NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. vasario 10–16 d. nr. 5 (143)

iš ralio trasos į išmaniuosiusŽaidžiant puikų kompiuterinį žaidimą, galima pagalvoti, kad jo kūrėjas tikrai negyvena tokio aktyvaus gyvenimo kaip pagrindinis herojus. „NoBrakes Games“ komanda laužo šį stereotipą. Kompanijos biuro automobilių aikštelėje išsiskiria vie-nas automobilis – raliui paruoštas baltas „Subaru Impreza“ modelis. Juo šiandien į darbą atvažiavo „NoBrakes Games“ vado-vas Tomas Sakalauskas.Plačiau 4 p.

technologijų generolas žiūri į debesis„Microsoft“ keičia technologijų fronto lini-joms diriguojantį generolą. Tai nėra eilinė korporatyvinė rokiruotė. Rinkoje bręs-tančiam karui reikia šaltakraujo lyderio, suprantančio mūšio lauko subtilybes.Plačiau 6–7 p.

(ne)sėkmė per 10 sekundžių Penktadienio naktis. Baras. Vaikinas pernelyg užtikrintai prisistato merginai, bandydamas ją pakerėti savo žavesiu. Tačiau burna aušinama veltui – mokslas moko, kad sprendimas dėl vakaro baigties pasąmonėje priimamas per pirmas 10 pa-žinties sekundžių. Visai kaip ieškant darbo.Plačiau 8–9 p.

ne vien euras kels būstų kainasArtėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įsivedę eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės žvangėti naujų namų raktai. Tai gali atsitikti dar prieš įsivedant bendrąją Europos Sąjungos valiutą.Plačiau 10–11 p.

Užs. nr. 143 tiražas: 20 000

ŠIAME NUMERYJE

m. mikuckas: Sulaukę tokio masto investicijų įrodėme, kad tai, jog esi Lietuvoje, nėra kliūtis kurti pasaulinio lygio įmonę.

s. vagonis: Palūkanos neišvengiamai augs, mažės nekilnojamojo turto paklausa, o tuomet susidursime su pertekline pasiūla.

Plačiau 12–13 p.

nt vaiduoklius budins kranai

Plačiau 2–3 p.

Plačiau 10–11 p.

NT vaiduoklius budins kranaiSavaitės temaSavaitės tema 32

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 143

tiražas 20 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Viešieji ryšiai nėra nei naujovė, nei tik Lietu-vai būdinga praktika. Tinkamos kalbėsenos svarba buvo suvokta

daugiau nei prieš pusšimtį metų – 1960-aisiais, kai mažai kam žinomas senatorius iš Masačusetso Johnas F. Kennedy pernakt tapo politine žvaigžde. Tuomet po pirmųjų prezi-dentinių debatų televizijos eteryje pa-aiškėjo, kad žmonės, kurie jų klausė per radiją, manė, kad debatus laimėjo respublikonas Richardas Nixonas. Televizijos auditorija pergalę net 11 proc. skirtumu priskyrė tragiškai gyvenimą baigusiam J. F. Kennedy.

Tai buvo stulbinamas atradimas politikams – paaiškėjo, kad rinkė-jams nusispjauti į jų žodžius. Po ligos nespėjęs atsigauti R. Nixonas, dalyvaudamas debatuose, prakai-tavo it statybininkas karštą dieną ir žiūrovus tuo atstūmė – jo argumentų kalba publikos nejaudino. Tad turint omenyje nedidelę Lietuvos politi-nės kultūros brandą (prisiminkime Tautos prisikėlimo partijos sėkmę), vaizdinio efekto ir pateikimo svarba tampa daugiau nei milžiniška. O ir pirmieji PR kovos daigeliai ima kal-tis į viešosios erdvės dirvą.

Antai plačiai sostinės lėšas inves-tuoti mėgstantis Vilniaus meras jau spėjo save kontrastingai pateikti prieš šalies vadovę Dalią Grybaus-kaitę kaip vaikus mylintį vyrą. Ta-čiau pigų triuką suuodę internautai parodė merui, kad šį žaidimą galima žaisti dviese.

Zigmanto Balčyčio PR komanda pasirodė novatoriškai ir kokybiškai. Jaunimui patraukliomis spalvomis susuktame vaizdo klipe galima iš-vysti kandidatą, save pristatantį kaip darbo ieškantį pusamžį vyrą. Dirbs, sako, visuomenei. Idėja sena – pateikimo būdas mums dar nere-gėtas.

Realiausia rinkimų nugalėtoja D. Grybauskaitė kantriai gesina ta-riamų ryšių su KGB gaisrus. Dar daugiau, ji jau pažadėjo dar pen-kerius metus nesitraukti iš kovos su oligarchais ringo. Tokį reitingų bagažą sukaupusią šalies vadovę iš-versti iš kovos lauko lengva nebus.

Vis dėlto, jei paaiškės, kad subren-dome padoriems debatams, kuriuose ne pilamos pamazgos, o nagrinėja-mos problemos, klausykime jų už-merktomis akimis. Pakerėti išorės galime patekti į visai nesvetingą po-litinį guolį.

Ne, mes nesuklydome. Dvi didžiosios raidės žodyje „prezidentas“ nėra atsitiktinumas.

Tokia dviejų raidžių kombinacija žymimas kiekvieno XXI amžiuje su visuomene bendraujančio

subjekto komunikacijos manieros – viešųjų ryšių (ang. public relations) – trumpinys.

nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje dužo daug svajų. Ekonomikos kilimą keitė krytis, klestėjimą – ban-krotas. Užsimiršti sunku, nes kaimynystę darko pa-pilkę pernelyg drąsių svajonių griaučiai. Pabandėme išsiaiškinti, ar akį rėžiantys Vilniaus nekilnojamojo turto projektai bus apgobti spalvų apsiaustu.

Ekspertams roži-nėmis spalvomis tapant ekono-mikos augimo

perspektyvas, nuošalyje nelieka ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius. NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomeni-mis, pernai Lietuvoje sparčiausiai iš visų Balti-jos šalių augo investicijos į NT. Augimas siekė net 2,7 karto, o investuota dau-giau nei pusė milijardo litų.

Vis dėlto kas rytą ke-liaujantieji Konstitucijos ar Laisvės prospektais pastebi jau kelerius metus kraštovaizdį darkančius nebaigtus daugiabučius. Verslininkai atsipirko bankroto popierizmu, tačiau sostinėje ir toliau žioji pilkos griaučių pikt-žaizdės.

Turint omenyje, kad net 40 proc. NT Lietuvoje pirko suomiai, akivaizdu, kad išblėsus krizės nuo-taikoms investicijos į pas-tatus vėl tapo patrauklios, o ekonominė logika dik-tuoja, kad iš varžytinių parduodamas turtas paki-limo metu turėtų masinti ne vieną įžvalgesnį vers-lininką.

Bando atgaivinti Ne visų per krizę strigu-sių NT projektų pabaiga ranka pasiekiama, galima pasidžiaugti, tačiau kai kurie kone miesto gėda tapę statiniai pamažu pri-keliami naujam gyveni-mui.

Kiekvieną save ger-biantį vilnietį iš gėdos rausti vertęs Konstitu-cijos prospekte pusiau skustas, pusiau luptas išlenktas daugiabutis, vadinamas „Arfa“, rodo

gyvybės ženklus. Registrų centro duomenimis, prieš 9 metus statyti pradėtas daugiabutis pernai išsiva-davo iš bankroto adminis-tratorių pančių ir perėjo į SEB banko NT projektus valdančios įmonės „Litec-tus“ rankas.

„Pastatas yra nupirk-tas. Paruošėme jį žiemai, pradėjome adekvačiai saugoti, o dabar analizuo-jame padėtį ir žiūrime, kuria linkme kreipsime projektą“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo „Litectus“ vadovas Edvi-nas Malevskis.

Vadovo teigimu, butus nebaigtoje statyti pastato dalyje įsigiję asmenys su įmone susisiekti dar ne-bandė. „Gal tiesiogiai ben-dravo su bankroto admi-nistratoriais? Tiksliai nežinau“, – sakė E. Ma-levskis. Paklaustas, kada bus priimtas sprendimas dėl „Arfos“ ateities, vado-vas teigė, kad situacija pa-aiškės per 2–3 mėnesius.

Panašios aplinkybės gaubia ir netoli Rusų dra-mos teatro prieš kelerius metus duris turėjusio atverti admi-n i s t r a c i n i o pastato is-toriją. Min-daugo gatvėje 1A numeriu registruotas pastatas jau

buvo spėjęs tapti jaunimo apsilankymo vieta – viršu-tiniuose aukštuose galima rasti iš likusių statybinių medžiagų suformuotus fo-telius. Ir, žinoma, tuščios alkoholio taros.

Pasidomėjus paaiš-kėjo, kad nuo praėjusių metų rugsėjo būsimos administracinės patalpos priklauso bankui „Nor-dea“ ir jau bandoma jas parduoti. Objekto parda-vėjas Rolandas Bliujus leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad šiuo metu dar ieškoma investuotojų, tačiau besidominčiųjų ne-trūksta.

„Pardavimo proce-sas vyksta. Kaip visada, stringa kainos klausi-mas“, – sakė R. Bliujus. „Nordea“ projektų inter-neto puslapyje rašoma, kad Mindaugo g. 1A esan-tis pastatas vertinamas 7,2 mln. litų be PVM.

prikeliami naujam gyvenimuiLaivės prospekte 79B nu-meriu dar nežymėto pas-tato statybos sustojo prieš keletą metų. Pasak pro-

viLiUs petkaUskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

Giedrė sankaUskaitė giedre@ekonomika.lt

karoLis BirGiLas karolis.birgilas@ekonomika.lt

Faktai

nt rinka

• 2014 metais, palyginti su 2007-aisiais, Vilniuje gyve-namojo būsto segmente kainoms iki buvusio prieš krizę lygio trūksta apie 40 proc.

• 2014 metais Vilniaus rinkai turėtų būti pasiūlyta daugiau kaip 2 200 naujų butų, pastatytų vykdant 26 skirtingus projektus

• 2014-aisiais Vilniuje pa-klausa turėtų apie 15–20 proc. viršyti pasiūlą

• Butų rinkoje sudaromų sandorių skaičius 2013 metais gerino po krizės prasidėjusio laikotarpio rekordus: Vilniuje buvo parduota apie 2 430 naujų butų, įskaičiuojant loftus, tai 73 proc. daugiau nei per 2012-uosius.

• Bendras naujos statybos butų kainų lygis Vilniuje metų pabaigoje siekė apie 5 050 litų už kv. m ir per metus padidėjo apie 2,5 proc.

„ober-Haus“ duomenys

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Lietuvoje veiklą pradeda dar vienas investicinis pri-vataus kapitalo fondas, įsteigtas privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“. „BaltCap Private Equity Fund II“, investuo-siančio Baltijos šalyse, nu-matomas dydis sieks 100 mln. eurų (345,28 mln. litų). Iš fondo planuojama finan-suoti bent 10 perspektyvių Baltijos šalių verslų.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

jektą „Dangaus miestas“ vykdančios bendrovės „Sostinės būstai“ vadovo Nikolajaus Melniko, staty-bos buvo sustabdytos dėl ekonomikos nuosmukio. Vis dėlto statybininkai į aikštelę turėtų grįžti jau pradėjus tirpti sniegui.

„Atnaujinti darbus pla-nuojame šių metų kovo–balandžio mėnesiais. Šiuo metu baigiamos derybos su rangovais. Darbų pa-baiga numatyta kitų metų pradžioje“, – sakė N. Mel-nikas.

Mažesne pilkos spal-vos gama galės džiaugtis ir nuo 2008 metų niekaip nepastatomų „Maskvos namų“ kaimynystėje įsi-kūrę vilniečiai – tikimasi, kad statybos bus atnau-jintos jau šiemet. „2014 metais statybos bus atnau-jintos“, – savaitraštį „Eko-nomika.lt“ patikino „Mas-kvos namų“ direktorius Aleksandras Makarovas.

Tiesa, pažadų, kada bus baigtos statybos, sulaukta

ne kartą. Iš pradžių pla-nuota, kad Maskvos savi-valdybės finansuojamos statybos turėtų būti baig-tos 2011-ųjų pabaigoje, vė-liau žadėta darbus baigti iki 2012 metų galo.

Šiuo metu prie A. Juo-zapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankirtos dygstan-tis pastatas teturi griau-čius, bet A. Makarovas tvirtino, kad greitai čia viskas pasikeis – planuo-jama įkurti kultūros ir verslo renginių centrą.

supančioti bankroto virvėmisNors NT sektorius keliasi iš krizės pelenų, statyti pradėto turto panaudo-jimo galimybes riboja rangovų bankrotas. Kla-sikinę statybų sektoriaus tragediją 2008-aisiais ilius-truoja Žvalgų gatvėje tu-rėjęs įsikurti komercinis pastatas.

Dar 2008 metų gruodį pastato viršuje buvo ke-liamas monolito darbų

„Fresh market“ įpusėjo pirmąjį plėtros etapą. Bendrovės nuotr.

plečiasi miestuose

didina investicijas Lietuvoje

„Hanner“ šiemet Lietuvoje investuos 66 mln. litų – 40 proc. daugiau nei pernai, kai investicijos siekė 47 mln. litų. Užsienio šalyse – Rusijoje, Rumunijoje, Latvijoje – „Han-ner“ grupė 2014 metais yra numačiusi investuoti dar 34 mln. litų. Rusijoje planuo-jama įgyvendinti logistikos projektą, Rumunijoje – pa-statyti gyvenamųjų namų kvartalą, o Latvijoje – gyve-namųjų ir komercinių pastatų kompleksą. Lietuvoje ir toliau daugiausia dėmesio bus skiriama gyvenamosios pa-skirties nekilnojamojo turto plėtojimui.

Prekybos tinklas „Fresh Market“ praėjusią savaitę atidarė trečiąjį prekybos cen-trą Alytuje. Nauja parduo-tuvė atvėrė duris ir Kaune, kur veikia dar trys tinklo parduotuvės. Atidarydama naujas parduotuves „Fresh Market“ baigė diegti klientų lojalumo programą ir įpu-sėjo pirmąjį plėtros etapą, kurį planuojama baigti iki metų vidurio. Iki to laiko vi-soje Lietuvoje veiks apie 30 „Fresh Market“ parduotu-vių.

100 mln. eurų verslams

baigimo vainikas, tačiau visa galia NT sektoriui kirtęs nuosmukis pro-cesą sustabdė išaušus 2009-ųjų sausiui. Šiuo metu pakeliui į Baltupių rajoną įsikūrusį pas-tatą prižiūri antstolių kontora „Autarė“, kuri perėmė griaučius iš jau bankrutavusios statybų bendrovės „Egvilta“. Su-siekus su antstoliais šie atsisakė komentuoti pas-tato pardavimo proceso eigą – teigė, kad tokia in-formacija disponuoti lei-džiama tik kreditoriams.

Žirmūnų gatvėje tarp 111 ir 113 namų stūksan-tys pamatai skaičiuoja 9 metus. Bendrovė „Bal-tijos ąžuolas“ čia turėjo statyti 9 aukštų daugia-butį.

Sklypą bendrovė įsi-gijo 2001-aisiais, o staty-bos darbus pradėjo 2005 metų kovą. Tiesa, gegužę aplinkinių namų gyven-tojai surinko parašus dėl nepritarimo statyboms. Leidimą statyti daugia-butį bendrovė turėjo, tačiau apie tais pačiais metais vykdytus darbus informacijos nėra.

„Yra išduotas leidi-mas vykdyti statybos

darbus. Numatyta sta-tyti daugiabutį pastatą, tačiau jis dar nėra įre-gistruotas. Yra tik pir-miniai duomenys, kad sudaryta preliminarioji sutartis, bet nieko dau-giau. Jokių duomenų nuo 2005 metų apie tą statinį neturime“, – ko-mentavo Registrų cen-tro atstovas spaudai Ai-das Petrošius.

2009-aisiais „Baltijos ąžuolas“ pakeitė pavadi-nimą į „ProstInvest“, o po metų įmonė jau buvo laikoma bankrutavusia, tačiau jos likvidavimas dar nepradėtas.

Gaubia paslapties šydasMiglos skraistė gaubia ir griaučius Pilaitės prospekte, kur turėjo įsi-kurti informacinių tech-nologijų įmonė „Auna“. Bendrovei „Penkios žvaigždės“ priklausęs projektas, Registrų cen-tro duomenimis, iš mir-ties taško yra pajudėjęs vos 8 proc.

Praėjusių metų vasarą administracinės patalpos atiteko gretimame sklype įsikūrusiam „Green Vilnius Hotel“. Su vieš-bučio vadovu Miroslavu

Novickiu susiekti ir išsi-aiškinti, koks yra sklypo bei jame esančių pamatų likimas, nepavyko. Vis dėlto galima spėlioti, kad sklypas galėtų būti panaudotas viešbučio plėtrai arba atiduotas ki-tiems rangovams.

Fabijoniškių gatvėje taip pat stovi nebaig-tas statyti daugiabutis. Statybos darbais šiuo metu čia net nekvepia. Registrų centro atstovo spaudai A. Petrošiaus teigimu, pastatas apskri-tai dar nėra registruotas. „Vadinasi, gautas leidi-mas statybai, ji pradėta, tačiau nėra registruotas net dalinis pastato baig-tumas“, – leidiniui pasa-kojo A. Petrošius.

Paskirtos bankroto administratorės įmonės „Renavita“ direktorės Renatos Kaladytės tei-gimu, Fabijoniškių ga-tvėje esanti žemė buvo įkeista ir 2012 metų rug-sėjį perduota įkaito turė-tojui.

„Kam šiuo metu pri-klauso statiniai, neturiu duomenų, – leidiniui sakė R. Kaladytė. – Ne-baigtas statyti pastatas bankrutuojančiai įmo-nei nepriklausė.“

»prieš krizę rožiniais akiniais pasipuošę verslininkai atsipirko bankroto popierizmu, tačiau sostinėje ir toliau žioji pilkos griaučių piktžaizdės

PRezidentų kovos prasideda

ne visų krizės metu strigusių nt projektų pabaiga ranka pasiekiama, tačiau kai kurie kone miesto gėda tapę statiniai pamažu prikeliami. ruslano Kondratjevo nuotr.

Projektai 5Savas verslas4 nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

»visi komandos nariai yra ralio fanatikai ir dalyvauja tikrose mėgėjų varžybose, tačiau ši patirtis padeda tik iš dalies

aGnė vaitkevičiūtėUaB „ Lexpro“ teisininkė

www.ek.ltnaUJienos

tavo versLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Iš ralio trasos į išmaniuosius

■žaidžiant puikų kompiuterinį žaidimą, galima pagalvoti, kad jo kūrėjas negyvena tokio aktyvaus gyvenimo kaip pagrindinis herojus. „noBrakes Games“ ko-manda laužo šį stereotipą.

Kompanijos biuro au-tomobilių aikštelėje išsi-skiria vienas automobilis – raliui paruoštas baltas „Subaru Impreza“ mode-lis. Juo šiandien į darbą atvažiavo „NoBrakes Ga-mes“ vadovas Tomas Sa-kalauskas.

nuo tarptautinio verslo iki žaidimųTame pačiame pastate yra įsikūrusi tarptautinė in-formacinių technologijų (IT) kompanija, kuriai jis vadovavo. Ilgainiui veikla išsišakojo į atskirą verslo procesų valdymo pro-duktą ir žaidimų kūrimą.

„Su ta pačia komanda 2012 metais vykome į „App Camp“ renginį, kur pristatėme ralio žaidimą. Žmonėms patiko, taigi nusprendėme jį plėtoti“,

– apie žaidimo „NoBra-kes Rally“ pradžią pasa-koja T. Sakalauskas. Tuo metu jau buvo įkurta „No-Brakes Games“ mažoji bendrija, kuri renginyje „AppCampus“ pristatė seną savo projektą „Poc-ket Sheep“, sulaukusį investicijų iš kompanijų „Microsoft“ ir „Nokia“.

savam krašte pranašas nebūsiKomandai pasisekė ir su „Pocket Sheep“ žaidimu, kurį pokalbio metu T. Sa-kalauskas vadino tiesiog „avytėmis“. Šio žaidimo esmė – liečiant ekraną suvaryti aveles į specialų aptvarą. „Avytes“ galima žaisti abiejose mobilio-siose „Windows“ platfor-mose, tačiau Lietuvoje šis žaidimas nėra populiarus. „Šeimų žaidimų kategori-joje Lietuvoje jis net nėra pirmaujantis produktas, o Australijoje tai populia-riausias žaidimas. Aišku, australai turi savo senti-mentų“, – teigė technolo-gijų vadovas.

Dar vienas komandos darbas – lenktynių žaidi-mas, kurį žaidžiant reikia vairuoti ralio automobilį

realiai egzistuojančiuose keliuose. Šie į žaidimą yra įkeliami per „Bing“ žemėlapių programą. Nors visi komandos na-riai yra ralio fanatikai ir dalyvauja tikrose mėgėjų varžybose, žaidžiant „No Brakes Rally“ ši patirtis padeda tik iš dalies.

aistra akina„Akcentuojame savo aistrą raliui ir kalbė-damiesi su partneriais. Tačiau reikia elgtis at-sargiai, nes jei darai tai, kas tau patinka, gali persistengti ir padaryti,

karoLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

skleidžia pašnekovas.Artimiausias „NoBra-

kes Games“ projektas yra kitas lenktynių simulia-torius, kurį kuriant bus orientuojamasi į platesnį žaidėjų ratą, patobulintą vieno žaidėjo režimą ir trasų kūrimą. Taip pat planuojama, kad jis su-jungs visas tris „Micro-soft“ žaidimų platformas – „Windows Phone“, „Windows 7” ir „Xbox“.

rizikingas verslas„Šiuo metu projektui kaupiamos investicijos. Investuojame patys, in-vesticijų skiria „Micro-soft“, „Nokia“. Šiandien žaidimai nėra atsiperkan-tis verslas, tačiau skaičia-vimai rodo, kad ateityje jis gali būti pelningas. Svarbu, kad žaidėjas no-rėtų žaisti nuolatos ir už tai mokėtų bent nedidelę sumą pinigų. Jei žaidimą kasdien žaistų 10 ar 100 tūkst. žaidėjų, verslas galėtų būti labai rim-tas“, – apie tai, kad žai-dimų kūrimo versle ne-trūksta rizikos, kalba T. Sakalauskas. „No Brakes Rally“ per dieną parsi-siunčiamas po 200 kartų. Žvėryne veikiantis „Bar-clays“ savo IT profesiona-lais stebina pasaulį, taigi belieka tikėtis, kad čia dirbantys ralio fanatikai sėkmingai įsilies į nuož-mesnius „iOS“ ir „An-droid“ platformų vingius.

Už kurį kandidatą balsuosite prezidento

rinkimuose?

Šaltinis: Ekonomika.lt. apklausoje dalyvavo 214 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMASPrie prezidento rinkimų kampanijos starto linijos jau rikiuojasi kandidatai. Praėjusią savaitę apie savo planus dalyvauti viešai paskelbė ir dabar-tinė šalies vadovė dalia Grybauskaitė. skaitytojų teiravomės, už ką jie balsuos gegužę vyksiančiuose rinkimuose.

1

2

78

34

5

6

kad patiks tik tau. Tai ir buvo pirmojo žaidimo klaida – orientavomės tik į ralį“, – savikritiškai kalba T. Sakalauskas. Jis pabrėžia, kad tai padėjo kuriant žaidimo fiziką, tačiau orientavimasis į ralio discipliną neleido žaidimui populiarėti visu pajėgumu. „No Brakes Rally“ populiarus Didžio-joje Britanijoje, kur yra šios sporto šakos kultūra, ir Australijoje. Lietuvoje automobilių sportas nėra toks mėgstamas, kad būtų galima sulaukti sėkmės“, – rinkų skirtumus at-

t. sakalauskas pabrėžia, kad vietos kūrėjai dar nekonkuruoja dėl pasaulinės rinkos, bet bendradarbiauja. ruslano Kondratjevo nuotr.

Laikas – pinigai, tad nustokite jį švaistyti Jums turbūt ne kartą kilo klausimas, kokia tiksliai pini-gine išraiška gali būti įkainota valanda darbo? Įvertinę, koks laikas iš tiesų yra neįkainoja-mas, darbe galite tapti daug produktyvesni. atlikti tyrimai atskleidė, kad vidutiniškai darbuotojai 31 val. per mė-nesį praleidžia susitikimams ir tik 60 proc. viso darbo laiko skiria tikram darbui.

21 patarimas tūkstantmečio kartaisusiduriant su kasdieniu gyvenimu neretai tenka nusi-vilti, ypač milžiniškų lūkesčių kupinai tūkstantmečio kartai. dabar 20–30 metų sulaukę asmenys neretai teigia esą nusivylę ir darbo rinka, ir visu pasauliu. Todėl žurnalistai pasuko galvas ir nusprendė pateikti porą dešimčių patarimų, kaip nepražūti pasaulyje.

parduotuvių triukai, verčiantys pirkti daugiau Netikėtai prisipirkote dau-giau negu planavote? Jums tai staigmena ir kaltinate dėl to save? Prekybos centrai naudoja galybę triukų, dėl kurių jūs prisiperkate daugiau negu planavote. Portalas businessinsider.com atsklei-džia priemones, kuriomis žaidžia prekybos centrai.

1) Dalią Grybauskaitę 47 % 2) Zigmantą Balčytį 5 %

3) Artūrą Paulauską 6 %

4) Artūrą Zuoką 13 %5) Liną Balsį 5 %

6) Kitą kandidatą 6 %7) Dar neapsisprendžiau 9 %

8) Nebalsuosiu 9 %

■kiekvienoje įmonėje kasdien sudaroma daugy-bė sutarčių, kurios neretai yra vykdomos netinkamai arba visai nevykdomos. siekiant sklandžiai ir sta-biliai plėtoti verslą, būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis, kurios, esant netinkamam kitos sandorio šalies sutartinių įsipareigojimų vykdymui, padėtų lengviau atgauti investuotas lėšas.

Vienas iš veiksmingiausių prievolės įvykdymo užtikri-nimo būdų yra laikomas įkeitimas/hipoteka. Lietuvos Respublikos civiliniame ko-dekse hipoteka apibrėžiama kaip daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, ku-ria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas. Tai reiškia, kad sudarius sutartį jos įvykdy-mui užtikrinti yra įkeičiamas kitos sandorio šalies ar tre-čiojo asmens (laiduotojo) turtas. Sudarius papildomą įkeitimo sandorį, sandorio šalis, kurios prievolei užtik-rinti yra įkeičiamas turtas, be kreditoriaus sutikimo ne-

Hipoteka – efektyviausias prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas

turi teisės disponuoti įkeistu turtu. Tai leidžia kreditoriui kontroliuoti skolininko veiks-mus, kai prievolė, kuri yra užtikrinta įkeitimu, dar yra neįvykdyta arba įvykdyta ne-visiškai, taip užkertant kelią galimiems nuostoliams at-sirasti.

Įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, ypač aktualus verslo subjek-tams, nes skolininkui iškėlus bankroto bylą kreditorius, kurio naudai įkeistas skoli-ninkui ar trečiajam asmeniui (laiduotojui) nuosavybės teise priklausantis turtas, turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Tokiu būdu kre-ditorius, kurio naudai įkeis-tas turtas, neatsižvelgiant į kitų kreditorių skaičių, turi teisę pirmasis atgauti pi-nigus realizavus jo naudai įkeistą turtą. Tuo atveju, jeigu už parduotą turtą gautų lėšų nepakanka visiš-kai patenkinti reikalavimą, hipotekos/įkeitimo kredi-torius likusiai skolai atgauti įtraukiamas į kreditorių eilę. Taigi, įkeitimo atveju kredi-torius yra užtikrintas tuo, kad esant netinkamam sutarties vykdymui ar jos neįvykdymo atveju jis atgaus skolą ar bent didžiąją jos dalį.

Taip pat šiuo ekonominiu laikotarpiu ypač kreipiamas dėmesys ne tik į patikimiau-sius bei efektyviausius prie-volių įvykdymo užtikrinimo būdus, bet ir į ekonomiškiau-sias ir reikalaujančias ma-žiausių laiko sąnaudų pro-cedūras, taikomas išieškant piniginį reikalavimą. Įgy-vendinus hipotekos reformą ir nuo 2012 metų liepos 1 dienos įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

pakeitimams, išieškojimo procedūra iš hipoteka/įkei-timu įkeisto turto tapo kur kas paprastesnė bei efekty-vesnė nei iki tol galiojusi.

Panaikinus privalomą kreipimąsi į teismą siekiant gauti vykdomuosius doku-mentus, būtinus išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto pra-dėti, procedūra tapo kur kas greitesnė ir patogesnė. Sie-kiant pradėti vykdymo pro-cesą iš įkeisto turto, pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas užtenka su pra-šymu kreiptis į notarą. Gavęs prašymą notaras netikrina kitų nei įstatyme nurodytų duomenų, o atlieka tik for-malią kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų atitikties Hipotekos registro duome-nimis patikrą bei išsiunčia pranešimą skolininkui. Pa-žymėtina, kad skolininko prieštaravimai netrukdo no-tarui išduoti vykdomąjį įrašą pagal kreditoriaus prašymą, o tai išieškojimo procedūrą daro kur kas efektyvesnę, nes teisminio nagrinėjimo atveju ginčas gali užsitęsti ne vienerius metus. Atsisa-kius privalomo kreipimosi į teismą sutaupoma laiko.

Pažymėtina, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdoma-sis dokumentas, tad gavus šiuos notaro patvirtintus dokumentus galima ope-ratyviai pradėti išieškojimo procedūras, pateikiant vyk-domąjį įrašą vykdyti antsto-liui. Pateikus notaro išduotus vykdomuosius įrašus vykdyti antstoliui, kreditorius turi teisę pasirinkti, kaip vykdyti vykdomąjį įrašą: parduodant įkeistą turtą iš viešųjų varžy-tinių arba nustatyti įkeisto turto administravimą. Be šių

vykdymo būdų, įstatymų lei-dėjas įtvirtino naują taisyklę, leidžiančią hipotekos kredito-riui ir skolininkui iki varžytinių pradžios susitarti dėl įkeisto turto perleidimo kreditoriaus ar trečiojo asmens nuosavy-bėn. Ši nuostata leidžia kredi-toriui perimti hipoteka įkeistą turtą arba savo nuožiūra perleisti jį pasirinktam trečia-jam asmeniui už kreditoriaus pasirinktą kainą, taip padidi-nant galimybę atgauti visą prievolėje, kuri užtikrinta įkei-timu, nurodytą įsiskolinimą.

kiekvieną kartą prieš suda-rant sandorį patartina kreip-tis į šios srities specialistus, kurie parinktų tinkamiau-sias prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, kva-lifikuotai jas įtrauktų į pasi-rašomą sandorį, o prievolės neįvykdymo atveju imtųsi efektyviausių priemonių at-gaunant Jūsų skolą.

Užsakymo Nr. 02032014

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hipotekos kredito-rius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kai skolininkas nevykdo įsi-pareigojimų, kurių įvykdy-mas užtikrintas hipoteka, arba kai atsiranda kiti hipo-tekos sandoryje ar įstatyme nustatyti pagrindai. Išieško-jimo iš įkeisto turto pagrin-dai turi būti ne tik nurodyti hipoteką užtikrinamą prie-volę nustatančiame sando-ryje, bet turi būti išvardyti ir hipotekos sandoryje, tad

įkeitimo atveju kreditorius yra užtikrintas tuo, kad esant netinkamam sutarties vykdymui ar jos neįvykdymo atveju jis atgaus skolą ar bent didžiąją jos dalį. Fotodiena.lt

6 Skaitmeninė karta nr. 52014 m. vasario 10–16 d. Skaitmeninė karta 7nr. 5

2014 m. vasario 10–16 d.

Technologijų generolas žiūri į debesis

„Microsoft“ keičia technologijų fronto linijoms diriguojantį generolą. Tai nėra eilinė korporatyvinė rokiruotė. Rinkoje bręstančiam karui reikia šaltakraujo lyderio, suprantančio mūšio lauko subtilybes.

Jei klausiate savęs, kodėl Satyo Na-dellos paskyrimas į technologijų

korporacijos vairininko postą turėtų jaudinti kas-dienybėje skęstantį pilietį, jums tereikia pažiūrėti į kairį apatinį kompiuterio ekrano kampą. Jei ten ma-tote mėlyną apskritimą, kuriame telpa keturi išsi-rietę stačiakampiai, kiek-vienas pokytis „Micro-soft“ tiesiogiai veikia jūsų kasdienybę.

„Windows“, „Skype“, „Nokia“, „Office“, „Xbox“, „Azure“, „Dynamics“ – tai tik keli daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų samdan-čios kompanijos produk-tai, lydintys mus kiekvie-name žingsnyje kasdien. Pajamų dydžiu Lietuvos ir Latvijos ekonomiką kartu sudėjus pranokstančios korporacijos banko sąs-kaitos skaitliukas pernai sukosi it vijurkas – su-laukta 77 mlrd. JAV dole-rių (196 mlrd. litų) pajamų.

Tačiau bėda jau beldžia į rojaus langus. Billą Ga-tesą turtingiausiu pasau-lio žmogumi padariusi „Microsoft“ atsidūrė kryž-kelėje. Įnirtingi konkuren-ciniai mūšiai su „Apple“, „Google“ ir „Amazon“

palieka mažai laiko ino-vacijoms, o konkurentai nesnaudžia.

šviežias senas kraujasKalbant apie vadovybės kaitą, privalu įsisąmo-ninti, kad „Microsoft“ – ne kiemo parduotuvėlė.

Naujajam vadovui teks ne tik nuspręsti, kokios yra kai kurių valstybių biudžetus pranokstančio turto investavimo galimy-bės, bet ir rasti naują kelią pastaraisiais metais kiek sporadiškai besielgiančiai technologijų milžinei.

B. Gateso asmeninę re-komendaciją „Microsoft“ valdybai pateikti galėju-sio S. Nadellos išrinkimas naujuoju kompanijos ka-pitonu turėjo nustebinti ne vieną – neoficialiai iš pareigų pašalintam Ste-ve‘ui Ballmeriui traukian-

tis, buvo kalbama, kad kelio ieškančiai gigantei reikia „šviežio kraujo“.

Naujasis „Microsoft“ vadovas darbovietės ne-keitė jau gerus 22 metų – korporacijoje dirba nuo 1992-ųjų. Anksčiau S. Nadellai teko dirbti

prie „Microsoft“ paieškos sistemos „Bing“, kuri, jo kuruojama, tapo pel-ninga. Vėliau Indijoje gimęs ir užaugęs progra-minės įrangos inžinierius iš posto išvertė ilgametį „Microsoft“ administraci-jos vadovą Bobą Muglią ir

ėmė teikti 19 mlrd. dolerių (48 mlrd. litų) vertės serve-rių priežiūros paslaugas. Paskui S. Nadella ėmėsi debesijos projektų ir per kelerius metus sugebėjo padidinti „Microsoft“ pa-jamas iš debesijos iki 20 mlrd. dolerių (51 mlrd. litų).

asmenybių kaitaNors ir S. Ballmeris, ir S. Nadella „Microsoft“ praleido nemažai laiko, šių asmenybių požiūris į kompanijos raidą skiriasi. Buvęs korporacijos vairi-ninkas į vadovo postą at-keliavo iš prekybos ir rin-kodaros sektoriaus. Nors ir turėjo visus reikalingus vadovo bruožus, sunkiai rado bendrą kalbą su inži-nieriais nusėta vadovybe.

S. Nadella – kietakak-tis inžinierius, žiniomis pelnęs technologijų pa-saulio ryklių pagarbą. Indijoje ir JAV mokęsis programų sistemų inži-nerijos ir verslo vadybos vingrybių bei sukaupęs poros dešimtmečių pa-tirtį populiariausios ope-racinės sistemos kūrėjos koridoriuose, vadovas jau spėjo pagarsėti drąsiais sprendimais.

2011–2013 metais su S. Nadella dirbęs Ra-keshas Malhorta, darbą „Microsoft“ iškeitęs į vadovo postą startuolyje „Apprenda“, JAV žinias-klaidai pasakojo, kad tuometinis jo vadovas nemėgo įmonėje įprasto teatro, susijusio su atas-kaitomis.

„Vos tapęs mūsų va-dovu, jis surengė susiti-kimą su inžinieriais ir pa-prašė, kad šie papasakotų apie kuriamus produk-tus – turėjome pasiruošti per vieną dieną be jokių prezentacijų ir įprastų

fanfarų. Anksčiau taip nebuvo buvę nė karto“, – teigė R. Malhorta.

Pranešus apie S. Na-dellos paskyrimą „Micro-soft“ vadovu, technologijų pasaulyje pasipylė kriti-kos banga, esą technolo-gijų gigantas vengia no-vatoriško požiūrio, dėl to kompaniją ilgainiui ištiks „Balckberry“ ar „Nokia“ likimas.

iššūkių netrūksta 2011 metais „Microsoft“ supratus, kad nejučiomis „Apple“ tapo geidžiamiau-siu prekės ženklu ir su trenksmu grįžo į techno-logijų olimpą, buvo pri-imtas sprendimas keistis. Tačiau pokyčių tempas neatitiko vartotojų porei-kių.

Užsibrėžtas tikslas, kad naujoji operacinė sistema „Windows 8“ taptų pir-mąja operacine sistema, derančia tiek staliniame kompiuteryje, tiek tele-fone. Deja, rinka reagavo priešingai – operacinė sis-temos likimas vis labiau primena „Windows Vista“ dienas, kai vartotojai tie-siog laukė naujesnio pro-dukto, užuot atsinaujinę senąjį.

S. Nadellai teks rasti panacėją rinkoms, mat kitu atveju ekspertų tei-giamai vertinama „Goo-gle Chrome OS“ operacinė sistema gali pasiglemžti nemažą rinkos dalį. Pas-taroji akcentuoja debesų technologiją. Būtent šioje vietoje S. Nadella galės pa-demonstruoti savo žinias, įgytas plėtojant „Micro-soft“ debesijos platformą „Azure“ ir jos pritaikymo kuriant naujos kartos „Windows“ galimybes.

Sėkmingai korporaci-jos ateičiai įtakos turės ir „Nokia“, tapusi pasku-

tine vinimi S. Ballmerio karste. 7,2 mlrd. dolerių (18,4 mlrd. litų) vertės pir-kinys turėjo „Microsoft“ priartinti prie mobiliųjų vartotojų. Kadaise Suo-mijos inovacijų pasidi-džiavimu laikyta „Nokia“ tapo pagrindine mobilio-sios operacinės sistemos „Windows Phone“ naudo-toja, o „Lumia“ telefonų linija padėjo „Microsoft“ įsitvirtinti rinkoje.

Vis dėlto tolesnis „No-kia“ likimas neaiškus. Negana to, konkurentė „Google“ pardavė savąjį telefonų gamintoją „Mo-torola“, todėl neaišku, ar „Microsoft“ sprendimas įsigyti telefonų gamintoją nėra paskutinis bandy-mas stvertis šiaudo iš-maniųjų rinkoje, kurioje dominuoja „Apple“ ir „Google“ operacinės sis-temos.

Daugiausia vilčių į S. Nadellą dedama debesi-jos fronte. Skaičiuojama, kad artimiausiais metais ši technologija taps karš-čiausia anglimi informa-cinių technologijų (IT) pa-saulyje, o tai neabejotinai reiškia kovą dėl vartotojų kišenėse tūnančių mili-jardų. Nuostatą tik pa-tvirtina šiuo metu spar-čiausiai pardavimo mastą didinantis „Mi-crosoft“ produktas – debesijos pagrindu veikianti „Office 365” sistema.

Tačiau norinčiųjų pakinkyti debesų pelnus netrūksta – „Google“, „Amazon“ ir „Samsung“ jau tvirtai įžengė į rinką su „Dropbox“, „Google Drive“ ir „Cloud Drive“ platformomis. Sutariama, kad, siekdami rasti savo

naujajam „microsoft“ vadovui reikės ne tik paruošti gigantą kon-kurenciniam karui, bet ir suburti vadovų komandą. Fotodiena.lt

»Jei ekrano kampe matote mėlyną apskritimą, kuriame telpa keturi išsirietę stačiakampiai, kiekvienas pokytis „microsoft“ tiesiogiai veikia jūsų kasdienybę

»naujajam vadovui teks rasti naują kelią pastaraisiais metais kiek sporadiškai besielgiančiai technologijų milžinei

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

15 tūkst. KOMPIUTERIų GAMINTOJA „DELL“ RUOŠIASI ATLEISTI IKI 15 TūKST. DARBUOTOJų

kas trečias – išmanusis■ryšio su internetu gali-mybę turintys televizoriai, leidžiantys žiūrovams naudotis „smart tv“ technologijos privalumais, 2013 metais sudarė 33 proc. pasaulyje parduotų plokščiaekranių televizo-rių, pranešė rinkos tyrimų bendrovė „strategy analytics“.

Pasak jos analitikų, iš viso analitikų manymu, iki 2017 metų visi aukštos ir vidutinės kainų kategori-jos televizoriai bus prijungti prie interneto. scanpix

2013-aisiais pasaulinei rin-kai buvo pateikta 76 mln. išmaniųjų televizorių. Pra-nešama, kad tokių televizo-rių tiekimo mastas pernai išaugo 55 proc., palyginti su 2012 metais. Vakarų Eu-ropoje 45 proc. pernai par-duotų televizorių buvo išma-nieji. Šiemet plokščiaekranių televizorių su „Smart TV“ technologija skaičius turėtų išaugti iki 44 proc.

„Google“ nusprendė atsikratyti antrinės savo bendrovės dėl jos veiklos. reuters.

„apple“ pateiks rinkai du „iphone“ telefonų modelius su dideliais ekranais. scanpix

ryžosi atsikratyti „motorolos“ko laukti iš „iphone 6“■kad ruošiasi parduoti kinų kompanijai „Lenovo“ savo išmaniųjų telefonų padalinį „motorola mo-bility“, paieškos gigantas „Google“ paskelbė dar prieš publikuodamas savo ketvirčio ataskaitą.

Ji leidžia įsitikinti, kad „Go-ogle“ nusprendė atsikratyti savo antrinės bendrovės dėl jos veiklos. 2013-ųjų ketvir-

■pietų korėjos bendrovės „kdB daewoo securities research“ analitikai, remdamiesi su „apple“ susijusių šaltinių informa-cija, patvirtino gandus, kad šiais metais „apple“ pateiks rinkai du „ipho-ne“ telefonų modelius su dideliais ekranais.

Pasak jų, naujasis „Apple“ išmaniųjų telefonų flagma-

tąjį ketvirtį visos korporacijos pajamos, palyginti su analo-gišku laikotarpiu prieš metus, augo 22 proc., išmaniųjų telefonų gamyba užsiimanti „Motorola Mobility“ pajamų gavo 1,24 mlrd. dolerių (18 proc. mažiau), o veiklos nuos-toliai išaugo nuo 152 mln. iki 384 mln. dolerių. „Motorola Mobility“ dalis bendrame „Google“ pajamų biudžete sumažėjo nuo 11 iki 7 proc.

nas sąlyginiu pavadinimu „iPhone 6“ bus dviejų modi-fikacijų. Pirmoji turės nuo 4,7 iki 4,8 colio dydžio 1 920x1 080 taškų raiškos ekraną. Antroji – 5,5 colio ekraną, kurio raiška bus 2 270 x 1 280 taškų. Abiejuose modeliuose bus po 2 GB darbinės ir iki 128 GB pastoviosios atminties, 8 MP pagrindinė ir 3,2 MP priekinė kameros, 1 800 mAh talpos baterija.

viLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

S. Ballmeriui nepavyko rasti ryšio su vartotojais, nors pastarųjų dviejų ketvirčių „Microsoft“ duomenys rodo, kad pro-gramų kūrėjas grįžo į au-gančio pelno taką.

Vis dėlto vienas di-džiausių iššūkių, kilsian-

čių S. Nadellai – vadovų armijos sutelkimas. Pa-sitraukus S. Ballmeriui „Microsoft“ neliko tuzino aukštas pareigas ėjusių darbuotojų, kaip, kad „Xbox“ vysčiusio Dono Mattricko.

Akivaizdu, kad pakei-tus vadovą sėkmės nepri-sijaukinsi, todėl nuo to, kaip naujam vadovui sek-sis burti naują komandą, priklausys ir artimiausia „Microsoft“ ateitis.

Faktai

„microsoFt“

• Veiklą pradėjo 1975 me-tais

• 2013-aisiais pajamos siekė 77,8 mlrd. JAV dolerių (198,3 mlrd. litų)

• „Windows 8“ užima 10,4 proc. operacinių sistemų rinkos

• Kompanijos darbuotojai vieni kitus vadina „švelnu-čiais“ (ang. Softie)

• Visų „Microsoft“ biurų patalpos užima 3 kvadrati-nius kilometrus

klientą, technologijų tita-nai ne kartą surems gin-klus teisinėse ir inžineri-nėse kovose.

Akivaizdu, jog „Micro-soft“ turi visus reikiamus resursus, kad pavytų rin-kos išsišokėlius, tačiau jėgoms sutelkti reikia ryžtingo lyderio, turinčio aiškią viziją.

atrasti vartotoją iš naujoN e b y l u s S. Ballmerio s u t i k i m a s pasišalinti iš „Microsoft“ vadovo po-zicijos rodo vieną tenden-ciją – nesvarbu, kiek ištikimy-bės ir laiko sky-rei korporacijai, galiausiai bus verti-nami rezultatai.

„Ilgainiui „Microsoft“ neteko savo veido – pir-miausia vadovui reikės atkurti identitetą“, – sakė „Windows Magazine“ vy-riausioji redaktorė Cathe-rine Ellis.

Technologijų verslo analitikai sutaria, kad

Karjera 9Karjera8 nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

(Ne)sėkmė per 10 sekundžių

viLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Faktai

Geras cv

•Pirminei CV peržiūrai darbdaviai skiria iki 15 se-kundžių

•25 proc. darbuotojų teigia CV puošiantys ne oficialia, o gražiausia savo nuotrauka

• Lietuvoje darbo neturi 203,5 tūkst. žmonių

• 1 lapo CV – mitas, aprašo ilgis turi būti proporcingas patirčiai

»didelis turimų gyvenimo aprašymų srautas lemia, kad dėl kandidato tinkamumo apsisprendžiama per mažiau nei 10 sekundžių

Nenorime pa-sakyti, kad nereikia steng-tis. Toli gražu.

Turbūt kiekvienam yra tekę sukti galvą sėdint prie balto popieriaus lapo ir rašant gyvenimo ap-rašymą (CV). Patarimų, kaip tinkamai paruošti CV, tampantį kiekvieno žengiančiojo į darbo rinką vizitinę kortele, apstu.

Kuo daugiau patarimų – tuo daugiau sumaišties. Vieni siūlo naudoti „Eu-ropass“ šabloną, antri ra-gina per daug neišsiplėsti, o treti pataria per daug ne-sijaudinti – esą gyvenimo aprašymai vis tiek nėra skaitomi atidžiai.

vaikiškos klaidosLietuvos praeitis, kai ge-ležinė ranka nulemdavo karjerą, tebelaiko sura-kinusi darbo ieškančius tautiečius – vis dar neį-pratome gyvenimo apra-šymo vertinti kaip viziti-nės kortelės. Kitu atveju tektų manyti, kad tyčia

stengiamės išvengti darbo pasiūlymų. Juk nė vienas save gerbiantis žmogus nedrįstų siųsti gyvenimo aprašymo, kuriame teigtų esąs stropus, o visas CV būtų nusėtas gramatinė-

mis klaidomis. Deja.Personalo atrankos

agentūros „Strategic staf-fing solutions“ projektų vadovė Raimonda Blisti-vienė savaitraščiui „Eko-nomika.lt“ teigė, kad gra-matinių klaidų pasitaiko dažniausiai. „Lietuvoje dar neišmokome rašyti CV, nemokame savęs par-duoti, – sakė šimtus gyve-nimo aprašymų kasdien matanti ekspertė. – Daž-

nai struktūra būna netin-kama, pirma pateikiamos senos darbovietės, o ne naujesnės, vienu sakiniu bandoma apibūdinti tre-jus metus darbo patirties, trūksta tvarkos ir dėmesio CV išvaizdai.“

Panašia patirtimi dali-josi ir personalo paieškos ir atrankos įmonės „Con-fident“ konsultantė Jur-gita Mikaitė. Pašnekovė taip pat užsiminė apie

gramatines klaidas, tačiau pridūrė, kad dažnam gyve-nimo aprašymui trūksta reikiamos informacijos. „Ir jauni, ir patirties turin-tys darbuotojai pateikia per mažai informacijos – nurodyta tik ankstesnėse darbovietėse užimta darbo pozicija – neužsimenama, kokios tiksliai pareigos buvo einamos ar su kokia įranga buvo dirbama“, – aiškino J. Mitaitė.

cv – ne visraktisSavaitraščio kalbinti eks-pertai tikino, kad viena dažniausiai pasitaikan-čių kaidų – vieno CV tak-tika. Panašu, kad ieškan-tieji darbo nori nušauti aibę zuikių vienu šūviu. Susikuriamas vienas šabloninis gyvenimo ap-rašymas, kuris taikomas skirtingiems darbo pasiū-lymams.

Tai tas pats, kaip turint

Penktadienio naktis. Baras. Vaikinas pernelyg užtikrintai prisistato merginai, bandydamas ją pakerėti savo žavesiu. Tačiau burna aušinama veltui – mokslas moko, kad sprendimas dėl vakaro baigties pasąmonėje

priimamas per pirmas 10 pažinties sekundžių. Visai kaip ieškant darbo.

vieną niekuo neišsiski-riantį raktą tikėtis atra-kinti visas duris. „Svarbu suprasti, kad vienoje darbo vietoje reikia vienų gebėjimų, kitoje – kitų, to-dėl vienas CV nėra išeitis, – sakė „Confident“ atstovė. – Dažnai nutinka taip, kad gabūs žmonės tiesiog ne-sugeba atsiskleisti.“

Kiekvienas esame gir-dėjęs raginimą pateikti išskirtinį gyvenimo apra-šymą, tačiau apibrėžti iš-skirtinumą ne ką lengviau nei įvertinti grožį. Kal-binti ekspertai tvirtino, kad išskirtinumas toli gražu nereiškia blizgesio. „Išskirtinumas svarbus ieškantiems kūrybinio darbo, o įprastesniuose sektoriuose vietos ieškan-tiems asmenims derėtų daugiausia dėmesio skirti kalbos kultūrai ir struk-tūrai – CV neturėtų būti padrikas“, – įžvalgomis dalijosi personalo atran-kos ir paieškos kompani-jos „People Link“ vado-vaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė.

Jai pritarė ir R. Blis-tivienė. „Įprastai reikia tvarkingo, gražaus ir išsamaus gyvenimo ap-rašymo, kuris atrodytų profesionaliai“, – teigė ekspertė.

pirmas įspūdis – svarbiausiasKiekvienas manome turį išskirtinių gabumų, ta-čiau žmonėms, kasdien perverčiantiems šimtus gyvenimo aprašymų, esame tik dar vienas medžio lapas miške. Todėl nevertėtų puoselėti iliuzijų – jei CV nekrinta į akis iš pirmo žvilgsnio, antrojo jis ir nesulauks.

„Darbdaviai vidutiniš-kai CV peržiūrai skiria 6 sekundes. Per tą laiką atkreipia dėmesį į esmi-nius gabumus. Jei CV nepadaro įspūdžio, grei-čiausiai prie kandidato grįžta nebus“, – pasakojo specialistų paieškos por-talo cvmarket.lt atstovas Povilas Kytra.

Jam pritarė žmogiš-kųjų išteklių valdymo sprendimų teikėjos „Grafton“ vyresnioji atrankos konsultantė Dovilė Pašiūnaitė. „CV turėtų patraukti skaitan-čiojo dėmesį per 10–15 sekundžių, todėl svarbu tinkamai pateikti infor-maciją tiek vizualiai, tiek turinio prasme“, – aiškino ekspertė.

R. Blistivienė tvirtino, jog didelis turimų gyve-nimo aprašymų srautas

lemia, kad dėl kandidato tinkamumo apsispren-džiama per mažiau nei 10 sekundžių. „Jeigu ap-rašymas netvarkingas ir padrikas, jis nepadarys įspūdžio“, – teigė ji.

kaip parašyti tinkamą cvApibendrinus kalbintų ekspertų išvardytus trū-

kumus ir rekomendacijas galima pateikti kokybiško gyvenimo aprašymo re-ceptą.

Vieno nepakaks. Šiuo metu 11 proc. dar-bingo amžiaus lietuvių ieško pajamų šaltinio, tad tikėdamiesi, kad vieno šabloninio gyve-nimo aprašymo pakaks įtikti darbdaviui, apsi-

rinkate. Ruošdami CV at-kreipkite dėmesį į tai, ko reikia darbdaviui. Jei ne-turite reikiamų gabumų – darbas ne jums.

Venkite šablonų. Visi ekspertai tvirtino, kad dažnai naudojamas „Eu-ropass“ standartas nėra patrauklus akiai. Ne-gana to, jį naudoja didelė dalis jūsų konkurentų. Skirkite laiko – raskite patrauklesnį šabloną ar sukurkite savąjį – darb-davys įvertins origina-lumą.

Pateikite santrauką. Kaip ir kiekviename ge-rame skaitinyje, svarbi yra santrauka. J. Leme-šiūtė patarė po kontak-tinių detalių pateikti poros sakinių patirties apibūdinimą – tai ne tik patrauks skaitančiojo akį, bet ir leis įvertinti turimą patirtį.

Neslėpkite gabumų. Atminkite, kad darbdavys ieško ne draugo, o verslui naudingo elemento, todėl svarbiausia – jūsų turimi gabumai. Nepašykštėkite laiko jiems apibūdinti. Paminėkite ne tik kokias pareigas ėjote, bet už ką buvote atsakingas. Pa-siekti rezultatai taip pat praturtina jūsų gyvenimo aprašymą.

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

203,5 tūkst.LIETUVOS DARBO BIRŽOS DUOMENIMIS, ŠIų METų SAUSIO 1 DIENĄ ŠALyJE BUVO REGISTRUOTA 203,5 TūKST. BEDARBIų

auga statybininkų poreikis■atsigaunant statybų sektoriui pastebimas di-desnis specialistų poreikis. vilniaus Gedimino techni-kos universiteto statybų fakulteto prodekanas dr. doc. Linas Juknevičius tei-gė, kad norinčiųjų ateityje uždirbti šiame sektoriuje netrūksta.

Anot pašnekovo, šiuo metu statybų sektoriaus atsigaunančiam statybų sektoriui reikia daugiau specialistų. Fotodiena.lt.

rinka vystosi labai dinamiš-kai, paprastos darbo jėgos poreikis yra ir išliks.

Į klausimą, kiek šiandien Lietuvoje gali tikėtis uždirbti jaunas statybų inžinerijos specialistas, L. Juknevičius atsakė, jog viskas priklauso nuo specialisto. Patirties jau turinčiam specialistui įmonės Lietuvoje siūlo didesnį atlygį nei vidutinis, kuris šiuo metu mūsų šalyje siekia 2 000 litų.

Nebijokite (ne)pa-tyrimo. Nusistovėjusi nuomonė, esą CV negali viršyti vieno lapo, pa-šnekovams kėlė šypseną. Natūralu, kad turintieji daug patirties turės dau-giau gabumų, kuriuos privalu pateikti. Kita vertus, nešokite aukš-čiau bambos – ilgas ne-dirbusio studento apra-šas atrodys komiškai. Todėl nekurkite pasakų, bet ir nesikuklinkite.

Pjaukite dešimtą kartą. Sudarę galutinį savo CV, neskubėkite iš-siųsti. Duokite jį paskai-tyti artimiesiems, kole-goms ar draugams. Kuo daugiau akių – tuo geriau. Gramatinės klaidos, nelo-giški sakiniai ir padrikas tekstas per kelias sekun-des padarys neigiamą įspūdį.

CV – dokumentas. Gyvenimo aprašymas yra jūsų bilietas į gei-džiamą darbą ar būtinas pajamas. Todėl gerb-kite save ir prisegdami nuotrauką pasistenkite, kad ši būtų dalykiška. Atostogų nuotraukas iš paplūdimio palikite draugams. Juolab kad nėra sutariama, ar nuot-raukos visada yra reika-lingos.

»patarimų, kaip tinkamai paruošti gyvenimo aprašymą, tampantį kiekvieno žengiančiojo į darbo rinką vizitine kortele, apstu

Gyvenimo aprašymas – ne visraktis, todėl teks pasistengti pritaikant cv kiekvienam darbo skelbimui. scanpix

LOGIN

NT 11nr. 52014 m. vasario 10–16 d.NT10 nr. 5

2014 m. vasario 10–16 d.

Ne vien euras kels būstų kainasArtėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įsivedę eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės barškėti naujų namų raktai. Tai gali atsitikti dar prieš įsivedant eurą.

karoLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Faktai

nt rinka

• Taline ir Rygoje nuo ekonominės krizės pra-džios NT kainos atitinka-mai augo 86 ir 21 proc.

• Prognozuojama, kad įvedus eurą paskolų pa-lūkanų normos kris 0,56 proc.

• ECB siekiamas NT kainų augimas yra 2–3 proc.

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

86 %TALINE NUO EKONOMIKOS KRIZėS IKI DABAR NT KAINOS IŠAUGO BEVEIK DVIGUBAI – 86 PROC.

sandorių daugėjo trečdaliu■preliminariais regis-trų centro duomenimis, 2013 metais klaipėdoje parduota apie 2 800 butų, net 37 proc. daugiau negu 2012-aisiais.

2013 metais iš nekilnoja-mojo turto vystytojų Klaipė-doje nupirkta apie 260 butų, t. y. 12 proc. daugiau nei anks-tesniais metais Įmonės „Eika“ skaičiavimais, per pirmuosius

klaipėdoje pernai parduota apie 2 800 butų – 37 proc. daugiau negu 2012-aisiais. Fotodiena.lt.

tris 2013 metų ket-virčius Klai-pėdoje parduota po 70 naujos statybos butų. Paskutinis 2013 metų ketvirtis uostamiestyje buvo vangiausias, pardavi-mas – net 52 proc. mažesnis. Vidutinė naujų butų kaina per metus išaugo 2 proc. iki 4 400 litų už kvadratinį metrą. Uostamiestyje vidutinė naujo būsto kaina yra 16 proc. di-desnė nei Kaune, 11 proc. ma-žesnė negu Vilniuje.

Praėjusią savaitę vykusioje kasme-tinėje Lietuvos nekilnojamojo

turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje bene kiekvienas pranešė-jas kalbėjo apie atsigau-nančią ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių rinką. Tokiame kontekste natūraliai kyla klausimas, kas gali atsitikti atsitie-siančiai rinkai, jei joje bus pakeista valiuta.

Dabar kiekvienas rin-kos pokytis yra modeliuo-jamas euro spindesyje. Paprastai pavasarėjant pradedama kalbėti apie artėjančią „Euroviziją“, o ekonomikos sektoriuje šiemet visos diskusijos sukasi apie euro įvedimo viziją. Į pirmąją jau seniai ranka numojo rafinuoto muzikinio skonio savi-ninkai, o antroji, bent jau nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, ekspertams iššū-kių nekelia.

nepakankama sąlyga„Be jokios abejonės, valiu-tos pasikeitimas turės įta-kos šalies ekonomikai, pir-miausia pakis palūkanų normų dydis“, – LNTPA konferencijoje apie euro įvedimo pasekmes kalbėjo Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Tik išskirtiniai pilie-

čiai būstą perka už gry-nuosius ir tik retas turi visą sumą. Kitiems nau-jakuriams tenka kreiptis į bankus, o sausio pirmo-sios rytą sumažėjusi palū-kanų norma juos turėtų nudžiuginti. Bent jau teo-riškai.

„Didelio poveikio ne-bus, nes kalbama apie de-šimtąsias procento dalis. Turint omenyje, kad pa-lūkanos ir taip yra žemos, toks pokytis neturės reikš-mingesnio poveikio dabar imantiesiems paskolas litais“, – reikšmės suma-žėsiančioms palūkanų normoms neteikė banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekspertų teigimu, šiandien NT kainos yra pasiekusios dugną ar bent jau pradėjusios kilti. Šiuo atveju kainų kilimas yra teigiamas aspektas, nes tai tampa sveiko proto postūmiu pirkti būstą, jei yra tokia galimybė. Būtent tokių paskatų augimo šiemet ir tikimasi.

„Jeigu atsiranda ga-limybė skolintis pigiau, dažniausiai pirkėjų padau-gėja. Tokiu atveju turėtų augti paklausa ir kilti kai-nos“, – savaitraščiui „Eko-nomika.lt“ komentavo NT bendrovės „In Real“ Kon-sultacijų ir analizės depar-tamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

„Swedbank“ vyriausia-sis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad gyventojų būsto įper-kamumo rodiklis šiemet yra pasiekęs istorines aukštumas. Pasak jo, tai rodo, kad vis daugiau lie-tuvių turi galimybę arti-miausiu metu švęsti įkur-tuves.

Būtina sąlyga„Euro įvedimo poveikį NT rinka pajus dėl gyventojų lūkesčių. Didelė dalis žmo-nių tikisi, kad įvedus eurą bus didesnė NT paklausa, o kaina didės. Kad maty-tume didesnį aktyvumą ir augtų kainos, užtenka vien šio lūkesčio“, – pa-brėžė jis.

Su N. Mačiulio nuo-mone sutiko SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad net nėra svarbu, ar šie lūkesčiai bus raciona-lūs. Dėl galimo kainų au-gimo gyventojai kreipsis į banką ir prašys paskolų, o toks postūmis, anot ekono-misto, yra labiau tikėtinas nei mažėjanti palūkanų norma. Tiesa, jis pabrėžė, kad lūkesčiai dėl euro gali išgaruoti sulig Nau-

jaisiais metais. „Didžiau-sias efektas bus juntamas dar prieš įvedant eurą. Kai atsiras garantija, kad bendroji Europos valiuta bus įvesta, o tai įvyks apie metų vidurį, galima laukti papildomo postūmio. Įve-dus eurą šie lūkesčiai ne-pasiteisins ir galbūt pra-sidės atvirkštinė reakcija. Dalis tų, kurie laikė patal-pas norėdami jas parduoti vėliau, gali nusivilti, kad kainos išaugo ne tiek, kiek tikėjosi, ir imti pardavi-nėti tuos būstus“, – apie antrinę NT rinką kalbėjo G. Nausėda.

Ekonomistui pritarė ir A. Antanavičius. „In Real“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas teigė, kad prieš įvedant Lietuvoje eurą galima ti-kėtis spekuliacijų, kelian-čių NT kainas. Vis dėlto šis pokytis, pasak jo, ne-bus labai ryškus, o kitais metais kainų augimo tem-pas gali susilyginti su eko-nomikos augimo tempu.

sveikas augimas„Sostinėje paklausa jau viršija pasiūlą, tad kainos natūraliai didėja. Progno-zuojame, kad kainos šie-met augs 6–8 proc. Euro faktas sudaro tik penkta-dalį to padidėjimo“, – apie dabartinę kainų situaciją kalbėjo A. Antanavičius.

NT kainų augimo ne-sustabdytų net referendu-mas prieš įvedant eurą, mat jau dabar aišku, kad naujos valiutos įvedimo

»didelė dalis gyventojų tikisi, kad įvedus eurą bus didesnė nt paklausa, o kaina didės. kad matytume didesnį aktyvumą ir kainų augimą, užtenka vien šio lūkesčio

faktorius sudaro tik nedi-delę kainos dedamąją. Ta-čiau kylančios NT kainos yra glaudžiai susijusios su euro arba bent jau jo įve-dimo galimybe Lietuvoje. „Geriau tą veiksnį vadinti ne euro įvedimu, o gerė-jančia ekonomine situa-cija“, – apie brangsiantį

NT kalbėjo „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Visi pašnekovai sutiko, kad ateinančiais metais būstų kainos turėtų didėti 3–5 proc. Toks augi-mas yra užprogramuotas Vilniaus rinkoje. Panaši situacija gali susiklostyti

požymių, kad kiltų statybinių medžiagų kainos, nėra. Fotodiena.lt.

didžiausios nuomos kainos Lietuvoje – sostinės senamiestyje. Fotodiena.lt.

Brangimo nesitikistiebiasi nuomos kainos■Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas antanas Bartulis ramina, kad atsigaunant staty-boms, smėlis ir žvyras nebrangsta.

Anot pašnekovo, valsty-bės finansavimas kelinin-kams sumažintas iki tokio lygio, koks buvo 2009 me-tais. Tad požymių, kad kiltų statybinių medžiagų kai-

■Beveik 70 litų, arba 6 proc., – tiek pernai viduti-niškai didėjo nuomos kai- na vilniuje ir siekė 1 110 litų.

Nekilnojamojo turto skel-bimų portalo domoplius.lt duomenimis, pernai nuomos kaina kiek ūgtelėjo ir kituose didžiuosiuose Lietuvos mies-tuose: Kaune apie 10 proc. – iki 720 litų, Klaipėdoje apie 5 proc. – iki 950 litų. Bene

nos, jo teigimu, nėra.„Gamtos išteklių mo-

kestis per 7 metus buvo didintas 5 kartus. Tai ta mokesčio dalimi, be abejo, gamtos ištekliai, tarp jų smėlis, žvyras ir dolomi-tas, pabrango. O apskritai kaina su nedideliais kelių procentų pakilimais laikosi 2009–2010 metų lygio“, – tikino A. Bartulis.

labiausiai per metus augo vidutinės nuomojamų butų Vilniaus miegamuosiuose ra-jonuose kainos: Baltupiuose apie 70 litų – iki 870 litų, tiek pat Fabijoniškėse – iki 836 litų, Šeškinėje apie 50 litų – iki 697 litų. Sostinės senamies-tyje nuomojami butai brango apie 50 litų – iki 1 888 litų. Šiame rajone nuomos kainos yra didžiausios sostinėje ir vi-soje Lietuvoje.

Kaune ir Klaipėdoje, ta-čiau mažesnių miestų NT rinkoje vis dar galima ti-kėtis tik nežymaus kainų augimo ar stagnacijos.

„Kainos augs panašiai kaip infliacija. Estijoje, beje, kai kuriais metais augimas buvo dviženklis, tačiau pas mus to nebus.

Tai gera žinia, rodanti, kad rinka yra stabili. 2007 metais rinka nebuvo sveika: sandorių nebuvo tiek daug, o kainos augo“, – lygino Ž. Mauricas.

svarbiausia neįsijaustiŠiandien kalbant apie 2007 metų NT rinką, negali

neužkliūti tokios parale-lės kaip žemos palūkanų normos, kainų ir rinkos augimas bei didėjantys lū-kesčiai. Būtent pastarieji yra ne tik paskutinio, bet daugelio NT burbulų prie-žastis.

Dabar nepavyktų gauti didesnės paskolos nei

būsto vertė, o ir į pajamų bei įmokų santykį, galio-jant atsakingo skolinimo taisyklėms, dėl skaudžių pamokų bankai atsižvel-gia griežčiau. Žinoma, būtų paprasta, jei rinkoje viskas priklausytų tik nuo vieno faktoriaus. Šiuo atveju labai svarbu, kad būstų pasiūla smarkiai ne-viršytų paklausos. Būtent tokie ir bus ateinantys metai.

„Šiuo metu gauti lei-dimą, planuoti teritorijas, keisti žemės paskirtį ga-lima daug greičiau ir len-gviau, todėl ir pasiūla grei-

čiau pasiveja paklausą. Juolab kad Vilniuje yra daug statyboms parengtų sklypų. Esant paklausai, iškart pastebėsime dau-giau atgaivintų objektų“, – apie rinkos mechanizmus, užkertančius kelią burbu-lams, kalbėjo N. Mačiulis.

Svarbu pastebėti, kad tokia tendencija yra prog-nozuojama tik 2014–2016 metų laikotarpiu, kurį re-komenduojama išnaudoti, tačiau neįsijausti imantis daugiau NT projektų ir planuojant investicijas. „Po kelerių metų palūka-nos neišvengiamai augs,

automatiškai mažės nekil-nojamojo turto paklausa, o tuomet susidursime su pertekline pasiūla“, – NT sektoriaus atstovus per-spėjo S. Vagonis.

NT rinka šiandien yra pakankama pati sau, o gerėjanti šalies ekonomi-kos padėtis leis jai tvariai vystytis. Euras bus tik mažas katalizatorius arba veikiau medalis už gerą darbą. Vis dėlto reikia įdė-miai stebėti eurais kainas skaičiuojančias Baltijos seses, kurių situacija ne-retai, pasak G. Nausėdos, atidunda iki mūsų.

Gerėjanti ekonomikos situacija leis Lietuvos nt rinkai tvariai vystytis, o euras bus tik mažas katalizatorius arba veikiau medalis už gerą darbą. Fotodiena.lt

Įdarbinti pinigai 13Įdarbinti pinigai12 nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

Inovatyvi veikla ir pro-duktyvumo augimas vis daugiau koncentruojasi dinamiškuose regionuose, pasižyminčiuose pažangiau-siais universitetais, aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir kultūrine įvairove. Dėl šių priežasčių didėja atotrūkis tarp labiausiai išsilavinusių ir žemos kvalifikacijos dar-buotojų, tarp dinamiškų klasterių ir stagnuojančių regionų bei tarp šalių, ku-rios gali patenkinti išau-gusį technologinių pokyčių poreikį, bei tų, kurios to padaryti nesugeba ir todėl sparčiai atsilieka. Šios ten-dencijos netruks pasiekti ir Lietuvą, o pirmieji pokyčių ženklai matomi jau dabar.

Pačių inovatyviausių dina-miškų klasterių lyderės yra JAV. Ten darbo rinkoje jau kurį laiką vyksta reikšmingi pokyčiai. Dėl technologijų ir inovacijų stipriai išaugo aukštos kvalifikacijos dar-buotojų paklausa, o žemos kvalifikacijos darbuotojų pa-klausa ir toliau mažėja.

Remiantis statistika, nuo 1980 metų realusis aukš-tąjį išsilavinimą turinčių JAV darbuotojų atlyginimas, tai yra, atlyginimas įvertinus infliaciją, išaugo 32 proc. Vidutinis vidurinį išsilavi-nimą turinčio baltaodžio vyro realusis darbo užmo-kestis šiandien yra 8 proc. mažesnis nei 1980 metais, vadinasi, žemos kvalifika-cijos darbuotojų perkamoji galia šiandien yra mažesnė nei prieš tris dešimtmečius. Didėjantis atotrūkis tarp

technologijų revoliucija neaplenks

darbo rinkosLaUra GaLdikienė„swedbank“ vyresnioji ekonomistė

pajamų, kurias gauna aukš-tos ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, rodo, kad ša-lyje auga pajamų nelygybė. Panašios tendencijos pas-tebimos Švedijoje, Vokieti-joje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Lietuvos ekonomika ir dar-buotojų atlyginimai vis dar vejasi išsivysčiusių šalių lygį, todėl minėtos tendencijos dar nėra lengvai pastebi-mos, tačiau ateityje jos taps vis akivaizdesnės.

Lietuvoje vis dar vyrauja žemos pridėtinės vertės ap-dirbamoji gamyba, tačiau dėl augančių atlyginimų ir energetikos išteklių kainų šio sektoriaus įmonės il-gainiui taps vis mažiau konkurencingos. Todėl bus stengiamasi dar labiau au-tomatizuoti gamybos proce-sus arba net iškelti gamybą į kitas šalis. Taigi apdirbamoji gamyba galės sukurti vis mažiau darbo vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams. Atvirkščiai, daugiau darbo vietų šiame sektoriuje bus sukuriama aukštos kvalifi-kacijos darbuotojams, val-dantiems ir prižiūrintiems įrenginius.

Jau dabar technologijos leidžia atsisakyti kasininkų parduotuvėse, tačiau ma-noma, kad per artimiausius kelis dešimtmečius stipriai sumažės darbo vietų tam tik-ras paslaugas teikiantiems darbuotojams, pavyzdžiui, buhalteriams, auditoriams, pardavėjams, nekilnoja-mojo turto agentams ar net vairuotojams.

Aukštos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų perspektyvos kitokios – jų paklausa ino-vacijų sektoriuje dar labiau išaugs. Jau dabar jaučiamas akivaizdus darbuotojų trū-kumas informacinių tech-nologijų sektoriuje. Sparčiai augant darbuotojų paklau-sai inovacijų sektoriuje, o jų pasiūlai liekant labai ribotai,

šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai neretai stipriai viršija šalies vidurkį. Pavyz-džiui, informacijos ir ryšių sektorius yra vienintelis sek-torius Lietuvoje, kuriame krizės laikotarpiu vidutinis realusis neto (atskaičius mokesčius) atlyginimas ne-mažėjo. Kadangi nedidės išsilavinusių aukštos kvalifi-kacijos darbuotojų, galinčių dirbti inovacijų sektoriuje, pasiūla, skirtumas tarp že-mos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pajamų dar la-biau išaugs.

Stebint šias tendencijas kyla daugybė klausimų: kas laukia žemos kvalifika-cijos darbuotojų, kaip reikės mažinti augančią pajamų nelygybę bei apsaugoti besitraukiančią viduriniąją klasę? Minimaliojo darbo užmokesčio didinimas šioje situacijoje būtų prastas sprendimas, nes išaugus są-naudoms tai tik dar labiau padidintų verslo motyva-ciją pakeisti žmonių darbo jėgą kompiuterizuotais įrenginiais. Pereinamuoju laikotarpiu valstybės turėtų didinti neapmokestinamą-sias mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas. Tai leistų žmonėms sėkmingiau kon-kuruoti su naujausiomis technologijomis ir išlaikyti darbo vietas.

Technologinis progresas gali turėti teigiamą poveikį produktyvumo augimui, naujų darbo vietų kūrimui ir visos ekonomikos augimui. Tačiau siekiant užpildyti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą būtina pagerinti mokslo kokybę bei užtikrinti didesnį darbo jėgos mobi-lumą. Nesiimant minėtų veiksmų, atotrūkis tarp aukštos ir žemos kvalifika-cijos darbuotojų pajamų ir įsidarbinimo galimybių ateityje didės arba, dar blogiau, Lietuvos lauks ban-krutavusio Detroito miesto ateitis.

■technologijos, globa-lizacija ir urbanizacija sparčiai keičia pagrindi-nius ekonomikos augimo variklius bei darbo rinkos struktūrą visame pasau-lyje.

L. Galdikienė: „kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gali net imti stabdyti produktyvumo ir ekonomikos augimą šalyje bei padidinti atskirtį tarp Lietuvos ir inovatyvesnių valstybių.“ Bendrovės nuotr.

Lietuvos verslo padangėje gar-siais akordais nuskambėjo žinia, kad lie-

tuvių drabužių mainų projektas „Vinted“, mūsų šalyje žinomas manodra-buziai.lt vardu, pritraukė dar neregėto dydžio inves-ticiją Baltijos šalyse inter-neto produktų kategori-joje. JAV fondas „Insight Venture Partners“ į Lietu-voje gimusią idėją inves-tuos beveik 70 mln. litų.

„Vinted“ idėja patikė-jęs JAV rizikos kapitalo fondas jau yra investavęs į tokius žinomus prekės ženklus kaip „Twitter“, „Flipboard“, „Shopify“, „Wix.com“ ir daugelį kitų technologinių verslų.

ne pirma sėkmėTai ne pirma ir šio lietu-vių startuolio pritraukta investicija. 2013 metų sausį bendrovė pasirašė 17 mln. litų investicijų sutartį su Londono tech-nologijų fondu „Accel Partners“. „Šis fondas yra investavęs į tokias įmones kaip „Facebook“, „Ge-tJar“, „DropBox“, – savait-raščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo „Vinted“ vykdo-

Investuotojai atsirado patys

masis direktorius Mantas Mikuckas. Jis leidiniui teigė, kad paprastai už investicijas perleidžiama nuo 10 iki 20 proc. įmonės akcijų, ir patikino, jog šiais atvejais iš šio stan-darto išlipta nebuvo. „Vi-sada turėjome viziją, kad kompaniją turi valdyti jos įkūrėjai ir vadovai“, – sakė M. Mikuckas.

Be investuojančių fondų, „Vinted“ akcinin-kai yra įmonės įkūrėjai Justas Janauskas (direk-torius) ir Milda Mitkutė (rinkodaros vadovė). „Su-laukę tokio masto investi-cijų įrodėme, jog tai, kad esi Lietuvoje, nėra jokia kliūtis kurti pasaulinio ly-gio įmonę, – kalbėjo M. Mi-kuckas ir pridūrė, kad šis įvykis suteiks įkvėpimo ir pasitikėjimo kitiems ša-lies verslininkams. – Daž-nai manoma, kad Lietuva yra maža rinka, tad čia ne-galima tikėtis įspūdingo rezultato.“

švaisto laikąM. Mikucko teigimu, pradedantieji verslai dažnai iššvaisto begalę laiko ieškodami inves-tuotojų. „Koncentruo-jamasi į prezentacijų rengimą, siuntinėjami laiškai ir važinėjama į susitikimus“, – vardijo

M. Mikuckas. Pasak jo, investuotojams iš tiesų nerūpi, ar prezentacija graži, ar ne, svarbiau-sia kreipti dėmesį į pro-dukto kokybę ir pasiek-tus rezultatus bei pačią idėją, jos potencialą. „Jeigu rezultatas sudo-mins, susitarti nebus la-bai sudėtinga, – pridūrė jis. – Patys investuotojai konkuruoja ieškodami kompanijų.“

Rekordinio dydžio in-vesticijos sulaukusios bendrovės vadovas teigė pats investuotojų neieško-jęs, šie patys siuntė laiš-kus, skambino ir prašė susitikti. M. Mikucko tei-gimu, svarbiausia tiksliai žinoti savo viziją ir kon-centruotis į rezultatus. „Tuomet ir derybinė po-zicija daug palankesnė“, – pridėjo verslininkas.

skirtingi investuotojų tikslaiSparčiai besiplečiančiai įmonei jau teko atsisakyti ne vienos investicijos, nes kai kurių investuotojų tikslas yra tik sulaukti trumpalaikio pelno.

„Pamatėme, kad jie sie-kia tiesiog pagerinti įmo-nės rodiklius ir vėliau kuo greičiau tą kompaniją par-duoti“, – prisimena M. Mi-kuckas. Jis jauniesiems verslininkams patarė kri-tiškai žiūrėti ir į pačius investuotojus. Pasak pa-šnekovų, svarbu įvertinti investuotojų tikslus, ar jų vizija sutampa su versli-

ninkų.Kalbėdamas apie Lie-

tuvoje veikiančius rizikos kapitalo fondus, M. Mi-kuckas minėjo, kad padė-tis šalyje gerėja. Tačiau, pasak pašnekovo, jie kapi-talo dydžiu ir patirtimi vis dar negali prilygti tiems, kurie valdo milžiniškas pinigų sumas. „Matau lie-tuviškus fondus kaip gerą tarpinę stotelę, galinčią padėti kompanijai pasi-ruošti kitai investicijai, kuri ateitų iš pasaulinio dydžio fondo“, – įsitikinęs pašnekovas.

plėsis dvigubaiKaip konstruktyviai pa-naudoti gautą investiciją? „Vinted“ vykdomasis di-rektorius teigė pirmiausia ketinantis stiprinti savo produktą. „Tai bandysime padaryti stiprindami savo komandą, pritraukdami talentingiausius specia-listus, – pasakojo vyras. – Mūsų biure Vilniuje šiuo metu dirba daugiau kaip 50 žmonių. Per dvejus me-tus planuojame plėstis iki 100.“ M. Mikuckas puikiai suvokia, kad specialistų gali ir pritrūkti, todėl neat-meta galimybės pritraukti jų iš užsienio. „Šiuo metu jau deramės dėl to su viena JAV kompanija“, – leidiniui atskleidė jis.

Kita kryptis, kuriai „Vinted“ skirs nemažą investicijų dalį – rinko-dara. „Tokiose rinkose kaip JAV neužtenka turėti gerą produktą, – įsitikinęs

Laiko švaistymas susitikimams, prezentacijoms ir kalbų ruošimui – nereta verslininkų klaida, siekiant pritraukti investuotojus. Aiški vizija ir dėmesys kokybiško produkto kūrimui visada turi būti svarbiausias uždavinys.

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

M. Mikuckas. – Turi tapti žinomas, o tai kainuoja.“

Jau šiuo metu JAV rin-koje veikiančios „Vinted“ ir apie plėtrą galvojančios bendrovės direktoriaus skaičiavimais, be 6–8 mln. JAV dolerių biudžeto, skirto vien rinkodarai, šiame žemyne net neverta ką nors pradėti.

rytuose sudėtingiauVakarų rinkose sparčiai besiplečiančios platfor-mos vadovas kiek skeptiš-

kiau vertina Rytų rinkas. „Rytų rinkose reikėtų

įdėti daugiau pastangų, kad augtume, negalime tikėtis ir tokio didelio pelno“, – sakė M. Mikuc-kas. Pasak jo, šiuo metu svarbiausios yra Vakarų rinkos, nes čia yra di-džiausias vartojimas.„Rytų rinkos paprastos atrodo iš pradžių, nes ir žmonių mentalitetas pa-našus, tačiau iš tiesų jos yra labai sudėtingos“, – pastebėjo verslininkas.

Vienu iššūkių Vaka-ruose verslinininkas įvardijo ir aršią konku-renciją. „Vien Amerikoje turime tris ar keturis tiesioginius konkuren-tus, – atskleidė jis. – Skir-tingose Europos rinkose taip pat turime bent po kelis konkurentus, kurie stengiasi lygiai taip pat, kaip ir mes.“

daugiau investicijųSėkmės istorijos visada motyvuoja ir gali padi-

dinti jau ir taip suakty-vėjusį verslininkų veik- lumą, mano leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai. „Vien įdar-bintų žmonių, kurių dalis vėliau pakeis savo darbo vietą, patirtis bus naudinga rinkai“, – teigė „BaltCap“ investicijų di-rektorius Kornelijus Če-lutka ir pridūrė, kad per pastaruosius metus tokio tipo verslų Lietuvoje itin padaugėjo.

Pradedančių verslų

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

57,1 mln.DNB BANKO GRyNASIS PELNAS PER METUS SUSITRAUKė BEVEIK 36 PROC. – IKI 57,1 MLN. LITų

išsilavinęs, jaunas ir inovatyvus daug prašo – mažai gauna■vyrauja nuomonė, kad startuolius kuria tik patir-ties neturintys studentai. tačiau vidutinis jų steigėjų amžius siekia beveik 30 metų. tai parodė pirmą kartą všį „versli Lietuva“ atlikta „startup Lithuania“ 2013 metų apžvalga.

42 apklaustų įmonių kū-rėjų vidutinis amžius yra 29 metai. Vyriausiam startuolio

■kreipdamiesi dėl asme-ninės vartojimo paskolos lietuviai dažnai neįvertina finansinių savo galimybių, atskleidė vidinė „provi-dent Finansai“ duomenų analizė.

Didesnę nei 5 000 litų pa-skolą norintys gauti klientai galutiniame jos vertinimo etape pasitenkindavo 70 proc. mažesne suma. „Tyri-vidutinis startuolių kūrėjų amžius Lietuvoje – 29 metai. Fotodiena.lt.

prašydami vartojimo paskolos lie-tuviai dažnai neįvertina finansinių savo galimybių. Fotodiena.lt

steigėjui – 46-eri, jauniau-siam – 17-ka. Apžvalga pa-rodė, kad Lietuvos startuoliai yra išsilavinę – tik trys vers-lininkai nėra baigę mokslų, net 27 turi aukštąjį išsilavi-nimą, 8 – magistro laipsnį.Inovatyvių įmonių steigėjų patirtį rodo ir tai, kad dau-guma jų yra įsteigę ne vieną įmonę. Penktadaliui tai jau trečiasis startuolis, 14 proc. – antrasis.

mas atskleidė, kad geriausiai savo finansines galimybes grąžinti paskolą įvertina žmo-nės, prašantys mažesnės ir vidutinės vertės paskolos – vidutinė išduota suma be-veik nesiskiria nuo prašomos ir atitinkamai yra 1 000 ir 1 700 litų. Galima tokio elge-sio priežastis – būtinybė gauti paskolą“, – teigia Dovilė Kri-nickienė, bendrovės rinkoda-ros vadovė.

skatinimo programos „StartupHighway“ įkū-rėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas įsitikinęs, kad tokio masto inves-ticijos naudą pajus visa Lietuvos rinka. Jis nea-bejoja, kad šiais metais galima sulaukti ir dau-giau nemažų investicijų iš rizikos kapitalo fondų.

„Neabejoju, kad šie metai bus patys įspū-dingiausi, kupini entu-ziazmo“, – optimizmo ne-slėpė R. Tamošiūnas.

»sulaukę tokio masto investicijų įrodėme, kad tai, jog esi Lietuvoje, nėra jokia kliūtis kurti pasaulinio lygio įmonę

Faktai

investiciJos į startuolius

• „yplan“ – 32 mln. litų

• „Brolis Semiconduc-tor“ – 21,4 mln. litų

• TRAFI – 1,7 mln. litų

• „AdDuplex“ – 1,38 mln. litų

• „TransferGo“ – 1,2 mln. litų

pasak m. mikucko, investuotojams nerūpi, ar prezentacija graži, ar ne, svarbiausia kreipti dėmesį į produkto kokybę ir pasiektus rezultatus bei pačią idėją, jos potencialą. asmeninio albumo nuotr.

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė – viena iš duonos ir konditerijos gaminių rinkos lyderių Lietuvoje, kuri užsiimanti gamyba ir prekyba ir yra pelniusi vartotojų pagarbą savo novatoriškumu bei puikios kokybės gaminiais. Šiuo metu darbui Jonavoje ieškoma motyvuota, savarankiška asmenybė

vadYBininkas Užsienio rinkoms

darbo aprašymas:• Darbas su esamais klientais, pardavimo skatinimas, koordinavimas;• Naujų eksporto galimybių, klientų paieška užsienio rinkose;• Įmonės gaminamų produktų eksporto (pardavimo) planų vykdymas ir plėtra;• Pardavimo strategijos ir planų rengimas;• Produkto vystymo idėjų generavimas.

mes vertinsime Jūs pagal tokius kriterijus:• Aukštasis išsilavinimas;• Būtina bent 2 metų darbo patirtis su eksportu;• Labai geros anglų ir rusų kalbų žinios;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

asmeninės savybės:• Stipri orientacija į rezultatus, aktyvumas ir savarankiškumas;• Puikūs reprezentaciniai, planavimo, organizavimo, bendravimo ir derybiniai įgūdžiai.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

cv-online klientė – UaB GaUdrė yra viena iš pirmaujančių įmonių, dirbančių daugiau kaip 20 metų elektrotechnikos rinkoje Lietuvoje. Šiandien įmonė dirbui vilniuje ieško

sandėLio vadYBininko (-ės)

darbo aprašymas:• Efektyvaus sandėlio darbo organizavimas, tvarkos palaikymas;• Prekių priėmimas, rūšiavimas, jų pristatymas klientams;• Transportavimo organizavimas bei kontrolė;• Dokumentų, susijusių su sandėlio veikla, administravimas;• Darbas su buhalterinės apskaitos programa Navision.

reikalavimai Jums:• Sėkminga panašaus darbo patirtis;• Anglų, rusų kalbos pagrindai;• Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas;• Iniciatyvumas, atsakingumas, pareigingumas;• Techninis išsilavinimas ar darbo patirtis elektrotechnikos srityje būtų privalumas.

mes Jums siūlome:• Darbą socialiai atsakingoje įmonėje;• Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes;• Konkurencingą atlygį.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online client - CBRE is the world’s leading real estate services company – a growing and visionary organisation, comprised of the best and brightest profes-sionals. Globally we have over 300 offices and employ over 37,000 people.

cHieF accoUntant For reaL estate manaGement team in paneveZYs

responsible for:• Be responsible for accounting of UAB CBRE and properties under management of UAB CBRE;• Be responsible for debtor accounting, including invoicing, reminder preparation and penalty invoicing, outstanding debt reporting;• Daily entering of incoming invoices, bank information, other data into accounting software;• Payroll calculation, advance reports for employees and the like accounting);• Tax returns (incl. personal income tax, social security, VAT, CIT)• Assistance in setting up the income / expense budget, maintenance and reporting of budget execution, preparation of forecasts;• Fixed asset accounting;• Payment management and cash flow monitoring;• Financial reporting and reporting to the management (monthly/quarterly group reporting, annual accounts).

requirements:• Completed higher education in accounting, economics or finance;• Not less than 3 years of successful experience in senior accountant's position (experience in international company and/or the company providing services would be an advantage);• Accuracy and precision working with documents, excellent knowledge of Lithuanian tax related legislation and understanding in IFRS;• Skills in international accounting and business management systems (like MRI, Axapta, Oracle E-Business or SAP) would be considered as an advantage;• Good English language skills (written and oral);• Analytical thinking, integrity, initiative;• Thoroughness, responsibility, independence, loyalty.

the company offers:• An interesting, challenging and responsible job in international company;• Professional development opportunities, interaction with commercial real estate management professionals in other European countries;• Competitive salary corresponding to the employee competence.

If you are interested in the proposed duties and meet the requirements, please send your CV and cover letter in English and Lithuania indicating the name of position to lina@cvonline.lt. Confidentiality assured.

Siekti karjeros už jūrų marių – jau-dinanti patirtis, tačiau yra didelė

tikimybė padaryti nema-žai klaidų vien dėl to, kad žmogus nėra susipažinęs su tos šalies kultūra ir ypatumais.

Skiriasi net tokios smulkmenos kaip gyve-nimo aprašymo reika-lavimai. Britų naujienų portalui vienas karjeros valdymo specialistas pa-sakojo, kad, pavyzdžiui, Australijos darbdaviai nori apie potencialų dar-buotoją žinoti kuo dau-

sėkminga karjera svetur

giau. Jeigu visai darbo patirčiai ir pasiekimams apra-šyti reikėtų 15 pus-lapių – tebūnie.

Be to, ir darbo pokalbis Australijoje trunka daug ilgiau nei įprastai. Jį gali sudaryti net penki ar šeši etapai. Tai tik keletas pa-vyzdžių, susijusių su viena valstybe. BBC dalijasi pa-tarimais, kaip lengviau pradėti karjerą svetur.

stebėkite, kaip elgiasi vietiniai„Kad geriau supras-tumėte, kaip reikėtų

elgtis, kon-c e n t r u o -kitės ne į darbdavių reikala -vimus, o į vietos žmonių, k u r i e taip pat i e š k o d a r b o ,

elgesį“, – BBC pasa-

kojo karjeros specialistė Barbara West.

Taip pat, pasak B. West, rekomenduojama susipažinti su kuo nors iš vietinių, kurie ne tik papasakotų apie atitin-kamos šalies ypatumus, bet ir galėtų jus rekomen-duoti potencialiam dar-badaviui.

išvažiuokite į kelionęOmenyje turima ne po-ilsinė kelionė po šalį. Susitikite su verslo at-stovais ar kitais asmeni-mis, kurių veikla susijusi su jūsų. Tie susitikimai

neturi būti traktuojami kaip darbo pokalbiai. BBC pašnekovų teigimu, verslo ar viešojo sek-toriaus atstovai mielai sutiks su jumis paben-drauti.

Taip ne tik užmegsite naujų kontaktų, bet ir ge-riau suprasite pasirink-tos šalies darbo specifiką.

„Viena didžiausių klaidų, kurias daro emig-rantai, yra tai, kad jie mano, jog visa darbo aplinka yra tokia pat kaip gimtojoje šalyje“, – tvir-tino B. West.

Keliaudami geriau perprasite, kokie reika-lavimai yra keliami dar-buotojams. Specialistės teigimu, visiškai adapta-cijai reikia vidutiniškai šešių mėnesių.

„Dažnai emigrantai grįžta neištvėrę adapta-cinio laikotarpio“, – BBC pridūrė B. West.

Emigrantai, keičiantys gyvenamąją vietą, susiduria su gausybe iššūkių. Tai ne tik kultūriniai skirtumai, adaptacija prie kitos aplinkos, bet ir naujo darbo paieškos, rašo BBC.

žinokite savo tiksląNesvarbu, kur darote kar-jerą – gimtojoje šalyje ar ne, tačiau žinoti, ko tiks-liai siekiate, yra be galo svarbu. „Bendraukite, ieš-kokite ir tyrinėkite naują aplinką. Darykite viską, kad jūsų tikslai būtų įgy-vendinti“, – ragino ir drą-sino B. West.

derinkite darbą ir laisvalaikįVienas iš svarbiausių aspektų, bandant geriau priprasti prie naujos aplinkos, yra bendra-vimas su žmonėmis ne tik darbo reikalais. Kad būtų lengviau, keičiant gyvenamąją aplinką, re-komenduojama susirasti žmonių, su kuriais būtų galima bendrauti ne tik darbo klausimais.

Natūraliai kyla klau-simas, kaip jų rasti. Tam yra socialiniai tinklai bei draugų draugai.

scanpix

Transportas14 Karjera 15nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

aUšra poderYtė

Jų laukia saugios, patogios ir gana greitos kelionės į kitas Baltijos

šalis bei Vakarų Europą. Nutiesus naująją vėžę, daug naujų galimybių at-siranda ir krovinių vežė-jams. Kaip atsiveriančias galimybes ketina išnau-doti AB „Lietuvos gele-žinkeliai“, pasiteiravome Sauliaus Stasiūno, Kro-vinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo plėtrai.

? „rail Baltica“ keleiviams sudarys galimybę trum-

piausiu keliu, patogiai, saugiai ir greitai pasiekti kitas Baltijos valstybes bei vakarų europą. kokių galimybių atsiranda krovinių vežėjams?

Tų galimybių gana daug. „Rail Baltica“ lo-gistikos sektoriaus atsto-vams sudarys galimybę skirtingų krovinių rūšių gabenimui pasirinkti skirtingą transportavimo būdą – kelius, geležinke-lius, jūrų transportą ar jų derinį ir pasiūlyti rinkai optimalią logistinę pa-slaugą.

? kroviniai jūra ir geležinke-liais gabenami konteine-

riais. kokie tokio gabenimo pranašumai, palyginti su alternatyviais būdais?

Pervežant krovinius konteineriais, nepapras-tai patogu keisti trans-porto rūšis išnaudojant kiekvienos iš jų priva-lumus. Kitaip tariant, norint krovinį nuo auto-transporto perkelti ant traukinio platformos ar laivo denio, nereikia pre-kių perkrauti po vieną. Pasitelkus krautuvą, kon-teineriai perkraunami vos per kelias minutes, ir krovinys gali judėti toliau. Vieno konteinerio perkro-vimas neturi trukti ilgiau kaip 5–7 minutes.

Žinoma, kad procesas vyktų sklandžiai ir grei-tai, būtini intermodaliniai terminalai, kuriuose būtų galima priimti ir aptar-nauti visą neišformuotą sąstatą. Būtent todėl „Lie-tuvos geležinkeliai“ ėmėsi įgyvendinti intermodali-nių terminalų, kurie turės visą reikiamą infrastruk-tūrą, statybos Vilniaus ir Kauno viešuosiuose lo-gistikos centruose projek-tus. Abu terminalai bus pastatyti dar iki šių metų pabaigos.

? europos sąjunga didelį dėmesį skiria intermodali-

niams pervežimams. kodėl? Europos Komisija savo

išleistame komunikate, populiariai vadinamame baltąja knyga, yra nu-mačiusi, kad jau iki 2030 metų net 30 proc. visų krovinių, kurie vežami toliau nei 300 kilometrų,

turi būti gabenama vi-daus vandenų arba gele-žinkelių transportu, o 2050 metais pervežama pusė visų krovinių. Tai daroma dėl ekologinių motyvų, siekiant sumažinti nei-giamą transporto poveikį aplinkai – užterštumą, triukšmą, avaringumą, spūstis ir t. t.

? kokių privalumų krovinių pervežimams suteiks kauno

viešojo logistikos centro inter-modalinio terminalo ir „rail Baltica“ sąveika?

Kauno intermodalinis terminalas, pradėsian-tis veikti 2014 metais Palemone, bus pirmojo „Rail Baltica“ etapo pagrindinis mazgas ir būtina efektyvios „Rail Baltica“ veiklos sąlyga. Tai bus pirmasis dviejų vėžių – 1 520 mm plo-čio ir naujai nutiestos 1 435 mm pločio vėžės – susikirtimo taškas, ku-riame kroviniai vos per kelias valandas bus per-

kraunami nuo europie-tiškos ant rusiškos vėžės ir galės judėti toliau. Į rytų pusę – Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną arba europine vėže į šiaurę – Latvijos, Estijos, Suomi-jos link.

Verta paminėti dar vieną tarptautinį projektą – konteinerinį traukinį „Šeštokai Express“. Pla-nuojama atgabenti kro-vinius iš įvairių Europos Sąjungos šalių į Varšuvą, tuomet, panaudojant uni-kalią „Rail Baltica“ tra-soje esančią Šeštokų stotį, pristatyti juos iki Smo-

lensko stoties Rusijos Fe-deracijoje. Iš čia konteine-riai keliautų toliau į rytus.

Netolimoje ateityje turėtų tapti aktyvesni ir Adrijos uostai, kurie jau ruošiasi priimti didžiuo-sius okeaninius laivus iš Kinijos ir paskirstyti juos geležinkeliais po visą Eu-ropą naujai patvirtintu „Adrijos–Baltijos“ korido-riumi.

Norėtųsi pabrėžti ir vadinamojo VIII-ojo gele-žinkelių transporto kori-doriaus, apimančio Bel-giją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Lietuvą, teikiamas galimybes. Šiuo 2015 metų lapkritį pradėsiančiu veikti ko-ridoriumi numatoma pervežti iki 22 mln. tonų krovinių.

? kada galėtume laukti krovinių srauto Lietuvos

geležinkeliais padidėjimo? Viskas priklausys nuo

„Rail Baltica“ ir Kauno intermodalinio termi-nalo statybos sėkmės bei nuo to, kaip greitai pa-vyks į transporto rinką įvesti šią alternatyvą. Kita vertus, krovinių srautas „Rail Baltica“ li-nija – jau realybė. . Štai jau trejus metus sėkmin-gai bendradarbiaujame su tarptautine logistikos kompanija „Hupac Inter-modal SA“ bei kita didele bendrove „DB Schenker Rail AG“. Pasirašėme susitarimus, kurių pa-grindu sutarėme skatinti abiem pusėms naudingą partnerystę, susijusią su krovinių vežimu geležin-keliais į Lietuvą ar kitas šalis. Vykdome naujus projektus ir su Lenkijos bei Čekijos bendrovė-mis. Nemažas indėlis į „Rail Baltica“ linijos pa-naudojimą krovinių ve-žimui tenka ir Lietuvos įmonėms, kurios vis ak-tyviau domisi galimybe vežti krovinius „Rail Bal-tica“.

Užsakymo Nr. 02042014

s. stasiūnas: „rail Baltica“ vežėjams atveria daug naujų galimybių“

Kai kalbama apie šiuo metu tiesiamo europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ naudą, paprastai turima galvoje nauda, kurią pajus keleiviai.

s. stasiūnas: „rail Baltica“ logistikos sektoriaus atstovams sudarys galimybę skirtingų krovinių rūšių gabenimui pasirinkti skirtingą transportavimo būdą. BFL

nutiesus naująją vėžę, daug naujų galimybių atsiranda ir krovinių vežėjams. „rail Baltica“ archyvo nuotr.

»iki 2030 metų net 30 proc. krovinių, kurie vežami toliau nei 300 km, turi būti gabenama vidaus vandenų arba geležinkelių transportu

Įdarbinti pinigai 17nr. 272013 m. gruodžio 9–22 d.