Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių.

pirmiausia susijęs su tuo, kad Lietuvoje ir dar keliose Rytų Europos valstybėse gajūs stereotipai, dėl kurių kai kurios profesijos tampa tarsi skirtos prastiesiems ar negabiems. „Lietuvių pro-blema ta, kad jiems nema-lonu prisipažinti, jog dirba mechanikais, šaltkalviais ar vairuotojais“, – tvirtino N. Mačiulis.

Paramą matys kaip savo ausis Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perė-mimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta. Plačiau 6–7 p.

Demografinis Kinijos galvosūkisSparčiai besivystanti Kinija šiandien gali džiaugtis ekonominiu augimu, tačiau šalies plėtrai koją gali pakišti senstanti visuomenė ir vieno vaiko politika. Nesibaigiantis Kinijos ekonominis stebuklas žengia koja kojon su stulbinamu gyventojų senėjimu. Plačiau 18–19 p.

Pajūris brangsta keletu litųVasaros sezoną pradėjusi pajūrio sostinė Palanga poilsiautojus pasitiks ne tik naujomis pramogomis: laukia dar viena naujovė – rinkliava miesto savivaldybei. Plačiau 24–25 p.

Graikijos bankrotas Lietuvos nepasmaugtų Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. pro-dukcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 82Tiražas: 15 000

»M. Dewingsas: „SoundCloud“ išsikėlė tikslą įgarsinti internetą

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

PirMaDieNiS. 2012 M. gegužės 28 – birželio 3 d. Nr. 20 (82) SavaiTrašTiS. leidžiaMas kiekvieną pirMadienį www.ekonomika.lt

Plačiau 20 p.

■Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universi-tetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę.

Gerų specialistų, galin-čių dirbti žemesnės kvali-fikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiau-

siu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir magistro laipsniais apsirūpinę specia-listai.

„To galbūt nereikės laukti nei 10, nei 15 metų. Tokius reiškinius jau galėsime ste-bėti maždaug po penkerių metų“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, že-mesnės kvalifikacijos dirban-čiųjų skaičiaus mažėjimas

v. Bitinas: Išmanioji apskaita leis vartotojams stebėti suvartojamos energijos kiekį

Plačiau 8 p.

a. Žemaitienė: Su savo gaminamu konservuoto ėdalo kiekiu pamaitintume visas Lietuvos kates. Ir dar liktų

rinkos pokyčiai375,09605,32338,215350,052839,388611,31

OMXrOMXTOMXvFTSe100NSDQNi225

–0,06 %–2,59 %+0,85 %+0,22 %+0,90 %–3,08 %

gegužės 17–24 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

Kas dirbs Lietuvai

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 82 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

reKLaMOS ir KOMerCiJOS DireKTOriUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

iena vertus, šalies sostinėje turime net vieną daug-maž plaukiantį laivą, kita vertus, tik vieną. Pa-lyginkite kad ir su panašia Vltavos upe Prahoje, kuria kursuoja ir turistams įspūdžių teikia apie 30 laivų ir laivelių. Lietuviai abejingi ne tik vandens transportui, bet ir dviem ekologiškiausiems keliavimo būdams – dviračiams ir traukiniams. Lietuvoje kasmet ma-žėja keleivių troleibusais (ne daugiau kaip 10 mln. žmonių per mėnesį), vidaus vandenimis (iki 400 tūkst. per mėnesį) ir geležinkeliais (apie 300 tūkst. per mėnesį). Kur jie persėdo? Žinoma, į mašinas. Mašinėlių šalyje per dešimtmetį priburzgėjo puse milijono daugiau.Šiuo atveju austrų gydyto-jas Klausas Renoldneris, tikriausiai vienas įdomiausių Europos šviesuo-lių, pasakytų, kad šitaip save visokeriopai skurdi-name. Jis pats, net gyvendamas Vienos užmiestyje, jau 16 metų visur keliauja tik dviračiu ir traukiniu (sudėjus išeina 28 tūkst. km per metus). Automobi-liu, kuris, beje, yra hibridinis, persuka porą tūks-tančių – ir tai dažniausiai prireikus skubiai aplan-kyti pacientą.Maža to, K. Renoldneris apskaičiuoja kiekvieną savo įveikto kilometro vertę. Pakeitęs gyvenimo būdą austras savo ekologinį pėdsaką sumažino nuo 7,5 tonos išmesto anglies dvideginio iki mažiau kaip tonos. Atsisakęs mašinos jis sutaupo daugiau kaip 20 tūkst. litų per metus. Ir pinigų nepravalgo – investavo juos į atsinaujinančios energijos genera-torius savo namuose, todėl dabar prisigamina tiek ekologiškos energijos, kad užtenka ir kaimynams.

Ko iš tokio pavyzdžio galėtų pasimokyti Lietuva? Turbūt ne kažin ko. Čia kaip su konservatorių statoma atomine elektrine: iš pradžių lyg ir būtų užtekę 800 MW, bet dabar jau reikia dvigubai ga-lingesnės. Taip ir eiliniai miestų gyventojai: jeigu jau iš troleibuso ar autobuso pavyksta persėsti į as-meninį automobilį iš turgaus, netrukus prireiks ir visureigio iš salono.O kas iš to? Miesto gyventojui vienas kilometras,

įskaičiuojant kuro ir eksplo-atacijos sąnaudas – ir tai be automobilio vertės, atsieina mažiausiai 50 centų (palygi-nimui: dviračio kilometras nekainuoja nė cento).Tačiau dviračių takų Vil-niuje ir Klaipėdoje jau ke-linti metai yra po 80 kilome-trų – ir tai juos takais gali

vadinti tik pasitelkęs vaizduotę, sąlygiškai, mat daugmaž padoriai galima minti tik kai kuriomis arterijomis.350 kilometrų dviračių takų voratinkliu apraiz-gytos Kopenhagos savivaldybė yra apskaičiavusi, kad gatvėje nutiesus naują dviračių liniją automo-bilių sumažėja 10 proc., o dviratininkų padaugėja 20 proc. Pasekmė: daugiau kaip pusė kopenhagie-čių į darbą ir studijas važiuoja sveikai ir dykai, net jei lietūs lyja.Tuo metu Vilniuje, kol valdžia stato gigantomaniš-kas elektrines ir kitus gugenheimus, „Rygos“ sa-vininkas ponas Leonas dar šią vasarą vilniečiams ir turistams pažadėjo rimtą staigmeną Neryje, o Nemuno maršrutu Kaunas-Pamarys netrukus puškės iš vilkiko perdarytas pramoginis laivas „Perlas“. Tebūnie tai gera pradžia.

Kilometro kaina – centasFaktiškai vienintelis Vilniaus laivelis „Ryga“ simbolizuoja ir lietuvių viltį, ir kartu lietuvišką elgetiją.

V

Redakcija 3

»Miesto gyventojui vienas kilometras

automobiliu atsieina mažiausiai 50 centų, dviračiu – nė cento

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės temaSavaitės tema 54 Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

SAVAITĖS TOP 5

Gintautas Pangonis, „grigiškių“ generalinis vadovas

»Baigęs aukštąjį žmogus Lietuvoje porą metų gaus mažesnį atlyginimą nei gautų vakaruose, tačiau kasmet atlyginimai auga ir, tikiuosi, per tam tikrą laiką susivienodins

»Pensininkų skaičius nėra smarkiai išaugęs, o vaikų skaičius dėl prastų gimstamumo rodiklių jau sumažėjęs. Padėtis drastiškai keisis ir po 15 metų darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei šiuo metu yra darbo vietų

Kosmetiniai pakeitimai

Prašo nespekuliuoti

Susidomėjo „rail Baltica“

Žemdirbių baimės

Pramonė traukėsi

Prancūzijos geležinkelių specialistai domisi galimybe dalyvauti „Rail Baltica“ pro-jekte. Svečių delegacijos, kurioje dalyvavo geležinke-lių įmonės SNCF, inžinerinių ir konsultacinių kompanijų „Systra“ ir „Alstom“, tei-

gimu, Prancūzijos įmonių susidomėjimas projektu yra suprantamas, nes šalis yra viena iš Europos geležinke-lių transporto lyderių, turinti patyrusių infrastruktūros projektavimo ir statybos specialistų.

Šalyje jaučiamas augali-ninkystės veiklos pagyvėjimas – augant derliui ir pabrangus produkcijai, pardavimo mas-tai pernai pakilo 42 proc. Tačiau pigūs rusiški ir ukrai-nietiški grūdai kelia didžiausią nerimą mūsų šalies javų au-gintojams, kurių produkcija pasižymi aukštesne kokybe ir kaina. „Rusijai panaikinus grūdų eksporto draudimą, rinkas užplūdo pigūs šios šalies grūdai, dėl to kainos krito daugiau nei 10 proc.“, – teigia DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis.

Balandį visa pramonės produkcija sudarė 5,7 mlrd. litų ir, palyginti su kovu, sumažėjo 5,7 proc., tačiau, palyginti su praėjusių metų balandžiu, pramonės pro-dukcija lyginamosiomis kainomis padidėjo 6,8 proc.

Produkcijos mažėjo odos (33,7 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondici-onavimo (31,2 proc.), dra-bužių siuvimo (26,6 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (18 proc.) gamybos įmonėse.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis proble-momis, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespe-kuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą.

„Turime rimtai suprasti, kad atsipalaiduoti dar per anksti, kad supriešinti tau-pymo ir skatinimo politikų negalima, jos turi eiti pa-raleliai ir kartu. Būtina ska-tinti ekonomiką, bet reikia turėti iš ko“, – sakė ji.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlomus Darbo kodekso pakeitimus vadina „kos-metiniais“ ir abejoja, kad visoms pusėms pavyks rasti sutarimą. „Kažkoks sutari-

mas tikrai bus, bet mes tikrai nesutarsime dėl svarbiausių dalykų. Klausimai sudėtingi, trūksta praktikos. Vyriausy-bės pusė negali priimti sa-varankiško sprendimo, nes jos atstovai sako neturintys įgaliojimo“, – teigė jis.

Dėl pigių rusiškų grūdų sumažėjo šio derliaus kainos 10 proc. Fotodiena

Prezidentė ragina nesupriešinti taupymo ir skatinimo politikų.reuters

»Nesu linkęs absoliutinti. Jeigu nebeliks kas dirba, nebeliks kas valgo, vadinasi, nebus ir poreikio. Pasaulis šiandien sumažėjęs ir jeigu durys vienur užsidaro, kitur atsidaro langas. Yra emigracija, tačiau Lietuva nėra vieta, kur niekas nenori gyventi, tad galima ir imigracija, dėl jos atsirastų trūkstamos darbo jėgos

Mindaugas Snarskis, „Fazer kepyklų“ generalinis direktorius

NUOMONĖ

Žygimantas Mauricas, „nordea“ banko ekonomistas

kia baigti aukštąjį mokslą, užtenka ir profesinio mo-kymo. Svarbu, kad žmogus suprastų, ką ir kaip reikia dirbti.“

Verslininkas pripa-žino, kad iš dalies patys pramonininkai kalti dėl to, jog įmonėms trūksta inžinerinių specialybių darbuotojų: „Kadaise in-žinieriaus pareigybė buvo labai nuvertinta ir vady-bininkas gaudavo didesnį atlyginimą nei inžinierius. Dabar padėtis keičiasi į kitą pusę, bet reikės dar 5–10 metų, kad žmonės ir vėl norėtų dirbti inžinie-riais. Galų gale studijuoti socialinius mokslus gero-kai lengviau nei techninę specialybę.“

anūkui – du seneliaiSociologės Rūtos Gau-diešienės nuomone, kur kas svarbiau ne tai, kad Lietuvoje gali nelikti dir-bančiųjų žemesnės kvali-fikacijos darbus, o tai, kad Lietuvoje apskritai gali ne-belikti kam dirbti. „Lietu-voje vis mažiau gimdoma, tad natūralu, kad dirbti ateityje paprasčiausiai nebus kam. Prieš kelio-lika metų vienam seneliui teko du anūkai, šiandien vienam anūkui tenka du seneliai, – aiškino speci-alistė. – Be to, emigruoja 20–35 metų žmonės – tie, kuriems reikia gimdyti.“

Anot jos, ateityje jau-sime didžiulį darbo jėgos poreikį, kurį patenkins darbo jėga iš Rytų. „Di-džiausia problema yra Lie-tuvos įvaizdis, nes nepai-sant to, kad mes turime ką jiems pasiūlyti, atvažiuo-jantieji bijo dalykų, kurių pas mus seniai nėra“, – sakė R. Gaudiešienė. Anot jos, laiko klausimas, kada verslininkai ims vilioti į Lietuvą dirbti imigrantus. Priešingu atveju Lietuvoje turi gimti daugiau vaikų.

Kas dirbs LietuvaiDar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės

kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių.

DiNa SerGiJeNKOdina@ekonomika.lt

Tokią Lietuvos ateitį piešia so-ciologai bei eko-nomistai ir per-

spėja, kad universitetinių ir koleginių studijų popu-liarumas, vyraujanti nuo-monė, kad kai kurios pro-fesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lie-tuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių baka-lauro ir magistro laipsniais apsirūpinę darbuotojai.

Gėda dirbti„To galbūt nereikės laukti nei 10, nei 15 metų. To-kius reiškinius jau galė-sime stebėti maždaug po penkerių metų“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma-čiulis. Anot jo, žemesnės kvalifikacijos dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pir-miausia susijęs su tuo, kad Lietuvoje ir dar keliose Rytų Europos valstybėse gajūs stereotipai, dėl ku-rių kai kurios profesijos tampa tarsi skirtos pra-stiesiems ar negabiems. „Lietuvių problema ta, kad jiems nemalonu pri-sipažinti, jog dirba me-chanikais, šaltkalviais ar vairuotojais“, – tvirtino N. Mačiulis.

Bakalauras visiemsAntroji problema – pasak ekonomisto, visiems priei-namas aukštasis mokslas. „Nedaug yra specialybių, kur neturėdamas jokių kompetencijų nesugebėsi baigti studijuoti. Kol stu-dentas turi pinigų ir moka už mokslą, jis studijuoja,

– problemą įžvelgė jis. – Visi siekia bakalauro ar magistro laipsnio, nes jį gauti gali visi. Tik ar vi-siems jo reikia?“ Anot N. Mačiulio, daugelio studijų programų Lietuvoje stan-dartai gana žemi, todėl diplomą gali gauti net ne-

turintis tinkamų kompe-tencijų asmuo.

Perteklinis išsilavinimas„Nuo 2015 metų akivaiz-džiai pamatysime, kad rin-koje yra vis daugiau žmo-nių, turinčių perteklinę ir nereikalingą kvalifikaciją,

– atskleidė Nerijus Mačiu-lis. – Tais metais į darbo rinką įsilies itin žemo gimstamumo karta ir jeigu tie jauni žmonės bus įgiję netinkamą išsilavinimą, kai kurių sričių darbuotojų pradės trūkti.“

2015-aisiais įsiliesian-čius į darbo rinką jaunuo-lius N. Mačiulis vadina perteklinio išsilavinimo karta: „Įgijusieji gerą išsi-lavinimą darbo tikrai ras. Tačiau tie, kurie stojo į uni-versitetus ir kolegijas, kad

įsigytų diplomą, ir nesirū-pino savo kompetencija, tu-rės dvi išeitis: emigruoti ir dirbti nekvalifikuotus dar-bus arba persikvalifikuoti ir dirbti darbus, kuriems nereikia universitetinio iš-silavinimo.“

reguliuos rinkaPagrindinis svertas, regu-liuosiantis darbuotojų trū-kumą, bus jų atlyginimai: rinkoje pradėjus trūkti kurios nors srities darbuo-tojų netrukus ims didėti jų

algos ir norinčiųjų dirbti atsiras. „Tokios situaci-jos kaip 2006-aisiais, kai statybininkai uždirbdavo daugiau nei profesoriai, gal nebus, tačiau, manau, nereikėtų nustebti, jei šaltkalvis ar mechanikas be didesnių pastangų per mėnesį uždirbs 3–4 tūkst. litų“, – aiškino N. Mačiulis.

imigrantai neatvažiuosKalbas, kad Lietuvą išgel-bės plūstelėję imigrantai, ekonomistas vadina nai-

viomis. „Ilgainiui visos valstybės susiduria su bėda, kad joms vystantis vis mažiau žmonių nori dirbti darbus, kuriems reikia žemesnės kompeten-cijos. Dėl to Lietuva tapo darbininkų šaltiniu Vo-kietijai, Airijai, Jungtinei Karalystei. Tačiau pati Lie-tuva vargu ar galės ką nors pasiūlyti imigrantams“, – abejojo N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva priklauso Šengeno zonai, tad greičiausiai imi-grantai iš trečiųjų šalių no-rės judėti toliau į Vakarus, nes Lietuva, palyginti su Vakarų Europos šalimis, konkurencinio pranašumo neturi. „Net kalbant apie kitas Europos Sąjungos ša-lis, tokias kaip Rumunija, Bulgarija, ateityje – Ser-bija, perspektyvos sulaukti imigrantų labai menkos,

– tikino ekonomistas. – Gal-būt ten atsiras norinčiųjų dirbti svetur, tačiau pir-miausia jie visi svarstys apie didžiąsias ES valsty-bes, kurios galės pasiūlyti didesnius atlyginimus.“ Anot N. Mačiulio, realiau-sia išeitis – susigrąžinti sa-vus emigrantus.

Tiek, kiek reikia„Galiu atsakingai pasa-kyti, kad darbuotojų bus tiek, kiek reikės“, – tvirtino „Norfos mažmenos“ gene-ralinis direktorius Dainius Dundulis. Verslininko nuo-mone, sunku patikėti, kad prabėgus 10–15 metų Lietu-voje nebeliks dirbančiųjų. Jis teigė, kad didžioji dalis naujai atėjusių vadovų skundžiasi, jog darbuotojų rasti sunku, tačiau iš tiesų tai – viso labo natūrali dar-buotojų kaita.

„Nemanau, kad ateityje pritrūksime darbuotojų. Jų bus tiek, kiek reikės, kaip ir dabar jų yra tiek, kiek reikia, – aiškino D. Dundulis. – Žinoma, šian-dien darbuotojų turime gerokai mažiau nei mums būtų reikėję prieš 10 metų, nes darbuotojų, kurių rei-kia vykdant tam tikrus technologinius procesus, skaičius mažėja natūra-liai.“

Sutirštintos spalvosEkonomistų prognozėmis netikėti buvo linkęs ir „Kautros“ vadovas Linas Skardžiukas. „Kur visi tie darbuotojai dings be Lie-tuvos? – juokavo jis. – Gerų darbuotojų reikia visą laiką, tačiau dirbančiųjų bado nejaučiame.“ Kelei-vių vežėjų kompanijos vadovas sakė, kad ateities prognozių spalvos, jo nuo-mone, gerokai sutirštintos.

Tačiau švietimo siste-mos problemą L. Skardžiu-kas tikino įžvelgiąs: „Ir savo įmonėje turime žmo-nių, kurie baigę aukštuo-sius vairuoja autobusus. Šiandien tokia realybė. Per daug žmonių stoja į aukštąsias mokyklas, o baigę mokslus būna du-kart nuskriausti: darbo pa-gal specialybę neranda, o ir žemesnės kvalifikacijos darbe nebūna tokie speci-alistai, kokie būtų galėję tapti, jei iš karto būtų pasi-rinkę tinkamai.“

Trūksta kvalifikuotųNekvalifikuotos darbo jėgos – sočiai, tačiau kva-lifikuotų darbininkų rasti sunku, atkreipė dėmesį bendrovės „Grigiškės“ va-dovas Gintautas Pangonis. „Mums reikia, kad darbuo-tojas būtų ką nors baigęs, mokėtų dirbti su mecha-nizmais, popieriaus gami-nimo mašinomis, – sakė jis ir pridūrė: – Nebūtinai rei-

»Nuo 2015 metų akivaizdžiai pamatysime, kad rinkoje yra vis daugiau žmonių, turinčių perteklinę ir nereikalingą kvalifikaciją

Galimybė, kad imigrantai iš rytų taps Lietuvos maitintojais, vertinama dvejopai: vieni tiki, kad sulauksime antplūdžio, kiti aiškina, kad neturime ko jiems pasiūlyti. scanpix

FaKTai

DeMOGraFiNiai rODiKLiai

• Statistika rodo, kad 27 proc. 1975–1979 m. gimi-mo moterų, kai sulaukė 20 metų, jau turėjo po vieną vaiką. Ir tik 5 proc. 1985–1989 m. gimusių moterų sulaukusios 20 metų turė-jo po vieną vaiką.

• 1990 m. kiekvienai mo-teriai Lietuvoje teko po 2 vaikus. Šiandien moteriai tenka vos 1,55 vaiko.

•Net jeigu artimiausią dešimtmetį jaunimas ne-emigruotų, po 10 metų 20–24 m. žmonių bus 30 proc. mažiau, o 25–29 m. žmonių – 5 proc. mažiau.

»Tapo darbininkų šaltiniu vokietijai, airijai, Jungtinei Karalystei. Tačiau pati Lietuva vargu ar galės ką nors pasiūlyti imigrantams

2LIETUVOSNAUJIENOS

VIDUTINĖ ATLyGINIMO SUMA, KURIOS TIKISI MOKSLUS BAIGęS JAUNIMAS, VIRŠIJA 2 TūKST. LITų, RODO „SwEDBANK“ IR LIETUVOS STUDENTų ATSTOVyBIų SĄJUNGOS TyRIMAS

Pritarė finansinei drausmei

vyriausybė pritarė eS finansinės drausmės sutarčiai. aFp

■vyriausybė vienbalsiai pritarė finansinės draus-mės sutarčiai, kurią kovo 2 dieną Briuselyje pasirašė Lietuva ir dar 24 europos Sąjungos (eS) šalys.

Vyriausybė kreipsis į prezi-dentę Dalią Grybauskaitę, kad ši ją teiktų ratifikuoti Seimui. Sutartyje siekiama, kad ES

narės į savo nacionalinės tei-sės sistemas perkeltų viešųjų finansų tvarkymo taisykles ir jų laikytųsi sudarydamos naci-onalinį biudžetą. Sutartyje nu-matyta, kad šalių bendrojo val-džios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 60 proc. BVP arba pakankamai mažėtų artė-dama prie šios ribos.

LietuvojeLietuvoje 76

Paramą matys kaip savo ausis

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos panaudojimas. Jei situacija negerės, teigiama,

kad dalis paramos gali būti prarasta.

eveLiNa POviLaiTYTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

ES parama buvo vienas svar-biausių verslo f i n a n s av i m o

šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruk-tūrą bei didinant eko-nomikos konkurencin-gumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc. visų planuotų Europos Sąjungos (ES) paramos sutarčių, o iš planuotų paskirstyti 951 mln. litų faktiškai paskirstyta ma-žiau nei pusė – 419 mln. litų.

Teigiama, kad labiau-siai šioje srityje atsilieka Ūkio, Finansų, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerijos bei Informa-cinės visuomenės plėtros komitetas. Iki šiol Lie-tuva visuomet buvo tarp pirmaujančių ES šalių pagal paramos panaudo-jimą: pavyzdžiui, balan-džio 1 d. duomenimis, pagal atliktus ES struk-tūrinių fondų mokėjimus Lietuva yra 5 tarp 27 ES valstybių.

Pasak finansų minis-trės Ingridos Šimonytės, šių metų biudžete ES struktūrinių fondų pro-jektams įgyvendinti nu-matyta 4,6 mlrd. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų, tad planai ir toliau lieka ambicingi, tačiau svarbu, kad šiemet projektams fi-nansuoti būtų panaudo-tos visos suplanuotos ES lėšos.

„Artėja 2007–2013 metų laikotarpio pabaiga, to-dėl norint neprarasti lėšų turi būti spartina-

mos procedūros, pasira-šytos sutartys ir likusiai paramos sumai, kad lėšos galėtų būti išmokėtos iki 2015-ųjų pabaigos, – tvir-tina ji. – Kai kurios prie-monės susijusios su dide-liais infrastruktūriniais projektais, kuriems įgy-vendinti reikia daugiau laiko, todėl svarbu sutar-tis pasirašyti kuo anks-čiau. Todėl raginame institucijas apsispręsti dėl įgyvendinamų prie-monių aktualumo, opera-tyviau spręsti kylančias problemas.“

Ūkio ministerija kriti-kuojama dėl užtrukusio paraiškų vertinimo: vė-luoja beveik 100 jos ku-ruojamų projektų, kurių vertė – apie 855 mln. litų. Susisiekimo ministerija nuolat vėlina terminus – nepasirašytos sutartys dėl 1,5 mlrd. litų.

Trūksta lankstumoKalbinami verslininkai pabrėžia, kad nors ES pa-rama yra puikus dalykas, su ja susijusios procedū-ros nėra paprasčiausias dalykas.

Statybos medžiago-

mis ir metalo produktais užsiimančios bendro-vės „Serfas“ direktorius Saulius Valunta sako,

kad ES fondų adminis-tratoriams trūksta lanks-tumo: „Pinigai apriboti biurokratiniais rėmais:

jei pateikėme paraišką agentūrai ir nurodėme konkrečią įrangą, kol persisuka konkursų me-

chanizmas, kol gauname paramą, pasikeičia tech-nologijos, gamybos būdai ar prekės. Jei norėsime nupirkti naujesnės ir geresnės įrangos, pažei-sime sutartį. Manau, jei įmonė metalo apdirbimo nekeičia į kokį bandelių kepimą, tik tai daro ki-tomis priemonėmis, bet pasiekia rezultatų, tokių ribojimų neturėtų būti.“

Verslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant paraiškas daug dėmesio skiriama ne-reikšmingoms detalėms, tokioms kaip skyrybos ženklai, nors svarbiausia įvertinti konkrečius įmo-nės pasiektus rezultatus.

„Pelningumas, konku-

rencingumas, darbo vie-tos, mokesčių mokėjimas – tai svarbiausia, o kokio-mis priemonėmis įmonė tai padarys, turėtų būti mažiau reglamentuota, – sako S. Valunta. – Mes juk suprantame, kad jei ga-vome paramą apdirbimo staklėms, negalime pirkti „Porsche“.

Tačiau nepaisant sun-kumų, su kuriais teko susidurti, verslininkas tvirtina, kad ir ateityje atsiradus galimybei nau-dosis ES parama, o ir pa-tirties turės daugiau.

Nesitikėjo lengvaiŽemės ūkio kooperatyvo „Pienas.lt“ valdybos pirmininkas Naglis Na-

ranauskas anksčiau ži-niasklaidai tvirtino, kad planuojamos gamyklos projektui koją kišo su ES fondų parama susijusios biurokratinės procedū-ros. Šiandien jis teigia, kad rengiant tokio masto projektą nereikėtų tikė-tis, jog bus lengva. „Pie-nas.lt“ iš ES ir naciona-linio biudžeto gavo apie 50 mln. litų paramos, o likusią dalį finansuos iš alternatyvių šaltinių.

„Kalbant apie para-mos gavimo sudėtingumą ir reguliavimo tvarką ji turi būti pakankama ir šiandien jos užtenka norint apsaugoti viešąjį interesą, kad nebūtų piktnaudžiaujama, – tei-gia „Pienas.lt“ valdybos pirmininkas. – Tai, su kuo mes susidūrėme, visi tie sunkumai atrodo racionalūs ir adekvatūs, nes paramos suma, į ku-rią pretendavome ir dėl kurios esame pasirašę sutartį, yra didelė, todėl atitinkamai ir saugikliai turi būti proporcingi.“

N. Naranauskas pri-duria, kad palengvinta tvarka galėtų pritraukti daugiau pareiškėjų, ku-rie įprastai nepakanka-mai pasitikėtų savo jėgo-mis ir paraiškų neteiktų.

Tačiau konsultaci-nės bendrovės „Insub-sidium“ vadovės Ilmos Žilienės teigimu, su ES parama susijusias kon-sultacijas ir paslaugas teikiančios bendrovės pa-juto, kad pastaruoju metu paraiškos vertinamos lė-čiau. Be to, jos nuomone, Finansų ministerijos prognozuojama rizika ne-tekti dalies ES paramos yra reali ir net neišven-giama.

„Jau dabar akivaizdu, kad ne visos lėšos bus perimtos. Daugelis jų taip ir liks bankuose, kaip, pavyzdžiui, smulkiųjų kreditų fonde INVEGA, kuriuo bankai, užuot skyrę smulkiajam ir vi-dutiniam verslui, visą

»Pelningumas, konkurencingumas, darbo vietos, mokesčių mokėjimas – tai svarbiausia, o kokiomis priemonėmis įmonė tai padarys, turėtų būti mažiau reglamentuota

Finansų ministerija ragina nestabdyti eS paramos perėmimo, o verslininkai ir konsultantai siūlo

lengvinti esamą tvarką. reuters

Vyriausybė patvirtino Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programą.

Miškams puoselėti, atkurti bei saugoti Lietuvoje skiriamas vis didesnis dėmesys. Fotodiena

Miškams – padidintas rūpestis ir

dėmesys

Specialistų vertinimu, tai šalies miškų ateičiai svarbus dokumentas, nu-matantis miškų ūkio plė-tros tikslus, uždavinius ir konkrečius vertinimo kriterijus.

Svarbiausi tikslaiAplinkos ministro Gedi-mino Kazlausko teigimu, pagrindiniai programos tikslai – didinti šalies miš-kingumą, gausinti ąžuo-lynus, plėsti ugdomuo-sius kirtimus, daugiau miško kirtimo atliekų pa-naudoti biokurui, plėtoti neplynus miško kirtimus, siekti didesnio miškų ūkio ekonominio efekty-vumo, skatinti inovaci-jas, savanorišką miškų aplinkosaugą, tobulinti miškotvarką, gerinti sa-nitarinės ir priešgaisri-nės apsaugos priemones, rekreacinę miško infras-truktūrą.

Miškingumą planuo-jama padidinti vienu pro-centu (šiandien miškai dengia kiek daugiau nei 33 proc. mūsų šalies teri-torijos). Šis skaičius reiš-kia apie 30 tūkst. hektarų naujo miško. Palyginti su dabar galiojančia 2002 metais patvirtinta Lietu-vos miškų ūkio politikos

ir jos įgyvendinimo stra-tegija, naujoji programa numato aiškius ir kon-krečiais rodikliais įverti-namus siekius.

Pavyzdžiui, 2012–2020 m. numatoma įveisti 25,7 tūkst. ha naujų miškų, ąžuolynų užimamą dalį padidinti nuo 2 iki 2,4 proc., miško kirtimo atliekų biokurui gaminti mastus padidinti nuo 155 iki 500 tūkst. kub. metrų. Taip pat planuojama nuo 22 proc. iki 15 proc. su-mažinti perbrendusius eksploatacinius medynus bendrame valstybinių miškų brandžių medynų plote, o visų pagrindinių kirtimų neplynųjų kir-timų ploto dalį padidinti nuo 26,2 proc. iki 35 proc. ir t. t.

Padeda eS paramaAplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros sky-riaus vedėjas Nerijus Kupstaitis sako, kad po-reikis keisti miškų ūkio plėtros strateginį doku-mentą brendo jau nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos

nare ir atsirado galimybė gauti nemažą ES finan-sinę paramą miškų ūkiui.

Nacionalinei miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. progra-mai realiai įgyvendinti ypač svarbus konkrečių veiksmų ir priemonių planas su konkrečiais jų finansavimo šaltiniais. Bus parengti trys tokie aplinkos ministro tvir-tinami planai: 2012–2014 m., 2015–2017 m. ir 2018–2020 m. Juose numatytos priemonės bus finansuo-jamos valstybės biudžeto Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo pro-gramos, miškų urėdijų ir kitų valstybinių miškų valdytojų, ES paramos fondų ir kitomis lėšomis.

Programą įgyvendi-nant, pasak N. Kupstai-čio, bus rengiamos atas-kaitos, kas nuveikta, ir jos skelbiamos viešai. Tai leis peržiūrėti likusius neįgyvendintus tikslus ir uždavinius, taip pat jų vertinimo kriterijus, pagal poreikį koreguoti programą, o korekcijas numatoma viešai svars-tyti ir derinti.

»Miškingumą planuojama padidinti vienu procentu. šis skaičius reiškia apie 30 tūkst. hektarų naujo miško

JONė KUrLaUSKieNė info@ekonomika.lt

atominei prieštarauja

65 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria atominės elektrinės statyboms. Fotodiena

■apie 65 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria naujos atominės elektrinės statybai, griežtai „prieš“ yra apie 14 proc. jų.

Apie 63 proc. respondentų mano, kad nauja atominė elektrinė negali būti saugi, o priešingai mano apie 19 proc., rodo Žaliosios politikos

instituto užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Beveik 81 proc. apklaustųjų mano, kad dėl naujos atominės elektrinės statybos padidės Lietuvos skola, tik 3,6 proc. apklaustųjų mano, kad jos nepadidins. Lietuvos gyven-tojų apklausa buvo atlikta šių metų gegužės 3–15 die-nomis.

programos laikotarpį sėkmingai disponavo kraudami sau pelną“, – tvirtina ji.

Duoda ne visiems„Insubsidium“ daugiau-sia susiduria su Ūkio ministerijos ir jai paval-džios Lietuvos verslo pa-ramos agentūros darbu, tad, anot bendrovės vado-vės, kritika šiai instituci-jai yra pagrįsta.

„Daugiausia problemų kelia pernelyg biurokra-tizuotas mechanizmas, pertekliniai reikalavi-mai priemonių finansa-vimo sąlygų aprašuose, galų gale šiurkščios ir priemonių dokumentaci-jos, ir finansinio projektų atsipirkimo skaičiavimų formų klaidos.

Tai rodo klerkų kom-petencijos trūkumą“, – sako I. Žilienė ir pri-duria, kad dažniausiai verslininkai skundžiasi dėl neadekvataus išlaidų vertinimo ir atsisakymo jas kompensuoti remian-tis „popieriniais“ moty-vais, taip pat nelanksčiu požiūriu į verslo įmonių specifiką.

I. Žilienė sako, kad išjudinti paramos per-ėmimą būtų galima daugiau neišnaudotų lėšų skiriant rezervo sąrašuose esančioms įmonėms, papildomai didinant dar vertinamų priemonių fondą – taip būtų sutaupyta laiko, ku-rio trūksta naujoms prie-monėms paskelbti.

„Dabar lėšos skirsto-mos neefektyviai pagal aktualiausias ir populia-riausias sritis: verslui skelbiamoms investici-nėms priemonėms ski-riama vos kelios dešim-tys milijonų, kuriuos pasidalija dvi–keturios paraiškos ir taip suku-riama dirbtinė konku-rencija, o dauguma visus reikalavimus atitinkan-čių paraiškų su verslo planais lieka „už brūkš-nio“, – teigia ji.

FaKTai

eS ParaMa

•Naujausiais duomeni-mis, Lietuvoje 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lė-šomis finansuojama ar jau baigta įgyvendinti beveik 6 tūkst. projektų. Jiems skirta 18,8 mlrd. litų – tai 81 proc. visų 2007–2013 m. perio-do lėšų

•Vien per 2011 m. projek-tams įgyvendinti išmokėta 3,8 mlrd. Lt ES ir valstybės biudžeto lėšų – tai didžiau-sia ES lėšų suma, per me-tus išmokėta projektų vyk-dytojams nuo narystės ES

•2012 m. biudžete ES struktūrinių fondų projek-tams įgyvendinti numatyta 4,6 mlrd. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų

tūkst.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Diana Korsakaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė:be išsamios analizės negalima tvirtai kalbėti ir priimti sprendimų. Šiandien sunku pasakyti, ar sutaupymas bus didesnis nei investicijos į šias technologijas, tačiau tikiuosi, kad atlikus sąnaudų ir naudos analizę bus pateikti šie atsakymai. buitiniai vartotojai gali sutaupyti, tačiau turės tapti aktyviais vartotojais

Laimutė Milašauskienė, „Lesto“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorė: elektros energijos vartotojams išmanioji apskaita leidžia reguliuoti elektros energijos vartojimą, automatiniu būdu pranešti apie gedimus, informuoti tiekėjus apie suvartotus kiekius – nebereikia deklaruoti suvartojamos elektros energijos kiekių

NUOMONĖ

Turi tapti aktyvūs atveria daug galimybių

Ar Lietuvai reikia išmaniosios apskaitos?

asmeninio albumo nuotr.elTa

Kitu žvilgsniu8 Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Išmanieji tinklai padės

sutaupytiEuropos Komisijos (EK) nurodymu Lietuvoje

šiuo metu skaičiuojama, ar būtų naudinga pakeisti mechaninius skaitiklius ir pereiti prie

išmaniosios apskaitos.

Už tokios analizės parengimą atsa-kingo Technolo-gijų ir inovacijų

centro (TIC) Išmaniojo tinklo projekto vadovo Vy-tauto Bitino įsitikinimu, išmanioji apskaita vartoto-jams padės sutaupyti, taip pat leis turėti efektyvesnį elektros tinklą.

? Kas yra išmanioji apskaita ir kuo ji skiriasi nuo įprastų

šiandien naudojamų mechani-nių skaitiklių?

Išmanioji apskaita yra nauja tinklo koncepcija, taikoma ne tik elektros tinklui, bet ir dujoms bei kitoms paslaugoms. Iš-manusis tinklas pagrįstas skaitmeninėmis techno-logijomis. Esminis skirtu-mas yra tas, kad skaitiklis turi ryšį, gali priimti ir išsiųsti duomenis. Į skaiti-klį galima siųsti komandas – sinchronizuoti laiką, taip pat galima atsiųsti kainas ir taip informuoti varto-

MiNDaUGaS SaMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

toją, kokia šiuo metu yra elektros kaina rinkoje.

? Kokie pagrindiniai išmanio-sios apskaitos pranašumai?Pagrindinis pranašu-

mas – galimybė taupyti ir turėti efektyvesnį tin-klą. Išmanioji apskaita leis vartotojams stebėti suvartojamos energijos kiekį. Tyrimai parodė, kad matydami, jog viršija suvartojamos energijos vidurkį, vartotojai imasi priemonių ir ieško galimy-bių taupyti.

Užsienio valstybėse pradėti bandomieji projek-tai parodė, kad turėdami tokius duomenis vartoto-jai per mėnesį sutaupo 5–6 proc. elektros energijos. Sutaupoma ne itin daug, ypač turint omenyje, kad lietuvių vidutinis elektros suvartojimas per metus yra vienas mažiausių Eu-

ropos Sąjungoje. Tačiau elektros suvartojimo su-mažėjimas yra labai svar-bus pačiam tinklui piko metu.

Elektros rinka pasaulyje gana ilgai „miegojo“. Var-totojai elektrą vertina kaip paprastą paslaugą, kuriai negali turėti jokios įtakos. Tačiau saulės baterijas ar vėjo malūnėlius statantys gyventojai nori pagerinti savo gyvenimo kokybę ir kartu sumažinti sąskaitas.

? Kokiose užsienio valsty-bėse jau taikoma panaši

praktika ir ko Lietuva gali iš jų pasimokyti?

Baltijos šalys ir poso-vietinio bloko valstybės šioje srityje šiek tiek atsi-lieka. Europos Komisija (EK) direktyvomis bando įpareigoti mus atlikti eko-nominius skaičiavimus, nustatyti, ar tinklas nau-dingas mūsų šalyse, nes mūsų vartojimas nėra toks kaip, tarkime, Šveicarijoje, kur vidutinė elektros sąs-kaita gali siekti 800 eurų (2,76 tūkst. litų). Lietuvių

vartojimas yra daug ma-žesnis ir klausimas, ar mums tai bus naudinga.

Švedai du kartus atliko sąnaudų ir naudos analizę, ekonominės naudos rasti nepavyko, tačiau įstatymu įteisino valandinę duo-menų apskaitą iš elektros skaitiklių. Italija siekdama sumažinti vagysčių elek-tros tinkle skaičių įdiegė išmaniąją apskaitą ir tei-gia, kad šiuo metu sutaupo apie 500 mln. eurų (1,725 mlrd. litų) kasmet.

? Kada Lietuva galėtų tikėtis išmaniojo tinklo ir kiek

kainuos įdiegti naują sistemą? Esminės datos yra šios:

iki šių metų rugsėjo turime atlikti sąnaudų ir naudos analizę, kuris modelis nau-dingas Lietuvai diegiant išmaniąją apskaitą. Atsa-kymą dėl ekonominės nau-dos turėsime pateikti EK ir, jei tokią naudą rasime, kartu turėsime pateikti ir diegimo planą iki 2020 metų.

Tinklo diegimo skaičiai yra pirminiai. Didžiausią

pasirinktų statyti skaiti-klių kainą sudarys pasi-rinktas skaitiklio modulių komplektas. Antra, kaina priklausys nuo to, per kiek laiko bus galima pakeisti skaitiklius. Pasaulyje tei-giama, kad skaitiklio ne-pavykus pakeisti per pusę valandos sunku rasti eko-nominę naudą. Šiandien tai iššūkis, didelis tikslas, bet valdymo priemonėmis jį tikrai galima pasiekti.

? Koks yra šalies politikų požiūris į išmaniąsias tech-

nologijas energetikos srityje?Nepriklausomai nuo

politikų požiūrio tai yra ne-išvengiamas technologinis progresas. Elektros ener-gijos perdavimo tinklas Lietuvoje turi išmaniąją apskaitą, nes turi nedaug stočių ir daug elektros per-eina jų tinklą. Sutaupymai ir kontrolės priemonės bū-tinos, kad būtų užtikrinta efektyvi veikla.

O „Lesto“ tinkle nėra vienareikšmiško atsa-kymo, ar tai būtų nau-dinga ekonomiškai. Šiuo

»elektros rinka pasaulyje gana ilgai „miegojo“

v. Bitino manymu, vartotojai elektrą vertina kaip paprastą paslaugą, kuriai negali turėti jokios įtakos. ruslano kondratjevo nuotr.

CV Vytautas Bitinas

Kauno technologijos univer-sitete įgijo kompiuterinių mokslų magistro laipsnį

Dirbo įmonėse „Lintel“, „Lietuvos telekomas“, „Blue Bridge“, „Sybase Solutions“, „Lietuvos energija“

Šiuo metu yra Technologijų ir inovacijų centro Išmaniojo tinklo projekto vadovas

FaKTai

išMaNiOJi aPSKaiTa LieTUvOJe

• Šiuo metu sąnaudų ir naudos analizę dėl išma-niosios apskaitos diegimo Lietuvoje atlieka Technolo-gijų ir inovacijų centras.

• Tikimasi, kad išmanioji apskaita Lietuvoje bus įdiegta iki 2020 m.

• EK direktyvoje nurodo-ma, kad išmanioji apskaita būtų įdiegta 80 proc. šalies gyventojų

• Įdiegus šią technologiją vartotojai per mėnesį vidu-tiniškai gali sutaupyti 5–6 proc. elektros energijos

atveju politikų vaidmuo turbūt nebus svarbus, nes tai yra ekonominiai pro-jektai, kurie didina tinklo patikimumą, mažina jo išlaikymo išlaidas ir tei-kia naudą vartotojams. Vis dėlto artėjantys Seimo rinkimai projekto rizikos valdymo prasme gali turėti tam tikrą įtaką.

Naujas europos išsigelbėjimas – „geuras“naują radikalią idėją pa-teikė buvęs „deutche bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausiasis patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad pirmiausia graikai nenori palikti euro ir antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos vykdomos gelbėjimo programos.

Kas kaltas dėl „Facebook“ akcijų smukimo?volstritas ieško kaltų dėl „Facebook“. antrą prekybos dieną kritus akcijų vertei bankininkai, investuotojai ir analitikai svarstė, kas nutiko su „Facebook“ pirminiu viešu siūlymu (ipo) – la-biausiai lauktu technologijų debiutu.

europa kariauja nebe valiutomis, o skolomisFiskalinės drausmės laiky-mąsi nugali europinis naivu-mas, o valstybės biudžetas galėtų būti programinis ir tvarkomas kaip uab. Tokiomis mintimis dalijosi ekspertai diskusijoje apie es finansinės drausmės reika-lavimus ir jų įtaką lietuvos biudžeto sistemai.

Lietuva – 31-oji pagal iT naudojimąlietuva pagal įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. networked readiness index arba nri), atskleidžiantį informacinių technologijų naudojimą, šiemet užima 31-ąją vietą tarp 142 ver-tintų pasaulio valstybių, o tarp europos sąjungos šalių – 14-ąją vietą. per metus lietuva šiame sąraše pakilo net per 11 pozicijų.

Klaida 2012-05-23 13:57

Dabar didelį susidomėjimą tarp politikų sukėlė euras. Vokieti-joje atlikus apklausą rezultatai parodė, kad beveik kas antras vokietis apgailestauja dėl euro įvedimo. Na, vokiečiai savaime savo valiutos gailisi. Bet visai zonai jis reikalingas, ar ne? Čia, man atrodo, didelių bendrų diskusijų, apskaičiavimų reikia ir svarbiausia – bendruose suėjimuose gerai aptarti. Jeigu jau klausimas iškeltas, jis turi būti išaiškintas ir surastos to šaknys bei priežastys.

tomas1 2012-05-16 17:12

Nesuprantu: per vilnius21.lt galima pasižiūrėt mano namą, o per Google jau negaliu? Apie kokį privatumą mes kalbame? Vėl Lietuva bus vadinama atsili-kusia trečiojo pasaulio šalimi.

nekiškit2012-05-21 22:48

Nekiškit tos paramos. Kuo jos daugiau, tuo didesni praradimai ateityje, mat didžioji dalis projektų akyse žudo miestus. Paimkim Šiaulius: kažkoks labai abejotinas logistikos centras kainuos 150 mln. litų ir nė lito privataus kapitalo. Paklauskite savęs kuo tai kvepia ateityje? Ogi lėšų grąžinimu, nes nu-matytas kosmosas: traukiniais važiuos begalė konteinerių ne į Klaipėdą, o į Šiaulius. Tai tas pats korupcinis menų inkubato-rius tik gerokai didesnis.

Ignas2012-05-21 17:01

Jei pasaulinei kainai darančiose įtaką valstybėse išsipildys blogiausias scenarijus, galime tikėtis labai gerų laikų javų augintojams. Ko, deja, nepa-sakytume apie gyvulininkystės ūkius, kurie perka koncentruo-tus pašarus, o turint omenyje žaliavinio pieno supirkimo kainos mažėjimo tenden-ciją, situacija gali tapti dar blogesnė. ypač nukentės didelį įsiskolinimą turintys ūkiai.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMeNTarai SavaiTėS STraiPSNiai

GeriaUSi LaNKOMiaUSi

www.ek.lt/videoPOPULiariaUSi

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SavaiTėS KLaUSiMaS

Ar galima išvengti piktnaudžiavimo kompensuojant medicinines priemones?

2012-05-22 10:37Minimas „autorių įtrauki-mas į mokesčių standartą“ ypač nuskriaudė priešpensi-nio amžiaus piliečius, kurie sąmoningai, turėdami 30 metų ar didesnį darbo stažą, gerai mokamas darbo vietas užleido jaunimui, o patys,

nesikreipdami į jokias biržas, jokių pašalpų, pagal autorines sutartis už 300–500 litų rašė, redagavo straipsnius, vertė knygas ar rengė parodas net neįtardami, kad sąžiningai dirbdami ir mokėdami mo-kesčius drastiškai mažina jau

kadaise užtarnautą senatvės pensiją! Mat vienai gražiai so-vietinio kino aktorei treptelė-jus kojyte seimas dar metams nukėlė pensijos apskaičiavimo modelį pagal tik nepriklauso-mai lietuvai išdirbtus metus.

apgavikai

»autorių įtraukimas į mokesčių standartą ypač nuskriaudė priešpensinio amžiaus piliečius, kurie sąmoningai savo darbo vietas užleido jaunimui

Šlubas kartelis■Per metus ortopedinės priemonės atpigo 14–50 proc., atkreipė dėmesį Konkurencijos taryba (KT), nustačiusi ortopedijos prie-monių gamintojų ir tiekėjų kartelinį susitarimą. Pirmą kartą šiuose veiksmuose nustatyta dalyvaujanti valstybinė institucija – valstybinė ligonių kasa (vLK).

Kartelinį susitarimą KT nustatė dar praėjusių metų pradžioje, tačiau tik gegužę Lietuvos vyriau-siasis administracinis teismas priėmė spren-dimą, kad jis pagrįstas, ir atmetė ortopedijos prie-monių verslo atstovų bei VLK ligonių kasos pre-tenzijas. Tiesa, teismas taip pat sumažino skirtas baudas 5 procentais.

Kainos kritoKT teigia, kad Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos nariai 2006–2010 metais sudarė kartelį dėl kainų ir ga-mybos kiekių dėl Privalo-mojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų priemonių. Per tyrimą taip pat nustatyta, kad VLK sudarė prielaidas karteliniams įmonių su-sitarimams bei disponuo-dama ribotomis lėšomis galėjo aprūpinti mažiau pacientų.

„Tai pirmas atvejis, kai karteliniame susitarime dalyvavo valstybinė ins-

titucija, kuri turi įstaty-minę pareigą užtikrinti konkurencinę laisvę ir naudą vartotojui, – aiš-kina KT pirmininko pa-vaduotojas Elonas Šatas. – Tokie veiksmai pripa-žinti prieštaraujantys Konkurencijos įstatymui. Tačiau mes galime skirti baudas tik bendrovėms, informavome Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri turėtų priimti spren-dimus dėl VLK.“

Skaičiuojama, kad at-skleidus kartelinį susi-

tarimą tarp ortopedijos priemonių gamintojų šių priemonių kainos sumažėjo per pusę ir dar daugiau. Pavyzdžiui, or-topedinės avalynės kainos 2011 metais sumažėjo dau-giau kaip 14 proc., o 2012 m. – dar 35 proc., stuburo įtvarų sistemų priemonių kainos 2011 metais suma-žėjo apie 30 proc., 2012 m. – dar apie 50 proc.

Asociacijai ir bendro-vėms buvo skirtos baudos nuo 950 litų iki 1,56 mln. litų.

Tik vykdė nurodymusSveikatos apsaugos mi-nisterija tvirtina kol kas teismo nutarties nega-vusi, todėl ir komentarų dėl tolesnių veiksmų VLK atžvilgiu pateikti nega-linti.

Savo ruožtu asociaci-jos atstovas Linas Krolis teigia, kad planuojama kreiptis į Europos Žmo-gaus Teisių Teismą. Aso-ciacija mano, kad teismas turėjo panaikinti baudas, mat jos buvo nepagrįstos, nes bendrovės savo veiklą grindė Sveikatos apsau-gos ministerijos ir VLK nurodymais.

„Ši sritis yra itin regla-mentuota, tad mus glu-mina KT veiksmai: buvo dukart tiriama anksčiau, bet nieko panašaus neį-žvelgta, – stebisi L. Kro-lis. – Kainų niekuomet nederinome, jos buvo pa-tvirtintos dar 1999 metais sveikatos apsaugos minis-tro.“

Paklaustas, ar įmonės patenkintos kainomis, ne-sikeičiančiomis jau dau-giau nei 13 metų, L. Krolis sako, kad įmonėms jos tinkamos, ir pabrėžia, jog šiuo metu rinkoje situa-cija, priešingai nei nurodo KT, nepasikeitė.

„Niekas nepasikeitė ir niekas nesugalvojo geresnės sistemos, kaip tobuliau taikyti kompen-sacijas. Kainos krito, nes VLK įvedė vadinamąjį „plaukiojantį balą“, kuris lemia, kad gaminio kaina mažėja priklausomai nuo paklausos“, – teigia jis.

eveLiNa POviLaiTYTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Teigiama, kad ortopedijos technikos gamintojai ir tiekėjai derino kainas bei gamybos mastus, kad galėtų pasidalyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas kompensacijoms. Fotodiena

»Kainų niekuomet nederinome, jos buvo patvirtintos dar 1999 metais sveikatos apsaugos ministro

Diskutuokime10 Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SavaiTėS KriMiNaLŲ

TOP 3

J A V . Lėktuvas „US Airways“ buvo priverstas nusileisti, kai viena keleivė pranešė, kad jai implantuotas sprogsta-masis įtaisas. Moteris skrydžio ekipažui tai pranešė perduodama raš-telį. Medikai moters kūne chirurginių operacijų pėd-sakų neaptiko, o pareigūnai

lėktuve bombos taip pat nerado.

P A R Y ž I U S . Prieš teismą stojo šeši Soma-lio piliečiai, kaltinami dėl pra-bangios jachtos „Le Ponant“ ir jos įgulos narių pagrobimo 2008 metais Adeno įlankoje. Tik vienas iš teisiamųjų pri-sipažino piratavęs, du iš jų

tvirtina prabangioje jachtoje pardavinėję ožkas, cigare-tes ir lengvus narkotikus, o likusieji trys neigia kada nors buvę laive. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

J A V . JAV karinėje įrangoje nau-dojamos padirbtos kinų

elektronikos detalės. Per metus trukusį tyrimą rasta 1,8 tūkst. atvejų, kai JAV karo lėktuvuose įmontuota padirbta įranga. Pareigūnai aptiko įvairių pa-dirbtų nedidelių sudėtingų elektroninių dalių naktinio matymo sistemoje, radijo įrenginiuose, navigacijos priemonėse.

Tiria degalų kainas

Teismas nurodė areštuoti 1,699 mlrd. litų vertės v. antonovo turtą. aFp

■Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl degalų kainų, tačiau ar tai susiję su degalinių karteliu dėl benzino kai-nos, neatskleidžiama.

Kada tyrimas bus baig-tas, neatskleidžiama, esą

tai priklausys nuo to, kaip noriai bendradarbiaus ti-riamieji ar kiti subjektai.

Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad pernai legaliai parduo-damo benzino realizuota 9,7 proc. mažiau nei per-nai.

Mįslingas sprogimas

Tauragės centreDaiLiUS DarGiSinfo@ekonomika.lt

Prieš 24 metus Tauragės miesto centrą sudrebino kurtinamas sprogimas, per kurį nužudytas verslininkas į amžiną kapų tylą

nusinešė šio mįslingo incidento priežastis.niame Tauragės turguje“, – prisiminė tais metais Lietuvoje gyvavusio 6-ojo skyriaus (teisėsaugos pa-dalinio, kovojusio su orga-nizuotomis nusikaltėlių gaujomis, – red. past.) va-dovas Alvydas Sadeckas.

Anot jo, susprogdinto tauragiškio išvaizda pri-minė apsmurgusio, neva-

lyvo provincijos miestelio gyventojo kuklią buitį.

Kaip prisimena A. Sa-deckas, tuometis vidaus reikalų ministras Marijo-nas Misiukonis sušaukė pajėgiausius to meto kri-minalistus ir aiškino, kad tai gali būti mafijos išpuolis arba tarpusavyje besivaidijančių provinci-

jos mafiozų konflikto ato-mazga.

„Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad ši istorija ge-rokai paprastesnė. Siek-dami išaiškinti sprogimą su kolegomis visą vasarą praleidome Tauragėje“, – teigė buvęs anų laikų vyriausiasis kriminalistų vadovas A. Sadeckas.

Du kartus kėsinosiPatyrę kriminalistai suži-nojo, kad likus mėnesiui iki J. Liorančo mirties mi-liciją pasiekė duomenys, jog 1989 metų balandžio 11 ir 17 dienomis nežinomi asmenys jau kėsinosi į jį: du sykius bandyta juo at-sikratyti prijungiant prie mašinos elektros srovę iš Liorančų namo rūsio.

„Jo namų durys visada būdavo plačiai atvertos, – pasakojo A. Sadeckas. – Nuolat vykdavo puotos – vakarodavo visi, kas netin-gėjo ir turėjo sveikatos. Jis buvo gana vaišingas, ne-mokamai girdė visus kai-mynus, aplinkinių namų merginas, moteris. Tad per pirmuosius pasikėsinimus atsitiktinėmis aukomis ga-lėjo tapti bet kuris bičiulis ar jo simpatija.“ A. Sa-decko vadovaujamiems vy-rams buvo liepta kaip įma-noma greičiau atskleisti paslaptingojo sprogdinimo Tauragėje priežastis.

Praėjus kelioms die-noms po šio įvykio Tau-

ragėje apsilankiusiam tuomet viename laikraš-čių dirbusiam žurnalistui Virginijui Gaiveniui J. Lio-rančo kaimynai pasakojo, kad vyras ne kartą guodėsi pavargęs nuo persekio-jimų, dažnai būdavęs susi-krimtęs, jog kažkas siekia jo mirties.

Aplinkiniams buvo aišku, kad tauragiškis nebeturėjo jėgų priešin-tis persekiotojams. „Jis nebuvo iš pasiturimai gy-venančių žmonių, kad kas nors jį norėtų sprogdinti dėl to, jog neva kam nors būtų trukdęs prekiauda-mas gėlėmis, – kalbėjo A. Sadeckas. –Taip, jis turėjo pinigų, kuriuos, beje, laikė po čiužiniu, bet nebuvo klestintis vietos verslinin-kas, galėjęs sudaryti kam nors konkurenciją.“

Motyvai vis dar neaiškūs Prisimindamas automobi-lio sprogdinimo Tauragėje atvejį 6-ojo skyriaus inici-atorius A. Sadeckas pra-sitarė, kad šią bylą iki šiol dažnai prisimena.

1988–1989 metais Lietuvoje žmonės ėmė dingti be ži-nios. Vis dažniau

pasigirsdavo atvejų, kai nerandama nei lavonų, nei

čioje Lietuvoje pirmąsyk buvo susprogdintas auto-mobilis.

Šia transporto prie-mone važiavo gėlių prekei-vis 32-ejų Jonas Liorančas. Jis žuvo iš karto, o kartu važiavęs jo tėvas Augustas Liorančas buvo sunkiai su-žeistas.

Apžiūrėję įvykio vietą tuometės milicijos dar-buotojai konstatavo, kad automobilio nuolaužos dėl stipraus smūgio lėkė net 20 metrų. J. Liorančo kūnas buvo smarkiai sudarkytas, o ant užpakalinės sėdynės sėdintis jo tėvas neteko są-monės.

Įdomi aplinkybė: sprogstamasis užtaisas su-veikė tada, kai verslus tau-ragiškis paspaudė stabdį. Pajudėjęs iš namų ir nuva-žiavęs pusantro kilometro jis nė karto nestabdė.

Savas turgujeTik trys kilometrai nuo Tauragės esančiame But-kelių kaime gyvenęs J. Lio-rančas pats tvarkė savo ūkį, augino ir pardavinėjo gėles. Apsukrus gėlininkas žmonos neturėjo, tačiau apie jo meilės nuotykius kaime sklido legendos.

Anot kaimynų, dieną ir naktį pas jį važiuodavo ma-šinos ir draugai.

J. Liorančas taip pat ver-tėsi spekuliacija – supirk-davo deficitinių prekių ir vėliau jas parduodavo.

„Jis nebuvo joks vers-lininkas, kaip vėliau rašė laikraščiai. Vyras tebuvo eilinis gėlių prekeivis, ku-ris buvo savas pagrindi-

menkiausių įkalčių, kurie leistų pradėti tyrimą.

Didžiąją dalį iki šiol dingusių asmenų sudarė paklausių prekių prekyba besivertę namudininkai, spekuliantai, turgaus pre-keiviai, pirmieji koopera-tininkai, nuosavą verslą

pradėję verslininkai.Tais lietuviško reketo

klestėjimo metais infor-macijos apie prievar-taujamus žmones buvo gana daug, tačiau retas jų ryždavosi kreiptis į teisė-saugą. Apie šias istorijas pakankamai plačiai esu

rašęs antroje savo knygoje „Kruvinasis mafijos marš-rutas”.

Susprogdintas gėlininkas1989 metų gegužės 20-ąją Tauragės centre, ko gero, ir visoje pamažu iš sovietų gniaužtų besivaduojan-

„Tai vienas nedaugelio mano atmintyje ligi šiol išlikusių nusikaltimų, ku-rio motyvų galutinai taip ir nepavyko išsiaiškinti, – teigė A. Sadeckas. – Buvo apklausti žuvusiojo su-gėrovai, moterys, kurios leisdavo laiką jo namuose, net jų vyrai, pažįstami, kai-mynai. Tačiau taip ir nera-dome aiškaus motyvo, lei-džiančio nustatyti tikrąsias tauragiškio žūties aplin-kybes. Manau, buvome beveik prisikasę iki tikrojo sprogdintojo, tačiau mums kažko pritrūko. Spėju, kad taip pasielgta iš keršto. Ko-kio? Sunku pasakyti.“

Kaip teigė šioje krimi-nalistų grupėje dirbęs žmogus, vienas iš Tauragės gėlininko įtariamų sprog-dintojų buvo įvardijamas sovietų armijos majoras, kuriam J. Liorančas esą davė pinigų automobiliui pirkti, buvo nustatytas, bet paslaptingai dingo Rusijos platybėse.

„Buvo aptikti tam tikri tauragiškio ryšiai su Kali-ningradu, keliais jo gyven-tojais. Tačiau tai nepadėjo atskleisti nusikaltimo. Tai vienas tamsiausių ir mįs-lingiausių nužudymų per mano karjeros teisėsaugoje metus“, – prisipažino A. Sa-deckas.

Kadaise automobilių sprogimai šalyje buvo įprastas reiškinys. elTa

»automobilio nuolaužos dėl stipraus smūgio lėkė net 20 metrų

FaKTai

NeTOBULi įSTaTYMai

• Ilgamečio prokuratūros profesionalo Algimanto Kliunkos žodžiais, kovoti su reketo apraiškomis buvo nepritaikyta ir teisėsaugos institucijų sistema, ir bau-džiamieji įstatymai. Pavyz-džiui, Tarybinės Lietuvos Baudžiamojo kodekso 150 straipsnyje, priimtame 1982 metų gruodį, už turto prievartavimą numatytas tik laisvės atėmimas iki trejų metų arba pataisos darbai iki dvejų metų, arba bauda iki 400 rublių.

•Pirmą kartą šio straipsnio trečioje dalyje numatytas turto prievartavimo kvali-fikuojantis požymis – turto prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, o sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų su turto konfiska-vimu.

»Tai vienas tamsiausių ir mįslingiausių nužudymų

areštavo turtą■Banko „Snoro“ admi-nistratoriaus prašymu Jungtinės Karalystės teis-mas įsakė areštuoti 1,699 mlrd. litų vertės vladimi-ro antonovo turto.

Teismas nurodo, kad privaloma areštuoti V. Antonovui tiesiogiai ar netiesiogiai priklausantį nekilnojamąjį turtą, verty-binius poperius, bankuose laikomas lėšas ar kitiems bankams patikėtą turtą.

Verslas 15

Svirnas vilios lankytojus

raPOLaS GaBrYS info@ekonomika.lt

Praėjusią savaitę buvo baigta daugiau kaip metus trukusi Švenčionių r. Sirvėtos regioniniame parke Šventos kaime esančio senovinio svirno pastato rekonstrukcija.

Kultūros pa-veldo statinys pertvarkytas į parko lanky-

tojų centrą. Rekonstruo-jant pastatą modernizuoti vidaus bei lauko inži-neriniai tinklai, vidaus vandentiekis ir nuotėkos, vėdinimo, apšvietimo sistemos, įrengtas geoter-minis šildymas, atlikti bendrieji statybiniai ir apdailos darbai, įrengta pavėsinė, aptverta tvora, sutvarkyta aplinka. Dar-bus užsakė Valstybinė saugomų parkų teritorijų tarnyba prie Aplinkos mi-nisterijos.

Generalinio statybų rangovo UAB „LitCon“ direktoriaus Lino Pili-ponio teigimu, atnauji-nant kultūros paveldo objektą svarbiausia buvo išsaugoti pastato autentiš-kumą.

Rekonstruotas svirnas priklauso Šventos dvaro statinių kompleksui. Šventos dvarą pastatė lenkų tautybės dvarinin-kai Civinskiai (Ciwinski) XIX a. viduryje. Dvaras yra Šventos kaimo gy-venvietėje, jo sodybos te-ritorija – 6,1 ha. Iš dvarui priklausančių pastatų iš-liko rūmai, koplyčia, svir-nas ir trys tvartai. Rūmų patalpoje pokariu buvo įsteigta pradinė mokykla,

vėliau – septynmetė, ku-rioje mokėsi apie 200 mo-kinių.

Svirnas – seniausias iš dvarvietei priklausan-čių statinių. Baudžiavos laikais jis buvo skirtas baudžiauninkams: čia jie valgydavo, miegodavo, at-likdavo smulkius darbus. Svirno pastatą sudarė tik lauko sienos, viduje ne-buvo pertvarų.

Pamatai ir sienos pa-daryti iš akmenų mūro, sulipdyti kalkių bei ce-mento skiediniu ir pagra-žinti smulkiais skaldytais akmenukais. Sienos storis – apie vieną metrą.

Apie 1965 m. svirne įsikūrė „Taikos“ kolūkio administracija. Pastatas buvo apleistas 1993 m. ban-krutavus paskutinei čia veikusiai žemės ūkio ben-drovei „Pavasaris“. 1999 m. aptvarkius aplinkos teritoriją pastate įsikūrė Sirvėtos regioninio parko direkcija bei turizmo ir in-formacijos centras.

Nuo šiol Sirvėtos regi-oninio parko direkcija ir lankytojų centras glausis po vienu stogu. Lankytojų centre bus įrengta ekspo-zicija mitologine tematika su ąžuolų ir Lino verdenės imitacija.

„Mes patenkinti, kad mūsų įmonė sėkmingai pertvarkė senąjį svirną į šiuolaikinį lankytojų centrą pagal naujus po-reikius ir tuo pat metu

išsaugojo originalią stati-nio išvaizdą, – sakė UAB „LitCon“ direktorius Li-nas Piliponis. – Malonu, kad atnaujintas senovinis pastatas vėl bus skirtas

žmonėms. Sirvėtos regio-ninis parkas taps dar pa-trauklesnis turistams, o lankytojų centras moder-niomis priemonėmis ga-lės pristatyti Aukštaitijos

Senovinis svirnas pertvarkytas į Sirvėtos regioninio parko lankytojų centrą. ekonomika.lt

gamtos grožį ir kultūri-nius regiono ypatumus.“

Pasak L. Piliponio, šiemet UAB „LitCon“ planuoja įgyvendinti dau-giau nei 30 statybos ir in-žinerinių darbų projektų. Bendrovė atliks viešosios ir pramoninės paskirties statinių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, inžinerinių tinklų, susi-siekimo komunikacijų

»Lankytojų centras moderniomis priemonėmis galės pristatyti aukštaitijos gamtos grožį ir kultūrinius regiono ypatumus

■Praėjusią savaitę Seimas priėmė energijos išteklių rinkos įstatymą, kuriuo atveriamas kelias biokuro biržai sukurti Lietuvoje.

„Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas, – sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. – Biokuro birža Lietuvoje turi būti su-kurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pa-siūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo

kuro – biokuro, dujų, ma-zuto – pirkimą. Įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą. Vilniuje šiluma neturėtų būti gaminama iš brangių dujų – nei iš Rytų, nei iš Vakarų.“

Vilniaus miesto savivaldy-bės taryba 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1-657 „Dėl priemonių centralizuo-tai teikiamos šilumos kainai sumažinti įgyvendinimo“ užsibrėžė iki 70 procentų sumažinti gamtinių dujų panaudojimą centralizuotai Praėjusią savaitę Seimas atvėrė kelią biokuro biržai sukurti. Fotodiena

Postūmis biokuruišilumos gamybai ir pereiti prie alternatyvių kuro rūšių – biokuro, dumblo, rūšiuotų komunalinių atliekų, kas užtikrintų gyventojams ma-žiausią šilumos tarifą.

Šie planai jau pradėti įgy-vendinti. Vilniaus termofika-cinėje elektrinėje Nr. 2 (TEC II) planuojama pastatyti 50 Mw biokuro katilą, tai leistų 2013–2014 metų šildymo se-zonui šilumos kainą Vilniuje sumažinti 1–2 ct/kwh. Iš biokuro pagamintos šilumos dalis padidėtų nuo 13 iki 23 proc.

Taip pat iki 2016 metų planuojama pastatyti atliekų

projektavimo ir staty-bos bei kultūros paveldo objektų tvarkomuosius darbus.

Pernai bendrovės apy-varta statybų sektoriuje siekė daugiau kaip 100 mln. litų. Planuojama, kad šiemet UAB „LitCon“ apyvarta sieks apie 120 mln. litų. Šiuo metu ben-drovėje dirba 130 darbuo-tojų.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

rūšiavimo ir deginimo fa-briką Vilniaus termofikaci-nės elektrinės Nr. 3 (TEC III) teritorijoje. Tai padidintų atsinaujinančių išteklių nau-dojimą šilumos gamybai iki 180 Mw, arba 36 proc. Ati-tinkamai sumažės ir šilumos kaina – dar apie 2 ct/kwh.

Vilniuje 2011 metais šilu-mai pagaminti buvo naudo-jama 82 proc. dujų, 13 proc. biokuro ir 5 proc. mazuto. Ši-lumos kainos Lietuvoje padi-dėjo 20 proc. dėl per metus net 38 proc. išaugusios dujų kainos, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. bendroje sąskai-toje už šildymą.

166PIRMĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ LATVIJOJE BE DARBO BUVO 166 700 ŽMONIų, ARBA 16,3 PROC. EKONOMIŠKAI AKTyVIų ŠALIES GyVENTOJų

Kinai gaivins ekonomiką

Kinija skatins investicijas į transporto, energetikos ir kitus sektorius. scanpix

■Baimindamasi ekono-mikos sulėtėjimo Kinijos valdžia ketina imtis prie-monių, padėsiančių skatinti paklausą ir investicijas.

Praėjusį trečiadienį Kinijos valdžios atstovai pranešė, kad skatins privačias inves-ticijas į energetikos, gele-žinkelių, telekomunikacijų ir kitus sektorius.

Tokio žingsnio imamasi paaiškėjus, kad eksporto sektoriui, vienam iš didžiau-sių Kinijos ekonomikos augimo variklių, pakenkė sumažėjusi pasaulinė pa-klausa.

Kinijos valdžiai taip pat sunkiai sekėsi vidaus varto-jimą padidinti tiek, kad jis galėtų atsverti sumažėjusį pardavimą užsienyje.

UžSIENIONAUJIENOS 137

TIK SKAIČIAI

PER ŠIų METų PIRMUS TRIS MĖNESIUS RUSIJOS DUJų MILŽINĖ „GAZPROM“ IŠGAVO 141,8 MLRD. KUBINIų METRų DUJų

JAPONIJOS GRyNOJI SKOLA – ATĖMUS JAPONIJOS DIDELES UŽSIENIO OBLIGACIJų SANTAUPAS – yRA 137 PROC. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO

141,8

Jav laukia recesijos

Prognozuojama, kad Jav ekonomika 2013 m. pirmą pusmetį susitrauks. scanpix

■Jav Kongreso biudžeto valdyba (Congressional Budget Office, CBO) prognozuoja, kad šalies ekonomika pirmąjį 2013 m. pusmetį susitrauks 1,3 proc. Tokį nuosmukį, CBO nuomone, galima vertinti kaip recesiją.

CBO vertinimu, šalies ben-drasis vidaus produktas (BVP)

per pusmetį sumažės, jeigu, kaip planuota, vienu metu bus didinami mokesčiai ir mažinamos biudžeto išlaidos. Vis dėlto tikimasi, kad per visus 2013 metus JAV BVP iš-augs 0,5 procento. Šių metų gruodį baigiasi vadinamoji mokesčių politikos Busho epocha – baigsis George'o w. Busho prezidentavimo laikais įvestos mokesčių lengvatos.

mlrd.

G8 be V. Putino

reikalus, savo tinklaraš-tyje parašė, kad „Putinas pavargo, Putinas neturi idėjų, kai jis prasižioja, iš

Gegužės 18–19 dienomis JAV prezidento rezidencijoje Kemp Deivide vykęs Didžiojo aštuoneto pasitarimas (G8) apsiėjo be naujai išrinkto

Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Vietoj savęs jis pasiuntė premjerą Dmitrijų Medvedevą. Rusijos diplomatija liko nesuprasta.

arūNaS BrazaUSKaSarunas.brazauskas@balsas.lt

Rusija – vis dar branduo-linė valstybė, nuo kurios energetinių

išteklių labai priklauso Europa. Jos prezidento veiksmai akylai sekami ir komentuojami bandant aprėpti tiek pasaulio pro-cesus, tiek Rusijos vidaus padėtį.

ar supyko B. Obama?V. Putinas, dar kalbėda-mas telefonu su JAV pre-zidentu Baracku Obama, kai šis sveikino tapus Ru-

sijos prezidentu, pareiškė į Kemp Deividą nevyksiąs. Netrukus pasklido žinia, kad atsakydamas į tai B. Obama esą atsisakė vykti į Vladivostoką rugsėjį, kur bus rengiamas Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradar-biavimo (APEC) viršūnių susitikimas.

Reikalo žinovai greitai nuramino publiką: atseit dar 2011 m. rudenį buvo žinoma, kad B. Obama į Vladivostoką nevažiuos, nes dalyvaus JAV demo-kratų partijos suvažia-vime, kur bus keliama jo kandidatūra į prezidento rinkimus.

V. Putino atsisakymas vykti į G8 susitikimą neat-rodo draugiškas veiksmas, nors regimųjų atsakomųjų diplomatinių veiksmų iš JAV pusės kol kas nesu-laukta. Juolab kad pirma-sis oficialus jo užsienio vizitas numatytas į Kiniją.

reikalus pagadinoRusijos prezidento pasa-kyta priežastis – esą jis turi dalyvauti formuojant naująją Rusijos vyriau-sybę – atrodo nerimta ir melaginga. Viena vertus, naujai išrinktas Prancū-zijos prezidentas Francois Hollande‘as taip pat turėjo rūpestį dėl vyriausybės formavimo, bet į Kemp Deividą vyko, kita vertus, Rusijos vyriausybės sudė-tis išaiškėjo iki gegužės 14 d. – kelios dienos prieš G8 susitikimą.

Rusijos interneto er-dvėje, kurios nevaržo jokia cenzūra, daug diskutuota

dėl precedento neturinčio V. Putino žingsnio – G8 iki šiol taip neboikotavo nė vienas valstybės vado-vas. Pareikšta įvairiausių nuomonių: pradedant spė-jimu, esą V.Putinui buvo leista suprasti, kad jis JAV nepageidautinas, baigiant pritarimu jo žingsniui – girdi, JAV reikia rodyti kumštį.

Užsienio politikos ži-novai atrado ypatingą priežastį – neva V. Putinas vengęs susitikimo su Japo-nijos premjeru Yošihiko Nodu, nes žinojęs, kad šis gali tiesmukiškai iškelti Pietų Kurilų salų grąži-nimo Japonijai klausimą.

Po G8 susitikimo įver-tinus jo rezultatus pa-aiškėjo, kad V. Putino boikotas buvo gana des-truktyvus – vadinasi, jeigu jo tikslas buvo trukdyti, jis to šiek tiek pasiekė. Pa-vyzdžiui, V. Putino demar-šas neleido visavertiškai

svarstyti Sirijos klausimo, kuris šiuo metu itin opus.

Apibendrinant kelių JAV apžvalgininkų verti-

nimus, galima sakyti, kad V. Putinas nori parodyti, jog vadinamąjį JAV ir Ru-sijos santykių perkrovimą

laiko niekais, nelabai tei-kia reikšmės G8 susitiki-mams ir linkęs glaudžiau bendradarbiauti su Kinija.

Molinėmis kojomis?Rusijos opozicionierius Eduardas Limonovas, ver-tindamas su G8 susijusius

burnos sklinda tik blogai slepiamas susierzinimas ir įžeidimai („banderlo-gai“, „prezervatyvai“, „spermatozoidai“). 2012 metų Putinas – tai Putino vaškinė figūra. Putinas nori karaliauti. Dirbs Me-dvedevas...“

Kai kurių rusų apžval-gininkai tiesmukiškai rėžė, kad V. Putinas neno-rėjo išvykti iš Rusijos, nes bijojo būti nuverstas. Nors toks požiūris per papras-tas, jis vis dėlto šiek tiek at-skleidžia gilumines šalies problemas.

Kai V. Putinas pirmą-kart pradėjo eiti šalies pre-zidento pareigas, Michailo Dmitrijevo vadovaujamo Strateginių projektų cen-tro (SPC) ekspertai pa-rengė programą. Pernai jie tiksliai išpranašavo ne-ramumus, vėliau kilusius 2011-ųjų gruodį.

Po G8 susitikimo SPC paskelbė prognozę, numa-tančią Rusijos raidą pagal kelis scenarijus, iš kurių, ekspertų spėjimu, gali išsi-pildyti patys blogiausi.

Pasak M. Dmitrijevo, mažai tikėtina, kad šiuo metu vykstančios protesto akcijos Rusijoje savaime nuslops. Jis rašo: „Sponta-niška protestų raida negali jų grąžinti į taikią vagą. Politinė prievarta toliau plėsis iš abiejų pusių ir tai mažina galimybes užkirsti kelią slinkti į politinės re-

akcijos būvį.“ Šiuo atveju politine reakcija vadina-mas opozicijos nuslopini-mas jėga.

Pakeis laikas ir skalūnaiV. Putino laukia ir kitas strateginis iššūkis – Rusi-jos kaip energetinės galiū-nės reikšmės menkėjimas. Šioje šviesoje V. Putino nevykimą į Kemp Deividą galima vertinti kaip ty-činį ar netyčinį bandymą užbėgti už akių aplinky-bėms, kai į G8 Rusija bus kviečiama tik formaliai.

„The Wall Street Jour-nal“ pernai išspaus-dino straipsnį „Skalūnų dujos ir Putino mįslė“ („Shale Gas and the Putin Puzzle“). Jame siūloma paprasčiausiai palaukti, kai Rusija liausis buvusi reikšminga kaip energe-tinių išteklių tiekėja. Ska-lūnų dujos gali sumažinti Europos šalių priklauso-mybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Didelės kom-panijos „ExxonMobil“, „Toreador Resources“, „Hess Corp.“, „Chevron“, „ConocoPhillips“ vykdo skalūnų dujų paieškas Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje.

Netiesioginiais geologų duomenimis, Vakarų Lie-tuvoje gali būti skalūnų dujų, tačiau tiksliems jų kiekiams nustatyti reikia atlikti paieškos ir žval-gybos darbus. Pernai ir užpernai šiuo klausimu Lietuvoje domėjosi JAV kompanijų „Chenerie“, „Chevron“ atstovai. Vy-riausybė Lietuvos geo-logijos tarnybai pavedė paskelbti tarptautinį kon-kursą, skirtą skalūnų dujų paieškai ir gavybai Lietu-voje.

V. Putinas suvokia iš-šūkius, kilusius Rusijos energetiniam sektoriui. Balandį dar užimdamas premjero postą jis kalbėjo Dūmos deputatams apie skalūnų dujas: „Dėl to, žinoma, gali rimtai pasi-keisti angliavandenilių rinkos struktūra. Šalies energetinės kompanijos jau dabar turi atsakyti į šį iššūkį.“

Kol kas V. Putinui tenka taikytis su iššūkių gausė-jimu. Skalūnų dujų savo teritorijoje suskato ieš-koti Kinija, kurią Rusija tikėjosi pririšti prie savo energetinių išteklių, kaip dabar yra pririšta Europa.

»v. Putino nevykimą į Kemp Deividą galima vertinti kaip tyčinį ar netyčinį bandymą užbėgti už akių aplinkybėms, kai į G8 rusija bus kviečiama tik formaliai

tūkst.

%

UžsienyjeUžsienyje 1716

FaKTai

iNveSTiCiJOS

•Nuo metų pradžios iš Rusijos išplaukė 42 mlrd. dolerių (115,08 mlrd. litų) kapitalo. 2012 m. pabaigoje šis rodiklis gali pasiekti 120 mlrd. dolerių (328,8 mlrd. litų). Inves-tuotojai kol kas nepasitiki V. Putino valdžia

• 2011 m. skalūnų dujų rinka pasaulyje suda-rė 26,66 mlrd. dolerių (73,04 mlrd. litų)

• 2011 m. „The New york Times“ legaliai ištyrė bendrovių tarnybinį susi-rašinėjimą ir padarė išva-dą, kad pelnai iš skalūnų dujų gali būti mažesni nei teigiama bendrovių atas-kaitose

apgailestauja dėl euro

Daugiau negu pusė vokietijos gyventojų mano, kad šalis turėtų išstoti iš euro zonos. scanpix

■Beveik kas antras vokie-tis apgailestauja dėl euro įvedimo, rodo nuomonės tyrimų instituto „infratest dimap“ atlikta apklausa.

Maždaug tiek pat gyven-tojų mano, kad bendroji Eu-ropos valiuta buvo tinkamas pasirinkimas.

Paskelbtais duomenimis, 49 proc. respondentų teigė,

kad Vokietijos markės pa-naikinimas buvo klaida, o 47 proc. euro įvedimą vertina teigiamai. Aiški dauguma respondentų buvo už Graiki-jos pasitraukimą iš euro zo-nos. Du trečdaliai apklaustųjų mano, kad krizės krečiama šalis turėtų savo noru išstoti iš euro zonos. Tolesnę paramą Graikijai teisinga laiko tik 23 proc. vokiečių.

10

TIK SKAIČIAI

NUO 2010 M. EUROPA GRAIKIJAI SKyRĖ DAUGIAU NEI 150 MLRD. EURų

SEPTyNIų PAGALBOS ORGANIZACIJų GRUPĖ ĮSPĖJO, KAD JAU 10 MLN. JEMENIEČIų (44 PROC. ŠALIES GyVENTOJų) GyVENA PUSBADŽIU

150 mlrd.

Grėsmė rytų azijai

euro zonos krizė daro įtaką rytų azijai. reuters

■Pasaulio bankas perspė-jo, kad euro zonos krizė gali pakenkti rytų azijos šalių ekonomikų augimui ir eksporto iš rytų paklausai.

Rytų Azijos šalims reikia pa-didinti vidaus paklausą, kad jos galėtų subalansuoti ekono-miką ir sustiprinti augimą.

Bankas perspėjo, kad spar-tesnis nei tikėtasi Kinijos eko-

nomikos augimo sulėtėjimas taip pat kelia grėsmę regionui augti.

Pasaulio bankas progno-zuoja, kad Rytų Azijos ekono-mikų augimas šiemet sulėtės ir sieks 7,6 proc., palyginti su 8,2 proc. praėjusių metų au-gimu. Tam didelę įtaką turės ir mažėjanti paklausa iš pa-grindinių eksporto rinkų, tokių kaip JAV ir Europa.

Tailandas atsigavo

Tailando ekonomika po potvynių atsigauna. scanpix

■Tailando ekonomika jau atsigavo po praėjusių metų potvynių.

Bendrasis vidaus produk-tas (BVP) per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 11 proc.

Tailando valdžia ir anali-tikai džiaugiasi naujausiais duomenimis ir teigia, kad jie

viršijo lūkesčius.Praėjusių metų pabaigoje

Tailande vyko vieni iš di-džiausių potvynių per pasta-ruosius dešimtmečius.

Kompanijos, tokios kaip Japonijos automobilių ga-mintoja „Honda“, „wester Digital“ ir kitos, dėl potvynių buvo priverstos laikinai su-stabdyti gamybą, nukentėjo ir šalies eksportas.

G8 susitikimo dalyviai stebėjo, kaip „Chelsea“ futbolo komanda, kurios savininkas yra rusijos oligarchas romanas abramovičius, įmuša įvartį į „Bayern“ vartus. v. Putino tarp jų nebuvo. scanpix

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

mln.

»Skalūnų dujų savo teritorijoje suskato ieškoti Kinija, kurią rusija tikėjosi pririšti prie savo energetinių išteklių, kaip dabar pririšta europa

UžsienyjeUžsienyje 1918

Drauge kurs automobilius

„Fiat“ ir „Mazda“ drauge gamins automobilius. scanpix

■italijos automobilių gamintojos „Fiat“ ir Japo-nijos kompanijos „Mazda“ atstovai pranešė bendra-darbiausiančios kuriant ir gaminant naujus sportinius automobilius.

Gamintojos kurs auto-mobilį „Fiat“ prekių ženklui „Alfa Romeo“ ir kito stiliaus rodsterį su kitu varikliu ga-

mintojai „Mazda“.Automobiliai bus gami-

nami „Mazda“ gamykloje Hirosimoje. Abiejų auto-mobilių pagrindas bus „Mazda“ kuriamas naujos kartos MX 5 – automobilis, dėl kurio „Mazda“ yra ge-riausiai žinoma. Automobi-liai bus žymimi ir „Mazda“, ir „Alfa Romeo“ prekių žen-klais.

Geriausiai gyvena australai

australija užėmė pirmąją vietą eBPO gyvenimo kokybės reitinge. scanpix

■australija, kur vidutinė gyvenimo trukmė siekia 82 metus, ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudarytame gyvenimo kokybės reitinge užėmė pirmąją vietą.

Vidutinė gyvenimo tru-kmė siekia beveik 82 me-tus, arba dvejais metais

daugiau už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkį.

Per 72 proc. žmonių Aus-tralijoje nuo 15 iki 64 metų turi darbą, o vidutinis ana-logiškas rodiklis tarp EBPO šalių siekia 66 proc.

Australija yra vienintelė „grupės dešimtuko“ šalis, kuri išvengė recesijos 2009 metais.

Padavė į teismą

„Facebook“ akcininkai M. zuckerbergą padavė į teismą. scanpix

■Socialinio tinklo „Face-book“ akcininkai padavė į teismą jo kūrėją bei vadovą Marką zuckerbergą ir investicinį banką „Morgan Stanley“ kaltindami juos nuslėpus nuo klientų infor-maciją apie kompanijos ver-tybinių popierių atpigimą.

Ieškinyje Manhatano teis-mui tvirtinama, kad „Face-

book“ ir investicinis bankas „Morgan Stanley“ nuslėpė nuo akcininkų „prognozuo-jamą vertybinių popierių žymų atpigimą“.

Anksčiau buvo skelbta, kad JAV Masačusetso valstijos teismas pradėjo tyrimą dėl banko „Morgan Stanley“ ga-limų įstatymo pažeidimų ren-giant pirminį viešą socialinio tinklo akcijų siūlymą (IPO).

7,5503

Kovos su nedarbu■europos Komisija (eK) inicijavo bendrosios eu-ropos užimtumo agentū-ros projektą, skirtą kovai su rekordiniu nedarbu europoje, pirmadienį pranešė eK atstovas Jonathanas Toddas.

„Projekte dalyvaus 4 iš 27 ES šalių nacionalinės užimtumo agentūros – Vo-

kietijos, Danijos, Ispanijos ir Italijos“, – sakė jis. Jeigu šis projektas bus sėkmingai vykdomas, prie jo gali prisi-dėti kitos ES šalys.

Projekto tikslas – suteikti bedarbiams diplomuo-tiems Europos specialis-tams iki 30 metų amžiaus informaciją apie galimą įsidarbinimą ES valstybėse ir būtiną tam pagalbą.

TIK SKAIČIAI

VIENOS IŠ DIDŽIAUSIų KOMPIUTERIų KOMPANIJų PASAULyJE KINIJOS „LENOVO“ KETVIRČIO PELNAS IŠAUGO 59 PROC., IKI 7,5 MLRD. DOLERIų

PIGIų SKRyDŽIų BENDROVĖ „RyANAIR“ PRANEŠĖ APIE REKORDINĮ 503 MLN. EURų (1,73 MLRD. LITų) PELNĄ, KETVIRTADALIU DIDESNĮ NEI 2011 M.

eK inicijavo užimtumo agentūros projektą, skirtą kovai su jaunimo nedarbu. scanpix

mln.

mlrd.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nemažą euro zonos bankų turto dalį sudaro euro zonos obligacijos, tad skolų krizė išsivystė į potencialią bankų krizę, prie kurios prisideda ir kiti bankų nuostoliai, pa-vyzdžiui, Ispanijos būsto rinkos žlugimas. Taigi pagrindinis iššūkis spren-džiant euro zonos krizę yra sumažinti pietinių ša-lių skolų naštą.

Šalies skolos naštos pokytis atspindi jos pir-minio biudžeto balanso (balansas be palūkanų mokėjimų) dydį santy-kyje su BVP bei skirtumą tarp skolinimosi kainos ir BVP augimo greičio.

Kai skirtumas tarp skolinimosi kainų ir au-gimo pasidaro per didelis, tampa neįmanoma pa-siekti pirminio biudžeto pertekliaus, kuris turėtų sustabdyti skolos didė-jimą. Tikimasi, kad augi-mas ateinančius dvejus metus Pietų Europoje bus arti nulio arba neigiamas ir net ilguoju laikotarpiu neaugs greičiau nei 2–3 procentus.

Ne visada tai aišku iš antraščių, tačiau pa-grindinė euro zonos kri-zės priežastis, o dabar ir

euro zonos rebalansavimasEuro zonos krizė prasidėjo daugiausia pietinėje

periferijoje skolų krizės pavidalu, kai Italijos ir Is-panijos vyriausybių obligacijų palūkanos pasiekė

6–7 proc., o kitų šalių dar daugiau.

KeMaLaS DerviSaSProject-syndicate.org

kliūtis Pietų augimui yra produkcijos kainos skir-tumas tarp periferinių šalių, būtent Pietų (ypač Graikijos, Ispanijos, Ita-lijos bei Portugalijos) ir Šiaurės (pavyzdžiui, Vo-kietijos), kuris egzistavo pirmuosius dešimt metų po euro įvedimo.

Darbo jėgos kaina ke-turiose pietinėse šalyse 2000–2010 m. augo atitin-kamai 36 proc., 28 proc., 30 proc. ir 25 proc., o Vo-kietijoje – mažiau nei 5 procentus. 2010 metų pa-baigoje bendras pokytis siekė daugiau nei 30 proc. Graikijoje ir daugiau nei 20 proc. Portugalijoje, Ita-lijoje ir Ispanijoje. Darbo jėgos kaina atspindi kom-

»išliekant tokiems vidiniams skirtumams euro krizė negali būti iki galo išspręsta

pensacijos lygį ir produk-tyvumą: pastarojo augi-mas gali kompensuoti algos augimą. Produk-tyvumo lygis 2000–2010 metais stipriai nesiskyrė tarp šiaurinių ir pietinių Europos valstybių. Tiesą sakant, vidutinis metinis produktyvumo augimas buvo greitesnis Graikijoje nei Vokietijoje (1 proc. ir 0,7 proc.). Tačiau darbo jėgos kaina augo žymiai greičiau Pietuose ir tai lėmė kainų skirtumo iš-augimą, kurio devalva-cija negali išspręsti, kol egzistuoja monetarinė są-junga. Išliekant tokiems vidiniams skirtumams euro krizė negali būti iki galo išspręsta, nes eina-mosios sąskaitos deficitas ir/ar lėtas augimas ir to-liau persekios Pietų Euro-pos valstybes ir įtvirtins amžiną nerimą dėl šalių skolų bei komercinių bankų.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

CV Kemalas Dervisas

Turkų ekonomistas ir politikas

2001–2002 m. ėjo Turkijos ekonomikos reikalų ministro pareigas

2005–2009 m. vadovavo Jungtinių Tautų plėtros programai

Brukingso instituto smegenų centro viceprezidentas

Demografinis Kinijos

galvosūkisSparčiai besivystanti Kinija šiandien gali džiaugtis

ekonominiu augimu, tačiau tolesnei šalies plėtrai koją gali pakišti senstanti visuomenė ir vieno vaiko politika.MiNDaUGaS SaMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Nesibaigiantis Kinijos eko-nominis ste-buklas žengia

koja kojon su stulbinamu

gyventojų senėjimu. Kai kurie apžvalgininkai net pradėjo abejoti, ar šaliai neteks pasenti greičiau nei pavyks praturtėti. Šiuo metu didieji Kinijos mies-tai tampa vis modernesni, tačiau milžiniškuose pre-

kybos centruose ir atnau-jintose viešosiose erdvėse sutiksite vis daugiau pen-sinio amžiaus gyventojų.

Senstanti visuomenėVidutinis gyventojų am-žius auga kartu su šalies

išsivystymu, nes žmonės gali gyventi geriau ir su-silaukia vis mažiau vaikų. Vis dėlto Kinijoje dar 1979 metais įvesta vieno vaiko politika, kurios tikslas buvo pristabdyti milži-nišku greičiu augantį šalies gyventojų skaičių, šiandien yra viena iš pa-grindinių senėjančios vi-suomenės priežasčių.

Kinijos Fudano univer-siteto profesorius Peng Xizhe portalui BBC teigė, kad Kinijos gyventojų am-žiaus augimo sparta yra unikali. Naujausi duome-nys rodo, kad šiandien kas ketvirtas Šanchajaus gyventojas yra išėjęs į pensiją. Likusi Kinijos dalis taip pat neatsilieka – prognozuojama, kad iki 2050 metų trečdalis šalies gyventojų (450 mln.) bus vyresni nei 60 metų.

Kinijoje veikianti soci-alinio draudimo sistema

»Tai yra viena iš paskutinių galimybių pakeisti šeimos politiką, kol reikalai nepakrypo į bloga

šiuo metu nėra pakanka-mai išplėtota, kad galėtų suteikti senyviems žmo-nėms reikiamą priežiūrą. Šiuo metu šalyje iš viso yra apie 100 tūkst. slaugos darbuotojų, tačiau, vy-riausybės skaičiavimais, Kinijai reikia 10 mln. kva-

lifikuotų slaugytojų. Dar visai neseniai tai

nebuvo problema, nes pa-prastai senyvi žmonės gy-vendavo su savo vaikais. Tačiau dėl sugriežtintos šeimos politikos dauguma pensinio amžiaus žmonių turi vos po vieną vaiką.

„Kinijos visuomenė ne-parengė tinkamų pensinės ir socialinės apsaugos sis-temų“, – BBC teigė demo-grafas P. Xizhe.

Darbuotojų trūkumasSocialinė apsauga ir pen-sinės sistemos defektai jautriausiai atsiliepia patiems gyventojams, ta-čiau visuomenės senėji-mas yra ne ką mažesnis galvos skausmas ir šalies vyriausybei. Kinijos val-džios pareigūnai pradeda nerimauti, kad daugėjant pensinio amžiaus piliečių ilgainiui neliks pakan-kamai darbo jėgos ir tai neigiamai atsilieps šalies ekonomikai.

Kinijos ekonomikos au-gimo variklis yra pigia ir, atrodytų, nesibaigiančia darbo jėga paremtas pre-kių eksportas. Kai kurie tyrėjai net apskaičiavo, kad ketvirtadalis ekono-minės Kinijos sėkmės pri-klauso nuo šalyje esančios pigios darbo pasiūlos.

vieno vaiko politikaJungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad dėl Ki-nijoje taikomų šeimos

dydžio apribojimų 15–24 metų žmonių skaičius iki 2025 metų sumažės 27 proc. – iki 164 mln. Šios amžiaus grupės gyventojai pasta-ruosius du dešimtmečius buvo pagrindinis gamyklų ramstis. Per tą patį laiką asmenų, vyresnių kaip 65 metai, skaičius išaugs 78 proc. – iki 195 mln. Pasta-raisiais metais ekonomi-kos augimą skatinusios in-vesticijos bus apkarpytos, kad padengtų augančias išlaidas pensijoms ir svei-katos apsaugai.

Nepavykus sureguliuoti įstatymų gali kilti pavojus paspartinti demografi-nius pokyčius, kurie savo ruožtu gali radikaliai su-mažinti šalies ekonominę plėtrą. Kinija sudaro apie 30 proc. pasaulio ekono-mikos augimo ir tokie pokyčiai neišvengiamai atsilieptų ir didžiosioms pasaulio kompanijoms.

„Tai yra viena iš pasku-tinių galimybių pakeisti šeimos politiką, kol rei-kalai nepakrypo į bloga, – „Bloomberg“ teigė Hon-konge esančio „Morgan Stanley“ padalinio Kinijos ekonomistė Helen Qiao. – Jei bus panaikintas vieno vaiko apribojimas miestų gyventojams, ekonomikai gali pagelbėti daugiau nei

vieną vaiką norinčios tu-rėti šeimos.“

Pasak ekonomistės, pakeitus šeimos politiką galima būtų paskatinti Kinijos vartojimą. Darbo jėgos trūkumas būtų pa-naikintas tik po kelerių metų, tačiau turėdami daugiau vaikų gyventojai savo vartojimą padidintų netrukus.

Kinijos vyriausybė taiko tam tikras išimtis. Kaime gyvenančioms šeimoms leidžiama susi-laukti antrojo vaiko, jeigu pirmagimis buvo mer-gaitė. Kai kuriuose regio-nuose poroms leidžiama turėti du vaikus, jei abu tėvai yra iš vienavaikių šeimų. Vieno vaiko apribo-jimai taip pat nėra taikomi etninių mažumų grupėms. Be to, visuomet galima susilaukti antrojo vaiko, jei išgalite susimokėti 30 tūkst. juanių (apie 13 tūkst. litų) baudą.

Nauja rinkaVis dėlto senstanti Kinijos visuomenė kai kam yra naudinga. Daugėja užsie-nio kompanijų, parduo-dančių prekes ar teikian-čių paslaugas senyviems žmonėms, persikelia į Kinijos rinką. Didžiosios Britanijos verslininkai,

gaminantys produktus, kurie palengvina kasdienį senolių gyvenimą, Kinijoje parduoda vis daugiau pro-dukcijos.

Slaugymo paslaugas tei-kiančios įmonės iš Japoni-jos ir Naujosios Zelandijos taip pat atranda naują nišą Kinijoje. Šalyje užsienio įmonės kuria savo pada-linius, perkelia sukauptą patirtį ir prisitaikydamos prie savito slaugymo pas-laugų tiekimo siekia iš-naudoti naujos rinkos pra-našumus.

Atsiradusią naują rinką ir jos mastus pripažįsta ir šalies valdžios atstovai. Kinijos civilinių reikalų ministerijos socialinės gerovės ir labdarų padali-nio direktorius Lu Yingas mano, kad senyvų žmonių pagalbos ir slaugos rinka gali viršyti 450 mln. juanių (194 mln. litų).

Kol vieni nerimauja dėl senstančios Kinijos visuomenės, pirštais bado į nieko gero nežadančias prognozes ir grėsmingai piešia Kinijos ekonomi-nio stebuklo pabaigą, kiti bando išpešti iš to naudos ir pasipelnyti. Vis dėlto akivaizdu, kad Kinijos eko-nomikai augti neišvengia-mai reikės naujos jaunos darbo jėgos, o šeimos apri-bojimų nepanaikinus nei-giamų pasekmių pajus ir patys gyventojai, ir šalies valdžia, ir didžiosios tarp-tautinės kompanijos.

Senyvi gyventojai tampa vis didesne kliūtimi Kinijos ekonomikai augti.aFp

FaKTai

SeNSTaNTi KiNiJOS viSUOMeNė

• Prognozuojama, kad iki 2050 metų trečdalis Kini-jos gyventojų (apie 450 mln.) bus vyresni nei 60 metų

• Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad Kinijoje 15–24 metų žmonių skaičius iki 2025 metų sumažės 27 proc. – iki 164 mln.

• Šalies vyriausybė skai-čiuoja, kad senyvų gyven-tojų priežiūrai reikia 10 mln. kvalifikuotų slaugy-tojų

• Senyvų žmonių pagal-bos ir slaugos rinka gali viršyti 450 mln. juanių (194 mln. litų)

• Pagal taikomą vieno vaiko politiką susilaukus antrojo vaiko tenka mokė-ti 30 tūkst. juanių (apie 13 tūkst. litų) baudą

K. Dervisas: kliūtis Pietų augimui yra produkcijos kainos skirtumas tarp Pietų ir šiaurės. undp/andrew gombert

Komunikacija internete šiandien tapo populiarumo raktu daugeliui kompanijų. Tačiau didelė dalis verslo neišnaudoja interneto galimybių. „Turėtume jų paklausti kodėl“, – sakė vienos populiariausių pasaulyje

dalijimosi muzika platformos „SoundCloud“ prekių ženklo ir komunikacijos vadovas Markas Dewingsas.

DiNa SerGiJeNKOdina@ekonomika.lt

Į gegužės pabaigoje vyksiančią progreso konferenciją „Lo-gin“ atvyksiantis pranešėjas tikino,

kad šiandien galima tapti populiariam ir be inter-neto ar socialinių tinklų, tačiau atsisakyti šių kelių – neprotinga.

? šiandien internetas pilnas įvairių socialinių tinklų,

platformų, tinklalapių. Kam reikėjo „SoundCloud“?

Mes tikime, kad gar-sas yra gerokai nuver-tintas ir kad kiekvienas gali būti garsų kūrėjas. „SoundCloud“ suteikia galimybę bet kuriam iš mūsų kurti garsus ir rasti bendraminčių, gerbėjų. Kitaip tariant, šioje ni-šoje mes kasdien matome vis daugiau įdomių nau-dotojų, kūrėjų, tokių kaip atlikėjas „Snoop Dogg“, Johnas Meyeris, kuris ne tik sukūrė virtualią kelionę savo dainai „Sha-dow Days“ panaudoda-mas „Google Maps“, bet ir pasipiršo. Žmonės at-randa, kaip paprasta būti garsų kūrėju. Panašiai jie reagavo į „Youtube“ ir „Vimeo“, „Flickr“ ir „Instagram“, „Twitter“ ir „Tumblr“ atsiradimą.

? Kai galvojame apie komunikaciją, dažniau-

siai galvojame apie tekstą ir vaizdą. Kodėl garsas šiandien nėra populiarus?

Istoriškai garsas vi-sada buvo šalia teksto, nuotraukų, vaizdo įrašų. XX a. radijas buvo įprasta medija, o ir šiandien jis, pokalbių laidos turi di-delę reikšmę žmonių gy-venime. Muzikos įrašai yra reikšmingi žmonių socialiniame ir kultūri-niame gyvenime, tačiau jiems sunku rasti vietą internete. Dažnai tech-nologijos atsilieka ir tai, ką matome, vystosi gero-kai greičiau nei tai, ką girdime. „SoundCloud“ išsikėlė tikslą įgarsinti internetą.

? Greičiausiai daugelis ne-žino, kaip sėkmingai išnau-

Pats muziką kuriantis M. Dewingsas sako, kad

šiandien garsas komunikacijai internete naudojamas itin retai ir

tai didelė klaida. Asmeninio albumo nuotr.

doti garsą internete...Mūsų nuomone, šian-

dien garsas yra mažiau-siai išnaudojamas inter-nete. Garsas sėkmingai išnaudojamas įžvelgiant jo pranašumus: jis lengvai sukuriamas, lengviau pla-tinamas ir unikalus tuo, kad gali būti derinamas su kitomis veiklomis, to-kiomis kaip skaitymas, rašymas ar galiausiai naršymas internete.

? šiandien įmanoma tapti populiariam be „Face-

book“, „Twitter“ ar kitų sociali-nių tinklų?

Žinoma, įmanoma, ta-čiau būtų sunku ignoruoti šių šiandien nenormaliai išaugusių ir sustiprėjusių

priemonių potencialą bei galimybes. Daug svarbes-nis klausimas – kodėl jūs nenaudojate socialinių tin-klų? Kurti bendruomenę šiais technologijų laikais yra bene sunkiausias da-lykas, ypač žinant, kiek yra priemonių ir įrankių, kuriais galima užkariauti žmonių internete dėmesį.

Tiesą sakant, fantas-tišką produktą sukurti už-ims daugybę laiko. Kad sė-

kmingai augtumei, reikia turėti daugybę komunika-cijos kanalų, tačiau labai svarbu turėti ir socialinį tinklą. Dar daugiau – var-totojai ieškos tavęs „Face-book“ ir „Twitter“, tad ne-būti šiuose tinkluose yra vėjais paleidžiama gali-mybė kompanijai pasiekti daugiau.

? Perfrazavus žymų posakį šiandien sakoma, kad jeigu

kompanijos nėra internete, jos nėra visai. Tai tiesa?

Yra daugybė kompa-nijų, kurios dar neatrado interneto potencialo, be to, mano nuomone, inter-netas vis dar išgyvena pa-auglystės laikus. Sunku įsivaizduoti pasaulį atme-tus visas technologijas, kurios mums leidžia su-jungti žmones ir garsus, juolab kad „SoundCloud“ gimė kaip socialinis tin-klas.

Kuo geriau to-kios platformos kaip „SoundCloud“ išnaudoja interneto galimybes, tuo geresnių galimybių žmo-nės, kuriantys įdomų turinį, turi juo dalytis su pasauliu.

? Kokių didžiausių klaidų kompanijos daro kurdamos

savo interneto komunikacijos strategiją?

Pastaruosius kelerius metus praleidau dirbda-mas su prekių ženklais, reklama ir komunika-cija, mane stebina, kad dažniausiai komunika-cijos strategija internete labai skiriasi nuo kitų kompanijos kuriamų strategijų. Sugebėjimas suprasti, kaip elgiasi tavo auditorija, informacijos siunčiamoje žinutėje iš-gryninimas, žinutės pri-statymas intriguojant ir kūrybingai yra vis dar tinkamas būdas. Nuos-tabu, kad internetas yra vienas įdomiausių žmo-gaus išradimų, leidžian-čių atrasti naujų būdų globaliai komunikuoti ir kurti naujus ryšius.

? Kodėl kai kurie projektai tampa žymūs, o kiti –

užmirštami?Nuostabiausias da-

lykas, kurį žinau apie pasaulį, žmones ir inter-netą, yra tas, kad čia vi-suomet sklando gausybė gerų idėjų. Dažniausiai problemų kyla bandant jas sėkmingai įgyven-dinti ir stengiantis daryti viską šiek tiek geriau nei kiti. Suprasti vartotojų poreikius, greitai pritai-kyti naujoves, turėti pro-tingą ir tikslui atsidavu-sią komandą – tai tik keli dalykai, dėl kurių tavo projektas tampa sėkmin-gas. Žinoma, prireikia ir lašelio sėkmės.

? Kokį patarimą duotumėte tiems, kurie turi gerą idėją,

bet nežino, kaip ją išpopulia-rinti?

Vienintelis patarimas, kurį mūsų vadovas Ale-xas Ljungas davė mums „SoundCloud“ pradžioje, yra toks: „Eik pirmyn ir pradėk ką nors!“ Tik tai darydamas suprasi, ar tavo idėja gera. Turi suformuluoti idėją, ją įgyvendinti ir įduoti žmo-nėms į rankas, kad žino-tum, ar veikia. Tik tada kasdien galėsi tikrinti ir tobulinti savo idėją taip, kaip tai darome mes su „SoundCloud“.

»Bendruomenę sukurti šiais technologijų laikais yra bene sunkiausias dalykas, ypač žinant, kiek yra priemonių ir įrankių, kuriais galima užkariauti žmonių internete dėmesį

Išskirtinis interviu20

Įgarsinti internetą

CV Markas Dewingsas

Daugiau nei metus dirba „SoundCloud“ prekių ženklo ir komunikacijos vadovu

yra dirbęs kompanijoje „Ogilvy & Mather“ Niujorke

yra dirbęs su prekių ženklais „Kodak“, BP, „Kraft Foods“

Baigė Kembridžo universi-tetą, ekonomikos ir politinės filosofijos mokslus

yra muzikantas ir turi savo grupę Milane „The Overnight Crossing“

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta 2322 Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

32,76„GOOGLE CHROME“ TAPO POPULIARIAUSIA PASAULIO NARŠyKLE. JA, „STATCOUNTER“ DUOMENIMIS, NAUDOJASI 32,76 PROC. VARTOTOJų

įsigijo „Motorola Mobility“■„Google“ baigė devynis mėnesius trukusį „Motorola Mobility“ įsigijimą.

Sandorio vertė – 12,5 mlrd. JAV dolerių (33,75 mlrd. litų). Tai didžiausias istorijoje „Go-ogle“ įsigijimas, kuris leis bendrovei pirmą kartą įžengti į telefonų ir planšetinių kom-piuterių gamybos sritį.

Po sandorio dabartinis „Motorola Mobility“ vadovas Sanjay Jha užleis vietą „Goo-gle“ atstovui Dennisui wod-side’ui. Pernai „Motorola“ buvo padalyta į dvi atskiras bendroves „Motorola Mobi-lity“ ir „Motorola Solutions“. „Google“ kartu su bendrove atiteko ir 117 tūkst. jos pa-tentų. „Google“ už 33,75 mlrd. litų įsigijo „Motorola Mobility“. aFp

TIK SKAIČIAI

31TIK SKAIČIAI

KANARų SALOSE PASTATyTAS DIDŽIAUSIAS EUROPOJE SAULĖS TELESKOPAS, KURIO VEIDRODŽIO SKERSMUO SIEKIA 1,5 METRO1,5

TOKIĄ VIETĄ UŽIMA LIETUVA PAGAL INFORMACINIų TECHNOLOGIJų NAUDOJIMĄ TARP 142 VERTINTų PASAULIO VALSTyBIų

Parduos pusę „alibaba“■„Yahoo“ informavo, kad susitarė parduoti pusę turimos Kinijos elektroni-nės prekybos kompanijos „alibaba“ akcijų dalies.

Šiuo metu „yahoo“ valdo beveik 40 proc. „Alibaba“ akcijų. Kinų bendrovė išpirks apie pusę šių akcijų. Sando-rio vertė – apie 7,1 mlrd. JAV

dolerių (19,17 mlrd. litų). 6,3 mlrd. JAV dolerių (17,01 mlrd. litų) bus sumokėti grynaisiais, o 800 mln. JAV dolerių (2,16 mlrd. litų) – naujai leidžiamo-mis bendrovės akcijomis.

„Alibaba“ įsipareigojo ateityje išpirkti ketvirtadalį „yahoo“ valdomų „Alibaba“ akcijų“ arba leisti jį parduoti IPO metu.„alibaba“ pirks savo akcijas iš „Yahoo“. reuters

%

Kas taps naujuoju „Facebook“?

Per milijardą vartotojų turinti socialinių tinklų rinka pasaulyje ir Lietuvoje artimiausiu metu sparčiai augs. Specialistai neatmeta galimybės, kad po kurio laiko Lietuvos rinkoje lyderis bus nebe

„Facebook“, o kitas socialinis tinklas. Tiesa, kol kas realių konkurentų jam nėra.

PaULiUS GriNKevičiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Užpraeitą sa-vaitę pradė-jus socialinių tinklų milžino

„Facebook“ akcijomis pre-kiauti viešai, greito pelno laukiantys investuotojai turėjo nusivilti – per kelias prekybos dienas įmonės akcijos atpigo 20 procentų.

Kai kurie kritikai tei-gia, kad dabartinė „Face-book“ akcijų kaina yra nepagrįstai didelė – mat investuotojai akcijas perka manydami, kad „Face-book“ ateityje pavyks už-dirbti iš reklamos. Tačiau kol kas nėra patvirtintas bendrovės reklaminis modelis, o norint uždirbti reikės padidinti pajamas iš reklamos nesuerzinant vartotojų, kurie yra di-džiausias tinklalapio tur-tas. Įkyrios reklamos ga-lėtų juos paskatinti rinktis kitus socialinius tinklus.

Surinkti paspaudimusŽurnalistas Alexisas Ma-drigalas iš „The Atlantic“ svarsto, kad dabartinis socialinių tinklų verslo modelis yra jau atgyvenęs ir norint rinkoje išvysti kažką naujo modelį rei-kia keisti. Mat socialinių tinklų rinkodara dabar

paremta paspaudimų ge-neravimu: pirminė kie-kvieno tinklo funkcija yra surinkti kuo daugiau informacijos apie lanky-

tojus, o vėliau surinktus duomenis parduoti kom-panijoms, kurios vartoto-jams siūlo savo produktus. Toks modelis, pasak žur-

nalisto, paremtas mecha-niniu kompiuterių darbu ir priklauso nuo jų gebė-jimo išmokti algoritmus, o juos patobulinti labai

sunku. Dabartinis modelis apriboja žmonių kūrybi-nes galimybes.

Šiuo metu socialiniais tinklais pasaulyje naudo-jasi daugiau nei milijardas žmonių. Ši rinka yra per didelė, kad vienas tinklas nukonkuruotų kitus, todėl į juos reikėtų žiūrėti ne tik kaip į konkurentus, bet ir kaip į vienas kitą papil-dančius elementus.

Akivaizdus socialinių tinklų lyderis – daugiau nei 900 mln. vartotojų tu-rintis „Facebook“. Ar kas nors galėtų jį ateityje pa-keisti?

CNN apžvelgia kelis jau egzistuojančius sociali-nius tinklus ir mobiliųjų telefonų programėles, atei-tyje galinčias tapti alter-natyva „Facebook“. Dalis jų Lietuvoje dar nepripa-žinti.

Jungiasi per „Facebook“Buvęs „Facebook“ dar-buotojas Dave'as Morinas sukūrė mobiliųjų tele-fonų programėlę „Path“, kuri skirta žmonėms, mėgstantiems intymumą ir privatumą. Naudoda-miesi „Path“ bendraujate su 50 artimiausių žmonių – šeimos narių, giminių ir draugų. „Path“ gana tiksliai leidžia nustatyti, kad programėle tikrai naudojasi tas, kuris prie jos jungiasi. Pasaulyje ja naudojasi apie 3 mln. var-totojų.

Tarp dizainerių ir menininkų populiarus ir maždaug metus gy-vuojantis „Pinterest“ turi 11,5 mln. lankytojų. Prie „Pinterest“ galite jungtis per „Facebook“ ar „Twitter“ paskyras. „Pinterest“ JAV pagal

lankomumą yra trečias tinklas. Tiesa, šiuo metu kalbama, kad jo populia-rumas blėsta.

Sparčiu augimu pa-saulį neseniai nustebino „Viddy“ – dar vienas socialinis tinklas, kurį galima pasiekti per „Fa-cebook“ ar „Twitter“ paskyras. Tinklo išskir-tinumas – lankytojai da-lijasi ne ilgesniais nei 15 sekundžių vaizdeliais ir naudodami efektus gali juos keisti. Balandžio pradžioje „Viddy“ vos per 11 dienų pavyko pri-traukti 4,5 mln. naujų re-gistruotų vartotojų. Norą

bendradarbiauti arba investuoti į „Viddy“ pa-skelbė ir garsių užsienio atlikėjų ar aktorių valdo-mos bendrovės. „Viddy“ per mėnesį sulaukia 36 mln. vartotojų.

reikia jaunimo„Tumblr“ forma labiau primena tinklaraštį nei socialinį tinklą. Tačiau čia žmonės dažnai tarpu-savyje dalijasi vaizdeliais ar gyvenimo istorijomis, todėl apie jį galima kal-bėti ir kaip apie socialinį tinklą. Pasak „Tumblr“ įkūrėjo Davido Karpo, nuo kitų šis tinklas ski-

riasi tuo, kad žmonės tar-pusavyje bendrauja kūry-biškai.

Pradėjus viešai prekiauti „Facebook“ akcijomis jų vertė per poroą dienų nukrito 20 proc. scanpix

FaKTai

SOCiaLiNiai TiNKLai

• „eMarketer“ progno-zuoja, kad socialiniais tin-klais šiemet naudosis 1,43 mlrd. pasaulio gyventojų. Tai būtų 19,2 proc. dides-nis skaičius nei 2011-aisiais

• 2013 m. įplaukos iš so-cialinių tinklų pasaulyje turėtų sudaryti 10 mlrd. dolerių

• 2014 m. socialiniais tinklais naudosis daugiau nei kas ketvirtas pasaulio žmogus

•Daugiausia naujų varto-tojų per ateinančius trejus metus bus Kinijoje, JAV, Indijoje, Brazilijoje, Indo-nezijoje ir Rusijoje

»Galbūt lietuviams nepatiko bendrauti trumpomis „Twitter“ žinutėmis, o gal nesusidarė kritinė masė, kad tinklas išpopuliarėtų

Žinomas mikrotinkla-raštis – socialinis tinklas – „Twitter“ su 140 mln. vartotojų. Vis daugiau žmonių jį naudoja ne kaip socialinį tinklą, o kaip naujienų kanalą. Yra nemažai programėlių, kurios leidžia gauti infor-maciją iš „Twitter“ prie jo neprisijungiant. Kal-bama, kad tokios progra-mėlės gali tapti „Twitter“ ateitimi.

Kalbant apie sociali-nius tinklus privalu pa-minėti „Google +“. Šis socialinis tinklas savo forma yra panašiau-sias į „Facebook“. Nors „Google“ tinklą giria, kritikai abejoja jo gali-mybėmis konkuruoti su „Facebook“. Net ir tie 90 milijonų „Google+“ lankytojų socialiniame tinkle praleidžia vos po 3 minutes per mėnesį. Tu-rint omenyje vidutinio „Facebook“ vartotojo pra-leidžiamas 6–7 valandas per tą patį laiką šis skai-čius, švelniai tariant, yra mažas.

Lankytojų skaičiumi arčiausiai „Facebook“ yra „LinkedIn“ – 161 mln. per mėnesį. „LinkedIn“ dažniausiai naudojamas darbo tikslais – pavyz-

džiui, norint rasti darbą, specialistų ir pan. Dau-guma „LinkedIn“ var-totojų – per 30 metų ar vyresni verslo aplinkos žmonės. Kalbama, kad ateityje „LinkedIn“ laukia svarbūs iššūkiai – norint išlikti konkurencingam ateityje reikia pritraukti daugiau jaunimo.

Lietuvoje – kitaipJeigu užsienyje populia-riausius socialinius tin-klus palyginsime su po-puliariausiais Lietuvoje, rezultatai gerokai skirsis. Tai byloja žiniasklaidos planavimo agentūrų tin-klo UM atliktas tyrimas „Wave 6“.

Pasak žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ vadovo Vasario Oržekausko, po-puliariausi socialiniai tinklai Lietuvoje šiuo metu išsidėsto taip: „Fa-cebook“, „One“, „Drau-gas“ ir „Supermama“. Kiek žmonių apsilanko didžiuosiuose užsienio socialiniuose tinkluose („Twitter“, „LinkedIn“ ir pan.), galima tik spėti, nes šios bendrovės tikslių duomenų nepateikia.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad trečias pagal

populiarumą pasaulyje socialinis tinklas „Twit-ter“ Lietuvoje nepritapo. „Galbūt lietuviams nepa-tiko bendrauti trumpo-mis „Twitter“ žinutėmis, o gal nesusidarė kritinė masė, kad tinklas išpopu-liarėtų“, – priežastis var-dijo „Inspired UM“ vado-vas. Pasak V. Oržekausko, nematyti, kad Lietuvoje kas nors naudotųsi pa-saulyje išpopuliarėjusiais tinklais, kaip anksčiau minėtasis „Viddy“. Tai V. Oržekauskas sieja su tuo, jog Lietuva dar atsilieka nuo Vakarų valstybių.

Paklaustas, ar realu, kad Lietuvoje po kelerių metų populiariausias so-cialinis tinklas bus nebe „Facebook“, pašnekovas tokios galimybės neat-metė.

„Jeigu žiūrėtume isto-riškai, dar prieš trejus metus populiariausias socialinis tinklas buvo „One“, o po to viskas ap-sivertė aukštyn kojomis. Turint omenyje skai-tmenizaciją, plačiajuostį internetą ir jo plėtrą Lietuvoje, gali būti, kad po trejų metų socialinė erdvė Lietuvoje atrodys kitaip“, – svarstė V. Orže-kauskas.

»Lankytojų skaičiumi arčiausiai „Facebook“ yra „Linkedin“ – 161 mln. per mėnesį

Daugiau nei milijardą vartotojų turinti socialinių tinklų rinka yra per didelė, kad ją nukonkuruotų viena bendrovė. scanpix

TurizmasTurizmas24 Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

30PERNAI BIRŠTONE APSILANKĖ 30 TūKST. TURISTų, IŠ KURIų 26 TūKST. BUVO LIETUVIAI

Padaugėjo turistų■Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalies apgyvendinimo įstai-gose, negalutiniais duome-nimis, apsistojo 326,7 tūkst. turistų – 14,4 proc. daugiau nei atitinkamą 2011 m. ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.

Turistų iš Europos Są-jungos (ES) šalių apsistojo

7,9 proc. daugiau, Lietuvos – 15,6 proc., ne ES šalių – 19,2 proc. daugiau, Latvijos – 12,9 tūkst., Vokietijos – 11,1 tūkst.

Iš ES šalių sulaukta 83,6 tūkst., iš ne ES šalių – 86,2 tūkst. turistų.

Daugiausia turistų atvyko iš Rusijos – 44,1 tūkst., Bal-tarusijos – 21,7 tūkst.

viešbučiuose pirmąjį šių metų ketvirtį apsilankė 14,4 proc. daugiau žmonių nei pernai. Fotodiena

TIK SKAIČIAI Graikijoje atostogauti nenori■Baimindamiesi skolų krizės sukelto nestabilumo europiečiai šią vasarą ven-gia atostogauti Graikijoje.

„Po gegužės 6 d. rinkimų užsakymų skaičius smuko 50 proc.“, – teigia Graikijos turizmo įmonių asociacijos direktorius George'as Dra-kopolousas.

Turistų iš Vokietijos skai-čius šiemet ir vėl auga, ta-čiau bendri viešbučių užsa-kymų skaičiai prieš vasaros sezoną smunka, pridūrė jis.

Apie prastus rezultatus pranešama po ypač sė-kmingo praėjusių metų se-zono, kai Graikijos turizmo sektorius išlošė dėl nera-mumų Šiaurės Afrikoje.

Po Parlamento rinkimų Graikijoje turistų skaičius sumažėjo perpus. scanpix

tūkst.

Pajūris brangsta keletu litųVasaros sezoną pradėjusi pajūrio sostinė Palanga poilsiautojus pasitiks ne tik naujomis pramogomis: laukia dar viena naujovė – rinkliava miesto savivaldybei.

GaBiJa SaBaLiaUSKaiTėgabija@ekonomika.lt

Renkant vadina-mąjį pagalvės mokestį tarpi-ninkaus vers-

lininkai, teikiantys ap-gyvendinimo paslaugas. Poilsiautojai raminami, kad kainos šį sezoną ku-rortuose žymiai nekils, taip pat atsiras kur apsi-stoti.

„Po litą už galvą“ Palangos vicemeras Sau-lius Simė sakė, kad dėl mo-kesčio priėmimo konsul-tuotasi su verslininkais, todėl nauja tvarka verslo atstovams trukdžių ne-sukels. O poilsiautojams, sumokėjusiems simbolinį 1 lito mokestį už naktį, pra-leistą Palangoje, „investi-cija“ esą atsipirks – surink-tos lėšos bus panaudotos miesto gražinimo darbams ir renginiams viešinti.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos tary-bos narė Giedrė Kvedara-vičienė rinkliavai pritaria, tačiau abejoja dėl mokes-čio surinkimo.

„Yra klausimų dėl sche-mos: ir surinkimo, ir pi-nigų administravimo bei panaudojimo. O idėja nėra nauja, ji naudojama ir ki-tuose kurortuose“, – sakė viešbučio „Vanagupė“ di-rektorė.

Anot G. Kvedaravičie-nės, sunkiausia bus admi-

nistruoti verslininkus, dirbančius pagal patentus. „Visų viešbučių ir kitų ap-gyvendinimo vietų juridi-nis statusas vienoks ar ki-toks – jiems taikomi visai kitokie reikalavimai. Kaip bus elgiamasi su privačiu sektoriumi, lieka didžiau-sias klausimas“, – komen-tavo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos tary-bos narė.

S. Simės teigimu, rin-kliavos tvarka numatyta, taigi ir privačiojo sek-toriaus atstovams, ap-gyvendinimo paslaugas teikiantiems pagal verslo liudijimus, neturėtų kilti sunkumų. Nauja rinkliava atseit yra ir „sąžinės mo-kestis“: „Yra parengtas blankas ir jį privalo pildyti tie, kurie teikia apgyvendi-nimo paslaugas. Bet ar visi įsigyja patentus, ar visi tai daro oficialiai, čia yra to-kia, vadinkime, niša: kai kas galėjo tokius dalykus ir nuslėpti.“

Anot viešbučio „Vana-gupė“ direktorės, padėtį apsunkina tai, kad mo-kestis priimtas palyginti greitai, o daug sutarčių turizmo versle sudaromos gerokai anksčiau. „Jau dabar turime rezervacijų iki 2013 m. vasaros ir pa-baigos, nors šie metai tik įpusėja. Tokie pokyčiai, da-romi greitai, kelia šiek tiek nepatogumų“, – aiškino G. Kvedaravičienė.

NeapsisprendęSavaitraščio kalbinama apgyvendinimo paslaugas pagal verslo liudijimą tei-kianti palangiškė įsitiki-

nusi, kad naujasis „pagal-vės mokestis“ reikalingas – daugelyje kurortų tokia praktika nėra naujiena. Miesto biudžeto pinigų nepakanka norint pasi-tikti ir išlydėti poilsiauto-jus, tad ji įsitikinusi, jog daugelis mielai sumokėtų mokestį, nes kitą kartą grįžę į Palangą pamatytų rezultatus.

Palangiškė sako dar ne-žinanti, kaip veiks mokes-čio rinkimo sistema, kiek tai bus veiksminga. Anot jos, teikiantieji apgyven-dinimo paslaugas pagal verslo liudijimą turėtų sąžiningai atsiskaityti su savivaldybe, o nauja rin-kliava, ko gero, labiausiai paveiks ekonominės kla-sės segmentą, kuriame

mokama „už galvas“, ir kainos visuomet tos pa-čios – 20–25 litai už parą.

Palangoje neatsisa-koma ir anksčiau svars-tytų planų grąžinti įvažia-vimo į kurortą mokestį, galiojusį prieš keliolika metų. Palangos vicemero teigimu, tiriamos tech-nologinės galimybės, mašinų srautas, ieškoma būdų, kad mokestis būtų veiksmingas ir priimti-nas. Pasak vicemero S. Simės, kol kas neaišku, ar vėl apmokestinus įvažia-vimą į kurortą poilsiau-

tojai turėtų sumokėti tik vieną ar abu mokesčius.

Nedaug, bet branginaAnot G. Kvedaravičienės, šį sezoną verslininkai kainų nekels – tam esą nėra pagrindo, net jei nuo-lat brangsta plataus varto-jimo prekės.

„Bent jau rimtesnės įs-taigos kas mėnesį ar kas savaitę kainoraščių ne-keičia, – sakė ji. – Kainų pakėlimas yra skausmin-gas žingsnis ir patiems verslininkams. Neigiamos klientų reakcijos supran-

tamos ir niekas šiaip sau tokių žingsnių nedaro.“

Vis dėlto kurorto versli-ninkė Rūta Sakalauskienė, vadovaujanti viešbučiams „Tauras“, „Info hotel“, restoranams „Feliksas“, „Žuvinė“, pripažįsta, kad kainos, nors ir nežymiai, pakilti turėtų. Anot R. Sa-kalauskienės, brangimą lemia pakilusios maisto produktų, benzino ir dujų kainos, todėl apgyvendi-nimo sektoriaus paslaugos pabrango maždaug 5 litais už parą.

Vadinasi, pridėjus 1 lito dydžio „pagalvės mokestį“ šiemet poilsis gali būti kai kur apie 6 litus brangesnis.

„Mes visa tai padarėme ne anksčiau – tik dabar, pavėlavome. Maisto kai-nos kilo žymai anksčiau.

Tiesiog mes dabar reaguo-jame, nes vidury žiemos nekeičiame nei kainų, nei valgiaraščių“, – sakė R. Sa-kalauskienė.

Kitur vietų yraKito didžiojo kurorto Druskininkų SPA centro ir viešbučio „Pušynas“ rinkodaros vadybininkas Vladimiras Liuberans-kis neigė pasklidusius gandus, kad visos apgy-vendinimo vietos jau re-zervuotos ir nebėra kur apsistoti.

„Visa vasara dar nėra

užimta. Kaip ir pas mus, ir visuose Druskinin-kuose yra pakankamai daug vietų poilsiauto-jams priimti. Taigi nėra šimtaprocentinio užim-tumo“, – sakė viešbučio „Pušynas“ atstovas.

Anot V. Liuberans-kio, Druskininkuose šį sezoną kainos nesikeis. Verslininkai kainas pla-nuoja jau prieš metus, to-dėl nustatę naujas sezono kainas jau turėtų būti pa-skelbę tokią informaciją.

Šiemet Palangoje imama taikyti „pagal-vės mokesčio“ rinkliava Druskininkuose įsiga-liojo jau pernai. Papil-domas 2 litų mokestis už naktį, praleistą viešbu-tyje ar sanatorijoje, dar buvo bandytas apskųsti,

Palangos valdžia ir verslas žada, kad už papildomą litą nuo žmogaus gerins kokybę kurorte. Fotodiena

FaKTai

KUrOrTai

• Anot statistikos, Palan-goje apgyvendinimo įstai-gų nuo 2005-ųjų padau-gėjo nuo maždaug 150 iki 200. Tačiau beveik tokiu pat santykiu šiose įmonė-se sumažėjo svečių.

• Tuo metu Druskininkuo-se veikia arti 50 į statistiką įtraukiamų apgyvendini-mo įstaigų, bet jose bent 2010 metais apsigyveno daugiau žmonių nei Pa-langoje (apie 200 tūkst.).

• Ktas populiarus kurortas Nida yra ramesnis: nors apgyvendinimo įstaigų daugiau, bet žmonių at-vyksta keturis kartus ma-žiau nei į Druskininkus.

Studentai skaičiais

»Jau dabar turime rezervacijų iki 2013 m. vasaros ir pabaigos

tačiau Lietuvos vyriau-siasis administracinis teismas jį pripažino tei-sėtu.

Viešbučio „Pušynas“ vadybininko teigimu, pa-pildomų sunkumų įves-tas mokestis verslinin-kams nesukėlė. Anksčiau savivaldybės rinkliavą vertino skeptiškai, vėliau jai pritarė, nes mieste pamatė realių pokyčių, kuriems ir buvo panau-dotos poilsiautojų lėšos. Viešbučio „Pušynas“ atstovo tikinimu, vienin-telis nesklandumas buvo išspręstas klientų pato-gumui – atsiradus mokes-čiui, už suplanavusius iš anksto atvykti klientus su savivaldybe atsiskaitė pats viešbutis.

„Kai įvedė mokestį, iš pat pradžių niekas nebuvo pasirengęs. Dėl išankstinių užsakymų nepatogu žmogui sakyti, kad jis dar turi primokėti 2 litus, – sakė V. Liube-ranskis. – Kai buvo pa-rengta informacija, nauji klientai atvažiavę mokėjo patys, jiems buvo viskas paaiškinta.“

Nidos kultūros ir tu-rizmo informacijos cen-tro „Agila“ laikinosios direktorės Neringos Ge-cevičiūtės teigimu, ku-rorto vietų viešbučiuose rasti galima, be to, apgy-vendinimo paslaugas tei-kia ir patentininkai.

„Liepą, rugpjūtį vieš-bučiuose yra pakankamai daug užimtų kambarių, nes užsakymai grupėms iš užsienio atliekami prieš pusę metų, – teigė ji. – Bet privačiame sek-toriuje tikrai yra laisvų vietų, manau, būtų ga-lima rasti net ir paskuti-nėmis dienomis.“

„Privačiame apgyven-dinimo sektoriuje vieno kambario butą galima išsinuomoti už 100 litų, prabangesni kainuotų 350–400 litų“, – kainų ten-dencijas Nidoje apžvelgė N. Gecevičiūtė.

25

2500 Lt/mėn

Tiek tikisi uždirbti pirmakursiai baigę studijas

1500 Lt/mėn

už tiek dirbtų studijas baigiantys ketvirtakursiai

55 %

Tiek studentų pinigų pritrūksta bent retkarčiais

614,77 Lt

vidutinės studentų pajamos per mėnesį

566,67 Lt

vidutinės studentų išlaidos per mėnesį

Moka už studijas patys

už studijas moka artimieji

skolinasi, kad susimokėtų

70 %

20 % 10

%»Nauja rinkliava – tai ir „sąžinės mokestis“

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

MariJUS širviNSKaS marijus@ekonomika.lt

„Mars“. Bet ne apie planetąKatės renkasi „Whiskas“, o šį ėdalą gaminantys bendrovės „Mars Lietuva“ darbuotojai ištikimai

renkasi savo darbovietę, net jeigu daugumai jų tenka kas dieną važinėti pirmyn ir atgal iš Klaipėdos. Kodėl amerikiečių korporacijai priklausanti įmonė pavadinta ne pagal planetą ir kodėl Lietuvoje vis dėlto negaminami šokoladėliai „Mars“, savaitraštis „Ekonomika.lt“ aiškinosi per viešnagę Gargždų miestelyje.

»Pradėjau nuo paprasčiausios pozicijos – biuro administratorės

Gargžduose, įmo-nės „Geonafta“ kaimynystėje, veikia dar vie-

nas didelis fabrikas, gami-nantis konservuotą ėdalą murkliams. Kai keičiasi pamaina, gamyklos teri-toriją palieka šimtai žmo-nių – skuba į lengvuosius automobilius ar keletą darbuotojus vežiojančių autobusų. Bendrovės kontoroje žurnalistą pa-sitinka žvitri jauna mo-teris baltu kombinezonu ir draugiškai prisistato: Aušra Žemaitienė.

„Nors, atrodo, priklau-some korporacijai, bet pas mus mažai formalumų, – šypsosi A. Žemaitienė. – Dažnas nustemba mane pamatęs taip apsirengusią – juk generalinė direktorė, Būna, svečias ima teirau-tis, o kur generalinė direk-torė. Atsakau, aš...“

Taigi generalinė direk-torė. Ji įmonėje dirba nuo pat šaknų. „Su Korpora-tyvinių reikalų skyriaus vadovu Ramūnu Seve-rinu esame du veteranai. Pradėjau nuo papras-čiausios pozicijos – biuro administratorės, – sako „Mars Lietuvos“ vadovė. – Atėjau rudenį, o pirmoji linija įsibėgėjo prieš pat Kalėdas.“

Ketino padirbėti tik mėnesį pavaduodama bi-čiulę, bet užsiliko korpo-racijos įmonėje 19 metų. Generalinės direktorės pareigos šioje įmonėje jai – jau šeštosios. „Ar nebijau susitapatinti su įmone? Aš vis tiek esu Aušra, – sako A. Žemai-tienė. –Nors nesakau, kad išėjusi iš darbo ir užda-riusi duris iš karto jį pa-mirštu, – esu atsakinga už įmonę 24 val. per parą.“

Bendrovė Klaipėdoje nuomojamose patalpose atidaryta 1993 metais, o į Gargždus perkelta 1999-aisiais.

Kas tas „gemba“?Kraustydamiesi už 20 kilometrų nuo uosta-miesčio įmonės vadovai

kamose pozicijose. Dar užtikriname gyvybės ir medicininį draudimą, papildomas atostogas, galimybę mokytis“, – var-dija Gargždų bendrovės vadovė.

Vis dėlto kai korpo-racijai svarbiausia yra veiklos rezultatai, ar netampa jie svarbesni už žmones? „Rezultato be žmonių nepasieksi. Aš kaip vadovė galiu su-teikti nebent kryptį, nes pati visko nepadarysiu – padarys kolektyvas“, – tikina ji.

Apie 140 gamyklų pa-saulyje valdanti „Mars“ korporacija naudojasi japonų „Toyota“ sukurtu „Lean“ vadybos įrankiu „Genchi Genbutsu“, arba tiesiog „Gemba“, kuris

reiškia „ateik ir pama-tyk“. Tai principas, pa-gal kuri darbuotojas turi atlikti „gembą“ – vietoje, kur vyksta svarbiausias darbas. Tai nuolatinio tobulėjimo procesas, kuriam nėra pabaigos. „Tobulėjimo kultūros die-gimas ir yra mano rūpes-tis. Štai mūsų žmonės su „juodaisiais diržais“ gali patarti kitiems, kaip nau-doti įrankius, – rytietišką

vadybos sistemą pristato A. Žemaitienė.

Anot jos, net korpora-ciją lygiai prieš 100 metų įkūrusios Marsų šeimos nariai savaime neįgyja aukščiausių pozicijų – jie lygiai taip pat kaip kiti darbuotojai pradeda nuo paprasčiausių pareigų. Pati susitikusi su kai kuriais korporacijos val-dytojais sako, kad jie yra paprasti ir nuoširdūs. „Ir, žinoma, labai mėgsta šo-koladą“, – priduria.

Konkuruoja ėdaluKitose šalyse korporaci-

jos fabrikų gaminamais šokoladiniais batonėliais gali sočiai smaližiauti ir Gargždų įmonės kolek-tyvas – ten įrengtuose automatuose jie parduo-dami su didele nuolaida. Šiame poilsio kambaryje iškabinta keletas ir at-mintinių per visą sienos aukštį. „Mums svarbiau-sia išlikti konkuren-cingiems daugiau kaip dvidešimtyje rinkų. Užda-viniai vienodi visiems fa-brikams – vien tokių kaip mūsų Europoje yra dvy-lika. Vieni gamina sausą maistą ar kramtalus, mes – tik konservuotą maistą, – duria pirštu į patalpoje įrengtą atnaujinamą lentą su pagrindiniais įmonės rodikliais A. Že-maitienė. Akis užkliūva už vienintelio nulio – tai yra nelaimingų atsiti-kimų darbe skaičius. – Taip, tai korporatyviniai standartai, pagal kuriuos kiekviena gamykla turi savo viziją. Taip pat kas-met anonimiškai atlie-kame apklausas nusta-tyti, kiek darbuotojai yra įsitraukę į savo darbą.“

Kai pertraukėlė, žmo-nės gali palinkti prie įvai-rių stalo žaidimų.

„Žaidžiate šachma-tais?“ – pasiteirauju.

„Žaidžiu, bet jau ne-daug, – sako ponia Aušra. – Su sūnumi jau turbūt nepasigalynėčiau, o mano mažoji moka tik šaškė-

mis. Pati čia retai ateinu – labiau noriu pravėdinti galvą.“

Sportiškai ir kūrybiškaiGalvai pravėdinti „Mars Lietuvos“ darbuotojai turi sveikatingumo taką, kuris iš viršaus žiūrint susiraito į katino formą. „Šį taką su mediniu take-liu ir tarytum japonišku sodu labiau mėgsta biuro darbuotojai, nes jie daug sėdi ir nori pavaikščioti, o cecho darbuotojai dau-giausia stovi, tad per pertrauką nori pasėdėti, – pasakoja A. Žemai-tienė. – Tarp kitko, tako projektą sugalvojo buvęs mūsų darbuotojas, kuris čia dirbo operatoriumi, paskui – personalo sky-riuje. Išėjęs įkūrė savo dizaino studiją. Matyt, visada buvo kūrybingas, o mes jam padėjome atsi-skleisti.“

Dar viena lenta su vi-trina apima kolektyvo laimėjimus sporto varžy-bose. „Prieš trejetą metų tarp 12 ėdalą gaminančių

būtini net ausų kištukai, o žiedus ir apyrankes privaloma palikti drabu-žinėje.

Apsilankykime. Ta-čiau pirmiausia reikia pačiam apsivilkti cha-latą, įsispirti į specialius guma aptrauktus batus, užsimaukšlinti šalmą. „Ką gi, auskarų nematau, o žiedą galite įsikišti į ki-šenę, – apžiūri lankytoją gamyklos vadovė ir grei-tai suorganizuoja deramą aprangą. – Šalmą prašom žalią – visi pažins, kad svečias.“

Užeikime. Vos įžengusi į cechą A. Žemaitienė pastebi prie praustuvų nukritusį panaudotą po-pierinį rankšluostį – mi-kliai pačiumpa ir išmeta į šiukšliadėžę.

Privalome nusiplauti rankas. Dar kantriai su kitais darbuotojais luk-telime prie automatinio buomo, kol pravažiuos

baiminosi, kad dalis dar-buotojų nenorės važinėti į darbą kitame mieste. Tačiau sutiko, pasiliko. „Mūsų darbuotojų ir atlyginimai didesni už Lietuvos vidurkį atitin-

Europos fabrikų laimė-jome taurę futbolo aikš-tėje. Kiekvienoje pamai-noje yra susibūrusios dvi krepšinio komandos, o įs-taigoje – viena. Jeigu žai-džiame krepšinį su kole-gomis iš Europos, mums juokais siūlo iškart pasi-imti prizą ir geriau kitų nenervinti“, – nusijuokia A. Žemaitienė.

„Mars Lietuva“ pa-dėjo įrengti ir modernią stadiono sintetinę dangą Gargždų futbolo koman-dos „Banga“, kurią nuo-lat remia, žaidėjams.

Cechas ūžiaPrie pat įėjimo į gamybos patalpas iškabinta žmo-gaus ūgio atmintinė su dviem darbuotoją vaiz-duojančiomis figūromis. Vienoje pateikiamos deta-lės, kaip reikia pasiruošti einant prie konvejerių, kitoje – kas draudžiama: pavyzdžiui, darbuotojams

keltuvas. „Manau, di-džioji dalis darbuotojų bemat sudrausmintų no-rintį praeiti greičiau – pa-sakytų, kad tai nesaugu, neleistų šmurkštelėti pro buomą kitam“, – teigia A. Žemaitienė.

Sauga – pirmiausia. Ceche net raudonuoja di-džiuliai užrašai su prin-cipiniais priminimais – saugotis, taupyti ir pan. „Įmonėje galioja sausas įstatymas, tad gimtadie-niai, šventės, vakarėliai su svaigalais – tik už gamyklos teritorijos“, – sako generalinė direk-torė.

Pasisukioję tarp zu-jančių konvejerių, pa-siklausę ūžiančių bene traukinio vagono ilgumo sterilizacijos autoklavų, prisiuostę verdamos mė-sos kvapų, patraukėme atgalios, bet čia vėl – bū-tina plauti rankas.

„Pamiršau panaudoti ausų kištukus“, – paste-biu.

„Aš nepriminiau, – at-sako generalinė direk-

torė. – Čia jau mano kaltė, kad nepriminiau.“

„Bet tai turbūt niekis“, – nesureikšminu.

„Dėl vieno karto neap-kursite, bet tai neturėtų tapti pavyzdžiu kitiems“, – sako A. Žemaitienė.

Maistas kvepiaAnot įmonės vadovės, korporacija į gamyklą yra investavusi daugiau kaip 300 mln. litų. „Čia buvo plynas laukas – iš anks-čiau paveldėjome tik seną sandėlį. Iš pradžių pasta-tėme vieną dalį, o lygiai po metų, nestabdydami gamybos, antrąją, – sako A. Žemaitienė. – Nepati-kėsite, bet tai buvo nepla-nuota – priestato reikėjo dėl išaugusio poreikio.“

Dabar pagrindinės bendrovės rinkos yra An-glija, Vokietija, Olandija. Kad aprūpintų pirkėjus, gargždiškiai priverda iki 80 tūkst. tonų kačių ėdalo per metus.

„Lietuvoje su tokiu kie-kiu pamaitintume visas kates. Ir dar liktų, – nu-

sišypso generalinė direk-torė. – Lietuvos rinkoje turime daug rezervų, nes naminiai gyvūnai dar dažnai šeriami likučiais nuo stalo, o tai ilgainiui kenkia gyvūno sveikatai, šeimininkui nė nenutuo-kiant.“

Produkcijai gaminti Gargžduose naudojama tik šaldyta žaliava, bet jos Lietuvoje nėra pakan-kamai, tad nemažą dalį tenka atsivežti iš svetur.

„Mūsų receptų inter-nete nerasite, bet iš jų nedarome tokios didelės paslapties kaip „Coca-Cola“, – teigia A. Žemai-tienė. – Ėdalas taip kve-pia todėl, nes norime, kad produktas atrodytų patrauklus ne tik augin-tiniui, bet ir jo savinin-kui. Juk nebūtų smagu, jei ėdalas dvoktų virtu-vėje. Kokybė – vienas iš penkių „Marso“ prin-cipų, neginčijamas mūsų veiksmų matas.“

Štai kodėl ne tik katės, bet ir šeimininkai ren-kasi „Whiskas“.

CV Aušra žemaitienė

1992 m. baigė Vilniaus peda-goginį universitetą

1992 m. dirbo automobilių detalių įmonės administratore

1993 m. tapo įmonės „Mars Lietuva“ biuro administratore

Nuo 2008 m. eina bendro-vės generalinės direktorės pareigas

FaKTai

„MarS LieTUva“

• Įmonėje „Mars Lietu-va“ dirba daugiau kaip 800 darbuotojų

• Per metus pagamina 80 000 tonų produkcijos

• Bendrovė gamina kon-servuotą gyvūnų maistą „whiskas“, „Kitekat“, „Exelcat“, „Sheba“

• „Mars Lietuva“ organi-zuoja prekybą korpora-cijos produktais: saldu-mynais ir ledais „Mars“, „Snickers“, „Twix“, „Bounty“, „Milky way“, „M&M's“, ryžiais ir pada-žais „Uncle Ben's“, kram-tomąja guma „Orbit“ ir „winterfresh“, dražė „Skittles“, pastilėmis „Lockets“ ir kt.

• Šių metų gegužę „Mars Lietuva“ užsienio įmonių kategorijoje apdovanota pagrindiniu socialiai at-sakingos įmonės prizu. 2009 metais įmonė lai-mėjo bendruomeniškiau-sios įmonės nominacijoje

„atėjau padirbėti mėnesį – pasilikau 19 metų“, – sako a. Žemaitienė. Marijaus Širvinsko nuotr.

„čia ne fotošopas – čia katino formos takas“, – sako katėms ėdalą gaminančios įmonės vadovė. bendrovės nuotr.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

»Mums svarbiausia išlikti konkurencingiems savo dvidešimtyje rinkų

akcija

„apranga“ (apg1l)

„linas agro group“ (ank1l)

panevėžio statybos trestas (pTr1l)

„Šiaulių bankas“ (sab1l)

„litgrid turtas“ (lgd1l)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

Pokytis

–2,29%

–0,95%

–0,87%

–0,79%

–0,73%

apyvarta

38389,89 eur

47658,31 eur

14777,01 eur

1591,40 eur

62,27 eur

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, gegužės 17–24 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitęPokytis

+19,05%

+5,00%

+3,57%

+3,50%

+3,28%

apyvarta

2526,85 eur

6176,80 eur

1,45 eur

4129,14 eur

378,00 eur

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, gegužės 17–24 d. duomenys

akcija

„limarko laivininkystės kompanija“ (llk1l)

„vilniaus baldai“ (vbl1l)

„vilniaus degtinė“ (vdg1l)

„klaipėdos nafta“ (ZMp1l)

„klaipėdos baldai“ (kbl1l)

Skolose skendi ne tik Europos periferinės valstybės (PIIGS), į skolas nugrimzdo net

didžiausios ekonomikos.

N. Treigys: jaunajai kartai pinigų reikia daug ir dabar.ruslano kondratjevo nuotr.

Bankininkai – į ūkį

■Jav yra pačios didžiau-sios skolininkės pasaulyje. vien šiais metais Jav skola sieks vieną trilijoną dolerių. ir situacija vis blogėja. Tai gali baigtis didele griūtimi.

Visi skolininkai susi-telkę Vakaruose, o kredi-toriai – Rytuose (Kinija, Japonija, Korėja ir kt.). Toks balansas gali „perba-lansuoti“ finansų rinkas. Didžiausią poveikį pajus valiutų rinka. Ir inves-tuojantys į vakarietišką kapitalą gali stipriai nu-kentėti.

Stambiausi pasaulio investuotojai teigia, kad investicijas dabar kreipia į žaliavas, daugiausia į auksą ir į žemės ūkio pro-duktus. Maisto produktų kainos linkusios kilti. O bankų akcijos linkusios kristi.

Prieš 30 metų niekas nenorėjo būti ūkininku. Visi norėjo būti bankinin-kais. Nenuostabu: iki 2008 m. bankinis sektorius Va-karuose išgyveno aukso amžių, bet po banko „Leh-man Brothers“ griūties

ūmai baigėsi ir prošvais-čių nematyti.

Kapitalas vėl pradės ju-dėti į žemės ūkį. Jame at-siras daugiau norinčiųjų dirbti. Finansų sektoriuje bus vis sunkiau uždirbti, o pelningumas žemės ūkyje pradės augti. Prasidės, o gal jau ir prasidėjo at-virkštinis procesas, kuris, gali būti, užtruks kitus 30 metų. Ūkininkai taps turtingiausiais žmonėmis pasaulyje ir „Forbes“ žur-nalo viršelių žvaigždėmis.

Manoma, kad grįžta „realių daiktų“ laikai – re-alios prekės, realūs ener-gijos teikėjai, pagaliau realūs pinigai. Uždirbti perdedant pinigus iš vie-nos kišenės į kitą, pūsti išvestinių instrumentų burbulus nebus taip pers-pektyvu ir, anot buvusio George'o Soroso partnerio Jimo Rodgerso, Volstrite norės dirbti tik idiotai, kaip tai buvo praėjusio amžiaus viduryje.

Tokios prognozės at-rodo patraukliai ir norė-tųsi jomis tikėtis. Tačiau nebūkime naivuoliai ir nemanykime, kad bankai, ypač Volstrito, atsisakys greitų ir didelių pelnų.

Dabartinė JP Morgano byla, kai bankas prekiau-damas „derivatyvais“ patyrė 2 mlrd. USD nuos-tolių, parodo, kad bankai nepasimokė iš pasaulinės finansų krizės klaidų. Ir per ją patirtus nuosto-lius bando kompensuoti naujais rizikingais san-doriais. Galimai net pažei-džiant taisykles.

Bet kokiu atveju po-kyčiai reikalingi ir jie vyksta. Panašu, kad vy-resnės kartos investuoto-jai norėtų, jog būtų „kaip anksčiau“. Jaunoji karta – dabartininkai. Kai iš es-mės dabar – tai jau vakar. Ir nesvarbu, kokia kaina uždirbti milijonai – pini-gai nekvepia. Senieji in-vestuotojai turi pinigų ir net gali jais daryti įtaką rinkoms. Jaunajai kar-tai pinigų reikia daug ir dabar. Jokio skirtumo, ar tai pinigai už realiai par-duotas prekes, ar išpūsti burbulai.

Ši konfrontacija pro-tuose ir rinkose truks dar ilgai. Istorija rodo, kad visada nugali naujosios jėgos, o senosios, neno-rėjusios priimti naujų „tiesų“, nesugebėjusios prisitaikyti, priverstos pa-sitraukti.

O mes būkime skep-tiški bet kokioms pro-gnozėms apie rinkas, tik nenustokime domėtis ir turėti savo nuomonę. Įsiklausykime, ką kalba kiti, bet tai nėra priemonė investiciniams sprendi-mams priimti.

Perfrazavus seną anek-dotą, kai vieni teigia, kad reikia investuoti į JAV akcijas, o kiti teigia, kad reikia investuoti į Azijos akcijas, sutaria dėl vieno – reikia investuoti...

»ūkininkai taps turtingiausiais žmonėmis pasaulyje ir „Forbes“ žurnalo viršelių žvaigždėmis

NaUriS TreiGYS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Graikijos bankrotas Lietuvos nepasmaugtų

PaULiUS GriNKevičiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje

ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja,

kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių

nepajustų.

Viena svarbiau-sių Lietuvos prekybos par-tnerių Vokie-

tija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos sko-lintoja. Pastarosios ban-kroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti. Kaip di-džiausios Europos eko-nomikos ir kitų svarbių prekybos partnerių patirti nuostoliai galėtų paveikti Lietuvos eksportą?

Partneriai – saugūsPasak Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, Vokietijos ir kitų pagrin-dinių eksporto partnerių Graikijos bankrotas sti-priai paveikti neturėtų, todėl sukrėtimo nepajus-tume ir mes.

„Lietuva daugiausia prekiauja su didžiosiomis euro zonos ir Baltijos jūros regiono šalimis – tomis, kurias euro zonos skolų krizė paveikė mažiau-siai, – aiškina pašneko-vas. – Kai kurie vokiečių verslininkai nukentės, bet reikia prisiminti, kad 60 proc. Vokietijos eksporto

eina ne į Europą, o į JAV, BRIK (Brazilija, Kinija, Indija, Rusija) – šalis, ku-riose ekonominė padėtis nėra bloga.“

A. Izgorodino nuomone, kitai svarbiai Lietuvos eksporto partnerei Rusijai šiemet prognozuojamas 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, todėl sąlygos eksportui į šią kaimynę taip pat bus palankios.

„Jei Graikija pasi-trauktų iš euro zonos, ga-lėtume pamatyti Lenkijos zloto kurso mažėjimą: au-gant įtampai euro zonoje investuotojai iš besivys-tančių valiutų, tokių kaip zlotas, pereina prie sti-presnių – dolerio. Tai gali zlotą stumti žemyn. Turint omenyje, kad į Lenkiją mes eksportuojame apie 7 proc., eksporto mastai gali sumažėti“, – svarsto pašnekovas.

A. Izgorodinas atkrei-pia dėmesį, kad dabar Lie-tuvos eksporto rodikliai yra suprastėję, tačiau tai nesusiję su euro zonos krize.

LPK analitikas ne-atmeta galimybės, kad Graikijai pasitraukus iš euro zonos ir suprastėjus finansų rinkų lūkesčiams, Lietuvai tai atsilieptų pa-didėjusiomis skolinimosi palūkanomis – tiek vals-

tybei, tiek verslui ir gy-ventojams. Anot analitiko, remiantis ankstesne patir-timi galima spręsti, kad esant neužtikrintumui finansų rinkose lietuviai pradėtų taupyti ir mažiau vartoti, o tai lemtų mažes-

nius gamybos mastus ir prastesnius darbo rinkos rodiklius.

Graikija jau bankrutavo„Nordea“ banko ekono-misto Žygimanto Maurico nuomone, neapibrėžta

padėtis finansų rinkose ir spekuliacijos dėl Grai-kijos ateities iš dalies gali būti ir naudingos pagrin-dinei Lietuvos eksporto partnerei. „Yra spekulia-cijų, kad dabartinė situa-cija, kai euras ganėtinai

silpnas, padidina Vokieti-jos eksportuotojų konku-rencingumą tarptautinėje rinkoje, – sako Ž. Mau-ricas. – Dabartinė būklė leidžia Vokietijos verslui ir vyriausybei skolintis už labai žemas palūkanas,

žemesnes nei gali kitų ša-lių verslininkai.“

Pasak ekonomisto, Graikijos pasitrauki-mas iš euro zonos galėtų turėti neigiamą įtaką didžiausiai Europos eko-nomikai trumpuoju lai-kotarpiu, tačiau mažiau nei 2 proc. ES BVP suda-rančios Graikijos ekono-mikos žlugimas didesnio poveikio Vokietijai netu-rėtų daryti.

„Vokietija jau parodė, kad sugeba sėkmingai atsiriboti nuo problemų, kurias patiria Pietų šalys, – pasakoja Ž. Mauricas. – Graikija ir anksčiau turėjo didelių finansinių sunkumų, o šių metų pradžioje, galima sakyti, ji jau bankrutavo, nes privatus sektorius nu-rašė pusę visų Graikijos

skolų. Bet pažiūrėkime į Vokietijos rezultatus, ji užtikrintai juda savo ke-liu.“

Pasak Ž. Maurico, jei apklausų prognozės pasi-tvirtintų ir pirmalaikius rinkimus Graikijoje už-tikrintai laimėtų kairieji, tikėtina, kad ir tokiu atveju po derybų pavyktų susitarti su kairiųjų val-džia dėl taupymo, nes ir pati Graikija iš ES išstoti nenori – prarastų pa-ramą.

O jeigu naujoji vyriau-sybė vis dėlto atsisakytų vykdyti taupymo planus, trumpuoju laikotarpiu reikėtų užkirsti panikos plitimą į kitas šalis. „Ti-kėtina, kad ECB ir vėl įlies nemažą sumą pinigų ir susitvarkys sėkmingai – gal šį sykį tai bus ne trilijonas, o keli trilijo-nai eurų“, – prognozuoja „Nordea“ banko ekono-mistas.

europa susitvarkytųKad Graikijos bankroto poveikis Vokietijos eko-nomikai ir Lietuvos eks-portui nebūtų ilgalaikis, mano ir „Swedbank“ vy-riausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, Vokietijos prekybiniai santykiai su Graikija yra minimalūs, o Vokietijos privataus sektoriaus pi-nigai, kuriuos šalis pra-rastų Graikijos bankroto atveju, sudaro palyginti nedidelę dalį buvusios skolos: „Kovo mėnesį privatus sektorius nu-rašė daugiau nei 50 proc. skolų, bet reali vertė per restruktūrizavimą sumažėjo maždaug 75 proc., taigi galima sakyti, kad privatus sektorius jau išgyveno didžiausią šoką. Bankrotas daugiau paveiktų ECB ar Euro-pos finansinio stabilumo fondą, kurie yra nemažai investavę į Graikijos obli-gacijas, bet ne Vokietiją.“

Pašnekovo nuomone, svarbiausia, kaip į ban-krotą reaguotų finansų rinkos: kitąmet Italijai ir Ispanijai reikės refinan-suoti senas paskolas, o jei Graikija iš euro zonos pa-sitrauktų, tikėtina, kad pasiskolinti būtų sunku. Tačiau esą sprendžiant iš to, kaip ECB ir Vokietijai pavyko neramumus euro zonoje nuslopinti iki šiol, tikėtina, kad panikos pli-timą pavyktų suvaldyti. Todėl net išsipildžius juodžiausiam scenarijui poveikis Lietuvai būtų minimalus – eksportas kurį laiką susvyruotų, tačiau pokyčiai nebūtų reikšmingi, mano ekono-mistas.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

FaKTai

GraiKiJa

• Graikijoje nauji par-lamento rinkimai vyks birželio 17 dieną. Progno-zuojama, kad rinkimus turėtų laimėti kairiosios prieš taupymą nusiteiku-sios partijos

• Kitą mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finan-sinę pagalbą įsipareigos 2013 ir 2014 metais su-taupyti dar 11 mlrd. eurų (37,95 mlrd. litų)

• Investuotojai šiemet su-tiko nurašyti daugiau nei pusę Graikijos skolų – iki 30 metų buvo pratęstas investuotojų turimų ver-tybinių popierių galiojimo laikas, o vertybinių popie-rių vertė sumažėjo 53,5 proc. nuo nominalo

apklausos rodo, kad birželį Graikijoje vyksiančiuose pakartotiniuose rinkimuose laimės taupyti nenorintys kairieji. scanpix

»Graikija ir anksčiau turėjo didelių finansinių sunkumų, o šių metų pradžioje, galima sakyti, ji jau bankrutavo, nes privatus sektorius nurašė pusę visų Graikijos skolų

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

Verslo kalbos įvedimasAnglų kalba seniai de facto yra tarptautinio verslo kalba ir vis daugiau įmonių prašo savo darbuotojų

bendrauti tik angliškai.

Pasak Tsedal Ne-eley, Harvardo verslo moky-klos profesorės,

įmonės, kurios nemoka anglų kalbos, anksčiau ar vėliau patiria suvar-žymų.

Korporacijos „Air-bus“, „Daimler-Chrys-ler“, „Nokia“, „Renault“, „Samsung“ ir „Microsoft Beijing“ pirmąja savo kalba paskelbė anglų. Tą patį padarė ir daugiau

nei 70 Danijos įmonių. T. Neeley, tirdama an-

glų kalbos įvedimą įmo-nėse, atkreipė dėmesį, kad 70 proc. darbuotojų patiria stresą dėl naujos kalbos. Todėl ji teigia, kad verslininkai turi at-sargiai planuoti anglų kalbos įvedimą.

„Jei nėra anglų kalbos strategijos, daug žmonių nukentės ir jausis men-kesni“, – sako T. Neeley.

Norint sėkmingai

įvesti naują kalbą kom-panijoms reikia aiškios strategijos, kurią remtų ir įgyvendintų visų lygių darbuotojai. Be to, reikia anglų kalbos pamokų, kurios būtų pritaikytos prie darbuotojo specifi-nių poreikių. T. Neeley pataria iškart pereiti prie vienos kalbos sis-temos, mat dvikalbystė kainuoja per daug.

Tie, kurių anglų kalba yra gimtoji, turėtų supa-

■„Business insider“ paklausė analitikų, metus išdirbusių volstrite, kokių patarimų jie būtų norėję išgirsti karjeros pradžioje.

Numeskite svorio. Vienas Volstrito banko analitikas per metus priaugo daugiau kaip 10 kg. Tad sportuokite, kol turite laiko.

Supraskite, kad jūsų vado-vai yra egocentriški, ir naudo-kitės tuo. „Turite suprasti, kad jūsų viršininkai yra neįprastai egocentriški, – teigia vienas finansų analitikas. – Jų spren-dimus ir reakcijas lemia jų egoizmas. Nestokite su jais į kovą vienas prieš vieną, nes niekada nelaimėsite. Verčiau

kiršinkite juos tarpusavyje, pasitelkite kolektyvą.“

Reikės prisiimti daugiau darbo nei galite padaryti. „Vi-sada atsidursite situacijoje, kai turėsite prisiimti projektą, kurio negalite padaryti“, – tvirtina analitikas. Jis tikina, kad iš pirmamečių visada ti-kimasi, kad jie apsiims visus projektus. Kai jau tikrai nebe-išeis jų visų atlikti, tada reikia prašyti vadovo, kad padėtų juos sudėlioti pagal pirmumo tvarką.

Skubiai išsiaiškinkite, ar jums tikrai patinka finansai.

volstrito analitikų darbas ne toks patrauklus, kaip gali pasirodyti. aFp

volstrito pradinukų patarimaiJei ne, kuo greičiau meskite darbą. „Jei neturite tikro pašaukimo tam, ką darote, arba nepatinka žmonės, su kuriais dirbate, jūs nekęsite ir finansų“, – tikina analitikas.

Nesigirkite esantis analiti-kas. „Man buvo pasakyta ne-rašyti pareigybės „analitikas“ prie parašo, nes niekas neat-rašys, – sako analitikas. – Iš analitiko tikimasi, kad jis da-rys viską, ir su juo elgiamasi kaip su mėšlo krūva.“

Supraskite, kad jūsų gy-venimo būdas visiškai pasi-keis. „Viskas, ką žinote apie

pasaulį, drastiškai pasikeis. Daugiau jokio sekso, jokios televizijos, jokios laimės, – tei-gia investicijų analitikas. – vis-kas, ko sau anksčiau linkėjote, dingsta.“

Miegas, draugai, laukas. Vis dėlto atradus laisvo laiko analitikas pataria prisiminti pačius svarbiausius dalykus: „Miegas, draugai, laukas.“

Supraskite, kokioje pozici-joje esate, ir lėtai bei ramiai siekite tikslo. Turto valdymo analitikas įspėja, kad užimant skirtingas pozicijas reikia skir-tingo laiko darbo subtilybėms išmokti. Kai kur užtenka pa-būti analitiku porą metu, o ki-tose sferose analizė gali tapti atskira karjera.

Paskutinis puslapis 31

vis daugiau įmonių prašo savo darbuotojų bendrauti tik angliškai. aFp

prastinti savo kalbą ir prisitaikyti prie kitų ly-gio, o vadovai negali tole-ruoti grįžimo prie senos kalbos. Jie turi parodyti, kad perėjimas prie anglų kalbos yra ne tik įmano-mas, bet ir negrįžtamas.

Pasak T. Neeley, visiš-kai anglų kalbą įvesti gali užtrukti nuo 4 iki 10 metų. Įmonė, varto-janti tik anglų kalbą, yra lankstesnė rinkoje, tikina T. Neeley.

»iš analitiko tikimasi, kad jis darys viską, ir su juo elgiamasi kaip su mėšlo krūva

Nr. 202012 m. gegužės 28 – birželio 3 d.

vizio

Trys pranešimai ir viena diskusija

Tradicija Raimondas Kuodis, ekonomistas

alternatyva Tadas Navickas, „4 Energia“ vadovas

vizija Martynas Nagevičius, „COwI Lietuva“ aplinkosaugos ir energetikos vadovas

Diskusija Atominė energetika – prioritetas, alternatyvioji – miražas?

ww

w.e

k.lt

prisTaTo diskusijų ciklą *noMika

lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija

Diskusija vyks 2012 m. gegužės 30 d. 10 val.„Forum Palace“ Konferencijų salėje, Konstitucijos pr. 26, Vilnius

*Renginys nemokamas