suprimityvinta patiDieviðkoji esybë. Ðtai kodël senøjø lietu-viø religinës paþiûros lengviau gali bûtiprilygintos ne politeizmui, bet panteizmui.Tai yra pripaþinimui Dievo, kaip bûtiespradmens, kaip visuotinës egzistencijosðaltinio ir prasmës (gal tikslo?)... Pasau-lis ir pats þmogus buvo suprantami kaiptokio Dievo savybës, t.y. ,,tuo, kas plau-kia ið Dievo esmës“. Dar dràsiau galimateigti, jog visos tos iðminties ar pasaulë-þvalgos leitmotyvas buvo siekis neiðskirtinei savæs (kaip individo), nei genties, nei„kitø“ ið Visatos tvarkytojo kûrinijos. Kolneuþgriuvo iðorinë agresija...

,,Pagoniðkàjà“ Dievo esybës sampra-tà graþiai, tiksliai yra nusakæs iðkilus mû-sø filosofas akad. Arvydas Ðliogeris. Jisklausia: ,,Nejaugi Dievo meilë yra tokiasiaura ir ribota, kad jis myli tik þmogø, irtà patá – iðgrynintà, iðdistiliuotà, apvalytànuo daiktiðkumo priemaiðø? O gal mesarèiau Dievo kaip tik tada, kai nusisuka-me nuo savæs, sielos, dvasios ir atsigræ-þiame á þërintá Dievo pasaulá – á daiktus, ámedá, akmená ir þvaigþdæ, á pakelës kry-þiø ir vakaro vëjà?“

Drástu manyti, kad utilitarumas, mate-rialaus pasaulio paþinimas ir ávaldymasmûsø protëvius galëjo dominti tiek, kiektai buvo susijæ su bûtiniausiomis gyveni-mo reikmëmis, su „prieðakinëmis tech-nologijomis“, su sakralumo simboliø var-tosena. Ir, þinoma, su atsiradusiu ir taislaikais „paðëlusiai“ provokuojamu karinësgalios stiprinimo poreikiu.

,,Prieðakines technologijas” teikë ur-banistiðkai organizuojamas pasaulis, sukuriuo mûsø protëviai nuo seniausiø lai-kø konfliktavo. Nes èia nematë þmogausdëmesá ir jausmus ,,sugerianèios“, dva-siná juslingumà ,,provokuojanèios“ Gam-tos ir tuo pagrindu grindþiamo bendruo-meninio sutarimo. Taèiau matë, kad kaiptik èia, atsipalaidavus nuo gamtajuslið-kumo, plaèiau atveriami vartai ne tik pa-þinimo vaisiams, ,,prieðakinëms techno-logijoms“, bet ir þmogaus, ir net tautosegocentrizmui. Pragmatika, þmogausprotas èia jungiami vieðpatavimui ne tikGamtoje, bet ir pasaulyje. Jie matë, kadmiesto erdvëje lengviau áveikiami þmo-gaus individualiàjà laisvæ (kurios varguar jie labai jau geidë) varþantys visuoti-nës Darnos ir Dermës siekiai.

Kodël lietuviams prigijo gamtameldys-tës, gamtatikystës ir panaðûs ávaizdþiai?Pripaþinkime, kad èia esama tam tikronesusipratimo. Na, gal ne tokio pikto,kaip su pagonybe... Visata, Gamta ir joselementai, natûralus, savaiminis ávairo-vës þaismas senøjø lietuviø buvo suvo-kiami ne kaip „daiktas savyje“ (kalbantfilosofø kalba) arba ne kaip antrinës pri-gimties, o kaip Absoliuto (Praamþio,Aukðtojo, Vieðpaties, Pradþiapaèio) pa-sireiðkimas, Jo esybë, dvasia. Jis buvosuvokiamas kaip esantis visur ir visamekame. Ir save paèius mûsø protëviai ver-tino kaip viso to dalelytæ. Netgi pats þem-dirbio darbas, reikalavæs ne tik ypatin-gos atidos Gamtos kitimui, bet ir fiziniotriûso, buvo atliekamas tarsi kokia ritua-linë apeiga, skirta ne tiek pagarbinti ne-antropomorfologizuojamam Praamþiui,bet tuo pabrëþiant ir iðsaugant vienovëssu Juo ir su Gamta pajautimà. Bûtent þe-mës dirbimu buvo ásikiðama á Praamþionustatytà tvarkà ir tà ásikiðimà reikëjo kaipnors atpirkti... Taèiau toks giliai iðgyve-namas ir apeigomis átvirtinamas pajauti-mas stiprino þmogaus organiðkà suau-gimà su gyvenamàja vietove, su gimti-ne, ugdë jo patriotiná nusiteikimà – pa-garbà savo protëviams ir jø þemei.

Pasaulio religijø tyrinëtojai yra paste-bëjæ, kad pagrindinë baltø religijos idëjabuvo nuolatinë kova uþ gyvybæ, kaip gëráir groþá, su blogio ir mirties jëgomis. Gy-vybë baltø buvo suprantama kaip kosmi-nës prigimties, todël ir pats þmogus bu-vo neatsiejamas nuo gamtos. Èia pat no-rëèiau pastebëti, kad tà „kovà“ reikëtø su-prasti ne kaip priverstinæ pastangà, betkaip patá gyvenimo bûdà, kaip gyvense-nà, savaime ápareigojanèià ir atitinkamaielgtis. Anie tyrinëtojai pripaþásta ir pabrë-þia, kad Dievybæ (Dieviðkàjà substanci-jà) baltai áþiûrëjo visuose kosmoso reiðki-niuose, nuo kuriø priklauso þmogaus, gy-vûnijos, augalijos ir viso pasaulio gyvybi-nës jëgos. Tokie apibendrinimai yra ga-na taiklûs ir mums labai malonûs. Jie,nors ir netiesiogiai, bet kalba apie senøjølietuviø tikëjimo ir kosmologiná, ir mono-teistiná pradà.

Man yra artimas, bet kartu ir koreguo-tinas Z.Ivinskio teiginys apie tai, jog anølaikø lietuvis, „bûdamas gamtos stipriaipavergtas, tikëjo, kad visas jo gyvenimasyra blogø ar gerø dvasiø apsuptas“, to-dël, pasak ðio mûsø iðkilaus istoriko,„þmogus stengësi savo pusën palenktigeràsias dvasias, kad jos áveiktø gyvybësjëgà naikinantá blogá“, kad visur „buvo jau-èiamas bendras bruoþas – pastangos pa-laikyti, skatinti ir kovoti uþ gyvybës jëgà“(Zenonas Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vy-tauto Didþiojo mirties. Vilnius, „Mokslas“,1991, 142 p.). Kas šiuose teiginiuose tai-

Page 17: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 17

sytina? Pirmiausia, anas lietuvis nebuvoGamtos pavergtas, o tiesiog su Ja suau-gæs, gyveno vienyje ir to vienio iðgyveni-mas jam teikë ir jëgø, ir dþiaugsmo. Oantra, Z.Ivinskis, kalbëdamas apie „ge-ràsias“ ar „blogàsias“ dvasias, tarsi pasi-sakë uþ senøjø lietuviø tikëjimo politeisti-ná aiðkumà. To reiðkinio mes irgi neatme-tame. Bet tai buvo jau lietuviø etoso de-gradacijos, buvusios sisteminës pasau-lëjautos suirimo (veikiant krikðèionybei,polonizacijai, modernizmui, aristokratijosnutautëjimui ir pan.) laikais.

Kornelijus Tacitas savo ,,Germaniko-je” yra pastebëjæs, kad aisèiai (vakariniaibaltai) jo laikais garbino Dievø Motinà(Matrem Deum veneratur). Neatmetame:ðis faktas gali bûti aiðkinamas kaip kles-tëjusio matriarchato palikimas. Bet esa-ma tam tikro pagrindo já aiðkinti ir plaèiau.Jeigu mes baltø (senøjø lietuviø) tikëjimepripaþástame kosmologiná pradà ar pobû-dá, kodël nepripaþinus ir tos tiesos, kadmûsø planeta – Þemë buvo suvokiamakaip Visatos elementas, jos dalelytë. Ojeigu taip, tai ir visas gausus dievybiø pan-teonas gali bûti paaiðkinamas siekiuávardyti ar apibrëþti mûsø planetoje esan-èias paèias ávairiausias jëgas ir reiðkinius,atitinkamai su jais ir santykiaujant. Betgivisa tai gali bûti analogiðka Þemei, suvo-kiamai kaip visø tø dievybiø, t.y. Dievø Mo-tina. Visata, Kosmosas – nuo eilinio þmo-gaus sàmonës pernelyg nutolæ reiðkiniai,per daug paslapèiø savyje slepianti erd-vë. O Þemë, ávairiausiais gaivalais alsuo-janti, jos gamta – konkretesnis pasaulis,kurá galima iðskaidyti á tik Þemei bûdin-gus reiðkinius, priskiriant juos atskiriemsdievams ir deivëms. Manyèiau, kad Die-vø Motinos garbinimas, Jos fenomenasgalëtø tam tikru laipsniu paaiškinti ir Švè.Panos Marijos iðskirtinio kulto Lietuvojetradicijà. Ðios dvi linijos susiliejo ir plitokartu su krikðèionybës átvirtinimu.

Sàmoningai pasikartosiu sakyda-mas, kad mûsø protëviai visame kame,kas tik buvo Gamtoje ir gamtiðka, kasbuvo girdima ausimis, matoma akimis iriðgyvenama ðirdimi, áþvelgë atskirø die-vø ir deiviø apraiðkà. Bet vargu ar turimepagrindo tvirtinti, jog visa tai yra nenu-ginèijamas politeizmas, juolab – primi-tyvizmas, stabmeldystë. Nes uþ tø die-vybiø dar buvo kitas pasaulis – Visata,Absoliuto apraiðka. Anatomas, siekda-mas paþinti þmogaus organizmà, irgiskaido já á atskiras sistemas, o tas – á po-sistemes ir dar smulkesnius jø elemen-tus. Tad kodël Visatos Dvasios, Absoliu-to ásikûnijimas negali bûti irgi suskaido-mas ir suvokiamas per atskiras Jo su-dedamàsias dalis?

Mano supratimu, bandymai kokiunors bûdu ásivaizduoti, ikonografuoti(juolab – antropomorfologizuoti) mûsøprotëviø dievybes, nesvarbu, ar tai bûtøGabija, Þemyna, Medeina, Lauksargis arJauèiabaubis (galvijø dievas), yra be-prasmiðki. Nebent toks þingsnis bûtøþengiamas labai atsargiai ir labai sàlygi-nai. Ar ne protingiau bûtø tokias pastan-gas nukreipti á suvokimà, kad tos visosdievybës – tai tik uþsilikæ (o vëliau – irdegraduoti) „atomai“, ið kuriø buvo pi-namas Absoliuto, arba AukðèiausiosiosDievybës, vaizdinys, konstruojama Joapraiškos konkretesnë konstrukcija?Drástu manyti, kad pats siekis kaip norsaiðkiau personalizuoti anas dievybes ro-do tø autoriø negebëjimà išsamiau, sis-temiðkiau suprasti senøjø lietuviø gyven-senos (ir tikëjimo) pobûdá, esmæ. Manau,kad pamatuotas yra átarimas, jog S.Gru-nau pateiktas prûsø vëliavos vaizdas sunegrabiai nupieðtais Patolo, Perkûno ir Pa-trimpo atvaizdais gali bûti piktybiðka klas-totë siekiant sumenkinti, sukompromituo-ti prûsø (ir kitø baltø) pasaulëvaizdá.

Pamàstymams apie senlietuviø gy-vensenos bruoþus dëmesá atkreipsiu dará porà gana reikðmingø „detaliø“.

Áþymioji etnologë profesorë AngelëVyðniauskaitë vos ne visà gyvenimà pa-aukojo linininkystës srièiai. Jos duome-nimis, iki pat XIX a. vidurio linø augini-mas ir apdirbimas (nuo sëjos iki drobu-lës balinimo ir lininio drabuþio dëvëjimo)buvo iðtisai palydimas ritualinëmis apei-gomis ar jø iðlikusiais elementais. Ji iðsi-aiðkino ir uþregistravo apie 180 ritualiniøapeiginiø dainø, kurios tais atvejais buvoatliekamos. Pasak ðios mokslininkës, pra-dedant XIX a. antràja puse visas tas pro-tëviø dvasinës kultûros lobynas ëmë nyk-ti, ne vienu atveju prarasdamas ne tik bû-dingà sakralumà, bet ir ágydamas vos nepramoginá (hedonistiná) pobûdá. Tai, kadne vien linininkystë, bet ir kiti ypaè gyvy-biðkai svarbûs ûkinës veiklos etapai bu-

vo palydimi apeigomis, kalba ir AlgirdasGreimas. Jo ásitikinimu, á kiekvienà senø-jø lietuviø (o ir vëlesniø laikø) veiklos sritáreikëtø þiûrëti kaip á bendrà, laike nusitæ-siantá ir cikliðkà, kasmet pasikartojantá pro-cesà su savo apeigomis ir ðventëmis. Štaijis atkreipia dëmesá á rugiø kultûros meti-ná procesà. Sekant jo vartojama termini-ja, ðis procesas „turi ne tik áþanginius –inchoatyvinius – aspektus (arimà, sëjà),bet ir tæstiná – duratyviná – aspektà („ru-geliø lankymà“) ir pagaliau baigiamuosius– terminatyvinius – aspektus (rugiapjûtæ,gabaujà)“.

Tikëtina, kad mûsø protëviai (teisin-giau bûtø sakyti – jø dvasiniai vedliai) Ab-soliutà – Visatos Dievà suvokë kaip bely-tá, bet pasireiðkiantá per moteriðkàjá ir vy-riðkàjá pradus. Baltø pasaulëjautoje aið-kiai matyti tarsi du poliai: vyriðkasis – dan-gus, jo reiðkiniai (ðviesa, ugnis, garsas),dangaus kûnai (Saulë, Mënulis, þvaigþ-dës) ir moteriðkasis – Þemë, jos augalai,miðkai, laukai, kalvos, akmenys, vanduo.Tie pradai: moteriðkasis ir vyriðkasis (pa-gal Rytø tradicijà – In ir Jan) buvo suvo-kiami kaip egzistuojantys organiðkamevienyje. Toks vienis skaidësi ir reiðkësipaèiais ávairiausiais pavidalais, prade-dant dangumi ir þeme, vandeniu ir ugni-mi ir baigiant labai aiðkia gyvosios gam-tos lytine sandara. Taip, kaip ðviesa irtamsa, pradþia ir baigtis, blogis ir gëris,taip vienas be kito negali egzistuoti mo-teriðkasis bei vyriðkasis pradai. Pati gam-ta buvo to vienio ásikûnijimas, jo veidro-dis ir toks suvokimas jà paèià þenklinoaukðèiausio sakralumo þenklu. Þmo-gaus pilnatvë, jo androginiðka (dualumàslepianti) prigimtis ir esmë mûsø protë-viø buvo suvokiama bûtent per vyro –vyriðkumo ir moters – moteriðkumo abi-pusæ darnà. Bet ji buvo suprantama irpuoselëjama ne kitaip, o tik per vyro irmoters iðskirtiniø fiziologiniø, dvasiniø irsocialiniø savybiø bei vaidmenø akcen-tavimà. Kaip teigiama archeologø tyri-muose, bent iki 1-ojo tûkstantmeèio vi-durio (greièiausiai iki mirusiojo palaikødeginimo áteisinimo) vyrai ir moterys bu-vo laidojami laikantis skirtingo (prieðprie-ðinio) jø erdvinio orientavimo: vyras vei-du á rytus, moteris – á vakarus.

Priminiau pastaràjà ,,detalæ“ dar ir dëltos prieþasties, jog modernusis ðiuolaiki-nis pasaulis linkæs ,,moteriðkumo“ ir ,,vy-riðkumo“ akcentø atsisakyti...

Tûlas paklaus: kam, kokiam tiksluiapie visa tai kalbame? Mano atsakymasbûtø labai paprastas.... Þmogus, prara-dæs praeities supratimà ir iðgyvenimà,tampa ne tik mankurtu. Tai bûtø dar pusëbëdos... Jis tampa savo paties (tautos,þmonijos) ateitá, egzistencijos prasmæ nai-kinanèia pamëkle.

Page 18: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

savo mokyklà?ir terapija: ar turësime

Þmogaus psichologinës bûsenos, joelgesys, intuicijos lygmuo yra nulemti vi-suomenës raidos rezultatø, gamtos po-kyèiø, genø, kultûros dinamikos. Visaislaikais þmonës rûpinosi savo sveikata: se-novëje – intuityviai, naudodamiesi burtinin-kø, þiniuoniø paslaugomis, o vëlesniais lai-kais – medicinos pasiekimais. E.Jovaiša,remdamasis A.Tautavièiaus ir K.Godlow-skio duomenimis, aprašo V–VI a. baltø ku-nigaikðèiø kapuose randamus pincetus,kurie, mokslininkø nuomone, galëjo bûtinaudojami religiniais ar pilietiniais tikslais.Kaip ankstyvaisiais mûsø eros amþiaisbuvo gydomi baltai, tiksliø duomenø në-ra. Pavyzdþiui, Ðiaurës tauteliø (eskimai,suomiø lapiai, tungusai) ar Korëjos ir ki-tose kultûrose galima rasti ðamanizmoreiðkiniø: þiniuoniai, uþkalbëtojai gydymuinaudojo ir tebenaudoja artimiausioje ap-linkoje auganèias þoles, augalus, gyvû-nø kûno dalis, magiðkus þodþius, giedo-jimus. Apsivilkæ ritualiniais iðpuoðtais kos-tiumais, jie atlieka tipiðkus judesius. Jøðokiai kartais trunka valandas, savaites,judesiai greitëja, kol pasiekiama ekstazësbûsena. Ðamanø ritualus lydi bûgno rit-mai, maldomis jie tarsi persikelia á ásivaiz-duojamà dvasiø pasaulá. Ch.Sekeles ið-skiria tris šamanistinio šokio poveikio da-lyviams sritis: vizualinæ (rûbai, blizguèiai,plunksnos), kinestetinæ (judesiai) ir au-dialinæ (muzikos).

E.Usaèiovaitë mano, kad ðamaniz-mas senojoje baltø kultûroje neþinomas.Tuo tarpu religijotyrininkas G.Beresnevi-èius teigia, jog šamanistiniai elementai

Lietuvoje yra jau aprašyti XVII a. M.Pre-torijaus kronikose. Kronikininkas pasa-koja apie þemaièiø burtininkà, kuris tran-so bûsenoje pranaðauja, geba paaiðkintiávykius, pritraukti þaibà, sukelti vëjà, da-ryti átakà þmogaus elgesiui, bûsenai. Ti-këjimas gamtos (pagonybës laikotarpiu)ir antgamtinëmis (po lietuviø krikðto) ga-liomis yra glaudþiai susijæs su þmogausprigimtimi, todël savaime suprantama,kad jis atsispindi tautos istorijoje, kultû-roje, mene. Keletà ðimtmeèiø po krikðtolietuviai dar meldësi ir pagoniø dievams,ir krikðèioniø dievui. B.Buraèas net XX a.pradþioje uþraðë lietuviø kaimieèiø mal-deles, kuriomis jie kreipësi á miðkø dva-sias, praðydami nepaklaidinti girioje. Tai,kad kai kurie etnokultûros elementaiperaugo á naujøjø tikëjimø simbolius,iliustruoja ir E.Usaèiovaitës teiginiai, jogilgainiui saulutës, þvaigþdelës ir kita gam-tos motyvais paremta ornamentika atsi-rado krikðèioniðkos atributikos puoðybo-je. XVI a. kronikininkas Simonas Grunauraðo, kad baltà þirgà prûsai aukodavædievams. Biblijoje raitelis ant balto þirgovaizduojamas kaip valdovas, sergëtojasir globëjas. Lietuviø etninëse dainosebalto þirgo sàvoka susijusi su dora, gë-riu, kilnumu. Taigi, daugelio lietuviø au-toriø nuomone, senovës baltø pasaulë-jautoje þmogaus ir gamtos sakraliniosantykio idëja iðliko ne tik tautos atmin-tyje. Ji atsiskleidþia ávairiose tautos kul-tûros apraiðkose – kalboje, tautosakoje,tautodailëje, paproèiuose.

Tai, kas slypi tautos istorijoje, jos tra-dicijose, kas paskatina jausti savo iden-titetà, nepakartojama ir nepakeièiama,nes þmogui gimstant gaunama padëtis(lytis, rasë, tëvai, gimimo vieta) nuo jopaties, kaip teigia sociologija, nepriklau-so. Ði ágimtoji socialinë padëtis tampastabilumo garantu. Jausdamas savo na-

meèiais vis daugiau þmoniø susidomi ðiasritimi. Tai byloja ir 7-asis Europos muzi-kos terapijos kongresas, kuris pernai vy-ko Eindhovene (Olandija). Jame prane-ðimus skaitë ávairaus lygio mokslininkai– garsûs muzikos terapeutai, kaip Jaa-ko Erkiila (Suomija), Karin Schumacher(Vokietija), Tomas Naesas (Norvegija),Chava Sekeles (Izraelis), Jorgas Fach-neris (Vokietija) ir pradedantieji ðios sri-ties specialistai. Daug jaunø veidø salë-je ir emocinga atmosfera bylojo, kad mu-zikos terapija kaip mokslas ir kaip veiklaturi plaèias erdves. Praneðëjø temos bu-vo labai ávairios: gvildenamos kokybiniomuzikos terapijos tyrimo standartø pro-blemos (B.Stiege, Norvegija), muzikosterapijos teorija (T.Wigramas, JK), muzi-kos terapija su neágaliaisiais (M.Gaert-neris, Prancûzija), terapinë ðamanizmoreikðmë þmogui, pakitusiø sàmonës bû-senø, t.y. bûsenø, kurias sukelia narko-tikai, alkoholis, koma, meditacija, regu-liavimas muzika (J.Fachneris), Rytø mu-zikos terapija (G.Tucekas) ir kt.

Kongreso metu buvo pristatyti muzi-kos instrumentai choroj. „Nuo seniausiølaikø þmogus buvo apsuptas gamtosgarsø. Vëjo ðlamëjimas, upelio èiurleni-mas, lapø èeþëjimas, paukðèiø dainosveikiausiai iðliko tokie patys iki mûsø die-nø. Tik atsiradusi kalba, o dabar ir elek-troniniai sàskambiai nustûmë á ðeðëlá sub-tilius gamtos garsus“, – taip pradëjo sa-vo pristatymà choroj instrumentø meist-rai. Naujieji instrumentai, kuriami ir tobu-linami jau treèià deðimtmetá, reikalaujanaujo, jautraus grojimo stiliaus. Tai lyros,arfos, fleitos, smuikas, violonèelë, perku-siniai instrumentai. Nuo tradiciniø naujaisukurtieji instrumentai skiriasi labai ðvel-niu garso tembru, techninëmis galimybë-mis lengvai improvizuoti (pentatonikosderinimas) arba akompanuoti. Mes, lie-tuviai, turime senuosius, istorijos patikrin-tus etninius instrumentus – kankles, skra-

Doc. dr. Aldona VILKELIENË

Gydymas, remiantis tautos tradicijomis, visame pasaulyje turigilias ðaknis ir yra susijæs su þmonijos raidos istorija, jos kultûra,

menu. Lietuva neturi tokios tûkstantmetës muzikos terapijostradicijos, kaip kad Rytø muzikos terapija, taèiau ritmai, spalvos,intonacijos, ritualiniai judesiai, atspindintys baltiðkosios pasaulë-

jautos esybæ ir pasiekæ ðiø dienø þmogø dainø, sakmiø, ornamentøraðtø, kitø simboliø pavidalu, neabejotinai kuria estetinæ, socio-

kultûrinæ ir psichoterapinæ vertæ.

Etninë muzika

cionaliná tapatumà, þmogus pats jauèiasitvirtesnis, nes tai, kas nekinta, savotið-kai ir garantuoja egzistencijos pastovu-mà, asmenybës tvirtumà, psichikos har-monijà, fizinio ir dvasinio prado pusiau-svyrà. Visa tai svarbu kiekvienam, taèiaupagrástai kyla klausimas, kaip etniná me-nà galima bûtø taikyti þmonëms su ne-galia, ligoniams ir jø artimiesiems?

Nors muzikos terapijai Rytø pasau-lyje jau tûkstanèiai metø, kaip mokslas jiyra ganëtinai jauna. Pastaraisiais deðimt-

Page 19: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 19

balus. Neseniai Lietuvoje vieðëjæs muzi-kos terapeutas ið Austrijos dr. G.Tucekassusidomëjo mûsø kanklëmis ir ëmë tai-kyti jas Vienos neurorebilitacinëje kliniko-je. Kaip veikia kankliø garsas þmogø?Mes dar nepajëgûs á tai atsakyti, nes ne-turime galimybiø pateikti tokiø svarbiømuzikos terapijos mokslui „akivaizdþiaiuþfiksuotø faktø“, neturime chronobiolo-gijoje taikomø prietaisø, iðrastø nanotech-nologijø paþangos dëka. Jais Austrijojejau matuojami paciento vegetacinës sis-temos pokyèiai klausant muzikos, lygina-mos terapeuto ir paciento emocijø para-

stûmiai, pasak autoriaus, ágyjami sociali-niø kontaktø metu. Giedamos sutartinës,kuomet vaikðtoma susikibus rankomis,skambanti senovinë muzika suteikia to-kiø kontaktø galimybæ. Kadangi þmoguireikia ne tik ryðio, bet ir struktûros (laiko,veiklos), sutartiniø giedojime atsispindi irðis socialinio programavimo aspektas:pasiskirstoma melodijomis, grupëmis,giedant áveikiamos neáprastos harmoni-jos traukos iðlaikant savojo Að ribas ir pa-pildant grupës kûrybos kontekstà.

Temø ir veiklø ávairovë rodo, kokia taiplati sritis: kognityvinë, psichodinaminë,

etnomuzikos terapija – tai tik keletas mu-zikos terapijos rûðiø. Lietuvoje, kur edu-kacinë muzikos terapija þengia pirmuo-sius þingsnius, yra daug neatrastø sri-èiø. Ar sukursime savo mokyklà, ar nau-dosimës kitø ðaliø metodais, priklausonuo mûsø paèiø. Pasaulinio lygio meto-dai, kaip analitinë muzikos terapija (Ma-ry Priestley) ar Nordoff-Robbins meto-das, yra patikrinti ir plaèiai taikomi prak-tikoje. Etninë muzika yra unikali tuo, kadji labiau nei kita susijusi su aplinka, tra-dicijomis, kurios suteikia asmenybei vi-dinio stabilumo garantijà.

lelës. Tai leidþia modeliuotimuzikos terapijos veiklà.

Ðtai dainavimas, kurislietuviø tradicijoje yra labaipopuliarus. Jis, anot G.Be-resnevièiaus, yra „vienumetu nuasmeninantis, ta-èiau pakylëjantis kitu bû-du... apdainuojami dalykaidaþniausiai skirti tam tikraispecifinei bûsenai iðreikð-ti“. Autorius pastebi, kadvienos dainos sukelia vidi-ná iðtuðtëjimà, padeda at-sikratyti átampos, perkeltisave á antrininkà, dainosherojø. Atlikus tyrimà sumokiniais, giedanèiais su-tartines, pastebëta, kad ti-riamieji akivaizdþiai pade-monstravo pakylëtà nuo-taikà, verþlumà, vidinæ har-monijà. Kaip teigia ameri-kieèiø psichologas E.Ber-ne‘as, „þmogaus galimybëiðlaikyti savo koherentiðkà-já Að priklauso nuo vis nau-jø emociniø stimulø srau-to“, o patys efektyviausi po-

galima sumokëti uþ komunalines, energetines, kabelinës

televizijos bendroviø, vaikø darþeliø lankymo ir kitas paslaugas

galima sujungti daugelá sàskaitø - praneðimø á vienà bendrà

mokëjimo dokumentà ir apmokëti vienu veiksmu

kaupiama informacija apie reikiamus mokëti mokesèius

teikiama informacija apie sumokëtus mokesèius

galima mokëti mokesèius migruojant po pasaulá

Sudarykite sutartisir mokëkite per ELAS

INFORMACINIO VERSLO PASLAUGØ ÁMONË

Kankliavimas kelia ir sunkiø ligoniø nuotaikà... Austrø muzikos terapeutas dr. Gerhardas Tuèekas

Page 20: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Vis daugiau þmoniø suvokia, kad nuoprekiø gausos laimingesni jie netampa. At-likus laimingo gyvenimo indekso nustaty-mo tyrimus (Didþiosios Britanijos Naujo-sios ekonomikos fondas ávertino 178 pa-saulio ðalis) paaiðkëjo, kad laimingiausipasaulyje yra Vanuatu kraðto gyventojai(Australijos aborigenai, kuriø gyvenimui ci-vilizacija dar neturi didelës átakos). Indek-sas = pasitenkinimas gyvenimu x prog-nozuojama gyvenimo trukmë/aplinkosuþterštumas. Europoje laimingiausi Mal-tos gyventojai (40 vieta), Šveicarijos gy-ventojai liko 65 vietoje, o Lietuvos – 149(Latvijai atiteko 160, o Estijai – 173 vieta).Vis daþniau mus pasiekia informacija apiesenkanèius gamtos iðteklius ir didëjantáaplinkos uþterðtumà, sveikatai pavojingusgaminius ir maisto produktus. Liûdina irsergamumo onkologinëmis, kvëpavimoir kraujotakos sistemø ligomis statistika.XXI a. vartotojiðkoji visuomenë, suvokusibesaikio vartojimo pasekmes, pasirinkodarnios plëtotës kelià. Jeigu norime gy-venti sveikoje aplinkoje, turime keisti gy-venimo bûdà, pirkti aplinkà tausojanèiusproduktus, patys aktyviai dalyvauti kuriantsveikà ir jaukià aplinkà. Vien þiniø tam ne-pakanka, reikia atrasti jø prasmæ kasdie-

Doc. dr. Ona MOTIEJÛNAITË

Gyvename laikotarpiu, kai prekiø pasiûla didëja, reklamosskatina pirkti, pirkti, pirkti... Esame skatinami pirkti maistà,

drabuþius, baldus ir net vaistus. Taèiau ar prekiø gausagarantuoja geresnës gyvenimo kokybës perspektyvà?

vartojimo kultûros

niame gyvenime, jomis vadovautis. Taèiauþmogaus iniciatyvà, motyvacijà nuveiktiprasmingø darbø savo bendruomenëjegaliausiai lemia jo vertybinës nuostatos.Todël vertybiniø nuostatø ugdymui tenkaiðskirtinis vaidmuo. Taèiau kà konkreèiaiturëtume daryti, kaip pasirinkti prekes, kaipkeisti gyvenimo bûdà? Mokomës ávairiau-siø dalykø, taèiau vartojimo kultûros ug-dymui, deja, dar stokojama dëmesio.

VPU Gamtos mokslø fakultete vykdo-mas BPD2004-ESF – 2.4.0-03-05/0058projektas „Mokymo ir metodinës medþia-gos mokytojams sukûrimas, siekiant su-teikti jiems naujø vartotojø ugdymo kom-petencijø, atitinkanèiø ðiuolaikinës visuo-menës poreikius“. Projekto vykdytojai sie-kia padëti studentams ir mokytojams su-vokti vartotojiðkos visuomenës ûkinësveiklos pasekmes aplinkai ir ugdyti var-tojimo ágûdþius, pagrástus aplinkai palan-kiomis nuostatomis ir technologijomis,suteikti kompetencijà átraukti vartojimokultûros ugdymo temas á biologijos, che-mijos, geografijos, kûno kultûros, tech-nologijø pamokas bendrojo lavinimo mo-

kykloje, sukurti naujas mokymo metodi-nes priemones ir jas kûrybiðkai taikyti mo-kymo procese. Keturiasdeðimt biologijosir gamtos specialybiø studentø pasirinkokursà „Vartojimo kultûros ugdymas perbiologijos pamokas“. Kurso metu studen-tai nagrinëja prekiø, aplinkos ir gyveni-mo kokybës sàsajas. Aiðkinamasi, kokiosprekës tausoja aplinkà. Dauguma stu-dentø nustebo, kodël niekada nesusi-màstë, kad, pirkdami aplinkà terðianèiàprekæ, prisiima atsakomybæ uþ aplinkoskokybæ, kartu ir uþ savo gyvenimo ko-kybæ. Paaiðkëjo, kad dauguma renkasiprekes pagal jø iðvaizdà ir tik kai kuriepasidomi jø sudëtimi. Uþsiëmimø metuiðsiaiðkinome, kad prekës kokybæ nule-mia daug daugiau veiksniø: þaliavos, rei-kalingos prekei pagaminti, gavybos irperdirbimo procesai; prekës gaminimotechnologijos; darbininkø darbo sàly-gos; transportavimas; prekës naudojimotrukmë, ekonomiðkumas, efektyvumas,perdirbimo galimybës. Visø ðiø procesømetu yra daromas poveikis aplinkai, irjeigu vartotojas atsisakys pirkti aplinkàterðianèias, darbininkø iðnaudojimà ska-tinanèias, sveikatai pavojingas prekes,tai gamintojas turës keisti gamybos pro-cesà ir gerinti prekës kokybæ. Taigi var-totojas nusprendþia, kokiø prekiø reikiamûsø visuomenei. Kad galëtume priimtitokius sprendimus, turime ugdyti varto-jimo kultûros ágûdþius.

Vienas ið aktualiø klausimø – genetið-

Nagrinëjama ðokoladø ir kitø maistoproduktø kokybë. Paaiðkëjo, kad retas kuris

ið mûsø vartoja tikrà ðokoladà

Vilniaus pedagoginis universitetas: ávykiai, faktai

Studentai mokosi

Rektorius akad. Algirdas Gaiþutis,Socialinës komunikacijos instituto

direktorë doc. habil. dr. GiedrëKvieskienë bei Ðvietimo ir mokslo

ministerijos sekretorius DainiusNumgaudis atidaro naujàjá

SKI korpusà

Page 21: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 21

kai modifikuoti organizmai (GMO) ir ge-netiðkai modifikuoti produktai (GMP). Eu-ropoje ðiandien leidþiamos 24 genetiðkaimodifikuotø augalø veislës: 12 kukurûzø,6 rapsø, 5 medvilnës ir 1 sojos. Genetið-kai modifikuoti augalai auginami Ispani-joje, Vokietijoje, Prancûzijoje, Èekijoje,Portugalijoje. Nuo praëjusiø metø gene-tiškai modifikuotomis kultûromis apsodin-ti plotai Europoje padidëjo 77 proc.

Lietuvos vartotojai genetiškai modifi-kuotus produktus vertina kritiðkai. Lietu-vos rinkoje parduodami 38 pavadinimø ge-netiðkai modifikuoti maisto produktai. Tarpjø – 8 pavadinimø saldumynai, 22 pavadi-nimø augaliniai aliejai, 6 pavadinimø mar-garinai, 2 pavadinimø majonezai. Lietuvojedaugiausia prekiaujama genetiškai modi-fikuotu aliejumi ir bulviø traðkuèiais (jauni-mo jie ypaè mëgiami). Daugelis besimo-kanèiøjø prieð kontrolinius ir egzaminusprisimena ðokolado teigiamà poveiká or-ganizmui ir puola valgyti ávairius saldumy-nus. Su studentais išsiaiškinome, kad tik-ro ðokolado sudëtyje turi bûti 60–70 proc.ar daugiau kakavos sviesto. Ávertinus daþ-niausiai vartojamø ðokoladø sudëtá, paaið-këjo, kad tik keli ðokoladai turëjo tinkamàkakavos sviesto kieká. Su studentais tyrë-me ávairiø maisto produktø etiketes, verti-nome maisto priedø kokybæ (E) ir jø po-veiká sveikatai, tyrëme oro kokybæ. Studen-tai auditorijoje iðkabino savo tyrimø rezul-tatus, kurie sudomino ir kitø kursø studen-tus bei dëstytojus. Aiðkinantis tekstilës ga-

miniø kokybæ ir pluoðtø ávairovæ daugu-ma nustebo, kad medvilnë uþauginamaant vilnamedþio, o kapokmedis dar vadi-namas vilnos medþiu, nes ið jo gaunamasvertingas pluoðtas, netgi bananai, dilgë-lës, kanapës gali bûti pluoðto þaliava.Išmokome skirti aplinkosauginius þenklus,nagrinëti geocheminius þemëlapius, su-pratome Þaliøjø klasiø reikðmæ, rekreaci-niø zonø bûtinumà.

Dauguma studentø, pasirinkusiø „Var-tojimo kultûros ugdymas per biologijos pa-mokas“ kursà, suprato vartojimo kultûrosreikðmæ savo gyvenimo kokybei ir yra pa-sirengæ ágytus gebëjimus taikyti kasdienia-me gyvenime ir perteikti bûsimiesiems mo-kiniams. Ðtai kelios studentø nuomonës.

Kursas labai naudingas praktiniupoþiûriu. Iðmokome kitaip þiûrëti á aplin-kà, apdairiau rinktis siûlomas prekes. Su-þinojome, kur kreiptis ásigijus nekokybið-kà prekæ. Tai labai reikalinga disciplina,kurios þinios pravers gyvenime. Geriausuvokëme vartojimo bûdo ir gyvenimo ko-kybës sàsajas. Supratome prekës koky-bës reikðmæ plaèiàja prasme – „nuo þa-liavos iki vartotojo“ (IV kurso studentai).

Per paskaitas aptarëme daug daly-kø, kurie pravers mokykloje. Stengsiuosmokinius sudominti vartojimo kultûra irskatinti juos siekti geresnës gyvenimo ko-kybës. Uþsiëmimø metu teorijà siejomesu praktika, paèios stebëjome, tyrëmeávairiø produktø sudëtá. Tokie uþsiëmimaireikalingi ávairiø specialybiø ir ávairaus am-

þiaus þmonëms, juk visi esame vartoto-jai, bet vartojimo kultûros ágûdþiø mumslabai stinga.

Ðio kurso paskaitos privertë susi-màstyti, kaip mes savo kasdieniais dar-bais galime pagerinti ir iðsaugoti aplinkà,iðmokë rinktis kokybiðkas prekes ir ne-pasiduoti reklamos kerams.

Daþnai ásigyti daiktai tampa niekamnereikalingais, dulkes kaupianèiais nie-kuèiais. Vartojimo kultûros reikalingumàmokymo ástaigose galiu apibûdinti trimþodþiais: ádomu, aktualu, vertinga.

Gautos þinios labai praktiðkos, su-sietos su mûsø kasdieniu gyvenimu. Iðklau-siusi kursà tapau atidesne ir iðrankesne var-totoja. Gautas þinias taikau pamokose irmokiniai sako, kad jiems ádomu, nes jie noritapti kultûringais pirkëjais, ðvarinti aplinkàir ilgai sveiki gyventi jaukioje aplinkoje. Ge-rai bûtø, kad sàlygos lankyti tokius kursusbûtø sudarytos visiems þmonëms.

Pedagogø darbui vartojimo ugdymosrityje skatinti parengtos mokymo-meto-dinës priemonës: ekspertø patvirtinta ir ið-leista vartojimo kultûros ugdymo integruo-jamoji programa, mokomosios medþiagoskompaktinis diskas, knygos mokytojui„Vartojimo kultûros ugdymas“, „Vartojimokultûros ugdymo integravimas á biologijospamokas“, kompaktinis diskas vartojimokultûros ugdymo tema (plaèiau apie pro-jektà http://www.vartojimokultura.lt/lt/Nau-jienos.html). Visos ðios mokymo priemo-nës buvo iðnagrinëtos ir atiduotos studen-tams naudoti mokyklose. IV kurso studen-tams kaip tik po Naujøjø metø prasidëjopedagoginë praktika mokyklose, todëltoks gausus „kraitis“ tikrai pravers.

Pirmo kurso magistrantës dþiaugësimokymo-metodine medþiaga ir jau nu-matë, kaip pritaikys mokymo procese.Viena studentë net Senekos þodþius pa-citavo: „Kas nepaþásta pasaulio, kuriamegyvena, tas neþino, kad jis gyvena“.

Smagu buvo dirbti su ðia studentøgrupe, belieka nuoðirdþiai palinkëti jiemssëkmës ugdant vartojimo kultûrà mokyk-lose ir kasdieniame gyvenime. Juk kiek-vienas turime pradëti nuo savæs: kà galiupadaryti að?

Studentai dþiaugiasi gauta mokymo - metodine medþiaga vartojimo kultûros ugdymui: retaitaip bûna, kad viename rinkinyje bûtø programa, knyga mokytojui, metodinë medþiagadarbui su mokiniais, kompaktiniai diskai su mokomàja medþiaga ir þaidimais

Universitetotautinës muzikosansamblis„Ðviesa“ 2007 m.surengë jauketvirtàjá Lietuvosuniversitetøfolkloro ansam-bliø festivalá„Linksminkimos“

NaujojoSocialiniømoksløfakultetosimbolinisraktas áteiktasjo dekanui doc.dr. VladuiSenkui

Page 22: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

pavirs ásavanà?

Sausra Amazonëje. Ar taip gali bûti?

Jau 2002 m. Amazonæ buvo iðtikusisausra. Taèiau po dvejø metø (2005 m.)Amazonæ uþklupo pati didþiausia kadanors registruota katastrofa: daug Amazo-nës intakø pavirto á þoliø priaugusias pel-kes, þuvo deðimtys milijonø þuvø, þmo-nëms pritrûko maisto, paplito ligos. Dëlupiø tëkmës sumaþëjimo ypaè pasireiðkëcholera ir maliarija. Brazilijos armijos isto-rijoje tai buvo didþiausia þmoniø gelbëji-mo operacija, kai á gamtinës nelaimës ið-tiktà regionà buvo pasiøsta apie 2000 tmaisto produktø, 30 t vaistø. Atlikdami eks-pedicinius tyrimus Amazonës baseino va-karinëje dalyje (Ekvadore), mes matëme

Amazonës iðtakos yra paèios ádomiausios irpasiþymi didþiausia biologine ávairove (Misahualioupës krantai, apaugæ atogràþø miðku, Ekvadoras)

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS

Lietuvos ir pasaulio mokslininkai tyrinëja Amazonës biologinæ ávairovæ. Apie áspûdþius ið egzotiniøtiriamøjø ekspedicijø ir tyrimø planus buvo raðyta þurnale anksèiau (2005 m. Nr.10, 11; 2006 m. Nr.11;

2007 m. Nr. 10, 11, 12). Mes kasmet vis atrandame naujø, mokslui dar neþinomø rûðiø, rengiame origina-lias hipotezes apie gyvosios gamtos genezæ Þemëje, Europos (taip pat ir Lietuvos) istorinius faunos ryðiussu Andø kalnø fauna. Taèiau paskutinës mûsø ekspedicijos, ypaè vykusios 2005–2007 m., buvo ádomios ne

tik naujai atrastomis organizmø rûðimis. Tapome didelës gamtinës katastrofos liudininkais.

Amazonësdþiunglës pavirs á

savanà?

neáprastus reiðkinius: ten, kur paprastainuolatos bûdavo drëgna (juk paprastaiatogràþø miðkuose liûtys yra kasdienisreiškinys!), viskas virto dulkëmis. Dël ne-áprastos, visus metus trunkanèios sausrossmulkiø organizmø ávairovë smarkiai su-maþëjo, o daugybë rûðiø, matyt, visiðkaiiðnyko. Netrukus ið Amazonës sausra per-simetë ir á Andø kalnus, kur stiprûs rytøvëjai dþiovino nuo sausros geibstanèiusaugalus ir këlë dulkiø debesis.

Ar kaltas Atlanto vandenynopaðiltëjimas?

Ið tikrøjø niekas negali tiksliai pasaky-ti, kokios buvo sausros Amazonëje prie-

þastys. Taèiau mokslininkai mano, kadsausrà sukëlë pakilusi Atlanto vandenstemperatûra (kai kuriose Atlanto vietoseformavosi neregëti uraganai, o Amazo-nëje atvirkðèiai – labai maþai lijo). Pasiro-do, net vandenyno srovë, neðanti ðiltàvandená ið atogràþø link Arkties, labai su-silpnëjo. Ilinojaus universiteto (JAV)mokslininkai apskaièiavo 45 proc. tikimy-bæ, jog iki 2100 m. Golfo srovë gali visaiiðnykti. Net jeigu ir bûtø imtasi skubiødrastiðkø priemoniø, tikimybë, kad Golfosrovë nustos tekëjusi, yra apie 25 proc.Jeigu taip atsitiktø, reikëtø rengtis labaiðaltoms þiemoms Europoje ir neregëtomssausroms Afrikoje.

Amazonës sausrø metu 2002–2005m. taip pat buvo uþregistruotos ir neápras-tos El Ninjo (El Niño) fluktuacijos. Taigiturbût dël sausros kaltas ne tik Atlantas?

Kas tas El Ninjo?

Daug kas þino, kad palei Pietø Ame-rikos vakarinius krantus teka ðaltoji Hum-bolto srovë. Taèiau maþdaug per Kalë-das ties Ekvadoru ir ðiaurinëmis Peru pa-krantëmis vanduo pasidaro ðiltesnis. Ðisfenomenas (vandens paðiltëjimas) vieti-niø gyventojø buvo pavadintas El Niño –t. y. vaikeliu, gimusiu per Kalëdas. El Nin-jo tai paûmëja, tai susilpnëja. Kas 2–7metai ðiltas vanduo ties rytiniu Ramiojovandenyno pakraðèiu vis daugiau ir dau-giau plinta, sukeldamas dramatiðkø pa-sekmiø. El Ninjo turi átakos net Rytø pus-rutulio orams. Mat dël El Ninjo drëgnooro frontas ið Pietryèiø Azijos pasistûmë-ja á Ramiojo vandenyno vidurá ir Pietry-èiø Azijos bei ðiaurës rytø Australijos ato-gràþose prasideda neáprastos, praþûtin-gos ar net katastrofiðkos sausros. Tuometu vakarinis Ekvadoro ir Peru (o tei-giama, kad ir pietiniai Brazilijos rajonai)kenèia nuo neáprastos drëgmës (ásivy-rauja neáprastos liûtys, bûdingas vietinisklimato atvësimas, daþnos purvo nuo-ðliauþos ir kt.). Dabar jau nebeabejoja-ma, kad dël El Ninjo Amazonës hidrolo-ginis reþimas irgi gali keistis. Taigi dëlsausros Amazonëje norima ið dalies su-versti kaltæ ir El Ninjo. Tiesa, dar nenu-statyta, kad El Ninjo galëtø bûti susijæssu bendru klimato ðiltëjimu Þemëje. Tik-riausiai El Ninjo daugiausia yra natûra-lus procesas, o þmogaus veikla turbûtðá gamtos fenomenà kiek pastiprino.

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Page 23: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 23

Amazonës regione gyvena apie 45 mln.gyventojø, kuriems greitai gali tektiprisitaikyti prie naujø gamtiniø sàlygø

Amazonës baseino schema(pagal http://www.worldwildlife)

Amazonës pradþia – Lauricochaeþeras Andø kalnuose (Peru), ið ku-rio iðteka Maratono upë. Kai Marato-nas susilieja su Ucayali, upë vadina-ma Amazone. Tai pati galingiausia

Amazonës upës plotis svyruoja nuo1,3 km (aukðtupyje) iki 60 km (þemu-pyje). Visas Amazonës baseinas yraapie 5,5 tûkst. km ilgio ir uþima apie7 045 000 km2 teritorijà, áskaitant ir vi-sus 15 tûkst. Amazonës upës intakø,tarp kuriø nemaþai yra tokiø, kurie sie-kia 1 tûkst. ar daugiau kilometrø.Amazonës baseine yra apie 20 proc.visø planetos gëlo vandens ištekliø.

Taèiau bene labiausiai Amazonëgarsi drëgnaisiais atogràþø miðkais,kurie driekiasi daugmaþ ištisiniame5 mln. km² plote. Daugiausia jø – Bra-zilijoje (apie 40 procentø ðalies teri-torijos). Per potvynius upë uþlieja di-dþiulius miðko plotus; potvyniai pa-prastai susidaro liepos–spalio mëne-siais. Amazonës atogràþø miðkas galibûti suskirstytas á tris zonas: zona, ku-rioje potvyniø niekada nebûna, zona,kurioje miðkas kartais uþtvindomas,ir reguliariø miðko potvyniø zona. Kli-matas drëgnas ir ðiltas; metinis die-nos/nakties temperatûros vidurkisapie 26°C, o krituliø per metus viduti-niðkai iðlyja apie 2032 mm (Amazo-nës vakarinëje dalyje, Yasuni nacio-naliniame parke – 3200 mm).

Amazonës atogràþø miðkai – pa-tys seniausi (jø amþius apie 100 mln.m.), o jø biologinë ávairovë – pati di-dþiausia Þemëje. Manoma, kad Ama-zonës baseino biologinë ávairovë su-daro net apie 30 proc. visos plane-tos sausumos biologinës ávairovës.

FAKTAI APIE AMAZONÆ

pasaulio upë. Amazonës þemupyjevandens tëkmës greitis yra beveik 2km per valandà. Per dienà ið Amazo-nës þioèiø (kurios yra apie 280 kmploèio) iðteka 60 kartø daugiau van-dens negu ið Nilo arba 11 kartø dau-giau negu ið Misisipës (t.y. apie 190500 m3 per sekundæ). VidurupyjeAmazonë yra apie 47 m gylio, o tiesþiotimis vietomis siekia 93 metrus.

Amazonës baseinobiologinë ávairovëstulbinanti – èiaaptinkama apietreèdalis visø pasaulioaugalø ir gyvûnø rûðiø

Beatodairiðkas Amazonës miðkøkirtimas

Dël sausros, iðtikusios Amazonæ, ma-tyt, kaltas ir Amazonës miðkø kirtimas:daug drëgmës á atmosferà iðgarina au-galø lapai. Ið tos drëgmës virð Amazo-nës formuojasi lietaus debesys. Net 50–80 proc. visos drëgmës Amazonës ba-seino aukðtutinëje ir centrinëje dalyje pri-klauso vietiniam vandens ciklui. Dabar ðisnormalus vandens apykaitos ciklas sutri-ko. Ir tai turi tendencijà tik stiprëti. O bû-tent hidrologinis regiono reþimas turi be-

ne svarbiausios reikðmës globaliam ir re-gioniniam klimatui palaikyti.

Kol kas Amazonës dþiunglës yra pa-tys didþiausi pasaulio atogràþø miðkai,pagal uþimamus plotus ir biologinæ ávai-rovæ gerokai pranokstantys bet kuriuoskitus planetos miðkus. Taèiau Amazonësmiðkai beatodairiðkai kertami. Vien Bra-zilijoje per vienerius metus (2004 m. lie-pa – 2005 m. rugpjûtis) iðkirsta 18 900km² miðko (daugiau nei treèdalis Lietu-vos teritorijos), o 2006 m. – 26 129 km²(beveik pusë Lietuvos teritorijos). Ið visoBrazilijai priklausanèioje Amazonës ba-

seino dalyje per pastaràjá 11 metø laiko-tarpá buvo iškirsta apie 200 000 km², onuo 1978 m. – 534 200 km² atogràþømiðko. Brazilijos institucijø duomenimis,apie 17 proc. Amazonës atogràþø mið-kø buvo tiesiog sunaikinta per pastaruo-

sius 30 metø (dar daugiau miðkø frag-mentuota arba vienaip ar kitaip sudar-kyta). Taèiau, pasirodo, oficialiai skelbia-mi duomenys apie miðkø iðkirtimà nëratikslûs. Panaudojus nuotraukas ið paly-dovø, apskaièiuota, kad nukrypimas nuooficialiai pateikiamø duomenø yra katast-rofiðkai didelis – kai kada iki 60 proc. (tai-gi ið tikrøjø atogràþø miðkø iðkertamadaug daugiau nei pranešama).

Miðkø gaisrai

Amazonëje miðkø gaisrø vis daugë-ja. O per 2005 m. sausrà Amazonës ba-seine gaisrø skaièius beveik padvigubë-jo lyginant su ankstesniø metø duomeni-mis. Beje, kuo daugiau kertamas miðkas,tuo regionas sausëja ir miðko gaisrø tiki-mybë didëja. Teigiama (Hopkins, 2005),kad dël miðkø kirtimo ir miðkø gaisrø at-mosferoje labai padaugëjo anglies dvi-deginio (net iki 75 proc. visos Brazilijosanglies dvideginio emisijos).

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 23

Page 24: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Tirpsta ne tik aðigaliø ledynai, bet irAndø baltosios kepurës

Negana to, kad tirpsta poliariniø Þe-mës regionø ledynai, labai smarkiai nyks-ta ir Andø kalnø ledynai. Jie paprastai teik-davo apie 50 proc. vandens Amazonësbaseino aukðtutinëje dalyje; dabar Andøkalnø ledynai smarkiai sumaþëjo (vien Pe-ru per pastaruosius 30 m. jie sumaþëjo20 proc.). Apskaièiuota, kad Peru per ar-timiausius 10 metø iðnyks ledynai, kurie

Manoma, kadAmazonësdþiunglës –patys seniausipasaulioatogràþømiðkai,kuriems apie100 mln. metø

Pietø Amerika – vienas ádomiausiø,taèiau maþiausiai iðtirtø mûsø Þemëskraðtø, kur gyvena ðimtai tûkstanèiø

Iðtirti iki ðiol neþinomà biologinæ ávairovæ– svarbiausias mokslininkø sistematikø

uþdavinys. Taèiau reikia paskubëti – rûðysgali iðnykti dar iki jas atrandant

KÀ MES TYRINËJAME IR KAM ESAME DËKINGImokslui dar neþinomø, tyrinëtojø neat-rastø organizmø rûðiø. InventorizuotiÞemës biotas, iðtirti iki ðiol neþinomàbiologinæ ávairovæ – svarbiausias moks-lininkø sistematikø uþdavinys. Taèiaureikia paskubëti – rûðys gali iðnykti dariki jas atrandant. Ðtai todël mûsø moks-lininkø grupë, susidedanti ið energin-gø Lietuvos bei uþsienio tyrinëtojø,Amazonës baseine ir Andø kalnuosebei Centrinëje Amerikoje 1998–2007 m.ieðkojo naujø mokslui vabzdþiø rûðiø.Tai labai ádomus, taèiau nelengvas uþ-davinys. Að pats esu biologas, saky-èiau, patyræs, dalyvavæs deðimtyse to-limøjø ekspedicijø, taèiau prisipaþinsiu,kad iðvykø metu ne kartà pagalvoda-vau, ar tikrai vertëjo trenktis á Pietø Ame-rikà, kæsti ávairiausius nepatogumus beirizikuoti sveikata. Ypaè didþiuojuosi sa-vo ekspedicijø kolegø iðtverme ir ryþtu.O uþ pastarøjø metø ekspedicijø finan-

yra þemiau 5,5 km, o per 40 m. nebeliksjokiø ledynø Peru, Ekvadoro ir Kolumbi-

buvo gana stabilus. Dabar Amazonës re-giono oro temperatûra akivaizdþiai kinta.Vien nuo 1990 m. iki 2000 m. temperatû-ra pakilo 0,5–0,8 laipsnio. Todël buvo pa-bandyta modeliuoti, kas atsitiktø, jeiguAmazonës regione oro temperatûra ir to-liau kiltø, o krituliø maþëtø. Paaiðkëjo, kad

ávairios atogràþø miðkø ekosistemos virs-tø savanø ekosistemomis. Remiantis Bra-zilijos Nacionalinio kosminiø tyrimø insti-tuto duomenimis, nuo 30 iki 60 proc.Amazonës miðko artimiausiu metu galitapti tikrø tikriausia savana. Jei tempera-tûra pakils keliais laipsniais, savanizaci-jos procesai bus negráþtami. Ávairiø veiks-niø modeliavimas rodo, kad iki 2050 m.Amazonës temperatûra turëtø pakilti dar2–3 laipsniais. Amazonës augalai per sa-vo lapus iðgarina apie 75 proc. viso iðlytovandens. Tai veikia kaip koks didþiuliskondicionierius, kuris turëtø vësinti (ir vë-sina) regiono atmosferos temperatûrà. Ta-èiau, kaip buvo minëta anksèiau, miðkøplotai kasmet maþëja. Net Brazilijos Na-cionalinio kosminiø tyrimø instituto specia-listai pripaþino, kad, Amazonei praradusdaugiau nei 40 proc. miðkø, liks tik negráþ-tamas kelias á „savanizacijà“. Jei Amazo-nës miðkai taps savana – pasekmës vi-sam Þemës klimatui ir biologinei ávairovei

bus milþiniðkos. Nebebus ir to didþiulio„kondicionieriaus“. Jau dabar pasaulyjeplinta dykumos (kasmet jos uþima vis po6–12 mln. hektarø naujø plotø).

Kas atsitiks Amazonëje, jeigu ðis re-gionas taps didele savana? Neišvengia-mai degraduos bendra vandens sistema,bus prarasta dalis dirvoþemio, spartëserozija, kils purvo nuoðliauþø pavojus, su-maþës þemës ûkiui tinkamø þemiø. Ir taiávyks tuo metu, kai mokslininkø apskai-èiavimu, norint iðmaitinti þmones, plan-tacijos turës didëti iki 38 ar daugiau pro-centø! Taip pat prognozuojamas kai ku-riø parazitø (ypaè vabzdþiø) pagausëji-mas, infekciniø ligø protrûkiai (ypaè ma-liarijos, choleros, meningito ir kt.), egzo-tiniø (kraðtui nebûdingø) rûðiø invazija.Amazonës regione gyvena apie 45 mln.gyventojø, kuriems teks prisitaikyti prienaujø sàlygø. O mes prarasime neákai-nojamà gamtos paveldà, paèià didþiau-sià biologinës ávairovës dalá.

Paskutiniø mûsø ekspedicijø metu tapomedidelës gamtinës katastrofos liudininkais –Amazonæ iðtiko iki ðiol neregëta praþûtin-

ga sausra

jos teritorijoje. Jau dabar Ama-zonës upës vandens lygis yrapats þemiausias per pastaruo-sius 30 metø. Be to, ir vandenslygio svyravimai pasidarë ge-rokai didesni. Didþiausios pa-saulio upës Amazonës laivinin-kystë jau dabar turi sunkiø pro-blemø (prisiminkime 2005 m.sausrà).

Amazonës atogràþø miðkaitaps savana

Meteorologiniai ir kitokieárodymai byloja, kad anksèiauAmazonës baseine klimatas

24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Page 25: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 25

Baltaveidþiai kapuèinai – tipiðkosAmazonës miðkø beþdþionës

Amazonei gali grësti ir uþliejimasAtlanto vandeniu

Per pastaruosius 100 m. vandenynolygis kilo maþdaug 1–2,5 mm per me-tus. Dabar jis kyla iki 5 mm per metus, oateityje prognozuojama po 7 ar daugiau

siniø reikalø tvarkymà esame nuoðir-dþiai dëkingi neeiliniø sugebëjimø VPUvyriausiajai buhalterei Genei Vidai Gul-binienei, pavaduotojai Reginai Novikie-nei, GMF dekanui doc. Broniui Ðalkui,taip pat Zoologijos katedros vedëjuidoc. Vytautui Semaðkai bei kitiems VPUdarbuotojams. Uþ tiriamøjø ekspedici-jø finansavimà dëkojame ávairiems uþ-sienio ir Lietuvos fondams.

Lauktuviø parveþëme nemaþai nau-jø mokslui mikrodrugiø rûðiø bei daugkitos neákainojamos mokslinës medþia-gos, kuri bus skelbiama prestiþiniuosemoksliniuose þurnaluose ir rengiamo-se mokslinëse monografijose; viena jøneseniai buvo iðleista JAV (Davis D. R.,Stonis J. R. 2007. A revision of the NewWorld plant-mining moths of the familyOpostegidae (Lepidoptera: Nepticuloi-dea). Washington, D.C., SmithsonianInstitution Scholarly Press, p. 212).

mm per metus. Tad daugelis pasauliopajûrio teritorijø bus apsemtos. Dël van-denyno lygio pakilimo didelës Amazo-nës þemumos dalys taip pat atsidurtøpo vandeniu. Tiesa, juoko dëlei pami-nëkime, kad Lietuvos spaudoje pasiro-dë straipsniø, aiðkinanèiø, kad civiliza-cija iðplito kaip tik dël pasaulinio tvano(Lietuvos rytas, 2007-11-20). Bet kas at-sitiks su Amazonës ir pasaulio biologi-ne ávairove? Apie tai skaitykite kitame„Mokslo ir gyvenimo“ numeryje.

Nuotraukos – autoriaus ir ekspedicijø daly-

viø Virginijaus Sruogos (VPU) ir Saimono R. Hillo

(University of Westminster, London)

Eva Balaþova ir Beata Puobišova sa-vo pranešime aptarë multikultûrinio ug-dymo priemones ir jø reikðmæ, siekiantuþsibrëþtø tikslø, Lilija Duoblienë anali-zavo kritinës pedagogikos klausimus,pagrindiná dëmesá skirdama protestui irdialogui. Panaðiai problemai – dialoguiedukaciniame procese savo praneðimàsekcijoje skyrë ir Juozas Þilionis. DaliaMarija Stanèienë gvildeno gërio, kaip ver-tybës ugdymo, veiksná siekiant realybë-je prioritetiniø ugdymo tikslø, KristinaStankevièienë, Andþelita Þurauskienëanalizavo 5–7 metø vaikø tautinio tapa-tumo formavimosi informacinëje visuo-menëje ypatumus. Eglë Kvieskaitë ana-lizavo efektyvaus tarpkultûrinio komuni-kacijos valdymo raidos bei tobulinimoLietuvos ðvietime klausimus.

Treèioje sekcijoje „Ugdymas: aktuali-jos, pokyèiai ir perspektyvos“ perskaityta10 praneðimø. Juose nagrinëta daug pro-blemø. Tai – vaiko ugdymo refleksijos ypa-tumai ugdymo institucijoje (Vitolda SofijaGlebuvienë ir Asta Dambrauskienë), sau-gios aplinkos kûrimas ikimokyklinëje ug-dymo ástaigoje (Reda Braslauskienë ir Sa-da Petruþienë), ðeima, kaip ugdymo ins-titucija, ðiø dienø kontekste (Antanina Gra-bauskienë), informacinës technologijos irvaiko þaidimas (Vitolda Sofija Glebuvie-në ir Aldona Lucija Tarasonienë), tëvø po-þiûris á vaiko teises (Ieva Kerulienë) ir kt.

Keletas praneðimø buvo skirta vaikøugdymo, gebëjimø, komunikacijos ir nuo-statø formavimo problemoms. Tai – 4–6metø vaikø dorinio ugdymo (Marija Joni-lienë), 3–4 klasiø mokiniø kûrybiniø nuo-statø formavimo (Vaiva Schoroðkienë ir Ir-ma Marcinkevièiûtë), komunikavimo kom-petencijos ugdymo mokymo procese,analizuojant literatûros kûrinius (Daiva Ja-kavonytë ir Dalia Kiliuvienë), bûsimøjø pra-diniø klasiø mokytojø gebëjimo pieðti ypa-tumø (Jûratë Paulionytë), pedagogø nuo-monës apie vaikø literatûriná ugdymà ty-rimø iðdavø (Aldona Mazolevskienë), pra-diniø klasiø mokiniø supaþindinimo susubjektyviø pojûèiø valdymu (Maria But-rymowicz) ir kiti klausimai.

Keletas praneðimø sekcijoje buvo skir-ta paèiø pedagogø, ypaè pradedanèiøjø,profesinio pasirengimo bei jø kompeten-cijos didinimo problemoms. Kristina Stan-kevièienë ir Asta Kraujelienë nagrinëjo pra-dedanèiøjø dirbti pedagogø bei studentøpraktikantø komunikavimo kompetencijosypatumø, Ona Monkevièienë ir Birutë Au-tukevièienë – studento praktikanto ir pra-dedanèiojo dirbti pedagogo gebëjimo mo-

kytis tendencijø, Rita Makarskaitë-Petke-vièienë ir Laima Medelytë – darnaus vysty-mosi principø pradinës mokyklos pasau-lio paþinimo kurse esmës klausimus.

Ketvirtoje sekcijoje „Psichologinës as-menybës ugdymo dimensijos“ buvo pa-teikta 11 praneðimø, kuriuose nagrinëtosaktualios pastarojo meto ugdymo proble-mos. Tai – paaugliø socializacija ir ugdy-mas pokyèiø erdvëje (aut. Marija Barkaus-kaitë), VPU studentø profesinës brandoskaita (Julita Navaitienë), mokytojø patyri-mas, ugdant elgesio ir emociniø proble-mø turinèius vaikus (Dalia Nasvytienë ir InaBalèaitytë), paaugliø vaikinø ir merginø as-menybës tapatumo brandos ypatumai (Li-dija Kutkienë), paauglio kûrybiðkumo irsveikatos kontrolës átaka mokymuisi (AlaPetrulytë), vaikø – tëvø ir bendraamþiø san-tykiø ypatumai (Aldona Vaièiulienë), san-tykiai su bendraamþiais, kaip mokiniø ge-bëjimø atsiskleidimo sàlyga (Agnë Bran-diðauskienë), pedagogø socialinës adap-tacijos raiðka postmodernistinëje visuome-nëje (Auðra Kazlauskienë), judëjimo nega-liø turinèiø paaugliø vidinës darnos ir svei-katos ypatumai (Margarita Pileckaitë-Mar-kovienë, Jolita Paukðtytë ir Tomas Laz-dauskas), vieniðumo jausmà iðgyvenanèiøpaaugliø elgesio strategijos (Nijolë Cibuls-kaitë ir Jûratë Laurinavièiûtë), mokytojø irmokiniø poþiûris á iðkalbos ugdymà ben-drojo lavinimo mokykloje (Birutë Þygaitie-në), globos namø pedagogø átaka ugdyti-niø socialiniø vaidmenø formavimui (Ro-bertas Kavolius ir Aida Norvilienë).

Apskritai, ðioje tarptautinëje moksli-nëje konferencijoje, pasiþymëjusioje gvil-denamø temø ir problemø gausa, buvoaptarta daug Lietuvos ir uþsienio ðaliøedukologijos istorijos, metodologijos,metodø taikymo, tyrimø organizavimo irjø rezultatø naudojimo bei kitø ðiuolaiki-niø teoriniø ir praktiniø ugdymo klausi-mø, pristatytos ávairios mokslinës kon-cepcijos ir asmeninës specialistø nuomo-nës. Kartu joje ieðkota optimaliø ugdy-mo problemø sprendimo ávairaus lygioðvietimo institucijose keliø.

XV tarptautinë mokslinë konferencija„Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas“,kurios esmë „Ugdymo kokybë: teorinësir praktinës dimensijos“, rodo Lietuvosðvietimo reformos nueità ilgà ir nelengvàkelià – nuo ðvietimo koncepcijos (1988 m.)kûrimo iki ðiuolaikinës visapusiðkai iðplë-totos ðvietimo sistemos, siekianèios aukð-èiausios ugdymo kokybës.

edukologijosproblemø

Nuo koncepcijos kûrimoiki ðiuolaikinës

Atkelta ið 5 p.

Page 26: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Situacija valstybëje skatina susirûpintivisuomenës kultûra, asmenybës ugdy-mu. Universitetai taip pat turi keisti poþiû-rá á bûsimøjø specialistø rengimà ir pir-miausia akcentuoti asmenybës ugdymà,skatinti dvasingumo sklaidà, o ne tikspræsti profesinës kvalifikacijos tobulini-mo uþdavinius. Kitaip tariant, studijø uni-versitete laikotarpis turëtø bûti vertina-mas kaip asmenybës brandos tarpsnisir Þmogaus ugdymo bûdas. Tokiu atve-ju aktualu susieti asmens kultûros ug-dymà, sociokultûrinæ integracijà ir pro-fesiná rengimà á vieningà visumà, skirtàskatinti asmenybës brandà ir padëtispræsti valstybei iðkilusius uþdavinius.Todël pasirinkti tinkamà studijø organiza-vimo strategijà, jas integruoti á asmeny-bës brandos procesà, sukurti palankiàaplinkà individualybës sklaidai yra laiko-tarpio nulemti universitetø rûpesèiai. Ko-kie veiksniai koreguoja visavertiðkà as-mens kultûros raidà universitete, ar bûsi-mas specialistas bræsta laikotarpio reika-lavimus atitinkanèioje aplinkoje, ar sëk-mingos karjeros prielaida yra ir ágyta vei-kimo aplinkoje patirtis, ar tik dalykø stu-dijos, kvalifikacija? Tai aukðtøjø mokykløpertvarkos problemos, kurias nagrinëjantaktualu apibendrinti jau sukauptà patirtá.

A.Maceina tvirtina, kad „þmogus në-ra pilnutinis þmogus, jei jame nëra iðvys-tyta tautinë individualybë, ir gyvenimasnëra pilnutinis gyvenimas, jei jame neda-lyvauja tauta. Dël to ir ugdymas nëra pil-nutinis, jei jis neiðvysto þmogaus kaip tau-tinio individo ir neáveda jo á tautos gyveni-mà“ (Maceina, 1990, p. 122). Tokia as-menybës ugdymo samprata yra aktualiskatinant individo bei visuomenës kultû-ros raidà ðiandieniø globalizacijos proce-sø kontekste. Todël svarbu vertinti aplin-

Prof. dr.Jonas

KIEVIÐAS

kultûros veiksniai universitete

kos estetinæ prasmæ, asmeninius santy-kius, visuomenëje vyraujanèias dvasinesvertybes, jø poveiká asmenybës raidai.Ðiuo poþiûriu yra reikðmingas ir menas.Pasak A.Gaiþuèio, „menas atlieka ypatin-gà vaidmená jungdamas þmones. Èia bû-tent dvasinës vertybës ir idealai ima vir-ðø, o ne merkantilûs, grynai pragmatiškisiekimai“ (1998, p. 210). Ðia funkcija me-nas, jo studijos taip pat ásijungia á asme-nybës raidos veiksniø sistemà. Taip atsi-skleidþia ávairiø aplinkos, o ne tik forma-laus ugdymo veiksniø visuma, kuri kore-guoja bûsimo specialisto bendrosios kul-tûros raidà ir profesinæ brandà universi-

nybës brandà, savarankiðkø studijø ga-limybes. Svarbu, kad dalyko studijos sie-jamos su universiteto ir miesto kultûri-niø renginiø aptarimu, tai skatina studen-tus ne tik iðsamiau susipaþinti su socio-kultûrine aplinka, bet ir mokytis jà ver-tinti vertybiø poþiûriu.

Estetinë aplinkos prasmë, sociokultû-rinë aplinka, studijø programa atskleidþiatik dalá bendros sistemos, skirtos ugdytiasmens bendràjà kultûrà universitete. Vis-ko vardyti gal ir nebûtina. Svarbiau iðsi-aiðkinti, ar visa tai pastebi studentai, arjie suvokia ðios sistemos reikðmæ indivi-dualiai kultûrai bei profesinei brandai.Ðiuo poþiûriu ádomûs studentø vertinimai.Pavyzdþiui, Socialiniø mokslø fakultetoantro kurso studentø apklausa (2007 m.rudens semestras) patvirtino lûkesèius.Raðiniuose jie apibûdino ir vertino savoaplinkà. Duomenys grupuoti atsiþvelgiantá tai, ar studentai vertino universitetà kaipinstitucijà (estetinë aplinka, asmeniniobendravimo kultûra, studentø ir dëstyto-jø santykiai, studijø prasmë), ar vertinosociokultûrinæ aplinkà (renginiai, festiva-liai, parodos, kûrybos vakarai, miesto kul-tûrinis gyvenimas) ir ar vertino studijø pro-gramà, t.y. konkretaus dalyko – meniniougdymo átakà jø kultûrai (1 lentelë):

Veiksniai Sociokultûrinë Meninis Universitetas Iš visoaplinka ugdymas (institucija) faktø

Studentø skaièius 75 (65,8 %) 52 (46,5 %) 48 (42,1 %) 175

1 lentelë Studento kultûros veiksniai (n=114)

tete. Kokiu bûdu yra sisteminamas šiøveiksniø kompleksas ir ar tai realiai veikiaugdytiniø brandà?

Vilniaus pedagoginiame universitetedaug dëmesio kreipiama á aplinkà. Ji ápras-minama rûpinantis estetine kultûra, atnau-jinant patalpø dizainà, keièiant ekspozici-jas ákurtoje paveikslø galerijoje, kultûros te-matika diskutuojant universiteto laikraðty-je ir kitokiais bûdais. Taip kuriamas šiuo-laikiškos aplinkos poreikis, tarsi nevalin-gai átvirtinami jos ir apskritai universitetokaip institucijos vertinimo orientyrai.

Svarbus asmens bendrosios kultûrosugdymo veiksnys yra sociokultûrinë ap-linka ir jos sistema – kultûriniai renginiai,koncertai, festivaliai, parodos, kûrybos va-karai. Be to, studentai gali rinktis meno ko-lektyvus, kur ne tik ugdoma dalyviø meni-në kultûra, bet ir ágyjama darbo grupëjepatirties, socialinio mobilumo galiø, iðvy-kose susipaþástama su kitø ðaliø kultûra.

Á asmens bendrosios kultûros ugdy-mà kreipiama dëmesio ir studijø progra-mose. Bendras visø fakultetø studen-tams skirtas meninio ugdymo kursas at-skleidþia bûsimiems specialistams me-no reikðmæ koreguojant individualià dva-siniø vertybiø sistemà, skatinant asme-

Duomenys (1 lentelë) pateikti grupuo-jant iðskirtus faktus pagal nurodytas gru-pes. Jeigu vienas studentas raðinyje nu-rodë visus lentelëje iðskirtus jo kultûrosveiksnius, tokie faktai buvo taip pat ver-tinti. Todël faktø daugiau, negu tiriamøjø.

Faktø gausa þymi studentui bûdingàaplinkos prasmës suvokimo kokybæ. Bu-vo ir tokiø raðiniø, kuriuose ðie veiksniainenurodyti. Be to, nemaþai studentø ver-tino ir bendrà, o ne tik universiteto socio-kultûrinæ aplinkà. Taèiau mums svarbu tai,kad studentai vertina aplinkà, universite-tà, studijas, kad áþvelgia jø savità átakà in-dividualiai kultûrai ir vertina bûtent jà, one tik profesiná rengimà. Tai prielaida as-menybës brandai. Visa tai þymi asmensbendrosios kultûros ugdymo galimybesrengiant bûsimuosius specialistus.

Vadinasi, asmens bendrosios kultû-ros ugdymas universitete yra gyvybin-gas. Tà patvirtina ir graþûs studentø tei-giniai: „puiku, nes iðëjus ið paskaitos irpo átempto galvojimo paþiûrëjus á pa-veikslà buvusi átampa iðsisklaido“ (E.G.,socialiniai mokslai); šokio ir meninio ug-dymo teorijos paskaitos „prisidëjo prievertybiø ir aplinkos suvokimo“ (S.B., eko-nomikos ir verslo pagrindai); „manau,

Studento

Page 27: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 27

Jau treti metai ið eilës Istorijos fa-kulteto studentø atstovybë, o dabar irSocialiniø mokslø fakulteto studentøatstovybë në per vienas Ðv. Kalëdasnepamirðta savo globotiniø – Vieðvi-lës vaikø globos namø vaikuèiø. Norsvaikai keièiasi ir auga, kiekvienà kartàpas juos nuvykus malonu iðvysti jøðypsenas ir spindinèias akis. Jie lau-kia ne maiðo dovanø, o iðtiestø rankø,draugiðko þvilgsnio ir apkabinimo, ku-riø materialûs dalykai niekad neatstos.Vaikai pirma ne iðpakuoja dovanas, ogriebia studentus uþ rankø ir veda pa-rodyti, kaip jie gyvena, kà naujo pa-siekë, padarë, sukûrë. Kiekvienà kar-tà išvykstame ið ðiø namø pilna ðirdimdþiaugsmo ir noro sugráþti.

Asfalto vaikas

Esu vilnietë, baigusi Naujosios Vil-nios 24-àjà vidurinæ mokyklà. Nuo de-vintos klasës jau aktyviai dalyvavaumokyklos savivaldoje. Filosofija manoreitingø sàraðe buvo trylikta. Ástoti net-roškau, bet dabar esu laiminga, dþiau-giuosi mëgstama aplinka, mokslais,galimybëmis. Neásivaizduoju savæs ki-tur, tai pajutau jau pirmajame kurse.Dþiugu, kad ne tik visuomeninë veik-la, bet ir mokslai sekasi puikiai. Verti-nu paskaitas, kuriose vyrauja kûrybi-në mintis, apmàstymai, taèiau jau da-bar matau ir tø paskaitø, kurios kita-dos atrodë nuobodþios ar nereikalin-gos, prasmæ. Mano sritis – visuomeni-në veikla, renginiø organizavimas. Ðiaistra verþte verþësi dar vidurinëje – beCesiulytës, moksleiviø prezidentës,neapsieita beveik niekur. Dël to man iruniversiteto studentiška veikla buvopatraukli ir miela. O šiaip turiu pervirðentuziazmo bei þemaièiams bûdingoatviro, tiesaus, nuoðirdaus charakteriobruoþø. Mëgstu eiti ten, kur yra progøtobulëti, siekti.

Kas teikia dþiaugsmo

Pirmiausia Istorijos fakulteto, ku-riame tada buvo ir Filosofijos studi-jos, ðeðiasdeðimtmeèio jubiliejus –smagus studentø, absolventø ir dës-tytojø renginys. Pagaliau ir minëtojiVieðvilës akcija. Visa tai turëjo þave-

kad meninio ugdymo tikslas yra padëtiintegruotis þmogui á aplinkà ... èia iðmoks-tama iðskirti prasmæ ir vertinti kûrinius(muzikos, literatûros ir kt.) ne pagal atli-kimà ar meninës raiðkos priemones, opagal juose atskleistus jausmus ir verty-bes“ (E.È., ekonomikos ir verslo pagrin-dai); meninio ugdymo paskaitos padë-jo „atkreipti dëmesá á savo vidiná pasauláir man aktualias vertybes“ (J.I., sociali-niai mokslai); paskaitos padëjo „suvoktine tik menà, bet labiau ásigilinti ir á studi-jas“ (I.V., socialiniai mokslai).

Gal tai nieko naujo? Dar visai nese-niai buvo girdëti balsø, koks èia gali bûtidvasingumo ryðys su menu ar pedago-gika. Yra baþnyèia ir tegul tvarko tà dva-singumà (suprantama, ir asmens kultû-rà, nes tai neatskiriama). Arba – atsikra-tysim visokiø nereikalingø menø, filoso-fijø, tai tada galësim rengti tikrus spe-cialistus (suprantama, studentas yra pa-jëgus tapti specialistu, taèiau klausimas,kokia bræs asmenybë, lieka atviras). Tokspoþiûris nesvetimas ir kai kuriems stu-dentams. Pavyzdþiui, papraðius studen-tà pakomentuoti meno kûrinio dvasinesvertybes, jis atsako neturás dvasingumoir jokio ryðio su menu, todël komentuotinegalás (2005 m.). Ðiandien garsiai apietokius dalykus jau nebekalbama (pras-tas tonas). Tai dëmesio studento kultû-rai ir nuoseklaus, tarsi nepastebimo dar-bo rezultatas. Tik ðià tendencijà reikëtøpuoselëti ir vertinti. Kaip rodo atliktas ty-rimas, didelë dalis studentø tà daryti jaugeba.

Universitete sukurtas asmens bendro-sios kultûros ugdymas kaþkuo panaðus ákitø ugdymo institucijø sistemas, taèiaukaþkuo ir savitas, nulemtas universitetoprofilio – bûsimøjø pedagogø rengimosiekiø. Galima (ir reikia) sistemà tobulin-ti, atnaujinti. Deja, galimybës priklausonuo daugelio aplinkybiø. Taèiau svarbiau-sia, kad sistema sukurta ir realiai veikia.

Kaþkada televizijos forume rektoriusakademikas A.Gaiþutis, paklaustas apieuniversiteto vizijà, atsakë labai trumpai –ugdyti Þmogø. Tà ir patvirtina universite-te akcentuojamas asmens bendrosioskultûros ugdymas, kuris graþiai ásikom-ponuoja á vientisà bûsimø specialistø pro-fesinio rengimo sistemà.

Literatûra:1. Gaiþutis A. (1998). Meno sociologi-

ja. – Vilnius, Enciklopedija.2. Maceina A. (1990). Pedagoginiai

raštai. – Kaunas, Šviesa.

sio ir reikðmës, taip pat ir sunkumø.Dar kartà prisimenant Viešvilës kelio-næ, vertinu jà kaip gërio stimulà, at-jautos motyvà, taip reikalingà kiekvie-nam ugdytojui. Þinome, kà reiðkia vai-kø globos namai, kà reiðkia sulaukti

Studentë Aistë Cesiulytë: „Metai,praleisti universitete, – graþiausi

gyvenimo metai“

nuoðirdþiø bièiuliø, kà pagaliau reið-kia naðlaièio aðara, suvilgiusi skruos-tà sulaukus jautraus dëmesio, kà reið-kia praleistos kartu diena ir naktis. Taidirva tikrajam mokytojo darbui. Jau nu-vaþiavus vienà kartà, nekilo abejoniø,jog bus tæsinys. Gerumo akcijos tæsi-nys. Kvieèiame vieðvilieèius pas mus, ánaujàjá Socialiniø mokslø fakultetà. Esuásitikinusi, kad atsakomasis globotiniøvizitas ávyks ir bus nuostabus susitiki-mas jau senø paþástamø bûryje.

Ateitis

Niekada nemëgau kurti tolimos at-eities planø, todël net negaliu ásivaiz-duoti, kuo bûsiu, kà veiksiu. Gal taip irgeriau, nes pasilieki daugiau galimy-biø. Að nei optimistë, nei pesimistë, að– realistë, man atrodo, taip gyventi pa-prasèiau. Kas nutiks gavus bakalaurodiplomà – neþinau, kai gausiu, tada jauir galvosiu. Manau, jog mane vis tiekpasirinks mielas pramogø, renginiøverslas, o gal koks rimtas ir atsakin-

Page 28: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

gas darbas. Þinoma, stosiu á magistran-tûrà, tai greièiausiai bus humanitariniaimokslai, nes su realiniais man sekasisunkiau. Tikriausiai bus ir kitas univer-sitetas.Vilioja platesni horizontai. O filo-sofija – pagrindas kitoms sritims.

Prezidentë. Tai skambu, bet iratsakinga...

Atsakingumu tema prilygsta minë-toms fakulteto akcijoms. Tik ðákart ge-rumà turëjo pakeisti suvokta pareiga.Teko pakeisti buvusá VPU SA preziden-tà ir dirbti ne visà kadencijà. Buvau pa-praðyta gelbëti situacijà, iðsaugoti stu-dentiðkos savivaldos struktûros presti-þà. Vilkimas paðlijusiø reikalø ið balos irsvetimos koðës srëbimas – ne itin ma-lonûs dalykai, taèiau jie teko man. Ka-dangi laikau save sàþininga, buvo skau-du patirti SA skandalingà bûklæ. Buvoapmaudu, kad jauni þmonës naudojositarnybine padëtimi, piktnaudþiavo ja.Nesiekiau kaþkà pasmerkti, apðmeiþti,paþeminti. Svarbiausia, kad buvo þmo-niø, kurie norëjo padëti, kurie norëjokaþkà pakeisti. Ypaè malonu buvo su-laukti palaikymo ið universiteto vadovy-bës, kuri suprato ir padëjo, kaip tëvaipadeda savo vaikams. Dþiugu, kad at-ëjusi kita prezidentë puikiai baigë tvar-kyti visus nesklandumus ir dabar jau ga-lime net neprisiminti to, kas buvo ne-gerai. Tai rodo atstovybës stiprybæ ir at-sakomybæ, o klysta juk visi.

Kiekvienam pirmakursiui naudingaateiti á studentiðkà atstovybæ, ágyti ren-giniø organizavimo patirties, semtisbendravimo ágûdþiø, kuriø niekas kitasnegali pakeisti. Tai pinigais neiðmatuo-jamos vertybës, neabejotinai tapsian-èios sëkmës garantu. Na, o dar vienasiðbandymas visø laukia ketvirtaisiaismokslo metais, kai ateina laikas atliktipraktikà. Tai taipogi nepakartojama pa-tirtis, savæs iðbandymas ir visø mokslometø darbo áprasminimas. Nepakankapuikiai išmanyti teorijà, turi taip pat pui-kiai mokëti ir jà perduoti, iðdëstyti. Taigimetai, praleisti universitete, – graþiausigyvenimo metai.

Á klausimà, ar esu laiminga, galiu pa-sakyti, jog tikiu vienu iðminèiumi, kuristeigë, jog laimingø þmoniø pasaulyjenëra, yra tik laimingø akimirkø, ið kuriøsusideda gyvenimas. Mano gyvenimebuvo daug dþiugiø valandëliø. Neásivaiz-duoju, ko dar galëèiau reikalauti. Kiektos laimës yra, tiek uþtenka. Na, o jeigupritrûks – ne bëda, juk esame savo gy-venimo kalviai, turime tiek laimës, kiekpatys norime. O iðbandymai tik stiprinaþmogø. Dþiaugiuosi turinti gerø drau-gø bûrá, o palankià aplinkà kiekvienassusikuriame pats.

Remiantis moksliniais tyrimais su-kurtas paþintinis interaktyvus þaidimas„Gentys“. Jame yra dvi dalys: 1. Au-tentiðki V–XIII a. radiniai ið Lietuvos ka-pinynø; 2. Trumpas istorinis þaidimasmaþiems ir dideliems. Pirmojoje daly-je, remiantis tyrinëtø skalviø, sëliø,þiemgaliø, kurðiø, þemaièiø ir lietuviøgenèiø kapinynø duomenimis, rekonst-ruota ðiø genèiø buities reikmenø, dar-bo árankiø, ginklø, papuoðalø neðiose-na. Autentiðki radiniai ið tyrinëtø kapi-nynø leidþia ásisàmoninti gentinius skir-tumus. Tai tarsi mokykla, kurioje skai-tytojas parengiamas antrajai daliai, ku-rioje jis turi pritaikyti mokslo þinias iriðmokti skirti senovës buitá nuo ðiø die-nø, lengvai atskirti baltø genèiø apgy-ventas teritorijas.

Multimedija istorijos periodikoje irknygø leidyboje

Ádomiai ir plaèiajai visuomenei pa-traukliai multimedijà galima naudotimokslinëje istorijos periodikoje. Èia pa-vyzdys gali bûti „Istorijos“ mokslo þur-nalas. Nuo 2006 m. 64-ojo tomo jisleidþiamas su kompaktiniu disku. Ja-me yra skaitmeninis þurnalo analogas,bet ne tik. Naujasis „Istorijos“ pavida-las iðpleèia áprastines poligrafines þur-nalo galias. Autoriaus nebevarþo iðraið-kos priemoniø stoka – galima ádëti vaiz-do siuþetà, muzikiná intarpà, istorinæ fo-nogramà ar sutartinæ etnografiniamstraipsniui paávairinti. Vienu þodþiu –galimybës naujos ir patrauklios, omokslinio straipsnio ekranizacija atve-ria dar vienà istorinës sklaidos plotmæ.Tai tarsi mokslininko ataskaita visuome-nei, ir ji gali bûti ávairiausiai atlikta: kaipgyvas iliustruotas pasakojimas, kaiptrumpas vaizdo siuþetas, kaip muziki-nis kûrinys ar dar kitaip. Pirmà kartà ðiidëja realizuota ekranizuojant straipsná„Baltø visuomenë ankstyvøjø viduram-þiø pradþioje (V–VI a.)“. Verta paminë-ti, kad, leidþiant poligrafiná „Lietuvos ikiMindaugo“ variantà (2003), atskira jodalimi tapo ir anksèiau iðleistas to pa-ties pavadinimo kompaktinis diskas.

Lietuvos istorijos vadovëliai

Matyt, ypatinga kompiuteriø taiky-mo sritis yra elektroniniai vadovëliaibendrojo lavinimo mokyklai. Èia kaipniekur kitur reikia visokiausiø iðraiðkospriemoniø: þaidimø, þaidimo pavidalonamø uþduoèiø, intriguojanèiø teminiøanimacijø ir visko, kas skatina naujàmokymosi motyvacijà. Ðiai taikymo sri-èiai skirti du vadovëliai – „Gimtoji isto-rija. Nuo 7 iki 12 klasës“ (2002, 2003,2004) ir „Ádomioji Lietuvos istorija. Vals-tybingumo, meno ir visuomenës istori-ja nuo seniausiø laikø iki mûsø dienø“(2004, 2005, 2006).

Visi trys „Gimtosios istorijos“ vado-vëliai skiriasi elektronine lavinamàja ir sa-vikontrolës dalimi, o 3 versijoje atsiradoir papildytas 12 klasës istorijos kursas irspecialus mokytojo diskas. Ugdomo-sios kompiuteriø technologijø savybëspanaudotos ypaè plaèiai. Sukurta sis-tema, kuri leidþia besimokanèiajam nau-dotis vadovëlio tekstu ir iliustracijomisrengiant namø uþduotis. Testø sistemasuprojektuota taip, kad, be savikontro-lës, leidþia mokytojui vienu metu testuotivisà klasæ ir mokytojo kompiuteryje ið-saugoti testø rezultatus. Leidþiama su-kurti ir iðsaugoti savus testus, internetukeistis jais tarp mokytojø ar kitø suinte-resuotø asmenø. Naujøjø technologijøtaikymas ypaè iðplëstas rengiant vado-vëlio interaktyviø uþduoèiø, þaidimø irádomybiø modulius. Sukurta 10 elektro-niniø uþduoèiø, 10 þaidimø ir 6 ádomy-bës. Ið uþduoèiø paþymëtinas „Gintarokelias“ (mokoma atskirti baltø genèiø dir-binius nuo ið Romos imperijos atveþtø-jø), „Kryþiaþodþiai“ (jie programuojamileidþiant kiekvienam susikurti savàjá kry-þiaþodá, já iðsaugoti, redaguoti ir sukurtinepakartojamà kryþiaþodþiø aplinkà),„Lietuvos miestø herbai“ (Lietuvosþemëlapio aplinkoje iðrikiuotus ávairiusmiestø ir miesteliø herbus praðoma su-dëti tinkama tvarka), „Trys kambariai“(mokoma atskirti didþiuosius menø sti-lius, atpaþinti iðkilius Lietuvos mokslo,kultûros ir sporto veikëjus) ir kiti. Ið de-

Lietuvos istorijaskaitmeniniame

pasaulyjeAtkelta ið 9 p.

Page 29: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 29

ðimties þaidimø paminëtini „Knygneðiai“(skirti spaudos draudimo metams), „Lie-tuva þemëlapiuose“ (moko atskirti ávairiøepochø Lietuvos ir Rytø Baltijos regionoþemëlapius), „Atverskite kortas“ (moko-ma atpaþinti senàjá baltiðkà ir etnografinámûsø paveldà archeologiniø radiniø ir et-nografiniø kostiumø pavidalu).

Iðskirtine „Gimtosios istorijos“ dalimitapo „Ádomybës“. Èia multimedijos tech-nologijos panaudotos visapusiðkai –vaizdas, garsas (muzika ir balsas), inte-raktyvumas ir kt. Vizualizuoti svarbûs mû-sø istorijos momentai: „Lietuvos krikštas“(nuo Milano edikto 333 metais iki pirmø-jø misionieriø prûsuose, Jogailos ir Vy-tauto Lietuvos bei Þemaitijos krikðto),„Þalgirio mûðis“, „Liublino unija“, „Orðosmûðis“ (dar kitaip vadinamas „Rytø Þal-giris“ visapusiðkai nagrinëjamas kaip tikðiame leidinyje). Paþymëtina, kad inte-raktyvioje „Þalgirio mûðio“ dalyje pagaldabartiniø tyrinëjimø duomenis pristaty-tos lietuviø, lenkø ir vokieèiø vëliavos, su-rinkta sunkiai ginkluoto raitelio ir pësti-ninko kolekcija leidþia suvokti tø laikø ka-rybos lygá. Sukurti ir kiti patogûs kom-piuteriniai moduliai – svarbios datos (at-mintinos dienos, Valstybës ðventës, svar-bios Lietuvos ir Pasaulio istorijos datos),uþraðø knygutë (atmintinë).

„Gimtosios istorijos“ ádomybiø sëk-më paskatino sukurti naujo tipo vado-vëlá, kurio aðis – animuoti pasakojimaiapie svarbiausius mûsø istorijos ávykius.Ði istorija gerokai skiriasi nuo tradiciniøknygø: dvimatëmis animacijomis, iliust-racijomis ir vaizdo siuþetø intarpais paá-vairintas kompiuterinis kinas tapo pagrin-diniu mokymo ir mokymosi moduliu, otekstai, iliustracijos, virtualios ekskursi-jos – pagalbinëmis jo dalimis. Ðià istori-jà skiria ir kitas sumanymas – visi 89 pa-sakojimai yra su titrais ir ágarsinti. Tad šiLietuvos istorijos knyga tapo prieinamaneprigirdintiems ir kurtiems, silpnare-giams ir akliesiems. Be to, silpnaregiamssukurta speciali þiûrëjimo aplinka, gali-mybë keisti raidyno stiliø, dydá, jo spal-và ir teksto lango fono spalvà. Šios isto-rijos auditorija plati: ja gali naudotis ávai-raus amþiaus ir iðsilavinimo Lietuvosþmonës – moksleiviai, aukðtesniøjø iraukðtøjø mokyklø ne istorijos specialy-biø studentai, saviðvieta susirûpinæ su-augusieji ir Lietuvos istorijos mëgëjai.

Trys „Ádomiosios Lietuvos istorijos“dalys – tai 13 valandø trunkantis „gyvas“pasakojimas apie Lietuvos valstybës po-litinæ, meno ir visuomenës istorijà.Visostrys dalys apima laikotarpá nuo seniau-siø laikø iki mûsø dienø. Lietuvos valsty-bingumo istorijai skirta 30 siuþetø. Jøtrukmë 3 val. ir 48 minutës, 270 papildo-mø iliustracijø. Ðiame vadovëlyje yra sky-

rius „Paðnekesiai“, kur valstybingumo is-torijos klausimus komentuoja ðio vado-vëlio autoriai ir visuomenës veikëjai.

Chronologiškai nuosekliai aiškinamisvarbiausi valstybingumo reiškiniai kiek-vienoje Lietuvos istorijos epochoje. Pen-kiuose prieðistorës epochai skirtuosesiuþetuose aiðkinama europidinë pirmø-jø Lietuvos gyventojø prigimtis, pirmo-sios autochtoniðkos kultûros. Lietuvoskaralystës ir Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës laikams nuðviesti skirti sep-tyni siuþetai, o poliublijinei Lietuvai – dar4 siuþetai. Juose nagrinëjama Liublinounija ir pirmieji renkami valdovai Respub-likos soste, Respublika ðvediðkosios Va-zø dinastijos laikais, lenkiðkieji ir sakso-niðkieji valdovø darbai Respublikos sos-te ir Respublikos þlugimas 1795 metais.Atspindëti 1795–1918 m. Lietuvos, atsi-dûrusios Rusijos imperijos sudëtyje,valstybingumo siekiai, tautinis atgimimasir lietuviðkos spaudos draudimo metai,paruoðæ dirvà Lietuvos Nepriklausomy-bei atgauti 1918 metais. Akcentuojami1919–1920 m. liepsnojæ Nepriklausomy-bës karai ir valstybinë bei politinë Lietu-vos raida tarp 1918 ir 1940 metø. Nau-jausiø laikø Lietuvos istorijà reprezentuo-ja 1944–1953 m. partizaninis karas, o po-karinës Lietuvos valstybingumo siekius –Lietuvos katalikø baþnyèios veikla, rezis-tencija ir disidentinis judëjimas. Ðiø die-nø Lietuvos istorijai skirti siuþetai apieLietuvos nepriklausomybës atkûrimà irNepriklausomybës kovas, prasidëjusias1991 metø sausá ir pasibaigusias tø patmetø rugpjûtá po Maskvos puèo. Valsty-bingumo istorijos pamokas uþbaigiasiuþetas apie 1919–1940 m. ir dabarti-nius Lietuvos prezidentus.

Lietuvos meno istorijai skirti 24 siu-þetai. Jø trukmë 3 val. ir 23 minutës,1154-ios papildomos iliustracijos. Inova-cijomis ðiame vadovëlyje reikia laikytiprie meno stiliø derinamus muzikinius in-tarpus bei aptariamos epochos drabu-þiø demonstracijas. Be to, kiekvienà te-mà papildo virtualios ekskursijos. Joseiðkilus vienos ar kitos epochos meno pa-minklas yra atskirai apraðytas ir detaliaidemonstruojamas. Meno istorija prade-dama seniausiais laikais ir uþbaigiamamûsø dienomis. Nuðvieèiami kai kurieprieðistorës meno ypatumai, didþiøjø Eu-ropos meno stiliø keliai á Lietuvà ir jø rai-da mûsø þemëse.

Lietuvos visuomenës istorijai skirti 35siuþetai. Jø trukmë 6 val. ir 12 minuèiø,270 papildomø iliustracijø. Èia vël paðne-kesiø autoriai màsto, kas svarbu istori-niuose tyrinëjimuose, mûsø visuomenësgyvenime, kaip reikia vertinti vienà ar ki-tà reiðkiná. Visuomenës istorija perteikia-ma keturias pjûviais – per visuomenës

organizavimàsi kultûriniu, etniniu ir teri-toriniu-valstybiniu pagrindu; per visuo-menës savivaldà ir valdymà; per visuo-menës saviraiðkà ir religijas; per ðalis irtautas Lietuvos istorijoje.

Kultûros paveldo pristatymà reprezen-tuoja „Atstatykime Lietuvos valdovø rû-mus“ (2003), „Lietuvos dvarai“ (2005) ir„Tauragës kraðtas prieðistorëje“ (2006).Pirmasis darbas pristato Valdovø rûmøpraeitá, dabartá ir atstatymo perspektyvas.Jame naujausios technologijos panaudo-tos sukuriant trimaèius Valdovø rûmø irrenesansinës koklinës krosnies modelius,specialiose ekspozicijose demonstruoja-mi archeologiniai Valdovø rûmø radiniai.„Lietuvos dvarai“ – ðvietëjiðko pobûdþiolavinamasis þaidimas, kuriame Raguvë-lës dvaro pavyzdþiu aiðkinamas dvarasir jo sudëtinës dalys. Paskutinysis darbasdemonstruoja muziejaus „kiðenëje“ gali-mybes. Trimaèiai modeliai, archeologiniøradiniø kolekcijos, tyrinëjimø videosiuþe-tai panaudoti Tauragës kraðto seniausia-jai praeièiai paþinti.

Pedagoginis universitetas pagrástaivadinamas tradicine ir didþiausia Lietu-vos mokytojø rengimo institucija. Tad irmultimedijos naujovës rengiant istorijosmokytojus èia pirmiausia prigijo. Tai ne-apsiriboja vien tik elektroniniø mokomø-jø priemoniø naudojimu paskaitose. Prak-tikø metu studentams demonstruojama,kaip jie gali naudoti multimedijos tech-nologijas mokytojo darbe. Taip atsirado„Partizaninio karo (1944–1953) atgarsiai.Gynybiniai átvirtinimai Jûros ir Ðeðuviespaupiuose (1940–1941)“ (2003) ir „Tau-ragës rajono maþoji liaudies architektûrair dailë“ (2003). Susisteminti ir ágavæ mul-timedijos pavidalà studentø vasaros prak-tikos darbai gali tapti pavyzdþiu áprasmi-nant ir saugant mûsø kultûros paveldà.

Deðimties metø pastangos plëtojantistorijos ir naujøjø kompiuteriniø techno-logijø sintezæ atranda naujas taikymo sri-tis: vadovaujant þymiai etnologei OnaiVerseckienei parengti ir iðleisti kompiu-teriniai leidiniai „Lietuviø etninë kultûra:gyvûnijos pasaulis“ (2005), „Lietuviø et-ninë kultûra: augalija etninëje kultûroje“(2006), o þymusis geografas, Pedago-ginio universiteto docentas RimantasKrupickas 2007 m. sukûrë originalø kom-piuteriná geografijos vadovëlá ðeðtajaibendrojo lavinimo mokyklos klasei. Tai-gi Lietuva, dràsiai galima sakyti, yra pir-mose gretose pasaulio valstybiø, kuriosrûpinasi humanitariniø vertybiø kompiu-terine sklaida mokykloje ir apskritai Lie-tuvos bei pasaulio visuomenëje.

Page 30: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Laiko iððûkiai humanitariniams irsocialiniams mokslams

Mokslas nieko nekalba apie atrastøjødësniø prasmæ. Jis kalba greièiau apienaudà, kurià ið to gali turëti individas ir vi-suomenë, pasinaudojusi atradimais ir su-kurdama naujas technologijas, galinèiaspagerinti þmogaus gyvenimo kokybæ. Taipmokslas kelia tikslus, kuriø reikëtø þmoni-jai siekti, ir numato bûdus jiems ágyven-dinti. Tø tikslø ágyvendinimas siejamas sunauda. Ten, kur mokslas kalba apie nau-dà, kurià galima gauti ið mokslo ir techni-kos atradimø, ten jis labiau palaikomas irvalstybës, ir verslo struktûrø, kurios pir-miausia mato galimybæ pasipelnyti. Ten,kur nëra naudos, nëra ir paramos.

Humanitariniai ir socialiniai mokslainaudos nesiekia. Greièiau prieðingai – jieparodo tai, kas yra pasiekta, kokia yra tojinauda, sukurta technikos ir technologijosmokslø atradimø ir iðradimø. Kitaip tariant,aiðkinasi, kas yra toji sukurta nauda ir kaipji praverèia þmogaus gerovei, ne tik mate-rialinei, bet ir dvasinei. Ir èia jie nedvipras-miškai priversti konstatuoti, kad naujausimokslo ir technikos laimëjimai ir jø dëkasukurtos technologijos, nors ir padeda kur-ti gerovæ ir taip suteikti individui ir visuo-menei aukðtesnæ materialinio ap(si)rûpi-nimo kokybæ, taèiau kartu nustumia toliaudvasiniø poreikiø tenkinimà, ugdydamasiaurà vartotojiðkà poþiûrá.

Technologijos mokslø laimëjimais pir-miausia stengiasi pasinaudoti verslas,kurdamas prekes ir paslaugas ir visaisámanomais bûdais siekdamas átvirtinti vi-suomenëje vartotojiðkas nuostatas. Var-totojiðkoje visuomenëje vyraujantis ma-terialinës gerovës kultas ir jos siekimasnustelbia dvasinius þmogaus poreikius.Orientuodamas þmogø á materialinës ge-

rovës siekimà ir siûlydamas savus tos ge-rovës tenkinimo modelius, verslas remiasitechnikos mokslø autoritetais ir taip ge-rokai iðkreipia tø poreikiø supratimà.

Kadangi tiksliøjø ir technologijos moks-lø laimëjimai laiduoja visuomenei ekono-minæ gerovæ, tai nenuostabu, kad verslasir valdþios struktûros visada palankiau þiûriá jø, o ne á humanitariniø ir socialiniø mokslø(HSM) poreikiø tenkinimà, nes pastarieji,jø teigimu, nieko materialaus (apèiuopia-mos pridëtinës vertës) nesukuria. Dar dau-giau – tik sujaukia ramybæ, keldami klau-simus, á kuriuos neretai ir patys nepateikiaaiðkiø ir vienareikðmiø atsakymø. O jei në-ra tokiø atsakymø, tai kokia prasmë juoskelti? Galima pasakyti ir taip. Katino pa-skirtis gaudyti peles. Kam laikyti katinà, ku-ris negaudo peliø? Taèiau katino paslau-gø atsisakymas dar nereiðkia, kad pelësiðnyko. Visuomenë jauèia, kad technolo-gijø dëka sukurta gerovë kelia nemaþaiproblemø. Ekonominës gerovës kilimasnesant jo moralinio bei kultûrinio árëmini-mo netenka prasmës. Dar daugiau, þmo-gus praranda savo veiklos kultûrines di-mensijas. Neákultûrinta, nesaistoma jo-kiais socialinës ir etinës atsakomybës sai-tais ekonominë veikla tampa galiausiaineproduktyvia ir kenksminga ne tik indi-vidui, visuomenei, bet ir paèiam verslui.Visuomenë, praradusi kultûrinius orien-tyrus, tapusi perdëm pragmatiška, su-maþina visapusiškos ir visavertës plëto-tës galimybes. Verslas, savo ruoþtu atsi-sakæs kultûros keliamø tikslø, sunkiauranda bûdø garantuoti visapusiškà dar-buotojø motyvacijà. Taigi yra bûtina ási-klausyti á humanitarijos atstovø balsà.

Kartu kyla klausimas: kaip ir kuo ga-lëtø humanitariniai ir socialiniai mokslaibûti naudingi visuomenei, siekianèiai ge-rovës, pasitelkus naujausius mokslo irtechnikos laimëjimus?

Èia derëtø iðskirti du esminius mo-mentus.

Pirma. HSM turëtø stengtis aiðkintis, kànauji mokslo ir technikos atradimai realiai

duoda visuomenei, kiek pagerina þmo-gaus gyvenimo kokybæ, garantuoja as-mens saugumà ir komfortabilià savijautà.Kitaip tariant, kiek jie padeda gerinti ne tikjo ekonominæ padëtá, bet ir sudaro sàly-gas saviraiðkai ir dvasiniam tobulëjimui, osvarbiausia – kokius iððûkius tos naujostechnologijos ir jø naudojimas kelia indivi-dui ir visuomenei, daro átakà jo elgesiui,gyvensenai, vertybinëms orientacijoms,sukurdamos naujas problemas, ir kaip vi-suomenë á tai reaguoja ir turëtø reaguoti.Tai pirmiausia pasakytina apie tokias nau-jø mokslo atradimø ir technologijø taiky-mo sritis, kaip genø inþinerija, klonavimas,dirbtinis apvaisinimas, intelektas ir kt.

Antra. Tiksliøjø ir technologijos moks-lø þinija yra specifinë ir sunkiai supranta-ma ne specialistams, eiliniams pilieèiams.HSM misija – suvokti ir apmàstyti naujusmokslo ir technikos laimëjimus, jø povei-ká individo ir visuomenës gyvenimui ir juosprieinama forma pristatyti visuomenei, pa-dëti juos suvokti, áþvelgiant ne tik galimy-bes jais pasinaudoti, bet ir neiðvengiamaidël to kylanèias problemas.

Tai dvi esminës HSM funkcijos. Nuo jøsëkmingo vykdymo priklauso ne tik paèiømokslø reikalingumas, bet ið dalies ir tech-nikos bei technologijos mokslø plëtotë, josgreitis, taip pat ir visuomenës gebëjimasne tik kaupti naujoves ir jomis naudotis,bet ir pasirengti naujiems iððûkiams.

Kultûros átaka darniai visuomenësekonominei plëtotei

Visuomenës ekonominë plëtotë pa-prastai siejama su materialinio lygio kili-mu. Ekonomistai já nusako ekonomikos ki-limo terminais ir sieja su ekonominiais pro-cesais: investicijø augimu, darbo naðumodidëjimu ir kt. Taèiau nedera uþmirðti, kadpagrindiniai ðiø procesø subjektai yra in-dividai, kuriø vertybinës orientacijos, kul-tûrinë branda yra ne maþiau svarbus veiks-nys. Savo ruoþtu individo kultûrinë bran-da yra glaudþiai susijusi su kultûriniø ver-tybiø suvokimo ir pavertimo jo veiklos áran-kiais lygiu. Paèià kultûrà galima suprastikaip tam tikrà vertybiø, tikëjimø ir tradicijøbei paproèiø visumà, kuri padeda identifi-kuoti konkretø individà ar socialinæ grupæ.Nëra reikalo primygtinai árodinëti, kad kul-tûra daro poveiká individo (socialinës gru-pës) màstymui ir veiksmams. Dar daugiau– lemia tam tikrà jø buvimo (gyvenimo irsugyvenimo) kartu bûdà. Ðá teiginá patvir-tina akivaizdus faktas, kad ir maþos gru-pës, átrauktos á organizacijos (bendrovës)veiklà, ilgainiui praturtina ir paèià bendro-vës „dvasià“ savo tikëjimu ir tradicijomis.Ekonominiais terminais kalbant, atskirosgrupës tapatumas, puoselëjamos indivi-dualios vertybës ir teikiami prioritetai lemiair jos ekonominá elgesá.

SociologinisProf. habil. dr.

Valdas

PRUSKUS

Mokslas atranda dësnius, pagal kuriuos gyvuojapasaulis. Atranda tai, kà uþkodavæs yra Kûrëjas.Ðia prasme mokslas nieko naujo neduoda patsið savæs, o tik aiðkina tuos dësnius, pagalkuriuos funkcionuoja ðis pasaulis.

triptikas

Page 31: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 31

Taigi galima tarti, kad kultûra daro áta-kà ekonomikai trimis bûdais.

Pirma. Kultûra skatina ekonomikosproduktyvumà (veiksmingumà, efektyvu-mà), kadangi grupës individø puoselëja-mas vertybes išskleidþia á atskirus produk-cijos gamybos procesus. Pavyzdþiui, jei-gu kultûrinës vertybës, kurias iðpaþásta in-dividai, padeda priimti daugiau efektyviø,teisingø sprendimø, lengviau perimti nau-joves, tai akivaizdu, kad visa tai skatins irproduktyvumo augimà, galiausiai didësir finansinës pajamos, bendras šalies eko-nomikos augimas ir pragyvenimo lygis.

Antra. Kultûra gali paskatinti siekti tei-singumo. Pavyzdþiui, kai moraliniais prin-cipais yra grindþiamas ástatymø, átvirtinan-èiø teisingumà, priëmimas. Ðiuo atveju vi-suomenë kaip visuma siekia ágyvendintiteisingumà tarp kartø (ir socialiniø gru-piø): esamoji karta jauèia turinti morali-niø ásipareigojimø perduoti kultûrines ver-tybes bûsimoms kartoms. Be to, remian-tis kultûra sprendþiama apie grupës ir josnariø ánaðà á visuotinës gerovës kûrimà,vertinami jø pasiekimai ir nuopelnai.

Treèia. Kultûra gali daryti teigiamà po-veiká, ieðkant objektyviø pagrindø ekono-miniam ir socialiniam susitarimui tarp ávai-riø socialiniø grupiø. Maþos grupës poþiû-riu individuali firma, rûpindamasi savo dar-buotojø darbo sàlygø gerinimu, sušvelni-na mokamo atlyginimo dydþio svarbà. Ki-taip tariant, geros darbo sàlygos, komfor-tabili aplinka gali ið dalies kompensuotidarbuotojams didesnio atlyginimo stokà(neatsitiktinai þmonës renkasi firmas, ku-riose sudarytos geros darbo sàlygos, norsatlyginimai ten nëra dideli).

Socialiniu lygmeniu kultûros vertybësgali vaidinti svarbø vaidmená, siekiant eko-nominës paþangos. Taip pat tapti svar-biu kriterijumi vertinant visuomeniø laimë-jimus makroekonomikos lygiu, skirstantjas á vadinamàsias „sëkmingas“ ir „nesëk-mingas“ visuomenes.

Beje, nederëtø uþmirðti ir to, kad kultû-ra kai kuriose visuomenëse gali pernelygkreipti jos nariø dëmesá á nematerialius tiks-lus, veikti individø ekonomines orientaci-jas, o galiausiai ir paèià ekonominio gyve-nimo kokybæ. Tokiu atveju ji turës neigia-mos átakos ekonominiam augimui. Tokiavisuomenë aiðkiai skirsis nuo kitø, ypaènuo „sëkmingø“ visuomeniø, kuriose pri-oritetas teikiamas materialiems tikslams.

Visais trimis minëtais atvejais kultûrospoveikis individo ekonominiam elgesiuiyra apèiuopiamas ir gali bûti atitinkamaiávardytas, nes aiðkus rezultatas.

Bendru makroekonominiu lygiu ðákultûros poveiká individui galima nusa-kyti, remiantis dviejø tipø – produktyvu-mo (efektyvumo) ir teisingumo – rodik-liais (indikatoriais).

Produktyvumo (efektyvumo) rodikliai– tai bendro nacionalinio vidaus produk-to augimas, naujø technologijø ádiegimolaipsnis (greitis), nedarbo lygis, struktûri-niai ir vadybiniai pasikeitimai ir kt.

Teisingumo rodikliai – tai pajamø pa-skirstymo (ir perskirstymo) tarp ávairiøekonomikos sektoriø ir socialiniø grupiøteisingumas, socialinës gerovës progra-mø ágyvendinimas (ypaè rûpinimasis pa-gyvenusiais ir ligoniais, neágaliaisiais),bendruomeniniø bei socialiniø paslaugøbuvimas ir kt.

Tiesa, ne visi mokslininkai linkæ sutik-ti su mintimi, jog kultûra turi lemiamosreikðmës ekonominiam augimui, jos spar-tai, ypaè makroekonominiu lygiu. AntaiJAV ekonomistas Ronaldas Inglehartasmano, kad negalima individo religingu-mo, poþiûrio á ðeimos vertybes sieti suekonominiais laimëjimais. Kitaip tariant,kiekvienas individas turi savo vertybiøskalæ, kuri negali bûti nei geresnë, nei blo-gesnë uþ gyvenanèio kitoje ðalyje. Indivi-do elgesá (jo aktyvumà) ekonomikos sfe-roje lemia ne tiek kultûriniai dalykai, kiekatitinkamø socialiniø institucijø, palaikan-èiø ir skatinanèiø natûralø þmogaus ak-tyvumà rinkos sàlygomis, buvimas.

Nepaisant pavieniø autoriø skepticiz-mo, akivaizdu, kad kultûros veiksniai visdëlto turi átakos ekonominiam augimui skir-tingose šalyse. Toks pavyzdys gali bûti po-kario Japonijos ekonominis augimas, galðiek tiek maþiau Pietø Korëjos, Singapû-ro. Þinoma, negalima neigti ir kitø svarbiøšiø ðaliø ekonominio augimo ðaltiniø:kryptingos eksporto politikos, spartausnaujø technologijø diegimo, investicijø áþmogiðkàjá kapitalà (profesinis mokymas,darbuotojø kvalifikacijos këlimas ir kt.).

Taip pat negalima neigti ir tose šalysevyraujanèiø konfucionizmo idëjø ir nuosta-tø (kiekvieno grupës nario gerovë, etiðkaimotyvuotas (kokybiðkas) darbas, rûpini-masis ðeimos gerove, tikëjimas mokslu irsiekimas nuolat tobulëti, pagarba hierar-chijai ir autoritetui), kurios padëjo sukurtisàlygas ekonominei ðaliø sëkmei. Tiesa,ne visoms ðalims tai pavyko padaryti.

Šalies ekonominio augimo kriterijumipriimta laikyti BVP (bendrojo vidaus pro-dukto) augimo tempus arba gyventojøpajamø augimà. Ðie rodikliai pamatuoja-mi ir statistiðkai iðreiðkiami. Taèiau eko-nominio augimo lygá nusako ir tokie ro-dikliai, kaip gyventojø sveikatingumas,raðtingumas, iðsimokslinimas, visuotinësgerovës lygis. Taip pat rodikliai, kurie nu-sako nematerialinius gyvenimo kokybësparametrus (pvz., vandens ir oro uþterð-tumo laipsnis ir kt.). ( Lietuva pagal so-cialinës ir ekonominës plëtros rodiklius2006 m. uþëmë 44 vietà pasaulyje.)

Šie kriterijai remiasi á vertybes. Kitaip

tariant, pripaþásta sukurtø ekonominiø ver-tybiø svarbà, taèiau kartu teigia, kad jostëra tik priemonë kuriant atitinkamà gy-venimo kokybæ, kuri reikalauja kultûrinio,tobulesnio instrumento, leidþianèio kurtiaukštesnio lygio gyvenimo kokybæ. Taigipasiektas ekonominis lygis dar turi bûtikultûriðkai pripaþintas, suvoktas ir atitin-kamai iðreikðtas. Galima pasakyti ir taip:ekonominës ir kultûrinës vertybës suda-ro ekonominës plëtotës modelio du svar-biausius komponentus. Jø buvimas ir tar-pusavio sàveika ir palaiko visuomenës rai-dos procesà. Kaip ekosistemos palaikobiosferà, taip ir kultûrinës infrastruktûrospalaiko socialiná universumà (visuomenësstabilumà), kartu sudarydamos sàlygasesmingai plëtoti ekonomikos galias. Tai-gi á kultûros vertybes galima þiûrëti kaip áekonominës plëtros palaikytojas. Tai ir yrajø ekonominë vertë.

Neatsitiktinai jau 1998 m. birþelá Stok-holme vykusi tarpvyriausybinë konferen-cija, kurioje dalyvavo 150 ðaliø atstovai,nagrinëjo kultûros reikšmæ ðaliø ekonomi-nei raidai ir pripaþino, kad kultûros politi-ka turi bûti vienas ið svarbiausiø plëtrosstrategijos komponentø. Buvo pabrëþta,kad vyriausybës privalo pripaþinti kultûrossvarbà, kadangi tai yra vienas svarbiausiøbûdø palaikyti ekonominá augimà.

Praktika rodo, kad šis raginimas yragana aktualus. Juolab kad daugelis tarp-tautiniø organizacijø dëmesá koncentruojapirmiausia á ekonominius projektus, ku-riø realizavimas, tikimasi, turëtø padëti ða-lims áveikti atsilikimà ir skurdà. Taèiau kurkas maþiau skiriama dëmesio ir investici-jø vietinës kultûros, kuri neabejotinai pri-sidëtø keièiant þmoniø màstymà ir kartupaspartintø jø ekonominá aktyvinimà, pa-laikymui.

Paþvelkime, kaip ðiandien þiûrima á kul-tûrà kaip pagalbininkà vykdant dviðalius irdaugiašalius ekonominius projektus. De-rëtø atkreipti dëmesá á tris aspektus.

Pirma. Jei pripaþinsime, kad globali-zacija padeda ne tik skleisti materialinesvertybes, bet ir standartizuoti masinës kul-tûros formas, tai turime pripaþinti ir tai,kad tokiu elgesiu ji kelia nerimà ir sutriki-mà maþø ðaliø kultûroms, kurios áþvelgiarealø pavojø prarasti savo tapatumà, ir taiskatina jø izoliacijà. Dël to stiprëjant rin-kos átakai ávairiose srityse, kyla bûtinumaspalaikyti ir skatinti vietines kultûras.

Antra. Vykdant specialias programasir projektus, kuriais siekiama palaikyti vie-tines tradicines kultûrines institucijas,ypaè turëtø bûti pabrëþiamas kultûriniobendradarbiavimo tarp bendruomeniøbûtinumas.

Treèia. Vykdomos programos neturëtøpaþeisti vietiniø kultûriniø institucijø savigar-bos. Deja, programø vykdytojai daþnai

Page 32: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

menkai suvokia, kaip svarbu iðsaugoti ben-druomeniø kultûrinæ savigarbà, jos nepa-þeisti. Nedera uþmirðti ir to, kad skurdo ma-þinimo programos bus maþai efektyvios, jeiorientuosis tik á kultûros taikiná; jos bus sëk-mingos tik tada, kai bus gerinamos ir eko-nominës sàlygos. Tai aktualu ir Lietuvai.

Pastaruoju metu á ðias aplinkybes vislabiau kreipia dëmesá visos plëtros progra-mø ágyvendinimu besirûpinanèios organi-zacijos, plëtojanèios savo veiklà besivys-tanèiose ðalyse. Bene átakingiausia orga-nizacija Pasaulio bankas pabrëþia, kad kul-tûra yra svarbus objektyvus ðaliø raidosšaltinis ir ji turëtø palaikyti neturtingø ben-druomeniø pastangas didinti savojo kul-tûrinio þinojimo ánaðà á gamybà ir skurdomaþinimà; skatinti šalies, regiono plëtrà,tam panaudojant vietos bendruomenëssocialinius, kultûrinius, fizinius ir ekonomi-nius išteklius; iðsaugoti ir atstatyti kultûrinápalikimà – senamiesèius, socialiai svarbiusobjektus, skatinti kultûriná turizmà; stiprintisocialiná kapitalà – rûpinantis skurdo ma-þinimu, suteikimu naujø galimybiø margi-nalinëms socialinëms grupëms iðreikðti sa-ve, visokeriopai palaikyti jø socialiná ásitrau-kimà taip pat ir á ekonominæ plëtrà; ávairintiþmoniø gebëjimø ugdymo strategijas, jasgrindþiant þiniø visuomenës reikalavimais.Remiant vietines bibliotekas, plëtojant bib-liotekø ir muziejø paslaugas stengtis, kadðiomis paslaugomis galëtø pasinaudotimarginalinës bendruomenës ir jø vaikai.

Laikydamasis ðiø nuostatø Pasauliobankas kultûros integracijos strategijojedaugiausia dëmesio skiria trims prioriteti-nëms veiklos sritims: švietimui; bendruo-meniø plëtotës skatinimui, remiantis jø kul-tûrinëmis ðaknimis; specialiø kultûriniøprojektø palaikymui ávairiose ðalyse, taippat atskiruose jø regionuose, ypaè susiju-siuose su kultûrinio palikimo išsaugojimu.

Kultûrinio palikimo iðsaugojimas galipaskatinti turizmà, o tai savo ruoþtu tei-giamai aktyvinti ir ekonomikà.

Taigi kultûra yra gan svarbus ekono-minio augimo ðaltinis. Akivaizdu, kad ðiskultûrinis potencialas pokomunistinëse ða-lyse, palyginti dar neseniai pradëjusioseþengti naujosios rinkos ekonomikos kûri-mo keliu (taip pat ir Lietuvoje), dar nërapakankamai suvoktas ir naudojamas.

Europos kultûrinis paveldas,kultûrinë integracija ir valstybë

Ar turi valstybë padëti emigrantø kul-tûrinei integracijai svetimoje ðalyje?

Europos kultûrinis paveldas neásivaiz-duojamas be visø tautø, gyvenusiø ir gyve-nanèiø ðiame þemyne, kultûrinës praktikosraiðkos. Daugelis emigravusiø á sveèias ðalisilgainiui tapo þymiais naujosios tëvynës kul-tûros veikëjais, praturtino bei iðplëtë jos kul-tûrinës savivokos ribas ir kartu išliko savo

tautos kultûriniø tradicijø reiðkëjais. Euro-pos kultûrinis paveldas – tai visø tautø kul-tûrinës veiklos vaisius. (Bûtent tokià pozici-jà kitados yra dëstæ ir mûsø garsûs kultûri-ninkai S.Ðalkauskis, A.Maceina ir kiti.)

Atsivërus ES sienoms á turtingas þemy-no ðalis, ieðkodami geresnio gyvenimo,plûstelëjo ir tûkstanèiai emigrantø ið Rytøpokomunistiniø ðaliø. Atvykëliø gyvenimoáproèiai, kultûra, tradicijos tapo neatsieja-ma ðaliø kasdienio gyvenimo dalimi. Kartuëmë aiðkëti, kad jie yra „kitokie“, turintyssavo kultûrines tradicijas bei nuostatas, ku-rios aiðkiai iðskyrë juos ið áprasto vietiniokultûrinio ðalies konteksto. Dël nuolat di-dëjanèio atvykëliø srauto, jø tautinës, kul-tûrinës ir socialinës ávairovës ðaliø pastan-gos juos absorbuoti pasirodë neefektyvios.

Nors ir nedràsiai, prabilta apie Euro-pos nepasirengimà integruoti atvykëliuskultûriðkai, vis atviriau svarstomos šio pro-ceso ágyvendinimo galimybës ir kaðtai.Ið dalies tai skatino ir atvykusiøjø kintantilaikysena naujojoje tëvynëje, jø noras taptivisaverèiais naujosios tëvynës pilieèiais,aktyviais ne tik socialinës gerovës, bet irkultûros vartotojais, kartu išlaikant ir sa-vàjá kultûriná identitetà.

Negalima sakyti, kad tokia situacijabuvo visai nelaukta, taèiau akivaizdu, kadjai nebuvo ir tinkamai pasiruoðta. Juk ESatvërë duris emigrantams, ieðkodama pir-miausia pigios darbo jëgos, kuri padëtøspræsti demografines ir socialines spar-èiai senstanèios visuomenës problemas,o svarbiausia – padëtø papildyti tirpstan-tá pensijø fondà, ilgus deðimtmeèius Va-karø Europos ðaliø gyventojams garan-tavusá saugià ir soèià senatvæ.

Taèiau akivaizdu ir tai, kad þmonës noribûti priimti ne tik kaip darbo jëga, „ðvieþiaskraujas“ ekonomikos plëtotei, bet ir kaip tu-rintys kultûrinës raiðkos ambicijø, kurias de-ra patenkinti. Todël jie ávairiais bûdais sig-nalizuoja apie save ir savo buvimà kultûri-nei aplinkai: jie nori bûti iðgirsti ir jos priimti.

Taèiau tas priëmimas nëra toks pa-prastas ir lengvas tiek prieglaudà sutei-kusiai valstybei, tiek atvykusiam èia ieð-koti savo laimës pilieèiui.

ES šalys yra pasirengusios juos priim-ti, atrodo, daugiau išoriškai – suteikti atvy-këliams, nors neretai ir ribotà, bet teisinápripaþinimà, suteikiantá jiems atitinkamassocialines garantijas ir pilietines teises.

Taèiau kur kas maþiau pasirengusiospriimti juos kultûriðkai – išskyrus kalbosmokymo kursus ir kt., palieka tai daugiaupaèiø atvykusiøjø iniciatyvumui.

Tokià pozicijà galima suprasti, turintomeny tam tikras visuomenës fobijas, ret-karèiais prasiverþianèias agresyviais veiks-mais prieð pernelyg didelá atvykëliø ant-plûdá, maþinantá vietiniø profsàjungø gali-mybes išsireikalauti geresnes darbo sàly-

gas ir iðsaugoti turimas socialines garan-tijas. Nenuostabu, kad ksenofobiðkai nu-siteikusios radikalø grupuotës ir jø reika-lavimas riboti emigracijà, kelianèià grës-mæ nacijos ateièiai, susilaukia nemaþosdalies vietiniø gyventojø paramos. Nege-rina atvykëliø ávaizdþio ir jø daromi teisëspaþeidimai, kurie, vietinës þiniasklaidosátaigiai pateikti visuomenei, didina átampàtarp vietiniø ir atvykëliø. Teisybës dëlei rei-kia pripaþinti, kad ið dalies tie vietiniø nuo-gàstavimai yra pagrásti. Antra vertus, grieþ-tas ávaþiavimo á ðalá ribojimas (kvotø ávedi-mas) laisvo darbo ir kapitalo judëjimo sà-lygomis sunkiai ágyvendinamas ir prieðta-rautø ES deklaruojamoms atvirumo ir lais-vo judëjimo idëjoms. Taèiau vyriausybëspriverstos ásiklausyti á ðalies pilieèiø dau-giau ar maþiau pagrástus nuogàstavimus.Todël tokia daugelio valstybiø nuosaiki lai-kysena dël atvykëliø kultûrinës integraci-jos atrodo visai pamatuota.

Atvykusiøjø kultûrinë integracija ir jossvarba taip pat suvokiama skirtingai. Matatvykimo tikslai labai nevienodi.

Dalis atvyksta trumpam, uþsidirbti ir su-gráþti atgal. Suprantama, kad jø interesasvietine kultûra yra pavirðutiniðkas. Nelabaijiems svarbu ir koká ávaizdá paliks sveèiojeðalyje. Todël jie stengsis visais ámanomaisbûdais pasinaudoti vietiniø svetingumu,socialinio gyvenimo ir tradicijø dosnumu.

Taèiau esama ir tokiø, kurie yra rimtaiapsisprendæ pasilikti naujojoje tëvynëje, to-dël stengiasi perimti ðalies kultûrà – integ-ruotis, pirmiausia rûpindamiesi vaikø so-cializacija ir kultûriniu integravimusi. Inkul-tûrizacija jiems tampa grynai asmeniniureikalu. Ji neatsiejama nuo asmeninës at-sakomybës uþ ásipareigojimus šaliai, joskultûrai. Atsakomybë visada yra individu-ali, neatsiejama nuo þmogaus sàþinës. Osàþinë – krikðèionis pasakytø – nuo tikëji-mo. Tad ðiaip ar taip, kultûrinë integracijayra kiekvieno asmeninis reikalas.

Taèiau þmonës atvyksta ir grupëmis.Kaip konkreèios ðalies pilieèiai, kuriø dau-gelis nusivylæ savo ðalimi ir jos valdþia,taèiau vis dëlto išlieka Lietuvos vaikai.

Kyla klausimas: kaip turëtø elgtis Lie-tuvos valstybë jø atþvilgiu, ar turi padëtijiems integruotis á naujos tëvynës kultûri-næ ir socialinæ erdvæ? Ið pirmo þvilgsniotai keistas klausimas: kodël Lietuvos vals-tybë turi padëti tiems, kurie ið jos pabë-go? Ir kodël jiems reikia padëti, kokia iðto nauda, pagaliau ar tai nepaskatins dardidesnës emigracijos?.. Klausimas pro-vokuoja daugybæ kitø klausimø, kaipbombos sprogimas, kurio skeveldrø dau-giau nei galima buvo numatyti.

Be abejo, kiekvienas pilietis turi ásipa-reigojimø savo valstybei. Tarp daugelio –mokëti piniginës ir kraujo duoklæ – bûtijos atrama ir gynëju. Taèiau ir kiekviena

Page 33: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 33

valstybë turi ásipareigojimø savo pilieèiui.Tarp kuriø svarbiausias – sudaryti sàly-gas oriam, þmogaus vertam gyvenimui.Jei valstybë to negali garantuoti, jis visa-da ieškos tokios, kuri tai gali padaryti. To-dël emigracija yra ne tik þmoniø judëji-mas, atspindintis þmogaus troðkimà gy-venti ten, kur nori, laisvai rinktis gyvena-màjà vietà (tai garantuoja ir Þmogaus tei-siø deklaracija), bet ir ðalies valdþios vyk-domos politikos efektyvumo rodiklis.

Jei, nepaisant nuolat pabrëþiamo Lie-tuvos BVP augimo ir valdþios su þiniasklai-dos pagalba puoselëjamo mito apie nuo-lat gerëjantá gyvenimà, skurde tebegyvena18 proc. Lietuvos gyventojø, o emigracijoságyja vis grësmingesná mastà (vien oficia-liais duomenimis kasmet išvyksta po 30–40 tûkstanèiø þmoniø, o per pastaruosiusmetus emigracija iðaugo 20 proc.), vadi-nasi, šalyje kaþkas labai negerai.

Kad „negerai“, supranta visi. Supran-ta ir valdantieji. Taip pat supranta ir emig-racijos pavojø. Tiesa, kol kas jo pasekmës,nors juntamos verslo ir SODROS, dar netokios skausmingos, taèiau perspektyvosatrodo grësmingai. Akivaizdu, kad pripa-þinti emigracijà nacionalinio saugumo irvalstybës iðlikimo grësme jau neuþtenka.Reikalingi konkretûs veiksmai. Taèiau tambûtini du esminiai dalykai: pirma, reikiaþinoti, kà ir kaip su tuo daryti (kaip ðá pro-cesà pasukti palankia ðaliai linkme) ir, an-tra, turëti noro, politinës valios ir galiosimtis konkreèiø veiksmø padëèiai keisti.

Tuo tarpu kuriamos ávairios emigraci-jos áveikimo strategijos ir programos, ku-rios daþniausiai paremtos deklaracijomisir nepamatuotais paþadais, nesiûlant aið-kiø, konkreèiø sprendimø, yra daugiau neituðèias uþsiëmimas.

Tad ar ne protingiau bûtø pripaþinti re-alybæ, kuri daugeliui blaiviai màstanèiøþmoniø ir taip aiðki – dabartinë valdþia ne-pajëgi pateisinti savo pilieèiø, ypaè jau-nø ir aktyviø, gyvenimo pagerinimo lûkes-èiø ir sustabdyti emigracijos.

Taèiau valdþia neturëtø nusigræþti ir nuotø, kurie jà paliko – visapusiðkai palaikytijø kultûrinæ integracijà á naujosios tëvynësaplinkà (kurti kultûros centrus ir kt.). Taibûtø galimybë prisistatyti pasauliui ir pa-rodyti dëmesá iðvykusiam buvusiam pilie-èiui, kas neabejotinai padëtø kurti teigia-mà ðalies ávaizdá kur kas efektyviau nei pro-pagandinës reklaminës kampanijos, ku-riø poveikis trumpalaikis ir ribotas.

Be to, tai reali galimybë sugràþinti sa-vo buvusiems pilieèiams dëmesio ir rû-pesèio skolà. Sugràþinti, nors ir pavëluo-tai. Kartu paskatinti ir sugráþimo viltá.

Skaudþiausios valstybës skolos – sko-los savo pilieèiams, ne tik liekantiems, betir iðvykstantiems. Valstybë, negràþinantiskolos savo pilieèiams, neturi ir ateities.

Nemeilës karmaMergaitë sapnuodavo spalvotus

sapnus. Berniukas jai to pavydëjo. Jiesusitikdavo retai ir kalbëdavo apie gy-venimiðkà teatrà. Rudeniðkai taðkuo-tame ore saulës spinduliai tirpdë pir-màsias snaiges. Pasnigo daugiau.Mergaitë suðalo kojas. Berniuko mo-èiutë numezgë jai vilnones kojines. Jispats nuneðë arbatos ir medaus. Kas-dien mergaitë buvo lankoma ir gau-davo lauktuviø. Kol pasveiko. O ji ási-mylëjo kaimynà...

Banalybë. Man sakë, kad meilësnëra. Daug kartø kartojo. Perleidusi tàmintá per save, kaip kaljano dûmà pervandená, ëmiau ir patikëjau. Kaip pa-prasta tada gyventi! Rafinuotas abe-jingumas persmelkia nuo jausminësnepriklausomybës apgirtusá kûnà.

Tušèia.Laisvës karma apsëdusi tà, kuris

nejauèia. Gaivaliðka aistra valdo mei-læ neigiantá þemiðkà objektà. Sveikanuovoka prievartauja kuklumà.

Nepasisekë.Šiam kartui tiek.Kartojo man, kad jausmas neeg-

zistuoja. Matyt, kaþkas apvylë. Gal sa-kë, kad meilë yra? Gal kad mylës visàgyvenimà? O gal tas jausmas vienà ry-tà ëmë ir dingo be jokio pasiteisinimokur ir kodël? O gal tikrai jo niekad irnebuvo? Daugelis abejoja ar myli, abe-joja ar nemyli. Svarsto ar ásimylëjo, ogal jau atsimylëjo atgal? Jausmø pa-saulis visada sudëtingesnës konstruk-cijos, nei kitos sudedamosios statisti-

nio asmens dalys: fizinis kûnas ar pro-tas. Tad uþuot gilinusis á já lengviau pa-neigti egzistuojant. Priklausomybësbaimë skatina atsirasti meilës trikam-pius, keturkampius ir kitokius daugia-kampius. Galø gale viskas vis tiek bai-giasi instinktø patenkinimu ir pateisi-nama ðilumos trûkumu. Todël þmonësðiandien ir yra tokie – nuolat ieðkantystiesos ir nelaimingi – jausminis nepil-navertiðkumas uþspaudþia smegenis.Vieni teigia, kad meilës nëra, kiti – kadji pasaulio variklis.

Paþiûrëk á tave apkabinusio vaikoakis. O dabar dar kartà man pasakyk:

– Nëra pasaulyje meilës.

Priklausomybë nuolietaus

„Sustiprinsiu imunitetà“, – riktelëda-vau mamai iðbëgdama á laukà per liûtá.Bet juk tokia graþi perkûnija! O kartais,vengdama ginèo su tëvais, atsidaryda-vau kambario langà ir iðlipdavau á lie-tø... Basomis. Kad geriau jausèiau þe-mæ po kojomis. Kas þino, galbût dël to,kad suðlapèiau pëdutes, juk tai be ga-lo malonu, kai þinai uþ nugaros esantðiltus namus. Norëdama patenkinti vi-sø smalsumà ir uþkirsti kelià galimiemsperspëjimams, sakau: DAR NË KAR-TO NESUSIRGAU po tokio þygio. Tikiðbëgdavau, pastovëdavau keletà mi-nuèiø po atviru, juodu kaip anglis dan-gumi ir gráþdavau. Man patikdavo jaus-ti, kaip sunkûs, panaðûs ir skirtingi la-ðai barbena man á nosá. Varva nuo kel-niø ir bëga nuo skruostø. Laukdavau,kol kiekviena rûbø siûlelë pasisotinsdrëgme, ir pareidavau. O tada susisuk-davau á ðiltà chalatà, iðsivirdavau kaka-vos su pienu ir atsidariusi langà atsi-sësdavau prie jo. Stebëti... Kaip laðaiveikia gamtà. Ar taip pat, kaip mane?

Buvau pamirðusi tà jausmà. Ar ma-tët, kaip ðiandien lijo? Iðgirdau ir pra-vëriau langà. Iðtvëriau vos keletà aki-mirkø... Kaþkokia nesuvokiama jëga

Sustabdyti

SVEIKI. Kai kurie kasdien ávykstantys dalykai jau seniainebepastebimi. Arba pastebimi tik tada, kai jø nebëra. Kartais

net pasibaigæs cukrus, nukritæs obuolys ar prabëgantis vorasverti akimirkos sustabdymo ir kreipimosi raðtu…

Esu Sigutë, raðau laiðkus tiems, kuriems ádomu sustabdytiakimirkà ir atidþiau jà apþiûrëti – tai, kas áprasta, pamatyti

neáprastai. Á klausimà, kam að raðau tuos laiðkus, dabar darneatsakysiu. Perskaitykit. Tai, kà suprasite, ir bus atsakymas.

akimirkà

Sigutë LIMONTAITËLituanistikos fakulteto studentë

Page 34: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

sviedë mane nuo palangës. Bëgdamaprie batø dar spëjau sugalvoti pasiteisi-nimà, jei netyèia susitikèiau paþástamàþmogø – einu á parduotuvæ. Nuèiupaupiniginæ ir vos spëjau iðlëkdama uþra-kinti duris (o jei kol iðeisiu nustos lyti!).

Ëjau lëtai, buvo taip gera, kad norë-jau sustoti ir stovëti lyg ábesta ir uþuostiarbûzais kvepiantá, ðvieþià orà. Jau kve-pia pavasariu. Þydinèiom vyðniom, þai-bu ir atostogom. Nuëjau á parduotuvæ,bëgiojau joje kaip niekada greit (kad vëlnenustotø lyti), nupirkau saldumynàdraugei ir kakavos sau... Iðbëgau atgal álaukà ir ðokau á balà, po tos á kità, poðitos á dar kità, paskui ir dar... Ëmë smuktiiki keliø ðlapios kelnës. Lëtai ðliauþiau na-mo, pamynusi jas po sportbaèiais. Ju-tau, kaip po maþutá daigelá sudygsta min-tys. Viena po kitos lëtai uþgulanèios irspaudþianèios mano galvà. Taip bepro-tiðkai maloniai, kad net nesinorëjo jø at-sikratyti. Ið nuosavo dangaus lijo manolietus, aplink galvà strypinëjo be galo savilaðai, galvoje sukosi ðvieþios, tik kà gi-musios mano mintys ir naujos idëjos...Pajutau, kaip batuose ðlampa labiausiaisavos ir labiausiai mano kojinës.

Gráþau namo (kol saulë dar nenusi-leido). Kaip anksèiau susirangiau ant pa-langës su kakavos puodeliu rankoje...

Vieni priklausomi nuo alkoholio, kitinuo cigareèiø, vandens pypkës ar ka-vos, o að turiu priklausomybæ lietui, –pagalvojau. Pampt nukrito vienas gaba-lëlis dangaus, nuslydo nuo medþio la-po, pampt þemiau. Nukrito ant blizgan-èios naujos raudonos BMW (o kas sa-kë, kad studentai blogai gyvena?). Jamir èia nepatiko, pampt dar þemiau. Ra-do laðiukas savo vietà ant plastikiniopuodelio ðono. Lietus nemëgsta pra-bangos. Ir patogumo jam nereikia. Tuojis mane ir þavi – savo paprastumu irjaukumu. Áprastu, bet kaþkokiu ypatin-gai prabangiu blizgesiu ir ðnaresiu uþ-buriantis kiekvienà ausá ir ðirdá.

Nëra blogai bûti priklausomai nuolietaus. Atvirkðèiai, dþiaugiuosi, galëda-ma suprasti tai, kà jis nori man pasaky-ti. Sakysite: kokia vaikiðka priklausomy-bë? Taip, ji vaikiðka, bet be galo tikra irkvepia arbûzais!

Linkiu ir Jums susikurti po maþytámalonumà sau, kuris nekainuotø ir ne-kenktø Jûsø asmenybei, tik suteiktø gy-venimui jaukumo ir tikrumo jausmà.

Svetimas savaspasaulis

Kulka á kaktà, akmuo á galvà ar ða-kutë á ðirdá. Susvetimëjus su savu pa-sauliu, imama gintis nuo aplinkinio. Sil-

pnesnieji baudþia kitus, o stipresniejisave. Tik nubudus prasideda savæs þu-dymas: juoda kava ir trys cigaretës iðeilës (nenoromis iðsprûdusi iðdavikëaðara slapèia paliekama chalato ranko-vëje). Dienai ápusëjus: kava su pienu,isterijos priepuolis ir (nusiraminimui)trys cigaretës ið eilës (grieþimas danti-mis bandant susitvardyti neapsiverkus).Dienos pabaiga neretai atðvenèiama: li-kusi cigareèiø pakelio dalis, ávairausskonio, spalvø ir rûðiø degtinë (finalasneprisimenamas). Rytinës pagirios, ne-paþástami þmonës, juoda kava ir trys ci-garetës ið eilës...

Tai vienas ið labiausiai lietuviø pa-mëgtø savæs gailëjimosi modeliø. Apsi-þvalgius aplink atrodo, kad didþioji tau-tieèiø dalis liûdi ir kas dienà ðvenèia sa-vo liûdesá. Kai kurie ið jø nieko nebemàs-to, apie niekà negalvoja ir savæs nesi-gaili, jiems paprasèiausiai patinka gertiir rûkyti. Kenèiantis þmogus daþnai kar-toja, kad jam á viskà nusispjaut (ið tikrø-jø bando tuo átikinti tik save patá), o iðgë-ræs neretai verkia ir aktyviai skundþiasibet kuriam ðalia atsidûrusiam sugërovui.Jei buitinis alkoholizmas nebepadedauþsimirðti, kaip á ðiaudà ásikimbama ánaujà veiklà. Tam puikiai pasitarnaujanauji intelektualûs draugai, daþnai ne-norintys nieko þinoti apie paðnekovà,kaip asmená, paliekantys jam tik poten-cialaus diskusijos partnerio vaidmená.Senieji draugai eiliná kartà pakartoja, kadprasigërei, nebenori turëti nieko bendroir meta. Su kiekvienu atoveiksmio nesu-laukimu ateina supratimas, kad draugys-të buvo pervertinama, o átaka kitam þmo-gui ne tokia didelë, kaip buvo manyta.Per didþiules kanèias atsisakoma to, kuoanksèiau be iðlygø tikëta ir ko siekta peraðaras, skausmà ir nusiþeminimà. Tie-sos imama ieðkoti teatruose, knygose,svetimose lovose, filmuose ir arbatinë-se. Iðmestos nuotraukos árodo, kad tie-sa tëra paties vaizduotës vaisius ir ji bû-na tik tokia, kokia pats leidi jai bûti. Kiek-vienam sava tiesa yra teisingiausia. Taipir turëtø bûti. Tetrûksta supratimo, kadtiesa yra ne nuomonë, o savijauta ir gy-venimo þaidimo modelis.

Ir kyla ið vidaus kaþkas, ko suvaldytinepajëgiama. Poreikis pailsëti nuo poil-sio. Galëèiau tai pavadinti smalsumu.Pavargus nuo ilsëjimosi ir naujos veik-los visada galima gráþti atgal á darbo kla-sës gretas ar paragauti karèiø moksloðaknø. O jei to dar neteko daryti, priski-riu tai naujai veiklai. Savæs ieðkojimaskitur – akivaizdus nuosavo pasaulio pra-radimas, kanèia ir amþinas nuobodulys.

Jûsø Sigutë

Vilniaus pedagoginio universiteto lei-dykla per 2006–2007 m. iðleido daugiaukaip 350 moksliniø leidiniø. Leidþiamamokslinës monografijos serija (per pas-taruosius metus pasirodë daugiau nei30). Naujausios ðios serijos knygos: Al-gimantas Aþusienis, Libertas Klimka,Stasë Matulaitytë „Bernardas Kuodaitisir Lietuvos astronomija “. Èia atskleidþia-ma Kauno Vytauto Didþiojo ir Vilniaus uni-versitetø astronomo Bernardo Kuodaièio(Kodaèio, 1879–1957) átaka moderniosiosastrofizikos tapsmui Lietuvoje. Ðio iðkilausmokslininko ir visuomenininko gyveni-mas, jo mokslinis paveldas apþvelgiamitolimesnës astrofizikiniø idëjø plëtotëskontekste. B. Kuodaitis pirmasis Lietuvo-je atkreipë dëmesá ir á liaudies astronomi-jà bei kosmologijà. Pateikiama iðsamimokslininko bibliografija. Jûratë Barano-va „Nietzsche ir postmodernizmas“. Kny-goje gvildenami klausimai: kokià átakàNietzsche turëjo postmoderniajam diskur-sui? ar yra galimas „vienintelis Niet-zsche“? ar vis dëlto yra tiek „Niet-zsche’iø“, kiek sukûrë jo pasekëjai ir in-terpretatoriai? Monografija paraðyta re-miantis prielaida, kad postmodernusisdiskursas daugiausia formavosi sekantheidegeriðka Nietzsche’s interpretacija.Antra vertus, taip pat manoma, kad M.Heideggerio, G. Bataille’o, J. Derrida, M.Foucault, G. Deleuze’o, A. Nehamaso, R.Rorty tekstuose sukurtieji „Nietzsche’s“neredukuojami vienas á kità. Jie kalba pir-miausia su juos sukûrusiu autoriumi irapie ðá autoriø. Treèia vertus, knygoje su-teikiamas þodis ir neonyèininkø kritikamsJ. Habermasui, W. Welschui bei ðiuolai-kiniams antinyèininkams prancûzø filoso-fijoje. Valdo Selenio monografija „Lietu-vos istorikø bendrija 1918–1944 metais:kolektyvinës biografijos tyrimas“ buvo pri-statyta Lietuvos nacionalinëje MartynoMaþvydo bibliotekoje ir sulaukë nemaþosusidomëjimo. Iðleista kolektyvinë mo-nografija „Tautiðkumas ir pilietiðkumas.Atskirtis ar dermë?“ Joje ávairiø srièiø spe-cialistai – sociologai, ekonomistai, poli-tologai, teisininkai, filosofai, menotyrinin-kai, kultûros istorikai ir kiti – daugeliu as-

Jonas BALÈIÛNAS

Page 35: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 35

Mokslinësmonografijos

pektø nagrinëja lietuviø tautinës tapaty-bës ir integralumo problemà, kurià ðian-dien aktualizuoja ekonominë, informaci-në ir kultûrinë globalizacija. Visø autoriømintis vienija egzistencinis rûpestis dëltautos likimo ir Lietuvos valstybës ateities.Taip pat išleistos šios serijos knygos: San-dra Grigaravièiûtë „Lietuvos konsulataiSkandinavijoje 1921–1940 metais“, Val-das Pruskus „Neformalios komunikaci-jos ritualai: gando sandara, socialinë or-ganizacija ir sklaida“, Vincentas Blauz-dys, Lina Bagdonienë „Mokiniø teigia-mo poþiûrio á kûno kultûrà kaip mokymosi

dalykà ugdymas,

linës politikos studijos“, „Visuotinë istori-ja vidurinëje mokykloje: dabartis ir per-spektyvos“) ir „Jaunøjø mokslininkø dar-bø“ („Ðiuolaikinës mokyklos realijos: so-ciologinës áþvalgos “, „Ðiuolaikinë mokyk-la sociologø objektyve“) serijos.

Iðleista nemaþai „Metodinës priemo-nës“ serijos leidiniø: Rimantas Kontvai-nas „Geografijos studijø programos pe-dagoginë praktika“, Juozas Bagdanavi-èius, Vytautas Ðiaudytis, Angelë Vaite-lienë „Statistikos metodai socialiniuose-ekonominiuose tyrimuose“, Juozas Ski-rius „Europos ðaliø ir JAV ekonominë beividaus politinë padëtis 1918–1939 me-tais“, Audronius Vilkas „Kûno kultûros te-orijos ávadas“, Józef Szostakowski „Li-

teratura staropolska (Úredniowiecze. Re-nesans. Barok)“ ir kt.

Parengti ir iðleisti ðie vadovëliai: Ro-mualdas Karazija „Fizikos metodologijair filosofija“, Solveiga Daugirdaitë, Nijo-lë Kerðytë, Kæstutis Nastopka, MarijusÐidlauskas ir kt. / sudarë Auðra Jurgu-

didinant jo pras-mingumà“, Vytautas Rut-kauskas, Petras Stankevièius „Investici-niø sprendimø valdymas“, Vida Kniûrai-të „Imperija þlugo. Kas kaltas ir kà dary-ti?“, Ñâåòëàíà Âëàñîâà „Ôîðìûïðèëàãàòåëüíîãî êàê ñðåäñòâî âûðà-æåíèÿ êàòåãîðèè îïðåäåëåííîñòè /íåîïðåäåëåííîñòè â öåðêîâíî-ñëàâÿíñêîì ÿçûêå (íà ìàòåðèàëåóñïåíñêîãî ñáîðíèêà XII–XIII ââ.) “,Âèäà Ãóäîíåíå „Ïñèõîëîãèÿ ëè÷-

tienë „XX amþiaus literatûros teorijos: [va-dovëlis aukðtøjø mokyklø filologijos spe-cialybës studentams]“. Taip pat iðleistiZenono Slaviûno „Raštai. T. 1–2“, „Lie-tuvos sentikiø folkloras: tekstai ir tyrinëji-mas“. Pradëtos leisti projekto ”DidysisLietuvos parlamentarø biografinis þody-nas“, 2006 m. iðleistas „Lietuvos Steigia-mojo seimo (1920–1922 metø) nariø biog-rafinis þodynas. T. 2“ knygos, šiais me-tais baigiamas rengti „Lietuvos Respub-likos I–III (1922–1927) ir IV (1936–1940)Seimø nariø biografinis þodynas. T. 3“.Bendradarbiaujant su Èikagoje esanèiaReorganizuota lietuviø bendruomene ið-leistas leidinys „Kova uþ Lietuvos laisvæ“.

Šiais metais pradëta leisti dar vienaleidiniø serija „Pro memoria“, skirtamokslininkams, dirbusiems Vilniaus pe-dagoginiame universitete, atminti. Pirmojiðios serijos knyga skirta Benjaminui Ki-buriui. Prof. habil. dr. Romuldo Grigo irprof. dr. Audroniaus Vilko iniciatyva su-daryta ir parengta jo eilëraðèiø rinktinë.

Ðiais mokslo metais sukurta naujagraþesnë ir patogesnë leidyklos interne-tinë svetainë http://www.leidykla.vpu.lt,kurioje ne tik galima rasti daugiau infor-macijos apie naujai iðleistas knygas, betir internetu uþsisakyti bei ásigyti pageidau-jamus leidinius.

íîñòè â ðóññêîé ïðîçå èïîýçèè“, Romanas Vasi-liauskas „Lietuviø liaudiespedagogika – jaunosios kar-tos socializacijos fenome-nas“. Sëkmingai leidþiamos„Moksliniø straipsniø rinki-niø“ („Òåîðèÿ è ïðàêòèêàçâó÷àùåé ðå÷è“, „1991metø Sausio 13-oji Lietuvojenaujausiøjø moksliniø tyrimøkontekste“, „Lietuvos ûkiotransformacija 1990–2005metais. Ekonominës ir socia-

Page 36: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

1927 m. iðleistame savo raðtø pirma-me tome Maironis publikavo jau 1918 m.paraðytà eilëraðtá ,,Nepriklausomybæ at-gavus”, kuriame atskleidë ðio politinio ak-to svarbà lietuviø tautai:

Nejaugi tai ne sapnas? Ne svajonë,Viliojusi…dar vakar be vilties?!Nejau vergijoj slëgusi dvejonëDabar tik sapnas? Ðmëkla praeities?

Jauna, laisva, pati savæs valdovëTautø eilën ástojo Lietuva,Savu krauju vergijos nusiplovë,Sutraukius panèius ištverme sava!(…)

Poeto þodþius patvirtina mûsø herojið-ka istorija. Lietuviø tauta per ðimtmeèiusnuëjo sunkø ir kruvinà kelià. Nuolatinës ko-vos dël savo likimo pareikalavo didþiuliøaukø. Taèiau drauge tauta uþsigrûdino,ágavo patirties kovoje uþ savo kraðto lais-væ. Ypaè lemtingas buvo XIX a., kai carovaldþia vykdë nutautinimo politikà. Atro-dë, jau beiðnykstanti lietuviø tauta staigaXIX a. pab. – XX a. pr. pakilo kaip feniksasið pelenø. Ne ðiaip sau pakilo, bet dràsiaireikalaudama ne tik kultûrinës autonomi-jos, bet ir politinës laisvës. Tauta jëgø së-mësi kovodama dël savo spaudos, lietu-viškos mokyklos, katalikø tikëjimo. Tautàgrûdino, teikë jai pasitikëjimo 1863–1864m. sukilimas, knygneðiai, auðrininkai ir var-pininkai; didþiulës M.Valanèiaus, J.Basa-navièiaus, J.Ðliûpo ir kitø tautinës veiklospastangos; uþsienio lietuviø materialinë irpropagandinë parama.

To meto sàlygomis politinë laisvë bu-vo ámanoma tik þlugus Rusijos imperijai.Todël Pirmasis pasaulinis karas Europojepavergtoms tautoms, taip pat ir lietuviams,teikë laisvës perspektyvà. Besibaigiantispasaulinis karas pakeitë kovojanèiø jëgøsantyká – didþiosios Europos valstybës, ne-galëdamos viena kitos galutinai áveikti, pra-dëjo daryti nuolaidø savo okupuotø terito-rijø tautoms, ieðkodamos savotiðkø sàjun-

gininkiø. Tuo pasinaudojo lietuviai, kuriuosnuo 1915 m. valdë nauji okupantai – kai-zeriniai vokieèiai. 1918 m. vasario 16 d.nedidelë grupelë patriotø, jau 1917 m. su-sispietusiø á Lietuvos Tarybà, Vilniuje pasi-raðë Lietuvos valstybës atkûrimo ir nepri-klausomybës aktà.

Vasario 16 d. paskelbtas aktas – tai Lie-tuvos laisvës ir nepriklausomybës simbo-lis, svarbiausia XX a. Tautos ðventë, be ku-rios vargiai ar bûtø buvusi ir Kovo 11-oji.Ðventë, ryðkiausiomis spalvomis áraðyta áLietuvos Respublikos kalendorius, susilau-kë didþiulio istorikø ir visuomenës dëme-sio. Anot teisininko M.Romerio, teisiniu po-þiûriu vertinusio ðá dokumentà, pats aktopaskelbimas dar nereiðkë, kad jau atsta-tyta Lietuvos valstybë. Taèiau tai buvo tau-tos atstovø valingas þodis, aiðkiai rodan-tis tautos sieká. Lietuva ir pati Lietuvos Ta-ryba tuo metu buvo kontroliuojama vokie-èiø. Tautos atstovams reikëjo laiko pasi-ruoðti tikrai nepriklausomybei; reikëjo di-plomatiniø pastangø átikinti karinæ vokie-èiø valdþià, kad pamaþu bûtø perleistoskraðto tvarkymo funkcijos, administracinislietuviø valdþios formavimas. Dar reikëjosulaukti 1918 m. lapkrièio 11 d., kai busákurtas pirmasis Ministrø kabinetas, vado-vaujamas premjero prof. A.Voldemaro; darreikës ið Lietuvos iðvesti okupacinæ vokie-èiø kariuomenæ ir apginti kraðtà nuo inter-ventø lenkø, bolðevikø ir bermontininkø; o1920 m. geguþës 15 d. suðaukti Steigia-màjá seimà – pirmàjá tautos laisvai rinktàparlamentà. Taèiau visa tai bus grindþia-ma Vasario 16 d. akto, kaip paties svar-biausio pirminio valstybinio dokumento,tekstu, kuriame aiškiai siekiama sukurtivalstybæ. Tai pats svarbiausias XX a. lietu-viø tautai iðkeltas uþdavinys – ,,atstatyti ne-priklausomà, demokratiniais pamatais su-tvarkytà Lietuvos valstybæ su sostine Vil-niuje” („Lietuvos aidas“, 1918 m. vasario19 d.). Vasario 16 d. akto genezës klausi-mu jau daug rašyta, svarbiausi faktai gra-þiai sudëlioti mokykliniuose vadovëliuose,tad visiðkai nebetikslinga dar kartà primintienciklopediniø þiniø. Manau, naudingiaubûtø pasvarstyti Vasario 16 d. reikðmæ to-lesniam lietuviø tautos gyvenimui. Ar pa-siteisino tos pastangos ir pralietas krau-jas? Ar pavyko pasiekti svarbiausià uþda-viná? Ar tautos dvasinis ir materialinis gy-venimas pasikeitë?

Apskritai uþdavinys buvo ávykdytas –susikûrë nepriklausoma Lietuvos valstybë,taèiau be sostinës Vilniaus. KaimyninësLenkijos valia Kaunui teko laikinosios sos-tinës vaidmuo. Vilniaus netektis 1920–1939m. lietuviø tautai buvo skausmingas, otarptautinei Europos politikai þalingas reið-kinys – lietuviø nesusitaikymas su Vilniauspraradimu, Didþiosios Britanijos ir ypaèPrancûzijos parama Lenkijai Lietuvos val-dþià priverstinai stûmë á pragaiðtingà ,,uþ-tarëjø” Berlyne ir Maskvoje glëbá. Tiesa,nuo 1923 m. á valstybës teritorijà ájungia-mas Klaipëdos kraðtas, turëjæs labai svar-bios ekonominës reikšmës Lietuvai.

Lietuvos Respublika kûrësi kaip demo-kratinë valstybë – 1922 m. paskelbta Kon-stitucija, atitikusi to meto parlamentinësvalstybës aukðèiausias nuostatas. TaèiauLietuvoje parlamentarizmas tikràja toþodþio prasme, matyt, buvo per anksty-vas – aukðèiausio lygio parlamentarizmuiLietuvoje dar nebuvo subrendusios sàly-gos, kaip ir daugelyje Rytø Europos vals-tybiø. Ir pati Lietuvos geopolitinë padëtisreikalavo tvirtesnio valdymo, kurá reikia sietisu 1926 m. gruodþio 17 d. kariniu perver-smu ir prezidento Antano Smetonos au-toritetinio reþimo ávedimu. Reþimà galimavertinti ávairiai. Neigiama tai, kad net ir nuo-saikus A.Smetonos reþimas slopino þmo-niø pilietiðkumà, kurstë politinæ ir sociali-næ prieðprieðà visuomenës viduje. Istori-kai pastebi, kad 4-ojo deðimtmeèio pabai-goje tauta buvo ástumta á politinæ ir morali-næ krizæ, kurios iðraiðka buvo gëdingoji1940 m. birþelio 15 d. kapituliacija bolðe-vikinei Tarybø Sàjungai. Taèiau yra mato-mi ryðkûs laimëjimai ûkio srityje: sukurtaspajëgus mësos ir pieno gyvulininkystësûkis bei nacionalinë maisto pramonë –stambios bendrovës, kaip Maistas, Pieno-centras, Lietûkis ir kitos. Valstybës globo-jamos, jos sëkmingai konkuravo pasauliorinkose. Vyriausybës pastangomis Lietu-va sunkiai, bet atlaikë 1929–1933 m. pa-saulinæ ekonominæ krizæ; Lietuvos litas bu-vo viena ið stipriausiø pasaulio valiutø (kri-zës metais ið 56 pasaulio valiutø tik litasiðliko stabilus). Lietuvoje pragyvenimo ly-gis XX a. 4-ojo deðimtmeèio pabaigoje, sa-koma, artëjo prie Danijos ir Olandijos ly-gio. Tai pabrëþtina dël to, kad po Pirmojopasaulinio karo ir po Nepriklausomybëskarø sugriovimø bei niokojimø Lietuvosþmonës savo valstybæ ir jos ekonomikàkûrë praktiðkai nuo nulio ir per 20 nepri-klausomybës metø pasiekë akivaizdþiø,netgi, galima sakyti, milþiniðkø laimëjimø.Tai ypaè pasakytina apie kultûrà, jos svar-biausià grandá – ðvietimà. Ðtai keletas fak-tø. 1897 m. suraðymo duomenimis etno-grafinës Lietuvos teritorijoje Kauno guber-nijoje gyventojø (10 metø ir vyresniø) rað-tingumas siekë 55,3 proc., Suvalkø guber-

PrisimenantLietuvos valstybës

atkûrimà

Prof. dr. Juozas SKIRIUS

Page 37: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 37

nijoje (5 apskritys) – 63 proc., Vilniaus gu-bernijoje (3 apskritys) – 42,6 procento. JauXX a. 4-ojo deðimtmeèio pabaigoje nerað-tingø þmoniø nebeliko. Akivaizdþiai augopradiniø mokyklø, gimnazijø ir progimna-zijø skaièius. 1920 m. Lietuvoje (be Klai-pëdos kraðto) buvo 1173 pradinës mokyk-los, kur mokësi 71 648 mokiniai ir dirbo1483 mokytojai, o 1939 m. – 2334 mokyk-los su 292 545 mokiniais (mokiniø skai-èius iðaugo daugiau kaip 4 kartus) ir 6480mokytojø; 1920 m. Švietimo ministerija bu-vo uþregistravusi 16 gimnazijø ir 22 pro-gimnazijas, kur dirbo 374 mokytojai, o1939–1940 m. (be Vilniaus ir Klaipëdoskraðto) – 66 gimnazijas ir 25 progimnazi-jas (59,34 proc. visø mokyklø buvo valsty-binës, o 26,37 proc. visø mokyklø buvotautiniø maþumø), kuriose dirbo 1561 mo-kytojas, t.y. daugiau nei 4 kartus palygintisu 1920 metais. Be to, 1939 m. veikë 146specialiosios mokymo ástaigos (amatø irnamø ruoðos, þemës ûkio, medicinos,technikos, muzikos, komercijos ir kt.), ku-rios rengë labai reikalingus vidutinës gran-dies specialistus. Mokyklø statymas ir jøiðlaikymas, mokytojø parengimas ir jiemsalgø mokëjimas valstybei kainavo deðim-tis milijonø litø per metus. Bûtina paþymë-ti, kad valstybei visuomet buvo svarbus pe-dagogø pragyvenimo klausimas. Ðian-dien, matant, á kokià apgailëtinà materiali-næ ir darbinæ padëtá yra ástumti Lietuvosmokytojai, norisi þvilgtelëti, kaip mokytojøatlyginimo klausimas buvo sprendþiamasto meto Lietuvoje. Mokytojo iðsilavinimocenzas, pedagoginis staþas visuomet bu-vo pagrindiniai kriterijai, nustatant moky-tojo atlyginimà. Jau 1919 m. rugpjûèio 22d. Ðvietimo ministerijos iðleistose taisyk-lëse dël atlyginimo numatyta mokytojams,baigusiems aukðtàjá mokslà, mokëti uþ pa-mokà 50 auksinø, nebaigusiems – 40 auk-

sinø, o ðtai 1922 m. – jau padvigubinti uþ-mokestá (1922 m. rinkoje sviesto svaraskainavo apie 90 auksinø, kumpio svaras –50 auksinø, rugiø pûdas – 160 auksinø, 1kiauðinis – 9 auksinai ir t.t.). Tai ryðkiai vir-ðijo to meto atlyginimø vidurkius. Mokyto-jams atlyginimas nuo 1922 m. buvo mo-kamas pagal kategorijas: þemiausia VI ka-tegorija – 240 litø per mënesá pradiniø kla-siø mokytojams, neturintiems aukðtojo ið-silavinimo, aukðèiausia XI kategorija – 540litø per mënesá gimnazijos aukðtesniøjøklasiø mokytojams. Be to, mokytojai, ypaèturintys ðeimas, galëjo gauti piniginius prie-dus uþ butà, kurà ir elektrà. Net ir patsmaþiausias mokytojo atlyginimas gerokaivirðijo paprasto darbininko mënesiná uþ-darbá, kuris Kaune svyravo nuo 120 iki 180litø (kitur uþdirbdavo dar maþiau). Moky-tojo atlyginimas nuolat buvo perþiûrimas,keliamas: 1922, 1925, 1929, 1932, 1935,1937 ir 1938 metais. Bet svarbiausia, kadmokytojas Lietuvos visuomenëje buvo la-bai gerbiamas. Visuomenë puikiai supra-to, kad mokytojas auklëja ir ugdo naujaslietuviø kartas, Lietuvos ateitá. Visuomet pri-simenu savo senelio þodþius, jog Lietu-vos kaimo þmonëms autoritetai buvo se-niûnas, kunigas ir mokytojas.

Prieð Pirmàjá pasauliná karà Lietuvojenebuvo në vienos aukðtosios mokyklos,o 1938 m. jau buvo 6 aukðtosios mokyk-los (Vytauto Didþiojo universitetas, Þemësûkio akademija, Konservatorija, Veterina-rijos akademija, Klaipëdos prekybos insti-tutas ir Klaipëdos pedagoginis institutas)bei dvi mokymo ástaigos, uþëmusios tar-pinæ padëtá tarp aukðtøjø ir specialiøjø mo-kyklø: Kauno meno mokykla ir Aukðtiejikûno kultûros kursai Kaune. Be to, nuo1939 m. pabaigos Lietuva perëmë ir Vil-niaus universitetà. Iki 1940 m. aukðtosiosmokyklos parengë Lietuvai (apytiksliais

duomenimis) 4736 aukðtos kvalifikacijosspecialistus, ið jø beveik 80 proc. visø spe-cialistø iðleido Lietuvos universitetas. Dau-giausia buvo parengta gydytojø, teisinin-kø, dvasininkø ir humanitarø. Visi aukðtø-jø mokyklø absolventai – to meto Lietuvosinteligentijos þiedas, susiformavæs jau ne-priklausomoje valstybëje. Jie sudarë dide-læ reikalingø Lietuvai specialistø, turinèiøaukštàjá išsilavinimà, dalá. Ðiø inteligentømisija ir buvo dvasiðkai stiprinti ir materia-liai turtinti savo kraðtà. Dauguma jø ðià mi-sijà atliko garbingai.

Lietuvos vyriausybë kiek galëdama rë-më studijas finansiðkai. Nuo 1922 iki 1940m. kasmet valstybë skirdavo iki 5 mln. litøaukðtøjø mokyklø steigimui ir plëtrai; nuo200 iki 900 tûkstanèiø litø stipendijoms. Ta-èiau skiriamø lëðø nepakako ir studijos,iðskyrus Klaipëdos pedagoginá institutà,buvo mokamos, todël aukðtasis mokslaslabiau buvo prieinamas pasiturinèiai visuo-menës daliai. Taèiau tai neuþkirto kelio stu-dijuoti ir maþiau pasiturintiems, nes susi-mokëti uþ mokslà galëdavo papildomaidirbdami ar gaudami paðalpas. Statistikarodo, jog kiekvienais metais vis daugëjonorinèiø studijuoti. Kasmet skiriami vis di-desni pinigai ið valstybës biudþeto Ðvieti-mo ministerijai pranaðavo geras perspek-tyvas Lietuvos ðvietimui ir kultûrai. Pavyz-dþiui, 1922 m. Švietimo ministerijai tekotruputá daugiau nei 4 proc. iš viso biudþeto(3,3 mln. litø), o 1925 m. jau – 12 proc.(beveik 31 mln. litø), 1939 m. – 15 proc., obendra suma jau sudarë 54,6 mln. litø.

Bûtinai reikia paþymëti, kad lietuviøkalba pirmà kartà tautos istorijoje tapovalstybine. Kalba – tautos kultûros stu-buras. To meto Lietuvoje tai buvo geraisuprasta. Gaila þiûrëti á mûsø gimtàjà kal-bà ðiandien – uþterðta svetimybëmis, perprievartà brukami tarptautiniai þodþiai…Argi mes neturime savø? Juk turime di-dþiulá turtà – milijoniná þodþiø lobynà, su-rinktà per ðimtmeèius ir sukrautà á 20 to-mø þodynà, prieinamà kiekvienam.

Per 20 nepriklausomybës metø buvopadëti tokie kultûros pamatai, kad per pen-kiasdeðimt metø galinga komunistinë oku-pacija nepajëgë iðrauti tautiðkumo ið lietu-vio sàmonës. Po poros metø ðvæsime da-bartinës Lietuvos nepriklausomybës 20-me-tá; Lietuvos, kuri gimë ne ant griuvësiø, kaipPirmoji Respublika, bet paveldëjusi didþiu-lá materialiná turtà, gausià ir pakankamai ið-silavinusià inteligentijà, kvalifikuotus darbi-ninkus ir þemës ûkio specialistus. Kà mesgalësime tautai pasakyti apie tuos deðimt-meèius, kaip paaiðkinsime ir pateisinsimemokytojø, policininkø ir medikø streikus;pensininkø vegetavimà; didþiulius emigra-cijos srautus; þemus Seimo, teismø ir Vy-riausybës reitingus? Nejaugi Kovo 11-osiosdvasia ir patriotizmas negali prilygti Vasa-rio 16-osios dvasiai ir patriotizmui?!

Page 38: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Kûryba ir pedagogika

Rièardas Bartkevièius: „Turëjau gerusdailës pedagogus, apskritai ávairiose gy-venimo srityse sutikau labai daug þmoniø,kurie padëjo, rëmë, patarë. Jauèiu vidináásipareigojimà savo Mokytojams. JonasÈeponis, Kostas Dereðkevièius, ArvydasÐaltenis, Alfonsas Andriuðkevièius, KazysMorkûnas, Sofija Veiverytë, Augustinas Sa-vickas ir kiti visada duodavo daugiau, neiið jø reikalavo pareigos. Tarp mûsø nebu-vo formaliø dëstytojo ir studento santykiø.Mokytojai lyg nuoširdûs draugai ar rûpes-tingi tëvai atneðdavo ir knygø, ir daþø...Ðiandien, kai paèiam kyla noras pasidaly-ti patirtimi, siekiu ðias tradicijas tæsti.

Man pedagoginë veikla nëra darbas,tai yra kûrybinis procesas. Dëstydamasstengiuosi, kad studentai bûtø kûrybin-gi, kad jiems pedagogika ir darbas su mo-kiniais nebûtø formalumas.“

Linas Liandzbergis: „Esu menininkaspraktikas, todël gerai þinau, kad, norëda-mas pasiekti rezultatà, turiu daug ir kryp-tingai dirbti. Èia labai svarbu valia, uþsi-spyrimas ir kantrybë. Be abejo, stebiu ávai-rius studentø kûrybos ir gyvenimo aspek-tus. Taèiau man ypaè aktualus abipusisbendradarbiavimas ir pasikeitimas infor-macija. Tai sieja mano kûrybà ir pedago-ginæ veiklà. Visa kita yra tik metodø klau-simas arba turtingesnës patirties dëstyto-

Menininkai –

Doc. dr. Rita MIKUÈIONYTË

Ar gali bûti geras menininkas puikiu pedagogu? Šis klausimas kanki-na ne vienà ðimtmetá. Atsakymà lemia daugelis aplinkybiø – istorinës

sàlygos, dailës dëstymo tradicijos, individualios kûrëjo savybës.VPU Kultûros ir meno edukologijos instituto Dailës katedroje dësto

garsûs lietuviø menininkai – tapytojai Rièardas Bartkevièius, LinasLiandzbergis, scenografë Giedrë Riðkutë-Kariniauskienë, akvarelininkë

Saulë Urbanavièiûtë-Beinorienë, keramikë Danutë Jazgevièiûtë, dizainerëJolanta Mikënienë. Jiems tenka didþiulë atsakomybë – menininkai ne tik

dësto dailës disciplinas, bet ir ugdo bûsimuosius mokytojus.Kas sieja þymiø menininkø kûrybà ir pedagoginæ veiklà? Koks yra

meninio eksperimento vaidmuo? Kas svarbiau – mokymo procesas arrezultatas? Kaip vertinama savarankiðka studentø kûryba?

Kà menininkai atrado dëstydami VPU?

dailës pedagogaijo ir studento santykis. Daþnà studentà ga-lëèiau vadinti kolega. Keletà IV kurso va-kariniø studijø „dailininkø“ šiemet net pa-kvieèiau dalyvauti mano kuruojamoje gra-fikos ir skulptûros parodoje „Neformatas“.

Giedrë Riðkutë-Kariniauskienë: „Ma-nau, kad pedagoginiame darbe, kaip irkûryboje, labai svarbi improvizacija. Kur-dami abstrakèià kompozicijà, pradedamenuo elementariø formø (trikampio, kvad-rato, apskritimo) dëliojimø, diskutuoda-mi ieškome ritmikos jungèiø. Studentaikartais pasiûlo tokiø netikëtø variantø, kadnustembi: jie tarsi aplenkia tavo uþduotá,todël daþnai studentø darbai net sukurianaujas kompozicijos taisykles“.

Saulë Urbanavièiûtë-Beinorienë:„Asmeninë kûryba ir dailës pedagoginëveikla turi bendra – kûrybinio proceso bû-tinumà. Kûrybinis procesas ir individua-lioje kûryboje, ir pedagoginëje veiklojereiðkiasi meniniø ar pedagoginiø idëjø ge-neravimu, meninës patirties „auginimu“:taiklus dailës kûrinio atlikimas panaðus ástudijø eigoje iðbandomas techninës irmeninës raiðkos galimybes, atrandamusindividualius sprendimus“.

Danutë Jazgevièiûtë: „Prieð pradëda-ma kurti savo darbà ar dirbdama su stu-dentais, pirmiausia ieðkau neformalaussprendimo. Siekdama geresniø rezultatø,studentams neretai pakeliu reikalavimøkartelæ. Semestro pradþioje tarp mûsø darnëra abipusio kontakto ir supratimo, kurisatsiranda semestro pabaigoje. Per paskai-tas studentai pajunta mano reikalavimusir supranta, kad buvau teisi.

Mano kûryboje – kitaip. Viena ben-drauti su studentais, kita – su savimi ir

savo vidumi. Man pedagoginë veikla yrakûrybinis darbas, didelis malonumas“.

Jolanta Mikënienë: „Dizaino srityjeyra tam tikros projektavimo taisyklës. Tailabai sudëtinga disciplina, kuri, kaip ir ar-chitektûra, reikalauja specialaus iðsilavi-nimo. Todël studentus tik supaþindinu sudaiktø projektavimo principais. Man svar-bu, kad studentai suvoktø dizaino esmæ– paprastumà, nepainiotø dizaino su ama-tais ar taikomàja daile. Ir savo kûryboje,ir dëstydama dizainà daug dëmesio ski-riu objekto funkcionalumui, spalvø, for-mø, proporcijø dermei.“

Meninis eksperimentas

Rièardas Bartkevièius: „Meniniseksperimentas puikiai ugdo kûrybiðku-

mà, bet bûtini ir tam tikri ágûdþiai, kuriuosformuojant reikia „juodo“ darbo. Mene,lyg ðokiuose ant ledo, yra privalomoji, lais-voji ir parodomoji kûrybos dalis. Esu ba-lanso ðalininkas, todël manau, kad bûsi-mi dailës mokytojai turi turëti ir ágûdþiø,kurie ágyjami sunkiai dirbant.

Savo kûrybà suvokiu kaip postmo-dernistiná þaidimà idëjomis ir formomis.Eksperimentas svarbus, bet tapyboje vientuo negyvensi...“

Linas Liandzbergis: „Negalëèiau teig-ti, kad meninis eksperimentas visada la-bai svarbus. Jei, pavyzdþiui, yra tradicinëtapybos uþduotis, kuri siejama su amatuir profesionalumu, tai ten eksperimento ne-taikau. Antra vertus, jei uþduotis tikràja taþodþio prasme yra eksperimentinë (tarki-me, meno projektas „Marsas-Merkurijus-Þemë-Saulë“), tai kodël gi ne – tuomet „ið-protëjimo“ laipsnis turi bûti maksimalus.Mane liûdina meniniai eksperimentai, ku-riais maskuojama autoriaus tinginystë, ka-dangi tokie kûriniai daþniausiai nëra origi-nalûs. Kûrybos varomoji jëga – idëjos plë-tojimas yra kruopðtus ir sudëtingas dar-bas, kurio neámanoma atlikti „atmestinai“.

Giedrë Riðkutë-Kariniauskienë: „Me-niná eksperimentà taikome tose uþduoty-se, kur reikia aiðkesnës transformacijos,netradiciniø medþiagø, formatø naudoji-mo, netikëto minties ðuolio“.

Saulë Urbanavièiûtë-Beinorienë:„Klasikinës dailës pagrindø studijose yrataikomos bendros meninës ir estetinëstaisyklës. Jø grieþti rëmai lyg ir riboja raið-kos galimybes, bet kartu ugdo studentokûrybines galias, skatina stebëti natûrà,ávaldyti technikas, dailës dësniø suprati-mà ir plastiðkai perteikti vaizdinius kûri-niuose. Suvokus dailës pagrindus, su-

38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Page 39: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 39

Universitete veikia dailës galerija „2003“,kurioje paveikslus eksponuoja ir savi

dailininkai, ir sveèiai

kauptos þinios taikomos improvizuojant,eksperimentuojant, atsisakoma schemø,kuriamos naujos kompozicinës dermësindividualios raiðkos kontekste“.

Danutë Jazgevièiûtë: „Meninis eks-perimentas kiekvienoje disciplinoje yra ki-toks. IV kurse dëstydama erdvinæ plasti-kà, aiðkinu labai daug kompozicijos da-lykø, stengiuosi studentus „uþdegti“. Kaipajuntu, kad sudominau, pradedame„eksperimentuoti“. O pieðimo disciplino-je yra daug tradiciniø dalykø, nuo kuriønegalima nutolti“.

Jolanta Mikënienë: „Meninio ekspe-rimento netaikau, nes dëstau dizaino„gramatikà“.

Procesas ir rezultatas

Rièardas Bartkevièius: „Mokymo(si)procese kartais norisi greitø rezultatø, ta-èiau daþniausiai realûs pasiekimai mato-mi daug vëliau. Perþiûrø sistema, semest-rai reikalauja vertinti ðiandien, o tai ne vi-sada siejasi su tikràja kûryba – dalis þmo-niø atsiskleidþia daug vëliau. Dailës stu-dijø programà suformavome taip, kadmokymo(si) procesai bûtø tæstiniai, susi-pindami keliautø ið semestro á semestrà.Todël realûs kûrybos rezultatai matomi tikpo keleriø metø“.

Linas Liandzbergis: „Kûrybos proce-sas man visada aktualesnis, jis skatinamàstyti. Jei esi talentingas, rezultatà galipasiekti labai greitai, þmogus atsipalaiduo-ja, ilsisi, galvoja apie kaþkà kita. Procesasvisada verèia ne tik màstyti, bet ir ieðkoti,o rezultatas yra smagus akimirkà, na, gal-bût dar keletà metø – paskui jis arba tam-pa istorija, arba atsiduria šiukšlyne. Jeidaug dirbi, rezultatà anksèiau ar vëliau pa-sieki. Kur kas blogiau, kai studentui „uþde-damas“ kokybës þenklas ir jis daþnai ve-getuoja, bûdamas ramus dël išankstiniolabai gero ar puikaus vertinimo, net kelissemestrus naudojasi buvusia šlove“.

Giedrë Riðkutë-Kariniauskienë:„Dailës studijose rezultatas ne visada pri-

klauso nuo ádirbio, kartais viskas susidës-to per kelias dienas. Todël, vertindamasstudento darbus, negali atsiþvelgti vien álankomumà, juk mûsø paskaitos yra kaipdiskusijos ir kûrybos ieðkojimai. Turimejausti vieni kitus. Antra vertus, studentaibesimokydami kartu veikia vienas kità:kiekvienam bûtina daug matyti, stebëti,girdëti. Ir dëstytojas mokosi ið studentønetikëtø atradimø, kûrybiðkumo“.

Saulë Urbanavièiûtë-Beinorienë:„Proceso ir rezultato santykis mokymoprocese glaudþiai susijæ. Studento mo-kymosi rezultatai priklauso ne tik nuo jogabumø, bet ir nuo mokymosi eigos,darbðtumo, kûrybiniø pastangø. Vykæ re-zultatai skatina mokytis ir kurti, taip „ásuk-dami“ mokymosi proceso „ratà“.

Danutë Jazgevièiûtë: „Paskaitosevykstantis procesas man lygus savo pa-èios kûrybai. Man dëstymo procesas yradaug vertingesnis, negu galutinis rezul-tatas“.

Jolanta Mikënienë: „Labiausiai patin-ka tas rezultatas, kuris rodo, kad studen-tas gerai supranta, ko iš jo nori“.

Dëstytojo „diktatas“ ir studento„atsivërimai“

Rièardas Bartkevièius: „Mes skatina-me bet kurià studentø savarankiðkà veik-là, ja dþiaugiamës. Tai yra varomoji kûry-bos jëga. Dëstytojas, manau, padeda for-muoti ágûdþius, bet jis yra tik studento pa-tarëjas. Kalbu apie dëstytojo ir studentokomandà, kûrybiná bendradarbiavimà.Taip pat ir studentai vienas kità „stumia“ áprieká. Kiekvienas kursas yra asmenybiøsambûris, kuriame neiðvengiama kûrybi-në konkurencija. Esu plataus poþiûrio pe-dagoginiø metodø, kurie nediktuoja ir ne-primeta konkreèiø principø, ðalininkas.Katedros dëstytojø kolektyvas taip pat bu-vo panaðiai suformuotas: jis vienija skir-tingø stilistiniø pakraipø ir poþiûriø meni-ninkus. Taip siekiama kûrybos ir poþiûriøávairovës. Studentø „atsivërimai“ parodorealià bûsenà, kiekvieno galimybes, nesper paskaitas darbus koreguoja dëstyto-jas, todël tai bendro darbo rezultatas“.

Linas Liandzbergis: „Manau, labaisvarbu, kiek sugebi studentà sudomintiir kiek jis pats nori bûti sudomintas. Ið pra-dþiø daþnas neþino, kà gali pasiekti. Aðpats taip pat ne visada galiu numatyti ga-lutiná rezultatà, bet þinau kelius, kaip já pa-siekti. Studentas dël savo nepatyrimo tonejauèia ir daþnai nori sustoti tarpinësestotelëse: truputá padirba ir sako – uþteks,tuomet dëstytojas gali patarti.

Savarankiðkà studentø kûrybà visadavertinu tik teigiamai, kadangi þmogus dir-ba „neverèiamas“ programos ar genamaspaþymio. Kaþkada buvo kilusi mintis stu-dentø savarankiðkos kûrybos kontekstesurengti kaèiukø, ðuniukø, bebriukø arbagëlyèiø parodà. Daþnai tokie „produktai“atrodo nuobodþiai ne dël motyvo. Manau,kad reikia sàmoningai ieðkoti kûrinio kon-teksto ir tinkamos estetikos (be abejo, taskontekstas yra labai sàlygiðkas). Man, pa-vyzdþiui, patiktø ant Vilniaus rotuðës ka-bantis „Didysis kaèiukas“ (juokiasi)“.

Giedrë Riðkutë-Kariniauskienë:„Dëstytojo „diktato“ negali bûti – juk ne-same visaþiniai. Daþnai kartu su studen-tais diskutuojame, kaip nepaversti kom-pozicijos darbo ðiukðlynu, ieðkome ben-drø sprendimø, kolektyviai tariamës. Pa-stebëjau, kad studentai ypaè kûrybiðkai„atsiveria“, kai dvimatá objektà bandotransformuoti á trimatá. Èia jie pateikia to-kiø pasiûlymø, kad net patys nustemba.

Savarankiðkuose darbuose daþnaimatome netikëtus motyvus. Studijuodamidailæ VPU, studentai ugdo kompetencijasávairiose srityse – pas mus nëra grieþtosspecializacijos. Galbût dël to neretai sun-ku surasti savo poþiûrá savarankiðkoje kû-ryboje. Paprastai visus darbus aptariame,diskutuojame, kritikuoja grupës draugai“.

Saulë Urbanavièiûtë-Beinorienë:„Manau, kad dëstytojo „diktatas“ reikalin-gas formuluojant uþduotis, ribojant raiðkospriemoniø kieká – taip studentai skatinamigilinti þinias, kûrybingai atsiskleisti, ieðkotinaujø raiðkos galimybiø. Dëstytojo uþda-vinys sudaryti sàlygas atsiskleisti asmeni-niams studento gebëjimams, skatinti sa-varankiðkus sprendimus, diskutuojant ið-siaiðkinti, kaip iðraiðkingiau tuos sprendi-mus ágyvendinti. Savarankiðka studentøkûryba svarbiausias mokymosi aspektas:kûrybingas bûsimasis mokytojas galës kû-rybiðkai perteikti savo þinias mokiniams“.

Danutë Jazgevièiûtë: „Jei kelerius me-tus su tais paèiais studentais dirbi, juosgerai paþásti. Todël þinau, kà jie gali, suge-ba, beveik numanau, koká savarankiðkàdarbà kiekvienas atneð. Stengiuosi niekoneáþeisti, todël, jei kaþkas ne taip, bando-me ið tolo ávairiais kampais diskutuoti“.

Jolanta Mikënienë: „Kadangi studen-tai labai daug dirba savarankiðkai, svar-bu, kad suprastø, kà ir kodël daro“.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 39

Page 40: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Atradimai

Rièardas Bartkevièius: „Manau, kaddarbas su jaunais þmonëmis visada áne-ða tam tikro gyvumo – tu nuolat esi naujødalykø, ðiandienos kontekste. Lietuvojeyra daug talentingø þmoniø, kurie netel-pa á Dailës akademijos erdvës galimybes.Reikia daugybës þmoniø dailës srityje, ku-rie galëtø dirbti mokytojo darbà.

Universiteto aplinka visada buvo pa-lanki Dailës katedros atþvilgiu. Ðiandiengyvename vienà geriausiø mûsø periodø.Dailës studijø programa leidþia siekti ádo-mesniø darbo formø, didesnio dailës da-lykø integralumo, ko galbût nerasime spe-cializuotose dailës mokyklose. Pas musmaþiau ásipareigojimø akademiniø dailësdisciplinø plotmëje, daug kà galimaišbandyti, sukurti labai ávairiø darbø. Svar-bu, kad ávairiø specialybiø VPU studen-tai, bûsimi mokytojai tarpusavyje ben-drauja: þino vieni kitø problemas, kuriabendrus projektus, rengia parodas, da-lyvauja skirtinguose renginiuose ir kt.“

Linas Liandzbergis: „Manau, kad pa-sisekë trijø dailës ðakø – foto, tapybos irskulptûros – projektas. IV kurso dailës stu-dentai turëjo interpretuoti tà patá objektà,priklausomai nuo pasiûlyto raiðkos bûdoir priemoniø. Kita vykusi uþduotis – pie-ðiamà, tapomà objektà skirtingai trans-formuoti, naudojant skirtingus laisvai pa-sirinkto stiliaus kûrimo mechanizmus.Man patiko ði provokacija: studentai per-þengë áprastus kûrybos rëmus, dirbo prie-ðingai, nei buvo ápratæ.

Pernai kartu su Vilniaus vaikø ir jauni-mo dailës mokykla surengëme parodà„Mikropasaulis“. Maþi vaikai ir studentaidirbo labai entuziastingai. Iki ðiol prisime-nu, kaip prieð keletà metø VPU buvome„pavertæ“ didþiuliu instaliaciniu kûnu: stu-dentai kûrë intriguojanèius erdvinius dar-bus. Taèiau tokiems darbams (skulptû-rai, instaliacijoms, video, foto etc.) bazës

neturime, todël daugiausia tapome,piešiame, kuriame grafikà”.

Giedrë Riðkutë-Kariniauskienë: „At-radimas nëra staigus ir netikëtas dalykas– tai ilgo studijø proceso dalis. Tokiø at-radimø pasitaikë III kurso studentø abst-rakèiosios tapybos uþduotyse, kur ðaltispalvø tonai pamaþu tapdavo ðiltais. Pra-dëjome nuo nedideliø eskizø, kol darbasiðaugo iki pano. Studentai stebëjo, kiekðiltos spalvos kompozicijos elementø lie-ka ðaltos spalvos plote. Nemaþas forma-tas buvo studentams netikëtas iðbandy-mas, kadangi dideliø kartonø dël techni-niø sàlygø paprastai parengti negalime.Ðiose kompozicijos uþduotyse atsiveriastudentø kûrybiðkumas, ryðkus darbø ori-ginalumas, iðraiðkingumas.

Taèiau didþiausias savo jëgø ir kûry-biðkumo patikrinimas studentams bûda-vo vasaros praktika. Net ir maþiausiai dir-bæs studentas atsiskleisdavo kaip kûrëjas.Gamtos nuotaikø kaita këlë nuostabosjausmà. Saulë pasisuka, ir ðeðëliai keièia-si: norëdamas pagauti akimirkos nuotai-kà, turi skubëti, intensyviai dirbti. Dabar,kai nebeliko vasaros praktikø (aðtuoneriømetø mano vadovaujamø plenerø patirtisapibendrinta 2005 m. iðleistame CD), ru-dens arba pavasario semestre plenerinëtapyba dëstoma kitaip. Studentai tapo lais-vai pasirinkdami motyvà – vieni vaþiuoja ágamtà, kiti renkasi Vilniaus senamiestá, kar-tais net ant stogo uþlipa.

Vasaros plenerø kontekste labai pa-vyko projektas „Kûrëjas ir jo paveikslas“,2005 m. surengtas Vilniaus „Akropolio“prekybos ir pramogø centre. Negaliu ne-paminëti ir pirmosios jungtinës mûsø ka-tedros studentø bei dëstytojø parodos,kuri 2002 m. vyko LR Seimo rûmuose –ja taip pat daugelis labai domëjosi.

Manau, ne vienas iki šiol prisimenapernai VPU „Stiklo koridoriuje“ surengtàparodà „Baltas“, kurioje buvo eksponuo-tos studentø erdvinës kompozicijos“.

Saulë Urbanavièiûtë-Beinorienë:„Daugiau patirties turiu su ne dailës spe-cialybës studentais, kuriems dëstau prak-tiná dailës paþinimà. Nustebino, kad ne-maþai dailei gabiø, netikëtai, originaliai at-sakanèiø á uþduotis yra kitø specialybiøstudentø. Pastebiu, kad ðie studentai turidar mokykloje ágytø dailës þiniø.

Labiausiai pavyksta uþduotys, kurio-se ribojamos raiðkos priemonës leidþiaskleistis studentø kûrybingumui. Pasise-kimà turi eksperimentiniø technikø kûri-nëliai, kuriuos vienija bendra tema. To-kios, mano manymu, buvo teminës pa-rodëlës „Balta – pradþia – pabaiga“ (2004m. gruodis – 2005 m. sausis) , „Paukð-èiai“ (2006 m. balandis), „Baltas“ (2006m. gruodis – 2007 m. sausis).

Danutë Jazgevièiûtë: „VPU ieðkaupsichologinio kontakto su jaunais þmo-nëmis. Suvokdama studento galimybes,stengiuosi atverti jam kûrybos vartus. „Su-sikausèiusius“ studentus giriu, skatinu.Manau, jei kelis þmones sugebu iðtrauktiið nepasitikëjimo ir baimës, tai nuveikiulabai daug. Mano manymu, pedagogotikslas yra padëti jauniems þmonëms at-rasti save ir bûti dràsiems.

Dþiaugiuosi IV kurso ágyvendintomiserdvinës plastikos uþduotimis”.

Jolanta Mikënienë: „Darbas su stu-dentais man labai padeda projektuoti in-terjerus. Studentø dizaino suvokimas pa-deda kalbantis su uþsakovais: þinau, kàjie supranta, ko ne.

Ið vykusiø uþduoèiø paminëèiau kon-trasto temà, kuri vëliau tiesiogiai plëtoja-ma spaudos dizaino uþduotyse. Perpra-tus spalvø ir linijø kontrastà, labai lengvakurti ápakavimus, plakatus. Daugelis mû-sø studentø dirba grafinio dizaino srityje,jiems tos þinios yra nepaprastai naudin-gos. Dar truputëlá funkcionalumo, ðriftotaikymo ágûdþiø ir, manau, neblogà grafi-nio dizaino specialistà parengtume.“

Paskaitas studentams surengë universiteto mecenatëdizainerë Simin Wieghard-Zeltinis, Tarptautinio visaþistøkoledþo (Hamburgas) vadovë, ir Vokietijosambasadorius Volkeris Heinsbergas

Vilniaus pedagoginis universitetas: ávykiai, faktai

Lietuvos studentø krepðinio rinktinë pirmà kartàtapo pasaulinës studentø universiados èempio-ne. Jos gretose þaidþia ir SSF kûno kultûros spe-cialybës studentas Steponas Babrauskas

Sporto ir sveikatos fakultetoabsolventë penkiakovininkë LauraAsadauskaitë, iðkovojusi kelialapáá 2008 m. Pekino olimpiadà

40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Page 41: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 41

Amatø cechø veikla – itin svarbi viduramþiø miesto gyvenimo sudëtinë dalis. Amatininkai – patystikrieji miestelënai. Cechas – tai labai savita viduramþiø Europos miestuose X–XII a. gimusi organi-

zacija. Artimø specialybiø laisvieji amatininkai susivienydavo, kad apsaugotø savo nepriklausomybænuo feodalø ir pirkliø, iðsikovotø teisæ dalyvauti miesto valdyme, iðlaikytø gaminiø monopolijà savo

rinkoje, apsigintø nuo svetimðaliø meistrø konkurencijos. Vilniuje cechai gyvavo nuo 1495 m. iki1893 m., taigi jø veikla keturis ðimtus metø diktavo miesto gyvenimo vidiná ritmà ir raidà.

Laikotarpis aktualizuoja Vilniaus miesto tradicijø, kartu ir amatø istorijos tyrinëjimus.

Iki XV a. Lietuvoje miestietiðkos gyven-vietës buvo nedidelës ir negausios. Nau-jos daugiausia kurdavosi prie administra-cijos centrø – vietininkø piliø. Valdovas iðpapilëse gyvenusiø laisvøjø amatininkø beipirkliø veiklos gaudavo tam tikrø pajamø –jie mokëjo turgaus mokesèius, prekybosmuitus. Vëliau sparèiai auganèiai valstybësgaliai materialiai realizuotis reikëjo vis dau-giau aukðtos kvalifikacijos amatininkø. Ge-dimino laikais pirkliø ir amatininkø kvietimasá savàjá kraðtà tapo valstybinës politikos da-limi. 1323 m. laiðkuose Hanzos sàjungosmiestams Lietuvos didysis kunigaikðtis Ge-diminas atskleidë tarsi valstybës ûkio plët-ros programà. Á Lietuvà buvo kvieèiami ka-riai riteriai, pirkliai, amatininkai (kalviai, ra-èiai, batsiuviai, kailiadirbiai, malûnininkai,akmenskaldþiai, auksakaliai, kovos maði-nø meistrai ir kt.), taip pat ir þemdirbiai. Þa-dama aprûpinti atvykusius þeme, laikinai at-leisti nuo mokesèiø ir muitø.

Pasiektas amatø bei prekybos lygisbesiformuojanèiø feodaliniø santykiø ter-pëje ir lëmë Lietuvos miestø atsiradimà.LDK valdovo Stepono Batoro þodþiais, jeibajorija yra þiedas ant tautos pirðto, taimiestai yra lyg to þiedo perlas. Feodali-nis miestas jungë laisvus verslininkus, tadjo raida neiðvengiamai vedë á administra-cinæ bei teisinæ savivaldà, miestø tapsmàkolektyviniais valdovø ar stambiøjø sen-jorø vasalais.

Pirkliø ir amatininkø savivaldos teisi-në forma Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð-tystëje buvo ið esmës magdeburginë. Ðio-ji teisë leido miestams patiems tvarkytiprekybà ir amatus. Jos pagrindas – arki-vyskupo Vichmano XII a. antrojoje pusë-

Prof. dr. Libertas KLIMKA

Amatai Vilniausraidoje

tramiejaus dienos (rugpjûèio 24-osios) ið-vakarëse Lietuvos didysis kunigaikðtisAleksandras patvirtino pirmojo Vilniauscecho statutà. Á toká amatininkø susivie-nijimà nutarë susiburti auksakaliai. Nuotada rugpjûèio 24-oji Vilniaus amatinin-kams tapo atmintina diena: svarbiausioscechø iðkilmës ir vyresnybës rinkimai vyk-davo bûtent per ðv. Baltramiejø.

Cechø organizacinë struktûra neatsie-jamai áaugo á miestø valdysenà. Pirmiau-sia ji ásiterpë á magistrato valdþià, kur ikicechø plëtros vyravo patricijatas, turtin-giausi pirkliai. Dar didesnës átakos cechaiturëjo suolininkø teismuose. Cechams pa-vyko pasiekti, kad du ið keturiø miesto iþ-dininkus rinktø bûtent jie. Ið cechø atsto-vø buvo sudaryta ir speciali kolegija, kon-troliuojanti magistrato veiklà. Vilniuje ji va-

Audëjø cecho namas Vilniuje, Rûdninkø g. 13

dinta „60 vyrø”. Cechø teisës ir nariø pa-reigos bûdavo suraðytos statutuose, su-darytuose pagal Vidurio Europos miestøpavyzdá. Juos ið pradþiø tvirtindavo didy-sis kunigaikðtis, o nuo 1552 m. tereikëda-vo uþsiregistruoti Vilniaus rotuðëje, magist-rato knygose. Dauguma amatininkø buvovietiniai miestieèiai ar nusigyvenæ bajorai;valstieèius priimti á cechus drausta.

Netrukus po auksakaliø cecho Vilniu-je ásikûrë siuvëjø, kalviø-ðaltkalviø-katiliø(bendras), odininkø, batsiuviø, kailiadirbiø,kepurininkø, balniø-ðikðniø, audëjø, staliø,mûrininkø, dailidþiø, liejikø, salyklininkø,aludariø, mësininkø, druskiø, chirurgø-barzdaskuèiø cechai. XVII a. pradþioje Vil-niuje jau veikë 25 cechai, kuriuose darba-vosi net 44 specialybiø meistrai. Ðiek tiek

je Magdeburgo miestieèiams suteiktosprivilegijos ir pirmojoje XIII a. pusëje su-formuotas vokieèiø paprotinës teisës rin-kinys „Saksø veidrodis”. Magdeburgo tei-së buvo universali, ji sankcionavo ávairiasteisiniø ir ekonominiø santykiø rûðis: vie-tinës valdþios teismo veiklà, jo kompe-tencijà ir tvarkà, þemës nuosavybës mies-te ar gyvenvietëje dalykus, valdos paþei-dimus, kilnojamojo turto uþgrobimà, nu-statydavo bausmes uþ ávairius nusikalti-mus. Ypaè svarbios buvo normos, regu-liavusios prekybà ir amatus, cechø ir pir-kliø bendrijø darbà, apmokestinimo tvar-kà. Miesto savivaldos vykdomasis orga-nas pagal magdeburginæ teisæ buvo ma-gistratas, dar vadinamas ir miesto tary-ba. Ði institucija atstovavo miestui, vykdëmiestieèiø teismo ir policijos funkcijas,tvarkë miesto vidaus gyvenimà, prekybà,amatø cechø veiklà. Magistrato nariai pa-reigas eidavo iki gyvos galvos, kaip taibûdavo áprasta feodalinëje sanklodoje.

Vilniaus magistrato tarybà, susiforma-vusià pirmame XV a. ketvirtyje, sudarë 12burmistrø ir 24 tarëjai. Pusë jø – katalikai,kita pusë – staèiatikiai. Pareigas eidavo pa-meèiui 2 burmistrai ir 4 tarëjai. Á magistra-to sudëtá taip pat áëjo didþiojo kunigaikð-èio atstovas – vaitas ir prisiekusieji suoli-ninkai. Vaitas kartu su suolininkais spren-dë baudþiamàsias bylas, miestieèiamsskyrë prievoles uþ valdomà þemæ, taip patvadovavo miesto gynybai. Miesto iþdà tvar-kydavo 4 tarybos skiriami administratoriai,vadinami ðaferiais. Tarybos nariais daþ-niausiai bûdavo iðrenkami turtingi pirkliaiið miesto tëvø – patricijø – ðeimø. Valdo-vas Þygimantas Augustas 1568 m. jiemsnetgi suteikë bajorø teises. Taèiau pamaþuá svarbius miesto valdymo postus ëmë pre-tenduoti ir cechø meistrai.

Amatininkø cechai Vilniuje ëmë kurtisXV amþiaus pabaigoje. 1495 m. ðv. Bal-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 41

Page 42: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Laikrodininkø cecho knyga (XVIII a.pab. –XIX a. pr.). MA biblioteka

Laikrodininkø cecho dirbtuvë (XV a.),senovinë graviûra

Etaloninis laikrodininkø cecho seniûnoJ.Bergmano laikrodis

vëliau á cechus susivienijo þvejai, puodþiai,kubiliai, raèiai, knygriðiai, skardininkai ir kitiamatininkai. 1795 m. Vilniuje buvo 38 ce-chai, kuriuose dirbo 860 meistrø, 310 pa-meistriø, 420 mokiniø. Nuo 1811 m. ce-chai privalëjo vadovautis Rusijos amatøstatutais bei kitais teisiniais aktais. O nuo1823 m., ásigaliojus Rusijos amatø ástaty-mui, Vilniuje pradëjo steigtis ir þydø ce-chai. XIX a. viduryje cechø padaugëjo iki62, o meistrø buvo apie du tûkstanèius.

Daugiausia tai buvo siuvëjai, kepëjai, odi-ninkai, kalviai, ðaltkalviai, staliai, puodþiai,stikliai, kaminkrëèiai. Nuo XIX a. vidurio iðVilniaus cechø ëmë formuotis kapitalisti-nës manufaktûros: pirkliai duodavo ce-chams uþsakymus, kartu tiekdami þalia-vas. Cechai sostinëje gyvavo iki 1893-iø-jø, bene ilgiausiai Europoje.

Statutai garantavo meistrø lygiateisið-kumà, neatsiþvelgiant á tautybæ ar tikyboskonfesijà. Buvo netgi pabrëþiama, kad iðtrijø renkamø vyresniøjø bent vienas turë-tø bûti vokietis ar kitos tautybës arba skir-tingos krikðèioniðkos konfesijos þmogus.Juos rinkdavo vieniems metams. Visuoti-niai susirinkimai vykdavo kiekvienà metøketvirtá per didþiàsias ðventes, o meistraieinamøjø reikalø aptarti rinkdavosi kas ke-turias savaites. Jeigu kuris metus ir ðeðiassavaites nelankydavo susirinkimø, bûda-vo ið cecho nariø ðalinamas. Tai pati grieþ-èiausia cecho broliø – taip vienas kità va-dindavo meistrai – bausmë. Teismo bylas,susijusias su gamybiniais reikalais ir ce-cho nariø tarpusavio santykiais, spræsda-vo cecho teismas, kuriame teisëjaudavokuris ið vyresniøjø meistrø.

Ádomi ir paèiø susirinkimø tvarka. Pra-sidëdavo taip: pirmà valandà ant stalo bû-davo statoma cecho skrynelë ir laikrodis.Valanda skiriama nariams susirinkti, pa-sisveikinti, persitarti þodeliu kitu. Lygiai an-trà visi meistrai pagal áraðymo á cechà me-

tus susësdavo prie stalo. Tada atveriamaskrynelë ir iðkeliama karaliðkoji cecho pri-vilegija. Kas ateitø pavëlavæs arba su gin-klu, turëtø mokëti baudà – ketvirtá akmensvaðko. Aptaræ reikalus, meistrai vaiðinda-vosi alumi ir midumi. Þinoma, saikingai,kaip ir dera garbingiems miestelënams.Kiekvienas cechas saviems reikalams tu-rëdavo „bravorëlá“, daþniausiai árengtà ða-lia cecho susirinkimo namo.

Cecho pinigai bûdavo saugomi skry-nelëje, uþrakintoje trimis uþraktais. Kiek-vienas seniûnø turëdavo po raktà nuo jos.Uþ nariø ánaðus ir surinktas baudas pir-miausia buvo perkami ginklai. Kilus uþpuo-limo pavojui, amatininkai su muðkietomis

ir ðaltaisiais ginklais turëjo uþimti kovos po-zicijas ant miesto sienø. Be to, jie eidavosargybà prie magistrato ir miesto vartø.Kiekvienas cechas dar privalëjo turëti ir pa-trankà. Nuo 1647 m. kasmet Vilniuje vyk-davo cechø karinës pratybos. Joms buvoskirta vieta ties ðv. Stepono baþnyèia, oapþiûros vykdavo prie Rotuðës. Na, o ma-loniausia cechø pareiga bûdavo dalyvau-ti ðventinëse eisenose sutinkant valdovà,kitus þymius valstybës pareigûnus, baþ-nyèios hierarchus. Su nublizgintais gin-klais, iðskleistomis cechø vëliavomis, bûg-nais ir trimitais kuo ðauniau vieni uþ kitusstengdavosi pasirodyti cechai. Rikiuoda-vosi jie á eisenà grieþtai pagal ákûrimo me-tus. Eisenos vykdavo ir per svarbiausiasreligines ðventes – ðv.Kazimiero dienà, perðv.Velykas, Sekmines, Devintines ir kt.

Cechai lenktyniaudavo, kas graþiau ási-rengs bendrø susirinkimø namus. Vilniausistorikams þinomi kai kuriø cechø adresai:aludariai rinkdavosi Vokieèiø g. 4, auksa-kaliai – Gaono g. 6, siuvëjai – Didþiosiosg. 24 ir Bokðto g. 1, mësininkai – Mësiniøg. 6 ir t.t. Taèiau tik audëjø cecho namasRûdninkø gatvës Nr.13 per ilgus ðimtme-èius (nuo XVI a.) iðlaikë nepakitusià plani-næ struktûrà ir net puikià sieninæ tapybà(XVII a.) susirinkimø menëje.

Cecho meistras, talkinamas pameist-riø, visà dirbiná nuo pradþios iki pabaigosdarydavo pats. Nei darbo pasidalijimo, neispecializacijos nebuvo. Todël reikëdavosukaupti didelæ patirtá. Pirmiausia tekdavo3–4 metus iðbûti mokiniu. Uþ mokslà, net-gi uþ áraðymà á sàraðus reikëdavo mokëti.Jeigu neiðtvëræs skriaudø jaunuolis pabëg-

42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Page 43: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 43

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS ir

GYVENIMAS

2008

2

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.2 (592) vasaris

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija

VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI

vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.

Faksas 2 34 15 72

Elektroninis paðtas

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 02 07.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and

historical monthly.

Editor-in Chief J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainë

http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

davo arba pereidavo pas kità meistrà, mo-kinystæ tekdavo pradëti ið naujo. Ne kàlengvesnis bûdavo ir pameistrio gyveni-mas. Jis privalëjo dirbti pas meistrà trejusmetus, po to dar trejiems metams iðke-liauti á kitus miestus, kad susipaþintø susavo amato naujovëmis. Tiesa, pameist-riui uþ darbà bûdavo mokama. Taèiau iðsavo uþdarbio jis turëdavo atskaièiuoti ána-ðà á cecho kasà ir pamaþu susipirkti áran-kius. Uþ prasiþengimus cecho tvarkai pa-meistrius meistrai grieþtai bausdavo. Pra-ûþauta naktis – auksinas baudos, pramie-gotas pirmadienis – iðskaièiuojamas trijøsavaièiø uþdarbis. Ypaè didele nuodëme,uþ kurià net ið cecho verta iðginti, laikytasdarbas pas amatininkà, nepriklausantá ce-chui ir todël paðiepiamai vadinamà „par-taèiu”. Siekdami nors kiek apsiginti nuomeistrø savivalës, pameistriai ákûrë savosàjungà – „gospadà”, kuri rûpindavosi su-sirgusiais, tarpininkaudavo iðkilus konflik-tui su meistru. Pameistriai, kaip ir cechomeistrai, kas keturios savaitës rinkdavosisavo bëdø aptarti. Ir èia vadovaudavo ið-rinkti vyresnieji, o ið jaunesniøjø statutasgrieþtai reikalavo elgtis kukliai: nesirams-tyti alkûnëmis prie stalo, nekinkuoti kojo-mis, nelaistyti alaus...

Baigæs mokslus ir gráþæs ið kelionëspameistrys galëjo vyresnybës praðytis,kad leistø atlikti bandomàjá darbà, vadi-namà „ðedevriuku“. Ðiam pavykus, pa-meistrys privalëjo tapti miesto pilieèiu, su-mokëti cechui áraðymo ánaðà ir surengtimeistrams vaiðes. O kad taptø visateisiumiestieèiu, pameistrys turëjo ásigyti gyve-namàjá bûstà, sumokëti magistratui visuspriklausanèius mokesèius ir apsiginkla-væs atvykti priesaikai á Rotuðæ. Ilgainiui rei-kalavimø meistro vardui gauti vis daugë-jo. Pavyzdþiui, priimtasis á meistrus darmetus turëdavo patarnauti vyresniemsbroliams per susirinkimus ir degioti þva-kes prie cecho altoriaus baþnyèioje. Kaskita meistro sûnui – jam statute buvo nu-matytos nemaþos nuolaidos: ir kelionëtrumpesnë, ir stojamasis ánaðas maþes-nis. Labai nesunkiai galëdavo tapti cechonariu tas, kuris imtø á þmonas meistro nað-læ. Ðios ir kitos iðlygos akivaizdþiai rodë,kad cechai tampa uþdara organizacija,beiðsemianèia savo raidos galimybes.

Ðimtametës vilniðkiø meistrø tradici-jos gali ir ðiandien puoðti sostinës ðven-tes, meistrystës demonstravimai – pagy-vinti kultûrinius renginius. Be to, rankødarbo gaminiai ðiais standartizacijos irmasinës produkcijos laikais ágauna ypa-tingà vertæ, tad tradiciniai amatai ir komer-ciðkai gali bûti sëkmingi. Kaip nacionali-nio savitumo poþymis, jie susilaukia ir tamtikro valstybës palaikymo bei skatinimo.

D.A.BUTAUTAS, A.GAIÞUTIS Iðminties,þiniø, humanizmo ugdymo keliu ............................ 2

J.DAUTARAS Nuo koncepcijos kûrimo ikiðiuolaikinës edukologijos problemø ...................... 4

G.GAIGALAS Nevieniðas su savo idëjomisir darbais ............................................................... 6

E.JOVAIÐA Lietuvos istorija skaitmeniniamepasaulyje ............................................................... 8

J.SKOMSKIS Mokytojas prie vieðkelio ................. 10

A.GAIÞUTIS Keli þodþiai apie RièardoBartkevièiaus tapybà ........................................... 10

E.MARTIÐAUSKIENË Dvasingumo ugdymokryþkelës ............................................................. 12

R.GRIGAS Kas buvo mûsø protëviai: politeistaiar panteistai? ....................................................... 15

A.VILKELIENË Etninë muzika ir terapija:ar turësime savo mokyklà? .................................. 18

O.MOTIEJÛNAITË Studentai mokosivartojimo kultûros ................................................ 20

J.R.STONIS Amazonës dþiunglës pavirsá savanà? ............................................................. 22

J.KIEVIÐAS Studento kultûros veiksniaiuniversitete .......................................................... 26

Studentë Aistë Cesiulytë: „Metai, praleistiuniversitete, – graþiausi gyvenimo metai“ ............ 27

V.PRUSKUS Sociologinis triptikas ....................... 30

S.LIMONTAITË Sustabdyti akimirkà .................... 33

J.BALÈIÛNAS Mokslinës monografijos ............... 34

J.SKIRIUS Prisimenant Lietuvos valstybësatkûrimà .............................................................. 36

R.MIKUÈIONYTË Menininkai – dailëspedagogai ........................................................... 38

L.KLIMKA Amatai Vilniaus raidoje ........................ 41

Dëkojame Vilniaus pedagoginiouniversiteto laikraðèio ,,Ðviesa” redaktoriuiJuozui Skomskiui uþ nuoðirdø talkinimàrengiant ðá numerá.

Page 44: Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2

Kinø ambasa-dorës YangXiuping vizitasuniversitete.Ásteigtaskinø kultûroscentras

Pasiraðytas VPU bendradarbiavimo protokolas suMaltos universitetu (Link Campus). Já pasiraðëAnnalisa Alviti, plëtros ir tarptautiniø ryðiøkoordinatorë

Kaliningrado gubernatoriausGeorgijaus Boso ir Rusijos

valstybinio I.Kanto universiteto(Kaliningradas) rektoriaus prof.

Andrejaus Klemeševo vizitasVilniaus pedagoginiame

universitete. Ið kairës: AndrejusKlemeševas, Georgijus Bosas,VPU rektorius akad. Algirdas

Gaiþutis ir VPU Senatopirmininkas prof.

Romualdas Vosylius

Kultûros ir menoedukologijos instituto

Muzikos katedra paþymëjomuzikos mokytojø specialy-bës ákûrimo penkiasdeðimt-metá. Nuotraukoje – pirmieji

jos dëstytojai prof. V.Land-sbergis, prof. V.Jurgutis,

doc. B.Razauskienë,prof. V.Gaidamavièius

Vilniaus pedagoginis universitetas: ávykiai, faktai

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.2, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

VPU sveèiai – Lietuvos RespublikosPrezidentas Valdas Adamkus,

kultûros ministras Jonas Juèasknygø mugëje