mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.7-8

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 7–8 1

2009

7-8

VytautoMILIÐAUSKOnuotr.

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 7–8

Dainiaus RUÈINSKO nuotr.


Ðiø metøliepos 12 dienàSeime prisiekëprezidentë DaliaGrybauskaitë.,,Bûsiu aktyviprezidentë, kuripasinaudosvisomis Konstitu-cijoje mansuteiktomisteisëmis, – sakëšeštaja prezidentetapusi D.Gry-bauskaitë. – Þmogus ir joteisës turi taptipagrindine prie-derme”.Trumpoje inau-guracijos kalboje,naujoji šaliesvadovë visuskvietë telktis,,vardan tosLietuvos”.

Liepos 6 d. dainøðventës ,,Amþiøsutartinë” metuVilniaus Vingioparke atidengtasmonumentas,,Vienybës medis”.Projekto autoriaiskulptorius TadasGutauskas irarchitektasRolandas Palekas.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Praëjæ 2008 metai Lietuvoje buvo pa-tys ðilèiausi. Vidutinë metinë oro tempe-ratûra buvo 8,3°C, net 2,1°C aukðtesnëuþ Lietuvos klimato normà, kuri yra 6,2°C(vidutinë 1961–1990 m. laikotarpio orotemperatûra).

Dr. Audronë GALVONAITËLietuvos hidrometeorologijos tarnyba

prie Aplinkos ministerijos

ir toliau ðyla

Metinë vidutinës oro temperatûros eiga

Vidutinës metinës oro temperatûrosanomalijos pasaulyje

Arkties jûros ledo ploto maþëjimas

2005 m. rugsëjo 21 d. 2007 m. rugsëjo 14 d.

Pasaulyje 2008-ieji pateko á ðilèiausiønuo 1850 m. deðimtukà (pagal WMO), betbuvo vësesni negu ankstesnieji. Pasauli-në metinë oro temperatûros klimato nor-ma yra 14°C (57,2°F), 2008-aisiais viduti-në temperatûra buvo 0,31°C (0,56°F)aukðtesnë.

Taigi mûsø planeta ir toliau kaista, kli-matas ðiltëja, o meteorologiniai reiðkiniaitampa vis ekstremalesni, Þemëje pasi-skirsto nevienodai ir neáprastai.

2008 metai visoje Europoje pasiþy-mëjo aukðtesne nei vidutinë daugiame-të oro temperatûra. Didþiojoje Europosdalyje, áskaitant Ðiaurës Vakarø Sibirà irdalá Skandinavijos, þiema buvo neápras-

tai ðilta ir be sniego, ypaè ðilti sausio ir va-sario mënesiai. Tokia praëjusi þiema buvoir Lietuvoje: sausio mënesio vidutinë orotemperatûra buvo -0,5°C, t.y. 4,6 laipsnio

aukðtesnë uþ normà, kuri yra -5,1°C. Va-sario vidutinë temperatûra buvo 2,1°C,o tai net 6,7 laipsnio daugiau nei klima-to norma (-4,6°C). Stebëtinai ðalta buvosubtropikuose, ypaè á rytus nuo Turkijosiki Kinijos. Kai kuriose Turkijos vietosesausio mënesá buvo uþfiksuotos paèios

ðalèiausios naktys per 50 metø laikotar-pá. Tokie ekstremaliai ðalti orai sukëlëðimtus mirèiø Afganistane ir Kinijoje.Sausio mënesá 15 Kinijos provincijø (1,3mln. km²) buvo uþklota storu sniego irledo sluoksniu, Kinijoje iððalo apie 10proc. miðkø.

Neáprastai daug sniego buvo Ðiau-rës Amerikoje, Kanadoje buvo sumuðtisniego kiekio rekordai, daugelyje vieto-viø, pvz., Kvebeke iðkrito daugiau kaip550 cm sniego.

Sniego sankaupos buvo tokios dide-lës, kad álûþo stogai, þuvo 4 þmonës, prienamø þmonës negalëjo surasti savo au-tomobiliø, áspûdingai po sniego kepurë-mis atrodë kelio þenklai.

Princo Eduardo sala pakliuvo á ledoaudros zonà, apledëjo net 95 proc. salosteritorijos.

Balandþio mënesio liûtys sukëlë di-dþiulius poplûdþius Misûrio ir Indianosvalstijose (JAV), buvo sumuðti krituliø kie-kio rekordai Ajovos, Ilinojaus, Viskonsi-no ir Misûrio valstijose. Sausio ir vasario


Mûsø planeta

Þemës vaizdasið palydovø


Smarkus snygis Kvebeke (Kanada)

Poplûdis po lietausVakarø Afrikoje

Vandenynopavirðiaus ðiltëjimaslemia uraganøformavimàsi

Marcinkonys, 2008-01-26

Min

daug

o B

ERN

ATO

NIO

nuo

tr.

mënesiais smarkios liûtys ir vëjai nioko-jo rytinæ Australijos dalá. 2008 m. áeitø ádeðimties pavojingiausiø metø sàraðàpagal tornadø aukø skaièiø (123). O tor-nadø nuo sausio iki rugpjûèio uþregist-ruota 1489, tai rekordinis tornadø skai-èius nuo 1953 metø.

Vokietijoje nuo geguþës iki rugsëjouþregistruota nepaprastai daug smarkiøperkûnijø, liûèiø, viesulø, kruðos.

Afrikà á pietus nuo Sacharos, áskai-tant Vakarø ir Rytø Afrikà, irgi „maudë”smarkios liûtys, kurios sukëlë didþiuliuspoplûdþius Zimbabvëje ir Kenijoje.

Ekstremaliu intensyvumu pasiþymë-jo liûtys Maroke, kai per 6 valandas iðkri-to 200 mm lietaus (tai maþdaug treèdalisLietuvos metinio krituliø kiekio). Dideliointensyvumo liûtys rudená siautëjo Piet-

vakariø Europoje, Valensijoje (Ispanija),èia bendras krituliø kiekis per 24 valan-das sudarë 390 mm, t.y. 39 kibirai á vie-nà m2, o 144 mm iðkrito trumpiau neiper valandà. Nuo spalio 31 d. iki lapkri-èio 2 d. (per 3 dienas) Prancûzijoje iðkri-to 500 mm krituliø – tai jau tikrai prime-na Biblijoje apraðytà tvanà.

Rugpjûèio 16 d. pietinis ciklonas„skalbë“ ir Lietuvà. Jis mûsø ðalyje uþ-truko tik pusæ paros, bet spëjo Ukmer-gëje per 3 val. prilyti 45 mm, Anykðèiuo-se 36 mm, Kaune per naktá 31 mm. Liû-tis lydëjo ypaè áspûdingos perkûnijos,kai þaibai nenutrûkstama grandine nu-ðviesdavo visà dangø.

Vandenynø pavirðiaus ðiltëjimas tro-pinëse platumose lemia uraganø forma-vimàsi. Pats þiauriausias tropinis ciklo-

nas „Nargis” susiformavo ðiaurinëje Indi-jos vandenyno dalyje geguþës pradþio-je. Jis nusineðë 78 000 gyvybiø ir sunai-kino tûkstanèius pastatø.

Iš viso per sezonà Atlante susiforma-vo 16 tropiniø audrø, kurioms buvo su-teikti vardai, 8 ið jø virto uraganais (5 pa-siekë treèiàjà ir aukðtesnæ kategorijà). Vie-nas paskui kità keliavo uraganai „Dolli”,„Eduardas”, „Fei”, „Gustavas”, „Hana”,„Paloma” ir „Aik”, jie pasiekë JAV pakran-tæ ir net 3 ið jø – „Gustavas”, „Aik” ir „Pa-loma” – uþgriuvo Kubà.

Rytinëje Ramiojo vandenyno dalyjeuþregistruotos 22 tropinës audros, ku-rioms buvo suteikti vardai, 10 ið jø klasifi-kuotos kaip taifûnai. Nuo jø ypaè nuken-tëjo Filipinai, Tailandas, Laosas, Kam-bodþa ir Vietnamas.

Dideli pokyèiai ir ðiaurinëse platumo-se. Arkties jûros ledo plotas rugsëjo më-nesá buvo sumaþëjæs iki 4,67 mln. km2.Maþiausias Arkties ledo plotas buvo uþre-gistruotas 2007 m. – 4,3 mln. km2. Dra-matiðkiausias 2008 m. ávykis buvo ketvir-tadalio ðelfo senovinio ledo masyvo ið-nykimas Elsmyro saloje. 70 m storio le-das, kuris prieð ðimtmetá dengë 9000 km2,ðiandien sumaþëjo iki 1000 km2. Tai rodoypaè greitus pokyèius Arktyje.

Mûsø planeta labai „karðèiuoja“.Kiekvieno ið mûsø pareiga prisidëti priejos saugojimo.



Prof. Jonas GRIGAS

Analizuojant Þemës palydovø Mags-tar ir Oersted magnetinio lauko matavimøduomenis, matyti, kad didþiausias priešin-gos krypties magnetinis laukas kyla išÞemës iðorinio branduolio ir mantijos ribøpo Afrikos ir Pietø Amerikos pietinëmis da-limis (3 pav., þr. Nr. 6, 9 p.). Èia priešingoskrypties magnetinis srautas nukreiptasþemyn, nors pietø pusrutulyje normalusmagnetinis srautas nukreiptas aukštyn.Priešingos krypties magnetinio srauto sri-tys atsiranda ir pleèiasi taipogi po ÐiaurësAmerika ir Arktimi. Kaip jas paaiškinti?

Fizikai jas galëtø paaiðkinti magneti-nio lauko jëgø linijomis (ið tikrøjø laukolinijos yra tik vaizdus modelis, nes mag-netinis laukas erdvëje yra iðtisinis). Gali-me ásivaizduoti, kad ðios magnetinio lau-ko jëgø linijos yra „áðalusios” Þemës bran-duolio skystoje geleþyje ir sukasi kartu suja. Dël Koriolio jëgø skystos geleþies sû-kuriai susuka magnetiniø jëgø linijas á py-nes (4 pav.), panaðias á makaronø (spa-geti) pynes puode. Kiekvienas susukimassukuria daugiau jëgø linijø Þemës bran-duolyje, didindamas magnetinio laukoenergijà. Bet energija negali didëti be ga-lo, todël branduolio elektrinë varþa sten-giasi iðardyti magnetiniø jëgø linijø pynesir prieðintis magnetinio lauko didëjimui.

O prieðingos krypties magnetinio srau-to sritys atsiranda todël, kad dël konvek-cijos kylanti aukðtyn skysta geleþis iðori-niame Þemës branduolyje stumia aukð-tyn beveik horizontalias magnetinio laukojëgø linijas ir jos kartais iðsipuèia (5 pav.).Þemës sukimasis sukuria spiraliná skystos

4 pav. Magnetinio lauko linijø pynë 5 pav. Prieðingos krypties magnetiniø srautø atsiradimas

Kas

Þemësmagnetiná laukà

ir keièia jos magnetinius

6 pav. Magnetiniø Ðiaurës ir Pietø poliø pasikeitimas vietomis

kuria

polius?

Pabaiga. Pradþia Nr. 6

MANTIJA

Branduolio-mantijos riba

Normalusmagnetinis srautas

Prieðingasmagnetinissrautas

Prieðingosrauto sritis

Á Ðiaurës poliøIŠORINIS BRANDUOLYS

Spiralinis judëjimas

Normalaus srauto sritis

Normalus poliškumas Kintantis poliškumas Prieðingas poliðkumas

Þem

ës p

avir

ðius

Geografinë ðiaurë

Geografiniai pietûs

Bra

nduo

lio-m

antij

os r

iba

Geografinë ðiaurë

Geografiniai pietûs

Priešingo srautosritys

Laikas = 0 3000 metø 6000 metø 9000 metø

geleþies judëjimà, kuris susuka tà iðsipû-timà á magnetinio srauto kilpà. Kai iðsi-verþianti jëga yra pakankamai stipri, ji ið-stumia kilpà ið Þemës branduolio á man-tijà ir branduolio – mantijos riboje atsiran-da normalaus ir priešingos krypties mag-netinio srauto sritys. Paveiksle pavaizduo-ti normalaus (þalios) ir priešingos kryp-ties (geltonos) magnetinio srauto linijosÞemës iðorinio branduolio ir mantijos ri-boje ir prieðingos krypties magnetiniosrauto srièiø (geltonø) susidarymas. Kaiprieðingos krypties magnetinio srauto sri-tys atsiranda netoli geografinio poliaus,jos susilpnina magnetiná dipolá. Tai ir pa-aiðkina dabartinæ situacijà, kai Afrikos irPietø Amerikos pietuose auga prieðingos

krypties þemyn nukreipto magnetinio srau-to sritys, o ðiaurës ðalyse auga prieðingoskrypties aukðtyn nukreipto magnetiniosrauto sritys (3 pav.).

Atsiradus superkompiuteriams, kele-tas moksliniø grupiø Japonijos, Anglijosir kitø ðaliø universitetuose apskaièiavo,kaip konvekcija Þemës gelmëse gali su-kelti prieðingos krypties magnetinio srau-to srièiø atsiradimà, augimà ir ilgainiui Þe-mës magnetiniø poliø apsivertimà. 6 pav.pavaizduotas kompiuterinio modeliavimovaizdas, rodantis, kaip per 9000 metømagnetinis Šiaurës polius pasikeièia vie-tomis su Pietø poliumi, kaip atsirandaprieðingos krypties magnetinio lauko sri-tys Þemës branduolio ir mantijos riboje(apaèioje) ir kaip jos pakeièia magneti-nio lauko kryptá á prieðingà Þemës pavir-ðiuje (virðuje).

7 pav. vaizduoja suraizgytas magneti-nio lauko jëgø linijas Þemës branduolyje,kai Þemës magnetinio lauko kryptis yranormali (a), kai ji keièiasi (b) ir kai ji beveikpasikeitusi á prieðingà (c). Tai tikras mag-netiniø laukø beprotnamis. Taèiau ar kom-piuterinis modeliavimas teisingai atspindiprocesus, vykstanèius Þemës gelmëse ir

Konvekcija iðpuèia linijas


sukanèius Þemës magnetinio lauko gene-ratoriø? To niekas tikrai neþino. Aiðku vie-na, kad realûs procesai Þemës gelmëseyra daug sudëtingesni, nei gali aprëptimodeliai ir galingiausi superkompiuteriai.Modeliuose neáskaitomi, pavyzdþiui, tur-bulencijos reiðkiniai Þemës gelmëse. To-dël Agris Gailitis Latvijos universitete ir Ro-bertas Stieglitzas su kolegomis Vokieti-jos Beiruto universitete prieš aštuoneriusmetus sukûrë Þemës magnetinio laukogeneratoriaus laboratorinius modelius,panaudodami vietoj skystos geleþies di-delio elektrinio laidumo skystà natrá. De-ja, laboratoriniai modeliai neáskaito kon-vekcijos. Dabar daugelyje pasaulio uni-versitetø kuriami tobulesni Þemës mag-netinio lauko generatoriø modeliai, kurieturi patvirtinti Þemës ir kitø planetø mag-netinio lauko kilmës ir jo kitimo teorijà.

Tiriant seisminiø bangø sklidimà nuoÞemës pavirðiaus á branduolá ir atgal ne-seniai buvo pastebëta, kad rytinis ir vaka-rinis vidinio branduolio pusapskritimiai yraskirtingi. Tai uþdavë dar vienà máslæ, kuriguli Þemës ðirdyje. Laboratoriniai tyrimaiir kompiuteriniai skaièiavimai atskleidë irðià máslæ. Pastovus tektoniniø plokðèiø ju-

dëjimas þemyn keièia mantijos ir skystoiðorinio branduolio ribos temperatûrà. Jiyra þemesnë po Centrine Amerika nei poRamiuoju vandenynu. Skysto Þemës bran-duolio temperatûros skirtumà 8 pav. vaiz-duoja raudona ir mëlynos spalvos. Šistemperatûros skirtumas keièia geleþieskietëjimo, jos tëkmës, o kartu ir magneti-nio lauko generavimo procesus, jis suku-ria temperatûros vëjà (pilkos linijos), kurisrytiniame pusrutulyje telkia ðaltesnæ me-dþiagà prie vidinio branduolio, sukurda-mas seisminiø bangø rodomus Þemësbranduolio nevienalytiðkumus. Taip po Azi-jos þemynu buvo atskleistas didelis – ke-liø tûkstanèiø kilometrø ploèio – magneti-nis ciklonas. Maþas slëgis ciklono vidujetraukia ir telkia magnetiná laukà.

Tikëtina, kad trijø tyrimo bûdø – mag-netinio lauko matavimø ið Þemës paly-dovø, kompiuteriniø modeliavimø ir labo-ratoriniø eksperimentø – sintezë per arti-miausius deðimtmeèius dar daugiau at-skleis, kas, kaip ir kodël vyksta Þemës,ant kurios gyvename, gelmëse. Þemësmagnetinis laukas yra mûsø noosferosdalis, jis veikia gyvybæ Þemëje, o mes apiejá þinome maþiau, nei apie mums maþiaureikšmingus visatos reiškinius.

Kaip Þemës magnetinis laukasveikia gyvybæ?

Þemës magnetinis laukas saugo gy-vybæ nuo sklindanèiø ið erdvës kosminiøspinduliø – didelës energijos atomø bran-duoliø srautø, pasiekianèiø Þemæ ið kos-minës erdvës. Þemës magnetinis laukasnukreipia kosminius spindulius ir neleidþiajiems patekti á atmosferà. Kuo Þemës mag-netinis laukas stipresnis, tuo silpniau vir-ðutinius atmosferos sluoksnius bombar-duoja kosminiai spinduliai ir atvirkðèiai.

Þemës atmosferoje gausu azoto ato-mø. Veikiant kosminiams neutronams ið

azoto sintezuojama radioaktyvioji anglis(C14). Ji patenka á augalus, o per juos – ágyvûnus ir þmones. Todël mes visi turi-me kenksmingø radioaktyviøjø angliesatomø. Kai Þemës magnetinis laukas su-maþëja, Þemës pavirðiaus apsauga nuokosminiø spinduliø sumaþëja. Tada kos-miniai neutronai daugiau gamina radio-aktyviosios anglies, daugiau atmosferapraleidþia kosminiø protonø, kurie naiki-na ozono sluoksná. Todël pro atmosferàprasiskverbia gyvybei þalingi ultravioleti-niai spinduliai. Manoma, kad iðtisos gy-vûnø rûðys iðmirë Þemës magnetiniø po-liø pasikeitimo metu. Prieð 10 tûkst. metøÞemës magnetinio lauko indukcija buvo9,8 militeslos, o dabar tik 0,06 militeslos.Þemës magnetinis laukas vis maþiau slo-pina jonizuojanèius kosminës kilmësspindulius, Þemës pavirðius darosi visdaugiau radioaktyvus. Todël didëjanti jo-nizuojanèioji spinduliuotë maþina biolo-giniø organizmø gyvenimo trukmæ. Didëjabiologiniø mutacijø. Kol magnetinis lau-kas buvo stiprus, mutacijø buvo maþiau,gyvûnai gyveno ilgiau ir buvo gyvybinges-ni. Todël biblinis Adomas galëjo gyventi930 metø, o Nojus – 950 metø. Tik susil-pnëjus Þemës magnetiniam laukui þmo-niø amþius sutrumpëjo iki 120 metø, o il-gainiui ir iki 70-ties. Spëjama, kad taip pa-maþu iðnyko ir stambiosios gyvûnø rû-ðys. Kadangi daugiau nei 90 proc. muta-cijø yra kenksmingos gyvybei, visa gy-vûnija genetiðkai iðsigimsta. Laimei, pa-sikeitus Þemës magnetiniams poliamsmagnetinis laukas vël stiprës. Galima ti-këtis, kad mûsø provaikaièiø gyvenimotrukmë vël pailgës iki ðimtø metø.

7 pav. Magnetinis laukas Þemës branduolyje

a) Normaluspoliškumas

b) Kintantis poliškumas c) Priešingas poliškumas

8 pav. Þemës branduolio rytinio pusrutu-lio temperatûra þemesnë (mëlyna) nei

vakarinio pusrutulio (raudona)


Paukðèiø Tako galaktikoje atrasta ke-letas ádomiø kinematiniø þvaigþdþiø gru-piø, kurios ypatingos kitokiu nei visø kitøgalaktikos disko þvaigþdþiø judëjimu. VUTFAI direkorës Graþinos Tautvaiðienës va-

þvaigþdës, kaip Saulë ir maþesnës.Sprogstant masyvioms þvaigþdëms pri-gaminama daugiau lengvøjø elementø.Taigi pagal lengvøjø elementø gausà ga-lima pasakyti, kur þvaigþdës galëjo gimti– didelëje ar maþoje galaktikoje.

Tris ypatingas þvaigþdþiø grupes at-radæ Kopenhagos mokslininkai kreipësi áPaukðèiø Tako cheminæ evoliucijà tyrinë-janèià G.Tautvaiðienæ, kad iðtirtø ðiasþvaigþdes. Svarbu iðsiaiðkinti, ar ðiø gru-piø þvaigþdës turi kitokià, jas vienijanèiàcheminæ sudëtá, ar tuo skiriasi nuo kitøPaukðèiø Tako þvaigþdþiø. Jeigu bus pa-

Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos institute (VU TFAI)moksliniai tyrimai vykdomi trijose srityse. Tai efektyviø matematinës

fizikos metodø plëtojimas ir daleliniø sistemø, jø netiesinës dinamikos irkvantuotøjø laukø taikymas teoriniam tyrimui, atomø ir subatominiø

daleliø, molekuliø, jø dariniø ir plazmos spektroskopijos tyrimai, jø taiky-mas nanofizikoje ir astrofizikoje. Ðiame straipsnyje pasakojama apie

treèiàjà tyrimø kryptá – Galaktikos, þvaigþdþiø ir tarpþvaigþdinës medþia-gos struktûros bei evoliucijos tyrimus. Tai nauja, daug þadanti tyrimø sritis.

Lietuvos astrofizikø

evoliucijostyrimai

Evoliucijos pabaigoje medþiagàprarandanti vidutinës masës þvaigþdë

,,Maþasis vaiduoklis”

Graþina RADZVILAVIÈIÛTË

dovaujamø astronomø uþduotis – nusta-tyti, ar minëtosios þvaigþdþiø grupës yraá Paukðèiø Takà ákritusios maþosios ga-laktikos.

Trys Paukðèiø Tako þvaigþdþiøgrupës – ákritusios galaktikos?Galaktikos skiriasi santykine lengvø-

jø elementø – silicio, kalcio, deguonies irmagnio – gausa lyginant su geleþies gau-sa konkreèioje þvaigþdëje. Santykinëgausa kinta dël to, kad galaktikai evoliu-cionuojant joje susidaro ávairios masësþvaigþdës. Jeigu galaktika masyvi ir jojeyra daug medþiagos, joje susidaro dide-lës þvaigþdës. O kai medþiagos liekamaþiau – maþesnës þvaigþdës.

Taigi pirma susidarinëjo ðimto, keliødeðimèiø Sauliø masës þvaigþdës. Vëliau,maþëjant medþiagos, susidarë tokios

Habil. dr. G. Tautvaiðienë (deðinëje) su E. Stonkute ir stovinèiais (ið kairës) G. Barisevièium, Ð. Mikolaièiu, dr. Y. Chorniy ir E. Puzeru

stebëti tam tikri skirtumai, bus galima da-ryti iðvadà, kad ðios þvaigþdþiø grupësPaukðèiø Take atsirado ið ákritusiø maþø-jø galaktikø.

Esama árodymø, kad net ir ðiuo metuá mûsø Galaktikà juda maþesnës galakti-kos. Pvz., Šaulio galaktika, kuriosþvaigþdes G.Tautvaiðienë yra tyrusi. Ste-

taikinyje – galaktikø


Paukðèiø Tako galaktikos modelis

bëjimai atlikti didþiausiu Europos Pietøobservatorijos teleskopu Èilëje (veid-rodþio skersmuo – 8,2 m).

Apskaièiuota, kad nykðtukinë Šauliogalaktika jau 20 kartø kirto mûsø Galakti-kos diskà, todël yra labai suardyta, netnegalima pasakyti, kur jos centras. Bran-duoliu laikomas vienas ið didesniø ðiosgalaktikos þvaigþdþiø spieèiø. Faktas, kadgalaktika dar nëra visiðkai suirusi, stebi-na. Tai gali bûti tamsiosios medþiagos,padedanèios galaktikai gravitaciðkai ið-silaikyti, egzistavimo árodymas.

VU TFAI astronomai stebëjo jau po 30þvaigþdþiø ið kiekvienos Kopenhagos ko-legø atrastos þvaigþdþiø grupës. Rezul-tatus numatoma pristatyti Tarptautinësastronomø sàjungos suvaþiavime rugpjûtáBrazilijoje.

Þvaigþdþiø evoliucijos tyrimaiTFAI astronomai tyrinëja labiau nei

Saulë evoliucionavusiø þvaigþdþiø chemi-næ sudëtá. Nustatyta, jog þvaigþdei sens-tant joje vyksta medþiagos maišymasis,kuris tam tikrus elementus iškelia ið þvaigþ-dës gelmiø á pavirðiø, kitus, atvirkðèiai,gramzdina gilyn. Taigi keièiasi þvaigþdësiðoriniø sluoksniø cheminë sudëtis. TiriantGalaktikos cheminæ evoliucijà labai svar-bu þinoti daugiau apie ðá procesà.

Tiriant ávairaus amþiaus þvaigþdes, išjø cheminës sudëties galima spræsti, kaipkeitësi visos Galaktikos cheminë sudë-tis. Ið tarpþvaigþdinio debesies susidariusiþvaigþdë jau turi tam tikrø cheminiø ele-mentø. Taigi labai svarbu þinoti, ar þvaigþ-dës cheminë sudëtis, kurià spektruosemato astronomai, tokia yra todël, kadþvaigþdë ið tokiø elementø susiformavo,ar todël, kad ji tokia tapo þvaigþdei evo-liucionuojant.

Kad tai paaiðkëtø, reikëjo surasti daugávairaus amþiaus þvaigþdþiø. O buvo lai-

kas, kai tai buvo ypaè sunku, nes moks-lininkams atrodë, kad visos þvaigþdës yravienodos. Tyrimai prasidëjo nustaèius,kad þvaigþdëse metalø ir kitø cheminiøelementø santykis yra skirtingas. Evoliu-ciniai þvaigþdþiø tyrimai prasidëjo tik pra-ëjusio amþiaus aštuntàjá dešimtmetá.

Dar viena ádomi sritis, kurioje darbuo-jasi VU TFAI astrofizikai – þvaigþdës che-minës sudëties priklausomybë nuo josmagnetinio lauko stiprio. Stebëtas ne-maþas chromosferiðkai aktyviø þvaigþdþiørinkinys. Tokie tyrimai tapo ypaè aktua-lûs tada, kai buvo pradëti þvaigþdþiø ste-bëjimai ið palydovø rentgeno spinduliaisir buvo nustatyta, kad kai kuriø þvaigþ-dþiø vainikø cheminë sudëtis skiriasi. Op-tiniø spinduliø diapazone iðtirta þvaigþdþiøatmosferø cheminë sudëtis bus lygina-ma su jø vainikø chemine sudëtimi ir ieð-komos pokyèiø prieþastys.

Svarbiausia – tarptautinisbendradarbiavimas

Nuo 2002 m., kai Molëtø observatorijaásigijo skystu azotu ðaldomà CCD fotomet-rà, fotometriniai dangaus tyrinëjimai tapokur kas veiksmingesni. Taèiau spektriniaistebëjimai Lietuvoje nevykdomi. Daugu-ma stebëjimø, kuriø rezultatais naudojasi

mûsø astronomai, gauti Ðiaurës optiniu te-leskopu (2,56 m) Kanarø salose. Juo lie-tuviai naudojasi jau apie 15 metø.

Pirmuosius savo spektrus G.Tautvai-ðienë gavo tuomet didþiausiu pasaulyje6 m teleskopu. Pradedantá karjerà moks-lininkà darbui labai ákvepia tai, kad jo tyri-mø rezultatai – puikios kokybës ir kad jisgali naudotis geriausia pasaulyje techni-ka. Todël mokslininkë mano, kad Lietu-vos astronomams tarptautinis bendradar-biavimas yra labai svarbus.

Atgavus nepriklausomybæ á mûsø ast-ronomus atkreipë dëmesá Skandinavijosðaliø specialistai ir leido naudotis teles-kopu Kanaruose. Dalá rezultatø lietuviaigauna iš Italijos Galileo nacionalinio te-leskopo (3,58 m), stebinèio dangø taippat ið Kanarø salø. Paèiø tolimiausiøþvaigþdþiø stebëjimø rezultatai gaunamilabai dideliu teleskopu (Very large teles-cope, kiekvienas ið keturiø veidrodþiø yra8,2 m skersmens) Europos pietø obser-vatorijoje Èilëje.

Taèiau pagrindinis tarptautinis projek-tas, kuriam institute vadovauja G.Tautvai-ðienë, yra Baltic Grid, kurio tikslas – atlik-ti sudëtingus skaièiavimus pasitelkuskompiuteriø tinklus. VU TFAI astronomaiið trijø Baltijos ðaliø vieninteliai nepabijo-jo taikyti naujausias kompiuterines tech-nologijas, suteikianèias galimybæ atliktikur kas sudëtingesnius darbus. Interne-tu sujungti kompiuteriø tinklai, proceso-riai, kaupikliai, eksperimentinë áranga lei-dþia keistis duomenimis ir padidinti teori-niø skaièiavimø galià.

Atliktus darbus pademonstravæ tarp-tautinëje konferencijoje, Lietuvos astrono-mai buvo palankiai ávertinti – tai buvo pa-vyzdinis astrofizikos darbas, atliktas nau-dojantis paskirstytais skaièiavimo tinklais.Šis darbas kaip pavyzdys bus demonst-ruojamas Europos Komisijai.

Svarbu paminëti, kad vienas iš BalticGrid projekto partneriø yra CERN, kurioeksperimentø tikslas – astrofizikos rezul-tatai.

Vela ûke ið vienos susprogusiosdidelës þvaigþdës ateityje formuosis

daugiau maþesniø

ø struktûros ir

Susilie-janèiosgalaktikos


Lietuvos mokslininkai iš Vilniaus uni-versiteto ir Biochemijos instituto 5 me-tus dalyvavo vykdant COST programosB24 veiklà „Laboratoriniø gyvûnø moks-las ir gerovë“. Tai plati biomedicinos sri-ties mokslinë veikla, kurios tikslas – pa-gausinti þinias, reikalingas etiniam irmoksliðkai pagrástam laboratoriniø gyvû-nø naudojimui tyrimuose. Specialus pro-jekto tikslas – papildyti esamas ir inicijuotinaujas ðios veiklos srities Europos Sàjun-gos direktyvas ir rekomendacijas. Moks-

Laboratoriniø gyvûnø mVirginija BUKELSKIENË

Biochemijos institutas, Vilniausuniversitetas,

Osvaldas RUKÐËNASVilniaus universitetas

2007 m. du Amerikos mokslininkai Mario Capecchis irOliveris Smithiesas bei britas Martinas Evansas buvoapdovanoti Nobelio premija uþ parengtà ir ágyvendintàtaikininiø genø pakeitimo technologijà. Tai leido pasauliomokslinei bendrijai gauti genetiškai modifikuotus gyvû-nus, kurie padëjo suprasti daug ðirdies negalavimø,diabeto, kancerogenezës procesus, cistinës fibrozës me-chanizmus ir kitas sunkias þmogaus ligas.

ir gerovë

se naudojamø gyvûnø kainos ir naudosvertinimà, kur kaina turëtø bûti maþina-ma, o nauda – didinama. Tai turëtø bûtipasiekta kvalifikuotai renkant duomenisir moksliðkai apibendrinant tyrimø rezul-tatus bei ieðkant kuo tikslesniø moksli-niø instrumentø realiam gyvenimui at-spindëti. Neatsiejama mokslinio darbosu gyvûnais dalis – darbuotojø mokymoharmonizavimas, suprantamas kaip gai-riø ir rekomendacijø, pagrástø moksliniaisfaktais, patirtimi ir darbà su gyvûnais re-guliuojanèiais standartais, rengimas ir to-bulinimas. Ši veikla, skirta mokslinin-kams, dirbantiems su laboratoriniais gy-vûnais, bendrauti, idëjoms generuoti,grindþia kelià naujiems Europos moks-lininkø darbams.

B24 darbas vyko penkiose darbo gru-pëse, dviejose iš jø dalyvavo Lietuvos at-stovai.

Grupë „Etinis ávertinimas ir kainos/naudos analizë“ nagrinëjo tris pagrindi-nes problemas – etinis eksperimentø sugyvûnais ávertinimas, etikos mokymas irbendravimas su visuomene. Ðios temoslabai glaudþiai susijusios. Ðiuo metu dar-bà su laboratoriniais gyvûnais Europojeir JAV reglamentuoja gerai parengta ju-ridinë bazë. Ástatymiðkai yra apibrëþta,kad, norint atlikti tyrimus su laboratori-niais gyvûnais, reikia gauti Etikos komi-teto leidimà. Etikos komitetas detaliai ið-nagrinëja bûsimojo tyrimo protokolà gy-vûnø gerovës poþiûriu, ávertina tyrëjø

2 pav.Onkopelës –

genetiðkai pakeistigyvûnai, Harvardo

universitetoMedicinos mokyk-

los muziejauseksponatai; pirmi

patentuoti gyvûnaipasaulyje

1 pav. Moksliniø straipsniø, kurie sukurti naudojant ar kuriant genetiðkai modifi-kuotas peles, skaièius Medline duomenø bazëje (raktiniu þodþiu pasirinktas

terminas „transgenic mice“, duomenys pateikti iš dar neskelbto COST Action B24WG3 Genetically Modified Organisms darbo grupës rankraðèio)

lininkai, susirinkæ ið 24 Europos ðaliø,sprendë problemas, kuriø uþduotys bu-vo pateiktos taip:

- skleisti naujausias šios mokslosrities þinias ir tyrimø rezultatus; labora-toriniø gyvûnø mokslo tyrimo projektus irprogramas planuoti taip, kad bûtø laiko-masi ðios veiklos darbo grupëse pareng-tø rekomendacijø;

- mokymo procesà organizuoti re-miantis harmoninga visuma, grindþiama

moksliniais faktais ir teisiniais dokumen-tais paremta programa, tiesioginiu ir at-galiniu vertinimo ryðiu paremta dëstymometodika;

- visas veiklos procesas turi at-spindëti realià ðio mokslo situacijà ir naujømoksliniø tyrimø bei teisiniø aktø poreiká.

Ši COST programos B24 veikla skir-ta etiniu poþiûriu subalansuotam ir moks-liðkai pagrástam laboratoriniø gyvûnønaudojimui moksliniuose tyrimuose.Veiklos tikslas atspindi eksperimentuo-


kompetencijà, t.y. ar jie turi specialø ið-silavinimà, leidþiantá dirbti su gyvûnais,ar tikrai nëra alternatyviø metodø atliktikonkretø tyrimà. Vykdant COST veiklàB24 ið Europos ðaliø buvo surinkta in-formacija, kaip vyksta etinis eksperimen-tø protokolø vertinimas, ir paaiðkëjo, kadskirtingose ðalyse labai skirtingai, veikianevienodi tokius klausimus reglamen-tuojantys ástatymai. Todël darbo grupë,apibendrinusi surinktus duomenis, pa-rengë rekomendacijas, kuriø reikëtø lai-kytis organizuojant ðiø komitetø darbà.Su etiniu ávertinimu glaudþiai susijusi irkita problema – tai etikos mokymas, ku-rio pagrindinis tikslas yra suformuoti tin-kamà, etiðkà tyrëjo poþiûrá á gyvûnà, eks-perimentines procedûras. Ðiuo klausimuEuropos ðalyse irgi yra didelë ávairovë,tad vienas ið darbo grupës darbø buvoparengti rekomendacijas, pradëti for-muoti duomenø bazæ, kurioje bûtø kau-piama mokymo medþiaga. Dar vienaproblema – visuomenës poþiûris á tokiustyrimus. O poþiûris daug priklauso nuoto, kaip tyrëjai pateikia mokslinæ informa-cijà plaèiajai visuomenei. Èia iðkyla ne-maþai praktiniø klausimø – kokià informa-cijà, kokiai auditorijai, kada ir kaip pateik-ti. Tad treèioji darbo grupës veikla – su-rinkti ir apibendrinti informacijà ir geriau-sià bendravimo su visuomene patirtá.

Kita grupë vadinosi „Genetiðkai mo-difikuoti gyvûnai ir kiti nauji modeliai“. Ðitema biomedicinos srities mokslininkø vi-suomenëje yra labai ádomi, bet kartu irlabai jautri. Todël nenuostabu, kad ji bu-vo pasiûlyta vienai ið darbo grupiø. Kaslemia ðios problemos aktualumà?

Pasaulyje dramatiðkai didëja gene-tiðkai pakeistø gyvûnø naudojimasmokslo, ir ne tik jo, tikslais. Remiantisðios B24 veiklos darbo grupës duomeni-mis, kurie buvo surinkti atlikus Medlineduomenø bazës statistinæ analizæ rakti-niu þodþiu pasirinkus terminà transgenicmouse, matyti, kad moksliniø straipsniø,kuriuose ðie gyvûnai naudoti kaip biome-dicininiø tyrimø árankis, dinamikà galimaaprašyti eksponentine kreive (1 pav.). To-kiø straipsniø skaièius nuo 1984 m. pa-vieniø darbø 2007-aisiais iðaugo iki dau-giau kaip 5000 per metus (COST ActionB24 WG3 Genetically Modified Orga-nisms darbo grupës rankraðtis).

Remiantis tokia publikacijø gausa ga-lima teigti, kad ðie gyvûnai mokslo pa-saulyje turi aukso vertæ. Kad ir kaip bûtøliûdna ir neparanku taip vadinti, taèiau ðiegyvûnëliai yra puikus biomedicininiø tyri-mø árankis, kurio dëka sprendþiama gau-sybë moksliniø problemø: genø regulia-vimo klausimai, daugelio þmoniø ligøprieþasties nustatymas ir ðiø ligø gydy-mo schemø paieðka, pagaliau tai yra pui-kus instrumentas naujø cheminiø jungi-niø (tarp jø ir naujø vaistø) biologiniamaktyvumui bei jø saugumui tirti. Genetið-kai modifikuotø gyvûnø naudojimasmokslo tikslais atitinka pagrindinæ labo-ratoriniø gyvûnø naudojimo politikà at-spindinèià taisyklæ, kuri dar vadinama 3Rtaisykle (Reduction – sumaþinimas, Refi-nement – tobulinimas, Replacement – pa-keitimas). Ði taisyklë dar gali bûti iðsaky-ta taip: gyvûnai eksperimentiniame dar-be turi bûti tausojami. Tai reiškia, kad rei-kia maþinti naudojamø gyvûnø skaièiø,pasirenkant tikslià modelinæ sistemà, t.y.

tinkamus genetiškai pakeistus gyvûnus.Tokiu atveju nagrinëjamo klausimo atsa-kas, kad ir koks jis bûtø maþas, bus uþfik-suotas, neprapuls genetinio fono atsakøávairovëje, taigi ir gyvûnëliø eksperimen-tiniam darbui reikës maþiau.

Genetiškai modifikuotø gyvûnø pri-valumø galima surasti labai daug. Betðià modelinæ sistemà lydi ir daug bio-etiniø bei kitokiø problemø. Viena ið jø– tyrëjo moralinë atsakomybë. Moralinæatsakomybæ apsunkina tai, jog atliktasdidelis ir vertingas þmoniø pasauliuimokslinis darbas remiasi genetiniais or-ganizmo pakitimais, kurie ne visada pa-teisina pagrindiná darbo su gyvûnaisprincipà – garantuoti jø gerovæ. Jau mi-nëta, kad dauguma genetiðkai pakeistøgyvûnø (daþniausiai peliø) modeliuojakokias nors ligas, todël yra priversti kæs-ti kanèias. Ið to kyla etinë „sànaudø/re-zultatø“ ávertinimo problema, kuri aki-vaizdþiai demonstruoja, jog prieš darbàtyrëjas turëtø ávertinti gyvûno gyvenimokokybæ bei gautø rezultatø naudà, kuridaþniausiai yra reikðminga tik þmogui,jo sveikatai ir gerovei.

Dar viena problema, kurià sprendëðios darbo grupës mokslininkai, – ge-netiškai pakeisti gyvûnai vis dar nëra vi-sapusiškai apibûdinami, mokslinei vi-suomenei, kuri domisi šiais darbais, nevisada pasiekiamos kompleksinës, okartais ir tikslios ðiø gyvûnø genetinëscharakteristikos (trûksta informacijosapie genetiná defektà, klinikinius poþy-mius, laikymo ir veisimo strategijà, pa-tofiziologijà ir kt.). Tokie klausimai yraypaè aktualûs perduodant gyvûnus ið la-boratorijos á laboratorijà, pasirenkant tin-kamà tyrimo modelá. Nors tokiø gyvûnøapraðai pateikiami specialiuose katalo-guose, taèiau daþnai jie yra neiðsamûs,konstatuojantys tik genetinës modifika-cijos kodà. Tokia informacijos stoka stab-do mokslo paþangà, prieðtarauja moks-lininkø kaip þiniø amato specialistø ly-gybës ir solidarumo principams. Šiosproblemos taip pat buvo sprendþiamosB24 veiklos vienos iš darbo grupës po-sëdþiuose.

Genetiðkai modifikuoti gyvûnai kolkas nesulaukia tinkamo dëmesio ir Eu-ropos juridiniuose dokumentuose. Ab-soliuti dauguma Europos Sàjungos do-kumentø, susijusiø su genetiškai modi-fikuotø organizmø reglamentavimu, yraskirta mikroorganizmams ir augalams.Tuo tarpu genetiškai pakeistø gyvûnøástatyminë bazë yra gana skurdi. Vienastinkamiausiø ðiø gyvûnø apibûdinimørastas ES 2001/18/EC direktyvos 2.2straipsnyje, kur transgeniniai gyvûnai,kaip ir kiti genetiškai modifikuoti orga-

mokslasGenetinës manipuliacijos ir genetiðkai pakeistøgyvûnø etiniai aspektai ákvepia ir kûrëjus. Vienas iðtokiø – amerikieèiø skulptorius Bryanas Crockettas(g. 1970). Þymiausia jo skulptûra – Ecce Homo(2000). Teigiama, kad jai atsirasti átakos turëjo pirmipatentuoti þinduoliai – transgeninës onkopelës. Jøatsiradimas lyginamas su legenda apie Satyrà irMinotaurà, o patys genetiðkai pakeisti gyvûnaiákûnija mità apie þmogø-pelæ. Ði skulptûra – taimonumentas þmogaus minties polëkiui, šiuolaikiniomokslo objektui. Kritikø teigimu, þmogaus dydþiotragizmu dvelkianèios pelës poza primena Kristauskanèià, ákûnijanèià visas pasaulio kanèias. Vienavertus, ji simbolizuoja þmonijos nelaimes, kuriasturëtø áveikti mokslas, antra vertus – paties gyvûnobûties tragizmà, nes á jo egzistencijà ásikiðo þmogusir iðkreipë jo likimo raidà


nizmai, aptariami kaip „organizmai, ið-skyrus þmogø, kur dirbtinai pakeistas or-ganizmo genetinis pagrindas“. Deja, tiks-lesniø formuluoèiø ES juridikoje nerado-me. Atskirø ðaliø dokumentai ðiuo klau-simu yra labai margi. Geriausiai sutvar-kyti yra Vokietijoje, Ðvedijoje, Ðveicari-joje, Suomijoje, Jungtinëje Karalystëje,bet dauguma ðaliø, tarp jø ir Lietuva, to-kiø dokumentø neturi.

Problemø, kurios lydi genetiðkai pa-keistø gyvûnø egzistavimà, kraitæ papil-do dar viena opi ir labai jautri problema –visuomenës ir mokslininkø santykis.Mokslininkai yra atskaitingi visuomenei,nes ji yra mokslininkø darbdavys. O nuomokslininkø darbo priklauso visuomenëspaþanga. Taigi abi pusës yra lygiavertës,todël svarbu, kad jø santykis turëtø pu-siausvyrà. O jà nesunkiai gali iðderinti jaut-rus objektas – genetiškai modifikuotø gy-vûnø kûrimas ir naudojimas. Nors tokiegyvûnai duoda neákainojamos vertësþmoniø pasauliui, bet visuomenë daþnaitai labai sunkiai supranta. Dël to moksli-ninkø bendravimas su ðiuo klausimu ne-informuota visuomene turi bûti labai kva-lifikuotas ir jautrus. Raðant, kalbant apietokius gyvûnus bûtina ávertinti fizinæ ir mo-ralinæ gyvûnø bûsenà, gyvûnø gerovæ,kanèias, manipuliacijos specifiðkumà,greitá ir ekonomiðkumà, aptarti galimasalternatyvas, na, ir, þinoma, nurodyti visoto naudà. Be jokios abejonës, reikia ap-tarti ir galimà rizikà gyvûnui ir tyrëjui (vi-rusø plitimà), bioetinius aspektus, ávertintikainà. Toks bendravimas turi bûti kvalifi-kuotas, atviras ir nuoðirdus. Tik taip gali-ma pasiekti tikslà, kuris abiem pusëm busnaudingas, atneð naudos visuomenei, ku-rios dalis yra ir patys mokslininkai.

Þmonës nuo seniausiø laikø veisë iraugino gyvûnus, pasiþyminèius kokiaisnors specialiais poþymiais. Geriausias topavyzdys – ðunø veisliø ávairovë. Aktyviosatrankos ir kryþminimo bûdu jø iðvesta tik-rai daug – nuo miniatiûriniø kiðeniniø ikivilkðuniø ir dar didesniø. Naujoms veislëmsatsirasti átakos turi ne tik aktyvus kryþmini-mas ir atranka, bet ir aplinkoje esanèioscheminës medþiagos, virusai, spinduliuo-të. Praëjusio amþiaus pabaigoje moksli-ninkai þengë septynmylá þingsná, kurisjiems leido ið esmës keisti gyvûno prigim-tá. Tai buvo lemiamas biotechnologijos lai-mëjimas, kurio dëka prasidëjo naujø gy-vø organizmø konstravimas pagal toká mo-delá, kokio nori tyrëjas – ájungiant papildo-mus genus, uþblokuojant esamus, „patai-sant“ gamtos klaidas ir kt. Šis procesasvadinamas genetiškai modifikuotø orga-nizmø kûrimu, o kalbant apie stuburinius– tai yra transgeniniø gyvûnø arba gene-tiðkai pakeistø gyvûnø gavimas.

Transgeniniø gyvûnø technologijospradëtos plëtoti apie 1970 metus. Pirmo-sios publikacijos apie tokius eksperi-mentus pasirodë 1974 m.: vieno ið ðalti-niø duomenimis pirma genetiðkai pa-keista pelë gauta 1974 m., kai R.Jaenis-chas sëkmingai áterpë svetimà DNR áankstyvos stadijos pelës embrionà. Gi-mæ gyvûnai svetimà DNR fragmentà tu-rëjo visø audiniø làstelëse. Kiti autoriaiteigia, kad transgeniniø (chimeriniø) pe-liø kûrimas prasidëjo 1974 m. nuo Brins-terio darbø, kai ankstyvoje embriono sta-dijoje (8-niø làsteliø) buvo sumaišytosdviejø skirtingø embrionø làstelës, ið ku-riø susiformavo chimerinis gyvûnas, tu-rintis abiejø gyvûnø poþymiø. Vëlesni ávy-kiai rodo, kad tokie naujø gyvûnø „kon-stravimo“ faktai sukëlë visuomenës irmokslininkø nerimà, ir jau 1974-øjø vi-duryje buvo paskelbtas moratoriumasrekombinantiniø DNR eksperimentams.Vienas moratoriumo tikslø – pasirengtikonferencijai, kuri turëjo ávertinti naujøtechnologijø padëtá ir su ðia technologi-ja siejamà rizikà. Konferencija nutarë,kad tokios technologijos turi bûti plëto-jamos, bet grieþtai kontroliuojamos, oeksperimentai turi bûti vykdomi pagalgrieþtas taisykles. Tokias taisykles apsi-ëmë parengti Amerikos nacionalinis svei-katos institutas (NIH) bei atitinkamos ins-titucijos kitose šalyse. Ðios taisyklës ak-tualios ir ðiandien.

Po konferencijos aktyviai pradëjæbendradarbiauti biologai ir genø inþine-rijos specialistai gana greitai sukûrëtransgeniniø gyvûnø gavimo technolo-gijas. Viena jø – svetimos DNR áterpimasá ðeimininko genomà pasitelkiant retro-virusinius vektorius (Jaenisch, 1976), kita– svetimos DNR mikroinjekcija á kiauðia-làstæ (Gordon ir Ruddle, 1981) ir genøperkëlimas naudojant embriono kamie-nines làsteles (Gossler et al., 1986).

Ðiuo metu pasaulyje yra iðvesta dauggenetiðkai modifikuotø gyvûnø rûðiø –kiaulës, avys, naminiai paukðèiai, þuvysbei vabzdþiai. O 2001 m. gimë beþdþio-nëlë ANDi – pirma genetiðkai modifikuotabeþdþionë. Nepaisant to, pagrindinæ ge-netiðkai pakeistø gyvûnø populiacijà –apie 98 proc. visø genetiðkai modifikuo-tø gyvûnø sudaro pelës. Harvardo uni-versiteto medicinos mokyklos muzieju-je yra eksponatas – genetiškai modifi-kuotos pelës (2 pav.), mokslo pasaulyjeþinomos kaip „onkopelës“. Tai pirmi gy-vûnai, turintys patentà.

Šios pelës (beje, jø pavadinimas yrasàlyginis, apibûdinantis maþiausiai 4 ne-priklausomø mokslininkø grupiø darbàir sëkmingus rezultatus) áneðë neákaino-jamà indëlá á vëþio ligos supratimà, o vë-liau ir gydymo schemø paieðkà.

Kaip gaunami genetiðkai pakeisti gy-vûnai? Kokiu principu remiantis nule-miamas laboratorinës pelytës likimas?Kokia ið to nauda eiliniams pilieèiams?

Apie laboratorinæ pelæ reikëtø kalbëtisu didele pagarba. Mokslo pasaulyje tailabiausiai „išnaudojamas“ gyvûnas. Pelëpadëjo sukaupti neákainojamø þiniø apiegenomà, ji pasitarnavo daugelio ligø prie-þasèiø supratimui, daugybë ðiø gyvûnëliøkasdien aukojami tam, kad mus pasiektøefektyvûs ir saugûs vaistai, suptø draugið-kos medþiagos, kad valgytume sveikàmaistà. Ne veltui pelei statomi paminklai.2004 m. gruodá Kinijos medicinos moksløakademija praneðë, jog statomas pamin-klas neþinomai pelei, kuri ákûnija pagarbàlaboratoriniams gyvûnams – pelëms, jûrøkiaulytëms, triuðiams ir beþdþionëms, da-lyvavusiems gaminant vakcinà nuo sun-kaus ûmaus respiracinio sindromo(SÛRS). Be gyvûnø šio viruso áveikimo pro-grama bûtø buvusi neágyvendinta, tai pri-paþino Yin Weipingas, vakcinos nuo SÛRSkûrimo ir gamybos programos vadovas.

Genetiðkai modifikuoti gyvûnai skirs-tomi á dvi kategorijas: á vienø làsteliø ge-nomà yra ávedami papildomi genai, o ki-tø kai kurie taikininiai genai yra „išjungia-mi“, jie dar vadinami nokautiniais („knockout“ – angl. išjungti).

Genetiðkai modifikuotø gyvûnø, kuriedar vadinami transgeniniais, gavimo pro-cese yra iðskiriamos dvi stadijos. Pirmoji– molekulinës biologijos metodais mëgin-tuvëlyje (in vitro) yra atliekamos manipu-liacijos – á pelës-mamos kiaušialàstæ ar-ba vëlesnio vystymosi làsteles yra áveda-ma svetima DNR, kuri arba ekspresuojanorimà genà, arba taip paveikia làstelës-ðeimininkës DNR, kad kai kurie jos genainuslopinami, tampa nebeaktyvûs. Antro-ji stadija – taip pakeistos kiaušialàstës arembriono kamieninës làstelës yra ásodi-namos á pelës-mamos gimdà, kur toliaubræsta. Gimusiø genetiškai pakeistø pe-liukø organizme galima aptikti làsteliø, ku-riose yra ávesta svetima DNR arba iš anks-to numatyti kai kurie taikininiai pelës ge-nai yra nuslopinti.

Kaip jau minëta, transgeniniai gyvû-nai gali bûti gaunami naudojant vienà iðdviejø ðiuo metu naudojamø technologi-jø. Viena jø – svetimos DNR mikroinjekci-ja á apvaisintos kiaušialàstës vyriðkos làs-telës probranduolá. Ið patelës ir patinëlioorganizmo paimamos subrendusios lyti-nës làstelës, apvaisinamos in vitro. Keletàvalandø po ðio akto abu branduoliai ooci-to làstelëje mikroskopu matomi atskirai.Šiuo momentu á vyriðkos làstelës probran-duolá (jis didesnis ir yra arèiau oocito sie-nelës) mikroinjektoriumi ir specialia labaiplona mikropipete, naudojant mikrosko-pà, suðvirkðèiamas labai maþas kiekis tir-


palo, kuriame yra daug svetimos DNR ko-pijø. Vëliau susiformavusioje zigotoje to-kiu bûdu ávesti DNR fragmentai pasiskirstoatsitiktinai ir gali bûti ekspresuojami arbane. Yra didelë tikimybë, kad tokiø genøraiðka nepasireikð, nes svetima DNR ar-ba visai nebus ájungta á ðeimininko geno-mà, arba ásijungusi nebus „nuskaitoma“.Taip paruošta zigota perkeliama á pelës-mamos organizmà. Deja, ájungtà naujàDNR turës anaiptol ne visi palikuonys. Ge-riausiu atveju dalis jø ðá genà turës hete-rozigotinës bûsenos. Norint uþfiksuoti johomozigotinæ bûsenà prireiks papildomøkryþminimø, kai bus poruojami toká genàturintys brolis ir sesuo.

Antroji technologija genetiškai modi-fikuotiems gyvûnams gauti – embrionokamieniniø làsteliø genetiniai pakeitimai,kuriø dëka gali bûti gaunami tiek trans-geniniai, turintys ávestos svetimos geneti-nës medþiagos, tiek ir vadinamieji „no-kautiniai“ (knock-out) gyvûnai, kai gene-tiniø manipuliacijø bûdu kai kurie làste-lës-ðeimininkës genai yra išjungiami.Abiem atvejais pirmoji šio metodo stadija– kamieniniø làsteliø surinkimas ið blas-tocistos ir jø kultivavimas in vitro. Kitasþingsnis – svetimo geno ávedimas. Tamnaudojamas transfekcijos metodas, kaigenetinë medþiaga á làstelæ ávedama spe-cialiais neðëjais arba vektoriais. Daþniau-siai naudojami retrovirusai arba plazmi-dës. Taip paruoðta làstelë gràþinama á pe-lës-mamos gimdà ir joje bræsta iki gimi-mo. Panaudojus ðá metodà dalis gimusiøpeliukø yra chimeriniai, t.y. ne visos gi-musiø jaunikliø làstelës turi naujàjá genà.

Genetiðkai modifikuotø gyvûnøreikðmë biomedicinos mokslams. Ðiegyvûnai – neákainojamas lobis biomedi-cinos mokslo tyrimams. Svarbiausia, kadleidþia sumaþinti paèiø gyvûnø skaièiøeksperimentiniame darbe. Taip yra dëlto, kad genetiðkai pakeisti linijiniai gyvû-nai – labai tiksli modelinë sistema, kuriànaudojant „nepasimeta“ atsakymas áklausimà, t.y. galima gauti atsakymà kadir á labai neþymø poveiká, jis pasikartos irbus pastebimas. Kita prieþastis – pasi-rinkus tinkamai modifikuotus gyvûnusgalima tikëtis specifinio, þmogaus ligàmodeliuojanèio atsako. Vëliau tokios þi-nios naudojamos naujø vaistø paieðkai,gydymo strategijoms rengti ir kitiems rei-kalams. O tai jau yra neabejotina naudaþmogui ir visuomenei. Kai kuriø literatû-ros ðaltiniø duomenimis, genetiðkai pa-keistiems gyvûnams gali bûti tik vienaalternatyva – þmogaus modelis.

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Ryðkiai besipleèianti 2-ojo tipo cukra-ligë verèia atkreipti dëmesá á literatûrojeskelbiamas jos atsiradimo prieþastis ir bû-dus jos iðvengti.

Skelbiama, kad pakitusi gliukozës to-lerancija ir gliukozës koncentracija neval-giusio þmogaus kraujyje ir ðiø abiejø ro-dikliø santykis yra kaip ir 2-ojo tipo cukri-nio diabeto pranaðas. Gliukozës toleran-cijos sumaþëjimas charakterizuoja insu-lino rezistencijà ir susilpnëjusá kasos be-ta làsteliø jautrumà gliukozei. Dël tokiosorganizmo bûklës per daugelá metø ir at-siranda 2-ojo tipo cukrinis diabetas. Ðiuoatveju labai svarbø vaidmená vaidina þmo-gaus gyvenimo stilius. Didelæ reikðmæ tu-ri nesubalansuota mityba, nutukimas, permaþas fizinis aktyvumas, metaboliniaiveiksniai, genetinis paveldas, be to, eko-nominës, socialinës ir psichologinës prie-þastys. Todël Pasaulinë sveikatos orga-nizacija pranaðauja artimiausiais dviemdeðimtmeèiais ðios medþiagø apykaitossutrikimø didëjimà.

Tyrimais yra nustatyta, kad gliukozëstolerancija priklauso nuo þmogaus gyve-nimo stiliaus, tai yra gali bûti teigiama ar-ba neigiama. Sveikas gyvenimo bûdas di-dina gliukozës tolerancijà, o jo nesilaikantgliukozës tolerancija maþëja. Gliukozëstolerancija priklauso ir nuo amþiaus, taippat nuo genetiniø veiksniø. Begalës au-tomobiliø sutaupo laikà, bet maþina fizinákrûvá ir didina protinæ átampà, terðia orà.Daugybæ laiko prasëdima prie televizo-riø. Dël nejudraus gyvenimo bûdo kau-piasi riebalai, kuriø perteklius irgi maþinagliukozës tolerancijà ir daro neigiamà po-veiká gliukozës tolerancijos ir jos koncen-tracijos kraujo plazmoje santykiui. Litera-tûroje skelbiama, jeigu þmonës nesilaikyssveiko gyvenimo bûdo, tai iki 2030 metøpasaulyje 2-ojo tipo cukriniu diabetu sirgsapie 3660 milijonø þmoniø.

Yra nustatyta, kad kûno svorio padi-dëjimas virð normos 10–20 kg per kelioli-ka senëjimo metø padidina rizikà susirgti2-ojo tipo cukriniu diabetu 4,5 karto. Taippat dabartiniai literatûros duomenys ro-do, kad ðá susirgimà ypaè skatina riebaløsusikaupimas pilvo srityje. Todël benesvarbiausia pirminë profilaktinë priemo-në yra iðlaikyti normalø kûno svorá bei nor-malø kûno masës indeksà. Blogiausia, kairiebalø perteklius susikaupia þmogauskûno vidaus organuose.

Pastarojo meto gausi literatûra ir tyri-

Subalansuota mityba ir sveikasgyvenimo bûdas saugo nuo 2-ojo

tipo cukrinio diabeto

mø duomenys rodo, kad taip sparèiai plin-tantá 2-ojo tipo cukriná diabetà galima su-maþinti ilgà laikà derinant subalansuotà mi-tybà ir fiziná krûvá ar pratimus. Turint galvo-je medþiagø apykaitos reguliavimo kelius,be abejonës, gali veikti ir ávairûs kiti veiks-niai, kaip hormonai, maisto uþterðtumas,aplinka ir kt. Taèiau manoma, kad dabarti-ná angliavandeniø apykaitos sutrikimo pa-plitimà ypaè lemia visuomenës gyvense-na. Pagal dabar skelbiamus literatûrosduomenis, norint iðvengti cukrinio diabe-to, reikia: 1) iðlaikyti normalø kûno masësindeksà; 2) laikytis rekomendaciniø mity-bos normø (sumaþinti maisto davinio ka-loringumà); 3) soèiøjø riebalø rûgðèiø turibûti maþiau kaip 10 proc. riebalø kalorin-gumo; 4) sumaþinti cholesterolio suvarto-jimà; 5) padidinti maistiniø skaidulø varto-jimà; 6) padidinti fiziná krûvá (per dienà nemaþiau kaip 30 minuèiø). Pasitelkus valiàir laikantis ðiø taisykliø, per ilgesná laikà ga-lima sulaukti teigiamø rezultatø.

Sumaþëjus kûno svoriui savitai pasikei-èia ir þmogaus kûno sudëtis, be to, padi-dëja insulino jautrumas, gerëja angliavan-deniø apykaita. Kûno svorio, kartu ir rieba-lø pertekliaus sumaþinimas organizme pa-deda iðsaugoti hormono adiponektino ly-gá, kuris tiesiogiai veikia insulino jautrumà.Subalansuota mityba kartu su fiziniu akty-vumu duoda daug geresná poveiká, nes la-biau skatinama gliukozës reguliacija. Esantangliavandeniø apykaitos sutrikimo poþy-miams, fizinis krûvis rekomenduojamas nemaþiau kaip penkias dienas per savaitæ arkasdien, priklausomai nuo gliukozës apy-kaitos rodikliø. Maiste bûtina sumaþinti so-èiøjø riebalø rûgðèiø, tuo labiau, kad josslopina adiponektino iðsiskyrimà, kurá sin-tezuoja baltasis riebalinis audinys. Be to,maisto davinyje bûtinai turi bûti padidin-tas maistiniø skaidulø kiekis. Ypaè sveikavartoti paèius grûdus, taip pat ir kitus mais-to produktus, praturtintus grûdais. Litera-tûroje siûloma vartoti virtus kvieèius, rugius.Gyvenimo gerëjimas ir pyragø daugëjimasirgi prisidëjo prie dabartiniø ligø paplitimo.

Norint iðvengti ligø, reikia laiku tikrin-tis ir imtis saugos priemoniø. Literatûrojeskelbiama, kad intensyviai laikantis svei-ko gyvenimo stiliaus maþdaug per ðeðismënesius pajuntamas pagerëjimas, ir ðigyvenimo taisyklë duoda naudos bet ku-riuo amþiaus tarpsniu. Tai padeda ne tikišvengti ligø, bet ir pratæsti aktyvø gyveni-mà, harmoningà veiklà, kurti tarpusaviomeilæ. Ne veltui sakoma, kad sveikamekûne – sveika ir siela.


Lietuva – politinë galybëPrisiminkime kai kuriuos valdovus ir ávy-

kius. Mindaugas. Lietuvos didysis kuni-gaikðtis, vëliau karalius (karûnuotas 1253m.). Jis jau XIII a. sutelkia to meto kuni-gaikðtystes, kai kurias rytø þemes ir átvirti-na centralizuotà valdymà.

Didþiuojamës Lietuvos Didþiàja Kuni-gaikðtyste (LDK), kurià nuo XIII iki XVI a.pabaigos valdë Gediminaièiø dinastija. Lie-tuvos didþiøjø kunigaikðèiø Gedimino (ti-tuluotas Lietuvos ir Rusijos karaliumi) ir Vy-tauto valdymo metais LDK pasiekë di-dþiausià politinæ galybæ. Jos teritorija nuo70 tûkst. km2 padidëjo iki 1 mln. km2. Dau-gelis kunigaikðtysèiø, buvusiø rytuose, prieLDK prisijungë taikiai. Jø feodalai (dvari-ninkai) ðitaip laidavo sau karinæ pagalbàprieð nuoþmius mongolø-totoriø ir Livoni-jos ordino puolimus.

Vytauto pastangomis LDK drauge suLenkija Þalgirio mûðyje (1410 m.) sutriuð-kino kryþiuoèiø ordino – vokieèiø feodaløkarinæ galià. Taip buvo sustabdytas kry-þiuoèiø skverbimasis á rytø þemes. LDK,sëkmingai kovodama su Aukso orda, pa-dëjo Europos tautoms iðvengti mongolø-totoriø alinanèiø antpuoliø.

Vytautas Didysis – þymiausias ir dau-giausia nusipelnæs LDK valdovas. Jis ger-bë kitø tautø þmones, jø paproèius, religi-nius ásitikinimus, jautë pareigà uþ gera at-silyginti gerumu. Vytautui Þalgirio mûðyjetalkino J.Þiþkos vadovaujami èekø karþy-giai. O kai Èekijoje ávyko Jano Huso su-keltas religinis, tautinis ir socialinis judëji-mas, Vytautas nedvejodamas á pagalbàhusitams pasiuntë kunigaikðtá ÞygimantàKaributaitá (1422 m.) su 7000 kariø.

Teisë ir ðvietimasLDK valstybingumui stiprinti buvo su-

kurta visiems privaloma elgesio taisykliø sis-tema – Lietuvos DK Statutas. Ðio raðytinioteisës rinkinio buvo trys laidos (1529, 1566ir 1588). Jame daug vietos skiriama baltøpaprotinës teisës ypatumams, taip pat svar-biausias gyvenimo sritis reguliuojanèiomsbaudþiamosios ir civilinës teisës normoms.

LDK Statuto vertë feodalinës santvar-kos raidai buvo didelë. Jà pripaþino kai-

mynai. Rusija ir Ukraina, XVII a. viduryjesudarydamos savo teisynus, naudojosi lie-tuviø teisine patirtimi.

LDK savo regione pirmavo kuriant švie-timo sistemà. Vyskupo V.Protasevièiaus pa-stangomis ákuriamas Vilniaus universitetas(1579 m.). Tai buvo pirmoji aukðtoji mokyk-la Rytø Europoje – svarbus ðvietimo ir kul-tûros þidinys. Jame darbavosi þymûs moks-lo þmonës. Universitetas tapo gerai þino-mas ir garsus ne tik Europoje, bet ir uþ josribø. Beje, Vilniaus universitetas ákurtas kurkas anksèiau nei seniausias, garsiausiasJAV ir pasaulyje Harvardo universitetas(ákurtas 1780 m. Masaèûsetso valstijoje).

Nesantaikos rezultataiLietuvos ekonomikos ir kultûros plët-

rai, miestø augimui nepaprastai trukdë ka-rai su kaimynais. Gynybines jëgas kiek su-stiprino sàjunga su lenkais (Liublino unija,1569 m.). Taèiau valstybæ labai silpnino ási-galinti stambioji bajorija, kuri vis labiau to-lo nuo liaudies ir centrinës – valdovo val-dþios, kurià silpnino vidaus nesutarimai beitarpusavio kovos. Nepavyko ágyvendintipaþangiø veikëjø sukurtos pirmosios Eu-ropoje Abiejø Tautø Respublikos (ATR) Ge-guþës treèiosios konstitucijos – Valdymoástatymo (1791 m.). Pagal ðià konstitucijàcentrinë valdþia turëjo bûti sustiprinta, ásta-tymø leidyba perduota Seimui, veto teisëpanaikinta, miestieèiø ir valstieèiø teisës tu-rëjo bûti labai iðplëstos.

Federacinë Lietuvos–Lenkijos valstybë(gyvavusi 226 metus, 1569–1795 m.) þlu-go, nes centro valdþia labai susilpnëjo, ne-pajëgë áveikti jos paèios iðugdytos feodalødiktatûros. Nuolatiniai karai su kaimynais,vidaus konfliktai nusmukdë ðaliø ekonomi-kà, iðtuðtino iþdà. Sustiprëjusios Austrija,Prûsija, Rusija Lietuvos Didþiàjà Kunigaikð-tystæ ir Lenkijos karalystæ (LK) 1772, 1793 ir1795 metø padalijimais likvidavo. Ðalys nu-stojo savarankiðkumo iki 1918 metø.

Ðtai dël ko reikalingi Valdovø rûmai. Jieatliks didaktiná politinio mokymo vaidme-ná. Rûmø ekspozicijos parodys ir mums, irmûsø sveèiams Lietuvos galios augimo lai-kotarpá, kuris daþniausiai rëmësi taikingo-mis priemonëmis, taip pat ir jos nuosmu-

ká, atsiradusá dël stambiosios bajorijos gob-ðumo bei savanaudiðkumo, politiniø ir eko-nominiø teisiø kitiems visuomenës sluoks-niams nepripaþinimo. Aptariant visuome-nës gerovës ir tobulesniø valstybës valdy-mo priemoniø paieðkas, prisimintina seno-liø iðmintis, kuri sako: ,,Kur santaika, tenpergalë” (lot. Ubi concordia, ibi victoria).

Nepriklausomybës atkûrimasMûsø ðalies ekonominei, socialinei rai-

dai, kultûrai plëtoti palankios sàlygos atsi-rado atkûrus nepriklausomybæ (1918 m.).Susirûpinta aukðtuoju mokslu. SteigiamiAukštieji kursai (1920 m.), o netrukus jøpagrindu ákuriamas (1922 m.) Lietuvos uni-versitetas (nuo 1930 iki 1946 m. VytautoDidþiojo universitetas) ir Lietuvos þemësûkio akademija (1924 m.). Tarpukario Lie-tuvoje aukðtojo mokslo srityje pasiekti, at-siþvelgiant á to meto ekonominæ bûklæ,áspûdingi rezultatai. Universitete ir dar ðe-ðiose maþesnëse aukðtosiose mokyklosestudijavo per 4 tûkst. studentø.

Pokario laikotarpiu (Antrasis pasauliniskaras baigësi 1945 m.) materialinë gamy-ba Lietuvoje kiekvienais metais vis spartë-jo. Jai plëtoti reikëjo daug aukðtos ir aukð-èiausios kvalifikacijos specialistø. Juosëmë rengti gausëjanèios aukðtojo moks-lo ástaigos. Lietuvoje to meto (1980 m.)aukðtosiose mokyklose studijavo per 80tûkst. studentø.

Dabar ðalyje turime 35 ávairaus tipoaukðtàsias mokyklas. Jose mokosi apie100 tûkst. jaunuoliø. Pagal studentø skai-èiø 10-èiai tûkst. gyventojø mes uþimamevienà pirmaujanèiø vietø Europoje, taèiauatsiliekame nuo JAV. Joje atsirado ir tvirtë-jo mokslo ir gamybos sàjunga. JAV moks-las ir techninë veikla tapo viena plaèiausiøþmogaus darbo srièiø. Ji padeda ðaliai sëk-mingai spræsti daugelá ekonominiø bei so-cialiniø klausimø ir pirmauti pasaulyje.

Tà patá galima pasakyti apie Ðveicarijà irÐvedijà, kurios ekonominiu atþvilgiu pirmaujaEuropoje. Abi ðios ðalys pagal uþsienio pre-kybos apyvartà ir nacionalinio produkto dy-dá uþima garbingà vietà kitø ðaliø tarpe. Ðio-se ðalyse remiamas mokslas, ypaè taikoma-sis. Ðalys garsëja savo aukðtosiomis mokyk-lomis, tiriamojo darbo institutais.

Praeities pamokosProf. Karolis JANKEVIÈIUS

Ðie metai mums reikðmingi. Paþymime Lietuvos vardo tûkstantmetá. Ir ne tik istorikas, tiriantis visuo-menës gyvenimo raidà, bet ir eilinis pilietis bando prisiminti svarbesniuosius mûsø pagoniðkosios,

taip pat krikðèioniðkosios Lietuvos ávykius. Ðie prisiminimai yra vertingi ir prasmingi, nes istorija, norsnesikartoja, taèiau kai kurie jos elementai yra svarbûs ir mûsø laikotarpiu. Jie padeda iðvengti klai-

dingø sprendimø, naudingi siekiant visuomenës gerovës.


Beje, šioms šalims tapti pirmaujanèio-mis, stipriomis pramoninëmis agrarinëmisvalstybëmis padëjo jø neutralumo statusas– taikos sàlygos. Kai daugelis pasaulio ða-liø XX a. karuose ánirtingai kovësi, Ðveicari-ja ir Ðvedija laikësi universaliojo neutralite-to ir plëtojo ekonominius-prekybinius san-tykius su ávairiomis pasaulio valstybëmis.

Stiprëjanti LietuvaLietuvos ûkio plëtrai sàlygos nebuvo

tokios palankios kaip Ðveicarijoje ar Ðve-dijoje. Patyrëme milþiniðkø nuostoliø XX a.pasauliniuose karuose. Nepaisant karo su-keltø sunkumø, Lietuvoje daug kas pada-ryta. Pagrástai galime didþiuotis daugiapa-kope švietimo sistema, aukðtos kvalifika-cijos specialistais, dirbanèiais pramonëjeir þemës ûkyje. Ádirbis yra svarus. Apie taigalima spræsti ið eksporto sandaros ir joapimties. Lietuva geba á Vakarø ðalis kon-kurencijos sàlygomis eksportuoti nemaþàkieká cheminës pramonës produkcijos,maðinø, mechaniniø ir elektros árenginiø,medienos ir baldø, augaliniø ir gyvulinëskilmës produktø bei kitokiø keliolikos mili-jardø litø vertës prekiø.

Daug kalbama apie dëstymo kokybësgerinimà aukðtosiose mokyklose bei moks-linio tyrimo darbo efektyvumo didinimà. Ðiepriekaiðtai ið dalies pagrásti. Taèiau privalo-me atsiþvelgti á tai, kad daugelio ðiø ástaigøveikla yra pradinës – embrioninës bûklës.Prisiminkime Aukðtøjø kursø ir Kauno uni-versiteto steigimo metus. Juk universitetàsteigë negailëdami savo asmeniniø lëðø,neturëdami jokiø moksliniø laipsniø ir var-dø, taèiau jautæ pareigà tarnauti tautai ir të-vynei patriotai – matematikas Z.Þemaitis, tei-sininkas A.Janulaitis, biologas T.Ivanaus-kas, medikai M.Nasvytis ir P.Aviþonis, tech-nikos mokslø atstovas J.Ðimoliûnas, huma-nitaras E.Valteris. Tik vëliau jie tapo garsiaismokslo þmonëmis ir nusipelnë visuotinëspagarbos.

Girtina mûsø aukðtøjø mokyklø koope-racija – stipresnës savo darbuotojais talki-na silpnesnëms mokykloms. Pravartu taippat pasinaudoti geriausiø pasaulio univer-sitetø ágyta patirtimi, kad ir jau minëto Har-vardo universiteto ádirbiu. Ðiame universi-tete sumaniai derinamas pedagoginis dar-bas su moksliniais tyrimais. Net 40 ðio uni-versiteto moksliniø darbuotojø yra gavæNobelio premijas.

Turime daugiau kaip 100 moksliniødraugijø. Jos vienija atskirø mokslo srièiødarbuotojus, taèiau jø veikla yra gerokai pri-gesusi. Pagrindinë tokio snûduriavimo prie-þastis – organizaciniai nesklandumai. Drau-gijø organizaciná darbà atlieka tarybø ir val-dybø sekretoriai visuomeniniais pagrindais.Sekretoriai, atitrûkdami nuo savo tiesiogi-nio darbo, tik skurdþius savo laisvo laikolikuèius gali skirti draugijos veiklai. Visai ki-taip dirbo draugijos, turëdamos kvalifikuo-

tus etatinius darbuotojus, aprûpintus ðiuo-laikinëmis komunikacijos priemonëmis.Draugijø veikla suaktyvës, mokslas bus su-artintas su gamyba. Gamybinës organiza-cijos taps draugijø kolektyviniais nariais irsavo ruoþtu stiprins draugijø veiklà, teikda-mos joms materialinæ paramà.

Mokslinei-techninei paþangai spartintireikalingas kvalifikuotas koordinacinis cen-tras. Tokiu centru galëtø bûti netolimoje at-eityje steigiama Mokslo ir technologijø mi-nisterija.

Aukðtosios ir vidurinës mokyklos beigimnazijos sudaro vieningà ðvietimo sis-temà. Nuo to, kaip jaunimas parengiamasvidurinëse mokyklose, daþniausiai priklau-so jø studijø aukðtojoje mokykloje sëkmë.Mûsø jaunimas verþlus. Á aukðtàsias mo-kyklas kasmet priimama beveik 80 proc.viduriná iðsilavinimà ágijusiø jaunuoliø. Juosugdo savo darbui pasiðventæ pedagogai.Tai jie parodo jauniems þmonëms kelià áateitá, brandina jø kûrybines galias.

Taèiau jaunimo auklëtojai turi nemaþairûpesèiø. Juk mûsø nedidelëje ðalyje be-veik 10 tûkst. asmenø, daugiausia jaunøþmoniø, dël padarytø ávairiø nusikaltimøyra ákalinti. Tai rimtas signalas ðeimai, mo-kyklai, pedagogams. Mûsø sudëtingameinformaciniø technologijø amþiuje reikalin-gi nauji bûdai ir priemonës jaunimui auk-lëti. Pirmiausia, kaip tas padaryta pirmau-janèiose ðalyse, turëtø bûti padidintas mo-kytojo statusas bei prestiþas visuomenë-je. Mokytojo profesija turi bûti garbingiau-sia. Jo atlyginimas turi bûti solidus, toks,kad jam nereikëtø ieðkoti papildomo uþ-darbio. Mûsø mokyklos yra pernelyg mo-teriðkos. Mokyklose trûksta mokytojø vy-rø. Reikia pasiekti, kad ið 10 pedagogøbent keturi bûtø vyrai. Taip bûtø pakylëtadrausmë mokykloje, atsirastø naujos uþ-klasinës veiklos sritys. Mokykla savame ra-jone taptø ne tik svarbiu bendrojo ðvieti-mo, bet ir kultûros plëtros þidiniu.

Jaunimo fiziniam, doroviniam, esteti-niam, o ypaè darbiniam auklëjimui, akty-vaus ir kûrybingo jaunimo ugdymui nepa-prastai naudinga bûtø karinë-darbo tarny-ba. Visi jaunuoliai, baigæ bendrojo lavini-mo mokyklas, bent 2–3 mënesius turëtøbûti ðaukiami á ðià privalomà tarnybà. Ðijaunimo tarnyba në kiek netrukdytø profe-sionaliai, nedidelio kariø skaièiaus tarny-bai ákurti.

Stipri agropramoninë LietuvaLietuva, turëdama puikias gamtines sà-

lygas, gerà ðvietimo sistemà, verþlius, aukð-tos kvalifikacijos specialistus, vis tobules-nëmis technologijomis paremtà gamybà,intensyvinanti taikomuosius ir kompleksi-nius tyrimus, nuolatos stiprinanti savo na-cionaliná ûká, taptø pirmaujanèia pramoni-ne-agrarine valstybe. Be tradicinës pramo-nës plëtros, mûsø ðalis dràsiai ásiverþtø á in-

formaciniø ir telekomunikaciniø árenginiø irpriemoniø gamybà. Nebûtø uþmirðtos elek-tronika, lazeriai, nanotechnologijos. Ðiuometu pradinëje stadijoje esanti biotechno-logija ágautø pagreitá. Jos laimëjimai bûtønaudojami ne tik farmacijos priemoniø, betypaè maisto produktø gamyboje, þuvinin-kystës, aplinkos apsaugos srityse.

Dideles perspektyvas turi turizmas, ak-tyvaus poilsio gamtoje organizavimas, ku-rortø plëtra. Ði sritis turëtø tapti viena svar-besniø ûkio ðakø. Kai kuo ir dabar gali-me pasigirti. Turime keletà gerai veikian-èiø kurortø, puikiø balneologijos specia-listø. Saugomose teritorijose, o jos apima12 proc. ðalies ploto, áteisintos rekreaci-jos zonos. Valstybinës reikðmës miðkuo-se, o jie sudaro 50 proc. miðkø ploto (Lie-tuvoje 33 proc. teritorijos uþima miðkai),iðskirti sklypai, kuriuose ûkininkavimu for-muojama rekreacinë miðko aplinka. Taivadinamieji rekreaciniai miðkai.

Daugiau kaip prieð 30 metø sukurta(beje, pirmoji pasaulyje) kraðtovaizdþiøestetiniø vertybiø vertinimo sistema, svar-bi turizmo industrijos plëtrai. Tai dþiugûsdalykai. Taèiau yra visos galimybës nu-veikti daugiau. Sektinu pavyzdþiu galëtøbûti JAV – èia valstybei priklausanèioseteritorijose organizuojamos labai pelnin-gos poilsio zonos. Ðios ðalies vyriausy-bë, siekdama iðplësti rekreacijai tinkamusplotus, ið privataus sektoriaus iðperka þe-mæ ir vidaus vandens telkinius. Ðiam rei-kalui ásteigtas (1964 m.) specialus Þemësir vandenø apsaugos fondas.

Nacionaliniø parkø ir Miðko tarnybostik per ketverius metus (1966–1969) fon-do lëðomis iðpirko daugiau kaip 230 tûkst.ha þemës. Lëðos, investuotos á poilsio zo-nø organizavimà, gráþta valstybei kelerio-pai padidëjusios. Verta su ðia patirtimi su-sipaþinti.

Rekreacijos iðtekliø naudojimas vals-tybei, o ir privaèiam kapitalui, labai nau-dingas. Rekreacijos bei turizmo zonø sujø infrastruktûra (sanatorijos, pensionatai,vieðbuèiai, poilsio namai, kempingai, fizi-nës kultûros parkai, baseinai, pirtys, ka-vinës, parduotuvës, turizmo bazës ir kt.)kûrimas skatintø statybos, ávairios paskir-ties transporto, paslaugø sektoriaus irdaugelio kitø nacionalinio ûkio srièiø plët-rà. Nepaprastai geros perspektyvos atsi-veria þemës ûkiui ir daugiaðakei maistopramonei. Mûsø þemdirbiø pagamintaprodukcija beveik visa yra ekologiðka, nesmes kur kas maþiau nei Vakarø Europosðalys naudojame organiniø ir mineraliniøtràðø bei augalø apsaugos cheminiø pre-paratø. Ðis sveikatai svarbus veiksnys vi-suomenei gerai þinomas.

Minëdami Lietuvos tûkstantmetá, gali-me bûti tikri, jog, áveikæ trumpalaiká ûkionuosmuká, áþengsime á naujà, geresnio gy-venimo visiems tarpsná.


Pirmiausia profesoriø Mykolà Ka-vecká prisimename kaip graþø þmogø, ku-riame puikiai derëjo ágimti ir ilgame gyve-nimo kelyje ágyti charakterio bruoþai. Kaiprofesorius áþengdavo á auditorijà, moks-linës tarybos posëdþiø salæ ar eidavo il-gu Vilniaus universiteto Geologijos ir mi-neralogijos katedros koridoriumi, ið tolotraukdavo dëmesá jo lengva elegantiðkaeigastis, graþi ir truputá iðdidi, kiek á ðonàpakreipta galva ir suraukti þili antakiai, ne-galintys, kaip atrodydavo, paslëpti prieka-baus þvilgsnio. Bet vos akys sutikdavo tàþvilgsná, profesoriaus veidas staiga nušvis-davo ypatinga šypsena – nuoðirdþiai gerair truputá ironiðka. Tos savo ypatingos ðyp-senos jis neprarasdavo ir ligos prispaus-tas, kai skaitydavo paskaitas tyliu balsu,ilgai nepaþvelgdamas á auditorijà. Ir tada,nors retai pakeldavo akis, pastebëjæs ku-rio studento pabrinkusius paakius, saky-davo: To jau èia turbût ir tamstos kepenysnetvarkoje. Su ta ðtuka nejuokauk, greitaigali pas Abraomà nuvaþiuoti.

Profesorius, matyt, buvo apdovano-tas ágimtu artistiðkumu, gebëjimu suartë-ti su auditorija, sudominti taikliu þodþiu,originalia màstysena ar neáprastu, savitupoþiûriu á pasaulá, mokslà, jo vietà visuo-menëje.

Ið visø profesoriaus pamëgtø srièiødaugiausia laiko atëmë ir galbût liko ar-èiausiai ðirdies – jaunimo mokymas, jau-nø specialistø ugdymas. Tai jo ilgo darbopradþia ir pabaiga. Prof. M.Kaveckio po-þiûrá á tà darbà atspindi jo þodþiai, skirtidoc. Marijonui Tamašauskui atminti: La-bai gaila, kad toks þmogus, po ilgo klajo-jimo svetur gráþæs tëvynën, negalëjo ilges-ná laikà bûti graþiu darbðtumo, sumanu-mo pavyzdþiu mûsø jaunimui ir teikti jamtas þinias, kurias jis buvo ágijæs mokyklojeir dar daugiau gyvenimo praktikoje. Tà mi-sijà su kaupu ávykdë pats prof. M.Kavec-kis, 45-erius mokslinës ir pedagoginësveiklos metus teikæs jaunimui mokslo irpraktikos ágûdþiø, mokæs savarankiðkaimàstyti, akylai stebëti.

Prof. M.Kaveckio talentas bendrauti suþmonëmis ir tuo dvasiniu ryðiu nuspalvintibei áprasminti kasdienybæ nepalikdavoabejingø tø, kurie tà ryðá pajusdavo. Ir jau

ne vien dël paþymio rûpëdavo nesusikom-promituoti profesoriaus akyse – nesvarbu,ar dël to, kad nepaþinsi mineralo, ar ap-skritai, kad esi neiðprusæs, ar kyðtelësi pro-fesoriui rankà tada, kai jis iðtiesia parodytimineralo pavyzdá. O tie mineralai! Iðtisoslegendos, perduodamos ið lûpø á lûpasjaunesniesiems. Pirmà kartà eidamas á mi-neralogijos egzaminà studentas jau þino-davo, kà reikia ir ko nereikia daryti. Visikursai þinojo, kad atpaþinimo procedûralabai svarbi ir opi, galinti suþlugdyti visàegzamino sëkmæ… Mineralogijos egzami-nui paprastai ruoðdavomës kolektyviai irjau taip „iðkaldavom“, kad atsistojæ nuga-ra á padëklà su pavyzdþiais, vien paèiupi-nëjæ ar pasvëræ rankoje, ðaukdavome:„šmaltinas, braunitas, realgaras…“ Beje,dël to paèiupinëjimo – viena taisyklë buvogeleþinë – jokiu bûdu neliesti pavyzdþiorankomis. Palietei – padarei bene didþiau-sià taktinæ klaidà. Profesorius pakelia kurámineralà ar, paëmæs ið lentynos, parodostudentui. Taip ir norisi já á rankas paimti, oprofesorius nepaleidþia – ir laiko abu ran-kose, vienas kitam neatiduodami – profe-sorius su ðelmiðkomis kibirkðtëlëmis aky-se, o studentas iðpiltas prakaito, na, jei jaupalietei pavyzdá nepasakæs, koks èia mi-neralas, tada blogai.

Labai ávairiai profesorius skaitydavo pa-skaitas – priklausydavo nuo nuotaikos,nuo sveikatos bûklës. Kartais, nepakelda-mas þvilgsnio, atsisësdavo prie pulto antkatedros paaukðtinimo, nusigræþdavo álangà, uþ kurio pageltæ Èiurlionio gatvësmedþiai jau mesdavo lapus, ir tyliai nosi-niu balsu kalbëdavo, kol prieidavo prie ko-kio nutikimo ar anekdoto, kuriø, gerai tin-kanèiø prie paskaitos temos, visada turë-davo gausiai. Tada, linksmesniu þvilgsniupermetæs auditorijà, su ðypsenële papa-sakodavo apie koká garsø biznieriø, kuris,panoræs turëti graþø kabinetà, sienas iðsi-klojæs þalios spalvos audeklu, o po pus-meèio „nuvaþiavæs pas Abraomà“. Che-mikai ekspertai, iðtyræ audeklà, radæ jamedaug didþiai nuodingo elemento arseno(„aršeniko“, kaip sakydavo profesorius).Tai bûdavo praktinë mineralogijos pamo-ka, kuri visam gyvenimui ákaldavo, kad re-algaras yra arseno sulfidas, naudojamas

daþø pramonëje, pirotechnikoje, spalvo-to stiklo gamybai. Prisimenu bûdingà pro-fesoriaus pasakojimà apie klebonà, pada-vusá teisman fabrikantà uþ tai, kad jo an-gliø dûmai kasmet sugrauþia baþnyèiostinkà. Anglyje yra pirito, degant iðsiskiriadaug sieros garø, ir èia jau joks tinkas ne-atlaikys. Mokslo þiniø ir mokslinës mintiespritaikymà, stebint aplinkà, technogeninæþmogaus veiklà, galima pavadinti profe-soriaus pomëgiu. Neatsitiktinai turbût vie-nas mëgstamiausiø profesoriaus þurnaløbuvo „Die Umschau“ (Ilustrierte Wochens-chrift über die Fortschritte in Wissenschaftu. Technik).

Klausydamas profesoriaus paskaitø,ne kartà galëdavai ásitikinti, kad moksli-ninkas pirmiausia yra tyrinëtojas ir gam-tininkui geologui ar geochemikui proble-mø toli ieðkoti nereikia, reikia tik ádëmiaistebëti gamtà, kaupti faktus ir visada pir-miausia þiûrëti prieþastinio reiškiniø ryðio.Profesorius ne taip daþnai pasakydavoþodá „dialektika“, bet visos jo paskaitosbuvo kiaurai persunktos dialektiðku gam-tos reiðkiniø ir faktø suvokimu.

Profesoriaus paskaitos, recenzijos,raðtai ar sveikinimo kalbos – viskas bû-davo nuspalvinta tikrumo, ásijautimo at-spalviu. Profesorius nieko neteigdavoabejingai, kà sakydavo, sakydavo su ási-tikinimu, o pagal situacijà – piktokai, kri-tiškai arba su meile. Ir tai negalëjo netu-rëti poveikio.

Vienintelë tikra visø geologijos srièiøvertybë yra faktas, analizës duomuo. Prof.M.Kaveckis jau nuo pat savo pirmosiosmokslo ástaigos – Charkovo politechnikosinstituto ir vëliau, vadovaudamas Valsty-binei chemijos laboratorijai ar atlikdamasávairias analizes ir ekspertizes bei rengda-mas Lietuvos græþiniø kadastrà ir tais duo-

Profesoriaus Mykolo Kaveckio 120-meèiui

Jei gali pasakyti, kad þmogus, kurio paskaitø klausei univer-siteto suole, tau buvo ne vien profesorius, bet ir mokytojas,

vadinasi, tavo jaunystës metai nenuëjo veltui. Vieni galgeriau, kiti ne taip gerai pasinaudos mokslo ðventovës

raktais, paliktais mums mûsø profesoriø, taèiau suvokimas,jog turëjai savo Mokytojà, iðliks kaip gyvenimo kraitis. Net

jeigu tai liktø vien prisiminimas.


TikràjáVytautas NARBUTAS

Mokytojà prisiminus

menimis pagrásdamas Lietuvos geologi-jà, buvo iðtikimas ðiai faktologinei krypèiai.Skaitydami vienà pagrindiniø profesoriausdarbø – jo daktaro disertacijà „1927–1930metø geologiniai tyrinëjimai ir, remiantis su-rinktø græþiniø medþiaga, Lietuvos geolo-giniai pagrindai“, galime suprasti, kodëlprofesorius vëliau, atsiradus ir naujiemsgausiø græþiniø duomenims bei kitø tyri-nëtojø iðvadoms, mieliau remdavosi taisduomenimis, kuriuos surinko pats.

Profesionalumo ir precizijos reikalavi-mai atsispindëdavo ir moksliniuosestraipsniuose, recenzijose. Ádomu, kad,jaunystëje nesimokæs lietuviðkai, turëda-mas daug „savø“ þodþiø, pasakymø, pro-fesorius buvo labai reiklus definicijø ir lie-tuviðkø terminø atþvilgiu.

Profesorius visur pabrëþdavo rimtà irreiklø poþiûrá á specialistà, profesijos þmo-gø ir apskritai á profesionalumà. Ádomûsðia prasme du jo straipsniai ne geologijosklausimais: „Mûsø muziejø reikalu“ ir ne-baigtas straipsnis „Pasirûpinkime tinka-mais specialistais“. Skaitome: Deja, Lie-tuva pakol kas negali pasigirti sistemingumuziejaus medþiagos tvarkymu. Pas musvyrauja ðûkis – kiekvienas, kas gali (o nekas moka!) – rink, griebk ir neðk muziejunvisokià medþiagà, o paskui mes susitvar-kysim! Deja, toks ðûkis tinka tik gaisro ar-ba potvynio pavojaus metu – ir to ðûkiopasekmë yra visuomet vienoda: sugriebtair sukrauta krûvon net ir labai vertinga me-dþiaga daþniausiai þlûgsta (…); medþiaga,kuri verta didesnës dabartiniame gyveni-me pagarbos, yra iðplëðoma su ðaknimisið tautos kulto arba gyvenimo apeigø ir pa-maþu uþmirðtama – visai iðnyksta.

Darbas, þmonës, kurie já dirba, profe-soriui niekada nebuvo vien ðachmatø fi-gûros – jis visur matë gyvà þmogø, perkurio individualumà vyksta ir paþinimo pro-cesas, ir paþanga. Labai jautriai reaguo-davo á netikrumà, egoizmà, visà tà neigia-mà antstatà mokslo ir mokymo procese,kurá irgi buvo linkæs aiðkinti profesionalu-mo ir apskritai kultûros stoka. Skaitome:Charakteringa, kad þmonës be diplomø,staþo bei specialybës visuomet stengiasiprifabrikuoti intrigoms kuo daugiau sau pa-naðiø þmoniø. Ir toliau: Tik toks darbas yravaisingas, kada þmogus dirba tà darbà my-lëdamas ir jausdamas, kad jisai jam arti-

mas. Pripuolamai gautas arba jam prikištas– visuomet bus ir nuobodus, ir svetimas.

Prof. Mykolo Kaveckio mokslinë veik-la yra reikðminga dviem aspektais: kiek jistimuliavo Lietuvos geologijos paþangàbei statybiniø medþiagø pramonës plë-totæ ir kokiu mastu profesoriaus paþiûrosbei mokslinës iðvados tapo iðeities tað-ku, pagrindu ateities geologijos darbams.

Mokslinë praktinë màstysena nedavëramybës mokslinëje veikloje, versdavo at-siliepti á visus visuomenës gyvenimo klau-simus, kuriais gamtininkas tyrinëtojas galitarti savo þodá. Apgynæs 1932 m. daktarodisertacijà, perëjæs pirmàjá katedros dar-buotojø kûrimo etapà, prof. M.Kaveckissu tikru mokslininko visuomenininkoákarðèiu ëmësi visø aktualiø geologijos beimineraliniø þaliavø problemø ir visur likoiðtikimas savo minèiai, jog nëra reikalosvetimam kraðte ieðkoti medþiagos, ku-rios mûsø kraðtas turi pakankamai.

Jam rûpëjo ne tik sukurti statybiniømedþiagø pramonæ ir ið savo þaliavos imtigaminti cementà, keraminius dirbinius beitràðas. Jis daug raðë apie gëlo ir minera-linio vandens prognozes bei eksploata-vimà, sukûrë Lietuvos mineraliniø versmiøradimosi hipotezæ – daug reikðmës sky-rë tektoniniams plyðiams. Balneologijos

plëtra ir gydomøjø kurortø plëtimas buvoviena tø idëjø, kurios, kaip ir meteoritika,karstinis procesas, gruntø deformacijosklausimai, Profesoriui nedavë ramybës vi-sà gyvenimà.

Galima sakyti, jog profesorius M.Ka-veckis pagrindë Lietuvos hidrogeologijà irmokslà apie mineralines þaliavas, kaipprof. J.Dalinkevièius – stratigrafijà ir geo-loginæ sandarà. Prof. J.Dalinkevièiaus stra-

tigrafija jo mokiniams buvo jei ne talmu-das, tai bent jau iðeities taðkas. Srityse, kurdirbo prof. M.Kaveckis, galbût liko daugiauvietos pasireikðti naujoms idëjoms, o ir pa-èiø mokiniø tos naujovës kartais buvo for-suojamos, skleidësi lyg burës, pagautosvëjo gûsio. O vëjas rimsta ir vël iðkyla kon-tûrai gairiø, þymëjusiø farvaterá. Taip atsiti-ko ir su svarbiausiomis prof. M.Kaveckioidëjomis, ypaè hidrogeologijos ir inþineri-nës geologijos srityse. Prie jø pastaruojumetu vis daþniau sugráþtama, ir pirmiau-sia – prie tektoniniø plyðiø ir jø pasireiðki-mo nuosëdinëje dangoje, tø plyðiø reikð-mës mineralinëms versmëms rastis.

Geologijos paþanga ir statybiniø me-dþiagø pramonës plëtojimas profesoriuibuvo pagrindiniai gyvenimo dalykai, jo ak-tyvios mokslininko ir organizatoriaus veik-los variklis. Vartydami prof. M.Kaveckioarchyvà ið to meto, kai jis dar vadovavoMA Geografijos ir geologijos instituto Mi-neraliniø þaliavø sektoriui, rasime pirmuo-sius Lietuvos vieningos geologinës tarny-bos projektus, raðytus jo paties ranka;juose numatyta Geologijos valdybos di-rekcija ir Mokslø akademijos bei Univer-siteto specialistø konsultacinës tarybosbendras mokslinis-metodinis vadovavi-mas; èia rasime ir laiðko akademikui

Profesorius su savo mokiniais


D.Ðèerbakovui juodraðtá, kuriame nuro-doma nenormali geologiniø darbø padë-tis mûsø respublikoje, nes daugelis vals-tybiniø ástaigø nesusigaudo geologiniødarbø specifikoje, ir siûlomi savi varian-tai padëèiai ištaisyti.

Mokslinës konsultacijos, atstovavimasgeologijos reikalams ávairiose þinybose iraukðtesnëse instancijose, geologijos pri-mato ir specialisto nuomonës gynimas –tai buvo tarsi prof. M.Kaveckio paðauki-mas. Erudicija, tikëjimas savo tiesa bei ge-ra dozë sveikos ambicijos – visa tai darë játikru mokslininku visuomenininku, kovo-toju. O kartais profesorius ir atvirai prisipa-þindavo esàs per daug karðto bûdo, tadaorganizacinius reikalus tvarkyti pavesda-vo ramesniam kolegai M.Martinaièiui.

Prof. M.Kaveckiui pirmaisiais poka-rio metais teko dalyvauti visur, kur tik rei-këjo geologo þodþio, autoriteto. Skaito-me pastabas 1946 m. respublikos geo-loginiø darbø planui, adresuotas Valsty-binei plano komisijai. Ir dabar jos nenu-stoja savo svarbos ir aktualumo – iðaið-kinti Tumasoniø magnetinës anomalijoslizdo vietà, Birðtono kurortui gauti dides-nës mineralizacijos vandens, vykdyti gin-taro paieðkas Kurðiø mariose… O giliø-jø græþiniø rajonai – Ðiauliø, Rokiðkio, Tu-masoniø ir Varënos – ir dabar po daugy-bës græþiniø bei geofiziniø tyrimø lieka„mazginiai“, vis dar tirtini.

Gyvenimo datos, o kas tarp jø?..Profesorius M.Kaveckis gimë 1889 m.

geguþës 20 d. Orenburge ir buvo pakrikð-tytas Mykolo Stanislavo vardu. Tëvai tenbuvo atkilæ ið Virmënø, ið Þemaitijos.Anksti netekæ tëvo, du sûnûs motinos gra-þiai iðauginti ir iðleisti á mokslus. Mykolasbaigë Charkovo universiteto Fizikos-che-mijos skyriø, o 1914–1916 m. studijavoKijevo politechnikos institute. Tarp ðiø stu-dijø – tarnyba kariuomenëje, husarø pul-ke. Tarnyba, beje, vëliau visai pritiko ge-ologo darbui. Viena pirmøjø 1925 m. Lie-tuvos universiteto geologiniø ekspedici-jø – fotonuotraukose uþfiksuoti tie ypa-tingi momentai: poriniø veþimø gurguolëKaune, iðvykstanti ið Gamtos tyrimø sto-ties, ir keturi raiteliai, tyrinëjantys Nemu-no ðlaità ties Jurbarku.

Po karo M.Kaveckis atvyksta á Lietu-và ir 1921 m. pradeda dirbti Lietuvos aukð-tøjø kursø asistentu, o nuo 1922-øjø – vy-resniuoju asistentu Lietuvos universitetoMineralogijos katedroje; skaito kristalog-rafijos ir mineralogijos kursus. Nuo 1923m. rugsëjo 1 d. iðrenkamas Mineralogi-jos katedros docentu ir vedëju.

Jau vien ið gyvenimo datø matyti, kadM.Kaveckis buvo veiklos þmogus. Ágimtasaktyvumas ir pasitikëjimas þvelgia ið se-nos, dar studento uniforma besipuikuojan-èio jaunuolio nuotraukos. Beje, dël to ak-tyvumo jis visada buvo ávykiø centre, net irSpalio revoliucijos metais – tada 19-osiosinþinerinës statybinës draugovës kareiviøir darbininkø deputatø tarybos pirmininkas.

1926 m. po ankstyvos doc. M.Toma-ðausko mirties Mineralogijos ir Geologi-jos katedros sujungiamos ir vedëju pa-skiriamas doc. M.Kaveckis, o to darbopradþiai – menka biblioteka, petrografi-në kolekcija ir vienintelis gilesnis Ragu-èio artezinis græþinys. Galime ðypsotis,palyginæ ekspedicijà su arkliais ir dviemkareiviais apsaugai su dabartiniais Lietu-vos geologø darbais: vien græþimo agre-gatas kainuoja ðimtus tûkstanèiø, o já ap-tarnauja visas bûrys þmoniø. Tad juo la-biau reikia stebëtis áþvalgumu ir moksli-ne intuicija mûsø mokytojø – profesoriøM.Kaveckio bei J.Dalinkevièiaus, kurie,pasiremdami skurdþia „Pienocentro“ ar-teziniø græþiniø medþiaga, ið esmës ið-aiðkino Lietuvos geologinæ sandarà beimineralinius turtus, padëjo Lietuvos geo-logijos pamatus. O kartu ir net pirmiau-sia – katedros ir studentø mokymo rûpes-èiai. Tam reikëjo ir þiniø, ir naujø kolekci-jø, literatûros. Lanko uþsienio – Lenkijos,Èekoslovakijos, Austrijos, Vokietijos,Prancûzijos – mokslo centrus, mineralo-gijos muziejus, dalyvauja simpoziumuo-se bei geologø ekskursijose Tatrø, Kar-patø, Alpiø kalnuose.

Profesoriaus paskaitas visada pagy-vindavo prisiminimai – apie Strasfurtodruskas, apie Moravijos karstinius urvus,senà Kremnièkos vulkanà Slovakijoje,Karlsbado gydyklas ir karðtàsias versmes,ið kuriø lyg agatas nusëda graþaus ara-gonito luoba. Tø moksliniø ekskursijø liu-dytojai – aragonito luoba aptraukti me-dþio lapai, koncentriðkos vamzdþiø ðer-dys, ið spalvoto aragonito iðpjaustyti ávai-rûs raðomojo stalo reikmenys perkelda-vo á tuos profesoriaus jaunystës laikus.Beje, jau gana solidþios jaunystës – tuometu, kai rengë ir gynë daktaro disertaci-jà (1932), staþavosi bei glaudþius ryðiuspalaikë su Prahos Karlo universitetu, pro-fesorius turëjo per keturiasdeðimt metø;sukûrë ðeimà – 1928 m. vedë teisininkæLeokadijà Krakauskaitæ ir apsigyveno Bû-gos gatvëje, Þaliakalnio papëdëje. Dar irdabar èia saugomas jo archyvas – pa-mëgti daiktai, knygos su autografais, þur-nalø, plokðteliø komplektai. Profesorius,beje, buvo aistringas muzikos mëgëjas.Mocarto, Ðuberto, Ðopeno kûriniø áraðai,skambantys vakare namuose, ar vakaras,praleistas Operos teatre, profesoriui teik-davo dþiaugsmo ir poilsio. Ir gëlës. Jau ir

mes, studentai, þinojome, kad mûsø pro-fesorius aistringas gëliø augintojas. Jo na-muose puikavosi ypatingas kaktusas, bu-væs Kaune vienintelis.

Nuo 1939 m., kai Geologijos ir mine-ralogijos katedra persikëlë á Vilniø, dau-giau kaip 20 metø prof. M.Kaveckio gy-venimas dalijosi tarp Vilniaus ir Kauno.

Gyvenimo saulëlydþiui sugráþæs á savonamø miestà, jis mielai atvaþiuodavo á Vil-niø, prie kurio linko jo ðirdis, á Gamtosmokslø fakulteto mokslinës tarybos posë-dþius kaip tarybos narys ar disertacijø opo-nentas, dalyvaudavo iðkilmëse, jubiliejuo-se, visada rasdavo ðiltà, taiklø, iðskirtiná þo-dá pasveikinimui. Liko ir meilë studentams– ir savo, ir tiems, kuriø jis net nepaþinojo,tiems, kurie ateis po daugelio metø. Jukne vien kraðto meilës ir savo graþaus vi-suomeniðkumo vedamas prof. M.Kavec-kis rûpinosi, kad Vilniaus universitete bû-tø palikta geologijos specialybë.

Tarp daugelio doc. S.Þeibos saugo-mø bylø ir uþraðø knygø, kuriose susikau-pë duomenys apie inventoriø, gaunamasmedþiagas, mineralø kolekcijas ir, kas itinádomu, visus profesoriaus studentus, nuo1923 m. laikiusius kristalografijos, mine-ralogijos ir kitø disciplinø „kvotimus“, yraaplankas su uþrašu „VVU-to geologijosspecialybës uþdarymo byla. Pradëta1955.VIII. – baigta – 1956.V.“ Aplanke likærankraðèiø, paties profesoriaus ranka ra-ðytø. Profesorius nebuvo linkæs pasiraði-nëti kitø „paruoštos medþiagos“, bet gallabiausiai ir pasitikëjo savimi. Juk niekasgeriau katedros reikalø ir galimybiø neþi-nojo. Visø geologø reikalø þinojimas gra-þiu leitmotyvu eina per visà ilgà profeso-riaus laiðkà, raðytà TSRS aukðtojo moks-lo ministrui. Beje, ðis raðtas nelabai pa-naðus á oficiozo vedamàjá. Profesorius irèia liko iðtikimas savo áprastam bendra-vimo su þmonëmis stiliui – gyvam, nestan-dartiðkam, su aiškiu per ilgà laikà susifor-mavusios asmenybës antspaudu, su pla-èia argumentø skale, apimanèia ir eko-nominius, ir istorinius bei politinius moty-vus. Buvo gauti áþymiø mineralogø aka-demikø D.Ðèerbakovo ir A.Ðubnikovo tar-pininkavimo raðtai, atsiliepimø apie kated-ros veiklà ir jos potencines galimybes. Pa-galiau klausimas buvo sprendþiamas vy-riausybiniu lygiu, ir geologijos specialy-bë buvo palikta Vilniaus universitete. Taibuvo graþi dovana atsisveikinimui. Pro-fesoriaus mokiniai ðitai visada prisimena,o svarbiausia – neðioja savyje jo graþios,harmoningos asmenybës dalelæ.


Aleksandras DogelisAleksandras Dogelis gimë 1852 m.

sausio 27 d. (sename kalendoriuje 15 d.)Panevëþyje. Þinoma, kad jo tëvas Stanis-lavas Dogelis, kilæs ið senos lietuviø gimi-nës, dokumentuose minimos nuo XIV a.,dëstë pieðimà Panevëþio Bajorø mokyk-loje, vëliau dirbo Kauno gimnazijoje. Alek-sandras mokësi Panevëþio Bajorø mokyk-loje, Kauno ir Kazanës gimnazijose. Á ðáRusijos miestà išvyko pakviestas ten gy-venusio tëvo brolio Jono, kuris buvo Ka-zanës universiteto Medicinos fakultetoprofesorius, eksperimentinës farmakolo-gijos pradininkas Rusijoje. Jis ið Lietuvosatvykusá sûnënà ir globojo. Bet pats gim-

nazistas Aleksandras lëðø prisidurdavo irdirbdamas korepetitoriumi.

1874 m. baigæs Kazanës gimnazijà,A.Dogelis ástojo á Kazanës universitetoMedicinos fakultetà. Jau studijø metaisjis pasiþymëjo neeiliniais gabumais, tadprofesoriaus K.Arnšteino vadovaujamo-je Histologijos katedroje parengë moks-liná darbà apie nervinio audinio sandarà.1878-aisiais, likus vieniems metams ikistudijø pabaigos, šis pirmasis A.Dogeliomokslinis darbas pasirodë mokslinëje vo-kieèiø periodinëje spaudoje. 1879 m.darbštus išeivis iš Lietuvos aukso meda-liu baigë universitetà, iki to laiko spëjæsmokslinëje vokieèiø spaudoje paskelbtiir kità savo tiriamàjá darbà apie kraujagys-les – kapiliarus. Kadangi tuo metu laisvøvietø Kazanës universiteto Histologijos ka-tedroje nebuvo, kurá laikà jaunas moksli-ninkas dirbo þemietijos gydytoju Vorone-þo gubernijos kaimo ligoninëje. Èia jis su-sipaþino su neseniai ið Balkanø fronto grá-þusia gailestingàja sesele Jekaterina Pa-lygina. Jauni þmonës pamilo vienas kitàir 1881 m. susituokë. 1882 m. jiems gimësûnus Valentinas. Tuo metu jauna ðeimajau gyveno Kazanëje.

1880 m. A.Dogelis ásidarbino Kazanësuniversiteto Akiø ligø katedroje, kuriai va-dovavo profesorius Adamiukas. Èia jispradëjo histologinius akies tinklainës ty-

rimus ir kartu dirbo klinikoje. Netrukus Ka-zanës universiteto taryba Aleksandrà Do-gelá išrinko stipendininku, turinèiu teisæruoðtis gauti profesoriaus vardà. Prof.K.Arnšteino vadovaujamas, jis parengëir 1883 m. apgynë disertacijà. Turëdamasmedicinos daktaro laipsná, pradëjo skai-tyti naujai ávestos Rusijos universitetuosehistologijos disciplinos paskaitas. 1885 m.buvo patvirtintas Histologijos katedrosprorektoriumi, o 1886-aisiais tapo Emb-riologijos skyriaus docentu. 1885–1888m., dirbdamas Histologijos katedroje, pa-siþymëjo kaip labai produktyvus moksli-ninkas, paraðë per dešimt moksliniø dar-bø, buvo vadovëlio apie þmogaus ir gy-vûnø anatomijà bendraautoris. Be to, jissukûrë naujà nerviniø làsteliø daþymo me-todà, kurio preparatai tebesaugomi Pe-terburgo Citologijos katedroje.

1888 m. A.Dogelis iðrinktas naujaiásteigto Tomsko universiteto Histologijoskatedros profesoriumi. Jis èia ákûrë stam-bià laboratorijà, kurioje buvo atliekami his-tologiniai nervø sistemos tyrimai. Kartupaþymëtina, kad A.Dogelis vienas pirmø-jø iðtyrë akies ragenos struktûrà, atradojoje naujus nervinius elementus, apraðëakies inervacijà. 1894 m. uþ nuopelnusmokslui Visos Rusijos sveikatos apsau-gos draugija Aleksandro Dogelio darbusávertino aukso medaliu, o Mokslø akade-mija jam áteikë akademiko Bero vardo ap-dovanojimà ir iðrinko Mokslø akademijosbiologijos mokslø nariu korespondentu.

1895 m. A.Dogelis buvo pakviestasdirbti histologijos profesoriumi á Peterbur-go universiteto Gamtos ir matematikos fa-kultetà. Ir èia jis tæsë aktyvià ávairiapusæ

Lietuviai mokslininkaiLiudvika KNIZIKEVIÈIENË

XIX a. gabûs lietuviø jaunuoliai dël carinëje imperijoje vykusios išsivaduojamo-sios tautø kovos ir dël to uþdarytø aukštøjø mokyklø, tarp jø ir Vilniaus universi-teto, kaip vienà ið galimybiø pasirinkdavo studijas Rusijos aukðtosiose mokymoástaigose. Jas baigæ ir neturëdami kitokio pasirinkimo, daþniausiai likdavo ten

dirbti arba toliau tæsti moksliná darbà. Tokiais išeiviais iš Lietuvos tapo ir áþymûsRusijos mokslininkai tëvas ir sûnus Dogeliai. 2007 m. sukako 155-eri metai nuo

histologo profesoriaus Aleksandro Dogelio ir 125-eri metai nuo zoologo profeso-riaus Valentino Dogelio gimimo. Tad ðio straipsnio tikslas ir bûtø atkreipti dëmesá

á minëtø mokslininkø darbus ir jø svarbà mokslo istorijai.

Rusijoje:Aleksandras Dogelis(1852–1922) irValentinas Dogelis(1882–1955)


mokslinæ veiklà. 1908 m. pasirodë jo mo-nografija apie þmogaus ir þinduoliø ve-getacinës nervø sistemos ganglijø struk-tûrà. Monografijoje apraðyti A.Dogelionaujai atrasti ávairûs nerviniø làsteliø ti-pai. Po ðiø atradimø mokslininkà pasie-kë nauji titulai ir apdovanojimai, bet tainepakeitë jo nei kaip þmogaus, nei kaipmokslininko tyrinëtojo.

Jis ir toliau daug dirbo, tyrimus atlik-davo net atostogø metu. Tad neatsitiktinaivegetacinës nervø sistemos tyrimai A.Do-geliui atneðë pasaulinæ ðlovæ. 1903 m. jis,kaip Rusijos atstovas, iðrinktas Tarptauti-nës nervø sistemos sandaros tyrimo drau-gijos nariu. Be to, buvo išrinktas net No-belio premijos komiteto nariu, daugeliomokslinio tyrimo darbø redaktoriumi.

Nors A.Dogelis neturëjo ypatingøoratoriaus gabumø, bet klausytojus jislengvai sudomindavo dëstomo dalykosvarba ir demonstratyvumu. Ið jo histo-logø mokyklos iðëjo þymûs histologai:A.Zavarzinas, J.Orbeli ir kiti. DidþiulisA.Dogelio nuopelnas Rusijos moksluibuvo 1916 m. jo ákurtas þurnalas „Rusi-jos anatomijos, histologijos ir embriolo-gijos archyvas“, kuris iki ðio laiko yra pa-grindinis rusø anatomø ir histologømokslinis periodinis leidinys. Beje, Pe-terburgo-Petrogrado universitete profe-sorius Aleksandras Dogelis dirbo iki mir-ties – 1922 m. lapkrièio 19 dienos.

Pagrindiniai A.Dogelio moksliniai ty-rimai dviejø krypèiø: lyginamosios his-tologijos ir neurohistologijos. Jis daugnuveikë tobulindamas histologinius tyri-mo metodus. Vis dëlto svarbiausi moks-liniai darbai buvo skirti histologiniam ner-vø sistemos ir jutimo organø tyrimui.1903 m. jis pirmasis apraðë visø gyvûnøir þmogaus audiniø ir organø nervø ga-lûnes. Be to, vienas pirmøjø pradëjo tirtivegetacinës nervø sistemos sinapses.Dogelio làstelës – tai jo vardu pavadin-tos multipoliarinës su daugybinëmisataugomis nervinës làstelës, esanèiosvegetacinës nervø sistemos intramurali-niuose ganglijuose.

Skiriamos pirmo tipo Dogelio làstelëssu trumpais iðsiðakojusiais dendritais irilgu aksonu ir antro tipo Dogelio làstelëssu ilgomis ataugomis, tarp kuriø sunkuiðskirti aksonà. Jis sukûrë ir gyvo nervi-nio audinio elementø daþymo metilenomëliu metodà, pavadintà Dogelio meto-du, kurá aprašë 1902 metais. Dar jis tyri-nëjo ganoidø, kaulingøjø þuvø ir amfibijøuoslës organo struktûrà, þmogaus ir gy-vûnø kraujo làsteliø sudëtá ir funkcijas.

Intensyvus ir produktyvus moksliniotyrimo darbas Aleksandrui Dogeliui at-

neðë pasaulinæ þymiausio neurohistolo-gijos mokslininko garbæ. Kartu pastebë-tina, kad, net bûdamas tokio lygio moks-lininkas, jis niekad neuþmiršo gimtosiosLietuvos ir labai stengësi, kad jo tautie-èiai pasiektø norimà iðsilavinimà. Seno-sios kartos Lietuvos mokslininkai, mo-kæsi tuo metu Peterburgo universitete, la-bai pagarbiai minëjo profesoriø Aleksan-drà Dogelá, padëjusá ne vienam jaunamstudentui ar tyrëjui ne tik moraliai, bet irmaterialiai. Beje, Peterburge pas A.Do-gelá þiniø sëmësi ir bûsimasis áþymus Lie-tuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas.

buriais, bet ir tuo metu dar maþai tyrinë-tais pirmuonimis. 1902 m. V.Dogelis þiniasgilino Neapolio zoologijos stotyje, o 1903-øjø vasarà – Murmansko biologijos stoty-je. 1904 m. gavo Peterburgo universitetobaigimo I laipsnio diplomà ir Universitetotarybos sprendimu buvo paliktas ketve-riems metams Bestuburiø zoologijos ka-tedroje ruoðtis gauti profesoriaus vardà.Rinkdamas medþiagà moksliniam darbuityrinëjo Barenco, Vidurþemio, Raudono-sios jûrø ir Norvegijos pakranèiø vandenøbestuburius. 1908 m. parengë disertacijà,atradæs mokslui naujà parazitiniø organiz-mø grupæ, ir pradëjo moksliná-pedagoginádarbà Peterburgo universitete bei Moterøpedagoginiame institute, kur skaitë be-stuburiø zoologijos kursà. 1909 m. vasaràdar padirbëjæs Murmansko biologijos sto-tyje, 1910 m. apgynë darbà magistro laips-niui gauti. 1910–1911 m. V.Dogelis – jauPeterburgo universiteto privatdocentas irMoterø pedagoginio instituto ekstraordi-narinis profesorius.

Vëliau ðis lietuviðkas ðaknis turintismokslininkas, Norvegijoje, Anglijoje ir ki-tur tyrinëjæs savotiðkà bestuburiø gyvûnøgrupæ – jûros vorus, savo darbà apiben-drino monografijoje Pantopoda vystymosiistorijos medþiaga, kurià 1913 m. sëkmin-gai apgynë kaip daktaro disertacijà. Po toV.Dogelis buvo išrinktas Peterburgo uni-versiteto ekstraordinariniu, o 1915-aisiais– ordinariniu profesoriumi ir Zootomijos ka-bineto, vëliau tapusio Bestuburiø katedra,vedëju. Ðias pareigas jis ëjo visà gyveni-mà. V.Dogelio vadovaujama katedra Pe-terburgo, vëliau – Leningrado universitetetapo stambiu mokslo plëtojimo ir moksli-ninkø rengimo centru, kur buvo iðugdytadaug protozoologijos, parazitologijos irevoliucinës morfologijos specialistø.

Laikui bëgant, V.Dogelio mokslinë veik-la darësi vis ávairiapusiðkesnë. Já sudomi-no bestuburiai tropinës Afrikos gyvûnai.Bestuburiams tirti ir Afrikos stuburiniø fau-nai kolekcionuoti 1914 m. pavasará jis kar-tu su prof. I.Sokolovu suorganizavo eks-pedicijà á Rytø Afrikà. Èia V.Dogelis tyrinë-jo termitus, jø didþiuliø lizdø sàrangà, ter-mitø þarnyne gyvenanèius þiuþelinius, mie-go ligos sukëlëjà musæ cë-cë, nuo kuriostuo metu mirdavo tûkstanèiai þmoniø.Mokslininkas tyrinëjo ir maliarijà sukelian-èius uodus bei mašalus. Prasidëjus Pir-majam pasauliniam karui, ekspedicijà te-ko nutraukti, taèiau dalis vertingø ekspo-natø pateko á muziejus, o áspûdþiai ir moks-linës pastabos apraðyti knygose Natûra-listas Rytø Afrikoje (1916 m.), Pusë metøtropikuose (1924 m.) ir moksliniuose beimokslo populiarinimo straipsniuose.

1919–1933 m. V.Dogelis vadovavo Le-ningrado A.Gerceno pedagoginio insti-tuto Zoologijos katedrai, 1922 m. buvo

Valentinas DogelisÞymiu mokslininku zoologu tapo ir

Aleksandro Dogelio sûnus Valentinas, gi-mæs 1882 m. kovo 10 d. (senajame ka-lendoriuje vasario 26 d.) Kazanëje. 1888m. jis kartu su tëvais ið Kazanës persikë-lë á Tomskà, kur ástojo á gimnazijà. Jojemokydamasis buvo itin stropus ir darbštus,mëgo kalbas, o ypaè zoologijà: kolekcio-navo bestuburius ir rinkinius perduodavomokyklai. 1894 m., ðeimai persikëlus á Pe-terburgà, Valentinas ástojo á Istorijos-filo-sofijos instituto gimnazijà, kurià baigæs1900 m. ástojo á Peterburgo universitetoFizikos-matematikos fakulteto Gamtosskyriø. Ten studijuodamas ypaè domëjo-si bestuburiø zoologija. Kadangi geraimokëjo uþsienio kalbas, ið vokieèiø kal-bos á rusø iðvertë ir išleido knygas: zoo-logø E.Hekelio Formø groþis gamtoje(1902–1904 m.) ir F.Borecijaus Europospeteliðkës (1904–1905 m.).

Studijø metais domëjosi ne tik bestu-


Petrogrado universiteto prorektorius,1923 m. – Fizikos-matematikos fakultetodekanas. 1926–1930 m. Valstybiniamebandomosios agronomijos institute vado-vavo Protistologijos laboratorijai. Nuo1930 m. iki paskutiniø gyvenimo dienøSàjunginiame eþerø ir upiø þuvø ûkiomokslinio tyrimo institute vadovavo Þuvøligø laboratorijai ir buvo Peterhofo gam-tos istorijos instituto ákûrimo iniciatoriusir aktyvus organizatorius. Sumanausmokslininko vadovaujamos laboratorijosvirto stambiais jaunø talentingø moksli-ninkø rengimo centrais.

V.Dogelá nuolat traukë paþinti tolimø-jø kraðtø faunà. Jis ne kartà organizavomokslines ekspedicijas ir pats jose daly-vavo. 1924–1925 m. keliavo po Bucha-ros apylinkes ir Turkestanà, o 1926 m. va-sarà Italijoje, Neapolio zoologijos stotyje,tyrë jûros eðeriuose parazituojanèiø in-fuzorijø fiziologijà. Laikui bëgant, vis la-biau ásitraukë á pirmuoniø radioliarijø tyri-mus. Dalyvavo Baltijos, Baltosios, Aralo,Azovo, Kaspijos, Japonø jûrø ir ávairiø eþe-rø ir stambiø upiø faunos tyrimuose.

Beje, savo turtingà mokslinæ-pedago-ginæ patirtá V.Dogelis apibendrino keliuo-se veikaluose. 1923 m. pasirodë Bestu-buriø lyginamosios anatomijos kursas – pir-mas kapitalinis tokio pobûdþio darbas ru-sø kalba ir vienas pirmøjø pasaulyje šiatema. 1939 m. kartu su savo mokiniu B.By-chovskiu iðleido monografijà Kaspijos jû-ros þuvø parazitai. Buvo išspausdinta irnemaþai V.Dogelio moksliniø straipsniø.Be to, jis buvo vienas ið pagrindiniø dau-giatomio Zoologijos vadovo rengëjø, pa-raðæs kelis stambius skyrius. 1939 m.V.Dogelis išrinktas TSRS mokslø akade-mijos nariu korespondentu.

Prasidëjus Antrajam pasauliniam ka-rui, V.Dogelis kartu su kitais Leningradoprofesoriais pasitraukë á Kazachstanà ir Ka-zachijos valstybiniame S.Kirovo universi-tete vadovavo Bestuburiø zoologijos ka-tedrai. Be to, intensyviai dirbo TSRS MAKazachijos filiale – vadovavo ichtiologijosir parazitologijos tyrimams, suorganizavoZoologijos instituto ákûrimà, buvo pirma-sis jo direktorius. Uþ nuopelnus Kazachi-jos mokslui jam suteiktas šios respublikosnusipelniusio mokslo veikëjo vardas.

1944 m. liepos mën. prof. V.Dogelisgráþo á Leningradà ir vël energingai ëmë-si mokslinio tyrimo ir pedagoginio darbo.Atkûrus karo metu sugriautà Peterhofobiologijos institutà, vël ëmë vadovauti Be-stuburiø zoologijos laboratorijai, taip patÞuvø parazitø ir jø ligø laboratorijai Sà-junginiame eþerø ir upiø þuvø ûkio moks-linio tyrimo institute. Tuo metu jis uþbai-gë dar prieð karà pradëtà monografijà Ho-mologiniø organø oligomerizacija kaip vie-nas pagrindiniø gyvûnø evoliucijos keliø,

kuri buvo gerai ávertinta ðalyje ir uþsieny-je. 1947 m. iðleido vadovëlá Bendrosiosprotozoologijos kursas, 1951 m. – Ben-droji protistologija. Paskutiniais gyvenimometais kartu su artimiausiais bendradar-biais pradëjo raðyti didelæ kolektyvinæ mo-nografijà Pagrindinës þuvø parazitologi-jos problemos.

Valentinui Dogeliui 1955 m. birþelio 1d. staiga mirus, monografijà pabaigë ir1958 m. iðleido jo mokiniai. Nespëjo uþ-baigti jis ir rengiamo spaudai bestuburiøzoologijos vadovëlio, tad tik 1962 m. pasi-rodë Bendroji protozoologija (bendraau-toris J.Polianskis). Tai ypaè svarbus pro-tozoologijos raidai mokslinis darbas, áver-tintas Lenino premija (1957 m., po mirties).

V.Dogelis – didelës erudicijos, ávairia-pusës mokslinës veiklos zoologas, suren-gæs ir dalyvavæs per 50 moksliniø ekspe-dicijø, palikæs apie 250 mokslo darbø.Pagrindinës jo mokslo darbø kryptys bu-vo protozoologija, parazitologija ir bestu-buriø gyvûnø lyginamoji anatomija. Sa-vo protozoologiniuose tyrimuose moks-lininkas skyrë daug dëmesio parazitiniøir simbiotiniø pirmuoniø tyrimui. Jis áne-ðë daug naujo á þiuþeliniø paþinimà, ap-raðë daug dar neþinomø mokslui pirmuo-niø Hypermastigina formø.

V.Dogelis su mokiniais naujø atradi-mø pasiekë ir tirdami parazituojanèiasþuvyse infuzorijas, ypaè trichodijas. La-bai svarbi mokslui ir jo monografija apiemikrosporidijas. Didþiulæ mokslinæ vertæturi V.Dogelio darbai iš parazitologijos irypaè ichtioparazitologijos srièiø. Kiek ma-þiau tyrë paukðèiø ir þinduoliø parazitus.Jis árodë, kad daugelis per þuvis perduo-damø þmoniø helmintoziø turi þidininá po-bûdá, sukûrë þuvø parazitologinio skrodi-mo metodikà, sudarë þuvø parazitø tyri-mø ðalyje generaliná planà.

V.Dogelio pagrindiniai ekologinës pa-razitologijos principai sulaukë tarptauti-nio pripaþinimo, nes árodë, kaip teorinësþinios padeda praktiðkai kovojant su þmo-gaus ir gyvûnø parazitinëmis ligomis. Vai-singi mokslininko darbai ir bestuburiø ly-ginamosios anatomijos bei embriologijossrityse. Daug metø jis nagrinëjo organøpoliarizacijos ir oligomerizacijos teorijà,reikðmingà sprendþiant gyvûnijos pasau-lio filogenijos klausimus. Viena pagrindi-niø ðio darbo minèiø yra ta, kad ávairiødaugialàsèiø gyvûnø grupiø evoliucijà irspecializacijà lydi laipsniðkas homologi-niø organø skaièiaus maþëjimas. Iki V.Do-gelio tyrimø apie homologiniø organøskaièiaus kitimus beveik nebuvo.

V.Dogelis turëjo nuostabià savybæ su-dominti jaunimà moksline kûryba. Jis ið-ugdë daug aukštos kvalifikacijos biolo-gø – 42 mokslo daktarus ir per 50 biolo-gijos mokslo kandidatø. Paþymëtina ir

V.Dogelio mokslinë-organizacinë bei vi-suomeninë veikla. Jis buvo aktyvus sà-junginiø konferencijø, pasitarimø parazi-tologijos ir kitais klausimais organizato-rius ir dalyvis, Leningrado gamtos mylë-tojø draugijos prezidentas, miesto depu-tatø tarybos deputatas. Uþ mokslinæ ir vi-suomeninæ veiklà apdovanotas Darboraudonosios vëliavos (1945 m.) ir Lenino(1953 m.) ordinais.

Ávairiapusë mokslininko zoologo ir pa-razitologo erudicija ir didelë pedagoginëpatirtis leido jam parengti nemaþai origi-naliø mokslo priemoniø, vadovëliø, skai-tomø ne tik rusø, bet ir anglø, ukrainie-èiø, azerbaidþanieèiø, gruzinø ir kitomiskalbomis. Lietuvos biologams V.Dogelisatmintinas dar ir todël, kad save laikë ki-lusiu ið mûsø kraðto, kurio ilgëjosi ir kuráruoðësi aplankyti. Jis domëjosi, kà veikiair kokias mokslo problemas sprendþiajaunieji Lietuvos mokslininkai, prisiminda-vo tëvà gimus Panevëþyje ir faktà, kadten dar esama giminiø. Deja, apsilankytiLietuvoje jam jau nebuvo lemta. Taèiau,kaip raðë prof. Stasys Biziulevièius, Va-lentino Dogelio puoselëto mokslo ákvëptiLietuvos zoologijos ir parazitologijos ins-tituto mokslininkai sëkmingai pratæsëdarbštaus savo tëvynainio darbus.

Pastaba: Straipsnio autorë dëkoja dr.Algimantui Jakimavièiui uþ paskatinimàplaèiau pasidomëti ðiø Panevëþio kraðtoþmoniø, palikusiø þymiø pëdsakø kitø ða-liø mokslo istorijoje, gyvenimu ir darbais.

V.Dogelis ekspedicijos Afrikoje metu


Lietuvoje daug kas yra gir-dëjæs apie Treèiojo amþiausuniversitetà, taèiau maþiau þi-noma apie jo veiklà, nuveiktusdarbus. Universiteto rektoriusir ákûrëjas – Lietuvos Nepriklau-somybës Akto signataras, me-dicinos mokslø daktaras Me-dardas Èobotas. Universitetasákurtas 1995 m. ir jo veikla vispleèiasi. Ðiuo metu ávairiuoseLietuvos miestuose turima net19 filialø. Þilagalviø studentøskaièius perkopë ðeðis tûks-tanèius. Universitetas – Tarp-tautinës treèiojo amþiaus uni-versitetø asociacijos narys. La-

Treèiojo amþiaus universitetasJuozas ELEKÐIS prie 15-øjø metø

slenksèio

bai ádomi jo studentø sudëtis.Èia ateina mokytis ir baigæaukðtuosius mokslus, ir jo ne-turintys þmonës, net buvæ dës-tytojai. Sutiksi èia buvusiø gy-dytojø, inþinieriø, agronomø,veterinarø, mokytojø, kultûrosdarbuotojø ir kitø specialybiøþmoniø. Studijuoja, þinoma, jietas specialybes, kuriø nebuvolemta mokytis jaunystëje.

Universitetas turi kelis fakul-tetus: sveikatos, ûkio, kalbø,meno, literatûros, turizmo, is-torijos, teologijos, kompiuteri-nio raštingumo ir kitus. Dësto-mi dalykai filialuose priklausonuo to, kokius pasiseka surastidëstytojus, kurie geranoriðkaisutiktø èia dirbti, nes universi-tetas negauna iš Vyriausybësjokio finansavimo. Didþiuosiuo-se miestuose dësto net profe-soriai, docentai, o maþesniuo-se – kolegijø dëstytojai, ðiaipaukðtos kvalifikacijos þmonës.Tai ryškus pavyzdys, kaip, ne-

Diskusijoms vadovauja (ið deðinës): dr. Birutë Gaigalienë(demonstruoja garbaus amþiaus senolës darbus), dr. MedardasÈobotas, gydytoja Irena Jankuvienë ir Alytaus filialo dekanëJanina Ingelevièienë

Giedamas senovinis studentø himnas

naudodama valstybës lëðø,sëkmingai gali veikti tokia di-delë ir sudëtinga institucija.

Turtingose uþsienio valsty-bëse labai daug darbø pada-roma nenaudojant biudþetolëðø. Savanoriai valo miðkus,vëjovartas, gesina gaisrus, pa-deda globoti senelius, vaikus,moko kitus þmones. O kokiusdarbus nuveikia ten visuome-ninës organizacijos! Pas musjos taip pat aktyvëja. Manonuomone, labai þalinga kai ku-riø aukðtøjø mokyklø dëstyto-jø peršama mintis, jog kiekvie-nas darbas rinkos sàlygomisturi bûti apmokamas. Teko da-lyvauti seminare, kur buvo rei-kalaujama, kad ir visuomeni-nës organizacijos bûtø finan-suojamos, nes tada jos esàpadarytø tà darbà, kurio ne-padaro valdþios institucijos.Tokiø organizacijø turime per300. Pradëjus jas finansuoti, jøbûtø deðimteriopai daugiau.

Þinoma, tai nereiðkia, kadjoms negalima skirti lëðø uþprojektus, kanceliarinëms ið-laidoms. Beje, ir patys tik ap-mokamo darbo propaguoto-jai vis praðo mëgëjø meno ko-lektyvø nemokamai koncer-tuoti pristatant jø knygas.

Labai gerai, kai ðalyje ak-tyviai kuriasi bendruomenës.Treèiojo amþiaus universite-tas, jo filialai taip pat padedavienyti visuomenæ, moko pa-siaukoti. Senjorai jau lankësiir uþsienyje: Lenkijoje, Prancû-zijoje, Izraelyje. Èia jie gaunatokiø þiniø, kuriø negavo stu-dijuodami, negalëjo jø semtisdirbdami. Negalima pamirðti irto, kad èia maloniai galima pa-bendrauti, susirasti naujødraugø, pasidalyti dþiaugs-mais ir rûpesèiais.

Universitetas mokslo me-tus paprastai uþbaigia Vilniausuniversiteto didþiojoje Aktø sa-lëje. Taèiau bûna ir iðimèiø.Daþnai tokios ðventës progavilnieèius pakvieèia kuris norsfilialas. Ðiais metais tai pada-rë alytiškiai. Pakvietë ne ðiaippasisveèiuoti, bet padiskutuotiapie senatvæ, kaip padaryti,kad ji bûtø prasminga, laimin-ga ir neskubëtø ateiti. Disku-sijose labai ádomiø minèiø pa-reiðkë med. mokslø daktaras

Medardas Èobotas, med.mokslø daktarë Birutë Gaiga-lienë, gydytoja Irena Jankuvie-në. Prieita prie vieningos išva-dos – þmogus turi kalendorináir tikràjá amþiø.

Gydytojai seniai pastebëjo,kad tinkamai gyvenanèio sep-tyniasdeðimtmeèio sveikatàdaþnai galima lyginti su ketu-riasdeðimtmeèio ir atvirkðèiai.

B.Gaigalienë yra paraðiusimonografijà apie ilgaamþiðku-mà. Mokslas, kurá patvirtina irgyvenimas, teigia, kad þmogusturi gyventi 150 metø. Anglijo-je iðliko baþnytinës knygos, ku-riø áraðai rodo, kad kai kurieþmonës sulaukdavo net 170–180 metø. Kai kurie ilgaamþiaisu jaunomis moterimis net su-silaukia vaikø. B.Gaigalienë va-þinëjo po Lietuvà, lankë ir tyrësenolius. Dauguma jø – mote-rys. Kodël taip yra, mokslinin-kø nuomonës kiek skiriasi.Daugelis sutinka, kad moterysgyvena sveikesná gyvenimobûdà, taèiau yra teigianèiø, kadtai nulemta gamtos, nes ir gy-vûnijos pasaulyje vyriðkos gi-minës atstovams skirta gyven-ti trumpiau. Daktarës tyrimaiparodë, kad visi ilgaamþiai dir-bo fiziná darbà, buvo nuoðirdûsir niekada nepersivalgydavo,net badaudavo.


Ðiemet pasaulio mokslo visuomenë miniiðkilaus britø mokslininko, organizmø evoliu-cijos teorijos (1842), penkiø tomø „Zoologi-jos“ (1839–1843) autoriaus Èarlzo RobertoDarvino (Darwin, 1809–1882) 200-àsias gimi-mo metines. Numizmatika È.R.Darvino asme-nybei taip pat nëra abejinga. Ðioje srityje pa-siþymëjo Gibraltaras ir Kuko salos.

Britø kolonija Gibraltaras – Pirënø pusia-salio pietinë teritorija. Uþima 6,5 kv. km, èiagyvena apie 30 tûkstanèiø nuolatiniø gyven-tojø. Antikos laikais Gibraltaro uolos kalnasbuvo vadinamas Heraklio stulpais. Èia buvocivilizacijos menama riba.

Dabar Gibraltaras yra laisvasis Vidurþemiojûros uostas bei Didþiosios Britanijos ka-rinë jûrø ir aviacijos bazë. 1967 m. ávy-ko gyventojø balsavimas dël Gibralta-ro juridinio statuso nustatymo. 12 138balsais prieð 44 buvo pasisakyta uþpriklausomybæ Didþiajai Britanijai.

Nuo 1967 m. ant Gibraltaro mone-tø aversø kalamas karalienës Elþbietos IIprofilis ir titulai. Kaip ir 53 Britø Sandraugosteritorijos, Gibraltaras deðimtainæ skaièiavi-mo sistemà ásivedë nuo 1972 metø.

Proginë krona yra populiariausias Gibral-taro proginës monetos nominalas. Straipsniotemai tinka 1997 m. nukalta 12 skirtingø pro-giniø kronø serija EVOLUTION OF MANKIND(þmonijos evoliucija). Sidabrinës (925/1000;28,28 g) kronos vaizduoja þmonijos civilizaci-jos objektus. Tai ir Egipto piramidës, ir Alek-sandro Makedonieèio persona, ir Budos suðventykla Dagone (Birma) vaizdas, ir Inkø im-perijos sostinës Maèu Pikèu vaizdas, ir kiti pa-veldo paminklai.

1998 m. ði serija buvo papildyta dar 12proginiø kronø. Serijos monetos (1998) yraglaudþiai susijusios su È.R.Darvino þmogausevoliucijos teorija. Ant vienos kronos reversopavaizduotas barzdoto mokslininko portretassu greta tupinèio pirmykðèio þmogaus figûra(1 pav.). Èia Homo Sapiens piešia pir-mykšèius laukinius buivolus ant urvo sienos(1A pav.). Pavaizduota kartograma iliustruo-ja þmogaus evoliucijos etapus nuo primatoiki þmogaus (1B pav.). Keturiø þmoniø por-tretai vaizduoja pagrindiniø mûsø planetos ra-siø atstovus (1C pav.). 1998 m. proginës kro-nos yra nukaltos ir ið vario-nikelio lydinio, ir iðsidabro (925/1000; 28,28 g).

Darvino kodas numizmatikojeVidas ÞIGAS, dizaineris 2001 m. Gibraltaras nukalë naujà 16-os

proginiø kronø serijà THE VICTORIAN AGE(Viktorijos epocha). Priminsime, kad karalie-në Viktorija Didþiàjà Britanijà valdë nuo 1837iki 1901 metø. Ádomiausios kronos reversepavaizduota barzdoto su katiliuku vyro figû-ra yra È.R.Darvino portretas. Tolumoje plû-duriuojantis su nuleistomis burëmis burlaivisneabejotinai yra „Biglis“, kuriuo gamtininkasapkeliavo mûsø planetà. Pirmame plane tu-pintis þmogus – vietinis aborigenas (2 pav.).

Didþioji Britanija ant savo nacionaliniø mo-netø tik iðimties tvarka karaliðkajai Monetø ka-lyklai leidþia nukalti proginæ monetà su karalið-kajai ðeimai nepriklausanèio asmens portretu.

Tokiø iðimèiø valdant Elþbietai Antrajai (nuo1952) buvo tik dvi. Iðimtis sero V.Èer-èilio (1874–1965) portretas ant1965 m. proginës pomirtinës kro-nos ir admirolo H.Nelsono (1758–1805) portretas ant 2005 m. nu-kaltos 5 svarø proginës monetos

reverso. È.R.Darvi-no portreto Di-dþioji Britanija antsavo monetø darnenukalë.

Tai atliko Ku-ko salø numizma-tikos autoriai. Sa-

lynà sudaro 15 saløgrupë Ramiojo van-

denyno pietø teritorijoje. Èia gyvena 18 tûks-tanèiø salieèiø. Kuko salos administruojamosNaujosios Zelandijos. Salas 1595 m. suradoispanø navigatorius Alvaro Mendana de Ne-ira. Britø kapitonas D.Kukas èia lankësi 1773,1774 ir 1777 metais. Kapitonas jûrlapiuose ðiasþemes ávardijo Harvëjaus salomis. Seras Dþo-nas Harvëjus (John Harvey) D.Kuko laikais bu-vo vyriausiasis Admiraliteto lordas. 1888 m. sa-los buvo paskelbtos Britanijos protektoratu.1901 m. salos prijungtos prie Naujosios Ze-landijos. Ant Kuko salø monetø aversø kala-mas Didþiosios Britanijos monarcho profilis.

1996 m. Kuko salos nukalë dvi progines mo-netas su È.R.Darvino portretu. Tai 5 ir 20 dole-riø vertës sidabrinës (925/1000; 31,47 g) mo-netos, kurios skiriasi tik nominalo uþraðu. Mo-netø reversuose pavaizduotas didþiojo moksli-ninko su þandenomis portretas, Galapagø sa-lyno þemëlapio fragmentas ir vëþlio atvaizdas.Kompozicijà juosia uþraðas PROTECT OURWORLD (apsaugokime savo pasaulá) (3 pav.).


1 pav. 1A pav. 1B pav. 1C pav.

2 pav.

3 pav.

Kita nagrinëta problema –kada þmogus pradeda senti?Manoma, tada, kai jis nustojaaugti. Sklerozës pëdsakø ran-dama net vaikø organizme. Poþmogaus jëgø klestëjimo peri-odo senatvë ateina tada, kaiþmogus jà „ásileidþia“. Judëda-mas, kà nors veikdamas, turë-damas tikslø, þmogus senstakur kas lëèiau. Pastebëta, kadteigiamai veikia dalyvavimas vi-suomeninëse organizacijose,nes vienatvë – vienas senëjimàskatinanèiø reiðkiniø.

Taigi Treèiojo amþiaus uni-versitetas senjorams – tarsi jau-natvës eliksyras. Judëti bûtinataip, kad darbo gautø visi per3000 þmogaus raumenø. Ne-naudojami jie nori nenori atro-fuojasi. Þinoma, prisiminta irapie gyvulinës kilmës maistoproduktø maþinimà. Be kita ko,maitinimasis pagal kraujo gru-pes reikðmës neturi. Nejuokau-jant pasakyta, kad geriausiasjudëjimas – plaukimas ir sek-sas. Danijoje net seneliø na-muose yra sveèiø kambariai,kur galima uþsakyti pasimaty-mà net su jaunu partneriu. Iruþ tai sumoka seneliø namai!

Þmogø, be abejo, sendinastresas. Tà ypaè patvirtino JAVlakûnø tyrimai. Tø, kurie daly-vavo karo veiksmuose Irake,sklerotiniai pakitimai buvodaug didesni. Sendina ir spin-duliuotë, nitratai, rûkymas, sun-kieji metalai, kuriø apstu ávai-riuose purðkikliuose.

Anglijoje daryti tyrimai paro-dë, kad labai maþos alkoholiodozës neturëjo neigiamo povei-kio, nes jis padeda tirpdyti cho-lesterolá. Taèiau, perþengus 85metø slenkstá ar turint kepenøpaþeidimø, jis jau þalingesnis.Be to, alkoholis kiekvienà þmo-gø veikia skirtingai.

Pilnutëlëje Alytaus kolegi-jos salëje susirinkæ þmonëssusidomëjæ klausësi diskusijø,daug kas pateikë klausimø, pa-vyzdþiø ið savo patirties. Taippat aptarta, kaip organizuotiuniversiteto 15 metø jubiliejausminëjimà. Po to studentams irsveèiams koncertavo AdëlësPetroðiutës vadovaujamas Tre-èiojo amþiaus universiteto mo-terø choras. Kaip ir dera stu-dentams, susirinkusieji sugie-dojo senoviná studentø himnà.


Lietuvostûkstantmeèio

,,AMÞIØ SUTARTINË”dainø ðventë


”

Vytauto MILIÐAUSKO ir Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


dainø ðventë,,AMÞIØ SUTALietuvos tûkstantmeèio


2009 m. birþelio 25 – 28 dienomis vykoVIII pasaulio lietuviø sporto þaidynësskiritos Lietuvos vardo paminëjimo1000-meèiui bei Lietuvos valstybës –karaliaus Mindaugo karûnavimodienai paminëti

ARTINË”Neðama þaidyniø vëliava

Uþdegama VIII pasaulio lietuviø sporto þaidyniø ugnis

Tribunoje - garbingi sveèiai

Pasodintas Lietuvos vardo tûkstantmeèio paminëjimui skirtas àþuoliukas

Alfr

edo

PLI

AD

ÞIO

nuo

tr.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Poþeminis vanduo kaip geriamojovandens ðaltinis daþniausiai yra prana-ðesnis uþ jo alternatyvà – pavirðiná van-dená. Svarbiausi argumentai poþeminiovandens naudai – jo yra beveik visur, jisbeveik visada ðvaresnis uþ pavirðiná van-dená ir yra saugus mikrobiniu poþiûriu.

Visa tai tiesa, taèiau, kaip sakoma, kip-ðas slepiasi smulkmenose. Tikra tiesa, kadpoþeminio vandens yra beveik visur, taèiaureikia gerai paieðkoti, norint rasti jo tiek, kaduþtektø net nedideliam miestui. Na, o ap-rûpinti milijoniná didmiestá geriamuoju van-deniu ið poþemio labai sunku, brangu, odaþniausiai – neámanoma. Tiesa ir tai, kadpoþeminis vanduo paprastai yra ðvaresnisuþ pavirðiná vandená. Juk didmiesèiuoseupës ar eþerai yra ne tik geriamojo vandensðaltinis, bet ir nuotekø, nors ir iðvalytø, pri-imtuvas. Beje, kai JAV prezidentui Nikso-nui paaiðkino, kaip funkcionuoja Vaðingto-no vandentiekis ir nuotekø ûkis, jis paklau-së – tai kà, iðeina, kad mes geriame apva-lytà ir praskiestà kanalizacijos vandená? At-sakymas buvo – deja, taip.

Kaip matysime toliau, kanalizacijosvandens priemaiðø kai kada yra ir poþe-miniame vandenyje, tik daug maþiau. Betne todël, kad jis yra maþiau terðiamas arþmogaus labiau saugomas, o todël, kadnuo tarðos já gelbsti gamtos sukurti ir ga-na efektyvûs savigynos mechanizmai. Pa-syviàjà jø dalá, susijusià su poþeminio van-dens tekëjimu (dinamika), galime pava-dinti savisauga, o aktyviàjà – savivala. Abuðie mechanizmai susijæ su poþeminiovandens iðtekliø susidarymo ir ðio van-dens tekëjimo poþemyje savitumais. Be-veik visas poþeminis vanduo yra infiltra-

Poþeminiovandens savigynos

mechanizmaiHabil. dr. Algirdas KLIMAS

Geologas habil. dr. AlgirdasKlimas „Mokslo ir gyvenimo“

þurnale bendradarbiauja nuo 1987metø. Jo mokslinë veikla susijusi su

visiems Lietuvos gyventojamsaktualia problema – gërimui ir

buityje vartojamo poþeminiovandens kokybe, jo apsaugos nuo

pavirðinës tarðos galimybëmis.

1 pav. Didysis vandens apytakos ratas

vandeningojo sluoksnio vandens pavir-ðiø, o paskui ir gilesnius vandeninguo-sius sluoksnius, nuteka tam tikrà kelià poþeme, þemesnëse vietose iðteka á upes,eþerus ar jûrà, ið kur iðgaravæ vël gráþta á„dangø“. Kartu su ðiuo vandeniu á poþe-má patenka ir ávairios tarðios medþiagos,taèiau èia jø laukia ávairûs „spàstai“, ku-riuos ir pavadinome poþeminio vandenssavigynos mechanizmais. Profesionalio-joje literatûroje juos dar vadina poþemi-nio vandens saugos ir savivalos barjerais.

SavisaugaPoþeminá vandená nuo tarðos pirmiau-

sia saugo pats poþemis, á kurá tarðai sun-koka patekti, nes trukdo net trys fiziniai me-chanizmai/barjerai: 1) poþeminio vandensdinamikos ypatumai; 2) vandeniui nelai-dþios ar tik silpnai laidþios perdangos, 3)hidrostatinis poþeminio vandens spûdis.

Tik pirmasis fizinis mechanizmas ðiektiek saugo nuo tarðos patá pirmàjá – grun-tiná – vandeningàjá sluoksná. Jo veikimoesmë: tarða nuo þemës pavirðiaus pir-miausia pasiekia gruntinio vandenssluoksnio pavirðiø ir daþniausiai juo ir nu-teka á artimiausià drenà, griová ar upelá. Irtik tada, kai tokiø drenø arti nëra, tarðagali patekti á gilesnius gruntinio vandenssluoksnius, o po to – ir dar giliau.

Šis mechanizmas paaiðkina, kaip po-þeminis vanduo iðlieka santykinai ðvarusnet po tokiais koncentruotos ir ilgalaikëstarðos þidiniais, kokie yra miestai. Kiekblogiau, jei tuose miestuose yra gruntinávandená eksploatuojanèiø vandenvieèiø– tada tarða ir keliauja tiesiai á tokias van-denvietes. Maþdaug tokia situacija yra Va-

2 pav. Gruntinis vanduo, susikaupæs Kurðiø nerijos ar Dzûkijos smëlynuose,yra menkai apsaugotas nuo tarðos

Šiemet mokslininkas paþymi 70-ties metø sukaktá. Sveiki-name gerbiamà Jubiliatà, linkime kûrybinës sëkmës ir

dëkojame uþ daugiametá bendradarbiavimà.

cinës kilmës, t.y. jis yra didþiojo vandensapytakos rato dalis (1 pav.).

Tai reiškia, kad atmosferos krituliai, su-sigëræ á gruntà ir po kurio laiko pasiekæpirmojo nuo þemës pavirðiaus (gruntinio)

28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 7-8


rënoje, Lentvaryje, Kurðiø nerijoje (2 pav.).Vis dëlto net ir tokiose vietose, kaip ro-

do monitoringo ir modeliavimo rezultatai,nemaþa tarðos dalis gilesniø gruntinio van-dens sluoksniø nespëja pasiekti, todël tømiestø, miesteliø vandenvietës tebeveikia.Beje, ðitokias problemas nesunku, tik bran-goka iðspræsti ásirengus naujas vandenvie-tes uþ miesto, aukðèiau pagal gruntiniovandens tekëjimo kryptá. Tada miesto tar-ða tiesiog negalëtø á jas patekti.

Daug geriau nuo tarðos apsaugotiðiek tiek gilesni poþeminio vandenssluoksniai, kuriuos ið virðaus nuo grunti-nio, o ið apaèios nuo dar gilesniø sluoks-niø atskiria maþai vandeniui laidþios ar vi-sai nelaidþios perdangos. Todël ðio tipopoþeminá vandená vadiname tarpsluoks-niniu. Saugos poþiûriu yra nemaþø skir-tumø tarp virðutiniø ir apatiniø ðio tipo van-deningøjø sluoksniø.

Lietuvoje tokie viršutiniai vandeningiejisluoksniai yra aptinkami per pastaràjá mi-lijonà metø kontinentiniø ledynø palikto-se smëlio, þvirgþdo nuogulose, persi-sluoksniuojanèiose su nevandeningais,vandeniui maþai laidþiais moliais, priemo-liais, priesmëliais. Ðitie vandeningiejisluoksniai, kuriuose pas mus yra susikau-pæs beveik treèdalis geros kokybës po-þeminio vandens iðtekliø, yra tik pusiauapsaugoti nuo pavirðinës tarðos, nes tieledyno palikti skiriamieji sluoksniai nëraiðtisai iðplitæ, juose gausu vandeniui lai-daus smëlio, þvyro intarpø, „gyslø“. To-dël á juos gali palyginti nesunkiai patektiuþterðtas gruntinis ir pavirðinis vanduo.

Ðiuo poþiûriu daug saugesni dar gi-lesni vandeningieji sluoksniai, aptinkamisenesniøjø geologiniø epochø nuogulo-se. Tos nuogulos – tai vandeningas smë-lis, smiltainis, plyðiuota klintis, dolomitas,perdengti vandeniui daugiau ar maþiau ne-laidþiais molio, molingo mergelio sluoks-niais. Ðie skiriamieji sluoksniai daug pati-kimiau saugo poþeminá vandená nuo tar-

3 pav. Tarða á poþemá galipalyginti lengvai patektiÐiaurës Lietuvoskarstiniame rajone

dinamosiose aklinose grunto porose.Ðiø savivalos procesø efektyvumà didi-

na nepaprastai lëtas drëgmës vertikalusjudëjimas aeracijos zonoje. Daþniausiai jisneviršija 1–2 m per metus. Tà judëjimà lyditarðiø medþiagø dispersijos ir difuzijos reið-kiniai, toliau maþinantys jø koncentracijà fil-trate. Dispersijos, arba tarðiø medþiagøsklaidos, reiðkiniai poþemyje vyksta dël skir-tingø uþterðto vandens judëjimo greièiøgrunto porø kanaluose, o difuzijos – dël tar-ðiø medþiagø sklidimo jø koncentracijosgradiento maþëjimo kryptimi. Beje, difuzi-jos reiðkiniai yra daug lëtesni uþ dispersi-jos reiðkinius, taèiau difuzijos keliu tarða perilgesná laikà gali áveikti ir vandeniui praktið-kai nelaidþius sluoksnius – barjerus, pvz.,tarðiø medþiagø saugyklø molio ekranus.Prasidëjæ aeracijos zonoje, dispersijos ir di-fuzijos reiðkiniai tæsiasi vandeninguosesluoksniuose, toliau maþindami tarðiø me-dþiagø koncentracijas poþemyje.

Antrasis poþeminio vandens saviva-los nuo tarðiø medþiagø mechanizmas,kurá lietuviðkai vadiname gertimi, yra su-sijæs su trimis fizikiniais-cheminiais reið-kiniais: 1) ágertimi (adsorbcija), t.y. me-dþiagos prisijungimu (prilipimu) prie uo-lienos pavirðiaus, 2) sugertimi (absorbci-ja), t.y. su medþiagos perëjimu á uolienossudëtá ir 3) jonø mainais, kai uolienos pa-virðiaus jonai pakeièiami tirpalo jonais.

Ágertis, arba pavirðinë sugertis, bûnafizikinë ir cheminë. Daþnai jos vyksta kar-tu. Pirmoji ið jø yra grunto ir tarðiø medþia-gø tarpmolekuliniø jëgø sàveikos pasek-më, o antroji – grunto ir tarðiø medþiagøcheminiø ryðiø vaisius. Fizikinë ágertis ne-leidþia patekti á poþemá patogeniniams mik-roorganizmams, naftos produktams ir tir-pikliams, o cheminë ágertis stabdo toksi-niø, sunkiøjø, ið jø ir radioaktyviøjø metalømigracijà poþemyje. Taèiau tik cheminëágertis yra negráþtamoji, t.y. patikimai su-laiko tarðias medþiagas grunte. Nuo áger-ties maþai skiriasi sugertis arba absorbci-ja – reiðkinys, kai gruntas, uoliena sugeriatarðias medþiagas visu savo kûnu, suda-rydama su jais tvarius junginius. Ðis reið-kinys geologijoje, hidrogeologijoje maþiauiðplitæs nei pavirðinë sugertis, nes tokiøchemiðkai aktyviø gruntø poþemyje reta.Jonø mainai – cheminis procesas, kai vie-ni tirpalo (ðiuo atveju uþterðto poþeminiovandens) jonai pasilieka grunte, pakeis-dami èia buvusius kitus jonus.

Bus daugiau

ðos, taèiau vietomis ir jie suplonëja, iðsi-pleiðëja, juos sutrupina tektoniniai lûþiai.Tokiose vietose ir ðio poþeminio vandenssavisauga susilpnëja. Bene silpniausiaðiuo poþiûriu tokia vieta Lietuvoje yra Bir-þø – Pasvalio kraðtas, vadinamasis karsti-nis rajonas, kur poþeminá vandená talpinan-tis plyðiuotas dolomitas su gipso pro-sluoksniais iðeina á þemës pavirðiø (3 pav.).

Taèiau tarpsluoksniná poþeminá vande-ná nuo tarðos saugo dar ir treèiasis jo savi-saugos barjeras, vadinamasis hidrostati-nis tarpsluoksninio vandens spûdis. Mattarp dviejø nelaidþiø sluoksniø atsidûræspoþeminis vanduo yra tø sluoksniø su-spaustas. Padidëjusá spûdá vandeninguo-se sluoksniuose palaiko aukðtesnëse vie-tose, poþeminio vandens mitybos srityseá juos átekantis infiltracinis vanduo. Atro-do, kad ðis perteklinis hidrostatinis spûdisturëtø patikimai apsaugoti tarpsluoksninápoþeminá vandená nuo bet kokios iðorinëstarðos. Taèiau ir èia ji gali patekti per mity-bos sritis. Prielaidas patekti sukuria ir po-þeminio vandens eksploatacija, kuri panai-kina pertekliná hidrostatiná spûdá.

SavivalaYra bene trys svarbiausi, labai glau-

dþiai susijæ poþeminio vandens saviva-los mechanizmai, padedantys iðsaugotijo ðvarà: 1) filtracija arba koðimasis; 2)sorbcija arba gertis; 3) tarðiøjø medþiagødestrukcija arba suirimas.

Pirmasis labai galingas poþeminio van-dens saugos mechanizmas, gal tiksliau bar-jeras, yra vadinamoji aeracijos zona – neiki galo ásotinto vandeniu grunto sluoksnis,per kurá koðiasi krituliø infiltratas, kol pasie-kia gruntinio vandens lygá. Ypaè aktyvi yrapati virðutinë aeracijos zonos dalis – dirvo-þemis: daug tarðiø medþiagø ið krituliø infil-trato pasiima augalai, dirvoþemyje gyve-nantys mikroorganizmai, tarðà sulaiko svar-biausia dirvoþemio sudëtinë dalis – humu-sas, nemaþa tarðiø medþiagø dalis lieka va-



Kai þurnalo ðeðtasis numeris jaubuvo spaustuvëje, mus pasiekë liûd-na þinia – 2009 m. birþelio 4 d., eida-mas 77 – uosius metus mirë þymusLietuvos geologas, habilituotas fiziniømokslø daktaras, profesorius, akade-mikas Algirdas Gaigalas.

Nustojo plakti neramaus þmogaus,talentingo pedagogo, Lietuvos kvarte-ro tyrinëtojo, mûsø þurnalo nuoðirdaustalkininko – redkolegijos nario AlgirdoGaigalo ðirdis.

Algirdas Gaigalas gimë 1933 m. va-sario 27 d. Gaiþiûnø kaime, Linkuvosvalsèiuje (dabar Pakruojo raj.). 1957 m.baigæs Vilniaus universitetà dirbo Lie-

tuvos mokslø akademijos Geologijos irgeografijos institute, 1963 – 1965 m. –Geologijos institute, 1965 – 1971 m.–Lietuvos mokslø akademijos Geogra-fijos skyriuje. 1971 – 1979 m. buvo Lie-tuvos geologijos instituto Kvartero ge-ologijos ir geomorfologijos sektoriaus,nuo 1976 m. ir Regioninës geologijosskyriaus vadovas. 1967 – 1969 m. irnuo 1978 iki 2005 m. dëstë VU Gam-tos mokslø fakulteto Geologijos ir mi-nerologijos katedroje. Prof. A.Gaiga-las geologijos specialybës studen-tams dëstë kvartero geologijà, litolo-gijà, geomorfologijà, vadovavo ren-giant diplominius, bakalauro, magist-ro darbus, daktaro disertacijas.

Algirdas Gaigalas – Lietuvos gam-tos draugijos prezidentas nuo 1995m., Rusijos gamtos mokslø akademi-

jos akademikas nuo 1998 m., Tarptau-tinës kvartero periodui tirti asociacijos(INQUA) garbës narys (nuo 2004 m.),Tarptautinio bibliografijos centro(Kembridþas, Didþioji Britanija) direkto-riaus pavaduotojas ir garbës narys(nuo1998 m.), Lenkijos geologø drau-gijos garbës narys (nuo 1998 m.), Len-kijos geomorfologø draugijos garbësnarys (nuo 2008 m.).

Algirdas Gaigalas sukûrë glaciose-dimentaciniø tyrimø metodikà, iðryðki-no kvartero sistemos paleoglaciosedi-mentacijos ritmiðkà pobûdá ir pagrin-dinius glaciociklus, nustatë stambia-nuotrupinës medþiagos petrografinësmineralinës sudëties dësningumus. Josukurtas petrografinis metodas ádieg-tas skirstant Lietuvos pleistoceno mo-renø geologinius pjûvius. DetalizavoLietuvos virðutinio pleistoceno geoch-ronologijà ir stratigrafijà. Profesoriusbuvo vienu ið Mosëdþio akmenø mu-ziejaus ákûrimo iniciatoriø, geologijosekspozicijos autorius, Lietuvos riedu-lynø draustiniø paskelbimo iniciatorius.Algirdas Gaigalas dalyvavo 1984 m.,1989 m.,1996 m., 2000 m. pasaulio ge-ologø ir keturiuose Tarptautinës sàjun-gos kvarterui tirti kongresuose.

Profesorius buvo þurnalo ,,Geolo-gija“ vyriausiasis redaktorius, ne vie-nerius metus talkino ,,Versmës“ leidyk-lai, 2006 m. parengë ir redagavo ,,Lie-tuvos valsèiø“ serijos mokslo darbø rin-kiná ,,Gamta“.

Algirdas Gaigalas ,,Mokslo ir gyve-nimo“ þurnalo autorius nuo 1960 me-tø. Kone pusæ ðimtmeèio bendradar-biavimo su redakcija jis þurnalo skaity-tojui pateikë daug ásimintinø straipsniøið savo daugiaðakës kûrybinës neeili-nio mokslininko veiklos. Buvo daþnasredakcijos sveèias su naujomis idëjo-mis, pasiûlymais. Jo rûpesèiu iðleido-me ne vienà teminá þurnalo numerá, ið-spausdinome jaunøjø mokslininkø kon-kursui jo rekomenduotø straipsniø.

Sunku patikëti, kad netekome red-kolegijos nario iðkilaus mokslininko,kurio ilgai pasigesime, kaip ir visi, arti-miau já paþinojusieji, kurio dëmesys,rûpestis, parama mûsø neaplenkë.

,,Mokslo ir gyvenimo“ redakcija

Netektis

Algirdas Gaigalas(1933 - 2009 m. )


Lietuviø leksikografija atsirado gerokaivëliau negu mûsø raðtija. Raštijos pradi-ninkai tiek Maþojoje Lietuvoje, tiek ir Lietu-vos Didþiojoje Kunigaikðtystëje religiniusraštus vertë arba kûrë remdamiesi savogimtosios tarmës þiniomis ir filologine eru-dicija, kurià ágijo studijuodami teologijà irpirmiausia lotynø kalbà. Vadinasi, lietuvið-ko þodyno poreikis dar nebuvo pribren-dæs. Pagaliau Konstantinas Sirvydas sa-vo trikalbá lenkø-lotynø-lietuviø kalbø þo-dynà skyrë Vilniaus akademijos studen-tams, kad ðie galëtø skinti sau kelià á uþ-slëptus lotynø kalbos ir poezijos lobius.

Nors XVI a. antrojoje pusëje Maþojo-je Lietuvoje buvo iðleisti pagrindiniai evan-gelikø liuteronø tekstai, svarbiausias jøveikalas – lietuviðka Martino Lutherio Bib-lija – 1602 m. mirus vertëjui Jonui Bretkû-nui, liko neiðleistas. XVII a. pirmojoje pu-sëje iðëjo tik Biblijos dalis – Jono RëzosPsalteras Dovido (Karaliauèius, 1625).Raðtijos gimtàja kalba stoka stabdë pro-testantizmo plëtrà ir ásigalëjimà lietuvinin-kø parapijose.

Po pirmosios lietuviškos spausdintosknygos Martyno Maþvydo Catekizmusaprasti þadei (1547) praëjo devyniasdeðimtmetø, kai Maþojoje Lietuvoje buvo suvok-tas þodyno poreikis ir imtasi organizuotiþodyno rengimà. Tai susijæ su bendràjaraðtijos lietuviø kalba plëtra. Prûsijos (Sem-bos) baþnytinës vyresnybës buvo sureng-ta lietuviðkø valsèiø vizitacija, kurios rezul-tatai paskelbti Recessus generalis (Visuo-tinis potvarkis, 1639). Šio dokumento, pri-lygstanèio baþnyèios nuostatams, skyriu-je Apie mokymo priemones konstatuota,kad reikia iðleisti lietuviðkà Biblijà, rûpintislietuviðkø parapijø kunigø pamainos ug-dymu ir kt. Lietuviðkai mokantys kunigaiápareigojami parengti lietuviø kalbos gra-matikà ir sunkiausiø bei daþniausiai varto-jamø þodþiø þodynà. Vienas pirmøjø á ðánurodymà atsiliepë Tilþës lietuviø kunigasDanielius Kleinas, kurio dvi gramatikos (lo-tynø ir vokieèiø kalbomis) buvo iðleistosKaraliauèiuje 1653 ir 1654 metais (per-spausdintos Vilniuje 1957). Kartu su gra-matikomis Kleinas buvo áteikæs ir lietuvið-kà þodynà (cum lexico lithvanico), taèiaujis nebuvo iðspausdintas. Rankraðèio li-kimas neþinomas. Tiesa, Jurgis Gerulis(1899–1945) Karaliauèiaus archyvuose1922 m. rastà vokieèiø-lietuviø kalbø þo-dyno rankraðtá Lexicon lithuanicum laikëKleino þodyno nuorašu. Pasibaigus Ant-

rajam pasauliniam karui, ðá þodynà kartusu kitais Karaliauèiaus archyvø lituanisti-niais dokumentais Laukstyèiø baþnyèiosgriuvësiuose rado istoriko Povilo Pakar-klio organizuota lietuviø mokslininkø eks-pedicija ir pargabeno á Lietuvà. Dabar ran-kraštis laikomas Lietuvos mokslø akade-mijos bibliotekoje. Ðis mûsø laikus pasie-kæs rankraðtinis vokieèiø-lietuviø kalbø þo-dynas yra seniausias Maþosios Lietuvosleksikografinis tekstas. Nors jo antraðtë-je nurodomi 1718 metai, popieriaus van-dens þenklø analizë rodo, kad tai XVII a. Ipusës þodynas.

Šis þodynas skirtas kunigams, valdþiosir teismo pareigûnams, kuriems reikëjobendrauti su lietuvininkais. Originale (113lapø) yra 9200 vokiðkø antraðtiniø þodþiøir 7200 lietuviðkø atitikmenø. Þodyne gau-si religinë leksika (tiesa, jos ðaltiniai nenu-rodomi), taip pat nemaþa kasdienës buiti-nës leksikos, atspindinèios to meto lietu-vininkø gyvenimà. Nors jame gana gausuleksiniø ir darybiniø sinonimø (tai rodo su-darytojà gerai mokëjusá lietuviø kalbà), lie-tuviðkø þodþiø leksikografinë informacijaðykðtoka: þodþiai be gramatiniø charakte-ristikø, jø vartosena neiliustruojama. Ðisgreièiausiai kurio nors ankstesnio (neiðli-kusio) þodyno nuoraðas yra pradinio mû-sø leksikografijos etapo paminklas, reikð-mingas tuo, kad jame pirmà kartà raðtø irðnekamosios kalbos þodþiams suteiktasleksikografinio teksto pavidalas. Kaip dvi-kalbës vokieèiø-lietuviø leksikografijosdokumentas þodyno originalas išleistas(Lexicon Lithuanicum. Rankraštinis XVIIa. vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas (teks-to kopija ir perraðas, lietuviðkø þodþiø ro-dyklë). Parengë Vincentas Drotvinas. Vil-nius: Mokslas, 1987).

Maþosios Lietuvos dvikalbiø þodynøðeimai priklauso ir didþiausias XVII a.Maþosios Lietuvos leksikografijos pamin-klas – rankraðtinis vokieèiø-lietuviø kalbøþodynas Clavis Germanico-Lithvana (Vo-kieèiø-lietuviø kalbø raktas, apie 1680 m.),priskiriamas lietuviø raðtijos darbuotojui,giesmiø vertëjui, Þiliø parapijos kuniguiFrydrichui Pretorijui (1624–1695). Taidviejø tomø (2511 puslapiø) þodynas, da-bar esantis Lietuvos mokslø akademijos

bibliotekoje. Rankraðtis be autoriaus pa-vardës ir paraðymo metø. Remiantis am-þininko etnografo Teodoro Lepnerio liu-dijimu, þodynas buvo laikomas F.Pretori-jaus darbu, o pagal esamus nuosavybësáraðus priskiriamas vëlesniems savinin-kams ar vartotojams. Tikroji autorystë ikiðiol nenustatyta.

Galime nurodyti bent šiuos svarbesniusClavis bruoþus. Jo inventoriø sudaro Marti-no Lutherio Biblijos konkordansai, išleistiNürnbergo spaustuvininko Konrado Agri-colos 1674 metais. Tai abëcëlinis Biblijosþodþiø ir jø formø rinkinys, anais laikais nau-dotas ávairioms Biblijos studijoms. Clavis pa-teikia vokiðkus antraðtinius biblinius þodþiussu jø vietos nurodymu ir glaustomis iliust-racijomis vokieèiø ir lietuviø kalba. Kadan-gi tuo metu Biblijos vertimo á lietuviø kalbàdar nebuvo, manoma, kad ðias iliustracijasvertë greièiausiai pats þodyno sudarytojas.Antrà þodyno sluoksná sudaro kasdienësðnekamosios kalbos þodþiai, daþnai su var-tosenos iliustracijomis. Apskritai palyginussu Lexicon lithuanicum, ðiame þodyne kurkas daugiau þodþiø gramatinës informaci-jos: þymimi vokieèiø kalbos homonimai, ski-riamos jø lietuviðkø atitikmenø kalbos da-lys, lietuviški þodþiai bemaþ sistemingai api-bûdinami lotyniðkais gramatikos sutrumpi-nimais, vardaþodþiø nurodomos kilminin-ko galûnës ir gramatinë giminë, bûdvardþiø– laipsniai, veiksmaþodþiø pateikiamos ke-turios pagrindinës formos ir pan. NaujasClavis bruoþas yra lietuviðkø (su vokiðkaisatitikmenimis arba aiðkinimais) patarliø irprieþodþiø rinkinys Proverbia quoedam Lit-vanica (su variantais – arti 100). Tiesa, þody-nas nebaigtas rengti, jame likæ apie 400 tuð-èiø puslapiø, dalis þodþiø neiðversta, nema-þa þodþiø be iliustracijø. Neþiûrint to, Clavisrodo ryðkià leksikografinio darbo paþangà.Jis yra vienas þymiausiø Maþosios Lietu-vos XVII a. þodynø, unikalus dvikalbës lie-tuviø leksikografijos paminklas. Þodynas,taikytas Biblijai ið vokieèiø kalbos versti, at-skleidë XVII a. lietuviðkø religiniø raðtø ir ðne-kamosios kalbos leksikos turtingumà beiávairovæ, parodë autoriaus lingvistiná iðpru-simà. Savo turiniu ir leksikografiniu pavida-lu þodynas yra ryðkus lietuviø filologinësminties pasiekimas, reikðmingas ne tik vi-sai lietuviø kalbos ir kultûros istorijai, bet irbaltistikai. Likæs neiðspausdintas, jis nega-lëjo suvaidinti didesnio vaidmens kuriant irnorminant lietuviø raðomàjà kalbà, taèiautarsi praskynë kelius pirmiesiems spausdin-tiems lietuviø kalbos þodynams MaþojojeLietuvoje XVIII amþiuje. Todël aktualu iðtirtijo sàsajà su vëlesniais þodynais ir nustaty-ti, koká poveiká jis turëjo religiniø tekstø kal-

Maþosios Lietuvos

Prof. dr. Vincentas DROTVINAS

leksikografijair jos tyrëjai


bai. Clavis publikuotas (þr. Clavis Germa-nico-Lithvana. Rankraðtinis XVII a. vokie-èiø-lietuviø kalbø þodynas. I–IV dalys. Pa-rengë Vincentas Drotvinas. Vilnius: Moks-lo ir enciklopedijø leidybos institutas,1995–1997). Drauge Clavis yra pirmasisrankraðtinis vokieèiø-lietuviø kalbø þody-nas, susilaukæs specialios monografijos:Birutë Triðkaitë apgynë humanitariniømokslø daktaro disertacijà apie Clavis ge-nezæ (2008).

Spausdinto þodyno reikalingumà pa-brëþë Gumbinës kunigas Michaelis Mörli-nas (1641–1708) traktate ,,Principium pri-marium in linguae lithvanica“ (1706). Kaipfilologinës polemikos pradininkas, jis su-formulavo principà, kad su lietuviais rei-kia kalbëti lietuviðkai, t. y. lietuviø baþny-tinæ kalbà reikia apvalyti nuo svetimybiø,o tam iðtekliø reikia ieðkoti lietuvininkøðnekamojoje kalboje.

XVIII a. pirmojoje pusëje þinomi trysrankraštiniai þodynai. Iš jø pirmiausia mi-nëtinas anoniminis 1728 m. vokieèiø-lie-tuviø kalbø þodynas, dabar laikomas Ha-lës-Vitenbergo Martino Lutherio universi-teto Franckës fundacijos bibliotekoje. Ma-noma, kad jis rašytas 1727–1740 m. vei-kusiame lietuviø kalbos seminare ir skir-tas bûsimiesiems Maþosios Lietuvos pa-rapijø kunigams lietuviø kalbà mokytis,dël to kartais priskiriamas to seminaro pir-majam docentui Johanui Richteriui. Þody-nas (300 p., apie 12 750 vokiðkø þodþiøir per 10 000 lietuviðkø atitikmenø) tæsiaLexicon tradicijà, bet turi ir naujø bruoþø.Þodynas plaèiau netyrinëtas, dabar jo kri-tiná leidimà rengia þinoma Vokietijos bal-tistë dr. Christiane Schiller (Erlangeno uni-versitetas).

Lietuviø kalbos institute saugomas vo-kieèiø-lietuviø kalbø þodyno rankraðtis (666p., apie 13 300 vokiðkø þodþiø ir 18 000lietuviðkø atitikmenø). Þodynas be antraðti-nio lapo, autoriaus pavardës ir paraðymometø. Dël pirmojo virðelio vidinëje pusëjeáraðo Krause Pfarrer in Niebudzien þodynastradiciškai laikytas Andrejaus Krause’sþodynu. Šis Krause (1585 arba 1588–1655)buvo vienas aktyvesniø to meto lietuviðkøparapijø kunigø, taèiau mums nustaèiusrankraðèio popieriaus amþiø (maþdaug1720–1749 m.), manytina, kad jis minimoþodyno parašyti negalëjo. Galbût já paraðëgretimoje Katniavos parapijoje iki 1726 m.kunigavæs kitas Krause – Johanas Gabrie-lius. Taigi þodyno autorystë neiðaiðkinta, ne-iðtirtas þodyno originalumas ir santykiai suankstesniais þodynais.

Trempø baþnytinës mokyklos moky-tojas (precentorius) Jokûbas Brodovskis(1692–1744) parengë treèiàjá rankraðtináþodynà Lexicon Germanico-Lithvanicumet Lithvanico-Germanicum (prieš 1744metus). Originalas yra Lietuvos mokslø

akademijos bibliotekos nuosavybë. Iðdviejø daliø þodyno iðliko pirmoji vokie-èiø-lietuviø kalbø nepilna dalis (p. 39–1050). Antraštiniame jos puslapyje Bro-dovskis nurodë, kad þodyne teikiama tre-jopa medþiaga: pirma – Biblijos þodþiai(Vocabula Biblica) iš M.Lutherio Biblijoskonkordansø su lietuviðkais atitikmeni-mis, taip pat Pretorijaus, Hako þodynø ir1735 m. Biblijos lietuviško leidimo. Ant-ras sluoksnis yra šnekamosios kalbos lek-sika (Vocabula Domestica) – tai kasdie-nës vartosenos (namø apyvokos) þodþiaisu gausiais sinonimais ir iliustracijomis.Siekiant atspindëti ávairias lietuvininkø gy-venimo sritis, ádëta naminiø ir laukiniø au-galø, audimo, þvejybos ir kt. pavadinimø,taip pat lietuviðkø asmenvardþiø, senovësdievø vardø, apraðyti kai kurie lietuvinin-kø paproèiai. Treèiasis sluoksnis – patar-lës, prieþodþiai ir máslës (Proverbia, Ænig-mata Lithvanica et Phrases), apie 1100 lie-tuviðkø patarliø ir prieþodþiø, per 100 más-liø ir minkliø. Patarlës ir prieþodþiai turi þo-dyne dvejopà paskirtá: pirma, iliustruojavokiðkø ir lietuviðkø þodþiø reikðmæ beivartosenà, antra, sudaro savarankiðkàsmulkiosios tautosakos rinkiná. Brodov-skis laikomas þymiausiu lietuviðkos tau-tosakos rinkëju, daug prieþodþiø yra ið-vertæs ið vokieèiø kalbos arba pritaikæsjiems lietuviðkus atitikmenis. Nemaþa Bro-dovskio patarliø ir prieþodþiø dabar visuo-tinai ásigalëjæ. Dël þodyno turinio liaudið-kumo, ano meto gyvenimo atspindëjimosmulkiosios tautosakos pavyzdþiuoseBrodovskis laikomas naujosios lietuviøleksikografijos pradininku. Þodyno patar-les ir prieþodþius paskelbë Jurgis Lebe-dys (Smulkioji lietuviø tautosaka XVII–X-VIII amþiuje, 1956 m.). Monografiðkai þo-dynas netyrinëtas, nors lietuviø kalbos, li-teratûros ir tautosakos istorikai (L.Ginei-tis, P.Jonikas, A.Jonynas, J.Lebedys,J.Palionis, A.Sabaliauskas, Z.Zinkevièius)savo darbuose ávairiais aspektais yra já ap-þvelgæ ir vertinæ. Þodyno medþiaga nau-dota vëlesniø þodynininkø (K.G.Milkaus,G.H.F.Neselmano, F.Kurðaièio) darbuose,yra vienas ið pagrindiniø akademinio Lie-tuviø kalbos þodyno ðaltiniø. Dabar Lietu-viø kalbos institute rengiama šio þodynopublikacija – dokumentinis leidimas sufaksimile ir lietuviðkø þodþiø indeksas per20 000 bendriniø ir tikriniø þodþiø (leidi-mo projekto vadovas – rašantis šias eilu-tes). Disertacijà apie J.Brodovskio þody-nà rengia Lina Plauðinaitytë.

Pirmojo spausdinto dvikalbio þodynoatsiradimas yra susijæs su Halës univer-sitetu ir minëto Lietuviø kalbos seminaroveikla. Šis seminaras (1727–1740) rengëpietistinës pakraipos pamokslininkus irmokytojus lietuviškoms parapijoms.Jiems lietuviø kalbos mokytis buvo reika-

lingos gramatikos ir þodynai. Toká þody-nà Vocabularium Lithvanico-Germanicumet Germanico-Lithvanicum (Lietuviø-vo-kieèiø ir vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas)su gramatikos priedu parengë seminarovedëjas ir docentas (1728–1732 metais)Frydrichas Vilhelmas Hakas. Þodyne(1730) sudëti þodþiai iš Naujojo Testa-mento (1727), psalmyno Psalteras Dovi-do (1728) ir greièiausiai iš Hako su stu-dentais versto leidinio Dawadnas moks-las apie Duszios Iszganima (1729). Benesvarbiausias Hako nuopelnas – jis paren-gë pirmàjá lietuviðkà þodþiø registrà. Þo-dyne yra 4886 þodþiai, liaudiškos leksi-kos nedaug, frazeologizmø – vos vienaskitas. Tiesa, þodyne daugokai dëmesioskiriama þodþiø gramatinei charakteristi-kai. Þodynas kartu su gramatika, parem-ta D.Kleino gramatikomis, prisidëjo prietam tikrø þodþiø bei posakiø ásigalëjimobaþnytinës kalbos vartosenoje. Þodynunaudojosi vëlesnieji leksikografai – Pily-pas Ruigys ir Jokûbas Brodovskis.

Antrasis didesnis ir reikðmingesnisXVIII a. pirmosios pusës leksikografijosdarbas yra Pilypo Ruigio (1675–1749), rað-tijos darbuotojo, vertëjo, leksikografo ir lie-tuviø liaudies dainø skelbëjo, M.Mörlinošalininko, dviejø daliø þodynas LittauischDeutsches und Deutsch-Littauisches Le-xicon (Lietuviø-vokieèiø ir vokieèiø-lietuviøkalbø þodynas, 1747). Ruigys buvo pagrin-dinis Naujojo Testamento (1727) vertëjas,talkino rengiant Kvanto-Bërento giesmy-nà (1732), redagavo Biblijos vertimà á lie-tuviø kalbà (1735). Þodynas beveik dvigu-bai didesnis uþ Hako Vocabularium. Lie-tuviškai þodyno daliai parengti Ruigys nau-dojo ne tik savo surinktà medþiagà (èiadaug padëjo vertimo darbai), amþininkoDycelijaus uþrašytus þodþius, bet ir Hakobei Konstantino Sirvydo (1677) þodynus,vokiðkai daliai – populiaraus to meto vo-kieèiø teologo ir þodynininko Eryko Weis-mano vokieèiø-lotynø ir lotynø-vokieèiøkalbø þodynà Lexicon bipartitum (greièiau-siai 1725 metø leidimà). Ruigio þodynasskirtas ne tik mokykloms, bet ir platesneivisuomenei. Pirmojoje dalyje (190 p.) yraapie 8000, antrojoje (442 p.) – apie 20 000þodþiø. Be to, tai pirmasis spausdintas lie-tuviø kalbos þodynas, kuriame panaudo-ta smulkioji tautosaka (apie 40 patarliø,prieþodþiø ir ðiaip vaizdingø posakiø). Rui-gio þodyno medþiagà sunaudojo þodyni-ninkas Kristijonas Gotlybas Milkus savoþodynui (1800). Ruigio þodynà iðtyrë dak-taro disertacijoje Vilma Zubaitienë (2007).

Su Ruigio þodynu susijæs ir JohanoHeinricho Kuncmano (1707–1755) vokie-èiø-lietuviø kalbø þodynas, skirtas Ruigioþodynui papildyti. Tai 265 p. rankraštis,saugomas Lietuviø literatûros ir tautosa-kos institute, raðytas tarp 1747 ir 1755 me-


tø. Pastebëta, kad dalis medþiagos, pir-miausia mitinë leksika, paimta ið Frydri-cho Pretorijaus Clavis, taip pat iš Ruigioþodyno. Plaèiau Kuncmano þodynas ne-tyrinëtas.

Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807) – raðtijos darbuotojas, lietuviø kal-bos gramatikos ir þodyno autorius, Pilkal-nio baþnyèios kantorius. Jis kilæs ið lietu-viðkos ðeimos: tëvas ir broliai buvo Prû-sijos valdþios ásakø, lietuviðkø giesmiøvertëjai. Apie 1797 m. parengë dviejø da-liø Littauisch-deutsches und Deutsch-lit-tauisches Wörter-Buch (Lietuviø-vokieèiøir vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas, išleis-tas 1800). Milkaus þodynà iðpopuliarinoprakalbos, kurias paraðë to meto Prûsi-jos politinio kultûrinio gyvenimo autorite-tai – Berlyno universiteto profesorius Da-nielius Jenisch (Jëniðas), Karaliauèiausuniversiteto profesorius ChristophasFriedrichas Heilsbergas ir garsusis filoso-fas Imanuelis Kantas. Prakalbø autoriaiaukðtino lietuviø tautiná savitumà, kalbosþodingumà, gretino jà su graikø ir lotynøkalbomis. Nors šios prakalbos neprieð-taravo Prûsijos valdþios germanizacineipolitikai, jos vertinamos kaip lietuviø tau-tos ir kalbos gynimo deklaracija. Þodynopagrindas, kaip minëjome, yra Ruigio þo-dynas, taèiau Milkus savàjá gerokai pra-plëtë. Ruigio þodynas turi 616, o Milkaus– 928 to paties formato puslapius, papil-dytas naujais, paties surinktais þodþiaisir þodþiø junginiais. Þodyne daugiau ðne-kamosios kalbos leksikos, ið J.Brodov-skio þodyno paimta apie 300 patarliø irprieþodþiø, yra taip pat vaizdingø posa-kiø ið Kristijono Donelaièio raðtø. Ilgà lai-kà, iki XIX a. vidurio, Milkaus þodynas bu-vo ir mokslinës informacijos apie lietuviøkalbà ðaltinis.

Visi anksèiau minëti XVII–XVIII a. ran-kraštiniai ir spausdinti dvikalbiai þodynaibuvo skirti evangelikø liuteronø raðtø kal-bai tobulinti, todël juose vyravo baþnyti-në knyginë leksika (tiesa, vis gausëjo irðnekamosios kalbos þodþiø). XIX a. pir-maisiais deðimtmeèiais besiformuojantilyginamoji indoeuropieèiø kalbotyra ak-centavo ne senøjø raðtø, bet gyvosios kal-bos duomenø svarbà. Lietuviø kalba im-ta vertinti kaip senoviðkiausia ið gyvøjø in-doeuropieèiø kalbø. Senieji þodynai naujømokslo kalbos reikalavimø negalëjo pa-tenkinti. Išsamesnio, mokslui naudinges-nio lietuviø kalbos þodyno poreikis suta-po su Maþosios Lietuvos paþangiø inteli-gentø supratimu, kad bûtina uþfiksuotisparèiai nykstanèios (dël germanizacijos)lietuvininkø tarmës leksikà. Todël 1846 m.buvo svarstoma, kas galëtø geriau pa-rengti naujà lietuviø kalbos þodynà. Pre-tendentø buvo du: Karaliauèiaus univer-siteto profesorius Georgas Heinrichas

Ferdinandas Neselmanas (1811–1881),vëliau daug nusipelnæs baltistikai, ir to pa-ties universiteto lietuviø kalbos seminarovadovas Frydrikas Kurðaitis (1806–1884).

Teisæ rengti þodynà laimëjo Neselma-nas, iðleidæs Wörterbuch der LittauischenSprache (Lietuviø kalbos þodynas, Kara-liauèius, 1851). Jis buvo uþsibrëþæs pa-rengti visos lietuviø kalbos þodynà, todëlnesitenkino rankraðtiniais ir spausdintaisvokieèiø-lietuviø kalbø þodynais, bet pa-pildë juos Maþosios Lietuvos tarmiø duo-menimis, taip pat K.Sirvydo þodyno ir þe-maièiø tarmës leksika. Þodyne sukaupta33 478 þodþiai. Jame gausu þodþiø tarmi-niø variantø, dedama bibliniø ir MaþosiosLietuvos asmenvardþiø ir vietovardþiø, aið-kinama kai kuriø þodþiø kilmë ir daryba,átraukiama vis labiau plintanèiø germaniz-mø ir slavizmø. Taèiau þodyno naudojimàgerokai sunkino neáprasta þodþiø pateiki-mo tvarka (ne pagal tradicinæ Europos kal-bø, bet pagal sanskrito abëcëlæ), nenuo-sekli raðyba ir kirèiavimo netobulumai. Visdëlto ðis XIX a. vidurio lietuviø leksikos sà-vadas turëjo didelës reikðmës tiek lygina-mosios kalbotyros specialistams, tiek irkalbos praktikai.

F.Kurðaitis, dëstydamas lietuviø kalbàminëtame seminare, buvo iðleidæs moko-muosius leidinius apie vokieèiø-lietuviøprielinksniø vartosenà (1843) ir apie lietu-viø kalbos kirtá ir priegaidæ (1848), todëlþodyno poreiká suvokë pirmiausia kaip lie-tuviø kalbos mokymo priemonæ. Jis, gali-ma sakyti, parengë du savarankiðkus þo-dynus: Wörterbuch der Littauischen Spra-che (Lietuviø kalbos þodynas) susideda iðdviejø daliø: vokieèiø-lietuviø kalbø þody-nas (du tomai, Halë, 1870–1874, 1113 p.)ir lietuviø-vokieèiø kalbø þodynas (Halë,1883, 530 p., apie 20 000 þodþiø).

F.Kurðaitis savo þodynams naudojoankstesniø leksikografø (J.Brodovskio,G.H.F.Neselmano) darbus. Taèiau dël kal-bos uþterðtumo slavizmais ir aklø vertiniøið vokieèiø kalbos aiðkiai jautë patikimø ðal-tiniø stokà. Neapsiribodamas ankstesniøleksikografø darbais, pirmiausia jis rëmë-si savo gryna prûsø lietuviø ðnekta. 1870m. jis raðë: ,,Geriausiai man paþástama Prû-sø Lietuvos vidurio ðnekamoji kalba, var-tojama Tilþës, Ragainës apylinkëse“. To-dël neþinomus, netaisyklingos ar skirtin-gos formos þodþius lietuviø-vokieèiø kal-bø þodyne skyrë specialiu þenklu – lauþti-niais skliaustais, tuo nustatydamas þodþiøpaplitimà ir autentiðkumà. Kitas svarbusF.Kurðaièio þodynø privalumas – visø þo-dþiø kirèiavimas ir priegaidþiø þymëjimas,vëliau tapæs lietuviø akcentologijos norma.Dël viso to F.Kurðaièio þodynai laikomi ge-riausiai parengtais Maþojoje Lietuvoje. De-ja, F.Kurðaitis buvo paskutinis MaþosiosLietuvos leksikografas. F.Kuršaièio leksi-

kografijos tradicijà uþbaigë jo sûnënasAleksandras Teodoras Kurðaitis (Kurschat,1857–1944), su talkininkais iðleidæs ketur-tomá lietuviø-vokieèiø kalbø þodynà ,,Lit-tauisch-deutsches Wörterbuch-Thesauruslinguae Lihvanicae“ (Göttingen. 1968–1973, 3043 p.).

Apibendrinant ðià glaustà MaþosiosLietuvos þodynø apþvalgà, reikëtø pasa-kyti dar keletà þodþiø.

Senieji þodynai, kaip lietuviø kultûrospaveldo raðytiniai iðtekliai, atspindi istori-næ atmintá apie lietuvininkus, jø socialiniusir etninius santykius daugiatautëje ir dau-giakalbëje Rytø Prûsijoje, tautinës savimo-nës ir tapatybës formavimosi istorijà. Kaipfilologinio pobûdþio darbai, jie parodo lie-tuviø kalbos ir kultûros sàsajas su vokie-èiø kalba ir kultûra ir dvikalbës leksikogra-fijos tradicijas ir yra filologinës bei leksi-kografinës minties raidos dokumentai.

Ðalia senøjø religiniø raðtø kalbos þo-dynai fiksuoja dabar iðnykusios Prûsø Lie-tuvos tarmës leksikos ir kitø lygmenø duo-menis, reikðmingus lietuviø kalbos istori-jai ir pirmiausia bendrinës kalbos forma-vimuisi bei norminimui. Reprezentuoda-mi vakarø aukðtaièiø tarmæ, jie yra vaisin-gai sunaudoti akademiniam Lietuviø kal-bos þodynui.

Ankstyvuoju laikotarpiu (XVII–XVIII a.)skirti pirmiausia evangelikø liuteronø lie-tuviðkø raðtø kalbai norminti, þodynai bu-vo ir lietuviø kalbos mokymo(si) priemo-në vokieèiakalbiams Maþosios Lietuvoskunigams ir ðiaip valdþios pareigûnams.XIX a. þodynai buvo þinomi ir Lietuvos fi-lologams (D.Poðkai, S.Daukantui ir kt.),o formuojantis indoeuropieèiø lyginama-jai kalbotyrai, tapo lietuviø kalbos moks-linës informacijos ðaltiniu.

Dël nepalankiø istoriniø-kultûriniø sà-lygø daugiau þodynø liko rankraðèiais (kaikurie ir visai dingo), negu buvo išspaus-dinta, todël rankraðèiai sunkiau prieina-mi platesniam tyrëjø ratui ir nëra susilau-kæ specialiø tekstologiniø, leksikologiniøir leksikografiniø studijø.

Neiðtyrus Maþosios Lietuvos þodynø,lieka daug neatsakytø jø ðaltiniø ir tæstinu-mo klausimø. Dabar suvokus, kad lietuviøkalbos istorijos tyrimø paþanga neámano-ma be senøjø raðto paminklø duomenø,suaktyvëjæs þodynø ir kitø kalbos pamin-klø leidimas atveria maþai þinomus mûsøhumanitarinës kultûros ðaltinius, lengvina,intensyvina ir jø tyrimà. Nuolat kaupiamiþodynø analitinio tyrimo rezultatai ryškinaMaþosios Lietuvos dvikalbës leksikografi-jos vaizdà, be kurio neámanomas nedalo-mos lietuviø leksikografijos apibendrina-mojo veikalo parengimas.


Stabilumo „laiptai“Paaiðkinti medþio stabilumo bûsenas

nëra paprasta, nors ávairaus stabilumomedþiai gerai skiriasi iðoriniais poþymiais.Pirmiausia kaþkoks nepaaiškinamas sta-bilumas buvo atrastas tyrinëjant ryšiustarp tokiø rodikliø, kaip medþio sker-smens prieaugis ir lapijos masë, arba la-jos lapijos tankumas, dar kitaip vadina-mas defoliacija. Defoliacija (arba lapijospraradimas), lyginant su visà lapijà turin-èiu medþiu, yra medþiø bûklës rodiklis:kuo maþesnë defoliacija, tuo medþiai yrasveikesni – geriau auga. Medþio defolia-cija paprastai nustatoma vizualiai, lygi-nant tiriamàjá medá su etaloninio medþiovaizdu, nuotrauka (tam naudojami spe-cialûs atlasai). Sveikø medþiø defoliacijavertinama 0 proc., o þuvusiø – 100 proc.(visiðkai neturi lapø ar spygliø) (4 pav.).

Buvo manoma, kad didëjant defo-

Miðkotyrosdrozofilos, Nilsas Boras,

medþiø homeostazëir stabilumasProf. Remigijus OZOLINÈIUS

Pabaiga.Pradþia Nr. 6

4 pav. Medþiøbûklës vertinimaspagal lajødefoliacijà(virðuje) ir spygliøamþiø (apaèioje):5, 25, 45, 75 –defoliacijoslaipsnis, %;1 – spygliø amþius3,8 metø; 2 –2,4metø; 3 –1,0 metai

liacijai, t.y. blogëjant medþio bûklei, ma-þëja ir medþio prieaugis, t.y. siaurëja me-tinë rievë. Taèiau tyrimai parodë, kad ðipriklausomybë nëra tiesinë. Paaiðkëjo,kad ryðiui tarp medþio bûklës (defoliaci-jos laipsnio) ir jo kamieno skersmensprieaugio bûdingos kelios homeostazësbûsenos. Didëjant medþio defoliacijainuo 0 iki 30 proc., prieaugis beveik ne-sikeièia; defoliacijai „perþengus“ 35–40proc. ribà, prieaugis smarkiai maþëja, kolpasiekia antràjà stabilià bûsenà – tarp60 ir 80 procentø. Defoliacijai viršijus 80proc., prieaugis vël stipriai krenta, ir me-dis þûna (defoliacija 100 proc.).

Analogiðkos bûsenos bûdingos me-dþiø prieaugiui ir tada, kai jis „pereina“ið vienos klasës á kità, t.y. kai medynoaugimo procese dël medþiø konkuren-cijos kaþkada buvæ vyraujantys ir virðau-jantys medþiai (AI ir A klasës) pereina á

uþstelbtøjø kategorijà (C klasë). Taigi pir-masis stabilumo lygis bûdingas AI ir A kla-sës medþiams, antrasis – C klasës me-dþiams. Medþio „perëjimas“ ið vienos sta-bilumo bûsenos á kità vyksta ðuoliu, t.y.staigiai kintant koreliaciniam ryðiui tarpspygliø masës ir liemens prieaugio, kolpasiekiamas maþesnis stabilumo lygis(uþstelbto medþio augimas, C klasë).

Kitaip sakant, medþiai „vaikðto“ pa-gal tam tikras taisykles, panaðiai kaipmes lipame laiptais, t.y. negalime pano-rëjæ sustoti tarp laiptø pakopø...

Tuo metu, kai medþiai yra stabiliosbûsenos (ant „laipto pakopos“), jø lajo-se vyksta struktûros pertvarkymo proce-sai; keièiasi ðakeliø ir lapø (spygliø) beiûgliø santykinis dydis, kitaip sakant, jøparametrai maþiau priklauso arba visainepriklauso nuo padëties lajoje, t.y. nuoto, kokioje – virðutinëje ar apatinëje – la-jos dalyje jie auga (botanikai sako, kei-èiasi jø vidinë koreliacija). Spëjama, kadðià vidinæ koreliacijà, arba morfologinæhomeostazæ, ir palaiko kaþkokia energi-ja, analogiðka elektrono kvantui...

Apie futbolà, Nilsà Borà ir... medþiøstabilumà

Tikriausiai dauguma iš mokyklos lai-kø prisimenate garsø danø fizikà NilsàBorà. Pasakojama, kad jis buvæs aistrin-gas futbolo mëgëjas. Kartu su broliu Ha-roldu, matematiku ir olimpiniu futboloþaidëju (brolis 1908 m. þaidë olimpinëjeDanijos rinktinëje), suþaidë daugybærungtyniø su Kopenhagos „AkademiskBoldklub“.

Nilsas Boras, remdamasis Rezefor-do teorijomis, 1913 m. paskelbë teorináatomo struktûros modelá, pagal kurá elek-tronai stacionariomis orbitomis juda ap-link atomo branduolá – visai kaip plane-tos apie þvaigþdes, ir teigë, kad chemi-nes elementø savybes lemia elektronøkiekis kiekvienoje orbitoje. Boras taip patiðkëlë idëjà, kad elektronai, peršokdamiið aukðtesnës orbitos á þemesnæ, iðspin-duliuoja tam tikrà energijos kieká – kvan-tà. Tai tapo kvantinës teorijos pagrindu.Modelis leido kur kas geriau suprastichemines ir optines atomø savybes, to-dël 1922 m. mokslininko nuopelnai bu-vo ávertinti Nobelio premija. Belieka tikspëlioti, kaip Nilsui Borui á galvà ðovëmintis apie orbitomis skriejanèius elek-tronus. Gal todël, kad buvo taip panaðuá futbolo kamuolá...

Praëjus beveik ðimtmeèiui, kai NilsasBoras pasiûlë „futboliðkàjá“ vandenilioatomo modelá, Raiso universiteto (JAV)fizikø vadovaujamai komandai pavykosukurti milþiniðkus milimetriniø matme-nø atomus, atitinkanèius Boro pasiûly-tàjá modelá (tyrimo rezultatai paskelbti in-

5% 25% 45% 75%

1 2 3


ternetiniame „Physical Review Letters“variante) (5 pav.).

N.Boras tai galbût ir galëjo numanyti,bet jam tikriausiai net nesisapnavo, kad joteorija bus pritaikyta ir miðkininkystëje...

Remiantis apraðytais medþiø augimodësningumais, Lietuvos miðkø institutebuvo sudarytas medþio stabilumo mo-delis, analogiškas N.Boro pasiûlytamatomo modeliui. Ðiame modelyje atomobranduolys atitinka þuvusá medá, o iðori-në stacionari orbita (pavadinkime jà pir-muoju santykinio stabilumo lygiu) – ne-paþeistà, sveikà, normaliai funkcionuo-jantá medá. Skirtumas tarp þuvusio me-dþio vidinës energijos (santykinës lapi-jos masës) ir medþio pirmojo santykiniostabilumo lygio sudaro 100 procentø. Vi-sa tai analogiðka elektrono energijai, ku-ri, perðokant elektronui ið aukðtesnës or-bitos á þemesnæ (arèiau branduolio), ma-þëja (6 pav.).

Blogëjant medþio bûsenai (kai defo-liacija didëja nuo 0 iki 100 proc.), pirma-sis santykinis stabilumo lygis pastebimasesant 0–35 proc. defoliacijai, o antrasis –60–85 procentø. Ðiems lygiams bûdingatai, kad, nepaisant didëjanèios defoliaci-jos, medþio funkcionavimas (nelyginantelektrono judëjimas orbitoje) tiek radiali-nio prieaugio, tiek jo morfologinës struk-tûros iðsilaikymo (apie tai kalbësime kiekvëliau) atþvilgiu iðlieka stabilus. Perëjimasið pirmo stabilumo lygio á antràjá vykstaðuoliu, t.y. radialinio prieaugio pokyèiøgreitis bei morfologinë struktûra tuo mo-mentu labai kinta (defoliacijai didëjant nuo35(40) proc. iki 55(60) proc., jis smarkiaimaþëja). Antrojo, nestabilaus lygio egzis-tavimà árodo tai, kad medþio prieaugis,defoliacijai didëjant nuo 85 iki 100 proc.,nesumaþëja iki labai maþø reikðmiø, o au-gimo procesai, pasiekæ atitinkamà ribà,iðkart sustoja.

5 pav. Panaudojæ lazerius ir elektriniølaukø impulsus, tyrëjai privertë kalio ato-mo elektronà aplink branduolá judëti toli-ma orbita

6 pav.Medþiostabilumomodelis,analogið-kasN.Boropasiûly-tamatomomodeliui

Ðioms stabilioms bûsenoms bûdin-ga ne tik savitas koreliacinis ryðys tarpspygliø masës ir defoliacijos, bet ir savi-ta morfologinë struktûra. Pavyzdþiui, de-foliacijai esant iki 60 proc., visi lajos prie-augio rodikliai labiausiai maþëja apati-nëje lajos dalyje, o kai defoliacija virðija60 proc. – visoje lajoje ir netgi daugiauvirðutinëje jos dalyje.

Sàlyginai pagal morfologinës struk-tûros poþymius bei medþio reakcijà á ap-linkos pokyèius galima iðskirti kelias topaties stabilumo lygio bûsenas. Pirma-jame stabilumo lygyje jos bûtø trys. Pir-mosios – stabilaus medþio – bûsenosmedþiai pasiþymi paèia sudëtingiausiamorfologine struktûra, t.y. didþiausiu ða-kojimusi, seniausiais spygliais ir kt., ta-èiau vidinës morfologinës koreliacijos ry-ðiai silpnesni nei antrosios – santykinai

subalansuotos – bûsenos medþiø. Me-dþiø bendrijos poþiûriu – tai laisvai au-gantys arba virðaujantys (I Krafto arbaA1 pagal Kairiûkðtá klasës medþiai), de-foliacijos didëjimo skalëje – tai medþiai,kuriø defoliacija 0–10 procentø. Santyki-nai subalansuotos bûsenos medþiø mor-fologinë struktûra paprastesnë, taèiau vi-dinës morfologinës koreliacijos ryðiaistipresni, lapija daugiau dirba liemensmedienos naudai. Medþiø bendrijos po-þiûriu – tai virðutinæ padëtá arde uþiman-tys medþiai (I-II Krafto arba A1-A klasiø).

Pagal defoliacijos laipsná – tai medþiai,turintys labai neþymià defoliacijà – 10–15 procentø. Esant treèiajai – efektyvausmedþio – bûsenai lapija dirba efektyviau-siai – toks pat jos kiekis sukuria didþiau-sià liemens tûrio prieaugá. Tai vyraujan-tys (II Krafto arba A klasës) medþiai; de-foliacijos skalëje – 15–20 proc. lapijos ne-tekæ medþiai.

Perëjimas ið pirmojo stabilumo lygioá antràjá charakterizuojamas labilausmedþio bûsena. Tai kiek uþstelbti, silpnaibesivystantys III (B) klasës medþiai (la-jos defoliacija – 40–60 proc.). Tokiø me-dþiø santykinë reakcija á aplinkos povei-ká bûna didþiausia.

Antrajame stabilumo lygyje taip patgalima sàlyginai iðskirti tris bûsenas: su-maþëjusio labilumo (netgi esant pakan-kamai stipriam teigiamam poveikiui, me-dá sunku „iðvesti“ á pirmàjà stabilumo bû-senà – pavyzdþiui, þemiausiø Krafto kla-siø medþiai neatsigauna netgi po labaiintensyviø ugdymo kirtimø ir kt.), paþeis-tos morfologinës koreliacijos (atskirø or-ganø dydis nepriklauso nuo jø padëtieslajoje) bei absoliuèiai þlugusios morfolo-ginës homeostazës. Tai smarkiai uþstelbti,uþimantys þemutinæ padëtá arde medþiai(jø defoliacija didesnë nei 60 proc.).

Manoma, kad tokios fiziologinio sta-bilumo bûsenos turëtø bûti bûdingos netik medþiams, bet ir kitiems augalams beigyviems organizmams.

Pirmasis stabilumo lygis

Pirmasis nestabilus lygis

Antrasis stabilumo lygis

Antrasis nestabilus lygis

Absoliuèiai þlugusiosmorfologinës homeostazës

Paþeistos morfologinëskoreliacijos medis

medis

Nestabilus medis prieð þuvimà

Þuvæs medis

Sumaþëjusio labilumo medis

POVEIKIS

Stabilus medis

,,Subalansuotas” medis

,,Efektyvus” medis

Labilus medis

LAIKAS

Sant

ykin

is li

emen

s pr

ieau

gis

Pirmasisstabilus

lygis

Pirmasisnestabilus lygis

Antrasisstabilus

lygisAntrasis

nestabiluslygis

Defoliacija%

1

2

3

4

56

7

89


Ðeðupë, Rausvë, Ðirvinta –Þaliuojanti rami paprûsë...

Kazys Bradûnas

Bûdamas 29 metø, M.Vosylius palikotëviðkæ ir apsigyveno anapus Pilviðkiø, Pa-rausiø kaime. Ten sukûrë ðeimà. Motie-jaus Vosyliaus ir Onos Ruseckaitës-Vosy-lienës santuokoje gimë vaikai: Marija,Ona, Elena, Pijus bei Justina, Kæstutis,Genovaitë.

Vosyliø sodybos trobesiai buvo me-diniai, erdvûs, geri. Aplink kvadratinës for-mos kiemà buvo iðdëlioti pastatai: gyve-namasis namas, klëtis, tvartas, kluonas,darþinë. Pirkia buvo ilga, dviejø galø. Vie-name gale („stuboje“) gyveno ðeima, oantrasis (seklyèia) buvo skirtas sveèiams.Greta trobos buvo didelis sodas, kuria-me tarpo obelys, kriauðës, vyðnios ir sly-vos. Klestëjo agrastø bei serbentø krûmai.Aplink sodybà augo aukðti medþiai: lie-pos, klevai, uosiai, gluosniai ir kt. Gyve-namoji vieta buvo graþiai sutvarkyta. Ðio-je sodyboje, kuri buvo Rausvës upës slë-nyje, M.Vosylius praleido laikà nuo 1897m. iki gyvenimo saulëlydþio.

Carui Aleksandrui II 1864 m.uþdrauduslietuviðkà spaudà, Lietuvoje veikë M.Murav-jovo, K. Kaufmano bei P. Valujevo sumany-ti aplinkraðèiai, draudþiantys spausdinti,áveþti ið uþsienio ir platinti lietuviðkus leidi-nius lotyniðkais raðmenimis. Lietuviðkasknygas buvo nurodyta spausdinti tiktai ru-siðkomis raidëmis („graþdanka“). Numaty-ta ir grieþta spaudos turinio prieþiûra. Nuo1865 m. balandþio 6 d. veikë laikinosios tai-syklës „Apie cenzûrà ir spaudà“. Jø laiky-màsi kontroliavo Vilniaus cenzûros komisi-ja. Buvo vykdomos ir grieþtos priemonës.Nuo 1869 m. gyventojø namuose daromoskratos, o nuo 1870 m. – keliamos bylos.Vëliau, daþnëjant tokiems teismø proce-sams, prie policijos buvo priskirtas negai-lestingas talkininkas – þandarmerija.

Mûsø krašte lietuviškø knygø ir laik-raðèiø spausdinimas buvo pavojingas.Dël to uþginta lietuviø spauda persikëlë á

Maþàjà Lietuvà, kur caro þandarams beicenzûrai ji buvo neprieinama. Leidiniø ga-benimas á Didþiàjà Lietuvà ir skleidimasjoje sekliams këlë nerimà. 9-ojo deðimt-meèio pabaigoje þandarai ypaè sustipri-no sekimà ir ëmë nuoþmiai bausti lietu-viðkø spaudiniø tiekëjus, platintojus, lai-kytojus ir net skaitytojus.

Anei rašto, anei drukoMums turët neduoda:Tegul, sako, bus LietuvaIr tamsi, ir juoda...

A. Baronas

Vytautas MEÐLIUS

140-osioms gimimo metinëms

MotiejusMotiejus Vosylius – knygneðys,

visuomenës veikëjas, tautosakininkas.Gimë 1868 m. vasario 6 d. Jurkðø kaime,Vilkaviðkio apskrityje, valstieèiø ðeimoje.

Vosylius

M.Vosyliaus gimtasis Jurkðø kaimasyra þenklioje geografinëje padëtyje. Jo ri-bose Alksnës upë áteka á Ðeðupæ. Arti të-viðkës yra Alksnënø baþnytkaimis ir netoli– Pilviðkiø miestelis. Aplinkui þemës pavir-ðius beveik lygus, o arèiau þioèiø – leng-vai banguotas. Dirvoþemis derlingas, dir-vos našios. Nuostabûs gamtos vaizdai.

O Ðeðupë neskubëdama neða vandenáá knygneðiø pagarsintà paprûsæ. Èia lëkð-tos pakrantës, abipus upës pagraþintosalksniais, o vagos krantai prie vandens –reto aukðtumo þolëmis. Anoje pusëje tëk-mës veða viliojantis miðkas. O ten pasro-viui stûkso áspûdingas skardis, atkalnësstatuma þvelgiant iš paupio net ðiurpulá ke-lia. Toje aplinkoje ið kaimo durpyno á upæðniokðdamas teka sidabrinis upeliûkðtis.

Sûduvos sesë Ðeðupë yra maþesnë uþNemunà ir trumpesnë uþ Nerá, taèiau ji dau-giau uþ kitas upes plovë knygneðiø kojø.

M.Vosylius Marijampolës gimnazijo-je baigë keturias klases. Buvo P.Arminoir P.Kriauèiûno mokinys. Bet tæsti moks-lo negalëjo dël lëðø nepritekliaus ir gy-veno tëviðkëje.

Po 1863 m. sukilimo nuslopinimo, belietuviðkø knygø ir laikraðèiø spausdinimouþdraudimo, buvo ávesta daug kitø suvar-þymø, apribojimø, diskriminaciniø nuosta-tø, taikomø tik Lietuvai: èia reèiausias mo-kyklø tinklas visoje Rusijos imperijoje, ne-leidþiama lietuviams inteligentams dirbtisavame krašte, uþgintos bet kokios orga-nizacijos ir visuomeninë veikla – visa taiuþkirto kelià visuomeniniam darbui. Taipbuvo sukliudyta reikðtis ir tobulesnëmspramogoms, netgi rengti spektaklius bu-vo grieþtai uþdrausta. 1863 m. buvo uþ-gintos ir lietuviðkos parapinës mokyklos.Ir pradinëse, ir aukðtesniosiose mokyklo-se viskas buvo dëstoma rusø kalba. Netprivatø mokymà kaimø lietuviðkose mo-kyklose uþdraudë ir uoliai persekiojo. To-dël mokymas ten buvo slaptas.

Motiejus Vosylius uþginta lietuviðkaspauda susidomëjo jau ankstyvoje jaunys-tëje. Tuo metu Prûsijoje buvo leidþiamas irslaptai á Didþiàjà Lietuvà gabenamas pir-mas lietuviðkas periodinis spaudinys „Auð-ra“ (1883–1886), kurá redagavo J.Basana-vièius, J.Ðliûpas, J.Mikðas ir kiti. Ðis leidi-nys suvaidino didelá vaidmená tautiniamelietuviø sàjûdyje, kuris rûpinosi iðlaikyti gim-tàjà kalbà. Laikraðtis spietë inteligentijà, puo-selëjo kraðto kultûrà, istorijà ir kt. Smerkërusifikacijà, polonizacijà ir þadino meilæ Të-vynei. O „Auðrà“, ëjusià ið rankø á rankas,jaunuolis gaudavo pasiskaityti iš patikimølietuviø. Vëliau, jos idëjø paskatintas ir sklei-dëjø padràsintas, M.Vosylius nuo 1885 m.atsidavë knygnešystei.

Apie M.Vosyliaus rizikingà þingsná irpasiaukojimà veikti gimtojo kraðto labuibuvo raðyta prieðkario spaudoje: „Juk darbûdamas 16 metø jau pradëjo tarnautiLietuvai, stodamas dirbti tais laikais pa-vojingiausià, bet Tëvynei labai naudingàdarbà – slaptai gabenti ir platinti lietuvið-kà spaudà. Tà sunkø darbà be jokios per-traukos jis dirbo 20 metø“ (Lietuvos dir-vonø plëðëjas. „Ðaltinis“, 1937, Nr. 15).

Knygneðiui M.Vosyliui teko gabentiuþdraustà lietuviðkà spaudà ir jà platinti.Jis skleisdavo gyventojams knygas, bro-


ðiûras, kalendorius ir kt. Knygneðiui di-delá susirûpinimà këlë vargus vaikø mo-kymas uþgintose lietuviðkose mokyklose.Jis gerai suvokë vadovëliø reikðmæ raðo-majai kalbai ir þinioms ágyti. Todël su ki-tomis platinamomis knygomis parûpinda-vo elementoriø slaptoms lietuviðkomsmokykloms ir pavieniams gyventojams.Literatûros jis gaudavo ið gabentojø ir pla-tintojø tiesiogiai arba ið jø patikëtiniø. Vë-liau M.Vosylius palaikë ryðius su knygne-ðiais Jokûbu Pauliukevièiumi ir JuozuRimða, gaudavo ið jø slaptos lietuviðkosspaudos. O apie 1890 m. jie pateikdavoir labai reikšmingø mûsø kraðto þmonëmsperiodiniø leidiniø: „Varpà“ (1889–1905),„Ûkininkà“ (1890–1905) bei kt. Ðie mën-raðèiai buvo leidþiami Prûsijoje ir slaptaigabenami á Didþiàjà Lietuvà. Juos reda-gavo susipratæ lietuviai inteligentai – ðvie-tëjai V.Kudirka, J.Adomaitis, J.Kriauèiû-nas, J.Bagdonas ir kiti. M.Vosylius šiemsleidiniams skyrë daug dëmesio, visà taislaikais gautà lietuviðkà literatûrà rûpestin-gai iðplatindavo gyventojams.

Ið knygneðio artimøjø giminaièiø pa-sakojimø ir papildomø þiniø minëtini jojaunystës bûdo bruoþai: dràsumas, sà-mojingumas, iðtvermingumas. O vëliau jisbuvo apibûdintas kaip taurus ir nepapras-tai darbðtus þmogus.

Atgabentà lietuviðkà spaudà knygne-ðys saugodavo savo sodyboje. Literatû-rà sukraudavo á skardines dëþes ir slëp-davo darþinëje po paðarais ar kluone posukrautais javais, o vëliau po ðiaudais. Il-giau laikomus spaudinius dëþëse uþkas-davo þagarinëje, paðiûrëje ar prie galotvarto po malkø rietuvëmis.

Knygneðiø darbas buvo sunkus ir pa-vojingas. Gabenant ðiapus sienos reikëjoáveikti net tris sargybø linijas. Nepapras-tas vargas buvo ir iðplatinti. Visame krað-

sios klimato sàlygos. Ypaè padëtis pasun-këjo nuo 1898 m. kovo 1(13) d., kai sargy-biniams buvo suteikta teisë ðaudyti á sie-nos paþeidëjus.

Knygneðio darbas neduodavo ðirdþiairamybës ne tiktai keliaujant su uþdraustaspauda, bet ir poilsio metu – namuose.Man þinoma, kad Vosyliø sodyboje nekartà buvo daromos kratos, o juk paskes-niu laikotarpiu, be suaugusiø þmoniø, jøðeimoje buvo dvi maþos dukrelës.

Paprastai keturi caro þandarai prislink-davo prie pirkios gûdø pavasario ar rudensvidurnaktá, per patá gyventojø ámigá. Ðiuoklaikiu laiku vienas ið represijos dalyviøtrankiai belsdavo á langà, kad greièiau ati-darytø duris, o kiti pro langus stebëdavo,ar ðeima nepradeda ko nors slëpti, kai šei-mininkas uþdegæs ðviesà eidavo jø áleisti.Pro atvertas duris jie þengdavo á stubà, ta-èiau vienas visuomet likdavo lauke. Su sa-vimi jie turëdavo þibintà ir metaliná ieðmà,kurie bûdavo uþmaskuoti ámovose. O bû-dami viduje rodydavo neribotà valdþià. Rei-kalaudavo visiems namiðkiams susirinkti ávienà patalpà. Po to liepdavo savu noruten sunešti raðtus, laikraðèius, knygas. Tonesulaukæ, su ánirðiu patys imdavo ieško-ti. Vienà pareigûnà palikdavo budëti prienamiðkiø, o kiti pedantiškai darë krataskambariuose. Jie nusviesdavo nuo lovøpatalynes, apgraibydavo èiuþinius, iðvers-davo spintas, stalèius, dëþes, ðviesdamiþvelgdavo á duonkepæ krosná ir kt. O kadnuo bildesiø, triukðmo ir ðviesos pabudu-sios iš miego imdavo rëkti dvi maþylës,jiems buvo në motais. Po to kopëèiomisuþlipdavo pro angà á pastogæ. Èia iðgrioz-davo palëpes, sujaukdavo laikomà turtà.Paskui ásakydavo ðeimininkui eiti drauge ákità trobesá – klëtá. Èia þandaras metaliniuiešmu išbadydavo grûdø aruodà ir miltusmaišuose. Kitas seklys iškeldavo iš skry-

niø audeklus, drabuþius ir iðkratydavo. Ki-tuose pastatuose kratydavo dienà.

1904 m. balandþio 24 d. (geguþës 7d.) Rusijos ministrø komiteto teikimu ca-ras Nikolajus II panaikino lietuviðkosspaudos lotyniðkuoju raidynu draudimà.Taip buvo atkovota mûsø spauda.

Motiejus Vosylius buvo svarbios orga-nizacijos – Lietuviø mokslo draugijos(LMD) narys. Jono Basanavièiaus inicia-tyva ji buvo ásteigta 1907-04-07 Vilniuje.Svarbesnë jos veikla: ásteigë bibliotekà, ar-chyvà, muziejø, kuriuose buvo sukauptadaug vertybiø, reikalingø ðvietimui, moks-lui, kultûrai, leido vadovëlius mokyklomsir kt. LMD buvo reikðminga Lietuvos vals-tybingumui, universitetui ir Mokslø akade-mijai, prie kurios vëliau ji buvo prijungta.

Carinës Rusijos valdymo metais Lie-tuvos ûkio lygis buvo þemas. Svetima val-dþia aplaidþiai rûpinosi Lietuvos ûkiu, jogerinimu. XX a. pradþioje mûsø Tëvynësmiestuose amatai ir pramonë plëtojosi lë-tai. Dauguma mûsø ðalies gyventojø ver-tësi þemës ûkiu, kuris buvo primityvus irnenaðus: vyravo trilaukë sistema, senovið-ki padargai ir kt. O didëjant gyventojø skai-èiui kaimuose, toks ûkis negalëjo tenkintiþmoniø poreikiø. Net Sûduvoje, kur anks-èiau buvo panaikinta baudþiava ir gyven-tojai pradëjæ skirstytis á vienkiemius, keltiatsilikusá þemës ûká ûkininkai neturëjo sà-lygø: stokojo pinigø ir kreditø. Bet jiems ápagalbà galëjo ateiti kredito institucijos,suorganizuotos kooperacijos bendroviøpagrindais, ir kooperacijos draugijos suprekybos ástaigomis, parduotuvëmis, ta-èiau tuo valdþia nebuvo pasirûpinusi.

Iš M.Vosyliaus ðeimos nariø pasako-jimø þinau, kad jis per visà savo veikloslaikotarpá stengësi, kad ûkininkai galëtøpalankiomis sàlygomis gauti kreditø, tu-rëtø galimybæ pirkti ir parduoti bei turtàdrausti. M.Vosylius pirmiausia pasirinkokooperacijos bendrijos veiklos kryptá ir bu-vo uolus „Þagrës“ narys.

Kooperatinë draugija „Þagrë“ veikë(1907–1914) Marijampolëje. Jà ásteigë irvadovavo paþangûs lietuviai ûkininkai.Jos tikslas buvo plaèiu mastu ekonomið-kai organizuoti ûkininkus. Prieð Pirmàjápasauliná karà net 7 vietose: Marijampo-lëje, Vilkaviðkyje, Pilviðkiuose ir kt. turë-jo savo parduotuves. Ði bendrija parda-vinëjo ûkininkams þemës ûkio maðinas,padargus, tràðas, padëjo realizuoti þe-mës ûkio produktus. Rengë kursus, pa-skaitas, parodas ir kt. „Þagrë“ iðvarë ryð-kià vagà ûkininkø organizacijø istorijoje.Tai buvo pirmieji, bet tvirti þingsniai plë-tojant kooperacijà Lietuvoje.

Motiejus Vosylius 1909 m. Pilviðkiuoseásteigë Kredito draugijà ir (1909–1933) jaivadovavo, o nuo 1919 m. prie jos ákûrë irdraudimo skyriø – ûkininkø trobesiams nuo

Knygneðio MotiejausVosyliaus kapas.Stovi anûkës LoretaVosyliûtë - Maþeikienë(kairëje) ir ReginaVosyliûtë -Vaitkevièienë.Parausiai,Vilkaviðkio r. 2004 m.

te, o ypaè prie tiltø perupes ir kryþkeliø, die-nà naktá átariai sekë ju-dëjimà represinis ca-ro valdþios aparatas.O sugautiems su slap-ta lietuviðka spaudatekdavo 2–5 m. sëdë-ti kalëjime, o paskui 3–5 m. išbûti tremtyje,daugiausia Sibirokraðte, kur þiauriau-


gaisro apdrausti. Dalyvavo organizuojantPilviðkiø kooperatyvà, sandëlá, Kooperaci-jos bankà, „Þiburio“ progimnazijà, buvo(1927–1930) Þemës banko tarybos narys.Priklausë „Šviesai“ ir Ûkininkø draugijai.Prieð Pirmàjá pasauliná karà jis buvo Paeþe-riø valsèiaus tarybos narys, o po karo – Pa-eþeriø valsèiaus savivaldybës narys.

M.Vosylius suprato tautosakos reikð-mæ lietuviø literatûrai. Savoje Pilviðkiø apy-linkëje surinkæs gyventojø vartojamà smul-

kiàjà tautosakà, 1937 m. parengë ir savolëðomis iðleido dideliu tiraþu praktiðkø pa-tarliø ir prieþodþiø knygà „Gyvenimo mo-kykla“. O atsiëmæs ið spaustuvës, ðias kny-gas padovanojo katalikiðkø laikraðèiø „Ðal-tinis“ ir „Ûkininkas“ prenumeratoriams.

Štai kelios patarlës ir prieþodþiai iððios knygos: „Taupumas þadina þmo-gaus protà ne tik rûpintis dabartimi, betir ateitimi“, „Sumanûs þmonës nelaukialaimës ateinant, bet jà patys iðsikovoja“,

„Kas ars, nepavargs, kas vogs, nepra-lobs“, „Iðalkusiam tik duona rûpi“.

Smulkiosios tautosakos knyga „Gyve-nimo mokykla“ yra vertinga ne tiktai lietu-viø kalbos ir literatûros þinovui, tautosakostyrëjui, bet ádomi ir eiliniam skaitytojui.

Motiejus Vosylius buvo ne tik knyg-neðys, daugelio svarbiø organizacijøsteigëjas bei vedlys. Jis buvo taip patdidelës ir graþios ðeimynos tëvas. Abutëvai uþaugino ir iðmokë septynis vaikus.

Mykolas Giedraitis (Michaù Giedroyã),norëdamas palikti savo sukauptà knygø ko-lekcijà protëviø gimtinei Lietuvai, 2008 m.pradþioje papraðë habil. dr. Aldonos Prað-mantaitës parekomenduoti jam Lietuvosbibliotekà, kuriai jis galëtø perduoti savoknygas. Kolekcijos branduolá M. Giedraitisapibûdino kaip pagalbinæ istoriko bibliote-kà, kartu su ja jis norëtø atiduoti ávairius jamdovanotus leidinius, taip pat knygas já do-minanèiomis istorinëmis ir literatûrologinë-mis temomis. Dr. Praðmantaitë parekomen-davo M. Giedraièiui Lietuvos mokslø aka-demijos bibliotekà. Privaèiame pokalbyje M.Giedraitis uþsiminë, kad ateityje norëtø per-duoti Lietuvos mokslø akademijos biblio-tekai ir savo ðeimos archyvà. M. Giedraièioþmona Rosemary nusprendë prie dovano-jamø leidiniø pridëti ir savo asmenines lite-ratûrologines bei teologines knygas angløkalba. Perduodami savo knygø kolekcijà,Giedraièiai papraðë Lietuvos mokslø aka-demijos bibliotekai neaktualius leidinius pa-siûlyti kunigaikðèiø Giedraièiø tëvonijos (Vi-deniðkiø ar Giedraièiø) bibliotekoms. Kny-gos, kuriø pargabenimu á Lietuvà maloniaipasirûpino Lietuvos ambasada Anglijoje,pasiekë Vilniø jau 2008 m. rudená.

Lietuvos mokslø akademijos bibliote-kos fondus papildys per 1000 Giedraièiødovanotø leidiniø, ið kuriø iki ðiol bibliote-ka turëjo tik apie 170 pavadinimø. Didþiau-sia leidiniø dalis yra anglø (apie 500 kny-gø) ir lenkø (per 400 knygø) kalbomis. Ko-lekcijoje yra maþdaug po 50 knygø lietu-viø ir rusø kalbomis, be to, yra kelios kny-gos ir kitomis kalbomis. Ðios kolekcijos

Mykolas Giedraitis (Michaù Giedroyã), kilæs ið kunigaikðèiø Giedraièiø giminës, yra þinomas Oksfordoistorikas, tyrinëjantis Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorijos klausimus. NKVD suðaudyto Lenkijos

senatoriaus sûnus M. Giedraitis vaikystëje buvo iðtremtas á Sibirà, po to evakavosi á Iranà su Andersoarmija, vëliau turëjo emigruoti á Anglijà. M. Giedraitis labai myli Lietuvà ir nepaprastai domisi savo

giminës istorija. Su savo protëviø þeme jis palaiko itin glaudþius ryðius ir rûpinasi jos gerove. M. Giedraitisfinansiðkai parëmë istoriniø paminklø restauravimà ir archeologinius tyrinëjimus Giedraièiø tëvonijoje,

taip pat vyskupo Merkelio Giedraièio ir Mikalojaus Daukðos paminklo Varniuose statybà. Uþ savo nuopel-nus Lietuvai jis apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Neseniai jis

perdavë Lietuvos mokslø akademijos bibliotekai savo asmeninæ knygø kolekcijà. 2009 m. rugsëjo 16 d.bibliotekoje bus atidaryta M. Giedraièio dovanotø leidiniø paroda.

Nepaprasta dovanaMykolo GIEDRAIÈIO ðeimos knygø kolekcija Lietuvos mokslø

akademijos bibliotekoje

Ana VENCLOVIENËLietuvos mokslø akademijos

bibliotekos bibliotekininkë

knygos yra itin vertingos ne tik dël turinio,bet ir dël autoriø – literatø, istorikø, politikøir kultûros veikëjø – autografø bei dovano-jimo M. Giedraièiui áraðø. Ant kai kuriø kny-gø esantys paties M. Giedraièio uþraðai su-teikia papildomos informacijos apie kny-gos turiná arba autoriø. M. Giedraièio pa-geidavimu knygos paþenklintos jo asme-niniu ekslibrisu, kuriame pavaizduotas ku-nigaikðèio herbas su Giedraièiø heraldinë-mis figûromis – kentauru ir roþe.

M. Giedraièio surinktø knygø pobûdisrodo, kad jo istoriniø interesø diapazonasyra labai platus. Jo kolekcijoje yra knygøapie ávairius, daþnai labai skirtingus Rytøir Vakarø Europos ðaliø istorijos aspektus.M. Giedraièio intensyvus domëjimasis sa-vo giminës istorija plaèiame istoriniamekontekste jungia ðiuos aspektus ir ávairia-lypæ kolekcijà daro vieningà. Didelæ jo ko-lekcijos dalá sudaro knygos Rytø Europosistorijos tema, aprëpianèios platø istorináperiodà – nuo Rytø Europos genèiø for-mavimosi iki pat XXI amþiaus. Tai Rusijos,Baltarusijos, Ukrainos ir ypaè Lietuvos irLenkijos istorijos tyrinëjimai. Kolekcijojeypaè daug monografijø apie Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtijos laikus. Minëtini to-kiø þymiø istorikø, kaip J. Kùoczowskio, J.Ochmañskio, L. Podhorodeckio, J. S. Byst-roñ‘o, M. Dimniko, O. Haleckio, H. Wisne-rio, P. Lossowskio, M. Kosmano, S. Rowel-lo, M. Juèo darbai. Tarp jø yra apie deðimtM. Giedraièio draugo Normano Davieso

knygø. Daugelis leidiniø turi rankraðtinesautoriø dedikacijas, skirtas M. Giedraièiui.

M. Giedraitis perdavë bibliotekai keliasknygas hagiografijos tema, ið kuriø ypaèpaþymëtinos ðios: puoðniai iðleista, gau-siai iliustruota Jokûbo Voraginieèio (Jaco-po da Varazze) „Aukso legenda“ lenkø kal-ba („Zùota legenda“, Varðuva, 1955) ir dvi-tomis biobibliografinis hagiografijos þiny-nas „Hagiografia polska“ (Poznanë, 1971–1972). Keletas leidiniø skirta XV a. gyve-nusiam M. Giedraièio protëviui, palaimin-tajam Mykolui Giedraièiui. Bibliotekai labainaudingas „Bullarium Poloniae“ – Vatika-no dokumentø, susietø su Lenkija ir jos te-ritorijomis, rinkinys. M. Giedraièio kolekci-joje yra pirmi trys ðio kapitalinio leidinio to-mai (Roma, 1982–1988).

M. Giedraitis sukaupë keliasdeðimt isto-riniø leidiniø rusø kalba. Tai Tarybø Sàjungo-je iðleisti Rusø metraðèiø tekstai arba tokiøautoriø, kaip V. Paðuto, A. Nasonovo, D. Li-chaèiovo senovës Rusijos istorijos ir metrað-èiø tyrinëjimai. Uþraðai, dedikacijos ir ekslib-risai ant knygø liudija, kad ðias knygas M.Giedraitis gavo ið Oksfordo istorikø J. Fen-nello ir P. Foote‘o asmeniniø kolekcijø.

M. Giedraièio istoriniø knygø rinkinyjeyra beveik 100 knygø Vakarø Europos ða-liø istorijos tema. Beveik visos jos angløkalba. Verta iðskirti þymiø istorikø F. Brau-delio, R. Fletchero, H. Trevor-Roper‘io mo-nografijas, knygas ið serijos „Fontana His-tory of Europe“, Kryþiaus karø tyrinëjimus.


Sielos þaizdos

Vosyliø sodybos Parausiuose jau nëra.Knygnešys Motiejus Vosylius 1939 m.

vasario 28 d. mirë Parausiuose ir palai-dotas Parausiø kapinëse.

Tautosakos knyga „Gyvenimo mo-kykla“ yra Lietuvos mokslo bibliotekose.

Dëkoju gerbiamoms Loretai Vosyliûtei-Maþeikienei ir Reginai Vosyliûtei-Vaitkevi-èienei uþ papildytas þinias apie jø senelio– knygneðio Motiejaus Vosyliaus veiklà.

Julius NORKEVIÈIUS

Taip vadinasi Janinos Garbenienësknyga, pasakojanti apie Karklënus (taiviena Kelmës rajono apylinkë) XX a.viduryje. Pasakojimas nuoðirdus, ra-mus, kaip ir vaizdingos Kraþantësaukðtupio tëkmë. Tai dramatiðka uni-kalaus Þemaitijos kampelio, prigludu-sio prie Girgþdutës, istorija. Jà pagy-vina, paávairina senøjø karklëniðkiø pri-siminimai, nepaprastai kruopðèiai, sa-kyèiau, net skrupulingai uþraðyti, pa-sveriant kiekvienà þodá, detalæ, ávyká.

Neámanoma suskaièiuoti ir ávardyti,kiek sielos þaizdø, kurias paliko XX a.istorijos lûþiai Karklënø apylinkëse, á kny-gà surinko Janina Garbenienë. Ði savo-tiðka skaièiuotë prasideda Antrojo pa-saulinio karo dienomis ir tæsiasi iki nû-dienos, nepamirðtant pasiprieðinimookupantams kovø, kankinimø kalëjimøkamerose ir lageriuose, gyvenimo Sibi-re vaizdø, socialistinës þemës reformos.Atidþiai perskaityti didelës apylinkësðvietimo, kultûros istorijos puslapiai. Irkiekviena diena, kiekvienas gyvenimoetapas palieka savo þymæ. Liûdnà, kar-tais dþiugià, bet nepamirštamà. Kad irTeklës Ðematulskienës poelgis. Ðerda-ma gyvulius pastebëjo prie pamiðkë-je sudegusio tanko varganà kareivëlá.Gal alkanas, pagalvojo. Gráþo á trobà,atriekë storà riekæ duonos, iðgriebë iðpuodo gabalà mësos. Viskà suvynio-jo á laikraðtá ir á pamiðkæ. Kareivis, pa-matæs moterá, pasislëpë. Tad ryðulëláteko padëti ant kelmo. Maistas buvopaimtas, kai ðeimininkë dingo trobo-je. Po ketveriø metø prie jos namø naktásustojo sunkveþimis. Tuoj pat garsusbeldimas á duris, garsios kalbos. Veð áSibirà ar vietoje nuðaus, – pamanë mo-teris, darydama duris.

– Ji! Tai ði moteris, – rodë vienaskareivis, þengdamas per slenkstá. Pri-ëjo ir apkabino virpanèià ið baimës Ðe-matulskienæ. – Aèiû, motin, aèiû uþduonà! Tu man iðgelbëjai gyvybæ.

Tai ne vienintelis jaudinantis pasa-kojimas ðioje knygoje. Kiek þaizdø pa-liko pokario kovos, paprastø karklënið-kiø miðko broliø globojimas. Kiekvie-nas atvejis prisimintas, papasakota ko-vos dalyviø biografijos, kovø epizodai.Nepamirðti ir Afganistano taikdariai.Knygoje yra ir Antrojo pasaulinio karodalyviø, ûkio, ðvietimo, kultûros dar-

buotojø bei kai kuriø kitø Karklënø krað-to þymesniø þmoniø biografijos.

Net trys knygos skyriai skirti ðvieti-mui, kultûrai, kûrybai, tautodailei. Pri-statomi kûrëjai, supaþindinama su jø

darbais. Uþraðyta nemaþai tautosakos,populiariausios kraðto gyventojø pavar-dës ir pravardës bei nemaþas pluoðtaskaimiðkai sodriø anekdotø.

„Sielos þaizdos“ – jau antroji Jani-nos Garbenienës kraðtotyros knyga, ku-rià iðleido „Gairiø“ leidykla. Pirmoji – „Kar-klënø senovës atspindþiai“ – skaitytojuspasiekë 2006 metais. Abi knygos – il-gos kraðtotyrinës, kûrybinës veiklos re-zultatas. Janina Garbenienë, dirbdamaVaðilënø bibliotekoje, tvarkydama Kar-klënø kolûkio raðtvedybà, susidomëjokraðtotyra, sukaupë daugybæ atsimini-mø ir nuotraukø ið apylinkës gyvenimo.Visa tai ir apibendrinta ðiose knygose.Abi jos gausiai iliustruotos.

„Sielos þaizdos“ puslapiai – tarsibrangakmenio skeveldra, kurioje atsi-spindi ir visos Lietuvos tragiškos isto-rijos dalis.

Leidinio vertingumà pastebëjo irávertino Kelmës rajono savivaldybë,apdovanodama trijø poezijos rinkiniøautorës Reginos Birþinytës literatûrinepremija, kuri skiriama rajono literatuiuþ geriausià metø knygà.

Knygos „Sielos þaizdos“ virðelis –dailininkës Auðros Èapskytës.

Kolekcijoje yra ir apie 30 knygø apieNapoleonà, su kuriuo keli Giedraièiø gimi-nës atstovai palaikë glaudþius ryðius. Mi-nëtini Napoleono armijos laiðkai ið Egipto,iðleisti dar XVIII a., leidinys su Napoleonotestamento faksimiliniu tekstu, iðleistas An-glijoje 1977 metais.

M. Giedraitis, labai domëjæsis savo gi-minës genealogija ir heraldika, sukaupëkeliolika leidiniø ðia tema, pvz., A. Fox-Da-vieso „The art of heraldry“ (London, 1986),B. Heimo „Armorial“ (Gerrards Cross,1981), A. Kulikovskio „Heraldyka szlachec-ka“ (Warszawa, 1990) ir kt.

Didelë knygø dalis skirta ávairiems XXa. istorijos aspektams: Lietuvos ir Lenkijosistorijos kryþkelëms, sovietinës revoliucijosátakai Europoje, Antrajam pasauliniam ka-rui, Lenkijos judëjimo „Solidarumas“ (Soli-darnoúã ) kovai su totalitarine sistema, po-kario tarptautinei átampai, Baltijos ðaliø ko-vai uþ nepriklausomybæ, lenkø aristokrati-jos likimui ir kt. Yra nemaþai memuarinës,publicistinës ir mokslinës literatûros apie is-torinius reiðkinius ir ávykius, susietus su pa-ties M. Giedraièio gyvenimo keliu: sovietøvaldþios vykdytà Lenkijos pilieèiø trëmimà áSibirà, Anderso armijos veiklà, lenkø trem-tiniø atvykimà á Artimuosius Rytus Antrojopasaulinio karo metais, lenkø emigracijosveiklà Londone, Maltos ordinà. Kolekcijojegausiai atspindëta emigrantinë lenkø lite-ratûra: leidyklø „Editions Spotkania“ Pary-þiuje ir „Wydawnictwo Puls“ Londone mo-nografijos, tarp jø tokiø autoriø, kaip M. Ku-kiel, S. Mackiewicz (Cat), Z. Siemaszko kny-gos; keli Londone leistø periodiniø leidiniø„Puls“ ir „Aneks“ numeriai.

M. Giedraitis padovanojo Lietuvosmokslø akademijos bibliotekai keliasdeðimtknygø, susietø su Jurgio Giedraièio (JerzyGiedroyã) vadovaujamo Literatûros institu-to Paryþiuje veikla. Tai Cz. Miloszo, A. Mich-niko, J. M. Rymkiewicziaus ir kt. knygos,iðleistos Literatûros instituto serijoje „Kultû-ros biblioteka“, taip pat – J. Giedroyão laið-kai W. Gombrowiczui ir A. Bobkowskiui, J.Giedroyão bendradarbio Z. Hertzo laiðkaiCz. Miloszui, atsiminimai apie þurnalo „Kul-tura“ leidimo istorijà, pokalbiai su þurnalodarbuotojais ir kita vertinga dokumentinëbei publicistinë literatûra.

Nukelta á 52 p.


Scenoje susikaupæ jaunieji muzikan-tai – Rietavo kraðto mokiniai. DirigentasAlgirdas Jankauskas, grojimo puèiamai-siais pradmenø gavæs ið Oginskio orkest-ranto Vytauto Lukausko, mostelëjo batu-ta ir salëje nuvilnijo svajingas, lyriðkaigraudus Oginskio polonezas ,,Atsisveiki-nimas su Tëvyne“. Visi renginio dalyviaiatsistojo. Tai jau tapo graþia tradicija: vi-sus iškilmingus, svarbius Rietavo rengi-nius pradëti ðiuo rietaviðkio kunigaikðèiokûriniu. Ir klausytis jo – stovint.

– Laikas yra vienas ið dalykø, kurie grei-èiausiai praeina. Skaitydamas pirmosioslietuviðkos mokyklos istorijà ypaè tai ma-tai, supranti ir nustembi, kad jau minimeðimtà penkiasdeðimtàjá gimtadiená, – ko-legijos direktorius Jonas Baèinskas po jau-dinanèios muzikinës pradþios lyg ir primi-në, ko taip gausiai susirinkta á áspûdingo-mis ûkininkavimo istorijos tematikos fres-komis padabintà salæ, ir pabandë paèiaisbendriausiais bruoþais apþvelgti þemësûkio specialistø rengimo kelià Rietave.

O tai priminæs, paklausë, ar reikia mi-nëti tokias datas. Klausë, nors, kaip ir visisusirinkusieji á ðventæ, þinojo, kad atsa-kymas tik teigiamas, nes didesniø ar ma-þesniø jubiliejø paminëjimas leidþia pasi-didþiuoti savosios kultûros istorija.

Rietavo ûkininkystës mokslinyèia sun-kiai „gimë“. Didieji visaip trukdë, draudë.Bet jos sumanytojas Irenëjus KleopasOginskis, kurio valdymo metais (1808–1863) Rietavas labiausiai suklestëjo, atkak-liai siekë uþsibrëþto tikslo. Neuþleido ir ki-tø naudingø darbø. Jis ið esmës pertvar-kë dvaro sodybà, ákûrë 63 ha parkà, tven-kiniø sistemà, gëlynus, oranþerijà, ðiltna-mius. Jo iniciatyva pastatyta dabartinë mû-rinë Rietavo baþnyèia. Visaip rëmë lietu-vybæ, Simono Daukanto ir kitø autoriø kny-geliø leidimà, skleidë blaivybës ir dorovësidëjas, pasisakë uþ valstieèiø ðvietimà, vi-sokeriopai padëjo pirmøjø lietuviðkø ka-lendoriø leidëjui Laurynui Ivinskiui.

Svarbia veiklos sritimi I.Oginskis lai-kë þemës ûkio, kurio produktyvumas Þe-maitijoje buvo ganëtinai menkas, pertvar-kymà. Rietavo dvaro ðeimininkas supra-to, kad siekiant kraðto suklestëjimo rei-kia laisvø, mokytø ir sveikø þmoniø. Ir kadvaldþia netrukdytø jo sumanymams.

– Vienas ið pirmøjø svarbiø kunigaikð-èio darbø, tiems laikams tiesiog labai drà-sus – þmoniø iðlaisvinimas ið baudþiavos

lo metais devyni, vëliau daugiau mokiniøbuvo visiðkai iðlaikomi. Baigæ mokyklà, jielikdavo tarnauti I.Oginskio palivarkuose irdvare. Kiti mokiniai maistu ir rûbais turëjopatys apsirûpinti. Uþ mokslà, bendrabutá,ðviesà ir kurà nereikëjo mokëti. Mokyklostvarka, mokiniø darbo ir elgesio prieþiûra– direktoriaus rûpestis.

Mokyklai Malduèiø kaime, netoli Rie-tavo miestelio, pastatytas dviejø galø na-mas: viename gyveno direktorius, kita-me – mokiniai. Be to, pastatytas raudo-nø plytø tvartas, didelis kluonas, arkli-dë, klëtis, pastatas kûlimui, árengta dre-naþo sistema. Mokymo bazæ sudarë 360deðimtiniø palivarkas, pavadintas Agro-nomijos palivarku. Jis aprûpintas page-rintø veisliø arkliais, galvijais, angliðkøveisliø avimis ir kiaulëmis, javø sëklomis,naujausiomis þemës ûkio maðinomis.Buvo ásigyta kuliamoji, kelios grûdø va-lomosios maðinos, javapjovës, ðienap-jovës, þolës ir ðiaudø smulkintuvai. Prak-tiniam mokymui paskirta 60 deðimtiniøariamos þemës, 10 deðimtiniø ganykløir 13 deðimtiniø pievø.

Yra iðlikusi ûkininkystës mokslinyèiosprograma, paraðyta kaligrafiðka L.Ivins-kio raðysena. Joje net septyni skyriai. Taiuþsiëmimai ir gyvenimas mokykloje, ûkiomokslas: bendrasis, tautos; þemës ûkiomokslas: klimatas, dirvoþemis, þemësûkio maðinos ir árankiai, þemës dirbimas,tràðos, sëjomainos, nusausinimas, so-dininkystë, darþininkystë, gyvulininkys-të, augalininkystë, pievininkystë, buhal-

Ûkininkystës mokslinyèia – 150-ies metø profesinio rengimo Rietave kelias

Julius NORKEVIÈIUS

Karlas Otas Minichas

Laurynas Ivinskis

1835 metais, – praneðëjaspriminë ðventës sveèiams.

Po šio nepaprastai svar-baus þingsnio ëjo kiti ne ma-þiau áspûdingi darbai (vienasið jø – ûkininkystës mokykla).Ásteigiamanaðlaièiø prieglauda, vaistinë, ligoninë,mokykla. 1840–1850 m. atidarytos taupo-mosios kasos valstieèiams. Pradëtosrengti þemës ûkio parodos.

Kartu Rietavo kraðto ðviesuolis jautë,kad valstieèiams naujoviðkai ûkininkautilabai trûksta þiniø. Todël, pasitaræs su ki-tu to kraðto šviesuoliu Laurynu Ivinskiu,Irenëjus Oginskis nutarë kurti ûkininkys-tës mokyklà. 1856 m. jis kreipësi á Rusi-jos imperijos ðvietimo ministerijà, kad leis-tø ásteigti þemës ûkio mokyklà. Deja, lei-dimo negavo. Bet tai neatbaidë kunigaikð-èio nuo graþaus sumanymo. Jis ryþosimokyklà steigti pats ir jà iðlaikyti savo lë-ðomis. Nieko nelaukiant prasidëjo pasi-rengimas ákurtuvëms.

I.Oginskis buvo neblogai susipaþinæssu tokio tipo Rusijos ir uþsienio mokyklo-mis. Savosios pavyzdþiu pasirinko netoliTilþës veikianèià Drangauskynës þemësmokyklà. Èia dirbusiam agronomui Kar-lui Otui Minichui pasiûlë vadovauti rieta-viðkei mokslinyèiai. Ir sulaukë teigiamo at-sakymo.

Kad Irenëjus Oginskis vël galëtø kreip-tis á Rusijos imperijos ðvietimo ministrà,prireikë ne vienø metø. Prašyme jis pa-brëþë, kad mokykla rengs agronomuspraktikus Þemaitijos dvarams. Ðá kartà su-laukta teigiamo atsakymo. Tik su iðlyga,kad mokykla gali bûti steigiama trejø metøbandomajam laikotarpiui.

Ir štai 1858 m. gruodþio 15 d. priimtipirmieji mokiniai. Negausus buvo jø bû-

relis – gal apie penkiolika susirinko. Moks-las prasidëjo kitø metø sausá. Mokytis ga-lëjo ne jaunesni kaip septyniolikos metøjaunuoliai. Jaunesniems prie praðymo rei-këjo pridëti tëvo ar globëjo raðtiðkà suti-

kimà. Stojantieji pri-valëjo pristatyti elge-sio paþymëjimà. Betmokyklos paþymëji-mo ið jø nereikalau-ta. Taèiau bûsimiejimoksleiviai turëjomokëti skaityti, raðy-ti, atlikti keturis arit-metikos veiksmus. Irbûti bent ðiek tiek ið-prusæ, kad galëtø sëk-mingai klausyti dësto-mø dalykø. Stojan-èiuosius egzaminuo-davo direktorius.

Pirmaisiais moks-


terija, dvarø ákainojimas, praktikos dar-bai; miðkø ûkio mokslas: miðkø augini-mas ir prieþiûra, miðko taksacija ir nau-dojimas, miðkø ekskursijos; gyvuliø gy-dymas; naminiø gyvuliø prieþiûra, arkliøkaustymas, veterinariniai-klinikiniai mo-kymai; mokslas apie þemës ûkio trobe-sius; matematika: aritmetika, praktinëgeometrija, laukø matavimas ir niveliavi-mas.

Tokia didelës apimties, sudëtinga dve-jø metø mokymo programa diktavo ir la-bai átemptà darbo dienà. Mokiniai kelda-vosi ketvirtà valandà ryto. Po pusvalan-dþio jau pirmoji pamoka, kuri trukdavo va-landà. Paskui pusvalandis pusryèiams.Nuo ðeðtos iki dvyliktos – praktiniai uþsi-ëmimai: arimas, akëjimas ir kiti darbai lau-kuose, kalvëje, staliø dirbtuvëse, prie sta-tybø ir kt. Tada dvi valandos pietums irpoilsiui. Pailsëjus nuo 14 iki 18 val. vasa-rà praktiniai uþsiëmimai, o þiemà – teori-nës pamokos. Po jø mokiniams skiriamavalanda poilsiui, po to valanda mokymui-si. Tada vakarienë ir nuo 21 val. naktiespoilsis. Mokiniai buvo laisvi sekmadieniaisir ðventadieniais. Bet ir tos dienos buvonaudojamos ðvietimui ir auklëjimui.

Mokslas vyko lietuviø kalba. Taèiau,nesant lietuviðkø vadovëliø, terminijos ðiakalba, mokytis buvo nelengva. Mokiniaiturëjo atidþiai klausytis aiðkinimo, daugkà uþsiraðyti, teorines þinias gebëti pri-taikyti praktiniuose uþsiëmimuose. Kà ið-mokdavo, turëjo papasakoti bei paraðytiraðtu.

Mokiniø þinios vertintos keturiø taðkøsistema: 1 – labai gerai, 2 – gerai, 3 – pa-tenkinamai, 4 – vidutiniðkai. Baigæ dvejø

Dvaro paveldëtoja O.Oginskienë mokyk-los reikalais nesirûpino. Mokiniai, nere-guliariai ðelpiami ir siauèiant sukilimui, ið-siskirstë á namus. Tiesa, ne visi. Daugelismokslinyèios auklëtiniø papildë sukilëliøgretas. Nesulaukæs mokyklos atgaivinimoir daugëjant nesutarimø su O.Oginskie-ne, Rietavà paliko ir K.Minichas. Taip nu-stojo veikti daug vilèiø teikusi pirmoji lie-tuviðka ûkininkystës mokslinyèia. Taèiaupaliko þenklø pëdsakà Rietavo kraðte.

Tai liudija ir edukologijos daktaras Sta-sys Vyšniauskas:

– Buvau dar nedidelis vaikëzas, kaiDaugirdø ûkininkai, paklusdami ásak-miam valdþios raginimui daþniau valyti ka-minus, kad nekiltø gaisrø, sutarë kreiptisá kaimynà Antanà, kad ðis patartø, kaipgeriau ðià prievolæ atlikti. Kodël á Antanà?Jis tai ne tik þino, bet ir moka, nes mokë-si Rietavo þemës ûkio mokykloje. O kai-mo moterys vertingø patarimø apie gëly-nø, darþø, sodø prieþiûrà sulaukdavo iðBronës, kuri taip pat ðià mokyklà baigë.

Pamokymai, matyt, buvo naudingi,nes iki šiol Daugirduose nekilo gaisrai.

Kaimas garsëjo ir graþiais darþeliaisprie namø.

Iš to, kas pasakyta, iðplaukia vienin-telë iðvada: Rietavo þemës ûkio mokyk-la, jos auklëtiniai skleidë ûkininkavimo þi-nias, diegë á þmoniø kasdiená gyvenimà,buitá, kultûrà plaèiàja ðio þodþio prasme.Ûkininkystës mokslinyèia, kaip taikliai pra-neðime pastebëjo ðiandienës kolegijos di-rektorius Jonas Baèinskas, suvaidinoreikšmingà vaidmená ne vien Rietavo ir joapylinkiø kultûrinimui, bet ir visos Þemai-tijos gyventojø ðvietimui, mokymui ûkinin-

kauti, lietuviðkam susivokimui. Kartu jisbuvo sektinas pavyzdys visoje Lietuvojebesikurianèioms panaðaus tipo lietuvið-koms mokykloms, daug prisidëjo prie lie-tuvybës atgimimo, ásitvirtinimo.

Rietave ðis pavyzdys taip pat nepa-mirðtas. Visà laikà skatino veikti, kurti, ieð-koti. Irenëjaus Oginskio ûkininkystësmokslinyèios pasëta sëkla, nors ir po il-gokos pertraukos, vël sudygo, iðaugo ágalingà àþuolà.

Graþià Rietavo tradicijà atgaivino ak-tyvi Lietuvos katalikiø moterø draugija. Ji1925 m. ásteigë Rietavo þemesniàjà mer-gaièiø þemës ûkio mokyklà. Èia moky-mas vyko beveik tiksliai pagal ûkininkys-tës mokslinyèios principus: teorijà lydëjopraktikos darbai, kurie vyko kiekvienà die-nà pagal sezonà. Iki 1942 m. mokyklà bai-gë apie 300 absolvenèiø. 1947 m. ji per-tvarkyta á dvimetæ sodininkystës-darþinin-kystës mokyklà. Po dvejø metø èia pra-dëti organizuoti kolûkiø pirmininkø ir bri-gadininkø kursai. 1950 m. nebeliko sodi-ninkø specialybës. Vietoj jø pradëti reng-ti jaunesnieji agronomai. Tais metais á ðiàspecialybæ priimta 60 mokiniø. Dar pometø sodininkystës-darþininkystës mo-kykla pradëta pertvarkyti á þemës ûkiotechnikumà.

Mokykla ne kartà keitë pavadinimà.Tai þemës ûkio technikumas, tai tarybi-nis ûkis-technikumas, þemës ûkio mokyk-la, aukðtesnioji þemës ûkio mokykla. Kar-tu keitësi ir mokymo programos, rengia-mø specialistø profesijos pavadinimas.Dar ilgai mokykla naudojosi Oginskiodvaro pastatais. Kai kurie tebenaudoja-mi ir dabar. Po daugybës technikumo va-dovø vargø ir þygiø 1972 m. prasidëjo mo-kyklos naujø rûmø – mokomojo korpu-so, mokiniø bendrabuèiø, garaþø, pasta-tø technikai laikyti – statybos. Naujuose,erdviuose mokyklos rûmuose ásikûrë 35mokomieji kabinetai, laboratorijos, durisatvërë ðviesios auditorijos. Buvo sudary-tos puikios sàlygos meninei saviveiklai,sportui, dalykiniams bûreliams, mokslineitechninei kûrybai. Kasmet vis daugiau bu-vo priimama mokiniø. Gausëjo ir dësty-tojø bûrys.

– Rietavo þemës ûkio specialistø ren-gimo mokykla visà laikà kilo aukðtyn, –nuolatine paþanga ðventinëje popietëjedþiaugësi ne vienus metus technikumuivadovavæs Èeslovas Èësna.

Kad tai ne tuðti þodþiai, rodo ir pasta-røjø metø ðios mokyklos ðuolis. Respub-likos ðvietimo ir mokslo ministro ásakymuRietavo aukðtesnioji þemës ûkio mokyk-la nuo 2002 m. rugsëjo 1 d. tapo Þemai-tijos kolegija. Èia vyksta neuniversitetinësstudijos, rengiami specialistai praktikai.Taip pat plëtojama mokslo taikomoji beikonsultacinë veikla.

– Þemaitijos kolegija

Pirmosios mokyklos vietoje Malduèiø kaime 1979 m.atidengtas paminklinis akmuo

metø kursà, laikë vie-ðuosius egzaminus.Neiðlaikæs kurio norsdalyko, galëjo bûti pa-liktas dar vieniems me-tams. Baigusieji gau-davo atestatus. Norin-tiesiems iðduodavo irelgesio paþymëjimà.

Rietavo ûkininkys-tës mokslinyèia neilgaigyvavo. Iðleistos dvitrys negausios laidos.Graþiai besitvarkiusiàmokyklà iðtiko skau-dus smûgis – 1863 m.vasario 18 d. mirëmokslinyèios globëjasIrenëjus Oginskis.


Ðio straipsnelio autorius á Lietuvosmokslø akademijos bibliotekà, Rankrað-èiø skyriø, atëjo dirbti 1996 metais. Tuo me-tu R.Jasas jau buvo apakæs, bet dar dirbošiame skyriuje moksliniu bendradarbiu-konsultantu ir bibliotekoje lankydavosi be-veik kasdien. R.Jasas labai mëgo ben-drauti, daug galëdavo papasakoti apie Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës ir Maþo-sios Lietuvos istorines vietoves, savo þi-niomis noriai dalydavosi ir su mumis, Ran-kraðèiø skyriaus darbuotojais.

Rimantas Albinas Jasas gimë 1929 m.birþelio 1 d. Šiauliuose, geleþinkelio tar-nautojo Vinco ir mokytojos (vëliau buhal-terës) Julijonos Jovaiðaitës Jasø ðeimo-je. Jasø ðeimos gyvenamoji vieta nebu-vo pastovi. Nuo 1929 iki 1936 m. gyvenoŠiauliuose, 1936–1940 m. – Utenoje,1940–1945 m. – Panevëþyje. Gráþus Lie-tuvon Raudonajai armijai, Rimanto Jasotëvas, kuris nepriklausomos Lietuvos lai-kais priklausë Ðauliø sàjungai, 1944 m.pasitraukë á Vokietijà, vëliau atsidûrëJungtinëse Amerikos Valstijose. (Ádomusfaktas – R.Jaso tëvo broliai – Antanas Ja-sas (Jacevièius) buvo aukðtas Raudono-sios armijos karininkas, Stalino ásakymusuðaudytas apie 1937–1938 m.; StepasJasas – Lietuvos geleþinkelio tarnautojas,1941 m. repatrijavæs á Vokietijà ir tarna-væs Vermachto kariuomenëje, Juozas Ja-sas – þymus Lietuvos TSR agronomas.)

Tëvui emigravus, R.Jasas su motinaliko Lietuvoje, nors ir turëjo galimybæ emig-ruoti. Pasak R.Jaso, jis ,,nenorëjo bûti të-vui naðta kelionëje á neþinomybæ ir buvogaila mamos, kuri pasiliko Lietuvoje, gai-lëdamasi savo senø tëvø“. 1945 m. R.Ja-sas persikëlë ið Panevëþio á Klaipëdà, o jomotina persikëlë pas savo tëvus gelbëtiûkio Juozapavos kaime (dabar Ðiauliø r.)

Bendradarbá menant

Ðiø metø birþelio 1 d. þymiam Lietuvos istorikuiRimantui Jasui bûtø sukakæ 80 metø. Jis ne tikraðë mokslinius darbus, susijusius su Lietuvosistorija, bet ir tyrinëjo, vertë ir skelbë senuosius

Lietuvos istorijos ðaltinius.

nuo uþgriuvusiø pyliavø. 1945–1948 m. jisgyveno Klaipëdoje, kur baigë 1-àjà gim-nazijà. 1948 m. Rimanto Jaso motina susavo tëvais buvo iðtremta á Buriatijos-Mon-golijos ATSR, ið kur ji gráþo tik 1957 m.,prieð jam ginant diplominá darbà. R.Jasomotinos iðtrëmimo prieþastis – neva jos1944 m. pabëgæs vyras esàs Juozapavosapylinkiø rezistencijos partizanø vadas.

Mokydamasis gimnazijoje, 1946 m.R.Jasas pradëjo dirbti Klaipëdos miestobibliotekoje. Ástojo á komjaunimà, tapokomjaunimo sekretoriumi, bet, iðaiðkëjustiesai apie tëvus, 1948 m. buvo paðalintasið komjaunimo ir bibliotekos. Jis persikëlëá Vilniø ir 1949 m. jau dirbo Vilniaus peda-goginiame institute Marksizmo-leninizmokatedros vyr. laborantu, ið kur atleistas dëlmelagingø anketiniø þiniø apie savo tëvus.

1950–1952 m., padedamas motinosjaunystës laikø draugës, Lietuvos dailinin-kø sàjungos pirmininkës Liudos Vainei-kytës, R.Jasas ásidarbino Lietuvos daili-ninkø sàjungoje bibliotekininku.

1952 m. ástojo á Vilniaus universitetàstudijuoti istorijos ir já baigë su pagyrimu1957 m., apgynæs diplominá darbà ,,1794m. sukilimas Lietuvoje“. Po mokslø, þy-maus Lietuvos istoriko Konstantino Jab-lonskio globojamas, 1957 m. pradëjodirbti Lietuvos MA Istorijos institute, ku-riame dirbo iki 1968 m. Feodalizmo sek-toriaus jaunesniuoju moksliniu bendra-darbiu. Èia specializavosi kaip archeog-rafas ir kaip XVI–XVIII a. archyviniø Lietu-vos istoriniø ðaltiniø skelbëjas.

1968 m. jam atëjus dirbti á Lietuvos

mokslø akademijos bibliotekà, bibliote-kos direktorius tarpininkavo, kad R.Jasasbûtø paskirtas á Rankraðèiø skyriaus ve-dëjo pareigas, bet Lietuvos mokslø aka-demijos kadrø skyrius ðioms pareigomsjo nepatvirtino – greièiausiai dël tëvo, ku-ris buvo emigravæs á JAV. Tad jis dirboRankraðèiø skyriuje bibliografu. 1976–1979 m. dirbo Vyriausiojoje enciklopedi-

jø redakcijoje vyr. moksliniu redaktoriu-mi, taèiau 1979 m. gráþo á Lietuvos MAbibliotekos Rankraðèiø skyriø, kuriamedirbo iki 2000 metø.

R.Jasas ðeimos nebuvo sukûræs. 1993m. mirë jo motina, su kuria jis kartu gyve-no. 1994–1995 m. R.Jasas apako, bet irtada kiek jëgos leido stengësi neapleistiistoriko darbo. Mirë po ðirdies operacijos2002 m. sausio 25 d. Vilniuje. Palaidotasðalia motinos Karveliðkiø kapinëse.

Pagrindinës tyrimø kryptys – XIII–XVI a.ir 1788–1794 m. LDK ir Lietuvos istorija.Jis raðë disertacijà apie 1794 m. TadoKosciuðkos sukilimà Lietuvoje. Disertaci-jos neuþbaigë, surinkta medþiaga nërapublikuota.

– Kolegija, atsiþvelgdama á valstybësir darbo rinkos poreikius, savo veiklà sie-ja su regiono plëtra, bendruomeniø po-reikiais ir aukštojo mokslo pokyèiais, – ju-biliejiniame renginyje kalbëjo kolegijos di-rektorius Jonas Baèinskas.

Þemaitijos kolegijos centras yra Rie-tave, o jos padaliniai ásikûræ Telðiuose irMaþeikiuose. 2008 m. spalio 1 d. duome-nimis èia mokësi 2219 studentø. Ið jø Rie-tavo vadybos fakultete – 822, Rietavo

technologijos fakultete – 452, Telðiø me-nø ir pedagogikos fakultete – 536 ir Ma-þeikiø vadybos studijø centre – 409 stu-dentai. Jiems siûloma 14 studijø progra-mø. Tai geodezijos ir þemëtvarkos, maði-nø techninio eksploatavimo, elektros áren-giniø techninës prieþiûros, þeldynø ir di-zaino, buhalterinës apskaitos, verslo va-dybos, verslo informaciniø sistemø, kom-piuteriø technikos, dailës ir technologijø,muzikos, ðokio pedagogikos, kultûrinës

veiklos, kaimo turizmo vadybos, sociali-nio darbo studijø programos. Be to, jaisuteikta licencija vykdyti 33 darbo rinkosprofesinio mokymo programas.

Susirinkæ á jubiliejinæ popietæ buvæ irdabartiniai þemës ûkio specialistus ren-gianèios mokyklos vadovai, dëstytojai,darbuotojai, mokiniai turëjo kuo pasi-dþiaugti, perþvelgdami 150 metø keliànuo Irenëjaus Oginskio ákurtos ûkininkys-tës mokslinyèios iki modernios, pripaþin-


Elektronikos, kompiuteriniø ir in-formaciniø technologijø ðuoliðkosplëtros amþiuje tradiciniai technologi-nës veiklos sektoriai dël sàlyginai ma-þesnës sukuriamos pridëtinës vertësdaþnam atrodo nepatrauklûs, visuo-menëje maþiau pastebimi, nes þi-niasklaidai jie daþniausiai nesensacin-gi. Taèiau tik pabandykime ásivaizduo-ti ðiandiená pasaulá be plieno, tai yra

Dirbdamas Lietuvos mokslø akade-mijos bibliotekos Rankraðèiø skyriuje, Ri-mantas Jasas sutvarkë Ðilutës dvaro irjo savininko Hugo Ðojaus (Scheu) archy-và bei prof. Konstantino Jablonskio ran-kraðtiná palikimà, sudarë Rankraðèiø sky-riuje saugomø pergamentø katalogà, or-ganizavo Rankraðèiø skyriaus informa-cinæ kartotekà.

Pagrindiniai Rimanto Jaso darbai – Di-dysis Prûsø sukilimas (1959 m.); Lietuviøkaras su kryþiuoèiais (su kitais, 1964 m.).Svarbiausias darbas – Bychovco kroni-kos vertimas á lietuviø kalbà su iðsamiaiskomentarais (1971 m.), nors, anot patiesR.Jaso, „Vagos“ leidykla ið jo pareikala-vo per pusæ sumaþinti ávadà, ið komenta-rø iðmetë tekstologinius palyginimus sukitais LDK metraðèiø nuoraðais ir net nuo-rodas á naudotà literatûrà. Nepridëtas irBychovco kronikos tekstas originalo kal-ba. R.Jasas paskelbë LDK uþsienio pre-kybos ir pirmojo gyventojø suraðymoduomenis – LDK gyventojø suraðymas1790 m. (su L.Truska, 1972 m.). Á lietuviøkalbà iðvertë Jonas Goštautas. Ponas Tei-sëjaitis arba Pasakojimas apie Lietuvà irÞemaitijà (1967 m.); Tadas Narbutas. Lie-tuviø tautos istorija, T. 1, 1992 m. (antra-sis pataisytas ir papildytas leidimas 1998m.); Vygandas Marburgietis. Naujoji Prû-sijos kronika (1999 m.), kuriai paraðë irplatø 60 puslapiø „Vertëjo þodá“, faktiðkaimoksliná ávadà apie XIV a. pabaigos Lie-tuvos istorijos problematikà. Spaudai pa-rengë dokumentø rinkiniø: Lietuvos vals-tieèiø ir miestelënø ginèai su dvarø valdy-tojais (su J.Orda, 3 d., 1968 m.); Perga-mentø katalogas (1980 m.); Raganø teis-mai Lietuvoje (su K.Jablonskiu, 1987 m.);daug prisidëjo prie Vyskupo Ignoto Jakû-bo Masalskio Kauno dekanato vizitacija1782 m. (2001 m.) vertimo.

Rimanto Jaso 80-ies metø jubiliejausproga surengta parodëlë Lietuvos moks-lø akademijos bibliotekos Vrublevskiøskaitykloje, kuri vyks iki ðiø metø rugpjû-èio pabaigos.

Saulius ÞILYSLietuvos mokslø akademijos

bibliotekos Rankraðèiø skyriaus mokslinis darbuotojas

Nuo angliø ir plieno

Algirdas Vaclovas VALIULISLietuvos atstovas Angliø ir

plieno tyrimø fonde

Europos á angliøir plieno moksliniøtyrimø Europà

lumà ir garsà izoliuojanèiø medþiagøgamybai. Industriniø ðaliø ekonomi-koje plienas daþniausiai yra ne eks-porto prekë, o plieno gaminiø, kon-strukcijø gamybos pagrindas. Šie ga-miniai, jau turëdami didelæ pridëtinævertæ, eksportuojami á kitas ðalis. Dutreèdalius pasaulinës plieno gamybossunaudoja ðalys, esanèios uþ ES ri-bø. ES-25 ðalys dabar gamina apie184 mln. tonø plieno per metus. Di-dþiausi Europos Sàjungoje Vokietijospramonë ir ûkis sunaudoja apie 40mln. tonø plieno per metus, o tai su-

be tiltø, geleþinkeliø, automobiliø,vamzdynø, laivø, græþimo platformø,be daugybës mus supanèiø daiktø iðplieno. Plienas ir kiti metalø lydiniai irdabar yra ðiuolaikinio pasaulio stubu-ras, ant kurio laikosi visos kitos tech-nologijos. Nemaþëjanti plieno gamy-ba (1 pav.) teikia ne tik naudos, bet irkelia daugybæ problemø – aplinkostarða, kraðtovaizdþio niokojimas, at-liekø kaupimasis ir kita (2 pav.). Antravertus, ið metalurginiø atliekø – ðlakogaminamos mineralinës tràðos, jisnaudojamas cemento, statybiniø, ði-

daro tik 3,33proc. pasauli-nës gamybos.Lietuva kasmetsunaudoja apie0,5 mln. tonøplieno. Pasauliomastu tai suda-ro tik apie 0,04procento. An-gliø ir plienoe k o n o m i k o ssektoriuose dir-

1 pav. Pasaulinëplieno gamybosaugimo ðiandie-na ir gamybosaugimo prognozë

ba daugybë þmoniø, todël senstan-èiai Europos visuomenei vis sunkiauðias pramonës ðakas aprûpinti dar-bo jëga, iðlaikyti aukðtà moksliná po-tencialà ir konkurencingumà pasau-lio rinkose.

Pasibaigus Antrajam pasauliniamkarui, kilo diskusijos, kaip garantuo-ti ilgalaikæ taikà Europoje, kaip pa-siekti, kad ribotø ištekliø naudojimasjungtø, bet ne prieðintø ðalis. 1950m. geguþës 9 d. Prancûzijos uþsie-nio reikalø ministras Robertas Ðuma-nas pristatë glaudesnio Europos


tos visuomenëje Þemaitijos kolegijos. Po-kyèiai didþiuliai. Taèiau iðsaugotos moks-linyèios ákûrëjo skiepytos graþios tradici-jos: kolegija iðliko skaidrus þiniø ir kultû-ros paèia plaèiausia prasme þidinys irskleidëjas Þemaitijoje.

Ðventinë popietë baigësi kolegijos dës-tytojø Birutës Lengvenienës ir Agnës Lai-mutës Èajauskienës „Rietavo daina“. Ji jautapo savotiðku miesto, viso kraðto himnu.Todël ir ðià dainà dainuoja visi atsistojæ.


valstybiø bendradarbiavimo, sutelkiant jøišteklius, planà. 1951 m. balandþio 18d. ðeðios valstybës, remdamosi Šuma-no planu, pasirašë sutartá bendrai valdy-ti savo sunkiàjà – angliø ir plieno – pra-monæ. Pagal ðá planà, kitaip nei praeity-je, në viena ið valstybiø negalëjo gamin-ti karo priemoniø ir ginklø ir naudoti jøviena prieð kità. Sutartá pasiraðë ðeðiosðalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Ny-derlandai, Prancûzija ir Vokietija. Praëjusðeðeriems metams, 1957-aisiais šios ða-lys pasiraðë Romos sutartá, kuria buvo

tojai, nes jø veiklos negalëjo stabdytistambieji monopolininkai. Prie angliø irplieno karteliø galios maþëjimo prisidë-jo ir didëjanti kitø energijos rûðiø (elek-tros, naftos, dujø) konkurencija. Vis di-dëjant naujø energijos ðaltiniø reikðmeiangliø ir plieno svarba ir átaka nuolat ma-þëjo. Europos plieno ir angliø bendrijaformaliai buvo uþdaryta 2002 m., pasi-baigus planuotai šios bendrijos veiklai.

Angliø ir plieno moksliniø tyrimø fon-das buvo ákurtas remiantis 2002 m. pro-tokolu prie Nicos sutarties, nustojus ga-lioti Europos angliø ir plieno bendrijossteigimo, tai yra pirmajai pamatinei Eu-ropos Sàjungos sutarèiai. Pagal Nicossutarties protokolà, skelbiantá Europosangliø ir plieno bendrijos steigimo sutar-ties galiojimo pabaigà bei Angliø ir plie-no moksliniø tyrimø fondo ákûrimà,2002 m. visos bendrijos lëðos perëjo Eu-ropos Komisijos þinion. Angliø ir plienomoksliniø tyrimø fondas buvo sudarytasið priaugusiø palûkanø nuo rinkliavø, ku-rias mokëjo angliø ir plieno pramonësðakos – atitinkamai 27,2 proc. ir72,8 proc. iš biudþeto. Per 50 veiklos me-tø Europos angliø ir plieno bendrija su-kûrë apie 1600 mln. eurø dydþio akty-vus. Pajamos nuo ðiø lëðø galëjo bûtinaudojamos tik moksliniams tyrimamsangliø ir plieno pramonës sektoriuose.Iš šio fondo gaunamos palûkanos da-

bar sudaro apie 60 mln. eurø per me-tus. Ðiomis lëðomis buvo sukurti unika-lûs finansiniai mechanizmai tæstinei an-gliø ir plieno sektoriø moksliniø tyrimøparamai. Investavus ðias lëðas á ávairiusdidelio efektyvumo projektus gaunamafinansinë gràþa, kuri vël leidþia finansuotišios krypties mokslinius tyrimus. Ðios lë-ðos nepriklauso Septintajai bendrajaiprogramai, todël angliø ir plieno moksli-niai tyrimai gauna daug papildomø lë-ðø, kurios skiriamos angliø ir plieno beiangliø kasybos pramonës veiklai racio-nalizuoti bei anglies ir plieno kokybei ge-rinti, šiø pramonës ðakø efektyvumui irkonkurencingumui didinti.

Tæsiant Europos angliø ir plieno ben-drijos Angliø ir plieno moksliniø tyrimø irtechninës plëtros programas (EAPB RTDprogramos) ir siekiant subalansuotosplëtros, 2003 m. sukurta Angliø ir plienomoksliniø tyrimø fondo moksliniø tyrimøprograma. Programos tikslas – skatintisu angliø ir plieno pramone susijusiøBendrijos sektoriø konkurencingumà.Angliø ir plieno moksliniø tyrimø fondasformuojamas „ið apaèios á virðø“ princi-pu ir skirtas finansuoti iðimtinai moksli-niø tyrimø projektus, susijusius su dviemdidþiausiomis tradicinëmis pramonësðakomis – angliø ir plieno. Didelë dalistyrimø susijæ su dabartine ES vykdomapolitika, atitinkanèia Europos valstybiøporeikius. Joje akcentuojama aplinko-sauga, pasaulinë klimato kaita, energe-tinis saugumas, atsinaujinanèiø energi-jos ðaltiniø plëtra.

Angliø ir plieno moksliniø tyrimø fon-das skirtas tik moksliniø tyrimø projek-tams, kurie vykdomi ne pagal ES Moks-liniø tyrimø pamatinæ programà, finan-suoti. Programai vadovauja Europos Ko-misija. Komisijai padeda angliø ir plienokomitetas, angliø ir plieno patariamosiosgrupës bei angliø ir plieno techninës gru-pës. Pirmieji 49 mokslinio tyrimo darbøkontraktai, kuriø vertë 43,6 mln. eurø, plie-no sektoriuje buvo pasirašyti 2003 me-tais. Panaðios apimties moksliniø darbøfinansavimas iðliko iki 2005 m., o vëles-niais metais sumaþëjo iki 37–38 mln. eu-rø per metus. 2003–2009 m. anglies irplieno moksliniams projektams finansuotikasmet buvo išleidþiama 55,7 mln. eurø(iš jø plieno krypties tyrimams – apie 72proc.). Kasmet vidutiniðkai buvo finansuo-jami 9 angliø ir 45 plieno projektai. Viduti-në vieno projekto finansinë parama an-gliø projektams buvo 1,68 mln. eurø, oplieno projektams – 0,9 mln. eurø.

Nuo 2004 m. prie Angliø ir plienomoksliniø tyrimø fondo moksliniø tyrimøprogramos prisijungë 10 naujøjø ES ða-liø, tarp jø ir Lietuva. Pagal pasiraðytassutartis naujosios ðalys fondo finansinæ

sukurta Europos Bendrija, turinti 180 mi-lijonø gyventojø, su viena rinka, garan-tuojanèia ðiø ðaliø pramonës, verslo au-gimà, taip pat dël bendros politikossklandþiai besiplëtojanèià þemdirbystæ.Jos idëja buvo þmoniø, prekiø ir paslau-gø judëjimas be sienø. Mastrichto sutar-tis, pasiraðyta ðaliø nariø 1992-aisiais,davë pradþià formuotis Naujajai Europai,kitaip Europos Sàjungai. Pagal Mastrich-to sutartá Europos Sàjungos pagrindà su-darë trys bendrø veiksmø sritys: Euro-pos Bendrijø (Europos angliø ir plienobendrija, Europos ekonominë bendrijair Europos atominës energetikos bendri-ja) veikla, bendroji uþsienio ir saugumopolitika, bendradarbiavimas teisingumoir vidaus reikalø srityse. 1997 m. Mast-richto sutartá papildë Amsterdamo sutar-tis, skatinanti socialinio solidarumo bû-tinybæ. Ði sutartis pagal vykdomà uþsie-nio politikà formavo ir bendrà gynybà.2000-aisiais Nicos sutartis pritarë Sàjun-gos plëtimuisi nuo Centrinës iki Rytø Eu-ropos ir nustatë sàlygas instituciniam ðiøðaliø pasirengimui.

Jau nuo pat sukûrimo Europos an-gliø ir plieno bendrija (EAPB) pasiþymë-jo gerais rezultatais. 1952–1960 m. lai-kotarpiu bendrijos ðaliø plieno gamybaiðaugo 75 proc., tuo tarpu visa gamybapadidëjo tik 58 procentais. Kai angliesgamybos perprodukcija 1959 m. tapo

bendrijos problema, ji sumaþino angliøgavybà 30 proc. ir skyrë dideles pinigøsumas kalnakasiams perkvalifikuoti. Iki1970 m. pagal ávairias programas buvoperkvalifikuoti per 400 000 kalnakasiø.Vis dëlto EAPB patyrë ir nesëkmiø. Ji ne-sugebëjo uþkirsti kelio kûrimuisi labaistambiø angliø ir plieno grupiø ir karte-liø, kurie pradëjo reguliuoti kainø politi-kà. Tik priëmus antikarteliná susitarimà irákûrus antikartelinæ agentûrà tokiø eko-nominiø grupuoèiø veiklà pavyko regu-liuoti, á rinkà galëjo ateiti maþesni gamin-


2 pav. Didþiausi pasaulinës CO2 taršos þidiniai


taupyklæ kasmet turi papildyti 169 mln.eurø, o finansinë gràþa priklauso nuo ða-lies sëkmës teikiant finansavimui moks-linius projektus.

Svarbiausi Angliø ir plieno moksliniøtyrimø fondo principai ir su ðio fondo val-dymu susijæs sprendimø priëmimo me-chanizmas yra apibrëþti techninëse finan-suojamø moksliniø tyrimø programø gai-rëse. Kas penkeri metai ðios techninës gai-rës yra perþiûrimos arba papildomos.2007 m. liepos 10 d. Europos Komisija pri-ëmë sprendimà perþiûrëti ðias techninesgaires ir ávertinti teigiamus rezultatus, gau-tus per pirmus penkerius Angliø ir plienomoksliniø tyrimø fondo gyvavimo metus.

Plienas vis dar iðlieka svarbiausia sta-tybø medþiaga, vis geresniø savybiø plie-no reikia jûrø platformoms, vamzdynams,vëjo ir kt. energetikai. Dar nëra visiðkaiiðnaudotos technologinës galimybës ge-rinti ávairiø plieno rûðiø kokybæ ir tobulintiplieno gamybos konkurencingumà,veiksmingiau ir saugiau aplinkosaugospoþiûriu naudoti plieno lauþà, ir ypaè gal-vanizuotà automobiliø lauþà, kurio kiekiaikasmet þenkliai didëja.

Anglys reiškia energijos tiekimo pati-kimumà. Viena dujomis ðildoma jëgainë,kol pagamina vienà megavatvalandæ, á at-mosferà išmeta nuo 300 iki 400 kg CO2.Naujosios kartos anglimis kûrenamos jë-gainës – 800 kg, o jëgainë, kûrenamarudàja anglimi, – 1000 kg CO2. 2005 m.vasará ásigaliojo Kioto protokolas – tarp-tautinë sutartis, kuria siekiama maþinti vi-suotiná atðilimà ir ðiltnamio efektà suke-lianèiø dujø iðmetimà. ES nuosekliai va-dovavo pastangoms sumaþinti klimato

pokyèiø poveiká. Ar Europos Sàjunga el-giasi nuosekliai, kurdama ambicingusplanus kovai su klimato kaita ir kartu rem-dama anglis kaip ðvarø energijos ðaltiná?Vien Rumunijoje kasmet iškasamamaþdaug 34 mln. tonø angliø. O pridëki-me dar Lenkijà, Èekijà, Vokietijà. Energe-tikos srityje þmonija, tûkstanèius metø pri-klausiusi nuo malkø, pamaþu perëjo prieangliø, o vëliau prie naftos ir dujø. Deja,Europos Sàjungos šalyse angliø sekto-rius yra subsidijuojamas ir, blogiausia,subsidijuojamas neátikëtinai ilgai – jau50 metø. Tai daroma ir šiandien, nors taiprieštarauja visiems ES pareiškimams.Vis daþniau reiðkiama nuomonë, kad sub-sidijos anglims turëtø bûti pakeistos nuo-seklesne parama atsinaujinantiems ener-gijos ðaltiniams ir veiksmingam energi-jos naudojimui, kitaip Europa neávykdysjos klimato politikoje numatytø tikslø.

2009 m. balandþio 30 d. Briuselyje, Eu-ropos Komisijos Albero Boršeto centre, vy-ko Europos Komisijos mokslo direktoratoG (Pramonës technologijos) Angliø ir plie-no tyrimø fondo (COSCO) metinis posë-dis. Posëdyje buvo svarstomi paraiðkømoksliniams tyrimams vertinimo rezulta-tai, siûlymø finansuoti projektø sàraðai,projektø prieþiûros, finansavimo ir kiti klau-simai. Kaip Lietuvos švietimo ir mokslo mi-

nisterijos deleguotam atstovui, teko daly-vauti ðiame posëdyje, kuriame buvo svars-tomi plieno ir angliø sektoriams svarbûsklausimai. Posëdþio diskusijose daugiaudëmesio buvo skirta plieno sektoriui, nesvartojimo ir galimybiø dalyvauti moksli-niuose tyrimuose poþiûriu jis yra patrauk-liausias. Metiniame komisijos posëdyjesvarstomi dokumentai priimami konsen-suso principu, todël èia kiekvienos ðaliesbalsas yra girdimas ir á já reaguojama.

Posëdyje pristatytuose praneðimuoseryðkiai matomas senøjø ir naujøjø ES ða-liø aktyvumas ir „sëkmës“ laipsnis. Tik 5,8proc. visø teiktø projektø paraiðkø suda-rë naujøjø ES ðaliø paraiškos. Vienà pa-raiðkà teikë ir Lietuvos mokslininkai. Darprastesni paraiðkø vertinimo ir finansavi-mo skyrimo rezultatai. Naujosioms ðalimsbuvo sëkmingi tik 7 projektai (3 proc.),nors daugelyje jø (Lenkijoje, Rumunijoje,Èekijos Respublikoje) plieno ir angliø pra-monë yra labai iðplëtota, yra moksliniotyrimo institucijø. Tai neteikia optimizmo,nes vidutinis visø 2008 m. teiktø projektøsëkmës laipsnis siekë 37 proc. (2002 m.– 42,2 proc., 2003 – 35,7 proc., 2004 –28,3 proc., 2005 – 25,3 proc.)

Plieno krypties moksliniai projektai yrastruktûrizuoti á devynias grupes: rûdos ag-lomeravimas ir geleþies gavyba, plieno ga-mybos procesai, plieno liejimas ir tiesiogi-nis valcavimas, karðtojo ir ðaltojo valcavi-mo procesai, plieno dangø sudarymas,naujø plieno rûðiø kûrimas ir tyrimas, plie-no produktø autotransporto priemonëms,pakavimui ir namø apyvokos reikmenimskûrimas, plieno produktø statybinëms irpramoninëms konstrukcijoms kûrimas,gamybos kokybës kontrolë, socialiniai irgamtosaugos klausimai. Vykdomi kalna-kasybos, anglies paruoðimo, jos konver-tavimo á kitas medþiagas, CO2 iðmetimøsulaikymo, ðvaresniø ir efektyvesniø an-glies deginimo technologijø tyrimo ir kûri-mo darbai. Lietuvos mokslininkams pavie-niui varþytis su plieno ir angliø pramonæturinèiø ðaliø mokslininkais ir tyrëjais yralabai sunku, taèiau jungtis prie kitø moks-lininkø kolektyvø ir vykdyti tam tikrà ben-dro projekto dalá mûsø mokslininkai tikraipajëgûs. Daþnai mokslininkams trûksta in-formacijos, taèiau nemaþai jos galima rastiCOSCO tinklalapyje arba galima kreiptisir á COSCO Lietuvos deleguotus atstovus([email protected] arba [email protected]).

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai Angliø ir plieno tyrimø fondo (COSCO) metiniokomisijos posëdþio metu (ið kairës): J.L.Plancke‘as (EK), O. de la Torre (EK), A.V.Valiulis(Lietuva), P.Troppmanas (EK), A.Michelis (COSCO fondo pirmininkas), B.Lionelis (EK)

Mokslinio tyrimo projektø paraiðkø plieno sektoriuje kiekis 2008 m.



musiø lervas

Niekas neþino, kiek tikra istorija apieþmogelá, mirusá nuo dermatobijøApie musiø rûðá, kurios mokslinis vardas

– þmoginë dermatobija (Dermatobia homi-nis), pravartu þinoti kiekvienam, vykstanèiamá Centrinës ir Pietø Amerikos dþiungles. Ðiømusiø lervos maitinasi gyvo þmogaus audi-niais. Pasakojama, kad vienas ekspedicijosasistentas, nusamdytas ið vietiniø gyvento-jø, pavargæs ilsëjosi ir tiesiog po medþiu ámi-go popietës miegu. Karðta, tvanku, þmogusiðvargæs... Tad miegojo þmogelis iðsiþiojæsir garsiai knarkdamas. O tuo metu vabzdþiaijam á nosies ðnerves sudëjo dermatobijoskiauðinëliø. Ið jø iðsirito maþytës lervutës, su-lindo á nosies gleivinæ ir pradëjo augti. Ka-dangi ten maitintis nebuvo kuo, lindo giliauir giliau. Pasakojama, kad lervos pasiekë gal-vos smegenis, o tas vargðelis galiausiai nu-mirë, nes jam nebuvo kaip padëti. Kai visatai, kà að pats tik girdëjau, perpasakoju sa-vo studentams, jie kaþkodël juokiasi, kartaisnet kvatoja. Kaip þiauru!.. Kad ir kaip bûtø,ðis parazitinis vabzdys dar menkai iðtyrinë-tas, nes aptinkamas tik atokiose Centrinësir Pietø Amerikos dþiunglëse.

Prisiklausæs mano pasakojimøpasiligojo kolega

Londonas, 1998 m. geguþë. Gráþtu á Lon-donà ið savo pirmosios mokslinës ekspedi-cijos po Centrinæ Amerikà (mat Londone vie-nus metus pagal NATO kontraktà dirbu Bri-tø muziejaus Entomologijos laboratorijoje).Esu laimingas, bet dëmëtas... Tai daugybëserkiø, kraujasiurbiø vabzdþiø ir odos bakte-rinio uþkrëtimo pasekmës. Dëmelës labaigreit iðnyksta ir manæs nevargina. Labaidþiaugiuosi, kad sëkmingai uþbaigiau pirmà-jà ekspedicijà ir kad mitas apie baisias der-matobijas mane aplenkë. Jau pirmà darbodienà pripasakoju savo kolegoms apie

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas

STONIS

musiø lervasauginèiau savo

Kolegos papraðë,kad

kûnedþiungliø pragarà ir raudonas dëmes ant kû-no. Kità rytà Kevinas (Kevin R.Tuck – muzie-jaus kolekcijø kuratorius) ateina labai susi-jaudinæs ir… taip pat visas dëmëtas. Tik jis„atsipirko“ smulkesniu iðbërimu. Vargðas ry-te net lankësi pas gydytojà, o tas pasakæs,kad èia turbût að paskleidþiau kaþkoká ato-gràþø virusà. Pasirodo, pasaulyje esama pa-sakojimams átaigiø þmoniø, o man turbût rei-këtø susilaikyti nuo þmoniø gàsdinimo (pri-sipaþinsiu, kad tai iki ðiol sunkiai sekasi).Nors kolegos elgiasi negraþiai, nes vengiasu manimi bendrauti ið arèiau ir kalbasi pri-sidengdami veidà ir burnas, að vis dëlto vi-suotinai esu pripaþástamas sveiku. Taèiau,pasirodo, mes visi klystame.

Lervø medþioklë, nes maniminepatikëjo, prireikë árodymø

Kad mane kaþkas gyvà ëda ið vidaus,pajuntu visai netikëtai. Iðkart nulekiu pas gy-dytojà (o jis gi – „asas“, labai patyræs, musnuolat rengia ekspedicijoms, skiepija, viskàiðmano). Sakau: „Manyje ásiveisë musiø ler-vos, padëkite!“ Jis ilgai varto kaþkokias sto-ras knygas, o po to sako, kad tokiø musiønëra apraðyta ir kad èia tikrai ne musës, ostafilokokinis (bakterinis) uþkrëtimas, taiginuo to ir gydysime. Nepatenkintas tokiamenka liga, tepuosi priraðytais tepalais, betmatau, kad tos þaizdelës mano kûne – tai iðtikrøjø atviros angelës musiø lervoms kvë-puoti. Neþinau, ar tik vaidenasi, ar tai yra iðtikrøjø, bet tos bjaurastys – musiø lervos –atðliauþia savo giluminiais urvais, priartëjaprie atvirø angø odoje ir godþiai, pulsuojan-èiai këpuoja. O kai bent kiek sujudu, tos bjau-rybës greit dingsta. Na, ir prasideda lervømedþioklë (beje, mano specialybë – ento-mologas, vabzdþiø medþiotojas). Savaitgalásu kolegomis þvejojame ant Temzës upëskranto, o að ne tiek þuvis, kiek lervas ið savokûno gaudau (mat man tai ádomiau). Ne iðkarto, bet ðiaip ne taip vienà pagaunu ir ið-traukiu. Parlekiu, padedu po mikroskopu irapþiûrinëju. O varge, jos pasirodo esanèiosbaltos, bet tankiai apaugusios juodais, aðt-riais lyg kaktusas spygliais. Nenuostabu, kadskauda, kai jos ðliauþioja po kûnà (ir dargrauþia mano audinius). Pasitvëræs egzoti-nius ákalèius, lekiu pas savàjá gydytojà,

norëdamas priblokðti savo atradimais. Odarbe, kai pasakau apie jau oficialiai pri-paþintà „dermatobiozæ” (tai ligai að pats ði-toká pavadinimà sugalvojau), tai nuskambakaip sensacija. Iðkart pas mane atvyksta au-toritetingø mokslininkø parazitologø grupë.Praðo rodyti lervas. Að uþsispyræs nerodau,ir tiek. Ir kaip aš jiems parodysiu? Geriausiuatveju galiu parodyti tik tà nugaišintàjà, ku-rià jau esu ištraukæs. O visi pripuolæ manaiškina, kokie ádomûs ir reti yra ðie paraziti-niai padarai, kad ðio didþiausio pasaulyjemuziejaus fonduose nëra tokiø egzemplio-riø, ir galiausiai iðdrásta man priminti, kad að

dþiunglëse dirbau pagal sutartá su muzieju-mi, tad visa surinkta medþiaga priklauso tikBritø muziejui. Sako: „Praðome toliau savokûne auginti tas lervas, mums reikia suau-gusiø egzemplioriø!“ Ach…

Sistematinë parazito padëtisÞmoginë dermatobija (lot. Dermatobia

hominis, angl. Human Bot Fly) priklauso dvi-sparniø vabzdþiø (Diptera) bûriui, gyliø(Oestridae) ðeimai. Ðis parazitas ávairiose ða-lyse skirtingai vadinamas: „torsalo“ (dauge-lyje Centrinës Amerikos ðaliø), „moyocuuil“(Meksikoje), „berne“ (Brazilijoje), „mucha“(Kolumbijoje), „mirunta“ (Peru), „ura“ (Argen-tinoje, Paragvajuje ir Urugvajuje). Pas musjis tik dabar gavo pavadinimà, nes Europo-je maþai þinomas, o gyvena tik Centrinës irPietø Amerikos dþiunglëse.



Teko nusimauti kelnesLervø aptikimo proga kolegos entomo-

logai net kvieèia mane á restoranà (ten yratokia tradicija – po darbo ar per pietø per-traukà nors trumpam apsilankyti kokiamenors Londono Pietø Kensingtono prestiþi-niame restorane ar bare; kas neþino, kaipten bûna, þiûrëkite amerikieèiø TV serialus,pavyzdþiui, „Eli Makbyl“ – ten rodo kaþkàpanaðaus). Bet mûsø iðvyka á barà tampakiek sumauta, nes kalba kaþkodël sukasitik apie parazitines lervas arba Amerikosdþiungles. Në vienas ið mano artimiausiøkolegø anglø entomologø tuose kraðtuo-se nesilankæs, todël jiems viskas ádomu.Netrukus tuo pradeda domëtis net aplink

besisukinëjanèios padavëjos. Vël viskasbaigiasi tuo paèiu – praðo parodyti tas ler-vas. Tai turbût pirmas kartas, kai angliðka-me restorane, matant atokiau sëdintiems irnieko nesuprantantiems, mano „paskaitø“negirdëjusiems lankytojams, tenka nusi-mauti kelnes. Taip akimirksniu að tampu„garsus“, man paþadama, kad nuo ðiol gë-rimø ðiame restorane gausiu nemokamai.O að turiu paþadëti, kad auginsiu savo ler-vas mokslo labui. Kurgi ne... Iš tikrøjø kitàdienà kaip raketa nulekiu á vieninteles Lon-done Atogràþø ligø klinikas ir vos ne patsguluosi ant stalo (panaðaus á operaciná).

Londono klinikose kiaulës laðiniøant þaizdø nededa

Bet jokios „išsvajotos“ operacijos, pa-sirodo, nereikia, nes lervos dar maþos. Be-lieka pasinaudoti Amazonës indënø gydy-mosi bûdu. Norëdami atsikratyti dermato-bijø, jie stipriai pririða laukinës kiaulës ar ta-pyro laðiniø gabalëlius prie paþeistø vietø.

Taip atvirosios angelës uþblokuojamos, to-dël lervoms reikia grauþtis á pririðtus laði-nius, kad gautø oro ir nenusloptø. O tadaindënai staigiu judesiu nuplëðia „laðininesgaudykles“ kartu su visais sulindusiais pa-razitais. Tiesa, Londone laðiniø niekas tik-rai neriða; lervas slopina kitais bûdais...

Duomenys apie þmoginædermatobijà

Ði parazitinë musë – þmoginë dermato-bija – ant þmogaus odos pati nededa kiau-ðinëliø, ji pasinaudoja kitais vabzdþiais – ki-tø rûðiø musëmis ir kraujasiurbiais uodais,o kartais net ir erkëmis. Dermatobija suge-ba pagauti vabzdá, o kojomis prilaikyti josparnelius (kad auka neiðtrûktø). Tada antvabzdþio pilvelio atideda 15–30 maþyèiøkiauðinëliø, kurie bræsta 6 dienas. Iðsilaisvi-

næs ir pavojingu kroviniu apginkluotas krau-jasiurbis vabzdys, pavyzdþiui, kraujasiurbisuodas, iðskrenda ieðkoti ðiltakraujës aukos.Kiauðinëliai patenka ant þmogaus odos, kaivabzdys siurbia þmogaus kraujà. Ið kiauði-nëliø iðsirita maþdaug 1,5 mm ilgio lervos,kurios per 5–60 min. ásiskverbia á þmogausodà: jos arba pasinaudoja uodo padarytaþaizdele, arba paèios ásigrauþia á þmogaus

odà (þmogus to net nepajauèia).Apsigyvenusios dermatobijø ler-vos daro ilgus urvelius þmogauspoodiniame ir kituose audiniuo-se. Pasitaikë ir tokiø atvejø, kaidermatobijø lervos paþeidë au-dinius aplink akis. Savo iðgrauþ-tuose urveliuose lervos gyvenaþemyn galva, o kvëpuoja uþpa-kalinëje dalyje esanèiais kvëptu-kais. Dermatobijø lervos uþaugaiki 2–2,5, o kartais 3 cm ilgio; josaugdamos privalo keisti savo„kailiukà”, t.y. 2 kartus nertis.Balsvas lervø kûnas yra apaugæsaðtriais juodais spygliukais, ku-rie neleidþia lervos iðtraukti iðþaizdos. Misdamos þmogausaudiniais ir brûþindamos spyg-

liukais þaizdà ûgtelëjusios lervos sukelia stip-rø nieþulá, o vëliau ir skausmà. Þmogus galijusti kaip lervos vartosi, juda tuneliu ir mintaaudiniais. Daþniausiai ta vieta aplink derma-tobijos urvelá (tunelá) gali smarkai patinti, netsusidaryti kiaušinio dydþio gumbas. Derma-tobijø sukelta liga vadinasi miazë (gr. „myia“– musë), o jei lervos ásiveisë akiø zonoje –oftalmomiazë. Po maþdaug 6–10 savaièiø,kai visiðkai suauga, lerva iðeina pro tunelioangelæ (arba iðgrauþia naujà angà), nukren-ta ant þemës ir virsta lëliuke, ið kurios vëliauiðsirita suaugusi musë (imagas). Visas au-gimo ciklas nuo kà tik iðsiritusiø lervø iki su-augëliø uþtrunka apie 3 mënesius. Ið þmo-gaus dermatobijø lervos ðalinamos chirur-giniu bûdu, taèiau jaunesnes lervas ið audi-niø galima išspausti, prieš tai jas uþdusinus(uþtepus riebalais, pavyzdþiui, vazelinu tu-nelio angelæ ir taip neduodant lervai kvëpuo-ti). Daþniausiai uþdusintà lervà galima gananesunkiai iðspausti ið þaizdos, taèiau jokiubûdu to nereikëtø bandyti su gyvomis ler-vomis, nes parazito odos kabliukai ásispiria átunelio sienelæ ir neleidþia lervos iðimti. Jei-gu traukiant parazità lerva suplëðoma, þmo-gaus kûne likusi parazito dalis gali sukeltiaudiniø nekrozæ.

Ið visos ðios istorijos padariau kelias ið-vadas. Niekad per daug nesidþiauk, kadsveikas iðtrûkai ið dþiungliø – pavojai gali pa-sireikðti ir vëliau, jau gráþus ið dþiungliø, pomënesio ar keliø, o gali bûti, kad net po me-tø. Að kaþkodël jauèiuosi labai laimingas, kadmane vis dëlto buvo apipuolusios tos egzo-tinës dermatobijos – tai buvo mano auginti-nës (ir, aiðku, tai daug geriau negu viscerali-në leiðmaniozë – o dþiunglëse gali pasigau-ti daugybæ ávairiausiø parazitø ar ligø).



Su bitëmis draugauju nuo vaikystës.Dar senelis Gudø girioje turëjo daug dre-viø su bitëmis. Girioje buvo dideli uogy-nai ir virþynai. Virþiø nektaras tirðtas, to-dël juo taip iðmirkydavo piemenys savovyþas ir autus, kad vakare vos nusiplëð-davo nuo kojø. Todël ir bitës prineðdavodaug medaus. Kai ateidavo ruduo, pasi-kinkydavo senelis arklá ir kasdien vaþiuo-davo kopti ið dreviø medaus. Kopdavo ádrevæ geiniu – apie 30 metrø ilgio virvesu mediniu kabliu ir lentele atsisësti. Kasvakarà parveþdavo statinæ koriø su me-dumi, kuriuos senelë koèëlu sugrûsdavostatinëje. Vogti ið svetimos drevës medøbuvo negirdëtas dalykas. Pomëgá bitinin-kauti ið senelio paveldëjo tëvas, o ið tëvoir aš. Iki šiol sode ðalia kitø turiu dreviniøaviliø su bitëmis, turiu ir geiná, kaip seno-vës reliktus. Bitininkavimas buvo manoantrasis hobis po fizikos. Bitininkauja irdaug mano kolegø. Ir Ðerlokas Holmsasbitininkavo, baigæs seklio karjerà. Taèiaune visi þino, koks nuostabus gamtos kû-rinys yra darbðtuolës bitës. Kol jos paga-mina pusæ kilogramo koriø, turi surinktinektarà ið 2 mln. þiedø, o kol prineða vie-nà kilogramà medaus, aplanko apie 19mln. þiedø ir nuskrenda 300 tûkst. kilomet-rø – daugiau nei tris ketvirtadalius atstu-mo iki Mënulio. Ar valgydami pagalvoja-me, kad ðaukðtui medaus 200 bièiø nuoryto iki vakaro renka nektarà, parnešda-mos iš karto tik apie 30 miligramø, dar tiekpat bièiø priima ið neðëjø nektarà ir já per-dirba. Be ðiø 400, kitos bitës saugo ir vë-dina avilius, daro vaðkà ir siuva korius,uþklijuoja koriø su medumi akutes. Medus,þiedadulkës, bièiø nuodai ir kiti jø produk-tai turi daugybæ vitaminø, baltymø, mine-raliniø druskø – visko, kas naudinga þmo-gui. Jie buvo naudojami þmonëms gydytiKinijoje prieð tûkstanèius metø. Senovësgydytojas Avicena raðë: „Jei nori ilgai gy-venti – valgyk medø“. Á medaus sudëtá áei-nanèios medþiagos gerai veikia þmogausorganizmà. Iki ðiol tiksliai nëra þinoma, kiektø medþiagø yra. Manoma, kad ne maþiaunei 70. Medus nëra vienodas. Kuo medustamsesnis, tuo jis geresnis. Ðviesaus me-daus diastazinis rodiklis, nusakantis me-

Bièiø nykimoProf. Jonas GRIGAS

Nuostabus gamtos kûrinys yra bitës. Kol prineða kilogramà medaus, josaplanko apie 19 mln. þiedø ir nuskrenda daugiau nei tris ketvirtadalius

atstumo iki Mënulio. Taèiau paslaptinga liga naikina bites, kurios apdulkinatreèdalá pasëliø. Milijonai bièiø aviliø visame pasaulyje iðtuðtëjo paslaptingai

iðnykus bitëms. Tai kelia pavojø beveik 100 rûðiø augalø, kuriuos jos apdul-kina. Bièiø nykimo prieþastys yra sudëtingos, bet sprendimai aiðkëja.

paslaptis

daus kokybæ, yra nuo 0 iki 17,9, o tam-saus miðko ir virþiø medaus – nuo 17,9 iki23,8. Bûna ir iki 50. Pagal ðá rodiklá nusta-toma ir medaus kaina.

Nuostabu, kad iš tokiø paèiø kiauði-nëliø perø bitës gali išauginti darbininkes,tranus arba motinëlæ. Skiriasi tik maistas,kuriuo maitinami perai. Motinëlæ maitinavisaverèiu maistu – visø reikalingø mikro-elementø ir vitaminø prisotintu bièiø pie-neliu, o bites darbininkes – nevisaverèiumaistu. Todël motinëlë dirba labai inten-syviai – darbymeèio metu ji padeda kiau-ðinëliø, kuriø svoris gali keleriopai viršytijos paèios svorá, ir gyvena keletà metø, odarbininkës kaip vergës tik neða ir neðamedø, net jeigu jo jau pilnas avilys. Mankartais atrodë, kad bolðevikai pritaikë bi-èiø metodikà þmonëms: juos tik reikiamaitinti nevisaverèiu maistu ir jie dirbs ne-

galvodami dienà naktá per trumpà savogyvenimà, o vadai, maitindamiesi visaver-èiu specparduotuviø maistu ir ilsëdamie-si specsanatorijose, gyvens ilgai. Deja,gyvenimas parodë, kad bolðevikai nesu-prato, jog kà Dievas davë bitëms, neda-vë jiems. Bièiø anatomijoje yra ir geluo-nis apsiginti nuo prieðø, kuriuo ji áleidþianuodø. Deja, ákandusi bitë þûva.

Kinijoje iki ðiol bièiø geluonys naudo-jami akupunktûrai. Ið bitës iðtraukiamas

48 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 7-8

Vienas ið autoriaus iðsaugotø dreviniøaviliø su bitëmis


geluonis ir áduriamas á keturis ar penkisakupunktûros taðkus. Dabar þinoma, kadbièiø nuodai turi daugybæ baltymø, pepti-dø ir aktyviø aminorûgðèiø. Moksliniai ty-rimai parodë, kad ðie junginiai stimuliuojakûnà gaminti kortizonà ir kitus prieðuþde-giminius hormonus. Todël bièiø ágëlimaspadeda þmonëms, kenèiantiems nuo dau-gelio ligø, taip pat ir sklerozës. Taèiau bi-èiø teikiama nauda þmogui tuo neapsiri-boja. Dar didesnæ naudà bitës atneða þmo-nëms, apdulkindamos javus ir vaisme-dþius. Taèiau bitëms iðkilo grësmë.

Tyli grësmëAmerikos þurnale Scientific American

(2009 m. balandis) rašoma, kaip bitinin-kas Devis Hackenbergas 42 metus ver-tësi bitininkyste, veþiodamas bites ið vie-no lauko á kità po visà centrinæ Amerikànuo Ramiojo vandenyno iki Atlanto pa-krantës. Jo bitës apdulkindavo ávairiau-sius augalus ir vaisius nuo Floridos me-

lionø, Pensilvanijos obelø iki Kalifornijosmigdolø. Þiemodavo bitës ðiltoje Florido-je, kurioje ið tiesø þiemos nebûna. 2006m. vasarà Hackenbergas patikrino savogausias sveikas bièiø ðeimas. Po mëne-sio jis paðiurpo: daugiau nei 3000 aviliøbuvo visiðkai tuðti, kituose liko tik perai irmotinëlë. Neliko nei suaugusiø, nei miru-siø bièiø. „Tai buvo tarsi vaiduokliø bity-nas,“ – rašo Hackenbergas.

Mokslininkai susidomëjo masiniu bi-èiø ðeimø nykimu. 2007 m. paaiðkëjo, kadAmerikoje iðmirë daugiau nei treèdalis bi-èiø ðeimø. Panaðiai atsitiko Australijoje,Brazilijoje, Kanadoje, Kinijoje ir kai kurio-se Europos valstybëse.

Toks bièiø nykimas sukëlë nerimà, ka-dangi treèdalis pasaulio þemës ûkio pro-duktø priklauso nuo europietiðkøjø bièiørûðies (Apis mellifera), paplitusios Vakarøðalyse. Didþiuliams pasëliø laukams bûti-nas intensyvus augalø ir vaisiø apdulkini-mas per trumpà laikà. Kiti laukiniai vabz-

dþiai to padaryti negali. Tik didþiulë bièiøarmija ðiltuoju metø laiku kasdien gali ap-lankyti ir apdulkinti milijardus þiedø. Bitëslanko þiedus 4 km spinduliu nuo avilio.

Mokslininkai pradëjo tirti bièiø ðeimønykimà ir nustatë keletà galimø prieþas-èiø, bet vienintelio kaltininko kol kas ne-rado. Nustatyta, kad nykstanèios bitës

yra apipultos daugelio ligø sukëlëjø, áskai-tant naujai atrastà virusà, bet šios infek-cijos, atrodo, yra antrinës, panaðiai kaipplauèiø uþdegimas AIDS serganèiamþmogui. Taigi bièiø nykimo prieþastis yrasudëtinga, jà gali sukelti ávairiø faktoriøkombinacija.

Ir anksèiau ávairios ligos praþudydavodaugelá bièiø ðeimø. 2006 m. Amerikojebuvo apie 2,4 mln. bièiø ðeimø, bet 1949m. jø buvo daugiau nei dukart tiek. Taèiau2007–2008 m. þiema buvo dramatiškiau-sia. Svarbiausia ne tai, kad sumaþëjo ge-ro maisto produkto – medaus, bet liko ne-apdulkinti apie 100 rûðiø augalø ir suma-þëjo jø derliai. Mes ir toliau turësime kvie-èiø ir rugiø, bulviø ir runkeliø. Bet daþnaivartojamø vaisiø, uogø ir darþoviø, tokiøkaip obuoliai ir kriaušës, mëlynës, bruk-nës, avietës ir kiti, gali labai sumaþëti.

Kai prasidëjo spartus bièiø nykimas,bitininkai pirmiausia manë, kad jos nyks-ta nuo varatozæ platinanèiø erkiø. Ðie ag-resyvûs parazitai nuo 1987 m., kai jie pir-miausia buvo surasti Amerikoje, iki 2006m., kai prasidëjo spartus bièiø nykimas,sunaikino 45 proc. bièiø ðeimø pasauly-je. Subrendusios ðiø erkiø patelës siur-bia bièiø kraujà. Erkës taipogi perneða vi-rusus ir aktyviai slopina bièiø imunitetà.Bitininkai seniai turi patirties kovoje su va-ratoze ir supranta, kad dabar atsirado darkaþkokia nauja bièiø liga.

Skrodþiant Hackenbergo bites rastaniekada anksèiau nepastebëtø simpto-mø, tokiø kaip randuoti vidaus organøraumenys. Viduriuose rasta vienalàsèiøgrybeliniø parazitø, kurie gali sukelti bi-èiø dizenterijà. Molekuliniai bièiø tyrimaitaipogi atskleidë daugelio rûðiø þinomasvirusines infekcijas. Bet nerasta vieninte-lës bièiø patogenezës, kuri paaiðkintøstaigø bièiø mirimà pasaulyje. Kitaip ta-

Bitë darbininkënuo ryto ikivakaro renkanektarà

Bitutë su þiedadulkëmis

Autorius savobityne

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 7-8 49


riant, daug bièiø serga, bet kiekvienas bi-tynas, atrodo, kenèia nuo skirtingø ligøkombinacijos. Manoma, kad kaþkas la-bai susilpnino bièiø imuninæ sistemà, pa-darë jà jautrià ligoms, kuriø lengvai ið-vengdavo stiprios bièiø ðeimos.

2007 m. pavasará prasidëjo dideliomasto bièiø nykimo Amerikoje tyrimai. Bi-èiø nykimu susirûpino ne tik bitininkai, betir visa visuomenë. Apie galimas prieþas-tis pradëta raðyti ne tik Amerikoje, bet ir

bitës praranda orientacijà ir neprisimena,kaip gráþti atgal á avilá.

Bièiø ekspertai átaria, kad bloga mity-ba galëjo pakenkti bièiø sveikatai. Bitës ne-tenka vis daugiau laukiniø gëliø, nes mes,þmonës, sparèiai keièiame aplinkà. Beveikiðnyko grikiø laukai, pelkës ir virþynai. Pie-vos tapo nenatûralios. Parkai iðvalyti nuolaukiniø gëliø. Bet bitëms tos graþios nu-sausintos pievos ir pelkës atrodo kaip dy-kynës. Bièiø dieta pasikeitë, joms gali trûktisvarbiø maistingøjø medþiagø, lyginant sutomis bitëmis, kurios maitinasi natûraliojeaplinkoje. Kai kuriø ðaliø bitininkai jau nau-doja bièiø maisto baltymø papildus, norsjie negelbsti nuo bièiø nykimo.

Atkaklios pastangosAmerikos, turinèios paþangiausias

technologijas, mokslininkai, tirdami bièiønykimo prieþastis, daugiausia dëmesio su-telkë á pesticidus ir bièiø maistà. Buvo ti-riama daugybë gyvø bièiø ið ávairiø vieto-viø. Bitës buvo konservuojamos alkoholy-je varatozës ir nozemos tyrimams. Bitës,þiedadulkës ir vaðkas buvo uþðaldo-mi ir greitai perveþa-mi á laboratorijas

molekuliniams ir cheminiams tyrimamsávairiuose universitetuose.

Pesticidø átakos tyrimai JAV Pensilva-nijos universitete ir kitose Amerikos labo-ratorijose parodë, kad bièiø organizme yraapie 170 ávairiø chemikalø (panaðus che-mikalø skaièius randamas ir þmoniø orga-nizme). Daugumoje þiedadulkiø bandiniørasta penki ar daugiau cheminiø junginiø,o kai kuriuose net 35 junginiai. Bet norstos chemijos bièiø maiste yra daug, vien jineturëtø sukelti visuotinës bièiø þûties.

Bièiø maiste nerasta neonikotinoidø.Taèiau negalima reabilituoti ðiø ir kitø pes-ticidø. Negalima tiksliai pasakyti, ar nyks-tanèios bitës buvo paveiktos vienu che-mikalu ar jø miðiniu. Pastangos surastinaujà infekcinæ ligà ar naujà senos ligosatmainà nedavë aiðkaus rezultato. Në vie-na ið þinomø bakteriniø, grybeliniø ar vi-rusiniø bièiø ligø negalëjo paaiðkinti vi-suotinio bièiø ðeimø nykimo.

Tada Kolumbijos universiteto moksli-ninkai pasitelkë modernø mikrobø me-dþioklës metodà, vadinamà metagenomi-ka (meta reiðkia perëjimà prie ko nors). Ði

technologija ágalina surinkti nukleino rûgð-tis DNR ir RNR ið aplinkos, kurioje yra dau-gybë ávairiø organizmø. Visa genetinë me-dþiaga yra sumaiðoma ir susmulkinama ámaþus gabaliukus, kad galima bûtø iððif-ruoti jø genetinio kodo „raidþiø“ sekà. Pa-sitelkæ kompiuterius, mokslininkai gali ið-ðifruoti organizmø genomà. Bet metage-nomikoje genai priklauso ávairiems, netmikroskopiniams, ekosistemos organiz-mams. Metagenomika buvo panaudotaaplinkos, net jûros vandens ar þemës, ty-

rimams. Ji atskleidë stebinanèià mikro-organizmø ávairovæ. Bet jà galima pa-naudoti ir mikroorganizmams surasti

didesniuose organizmuose, gyvenan-èiuose dël simbiozës arba infekcijos.

Natûralu, kad dauguma genø sekøbandiniuose buvo bièiø genai. Bet juos ga-lima buvo nufiltruoti, nes neseniai bièiø ge-nomas buvo iððifruotas. Ne bièiø genai bu-vo atskirti ir bandyta juos priskirti þino-miems organizmams. Kad iðaiðkintø po-tencialius bièiø þudikus, dirbo mokslinin-kai, turintys patirtá ðifruojant bakterijø, gry-beliø, parazitø ir virusø genus. Po ðiø mo-derniausiø tyrimø þinios apie bites labaiprasiplëtë. Jie parodë, kad visos bitës,sveikos ir nesveikos, ávairiose pasaulio vie-tose neðioja aðtuonias skirtingas bakteri-jas. Jos gali bûti simbiozinës (teikianèiosviena kitai naudos), padedanèios esmineibièiø biologijai ir, matyt, virðkinti maistà. Bu-vo rastos ir dvi nozemø (virškinimo traktoparazitas) rûðys, dviejø rûðiø grybeliø ir ke-letas kitø bièiø virusø, paþeidþianèiø bièiøsparnus, tarp jø vadinamasis Kašmyro vi-rusas, kuris veikia bièiø mitochondrijas.

Bet vienas bièiø virusas iðsiskyrë, nesjis niekada nebuvo rastas anksèiau. TaiIzraelio stiprus paralyþiuojantis virusas(IPV). Ðá patogenà 2004 m. pirmà kartàapraðë Ilan Sela ið Jeruzalës hebrajø uni-versiteto. Nors ðis IPV virusas buvo ras-tas daugelyje bièiø ðeimø, taèiau ne vi-sose mirðtanèiose ðeimose, todël nega-lima vienareikðmiðkai teigti, kad tik jis yraatsakingas uþ masiðkà bièiø nykimà.

Europos ðalyse. Pradëta kelti klausimà,ar elektromagnetinë spinduliuotë, sklin-danti ið mobiliøjø telefonø ir jø tinklø, lëtaineþudo bièiø? Juk dar prieš atsirandantmobiliesiems telefonams, buvo nustaty-ta, kad elektromagnetinë spinduliuotë galinuþudyti ne tik vabzdþius, bet ir stambes-nius gyvûnus (MG, 2004 m. Nr. 10–11).

Átarimas krenta ir ant genetiðkai mo-difikuotø augalø. Bites gali apnuodyti ge-netiškai modifikuotø augalø, vadinamøjøBt augalø, þiedadulkës. Tokie augalai turigenà prieð vabzdþiams naikinti skirtusnuodus. Kai laukø parazitø vikðrai maiti-nasi tokiais augalais, iðskirianèiais toksi-nus, jie þûsta. Bet dar prieð prasidedantstaigiam bièiø mirimui buvo parodyta, kadBt toksinai aktyvuojasi tik vikðrø, uodø irkai kuriø vabalø þarnyne. Naminiø bièiøir daugelio kitø vabzdþiø virðkinimo trak-tas tarsi ir neleidþia veikti Bt toksinams.Bet ar viskà þinome?

Átarimas krenta ir ant sintetiniø nuodø.Didþiausià átarimà kelia akaricidai, kuriuosbitininkai naudoja erkëms ir kitiems pa-razitams naikinti. Iki 2006 m. naujos pes-ticidø rûšys pakeitë senàsias. Vienà pes-ticidø rûðá – neonikotinoidus – Prancûzi-jos ir kitø ðaliø bitininkai apkaltino kenki-mu bitëms. Šios vabzdþiø naikinimo prie-monës pamëgdþioja nikotino natûraliosgynybos efektus, kuriais tabakas ginasinuo lapus grauþianèiø kenkëjø irvabzdþiams yra nuodingesnës nei stubu-riniams gyvûnams. Bet neonikotinoidaitaipogi áeina ne tik á augalø lapus, bet ir áaugalø þiedadulkes ir nektarà, todël po-tencialiai kenkia ir bitëms bei kitiems au-galus apdulkinantiems vabzdþiams. Tyri-mai rodo, kad paveiktos neonikotinoidø



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

7-8

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.7–8 (609–610) liepa-rugpjûtis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-07-23SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

Ar problema iðspræsta?Tyrinëjant toliau IPV virusus paaiðkëjo,

kad yra trys skirtingos virusø atmainos irdvi ið jø uþkreèia bites Amerikoje. Tikimiau-sia, kad viena ið tø atmainø pateko á bièiøkolonijas iš Australijos 2005 m., kai Ameri-ka atðaukë medaus importo draudimà, ku-ris galiojo nuo 1922 metø. Antroji virusoatmaina, matyt, pasirodë anksèiau ir ji yravisai kitokia. Ið kur ji atëjo – kol kas neþi-noma. Ji galëjo bûti atveþta importuojantkaraliðkàjá dþemà – maistingas bièiø iðsky-ras perams maitinti arba þiedadulkes, ar-ba ji galëjo atsitiktinai patekti á ðalá su nau-jais bièiø kenkëjais. Tyrimai parodë, kadIPV virusai kurá laikà jau plito kitose pa-saulio ðalyse, evoliucionuodami á skirtin-gas rûðis ir greitai besikeisdami.

Norëdami iðaiðkinti IPV viruso átakà bi-tëms, mokslininkai sveikø bièiø avilius pa-statydavo šiltnamiuose ir bites maitinda-vo cukraus sirupu su IPV virusais. Infekci-ja netruko pasireikšti ir jos simptomai bu-vo tokie patys, kaip ir masiðkai mirðtantkitoms serganèioms bitëms. Per vienà ar-ba dvi savaites ðiltnamiø bitës pradëdavomirti, traukomos paralyþiaus. Bitës nemir-davo prie pat aviliø, o nuskridusios toliau.Todël atrodo, kad masinio bièiø nykimoprieþastis gali bûti Izraelio IPV virusas. Vë-lesni tyrimai parodë, kad IPV virusas pla-èiai paplitæs Amerikoje ir Europoje, taèiaune visos juo uþkrëstos bitës þûva. Todëlturbût ne vien IPV virusas atsakingas uþbièiø nykimà. Kai kurios bitës net paèiosiðsigydydavo nuo ðio viruso.

Mokslininkai prieina prie vieningosnuomonës, kad daugelis veiksniø kenkiabitëms – blogas maistas ir pesticidai, tarpjø fungicidas chlorotalonilas susilpnina bi-tes ir padaro jas lengvai paþeidþiamas vi-rusø. Bitininkai norëtø vakcinos bièiø vi-rusams, ypaè IPV virusui, taèiau vakcinosbitëms netinka. Mokslininkai ieðko kitømoderniø bièiø gydymo bûdø, kaip RNRblokavimas, kuris neleidþia virusui dau-gintis bièiø làstelëse. Tikimasi ateityje ið-vesti virusams atsparias bièiø ðeimas. Bettai uþtruks daugelá metø. Per tà laikà kaikas pamirð ir medaus skoná.

Daugelis bitininkø sëkmingai kovojasu bièiø ligomis, gerindami bièiø maistà,saugodami nuo infekcijø ir parazitø, lai-kydamiesi higienos taisykliø. Tyrimai ro-do, kad bièiø aviliø sterilizacija gama spin-duliais prieð apgyvendinant juose bitessumaþina tikimybæ apsirgti. Bet kas Lie-tuvoje turi gama spinduliø ðaltiná bityne?

Þmonija turi veikti greitai, kad antikinësutartis tarp þiedø ir jø apdulkintojø liktø ne-pakitusi, kad garantuotø mûsø maisto ðal-tinius ir apsaugotø mûsø aplinkà ateities kar-toms. Šios pastangos laiduotø, kad bitëstæs savo þiedø apdulkinimo darbà ir mûsødietoje liks medus, vaisiai ir darþovës...

Prezidentës Dalios Grybauskaitës inauguracija ...... 2

A.GALVONAITË Mûsø planeta ir toliau ðyla ............. 4

J.GRIGAS Kas kuria Þemës magnetiná laukàir keièia jos magnetinius polius? .............................. 6

G.RADZVILAVIÈIÛTË Lietuvos astrofizikøtaikinyje – galaktikø struktûros irevoliucijos tyrimai ..................................................... 8

V.BUKELSKIENË, O.RUKÐËNAS Laboratoriniøgyvûnø mokslas ir gerovë ...................................... 10

D.MIKALAUSKAITË Subalansuota mityba irsveikas gyvenimo bûdas saugo nuo 2-ojotipo cukrinio diabeto .............................................. 13

K.JANKEVIÈIUS Praeities pamokos ...................... 14

V.NARBUTAS Tikràjá Mokytojà prisiminus .............. 16

L.KNIZIKEVIÈIENË Lietuviai mokslininkai Rusijoje:Aleksandras Dogelis (1852–1922) irValentinas Dogelis (1882–1955) ............................ 19

J.ELEKÐIS Treèiojo amþiaus universitetasprie 15-øjø metø slenksèio ..................................... 22

V.ÞIGAS Darvino kodas numizmatikoje ................. 23

Lietuvos tûkstantmeèio dainø ðventë,,Amþiø sutartinë” ................................................... 24

A.KLIMAS Poþeminio vandens savigynosmechanizmai ......................................................... 28

Netektis .................................................................. 30

V.DROTVINAS Maþosios Lietuvosleksikografija ir jos tyrëjai ....................................... 31

R.OZOLINÈIUS Miðkotyros drozofilos,Nilsas Boras, medþiø homeostazëir stabilumas ........................................................... 34

V.MEÐLIUS Motiejus Vosylius ................................ 36

J.NORKEVIÈIUS Sielos þaizdos ............................ 39

J.NORKEVIÈIUS Ûkininkystës mokslinyèia –Þemaitijos kolegija ................................................. 40

S.ÞILYS Bendradarbá menant ................................ 42

A.V.VALIULIS Nuo angliø ir plieno Europosá angliø ir plieno moksliniø tyrimø Europà ............. 43

J.R.STONIS Kolegos papraðë, kad musiølervas auginèiau savo kûne ................................... 46

J.GRIGAS Bièiø nykimo paslaptis .......................... 48

52 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 7–8ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr. 7–8, 1- 52, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Nemaþà ðiø leidiniø dalá M. Giedrai-èiui padovanojo þurnalo „Kultura“ redak-torius J. Giedroyã, kuris buvo jo giminai-tis ir draugas.

Ilgametë M. ir R. Giedraièiø domëjimo-si sritis yra literatûra. Reikðmingà jø dova-notø leidiniø dalá sudaro groþinës, literatû-rologinës ir publicistinës knygos – daugiau-sia lenkø ir anglø kalbomis. Kai kurios len-kiðkos knygos, anksèiau priklausiusios M.Giedraièio motinai kunigaikðtienei AnnaiGiedroyã, Giedraièiø ðeimoje buvo iðtisusdeðimtmeèius. Giedraièiø kolekcijoje yralenkø poetø A. Slonimskio, K. I. Galczyns-kio, J. Tuvimo rinkiniai, knygos apie lenkøliteratus W. Gombrowicziø ir S. Kisielewská,lenkø raðytojø, pvz., Cz. Miloszo, knygosanglø kalba („The history of Polish literatu-re“, „Visions from San Francisco Bay“ ir kt.).

Nepaprasta dovanaAtkelta ið 39 p.

Ið anglø raðytojø M. Giedraitis ypaè domë-josi áþymiojo juodojo humoro meistro Eve-lyno Waugho kûryba. Jis perdavë Lietuvosmokslø akademijos bibliotekai ne tik ðio ra-ðytojo groþinius kûrinius, bet ir jo biografi-jas, literatûrinës aplinkos tyrinëjimus, laið-

kø ir dienorað-èiø leidimus. Ro-semary Giedroyãpadovanojo XIX–XX a. anglø raðytojø groþiniø ir memuari-niø knygø, jø kûrybos tyrinëjimø, laiðkø, taippat kelis þurnalo „Chesterton Review“ nu-merius, kuriuose iðspausdinti ir paèios R.Giedroyã literatûrologiniai straipsniai (pasi-raðyti slapyvardþiu Virginia Barton).

Giedraièiai dovanoja bibliotekai keliasknygas apie Oksfordà – jø ilgameèius na-

mus, daugelá knygø apie Lietuvà ir Vilniø,kelioniø, meno ir architektûros knygas, po-litikos ir kultûros veikëjø biografijas, þinynus,þodynus, enciklopedijas, teologinius ir filo-sofinius leidinius. Ið filosofiniø knygø minë-tinos kelios áþymaus lenkø filosofo L. Kola-kowskio knygos. Kolekcijoje yra spalvingø,puoðniø meno, nuotraukø albumø apie Lie-tuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Vakarø Eu-ropos kraðtus. Pasitaiko ávairaus pobûdþiolietuviðkø leidiniø, Giedraièiams padovano-tø Lietuvos mokslininkø, politikø, baþnyèios

atstovø ir kultûrosveikëjø. Dedikaci-jos ir autografai,áraðyti ðiuose leidi-niuose, liudijaglaudþius M. Gied-raièio ryðius su sa-vo protëviø þeme.

Ávairialypë ðios ðeimos knygø kolekci-ja, atspindinti nepaprastai platø savo ðei-mininkø akiratá, neabejotinai praturtins Lie-tuvos mokslø akademijos bibliotekos fon-dus ir bus labai naudinga jos lankytojams.

M.Giedraitis savo namuose Oksforde, 2008 m.

mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.7-8

Documents

virginijos

auktesns orbitos

pareng vincentas

pirmasis nestabilus

ir valentinas

lietuvi kalb

lietuvi kalbos

vokiei ir