NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

A. Browne’as: Turime užtikrinti, kad mūsų verslas būtų pajėgus varžytis su JAV ir kitų šalių bankais, o finansinių sandorių mokestis šiam tikslui trukdo Plačiau 6–7 p.

A. Ciupij: Tiesiog dirbame, turime nusistatę kryptį, kuria einame. Galvoti, kas konkurentas, o kas ne, – nėra laiko

Plačiau 18–19 p.

LAikrAštis LeidžiAmAs kAs Antrą pirmAdienį. 2013 M. gegužės 13–26 d. nr. 12 (122)

Vilniuje spręs bankų likimą Šių metų liepos pirmą dieną Lietuva stos prie didžiausios pasaulio ekonomikos vairo. Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai – ne tik prestižas ir galimybė pasi-puikuoti sutvarkytu Vilniumi. Lietuvai teks spręsti labiausiai kontroversiškus ES raidos klausimus. Plačiau 6–7 p.

kaip verslo prašyti pinigų Kiekvienais metais Lietuvos verslas, privatūs asmenys ir užsienio kapitalas savo nuožiūra paramai mūsų šalyje skiria daugiau nei treč-dalį milijardo litų. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kas skatina verslą dalyti uždirbtas lėšas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį norintie-siems jų gauti. Plačiau 10–11 p.

duomenys slepia milijardus Lietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama, kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas. Plačiau 16–17 p.

deimantai auksu nežiba Ilgą laiką paslaptyje ir monopolyje sken-dėjęs deimantų pasaulis pamažu atsiveria investuotojams. Tačiau ši briliantų žaliava per daug įmantri, kad taptų naujuoju investuo-tojų auksu. Plačiau 20–21 p.

kaina 3 Lt Užs. nr: 122 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiai410,79816,49393,176592,743409,1714607,54

OmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225

+1,30 %–1,32 %+0,22 %+2,59 %+3,96 %+5,21 %

Balandžio 27 d. – gegužės 10 (9*) d. duomenys

mokesčių sistemai reikia

„euroremonto“

Redakcija 3

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Dailius Dargis, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Gabija Sabaliauskaitė.PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasDIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 122tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt čia jungiasi

www.ekonomika.lt draugai

iktžolių ravėjimą B. Vėsaitė pradėjo verslo pa-ramos agentūroje „Versli Lietuva“. Ministerijos išplatintame pranešime kukliai informuojama apie generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko pasitraukimą iš užimamų pareigų šalių susita-rimu. Išmainęs karjerą tarptautinėje bendrovėje į darbą Lietuvai, P. Lukauskas iš šviežios vyriau-sybės sulaukė tik nepadorios pirštų kombinaci-jos.„Neturime daug priekaištų VšĮ „Versli Lietuva“ vadovui“, – vėso-kai savo spren-dimą argumen-tuoja ministrė. Užtat turi kandidatą į laisvą postą. Valdžios koridoriuose šnabždamasi, esą vadovės antpečius matuojasi buvusio Finansinių nusikal-timų tyrimų tarnybos vadovo žmona – socialde-mokratė su kokybės ženklu Violeta Boreikienė.Ministrė taikėsi vienu šūviu pakloti du vadovus ir sujungti visai neseniai atskirtas agentūras, ta-čiau neužteko parako, mat „Investuok Lietuvoje“ direktorė Milda Dargužaitė neketina taip lengvai pasiduoti abipusio susitarimo gundymams. Iš kur tas polėkis be darbo grupės išvadų imtis „kadrų“ kaitos? Vien tik pernai „Versli Lietuva“ padėjo įsteigti 129 naujas įmones ir sulaukė „Trade Promotion Organizations Network“ įvertinimo – antra geriausiai veikianti eksporto skatinimo organizacija pasaulyje. Eksportas 2012

metais ūgtelėjo trečdaliu, o tiesioginių užsienio investicijų augimo reitinge Lietuva yra tarp pen-kių pasaulio lyderių.„Nustebino“, – B. Vėsaitės sprendimą pakomen-tavo Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Kyla negeras įtarimas, kad social-demokratų siekį iššluoti konservatorių palikimą skatina agentūrų kontroliuojamos ES fondų lė-šos. Pastarosios nuo senų laikų traukia politikus

kaip muses prie or-ganinių trąšų.Ministrės pirm-takas Rimantas Žylius valstybinių įmonių valdymo patirties dairėsi

Skandinavijoje, Izraelyje, Singapūre ir Prancūzi-joje. Šiose valstybėse politikų atsiribojimas nuo kišimosi į valstybinių įmonių bei tokių viešųjų įstaigų kaip „Versli Lietuva“ veiklą laikomas vertybe. Skaidrumas, nuspėjamumas ir nepri-klausomybė – tai ne tušti žodžiai, o korporaty-vinio valdymo principai. Savo ruožtu socialde-mokratai įkvėpimo tebeieško ne ten, kur saulė leidžiasi, bet kur kyla.Ministrei derėtų pasiskolinti premjero akinius, nes darbščiosios rankelės vietoje dilgėlių pešioja sodinukus. Deja, kol politikai vadovų postuose bandys įskiepyti statytinius, o ne profesionalius vadybininkus, gali nepadėti jokia optika. Veik-liems specialistams beliks rikiuotis oro uostuose prie išvykimo terminalų.

Karštas ministrės darbymetisŠiemet pavasarinė valymo akcija „Darom“ prasidėjo anksčiau, nei planuota. Kol vyriausybė

vis dar bunda iš žiemos miego, ūkio ministrė Birutė Vėsaitė kimba į darbus. Trumpai pasidalijusi asmeninėmis įžvalgomis apie atominę energetiką bei šildymo kainas, ministrė nutarė grįžti į savo

daržą ir iškuopti pavaldžias institucijas.

P»ministrei derėtų pasiskolinti

premjero akinius, nes darbščiosios rankelės vietoje dilgėlių pešioja

sodinukus

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

elektroninę žurnalo versiją skaityk www.zurnalai.lt

TELEFONAI • PLANŠETĖS • KOMPIUTERIAIFOTO • VIDEO • AUDIO • TV • ŽAIDIMAI

SUŽINOK PIRMAS!ĮDOMIAUSIOS IR SVARBIAUSIOS TECHNIKOS NAUJIENOS

naujo numerio ieškok visose spaudos platinimo vietose

0123456789

NAUJAS!

Savaitės tema 5Savaitės tema4 nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

rolandas Viršilas, bendrovės „Švyturys-utenos alus“ generalinis direktorius

»Jeigu sakome, kad būtina mažinti darbo apmokestinimą, iš kažkur reikės surasti lėšų. tad pajamų apmokestinimas turi prasmės, tik privalo būti tam tikras logiškas indėlio dydis

»kuo įvairesni finansavimo šaltiniai, tuo geriau sisteminiu požiūriu. nt ir automobilių mokestį turi dauguma valstybių, į tai reikia žvelgti rimtai. manau, kad jie abu galėtų egzistuoti

»mano nuomone, pVm lengvatos turėtų atsirasti tose veiklos srityse, kur konkuruojama su kitų šalių produkcija vidaus rinkoje. Valstybė gal kažką praloštų dėl pVm mažinimo, bet būtų sukurta daugiau darbo vietų

dainius dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas

NUOMONĖ

kęstutis Lisauskas , konsultacijų bendrovės „ernst & Young“ partneris

Mokesčių sistemai reikia „euroremonto“

Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus

pakeitimus dėl rezultatų stokos teks praminti „kosmetiniais“.

Dabartinė Lietu-vos mokesčių sistemos struk-tūra, kuomet

„Sodrą“ be stambiojo ka-pitalo pagalbos privalo išlaikyti nedideles paja-mas gaunančios darbo jėgos pečiai, reikalauja kapitalinio remonto. Vis dėlto sprendžiant iš mo-kesčių sistemos pertvar-kos darbo grupės išvadų ir premjero komentarų, vietoj esminės reformos sulauksime nebent „eu-roremonto“. Dar blogiau, kad mokesčių reformą bandoma atlikti be Eu-ropai įprastų priemonių, kaip visuotinis NT ar au-tomobilių mokestis.

darbo pajamų milžinasParadoksalu, bet lietuviai visoje Europos Sąjungoje (ES) surenka mažiausiai mokesčių nuo BVP – 26 proc., tačiau darbo paja-mos, įskaičiavus darbda-vio sumokamos įmokos į „Sodra“ dalį, sudaro net iki 42 proc. Tokius rezul-tatus skelbė dar praėjusių metų gale „Swedbank“ Asmeninių finansų insti-tuto atlikta analizė. Šios išvados reiškia, kad jei

uždirbate 2000 litų „popie-riuje“, darbdavys už su-kurtą darbo vietą sumoka 2623,6 lito, o į rankas gau-nate 1554 litus.

Laisvosios rinkos ins-tituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva ko-mentuoja, kad teisinis „Sodros“ įmokos išskyri-mas į darbuotojo ir darb-davio ekonominiu po-žiūris beprasmiškas. „Ši įmoka – darbuotojo darbo užmokesčio dalis, todėl būtent darbuotojas ją sumoka“, – mintis dėsto ekspertė.

npd dydis – neaiškusSupratus, kad tiesiogi-nių pajamų didinimo re-sursai, kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas, jau iš-naudoti, pasirinkta gy-ventojų pajamas didinti peržiūrint darbo san-tykių apmokestinimą. Valdančiųjų sudaryta mokesčių sistemos per-tvarkos grupė svarstė įvairius apmokestinimo mažinimo variantus, pvz., įvesti „Sodros“ įmokų lubas ir didinti ne-apmokestinamų pajamų dydį (NPD).

Premjerui prabilus, kad NPD dydis galėtų siekti MMA – 1000 litų,

paskaičiuota, kad tokia reforma valstybės biu-džetą sumažintų daugiau nei milijardu litų, bet ma-žiausiai uždirbančiųjų pajamos išaugtų iki 20 proc. Vis dėlto dėl konkre-taus NPD dydžio iki galo nėra apsispręsta. Ekono-

mistas ir mokesčių sis-temos pertvarkos darbo grupės narys Romas Lazutka savaitraščiui pasakojo, kad NPD dydis paaiškės, kai Finansų ministerija atliks detalų kaštų skaičiavimą.

„Kuo daugiau didina-

mas NPD, tuo daugiau lėšų praranda biudže-tas. Pirma, reikia žinoti kiek lėšų galima surinki iš kitų mokesčiu, o tada jau matysime, ką ir kiek reikia didinti. Nepa-mirškime, kad biudžeto pajamos dėl mokesčių po-

kyčių sumažėti negali“, – sakė R. Lazutka.

nežino, kuo kompensuotiMilijardą litų viršijančios sumos praradimas Lietu-vai būtų iš esmės nepake-liamas, nes maksimaliai padidinti NPD reikalinga

suma sudaro kone 4 proc. 2012 metų šalies biudžeto arba šiek tiek mažiau nei viešosios tvarkos ir visuo-menės apsaugai skirta metinė suma.

Vyriausybės galimybes didinti NPD iki tūkstan-čio litų skeptiškai vertina ir mokesčių pertvarkos darbo grupėje dalyvavusi K. Leontjeva. Ekspertės teigimu, toks mokesčio didinimas įmanomas, tačiau jei atsivėrusias fi-nansines skyles bus ban-doma lopyti naujais mo-kesčiais, NPD dindimas tik labiau komplikuotųsi. „Net įvedus papildomus mokesčius pajamos būtų kur kas mažesnės, nei reikiama suma, nes at-sirastų paskata vengti mokesčių“, – pasakojo K. Leontjeva.

Savo ruožtu R. Lazutka „Ekonomika.lt“ sakė, kad vienas galimų NPD didi-

nimo šaltinių – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo kėlimas, į kurį būtų įskaičiuotas ir „Sodros“ mokestis. „Realiausias NPD augimo kompensa-vimo šaltinis – GPM tarifo didinimas. Dar daugiau, jei darbdavio įmoka būtų įtraukta į atlyginimo skai-čiavimą, tai algos būtų 31 proc. didesnės ir GPM ta-rifas keistųsi, tik, žinoma, reikia paskaičiuoti viską taip, kad nebūtų piktnau-džiaujama pokyčiais“, – sakė R. Lazutka.

mokesčiai – ne LietuvaiBuvusios finansų minis-trės Ingridos Šimonytės įskiepyta nuostata, kad mažinant mokesčius pri-valu nurodyti, kuo jie bus kompensuoti, verčia valdančiuosius kalbėti apie mokesčių naštos didinimą atskirose sri-tyse. Tačiau panašu, kad ekonomistų ir ekspertų siūlyti ES šalyse įprasti palūkanų, nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčiai atsakingų as-menų ausų nepasiekė.

Pirmieji pavojaus var-pais skambinti puolė LLRI atstovai, kurie mano, jog palūkanų ap-mokestinimas skriaustų taupančiuosius ir ska-tintų gyventi šia diena. „Neteisinga, kad taupan-tis gyventojas per gyve-nimą sumokės daugiau mokesčių, negu tokias pat pajamas uždirbęs ir jas iškart išleidęs jo kai-mynas“, – LLRI poziciją komentavo K. Leontjeva.

Mokesčių pokyčiais domisi ir Lietuvos versli-ninkai, bet pastarųjų nuo-monė skiriasi nuo darbo grupės ekspertų išsakytų nuogąstavimų.

„Norfos“ įmonių gru-pės savininkas Dainius Dundulis „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad palūkanų

mokestis, ko gero, suma-žintų indėlių portfelį. „Iš kitos pusės, jei indėliai būtų apmokestinami ir sumažėtų paskata juos dėti į bankus, gal pinigai bus išleisti vartojimui, taip pagyvinant vidaus rinką?“, – svarstė D. Dun-dulis.

Įdomu, kad pačiame krizės įkarštyje – 2009–2011 metais – ne vienas ekonomistas teigė, kad reikia skatinti milijardi-nių indėlių įliejimą į vi-daus rinką. Pagal vidaus investicijų lygį Lietuva kone dvigubai atsilieka nuo kaimynų, tad indėlių apmokestinimas ir inves-ticijų bei reinvesticijų mokesčio pašalinimas galėtų turėti ne tik nei-giamą poveikį.

Luboms valios nepakakoDaug diskusijų sukėlęs „Sodros“ lubų įvedi-mas taip ir nesulaukė palaikymo aukščiausiu lygmeniu. Praėjusią sa-vaitę premjeras patikino žurnalistus, kad „Sodros“ lubų nebus, esą tai įma-noma tik įdiegus progre-syvią mokesčių sistemą, kurios, skirtingai nei ža-dėta prieš rinkimus, taip pat buvo atsisakyta.

K. Leontjevos teigimu, „Sodros“ lubų įvedimas atkurtų teisingumą, mat dabartinė sistema ydinga. „Svarbu suprasti, kad „Sodros“ lubos nėra mo-kesčių mažinimas daug uždirbantiems žmonėms. Neteisinga, kad lubos tai-komos tik išmokoms, bet ne įmokoms, todėl „Sod-ros“ įmokų lubos kartu būtų ir teisingumo prin-cipo įvedimas“, – teigė ekspertė.

Nors „Sodros“ lubų idėja ir nebus įgyven-dinta, verta pridurti, kad net nustačius maksimalų socialinio draudimo įmo-

FAktAi

pAJAmų mOkesčiAi

•Didžiausią dalį GPM su-moka švedai – 56,6 proc., mažiausiai bulgarai – 10 proc.

•Gaunantieji mažiau-sias pajamas Lietuvoje 2011-aisiais buvo apmo-kestinti 38,9 proc. dydžio tarifu, ES vidurkis – 39,5 proc.

•23 proc. Lietuvos darbo jėgos dirba už minimalų atlyginimą, ES vidurkis – 17 proc.

•Minimalų atlyginimą gaunančio gyventojo dar-bo vietos „kaina“ Lietuvoje – 1311,8 lito

Fotodiena Fotodiena Fotodiena

realių Lietuvos darbo jėgos apmokestinimo pokyčių artimiausioje

ateityje tikėtis neverta. shutterstock

kos dydį aukštas paja-mas gaunantieji nebūtų pradžiuginti. R. Lazutkos siūlyto GPM didinimo atveju NPD ir toliau ne-būtų taikomas pajamoms, viršijančios 3150 litų, o tai reikštų, kad padidinus GPM tarifą, nemažai ūg-telėtų ir atskaičiuojamų mokesčių dalis. „Dėl iš-augusio GPM tarifo netgi pasidengtų „Sodros“ lubų įvedimas, nes mokestinis NPD progresyvumas nie-kur nedingtų“, – sakė R. Lazutka.

reformuotina reformaMokesčių sistemos per-tvarkos darbo grupei su-silaukus kritikos strėlių, premjeras A. Butkevičius užsiminė, kad pastarieji kažin ar norės tęsti savo veiklą. Taigi šiuo metu vienintelės darbo pajamų kėlimo priemonės – NPD didinimas, nuostolius kompensuojant didėjan-čiu GPM tarifu.

Pamirštos PVM len-gvatos maistui ir pas-laugoms, o progresiniai mokesčiai įvardyti kaip per brangūs, „Sodros“ lu-bos nurašytos, nes nėra progresinių mokesčių, o indėlių palūkanų apmo-kestinimas vertinamas atsargiai. Dar daugiau, metų metus Tarptautinio valiutos fondo siūlomas visuotinis NT mokestis ir automobilių apmokes-tinimas taip pat negavo palaikymo.

Nors dar reikia su-laukti finansų ministeri-jos skaičiavimų, galima numanyti, kad NPD didi-nimas iki 1000 litų nebus priimtas dėl per didelės šio sprendimo kainos biu-džetui. O simbolinis neap-mokestinamųjų pajamų didinimas nevadintinas reforma – veikiau nevy-kusiu bandymu išspręsti seną problemą.

»teisinis „sodros“ įmokos išskyrimas į darbuotojo ir darbdavio ekonominiu požiūris beprasmiškas

ViLiUs petkAUskAsvilius.petkauskas@ekonomika.lt

»padidinti npd iki 1000 litų reikalinga suma sudaro apie 4 proc. 2012 metų šalies biudžeto arba šiek tiek mažiau nei viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugai skirta metinė suma

ĮMONIŲ NAUJIENOS

kilo pardavimai

dirbo pelningiau

Auga draudimo rinka

dar vienas H&m

pateisino lūkesčius

Šių metų pirmąjį ketvirtį draudimo rinka išaugo net 10,9 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Pasirašyta 441,3 mln. litų draudimo įmokų. Lietuvos draudimo rinkos apimties didėjimą

lėmė reikšmingas ne gyvybės draudimo rin-kos augimas (11,1 proc.). Draudimo rinka artėja prie iki krizės buvusio lygio, kai per 2007 m. buvo pasira-šyta daugiau nei 2 mlrd. litų įmokų.

Mažmeninis drabužių prekybos tinklas iš Švedijos „Hennes&Mauritz“ (H&M) pasirašė patalpų nuomos sutartį su bendrove „East Capital Real Estate“, pasta-roji valdo prekybos centrą „Gedimino 9“. H&M naują parduotuvę Vilniaus centre planuoja atidaryti 2014 m. pavasarį. Anksčiau jau buvo skelbta, kad H&M atsidarys Vilniaus ir Klaipėdos „Akro-poliuose“, „Panoramoje“ ir „Oze“.

Norvegijos bendrovė „Visma“, kuri teikia bu-halterijos bei administra-vimo paslaugas ir plėtoja verslui skirtą programinę įrangą, ketina plėsti savo veiklą Vilniuje. 2011 m. įkurtas bendrovės pa-dalinys „Visma Lietuva“

džiaugiasi, kad mūsų ša-lis pateisino jų lūkesčius ir žada artimiausiu laiku plėsti darbuotojų skaičių iki 500.

Šiuo metu kompanijoje „Visma Lietuva“ darbuo-jasi maždaug 30 žmonių kolektyvas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Bitės“ įmonių grupės EBITDA pelnas (neatskai-čius palūkanų, mokes-čių, prieš nusidėvėjimą ir amortizaciją) paaugo 13 proc., palyginti su tuo pa-čiu laikotarpiu pernai, ir perkopė 43 mln. litų ribą. „Bitė Lietuva“ EBITDA pel-nas mažėjo 5,1 proc. (iki 32,2 mln. litų), o „Bitė Latvija“ EBITDA per pirmą ketvirtį augo beveik 279 proc. – nuo 2,6 mln. litų pernai iki 9,9 mln. litų šie-met.

Vienos didžiausių Lietu-voje pieno perdirbimo ir sūrio gamybos bendrovių – Vilkyškių pieninės – gru-pės konsoliduoti pardavi-mai šiemet sausį–balandį pasiekė 97,5 mln. litų ir buvo 8 proc. didesni negu

pernai per keturis mėne-sius.

Vilkyškių pieninė pra-nešė, kad vien balandį, palyginti su 2011-ųjų ba-landžiu, grupės konsoli-duoti pardavimai išaugo 25 proc. iki 27,1 mln. litų.

H&m įsikurs prekybos centre „Gedimino 9“. AFP

„Bitės“ grupės pelnas išaugo. Fotodiena

76 LietuvojeLietuvoje

129LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK NAUJų ĮMONIų PADEDANT VŠĮ „VERSLI LIETUVA“ BUVO ĮSTEIGTA 2012 METAIS

Būsto paskolų patrigubėjo

prieš prisiimdami ilgalaikius finansinius įsipareigojimus klientai kur kas atsakingiau vertina savo galimybes ir renkasi trumpesnį paskolos terminą. Fotodiena

■pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto par-davimo skaičius Lietuvoje išaugus 10 proc., daugėjo ir naujai išduotų būsto paskolų.

„Danske“ banke sudaryta 2,8 karto daugiau būsto pa-skolų sutarčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012-aisiais. „Pastebime nekilnojamojo

turto rinkos aktyvėjimą, žmo-nės labiau domisi būsto įsigi-jimu nei prieš kelerius metus“, – sako Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos di-rektorė. Daugiausia būsto pa-skolų išduodama Vilniuje, Klai-pėdoje ir Kaune. Dažniausiai jos skiriamos naujos statybos būstams, bet domimasi ir pa-skolomis namo statybai.

terminalui – 40 mln. litų

statomas naujas terminalas padės patenkinti išaugusius Lietuvos vežėjų poreikius ir sureguliuoti krovinių srautus, taip pat skatins turizmą. Fotodiena

■seB bankas naujo klaipėdos uosto keleivių ir krovinių jūrinio terminalo statybai skyrė 41,25 mln. litų paskolą.

Lėšos bus panaudotos modernaus terminalo pas-tatams statyti ir reikiamiems įrenginiams įdiegti. Tai bus antras tokio tipo termina-las Klaipėdos uoste, tačiau

šis išsiskirs ir keleiviams, ir kroviniams gabenti specia-liai pritaikyta infrastruktūra. Planuojama, kad kasmet per šį terminalą bus pervežama apie 0,5 mln. automobilių ir iki 1 mln. keleivių, o metinis krovinių krovos pajėgumas sieks iki 5 mln. tonų. Planuo-jama, kad pirmieji laivai ter-minale galės švartuotis 2013-ųjų pabaigoje pabaigoje.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

Jau keletą metų vaikų mityba kelia didelį susirūpinimą tiek Europos Sąjungoje (ES),

tiek Lietuvoje.

Vaisiai ir daržovės ugdymo įstaigose gali būti dalijami 3 kartus per savaitę. shutterstock

mokykloje skatins valgyti vaisius

Apskaičiuota, kad apie 22 mln. vaikų visoje ES turi

antsvorio, o iš jų apie 5 mln. nutukę, todėl sveika mityba gali tapti svar-bia priemone užtikrinti, kad mažėtų nutukimų ir rimtų sveikatos pro-blemų, atsirandančių dėl viršsvorio. Todėl svarbu pasiekti, kad būtų pakan-kamai vartojama vaisių ir daržovių.

Pasaulio sveikatos or-ganizacijos rekomenduo-jama vaisių ir daržovių dienos norma asmeniui – 400 g. Lietuvoje tai su-daro apie 260 g. Tyrimai rodo, kad sveikos mi-tybos įpročiai susifor-muoja vaikystėje, todėl kai buvo priimti 2009 metų ES Tarybos regla-mentai, Lietuva įsijungė į vaisių ir daržovių pro-gramą.

Buvo parengta vaisių

vartojimo skatinimo mo-kyklose strategija, kurios vizija – paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržo-ves, pratinti juos vartoti ateityje ir prisidėti prie mokyklų sveikatingumo politikos formavimo. Įgyvendinant strategijos tikslus ugdymo įstai-goms, norinčioms daly-vauti programoje, nemo-kamai dalijami obuoliai, morkos, kriaušės, bana-nai bei apelsinai.

Vaisiai ir daržovės ugdymo įstaigose gali būti dalijami 3 kartus per savaitę. Mokiniui skiriama viena porcija per dieną. Porciją sudaro vienas iš produktų: obuo-lys (iki 200 g), kriaušė (iki 200 g), bananas (iki 200 g), apelsinas (iki 200 g), morka (iki 200 g). Di-džiausia galima paramos suma be pridėtinės ver-tės mokesčio – 2,80 Lt už kilogramą obuolių, 3,00

Lt – už kriaušių, 3,00 Lt – už apelsinų, 3,00 Lt – už bananų, 1,50 Lt – už morkų, įskaitant pro-duktų transportavimą ir dalijimą.

Kad būtų nustatytas poveikis vaikų sveikatai ir mitybos įpročiams, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atliko Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos įgyvendi-nimo ir veiksmingumo vertinimą. Gauti rezul-tatai ir didejanti vaikų dalyvavimo tendencija leidžia daryti išvadas, kad programoje noriai dalyvaujama ir tikimasi, jog ji iš dalies padeda for-muoti sveikesnės vaikų mitybos įgūdžius.

užsakymo Nr. 05-08-2013

Europos Sąjungos ir LR Žemės ūkio ministerijos finansuojama priemonė

Vilniuje spręs bankų likimąŠių metų liepos pirmą dieną Lietuva stos prieš didžiausios pasaulio ekonomikos vairo.

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai – ne tik prestižas ir galimybė pasipuikuoti sutvarkytu Vilniumi. Lietuvai teks spręsti labiausiai kontroversiškus ES

raidos klausimus.

ViLiUs petkAUskAsvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Šalies politikai ne kartą sakė, kad vienas esminių pirmininkavimo

tikslų – užtikrinti, kad Lie-tuvai aktualūs klausimai, kaip regiono energetinis saugumas ir tvari rytų partnerystės raida, taptų pirmininkavimo priori-tetu. Deja, euro zonos krizė smarkiai pakoreguos dar-botvarkę.

Praėjusią savaitę Lie-tuvoje lankėsi didžiausių pasaulio finansinių ins-titucijų – „Bank of Ame-rica“, „Citigroup“, „Mor-gan Stanley“, „Barclays“ ir kitų bankų, atliekančių pagrindinį vaidmenį pa-saulio finansų pasaulyje, aukšto rango atstovai. Su pastaraisiais į Vilnių at-vyko ir Britų bankininkų asociacijos (ang. „British bankers’ association“ arba BBA) vadovas Anthony Browne’as. Jo nuomone, pagrindinis Lietuvos prio-ritetas – visuotinės bankų sistemos reguliacijos įtvir-tinimas. Dar daugiau, ti-kėtina, kad Vilniuje bus nuspręsta ir finansinių sandorių mokesčio (FSM) ateitis.

svarbiausia – reguliavimasFSM skirtas apmokestinti specifines perlaidas tarp bankų. Planuojama, kad galiotų 0,1 proc. vertės mokestis akcijų bei obli-gacijų sandoriams ir 0,01 proc. mokestis derivaty-vams. Austrijos ekono-mikos tyrimų instituto profesoriaus Stephano Schulmeisterio manymu, FSM pagrindu būtų ga-lima surinkti net iki 35

mlrd. eurų (120 mlrd. litų) kasmet, šiuos pinigus būtų galima panaudoti pačių bankų problemoms spręsti.

„Naujas mokestis ne tik suteiktų stabilumo finansų rinkoms, bet ir verstų krizės epicentre buvusius bankus bent jau iš dalies prisidėti prie problemų sprendimo“, – žurnalistams Briuselyje sakė S. Schulmeisteris. Dar daugiau, anot profe-soriaus, finansinių san-dorių mokestis atgrasytų nuo sparčiosios prekybos, paremtos algoritmais. Toks prekybos metodas per pastaruosius dvejus metus sukėlė kelias kri-zes, mat kompiuterių vyk-domi pirkimo–pardavimo sandoriai remiasi speku-liatyvia informacija.

Pastaraisiais mėne-siais Lietuvoje vis daž-nesni finansinių institu-cijų atstovų vizitai nėra atsitiktinumas. Nors šių metų pradžioje finansinių sandorių mokesčiui pri-tarė 11 euro zonos valsty-bių, FSM turėtų įsigalioti 2014-ųjų pradžioje, tad Lie-tuvos pirmininkavimas ES tarybai yra paskutinis bastionas prieš galutinį bankams nepalankaus mokesčio įvedimą.

Savaitraščio „Eko-nomika.lt“ kalbintas A. Browne’as pasakojo, kad pagrindinis bankininkų vizito Vilniuje tikslas – fi-nansinių problemų vieta Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkėje. „Visos pir-mininkaujančios šalys susiduria su nežmonišku įstatymų leidybos krūviu – neįmanoma susitvar-kyti su visais klausimais, todėl reikia išsiskirti savo prioritetus“, – pasakojo BBA vadovas.

Britai jaučiasi skriaudžiamiPernai Europos Komisi-jos inicijuotos visuotinės ES gyventojų apklausos duomenys patvirtino seną tiesą. Didžiausi euroskep-tikai Senajame žemyne – britai. Net trys ketvir-tadaliai Jungtinės Kara-lystės gyventojų išreiškė nuomonę, kad ES tinka-mai neatstovauja šalies interesams. Prieš politinę ES integraciją pasisakan-tys britai nenori jokių Europos Sąjungai bendrų

mokesčių, koks iš principo yra FSM.

Dar daugiau, didžiausi finansų centras vakari-niame Atlanto vandenyno krante – Londonas. Ge-gužės pradžioje Vilniuje viešėjęs nepriklausomas finansų bendrovės „Mor-gan Stanley“ valdybos narys Seras Howardas Da-viesas žurnalistams teigė, kad Europos politikams labai lengva kalbėti apie mokestį, kuris iš esmės paveiks tik Jungtinę Ka-ralystę. „Mano turimais duomenimis, net 65 proc. iš FSM gaunamų pajamų sumokėtų Londonas. Tad būtų tas pats, jei britai su euro zonos krize siūlytų kovoti apmokestinant sūrį ar dešreles, o tai užgultų prancūzų ir vokiečių pe-čius“, – ironizavo ekono-mistas.

Savo ruožtu A. Brow-ne’as išreiškė susirūpi-nimą, kad pritaikius FSM nukentės Europos bankų konkurencingumas tarp-tautinėje rinkoje. „Euro-pos bankų konkurencin-gumas, palyginti su kitų regionų bankais, tarptau-tinėje rinkoje mažės dėl iš-augusių sąnaudų. Turime užtikrinti, kad mūsų vers-las bus pajėgus varžytis su JAV ir kitų šalių ban-kais, o FSM šiam tikslui trukdo“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo britas.

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad nuo šio mo-kesčio labiausiai kentėtų pensijų fondai ir smulkūs investuotojai. A. Browne’o teigimu, vidutinis asmuo,

kaupiantis senatvės pen-siją privačiuose fonduose, dėl įsigaliojusio FSM vidu-tiniškai prarastų apie 15 tūkst. svarų (61 tūkst. litų).

Bankai – prioritetas Britų bankų asociacijos vadovas „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad tiki-masi, jog Lietuva labai rimtai spręs bankų at-gaivinimo ir pertvar-kymo direktyvos (BAPD) įgyvendinimą. „Kad užtikrintume, jog Kipro situacija, kuomet mokes-čių mokėtojams tenka mokėti už bankų klaidas, nepasikartos, BAPD tu-rėtų būti pagrindinis Lie-tuvos pirmininkavimo prioritetas ir pagrindinis ES prioritetas“, – pasa-kojo Vilniuje viešėjęs A. Browne’as.

Ši pernai pasiūlyta di-rektyva turėtų sukurti visą Europą apimantį mechanizmą, kurio tiks-las – priežiūros instituci-joms suteikti galimybių taikyti tam tikras prie-mones ir suteikti įgalio-jimus, kuriais pasinau-dojusios galėtų užkirsti kelią bankų krizėms ir valdyti sunkumų pati-riančius bankus.

BAPD įgyvendinimas būtų pirmasis žingsnis bendros Europos bankų priežiūros sistemos link. ECB viceprezidento Vitoro Constancio nuo-mone, BAPD yra būtina universalios bankų siste-mos priežiūros dalis. „Ši direktyva teisiškai nusta-tytų indėlininkų ir inves-

tuotojų hierarchiją, kuri būtų naudinga norint išsiaiškinti, kas ir kaip padengtų nuostolius, jei sulauktume dar vienos Kipro stiliaus bankų griūties“, – teigė V. Cons-tancio.

Lietuva sutiko prisi-jungti prie ES bankų są-jungos, todėl pritarimas BAPD idėjai nėra kvestio-nuojamas, bet sunkiau-sia užduotis Lietuvos politikams – suderinti skirtingus narių intere-sus. Turint omenyje, kad euro krizės įkarštyje ben-drų sprendimų nepavyko rasti, kuomet kelrodžiais buvo Prancūzijos ir Vo-

kietijos vadovai, iššūkis Vilniui tik didėja.

neklausykite bankųLiepą prasidėsiantis Lie-tuvos pirmininkavimas ES tarybai – svarbus peri-odas finansinei Europos raidai. Vilniuje teks aukš-čiausiu lygiu suderinti labai skirtingus Europos šalių interesus. Užsienio reikalų ministerijos suda-rytame pirmininkavimo prioritetų sąraše rastume ir išskirtinai Lietuvai svarbių klausimų, pvz., dėl regiono energetinio saugumo. Tačiau galimy-bės vietinius klausimus pateikti kaip svarbius vi-

sai ES – pirmininkaujan-čios šalies atstovų sugebė-jimų įrodymas. Natūralu, kad kiekviena narė siekia didžiausios naudos sau, ta-čiau pavyzdinė lyderystė gali suderinti iš pažiūros priešiškus klausimus.

Dėl artėjančios pirmi-ninkavimo pradžios išau-gęs suinteresuotų grupių iš užsienio dėmesys Lietu-vai – malonus gestas nedi-delės valstybės politikų at-žvilgiu. Tačiau jei norima šešis vadovavimo mėne-sius išnaudoti kuo efekty-viau, turėtų būti siekiama išlaikyti profesionalumą, o įvairius pasiūlymus bei komentarus vertinti at-sargiai. Kaip kalbėdamas apie neigiamą FSM įtaką bankų konkurencingu-mui savaitraščiui sakė A. Browne’as: „Neklausykite bankų, teiraukitės verslo nuomonės.“

FAktAi

LietUVOs pirmininkAVimAs es tAryBAi

• „Ernst&Young Baltic“ galimybių studijos duome-nimis, dėl pirmininkavimo Lietuvos eksportas išaugs 89 mln. litų, tiesioginės užsienio investicijos – 148 mln. litų

• Skaičiuojama, kad Lietu-vos pirmininkavimo ES Ta-rybai metu Vilnius sulauks 30 tūkst. daugiau užsienio svečių nei įprastai

• Lietuva paveldės apie 95 proc. ES darbotvarkės, todėl galimybės formuoti darbotvarkę sudarys apie 5 proc.

• Lietuva patenka į penk-tąjį pirmininkaujančių vals-tybių trejetą, vadovavimą perims iš Airijos, o perduos Graikijai

Liepą prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas es tarybai – kupinas politinių ir administracinių iššūkių. AFP

»Visos pirmininkaujančios šalys susiduria su nežmonišku įstatymų leidybos krūviu – neįmanoma susitvarkyti su visais klausimais, todėl reikia išsiskirti savo prioritetus

Savas verslas8 ES parama 9

Jei ne parama, traktoriaus dar neturėtume Darius Levickas – vienas jaunų mūsų šalies ūkininkų, kurie paragavę miesto duonos nusprendė

grįžti į gimtuosius kraštus. Ir vienas iš daugiau negu 2200, kuriems pradedant kurti savo ūkį buvo skirta parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos.

Viskas prasidėjo nuo to, kad mano tėvukas s u s i g r ą ž i n o

savo tėvų turėtą žemę Trakų rajone ir pradėjo joje ūkininkauti. O mes, vaikai, dažnai atvažiuo-davome padėti – ir pirtį statėme, ir kitus darbus dirbtume. Mane prie že-mės visada traukė labiau negu brolį ir seserį, todėl tėvukas kalbino grįžti. Jis labai norėjo, kad perimčiau šeimos ūkį ir tęsčiau jo darbą“, – prisi-mena Darius.

Trisdešimtmetis ūki-ninkas sako per ketverius metus nė minutės nesi-gailėjęs, kad miestą ir ge-rai mokamą darbą iškeitė į ūkininko dalią.

„Tikrai nesigailiu. Nuo pat mažumės buvau labai prisirišęs prie že-mės, ir su žmona dažnai pasvarstydavome, kad gal vertėtų grįžti į mano tėvų ūkį, bet vis atidėliojome. Grįžome tik 2008-aisiais“, – pasakoja D. Levickas.

Pasak Dariaus, nors jo žmonos vilnietės pro-fesija toli gražu ne „kai-miška“, moters ilgai įkal-binėti nereikėjo.

„Julija dizainerė, bet ir jos žinias galima ūkyje pritaikyti. Viską visur galima panaudoti, tik noro reikia“, – šmaikš-tauja jaunas ūkininkas ir priduria, kad kol kas pa-grindinis žmonos darbas – rūpintis dviem judviejų vaikais: beveik 5-erių metų sūneliu Karoliu ir vos daugiau negu metukų dukra Rugile.

dirba visa šeima Nedideliame ūkyje, kurį tėvas perleido Dariui, dirba keturiese – jiedu su žmona ir tėvai.

„Samdyti darbininkų kol kas nėra iš ko. Bet pasidalijome darbus ir viską suspėjame. Rūpi-nuosi, kad žemė būtų įdirbta, gyvuliams nepri-trūktų pašarų, tėvukas prižiūri statybas, rekons-truoja pastatus, fermas, o mama šeimos reikmėms kiaulių užaugina, kad turėtume savos mėsytės pavalgyti“, – pasakoja jaunas ūkininkas.

Jis prisipažįsta, kad pirmais antrais ūkininka-vimo metais, kol nebuvo gavęs paramos pagal Lie-tuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūki-ninkų įsikūrimas“, apie naują žemės ūkio tech-niką galėjo tik pasvajoti, todėl dirbti buvo gerokai sunkiau. Visa laimė, kad jo profesija pasirodė labai naudinga.

„Džiaugiuosi, kad esu suvirintojas ir galiu pats viską suremontuoti, ne-reikia meistrų samdyti. Technika juk lūžta, ją rei-kia prižiūrėti, per žiemą pats viską ir suremon-tuoju“, – pasakoja Darius.

parama pagreitino ūkio plėtrą Pasak D. Levicko, kai gavo paramą ir įsigijo naujos technikos, prasidėjo nau-jas ūkininkavimo etapas.

„Mūsų ūkis mišrus, bet ateityje planuojame speci-alizuotis – užsiimti mėsine gyvulininkyste. Pernai jau nusipirkome 5 Pran-cūzijoje išvestos limuzinų veislės telyčias. Būtent jas ateityje ketiname auginti. Dar turime 7 Lietuvos juo-dmargių veislės karvutes, du arkliukus, kitokių gy-vuliukų po vieną kitą. Iš viso, neskaičiuojant prie-auglio, dabar jau turime 25 gyvulius“, – vardija jaunas ūkininkas.

Pašarus Levickų šeima taip pat ruošia pati. Pa-sak Dariaus, jų žemė tam geriausiai tinka, ir žolės užauga pakankamai. Bū-tent dėl to vienas iš pirki-nių, kuriuos įsigijo gavę paramą, – žolės smulkin-tuvas.

reikalavimai – lyg jam parašyti Paklaustas, ar buvo sunku gauti paramą pagal Lietu-vos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikū-rimas“, Darius atsako, kad visi reikalavimai buvo lyg specialiai jam parašyti.

„Ši parama skiriama jauniems ūkininkams nuo 18 iki 40 metų, o man, kai rašiau paraišką, buvo27-eri. Kitas reikalavimas man taip pat tiko – buvau mažiau negu prieš dvejus metus tapęs ūkio valdy-

toju“, – pasakoja Darius. Jam tiko ir tai, kad para-mos lėšos gali būti naudo-jamos naujai žemės ūkio technikai, specializuotoms transporto priemonėms, įrangai, technologiniams įrenginiams įsigyti, taip pat naujų gamybinių pas-tatų statybai bei senų re-konstrukcijai.

Paklaustas, ar kilo ko-kių nors sunkumų ren-giant paraišką, jaunas vy-ras pasakoja, kad reikėjo sukurti verslo planą. Gal būtų ir pats parašęs, bet nusprendė kreiptis į kon-sultantus. Jiems bei pirmo-sioms investicijoms jaunas ūkininkas išleido nedaug šeimos santaupų.

„Jei ne parama, dar negreit būčiau įstengęs nusipirkti naujos žemės ūkio technikos. Taigi, 2010 metais, gavę paramą, vi-sus pinigus ir išleidome technikai. Ūkyje labai pra-verčia ne tik smulkintuvas pašarams ruošti, už kurį sumokėjome per 14 tūkst. litų, bet ir traktorius, ku-ris kainavo net 97 tūkst. litų, bei plūgai, už kuriuos sumokėjome per 21 tūkst. litų“, – pasakoja D. Levic-kas.

Jaunas ūkininkas gavo net 137 tūkst. litų para-mos. Be to, sako Darius, į ūkį jų šeima investuoja kiekvieną uždirbtą litą bei išmokas, kurias gauna už pasėlius ir gyvulius.

„Investuojame viską, ką uždirbame. Per ketverius pastaruosius metus į ūkį investavome dar apie 150 tūkstančių litų“, – sako jis.

paramai – milijonai litų ,,D. Levicko gauta suma – beveik maksimali. Di-džiausia paramos pagal šią priemonę suma vienam ūkiui – šiek tiek daugiau negu 138 tūkst. litų. Iš viso Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų progra-mos priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ per paramos laikotarpį skirta daugiau negu 295 mln. litų. Iš jų daugiau kaip 290 mln. litų jau išmokėta“, – infor-mavo Nacionalinės mo-kėjimo agentūros viešųjų ryšių poskyrio vyriau-sioji specialistė Donata Macevičienė. Agentūros duomenimis, vidutinė vie-nam ūkiui skirta paramos suma yra 133,5 tūkstančio litų.

,,Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros2007–2013 metų programos prie-monę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ akivaizdžiai padeda išlaikyti kaime jaunimą. Paramos pa-raiškų rinkimas pagal šią priemonę vyko 2007 – 2012 metų laikotarpiu, o 2013 metais dėl lėšų trūkumo paraiškų rinkimas nėra planuojamas. Sužinoję apie galimybę gauti pa-ramą, grįžta tie, kurie,

kaip Darius, buvo išvykę į miestą. Grįžta ir tie, kurie buvo išvykę laimės ieškoti į užsienį. Tokių turime 164“, – pasakoja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensa-cijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Pupius.

Pasak jo, už paramos lė-šas jaunieji ūkininkai daž-niausiai įsigyja traktorių, kitų padargų, reikalingų įvairiems žemės ūkio dar-bams atlikti. Specialistas primena, kad augalinin-kystės, gyvulininkystės ar mišraus ūkio savininkams buvo skiriama iki 1 tūkst., o sodininkystės, daržinin-kystės, uogininkystės, gė-lininkystės, vaistažolinin-kystės ūkiams – iki 2 tūkst. eurų parama už 1 ha žemės ūkio naudmenų.

Jis taip pat aiškino, kad paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsi-kūrimas“ gavę ūkininkai įsipareigoja įgyvendinti projektą per dvejus metus nuo paramos sutarties pa-sirašymo, o ne trumpiau kaip penkerius metus be Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio

ministerijos pritarimo ne-keisti veiklos pobūdžio.

„Jeigu prašydamas pa-ramos ūkininkas įsipar-eigojo auginti galvijus, penkerius metus nuo para-mos sutarties pasirašymo dienos ir turi juos auginti. O įsigytos įrangos per šį laiką be Nacionalinės mo-kėjimo agentūros prie Že-mės ūkio ministerijos pri-tarimo negalima niekam parduoti ar išnuomoti“, – sakė ministerijos atstovas. Tačiau, pridūrė J. Pupius, apsispręsti specializuotis ir formuoti vienos rūšies galvijų bandą, kaip tai daro D. Levickas, galima.

„Tokie jų sprendimai rodo, kad jaunieji ūkinin-kai atsakingai vertina savo galimybes bei renkasi to-kią kryptį, kuri labiausiai pasiteisins jų ūkyje“, – sakė J. Pupius.

savi pinigai – bandai gausinti Sėkmingai pirmąjį pro-jektą įgyvendinęs Darius jau dairosi naujų galimy-bių plėsti ūkį. Pasak Tolio-tonių kaime gyvenančio jauno ūkininko, jų šeimos planai dideli. „Norėtume stambinti savo ūkį, didinti mėsinių galvijų bandą. No-rėtųsi įsigyti ir daugiau že-mės. Mūsų ūkis – daugiau kaip 100 ha naudmenų, bet tik apie 20 ha yra mūsų, kitą žemę nuomojame. Jei ji būtų mūsų, lengviau planuotume plėtrą“, – atviravo D. Levickas. Jis sakė, kad ateityje norėtų turėti maždaug 50-ies gry-naveislių limuzinų bandą, o nuosavos žemės turėtų būti tiek, kad užtektų paša-rui visai šiai bandai. „Bet jei gerai seksis, ūkis bus didesnis“, – slaptas viltis atskleidžia Darius ir pri-duria kartais pasvajojan-tis, kad nuosavame ūkyje užaugintus gyvulius patys galėtų ir skersti. Bet tuoj pat tarsteli: „Viskam savas laikas. Iš pradžių reikia už-auginti, o tada bus galima žengti toliau“.

užsakymo Nr. 05-08-2013

www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk...

Ūkininkas prisipažįsta, kad kol nebuvo gavęs paramos, apie naują žemės ūkio techniką galėjo tik pasvajoti. dariaus Levicko nuotr.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

kokius darbus pasiglemš skaitmeninė revoliucija? Ankstesni perspėjimai, kad technologinė pažanga atims darbus iš žmonių, buvo perspausti. Visgi skaitmeninė revoliucija verčia mokslininkus daryti išvadas, kad šįkart situacija kitokia, o automatizacijos procesų greitis gali sudre-binti pasaulinę darbo rinką.

Verslo reikalavimai politikams„Lietuvos konkurencingu-mas bei verslo aplinka ne progresuoja, bet regre-suoja. Lietuvos reitingas, praėjusiais metais nukritęs iš 44 į 45 vietą, rodo, kad prarandamų pozicijų prie-žastys – nepakankamas valdžios dėmesys ir ryžtas greitai spręsti struktūrines problemas verslui svarbiose srityse“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederaci-jos (LPK) vadovas Robertas dargis.

Ateityje reikės ir amatininkųsakmės apie žinių eko-nomiką, aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą ir technologijas verčia jau-nuolius visomis išgalėmis siekti aukštojo mokslo diplomų.

www.ek.ltnAUJienOs tAVO

VersLUi

Koks jūsų požiūris į lietuviškų

bendrovių pavadinimus?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

1. Pavadinimas turi atitikti

lietuvių kalbos taisykles 27%

Šaltinis: „ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 287 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMAS

1 3. Pavadinimas –

tik pačios bendrovės reikalas 58%4. Neturiu nuomonės 3%

2. Nelietuviški pavadinimai leistini

tik išimtiniais atvejais 33%

Nuo gegužės 1 dienos Juridinių asmenų registras įpareigotas tikrinti, ar naujai registruojamųįmonių pavadinimai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. skaitytojų klausėme, ar valstybė turi kištis į bendrovės pavadinimo kūrimą.

ĮDOMU savaitraščiui „ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

4

■netikėtai į viešbučių verslą įsisukęs paulius ignatavičius stengiasi sukurti Vilniuje tokius nakvynės namus, kuriems savo svečius mielai patikėtų net patys vilniečiai.

Dar neseniai P. Igna-tavičius krovėsi lagami-nus ir ruošėsi skristi į Kiniją dirbti restorano vadybininku. Tačiau, li-kus dviem dienoms iki išvykimo, persigalvojo ir nusprendė verčiau likti Vilniuje ir kartu su rusų investuotojais įkurti nak-vynės namus.

„Po Naujųjų metų rimtai kibome į darbus ir sukūrėme tai, ką ma-tote dabar“, – pasakoja įmonės „Fabrika“ veiklos direktorius. Dar dažais kvepiantys nakvynės na-mai pirmuosius svečius priėmė balandžio mėne-sio pabaigoje. Devyniuose kambariuose iš viso telpa 44 gyventojai.

naujokas viešbučių versleP. Ignatavičius prisipa-žįsta, kad su viešbučių verslu iki šiol neturėjo nieko bendro. „Tenka mokytis. Darai klaidų ir mokaisi iš jų. Arba jų ne-darai ir kažkas pamoko. Yra draugų, kurie dirba šioje srityje, tai klausi jų, tariesi, kaip būtų geriau“, – pasakoja pašnekovas.

Yra ko pasimokyti ir

iš konkurentų, teigia P. Ignatavičius. „Tarp sti-priųjų Vilniaus nakvynės namų konkurentų mums tikrai yra, iki jų reikia dar paaugti“, – sako jis. Bet panašu, kad vaikinui tokie iššūkiai – prie šir-dies. „Labai įdomu, tai – kūryba, – entuziastingai kalba pašnekovas. – Ką tik atsiradusi eilinė vieta, dar nevisai žinoma. Kaip

ją paversti žinoma, kaip patraukti žmones – tai įdomiausia.“

svečių socializacijaDabar nakvynės namams svarbu užsitarnauti gerą vardą potencialių klientų gretose. „Dar nesame įsi-tvirtinę tokiuose tinkla-lapiuose, kaip „Trip Advi-sor“, bet tai tiesiogiai nuo mūsų nepriklauso. Ten

atsiliepimus palieka kli-entai, tad mums belieka stengtis, kad svečiai liktų mumis patenkinti“, – aiš-kina P. Ignatavičius.

Kol kas gerų atsilie-pimų, anot pašnekovo, netrūksta. Svečiams ypač patinka erdvus ir šiuolaikiškas nakvynės namų interjeras. Taip pat „Fabrika“ kartu yra ir galerija – sienas puo-šia meninės nuotraukos. „Interjerą kūrėme patys, – teigia P. Ignatavičius. – Bandėme susieti jį su pavadinimu „Fabrika“. Tad sukurta fabriko, lofto

GretA JAnkAitytegreta.jankaityte@ekonomika.lt

»kaip nakvynės namus paversti žinomais, kaip patraukti žmones – tai įdomiausia

atmosfera, kurią papil-dėme poparto detalėmis.“

Kuriant nakvynės na-mus, daugiausia dėmesio skirta bendrai poilsio erdvei, kurioje yra virtu-vėlė, pasisėdėjimo vieta, stalo futbolo stalas. „No-risi, kad žmonės galėtų kuo daugiau socializuo-tis. Ar ryte prie pusryčių stalo, ar vakare, grįžę iš miesto, dalytųsi savo įspū-džiais, papasakotų, ką matė, kur buvo.“ Taip pat čia vyksta kino vakarai. P. Ignatavičius užsiminė, kad ateityje nakvynės na-muose planuoja rengti ir seminarus.

pakeisti vilniečių požiūrįP. Ignatavičius teigia, kad šie nakvynės namai šiek tiek labiau orientuoti į Rytų Europos rinką, iš kur kilę ir „Fabrika“ investuotojai. „Turime reklama užsiimančių asmenų Maskvoje bei Minske, – pasakoja jis. – Žmonėms iš Rytų labai patinka Lietuva. Vilniaus senamiestis labai jaukus, gražus, jame santykinai pigu apsipirkti.“

Tačiau P. Ignatavičius taip pat siekia, kad na-kvynės namai išpopulia-rėtų tarp pačių Vilniaus gyventojų. „Noriu, kad jis būtų madingas tarp vilniečių, o žmonės, gal-būt pasižymintys meno gyslele, sakytų: „Keliauk į „Fabriką“, nes ten gerai. Būtų smagu, jei lietuvių mada kviestis svečius pas save gyventi mažėtų.”

23

kvies nakvoti vilniečių svečius

„Fabrikos“ veiklos direktoriaus p. ignatavičiaus teigimu, nakvynės namai sieks populiarumo tarp vilniečių. Lauros Vadopalaitės nuotr.

BirUte žemAitytėinfo@ekonomika.lt

Socialinė atsakomybė 11

Nors nuo 2007 metų rekordo, kuomet Lie-tuvoje buvo

surinkta 400 mln. litų pa-ramos, aukojamų pinigų kiekis 2011-aisiais suma-žėjo iki 362 mln. litų. Pa-lyginimui: Nemuno saloje Kaune įsikūrusi „Žalgirio Arena“ atsiėjo maždaug 170 mln. litų. Taigi, Lietu-voje kasmet paaukojamos pinigų sumos užtektų dviem daugiafunkciams sporto kompleksams arba vienam nacionaliniam futbolo stadionui ant Šeš-kinės kalno Vilniuje.

tikslai – kilnūsLaisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomeni-mis, tik 10 proc. Lietuvos gyventojų verslą sieja su labdaringa veikla, o ma-tančiųjų ryšį tarp verslo ir korupcijos – net dvigubai daugiau. Pasaulyje pri-imta praktika, kad įmo-nės, siekdamos klientų palankumo, remia ben-druomenėms naudingus projektus. Panašios nuo-monės vis dažniau laikosi ir Lietuvoje veikiantis verslas.

Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ rinkoda-ros departamento direk-toriaus Audriaus Stanke-vičiaus teigimu, normalu, kad įmonės renkasi remti veiklą, atspindinčią ben-drovės vertybes.

„Organizacija vertina partnerius savo matais

Kaip verslo prašyti pinigųKiekvienais metais Lietuvos verslas, privatūs asmenys ir užsienio kapitalas savo nuožiūra paramai mūsų šalyje skiria daugiau nei trečdalį milijardo litų. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kas skatina verslą

dalyti uždirbtas lėšas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį norintiesiems jų gauti.

ViLiUs petkAUskAsvilius.petkauskas@ekonomika.lt

ir dalyvaudama tam ti-kruose projektuose siun-čia žinią visuomenei apie tai, kas įmonei svarbu. Nuosekli ir apgalvota rė-mimo strategija byloja apie tai, kad kompanijai rūpi ne tik verslo rezul-tatai, bet ir reputacija, dalyvavimas visuomenės gyvenime“, – sakė A. Stan-kevičius.

Nevyriausybinių vai-kų globos namų „SOS vaikų kaimas“ korporaty-vinės partnerystės vadovė

Erika Lukšienė pasakojo, kad verslo ir visuomenės parama yra būtina norint vykdyti veiklą, nes vals-tybė skiria kiek mažiau nei trečdalį reikiamų lėšų. „Vaikai kasdien privalo

būti prižiūrimi, pamai-tinti, gyventi tinkamose patalpose, kurioms reika-lingas šildymas, remon-tas, jiems turi būti nuolat teikiama kvalifikuota pagalba. Kol kas tai (red.

– lėšų rinkimas) – didžiu-lis iššūkis“, – sakė E. Luk-šienė.

įmonei ir visuomenei2011 metų duomenimis, net 40 proc. visų paramai skirtų lėšų atiteko spor-tui, tačiau kalbinti įmonių atstovai tikino, kad svar-biausia – visuomenei nau-dingi ir socialiai atsakingi projektai. Draudimo ben-drovės „Aviva Lietuva“ komunikacijos skyriaus vadovės Kristinos Reka-

šienės teigimu, labiausiai vertinami socialiai atsa-kingi, nepelno siekiantys projektai, kurie akcen-tuoja visuomeninę naudą.

Savo ruožtu „Swed-bank“ rėmimo projektų vadovė Brigita Vyšniaus-kaitė pasakoja, kad ban-kas skiria lėšų ir kitokio tipo paramos šviečiamojo pobūdžio projektams. „Visuomenėje įprasta ma-nyti, kad geriausia skirti paramą socialiai pažei-džiamoms grupėms. Visgi

mes tikime, kad svarbiau duoti meškerę, o ne žuvį. Norime suteikti galimybę žmonėms įgauti papil-domų žinių ir patirties“, – pasakojo B. Vyšniaus-kaitė.

Telekomunikacijų ben-drovės „Omintel“ komu-nikacijos vadovė Kristina Mažeikaitė savaitraščiui pasakojo, kad bendrovės tikslas – partnerystės kū-rimas, o ne filantropija, mat paramos naudą turi jausti ir remiančios įmo-nės klientai.

Akcentuoja aiškumąGalima net neabejoti, kad kiekvienas prašantis paramos siekia pačių kil-niausių tikslų, tačiau tei-giamo atsakymo sulaukia ne visi. K. Rekašienės tei-gimu, vertinant paraišką dėl paramos svarbi tiek pristatoma idėja, tiek jos pateikimas.

„Reikėtų suprasti, kad kai kuriais atvejais reikia kreiptis ne asmenine ži-nute elektroniniu paštu, o oficialiu raštu, nes mūsų veikla griežtai prižiū-

čios klaidos – neatsakyti esminiai klausimai: kas, kodėl, kada, už kiek ir kokie rezultatai“, – pasa-kojo „Lietuvos geležinke-lių“ atstovas.

„Omnitel“ atstovė K. Mažeikytė tikino, kad renginių ar kitų pro-jektų organizatoriai ne-įvardija, kokios naudos sulauks potencialus rė-mėjas. „Neretai apsiribo-jama tuo, kad pažadama įdėti rėmėjo logotipą į reklaminę medžiagą, o rėmėjui svarbiausia, kokias papildomas gali-mybes suteiks bendra-darbiavimas“, – pasakojo K. Mažeikytė. Pašnekovė pridūrė, kad norintieji turėtų skirti laiko para-mas teikiančių įmonių atrankai, nes mažai tikė-tina, kad prašymas pa-

FAktAi

VersLAs ir pArAmA

• Jungtinės Karalystės Labdaros ir paramos fondo (ang. Charities Aid Foundation) atlik-to tyrimo duomenimis, labdaringiausi pasaulyje – airiai

• 2011 m. iš 362 mln. litų skirtos paramos net 138 mln. atiteko sporto reik-mėms

• Užsienio šalių juridiniai asmenys daugiausia pa-ramos 2011-aisiais skyrė kultūrai ir socialinei glo-bai

• Lietuvos fiziniai asme-nys prieš dvejus metus paaukojo 31 mln. litų, o daugiausia skyrė socia-linei globai – 11 mln. litų

remti visiškai priešingos krypties projektą sulauks dėmesio.

Abipusė naudaNe paslaptis, kad paramos ir labdaros teikimas skati-namas mokesčių lengvato-mis, bet tai nereiškia, kad verslo atstovai suintere-suoti vien finansine šios veiklos nauda. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ projektų vadovo Modesto Basčio manymu, svarbiausia, kad lėšos, skirtos paramai, pasiektų tuos, kuriems jos tikrai reikia.

„Verslininkų motyva-cija skirtinga – vieni au-koja vedami gerų paskatų, antri gal siekia pasirekla-muoti, o treti tiesiog pa-skaičiuoja, kad utilizuoti maistą brangiau, nei per-

duoti mums“, – pasakojo M. Bastys. Projektų vado-vas pridūrė, kad Lietuvos verslas linkęs įsitraukti į labdaringą veiklą, o abi-pusės naudos ieškojimas – visiškai suprantamas ir netgi sveikintinas reiški-nys.

Su M. Basčiu sutiko ir E. Lukšienė. Pašnekovės teigimu, verslininkų sie-kis reklamuoti savo gerus darbus visai supranta-mas ir nekenksmingas. „Svarbu kalbėti apie geras iniciatyvas, nes darbai lieka užmarštyje, o pro-blemos kaip mat pasiekia pirmuosius puslapius“, – sakė „SOS vaikų kaimas“ atstovė.

Lietuviai sąrašo galeDeja, tyrimų duomenimis, lietuviai pasaulio kon-tekste nėra linkę aukoti. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio „Labdaros Pa-ramos Fondo“ (ang. Cha-rities Aid Foundation) sudarytame 2012 metų lab-daringumo reitinge Lie-tuva užima 105 vietą iš 145 vertintų valstybių. Verta

pridurti, kad šis įverti-nimas – geriausias, kokį mūsų šalis yra gavusi, o visų įvertinimų suma tri-mis procentais pranoko pastarųjų penkerių metų vidurkį.

Labdaringiausi Baltijos šalyse – latviai. Sudary-tume reitinge šiauriniai Lietuvos kaimynai užima 74 vietą, o estai – 79.

Tyrimo duomenimis, 22 proc. Lietuvos gyventojų 2012 metais finansiškai parėmė labdaros organi-zacijas, taip per daug ne-atsilikdami nuo kaimynų. Prie labdaros organizacijų finansiškai prisidėjo 34 proc. latvių, 19 proc. estų ir 28 proc. lenkų. Į bėdą pa-tekusiam nepažįstamajam padėtų daugiau nei treč-dalis Lietuvos piliečių – 36 procentai.

Tyrimo organizatoriai pastebėjo įdomią tenden-ciją, kad noras aukoti susi-jęs ne su šalies ekonomine padėtimi, o su subjektyviu laimės pojūčiu – kuo gy-ventojai laimingesni, tuo didesnis jų noras aukoti labdarai.

rima ir kiekvienas spren-dimas privalo turėti pa-grindimą ir dokumentą, kuris įrodytų, ko, kas ir kodėl prašo“, – teigė K. Rekašienė. Pašnekovė taip pat pridūrė, kad visi projektai ir paraiškos tu-rėtų būti pateikiami kuo detaliau, nes tik tokiu atveju galima tikėtis, kad idėja bus atskleista visiš-kai aiškiai.

Vadovės teigimu, įmonė suinteresuota ži-noti, kaip bus panaudo-jami jos skirti resursai. „Skirdami paramą visada norime matyti, kam tos lė-šos, žinios ar daiktai bus panaudoti, galbūt – sure-montuota klasė, perda-žytas darželis ar įrengta žaidimų aikštelė“, – pasa-kojo K. Rekašienė.

Panašios pozicijos lai-kosi ir „Lietuvos geležin-kelių“ korporatyvinių reikalų vadovas Mindau-gas Reinikis. Paklaustas, kokie kriterijai keliami sėkmingam projektui, M. Reinikis teigė, kad svarbiausia – aiškumas. „Dažniausiai pasitaikan-

»ne paslaptis, kad paramos ir labdaros teikimas skatinamas mokesčių lengvatomis, bet tai nereiškia, kad verslo atstovai suinteresuoti vien finansine šios veiklos nauda

teikiantieji parama pastebi, kad norintieji pagalbos dažnai stokoja konkretumo ir neatsako į esminius paramos davėjams kylančius klausimus. shutterstock

3TIKSKAIČIAI

PER TIEK METų LIETUVOJE TURI BūTI ĮDIEGTA SISTEMA, KURI AUTOMATIŠKAI PRANEŠTų APIE EISMO ĮVYKIUS IR IŠKVIESTų PAGALBĄ

Už kiek nuomos dviračius

Vilniuje planuojama įrengti 36 dviračių nuomos punktus, kuriuose bus galima išsinuomoti iki 250 dviračių. Fotodiena

■pirmasis pusvalandis nekainuos nieko, antra-sis – 1,5 lito, trečiasis – 5 litus, ketvirtasis ir vėlesni – po 12 litų.

Automatinės dviračių nuo-mos sistemos kortelės ar terminuotieji bilietai kainuos nuo 10 iki 69 litų. 72 valandų terminuotasis bilietas kainuos 10 litų, sezoninė automatinė

dviračių nuomos sistemos kortelė – 20 litų, o kortelė už visą sezoną nuo 2014-ųjų – 69 litus. Pirmieji automatinės oranžinių dviračių sistemos nuomos punktai bus įrengti prie Vilniaus miesto savival-dybės, Seimo, Vyriausybės ir Vilniaus arkikatedros liepos pradžioje, kitus punktus nu-matoma baigti įrengti iki rug-pjūčio mėnesio.

Socialinė atsakomybė10 nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

pristatys naują techniką ir technologinius pasiekimusJau antrą kartą Ukmergės rajone vyks paroda „Baltijos miškai 2013“, kurioje bendrovė „Rovaltra“

pristatys unikalią miškininkams pritaikytą techniką.

Pasak parodos organizacinės grupės vadovo Dainiaus Še-rono, parodoje

„Baltijos miškai“ bus pristatytas ir aštuonra-tis. Tai lietuvių dar prieš Antrąjį pasaulinį karą išrasta ir sukurta unikali važiuoklė – šiuolaikinės medkirtės ir medvežės pirmtakė. Kitas ypatin-gas eksponatas – Kauno technologijos universiteto mokslininkų išradimas, sukurtas siekiant apsisau-goti nuo miško vagysčių ir medienos grobstymo iš sandėlių. Jis ne tik skir-tas smalsumui patenkinti, bet ir turi praktinę naudą. Tai į rąstą montuojamas prietaisas, savotiška vinis, kuri leidžia navigacijos sistemoms stebėti rąsto judėjimą.

D. Šeronas pasakojo, kad parodoje bus galima išvysti ir vienintelę Balti-jos šalyse šakų pakavimo mašiną. „Pateiksiu pa-prastą pavyzdį. Sakykime, jūs išpjovėte ne vietoje įsiveisusį jaunuolyną. Taigi, tai visai ne rąstinė mediena. Jos sudeginti ne-

norite, planuojate išvežti. Ši mašina, panašiai kaip ir šieno ritinius formuo-jantys įrenginiai, šakas ar plonus medžius suspau-džia, todėl miškovežiui ne-reikia vežti oro“, – sakė jis.

Vienas parodos orga-nizatorių – uždarosios akcinės bendrovės „Roval-tra“ vadovas Romualdas Trainaitis – papasakojo, kad buvo siūlymų parodą rengti kas dvejus metus. „Bet pasakiau kolegoms, kad jei to nedarysime kas-met, surengti ją po metų bus daug sunkiau“, – pri-siminė jis. R.Trainaičio teigimu, pernykštėje par-odoje buvo suorganizuo-tas vadinamasis norve-giškas kelias, prie kurio išsirikiavo visi technikos demonstruotojai. „Šiemet bus kitaip“, – sakė jis.

„Rovaltra“ orientuo-jasi į Skandinavijos ša-lių ūkininkus, turinčius vidutiniškai 50 ha dir-bamos žemės ir 300 ha miško. Jiems reikia trak-torių, kurie galėtų dirbti ir žemės ūkio, ir miško darbus. Ši technika – be išsikišusių hidraulinių mechanizmų ar jung-

čių, viskas paslėpta: jų dugnas plokščias, kad nekliūtų už kelmų, šakų. Viskas, ko reikia dirbant laukuose ar miškuose, su-montuota, todėl papildo-mos įrangos nereikia. Net 2 000 ha miško turintis varėniškis įsigijo tokių traktorių ir džiaugiasi, kad mechanizatoriai su jais padaro 1,8 karto dau-giau nei su anksčiau tu-rėta technika.

„Rovaltra“ nuo 1997-ųjų prekiauja įvairia va-karietiška technika. Šiuo metu ji vienintelė Lietu-voje atstovauja Suomijos firmoms, tarp kurių – traktorius ir savaeigius krautuvus gaminanti „Valtra Inc.“

Parodoje, vyksiančioje konferencijoje, „Lietuvos geležinkelių“ Rinkos ty-rimų ir plėtros skyriaus viršininkas Rimas Ku-dzmanas miškininkus ir verslininkus supažindins su galimybe medieną pervežti geležinkeliais. „Turime didelę medienos pervežimo patirtį, – sakė jis. – Vagone telpa dau-giau medienos nei auto-mobilio priekaboje, todėl

pervežimas ekonomiškes-nis.“ Jo teigimu, „Lietu-vos geležinkeliai“ suinte-resuoti medienos krova. „Esame pasirašę sutartį su Generaline miškų urė-dija, ypač daug medienos kraunama Valkininkų, Varėnos ir Ignalinos ge-ležinkelių stotyse, o Šeš-tokų stotyje šiuo metu

ji – bene dominuojantis krovinys“, – teigė jis.

Aplinkos ministro Va-lentino Mazuronio tei-gimu, jo vadovaujama ministerija labai noriai deklaruoja pritarimą ir paramą renginiui, nes naujausios technikos, technologinių pasiekimų demonstravimas padeda

žmonėms tobulėti, semtis idėjų, užmegzti naujų kon-taktų. „Tokie renginiai pritraukia daug žiūrovų, specialistų ir padeda pri-statyti naujausius laimė-jimus ne vien Lietuvos rinkai, nes jie – jau tarp-tautiniai“, – teigė jis.

smulkesnė informacija – www.baltijosmiskai.lt

parodoje „Baltijos miškai 2013“ bendrovė „rovaltra“ pristatys unikalią, miškininkams pritaikytą techniką. žurnalo „Miškai“ archyvo nuotr.

»Laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, tik 10 proc. Lietuvos gyventojų verslą sieja su labdaringa veikla, o matančiųjų ryšį tarp verslo ir korupcijos net dvigubai daugiau

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13nr. 12 2013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

Mokesčių rojuje naikins brūzgynus

kArOLis BirGiLAskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja.

kestinti, sureaguota labai greitai. Tą patį mėnesį, pagal Europos centrinio banko duomenis, šalies bankus „paliko“ maždaug 2,4 mlrd. JAV dolerių in-dėlių.

Pasak Honkonge dir-bančio teisininko Phi-lipo Marcovici, dauguma žmonių siekia ne vien nu-slėpti mokesčius nuo savo šalies vyriausybės, bet ir bando pasinaudoti „priva-tumo teisėmis“ tvarkyti finansinius reikalus.

Rusų milijardieriai ku-ria įmones Didžiosios Bri-tanijos Mergelių salose dėl palankaus teisinio klimato, nes šis yra „drau-giškesnis“ nei tėvynėje.

Kaimanų salos vilioja milijardierius ne vien Ka-ribų jūros brizais. Pagal salose veikiančią tvarką, čia nėra taikomi pajamų ir investicijų mokesčiai.

Delavero valstijoje re-gistruojama dauguma JAV įmonių. Ten taip pat, pagal susitarimą ir vei-kimo modelį, užtikrina-

mas įmonių vadovų ano-nimiškumas. 2011 metais Vašingtono universiteto atliktas tyrimas parodė, kad šioje valstijoje, pa-lyginti su likusia šalies dalimi, įmonės gali sutau-pyti maždaug 40 proc. nuo atiduodamų mokesčių.

Griauna rojųMokesčių rojumi vadina-mos šalys pasitarnauja daugeliui finansų sričių, bet tik ne socialinei ge-rovei. Čia pinigus laiko korumpuoti valdžios at-stovai, prekiautojai gin-klais ir narkotikais bei teroristinės grupuotės. Visgi šią paslaptį pavyko ilgai laikyti, nes operaci-jas paralelinėje finansų sistemoje vykdo įtakingi Volstrito makleriai ir politikai. Leidinio „The Financial Times“ duo-

menimis, buvęs kandi-datas į JAV prezidentus Mittas Romney taip ir neatskleidė visuomenei, kodėl dalį savo lėšų laikė Kaimanų salose.

Vis dėlto per finansų krizę visuomenė ir vy-riausybės pradėjo jau-triau reaguoti į šešėlinius pinigų srautus. Europoje griežtesniam tonui įtakos turėjo Kipro krizė.

Vokietijos, Prancūzi-jos ir Didžiosios Brita-nijos vadovai neseniai paskelbė, kad reikia skaidrinti bankų sąskai-tas turtuolių pamėgtuose bankuose. Atsakas girdi-mas ir iš kitos pusės.

Bermudų, Kaimanų, Didžiosios Britanijos Mergelių salų ir kitų britiškųjų užjūrio teri-torijų valdžios atstovai paskelbė, kad dalysis

Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zo-nos krizės atslūgo tada, kai naciona-linė valdžia paga-

liau rado ryžto ir apmo-

reikalavimai kaip Lie-tuvoje. Dauguma tokių įmonių, rašo „Forbes“, išduoda jų pavadinimai: „Value Addition“, „Peak Investments“ („Vertės pri-dėjimas“, „Aukščiausios investicijos“) ir „Anon“ (red. past. – „anononimiš-kumo“ sutrumpinimas). Vis dėlto nacionalinės valstybės ir suinteresuoti asmenys gali sužinoti tik ribotą dalį informacijos apie įmones, nes dažniau-siai būna sukuriamas tin-klas, dangstantis tikrąjį savininką.

„Jei esi vedęs ir galbūt turi moterį kitoje šalyje, greičiausiai įgysi ir turto, apie kurį nenorėtum, kad sužinotų antroji pusė“, – teigia Lictenšteino fi-nansų rinkų priežiūros vadovas Mario Gassneris.

kiekvienam pagal skonįPaskelbus kovą, kad visi indėlininkai, laikantys daugiau nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) Ki-pro bankuose, bus apmo-

kestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstan-tinius indėlius. Euro zo-nos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Niko-sijos bankai, švelniai ta-

riant, negarsėjo finansine drausme.

Laikyti indėlius už-sienio bankuose, taip vengiant viešumo ir (dažniausiai) mokesčių,

»sunkiausia suvokti tai, kad mokesčių rojus nėra finansų sistemos anomalija

FAktAi

mOkesčių rOJAi

• Šveicarijos mokesčių rojus pradėjo veikti 1934 m.

• 30 proc. iš 200 turtin-giausių pasaulio žmonių savo turtą valdo netie-siogiai

• Liuksemburgas – di-džiausias mokesčių rojus ES, čia laikoma 2,1 trln. eurų (72 trln. litų)

šveicarija oficialiai laikoma pirmuoju mokesčių rojumi. Reuters

informacija su Europa apie jų šalies bankuose esančias sąskaitas. Tokio bedradarbiavimo logika – lengvai paaiškinama, nes tik maža dalis bankų klientų yra turtingieji. Žinoma, jų laikomos su-mos žymiai didesnės nei šalies piliečių, bet taip yra stengiamasi atsikra-tyti šešėlinės bankinin-kystės reputacijos.

Nors Didžiosios Bri-tanijos premjeras Davi-das Cameronas siekia šį klausimą iškelti G20 susitikime liepą, ša-lies finansinės apskai-tos bendrovės „Saffery Champness“ partneris Ronnie Ludwigas teigia, kad planas yra puiki pra-džia, bet reikės dar daug padaryti.

Anot jo, tai tik pir-masis žingsnis, nes sąs-kaitos nėra tiesiogiai susietos su konkrečiais asmenimis, bet priklauso tam tikroms įmonėms. Šios gali priklausyti skirtingoms jurisdikci-

joms ir vadovams. Taigi, kitas etapas, siekiant mažinti mokesčių ven-gimo mastą, yra būtent šios sistemos pažaboji-mas.

Per ilgą laiką sąskai-tos Šveicarijos bankuose buvo tapusios finansinio anonimiškumo klišėmis. Šiandien padėtis kei-čiasi, taigi tikėtina, kad milijardieriai, išvaryti iš senojo rojaus, pradės jo dairytis skaitmeninėje erdvėje.

– tarsi vadovėlinis šešė-linio finansų pasaulio pavyzdys. Tačiau pasau-lio ekonomikoje veikia ir kiti, daug sudėtingesni slėpimo modeliai.

Sunkiausia suvokti tai, kad mokesčių rojus nėra finansų sistemos anoma-lija. Tai – pačios sistemos dalis.

Finansų slėpimo tinklasNaujienų agentūros „Bloomberg“ žurnalis-tams pasidomėjus vieno-

mis rusų milijardierių skyrybomis, buvo išaiš-kinta gana paprasta fi-nansų slėpimo schema, kuria naudojasi dauguma pasaulio turtingųjų.

Dimitrijus Rybolovlio-vas, 14-as turtingiau-sias asmuo Rusijoje, ir jo buvusi žmona Jelena Rybolovliova jau beveik penkerius metus teisiasi dėl 9,5 mlrd. JAV dolerių vertės turto. Teisininkai susidūrė su sunkumais, kai paaiškėjo, kad pinigai – mažiausiai septyniose valstybėse.

Teisminis skyrybų procesas prasidėjo 2008 metais Ženevoje, tačiau ieškiniai dėl turto dalybų D. Rybovliovui pateikti Britų Mergelių salose, Anglijoje, JAV, Velse, Kip-re, Singapūre ir Šveicari-joje. Anot J. Rybovliovos, buvęs sutuoktinis pasiūlė pasirašyti jo sudarytą skyrybų sutartį. Atsisa-kius šio pasiūlymo, mi-lijardierius savo turtą, įskaitant jachtas, bran-giuosius akmenis ir bal-dus, pervedė juridinių su-bjektų „Virgo“ ir „Aries“, įkurtų Kipre, kontrolėn.

Nenuostabu, kad šių įmonių pavadinimai nu-sižiūrėti nuo žvaigždynų vardų. Turtuolių pamėg-tose šalyse, kuriant ben-drovės pavadinimą, nega-lioja tokie kontroversiški

»tikėtina, kad milijardieriai, išvaryti iš senojo rojaus, pradės jo dairytis skaitmeninėje erdvėje

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

sAVAitės kriminALų

TOP 3

Specialiųjų tyrimų tarny-bos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai trečiadienį su-laikė du LESTO Klientų aptar-navimo centro Elektros aps-kaitų veiklos organizavimo skyriaus darbuotojus. Jie įtariami pareikalavę ir pri-ėmę 18 tūkst. litų kyšį iš ne-teisėtai elektrą naudojusio asmens už priskaičiuotos ža-los LESTO sumažinimą nuo 111 iki 27 tūkst. litų. LESTO bendradarbiauja su tyrimą atliekančiais STT pareigū-nais. Ikiteisminį tyrimą kon-troliuoja Vilniaus apygardos

prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos ty-rimo skyriaus prokurorai.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tar-nybos sprendimu laikinai sustabdyta kavinės „Vin-chenso“ veikla. Griežtas sprendimas priimtas dėl patikrinimo metu nusta-tytų maisto tvarkymo pa-žeidimų. Per patikrinimą kavinėje maistas buvo ruošiamas nepaisant įvy-kusios kanalizacijos tinklų avarijos. Be to, nustatyta,

jog įmonėje nesilaikoma patalpų ir inventoriaus hi-gienos reikalavimų, laiku nepildomi savikontrolės žurnalai. Taip pat neužtikri-namos produktų laikymo sąlygos, rasta pusgaminių, kurių vartoti tinkamas ter-minas pasibaigęs.

Įvertinus, kad nusta-tyti pažeidimai kelia riziką tiekiamo maisto saugai, kavinės veikla laikinai su-stabdyta. Veiklą kavinė ga-lės atnaujinti tik pašalinusi trūkumus, pakartotinai ją patikrinus.

Prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) svarsto, ar jau skelbti bu-vusio ūkio banko savininko paiešką. Jis neatvyko į ap-klausą, taigi sprendžiama, ar nereikėtų taikyti griežtesnių priemonių. Anot prokuroro Simono Minkevičiaus, jei V. Romanovo atstovai nepateiks dokumentų, pateisinančių neatvykimą, bus paskelbta jo paieška. Tiriama, kur dingo milijardai litų iš ūkio banko. Įtarimai pareikšti tik banko vadovams, tačiau tarp jų gali atsidurti ir savininkas.

Užsienyje 15Užsienyje14 nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

Tokia menka pro-blema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, paly-

ginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komi-sijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptauti-nio valiutos fondo) kompe-tencijos nebuvimu, išsiru-tuliojo į rimtą krizę.

Senoji Europos politinė tvarka buvo paremta kon-kurencija, nepasitikėjimu, galios varžybomis ir, ga-liausiai, karais tarp suve-renių valstybių. Visa tai sugriuvo 1945-ųjų gegužės 8-ąją ir buvo pakeista sis-tema, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimu, solidarumu, įstatymo galia ir kom-promisu. Tačiau krizės akivaizdoje pasitikėjimas užleidžia kelią nepasi-tikėjimui, solidarumas – seniems prietarams (at-sirado netgi nauja neapy-kanta taip vargingųjų Pie-tų ir turtingos Šiaurės), o kompromisą nurungė dik-tatas. Vokietija dar kartą atsidūrė dezintegracijos proceso centre.

Taip atsitiko todėl, kad Vokietija, stipriausia ES ekonomika, pradėjo vyk-dyti ekonominės krizės įveikimo strategiją, kuri

europos irimasDar visai neseniai atrodė, kad blogiausia

Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks

požiūris buvo klaidingas.

JOsCHkA FisCHerisProject-syndicate.org

šio tūkstantmečio pra-džioje suveikė būtent jai, bet visiškai kitokiomis išorinėmis ir vidinėmis aplinkybėmis. Sugniuždy-toms pietinėms Europos valstybėms toks Vokieti-jos palaikomas taupymo politikos ir struktūrinių reformų derinys atrodo fa-tališkas, nes pasigendama esminių dalių – skolos mažėjimo ir ekonominio augimo.

Laiko klausimas, kada viena didžiųjų Europos krizės kamuojamų valsty-bių išsirinks valdžią, ne-sitaikstančią su taupymo diktatu. Netgi dabar, prieš rinkimus, nacionalinės valdžios atstovai daugiau ar mažiau žada savo pilie-čiams apsaugosią juos nuo Europos, nes Vokietijai atrodo, kad taupymo poli-tika ir struktūrinės refor-mos turi užimti garbingą poziciją kovoje su krize.

Argumentas, kad Pietų Europai reikia „griežtos priežiūros“, nes kitaip nie-kas nesikeis, – pritaikytas. Priežiūra iš tikrųjų buvo griežta, nes ekonomika staigiai sulėtėjo, nedarbo lygis pasiekė aukštumas (jis siekė daugiau nei 50 proc. tarp jaunimo), o to-lesnis finansinės situaci-jos blogėjimas tik didino skolos aptarnavimo kainą.

»es ir pinigų sąjungos krizė – ne finansinė, o politinė, dar tiksliau kalbant – lyderystės krizė

Visos euro zonos narės da-bar jaučia jei ne recesiją, tai tik lėtą ekonomikos augimą.

Ko nori Vokietija? Vo-kiška Europa niekada neveiks, o šalies politinei klasei trūksta tiek drąsos, tiek pasiryžimo paskatinti europietiškos Vokietijos atsiradimą. Taigi ar Vokie-tija nori išlaikyti pinigų sąjungą ir ES, ar ji leis ne-ryžtingumui ir vizijų sto-kai toliau graužti Europos pamatus?

Leidinys „The Intere-national Herald Tribune“ neseniai citavo Winstoną Churchillį: „Neužtenka, dėti pastangų. Kartais rei-kia daryti tai, ko reikalau-jama.“ Būtent tokia dabar situacija Europoje ir euro zonoje.

Jau seniai buvo aišku, ką reikia daryti. Kad pi-nigų sąjunga kaip Europos projektas išliktų, reikalin-gas didesnis bendruome-niškumas: bankų, finan-sinė ir politinė sąjunga. Oponuojantieji tokiai tvarkai, nes bijo bendros atskaitomybės, turtin-gųjų pinigų srautų skur-diesiems ir nacionalinio suvereniteto praradimo, turės pripažinti Europos renacionalizaciją – kartu ir jos pasitraukimą iš pa-saulinės scenos.

J. Fischeris: kad pinigų sąjunga kaip europos projektas išliktų, reikalingas didesnis bendruomeniškumas. Project-syndicate

CV Joschka Fischeris

nuo 1983 m. – Vokietijos žaliųjų partijos narys

1998–2005 m. – Vokietijos užsienio reikalų ministras ir vicekancleris

2006–2007 m. – Prinstono universiteto profesorius

nuo 2008 m. – dujotie-kio projekto ,,Nabucco“ patarėjas

45pritarė taupymo planui■slovėnijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti šaliai išvengti finansinės pagalbos.

Jame numatyta vykdyti privatizavimą, didinti mo-kesčius ir taikyti griežtas taupymo priemones. Šis

planas, kuris netrukus tu-rėtų būti išsiųstas į Briu-selį, yra laikomas esminiu, siekiant paremti recesijos ištiktos Slovėnijos ekono-miką ir stiprinti su sunku-mais susiduriančią šalies bankininkystės sistemą, Alenkai Bratušek premjerės poste išdirbus dar tik septy-nias savaites.

TIK SKAIČIAI

KIBERNETINIų NUSIKALTĖLIų TINKLAS, VEIKęS DAU-GELYJE ŠALIų, PAVOGĖ 45 MLN. JAV DOLERIų (118,2 MLN. LITų) – ĮSILAUŽĖ Į DEBETINIų KORTELIų BENDROVIų SISTEMAS, PANAIKINO APRIBOJIMUS PINIGAMS IŠGRYNINTI IR IŠĖMĖ GRYNUOSIUS IŠ BANKOMATų

premjerė A. Bratusek pareiškė, kad pVm tarifo didinimas bei 15 valstybinių bendrovių privatizacija leis šaliai išvengti kipro likimo. AFP

pirmauja estija

Baltijos valstybių kontekste žaliosios energetikos padėtis geriausia estijoje. Fotodiena

■Baltijos valstybių kontekste žaliosios ener-getikos padėtis geriausia estijoje, kur elektros ener-gijos ir šilumos dalis išgau-nama iš atsinaujinančios energijos šaltinių (per pastaruosius penkerius metus žymiai padidėjo, o šiuo metu sudaro 1/3 viso generuojamų dujų ir šilumos kiekio).

„Planuojama, kad Estija taps pirmąją šalimi, kuri įvyk-dys Europos Sąjungos strate-gijos „Europa 2020“ tikslus“, – praėjusią savaitę vykusiame Energetikos forume pažymėjo Estijos ekonomikos ir susisie-kimo ministerijos, Energetikos departamento vadovas Timo Tataras. Pasak T. Tataro, Estija jau dabar galėtų pasiekti šiuos tikslus ir net juos viršyti.

Lenkija pritrūko skalūnų■žinia, kad kanados bendrovė „talisman energy inc.“ traukiasi iš skalūnų dujų telki-nių žvalgybos projekto Lenkijoje, tapo smūgiu šios šalies viltims, kad jos turimi angliavandenilių ištekliai greitai suma-žins priklausomybę nuo rusijos ir taps paspirtimi silpnėjančiai ekonomikai.

Tai jau antra didelė ben-drovė, atsisakiusi ieškoti skalūnų dujų Lenkijoje per trumpesnį nei metų laiko-tarpį.

Šis faktas rodo, kad Var-šuva tikriausiai pernelyg optimistiškai vertino savo telkinius – arba bent jau planai dėl jų eksploatacijos nebuvo pakankamai pama-tuoti.

Europa nebemoka

augtiEuropos Sąjungą (ES) kankina paradoksas.

Euro problemas išspręstų tik gilesnė integracija, bet pasitikėjimas ES – rekordiškai žemas.

inGridA mAčiULAitytėspecialiai „ekonomika.lt“ iš Briuselio

Prieš metus, kai Prancūzija iš-sirinko naująjį prezidentą Fran-

cois Hollandą, jau atrodė, kad pinigų sąjungoje vėl prasidės augimas, bet taip neatsitiko. Šiandien anali-tikai ir ES pareigūnai pri-pažįsta vis dar nežinantys, kaip priversti euro zonos ekonomikas kilti.

„Nežinome, kaip su-kurti augimą – ekonomis-tai dėl to nesutaria, – Briu-selyje susirinkusiems ES šalių verslo žurnalistams konstatavo Europos politi-kos studijų centro (CEPS) vadovas K. Lannoo. – Ita-lijos skolinimosi kaina dabar žemiausia per pas-taruosius trejus metus, bet niekas negauna kreditų, nors jų kaina – ekstrema-liai maža. Kas iš to, kad Europos centrinis bankas

(ECB) skolina rekordiškai pigiai, vos su 0,5 proc. pa-lūkanų norma, verslas Pi-etuose negali gauti kredito ir už 7 proc., tad ECB visų problemų neišspręs.“

problemos juda į šiauręPasak jo, šiandien krizė euro zonoje juda į Šiaurę. „Pietų Europa mažina darbo jėgos kainą, bet Belgija, Danija, Olandija jau jaučia karštį iš Pietų. Pavyzdžiui, Olandijoje kas savaitę atsiranda po 25 tūkst. naujų bedarbių. Kompanijos kraustosi pie-čiau – uždaro biurus Va-karų Europoje ir atidaro, tarkime, Ispanijoje, – tad problemos greitai nesi-baigs, jos keisis“, – miglo-tas ateities perspektyvas pabrėžia analitikas.

K. Lannoo teigimu, atskleidus Reinhardo ir Rogoffo klaidingas tyrimo prielaidas, valstybių tau-pymo nauda tapo neaiški.

„Šiandien nebegalime pasakyti, ar yra koks nors limitas, kokio dydžio vals-tybės skola turi būti. Juk krizės kamuojamos euro zonos valstybių skolos vidutiniškai siekia apie 90 proc. BVP, o JAV – 110

proc., bet pastarųjų eko-nomika auga“, – aiškino ekspertas.

Viskas, ką šiandien ga-lime pasakyti apie Europą, pasak K. Lannoo, yra žodis „kapanojimasis“, o vienin-telis kelias eurui išlikti, CEPS vadovo teigimu, tai ėjimas ekonominės ir poli-tinės sąjungos link.

„Briuseliui stinga aiš-kios strategijos, kaip bus pasiekta politinė sąjunga, jei ne – sugrius ir ben-droji valiuta“, – įsitikinęs žinomo analitinio centro vadovas.

pasitikėjimo krizėEuropą šiandien krečia ne finansų ar valstybių skolų, o pasitikėjimo krizė. Tą pripažįsta ir ES institucijų atstovai, kaip vienintelę išeitį iš dabar-tinių problemų matantys politinės integracijos gi-linimą.

„Paradoksas. Šiandien reikia derėtis dėl gilesnes politinės organizacijos, nes monetarinė sąjunga

nėra užbaigta, bet, iš kitos pusės, žiūrime į visuome-nės apklausas ir matome, jog šiais laikais Europa nėra labai populiarus terminas. Mums reikia kalbėti apie tai, kad politi-nės integracijos gilinimas nėra daugiau ar mažiau Europos, tai – geresnė Europa“, – Briuselyje su-sirinkusiems verslo žur-nalistams neoficialiai kal-bėjo EK pareigūnė.

Anot K. Lannoo, kad atgautų visuomenės pa-sitikėjimą, Briuselis turi pasitelkti simbolinius dalykus, pavyzdžiui Eu-ropos parlamento kas-mėnesinės rotacijos į Strasbūrą. „Briuselio biurokratai galėtų ir al-gas laikinai susimažinti taupymo sumetimais, tai būtų simbolinis žingsnis, bendrumo paieškos“, – svarstė K. Lannoo.

iššūkis – konkurencingumasVokietijos diplomatas prie ES, nenorėjęs atskleisti ta-patybės, priminė, kad Eu-ropoje gyvena vos 7 proc. pasaulio gyventojų, tačiau čia pagaminama 25 proc. pa-saulinės produkcijos, o soci-alinės išlaidos sudaro apie 40 proc. pasaulinių išlaidų.

„Reikia dirbti labai sun-kiai, kad palaikytume šitą lygį ir būtume konkuren-cingi su tokiais augančiais pasaulio centrais kaip Brazilija, Kinija. Šiandien baimę labiausiai kelia ne-darbo lygis pietinėse šalyse ir reikia daryti viską, kad keltume kontinento kon-kurencingumą, – dėstė Vokietijos diplomatas. – Vi-sada gali kaltinti Berlyną ar Briuselį, bet portugalai, ispanai – jie turi prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Gali išleisti dar 100 mili-jardų eurų, bet taip padėties nepakeisi.“

Sunkiai dirbantis šiau-rietis, mokantis lėbaujan-čių pietiečių skolas, per pastaruosius metus jau tapo ES politikos stereotipu, lyg lenkų santechnikas, žy-mėjęs pigios darbo jėgos iš Rytų Europos plūstelėjimą į Vakarus. Šie stereotipai toliau sėkmingai drasko Europos vienybės siekius, sklindančius iš Briuselio.

Tačiau „Reuters“ skai-čiavimais, nors per trejus su puse euro krizės metų ban-kams gelbėti išleista dau-giau kaip 400 mlrd. eurų, iš mokesčių mokėtojų kišenių neatimta nė cento. Vokieti-jos, Austrijos, Nyderlandų, Prancūzijos vyriausybės per tuos metus sutaupė milijardus eurų dėl suma-žėjusių skolinimosi finansų rinkose kaštų.

Valstybės „išeis“Pierre’as Defraigne’as, analitinio centro „Mada-

riaga“ vadovas taip pat tvirtina, jog pagrindinis iššūkis šiandien – padi-dinti Europos konkuren-cingumą ir sukurti darbo vietų.

„Euro zona nėra op-timali valiutos sąjunga, nes joje iki galo neveikia darbo jėgos judėjimas, atlyginimo lankstumas, – kalbėjo P. Defraigne’as. – Monetartinė politika tampa iššūkiu, kai tu-rime tiek skirtingų valstybių, todėl reikia rasti priemonių, kaip jas suvienodinti. Sveiki viešieji finansai yra sie-kiamybė, bet svarbiau-sia didinti konkurencin-gumą.“

Analitikas nacionalines valstybes Europoje prily-gino žūvantiems kariams. „Kaip sakoma, kariai ne miršta, o išeina, taip ilgai-niui turi būti ir su nacio-nalinėmis valstybėmis.“

es institucijų darbuotojai tikina, kad politinės integracijos gilinimas nėra daugiau ar mažiau europos, tai – geresnė europa. shutterstock

FAktAi

VOkietiJA išLOšė iš eUrO krizės

•Dėl euro krizės Vokie-tijos finansų rinkose sko-linasi daugiau nei dviem procentiniais punktais pigiau

•Draudimo bendrovės „Allianz“ skaičiavimais, 2010–2012 m. dėl atpi-gusio skolinimosi vokiečiai sutaupė 10,2 mlrd. eurų, 10 metų obligacijų pelnin-gumui nukritus nuo 3,39 proc. iki 1,18 proc.

• IfW ekonomikos institu-to skaičiavimais, Vokietija vien 2011 m. sutaupė 8,6 mlrd. eurų biudžeto lėšų dėl žemų Europos centri-nio banko palūkanų nor-mų ir „saugios užuovėjos” investuojantiems šalyje. 2012-aisiais ši suma siekė 9,6 mlrd. eurų

eksportas sukėlė įtarimų

kinijos priežiūros institucijos atstovai pažadėjo griežčiau tikrinti šalies eksportuotojus ir bausti duomenis klastojančias įmones. AFP

■kinijos prekybos deficitą šį mėnesį pakeitė perteklius, tačiau kai ku-rie ekonomistai abejoja duomenų tikslumu.

Pastarųjų mėnesių Ki-nijos eksporto duomenys rodo atsigaunančią pa-klausą išorės rinkose. Vis dėlto kitos Azijos regiono šalys negali pasigirti pana-

šiomis tendencijos. Pietų Korėjos ir Taivano eksporto augimas ir toliau lėtėja dėl silpnos paklausos Vakarų valstybėse. Skirtingos Azi-jos eksportuotojų rodiklių kryptis verčia galvoti apie duomenų klastojimą, ku-rio ėmėsi kai kurie Kinijos eksportuotojai siekdami išvengti kapitalo srautų ap-ribojimų.

»sunkiai dirbantis šiaurietis, mokantis lėbaujančių pietiečių skolas, per pastaruosius metus jau tapo es politikos stereotipu, lyg lenkų santechnikas, žymėjęs pigios darbo jėgos iš rytų europos plūstelėjimą į Vakarus

skalūnų dujų gavyba Lenkijai būtų svarbi: ji galėtų sumažinti geopolitinę šalies priklausomybę nuo rusijos. AFP

Visą komentarą skaitykite

www.ekonomika.lt

Nepasitikėjimas europos sąjuNga. piliečių dalis, kuriems es atrodo NepatikimaŠaltinis: eurobarometras

Lenkija

18%

42%

28%

53%

41%

56%

36%

59%

49%

69%

23%

72%

Italija Prancūzija Vokietija Jungtinė Karalystė Ispanija

2007 gegužė

2012 lapkritis

mln.

Skaitmeninė karta16 Skaitmeninė karta 17

78TIEK ŽMONIų PER DVI SAVAITES UŽSIREGISTRAVO KELIONEI Į MARSĄ „MARS ONE“ KONKURSE

ryšio kokybe nesilygins■trijų didžiausių Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių teikiamų paslaugų ko-kybė iš esmės nesiskiria, rodo ryšių reguliavimo tarnybos (rrt) tyrimas.

Pavyzdžiui, RRT duome-nimis, nesėkmingų skam-bučių dalis „Tele2“ tinkle sudarė 2,67 proc., „Bitė Lietuva“ tinkle – 3,01 proc.,

„Omnitel“ – 1,04 proc. „Tele2“ tinkle SMS pri-statymo trukmė buvo 7,9 sekundės. „Bitė Lietuva“ tinkle šis rodiklis siekė 6,62, „Omnitel“ – 6,01 sekundės.

Vykdant RRT mobiliojo ryšio kokybės tyrimą vi-suose trijuose operatorių tinkluose iš viso buvo atlikti 2529 skambučiai ir išsiųsta 2681 SMS.

tyrimas parodė, kad pagrindinių Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių paslaugų kokybė beveik nesiskiria. Reuters

TIK SKAIČIAI

Duomenys slepia milijardusLietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama,

kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas.

mArtynAs pAsiLiAUskAsmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Viešojo sekto-riaus instituci-jos sėdi ant di-delio duomenų

maišo, kurį pravėrus būtų galima efektyviau kovoti su šešėliu, sutaupyti laiko ir pinigų ieškant reikalin-gos informacijos bei nau-dingiau teikti viešąsias paslaugas.

Atvirųjų duomenų įgy-vendinimo Lietuvoje gali-mybių studijoje teigiama, kad šie turi būti lengvai prieinami, pateikiami viešu formatu, gali būti naudojami kelis kartus, jungiami su kitais duo-menimis, pasiekiami bet kam. Be to, jų atskleidi-mas dažniausiai nieko ne-kainuoja. Pavyzdžiui, to-kiais duomenimis galima laikyti Vilniaus miesto savivaldybės pateikiamus oro užteršimo rezultatus ar Ryšių reguliavimo tar-nybos skelbiamus belai-džio interneto kokybės matavimus.

„Šiandien viena pa-grindinių problemų – nėra bendros ir nuose-klios valstybės politikos šiuo klausimu. Taip pat ne visuomet suvokiama, kad atvirieji duomenys reikšmingi ir tarnauja gy-ventojams – ne visuomet norima įvertinti, kiek pa-tobulėtų viešųjų paslaugų

teikimas“, – sako viena studijos autorių, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Živilė Stubrytė.

Galima naudaEuropos Komisijos užsa-kymu atlikta studija rodo, kad Europos Sąjungoje (ES) kasmet būtų galima sutaupyti po 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. litų), jei priėji-mas prie informacijos, rei-kalingos įvertinti aplinkos poveikį, taptų lengvesnis ir efektyvesnis. Dar 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų) kas-met būtų galima sutaupyti mokslinių tyrimų duome-nis pavertus atvirais. Be to, jei dėl lengvesnio duo-menų pasiekiamumo kie-kvienas ES pilietis kasmet sutaupytų dvi valandas, tai būtų verta 1,4 mlrd. eurų (4,83 mlrd. litų).

Skaičiuojama, kad at-vėrus duomenis, jų tiesio-ginė ir netiesioginė įtaka ES ekonomikai galėtų siekti 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų). Lietuviškosios studijos autorių nuomone, tai leistų tobulinti vie-šąsias paslaugas. Pavyz-džiui, JAV ir Suomijoje sukurti nusikaltimų, ne-laimingų atsitikimų žemė-lapiai.

Ž. Stubrytė pastebi, kad labiausiai atviraisiais duomenimis Lietuvoje domisi IT sektoriaus spe-cialistai, nekilnojamojo

turto, draudimo brokeriai, kreditingumą vertinan-čios bendrovės. Jos nuo-mone, atvirieji duomenys padėtų kurti naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, Ispani-joje įsteigta 4 tūkst. naujų darbo vietų įmonėse, ku-

savo tiesioginiu darbu, o komercinius projektus leistų vykdyti verslui. Šitaip būtų geriau panau-dojami skirti pinigai, o verslas tai padarytų ge-riau, – teigia jis. – Dažnai atsitinka taip, kad vals-tybinės įstaigos turi ge-resnių konkurencinių są-lygų, o tai pastato verslą į nelabai dėkingą padėtį.“

Kaip pavyzdį jis patei-kia projektą „Šviesofo-rai.lt“, leidžiantį stebėti eismo padėtį Vilniuje: „Tai atvejis, kai savival-dybės įmonė būtų ge-riau atvėrusi duomenis visiems ir verslas tokią sistemą būtų padaręs

pats – tai padėtų vystytis mažoms įmonėms.“

kovoti su šešėliuŠešėlinė ekonomika, skai-čiuojama, Lietuvoje su-daro daugiau nei 30 proc. šalies BVP, todėl atvirieji duomenys gali būti vie-nas įrankių kovoje su šiuo reiškiniu, mano „Transpa-rency International“ va-dovas Lietuvoje Sergejus Muravjovas.

„Būtų labai gerai gauti duomenų iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisi-jos. Valstybės tarnautojai dažnai turi daug turto ir įvairių pajamų, apie ku-rias nežinome, todėl dekla-

ruojami interesai mums nėra lengvai prieinami.

Taip pat svarbu į po-kalbius apie atviruosius duomenis įtraukti Valsty-binę mokesčių inspekciją (VMI), Valstybinę darbo inspekciją“, – sako jis.

tonas užduotasPašnekovai pastebi, kad valstybinės institucijas jau pradeda suvokti atvi-rųjų duomenų naudą. „Džiugu matyti, kad mi-nisterijos jau supranta, kad galima dirbti su atvi-raisiais duomenimis. Bet tenka pripažinti, kad jų šiandien dar labai mažai. Yra skaičių, išklotinių,

FAktAi

AtVirieJi dUOmenys LietUVOJe

• Lietuvos atvirų galimy-bių studijos rengėjai ap-klausė įvairius verslo, ne-vyriausybinių organizacijų atstovus. Tyrimas parodė, kad 44 proc. jų buvo gir-dėję apie atviruosius duo-menis. Trečdalis apie juos nieko nežinojo, o ketvirta-dalis – nedaug.

• Penktadaliui respon-dentų problemų gauti atviruosius duomenis ne-kyla, o likę didžiausiomis problemomis įvardijo ilgą institucijų atsakymo ter-miną, nepatogų duomenų pateikimą, neracionalų apmokestinimą, mažą in-formacijos srautą.

• Respondentai labiausiai norėtų atvirųjų duomenų iš savivaldybių, Registrų centro, „Sodros“, muitinės bei VMI.

tačiau šie duomenys patei-kiami nepatogiu formatu.

Viešasis sektorius ben-drauja tonu, kuris leidžia suprasti, kad duomenų bus teikiama daugiau, tačiau svarbu, kad tai ne-būtų duomenys, su kuriais nieko negalima veikti“, – pastebi S. Muravjovas.

Pirmaisiais vėliavne-šiais tapo jau minėti Vil-niaus miesto savivaldybės ir Ryšių reguliavimo tar-nybos atvirieji duomenys. Praėjusią savaitę prie jų prisijungė ir „Sodra“, pateikusi duomenis apie pensijų sistemą.

Ž. Stubrytė atkreipė dėmesį, kad jaučiamas

ir verslo palaikymas: „Akivaizdus asociacijų susidomėjimas. Taip pat vyriausybės programoje netiesiogiai užsimenama apie atviruosius duome-nis.“

Pasak jos, šiuo metu srityje pirmauja JAV, Jungtinė Karalystė, Skan-dinavijos šalys. Nuo jų ne-atsilieka Estija ir Airija. Pašnekovės nuomone, Lietuva turi šiokį tokį pranašumą, pavyzdžiui,

»Viena pagrindinių problemų – šiuo klausimu nėra bendros ir nuoseklios valstybės politikos

tūkst.

Jungtinėje Karalystėje nuo seno politinė aplinka buvo visiškai uždara, o Lietuvoje įtvirtintas prin-cipas, kad duomenys turi būti vieši.

„Lietuva šiuo metu diskutuoja su pirmaujan-čiomis valstybėmis, kaip turėtų būti naudojami duomenys. Tai puiki sritis, kurioje galime išnaudoti žmogiškąjį entuziazmą ir diktuoti madas“, – konsta-tuoja S. Muravjovas.

skaičiuojama, kad atvirųjų duomenų tiesioginė ir netiesioginė nauda es ekonomikai gali siekti 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų). shutterstock

»mūsų nuomone, ekonomikai ir rinkai būtų daug sveikiau, jei valstybės institucijos užsiimtų savo tiesioginiu darbu, o komercinius projektus leistų vykdyti verslui

rios gamina produktus ar teikia paslaugas naudo-damos viešojo sektoriaus informaciją.

nekonkuruoti su versluLietuvos verslo konfe-deracijos „e.verslas“,

IT, telekomunikacijų ir intelektinės nuosavy-bės apsaugos komisijos pirmininkas Audrius Iškauskas atkreipia dėmesį į vieną pavojų – dažnai valstybės insti-tucijoms kyla pagunda

turimus duomenis pa-naudoti kuriant komer-cinius ar nekomercinius projektus.

„Mūsų nuomone, eko-nomikai ir rinkai būtų daug sveikiau, jei valsty-bės institucijos užsiimtų

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

Atvirųjų duomenų pagrindu Lietuvoje buvo sukurti bankrotų ir viešbučių žemėlapiai. ekonomika.lt

Verslo švyturiai18

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Verslo švyturiai 19

GretA JAnkAitytėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Prabangos sinonimą sukūrė trise

Į savo verslą „Stiklių“ viešbučio savininkai žvelgia su praktišku paprastumu, o dirba nuleidę galvas ir nesidairydami į šalis, pasakoja verslo bendraturtė Anna Ciupij.

»pagrindinis principas yra pasitikėjimas vienas kitu

Pavadinimas „Sti-kliai“ dažnam lietuviui lygus prabangai, bet

tai ir verslo sėkmės isto-rija – kaip posovietinėje Lietuvoje iš nieko galima sukurti kažką, kas, atrodo, čia jau gyvuoja mažiausiai šimtmetį. Viena „Stiklių“ savininkių teigia, kad jai svarbiausia kurti viešbu-čio dvasią.

Bekalbėdama su ja viešbučio bare supratau, kad moteriai tai puikiai pavyko. Prabanga toli gražu ne baugina, o prie-šingai – leidžia pasijusti kaip namuose. Pati A. Ciupij, kuriai tenka nuolat bendrauti su čia apsisto-jančiais žymiais politikos ir kultūros veikėjais, de-monstruoja draugiškumą ir paprastumą.

Kai 1995 metais su Alek-sandru Ciupijumi ir Romu Zakarevičiumi A. Ciupij atidarė „Stiklių“ viešbutį, jau veikė „Stiklių“ restora-nas, aludė bei kavinė „Po-nių laimė“, bet viešbučių verslas jiems buvo visiškai nauja sritis. Tačiau verslas ne tik išliko – sugebėjo pa-siekti užsibrėžtą kartelę. O į naujai išdygusius konku-rentus, pasak A. Ciupij, „Sti-klių“ savininkai nesidairo.

„Tiesiog dirbam nuleidę galvas ir labai mažai gal-vojame apie konkurenciją, Labai džiaugiuosi, kad pas mus yra gražių, švarių viešbučių, todėl ir žmonės

bučio savininkai, labai paprasta ir praktiška, o pagrindinis geros kokybės kriterijus – patys savinin-kai, kurie nepaisant di-džiulės sėkmės sugebėjo iš-likti paprasti ir nuoširdūs.

„Mums svarbiausia, kad būtų švaru, gražu, skanu, o klientams – pa-

togu, – kukliai šypsosi A. Ciupij, paklausta, kaip užtikrina aptarnavimo ko-kybę. – Visada galvojame apie save: kaip čia jaus-tumės? Ar būtų gerai gy-venti, valgyti, vaikščioti. Toks ir kriterijus.“

A. Ciupij tiki, kad „Sti-klių“ viešbučio sėkmę

lėmė žmonės, tai yra sa-vininkai bei darbuotojai. „Yra žmonių, kurie čia dirba ir aštuoniolika, ir dvidešimt metų. Į perso-nalą dedame labai daug vilčių“, – pasakoja versli-ninkė. Jos teigimu, beveik visus naujus darbuotojus reikia mokyti. „Patys mo-

kėmės. Tik mūsų direk-torė turi patirties. Daž-niausiai kiti darbuotojai ateina tiesiai iš universi-teto“, – sako A. Ciupij.

Pritraukti gerų dar-buotojų „Stiklių“ savinin-kams padeda paprastas požiūris į vadovavimą, kuris nesiremia jokiomis

skambiomis sentencijo-mis. „Manome, kad tiesiog padoriai elgiamės su savo darbuotojais. Aišku, galiu sakyti daug gražių žodžių apie tai, kuo vadovaujuosi, bet pagrindinis principas – pasitikėjimas vienas kitu. Pastoviai mokomės iš jų, jie – iš mūsų, jaučiame abi-pusę pagarbą. Viskas labai paprasta“, – sako versli-ninkė.

Visi trys, visada šaliaA. Ciupij nuomone, „Sti-klių“ bendraturčiams žymiai lengviau valdyti kolektyvą, nes jie – tokie savininkai, kurie dirba ir visada yra šalia savo verslo. Tuo nesunku įsiti-kinti: kol su A. Ciupij kal-bamės „Stiklių“ viešbučio bare, pro šalį vis kažko-kiais reikalais pralekia tai A. Ciupijus, tai R. Zakare-vičius.

„Mes visada čia. Tai mūsų namai. Kasdien čia ateiname ir dirbame, pa-žįstame visą kolektyvą, – pasakoja A. Ciupij. – Anks-čiau administratoriais, padavėjais atėję dirbti jauni vyrai, dar pusiau berniukai, per šį laiką su-augo, sukūrė šeimas. Kaip

tam segmentui, tad šios linijos mūsų klientams nelabai aktualios. Ma-nau, kad ir „Naručiui“, ir „Kempinski“ būtų ge-riau, jei atsirastų Lietu-vos oro linijos ar kitos, kurios skraido iš pagrin-dinių oro uostų. Geri oro uostai strategiškai mums labai svarbūs.“

Krizė ne tik sumažino turistų srautus, bet ir sukėlė kitokių problemų – padidintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. „Tai politinis sprendimas, neturintis

patenkinti. Žinome, ką turime, esame nusistatę kryptį, kuria einame. Ir galvoti, kas konkurentas, o kas ne, – ne mums“, – pa-sakoja verslininkė.

kokybės siekia nuoširdumuKryptis, kurios laikosi prabanga tviskančio vieš-

juokauja mano sūnus, ku-riame šeiminį verslą. Vis-kas kitaip nei, pavyzdžiui, viešbučių tinkluose, čia viskas žmogiškiau.“

Vykdyti verslą trims „Stiklių“ bendraturčiams kartu tapo įprasta ir kitaip jie turbūt negalėtų. „Visi trys gyvename šiuo ri-tmu. Turbūt mus tai žavi. Nemaišome vienas kitam, papildome, visada sprendi-mus priimame trise. Viską aptarinėjame: ir remontus, ir meniu“, – atvirauja vers-lininkė.

Tiesa, A. Ciupij at-skleidžia: nors atrodo neįprasta, bet kolegos vy-rai mažiau linkę domėtis verslo finansais. „Jie tie-siog nenori žinoti. Bijo“, – juokauja A. Ciupij.

sunkūs laikaiNe veltui vyrai baimi-nasi domėtis piniginiais reikalais – viešbučių verslui Lietuvoje vis dar nelengva. Visų pirma, trūksta skrydžių. „Tai didžiulė problema, – pa-sakoja A. Ciupij. – Nuo 2008 metų sprendimo vis dar nerasta. Aišku, yra „Wizzair“, „Ryanair“, bet mes priklausome ki-

nieko bendro su ekono-mika, – mano pašnekovė. – Todėl, kad visi kalba apie kažkokią lengvatą, kuri iš tiesų nėra len-gvata. Esame eksporto paslauga, o šioms pre-kėms, kaip žinia, yra tai-komas nulinis PVM mo-kestis.“

kasdienės pamokosLaiko laisvalaikiui nuo-lat triūsiantys „Stiklių“ savininkai suranda tik savaitgaliais, o ilsisi kaip dauguma lietuvių. „Pusę metų gyvename kaime.

Kasdien į darbą važiuo-jame iš ten“, – pasakoja A. Ciupij ir iškart prasi-taria, kad, deja, laisvadie-niai (kaip turbūt visiems dirbantiems žmonėms) prabėga pernelyg greitai.

Vykdant viešbučių verslą „Stiklių“ bendra-turčiai mokosi diena iš dienos. „Kasdien vyksta

pamokos, reikia ateiti į darbą, kur aplink – gyvi žmonės, o ne mašinos. Atsiranda problemų, tad reikia išmokti kultūrin-gai, ramiai priimti kie-kvieną sprendimą“, – pa-sakoja A. Ciupij.

Verslininkė teigia, kad požiūris į viešbutį bėgant metams pasikeitė: „Iš pradžių manėme: ir šito norime, ir kito, dar ir dar. O dabar mąstymas pasi-keitė – yra šaknys, nuo jų stiebiamės, pridedame kažką modernaus, ką ma-tome.“

»mes nemaišome vienas kitam, bet papildome vienas kitą

FAktAi

ViešBUtis „stikLiAi“

• Viešbutis įkurtas 1995 m. balandžio 9 dieną

• Šiuo metu viešbutyje yra 43 kambariai ir apar-tamentai

• „Stikliai“ yra įvertinti penkiomis žvaigždutėmis

• Viešbutis yra „Relais&Chateaux” vieš-bučių asociacijos narys

• „Stiklių“ viešbučio di-rektorė yra Alfreda Mikuls-kienė

A. Ciupij kartu su kitais dviem „stiklių“ bendrasavininkais kasdien galima rasti viešbutyje.Ruslano Kondratjevo nuotr.

CV Anna Ciupij

Gimė Uzbekijoje, vėliau su tėvais atsikraustė gyventi į Lietuvą

Baigė ekonomiką, dirbo Mokesčių inspekcijoje

1987 m. kartu su vyru Alek-sandru bei Romu Zakarevi-čiumi įsteigė kooperatyvą ir atidarė „Stiklių“ kavinę, kuri vėliau tapo restoranu

1989 m. atidarė „Stiklių“ aludę, o 1993 m. – kavinę ir konditerijos parduotuvę „Ponių laimė“.

1995 m. atidarė „Stiklių“ viešbutį

2006 m. atidarytas aparta-mentų kompleksas „Stiklių dvaras“

stikliai“ yra vienas pirmųjų Lietuvoje įsikūrusiu privačių

viešbučių.Ruslano Kondratjevo nuotr.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2120

Pasaulio ekonomika pavaišino akcijų rinkas geromis naujienomis.

Akcijų rinkos burbuliuoja

JAV nedarbas tirpsta sparčiau nei tikėtasi. Por-tugalija po dvejų

metų pertraukos išpla-tino vyriausybės obli-gacijų emisiją. Kinijos eksporto ir importo au-gimas viršijo prognozę, o Vokietijos pramonės rodikliai nustebino net ir optimistus.

Savo ruožtu Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė ilgai lauktą žinią apie bazinės palū-kanų normos mažinimą 0,25 proc. punktais – nuo 0,75 iki 0,5 proc. Kad ne-pasirodytų maža, ECB vadovas Mario Draghi patikino karpysiantis palūkanų normas tol, kol atsigaus euro zonos ūkis.

Akcijų rinkos netruko atsidėkoti augimu. „Dow Jones Industrial Ave-rage“ perkopė psicholo-giškai svarbią 15 tūkst. punktų ribą, o „S&P 500“ vertė viršijo 1,6 tūkst. punktų. Nuo praėjusių metų lapkričio abiejų in-deksų vertės išaugo po 20 proc.

Londono ir Tokijo ak-cijų biržose indeksai su-mušė penkerių metų re-kordus, o vokiškasis DAX užkėlė vertės kartelę į naujas aukštumas.

Nepaisant kuklaus pasaulio ekonomikos au-gimo ir niūrių nuotaikų žaliavų rinkoje, išsivys-

čiusio pasaulio akcijų indeksai grįžtą į lygį, buvusį prieš krizę, nors reali ekonomika ir akcijų rinkos juda skirtingais greičiais.

Pagrindiniai kalti-ninkai – JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir Europos centriniai ban-kai, kurių agresyvi mone-tarinė politika užtvindė finansų rinkas trilijonais JAV dolerių. Dėl jų atpigo vyriausybių skolinimosi kaina, o investuotojai at-sigręžė į didesnę grąžą siūlančias akcijas.

JAV siekia sumažinti nedarbo lygį iki 6,5 proc. Japonijos tikslas – 2 proc. metinė infliacija, o euro zona laukia recesijos pa-baigos. Didžiausių pasau-lio ekonomikų centriniai bankai vykdys aktyvią monetarinę politiką tol, kol įgyvendins numaty-tus planus, tad bent jau artimiausiu metu pinigų tvanas tęsis.

Investuotojų flirtą su akcijomis pastaruoju metu skatino ir lūkesčių kaita pagrindinėse pasau-lio rinkose. Naujasis Ja-ponijos premjeras Šinzo Abė pažadėjo imtis pla-taus masto ekonomikos skatinimo priemonių. Su-mažėjo nerimas dėl stai-gaus Kinijos ekonomikos

nusileidimo. JAV būsto rinka demonstruoja at-sigavimo ženklus, o euro zonos žlugimo grėsmė per pastaruosius metus gero-kai sumenko.

Vis dėlto didžiausios rizikos šaknys ir toliau glūdi Europoje. Kosme-tinės reformos ir griež-tas taupymas trumpam nuramino investuotojus, tačiau nepaklojo pamatų tvariam ekonomikos au-gimui. Didėjantis nedar-bas ir recesija tebėra euro zonos galvos skausmas. Tuo tarpu negyvenamos uolos Rytų Kinijos jūroje tebekursto aistras tarp Kinijos ir Japonijos.

Savo ruožtu krizės ora-kulas Nourielis Roubini įžvelgia burbulus finansų rinkose ir grūmoja cen-triniams bankams, ku-rių pinigų upės nuteka į biržas, o ne realią ekono-miką. Anot jo, kartojasi 2004–2007 metų scenari-jus, kuomet atpigę pinigai įžiebė pasaulinę finansų krizę.

Jam antrina Tarptauti-nis valiutos fondas (TVF), kuris dar balandį para-gino pasaulio centrinius bankus atsižvelgti į nei-giamas palūkanų normų mažinimo pasekmes. Anot TVF, atpigęs skoli-nimas gali sukelti akcijų rinkų burbulus, išpūsti verslo skolas ir paskatinti rizikingas pensijų fondų investicijas. Volstrito ir Sičio herojai patyliukais šnabžda: korekcija.

»Volstrito ir sičio herojai patyliukais šnabžda: korekcija

AndriUs mArtinkUs andrius.martinkus@ekonomika.lt

Atpigęs skolinimas gali sukelti akcijų rinkų burbulus. Reuters

Deimantai auksu nežiba

GretA JAnkAitytėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Ilgą laiką paslaptyje ir monopolyje skendėjęs deimantų pasaulis pamažu atsiveria investuotojams. Tačiau ši briliantų žaliava per

daug įmantri, kad taptų naujuoju investuotojų auksu.

Deimantų kainų šuolis pasta-raisiais metais – žymus. Nuo

1999 iki 2011 metų trijų karatų deimantų kaina pakilo 145 procentais. Kaip ir aukso, taip ir dei-mantų kainos augimą pa-skatino finansų krizė, po kurios gelbėdamiesi nuo infliacijos investuotojai pasinėrė į alternatyvas.

Be to, prie deimantų kainos augimo stipriai prisidėjo padidėjusi paklausa Kinijoje bei Indijoje, bet sparčiai gausėjančių Azijos mili-jonierių poreikiams pa-tenkinti egzistuoja nedi-delė ir senkanti deimantų pasiūla. Manoma, kad jau visi didžiausi deimantų šaltiniai yra rasti, o senų kasyklų pajėgumas menksta. Kaip teigiama konsultacijų įmonės „Bain&Company“ atas-kaitoje, iki 2020-ųjų dei-mantų paklausa viduti-

niškai augs apie 5,9 proc., o pasiūla per metus susi-trauks po 2,7 procento.

Dėl to pradėta kal-bėti, kad deimantai gali tapti nauju auksu inves-tuotojams. „Palyginti su investicija į auksą, briliantai pasižymi di-džiule finansų koncen-tracija. Vieno karato (0,2 g) brilianto kaina lygi pusei kilogramo

aukso, – deimantų pri-valumus aiškina Petras Zykas, Baltijos šalyse atstovaujantis deimantų investicijų įmonei DIC. – Saugumo faktorius irgi ne paskutinėje vietoje, aukso fizinės savybės (kietumas) nepalygina-mos. Be to, nors aukso kainų grafikai – kylan-tys, jie išsiskiria gana žy-miais svyravimais.“

deimantų pirkimasVienas elementariausių būdų investuoti į dei-mantus – tiesiog įsigyti deimantinį briliantą. Tą geriausia daryti per pre-kiautojus investiciniais deimantais, nes juvely-rai užsideda antkainius, jiems galioja pridėtinės vertės mokestis. P. Zykas teigia, kad investiciniai briliantai būna nuo vieno

karato ir atitinka švarumo bei skaidrumo reikala-vimus. Be to, deimantas privalo turėti žinomos pa-saulinės gemologinės la-boratorijos sertifikatą.

„Kai klientas nutaria investuoti, pirmiausia ap-tariama suma, taip pat ar norėtų investuoti į vieną didesnį, ar du ir daugiau mažesnių, – pasakoja P. Zy-kas. – Vieno karato akme-nukas kainuoja apie 25–30 tūkst. litų. Patariame in-vestuoti 4–5 metams. Mo-kesčių sistema nenumato išskirtinio investuotojo pajamų apmokestinimo.“

Pasak P. Zyko, jo ats-tovaujama įmonė – An-tverpeno briliantų biržos akcininkė ir narė, todėl po investicinio laikotarpio yra įpareigota nupirkti iš investuotojo briliantą. „Rapaport“ metinėje ataskaitoje teigiama, kad 2001-aisiais už 1000 JAV dolerių, investuotų į pen-kių karatų deimantą, 2011 metais būtų buvę galima gauti 1645 JAV dolerius.

deimantus verčia auksuPastaruoju metu sie-kiama, kad būtų galima investuoti ne vien į pačius briliantus, bet ir į fondus, susietus su deimantais. Panašiai, kaip daroma su auksu ar nafta. Tokių fondų kol kas yra labai nedaug.

Pernai atidarytas ak-tyviai valdomas fondas „Physical diamond fund“. Minimali investuojama suma – 100 tūkst. JAV do-lerių, tad jis skirtas stam-besniems investuotojams. Niujorko biržoje taip ko-tiruojamas „PureFunds ISE dimond/gemstone ETF“. Tačiau šis fondas seka ne deimantų kainas, o 20–30 įmonių, kurios išgauna deimantus, tad susiduriama su įmonės rizika. Tokiems fondams sunku įsitvirtinti, nes nu-statant deimantų kainas trūksta skaidrumo. Inter-nete yra daug deimantų biržų, kurios stengiasi sukurti kainų standartą, bet jos dažniausiai žymi

siūlomas kainas, o ne tas, kuriomis iš tikrųjų par-duodami briliantai. Be to, priešingai nei auksas ar nafta, deimantai neturi aiškių standartų kainai nustatyti.

Kiekvieną briliantą reikia vertinti atskirai remiantis tokiais veiks-niais kaip pjūvis, spalva, karatas ir skaidrumas, ne tik svoris. Šie keturi kin-tamieji lemia didžiulę dei-mantų įvairovę, todėl ver-tintojų siūlomos kainos gali skirtis iki 30 proc.

Tomas Lydonas, „Glo-bal Trends Investments“ prezidentas CNBC teigė, kad fondų kūrėjai su pa-sipriešinimu į deimantų rinką bando įvesti stan-dartizuotą kainą. Pasak jo, deimantų industri-jai patinka „faktas, kad kaina ne visada aiški – to-kiu būdu jie pelnosi“.

sunkiai suprantamiPasak „Swedbank“ mak-lerio Andriaus Šumino, daug investuoti į brilian-

tus galima tik labai gerai išmanant šią sritį. „Pa-sinerti, investuoti į dei-mantus būtų galima tik turint labai didelę patirtį, nes bendrame portfelyje, kuriame yra, tarkime, ir vertybinių popierių ir nekilnojamojo turto, jie užimtų tikrai nedidelę dalį“, – sako jis ir priduria, kad net patys fondai, su-sieti su deimantais, buvo įkurti kaip galimybė in-vestuotojams paįvairinti investicijų portfelį.

Investuotojus nuo dei-mantų šiek tiek atbaido in-dustrijos paslaptingumas. Galima sakyti, kad šim-tmetį rinką kontroliavo viena įmonė „De Beers“. Jai priklausė pagrindinės pasaulio kasyklos, ji dik-tuodavo deimantų kainas. Per pastarąjį dešimtmetį „De Beers“ prarado mo-nopolį, bet rinkoje vis tiek dominuoja tik saujelė ben-

drovių. „De Beers“ kartu su Rusijos įmone „Alrosa“ valdo 60 proc. rinkos. Britų-australų kalnaka-sybos įmonė „Rio Tinto“ iškasa dar 20 proc. visų pasaulio deimantų. Tokia maža rinkos fragmentacija nebūdinga, pavyzdžiui, aukso rinkai.

Pasak A. Šumino, nors susidomėjimas deimantais išliks, jie neturėtų populia-rumu pralenkti aukso, nes šis tiesiog aiškesnis. „Ti-kriausiai susidomėjimas deimantais ir paklausa išliks, bet ar artimiausiu laiku jie galėtų aplenkti auksą populiarumu – labai abejočiau, – sako makleris. – Deimantų yra įvairių – ir spalvotų, ir šlifuotų, nešli-fuotų. Su auksu šiek tiek paprasčiau. Jis privalo būti nebrokuotas ir turėti prabą. Aukso paklausa iš-liks didesnė, nes pats pro-duktas paprastesnis.“

siekiama, kad į deimantus būtų galima investuoti per akcijų biržas. Reuters

FAktAi

deimAntų rinkA

•Daugiau nei šimtą metų deimantų rinką praktiškai kontroliavo viena bendro-vė – „De Beers“

•2001 m. „De Beers“ pa-galiau prarado monopolį deimantų rinkoje

•2005-aisiais pirmą kar-tą briliantų kainą pradėjo kontroliuoti rinkos dėsniai

•2011 m. deimantų kainos pasiekė nematytas aukštu-mas

•Pernai kainos šiek tiek krito, bet šiemet vėl tikima-si, kad deimantai brangs»Visi didžiausi

deimantų šaltiniai rasti, o senų kasyklų pajėgumas senka

»Galima sakyti, kad šimtmetį deimantų rinką kontroliavo viena įmonė

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

deimantai investuotojams sunkiau suprantami nei auksas. Reuters

Statybos ir rekonstrukcija22 Paskutinis puslapis 23

rekonstruoja palangos botanikos parkąVienas gražiausių ir unikaliausių Lietuvos parkų – Palangos botanikos parkas, kuriam sugrąžintas istorinis

Birutės vardas, jau šią vasarą poilsiautojus ir turistus nudžiugins naujais akcentais.

Grafų Tiškevičių rūmus juosian-tis parkas, kurį XIX amžiaus

pabaigoje suprojektavo ir įkūrė prancūzų kraš-tovaizdžio architektas Eduardas Andrė (Édou-ard François André) su sūnumi Renė (René An-dré) ir belgų sodininku Buisenu de Kulonu (Buys-sen de Coulon), ypač pa-trauklus ir vertingas ne tik dėl sėkmingo plano projekto, bet ir dėl tin-kamai parinktos vietos, nepakartojamos pajūrio geografinės aplinkos bei istorinio unikalumo. Pa-skutinį dešimtmetį parko plotas buvo padidintas iki 101,3 ha, prijungus pajūrio paplūdimio plotus iki pat jūros. Tuo siekta sudaryti geresnes sąlygas vienti-sam parko formavimui, išryškinti ryšį su jūra. Įvairia danga kloti parko takai ir keliai tęsiasi apie 18 kilometrų, aplinką puo-šia gėlynai, tvenkiniai, fontanai, skulptūros, daug mažosios architektūros formų, įspūdingas dekora-tyvinis apšvietimas.

rekonstrukcija vykdoma trimis etapaisBotanikos sodo teritori-joje yra aštuoni įvairios paskirties pastatai, aplink pagrindinius rūmus, ku-riuose veikia Gintaro mu-ziejus, suplanuotos erdvės: prieš šiaurinį fasadą – di-dysis parteris su gėlynais, fontanu ir laiminančio Kristaus skulptūra, iš pi-etų pusės rūmus juosia rožynas, laiptais sujungtas su rūmų terasomis.

Parką išlaiko Palangos miesto savivaldybė, o re-konstrukcija pagal jos už-sakymą vykdoma iš Euro-pos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Iš viso numatyti trys rekonstrukcijos etapai, o bendra darbų vertė – per 25 mln. litų. Trečiojo etapo projektas dar tik rašomas, tad tiksli sąmata bei finan-savimas paaiškės vėliau, o per pirmąją etapą iš ES struktūrinių fondų įsisa-vinta daugiau nei 3,5 mln. litų, antrajam skirta 3 mln. litų europinių pinigų bei dar beveik 0,7 mln. litų pri-sidės kurorto savivaldybė.

Laimėjusi konkursą, antrąjį Botanikos parko atnaujinimo etapą įgyven-dina bendrovė „Irdaiva“ iš Vilniaus. Botanikos sodo rekonstrukcijos darbai jau prasidėjo, dalis jų bus baigti iki vasaros sezono, kiti – per vasarą. Projektą tikimasi įgyvendinti iki kitų metų rugsėjo.

Atnaujinta infrastruktūra – estetiška ir komfortiška„Dirbant su tokiais uni-kaliais gamtos objektais, kaip Botanikos sodas, ne-paprastai didelę įtaką turi sezoniškumas. Šiemetis vėlyvas pavasaris smar-kiai pakoregavo supla-nuotą parko rekonstrukci-jos darbų grafiką. Dabar

vyksta archeologiniai ty-rimai, išleidžiamas tven-kinio vanduo, vandentie-kio, drenažo bei elektros tvarkymo ir apšvietimo įrengimo darbai“, – sakė „Irdaiva“ Klaipėdos re-giono vadovas Rolandas Šveikauskas.

Nutirpus ledui paimti dumblo tyrimo mėginiai, bus tiriama, ar tvenkinio dumble nėra susikaupu-sių sunkiųjų metalų. Ga-vus tyrimų rezultatus, bus sprendžiama, ar dumblą palikti parke ir panaudoti tręšti želdiniams bei ki-toms reikmėms, ar reikės jį vežti utilizuoti. Tikimės, kad jau šį vasaros sezoną pagrindinis tvenkinys lankytojus žavės malonia

gaiva ir švara“, – kalbėjo Palangos botanikos parko direktorius Valdas Paku-sas. – Šiemet taip pat turi būti sutvarkytas centrinis įėjimas nuo Vytauto ga-tvės į parką: pastatyti gra-žūs meniški vartai, prie jų šaligatvyje sukurta moza-ika, išpuoselėti želdiniai ir kita aplinka.“

„Irdaivos“ atstovo R. Šveikausko teigimu, šie-met numatoma pasta-tyti naujus šviestuvus ir įrengti apšvietimą taip, kad didžioji parko dalis būtų apšviesta ir naktį. „Bus rekonstruota da-lis parko takų, – sakė R.Šveikauskas. – Jiems sutvirtinti bus naudojama nauja technologija, dar-

niai įliejanti kelius į gam-tinę aplinką. Takus numa-tyta dengti dolomitinės skaldos atsijomis: sijojant skaldą bus surinkta smul-kiausios smėlio frakcijos ir jos bus panaudotos vir-šutiniam takų sluoksniui. Suplūkta ir susigulėjusi, tokia danga atsparesnė, vientisesnė ir patogesnė nei anksčiau buvusi stam-besnės skaldos danga“.

Didžiojo parterio prieš rūmus rekonstrukciją, anot Palangos botanikos parko direktoriaus, su rangovu sutarta palikti šios vasaros pabaigai, kad darbai netrukdytų lankytojų srautui. Parte-ryje bus restauruotas fon-tanas, taip pat keičiama

Botanikos parko rekonstrukcija pagal palangos miesto savivaldybės užsakymą vykdoma iš europos sąjungos paramos lėšų. simonos Rankauskaitės nuotr.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

nr. 122013 m. gegužės 13–26 d.

■kone pusė europos, Azijos, Vidurinių rytų ir indijos darbuotojų mano, kad korupcija ir kyšininka-vimas – priimtinas spren-dimas siekiant išgyventi ekonominio nuosmukio metais, rašo CnBC.

Apie 57 proc. viso pasau-lio verslo įmonių vadovų pripažįsta, kad korupcija ir kyšininkavimas verslo sek-toriuje – plačiai paplitęs reiškinys. Šiai nuomonei pritaria ir 47 proc. versli-ninkų Baltijos šalyse. Kas-metiniame „Ernst&Young“ tyrime dalyvavo beveik pus-ketvirto tūkstančio respon-dentų iš minėtų regionų. 48 proc. apklaustųjų teigė, kad pateisina kyšį arba dovaną, kuomet siekiama išlaikyti esamą klientą arba pritraukti naują. Be to, šie asmenys pateisino tyčinį įmonės finansinių rezultatų klastojimą.

Net 40 proc. valdybų na-rių bei aukštesniųjų vadybi-ninkų pripažino, kad jų ben-drovė klastojo pardavimų ir išlaidų duomenis.

„Ernst&Young“ suk-čiavimų skyriaus vadovo Davido Stulbo teigimu, šie duomenys atitinka 2011–2012 metais pastebėtas tendencijas.

Anot jo, tvyrant akci-

realūs verslo rezultatai gali gerokai skirtis nuo tų skaičių, kurie yra siunčiami į centrines įmonių būstines. shutterstock

ninkų spaudimui gerinti augimo ir pelno rezultatus, daugelis susigundo gali-mybe imtis neetiškų ir ne-teisėtų veiksmų.

Besivystančiose rinkose net du trečdaliai bendrovių darbuotojų yra pasiryžę ky-šiais skatinti verslo plėtrą. Išsivysčiusiose šalyse tokių darbuotojų skaičius sudarė trečdalį.

Kenijoje kone visi dar-buotojai buvo pasiryžę var-dan verslo sėkmės siūlyti kyšius. Panaši padėtis ir ki-tose Afrikos valstybėse. Itin prastai pasirodė ir besivys-tančios Europos šalys.

„Ernst&Young“ ragina tarptautines bendroves griežčiau sekti regioninių padalinių veiklą, nes net 54 respondentų iš Indijos mano, kad jų įmonių fi-nansiniai rezultatai išpūsti. Rusijoje tokių buvo 61, o Ni-gerijoje – 68 proc. Šiose ša-lyse realūs verslo rezultatai gali gerokai skirtis nuo tų skaičių, kurie yra siunčiami į centrines įmonių būstines.

kas duoda kyšį

■ieškant darbo geriau neturėti jokios patirties, nei ilgalaikio bedarbio statusą. tokią išvadą padarė ekonomistas randas Ghayadas, kuris išsiuntė 4,8 tūkst. fiktyvių gyvenimo aprašymų 600 darbdavių.

Įvertinęs rezultatus mokslininkas sužinojo, kad darbdaviai mieliau renkasi žmones, kurie neturi pa-našios darbo patirties, nei tuos, kurie nors ir gali pasi-

girti patirtimi reikiamos sri-ties, tačiau ilgą laiko tarpą praleido neturėdami jokio darbo arba per trumpą laiką pakeitė kelias darbo-vietes.

Kritinė riba – 6 mėnesiai, rašo „The Atlantic“. Anot tyrimo rezultatų, kandida-tas, kuris pastarąjį pusmetį neturėjo jokio darbo, nepri-klausomai nuo ankstesnių karjeros pasiekimų, auto-matiškai atsiduria poten-cialių darbuotojų sąrašo pabaigoje. Tai reiškia, kad

kandidatas, kuris pastarąjį pusmetį neturėjo jokio darbo, automatiškai atsiduria potencialių darbuotojų sąrašo pabaigoje. shutterstock

ilgalaikio nedarbo stigmailgesniam laikui pasitrau-kus iš darbo rinkos papil-domi mokymai ir kvalifi-kacijos kėlimas tik menkai padidina galimybes sugun-dyti darbdavį.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažnas darboviečių keitimas taip pat sulaukia neigiamos darbdavių reak-cijos. Vis dėlto tokie asme-nys konkurencinėje kovoje dėl darbo vietos turi dau-giau šansų nei ilgalaikio nedarbo stigma pažymėti kandidatai.

Kita vertus, bendrovės „Evolv“ atliktas tyrimas at-skleidė, kad ši diskrimina-cija – beprasmė. Įvertinusi 100 tūkst. darbuotojų duo-menis kompanija įrodė, jog tolimesniu laikotarpiu nėra priežastinio ryšio tarp darbuotojo produktyvumo ir ankstesnių darboviečių skaičiaus.

Anot „Evolv“, darbuo-tojo sėkmę lemia tinkamas paruošimas, geri tiesio-giniai vadovai ir panašus verslo etikos suvokimas.

želdinių struktūra, pasta-tytos naujos marmurinės vazos gėlynuose, metalo pilonai – aukštos tvorelės, kurios bus apželdintos vi-jokliniais augalais vaka-rinėje ir rytinėje parterio pusėje, t. y., lygiagrečiai fontanui. Šie želdiniai atkurs vaizdą, koks buvo XIX amžiaus pabaigoje, įkūrus parką, kuris iš pat pradžių buvo suprojek-tuotas kaip privati uždara erdvė.

Pagal Palangos savi-valdybės paskaičiavimus, vien dėl Botanikos parko antrojo etapo rekonstruk-cijos per pirmuosius tre-jus metus papildomai bus pritraukta apie 50 tūkst. turistų

AnGeLė AdOmAitienėinfo@ekonomika.lt

Unikalus dizainasNaujas čerpinis profilis Adamante - sukurtas visiems, ieškantiems išskirtinio stiliaus. Išskirtinis yra ne tik pats profilio raštas, kuris tapo dar išraiškingesnis, dar labiau žaidžiantis su šešėliais. Išskirtinės yra ir naujos spalvos – vyno raudona ir baklažano aksominė. Nors dažniausiai šią dangą renkasi mėgstantys drąsų, šiuolaikišką dizainą, tačiau jis puikiai dera su daugeliu architektūros stilių.

Išskirtinis ilgaamžiškumasRuukki Adamante priskiriama aukščiausios klasės stogo dangoms ne vien dėl jos unikalaus dizaino, bet ir dėl ilgaamžiškumo garantijos. Ji padengta specialiai plieni-niams stogams sukurtu, itin atspariu mechaniniam poveikiui bei atšiaurioms klimato salygoms, matiniu padengimu Pural Matt. Laikui bėgant šį padengimą turintys plieniniai stogai ilgiausiai išlaiko nepakitusią, ryškią spalvą. Adamante dangai Ruukki suteikia 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantiją.

DIZAINO IDĖJOS

Daugiau informacijos, namo ir stogo spalvų derinimo programėlę rasite www.ruukkistogas.ltarba teiraukitės tel. 8(5) 232 2315.

www.ruukkistogas.lt

Pasiūlymas galiojanuo 2013 05 01 iki 2013 06 28 imtinai.Minimalus užsakymo kiekis 30 m2.

IŠSKIRTINISSTOGO PROFILIS RUUKKI ADAMANTE

Specialus pasiūlymasRuukki Adamante stogo dangai

-20%