NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

R. Shilleris: Dauguma žiniasklaidoje kalbančių žmonių pernelyg tiki būsto kainų augimu

Plačiau 20 p.

L. Skibarka: Kiekvienas klientas – kaip naujas darbas, tai verslo advokatų varomoji jėga

Plačiau 26–27 p.

piRmadieniS. 2013 M. vasario 11–17 d. nR. 5 (115) SavaitRaštiS. LeidžiaMas kiekvieną pirMadienį

Nors verslas skundžiasi nerandąs tinkamų inžinerinių mokslų specialistų, nes iš aukštųjų mokyklų į gatves traukia masės teisininkų

ir vadybininkų, atsiranda darbdavių, kurie problemos nekelia: reikia tik gerai mokėti už darbą.

Kelius į užsienį užkerta nepasitikėjimas Lietuvos verslo konkurencingumas dėl augan-čio pragyvenimo lygio greitai išblės. Vienas būdų išlikti konkurencingiems – pradėti verslo kooperaciją. Plačiau 6–7 p.

trečiadienis – naujasis penktadienis Po Antrojo pasaulinio karo įsigaliojusi maž-daug 40 valandų darbo savaitė nebeatitinka šiuolaikinio pasaulio realijų. Ekonomistai skaičiuoja, kad jei ši būtų sutrumpinta net iki trijų dienų, tai galėtų padėti ekonomikai. Plačiau 16–17 p.

vienišų valentinų bendrovėms dar nereikia Prekybininkų pamėgtą Valentino dieną vis daugiau žmonių pasaulyje praleis be antrųjų pusių. Ir ne iš blogo gyvenimo, pastebi rinko-daros specialistai. Plačiau 22–23 p.

Žengia į bankų daržąMaži „startupai“ rado būdą, kaip konku-ruoti su dideliais komerciniais bankais: gudrūs veiklos modeliai jiems tarptautinių pinigų pervedimų paslaugas leidžia siūlyti daug pigiau.Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 Lt Užs. nr: 115 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

Rinkos pokyčiai403,87757,60370,156228,42 3165,1311153,16

OmXROmXtOmXvFtSe100*nSdQ*ni225

+0,93 %–2,15 %–0,89 %–1,87 %–0,44 %–0,34 %

vasario 2–8 (vasario 7*) d. duomenys

nėra kam dirbti ar ką mokėti

Redakcija 3

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

VYKDANTYSIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 115 tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

inome visuotinę rinkos ekonomikos tiesą: konku-rencija – progreso variklis. Būtent ją ministru ta-pęs gydytojas nusprendė paneigti ir išsikėlė tikslą užtikrinti visiems nemokamą sveikatos priežiūrą. Kažkur jau girdėta, taip? Priminsime, kad nemo-kamas būna tik sūris pelėkautuose ir tas tik antrai pelei. Laimei, ministras greitai buvo pasodintas atgal į savo kėdę, bet nostalgijos sovietų laikams ne-užmaskavo. Garsiai skelbė, kaip ministro kišenes plėšo 10 tūkst. litų atlygis, kai jo kolegos dirba už kelis šimtus – pareikalavo ,,sisteminės atlyginimų peržiūros“. Mi-nistrui taip pat užkliuvo gydymo įstaigose egzis-tuojanti vokelių sistema, kelis darbus dirbantys gydytojai, seselės – chaosas. Pats baigęs mediciną, V. Andriukaitis savo nuo-voka kolegas varo į neviltį. Pažiūrėkime, kaip naujasis ministras pasiūlė su tuo kovoti: apribo-jus privačią mediciną užkrauti dar daugiau darbo valstybinėms gydymo įstaigoms, kur, pasikarto-

sime, egzistuoja vokelių sistema, kelis darbus dir-bantys gydytojai, seselės – chaosas. Net prezidentė, iš pradžių pritarusi naujojo minis-tro kandidatūrai, pirmoji sukritikavo siūlomą re-formą – pavadino ją juokinga ir prilygino grįžimui į sovietų laikus. Sveikatos apsaugos revoliucijas iš karto atmetė Seimas, bet socialdemokratų ministras ginklų nesudeda ir žada pavasarį sugrįžti su kiek pako-

reguotu pataisų paketu – vis tiek pažabos priva-tininkus. Atrodo, kad šimtadienį greitai skaičiuosianti vyriausybė dirba

dviem greičiais. Ūkio, Finansų ir kelios kitos mi-nisterijos vis dar įstrigusios prie kalbų, darbų imasi ir juos planuoja nenoriai. Tuo metu svei-katos reikaluose įsivyravo panika: reikia viską griauti ir statyti iš naujo – čia ir dabar. Visu grei-čiu atgal į praeitį. O už per garsų kalbėjimą, gal ir nusikalbėjimą, naujajam ministrui virš galvos jau pakibo ir interpeliacija.

Visu greičiu atgalVytenis Andriukaitis – nevykęs revoliucionierius. Politikos veteranas, pagaliau gavęs ministro kėdę,

ėmėsi skaldyti ir valdyti, žabodamas privačią mediciną.

Ž»v. andriukaitis savo nuovoka

kolegas varo į neviltį

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

skaitykite

2013 vasarį žurnale

Savaitės tema 5Savaitės tema4

ĮMONIŲ NAUJIENOS

vytautas Jokužis, „elintos“ generalinis direktorius

»Jei šalis gamina biotechninius produktus, visi žmonės, kurie baigė socialinius mokslus, lieka nereikalingi, nors, sakyčiau, jie gabiausi studentai, bet suklaidinti

»Kai darbo kaita mažesnė nei 2 proc., reikia labai nedaug. Žmones motyvuoja atlygis ir tvarka, socialinės garantijos. taikome daug motyvacijos sistemų, kiek sugebame. Žinoma, gal kiti sugebėtų geriau, bet stengiamės, kad žmonės būtų gamyklos patriotai

„air Lituanica“ turi vadovus

Bankų finansai

Unijos gerina rezultatus

„tele 2“ pelninga

„maximos grupė“ auga

Vienoje sistemoje veikian-čios 63 unijos per 2012-uo-sius uždirbo 2 mln. litų pelno. Jų valdomas turtas padidėjo 15 proc. iki 1,65 mlrd. litų. 2011 m. kredito unijos patyrė 3 mln. litų nuostolį. Besi-naudojančiųjų kredito unijų

paslaugomis skaičius išaugo daugiau nei 9 proc. iki 136 tūkst. Didžioji jų dalis (132 tūkst.) – fiziniai asmenys. Pernai kredito unijų paskolų portfelis augo 14 proc. iki 971 mln. litų, indėlių –15 proc. iki 1,4 mlrd. litų.

Telekomunikacijų ben-drovė „Tele 2“ praėjusiais metais gavo 481 mln. litų pajamų. Tai 1,4 proc. dau-giau nei 2011-aisiais. Prane-šama, kad įmonės EBIDTA marža išliko stabili ir sudarė 171 mln. litų. „Tele 2“ ge-neralinis direktorius Petras Masiulis neslėpė ambicijų šiemet atsiriekti bendrovės „Omnitel“ turimų verslo klie-ntų dalį. Anksčiau skelbta, kad „Omnitel“ pajamos per metus sumenko beveik 9 proc., iki 507 mln. litų.

Praėjusių metų „Ma-ximos grupės“ konsoli-duota apyvarta, palyginti su 2011-aisiais, išaugo 5,8 proc. ir viršijo 8 mlrd. litų (be PVM). Lietuvoje „Ma-xima LT“ apyvarta augo mažiausiai iš Baltijos šalyse

veikiančių grupės įmonių – 3,6 proc. ir sudarė 4,568 mlrd. litų. Grupės konsoli-duotos apyvartos augimą lėmė tinklo plėtra Estijoje ir Latvijoje bei mažmeninės prekybos tinklo Lenkijoje „Aldik Nova“ įsigijimas.

Praėjusiais metais „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo pelnas neatskaičius pelno mokesčio sudarė 118 mln. litų – tai 51 proc. dau-giau nei 2011 m.

DNB bankas pernai už-dirbo 88,4 mln. litų neau-dituoto grynojo pelno – 9,5 proc. daugiau nei 2011 m.

Anksčiau skelbta, kad di-džiųjų bankų „Swedbank“ ir SEB pelnas praėjusiais me-tais smuko (atitinkamai 38 ir 67 proc.), o „Nordea Bank“ pelnas ūgtelėjo 24 proc.

Pranešama, kad licencijos laukiančios aviacijos bendro-vės „Air Lituanica“ vadovu paskirtas Erikas Zubrus. Jis anksčiau dirbo užsakomųjų skrydžių „FlyLAL Charters“ (dabar „Small Planet Airli-nes“) ir įmonės „Agrowill“ vadovu. Komercijos direk-

toriumi paskirtas Simonas Bartkus, kuris anksčiau tokias pat pareigas ėjo Tarptauti-niame Vilniaus oro uoste. Pilotų ir palydovų atranką „Air Lituanica“ ketina rengti gavusi oro vežėjo pažymė-jimą. E. Zubrus viliasi, kad tai pavyks padaryti iki balandžio.

„tele 2“ neslepia ambicijų perimti dalį „Omnitel“ verslo klientų. reuters

didžiųjų bankų pelnas menksta, mažųjų – auga. Fotodiena

»pastaraisiais metais buvo daug humanitarinių mokslų absolventų, vadybininkų, teisininkų, o verslui trūksta inžinierių, informacinių technologijų, biotechnologijų specialistų. tą problemą keliame. tai tam tikras dualizmas, negali priversti jaunų žmonių rinktis specialybių, kurių šie nenori

valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

NUOMONĖ

Jonas dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius

Nėra kam dirbti ar ką mokėti Nors verslas skundžiasi nerandąs tinkamų

inžinerinių mokslų specialistų, nes iš aukštųjų mokyklų į gatves traukia masės teisininkų ir

vadybininkų, atsiranda darbdavių, kurie problemos nekelia: reikia tik gerai mokėti už darbą.

GaBiJa SaBaLiaUSKaitėgabija@ekonomika.lt

Pats verslas tikina galintis prisidėti prie įdarbinimo programų, bet

prašo paramos lėšas skirti ne darbdavių pašalpoms už jaunų specialistų įdar-binimą, bet inovacijoms ir mokymui.

„Pas mus dirbo airis studentas, dabar indas. Ruošiamų žmonių daug, bet problema ta, kad trūksta motyvuotų specia-listų dirbti techninėje sri-tyje. Dauguma į ją atėjusių žmonių – žemesnės moty-vacijos, blogai besimokę studentai, nes geruosius aukštosiose mokyklose su-siurbia socialiniai moks-lai. Globaliai ruošiamų specialistų pakanka, bet nėra gerų“, – pasakoja

technologijų įmonės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direkto-rius Sigitas Besagirskas sako, kad didžiausia darbo rinkos problema, kuria skundžiasi verslas, – kva-lifikuotų darbuotojų sty-gius. Anot jo, jau nemažai įmonių kviečiasi užsienio specialistus, mokėdamos jiems vakarietiškus atly-ginimus. Be to, mokymo įstaigų absolventų žinios prastėja kasmet, todėl jauni specialistai reika-lauja vis didesnių verslo investicijų. „Yra ir didelis žmonių nenoras dirbti, nes nemažai atėjusių iš Darbo biržos randa krūvą priežasčių, kodėl nenori dirbti nekvalifikuoto

darbo. Pavyzdžiui, suži-noję, kad 8 valandas reikės stovėti prie konvejerio, jie mieliau renkasi gauti pa-šalpą ir nesirūpinti darbo sauga, higiena. Pusantro tūkstančio litų jų nemoty-vuoja“, – dėsto jis.

nėra iš ko samdytiPersonalo atrankos įmo-nės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius tei-gia, kad specialistų darbo rinkoje netrūksta, stinga nebent itin siauro profilio, rinkų ar specifinės gamy-bos darbuotojų, o jei vers-las neranda darbuotojų, galimas variantas – kaltas siūlomas atlyginimas. „Jei reikalingas inžinierius, kokių Lietuvoje yra 5, gali trūkti, tačiau jei reikia pla-taus profilio darbuotojo, užimančio informacinių technologijų skyriaus

vadovo ar komercijos di-rektoriaus poziciją, ne-sakyčiau, kad nėra iš ko rinktis, – svarsto K. Bla-ževičius. – Darbdaviai in-vestuoja į bakalaurantus, magistrantus, kviečiasi juos atlikti praktiką ir pa-silieka. Jei įmonės pelnin-gumas mažėja todėl, kad nėra tinkamų darbuotojų, natūralu, kad ji samdys žmogų iš užsienio. Bet, ko gero, tai labiau darbdavių šnekos: galbūt jie neranda darbuotojų už tam tikrą sumą arba negali jiems nieko gero pasiūlyti, kal-bant apie veiklą ir moty-vaciją.“

Pavyzdžiui, fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas savait-raščiui teigia sėkmingai konkuruojantis su ki-tomis įmonėmis geres-

niu atlyginimu, įmonė finansuoja ir reikalingų darbuotojų mokslą, ieško vyresnių kompetentingų specialistų, tačiau pri-pažįsta, kad jei reikėtų suburti naują gamyklą, problemų kiltų. „Specia-listų greitai trūks, ne tik inžinierių, kad ir darbi-ninkų, elektrikų, mecha-nikų. Baisiausias kon-kursas patekti į fabriką, nes atlyginimai geri. Pats nustebau, atėjo plataus profilio mašinistas: dirba ekskavatoriumi, sunkio-siomis mašinomis, kranu, traktoriumi. Priėmėme ir iškart davėme didesnį atlyginimą nei inžinierių

– 3,5 tūkst. litų, greitai jį kelsime ir iki 4 tūkst. litų.“

meškerę, o ne žuvįLietuvos verslo konfe-deracijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus aiškina, kad LVK turi ilgiausią sąrašą verslumo ir įdar-binimo programų: nuo mokyklos suolo iki darbo vietos, taigi renkasi kitą kozirį, nei buvusioji ar naujoji vyriausybės: skirti lėšų mokyti dar-buotojams, o ne teikti mi-lijonines kompensacijas darbdaviams už jaunų specialistų įdarbinimą. Pašnekovas pažymi, kad verslas, valstybė ir vi-

suomenė negali veikti atskirai: būtina sutelkti turimus išteklius, taigi, verslas, prisiimantis dalį funkcijų, turi pretenduoti ir į paramos lėšas.

„Kad rastum darbą, visur yra bandomasis lai-kotarpis, kurį nustato net Darbo kodeksas. Svarbu, kad būtų duomenų bazė jam organizuoti: darbda-viai galėtų ieškoti būsimų darbuotojų, o jaunimas – darbdavių. Studentai, ku-rie baigia mokslus ir ieško darbo, gali atlikti prak-tiką: iš 5–9 praktikantų 3–5 gali likti dirbti toje įmo-nėje. Programa vyksta, ji gana efektyvi ir pers-pektyvi, tačiau tokioms programoms baigėsi ES lėšos, kurios buvo skirtos mokėti pašalpas darbda-viams, – dėsto jis. – Reikia duoti ne žuvį, o meškerę

ir toliau iš 2014–2020 metų finansavimo tęsti tokius projektus. Kitas mūsų principas, kad pinigai turi atitekti ligoniui, bedar-biui, studentui.“

S. Besagirskas taip pat kritikuoja subsidijas darbdaviams ir svarsto, kad lėšas galima naudoti efektyviau, pavyzdžiui, inovacijoms versle, o ne dirbtinai investuoti į žmo-nių įdarbinimą. Pašne-kovas pasakoja realius nutikimus, kai agentūros paprašo įmonės parašo, neva ši įdarbino du jaunus specialistus, nors jie dirbę įmonėje gerokai anksčiau ir su projektu nesusiję. „Jei įmonei reikia žmo-gaus, ji įdarbins ir be sub-sidijos, o jeigu ne, įdarbins tol, kol apsimokės ją gauti. Reikia didinti poreikį: įmonės turi rekordinį

kiekį užsakymų, trūksta įrangos, eksportas rekor-dinis, joms reikia dalinės paramos, kad su mažesne rizika galėtų diegti inova-cijas, – aiškina LPK atsto-vas. – Tada bus kuriami nauji produktai, atsiras gerai apmokamų darbo vietų, o darbdavys rinkoje išsirinks tinkamą žmogų, ne tą, kurį jam įbruko su subsidija.“

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Paval-kis svarsto, kad nors jo vadovaujama ministerija neadministruoja šių lėšų, valstybė galėtų rasti pi-nigų padėti absolventams įsidarbinti pagal specia-lybę.

profiliavimas bukinaPašnekovai sutaria, kad neretai problemų reikia ieškoti dar mokyklos suole, nes dėl profilia-vimo dar 10 klasėje sudė-tingumo sumetimais pa-sirinkę humanitarinius mokslus bebaigdami mo-kyklą abiturientai tiks-liųjų rinktis nebegali.

„Pirmiausia Vyriau-sybė turėtų suformuoti strategiją, kuo norime būti: gaminančia šalimi ar pramogų, turizmo, žemės ūkio valstybe. Jei biotechninių produktų gamintoja, technologijų kūrėja eksportuotoja į visą pasaulį, kad specialistai iš to uždirbtų pinigų, reikia skatinti tokių specialistų rengimą nuo moksleivių, pagaliau padaryti priva-lomus tiksliuosius moks-lus, – teigia V. Jokužis. Profiliavimas – didžiulė klaida ir nuostolis, kas galėjo sugalvoti tokią moksleivių bukinimo sis-temą, ji yra bloga.“

Ministras D. Pavalkis sako, kad pirmenybę bū-tina teikti specialybėms, kurių reikia valstybei, nes aukštajam mokslui naudojami viešieji finan-

»Reikia duoti ne žuvį, o meškerę

FaKtai

LietUvOS daRBaS

•Per pusmetį Jaunimo už-imtumo didinimo projekte dalyvavo 3,9 tūkst. bedar-bių jaunesnių nei 29 m., iš jų 2,4 tūkst. dalyvavo įdar-binimo subsidijuojant prie-monėje. Maždaug trečdalį jų, pasibaigus laikinajam įdarbinimui, darbdaviai paliko dirbti nuolat.

•Pasaulio banko atlieka-mo tarptautinio tyrimo „Doing business“ duome-nimis, pagal darbo jėgos apmokestinimo lygį Lietu-va yra 172 vietoje tarp 185 šalių.

r. kondratjevo nuotr. Fotodiena Fotodiena

Kai kurie darbdaviai apsieina su specialistais pasiūlydami jiems geresnius atlyginimus, taikydami kitas motyvacijos priemones, tačiau perspėja, kad jei dar moksleiviai nebus skatinami mokytis tiksliųjų mokslų, ilgainiui trūks ir kvalifikuotų darbuotojų, ir darbininkų. Fotodiena

sai, taigi „darbuotojus užsako visuomenė“. Nau-jame Švietimo ir mokslo ministerijos projekte hu-manitarinių, socialinių mokslų sąskaita atsiras daugiau galimybių mo-kytis tiksliųjų dalykų, ta-čiau ministras tikina, kad radikalių pokyčių nėra: valstybė ir toliau nurodo sritis, kurias galima rink-tis, o konkurencija dėl krepšelio grupėje išliks.

„Iš ministerijos patei-kėme nutarimo projektą, bet iš esmės negriauname buvusios krepšelių siste-mos. Koreguojame vietas, kurios valstybės požiūriu yra netikusios. Skirstome į daugiau krypčių, kad pa-sidalijimas būtų tolyges-nis ir daugiau mokinių patektų ten, kur reikia. Be to, atskirai išskiriame finansuojamas valstybės užsakymo vietas ir tiks-lingai skirsime lėšas, tai lyg dvejopas finansavi-mas, kad užtikrintume reikalingų sričių specia-listų rengimą.“

LVK prezidentas V. Sut-kus sutinka su principu studijų krepšelius skirs-tyti pirmenybę teikiant reikalingoms specialy-bėms, tačiau šią galimybę jis aptaręs su Seimo pir-mininku: pasirodo, gali kilti ir atitikties Konstitu-cijai problemų.

„Šiandien faktas tas, kad sunku įsidarbinti, to-dėl manau, kad valstybė, kaip mokslo ir studijų finansuotoja, turi teisę formuoti tas kryptis, o mes, kaip verslo, darbda-vių atstovai, galime da-lyvauti ir sakyti, kokių specialybių darbuotojai reikalingi Lietuvos vers-lui, kad šis augtų ir plės-tųsi, mokėtų mokesčius į biudžetą, – tikina V. Sut-kus. – Taigi, jų skaičių galima dauginti remiant studijų krepšelius, tai labai aiškus kelias. Arba galime paruošti daug ab-solventų, kurių nereikės, ir šie su aukštuoju išsila-vinimu emigruos į Lon-doną plauti indų.“

»Sužinoję, kad 8 valandas reikės stovėti prie konvejerio, jie mieliau renkasi gauti pašalpą

Laisvos darbo vietos pagaL profesijų grupes 2011 m. (proc.)

Šaltinis: statistikos departamento 2011 m. darbo rinkos metraštis

kval

ifiku

oti

žem

ės, m

iškų

ir žu

vinin

kyst

ės ū

kio

darb

uoto

jai

0,2

12,7

2,85,6

27,1

20,6

17,9

7,9

0,54,7

pasla

ugų

sekt

oria

us

darb

uoto

jai i

r pa

rdav

ėjai

įstai

gų

tarn

auto

jai

Tech

nika

i ir

jaun

esni

eji

spec

ialis

tai

spec

ialis

tai

kval

ifiku

oti

darb

inin

kai i

r am

atin

inka

i

įreng

inių

ir

maš

inų

oper

ator

iai i

r su

rinkė

jai

nek

valifi

kuot

i da

rbin

inka

i

Gink

luot

ojų

pajė

gų

prof

esijo

s

vado

vai

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

LietuvojeLietuvoje 76 nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

20LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK VIDUTINIŠKAI IŠAUGS SAUSIO MĖNESIO SĄSKAITOS UŽ ŠILDyMĄ, PALyGINTI SU GRUODŽIU

Bendradarbiaus glaudžiau

Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas v. Janukovyčius siekia glaudesnio verslo bendradarbiavimo. Fotodiena

■praėjusią savaitę Lie-tuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas viktoras Janukovyčius susitikęs su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais teigė, kad Lietuvos ir Ukrainos verslininkai suras kelią glaudesnio abiejų valstybių bendra-darbiavimo link.

„Esame suinteresuoti, kad mūsų verslas galėtų pa-tekti į Lietuvos rinką, o pre-kės būtų čia realizuojamos. To paties linkime ir Lietuvos verslininkams Ukrainoje, – sakė Ukrainos prezidentas. – Bet kuriuo atveju, verslas atras šį kelią, kaip sakoma, ras tą vietą, kur kvepia pini-gais.“

%

premjeras prieš nt mokestį

premjeras sako, kad kol kas visuotinis nt mokestis būtų netikslingas. Fotodiena

■premjeras algirdas Butkevičius kol kas nemano, kad galėtų būti įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (nt) mokestis. esą, kai neauga realios pajamos, tai daryti netikslinga.

„Kol kas, manau, šio mo-kesčio negalėtume taikyti.

Pablogintume žmonių fi-nansinę situaciją, jeigu tikrai visas nekilnojamasis turtas būtų apmokestintas, nes realios pajamos neauga, o jeigu šeimos biudžeto mo-kesčius išlaidas didinsime – tai nėra šios Vyriausybės tikslas“, – praeitą savaitę spaudos konferencijoje sakė Ministras Pirmininkas.

tobulintos kaupimo pen-sijų fonduose sistemos naudą gali pajausti ne tik jaunesni, per ilgesnį lai-kotarpį daugiau sukaup-siantys žmonės, bet ir tie, kuriems iki pensijos liko ne tiek jau daug, šie žmo-nės galės žymiai greičiau pasinaudoti tuo, ką patys sukaupė ir ką pervedė valstybė.

Mūsų šalies demogra-finė situacija rodo, kad kasmet artėjame prie to, kai pensijos mokėjimas per „Sodrą“, perskirstant iš dirbančiųjų surinktus pinigus, nebeužtikrins pakankamų senatvės pajamų, nes dirbančiųjų skaičius vis mažės, o pen-sininkų – augs. II pako-pos pensijų fondai buvo sukurti tam, kad padėtų išspręsti mažų pensijų problemą.

Tiems, kurie dar nėra iki galo susipažinę su nauja kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose tvarka, norėčiau pri-minti, kad nuo šių metų balandžio iki rugsėjo mė-nesio reikia apsispręsti, ar norėsite, kad į jūsų as-meninę sąskaitą pensijų fonde būtų pervedama 1 proc. jūsų atlyginimo ir dar toks pats procentas – valstybės paramos, skai-čiuojamos nuo vidutinio šalies užmokesčio. Ši for-mulė, arba „1+1“, reiškia, kad valstybė skatina žmo-nes pačius kaupti pensiją, vėlesniais metais parama didės iki „2+2“: jūs perve-date 2 proc. savo darbo už-mokesčio ir gaunate dar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio iš valstybės.

Reikia pažymėti, kad iki įstatymų pakeitimo galiojusi kaupimo pen-sijų fonduose tvarka dėl drastiškai sumažintų pervedimų iš „Sodros“ nebuvo tokia patraukli mažiau uždirbantiems žmonėms ir tiems, ku-riems iki pensijos liko tik keleri metai. Naujoji sistema, kurioje numa-tyta valstybės parama prisimokėti, itin nau-dinga tiems, kurie gauna mažesnes arba vidutines pajamas, nes valstybė savo paramos procentus skaičiuoja būtent nuo vidutinio šalies darbo už-mokesčio – 2171 lito.

Kad detaliau atsaky-tume į klausimą, atli-kome skaičiavimus, kurie parodė naujosios pensijų kaupimo sistemos su primokėjimo galimybe naudą visoms amžiaus ir pajamų žmonių grupėms.

Remiantis mūsų skai-čiavimais, trisdešimtme-tis, šiuo metu uždirbantis vidutinį darbo užmokestį „ant popieriaus“, gali tikėtis 938 litų senatvės

pensijos. Tas pats žmo-gus, nusprendęs dabar prisijungti prie, pava-dinkime ją „II+“, pensijų fondų pakopos, kai pats persiveda vieną procentą ir vieną procentą gauna iš valstybės, tikėtina, savo būsimą pensiją gali pasi-didinti beveik 50 proc. t.y. vidutiniškai iki 1390 litų.

Tarkime, penkiasde-šimtmetis, gaunantis vidutinio šalies darbo už-mokesčio dydžio algą, ap-sisprendęs kaupti pensijų fonde – primokėti ir gauti valstybės paramą, savo būsimą pensiją padidintų apie 15 proc.

Skaičiavimai rodo, kad naujoji pensijų kaupimo sistema su primokėjimu naudinga visoms II pa-kopos pensijų fondų da-lyvių amžiaus ir pajamų grupėms. Didžiausią pa-

Rita nOGė Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „aviva Lietuva“ finansų direktorė

SKAITYTOJO KLAUSIMAS? ar visiems verta papildomai primokėti į savo pensijų fondo

sąskaitą pagal naująją pensijų kaupimo tvarką?

KLAUSKITEsiųskite jums kylančius klausimus įvairiomis ekonominėmis temomis ir kiekvieną savaitę čia pateiksime ekspertų atsakymus. info@ekonomika.lt arba Facebook tinkle

R. nogė: skaičiavimai rodo, kad naujoji pensijų kaupimo sistema su primokėjimu naudinga visoms ii pakopos pensijų fondų dalyvių amžiaus ir pajamų grupėms. Bendrovės nuotr.

»penkiasdešimtmetis, gaunantis vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio algą, apsisprendęs kaupti pensijų fonde – primokėti ir gauti valstybės paramą, savo būsimą pensiją padidintų apie 15 proc.

Kelius į užsienį užkerta nepasitikėjimas

Lietuvos verslo konkurencingumas dėl augančio pragyvenimo lygio greitai išblės. Vienas būdų išlikti konkurencingiems – pradėti verslo kooperaciją. Tik, kol kas, Lietuvos verslo

atstovai pasitikėti vienas kitu nėra pratę.

GReta JanKaitytėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Bendradarbiavi-mas žengiant į užsienio rinkas Lietuvai svarbus

dėl to, kad dabar Lietuvos konkurencingumą riboja kelios priežastys. Visų pirma, Lietuvos įmonių gamybos apimtys nedide-lės, tad sunku pritraukti stambius pirkėjus.

Bendradarbiavimo sto-ka taip pat lemia ir bran-gesnes žaliavas šalies įmo-nėms, nes jos perkamos palyginti mažais kiekiais. Be to, įmonės turi ribotus išteklius pardavimams bei rinkodarai užsienio rin-kose. Kooperacijos bei bū-rimosi į klasterius naudą labai gerai pajuto Danijos maisto pramonininkai. Šios nedidelės šalies klas-teris sugebėjo užimti ne-mažą arabų šalių rinkos dalį.

Galimybių daugLietuvoje kooperacijos ga-limybės taip pat didelės.

Viena jų – įsiliejimas į pa-saulinių įmonių tiekimo grandines. Tą pavyko padaryti su IKEA – šiai švedų įmonei produkciją tiekia daug Lietuvos ga-mintojų. „Ernst&Young“ partneris Linas Dičpetris pastebi, kad Lietuvos ga-mintojų įsiliejimas į šios įmonės tiekimo grandinę buvo daugiau pačios IKEA nei Lietuvos gamintojų struktūrizuotų pastangų rezultatas, bet šiuo pavyz-džiu galėtų pasinaudoti daugiau šalies gamintojų.

„Reikėtų pagalvoti apie kitą didelę įmonę ir pažiū-rėti, kaip galime įsilieti į jos tiekimo grandinę. Tą galėtų padaryti, tar-kime, maisto ar tekstilės gamintojai, – aiškina L. Dičpetris. – Pavyzdžiui, su-vienijus keletą vienodų ar panašaus profilio bendro-vių, tikriausiai padedant valstybei, galėtume ban-dyti atverti duris į didelį koncerną, kuriame tap-tume tiekimo grandinės dalimi.“

„Audėjo“ generalinis di-rektorius Jonas Karčiaus-kas mano, kad kooperacija padėtų atgaivinti Lietuvos lino pramonę, kuri kenčia nuo mažesnių ES dotacijų nei kitose Europos šalyse. Pasak jo, klasterį galėtų sudaryti lino augintojai, linų perdirbėjai, audinių gamintojai bei siuvimo įmonės.

Didžiausias klasterių kūrimosi galimybes Všį „Versli Lietuva“ klaste-rių fasilitatorius Darius Lasionis mato statybų, baldų, medienos, medinių namų, turizmo bei medi-cinos turizmo ir IT sekto-riuose.

„Pagrindinė klasterių veikla turėtų būti nu-kreipta į pridėtinės vertės sukūrimą bei produktų ar paslaugų eksportą į už-sienį, – sakė D. Lasionis. – Lietuvos rinkoje įmonių

augimas ribotas dėl demo-grafinių priežasčių, bet užsienyje sutelkę pajėgas, kaip didelis jungtinis vie-netas, jie gali dalyvauti konkursuose, prieiti prie užsienio rinkų.“

Sėkmės nėraGalbūt dėl to stiprių klaste-rių Lietuvoje nėra. Vienas sėkmingesnių pavyzdžių – bendras ėjimas į Nige-rijos rinką. 2010 metais į šios šalies rinką drauge ėjo Lietuvos statybos bei

architektūros įmonės.L. Dičpetris taip pat pa-

stebi bendradarbiavimą tarp Lietuvos saulės ba-terijų gamintojų ir ban-dymą iš rinkodaros pusės mėginti skatinti Lietuvos medicinos paslaugų eks-portą.

Ministerija finansa-vimą skiria daugiausia vadinamosioms „minkš-tosioms“ klasterių kūrimo priemonėms. Tai yra, bendrų tyrimų, bendros rinkodaros vykdymui,

mokymo programoms ir konferencijoms, skirtoms klasterių ryšių stiprini-mui. Taip pat Vyriausybė padeda vystyti klasterio formavimuisi reikalingą infrastruktūrą.

Tačiau, kai Ūkio minis-terija verslo kooperacijai, tai yra, finansuoti klaste-riams, buvo skyrusi 160,3 mln. litų, dėl per mažo tinkamų paraiškų projek-tams kiekio iš jų tebuvo panaudota tik 51 mln. Tad realiai veikiančių, visiš-

kai išvystytų klasterių, pasak „Ernst&Young“ at-liktos Lietuvos verslo tarp-tautinių plėtros galimybių studijos, Lietuvoje nėra, o bendras verslo jungimosi į klasterius lygis išlieka žemas.

problema – mentalitetasEkspertai teigia, kad Lie-tuvos įmonės pasižymi kompetencijos stoka nu-statyti galimas bendra-darbiavimo sritis, įžvelgti, kur verslas galėtų inte-gruoti bendras dalis. Jos taip pat nesiryžta prisiimti klasterio formavimo inici-atyvos ir su tuo susijusių sąnaudų bei atsakomybės, joms trūksta bendradar-

biavimo patirties. Tačiau didžiausia kliū-

tis verslo kooperacijai – verslininkų mentalitetas. „Ernst&Young“ studijoje teigiama, kad Lietuvos verslas nenoriai koope-ruojasi dėl vyraujančios nepasitikėjimo kultūros. Esą Lietuvos įmonės pa-kankamai uždaros ben-dradarbiaudamos su kon-kurentais. Dėl to joms ne tik sunku pradėti, bet ir vėliau tęsti bendradarbia-vimą.

Tą liudija ir įmonės „Rokiškio pienas“ vado-vas Dalius Trumpa. Pasak jo, kooperacijos trūkumą tarp pienininkų iš dalies lemia psichologiniai mo-tyvai. „Esame dideli kon-kurentai vietinėje rinkoje, tad dirbti kaip konkuren-tai vienur, o kaip partne-riai kitur – labai sudė-tinga“, – sakė pašnekovas.

L. Dičpetris pritaria, kad dažnas atsakymas į klausimą, kodėl verslai ne-bendradarbiauja, – nepa-sitikėjimas. „Dažniausiai jie nepasitiki vieni kitais (ypač jei yra konkuren-tai arba iš dalies konku-rentai) ir bijo, kad jeigu veiks kartu, kitas kažką nugvelbs, kažkuo pasinau-dos“, – sako pašnekovas.

Jam antrina ir J. Kar-čiauskas: „Dauguma lie-tuvių vadovų įpratę būti patys sau šeimininkai, mums trūksta patirties

šioje srityje. Žmonės į klasterius žiūri su nepasi-tikėjimu.“

ar įmanoma pasikeistiNepaisant Lietuvos verslo tarpusavio nepasitikė-jimo, padėtį pakeisti ga-lima. „Įrankių yra, juos galima naudoti ir reikia užtikrinti, kad įmonių įsi-vaizduojama rizika būtų valdoma. Manau, tą tikrai galima padaryti, – mąsto L. Dičpetris. – Tam reikia nepriklausomų mediato-rių, šalių, kuriomis įmo-nės galėtų pasitikėti.“

Nešališkas klasterio koordinatorius galėtų derinti atskirų narių in-teresus, suvaldyti riziką, dėl kurios baiminasi klas-teriuose dalyvaujančios įmonės.

Pasak D. Lasionio, pir-miausia trūksta informa-cijos ir viešinimo. Be to, turi būti mokami, konsul-tuojami, ugdomi klasterių ekspertai. „O atsiradus vienam, antram klaste-riui, kuris gali pasigirti sė-kmės istorijomis, tai auto-matiškai paskatintų kitus verslus ar įmones tą da-ryti“, – tiki D. Lasionis.

L. Dičpetris mano, kad su laiku Lietuvos verslas turės pradėti kooperuotis: „Visame pasaulyje tai pa-daroma ir nemanau, kad esame išskirtiniai. Yra ir kitų šalių, kur nepasitikė-jimas didelis, bet verslas priverčia žmones koope-ruotis.“

J. Karčiauskas taip pat teigia, kad verslo nepasi-tikėjimas, noras būti savo pačių šeimininkais nėra būdingas vien mūsų ša-liai, ir tikisi, jog padėtį pa-keis nauja karta.

„Tai nėra išskirtinis lietuvių būdas. Kiek man teko girdėti, daugelyje po-sovietinių šalių vyrauja toks mąstymas, – pasakoja J. Karčiauskas. – Galbūt jaunesni verslininkai kitaip mąstys, galbūt jie progresyviau, efektyviau plėtos savo verslą.“

FaKtai

KLaSteRių SKatinimaS LietUvOJe

•Vyriausybė buvo paruo-šusi dvi klasterizacijos skati-nimo priemones „Inoklas-ter LT“ bei „Inoklaster LT+“

• „Inoklaster LT“ teikė paramą bendram tyrimui vykdyti, rinkodaros na-riams pritraukti, mokymo programoms bei konferen-cijoms

•Mokslo, inovacijų ir tech-nologijų agentūra, „Versli Lietuva“ bei Lietuvos in-formacijų centras vykdo „Verslo ir mokslo partne-rystės tarptautiškumo ska-tinimo“ projektą

verslo bendradarbiavimui trukdo verslininkų nepasitikėjimas

vienas kitu. reuters

»Galbūt jaunesni verslininkai kitaip mąstys, galbūt jie progresyviau, efektyviau plėtos savo verslą

»Žmonės į klasterius žiūri su nepasitikėjimu

Klasterių plėtra

20082009201020112012

Lietuva7692105114115

Latvija1121131039499

estija7577928479

Lenkija9210410810698

nurodoma vieta pasaulyje: mažiau – geriau. Šaltinis: pasaulinis konkurencingumo indeksas

Kitu žvilgsniu8

Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius:skubių priemonių taisyti situacijai verčia ieškoti viešojo maitinimo sektoriaus padėtis: inspektoriai pažeidimų nustatė kas antroje įmonėje. interneto programoje įmonės bus vertinamos balais už veiklos higieną ir kokybę. Tokia informacija vartotojams padės apsispręsti

Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas: vMvT išradingai siekia išplėsti kontroliavimo ribas. iki šiol, nustačius pažeidimą pirmą kartą, būdavo įspėjama ir nustatomas terminas pasitaisyti. dabar tokio pasigailėjimo nebus. atsiras daugiau galimybių korupcijai

NUOMONĖ

Spręs vartotojai Kontrolės per daug

Ar verta reitinguoti viešojo maitinimo įstaigas?

eLTaeLTa

Viešasis maitinimas užburtame rate

Viešojo maitinimo įstaigų kontrolieriai sumanė jas reitinguoti, bet Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo vadovas Artūras Nečejauskas sako, kad kol kas

mūsų šalyje kokybišką maistą gaminančius ir atsakingai veikiančius visuomenės maitintojus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

? Kaip vertinate valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos (vmvt) iniciatyvą sukurti interneto platformą, kurioje kontrolieriai reitinguos viešojo maitinimo įstaigas?

Dar nežinome, kaip šis darbas vyks. Kol kas nėra konkrečių vertinimo kri-terijų, neaišku, kas resto-ranus vertins ir apskritai, koks šio projekto tikslas. Vis dėlto svarbiausia, kaip tai vertins pačios maiti-nimo įstaigos.

VMVT laikoma pa-kankamai biurokratiška institucija, todėl įvairios naujovės gana sunkiai ski-nasi kelią į ją. Verslinin-kai ar gamybos vadovai taip pat nėra linkę keistis. Ir tarp šių dviejų pusių nėra dialogo. Pavyzdžiui, paklausėme VMVT, ar ga-lima turėti savo darželį ir jame auginti prieskonines žoleles, o vėliau naudoti jas restorane. Atsaky-mas buvo teigiamas, nors patys verslininkai buvo įsitikinę, kad VMVT tai draudžia. Taigi, trūksta kalbėjimosi.

eveLina pOviLaitytėevelina.povilaityte@ekonomika.lt ?O kas paskatino įkurti atsa-

kingų restoranų ir tiekėjų tinklą?

Tyrimai rodo, kad vie-šojo maitinimo įstaigose lietuviai valgo labai daž-nai. Tačiau mes nežinome, ką valgome: kaip ir iš ko maistas pagamintas, kas yra produktų tiekėjai. Nu-ėję į parduotuvę bent jau etiketėje galime perskai-tyti informaciją apie pro-dukto sudėtį.

Patys dešimtmetį dir-bame restoranų versle ir rinkos dalyviams nuolat siūlome ne girtis, o kal-bėti atsakingai. Todėl ši iniciatyva leido situaciją pakeisti. Iki šiol niekas nenorėjo keistis, norėjo tik maskuoti problemas.

Remdamiesi savo pa-tirtimi ir įsivaizduodami tokias maitinimo vietas, kur patys norėtume val-gyti, sudarėme vertinimo kriterijų sąrašą, mokymų bei konsultacijų meto-diką viešojo maitinimo įstaigoms. Kai kurie šių kriterijų verslininkams pasirodė suprantami, kiti sukėlė nuostabą. Tačiau yra tokių maitinimo įs-taigų, kurios pačios imasi iniciatyvos, pavyzdžiui, valyti paviršiams naudoja ne cheminius valiklius, o sodą, gamindamos maistą renkasi sertifikuotą žuvį ar vietos ūkininkų pro-dukciją.

Norime, kad mūsų na-riai įsipareigotų daugiau, nei numato teisės aktai, todėl su jais bendraujame labai artimai: daug kalba-mės su vadovais ir darbuo-tojais, peržiūrime doku-mentus.

? Bet juk vmvt prižiūri viešojo maitinimo įstaigas,

jų griežtumu dažnai skundžiasi verslas. O ir klientai antrą kartą į neatsakingą restoraną neis. tad kodėl yra toks para-

doksas, jog viešojo maitinimo rinkoje padėtis prasta?

Per ekonominį nuos-mukį restoranai pradėjo skelbti akcijas, kad pri-trauktų klientų, ieškančių palankios kainos. Taip atsirado problema, kad klientai nebėra lojalūs: jie medžioja akcijas ir kainas. Tai užburtas ratas, nes nuolat darydamas akci-jas negali pirkti geresnių produktų, kelti kokybės. Kai kuriems restoranams

pavyksta išsivaduoti iš to rato, tačiau labai sunkiai.

Kita bėda, kad pasau-lyje požiūris į maistą daug toliau pažengęs nei Lietu-voje. Vietiniai, sezoniniai produktai, ekologiškos žaliavos, dėmesys vaikų mitybai – visa tai tendenci-jos, populiarios jau trejus metus. Tačiau į Lietuvą jos kelią skinasi sunkiai.

Be to, esame pripratę valgyti daug, todėl norint lietuvius įkalbėti vietoje

cepelinų rinktis salotas, reikia padirbėti. Resto-ranų klausėme, ar pajamų atžvilgiu yra skirtumas, jei parduodamas vienas ar kitas patiekalas už panašią kainą. Pasirodo – ne. Vadi-nasi reikia tik pastangų, kad klientai galėtų rinktis sveikesnį maistą.

? Kas, jūsų nuomone, yra kokybiškas viešasis maitini-

mas ir atsakingas verslas?Pagrindiniai aspektai –

skaidrumas ir atvirumas: kad maitinimo įstaiga var-totojui sąžiningai galėtų atsakyti į visus klausimus, pavyzdžiui, iš ko perkamos žaliavos. Vartotojai nori šviežio, patikimo ir atse-kamos kilmės produkto. Kai tiekėjas – konkretus vietinis ūkininkas, tuomet atsiranda bent jau psicho-loginis pasitikėjimas. O pats reikliausias klientas gali net nuvažiuoti ir pasi-žiūrėti, kaip ta produkcija auginama. Mūsų keliama kartelė aukšta, bet pro-tinga. Tai tikrai pasiekiami dalykai, tačiau kai kuriems didiesiems tinklams, inves-tavusiems į tam tikras tech-nologijas ar sprendimus, optimizavusiems žaliavų tiekimą, gana sudėtinga keistis. Taigi, vos gavus anketą atkrenta 70 proc. pretendentų, nes mūsų ver-tinimo kriterijai reikalauja nemažų pastangų.

CV Artūras Nečejauskas

nuo 2002 m. įmonės „Stra-teginių projektų vystymo grupė“ įkūrėjas ir vadovas. Įmonė rengia žurnalą „Resto-ranų verslas“, valdo portalą „Meniu.lt“

nuo 2006 m. VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ įkūrėjas ir vadovas. Įstaiga leidžią laikraštį „Ozonas“, užsiima nacionaliniais aplinkosaugos švietimo projektais.

nuo 2012 m. Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo vadovas.

a. nečejauskas sako, kad vartotojai nori šviežio, patikimo ir atsekamos kilmės produkto, tačiau restoranai įstrigo akcijų karuselėje. asmeninio albumo nuotr.

»niekas nenori keistis, nori tik maskuoti problemas

FaKtai

atSaKinGi ReStORanai

• Lietuvos atsakingų res-toranų ir tiekėjų tinklas šiuo metu vienija 8 viešo-jo maitinimo įstaigas ir 3 tiekėjus

• Projektas siekia suburti socialiai atsakingų mai-tintojų ir tiekėjų tinklą, kurio nariai prisiimdami atsakomybę plėtotų var-totojų, darbuotojų bei aplinkos atžvilgiu skaidrų ir sąžiningą verslą

nr. 52013 m. vasario 11–17 d. Projektai 9nr. 5

2013 m. vasario 11–17 d.

muziejų kelia naujam gyvenimui

palangos gintaro muziejus rekonstruojamas pirmą kartą nuo įkūrimo pradžios 1963 metais. Bendrovės nuotr.

■palangos gintaro muziejus, įsikūręs XiX a. pabaigoje iškilusiuose neoklasicistinio stiliaus grafų tiškevičių rūmuose, dar plačiau garsins Lietuvą ir mūsų lietuvišką auksą – gintarą. Rūmai keliami naujam gyvenimui – kapi-talinis Gintaro muziejaus remontas patikėtas statybų bendrovei „irdaiva“.

Pusę amžiaus, nuo pat įsteigimo 1963 metais, iš es-mės neremontuoti rūmai po kapitalinės rekonstrukcijos išplės erdvę, pasipuoš pra-bangiu varinės skardos stogu, nauju parketu, durimis, elektronine bei santechnine įranga, kitais elementais.

Be to, pastatas ir prieigos bus pritaikyti aptarnauti mo-dernius šiuolaikinius turis-tus, aukšto valstybinio lygio konferencijas bei įvairius kultūrinius renginius. Į rūmų ekspozicines sales lengvai pateks ir neįgalieji – jiems

bus skirti specialūs įėjimai, liftas bei kiti patogumai. Iš viso vienu metu muziejus ga-lės aptarnauti du tūkstančius lankytojų, o šiuo metu rūmai pajėgūs iškart priimti apie 300–500 žmonių.

Kosmetinis rūmų remon-tas ir kai kurie būtini tvarkymo darbai buvo atlikti neseniai – pakeisti langai, atnaujinta ekspozicinė įranga. Tai kai-navo 2,9 mln. litų. Projektas 2009–2011 metais įgyven-dintas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų pagal Sanglaudos skati-nimo programą. Kapitalinė rekonstrukcija pagal projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restau-racija ir pritaikymas šiuolai-kiniams kultūrinio turizmo poreikiams“ taip pat bus fi-nansuojama iš minėto fondo – iš viso tam skirta daugiau nei 4,4 mln. litų.

LDM skelbtą Gintaro muziejaus rekonstrukcijos konkursą laimėjo statybų

bendrovė „Irdaiva“. Jos spe-cialistai atlieka rekonstrukci-jos ir restauracijos darbus V. Kasiulio dailės muziejuje Vil-niuje, Biržų pilies komplekse, Burbiškio dvaro ansamblyje, Kauno IX forto muziejuje, Telšių seminarijoje ir kituose kultūrinio paveldo bei visuo-meninės svarbos objektuose.

Pagal Projektavimo ir restauravimo instituto at-liktą techninį projektą rūmų rekonstrukcija ir remontas suskirstyti į du etapus. Per pir-mąjį bus pakeista viso stogo konstrukcija, jis apšiltintas ir uždengtas aukštos kokybės vokiška varine skarda, įreng-tas lietaus nutekėjimas, su-tvarkyta ir pritaikyta naudoti palėpė, pakeistos rūsio ir visų trijų aukštų perdangos, paklotas naujas parketas, įrengti trys liftai. Rūsys pasi-keis neatpažįstamai – jame bus įrengta moderni konfe-rencijų salė, tualetai, rūbinė, be to, rūmuose bus pakeista instaliacija, sumontuotos

šiuolaikinės ryšių, signali-zacijos, vaizdo stebėjimo, priešgaisrinės apsaugos sis-temos, taip pat kanalizacija, vandentiekio, ventiliacijos, vėdinimo, šildymo tinklai bei kita įranga.

Jau dabar rūmuose dirba apie 20 darbuotojų, o darbų įkarštyje dirbs daugiau nei 50 statybininkų. Pagal projekto

pirmąjį etapą viską planuo-jama atlikti iki 2014 metų vasaros.

Projekto vadovo, Lietuvos dailės muziejaus investicinių projektų tarnybos vedėjo Gy-čio Petrausko teigimu, Lietu-vai ir Palangai labai pasisekė, kad Gintaro muziejaus pritai-kymą šiuolaikinėms turizmo reikmėms 100 proc. finan-

suoja ES fondai. „Pagal tech-ninį projektą viską darome iš esmės, be to, trečdaliu padidiname muziejaus erdvę – įrengiame cokolinį aukštą. Jame bus Baltijos kultūrinių susitikimų ir reprezentacinis konferencijų centras aukšto lygio susitikimams bei valsty-bės protokolo renginiams. UaB „irdaiva“ informacija

Savas verslas10

negalvoja apie tolimą ateitį seB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad dažniausiai minimas taupymo tikslas visose šalyse – užsitikrinti sau-gumą, kurį suteikia turimos santaupos.

vartotojų priimti prekės ženklairinkodaros tyrimų ben-drovė „YouGov“ kasmet sudaro prekės ženklų indeksą ir aiškinasi, kurie jų buvo geriausiai vertinami vartotojų. ir nors daugelis tikėjosi, kad tarp geriau-siųjų puikuosis „apple“, – taip neatsitiko.

3d spausdinimo revoliucija? tik ne Lietuvojepasaulyje 3d spausdin-tuvai kelia perversmą: jie keičia tiek pramoninių, tiek asmeninių produktų gamybos esmę. Tačiau lie-tuviai su šia, anot specia-listų, pigesne bei greitesne gaminimo technologija pažindinasi lėtai.

www.ek.ltnaUJienOS tavO

veRSLUi

Kur dažniausiai

perkate maisto

produktus?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Verslas 24/7■Kopijavimo profesionalai „Copy pro“ jau prieš de-šimtį metų atsirado Rygo-je, prieš dvejus – vilniuje, o prieš keturis mėnesius įsiliejo į sostinės naktinį gyvenimą... visą parą kopijuodami, skenuodami, įrišdami darbus ir studen-tams, ir verslui.

„Copy Pro“ direkto-rius Tomas Venckauskas pasakoja, kad įmonės akcininkai, ko gero, sto-koję ambicijų, prieš de-šimtmetį aplenkę Vilnių, padarė klaidą, nes rinkoje dar nebuvo pagrindinių konkurentų. „Didele biu-rokratija akcininkai ne-siskundė, matyt, nelabai skiriamės nuo broliukų latvių. Skirtingai nei Mas-kvoje, Lietuvoje korupci-jos lygis daug žemesnis, žinoma, galėtų ir dar su-mažėti, – prisimena jis. – Koncepcija Vilniuje buvo perimta iš Rygos: kurioje miesto dalyje įsikurti, kokias paslaugas teikti ir kaip turėtų atrodyti kopi-javimo centras, galima sa-kyti, viskas „copy paste“ principu buvo adaptuo-jama Lietuvos rinkai. Ji jau prisotinta, todėl rei-kėjo ieškoti savito ir uni-kalaus varianto, kad ne-taptume vieno tiesioginių konkurentų kopija.“

Paklaustas apie netra-dicinius tradicinio verslo sprendimus, T. Venckaus-kas sako: nieko gudraus, svarbiausia – idėja. Įsi-

tikinti, bloga ji ar gera, ne taip sunku, taigi lieka tik mechaninis darbas – siekti tikslo. Kartais mintį galima pasiskolinti: kai vieniems nesiseka, kiti ją puikiai įgyvendina.

vieninteliai per naktįAnot jo, kad kopijavimo centras dirbs ir naktį, buvo aišku seniai, nes „Copy Pro“ iš konkurentų dirbo ilgiausiai, o augant verslo klientų ratui toks darbo laikas tapo rimtu konkurenciniu prana-

šumu. T. Venckauskas pasakoja, kad mada į Mas-kvą ir Rygą atėjo iš JAV, nors kitų paslaugų, nesu-sijusių su alkoholiu, pra-mogomis ar degalais 24/7, sako ieškojęs, bet neradęs.

„Įmonė dar jauna ir au-ganti, viskas nuolat kinta, bet man patinka, kad par-davimai auga. Jau pačią pirmą naktį turėjome kli-entų. Žinoma, suma buvo juokinga, bet naktinis darbas matuojamas ne apyvarta, o atliktais užsa-kymais. Jau pirmosiomis savaitėmis matėme rezul-tatus. Kai dirbome iki 22 valandos, dėl studentų ar vienos įmonės tekdavo darbą baigti ir 2 valandą nakties“, – dėsto jis.

„Copy Pro“ vadovas juokauja, kad darbas visą parą toli gražu nereiškia naktį atsikėlusių klientų, atvažiuojančių taksi atsi-spausdinti popierėlių, ne-bent tai egzaminų sesija, nors pasitaiko norinčiųjų atsispausdinti lėktuvo bilietus. Jis tikina jau pri-pratęs kantriai aiškinti, kad naktimis darbuotojai ramiai atlieka vakarinius užsakymus, kurių „ver-kiant reikia rytui“.

„Mums visada linksma, kai bando ko-pijuoti pinigus ir dar-buotojų prašo dvipusės spaudos nustatymų. Štai praėjusią savaitę viena pensininkė bandė tai pa-daryti“, – kurioziškus

GaBiJa SaBaLiaUSKaitėgabija@ekonomika.lt

t. venckauskas prisipažįsta, kad kaip ir bet kuris verslininkas, norėtų liberalesnių sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač vos pradėjus gyvuoti, kai uždarbis ne stebuklingas, o mokesčius mokėti vis tiek reikia. ruslano kondratjevo nuotr.

»darbas visą parą toli gražu nereiškia naktį atsikėlusių klientų, atvažiuojančių taksi atsispausdinti popierėlių

1. Didžiuosiuose prekybos centruose 60%

Šaltinis: „ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 421 skaitytojas

SAVAITĖS KLAUSIMAS

51

23

2. Vietinėse krautuvėlėse 8%3. Turguje 7%

4. Ūkininkų turgeliuose 4%5. Stengiuosi užsiauginti pats 10%

plintant ekologijos idėjoms, vartotojai vis dažniau renkasi kuo natūralesnius kasdienius maisto produktus, ieškodami jų ekologiškose krautuvėlėse, turguose ar ūkiuose. Tačiau portalo Ekonomika.lt apklausa rodo, kad vienvaldžiai lyderiai tuoliau išlieka didieji prekybos centrai. vis dėlto, kiti pirkėjai pasidalija beveik po lygiai. Tačiau kiek stebina, kad skaitytojų skaičius, kurie maistą auginasi patys, beveik prilygsta atsivežantiems maisto produktus iš kaimyninės Lenkijos.

nutikimus pasakoja pa-šnekovas.

Užtenka vieno centroĮ klausimą „Ar ruošiatės plėstis Vilniuje“, T. Venc-kauskas teigia atsakantis neigiamai. Nors konku-rentai išsibarstę kelioli-koje Vilniaus vietų, „Copy Pro“ nenutolo nuo koncep-cijos taikytos Rygoje: visos paslaugos – nuo savitar-nos aparatų iki plačiafor-matės spaudos – po vienu stogu. „Vilnius per mažas, jame užtenka vieno cen-tro. Rygoje yra du, bet ji ir dvigubai didesnė. Gal-vojame apie papildomas paslaugas, jų gerinimą. Jei mąstytumėme apie dar vieną centrą, jis būtų kitame didmiestyje“, – svarsto jis. T. Venckauskas pripažįsta norintis libera-lesnių sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač kai įmonė neseniai pradėjusi veiklą ir pir-masis uždarbis išleidžia-mas mokesčiams. „Kad uždirbtume 1 tūkst. litų, reikia parduoti šimtus ar tūkstančius smulkių pre-kių, o ne bumbt, pardavei automobilį, nuo kurio nu-byra 60 ar 100 tūkst. litų, – skaičiuoja jis. – Patys akcininkai yra pasakę: už-virėme košę, tai užvirėme, bet ar iš naujo pradėtų, at-sukus laiką atgal? Ko gero ne, galvotų kažką kita. Sunkiausia, kad jie atėjo krizės metais, kai žmonių perkamoji galia buvo kri-tusi, o versle vyravo ne-gatyvios nuotaikos. Pagal prognozes skaičiavo, kad apyvarta augs greičiau, bet velniškai neaugo, o mokesčius mokėti reikėjo. Tai šiam verslui nepadėjo ir iki šiol nepadeda.“

ĮDOMU savaitraščiui „ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

4

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

6. Kita 2%6

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13nr. 5 2013 m. vasario 11–15 d.

nr. 52013 m. vasario 11–15 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SavaitėS KRiminaLų

TOP 3

J A V . Niujorko valstijos prokura-tūra pradėjo tyrimą dėl trijų didžiausių reitingų agen-tūrų „Standard and Poors“, „Moody’s“ ir „Fitch“, ku-rios įtariamos nustačiusios pernelyg aukštus hipotekos obligacijų reitingus 2008 m. finansinės krizės išvaka-rėse. Kol kas nežinoma, ar Niujorko prokuratūra atli-

kusi patikrinimus pateiks agentūroms teisminius ieš-kinius. A f g A N I S T A N A S . Pernai Afganistane korup-cija pasiekė rekordinį lygį ir padarė šalies biudžetui 3,9 milijardo dolerių (10 mlrd. litų) žalos. Palyginti su 2009 metais, kyšininkavimo ap-imtis Afganistane padidėjo 40 procentų. Kartu JT at-

stovai pažymi, kad žmonių susirūpinimas dėl korupcijos masto šalyje irgi didėja. N I U J O R K A S . Programišių grupė „Anony-mous“ įsilaužė į vieną JAV federalinio atsargų banko tinklapių ir pasisavino dau-giau nei keturių tūkstančių JAV bankų vadovų asmeni-nius duomenis.Pavogti bankininkų darbo,

asmeninių, mobiliųjų tele-fonų ir faksimilių numeriai. Be to, jų asmeninio ir darbo pašto adresai buvo vėliau publikuoti Alabamos vals-tijos Baudžiamojo teismo Informacijos centro tinkla-pyje, atakuotame tų pačių programišių. Duomenys iš šio portalo jau pašalinti, tačiau jie spėjo pasklisti in-ternete.

v. antonovas pralaimėjo

v. antonovas didžiojoje Britanijoje pralaimėjo dar vieną bylą. Fotodiena

■Buvęs banko „Snoras“ savininkas vladimiras antonovas, kuris teisiasi dėl perdavimo Lietuvos teisėsaugai, didžiojoje Britanijoje pralaimėjo bylą dėl sąskaitų įšaldy-mo ir civilinio ieškinio atidėjimo.

Taip pat buvo atmestas V. Antonovo prašymas visiš-kai atskleisti jo turto sąrašą.

„Snoras“ Didžiojoje Bri-

dnB grįžta į teismą

milijonus litų siekiantys ieškiniai dnB bankui grįžta į teismą. Fotodiena

■vilniaus apygardos teisme atnaujintas 20-ies dnB banko klientų ieškinių nagrinėjimas dėl šio banko.

Antroji pagal dydį – 15-os į bendrą grupę su-sijungusių klientų – byla praėjusią savaitę buvo atnaujinta Panevėžio apy-gardos teisme.

Klientai, 2007–2008 m. įsigiję banko siūlytų

su akcijomis susietų obli-gacijų (SASO) skolintomis lėšomis, kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Nuostolių sumos vertina-mos milijonais: pirmojoje byloje – per 5,5 mln. litų, antrojoje – daugiau kaip 11,5 mln. litų.

Neseniai teismas išna-grinėjo vieną mažesnį – dviejų asmenų – bendrą ieškinį ir paskelbė verdiktą klientų naudai.

Korupcijos kirminas

graužia futboląpaULiUS GRinKevičiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Praėjusią savaitę populiariausio pasaulyje sporto padangę užtemdė iki šiol nematyto dydžio

debesis. 380 iš anksto sutartų varžybų ir atskleistas milijonus dolerių uždirbusių nešvarių

lažybų organizatorių tinklas tėra ledkalnio viršūnė, sako Europos tyrėjai.

papirktus su futbolu susi-jusius pareigūnus, trene-rius ir žaidėjus bei nusi-kaltėlių tinklą, veikusį 15 pasaulio valstybių. Anot jo, už žaidėjų, trenerių ar teisėjų papirkimą moka-mos sumos vienam mačui galėjo siekti iki 100 tūks-

tančių eurų (345 tūkst. litų).

Tiesa, „Reuters“ kal-bintas Singapūro trans-porto srityje dirbantis Jerome’as, užsiimantis legaliu statymu, pasakojo, kad Europolui paskel-bus pirmines šokiruo-jančias išvadas niekas nepasikeitė. „Žinau, kad nešvarios lažybos vyksta ir dabar. Jų organizato-riai dirba tarsi paskolų rykliai ir toliau užsiima šia veikla, niekas nepasi-keitė“, – sakė jis.

valdo iš azijosPasak Europos tyrėjų, sporto lažyboms išlei-džiama suma kasmet sie-kia apie trilijoną dolerių (2,55 trln. litų), o didžioji dalis šių pinigų atkeliauja iš Azijos valstybių ir yra nukreipta į futbolą.

Azijos lošimų rinka didesnė nei Europos ir Šiaurės Amerikos kartu sudėjus. Viena priežasčių, dėl kurių Azijos nešvarių lažybų organizatoriai dė-mesį perkelia į Europą, yra ta, kad savo šalyje jie jau sugriovė daugelį sporto šakų, todėl toliau prasimanyti pinigų siekia griaudami sportą kituose kontinentuose. Tam, kad papirktų žaidėjus ar teisė-jus, nusikaltėliai iš Azijos samdo specialius „kurje-rius“, kurių darbas – ke-liauti po pasaulį ir siūlyti surežisuoti rungtynių baigtį, papirkinėti žaidė-

jus, teisėjus ir trenerius. „Kurjerių“ pasaulyje gali būti apie 20 ar 30.

Dėl Azijos nusikaltėlių įtakos sportui su nešvario-mis lažybomis susidūrė ir tokių turtingų šalių kaip Vokietija ar Norvegija žemesnių divizionų spor-tininkai. Britai, kurie atvirai skelbdavo, kad ne-švarios lažybos gali vykti tik kitose šalyse, taip pat pateko į tyrėjų akiratį: Eu-ropolas pranešė tirsiantis ir aukščiausioje Anglijos futbolo lygoje „Premiere“ žaidžiančio klubo „Liver-pool“ atrankos rungtynes į UEFA taurės turnyrą su Vengrijos Debreceno klubu.

Žurnalistas Declanas Hillas, knygos „Parduo-tos rungtynės“ („The Fix“) autorius ir šios srities žinovas, rašo, kad nešvarios lažybos neat-siejama sporto dalis dar nuo olimpinių žaidynių pradžios. Tuomet šalia stadionų buvo statomos dievų statulos, už kurias sumokėdavo sportininkai ar treneriai, nuteisti už iš anksto sutartą varžybų baigtį.

Tačiau kodėl pasta-ruoju metu nešvarių lažybų mastas taip padi-dėjo? Pasak D. Hillo, tai stipriai susiję su globali-zacija, kuriai plečiantis nešvarios lažybos tarsi cunamis griauna viso pa-saulio sporto šakas. Skai-tmeninės technologijos

leidžia statyti kone kie-kviename pasaulio kam-pelyje ir net prasidėjus mačui.

nesvetima ir LietuvojeDuomenų apie tai, kad į Europolo tyrėjų akiratį galėjo patekti Lietuvos futbolo klubai, kol kas nėra, bet nešvarių lažybų skandalai nesvetimi ir Lietuvos futbolo padan-gėje.

Vienas didžiausių Lietuvos futbolą sukaus-čiusių skandalų kilo dėl 2007 metais Panevėžio „Ekrano“ ir Oslo „Vale-renga“ Čempionų lygos atrankos rungtynių, kai lygiosiomis namuose sužaidę Lietuvos futbo-lininkai vėliau išvykoje pralaimėjo 6:0. Įtarimų dėl sutartų lažybų kėlė tai, kad būtent už tokį re-zultatą lažybų kontorose buvo statomos didelės pinigų sumos, o žaidėjai aikštėje nerodė noro lai-mėti.

Apie nešvarias lažybas buvo kalbėta ir Vilniaus „Žalgirio“, Alytaus „Dai-navos“ bei per kitų fut-bolo klubų susitikimus, bet konkrečių įrodymų negauta.

Europos Sąjun-gos kriminali-nės žvalgybos agentūra Euro-

polas praėjusią savaitę pranešė, kad po agentū-

ros didinamuoju stiklu atsidūrė 380 visame pa-saulyje žaistų futbolo var-žybų, dėl kurių baigties galimai buvo sutarta iš anksto. Pasak Europolo, nešvarių lažybų organi-zatoriai kilę iš Singapūro, bet rasta daug ryšių ir su kitomis Azijos valsty-bėmis, tai pat ir Rusijos mafija. Vis dėlto, tyrėjai mano, jog visa ši apie ne-švarias lažybas surinkta informacija gali būti tik ledkalnio viršūnė.

paperka visame pasaulyjeTarptautinė Europolo, Vo-kietijos, Austrijos ir kitų šalių pareigūnų surengta operacija, pavadinta VETO, buvo vykdoma nuo 2011-ųjų iki šių metų. Pasak tyrėjų, sutartos lažybos vyko tarp 2008 ir 2011 metų. Apie 80 iš jų – Europoje, o likę 300 – Af-rikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Tarp galimai iš anksto sutartų var-žybų patenka ir atrankos varžybos į žiūrimiausią pasaulyje renginį – Pasau-lio futbolo čempionatą, taip pat į Europos futbolo čempionatą ir kelios Čem-pionų lygos rungtynės, kuriose žaidė stipriausi Europos futbolo klubai.

Tarptautinės futbolo federacijos(FIFA) sau-gumo padalinio vadovas Ralfas Mutschke’as sakė, kad aptiktas nešvarių la-žybų tinklas apima 425 Populiariausią Lietu-

vos sportą – krepšinį – prieš daugiau nei metus taip pat aplankė lažybų skandalas. Nustatyti, kad Palangos „Naglio“ krepšinio komanda buvo įsivėlusi į nešvarias lažy-bas, padėjo atsaini krep-šininkų gynyba, įtartini lažybų statymai prieš rungtynes ir neapdairus krepšininkų elgesys: jie lažybų kontorose buvo pastebėti statantys už priešininkų komandą. Prieš rungtynes intensy-viai statyta, kad Palangos „Naglio“ krepšininkai Kauno „Žalgiriui“ pralai-mės didesniu nei 30 taškų skirtumu, o statymai, kad bus pralaimėta mažesniu nei 30 taškų skirtumu, su-darė vos kelis procentus, nors baigties koeficientas mažiau nei 30 taškų ir daugiau buvo vienodas.

Tuomet trims pričiup-tiems klubo žaidėjams Lietuvos krepšinio lyga, iki tol nesusidūrusi su pa-našia praktika, skyrė po 3 tūkst. litų baudas ir dis-kvalifikaciją keleriems metams, tačiau manoma, kad žaidėjai iš lažybų ga-lėjo uždirbti gerokai dau-giau.

FaKtai

nešvaRiOS LaŽyBOS

• Europolo duomenimis, bent dėl 380 per 2008 ir 2011 m. žaistų futbolo mačų visame pasaulyje galėjo būti sutarta iš anks-to

•Nešvarių lažybų rinką kontroliuoja nusikaltėliai iš Singapūro, Kinijos ir kitų Rytų Azijos valstybių

• Legali lažybų rinka kas-met siekia apie 1 trln. JAV dolerių ( 2,55 trln. litų)

• Pasaulinės profesionalių futbolininkų federacijos tyrimo duomenimis, maž-daug kas devintas (11,9 proc.) Rytų Europoje žai-džiantis futbolininkas yra sulaukęs pasiūlymo daly-vauti iš anksto sutartose rungtynėse

tanijoje pateikė atskirą ieš-kinį ir bando rasti panašios padarytos žalos atlyginimo. Laimėjus bylą, V. Antonovo sąskaitos buvo įšaldytos. Jis kaltinamas naudojęs pini-gus prabangiems namams, automobiliams, Jungtinės Karalystės futbolo koman-doms pirkti. V. Antonovas teigia, kad byla politiškai sufabrikuota dėl temų, nagrinėtų jam priklausan-čiuose laikraščiuose.

»Žinau, kad nešvarios lažybos vyksta ir dabar. Jų organizatoriai dirba tarsi paskolų rykliai ir toliau užsiima šia veikla, niekas nepasikeitė

po europolo didinamuoju stiklu atsidūrė ir atrankos varžybos į pasaulio futbolo čempionatą.

scanpix

Turizmas ir viešbučiai 15Turizmas ir viešbučiai14 nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

39LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK LIETUVOS GyVENTOJų PER PASTARUOSIUS 12 MĖNESIų IEŠKOJO INTER-NETE INFORMACIJOS APIE VIEŠĄSIAS PASLAUGAS. DAŽNIAUSIAI APIE PAJAMų DEKLARAVIMĄ IR SVEIKATOS APSAUGĄ

Finansuoja pusę Sočio žaidynių

iš 700 mlrd. rublių biudžeto, 200 mlrd. rublių bus investuota į olimpinių žaidynių pastatus, o 500 mlrd. rublių – į viešąją infrastruktūrą. scanpix

■Rusijos premjero pavaduotojas dmitrijus Kozakas teigė, kad valdžios institucijos turėtų padėkoti privatiems investuotojams už tai, kad finansuoja naujos infrastruktūros Sočio olimpi-nėms žaidynėms statybą, jų dalis sudaro beveik 50 proc.

1,5 trln. rublių vertės pro-jekto sumą sudaro apie 700

mlrd. rublių biudžeto lėšų ir tiek pat investicijų iš priva-čių investuotojų.

Vienu didžiausių privačių investuotojų vicepremje-ras pavadino „Sberbank“, holdingus „Interros“ ir „Basel“, o vietos, gaunan-čios daugiausiai finansa-vimo, – slidinėjimo kuror-tai „Krasnaja Poliana“ ir „Roza-Hutor“.

Lengvatos verslui, ne vartotojuiLietuvos viešbučiai skundžiasi nustekenti pernai daugiau nei dvigubai padidėjusio pridėtinės vertės

mokesčio (PVM) tarifo, kai skirtumą turėjo padengti iš savo kišenės ir įsiskolinti, todėl prašo Vyriausybės grąžinti jį į buvusį 9 proc. lygį. Neaišku, ar vien mažesnis PVM užtikrintų turizmo sektoriaus gerovę,

ir ar daugiau lengvatų nepaskatintų jų negaunančiųjų spaudimo.

GaBiJa SaBaLiaUSKaitėgabija@ekonomika.lt

Lietuvos vieš-bučių ir resto-ranų asociacijos (LVRA) vadovė

Evalda Šiškauskienė skaičiuoja, kad pernai apgyvendinimo paslau-gas teikiančiam verslui PVM tarifas padidintas nuo 9 iki 21 proc. biudžeto žymiai nepadidino, bet tapo pražūtingas turizmo sektoriui. „Įdomus skai-čius, apie kurį niekas nekalba, kad 2011 metais, kai PVM buvo 9 proc., o dar anksčiau ir 5 proc., Europos verslo klientai nelabai suko galvą, kaip jį susigrąžinti. Tačiau jam pakilus iki 21 proc., be abejonės susigrąžino visi. Statistiškai skaičius įspū-dingas: jis nuvarė vieš-bučių sektorių į minusą, o biudžetas uždirbo per 20 mln. litų, iš kurių 15,7 mln. litų susigrąžino Eu-ropos piliečiai“, – aiškina E. Šiškauskienė.

Pašnekovė tikina, kad investicijos sumažėjo bene trigubai: kai galiojo senasis PVM tarifas, kū-rėsi nauji viešbučiai už 60–100 mln. litų per me-tus, bet jos sumažėjo iki 23 mln. litų. „Ir daugiau-sia kūrėsi viešbučiai, ku-rie buvo gavę europinių pinigų ir neturėjo pasi-

rinkimo. Labai abejoju, ar norvegų „Comfort Ho-tel“ būtų atsiradę tokiu metu“, – teigia ji.

LVRA prezidentė ti-kina, kad Lietuvos tu-rizmo sektorius turi konkuruoti su regiono šalimis kaimynėmis – Lenkija, Latvija, Estija ir Vokietija, o juose PVM apgyvendinimo paslau-goms siekia 7–12 proc. Lietuvos verslas tokio-mis sąlygomis esą negali būti konkurencingas ir drastiškai didinti kainų, kurios pakilo 4,8 proc. Taigi, PVM kilstelėjus 12 proc., verslas skirtumą turėjo dengti iš savo kiše-nės. Pasekmė – ilgalaikės skolos, siekiančios 840 mln. litų.

E. Šiškauskienė sako, kad viešbučių verslas prašo tik ilgalaikės kon-kurencingo PVM len-gvatos, o jo kaitaliojimą 4 kartus per 3 metus vadina kriminalu, trik-dančiu verslo veiklą, investicijų planavimą ir strategijas.

„Šis sektorius sukuria 4, 8 mlrd. litų, todėl ga-liu drąsiai teigti, kad tai prioritetinė ūkio sritis. Lietuvoje neturime tiek daug išplėtotos gamybos, išteklių, todėl politikų pareiškimai mažinti kai-nas skamba juokingai. Juk įvežame valiutą į

šalį, taigi mūsų Vyriau-sybė lyg ir prašo jos at-vežti perpus mažiau, tai skamba laibai keistai“, – svarsto pašnekovė.

neužtikrintų augimoPemjero patarėjas, mo-kesčių peržiūros darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas sako, kad pir-

miausiai darbo grupė imsis numatytų tikslų, nagrinėti ne visas PVM lengvatas, o numatytą svarstyti lengvatos ga-

limybę būtiniausiems maisto produktams. S. Jakeliūnas tikina, kad be PVM lengvatos turizmo sektoriui reikėtų ir dau-

giau sudedamųjų dalių, nes tik visas jų komplek-sas užtikrintų naudą.

„Konkrečiai apie vieš-bučius negaliu pasakyti, kokios galimybės grąžinti ar įvesti PVM lengvatą. Tai – ne tik PVM lengvatų reikalas. Suprantu, kad logika argumentuota, nes tai eksporto paslaugos, tačiau neužtenka įvesti

vien PVM lengvatos, – teigia finansų analitikas. – Tai dar nereiškia, kad ims plūsti turistų srautai, reikia ir transporto inf-rastruktūros, oro linijų, informacijos, daugybės komponentų. Jei jų nėra, vien lengvata nepritrauks turistų ir sumažins paja-mas į biudžetą, todėl tokie argumentai girdimi ir ti-

kriausiai bus naudojami, jei kils diskusija dėl šių lengvatų.“

Kainos nesumažėtųPašnekovas primena, kad PVM lengvatos negaran-tuoja galutinių kainų mažėjimo, neretai jos apsiriboja parama vers-lui ir pelno didinimu. Pavyzdžiui, dėl PVM len-

apgyvendinimo paslaugų sektoriui reikėtų tik mažesnio pvm, tada šis galėtų netrukdomas gyvuoti ir kurti darbo vietas, nes padidinus pvm tarifą investicijos sumažėjo bene trigubai. vis dėlto, klientai naudos nepajustų – paslaugų kainas diktuoja rinka. Fotodiena

Sveikatinsis kazachai

Į mugę atvyko daug vakarų europos svečių, bet neaišku, ar padaugės turistų iš šių šalių. Fotodiena

■tarptautinėje verslo kontaktų mugėje „Buy Lithuania“, šiemet vykusia kartu su turizmo paroda „adventur“, dalyvavo 50 išvykstamojo turizmo atstovų iš 20 šalių.

Organizatorius nustebino keliskart išaugęs Europos valstybių dėmesys: į Vilnių suvažiavo daugiau prancūzų,

italų ir šveicarų. „Jūsų šalis turi tai, kas traukia kazachus. Tai sveikatinimosi turizmas – Druskininkai, Birštonas, Pa-langa. Taip pat galite pasiūlyti neblogų ekskursijų, o jūsų medicinos turizmo paslaugos aukšto lygio. Su visu šiuo turtu Lietuva pas mus atėjo vos prieš porą metų“, – sakė Ka-zachstano turizmo asociacijos prezidentė Rašida Šaikenova.

»Logika argumentuota, nes tai eksporto paslaugos, bet neužtenka įvesti vien pvm lengvatos

»Įvežame valiutą į šalį, taigi mūsų vyriausybė lyg ir prašo jos atvežti perpus mažiau, tai skamba laibai keistai

%

Siunčia pinigus kaimynams

tarp populiariausių šalių, į kurias daugiausia lietuviai siunčia pinigines perlaidas, toliau rikiuojasi vokietija, Lenkija, ispanija, Jav, airija, Latvija. Fotodiena

■Lietuvos pašto duome-nimis, praėjusiais metais daugiausia piniginių perlaidų lietuviai išsiuntė į Rusiją, didžiąją Britaniją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Į šias šalis siunčiama apie du trečdaliai visų per Lietu-vos paštą išsiunčiamų pini-ginių perlaidų. „Nuolatinis perlaidų srautas yra ir į Di-

džiąją Britaniją. Pastebime, kad kas mėnesį perlaidas išsiunčia toks pats skaičius klientų, o vidutinė siun-čiama suma – apie 800 litų. Galima daryti prielaidą, jog šiuos pinigus siunčia tėvai užsienyje studijuojantiems vaikams“, – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Ne-ringa Knyvienė.

gvatos transportui kainos keleiviams nesumažėjo. Anot finansų analitiko, atsiranda ir kitų veiks-nių: kuo daugiau PVM lengvatų taikoma, tuo daugiau atsiranda norin-čiųjų jas gauti.

„Valstybės kontrolė turi vertinimų ir pastebė-jimų: kai tik išgirdo, kad ketiname svarstyti PVM lengvatas, atsiuntė atas-kaitą, į kurią turėsime atsižvelgti ir įvertinti ty-rimus, jų išvadą, kad jei sektoriuje nėra didelės konkurencijos, PVM len-gvatos turi naudą verslui,

o ne galutiniam vartoto-jui, šiuo atveju turistams, – teigia S. Jakeliūnas. – Tai vienas argumentų, kurį turėsime įvertinti ir atsi-žvelgti kalbėdami ir apie kitas PVM sritis, pavyz-džiui, maisto produktus.“

E. Šiškauskienė pripa-žįsta, kad PVM lengvatos grąžinimas įtakos pas-laugų kainai neturėtų, nes ją diktuoja regiono rinka, taigi ji retoriškai klausia: ar nuostolių verslas nepatiria, ar pats juos dengia.

„Lietuvos turizmo sektoriuje dirba 4 proc. dirbančiųjų, o Latvijoje dvigubai, Estijoje tri-gubai daugiau, galima pritraukti daugiau inves-ticijų. Visiems atrodo, kad turizmui reikia pritraukti svečius ir va-liutą į Lietuvą, bet, pagal statistikos duomenis, tu-ristas vidutiniškai Lietu-voje palieka 2 tūkst. litų, iš kurių apgyvendinimo paslaugoms tenka tik 393 litai, kelis kartus didesni pinigai lieka kitiems sek-toriams – parduotuvėms, maistui, transportui, bet apie tai istorija nutyli“, – svarsto E. Šiškauskienė.

E. Šiškauskienė susi-tikusi su Seimo pirmi-ninku, Finansų ministru, svarsto, kad galimybė grąžinti PVM į buvusį lygį atrodo reali, bet tai bus galima padaryti ne anksčiau kaip rudenį, o lengvatos ypač reikėtų tinkamai pasiruošti pir-

mininkauti ES tarybai.„Optimistiškiausiu

atveju sumažinti PVM ga-lima tik kitąmet arba nuo rugsėjo, o dabar trauki-nys juda ir viešbučiai no-rėtų mesti daugiau lėšų naujiems darbuotojams, jiems ugdyti. Visi klausia apie europinius pinigus, ar daug jų užsidirbsime, bet manau, kad uždarbis nebus toks žymus, kokį visi nori deklaruoti“, – sako LRVA prezidentė.

nebūtinai į geraPremjero patarėjas S. Ja-keliūnas pripažįsta, kad pats svarstytų ir apie PVM lengvatų mažinimą. Pavyzdžiui, centrinio šil-dymo lengvata sumažina naštą gyventojams, kurie moka visą kainą, tačiau diskriminuoja savinin-kus, kurie būstą šildo kitais būdais arba gauna didesnes pajamas.

Premjero patarėjas ti-kina galintis nuraminti verslą, kad net ir simbo-liniai mokesčių sistemos pokyčiai neatsiras anks-čiau kaip 2014 metais ir žada, kad nebus jokių radikalių ar skubotų pokyčių. S. Jakeliūnas primena, kad sudaryta mokesčių sistemos darbo grupė nagrinės tris sritis – darbo apmokestinimą, PVM lengvatų galimybę maisto produktams ir smulkaus bei vidutinio verslo apmokestinimo tvarką, juridinių formų įvairovę.

FaKtai

tURizmaS LietUvOJe

• 2011 m. turizmo sek-toriaus sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 2,9 proc. ša-lies BVP ir, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo 15 proc., praneša Lietuvos statistikos departamen-tas

• Turizmo produkcija iš-augo 10,5 proc. ir sudarė 5,3 mlrd. litų to laikotar-pio kainomis. 2011 m. šiame sektoriuje dirbo 41,9 tūkst. gyventojų, 4,7 proc. visų privataus sek-toriaus darbuotojų

• 2011 m., palyginti su 2010-aisiais, vietinių tu-ristų kelionių skaičius Lie-tuvoje padidėjo 1,1 proc., o užsienio 17,8 proc. 2011 m. vienas užsienio turis-tas keliaudamas Lietuvo-je išleido apie 1244 litus, o vietinis turistas – apie 158 litus

• 2011 m. sausį–rugsėjį apgyvendinimo įstaigose įsikūrė 1,4 mln. svečių – 15,4 proc. daugiau nei 2010-ųjų tą patį laikotar-piu. Įtakos turėjo Europos krepšinio čempionatas, per kurį sulaukta daugiau svečių iš ES šalių. Vilnius per devynis 2011 m. mė-nesius sulaukė 23,2 proc. daugiau turistų nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, Kaunas – 14,3 proc., Klai-pėda – 16,7 proc., Alytus – 29,3 proc. daugiau

UžsienyjeUžsienyje 1716

Trečiadienis – naujasis penktadienis

energijos darbovietėse bei kelionei į jas.

Tiesa, trumpesnė darbo savaitė tikriausiai lemtų mažesnį ekonomikos au-gimą. Kita vertus, jau ke-lerius metus pasaulyje daž-niau kalbama, kad BVP augimas nėra sveikos eko-nomikos bei gėrovės rodi-klis. „Žinoma, faktas, kad BVP gali būti prastas ge-rovės ar rinkos aktyvumo rodiklis, seniai pripažįsta-mas. Bet visuomenės bei ekonomikos pokyčiai gal net padidino šio rodiklio problemas...“, – dar 2009 metais rašė Nobelio ekono-mikos premijos laureatas Josephas E. Stiglitzas.

Po Antrojo pasaulinio karo įsigaliojusi maždaug 40 valandų darbo savaitė nebeatitinka šiuolaikinio pasaulio realijų. Ekonomistai skaičiuoja, kad jei ši būtų sutrumpinta

net iki trijų dienų, tai galėtų padėti ekonomikai.

GReta JanKaitytėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Nuo šių metų va-sario mėnesio Gambijoje vie-šojo sektoriaus

darbuotojai dirba keturias dienas per savaitę. Val-dovo postą nuo 1994-ųjų užėmęs Yahya Jammehas teigia, kad tokia tvarka gambiečiams suteiks dau-giau laisvo laiko maldoms, socialiniams užsiėmi-mams bei žemės ūkiui.

Gambija – viena skur-džiausių Afrikos valsty-bių, tad jos gyventojams dirbti tik keturias dienas per savaitę kol kas per di-delė prabanga. Bet šalys, kurių socialinės apsaugos sistema gerai išplėtota, gali sau leisti dirbti mažiau. Ką, pavyzdžiui, jau daro Nyderlandai, kur trečdalis žmonių dirba keturias die-nas per savaitę arba pusę etato.

eksperimentaiTrumpesne darbo savaite buvo eksperimentuojama jau seniai. Vienas radi-kalesnių eksperimentų įvyko 1974 metais Jungti-nėje Karalystėje (JK), ku-rią tuomet kankino aukšta

infliacija ir didelės energi-jos kainos. Siekdama su-taupyti energijos, konser-vatorių vyriausybė šalyje įvedė trijų darbo dienų savaitę komerciniams elektros vartotojams. Ši taktika nepasiteisino. Bedarbių gretas papildė 1,5 mln. žmonių. Trumpa darbo savaitė išsilaikė tik du mėnesius.

O 2000-aisiais Prancū-zijoje darbo savaitė su-trumpinta iki 35 valandų. Taip siekta sumažinti ne-darbą bei lyčių nelygybę. Nors daugiau nei pusė gyventojų, apklausų duo-menimis, pajuto teigiamą įtaką gyvenimo kokybei, 2008 metais darbdaviams suteikta teisė savo nuo-žiūra liepti darbininkams dirbti ilgiau. Bet daugelis darbdavių liko prie senos tvarkos.

2008 metais eksperi-mentas atliktas Jutos valstijoje, JAV, kur įvesta privaloma keturių dienų darbo savaitė viešojo sek-toriaus darbuotojams.

Taip buvo siekiama sutau-pyti energijos ir sąnaudų. 18 tūkst. darbuotojų vietoj penkių dienų po 8 valan-das dirbo keturias dienas po 10 valandų. Daugiau nei pusė darbuotojų teigė, kad jie buvo produktyvesni, o 82 proc. sakė norintys, kad tokia praktika tęstųsi. Ta-čiau 2011-aisiais eksperi-mentas buvo sustabdytas.

Per pastarąją finansų krizę daug kur pradėta mažinti darbo valandas, siekiant sutaupyti. Pa-vyzdžiui, 2009 metais JK mokesčių konsultacijos įmonė KPMG pasiūlė savo keturių darbo dienų sa-vaitę ir pasiūlymą priėmė 86 proc. darbuotojų.

Vokietija gaivindama savo ekonomiką, kuri įve-dus eurą buvo praminta „Europos ligoniu“, taip pat ryžosi karpyti darbo valandas. 2003 metais priimtu reformų paketu „Agenda 2010“ darbinin-kams buvo užtikrinta darbo vieta mainais į darbdavių galimybę su-mažinti darbo valandas. Tai prisidėjo prie to, kad 2011-aisiais Vokietijoje buvo užfiksuotas mažiau-sias nedarbas nuo 1989 metų.

didesnė lygybėKaip rodo pavyzdžiai, trumpesnė darbo savaitė kartais pasiteisina, kar-tais – ne. Jeigu ji sutrum-pinama tinkamomis są-lygomis, nauda gali būti labai didelė. Visų pirma,

kaip rodo Vokietijos pa-vyzdys, mažiau darbo valandų padeda sukurti sveikesnę ir atsparesnę ekonomiką. Kaip teigia Naujojo ekonomikos fondo (NEF), Londone įsikūrusio analitinio cen-

tro, specialistai, trum-pesnė darbo savaitė di-dina užimtumą šalyje ir lygiau paskirsto darbo pajamas. O šalys, kurių pajamų lygybė didesnė, gali pasigirti stipresne ekonomika. Pavyzdžiui,

egalitarinės Skandinavi-jos valstybių ekonomikos labai gerai atlaikė 2008 metų finansų krizę.

Be to, tyrimai bei mi-nėtas Jutos valstijos eks-perimentas rodo, kad trumpiau dirbantys žmo-

nės, gyvenantys labiau subalansuotu ritmu, yra produktyvesni. Galų gale trumpesnė darbo savaitė būtų efektyvus būdas kovoti su aplinkos tarša: sumažėjus darbo dienų, būtų mažiau išeikvojama

Kelias į tris darbo dienasDėl šių priežasčių NEF, kuris propaguoja socialiai atsakingą ekonomiką, tei-gia, kad išsivysčiusioms Vakarų valstybėms rei-kėtų palaipsniui pereiti prie 21 valandos darbo sa-vaitės. Tai yra – trijų dienų po 7 darbo valandas. JK atlikta apklausa kaip tik parodė, kad darbingo am-žiaus žmonės (dirbantys, bedarbiai bei ekonomiškai neaktyvūs) vidutiniškai per savaitę dirba po 19,6 valandos.

Tačiau norint sėkmin-gai įgyvendinti trijų darbo dienų savaitę reikia įveikti kliūčių ruožą, teigia NEF.

Perėjus prie trumpesnės darbo savaitės rizikuo-jama, nes gali mažėti skurdžiausios visuomenės grupės pajamos. Be to, daugiau darbo vietų gali taip ir neatsirasti, nes yra tikimybė, kad žmonės tie-siog dirbs daugiau viršva-landžių.

Egzistuoja ir darbdavių pasipriešinimo rizika: su-trumpėjus darbo savaitei, sąnaudos gali būti dides-nės, o darbuotojų įgūdžiai dėl mažesnės darbo tru-kmės – menkesni. Tikė-tina, kad kita pusė – dar-buotojai bei profsąjungos – pasipriešins naujai tvar-kai dėl neigiamos įtakos jų pajamoms.

Todėl reikalingos sąly-gos, kurios leistų sėkmin-gai palaipsniui sumažinti mokamų darbo valandų skaičių. Pasak NEF, rei-kia skatinti tokią darbo vadybą, kuri atpratintų nuo viršvalandžių. Be to, darbuotojams turi būti suteikiamos mokymų programos, kurios padėtų išvengti darbo įgūdžių trū-kumo bei skatintų bedar-bius įsilieti į didėsiančią darbo rinką.

Būtina sukurti ir sis-temą, kuri skatintų darb-

davius samdyti daugiau darbuotojų ir padėtų iš-vengti didelių sąnaudų. Galiausiai reikėtų užti-krinti stabilesnį ir lygesnį pajamų pasidalijimą vi-suomenėje, pavyzdžiui, keičiant minimalios algos dydį.

idiliškas paveikslasNors kelias į trumpą darbo savaitę nelengvas, jei tikė-tume NEF, juo eiti gali būti verta. Štai kokį gyvenimą fondas vaizduoja šalims, pasirinkusioms trumpąją darbo savaitę. 2010 metais pateiktame trijų darbo dienų savaitės siūlyme NEF rašo:

„Jei praleistume žymiai mažiau laiko uždirbdami pinigus, turėtume daugiau laiko kitokiam gyvenimui ir mums reikėtų mažiau pirkti dėl patogumo. Ga-lėtume auginti, ruošti ir virti daugiau savo pačių maisto; dažniau taisyti daiktus, o ne pirkti naujus; keliauti lėčiau pėsčiomis, dviračiais, autobusais ar traukiniais. Galėtume iš-mokti daugiau praktinių įgūdžių, gaminti patys, būti mažiau priklausomi nuo daug energijos naudo-jančių technologijų.“

FaKtai

daRBO tRUKmė iStORiJOJe

• Senovės medžiotojai-rinkėjai turėdavo daugiau laisvo laiko nei leidžia da-bartinė pasaulio santvarka

• 1784 m. Anglijoje pasiū-lyta darbo dieną apriboti iki 10 valandų

• 1844 m. Britų fabrikuo-se nustatyta maksimali 12 valandų trukmės diena su-augusiems, vaikams – 6,5 valandos.

•Henry Fordas pasisakė už mažiau darbo valandų, kad darbuotojai turėtų lai-ko, kada vartoti produktus

• 1919 m. per Paryžiaus Taikos konferenciją įkurta Tarptautinė darbo organi-zacija (TDO), kuri nustatė 48 darbo valandų savaitę

Siūloma mažinti darbo savaitę net iki trijų dienų, nes taip darbuotojai taptų produktyvesni. reuters

»trumpesnė darbo savaitė didina užimtumą

10TIEK DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE NUO KRIZĖS PRADŽIOS PADAUGĖJO INDIVIDUALIĄ VEIKLĄ VyKDANčIų ASMENų

patarinės Rusijai

Už darbą „Goldman Sachs“ bus sumokėta 500 tūkst. Jav dolerių (1,27 mlrd. litų). reuters

■Jav bankas „Goldman Sachs“ pagal trejų metų sutartį konsultuos Rusijos vyriausybę, kaip tinkamai pristatyti valstybę užsienio šalims, pritraukti daugiau institucinių investuotojų ir plėtoti tarptautinį finansų centrą.

Anot sutarties šalių, susi-tarimas yra įmonių brokerių

schemos analogas. Daugiausia šia schema naudojasi Didžioji Britanija, kuri brokerius samdo tam, kad konsultuotų dėl inves-tuotojų ir stebėtų, ar laikomasi akcijų rinkos taisyklių. Vienas didžiausių pasaulyje investicinių bankų anksčiau pasirašė me-morandumą dėl bendradar-biavimo su Rusijos ekonominės plėtros ministerija ir Rusijos tie-sioginių investicijų fondu (RFPI).

UŽSIENIONAUJIENOS 1,9

TIK SKAIČIAI

ŠIAIS METAIS AMERIKIEčIAI PER ŠV. VALENTINO DIENĄ DOVANOMS PLANUOJA IŠLEISTI 18,6 MLRD. JAV DOLERIų (47,4 MLRD. LITų)

ŠVEICARIJOS BANKAS UBS PRANEŠĖ, KAD PASKUTINĮ KETVIRTĮ PATyRĖ 1,9 MLRD. ŠVEICARIJOS FRANKų (5,33 MLRD. LITų) NUOSTOLĮ

18,6

pelningiausi pasaulyje■indonezijos bankai – pelningiausi pasaulyje, paskelbė verslo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo pačios skaičiavimais.

Indonezijos bankų pelnin-gumas sudarė 23 proc. An-troje vietoje atsidūrė Kinija (21 proc.), trečioje – Kanada (20 proc.). Šis rodiklis beveik du

kartus didesnis nei JAV bankų pelningumo rodiklis, kuris sudaro vos 9 proc. Geriausius rezultatus Indonezijoje pa-demonstravo „Bank Rakyat Indonesia“, jo pelningumas praėjusiais metais sudarė 34 proc. Indonezijos bankų pel-ningumas pastebimai išaugo, nes visus praėjusius metus indėlių palūkanos mažėjo, o paskolų kaina didėjo.

mlrd.

%

Kinai gaus daugiau algos

iki 2015 metų Kinijoje minimali alga turės siekti 40 proc. vidutinio miestiečio uždarbio. reuters

■Kinija padidino minima-lų atlyginimą, siekdama sumažinti atotrūkį tarp skurstančių ir turtingų šalies gyventojų pajamų. iki 2015-ųjų minimalus atlyginimas šalyje turėtų siekti 40 proc. vidutinio miesto gyventojo uždarbio.

Be to, Kinijos valdžia įparei-gos valstybės įmones atiduoti

biudžetui didesnę dalį pelno nei dabar. Valdžia taip pat pla-nuoja modernizuoti sveikatos apsaugos sistemą, padidinti prieinamo būsto pasiūlą ir nustatyti kompanijų vadovų atlyginimų „lubas“.

Šiuo metu Kinijoje gyvena apie 128 mln. žmonių, kurių metinės pajamos sudaro ma-žiau nei 368 dolerius (po do-lerį per dieną).

2

TIK SKAIČIAI

APKLAUSų DUOMENIMIS, 60 PROC. LATVIJOS GyVENTOJų NEPALAIKO ŠALIES PLANų ĮVESTI EURĄ ŠALyJE NUO KITų METų SAUSIO 1 DIENOS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS (ECB) ŽEMyNO BANKAMS PRIŽIŪRĖTI KETINA SAMDyTI PAPILDOMAI 2 TŪKST. DARBUOTOJų

60%

Skyrė baudą

RBS skirta bauda – iki šiol antra pagal dydį tarptautiniame tyrime, į kurį įsivėlė ne vienas stambus pasaulio bankas. reuters

■didžiosios Britanijos bankas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) už savo vaidmenį pasauliniame tarpbankinių palūkanų skandale gavo 400 mln. svarų sterlingų (1,6 mlrd. litų) baudą.

RBS kaltinamas nelega-liai bendradarbiavęs su ki-tais bankais per pasaulinę

finansų krizę manipuliuo-jant LIBOR palūkanomis. Kilus krizei Britanijos vyriau-sybė iš dalies nacionalizavo banką RBS ir šiuo metu jai priklauso 81 proc. banko akcijų.

Pirmasis LIBOR skan-dale nubaustas bankas „Barlcays“ turėjo sumokėti 290 mln. svarų sterlingų (1,16 mlrd. litų) baudą.

Sunki metų pradžia

„volvo“ pelnas paskutinį ketvirtį krito šešis kartus. aFp

■švedijos sunkvežimių gamintoja „volvo“ perspė-jo, kad 2013 m. pradžia jai sunki.

Dėl silpnos paklausos pa-grindinėse rinkose gamyklos veikia ne visu pajėgumu ir verčia įmonės ketvirčio paja-mas kristi labiau, nei tikėtasi.

„Pelningumui turės įtakos sumažėjęs gamyklų pajėgu-

mas, didelės išlaidos moksli-niams tyrimams ir plėtrai bei naujai produkcijai, – pareiš-kime teigia generalinis direk-torius Olotas Perssonas.– Bet tikimės, kad rinkos sąlygos per 2013 m. laipsniškai page-rės, kai įsibėgės pasaulio eko-nomikos augimas.”„Volvo“ 2012 m. IV ketvirčio veiklos pelnas nuo ankstesnių metų krito šešis kartus.

tūkst.

Vidutinio darbo Valandų skaičiaus per saVaitę kaita europos šalyse

44

42

40

38

36

34

321895 1990 1995 2000 2005 2011

danija Jk

Šaltinis: oeCditalija prancūzija

vokietija airija

indonezijos bankų analitikai tvirtina, kad šalies sistema nėra efektyvi, bet pelną kaupia dėl aukštų palūkanų normų. reuters

mlrd.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

UžsienyjeUžsienyje 1918

Šiaip ar taip, mokslo pažanga spartėja. Tai ilius-truoja pingantis

naujų vaistų, pavyzdžiui, nuo ŽIV, arba naujų sėklų, kurios padės vargingiems ūkininkams efektyviau užsiimti žemės ūkio vei-kla, atradimo procesas. Kiekvieną kartą, išradus naujų įrankių, jie nebeiš-nyks, o tik tobulės.

Skeptikai pabrėžia, kad sunkiausia šiuos įrankius tiekti žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia. Čia inovacijos parodo didžiau-sią skirtumą matuojant valdžios ir filantropų veiklos rezultatus. Tik nustatę aiškius tikslus, pasirinkę tinkamiausią prieigą ir vėliau nuolat vertindami rezultatus, mes turime galimybę tiekti įrankius ir paslau-gas tiems, kurie gaus iš to naudos.

Inovacijos, siekiančios pagerinti silpniausias grandis, itin svarbios. Žvelgiant iš senos garo va-riklio perspektyvos, proce-sas nėra „pasmerktas ne-pastovumui ir netvarkai“. Mes iš tikrųjų galime jį paversti labai paprastu.

Kaip išmatuoti viltį

Per paskutinius 15 metų vargingiausių žmonių padėtis pagerėjo daugiau negu kada nors seniau.

Lieku optimistu ir manau, kad po 15 metų ši situacijas bus dar geresnė.

BiLLaS GateSaSProject-syndicate.org

Nors ir esu optimistas, nesu aklas ir suprantu, su kokiomis problemomis su-siduriame ar kokius sun-kumus reikės įveikti, kad paspartintume pažangą per ateinančius 15 metų. Du dalykai, kurie man kelia didžiausią nerimą: tikimybė, kad mums ne-užteks pakankamai lėšų sveikatos ir vystymosi programoms, bei galime suklysti renkantis tikslus vargingiesiems gelbėti.

Gera žinia ta, kad dau-guma besivystančių vals-tybių jau gali pasigirti augančia ekonomika, kuri leis skirti daugiau išteklių sunkiausiai besiverčian-tiems gyventojams. Pavyz-džiui, Indija vis mažiau priklauso nuo pagalbos ir ilgainiui šaliai jos visai nebereikės.

Tokios šalys kaip Jung-tinė Karalystė, Norvegija, Švedija, Pietų Korėja ir Australija didina biudžeto dalį, kurią skiria pagal-bai kitoms šalims. Tačiau tokios dosnios šalys, kaip Japonija ar Nyderlandai, šią dalį sumažino. Daugu-mos valstybių, pavyzdžiui, JAV, Prancūzijos, Vokieti-jos, Kanados, kryptis nėra aiški.

Vis dėlto parama yra itin svarbi. Ji padeda var-

»progresas, kurį pasaulis pasiekė padėdamas vargšams per paskutinius 15 metų, – vieną kartą gyvenime nutinkanti sėkmės istorija

gingų šalių gyventojams patenkinti bent minima-lius poreikius. Tai skatina inovacijas kuriant išradi-mus ir naujas paslaugas. Deja, paramos biudžetams didžiausią žalą daro finan-siniai sunkumai, kuriuos patiria visos pažengusios šalys. Kol rinkėjai supras, kokią įtaką turi šių vals-tybių dosnumas, tol jų dėmesys neišvengiamai suksis vien apie vidaus problemas.

Užtenka vienos istori-jos, teisingos ar ne, apie piktnaudžiavimą parama ir pilki debesys užtrauks visą diskursą. Galite pa-bandyti įsivaizduoti, ką manytumėte apie investa-vimą, jei kiekviena žinia apie biržas būtų prasta.

Progresas, kurį pasau-lis pasiekė padėdamas vargšams per paskutinius 15 metų, – vieną kartą gy-venime nutinkanti sėkmės istorija. Tačiau ji nėra to-kia akivaizdi, kaip didžiu-lis epidemijos protrūkis ar kitos nelaimės. Kartais mums reikia pažvelgti į praeitį ir pasidžiaugti sėk-me, kurią lėmė tinkamai pasirinkti tikslai, politinė valia, dosni pagalba ir ino-vacijos. Tai neabejotinai skatina mano įsitraukimą į šią veiklą

B. Gatesas: nors ir esu optimistas, nesu aklas ir suprantu, kokius sunkumus reikės įveikti, kad paspartintume pažangą per ateinančius 15 metų. reuters

CV Billas gatesas

Vienas kompiuterių progra-minės įrangos kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų

Vienas turtingiausių pasaulio žmonių

Filantropas, paramos fondo „Billo ir Melindos Gatesų fondas“ įkūrėjas

38

2,5Leis bankrutuoti■didžiojoje Britanijoje didiesiems bankams bus paskelbtas bankrotas, jei jie nesugebės laikytis naujų taisyklių, pareiškė šalies iždo kancleris Geor-ge’as Osborne’as.

Jis teigė, kad mokesčių mokėtojai piktinasi bankų elgesiu ir niekada daugiau nesuteiks jiems finansinės

pagalbos. G. Osbornas teigė, kad naujoji finansų sistema nebus taikoma klientams, ypač mažoms įmonėms ir privatiems as-menims. Jis atkreipė dė-mesį į tai, kad didelių bankų sandoriai gali būti atlikti iš karto, o mažoms įmonėms gali tekti palaukti kelias die-nas, kol pinigai bus persiųsti sistemoje.

TIK SKAIČIAI

JAPONIJOS ELEKTRONIKOS GAMINTOJOS „PANASONIC“ AKCIJų VERTĖ PAKILO DAUGIAUSIAI PER PASTARUOSIUS 38 METUS

JAV KONGRESO BIUDŽETO VALDyBA PROGNOZUOJA, KAD ŠALIES BIUDŽETO DEFICITAS IKI 2015 METų SUMAŽĖS 2,5 KARTO

nuo šiol didiesiems Britanijos bankams, nesugebėjusiems apsaugoti rizikingų investicinių operacijų, bus leista bankrutuoti. reuters

pasitraukė

po LiBOR skandalo iš postų turėjo pasitraukti svarbiausi banko „Barclays“ vadovai. aFp

■didžiosios Britanijos banko „Barclays“ finansų vadovas Chrisas Lucasas nusprendė atsistatydinti, bet ketina eiti pareigas, kol bus rastas jo įpėdinis.

Jau kurį laiką „Barclays“ drebina banko reputaciją žlug-dantys skandalai. Ch. Lucasas buvo vienintelis aukščiausiųjų banko vadovų, likusių kompa-

nijoje nuo praėjusių metų bir-želį nuskambėjusio skandalo, susijusio su LIBOR palūkanų normų nustatymu. Birželio pabaigoje „Barclays“ buvo apkaltintas mėginimais mani-puliuoti finansų rinkos LIBOR ir EURIBOR palūkanų normo-mis. Britanijos ir JAV priežiūros tarnybos paskyrė bankui 290 mln. svarų sterlingų (1,16 mlrd. litų) baudą.

Grasina teismu■Jav teisingumo departa-mentas pranešė ketinantis paduoti į teismą ieškinį prieš tarptautinę reitingų agentūrą „Standard & poor‘s“ (S&p).

Tai daroma dėl netinkamo 2007 m. išplatintų finansi-nių instrumentų, susijusių su būsto paskolų vertybiniais popieriais, vertinimo.

JAV priežiūros institucijos jau ne pirmą kartą reiškia pre-tenzijas pasaulinėms reitingų agentūroms tvirtindamos, kad būtent jos 2008-aisiais iš dalies išprovokavo pasau-linę finansų krizę. Tvirtinama, kad reitingų agentūros nepa-grįstai didino būsto paskolų vertybinių popierių, iki krizės turėjusių nemažą paklausą, reitingus.

Skandalai skandina Ispaniją

Krizės kamuojamą Ispaniją sukrėtė naujas korupcijos skandalas, į kurį įsipainiojęs pats šalies ministras pirmininkas Mariano Rajoy’us. Apžvalgininkai tikisi, kad tai pastūmės valstybę imtis reformų

skaidrinant politinę ir teisinę šalies sistemą.

mindaUGaS SamKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Ispanija – euro zo-nos narė, kurioje problemų tikrai ne-trūksta: darbo neturi

kas ketvirtas ispanas, nuo blogų paskolų kenčiantys šalies bankai vos suduria galą su galu, pati valstybė svarsto galimybę prašyti tarptautinių kreditorių pagalbos, prie viso to dar prisideda ir vis garsiau nepriklausomybės reika-laujantys autonominiai regionai. Alyvos į šią ugnį įliejo ir pasirodžiusi infor-macija, jog į korupcijos skandalą gali būti įsipai-niojęs pats šalies minis-tras pirmininkas.

Slaptos sąskaitosAntrus metus gilią rece-siją patiriančiai Ispanijai ir jos gyventojams bet kokie įtarimai valdžios kyšininkavimu, pinigų plovimu ar nusavinimu

tampa itin skausmingi. Atliekant ikiteisminius ty-rimus, nuo 2008 metų nusi-kalstama veikla ar finansi-niu aplaidumu apkaltinti mažiausiai 300 politikų iš įvairių partijų, Aukščiau-siasis Teismas, net kara-liškosios šeimos atstovai.

Šį kartą dėmesio cen-tre atsidūrė Ispanijos premjeras M. Rajoy’us, kuris su kitais Liaudies partijos bendražygiais kaltinamas gavęs pinigų iš slaptų sąskaitų, kurios, kaip teigiama, buvo skir-tos kyšiams iš statybų sektoriaus įmonių va-dovų. Šalies dienraščio „El Pais“ duomenimis, 57-erių politikas nuo 1997 iki 2008 metų gavo 35 pervedimus, kurių bendra suma viršijo 320 tūkst. eurų (1,11 mlrd. litų).

Pačių ispanų nuobo-džiu, bet atviru laikomas šalies vadovas taupymo politiką taiko ne tik val-dydamas šalį, bet ir savo

asmeniniame gyvenime. Į žiniasklaidoje pasirodžiu-sius kaltinimus M. Ra-joy’us sureagavo tik pra-ėjus dviem dienoms, bet

žurnalistai negalėjo jam užduoti nepatogių klau-simų – partijos būstinėje Madride surengtoje spau-dos konferencijoje prem-jero kalba buvo transliuo-jama per televiziją.

Gindamasis nuo įta-rimų M. Rajoy’us kalbėjo tvirtai ir nedviprasmiš-kai: „Niekada, kartoju niekada, nesu gavęs ar su-teikęs nešvarių pinigų, nei šioje partijoje, nei bet kur kitur.“ Primindamas savo elektoratui apie spren-dimą atsisakyti pelningos nekilnojamojo turto no-taro veiklos jis teigė: „Aš neatėjau į politiką, kad uždirbčiau pinigų. Atėjęs į politiką patyriau nuos-tolių.“

Įsišaknijusi korupcijaNaujas skandalas Ispaniją sukrėtė tuomet, kai jau atrodė, kad šalis pradeda judėti iš ekonominės kri-zės gniaužtų. Praėjusiais metais nerimas dėl Ispani-jos mokumo smarkiai pa-didino valstybės skolini-mosi kainą ir M. Rajoy’us

priartėjo prie pavojingos ribos, kai reikėtų prašytis tarptautinės finansinės paramos, kaip tai teko daryti Graikijai, Portuga-lijai ir Airijai. Bet tuomet Europos centrinis bankas (ECB) pažadėjo paremti Ispaniją ir rinkos bent jau kuriam laikui buvo nura-mintos.

Vis dėlto atsiradus nau-jausiems įtarimams ži-niasklaidos kaltinimai su-kėlė naują protestų bangą

šalyje, internete paskelbtą peticiją dėl M. Rajoy’aus atsistatydinimo pasirašė 850 tūkst. žmonių, pasi-traukimo reikalavo ir opo-zicinės socialistų partijos vadovai. Ispanijos skolini-mosi kaina tarptautinėse rinkose vėl pradėjo kilti, o į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel atvykęs M. Rajoy’us dar kartą bandė užgesinti įsi-plieskusį gaisrą.

„Vyriausybė yra sta-

bili. Liaudies partija turi daugumą ir vykdo refor-momis paremtą savo dar-botvarkę“, – Vokietijoje kalbėjo Ispanijos premje-ras.

Politikos apžvalgininkų teigimu, šis skandalas gali apriboti Ispanijos vyriau-sybės galimybes taikyti tolimesnes taupymo prie-mones ir sumažinti 9,4 proc. nuo BVP siekiantį biudžeto deficitą.

„Skandalas neigiamai

paveiks Ispanijos vyriau-sybės patikimumą itin svarbiu metu, – „Ekono-mika.lt“ sakė Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) Madrido padali-nio vadovas Jose Ignacio Torreblanca. – Reformos jau vykdomos, tačiau valstybei trūksta politinių reformų, kurios priverstų partijas ir politikus tapti labiau atskaitingus ir skaidresnius.“

Tai taip pat gali suer-zinti užsienio investuoto-jus ir taip sukliudyti šalies vyriausybės pastangoms finansuoti šalies ūkį iš fi-nansų rinkų bei išvengti politiškai skausmingos tarptautinės finansinės paramos. Kaip rodo dien-raščio „El Pais“ atliktos apklausos rezultatai, didžioji dauguma šalies gyventojų mano, kad jei nepavyks pažaboti korup-cijos, Ispanija rizikuoja netekti užsienio investi-cijų (žr. lentelę).

Problemos kelia nerimą ir Ispanijos finansų elito atstovams. Antro pagal dydį šalies banko BBVA valdybos pirmininkas Francisco Gonzalezas ša-lies žiniasklaidai gynė M. Rajoy’ų, tačiau pridėjo: „Akivaizdu, kad daugelyje mūsų valstybės aspektų yra blogų dalykų ir mes turime juos naikinti.“

tobulinti sistemąDienraščio „El Pais“ paviešinta informacija

atskleidė išrašus iš Liau-dies partijos sąskaitų, ku-riuose nurodomi dviejų dešimtmečių senumo nedeklaruoti mokėjimai partijos vadams, tarp jų ir M. Rajoy’ui. Pasak Ispani-jos generalinio prokuroro, šių duomenų gali pakakti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo skandalo.

Nepaisant smukusio visuomenės palaikymo, M. Rajoy’ui bent jau kol kas negresia prarasti savo postą. Pasak J. I. To-rreblanca, pakeisti M. Ra-joy’ų gali daug kandidatų, bet didžiausias klausimas – ar jo atsistatydinimas leistų skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Šiuo metu premjero partija turi daugumą ša-lies parlamente, rinkimai bus rengiami tik po trejų metų, o dabar opozicinės partijos pačios turi gintis nuo korupcijos skandalų.

Be to, Ispanijoje tyrimai dėl neteisėtai gautų lėšų gali užsitęsti ne vienus metus. Ekspertų teigimu, efektyviau kovoti su ko-rupcija ir mokesčių ven-gimu padėtų teisinės siste-mos reforma.

„Ispanijai reikia naujo Skaidrumo įstatymo ir tei-sinės sistemos, kuri prirei-kus galėtų greitai išspręsti korupcines bylas. – dėstė J. I. Torreblanca. – Dabar-tinė mūsų sistema perne-lyg neaiški ir bylos spren-džiamos ištisą amžinybę.“

Gindamasis nuo kaltinimų ispanijos premjeras m. Rajoy’us žurnalistams pasirodė televizoriaus ekrane ir dėl tokios savo poelgio sulaukė aršios gyventojų kritikos. aFp

FaKtai

m. RaJOy’aUS SKandaLaS

• Ispanijos dienraščio „El Pais“ duomenimis, šalies premjeras M. Rajoy’us nuo 1997 iki 2008 m. gavo per 320 tūkst. eurų (1,11 mlrd. litų)

• Internetinėje peticijoje M. Rajoy’aus atsistatydini-mo reikalavo daugiau kaip 850 tūkst. ispanų

•Gyventojų apklausos rodo, kad M. Rajoy’umi nepatenkinti 77 proc. Ispa-nijos gyventojų

•90 proc. ispanų įsitikinę, kad korupcija šalyje gali užkirsti kelią užsienio in-vesticijoms

•M. Rajoy’aus Liaudies partijos palaikymas smuko iki 24 proc.

Rado pirkėją

Įsigijęs „virgin media“ J. malone’as ketina konkuruoti su senu savo priešu Rupertu murdochu. reuters

■antra didžiausia moka-mos televizijos operatorė didžiojoje Britanijoje „vir-gin media“ bus parduota Jav kompanijai „Liberty Global“, kuruojančiai kabelinę televiziją.

Sandoris įvertintas 15,75 mlrd. JAV dolerių (40 mlrd. litų). Pasak įmonių atstovų, šis sandoris leis sukurti te-

lekomunikacijų kompaniją, kuri aptarnautų 47 mln. namų ūkių 14-oje pasau-lio šalių. „Liberty Global“ priklauso JAV žiniasklaidos magnatui Johnui Malone’ui ir teikia mokamos televizijos paslaugas visame pasaulyje, įskaitant 11 Europos šalių. „Virgin Media“ kompaniją įkūrė britų verslininkas Ri-chardas Bransonas.

»valstybei trūksta politinių reformų, kurios priverstų partijas ir politikus tapti labiau atskaitingus ir skaidresnius

Reitingų agentūros neigia savo kaltę ir sako, kad jas bandoma paversti „atpirkimo ožiais“. reuters

nežinau

IspanIjos korupcIjos kaIna

3% 7%

90%

nesutinku sutinku

Šaltinis: Metroscopia/el pais

Klausimas: nepažabojus

korupcijos ispanija rizikuoja prarasti užsienio

investicijas

Visą komentarą skaitykite

www.ekonomika.lt

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

Išskirtinis interviu20

Nerimą kelianti tendencija ta, kad visuomenės masiškai palaiko taupymo politiką, tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto

ekonomikos profesorius Robertas Shilleris.

mindaUGaS SamKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? prieš porą savaičių lankėtės davoso pasaulio ekonomi-

kos forume (peF). Kokį įspūdį paliko šių metų renginys?

Pamenu, kad 2009-aisiais vykstant foru-mui Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre. Pra-bėgus keleriems metams ji vis dar išlieka svarbi, bet man pasirodė, kad žmonių mintyse nebebuvo būti-numo kaip nors ją spręsti, verčiau buvo galvojama, kad reikia judėti pirmyn. Daugelyje diskusijų ji ne-buvo taip plačiai aptarinė-jama kaip anksčiau.

PEF sprendžia didelį spektrą viso pasaulio pro-blemų ir atrodė, kad Euro-pos skolų krizė jau nebeke-lia tokio nerimo.

? pasidalykite savo progno-zėmis apie euro zonos

krizę. Kokius veiksnius patartu-mėte stebėti atidžiau?

Labiausiai man nerimą kelia tai, kad didžioji vi-suomenės dalis pasisako už taupymą ir politikai atitinkamai reaguoja. Vy-rauja nuotaikos, kad esant sunkiems laikams visi turi susiveržti diržus.

Bet didžiausia pro-blema tai, ką garsus britų ekonomistas Johnas M. Keynesas pavadino „tau-pymo paradoksu“. Jei viena šeima nusprendžia taupyti – puiku, bet jei tau-pyti pradeda visi gyvento-jai ir valstybė, tai sukelia ekonomikos nuosmukį.

Taupymo politikos pa-laikymas vyrauja ne tik Europoje, bet ir JAV. Ma-nau, kad tai jėga, kylanti iš visuomenės, o šias nuo-taikas jaučiantys politikai elgiasi atitinkamai.

?Bet kai kuriose valstybėse vyksta aršūs protestai prieš taupymo politiką.

Taip, yra pavojus, kad tokių protestų ateityje dau-gės ir tai sukels papildomą įtampą Europos Sąjungoje (ES). Negaliu prognozuoti, kaip viskas pakryps, ta-čiau kilus tokiam konflik-tui ekonominė situacija tik dar labiau pablogės.

? tyrinėjate Jav būsto rinką. Kokia šiandieninė rinkos

situacija šalyje ir kokie pavojai tyko ateityje?

Manau, kad dauguma žiniasklaidoje kalban-čių žmonių pernelyg tiki būsto kainų augimu. Gal-būt jie teisūs – pastaruoju metu būsto kainos iš tiesų kilo, bet nemauna, kad si-tuacija iš esmės pasikeitė. Mano galva, išlieka rimta rizika, kad sulauksime kainų nuosmukio. Šiuo metu tvyro optimistinės nuotaikos, bet jos gali grei-tai išnykti.

Pavyzdžiui, 2009 metais būsto kainos JAV smar-kiai kilo, kai kuriuose miestuose augimas viršijo 20 proc. Tačiau viskas bai-gėsi šnipštu ir kainos vėl krito. Manau, negalime atmesti tokios galimybės ir dabar.

Šiuo metu JAV taip pat vyksta poslinkis – žmonės nebeperka būsto, verčiau jį nuomojasi.

? Jūsų manymu, nuomotis būstą protingiau nei jį

pirkti?Tai priklauso nuo as-

meninių aplinkybių. Dauguma žmonių, kurie nori savo namo, trokšta pastovumo, jaukios kai-mynystės, bendrumo ir stabilumo jausmo. Tokiu atveju jie turėtų pirkti namą.

Tačiau daugelis kitų neturėtų to daryti. Tiesą sakant, nuoma daugeliui žmonių kur kas praktiš-kesnis sprendimas. Nuo-mininkai gali būti tikri, kad jų būstas bus profe-

sionaliai prižiūrimas, prireikus gali laisvai ju-dėti ir yra apsaugoti nuo būsto kainų svyravimo bei gali diversifikuoti santaupų portfelį.

Taigi, būsto nuoma pa-kankamai protingas pasi-rinkimas.

? esate išpranašavęs ne vieną burbulo sprogimą.

neseniai užsiminėte apie pa-vojų dirbamos žemės rinkoje. Kokių pasekmių gali turėti šio burbolo sprogimas?

Šie burbulai – istorinis fenomenas, todėl sunku juos prognozuoti. JAV šis reiškinys susiformavo 7-ajame dešimtmetyje, kai pasirodė perspėjimai,

kad dėl spartaus gyven-tojų augimo mūsų laukia pasaulinis badas. Bū-tent tuomet Kinija įvedė vieno vaiko politiką. Dir-bamos žemės kainos pa-siekė aukščiausią tašką 8-ajame dešimtmetyje, bet vėliau viskas griuvo. Sunku pasakyti, kodėl kainos staiga krito, nie-kas negalėjo to progno-zuoti.

Dabar vėl matome že-mės kainų augimą, kuris man panašus į naują bur-bulą. Jį taip pat skatina biodegalų populiarumas. Naftos kainos šiuo metu labai nepastovios ir pa-kankamai aukštos, tad galbūt žmonės tikisi, kad

žemė jiems padės išgauti kuro.

Vis dėlto, šio burbulo sprogimas nesukeltų di-delių pasekmių rinkose. Žmonės mano, kad žemė labai svarbi ekonomikai – augant žmonių skaičiui kartu kyla ir ekonomika. Bet žemės vertė nėra to-kia didelė, palyginti su pasauline gerove.

Tiesą sakant, paklausus žmonių, kokia dirbamos žemės kaina jų šalyse, dau-gelis jų sako nežinantys. Taigi nemanau, kad žemės kainų burbulo sprogimas turėtų tokių pačių psicho-loginių pasekmių kaip, tarkim, būsto kainų bur-bulo sprogimas.

? Kokią įtaką burbulų forma-vimuisi ir sprogimui turi

žiniasklaida?Manau, kad žinias-

klaida daro daug gerų dalykų. Atsiradus žinias-klaidai smarkiai pakilo mūsų visų švietimo lygis. Man žiniasklaida – tarsi būtinas blogis. Jei nau-jienų agentūros gerai at-lieka savo darbą, jos turi įtraukti ir sudominti žmo-nes. Tai kelia pavojų, kad jos pervertina tam tikrus įvykius ir sukelia nerei-kalingą paniką. Manau, kad labai svarbu, jog ži-niasklaidoje dirbantys as-menys jaustų vientisumą ir kontroliuotų pagundą pervertinti naujienas.

»man žiniasklaida – tarsi būtinas blogis

Taupymas – jėga, kylanti iš visuomenės

R. Shillerio teigimu, potencialus burbulas formuojasi dirbamos žemės rinkoje, bet jo sprogimas neturės reikšmingų pasekmių rinkoms. Asmeninio archyvo nuotr.

CV Robertas Shilleris

nuo 1982 m. dirba ekono-mikos profesoriumi Jeilio universitete

Dėstė Pensilvanijos, Minesotos universitetuose bei Londono ekonomikos mokykloje

nuo 1980 m. dirbo mokslo darbuotoju JAV Nacionali-niame ekonominių tyrimų biure

2005 m. ėjo Amerikos ekono-mikos asociacijos viceprezi-dento pareigas

1972 m. Masačusetso univer-sitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį

Patenka į 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų sąrašą

2012 m. „Reuters“ įvardijo jį kaip vieną galimų Nobelio ekonomikos premijos laureatų

mOzaiKa Dėl reklamos galite kreiptis į reklamos skyrių el. paštu reklama@balsas.lt arba telefonu (8 5) 203 10 23Skelbimai spaudoje kiekvieną pirmadienį Vilniuje, Kaune, KlaipėdojeReklamos kainos: 115X166 – 500 Lt, 115X81 – 300 Lt, 55X166 – 300 Lt, 55X81 – 200 Lt

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

RinkodaraRinkodara 2322

1KANADOS VyRIAUSyBĖ OFICIALIAI PASKELBĖ ATSISAKANTI 1 CENTO MONETų

Skaityklių eros pabaiga■Leidėjai, dar visai neseniai galvoję apie tai, kaip padidinti populiarumą naudojantis „Facebook“ skaityklėmis, pradeda pa-miršti mygtuko „patinka“ erą.

Mat daug gerbėjų „Fa-cebook“ tinkle kartais gali suteikti ne tik teigiamų, bet

ir neigiamų pasekmių ben-drovės populiarumui. Tyrimai rodo, kad vos 16 proc. visų gerbėjų mato didžiausių pa-saulio naujienų tinklalapių „Facebook“ profilyje skel-biamą informaciją, todėl, jei šie turėtų pasirinkimą, rink-tųsi naujienlaiškių siuntimą el. paštu arba reklamą socia-liniame tinkle „Twitter“. „Facebook“ skaityklių populiarumas blėsta. scanpix

TIK SKAIČIAI

Vienišų valentinų bendrovėms dar nereikia

Prekybininkų pamėgtą Valentino dieną vis daugiau žmonių pasaulyje praleis be antrųjų pusių. Ir ne iš blogo gyvenimo, pastebi rinkodaros specialistai. Pasak jų, didelę perkamąją galią turintys vienišiai tampa

pagrindiniu reklamos užsakovų taikiniu, o Lietuvoje įmonių komunikacija vis dar nukreipta į šeimas.

paULiUS GRinKevičiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Didžiojoje Bri-tanijoje nesu-situokusiųjų skaičius pernai

pirmą kartą buvo didesnis nei gyvenančių porose ir pasiekė 53 proc., atkreipia dėmesį rinkodaros specia-listas Davidas Benady’us. Prognozuojama, kad 2031 metais Didžiojoje Brita-nijoje dominuojančiais namų ūkiais taps nebe po-ros, o vienišiai.

Vienišų žmonių skai-čius auga daugelyje Va-karų valstybių. Kai kurie specialistai tai sieja su kylančiu žmonių pragyve-nimo lygiu.

Naujųjų laikų vienišiai pasižymi ir tuo, kad spren-dimą gyventi vieni priima savo noru. Jų perkamoji galia palyginti didelė, to-dėl vis dažniau tampa di-džiausių pasaulio bendro-vių taikiniu. Rinkodaros akcijos ir reklamos, skir-tos vienišiems vyrams, vienos kūrybiškiausių – mat į juos taikosi didžiau-sios stiprų finansinį užnu-garį turinčios bendrovės. Tai sporto prekių, inter-netinių azartinių žaidimų įmonės, automobilių ar alkoholio gamintojai ir t.t.

ir tuokiasi, ir skiriasiKuo turėtų pasižymėti vienišiams patraukli re-

klama? Pasak rinkoda-ros specialistų, norint patraukti vienišius, ge-riausia reklamose išvis neminėti šeimos temos. Pavyzdžiui, trisdešimt-metį perkopęs vienišius vis dažniau susidurs su tuo, kad jo draugai susi-randa antrąsias puses ir dėl to gali jaustis vienišas, o reklama, kurioje vaiz-duojama produktą per-kanti šeima, greičiausiai

primins vienatvę ir suer-zins.

Lietuvos bendrovių komunikacijoje akivaiz-džiai vis dar vyrauja kreipinys į šeimas. Apie tai, kad Lietuvoje šeimos kūrimas daugeliui vis dar neatsiejamas gyvenimo etapas, galima spręsti ir iš demografinių tenden-cijų. Statistikos departa-mento duomenimis, Lie-tuvoje santuokų skaičius

augo iki sunkmečio, jam prasidėjus (2009 metais) sumenko maždaug penk-tadaliu, o pastaruosius ke-lerius metus palaipsniui didėja. Pernai įregistruo-tos 20 639 santuokos.

Santuokų skaičiumi iš-siskiriame ir iš kitų Euro-pos valstybių – 2011 metais Lietuva, „Eurostat“ duo-menimis, su 6,3 santuoko-mis, tenkančiomis tūks-tančiui gyventojų, buvo

antra Europos Sąjungoje, į priekį užleido tik Kiprą (7,3). Tiesa, svarbu ir tai, kad tais pačiais metais Lietuva buvo ir antra pagal skyrybų skaičių valstybė ES (3,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų) ir nusileido tik latviams (4).

vienišių daugėsLietuvos marketingo aso-ciacijos (LiMA) pirminin-kas Simonas Bartkus taip pat pastebi, kad vienišių itin daugėja Vakarų pa-saulyje, ypač JAV. Ten daž-niau vartotojus pasiekia reklamos, kuriose rodomi laimingi apsiperkantys ar vairuojantys žmonės – ir tai darantys vieni. O Lie-tuvos bendrovių komuni-kacijoje, anot rinkodaros specialisto, vienareikš-miškai vis dar vyrauja šei-mos modelis.

„Anksčiau buvo ma-noma, kad šeimų ūkiai – daugiausia lėšų varto-jimui išleidžiantys ūkio subjektai. Todėl nenuos-tabu, jog visi Vilniaus pre-kybos centrai prisistato kaip orientuoti į šeimą, – pasakojo S. Bartkus. – Teko skaityti JAV atliktų tyrimų, kad šiuolaikiniai vienišiai daugiau pinigų išleidžia apsilankymams kavinėse, restoranuose, sporto klubuose, baruose ir kitose socialinėse er-dvėse. Manau, kad pana-šius rezultatus galėtume

pastebėti ir Lietuvoje.“Pasak S. Bartkaus, Lie-

tuvoje kol kas dar sunku pamatyti paslaugų, skirtų vienišiems žmonėms, – esą ateityje vis dažniau pamatysime, kad, pa-vyzdžiui, viešbučiai ar kelionių organizatoriai dažniau siūlys apgyvendi-nimo ar kelionių paslau-gas ne tik šeimoms, bet ir vienišiams.

Esą viena priežasčių,

vienas motyvų jungtis į poras – lengvesnis būdas išgyventi. Todėl nesunku numatyti, jog ateityje, augant pajamoms, mūsų šalyje taip pat gali dau-gėti žmonių, kurie namų ūkius ves vieni.“

šeima vartoja daugiauPsichoterapeutas Olegas Lapinas augantį vienišių skaičių sieja su dideliu skyrybų rodikliu. Ta-

FaKtai

SantUOKOS iR SKyRyBOS

• Daugiausia santuokų nuo 1994-ųjų, Statistikos departamento duomeni-mis, Lietuvoje buvo 2008 m. – 24 063

• 2011 m. pagal santuo-kų skaičių, tenkantį vie-nam gyventojui, Lietuva buvo antra Europos Są-jungoje. Santuokų skai-čius tūkstančiui gyvento-jų siekė 6,3.

• Pagal skyrybų skaičių lietuviai 2011 m. Europos Sąjungoje taip pat buvo antri. Tūkstančiui gyven-tojų tuomet teko 3,4 skyrybų

čiau, pasak jo, vienišiai ekonomikai turi mažesnį postūmį negu šeimose gyvenantys žmonės – mat jie neturi didelio stimulo dirbti.

„Dauguma žmonių, kurie turi šeimas, jaučia stimulą uždirbti ne tik sau, bet ir šeimai, todėl dirba sąžiningai ir našiai. Be to, tokie žmonės labiau įsipareigoję, nes atsako ne tik už save, bet ir už kitus

žmones, – pasakojo O. La-pinas. – O vienišiai neturi motyvo, nebent tai būtų beprotis darboholikas, tu-rintis idėją surinkti senų mašinų kolekciją.“

Vis dėlto, pasak O. La-

pino, žmonių gyvenime gali būti tokių tarpsnių, kuomet vienišiai būna produktyvesni: taip daž-niausiai nutinka, jei žmogus yra pasišventęs savo profesijai. Tačiau jei žmonės neturi tikslo po savęs palikti palikuonių, o jų tikslas tėra uždirbti pinigų, šie greičiausiai ne-bus patikimi darbuotojai ir per gyvenimą suvartos mažiau negu šeima.

„Jei rūpinatės tik pra-gyvenimo lygiu, galite jį pakankamai greitai su-sikurti: bent jau mūsų krašte tai nesunkiai pa-siekiama. Bet niekada neimsite daugiau, negu jums reikia: neimsite pa-skolos namui, nepirksite trijų kambarių buto ir jei uždirbate tik sau, nebūsite geras vartotojas“, – sakė O. Lapinas ir patarė prisi-minti, kiek daug pinigų ap-sipirkdami įvairiose mu-gės parduotuvėse išleidžia šeimos, kurios atvyksta ten su mažais vaikais. Esą tai puikiai iliustruoja, ko-kios jos svarbios vartotojų visuomenei.

Paklaustas, kokios paslaugos ar prekės ga-lėtų būti patrauklios vienišiams, O. Lapinas pirmiausiai įvardija pas-laugų sferą. Esą dauguma vienišių jaučia bendra-vimo trūkumą, todėl jei prekė būtų parduodama tiesiogiai bendraujant, ti-kėtina, kad šie žmonės ją bus linkę įsigyti dažniau.

Pasak O. Lapino, atei-tyje greičiausiai pamaty-sime daugiau vienišų žmo-nių amžiaus grupėje nuo 20 iki 30 metų, o kaip keisis vienišių skaičius vėliau, priklausys nuo valstybės politikos: jei šeimos bus la-biau remiamos valstybės, jų turėtų daugėti.

dėl kurių mažai komuni-kacijos skirta vienišiems, ta, kad žodis „vienišas“ visuomenėje kelia neigia-mas asociacijas.

„Lietuvoje terminas „vienišas“ turi neigiamą atspalvį, tačiau ateityje viskas turėtų keistis, nes vis daugiau žmonių gali būti vieniši iš gero gyve-nimo, – aiškino rinkoda-ros specialistas. – Psicho-logai komentuoja, kad

»Jei rūpinatės tik pragyvenimo lygiu, galite jį pakankamai greitai susikurti: bent jau mūsų krašte tai nesunkiai pasiekiama

»Lietuvoje terminas „vienišas“ turi neigiamą atspalvį, tačiau ateityje viskas turėtų keistis, nes vis daugiau žmonių gali būti vieniši iš gero gyvenimo

Lietuvoje bendrovių komunikacijoje su klientais vis dar dominuoja kreipinys į šeimas. Fotodiena

vakarų europoje vis daugiau žmonių renkasi gyventi vieni. scanpix

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

Pasaulyje elek-tra varomų automobilių technologija su tam tikro-

mis pertraukomis plėto-jama jau daugiau kaip šimtmetį. Bene labiau-siai elektromobilių tech-nologiją tobulinančių Japonijos automobilių gamintojų strateginiai pokyčiai rodo, kad šių transporto priemonių aukso amžius dar neatėjo ir galbūt niekada neateis. Tad Lietuvai galbūt ne-verta skubėti?

Jaučiamas progresasLietuvoje populiarinti elektromobilius ir kurti jiems skirtą infrastruk-tūrą bandoma jau ne vienus metus. Ekspertai sutinka, kad šioks toks progresas jaučiamas, bet esminės problemos, susi-jusios su šių automobilių finansavimu ar technolo-gijomis, lieka neišspręs-tos.

„Šiek tiek progreso yra. Konkrečių valstybės veiksmų – subsidijavimo ar nuolaidų – kol kas nėra, bet sugalvoti nauji kelio ženklai, ieškoma fi-nansavimo investicijų“, – sako Lietuvos elektro-mobilių asociacijos val-dybos pirmininkas Lau-

TransportasTransportas24 25

Abejotinas elektromobilių rytojusKol Lietuva bando įveikti kliūtis populiarindama elektromobilius ir tobulindama jų infrastruktūrą, didieji pasaulio gamintojai nusigręžia nuo elektra varomų transporto priemonių ir plėtoja naujas,

patobulintas technologijas.

mindaUGaS SamKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

2018„GOOGLE“ PROGNOZUOJA, KAD PIRMIEJI AUTOMOBILIAI BE VAIRUOTOJO KELIUOSE GALĖS PASIRODyTI 2018 METAIS

Labiausiai domino vokiški ■praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, Lie-tuvoje įregistruota 4,8 proc. mažiau naudotų lengvųjų automobilių, rodo valsty-binės įmonės „Regitra“ duomenys.

Tam daugiausia įtakos tu-rėjo pasikeitę importuojamų automobilių mokesčiai šalyse

kaimynėse ir didėjantis auto-mobilių poreikis vidaus rinkoje. Naujų automobilių 2012 m. taip pat buvo įregistruota 3,8 proc. mažiau nei 2011-aisiais. „Autogidas.lt“ skelbimų sta-tistikos rezultatai atskleidė, kad pernai pirkėjai daugiausia rinkosi vokiškus automobilius, ypač „Audi“, „Volkswagen“ ir BMW markės.

pastebima, kad pernai dauguma pirkėjų rinkosi didesnius, prabangesnius, bet senesnius, o ne žemesnės klasės, pigesnius ir naujesnius automobilį. reuters

TIK SKAIČIAI

860TIK SKAIČIAI

DIDŽIAUSIO JAV AUTOMOBILIų GAMINTOJO „GENERAL MOTORS“ SAUSIO MĖNESIO PARDAVIMAS IŠAUGO 16 PROC16

JAPONIJOS AUTOMOBILIų GAMINTOJA „TOyOTA“ TIKISI, KAD ŠIAIS METAIS ĮMONĖS PELNAS AUGS 10 PROC. IR SIEKS 860 MLRD. JENų (23,4 MLRD. LITų)

turto areštai kelia nerimą

■Kreditų biuro „Creditin-fo“ duomenimis, praėjusį mėnesį įregistruoti 980 įmonių turto areštai.

Anot ekspertų, labiausiai areštų skaičių didina apribo-jimai valdyti turtą transporto įmonėms.

„Creditinfo“ kredito rizikos vadovės Alinos Buemann tei-

gimu, beveik 40 proc. trans-porto bendrovių priskiriamos prie aukštos vėlavimo atsiskai-tyti rizikos.

„Praėjusiais metais fiksuotos ne tik areštų, bet ir pradelstų įsipareigojimų statistikos ten-dencijos rodo atsinaujinančias transporto sektoriaus mokumo problemas“, – teigė „Credi-tinfo“ atstovė.

daugiausiai nerimo kredito rizikos vertintojams kelia transporto bendrovės. Fotodiena

rynas Jokužis.Jam pritaria ir ben-

drovės „Lesto“ elek-tromobilių iniciatyvos ir inovacinių projektų kuratorė Kristina Mil-čienė: „Progresas tikrai jaučiamas. Pirmi ir la-biausiai apčiuopiami veiksmai – Susisiekimo ministerijos leidimas elektromobiliams va-žiuoti maršrutinio trans-porto juostomis.“

Vis dėlto, transporto priemonių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ plėtros vadovo Viktoro Daukšo teigimu, tokie valstybės veiksmai prasi-lenkia su realybe.

„Įvertinus šiandieni-nes naujų elektromobilių kainas, skubantiems lie-tuviams bus pigiau susi-mokėti baudas nei pirkti elektromobilius, – sako jis. – Automobilininkai jau dabar juokauja, kad artimiausius trejus me-tus Lietuvos autobusų juostomis leisime važinė-tis užklydusiems estams, kurie pernai įsigijo 512 naujų elektromobilių.“

valstybės paramaViena pagrindinių kliū-čių, stabdančių elektro-mobilių proveržį Lietu-voje, pasak L. Jokužio, yra laikas, per kurį au-tomobilis atsiperka, o šis kol kas priklauso tik nuo valstybės politikos.

Verslininkas at-skleidė, kad su naująja Lietuvos Vyriausybe

buvo tartasi dėl projektų, pagal kuriuos bus subsi-dijuojamas automobilių

perdarymas į elektro-mobilius. Vėliau planuo-jama apmokestinti au-

tomobilius su vidaus degimo varikliais.

„Tai nebūtų labai dide-

lis mokestis, bet surinkti pinigai būtų skirti elek-tromobilių plėtrai, ge-rinti ir subsidijuoti inf-rastruktūras“, – teigė jis ir pridūrė, kad valdžiai taip pat buvo pasiūlyta taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) leng-

Pavyzdžiui, automo-bilių gamintoja „Mitsu-bishi“ vien tik Europoje ketino parduoti 100 tūkst. elektromobilių, bet par-davė vos kelis šimtus. Pa-sak L. Jokužio, visi elek-tromobilių gamintojai „smarkiai nudegė“.

„Kol kas nėra bumo, kaip visi tikėjosi. Yra kelios būsimos akumu-liatorių technologijos, kurios gerokai padidins nuvažiuojamą atstumą. Technologijos labai grei-tai keičiasi ir didiesiems gamintojams labai sunku orientuotis“, – komentavo L. Jokužis.

„Autoplius.lt“ duome-nimis, praėjusiais metais Estijoje buvo parduota 512 naujų elektromobilių, Latvijoje – 6, o Lietuvoje pirkėjai neįsigijo nė vieno elektromobilio.

Tačiau L. Jokužis teigė abejojantis dėl elektromo-bilių perspektyvų Estijoje.

„Sunku pasakyti, ar Es-tija labai džiaugiasi savo elektromobiliais. Buvo įrengtas didelis tinklas įkrovimo stotelių, bet praėjusiais metais ES pa-tvirtino standartus, kurių

Lietuvoje dar tik pradėjus kurti elektromobiliams pritaikytą inf-

rastruktūrą, pasaulio gamintojai pamažu nusigręžia nuo elektra

varomų automobilių. reuters

FaKtai

eLeKtROmOBiLių (ne)pOpULiaRUmaS

• Bendrovė „Nissan“ prieš dvejus metus prista-tė elektromobilį „Leaf“, bet iki šiol visame pasau-lyje jų pardavė mažiau nei 50 tūkst.

• Rinkos ekspertai prog-nozavo, kad iki 2020 m. elektromobiliai sudarys 10 proc. pasaulinės automo-bilių rinkos

• „Autoplius.lt“ duomeni-mis, pernai Estijoje buvo parduota 512 naujų elek-tromobilių

• Prognozuojama, kad iki 2025 m. Lietuvoje bus 15–16 tūkst. elektromobilių

• Šiuo metu Lietuvoje įregistruoti vos 4 tikri elek-tromobiliai ir įrengtos 5 įkrovimo stotelės

Estijoje esančios įkrovimo vietos neatitinka“, – pasa-koja jis.

2011-ųjų spalį Seime vykusioje konferenci-joje apie elektromobilių perspektyvas K. Milčienė pasidalijo ateities vizija, kad 2020 metais Lietuvos keliais riedės 152 tūkst. elektromobilių, o 2025 me-tais – 304 tūkst. Vis dėlto, šiandien kalbinta pašne-kovė nebuvo tokia opti-mistiška.

„Manau, kad šias pro-gnozes tikrai reikėtų ko-reguoti. Tuo metu pasau-lyje vyravo manymas, kad perėjimas prie elektromo-bilių bus labai aktyvus. Tokiam optimizmui įta-kos turėjo nuomonė, kad bus sukurta daug naujų verslo modelių, kurių ne-maža dalis galiausiai ne-pasiteisino“, – tvirtina K. Milčienė ir siūlo šias pro-gnozes nukelti mažiausiai penkeriems metams.

Žengia tolynTuo metu didžiųjų Azi-jos, Europos ir Šiaurės Amerikos automobi-lių gamintojų dėmesys krypsta neįprastos, bet

daug žadančios alterna-tyvos – vandeniliu va-romų automobilių – link.

Duodamas interviu Vokietijos žurnalui „ Wi r t s c h a f t swo c h e “ „BMW Group“ generali-nis direktorius Norber-tas Reithoferis teigė, kad naujų technologijų kūri-mas – nemenkas iššūkis kiekvienam gamintojui, ir negailėjo kritikos Eu-ropos politikams.

„Nors Europos Ko-misija pabrėžia savo paramą elektromobilių rinkos proveržiui, ku-riuo siekiama apsaugoti gamtą, tačiau ji nekuria atitinkamų sąlygų to-kiems pokyčiams įvykti. – kritikavo N. Reithofe-ris. – Pasiūlymai prasi-lenkia su realia siūloma parama alternatyvių automobilinių sistemų plėtrai.“

Japonijos automobilių gamintojos valdybos vi-cepirmininkas Takeshi

Uchiyamada, padėjęs išgarsinti hibridinius automobilius, mano, kad automobiliai su vandeni-lio kuro elementais yra daugiau žadantys nei elektromobiliai.

„Dėl savo trūkumų – važiavimo atstumo, kainos ir įkrovimo laiko – elektromobiliai nėra perspektyvus pakaita-las daugumai tradiciniu kuru varomų automo-bilių, – „Reuters“ teigė T. Uchiyamada. – Mums reikia kažko visiškai naujo.“

Šviesią ateitį vandeni-liu varomiems automo-biliams vaizduoja ir L. Jokužis.

„Tai – viena alterna-tyvų, kuro elementai šiandien gerokai atpigę. Jei pavyktų juos paga-minti už protingą kainą, labai realu, kad tokio tipo automobiliai gali pa-keisti elektromobilius“, – teigė jis.

vatą elektromobiliams.Pasak K. Milčienės,

didžiausias neatsakytas klausimas – elektromo-bilių finansavimas, nes Lietuvoje subsidijos įsi-gyjant elektromobilius neteikiamos.

„Iš išorės lėšos galėtų būti pritrauktos prasidė-jus naujam ES finansa-vimo laikotarpiui – 2014–2020 metams“, – svarsto K. Milčienė.

Lūkesčiai nepasiteisinoBene labiausiai naudoti elektromobilius skatina Skandinavijos šalys, ta-čiau, L. Jokužio teigimu, net ir šiose valstybėse, kur didelės mokesčių lengva-tos, progresas nėra toks didelis, kaip buvo tikėtasi.

„Žmonės ten galbūt ti-kisi geresnių ir pigesnių technologijų, nes seriji-niai automobiliai ten buvo gaminami 2006 metais“, – svarsto vaikinas.

mlrd.

»technologijos labai greitai keičiasi ir didiesiems gamintojams labai sunku orientuotis

%

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

»dėl savo trūkumų elektromobiliai nėra perspektyvus pakaitalas daugeliui tradicinių automobilių

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją savaitraštis „ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

eveLina pOviLaitytėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Kaubojiškai apie garbingus teisininkus

Kalbantis su šiemet advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujančiuoju partneriu paskirtu Laimonu Skibarka, jam nuolat išsprūsta įvardis „mes“. Akivaizdu, atsidavimas įmonei ir

komandai – jo gyvenimo dalis. Kartais pagyvinama kaubojiškomis istorijomis. Kaip iš filmo.

»nereikia skubėti keisti pavaldinių

Kalbinti teisi-ninkus turbūt viena sudėtin-giausių užduo-

čių: jie visuomet nepra-leidžia progos protingai patylėti ar papasakoti is-toriją taip sudėtingai, kad vargu ar patys ką besu-pranta. Šįkart kitaip, nors L. Skibarka turi saugotinų paslapčių. Itin nuo reputa-cijos priklausančio rinkos segmento atstovas vardija klientus: „Chevron“, „Hi-tachi“, „Barclays“, „Wes-tern Union“... O sudaromų sandorių sumos kartais perkopia ir milijardą litų.

„Nenoriu būti arogan-tiškas, nes nėra nieko blo-giau už arogantišką advo-katą ar verslo konsultantą, – sako L. Skibarka. – Tokiu atveju jis tampa svarbes-nis už klientą, o mūsų verslas, kaip ir visų profe-sinių paslaugų, – orientuo-tas būtent į klientus. Todėl stengiamės būti kuklūs profesionalai.“

kapitalo praktikos grupę. Tuomet teko išmokti ir vieną įdomesnių pamokų, vos tik prisijungus prie „Sorainen“ komandos.

„Vienas grupės vyres-niųjų teisininkų neno-rėjo priimti manęs kaip komandos vadovo: viešai prieštaraudavo pasiū-

lymams, kritikuodavo. Tuomet rimtai svarsčiau, kaip turėčiau pasielgti, – prisimena jis. – Galėjau pasiūlyti keisti komandą,

net kontorą, arba bandyti su juo dirbti. Pasirinkau antrąjį variantą.“

L. Skibarka ėmė anali-zuoti naujojo kolegos elg-

senos profilį (visų „Sorai-nen“ darbuotojų profiliai sudaromi remiantis tarp-tautine metodika) ir teigia supratęs, kad jam svar-biausi platūs įgaliojimai, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, nepa-tinka kontrolė.

„Pasistengiau prie jo prisitaikyti, palaikyti, su-teikti daugiau erdvės. Po kelerių metų šis man pa-reiškė, kad esu geriausias iki šiol buvęs vadovas ir iš manęs daug išmoko. Supratau, jog nereikia skubėti keisti pavaldinių, verčiau pasistengti juos suprasti“, – pasakoja advo-katas.

Jis priduria, kad per tuos septynerius metus jo vadovaujamos komandos neapleido nė vienas tei-sininkas. Priešingai – ji išaugo dukart. Anot pa-šnekovo, per tą laikotarpį ūgtelėjo ir rinka, subrendo potencialūs klientai.

„Mūsų, kaip ir kitų po-sovietinių valstybių, pro-blema ta, kad verslas ne-turėjo tokių gilių tradicijų kaip JAV arba Didžiojoje

barka, bet tuo viskas nesi-baigia. – Teisininkas turi suprasti ir kliento lūkes-čius, mokėti mąstyti stra-tegiškai, būti kūrybingas. Kaskart turi įsiklausyti ir suprasti, pažvelgti į viską kliento akimis. Kitaip gali paaiškėti, kad jam reikėjo visai ne to!“

Linksmoji darbo dalisKam teisininkui reika-lingas kūrybiškumas, „Sorainen“ vadovaujantis teisininkas paaiškina pa-teikdamas pavyzdį iš savo patirties. Kaip pats apibū-dina – pavyzdys kaubojiš-kas.

„Mano klientas, no-rintis dalyvauti privati-zavimo aukcione, turėjo įtarimų, kad kiti dalyviai susitarę, tad nenorėjo, kad kas žinotų apie jo tei-kiamą pasiūlymą. Suži-nojau, kad tame pačiame kabinete priimami doku-mentai dėl dviejų objektų, tad pasidariau du vokus ir nuėjau į aukcioną, – pasakoja jis. – Vaizdas kaip iš filmo: stovi vienas koridoriuje, laikraščius skaito. Kiti du kabinete sėdi ir stebi padėtį. Man išsitraukus voką su kitos įmonės pavadinimu, visi lengviau atsipučia ir atsi-palaiduoja.“

Tačiau likus minutei iki termino pabaigos, L. Skibarka pateikė ir kitą voką, kuris, jo žodžiais, sukėlė mažutį ažiotažą: „Dokumentus priimantis asmuo pradėjo skambinti, kiti – lakstyti, tačiau taip ir nespėjo mūsų pasiū-lymo atmesti.“

Kuklumas kuklumu, tačiau per septynerius metus advokatų kontoroje „Sorainen“ dirbantis pa-šnekovas užkopė iki va-dovaujančiojo partnerio pareigų. Sako, kad dabar beveik niekas nepasikeitė. Gal tik kolegos labiau paiso jo nuomonės ir daž-niau stengiasi įtikti.

„Bet dabar daugiau darbo, atsakomybės. Dar reikia susigyventi su šiuo vaidmeniu, tačiau mūsų darbo specifika neleidžia atsipalaiduoti: net ir bū-damas vadovaujančiuoju partneriu negali apleisti darbo su klientais. Kitaip prarandi verslo pulsą, kolegų teisininkų pasi-tikėjimą, net reputaciją. Tenka ieškoti balanso tarp vadovavimo ir profesinės veiklos“, – pasakoja L. Ski-barka.

verčiau prisitaikytiVadovo duonos jam teko ragauti ir anksčiau: buvo atsakingas už kontoros Įmonių įsigijimų ir su-sijungimų bei privataus

Britanijoje naudotis teisi-ninkų paslaugomis. Ten kompanijos be advokatų nežengia nė žingsnio, sten-giasi išvengti rizikos, – aiš-kina L. Skibarka. – Tačiau lietuviškos įmonės stam-bėja, auga jų apyvarta, didėja sandoriai. Nemažai įtakos tam turi ir užsienio kompanijų veikla mūsų šalyje.“

Teisininkas sako, kad keičiasi ir reikalavimai pačiai profesijai: vis svar-biau tampa išmanyti ats-kirų sektorių specifiką bei verslo procesus, nes klientams šiandien reikia ne formalaus teisinio pa-aiškinimo, o verslo spren-dimo.

„Kiekvienas klientas – kaip naujas darbas. O tai augina motyvaciją ir pasitenkinimą veikla, ku-ria užsiimi. Apskritai tai verslo advokatų varomoji jėga, – atvirauja L. Ski-

L. Skibarka sako vis dar besimokantis. Dar ir todėl, kad tenka dirbti su įvairių kultūrų atsto-vais. Pasakodamas apie bendravimą su „Hitachi“, sako, jog prireikia moky-tis ir pačių paprasčiausių dalykų, kad ir būdo pa-duoti vizitinę kortelę.

„Japonai ją ima abiem rankomis, perskaito tavo vardą, palinksi ir gražiai pasideda šalia. Tuomet tik duoda savąją. Man tai labai patinka! Dabar pats visiems taip duodu vizitinę, – juokiasi advo-katas. – Pradėjęs dirbti su užsienio klientu, daug domiuosi konkrečios ša-lies verslo kultūra, tradi-cijomis. Pusmetį dirbau Londone, vienoje didžiau-sių advokatų kontorų „Allen&Overy“. Pirmuo-sius mėnesius buvo labai sunku, nes britai niekuo-met nesako „ne“. Į siū-lymą eiti pietų jie aptakiai atsako, kad labai nori, bet greičiausiai nepavyks. Tai labai nervina.“

Lietuvoje gerai„Sorainen“ vadovaujan-tysis partneris pripažįsta, kad teisininko darbas ne-lengvas ir dažnai sukelia nemažai streso. Vien jau kalbant apie sandorių sumas ne visi gali įsivaiz-duoti tokius kiekius pi-nigų.

„Su didele atsakomybe geriausia susidoroti tei-kiant kokybiškas paslau-gas. Kartu su patirtimi ateina pasitikėjimas ir ramybė. Kai dideli ir sudė-tingi sandoriai tampa be-

veik kasdienybe, pradedi ieškoti būdų, kaip viską padaryti dar geriau“, – pa-sakoja L. Skibarka.

Vis dėlto pats maloniau-sias momentas teisinin-kui – sėkmingai užbaigti sandorį. Be to, patys įdo-miausi – dideli ir sudėtingi projektai. L. Skibarkos nuomone, daryti daug pi-gių darbų vien dėl apyvar-tos – tiesiog neverta.

„Vienas svarbiausių pasiekimų buvo „Western Union“ operacijų centro steigimas Lietuvoje. Kli-entas buvo labai patenkin-tas, kad šį projektą mums pavyko įgyvendinti per rekordinį laiką, – pasakoja jis. – Apskritai užsienio investuotojai labai paten-kinti pasirinkę Lietuvą. Ypač teigiamai jie vertina lojalius ir išsilavinusius lietuvius darbuotojus.“

L. Skibarka sako, jog teisininko profesija svarbi valstybės sėkmei, ekono-mikai ir netgi kiekvieno žmogaus gyvenimo koky-bei. Efektyviai veikianti teisinė šalies sistema ir žemas korupcijos lygis itin aktualus norint pritraukti potencialių investuotojų.

„O jei esi verslo tei-sininkas, gali dalyvauti pačiuose svarbiausiuose valstybinės reikšmės pro-jektuose – tai labai įdomu. Vis dėlto klientai advo-katų kontoras renkasi pagal reputaciją, todėl tai – didžiausias mūsų tur-

tas, – aiškina jis. – Norime turėti svajonių komandą ir dirbti su svajonių kli-entais. Todėl iš kolegų la-biausiai tikiuosi ambicijų ir noro tobulėti, augti.“

Planuodamas savo ateitį L. Skibarka pasa-koja rinkęsis iš dviejų profesijų: diplomato ir tei-sininko. Tačiau pastarąją pasirinko dėl galimybės išlikti savarankiškam ir nepriklausomam nuo po-litikos.

„Pabandžiau. Įstojau pirmu numeriu. Į teisę stojo ir keletas mano bendramokslių, dabar sėkmingai dirbame kon-kuruojančiose kontorose, – sako jis. – Mano tėtis – profesionalus treneris, todėl išbandžiau gal sep-tynias sporto rūšis. Man artima sportinė dvasia, re-zultato siekimas, azartas. Su tuo siejasi ir teisininko profesija.“

L. Skibarka priduria, kad šiandieninis ažiotažas dėl teisės studijų – inertiš-kas. Jo nuomone, verčiau būtų rengti mažiau teisi-ninkų, tačiau mokyti juos ir tokių dalykų, kurie šian-dien aktualūs norint teikti aukšto lygio paslaugas: verslo išmanymo, paslau-gumo.

„Skaičiuokime: 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 7 teisės studijų ab-solventai, o Estijoje – 4. Tai gadina rinką, nes nemaža jų dalis neturi darbo ar už pinigus daro bet ką. O rinka konkurencinga, ir tik patenkintas klientas garantuos gerą reputa-ciją“, – sako jis.

CV Laimonas Skibarka

Studijavo Vilniaus universitete, kuriame įgijo teisės magistro laipsnį

Vėliau studijavo Vengrijoje Vidurio Europos universitete, kuriame įgijo tarptautinės verslo teisės magistro laipsnį

nuo 1997 m. dirba teisininku

2005–2006 m. dirbo vienos didžiausių tarptautinių advo-katų kontorų „Allen & Overy“ Londono biure

nuo 2006 m. dirba advokatų kontoroje „Sorainen“, buvo Įmonių įsigijimų ir susijungimų bei privataus kapitalo prakti-kos grupės vadovas

nuo 2013 m. „Sorainen“ vadovaujantis partneris

Remiantis „Mergermarket“ statistika, jis užima pirmą vietą tarp individualių teisininkų pagal konsultuotų stambių įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių bendrą vertę Baltijos šalyse (19 sandorių, kurių ben-dra atskleista vertė yra 2,608 mlrd. eurų, 2005–2011 m.)

»nebūna blogiau už arogantišką advokatą

FaKtai

„SORainen“

• „Sorainen“ advokatų kontora teikia integruotas verslo teisės paslaugas Es-tijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje

•Nuo 1995 m. ji konsulta-vo daugiau nei 7,5 tūkst. įmonių dėl beveik 35 tūkst. bylų

• Tarp didžiausių konto-ros projektų 2011–2013 m. Lietuvos atstovavimas investiciniame ginče prieš buvusį banko „Snoras“ akcininką Vladimirą An-tonovą, „Barclays“ bei „Western Union“ centrų steigimas, kompanijų „Chevron“ ir „Hitachi“ konsultavimas

• Kontora 6 kartus pri-pažinta „Metų advokatų kontora Baltijos šalyse“: tarptautinio finansų tei-sės žinyno „International Financial Law Review“, tarptautinio advokatų kontorų žinyno „PLC Which lawyer?“ bei „The Financial Times“ kartu su „Mergermarket“

• Kontoroje dirba daugiau nei 120 vietinių teisininkų ir mokesčių konsultantų, kurių dauguma įgiję išsi-lavinimą bei praktikavęsi užsienyje

L. Skibarka sako, kad užsienio investuotojai džiaugiasi pasirinkę Lietuvą. ypač jie vertina lojalius ir išsilavinusius lietuvius darbuotojus.r. kondratjevo nuotr.

„Sorainen“ vadovaujantis partneris prisipažįsta, kad maloniausias momentas teisininkui – sėkmingai užbaigti sandorį. r. kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Mažų šalių taupymo politika įdomi tik siauram specialistų ratui. Tačiau kartais mažųjų patirtys eskaluojamos visame pasaulyje kaip įrodymas,

kad tam tikros politikos prieigos veikia geriausiai.

d. Grosas: svarbiausia atsargiai kalbėti apie pamokas pagal

mažų valstybių, kurios pasižymi skirtingomis charakteristikomis,

patirtį. reuters

mažųjų taupymo politika

■šiandien Graikija, Baltijos valstybės ir airija minimos kaip pavyzdžiai diskusijose, ar reikalinga taupymo politika. pavyz-džiui, nobelio premijos laureatas, ekonomistas paulas Krugmanas bando įrodyti, kad Latvijos Bvp vis dar 10 proc. mažesnis negu prieš krizę, taigi dar-bo užmokesčio mažinimo politika nesuveikė.

Airija, kuri nebuvo išoriškai pradėtos tau-pymo politikos pavyzdys, pritaikė savo valiutos de-valvaciją ir atrodo, kad dabar tai atsipirko į gerą. Vis dėlto kiti pastebi, kad Estija suskubo taupyti dar tik krizei prasidėjus ir išvengė rimtesnių fi-nansinių problemų, todėl dabar gana sparčiai atsi-gauna.

Galima sakyti, kad Latvija, kaip ir kitos Bal-tijos valstybės, krizės pradžioje turėjo didžiu-lių einamosios sąskaitos deficitų. Tai reiškia, kad kapitalo įplaukos, kurios sudarė penktadalį viso Latvijos BVP, finansavo perteklinį vartojimą ir statybų bumą. Taigi, kai per finansų krizę šios įplaukos nutrūko, BVP procentinis mažėjimas

siekė dviženklį skaičių. Šiuo požiūriu nenuos-tabu, kad Latvijos BVP vis dar dešimtadaliu mažesnis nei prieš krizę. Šiaip ar taip, nė viena ša-lis negali be perstojo gy-vuoti su einamosios sąs-kaitos deficitu, siekiančiu 25 proc. nuo BVP.

Kiekvienas Baltijos šalių palyginimas su „Di-džiąja depresija“ (arba dabartine JAV) yra tik laiko švaistymas. Baltijos valstybės turėjo staiga prisitaikyti prie nutrūku-sių išorės įplaukų. Tokiu atveju, tai nebuvo JAV problema nei 1930-aisiais, nei šiandien.

Ar Islandiją galime laikyti kontroversišku pavyzdžiu Latvijai? Kad iš kaip būtų, jos BVP krito žymiai mažiau, tu-rėjo panašų einamosios sąskaitos sąskaitos defi-citą prieš krizę ir ilgiau patyrė didelį deficitą. Ki-taip nei Latvija, Islandija leido masiškai devalvuoti savo kroną. Tačiau pati devalvacija nebuvo tokia svarbi, kaip visi manė. Kita vertus, eksportas spartėjo ypač gerai, nes Islandijos pagrindiniai eksporto šaltiniai – žuvis ir aliuminis – nestokojo

paklausos po 2008-ųjų.Tai leido vidaus ekono-

mikai stabilizuotis. Bal-tijos valstybės negalėjo pasigirti tokiu paklausiu eksportu.

Islandija tikrai nėra pa-vyzdys, kad taupymo po-litikos vengimas pasitei-sina. Mažose ir atvirose ekonomikose didesnis deficitas išlaiko vidaus gamybą, nes dauguma pa-pildomų išlaidų skiriama pirkti importuojamoms prekėms. Taigi nenuos-tabu, kad nepaisant žy-mios devalvacijos Islandi-jos einamosios sąskaitos deficitas lieka didžiulis ir prisideda prie stambios užsienio skolos.

Be to, Islandijos valsty-bės skolos ir BVP santy-kis – 100 proc., o Latvijoje šis rodiklis siekia tik 42 proc. Iš dalies skirtumas iliustruoja skirtingas startines pozicijas ir bankų gelbėjimo išlaidas.

Svarbiausia atsargiai kalbėti apie pamokas pa-gal mažų valstybių, ku-rios pasižymi skirtingo-mis charakteristikomis, patirtį. Peršasi viena ben-dra išvada, kad atidedant taupymo politiką nebus išvengta finansinio ir išo-rinio nestabilumo.

»islandija tikrai nėra pavyzdys, kad taupymo politikos vengimas pasiteisina

danieLiS GROSaS project-syndicate

CV Danielis grosas

Europos politikos studijų centro vadovas

Dirbo Tarptautiniame valiutos fonde

Dirbo patarėju ekonomikos klausimais Europos Komisi-joje, Europos Parlamente, Prancūzijos premjerui ir finansų ministrui

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

Žengia į bankų

daržąmaRtynaS paSiLiaUSKaSmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Maži „startupai“ rado būdą, kaip konkuruoti su dideliais komerciniais bankais – gudrūs veiklos modeliai jiems tarptautinių pinigų pervedimų paslaugas leidžia siūlyti daug pigiau.

Viso gero, ban-kai. Jūsų links-mybės baigėsi“, – savo portale

skelbia bendrovė „Trans-ferWise“, kuri leidžia at-likti tarptautinius pinigų pervedimus internetu žy-miai pigiau nei tradiciniai bankai ar kitos pinigų per-vedimo paslaugas teikian-čios bendrovės.

Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai už pervedimus eu-rais Europoje taiko 40–60 litų siekiančius įkainius ir dar tam tikrą dalį nuo pervedamos sumos už jos konvertavimą į kitą valiutą. Be to, Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad būtent ši veikla pelnin-giausia šalies bankams, mat pajamos iš perve-dimų eurais du kartus viršija sąnaudas.

Panaši padėtis ir užsie-nio valstybių bankuose. O pinigų per valstybių sienas keliauja daug. Pa-

saulio bankas skaičiuoja, kad per 2011 metus tarp-tautiniai pervedimai pa-saulyje siekė 483 mlrd. JAV dolerių (1,23 trln.

litų). Nemaža jų dalis – emigrantų perlaidos. Lie-tuvos banko duomenimis per devynis praėjusių metų mėnesius į Lietuvą vien fiziniai asmenys pervedė 2,56 mlrd. litų, o iš šalies į užsienį – 2,04 mlrd. litų.

Šiek tiek pigiau pini-gus emigrantams nuo seno padeda pervesti „Western Union“, „Mo-neyGram“, tačiau įvai-

rūs „startupai“ rado ga-limybę, kaip dar labiau sumažinti įkainius. Šią verslo galimybę užčiuo-pia ir lietuviai – nuo rugsėjo pigiai pinigus pervesti tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos siūlo „TransferGo“, pla-tesniu mastu – „Mokėji-mai.lt“, kurios savininkė „EVP International“ buvo pirmoji bendrovė, Lietuvoje gavusi elek-

troninių pinigų įstaigos licenciją.

Gudrūs modeliaiKas leidžia tokioms ne-didelėms bendrovėms („TransferGo“ darbuo-tojų skaičius nesiekia nei 10) taikyti žymiai mažesnius komisinius mokesčius už perlaidas? Gudrus ir itin paprastas modelis. Kaip „Ekono-mika.lt“ aiškino vienas iš „TransferWise“ įkū-rėjų Taavetas Hinrikus, klientų pinigai šalies ribų nepalieka. Klientas, norėdamas pervesti pini-gus iš Vilniaus į Londoną (tiesa, šiuo metu ben-drovė litų pervesti nelei-džia, bet žada, kad greitai padėtis pasikeis), įmoka reikiamą sumą į bendro-

vės sąskaitą Vilniuje, o „TransferWise“ gavėjui pinigus išmoka iš sąskai-tos Londone. Siekdama sumažinti sąnaudas, ben-drovė visuomet bando su-rasti, ar tuo pat metu ne-bandoma pervesti pinigų tarp tų pačių šalių, kitu atveju pinigus išmoka iš savo sąskaitų.

Panašiu principu vei-kia ir lietuvių „Trans-ferGo“. Tai bendrovėms leidžia išvengti ilgų tarp-tautinių pervedimų, o ma-žesnes sąnaudas perleisti klientui. Pavyzdžiui, „TransferWise“ pervedi-mams, mažesniems nei 200 svarų sterlingų (apie 780 litų), taiko 4,97 svarų sterlingų (apie 19,83 litų) komisinį mokestį, o „TransferGo“ – 9 litų

mokestį už pervedimą iš Lietuvos ir dar 1,75 proc. nuo pervedamos sumos už valiutos keitimo ope-raciją. „Mokėjimai.lt“ naudoja kitą – elektroni-nių pinigų – modelį. Čia pervedimai eurais ES vi-duje kainuoja 0,69 lito.

Sparčiai populiarėjaPopuliarumu nauji fi-nansų rinkos dalyviai skųstis negali. 2011 me-tais – pirmaisiais bendro-vės veiklos metais – per „TransferWise“ buvo pervesta 10 mln. svarų sterlingų (apie 39,9 mln. litų), o praėjusių metų gruodį suma pasiekė apie 50 mln. svarų sterlingų (apie 199,5 mln. litų). T. Hinrikus aiškina, kad sumos kas mėnesį didėja

20–30 procentų. Šiuo metu bendrovė eurais leidžia keistis tarp daugiau nei 30 šalių, o populiariau-siomis išskiria Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Pran-cūziją, Lenkiją.

Savo ruožtu „Trans-ferGo “ generalinis di-rektorius Daumantas Dviliniskas skaičiuoja, kad per juos mažiau nei per pusmetį pervesta apie 500 tūkst. litų. Artimiau-siu laiku bendrovė žada pasiūlyti pervedimus vi-soje Europoje, o tolimes-niuose planuose – JAV

rinka. Šiuo klausimu ben-drovei turėtų padėti nese-niai prie jos prisijungęs vienas pirmųjų „Twit-ter“ investuotojų Gregas Kiddas, šiuo metu kon-sultuojantis JAV sparčiai populiarėjančią elektro-ninių mokėjimų sistemą „Square“. Be to, bendrovė neseniai sulaukė neskel-biamo dydžio investicijos iš rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“.

Rizikos faktorius„Paklauskite jų pačių, – į klausimą, ar tradiciniai bankai juos jau pripa-žįsta, kaip konkurentus, atsakė T. Hinrikus. – Rin-koje matome milžinišką galimybę. Bankai pasta-ruosius 40 metų buvo ne-inovatyvūs ir nebankinės bendrovės pradeda siū-lyti finansines paslaugas. Paskutinė jų inovacija – bankomatas.“

D. Dvilinskas atkreipė dėmesį, kad jie taikosi į vartotojus, pervedančius mažiau nei 5 tūkst. litų. Jo nuomone, ši auditorija didiesiems bankams nėra itin patraukli. Tiesa, tokie „startupai“ su bankais turi kovoti ne tik pigesnių paslaugų srityje, bet ir su-gebėti įrodyti, kad kliento patikėti pinigai niekur nedings – seniai rinkose įsitvirtinusiems komerci-niams bankams tai pada-ryti daug lengviau.

Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento vyriausioji specialistė Asta Tauku-vienė pastebi, kad tokių bendrovių ir paslaugų, kaip „TransferGo“ ar „Mokėjimai.lt“, atsiradi-mas susijęs su noru didint konkurenciją mokėjimo paslaugų srityje, kur jau anksčiau veikė bankai. Pasak jos, šioms bendro-vėms taikomi beveik tokie pat reikalavimai, kaip ir tradicinėms finansų sek-toriaus bendrovėms.

„transferWise“ taria bankams „viso gero“ ir siūlo keletą kartų mažesnius tarptautinių pervedimų įkainius. ekonomika.lt

FaKtai

ReiKaLavimai mOKėJimO ĮStaiGai

•Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos iš Lietuvos banko turi gauti licenciją šiai veiklai vykdyti

• Kaip ir visi mokėjimo pas-laugų teikėjai, pavyzdžiui, bankai, turi laikytis su var-totojų teisių apsauga susi-jusių Mokėjimo įstatymo reikalavimų

• Joms nustatyti nuosavo kapitalo dydžio reikalavi-mai. Lėšos gautos iš varto-tojų turi būti atskirtos nuo kitų įstaigos lėšų ir laiko-mos kredito įstaigose.

• Tokių bendrovių vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos

»viso gero, bankai. Jūsų linksmybės baigėsi

»populiarumu nauji finansų rinkos žaidėjai skųstis negali

nauji „startupai“ užima tas sritis, kuriose trūksta bankų inovacijų. aFp

Paskutinis puslapis 31

t i n K L a R a š t i S

prezidentė ir šepetėlisPrezidentės Dalios Gry-

bauskaitės ryšių su visuo-mene komanda pagaliau suprato, kad standartinės diplomatų žinutės, kad jie dalyvauja viename ar kitame susitikime, ar kad pasisako už žmoni-jos gerovę, žmonėms socialiniuose tinkluose yra visiškai neįdomios.

Todėl buvo gana džiugu praėjusio penktadienio rytą išvysti prezidentės žinutę „Twitter“ tinkle, kuri skambėjo taip: „Niekada nemaniau, kad derybose prireiks dantų šepetėlio“. Taip ji surea-gavo į Briuselyje visą naktį vykusias Vadovų tarybos derybas dėl Europos Są-jungos 2014–2020 metų biudžeto. Tokią žinutę ir prezidentės veidą pamatė bei įsiminė tikrai daugiau žmonių nei eilinį prane-šimą apie susitikimą.

Diplomatų laisvas bendravimas ten, kur di-plomatijos paprastai nėra daug, t. y. socialiniuose tinkluose, sveikintinas. Prisiminkime Estijos pre-zidento Toomas Hendriko Ilveso ir Nobelio premijos laureato, ekonomisto

prezidentė „twitter“ tinkle pareišė, kad niekad negalvojo, jog į derybas reikia pasiimti dantų šepetėlį. scanpix

Paulo Krugmano istoriją. Pastarasis praėjusią vasarą savo tinklaraštyje pasipiktino, kad Estija linksniuojama, kaip sėk-mingas taupymo politikos pavyzdys, nors jos BVP dar negrįžo į prieš krizę buvusį lygį. Tuomet T. H. Ilvesas savo „Twitter“ paskyroje pratrūko: „Rašykime apie tai, apie ką nieko nežinome ir būkime pasipūtę, nepakenčiami ir globėjiški: vis dėlto, jie visi Rytų europiečiai.“ Toliau sekė dar griežtesnis tonas: „Š...ime ant Rytų europiečių: jų anglų kalba bloga, jie nesupras ir ne-darys to, ką sutikę daryti, bei neperrinks atsakingų vyriausybių.“

Ši istorija nuskambėjo per visas pagrindines pasaulines žiniasklaidos priemones, o Estijos pre-zidentas aiškiai parodė, kad stovi už savo šalį. D. Grybauskaitės dantų šepetėlis sukėlė skambias antraštes tik lietuviškuose naujienų portaluose, tačiau bent jau buvo tinkamas žingsnis komu-nikuojant su socialinių tinklų vartotojais.

■Stengiantis sukurti svajonių verslą ar įgyven-dinti projektą, mąstote apie žmones, su kuriais norėtumėte dirbti.

Laidos „Mitų griovėjai“ vedėjai Jamie Hyenemanas ir Adamas Savage kuria ti-krai sėkmingą televizijos ka-nalo „Discovery“ projektą. Vis dėlto jie nėra draugai.

Nesusitinka po darbo ir, pa-sak Adamo, veda vienas kitą iš proto.

Jų darbiniai santykiai veikia pagarbos vienas ki-tam pagrindu. Reikia gerbti žmogų, su kuriuo dirbate, bet nebūtinai jį mėgti. Por-talas „Business Insider“ skelbia keletą patarimų, padėsiančių paversti tokius santykius naudingais.

draugiški santykiai nėra verslo sėkmės garantas. reuters

verslas turi ko pasimokyti iš Holivudo „blogiuko“. reuters

verslo pamokos iš Q. tarantino filmų

Jei kolegos ar partneriai mėgsta skirtingus daly-kus, tai dar nereiškia nieko blogo. Susidūręs su proble-momis, kiekvienas turės skirtingą strategiją, kaip tai įveikti. Taigi vienas gali įžvelgti dalykus, kurių kitas kolega nė nebūtų pastebė-jęs, nes skiriasi jų požiūris.

Šeimos arba draugų versle darbuotojo atleidimo

ar išėjimo iš verslo klausi-mas ypač opus. Pagarba grįsti profesiniai santykiai nesusiduria su šia problema, taigi verslas veikia sklandžiai ir be sukrėtimų.

Parankiau turėti kolegų, kurie lemiamu momentu pasakys „taip, bet...“ negu tokių, su kuriais tiesiog malonu pietauti. Prieštara-vimas visuomet leis įžvelgti trūkumų idėjose, kurios iš pažiūros atrodo tobulos.

Pagarba – esminė sėk-mingos veiklos sąlyga. Mandagiai išklausius ko-legą, užuot akivaizdžiai ro-dant nepritarimą, galima sulaukti puikių idėjų. Ren-kantis naują darbuotoją ar partnerį, reikia ieškoti žmogaus, kuris turi įdomių minčių, ir geriausiu atveju – skirtingų nei jūsų. Tokie santykiai bus labai produk-tyvūs, nes, užuot planavę savaitgalio veiklas kartu, jūs koncentruositės tik į darbą.

Kaip dirbti su nemėgstamais žmonėmis

nr. 52013 m. vasario 11–17 d.

■Kino režisieriaus Quen-tino tarantino filmai tapo tokie kultiniai, kad univer-sitetai siūlo mokytis kursų, paremtų jo kūriniuose gvildenamais klausimais.

Buvusi CNN ir NBC žurna-listė pakalbino Sirakūzų uni-versiteto profesorių Robertą J. Thompsoną, Wrighto valstybi-nio universiteto (JAV, Ohajas) vadybos profesorių ir Q. Ta-rantino filmų gerbėją Toddą Dewettą apie tai, kodėl režisie-riaus filmai tokie populiarūs ir kokių verslo pamokų galime išmokti iš jo filmų ir karjeros.

„Tarantino veikėjai sukurti taip, kad turėtų trūkumų. Jie šneka kalba, kurią supranta paprasti žmonės, skendi popkultūroje“, – pastebi R. Thompsonas. Nors režisie-riaus filmai itin kontroversiški dėl smurto ir kalbos temų, bet verslas iš jų gali pasimokyti, į ką reikia atsižvelgti samdant darbuotojus, kaip dirbti su kitais ir ko tikėtis iš mokymo programų.

„Nužudyti Bilą“ pagrin-dinė herojė, nuotaka, ieškojo būdų, kaip atkeršyti grupei, kuri sugriovė jos gyvenimą. Šis siekis buvo pagrindinis stimulas stiprėjant ir mokan-tis kovos menų. Nors kerštas nėra pati tinkamiausia verslo motyvacija, tačiau personažas parodo, ko įmanoma pasiekti, jei pasirenkama tinkama mo-kymosi strategija. Anot T. De-wetto, dauguma kompanijų

iššvaisto pinigus pasirinkda-mos netinkamus darbuotojų mokymų vadovus.

„Q. Tarantino visuomet surenka garsių aktorių ko-mandą, o kiti režisieriai kliau-nasi tik vienu garsiu vardu filme. Kompanijos taip pat turėtų rinktis ne vien puikius talentus, bet žmones, kurie galėtų dirbti jau esamoje

komandoje“, – teigia T. De-wettas.

Režisierius filmus leidžia tik kas keletą metų. T. Dewet-tas pastebi, kad jis susikau-pia, parašo gerą scenarijų ir ilgai atrinkinėja aktorius. Taip ir verslas neturėtų pasinerti į lenktynes ir atkartoti kitų. Kompanijos keičiasi labai daž-nai, o reikėtų – kokybiškai ir

pakankamai.Anot Dewetto, Q. Taran-

tino apsupa save talentais. Jo komandoje – žmonės, kurie padėjo išgarsėti ir dirba su juo beveik visą karjerą. Tokie reži-sieriai nebijo savo komandos kritikos. Versle tai itin svarbu, nes vadovas turi sudaryti pati-kimą komandą, kuri nebijotų pataisyti vadovą.