mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.11

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 11 1

2009

102009

11

Skiautëtasisvapsvavoris plaèiau-siai paplitæs Afrikoje,taèiau aptinkamas ir

Karadage

Ðiuolaikinis Karadagas –juros periodo laikøugnikalnio liekanos

Krymo dienoraðtis

Þemësðvara – dar

nepakankamaisuprasta ir

ákainota vertybë

Aukso karðtligëkosmose

Nuotoliniaikranto zonos

ekosistemø tyrimai

Tûkstanèiaipuslapiø apie

Lietuvà!

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 11

Japonija áprastai ásivaizduojama kaipþydinèiø sakurø kraštas Fudzijamos kal-no ir ðventyklø fone. Tai neabejotinai ypa-tingos kultûros ir tvarkos šalis. Taèiau tikprofesionaliau susipaþinæ ir patyrinëjægalime rasti ir netikëtø aspektø. Geolo-go þvilgsniu – Japonija yra šalis, labaikenèianti dël geologinës aplinkos natû-ralios kokybës bei pramonës (technoge-ninës) ir ypaè – istorinës taršos. Šios sri-ties duomenø susikaupë tyrimø tikslaislankantis Japonijoje 2002 ir 2008 metais,bendradarbiaujant su specialistais iš Ja-ponijos geotarðos kontrolës agentûros,Ekologinës geologijos tyrimo instituto(Èibos prefektûra) ir kitø institucijø, ren-giant bendrus simpoziumus, publikaci-jas. Þemiau pateikiama bûdingesniø Ja-ponijos aplinkos kokybës, tarðos proble-mø ir tyrimø apþvalga.

Geologinës aplinkos tarða irtechnogeninis gruntas

Geologinës aplinkos tarða (geo-tarša) – tai sudëtinga sàveikaujanèiø ter-piø – grunto, poþeminio vandens ir grun-to porø oro (ar dujø) – sistema. Geologi-nëje aplinkoje, grunte terðalai sklinda, irs-ta ar kaupiasi dël jø paèiø cheminiø ir fizi-niø savybiø, dël poþeminio vandens veik-los ir dël grunto sluoksniavimosi struktû-ros ir sudëties (sorbcinës, filtracinës sa-

Þemës ðvara –

Jonas SATKÛNASLietuvos geologijos tarnyba

Á reiðkiná, objektà ar kraðtà daþniausiai þvelgiameper savo profesinæ prizmæ bei patirtá. Taip ir mes,geologai, dirbdami ar lankydami kitas šalis, visøpirma matome geologinius reiškinius, geologinës

aplinkos bûklæ, lyginame jà su savo kraštu ir iš tomokomës, atrandame naujø dalykø, reikalingø

savam kraðtui geriau paþinti ir ávertinti.

dar nepakankamaisuprasta ir ákainotavertybë

vybës ir kt.). Daugiausia geotarða yra su-sijusi su ávairiais þmogaus tikslingai for-muojamais technogeniniais gruntais(sankasos, pylimai ir kt.) ar susidaranèiaisdël pramonës, buities atliekø, kalnakasy-bos ir kitø veiklø. Technogeninis grun-tas labai svarbus keliais poþiûriais – jamepaprastai koncentruojasi pramoniniai irbuitiniai teršalai. Tai – statybinis pagrin-das, pasiþymintis specifinëmis geotech-ninëmis savybëmis, ypatinga terpë geo-loginiams procesams.

Japonijoje technogeniniai gruntai – uþ-lyginti sàvartynai, grunto sampilos, dirbti-niai þemës sklypai statyboms – plaèiai ið-plitæ urbanizuotose teritorijose ir daþnai bû-na þemës drebëjimø þalingø pasekmiøprieþastis. Pavyzdþiui, 1964 m. þemës dre-bëjimas (M = 7,5) Niigatos mieste, esan-èiame þemoje lygumoje, padarë daug þa-los – pasislinko, palinko ar suslûgo á grun-tà daug pastatø, dël suslûgusio grunto at-sirado uþtvindytø plotø. Šios deformaci-jos daugiausia radosi tose vietose, kurgruntas buvo dirbtinai suformuotas – uþ-piltoje upës vagoje bei rekultivuotuose pra-moniniuose plotuose. Remiantis ðiuo pa-vyzdþiu, buvo apskaièiuotas labai aukð-tas koreliacijos koeficientas tarp techno-geniniø gruntø ir þemës drebëjimo inten-syvumo (pasekmiø þemës pavirðiuje). Tainulëmë ðiø gruntø suskystëjimo (geotech-nikø dar vadinamas likvacijos) veiksnys(Nakagava, 2006).

Dël specifiniø technogeninio grunto sa-vybiø taikytini adaptuoti geologiniai meto-dai. Rekultivuotø sàvartynø geologiniai ty-rimai parodë, kad jø geologiniam pjûviuisuskaidyti irgi gali bûti naudojami stratigra-

Terðalø sklaidos ið geologinës aplinkos tarðosobjekto á kitus aplinkos komponentus

(geotarðos) schema

fijos principai. Nagrinëdami ðià problemà,kartu su japonø mokslininkais pasiûlëme(Nirei et al., 2008) technostratifikacijos sche-mà, apimanèià sluoksnius pagal jø sufor-mavimo laikà (chronovienetus) ir pagal me-dþiaginæ sudëtá (litovienetus). Toks techno-geninio kûno suskaidymas yra labai nau-dinga ir net bûtina sàlyga norint surasti ter-ðalø sankaupos vietas, jas tinkamai ištirti,valyti ar parengti šalinimo strategijà.

Uþterðtogrunto tyrimø

schema. Deði-nëje pusëje –

bandiniø vietospagal

formaliusJaponijoje

galiojanèiusaplinkosaugi-nius reikalavi-

mus (bandiniaiimami kas

metrà),nepaisant

stratifikacijos.Kairëje –

rodyklëmispaþymëtos

bandiniøpaëmimo

vietos,rekomenduo-jamos pagal

gruntøstratifikacijà.Akivaizdþiaimatyti, kad,

imantbandinius

mechaniðkaikas metrà,

galima nepastebëti tarðos (paveikslëlyjeparodyta raudona spalva) sankaupø, kurios

susidaro ant gruntø, iðskirtø pagal skirtingassavybes, sluoksniø stratigrafiniø pavirðiø

Daug technogeniniø ir gamtiniø veiks-niø gali turëti átakos poþeminio vandens,grunto ir poþemio oro kokybei, terðalømigracijai ir degradacijai. Intensyviai plë-tojantis Japonijos ekonomikai, atsirado


Straipsnio autoriusvieno ið apsilankymøJaponijoje metu


Kelio bangos – technogeninio gruntosuskystëjimo pavyzdys po Hokaido þemësdrebëjimo 1993 m. (O.Kazaoka duomenys)

daugybë atliekø sàvartynø. Japonijoje uþ-terðtø teritorijø (vadinamøjø „rudøjø lau-kø“) yra keli šimtai tûkstanèiø. Taèiau cen-tralizuotos tokiø vietø apskaitos nëra.

Bûdingi geologinës aplinkos taršos at-vejai Japonijoje susijæ su lakiaisiais organi-niais junginiais (VOC), pvz., trichloretilenu(TCE) (Nirei et al., 2006). Gruntinio vandenstarða TCE aliuvinëse nuosëdose Mobarosmieste (Èibos prefektûra) nustatyta net 60m gylyje (Furuno et al., 2008). Didëjanti po-þeminio vandens tarða azoto junginiais nu-statyta Savaros, Katorio urbanizuotose te-ritorijose (Nishikiori, 2008), Urabës rajone,ðiaurinëje Boso pusiasalio dalyje (Kazao-ka, 2008), tarša arseno organiniais jungi-niais (difenilarsenine rûgðtimi (DPAA) ir fe-nilarsenine rûgðtimi (PAA)) Kamisu mieste,Ibarakio prefektûra (Hiyama, 2008).

Labai ádomus, liudijantis didþiulá pra-eities tarðos mastà atvejis – rekultivuotassàvartynas prie Yorogavos upës. Ðioje vie-toje net tik monitoringo græþiniuose, betir vizualiai matyti ávairiø chemijos pramo-nës medþiagø tarša (vyrauja butilfenoliai,susijæ su pseudohormonø gamyba),sklindanti ið prieð kelis deðimtmeèius uþ-daryto sàvartyno prie Asajo tilto (Èibosprefektûra). Be uþteršto grunto ir poþemi-nio vandens, šiame þidinyje nustatytas irgrunto porø oro uþterðimas lakiaisiais or-ganiniais junginiais, kurie sklinda išpoþemio pulsuojanèiu reþimu (tai vadina-ma „þemës kvëpavimu“) priklausomainuo oro slëgio (Fujita et al., 2008).

Natûrali, neuþterðta geologinë aplinkairgi gali bûti þalingø medþiagø ðaltinis irlemti netinkamà poþeminio vandens, nau-dojamo geriamam vandeniui tiekti, koky-bæ. Sveikatos problemos dël sunkiøjø me-talø, ypaè arseno ir ðvino, padidëjusiø kon-centracijø geriamajame vandenyje yra nu-statytos daugelyje pasaulio vietø. Svar-biausias gamtinis arseno šaltinis – jûrinëskilmës dariniai ir vulkanizmas (Komai etal., 2008). Natûralios arseno koncentraci-jø anomalijos yra bûdingos ir Japonijai.

Yra pakankamai daug (Yoshida & Ni-rei, 2008) informacijos apie arseno kon-centracijas holoceno nuosëdose (Yura-

kucho Formacija) Tokijo þemumoje. Nuo-sëdose ir skystoje terpëje (iðtraukoje) nu-rodomos tokios vertës: molio sluoksniuo-se – 8,6–9,8 mg/kg ir 0,016–0,112 mg/l;aleurito sluoksniuose – 9,5–4,5 mg/kg ir0,007–0,122 mg/l; smëlio sluoksniuose –6,6–3,2 mg/kg ir 0,001–0,044 mg/l; tam-siai rudo aleurito sluoksniuose – 8,7–6,8 mg/kg ir 0,008–0,021 mg/l; supiltinia-me (technogeniniame) grunte – 2,1–6,2 mg/kg ir 0,000–0,021 mg/l. Matyti,kad natûraliuose dariniuose arseno kie-kiai yra didesni nei technogeniniamegrunte. Ádomu ir tai, kad skirtingos lito-loginës sudëties nuosëdose yra pana-ðûs arseno kiekiai, tai rodo galimà po-

Japonijos arseno uþterðtumosàlyginës rizikos þemëlapis(pagal T.Komai)

þeminio vandens átakà – arseno iðplovi-mà ir perskirstymà nuosëdose.

Arsenas yra gamtinis toksinis ir kan-cerogeninis elementas, todël poþeminiovandens tiekimas iš uolienø, kuriose pa-didëjusi arseno koncentracija, skatina ke-penø vëþio rizikà, tai ir nustatyta arsenoanomalijø vietose. Tad sprendþiant ðiàproblemà siûloma tiekti vandená iš kitø

Apibendrinta geologinës aplinkos tarðos schema (pagal Nirei, Hiykama, Kusuda & Furuno, 2008)

Yorogavos upës krantinëje virð vandens matytifiltrato dëmës, sklindanèios ið rekultivuotosàvartyno prie Asajo tilto (Èibos prefektûra)Autoriaus nuotr.


Japonija –ypatingoskultûros irtvarkosšalis


Projektas„Uþterðtø teritorijø poveikio

vertinimas“Lietuvos geologijos tarnyba prie Ap-linkos ministerijos pradëjo ágyvendintiprojektà „Uþterðtø teritorijø poveikio ver-tinimas“. 2008 m. liepos 10 d. buvo pasi-raðyta projekto, atitinkanèio 2007–2013 metø Sanglaudos skatinimo veiks-mø programos aplinkosauginius tikslus,laikinojo finansavimo sutartis tarp Aplin-kos ministerijos, Aplinkos projektø valdy-mo agentûros ir Lietuvos geologijos tar-nybos prie Aplinkos ministerijos.

Šio projekto tikslas – gamtos iðtekliøiðsaugojimas (visø pirma vandens iðtek-liø bei kraðtovaizdþio ir biologinës ávai-rovës), sudarant sàlygas efektyviam jøpritaikymui gyventojø ir ûkio reikmëms.

Pagrindinis uþdavinys – inventorizuotipotencialiai uþterštas teritorijas, kad, jasištyrus, ateityje bûtø galima sutvarkyti irišvalyti, kadangi koncentruoti tarðos þi-diniai kelia realø pavojø poþeminio van-dens kokybei ir þmonëms. Projekto me-tu bus inventorizuotos potencialiai uþ-terðtos teritorijos 39 ðalies savivaldybë-se, t.y. atlikta potencialiai uþterðtø terito-rijø inventorizacija 39 300 km2 teritorijo-je. 100-te pavojingiausiø objektø numa-tyta atlikti ekogeologinius tyrimus, o 50-yje – detalø tyrimà ir poveikio aplinkaibei þmogui vertinimà.

vandeningøjø sluoksniø, kuriuose arse-no koncentracijos atitinka reikalavimus.

Poþeminis vanduo Japonijoje sudarotik 17 proc. tiekiamo vandens (Lietuvo-je – 100 proc.). Tai susijæ su maþesniaisjo ištekliais, lyginant su paviršinio vandenskiekiu. Nustatyta, kad, siurbiant ið spûdi-niø sluoksniø apie 2 milijardus m3 van-dens per metus, yra virðijamas natûralausiðtekliø atsistatymo balansas. Poþeminiovandens naudojimas per pastaruosius dutris dešimtmeèius pastebimai didëjo, ta-èiau tai kai kur sukëlë antrinæ problemà –gruntø suslûgimà ir þemës pavirðiaus þe-mëjimà dël poþeminio vandens iðsiurbi-mo. Pavyzdþiui, vien tik urbanizuotose te-ritorijose prie Tokijo álankos, kur þemëspavirðius yra tik apie metrà aukðèiau jû-ros lygio, þemës pavirðiaus suslûgimai dëlpoþeminio vandens iðsiurbimo vietomisyra siekæ net du metrus. Dël ðios proble-mos poþeminio vandens ekspoatacija yraatidþiai sekama, stebimi vandens spûdþiopokyèiai, o esant reikšmingiems lygiø po-kyèiams siurbimas nutraukiamas, gavy-bà perkeliant á kitus poþeminio vandenstelkinius bei sluoksnius.

1950–1970 m. atliekos iš intensyviai be-siplëtojanèiø pramonës objektø buvo ne-ribojamai išleidþiamos á orà ir vandens tel-kinius. Aplinkos tarša pasiekë toká mastà,kad sukëlë dabar jau klasikinëmis laiko-mas aplinkos taršos sukeltas ligas: Mina-mata, Itai-itai, Niigata-Minamata, Yokkaichiastma. Vandens apsaugos ástatymas Ja-ponijoje buvo priimtas tik 1970 m. ir nuotada imta kontroliuoti taršos sklaida, kurijau po 1980 m. pastebimai sumaþëjo.

Taèiau ávairios toksinës medþiagos,tokios kaip chloruoti tirpikliai, pesticidai,ir toliau buvo naudojamos pramonëje irþemës ûkyje be jokio reguliavimo, net irpriëmus minëtàjá Vandens apsaugos nuotarðos ástatymà.

Kà þinome apie Lietuvos þemësuþterðtumà?

Dël labai skirtingø pramonës mastø,geologiniø (pvz., vulkanizmas – plaèiaipaplitæs reiškinys Japonijoje) ir geogra-finiø sàlygø, skirtingø tyrimo metodø beiiðtirtumo laipsnio Lietuvos aplinkos ko-kybæ labai sunku lyginti su Japonija arkita tolesne šalimi. Bet, nagrinëjant netir labai skirtingus atvejus, galimi tam tik-ri lyginimai ar naudingi pastebëjimai. Pa-vyzdþiui, Lietuvoje technogeniniai grun-tai, kaip ekogeologinis objektas, nërasistemiškai tiriami ir kartografuojami, taiatliekama tik kartu su tam tikrø teritorijøinþineriniais geologiniais tyrimais. Dardaug galime ir turime mokytis iš Japoni-jos patirties. Taèiau yra srièiø, kuriose irmes turime privalumø. Paminësime dvi –tai potencialiø geologinës aplinkos tar-

ðos þidiniø apskaita ir dirvoþemiø uþterð-tumo kartografavimas.

Tarðos þidiniai – grësmë poþeminiovandens ir dirvoþemio kokybei,

ekosistemaiNuo 1999 m. Lietuvos geologijos tar-

nyba formuoja Geologinës aplinkos tar-ðos þidiniø duomenø bazæ, kurioje lai-komi duomenys apie tarðos sankaupøvietas, tarðios pramonës objektus, naf-tos produktø sandëliavimo ar iðpylimøvietas, pesticidø sandëlius, gyvuliø, kri-tusiø nuo juodligës, palaidojimo vietasir kt. Daugelis ðiø þidiniø – tai praeityjeuþterštos vietos (istorinës tarðos), kuriosdabar naudojamos visai kitiems tiks-lams. Kiti þidiniai – dabar veikiantys pra-monës objektai, kuriuose galimas povei-kis aplinkai stebimas ir kontroliuojamas.

2008 m. pabaigoje Geologinës aplin-kos tarðos þidiniø duomenø bazëje buvosusumuoti 6502 potencialiø taršos þidiniøduomenys. Lauko darbø metu Lietuvosgeologijos tarnybos ekogeologijos sky-riaus specialistai inventorizavo apie44,15 proc. Lietuvos teritorijos. Potencia-lios taršos, ypaè istoriniø taršos þidiniø,duomenys yra labai svarbûs norint taikytiaplinkosaugines priemones, valyti ir tvar-kyti šias teritorijas. Taèiau bûtina pabrëþti,kad realûs tarðos, sklindanèios ið ðiø þidi-niø á poþeminá ar pavirðiná vandená, tyrimomastai dar nedideli. Ávairaus lygmens eko-geologiniai tyrimai, monitoringas atlikti tikapie 10 proc. iki ðiol þinomø tarðos þidi-niø, taigi reali ðiø „ekologiniø minø“ grës-

më poþeminiam vandeniui ir apskritai þmo-gaus ekosistemai, deja, nëra þinoma.

Dirvoþemis – tai terpë, kurioje kaupia-si oru perneðami, su tràðomis, herbici-dais, pesticidais áterpiami, nuotekomisir atliekomis iðpilami þmogaus veiklosproduktai, daþnai toksiðki ir biologiðkaineskylantys á nekenksmingus junginius.Ðios medþiagos iðtisus ðimtmeèius kau-piasi dirvoþemyje, ið jo su krituliais iðne-ðami á gruntinius bei pavirðinius vande-nis, o su auginamomis darþovëmis ir vai-siais, ákvepiamomis dulkëmis patenka áþmogaus organizmà.

Todël dirvoþemio kokybë, nors ir ne-matomas þmogaus gyvenamosios ap-linkos veiksnys, turi bûti þinoma ir áver-tinta, ypaè pleèiant miestus, jø gyvena-muosius rajonus, plëtojant þemës ûkioir poilsio zonas, pramonæ ir utilizuojantatliekas.

Iki 1980 m. Lietuvoje buvo tiriami tikdirbamø laukø ir miðkø dirvoþemiai – nu-statomos juose auginamiems augalamsreikalingos maisto medþiagos ir skaièiuo-jamos træðimo normos. Apie 1985 m. eko-loginiais tikslais pradëta tirti miestø beikai kuriø ámoniø dirvoþemius, nustatantjuose besikaupianèias kenksmingas me-dþiagas, daþniausiai toksiðkus sunkiuo-sius metalus. Vertinant miestø uþterðtu-mo lygá, reikëjo þinoti tø paèiø elementøkieká aplinkinëse foninëse vietovëse – taippamaþu buvo pradëta tirti visos Lietuvosdirvoþemiø cheminë bûklë, apibendrinta1999 m. išleistame Lietuvos geochemi-niame atlase (parengë Lietuvos geolo-



Projektà sudaro šios veiklos: atlikti potencialiai uþterštø teritorijø

inventorizacijà; ávertinti potencialiai uþterðtø terito-

rijø pavojingumà ir parengti prioritetiniøtirtinø teritorijø sàraðà;

atlikti prioritetiniø teritorijø rekog-noskuotæ ekogeologiniø tyrimø planamssudaryti;

atlikti preliminarius ekogeologiniustyrimus prioritetinëse teritorijose;

atlikti detalius ekogeologinius tyri-mus pavojingiausiose aplinkai ir þmo-gaus sveikatai teritorijose.

Atlikus projektà bus nustatytos gali-mai uþterðtos ir uþterðtos teritorijos Lie-tuvoje, nustatytas valytinø sklypø eiliðku-mas ir parengti nacionalinës uþterðtø te-ritorijø valdymo strategijos pagrindai.

Projektà baigti numatoma 2011 m. IVketvirtá.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidro-geologijos skyriaus Poþeminiovandens monitoringo poskyris

Ðiauliø, Panevëþio) virðutinio dirvoþemiosluoksnio, upiø dugno nuosëdø ir snie-go cheminæ sudëtá ir parengtos iðvados,kad uþterðti yra tik miestø ir ámoniø dirvo-þemiai, kuriuose daþnai virðijamos di-dþiausios leidþiamos terðalø koncentra-cijos, o laukø ir miðkø dirvoþemiai yra ðva-rûs ir jø chemines savybes lemia tik gam-tiniai veiksniai – granuliometrinë sudëtis,organinës medþiagos kiekis, rûgðtingu-mas, gruntinio vandens lygis.

2009 m. Lietuvos geologijos tarnybabaigë Vilniaus apylinkiø geocheminá kar-tografavimà (darbo autoriai V.Gregoraus-kienë, P.Putys).

2006 m. bendromis 26 Europos šaliøgeologijos organizacijø jëgomis buvobaigtas stambiausias iki ðiol tarptautinisgeocheminis projektas „Pasaulinis geo-cheminio aprobavimo atraminis tinklas irEuropos geocheminis fonas“ bei iðleis-tas Europos geocheminis atlasas. Já su-darant dalyvavo Lietuvos geologijos tar-nybos Geochemijos poskyrio vedëjaV.Gregorauskienë. Atlasà sudaro daugiaukaip 360 þemëlapiø, rodanèiø 66 elemen-tø ir kitø parametrø pasiskirstymà.

Atlase pateikiama þemyno dirvoþemio,miðko paklotës, upiø vandens, dugno nuo-sëdø ir salpiniø nuogulø foninis elementøkiekis, priklausantis tiek nuo natûraliø ge-ologiniø, klimatiniø ir hidrologiniø sàlygø,tiek nuo þmogaus veiklos. Atlaso geoche-

miniuose þemëlapiuose ir tekstuose yra ið-sami informacija apie XX a. pabaigos mû-sø tiesioginës aplinkos, kurioje gyvename,auginame maistinius augalus, iðgaunamegeriamàjá vandená, kokybæ.

Abiejose atlaso dalyse publikuojamàmedþiagà, visus geocheminiø tyrimøduomenis, þemëlapius, ëmimo vietø ko-ordinates ir nuotraukas skaitmenine for-ma be jokiø naudojimo apribojimø gali-ma rasti Suomijos geologijos tarnybosserveryje adresu (http://www.gsf.fi/publ/foregsatlas/index.php).

Nors kai kurie Lietuvos miestø rajo-nai, ypaè buvæ pramoniniai, yra smar-kiai uþteršti sunkiaisiais metalais, taèiauiš Europos geocheminio atlaso matyti,kad Lietuvos tiek viršutinis dirvoþemiosluoksnis, tiek ir podirvis, lyginant su Va-karø Europos ðalimis, sunkiaisiais me-talais uþterštas 3–6 kartus maþiau. Lie-tuva pagal sunkiøjø metalø kiekius dir-voþemyje yra skirtina prie ðvariausiø Eu-ropos ðaliø, kurioms priklauso Baltijos irSkandinavijos valstybës.

Šis faktas turëtø bûti kuo plaèiau nau-dotinas Lietuvos ekologiniam ávaizdþiuiformuoti, plëtoti ekologinæ þemdirbystæir didinti turizmo patrauklumà. Tuo tarpuinformacija apie Lietuvos geocheminæðvarà yra nepakankamai skleidþiama irnaudojama.

gijos tarnybos ir Geologijos institutomokslininkø kolektyvas, vadovaujamasValentino Kadûno). Jame pateikta infor-macija (1 mëginys / á 25 km2) apie Lietu-vos ir kai kuriø miestø (Vilniaus, Alytaus,

Nukelta á 16 p.


,,Europos geocheminiame atlase”, 2005, GSF, ESPOO, Europos kontekste pateikiami Lietuvos geocheminës aplinkos kokybës parametrai(virðutinio dirvoþemio sluoksnio, podirvio, upiø vandens ir dugno nuosëdø, upiø aliuvio ir miðkø paklotës)


Intensyvios þmogaus veiklos (uostøgilinimas, sausumos teritorijø formavi-mas, uþtvankø árengimas, miestø plëtra,tarða ir kt.) daugelá metø naikintos pajû-rio ðlapþemës ir estuarijos pagaliau su-laukia vis didesnio visuomenës ir aplin-kos apsaugos organizacijø dëmesio(Odum, 1993).

Ðiuo metu mokslo visuomenë jau vie-ningai sutaria, kad vyksta globalus kli-mato atðilimas, didëja ne tik oro, bet irvandenyno pavirðiaus temperatûra, apie2–3 mm per metus kyla vandens lygis(1 pav.). Daugelis mokslininkø mano,kad dël tirpstanèiø ledynø ir besipleèian-èio Pasaulio vandenyno ateityje vandenslygis dar labiau kils.

Prognozuojama, kad per ateinanèius50 metø þenklus vandens lygio kilimasir vis daþnëjanèios ekstremalios audroslabai paveiks pajûrio ðlapþemes, estua-rijø ir kitø vandens telkiniø druskingumà,pakrantës drenaþo sistemas, sustiprëskrantø erozija. Tai gali paveikti visà krantozonos ekonominæ plëtotæ. Ypaè didelispavojus kyla potvyniø-atoslûgiø veikia-moms ðlapþemëms ir mangroviø pel-këms, kuriø pavirðius maþdaug sutam-pa su dabartiniu jûros lygiu, todël jamkylant ir stiprëjant audroms ðlapþemësgali iðnykti (2 pav.). Miestø plëtra, hidro-techniniø árenginiø statyba ir hidrologi-nio reþimo reguliavimas dar labiau su-maþina ðlapþemiø iðlikimo galimybes.Vis labiau suvokiant kranto zonos eko-sistemø vertæ ir jø jautrumà, atsirado bû-tinybë geriau paþinti jø funkcionavimà ir

Kranto zonos ekosistemos yra itin produktyvios ir vertingos. Jos pasi-þymi didele augmenijos bei gyvûnijos, saugomø rûðiø ir buveiniø

ávairove. Pajûrio ðlapþemës yra veiksminga priemonë kontroliuojantpotvyniø keliamas grësmes, sumaþina neigiamà audrø ir bangavimo

átakà. Infiltracijos bûdu per jas pasipildo gilesni vandeningieji horizon-tai. Sugerdamos su upiø nuotëkiu patenkanèias þemës ûkio ir buitines

taršias medþiagas, jos gerina jûros priekrantës vandenø kokybæ. Nuotoliniai

Vytautas Viktoras KLEMASDelavero universiteto (JAV) Jûrø ir þemës

studijø koledþo profesorius emeritas

zonos ekosistemøkranto

tyrimai

Jau daugelá metø padedu organizuotimokslo ir kûrybos simpoziumus Èikago-je. Taip pat buvau Vytauto Didþiojo univer-siteto Atkuriamojo senato narys. Kai JAVorganizatoriai praðë padëti organizuoti US/EU Baltic simpoziumus, mielai sutikau, nespirmieji du 2006 ir 2008 metais buvo su-rengti Klaipëdoje. Susipaþinæs su Klaipë-dos universiteto profesoriais, sutikau dës-tyti keletà kursø. Gavæs Fulbright stipendi-jà, að jau antri metai Klaipëdos universite-te dëstau kursà apie nuotolinius kranto zo-nos ekosistemø tyrinëjimus.

Dëstydamas kursà Klaipëdoje, susi-domëjau Baltijos jûra ir Kurðiø mariomis.Taip pat pastebëjau, kad mûsø jûros ty-rinëjimo instrumentai ir modeliai labai tik-tø Baltijos jûros studijoms. Todël að irkiti kolegos ið JAV padedam Klaipëdosuniversitetui rengiant šiuos projektus:

Sustiprinti fizinës okeanografijosprogramà kvieèiant dëstytojus ið JAV.

Sustiprinti Baltijos jûros eutrofika-cijos ir naftos iðsiliejimø stebëjimus.

Sudaryti patariamàjà grupæ, kuripadëtø KU iðplëtoti Jûriná slëná ir patar-tø, kaip spræsti dujotiekio Nord Streamir elektros kabelio NordBalt poveikio Bal-tijos jûrai problemas.

Padëti surasti prie Estijos nuskan-dintà karo laivà „Antanas Smetona“.

Padëti atgaivinti laðiðø ûká Lietu-vos upëse.

Skaityti paskaitas ir surengti semi-narus Lietuvos universitetuose apie nau-jausiø modeliø ir instrumentø pritaikymàjûros ir gamtos tyrimams.

2010 m. Rygoje surengti ketvirtàUS/EU Baltic simpoziumà.

Man buvo didelë garbë 2008 metaisbûti iðrinktam Lietuvos mokslø akademi-jos uþsienio nariu. Dabar mane nustebi-no þinia, kad 2009 metø lapkrièio mënesáVilniuje Ðvietimo ir mokslo ministerija manáteiks premijà „Uþ viso gyvenimo nuopel-nus mokslui ir pasiekimus fiziniø ir tech-nologijø mokslø srityse, uþ ilgametæ ak-tyvià mokslinæ veiklà ir pasiekimus okea-nologijos kryptyje bei ypaè vaisingà ben-dradarbiavimà su Lietuvos mokslo ir stu-dijø institucijomis bei mokslininkais ir pa-galbà uþmezgant ryðius su uþsienio moks-lo institucijomis“. Man ypaè miela padëtiLietuvai spræsti Baltijos jûros problemas,dirbant su Klaipëdos universitetu, mies-te, kuriame að prieð daugelá metø gimiau.

1 pav. Prognozuojamas vidutinis globalausjûros lygio kilimas ( IPCC 2001, laikotarpionuo 1990 iki 2000 m. treèia vertinimoataskaita)

2 pav. Numatoma ðlapþemiø netektis jûros vandens lygiui pakilusvienu metru (JAV, Luiziana)


3 pav. Jûros pavirðiaus temperatûraGolfo srovëje (NOAA AVHRR palydovi-në nuotrauka)

6 pav. Delavero universiteto autonominë povandeniniø tyrinëjimø sistema (AUV),judanti nustatytu marðrutu keli metrai virð jûros dugno

4 pav. Þemënaudos þemëlapis Delaveroálankoje, Landsat TM palydovinë nuotrauka

5 pav. Suspenduotø sànaðø ir organinësmedþiagos pasiskirstymas Kurðiø mariose,ASTER palydovo nuotrauka

surasti bûdus, kaip efektyviai jas tvarky-ti (Odum, 1993).

Nuotoliniø kranto zonos tyrimø tiks-las – pateikti informacijos apie kranto zo-nos ekosistemø paplitimà ir bûklæ, nagri-nëti ðlapþemiø ploto, priekrantës ir estu-arijø vandens kokybës kitimo tendenci-jas. Platesne prasme yra stengiamasi ištir-ti, kokià átakà veikla sausumoje turi jûrosaplinkai ir atvirðèiai, kaip jûroje vykstan-tys procesai veikia sausumà. Ieðkodamiatsakymø á ðiuos klausimus, tyrimuosenaudojame ávairius nuotolinius metodus,áskaitant laivuose, palydovuose ir lëktu-vuose montuojamus sensorius. Tyrimø re-

niai tyrimai, geografinës informacinës sis-temos ir globali navigacinë sistema su-kuria labai plaèias galimybes tokià infor-macijà gauti, nagrinëti ir tvarkyti. Taikantnuotolinius metodus kranto zonoje, ðlap-þemiø ir estuarijø tyrimams, daþnai yrareikalingas daug stambesnis erdvinismastelis, siauresnë laiko ir platesnëspektro rezoliucija nei taikoma atviro van-denyno ar kalnuotø vietoviø tyrimuose.Ypaè tai svarbu tiriant greitai besikeièian-èius jûrø ir estuarijø krantø procesus. To-kiais atvejais reikalingi itin aukðtos rezo-liucijos vaizdø áraðai, kuriuos vëliau bû-tø galima panaudoti modeliuojant, numa-

tant trumpalaikes ir ilgalaikes kaitos ten-dencijas (Klemas, 2005).

Šiuolaikiniai pasiekimai leido sukurtididelius kokybës reikalavimus atitinkan-èius sensorius (jutiklius) ir vaizdø anali-zës metodus. Tiriant kranto zonos eko-sistemas yra naudojama aukðtos erdvi-nës ir spektrinës rezoliucijos palydovinëáranga. Sudarant pakranèiø þemës nau-dojimo þemëlapius, nustatant organinësar neorganinës suspenduotos bei iðtir-pusios medþiagos koncentracijas estu-arijose ir jûros priekrantës vandenyse,jau galima pasinaudoti daugiaspektri-niais ir ultraspektriniais (plataus spektro)vaizdiniais. Pasitelkiant árangà, naudo-janèià ðiluminiø arba infraraudonøjø ban-gø spektrà, galima fiksuoti jûros pavir-ðiaus temperatûros pokyèius, kartogra-fuoti priekrantës sroves. Mikrobangø ra-diometrai taikomi vandenyno druskingu-mo ir kitø hidrologiniø parametrø, dirvo-þemio drëgmës tyrimams (3 pav.). Ra-dariniai vaizdavimo prietaisai, reflekto-metrai ir aukðèiamaèiai teikia informaci-jos apie vandenyno bangas, sroves, jû-ros pavirðiaus aukðtá ir priekrantës sro-ves. Naudojant antþeminius árenginius(lidarus), galima sudaryti batimetriniusþemëlapius netgi drumstuose jûros prie-kranèiø vandenyse.

Tyrimø projektaiSavo mokslines þinias Delavero uni-

versiteto mokslininkai pritaiko dalyvauda-mi ávairiuose projektuose JAV, Europoje,Pietø Amerikoje ir Kinijoje:

Þemës naudojimo pokyèiai krantozonos upiø baseinuose ir átaka priekran-èiø vandens kokybei (4 pav.).

Potvyniø-atoslûgiø zonos ðlapþe-miø reikðmë ir nykimas dël miestø plët-ros.

Jûros vandens lygio kilimo povei-kio kranto zonos ðlapþemëms modelia-vimas ir monitoringas.

zultatai yra skelbiami moksliniuose þur-naluose, o sukaupta medþiaga naudoja-ma studijose, rengiant studentus ávairiuo-se pasaulio universitetuose (CRS, 2009).

Nuotoliniø metodø taikymasNorint gauti reikalingos informacijos

ir susidaryti iðsamø vaizdà apie pajûrioekosistemø sandarà ir procesus, pirmiau-sia reikalinga ávairaus mastelio kartogra-finë medþiaga (Klemas, 2000). Nuotoli-


ekspedicijai –

Tvenkiniø krevetëms auginti áren-gimo poveikis mangroviø pelkëms.

Gilinimo metu iðkasto grunto irkitø jûroje laidojamø atliekø sklaidapriekrantëje.

Iðsiliejusios naftos iðplitimo irdëmiø dreifo modeliavimas.

Paplûdimiø ir krantø erozijoskartografavimas ir modeliavimas.

Kadangi kranto zonos ðlapþemësir estuarijos yra labai kaièios laike ir erd-vëje, norint iðgauti reikiamà rezoliucijàjos daþnai turi bûti stebimos vienu me-tu ir ið palydovø, ir ið lëktuvø. NASAASTER palydovinëse nuotraukose aið-kiai matyti Kurðiø mariose suspen-duota ir organinë medþiaga (5 pav.).Naudojant laivuose ir hidrologinësestotyse instaliuotus instrumentus bûti-na rinkti tiesioginius duomenis, kad ga-lima bûtø patikrinti nuotoliniais tyrimømetodais gautos informacijos patiki-mumà. Mûsø naudojama autonominëpovandeniniø tyrimø áranga AUV (angl.Autonomous Underwater Vehicle) pa-vaizduota 6 pav. Ði nuotoliniu bûdu val-doma ir aprûpinta ávairia tyrimø árangapovandeninë sistema bûtø ideali tirianttokiø projektø, kaip dujotiekio NordStream ar elektros linijos NordBalt, po-veiká Baltijos jûros aplinkai.

Literatûros sàraðasCRS-Center for Remote Sensing, Uni-

versity of Delaware (2009). Website: http://www.ocean.udel.edu

IPCC-Intergovernmental Panel on Cli-mate Changes (2007) Climate Change 2007:The Physical Science Basis. WMO/UNEP,Paris (www.ipcc.ch).

Klemas, V. (2000) Remote sensing oflandscape level environmental indicators.Environmental Management 27, 47-57.

Klemas, V. (2005) Remote sensing:Wetlands classification. In: Encyclopediaof Coastal Science. Schwartz, M.L. (ed.).Springer, Dordrecht, The Netherlands, pp.804-807.

Odum, E.P. (1993) Ecology and Our En-dangered Life-Support Systems. 2nd edn.Sinauer Associates, Inc., Sunderland, MA.

Ðiemet sukanka 180 metø vienai ið pir-møjø gamtamoksliniø ekspedicijø, kuriaivadovavo Vilniaus universiteto profeso-rius Karlas Eduardas Eichvaldas (1795–1876), Tartu universiteto zoologas ir pa-leontologas, vëliau Kazanës, Vilniaus irSankt Peterburgo profesorius. Ðios eks-pedicijos dëka buvo iðleisti K.E.Eichval-do ir I.Jakovickio veikalai apie teritorijøgamtiná geologiná iðtirtumà, iðsamiai pa-pildæ stratigrafinius, geognostinius-mi-neraloginius, paleontologinius Lietuvosbei gretimø teritorijø tyrimus. Ekspedici-jos dalyvis I.Jakovickis savo veikale ap-raðë kai kuriuos morfologinius ir litologi-nius Lietuvos reljefo ypatumus. Taigi eks-pedicija, davusi nemaþai paþintinës,mokslinës ir praktinës naudos, praplëtu-si Lietuvos gamtinio paþinimo ir iðtirtumoakiratá, istoriðkai gali bûti vertinama kaipgeologiniø ekspedicijø iðtakos.

Pirmuosius lauko tyrimus suorganiza-vo Vyriausioji mokykla 1787 m., siekda-ma iðtirti druskingø ðaltiniø sudëtá bei pra-dëti druskos gavybà. Ðiuos darbus vykdëVyriausiosios mokyklos profesoriai che-mikas Juozas Sartoris, fizikas Juozas Mic-kevièius. 1799 m. tos paèios mokyklos pro-fesorius S.B.Jundzilas kartu su fizikuJ.Mickevièiumi atliko naudingøjø iðkase-nø paieðkas Naugarduko apskrityje, o vë-liau, 1802 m., vienas keliavo po Birþø apy-linkes ieðkoti druskos klodø. Abi ekspedi-cijos neatneðë ekonominës naudos – neidurpiø, nei druskos gavybos nepavyko re-alizuoti. Ðios kelionës vyko vadovaujantisRusijos ekonomikos departamento in-strukcijomis, o tai rodo caro valdþios pri-tarimà bei pastangas gerinti ðalies ekono-minæ padëtá. Tad S.B.Jundzilas padëjo ga-na tvirtus pamatus tolesniems bendriemsgamtamoksliniams, geologiniams, nau-dingøjø iðkasenø tyrimams Lietuvoje.

Praëjus keletui deðimtmeèiø, Vilniausuniversiteto Zoologijos katedros profeso-rius K.E.Eichvaldas pats ëmësi iniciaty-vos tirti Lietuvos bei pietiniø Rusijos gu-bernijø gamtines sàlygas.

Kad dalyvautum ar vadovautum tokiaiekspedicijai, reikia bûti plaèiø paþiûrø, tu-rëti daug þiniø, galimybiø naudotis gre-tutiniø mokslo ðakø duomenimis. Tokiosprielaidos leidþia daryti teisingas iðvadas,iðvesti naujas mokslines teorijas, daþnaiiðeinanèias uþ kai kuriø disciplinø ribø.

Didþiausiai

Dr. Gailë ÞALÛDIENËGeologijos ir geografijos institutas

ekspedicijai – gamtamokslinei

E.Eichvaldas – glacializmo teorijosðalininkas

XIX a. pradþioje daugelis tyrëjø susi-domëjo „eratiniø“ rieduliø kilme. Vyravu-si tuo laikotarpiu diliuvinë hipotezë tei-gë, kad riedulius iðstumdë pasaulio tva-no vandenys.

Vëliau È.Lajelio (Ch. Lyell) darbø dë-ka atsiradusi drifto (dreifo) hipotezë, da-bar þinoma kaip marinistinë, aiðkino, kadriedulius po dideles teritorijas iðneðiojo poledjûrá plaukiojæ ledkalniai (aisbergai).

È.Lajelis (1797–1895)

1821 m. dirbdamas Dorpato universi-tete, K.E.Eichvaldas moksliniame veika-le apie oriktozoologijà („Apie gyvûnø pa-saulio ribas ir jo raidos laipsnius“) daugdëmesio skyrë ir geologijai. Apibûdinda-mas Þemës plëtotës epochas, teigë, kadjauniausiø fliociniø uolienø sluoksniai su-siformavo treèiojoje Þemës gyvavimoepochoje, kuri tæsiasi ir iki ðiø dienø. Tai„ðaltoji zona“, kai atsirado ledynai. Eich-valdas teigë buvus apledëjimo laikotar-pá, temperatûrø þemëje pasiskirstymànuo ekvatoriaus link poliø, tuo paneigda-mas geologijos moksle vyravusià Þ.Kiuv-jë (G. Cuvier) katastrofizmo teorijà.

K.E.Eichvaldas Vilniaus kalvotojo krað-to pavirðiaus ypatybes grindë ledynø veik-la. Moksliniuose veikaluose, publikuotuo-se jau po gamtamokslinës ekspedicijos,jis raðë, kad smëlingos nuogulos, plaèiaiiðplitusios Vilniaus apylinkëse, – tai buvu-sios negilios jûros nuosëdos, o kalvos –

Prof. V.Klemo palydovinës okeanografi-jos paskaita Delavero universitete


180 metø180 metøjos salos. Rieduliø paplitimà pietø krypti-mi, eþerø kilmæ bei jø ilgøjø aðiø vyraujan-èià kryptá ið ÐV á PR E.Eichvaldas grindëplaukiojanèiø ledynø veikla.

K.E.Eichvaldas (1795–1876)

Dirbdamas Dorpato universitete,K.E.Eichvaldas nagrinëjo galimybæ, kadbent ðiaurës Estijà kadaise yra dengæs ak-tyvus ledynas, lëmæs reljefà ir atneðæs rie-duliø. K.E.Eichvaldas bendradarbiavo suapledëjimo teorijos pradininku Luisu Agas-sizu (Jean–Louis Rodolphe Agassiz), Alpë-se tyrinëjo devono plakodermas (ðarvuo-tàsias þuvis). Galima spëti, jog abu moksli-ninkai tuo metu aptarinëjo apledëjimo idë-jas, nes apledëjimo teorija galëjo atsirastitik kalnuotose vietovëse, kur mokslininkaigalëjo tyrinëti gyvø ledynø judëjimà.

Be to, K.E.Eichvaldui átakos galëjo tu-rëti ir Otas Vilhelmas Hermanas Abichas(1806–1866), kuris XIX a. 4-àjá deðimtmetádirbo Vokietijoje ir buvo gerai susipaþinæssu L.Agassizo darbais Alpëse. DirbdamasDorpato universitete, pradþioje jis tyrinëjoKaukazà, kur aptiko nepaneigiamø seno-vinio apledëjimo pëdsakø ir patvirtino, jogL.Agassizo Alpëms taikyta hipotezë tinkair Kaukazui. Apie tai „Geologijos akiraèiuo-se“ (2006 m., Nr 4) yra raðæs Anto Rau-kas, Talino technologijos universiteto Ge-ologijos instituto profesorius.

Vëliau Lietuvos pavirðiø tyrinëjæ G.Be-rendtas (1870), C.Grevingkas (1879),A.Giedraitis (A.Giedroyã) (1878, 1895),A.Inostrantsevas (1891), J.Siemiradzkis(1891) ir kiti tyrinëtojai jau laikësi tvirtø gla-cialistiniø pozicijø. Kontinentinio apledë-

jimo moksliná pagrindimà Rusijoje iðplë-tojo P.Kropotkinas savo 1876 m. studijo-je apie ledyniná laikotarpá.

Ekspedicija á tolimus kraðtus –K.E.Eichvaldo sumanymas

E.Eichvaldas Vilniaus universitete dir-bo Zoologijos ir lyginamosios anatomijoskatedroje, ëjo profesoriaus pareigas. Tu-rëdamas ilgametæ mokslinæ patirtá, geolo-giniø, zoologiniø stebëjimø kelioniø poKaukazà ir Kaspijos jûrà metu 1923 m. su-rinkæs daug zoologinës medþiagos, pro-fesorius ëmësi iniciatyvos ir èia, Vilniausuniversitete, organizuoti ekspedicijà. 1928m. gruodþio 19 d. Vilniaus universiteto rek-toriui V.Pelikanui jis áteikë motyvuotà pra-ðymà uþtarti bei skirti lëðø ir padëjëjø, or-ganizuojant ekspedicijà á Podolës ir Voly-nës apylinkes gamtos istorijai paþinti. Vie-nà ið ðios ekspedicijos organizavimo mo-tyvø jis nurodë pietiniø Kijevo gubernijø darnetyrinëtø augalø gausà. Universitetas, pa-sak E.Eichvaldo, gautø didþiulës naudosið ðios ekspedicijos – augalø herbariumø,paleontologiniø radiniø, mineralø ir uolie-nø kolekcijoms, taip pat galëtø iðleisti ðiokraðto apybraiþas. Ði Pietø gubernija yraiðsidësèiusi Bugo ir Dnepro upiø baseine,apsuptame aukðtø granitiniø kalnø, èia yranuostabus klinèiø baseinas. Ekspedicijaturëtø ávykti kitais metais. Toliau E.Eichval-das iðdëstë kelionës marðrutà bei papraðëskirti padëjëjø ðiai ekspedicijai: po vienà bo-tanikos ir mineralogijos sritims, vieno uni-versiteto studento, dar poros sargybiniø-pa-dëjëjø ekspedicijai saugoti. Pabaigoje pa-praðë Jo ðviesybës Vilniaus Imperatoriðkojouniversiteto rektoriaus uþtarti ir globoti ðiàekspedicijà bei skirti jai 1700 rb.

1829 m. sausio 5 d. Fizikos ir mate-matikos fakulteto posëdyje buvo nutartaskirti praðomà pagalbà bei lëðø ðiai eks-pedicijai. Padëjëju iš mineralogijos sritiespaskirti filosofijos magistrà, mineralogijosadjunktà Ignotà Jakovická, nuo 1825 m.dësèiusá ðá dalykà universitete; ið botani-kos – Antonà Andrzejevská, Kremeneco(Volynës) licëjaus mokytojà, gerai paþás-

LedkalniaiVakarøGrenlandijospakrantëje(P.Ðinkûnonuotr.)

tantá ðá kraðtà, ne kartà jau dalyvavusá pa-naðiose ekspedicijose; preparavimo irkonservavimo darbams – AugustinàSzustorusà, Zoologijos kabineto pagal-bininkà; Gardino gimnazijos mokytojà,mokytojø seminarijos auklëtiná Jozefà (Jo-sifà) Malecká, kuris gimnazijoje skaitëgamtos istorijà, turëjo filosofijos kandidatolaipsná, todël universiteto ásakymu buvopaskirtas E.Eichvaldo ekspedicijos pa-dëjëju. Pats E.Eichvaldas pasiëmë darVilniaus universiteto studentà tapytojàA.Jankevièiø gamtos eskizams pieðti.Ávairioms ekspedicijos reikmëms bei bû-tinoms priemonëms ásigyti skirta 1700 si-dabriniø rubliø. Rekomenduota visomsVolynës ir Podolës gubernijø aukðto-sioms mokykloms suteikti visokeriopàpagalbà ekspedicijos dalyviams: pa-ruoðti dëþes ávairios gamtinës medþia-gos siuntiniams á Vilniaus universitetà,taip pat kitas mokslo priemones.

Universiteto vadovybë apie numato-mà E.Eichvaldo ekspedicijà gamtos is-torijai tyrinëti informavo Volynës ir Podo-lës, Chersono gubernijø valdytojus beipapraðë padëti ekspedicijos dalyviams.Anuomet, keliaujant valstybës reikalais suImperatoriðkojo Vilniaus universiteto ta-rybos tà patvirtinanèiu raðtu, buvo rûpi-namasi keliautojams keisti arklius, paskirtilydinèius veþëjus, kurie bûdavo ginkluotibei geri kelionës vadovai ir laiðkininkai.

Bûta ir ekspedicijos nesklandumø. An-tonas Andrzejevskis mëgino atsisakyti ðio-je kelionëje dalyvauti. Andrejus Levickis,Volynës gubernijos licëjaus direktorius, Vil-niaus universiteto tarybai 1829 m. iðsiuntëraðtà, kuriame praðë atleisti p. A.Andrze-jevská nuo dalyvavimo profesoriaus E.Eich-valdo ekspedicijoje, motyvuodamas, kadjis „serga reumatizmu bei skundþiasi re-gëjimu ir tà patvirtina gydytojø liudijimas“.Á jo vietà rekomendavo ponà Trofipolská.Taèiau Vilniaus universiteto taryba neatlei-do A.Andrzejevskio nuo ðios prievolës, irjis, nors ir skøsdamasis negalavimais, tu-rëjo iðvykti á ekspedicijà.

Nukelta á 12 p.



„Maþosios Lietuvosgiesmynø istorijos“sudarymoaplinkybës

2002 m. pavasará, kai jau buvau pa-rengæs Maþvydo, Bretkûno bei Zengðto-ko giesmynø leidimus su ðaltiniais ir per-raðæs didþiàjà dalá Kleino 1666 m. gies-myno ðaltiniø, sveèiavausi Klaipëdos uni-versitete: èia paþinau dëstytojà kun. Da-riø Petkûnà, kuris man padovanojoPagérintø Giesmjû-Knygø 1914 m. leidi-mo egzemplioriø. Bûtent tada kilo idëjatoliau tæsti liuteronø giesmynø tyrinëjimus,apimant visà Maþosios Lietuvos giesmy-nø istorijà nuo Maþvydo iki Kurðaièio lai-kø. Atidþiau pavartæs visas tris Pagérin-tø Giesmjû-Knygø dalis (tai – 1750 m. iðBerento ir Glazerio giesmynø sudarytos1-oji ir 2-oji dalys bei po 1850 m. atsira-dusi Kurðaièio 3-ioji dalis), nutariau pa-sidaryti atskirus kiekvienos dalies ðaltiniøsàraðus su papildomais duomenimis apieoriginalø autorius ir lietuviðkø vertimø pra-dines eilutes bei strofø skaièiø; 1-osios da-lies ðaltiniø sàraðe paþymëjau prieð 1730m. paskelbtø lietuviðkø giesmiø originaluskitokiu ðriftu, nes tai mano jau atsekti teks-tai. Ðiuos sàraðus panaudojau Göttinge-no universiteto bibliotekoje 2003 m. pava-sará, kai pradëjau ieðkoti 1-osios dalies(apsiribojant 1730 m. ar vëliau iðëjusiaistekstais) ir 2-osios dalies ðaltiniø Karaliau-èiaus giesmynuose Der singende Christ(1730 m.) ir Kern alter und neuer Lieder(1737 m.). Ásitikinæs, kad sàsajos su ðiaisgiesmynais yra reikðmingos, uþsakiau jømikrofilmus (antràjá – ne iš 1737 m. leidi-mo, o iš papildyto apie 1745 m. išspaus-dinto egzemplioriaus, saugomo Hallësuniversiteto bibliotekoje). Kiek vëliau pervirtualø Karlsruhës katalogà suþinojau,kad Kielo universitete saugomas iki mû-sø dienø iðlikæs pats seniausias Quand-

to giesmyno Sammlung alter und neuerLieder egzempliorius (Karaliauèius, 1735m.): gana greitai gavau skaitmeninæ jo ko-pijà. Papildomai dar uþsakiau svarbausLilienthalo giesmyno Des SingensVernünftiger Gottes-Dienst (Karaliauèiaus,1723 m.) skaitmeninæ kopijà ið Greifswal-do universiteto bibliotekos. Ið Maþvydobibliotekos mikrofilmo (originalas saugo-mas Berlyne) ásigijæs Berento 1732 m.giesmyno kserokopijà, ëmiau nuodug-niau tyrinëti pirmà syká 1732 m. paskelb-tus Berento giesmyno tekstus ir jø ðalti-nius; surinktus duomenis vëliau panau-dojau, raðydamas straipsná kolegos Ran-gës jubiliejiniam tomui.

Tais paèiais 2003 m. paraðiau monog-rafijà 1589 m. „Giesmes Duchaunas“: Lut-herio „Geistliche Lieder“ lietuviø kalba (Vil-nius, Versus Aureus, 2005), panaudoda-mas naujà medþiagà, kurià pavyko su-rasti iðleidus faksimilæ su ðaltiniais J. Bret-kûno „Giesmes Duchaunas“ ir kitos 1589metø liturginës knygos (Vilnius, Baltos lan-kos, 2001 m.).

2004 m. sausá lankiausi Göttingeno uni-versiteto bibliotekoje, ketindamas ásigilintiá unikalaus 1665 m. Preussisches Neuver-mehrtes Gesangbuch egzemplioriaus tu-riná; ta proga ëmiau ieðkoti XVIII a. pirmo-sios pusës leidiniø, kuriuose pateikiamiKaraliauèiaus giesmynuose neišspaus-dinti Pagérintø Giesmjû-Knygø 2-osiosdalies ðaltiniai. Pavyko surasti ir pavar-tyti vienà svarbià knygà: tai Neumeiste-rio Zugang zum Gnaden-Stuhl JesuChristo, iš kurios nukopijavau Die neueWoche geht nun ir So ist die Woche nungeschlossen. Deja, nepavyko atsekti

Starckës Jch glaub’ an einen Gott, derheißt ir Schultzo Jmmanuel dein Eigent-hum: surasti nelengva, nes lietuviškasgiesmynas mini autoriø pavardes, o neasmenvardþius.

2004 m. pradëjau gilintis á pirmà sykáapie 1800 m. Mertikaièio iðleisto giesmy-no Wisokios naujos Giesmës arba Ewan-gëliðki Psalmai ðaltinius, nutaræs vykdytiliuteronø vyskupo Jono Kalvano duotàápareigojimà: keliolika dienø prieð netikëtàsavo mirtá Jis dalyvavo Klaipëdos univer-sitete vykusiame vienos mano knygos pri-statyme ir man padovanojo ðio giesmy-no 1903 m. egzemplioriø – stambø keliøðimtø man neþinomø tekstø rinkiná, – lin-këdamas ásigilinti á iki tol maþai tyrinëtàistoriná jo kontekstà. Be dovanotosios kny-gos, po ranka turëjau pasidarytà ðaltiniø

sàraðà su duomenimis ið ðios knygosapie vertimams panaudotas publikacijas,lietuviðkø atitikmenø pradines eilutes beiautorius (minimus akronimais). Vartinë-damas savo sàraðà, atkreipiau dëmesá ágana daþnus „Schultzo Giesmiø knygø“nurodymus ir pradëjau galvoti, kad tai ga-lëtø bûti Führer monografijoje Die Ge-sangbücher der Stadt Königsberg mini-ma þymaus pietisto Alberto Schultzo kny-ga Kern Alter und Neuer geistreicher Lie-der, iðspausdinta 1739 m. Karaliauèiuje:ið Greifswaldo universiteto bibliotekos uþ-sakiau skaitmeninæ jos kopijà. Lyginimassu Mertikaièio giesmynu mane kiek nu-vylë, nes tik dalis vertimø ið „SchultzoGiesmiø knygø“ turi atitikmená ðioje vieti-nëje publikacijoje. Schultzo giesmynonagrinëjimas davë ir vienà nelauktà re-zultatà: knygoje aptikau seniai mano ieð-komà Pagérintø Giesmjû-Knygø 2-osios

Guido MICHELINI

giesmynaiMaþosios LietuvosIð mokslininko laboratorijos


dalies ðaltiná Jmmanuel dein Eigenthum– taigi teliko atsekti tik 2-osios dalies ori-ginalà Jch glaub’ an einen Gott, der heißt.Nuo 2004 m. rudens ëmiau perraðinëtiKleino giesmyno 2-ojo (1685 m.) ir 3-iojo(1705 m.) leidimø naujus tekstus kartu sujø ðaltiniais. Didþiàjà dalá vokiðkø origina-lø perraðiau ið dviejø Karaliauèiaus gies-mynø: tai – 1666 m. Neu-vermehrtes undvollständiges Preussisches Gesangbuch(pagal Helsinkio universiteto bibliotekosegzemplioriaus mikrofilmà) ir 1690 m.Preußisches, neu verbessert, vollständi-ges Kirchen- Schul- und Haus-Gesang-buch (pagal Karlsruhës liuteronø biblio-tekos egzemplioriaus mikrofilmà). Wol-fenbüttelio Hercogo Augusto biblioteko-je turëdamas lyginti nefilmuojamà Kleinogiesmyno 1667 m. egzemplioriø su turi-momis 1666 m. leidimo kserokopijomis,pirmà syká apsilankiau Hildesheimo liu-teronø bibliotekoje, kur saugomas retasoficialaus Karaliauèiaus giesmyno 1702m. leidimas: ið ðios knygos bei ið 1690m. Praxis pietatis melica perrašiau kelisKleino giesmyno 3-iojo leidimo šaltinius.

Pasiremdamas þinoma Kocho monog-rafija Geschichte des Kirchenlieds und Kir-chengesangs der christlichen, insbeson-dere der deutschen evangelischen Kirche,nustaèiau, kad keliø Mertikaièio giesmy-no vertimø ið „Woltersdorfo Giesmiø kny-gø“ originalai išspausdinti þinomame pie-tisto Woltersdorfo rinkinyje Sämtliche NeueLieder oder Evangelische Psalmen. 2005m. ásigijau Woltersdorfo rinkinio ir AlbertoSchultzo knygos Kern Alter und Neuergeistreicher Lieder 2-ojo leidimo (1752 m.)mikrofilmus, išleistus Fischerio leidyklosErlangene. Ðie pirkiniai labai pravertë ma-no tyrinëjimams, nes leido atsekti visus„Woltersdorfo Giesmiø knygø“ ir „Schult-zo Giesmiø knygø“ originalus. Iðsprendæsvienà klausimà, ëmiau nagrinëti Osterme-jeriui, Lovynui ir Ðrederiui priskiriamus per-spausdinimus ið dingusio Ostermejerio1781 m. giesmyno ir jø ryðius su ðaltiniais.Paaiðkëjo, kad didþioji dalis ðiø tekstø ið-versti ið tuometiniø Karaliauèiaus giesmy-nø. Su Karaliauèiaus miestu taip pat susi-jæs vertimo Ar Sudzia, dar gaißti šaltinis ORichter, säumst du noch, Ostermejeriopublikacijoje Bedencken über einen Ent-wurf zu einem Neuen Littauischen Gesang-buch priskiriamas seniai mirusiam vieti-niam profesoriui V. Pietschui: pasikliauda-mas Ostermejerio duomenimis, šaltinioieðkojau ir atradau Vokietijoje iðëjusiamePietscho Gebundene Schriften (Karaliau-èius, 1740) mikrofilme. Susiraðinëdamassu viena Stuttgarto bibliotekininke, suþi-nojau, kad beveik visi mano neatsekti Os-termejerio tekstø ðaltiniai sukurti þinomopoeto Benjamino Schmolcko ir iðspaus-dinti jo kûrybos rinkinyje Sämtliche Trost-

und Geistreiche Schrifften; tarpininkaujantšiai bibliotekininkei, iš Stuttgarto gavau rin-kinio Sämtliche Trost- und GeistreicheSchrifften mikrofilmo kopijà. Tereikëjo su-rasti Ostermejerio panaudotà originalàHerr du kennest mein Verderben.

Susitvarkæs su Ostermejerio palikimu,lengvai nustaèiau mano dar nenagrinëtøvertimø sàsajas su tuometiniais oficialiaisKaraliauèiaus giesmynais, po ranka tu-rëdamas jø kopijas. Ketindamas atsektilikusiø Mertikaièio rinkinio giesmiø ðalti-nius, vëliau pradëjau studijuoti minëtàjàKocho monografijà, Zahno veikalà DieMelodien der deutschen evangelischenKirchenlieder aus den Quellen geschöpftund mitgeteilt ir kitas Parmos universiteteesanèias vokiðkas publikacijas. Iðskyriaukeliolika dëmesio vertø vokiðkø giesmy-nø, kuriuos bûtinai reikëjo pavartyti. Kaikuriuos ið jø (kaip, pvz., svarbius pietistoFreylinghauseno giesmynus ir DerCöthnischen Lieder Erster und anderTheil) pavyko ásigyti gana greitai, o dëlkitø reikëjo laukti bûsimø kelioniø á Vokie-tijà. Kartu pradëjau domëtis keturiø lietu-viðkø giesmiø (Ak kad uþmirßt galçcziau,Diewe duk Dwasæ Sawo, Miels JçzauDúßioms Prybçga, Te spindz LámpûSzwiesumas) máslingais nurodymais:tekstai pristatomi kaip vertimai ið „KurðiøGiesmiø knygø“, bet trûksta originalø pra-dinës eilutës, o tai keista, nes paprastaivertimai ið vokieèiø kalbos spausdinami,pateikiant pradinæ originalo eilutæ. Nesëk-mingai ieðkojæs Kurisches (/Kurländis-ches) Gesangbuch pavadinimo publika-cijø, priëjau iðvadà, kad ðios giesmës grei-èiausiai iðverstos ið latviø kalbos. Prisimi-niau, kad per vienà apsilankymà Stuttgar-to bibliotekoje man buvo kalbëta apie dujoje saugomus retus XVIII a. latviðkusgiesmynus, kurie galëtø bûti naudingi lie-tuviðkø giesmynø tyrinëjimams. Todël nu-tariau dar kartà apsilankyti Stuttgarte.

2006 m. pradþioje parašiau monog-rafijà Maþvydo „Giesmes Chriksczonis-kas“: pirmas lietuviškas giesmynas (Vil-nius, Versus Aureus, 2007), kurioje gili-nausi á giesmyno istorijà, maþai tyrinëtàmano 2000 m. publikacijoje Martyno Maþ-vydo raðtai ir jø ðaltiniai (Vilnius, Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas). Darëmiausi monografijos 1612 m. GiesmesChriksczionischkos ir Duchaunischkos:renesansinio ciklo pabaiga, surinkdamasdidþiàjà dalá perraðytø tekstø ir jø ðaltiniøið ankstesniø darbø; paraðiau skyriø apiegiesmyno istoriná kontekstà, o darbà uþ-baigiau kitø metø vasarà.

Po 2006 m. vasaros atostogø, perra-ðæs naujas Berento 1732 m. rinkinio gies-mes kartu su ðaltiniais ið tuometiniø vo-kiðkø giesmynø, ëmiausi nuodugniai nag-rinëti, kaip Berentas redagavo ið 1705 m.

giesmyno perspausdinamus tekstus. To-kiais darbais dëjau pagrindà monografi-jai 1732 m. „Jß naujo pérweizdëtos irpagérintos Giesmû Knygos“: Mörlino trak-tato pritaikymas poezijoje, kurià uþbaigiau2007 metais.

Kartu ëmiau domëtis Milkaus 1806 m.giesmyno sàsajomis su Ðimelpenigio rin-kiniu ir vokiðkais ðaltiniais, po ranka turë-damas Vilniaus universiteto bibliotekos di-rektorës B.Butkevièienës parûpintas Mil-kaus ir Keberio giesmynø kserokopijas irkelis mikrofilmus ið tuometiniø vokiðkøgiesmynø, tarp kuriø – po 1800 m. Kara-liauèiuje iðleistas Quandto giesmyno per-dirbimas (specialistø vadinamas NeuesQuandtsches Gesangbuch) ir S.Diterichoparengtas Gesangbuch zum gottes-dienstlichen Gebrauch in den Königlich-Preußischen Landen (Berlynas, 1780).Paskui tyrinëjau Keberio giesmyno 3-io-sios dalies (1832 m.) istoriná kontekstà,nustatydamas jos ryðius tiek su ankstes-niais lietuviðkais giesmynais, tiek su vo-kiðkais originalais. Per vasarà spëjau per-raðyti Mertikaièio giesmyno perspausdi-nimus ið dingusio Ostermejerio giesmy-no ir vokiðkus jø ðaltinius. Dar perraðiauilgà Mertikaièio rinkinio giesmæ Apie dan-gißkà Dziaugsma bey Szlowe /nabaßtinin-ko August Ermann Franko wokißkay su-raßyta nuo T.C.Hoppeno kartu su tyrinë-tojams neþinomu anoniminiu jos ðaltiniuErbauliche Gedancken von der Himmlis-chen Freude und Herrlichkeit, auf desHerrn August Herrmann Franckens, Einestheuren Knechts Christi, seeliges Abster-ben, kurá pavyko surasti internete, ieðkantpagal pavardæ Hoppen/ Hoppe: padëjotas faktas, kad ant Hallës universiteto bib-liotekos egzemplioriaus ranka uþraðytaHoppës pavardë.

2007 m. rugsëjá pradëjau raðyti monog-rafijà apie Mertikaièio giesmyno istorinákontekstà. Ëmiausi treèiojo skyriaus, ga-lëdamas panaudoti svarbius duomenis,kuriuos 2007 m. rudená pavyko surasti cen-trinëje Stuttgarto bibliotekoje: vertimai iš„Kurðiø Giesmiø knygø“ tikrai susijæ su lat-viðkais originalais (pateikiamais 1744 m.Karaliauèiuje iðspausdintame giesmyneKursemmes Jauna un pilniga Dseesmugrahmata); kelios lietuviðkos giesmës ið-verstos ið pietisto F.W.Krummacherio 1827m. Zionsharfe iðspausdintø tekstø, Oster-mejerio ðaltinis Herr du kennest mein Ver-derben pateikiamas viename centrinës Vo-kietijos giesmyne. Bûdamas Stuttgarte,dar apsilankiau liuteronø bibliotekoje: var-tydamas uþsakytas knygas, suþinojausvarbø faktà, kad þinomas pietistø veikë-jas Gustavas Knackas paraðë kelis Merti-kaièio giesmyne iðverstus originalus.

Tà patá rudená Parmos universitete lan-kësi Klaipëdos universiteto Humanitariniø

o


Ekspedicijos tikslai, numatomidarbai, marðrutas

Ekspedicija truko keturis mënesius –nuo geguþës iki rugsëjo vidurio. Tyrimaiturëjo aprëpti teritorijà tarp Bohemijos irDnestro iki pat Juodosios jûros. Impera-toriðkojo Vilniaus universiteto pasiraðyta in-strukcija smulkiai apibûdino kelionësmarðrutà, kurio dalyviai turëtø laikytis. Eks-pedicija turëjo iðvykti ið Vilniaus Kremene-co link geguþës pradþioje, apþiûrëti Ne-muno krantus, vëliau keliauti á Þytomirà,iðsamiai tirti abiejø vietoviø apylinkes ir plo-tus tarp jø. Vëliau pasiekti Bugo upæ, Juo-dàjà jûrà, darant iðvykas skirtingomis kryp-timis; keliaujant iðilgai Dnestro upës kran-tø, pasiekti Kamenec Podolskà. Rekomen-duojama tirti abu Dnestro krantus. Ekskur-sijø marðrutus taip parengti, kad bûtø iðtir-ti plotai tarp Bohemijos, Juodosios jûrosir Dnestro. Ið KamenecPodolsko per Kremenecàgráþti á Vilniø.

Dalyviams bûtina de-taliai uþraðinëti tyrimø ei-gà bei paþymëti paimtusgamtinius pavyzdþiusávairiuose marðrutø punk-tuose. Ekspedicijos tiks-las – kuo iðsamiausiai ap-rašyti pasirinkto regionogeologines, botanines irzoologines ypatybes beikità informacijà (geodezi-næ, topografinæ, geogra-finæ ir kt).

Šios Vilniaus universi-teto ekspedicijos tyrëjø pasirinkta teritori-ja informaciniu poþiûriu buvo ypaè dëkin-ga. Tirtuose plotuose atsidengë skirtingoamþiaus uolienos – nuo prekambro ikikvartero. Be to, buvo galima detaliai susi-paþinti su kreidos ir terciaro formacijomis,kurios þadino Europos gamtininkø tyrinë-tojø susidomëjimà. Tyrimus lëmë vietovësfizinës ir morfologinës savybës. Ekspedi-cijos trasos vedë iðilgai upiø ar vieðkeliais,kur buvo gausu aiðkiø prekvarteriniø nuo-gulø atodangø. Visai tai buvo apraðyta iruþregistruota (Garbovska, 1993).

Profesoriaus E.Eichvaldo vadovauja-ma ekspedicija ið Vilniaus iðvyko 1829 m.geguþës 17 d. trimis ekipaþais. Tai buvoviena kelioninë karieta ir brikelës, traukia-mos arkliø. Uþ universiteto skirtus pini-

Didþiausiai

ekspedicijai – gamtamokslineiAtkelta ið 9 p.

gus keliautojai ásigijo bûtinø priemoniøðiai ekspedicijai – padëvëtà karietà, nau-jà brikelæ, spirito, popieriaus ir smeigtu-kø augalams ir vabzdþiams dþiovinti, tin-kleliø ir kt. reikalingø daiktø. Kelionëje da-lyvavo I.Jakovickis, A.Andrzejevskis,J.Maleckis, A.Jankevièius ir du patarnau-tojai – vienas prof. E.Eichvaldui (prepa-ratorius Szustorusas,), kitas – A.Andrze-jevskiui.

Buvo iðtyrinëti Nemuno, Neries slëniainuo Vilniaus iki Gardino, dabartinës Balta-rusijos sritys, analizuotos Kamenec Podols-ko klintys, mergeliai, nustatyti 6 tipø suak-menëjimai. Buvo manyta, kad jø amþius yraanalogiðkas Baltijos provincijos karbonati-niø (kaip vëliau paaiðkëjo – silûro) uolienøamþiui. Taip pat tyrinëtos uolienos ir suak-menëjimai, kurie vëliau buvo priskirti krei-dai, paleogenui, neogenui, kvarterui.

E.Eichvaldas lankësiir Beloveþo girioje, kur ly-dimas vietiniø medþioto-jø ir girininkø stebëjostumbrus ir surinko daugádomiø duomenø apieðiø nykstanèiø gyvûnø el-gesá. Girioje tada gyveno700 stumbrø ir E.Eichval-

das galëjo juos stebëti net po 20 vienojebandoje. Nors tuo laikotarpiu Beloveþo gi-rioje ðie didingi gyvûnai dar gyveno, ta-èiau labai kentëjo nuo vilkø ir po truputányko. Dël to medþiotojai buvo priversti

E.Eichvaldo veikalo„Gamtos istorijosbruoþai...“ titulinispuslapis iriliustracija

mokslø fakulteto dekanas prof. Ri-mantas Balsys. Jam prasitariau, kadbaigiu rinkti medþiagà iðsamiai Ma-þosios Lietuvos giesmynø istorijai.Prof. Balsys pasiûlë iðleisti knygàKlaipëdos universitete, nes tai – suMaþosios Lietuvos kultûra susijusimonografija; að mielai sutikau, ma-nydamas, kad knygos publikavimasKlaipëdos universitete apvainikuosgraþius bendradarbiavimo ryðius suðia aukðtàja mokykla, 2000 m. mansuteikusia prestiþiná garbës dakta-ratà, ir áprasmins kasmetinius sta-þus Klaipëdoje pagal Europos Sà-jungos programas.

Po prof. Balsio apsilankymo pu-sæ mënesio praleidau Vilniuje. Uni-versiteto bibliotekoje sistemingai ty-rinëjau Mertikaièio giesmyno ir Kel-kio Giesmeliø apie Ewangelios Pra-platinima tarp Zydu ir Pagonu (1861m.) ryšius su þurnalu Nusidawimaiapie Ewangelijos praplatinimà tarpÞydu ir Pagonu; lyginimas leido nu-statyti, kad apie 30 Kelkio rinkinyjebe ðaltiniø nurodymø pateikiamøgiesmiø þurnale pristatomi kaip ver-timai ið vokiðkø originalø, pateikiantpradines jø eilutes. Dar domëjausiXIX a. viduryje Kurðaièio parengtaisgiesmiø rinkiniais (tai – PagérintøGiesmjû-Knygø 3-ioji dalis, Giesm-jø bei maldø knyga karaliðkojo Pru-sø vaisko, Suglaudimas giesmjû antWartójimo çwangçlißkosa PrúsûSzuilçsa) ir pasidariau jø kseroko-pijas ið tuometiniø egzemplioriø, ke-tindamas ásigilinti á ryðius su vokið-kais ðaltiniais.

Sugráþæs ið Lietuvos, savaitei darnuvykau á ðiaurës Vokietijà. Daugnaudos davë treèias apsilankymasHildesheimo liuteronø bibliotekoje,kur man (kaip ir þymiems liuteronøteologams) leido sëdëti giesmynøsaugykloje, tiesiogiai pasirenkantknygas ið lentynø. Sistemingai var-tydamas XIX a. publikacijas, aptikauapie 1860 m. Berlyne iðspausdintàgiesmynà Kirchenbuch für dasKöniglich Preußische Kriegsheer. Iðjo pavadinimo ir turinio atrodë, kadtai galëtø bûti tyrinëtojams neþino-mas ir mano ieðkomas KurðaièioGiesmjø bei maldø knygos karalið-kojo Prusø vaisko originalas: puo-liau lyginti Kirchenbuch für dasKöniglich Preußische Kriegsheer supo ranka turimomis Kurðaièio kny-gos kserokopijomis. Paaiðkëjo, kadið tikrøjø atradau knygà, kuria nau-dojosi Kurðaitis.

Nukelta á 18 p.


rengti dideles vilkø medþiokles. Jo veika-le „Naturhistorische Skizze von Lithauen,Volhynien und Podolien in geognostisch–mineralogischer, botanischer und zoolo-gischer hinsicht“ (1830) publikuotas eks-pedicijos dalyvio studento A.Jankevièiausstumbro piešinys buvo vienas tikroviðkiau-siø to meto Europos spaudoje. Ðá stumb-ro pieðiná autorius pridëjo ir prie veikalo„Zoologia specialis“ (1830).

Pasiekæs Juodàjà jûrà, Odesos apylin-këse E.Eichvaldas stebëjo medûzas, ap-raðë jø biologiná gyvenimà. Ekspedicijosmetu buvo surinkta daugiau kaip 1000 uo-lienø ir paleontologiniø liekanø pavyzdþiø,apdorota trijø svarbiausiø gamtos moks-lø – mineralogijos, zoologijos, botanikos– medþiaga. Tuo remiantis buvo publikuotiE.Eichvaldo „Gamtos istorijos bruoþai...“,I.Jakovickio „Obserwacje geognostycnew guberniach zachodnich i poùudniowychPanstwa Rosyjskiego“ ir A.Andrzejevskio„Rys botaniczny“. Vëliau E.Eichvaldasišspausdino dar 2 straipsnius periodinëjevokieèiø ir rusø spaudoje.

Gráþæs ið kelionës profesorius E.Eich-valdas pateikë Vilniaus universiteto tary-bai ðios ekspedicijos ataskaità, pagrásda-mas skirtas 1700 rubliø sidabru lëðas. Taiatsispindi 1829 m. spalio 25 d. raporte.

Apie gerà ðios ekspedicijos mokslináávertinimà galima spræsti ið gausaus pub-likuotø veikalø kiekio. Tai ne tik paties pro-fesoriaus E.Eichvaldo, kurio mokslinisproduktyvumas ypaè buvo didelis, bet irkitø ekspedicijos dalyviø publikacijos. Beto, E.Eichvaldas 1829 m. gruodþio 21 d.papraðë Vilniaus universiteto tarybos ap-dovanoti uþ ypaè gerà darbà ekspedici-jos metu studentà Antonà Jankevièiø 200sidabriniø rubliø.

„Naturhistorische skizze...“Po ekspedicijos praëjus pusantro më-

nesio, profesorius E.Eichvaldas informa-vo universiteto rektoriø V.Pelikanà apie sa-vo ketinimus „iðspausdinti kelionës áspû-dþius po Vilniaus, Gardino, Volynës ir Cher-sono gubernijas iki Juodosios jûros“. Vil-niaus universiteto rektoriaus jis papraðë,padedant universiteto kanceliarijai, suþino-ti, kiek bûsimos knygos egzemplioriø no-rëtø ásigyti Vilniaus ðvietimo apygardosgimnazijos ir kitos mokymo ástaigos. Nu-matoma egzemplioriaus kaina vienas rub-lis sidabru. Tokios pat tvarkos buvo laiko-

masi leidþiant ir E.Eichvaldo vadovëlá „Zo-ologia specialis“ (1829, 1830, 1831). Ið ið-likusiø dokumentø aiðkëja, kad vadovëlágavo Vilniaus ðvietimo apygardos Vilniaus,Minsko, Podolës ir kt. gubernijos, savoruoþtu iðdalinusios apskrièiø mokyklomsar gimnazijoms. Pavyzdþiui, „Zoologiaspecialis“ Vilniaus gubernija gavo 5 eg-zempliorius ir padalino po 2 egzemplio-rius Vilniaus ir Kraþiø gimnazijoms, vienàegzemplioriø skyrë Kauno iðvaþiuojama-jai mokyklai. Vadovëlio „Zoologia specia-lis“ kaina buvo 4 rubliai sidabru. Taigi 1830m. geguþës 9 d. Vilniaus universiteto tary-ba á uþklausimà ið Vilniaus ðvietimo gu-bernijos direkcijos gavo atsakymà, kad nu-matomai spausdinti E.Eichvaldo knygai„Naturhistorische Skizze...“ surinkta 10rubliø sidabru. Knygas uþsisakë Vilniaus,Kraþiø, Troðkûnø ir Chvalainø gimnazijos,taip pat Kauno, Dotnuvos, Telðiø, Vidø, Go-runës, Ilukðtainio mokyklos. Jau tø paèiømetø spalio 25 d. universiteto taryba infor-mavo Vilniaus ðvietimo apygardos apskri-èiø direktorius, kad prof. E.Eichvaldo kny-ga išspausdinta, taèiau vieno egzemplio-riaus spaudai buvo iðleista du kartus dau-giau lëðø nei numatytas vienas sidabrorublis. Todël leidinio kaina bus du kartusdidesnë. Visoje Vilniaus ðvietimo apygar-doje buvo uþsakyti 48 leidinio „Naturhis-torische Skizze...“ egzemplioriai.

Leidinys buvo graþiai apipavidalintasir áriðtas, iðleistas autoriaus lëðomis ir de-dikuotas A.Humboltui, su kuriuo jis susi-paþino 1818 m. Paryþiuje. Pastarasis ir pa-tarë E.Eichvaldui, pasitaikius galimybei,bûtinai pakeliauti Kaspijos jûros pakran-tëmis. Leidinyje galima rasti ádomiø duo-menø apie Nemuno krantø Vilniaus – Gar-dino ruoþo geologinius tyrimus, apie Be-loveþo girios gyvûnus, ypaè stumbrus.

Tyrinëtø regionø geologijos skyriuje au-torius pateikia uolienø bendrà apraðà, jasskirsto á Urgebirge (pirminius kalnynus ar-ba uolienas), Uebergangsgebirge (perei-namuosius kalnynus arba uolienas),Flözgebirge (antrinius kalnynus arba uo-lienas) ir Tertiargebirge (tretinius kalnynusarba uolienas). Pirmosios tai – granitai,gneisai (atitinkanèios prekambrà), mini-mos ir jø iðeigos á þemës pavirðiø, apraðo-mi juos sudarantys mineralai – kvarcas,þërutis, feldðpatai. Antroji grupë – tai per-einamosios uolienos, kurios ne visur atsi-dengia þemës pavirðiuje, sudarytos ið pir-miniø uolienø nuolauþø. Tai grauvakos,grauvakiniai skalûnai, molio skalûnai, ku-riuose iðliko pirmøjø þemiausios klasës gy-vûnø suakmenëjusiø liekanø (atitinka apa-tinájá paleozojø). Fliocinës uolienos, anotE.Eichvaldo, dengia didesnæ Volynës ir Po-dolës kraðtø dalá. Tai margieji smiltainiai,kriauklëklintis, alpinis kriauklëklintis, smil-tainiai, gipsai, mergeliai; atitinka virðutinájá

180 metø

paleozojø, mezozojø. Terciarinëmis uolie-nomis E.Eichvaldas pavadino jaunesniusuþ kreidà jûrinës kilmës darinius. Tai dur-pës, rudosios anglys, grûdëtasis jûriniskriauklëklintis, klintys, mergeliai. Tai atitin-ka terciarà, ið dalies kvarterà. Pateikdamastoká savotiðkà, ádomø skirstymà, E.Eich-valdas nurodo ir uolienø iðplitimo vietas,iðeigas á þemës pavirðiø. Didesnioji veika-lo dalis skirta paleontologiniams radiniamsapibûdinti (Eichwald, 1830b). Veikale bu-vo panaudoti A.Andrzejevskio ir I.Jakovic-kio tyrimø duomenys. Iš E.Eichvaldo uo-lienø stratigrafinio skirstymo galima spræsti,kad buvo remtasi A.Vernerio mokymu. Tàpatvirtina ir I.Jakovickio publikuotas veika-las „Obserwacje geognostyczne“ bei1825–1831m. skaitytos mineralogijos pa-skaitos Vilniaus universiteto studentams.

Ekspedicijos reikðmëÐi didþiulë gamtamokslinë ekspedici-

ja turëjo didelës reikðmës tolesniam Vil-niaus apylinkiø ir gretimø kraðtø geologi-niam, botaniniam, zoologiniam paþinimui.Iðleistuose I.Jakovickio, A.Andrzejevskio,E.Eichvaldo darbuose atsispindëjo nuo-dugnûs ekspedicijoje atlikti geognostiniai,geologiniai, mineraloginiai, botaniniai ir zo-ologiniai tyrimai, surinkti ir susisteminti mi-neralø, uolienø ir fosilijø pavyzdþiai, vado-vaujantis neptunistinëmis paþiûromis. Vë-liau jie buvo priskirti kreidai, paleogenui,neogenui, kvarterui, praturtintos Vilniausuniversiteto botaninës, zoologinës beivabzdþiø kolekcijos. Taip pat trumpai ap-raðytos ávairaus geologinio amþiaus uo-lienos, smiltainiø iðeigos Mûðos, Neries,Nemuno upiø slëniuose, konglomeratø –Vilniaus, o klintiniø tufø iðeigos Èiobiðkioapylinkëse, pateikti bendri duomenys apieLietuvos lygumas ir kalvas, smëlingus irpriesmëlingus plotus, kai kuriose vietovë-se iðskirtos tretinës uolienos (Tertiargebir-ge) (Jakowicki, 1831; Eichwald, 1830a).

Bûtent ðios ekspedicijos duomenimisE.Eichvaldas rëmësi pristatydamas pra-neðimà apie Kaspijos jûros tyrimus XIVVokietijos gamtos tyrinëtojø suvaþiavimeJenoje 1836 metais. Po suvaþiavimo jisleidosi á pusæ metø trukusià kelionæ poEuropà.

E.Eichvaldo darbas „NaturhistorischeSkizze...“, iðleistas vokieèiø kalba, iðsklai-dë Europos gamtamokslinëje literatûrojevyravusius neaiðkumus apie rytiniø teri-torijø geologiná-gamtiná iðtirtumà, supaþin-dino su kraðto geomorfologija, ið daliesgeologija, kai kuriomis suakmenëjusiosfaunos liekanomis. Knygoje taip pat bu-vo uþsiminta ir apie mineralinius Staklið-kiø ir Druskininkø vandenis.


Prof. J.Lebedys gimë 1913 m. sausio12 d. Këdainiø rajone, Gudþiûnø valsèiu-je, Devynduoniø kaime. Devynduoniai mi-nimi nuo 1593 m., kai èia buvo 8 valakaidirbamos þemës. Ðioje vietovëje Pirmojovisuotinio Lietuvos gyventojø 1923 m. su-rašymo duomenimis buvo 97 ûkiai (kie-mai), kuriuose gyveno 471 þmogus. 1959m. gyventojø suraðymo duomenimis kai-me gyveno 285 þmonës, 1970 m. – 218.Kaimas buvo didelis, turëjo kryþkelæ. Visikaimo gyventojai buvo stiprûs ûkininkai,turëjo nemaþai þemës. Jurgio Lebedþiotëvai Anastazas Lebedys ir Salomëja Gus-taitë-Lebedienë, seni devynduoniškiai,valdë 13 ha ûká. Jø sodyba buvo viduryjekaimo, netoli pradinës mokyklos.

Apie Devynduoniø kaimo pavadini-mo atsiradimà yra þinomos kelios legen-dos. Kelias yra papasakojusi Jurgio Le-bedþio brolio Roko þmona Stasë Ru-dþenskaitë-Lebedienë. Legendos buvopaskelbtos doc. Juozo Girdzijausko su-darytame straipsniø rinkinyje ,,Profeso-rius Jurgis Lebedys“ (1983). Vienoje išlegendø pasakojama, kad labai senaislaikais Lietuvoje siautë badas. Þmonëssuvalgë viskà, kà buvo galima valgyti, okai nieko neturëjo, mirë ið bado. Duo-nos þmonës seniai nebuvo valgæ, nesjai iðkepti reikëjo grûdø, kuriø jau kelerimetai neturëjo. Todël grûdø nei sëti, neinuimti niekas negalëjo. Kai jau visai bu-vo blogai, likæ kaimo gyventojai ið kur tikgalima visus likusius grûdus suneðë kaspo saujà, kas po kelias ar þiupsnelá á vie-nà pirkià ir iðkepë devynis kepaliukusduonos. Taip kaimas iðsigelbëjo nuo ba-do ir nuo to laiko vadinasi Devynduoniais.

Kitoje legendoje pasakojama, kadbado metu Lietuvoje mirë daug þmoniø.Ið vieno didelio kaimo buvo belikæ tik de-vyni þmonës ir vienas kepaliukas duo-nos. Kadangi siautëjo badas, o valgytinebuvo ko, tà kepaliukà draugiškai visipasidalijo á devynias lygias dalis ir su-valgë. Duonà pasidalijus devyniemsþmonëms ir išsivadavus nuo bado, da-bartinis kaimas taip ir pasivadino – De-vynduoniai. Šiandien þinome, kad De-vynduoniai – Këdainiø rajono ðiaurinëje

Prof. JurgisAsta NAURECKAITË

Jurgis Lebedys – literatûrosmokslininkas, aukðtosios mokyklospedagogas, senosios lietuviø raðtijosir kultûros þinovas.

Lebedys

dalyje esanti gyvenvietë, 7 km á rytus nuoGudþiûnø, prie Liaudës upelio. Keliai ve-da á Surviliðká, Pociûnëlius, Gudþiûnus irÞibartonis.

Anastazo ir Salomëjos Lebedþiø ðei-ma buvo gausi. Be Jurgio, ðeimoje au-go jo vyresnë sesuo ir vienas vyresnisbei trys jaunesni broliai. Visi jie yra susi-jæ su Devynduoniø kaimu. Gudþiûnøapylinkës darbo þmoniø deputatø tary-bos ûkinëse knygose, laikomose Kau-no apskrities centriniame archyve, nu-rodoma, kad vyriausiojo Jurgio brolioJuozo (gim. 1910-01-27) ir Elenos Lebe-dþiø, ,,Þemaitës“ kolûkyje dirbusiø nuo1949 m., gyvenamasis namas pastaty-tas 1939 m. (klëtis taip pat). 1964 m. su-raðymo duomenimis, Juozas ir Elena Le-bedþiai, turintys dukrà Valerijà Lebedy-tæ-Banaitienæ, valdë 60 arø þemës, ku-rioje augo 30 obelø, 16 krûmø. Turëjo 1karvæ, 18 paukðèiø. Jaunesnio Jurgiobrolio Roko (gim. 1915-05-02) ir StasësLebedþiø, su kuriais gyveno dukra Ri-ma Lebedytë, šeimyna 1959 m. pasista-të gyvenamàjá namà ir tvartà. Þemës val-dë 60 arø (1964 m. duomenimis). Valeri-ja Lebedytë-Banaitienë, Jurgio dukterë-èia, iðtekëjusi uþ Zigmo Banaièio, Devyn-duoniø kaime dirbo 60 arø þemæ. Ið vi-sos gausios Anastazo ir Salomëjos Le-bedþiø ðeimos dauguma pasiliko gim-

tuosiuose Devynduoniuose dirbti ûkiodarbø. Jurgis pasirinko literatûros tyrinë-tojo kelià.

Jurgis Lebedys vidurinius mokslusbaigë Panevëþio mokytojø seminarijoje.1937 m. pradëjo studijuoti lituanistikosmokslus Vytauto Didþiojo universitete.Utenos gimnazija tapo savarankiško dar-bo pradþia, mokytojo profesijos pradþia-moksliu. Mokiniø prisiminimuose JurgisLebedys išliko kaip ,,daug medþiagos“turintis, dalykà gerai iðmanantis moky-tojas. Taèiau akademinë veikla jam bu-vo daug artimesnë.

1946 m. Jurgis Lebedys pradëjo dës-tyti Vilniaus universitete. Be darbo Lietu-viø literatûros katedroje, jis sëkmingai tæ-së akademinæ veiklà, gavo filologijosmokslø daktaro laipsná (1966 m.), paskir-tas Lietuviø literatûros katedros vedëju(1967 m.). 1968 m. pakeltas profesoriumi.

Jurgio Lebedþio mokslinë sritis buvosenoji lietuviø literatûra. Pirmieji profeso-riaus mokslo darbai publikuoti 1940 m.,tai „Kraðevskio lietuviðkoji trilogija 100 me-tø perspektyvoje“ („Þidinys“, 1940, Nr. 4).Pirmaisiais pokario metais paskelbë ávai-riø straipsniø, ið kuriø reikðmingesnis „Si-mono Daukanto biblioteka“ („Lietuviø li-teratûros instituto darbai“, knyga I, 1947).

Nagrinëdamas XVI–XIX a. lietuviø li-teratûrà, profesorius J.Lebedys paraðëmonografijas ,,Simonas Stanevièius“(1955), „Mikalojus Daukša“ (1963). Ypaèdideli nuopelnai tyrinëjant Simono Sta-nevièiaus kûrybà. Be jau minëtos mo-nografijos „Simonas Stanevièius“, pro-fesorius iðleido Simono Stanevièiaus„Pasakëèias“ (1948 m.), „Dainas þemai-èiø“ (1954 m.), Simono Stanevièiaus„Raštus“ (1967 m.). Monografija „Simo-nas Stanevièius“ – 1953 m. birþelio 26 d.apginta mokslø kandidato disertacija.

Prof. Jurgis LebedysDail. Sigutë Valiuvienë


Tyrinëdamas Mikalojaus Daukðos gy-venimà ir kûrybiná palikimà, Jurgis Lebe-dys monografijoje ,,Mikalojus Daukša“pirmà kartà iðnagrinëjo XVI–XVII a. san-dûros lietuviø kultûriná gyvenimà. Tai yrasvarbi lietuviø kultûros istorijos studija.1971 m. sudaryta „M.Daukšos biblio-grafija“.

Su plataus þvilgsnio mokslininkopolëkiu Jurgis Lebedys parengë moks-liná darbà Saliamono Slavoèinskio„Giesmes tikëjimui katalickam pride-ranèias“ (1958), spaudai rinkiná „Smul-kioji lietuviø tautosaka XVII–XVIII a.“ (ið-leistà 1956 m.). Jurgis Lebedys buvovienas iš Kosto Korsako redaguotos„Lietuviø literatûros istorijos“ (pirmasistomas išleistas 1957 m.) autoriø. Su Jo-nu Palioniu parengë studijà „Seniau-sias lietuviškas rankraštinis tekstas“.

Po Jurgio Lebedþio mirties iðleistasjo studijø ir straipsniø rinkinys „Litua-nistikos baruose“, paskaitos „Senoji lie-tuviø literatûra“, studija „Lietuviø kalbaXVII–XVIII a. viešajame gyvenime“.

Mokslininkas, nagrinëdamas dau-giasluoksnæ lietuviø kultûros istorijà, ap-tikdavo ádomiø, net ir jo paties netyrinë-tø, dar niekur neskelbtø dalykø. Juos uþ-rašydavo ant lapeliø ir perduodavo ko-legai, kuris tà problemà nagrinëjo.

Buvæ prof. J.Lebedþio studentai pa-sakoja, kad profesoriaus paskaitos bu-vusios turiningos, vertingos dël faktø irávairiø intarpø. Studentai stropiai uþsi-raðinëdavo smulkias, gal net ir neþy-mias detales, kurias profesorius suras-davo archyvuose ir kuriø iki tol niekasdar nebuvo aptikæs. Jo literatûros se-minarai – tikro mokslinio metodo ir aka-deminës saviraiðkos mokykla. Moksli-ninkas siekë parodyti lietuviø kultûràpasaulio kultûros kontekste, nevengë

ieðkoti kultûrinio gyvenimo analogijø sukitomis tautomis. Nagrinëdamas lietu-viø kalbà, daug laiko skyrë iðaiðkinti,kokià vietà ji uþëmë vieðajame gyveni-me. Profesoriaus dëstomas lietuviø li-teratûros kursas buvo platus ir iðsamus.Jis nevengë nuomonës, kad visi raðtaiiki K.Donelaièio – lietuviø literatûrosbrendimas ir tik nuo K.Donelaièio ji pri-lygo civilizuotø tautø literatûrai.

Prof. Jurgio Lebedþio literatûriniaityrinëjimai – svarbios lietuviø kultûrosistorijos studijos, nes kultûros istorikasatlieka kultûros vertybiø inventorizaci-jà ir atranda tokiø fenomenaliø dalykø,kurie nebuvo pastebëti anksèiau. Prof.J.Lebedþio mokslo darbams bûdingatiksli faktografija, preciziðka tekstø ana-lizë, kultûrologinis literatûros áprasmi-nimas. Visi moksliniai darbai paremtigausia archyvine medþiaga.

Prof. Jurgio Lebedþio gimtinë De-vynduoniø kaime kultûros vertybiø re-gistre áregistruota kaip nekilnojamojikultûros vertybë (unikalus kodas12160, buvæs vietinës reikðmës istori-jos paminklas IV828). Nekilnojamojokultûros paveldo apsaugos ástatymo 9straipsnis kultûros vertybiø registre re-gistruotoms nekilnojamosioms kultûrosvertybëms taiko pradinæ apsaugà. Me-dinis namas ir klëtelë, sodas ir ðulinysprimena tuos laikus, kai èia augo graþiir gausi Lebedþiø ðeimyna. Ðiandien ðivieta daug ramesnë. Paminklinë lentaant gyvenamojo namo, skirta prof. J.Le-bedþio atminimui, primena, kad tai yrasvarbi Lietuvos kultûros istorijai vieta,kultûros paveldo dalis.

Didþiausiapasaulyje dujøturbina pranoko

„E. ON“ elektrinëje Irðinge (Vokie-tija) sëkmingai baigti didþiausios pa-saulyje „Siemens“ pagamintos dujøturbinos bandymai. Jø metu turbina vi-su pajëgumu dirbo daugiau negu 1,2tûkst. valandø ir gerokai viršijo planuo-tà 340 megavatø galià.

Matavimo ir analizës duomenys pa-rodë, kad nominali turbinos galia galibûti padidinta iki 370 MW. Kitame pro-jekto etape planuojama dujø turbinàsujungti su garo turbina. Kai abi turbi-nos ims veikti kombinuoto ciklo reþimu,bendra generuojama galia turëtø vir-ðyti 570 mln. MW. Tokios turbinos pa-gaminamos elektros uþteks aprûpintiapie 3,2 milijono þmoniø.

Kombinuoto ciklo jëgainës numato-mas naðumas – daugiau kaip 60 pro-centø, t.y. dviem procentais daugiau,negu šiuo metu pasiekia pati efektyviau-sia pasaulio kombinuoto ciklo jëgainë,taip pat pagaminta „Siemens“. Norstoks efektyvumo padidëjimas gali atro-dyti nedidelis, taèiau jis leis sumaþintianglies dvideginio emisijà 43 tûkst. to-nø per metus. Tiek CO2 per metus išme-ta 23 tûkst. vidutinio dydþio automobi-liø, nuvaþiavusiø 20 tûkst. kilometrø. Pa-lyginti su vidutiniu CO2 dujø kiekiu, ið-metamu generuojant energijà, Irðingeemisija sumaþëtø dar áspûdingiau – apie700 tûkst. tonø per metus.

„Didelis efektyvumas šiandien ak-tualus kalbant apie bet kokià veiklossritá, o ypaè energetikà. Didesnis neitikëtasi turbinos galingumas bei naðu-mas leis labai sumaþinti elektros ga-mybos savikainà nedidinant aplinkostaršos, tai – didelis þingsnis pirmynenergetikos srityje“, – teigia „Siemens“energijos gamybos skyriaus direkto-rius Lietuvoje Mindaugas Þilinskas.

Didþiausios pasaulyje 440 tonøsvorio dujø turbinos, kurios viena iðmaþdaug tûkstanèio menèiø generuo-ja deðimt kartø daugiau energijos ne-gu „Porsche 911“ variklis, gamintojaiðià vasarà buvo pagerbti Vokietijos plie-no inovacijø apdovanojimuose – jiemsáteiktas specialus apdovanojimas uþ„Klimato apsaugà su plienu“.

Ypaè efektyvios dujø turbinos yrasvarbi „Siemens“ aplinkosaugossprendimø dalis, per 2008-uosius fi-nansinius metus sugeneravusi beveik19 mlrd. eurø kompanijos pajamø.

lûkesèius


Kontracepcija (lot. contra – prieš, con-ceptio – pastojimas) – tai priemoniø visu-ma, apsauganti nuo nepageidaujamonëštumo. Yra ávairiø bûdø, kaip išvengtipastojimo. Jie suskirstyti á dvi dideles gru-pes: natûralaus ðeimos planavimo ir dirb-tinius kontraceptinius metodus. Natûra-lûs ðeimos planavimo metodai yra kalen-dorinis, bazinës kûno temperatûros ma-tavimo, gimdos kaklelio gleiviø tyrimo,simptoterminis, nutrauktas lytinis aktas.Dirbtinei kontracepcijai priklauso hormo-ninës kontracepcijos priemonës, vidinësgimdos spiralës, barjeriniai metodai, che-minës kontracepcijos priemonës ir ilga-laikë chirurginë kontracepcija.

Nors iki šiol vis atsirasdavo naujø me-todø ir priemoniø, taèiau jie 100 proc. ne-apsaugojo visø porø nuo nepageidauja-mo nëštumo arba turëdavo sunkiø pada-riniø sveikatai ar tolesnei galimybei pa-gausinti šeimà. Visiškai nuo nëštumo irlytiðkai plintanèiø ligø apsaugo tik susi-laikymas.

Iki 1953 m. pagrindinë apsisaugojimopriemonë buvo moteriški ir vyriški prezer-vatyvai, taèiau Gregory Pincus, amerikie-èiø mokslininkas biologas, padarë kon-traceptinæ revoliucijà, pasiûlydamas hor-moninæ kontraceptinæ priemonæ. Jis pa-stebëjo, jog progesteronas stabdo ovu-liacijà. Todël G.Pincus moterims pasiûlëiš pradþiø vartoti tik progesteronà, taèiauvëliau, tæsdamas tyrimus, pristatë prepa-ratà, kuriame buvo ir estrogenø, ir pro-gesteronø. Taip jis tapo ðiuolaikinës hor-moninës kontracepcijos tëvu.

Šiais laikais yra ávairiø hormoninëskontracepcijos formø: kontraceptinis þie-das, kontraceptinis pleistras, hormoninësinjekcijos, kombinuotos kontraceptinëstabletës. Pastaroji yra populiariausia. Šio-

Þemës ðvara – dar

ir ákainotaIki ðiol Europos Sàjungoje dirvoþe-mio apsauga buvo vykdoma remiantisne atskira tiesiogine dirvoþemio direkty-va, o netiesiogiai, vykdant ávairias nuo-tekø (86/278/EEC), atliekø (91/156/EEC),nitratø (91/676/EC), sàvartynø (1999/31/EC), kompleksinës tarðos (96/61/EC) ir

nepakankamai suprasta

vertybë

a Thematic Strategy for Soil Protection.COM, 2002/179) akcentuojami aštuonipavojai dirvoþemiui: erozija, organinësmedþiagos maþëjimas, sklaidyta ir vieti-në tarða, uþdengimas, suspaudimas,biologinës ávairovës maþëjimas, uþdrus-këjimas, potvyniai ir nuoðliauþos.

Remiantis šia strategija bus pareng-ta Dirvoþemio apsaugos direktyva, ku-rioje, be kita ko, numatoma, kad valsty-bës narës turës nustatyti uþterðtus skly-pus savo ðalyje ir sukurti nacionalinæ jøvalymo strategijà. Ðioje strategijoje bus

kt. direktyvas. Europos Sàjungos dir-voþemio apsaugos strategijoje (Towards

Atkelta ið 5 p.

Bræsta antroji

Domantas TAMAŠAUSKASKauno medicinos universiteto

studentas

kontraceptinërevoliucija

se tabletëse yra estrogeno ir progestero-no derinys, kurá vartojant moters kûne ne-subræsta ir neišsiskiria apvaisinimui pasi-ruoðæs kiauðinëlis. Tinkamai naudojamøsudëtiniø kontraceptiniø tableèiø veiks-mingumas siekia 99,97 proc. (per metuspastoja 3 ið 1000 moterø). Nors tai skam-ba graþiai, taèiau hormoninës tabletës turidaug ðalutiniø poveikiø: labai daþnai pa-sireiðkia protarpinis kraujavimas, tepimas,krûtø skausmas, pykinimas, vëmimas.Daþnas ðalutinis poveikis – dirglumas,nervingumas, nuotaikø kaita, depresija,lytinio potraukio sumaþëjimas ar padidë-jimas, svorio augimas dël padidëjusiovandens kaupimosi organizme. Gali pa-sunkëti ar prasidëti migrena, galvos svai-gimas, regos pablogëjimas, atsirasti arpadidëti odos spuoguotumas. Reèiaukraujagyslëse gali susidaryti kreðuliø, di-dëja insulto, infarkto, plauèiø embolijostikimybë. Ilgalaikis geriamøjø kontracep-tikø vartojimas neþymiai didina gimdoskaklelio ir krûties vëþio rizikà. Ðie galimiðalutiniai poveikiai daugelá moterø verèiaatsisakyti vartoti hormonines tabletes, ta-èiau mokslininkai bando jas tobulinti ir pa-daryti saugesnes.

Šiuo metu, galima sakyti, artëjameprie antrosios kontraceptinës revoliucijos.Vietoj deðimtmeèiais naudojamo sinteti-nio estrogeno mokslininkams pasisekëgauti estrogenà su natûraliu estradioliu,kuris yra identiškas moters kiauðidëse be-sigaminanèiam hormonui. Estradiolis –moteriškas lytinis hormonas estrogenas

(gr. oistros ‘aistra’ + genos ‘kilmë’). Já ga-mina folikulai kiauðidëse, placenta, taippat antinksèiø þievë bei sëklidës, taèiaupastarieji sintetina labai nedidelius kiekius.Estrogenai lemia antriniø lytiniø poþymiøatsiradimà, paruoðia moters dauginimosisistemà nëðtumui, kiauðialàstës iðëjimà álytinius takus ir šitaip suteikia jai apvaisini-mo galimybæ po ovuliacijos. Taip pat jielemia struktûrinius pokyèius lytinës siste-mos audiniuose (makðties gleivinës epi-telio proliferacijà, tinkamos pH palaikymà,gimdos hipertrofijà ir ritmingus susitrauki-mus), pieno liaukø formavimàsi, poodinioriebalø sluoksnio pasiskirstymà, lytinio po-traukio atsiradimà. Taigi jo reikðmë lytiniobrendimo, vaisingumo ir apvaisinimo me-tu yra labai didelë.

Kiekviename vienfaziame, dvifaziamear trifaziame kontraceptiniame preparateyra du hormonai arba identiškos pagalveikimà medþiagos: estrogenas ir pro-gesteronas. Estrogeno kontraceptinis vei-kimas pagrástas tuo, kad neleidþia kiau-ðidëms kiekvienà mënesá subrandintikiauðialàstës – taip stabdo ovuliacijà, beto, sukelia gimdos gleivinës pokytá, kurisneleidþia kiauðinëliui implantuotis. Pro-gesteronas sutirština gimdos kaklelio glei-ves, todël spermatozoidai sunkiai prasi-skverbia prie kiauðialàstës. Dël ðiø dviejøkomponentø moteris negali pastoti. Skir-tumas tarp vienfazio ir daugiafazio kon-traceptinio preparato yra toks, jog kiek-vienoje vienfazio preparato tabletëje yravienodas hormonø kiekis, o daugiafazia-


„Fermentas“ stiprina plëtrà Kinijoje

me preparate yra dviejø (dvifazis) ar trijø(trifazis) grupiø tabletës su skirtingu hor-monø kiekiu. Naudojant dvifazá kontra-ceptiná preparatà pirmo mënesiniø ciklometu vartojamos tabletës, kuriose yra tikestrogenø, o antros ciklo pusës metu –estrogenø ir progesteronø. Trifaziame pre-parate yra trijø rûðiø tabletës su skirtingusteroidiniø hormonø kiekiu. Viso ciklo me-tu estrogenø kiekis iðlieka toks pat, kei-èiasi tik progesterono kiekis.

Lietuvoje jau áregistruotas kontracep-tinis preparatas su natûraliu estradioliu(„Qlaira®“). Šis medikamentas – tai su-dëtinës tabletës, kuriose yra natûralausestradiolio (estradiolio valerato) ir dieno-gesto. Pastarasis yra unikalus progeste-rinas, laiduojantis gimdos gleivinës sta-bilumà, o tai lemia gerà ciklo kontrolæ. Beto, sudëtyje esantis estradiolis organiz-me greitai virsta estrogenu, identiðku na-tûraliam moteriðkam lytiniam hormonui.Dël unikalaus dinaminio dozavimo reþi-mo hormonai á organizmà patenka reikia-mais kiekiais reikiamu ciklo metu ir taippasiekiama patikima kontraceptinë ap-sauga ir gera ciklo kontrolë. Tyrimais nu-statyta, kad nëðtumo prevencijos patiki-mumas, vartojant produktà pagal instruk-cijas, yra 99 procentai. Tai yra lygiai tokspat, kaip kitø sudëtiniø kontraceptikø. Kli-nikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiaunei 2000 moterø, parodë, kad organizmasgerai toleruoja ðá preparatà. 9 ið 10 tyrimedalyvavusiø moterø teigë, kad jø gyveni-mo kokybë pagerëjo. Þinoma, šis prepa-ratas taip pat turi galimø šalutiniø povei-kiø, kaip ir medikamentai su sintetintu est-radioliu, taèiau 9 ið 10 dalyvavusiø sava-noriø paþymëjo, jog ðalutiniø pojûèiø ne-jautë, be to, tyrimai parodë, kad kontra-ceptinës tabletës su natûraliu estradioliumaþiau veikia kepenis, t.y. jø átaka medþia-gø apykaitos bei kraujodaros procesamskepenyse nedidelë. Ðis mokslinis laimëji-mas bus ir toliau analizuojamas.

Ðiuolaikinës kontraceptinës tabletëspasiþymi patikimumu, saugumu, gera cik-lo kontrole, neturi átakos kûno svoriui irsavijautai.

2007 m., iðaugo pusantro karto irsiekë 5,2 mln. litø. Tai sudarë 8proc. viso Lietuvos eksporto á ðiàðalá. Kinijoje yra platinama daugiaunei 700 Lietuvoje gaminamø gyvy-bës mokslø tyrimams ir diagnosti-kai skirtø gaminiø.

Ámonëje „Fermentas China“ dir-ba šeši specialistai. Netrukus jojebus ádarbinti ir Pekine bei Ðancha-juje dirbsiantys biotechnologijøspecialistai, kurie bus atsakingi uþryðius su klientais, jø mokymus. Ar-timiausiu metu kinø kalba bus ið-leistas ir „Fermento“ produktø ka-talogas. Jo leidybà pagal priemo-næ „Naujos galimybës“ ið EuroposSàjungos struktûriniø fondø lëðøparems Lietuvos Respublikos ûkioministerija.

„Fermentas China“ yra aštun-toji uþ Lietuvos ribø veikianti tarp-tautinio holdingo „Fermentas Inter-national“ bendrovë. Kitos bendro-vës veikia JAV, Kanadoje, Vokieti-joje, D. Britanijoje, Prancûzijoje,Suomijoje, Švedijoje.

99 proc. „Fermento“ produkci-jos yra eksportuojama á daugiaunei 70 pasaulio ðaliø. Lietuvosaukðtøjø technologijø bendrovëjedirba daugiau kaip 340 aukštoskvalifikacijos specialistø, tarp jø –du profesoriai ir 33 mokslo dakta-rai. Tyrimø bendrovës „Bioinforma-tics“ duomenimis, „Fermentas“ sa-vo rinkos segmente yra viena iðpenkiø didþiausiø pasaulio bendro-viø, taip pat Europos DNR marke-riø rinkos lyderë.

racionaliai ir skaidriai nustatomas iðva-lytinø sklypø eiliðkumas – taip siekiamasumaþinti dirvoþemio tarðà ir jo keliamàpavojø bei sukuriamas „beðeimininkiø”sklypø valymo finansavimo mechaniz-mas. Be to, parduodant sklypà, kuria-me yra arba buvo vykdoma galinti terðtiveikla, pardavëjui arba bûsimam pirkë-jui nustatoma prievolë pateikti dirvoþe-mio bûklës ataskaità administracijai ir ki-tai sandorio ðaliai. Direktyvoje taip patsiekiama tarðos prevencijos nustatantreikalavimà riboti á dirvoþemá patenkan-

èiø pavojingø medþiagø kieká. Informa-cija apie dirvoþemiø geocheminæ sudëtátaps dar svarbesnë.

Aplinkos ðvara – neákainojamavertybë

Lietuvoje, laimei, neturime tokiø pra-monës tarðos padariniø, kaip Japonijo-je. Neturime ir natûraliø gamtiniø toksi-niø cheminiø anomalijø (pvz., arseno).Lietuvos dirvoþemio kokybë palyginti la-bai gera ir tai turi bûti išsaugota ir puo-selëjama.

Taèiau, kaip jau minëta, potencialiøgeologinës aplinkos tarðos þidiniø grës-më poþeminiam vandeniui ir þmogausekosistemai iðtirta toli graþu nepakanka-mai. Tarðai sklindant poþemyje vis pla-èiau, jos padarinius paðalinti bus sudë-tinga ar net visai neámanoma.

Geologø þinios apie potencialiø tar-ðos þidiniø buvimo vietas yra labai svar-bios, leidþia jas stebëti, valyti ir tvarkyti,naudojant visus galimus išteklius, taip patir ES fondø lëðas, numatytas praeityje uþ-terðtø teritorijø tvarkymo projektams.

Stiprindama plëtrà Azijos regio-ne, Lietuvos biotechnologijø ben-drovë „Fermentas“ Kinijoje ásteigëpavaldþiàjà ámonæ. Naujoji ámonë„Fermentas China“ netoli Honkon-go esanèiame Ðendþeno miestejau atidarë lietuviðkø produktø san-dëlá, iš kurio produktai platinami vi-soje Kinijoje.

„Naujos ámonës steigimas –nuoseklus plëtros Kinijoje þingsnis.Praëjusiais metais šioje šalyje ástei-gæ atstovybæ, sustiprinome „Fer-mento“ produktø rinkodarà, o da-bar stipriname ir logistikà, apskai-tos ir klientø konsultavimo veiklà“,– teigë „Fermento“ generalinis di-rektorius ir bendrovës „FermentasChina“ valdybos pirmininkas Algi-mantas Markauskas.

Pavaldþioji ámonë „FermentasChina“ Lietuvoje kuriamus produk-tus Kinijos rinkoje pardavinës perplatintojus. Ðiuo metu „Fermento“produktus platina penkios Kinijosbiotechnologijø ámonës. 2010 m.rengiamasi platintojø skaièiø padi-dinti iki 15 ámoniø.

Pasak A.Markausko, jau šian-dien „Fermento“ produkcija yraplatinama visoje Kinijos teritorijo-je. „Plësdami platintojø tinklà, siek-sime intensyvinti lietuviðkø biotech-nologijø produktø pardavimà. Bû-tent todël ir ákûrëme naujà sandëlá:nuo ðiol Kinijos klientai kur kas grei-èiau galës gauti bet kurá reikiamàproduktà, be to, sumaþës platinto-jø darbo sànaudos“, – pabrëþë A.Markauskas.

2008 m. „Fermento“ produkci-jos pardavimas á Kinijà, palyginti su


giesmynaiMaþosios Lietuvos

Atkelta ið 12 p.

Tokio atradimo dëka tapo prieinamiðeði su ðia knyga susijæ Kurðaièio 3-io-sios dalies reti šaltiniai (Auf auf mit fro-hem Lobgesang, Auf Dein Gebot meinGott, Jch zieh durch fremde Lande, Nochläßt der Herr mich leben, Sei mit mir meingetreuer, Wie brennen meine Wunden),kuriø veltui buvau ieðkojæs daugelyje gies-mynø. Keliose, daugiausia pietistinëskrypties XIX a. publikacijose pavyko su-rasti beveik visus (negausius) mano darneatsektus Mertikaièio giesmyno ðalti-nius, o Knappo antologijoje Evangelis-cher Liederschatz – seniai ieðkomàPagérintø Giesmjû-Knygø 2-osios daliesðaltiná Jch glaub’ an einen Gott, pateikia-mà nenurodant perspausdinimo ðaltinio,bet minint autoriaus vardà Christoph, rei-kalingà tolesniems ieðkojimams, nes vienStarckës pavardë maþai padeda.

Po ðios kelionës vël atsidëjau monog-rafijos apie Mertikaièio giesmynà raðymui.Gana greitai baigæs ðá darbà, pradëjau Ma-þosios Lietuvos giesmynø istorijà. Per po-rà mënesiø spëjau paraðyti pirmuosius ke-turis skyrius, nes po ranka turëjau jau ap-dorotà medþiagà. Daugiau pastangø rei-kalavo kitas skyrius apie Glazerio giesmy-nà, ið kurio iðaugo anksèiau mano tyrinë-toji Pagérintø Giesmjû-Knygø 2-oji dalis.Ið pradþiø parengiau puslapius apie 1740m. leidimà (Kéliø Nobaênø Giesmiø pava-dinimu), naudodamasis kserokopija ið uni-kalaus Hallës egzemplioriaus, Bensës mo-nografija apie XVIII a. lietuviø giesmynusbei savo surinktais duomenimis apie ry-ðius su tuometiniais (pirmiausia – Karaliau-èiaus) giesmynais. Bet norëjosi bûtinai su-rasti publikacijà, kuria Glazeris rëmësi,versdamas giesmæ Jch glaub’ an einenGott, der heißt: tai sudëtingas dalykas, nesjos autorius Christoph Starckë neminimasvokieèiø veikaluose apie liuteronø poetus.Per internetà suradæs, kad toks ChristophStarckë iðleido XVIII a. pirmojoje pusëjepopuliarià knygà Sechsfach-kurtzgefaßteOrdnung des Heils, paraðiau á Leipzigo uni-versiteto bibliotekà (turinèià seniausià lei-dimà) ir pasiteiravau, ar ðioje knygoje pa-teikiama giesmë Jch glaub’ an einen Gott,der heißt (kartu pridëjau visà jos tekstà);greitai sulaukiau teigiamo atsakymo kartusu mane dominanèio puslapio skaitmeni-ne kopija. Lengviau sekësi su skyriumi„Nuo naujø giesmynø siûlymo iki Ðimel-penigio rinkinio papildymo treèiàja dalimi“,

nes galëjau pasiremti savo straipsniaisapie Milkaus giesmynà bei Keberio gies-myno 3-iàjà dalá ir panaudoti Mertikaièiogiesmyno tekstø ið dingusio Ostermejeriogiesmyno perraðymus kartu su ðaltiniais;rimèiau turëjau tyrinëti tik Pagérintø Giesm-jû-Knygø 3-iàjà dalá, bet tai nebuvo sudë-tinga, nes patogiai galëjau lyginti ðá rinkinásu Giesmjø bei maldø knyga karaliðkojoPrusø vaisko ir Suglaudimu giesmjû antWartójimo çwangçlißkosa Prúsû Szuilçsa,kuriuose anksèiau iðspausdinta dauguma3-iosios dalies tekstø; po ranka dar turë-jau ðaltiniø nagrinëjimui reikalingas vokið-kas knygas. Paskui ëmiausi tyrinëti Kur-ðaièio Suglaudimo giesmjû ant Wartójimoçwangçlißkosa Prúsû Szuilçsa ir Glogau64 giesmes Szuilçms, gavæs ðio rinkiniokopijà ið Maþvydo bibliotekos mikrofilmo(1856 m. originalas saugomas Pozna-nëje): lyginau lietuviškas knygas su 64 Kir-chenlieder für die Schule, naudodamasisiš Berlyno bibliotekos gauta kserokopija.

Geguþës mënesá vël vieðëdamas Vil-niuje, ávairiose miesto bibliotekose tyrinë-jau nemaþai XIX a. lietuviðkø giesmynø.Pasidariau Giedraièio Naujø çwangçlißkøGiesmju Knygçliø (1895 m.) ir Berento-Gla-zerio 1745 m. giesmyno kserokopijas: vie-nà – iš Vilniaus universiteto bibliotekos eg-zemplioriaus, o kità – ið Maþvydo bibliote-kos mikrofilmo (originalas saugomas Pe-terburge). Ið Mokslø akademijos bibliote-kos dar pavyko pasiskolinti vienà ið dviejø1757 m. oficialaus giesmyno mikrofilmø(originalas saugomas Peterburge), ið ku-rio Parmoje pasidariau skaitmeninæ kopi-jà. Padedant Vilniaus universiteto bibliote-kos darbuotojai Nijolei Ðulgienei, suradauinternete prieinamà Torûnës universitetobibliotekoje saugomà Achtzig Kirchenlie-der für die Schule egzemplioriø, turintá taspaèias giesmes, kaip 80 GiesmesSzuilçms. Pakeliui á Italijà sustojau Berly-ne, kur savo perraðymus ið Vilniuje pada-rytø kopijø lyginau su Berento 1732 m.giesmynu ir nagrinëjau tuos 1748 m. gies-myno puslapius, kuriø trûksta Vilniaus uni-versiteto bibliotekos egzemplioriuje. Ið Ber-lyno vaþiavau á Hallæ, specialiai ieðkoda-mas tø negausiø Kelkio Giesmeliø apieEwangelios Praplatinima tarp Zydu ir Pa-gonu ðaltiniø, kuriø nepavyko surasti Par-moje turimose giesmynø kopijose: univer-siteto bibliotekoje ir Franckës fundacijojesuradau vienà kità ið tø ðaltiniø, daugiau-

sia – dviejose pietistinëse publikacijose:F.W.Krummacherio 1827 m. Zionsharfe irpo 1840 m. pakartotinai leistame populia-riame leidinyje Reisepsalter. Gráþæs á Par-mà, uþsakiau Zionsharfe skaitmeninæ ko-pijà ið Hallës universiteto bibliotekos ir lie-tuviðko 1748 m. giesmyno mikrofilmà iðBerlyno bibliotekos egzemplioriaus, o iðantikvarinio knygyno ásigijau po XIX a. ant-rosios pusës iðspausdintà Reisepsalter eg-zemplioriø.

Parmoje ieðkodamas Giedraièio Nau-jø çwangçlißkø Giesmju Knygçliø ðaltiniø,pastebëjau, kad jø trûksta mano turimuo-se liuteronø giesmynuose. Per internetàsuþinojau, kad keli ðaltiniai iðspausdintiErnsto Gebhardto sudarytuose metodis-tø giesmynuose, ir suradau ðias publika-cijas Stuttgarto liuteronø bibliotekoje. Ge-rai, kad po keliø dienø turëjau skristi áMünchenà. Ið èia specialiai vaþiavau áStuttgartà, nujausdamas, kad vietinëje liu-teronø bibliotekoje manæs laukia svarbûsatradimai: vartydamas ten saugomus me-todistø giesmynus (jø yra apie 10), atse-kiau beveik visus Naujø çwangçlißkøGiesmju Knygçliø verstiniø tekstø vokið-kus ðaltinius, kuriø nemaþa dalis iðverstaið anglø kalbos ir giedama pagal JAV su-kurtas melodijas; gavæs leidimà fotoko-pijuoti reikalingus tekstus bei jø melodi-jas, greitai ásigijau visà medþiagà, kuriàturësiu panaudoti Parmoje, raðydamasapie lietuviðko rinkinio kontekstà. Dar ap-silankiau Augsburgo universiteto biblio-tekoje ir Müncheno bibliotekose, kur ra-dau kelis dar neatsektus Mertikaièio ir Kel-kio giesmynø ðaltinius, tarp jø – du labairetus kûrinius, pateikiamus 1859 m. rin-kinyje Kirchen- und Haus- Choralbuch mitTexten: tai Zinzendorfo Lasset uns denNamen Jesu preisen ir Kritzingerio Es wirduns sein wie süßer; pirmojo anksèiau ne-sëkmingai ieðkojau centrinëje Stuttgartobibliotekoje tarp gausiø su Zinzendorfovardu susijusiø publikacijø.

Sugriþæs ið Vokietijos, dirbau prie pas-kutiniøjø monografijos skyriø; paskui pa-rengiau priedà 90 vokieèiø autoriø bei ið-verstos jø giesmës ir lietuviðkø giesmiø(su jø ðaltiniais) antologijà, sudarytà iðankstesniøjø savo darbø tekstø.

Lapkrièio pradþioje monografija buvobaigta: jà iðsiunèiau á Klaipëdà dekanuiprof. R.Balsiui. Po kokios savaitës per in-ternetà atsitiktinai suþinojau, kad Göttin-geno universiteto bibliotekoje saugomasvienas 1750 m. lietuviðkas giesmynas (Daslittauische Gesangbuch): tuoj uþsakiau ti-tulinio jo puslapio ir pratarmës kopijas.Joms atëjus, ið karto buvo aiðku, kad tai –svarbus Ðimelpenigio giesmyno 1750 m.leidimas, kurio anksèiau þinomi egzem-plioriai dingo per Antràjá pasauliná karà. Nu-tariau, kad reikia bûtinai vaþiuoti á Göttin-


genà ir pakeisti visas savo monografijoscitatas ið 1757 m. leidimo, atsiradus publi-kacijai, kuria pirmà syká siûlomas ið dviejødaliø susidedantis Ðimelpenigio modelis.Todël 2009 m. sausio pabaigoje skridau áVokietijà: gavæs ðià puikios bûklës knygà(kurios daug puslapiø anksèiau net nebu-vo atskleisti), surinkau reikalingà medþia-gà ir jà ranka uþrašiau ant monografijoscitatø, kurias reikëjo pakeisti. Dar apsilan-kiau Hildesheimo liuteronø bibliotekoje,kur vël galëjau dirbti giesmynø saugyklo-je: ne itin þinomoje pietisto A.Döringo 1821m. publikacijoje Christliches Hausgesang-buch atradau anksèiau nepastebëtà Mer-tikaièio giesmyno ðaltiná Dir, nur dir möchtich gefallen ir ið XIX a. antrosios pusës lei-diniø surinkau duomenø vienam straips-niui apie Pipiro giesmynëlius, vëliau pa-skelbtà þurnalo Res Humanitariae 5-ametome (2009 m.).

Taip atsirado mano Maþosios Lietuvosgiesmynø istorija, prieð 2009 m. vasarà ið-leista Klaipëdos universiteto leidykloje.

Šioje apþvalgoje aptariau tik pastarø-jø ðeðeriø metø tyrinëjimus bei darbus,susijusius su Maþosios Lietuvos giesmy-nais. Prie jø reikia pridëti 1997–2002 m.tyrinëjimus, skirtus Maþvydo, Bretkûno irZengðtoko giesmynø faksimiliø su ðalti-niais rengimui bei Kleino 1666 m. gies-myno ðaltiniø ieðkojimui ir perraðymui.Sudedant viskà kartu, susidaro 12 metøtrukusi intensyvi mokslinë veikla. Pradþiabuvo sunki, bet, ágijus tam tikrø filologi-niø ágûdþiø, ðaltiniø ieðkojimai tapo ádo-miu ir maloniu detektyviniu þaidimu.

sø dienø. Vokiškoje 1927 m. monografijojeDie Gesangbücher der Stadt Königsbergdetaliai apraðytas unikalus 1657 m. egzem-pliorius kartu su kitomis Hamburgo biblio-tekos knygomis sudegë 1943 m., kai mies-tas buvo bombarduotas.

Ið pradþiø nagrinëjau Kleino ðaltiniøklausimà pagal populiarià ir Karaliauèiujelengvai prieinamà Prûsijos ir Brandenbur-go valstybës publikacijà Praxis pietatis me-licae, pakartotinai leistà Berlyne Kleino lai-kais. Uþsakæs mikrofilmà ið Müncheno bib-liotekos 1653 m. egzemplioriaus, per ke-letà mënesiø perraðiau didþiàjà dalá naujølietuviðkø vertimø ðaltiniø.

2002 m. pavasará per internete priei-namà virtualø Karlsruhës katalogà suþi-nojau, kad Göttingeno universiteto bib-liotekoje saugomas 1665 m. Karaliauèiu-je iðleistas neoficialus nemaþos apimties

giesmynas Preussisches Neuver-mehrtes Gesangbuch,

a p i ek u r ávokie-èiø tyri-nëtojaineþino-jo. Gavæsneigiamàatsakymàá mikrofil-mo uþsa-kymà, spe-cialiai vaþia-vau á Göttin-genà, kadgalëèiau ly-ginti savo per-

raðytus tekstus su ðios knygos variantais;ten sëdëdamas kelias dienas, ant savoperrraðymø paþymëjau reikðmingiausiusskirtumus Praxis pietatis melicae atþvilgiuir dar nukopijavau tuos tekstus, kurie èianeiðspausdinti.

Á 2003 m. pabaigà per virtualø Karl-sruhës katalogà pavyko suþinoti, kad Hel-sinkio universiteto biblioteka turi 1666 m.

iðëjusá pakartotiná oficialaus Karaliauèiausmiesto giesmyno leidimà, apie kurio eg-zistavimà vokieèiø tyrinëtojai taip pat ne-þinojo. Tai buvo svarbus þingsnis rengiantKleino leidiná. Pasiremdamas knygos mik-rofilmu, 2004 m. vasarà prie 1666 m. pub-likacijos pritaikiau didþiàjà dalá anksèiauparengtø vokiðkø ðaltiniø perraðymø.

Nutaræs Kleino leidiná papildyti prie-du, kuriame pateikiami 2-ojo (1685 m.) ir3-iojo (1705 m.) Kleino giesmyno nauji teks-tai, 2004 m. rudená pradëjau perraðyti ðiuostekstus kartu su jø ðaltiniais. Labai padëjoKarlsruhës ir Hildesheimo liuteronø biblio-tekose saugomi 1675 m. pirmà syká pasi-rodþiusio naujojo oficialaus Karaliauèiausgiesmyno Preußisches Kirchen- Schul- undHaus-Gesangbuch egzemplioriai, išspaus-dinti 1690 ir 1702 metais.

2005 m. pavasará uþbaigiau savo dar-bà, kurá vëliau tobulinau, atsiþvelgæs á ver-tingas lietuviø kalbos komisijos skirtø re-cenzentø pastabas.

Su leidyklos „Versus Aureus“ direkcijapradëjus svarstyti knygos faksimilës klau-simà, iðkilo didelë problema: kadangi Vil-niuje turimas senas Kleino giesmyno mik-rofilmas ið Berlyno bibliotekos egzemplio-riaus yra prastos kokybës, nepavyktøspausdinti ið jo gerà faksimilæ – reikëtø ási-gyti naujà skaitmeninæ kopija, bet tai bran-giai kainuotø. Problema iðsisprendë pati,paaiðkëjus, kad per vienà tarptautiná pro-jektà Lietuviø kalbos institutas gauna skait-meninæ kopijà ið Torûnës universiteto bib-liotekos egzemplioriaus. Sutarta, kad kny-ga iðeis kaip bendras Lietuviø kalbos ins-tituto ir Parmos universiteto leidinys, pa-teikiant faksimilæ pagal Lietuviø kalbos ins-tituto turimà skaitmeninæ kopijà. Lietuviøkalbos instituto bendradarbis MindaugasSinkûnas sutiko bûti leidinio moksliniu re-daktoriumi ir parengti straipsná apie Klei-no giesmyno raðybà, nuo kurios buvo at-siribota mano ávade.

Knyga gulëjo porà metø, kol atsiradolemiamas Tûkstantmeèio komisijos finan-savimas.

Knygos D.Kleino„Naujos giesmju knygos“

ir jø ðaltiniai sudarymoaplinkybës

2001 m. rudená pradëjau tyrinëti nau-jø Kleino 1666 m. giesmyno vertimø ðal-tinius. Nutariau, kad pirmasis rimtesniøtyrinëjimø þingsnis turës bûti sistemin-gas naujø lietuviðkø vertimø ðaltiniø per-raðymas kompiuteriu. To nesinorëjodaryti pagal XIX a. vokiðkas antologi-jas, nes jos nebûtø leidusios iðsamiaugilintis á Kleino giesmyno ryðius su istoriniukontekstu: ðaltinius reikëjo perraðyti pagaltuometines publikacijas, kuriomis Kleinasbei jo talkininkai bûtø galëjæ pasinaudoti.Pirmiausia pradëjau ieðkoti tuometiniø Ka-raliauèiaus publikacijø vokieèiø kalba; de-ja, 1650 m. Karaliauèiuje iðëjæs didelis ofi-cialus giesmynas New PreussischesVollständiges Gesangbuch ir vëlesni (1653,1655 ir 1657 m.) jo leidimai neiðliko iki mû-

Guido Michelini Vilniuje su þmona Birute (kairëje) ir jos seserimi Aurelija (centre)


Istorijos ir geologijos paveldu ðis ne-didukas, pusantro tûkstanèio gyventojøturintis miesteliukas gali pagrástai didþiuo-tis. Ant Ventos upës krantø du þilagalviaipiliakalniai, rytmetá semiantis ið ðuliniovandená papilëniðkis pakelia akis, o kita-pus tvoros – senkapiai, menantys VII–XIIImûsø eros amþius. Papilës parapija ásteig-ta 1493 metais. Pasak Ðiauliø universite-to istorikës R.Trimonienës, jau 1613 m.þemëlapyje Papilë rodoma kaip mieste-lis, turëjæs 4 gatves, jose stovëjæ 43 na-mai ir 18 karèemø. O 1637 m. ant pilia-kalnio jau stovëjusi koplyèia ir buvusi at-

Senas ir jaukus Papilës miestelis pabiræs erdviame Ventos upës vingyje. Amþinai skubantysMaþeikiø – Ðiauliø plentu keliautojai gal já pralëktø në vardo neásidëmëjæ. Taèiau plentas einaper patá miestelá, nenorom tenka pristabdyti eiklius automobilius, tuomet þvilgsnis uþkliudo irorià raudonø plytø baþnyèià, dedikuotà ðventajam Juozapui, ir aukðtai pakylëtà Simono Dau-

kanto figûrà jaukiu skveru tapusioje turgaus aikðtëje. Garbusis istorikas laiko rankoje knygà, opirðtu ásakmiai rodo á þemæ – paþink jà ir mylëk, nes ji tavo vienintelë.

matuota mokytojo þemë, vadinasi, jau bû-ta mokyklos. Dideliø skriaudø Papilei pa-darë ðvedø antplûdþiai, nuoðaliose ir mið-kingose Papilës apylinkëse kryþiavosi1831 ir 1863 m. sukilëliø takai.

Bet kà reiðkia tie keli ðimtai metø ar netkeli tûkstantmeèiai prieð milijonus metø.Ties Papile iðeina á þemës pavirðiø viduri-niojo mezozojaus eros laikais susiforma-vusios uolienos, kuriose gausu prieš 205–150 mln. metø èia gyvenusiø smulkiø jû-ros gyvûnø liekanø. Juros periodo atodan-

ga þinoma nuo D.Poðkos laikø, kai ðis ádo-mus ir darbðtus þmogus èia rinko ekspo-natus savo kuriamam muziejui. Patekusi áVentos regioniná parkà, sutvarkyta ir pritai-kyta istorija besidomintiems keliautojamsjuros atodanga dabar vël domina geolo-gus, kurie su Ventos regioninio parko spe-cialistais puoselëja svajonæ èia ákurti pir-màjá Lietuvoje dinozaurø parkà. Ir tai nëratuðèios ambicijos. Su Latvijos mokslinin-kais ir gamtosaugininkais siekiama pa-rengti paþintiná marðrutà nuo Papilës ikiKuldigos krioklio Latvijoje.

Nuo XIX a. antrosios pusës iki 1950m. buvusi valsèiaus centru, Papilë iki ðiolstengiasi iðsaugoti savitumà. Jau 1986 m.kraðtotyrininkams pavyko ásteigti S.Dau-kanto muziejø, kuris ne tik paþindina suèia paskutiná gyvenimo tarpsná praleidu-sio ir amþinàjá poilsá suradusio istorikonuopelnais savo tautai. Muziejaus vedë-ja pedagogë Danutë Veisienë muziejausfonduose yra priglaudusi daugybæ ðiokraðto istorijos akimirkas uþfiksavusiønuotraukø, tremtiniø ir politiniø kaliniø pri-siminimø, kaupia èia gimusio ir ið sava-noriðkos tremties Amerikoje nebegráþusiosavito raðytojo S.Bûdavo paveldà. Didþio-jo istoriko vardu pavadinta vidurinë mo-kykla ðiemet ágijo gimnazijos statusà. Pa-ragiuose savas tradicijas puoselëja Laz-dynø Pelëdos memorialinis muziejus, ðiossodybos parke kasmet renkasi klojimo te-atrø vaidintojai. O kur Ðiaudinë su 1775m. siekianèios istorijos medine baþnyèia.Kur Kairiðkiai, Lietuvos pramonës entu-

ziasto ir iðeivijos kultûros veikëjo V.Siru-tavièiaus gimtinë. Visai netoliese, uþ tre-jeto kilometrø – Ðaltiðkiø molio karjeras.Molio klodai èia irgi susiformavæ prieð de-ðimtis milijonø metø, karjero panoramosprimena neþemiðkus peizaþus ir kasmetsulaukia vis daugiau lankytojø.

Dvideðimtus metus Papilës seniûnijaivadovaujantis Antanas Vaièius ir jo ben-

Leopoldas ROZGA

Treèià ðimtmetá Dievui ir þmonëms tarnau-janti Ðiaudinës Ðvè. Mergelës Marijos

baþnyèia – architektûros paminklas

Miestelio centre –istoriko ir rašytojoSimono Daukanto

paminklas

Folkloro tyrinëtojo Antano Mockaus minëjimo dalyviai susikaupë prie S.Daukanto kapo


Papilë amþiøir likimø sankryþose

draminèiai seniai suvokë, kad istorijos irgamtos paveldas – milþiniðkas turtas. Ta-èiau jis nieko vertas be þmogaus, kuris irkuria istorijà. Ir kokiø tik profesijø þmoniø,kokiø talentø Lietuvai yra padovanojusi Pa-pilë... Antai dailininkë Vanda Balukienë sa-vo brandþiausius darbus nutapë Ameriko-je, skulptoriaus Adolfo Jankaus talentas

prasiverþë Australijoje, Vilniuje kuria skulp-torius D.Èepas, dailininkai V.Vanagas,H.Èarapas, ir anapus Atlanto gyvenda-mas, nepamirðta gimtosios Papilës Kovo11-osios akto signataras P.Tupikas. Visdaþniau á gimtinæ, kur tëvø ir senoliø ka-pai, uþsuka keliautojas P.Normantas. Ak,argi ámanoma iðvardyti visus papilëniðkius,savo darbais ir kûryba garsinanèius ðá krað-tà. Bet tokie pat brangûs ir ið kitur kilæ, betèia pritapæ ir daug metø, sveikatos bei kû-rybos Papilei paskyræ þmonës. Seniûnijapalaiko gerus ryðius su kraðtieèiais, paskli-dusiais ne tik po visà Lietuvà, bet ir po toli-mus uþjûriø kraðtus. Kvieèia juos á susitiki-mus, informuoja apie kasdiená gyvenimà.

Pasak seniûno A.Vaièiaus, vieningo pri-tarimo sulaukë JAV gyvenanèio gydytojoK.Narðèiaus pasiûlymas ákurti fondà, perkurá kraðtieèiai galëtø materialiai remti gim-tinæ – ne smulkiomis labdaros dovanëlë-mis, o reikðmingais ánaðais didesniemsdarbams. Taip buvo ásteigtas seniûnijos rë-

mimo fondas. Kadangi profesionalûs di-dþiøjø miestø teatrai ir muzikiniai kolekty-vai nebeturi galimybiø lankytis tokiuosemiesteliuose, kaip Papilë, papilëniðkiai pa-tys rûpinasi palaikyti savo kultûrinæ gyvastá.

Vienas tokiø rûpesèiø – padëti ðian-dienei gyventojø kartai paþinti savo krað-tà, jo tolimà ir artimesnæ praeitá, ið naujo

pamatyti gamtos groþá. Platusis pasaulisjuk prasideda nuo savo kiemo vartø, nuopriebuèio laipteliø. Tik toks paþinimas per-auga á meilæ ir pagarbà savo þemei. TadPapilës seniûnija pirmoji Akmenës rajo-ne ir viena pirmøjø Ðiaurës Þemaitijoje pa-sirûpino parengti mokslinæ kraðto monog-rafijà. „Versmës“ leidyklos sukaupta ir api-bendrinta medþiaga vos tilpo á stambiusdu tomus. Mielu suvenyru tapo fotome-nininko J.Strazdausko albumas „Papilëskraðtas“, uþfiksavæs graþiausius seniûni-jos kampelius ir darbðèiausius þmones.Turint apibendrintà istorijos ir gamtos pa-veldà, ðiemet þengtas treèias þingsnis: ið-leistas ið ðio kraðto kilusiø ir Lietuvosmokslui, menui, kultûrai nusipelniusiø beidaug metø Papilei paskyrusiø þmoniøbiografijø þodynas „Papilë ðirdyse ir liki-muose“. Ðá leidiná papilëniðkiai dedikavoLietuvos vardo tûkstantmeèiui.

– Galëjo ðiandien bûti smagus pobû-vis, fejerverkas. Bet to nebus. Lietuvostûkstantmeèio sukaktá teprimins knygaapie mûsø kraðto þmones, – sakë prista-tant knygà seniûnas Antanas Vaièius.Knygoje sutilpo pusantro ðimto biografi-jø. O kiekviena biografija – tai nepakarto-jami, širdies ir talento padiktuoti darbaigimtajai Papilei ir Lietuvai.

Papilës gamtos paveldo paminklas irsimbolis – daugiakamienë liepa

Prieð milijonus metø susiformavusio molio karjeras Ðaltiðkiuose þavi neþemiškais peizaþais

Papilës S.Daukanto muziejaus vedëjaDanutë Veisienë ir seniûnas Antanas Vaièiusprie istoriko atminimo muziejaus

Papilës istorijos ir gamtos þinovaspedagogas Steponas Adomavièius

Jono

STR

AZD

AUSK

O n

uotr.


kosmoseAukso karðtligë

kosmoseLaimei, mokslininkams netrûksta idëjø,

kaip paskleisti þmones uþ Þemës ribø. Svar-biausias þingsnis yra pigiai pakilti á orbitàaplink Þemæ keleto ðimtø kilometrø aukð-tyje. Ðis aukðtis jau tapo erdvës verslinin-kystës laisvàja zona. Ið èia palydovai jausiunèia mikrobangomis informacijà tiesio-giai staliniams kompiuteriams arba nešio-jamiesiems radijo imtuvams ir ðimtus rûðiøvisokios þvalgybinës informacijos.

Á kosmosà skraidinama ypaè daugmokslinës árangos. Vien per pastaràjá de-ðimtmetá á kosmosà pakilo daugiau nei 50observatorijø ir kitø Saulës sistemos kûnøtyrimo laivø. Tarptautinei erdvës stoèiai ap-tarnauti skrenda deðimtys amerikieèiø irrusø laivø su águlomis, kuru, kroviniais irstoties plëtimo áranga. Þemës orbitojeskraido daugiau nei 900 þvalgybos, oro irglobaliniø pokyèiø sekimo palydovø.

Net rimti mokslininkai ir verslininkai no-rëtø vis daugiau Þemës palydovø moksli-niams tyrimams erdvëje. Jie kuria planusnuo mineralø gavybos asteroiduose ir ki-tose planetose iki dujø gavybos ið plane-tø atmosferos energijos ðaltiniams ir gy-vybei palaikyti kitose planetose. Sukurtielektrocheminiai elementai deguonies ga-vybai Marso atmosferoje. Firma SpaceDevruoðiasi mineralø gavybai ið asteroidø.

Taèiau bilietai á kosmosà dar labai bran-gûs. Iðkelti á orbità apie Þemæ vienà kilog-ramà krovinio cheminiu kuru varoma ra-keta kainuoja 20 tûkstanèiø JAV doleriø (ki-logramas staigiai pabrangusio aukso da-bar kainuoja apie 30 tûkstanèiø JAV dole-riø). Taigi ðimtai kosminiø laivø jau pusëamþiaus karštligiškai neša á kosmosà ir de-

gina auksà. Tas verslas toks brangus to-dël, kad kiekviena raketa kartu neša ir ener-gijos ðaltiná – labai daug cheminio kuro iroksiduotojo, kurie po keliø ugninës ðlovësminuèiø sudega kartu su raketa atmosfe-roje. JAV Kosminës erdvës agentûra NA-SA tikisi per ateinanèius 30 metø suma-þinti vieno kilogramo krovinio iðkëlimo á or-bità apie Þemæ kainà iki 2 tûkstanèiø JAVdoleriø. Nepaisant dolerio nuvertëjimo. Betkaip? Pirmiausia paliekant energijos ðalti-ná ant Þemës ir varant kosminá laivà inten-syviu infraraudonuoju lazerio arba mikro-bangø spinduliu. Jau keliolika metø vyk-domi eksperimentai parodë, kad nuoÞemës veikiant ðimtø megavatø galios la-zerio spinduliu galima pakelti nedidelá lai-và á erdvæ (1 pav.). Atspindintys laivo pa-virðiai sufokusuoja spindulá á þiedà, kuria-me jis ákaitina orà iki temperatûros, penkiskartus didesnës nei Saulës pavirðiaus tem-peratûra (apie 60000C). Oras pleèiasi, su-kurdamas traukà, kuri ir varo laivà. Dides-niame aukðtyje, kur oras yra retas, trau-kà garantuotø nedidelis kiekis á laivà pa-imto skysto vandenilio. Specialios geo-metrijos laivai gali judëti tiek nuo energi-

jos ðaltinio, tiek ir á ðaltiná. Taip galima ið-kelti á Þemës orbità nedidelius ryðiø paly-dovus ir gràþinti juos atgal á Þemæ, nu-stojus veikti palydovø elektronikai.

Laivai gali bûti varomi ir mikrobango-mis. Mikrobangø ðaltiniai yra gerokai pi-gesni uþ lazerius ir gali sukurti labai dide-lës galios spindulá. Seniai sukurti elektro-vakuuminiai elektroniniai prietaisai, kurieapie 98 proc. elektros energijos paverèiamikrobangø energija. Tokie mikrobangøspindulio varomi kosminiai laivai gali re-voliucionizuoti kosmines keliones, jeigujie bûtø varomi ið orbitoje esanèios kos-minës Saulës energijos stoties. Taèiau pir-miausia reikia sumaþinti tokios kosminësstoties iðkëlimo á kosmosà kilogramo kai-nà bent iki keliø ðimtø doleriø. Ásivaizduo-kime vieno kilometro skersmens stotá 500kilometrø aukðtyje tarsi milþiniškà dvira-

1 pav. Lazerio spindulio varomolaivo modelis

2 pav. Kosminë Saulës energijos stotis (kairëje) mikrobangø spinduliu keliakosminá laivà nuo Þemës magnetohidrodinamine trauka

Aukso karðtligëProf. Jonas GRIGAS

Kosmoso entuziastai jau laukia dienos, kai ne tik astronautai ar milijonieriai, bet ireiliniai þmonës galës vykti atostogø á kosmines stotis, o galbût ir Marsà ar kitas planetas.

Taèiau pabëgti ið gimtosios Þemës yra brangus ir rizikingas sumanymas. Kosminiø laivødabartiniai varikliai, naudodamiesi kitø planetø gravitacija, jau gali nugabenti juos á

tolimas Saulës sistemos planetas. Taèiau gráþti atgal jiems energijos nepakanka. O nu-skristi á kitø þvaigþdþiø planetas reikës laukti dar ilgai.

Kosminë Saulësenergijos stotis

Mikrobangøspindulys

Kylantis kosminis laivas

Mikrobangøspindulys

Sprogstantisákaitæs oras

Smûgio banga

Elektrosiðlydisjonizuojaorà

Kosminis laivas



èio ratà, besisukantá giroskopiniam sta-bilumui garantuoti, kurio masë bûtø lygiapie 1000 tonø. Rato diskas bûtø padeng-tas silicio karbido plonais saulës elemen-tais, kurie 30 proc. Saulës energijos pa-verstø 320 megavatø elektros energija. Ki-toje disko pusëje bûtø 13,2 mlrd. minia-tiûriniø 8,5 milimetro dydþio kietakûniømikrobangø siøstuvø, kiekvienas ið kuriøspinduliuotø 1,5 vato mikrobangø galià.

Dabartinës raketos tokià kosminæ stotágalëtø iðkelti per 55 kartus ir ji kainuotøapie 5,5 mlrd. doleriø. Tai sudarytø men-kà dalá iðlaidø, kurias amerikieèiai skiriaIrako karui. Stotis bûtø apsupta energi-jos átaiso, kurá sudarytø du superlaidûs100 tonø kabeliai ir kurie bûtø ákrauti prieð-prieðiais tekanèios elektros srovës. Dukartus apsisukusi apie Þemæ kosminë sto-tis bûtø visiðkai ákrauta 1800 gigadþauliøenergija (dþaulis lygus vatui padaugintamið sekundës, o giga reiðkia milijardà). Jigalëtø 4,3 gigavatø mikrobangø spindulánukreipti á kosminá laivà, esantá net dau-giau kaip uþ 1000 kilometrø, ir sufokusuotispindulá á 10 m skersmens plotà laivo pa-leidimo vietoje (2 pav. kairëje). Laivas pa-kiltø á orbità apie Þemæ per 5 minutes, okeleiviai patirtø ne didesná kaip trijø g pa-greitá, t.y. toká, koká patiria dabar kylantysnuo Þemës astronautai. Kosminë Saulësenergijos stotis taipogi galëtø ðvystelëti sa-vo mikrobangø spindulá á laivà, suteikti jam20 g pagreitá ir per 54 sekundes beveikvertikaliai pakelti já á geostacionarinæ orbi-tà, esanèià 36 tûkst. kilometrø aukðtyje, ku-rioje palydovas kabo ties vienu Þemës tað-ku, arba net iðmesti já uþ Þemës traukosribø. Kosminë Saulës energijos stotis galinukreipti mikrobangø spindulá á kylantá lai-và, varomà magnetohidrodinamine trau-ka. Laivas sufokusuoja mikrobangø ener-gijà, kuri sukuria oro smailæ (2 pav. deði-në). Elektrodai ant laivo kraðtø jonizuojaorà ir kuria papildomà traukà.

Magnetohidrodinaminës jëgos atsiran-

da tada, kai elektrai laidþios jonizuotos du-jos juda statmenuose elektriniame ir mag-netiniame laukuose. Yra dar daug kliûèiøtokioms didelëms jëgoms sukurti, taèiaumanoma, kad jos bus áveiktos. Kadangitokie ðviesa ar mikrobangomis varomi erd-vëlaiviai neneð su savimi kuro ir oksiduo-tojo ið Þemës gravitacinio lauko, jø pake-liamo á kosmosà krovinio kaina turëtø su-maþëti iki 20 doleriø kilogramui.

Tikimasi, kad tokie mikrobangø varo-mi laivai bus palaikomi iðtiso tinklo kos-miniø Saulës energijos stoèiø. Kosmosesaulës fotonø yra gausu. Seniai rusai iramerikieèiai kuria projektus statyti elek-trines kosmose, t.y. kosminëse stotyseversti Saulës energijà mikrobangomis irsiøsti mikrobanginæ energijà á Þemæ. Nuotokios kosminës veiklos Þemës elektro-magnetinë tarða taip padidëtø, kad grës-tø pavojus gyvybei Þemëje. KosminësSaulës energijos stotys bûtø panaðios áateiviø lëkðtes ir padëtø kosminiams lai-vams áveikti Þemës atmosferos ðydà.

Pirmoji kosminë Saulës energijos sto-tis nutiestø kelià iðtisai kosminiø stoèiøindustrijai. Á erdvæ jas iškeltø mikrobangøspinduliu varomi kosminiai laivai. Per ke-letà deðimtmeèiø tokie kosminiai laivai ga-li atverti greitas ir pigias keliones apie Þe-mæ, á Mënulá ir toliau.

Joniniai varikliaiKai kosminis laivas išeina ið Þemës

traukos átakos, já varyti ir valdyti gali joni-niai varikliai. Su tokiais varikliais jau se-niai skraido kosminiai laivai, pavyzdþiui,Deep Space 1. Joninis variklis veikia grei-tindamas elektrintàsias daleles – raketi-nio kuro jonus – aukðtos átampos elektri-niais laukais. Iðlëkdami ið variklio jonaistumia kosminá laivà pirmyn. Ðiuo metuksenonas yra geriausias joniniø varikliøkuras.

Elektros energijà joniniams varikliamstiekia saulës elementai, verèiantys sau-

lës ðviesà elektros srove. Nors joniniai va-rikliai dabar generuoja vos keleto gramøjëgà (padalintà ið pagreièio), jie be per-stojo gali veikti daugelá metø ir suteikti lai-vams ypaè didelá greitá beorëje erdvëje,kurioje nëra pasiprieðinimo. Tokie laivaigali pasiekti tolimiausias Urano ar Nep-tûno planetas, surinkti informacijos ir mik-robangomis perduoti jà á Þemæ. 3 pav.vaizduoja joninio variklio varomà kosmi-ná laivà Deep Space 1, skrendantá á ko-metà. Iðskleisti saulës elementai ðviesàpaverèia elektros energija, kuri naudoja-ma ksenono jonams greitinti ir traukai su-kurti.

Joniniai varikliai yra ne vieninteliai at-eities kosminiø laivø varikliai. Holo varik-liai taip pat greitina jonus. Tokiø varikliøradialinis magnetinis laukas nukreipia ið-lekianèius ið variklio jonus, kurie sukuriadar didesnæ traukà.

Saulës baterijos tiekia elektros ener-gijà dabar visiems kosminiams laivamsir stotims. NASA sukûrë ir ájungë á saulësbaterijas nesuskaièiuojamà daugybæSaulës ðviesà fokusuojanèiø á saulës ele-mentus miniatiûriniø læðiø, kurie pageri-no ðiø elementø naudingumà.

Bet Saulës ðviesa gali ir tiesiogiai su-kurti kosminiams laivams traukà. JAV su-kûrë Saulës ðviesos varomas raketas pa-lydovams pakelti ið keliø ðimtø kilometrøaukðèio orbitos apie Þemæ á geostacio-nariàjà orbità. Raketos lengvas veidrodisfokusuoja Saulës ðviesà á grafito blokà,kuris ákaista iki 21000C temperatûros irgreitai garina áterptà jame skystà vande-nilá, kurio temperatûra yra maþesnë neiminus 2500C. Dël milþiniðko temperatû-ros skirtumo plësdamosi vandenilio du-jos sukuria raketos traukà. Toks palydo-vø pakëlimas á geostacionariàjà orbità su-taupo deðimtis milijonø doleriø.

Taèiau tolstant nuo Saulës jos energi-jos maþëja. Todël kosminiai laivai, skris-dami á tolimiausias Saulës sistemos pla-

3 pav. Joninio variklio varomas kosminis laivas 4 pav. Atominio variklio kuro elementas

Kuro elementasVandenilio srautas

Beriliovamzdis

Lièio 7neutronølëtiklis

Kuro ritinio sandara

Dujos tekaper lapøskyles

Branduoliniokuro dalelësmetalomatricoje

Metalolapas



netas – Galileo laivas skrisdamas á Jupi-terá arba Cassini laivas skrisdamas á Sa-turnà, – naudojo atominius variklius, ku-riø atominiuose reaktoriuose elektrosenergijà generavo skildamas radioakty-vusis plutonis 238, panašiai kaip Ignali-nos atominiame reaktoriuje jà dar tebe-generuoja uranas 235.

mi informacijà apie jø sudëtá, orà, krað-tovaizdá, jie gali skristi á Europà, Plutonàar Titanà ir paimti uolø bandiniø, o ið ið-tirpinto ledo vandens elektrolizës bûdupasigaminti vandenilio atsargø kelioneiatgal á Þemæ.

Jau daugiau nei 20 metø kuriami to-kie atominiø reaktoriø varomi kosminiailaivai. Kai kurie lietuviø mokslininkai tal-kino rusams kuriant panaðius laivus. Jøpirminis tikslas buvo pakelti nuo Þemësgalingas atomines ar termobranduolinesbombas aukðtai á Þemës orbità kariniamsveiksmams.

Visiðkai akivaizdu, kad tik dabartinë-mis cheminëmis raketomis mûsø galimy-bës þvalgyti ir tyrinëti kitas planetas ir jøpalydovus yra ribotos. Tik atominiai kos-miniai laivai gali garantuoti pakankamàenergijà, patikimumà ir lankstumà, ku-rio reikia norint iš esmës pagerinti mûsøsupratimà apie vis dar labai paslaptin-gus pasaulius tolimuose mûsø Saulëssistemos pakraðèiuose.

Kelias á þvaigþdesKelioniø á þvaigþdes patraukli idëja

kartojasi ávairiose kultûrose nuo romë-nø poezijos iki praëjusio ir ðio amþiaus

popmuzikos. Ði idëja taip ásiðaknijo to-dël, kad apie tai raðo raðytojai, poetai irlyrikai, tarsi siekdami nepasiekiamo.

Nors tarpþvaigþdinës kelionës yra fu-turistinës svajonës, grupë mokslininkø irinþinieriø kuria ir tikrina idëjas, kurios ga-lëtø atvesti á naujas technologijas kelio-nëms uþ Saulës sistemos ribø. Termob-randuolinës sintezës varikliai galëtø nu-skraidinti þmones á tolimiausias planetasarba robotus á tarpþvaigþdinæ erdvæ uþtûkstanèiø astronominiø vienetø (av.). 1av. lygus 150 mln. kilometrø, arba viduti-niam atstumui nuo Þemës iki Saulës. Dargalingesni varikliai, naudojantys medþia-gos ir antimedþiagos anihiliacijà, galëtønuskraidinti kosminá laivà á þvaigþdes, ar-timiausia ið kuriø yra uþ 270 tûkst. av. Šiosnaujos technologijos leidþia iðgauti ið ne-didelio kiekio medþiagos fantastiðkai di-delá energijos kieká. Termobranduolinëssintezës varikliai ið kilogramo kuro sukurtø100 trilijonø dþauliø energijos, arba 10 mi-lijonø kartø daugiau nei ðiuolaikinës che-minës raketos, kurios dabar skraidina lai-vus á kosmosà. 1 kilogramo medþiagos irantimedþiagos anihiliacija varikliui sukurtøfantastinio dydþio 20 kvadrilijonø, arba1015 dþauliø energijà.

Termobranduolinës sintezës reakto-riuje lengvi atomai esant labai aukštaitemperatûrai ir dideliam slëgiui jungiasiá sunkesnius atomus. Reakcijos metumasës skirtumas (Δm) virsta energija(ΔE) pagal þinomà formulæ ΔE = Δmc2,èia c yra šviesos greitis. Branduolinëssintezës naudojimas kosminiams lai-vams yra bauginantis. Iðlaikyti ðimtø mi-lijonø temperatûrà, kurioje vyksta ter-mobranduolinë sintezë, be galo stiprausmagnetinio lauko apsuptame plazmoskatile yra vienas didþiausiø iððûkiø moks-lui. Jau 1997 m. Anglijoje pasisekë pa-leisti toká reaktoriø, kuris davë 65 proc.energijos, kuri jam buvo sunaudota. Ta-èiau daug sunkiau bus sukurti toká reak-toriø kosminiams laivams. Termobran-duoliniame reaktoriuje lengviausia jungtivandenilio sunkesnius deuterio ir trièioizotopus, kurie greta protonø turi po vie-nà ir du neutronus. Reakcijos metu iðsi-skiria neutronai ir helio branduoliai, dar

6 pav. Þmogaus pilotuojamastarpþvaigþdinis laivas

5 pav. Antimedþia-gos varomastarpþvaigþdinislaivas

Atominiai varikliaiYra sukurti kompaktiniai atominiai va-

rikliai kosminiams laivams, kainuojantysnuo 600 iki 800 milijonø doleriø. Variklioreaktoriaus atominis kuras yra iš pluto-niu ásodrintø metalo lakðtø susuktas tuð-èiavidurio ritinio pavidalo kuro elemen-tas. 4 pav. deðinëje pavaizduotas vienasið 37 reaktoriaus kuro elementø. Labailengvo ir stabilaus lièio 7 hidrido apval-kalas veikia kaip atominës reakcijos me-tu atsirandanèiø neutronø lëtiklis. Šaldo-masis skystis – skystas vandenilis – te-ka ið iðorës per atominá kurà (ðviesiai ru-das) á ritinio vidø, greitai ákaisdamas irvirsdamas dujomis. Penki ritinio metali-nës matricos sluoksniai pavaizduoti pa-veikslo kairëje. Perkaitintos iki 27000Ctemperatûros vandenilio dujos dideliugreièiu teka tuðèiaviduriu ritiniu ir iðsiver-þia pro ritinio apaèioje esanèià siauràskylutæ, sukurdamos kosminio laivo va-romàjà jëgà.

Didþiausias atominio variklio patrauk-lumas, kad jo varomàjà jëgà sukuria van-denilis, kuris yra plaèiai paplitæs dujiniupavidalu didþiøjø planetø atmosferosearba kaip ledas planetose ir jø palydo-vuose. Kadangi atominis kuras labai ra-dioaktyvus, plutonis 238 dega ilgai, ato-miniais reaktoriais aprûpinti laivai galiskraidyti 10–15 metø ir aplankyti tolimuskosmoso pakraðèius, reikalui esant tikpapildydami vandenilio atsargas. Jie më-nesius gali skraidyti Jupiterio, Saturno,Urano ir Neptûno atmosferose, rinkda-



Spalio pradþioje Ðvedijoje, Stok-holme, vykusiame XI Baltijos plët-ros forume Lietuvos biotechnologi-jos instituto Biotermodinamikos irvaistø tyrimø laboratorijos vadovuiprof. Daumantui Matuliui uþ pasie-kimus sveikatos ir gyvybës mokslosrityse áteiktas „ScanBalt“ apdova-nojimas. Premija, siekianti 25 000eurø, skiriama kas dveji metai. Ap-dovanojimà ásteigë organizacija„ScanBalt akademija“, vienijanti re-giono biotechnologijø mokslinin-kus, Lundo karaliðkoji fiziografijosdraugija ir Lundo bei Greifsvaldouniversitetai.

Stokholmo kongresø rûmuoseávykusiame XI Baltijos plëtros foru-me dalyvavo mûsø ðalies aukðèiau-si vadovai. Susitikimas ðiemet bu-vo skirtas Baltijos jûros regiono in-tegracijos perspektyvoms. Lietuvosuþsienio reikalø ministras forumodalyvius kitø metø birþelá pakvietëatvykti á Vilniø, kur pirmàkart Lietu-

Daumantas Matulisgimë Vilniuje (1970m.). Mokësi Vilniausuniversitete, kur ágijobiochemijos bakalaurolaipsná. 1998 metaisapsigynë biochemijosir molekulinës biologi-jos daktaro laipsnáMinesotos universitete(JAV). Dirbo energeti-kos planavimo iraplinkosaugos srityjeOsle (Norvegija), buvoMinesotos universitetomokslinis darbuotojas,vëliau dirbo kompani-jos Johnson&Johnsonpadalinyje. 2005metais D. Matulis gráþoá Lietuvà.

vadinami alfa dalelëmis. Variklio traukàkuria tik teigiamos alfa dalelës, bet neneutronai, kurie nëra elektrintosios da-lelës ir negali bûti elektriniu lauku pagrei-tinti. Neutronai kuria tik papildomà pa-vojø laivo águlai. Dar geriau bûtø naudo-ti deuterá ir helá 3, turintá du protonus irvienà neutronà. Bet ðio helio izotopo la-bai maþai Þemëje, uþtat daug Mënuliouolienose ir Jupiterio atmosferoje. Bo-ras taipogi gerai tiekia alfa daleles ter-mobranduoliniams varikliams.

Ir paskutinis fizikinis reiškinys –medþiagos ir antimedþiagos anihiliacija– kuria daugiausia energijos anihiliuojantprotonams ir antiprotonams. Šios anihi-liacijos metu atsiranda pionai, kurie pa-veikti magnetiniu lauku gali kurti varikliotraukà. 5 pav. pavaizduotas antimedþia-ga varomas kosminis laivas. Jo gale mag-netinis antgalis fokusuoja pionus, kuriesukuria variklio traukà. Jie juda beveikðviesos greièiu. Deja, Þemëje antiproto-nø yra labai maþai. Dabar viso pasauliodaleliø greitintuvuose per metus jø suku-riama vos kelios deðimtys nanogramø.Norint nuskristi á artimiausias þvaigþdes,laive reiktø turëti keletà tonø antiprotonø.

Taèiau antimedþiagos yra gausu kos-mose. Neseniai Þemës palydovas Inte-gral mûsø Paukðèiø Tako galaktikos cen-tre aptiko antimedþiagos gamyklà. Ið kurðis paslaptingas antimedþiagos debesisatsirado? Tulûzos universiteto ir CNRSfizikai atskleidë kai kurias paslaptis. An-timedþiaga yra tarsi medþiagos veidro-dinis atspindys. Su normalia medþiagaji sudaro keistà porà. Kai medþiagos irantimedþiagos dalelës susiduria, jossprogdamos anihiliuoja (iðnyksta), iðskir-damos didelæ energijà. Antimedþiagosdaugiausia sutelkta galaktikos centre.Bet viename galaktikos disko krašte josyra dvigubai daugiau nei kitame. Ji ga-lëjo atsirasti yrant egzotiðkosios tamsio-sios medþiagos dalelëms. Tad galbût ka-da nors kosmose galësime ir pasisemtiantimedþiagos savo laivams tarpþvaigþ-dinëse kelionëse. 6 pav. pavaizduotasþmoniø pilotuojamas tarpþvaigþdinis lai-vas, kurio besisukdamos keturios kabi-nos kuria gravitacijà.

Kuriami ávairûs projektai, siekiant su-derinti atominæ ir termobranduolinæ re-akcijas su medþiagos ir antimedþiagosanihiliacija. Jie atrodo fantastiniai. Bet ar-gi þmonija jau neárodë sugebanti kurtifantastinius projektus? Manheteno pro-jektas arba Apollo programa, pasiuntu-si þmones á Mënulá, ðalia daugybës kitøargi neárodë, kà gali padaryti þmonija su-telktomis protinëmis, fizinëmis ir finansi-nëmis pastangomis. Ávaldþiusiai ðiastechnologijas þmonijai atsivertø kelias áþvaigþdes.

Prof. DaumantuiMatuliui – solidus

apdovanojimasvoje bus rengiamas XII Baltijos plët-ros forumo metinis susitikimas.

Per forumà taip pat buvo áteik-tas kasmetinis tarptautinis apdova-nojimas Swedbank Baltic SeaAward 2009, skiriamas organizaci-jai ar asmeniui uþ ypatingà indëlá,prisidedant prie Baltijos jûros ðaliøregiono plëtros. Ðiemet apdovano-jimas áteiktas Armintai Saladþienei,NASDAQ OMX Vilnius valdybos pir-mininkei ir prezidentei bei Bendro-viø valdymo instituto Baltijos ðaly-se vykdomojo komiteto pirmininkei.

Baltijos plëtros forumas, dar va-dinamas „Baltijos Davosu“, buvoákurtas 1999 metais. Ði nepriklau-soma organizacija vienija kelis tûks-tanèius Baltijos jûros regiono di-dþiøjø bendroviø, miestø, versloasociacijø atstovø. Baltijos plëtrosforumas bendradarbiauja su regio-no vyriausybëmis, verslo ir regioni-nëmis organizacijomis bei mokslotyrimø ástaigomis.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Rinkdama medþiagà praneðimui apieþenklelius Lietuvoje po karo, pradëjau, kaipdera, nuo istorinës áþangos. Vienintelis lei-dinys, kuriame rasime þenkleliø katalogàir istorinæ apþvalgà – katalogas „Lietuvosordinai, medaliai ir þenkleliai 1918–1940“(Vilnius, 1993). Jo sudarytojui AlgimantuiAstikui šie metai bûtø buvæ jubiliejiniai, to-dël skaitytojams noriu pasiûlyti trumpà pa-þintá su Lietuvos kultûrai nusipelniusiu me-nininku ir kolekcininku. Prisiminimais, iliust-racine medþiaga maloniai sutiko pasida-linti Michalina Astikienë.

Lai ðie þenkleliai primena mûsø Tëvy-nës istorijos maþytæ dalelæ. Šiuos þodþiusant svarbiausio savo gyvenimo renginio– parodos „Lietuvos Respublikos ordinai,medaliai, þenkleliai“ plakato uþraðë Algi-mantas Astikas. Toká palinkëjimà Lietuvospraeities puoselëtojams paliko ðis iðkilusþmogus, ilgus gyvenimo metus paskyræsne tik kolekcijø kaupimui, bet ir paties ko-lekcionavimo populiarinimui.

Algimantas Astikas – nusipelnæs Lie-tuvos kultûros ir ðvietimo darbuotojas, cho-reografas. Gimë 1929 m. balandþio 20 d.Kaune, nuo 1940 m. gyveno Vilniuje.

Nuo pat vaikystës kolekcionavo paðtoþenklus, nuo 1974 m. susidomëjo bonisti-ka, po keleriø metø, dovanø gavæs skautøordinà, ëmë rinkti ávairiø organizacijø ap-dovanojimus, medalius ir þenklelius. Darmokydamasis vidurinëje mokykloje pradë-jo lankyti ðokiø bûrelá, ðokiui liko iðtikimasvisà gyvenimà. Studijuodamas geografijàVilniaus pedagoginiame institute (dabar –universitete – B.R.) lankë Profsàjungø kul-tûros rûmø ðokiø bûrelá. Nuo 1948 m. iki1958 m. ðoko ansamblyje „Lietuva“. A.As-tikui nuolat rûpëjo naujovës, 1958 m. Vil-niaus universitete ákûrë pirmàjá pramogi-niø ðokiø bûrelá. A.Astiko sukurtas ðokis„Banga“ (muzikà sukûrë A.Raudonikis)

Lietuvosatminimo

AlgimantuiAstikuibûtø80

þenklø saugotojui

Dr. Birutë RAILIENËLietuvos mokslø akademijos

biblioteka

buvo ðokamas ne tik Lietuvoje, bet ir kai-myninëse respublikose. Originaliø ðokiøsukûrë nedaug, mieliau apraðinëjo Lietu-voje ir kaimynystëje ðokamus. Jo indëlisbuvo ávertintas „Meno saviveiklos þymû-no“ þenkleliu (1960 m.). Po keleriø metøiðleido pirmàjà knygà apie pramoginius ðo-kius Lietuvoje (1962), SSRS, demokratiniøðaliø ir kitø tautø liaudies ðokiø autoriná sà-raðà (1963), kartu su S.Prancuièiu per ke-lerius metus iðleido ðeðis Respublikiniødainø ðvenèiø ðokiø apraðymø rinkinius(1974–1975), iliustravo J.Gudavièiaus ðo-kiø knygà „Klumpakojis“ (1977), parengëpenkiø daliø lietuviðkø ðokiø rinkiná (suV.Lingiu, 1978–1988), daug kitø leidiniøapie ðokius. Spaudoje skelbë straipsniusapie ðokiø metodikà, meno saviveiklà, ðo-kiø ðventes ir kt.

Nuo 1958 m. pradëjo dirbti Liaudiesmeno rûmuose Vilniuje, juose dirbo iki patmirties – 1990 m. rugpjûèio 13 dienos.

Jau sunkiai sirgdamas A.Astikas ëmë-si Lietuvos mokslinio-metodinio kultûroscentro uþsakymo, á kurá, kaip ir á kitus sa-vo darbus, sudëjo visà ðirdá. Jaunimui irpradedantiesiems kolekcininkams reikë-jo parengti praktiná vadovà apie kolekcio-navimà „Mano kolekcija“ (1990). Nors lei-dinukas iðëjo nedidukas – tik 31 pusla-pis, taèiau patvirtino þinomà taisyklæ apietalento giminystæ su glaustumu. Knyge-lës ávade rasime þiniø apie seniausias ko-lekcijas, ðio pomëgio istorinæ raidà, pir-màsias kolekcijas ir kolekcininkus Lietu-voje. Po ávado tikëdamasi konkreèiø tech-niniø þiniø apie kolekcijos kaupimà ir tvar-kymà, nustebau, atsivertusi skyriø Kolek-cionavimo nauda. Jame visai paprastai,bet kartu labai nuoširdþiai buvo išvardytiir plaèiau paaiðkinti ðio pomëgio naudin-gumo veiksniai, „kurie padeda formuotisteigiamoms þmogaus savybëms“: tvar-kingumas, kruopðtumas bei kantrumas,pastabumas, atminties lavinimas, paþini-mas, akiraèio plëtimas, naudingas lais-valaikio koeficientas, sveikata. Paskuti-niuosius du veiksnius dràsiai galëtø ci-tuoti populiarûs psichologijos þurnalai,pavyzdþiui: Kà gali duoti sveikatai kolek-cionavimas? Atrodytø, prieðingai: juk ko-lekcionavimas – tai ið dalies sëdimas dar-bas (…). Nors ið tikrøjø vaikðèiojama daug:einama pas bendraminèius, á parodas,muziejus, klubo susitikimus, ieðkoma pasþmones uþsilikusiø ir uþmirðtø eksponatø(…). Kiek dþiaugsmo bûna, kai gaunamasnaujas eksponatas! Kiek emocijø iðlieja-ma pasakojant, kaip tas eksponatas gau-tas, ið kur, kas tai per daiktas (…). Ir dar.Raskite kolekcionieriø, kuris girtuokliautø,lëbautø, rûkytø (rûkanèiø gal kiek ir yra).Kolekcionieriai tokiems dalykams neturi lai-ko, jo daþnai net trûksta (p. 10).

Skyriuje „Kolekcionavimo pradþia” ra-sime net pamokymø tëvams, kaip puose-lëti vaiko susidomëjimà kolekcija, kaip jampatarti. Ypaè skrupulingai paaiðkinta, kaipformuoti kolekcijos branduolá, kaip tvarky-ti, kataloguoti eksponatus, parengti karto-


tekà su informacija, kuri gali tapti labai ver-tinga rengiant katalogà. Deja, iðleistos kny-gelës autorius taip ir nepamatë.

Raðydamas ðá vadovà, A.Astikasprieð akis turëjo savo paties nueità ke-lià. Jo kolekcijos buvo kruopðèiai sutvar-kytos, visi eksponatai apraðyti atskirosekartotekos kortelëse, jo paties perpieðtiant kalkinio popieriaus. A.Astikas patssavo kolekcijas tvarkë taip, kaip mokëjaunimà. Ir ið visø kelioniø parsiveþdavonors po kelis eksponatus kolekcijai: or-dinø, medaliø ar þenkleliø.

Ðiuo pomëgiu susidomëjo ir þmona Mi-chalina Astikienë, visà likusá jo gyvenimàlydëjusi kelionëse po Lietuvos kaimus, an-tikvariatus, talkinusi kolekcijas sisteminantir tvarkant. A.Astikas nesitenkino vien rin-kimu, ieðkojo istoriniø þiniø apie þenkle-lius, apie jø kûrëjus, þinias sistemino kar-totekoje. Kartu su þmona iðvaþinëjo visàLietuvà, o derindamas iðvykas su ansam-bliu „Lietuva“ – ir artimojo uþsienio ðalis.Laikas nebuvo palankus NepriklausomosLietuvos apdovanojimus rinkti, taèiau abuAstikus uþvaldë kilni mintis: parengti ir ið-leisti katalogà, kuriame bûtø susisteminti1918–1940 m. Lietuvos ordinai, medaliaiir þenkleliai. Juk taip mokë savo draugusir pasekëjus, kaip raðë mokomojoje kny-gelëje kolekcininkams. Negailëdamas lai-ko A.Astikas tvarkë medþiagà, pats kiek-vienà þenklelá, ordinà perpieðdavo, pildëvis auganèià kartotekà. Jà, kaip ir visà sa-vo kolekcijà, ketino palikti muziejui, taèiauprieð tai ávykdë dar vienà sumanymà: su-rengë plaèiai pagarsëjusià parodà Taiko-mosios dailës galerijoje.

Katalogo rengimas artëjo prie pabaigos,bet sveikatos liko vis maþiau. Atkûrus Lie-tuvos nepriklausomybæ, A.Astikas buvoišrinktas Lietuvos kolekcininkø asociacijosprezidentu, taèiau liga pakirto jëgas. Pa-rengto spaudai katalogo kelias á dienosðviesà buvo sudëtingas: vienas egzemplio-rius „dingo“, iliustracijø negatyvai „suduþo“,spaudai ásigytas popierius „nukeliavo kaþ-kur“. Tik nepalauþiama valia M.Astikienë su-gebëjo iðspræsti spausdinimo problemas,vietoje sunaikintø negatyvø buvo panaudotiA.Astiko ranka pieðti ordinø bei þenkleliøpieðiniai. Katalogas „Lietuvos ordinai, me-daliai ir þenkleliai 1918–1940“ yra skirtas no-rintiems daugiau suþinoti apie þenkleliø is-torijà Lietuvoje, taèiau yra pakankamai ið-samus ir rimtiems Lietuvos istorijos bei kul-tûros tyrinëjimams. Ði knyga yra itin svarbiLietuvos faleristikai kaip pirmasis bandymassurinkti ir sugrupuoti po privaèias kolekci-jas iðsibarsèiusius Lietuvos valstybës þen-klus. Leidinys tapo Lietuvos apdovanojimøistorija ir Lietuva besidominèiø kolekcinin-kø parankine knyga.

Pirmasis akordas nuskambëjoáspûdingoje senøjø akmenø terasoje,prie akmens, menanèio pagoniðkuo-sius laikus. Etnokosmologijos muzie-jaus ðeimininkai Marija ir Gunaras Ka-karai nuoðirdþiai pasveikino vienà ðiounikalaus Visatos mokslo þidinio kû-rëjø profesoriø Libertà Klimkà.

Þvaigþdþiø taku

Juozas SKOMSKIS

galaktikø ðokio paþiûrëti

Á muziejaus salæ, kurioje ekspo-nuotos prof. Liberto Klimkos knygos,suëjo tiek klausytojø, kad buvo ap-sëstos visos këdës ir laiptai, nebuvovietos jokiai þvaigþdelei nukristi.

„Norëjau, kad skaitytojai paþintøið gelmiø iðkylanèià senàjà baltø kul-tûrà“, – apie savo knygas kalbëjo au-torius. O apie pastaràjà, kuri iðaugoið visø kitø – tikëjimo, paproèiø, tra-dicijø kalendoriaus sistemos, sakë,jog tai tik metmenys, – gyvenimo ne-uþtektø atskleisti visiems praeitiesbruoþams. Ðiandien – ðventë. Ir ji la-bai trumpa, nes laukia kiti darbai.Dþiaugiuos, kad èia yra ir ðios kny-gos krikðtatëviai prof. Juozas Algi-mantas Krikštopaitis, prof. AlfonsasMotuza ir kiti, lëmusieji knygos „Tra-diciniø kalendoriniø ðvenèiø seman-tika“ atsiradimà.

Po áspûdingos Gunaro ir Marijos

Kakarø meniniø gamtos nuotraukøprezentacijos bei þvaigþdynø ir ga-laktikø demonstracijos prof. LibertasKlimka savo ðventës valandà vedë di-dþiulá bûrá muziejaus lankytojø„Þvaigþdþiø taku – nuo senosios Vil-niaus observatorijos teleskopø, tautosetnografijos ekspozicijø, atspindinèiøryðá su dangaus pasauliu, jo atspin-dþiø tautodailëje, buityje, darbo tradi-

cijose iki þvaigþdëlaiviø ir raketø isto-rijos. Galop daþnas áspûdingos eks-kursijos keleivis gavo unikalià progàpalaikyti savo rankose meteorito ga-balà, kuriam per penkis milijardus me-tø, taigi senesná uþ paèià Þemës pla-netà, ir sugalvoti norà, kuris, pasakprofesoriaus, bûtinai iðsipildo...

Libertas Klimka ir Gunaras Kakaras


Lietuviø literatûros ir tautosakos insti-tutas, subûræs grupæ lietuviø ir vokieèiø fi-lologijos istorikø, parengë ir 2008 metaisiðleido reikðmingà lietuviø raðtijos pamin-klø rinkiná ,,Trys lietuviø filologinës polemi-kos ðaltiniai 1706 m.“. Èia norima glaustaiapþvelgti polemikos prieþastis, polemikostikslus, ðaltiniø turiná ir tyrinëjimø reikðmæ.

Prieð pradedant polemikos apþvalgà,pravartu bent trumpai prisiminti Maþo-sios Lietuvos protestantø evangelikø rað-tijos XVII amþiaus pabaigoje ir XVIII am-þiaus pirmaisiais metais bûklæ. Prieð pu-sæ amþiaus buvo iðleista pirmoji lietuviøkalbos gramatika – Tilþës lietuviø kuni-go Danieliaus Kleino Gramatica Litvani-ca lotynø kalba (Karaliauèius, 1653) irjos vokiškas variantas Compendium lit-vanico-germanicum (Karaliauèius,1654). Taip pat pasirodë Sapûno – Ðul-co gramatika (1673). Šios gramatikospadëjo pagrindà norminti lietuviø kalbàpietiniø vakarø aukðtaièiø ðneka.

Jau Kleinas kalbëjo apie nepageidau-jamà kitø kalbø átakà. XVII amþiaus pa-baigoje iðryðkëjo prieðtaravimai tarp baþ-nytiniø tekstø ir gyvosios lietuvininkø kal-bos. Mat rašomoji kalba buvo vis labiauteršiama germanizmais ir slavizmais, ku-riø paplitimas sunkino Dievo þodþio su-pratimà baþnyèioje. Tokia padëtis këlëdaugelio lietuviðkø parapijø kunigø susi-rûpinimà. 1701 metais buvo išleistas Nau-jasis Testamentas, parengtas LietuvosDidþiosios Kunigaikštijos ir Maþosios Lie-tuvos reformatø ir pritaikytas baþnyèiosreikalams. Jame skliaustuose buvo ára-ðyti þodþiø skirtumai, jø formø tarminiaivariantai. Taèiau tai nepagerino padëties.

Ðià padëtá bene aðtriausiai suvokëGumbinës kunigas Michaelis Merlinas(Mörlin, 1641 – 1708). Kilæs ið garsios Tiû-ringijos vokieèiø dvasininkø giminës, Merli-nas mokësi Jenos ir Leipcigo universite-tuose. 1664 metais atvykæs á Prûsijà, moks-

là tæsë Karaliauèiaus universitete. Kol ne-buvo áðventintas kunigu ir negavo parapi-jos, dirbo pas Tilþës ir Vieðvilës kunigus,klausë lietuviðkø pamokslø, mokësi lietu-viø kalbos, kad ,,ið pagrindø suvoktø josgrynumà“, iðvyko á Kaunà ir buvo namømokytojas. Tobulai iðmokæs lietuviø kalbà,1667 metais gráþo á Tilþæ. Nuo 1670 metødirbo Ásruties baþnyèios kantoriumi. 1672metais gavo Gumbinës parapijà ir èia dir-bo iki mirties. 1704 metais jo parapijà vizi-tavo Karaliauèiaus universiteto teologijosprofesorius Frydrichas Doièas (Deutsch).Jis pasiûlë Merlinui paskaityti minëto Nau-jojo Testamento iðtraukà. Deja, parapijie-èiai ðio teksto nesuprato, bet entuziastin-gai pritarë paties Merlino kalbai, sakyda-mi ,,tai mûsø kunigas“. Doièas patvirtino,kad kunigas turi kalbëti taip, kaip jo para-pijieèiai. Padràsintas Merlinas 1705 metaisáteikë Doièui savo straipsná ,,Ar reikia re-formuot lietuviø kalbà“ (An Lithuanicae lin-guae Reformatio sit necessaria), o 1706metais iðleido traktatà ,,Pagrindinis lietu-viø kalbos principas“ (Principium prima-rium in linqua Lithvanica).

Visas traktato pavadinimas lietuviðkai,,Kuo labiau artëjama prie vienovës, tuolabiau artëjama prie tobulumo. Geranorið-kam susitelkimui ir visuotiniam PAGRIN-DINIO LIETUVIØ KALBOS PRINCIPO, ið-reikðto þodþiais: REIKIA KALBËTI SULIAUDIMI, apmàstymui maloniausiai kvie-èia ðiuo [raðtu] visus Ponus luomo bro-lius, savo prielankius globëjus ir bièiuliusvisoje Lietuvoje, nuolankiausias jø tarnasM[ichaelis] Mörlinas, Gumb[inës] k[uni-gas]. Karaliauèius, iðspausdinta Jo Ka-ral[iðkosios] Diden[ybës] privilegijuotojeGeorgi‘o spaustuvëje 1706 metais“.

Traktatas, raðytas vokieèiø kalba sugausiais lotyniškais intarpais, turi 34 pus-lapius ir susideda ið dviejø daliø. Po antra-ðtinio puslapio pirmojoje dalyje (p. 2–8) yraKaraliauèiaus universiteto teisës profeso-

riaus Johano Berento (Johann Behrent,1658–1712) pratarmë. Joje Berentas, rem-damasis Europos kalbø istorija (pavyz-dþiui, neigiama prancûzø kalbos átaka be-siformuojanèiai vokieèiø kalbai), pabrëþë,kad lietuviø kalbos uþterðimas svetimybë-mis skaudþiai atsiliepia tikintiesiems. Ka-dangi Merlinas rûpinasi savo parapijieèiødvasiniais reikalais, tai jo pasiryþimas tar-nauti lietuvininkams esàs girtinas Dievoakyse, o traktatas nusipelno lietuviðkø pa-rapijø kunigø pritarimo. Pagrindiná princi-pà Merlinas suformulavo klausimu ,,Loqu-endum cum vulgo“ (Reikia kalbëti su þmo-nëmis) ir siûlë visiems kunigams já apsvars-tyti. Toliau eina paties Merlino tekstas: dupuslapiai pratarmës ir 26 – traktato (su-skirstyto á 36 paragrafus).

Paties Merlino atsakymas á pagrindi-ná klausimà yra toks: kalbëti (baþnyèiosapeigø metu) reikia taip, kaip lietuvinin-kai kalba ,,prie namø“, tai reiðkia papras-tais áprastais kasdieniðkais þodþiais. To-dël reikia vengti nereikalingø leksikos irsintaksës germanizmø, pavyzdþiui, kamsakyti Pono Jëzaus veèerë, kai galimasakyti Vieðpaties Jëzaus vakarienë ir pan.Reikia vengti dirbtiniø analoginiø dariniøkaip ilgenybë (:ilgas), vengti retø þodþiøar jø formø (bit þinomas tik keliose apy-linkëse) ir kt.

Savo principà Merlinas grindë gyvo-sios kalbos vartosena. Iðdirbæs Gumbinë-je kone 40 metø, sakë randàs gerø pavyz-dþiø gyvojoje kasdienëje kalboje, mergai-èiø dainose, patarlëse ir prieþodþiuose, ku-riuos surinkus susidarytø reikiama kalboslietuvinimo priemoniø atsarga. Savo siû-lymus Merlinas rëmë ne tik daugiameèiølietuvininkø kalbos stebëjimø duomenimis,bet ir teoriniais to meto vokieèiø lingvistødarbais. Svarbiausias Merlino autoritetasbuvo Marburgo universiteto profesoriusRudolfas Goklenijus (Goclenius, 1547–1628). Šis þymus lotynø kalbos tyrëjas sa-

Lietuviø naudojimosi mobiliuoju

Loquendum cum Filologinë polemika 1706 metais

Prof. dr. Vincentas DROTVINASVilniaus pedagoginis universitetas

telefonu áproèiai kelia grësmæLietuviai perþengë pavojingà naudojimosi

mobiliuoju telefonu ribà: 10 metø. Ilgas mobi-liojo telefono naudojimas gali kenkti sveikataiir net bûti vëþiniø ligø prieþastis – tai rodo nau-jausiø, kelis deðimtmeèius trukusiø Pasauliosveikatos organizacijos (PSO) tyrimø prelimi-narûs rezultatai (skelbia britø dienraðtis “TheTelegraph”). Gerokai anksèiau Ðvedijos, Izra-

elio, JAV ir kitø ðaliø nepriklausomø moksli-ninkø atlikti tyrimai taip pat parodë, kad ilgiaunei 10 metø naudojantis mobiliuoju telefonugali padidëti smegenø navikø rizika.

Dalis lietuviø patenka á PSO ávardintà pa-didintos rizikos grupæ. Mobiløjá telefonà turi98 proc. lietuviø, 41 proc. jø mobiliuoju tele-fonu naudojasi daugiau nei 10 metø. Vienoje

ið PSO tyrimø iðvadø teigiama, kad labai daþ-nai mobiliaisiais telefonais kalbantys asme-nys 39 procentais labiau nei kiti rizikuoja su-sirgti smegenø vëþiu. Lietuviams ði iðvada taippat nepalanki: 53 procentai þmoniø ðalyje kas-dien mobiliuoju telefonu ðneka ilgiau nei 15minuèiø, 30 procentø – ilgiau nei pusvalandá.

Nepaisant mobiliøjø telefonø keliamà grës-mæ sveikatai patvirtinanèiø tyrimø, vis dar esa-ma prieðtaringø duomenø ir nuomoniø. „Ko-dël taip yra, diskutavome ir su partneriais D.Britanijoje – organizacijos „PowerWatch“ va-dovais. Jø teigimu, esama tam tikrø dësniø –


vo veikale Observationum linquae latinaeragino apvalyti vëlyvàjà lotynø kalbà nuodialektizmø, naujadarø ir pan. Merlinas pe-rëmë daugelá Goklenijaus teiginiø apie lo-tynø kalbos gryninimà ir pritaikë lietuviøkalbai, sakydamas ,,Nerastume në vienosGoklenijaus taisyklës, kuri lietuviø kalbosmylëtojui nebûtø ar negalëtø bûti naudin-ga tikslui pasiekti“. Merlinas rëmësi taippat kitø garsiø Europos mokslininkø – Ju-lijaus Cezario Skaligerio, iðkilaus èekø ðvie-tëjo ir lingvisto Jano Asmoso Komenskioir kitø kalbininkø darbais.

Ádomi paties traktato kaip leidinio is-torija. Nepriklausomoje Lietuvoje svar-biausias ir bene vienintelis þiniø apie Mer-lino traktatà ðaltinis buvo kalbininko Pet-ro Joniko (1906–1996) išsamus straips-nis ,,Maþ. Lietuvos 18 a. pradþioje baþ-nytinës kalbos reformos projektas“ (Ar-chivum Philologicum, 6, Kaunas, 1937,74-83. Straipsnyje iðdëstytas traktato tu-rinys ir daugelio teiginiø atpasakojimas).Pokario metais traktato Karaliauèiaus eg-zempliorius buvo laikomas dingusiu, to-dël L. Gineièio, J. Lebedþio, J. Palionio,Z. Zinkevièiaus darbuose buvo remiamasiP. Joniko straipsnio informacija.

Tyrinëdamas Maþosios Lietuvos leksi-kografijà, ðiø eiluèiø autorius 1991 metaisrado Merlino traktato egzemplioriø Gdans-ke, Lenkijos mokslø akademijos bibliote-koje, kur jis yra lenkø bibliofilo ValentinoÐlyto (Schliett) konvoliute. Radinys sudo-mino lietuviø filologijos istorikus. Artëjantveikalo 300 metø jubiliejui, traktato tyrinë-jimas ir perspausdinimas darësi ypaè ak-tualus, beje, dar ir dël to, kad 2002 m. Ha-lës – Vitenbergo Martyno Liuterio univer-sitete buvo rastas antras (tiesa, defektinis)traktato egzempliorius (Ona Aleknavièie-në ir Christiane Ðiler (Schiller).

Šio straipsnio autoriaus parengta Mer-lino traktato ,,Michaelio Mörlino traktatasPrincipium primarium in linqua Lithvanica“

m vulgo publikacija (dokumentinis leidimas ir stu-dija) susideda iš bendros visiems trims lei-diniams pratarmës, traktato faksimilinëskopijos, jos transponuoto teksto su ko-mentarais ir vertimo á lietuviø kalbà, yra lie-tuviðkø þodþiø indeksas, asmenvardþiø irvietovardþiø rodyklës. Studijoje ,,Michae-lis Mörlinas ir jo traktatas ,,Principium pri-marium in linqua Lithvanica (1706)“ 122–156 plaèiau nuðviesta Merlino gyvenimoapþvalga, patikslintos mokymosi ir atvyki-mo á Prûsijà datos, traktato parengimo irspausdinimo aplinkybës, reformos siûly-mø lingvistiniai pagrindai, traktato reikðmë.

Gráþtant á polemikos laikus, reikia pa-sakyti, kad Merlino traktatas netruko susi-laukti gyvo atgarsio. Atsirado jo ðalininkøir prieðininkø. Pirmasis bandymas pritai-kyti Merlino principà praktikoje buvo kan-didato á kunigus Jono Šulco leidinys ,,Ezo-po pasakëèios“, pagal lietuviø kalbos prin-cipà verstos á lietuviø kalbà (die FabelnAesopi, Karaliauèius, 1706). Tai buvo pir-moji pasaulietinë knyga lietuviø kalba. Apievertimà itin teigiamai atsiliepë Pilypas Rui-gys pratarmëje, aukštino Šulco darbà, sa-kë, kad Gumbinë garsësianti kaip Orlea-nas, tapsianti Lietuvos Roma ir Atënais. Vë-liau Ruigys ëmësi lietuviø kalbos tyrimo.1708 metais paraðë lotyniðkai ,,Meletema“,kurià, iðvertæs á vokieèiø kalbà ir papildæs,iðleido 1745 metais (,,Lietuviø kalbos kil-mës, bûdo ir savybiø tyrinëjimas, paren-gë Vytautas Jurgutis ir Valerija Vilnonytë,Vilnius: Vaga, 1986).

Literatûros istorikë Liucija Citavièiûtëleidinyje Jono Šulco Ezopo pasakëèios(dokumentinis leidimas ir straipsniai, 206p.) pateikë Ezopo pasakëèiø faksimiles,perraðà ir vertimà, o straipsnyje ,,Pirmojilietuviðka groþinë knyga“ iðtyrë Ðulcobiografijà, akademinæ ir literatûrinæ aplin-kà, pasakëèiø parengimo aplinkybes,naujai nuðviesdama ðá raðtijos paminklà.Dalios Dilytës straipsnyje gilinamasi á Jo-no Ðulco pasakëèiø vertimo klausimus,ieškoma lotyniškojo originalo, aptariamivertimo ypatumai. Leidinyje yra lietuvið-kø þodþiø indeksas, asmenvardþiø ir vie-tovardþiø rodyklë.

Taèiau ðis vertimas susilaukë ir kritikos.Tais paèiais 1706 metais Leipcige ir Frank-

furte iðëjo Valtarkiemio kunigo Jokûbo Per-kûno poleminis traktatas ,,Pagrástos min-tys apie 10-ties Ezopo pasakëèiø vertimàá lietuviø kalbà ir jø prieraðai“ (Wohl-gegründetes Bedenken über die ins Litau-ische übersetzten zehn Fabeln Aesopi undderselben passionierte Zuschrift. Apie joegzistavimà buvo þinoma tik ið amþininkøatsiliepimø. Laimei, traktato egzemplioriøBavarijos valstybinëje bibliotekoje Miun-chene rado kalbininkës Ona Aleknavièie-në ir Christiane Ðiler (Schiller). Jø pareng-ta publikacija (kritinis komentuotas leidi-mas ir studija) susideda ið traktato tekstofaksimilës, perraðo ir vertimo á lietuviø kal-bà, taip pat studijos ,,Jokûbo Perkûno trak-tatas ir filologinë XVIII amþiaus pradþiospolemika“ (p. 97-163). J. Perkûno traktatekritiškai analizuojama pasakëèiø vertimokokybë, tarsi tikrinama, kaip vertimo kal-ba atitinka Merlino deklaruotus kalbos gry-numo ir liaudiðkumo reikalavimus. J. Per-kûnas nurodo nemaþa vertimo vietø, ku-rioms galima pateikt gyvosios kalbos þo-dþius, þodþiø junginius, daro iðvadà, nesyká pabrëþdamas, kad Merlinas (,,ponasið Gumbinës“) nesàs geras gyvosios kal-bos þinovas, abejoja, kas buvo pasakë-èiø vertëjas: J. Ðulcas ar pats Merlinas. Ðistraktatas vertingas ne vien dël kritiðkosminties, bet ir dël to, kad jame daug gyvo-sios kalbos faktø. Autoriø straipsnyje (p.134-159) nuodugniai iðtyrinëta J. Perkû-no kalba (raðyba, fonetika, leksika), ádë-tas lietuviðkø þodþiø indeksas, taip pat as-menvardþiø ir vietovardþiø rodyklës.

Apibendrinant polemikos turiná ir ðal-tiniø publikacijos apþvalgà, galima pasa-kyt, kad:

1) rasti lietuviø raðtijos ðaltiniai praturti-no lietuviø filologijos istorijos tyrimo bazæ;

2) polemika parodë ne tik MaþosiosLietuvos kunigø grynai praktiná suintere-suotumà kalbos norminimui, bet ir platøautoriø lingvistiná apsiskaitymà naudojan-tis Europos lingvistø darbais, pirmiausiavokieèiø, lotynø kalbø tyrinëjimais;

3) ávairiapusiðki rastø ðaltiniø tyrimai uþ-pildo buvusià lietuviø filologijos MaþosiosLietuvos XVIII a. pradþios informacijos spra-gà, praturtina mûsø þinojimà ir turi iðlieka-màjà vertæ visos lietuviø filologijos istorijai.

pavyzdþiui, mobiliojo ryðio sektoriaus finansuo-tø tyrimø rezultatai kur kas daþniau neigë mo-biliøjø telefonø þalingà poveiká sveikatai nei ne-priklausomø tyrimø iðvados“, – mintimis dali-jasi Silvinija Simonaitytë, „Ekoinstituto“ vado-vë. Dauguma mokslininkø sutaria, kad neigia-mas mobiliøjø telefonø spinduliuotës poveikisgali pasireikðti ne ið karto, o po tam tikro laiko– vadinamojo latentinio periodo.

Mokslininkø duomenimis, grësmæ sveika-tai gali kelti ne tik ilgas naudojimosi mobiliuojutelefonu laikas bei naudojimosi daþnumas, betir pokalbio trukmë. Tyrimo duomenimis, 29

proc. Lietuvos gyventojø vienas pokalbis mo-biliuoju telefonu vidutiniðkai trunka daugiau nei5 minutes. Vidutiniðkai daugiau nei 5 minutesdaþniau ðneka moterys (38 proc.) ir 25–34 me-tø amþiaus lietuviai (44 proc.). Dalis mokslinin-kø mano, kad jau po 5 pokalbio telefonu minu-èiø, elektromagnetinei spinduliuotei veikiantþmogaus làsteles, gali pasireikðti ne tik ðilumi-nis poveikis (t.y. audiniø temperatûros padidë-jimas), bet ir susidaryti DNR paþeidimai, pakistibaltymø struktûros, sutrikti làsteles sudaranèiøjonø judëjimas – dël to gali sutrikti nervinio sig-nalo perdavimas, susidaryti vëþinës làstelës ar

net ávykti genø mutacijos. Tarptautinis vëþio ty-rinëjimo centras elektromagnetines bangas yrapriskyræs antros grupës kancerogenams: taireiðkia, kad jø kancerogeniðkumas gyvûnamsárodytas, o þmogui galimas, bet dar kol kas ikigalo nëra árodytas.

Grahamas Philipsas, D. Britanijos orga-nizacijos ,,PowerWatch” atstovas, rekomen-duoja riboti naudojimàsi mobiliuoju telefonu.Nenaudojamà mobiløjá telefonà siûlo laikytiatokiau nuo kûno, bent jau nelaikyti jo gretapagrindiniø vidaus organø – kiðenëje ant krû-tinës ar priekinëse kelniø kiðenëse.


Dr. Marytë KUODYTË

„Þiniø ekonomikos ámonë 2009”apdovanojimas áteiktas tarptautinei„Teva“ grupei priklausanèiai Lietu-vos biofarmacijos lyderei „Sicor Bio-tech“.

„Mano manymu, 2008-aisiaisávykusi „Tevagrastim“ registracijaEuropos Sàjungoje – ne tik svar-biausias ávykis mûsø ámonës istori-joje. Lietuvos mastu tai pirmasistoks reikðmingas biofarmacijos pra-monës pasiekimas, kai ðalies moks-lininkø sukurtas preparatas pasie-kë grieþtai reguliuojamas pasauliorinkas“, – atsiimdamas apdovano-jimà sakë „Sicor Biotech“ / TEVAgeneralinis direktorius, prof. habil.dr. Vladas Algirdas Bumelis.

Gydant onkologines ligas nau-dojamas preparatas „Tevagrastim“(granulocitø kolonijas stimuliuojan-tis faktorius) „Sicor biotech“ / TEVAmoksliniø tyrimø centre buvo kuria-mas daugiau nei deðimt metø. Ðiuo

konkurencingos tarptautiniu lygiu.Bendraudamas su jaunàja akade-minës bendruomenës karta, ne kar-tà ásitikinau, kad turime didþiulá po-tencialà plëtoti aukðtàsias techno-logijas mûsø ðalyje. Tikiu, kad Lie-tuvoje yra arba bus ákurta dar ne vie-na ámonë, kuri pasinaudos mûsø in-telektiniais resursais, kuriant aukð-tos pridëtinës vertës produktus”, –sakë prof. habil. dr. V. A. Bumelis.

„Sicor Biotech“ / TEVA nuo patákûrimo funkcionavo gerai aprûpin-tas privatus mokslo centras, kurian-tis inovacijas ámonës plëtros tikslais.Moksliniai tyrimai èia vykdomi, pasi-telkiant per 25 metus sukauptas Lie-tuvos mokslininkø þinias chemijos,biochemijos, genø inþinerijos, biolo-gijos ir bioinþinerijos srityse. Per de-ðimt ámonës egzistavimo metø jojedirbo specialistai ir mokslininkai ið vi-sø pagrindiniø ðalies biomedicinosmokslo ir studijø institucijø.

„Sicor Biotech” paskelbtapaþangiausia aukðtøjø technologijø

ámone Lietuvojemetu jis parduodamas visose 27 ESðalyse, taip pat Ðveicarijoje ir patei-kiamas registracijai á kitas ðalis. Dëllabai iðaugusios preparato paklau-sos per pirmàjá ðiø metø pusmetá„Sicor Biotech“ / TEVA pardavimaspadidëjo 49 procentais.

,,Moksline prasme „Tevagras-tim” registracija ES ðalyse árodë,kad Lietuvos biotechnologø laimë-jimai ir sukurtos technologijos yra

Ið deðinës: LR Prezidentë Dalia Grybauskaitë, V.A. Bumelis ir K.Jasiûnas

Dar

jos

JUD

INO

S n

uotr.

Opalai þmonijai þinomi labai seniai, jauDelfø orakulai opalus lygino su kerinèiu ne-pastovios moters groþiu. Praslinkus dau-geliui amþiø didysis Ðekspyras (1564–1616) tarsi pritarë Delfø orakulams savo„Dvyliktojoje naktyje“: „...tavo siela nei duo-ti, nei imti – permainingas opalas“. Graikøraðytojas Lukianas (Lukjanos, apie 120–180), kilæs ið Sirijos, iðsamiai apraðë dei-vës Heros skulptûrà, esanèià Sirijoje, Gie-rapolio miesto ðventykloje. Jis raðë: „He-ros skulptûra paauksuota ir nusagstytabrangakmeniais. Vieni jø ðviesûs ir skaid-rûs kaip vanduo, kiti þybèioja kaip vynas,dega tarsi ugnis. Tarp jø daug serdolikø,hiacintø ir smaragdø, kuriuos dovanojoegiptieèiai, indai, etiopai, armënai ir babi-lonieèiai. Bet svarbiausias brangakmenispuoðia Heros galvà. Jis vadinamas „švie-èianèiuoju“ ir tai atitinka tikrovæ: naktá jisðvyti taip ryðkiai, kad apðvieèia ðventovætarsi joje degtø gausybë ðviestuvø. Dienàðvytëjimas silpnëja ir brangakmenis tadaprimena ugná. O tikrasis jo vardas – ugni-nis opalas“. Ið visø brangiøjø akmenø sun-kiausia apraðyti taurøjá opalà, raðë Seno-sios Romos imperijos biurokratas, moks-lininkas ir keliautojas Kajus Plinijus Vyres-nysis (23–79). „Opalai – tai ðvelni karbun-kulø ir piropø ugnis, blizgûs violetiniø ame-tistø atðvaitai, þydruma, ryðkesnë nei sa-fyrø, ir jûros þalumos smaragdiniai atspal-viai, sumaiðyti visi drauge ir spindintys ne-nusakoma groþybe. Neásivaizduojamà þa-vumà ir akmens spalvø þaismà daugelisapibûdino kaip paideros – paèios „lem-ties meilæ“. Graþumu opalas nusileidþia tiksmaragdui. Opalai bûna rieðuto didumo“,– taip apraðë juos K.Plinijus Vyresnysis.Be to, jis paþymëjo, kad „opalai gimsta tikIndijoje“. Taèiau XXI a., kai Indijos bran-gakmeniø telkiniai ganëtinai iðsamiai iðty-rinëti, ðiuo romëno teiginiu labai abejoja-ma, nes Indijos þemëje opalai iki ðiol ne-rasti. Opalø groþá ir juvelyrinæ vertæ lemiajø spalva ir vadinamasis opalescencijosefektas – kibirkðèiuojantis vaivorykðtinismirgëjimas, atsirandantis šviesos spindu-


Opalas –

Nukelta á 42 p.

liams apðvietus brangakmená. Opalescen-cijos efektas suteikia opalams jaudinantápaslaptingumà, þavesá.

Seniausia opalø radimvietë Europojeyra dabartinës Slovakijos teritorijoje, netoliKoðicës miesto, Karpatø kalnø Libankos irSimonkos vulkaniniuose kupoluose. Se-niau ði vietovë buvo Austro-Vengrijos im-perijos dalis ir èia iðgaunami opalai vadintiVengrijos opalais. 1609 m. Ðventosios Ro-mos imperatoriaus, Vengrijos, Èekijos ir Vo-kietijos karaliaus Rudolfo II (1552–1612), ku-ris garsëjo ne tik religiniu fanatizmu, bet irmeile brangenybëms, alchemikams ir fu-turologams, asmeninis gydytojas, alchemi-kas ir mineralø þinovas Boecijus de Boo-tas raðë, kad opalo neátikëtina spalvø mai-ðalynë ir jø þaismas ramina nervus, pade-da sergant ðirdies ligomis, ðalina melancho-lijà, liûdesá, nuomará, apsaugo nuo bjauriøaistrø ir susierzinimø, gràþina regëjimo aðt-rumà ir suteikia akims blizgesá.

Opalas – tai kietas silicio dioksido hid-rogelis, SiO2 nH2O, vanduo jame sudaronuo 1–5 iki 30–34 procentø, be to, opalominerale aptinkama kalcio, magnio, aliu-minio, geleþies oksidø ir organiniø me-dþiagø priemaiðø. Ne mineralogui sunkupatikëti, kad opalas titnago atmaina. Þino-ma nepaprastai daug opalo atmainø.Australø mokslininkas F.Leejechmanasnurodë net 134 atmainas, bet juvelyriko-je plaèiausiai naudojamos vadinamosiostauriojo opalo atmainos: baltasis opalas– ávairiø ðviesiø skaidriø spalvø, juodasisopalas – juodø, tamsiai pilkø, mëlynø, þa-liø atspalviø, opalai su avietiniu šviesosþaismu, ugninis opalas – nuo raudonoshiacinto iki geltonos medaus spalvø, opa-lai su liepsnos lieþuvio spalvos ðvytëjimu;arlekininiai – dëmëtieji opalai su dominuo-janèia raudona spalva; katës akis – re-èiausia ir brangiausia tauriojo opalo at-maina su apskritimais iðsidësèiusiomisryðkiai þalios spalvos raibuliuojanèiomislinijomis brangakmenis; dþizarolis – þyd-ros ar baltos spalvos skaidrus opalas suraudonos spalvos atspalviø þaismu, ka-raliðkasis opalas – nuo beveik bespalvësiðorinës su tamsiai raudonos ar bronzi-nës spalvos branduoliu, gaubiamu þaliosspalvos juostele. Jis pasitaiko tik Austra-lijos brangakmeniø radimvietëse. Taurie-

ji opalai naudojami pakabukø, vëriniø, þie-dø, segiø, diademø puoðybai. Opalai daþ-niausiai dedami á aukso aptaisus, kartaisdrauge net su briliantais. Opalai jautrûsaplinkos poveikiui. Jie linkæ absorbuotiávairius skysèius, neðvarumus, daþus, ra-ðalus, kremus, muilus. Neatsparûs karð-èiui, intensyviai saulës ðviesai, veikiamiaplinkos gali prarasti ðviesos þaismà,blykðti, drumstis, keisti spalvà. Todël opa-lø papuoðalus reikia saugoti nuo kenks-mingø aplinkos poveikiø, rekomenduoja-ma juos retkarèiais pamerkti á distiliuotà arbent jau virintà vandená. Gaminamas ir sin-tetinis opalas, todël ásigyjant papuoðalussu opalais reiktø pasidomëti, ar tai gamti-nis opalas, ar laboratorijos retortoje iðau-gintas brangakmenis, kadangi jø kainosir vertë gali skirtis ir ðimtus kartø. 2000 m.Rusijoje sintetinio opalo kaboðonai kaina-vo nuo 15 iki 150 JAV doleriø, o gamtinioopalo, ne paèios aukðèiausios kokybës,karatas kainavo 800 JAV doleriø.

Skirtingø spalvø opalams astromine-ralogai priskiria ir skirtingas galias. Juo-dieji opalai laikomi laimæ neðanèiais bran-gakmeniais. Tuo tarpu baltøjø opalø þa-vesys lyginamas su trapiu moters groþiu,gal dël to, kad opalai linkæ trupëti, irti, pra-rasti þvilgesá. Opalai buvo itin vertinamijau Senosios Romos imperijoje. K.Plini-jus Vyresnysis pasakojo, kad senatoriusNonijus turëjæs þiedà su rieðuto didumougniniu opalu, vertinamu 2 milijonais ses-tercijø, kurio ëmë gvieðtis imperatorius irþymus karvedys Markas Antonijus (82–30m. pr. Kr.). Nonijus nesutiko skirtis su ðiabrangenybe. Tada Nonijaus vardas pate-ko á proskripcinius sàraðus (proskripcija –Senojoje Romoje uþ ástatymo ribø paskelb-tø þmoniø sàraðas). Sàraðai naudoti no-rint susidoroti su politiniais priešais, suvestiasmenines sàskaitas ar net siekiant pra-lobti, nes proskribuotø asmenø turtas bu-vo konfiskuojamas, o juos paèius galimabuvo netgi uþmušti. Proskribuotasis, siek-damas išvengti tokiø padariniø, galëjo ámo-këti tam tikrà duoklæ. Pasakojama, kad se-natorius Nonijus pasirinko imperatoriausnemalonæ ir tremtá, bet neatidavë þiedo sureto groþio opalu. Prancûzijos karvedys irimperatorius Napoleonas Bonapartas(1769–1821) uþ 30 tûkstanèiø aukso du-

katø nupirktà nepaprasto puikumo opalà„Deganti Troja“ padovanojo Þozefinai Bo-garne. Bet opalas iðnykæs labai neaiðkio-mis aplinkybëmis, nes „jame buvo tiek vi-diniø nuodø, kad jis sunaikinæs pats sa-ve“. Prancûzijos imperatoriaus Ðarlio LujiNapoleono Bonaparto (1808–1873) þmo-na imperatorienë Eugenija prietaringai bi-jojusi papuoðalø su opalo brangakmeniuir niekada jais nesipuoðusi.

Itin þavëjosi opalais Jungtinës Karalys-tës karalienë Viktorija (1819–1901). Jie bu-vo gausiai veþami ið Didþiosios Britanijoskolonizuotos Australijos telkiniø. VëlesniJungtinës Karalystës valdovai nebuvo to-kie palankûs opalams. Karalius EduardasVII (1841–1910), vos pasibaigus karûna-vimo iðkilmëms, dël viso pikto nurodæs ju-velyrui visus karûnoje ámontuotus opaluspakeisti rubinais. XIX a. opalai pateko á di-delæ brangakmeniø gerbëjø nemalonæ irprarado paklausà. Brangakmeniø rinkosmakleriai mano, kad opalui nelaimingo ak-mens ðlovæ itin átvirtino Ðkotijos raðytojasValteris Skotas (Scott) savo istoriniu roma-nu „Karlas Dràsusis arba Anna Heijerðte-nietë tamsybiø deivë“, paskelbtu 1828 m.,kuriame buvo apraðytas nelaimes neðan-tis taurusis opalas, kuris tik iðmestas á jû-ros gelmes prarado savo ðëtoniðkas ga-lias. Net „Mineralogijos enciklopedija“, pa-rengta JAV 1981 m., mini, kad netgi tokio-je ðalyje kaip JAV, kurioje klesti tolerancijaávairiapusiðkai kultûrai, á opalus daugelisþvelgia su baime ir pagarba. Itin daugtriukðmo Europos monarchø rûmuose su-këlë Austro-Vengrijos sosto paveldëtojoRudolfo saviþudybë. Teigiama, kad jis nu-siðovë 1889 m. sausio 10 d. Maierlingomiestelyje, Vienos miðke, karaliðkajamemedþioklës dvare. O jo þmona, Belgijos,Sakseno – Koubrgo – Gotos princesë irSaksonijos hercogienë Stefanija KlotildaLuiza Hermini Marija Šarlota (1864–1945)po ðios saviþudybës ásakë iðmesti visusopalus, buvusius karališkuose pa-puošaluose, laikydama juos prieþastimisavo nepasisekusio vedybinio gyvenimo.Tai tapo „skandalu visoje Europoje“. Opa-lai prarado bet kokià paklausà, ir Vienosjuvelyrai iðmetë juos á Dunojaus upæ. Bu-vo skelbiama, kad opalas – tik magams,bûrëjams tinkamas brangakmenis.

Rusijos imperatorë Jekaterina II (1729–1796) buvo itin átikëjusi bloga opalo ðlo-ve. Imperatorës rûmø ceremonialas net-gi draudë iðkilminguose priëmimuose dë-vëti papuoðalus su opalais. Dël to netgikilæs neþymus diplomatinis konfliktas. KaiPrancûzijos pasiuntinybës patarëjo þmo-na atvyko á priëmimà pasipuoðusi puikiøvaivorykðtiniø opalø vëriniu, jai teko rink-tis – nusiimti opalø vëriná arba palikti Ru-sijos valdovø rûmus.

apgaulingø vilèiøbrangakmenis


pavAdolfas VËÞYSPanevëþio miestas neásivaizduoja-mas be teatro reþisieriaus J.Miltinio asme-nybës. Jo 1940 m. ákurtas Panevëþio dra-mos teatras gyvuoja iki ðiol. Teatre subran-dinti aktoriai þinomi Lietuvoje ir pasaulyje.J.Miltinio vardu pavadintas jo rûpesèiu1968 m. pastatytas dramos teatras Lais-vës aikðtëje (archit. A.Mikënas). 1995 m.reþisieriaus vardu pavadinta vidurinë mo-kykla Aukðtaièiø gatvëje. Po maestro mir-ties jo buto Algirdo g. 54–19 duris atvërëJ.Miltinio palikimo studijø centras (1996).Gatvëje prie ðio pastato 1994 m. lapkrièiomënesá buvo sumontuotas granitinis atmi-nimo þenklas su tekstu: ÐIAME NAME1983–1994 METAIS GYVENO PANEVË-ÞIO GARBËS PILIETIS, DRAMOS TEAT-RO ÁKÛRËJAS IR REÞISIERIUS JUOZASMILTINIS (1907–1994). Þenklo autorius –dizaineris V.Þigas.

2007 m. minint teatro ákûrëjo ðimtmetá,po keliø nerezultatyviø konkursø turø ir teis-mø maratono, greta teatro vakarø fasadosuformuotoje erdvëje buvo pastatytas ir ati-dengtas paminklas J.Miltiniui (skulpt.R.Midvikis, archit. V.Klimavièius) (11 pav.).Ir skulptûrinëje plastikoje, ir architektûrinia-

Pabaiga. Pradþia Nr. 10

me paminklo sprendime pastebimos ryð-kios autoriø klaidos, kurios buvo suves-tos á diskusijà apie portrete áþiûrimus ra-gelius. Italø skulptûros klasiko Mikelandþe-lo Buonaroti Mozës skulptûra Romos SanPietro in Vincoli baþnyèios interjere, norsir raguota, taèiau plastikos klaidø neturi.

Maþaisiais paminkliniais þenklais pa-gerbti ir kiti teatro scenos gvardieèiai. TaiJ.Alekna (Kranto g. 43), V.Blëdis (Vilniausg. 8), M.Karka (A.Smetonos g. 4), B.Bab-kauskas (Anykðèiø g. 3). Iðskirtinio dë-mesio nusipelno ilgiausiai tiek organiza-cine, tiek ir kûrybine prasme kurtas ir

gamintas paminklinis þenklas teatro ir ki-no aktoriui B.Babkauskui (1921–1975).Greta pastato, kuriame gyveno aktorius suðeima, buvo suprojektuotas ir árengtas 47kv. m skveras. Nuo 1987 m., kai buvo pa-rengtas ir suderintas techninis projektas,iki paminklinio þenklo atidengimo ceremo-nijos 1993 m., valstybëje ávyko daug ávy-kiø. Miesto dienraðtis „Panevëþio rytas“1993 m. rugsëjo 25 d. raðë „... keitësi mies-to valdþia, keitësi liejimo ir bronzos ákai-niai, keitësi pinigai, o 1992 m. sausio më-

* * *

2004 m., paþymint 1864–1904 metølietuviðkosios spaudos draudimo panai-kinimo ðimtmetá, buvo prisiminti knygne-ðiai. 1905 m. vasario mënesá J.Masiulisásteigë pirmàjá lietuviðkà knygynà mieste.Knygneðio vaikaitë Karolina Nendrë Ma-siulytë-Paliulienë su vyru savo lëðomisákûræ J.Masiulio knygynø tinklà Panevë-þyje, Vilniuje ir Kaune, ðià datà paþymëjoypatingai. Atminimo þenklai, pagaminti iðgranito su bronzos medalionais, buvo ati-dengti ant Vilniaus gatvës 14 nr. ir ant Res-

publikos gatvës 21 nr. paþymëtø pastatøPanevëþyje. Taip pat ant knygynø tinklopastato Vilniuje „Prie halës“ (Pylimo g. 53/2). Kauno kultûros valdininkai ant J.Ma-siulio knygyno „Knygø alëja“ (Laisvës al.29) pastato fasado pagerbti knygneðá lei-dimo nedavë...

Nedera pamirðti ir knygneðio J.Mila-ðiûno atminimo. Ant jo Smëlynës g. 97nr. paþymëto medinio pastato rytø fasa-do 1995 m. buvo atidengtas paminklinisþenklas su bronzos medalionu (13 pav.).

Identiški medalionai su tekstu „1864–1904 spaudos draudimo metø knygneðys“buvo sumontuoti ant septyniø knygneðiøantkapiniø paminklø ávairiose kraðto kapi-nëse. Knygneðiø J.Masiulio ir V.Kuzmosantkapiai dar tebelaukia savo paminëjimoþenklø miesto Katedros kapinëse. Miestosavivaldybës paminklotvarkos specialistaiðio fakto nesureikðmina, nors tai yra jø tie-sioginio darbo sritis.

11 pav.

nesá pasikeitëtekstas. Nulûþodu skvero me-dþiai. Nesikeitë tikðá darbà dirbantysþmonës. Granitedviem kalbom ið-kalti þodþiai, bylo-jantys, kad „...LTSR liaudies ar-tistas Bronius...“buvo dar kartà su-derinti ir iðkalti iðnaujo. Taip kaipdabar skaitome.Be titulø“. Pamin-klinio þenklo au-toriai – skulpt.J.Jagëla, dizaine-ris V.Þigas (12pav.).

12 pav.

13 pav.

2005 m., paþy-mint J.Masiulio kny-gyno ðimtmetá, antRespublikos g. 21nr. paþymëto pasta-to rytø fasado buvoatidengtas antraspaminklinis þenklas.Tai diptiko knygne-ðiui antroji dalis. Antveidrodiðkai poliruo-to granito plokðtësgalima apþiûrëti iroriginalios plastikosbronziná reljefà suknygneðio ir knygi-ninko J.Masiulio por-tretu bei faksimiliniuparaðu (14 pav.). Ap-raðytø maþøjø pavel-do þenklø knygne-ðiams autorius – di-zaineris V.Þigas. 14 pav.

Lietuviðkos spaudos draudimas buvosukeltas anticarinio pasiprieðinimo judëji-mo. Apogëjus buvo pasiektas 1863 me-tais. Panevëþio kraðte taip pat vyko gin-kluotas pasipriešinimas oficialiajai valdþiai.Buvo reikalaujama atðaukti baudþiavosprievoles, áteisinti kitas pilietines laisves.Prie Karsakiðkio ávykusios kautynës su re-guliariàja Rusijos kariuomene buvo pra-laimëtos. Kai kurie gyvi ar suþeisti sukili-mo vadai pakliuvo á nelaisvæ ir buvo nu-


veldoPanevëþio maþieji þenklai

teisti mirties bausme. Ðie sukilëliai iki pe-èiø buvo ákasti á þemæ ir per jø galvas pra-ðuoliavo raitø kazokø dalinys. Èia pat ne-laimëliai ir palaidoti. Tai ávyko aikðtelëje tarpdabartinës Smëlynës gatvës ir Apaðtalø ðv.Petro ir Povilo baþnyèios (tuo metu dar me-dinës). Dabar ði vieta vadinama Sukilëliøaikðte. Ir èia nuo 1998 m. stovi 2,8 m aukð-èio rusvo granito paminklas. Ant jo coko-lio ágilintu klasikiniu ðriftu iðkaltas tekstas:1863 METØ SUKILIMO DALYVIØ, PALAI-DOTØ ÐIOJE AIKÐTËJE, ATMINIMUI.

tûrinës plastikos kalba stilistiðkai primenaitalø vëlyvosios gotikos – ankstyvojo re-nesanso periodo tapytojø pieðinio manie-rà. Monumentalus laiptuotas paminklo pje-destalas savo masteliu menkina skulptû-rinæ formà. Paminklo autorius – skulpt.A.Vytënas. Paminklas pastatytas 1992 m.ilgameèio katedros klebono J.Antanavi-èiaus lëðomis ir rûpesèiu (16 pav.).

* * *1995 m. spalio mënesá, minint pirmo-

jo Panevëþio vyskupo ir iðkilaus ðvietëjoK.Paltaroko (1875–1902–1958) 120-àsiasgimimo metines, greta pastato Sodø g. 3rytø fasado buvo iðkilmingai atidengtaspaminklinis þenklas su vyskupo herbu.„Panvëþio rytas“ 1995 m. spalio 20 d. ra-ðë: „Paþymëtina, kad pokarinëje TarybøLietuvoje kurá laikà K.Paltarokas buvo vie-nintelis katalikø dvasininkas, turintis vys-kupo titulà. Panevëþio vyskupijà valdënuo 1926 iki 1957 metø. Gyvendamas irdirbdamas Panevëþyje rûpinosi miestokatedros statyba. Tam tikslui asmeniðkaipaaukojo vienà tûkstantá litø (1926). Ka-tedros didysis altorius pastatytas ið vys-kupo asmeniniø lëðø kaip auka baþny-èiai. Negalima nepaminëti, kad vyskupa-vimo Panevëþyje metu K.Paltarokas, bekatedros (pradëtos statyti jau 1908 m.),rûpinosi 15-os Panevëþio vyskupijos baþ-nyèiø statyba. Jos buvo sëkmingai pa-statytos, árengtos ir paðventintos“.

Aplink þenklà buvo sutvarkyta apie150 kvadratiniø metrø teritorija, suformuo-jant betono plytelëmis grástà aikðtelæ, pa-sodinta gëliø. Pilkai rusvo granito lotynið-ko kryþiaus blokø kompozicijos virðutinëjedalyje, specialiai ágilintoje niðoje, ákompo-nuotas apvalus medalionas su vyskupoherbu. Paminklinio þenklo autorius dizai-

neris V.Þigas, lipdydamas medaliono mo-delá, rëmësi vyskupo maþojo ir didþiojospaudo pieðiniais. Medalione iðtaisytosspauduose rastos herbo heraldinës klai-dos (17 pav., 17A pav.).

Paminklinis akmuo, þiûrint ið pagrin-diniø rakursø, turi aiðkiai iðreikðtà kryþiausmotyvà. Poliruoti ir buèarduoti plastikospavirðiai, kuriais slysta aukðtø medþiø la-jos metami ðeðëliai, skulptûrinei pamin-klo formai teikia dinamikos. Rausvas gra-nito atspalvis gerai dera su greta stovin-èios baþnyèios raudonø plytø mûro spal-va. Jei kaþkas paminklo spalvoje áþiûrëspralietà sukilëliø kraujà, jie bus teisûs. Pa-minklo autoriai – skulpt. J.Lebednykas,archit. A.Beresnevièius (15 pav.).

Sukilëliø aikðtëje pokario metais taippat bûdavo „eksponuojami“ ir þuvusiø re-zistentø kûnai. Jø atminimui paminklinisþenklas dar nepastatytas.

Panevëþio Kristaus karaliaus katedros(pastatyta 1930 m.) ðventoriuje greta pa-grindinio áëjimo pastatytas skulptûrinis pa-minklas, ant kurio cokolio iškaltas tekstas:LIETUVOS KANKINIAMS. Kompozicijà vai-nikuoja granitinë pieta – motinos ir nuo kry-þiaus nuimto jos sûnaus figûrinë kompo-zicija. Figûrø galvas juosia nimbai. Skulp-

15 pav.

16 pav.

17 pav.

17A pav.

K.Paltaroko vardu 1993 m. pavadintagimnazija (K.Paltaroko g. 18) . Šis pasta-tas, statytas prieð pat karà, turëjo tapti ku-nigø seminarija, o pastato planas vaizda-vo stilizuotus Gediminaièiø stulpus. Po-kario metais èia buvo ásikûræs Hidrome-lioracijos technikumas, vykdavo miestoliaudies ûkio pasiekimø parodos. Vysku-pas palaidotas katedros rûsinio aukðtokriptoje. Pastato apsidës lauko niðojeákomponuotas skulpt. I.Vasilevièiaus su-kurtas paminklinis vyskupo biustas.

* * *Graikiðko kryþiaus simbolá turi ir kitas

paminklinis þenklas, stovintis greta sody-bos Ramygalos gatvëje, paþymëtos Nr.41A. Ðiame name 1904–1912 ir 1918–1920m. gyveno ið Panevëþio r. Rëkliø km. kilæschirurgas, medicinos mokslø daktaras(1932), Hospitalinës chirurgijos katedrosvedëjas, Kauno universiteto profesorius(1940), Mokslø akademijos akademikas(1941) Vladas Kuzma (1892–1942).

Ðis medikas 1923 m. pirmasis Lietu-voje perpylë kraujà, propagavo kraujokonservavimà, paraðë medicinos knygø,atliko apie 20 tûkstanèiø sudëtingø ope-racijø. Paminklinio þenklo atidengimo me-tu, dalyvaujant dideliam bûriui miesto me-dikø, medicinos mokyklos dëstytojø irmoksleiviø, buvo pagerbtas áþymiojo chi-rurgo atminimas. „Pasijutæs blogai, po vi-


zitacijos jis prigulë ant operacinio stalo irpasakë: „kaip bûtø gera numirt...“, – pa-sakojo susirinkusiems kone legenda ta-pusià V.Kuzmos mirties istorijà chirurgasA.Kavaliauskas ir reziumavo: „Vladas Kuz-ma buvo gilus mokslininkas ir menininkas.Ðioms dviem stichijoms susiliejus – tobu-las gydytojas“, – 1998 m. spalio 16 d. ra-ðë miesto dienraðtis „Sekundë“.

Paminklinis þenklas – tai keturiø grani-to blokø kompozicija, sumontuota ant laip-tuotos aikðtelës. Fone pastatyta medinëpergolë, skirta vertikalaus apþeldinimo au-galams, kurie ekranuoja privaèios valdoskiemà su piktu ðunimi. Paminkliná þenklàmiesto komunalininkai sumontavo 1996m. liepos mënesá, darbus priþiûrint auto-riui – dizaineriui V.Þigui (18 pav.).

buvo demontuotas ir iki ðiol neatnaujintas.Nëra sudëtinga dviem kalbom iðkaltà me-morialiná tekstà suformuoti tik viena – vals-tybine kalba. Juolab kad gydytojo staty-tas pastatas P.Puzino g. 26 dar tebestovi,ir miesto Savivaldybë turi ðios srities pa-minklotvarkos kvalifikuotà specialistà. Taidaktaras Kazimieras Gudelis (1893–1951)– karo sanitarijos medikas, 1920–1940 m.turëjæs Lietuvos kariuomenës medicinostarnybos pulkininko leitenanto laipsná. Vo-kieèiø okupacijos metais kaip vyr. gydyto-jas vadovavo miesto ligoninei. Nuo 1945m. – miesto medicinos seserø mokyklosdirektorius. Paminkliniu þenklu paþymëtasjo statytas namas M.Tiðkevièiaus gatvëje.

* * *Technikos paveldui priklauso du iðli-

kæ vëjo malûnai Ramygalos gatvëje, pa-þymëti Nr. 111 A ir Nr. 121 A, taip pat bu-væs malûnas miesto centrinëje dalyje –dabar vieðbutis „Romantic“ Kranto g. 24.Pirmoji spaustuvë ir knygynas Respubli-kos g. 16 bei malûnas Vilniaus g. 51. Taippat garveþys, vaþinëjæs siaurojo geleþin-kelio Panevëþys–Ðvenèionëliai ruoþe.

Meniðkai originalus paminklinis þen-klas puoðia buvusio Panevëþio elektrinëspastato Elektros g. 11 rytø fasadà. Ðia-me pastate elektrinë veikë 1923–1944 me-tais, kai buvo subombarduota Vokietijosbomboneðiø atakos metu. Turboagrega-tai buvo sugadinti nepataisomai. Po karoèia veikë vaikø sporto mokykla. 1982 m.skulpt. A.J.Pajuodis sukûrë ir pagaminopaminkliná þenklà buvusiai miesto elek-trinei. Ðio þenklo apatinëje dalyje yra ki-netinë detalë – tikras garo turbinos men-teliø segmentas, kurá kiekvienas þiûrovasgali ranka pasukti. Ðia privilegija labaimëgsta pasinaudoti vaikai (19 pav.).

mo objektai.Tai buvusi þydø sinagoga(M.Valanèiaus g. 4), buvusi þydø dvasinëseminarija (Savanoriø a. 11), buvusi þydømergaièiø gimnazija (Ramygalos g. 8), bu-vusi þydø berniukø gimnazija (Elektros g.9), buvusi lenkø gimnazija (Kranto g. 18),Sentikiø bendruomenës cerkvë (A.Macke-vièiaus g. 10), Evangelikø liuteronø baþ-nyèia (Ukmergës g. 29). Ant minëtøjø ob-jektø yra atitinkami paminkliniai þenklai.

Labiausiai nepavyko negausiai karai-mø bendruomenei. Jø maldos namus –kinesæ Sodø gatvës gale 1970 m. nugrio-vë sovietiniai kariðkiai, ruoðdami teritorijàsavo þinybiniø tipiniø gyvenamøjø namøstatybai. Ið Krymo chanato Vytauto Di-dþiojo atveþti karaimai, nunykus Upytëspiliai, atsikëlë gyventi á Panevëþá.

1996 m. liepos mënesá miesto dienrað-èiai apraðë paminklinio þenklo buvusiai ki-nesei atidengimo ávyká. Buvo sutvarkyta

18 pav.

Paminkliniais þenklais buvo ir yra pa-gerbti ir kiti þymûs Panevëþio medikai. Taidaktaras Tadas Jonas Anupras Moigis(1842–1904) – þymus to meto Panevëþiovalsèiaus gydytojas, taip pat realinës mo-kyklos daktaras. Jam skirtas paminklinisþenklas iðkabintas ant jo statyto pastatoVasario 16-osios gatvëje, paþymëto Nr. 23.Tai daktaras Andrius Domaðevièius (1865–1935). Panevëþietis nuo 1921 metø. Dirbomiesto ligoninëje ir vertësi privaèia prakti-ka, aktyviai raðë spaudoje medicinos klau-simais. 1896 m. vienas pirmøjø iðkëlë ne-priklausomos Lietuvos idëjà. Jo pavardepavadinta gatvë, 1989 m. atstatant istori-nius miesto vietovardþius, buvo pervadin-ta A.Smetonos gatve. Ásimintina, kad ðio-je gatvëje apie 1840 m. buvo ásteigta pir-moji ligoninë Panevëþyje. Jo vardu vadin-ta medicinos seserø mokykla, vykdantðvietimo reformà, buvo prijungta prie Pa-nevëþio kolegijos ir taip A.Domaðevièiausvardas nepelnytai buvo primirðtas. A.Do-maðevièiaus namas-muziejus dabar yraprivatizuotas ir buvæs paminklinis þenklasnuimtas. Tai daktaras Antanas Didþiulis(1882–1960) – ilgametis miesto ligoninësvyr. gydytojas. Pastebësime, kad jam skir-tas maþasis paveldo þenklas, atidengtas1988 m. gruodþio mënesá, apie 1991 m.

19 pav.„... 1857 metais bendras gyventojø

skaièius Panevëþyje buvo toks: 5907 (vy-rø 2899, moterø 3009), ið jø 252staèiatikiai, 56 sentikiai, 1757 katalikai,227 evangelikai, 2 kalvinistai, 3566 þydøtikëjimo ir 47 karaimø tikëjimo þmonës...1904 metais Panevëþyje gyveno 14 733gyventojai (8021 vyras, 6702 moterys)“,– raðë straipsnio pradþioje cituotas tyri-nëtojas K.Gukovskis 1905 metais.

Miesto nekilnojamojo kultûros pavel-do sàraðe yra minimi ir tautiniø maþumø,gyvenusiø Panevëþyje, religiniai ir ðvieti-

apie 60 kv. metrø teri-torija, paklotas naujasðaligatvis koreguojantpësèiøjø takeliø vie-tas. Þenklo autorius –dizaineris R.Ridikas,aplinkos ir medalionosu buvusios ðventyk-los vaizdu ir herbuprojektavimo darbus

20 pav.

20A pav.

atliko dizaineris V.Þigas. Perkirsto karai-mø herbo trijuose laukuose pavaizduotitrys simboliai: virðutiniame kairiajame –dviragës karaimø ieties antgalis, vadina-mas senek, virðutiniame deðiniajame –skydas, vadinamasis kalkanas. Herboapatiniame lauke yra pavaizduota karai-mø akmeninë tvirtovë Dþuft Kalë, kadai-se stovëjusi Krymo pusiasalyje (20 pav.,20A pav.).

2008 m. pradþioje apraðytà 28 cm me-dalionà nuo paminklo vandalai nuplëðëir pasisavino. Ðiø metø rugsëjo mënesápaminklas renovuotas.

* * *Straipsnio uþduotis yra ne chronolo-

giškai ir metodiškai išvardyti bei aptartivisus miesto maþuosius paveldo þenklus,o prisiminti ir priminti V.Kudirkos þodþius:„Ið praeities tavo sûnûs te stiprybæ semia“.Manome, kad ði maksima yra aktuali irnesenstanti.


Jubiliatas, baigæs VU Gam-tos mokslø fakultetà, dirbti pra-dëjo Klaipëdoje, to meto Res-publikos hidrometeorologijostarnybos sistemoje. Darbo vie-ta – Atlanto vandenynas, pa-reigos – þvejybos laivyno si-noptinës grupës vadovas. De-ðimtmetis, praleistas jûrose,leido ne tik gerai paþinti gam-tos stichijà, bet ir pamatyti,kaip grobuoniðkai naikinamiþuvø iðtekliai, kaip terðiamasvandenynas, kaip ieðkoma vie-nadienës naudos ir pasipelny-mo Gamtos sàskaita. Tai ir pa-skatino labiau domëtis gamto-sauga, siekti iðsaugoti sveikàaplinkà, gamtos iðteklius. Vë-lesnis Jubiliato kelias – Res-publikos hidrometeorologijosir gamtinës aplinkos kontrolësvaldybos (HAKV) virðininkopavaduotojas aplinkosaugai,Valstybinës atmosferos oroapsaugos inspekcijos virðinin-kas, Respublikos valstybiniogamtos apsaugos komitetopirmininko pavaduotojas, o at-kûrus ðalies nepriklausomybæ– Aplinkos apsaugos departa-mento generalinio direktoriauspavaduotojas, Aplinkos ap-saugos ministerijos sekreto-rius. Nuo 1999 metø VðÁ„Grunto valymo technologi-jos” direktorius. Visa Jubiliatoveikla glaudþiai susijusi su ða-lies aplinkosaugos problemøsprendimu, Baltijos, Ðiaurësjûrø okeanografiniais ir uþterð-tumo tyrimais, ðalies vandenø,Baltijos jûros, atmosferos oroapsauga. Ðiandien maþai kasprisimena, kad RespublikosHAKV turëjo mokslo tiriamàjálaivynà, kurá sudarë okeaninioplaukiojimo laivai „Okeanogra-fas”, „Levas Titas”, seineris „Jû-ratë”, pakrantës plaukiojimokateriai. Jubiliatas aktyviai tal-kino tuometiniam HAKV virði-ninkui Algirdui Bagdonui ku-riant ðá laivynà, jam vadovavoiki pat perëjimo dirbti á Valsty-biná gamtos apsaugos komite-tà, dalyvavo ir vadovavo dau-geliui tarptautiniø ekspedicijø,

RapoluiLiuþinui –70

Aplinkosaugosveteranui

nes Lietuvos HAKV vykdëTSRS tarptautinius ásipareigo-jimus atlikti Baltijos ir Ðiaurësjûros aplinkos uþterðtumo mo-nitoringà ir okeanologinius ty-rimus. Jam vadovaujant buvoparengti atmosferos oro ap-saugos normatyviniai doku-mentai ir pirmas Atmosferosoro apsaugos ástatymas(1981). Aktyviai dalyvavo ren-giant vandens, Baltijos jûrosaplinkos apsaugos, aplinkosmonitoringo ástatymus ir po-ástatyminius aktus. OrganizavoÈernobylio avarijos poveikioLietuvos teritorijai tyrimus irmonitoringà, TSRS kariuome-nës padarytos þalos Lietuvosgamtai tyrimus ir ávertinimà, va-dovavo ðiems darbams. Daugdëmesio skyrë aplinkos tarðosprevencijai, avariniø situacijølikvidavimui. Avarija Jonavos„Azote”, praminta cheminiu

dradarbiais ir jiems talkinan-èiais aukðtøjø mokyklø beimokslinio tyrimo institutøspecialistais atlieka biotech-nologijø tobulinimo darbus,kuriø 15 pripaþinta iðradimaisir išduoti LR patentai.

GVT pagrástai didþiuojasiparengtais ir iðleistais leidiniais.Jø leidimo iniciatorius, organi-zatorius ir bendraautoris yra R.Liuþinas. Iðleista plaèios apim-ties monografija „Aplinkos bio-loginis valymas”, „Maþosiosnuotekø valyklos gyvenamo-siose vietovëse”, „Skystos at-liekos ir nuotekos þemës ûky-je”, „Naftos ir kitø aplinkà ter-ðianèiø medþiagø biodegrada-cija”, „Ekologijos terminø aið-kinamasis þodynas” lietuviø-anglø-vokieèiø-rusø kalbomisir kt. leidiniai.

R. Liuþinas daug dëmesioskiria gamtosauginiam ðvieti-mui ir gamtosaugos idëjø pro-pagandai. Bûdamas Lietuvaipagraþinti Vilniaus draugijospirmininkas, daþnai lankosiVilniaus kraðto mokyklose,mokinius telkia ágyvendintipraktines gamtos apsaugospriemones. Leidþia ðiam tiks-lui skirtà metodinæ literatûrà irteikia praktinæ paramà.

Jubiliatui suteiktas Lietuvosnusipelniusio gamtos apsau-gos darbuotojo vardas, Lietu-vos pramonininkø konfedera-cijos nominacija „Profesijos ri-teris”. Jis – Viktoro Bergo pre-mijos laureatas, apdovanotasKraðto apsaugos ministerijosatminimo þenklu uþ SSRS ka-riuomenës iðvedimà, Vokietijosgamtos mokslø akademijos di-dþiuoju sidabro kryþiumi uþnuopelnus aplinkosaugai.

Nuoðirdþiai sveikinamemûsø bièiulá Rapolà Liuþinà,nuoðirdþiai besidarbuojantá ap-linkosaugos baruose, graþausJubiliejaus proga, linkime ge-ros sveikatos ir tolesnio vaisin-go darbo mûsø visø gerovei.

Prof. Karolis JANKEVIÈIUS

Èernobyliu, mazuto iðsiliejimasá Nemunà Baltarusijoje, mazu-to iðsiliejimas geleþinkelio ka-tastrofos metu prie Juknaièiø,cheminiø medþiagø iðsiliejimassovietø kariniame objekte Pa-gëgiuose – tai ne visas sàra-ðas vietoviø, kur likviduojant uþ-terðimà daug nuveikë Jubilia-tas, dar ir dabar jauèiantis po-veiká savo sveikatai.

Jubiliatas jau deðimt metøvadovauja VðÁ „Grunto valymotechnologijos” (GVT), kuri at-lieka grunto, vandens ir van-dens telkiniø, uþterðtø organi-nës kilmës terðalais, o ypaènaftos produktais, valymà.Naudojamos savos, origina-lios biotechnologijos. Aplin-kos ministerijos apskaièiavi-mai parodë, kad atlikti biova-lymai leido iðvengti apie pu-sës milijardo litø þalos gamtai.

Jubiliatas kartu su ben-



dienoraðtisGaliai Vania patiko

Norint apsistoti Kryme, galima rinktisávairius variantus. Aluðtoje mus apninkabûrelis potencialiø nuomotojø. Ið jø pati ar-ðiausia – teta Galia. Jau vedasi mus passave. Tiesa, mûsø naujoji ðeimininkë stai-ga praranda iki tol trykðte trykðtantá judru-mà. Todël kolega J.R.S. pasiûlo tetai Ga-liai pasëdëti ant laiptø. Nuomojamas bu-

Atsiminimai apie þygius Karadago gamtos rezervateÐis pasakojimas yra apie VPU Biosistematikos tyrimø grupës ekspedicinius

lauko darbus Ukrainoje, Karadago rezervate. Ðiame straipsnyje minimi trumpi-niai iððifruojami taip: A.R. – tai mokslo projektø vykdytojas Andrius Remeikis,J.R.S. – profesorius Jonas Rimantas Stonis, A.D. – daktaras Arûnas Diðkus (apieBiosistematikos tyrimø grupæ galite pasiþiûrëti internete – www.life4diversity.com).

Krymo kalnai yra þemi. Taèiau jie uþstoja ðiaurës vëjus, o jøpapëdëje dël Juodosios jûros klimato átakos susidarë nepaprastos

gamtinës sàlygos. Èia ásikûrë ðilumamëgiai augalai bei gyvûnai,gausu endeminiø organizmø (didþioji jø dalis – reliktai).

Europinio pûkenio sàþalynaiKaradago uolø fone

Krymo

Kryminë piliaroþë – ðiokraðto endemas, saugomasaugalas

dienoraðtis

Þolinio kapariovaisius yravalgomas

telis, pasirodo, yra neáprasto dizaino, kurpaþvelgsi – visos sienos apkabinëtos ðven-tøjø paveikslais. Tad ilsintis, akis nusukæsnuo vienø ðventøjø, neiðvengiamai atsisukiá kitus. Ðeimininkë profesoriø meiliai vadi-na Vania arba Vanièka. Matyt, jis krito jai áaká. Tetai Galiai jau greitai sukaks septy-niasdeðimt. Ji teiraujasi, ar Vanièka yra jau-nesnis, ar jos bendraamþis. Malonioji ðei-mininkë taip pat papraðo mûsø adresø Vil-niuje. Sako, kad daug ðiame bute nepa-vogsime (...), nes jau viskas yra iðvogta.Teta Galia siûlo kolegai J.R.S. gultis á lovàne kambaryje, o siaurame ástiklintame bal-kone, kurá skersai dar perskiria ant virvëspakabintos uþuolaidëlës. Sako, èia bus ge-riau. Kolega J.R.S. atitraukia uþuolaidëlesir, aptikæs ið kitos pusës priglaustà dar vie-nà lovà, klausia, kas miegos ðalia jo. Pasi-rodo, kad èia gulës pati teta Galia. Kaþ-

dþiame laikyti uþdarytas, netgi uþuolaidasuþtraukiame. Visà vakarà tenka klausytisbaisiø dûsavimø, o naktá – nepaliaujamoknarkimo. Mes suprantame, kad tetos Ga-lios sveikata pašlijo, tad, nors ir vidury nak-ties atsibudæ, vis pasitikriname, ar dar gir-dëti knarkimas, ar jau stojo kapø tyla.

Atsisveikinæ su teta Galia, judam linkKaradago.

Kur ieðkoti KaradagoKaradago þemëlapiuose ieðkokite á va-

karus nuo Feodosijos arba á rytus nuo Su-dako. Ten 1914 m. Maskvos universiteto do-

Jonas Rimantas STONIS, Andrius REMEIKIS

kaip praeina noras priimti toká ðeimininkësdraugiðkumo þestà, todël mes nuspren-dþiame kartu spaustis tamsiame, tvankia-me, ikonomis iðdabintame kambarëlyje.Dël visa ko duris á Galios balkonà nuspren-

centas gydytojas T.Via-zemskis uþ savo lëðas(tai yra gydytojo atlygi-nimà) ákûrë mokslinæbiologijos stotá, iki ðiolvadinamà „Biostancija“.1979 m. buvæs Karada-go draustinis tapo vals-tybiniu Ukrainos rezerva-tu. Jo dydis – tik apie 28,7km2, ið kuriø apie 8 km2 –jûros akvatorija. Taigi2009 m. rezervatui suka-ko 30, o Biologijos sto-èiai – 95 metai. Rezerva-te aptinkama 2800 auga-lø ir apie 5300 gyvûnø rû-ðiø. Rezervate uþregist-ruotos 859 dumbliø, 380grybø, 313 kerpiø ir 76

samanø rûðys. Karadage gyvena apie 400rûðiø stuburiniø gyvûnø, o tûkstantinis be-stuburiø sàraðas nuolatos gausëja. Dau-gybë rezervato augalø ir gyvûnø rûðiøátrauktos á Ukrainos Raudonàjà knygà.



Valdinga rezervato direktorë muspagiria

Sutartà valandà anksti ryte skubameá Biologijos stotá susitikti su mûsø moksli-nio projekto partneriu dr. Jurijumi Budað-kinu ir tyrimø stoties bei rezervato direk-tore. Ukrainietiðkas svetingumas iðtirpdomûsø nerimà. Dr. Jurijus tvirtai apsikabi-na ir sako: „Sveiki atvykæ á Karadagà!“.Vedasi mus pas direktoræ dr. Alà Morozo-và, kuri jau bene 10 metø vadovauja Bio-logijos tyrimø stoèiai ir Karadago rezerva-tui. Girdëjome apie dr. Alà Morozovà netik dël jos nuopelnø steigiant Karadago re-zervatà, bet ir dël tvirto (sakykim, valingo)ir principingo charakterio. Aukðta, tvirto su-dëjimo moteris pasitinka mus draugiðkurankos paspaudimu, ir mes net nepaste-bime, kaip esame apipilti ávairiausiomis do-vanomis. Susiþvalgome – o kurgi mûsødovanos, atvykome tuðèiomis. Dr. Budað-kinas ir direktorë dr. Morozova þavisi mû-sø tyrimø objektu (juk tai patys maþiausi,nedaugeliui specialistø „ákandami“ pasau-lio mikrodrugiai), taip pat geranoriðkai pa-vydi ir geru þodþiu pamini mûsø moksloprojektus, skirtus Amerikos faunai. Staigavisø akys nukrypsta á kolegà A.R. Suþino-jæ, kad kolega Andrius ðiuo metu baigiavykdyti Centrinës Amerikos faunos Opos-tegidae projektà, labai nustemba. Sako:

„O-ho-ho, kokie uþmojai“. Ir dar su nuo-ðirdþia ðypsena priduria: „Mes visi kadai-se buvome laborantai, mes visi nuo ðitopradëjome. Linkime, kolega Andriau, sëk-mës moksliniuose tyrimuose!“. Iðeinameið kabineto pakylëti bei neðini storiausio-mis knygomis ir, kas taip pat labai svarbu,jau turëdami raðtiðkà leidimà dirbti ávairio-se rezervato vietovëse.

Dr. J.Budaðkinas veda mus á labora-torijà ir á tyrimø stoties muziejø. Nustem-bame, kad ðiame muziejuje taip viskasádomu ir graþiai eksponuota. Domimës,kaip èia atsitiko, kad nuosmukis (krizë)nepalietë Karadago tyrimø stoties. Pasi-rodo, rezervatas iðmoko puikiai suktis ver-sle ir uþsidirba pinigø. Klausiame dr. Bu-daðkino, kas bûtø, jeigu mes nusiþeng-tume leidimuose suraðytoms instrukci-joms. Taèiau kolega Jurijus ðauniai pa-aiðkina: „Oh, jûs tokie ástatymams paklus-nûs, mane net stebinat. Juk èia Ukraina!Ukrainos rezervate daryk beveik viskà, kànori...“ Taèiau mes nusprendþiame nepa-tikëti mûsø kolegos þodþiais ir labai grieþ-tai laikytis visø instrukcijø bei reikalavimø.Deja, vëliau vis tiek „sudegëme“.

VoraiKaradage galima aptikti ir áspûdingo

groþio didelá vorà skiautëtàjá vapsvavorá

(Argiope lobata). Patelës tris kartus di-desnës uþ patinus (2,5 cm). Jeigu taipatsitiktø, kad ðis voras ákàstø – atsirastøtik nedidelis patinimas ir jaustøsi nieþë-jimas. Skiautëtasis vapsvavoris, sakyki-me, afrikietiðkas voras, nes Afrikoje jisplaèiausiai paplitæs. Ant þoliø ir krûmøgana daþnai pasitaiko smulkuèiø krabi-niø vorø, kurie tinklø nepina, o gaudogrobá puldami ið pasalø. Ið viso Karada-ge jau þinoma apie 150 vorø rûðiø, ta-èiau reikëtø paminëti, kad ði sistematinëgrupë rezervate buvo ilgà laikà netyrinë-jama ir, specialistø nuomone, Karadagovorø faunos sàraðas ateityje, matyt, pa-sidarys net dvigubai ilgesnis. Ypatingodëmesio nusipelno trylikataðkis karakur-tas, kuris kartais yra vadinamas juodàjanaðle. Mat po poravimosi iðalkusios pa-telës daþnai susidoroja su savo gerbë-jais. Karakurtas (iðvertus reikðtø „juodo-ji mirtis“) yra lengvai atpaþástamas: jis vi-sas juodas, apvaliu pilveliu, o apatinëjepilvelio pusëje kartais matoma ðviesi dë-më, primenanti simboliná smëlio laikro-dá. Stepëse trylikataðkis karakurtas jau-èiasi geriausiai. Karakurtø jaunikliai galimigruoti prisitvirtinæ ant vëjo neðamø vo-ratinklio siûlø: toks oro desantas ið ste-piø á Karadagà daþniausiai pastebimaspavasará. Ypaè daug karakurtø bûna vie-tovëse, kurias iðtrypë galvijai, mat jaunikarakurtai mëgsta apsistoti ðalia karviømëðlo, kur visada gausu vabzdþiø.

Krabinis voras tinklø nemezga, oaukos tyko pasaloje

CikadøKaradage labaidaug, visàvasarà girdëtijø giesmës

Maldininkaiyra plëðrûs, odaþniausiai irnebaikðtûs

Jono

Rim

anto

STO

NIO

nuo

tr.



Pirmasis þygis: sëkmës beiásivaizduojamos nesëkmës

Su pakilia nuotaika áþengiame á re-zervatà. Pirmiausia priminsime, kad re-zervatas nedidelis ir ið visø pusiø apsup-tas kurortiniais miesteliais. Juose net tirð-ta þmoniø, kurie, jeigu tik bûtø leidþia-ma, suplûstø á rezervatà. Tada ið ðio nuo-stabaus gamtos kampelio liktø tik plikosuolos, apterliotos grafièiu. Ðtai todël visiáëjimai á rezervatà grieþtai saugomi, o pa-èiame rezervate nuolatos patruliuojaetatiniai bei visuomeniniai apsaugininkai.Kai kurie ið jø, kad nebûtø nuobodu, pa-sirûpino malonios kompanijos – mergi-nø. Todël karðtà dienà apsaugininkai galiramiai gulëti ant tachtos, o su paþeidë-jais aiðkintis gali pasiøsti merginas.

Mums áþengus á rezervatà kokius duðimtus metrø, euforija baigiasi. Ið ant kal-vos esanèio namelio kaþkoks idiotas ne-mandagiai rëkia per megafonà: „Stokit! Kureinat!? Tuètuojau gráþkit!“. Mes kiek gerklësiðneða rëkiam atgal, kad turime leidimus.

Dabar rugpjûtis – pats karðèiausiasmënuo. Ðiuo metu Karadagas daugiaumena kaimyninæ Centrinæ Azijà nei Euro-pà. Turbût nenuostabu, kad Karadage ap-tinkama nemaþai augalø rûðiø, kurios pa-prastai neauga Europoje, taèiau tipiðkoskokiam nors Turkmënistanui. Visur iðdþiû-væ, iðdegæ. Taèiau fotografuoti yra kà:daug kur nepakartojami kraðtovaizdþiai,ádomûs augalai, matom gyvûnø. Karðta,në debesëlio. Tikrai ðiandien saulëkaito-je ar tik nebus arti 40°C. Paèiam solidþiau-siam (J.R.S.) uþeina silpnumas, tad gula-mës ant þemës ir ilsimës. Netrukus girdim– kaþkokie balsai. Prisistato grupë ekotu-ristø. Ne maþiau kaip trisdeðimt þmoniø.Pripuola prie mûsø, uþduoda kvailus klau-simus, taip pat mus fotografuoja kaip ko-kius egzotus. Kolega A.R. vis nusuka gal-và, o kà tik prabudæs, sausom þolëm apli-pæs J.R.S. þiûri apstulbusiomis akimis iratrodo kaip koks Karadago bomþas.

Skaièiuojame svetimus pinigusSkaièiuojame svetimus pinigus: jeigu

mes per pusæ valandos matëme ekolo-

giniu rezervato taku praeinant net ketu-rias ekoturistø grupes, o kiekvienoje gru-pëje buvo maþdaug po dvideðimt penkis– trisdeðimt þmoniø, tai kiek rezervatas„uþkala“? Vieno ekoturisto bilieto kaina –keturiasdeðimt grivinø (tai bûtø apie tryli-ka – penkiolika litø).

Egzotiniai ðimtakojaiKaradago ðimtakojø fauna iki ðiol men-

kai iðtyrinëta. Taèiau paprastàjà musgau-dæ arba dar kitaip vadinamà skutigerà(Scutigera coleontrata) visada pastebësi-te. Ji yra 2,5–5 cm ilgio, priklauso ðimta-kojø klasës lûpakojø poklasiui (kitaip ta-riant, tai – plëðrus, þandikojais ginkluotaspadarëlis). Musgaudës mëgsta apsigy-venti þmogaus bûstuose, nes èia daugvabzdþiø, kuriø jos tyko pasaloje. Skirtin-gai nuo daugelio kitø ðimtakojø, musgau-dë nesunkiai bëgioja ne tik vertikaliomisplokðtumomis (pvz., sienomis), bet ir lu-bomis. Beje, ji – tikra sprinterë. Patykojusivabzdá greitai puola ir suèiumpa. Þmoguiji visiðkai nepavojinga, taèiau geriau josnemëginti imti á rankas, nes musgaudeibûdingas autotomijos fenomenas. Pajutusipavojø, musgaudë numeta savo gleþnasgalûnes ir taip daþniausiai iðsaugo gyvy-bæ. Musgaudës yra kilusios ið Vidurþemiojûros kraðtø, labai daþnos Kryme, taèiauátrauktos á Ukrainos Raudonàjà knygà.

Esame susirûpinæ dël tø musgaudþiø– norime jø parveþti á universitetà, taèiau,kadangi vietoje gautas dichlofosas yra be-galo prastas, nutariame jo pripurkðti la-bai daug ir marintuvëlyje laikyti vabzdá la-bai ilgai. Pastangos baigiasi ðiukðliø dë-þe, nes musgaudë pakeièia ne tik spal-và, bet ir formà. Kità kartà A.R. daro at-virkðèiai – skuba kuo greièiau ðimtakojáiðimti ið marintuvëlio. Taèiau vos palietusmusgaudës kojos pradeda kristi ðalin. Iðviso musgaudë turi 15 kojø porø, taèiauapgailëtina, kad mûsiðkës beliko tik ke-lios. Mes labai nusiminæ, vis sukame gal-vas, kaip toká ypatingà ðimtakojá uþfiksuotiir parveþti nesubyrëjusá á gabalus.

Pats didþiausias Karadago šimtako-jis – þieduotoji skolopendra (Scolopen-

dra cingulata), iðsiskirianti ið kitø ðimta-kojø áspûdingu dydþiu. Pasitaiko egzem-plioriø, kuriø ilgis siekia beveik 20 cm. Sa-koma, kad tai antroji pagal dydá skolo-pendra pasaulyje; uþ jà didesnë gyvenatik Amazonës dþiunglëse. Þieduotojiskolopendra yra gana nuodinga. Taèiauðis padaras aktyvus naktá ir „vieðai“ pasi-rodyti gali tik labai apniukusià dienà. Sko-lopendros neblogai laipioja uolomis ir me-dþiø kamienais, taip pat namø sienomis,todël pro langus gali patekti net á kamba-rius (mes jau laukiam!). Neretai pasitaikoskolopendros ákandimø. Nuodus sulei-dþia stipriais ir aðtriais þandikojais. Norsnuo ðio ðimtakojo ákandimo nemirðtama.

Kodël mes ðmirinëjame tarpdygliuotø krûmø

Ieðkome maþøjø gaubtagalviø (Nep-ticulidae) vikðrø (tai mûsø svarbiausiaslauko darbø tikslas, tikrai ne ðimtakojai...).Maþøjø gaubtagalviø vikðrai daro vidinesiðgrauþas (minas) þaliuosiuose augaløaudiniuose. Apþiûrime vos ne kiekvienàkrûmà, ypaè europinio pûkenio (Cotinuscoggygria). Tai – mitybinis maþøjø gaub-tagalviø augalas, bet ne bet kokiø gaub-tagalviø, o tokios rûðies, kuri lokaliai pa-plitusi tik pietinëje Europoje ir Afrikoje.

Beje, landant po Karadago krûmynus,reikia saugotis, kad netyèia neásiveltum á tik-rojo dyglerðkio (kitaip dar vadinamo Kris-taus krûmu) ðakas. Jo lotyniðkasis pavadi-nimas siejamas su Kristaus vainiku, nes ðiokrûmo spygliai ypaè gausûs ir aðtrûs. Be-je, vieni ðiø spygliø yra tiesûs ir ilgi, kiti lenk-ti ir trumpi bei nukreipti prieðingomis kryp-timis. Tad ásivaizduokite, kaip nemalonu ási-painioti á ðio krûmo þabangas – kol vaduo-jiesi ið vienø spygliø, kiti sulenda á odà.

O štai þolinis kaparis (Capparis ovatavar. herbacea) – tikras egzotas. Jo ðak-nys gali ásiskverbti net iki dvideðimtiesmetrø, todël ðis augalas auga ant sausøðlaitø bei uolø, taip pat puikiai iðgyvenanet Centrinës Azijos dykumose. Kaparisvertingas maistinis augalas – jaunus vai-sius, ûglius marinuoja acte arba sûdo, osunokusius vaisius valgo þalius. Ið kapa-

Velnio pirðtas – vienaþymiausiø Karadagouolø

Naktá iðlindo dideliþali ðliuþai


rio sëklø iðgaunamas maistinis aliejus,þiedai nektaringi, o ðaknys turi daþomøjøsavybiø. Augalas gyvena iki penkiasde-ðimties metø. Mus labiausiai þavi jø pri-nokæ vaisiai, kurie prasprogsta ir tada at-siveria ryðkiai raudonas vidus, pilnas sëk-lø. Ið pirmo þvilgsnio tai primena lyg mi-niatiûriná arbûzà. Deja, kapariø populia-cija maþëja visame Kryme.

Slaptas naktinis gyvenimasKolega J.R.S. pradeda nebepasitikëti

A.R. termometru, kurá jis nuolat neðioja pa-sikabinæs ant kaklo (kartu su kompasu irðvilpuku). Kiek kartø kolega J.R.S klausia,kokia dabar temperatûra, atsakymas visa-da beveik tas pats – „apie 40°C“. TodëlJ.R.S. ûkiniø prekiø parduotuvëje nusiper-ka savo asmeniná, didelá ir stacionarø ter-mometrà. Deja, ir ðis rodo tà patá... Ðiuometu tik sutemus temperatûra nukrenta ikiplius 30°C, ir tada, pasirodo, prasideda tik-rasis gyvenimas ir visokiø vorø „fiesta“.

Kolega A.D. patarë nesivarginti su nak-tiniais gaudymais, atseit, uþteks medþia-gos, surinktos dienos metu, todël nesiimtiá lauko darbus Ukrainoje daug vietos uþ-imanèio inventoriaus. Dabar, kai naktys to-kios ðiltos ir ramios, uþ akiø keiksnojamesavo kolegà. Nulekiam á miestà, aptinka-me paprastø rusiðkø proþektoriø po 2,4lito uþ vienetà. Ið pradþiø turime tik du to-kius proþektorius, kuriuos naktá iðbando-me. Pasirodo, net tokie negalingi ðviesosðaltiniai privilioja maþuosius gaubtagalvius.Kità rytà vël lekiam á parduotuvæ daugiauproþektoriø. Pardavëja teiraujasi, kam jøtiek daug reikia, negi pardavinëti ruoðia-mës. Iðgirdusi, kad jie skirti vabzdþiams

vilioti, negali patikëti ir nusimena. Vietojegaudyklës ekrano nusprendþiame „pasi-skolinti“ vieðbuèio paklodæ, taèiau neturi-me maþø mëgintuvëliø, kurie bûtini ma-þiausiems mikrodrugiams (gaubtagal-viams) surinkti. Bet ðtai iðganinga mintis –vaistinëse papraðome maþiausiø vienkar-tiniø ðvirkðtø, kuriuos dabar A.R. pjaustoir daro ið jø entomologinius mëgintuvëlius.Eigulá Sergejø perspëjome, kad neiðsigàs-tø ir naktá nesukeltø ant kojø pusës rezer-vato. Po naktiniø mikrodrugiø gaudykliøpaprastai dar ilgokai bastomës po kalnus,þibindami proþektoriais. Kolega J.R.S.bando pasipuikuoti savo iðmanymu, pa-taria proþektoriø laikyti ant nosies (t.y. akiølygyje). Taèiau A.R. bando sugalvoti savømetodø ir pykdo J.R.S. Mat, kai proþekto-rius yra akiø lygyje, nuo naktiniø gyvûnøakiø atsispindëjusi ðviesa gali bûti lengvaipastebëta. Taip aptinkami ne tik tarantu-lai, bet ir drieþai, gyvatës bei þinduoliai.Mums vietiniai sako, kad ðiose kalvose tur-bût nëra nei tarantulø, nei karakurtø, ta-èiau, o dieve, naktá kalnø ðlaitai tiesiog þi-ba nuo vorø akiø atspindþiø. Prieini arèiauprie tokio smaragdu þërinèio þiburiuko iraptinki didelá vorà. Èia jø tiek daug, kadmes juos juokais vadiname blizguèiais. Tai– voras vilkas. Èia taip pat aptinkame di-delius þiogus, dedanèius á keliuko gruntàkiauðinëlius. Pasirodo, ðitaip vaikðtant ga-lima uþeiti skruzdþiø liûtø suaugëliø (pate-liø), kurios, iðrietusios pilvelá, bando darytikeliuko dulkëse piltuvo formos duobes ir ájø dugnà dëti kiauðinëlius. Na, reikia pa-sakyti, kad kolega A.R. yra mûsø „Þvitriojiakis“ – viskà pamato, viskà atranda. Vie-nà naktá pasijuntame kaip siaubo filme. Ko-lega A.R. ðaukia, kad kaþkà atrado ak-mens uolø skylëse. Pasiðviesdami proþek-toriais pasiþiûrim ir nesuprantam – ten, to-se skylëse, kaþkas juda: maþdaug pusësnykðèio dydþio juodas ir plaukuotas. O galnet ir didesnis, gal èia matyti tik to padarogalva. Ðitie gyviai yra ásitaisæ mûsø akiølygyje, tikimës, gal neðoks tiesiai á galvà(mes ir taip vos laikomës ant statoko ðlai-to, nukloto biriais akmenimis). KolegaJ.R.S. paðvieèia þemyn, ogi þiûrim, ar ne-bus ten þmogaus palaikai (ar èia tik kaþ-

Pats greièiausiasðimtakojis –musgaudë

kokie kailiniai ir galvos apdarai?). Galiau-siai nusprendþiame, kad uolø skylëse tû-no didþiuliai plëviasparniai – didbitës (ar-ba dailidës). Kol kolega A.R. ieðko skor-pionø, J.R.S. lipa ant ðlaito virðaus ir, uþ-gesinæs proþektoriø, stebi ðeðëlius. Stai-ga ið uþ kalno netikëtai atidunda arkliø kai-menë – tiesiai á J.R.S., kuris meldþia liki-mà, kad koks arklys netyèia jo nesutryptøir tas nakties koðmaras greièiau baigtøsi.

Kità naktá J.R.S. mato akiø atspindþiusir nusprendþia, kad tai lapës. Karadage la-piø gausu; jos, skirtingai negu lygumosegyvenanèios tos paèios rûðies atstovës,èia maþesnës nei áprasta ir tamsesnio kai-liuko. Nors lapës minta smulkiais þinduo-liais, nevengia krimstelti ir bestuburiø, gy-vaèiø arba dvëselienos. Lapës aktyviostamsiuoju paros metu. Tad J.R.S. atsar-giai tykina artyn. Ko jau ko, o baltakrûèiøeþiø Karadage pilna. Tik suèeþa kas tam-soje, ðtai ir pasirodo eþys. Ðis energingasþvëriukas gali per naktá nubëgti kelis kilo-metrus. Maitinasi daugiausia gyvûniniumaistu. Vasarà eþiai gali braidyti iki pilvokûdrø vandenyje ieðkodami buoþgalviø.

O ðtai prie mûsø namelio (jau paèio-je gyvenvietëje), atrodytø, nieko nëra, ta-èiau mes labai apsirinkame. Ðià naktá iðkaþkur suðliauþë daugybë didþiuliø þa-liø ðliuþø (tiesiog apniko mûsø slenkstá).O prie praustuvø drëgme ir vësuma më-gaujasi medvarlë. Po to pasitraukia á vi-jokliais apaugusá sàþalynà, kur jø gyve-na ne viena. Kai kurie maþi naktiniai gy-vûnëliai nusprendë perþengti mûsø na-mø slenkstá. Tai sausumos vëþiagyviai.Jie iðgàsdinti susisuka á idealiai apvalø,didelæ augalo sëklà primenantá rutulá. Ta-èiau mûsiðkiai (á kambará áropojæ atsto-vai) visiðkai suáþûlëjo. Kolega J.R.S. no-ri nufotografuoti juos iðgàsdintus, t.y. su-sisukusius á rutuliukà, o ðie nebenori bûtisusisukæ ir ið karto skeèiasi, todël foto-grafuojant reikia laikyti juos suspaustuspirðtais. Naktá po kambará laksto ir didelivorai. Jeigu neuþsikloji antklode (èia juktaip karðta!), pajunti kaip ant rankos uþ-lipo arba voras, arba musgaudë.

Vienas didþiausiø pasaulio ðimtakojø –þieduotoji skolopendra (iki 20 cm)

Sutemuspasirodomedvarlës

Bus daugiau


Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas Lietuvos tûkstantmeèiui skyrë keturisleidinius – tritomæ enciklopedijà ,,Lietuva”, biografijø rinkiná ,,100 iðkiliausiø

Lietuvos þmoniø”, populiarià enciklopedinæ knygà ,,Šalis ta Lietuva...” ir di-dþiausià tûkstantmeèio projektà – ,,Visuotinæ lietuviø enciklopedijà”.

Iðkiliausi tarp

jusiø asmenø biografijø. Antrasis tomasjau baigiamas rengti, pasirodys dar ðiaismetais, treèiasis – po metø kitø. Tai pir-masis þymiausiø Lietuvos þmoniø en-ciklopedinis biografinis þodynas.

Lietuvos

Tritomës enciklopedijos Lietuva jauiðëjusiame pirmajame daugiau kaiptûkstanèio puslapiø tome pateikiami ið-samûs straipsniai apie Lietuvos valsty-bës simbolius, administraciná suskirs-tymà, gamtà, gyventojus, konstitucinæsantvarkà, teisësaugà, visuomeniná gy-venimà, visas meno ir mokslo sritis, kul-tûros ástaigas, þiniasklaidà, sportà, pa-saulio lietuvius. Greta apibendrinamø-jø sudëti iliustruoti straipsniai apie svar-biausius konkreèius objektus: aukð-

istorijos dëlionë

iðkiliausiøGausiai iliustruotame leidinyje 100 iðkiliausiø Lie-

tuvos þmoniø chronologiðkai pateiktomis þymiau-siø Lietuvos asmenybiø biografijomis parodometûkstantmetës Lietuvos istorijos, visuomenës ir kul-tûros raidos esminius momentus. Pirmà kartà vie-noje knygoje populiariai supaþindiname su svar-biausiais Lietuvos valstybës veikëjais, Baþnyèios

Enciklopedijos ,,Lietuva”dailininkas Alfonsas ÞVILIUS

Tûkstanèiai puslapiø apieLietuvà!

èiausius kalnus, ilgiausias upes, di-dþiausius miestus, eþerus, draustinius,nacionalinius parkus, lietuviø etnogra-fines grupes, Lietuvoje gyvenanèias tau-

tas, tradicines religijas, aukðtàsiasmokyklas, architektûros paminklus.

Antrajame ir treèiajame tomebus apie devynis tûkstanèius visølaikø þymiausiø Lietuvos politikos,visuomenës, Baþnyèios, kultûros

veikëjø, menininkø, sportinin-kø ir su Lietuva susi-

Irena STANKEVIÈIENË

Populiarioji enciklopedija Šalis ta Lie-tuva... parengta kartu su Lietuvos ryto re-dakcija laikraðèio prenumeratoriams kaiptûkstantmeèio dovana. Tai tûkstantisglaustai paraðytø straipsniø, iliustruotønuotraukomis, pieðiniais, meno kûriniøreprodukcijomis. Knyga tarsi Lietuvos is-torijos dëlionë, nepaliekanti në vienos bal-tos dëmës mûsø ðalies istorijoje. Jos au-toriai kelia klausimus – kas mes, ið kur at-ëjæ, kas mums vienija, kokia mûsø vietapasaulyje. Þvelgiama ir á iðtakas – tiek á tau-tos, valstybës, tiek á kasdienybës dalykø.Automobiliai, telefonas, ligoninës, vieðbu-èiai, mokyklos, teatras, kinas, bulvës – vis-kas turi savo pradþià, apie kurià gali-ma suþinoti leidinyje:

„Gulbës parlëkë. Kiek vëlybos, ta-èiau, þiûrint mûsø tautos pavasario,bus kaip tik á laikà...“ – taip apie bale-to artistës Olgos Dubeneckienës su-rengtà baleto studijos koncertà 1922metais raðë Kauno spauda. Tai Lie-tuvos baleto pradþia.

O ðtai kokià nuostabà këlë Rieta-ve suþibusi pirmoji elektros lemputë.„Rietavo gyventojas buvæs kunigaikð-èio Bogdano Oginskio tarnas J. Kal-nikas pasakojo:

– Kuomet ið elektrinës tiesë lai-dus á dvaro rûmus, þmonës stebëjo-si, kaipgi èia bûsià, kad ugnis kûrensisviename laidø gale – elektrinëje, o ðviesaðvies kitame gale – dvaro rûmuose. Ka-da vyrai pamatë ðvieèianèià elektros lem-putæ, vieni bandë jà uþpûsti, kiti – prie jospypkes uþsidegti, treti bijojo prisiartinti.“

„Kà su tom kartopelëm daryti?“ – klau-siama straipsnyje apie bulviø auginimo pra-


hierarchais, mokslininkais, menininkais, savo veik-la ar kûryba daugiausia nusipelniusiais Lietuvai.

Leidinio rengëjams teko nelengva uþduotis iðdaugybës visø laikø garsiø Lietuvos þmoniø, jau mi-rusiø, atrinkti ðimtà garsiausiø. Pirmiausia Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas Lietuvos moksløakademijai pateikë daugiau kaip trijø ðimtø iðkiliø Lie-tuvos þmoniø sàraðà. Lietuvos mokslø akademijosnariai papildë ir atrinko iðkiliausius Lietuvos þmones.Tarp atrinktøjø – buvæ Lietuvos valstybës veikëjai pra-dedant Lietuvos karaliumi Mindaugu, Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës didþiaisiais kunigaikðèiais

ir baigiant Lietuvos Respublikos prezidentais, taippat þymiausi visuomenës veikëjai, ávairiø srièiø moks-lininkai, menininkai. Iliustracijos ne tik parodo apra-ðomojo veiklà ar kûrybà, bet ir supaþindina su jogyvenimo ir veiklos epocha. Leidinyje panaudota ne-maþai unikaliø, dar nespausdintø nuotraukø. 100 ið-kiliausiø Lietuvos þmoniø – ne tik biografinë, bet irpaþintinë Lietuvos istorijos knyga. Leidinio rengëjaiviliasi suþadinsià visuomenës domëjimàsi Lietuvospraeitimi, iðkiliais jos þmonëmis.

Pasaulissu anksèiau iðëjusiomis, atsirado visai ki-tokiomis sàlygomis, atsiskleidus kitokiamtautos gyvavimo bûdui. Todël daug vietosjoje skiriama SSRS okupacijos metaisdraustoms ar ignoruotoms temoms: Lietu-vos valstybingumui, Lietuvos katalikø baþ-nyèios, kariuomenës istorijai, pasiprieðini-mui naciø Vokietijos ir SSRS okupacijai, Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës ir Lietuvosvalstybës istorijai, Maþajai Lietuvai.

Ið viso Enciklopedijà sudarys 22 to-mai po 800 ir daugiau puslapiø. Joje bus

dþià Lietuvo-je: „Þemaièiøv y s k u p a sMotiejus Va-lanèius ‘Pa-sakojimuoseAntano Treti-ninko’ nuro-dë tikslià bul-viø auginimo

didþiausiame tûkstantmeèio

Svarbiausias Mokslo ir enciklopedijøleidybos instituto tûkstantmeèio projek-tas – Visuotinë lietuviø enciklopedija. Josobjektas – viso pasaulio kultûra, jos isto-rija ir dabartis. Visuotinë lietuviø enciklo-pedija siekia lietuviðkai skaitantiems þmo-nëms suteikti þiniø apie Visatà ir Þemæ,supaþindinti su civilizacijos istorija, pasau-lio tautø kultûra, mokslu, ekonomika, pa-teikti objektyviø þiniø apie kitas valstybes,pasaulio politinës, kultûrinës bei ekono-minës raidos tendencijas, parodyti Lie-tuvos valstybæ ir tautà pasaulio ir Euro-pos istorijos bei kultûros kontekste.Kiekviena valstybë ar tauta, rengiantinacionalinæ enciklopedijà, atsirenka tai,kas aktualiausia jai. To stengiamës lai-kytis ir mes, lietuviðkosios enciklope-dijos rengëjai. Kuo labiau dalykas su-sijæs su Lietuva, jos istorija ir kultûra,tuo daugiau dëmesio jam skiriama.

Lietuva – Europos valstybë, eu-ropietiðka ir jos kultûra, todël dau-

giausia vietos enciklopedijoje skiriamaEuropos tautø ir valstybiø istorijai, kultû-rai, giminingoms indoeuropieèiø tautoms.Svarbios lietuviams ir ðalys, kuriose gy-vena daug lietuviø. Jungtinës AmerikosValstijos, Australija apraðomos plaèiaunegu tos, kuriose lietuviø yra maþai, pa-vyzdþiui, Japonija, Kinija.

Visuotinë lietuviø enciklopedija, palyginti

iðspausdinta apie 115 tûkst. straipsniø,24 tûkst. iliustracijø, 650 þemëlapiø. Pir-masis tomas iðëjo 2001 metais, o nuo2002-øjø kasmet iðeina po du tomus. Nuopat pirmojo tomo Enciklopedijos globë-jas buvo Prezidentas Valdas Adamkus,ðiais metais, tæsdama tradicijà ir pripaþin-dama nacionalinës enciklopedijos svar-bà, globëja tapo Lietuvos RespublikosPrezidentë Dalia Grybauskaitë.

Dienos ðviesà jau iðvydo penkiolikatomø, iki Kalëdø skaitytojai sulauks ir ðe-ðioliktojo.

maistui pradþià – 1806 m. pavasará. Spë-jama, kad pirmieji jø gumbai á Lietuvà at-keliavo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didþio-jo kunigaikðèio Augusto III (1696–1763 m.)laikais. Ið pradþiø kaip egzotiðkas augalasbuvo sodinamas dvaro gëlynuose, vëliaupradëtas auginti dvarø laukuose, pirmiau-sia Þemaitijoje. Paprasti þmonës kurá lai-

kà nelabai suprato, kà su tom ‘kartope-lëm’ daryti. Net nenorëjo á savo ûkius ási-leisti. Manë, kad jos tinka tik gyvuliamsðerti. Bet netrukus tapo antràja, o neder-liaus metais – ir vienintele lietuviø duona.“

Tûkstantis enciklopedijos straipsniø në-ra pabiri – jie sudëlioti taip, kad perskai-èius vienà smalsumas gena griebtis kito.

Enciklopedijos,,Šalis ta Lietuva...”dailininkasAlbertas BROGA

leidinyje

,,Visuotinës lietuviøenciklopedijos”

dailininkas Alfonsas ÞVILIUS

,,100 iðkiliausiø Lietuvos þmoniø”dailininkas Romas ORANTAS


Opalas –Atkelta ið 31 p.

Dama geriau buvo linkusi likti be pa-puošalo... Bet, keièiantis Rusijos valdo-vams, keitësi ir brangakmeniø mados.1850 m. Rusijos spauda raðë, kad opalailabai madingi tarp Sankt Peterburgo eli-to damø, nes juos labai mëgstanti carie-në Aleksandra Fiodorovna. PaskutiniojoRusijos monarcho Nikolajaus II dvaro ju-velyras Karlas Faberþë savo kûriniuoseirgi naudojo opalus. Ið puikaus balto opa-lo buvo sukurta paukðèiuko skulptûrëlë,o sidabriniai ikonos „Kazanës Dievo Mo-tina“ rëmai, irgi sukurti Faberþë firmos ju-velyrø moderno stiliumi, buvo gausiai ið-puoðti almandinais, ametistais ir opalais.

Opalus 1840 m. Australijos þemyne at-rado vokieèiø geologas I.Mengë apie 80km nuo Adelaidës. Po to opalai buvo at-randami vis naujose Australijos teritorijo-se, 1870–1890 m. opalai buvo atrasti Kvin-slende, Naujajame Pietø Velse ir VakarøAustralijoje.1899 m. Australijos firma „Fla-vell, Roberts&Sankey“ ið Brisbeno mies-to, neáprasta tuo, kad joje dirbo tik mote-rys juvelyrës, surengë parodà Londone,kur buvo eksponuojami papuoðalai suAustralijoje randamais opalais. JungtinësKaralystës karalienë Viktorija aplankë pa-rodà ir, kaip jau minëta, demonstratyviaidëvëjo papuošalus su opalø brangakme-niais, tuo lyg paneigdama opalams nepa-lankius kitø pasaulio valdovø vertinimus.Australijos opalus itin iðgarsino Sidnëjausmieste ásikûræs juvelyras Persy Marksas,kuris sukaupë kolekcijà puikiø juodøjøopalø ir jà 1915 m. pademonstravo tarp-tautinëje parodoje San Franciske, JAV, kurgavo Didájá prizà. 1920–1930 m. jis ir toliauveþiojo po visà pasaulá Australijos opalusir gaminius ið jø, unikalias koljë ið tobuløjuodøjø opalø ir deimantø platinos apso-duose. Australijos opalai ir papuoðalai suðiais brangakmeniais buvo sëkmingai per-kami ir 2000 m. Sidnëjaus olimpiniø þai-dyniø dalyviø ir sveèiø, kaip ðios ðalies sim-boliai. Uþ papuoðalus mokëta nuo 60 iki5000 JAV doleriø, priklausomai nuo opalobrangakmenio kokybës ir papuoðalo ori-

ginalumo, metalo, panaudoto papuoðale,vertës. 2000 m. pasaulio brangakmeniørinkos pateikta informacija rodë, kad ávai-riose pasaulio ðalyse papuoðalai su opa-lais yra mëgstami, bet labai skirtingi. JAVpopuliarûs baltieji opalai ámontuoti á aus-karus, kuriø kaina 20 doleriø, JaponijojeAustralijos firma „Marion“ parduoda iðskir-tinius, autorinius darbus, kuriø kainos svy-ruoja nuo 1000 iki 10 000 JAV doleriø, apiepusæ parduodamos produkcijos sudaropapuošalai su juodaisiais opalais 10–20karatø masës, o kiti – tai þiedai ir auskaraisu smulkesniais opalais. Australijoje besi-lankantys turistai daþniausiai perka opaløpapuoðalus uþ 60–100 JAV doleriø. Euro-poje daugiausia Australijos opalø parduo-dama Vokietijoje.

Didþiausià paklausà Pasaulio brangak-meniø rinkoje iki ðiol turi juodieji Australi-jos opalai, atrasti 1905 metais. Puikus juo-das Australijos Lightning Ridge telkiniuo-se rastas opalas demonstruojamas Jung-tinës Karalystës Devonðyro hercogo bran-gakmeniø kolekcijoje ir vadinamas De-vonšyro opalu. 1952 m. Jungtinës Kara-lystës karalienei Elþbietai II lankantis Aust-ralijoje, jos vyriausybë jai padovanojo 203karatø masës opalà, rastà Andamuko kal-nuose pietinëje Australijoje. Taip, þinoma,siekdami Australijos opalø pripaþinimo irreklamos. Þinomo Britanijos bankininkoHenrio Filipo Houpo (1785–1839) unika-

lioje brangakmeniø kolekcijoje vienas pa-slaptingiausiø buvo Meksikos ugninisopalas (2,5x1,8 cm) aukso aptaise. Jis tu-rëjo á ðalis sklindanèius spindulius, todëlpapuoðalas priminë saulæ, ir buvo mano-ma, kad tai yra Saulës Dievo simbolis. Ðispapuoðalas priskiriamas actekø vadoMontesumos valdytø turtø kolekcijai, pa-puošalas pavadintas „Actekø ereliu“.Australijos opalø telkiniø simboliu laiko-mas 226 karatø masës opalas, pavadin-tas „Australijos pasididþiavimas“.

1993 m. liepos 28 d. opalas paskelb-tas nacionaliniu Australijos brangakmeniu.

Pats stambiausias šiuo metu þino-mas opalas 1775 m. rastas Europoje,Slovakijos Dubnicos radimvietëje. Jissveria apie 600 g, yra 12,5 cm ilgio, 5,7cm ploèio ir 1,1 cm storio. Šis opalaseksponuojamas Austrijoje, Vienos gam-tos muziejuje. Vengrijos Budapeðto mu-ziejus didþiuojasi labai gausia tauriøjøopalø kolekcija.

XX–XXI a. 90–95 proc. opalø pasau-linei brangakmeniø rinkai tiekia Australi-ja. Slovakijos opalø radimvieèiø eksplo-atacija buvo nutraukta 1934 m., nes áve-þami ið Australijos opalai juos labai atpi-gino. Þinomas Rusijos geologas, profe-sorius, rašytojas V.Petrovas, lankydama-sis pietinës Australijos opalø radimvie-tës Kuber-Pedi teritorijoje, buvo labai nu-stebintas, iðvydæs dykvietæ su daugybeprikasinëtø ðachtiniø ðuliniø pavidaloduobiø, kuriø dalis buvo apleistos, o ki-tose kasinëjo opalø ieðkotojai, apsigin-klavæ geologø kirtikliais ir plaktukais. Ku-ber-Pedi – baltasis þmogus duobëje –taip ðià dykumà vadina Australijos abo-rigenai. Ðuliniø tiek daug prikasinëta, kadaiðku, jog èia opalø ieðkoma be siste-mos. Opalø ieðkotojai juokauja, kad opa-lai ne geleþis ir geologø prietaisai èia nie-kuo nepadës. Patikimiausias bûdas rastiopalus Kuber-Pedi dykumoje, tai nusi-

apgaulingø vilèiøbrangakmenis



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

11

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.11 (613) lapkritis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-11-09SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

J.SATKÛNAS Þemës ðvara – dar nepakankamaisuprasta ir ákainota vertybë ...................................... 2

V.V.KLEMAS Nuotoliniai kranto zonos ekosistemøtyrimai ...................................................................... 6

G.ÞALÛDIENË Didþiausiai gamtamokslineiekspedicijai – 180 metø ........................................... 8

G.MICHELINI Maþosios Lietuvos giesmynai ......... 10

A.NAURECKAITË Prof. Jurgis Lebedys ................. 14

Didþiausia pasaulyje dujø turbina pranokolûkesèius ................................................................ 15

D.TAMAÐAUSKAS Bræsta antrojikontraceptinë revoliucija ........................................ 16

„Fermentas“ stiprina plëtrà Kinijoje ........................ 17

L.ROZGAPapilë amþiø irlikimø sankry-

þose .......... 20

J.GRIGAS Aukso karðtligë kosmose ..................... 22

Prof. Daumantui Matuliui – solidusapdovanojimas ...................................................... 25

B.RAILIENË Lietuvos atminimo þenklø saugotojuiAlgimantui Astikui bûtø 80 ..................................... 26

J.SKOMSKIS Þvaigþdþiø taku galaktikøðokio paþiûrëti ........................................................ 27

V.DROTVINAS Loquendum cum vulgo ................. 28

Lietuviø naudojimosi mobiliuoju telefonuáproèiai kelia grësmæ .............................................. 28

„Sicor Biotech” paskelbta paþangiausiaaukðtøjø technologijø ámone Lietuvoje .................. 30

M.KUODYTË Opalas .............................................. 30

A.VËÞYS Panevëþio paveldo maþieji þenklai ......... 32

K.JANKEVIÈIUS Aplinkosaugos veteranuiRapolui Liuþinui – 70 .............................................. 35

J.R.STONIS, A.REMEIKIS Krymo dienoraðtis ........ 36

I.STANKEVIÈIENË Tûkstanèiai puslapiøapie Lietuvà! Iðkiliausi tarp iðkiliausiø.Lietuvos istorijos dëlionë. Pasaulis didþiausiametûkstantmeèio leidinyje .....................................40-41


imti skrybëlæ nuo galvos ir ðvystelëti perkairájá petá – kur ji nukris, ten ir kasti.

Ádomu, kad þaismingas opalø ieð-kotojø poþiûris artimas astromineralo-gø poþiûriui – šie opalus vadina apgau-lingø vilèiø brangakmeniais. Manoma,kad opalas skatinàs jo savininkø talen-tus, tiek „baltuosius“, tiek ir „juoduo-sius“, dabar sakytume – skatina „juo-døjø technologijø naudojimà“. Pasako-jama, kad opalas nestabilios pusiau-svyros þmonëms netgi galás sukelti ne-rimà, skatinti nepasitikëjimà aplinki-niais, átarumo jausmus, tamsos baimæir ánirðá. Tik stiprios valios ir labai tiks-lingiems asmenims opalas neðàs sëk-mæ, bet ir šie tikëdamiesi sëkmës turánugalëti savo egoizmà ir turtø siekimà.Baltasis opalas – „Marijos akmuo“ – taiDievo malonës palytëtø menininkø, ra-ðytojø, muzikø talismanas, ákvëpimoðaltinis, skatinantis nuotaikø kaità, at-sinaujinanèius pojûèius ir naujas áþval-gas. Tikinama, kad juodasis opalas suavietiniu ðviesos þaismu itin palankuspo Skorpiono (24 spalio – 23 lapkrièio)zodiako þenklu gimusiems asmenims,jeigu jie atkaklûs ir siekdami mokslo arvaldþios aukðtumø nesinaudos negar-bingomis priemonëmis ir juodàja ma-gija. Itin palanku opalo talismanu nau-dotis, kai jis ámontuotas gyvatës formosþieduose ar apyrankëse. Rytieèiai itinvertina opalà, laikydami já iðtikimybës,vilties, teisingumo ir sëkmës brangak-meniu. Opalø talismanø ir amuletø po-reikis itin padidëja vadinamaisiais Gy-vatës metais pagal Rytø ðaliø kalendo-riø. Norint išvengti nepageidaujamoopalø poveikio, siûloma opalø papuo-ðalus dëvëti drauge su papuošalais išlazurito arba abu šiuos brangakmeniusderinti viename papuošale. Tai itin pa-lanku Svarstykliø (24 rugsëjo – 23 spa-lio) zodiako þenklo globojamiems ma-loniems, nors gal kiek ir lengvapë-dþiams, asmenims. Ypaè toks papuo-ðalø derinys tinkàs rudená – kai tamsanugali ðviesà, opalø ðvytëjimas sutei-kiàs linksmumo, artëjanèios laimës vil-ties þieþirbø, tikëjimà gëriu ir savo jë-gomis nugalint patamsiø ðmëklas...

Alchemikai manë, kad opalai itinnaudingi siauèiant maro epidemijoms,todël siûlë puoðtis opalo papuoðalaisar bent kiðenëje turëti nors maþytá opaloakmenëlá. Tokius alchemikø samprota-vimus turëtume suprasti, kad opalasgali apsaugoti nuo infekciniø ligø. Ti-këta, kad opalas gydo ðirdies ligas, ra-mina nervus, gerina regëjimà.

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 11 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas”2009 Nr. 11, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Pasaulio ekonomikos nuosmukio sàlygomis vals-tybës ieðko ávairiø bûdø grumtis su krizës padariniais.Viena efektyviausiø priemoniø atgaivinti ðalies ûká –pramonës modernizavimas diegiant inovacijas ir plë-tojant aukðtàsias technologijas.

Leidinyje pristatome vienà stipriausiø Lietuvos þi-niø ekonomikos klasteriø. Lazeriø technologijø klas-terio patirtis atskleidþia, kaip sutelkiant ðalies mokslo,studijø ir aukðtøjø technologijø potencialà galima su-kurti pasaulio mastu konkurencingà pramonës ðakà.

Ðiandien Lietuvos lazeriø pramonës ámonës netik sëkmingai eksportuoja ðalyje kuriamus aukðtospridëtinës vertës produktus, bet ir vis plaèiau diegiaðias inovacijas ðalies ûkyje. Tai – svarbus indëlis áðalies modernizavimà ir konkurencingumo didinimà.

Tikimës, kad leidinyje rasite ádomios ir naudingosinformacijos.

Akad. prof. Algis PiskarskasAsociacijos prezidentas,Rimantas KraujalisAsociacijos vykdomasis direktorius

L a z e r i ø i r ð v i e s o s m o k s l o i r t e c h n o l o g i j ø a s o c i a c i j a

mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.11

Documents

virutinio

originalas

dirbdamas

alis ta lietuva

mavydo bibliotekos

enklo autorius

kaip jau minta

tuometini