mokslas ir gyvenimas 2007 m. nr.6

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 1

2007

6

Skinderiðkio

Lietuvosmokslo

integracija átermobran-

duolinës ener-gijos tyrimus

Europoje dendrologijos parkas

Nuostabàkelianti

NaujojiZelandija

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6

Pastaruoju metu matyti biotechnologi-jos studijø, tyrimø ir taikomosios gamybossuaktyvëjimas ir suartëjimas. Aiðku, jeigunebus specialistø, nebus moksliniø studi-jø, tyrimø ir produkcijos. Tai dar kartà pa-tvirtino Lietuvos mokslø akademijoje vy-kusi (2007 m. geguþës 17 d.) mokslinëkonferencija �Biotechnologija Lietuvos uni-versitetuose�. �i konferencija � vienas iðbiotechnologijø plëtros etapø, kuriems ku-ruoti 2006 m. ákurta Biotechnologijos ko-misija prie Lietuvos mokslø akademijos:Biologijos, medicinos ir geomokslø sky-riaus prof. Vladas Bumelis (pirmininkas),akad. Benediktas Juodka, akad. AntanasPraðkevièius, prof. Vytautas Basys, prof.Kæstutis Sasnauskas ir ðiø eiluèiø autorius.Beje, prof. V.Bumelis (kartu su kitais) � netik Lietuvos mokslo premijos, bet ir Nacio-nalinës paþangos premijos biotechnolo-gijos plëtojimo srityje laureatas.

LR Vyriausybës 2007 m. vasario 7 d.nutarimu numatyta, kad greta kitø moks-lo srièiø sparèiai besiplëtojanèioms bio-technologijai ir genomikai galima teikti pri-oritetà, nes ðie moksliniai tyrimai ir eks-perimentinë plëtra 2007�2010 m. garan-tuoja þmogaus gyvenimo kokybës augi-mà, jo sveikatà.

Konferencijoje dalyvavæ ávairiø Lietuvosuniversitetø atstovai kalbëjo ne tik apie ávai-rias studijø formas, bet ir �iose institucijo-se atliekamus mokslinius tyrimus.

Prof. V.Bumelis savo ávadiniame þo-dyje akcentavo biotechnologijos lamëji-mus ir pabrëþë naujø idëjø reikðmæ beiaktualumà. Lietuvai, neturinèiai gamtiniøi�tekliø, bûtina plëtoti technologiðkai im-lià biofarmacinæ pramonæ. UAB Sicor Bio-tech/ TEVA, viena ið lyderiø Centrinëje irRytø Europoje, iðleidþia 3 rekombinanti-nius preparatus, be to, numatyta ir ne-maþai biotechnologiniø produktø þmo-nëms gydyti. Be �ios biotechnologijosplëtrai skirtos konferencijos, Lietuvoje nu-matyta surengti ir moksliniø tyrimo insti-tutø konferencijà, parengti biotechnolo-gijos plëtotës memorandumà ir kt.

Konferencijos dalyviai stengësi ap-

Vytas Antanas TAMOÐIÛNASLietuvos MA narys korespondentas

þvelgti biotechnologijos studijø pro-gramas, mokslines kryptis, per-spektyvius tyrimus. Prof. RimantasDaugelavièius savo praneðime ap-þvelgë biotechnologinius tyrimus Vil-niaus universiteto (VU) Gamtosmokslø fakulteto katedrose (Bioche-mijos ir biofizikos, Botanikos ir ge-netikos, Augalø fiziologijos ir mikro-biologijos, Zoologijos), Botanikossode. Savo praneðime stengësi(biotechnologijà apibûdino remda-masis Frascati vadovu, 2002 m.) at-

getikai, bioinformatikai, nanotechnologi-joms, biotechnologijai ir kitiems pasiren-kamiesiems mokslams (140�160 val.).Doc. A.Paulauskas ne tik ávertino biotech-nologijos studijø materialinæ bazæ, dës-tytojø kvalifikacijà (studijø pradþioje dau-gelis profesoriø buvo ið VU, Biotechnolo-gijos, Biochemijos, Ekologijos institutø),bet ir jø fundamentinius bei taikomuo-sius tyrimus, ið dalies apþvelgë ir Chemi-jos katedros moksliniø tyrimø temas, Kau-no regiono bendradarbiavimà. Atkreipëdëmesá á 2006 metais pateiktà BPD 1.5projektà �Biomolekuliniø mokslø studijø

siriboti nuo kitø fakultetø � Fizikos ir ma-tematikos, Chemijos, nors juose irgi i� da-lies atliekami biotechnologiniai tyrimai.Prof. R.Daugelavièius iðvardijo Gamtosmokslø fakulteto struktûriniø padaliniøvykdomø moksliniø tyrimø kryptis, apta-rë paieðkø (fotodinaminë terapija, antimik-robinis poveikis, bakteriofagø naudojimaskovai su antibiotikams atspariomis bak-terijomis, nauji maisto priedai, augalø bio-technologija, metalø sukeliamas stresas,citogenetiniai þymenys, eukariotiniø orga-nizmø tvirtai su DNR susietø baltymø funk-cijos, mieþiø mutantai ir revertantai, eko-loginë þemdirbystë ir t.t.) rezultatus, ta-èiau maþai kalbëjo apie biotechnologijosstudijas. Nors biochemijos specialistai,apie tai ne kartà kalbëjo prof. V.Bumelis,parengiami gerai ir daþnai ateina dirbti ámoksliná centrà ar tiesiog á gamybà.

Doc. Algimantas Paulauskas, Vytau-to Didþiojo universiteto (VDU) Biologijoskatedros vedëjas, daugiau kalbëjo apiebiotechnologijos studijø bakalauro, ma-gistro ir doktoranto programas. Biotech-nologijos studijos (greta molekulinës bio-

logijos) ðiame uni-versitete pradëtosnuo 1995 metø,kasmet priimama10�15 studentø.Rengiant biotech-nologijos specia-listus daug laikoskiriama molekuli-nei biologijai, imu-nologijai, memb-ranoms ir bioener-

Naujasbiotechnologijos

studijø ir tyrimøetapas

V.A.Bumelis I.Jonuðkienë

J.Sereikaitë

L.Kupèinskas

A.Paulauskas R.Daugelavièius J.Proscevièius

A.Þemaitaitis


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,redaktoriø - 2 34 41 00.Faksas: 2 34 15 72Elektroninis paðtas:[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 06 11.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 1144. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda�,Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular and historicalmonthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© �Mokslas ir gyvenimas�, 2007

�Mokslo ir gyvenimo� adresasinternete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

MOKSLAS irGYVENIMAS

2007

6Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.6 (584) birþelis

tarpuniversitetinio tinklo sukûrimas Kau-ne�. Beje, apie ðá projektà (apie 72 tûkst.Lt) ne kartà kalbëjo Kauno technologijosuniversiteto (KTU), Kauno medicinos uni-versiteto (KMU) ir Lietuvos veterinarijosakademijos (LVA) atstovai, nors pagrin-dinis vykdytojas � VDU. Pabaigoje pra-neðëjas pabrëþë, kad plëtojant biotech-nologijà bûtina institucijø partnerystë,mokslo ir verslo bendradarbiavimas, ska-tinantis projektø finansavimà, ir kt.

Apie studijø programas KTU Chemi-nës technologijos fakultete kalbëjo dr. Ilo-na Jonuðkienë, kuri ypaè pabrëþë specia-lizacijø svarbà (viena ið specializacijø � bio-technologija). Rengiant chemijos inþinie-rius, nemaþai dëmesio skiriama ir kitomssritims � naftos, neorganiniø ir polimeriniømedþiagø, silikatø ir tekstilës technologi-joms. Tad chemijos inþinierius (bakalau-ras) ágyja biotechnologijos þiniø tik iðklau-sæs molekulinës biologijos, biotechnolo-gijos (ar su ja susijusiø árengimø) kursus.Daug kryptingesnis magistrø rengimas,nes jie mokosi bioorganinës chemijos, ge-nø inþinerijos, rekombinantinës DNR tech-nologijø, kai kuriø medþiagø (baltymø, fer-mentø, hormonø) iðskyrimo bei jø bioka-talitinio aktyvumo tyrimø. Be to, magistraigina diplominius darbus (17), doktorantaira�o disertacijas (1). KTU mokslininkai ren-gia biotechnologinius projektus, atliekamokslinius tyrimus, bendradarbiauja suBiotechnologijos, Miðkø, Sodininkystës irdarþininkystës institutais bei ÞÛU, VDU,KMU, LVA, LKKA ir uþsienyje su Danijostechnikos, Danijos Karali�kuoju þemësûkio ir veterinarijos, Austrijos, Ðvedijos þe-mës ûkio universitetais.

Kitas praneðëjas i� to paties universite-to prof. Algirdas Þemaitaitis kalbëjo konkre-èiai apie modifikuotø polisacharidø gavimàir naudojimà technikoje ir aplinkosaugoje.

Doc. dr. Juozas Proscevièius (VPU)kalbëjo apie tyrimus, atliekamus kartu suVU, Botanikos institutu. Jo praneðimas bu-vo skirtas augalø tarprûðinei hibridizacijai,naudojant biotechnologijos metodus.

Doc. dr. Natalijos Burbulis (LÞÛU) pra-ne�imas buvo skirtas biotechnologijosstudijoms.

V.A.TAMOÐIÛNAS Naujas biotechnologijosstudijø ir tyrimø etapas ............................................. 2

R.ÐALNA Naujoji Zelandija � �aðtuntasispasaulio stebuklas� .................................................. 4

S.VAITEKÛNAS Mokslo populiarinimasknygø mugëje Italijoje .............................................. 7

S.RUTKAUSKAS Radiologiniai tyrimometodai: magnetinis rezonansas ............................ 8

A.VAIÈIÛNAS Miestelis giriose .............................. 10

G.ILGÛNAS Lietuviai XIX a. Sibiro tremtyje ........... 12

I.TUMAVIÈIÛTË Su Brakø ðeima susijænaciø okupacijos laikotarpio dokumentai .............. 16

S.PLESKUS Paminëjo savo iðtakas ....................... 19

J.ÐOÐAS Skinderiðkio dendrologijos parkas ........ 20

L.PRANEVIÈIUS Lietuvos mokslo integracijaá termobranduolinës energijos tyrimus Europoje... 24

Akademiko A.Èyro aðtuoniasdeðimtasisgimtadienis paminëtas jo gimtinëje ....................... 26

O.KRACHMALIS CREST ekspertø grupë pritariastudijø ir mokslo reformos kryptims ....................... 26

Vilniuje � Dano Browno i�garsinto moksliniocentro �CERN� mokslininkai .................................. 27

L.KLIMKA Keliautojas LDK istorijos laiku ............... 28

J.MUREIKA Nuobodulys � dvasingumopalydovas ar prieðas? ............................................ 30

D.MIKALAUSKAITË Augaliniø steroliøreikðmë þmogaus mitybai ...................................... 32

J.GRIGAS Daugiau nei klaidinga ........................... 34

V.ZUBELYTË Mokslininkai aptarë augalønaudojimo aplinkosaugoje problemas .................. 34

J.SKOMSKIS Mokslo jaunystë: nuo krepðinioiki fizikos studijø ..................................................... 35

V.BASYS Profesoriui Vytui AntanuiTamoðiûnui � 65 ..................................................... 39

J.V.VAITKUS Nacionalinë paþangos premija ......... 40

N.B.EVANS Kritikuoti lengviau nei keisti ................ 42

Retro ...................................................................... 43Nukelta á 29 p.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

N.Burbulis R.Gruþauskas


Apgræþtas pasaulis, arba �downunder�

Nors teoriðkai visiems þinoma, kadpietø pusrutulyje daugelis dalykø vykstakitaip, taèiau patikëti tuo galima tik tenatsidûrus. Antai kaip gali nestebinti, kadkai pas mus spaudþia ðaltis, krinta snie-gas, siauèia pûgos, tuo pat metu Naujo-joje Zelandijoje vasara � ðilta ir ðvieèia kait-ri saulë. Arba kai Lietuvoje dienos ilgëja,sprogsta vaismedþiai, o tolimoje �alyjedienos trumpëja, bet daugelis medþiø la-pø nemeta. Dar keisèiau atrodo tai, kadmes bet kuriuo metø laiku saulæ, kurimums visada asocijuojasi su �iluma,aukðèiausiame taðke matome pietuose,o anoje �alyje ji matoma �iaurëje. Taigipas mus greièiau nutirpsta ir daugiau ði-lumos gauna pietiniai kalvø ðlaitai, o Nau-jojoje Zelandijoje � �iauriniai.

Ne tik gamtos rei�kiniai, bet ir gyvojigamta èia kitokia: neskraidantys paukð-èiai, sniegynuose gyvenanèios papûgos,namo auk�tá siekiantys paparèiai, þmo-gaus ûgio þolës, tûkstanèius metø augan-tys medþiai.

Naujoji Zelandija � salø valstybëDidþiàjà ðalies dalá sudaro dvi salos �

Ðiaurës ir Pietø. Kiekviena beveik dvigu-bai didesnë uþ Lietuvà. Paèiuose pietuo-se net 1600 km nusidriekusià salø virtinævainikuoja nedidukë Stiuarto sala. Be to,ðiai ðaliai priklauso apsèiai maþesniø sa-leliø. Kai kurios tarsi sausumos trupinë-liai pabirusios aplink didþiàsias salas. Ikitokiø kaip Kermadeko, Antipodø, Èata-mo, Kempbelo salø � ðimtai kilometrø.

Naujoji Rytas ÐALNA

Nepaisant nuotolio, dauguma gyvena-mos ir á jas vienà kità kartà per savaitæskrenda lëktuvai. Dar labiau nuo Naujo-sios Zelandijos nutolusios Tokelau, Niueir Kuko salos. Visos iðsibarsèiusios Ra-miojo vandenyno platybëse, bet yra tik-ras rojus ir labai tinka romanti�kam poil-siui. Abi didþiosios salos labai skiriasi. Ke-liaujant susidaro áspûdis, kad tai du skir-tingos gamtos pasauliai. Tà jau senais lai-kais pastebëjo maoriai, abiem salom su-kûræ skirtingas legendas.

Keistø augalø ir gyvûnø pasaulisNaujosios Zelandijos miðkuose gali

pasijusti tarsi pasakø karalystëje. Èia aps-tu augalø ir gyvûnø rûðiø, kurias galimapamatyti tik ðiose salose. Geologinëjepraeityje jos priklausë Gondvanos þemy-nui. Po to, kai maþdaug prieð 80 mln. me-tø salos atsiskyrë nuo Australijos, archai-nës rûðys (augalai ir gyvûnai) vystësi izo-liuotai ir per ðá laikà beveik nepakito. Da-bar endeminiai augalai sudaro apie 11proc. visø aptinkamø rûðiø. Kad ir kokiaástabi ðalies gyvoji gamta, salø gyvento-jai þaliàjá ðalies rûbà kaip vertybæ pradëjovertinti gerokai vëliau.

Zelandija � �aðtuntasispasaulio stebuklas�

Pancake uolosvakarinëje Pietø salos

pakrantëje

Tongariro nacionaliniameparke. Tolumoje matytiNgauruhoe ugnikalnis

Ledyno tirpsmo þiotyse akivaizdþiai matyti, kaip sànaðaujanti upëglemþiasi Pukakio eþero teritorijà

Geologijos irgeografijos institutodoktorantas

Ryt

o Ð

ALN

OS

nuo

tr.


Gyvoji salø gamta pradëjo keistis jauankstyvaisiais laikais, kai á salas atkako ma-oriai. Kartu jie atsigabeno ðunis bei þiur-kes. Pirmieji gyventojai kirto miðkus, ruo-ðë lydymus. Dar didesnës permainos pra-sidëjo pasirodþius europieèiams. Tankûsmiðkai, kurie kitados dengë 75 proc. saløploto, tapo kliûtimi naujakuriams. Atvykë-

liai gaivaliðkai degino ir kirto tankias girias,o jø vietoje kûrë aviø ganyklas. Didþiulëspraktinës reik�mës turëjo kauri ir kahika-tea puðys, totara ir rimu medþiai. Vertingajø mediena labai tiko laivams statyti, daugjos prireikë namams bei kurui. Palyginti pertrumpà laikà Naujàjà Zelandijà tarsi kilimaspadengë veðliø pievø þaluma. Jos ir da-bar veria aká bei sudaro neatskiriamà ðiosðalies kraðtovaizdþio dalá.

Europieèiai salose nerado gyvûnø,kurie padëtø iðsimaitinti (moa struèiai jaubuvo iðnaikinti), tad juos imta importuoti.Gana greitai á salas atveþta ne tik ávairiønaminiø gyvuliø, bet ir triuðiø, oposumø,lapiø, elniø ir nemaþai kitokiø, niekada

Vienos ið kelioniø metu kapitonas Dþ.Ku-kas atveþë ir paleido á laisvæ kiaules. Ðiosirgi puikiai adaptavosi ir, neátikëtina, perkelis ðimtus metø sulaukëjo. Dabar ðiegyvûnai vadinami Kuko ðernais.

Dideliø permainø patyrë augalijos rû-ðinë sudëtis. Ilgà laikà áveþamø rûðiø nie-kas nekontroliavo. Ið Australijos atkeliavoeukaliptai, ið Amerikos � Kalifornijos pu-ðys, ið Europos � klevai, topoliai ir dauge-lis kitø medþiø bei krûmø. Nepaisant to-kios ávairovës, Naujosios Zelandijos auga-lijos ávairovë salose labai priklauso nuo sa-lø iðsidëstymo. Antai Ðiaurës saloje iðplitædrëgnieji subtropiniai miðkai, kurie prime-na tikras dþiungles. Jose vienur kitur dargalima pamatyti garsiàsias kauri puðis. Ðiemedþiai pasiekia 50 m aukðtá ir gali augtiiki 4000 metø. Dabar kauri puðys saugo-mos, o iðlikusios jø giraitës gausiai lanko-mos turistø. Prieð keliasdeðimt metø ðaly-

Rotoruja � blogai kvepianti vieta

Ðiaurës salos viduryje viena prie ki-tos susitelkusios kelios geoterminës sri-tys. Tai dar vienas Naujosios Zelandijosgamtos stebuklas. Pasak maoriø legen-dos, gelbëdami á sniego audrà pateku-sius gentainius, karðèio ir ugnies srovesþemës pavirðiumi èia paleido ugnies de-monai ið Havaikio salos.

Viena garsiausiø geoterminiø srièiøyra greta Rotorujos miesto. Maoriø kalbaðis þodis reiðkia �blogai kvepianti vieta�.Stipriai juntamas ir á nosá kertantis sieroskvapas neatbaidë maoriø, kurie jau nuoseno èia gyvena. 1923 m. vyriausybë nu-tarë perimti ðios vietovës kontrolæ á savorankas. Karðtosios versmës ir gydomo-

ma pamatyti verdanèius eþerus, garuo-janèià þemæ. Vai-o-Tapu vietovë garsëjakaip terminiø stebuklø ðalis, nes geolo-giniø dariniø ávairovë èia itin plati, o van-dens ir uolienø spalvos neátikëtinos. Iðþemës kylantys garø stulpai nuolat pri-mena apie gelmëse vykstanèius proce-sus.

Ðiø reiðkiniø prieþastis � ákaitusios gel-mës. Nors vulkaninis aktyvumas seniainurimæs, taèiau gelmëse iðlieka aukðtatemperatûra. Gruntinis ir lietaus vanduosuteka per plyðius á gelmes, ten prisisoti-na mineralø ir sieringø arba vandens ga-rø pavidalu iðkyla á pavirðiø.

sios vonios turëjo padaryti miestelá turis-tø meka. Dabar ði vietovë � turistø mag-netas. Vos ne kiekvienas vieðbutis turi sa-vo natûralaus karðto vandens baseinà.

Rotorujos pakra�tyje yra garsi geo-terminë sritis Vhakarevareva. Bûtent èiagalima pamatyti besiverþianèius geize-rius. Galingasis Pohutu tiksliu periodið-kumu negarsëja, tad pamatyti ðaunantájo vandens ir garø fontanà pasiseka nevisiems. Mes po ilgo ir kantraus laukimobuvome apdovanoti 10 min. trunkanèiuáspûdingu geizerio spektakliu. Ði bei ki-tos geoterminës sritys labai viena nuokitos skiriasi. Antai Vairakei srityje gali-

Tussocko þole apaugæ kalnai Otagoprovincijoje Pietø saloje

èia negyvenusiø gyvûnø. Daugelis jø pui-kiai pritapo prie vietos sàlygø, taèiau pra-dëjo masiðkai naikinti vietines neskrai-danèiø paukðèiø rûðis, kurios gamtojeneturëjo prieðø. Taip su þmogus pagal-ba kai kurios rûðys buvo iðnaikintos, dardaugiau atsidûrë prie iðnykimo ribos.

je imtasi plataus masto apþeldinimo dar-bø. Didþiuliai nenaudojamø ganyklø plo-tai buvo apsodinti kaliforninëmis pu�imispinus radiata. Jos labai greitai auga, o to-ká puðynà galima kirsti jau po 30 metø. Il-gainiui pastebëta, kad ne vietinëmis rûði-mis atsodintø medþiø miðkai nedera prie

Pohutu geizerioiðsiverþimas

Garuojantis Keptuvës eþeras yra didþiausiakarðtoji versmë ðalyje


kraðtovaizdþio. Tad dabar ðalyje vis dau-giau sodinama endeminiø rûðiø.

Abiejø salø þemesnëse vietose, kur ið-krinta daug krituliø ir iðtisus metus drëg-na, vyrauja neáþengiami lietaus miðkai.Èia auga þemaûgës þolës, samanos,gausybë rûðiø paparèiø. Ið daugiau kaip200 salose auganèiø paparèiø rûðiø net50 yra endeminës. Ðiø dar dinozaurø lai-kus menanèiø augalø ávairovë stulbinan-ti: nuo maþyèiø, ðvelniø, beveik perregi-mø augalëliø iki 20 metrø aukðèio siekian-èiø mediniø paparèiø. Garsiajame Tasma-no nacionaliniame parke Koromandeliopusiasalyje keliaujant papartynø miðkaisgalima mintimis persikelti á tuos Þemëslaikus, kai paparèiai vieðpatavo pasauly-je. Paparèio motyvas yra svarbi maoriøetnokultûros dalis. Jis puikuojasi ðaliesherbe, vaizduojamas piniguose, papar-

èio ðakelë puoðia nacionalinës oro kom-panijos Air New Zealand lëktuvus. Visojeðalyje parduodami maoriø dirbiniai, ku-riuose vaizduojama magiðkø galiø turintipaparèio ðakelës spiralë.

Ðiaurës salaPasak maoriø legendos, labai seniai,

kai pasaulis dar tik kûrë savo formas, ma-oriø didvyris Maui su broliais iðplaukë áþvejybà. Ið Havaikio salos, legendinësmaoriø tëvynës, jis patraukë á pietus. TenMaui ir uþmetë masalà, o kai ëmë trauktilaimiká, á vandenyno pavirðiø iðkëlë þemæ� Ðiaurës salà. Nors maoriai neturëjo ga-limybës á salà paþiûrëti ið paukðèio skry-

dþio, taèiau Ðiaurës salos kontûrai ið tik-røjø primena þuvies formà. Ðiaurinë sa-los dalis yra uodega, rytinë dalis � virðuti-nis pelekas, o patys pietûs, kur graþiojeálankoje ásikûrusi ðalies sostinë Velingto-nas, � þuvies burna. Neátikëtinas sutapi-mas aiðkinamas tuo, kad senieji maoriailabai gerai ásimindavo krantø linijà ir min-tyse susikurdavo menamà þemëlapá.

Ðiaurës sala yra vulkaninës kilmës.Per patá jos vidurá driekiasi vadinamojo�Ugnies þiedo�, kuris juosia visà Ramøjávandenynà, atkarpëlë. Geologi�kai tai itin

aktyvi zona, kuriai bûdingi þemës drebë-jimai ir ugnikalniø iðsiverþimai. Tokio ak-tyvumo prieþastis yra plokðèiø judëjimasbei jø kolizija. Ramiojo vandenyno plokðtëÐiaurës salos zonoje nyra po Indijos�Australijos plokðte. Didþiuliame gylyje jilydosi, virsta magma, o ði lëtai kyla á vir-ðø. Didþiulis slëgis bei milþiniðki tempe-ratûros skirtumai Þemës plutoje yra vul-kanø, geizeriø, karðtøjø versmiø ir þemësdrebëjimø susidarymo prieþastis. Apiegelmëse nuolat vykstanèius procesus liu-dija nauji atradimai. XX a. pabaigoje 200km nuo Oklendo (Aucklando) mokslinin-kai po vandeniu, 2300 m gylyje, aptiko 2didelius ugnikalnius. Nepaisant gylio irslëgio, vienas ið jø aktyviai verþësi.

Nemaþà Ðiaurës salos dalá apima vul-kaninë plynaukðtë. Paèiame jos viduryjestûkso ðventieji kalnai. Á èia esantá popu-liariausià ðalyje Tongariro nacionaliná par-kà kasmet atvyksta ðimtai tûkstanèiø tu-ristø. Parko áþymybës � trys ugnikalniai:Ruapehus (2797 m), Ngauruhoe (2291 m)ir Tongariras (1998 m). Daugelio turistøtikslas � atlikti vienos dienos þygá, vadi-namà �Tongariro crossing�. Jis driekiasinuþymëtu turistiniu taku neþemi�kokra�tovaizdþio aplinkoje. Civilizacijos èianë kvapo, driekiasi kitados ið ugnikalniøtekëjæ lavos laukai, matomi netikëèiausiøformø krateriai, smaragdinës spalvos eþe-rai, ëjimà apsunkina vulkaniniø pelenø sà-naðynai.

Visi �io parko ugnikalniai ganëtinai ak-tyvûs. Apie jø praeitá byloja maoriø legen-da. Kitados salos viduryje drauge stovë-jo 4 ugnikalniai � Tongariras, Taranakis,Tauhara, Putauakis bei kalva graþuolë Pi-hanga. Ðtai dël jos ugnikalniai ir susikivir-èijo. Daug dienø ir naktø jie kovësi, kolmeilës kovà laimëjo Tongariras. Pralaimë-jusieji turëjo nusileisti laimingajam ir iðdi-dþiai pasitraukti. Putauakis patraukë á ry-tus. Ëjo visà dienà, kol patekëjo saulë.Naktis já uþklupo netoli Planty álankos, kurjis stûkso ir dabar. Tauhara pasitraukë áðiauræ. Taranakis patraukë á vakarus, iðpykèio triukðmingai þygiuodamas per þe-mæ. Gilius jo pëdsakus uþliejo vanduo:taip atsirado garsi Vanganujo upë. Tara-nakis pasiekë vakariná salos krantà, kurátûþæs stovi iki ðiol.

Maoriai �iuos vulkanus laiko �ventais.Pasak jø, �Naujosios Zelandijos ðirdis pla-ka vulkanø ritmu, o ðalies gyvenimas pra-sideda bûtent ðiø kalnø virðûnëse. Èia uþ-gimsta á jûras tekanèios upës, kurios mai-tina augalus, gyvûnus ir paukðèius. Þmo-niø maldos, dainos ir �okiai �lovina �iuoskalnus�. Atvykstantys turistai në neásivaiz-duoja, kà ðie kalnai ir ugnikalniai reiðkiasalø èiabuviams maoriams. Juk èia susi-telkæs visas jø pasaulis.

Nukelta á 36 p.

Neátikëtinodydþio

paparèiolapas

Tankûs, drëgni amþinai þaliuojantys miðkailabai panaðûs á tuos, kurie kitados augo

Gondvanos þemyne


Mugëje garbës sveèio teisëmis daly-vavo ir Lietuvos leidyklos. Lietuva ið tiesøbuvo priimta kaip garbingiausia vieðnia �jos stendas buvo pirmas, praëjus para-dinius vartus, ir kiekvienas lankytojas jápastebëdavo pirmiausia.

Nuo 2001 m. mugës vieðnios yra irBrazilija, Graikija, Kanada, Olandija, Ðvei-carija, Portugalija. Dëmesá atkreipë ir tai,kad ðiomis teisëmis naudojosi ne Ispani-ja, o tik vienas jos regionas � Katalonija,tai leidþia galvoti apie atskirø regionø tra-dicijø ir kultûros apsaugos skatinimà.

SpecialiaiMG ið Turino

Mokslo populiarinimasProf. Stasys VAITEKÛNAS

2007 m. Turine ávyko XX Tarptautinë knygø mugë (FieraInternazionale del Libro di Torino 2007), kurios idëja �Venti,senza confini� (�Dvideðimtoji, be pabaigos, be ribø�). Tokiosmugës � tai ne tik ðventë knygø raðytojams ir jø skaitytojams,bet ir svarbus ávykis Europos kultûriniame gyvenime.

knygø mugëje

Ði knygø mugë iðsiskyrë ne tik daly-viø � knygø leidëjø ir jø produkcijos gau-sa, bet ir tuo, kad ávairûs kultûriniai rengi-niai (koncertai, teatriniai pastatymai) vy-ko ne tik pagrindiniame didþiuliame mu-gës pastate, bet ir ávairiose kitose miestovietovëse, kultûros centruose.

Kaip paprastai, gausiausiai buvo atsto-vaujama groþinei literatûrai, buvo daug su-sitikimø su knygø autoriais, leidëjais. Gali-ma sakyti ir tai, kad ávairiø ðaliø stendusuþgoþë paèios Italijos tûkstanèiai leidykløsu savo spalvinga ávairia literatûra, netgimuzika, áraðyta kompaktinëse plokðtelë-se. Tame knygø okeane kiekvienas galëjoiðsirinkti sau reikalingà ar patinkamàknygà, susirasti pamëgtà autoriø. Be ávai-riø leidyklø ir ðaliø stendø, didþiulá plotà

uþëmë �Knygø kaimas� � knygynas suávairia groþine ir moksline literatûra.

Atidarydamas mugæ, jos direktoriusErnestas Ferrera, atsakydamas á skeptikø

tikinimà, kad spausdintos knygos neturiateities, tvirtino kitkà � ateities neturi tie,kurie neatranda literatûros, iðminties kny-gø puslapiuose. Beje, mugës eksponataitvirtino ir dar vienà svarbià tiesà � knygøspausdinimà gimtàja kalba. Ant didþiuliopasaulio gaublio, pakabinto virð paaukð-tinimo, skirto susitikimams, beveik visomispasaulio, taip pat ir lietuviø, kalbomis bu-vo uþraðai �gimtoji kalba� (Lingua Mad-re). Malonus netikëtumas buvo ir kardino-lo Audrio Juozo Baèkio susitikimas su Tu-rino kardinolu Severino Poletto, kurie vie�aidiskutavo tema �Kà reiðkia bûti katalikuðiuolaikinëje Europoje?� Intelektuali disku-sija pritraukë ne vien katalikus. Panaðauspobûdþio buvo ir Jono Meko rodomi fil-mai, jo susitikimai su þiûrovais.

Didþiausià dalá mugëje eksponuojamøknygø sudarë groþinë literatûra. Jà puikiaipristatë ir Lietuvos leidyklos. Didelio dë-mesio sulaukë S.Parulskio, A.Èeredaitës,Vytauto V.Landsbergio, G.Grajausko,A.Þagrakalytës, D.Èepauskaitës ir kitø kû-ryba. Ypaè daug dëmesio sulaukë vaikið-kos knygos, kurias lietuviai iðleidþia nepa-prastai dailiai iliustruotas ir patrauklias, beto, ir pigesnes, nei paèioje Italijoje. Gal dëlto kartais atrodë, kad á mugæ suvaþiavo

Turino knygø mugë 2007. S.Vaitekûnoknygos pristatymas. Ið kairës: Lietuvosgarbës konsulas Milane Guido Levera,Milano katalikiðkojo universiteto prof.Giovanni Gober, Parmos universitetoprof. Guido Michelini ir Klaipëdosuniversiteto prof. S.Vaitekûnas

Lietuvos stendas

Italijoje


MR tyrimo áranga ir fizikiniaiprincipai

MR aparatà sudaro kelios pagrindinësdalys: magnetas, radijo daþnio impulsøsiøstuvas ir imtuvas, ritës, maitinimo irau�inimo sistemos, kompiuteris.

Daugelis ðiø daliø, áskaitant pagrin-dinæ aparato dalá � magnetà, su-montuotos nejudriame didelio ci-lindro formos rëme � gentryje (1pav.). Gentrio viduje tyrimo metuguli pacientas.

Daþnai magnetinio rezonansosistema siejama su koordinaèiøsistema. Koordinaèiø sistemos zaðis visada sutampa su magneti-nio lauko linijø kryptimi, o plokðtu-ma, einanti per x ir y koordinates,yra jai statmena. Pavyzdþiui, jei ty-rimo metu pacientas guli cilindri-nio magneto viduje ir z aðis bûnanukreipta iðilgai paciento, tai y aðisbus vertikali, o x aðis � horizontali.

MR tyrimas yra pagrástas elek-tromagnetinio lauko sàveika sutam tikrø cheminiø elementø bran-duoliais. Absoliuèia dauguma at-vejø tyrimo procese naudojami vandeni-lio branduoliai. Vandenilio branduolá su-daro vienintelis protonas. Ásivaizduokime,kad protonas yra maþas magnetas, grei-tai besisukantis aplink savo magnetinæaðá. Magnetiniame lauke protonø magne-tinës aðys priverstos suktis iðilgai jas vei-kianèios jëgos (z aðis, kuri yra lygiagretipaciento ilgiui). Kuo stipresnis iðorinismagnetinis laukas, tuo daugiau protonøorientuojami magnetinio lauko linijø kryp-timi. MR aparatuose gali bûti naudojaminuolatiniai magnetai, elektromagnetai irsuperlaidûs magnetai.

Protonai, veikiami magnetinio lauko,sukasi þaislinio vilkelio principu � rotuojaapie savo ir vertikaliàjà a�is. Tai dar vadi-

Radiolo-

Asist. SauliusRUTKAUSKASKauno medicinos

universiteto Anatomijosinstituto Radiologijos

klinika

Magnetinis rezonansas � tai radiologinistyrimas, kuriuo gaunami aiðkûs ir detalûsbet kurios kûno dalies vaizdai. Ið kitøradiologiniø tyrimo metodø (pvz., rentge-nografija, rentgenoskopija, kompiuterinëtomografija) magnetinis rezonansas (MR)iðsiskiria tuo, jog èia nëra jonizuojanèiosiosspinduliuotës, todël MR tyrimas yra visainepavojingas sveikatai. Ðiuo metu MR yrane tik vienas informatyviausiø, bet irvienas sudëtingiausiø metodø, naudojamødiagnostikoje.metodai:magnetinis

rezonansas

giniai tyrimo

1 pav. Magnetinio rezonanso aparatas (esantisKMUK Radiologijos klinikoje)

nama precesija. Precesijos daþnis yra pro-porcingas magnetinio lauko stiprumui.

Kol pacientà veikia tik iðorinis nuolati-nis magnetinis laukas, suminës visø pro-tonø magnetizacijos kryptis bûna nukreip-ta iðilgai jo kûno aðies ir sutampa su jëgølinijø kryptimi. Pradëjus tyrimà pacientas

paveikiamas trumpu (pulsiniu) rezonan-sinio daþnio elektromagnetiniu impulsu,kuris bûna nukreiptas statmenai z aðiai.Ðis impulsas iðmuða protonus ið pradi-nës padëties ir pakreipia jø magnetinesaðis, kartu ir suminës magnetizacijos vek-toriø tam tikru kampu. Tai ir yra magneti-nio rezonanso fenomenas. Kad ðis feno-menas pasireikðtø, bûtina, kad protonøprecesijos daþnis ir radijo bangø daþnissutaptø. Kintantis magnetinis laukas in-dukuoja elektros srovæ. Ði elektros srovëvadinama MR signalu. Kuo stipresnë au-diniø magnetizacija, tuo stipresnis signa-las bus generuojamas, tuo bus gauna-mas didesnis vaizdo intensyvumas, t.y.tuo �viesesnis vaizdas.

ne tik viso Turino, bet ir visos ðiaurinësItalijos vaikai, smalsiai vartæ pasakø ir ap-sakymëliø knygas. Beje, mugës dieno-mis á Parodø centrà kursavo specialûsnemokami autobusai.

Su lietuviø literatûra ir kultûra tomisdienomis supaþindino ir ávairûs Italijoslaikraðèiai. Mugës pirmos dienos rytekairiøjø komunistø laikraðtis �Il Manifes-to� iðspausdino prof. Guido Michelini ap-þvalginá straipsná apie lietuviø literatûrosklasikus. Tà paèià dienà �La Stampa�paskelbë Rolando Kvietkausko straips-ná �Sena lietuviø kalba�, graþiai iliustruotàVilniaus vaizdais. Kità dienà ðiame laik-raðtyje pasirodë ir Tiziana Lango publi-kacija apie Nekroðiaus teatrà. Spaudosdëmesys Lietuvai nesumaþëjo ir kitomisdienomis. Tai, be abejo, padidino ir lan-kytojø dëmesá Lietuvos stendui, kuriuosubtiliai rûpinosi Lietuvos leidëjø asocia-cija. Beje, ðioje knygø mugëje daug kny-gø buvo ir apie Lietuvos istorijà, partiza-niná karà prieð sovietinius okupantus, lie-tuviø deportacijas á Sibirà, Lietuvos gy-ventojø genocidà.

Dëmesá atkreipë ir tai, kad labai daugleidyklø yra i�leidæ mokslo populiarini-mo knygø. Lietuva èia atrodë kukliai. Vie-nintelë Mokslo ir enciklopedijø institutoleidykla, be �Visuotinës lietuviø enciklo-pedijos� ir �Technikos enciklopedijos�,pristatë ir dvi knygas ið jaunimui skirtosenciklopedinës serijos �Lietuva�. Tai á ita-lø kalbà iðverstos, spalvingai iliustruo-tos ir informatyvios knygos: Z.Zinkevi-èiaus, A.Luchtano ir G.Èesnio �Ið kurmes atsiradome� (Da dove veniamo) irS.Vaitekûno �Lietuvos gyventojai� (Gliabitanti della Lithuania). Pastaràjà prista-të pats autorius ir knygos vertëjas prof.Guido Michelini. Pristatyme dalyvavo irLietuvos garbës konsulas Guido Leve-ra, specialiai atvykæs ið Milano. Jo nuo-mone, mokslo populiarinimas yra ne tikreikalingas, bet ir gana sudëtingas � nërapaprasta mokslinæ kalbà �iðversti� á ne-specialistui ar vaikams suprantamà. Beto, jis paminëjo, kad tokiai literatûrai lë-ðø skiria ne tik Italijos valdþia bei miestøsavivaldybës. Nemaþai jø gaunama iðEuropos Sàjungos. Nëra abejonës, kadþiniø visuomenæ ugdo ne tik universite-tai, kitos aukðtesniojo tipo mokyklos. Þi-niø visuomenës ugdymo pradþia � taipatraukliai paraðytos mokslo populiari-nimo knygos, þurnalai, kita spauda, skir-ta vaikams ir jaunimui. Tam negalimagailëti nei lëðø, nei darbo. Regis, tà ge-riausiai supranta Vokietijos, Prancûzijosir ypaè Italijos leidyklos ir valdþios ástai-gos. Vaikai � valstybës ateitis, bet ji busgraþesnë, jei vaikai augs skaitantys,màstantys, þinantys knygos ir joje glû-dinèios iðminties vertæ.



Vaizdas, kuris gaunamas atliekant MRtomografijà, priklauso tiek nuo paties ti-riamojo objekto fizikiniø savybiø, tiek irnuo parametrø, kuriuos parenka tyrëjas,bei MR aparato charakteristikø.

Protonø tankis yra vienas svarbiausiøveiksniø, nulemianèiø MR tomografijosmetu gaunamà audiniø vaizdà. Kiti labaisvarbûs veiksniai yra T1 ir T2 relaksacijoslaikai, kurie apibûdina protonø magneti-nës orientacijos kitimo greitá tyrimo metu.T1 ir T2 laikai, kaip ir protonø tankis, yrapaèiø audiniø charakteristika. Kiekvienasaudinys turi jam bûdingus protonø tanká,T1 ir T2 laikus, kurie keièiasi, kai audinysyra paþeidþiamas patologinio proceso.

Audiniai, kuriuose yra maþai vande-nilio branduoliø, beveik visada atrodystamsûs, pvz., þievinis kaulo sluoksnis (1lentelë). Ir atvirkðèiai, audiniuose, kuriøsudëtyje yra daug vandens, T1 ir T2 lai-kai ilgëja ir vaizdas atrodo ðviesesnis. Jei-gu yra paramagnetiniø daleliø, pvz., esantgeleþies apykaitos sutrikimams kepeny-se, � T1 ir T2 laikai maþëja.

MR tyrimo metu gaunama organø in-formacija yra vaizduojama kaip audiniø ma-þø tûriø matrica (vokseliai), sukelianti indi-vidualø signalà. Paciento pjûvis yra nuskai-tomas ir apdorojus ðià informacijà galimagauti vaizdus bet kokioje plokðtumoje.

Paciento paruoðimasMR tyrimo metu naudojamas stiprus

magnetinis laukas, kuris gali sutrikdyti im-plantuoto medicininio prietaiso veiklà. To-dël negalima atlikti tyrimo, jeigu pacien-tas turi ðirdies stimuliatoriø ar dirbtiná voþ-tuvà, dirbtinæ galûnæ, aneurizmos spaus-tukà, spiralæ gimdoje ar bet kokiø kitokiømetaliniø segtukø, varþtø, plokðteliø ar po-operaciniø chirurginiø kabiø. Daþniausiaiortopedinëje chirurgijoje naudojami me-taliniai implantai yra saugûs atliekant MR.

Taip pat prieð tyrimà pacientas turi nu-siimti visus metalinius daiktus (papuoða-lus, laikrodá, plaukø segtukus). Jei yra ti-kimybë, kad pacientë laukiasi, bûtina pra-neðti apie tai MR kabineto personalui.

Kadangi atliekant MR tyrimà kai kuriaisatvejais naudojamos geriamosios ar intra-veninës kontrastinës medþiagos, pacien-tas yra apklausiamas dël jautrumo, ar ne-serga ðienlige, dilgëline, alergine astma,ar nëra alergiðkas maistui ar vaistams. Gy-

1 lentelë. Audiniø ðviesumas T1 ir T2 vaizduoseAudinys T1 vaizdas T2 vaizdasSmegenø skystis Labai tamsus Labai �viesusBaltoji smegenø medþiaga �viesus TamsusPilkoji smegenø medþiaga Tamsus �viesusÞievinis kaulo sluoksnis Labai tamsus Labai tamsusRiebalai Labai �viesus TarpinisRaumenys Tamsus TamsusTarpslankstelinis diskas Tarpinis �viesus

dytojas radiologas turëtø þinoti sveikatosproblemas, nes sergant kai kuriomis ligo-mis, pvz., inkstø, ðirdies ir kraujagysliø, ne-galima naudoti kontrastinës medþiagos ar-ba ji vartotina tik laikantis grieþèiausiø ap-saugos priemoniø. Þmonës, linkæ á klaust-rofobijà (uþdarø patalpø baimë), gali jaus-tis nepatogiai. Raminamieji vaistai ðiuo at-veju sumaþins nerimà, taèiau vaistø prirei-kia maþdaug vienam ið dvideðimties pa-cientø. Kai kur naudojami ausø kamðtu-kai ar ausinës, kad pacientas negirdëtøtriukðmo tyrimo metu. Jei yra leidþiamakontrastinë medþiaga, galima trumpai pa-justi adatos sukeltà skausmà ir porà mi-nuèiø trunkanèià ðilumà kontrastinës me-dþiagos suleidimo metu. Po tyrimo gali-ma dirbti áprastinius darbus, nebent buvopaskirti raminamieji vaistai.

MR tyrimo atlikimasTiriamasis guli auk�tielninkas ant mo-

bilaus MR aparato stalo. Kad bûtø pato-giau, galima pasidëti pagalvëlæ. Kai vis-kas parengta, gydytojas radiologas ir ra-diologijos laborantas i�eina i� tyrimo pa-talpos. Bet kuriuo metu galima bendrautisu laborantu vidaus telefonu. Laborantaspacientà stebi per stiklà ið gretimos pa-talpos. Pageidaujant ar tiriant jaunà pa-cientà su juo gali likti artimieji.

MR tyrimas uþtrunka 15�45 minutes,nors patys vaizdai gaunami labai greitai.Tiriamojo papraðoma nejudëti, nes jude-siai iðkraipo vaizdus. Kai tik ásijungia ritë,sukurianti magnetiná laukà, pasigirsta barð-këjimas ar kiti stiprûs garsai. Tuo pat metu

pradedami uþraði-nëti vaizdai. Kiek-viena vaizdø sekatrunka nuo keliø se-kundþiø iki keliø mi-nuèiø, todël kartaisgalima atsipalai-duoti ir pailsëti tyri-mo metu. Kai vis-kas bus baigta, rei-

kia trumpai pagulëti ant stalo, kol bus per-þiûrëta gauta medþiaga, nes kartais reika-lingi papildomi vaizdai.

MR tyrimo privalumai ir trûkumai MR yra puikus tyrimas, norint gauti

aiðkius, detalius kauliniø (ypaè sànariø)ir minkðtøjø audiniø vaizdus (2, 3 pav.).Jis parodo anomalijas, suþeidimus ir li-gas, kuriø nebûtø galima pamatyti kitaisradiologiniais tyrimais.

Viena daþniausiø MR tyrimo srièiøyra galvos smegenys, kur ypaè jautriai ga-lima nustatyti navikus, insultus ir kitus pa-tologinius pakitimus.

Dël santykinai ilgo tyrimo laiko plau-èiø ir pilvo tyrimø vaizdai gaunami neko-kybiðki ir sunku ávertinti patologinius pa-kitimus. Tobulinant MR aparatus ði pro-blema ilgainiui turëtø bûti iðspræsta.

Kai kurioms struktûroms i�ry�kintiyra naudojamos kontrastinës medþia-gos, pvz., gadolinijus. Tai paramagneti-nis preparatas, kuris sustiprina T1 vaiz-do signalà.

Funkcinis MR tyrimas naudojantspecifinius pulsinius daþnius ir vaizdavi-mo metodikas leidþia stebëti aktyvacijoszonas galvos smegenø þievëje. Tai labaisvarbu nustatant motorines ir kalbos zo-nas prie� neurochirurgines operacijas.

Palyginti su kitomis radiologinëmismetodikomis, MR tyrimo labai reik�min-gas privalumas, kad nëra jonizuojanèio-sios spinduliuotës. Tai puiki alternatyvakompiuterinei tomografijai, kurioje yranaudojamos labai didelës spinduliuotësdozës. Vienintelis MR tyrimo trûkumas �didelë kaina.

Skaitytojams primename, kad apie magne-tiná rezonansà mûsø þurnale plaèiau yra raðæ doc.dr. Nomeda Valevièienë ir prof. habil. dr. Liudvi-kas Kimtys str. �Magnetinis rezonansas medici-noje� 2003 m. Nr.12 ir 2004 m. Nr.1.

2 pav. Tiesinës projekcijos krûtinës làstos MR vaizdas

3 pav. Ðoninës projekcijos lie-mens MR vaizdas



Sûduvos kraðto þemës buvo apgy-vendintos du kartus. Kaip ir kitose Lietu-vos þemëse, Sûduvoje pirmieji gyvento-jai ëmë kurtis senojo akmens amþiauspabaigoje. Taèiau baltø gentys ðiose vie-tose pradëjo rastis tik þalvario amþiauspradþioje.

Nuo II ðimtmeèio prieð Kristø jau at-sekamos sûduviø kultûros apraiðkos. Per1,5 tûkstanèio metø jie sukûrë palygintiaukðtà kultûrà. Tai liudija archeologiniaikasinëjimai. Ypaè tankiai buvo gyvena-ma panemunëse, kur iðlikæ gana daugpiliakalniø.

XIII a. prûsus nukariavæ kryþiuoèiai ëmëverþtis ir á sûduviø þemes. Po daugelio ko-

metø K.Dambravièius fabrikà perleido Ze-nonui Zaleskiui, kuris po 1872-øjø fabri-ko darbà sustabdë ir já panaikino.

Ðiandien dar neþinoma ir Lekëèiø (Rû-delës) dvaro ásikûrimo data, þinoma tiktiek, kad po Sûduvos 1815 m. ájungimo áLenkijos karalystæ Rûdelës dvarà valdënuomininkai. Dvaras nuo XIX a. pabaigospriklausë Verygø-Darevskiø giminei. Vie-nas ið ðios giminës � Antanas Veryga-Da-revskis prieð Pirmàjá pasauliná karà buvobaigæs teisës mokslus Peterburgo univer-sitete ir Nepriklausomos Lietuvos metaisVytauto Didþiojo universitete dëstë finan-sines disciplinas. Ðios giminës palikuo-nys, atsiëmæ tëvø valdytà þemæ, pasista-të dviaukðtá pastatà ir ásirengë kaimo tu-rizmo sodybà �Verigynë�.

XIX ðimtmeèio pirmojoje pusëje Lekë-èiuose baþnyèios nebuvo. Kaimas priklau-së Zapyðkio parapijai. Iki Zapyðkio mies-telio 12 km, þmonëms, ypaè senesniems,buvo sunku lankytis Zapy�kio baþnyèio-je, todël jau 1830 m. vakarinës parapijosdalies tikintieji kreipësi á baþnytinæ vado-vybæ ir civilinæ valdþià, kad leistø ásisteigtiatskirà parapijà. Negavæ leidimo Lekëèiøir aplinkiniø kaimø gyventojai netoli Liekësupelio uþ savo lëðas 1843 m. pasistatë ne-didelæ medinæ koplyèià. Nuo tada dar at-kakliau ëmë rûpintis atskiros parapijos stei-gimu. Tai truko daugiau kaip pusæ am-þiaus. Jø norui prieðinosi Zapyðkio baþ-nyèios klebonai, nenorëdami skaldyti, tiks-liau, maþinti savosios parapijos. Yra vyku-sios net derybos su rytinës dalies parapi-jieèiais prie Skirpstaujos upelio.

Ir tik 1906 m. ið to kraðto kilusio Seinøvyskupijos prelato Vinco Blaþio uþtarimubuvo gautas leidimas steigti Lekëèiø pa-rapijà. Pirmuoju klebonu ir parapijos stei-

Miestelis Albinas VAIÈIÛNAS

didikams, o ðie savo ruoþtu èia statësi dva-rus ir steigë kaimø gyvenvietes. Vienà iðpirmøjø dvarø Zapyðkyje pasistatë JonasSapiega. Zapyðkio savininkams kurá laikàpriklausë ir Lekëèiø apylinkës.

Iki ðio ðimtmeèio pradþios visose en-ciklopedijose ir þinynuose buvo raðoma,kad istoriniuose ðaltiniuose Lekëèiai pir-mà kartà paminëti 1579 m., kai, mirus Po-vilui Sapiegai, trys jo sûnûs dalinosi savodvarø turtà. Tada Lekëèiø kaimas atitekoAndriui Sapiegai. Taèiau pastaraisiais me-tais LDK Aleksandro dokumentuose bu-vo rastas áraðas, kad didysis kunigaikðtistam tikrà plotà jam priklausanèiø þemiøprie Liekës upelio 1506-07-15 aktu pado-vanojo didikui Vasiliui Oþukinui. Tik ðian-dien sunku pasakyti, ar minima þemë yratoje vietoje, kurioje yra dabartinis mieste-lis. Juo labiau, kad Grigorijus Valavièius,1559 m. revizuodamas Sûduvos girias,dabartiniuose Lekëèiuose gyventojø ne-rado. Tik 1585 m. Zapyðká, Lekëèius ir ki-tus kaimus nupirko Grigalius Masalskis.Vëliau ðios þemës atiteko Kauno Bernar-dinø vienuolynui. Po Lietuvos ir Lenkijos1795 m. padalinimo Sûduva atiteko Prû-sijai ir naujoji vokieèiø valdþia vienuolynøir dvarø turtus nusavino.

Sûduvai patekus vokieèiø valdþionbuvo padarytas naujas administracinissuskirstymas. Ásteigti valsèiai, tada vadintigminomis. Lekëèiø kraðte buvo ásteigtasDabravalës valsèius, kurio centru buvopasirinkta þmoniø vadinama Silkinë. Ji bu-vo prie Nemuno, kur Liekë áteka á ðià upæ.Ðiuo pavadinimu valsèius egzistavo iki Pir-mojo pasaulinio karo pabaigos. Tik vals-èiaus bûstinë 1912 m. buvo perkelta iðSilkinës á Lekëèiø baþnytkaimá. Lietuvaipaskelbus nepriklausomybæ, 1918 m. pa-baigoje Sûduvoje buvo steigiami lietuviðkivalsèiai. Tada ir Dabravalës pavadinimasbuvo pakeistas Lekëèiø vardu.

Istoriko kun. Jono Totoraièio Sûdu-vos�Suvalkijos istorijoje raðoma, kad Ka-rolis Dambravièius 1850 m. Dabravalëjeprie Liekës ákûrë audimo fabrikà su dviemskyriais, kuriuose veikë 40 stakliø. Verpa-lus audiniams supirkdavo ið aplinkiniø kai-mø gyventojø. Fabrike dirbo 76 darbinin-kai. Èia iðausti audiniai buvo gana geroskokybës, nes 1857 m. Varðuvos mugëjeuþ juos laimëjo aukso medalá. Po 20-ies

vø metø paskutiniejibuvo likæ tik du sûdu-viø kunigaikðèiai. Jiebuvo priversti paliktigimtàsias þemes, irvienas jø � Jedetas susavo kra�tieèiais nuvy-ko á Prûsus ir pasida-vë Kryþiuoèiø ordinui,o antrasis kunigaikðtisSkurdas su savo pa-valdiniais persikëlë perNemunà ir apsigyvenoLietuvos þemëse. Pra-ëjus 50-èiai metø posûduviø iðnaikinimo,vokieèiø kronikininkasapie 1326 metus raðë:�Ir taip Sûduvos þemëapleista iki ðiai dienai�.

Kraðtas, tapæs dyk-ra, apaugo giriomis irtik po Þalgirio mûðio1422 m. Melno taikos

sutartimi sugràþintas Lietuvai. Sûduvos gi-rios tapo didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiømedþioklës vieta. Ðiaurinës Sûduvos gi-rios buvo priskirtos deðinëje Nemuno pu-sëje buvusiems didþiojo kunigaikðèio dva-rams. Taip atsirado Vilkijos, Veliuonos, Jur-barko ir kitos girios.

�is kra�tas nuo XV a. buvo apgyven-dinamas antrà kartà daugiausia þmonë-mis ið deðiniosios Nemuno pusës. Ðiektiek þmoniø á èia persikëlë ir ið Rytø Prû-sijos. Ypaè intensyviai apgyvendinimasvyko XVI a., kai panemunëmis buvo ku-riami dvarai ir steigiami kaimai.

Liekës upelio apylinkiø þemës patekoá Vilkijos dvarui priskirtøjø giriø teritorijà. JauXVI a. pirmaisiais metais didysis Lietuvoskunigaikðtis ir Lenkijos karalius Aleksan-dras tuos giriø plotus ëmë dalyti Lietuvos

giriose

Paminklas ,,Þal-girio� rinktinës

kovotojamsLekëèiuose

(1992)


gëju buvo paskirtas kun. Justinas Stau-gaitis, vëliau tapæs Telðiø vyskupu. Jis rû-pinosi ne tik sielovados, bet ir kultûros rei-kalais. Atvykæs á Lekëèiø kaimà, ásteigë�Þiburio� draugijos skyriø, o kiek vëliau irbibliotekà, pastatë priestatà prie senosioskoplyèios ir jà pavertë parapine baþnyèia.

Palyginti gana anksti, jau 1823-iaisiais,Rûdelës palivarke veikë valdinë pradinëmokykla. Ji egzistavo keletà deðimtme-èiø. Joje XIX a. antrojoje pusëje yra mo-kæsis V.Kudirkos bendraþygis, �Varpo� ir�Ûkininko� redaktorius Jonas Kriauèiû-nas. Nepriklausomos Lietuvos metaisbaþnytkaimyje veikë lietuviðka pradinëmokykla, o po karo 1946-aisiais ji buvopertvarkyta á progimnazijà.

Per Pirmàjá pasauliná karà 1915 m.,prieð vokieèiams uþimant Lekëèius, da-lis gyventojø pasitraukë á Rusijos gilumà.Vokieèiø okupacinë valdþia ëmë kirsti tokraðto brandþius giriø medþius. Tam tiks-lui 1917 m. per Lekëèiø girias nuo KazløRûdos iki Nemuno buvo nutiesta siau-rojo geleþinkelio linija. Tuo geleþinkeliumediena buvo gabenama á Pavilkijá, o iðten Nemunu plukdoma á Vokietijà. Siau-rasis geleþinkelis egzistavo apie 25 me-tus ir tik pokario metais buvo nurinkti jobëgiai ir pabëgiai. Iki mûsø dienø iðlikotik geleþinkelio pylimas.

Po Pirmojo pasaulinio karo ásteiguslietuviðkà valsèiaus administracijà, baþ-nytkaimyje suklestëjo kultûrinë ir ekono-minë veikla. Ið Lekëèiø apylinkiø daug jau-nø vyrø iðëjo savanoriais ginti Lietuvoslaisvës ir nepriklausomybës. BernardoAleknavièiaus knygoje paskelbtoje foto-grafijoje matome visà bûrá Lekëèiø krað-to savanoriø. Atkûrus nepriklausomybælekëtiðkiai vieni pirmøjø Lietuvoje jau 1918metø gruodá atidengë paminklà nepriklau-somybei áprasminti ir atminti. Baþnytkai-

myje pradëjo veikti lietuviðka pradinë mo-kykla, ásteigta vaistinë, ákurtas þemës ûkiokooperatyvas, kurio skyriai veikë Þemo-joje Panemunëje ir net kitoje Nemuno pu-sëje Vilkijoje bei Seredþiuje. Baþnytkaimy-je buvo rengiami turgûs, net jomarkai. Bu-vo atidaryta paðto agentûra, ákurta miðkøurëdija, veikë elektros stotis. 1928 m. bu-vo pastatytas ir atidengtas áspûdingas pa-minklas Nepriklausomybës deðimtmeèiuipaþymëti. Buvo suburtas dûdø orkestras,gyvavæs i�tisus 65 metus.

Prasidëjus Antrajam pasauliniam ka-rui, Lekëèiai, kaip ir kiti Sûduvos mieste-liai, prarado daug savo gyventojø. Per pir-màjà sovietinæ okupacijà 1940�1941 m.deðimtys þmoniø buvo areðtuoti, du ið jø �Zenonas Astrauskas ir Vincas Urmulevi-èius buvo suðaudyti. Pokario metais net19 to kraðto jaunø vyrø dalyvavo pasiprie-ðinimo kovose. Visi jie þuvo. Prie pat mies-telio, Rûdðilio miðke, yra iðlikusios parti-zanø þeminës, kuriose 1951 m. geguþæþuvo þymûs pasiprieðinimo kovotojai Pet-ras Jurkðaitis ir þurnalistas Julius Bûtënas,uþaugæs aukðtaièiø þemëje. Þûties vietojeAtgimimo metais pastatyti keli kuklûs pa-minklai. Miestelio centre 1992 m. rugpjû-èio 2 d. atidengtas paminklas �Þalgirio�rinktinës kovotojams. Jame suraðytos vi-sø pokariu þuvusiø partizanø pavardës.

Lekëèiuose 1908 m. liepos 20 d. yragimusi þymi lietuviø poetë Graþina Tulaus-kaitë, daþnai vadinama �Lekëèiø lakðtin-gala�. Baigusi Kauno Vytauto Didþiojo uni-versitetà, mokytojavo Vilkijoje ir Kaune. Lie-tuvoje buvo iðleidusi du poezijos rinkinius�Paklydæ þodþiai� (1934) ir �Vëjo smuikas�(1944). Baigiantis karui pasitraukusi ið Lie-tuvos, gyveno Vokietijoje, o vëliau JAV. Ið-eivijoje buvo iðleistos dar trys jos eilërað-èiø knygos �Po svetimu dangumi� (1951),�Rugsëjo þvaigþdës� (1957) ir �Vakarë

banga� (1968). Poetë mirë Èikagoje 1990metais. Ten ir palaidota.

Ið Lekëèiø valsèiaus yra kilæ dar du þy-mûs mûsø kraðto spaudos ir meno darbuo-tojai � prozininkas, dramaturgas ir poetasKazys Puida (1883�1945) ir dailininkas, pe-dagogas Jonas �ileika (1883�1960).

Lekëèiø miestelis, ásikûræs Sûduvosgiriose, garsëja þymiais Lietuvos miðki-ninkais. Net 18 ðio kraðto sûnø ir dukrøpasirinko miðkininkø specialybes, daugu-ma jø dirbo ir dirba girininkais ávairioseLietuvos vietose. Savo darbais garsëja tokraðto paukðèiø tyrinëtojas, keleto kny-gø ir 20-ies mokslo publikacijø autoriusAntanas Aleknonis, Ðakiø miðkø urëdijosilgametis urëdas, miðko kultûrø ugdyto-jas Ksaveras Vaièiûnas, dabartinis Suder-vës girininkijos darbuotojas SkirmantasArkuðauskas, jau apie 45-erius metus triû-siantis giriø ugdymo srityje, bei nuoðir-dþiai gimtojo kraðto girininkijos vadovubesidarbuojantis Putinas Lebedþinskas.

Lekëèiuose prieð keletà metø girinin-kijos pastate vietoje maþo muziejëlio bu-vo árengtas naujas ðiuolaikiðkas gamtosmuziejus. Jam daugelá metø eksponatuskaupë ir dabar vadovauja buvæs ilgame-tis Lekëèiø girininkas Stanislovas Rusec-kas. Ðis muziejus yra tapæs miðkininkys-tës istorijos informaciniu centru. Jis daþ-nai lankomas ávairiø ekskursantø, turistøir gamtos mylëtojø. Praëjusiøjø metø va-sarà minint miestelio vardo paminëjimo500-àsias metines netoli muziejaus iðkil-mingai buvo atidengtas gamtos paþini-mo takas ir iðleista Bernardo Aleknavi-èiaus 650 p. apybraiþø knyga �Lekëèiøsakmës�. Leidinyje skaitytojas gali iðsa-miai susipaþinti su Lekëèiø miestelio ir joapylinkiø gamta, praeitimi, etnokultûra,áþymiais to kraðto þmonëmis, jø darbaisgimtojo kraðto labui.

Senieji lekëtiðkiai -kraðto ðviesuoliai (iðkairës): Jonas Blaþys(vyresnysis) ið Ðëtijø,

Vincas Tamulaitis-Kerapla, buvæs

knygneðys VincasTamulaitis-Barzdu-kas ið Kuro, ûkinin-kas Jonas Mauruða,

buvæs knygneðysAntanas Rinkus-

Rinkevièius ir kalvisBaltrus Bertulis ið

Lekëèiø


Sibiras ðimtmeèiais garsëjo kaip trem-ties ir kalinimo vieta. Iðtrëmimas á Sibiràbuvo bausmë uþ ávykdytà nusikaltimà.Tremtiniui buvo atimamas turtas, tremia-ma daþniausiai visam gyvenimui. Á Sibiràbuvo tremiami pagal teismo sprendimusarba administracine tvarka. Caro valdþiatokiu bûdu norëjo greièiau kolonizuoti Si-birà. I� pradþiø tremtis buvo laikoma kri-minaline bausme, vëliau caro valdþia jàmasiðkai taikë savo politiniams prieðinin-kams. Sibire vieni tremtiniai gyveno poli-cijos prieþiûroje jiems skirtoje vietoje, kitibausmæ atliko kalëjimuose, katorgoje. Iki1863 m. katorgos darbams nuteistø kri-minaliniø nusikaltëliø veidus þymëjo rai-dëmis ,,KAT� (katorgininkas). Ant deðinio-jo skruosto iðtatuiruodavo raidæ ,,K�, antkaktos � ,,A�, ant kairiojo skruosto � ,,T�1.Ði þymë likdavo visam gyvenimui, norsne taip retai pasitaikydavo, kad þmogusnuteistas neteisingai�

Rusijoje po 1861 m. reformos buvo tryskatorgos rûðys: rûdynuose, tvirtovëse irfabrikuose. Iki 1861 m. nuteistieji katorgosdarbams dirbdavo rûdynuose ar kituosesunkiuose darbuose. Ilgiems kalëjimo me-tams nuteistøjø katorgininkø rankas ir ko-jas sukaustydavo grandinëmis, grandineprikaustydavo prie karuèio: ,,Dviejø pûdøsvorio karutis ilga grandine bûdavo pri-kaustomas prie kojø grandiniø. Kur kali-nys beeitø, jis visur su savimi turëjo stumtikarutá. Su juo ir miegodavo ant specialausgulto kampe, po gultu pastatæs karutá�2.Iki 1863 m. grandinëmis buvo kaustomosir katorgininkës � moterys. XIX a. pirmojo-je pusëje á Sibirà kasmet buvo iðtremiamavidutiniðkai po 7 tûkst. þmoniø, o nuo 1863m. � jau po 15 tûkstanèiø. XIX a. nuo 1807iki 1898 m. á Sibirà su ðeimomis buvo ið-tremta apie 700 tûkstanèiø þmoniø 3.

Pirmieji lietuviai � Sibiro tremtiniai bu-vo 1794 m. sukilëliai. Vëliau á Sibirà pate-ko nemaþa buvusiø 1831 m. sukilimo da-lyviø. Daugiau á Sibirà buvo iðtremta 1863m. sukilëliø. Jø skaièius nëra visiðkai aið-kus, duomenys apie juos istoriniuose ðal-tiniuose skirtingi. Istorikës L.Roðèevska-jos, tyrinëjusios Sibiro tremtá, nuomone,Sibiro katorgoje ir tremtyje buvo 23 056sukilëliai 4.

Lietuviai XIX a. Sibiro Gediminas ILGÛNAS

Apie caro laikø Sibirà ir carinæ tremtá lietuviømokslinëje, groþinëje ir populiariojoje literatûroje

raðyta nedaug, tik epizodiðkai. O tuo tarpu daugiaukaip ðimtà carinës valdþios metø � nuo XVIII a.pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos

imperijos þlugimo á Sibirà buvo tremiami ir lietuviai.○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Rusø kalba iðleistuose darbuose á Si-birà iðvaryti 1863 m. sukilëliai daþniausiaivadinami ,,lenkø sukilëliais�. Toks jø vadi-nimas nëra teisingas, nes didelë dalis á Si-birà iðtremtø sukilëliø nebuvo ið Lenkijos.L.Roðèevskaja nurodo, kad ,,literatûrojeapskritai nepakankamai yra þiniø apie su-kilëlius, iðtremtus á Sibirà ið Lietuvos ir Bal-tarusijos�. Savo tyrinëjimuose ji skiria 1863m. sukilëlius lenkus, lietuvius ir baltarusius,nurodo, kad, pavyzdþiui, Vakarø Sibiro Be-riozovo gyvenvietëje 1867 m. buvo iðtremti13 sukilëliø: 2 ið Lenkijos, kiti � ið vakariniøgubernijø, taigi ið Lietuvos ir Baltarusijos 5.Pagal jos surinktus duomenis Rytø Sibireiðtremtø sukilëliø ið Lenkijos karalystës irvakariniø gubernijø buvo maþdaug po ly-giai, o Vakarø Sibire didþiàjà tremtiniø �sukilëliø dalá sudarë buvæ Lietuvos ir Bal-tarusijos gyventojai 6.

Sibiro tremties tyrinëtojo S.Kovalio nuo-mone, á Sibirà 1863 m. sukilëliø buvo iðva-ryta apie 22 000 7, didelë jø dalis � lietu-viai. L.Roðèevskajos duomenimis 1863�1869 m. per Tobolsko gubernijà praëjo 18816 politiniø tremtiniø ið vakarø gubernijø(Lietuvos, Baltarusijos) bei Lenkijos ir 368jø ðeimø nariai, o ið visø kitø Rusijos gu-bernijø � tik 3967 politiniai tremtiniai.

1865 m. apie iðtremtus 1863 m. suki-lëlius Rusijos vidaus reikalø ministerija pa-rengë þinias, ið kuriø matyti, kad 7259 su-kilëliai, arba 40 proc., buvo i�tremti ið Len-kijos karalystës, o 10 568, arba 60 proc.,ið vakariniø imperijos gubernijø � Lietu-vos ir Baltarusijos 8. Tobolsko gubernato-rius A.Despot-Zenovièius nurodo, kad jovadovaujamoje gubernijoje 1865 m. ið1983 tremtiniø 595 yra ið Lenkijos karalys-tës, 1275 � ið vakariniø imperijos guberni-

jø ir 123 uþsienieèiai 9. Istorikas V.Zaice-vas teigia, kad, jo duomenimis, ið 20 629represuotø 1863 m. sukilëliø 9497 kilæ iðLenkijos, o 8375 � ið Lietuvos ir Baltarusi-jos. Ið ávardijamø vakariniø imperijos gu-bernijø daugiausia tremtiniø buvo ið Vil-niaus, Kauno ir Gardino gubernijø 10.

1863�1864 m. su katorgininkø voro-mis á Sibirà iðkeliavo daugelis sukilimo da-lyviø, vienaip ar kitaip pasireiðkusiø ir lie-tuviø kultûroje bei moksle. Tai poetas Ju-lius Anusavièius (1825�1907), poetas irvertëjas Edvardas Jokûbas Daukða(1836�1890), Ambraziejus Pranciðkus Ka-ðarauskas (1821�1882) ir daugelis kitø.Kaip apskritai visi vakarieèiai politiniai ka-liniai, taip ir lietuviai turi dideliø nuopelnøSibiro ekonominio ir kultûrinio gyvenimopakëlimui. Bûdami daug ðviesesni bei kul-tûringesni uþ ateivius rusus, lietuviai ge-rai pasireiðkë ávairiose srityse, jie buvomokytojai, kraðto tyrinëtojai, kultûriniø irekonominiø organizacijø kûrëjai ir veikë-jai: jie tobulino laukø apdirbimà, plësda-mi praktiðkesniø padargø naudojimà beiávesdami iki tol Sibire neþinomas þemësûkio kultûras; visur këlë ðvaros bei tvar-kos vertinimà, kovojo su ligomis. Lietu-viø veikla taip pat naðiai pasireiðkë ug-

Lenos upës prieplauka Kaèuge, i� kuriostremtiniai ir kaliniai Lenos upe buvoplukdomi Jakutsko link. 1984 m.

Ged

imin

o IL

GÛ

NO

nuo

tr.


tremtyje

dant pramonæ, prekybà ir amatus, geri-nant susisiekimà ir kt. 11.

Ið Lietuvos, kaip ir kitø vakariniø gu-bernijø, tremtinius varydavo per Maskvà.Tremiamøjø partijas sudarydavo ið 300�400 þmoniø. Tremtiniø iðvarymas buvonumatytas atitinkamomis instrukcijomis irvisur vyko ta paèia tvarka. Ið kalëjimo ið-vestus kalinius ir tremtinius iðrikiuodavo ákolonà. Kolonos priekyje stodavo karei-viai, paskui juos, þvangëdami geleþiniais

EtapokalëjimasSibire.

Fotorepro-dukcija iðSibiroIrkutskosritiesOlonkøkaimomuziejausfondø

panèiais, nuteistieji á katorgà, uþ jø � nu-teistieji á rekrutus, dar toliau � tremtiniai.Kolonos pabaigoje � vël ginkluoti karei-viai. Tremtiniø vilkstinë, þvangindama ka-torgininkø reteþiais, per dienà turëjo nu-eiti po 20�30 varstø (varstas � 1,0668 km).

Maskvoje tremtiniø vilkstinæ atvaryda-vo á Butyrkø kalëjimà � svarbiausià nu-teistøjø á katorgà ir tremtá paskirstymopunktà, èia formuodavo kaliniø partijas.Per ðá persiuntimo kalëjimà á Sibiro tremtáperëjo ir tûkstanèiai Lietuvos þmoniø.

Kalëjimo administracijai sudarius ka-liniø partijà, jie buvo iðvaromi á Sibirà. Ðtaikaip tremiamøjø partijos iðvarymà ið Bu-tyrkø kalëjimo apraðo knygneðio LiudoVaineikio þmona Stasë, lydëjusi vyrà á Si-biro tremtá: ,,Atëjusio sargybinio lydimaatsidûriau vësiame kieme, tartum milþi-niðko ðulinio dugne. Tarp aukðtø kalëji-mo mûrø sienø tamsus, siauras, stambiuakmeniu iðgrástas kiemas rodësi baisiupasakiðkos bûtybës urvu. Vienintelës,kiek þemesnës uþ kalëjimo mûrus, sie-nos gilumoje buvo tvirti, geleþimi apkaus-tyti vartai. Jie buvo sunkiais uþraktais ap-saugoti <�> Kieme tikrino ir rikiavo ei-lëmis pasmerktuosius katorgai ir reteþiaissurakintus kalinius. Ðiurpulingai þvanga re-teþiai siaurame kalëjimo kieme tarp aukð-tø milþiniðko kalëjimo mûrø <�> Trenks-mingai prasiveria sunkûs, geleþimi ap-kaustyti vartai. Abipus kaliniø eilës iðsiri-kiavusi ginkluota sargyba þingsniuoja kar-tu. Þvanga pragariðkas reteþiø ritmas, ið-siverþæs pro vartus; akmeniu iðgrástomisgatvëmis slenka toliau, sklaidosi raizgyda-masis siaurø gatviø rytmeèio tyloje�12.

Ið Maskvos á Sibirà tremtiniø kelias ëjoDidþiuoju Maskvos�Sibiro traktu per Vla-dimirà, Niþnij Novgorodà, Permæ iki Uralokalnø. Iki Uralo traktà taip ir vadino Sibirotraktu, o uþ Uralo toliau á rytus sibirieèiai tàtremtiniø kelià vadino ,,vladimirovka�, nesið Maskvos jis ëjo per Vladimirà.

Maskvos�Sibiro paðto ir tremties trak-tas � iðtisa ðio kraðto ásisavinimo ir tremti-

niø kanèiø istorija. Traktas pradëtas tiesti1689 m., o jo tiesimas nusitæsë keletàðimtmeèiø. Dirbo daugiausia nuteistieji.I� pradþiø visa statyba � grioviø kasimasið abiejø numatomo kelio pusiø ir gruntometimas á kelio vidurá, kurá pëstieji ir va-þiuojantys suplûkdavo. Vëliau statë kelio

stulpus, paðto stotis. I� pradþiø traktas nu-tiestas tik iki Tobolsko, vëliau � iki Toms-ko ir pagaliau iki Rytø Sibiro sostinës Ir-kutsko. ,,Paðto ir etapø stotys prie traktobuvo árengtos 1763 m.�13. Paðto ir varo-mø á Sibirà tremtiniø traktai kai kur sutap-davo, kai kur ëjo atskirai.

Ið Maskvos iki 1861 m. tremiamuosiusá Sibirà varydavo pësèiomis. Jø kelionë áRytø Sibirà uþtrukdavo apie metus. Ten,kur traktas ëjo palei upes, tremtinius spe-cialiai árengtais laivais plukdë upëmis. Tie-sa, ðie laivai greièiau priminë þvërynus, ne-gu laivus þmonëms veþti. Nutiesus gele-þinkelius, tremiamuosius pradëjo veþtitraukiniais. Nutiesus geleþinkelá Maskva�Niþnij Novgorodas (1862 m.), tremtiniusið Maskvos iki Niþnij Novgorodo veþë trau-kiniu, o toliau � jau pësèiomis. Ëjimas ke-lis tûkstanèius kilometrø pësèiomis buvotoks varginantis, kad daugelis, jo neiðtvë-ræ, susirgdavo, net mirdavo.

Tremtiniø kelias buvo suskirstytas da-limis: nuo Niþnij Novgorodo iki Tiumenës,nuo Tiumenës iki Aèinsko ir taip toliau.Kiekvienà trakto dalá priþiûrëjo specialiaitam paskirtas inspektorius, kurio þiniai pri-klausë trakto kelias, vadinamieji etapo irpusiau etapo � pusetapio kalëjimai.

Á Sibirà tremiamus ir kriminalinius, irpolitinius kalinius, iki 1883 m. ir vyrus, irmoteris, varydavo kartu, kartu jie ir nak-vodavo. Èia pasitaikydavo ir prievartavi-mo atvejø. Vëliau vyrus varë atskirai, mo-teris tremdavo su ðeimyninëmis partijo-mis. 1863 m. antroje pusëje kalëjimus uþ-grûdus buvusiais sukilimo dalyviais, tre-miamøjø partijas sudarinëjo vien ið nu-

teistø sukilëliø ar politiniø tremtiniø.Neatskiriama Maskvos�Sibiro trakto

dalis � etapo ir pusetapio kalëjimai. Eta-po kalëjimai � etapu varomø kaliniø irtremtiniø nakvynës ir poilsio vieta. Jie tu-rëjo 40�50 þmoniø nuolatinæ administra-cijà ir sargus, juose tremiamøjø partijos

nakvodavo ir dienà kità ilsëdavosi. Etapokalëjimai buvo erdvesni, èia, be pastatøkaliniams, bûdavo virtuvë, sandëlis, kitipagalbiniai pastatai. Tiesa, pastataidaþniausiai bûdavo apleisti, apgriuvæ, se-niai neremontuojami ir darë niûrø vaizdà.Ir etapø, ir pusetapiø kalëjimai buvo árengtipanaðiai: staèiais, nusmailintais ràstaisaptvertame kieme stovëjo trys gyvena-mieji pastatai, statyti ið storø ràstø. Di-dþiausias, su grotomis ant langø, buvoskirtas kaliniams bei tremtiniams. Kali-niams ir tremtiniams miegoti jame bûda-vo árengti gultai � ,,narai�. Kitame kalëjimopastate apsistodavo ir miegodavo palydoskomanda, treèiame ásikurdavo karininkasir kanceliarija. Visur baisi neðvara, smar-vë, triukðmas. Kaliniø ir tremtiniø pastatoprieangyje � didelë, dvokianti medinë rëè-ka � ,,paraða�, prie kurios visad stovëda-vo vyrø eilë; kiti èia pat valgë. Pusetapiokalëjimuose tremiamieji tik nakvodavo, juo-se nebuvo nuolatinës prieþiûros ir apsau-gos, dienomis jie bûdavo tuðti.

Ryte sargybiniai etapo ar pusetapiokalëjime atrakindavo ir atidarydavo tre-miamøjø pastatà. Pro jo duris á laukà skli-do tokia smarvë, kad net visko matæ sar-gybiniai suko nosis á ðalá. Atidarius var-tus, kaliniai neðë lauk baisiai dvokianèiasdideles medines iðmatø pilnas rëèkas. Ið-pylæ jas neðdavo atgal. Tremiamieji këlë-si, valgë turimà maistà ir ruoðësi dienosþygiui. Vëliau lauke, uþ kalëjimo vartø, ati-dardëdavo keletas veþimø � jie buvo skirtiveþti sergantiems, nebepaeinantiemstremtiniams. Uþ vartø kalëjimo kieme visgarsëjo grandiniø þvangëjimas. Atidarius


StraipsnioautoriusekspedicijojeJakutijoje,Èerskiokalnagûbryje.1968 m.

Á Sibiràvaromøtremtiniøpartijakeliasi perupæ. Fotorep-rodukcija iðOmskomuziejausfondø

þiedais sukaustydavo kaklà ir grandinë-mis juos prikaustydavo vienà prie kito. Ki-tas bûdas � keleto katorgininkø grandi-nes prirakindavo prie metalinio strypo.Jeigu kelyje vienas jø susirgdavo arba nu-mirdavo, kiti já iki etapo ar pusetapio ka-lëjimo turëjo vilkti, nes apsaugos karei-viai jo negalëjo atrakinti � raktà turëjo tikpartijos virðininkas.

Sunkios geleþinës grandinës einan-èius katorgininkus labai vargino. Vasaràapkaustai smarkiai ákaisdavo nuo saulësir degino, o þiemà, esant keliasdeðimèiailaipsniø ðalèio, jie tiesiog ,,lipdavo� prieodos. Katorgininkai po geleþiniais þiedaisvyniodavo ávairius skudurus, kad jie netaip smarkiai trintø. Prie etapo kalëjimovartø stovëdavo kalvis ir tikrindavo kator-gininkø apkaustus � þiedus ir grandines,o radæs padilusias èia pat dëdavo antpriekalo ir kaustë ið naujo.

Nuteistieji katorgon buvo apsirengæðiurkðèiais drobiniais marðkiniais ir kelnë-mis, moterys � sijonais. Tik tai juos ir skyrë.Pasiekus Sibirà, tremiamøjø rûbai ir apa-vas jau bûdavo suplyðæ, trûkdavo maisto.

Kiekvienà rytà iðvaryti pro kalëjimo var-tus tremiamieji kartojo savo pavardæ, iðpartijos virðininko gaudavo maistui skir-tas 5�6 kapeikas ir stodavo á rikiuotæ. Ran-kose jie laikë ryðulius su skurdþia manta.Pasigirsdavo komanda: ,,Nusiimti kepu-res!� � sargyba tikrino, ar nukirpti plaukaivaromiems á rekrutus, ar nuskusta pusëgalvos katorgininkams.

Rytais prie etapo ar pusetapio kalëji-mo vartø rinkosi artimiausiø kaimø mote-rys su pintinëmis maisto, skirto parduotitremiamiesiems. Tremtiniai uþ gautas ka-peikas ið susirinkusiø moterø pirkosimaisto. Tuo metu nebepaeinanèius ka-

vartus pro juos pirmiausia iðeidavo gran-dinëmis sukaustyti nuteistieji katorgon.

Katorgininkus á Sibirà varydavo su-kaustytus: ant jø kojø ir rankø buvo gele-þiniai þiedai, sujungti grandinëmis. Ypaèpavojingiems katorgininkams geleþiniais

reiviai sodino á veþimus � tuoj vël prasi-dës eilinis dienos þygis. Kolonai iðsirikia-vus, priekyje ir gale stojo ðautuvais gin-kluoti kareiviai. Tremiamøjø partijos sar-gybos virðininkas sëdo á jam skirtà veþi-mà ir kolona pajudëdavo.

Pradëjus dienos þygá, vasarà nuo ke-liø ðimtø kojø kildavo dulkiø debesys, ly-dëjæ kolonà visà dienà. Dulkëmis buvopersisunkæ ir tremtiniø, ir sargybiniø rû-bai, jos ëdë akis ir ypaè vargino paskuipësèiøjø kolonà veþamus ligonius. Trem-tiniai þygiavo pro didelius akmeninius ke-turkampius kelio þenklus, þyminèius vars-tus. Ant kai kuriø buvo iðkalta pastatymodata, staèiatikiø kryþius.

Vilkstinë keletà kartø per dienà stoda-vo poilsio. Stoti stengdavosi daþniausiaikaimuose, jeigu tokiø pasitaikydavo, èiatremtiniai ið vietiniø gyventojø pirkdavosimaisto.

Vakare tremtiniø partija prieidavo ki-tà etapo ar pusetapio kalëjimà. Atidariusvartus á kalëjimo vidø su didþiausiu triukð-mu puldavo kriminaliniai nusikaltëliai. Jiestengësi uþsiimti vietà ant gultø, kuriø vi-siems nepakakdavo. Etapø kalëjimaidaþniausiai buvo statomi 150-èiai þmo-niø, o á juos atvarydavo tremiamøjø par-tijas net 300�400. Daugumai tekdavomiegoti ant purvinø grindø po gultais.Nelaimingieji uþimdavo visus ámanomuskampus. Silpnesnieji dël vietos stokosmiegoti krisdavo tiesiog ties iðmatø rëè-komis, kurios neretai bûdavo kiauros.

Sargybos kareiviai, tremiamuosius su-varæ á jiems skirtà pastatà, já uþdarydavo,pastatydavo sargybà ir eidavo ilsëtis á ki-tà, jiems skirtà pastatà.

Kai kuriuose didesniuose etapø kalë-jimuose tremiamieji uþtrukdavo ilgiau. Èiajie rasdavo kitas partijas arba jiems bû-nant atþygiuodavo naujos.

Tremtiniø partijos, perëjusios NiþnijNovgorodo gubernijà, toliau ëjo Permësgubernijos þeme. Dienà kità pailsëjæ Per-mës kalëjime, tremiamieji þygiavo tolyn,

link Uralo kalnø. Uþ Kunguro miestoMaskvos�Sibiro traktas pradëjo kilti á Ura-lo priekalnes. Tremtiniai, þinantys ðias vie-tas, Uralo kalnus vadino ,,Didþiuoju ak-meniu�, o apie Sibirà sakë: ,,Ten, uþ Di-dþiojo akmens��

Pasiekusi Uralo kalnus, vingiuojanèiukeliu tremtiniø kolona kildavo aukðtyn,kol vienà dienà pasiekdavo aukðèiausiàUralo kalnus kertanèio Maskvos�Sibirotrakto vietà. Èia buvo geografinë Euro-pos ir Azijos riba. Ji nesutapo su admi-nistracine Rusijos ir Sibiro riba, skirian-èia Permës ir Tobolsko gubernijas. Uralokalnai priklausë dar Permës gubernijai.Perëjos virðuje tremtiniø kolonos susto-davo poilsio. Po keliø dienø tremiamøjøpartijos pasiekdavo apskrities centrà Je-katerinburgà. Ðiai apskrièiai priklausëUralo kalnai ir èia esanèios metalurgijosámonës, kuriose dirbo nemaþa tremtiniø.

Perëjæ Permës gubernijà ir Kamyðlo-vo miestà, tremiamieji tarp Pervuðino (Per-mës gubernija) ir Tugulymo (Tobolsko gu-bernija) kaimø iðvysdavo neiðvaizdø 12pëdø (3,66 m) aukðèio plytiná stulpà. Antvieno jo ðono buvo Permës, ant kito � To-bolsko gubernijø herbai. Tai administra-cinë Rusijos ir Sibiro riba. Stulpas iðtisaipriraðinëtas vardø ir pavardþiø, linkëjimøir keiksmaþodþiø. ,,Joks kitas stulpas nuoPeterburgo iki Didþiojo vandenyno, tur-bût joks kitas stulpas visoje Þemëje ne-sukelia keliautojui slogesniø minèiø, ne-gu �is. Në vienas stulpas nematë dau-giau kanèiø ir në pro vienà nepraëjo dau-giau þmoniø su taip suþlugdytu gyveni-mu ir iðniekinta ðirdimi�14. Pro èia praëjotûkstanèiai tûkstanèiø vyrø ir moterø: bau-dþiauninkø, laisvøjø þmoniø, bajorø ir netkunigaikðèiø. Per pirmàjà XIX a. pusæ proðá stulpà á Sibirà praëjo daugiau kaip pu-së milijono þmoniø, taip pat ir deðimtystûkstanèiø lietuviø.

Tremiamøjø partijos, praeinanèios proðá stulpà, sustodavo poilsio. Tremtiniamstai buvo atsisveikinimas su Rusija. Vienigarsiai meldësi, kaþkas keikësi. Vyrai iðpo kojø sëmë þiupsnelá ,,motinëlës Rusi-jos� þemës (Sibiro Rusija jie nelaikë) irriðosi á mazgelá. Kiti, parklupæ ant þemës,jà buèiavo, á tà pabuèiavimà sudëdami


Buvæs katorgos kalëjimas Rytø SibiroAleksandrovskojës kaime. 1984 m.

visà savo gëlà ir ilgesá, visà amþino iðsi-skyrimo sunkumà.

Pirmas Tobolsko gubernijos, tai yra ad-ministracinio Sibiro, didokas miestas ke-lyje buvo Tiumenë. Èia buvo svarbus trem-tiniø paskirstymo punktas, didelis etapo irpersiuntimo kalëjimas, per kurá pereidavovisi á Sibirà tremiami þmonës. Èia 1863 m.sukilimo tremtiniai rado dar buvusiø iðtrem-tø 1831 m. sukilëliø. Karta sekë kartà�

Prie tremties trakto Sibiro kaimuosepagal valdþios ávestà tvarkà buvo ,,kai-mo sargybø� postai. Vakare sibirieèiai prietrobos visada iðneðdavo ir palikdavo nak-èiai maisto tam atvejui, jeigu pasirodytøkoks bëglys, kad nereiktø su juo susidur-ti. Susidûrimas abiem pusëm buvo ne-pageidaujamas ir galëjo negerai baigtis�

Pabëgti ið Sibiro pavykdavo tik labailabai retam, gal vienam kitam politiniui.Bëglius, dar nepasiekus Uralo kalnø, daþ-niausiai sugaudavo ir gràþindavo atgal.Daugelis bëgliø nuo bado, ligø, laukiniøþvëriø þûdavo taigoje. Rudená prasidëjusdarganoms ir þiemos ðalèiams, likæ gyvibëgliai, siekdami iðvengti mirties taigoje,savanoriðkai ateidavo á etapø kalëjimusir, átraukti á kokià nors tremiamøjø partijà,þygiuodavo vël á rytus iki kito pavasario�Þinant, kad, pavyzdþiui, nuo Nerèinskokatorgos rûdynø Rytø Sibire iki Uralo apiepenki tûkstanèiai kilometrø, reikia stebë-tis nepaprasta ðiø þmoniø iðtverme ir ryþ-tu. Bëgliai kalëjimà, kuriame praleisdavoþiemà, savo þargonu vadino ,,tëveliu�, otaigà, á kurià bëgdavo pavasará, � ,,moti-nële�. Taip ir keliavo nuo vieno ,,gimdy-tojo� pas kità, pakol jø nepakirsdavo sar-gybinio kulka ar þiaurios bëglio sàlygos.

Kaimuose tremtiniai, sargybos vir�inin-kui leidus, stodavo praðyti iðmaldos. Taibuvo savotiðkas tremiamøjø partijos ritua-las. Prie pirmø kaimo trobø katorgininkai,nusiëmæ kepures ir atidengæ pusiau skus-tas galvas, þemais, graudþiais balsais uþ-traukdavo vadinamàjà ,,mielaðirdingàjà� �iðmaldos praðymo lyg ir raudà, lyg ir gies-mæ. Prie keleto pradëjusiøjø greitai prisi-jungdavo kiti, daugiausia katorgininkai.Kiekvienas jø savaip, monotoniðkai, prati-sai, progiesmiu sakë iðmaldos praðymoþodþius. Tie þodþiai, pilni nuovargio, be-galinës kanèios ir nusivylimo, palydimigrandiniø þvangëjimo, susiliedavo á vienin-gà, ðiurpø ir be galo slegiantá ,,chorà�.,,Mielaðirdingieji mûsø tëveliai ir motinë-lës, � raudojo jie, � pasigailëkite mûsø,nelaimingøjø pakeleiviø, vargðø kaliniø!Pamaitinkite mus, palengvinkite mûsø var-gelá�� ir taip toliau, kiekvienas savaip ið-reikðdamas savàjà nuoskaudà. Iðgirdæ,,mielaðirdingàjà� moterys, vaikai pasipil-davo ið kaimo trobø neðini duona, mësa,kiauðiniu ar kitokiu maistu. Tremiamieji pri-imdami maistà þemai lenkësi ir dëkodami

ëjo tolyn, vël ið naujo pradëdami savo,,mielaðirdingàjà�. Perëjusi kaimà tremia-møjø partija sustodavo ir gautà maistà ið-sidalydavo visiems po lygiai. Toks buvoneraðytas ðio pasaulio ástatymas.

Á Sibirà varomiems pasiekti tremties arkalinimo vietà buvo labai sunku. Vienasliudininkas, Sibire matæs tremiamus 1863m. sukilëlius, A.Gerceno redaguojamame,,Kolokole� raðë: ,,Nesugebu perduotijums to uþ ðirdies griebianèio tremiamø

,,Suprantama, kokiais slogiais, dusinan-èiais kvapais per naktá prisipildo etapo ka-lëjimo kameros oras. Jokie þmogausplauèiai negali iðtverti tokios atmosferos,platinanèios ávairias ligas�15. ,,Nuo NiþnyjNovgorodo iki Tiumenës daugelis gran-dinëmis sukaustytø tremiamøjø ëjo tris supuse mënesio. Tiumenës, Tobolsko ir ki-tø jø kelyje pasitaikanèiø miestø ligoni-nës buvo perpildytos�16.

Sibire kurá laikà þygiavæ Tûros upëskrantu, tremiamieji vienà dienà prieidavodidesnæ Tobolo upæ. Tremiamøjø partijos,plaustais persikëlusios per Tobolà, upëspakraðèiu þygiavo á Tobolskà. Pagaliau povisus iðvarginusios kelionës tremiamiejiir jø sargybiniai prieidavo didingà Irtyðiausupæ, o uþ jos Tobolo ir Irtyðiaus santako-je Vakarø Sibiro gubernijos centrà Tobols-kà. Èia buvo Sibiro tremties valdyba, kuritremiamiesiems paskirdavo konkreèiàtremties vietà Vakarø Sibire arba siuntëtoliau, á Rytø Sibirà.

Tremiami á Sibirà 1863 m. sukilëliai iki1865 m. paprastai nebuvo paliekami To-bolsko gubernijoje, o varomi toliau á rytus, áTomsko arba Jenisejaus gubernijas. Trem-tiniai daugiausia (81 proc.) buvo apgyven-dinami kaimo vietovëse 17. Tiumenës val-dþios ástaigø duomenimis, nuo 1863 m. su-kilimo iki 1872 m. á Sibirà iðtremta 146 380þmoniø 18. Visi nuteisti katorgos darbams,iðskiriant 11 þmoniø, iðvaryti á Irkutsko gu-bernijà ir Uþbaikalës sritá. Tobolsko srityjelaikinai likdavo tik tie, kurie buvo visai nusil-pæ ar susirgæ ir toliau eiti nepajëgë.

Tobolske buvo ir katorgos kalëjimas,

kuriame kaliniai buvo ne tik sukaustytigrandinëmis, bet kai kurie net grandinë-mis prikaustyti prie sienos. Apie tai ra-ðoma ir caro kalëjimø istorijoje: ,,Kaliniaigalëjo judëti tik tris þingsnius nuo sie-nos iki kameros slenksèio. Prie jø kojøbuvo pritvirtinta sunki grandinë, kurioskitas galas kameros kampe buvo prira-kintas prie sienos�19. Nelaimingieji taipprirakinti ir mirdavo.

Iki 1867 m. Maskvos�Sibiro traktas

ëjo per Tobolskà, toliau á Tomskà irAèinskà. Vakarø Sibiro generalguberna-torius Diugamelis pasiûlë sutrumpintitoliau á rytus varomø tremtiniø kelià, ne-uþsukant á Tobolskà. Nuo tø metø trem-tiniø traktas ið Tiumenës ëjo per Jaluto-rovskà, Iðimà, Tiukalinskà, 50 kilomet-rø ðiauriau Omsko ir toliau á rytus iki RytøSibiro sostinës Irkutsko.

Netoli Irkutsko, Aleksandrovskojëskaime, buvo garsûs katorgos ir persiun-timo kalëjimai. ,,Aleksandrovsko centra-las buvo savotiðkas kalëjimo miestelis,stovintis dviejø neaukðtø kalvø slënyjeAleksandrovskojës kaimo centre�20. Ne-toli katorgos kalëjimo pastato stovëjo ka-reivinës, cerkvë, administracijos pastataiir barakas katorgininkams, gyvenantiemsuþ kalëjimo tvoros. Persiuntimo kalëjimasbuvo kaip tremties á Rytø Sibirà pagrindi-nis paskirstymo punktas, kurá perëjo irdaugelis lietuviø. Katorgos kalëjimas bu-vo mûrinis, o persiuntimo kalëjimo didþiu-liai barakai buvo statyti ið storø medþioràstø, visas kalëjimas aptvertas staèiø, vir-ðuje nusmailintø ràstø tvora.

Aleksandrovskojës katorgoje buvo irlietuviø, bausmæ katorgos darbuose èia at-liko nuteisti 1831, 1863 m. sukilëliai. Ið ka-torgos kalëjimo kaliniai ne kartà mëginobëgti. 1868 m. balandþio 2 d. pabëgo de-ðimt buvusiø 1863 m. sukilëliø. Kareiviamspradëjus persekioti, vienà bëglá nuðovë,ðeðis suëmë, o trims pavyko pabëgti.

sukilëliø vaizdo, kurá maèiaukiekviename didþio kelio þings-nyje <�> Kelyje ið Irbito á Mask-và sutikau 26 politinius kalinius.Daugelis jø buvo apðalæ veidus,rankas ir kojas, apsirengæ tikmenkais puskailiniais�24.

Neþmoniðkomis tremiamø-jø sàlygas pripaþino ir Tobols-ko gubernatorius A.Despot-Ze-novièius, 1864 m. ataskaitojeapie etapø kalëjimus jis raðë,kad tremiamieji sugulæ, drebë-dami nuo ðalèio glaudësi prievienas kito, tikëdamiesi, kadðlapi ar apledëjæ rûbai ant jø ið-kankintø kûnø iki ryto pradþius.


Straipsnio autoriui 1984 m. bûnantAleksandrovskojës kaime buvusio ka-torgos kalëjimo korpusuose veikëgrieþto reþimo psichiatrijos ligoninë,o tebestovinèiuose persiuntimo kalë-jimo barakuose gyveno buvæ ðio ka-lëjimo kaliniai ir kalinës�.

I� Aleksandrovskojës persiuntimokalëjimo kaliniai ir tremtiniai buvosiunèiami á bausmës atlikimo vietasðiaurëje net á Jakutijà, rytuose � á Ner-èinsko rûdynus, Tolimuosius Rytus.

Po Lietuvos okupacijos 1940 m.carinæ tremties á Sibirà ,,tradicijà� tæ-së bolðevikinë valdþia. Nepriklauso-mybës metais apie jà paskelbta daugatsiminimø, kitokiø publikacijø.

Naudota literatûra:

1. Ãåðíåò Ì. Í. Èñòîðèÿ öàðñêîéòþðüìû. Ò. 2. Ìîñêâà. 1961. Ñòð. 543.

2. Äîðîøåâè÷ Â. Ì. Ðàññêàçû èî÷åðêè. Ìîñêâà. 1966. Ñòð. 381.

3. Ññûëêà è êàòîðãà â Ñèáèðè (XVI-II�íà÷àëî XX â.) Íîâîñèáèðñê. 1975.Ñòð. 9.

4.Ðîùåâñêàÿ Ë. Ï. Èñòîðèÿïîëèòè÷åñêîé ññûëêè â ÇàïàäíîéÑèáèðè âî âòîðîé ïîëîâèíå ÕIÕ âåêà.Òþìåíü. 1976. Ñòð.43�44, 79.

5.Ðîùåâñêàÿ Ë. Ï. Èñòîðèÿïîëèòè÷åñêîé ññûëêè â ÇàïàäíîéÑèáèðè âî âòîðîé ïîëîâèíå ÕIÕ âåêà.Òþìåíü. 1976. Ñòð. 81.

6.Ðîùåâñêàÿ Ë. Ï. Èñòîðèÿïîëèòè÷åñêîé ññûëêè â ÇàïàäíîéÑèáèðè âî âòîðîé ïîëîâèíå ÕIÕ âåêà.Òþìåíü. 1976. Ñòð. 83�84.

7. Êîâàëü Ñ. Ô. Çà ïðàâäó è âîëþ.Èðêóòñê. 1966. Ñòð. 46.



10. Çàèöåâ Â. Ì. Ñîöèàëüíî-ñîñëîâíûé ñîñòàâ ó÷àñòíèêîâ âîñòàíèÿ1863 ã. Ìîñêâà. 1973. Ñòð. 93.

11. Bruþas A. Tremtiniø kraðtas // NaujojiLietuva. 1944 01 02 22.

12. Vaineikienë S. Ið praeities kovø. D.2.Etapu á Sibirà. Kaunas. 1936. P.28�29.

13. Äâîðÿíîâ Â. Â Ñèáèðñêîéäàëüíåé ñòîðîíå. Ìèíñê. 1971. Ñòð. 18.

14. Êåííàí Äæ. Ñèáèðü è ññûëêà.Ñàíêò Ïåòåðáóðã.1906. Ñòð. 11.

15.Ðîùåâñêàÿ Ë. Ï. Èñòîðèÿïîëèòè÷åñêîé ññûëêè â ÇàïàäíîéÑèáèðè âî âòîðîé ïîëîâèíå ÕIÕ âåêà.Òþìåíü. 1976. Ñòð.77�78.


17. Ðîùåâñêàÿ Ë. Ï. Èñòîðèÿïîëèòè÷åñêîé ññûëêè â ÇàïàäíîéÑèáèðè âî âòîðîé ïîëîâèíå ÕIÕ âåêà.Òþìåíü. 1976. Ñòð. 79.

18. Èñòîðèÿ Ñèáèðè. Ò.3.Ëåíèíãðàä. 1968. Ñòð. 75.

19. Ãåðíåò Ì. Í. Èñòîðèÿ öàðñêîéòþðüìû. Ò.2. Ìîñêâà. 1961. Ñòð. 527.

20. Êóäðÿâöåâ Ô. Àëåêñàíäðîâñêèéöåòðàë. Èðêóòñê. 1936. Ñòð. 19.

Irena TUMAVIÈIÛTË

Lietuvos valstybës archyve (toliau �LCVA) saugomø nacionalsocialistinës Vo-kietijos okupacijos laikotarpio dokumen-tø, susijusiø su Adomo Brako �eima, nëradaug. Jie visi telpa á vienà bylà (F 1633,Ap. 4, B. 96). Tai � daugiausia 1943 ir 1944metø oficialûs raðtai dël Marijos Brakienësbandymø nors trumpam atvykti á Klaipë-dà. Tarp dokumentø � Marijos praðymai irsu jais susijæs Klaipëdos policijos direkto-riaus susiraðinëjimas su Rytø Prûsijos irKlaipëdos atsakingais NSDP veikëjais, suBerlyno policijos prezidentu ir Gumbinësvyriausybës prezidentu. Policijos paþymosapie M.Brakienës registracijas ir iðsiregist-ravimà, apie jos iðtrëmimo bylos persiun-timus pagal pareikalavimà. Visuose vokie-èiø pareigûnø raðtuose paþymima, kad jineturi pilietybës (vok. staatenlos).

1941 m. lapkrièio 15 d. Marijai Braksapskrities tarëjo ásaku buvo uþdraustagyventi pasienio zonoje ir prie Vokietijosprijungtose rytinëse þemëse. 1943 m.geguþës 7 d. Klaipëdos policijos direk-toriaus raðte nurodyta lapkrièio 12-oji.

Galima daryti prielaidà, kad susiraði-nëjimo dokumentø bûta daugiau. Anks-èiausiai datuotas ir �iø reikalø atþvilgiuvertingiausias archyve saugomas doku-mentas � Rytø Prûsijos srities, Klaipëdosapskrities ir miesto NSDP vadovybës1941 m. spalio 10 d. raðtas, adresuotasKlaipëdos policijos direktoriui, kuriuo re-miantis Marija Braks ir jos sesuo Bum-bullis turi bûti iðkeldintos á Vokietijos rei-cho gilumà. Nekyla abejoniø, kad rem-damosi �iuo ra�tu oficialios reicho ástai-gos kiekvienu konkreèiu atveju spræsda-vo, ar M.Brakienei iðduoti leidimà, ar ne.

Pernai Lietuva paminëjo dailininko, pedagogo, publicisto,Klaipëdos kraðto kultûrinio gyvenimo organizatoriaus Adomo

Brako (1886�1952) gimimo 120-àsias metines.Iðtisus du deðimtmeèius (1919�1939) Klaipëdos kraðto

maþlietuviø kultûriniame gyvenime Adomas Brakas vaidinopagrindiná vaidmená. Jis buvo ir Maþosios Lietuvos jaunimosusivienijimo ,,Santara� vadovas, ir uostamiesèio teatrinio

bei muzikinio gyvenimo organizatorius, ir ,,Aukuro� vaidybosmokyklos bei moksleiviø draugijos ,,Auðra� ákûrëjas, kraðto

kultûrinio paveldo puoselëtojas ir 1941 metø sovietiniødeportacijø auka � Sibiro tremtinys.

Su Brakø ðeimasusijænaciø okup

laikotarpiodokumentai

Kadangi ðis raðtas iðkalbingiausiaibyloja ir apie naciø vykdytà lietuvininkøetnocidà bei poþiûrá á Lietuvos valstybin-gumà, pateikiame visà jo vertimà:

Ponui Memelio policijos direktoriui Dël: Nepageidautini elementai Klai-

pëdos kraðte.Nuoroda: Ið ten gautas 1941 metø

rugsëjo 24 dienos raðtas.

1886 m. balandþio 5 dienà vokieèiugimæs Adam Braks, kurio paskutinis ad-resas buvo: Memel, Hermann-Göring-Straße 49, Klaipëdos kra�tui sugráþus áVokietijos reichà, taip pat iðoriðkai nubrë-þë skiriamàjá brûkðná tarp savæs ir vokie-èiø tautos, ið kurios jis buvo kilæs. Ðir-dies gilumoje ðitas renegatas jau lig lai-ku nusigræþë nuo vokieèiø tautos, bûtentkai jai buvo ypaè sunku, ir, siekdamassavanaudiðkø tikslø, i� prie�i�kai nusitei-kusiø jëgø stovyklos veikë prieð savo Të-vynæ ir tautà. Jau per Pirmàjá pasaulinákarà ir ypaè po jo Brakas priklausë taiþmoniø veislei, kurie siekë iðpeðti nau-dos ið vokieèiø tautos, kuri tuomet buvoleisgyvë paguldyta ant menèiø. Kai jis iðsavo veiklos susilaukë maþiau naudosnegu tikëjosi, iðdavë savo Tëvynæ ir tau-tieèius ir perëjo á lietuviø pusæ. Kaip Lie-tuvos atstovas jis dalyvavo Paryþiaus Am-basadoriø konferencijoje, kurioje, kalbë-damas Klaipëdos kraðto gyventojø var-du, siekë, kad kraðtas bûtø atskirtas irprijungtas prie Lietuvos. Jiems reikalaisusiklostë sëkmingai, o Brakas buvo vie-


pacijosnas ið veikëjø, kurie, prancûzams admi-nistruojant Klaipëdos kraðtà, organizavoLietuvos savanorius kraðtui okupuoti irgaliausiai, susitaræs su prancûzais, jis tàokupacijà ávykdë. Lietuviðkos orientaci-jos atþvilgiu ðis renegatas vis labiau ëmëiðeiti ið kraðto. Jis buvo tarp artimiausiøLietuvos valdþios vedliø patikëtiniø ir jøsluoksniuose buvo laikomas absoliuèiaipatikimu. Netgi kultûros srityje Brakassiekë sunaikinti visas vokieèiø kultûrosvertybes ir pakeisti jas lietuvi�komis. Betir organizuojant visus kitus politinius lie-tuviø renginius jis buvo pagrindinis as-muo ir be jo paslaugø niekada neapsiei-davo jokia antivoki�ka veikla. Jo gyveni-mo tikslas buvo sunaikinti visa, kas vo-kiðka, ir prisidëti prie ardomosios lietu-viø veiklos. Didþiulis sielvartas ir ekono-minës bëdos, kurias svetimi valdþiosþmonës sukëlë Klaipëdos kraðto gyven-tojams, daugiausia yra to i�daviko dar-bas. Pirmiausia jam turime bûti dëkingiir uþ tai, kad lietuviams pavyko ásibrauti ávokieèiø teatrà. Lietuviai Brakui atitinka-mai ir atsilygino. Be finansinës paramos,jis dar gavo pieðimo mokytojo vietà lie-tuviðkoje Vytauto Didþiojo gimnazijoje.

Maþdaug 1924 metais Brakas, kaiplietuviø agitatorius ir propagandistas, bu-vo pasiøstas á Amerikà raginti remti lietu-viø reikalus ir parûpinti pinigø Lietuvosvalstybës stiprinimui. Já slëgë per didelëkaltës naðta, todël, Klaipëdos kraðtui grá-þus á Vokietijos reichà, jis iðvyko á Lietu-và. O turto saugoti Klaipëdoje palikoþmonà, gimusià Labrenz, kurios politinëspaþiûros panaðios á jo kaip du vandensla�ai. Abu � ir vyras, ir þmona � politiniupoþiûriu yra nepriimtini kaip absoliuèiainepatikimi. Mus pasiekë gandai, kad so-

vietiniai rusai Brakà yra iðtrëmæ. Bet ka-dangi vis dëlto yra neatmestina galimy-bë, kad jis sugráð, ðiandien pat atsargu-mo dëlei prane�u, kad Brako ir jo þmo-nos buvimas �ioje pasienio ir átvirtinimøzonoje prie�tarautø valstybës saugumointeresams. �iuos asmenis, kuriø pagrás-tai nekenèia kiekvienas vokiðkai jauèian-tis þmogus ir kurie jau tikriausiai spëjoatnaujinti ryðius su lietuviø sluoksniaisanapus pasienio zonos, pra�au iðkeldintiá Reicho gilumà. Kartu pra�au, kad taippat pasielgtumëte ir su ponios Braks se-serimi ponia Bumbullis, fanatiðka lietuve� ji gyvena kartu su ponia Braks. Jø na-muose dar ir ðiandien kalbama lietuvið-kai. Jos abi ne tik svajoja, bet ir yra ásiti-kinusios, kad Lietuva netrukus vël prisi-kels, ir ne bet kaip � o padidëjusi.

Apibendrindamas parei�kiu, jog abuBrakai ir ponia Bumbullis, gimusi Lab-renz, politiniu atþvilgiu yra absoliuèiai ne-patikimi ir vien savo buvimu trikdo mies-to ramybæ, be to, kelia pavojø valstybëssaugumui.

Heil Hitler! Apskrities vadovas /uþ já pasiraðo/ Reuter

Matome, kad naciams Adomas Bra-kas ir Sibiro tremtyje atrodë pavojingas.

Marijos Brakienës praðymai lakonið-ki, paraðyti taisyklinga vokieèiø kalba. Iðjø taip pat matome, kur Marija rasdavolaikinà prieglobstá.

Daugiausia dokumentø yra iðlikæ ið1943 metø. Visi jie susijæ su vienu Mari-jos atvykimu á Klaipëdà.

I� Berlyno 1943 m. vasario 8 d. ji krei-piasi á Gumbinës vyriausybës preziden-tà, praðydama leidimo ávaþiuoti á Klaipë-dà. Konkreèias prieþastis nurodo diplo-mati�kai, argumentuodama taip: �Als ichseinerzeit angehalten wurde, Memel zuverlassen...� � ðá sakiná galima i�versti ir

�Kai að kitados buvau paraginta iðvykti iðKlaipëdos�, ir �Kai mane kitados privertëiðvykti ið Klaipëdos�. Marija Braks ai�ki-na, kad pas gimines liko daug jos ir sû-naus rûbø, ypaè þieminiø, be kuriø jiedunegali apsieiti. Kadangi geresnius rûbuspavogë persikeliant, moteriai bûtina at-vykti á Klaipëdà, kur ji juos ir pasitaisys,nes kitur tam nëra sàlygø. Kita svarbi prie-þastis: ji serga ðirdies liga, ir gydytojasrekomendavo pakeisti klimatà, o dël fi-nansiniø prieþasèiø ji ne bet kur gali nu-vykti, dël to praðo leidimo tris savaites pa-gyventi pas gimines Klaipëdoje.

(Apaèioje � sunkiai áskaitomas oficialausasmens áraðas ranka apie pareiðkëjos ið-siuntimo ryðá su Reicho saugumu. � I.T.)

I� i�likusio vasario 23 d. pasiraðytoKlaipëdos policijos direktoriaus ra�to ga-lima daryti iðvadà, kad Marija netrukusvël praðë iðduoti leidimà laikinai atvykti áKlaipëdà, ðá kartà dviem savaitëms. Tikneai�ku, ar tikrai prezidentas jai liepë va-þiuoti tiesiai á Klaipëdà ir ten praðyti lei-dimo. Ið dokumentø matyti, kad Marija23 d. lankësi pas Klaipëdos policijos di-rektoriø ir jam pasakë, kad jà pas já siun-tæs �ponas Gumbinës vyriausybës pre-zidentas�. Ðá kartà jos praðymas buvopatenkintas � jai buvo leista bûti Klaipë-doje bei jos apylinkëse nuo vasario 23iki kovo 1 d., t.y. vienà savaitæ vietoj pra-ðytø dviejø savaièiø. Vis dëlto galimateigti, kad Klaipëdos policijos direktoriusbuvo gana sukalbamas þmogus, nes ko-vo 6 d. jo pasiraðytame dokumente pa-þymëta, kad ponia Braks policijoje prisi-registravo 1943 m. vasario 22 dienà, oi�siregistravo kovo 6 dienà. Vadinasi,Marijai kaþkaip pavyko pratæsti leidimàpagyventi Klaipëdoje pas panelæ Wewe-rys (Veverytæ). Tas dokumentas bylojeneiðlikæs. Tikriausiai buvo susitartaþodþiu. Nes vasario 23 dienà uþpildyto-je registracijos anketoje para�yta, kadMarijai Braks leidþiama dvi savaites gy-venti Klaipëdoje. Tiksliai nurodyti adre-sai, kur ir kiek laiko gyveno nuo 1939metø. Tiesa, reikia pasakyti, kad Klaipë-dos policijos direktorius, norëdamas dëlviso pikto apsidrausti, tà paèià vasario23 d. Berlyno policijos prezidento papra-ðë atsiøsti Marijos Braks bylà, kurià jissu kitomis uþsienieèiø bylomis � II 20.70B 553 � buvo iðsiuntæs á Berlynà 1942m. lapkrièio 23 dienà. Galima tik darytiprielaidà, kad policijos direktorius Mari-jos asmenyje neáþvelgë didelio pavojausreichui ir leido jai vieðëti sutartà laikà.

Bet jau kovo 2 d. ra�te su Gestapo,Tilþës valstybës policijos ir Klaipëdos pa-sienio policijos komisariato antspaudais

Marija BrakienëAdomas Brakas


yra neáskaitomo asmens trumpas spaus-dintas priera�as, jog Marijos Braks bu-vimas kelia grësmæ valstybës saugumuiir jà rekomenduojama nedelsiant iðsiøs-ti ið pasienio zonos. Nepaisant to, ji ið-buvo leidime nurodytà laikà. Vadinasi,policijos direktorius minëtosios reko-mendacijos nepaisë.

LVCA byloje yra i�likusi Marijos uþpil-dyta anketa � blankas laikinai atvyku-siems uþsienieèiams registruoti. Matyt,anketø asmenims be pilietybës apskritainebuvo. Anketa labai panaði á tokias, ko-kias pildydavome sovietø okupacijos lai-kais: iðvardyti visi ðeimos nariai, á Sibiràiðtremtøjø Adomo ir Tautvydo duomenys,tëvø gimimo ir mirties datos, gimimo vie-tos. Marija Braks grafoje � pilietybë � pa-raðë � be pilietybës, grafoje � ankstesnëpilietybë � Lietuvos, grafoje � gimtoji kal-ba � lietuviø. Þinodami naciø poþiûrá á lie-tuviðkumo neatsisakiusius maþalietuvius(beje, ir po Antrojo pasaulinio karo Vo-kietijoje atsidûræ lietuvininkai dël mumsþinomø prieþasèiø nedráso deklaruoti sa-vo etninës priklausomybës), suprantame,kad �i stipri moteris, deklaruodama iðtiki-mybæ Lietuvai ir lietuviðkumui, pasmerkësave klajûnës daliai.

Galëtume nedràsiai daryti prielaidà,kad Marijai Braks gauti minëtàjá leidimàpadëjo kaþkieno tarpininkavimas. Matyt,po to kovo 2 d. raðto bûta dar kaþkokiopareigûnø susiraðinëjimo dël Marijos.Nes Klaipëdos policijos direktorius 1943m. balandþio 10 d. atsipra�ydamas ra-ðo Gumbinës vyriausybës prezidentui,kad 1943 m. vasario 18 d. vyriausybëspotvarkis, susijæs su Marijos Braksi�siuntimu, �per neapsiþiûrëjimà� buvopadëtas prie uþsienieèiø bylø, bet vasa-rio 23 d. ið Berlyno jis uþsakæs MarijosBraks iðsiuntimo dokumentus, kuriø ikiðiol nesulaukæs. Dël to policijos direkto-rius praðo Gumbinës vyriausybës prezi-dento pratæsti minëtøjø dokumentø at-siuntimo ir jo ataskaitos parengimo ter-minà iki geguþës 15 dienos.

1943 m. balandþio 22-àjà Klaipëdospolicijos direktorius kreipiasi á Klaipëdosapskrities tarëjà, pra�ydamas leisti susi-paþinti su Marijos Braks iðtrëmimo byla.Geguþës 3-iàjà kraðto tarëjas raðo Klai-pëdos policijos direktoriui, jog, atsakyda-mas á jo 1943 m. balandþio 22 d. raðtà,siunèia dokumentus, kuriuose nurodo-mos ribos, uþ kuriø Marijai Braks uþdraus-ta i�duoti leidimà laikinai atvykti.

Geguþës 7 d. Klaipëdos policijos pa-reigûnas (paraðas neáskaitomas � I.T.), su-sipaþinæs su ið Berlyno atsiøsta byla, di-rektoriaus vardu Gumbinës vyriausybësprezidentui raðo ataskaità apie pilietybësneturinèios Marijos Braks buvimà Klaipë-doje nuo 1943 m. vasario 23 iki kovo 6

dienos. Pilietybës neturinti Marija Braksjam pasakiusi, jog dël atvykimo ji kreipë-si á Gumbinës vyriausybæ, kuri jà nusiun-tusi pas já. Tad jis ir iðdavæs leidimà laiki-nai gyventi Klaipëdoje. Kovo 6 d. ji gráþo áBerlynà. Direktorius abejoja, ar ateityje po-niai Braks reikëtø duoti leidimà atvykti áKlaipëdà, nes �dël ankstesniø jos antivo-kiðkø paþiûrø kyla pavojus, kad ji galëtøuþmegzti ryðius su �lietuviø sluoksniais�(toliau pridurta ranka � I.T.) ir vykdyti vo-kieèiams prieðiðkà veiklà. Kartu su raðtupolicijos direktorius siunèia dokumetus,susijusius su draudimu Marijai Braks gy-venti Klaipëdos kraðte.

Mûsø aptariamoje LCVA byloje iðlikædokumentø, susijusiø su dar vienu Mari-jos Braks apsilankymu Klaipëdoje. Gali-ma daryti prielaidà, kad Marijos bièiuliai,norëdami kità kartà jai padëti gauti leidi-mà atvykti á Klaipëdà, pasiuntë jai atitinka-mos formos praneðimà apie (artimo þmo-gaus?) mirtá. Dokumentuose neiðlikæ mi-rusiojo duomenø, bet laidotuvës tikrai ávy-ko. Yra i�likusi tik telegrama, kurià MarijaBraks 1944 m. sausio 12 d. 18 val. 10 min.ið Ásruties pasiuntë Klaipëdos policijos di-rektoriui Steinwerderiui, praðydama leidi-mo atvaþiuoti á laidotuves. Ant telegramosranka uþra�yta: taip, trims dienoms.

Iðlikæs Ásruties burmistro, kaip apskri-ties policijos atstovo, Marijai i�duotas lei-dimas vykti á Klaipëdà, á laidotuves, ir bûtiten nuo sausio 14 iki 17 dienos.

1944 m. sausio 13 d. Klaipëdos poli-cijos direktoriaus vardu kitas pareigûnas(paraðas neáskaitomas � I.T.) pasiraðoraðtà, kuriame paþymima, jog poniaiBraks leidþiama ávaþiuoti á pasienio zo-nà ir tris dienas bûti Klaipëdoje. Leidi-mas iðduotas remiantis vyriausybës pre-zidento telegrama. Nurodytas adresas,kuriuo tuo metu gyveno Marija Ásrutyje:Insterburg, Theaterstraße 16.

Tame paèiame lape sausio 14 d. biu-rokratiðku stiliumi paraðyta, kad poniaBraks prisistatë policijoje, pateikë ponoÁsruties mero leidimà bûti Klaipëdoje iki16 d., kadangi laidotuvës vyks tik sau-sio 17 d., leidimas pratæstas iki 17-osiosimtinai.

1944 m. sausio 14 d. Marija uþpildëregistracijos anketà. Apsistojo Klaipëdo-je pas Marijà Veverytæ. Pasiraðo panelëMarija Wewerys ir namo savininkas. Prie-ra�as ranka: Leidimas gyventi Klaipëdosapskrityje iki sausio 17 dienos.

Iðlikusi gydytojo paþyma apie MarijosBraks ligà nuo sausio 15 iki 18 dienos.Þvelgiant á ðià 1944 m. gydytojo paþymà,patvirtinanèià, kad Marija Braks sunkiaiserga gripu ir turi laikytis lovos reþimo,galima daryti dvi prielaidas � arba Marijaið tiesø susirgo, arba bièiuliai parûpino

gydytojo paþymà. Þemiau � dvi datos �nuo sausio 18 iki sausio 25 dienos.

Vadinasi, leidimas pratæstas iki sau-sio 25 dienos.

Vis dëlto Marija Braks, matyt, ir to-liau laikoma Reichui pavojø kelianèiu as-meniu, nes 1944 m. sausio 27 d. Klaipë-dos policijos direktoriaus ranka paraðy-ta, kad ponia Marija Braks pasveiko iriðvyko ið Klaipëdos. Tame paèiame lapesausio 29 d. uþfiksuota raðymo maðinë-le, kad ponia Braks atvyko ið Ásruties iruþsiregistravo 1944 m. sausio 14 d., o25 d. gráþo á Ásrutá.

Ið dokumentø matome, kad MarijaBraks dar kartà bandë gauti leidimà at-vykti á Klaipëdà. 1944 m. liepos 12 d. rað-te, siøstame ið Ásruties Klaipëdos polici-jos direktoriui, Marija praðo leidimo at-vykti mënesiui. Prieþastis � paûmëjæsreumatizmas. Ji norinti pasinaudoti me-dicinos mokslo pripaþintu gydanèiu pa-jûrio kurortø poveikiu. Ið ra�to turinio ga-lima spræsti, kad tø praðymø buvo ir dau-giau, bet jie Lietuvos archyvuose, deja,neiðliko.

Po �iuo pra�ymu galima áskaityti ofi-cialaus asmens áraðà ranka: Negali bûtiir kalbos.

Minëtieji LCVA iðlikæ dokumentai pa-tvirtina ne tik naciø ðovinistinæ politikà,bet ir padeda suprasti, kodël daugelislietuvininkø po Klaipëdos prijungimo bi-jojo uþsiraðyti lietuviais � buvimas susi-pratusiu lietuviu buvo iðtrëmimu baudþia-mas nusikaltimas. Matome, kokius kry-þiaus kelius tekdavo nueiti lietuvinin-kams, neiðsiþadëjusiems savo tautiniøðaknø. Nepalûþdavo tik stiprios dvasiosþmonës, kuriø pirmose gretose buvo Ma-rija ir Adomas Brakai. Ðie negausûs do-kumentai geriau padeda suprasti ne tikðios ðeimos nuopelnus lietuvybei, bet irnacionalsocialistø poþiûrá á lietuvius ir áLietuvos valstybës likimà. Taip pat mumslengviau suprasti, kodël ir po Antrojo pa-saulinio karo á Vokietijà pasitraukæ lietu-vininkai pasidavë nutautinimui.

�iame straipsnyje aptarti dokumen-tai dar kartà primena, kokioje raudono-jo ir rudojo fa�izmo mësmalëje buvoatsidûrusi lietuviø tauta. Ir vis dëlto jisugebëjo juoktis pro aðaras ir iðdrástilakoniðkai apibûdinti lietuviø poþiûrá áabu kruviniausius XX a. diktatorius. Jaufolkloru tapusias eilutes galëjo pasira-ðyti taip pat Marija ir Adomas Brakai:

Viens raudonas kaip ðëtonas,kitas rudas kaip �uva.

Plaèiau apie Adomà Brakà Irena Tumavièiûtëyra raðiusi MG 1986 m. Nr. 5 str. ,,MaþosiosLietuvos àþuolas�.


Lietuvos þurnalistø sàjunga iðkilmingaipaminëjo savo 85-àsias ákûrimo metines.Jau 1919 m. pradþioje, praëjus vos me-tams nuo Lietuvos nepriklausomybës pa-skelbimo, buvo nutarta kurti Lietuvos rað-tijos darbininkø sàjungà. Jos iniciatoriai

Paminëjo savo iðtakas


Juozas Tumas-Vaiþgantas, Jonas Basana-vièius, Jonas Jablonskis, Balys Sruoga,Liudas Gira, Paulius Galaunë ir kiti ëmësiorganizacinio darbo. Deja, dël Lenkijos ag-resijos buvo prarastas Vilnius. Darbus te-ko atidëti, nors iniciatyva neuþgeso.

Naujos sàjungos pradininkas ir uoliau-sias veikëjas buvo Juozas Tumas-Vaiþgan-tas. Jos signatarai � Antanas Þukauskas-Vienuolis, Matas Ðalèius, Bronius Prapuo-lenis, Jonas Laurinaitis, Adolfas Klimas irkiti. Ið pradþiø sàjunga buvo pavadinta Lie-tuvos raðytojø ir þurnalistø sàjunga. Pirmi-ninku iðrinktas Juozas Tumas-Vaiþgantas.Tai ávyko 1922 m. sausio 31 dienà. Taèiauáregistruota Kauno apskrities virðininkoástaigoje 1922 m. kovo 3 dienà. Tokia ji bu-vo iki 1929 m. kovo 22 d., kai þurnalistaiatsiskyrë nuo raðytojø ir pasivadino Lietu-vos þurnalistø sàjunga. Jos pirmininku bu-vo iðrinktas Juozas Purickis (1883�1934),visuomenës ir valstybës veikëjas, uþsie-nio reikalø ministras, publicistas.

Ið pradþiø þurnalistai labiau vertino klu-binæ veiklà � diskutavo kûrybiniais, lietu-viø kalbos gryninimo, visuomenës pro-blemø ir kitais klausimais. Vëliau, kai þur-nalistika tapo jø pragyvenimo ðaltiniu, þur-nalistai artëjo prie profesinës sàjungosmodelio. Ið valdþios sàjunga iðsireikala-

vo ávairiø ekonominiø lengvatø, pvz., bu-vo atpigintos þurnalistø kelionës trauki-niais ir Kauno miesto autobusais, suma-þinta gydymo kaina ligoninëse, 1936 m.pastatyti poilsio namai Giruliuose. Buvoparengtas ir þurnalistø pensijø suregulia-

vimo projektas. Pensijø fondà turëjo su-daryti þurnalistø, leidëjø ir valstybës ána-ðai. Þurnalistams bûtø reikëjæ mokëti 6proc. nuo pajamø. Deja, politiniai ávykiai1940 m. neleido to ágyvendinti.

Ið pradþiø þurnalistø sàjungà sudarëkeliolika jos nariø, o 1940 metø pradþiojejai priklausë 192 lietuviai, 14 þydø, len-kas ir Lietuvos vokietis.

Labai pagarsëjæ buvo spaudos baliai.Jie buvo rengiami Metropolio vieðbutyje,vëliau Karininkø ramovës rûmuose. Spau-dos baliø aplankydavo prezidentas, vy-riausybës nariai.

Sàjunga palaikë ryðius su latviais, es-tais, èekoslovakais. Taip rezgësi profesi-niai ir paþintiniai ryðiai. Sàjunga 1934, 1937ir 1940 m. iðleido þurnalistø metraðtá.

Kuriant þurnalistø sàjungà daugiausianusipelnë dr. J.Purickis. Po jo pirminin-kavo Vincas Kemeþys, prof. Izidorius Ta-moðaitis, Augustinas Gricius, VytautasAlantas (Jakðevièius). Jis 1940 m. uþver-të paskutiná sàjungos puslapá. Vokieèiøokupacijos metais þurnalistø sàjunga ne-buvo atgaivinta. Tik 1946 m. geguþës 11�12 d. Vakarø Vokietijoje ávyko spaudosdarbuotojø suvaþiavimas, kur buvo i�rink-ta valdyba ir jos pirmininkas dr. J.Pajau-jis. Pabëgëliai þurnalistai 1953 m. Ameri-

koje vël atkûrë þurnalistø sàjungà.Tarybiniais metais (1957 m.) buvo ákur-

ta Lietuvos TSR þurnalistø sàjunga. Josvadovu tapo Jonas Karosas, Vilniauskraðto lietuviø veikëjas, pogrindiniø leidi-niø redaktorius, Vilniaus universiteto Þur-nalistikos katedros vedëjas.

Po jo mirties LÞS pirmininkai buvo Al-bertas Laurinèiukas, Domijonas �niukas.

1989 m. sausio 27�28 d. Vilniuje vykoþurnalistø suvaþiavimas. Jame buvo at-kurta Lietuvos þurnalistø sàjunga. Jos pir-mininku tiesioginiu balsavimu buvo iðrink-tas Domijonas Ðniukas. 1990 m. gruodáLÞS pirmininku tapo Rimgaudas Eiluna-vièius. 2006 m. pabaigoje antrai kaden-cijai buvo perrinktas Dainius Radzevièius.

Minint 85-àsias LÞS metines iðkilmin-gi renginiai vyko visuose skyriuose, klu-buose. Marijampolës miesto kultûros na-muose iðkilmingai paminëtos metinës. Jømetu Aurelijai Arlauskienei buvo áteiktaVinco Kudirkos premija, o Daivai ir Anta-nui Budriams � Vytauto Gedgaudo pre-mijos. Po apdovanojimø ir koncerto þur-nalistai ir sveèiai nuvyko á Jono Basana-vièiaus sodybà-muziejø. Èia sveèius pa-sitiko ansamblis �Þibinyèia�. Sveèiai pa-sodino àþuoliukus.

Pagrindinis minëjimas ávyko Kaune.Èia pagal tarpukario þurnalistø paproèiusbuvo surengtas spaudos balius. Raðyto-jø ir Þurnalistø sàjungø pirmininkai JonasLiniauskas ir Dainius Radzevièius labiau-siai nusipelniusiems þmonëms áteikë as-meninius apdovanojimus. SeptyniemsLÞS nariams buvo áteikti medaliai �Uþnuopelnus þurnalistikai�.

Uþ kûrybiðkumà ir profesionalumo ska-tinimà þurnalistikoje LATGA-A generalinisdirektorius Edmundas Vaitekûnas auksi-ne þvaigþde apdovanojo Laimonà Tapinà.

Dalyvius pasveikino Kauno miestomeras Andrius Kupèinskas. Visus links-mino ansamblis �Jonis�.

Stanislovas PLESKUS

Tarp LÞS medaliu ,,Uþ nuopelnus þurnalistikai� apdovanotøjø � visiems þinomi þurnalistai: DanieliusMickevièius, Domijonas Ðniukas, Teklë Maèiulienë, Virgilijus Juodakis ir Stanislovas Pleskus

Uþdegti aukuràpasiruoðæ JonasLiniauskas irDainiusRadzevièius

Erikos STRAIGYTËS nuotr.


Parkas yra 15 km á vakarus nuo Jos-vainiø miestelio, 13 km á pietus nuo Kra-kiø, nuo Ariogalos � apie 22 km per Pa-jieslio gyvenvietæ.

Pirmieji sodiniai parke pasodinti 1971m., èia perkeliant augalus i� asmeninioKæstuèio Kaltenio introdukuojamø retøjøaugalø medelyno, pradëto auginti 1963m. Raseiniø rajone. Taigi seniausiems par-ko medþiams ir kitiems retiesiems auga-lams daugiau kaip 40 metø.

Skinderiðkio dvarvietëje, po karo vir-tusioje kolûkio arkliø ganykla ir þvyrynu,pradiniame 36 ha plote parkà projektavoþinomas dendrologas L.Èibiras ir archi-tektë O.Skaistgirytë. Labai sparèiai gau-sëjant vis naujiems sodiniams, parko te-ritorija plëtësi ir ðiuo metu kartu su van-dens telkiniais apima jau daugiau kaip125 ha juridiðkai áteisinto ploto.

Prie parko ðiaurinio pakraðèio jo kû-rëjas K.Kaltenis pasistatë sodybà, kuriosretøjø augalø þeldiniai (apie 3 ha) orga-niðkai ásilieja á parko visumà.

Skinderi�kio dendrologijos parkasplyti Lietuvos geografiniame centre. Þe-maitijos aukðtumø ir Vidurio Lietuvos ly-gumø riboje, prie Ðuðvës upës, kuri èiadaro vaizdingà vingá pasisukdama ið ðiau-rës á rytus, link Nevëþio. Pagrindinis den-drologinës kolekcijos masyvas ákurdintasplaèiame upës slënio ðlaite ir jo virðuje.Èia reljefas nelygus, su lomelëmis ir aukð-tumëlëmis, 65�85 m aukðèiau jûros lygio.

Pasinaudojant ðaltiniuota vieta, parkesuformuota net keliolika ávairaus dydþiotvenkiniø, kurie kaskada nusileidþia á Ðuð-vës slëná. O dar prieð uþtvenkiant ðià upæ(apie 7 km þemiau parko teritorijos), suþi-nojus bûsimà vandens lygá, K.Kaltenio ini-ciatyva buvo suformuoti ir apþeldinti naujiiðvaizdûs upës krantai su pusiasaliais, uþu-tëkiais, krantine laivams, salomis vandens

Doc. dr. Jonas ÐOÐAS

Pirmieji lankytojà pasitinka sibiriniaimaumedþiai (Larix sibirica) � ðakelësejauni ir seni maumedþio kankorëþiai

Skinderi�kiodendroparko

schema

Totorinissausmedis

(Lonicera tatarica)

Skinderiðkio dendrologijos

parkas

paukðèiams. Taigi ðiuo metu bendras van-denø plotas parko ribose siekia 30 ha, otai teikia parkui ir hidrografinës reikðmës.

Parkà su upe sieja ir ið buvusios va-gos iðkelti bei prie parko keleliø, takø ákur-dinti áspûdingi rieduliai. Kai kurie jø pre-tenduoja á �puntukiniø� dydá...

Netoliese nuo pagrindinio áëjimo á par-kà lankytojus pasitinka puoðniø dekora-


Parkerandama ir

keletas retøá Lietuvosraudonàjà

knygàáraðytøaugalørûðiø:

miðkinëvarnalëða,ðalmuotoji

geguþraibë,maþoji

geguþraibë

Dendroparko fragmentas

Miðkuosepaukðèiai

iðplatino varpinesmedlievas

(Amelanchierspicata), jø geroskonio obuolë-

lius galimavalgyti ðvieþius,

virti uogienæ,spausti sultis

sueigoms ir renginiams, nepaisant K.Kal-tenio prieðinimosi ir ásitikinimo, jog ðis par-kas turi bûti skirtas iðimtinai gamtosau-giniams tikslams.

Siekdamas iðauginti ir padauginti Lie-tuvos sàlygomis kitø kraðtø augalus, par-ko kûrëjas prioritetà atidavë auginimui iðsëklø savame medelyne, vëliau perkeliantaugalus á tam tikrà parko vietà. Taèiau ne-atsisakoma ir kitø augalø introdukcijosbûdø. Pavykusia introdukcija K.Kaltenislaiko tik tuos atvejus, kai parke pavykstai�auginti keletà ar keliolika norimos rû-ðies ar formos jau þydinèiø ir sëklas su-brandinanèiø augalø. Per 35 parko gy-vavimo metus atlikta deðimtys tûkstan-èiø tokiø mëginimø. Kasmet ið medely-no á parkà perkeliama ir registruojama iki1000 naujø sodiniø.

�itaip pavyko i�auginti arti tûkstan-èio rûðiø bei kitø taksonø (turinèiø ben-drus poþymius) medþiø, krûmø, vijokli-niø ir kitø augalø. Tarp jø beveik ðimtasrûðiø augalø, kuriø Lietuvoje anksèiauið viso nebuvo bandoma iðauginti, o da-lis jø netgi neturi lietuviðkø pavadinimø.Parke auga apie 70 rûðiø augalø, átrauk-tø kitados á SSRS Raudonàjà knygà.Vien tik tartum visiems gerai paþástamøklevø, bet surinktø ið ávairiø pasauliokraðtø, èia auga beveik 60 rûðiø ir for-mø. Apþvalginiame straipsnyje galimatik pavir�utini�kai apþvelgti K.Kaltenioauginamus parko augalus.

*Dendrologinë kolekcija parke kaupia-

ma plotais pagal geografinæ kilmæ. Iðskirti7 arealai: Europos kraðtø, Kaukazo, Va-karø ir Rytø Sibiro, Vidurinës Azijos, Ja-ponijos�Kinijos bei Ðiaurës Amerikos ry-tø ir vakarø. Dël laisvai suderintø augaløkompozicijø aiðkias ribas tarp arealø aug-menijos eilinis lankytojas vargu ar gali pa-stebëti. O estrados aikðtës aplinkoje tar-tum reprezentacijai greta lietuviðkøjø rasi-me visø ávardytø pasaulio regionø augaløatstovus. Parinkti èia dekoratyvesniø for-

tyviniø medþiø ir krûmø apsuptos medi-nës skulptûros (pastaruoju metu pasi-pildþiusios naujomis), pastatyta estradabei lauko suolø eilës, supiltas kalnelis vë-liavai, árengta lauþavietë. Toks parko�sukultûrinimas� buvo padarytas kolûkio

mø medþiai ir krûmai: glaustaðakiø àþuo-lø atmainos, raudonlapis bukas, efedros,ailantas, magnolijos, pukeniai, krûminë pu-ðis, daug ávairiø gyvatvoriniø krûmø.

Europos kra�tams skirtame plote � ið-tisos mikrogiraitës ávairiø rûðiø àþuolø, eg-liø, klevø, skroblø. Grupëmis auga serbi-nës eglës, juodosios ir kalnø puðys, euro-piniai maumedþiai, bukai, kaðtonai. Daugávairiø krûminiø, retø vijokliniø augalø.

Sibiro augalams atstovauja negausiosrûðiø, bet i�tisos sibiriniø pu�ø, mau-medþiø, këniø, egliø grupës.

Kaukazo augalams parinkta vieta tiesstatoka �laito dalimi su griova. Regionoatstovai daugiausia lapuoèiai: kaukazinësliepos, klevai, àþuolai, pterokarijos, turki-niai lazdynai, sausmedþiai, geltonþiedëssedulos, lekëèiø, �altalankiø, �liandrø krû-mynai, kaukazinë gebenë ir kt. Èia patnuo ðio arealo, uþ laukymës, parkà puo-ðia nemaþas lietuviðkas berþynas.

Vidurinës Azijos augmenijai Lietuvosklimatinës sàlygos gana nepalankios.Visdëlto parke pavyko aklimatizuoti tø krað-tø net keliø rûðiø uosius, sausmedþius,àþuolus, kaulená, jau deranèius èia rieðut-medþius. Auga neblogai prisitaikiusi Ne-dzveckio obelis, cidonijos ir kt.

Kinijos�Japonijos arealui parke skir-tas didokas plotas. Èia gerai auga, ne-maþai þydi ir dera mandþiûriniø ir japoni-niø klevø, keleto rûðiø ievos, rie�ut-medþiai, obelys, dekoratyvinës vy�nios(sakûros), kam�teniai, daug ávairiausiø rû-ðiø bei formø magnolijø, puoðmedþiø, aly-vø, ávairiø aralijiniø krûmø.

Tarp �iaurës Amerikos rytiniams regio-nams atstovaujanèiø augalø paþymëtiniklevai: sidabriniai, uosialapiai, raudonieji,varpiniai. Ðalia jø raudonieji àþuolai, kele-to rûðiø to regiono uosiø, gudobeliø, ber-þø. Auga baltosios eglës, vakarinës tujos,bankso pu�ys, baltaþiedës robinijos, gle-dièijos. Daug ávairiø krûmø � kanadiniai pu-tinai, ptelijos, virgininiai kadagiai ir kt.

Ðiaurës Amerikos vakariniø regionø


augalija pasiþymi spygliuoèiø ávairove.Parke auga skirtingø formø pocûgës ir dy-giosios eglës, suktaspyglës bei lanksèio-sios puðys, Engelmano eglë. Ið lapuoèiøðiame areale galima rasti uosialapius kle-vus, raudonþiedæ robinijà, amorfas, se-dulas, jazminus.

Pietrytinës parko dalies nuoþulniame�laite, atgræþtame pietø pusën ir á uþtvenk-tos upës platumas, dviejø hektarø plote

Skinderi�kio dendroparke gerai ve�akryþminë mikrobiota (Microbiota decussa-

ta) (bendras vaizdas ir ðakelë ið arti)

auga Atgimimo àþuolynas, pradëtas so-dinti 1989 m. pavasará, o dabar turtingasbent deðimties rûðiø ir formø àþuolëliø.

Kalbant apie introdukuotø augalø ko-lekcijà, bûtina paminëti ir parko kûrëjo so-dybà. Dirbamos þemës K.Kaltenio nuosa-vybëje likæ nedaug. Plati egliø juosta ginasodybà, medelynà, o trijø hektarø plotaspaskirtas introdukuotiems bei retiems Lie-tuvoje medþiams, krûmams, vijokliniams.Kone visuose minëtuosiuose regionuosedaugelis augalø rûðiø turi auganèius gre-ta vienas kito savo atstovus. Èia, regis, ge-rai jauèiasi tikros retenybës Lietuvoje: i�Tolimøjø Rytø kilæs aralinis eleuterokokas(mi�ko pipiras) arba, pavyzdþiui, sodinishamamelis (mi�ko uoga), sidabrinë ðefer-dija, Tunbergo raugerðkis ir daug kitø. Ja-ponijos augalams tvenkinëlio krante suárengtu alpinarijumi paskirta atskira vieta.Èia, ðalia ávairiø rûðiø magnolijø, jau be-veik 6 metrø aukðtá yra pasiekæs subtropi-kø medis � japoninë kriptomerija, bene vie-nintelë mûsø kraðte.

*Parko kûrëjas Kæstutis Kaltenis gimë

1935 m. didelëje eigulio ðeimoje. Pasirin-ko, kaip ir dar du broliai, tëvo specialybæ.Ágijæs viduriná miðkininko iðsilavinimà ir ati-tarnavæs kariuomenëje, pradëjo dirbti ei-guliu Raseiniø rajono girininkijoje. Èia dir-bant jam ir kilo idëja ákurti retø ir Lietuvojeiðvis nematytø medþiø, krûmø, kitø auga-lø parkà. Iðkilo nemaþi rûpesèiai gaunantsëklø, bet 1963 m. pirmosios jø jau buvopasëtos individualiame daigyne, prie na-mø. Tai buvo paranku kasdienei daigø, o

ilgainiui ir sodinukø prieþiûrai. Prasidëjovietos parkui paieðkos. Ir tik po septyne-riø metø jas palydëjo sekmë � susitiko suVaclovu Vitu, tuometiniu Këdainiø r. Pajies-lio kolûkio pirmininku, kuriam sumanymaskurti parkà patiko. Jis negalëjo sutikti tiksu Kæstuèio nuostata, iðlikusia, beje, iki �iol,jog ðis parkas turëtø tarnauti gamtosaugi-niams tikslams. Teko nusileisti iki kompro-misinës �ramaus poilsio parko� koncep-cijos. K.Kaltenis perëjo dirbti eiguliu á ko-lûká. V.Vito dëka buvo áveikti organizaciniaiir, svarbiausia, to meto ideologiniai barje-rai. �tai, be dykvietës ir potencialiai dirba-mos þemës paskyrimo parkui, o dar ir at-

skiros sodybos statyba toli nuo gyvenvie-tës valdþiai atrodë kaip �nusiþengimas ge-neralinei linijai�. V.Vitas ir toliau noriai pa-dëdavo skirdamas kolûkio technikà, dar-bo jëgà, pritardamas neretai tolimomsK.Kaltenio kelionëms á botanikos sodus,senus parkus ar ekskursijas, i� kur visadabuvo gráþtama su naujomis sëklomis ir au-galëliais.

K.Kaltenis sakosi visada liks dëkingasmelioratoriui A.Antanaièiui, ádëjusiamdaug pastangø iðkasant tvenkinius, V.Vi-tà pakeitusiam G.Graþulevièiui, miðkinin-kams A.Þiaukai, A.Serþentui ir daugeliuikitø. Taigi K.Kaltenio entuziazmui pritarëir pagelbëdavo tuo metu nemaþai Lietu-vos gamtos mylëtojø. Jau neskaitant dau-gelio kaimo þmoniø, mokiniø ir atvyku-siøjø ið tolëliau ávairiomis progomis orga-nizuojamø talkø parkui tvarkyti.

Persikëlus á kolûká su ðeima, ilgokaiteko talpintis paskubomis suræstoje gry-èiutëje. Galiausiai, pagal savo projektàK.Kaltenis pasistatë erdvø ir modernø tuometu (netgi su oranþerija) gyvenamàjá na-mà ir kitus ûkio pastatus. Na, o po to na-mø rûpesèiø naðtà vis daþniau palikdavo

þmonai Irenai. Jai padëdavo sûnus Vil-mantas ir dukra Irma, dar paaugliai bû-dami abu iðmokæ visø namø ir þemësûkio darbø, valdyti traktoriø ir padargus.Pagelbëdavo ir tëvui parke. Vëliau abutaip pat ágijo mi�kininkø specialybes.

O Kæstutis visiðkai atsidëjo savo au-galø dauginimui ir prieþiûrai. Në vienas

Þydi paprastojikaragana (Caraga-na arborescens)

Dyglialapës mahonijos (Mahoniaaquifolia) þiedai geltoni virðûninëse

sutelktose kekëse

Skinderi�kio dendroparko ákûrëjasKæstutis Kaltenis (deðinëje) ir straipsnio

autorius Jonas Ðoðas


Vëlyvoji ieva(Padus serotina)

parke augantis medis, krûmas, kitassmulkus augalëlis neapsiëjo ir lig �iolneapsieina be jo rankø.

Ieðkodamas norimø augalø ir kvalifi-kuotø patarimø, jis kasmet iðsiøsdavo pokeletà ðimtø laiðkø Sovietø Sàjungos þi-nomø botanikos sodø, parkø, dendrolo-gø mëgëjø adresais, suþinotais ið specia-lizuotø leidiniø. Sakosi, jog atsiliepdavoapie pusæ adresatø, o sëklø pavykdavogauti gal tik ið ketvirtadalio. Bet atkakliairaðant, per daugelá metø ir tai buvo nema-þai. Jo knygose uþregistruota, jog iki ðiolyra gavæs 5549 sëklø pavyzdþius. Galiau-siai ir pats K.Kaltenis jau galëjo mainaispasiûlyti jo paties iðaugintø retøjø medþiøar krûmø sëklø.

Puikiai orientuodamasis pasaulio au-galø ávairovëje, laisvai naudodamasis lo-tyni�komis klasifikacijomis, jis kruopðèiairegistruoja savo sodinius, jø aklimatizaci-jos ypatybes parke, gerai þinodamas lite-

ratûros duomenis apie natûralias dirvos irklimatines jø augimo sàlygas.Yra sukau-pæs ir iki ðiol vis papildo vertingà dendro-loginës�botaninës, informacinës ir groþi-nës literatûros bibliotekà, kuriai netelpantnamuose, paskyrë gerokai iðplatintà tro-belæ prie sodo. Tik galutiniam jos árengi-mui ðiek tiek laiko tespëja skirti þiemà.

K.Kaltenis yra graþiai apþeldinæs ir Pa-jieslio gyvenvietæ. Protestuodamas bei pri-raðæs aibæ raðtø, pats priëjæs prie aukð-èiausiø to meto valdþios asmenø Vilniuje,jis iðgelbëjo nuo beatodairiðkos meliora-cijos apylinkëje tebesanèià aukðtapelkæ sunykstanèiais Lietuvoje augalëliais. O kolû-kio miðko plotas, sodinant ir saugant nuosavivaliðko iðkirtimo, jau per pirmuosius jodvylika darbo metø iðaugo nuo 54 iki 200hektarø.

Savaip parko kûrëjas rengiasi paþy-mëti Lietuvos Tûkstantmeèio jubiliejø. Taiprogai jis uþsibrëþë tikslà: pasodinti par-ke 1000 ávairiausiø magnolijø. Ir pusë to

kiekio jau pasodinta. Jis taip pat siûlo irpatá parkà oficialiai pavadinti LietuvosTûkstantmeèio parku.

*Skinderiðkio parkas anksti susilaukë

gamtosaugininkø dëmesio ir palankiø ver-tinimø. Jau po 15 metø já ákûrus (1986 m.),parkas buvo paskelbtas valstybës sau-gomu gamtos paminklu.

Lietuvos dendrologø draugija yraátraukusi ðá parkà á þymiausiø Lietuvosparkø deðimtukà. Kaip þinoma, mûsøkraðte ðiuo metu yra daugiau kaip 200ávairiø parkø.

1993 m. K.Kalteniui buvo paskirta gam-tosauginë Valdo Adamkaus premija. Taiantroji premija jà ásteigus Lietuvoje.

Paþymint Këdainiø ákûrimo jubiliejø,2005 m. K.Kaltenis buvo iðrinktas á pasta-rojo ðimtmeèio �io rajono átakingiausiø þmo-niø dvideðimtukà greta tokiø visoje Lietu-voje þinomø asmenybiø, kaip Mikalojus Kat-

kus, Èeslovas Miloðas, Tëvas Stanislovas,Juozas Urb�ys, Antanas Bûdvytis ir kiti.

Ðimtus graþiø vertinimø, palinkëjimøgalima rasti parke esanèioje �Sodintojøknygoje�. Joje nemaþai þinomø gamtinin-kø, miðkininkø, visuomenës ir valstybës

veikëjø, sveèiø ið uþsienio áraðø. Parke au-ga ir daugelio ið jø pasodinti àþuoliukai.

Iki ðiol nenutrûksta emocingi atsilie-pimai, reportaþai rajoninës, regioninës,centrinës spaudos puslapiuose, specia-lizuotuose þurnaluose. Pastarojo metopublikacijose vis daþniau atsispindi didë-jantis susirûpinimas, nerimas dël iðkilu-siø parko problemø.

Moksli�kai parko augmenija tirta pa-lyginti nedaug. Reik�minga iðimtis yra Lie-tuvos þemës ûkio universiteto prof. Min-daugo Navasaièio �Dendrologijos vado-vëlis� (2004 m.). Ðiame plaèiame, dau-giau kaip 850 puslapiø, veikale gausunuorodø, o kai kurios jø orientuotos á Skin-deriðkio parko augalus. Vadovëlio pratar-mëje autorius dëkoja parko kûrëjui uþ pa-galbà renkant medþiagà ðiam darbui.

Apibendrinant galima teigti, jog Skin-deri�kio dendrologijos parkas ðiuo metuyra pats jauniausias, pats didþiausias plo-tu bei introdukuotø augalø gausa tokiopobûdþio parkas Lietuvoje. Pagal medþiø,krûmø kolekcijos turtingumà jis prilygstadaugeliui þinomø botanikos sodø, o galjuos ir lenkia.

Nukelta á 32 p.

Skinderiðkiodendroparkas ið

paukðèio skrydþio


termobranduolinësTermobranduolinio reaktoriaus pa-grindinis kuras Þemëje � deuteris ir litis �yra neradioaktyvus. Sintezës reakcijavyksta tarp dviejø vandenilio izotopø �deuterio ir trièio. Reakcijos metu susida-ro alfa dalelë (tai yra helis) ir aukðtos ener-gijos neutronas, kuris dalá savo energijospanaudoja, kad litá paverstø trièiu, kurisbûtinas sintezës reakcijai, ir generuoja ði-lumà, kuri toliau verèiama kitomis ener-gijos rûðimis (mechanine, elektros). Tar-pinio radioaktyvaus kuro � trièio � skili-mo pusamþis yra 12,6 metø. Kaip mato-me, termobranduolinës sintezës reakci-jai reikalingas radioaktyvus tritis gamina-mas paèiame reaktoriuje, todël nereika-lingas radioaktyvaus kuro transportas,kaip tai daroma atominëse elektrinëse. Ta-èiau pagrindinës problemos sprendimas,kaip pasiekti ir stacionariai kurá laikà pa-laikyti reaktoriuje milijonines temperatû-ras, pareikalavo ilgø ir kruopðèiø tyrimø.

Dujos, ákaitintos iki tokios aukðtostemperatûros, ágauna naujø savybiø. Jospereina á naujà bûvá � plazmà, kuri jaususideda i� jonø (atomo be vieno ar dau-giau elektronø) ir elektronø. Plazma � taiketvirtasis medþiagos bûvis, kurio sta-cionariam palaikymui reikalinga auk�tatemperatûra ar kiti atomus jonizuojantys�altiniai. Plazma yra daþniausiai pasitai-kantis bûvis visatoje. Þmogaus protassurado metodus, kaip ákaitinti iki milijo-niniø temperatûrø darbines dujas (plaz-ma), sukûrë reaktoriuje sàlygas palaiky-ti termobranduolinæ plazmà sintezësreþimu ir i�rado medþiagas ir bûdus, kaipapsaugoti reaktoriaus sieneles nuo sà-veikos su plazma.

Pasaulyje yra daug eksperimentiniøárenginiø, kurie padëjo giliau paþvelgti átermobranduolinës sintezës plazmojevykstanèius procesus, suprasti fizikà ir su-rasti bûdus, kaip valdyti paèià plazmà irjoje vykstanèius procesus. Culhame(Didþioji Britanija) �iuo metu veikiadidþiausias ir vienintelis pasaulyje termob-randuolinës sintezës árenginys, sutrum-pintai vadinamas JET (Joint European To-rus), dar kitaip vadinamas tokamaku, ga-lintis veikti su deuterio ir trièio kuro miði-niu. Paminëtinas kitas eksperimentinisárenginys � TORE SUPRA, veikiantis Ca-

darache, Prancûzija, kuriame 2003 m. bu-vo sukurta ir 6,5 min. iðlaikyta plazma ter-mobranduolinës sintezës reþimu.

Termobranduolinis reaktorius � taimilþini�kas toroidas, kurio viduje sudaro-mi stiprûs magnetiniai laukai plazmai su-valdyti aukðto vakuumo sàlygomis ir jà izo-liuoti nuo árenginio vidiniø sieneliø. Mag-netiniuose laukuose plazma, susidedantii� jonizuotø atomø ir elektronø, tampa val-doma, jà galima atitolinti nuo sieneliø , oákaitintø jonizuotø darbiniø dujø kanalà lo-kalizuoti iðilgai reaktoriaus. Bendra toka-mako konstrukcija parodyta 1 pav.

Ðis árenginys eksploatuojant yra daugsaugesnis uþ paèias moderniausias ato-mines elektrines. Kam nors sugedus, jisautomati�kai sustoja ir beveik neiðskiriaradioaktyviøjø atliekø. Taip pat nesunkiaisprendþiama kuro problema. Taèiau pra-dëti termobranduolinës sintezës reakcijàyra labai sudëtinga. Po daugelio bandy-mø ávairiose pasaulio �alyse sukurti na-cionalinæ termobranduolinæ energetikàprieita prie vieningos iðvados, kad ðiosproblemos sprendimas reikalauja plataustarptautinio bendradarbiavimo, dideliøþmoniø ir materialiniø i�tekliø, kurie virði-ja vienos ðalies ar net regiono galimybes.

duolinës sintezës reakcijà. Toliau bus ku-riamas demonstracinis reaktorius DEMO,kuris pirmà kartà galës save aprûpinti tri-èiu ir generuoti didelá energijos kieká. Ter-mobranduolinës sintezës jëgainës tieksenergijà tankiai apgyvendintuose ir pra-moniniuose rajonuose. Jau dabar numa-toma jø energijà panaudoti vandeniliuigauti, kuris reikalingas kuriant �vandeni-lio ekonomikà�.

Lietuvos mokslo kelio á termobranduo-linæ energetikà pradþia yra 2004 m. ge-guþë, kai Garchinge (Vokietija) svarbiau-siø Lietuvos universitetø ir institutø moks-lininkai pristatë tarptautinei visuomeneisavo potencialias galimybes prisijungtiprie jau vykdomø tarptautiniø moksliniøtyrimø ir konstravimo darbø kuriant nau-jos kartos termobranduoliná reaktoriøITER. Koordinacinë iniciatyva nuo patpradþios priklauso Lietuvos mokslø aka-demijai aktyviai dalyvaujant mokslininkøgrupëms ið LEI, KTU, VDU, VU ir kitø. 2005m. gruodá Lietuvos mokslø akademijojeávyko Europos Komisijos remiama tarp-tautinë konferencija tema Termobranduo-linës sintezës tyrimai Lietuvoje ir kaimyni-nëse ðalyse. Konferencijos metu Lietu-vos mokslininkai kalbëjo ir dalijosi patyri-mu, kaip per trumpà laikà ir efektyviai or-ganizuoti tyrimus ðioje sparèiai besivys-tanèioje mokslo ir technikos kryptyje. Tuo

Metø metus pasaulio mokslininkai svajojo ir ieðkojo keliø, kaip Saulës pavyzdþiu Þemëje sukurtiþmogui ir gamtai draugi�kà bei ekonomiðkai efektyvø energijos ðaltiná. Didelëmis pastangomis buvo

suprasta, kad besijungianèiø lengvøjø cheminiø elementø sintezës metu iðsiskirianti energija yradidesnë nei vykstant urano branduoliø skilimui atominëse elektrinëse. Þemi�ka problema buvo ta, kad

branduolinës sintezës reakcijai vykti reikia milþiniðkos temperatûros � ðimtø milijonø laipsniø.

Lietuvos mokslo

Prof. Liudvikas PRANEVIÈIUSVDU Fizikos katedros vedëjas

integracija átermobranduolinës energijos tyrimus Europoje

2006 m. geguþës 24 d.bendru sutarimu septyniosvalstybës (Europos Sàjun-ga, Indija, Japonija, JAV,Kinija, Pietø Korëja ir Rusi-ja) pasiraðë bendrà proto-kolà statyti tarptautiná ter-mobranduoliná eksperi-mentiná reaktoriø (ITER)Prancûzijos pietuose, Ka-daraso (Caradashe) mies-telyje. Reaktorius bus pa-statytas 2015 m. ir numa-tomas eksploatacijos lai-kas � 20 metø. Jo tikslas �pademonstruoti valdomàdeuterio�trièio termobran-

1 pav.



pat metu vyko kilnojamoji termobranduo-linës energetikos paroda (Fusion Expo),prie kurios organizavimo daug prisidëjoLietuvos ðvietimo ir mokslo ministerija.Per dvi savaites parodà aplankë 14 000moksleiviø, studentø, mokytojø, universi-tetø dëstytojø, tyrëjø ir gyventojø.

Europos termobranduoliniø tyrimø irplëtros programà, pagrástà EUROATOM su-tartimi, koordinuoja ir ágyvendina EuroposKomisija. Pagrindiniai tyrimai vykdomi suEUROATOM Bendràja Programa asocijuo-tomis ðalimis. Vyksta parengiamieji darbaiir numatyta, kad artimiausiu laiku Lietuvabus integruota á ðià asociacijà. Termobran-duolinës sintezës tyrimai yra prioritetinë ty-rimø sritis Europos Sàjungos 6-ojoje Ben-drojoje Programoje (2002�2006 m.). Dardaugiau dëmesio �iems tyrimams skiriama7-ojoje Bendrojoje Programoje.

Pradëto darbo efektyvumà patvirtinatai, kad, tik atsivërus �ios programos du-rims, Lietuvos mokslininkø pasiûlyti pro-jektai sëkmingai praëjo tarptautinæ konkur-sinæ atrankà. �iuo metu Lietuvojesprendþiamos aktualios termobranduoli-nës sintezës problemos dalyvaujant moks-lininkø grupëms i� LEI, KTU ir VDU. Lietu-vos energetikos institutas vykdo du pro-jektus, ið kuriø vienas sprendþia termob-randuolinio reaktoriaus saugos, o kitas(bendradarbiaujant su VDU mokslininkais)tiria pirmosios termobranduolinio reakto-riaus sienelës erozijos plazmoje proble-mas. Sëkmingai dirba KTU mokslininkai.Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir ast-ronomijos instituto mokslininkai gilinasi átermobranduolines plazmos modeliavimoir plazmos diagnostikos problemas.

Lietuvos energetikos instituto branduo-liniø árenginiø saugos laboratorijos moks-lininkai turi didelës patirties tiriant atomi-niø elektriniø saugà. Ágytas patyrimas buspanaudotas kuriant termobranduolinëssintezës árenginius. 2005 m. spalá pasira-ðyta sutartis su Europos Komisija ir pra-dëtas ágyvendinti pirmasis termobranduo-linës sintezës programos projektas Lietu-voje. Projekto tema �Vandenilio degimo irsprogimo analizë ávykus avarijai praran-dant vakuumà ITER kaitinimo ir diagnosti-nio pluoðto ir vakuuminio siurblio patalpo-se�. Projektas nagrinëja avarines situaci-

jas, kuriø metu gali susidaryti oro ir van-denilio mi�inys. Mi�inys gali uþsidegti tûri-nei vandenilio koncentracijai ore pasiekus4 proc., o padidëjus iki ~20 proc., galimassprogimas. Vykdant ðá projektà bus apskai-èiuota oro patekimo á patalpas sparta ávy-kus reaktoriaus dehermetizacijai, ávertintasdujø sudëties pasiskirstymas patalpose, nu-statytos galimos vandenilio susikaupimovietos bei ávertinta, ar gali susidaryti uþsi-degantis vandenilio ir oro miðinys. Tyrimørezultatai bus panaudoti projektuojant la-boratorines termobranduolinio reaktoriauspatalpas. LEI mokslininkai savo darbuosenaudosis programø paketais, kurie buvosëkmingai patikrinti ávertinant vandeniliokoncentracijà Ignalinos AE patalpose poprojektiniø ir neprojektiniø avarijø, kai á pa-talpas per trûkusá reaktoriaus auðinimo sis-temos vamzdá kartu su vandens ir garo mi-ðiniu patenka ir tam tikras vandenilio kie-kis, atsirandantis dël vandens hidrolizës.

Kito Europos Komisijos termobranduo-linës sintezës tyrimø programos remiamoprojekto tema yra �Nanokristaliniø volfra-mo dangø gavimas ir jø panaudojimaskonstruojant termobranduolinio reakto-riaus pirmàjà sienelæ�. Nuo 2006 metø pra-dþios pradëti vykdyti tiriamieji darbai, ku-riuose dalyvauja Lietuvos energetikos ins-tituto Medþiagø tyrimø ir bandymø labo-ratorija (laboratorijos vadovas dr. D.Milèius)ir Vytauto Didþiojo universiteto Fizikos ka-tedra (vadovas dr. L.Pranevièius). Plazmosformavimo ir kaitinimo metu divertorius pa-tiria didþiausià apðvità maþos energijosdeuterio ir trièio jonais ir neutronais. Taippat jam tenka didelës ðiluminës apkrovos.Tai sukelia pirmos reaktoriaus sienelës me-dþiagos erozijà, pavir�iniø atomø maiðy-màsi bei restruktûrizacijà. Viena vertus, tairiboja pirmosios sienelës medþiagos eks-ploatacijos laikà, antra vertus, atomai nuosienelës pavirðiaus patenka á plazmà ir vei-kia plazmos parametrus. Norint sumaþintiðá efektà, bûtina parinkti pirmosios siene-lës medþiagà, jos struktûrà ir mechaninessavybes taip, kad sienelës sàveikos suplazma metu vyktø minimali jos erozija, irriboti priemaiðø nuo sienelës perneðimà áplazmà. Lietuvos energetikos instituto Me-dþiagø tyrimø ir bandymø laboratorijoje,Kauno technologijos ir Vytauto Didþiojo

universitetø Fizikos katedrose jau daugmetø tiriamos savybës nanostruktûriniømedþiagø, kurios sudarytos i� kristalitø, ku-riø matmenys sudaro 30�50 nanometrø (1manometras=10-9 m). Tokios medþiagospasiþymi unikaliomis mechaninëmis savy-bëmis, yra labai kietos ir atsparios mecha-ninei erozijai. Kauno technologijos univer-siteto Fizikos katedros mokslininkai, ku-riems vadovauja prof. J.Dudonis ir doc.G.Laukaitis, nanokristalinëms medþia-goms gauti naudoja elektroninio garinimoir kondensacijos vakuume technologijà,kurios principinë schema parodyta 2apav., o Vytauto Didþiojo universiteto Fizi-kos katedros mokslininkai kartu su Lietu-vos energetikos instituto mokslininkais (dr.L.Pranevièius ir dr. D.Milèius) i�plëtojo mo-dernià medþiagos nusodinimo su viena-laike plazmos aktyvacija technologijà, ku-rios schema parodyta 2b pav.

Nanokristalinës volframinës dangosformuojamos naudojant magnetroniná ga-rinimà jonizuotø argono dujø aplinkoje.Nanokristalinës 2�5 mikronø storio vol-framo dangos formuojamos ant masyviømedþiagø, daugiausia anglies kompozi-tø, kurie naudojami tokamakuose. Sufor-muotos dangos apspinduliuojamos van-denilio jonais specialiai sukonstruotojecelëje, kur pasiekiamas srovës tankis iki2�5 mA cm-2, protonø energija � 100�300eV, bandinio temperatûra � iki 1000 K.Ðios sàlygos bent ið dalies leidþia priar-tëti prie realiø volframo dangø darbo re-þimø termobranduoliniame reaktoriuje.

Preliminarûs rezultatai rodo, kad nau-dojamos technologijos tankina nanome-dþiagø struktûrà ir didina jø atsparumàmechaninei erozijai. 3 pav. pateiktuoseelektroniniu mikroskopu gautuose dan-gø skersinio pjûvio vaizduose matome,kaip sutankëja dangos struktûra, kai nau-dojama plazma aktyvuota dangø nuso-dinimo technologija.

Be abejo, tai tik pirmieji Lietuvos moks-lininkø þingsniai integruojantis á pasaulinætermobranduolinæ energetikà. Èia atsiveriaplaèios galimybës realizuoti turimà ir ágautinaujo patyrimo sprendþiant aktualiausiàþmonijos problemà � sukurti efektyvø, irþmogui, ir gamtai draugiðkà ir ekonomið-kai naudingà energijos ðaltiná Þemëje.

2 pav. 3 pav.


b)a)


CREST ekspertø grupë pritariastudijø ir mokslo reformos

kryptimsEuropos Sàjungos Tarybos Moksliniøir techniniø tyrimø komiteto (CREST) Mið-riosios politikos grupës ekspertai, kurieðiø metø vasario�kovo mën. atliko Lietu-vos moksliniø tyrimø, aukðtojo mokslo irþinioms imlaus verslo padëties analizæ,savo rekomendacijose pritarë studijø irmokslo reformos kryptims.

Aukðto lygio ekspertai ið DidþiosiosBritanijos, Danijos, Nyderlandø, Slovë-nijos, Vokietijos ir Europos Komisijos dar-binio vizito metu susitiko su Lietuvosmokslo ir ûkio politikà formuojanèiais as-menimis, susipaþino su vieðosios moks-liniø tyrimø sistemos pajëgumais, aukð-tojo mokslo reformos eiga, struktûriniøfondø lëðø panaudojimo strategija ir ki-

tomis Lietuvos studijø ir mokslo politikosaktualijomis. Geguþës pabaigoje CRESTekspertai ir aukðtas ES Komisijos parei-gûnas atliktà analizæ bei savo rekomen-dacijas pristatë Gediminui Kirkilui bei�alies politikams ir mokslo bendruome-nei.

CREST ekspertai paþymëjo, kad stu-dijø ir mokslo sistemà Lietuvoje bûtina re-formuoti, be to, �iai reformai vykdyti �aly-je susiklostë labai palankios aplinkybës.Pasak vertintojø, siekiant, kad ðvietimasir mokslas taptø visuomenës paþangoskatalizatoriumi, yra svarbu neatskirtimokslo ir studijø reformø. Jos turi bûti vyk-

domos kartu, integruojant atskiras sritisir papildant viena kità.

Reformø metu, teigë vertintojai, reikëtøskatinti aukðtàsias mokyklas gerinti stu-dijø kokybæ, didinti konkurencijà ir uni-versitetø lankstumà. Bûtina spræsti ir ki-tas problemas, tokias kaip menkas finan-savimas, darbo jëgos senëjimas, protønutekëjimas, darbuotojø ágûdþiø trûku-mas, absolventø pasirengimo neatitiki-mas pramonës poreikiø ir kt.

Pasak analizæ atlikusiø ekspertø, turë-tø bûti skatinamas bendradarbiavimas tarpaukðtøjø mokyklø ir pramonës, kadangiðiuo metu aukðtosios mokyklos yra ganauþdari mokslo centrai ir bendras mokslo,ðvietimo bei novatoriðkos pramonës ryðiøir bendradarbiavimo lygis yra þemas.

Uþsienio ekspertai taip pat pritarë nau-jai kuriamos Moksliniø tyrimø tarybos irInovacijø ir technologijø agentûros idë-jai. Moksliniø tyrimø taryba konkursiniu

Akademiko A.Èyro aðtuoniasdeðimtasis gimtadienis pamProf.E.K.Zavad-skas dalijasiprisimini-mais apieA.Èyrà

Varënosbibliotekoje

surengtapuiki

parodëlëapie

AleksandràÈyrà

Konferencijos dalyviø ir sveèiø nuotrauka prisiminimui

Alekso JAUNIAUS nuotr.


Vilniuje � Dano Brownoi�garsinto mokslinio centro

�CERN� mokslininkai

principu skirstytø fundamentiniamsmoksliniams tyrimams skirtas lëðas, taipdidindama sistemos konkurencingumà,skaidrumà bei atskaitingumà. Ekspertaiteigiamai ávertino ðalies pastangas kuriantnacionalines technologijø platformas, pa-teikë rekomendacijas, kaip efektyviau nu-statyti nacionaliniø kompleksiniø progra-mø prioritetus.

Bûtinybë gerinti studijø kokybæ, ma-terialinæ bazæ, moksliniø tyrimø infrastruk-tûrà, didinti aukðtøjø mokyklø finansavi-mà, suteikti joms daugiau autonomijosbei skatinti jø atvirumà ir bendradarbiavi-mà su visuomene, taip pat ágyvendintimoksliniø tyrimø finansavimo reformà yratarp svarbiausiø uþdaviniø rengiamojestudijø ir mokslo reformoje.

Olga KRACHMALIS�vietimo ir mokslo ministerijos Ryðiøsu visuomene skyriaus darbuotoja

nei 50 metø. �CERN� tikslai ambicin-gi � iðsiaiðkinti gamtos sandaros pa-grindus. Dabar iðsiplëtusio �CERN�dalis su beveik visu 27 km ilgio tune-liu yra Ðveicarijos ir Prancûzijos teri-torijoje. Jame árengtas didþiausias pa-saulyje hadronø kolaideris � atomøbranduoliø ir subatominiø daleliø grei-tintuvas, kuriame dalelëms yra sutei-kiama milþiniðka energija ir jos �kak-tomuðom� susmogiamos. Ðios dale-lës � nepakeièiamas informacijosapie materijos sandarà ðaltinis. Ti-riant, kaip jos atsiranda ir sàveikauja,siekiama suprasti Visatos sandarà irpagrindines jos jëgas. Tai itin reikð-minga aiðkinantis, kaip vyko DidysisSprogimas, taip pat galingiems ener-gijos iðsiskyrimo vyksmams Visatojesuprasti.

�CERN� tikslas � geriau paþintimaterijos sandaros ir gamtos sàvei-kø pagrindus, skatinti technikos pa-þangà ir telkti bendram darbui ávairiøðaliø bei tautø mokslininkus. Ðiuo me-tu �CERN� laboratorijose dirba beveik7000 mokslininkø ið daugiau nei 80ðaliø. Atliekami tyrimai skatina moks-lo paþangà, gilina paþinimà. Unika-liems eksperimentams reikalinga eks-perimentinë áranga, naujos medþia-gos bei technologijos. Ji kuriama irpaèiame �CERN�, ir pasitelkiant jo uþ-sakymus vykdanèias ávairiø ðaliømokslo ástaigas ir laboratorijas. Taipskatinama ir remiama technologinëpaþanga, ugdomi aukðtos kvalifika-cijos mokslininkai bei inþinieriai.

�CERN� yra ir interneto gimtinë.1989 m. jo darbuotojas britø fizikasTimas Bernaras Lee sukûrë internau-tams þinomas specifikacijas (URI,HTTP ir HTML) ir, bendradarbiauda-mas su taip pat �CERN� dirbanèiukompiuteriø mokslininku belgu Ro-bertu Kailiau, sukûrë bûdà, kaip su-jungti ávairiuose kompiuteriuose kau-piamà informacijà.

�CERN� moksliniai bendradarbiaiið viso pasaulio Lietuvoje apþiûrëjo netik senàjá Vilniaus universitetà ir jo la-boratorijas, dirbanèias �CERN� labui,bet ir Vilniaus senamiestá, aplankëTrakus bei Europos parkà.

J.V.V.

Vilniuje startavo tarptautiniø moks-liniø konferencijø-pasitarimø serija, ákurià buvo atvykæ beveik trys ðimtaiaukðèiausio lygio mokslininkø ið maþ-daug 30 pasaulio ðaliø. Visi � didþiau-sio pasaulyje mokslo centro �CERN�atstovai ir bendradarbiai. Nuo birþelio2 iki 9 d. vykusiø darbiniø susitikimøtikslas � spræsti didþiausio pasaulyjeeksperimento � didþiojo hadronø ko-laiderio � modernizacijos problemas.

Vilniaus universitete ávyko trysmokslinio centro �CERN� bendradar-biavimo komandø (WOEDAN, CERNRD50 ir CERN RD39) pasitarimai. Jømetu buvo aptarti naujausi didþiajamhadronø kolaideriui reikalingø daleliødetektoriø kûrimo rezultatai, kuriegauti 52 moksliniø tyrimø centruose.

Pasak Vilniaus universiteto moks-lo reikalø prorektoriaus prof. JuozoVaitkaus, kuris iðrinktas ir vienos ið�CERN� moksliniø tyrimø linijos koor-dinatoriumi, tokie pasitarimai kasmetvyksta �CERN� bûstinëje netoli Þene-vos ir konkurso tvarka vienoje ðalyje-partnerëje. Ðiais metais sëkmë lydë-jo Lietuvos paraiðkà.

��iuo metu rengiamasi unikaliameksperimentui, kurio metu visiðkai ori-ginali Vilniaus universiteto Medþiago-tyros ir taikomøjø mokslø institute su-kurta aparatûra bus iðbandoma Hel-sinkio greitintuve. Vëliau tolesniamnaudojimui ji bûtø nugabenta á�CERN�. Ðis eksperimentas yra labaireikðmingas. �CERN� atveria puikiasgalimybes bendradarbiauti,� � ásitiki-næs prof. J.Vaitkus.

Lietuvos mokslininkø grupë, vado-vaujama prof. J. Vaitkaus, á ðias pro-gramas ásitraukë 2002 metais. Oficia-liai bendradarbiauti su �CERN� Lietu-va pradëjo 2005 metais.

Daugiausia fundamentiniø tyrimøatliekanèià organizacijà pasaulyje ið-garsino bestseleriu tapæs D.Brownoromanas �Angelai ir demonai�, tapæspaèia perkamiausia ðio raðytojo kny-ga ir Lietuvoje. Romano centrinë aðis� �CERN� mokslo tyrimø ástaiga ir Va-tikanas. Pagrindinis knygos veikëjas,simboliø tyrinëtojas, iðkvieèiamas á�CERN� moksliniø tyrimø institutà tirtiþiaurios mokslininko þmogþudystës.

�CERN�, dar kitaip vadinamas pa-saulio fizikø Meka, veikia jau daugiau

A.Èyras � habilituotas technikosmokslø daktaras, akademikas,techniðkosios aukðtosios mokyklosVilniuje ákûrëjas ir ilgametis josrektorius � gimë Merkinëje. Èiabaigæs gimnazijà, studijavo Kaunovalstybinio universiteto Statybosfakultete. Vëlesnë jo mokslinë,pedagoginë ir administracinë veiklabuvo susieta su Kauno politechnikosbei Vilniaus inþineriniu statybosinstitutais.

Konferencijoje ádomius, turinin-gus praneðimus skaitë akad. B.Poð-kus, VGTU profesoriai P.Èyras,R.Navickas, J.Jankauskas, Vilniausuniversiteto prof. J.Grigas, KTUFizikinës elektronikos instituto prof.S.Tamulevièius, doc. A.Ciunys,Lietuvos hidrometeorologijostarnybos vyr. specialistas P.Korkutis,Èepkeliø valstybinio gamtiniorezervato vyr. ekologë dr. O.Grigaitë,Dzûkijos nacionalinio parko Gamtospaveldo skyriaus vedëjas dr. M.Lape-lë ir kiti.

Konferencijos dalyvius nuo�irdþiaisveikino rajono meras Vidas Mika-lauskas.

Kità dienà Merkinës kraðtotyrosmuziejaus direktorës A.Raugalaitës,V.Krëvës gimnazijos direktorësR.Sakalauskienës rûpesèiu buvosurengta turininga popietë akademi-ko gimtinëje.

inëtas jo gimtinëje


Napoleono Ordos palikimas tikrai nemaþiau reikðmingas ir mûsø kultûrai. Galnet dar daugiau, nes ðis intelektualas gy-veno Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtys-tës atmintimi, jos kultûros paveldo rûpes-èiais. Iðskirtinës asmenybës bûta: ir ta-lentais, ir patriotinëmis nuostatomis.

N.Orda gimë 1807 m. vasario 19 d.graþiame Varacevièiø dvarelyje. Viltys at-gauti valstybingumà ir tautos laisvæ tuo-kart buvo siejamos su Napoleono Bo-naparto kylanèia galia; todël ir sûnui të-vai iðrinko toká vardà. Jau besimokyda-mas Svisloèës gimnazijoje, jaunuolis subendramoksliais subûrë patriotinæ �Auð-rininkø� organizacijà. 1823 m. Napoleo-nas Orda ástojo á Vilniaus universitetà stu-dijuoti tiksliøjø mokslø; taèiau netrukus,prasidëjus represijoms prieð patriotinesstudentø organizacijas, turëjo sugráþti ágimtinæ. Narsa pasiþymëjo 1831 metø su-kilimo kovose, buvo apdovanotas aukð-èiausiu sukilëliø ordinu � Virtutis Militaris.Sukilimui pralaimëjus, pasitraukë á emig-racijà. Ilgiausiai gyveno Paryþiuje; ten mo-kësi muzikos pas Frederikà Ðopenà, bi-èiuliavosi su Ferencu Listu. Iðleido ne vie-nà ir savos kompozicijos fortepijoniniø kû-riniø sàsiuviná, taip pat ir �Muzikos gra-matikos� vadovëlá. Paryþiuje lankë ir dai-lininko Pjero Þirardo studijà.

Po 24 metø gráþæs á tëvynæ, N.Ordasumanë áamþinti pieðiniuose buvusiosvalstybës didybës pëdsakus, � nors taipiðsaugoti Lietuvos istorinæ atmintá. Kiek-vienà vasarà, nepaisydamas didëjanèiosmetø naðtos, keliavo ir keliavo, pieðë irpieðë... Sukûrë per tûkstantá pieðiniø irakvareliø, vaizduojanèiø pilis, jø griuvë-sius, rûmus, dvarus, baþnyèias, þymiøþmoniø gimtines, miestø ir miesteliø pa-noramas. Ðie kûriniai pieðti ið natûros,todël labai vertingi kaip ikonografijos ðal-tiniai. Èia rasime ir tokiø, kurie vieninte-liai uþfiksavo iki mûsø dienø neiðlikusiøstatiniø ar labai pasikeitusios aplinkosvaizdus, pavyzdþiui, Jiezno, Këdainiø,

KeliautojasProf. Libertas KLIMKA

Sukako 200 metø, kai gimë Napoleonas Orda, kompozito-rius ir keliaujantis dailininkas. Palikæs mums Lietuvospraeities vaizdus; tos, kurios seniai nebëra... Sukakèiaidaug dëmesio skiria ir kaimyninës ðalys: Lenkijoje ðiemetai kultûros gyvenime paþymëti Napoleono Ordos

vardu. Neatsilieka ir baltarusiai: N.Ordos gimtinëje Pinskoapylinkëse atidaryta paveikslø galerija ir muziejus, o

Minske ávyko didelë mokslinë konferencija.

LDK istorijoslaiku Rietavo, Vaitkuðkio, Meiðtø dvarø ansam-

blius; Deltuvos, Kraþiø, Gardino baþny-èias; Veliuonos, Palangos, Seredþiaus,


Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo ak-varelëms bûdingi ðilti gelsvi tonai. Krað-to vaizdai iðkyla tarsi per miglas ið is-torinës praeities; jie puikûs savo nos-talgiðka nuotaika. Tarsi nuspalvinti Os-karo Mila�iaus poetine eilute:

�Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus á sve-èià kraðtà, ûkanotà, gûdø, ðnarantá. Su-vasnokime sparnais � aure, jau skren-dame per ðalá, kur kiekvienas daiktasturi blausià atminimø spalvà...�

Dailininkas neabejotinai labai my-lëjo gamtà; jo visi darbai peizaþiniai. Ogal tai ir visos lietuviø padermës pri-gimtinis poþymis? Juk senoji urbanis-tika taip harmoningai bûdavo susieja-ma su gamtine aplinka; dailininkas taimato ir pabrëþia. Savo kelionëse N.Or-da fiksuodavo ir kraðtotyrines þinias.O litografuoti pieðiniai atskirose serijo-se, kurias jis pradëjo leisti nuo 1873metø, pateikti su komentarais ir paaið-kinimais. Dabartinës Lietuvos teritori-jos architektûriniø peizaþø N.Orda su-kûrë per ðimtà. Ypaè ilgai, net penkismënesius, Vilniaus ir Kauno guberni-jose jis darbavosi 1875 metais.

Dailininko gyvenimo kelias baigësi1883-iaisiais; jis palaidotas Janove (da-bar Ivanovas), ðeimos kape. Gyvamesant jam pavyko iðleisti 8 serijas litog-rafuotø pieðiniø � i� viso 260 vaizdø.Likusius pieðinius iðsaugojo ir vëliaupadovanojo Nacionaliniam muziejuiKrokuvoje jo giminaitë KonstancijaSkirmuntaitë (beje, Pajautos slapyvar-dþiu paraðiusi trumpà Lietuvos istori-jà, iðverstà ir á lietuviø kalbà). N.Ordoslitografijos buvo populiarios visuome-nëje, jos puoðë ne vienos bajorø ðei-mos buveinæ. Taèiau per XX amþiausaudringus ávykius bei sumaiðtis maþaikam berûpëjo Lietuvos Didþiosios Ku-nigaikðtystës kultûros paveldas; tad irNapoleono Ordos vardas pasidengëuþmarðties dulkëmis. Gaila, kad nesu-mojome sureikðminti tokios graþios su-kakties, plaèiau jà paþymëti visuome-nëje. Nors prieð porà metø ir iðleistasolidi monografija �Napoleonas Orda:senosios Lietuvos architektûros peiza-þai�. Jos autoriai � prof. Vytautas Le-vandauskas ir Renata Vaièekonytë-Ke-peþinskienë. Yra iðleistas ir N.Ordospieðiniø albumëlis. Tad daþnas lokali-nës kraðtotyros darbas ðiandien pra-dedamas bûtent jo pieðiniu.

Ji paþymëjo, kad I studijø pakopos stu-dentai iðklauso atskirus kursus: genetikosir biotechnologijos, taikomosios biotech-nologijos, genetiðkai modifikuotø organiz-mø (GMO) ir kt. II studijø pakopos studen-tai rengiami kryptingiau: susipaþásta sumolekuline genetika, augalø selekcija invitro , GMO naudojimu ir aplinka. Dabarrengiama nauja magistrantûros studijøprograma �Agrobiotechnologija� platausakiraèio, aukðtos kvalifikacijos augalø bio-technologijos specialistams rengti. LÞÛUásteigta agrobiotechnologijos laboratorija,kuri tiria somatinæ embriogenezæ, augalømorfogenezæ, organogenezæ, regeneraci-jà ir kt. Daug dëmesio skiria rapsø, sëme-niniø linø ir kitoms augalø kultûroms.

Kitose auk�tosiose mokyklose (LVA,KMU) daug katedrø ir laboratorijø naudo-ja naujas biologines technologijas ir me-todus, taèiau tiesiogiai studentø nerengia.Pavyzdþiui, LVA biotechnologiniai tyrimaiatliekami Virðkinimo fiziologijos ir patolo-gijos moksliniame centre, Gyvulininkystëskatedroje, Paukðtininkystës lesalø ir pro-duktø, Gyvuliø reprodukcijos, K. Janu-ðausko gyvûnø genetikos laboratorijose.Gauti ádomûs rezultatai tiriant probiotikø,fermentø, polisacharidø savybes bei jø pa-sisavinimà gyvûnø ir paukðèiø organizme� apie tai daug kalbëjo prof. Romas Gru-þauskas, pristatydamas praneðimà apietaikomosios biotechnologijos reikðmæ gy-vulininkystei ir veterinarijai.

KMU Gastroenterologijos klinikos va-dovas prof. Limas Kupèinskas kalbëjo tikapie biotechnologijø taikymo galimybesmedicinoje. Jis praneðë apie H. pylori su-keltø ligø, lëtiniø kepenø ligø ir uþdegimi-niø þarnyno sukeltø ligø tyrimus, pristatëNobelio premijø autorius ir kt. Klinikojegauti ádomûs rezultatai tiriant H. pylori ka-mienus, jø genetines savybes, atsparu-mà antibiotikams. Pristatë Lietuvos, Lat-vijos, Taivano projektà, skirtà skrandþioprieðvëþiniø bûkliø genetiniø ir biochemi-niø þymenø studijai. Kalbëjo apie Vilso-no, Krono ligas, pateikë ðiø ligø Kaunoregione registrà.

Apie biotechnologijos, tiek eksperimen-tinës, tiek vykdomos gamybinëmis sàlygo-mis, plëtojimà kalbëjo doc. dr. Jolanta Se-reikaitë, kuri atstovavo VGTU. Ji kalbëjo apiebioinþinerijos studentø, kuriø pirmoji laidabuvo i�leista 1994 metais, programas, 2001m. ákurtà Bioinformatikos laboratorijà. Tyri-muose naudojama schema, labai artima Si-

cor Biotech/TEVA gamybiniam procesui,t.y. á E. coli làstelæ ásodinamas genas, kurisgamina rekombinantinius baltymus. Ðie vë-liau gryninami ir po ilgalaikiø tyrimø (ikikli-nikiniai, klinikiniai stebëjimai) naudojami far-macijoje ar veterinarijoje. Daþniausiai tiria-mas augimo hormonas. �iuo metu su-konstruota nemaþai E. coli producentø: au-dinës, arklio, lapës, jauèio, kiaulës, viðtosaugimo hormonai. Kad doc. J.Sereikaitë yragerai pasirengusi specialistë, rodo jos (sukolegomis) publikacijos, dalyvavimas kon-ferencijose, bendradarbiavimas su Milano,Ankono universitetais, Paryþiaus polimerøtyrimo laboratorija.

Po moksliniø praneðimø diskusijosekalbëjo dr. Jonas Juðkevièius (M. Rome-rio universitetas), prof. Valdas Laurinavi-èius (Biochemijos institutas), prof. Kæs-tutis Sasnauskas, prof. Algimantas Pau-liukonis (Biotechnologijos institutas), dr.V.Naktinis (biotechnologijos konsultan-tas), dauguma praneðëjø ir kiti konferen-cijos dalyviai.

Prieð mokslinæ konferencijà ávykospaudos konferencija apie ðiuolaikinësbiotechnologijos bûklæ Lietuvoje.

Plaèiau su Sicor Biotech/TEVA moksli-ne eksperimentine plëtra bei gamyba susi-paþino Lietuvos mokslø akademijos dele-gacija (vadovas akad. Zenonas Rokus Ru-dzikas). Sicor Biotech/TEVA generalinis di-rektorius prof. V.Bumelis supaþindino ne tiksu naujais tyrimais, bet ir su gamybiniaisprocesais. Sicor Biotech/TEVA �iuo metu� vienintelë vaistø (pagrásta rekombinanti-në DNR) gamintoja Centrinëje ir Rytø Eu-ropoje. Ji i�augo i� Taikomosios enzimolo-gijos instituto (vëliau Biotechnologijos ins-titutas, 1992 m.) kartu su UAB �Fermentas�,�Biok�, �Biocentras�. Technologijai imli (110magistrø, 13 mokslo daktarø, 2 Lietuvosmokslo premijos laureatai, 1 prof., narys ko-respondentas) gamykla iðleidþia α-interfe-ronà (hepatitai, onkologijos ligos), þmogausaugimo hormonà (augimo sutrikimai), ko-lonijas stimuliuojantá faktoriø (ávairios kilmësneutrofilø sumaþëjimas). Daug rekombi-nantiniø biotechnologiniø produktø numa-tyta gaminti ateityje.

Sicor Biotech/TEVA iniciatyva 1994 m.ákurta Bioinþinerijos katedra, laboratorija.Studentai baigiamuosius darbus rengianaudodamiesi Sicor Biotech/TEVA baze.Tyrimai atliekami ne tik Eksperimentinësplëtros centre, bet ir su Lietuvos universi-tetais ir institutais. Todël artimiausioje at-eityje bus iðklausyti moksliniø institutøpraneðimai ir siûlymai.

Naujasbiotechnologijos studijø ir tyrimø etapas

Atkelta ið 3 p.


Nuobodulys �Pabaiga.Pradþia Nr. 4

Vokieèiø filosofas Eugenas Finkas,E.Husserlio ir M.Heideggerio mokinys, ty-rinëjæs dvasios, bûties ir þmogaus egzis-tencijos sàryðius ir sàveikas, t.y.egzisten-cialus, aiðkino juos kaip þmogaus èia-bû-ties fenomenus. Tokie fenomenai, pasakE.Finko, yra mirtis, darbas, meilë, vieð-patavimas ir þaidimas.

Filosofinës antropologijos poþiûriuHansas Eduardas Hengstenbergas tei-gë, jog egzistencialai yra þmoniø elgesiobûdai. Prie pagrindiniø egzistencialø jispriskiria bendruomeniðkumà, laikiðkumà,dabartiðkumà, iðraiðkà ir laisvæ.

Taèiau egzistencialø kilmë yra esmin-gai susijusi su pajautos sandais, su pa-jauta kaip dvasine veikla. Jie reiðkia tosveiklos loginá apibendrinimà, kai þvelgia-me á pasaulá jo svarbos bei reikðmingumomûsø gyvenimui ir veiklai poþiûriu, t.y. ver-tybiø, prasmiø bei normø aspektais. Iðgy-venimø, nuojautø ir kitokiais pajautos bû-dais ágyta patirtis yra ne paþintinio, o verti-namojo pobûdþio. Netgi juslinë informa-cija anaiptol nëra vien epistemologijos mo-nopolija, nepaisant tûkstantmeèiais uþsi-tæsusios tokios interpretacijos. Jos verba-linë sàvokinë iðraiðka neturi mûsø suklai-dinti tiek jø kilmës, tiek paskirties atþvilgiu.Jusliniai duomenys mums bûna reikðmin-gi ne vien savo neutralia informacine reikð-me, bet savo selektyviu pobûdþiu, inten-cionaliomis galimybëmis, tinkamumu api-bendrinti ir t.t. Jø svarba teoriniam màsty-mui, teorinei interpretacijai bei verbalinispateikimo bûdas nesudaro jokiø prielaidømanyti, kad tai tik màstymui ir paþintineiveiklai skirti dalykai. Antra vertus, meilës,draugystës, orumo, laisvës, atsakomybës,uþuojautos, kanèios, nuobodulio, gerumo,atlaidumo, tolerancijos ir kiti egzistencia-lai gali atlikti savo dvasinæ paskirtá iðlikda-mi konceptø pavidalu, tarkim, dëstant ati-tinkamas teorines disciplinas, bet nepa-mirðtant ir atsiþvelgiant á juose reprezen-tuojamos patirties pobûdá.

Egzistencialai savo turiniu yra þmo-gaus dvasinio gyvenimo konstitutyvûs ele-mentai. Jø suvoktis reikalauja adekvaèios,t.y. ávairiais pajautos sandais ágyjamos, pa-tirties. Jie reikalauja tokios patirties nepra-þiopsoti, sàmoningai laukti jos ir tikëtis, tu-

dvasingumo palydovasar prieðas?Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA

Lietuvos estetikø asociacija

rimà patirtá iðkelti ið atminties ir apmàstyti,suteikti jai áasmenintà vertybiø, normø beitroðkimø pavidalà, áþvelgti tokios patirtiespamatu steigiamas prasmes, kurti tokiø su-gebëjimø ugdymo bûdus.

Tik pajautø patirtimi remiantis, þmo-gui kaip asmenybei atsiveria tiesos, tëvy-nës meilës, iðtikimybës, pavydo, pykèio,melo, màstymo, saugumo ir nesaugumo,moraliniø normø, gërio ir groþio, bjauru-mo bei kitø visuomenæ ir þmogø, þmogøir gamtà, technikà, kultûrà bei dvasià sais-tanèiø egzistencialø vertë ir reikðmë. Eg-zistencialas apibendrina ir iðreiðkia dva-sinæ bûsenà, kuri yra teoriðkai reflektuotair ávardijama temiðkai, o kartu tampa as-menybës vaizduotei atvira kitø patirtis. Ki-taip tariant dar bûtø galima sakyti, jog eg-zistencialas atveria galimybæ bei prielai-das kitø patirèiai virsti sava, individualiapatirtimi, nes suþadina prasmingos eg-zistencijos ilgesá, kuris virsta laukimu.

Tik anaiptol nëra pamato manyti, jogteorinë egzistencialø aptartis bei loginësformos analizë maþiau reikðminga nei eg-zistencialais ávardyta ir savitai iðgyventa ðiøreiðkiniø tiesioginë patirtis. Jos paskirtis �garantuoti individo savivokà ir savirealiza-cijà, tapti visø jo veiklos ðakø pagrindineágyvendinimo prielaida, asmens ribotumoáveika, asmens dvasiniø galiø tobulinimu.

Tai jeigu yra taip, kad dvasiná skurdà irið jo intensyviai besidauginanèias blogy-bes: nuobodulá, abejingumà, nejautrumà,gobðumà, nusikalstamumà, narkomanijàir alkoholizmà, nusivylimà teisingumu, ge-rumu ir kilnumu, dar bûtø galima kaip norsvaldyti ir sumaþinti, tai derëtø, pirma, ðei-mos rate atsigræþti á save ir kritiðkai per-galvoti vertybinius santykius aktualizuojan-èià pajautø praktikà ir vertybines orienta-cijas; apsvarstyti, ar teiktinà pavyzdá mû-sø �eimose bei institucijose mato augan-èios atþalos, ar yra nusiteikimas mokytis irtobulëti visà gyvenimà, ar nesiskiria þodþiainuo darbø, ar sëkmingai valdantieji kon-troliuojami rinkëjø. Antra, labai rimtai visøsocialiniø, kultûriniø ir dvasiniø amþiaustendencijø kontekste perþiûrëti mokymoir ugdymo programø turiná ir moksleiviøuþimtumo programas. Treèia, palaikyti ini-ciatyvas tø mokytojø ir vadovø, kurie jau

suprato ir siekia net esamø netobulø mo-kymo programø struktûroje atverti pajau-tai ir kûrybai praktines galimybes, kaip, tar-kim, daroma Vilniaus Þemynos gimnazi-joje (direktorë Rûta Krasauskienë), Ðakiørajono Lukðiø V.Grybo vidurinëje mokyk-loje (direktorë Nijolë Ðapolienë) ir kitose.Ketvirta, psichologijos disciplinà viduriniolavinimo grandyje ið tiesø realizuoti kaipprivalomà. Man niekaip nesuprantama irvisiðkai argumentø stokojanti yra paþiûra,kad brandos atestatà gaunantis mokslei-vis privalo mokëti visus fizikos dësnius, ma-tematikos veiksmus, informatikos,verslobei kai kuriø technologijø pradmenis, che-mijos elementus, o þmogaus dvasiná pa-saulá ir jo elementus (bendruomenës ir fi-losofijos poþiûriu � egzistencialus), dvasi-niø þmogaus galiø specifikà bei struktûrài�manyti tarsi bûtø visai neprivalu. Tarytumgalima palikti savieigai ir kai kuriø ðviesuo-liø entuziazmui pajautos galiø ugdymà irmanyti, kad ði subtilioji dvasinio gyveni-mo sritis savaime susitvarkys, o ásikiðimasá jà � dvasinio brutalumo poþymis. Dvasi-nis brutalumas klesti ten, kur þeminamasþmogaus orumas ir kur visø vertybiø vir-ðûnëje stûkso prasiþiojæs naudos ir godu-lio nasrais pragmatizmas. Tada, kaip da-bar beveik jau visi gerai þinome, visiðkaidësningai suveðëjo egoizmas, manipu-liacijos sàmone, vertybëmis, demokratija,teisingumu. Daugelyje visuomenës gyve-nimo srièiø vyksta þaidimas dvejopaisstandartais. Tikëtina, jog aklai paklustilaisvos rinkos stichijai ir nuobodulá sëjan-èiam chaosui lygiai taip pat kvaila, kaipmanyti, jog jokie racionalûs ðiø proble-mø aiðkinimo, sprendimo ir reguliavimosvertai negalimi. Penkta, mokslinius tyri-mus orientuoti tiek á teoriniø, tiek á prakti-niø, t.y. jaunimo dvasiniø reikmiø ir dva-sinio gyvenimo kliuviniø nagrinëjimà. Jei-gu þmonijà iðtiks kokie nors jau nepatai-somi dël paèiø þmoniø veiklos tragiðki ávy-kiai ar kataklizmai, tai tarp svarbiausiø prie-þasèiø, matyt, bus iðveðëjusi neapykantakitoniðkumui, kai kuriø asmenø parano-jiðka jo baimë, garbës troðkimas, gobðu-mas ir pragmatizmà adoravusi ir jam pa-klususi ðvietimo sistema.

Áþvalgos galia arba intuityvus teoriniøsvarstymø pajautos suvokimas pasireiðkiasintetiðkai apimdamas kartu bent tris pras-mes. Pirmoje ávyksta pagava màstymo tai-syklingumo, t.y. atitikimo formaliosios (aris-totelinës) logikos dësniams. Kai prieina-me iki pakankamo pagrindo dësnio, kuráðioje logikoje suformulavo G.Leibnizas irkurá naudojo A.Schopenhaueris, mûsø in-tuicija jau persikelia á metodologinæ plot-mæ. Tai jau yra antroji áþvalgos prasmë, kaipajauèiame, ar vartojamos prieigos, màs-tymo bûdai yra adekvatûs iðkeltiems uþ-daviniams spræsti, ar vartojamas metodo-


loginis arsenalas ir senø bei naujai sukur-tø arba perinterpretuotø naujai konceptøvisuma atitinka aptariamos temos objek-to apimtá bei iðkeltus uþdavinius. Á kokiusklausimus autoriaus tekstas atsako ir ko-kias perspektyvas atveria naujø klausimøkëlimui. Jeigu tai filosofinio pobûdþio teks-tas, tai gauname teorinæ-filosofinæ áþvalgà,o jeigu teksto turinys skirtas kitokiai tikro-vës sferos refleksijai, tai paskiro moksloteorinæ áþvalgà. Kai svarstymai pasukamitarpdisciplinine linkme, turime tarpdiscip-lininës, t.y. metodologiðkai integruoto þi-nojimo áþvalgos prasmæ. Pagaliau treèioji,taip pat intuityviu bûdu realizuojama, ak-siologinë áþvalgø prasmë, kai iðgyvena-me teksto turinio ir jo formaliøjø dimensi-jø vertæ. Tada yra pajauèiama tikrovës pre-zentacijos svarba bei sëkmë refleksijoje,aktualumas suvokianèiajam ir reikðmin-gumas visuomenei. O skaitantis pajunta,jog tekstas visais aspektais arba ið daliesteikia jam malonumà arba atvirkðèiai � yranuobodus ir kelia nepasitenkinimà, suþa-dina nepritarimà ir paskatina pirmuoju at-veju � suvoktas mintis plëtoti, antruoju �ieðkoti kokiø nors labiau priimtinø inter-pretacijø. Juk pats paþinimo pajautos pro-cesas parodo, sëkmingai ar nesëkmin-gai jis vyksta ir ar teikia þmogui smagu-mà, vadinamàjá intelektualiná dþiaugsmà.Ði treèioji áþvalgos prasmë ásisteigia taippat pajautos dëka.

Filosofai ir atskirø mokslø tekstus ra-ðantys pasirenka temas ið tam tikros savoir mokslo interesø suderinimo pozicijos.Tekstai pagal paskirtá paprastai bûna dviejøvariantø: vienas, skirtas grynai teorinei pro-blematikai, profesionalams, o jeigu kalba-ma apie realø þmogaus egzistencijos pa-saulá � tai ir eiliniams skaitytojams. (Tokietekstai vyrauja filosofijoje.) Ir antras, popu-liarinantis, kai teorinio pobûdþio klausimaisusipina su dvasiðkai ûgtelëjusio skaity-tojo kaip þmogaus ir pilieèio interesais, kul-tûros kûrëjo ir vartotojo reikmëmis. Tadasiekiama sudëtingus dalykus paaiðkintilengviau suprantama forma. O tai yra daugsudëtingiau nei ið pirmo þvilgsnio gali at-rodyti. Tokios literatûros leidybà uþsienioðalyse pradëta visokeriopai skatinti, steig-ti premijas. Tokius tekstus kartais vadinamokslo populiarinimu, mokslo laimëjimøágyvendinimu visuomenëje. Bendrosioskultûros prasme tai itin svarbu þmogui kaipdvasinei bûtybei. Populiariai tai nereiðkiasupaprastintai iki primityvumo. Dabar, ka-da knygynø lentynos uþverstos vadinamà-ja ezoterine, daþnai tiesiog labai abejoti-nos vertës literatûra, skelbti moksliniø tyri-nëjimø bei filosofiniø interpretacijø rezul-tatus daugumai skaitytojø prieinama for-ma darosi neatidëliotina bûtinybë. Betmokslininkai pasidarë tokiu darbu visiðkainesuinteresuoti, nes jø veiklos vertinimo

sistema prarado tikràjà mokslininko atsa-komybës dimensijà. Absurdiðkà padëtáðioje srityje labai argumentuotai iðanali-zavo dr. Andrius Konickis straipsnyjeMokslinës spaudos paradoksai (Konickis,2006, 165�180). Jis pagrástai klausia � arvisada ámanoma atskirti tikràjá, grynàjámokslà nuo jo populiarinimo? Ðitie ma-no samprotavimai, galbût ne visai tinka-moje vietoje skelbiami, atsirado èia dëlto, kad stokojame mûsø dvasinio gyve-nimo procesø gilesnës analizës ir jau at-liktø tyrimø deramo skelbimo kultûrineibendruomenei bei atsiþvelgimo á juos,taip pat konotacijø su mûsø valstybës po-litika mokslo srityje apmàstymo.

Taigi minëtosios trys áþvalgø prasmësparodo tikràjà intuityvaus suvokimo vertæ.Vienas ið to vertingumo aspektø yra tas,kad jis iðryðkina pajautos, kaip prasmiøsteigties bûdo universalumà, kuris per-smelkia ne tik teorinio màstymo sritá, betvisà þmogaus dvasinio gyvenimo proble-matikà. Tik ðis suvokimo bûdas atskleidþia,kodël visiems atsibodæ abstraktûs kalbë-jimai apie vertybes jau seniai virto nuobo-dþiais plepalais, kurie nepasiekia ir negalipasiekti subtilaus dvasinio pasaulio.Prie�ingai, tokia vertybiø diegimo forma at-graso nuo jø arba pastûmëja ieðkoti nau-jø, kurios esà turi pakeisti pasenusias. Oið tiesø ar paseno tokios vertybës, kaip gy-vybë, sveikata, kilnumas, tiesa, padoru-mas, meilë, atjauta, orumas, atlaidumas,iðsilavinimas, mokslas, menas? Ar jos ga-li pasenti? Ar gali pasenti màstymo, pa-jautos, valios, ásivaizdavimo ir kitø þmo-gaus dvasiniø galiø iðugdymo reikðmë, pa-ti þmogaus orientacija á dvasines vertybes?

A.Schopenhauerio filosofinës inten-cijos, pajautomis prisodrintas màstymasskatino ir ugdë nepasitenkinimà murk-dymusi nuo realaus gyvenimo nutolusio-se abstrakcijose, kvietë atsigræþti á anti-kos tradicijà � kad filosofavimas siektøapmàstyti þmogaus veiklà ir jos bûdus,ypaè dvasinæ patirtá. Taip pat þmogaussantykius su gamta ir visuomene, su josir sava patirtimi, kuri iðryðkëja gyvenimotëkmëje ir þmogaus poelgiø, t.y. dorossrityje. Ir gal pats svarbiausias dalykas �tai A.Schopenhauerio áþvalgø plëtra linkminties, kad racionalizmas bei intuityviz-mas tëra tik dvi vieningo þmogaus pa-saulio suvokimo bei supratimo pusës, irkai jie atsiejami vienas nuo kito kra�tuti-numais, tai veda màstymà á klystkelius,deformuoja bendrà tikrovës patyrimà irto patyrimo supratimà, t.y. duoda iðkreip-tà paèios tikrovës vaizdà.

Daug sudëtingesnis yra klausimas apieegzistencialø bûtá, jø kilmæ ir paskirtá tiekindivido, tiek bendruomenës gyvenime.Juos mes nesunkiai suvokiame kaip tamtikrà dvasinës veiklos loginës � verbalinës

formos refleksijà. Bet egzistencialo esmësbei turinio pagavai neuþtenka teorinësnuostatos, grynai paþintinës veiklos. Eg-zistencialuose fiksuojamà dvasinæ patirtágalime pasiekti tik patys jai atsiverdami,bent ið dalies ájungdami nuojautà arba jauturimà savàjà, tarkim, nuobodulio, kanèios,meilës, draugystës, pagarbos ar kitais eg-zistencialais ávardijamà patirtá. Skriaudà,kanèià, nusivylimà iðgyvenantá þmogø ge-riausiai supranta ir geba atjausti tas, kurisvisa tai patyrë savo iðgyvenimais, o ne vientik teoriðkai suþinojo apie tokiø egzisten-cialø kaip bûsenø ir kaip dvasiniø galiø, okartu ir veiklos paskatø reikðmæ. Egzis-tencialo fenomenai ið dalies bûna a prioritik individo atþvilgiu, o visuomenei reiðkiajos paèios patirtá, be kurios klausimas apiejø esatá netenka prasmës. Platoniðkoji ar-ba dekartiðkoji ágimtø idëjø koncepcijosperkëla suteikiant egzistencialams sava-rankiðkà bûtá arba pirmapradiðkumo pa-dëtá � bûtø neteisinga ir në kiek ne maþiauabsurdiðka uþ tà, kai G.Hegelis sàvokà pa-vertë pirmaprade visa ko pradþia � abso-liuèia idëja.

Per loginæ formà sujungdamas kitøbendràjà patirtá su savàja, subjektas pa-jauèia emociná atsakà ir jame besirandan-èià prasmæ. Tai ir yra vertybës individua-laus áasmeninimo kelias, á kurá turi ateitiþmogus. Niekas kitas uþ já to nepadarys.Bet visuomenë, disponuojanti institucijo-mis, medþiaginiais ir dvasiniais i�tekliais,turi privalomybæ individui padëti, nors lais-vosios rinkos tendencijos tam yra ganasunkiai áveikiami kliuviniai. Taèiau ir verslopasaulyje, ir politikoje vis daugiau atsiran-da þmoniø, kuriems nuðvinta dvasiniø ver-tybiø ðviesa. Èia, toje ðviesoje, jiems atsi-veria laisvë, pasirinkimas, pareiga ir atsa-komybës pajautos uþ savo ir kitø likimàpradþia. Vien teoriniø svarstymø ir teori-nës informacijos vaidmuo sprendþiantdvasingumo problemas yra labai ribotassavo vienaðaliðka nuostata. Ðtai dël kodvasingumo ugdymui bûna labai svarbûsgyvenimo pavyzdþiai, derinantys savo gy-venime pajautos ir proto galias, o ypaè me-nas, turiu galvoje tikro, didþiojo meno kû-rinius, kuriuose nëra moralizavimo ir já ne-iðvengiamai lydinèio nuobodulio. Menokûriniuose, visose estetinës veiklos srity-se sukaupta pajautø bei iðgyvenimø patir-tis yra niekuo, jokia kita veiklos ðaka, jokiukitu kultûros sandu nepakeièiamas þmo-nijos lobis. Todël reikia iðmokti juo naudo-tis, suprasti jo specifikà bei iðskirtiná vaid-mená ir vietà ugdant asmenybës dvasinesgalias. Akivaizdu, jog trûksta ne apskritaiiðsilavinimo, o deramo iðsilavinimo ir þi-niø, kaip já ásigyti. Bet ar yra viduriniø mo-kyklø programose numatyta disciplina, ku-ri padëtø ugdyti dvasingumà, teiktø þiniasapie þmogaus dvasinio pasaulio struktû-


rà, dvasines galias, egzistencialø am-bivalentiðkà prigimtá bei vertybiø ir pras-miø áasmeninimo bûdus, ágalintø su-prasti dvasinio pasaulio paslaptis. Kaikurias idëjas, pagrásdamas estetologi-jos bûtinybæ ir galimybes, jau esu ap-taræs monografijoje (Mureika, 2006).

Dvasingumo ugdymo galimybësaprëpia tokià didþiulæ problemø erd-væ, kad jai skirti pavieniai tyrinëjimai të-ra labai lëtas ir sunkus judëjimas á prie-ká. Nuobodulys ir teorinë jo analizë èiabuvo ið dalies paversti kartu ir pretekstuartikuliuoti daug platesná, nei jie patys,dvasingumo problemø laukà. Be to,nuobodulio fenomenas yra sudëtin-gesnis nei galëjome èia apra�yti.

Viena ið straipsnio iðvadø yra tokia� nuobodulys � þmogaus dvasingumosavastis ir kartu jo prieðingybë. Nuo-bodulys meno pasaulyje pasirei�kia darávairiapusiðkiau nei mokymosi, darboir laisvalaikio srityse. Nuobodþiø me-no kûriniø su schematiðku turiniu, tra-faretiðka, monotoniðka arba susidëvë-jusia meno kalba dabar yra tiesiog per-teklius. Antra vertus, nuobodþiais ir pa-virðutiniðkais daþnai virsta naujø iðraið-kos priemoniø ieðkojimai, kurie pasibai-gia be atradimø, eilinëmis elementariau-siomis banalybëmis. Bet nuobodulio fe-nomenas meno kûriniuose, meno su-vokime arba nuobodulys ir laisvalaikisanaiptol dar ne visa ðio reiðkinio seman-tinë aplinka. Nuobodulys pasirodo netik kaip laisvo laiko pertekliaus arba dar-bo stygiaus pasekmë, neuþimto laisva-laikio sûnus. Nes laisvalaikis yra ðis tasdaugiau nei tuðèias laikas arba dykinë-jimas. Todël nuobodulio iðtakos kaimeir mieste, mokykloje ir ðeimoje, moksleir mene, vyrø ir moterø gyvenime, nuo-bodulys ir sveikata, nuobodulys ir nau-jovës arba nuobodulys ir dvasinis atsi-naujinimas, nuobodulys kaip apmau-das dël sielos tinginystës ir neveiklumo,nuobodulio fenomenologija ir herme-neutika � tai jau kitokiø, platesniø ap-màstymø temos.

LITERATÛRA

Greimas Algirdas Julius, Apie netobu-lumà, Vilnius: Baltos lankos, 2004.

Konickis Andrius, Pirmiausia nubus-ti...Filosofiniai etiudai, Vilnius: Naujoji Romu-va, 2006.

Mureika Juozas, Pajaustos mintys. Es-tetikos virsmas estetologija, Vilnius: IðleidoJuozas Mureika ir AB spaustuvë �Spindu-lys�, 2006.

Schopenhauer Arthur, Pasaulis kaip va-lia ir vaizdinys, Vilnius: Pradai, 1995.

Schopenhauer Arthur, Parerga ir para-lipomena, Vilnius: Pradai, 2001.

Sezemanas Vosylius, �Kentëjimo pro-blema� � Raðtai. Filosofijos istorija. Kultûra,Vilnius: Mintis, 1997, 450�509 p.

Skinderiðkio dendrologijos

parkasAtkelta ið 23 p.

Gamtosauginæ, kultûrinæ ðio parkoreikðmæ bûtø sunku pervertinti. Pagaliautai gyvas paminklas þmogui, visà gyveni-mà paskyrusiam savo kraðtui ne kaþka-da, o dabartiniu laikotarpiu.

*Labai svarbios Skinderiðkio parko pro-

blemos susikaupë per pastaràjá deðimt-metá. Jau galima kategoriðkai tvirtinti, jogparkui yra iðkilusi grësmë pradëti nykti.Susikaupusiø problemø ir toliau ne-sprendþiant, parkas gali bûti pasmerktassunaikinimui.

Esminës parko problemos, nuo kuriøpriklauso visa kita, yra parko masto beireik�mës neatitinkantys jo tiesioginis pri-klausomumas, administravimas ir prakti-nis finansavimo nebuvimas jau nemaþaimetø.

Laimingai iðvengæs reprivatizacijos,parkas yra valstybës nuosavybë. Kurá lai-kà tiesiogiai priklausæs Krakiø seniûnijai,ðiuo metu parkas valdomas Këdainiø urë-dijos kaip jos miðko medelyno padalinys.

Visiems darbams atlikti parkui paskir-ti du nuolatiniø darbuotojø etatai � admi-nistratoriaus ir darbininko. Koks skirtumastarp ðiø pareigybiø, nëra labai aiðku. At-lyginamos abi ðios pareigybës beveik vie-nodu minimaliu darbo uþmokesèiu (beatskaitymø apie 450 Lt). Taèiau, matyt, dëlamþiaus cenzo reikalavimø raidës aklopaisymo parko kûrëjas K.Kaltenis gavodarbininko etatà ir kartu visiðkai netekoformalios teisës dalyvauti sprendþiant suparku susijusius klausimus. Liûdna ap-linkybë ir ta, kad K.Kaltenis �iuo metu yrane tik vienintelis þmogus, þinantis viskàapie parko augalus, bet taip pat tiksliau-siai galintis ávardyti visas parko bëdasbei reikmes. Administratoriumi dirbanti jodukra I.Kaltenytë neturi jokiø realiø gali-mybiø paveikti iðkylanèiø situacijø ir yranutolusi nuo parko problemø. Kaltenisjauèia dëkingumà urëdui J.Girinui, pas-taruoju metu paskyrusiam parkui papil-domà darbininkà, ir Krakiø seniûnijai, perdarbo birþà atsiunèianèiai sezoniniam

Gausûs literatûros duomenys rodo,kad tuose regionuose, kur þmonës mai-tinasi daugiau augaliniu maistu, reèiausergama hipertenzija, ðirdies ir krauja-gysliø ligomis, jø amþiaus trukmë ilges-në. Þmogaus organizmui yra bûtinos vi-sos maisto medþiagos, nuo jø tarpusa-vio santykio priklauso normali organiz-mo funkcijø veikla. Todël laikytis reko-mendaciniø mitybos normø itin svarbuþmogaus sveikatai.

Pastaraisiais de�imtmeèiais labai

daug pasiekta tiriant ne tik augaliniamemaiste esanèius antioksidantus, bet iraugalinius sterolius. Augaliniai steroliai� tai augalinës kilmës maisto làsteliømembranø sudedamoji dalis. Cheminestruktûra jie labai panaðûs á þmogaus or-ganizme esanèio cholesterolio struktû-rà. Taèiau manoma, kad kaip tik tokiaaugaliniø steroliø struktûrinë savybëjiems leidþia þmogaus organizme �kon-kuruoti� su cholesterolio pertekliumi irsumaþinti ðio pertekliaus neigiamà vei-kimà. Kartu tai yra ir profilaktinë, ir gy-domoji priemonë nuo ðirdies ir krauja-gysliø ligø, kurios ypaè paplitusios iðsi-vysèiusiose ðalyse, kur gausiai vartoja-mas gyvulinës kilmës maistas.

Augaliniai steroliai maþina choleste-rolio rezorbcijà þmogaus þarnyne, taipjo maþiau patenka á vidinæ organizmo ter-pæ. Augaliniø steroliø yra visuose auga-linës kilmës maisto produktuose, kuriuo-se gausu ir maistiniø skaidulø. Taigi au-galiniai steroliai ir maistinës skaidulosdrauge padeda koreguoti ir cholestero-

Augaliniø steroliø reikðmë

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË


darbui dar porà þmoniø. Visi jie gali atliktitik nekvalifikuotus rankø darbus, kuriø par-ke, tiesa, taip pat netrûksta. Bet tuo ir pa-sibaigia visa materialioji pagalba parkui.

Jokios kitos i�laidos parkui nenuma-tytos.Tuo tarpu daugelis parko prieþiûrosdarbø tokiame plote neámanomi be tech-nikos naudojimo. Taèiau jau daugelá me-tø jokios technikos, netgi elementariøárankiø parkas negauna. Todël K.Kaltenisnaudojasi traktoriumi, ásigytu savo lëðo-mis, t.y. iðleidæs gautàjà premijà. Nestovibe darbo ir dar pora jø, pritaikytø veþiotikroviniams, nuraðytø dar kolûkiø laikais,bet atkakliai Kæstuèio remontuojamø, kaipir sena tik parkui pritaikyta motorinë ðie-napjovë, kiti paties sukonstruoti padargai.I�laidos nuolat brangstantiems degalams,atsarginëms dalims dengiamos ið to pa-ties minimalaus atlyginimo...

Parkui neskiriama jokiø lëðø sëkloms,naujiems sodinukams ásigyti. Ásitvirtinusðioje srityje komerciniams santykiams,labai sunkiai tapo ámanomi visi kiti jø ási-gijimo bûdai. Tad vien mainai sëklomisar sodinukais menkai gali padëti toles-nei augalø introdukcijai parke. Ar savoslëðos ir èia gali bûti iðeitis? Tuo tarpu ðiàvasarà urëdijos iniciatyva parke pasta-tyta net keletas simboliniø naujø medi-niø skulptûrø, kuriø viena kainuoja, re-gis, ne vienà tûkstantá litø. Vargu ar taigalima bûtø pavadinti pagalba parkui irbûtina investicija jo plëtrai.

*Daugëja problemø dël parko lanky-

tojø. Lankytojø èia bûna ávairiø ir kelian-èiø anaiptol nevienodø rûpesèiø ir nuos-toliø parkui. Nuo�irdþiai besidomintiemsparko augalais K.Kaltenis asmeni�kai va-dovauja ekskursijoms ir teikia paaiðkini-mus, nes ið tiesø jis iki ðiol vienintelis, ku-ris tà kvalifikuotai gali daryti. Tai atima ne-maþai laiko, nëra apmokama, bet jis vi-sada tà daro noriai. Sakosi, jog jam daly-vaujant saugiau parko augalams.

Traukos centras yra parko dalis apieestradà. Ðiltuoju metø laiku èia nuolatossavaitgaliais vyksta ávairiø organizacijø,draugijø sambûriai, susitikimai. Tapo tra-dicija viso rajono vestuvininkams èia uþ-sukti ir pasilinksminti, ðvenèiamos ðei-myninës ðventës. Þinoma, be vaiðiø daþ-niausiai neapsieinama. Vyksta èia ir gankultûringø renginiø, nekelianèiø niekamátampos. Visiems èia suvaþiuojantiemspatogu � nieko nereikia mokëti. O daly-viams iðvykus, lieka netelpanèios á ðiukð-liadëþes maisto atliekos, pakrûmëse ið-mëtyta stiklinë ir sintetinë tara ir t.t. Visatai kaskart reikia sutvarkyti, kaþkur i�veþti.

Parko teritorija neaptverta, tik galimuo-se ávaþiavimuose, sudarant uþtvaras, ákastirieduliai. Energingi iðkylautojai, kuriemsmaþai rûpi parko krûmai ir medþiai, viso-kiais bûdais braunasi su automobiliais perparkà arèiau vandenø. O agresyviai nusi-teikæs ir neblaivus jaunimëlis, atvykstantis

ir �iokiadieniais, kai kitø lankytojø maþai,pratæsti lëbavimø, kelia nusiaubimo, pa-degimo pavojø ne tik parkui, bet ir jo sau-gotojams. Sudrausminti tokius, kaip rodoliûdna patirtis, galimybës menkos. Prie�kurá laikà buvo sumuðtas Kaltenio sûnus,o neseniai ir parko kûrëjas, bandæs neleistipro savo sodybà pravaþiuoti á parkà iðsi-pusèiusiø banditëliø su panomis. Dël gau-tos traumos dabar jo laukia operacija. Prieðdeðimtmetá palaidojæs þmonà, iðsikëlus suðeima sûnui, K.Kaltenis liko savo sodybo-je tik su dukra.

Parko kûrëjas dabar susirûpinæs ne tieksavo buitimi, sveikata ar menka nuosavosþemës valda, kuri jau seniai nëra pragy-venimo ðaltinis, bet i�gyvena dël parko at-eities. O blogai yra ne tik tai, kad apie arti-miausius ir tolesnius dabartiniø valdytojøplanus nieko neþino. Grësmë ir ta, kad apieSkinderi�kio parko tolesnio ugdymo per-spektyvas nieko neþino ir Lietuvos visuo-menë. Ypaè suvokiant dabarties realijas irtendencijas ávairioms restruktûrizacijomsir beatodairiðkam pelno siekimui. Gal ra-joninë urëdija ir yra ganëtinai solidi ástai-ga, turinti kompetentingø dendrologø,gamtosaugininkø, puikiai suvokianèiø ðioparko reikðmæ visai Lietuvai. Taèiau to neitikrovëje, nei ketinimuose nematyti ir ne-girdëti. Todël nëra kitos iðeities kaip tik siek-ti ir pra�yti, kad ðio parko likimu tiesiogiaisusirûpintø aukðèiausios mûsø valstybësinstitucijos.

lio, ir tulþies rûgðèiø apykaità, kadangijos yra gaminamos ið cholesterolio þmo-gaus kepenyse. Kartu tai padeda iðveng-ti ir tulþies akmenø susidarymo.

Pastarøjø metø literatûros duomenysrodo, kad, sumaþinus þmogaus mitybo-je soèiøjø riebalø rûgðèiø ir padidinusmono ir polinesoèiøjø riebalø rûgðèiø,taip pat pakankamai vartojant augaliniøsteroliø ir maistiniø skaidulø, laikantisnormatyvø, rezultatai yra daug geresni.

Augaliniø steroliø yra ávairiuose vai-siuose, darþovëse, rieðutuose, ávairiuosegrûdiniuose produktuose, ypaè ið stam-besnio malimo miltø. Lietuvos gyvento-jai bent gali dþiaugtis savo juodos duo-nos gaminiais. Steroliø gausu visuoseaugaliniuose aliejuose. Augaliniø aliejøsudëtis skiriasi ne tik riebalø rûgðèiø tar-pusavio sudëtimi, bet ir steroliø kiekiu.Todël ir aliejai þmogui reikalingi ávairûs.Bene daugiausia augaliniø steroliø bû-na grûdø ir rapsø aliejuose. Labai ver-tingas savo sudëtimi ir veikliosiomis me-dþiagomis alyvø aliejus turi maþiau au-

galiniø steroliø uþ rapsø aliejø. Taèiau rei-kia turëti omenyje, kad cholesterolio re-zorbcijà maþinantis steroliø kiekis pri-klauso nuo to, kiek ið viso su maistu gau-nama augaliniø steroliø. Ðiuo metu yraintensyviai tiriama augalinio maisto ste-roliø sudëtis. Tai, matyt, padës patvirtin-ti jø poreikius bei pritaikymà, taip pat irðirdies bei kraujagysliø ligø ir tulþies ak-menligës profilaktikai.

Augaliniø steroliø reikðmë kraujo plaz-mos cholesterolio koncentracijai maþintiyra daug didesnë uþ maistiniø skaidulø.Ðvedijos mokslininkø tyrimai parodë, kadaugaliniai steroliai priklausomai nuo in-dividualiø savybiø sumaþina cholestero-lio rezorbcijà vidutiniðkai 50 proc. (nuo30 iki 80 proc.). Kraujo plazmoje augali-niai steroliai maþina maþo tankio lipop-roteinø cholesterolio kieká ir neturi átakosdidelio tankio lipoproteinø cholesteroliui.Paèiø augaliniø steroliø rezorbcija yra pa-lyginti silpna � 0,1�5 procentai.

Dabar svarstoma, kaip padidinti ste-roliø tirpumà ir panaudoti juos funkciniomaisto gamybai ar maisto priedams netik profilaktikos tikslais, bet ir gydymui.Kai kuriose ðalyse, ypaè Skandinavijos,gana plaèiai vartojamas margarinas, ku-

riame gausu augaliniø steroliø. Taèiau,sprendþiant praktinius klausimus, visøpirma turëtø bûti tikslinami suvartojimonormatyvai ir rekomendacinës dienosnormos pagal amþiaus grupes. Ði taisyk-lë galioja visoms maisto medþiagoms,nes kenkia ir trûkumas, ir perteklius.Cholesterolis irgi yra bûtina þmoguimaisto medþiaga, taèiau svarbu laikytisjo normø.

Steroliø yra identifikuota jau ganadaug, vien nesoèiøjø per 40. Taèiau þmo-gaus mityboje kol kas labiausiai paþintitrys � sitosterolis, stigmasterolis ir kam-pesterolis. Maisto produktuose jie ran-dami laisvi ir esterifikuoti � junginyje suriebalø rûgðtimis.

Vakarø kraðtuose tyrimø duomenimisaugaliniø steroliø vidutiniðkai per dienàsuvartojama tik 200�400 mg. Apie jø su-vartojimà Lietuvoje kol kas tikslesniøduomenø nëra. Nors visuose aliejuosegausu augaliniø steroliø, taèiau jø kiekálabai sumaþina (net 10�70 proc.) pramo-ninës gamybos metu naudojami bûdaialiejø realizacijos terminams pailginti.Temperatûros poveikiui augaliniai stero-liai yra gana atsparûs ir gerai iðsilaikoávairiuose maisto produktuose.

þmogaus mitybai


Mokslininkai aptarë augalø

Vanda ZUBELYTËVGTU þiniasklaidos irrenginiø direktoriaus

pavaduotoja

Geguþës 30�birþelio 1 d.VGTU Aplinkos apsaugos ins-titutas ir Aplinkos apsaugoskatedra, vykdydami EuroposSàjungos mokslinæ programàCOST 859, surengë konferen-cijà �Fitotechnologijos siekiantplëtoti darnø þemëse naudo-

konferencijas, kuriuose apta-riami augalø naudojimo aplin-kosaugoje klausimai, � sakëVGTU prof. habil. dr. PranasBaltrënas.

Universiteto Aplinkos ap-saugos katedra ir Aplinkos ap-saugos institutas á ðià moksli-næ programà ásijungë 2005metais. Du universiteto moks-lininkai � prof. habil. dr. Pra-nas Baltrënas ir doc. dr. Vai-dotas Vaiðis atstovauja Lietu-

vai ðios programos valdymokomitete.

Dirvoþemio uþter�tumoproblemos aktualios visomsðalims, todël tokias konferen-cijas jau yra surengusios Ispa-nija, Italija, Prancûzija, Èekija,o ðiais metais spalio mënesáaplinkosaugininkus ketina pa-kviesti Izraelis.

Konferencijoje Vilniuje daly-vavo apie 115 dalyviø ið 32 pa-saulio ðaliø. Jie skaitë þodiniusir pristatë stendinius praneði-mus apie augalø naudojimà va-lant dirvoþemá nuo ávairiø terða-lø. Geriausiems stendiniø pra-neðimø autoriams áteikti VGTU

naudojimo aplinkosaugoje problemasjimà ir gerinti maisto saugu-mà�. Joje mokslininkai aptarëaugalø naudojimo ðalinant ter-ðalus ið dirvoþemio galimybesir problemas.

� Ðios programos dalyviøsusitikimas Lietuvoje rengia-mas pirmà kartà. Taèiau VGTUmokslininkai, dirbantys aplin-kosaugos srityje, aktyviai da-lyvauja programoje ir nuolatvyksta á kitose ðalyse rengia-mus pasitarimus, seminarus,

Groþinëje literatûroje sà-mojinga literatûrinë pajuokapraëjusá �imtmetá i�siplëtojo ástiliø, kuriame maloni paðaipaverta tûkstanèio áþeidimø. Taipatvirtina aukðtosios kultûrosatstovai. Markas Tvenas kartàpasakë: �Að nebuvau laidotu-vëse, bet pasiunèiau graþølaiðkà, kad að pritariu joms�.Didþiosios Britanijos ministraspirmininkas Vinstonas Èerèi-lis apie vienà politikà pasakë:�Jis turi visas dorybes, kuriøað nemëgstu, ir jokiø ydø, ku-riomis að þaviuosi�. Mokslinin-kai neatsilieka ðioje srityje, no-rëdami paðiepti savo kolegas.Ypaè tuo pasiþymëjo fizikasteoretikas Volfgangas Paulis,kuris, recenzuodamas kolegømokslinius straipsnius, daþnaitaip apibendrindavo: �Tai neklaidinga. Tai daugiau nei klai-dinga�. �i frazë þinoma kaipPaulio prieþodis. Prasèiokøkalba jis reikðtø � tai ne kvaila,tai kvailumo ásikûnijimas. Yrair Lietuvoje aðtrialieþuviømokslininkø, bet tik genialûsþmonës gali sau leisti tokiusapibendrinimus.

Kolumbijos universiteto(JAV) matematikas PeterisVoitas V.Paulio prieþodá nese-niai panaudojo savo knygo-je, kritikuojanèioje dabar ma-

Daugiau neiProf. Jonas GRIGAS klaidinga

dingà visatos sandarà aiðki-nanèià stygø teorijà. Knygapavadinta Netgi ne klaidinga(Not Even Wrong, 2006). AnotVoito, stygø teorija ne tik pa-remta neárodomomis hipote-zëmis, bet ir pernelyg priklau-so nuo matematinës esteti-kos ir jos propaguotojø padë-ties. Moksle jeigu idëja nërafalsifikuota, tai negalima teig-ti, kad ji klaidinga, nes todaþniausiai negalima árodyti.Todël ji netgi ne klaidinga.

Kas gali bûti blogiau nei�netgi ne klaidinga�? Daugiaunei klaidinga vadinama Asi-movo aksioma, gerai apibû-dinta knygoje Klaidingumoreliatyvumas (The Relativity ofWrong, 1988): �Kai þmonësgalvojo, kad þemë yra plokð-èia, jie klydo. Kai þmonës gal-vojo, kad þemë yra sferinë, jietaipogi klydo. Bet jei manote,kad galvoti, jog þemë sferinë,yra klaidinga, kaip ir galvoti,kad þemë yra plokðèia, tai jû-sø poþiûris yra daugiau neiklaidingas�.

Asimovo aksioma reiðkia,kad mokslo þinios yra nuolatkaupiamos ir gilëja, kadmokslo rûmas statomas antpraeities klaidø ir mokslinin-kai taipogi daþnai klysta, jøklaidos silpnëja didëjant nau-

jø duomenø skaièiui ir kuriantnaujas teorijas. Pavyzdþiui,matavimai ið Þemës palydo-vø parodë, kad Þemës formaskiriasi nuo sferos. Mokslasbet kurioje srityje skverbiasivis gilyn. Kas prieð deðimt ardaugiau metø atrodë tiesa,dabar jau atrodo netiesa, nesapie tai þinome daugiau irtiksliau. Vienoje tarptautinëjekonferencijoje kanadietis fizi-kas pasakë, kad 95 proc.moksliniuose þurnaluoseskelbiamø eksperimentiniørezultatø yra klaidingi. Tai tikreiðkia, kad po kurio laiko tierezultatai pasirodo buvæ ne-tikslûs, kad jie vëliau patiksli-nami tobulesne aparatûra,kad laikui bëgant pasaulioreiðkinius suprantame vis gi-liau. Kai prieð kelis deðimtme-èius pradëjau tyrinëti feroelek-trà sukelianèius fazinius vir-smus kristaluose, buvo labaiaiðkios dvi jø rûðys � jonø po-slinkis arba atomø dipoliniøgrupiø susitvarkymas. Dabarpaaiðkëjo, kad beveik visadavyksta abu ðie reiðkiniai, o ma-no ilgai tyrinëti ir laikyti labaitobulais kristalai, kuriuose vei-kia grieþti simetrijos dësniai,susideda ið nanodomenø � la-bai maþø elektrinës poliariza-cijos srièiø. Nors daugelis ma-no, kad galima girdëti tik gar-so bangas, dabar paaiðkëjo,kad galima girdëti ir elektro-magnetines bangas, jomis ga-lima perduoti komandas, ása-kymus tiesiog á þmogaus pa-sàmonæ. Þmonës, kuriø du ardaugiau jutimø (girdëjimo,

matymo ar skonio) susimaiðæ,girdi spalvas arba rankomisjauèia skoná.

Teorijos irgi kartais pasiro-do klaidingos. Atrodæ univer-salûs Niutono dësniai nega-lioja, judant kûnams labai di-deliais greièiais arba kai jømatmenys labai maþi. Kylaabejoniø, ar jie tinka visai vi-satai. Manymas, kad visosklaidingos teorijos yra vieno-dos, rei�kia, kad viena ne ge-resnë uþ kità. Tai jau teorijastiprios mokslo socialinës in-terpretacijos, kuri teigia, kadmokslas yra neatskiriamai su-sijæs su socialiniais, politiniais,ekonominiais, religiniais ir ide-ologiniais kultûros reiðkiniais,o ypaè su visuomenei didelësgalios turinèiø þmoniø átaka.Mokslininkai yra þiniø kapita-listai. Jie kuria mokslo þinias,raðo mokslinius straipsnius,kuriuose pateikia sudëtingiau-siø eksperimentø ar skaièiavi-mø rezultatus, daþniausiaisiekdami patvirtinti vyraujan-èias teorijas, sustiprinanèiaspasaulio supratimà ir visuo-menës faktinæ padëtá.

Kai kurie atvejai, kai visuo-menës kultûra nulëmë moks-lo kryptá, pasiteisino. XIX a. vi-duryje gydytojai nustatë, kadvergai serga drapetomanija,t.y. nevaldomu noru iðsilais-vinti ið vergijos ir bûti nepa-klusnûs. XIX a. pabaigoje irXX a. pradþioje ávairiø rasiøprotiniø gabumø tyrimai rodë,kad juodaodþiø sugebëjimaiyra maþesni nei baltaodþiø.XX a. viduryje psichiatrai nu-


Juozas SKOMSKIS

Vilniaus pedagoginio universiteto Fizikosir technologijos fakulteto II kurso magistran-tas Marius Franckevièius Rygoje vykusioje Pa-saulinëje studentø optikos ir komunikaciniøtechnologijø konferencijoje, kurià surengë Eu-ropos socialinis fondas, Amerikos optikø beipasaulinë optinës inþinerijos asociacijos, pri-statë praneðimà �Skystakristaliniø dendrime-rø taikymas nanofotonikoje�. Prane�imas bu-vo pripaþintas geriausiu. Autorius apdovano-tas diplomu ir vertingu prizu. Tai pirmasis pre-tendento á mokslininkus didelis ir paèiam ma-gistrantui netikëtas laimëjimas.

Vilniaus Þemynos gimnazijos absolventasMarius Franckevièius sako, kad ið pradþiø já,kaip aukðtaûgá moksleivá, domino krep�inis;galva buvo pramu�ta muzikos; taèiau, per-skaitæs keletà profesoriaus Romualdo Kara-zijos populiariø knygø apie fizikà, nusprendëpasukti jos keliu. Tà pasirinkimà bakalaurostudijø metais galutinai átvirtino kitas profeso-rius � FTF Skystøjø kristalø laboratorijos va-dovas, jau apie 10 m. dirbantis nanofotoni-kos srityje mokslininkas, taip pat keturis kar-tus pasaulio krepðinio veteranø èempionasRimas Vaiðnoras, kuris ir iðsiuntë savo ma-gistrantà á konferencijà.

Tema ir jos perspektyvosPa�nekovas pasakoja, kad jo tema susi-

jusi su visi�kai naujomis medþiagomis. Taidendrimerai � nauja polimeriniø makromole-kuliø klasë, daugeliu savybiø pranokstantimums áprastas polimerines medþiagas. Tiria-møjø skystakristaliniø dendrimerø makromo-lekulës yra sintetinës � gyvojoje gamtoje ne-aptinkamos. Sintezës metu gaunamos kon-troliuojamo dydþio sferiðkos makromolekulës.Prakti�kai jas naudoti galima daugelyje gy-venimo srièiø, pavyzdþiui, medicinoje á den-drimero tuðtumas �áterptos� arba sintezës me-tu prie iðorës prijungtos paðalinës molekulësgali �perne�ti� vaistus; katalizëje � dalyvautisintetinant ávairias metalo nanodaleles, infor-macinëse technologijose � fiksuodamos na-nodaleliø pasiskirstymà gali bûti taikomos in-formacijai saugoti ir daugelyje kitø srièiø. Pa-saulyje �ios ypatingos makromolekulës jaunaudojamos daugiausiai chemijoje ir medici-noje. Lietuvoje tai � dar ateities uþdavinys.Ðiuo metu laboratorijoje yra tiriamos skysta-kristaliniø dendrimerø su áterptomis feromag-netinëmis Co nanodalelëmis fizikinës savy-bës. Þiûrima, kaip kobaltas reaguoja á mag-netinius, elektrinius laukus. Ateityje panaðûs

Studentø atstovybës ásteigti pri-zai. Renginio dalyviai susitiko irbendravo su UAB �Fermentas�darbuotojais.

Konferencijà rëmë Euro-pos Sàjungos COST agentû-ra, UAB �Fermentas�, UAB�GPS partneris�.

statë, kad homoseksualumasyra liga. Ir beveik iki ðiol mo-terys yra laikomos maþiau tin-kamos mokslui ir verslui.

Taèiau tokie nepaprasti irkeisti pavyzdþiai nepaneigiamokslo ypatingø sugebëjimøpaaiðkinti gamtos ir sociali-nius reiðkinius. Mokslas yrageriausias árankis suprasti irpaaiðkinti egzistuojanèià ob-jektyvià pasaulio realybæ.Evoliucijos teorija, nors ir yraenergingø ginèø dël gyvybësistorijos objektas, pranaðes-në uþ pasaulio sutvërimo te-orijà, kuri, anot Paulio prieþo-dþio, yra netgi ne klaidinga.Kai susitinka du prieðingi po-þiûriai arba dvi prieðtaringosteorijos, tiesa nebûtinai yraper vidurá. Viena teorija galibûti paprasèiausiai klaidinga.Keista mintis � paprasèiausiaiklaidinga. Kai kas, ypaè Lie-tuvoje, iki ðiol mokslà atskirianuo kultûros. Kiti mano, kadneturintys mokslo þiniø terðiair kultûrà. Kai þmonës manë,kad mokslas kultûros nevei-kiamas ir nesusijæs su kultû-ra, tai buvo paprasèiausiaiklaidinga. Antra vertus, kaiþmonës manë, kad mokslasbuvo visiðkai socialiai su-konstruotas, tai buvo taipogipaprasèiausiai klaidinga. Betjei jûs tikite, kad manymas,jog mokslas yra socialiai ne-veikiamas yra toks pat klaidin-gas kaip ir manymas, kadmokslas yra socialiai su-konstruotas, tai jûsø poþiûris,anot Paulio, ðvelniai tariantyra daugiau nei klaidingas.

Mokslo jaunystë: nuokrepðinio iki fizikos studijø

eksperimentai bus atliekami ir su áterptomisaukso bei sidabro nanodalelëmis. Anotpa�nekovo, po keleriø metø tema dar susiau-rës, bus kryptingesnë, susieta su kitais eks-perimentais. Dendrimerus bus galima jungtisu fotoniniais kristalais, kurie taip pat tiriami

laboratorijoje. Mokslas turi jungti, vienyti at-skiras gyvenimo sritis. Tik taip bus galimapasiekti naudos þmogui.

Ið pasaulio � á namusTik pradëjæs magistrantûros studijas, Ma-

rius Franckevièius þengë kità svarbø þingsná� nutarë pasidairyti po kitus universitetus, pa-sisemti naujoviø. Pirmoji ir kol kas vienintelëjo staþuotë buvo Ispanijos Saragosos univer-sitete. Èia dirba prityræ nanofotonikos sritieschemikai. Jie ir sintetina organines dendriti-nes molekules. Tyrimø lygis aukðtas, finansa-vimas garantuotas, darbas sistemingas. Ma-rius Franckevièius ðio vizito svarbiausiu nuo-pelnu laiko tai, kad ið Saragosos pavyko par-siveþti dendrimerø � labai brangios ir naudin-gos medþiagos, todël ðiuo metu toliau tyrinë-ja jø fizikines savybes. Marius parsiveþë ir gra-þiø prisiminimø, kaip krepðinio aikðtelëje lie-tuviai magistrantas ir vadovas ne kartà áveikëSaragosos universiteto studentus ir dëstyto-jus. Magistrantas sako, jog dabar fizika yra jogyvenimo tikslas. Tikisi tæsti studijas dokto-rantûroje, toliau eksperimentuoti. Moksle begalo ádomu, � sako jis. Kuo toliau, tuo gilyn ámokslo erdvæ, kaip á vandenynø gelmes.

Tokia tad mokslo jaunystës preliudija,krepðiná ir muzikà savo mokslinio vadovo pro-fesoriaus Rimo Vai�noro pavyzdþiu palikusitik kaip mielus pomëgius.


PATIKSLINIMASÐ.m. MG Nr.5, G.Gustaitës

str. �Nekrologai pasakoja apieJurgio Matulaièio asmenybæ�,29 p. paskutinës pastraipos pir-màsias dvi eilutes skaityti: �KaiVarðuvoje (lenkø k.) iðëjo �Lie-tuviø kultûros leksikonas� beJ.Matulaièio...�


Ne atsitiktinai Tongariras tapo pirmuo-ju gamtos parku, átrauktu á UNESCO sau-gomo pasaulio paveldo sàraðà kaip kul-tûros paminklas. O uþ pirmo nacionali-nio parko atsiradimà ir Tongariro gamtosiðsaugojimà naujazelandieèiai turëtø bû-ti dëkingi vyriausiajam maoriø vadui TeHeuheu Tukino IV, kuris 1887 m. testa-mentu paliko savosios genties ðventàsiasvirðukalnes visiems �alies gyventojams.Su viena svarbia sàlyga: ðiuose kalnuo-se niekas neturi teisës uþsiimti ûkine veik-la � ganyti gyvulius, kasti naudingàsiasiðkasenas, kurti plantacijas. Áþvalgusisgenties vadas vadovavosi ðiuo principu:�Gamtos groþis yra amþinas, o þmoniødarbai laikini�. Taèiau net iðmintingasis va-das negalëjo numatyti, kad ateis diena,kai á ðventàsias maoriø virðûnes kops ðim-tai smalsuoliø, o jø skaièius nuolat augs,kad Ruapehaus ðlaituose bus pastatytikeltuvai ir kalnø slidininkai plûs á �ventuo-sius kalnus. Maoriø nuomone, slidinëtiðventuosiuose kalnuose yra tas pat, kas

Kvynstaunas (Queenstown) � pramogø sostinë

Buvusi auksakasiø gyvenvietë rytinëjeVakatipu eþero pakrantëje yra daugiausiaturistø sutraukianti vieta Pietø saloje. Patsmiestelis neturi didesniø áþymybiø, bet jogeografinë padëtis bei siûlomas aktyvausir pasyvaus poilsio bei pramogø spektrastiks net ir iðrankiausiam turistui. Kaip antdelno miestas atsiveria nuo Bobo virðû-nës. Á jà galima pakilti Skyline gondola.Nuo ámantriai árengtos apþvalgos aikðte-lës atsiveria pribloðkiantis iðsiraièiusio eþe-ro, já supanèiø kalnø, miestelio ir apylinkiøvaizdas. Romantikos mëgëjai gali paplau-kioti beveik 100 metø senumo garlaiviu.

NaujojiZelandija � �aðtuntasis

pasaulio stebuklas�

Varomas jis anglimis, kurias, kaip ir anaislaikais, uoliai á krosná ðauna kûrikai.

Kad ir nedideliame, bet nuolat ðurmu-liuojanèiame miestelyje labai daug turisti-nes paslaugas teikianèiø ámoniø. Jø ávai-rovë tokia didþiulë, jog reikia ið anksto ga-na tiksliai þinoti, ko norima. Pirmiausia rei-kia apsispræsti, kas labiau traukia: oras,vanduo ar þemë. Adrenalino fanatikai ren-kasi ðokinëjimà tástine nuo tiltø, specialiaitam árengtø platformø ar net sraigtaspar-nio. Ádomu, kad ði pramoga atsirado bû-tent èia. Greta Kvynstauno esantis Kava-rau tiltas yra visø ðokinëtojø meka. Turis-

Atkelta ið 6 p.

þaisti futbolà baþnyèioje. Jie supranta,kad formaliai vulkanai jiems nepriklauso,bet jauèiasi jø saugotojais.

Pietø salaKuko sàsiauris skiria Ðiaurës ir Pietø

salas. Nesvarbu, ið kurios á kurià keliauja-ma, kiekvienas turistas pradeda naujà ke-lionës etapà. Pietø sala pelnytai didþiuo-jasi Pietø Alpëmis. Jos tarsi stuburas drie-kiasi per visà salà. Vakaruose kalnai vieto-mis labai priartëja prie Tasmano jûros, o

Kuko kalnas (3754 m) Pietøsaloje yra aukðèiausiavirðûnë ðalyje


tams siûloma itin daug vandens pramo-gø. Be plaukiojimo baidarëmis, kanojomisir plaustais, labai populiarus plaukiojimasgreitaeigiais kateriais (Jet boot). Plaukimas80 km/val. greièiu staèiø uolø árëmintaistarpekliais, sekliomis upëmis, ámantrûs vi-raþai ir net 360° suktukai nepalieka abejin-gø. Ið Kvynstauno rengiami ávairios truk-mës pësèiøjø þygiai po kalnus, o þiemàkurortas tampa slidinëtojø meka. Ðiameregione buvo filmuojama daug scenø gar-siajam filmui �Þiedø valdovas�. Nemaþaituristø neatsispiria pagundai uþsisakytispecialø turà po ðias vietoves.

Kiviai � Naujosios Zelandijos simboliai

Þodis kivis Naujojoje Zelandijojeturi daug reikðmiø. Kiviais vadinamivaisiai, kiviais patys save vadina nau-jazelandieèiai, patogumo dëlei Nau-josios Zelandijos doleris vis daþniauvadinamas kivi doleriu. Taèiau svar-biausia vieta tenka ðalies herbe vaiz-duojamam paukðèiui kiviui.

Kiviai yra neskraidantys paukðèiai,iðlikæ iki ðiø laikø tik todël, kad ilgaigyveno izoliuotose ir þmoniø negyve-namose salose. Þinomos trys ðiøpaukðèiø rû�ys. Kiviai yra vi�tosdydþio. Patelës truputá didesnës irsunkesnës uþ patinëlius.

Paukðèiø kûnas apaugæs ilgomis,á plaukus panaðiomis plunksnomis.Kiviai turi puikià uoslæ, o aplinkà irmaistà uþuodþia ne ðnervëmis, o sna-pu (iki 20 cm ilgio). Apatinëje jo daly-je yra ðeriukai, kuriais junta kvapà.

�ie pauk�èiai pavadinti pagal pati-nëlio skleidþiamà ðaiþø, ausá rëþiantá gar-

paèiuose pietvakariuose á vandená leidþia-si staèiomis uolø sienomis. Ðioje salos da-lyje á sausumà giliai ásirëþia didingø gam-tos jëgø granito kalnuose iðskobti fiordai.Èia jie vadinami ne fiordais, o soundais �nugrimzdusiais ir vandens apsemtais upiøslëniais. Bûtent taip prieð du ðimtus metøaiðkinta ðiø álankø kilmë. Nors vëliau buvoárodyta, kad prie jø gerokai padirbëjo ledy-nai, pavadinimas i�liko.

Ðiame þmoniø veiklos beveik nepalies-tame regione ákurtas didþiausias ðalyje

Fiordlendo nacionalinis parkas. Jis apimavisà pietvakariø pakrantæ. Veðlûs lietausmiðkai, ðiurkðèia þole dailiai nuaugusiosplynaukðtës, kriokliai, ramûs fiordai ir uþu-tëkiai, gilûs tarpekliai, platûs ledyno ið-gremþti slëniai, snieguotos virðûnës pa-

keri net ir daug maèiusá þmogø. Nuoðalu-mas ir autentiðka gamtinë aplinka tapo pui-kiu prieglobsèiu retoms paukðèiø rûðims.Ðiø miðkø tankmëse gyvena itin reti taka-he, kakapos, kiviai, pukekos, papûgosKea. Fiorduose gyvena delfinai, ruoniai,

sà kiviii kiii. Patelës skleidþia varlës kvak-sëjimà primenantá garsà. Kiviai gyvenaiki 25 metø. Maisto ieðko naktá, tamso-je, o dienà slepiasi lizdelyje. Minta kir-mëlëmis, sliekais, lervomis, nukritusiaislapais. Patelë padeda 1 arba 2kiau�inius, kurie gali sverti iki 500 gra-mø � tai maþdaug penktadalis kûnosvorio. Peri patinëlis, o maþyliai iðsiritapo 80 dienø. Kiviukai labai greitai tam-pa savaranki�ki, taèiau subræsta tik�e�taisiais metais. Dël kiviø skleidþia-mø garsø jie greitai susekami plëðrû-nø. Maoriø laikais ðie paukðèiai buvomedþiojami dël skanios mësos ir graþiøplunksnø. Laukinëje gamtoje þûva 95proc. iðsiritusiø kiviukø, kol jiems sukan-ka 6 mënesiai. Didþiausi jø prieðai: áveþ-tos katës, kiaunës, lapës, oposumai. Dëlðiø plëðrûnø kiviø populiacijai gresia ið-nykimas. Pauk�tis saugomas, ðalyje vei-kia ávairios programos, kuriomis mëgi-nama padidinti kiviø skaièiø.

Kvynstauno miestelio, Vakatipueþero ir apylinkiø panorama ið

paukðèio skrydþio

Bûdingas agrarinis kraðtovaizdus netoli Christchurcho


pingvinai, áplaukia banginiai. 1990 metaisreto groþio kalnø, ledynø, miðkø ir fiordøparkas kartu su dar keliomis saugomomisteritorijomis pelnytai átrauktas á UNESCOPasaulio gamtos paveldo sàraðà.

Pasaulinæ ðlovæ ðioje gamtos idilëjepelnë Milfordo soundas. Kruizas laivu ikiTasmano jûros, groþintis já supanèiø kal-nø ðlaitais, nuo jø garmanèiais kriokliais,pribloðkia kiekvienà. Daugelis keliautojø,kartà pamatæ nuostabøjá fiordà ir jo apy-linkes, ðá kampelá vadina graþiausiu pasau-lyje. O anglø raðytojas R.Kiplingas fiordàpavadino aðtuntuoju pasaulio stebuklu. Jogroþiui buvo neabejingi ir maoriai. Vieno-je legendoje pasakojama, kad visus fior-dus sukûrë dievas Tu-to. Pradëjæs nuoDusky soundo, savo meistriðkumo virðû-næ pasiekë kurdamas Milfordo soundà. Kaidarbas buvo baigtas, èia apsilankë mir-ties deivë Te-hinei. Suþavëta kûrinio, ap-gailestavo, kad tik èia norës gyventi þmo-nës. Norëdama, kad jie nepamirðtø mir-tingumo, paleido maðalø spieèiø. Ðie krau-jasiurbiai ir dabar yra viena ið kliûèiø, truk-danèiø èia ilgiau uþsibûti. Giedras oras fior-duose � retenybë, nes krituliø èia iðkrinta10�15 kartø daugiau nei Lietuvoje.

Fiordlendo nacionaliniame parke

Kivis vaisiusNaujoji Zelandija visame pasaulyje

garsëja kiviø auginimu. Ðis aktinidijø ðei-mos augalas kilæs ið Kinijos. Senuosekinø raðtuose minimas kaip Yang-Tao,sveikatos ir amþinos jaunystës ðaltinis.Ðie vaisiai dar vadinami kiniðkais agras-tais arba beþdþioniø persikais. Laukinëjegamtoje auganèios aktinidijos vaisiussvërë 30 g, o á Naujàjà Zelandijà jis pa-teko 1904 metais. Selekcininkas Hay-vardas Vrightas iðvedë kelias naujasveisles, kuriø vaisiai tapo didesni (iki100 g) ir sultingesni.

�alies verslininkai sumojo, kad su�io vaisiaus pavadinimu � kiniðkas ag-rastas � sulaukti sëkmës pasaulio rin-

koje neámanoma, nes Kinija tais laikaisdël savo komunistinës politikos buvolabai neigiamai vertinama. 1974 metaispatvirtintas ðios veislës prekybinis pa-vadinimas kiwi-fruit � paukðèio kivio gar-bei. Paukðtá ir vaisiø selekcininkai su-siejo dël to, kad vaisiaus forma ir pû-kuotumas panaðûs á paukðèio kûnelá.Taiklus pavadinimas �kivi� padëjo su-laukti stulbinamos sëkmës ir iðreklama-vo ðalá visame pasaulyje. Tie laikai, kaikiviø eksportas augo neregëtais tem-pais, jau praeityje. Dabar kiviai augina-mi daugelyje ðaliø, kur vyrauja subtro-pinis klimatas (Kinija, Italija, PAR).

Kiviai auginami visoje ðalyje, o di-dþiausios jø plantacijos driekiasi Ðiau-rës saloje aplink nedidelæ gyvenvietæTe Puke. Kaip teigia vietos augintojai,sàlygos kiviams augti èia idealios:ðvelnus jûrinis klimatas, pakankamasdrëgmës kiekis, daug saulëtø dienø,purûs vulkaniniai dirvoþemiai.

Ðioje ðalyje kiviø derlius nuimamasgeguþæ�birþelá. Nuskynus vaisius, perdvi dienas juos reikia sukrauti á tinka-mà aplinkà arba perdirbti. Reikiamojetemperatûroje kivius galima laikyti 9�10 mënesiø. Kiviai yra labai svarbi eks-porto prekë. Kiekvienas i� �ios �aliesi�keliaujantis vaisius paþymimas etike-te Worlds finest Kiwi Fruit.

ja per Ramøjá vandenynà. Laivas buvo toksdidelis, o krovinys toks sunkus, kad laivasuþkliuvo uþ dugno ir tapo Pietø sala. Aoran-gis ir jo broliai suakmenëjo ir tapo aukð-èiausiomis Pietø Alpiø virðukalnëmis.

Èia ákurti bent keli nacionaliniai parkai,ið kuriø garsiausias Kuko. Ið beveik 30 ða-lyje esanèiø 3000 m aukðèio virðûniø ðia-me parke stûkso net 22. Á Kuko kalnà pir-mà kartà þmonës ákopë 1899 metais. Ne-paisant sàlyginai nedidelio aukðèio, Kukovirðûnë yra kietas rieðutëlis ir ðiø laikø alpi-nistams. Bûtent èia E.Hilaris treniravosiprieð kopdamas á Everestà. Visu groþiu pa-matyti kalnus galima ið lëktuvo. Nors uþvalandos skrydá virð kalnø reikia paklotiapie 500 litø, taèiau ðios iðlaidos nublanks-ta prie� pamatytus vaizdus.

Ið lëktuvo galima stebëti ne tik debe-sis skrodþianèias virðûnes, bet ir 3 kmaukðtyje gulintá didþiulá Tasmano ledynà.Nuo jo ávairiomis kryptimis tarsi ledo upësleidþiasi slëniniai ledynai. Garsiausi Fok-so (Fox) ir Franco Josepho. Tai ledynaidvyniai. Nors dël klimato atðilimo daugu-ma pasaulio ledynø traukiasi, Fokso irypaè Franco Josepho ledynai dël nepa-prastai didelio krituliø kiekio juda net 10kartø greièiau nei kiti slëniniai ledynai. Ne-átikëtina, bet abu jie nusileidþia á 250�300m aukðtá virð jûros lygio ir ásiremia á slë-niuose auganèias lietaus miðkø dþiun-gles. Dël neátikëtinos trijulës � ledynas,miðkas, jûra � ðis Naujosios Zelandijoskampelis laikomas unikaliu pasaulio gam-tos paminklu. Vargu ar kur kitur pavykspamatyti toká deriná, todël ledynai masi-na áspûdingø reginiø ir nepakartojamøáspûdþiø iðtroðkusius turistus.

Kad ir kur vaþiuotum, keliautum, PietøAlpës atsiveria vis kitokiais kraðtovaiz-dþiais, vis kitokiais reginiais. Didingus kal-nø vaizdus keièia miðkais apaugusios irsmaragdinës þalumos pagraþintos kalvos,upiø slëniai, þavingos eþerø pakrantës, be-ribiai toliai. Kai kuriuose retai gyvenamuo-se Pietø salos regionuose tik besiganan-èios avys, besiraitantis kelias ir vienur ki-tur stropiai ádirbtas þemës lopinëlis prime-na, kad kaþkur esama þmoniø.

Bus daugiau

apstu ávairaus sudëtingumo turistiniømarðrutø, o Milfordo trekas laikomas be-ne graþiausiu pasaulyje. 55 km ilgiomarðrutas áveikiamas per 4 dienas. Ke-liautojø skaièius jame ribojamas. Norsáëjimo mokestis nedidelis, bet reikiabrangiai mokëti uþ nakvynæ, maistà,transportà. Taèiau ðios gyvenimiðkossmulkmenos atrodo juokingos, lyginantsu áspûdingais kraðtovaizdþiais, per pa-sakø miðkà vingiuojanèiais takais, kuruolas, akmenis, medþius dengia minkð-tas samanø kilimas, kur nuo medþiø ka-mienø, ðakø ir krûmø nutásta kybantysar þemæ siekiantys kaspinai, kur paukð-èiai èiulba mums negirdëtais balsais.

Pietø Alpiø stogu tituluojama centrinë

kalnø dalis. Aukðèiausiajos ir visos Naujosios Ze-landijos virðûnë yra Kukokalnas (3754 m). Nors patskapitonas Dþeimsas Ku-kas ðio kalno ir nematë,pavadinimas virðûnei su-teiktas 1850 metais. Mao-riai ðá kalnà tebevadinaAorangiu (debesis per-skrodþiantis kalnas). Pa-sak legendos, maoriø pro-tëvis Aorangis su gentai-niais plaukë didþiule kano-

Routeburno pësèiøjø takas Pietø salos Alpëse


ProfesoriuiVytui


Antanui TAMOÐIÛNUI � 65

Profesorius Vytas Anta-nas Tamoðiûnas LMA nariu ko-respondentu iðrinktas jau dau-giau kaip 10 metø � nuo 1996-øjø. Toks ávertinimas jau tuometu atspindëjo jo veiksmingàir produktyvià veiklà imunolo-gijos srityje, kuri apibûdinamataip: làsteliø ir molekulinio imu-niteto funkcionavimo dësnin-gumø tyrimai; imunokompe-tentiniø làsteliø pavirðiausstruktûrø vaidmens làsteliø ak-tyvacijos, proliferacijos ir dife-renciacijos procesø tyrimai;imuniteto paþeidimø ávairiø pa-tologijø atvejais tyrimai.

Ðis ið esmës trumpas api-

bûdinimas akivaizdþiai parodoProfesoriaus ávairiapusiðkàmokslinæ veiklà ir tà ilgà kelià,kurá mokslininkas turëjo nueiti,kad galëtø vadovauti mokslinioinstituto kolektyvui, verèianèiamreikðmingà ir plaèià vagà imu-nologijos moksle Lietuvoje ir pa-saulyje, tiesiogiai vadovauda-mas vienai ið svarbiausiø Insti-tuto laboratorijø � molekulinësbiologijos laboratorijai. Jo vado-vaujamame Institute vykdomifundamentiniai ir taikomieji imu-nologijos, imunochemijos, mo-lekulinës biologijos ir virusolo-gijos mokslinio tyrimo darbaipagal LR Vyriausybës patvirtin-tas kryptis. Prof. V.A.Tamoðiû-nas daug dëmesio, pastangøir laiko skyrë, kad Institutas ga-lëtø pasinaudoti Europos Sà-jungos teikiamu finansavimu.Ðiandien VU Imunologijos ins-tituto mokslininkai dalyvaujaEuropos Sàjungos 6-ojoje Ben-drojoje Programoje, BPD ESstruktûriniø ir Lietuvos valstybi-nio mokslo ir studijø fondø re-miamuose projektuose, vykdomokslinio tyrimo darbus pagalLietuvos ûkio subjektø uþsaky-mus. Profesoriaus V.A.Tamoðiû-no vadovaujamas Institutas da-lyvauja vykdant tarptautines irvalstybines programas, kartu suVilniaus universitetu turi teisæ

rengti biomedicinos srities,biologijos ir medicinos kryp-èiø, imunologijos, serologijos,transplantacijos ðakø doktoran-tus. Mokslininkas skaito paskai-tas Vilniaus universitete ir Lietu-vos veterinarijos akademijoje.

Profesorius V.A.Tamoðiû-nas parengë per 25 biomedi-cinos mokslo ir habilituotusdaktarus, paskelbë daugiaukaip 350 publikacijø, tarp jømonografijà �Virusinës limfo-leukozës imunobiologija�(1987), vadovëlá studentams�Molekulinës imunologijos irimunochemijos pagrindai�,mokslo populiarinimo leidiná�Leukozës ir virusai� (1982),yra þurnalø �Central EuropeanJournal of Immunology�, �Bio-logija�, �Alergologija ir kliniki-në imunologija�, �Acta medicaLituanika�, �Veterinarija ir zoo-technika�, �Visuotinës lietuviøenciklopedijos� redaktoriø ko-legijø narys, iðspausdino daugpopuliariø mokslo straipsniø�Mokslo ir technikos�, �Moks-lo ir gyvenimo�, �Sveikatos ap-saugos�, �Medicinos�, �Þemës

ûkio� þurnaluose, kitoje peri-odinëje spaudoje.

Garsus mokslininkas V.A.Tamoðiûnas skaitë praneðimustarptautiniuose kongresuose irkonferencijose Prahoje (1977),Budapeðte (1978,1992), Mask-voje (1982), Romoje (1989),Helsinkyje (1991), Osle (1992),San Franciske (1995), Jeruza-lëje (1996), Èikagoje (1997),Freiburge (1998), Lisabonoje(2000), Stokholme (2001), Tar-tu (2001, 2007), Monrealyje(2004), Paryþiuje (2006), Ðvei-carijoje (2007).

Nuo 2005 m. vadovauda-mas veiksmingai ir produkty-viai dirbanèiam Lietuvos MABiologijos, medicinos ir geo-mokslø skyriui, profesorius or-ganizuoja skyriaus posëdþius,konferencijas ir pasitarimus,kuriuose praneðimus skaito þy-miausi ðalies ir uþsienio moks-lininkai. Ilgameèiai ir tvirti moks-liniai ryðiai profesoriø sieja suprof. Eva Severinson (Stokhol-mas), prof. H.H.Peteriu (Frei-burgas), prof. R.E.Schmidtu(Hannoveris) ir kitais. Prof. EvaSeverinson ir prof. H.H. Pete-ris yra Lietuvos mokslø akade-mijos uþsienio nariai.

Tai, kas iðvardyta, atspinditik formaliàjà mokslinæ Profe-

soriaus veiklà, kurioje iðryðkë-ja jo esminës charakterio sa-vybës: darbðtumas, atsakingu-mas, kruopðtumas, tikslumasir tikslingumas. Daug iðsamiauProfesoriaus nueitas kelias at-sispindi �netikëtai atsitikusiojeknygoje� �Profesorius VytasTamoðiûnas: gyvenimas, dar-bai, pamàstymai, bibliografija�.Noriu pridëti, kad buvau nuste-bintas 1998 m. apsilankæs Pa-svalio kraðtotyros muziejuje iraptikæs tai, kas biomedicinosmokslo atstovams dabar nëralabai bûdinga: Profesoriusdaug dëmesio ir meilës skiriasavo gimtajam Pasvalio krað-tui. Muziejaus darbuotojai pa-sakoja: �Në metams nepraëjuspo atidarymo, muziejus sulau-kë garbaus sveèio � Peteriovon Fiurstenbergo � baronovardu tituluoto mokslø dakta-ro ið Vestfalijos, pietvakariø Vo-kietijos, Maltos ordino ágalioti-nio Lietuvai ir Latvijai. Já èia at-vedë kraðtietis, imunologas,ðios mokslo srities instituto va-dovas Vytas Tamoðiûnas. Matjis pokalbyje prasitaræs, kadmuziejuje yra paveikslas �Livo-nijos ordino magistras Vilhel-mas Fiurstenbergas 1557 me-tais Pasvalyje atsipraðo LDKvaldovà Þygimantà Augustà�,o trumpai tai � �Pasvalio taika�.�Atëjau paþvelgti á savo gimi-nës senolá�, � sakë sveèias.

Pavydu, taèiau labai malo-nu ir dþiugu, kad tokiu garsiukraðtieèiu didþiuojasi pasvalie-èiai ið Krikliniø kraðto ir �nepa-sidalija�: vienuose literatûrosðaltiniuose nurodoma, kad�biologas, Imunologijos insti-tuto direktorius, habil. dakta-ras, profesorius Vytas Tamo-ðiûnas gimë Banioniø kaime�;kiti teigia, kad jis �gimë Petrið-kiø kaime netoli buvusio Ba-nioniø dvaro�. Ðiaip ar taip,Profesorius labai myli savo Të-viðkæ, daug metø studijuojasavo kraðtà, raðo apie Krikli-nius ir aplinkinius kaimus, jøþmones ir vietovardþius.

LMA Biologijos, medicinosir geomokslø skyriaus nariainuoðirdþiai linki Profesoriuisveikatos ir sëkmingai ágyven-dinti sumanymus.

Prof. habil. dr., LMA n.k.Vytautas BASYS

TAMOÐIÛNUI

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Nacionalinë paþ

Prie� dvejus metus ryðiø su visuome-ne agentûra �Strateginiø komunikacijøcentras� Vilniaus universitetui pateikë idë-jà, kad Lietuvos verslas jau tampa bran-dus skatinti Lietuvos paþangà ávairiose sri-tyse, o �iuos procesus galëtø skatinti nau-

ja Nacionalinës paþangos premija. Josðûkiu parinktas þymaus mokslininko LujiPastero teiginys: �Mokslas turi bûti tau-riausias tëvynës ásikûnijimas, nes ið visøtautø pirmaus visuomet ta, kuri aplenkskitas mokslu ir protine veikla�. Ðià idëjàëmësi ágyvendinti LNK, Hansabankas irVilniaus universitetas.

Sudarytas autoritetingas NACIONALI-NËS PAÞANGOS PREMIJOS komitetas,kurio narius pasiûlë mokslo ir verslo orga-nizacijos, kultûros institucijos. Keli nariaiyra dalyvavæ ar dalyvauja kitø racionaliøpremijø komitetuose. Viso to dëka komi-tetas gali sëkmingai analizuoti darbø reikð-mæ Lietuvos paþangai, o darbo sugrieþti-nimui pritraukiami ekspertai, kurie susipa-þásta su visais darbais ir juos reitinguoja.Premijos skiriamos siekiant paskatinti Lie-tuvos intelektualinæ paþangà, mokslo, kul-tûros, verslo ir visuomenës augimà. Ðiosverslo ir mokslo institucijø iniciatyvos tiks-las � pagerbti Lietuvos paþangai nusipel-niusius þmones: tuos, kurie savo idëjomis,atradimais, originaliais sprendimais, pa-sauliniais laimëjimais prisidëjo prie teigia-mø pokyèiø, paskatino Lietuvos gyveni-mo kokybës ir ðalies paþangà. Premija sie-kiama plëtoti efektyvius mokslo ir versloryðius, skatinti pilietiðkai atsakingo ir bran-daus verslo indëlá á Lietuvos intelektuali-næ, kultûrinæ ir socialinæ paþangà.

Ásteigtos trys premijos. Mokslopaþangos premija skirta mokslininkamsar jø grupëms uþ iðradybinës ir taikomo-sios veiklos produktyvumà bei plëtojamos

mokslo ðakos pastebimumà viso pasau-lio mastu. Ði premija orientuota á aukð-èiausius pasaulinius mokslo standartusir Lietuvos intelektualinio potencialo plët-rà. Partnerystës paþangos premija ap-dovanoja uþ indëlá á konkurencinio ðaliespranaðumo didinimà bei bendradarbia-vimà diegiant á praktikà paþangiausiastechnologijas ir naujoves. Skiriant ðià pre-

rybinæ energijà, individualø kûrëjo talen-tà bei iðradingumà, lemiant ðalies prana-ðumà tam tikroje kultûros srityje, ypaè pri-paþástant jo talento sklaidà Lietuvoje, ino-vacijas bei átakà masiniam kultûros lygiui.

Ðiais metais Mokslo paþangos premi-jos nusipelnë akademikas Zigmas Zinke-vièius uþ kalbotyros metodø pritaikymàLietuvos ir lietuviø kalbos istorijos paþini-mui ir tautinio orumo stiprinimui. Profeso-rius paraðë daug moksliniø monografijø,kuriose, analizuodamas lietuviø kalbà ir josistorinius ðaltinius, atskleidë naujus ir reikð-mingus Lietuvos istorijos puslapius.

Partnerystës premija buvo paskirta dr.Romualdui Danieliui, dr. Kæstuèiui Jasiû-

mijà didelë reikðmë teikiama verslo plë-tojimui ir naujoviø diegimui tam tikrojeveiklos srityje. Vertinama pretendentø áta-ka ðalies gerovei ir pripaþinimui bei svar-biausiems artimiausiø deðimtmeèiø ðaliesekonominës plëtotës veiksniams. Kul-tûros paþangos premija skiriama uþ kû-

nui, dr. Rimantui Kraujaliui ir akademikuiAlgiui Petrui Piskarskui uþ Lietuvos laze-riø mokslo ir pramonës sutelkimà prover-þiui á pasaulines rinkas. Ðie laureatai pri-stato Vilniaus universiteto ir Fizikos insti-tuto mokslininkø daugelio metø darbo re-zultatus, kuriø praktinë reikðmë verslui re-



angos premija

pio pokyèiø, naudojami plaèiai pasaulyjeþinomø premijø teikimo tvarkos bruoþai.Ið Oskarø teikimo ceremonijos nusiþiûrë-ta premijos nominantø paskelbimo tvar-ka, kuri sudaro galimybes plaèiau prista-tyti vykstanèius mokslo, verslo ir kultûrospokyèius Lietuvoje. Ið Nobelio premijostvarkos stengiamasi sukaupti finansiná fon-dà, kurio procentai padarytø ðià premijàmaþiau priklausomà nuo aplinkos, o su-interesuoti Lietuvos paþanga verslo atsto-vai galëtø inicijuoti ir naujas Nacionalinëspaþangos premijas ar jas didinti.

Kita ádomi detalë yra ta, kad komite-tas balsuoja ir iðrenka laureatus, taèiaukas jie, suþino beveik kartu su jau susi-rinkusiais Nacionaliniø paþangos premi-jø teikimo ceremonijos sveèiais ir televi-zijos þiûrovais, nes balsø skaièiavimo pa-reigas atlieka speciali balsø skaièiavimokomisija, priþiûrima autoritetingø teisinin-kø ir auditoriø, kurie tik praneða komitetonariams, kad �laureatas iðrinktas�, t.y. su-rinktas reikiamas balsø skaièius, leidþian-tis pripaþinti nugalëtojà.

Nacionalinës paþangos premijos idëjasusieta ir su premijos iniciatoriø 2006 m.kovo 2 d. paskelbtu Paþangos manifes-tu, kurá pasiraðë steigëjai, rëmëjai, mece-natai, premijø nominantai ir laureatai. �isdokumentas saugomas Vilniaus univer-siteto bibliotekoje, kurioje sukaupta iri�saugota daug praeities ðimtmeèius me-nanèiø dokumentø.

Prof. Juozas V.VaitkusNPP komiteto kancleris

alizuota UAB �Eksma�, �Ekspla� ir ��vie-sos konversija�, o �io bendradarbiavimovaisiai labai prisidëjo formuojant Lietuvos,kurioje plëtojama aukðtøjø technologijøpramonë, ávaizdá.

Kultûros paþangos premija pripaþintaprofesoriui Virgilijui Kæstuèiui Noreikai uþindëlá á Lietuvos vokalinio meno raidà ir josklaidà pasaulyje operos, koncertø ir vo-kalo pedagogikos baruose. Maestro pla-èiai þinomas Lietuvoje ir pasaulyje, o jo ið-ugdyti ar jo pavyzdþiu sekæ Lietuvos dai-

nininkai ir jo mokiniai daro didelæ átakà mû-sø kultûriniam gyvenimui ir demonstruojaLietuvà kaip aukðtos kultûros ðalá.

Ðie pretendentai iðrinkti buvus dide-lei konkurencijai su kitais aukðto lygiokonkurentais, kuriuos specialiomis laido-mis visuomenei pristatë LNK televizijos

kanalas. Ekspertø ir komiteto nuomone,jie yra pretendentai á ateities premijas,nors, kaip parodë ankstesniøjø metø pa-tirtis, vis labiau atsiskleidþia ir kiti Lietu-voje bræstantys ir jos vardà garsinantysmokslo, verslo ir kultûros þidiniai.

Galima atskleisti kelis ðios premijos or-ganizacinës veiklos niuansus. Jos orga-nizacinëje tvarkoje, siekiant jà panaudotimokslo, skirto Lietuvos paþangos, versloir mokslo partnerystës bei kultûros Lietu-voje paþangos skatinimui, taip pat siekiantjai suteikti nepriklausomybæ nuo laikotar-


Zigmas Zinkevièius

Romualdas Danielius, Kæstutis Jasiûnas,Rimantas Kraujalis ir Algis Petras Piskarskas

VirgilijusKæstutisNoreika

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Pernai, vaþiuodama i� 2006 BSA kon-ferencijos Harrogate, dvejojau: ar vyksiu ki-tàmet. Kodël? Nors konferencija, skirta�Tvarkos ir netvarkos� klausimams, buvoádomi, gráþusi namo (á Londonà) suskaièia-vau iðlaidas ir nutariau, kad ðá kartà finansi-niø i�tekliø limitas buvo akivaizdþiai virðy-tas: dalyvavimas konferencijoje kartu sunakvyne vieðbutyje bei kelione autobusupirmyn ir atgal atsiëjo apie 480 svarø. Atro-dytø, yra realios naudos: dar syká pristaèiaubritams afiðà, skirtà kokybiniø struktûrø me-todui, pabendravau su keliomis deðimtimisdalyviø ið Europos ir Amerikos, eiliná kartàpasiklausiau kà tik apsigynusiø socialiniømokslø daktarø iðpaþinèiø. Gavau vertingøpatarimø dël savo disertacijos teziø. Taèiaususidûriau su ta paèia realybe: norom ne-norom tampu scenarijø analitike, nes visdaþniau operuoju nesuprantamais net pa-tyrusiam sociologui transakcinës analizëspradininko Eriko Berne ávestais psichote-rapijos terminais. Dvejodama pradëjau var-tyti 2007 metø preliminarià renginiø progra-mà ir supratau, kad vis dëlto reiks vykti, neskonferencija numatoma Londone, o disku-sijos anaiptol nebus nuobodþios.

Trys dienos Londono �iaurës rytuose,netoli sparèia verslo plëtra ir gyvenamøjøobjektø statyba pagarsëjusio Docklandsrajono, pralëkë lyg karuselëje. Universityof East London modernûs, uþapvalintø for-mø ryðkiai nudaþyti korpusai skelbë dau-gybæ vienu metu vykstanèiø prezentacijø.Nedidelëse kamerinëse grupelëse lekto-riai vienas po kito pristatë trumpus pra-ne�imus, skubëdami atsakyti á keblius au-ditorijos klausimus. Konferencijos progra-moje, apimanèioje 200 p. informaciná lei-diná, pasirinkau tik svarbiausius BSA ren-ginius. Keturiems ðimtams konferencijos

Kritikuoti lengviau nei keistiÐá pavasará Londone ávyko eilinë Britanijos sociologø asociacijos (BSA) konferencija

�Socialinës jungtys: identitetai, technologijos, santykiai�.

dalyviø rûpëjo toks platus proble-mø spektras, kad, nepaisant socio-logø pasaulëþiûros universalumo,në vienam nebuvo ámanoma ap-rëpti visø iðkeltø diskusijai pozici-jø. Na, kad ir tokie sekcijø pavadi-nimai: Gyvûnø ir þmoniø sàsajos;ÞIV medicininës technologijostarptautiniu kontekstu; Ekonominëtransformacija ir socialinis ádarbi-nimas; Kartos ir malonumas; Glo-balûs miestai, lokalûs gyvenimai;Sveikata ir technologija; Metodo-loginës inovacijos: garsas ir vaiz-

ta plaèiai ir ðnekëta ádomiai.Netrafaretiniø minèiø paþerta ið to pa-

ties universiteto Verslo mokyklos Paskaitøteatro tribûnø. Plenariniai praneðimai kas-dien stebino paprastumu ir nebanalumu.Profesorë Saskia Sassen, detalizuodamanûdienà, kaip �nei globalumà, nei nacio-nalumà�, vertino pasikeitimø dinamikà drà-siai per teritorinæ, organizacinæ bei teisinæprizmæ. Prof. Bruno Latouras, socialinësGabrielio Tarde�o teorijos pasekëjas, �nuosociologijos kaip asociacijø mokslo� per-këlë klausytojus á paraleliø paieðkas teisë-je bei ekonomikoje. O prof. Elspethas Pro-bynas, pristatydamas temà �Jaunimo val-gymo kultûros: intymumas, jaunystë irdraugystë� sukritikavo sàvokas: apytikriai,kûno apimtys, geografinë padëtis (urbanversus rural), sakydamas, kad �tiek, kiekkiekvienas turëtø uþimti erdvës, yra nusa-koma etninës prigimties bei lyties�.

Taèiau tikroji kulminacija buvo paskuti-nës dienos plenarinis posëdis, kuriame vie-nu metu dalyvavo trys praneðëjai. LordasAnthony Giddensas � sociologijos legendair buvæs LSE (London School of Economics)ilgametis direktorius, Sue Duncan � vyriau-sybës socialiniø tyrimø vadovë bei profeso-rius Michaelis Rustinas ið Londono East Uni-versity nagrinëjo sociologijos, politikos beivisuomeniniø judëjimø perspektyvinæ raidàbei tendencijas XXI a. Britanijoje.

� Globalizacija � tai ne kapitalizmas, �teigë pakildamas tribûnon lordas Gidden-sas. � Kodël Britanijoje vis dar nëra sociolo-gijos bestseleriø? � retoriðkai klausë jis. � Jukjø yra Amerikoje, Prancûzijoje ir Vokietijoje?

� Kalbëtis su vyriausybe reikia apie tai,kas rûpi mums, sociologams, � sakë SueDuncan. � Mums reikalingi tyrimai, uþsaky-ti vyriausybës, kuriø metu bus plaèiai inici-juotos politinës-intelektinës diskusijos.

� O kodël visiðkai nekalbame apie ka-rà, apie Vidurio Rytus? � neapsikentæs pra-bilo kaþkas ið salës.

Ir auditorija kuriam laikui pasinërë á am-þino karo ir taikos klausimo vandenynà. Lor-das Anthony Giddensas, pasakodamasapie neribotà �sociologo atsakomybæ�, rë-mësi savo asmenine mokslo institucijos va-dovo patirtimi ir akcentavo �tvarkos ávedi-mo svarbà ir su tuo susijusá sunkumà�.

Smagu stebëti gyvà sociologijos moks-lo korifëjø diskusijà, kurioje tiesa ne de-klaruojama, bet uþgimsta kanèiose ir ne-greitai. Kaip pasakë finale Lordas Antho-ny Giddensas, kritikuoti yra daug leng-viau nei keisti. Nuomoniø nesutapimas de-monstruoja nuoðirdø sieká surasti geriau-sius sprendimus.

das kokybiniø tyrimø praktikose; Atmintisir pasakojimas; Teoriniai debatai; Atvirasrovë; Darbas, santykiai ir identitetas; Glo-baliniai tinklai, migracija ir diaspora; Me-nai, dizainas ir architektûra; Tikëjimai ir nu-sivylimai; Mityba; Atvira srovë ir kt.

Kaip visuomet, besirengianèiø diserta-cijos gynimui dëmesiui buvo skirtos trys fo-rumo sesijos. Jø metu buvo aiðkinama, kaipi�vengti nereikalingø stresø bei neiðvengia-mø triumfø (dr. Davidas Melloras, Cardiffouniversitetas), kaip pradëti sëkmingà dës-tytojo karjerà (prof. Robas Mearsas, Bathouniversitetas). Apie tai, kokie iðbandymailaukia, siekiant pasiraðyti kontraktà bûsi-miems tyrimams atlikti, kalbëjo dr.AndrewasSmithas i� Glasgowo Caledonijos univer-siteto. O dr. Markas Freestone�as prisi-paþino nesijauèiàs sociologu tikràja �ioþodþio prasme, nes, uþimdamas Socialiniøtyrimø laboratorijos vyrausiojo vadovo pa-reigas, Westgate DSPD kalëjime dirba la-biau psichologo darbà. Svarbus buvo prof.Elizabeth Ettorre i� Liverpoolio universitetopraneðimas pristatant darbo kitose ðalysepatirtá, kuriame ji akcentavo �bûtinumà ið-vengti sienø tarp paèiø sociologø�.

Be abejo, didesni BSA renginiai, at-spindintys atskirø tyrinëjimø kryptis, pri-traukia daugiau dalyviø. Paprastai juosedalyvauja 20�30 þmoniø. Darbas organi-zuojamas neformaliose grupëse. Auto-biografiniø studijø grupë, viena seniausiaisusikûrusiø BSA (1992), yra vadovaujama�Authobiography� þurnalo redaktoriausMichaelio Erbeno. Susitikimas konferen-cijoje buvo skirtas ateities planams aptar-ti. Media-studijø grupëje netikëtai nuskam-bëjo lietuviðka praneðëjos pavardë. Taèiau�stalinistinës sovietinës vyriausybës dik-tuojamos kultûros� tema ne itin sudominoklausytojus. Religijos, sporto, teorijos, mo-terø diskriminacijos, vizualinës sociologi-jos, jaunimo studijø grupës gvildeno aið-kiai suprantamus socialinës realybës as-pektus, todël kaip visuomet jose dalyvau-

Nina Barbora EVANSBritanijos sociologø

asociacijos tikroji narë,sociologijos magistrë

Autorë irlordas Anthony

Giddensas


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo� puslapius pavarèius

RETR

O


Supykdavo ir prof. BalèikonisKartà vienas studentas, labai gerai

iðlaikæs egzaminà pas prof. J.Balèiko-ná, atsiimdamas ið jo studijø knygutæ,dþiaugsmingai tarstelëjo:

� Dëkoju, profesoriau. Ir skubu anttraukinio, kad nepavëluoèiau.

Profesorius papraðë dar studijøknygelës ir, iðbraukæs áraðà, gràþinda-mas knygutæ, piktai pasakë:

� Kai gráþæs nulipsi nuo traukinio,ateisi perlaikyti egzamino.

Vyresniojo brolio teisëmis1807 m. Andrius Sniadeckis, sveik-

damas po sunkios ligos, papraðë ko-legà profesoriø Frankà pasiskaitymuikokios nors linksmos knygos. Tas at-siuntë labai lengvo turinio italø nove-liø. Andrius ánikæs skaitë, kai jo aplan-kyti uþsuko vyresnysis brolis Jonas,tuometis Vilniaus universiteto rektorius.Pamatæs, kà ligonis skaito, piktai iðplë-ðë knygà jam ið rankø.

Tuo metu Andrius Sniadeckis turë-jo jau 39 metus ir buvo deðimt metøprofesoriavæs.

Paþástamas veidasKartà profesorius Krajus ëjo gatve.

Prieðais já, garsiai verkdamas, bëgoberniukas.

� Ko verki, berniuk? � paklausë ge-raðirdis profesorius.

� A� paklydau�� O kur tu gyveni?� Universiteto gatvë, numeris aðtun-

tas, � atsakë berniukas.� A, tai tu mano sûnus! � suðuko

profesorius. � Að pats ten gyvenu. Sa-kau, ið kur man taip paþástamas vei-das� Na, eime, nuvesiu tave pas ma-mà.

Taip grûdinama valiaVienà rytà pas profesoriø Jakðtà uþ-

ëjo studentas. Profesorius dar tebegu-lëjo lovoje.

� Gal nesveikuojate, profesoriau?� Ne. Èia að taip valià grûdinu. Þi-

nau, kad reikia keltis, bet guliu � nesi-keliu � valià grûdinu.


ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas� 2007 Nr.6, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Nafta � ðis þodis niekada nenutyla eteryje. Ji ne tik pagrindinis energijos ðaltinis, bet irdaugelio konfliktø, karø, aplinkos terðimo ir degradacijos prieþastis. Vieni kariauja dël naftos,o vieðoji ástaiga �Grunto valymo technologijos�, pasitelkusi milijardus naftà oksiduojanèiømikroorganizmø, kariauja su nafta, pasklidusia gamtinëje aplinkoje.

Taip kovojant suskaldyta per 4 000 tonø naftos produktø, patekusiø á aplinkà, pasiektasdaugiau kaip 490 mln. litø ekologinis efektas.

Mûsø veiklos kryptys:· dirvoþemio, grunto, vandens ir vandens telkiniø, uþterðtø organinës kilmësterðalais, valymas;· valymo technologijø kûrimas bei tobulinimas;· eksperimentinës veiklos, susijusios su naujø aplinkos biologinio valymo irapsaugos technologijø ir metodø kûrimu (patentuoti 16 ástaigos ir josdarbuotojø iðradimai), plëtojimas;· literatûros aktualiais aplinkosaugos klausimais rengimas ir leidimas. Ástaigaper savo gyvavimo laikotarpá parengë ir iðleido ðias knygas: �Aplinkos biologinisvalymas�, �Skystos atliekos ir nuotekos þemës ûkyje. Tvarkymo techniniaisprendimai�, �Maþosios nuotekø valyklos gyvenamosiose vietovëse�,�Imoprtant aspects of environmental bioremediation�.

Teikiame konsultacijas aplinkos apsaugos ir jos valymo klausimais; padedame valstybinësaplinkos apsaugos sistemos pareigûnams iðaiðkinti tarðos þidinius, nustatyti jø apimtá irpavojingumo aplinkai laipsná; siûlome techninius sprendimus tarðai lokalizuoti ir likviduoti;propaguojame tarðos prevencijos priemones.

Antakalnio g. 42, LT-10304 Vilnius tel./faks.: (8-5) 2685301 [email protected]

mokslas ir gyvenimas 2007 m. nr.6

Documents