kad !eimyninis verslas yra nedidelis, kur dirba !eima ir vienas kitas samdomas darbininkas.“ D. Trumpa pa-sakojo, kad neperkelti nam" d#m" $ versl% jiems su t&vu pavyksta labai paprastai. „Esame sutar', kad b#dami ne darbe nekalbame apie versl% ir atvirk!(iai. Tai n&ra sud&tinga – susitarei ir vyk-dai susitarim%“, – tvirtino jis.

Prezident! be krypties Ketvirtus kadencijos metus prad!jusi Lietuvos prezident! Dalia Grybauskait! daugiausia energijos kreipia toliau "abodama ekonomik# "alojan$ias monopolijas ir korupcij#, ta$iau ki-tas %kiui svarbias sritis tarsi palieka savieigai. Pla$iau 6–7 p.

Arba " internet#, arba i$ rinkos Apsipirkti vis dar traukiate & parduotuv'? Gal-b%t ilgainiui nebeliks kur eiti: prognozuojama, kad pardav!jai kelsis & internet#, o likusieji bus i(stumti i( rinkos. Pla$iau 22–23 p.

Vardas su%eria milijonusK# bendro turi Arvydas Sabonis, Kazys Bobelis ir Jennifer Lopez? Visi jie, kaip ir dar tuzinas garsenybi), pasinaudoj' vien savo vard) "inomumu u"dirba daug pinig). Pla$iau 24–25 p.

Kai bankininkai %aid%ia skai&iais Kelet# savai$i) finans) rinkas drebina LIBOR skandalas. Kas yra LIBOR ir kod!l bankinin-kai nor!jo juo manipuliuoti? U" bandym# manipuliuoti LIBOR (angl. London inter–bank o*ered rate) – Londono tarpbankin!s rinkos pal%kan) norma – antras pagal dyd& brit) bankas „Barclays“ sumok!jo 450 mln. JAV doleri) (1,26 mlrd. lit)) baud#. Pla$iau 28–29 p.

Kaina 3 LtU%s. Nr: 88Tira%as: 15 000

»'. Grigali(nien!: Lietuvoje investuotojai labiau link) reaguoti " blogas naujienas, o reakcijos akivaizdesn!s nuosmukio s#lygomis

Pla$iau 4–5 p.

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA+TIS. LEID,IAMAS KIEKVIEN- KETVIRTADIEN.

ww

w.e

k.lt

PIRMADIENIS. 2012 M. LIEPOS 16–29 D. Nr. 26 (88) SAVAITRA*TIS. KITAS „EKONOMIKA.LT “ NUMERIS I!EIS LIEPOS 30 D. www.ekonomika.lt

Pla$iau 8 p.

Ta&iau $eimoms priklausan-&i+ versl+ Lietuvoje yra, nors negalime pasigirti $imtme&ius skai&iuojan&iomis verslinink+ dinastijomis.

Verslinink" nuomon& apie !$ verslo model$ skiriasi – vieni mano, kad !eimos verslai gali b#ti tik nedide-l&s $mon&s, kiti pabr&)&, kad noras i!laikyti versl% gimi-n&s rankose stabdo pl&tr%.

Prie bendrov&s „Roki!kio s#-ris“ vairo stovi t&vas ir s#nus Antanas bei Dalius Trumpos. Karjeros prad)ioje D. Trumpa at&jo dirbti $ t&vo vadovaujam% $mon' paprastu darbuotoju. *iandien jis – $mon&s valdy-bos pirmininkas ir direkto-riaus pavaduotojas. Vis d&lto „Roki!kio s#rio“ D. Trumpa !eimos verslu nevadina. „Mes dirbame akcin&je bendrov&je, – pabr&)& jis. – A! $sivaizduoju,

Y. Zlotowskis: Europos S#jungos Graikijai primesta taupymo programa nefunkcionuoja tinkamai

Pla$iau20 p.

B. Gudelis: Po"i%ris, kad visas lietuvi(kos kilm!s &mones reikia sunaikinti, nepadeda

Rinkos poky&iai368,49617,42338,165493,062849,498874,11

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+0,16 %–0,98 %–0,80 %–1,32 %–0,34 %–0,56%

Bir"elio 22–28 d. duomenys

Pla$iau 26–27 p.

*eima ir/ar verslas

LEID/JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus %i$vinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasKALBOS REDAKTOR# Laima %iu&ait"VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv!U%sakymo numeris 88 Tira%as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSSaulius Antanaitis

&ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

rba tokiais )od)iais: „Dabartin& Vyriausyb& $eis $ istorij% kaip sugeb&jusi nusl&pti nuo Lietuvos pilie(i" ties% apie reali% ekonomin' pad&t$. Lie-tuvos vald)ia ties% neig&, sl&p& faktus, filtravo informacij%.“*i kritika pareik!ta senokai, 2008 metais, dar tik nujau(iant ateinan(i% finans" kriz&s bang%, ir ne kam kitam, o i!laid#ni!kam Gedimino Kir-kilo ministr" kabinetui. I! eurokomisar&s tapusi prezidente D. Grybaus-kait& pama)i !velnino ton%: i! prad)i" dar buvo matoma kaip „galv" kapotoja“, dar duodavo velni" paskiriems da-bartin&s Vyriausyb&s ministrams, bet ilgainiui jos b#das suveln&jo ir ji virto tarytum valdan(iuosius aptarnaujan(ia administratore. „Ekonomika.lt“ sutinka, kad fis-kalin' drausm' u)tikrinti ir kriz' suvaldyti buvo pamatinis !ios Vyriausyb&s u)davinys, bet !alies vadov& gal&t" ir tur&t" ne tik b#ti Andriaus Ku-biliaus u)nugaris tvarkant !alies buhalterij%, bet )velgti pla(iau ir giliau.Gal nebeliko kapotin" galv"? Dar liko: pra&jusi% savait' metin&je spaudos konferencijoje, skirtoje tretiesiems savo kadencijos metams ap)velgti, D. Grybauskait& per )iniasklaid% i!rei!k& nepasiti-k&jim% Mokes(i" inspekcijos veikla naudojant ko-vos su korupcija $rankius. 20 minu(i" susitikime su )urnalistais, neskaitant pa(ios prane!imo, pre-zidentei b#dingo a!traus stiliaus str&l&, paleista $ inspekcij%, buvo bene vienintel& naujiena. Tiesa, per !ias 20 minu(i" prezident& rado laiko

pasigin(yti su jauna )urnaliste. Teb#nie reporte-r&s klausimas apie Garliavos $vykius nekonkre-tus, ta(iau korekti!kumas ir dalyki!kumas, ypa( i! !alies vadov&s, reikalaut" ne u)sipulti )urna-list', o mandagiai papra!yti klausim% patikslinti. Ta(iau jos tonas taip pasikeit&, tarsi vietoj )urna-list&s klausim% b#t" u)dav's G. Kirkilas. D. Gry-bauskait& dar kart% i!sidav& esanti autokrati!k" manier".

Dabar be pasikartojan-(i" i!si!okim" preziden-t&s mes beveik nebema-tome, kaip matydavome j% dirbant Europos Komi-sijoje. Toks $sp#dis, kad prezident& ne nuosekliai ir atvirai bendrauja su visuomene, o elgiasi

kaip deus ex machina senov&s graik" teatre: pasi-rod)iau, pasakiau, baigta. Savaitra!tis neabejoja Lietuvos vadov&s darb" prasmingumu tramdant monopolines me!kas ir krap!tant korupcijos r#-dis, ta(iau nerimauja, kad D. Grybauskait& neju-(iom traukiasi tiek $ tarptautin&s, tiek $ vidaus politikos pakra!t$, kaip anks(iau atsitiko Valdui Adamkui. Pastebima prezident&s pastanga konsoliduoti j&-gas yra teigiamas dalykas, ta(iau atsiribojimas nuo Garliavos Gordijo mazgo tarsi prie!tarauja pa(iai konsolidacijos id&jai: b#tent !alies vadov& yra tas asmuo, kuris savo autoritetingu )od)iu ir pasitik&jimo kapitalu tur&t" aktyviai sutelkti ir nuraminti suskeld&jusi% visuomen'. Tik atsako-maisiais klausimais )urnalistei to padaryti jai nepavyks.

Dalia  ex  machina

A

3

»Toks "sp(dis, kad prezident! ne nuosekliai ir atvirai bendrauja su visuomene, o elgiasi kaip deus ex machina senov!s graik+ teatre: pasirod%iau, pasakiau, baigta

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Ram#no Vaitkaus pie$. www.mrcaricature.lt

54

SAVAIT"S TOP 5

Gintaras Chomentauskas, konsultacin%s &mon%s 'mogaus studij( centro vadovas

»Kai vadovas nesiry%ta drausminti $eimos nario tokiomis pat priemon!mis kaip kito darbuotojo, organizacijoje pradedami taikyti dvejopi standartai, kyla did%iul! gr!sm! organizacijos moralei ir did!ja rizika, kad organizacijoje teliks dirbti $eimos nariai

»B(t+ gerai, jeigu Lietuvoje b(t+ kuo daugiau ma%+ $eimynini+ "moni+, ta&iau "statymai ir mokestin! na$ta joms – pernelyg at$iauri. ,statymai tur!t+ garantuoti lengvesnes s#lygas, ta&iau kol kas tokios "mon!s pagalbos sulaukia labai ma%ai

Nori ve%ti per Lietuv#

Kvies inovatyvias "mones

Pl!sis " Kinij#

Atidar! terminal#

Mok!s 10 kart+ daugiau

Pernai, palyginti su 2010-aisiais, bendrov!s „+vyturys-Utenos alus“ eks-portas pernai augo daugiau nei tre$daliu – iki 25,1 mln. lit). Dar (iais metais ben-drov! planuoja stiprinti savo pozicijas Rusijoje, Did"iojoje

Britanijoje, Australijoje ir Lenkijoje bei toliau pl!stis mil"ini(koje Kinijos rinkoje. Dideles viltis aludariai sieja su vienos did"iausi) pasaulio ekonomik) +andongo pro-vincija, kurioje gyvena dau-giau nei 90 mln. gyventoj).

Klaip!doje pra!jus& an-tradien& atidarytas naujas pasaulinio koncerno „Hei-delbergcement“ antrin!s &mon!s „Heidelbergce-ment Klaip!da“ gamybos terminalas. Antri pagal dyd& Lietuvoje cemento tiek!jai bei did"iausi im-portuotojai & nauj#j& termi-nal# investavo 10 milijon) lit). Pasak „Heidelbergce-ment Klaip!da“ genera-linio direktoriaus Povilo Bradulskio, investicija & terminal# atsipirks per at-einant& penkmet&.

Vilniaus miesto savi-valdyb! planuoja, kad u" "em!s sklyp), kuriuose yra patalpos ar statiniai, nenaudojami ar naudo-jami ne pagal paskirt& arba apleisti ar nepri"i%rimi, nuom# ar naudojim# b%t)

taikomas 3 proc. mokes$io tarifas nuo "em!s vert!s, nustatytos pagal einam)j) met) "em!s ver$i) "em!-lapius. +iuo metu galioja ma"daug 10 kart) ma"es-nis – 0,1–0,3 proc. mokes-$io tarifas.

Kauno mokslo ir techno-logij) parke „Technopolis“ pl!toti savo veikl# bus kvie-$iamos inovatyvios &mon!s. Numatyta pastatyti antr# „Technopolio“ korpus#. „Pasta$ius antr#j& apie 3,6 t%kst. kvadratini) metr) ploto mokslo ir technolo-gij) parko „Technopolis“ pastat#, jame gal!s &sikurti ne ma"iau kaip 20 inovaty-vi) &moni)“, – teig! Kauno miesto savivaldyb!s atsto-vas Vygintas Grinis.

Japonijos verslo &moni) vadov) delegacija susipa-"ino su galimyb!mis ve"ti krovinius per Lietuv# ir Klaip!dos valstybin& j%r) uost#.

Japonijos delegacija atstovavo transportavimo, pramon!s, prekybos ir

draudimo bendrov!ms „K Line“, „Mitsubishi Electric Europe“, „Mitsui & Co. Moscow LLC“, „Mitsui Sumitomo Insurance“, „Nippon Yusen Kabushiki Kaisya“, & j# &!joir Japonijos u"sienio prekybos organi-zacijos atstovybi) vadovai.

Tikimasi, kad naujas termi-nalas atsipirks per penkmet". Fotodiena

Kaunas ie$kos inovatyvi+ "moni+. Fotodiena

»Lietuvoje s#lygos $eimos verslui tikrai yra. Nematau jokio skirtumo tarp $eimos ir kito verslo modelio. Ar emocijos nesukliudys draug+, $eimos verslui i$likti, priklauso nuo to, ar %mon!s yra savos srities specialistai. S!km!s garantas yra profesionalumas

Virginijus Kantauskas, bendrov%s „Biovela“ vadovas

NUOMON"

Saulius Lap!nas, buvusios Verslo u"imtumo komisijos pirmininkas

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Anot jo, norint s&kmin-gai valdyti !eimynin$ versl% pirmiausia reikia galvoti apie santykius !eimoje, mat neb#tinai lyderio vaidmuo namie rei!kia lyderio pozicij% versle. Be to, tvirtino G. Umbrasas, perduoti !ei-mynin$ versl% i! kartos $ kart% – itin sunku. „Pa-sirodo, po 20–30 met" s&-kmingo verslo valdymo !eimos nariai, rengiami versl% perimti, neb#tinai jo nori ir neb#tinai moka tuo verslu u)siimti“, – sak& pa!nekovas.

Sunkiausia sl!pti emocijasPasak konsultacin&s $mon&s +mogaus studij" centro vadovo Gintaro Chomentausko, !eimos verslas sud&tingas d&l to, kad be sutuoktini", prad&jusi" bendr% vei-kl%, versle dalyvauja ir kiti )mon&s, emoci!kai neprisiri!' prie !eimos. „Sutuoktiniams yra „sa-vaime suprantama“, kad tam tikru momentu rei-kia „susiver)ti dir)us“ ir padirb&ti „d&l ateities“, o samdomas darbuotojas tai mato visai kitaip. Pa-vyzd)iui, kad !eima spau-d)ia darbuotojus vien siekdama sau naudos“, – komentavo specialistas ir pabr&)&, kad dirbdami !eimai priklausan(iame versle darbuotojai link' abejoti d&l paskatinim" teisingumo, taip pat jaus-tis nesaugiai ir manyti, kad j" ateitis priklauso nuo !eimynini" santyki" raidos.

G. Chomentauskas pa-sakojo, kad !eimos san-tykiai verslui turi mil-)ini!k% $tak%. „,tamp%, kovas tarp sutuoktini", blog% j" nuotaik% dar-buotojai lengvai pastebi, – tvirtino jis. – Kartais $ konflikt% $traukiami ir darbuotojai. Ir prie!in-gai – darbe atsiradusios problemos perkeliamos $ namus. Emocijas, nesu-sijusias su verslu, palikti namie – !eimyniniame versle sunkiausias daly-kas.“

Šeima  ir/ar  verslasDINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Ta(iau !eimoms priklausan(i" versl" Lietuvoje yra, nors nega-

lime pasigirti !imtme(ius skai(iuojan(iomis versli-nink" dinastijomis. Vers-linink" nuomon& apie !$ verslo model$ skiriasi – vieni mano, kad !eimos verslai gali b#ti tik nedi-del&s $mon&s, kiti pabr&)&, kad noras i!laikyti versl% gimin&s rankose stabdo pl&tr%.

*eimyniniai – tik ma%iPrie bendrov&s „Roki!kio s#ris“ vairo stovi t&vas ir s#nus Antanas bei Da-lius Trumpos. Karjeros prad)ioje D. Trumpa at&jo dirbti $ t&vo vadovaujam% $mon' paprastu darbuo-toju. *iandien jis – $mon&s valdybos pirmininkas ir direktoriaus pavaduotojas. Vis d&lto „Roki!kio s#rio“ D. Trumpa !eimos verslu nevadina. „Mes dirbame akcin&je bendrov&je, – pa-br&)& jis. – A! $sivaizduoju, kad !eimyninis verslas yra nedidelis, kur dirba !eima ir vienas kitas samdomas darbininkas.“

D. Trumpa pasakojo, kad neperkelti nam" d#m" $ versl% jiems su t&vu pavyksta labai pa-prastai. „Esame sutar', kad b#dami ne darbe ne-kalbame apie versl% ir atvirk!(iai. Tai n&ra sud&-tinga – susitarei ir vykdai

susitarim%“, – tvirtino jis.Verslininkas teig&, kad

sunku pasakyti, k% sun-kiau kurti – $prast% versl% pavieniam verslininkui ar !eimos versl%. „Lietuvoje apskritai yra neigiamas po)i#ris $ verslininkus ir kurti versl% yra sunku“, – apibendrino D. Trumpa.

Atsisak! strukt(ros,mon' „Memelex“ su t&vu Viktoru $k#r's vers-lininkas Dalius Vir!ilas nusprend& t'sti gimin&s dar pra&jusiame am)iuje prad&t% darb% nekilnoja-mojo turto sferoje. „Man tai buvo savaime supran-tamas dalykas – ma(iau, kaip dirbo t&vas, senelis“, – pasakojo verslininkas.

Tiesa, $k#r' „Meme-lex“ verslininkai atsisak& $prastos hierarchin&s strukt#ros – direktoriaus ir pavaldinio vaidmen". „Kur$ laik% dirbome remdamiesi hierarchine strukt#ra, ta(iau tai buvo kan(ia ir man, ir t&vui, – ai!kino D. Vir!ilas. – Su-pratau, kad !ioje strukt#-roje dominuoja visi!kai kitas principas – tai ne di-rektoriaus ir pavaldinio, o mokytojo ir mokinio santykiai. Hierarchija $mon&je buvo sukurta tam, kad b#t" galima vi-sas j&gas sutelkti $ vir!" ir valdyti apa(i%, ta(iau kraujo ry!ys !eimoje n&ra paremtas vienas kito val-dymu – t&vo i! t&vo par-eig" negali atleisti kaip ir s#naus.“

I$laikyti gimineiSeniausiam !alyje sal-daini" fabrikui „R#ta“ vadovaujantis Algirdas Gluodas dirba )monos seneli" $kurtoje $mon&je. Jis nesl&p&, kad vadovau-jant !eimyniniam verslui problem" kyla daugiau

nei tradiciniame versle. „Esame trys akcininkai ir m#s" nuomon&s b#na $vairios“, – atskleid& vers-lininkas.

Pasak A. Gluodo, sie-kiant bet kokia kaina i!lai-kyti !eimos versl% neretai prarandama daug pl&tros

galimybi". „Mums daug sunkiau nei kitiems sal-daini" gamintojams, – pasakojo jis. – Tur&jome daug prog", $ m#s" versl% nor&jo ateiti gerai )ino-mos pasaulyje labai sti-prios $mon&s, ta(iau vis% laik% nor&jome savose rankose i!laikyti !eimos versl%.“ Verslininko nuo-mone, po)i#ris, kad „R#-tos“ saldaini" fabrikas turi priklausyti giminei, !eimai, $si!aknij's taip giliai, kad dar kelis de!im-tme(ius jis nedings.

Kovoti d!l kokyb!s„Lietuvoje n&ra po)i#rio, kad reikia palaikyti sa-

vus gamintojus ir pirkti j" gaminamus produktus, – sak& saldaini" fabriko vadovas. – Kai bendravau su Vakar" gamintojais, supratau, kad jie viena-reik!mi!kai pasitiki savo pilie(iais, o pas mus vis dar galioja nuomon&, kad importin& prek& yra ge-resn& nei gaminta vietoje.“ Tokia nuomon& ir globali-zacijos procesai, leid)ian-tys $ !alies rink% ateiti dau-geliui u)sienio gamintoj", ki!a koj% !eimos versl" ga-limybei i!likti. Tiesa, val-dant !eimai priklausant$ versl% daug lengviau i!lai-kyti vertybes, bendravim%, ry!ius, kartu – ir kokyb',

kuri, pasak A. Gluodo, yra itin svarbi. „D&l kokyb&s reikia kariauti kasdien – tada priekyje bus !vie-s#s horizontai. Ir, )inoma, nusiteikti ilgalaikiam darbui“, – patarimus sie-kiantiesiems s&km&s dalijo verslininkas.

Namai be d(m+Kurti versl% !eimoje len-gviau nei pavieniui vers-

lininkui, savaitra!(iui tvirtino bendrov&s „Eko-nomin&s konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas: „Ta-vimi pasitiki, !eimos na-riui gali u)versti daugiau darbo nei samdomam darbuotojui ir )inai, kad jis padarys j$ kaip reikia.

*eimos nariai esant sunkiam metui gali pa-dirb&ti ir nemokamai d&l

bendro tikslo.“Pasak pa!nekovo, !ei-

myninis verslas netu-r&t" skirtis nuo $prasto verslo, ta(iau skirtybi" yra. Viena j" – konfliktai namie neretai persikelia $ darbo srit$. „N&ra nam" be d#m", o kartais tie d#-mai persikelia ir $ versl%. Tai n&ra labai gerai“, – ti-kino jis.

„*eimyniniame versle susiklosto savoti!ki jame veikian(i" subjekt" santykiai, jeigu jie yra vienos !eimos nariai. Pa-vyzd)iui, tradicinis patri-archalinis !eimos verslas: t&vas – direktorius, mama – personalo direktor&, vie-nas vaikas – rinkodaros direktorius, o kitas – ga-mybos. Mano nuomone, tok$ versl% sunku suval-dyti, jeigu !eimoje n&ra tradicij"“, – argumentavo G. Umbrasas.

N!ra karjeros galimybi+Kita dalykas tas, kad, pa-sak specialisto, neretai tokiuose versluose pagal hierarchij% )emesnes par-eigas einantys asmenys netiki karjeros galimybe. „Turiu ger% pavyzd$ – )mog", kuris 3–4 metus padirb's !eimos $mon&je i!&jo vadovauti $ kit% $mon', ten greitai i!kilo ir padar& didel' karjer%. Kai jo klaus&me, kod&l jis paliko !eimos $mon', jis sak&, kad nemat& karjeros galimyb&s, nes auk!tesnes pareigas &jo giminai(iai“, – pasakojo „Ekonomini" konsulta-cij" ir tyrim"“ direkto-rius.

Vaikai nenori t)stiSpecialistas pasakojo, kad !eimos verslai jam primena draug" kuriam% versl%. „Kur$ laik% tokie verslai s&kmingai pl&to-jami, bet po keleri" met", kai atsiranda k% dalyti, savinink" interesai pra-deda nesutapti ir verslai byra. +mon&s kartu pra-gyvena kelias de!imtis met", paskui nusprend)ia skirtis ir verslas ken(ia“, – pasakojo G. Umbrasas.

»Hierarchija "mon!je buvo sukurta tam, kad b(t+ galima visas j!gas sutelkti " vir$+ ir valdyti apa&i#, ta&iau kraujo ry$ys $eimoje n!ra paremtas vienas kito valdymu

*eimos verslai da%niausiai yra nedideli ir auga l!tai – norint spar&iai pl!stis tenka ie$koti investuotoj+ ir partneri+ i$ $alies ir atsisakyti $eimyninio verslo id!jos. Scanpix

FAKTAI

*EIMYNINIS VERSLAS

Didel!s pasaulio &mon!s, kaip „Fiat Group“, BMW, „L‘Oreal“, „Heineken“, „Porsche“, „Benneton Group“, yra &kurtos ir val-domos (eim)

Viena seniausi) pasauly-je (eimos kompanij) – Ja-ponijoje veikianti „Kongo Gumi“ – skai$iuoja dau-giau nei 40 kart) ir u"siima (ventykl) statyba

„Wal-Mart Stores“, &kur-ta prie( kelis de(imtme-$ius, laikoma did"iausiu pasaulyje (eimos verslu

»Kur" laik# tokie verslai s!kmingai pl!tojami ir veikia, bet po keleri+ met+, kai atsiranda k# dalyti, savinink+ interesai pradeda nesutapti ir verslai byra

76 Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

87LIETUVOSNAUJIENOS

D/L NUSKENDUSI0 TINKL0 BALTIJOS J1ROJE LIETUVA KASMET NETENKA 87 TON0 ,UVIES

Grasina atimti param#

Europos Komisija grasina "$aldysianti param# Ignalinos AE u%daryti. Fotodiena

Lietuva raginama baigti Ignalinos AE u%darymo dar-bus, nes prie$ingu atveju Europos Komisija "$aldys param#.

„Jei Lietuva nepaskub!s, mes suspenduosime susita-rim# skirti param#“, – teig! pra!jusi# savait' Lietuvoje vie(!jusios Europos Parla-

mento Biud"eto kontrol!s komiteto delegacijos vadovas Michaelis Theureras. Dele-gacijos pirmininkas nesl!p!, kad po apsilankymo IAE ir pokalbi) su daugeliu suinte-resuot) pusi), projekto daly-viais, susidar! &sp%dis, „kad viena pus! kaltina kit#“. „Su tokiu po"i%riu bendro spren-dimo nerasite“, – pabr!"! jis.

Pakeit! pavadinim#

„City Service LT“ kei&ia pavadinim# " „Mano b(stas LT“. Bendrov%s nuotr.

Lietuvos pastat+ (kio val-dymo rinkos lyder! bendro-v! „City Service LT“ kei&ia pavadinim# " „Mano b(stas LT“. Bendrov! paslaugas teiks naudodama „Mano b(sto“ preki+ %enkl#.

„.mon!s pavadinimo ir pre-ki) "enklo keitimas u"baigia jau pra!jusiais metais prad!t#

&moni) grup!s naudojam) preki) "enkl) sujungimo proces#, – sak! bendrov!s „Mano b%stas LT“ generalinis direktorius Vytautas Turonis. – +ie poky$iai pad!s kryptingai stiprinti m%s) pozicijas rinkoje ir pabr!"ti paslaug) i(skirti-num#. Sieksime, kad „Mano b%stas“ Lietuvoje b%t) atpa-"&stamas kaip profesionalios

pastat) ir in"inerini) sistem) prie"i%ros standartas, u"tikri-nantis kokybi(k#, kvalifikuot#, greit# paslaug#, taip pat si%-lantis auk(t# prid!tin' vert' duodan$ius sprendimus.“

„Mano b%stas“ u"siima pastat) %kio valdymo proceso administravimu, in"inerini) sistem) prie"i%ra ir remontu, energetini) i(tekli) valdymu ir renovacija, pastat) techniniu ir energetiniu auditu.

Svarbiausi „Mano b%sto“

pri"i%rim) pastat) segmentai yra daugiabu$iai gyvenamieji namai, komerciniai, visuome-niniai, pramoniniai pastatai.

Bendrov! teikia paslaugas komerciniams pastatams ir daugiabu$iams namams visoje Lietuvoje, taip pat ap-tarnauja visuomeninius ir pra-moninius objektus. Bendrov!s klientai yra bankai „Swed-bank“, DNB, prekybos tinklai „Iki“ ir „Maxima“, tabako ga-mykla „Philip Morris Lietuva“.

MARIJUS *IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

Seimo nari" ir eko-nomist" pasteb&-jimu, D. Grybaus-kait& tre(iaisiais

vadovavimo !aliai metais palaik& Vyriausyb&s eko-nomin' politik% ir nei aktyviai kritikavo poli-tikus, nei j" pa(i" buvo kritikuojama. Lygiai taip pat politik" nesutelk&, nors toki" galimybi" es% tur&jo.

Apr(pina valdan&iuosiusBuvusi D. Grybauskait&s konkurent& rinkimuose Loreta Grau)inien&, Darbo partijos frakcijos Seime nar&, per pra&ju-sius !alies vadov&s ka-dencijos metus pasigedo ai!kesn&s socialin&s politikos krypties. „Per pastaruosius metus taip ir netapo ai!ku, kuria kryptimi bus reformuo-jama socialin& sistema. Teb#nie D. Grybauskait& )i#ri globaliai, bet visi pasigedo konkre(ios jos pozicijos – !alies vadov& tur&t" nubr&)ti bent krypt$, rasti s%ly(io ta!k% ir kartu vykdyti socia-lines reformas, kurios jau seniai pribrendusios: pirmiausia tai „Sodros“ biud)etas, pa!alpos ir kompensacijos“, – ai!kino parlamentar&.

Pasak L. Grau)inien&s, visiems ai!kiai matyti,

kad socialini" reikal" ir darbo ministras Donatas Jankauskas yra nevei-klus. „Nor&jau, kad pre-zident& tai ai!kiai $var-dyt"“, – sak& ji.

Tuo metu, Seimo nar&s pasteb&jimu, energetiniai projektai, kuriuos vykd& Vyriausyb&, buvo ir reik!-minga prezident&s darbo dalis – be jos pagalbos to-kie dalykai nevykt". „Ki-tos iniciatyvos gal taip pat geros, bet ne visada i!baigtos. Pagrindin&s jos krypties – kovos su ko-rupcija – rezultatus maty-sime $ prezident&s kaden-cijos pabaig%“, – svarst& L. Grau)inien&.

Kitas D. Grybauskai-t&s konkurentas pra-&jusiuose prezidento rinkimuose Valentinas Mazuronis, Seimo „Tvar-kos ir teisingumo“ frak-cijos seni#nas, $sitiki-n's, kad ekonominiais klausimais !alies vadov& dirbo ranka rankon su valdan(i%ja dauguma. „Reikia tiesiai pasakyti, kad ir pirmus, ir antrus, ir tre(ius savo kadencijos metus D. Grybauskait& i! esm&s r&m& visus val-dan(ios daugumos ir Andriaus Kubiliaus vy-riausyb&s sprendimus, pradedant biud)etu ir baigiant paskutiniais energetiniais projektais“, – teig& parlamentaras.

V. Mazuronis preziden-t&s darb% #kio srityje ver-

tina kaip „neabejotinai aktyvesn$“ nei kadencij% baigusio !alies vadovo Valdo Adamkaus. „I! jos

iniciatyv" pertvarkant !ilumos #k$, i! jos pozici-jos reorganizuojant duj" sektori" matyti, kad D.

Grybauskait& yra )ymiai aktyvesn& u) pirmtak% dalyvaudama !alies vi-daus gyvenime, – sak&

Seimo narys. – Ji tai daro si#lydama tam tikrus sprendimus ir vetuodama $statymus – kad ir pasta-

r%j$ d&l PVM lengvatos transportui, net jei Sei-mas galiausiai vis tiek liko savo nuomon&s.“

Vadinasi, reziumuoja V. Mazuronis, prezident& turi savo po)i#r$ ir naudo-jasi Konstitucijos suteik-tomis priemon&mis.

Pa%i(ros – stereotipin!sEkonomistai prezident&s iniciatyvas !alies #kyje vertina rezervuotai: anot Vilniaus universiteto eko-nomikos profesoriaus Po-vilo Gylio, ji nei!naudoja

vis" savo konstitucini" $ranki". „Pirmieji dveji metai buvo vilties me-tai, kad prezident& gal" gale $gaus gali" ir prad&s daryti stebuklus, – pri-simin& P. Gylys – Pra&jo jau treji metai, o stebukl" n&ra, bet j" ir neb#na. Rinkdami D. Grybaus-kait' )mon&s $)i#r&jo asmen$, galint$ suteikti permain" – teisingumo po)i#riu, taip pat ekono-miniu po)i#riu.“

Ta(iau po trej" met" matyti, anot profesoriaus,

kad „rimtesni" poky(i" n&ra, net tokiose srityse, kur ji turi dideli" gali"“. P. Gylio vertinimu, D. Grybauskait&s „antimo-nopolinis instinktas“ yra teigiamas dalykas, u)tat jos pritarimas valdan-(i"j" finansinei politikai es% patvirtina, kad !alies vadov& yra senamadi!k" neoliberali" pa)i#r".

„Pranc#zijos prezi-dentas Francois Hollan-de'as yra pa)angesnis ekonomistas negu m#s" prezident&, besilaikanti

»Pirmieji dveji metai buvo vilties metai, kad prezident! gal+ gale "gaus gali+ ir prad!s daryti stebuklus

pasenusi" neoliberali" stereotip", – juk ekono-mika yra sud&tingesn&, negu mano neoliberalai, – teig& P. Gylys. – Lietuva per taupum% ekonomikos augimo neatgaus – per-)engus protingo taupumo ribas ekonomika ima smukti. Be abejo, !vais-tyti l&!" negalime, bet rei-kia protingo taupumo ir aktyvumo derinio.“

Anot profesoriaus, anks(iau dirbusio u)sie-nio reikal" ministru, Lie-tuva dabar prakti!kai ne-

beturi normali" darbini" santyki" su kaimynais, tai taip pat ne $ gera #kiui. „Pa)i#r&j' $ )em&lap$ i!-vystume, kad esame savi-toje politin&je apsuptyje. Gelbsti nebent tai, kad daug !alies )moni" $ u)-sienio politik% nesigilina, bet jeigu pa)i#r&t" ati-d)iau, pamatyt" nepavy-d&tin% situacij%. Tokia pa-d&tis lemia ir ekonomini" praradim"“, – ai!kino jis.

P. Gylys tre(iaisiais kadencijos metais dar pasigedo !alies vadov&s moralin&s pozicijos d&l Lietuvos visuomen&s rei-kalaujamo teisingumo. „Ma(iau tik prezident&s manevrus reitingams i!laikyti, bet visuomen' reikia nuraminti. Gar-siausioje pastar"j" met" istorijoje politiniai ly-deriai pab&go $ kr#mus – prezident& taip pat, – at-kreip& d&mes$ jis. – Prezi-dent& negali daryti $takos teismams ir n&ra Auk!-(iausiojo Teismo pirmi-nink&, bet ji gali vertinti bei atlikti organizuojan-(i% ir mobilizuojan(i% funkcij% – juk net pagal Konstitucij% priklauso na-cionalinio saugumo klau-simai.“

Nei$naudoja gali+Vilniaus universiteto pro-fesorius Romas Lazutka papild& parlamentarus ir P. Gyl$ atkreipdamas d&mes$, kad D. Grybaus-kait& remia Vyriausyb&s ekonominius projektus. „Bet a! pasigedau esmi-

Anot ekonomist+, prezident!s stiprus antimonopolinis instinktas ir senamadi$kos ekonomin!s pa%i(ros. Fotodiena

FAKTAI

TRETIEJI PREZIDENT-S METAI EKONOMIKOJE

K%r! s#lygas nepriklau-somiems (ilumos gamin-tojams

Sustiprino ir suaktyvino Konkurencijos taryb#

Per veto sustabd! mo-nopolij) &sigal!jim# atlie-k) tvarkymo srityje

Per veto u"kirto keli# priva$i) nam) administra-tori) savivalei

Par!m! Vyriausyb' u"ti-krinant energetin& valsty-b!s savaranki(kum#

Par!m! Vyriausyb' u"tikrinant (alies finans) stabilum#

Per veto u"kirto keli# elektros ir (ilumos kai-noms politizuoti

»Garsiausioje pastar+j+ met+ istorijoje politiniai lyderiai pab!go " kr(mus – prezident! taip pat

n&s problemos – nedarbo. Gird&jau, kad ji gr$)usi i! Briuselio min&jo jaunimo nedarb%, bet tik tiek: pre-zident& laikosi liberalios ekonomin&s ideologijos, kad problema tur&t" tarsi savaime susitvarkyti. Kai valstyb& suvaldys savo finansus ir netur&s dide-lio deficito, tuomet atseit augs ekonomika ir akty-v&s darbo rinka, – sak& R. Lazutka. – Bet #kis auga jau dveji metai, o nedar-bas did&ja nedaug.“

R. Lazutka prisimin&, kad kadencijos prad)ioje D. Grybauskait& tur&jo priekai!t" kai kuriems u) #kio sritis atsakin-giems ministrams, bet dabar aptilo. „Prezident& turi neformali% gali% per auk!tus reitingus, pozici-ni" ir opozicini" partij" politikai taip pat nedr$sta jos kritikuoti: tokia pa-d&timi D. Grybauskait& gal&t" pasinaudoti telk-dama politikus darbui ir kitose srityse nei mono-polij" ir korupcijos, bet, matyt, jos toks po)i#ris, kad tie kiti dalykai sa-vaime susitvarko, – sak& ekonomistas. – O kitose !alyse da)nai girdime, kad demonstrantai ir po-litikai aktyviai kelia b#-tent nedarbo problem%.“

Mykolo Romerio uni-versiteto Ekonomikos katedros ved&jas Algis Dobravolskas pirmiau-sia pabr&)&, kad Lietu-voje #kio reikalus tvarko premjeras, ne prezident&. „Vis d&lto D. Grybaus-kait& gal&t" da)niau i!reik!ti savo po)i#r$. Ta(iau tre(iaisiais me-tais negird&jome jokios ypatingos nuomon&s, prie!taravim" nebuvo, pasisakymai neatrod& pernelyg kontroversi!ki, net saky(iau, blank#s“, – sak& ekonomistas.

»Prezident! laikosi liberalios ekonomin!s ideologijos, kad problema tur!t+ tarsi savaime susitvarkyti

Nerijus Ma$iulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:Baltijos $ali( akcij( rinkose dominuoja smulk#s investuotojai, tai lemia ir priimam( sprendim( emocionalum), da"nai nepagr&stus akcij( kain( svyravimus. !ie investuotojai retai turi galimybi( prognozuoti &moni( ateities pinig( srautus, modeliuoti galimus scenarijus ir apskai*iuoti galim( gr)"( vidurk&

Marius Dubnikovas, Lietuvos finans) makleri) asociacijos prezidentas: Blogos naujienos palie*ia visus investuotojus, jau turin*ius akcij(, tod%l j( reakcija yra stipresn%. Kita vertus, geros rinkos naujienos labiau susijusios su naujais investuotojais, o didel% kainos imtis sukuria galimyb+ u"dirbti, kai blogos naujienos yra prie"astis nuostoliams

NUOMON"Emocijas lemia smulkumas Blogos naujienos – nuostoliai

Asmeninio albumo nuotr.ELTA

8 Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

? Tyr!te, kaip rinkos psicho-logija lemia Baltijos $ali+

investuotoj+ elgsen#. Koki+ tendencij+ pasteb!jote?

Lietuvoje investuotojai labiau link' reaguoti $ blo-gas naujienas, o reakcijos akivaizdesn&s nuosmukio s%lygomis. Kai paskelbia-

EVELINA POVILAITYT-evelina.povilaityte@ekonomika.lt

mos geros naujienos, jie netiki, kad tendencijos i!liks ilg% laik%, tod&l per silpnai $ jas reaguoja. Toks rezultatas n&ra visai ne-tik&tas, nes psichologijos literat#roje teigiama, kad )mogui b#dinga stipriau reaguoti $ blogus dalykus. Svarbu, kad ger" naujien" poveikis grei(iau i!nyksta nei blog"j". Atsi)velgiant

$ ilgesn$ blog" naujien" poveik$ investuotojai sti-priau $ jas reaguoja.

? Kas lemia toki# investuo-toj+ reakcij#??Baltijos rinka yra ky-

lanti, tad manau, kad ji n&ra ta, kurioje vyrauja racional#s l#kes(iai. In-vestuotojams b#dingas neracionalus elgesys yra

daugiausia paskatintas in-formacijos tr#kumo.

Reikia atkreipti d&-mes$, kad jei informacija pasiekia investuotojus skirtingais laikotarpiais nevienoda apimtimi, tada galima sakyti, kad rin-kos n&ra efektyvios ir yra galimybi" kai kuriems investuotojams i! to infor-macijos tr#kumo u)dirbti.

Vis d&lto tie, kurie perka ir parduoda vadovaudamiesi gandais, sekdami minios efektu, u)sidirbti gali tik trumpu laikotarpiu, nes jie link' daryti klaidas.

? Kokios j+ daromos da%-niausiai?Investuotoj" klaidos

pasirei!kia nepriklauso-mai nuo to, kuo prekiau-jama. Tai pirmiausia per didelis pasitik&jimas savimi. Pavyzd)iui, in-vestuotoj" pra!oma nu-statyti, kokiomis ribomis pasikeis analizuojamo vertybinio popieriaus kaina. Tas, kuris bus lin-k's save pervertinti, nu-statys pernelyg siaurus intervalus, tarkime, nuo 3,2 iki 3,5 lito. Ne itin pa-sitikintys nustato gerokai didesn$ interval%, pavyz-d)iui, nuo 3 iki 5 lit".

Kita klaida – konser-tyvumas. Mes m&gstame vietos produkcij%, prisi-ri!ame prie paslaug" ir $moni", sunkiai kei(iame $pro(ius. Viena i! inves-tuotoj" darom" klaid" b#tent tokia: jie gali per l&tai reaguoti $ nauj% in-formacij% ir d&l konserva-tyvumo padaryti investa-vimo klaid%.

Klaid" yra daug r#!i", nes )mon&ms psichologi-n&s klaidos yra b#dingos. Ta(iau nustat' ir suvok' jas galime pad&t$ valdyti.

? Lietuvoje dauguma investuotoj+ yra neprofe-

sional(s. Ar tai ateityje gal!t+ pasikeisti?

Investuotoj" i!prusimo lygis yra labai svarbus. Lietuvoje yra investuo-toj", kurie stokoja finan-sini" profesini" )ini" fundamentinei analizei atlikti. Jeigu !i tenden-cija keist"si ir b#t" dau-giau d&mesio skiriama investuotoj" !vietimui $vairiais aspektais, ne tik supa)indinant su s%voko-mis, bet ir mokoma, kaip, pavyzd)iui, apskai(iuoti gr%)%, jas analizuoti, i!-skirti tendencijas, kurios

gal&t" b#ti naudingos formuojant strategijas, )inoma, situacija keist"si. Rinka tapt" efektyvesn&. O tokioje rinkoje, jei in-vestuotojai valdo vis% in-formacij%, u)dirbti i! to nebus galimybi".

Efektyvi" rink" va-romoji j&ga yra neefek-tyvumas, pasirei!kian-tis tam tikromis rinkos anomalijomis. Lietuvoje susiklos(iusi pad&tis b#-dinga daugeliui rink": tos anomalijos n&ra fenome-nalios. Pavyzd)iui, sausio efektas, $mon&s dyd)io efektas – jie pasirei!kia vi-sur. Ir to tradicin&s teori-jos paai!kinti negali. Yra investuotoj", kurie tai supranta. Jie tai pelnin-gai i!naudoja. Jeigu kas nors rinkoje u)dirba i! anomalij", vadinasi, rin-kos negalime pavadinti efektyvia.

? Tad kas lemia investuotojo s!km)?Pirmiausia )inios.

Taip pat svarbu )inoti, kaip investuotojai link' elgtis rinkoje, ir suvokti tos elgsenos aspektus.

Rinkoje yra ciklas, ku-ris prasideda nuo )emiau-sio ta!ko. Pagrindin& tai-sykl& – pirkti, kai kaina yra )ema, ir parduoti, kai ji auk!ta.

Ta(iau )mon&s vis dar perka tuomet, kai kainos yra pasiekusios maksi-mali% rib%. Tada akcijas pradeda i!parduoti ins-tituciniai investuotojai ir rinkoje pasidaro ne-beai!ku, kas dominuoja – pirk&jai ar pardav&jai. Tokios tendencijos rodo, kad laikotarpis yra pavo-jingas neprofesionaliems investuotojams. V&liau rinkoje dominuojant par-dav&jams kainos krinta ir )mon&s praranda daug pinig".

»Lietuvoje susiklos&iusi situacija b(dinga daugeliui rink+

„Ger+ naujien+ poveikis grei&iau i$nyksta nei blog+ naujien+, tod!l

investuotojai stipriau reaguoja " pastar#sias“, – sako finans+

specialist! '. Grigali(nien!. Asmeninio albumo nuotr.

RAPOLAS GABRYS info@ekonomika.lt

-­-­

2002 metais patvir-tintame Vilniaus miesto strategi-niame plane buvo

numatyta, kad 2020 me-tais vidutinis vilnie(io atlyginimas sieks 6 400 lit". Ta(iau, atsi)vel-giant $ ekspert" skai(ia-vimus, labiau tik&tina, kad d&l ekonomin&s kri-z&s $takos atlyginimas gali siekti apie 5 000 lit". Ekspertai numat& du scenarijus – bazin$, kai vidutinis bruto darbo u)-mokestis Vilniuje sieks 3 594 litus, ir optimistin$ – 4 928 litus“, – prista-tydamas atlikt% studij% kalb&jo Vilniaus meras Art#ras Zuokas.

Pasak „Ernst & Young“ partnerio Lino Di(petrio, norint pasiekti tok$ vi-dutin$ atlyginim% reikia skatinti smulkaus ir vi-dutinio verslo pl&tr% Vil-niaus mieste, pritraukti dideles bendroves ir tarptautines instituci-jas, kurios pl&tot" savo veikl% Vilniuje, didinti savivaldyb&s ir jai paval-d)i" institucij" veiklos efektyvum%, veiksmin-

gai naudoti atsinaujinan-(ius energetinius i!te-klius, didinti minimal" atlyginim%, skatinti IT paslaug" eksport%, medi-cinin$, kult#rin$ ir konfe-rencin$ turizm%.

Anot Vilniaus mero Art#ro Zuoko, jau dabar Vilniaus miesto savival-dyb& aktyviai skatina gy-ventojus deklaruoti gy-venam%j% viet% Vilniuje, kad padidint" GPM su-rinkim%. *iuo metu Gedi-mino pr. 24–40 esan(iame bute gyvenam%j% viet% deklaravo daugiau kaip 1 345 gyventojai, dar 2 389 gyventojai $traukti $ Vilniaus miesto savival-dyb&s gyvenamosios vie-tos neturin(i" asmen" apskait%. I! viso naujai deklaravusi" gyventoj" yra 3 734.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldyb&, vykdydama vie!uosius pirkimus, pirmoji Lietu-voje sutartyse $pareigojo tiek&jus darbuotojams

mok&ti vidutin$ darbo u)-mokest$, ne ma)esn$ nei 90 proc. Vilniaus mieste, remiantis Statistikos departamento pateikia-mais duomenimis pagal ekonomin&s veiklos srit$. *iuo metu jau sudarytos 168 tokios sutartys su $mon&mis, kuri" vert& – apie 200 milijon" lit".

*iuo metu vidutinis darbo u)mokestis Vil-niaus mieste yra ma)-daug 2,5 t#kst. lit" ne-atskai(ius mokes(i". 2011 metais pirm%j$ ketvirt$ vidutinis m&ne-sinis vilnie(i" darbo u)-mokestis siek& 2 399 litus, o met" gale –

2 512,3 lito. ,skai(iuo-jant ir t% darbo u)mo-kest$, kuris sumokamas jo nedeklaravus, tai yra !e!&lin&s ekonomikos dal$, vidutinis darbo u)mokes(io Vilniaus mieste dydis yra ma)-daug 3 t#kstan(iai lit" (neatskai(ius mokes(i").U!s. Nr. 07-13-2012

Anot Vilniaus mero Art(ro Zuoko, jau dabar Vilniaus miesto savivaldyb! aktyviai skatina gyventojus deklaruoti gyvenam#j# viet# Vilniuje, kad padidint+ GPM surinkim#. Fotodiena

Per pirmuosius 6 $i+ met+ m!nesius " Vilniaus miesto savivaldyb!s biu-d%et# surinkta 13,86 mln. lit+ daugiau nei planuota, did%i#j# dal" didesni+ nei planuota pajam+ sudaro GPM – 9,82 mln. lit+. Be to, vykdant savivaldyb!s strukt(ros ir jos "moni+ pertvark# per metus sutau-poma 13,75 mln. lit+.

„Nepaisydami tenden-cing) trukdym) sprend"iame savo problemas ir gr#"iname paveld!tas skolas, pavyzd"iui, (iemet privalome gr#"inti 2010 metais parduotas sko-las, – sak! Vilniaus meras Art%ras Zuokas. – Vyriausyb! savo sprendimais iki (iol tik blogino miesto finansin'

b%kl'. Tai pa"ymima ir Eko-nominio bendradarbiavimo ir pl!tros organizacijos pareng-toje ataskaitoje, kur teigiama, kad per kelet# pastar)j) met) did!jantis valstyb!s pajam) nesurinkimas buvo lokalizuo-tas i( valstyb!s & savivaldybi) lygmen&, pirmiausia d!l biu-d"eto dokumentuose per-vertinto gyventoj) pajam) mokes$io surinkimo. Toks valstyb!s pajam) nesurinki-mas l!m! esmin& savivaldybi) &siskolinim) did!jim#.“

Pasak mero, savivaldyb!s &gyvendinamos priemon!s, kad padid!t) vidutinis vilnie-$i) atlyginimas, jau dabar duoda rezultat# – gyventoj) pajam) mokestis surenkamas geriau.

„Sudarydami sutartis su

Surinko daugiau nei planavotiek!jais numatome, kad jie savo darbuotojams mok!t) ne ma"esn& nei 90 proc. vidu-tinio atlyginimo mieste. Taip pat sudar!me galimyb' pa-pras$iau deklaruoti gyvena-m#j# viet# Vilniuje, Gedimino pr. 24–40 esan$iame bute“, – sak! A. Zuokas.

Mero teigimu, daroma viskas, kas priklauso nuo Vil-niaus savivaldyb!s kompe-tencijos, kad miestas gaut) daugiau pajam) ir surinkt) planuot# biud"et#. Pirmiau-sia buvo optimizuotas savi-valdyb!s administracijos ir miesto &moni) darbas, tai leis kasmet sutaupyti apie 10,45 mln. lit), dar apie 3,3 mln. lit) bus sutaupoma centralizuotai perkant elektros energij#.U!s. Nr. 07-11-2012

Vilniaus  pulsas 9Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

CV #ana Grigali$nien%

Socialini) moksl) daktar!, specializuojasi finans) srityje

1998–2002 m. +iauli) univesritete studijavo Verslo administravim# ir vadyb#

2002–2004 m. (iame uni-versitete &gijo Ekonomikos magistro laipsn&

2007–2011 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete &gijo Socialini) moksl) daktaro laipsn&

Nuo akademin!s karjeros prad"ios dom!josi finans) sritimi, ypa$ &moni) finans) analize ir valdymu. Mokslo tyrimai ir d!stymas universitete prapl!t! mokslo interes) srit&: nuo finans) rinkos dinamikos link rinkos nuotaikomis pagr&stos inves-tuotoj) elgsenos

»*iuo metu vidutinis darbo u%mokestis Vilniaus mieste yra ma%daug 2,5 t(kst. lit+ neatskai&ius mokes&i+

Mero teigimu, daroma viskas, kad Vilnius gaut+ daugiau pajam+ ir surinkt+ planuot# biud%et#. Fotodiena

10

*alys – skol+ &empion!s Pasaulyje yra $ali(, kurios pus+ savo nepriklausomyb%s istorijos pragyveno skolose. ,sipareigojim( nevykdymas (angl. default) arba valstyb%s nepaj%gumas susimok%ti skolas yra viena i$ ekonomi-n%s kriz%s pasekmi(. !iuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio $ali(, ta*iau kai kurios i$ j( toki) b%d) sprend"ia toli gra"u ne pirm) kart).

'mon!s, kurie griauna pasaulio ekonomik#Politinis paraly"ius palaiko tebetrunkan*i) ekono-min+ lig). Ar tai vykt( JAV Kongrese, ar pasaulio did"iausiuose bankuose, ar &vairiuose ES vir$#ni( susitikimuose, sud%ting( sprendim( pri%mim), reika-ling( globaliai ekonomikai atsigauti, stabdo &vair#s nuomoni( i$siskyrimai.

„Snoras“: lietuvi$kas bankrotas peraugo " tarptautin"Vienas pirm(j( darb(, kuriuos atliko Neilas Coo-peris, ie$kodamas milijon(, dingusi( i$ banko „Snoras“, buvo pa"intis su i$trintomis nebeegzistuojan*io Baltijos $alies skolintojo rinkmeno-mis, ra$o „Businessweek“.

Kaip tapti pus!s etato verslininkuNor%tum%te &steigti nuosav) versl), ta*iau negal%site susidoroti su u"gri#sian*iais finansiniais sunkumais nuomojantis pa-talpas, &kei*iant nekilnoja-m)j& turt) ar imant paskol) verslo prad"iai? Galb#t net turite vaik(? Pagaliau net jeigu esate dar visai jaunas, juk ir jauni "mon%s turi atitinkam( finansini( &sipareigojim(. Jei bent & vien) $i( klausim( atsak%te teigiamai, esate tobulas kandidatas tapti pus%s etato verslininku...

Kristina 2012-07-11 02:14Ma"os kainos, nes ma"a alga, tai "mon!s nors pragyvent gali... Esu lietuvait! ir tur!$iau ginti gimtin!s garb', ta$iau tenka pripa"inti, kad Lietuvos politikai Lietuv!l' ant skurdo ribos pastat!: algos ma"os, kainos didel!s, k# jau kalb!ti apie komunalines i(laidas. Taigi Baltarusija (iuo atveju gerokai priekyje..

PVM2012-07-11 23:32Lietuvoje reikia sutvarkyti visi(-kai netinkam# (vietimo sistem# ir universitetuose &diegti reikia daugiau praktikos, o ne tik "inias semtis i( 50 met) senumo vadov!li), kurie dar teb!ra beveik visuose universitetuose. Vargu ar augdami tokioje siste-moje studijas pabai' studentai sugeb!s b%ti konkurencingi tarptautin!je rinkoje.

Tomas2012-07-11 17:57Euro s#junga n!ra viena (alis, tod!l bendra valiuta – Euras yra didelis galvos skausmas visoms (alims &sivedusioms Eur#. Euro, kaip valiutos vert!, kit) valiut) at"vilgiu kyla ir leid"iasi priklausomai nuo to, koks yra Euro s#jungos vis) (ali) ben-dras ekonomikos vidurkis. Taigi bendros valiutos naudojimas rei(kia, kad visiems blogai kai nors viena i( Euro s#jungos (ali) nusirita & ekonomin' kriz' (kaip dabar Graikija, Ispanija, Portugalija ir kitos). Ta$iau vis) Euro s#jungos (ali) vietin!s vald"ios turi visi(k# laisv' kiek nori i(laidauti ir skolintis. Tai veda prie prasiskolinusi) ir skolos nebesugeban$i) atiduoti euro s#jungos (ali), kurios ma"ina euro vert' kit) valiut) at"vilgiu. Taigi vienos (alys i(laidauja, prasiskolina ir d!l aplaidumo ir nei(manymo eina link bankroto, tokiu b%du kenkia kitoms ekonomi(kai sti-prioms (alims, kurios ne(vaisto pinig) ir leid"ia juos protingai. Tod!l nesuprantu, kod!l dauguma JAV ekonomist) nori, kad ekonomi(kai stiprios (alys kaip Vokietija, padengt) ekonomi(kai silpn) (ali) kaip Graikija,&siskolinimus ir taip i(-gelb!t) bendr# valiut# – eur#?

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAIT-S STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

2012-07-06 23:36Ka"in kurioje vietoje JAV ekonomika ar kas nors kitas auga? Gal%tume nesijuokti, jeigu ten negyventume. JAV nesustabdomai ritasi & BE-

DUGN-!!! O jei kokiai tarp-tautinei organizacijai rapor-tuoja apie augim), tai t%ra pastangos nusl%pti tikr)j) ties) tiek nuo savo tautos, tiek nuo viso pasaulio. JAV

pri%jo savo liepto gal) ir jos "lugimo niekas nesustabdys. Tik baisu, kad paskui save tempia ir vis) pasaul&!

i$ Amerikos

»JAV pri!jo savo liepto gal# ir jos %lugimo niekas nesustabdys. Tik baisu, kad paskui save tempia ir vis# pasaul"!

100 metr+ iki j(ros arba bent jau bang+ m($os, matomos pro vir$utini+ apartament+ auk$t+ langus, lietuviai reika-lavo anks&iau. *iandien patrauklaus b(sto poilsiui s#ra$as pildomas naujais pageidavimais.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi an-trojo b#sto paklausos aktyv&jim%, o klientai atranda nauj" kurort". Reikalavimai skirtingi, ta(iau visi lyg sutar' trau-kia toliau nuo !urmulio: i! miesto $ kaim%, i! Pa-langos $ Pamar$.

„DNB B#sto“ nekil-nojamojo turto ekspert& Kristina Marciulevi(ien& aktyvesn' paklaus% $si-gyti antr%j$ b#st% poilsiui sieja su kritusiomis NT kainomis. Es% dabar, kai s%lygos palankesn&s, )mo-n&s investuoja.

„Vis dar populiari Pa-langa, Neringa. Taip pat Pamario kra!tas, Drus-kininkai. Domint" ir Karkl& ar *ventoji, bet ten nesutvarkyti uostai, negalima atsive)ti savo kateri", jacht"“, – tr#ku-mus vardijo K. Marciule-vi(ien&.

Anot jos, tame pa(iame

kurorte b#sto kaina gali skirtis kelet% kart": pa-vyzd)iui, Nidoje b#sto vert' lemia atstumas nuo mari" ar j#ros.

Gero v!jo ir uost+Pasak K. Marciulevi(ie-n&s, klientai domisi ir kita Kur!i" nerijos puse – Svencel&s kaimu, kur renkasi j&gos aitvar" sporto m&g&jai. Paklaus% antrojo b#sto rinkoje turi ir Druskininkai, ir sody-bos prie e)er".

Nekilnojamojo turto

kompanijos „Landtop“, kurios specializacija – sklypai ir sodybos vaiz-dingose vietose, vadovas Levaldas Arcimavi(ius sa-vaitra!(iui sak&, kad ger" objekt" ma)&ja, o inves-tuojantieji $ b#st% u)mies-tyje tampa tik i!rankesni: patraukli" sodyb" neretai ie!ko po kelet% met".

„J#ra traukia, bet ne$-sigysi sklypo, kuris ribo-t"si su j#ra, o sklyp% prie e)ero nusipirkti gali. Prie j#ros mes prat' nuva-)iuoti kart% per metus, o $ sodyb% – da)niau“, – sak& L. Arcimavi(ius.

Anot jo, pirmenyb& teikiama erdviems skly-pams, bet kuriuo met" laiku pasiekiamoms so-

dyboms toliau nuo kai-myn", ar(iau mi!ko ar e)ero.

„+mon&s renkasi kuo ar(iau didmies(io, retai 150 kilometr" atstum%. Jei nusprend& pirkti, su-krap!tyti dar 50 ar 100 t#kst. lit" n&ra problema, – sak& NT kompanijos vadovas. – Skai(iuojama, kiek kainuos kuras, per kiek laiko pasiekiama so-dyba ir kad tie papildomi pinigai ilgainiui bus su-taupyti.“

Atranda Rusn)Pamaryje, Rusn&s saloje, buvusiose laiv" remonto dirbtuv&se, kuriami lof-tai. Anot projekto „Amber Lofts“ vadovo Arno Pet-ni#no, klientai aktyviai domisi netradicin&mis erdv&mis netradiciniame kurorte. Tarp planuojan-(i"j" $sigyti 50 kv. metr" loft% yra ir italas, ir !vei-car&. Projekto vadovas jau skai(iuoja per 40 proc. re-zervavimo sutar(i".

„Susidom&jim% lemia i!skirtinumas: daugiau niekur Lietuvoje n&ra galimyb&s gyventi !alia toki" dideli" vandens i!tekli", visi!kai ant ma-ri" kranto. Rusn& – sala, kurioje yra visi $manomi draustiniai, ten daugiau viet" n&ra“, – sak& loft" k#r&jas.

Anot A. Petni#no, Lie-tuvoje per ma)a politin&s valios ir per daug konser-vatyvumo, kad atsirast" daugiau pana!i" rekreaci-ni" objekt".

GABIJA SABALIAUSKAIT-gabija@ekonomika.lt

Bendrov!s „Concept Lofts“ projektas Pamaryje nesustos: Rusn!s saloje dar yra objekt+, kuriuos galima pl!toti. Bendrov%s nuotr.

»J(ra traukia, bet ne"sigysi sklypo, kuris ribot+si su j(ra, o sklyp# prie e%ero nusipirkti gali

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

&ia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAIT-S KLAUSIMAS

Ar kei$iasi lietuvi) poilsio &pro$iai?

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d. 11Nr. 26

2012 m. liepos 16–29 d.

DARIUS MAJAUSKASinfo@ekonomika.lt

Prie! por% savai-(i" pasirod's Eu-ropos Komisijos 2012 m. gegu)&s

16 d. reglamentas (ES) Nr. 432/2012 patvirtino 222 teigini" apie maisto pro-dukt" sveikum% s%ra!% ir leido vartoti atitinkamus teiginius apie !i" pro-dukt" bei j" sudedam"j" dali" poveik$ )mogaus sveikatai ir susirgimo rizikos prevencijai. Ta-(iau priimtas sprendimas suk&l& dvejop% reakcij% Europos S%jungos vals-tyb&se nar&se – ir verslo atstovai, ir kontrol&s ins-titucijos priverstos kartu ai!kintis proced#rinius reglamento $gyvendinimo aspektus.

Tikslas – informuoti Europos Komisija, tiek priimdama 2012 m. ge-gu)&s 16 d. reglament% Nr. 432/2012, tiek anks-tesnius !ios srities teis&s aktus, akcentuoja varto-tojo informavimo tiksl% ir pabr&)ia sveikatinimo teigini" suprantamum% vartotojui. Ta(iau var-totoj" suvokimas yra gana subtilus dalykas, paremtas kult#ra, isto-rin&mis aplinkyb&mis, mitybos tradicijomis, rinkos aplinka ir pan. Abejotina, ar vartotojui suprantama, k% rei!kia teiginys, kad dokozahek-saeno r#g!tis svarbi nor-maliai smegen" funkcijai palaikyti. Lietuvos varto-tojai min&t% r#g!t$ )ino omega-3 riebal" r#g!ties terminu, ta(iau ar jis gal&s b#ti toliau vartoja-mas, ai!kumo n&ra.

„Reglamentas nedrau-d)ia vartoti patvirtint" sveikatinimo teigini" de-rinius arba modifikuoti atitinkam% teigin$ i!lai-kant jo prasm'. Ta(iau reglamentas suk&l& daug kit" abejoni", pvz., d&l jo reikalavim" taikymo pra-d)ios, teigini" prasm&s, vertinant !i" teigini" lingvistines konstruk-cijas, patvirtintas skir-tingomis ES valstybi" nari" kalbomis ir pan. Pa)ym&tina, kad pati Eu-ropos Komisija ne kart% yra nurod)iusi, kad skir-ting" ES valstybi" nari" nacionalin& praktika sveikatinimo teigini" klausimais trukdo maisto produktams laisvai jud&ti ir sukuria nelygias kon-kurencijos s%lygas, taigi daro tiesiogin$ poveik$ ES vidaus rinkos funk-cionavimui, o tai kelia atitinkam" gr&smi" lais-vam preki" jud&jimui“,

– teigia maisto produkt" teisinio reguliavimo eks-pertas Andrejus Rudano-vas, advokat" kontoros „Tark, Grunte, Sutkien& ir partneriai“ vyresnysis teisininkas, advokato pa-d&j&jas.

„Atsakomyb& u) tin-kam% vartotoj" infor-mavim% apie produkto savybes tenka maisto operatoriui, ta(iau apie !i% atsakomyb' galime kalb&ti tik tuomet, kai in-formavimo reikalavimai yra ai!k#s, nuosekl#s ir pagr$sti“, – teigia eksper-tas. „Visuomet turi b#ti vartotojo, verslo ir vals-tyb&s santyki" balansas, prie!ingu atveju regu-liavimo tikslai nebus pa-siekti. Maisto operatoriai ir kontrol&s institucijos gal&s tinkamai $gyven-dinti 2012 m. gegu)&s 16 d. reglamento reikalavimus tik per socialin$ dialog%.“

Poky&iai nuo ka%kadaVerslas yra priverstas b#ti lankstus. *$ lankstum%, ypa( maisto srityje, le-mia rinkos aplinka, ar!i konkurencija, politiniai

ir reguliaciniai poky(iai. Ta(iau verslo lankstumas neatsiejamas nuo konkre-(i" laike apibr&)t" spren-dim". Deja, reglamentui $gyvendinti !io ai!kumo stokojama.

„Reglamentas tur&t" b#ti prad&tas taikyti nuo 2012 m. gruod)io 14 d., t. y. po !e!i" m&nesi" nuo jo $sigaliojimo datos, ta(iau !i formuluot& kelia daug diskusij", – pa)ymi A. Ru-danovas, – nes reglamen-tas nenustato apibr&)t" pereinam"j" laikotarpi" nei maisto produkt" )en-klinimo tobulinimui, nei esam" produkt" su !iuo metu galiojan(iu )enkli-nimu liku(i" i!pardavi-mui bei !io i!pardavimo trukmei, !is neapibr&)-tumas l&m& skirting% ES valstybi" nari" po)i#r$ $ reglamento $gyvendi-nim%. Su tuo jau susid#r&

tarptautiniai maisto ope-ratoriai, veikiantys keli" ES valstybi" nari" terito-rijose.

Kai kurios ES valstyb&s nar&s jau pasisak&, kad, j" nuomone, reglamento taikymo prad)ia nustato pareig% valstyb&ms na-r&ms prad&ti nacionalini" teis&s akt" reikalavim" d&l maisto produkt" svei-katinimo teigini" varto-jimo per)i#r% tik nuo 2012 m. gruod)io 14 d. Anot !i" valstybi" nari", su&jus nurodytas datai turi b#ti apibr&)ti pereinamieji laikotarpiai ir nustatytos kitos reglamento $gyven-dinimo s%lygos maisto operatoriams.

Dalis ES valstybi" na-ri" laikosi nuomon&s, kad maisto produktai, paga-minti iki 2012 m. gruod)io 14 d. ir kuri" )enklinimas neatitinka reglamento

reikalavim", gali b#ti platinami j" rinkose iki pagamint" atsarg" bei !i" maisto produkt" galio-jimo (tinkamumo vartoti) termino pabaigos. Maisto produkt", kurie b#t" pa-gaminti po 2012 m. gruo-d)io 14 d., )enklinimas tur&s atitikti reglamento reikalavimus.“

Anot A. Rudanovo, Lie-tuvos rinkoje veikiantys maisto operatoriai yra aktyv#s reglamento $gy-vendinimo klausimais, inicijavo jau ne vien% susitikim% aptariamu klausimu su teis&k#ros ir rinkos kontrol&s instituci-jomis, aptarin&jo r#pimus klausimus. Ta(iau tema nauja, kaip jau min&ta, kelianti daug abejoni" ir neai!kum", tod&l akivaiz-d)i" post#mi" kol kas ne-matyti. „Tam reikia laiko, – mano ekspertas, – kurio, deja, kai kurie maisto operatoriai jau nebeturi, nes d&l gaminam" ir plati-nam" produkt" specifikos (pvz., ilgas tinkamumo vartoti terminas, pakuo-t&s keliomis kalbomis ir pan.) naujas pakuot&s )en-

klinimas turi b#ti sude-rintas ir paleistas $ spaud% !iomis dienomis.“

Stokoja ai$kumoKaip teigia A. Rudanovas, vienas esmini" Konstitu-cijoje $tvirtinto teisin&s valstyb&s principo ele-ment" yra teisinis ai!-kumas, t. y. teis&s aktai ir valstyb&s institucij" priimami sprendimai privalo b#ti ai!k#s ir darn#s, teis&s normos turi b#ti formuluojamos tiksliai, jose negali b#ti dviprasmybi". *$ reikala-vim% suformulavo Kons-titucinis Teismas, anot jo, Konstitucijoje $tvirtintas teisin&s valstyb&s princi-pas, be kit" reikalavim", suponuoja ir valstyb&s pareig% u)tikrinti teisinio reguliavimo tikrum%, sta-bilum%, teis&t" l#kes(i" apsaug%. Deja, !iuo metu esama praktika, kuri% formuluoja maisto rink% reglamentuojan(ios ir pri)i#rin(ios valstyb&s institucijos, tam tikrais atvejais neatitinka teisi-n&s valstyb&s suvokimo.

„M#s" patirtis lei-d)ia teigti, kad teisinio ai!kumo stoka ir teis&t" l#kes(i" principo pa)ei-dimai kyla i! skirtingos administracin&s prakti-kos, kuri% formuoja vals-tyb&s institucijos“, – sako maisto produkt" teisinio reguliavimo ekspertas.

„Pavyzd)iui, !iuo metu Lietuvoje yra valstyb&s institucija, kurios viena i! funkcij" – atlikti maisto produkt" )enklinimo ekspertiz&s atitikim% Lie-tuvos Respublikos teis&s akt" reikalavimams. Ta-(iau n& viename i! teis&s akt" n&ra pasakyta, kad !ios institucijos parengta i!vada privaloma visoms valstyb&s institucijoms, kurios kontroliuoja maisto operatori" veikl%. Praktikoje d&l !ios prie-)asties ne kart% yra kil' gin(", nes maisto opera-torius vadovaujasi pa-teikta i!vada, o kontrol&s institucija laikosi kitos pozicijos, negu nurodyta i!vadoje.

Lemiam% reik!m' taip pat turi skirtingos insti-tucin&s kompetencijos ir po)i#ris $ sprend)iam% klausim%. Antai, nors nei ES, nei Lietuvos teis&s aktai nedraud& melato-nino naudojimo maisto produkt" gamyboje, ilg% laik% kompetentingos institucijos laik&si nuo-mon&s, kad tai netoleruo-tinas ir draustinas veiks-mas. Ta(iau Europos Komisijos 2012 m. gegu)&s 16 d. reglamentas ai!kiai paneig& !i% pozicij%.“

»Verslas yra priverstas b(ti lankstus. *" lankstum#, ypa& maisto srityje, lemia rinkos aplinka, ar$i konkurencija, politiniai ir reguliaciniai poky&iai

„Europos Komisija ne kart# yra nurod%iusi, kad skirting+ ES valstybi+ nari+ nacionalin! praktika sveikatinimo teigini+ klausimais trukdo maisto produktams laisvai jud!ti ir sukuria nelygias konkurencijos s#lygas“, – teigia A. Rudanovas. Bendrov%s nuotr.

12 13Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

KRIMINALIN"SNAUJIENOS

SAVAIT-S KRIMINAL.

TOP 3

K R Y M S K A S . Per potvyn& Rusijos pietuose esan$iame Krasnodaro kra(te "uvo 171 "mogus, i( j) dau-giau kaip 150 – Krymske. I( viso nukent!jusiais pripa"inta apie 35 t%kstan$ius "moni). Nelaim!s zonoje yra daugiau kaip 5 t%kstan$iai gyvenam)j) nam). Vietos gyventojai bijo juos palikti b%g(taudami d!l

savo turto. Nuo stichijos nu-kent!jusiuose rajonuose suak-tyv!jo pl!(ikavimas. L O N D O N A S . Rasta negyva „Tetra Pak“ imperijos paveld!tojo Hanso Kristiano Rausingo "mona. Evos Kemeny k%n# policija aptiko prabangiuose poros namuose Londono 2elsio kvartale. H. K. Rausingas po

policijos reido (eimos name are(tuotas d!l s#saj) su E. Kemeny mirtimi. I( +vedijos kilusiai Rausing) (eimai „Te-tra Pak“ pakuot!s sukrov! di-d"iulius turtus. +eimos turtas vertinamas 5,4 mlrd. eur)P E K I N A S . Pietiniame Kinijos Guangsi-D"uang) autonominiame regione policija konfiskavo

daugiau nei 3,6 t%kst. kontra-banda atgabent) krokodil), kurie b%t) buv' panaudoti egzotiniams patiekalams. Reti Siamo krokodilai buvo konfiskuoti Kinijos ir Vietnamo pasienyje. Kontrabandininkai juos b%t) pristat' & restoranus Kinijoje. Veterinarai teikia me-dicinin' pagalb# nykstantiems ropliams.

Neskaidriausios bendrov!s

Rus+ „Gazprom“ – tarp neskaidriausi+ did%i+j+ pasaulio bendrovi+. Reuters

„Gazprom“, „Go-ogle“, „Amazon“, „Honda“, „Apple“, „Berkshire Hathaway“ – visos $ios bendrov!s rikiuojasi „Transparency International“ sudaryto skaidriausi+ did%iausi+ pasaulio akcini+ bendro-vi+ s#ra$o pabaigoje.

Pa$ia neskaidriausia bendrove pripa"inta „Bank

of China“, o skaidriausia – „Statoil“.

Tyrime vertintas 105 did"iausi) tarptautini) ak-cini) bendrovi) ataskait) i(samumas antikorupcini) priemoni) srityje.

I( tirt) &moni) Lietuvoje veikia dvide(imt dvi. Ta$iau tik dvi i( j) – SAP ir „Statoil“ – vie(ina bent dal& finansi-n!s informacijos apie Lietu-voje vykdom# veikl#.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

ri" (apie 14 mln. lit"). M. -iornas nuo 1989 m. ver-t&si prekyba, o nuo 1992 m. su broliu Levu pasin&r& $ prekyb% aliuminiu ir u)-mezg& ry!ius su kompa-nija „Trans World Group“ (TWG), priklausan(ia bro-liams Rubenams.

1994 m. abu verslinin-kai, !iandien minantys teismo slenkst$, kartu

sutar& su TWG (kur M. -iornas taip pat buvo partneris) d&l bendro Sa-jansko aliuminio gamy-klos („SaAZ“) vertybini" popieri" pirkimo per O. Deripaskos $mon' „Alin-vest“, turin(i% licencij% vykdyti vertybini" popie-ri" operacijas. M. -iorno advokatai tikina, kad $mon&s pirkim% did)i%ja dalimi finansavo pats ie!-kovas.

Ie!kovas !iandien ti-kina, kad nuo 1993 m. buvo O. Deripaskos par-tneris ne tik d&l bendros vykdomos veiklos, bet ir d&l kompanijos „Sibirskij aliumin“, kuri 2001 metais tapo „Rusal“ dalimi. M. -iornas ai!kina, kad in-vestavo $ versl% kelis !im-tus milijon" doleri" nuo 1994 iki 2000 met" – b#tent !iais argumentais rem-damiesi ie!kovo juristai tikina, kad !is tur$s teis' $ 20 proc. dabartin&s kom-panijos „Rusal“ akcij".

Anot M. -iorno, ga-lutinis bendrai vykdyto verslo $rodymas yra Lichten!teine 1997 me-tais registruotas fondas „Radom“, kurio dalis pri-klaus& abiem besiteisian-tiems verslininkams, taip pat verslininkams Iskan-darui Machmudui, Andre-jui Malevskiui ir Sergejui Popovui.

„Buvau reketuojamas“Teisme atsakovu tapusio O. Deripaskos advokatai

bandys $rodyti, kad vers-linink" susitikimas ne tik $vyko v&liau, nei tvirtina ie!kovas, bet ir tai, kad M. -iornas niekada nefinan-savo O. Deripaskos verslo. Per pirm%j$ susitikim% su M. -iornu atsakovas jau tur&jo 14 proc. „SaAZ“ ak-cij".

Tiesa, 1994 metais vers-lininkai i! ties" sutar& suvienyti j&gas perkant vertybinius „SaAZ“ popie-rius, o M. -iornas tuomet prisistat& TWG partneriu – tai ai!k&ja i! teismui pristatytos med)iagos. Ta-(iau „Alinvest“ atliko tik technin$ akcij" pirkim% ir i! karto jas perved& $ s%skaitas t", kurie finan-savo sandorius. Abi pus&s surinko po kiek daugiau nei 20 proc. akcij" ir O. De-ripaskos juristai tvirtina, kad tai verslininkas pa-dar& be M. -iorno finansi-nio $siki!imo.

Teismui pateiktuose dokumentuose ai!k&ja ir kit" dalyk" – juodi rusi!ko verslo u)kulisiai. M. -ior-nas bi(iuliavosi su dauge-liu nusikalstamo pasaulio veid", tarp kuri" buvo ir min&ti A. Malevskis bei S. Popovas. M. -iornas nuolat pabr&)davo, kad O. Deripaska tur&t" su-sidraugauti su pastarai-siais ir da)niau susitiki-n&ti. „Buvo kalbama apie „stog%“ – ra!oma teismo dokumentuose. Taip O. Deripaskos juristai ai!-kina ir A. Malevskio bei

S. Popovo $traukim% $ bendr% veikl% – fond% „Radom“. Galutinai nu-spr'sta, kad u) „stog%“ reikia mok&ti, 1995 m. po dviej" susitikim" su M. -iornu Izraelyje.

Verslo savininkams „stogas“ rei!k& apsaug% nuo fizinio sunaikinimo, o !ios „priedangos“ orga-nizatoriams reik&jo lega-lizavimo, tod&l jie steng&si „$sitrinti“ $ versl%, ai!kina O. Deripaskos advoka-tai. Sumos, $vardytos M. -iorno kaip investicijos, nebuvo investicijos, ban-dys $rodyti advokatai pa-dedami auditori", kuri" liudijimai taip pat prista-tyti $ teism%.

Mokestis u% „priedang#“Susitarime Nr. 1 nurodyti 250 mln. doleri" (apie 701 mln. lit") M. -iornui buvo i!mok&ti, nors ne taip, kaip tartasi.

Atsakovo jurist" ko-manda tikina, kad M. -iornas „Sibal“ akcij" ne-vald&, jos priklaus& vienai O. Deripaskos kampanijai. *i kompanija u) nedidel' sum% pardav& akcijas len-gvatini" mokes(i" zonoje registruotai „Hillgate“,

Londono vie!bu-tyje „Lanesbo-rough“ prie! 10 met" dviej"

Rusijos verslinink" pa-sira!ytas susitarimas M. -iornui tur&jo reik!ti pa-sitraukim% i! aliuminio pramon&s verslo, O. De-ripaskai dar kitaip vadi-nam% mokest$ u) nusikals-

paskai parduoti 20 proc. „Rusal“ akcij" per 3–5 metus ir perleisti pinigus i! sandorio „!aliai“, kuri dokumente nenurodoma, i!skyrus 250 mln. doleri" (apie 701 mln. lit").

M. -iorno teisininkai tikina, kad abu dokumen-tai pasira!yti per bendr% verslinink" susitikim% Londone, vie!butyje „La-nesborough“. Ta(iau O. Deripaskos advokatai ti-kina, kad verslininkams susitikus buvo pasira!ytas tik Susitarimas Nr. 1 ir sumok&ta suma, nurodyta !iame dokumente. Priedas Nr. 1, pasak O. Deripaskos teisinink", nebuvo paduo-tas M. -iornui per susiti-kim% Londono vie!butyje ir nebuvo jo pasira!ytas.

Abiej" pusi" pasamdyti grafologai sako skirtingus dalykus. Jie patvirtina, kad ant abiej" dokument" tikrai pasira!& O. Deripa-ska, ta(iau ant Priedo Nr. 1 lapo para!as, pasak O. Deripaskos samdyt" eks-pert", raitytas tikrai ne M. -iorno ranka. Gerokai skiriasi ir para!" laikas.

Buvo verslo partneris?M. -iornas teisme tikino, kad 1990 metais tapo O. Deripaskos partneriu pl&-tojant aliuminio versl%. Dar 1993 metais, tikina verslininkas, jis Londone susitiko su O. Deripaska ir sutar& d&l bendro verslo vykdymo. Tuo metu, anot ie!kovo, atsakovo verslas buvo nedidelis ir kainavo ma)daug 5 mln. JAV dole-

tamos grupuot&s, kurios prie!akyje es% buvo M. -iornas, „stog%“.

Verslininkai kreip&si $ teism%. Teismo objektu tapo M. -iorno pretenzijos $ 20 proc. kompanijos „Ru-sal“ akcij", kuri" vert& – ma)daug 3 mlrd. doleri". Verslininkas parei!k&, kad iki pat 2001 met" buvo O. Deripaskos partneris. Pats „Rusal“ savininkas tikina, kad M. -iornas nie-

kuomet nebuvo jo verslo partneris – tik nuolat rei-kalaudavo pinig".

2 dokument+ bylaM. -iorno ie!kinys O. Deripaskai grind)iamas dviem dokumentais. Vie-nas j", pavadintas Su-sitarimu Nr. 1, nurodo, kad verslininkas O. De-ripaskai parduoda 17,5 proc. $mon&s „Sibirskij aliumin“ („Sibal“) akcij".

Papildomai nurodoma, kad O. Deripaska gr%)ins lengvatin&je mokes(i" ju-risdikcijoje registruotai „Bluzwed“ $mon&s skol%. Bendra sandorio suma, fiksuota dokumente ir pa-sira!yta 2001 m. kovo 10 dien% vie!butyje „Lanes-borough“, sudar& 250 mln. doleri" (apie 701 mln. lit").

Antrasis dokumentas, pavadintas Priedu Nr. 1, nurodo galimyb' O. Deri-

kuri priklaus& O. Deripa-skai. „Hillgate“ pardav& akcijas kitai verslininko kompanijai u) didel' sum%. Pinigai i! s%skaitos atiteko M. -iorno atsto-vui, o likusi suma buvo pervesta pa(iam M. -ior-nui.

Pasak jurist", tokie fiktyv#s sandoriai buvo mokestis u) „stog%“. Kad visos i!mokamos sumos b#t" tokios, ko-kios sutarta, pri)i#r&jo A. Malevskis. B#tent A. Malevskiui ir S. Popovui, ne M. -iornui, priklaus& Priedas Nr. 1, $rodin&ja O. Deripaskos advokatai. Tai buvo „suprantamas pa)adas i!mok&ti i! viso ne ma)iau nei 410 mln. doleri" (1,1 mlrd. lit") su 250 mln. doleri" (701 mln. lit") nauda M. -iornui“ – nurodyta med)iagoje, pri-statytoje $ Auk!(iausi%j$ Teism%.

Priedas nebuvo aptaria-mas su M. -iornu vie!bu-tyje „Lanesborough“ ir !is dokumentas su pasta-ruoju neturi jokios s%sa-jos, tikina atsakovo pus& ir $rodin&ja, kad Priedas Nr. 1 $ ie!kovo rankas pateko po A. Malevskio mirties.

O. Deripaskos advokatai ruden" nagrin!simoje byloje bandys "rodyti, kad verslininkas beveik du de$imtme&ius buvo reketuojamas mok!ti u% nusikalstamos grupuot!s „stog#“. Scanpix

FAKTAI

OLIGARCH. BYLA

O. Deripaska tvirtina, kad u" vadinam#j# priedang# nusikalstamoms grupuo-t!ms mok!jo nuo 1995 m.

Susitarimas tarp versli-nink) d!l aliuminio verslo padalijimo buvo pasira(y-tas 2001 m. kovo prad"ioje

Londono Auk($iausia-jam Teismui pateiktame ie(kinyje nurodoma, kad M. 2iornas pretenduoja & ma"daug 3 mrld. doleri) dyd"io kompensacij#

»M. /iornas nuolat pabr!%davo, kad O. Deripaska tur!t+ susidraugauti su pastaraisiais ir da%niau susitikin!ti. „Buvo kalbama apie „stog#“, – ra$oma teismo dokumentuose

JON- KURLAUSKIEN- info@ekonomika.lt

Daugiausia l&!" i!mok&ta van-dens sektoriaus projektams $gy-

vendinti – 123,3 mln. lit". Tai net 11,2 proc. daugiau, nei buvo numatyta. *iuo metu daugelyje Lietuvos region" pasinaudojant ES teikiama finansine parama tiesiami nauji centralizuoti vandentie-kio ir nuotek" tinklai. Jie leis u)tikrinti kokybi!ko ir !varaus geriamojo van-dens tiekim% ir saug" nuo-tek" tvarkym%.

Bir)elio 1 d. pasira!ytos dvi naujos finansavimo ir administravimo sutar-tys vandens tiekimo ir nuotek" tvarkymo inf-rastrukt#rai renovuoti ir pl&toti Vilniaus mieste ir Kai!iadori" rajone (Kai-!iadoryse, Gudienoje, Sta-si#nuose, Vladiki!k&se, Aviliuose, +ie)mariuose, Melioratoriuose ir +as-liuose).

Pasak Inesio Ki!kio, Aplinkos ministerijos ES strukt#rin&s paramos administravimo departa-mento direktoriaus, !ios l&!os leid)ia gyventojams suteikti !iuolaikinius pa-togumus.

„Juos turintieji jau ne-be$sivaizduoja kitokio gyvenimo. Ne ma)iau svarbu ir tai, kad !ie projektai leid)ia junta-mai suma)inti aplinkai darom% )al% – kalbu apie nuotekas, kurias )mon&s, neprisijung' prie centra-lizuot" vandens tiekimo ir nuotek" tvarkymo tin-kl", deja, ne visada tvarko tinkamai“, – akcentuoja I. Ki!kis.

ES strukt#rini" fond" finansuojamiems projek-tams $gyvendinti jau pa-naudota net 37,9 mln. lit" – 110,2 proc. paramos l&!".

Pavyzd)iui, vykdant ES remiam% Paj#rio juostos tvarkymo program% $ Pa-langos papl#dim$ atve)ta ir i!pilta beveik 424 t#kst. kubini" metr" sm&lio. Tai leido i!lyginti 2 380 m kranto ruo)% ir labai pa-gerinti ne tik rekreacin' aplink%, bet ir kranto b#-kl'.

Pasak aplinkosaugos ekspert", pagal sm&lio ko-kyb' ir auk!t$ !iuo metu geresni" papl#dimi" Bal-tijos regione n&ra.

Krantotvarka besido-mintys mokslininkai skai(iuoja, kad kiekvie-nas paj#riui tvarkyti i!-leistas litas duos naud%, vertinam% ne ma)iau kaip de!im(ia lit". *iuo atveju kalbama ne tik apie estetik%, poilsiau-toj" patogumus, ta(iau ir apie versl%, papildom%

pajamomis i! didesnio poilsiautoj" srauto, kartu – apie piln&jant$ Palangos ir valstyb&s biud)et%.

,gyvendinant aplinko-saugos projektus taip pat daug d&mesio ski-riama biologinei $vai-rovei ir kra!tovaizd)iui

ES l!$omis "gyvendinami aplinkosaugos projektai leid%ia atskleisti unikali+ m(s+ $alies kampeli+ gro%". Bendrov%s nuotr.

i!saugoti. ,gyvendinant tokius projektus, riboja-mas tam tikr" invazini" augal" ir gyv#n" r#!i" paplitimas, $rengiami pa-)intiniai takai, tvarkomi kra!tovaizd)io ir gamti-nio paveldo objektai. D&l ES paramos vis daugiau )moni" turi galimyb'

»Pagal sm!lio kokyb) ir auk$t" $iuo metu geresni+ papl(dimi+ Baltijos regione n!ra

Gra%inama aplinka, tvarkomi keliai, gatv!s, lei-d%iamos knygos apie kra$to istorij# – tai visoje Lietuvoje "sik(rusi+ bendruomeni+ pasirinkimas, kaip panau-doti Vietos bendruomeni+ savivaldos programai skirtas l!$as.

Vietos bendruomeni" savivaldos programai

skirta 8 milijonai lit". *ios l&!os padalytos visoms !alies savivaldyb&ms, vi-soms seni#nijoms, ben-druomen&ms, )inan(ioms, kaip nor&t" gautus pini-gus panaudoti.

Sprend%ia gyventojai„Patys gyventojai gali nuspr'sti, kaip panau-doti skiriamus pinigus, kokius poreikius paten-kinti svarbiausia“, – sak& socialin&s apsaugos ir

Parama pirmiausia aplinkai tvarkytidarbo ministras Donatas Jankauskas ir pabr&)&, kad toki" sprendim" pri&mimas skatina ger% kaimynyst'. – I! aktyvi" vietos gyventoj", $staig" ir institucij" vadov", se-ni#n", seni#nai(i" for-muojamos bendruomen&s tarybos, kurios tarpusa-vyje tariasi, k% padaryti svarbiausia.“

Ministras pasakojo, kad bene did)iausia naujov& vykdant !$ projekt% – ben-druomen&ms paliekama pa(ioms nuspr'sti, kuris projektas vertas d&mesio, o kuris – ne. „N&ra auk!-tesn&s organizacijos ar komisijos, kuri laukt" pa-rai!k" ir v&liau priimt" sprendimus, k% finansuoti, o ko – ne, – ai!kino jis. – *iuo atveju yra skaidriai paskirstytos l&!os konkre-(ioms bendruomen&ms ir patys )mon&s sprend)ia, koki" galimybi" turi su turimomis konkre(iomis l&!omis.“

susipa)inti su unikaliais m#s" !alies gamtos ir kult#ros paveldo kampe-liais – pirmiausia saugo-momis teritorijomis. Jose $gyvendinami projektai padeda geriau atskleisti ir pa)inti nepakartojam% $vairi" Lietuvos kampe-li" gro)$ bei savitum%.

15Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Tvarko aplink#D. Jankauskas nesl&p&, kad bendruomen&s, ku-rios $pratusios bendra-darbiauti, susitaria grei-(iau, ta(iau pasitaiko ir nesutarim".

„Neretai b#na susi-prie!inimo, nes vieni bendruomen&s nariai nor&t" daryti labai mate-rialius dalykus – taisyti kelius, statyti ap!vietimo stulpus, koplytstulpius, o kiti nor&t" u) tuos pini-gus ekskursijos ar pan.“, – pasakojo ministras.

Vis d&lto da)niausiai vietos bendruomen&s gautas l&!as panaudoja infrastrukt#rai tvar-kyti – gra)inami parkai, vaik" )aidim" aik!tel&s, vie!osios erdv&s. Tokius pa(ius prioritetus rodo ir miest", ir kaim" ben-druomen&s.

Taip pat u) gautas l&!as rengiami kult#ri-niai, !vie(iamieji, svei-katingumo renginiai, kai

kurios bendruomen&s ry)tasi finansuoti knyg" apie savo kra!t% ir kra!to )mones leidim%.

„Kol kas ne$prast" pro-jekt" nepasitaik&, ta(iau daugiau kalb&ti gal&sime rugpj#(io prad)ioje, kai sulauksime ataskait" i! savivaldybi"“, – sak& D. Jankauskas.

Dalyvauti dar galimaL&!os savivaldyb&ms buvo skirstomos remian-tis Valstybin&s mokes(i" inspekcijos (VMI) pateik-tais trej" met" duomeni-mis. „R&m&m&s tuo, kiek mokes(i" mok&toj" ko-kioje savivaldyb&je sumo-k&jo gyventoj" pajam" mokest$, ir proporcingai i!dalijome l&!as tarp sa-

vivaldybi"“, – ai!kino ministras. Kaip skirstyti l&!as bendruomen&ms, sprend& savivaldybi" ta-rybos. „,Mes reikalavome tik tiek, kad skirstymas b#t" skaidrus, ai!kus ir pagr$stas vienodais prin-cipais visoms bendruo-men&ms“, – pabr&)& D. Jankauskas.

Anot ministro, nors l&-!as skirstyti jau prad&ta, o rugpj#t$ laukiama atas-kait", bendruomen&s, norin(ios dalyvauti pro-gramoje ir $gyvendinti savus projektus, dar gali tai sp&ti padaryti.

„Informacijos reikia ie!koti savoje savivaldy-b&je. Dar tikrai galima sp&ti sudalyvauti“, – tvir-tino jis.

»*iuo atveju yra skaidriai paskirstytos l!$os konkre&ioms bendruomen!ms ir patys %mon!s sprend%ia, koki+ galimybi+ turi su turimomis konkre&iomis l!$omis

D. Jankauskas: patys gyventojai gali nuspr)sti, kaip panaudoti skiriamus pinigus, kokius poreikius patenkinti svarbiausia. Fotodiena

RAPOLAS GABRYS info@ekonomika.lt

14 Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

NIJOL- BARONIEN- info@ekonomika.lt

Turb#t nedaug ras-tume )moni", ne-ragavusi" pauk!-tienos. Kaip

atrodo broileri" m&sa, )ino ir j" nevalgantieji. Ta(iau apsilankyti pauk!tyne ir pamatyti, kaip, kokiomis s%lygomis auginami m&si-niai vi!(iukai, gali tikrai ne kiekvienas. Kar!t% vasa-ros dienos popiet' $ Seirij" pa!on&je esant$ pauk!tyn% ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir )em&s #kio ministras Kazys Star-kevi(ius buvo pakviesti perkirpti simbolin' pauk!-tyno atidarymo juostel'. Tai padarius gausus sve(i" b#rys lydimas pauk!tyno savinink&s Audron&s Ja-gminien&s ir pauk!tyne dirban(i" specialist" buvo pakviesti ap)i#r&ti pa-talp", kuriose auginami broileriai. Per metus pla-nuojama i!auginti 6 parti-jas broileri". Kiekvienoje j" bus iki 270 t#kst. vi!-(iuk".

Kitoni$ka tvarkaKaip ir dera atvykus $ tok$ objekt%, kiekvienas priva-l&jo r#pestingai patreps&ti prie $&jimo esan(ioje talpy-kloje su dezinfekcin&mis med)iagomis, o paskui dar u)simauti vienkartines ry!kiai m&lynas polieti-leno „kojines“ ir tik tada )ingsniuoti toliau. Kito-ni!ka tvarka nei $prasta kaime, kai kojos valomos i!&jus i! tvarto, o ne )en-giant $ j$. Pakeliui link svarbiausio ekskursijos tikslo – vi!(iuk" sve(iai pa-mat&, kaip atrodo darbuo-tojams skirtos patalpos. V&liau veterinarijos gydy-toja, pauk!tyno gamybos vadov& Evelina Rangien& parod& valdymo pult% ir paai!kino, kaip jis u)pro-gramuojamas, kad augan-tys pauk!(iai visada gaut"

b#tin% kiek$ lesalo, van-dens ir kad aplinkos tem-perat#ra b#t" tokia, kokios reikia kiekvienu pauk!(i" augimo tarpsniu, kad vi-sada veikt" ventiliavimo sistema. Tokiu pat prin-cipu valdomi visi 14 tvart". Vieni j" b#na tu!ti, nes de-zinfekuojami ir ruo!iami naujai vi!(iuk" partijai, kituose cypsi keli" dien" ar savai(i" pauk!(iukai, o tre(iuose – iki tinkamo realizacijai svorio, dviej" su puse kilogram", u)aug' broileriai. Darbininkai $ tvart% ateina surinkti tik kritusi" pauk!(i".

,domu tai, kad tvartuose pakratui naudojamos ne pjuvenos, o sterilios dur-p&s. Plonas, vos 3 mm, j" sluoksnis u)pilamas prie! suleid)iant vi!(iukus ir pakei(iamas tik pauk!(ius realizavus. Jiems u)augus, kai tvartas ruo!iamas nau-jai pauk!(i" partijai. Pa-sak E. Rangien&s, durp&s geriau nei pjuvenos, nes r#g!(ioje j" terp&je nesivei-sia pauk!(iams pavojingi mikroorganizmai. Tokias

„atidirbusias“ durpes mie-lai perka #kininkai. Pasak daugel met" #kininkau-jan(io K. Starkevi(iaus, vienam hektarui reikia 8 ton" toki" tr%!". Padau-ginti nerekomenduojama, nes pauk!(i" m&!las b#na stiprios koncentracijos.

Kar$tis nebaisus„Dabar dideli" pauk!(i" nepamatysite, nes prie! kaitr% juos tur&jome i!-pjauti, – ai!kino A. Jagmi-nien&. – Taip racionaliau, nes palaikyti b#tin% jiems tvarto patalp" tempera-t#r%, kai lauke daugiau nei 30 laipsni" kar!(io, – pernelyg brangu. U)tat vienadieniais vi!(iukais, kuriuos atsive)ame i! Lenkijos, kelet% tvart" ap-gyvendinome dr%siai. Mat jiems kur$ laik%, kol susti-pr&ja, reikia net 30 laipsni" !ilumos.“ Kad pauk!(iu-kai jau(iasi puikiai, gal&jo $sitikinti visi norintieji. +vilgtel&jus pro duryse esant$ langel$ buvo ma-tyti, kaip vikriai jie laksto, kaip lesa pa!arus. Vasar%, pasak gamybos vadov&s, keturiolikai vi!(iuk" tenka vienas kvadrati-nis metras. Kitais met" laikais toks plotas b#na skiriamas a!tuoniolikai

vi!(iuk". I! gelton" p#k" kamuoliuk" vi!(iukai per 40 dien" tampa gra)iais baltais pauk!(iais, kuri" m&sa nepakei(iama ant vis" tautybi" stalo. *alies premjeras lankydamasis pauk!tyne pasid)iaug&, kad (ia dirbama pagal mo-derniausias technologijas. „Ypa( d)iugu, kad tokie verslo objektai atsiranda per kriz', – sak& A. Kubi-lius. – Maloniai stebina ir tai, kad pauk!tynas atida-rytas metais anks(iau nei buvo numatyta. Visada sakiau ir dabar galiu pa-tvirtinti, kad )em&s #kio sektorius – valstyb&s eko-nomikos garve)ys. O tai, kad pauk!tyne dirba vie-tos )mon&s ir kiekvien% m&nes$ valstybei mokami mokes(iai, galima vertinti tik teigiamai.“

Laim!jo nepab(gusieji, Krik!(ioni" kaime pasta-tyt% pauk!tyn% bus inves-tuota 11 mln. lit". Dal$ tos sumos sudaro Europos S%-jungos parama i! Lietuvos kaimo pl&tros 2007–2013 programos (KPP) l&!". A. Jagminien&s #kiui i!-pl&sti ir atnaujinti 2011 m. buvo skirta per 1,38 mln. lit" paramos pagal Lietu-vos kaimo pl&tros 2007–

2013 met" programos prie-mon' „+em&s #kio vald" modernizavimas“ (antr%j% veiklos srit$).

*i priemon& – viena populiariausi" KPP. 2011 metais pasteb&jus, kad pra!oma paramos suma net keturis kartus vir!ijo metams numatyt% biu-d)et%, buvo ne tik skirta papildoma 61 mln. lit" paramos suma, bet $vesti ir prioritetiniai sektoriai, tarp kuri" pateko ir gyvu-lininkyst&s subsektoriai: m&sin& galvijininkyst&, ki-tos gyvulininkyst&s !akos ir pauk!tininkyst&.

„Kriz& buvo, ta(iau jos metu laim&jo tie, kurie ne-pab#go ir investavo, – sak& ministras K. Starkevi(ius. – Tai, kad net metais anks-(iau nei buvo planuota buvo baigti statyb" dar-bai ir vietoj senos fermos griuv&si" i!kilo modernus pauk!tynas, – stebuklas. Kad ir kas k% kalb&t", man sovietmetis nostalgi-jos nekelia. +em&s #kyje dabar tvarkomasi daug

geriau. Vien pauk!tienos paruo!iame daugiau nei 1990 metais. Per metus vien !iame pauk!tyne bus u)auginama 15 t#kst. ton" pauk!tienos.“ Anot jo, pauk!tienos m#s" !alyje u)auginama 240 procent". Vadinasi daug daugiau nei reikia !alies vartotojams. ,domu tai, kad pauk!tinin-kyst&s versle n&ra n& vie-nos u)sienio kapitalo $mo-n&s. Ministras pajuokavo, es% pa!alie(iams papras-(iausiai jau n&ra vietos.

Svarbiausia – kokyb!, pauk!tyno atidarym% atvyk' partneriai i! Len-kijos sak&, kad j" !alyje nedaug toki" pavyzdini" pauk!tyn", kuriuose b#t" $diegta moderniausia technologija, nupirkta brangi $ranga. Jie teig& esantys patenkinti bendra-darbiaudami su lietuviais ir ateityje link&jo s&km&s. Lazdij" rajono meras Ar-t#ras Margelis d)iaug&si, kad rajone prad&jo veikti moderni pauk!tininkyst&s $mon&, kurioje darbo rado ne vienas rajono gyvento-jas. „Visada sakiau, kad vald)ia neturi trukdyti verslui, – sak& A.Margelis. – Laikausi principo, kad mes, valdininkai, esame tam, kad pa!alintume kli#tis, kuri" kyla versli-nink" kelyje.“ Valstybin&s maisto ir veterinarijos tar-nybos vadovas Jonas Mi-lius atkreip& d&mes$, kad !is pauk!tynas – pavyzdi-nis. „Man, gimusiam ir au-gusiam !iame kra!te, ypa( malonu, kai investuojama $ Dz#kij%. Dabar ra!oma nema)ai pana!i" pro-jekt", domimasi pauk!-tininkyste, ta(iau visada sakiau, kad svarbiausia laikytis kokyb&s reikala-vim". Tik tada lyd&s s&-km&“, – tikino pa!nekovas.

U!s. Nr. 07-12-2012 Parengta bendradarbiaujant su "UM

FAKTAI

PAUK*TININKYST-S 0KIO MODERNIZAVIMAS

2011 m. %kinink! A. Jag-minien! teik! parai(k# paramai pagal Lietuvos kaimo pl!tros 2007–2013 met) programos prie-mon' „,em!s %kio vald) modernizavimas“ (antroji veiklos sritis) gauti. Pa-rai(koje buvo pra(oma paramos projektui „Pauk(-tininkyst!s %kio gamybin!s baz!s modernizavimas“ &gyvendinti

1kis &registruotas 2002 m., pagrindin! speciali-zacija – m!sini) broileri) auginimas. 1kinink! pro-jektui &gyvendinti planavo &sigyti vienadieni) vi($iuk), juos auginti, pirkti "aliavas ir med"iagas, kuri) reikia tokiai veiklai, i(augintus vi($iukus parduoti

»Pauk$tienos $alyje u%auginama 240 procent+. Vadinasi, daug daugiau nei reikia $alies vartotojams

Ypa& d%iugu, kad tokie verslo objektai atsiranda per kriz), – sak! A. Kubilius. Petro Mal#ko nuotr.

1716

2016DRAUDIMAS .SINE+TI . L/KTUV- NERIBOT- KIEK. SKYS2I0 GALIOS ILGIAU NEI PLANUOTA. +IS DRAUDIMAS BUS AT+AUKTAS TIK NUO 2016 MET0, O NE NUO KIT0 MET0 BALAND,IO KAIP PLANUOTA

Gr)%iasi nuo euro

Bulgarija laikinai atsisako jungtis prie euro zonos. Scanpix

Bulgarijos finans+ ministras Simeonas Djankovas tre&iadien" parei$k!, kad Bulgarija kol kas neketina prisi-jungti prie Antrojo valiut+ kurso mechanizmo (VKM II), dar vadinamo euro zonos laukiamuoju, o tok" sprendim# pagrind! regiono ekonomin!mis problemomis.

„Bulgarija (iuo metu ne-nori prisijungti prie VKM II. Nepaisant to, kad mes norime "engti (& paskutin& "ingsn& & euro zon#, nema-nau, jog mums naudinga tai padaryti b%tent dabar. Tvyro didel! ne"inomyb! ir mes netur!tume skub!ti. Tod!l palauksime, kol vis-kas nurims“, – sak! S. Djan-kovas.

U#SIENIONAUJIENOS 1,2

TIK SKAI&IAI

TIEK GRAIK0 DABAR NETURI DARBO, KAI NEDARBAS BALAND. I+AUGO IKI 22,5 PROC.

„STATOIL“ ATSTOVAI MANO, KAD SUSTABD,IUS NAFTOS GAVYB- NORVEGIJOS KONTINENTINIAME +ELFE JI SUMA,/T0 MA,DAUG 1,2 MLN. BARELI0 KASDIEN

1,109

S. Berlusconi rengiasi gr"%ti

S. Berlusconi v!l rengiasi vadovauti vyriausybei. Scanpix

Buv)s Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlus-coni, anot %iniasklaidos, planuoja gr"%ti prie vyriau-syb!s vairo.

„Sprendimas priimtas: S. Berlusconi kandidatuos & vyriausyb!s vadovo post#“, – ra(o laikra(tis „Il Corriere della Sera“.

Tiesa, laikra(tis atkreipia

d!mes& & apklausas, kurio-mis remiantis S. Berlusconi Laisv!s tautos partija (PDL) 2013 met) baland& planuo-jamuose rinkimuose su ekspremjeru prie(akyje gali pasirodyti gerokai geriau nei be jo.

PDL pirmininkas Angelino Alfano i( dalies patvirtino su S. Berlusconi gr&"imu susiju-si# informacij#.

mln.

m.

mln.

BMW Did%iojoje Britanijoje investuos 250 mln. svar+. Scanpix

1

TIK SKAI&IAI

+IAUR/S KOR/JOS EKONOMIKA PADID/JUS STATYBOMS IR ,EM/S 1KIO SEKTORIUI ATSIGAVUS PERNAI I+AUGO 0,8 PROC.

JAPONIJOS AUTOMOBILI0 GAMINTOJA „MITSUBISHI MOTORS“ PRA/JUS. TRE2IADIEN. PRANE+/, KAD SAVO GAMYKL- NYDERLANDUOSE U, 1 EUR- PARDUOS NYDERLAND0 PRAMON/S GRUPEI „VDL GROEP“

0,8 %

Pigiai pasiskolino

Italija pasiskolino 7,5 mlrd. eur+. Scanpix

Italija per vien+ met+ trukm!s vyriausyb!s obli-gacij+ aukcion# pra!jus" ketvirtadien" pritrauk! 7,5 mlrd. eur+ (26 mlrd. lit+), o pal(kanos u% obligacijas buvo kur kas ma%esn!s nei per anks-tesn" aukcion#.

Pal%kanos u" vien) met) trukm!s obligacijas ketvir-

tadien& siek! 2,69 proc., palyginti su 3,97 proc. pal%-kanomis per vykusi# bir"elio 13-#j#.+is trumpalaiki) obligacij)

aukcionas buvo svarbus tes-tas premjerui Mario Monti, kuris (i# savait' neatmet! galimyb!s, kad Italijai ga-liausiai gali tekti pasikliauti Europos parama ma"inant (alies skolinimosi kain#.

Atleis t(kstan&ius darbuotoj+

„Peugeot Citroen“ ketina atleisti 8 t(kst. darbuotoj+. Scanpix

Pranc(zijos automobi-li+ gamintoja „Peugeot Citroen“ atskleid! planus augant nuostoliams atsi-sakyti 8 t(kst. darbo viet+ ir u%daryti $alia Pary%iaus esan&i# surinkimo gamykl#.

„Peugeot“ atstovai ketvir-tadien& sak!, kad gamyba netoli Pary"iaus esan$ioje „Aulnay“ gamykloje, kurioje

dirba 3 t%kst. darbuotoj), bus sustabdyta 2014-aisiais.

Pra!jusi# savait' „Peu-geot“ prane(!, kad d!l sti-prios kriz!s jos euro zonos rinkose kompanijos parda-vimas per pirm#j& ketvirt& smuko 13 proc. Kitoje, va-karin!je, Pranc%zijos dalyje esan$ioje gamykloje „Ren-nes“ bus atsisakyta 1 400 darbo viet) i( 5 600 esam).

Investuoja " Did%i#j# Britanij#Vokietijos automobi-

li+ koncernas BMW per ateinan&ius trejus metus " savo gamyklas Did%iojoje Britanijoje investuos 250 mln. svar+ sterling+ (1,075 mlrd. lit+).

Pinigai bus skirti auto-mobili) „Mini“ gamybai didinti koncerno &mon!se Oksforde, Birmingame ir

Svindone. Pra!jusi) met) bir"el& BMW prane(! apie 500 mln. svar) (2,15mlrd. Lit)) investicijas. Su „Mini“ gamyba yra susij' daugiau nei 5 t%kst. Did"iosios Bri-tanijos darbuotoj). BMW atstovai pa"ym!jo, kad naujos investicijos liudija koncerno &sipareigojimus Britanijai „kaip gyvybi(kai svarbiai gamybos bazei“.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

)i#r&ti tik 25 ar 30 did)i"j" euro zonos bank", nes ne-retai problem" suk&l&jai b#na ma)esnieji bankai.

Tik politinis $ydasSavaitra!(io kalbinami pa!nekovai taip pat sutiko,

PAULIUS GRINKEVI/IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Prasid&jus finans" krizei si#lym" ir raginim" kurti europinio masto

bank" prie)i#ros organiza-cijas buvo de!imtys, ta(iau kai reik&davo imtis reali" veiksm", dirbti sekdavosi kur kas pras(iau. Pagalius $ ratus nuolat kai!iodavo nesugeb&jimas suderinti tarpvalstybini" ir bendr" europini" interes" bei kiti nesutarimai.

Pana!i" problem" kyla ir d&l naujosios euro zo-nos bankus pri)i#r&sian-(ios institucijos k#rimo. Kadangi efektyviai kon-troliuoti visus euro zonos bankus b#t" ne$manoma, nuspr'sta pasirinkti 25 ar 30 did)iausi", toki" kaip „BNP Paribas“, „Deutsche

Bank“, „Santander“ ar „UniCredit“ ir juos leisti pri)i#r&ti vienai institu-cijai, pavald)iai Europos Centriniam Bankui (ECB).

Naujoji institucija gali prad&ti veikti dar !iemet, ta(iau kritikai tikina, kad jos veikla dar ilg% laik% bus tik teorin&. Euro zonos bank" prie)i#ros institu-cijos $k#rimo projekt% i! esm&s $gyvendinti reik&t" bent dvej" ar trej" met", es% tik tuomet galima b#t" kalb&ti apie esmini" klau-sim", toki" kaip bank" restrukt#rizavimo ar u)da-rymo, sprendim%.

Ma)esnieji euro zonos !ali" bankai tur&t" b#ti pa-likti regioninei valstybi" prie)i#rai, ta(iau ir regio-nines institucijas kuruot" Briuselyje $sik#rusi euro zonos organizacija. O !ali", nesan(i" euro zonos nar&-

mis (toki" kaip Jungtin&s Karalyst&s ar *vedijos), bankai $ kontrol' nepa-tekt".

Pana!us did)i"j" bank" prie)i#ros modelis jau tai-komas JAV. -ia Federalinis rezerv" bankas kontro-liuoja did)iuosius bankus, tokius kaip „J.P. Morgan“, „Citi“ ir „Wells Fargo“, o kitus pri)i#ri regionin&s institucijos. Tiesa, (ia, kaip atkreipia d&mes$ eko-nomistai, JAV centriniam bankui tai daryti gerokai papras(iau negu bus ECB, nes bankus reikia kontro-liuoti ne tarpvalstybiniu lygiu, o tarp valstij".

Laukia i$$(kiaiVieni pagrindini" bank" laukian(i" i!!#ki", ra!o „Reuters“, bus u)tikrinti, kad ECB vald)ioje esanti did)i"j" bank" kontrol&

neb#t" susijusi su pinig" politikos formavimu ir neleist" informacijos apie bankus panaudoti politi-niais tikslais. *i% rizik% pripa)ino ir ECB vadovas Mario Draghis. Kalbama ir apie sunkumus tuomet, kai

tekt" priimti nepopulia-rius sprendimus d&l bank" gelb&jimo: i! 17 skirting" euro zonos !ali" atstov" susidedan(ios bank" prie-)i#ros komisijos nariai supras, kad pritar' dideli" sum" skyrimui kitame Eu-

ropos gale esan(i" bank" gelb&jimui savo !alyje prarast" populiarum%, ir tai juos gali skatinti pai-syti pirmiausia savo, o ne Europos interes". Be to, naujosios ECB pavald)ios institucijos suk#rimas per-

skirstys j&g" pusiausvyr% – suma)&s Londone $sik#-rusios organizacijos „Eu-ropean Bank Authority“ (EBA), kuri nuo 2011 met" sausio pri)i#r&jo 27 ES !a-li" bank" reguliavimo tai-sykles, $taka. Vargu ar euro

zonos bankai v&liau nor&s klausyti EBA, nes Did)ioji Britanija n&ra euro zonoje.

Pasi#lymas kurti di-d)i"j" euro zonos bank" prie)i#ros institucij% kri-tikuojamas ir u) tai, kad i! esm&s yra skirtas pri-

kad yra dar daug klausim", $ kuriuos atsakyti prireiks laiko, tod&l jei iki met" pabaigos ir pavyks $kurti nauj%j% bank" prie)i#ros institucij%, jos vaidmuo dar ilgai bus daugiau teorinis.

„Man pa(iam yra tek' dirbti ir matyti, kokios sud&tingos ir skirtingos yra atskir" ES !ali" prie-)i#ros institucijos, j" vei-klos principai, visi proce-sai. Sukurti vien% bendr% prie)i#ros institucij% yra sud&tingas ir daug laiko trunkantis procesas“, – ko-mentavo „Nordea“ ekono-mistas +ygimantas Mau-ricas.

Pasak pa!nekovo, i! pirmo )vilgsnio gali pasi-rodyti, kad ECB visk% )ino apie bank" pad&t$ ir juos kontroliuoja, ta(iau i! ties" da)nai ECB galimy-bes veikti riboja informa-cijos apie bankus tr#ku-mas. +. Mauricas primena ir banko „Dexia“ atvej$: nors bankas priklaus& eko-nomi!kai stiprioms !alims – Pranc#zijai ir Belgijai, viena kit% puikiai pa)$s-tan(ioms, neramumai banke parod&, kad infor-macijos keitimasis tarp !a-li" buvo ribotas. O ECB pa-vald)iai institucijai gauti duomenis i! vis" 17 euro zonos valstybi" bank" b#t" gerokai sunkiau.

Ekonomistas taip pat pabr&)&, kad vienas di-d)iausi" sunkum" priimti

tolesnius sprendimus bus skirtingi valstybi" intere-sai.

„Neseniai atlikdami tes-tavim% nepalankiausiomis s%lygomis valstybi" atsto-vai nesutar& d&l prielaid", kaip t% testavim% daryti, – Vokietija paklod' temp& $ savo pus', kitos valstyb&s – $ savo“, – ai!kino +. Mau-ricas.

Pasak pa!nekovo, re-aliau susitarti d&l tam tikr" dalyk" – bendrojo ind&li" draudimo fondo, kuris leist" bankrutavus bankui Graikijoje pinigus i!mok&ti ne i! Graikijos, o i! viso Europos fondo, ta(iau ir d&l !i" dalyk" akivaizd)iai dar kils daug diskusij", nes kai kurios !alys tam prie!taraus.

„Galb#t !i naujoji sis-tema b#t" tarsi politinis !ydas, po kuriuo b#t" pa-sl&ptas Vokietijos mokes-(i" mok&toj" pinig" nau-dojimas gelbstint Piet" Europos !ali" bankus“, – apibendrino +. Mauricas.

Derybos bus ilgosVilniaus universiteto Tarptautini" santyki" ir politikos moksl" insti-

tuto direktorius Ram#nas Vilpi!auskas atkreip& d&mes$, kad, kaip ir ligi !iol ECB, priimant spren-dimus nei!vengiamai gali kilti klausim" d&l bank" valdymo ir politikos atsky-rimo.

„+inoma, politikai sie-kia daryti $tak% bankams, o ypa( pablog&jus eko-nomin&ms s%lygoms tos $takos siekis sustipr&ja, – pasakojo R. Vilpi!auskas. – ECB ir buvo kuriamas tam, kad i!laikyt" nepri-klausomum% nuo politi-kos, ta(iau pastaraisiais metais kai kuri" !ali" va-dovai kalb&jo, kad ECB ne-priklausomas b#ti negali.“

Pasak pa!nekovo, kol kas n&ra atsakyta ir $ esmi-nius kausimus, kokie ban-kai bus pasirinkti bank" prie)i#rai ir kokiais kri-terijais juos renkantis bus remiamasi.

„Kol kas sud&tinga ver-tinti, nes neai!ku, kaip b#t" apibr&)iama did)iojo banko s%voka, kiek toli bus nueita ind&li" drau-dimo klausimu. Netrukus daugiausia gin(" ir vyks d&l vis" $gyvendinimo de-tali"“, – sak& pa!nekovas.

»Galb(t $i naujoji sistema b(t+ tarsi politinis $ydas, po kuriuo b(t+ pasl!ptas Vokietijos mokes&i+ mok!t+ pinig+ naudojimas gelbstint Piet+ Europos $ali+ bankus

FAKTAI

DID'IAUSI EUROPOS BANKAI

Did"iausi Europos bankai ir bank) grup!s 2011 m. buvo „Deutsche Bank“, HSBC, „BNP Pari-bas“, „Crédit Agricole Group“ ir „Royal Bank of Scotland“

Pernai Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ padidi-no savo aktyvus 14 proc., iki 2,16 trln. eur) (7,45 trln. lit)), ir per penkerius metus tapo did"iausiu Eu-ropos banku, kurio akcijo-mis prekiaujama vie(ai

2010 m. did"iausiam Europoje buvusiam Pran-c%zijos bankui „BNP Pari-bas“ metai nebuvo tokie s!kmingi – jis suma"ino savo aktyv) dal& 1,7 proc., iki 1, 97 trln. eur) (6,8 mlrd. lit)) – ma"iausios sumos nuo 2007 m.

Europos politikai siekia, kad didieji euro zonos bankai atsidurt+ po didinamuoju stiklu. Scanpix

1918 Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Sukr!t! korupcija

Li Men Bako vyresnysis brolis sulaikytas d!l kaltinim+ korupcija. Scanpix

Piet+ Kor!jos prezidento Li Men Bako vyresnysis bro-lis sulaikytas d!l kaltinim+ korupcija.

Buvusiam parlamentarui Li San Deukui pateikti kalti-nimai d!l ky(i), kuri) vert! – 525 t%kst. JAV doleri) (1,41 mln. lit)), pa!mimo i( dviej) bank) vadov).

Seulo centrinis apygardos

teismas patvirtino are(to order&.+is &vykis vertinamas kaip

galima politin! nes!km! Piet) Kor!jos valdan$iajai konservatori) partijai per at-einan$ius rinkimus.+i byla yra vienas naujau-

si) korupcijos skandal), su kuriais susij' asmenys, tu-rintys ry(i) su Piet) Kor!jos prezidentu.

Prognozuoja nedarb#

EBPO atstovai prognozuoja ilgalaik" nedarb#. Scanpix

I$sivys&iusiose ekono-mikose auk$tas nedarbo lygis i$liks ilgiau nei tik!tasi, ir d!l to padid!s rizika, kad dalis darbuotoj+ bus nustumti " darbo rinkos u%rib", prane$a Ekonominio bendradarbiavimo ir pl!t-ros organizacija (EBPO).

Jie pabr!"!, kad did!-jantis ilgalaiki) bedarbi)

skai$ius neigiamai veiks b%sim# ekonomikos au-gim#.

Savo m!nesin!je u"im-tumo perspektyv) ataskai-toje EBPO pa"ym!jo, kad nedarbo lygis visose i(si-vys$iusiose ekonomikose per ateinan$ius 18 m!ne-si) suma"!s nedaug, o kai kuriose Europos valstyb!se smarkiai i(augs.

Kinija kritikuoja Europ#

Kinija nepatenkinta ginkl+ pardavimo draudimais. Scanpix

Kinija pra!jus" ketvirta-dien" sukritikavo Europos atsisakym# su$velninti du ilgalaikius prekybos apribo-jimus ir tok" elges" pavadino diskriminacija.

+alis ne kart# siek!, kad b%t) at(auktas ginkl) par-davimo draudimas, &siga-lioj's po mirtin) 1989 met) bir"elio 4-osios demonstra-

cij) Tiananmenio aik(t!je.Kinija taip pat aktyviai

ragino suteikti jai visateis& rinkos ekonomikos status#, d!l kurio b%t) panaikinti draudimai daliai eksporto ir investicij). Kinija ir Europa pastaraisiais metais gin$ijosi d!l ne vieno su prekyba susi-jusio klausimo, nors Europa siek! Kinijos paramos spren-d"iant skol) kriz'.

Nors manoma, kad Europa yra kriz&s gniau)-tuose, joje egzistuoja tik keletas !i" po)ymi" ir tik keliose euro zonos !alyse.

Kod&l vyksta euro zo-nos kriz& ir kas j% apib#-dina? Nuolat teigiama, kad bendra valiuta neati-tinka skirting" !ali" na-ri" poreiki", o nesutram-doma ekonomin& atskirtis galiausiai lems euro atsi-sakym%.

Tarp lemting" skir-tum", kurie da)niausiai minimi pastaruoju metu, yra skirtingi augimo, darbo viet" k#rimo tem-pai, nedarbo lygis ir dra-mati!ki neatitikimai tarp einamosios s%skaitos balans", kuriuos visus galima paai!kinti dideliu darbo j&gos kain" skir-tumu. D&l tokios atskirties i!augo rizikos premijos problemi!koms !alims ir tai nei!vengiamai l&m& greit&jant$ kapitalo i!plau-kim% $ saugesnes vietas.

Visi !ie poky(iai dabar matyti euro zonoje, o ypa( jos periferin&se !alyse. Rizikos premijos peraugo

Kokia euro kriz!?

NORBERTAS WALTERISProject-syndicate.org

saug" lyg$ 2009 m. ir dar pakilo 2011–2012 m., o kapi-talo i!plaukimas tapo ne-sutramdomas 2011-aisiais.

Ta(iau jei kas nors ai!-kint"si, kas slypi po !iuo kapitalo jud&jimu, tur&t" $tarti ir netvari% politik% !ali", esan(i" toli u) euro zonos rib". Platesn&je Eu-ropos S%jungos (ES) dalyje !alys, kaip Jungtin& Kara-lyst& ar Vengrija, yra tiek pat paveiktos strukt#rini" i!!#ki" kaip ir periferin&s euro zonos nar&s.

Valiutos kurso lankstu-mas joms daug nepad&jo arba !alys tiesiog pasi-rinko juo nesinaudoti.

Be to, yra valstybi" su tokiomis pat ar net dides-n&mis vyriausyb&s skolos na!tomis nei Europos peri-ferija – JAV ir Japonija yra pagrindiniai pavyzd)iai. Kitos !alys, tokios kaip Norvegija ir *veicarija, turi einamosios s%skaitos perteklius, kurie vir!ija 10 proc. j" BVP, ta(iau jos atsisako i! naujo $vertinti valiut%.

Verta prisiminti, kad daugiau nei de!imtmet$, iki 2005-"j", Vokietija buvo vadinama Europos ligone. Ji, kai pateko $ euro zon%,

»Verta prisiminti, kad daugiau nei de$imtmet", iki 2005-+j+, Vokietija buvo vadinama Europos ligone

buvo nekonkurencinga d&l per dideli" alg" ir kain" augimo !aliai susivienijus. *i% problem% Vokietija $veik& strukt#rin&mis re-formomis, kuri" &m&si b#-dama valiutos s%jungoje. T% pat$ pasiek& ir Estija – grie)ta alg" kontrol& per trump% laik% u)tikrino jai konkurencingum% ben-droje rinkoje.

Kod&l tada taip stipriai abejojama euro i!likimu? Kai kurie sako, kad dabar-tin&s pastangos vykdyti tinkam% politik% periferi-n&se !alyse )lugs, o aukoti !iose !alyse demokratij% tam, kad b#t" i!laikyta pinigin& s%junga, per brangu.

Ties% sakant, vyriau-sybi" ir tarptautini" institucij" pastangos tiesia keli% tvaresniems sprendimams. Kas gal&jo tokiu pa(iu metu pernai patik&ti, kad fiskalin& sutartis, priimta kovo m&nes$, bus $manoma? O, nepaisant svyravim", ar nebuvo gan&tinai suma-)intos rizikos premijos problemin&ms !alims ne-u)kraunant papildomos finansin&s na!tos dono-r&ms?

Daug kas lieka neai!ku. Ar mes matome nedr%-sius bandymus pab&gti nuo euro zonos ligos?

Vis# komentar# skaitykite www.ekonomika.lt

N. Walteris: vyriausybi+ ir tarptautini+ institucij+ pastangos

tiesia keli# tvaresniems spren-dimams.

Project-syndicate.org

7,62,15

Sutar! d!l paramos paketoEuro zonos finans+ mi-

nistrai susitar! $" m!nes" paskolinti Ispanijai 30 mlrd. eur+ (103,5 mlrd. lit+), kuriuos $alis panau-dos savo bank+ sektoriui stiprinti.

Tai bus pirmoji 100 mlrd. eur) (345 mlrd. lit)) siekian$ios finansin!s pa-ramos paketo dalis.

Ministrai dar turi gauti savo parlament) prita-rim#.

Euro zonos finans) mi-nistrai taip pat susitar! Ispanijai vienus metus prat'sti 2013-)j) galutin& termin#, iki kurio (alis pri-valo suma"inti savo biu-d"eto deficit# iki Europos S#jungos leistinos 3 proc. ribos.

TIK SKAI&IAI

KINIJOS BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP) PER ANTR-J. KETVIRT., PALYGINTI SU TUO PA2IU PRA/JUSI0 MET0 LAIKOTARPIU, I+AUGO 7,6 PROC.

BALTIJOS +ALI0 ORO BENDROV/ „AIRBALTIC“ KETINA ATNAUJINTI SAVO PARK- NAUJAIS L/KTUVAIS „BOMBARDIER CS 300“, KURI0 KAINA SIEKS NUO 2,15 IKI 4,3 MLRD. LIT0

Euro zona Ispanijai paskolins 30 mlrd. eur+. Scanpix

mlrd.

GRETA JANKAITYT-greta.jankaityte@ekonomika.lt

Kiekvienais me-tais $ Bilder-bergo grup&s susitikimus su-

sirenka per !imt% $takin-giausi" pasaulio )moni". Vieni sako, kad tai tiesiog prabangi vakarien&, kiti – kad tai forumas pasau-lio galingiesiems laisvai diskutuoti, treti – jog tai slapta pasaulio vyriau-syb&.

*iais metais !alia Va-!ingtono $vyko jubiliejinis – 60-asis konspiracij" teo-rijomis apipintos grup&s susitikimas. Pirm% kart% !i Vakar" galing"j" klika susirinko 1954 metais Ny-derlanduose vie!butyje „Bilderberg“ (i! (ia kilo grup&s pavadinimas), kad pagerint" JAV ir Europos santykius bei u)kirst" keli% dar vienam pasau-liniam karui. Dabar gru-p&s tikslas – Vakar" elitui leisti dalytis id&jomis.

Paslaptingasis elitasTiesa, Bilderbergo nariai id&jomis dalijasi tik tarpu-savyje – diskusijos vyksta u) u)dar" dur", o )inias-klaida apie tai negauna jokio prane!imo. Renginio dalyvi" s%ra!as su)ino-

mas tik jam pra&jus. Daly-vi" s%ra!as vie!inamas tik pastaruosius trejus metus.

Susitikimuose daly-vauja per !imt% )moni", kuriuos i!renka valdymo

komitetas. Apie vien% tre(-dal$ j" sudaro vyriausybi" ir politikos atstovai, du tre(dalius – )mon&s i! fi-nans", verslo, !vietimo ir komunikacijos sfer".

Dalyvi" s%ra!as i!ties $sp#dingas. Grup&s nariai vadovauja $takingiau-sioms pasaulio korporaci-joms, smegen" centrams, )iniasklaidos priemo-n&ms, finans" ir valstybi-n&ms institucijoms.

Pavyzd)iui, !i" met" susitikime tarp dalyvi" buvo $moni" „Nokia“, „Google“, „LinkedIn“, „Michelin“, AXA, „Air-bus“ vadovai, bank" „GoldmanSachs“, „Bar-clays“, HSBC, „Unicredit“, „DeutscheBank“ valdyto-jai, JAV gynybos institu-cij" atstovai, parlament" nariai, Pasaulio banko, Pasaulinio ekonominio fo-rumo vadovai ir daugelis kit" pla(i% $tak% turin(i" )moni".

Vieta laisvai diskutuotiProfesorius Andrew Kaka-badse, knygos „Bilderberg People“ bendraautoris, BBC teig&, kad grup& turi daugiau galios nei Davose

kasmet susirenkantys Pasaulio ekonomikos fo-rumo dalyviai. O grup' gaubiantis paslapties !y-das paskatino )moni" ne-rim% d&l grup&s $takos.

Pasaulio elitui atsisa-kant vie!inti diskusijas nerimas virto konspiraci-jos teorijomis. J" k#r&jai Bilderbergo grup' kaltina

daug kuo: pasaulio val-dymu, finans" kriz&s suk&-limu, Margaret Thatcher nuvertimu, karu Irake ir net ketinimu i!)udyti 80 proc. pasaulio gyventoj".

Ta(iau grup& neigia kal-tinimus bandymu $vesti savo tvark% pasaulyje ir tikina, kad apskritai nieko nenusprend)ia.

Grup&s $k#r&jas Deni-sas Healey )urnalistui Jo-nui Ronsonui jo knygoje „Them“ ai!kina: „Ten nieko n&ra. Bilderberge mes niekada nepasie-kiame sutarimo svarbiais klausimais. Tai tiesiog vieta diskutuoti. Bilder-bergas yra naudingiausia tarptautin& grup&, kurioje a! kada nors dalyvavau. Konfidencialumas leid)ia )mon&ms nuo!ird)iai kal-b&ti negalvojant apie pase-kmes.“

„Financial Times“ )ur-nalistas Martinas Wolfas, kuris buvo pakviestas $ rengin$ kelis kartus, sako, kad „privatumas, o ne pa-slaptingumas“ yra !io su-sitikimo pagrindas. „Id&ja, kad tokie susitikimai ne-gali b#ti rengiami priva-(iai, yra i! esm&s totalita-rin&. Tai n&ra vykdomasis organas, (ia nepriimama sprendim"“, – sak& jis.

„Tai tiesiog proginis vakarien&s klubas tur-tingiems ir galingiems“, – )lugdo teorijas „Times“ komentuotojas Davidas Aaronovitchius.

Ta(iau verta pami-n&ti, kad jei ne konspira-cij" k#r&jai, turb#t !iuo metu neskaitytum&te !io straipsnio. „Kartais reikia pripa)inti kons-piracij" teoretik", kurie kelia klausimus, ignoruo-jamus pagrindin&s spau-dos, nuopelnus, – BBC ai!kino ra!ytojas Jame-

sas McConnachie. – Tik neseniai )iniasklaida pasigavo Bilderberg%. Ar )iniasklaida dabar ra!yt" !ias istorijas, jei aplink neb#t" m&tomasi kaltini-mais?“

Talent+ med%iotojaiNepaisant dalyvi" teigi-ni", kad grup&je nieko ne-vyksta, ka)kiek $takos ji turi. Tik )ymiai ma)esnio masto nei nor&t" konspi-racij" teoretikai.

A. Kakabadse teig&, kad pagrindin& Bilder-bergo susitikim" tema yra i!laikyti sutarim% laisvoje Vakar" kapita-lizmo rinkoje ir jos inte-resus pasaulyje. Vienas i! interes" – skatinti glo-balizacij%. Buv's „Obser-ver“ redaktorius Willas Huttonas, kuris yra daly-vav's Bilderbergo susiti-kimuose, grup' pavadino „auk!taisiais globalizaci-jos kunigais.“

Be globalizacijos ir laisvos rinkos siekimo, grup& taip pat turi talent% pasteb&ti b#simus pasau-lio lyderius.

Pavyzd)iui, Billas Clintonas Bilderberge dalyvavo 1991 metais, vis dar b#damas Arkanzaso

gubernatoriumi, o Tony Blairas – dvejais metais v&liau, kai dar buvo tik opozicijos narys. Susiti-kimuose taip pat yra da-lyvav's Mario Monti, da-bartinis Italijos ministras pirmininkas.

Prasta pasaulio vyriausyb!Ta(iau, kaip pastebi „The Telegraph“ )urnalistas Iainas Hollingsheadas, $ susitikimus buvo pa-kviesta ir kontroversi!k" asmen". Pavyzd)iui, skandalingas Jungtin&s Karalyst&s politikas Edas Ballsas.

2009 metais susitiki-mas vyko Graikijoje, ta-(iau Vakar" ekonomikos elitas nesugeb&jo u)kirsti kelio kitais metais prasi-d&jusiai krizei. Taigi nors grup& gal&t" paveikti pa-saul$, pana!u, kad ji to ne-daro, nenori daryti arba daro tai blogai.

Bilderbergo grup&s pirmininkas vikontas Etienne'as Davignonas teigia: „Kai )mon&s sako, kad mes esame slapta pasaulio vyriausyb&, a! sakau, kad jei mes i!ties esame slapta pasaulio vyriausyb&, mums tur&t" b#ti labai g&da.“

Yra tikin&i+, kad Bilderbergo grup! pasaulyje yra "vedusi savo tvark#, ta&iau susitikim+ dalyviai teigia tiesiog diskutuojantys. Scanpix

FAKTAI

BILDERBERGO SUSITIKIMAS-2012

Vyko gegu"!s 31 – bir-"elio 3 d. Vird"inijos vals-tijoje, 2antilio rajone

Susirinko apie 145 "mo-n!s

Susitikime dalyvavo skandalo kre$iamo „Bar-clays“ banko buv's val-dybos pirmininkas Mar-cusas Agiusas

I( (i) met) tem): au-gimas ir taupymas, Vla-dimiro Putino gr&"imas & prezidento post#, Iranas, tarpvalstybinis bendra-darbiavimas kibernetin!-je erdv!je

Konspiracij) m!g!jai sp!ja, kad (iemet Bilder-bergo susitikime buvo suplanuotas NATO &siver-"imas & Sirij#

%

»Kai %mon!s sako, kad mes esame slapta pasaulio vyriausyb!, a$ sakau, kad jei mes i$ties esame slapta pasaulio vyriausyb!, mums tur!t+ b(ti labai g!da

CV Norbertas Walteris

1990–2009 m. buvo vyriausiasis „Deutsche Bank“ grup!s ekonomistas ir „Deutsche Bank“ tyrim) vadovas

2010 m. &k%r! „Walter and Daughters“ platform#, per kuri# toliau i(rei(kia savo po"i%r& ir pastabas

Nuo 2007 m. yra Ekono-minio bendradarbiavimo ir pl!tros organizacijos patar!j) komiteto verslo klausimais narys

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? Gegu%) komentuodami pad!t" Graikijoje „Coface“

analitikai teig!, kad $alies pasitraukimo i$ euro zonos pasekm!s b(t+ nepalankios monetarin!s s#jungos vienti-sumui. Kokia j(s+ nuomon! po pastar+j+ "vyki+ Graikijoje?

Tik&tina, kad po an-tr"j" Graikijos parla-mento rinkim" !alies pasitraukimas i! euro zo-nos gali $vykti v&liau nei buvo tik&tasi. Vis dar ma-nome, kad pasitraukimo tikimyb& yra kiek didesn& nei 50 proc. Po pirm"j" parlamento rinkim" ma-n&me, kad Graikijos pa-sitraukimo i! euro zonos tikimyb& siekia 35 proc., ta(iau dabar, nepaisant i!rinktosios vyriausyb&s, matome, kad Graikija pa-si)ymi politine fragmenta-cija. Taupymo programai nepritarian(ios kairiosios j&gos, m#s" nuomone, turi tvirtas pozicijas !alyje.

Europos S%jungos (ES) Graikijai primesta tau-pymo programa nefunk-cionuoja tinkamai. Ji sukelia didel' recesij% ir nepadeda suma)inti vals-tyb&s skolos, tod&l Graiki-jai prireiks antrojo skolos restrukt#rizavimo etapo.

Be to, prad&jus dirbti naujai vald)iai, supra-tome, kad Graikija nesi-der&s d&l naujojo taupymo paketo, d&l kurio buvo sutarta su „troika“ – ES, TVF ir ECB. Naujoms de-ryboms labai nepritaria Vokietija.

Ties% sakant, Graiki-jos vyriausyb& atsid#r& sud&tingoje pad&tyje, nes paai!k&jo, kad 2011 metais valstyb&s tarnautoj" skai-(ius i!augo, nors taupymo programoje buvo numa-tyta prie!ingai.

Graikijoje egzistuoja nuostata, kad !i taupymo programa yra ne pa(i" graik" labui, o prime-tama vir!esni" institu-cij". Tod&l manome, kad tikimyb&, jog program% pavyks s&kmingai $gyven-dinti, yra labai nedidel&. Graikijos vyriausyb&s ir tarptautin&s bendruome-n&s i!siskyrimo galimyb& i!lieka, o tai gal&t" reik!ti !alies pasitraukim% i! euro zonos.

? Kokios pasekm!s laukt+ m(s+, Graikijai palikus

euro zon#?Graikijai tai b#t" tikra

katastrofa. *alies skolai tai tur&t" labai neigiam" pasekmi", nes skola pri-klauso ne tik vyriausybei, ta(iau ir korporacijoms. ,sivedus nauj% devalvuot% valiut%, !i% skol% padengti

tapt" ne$manoma. Kartu tai gali tur&ti

$tak% !alies finansiniam stabilumui, nes gali su-kelti kapitalo nutek&jim% ar bank" ind&li" atsi&-mim%.

Ta(iau reik&t" pa)y-m&ti, kad i!orin& deval-vacija gali tur&ti ir tam tikr" teigiam" pasekmi". Graikijoje devalvacija daugiausia $takos tur&t" turizmo sektoriui. *alis yra garsi kurortais, o d&l valiutos nuvert&jimo tu-rizmo paslaugos smarkiai atpigt". +velgiant $ Grai-kijos import%, atve)amos prek&s ir paslaugos tapt" brangesn&s, tad vietos var-totojai rinkt"si vietos ga-mintojus. Tai itin svarbu smulki"j" vartotoj" pra-monei: tekstil&s, drabu)i"

ar )em&s #kio produkt" gamintojams.

*iuo metu Europoje vyrauja nerimas d&l kri-z&s u)krato plitimo $ kitas euro zonos !alis. Tokios !alys kaip Portugalija ar Ispanija gali pasekti Grai-kijos pavyzd)iu ir taip pat siekti gauti naudos i! de-valvacijos. Taigi nor&dami i!laikyti bendros valiutos s%jungos vientisum% euro zonos lyderiai turi nedels-dami imtis priemoni".

Jei Graikija palikt" euro zon%, mes vis tiek tur&tume siekti pad&ti jai.

*i svarbi Europos valstyb& juk nedingt" i! Europos )em&lapio. Privalome pagelb&ti graikams suba-lansuoti vyriausyb&s vyk-dom% politik%, mokes(i" sistem%. Esu optimistas ir manau, kad negalime leisti Graikijai pask'sti chaose.

?Min!jote, kad kriz! Grai-kijoje primena finansines

krizes Rusijoje ir Argentinoje. Ko Graikija gali pasimokyti i$ $i+ $ali+?

Situacija labai pana!i, kriz&s prie)astys gl#di

giliai $si!aknijusiose pro-blemose. Argentinoje visi baiminosi devalvacijos, ta(iau, kaip v&liau pa-ai!k&jo, ji nesuk&l& pra-na!aut" problem". D&l galimo u)krato i!plitimo Graikijos situacija !ian-dien yra kiek kitokia, to-d&l devalvacija tam tikra prasme b#t" nauja pra-d)ia.

Rusijoje po devalvacijos $ vald)i% at&j's Vladimiras Putinas $gyvendino fiska-lin' pertvark%. Taigi, nors baiminamasi devalvacijos Graikijoje, taupymo pro-gramos atsisakymas i! dalies gali palengvinti re-form" $gyvendinim%.

? Kaip gali pasikeisti euro zonos finansin! pad!tis

artimiausiais m!nesiais?

Kokius svarbiausius veiksnius tur!tume steb!ti?

Yra du pavojingi indi-katoriai. Pirmas j" – vals-tybi" skolinimosi kain" skirtumas, kur$ nustato rinkos. Pavyzd)iui, Italijos atveju, augant !iam skirtu-mui, likvidumo problema gali greitai tapti mokumo problema. Antras veiks-nys, kur pasitik&jimas taip pat labai svarbus, yra ind&-lininkai. Graikijos atveju jau mat&me, koks pavojus gali kilti, kai )mon&s ma-si!kai atsiima savo ind&-lius i! bank".

Neseniai euro zonos vir-!#ni" susitikime priimti sprendimai yra susij' su abejomis !iomis problemo-mis. Tokie sprendimai kas-kart padidina pasitik&jim% rinkose, ta(iau juos $gy-vendinti trunka labai ilgai, o laikas dabartin&mis s%ly-gomis yra labai svarbu.

Ispanijos situacija ver-(ia sunerimti, nes !alis turi $gyvendinti radikalias bank" sistemos reformas. *alis gaus )ad&t% param%, ta(iau tur&tume sekti, k% su ja darys ispanai ir kaip greitai $gyvendins refor-mas.

Kriz&s pabaigos lau-kiame jau trejus metus, ta(iau niekaip jos nesu-laukiame. Tikiuosi, kad !i" met" pabaigoje gal&-sime ai!kiau prognozuoti kriz&s pabaig%, nors pas-taruoju metu reikalai tik blog&jo.

»Jei Graikija palikt+ euro zon#, mes vis tiek tur!tume siekti pad!ti jai. *i svarbi Europos valstyb! juk nedingt+ i$ Europos %em!lapio

Išskirtinis  interviu20

Y. Zlotowskio teigimu, antri Graikijos parlamento rinkimai ir sustipr!jusi politin! fragmentacija $alyje padidino $alies pasitraukimo i$ euro zonos tikimyb).Asmeninio albumo nuotr.

CV Yves’as Zlotowskis

Pary"iaus X Nantero universi-tete &gijo ekonomikos mokslo daktaro laipsn&

Pary"iaus Sorbonos univer-sitete &gijo du akademinius magistro laipsnius: monetari-n!s ekonomikos ir tarptautini) santyki)

1995–1997 m. dirbo Pranc%-zijos ambasadoje Maskvoje Finans) valdymo skyriaus analitiku

Dirbo patar!ju Pranc%zijos nacionaliniame politikos moksl) fonde ir u"sienio reikal) ministerijoje

/jo Pary"iaus kredit) unijos „Crédit Agricole Indosuez“ (ali) rizikos vertinimo departa-mento analitiko pareigas

Nuo 2007 met+ dirba „Coface“ (ali) rizikos ir ekono-mikos tyrim) departamento vyriausiuoju analitiku

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

2322 Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

GABIJA SABALIAUSKAIT-gabija@ekonomika.lt

+urnalas „Busi-nessWeek“ reto-ri!kai klaus&, ar tradicin&s parduo-

tuv&s i!nyks, kai 83 proc. pirk&j" labiau pasitiki informacija apie prekes internete, o dar 79 proc. sa-kosi taip taupantys laik%. Ma)a to, brit" laikra!tis „The Guardian“ $sp&ja: per artimiausius penkerius metus 4 i! 10 parduotuvi" reik&s u)daryti. Elektros ir buities prietais" par-duotuvi" tinklas „Dixons“ Jungtin&je Karalyst&je jau u)veria 200 parduotuvi" duris ir j" skai(ius suma-)&ja iki 450.

Vienos did)iausi" inter-netini" parduotuvi" Lie-tuvoje „Pigu.lt“ vadovas ir Lietuvos elektronin&s pre-kybos asociacijos (LEPRA) prezidentas Dainius Liu-lys savaitra!(iui sak&, kad interneto prekybos rinka Lietuvoje pasiek& dar tik ankstyvojo augimo etap% ir spar(iai auga. Jis neabe-joja galimyb&mis pasivyti pirmaujan(ias pasaulio rinkas.

„Pernai interneto pre-kybos rinka Lietuvoje augo daugiau nei 50 proc., !iemet auga jau 60 proc. Tai rodo, kad ir Lietuvoje prasid&jo tai, k% mat&me daugelyje pirmaujan(i" pasaulio rink", – nei!vengiamas dalies prekybos per&jimas $ elektronin' erdv'“, – pro-gnozavo D. Liulys.

Anot jo, internetin&s parduotuv&s tradicini" pa-keisti netur&t": did)ioji da-

lis pardav&j" prekes inter-nete si#lys kaip papildom% galimyb' klientams. „Pigu.lt“ atliktos apklausos rezul-tatai rodo, kad bene pus& pirk&j" (48 proc.) ap)i#ri

prekes parduotuv&se, bet $sigyja jas internetu.

„Tyrimo bendrov&s „Rait“ atlikt" tyrim" duomenimis, net 52 proc. lietuvi" teigia, kad $sigy-

jamos internetu prek&s yra pigesn&s. Kainai $takos turi )ymiai ma)esn&s s%-naudos – nereikia i!d&lioti preki" lentynose, samdyti papildom" konsultant" ar

mok&ti nuomos mokes(io“, – skai(iavo D. Liulys.

Virtual(s pigiauAnot „Pigu.lt“ vadovo, prek&s kaina internete

priklausomai nuo kate-gorijos gali skirtis 5–35 proc. nuo nurodytos par-duotuv&s lentynoje. Dar vienas netradicin&s pre-kybos prana!umas – pla-

tus preki" asortimentas. D. Liulys vardijo populia-riausias prekes: kvepalai, laisvalaikio ir turizmo prek&s, buitin& ir kom-piuterin& technika, nam" apyvokos prek&s, baldai, mobilieji telefonai.

„Neneigsiu, vis daugiau pirk&j" buitin' technik% perka internetu – per pir-m%j$ !i" met" pusmet$

technikos produkcijos par-duodama net kelet% kart" daugiau u) kitas prekes. Tiesiai i! gamintoj" pre-kes gaunanti parduotuv& gali pasi#lyti 10–15 proc. ma)esn' kai kuri" preki" kain%.

„Internetin&s parduo-tuv&s negali pakeisti tradicini", tur&t" keistis )moni" mentalitetas – bus toki", kurie nor&s pirkti parduotuv&se. Did)iaj% dal$ j", manau, panaikins, bet did)iosios parduotu-v&s gyvuos internete, jos tur&s ir fizines parduotu-ves“, – svarst& M. Papirtis.

Klaidina „paveiksliukais“Vos prie! kelet% savai(i" $ elektronin&s prekybos rink% $)eng's „Topo cen-tras“ sakosi diegsiantis auk!tesnius kokyb&s standartus ir netradicin' prekyb% internete pakel-siantis $ nauj% kokyb&s lygmen$.

„Topo grup&s“ valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika „Ekonomika.lt“ sak&, kad pirm"j" savai-(i" rezultatai pranoko l#kes(ius. Anot jo, nauja platforma netur&jo $takos tradicinei prekybai: fizi-ni" parduotuvi" apyvarta nesuma)&jo.

„Nuolat sulaukdavome ir pirk&j" pageidavim" bei raginim" ateiti $ elek-tronin' erdv'. Motyvavo nusiskundimai esama elektronin&s prekybos Lietuvoje pad&timi ir ne-auk!ta aptarnavimo kul-t#ra“, – apsisprendim% $sitvirtinti internete ko-mentavo A. Rusteika.

„Topo grup&s“ valdybos pirmininko teigimu, el. parduotuv&s prek&s bus tokios pat kaip prekybos centro lentynose. Preki", matom" internete rea-liuoju laiku, nereik&s ilgai

»*iuo metu ne viena elektronin! parduotuv! nevengia prekiauti „paveiksliukais“ – prek!mis, kuri+ neturi

»Pernai interneto prekybos rinka Lietuvoje augo daugiau nei 50 proc., $iemet auga jau 60 proc.

FAKTAI

EL. PREKYBA LIETUVOJE

Lietuvi(kose el. par-duotuv!se populiar!ja elektronikos ir buitin!s technikos prek!s

Prad!jus muzikos ir vaizdo &ra(us pardavin!-ti internete HMV u"dar! 60 parduotuvi)

Statistikos departa-mento duomenimis, pra-!jusiais metais Lietuvoje veik! 315 internetini) parduotuvi)

laukti, taip nebus klaidi-nami klientai.

„*iuo metu ne viena elektronin& parduotuv& nevengia prekiauti „pa-veiksliukais“ – prek&mis, kuri" neturi, ir j" u)sa-kymu r#pintis pradeda tik gav' pinigus, taip gai!in-dami pirk&j" laik%. „Topo centro“ el. parduotuv&je bus tik tos prek&s, kurios i! ties" yra konkre(ioje parduotuv&je, tai rei!kia, kad pirk&jas jas gaus ne-delsiant“, – savaitra!(iui sak& „Topo grup&s“ valdy-bos pirmininkas.

Anot A. Rusteikos, g%s-dinan(i" prognozi", es% tradicin&s parduotuv&s dings, pagr$stumas pri-lygsta nuog%stavimams, kad internetas sunaikins spaud%.

Apsimet!liai pardav!jaiInternetiniame el. parduo-tuvi" kataloge „EShop.lt“ randama per t#kstant$ interneto parduotuvi". Statistikos departamento duomenimis, pra&jusiais metais Lietuvoje veik& 315 internetini" parduotuvi". LEPRA prezidentas D. Liu-

lys suskai(iuoja per 500. „Dauguma nauj" da-

lyvi" klysta manydami, kad interneto parduotuv' sukurti ir i!laikyti yra paprasta kaip dukart du. Deja, tai netiesa, reikia i!manyti ir verslo subtily-bes, prekyb%, techninius dalykus, nuolat investuoti $ rinkodar% bei technines platformas“, – apie verslo specifik% „Ekonomika. lt“ pasakojo D. Liulys.

Anot jo, fiktyvi" parda-v&j" Lietuvos el. prekybos rinkoje ma)&ja: es% j" liko vienetai, o ir patys pirk&jai jau geba atpa)inti suk(ius. Vis d&lto skepti!kai nusi-teikusiems ir bijantiems rizikuoti D. Liulys pataria i!siai!kinti, i! kokio parda-v&jo perka prek'.

„Nepa)$stamam asme-niui pinig" nepatik&tu-m&te, taip pat su parda-v&jais: patikrinkite, kiek laiko veikia $mon&, ar ji registruota, patikrinkite rekvizitus. Jei vis dar nesate tikri, rinkit&s at-siskaitym% u) prekes gry-naisiais pinigais, kai !ias jums pristato“, – patar& D. Liulys.

Auksas – butaforija Elektronini" parduotuvi" kokyb&s inspektori", pri-sistatan(i" „Ekomanda.lt“ svetain&s pavadinimu, atstovas savaitra!(iui sak&, kad mok&ti u) pre-kes, kai jos pasiekia pir-k&j%, leid)ia tik did)iosios parduotuv&s. Anot jo, pro-blem" kelia ir per ma)ai informacijos apie prek', nekokybi!kos arba neati-tinkan(ios tikrov&s preki" nuotraukos. Neretai klien-tai netinkamai informuo-jami apie gr%)inimo s%ly-gas ar parduotuv&s darbo laik%.

„+enkliukai svetain&se t&ra grafiniai dizainerio sukurti simboliai. Jokia $mon& ar organizacija ne-gali garantuoti, kad par-duotuv&, turinti )enkliuk%, aptarnaus kokybi!kai, – sak& „Ekomanda.lt“ atsto-vas. – Mes neparduodame joki" )enkl", kaip daro kiti. Lietuvoje yra orga-nizacij", kurios suteikia galimyb' el. parduotuv&je $d&ti auksin$ ar sidabrin$ kokyb&s )enkl%, bet jis t&ra butaforija, nes parduotu-vi" jie netikrina“.

„Pigu.lt“ buitin&s tech-nikos pardavimas i!augo daugiau nei 2 kartus. O iki met" pabaigos, $ver-tinus ir bendr% augim%, m#s" prognoz&mis, tur&t" i!augti ir iki 3–4 kart"“, – sak& D. Liulys.

„Aliba.lt“ interneti-n&je parduotuv&je, pasak vadovo Mykolo Papir(io, elektronikos ir buitin&s

Prekes internetu yra pirk) 38 proc. Lietuvos interneto vartotoj+. Reuters

450PROGRAMI+IAI PAVIE+INO PER 450 T1KST. „YAHOO!“ SLAPTA,OD,I0

I$ Londono " Sidn!j+ per 4 val.Pastarosiomis savait!mis

netyla kalbos apie legen-dinio vir$garsinio lainerio „Concorde“ "p!din" „X-54“, kuris geb!s i$vystyti 4 t(kst. km/val. greit" ir i$ Londono " Sidn!j+ nuskrieti per ma%daug 4 val.

Kol kas konkre$i) detali) vie(ojoje erdv!je n!ra daug.

Prane(ama tik apie tik!tin# trij) aviakosmin!s pramon!s mil"in) – „Boeing“, „Loc-kheed Martin“ ir verslo klas!s lainerius gaminan$ios „Gulfs-tream“ – bendr# parei(kim# „Farnborough Air Show“ aviacijos parodoje. Manoma, kad min!tos trys korporacijos kartu kurs naujos kartos vir(-garsin& keleivin& lainer&.Kuriamas „Concorde“ "p!dinis „X-54“. Scanpix

TIK SKAI&IAI

199TIK SKAI&IAI

NAUJOJI „WINDOWS 8“ OPERACIN/ SISTEMA BUS I+LEISTA 109 KALBOMIS IR PLATINAMA 231 PASAULIO +ALYJE231

U, 199 DOLERI0 (535 LIT0) KAIN- 7 COLI0 .STRI,AIN/S PLAN+ETIN. KOMPIUTER. SU „ANDROID“ OS SISTEMA PARDAVIN/JA „AMAZON“

„Apple“ i$sprend! „iPad“ gin&#Korporacijos „Apple“

atstovai prane$!, kad kompanija nuo liepos 20 d. pagaliau prad!s prekiauti naujaisiais „iPad“ plan$etiniais kompiuteriais Kinijoje, nes pagaliau i$sprend! gin&# d!l teis!s naudo-tis „iPad“vardu $alyje, informuoja BBC.

+& m!nes& „Apple“sutiko sumok!ti 60 mln. JAV do-leri) Kinijos firmai „Pro-view“, kuri tvirtino, kad (& produkto vard# u"registravo dar 2000-aisiais.D!l gin$o „Apple“ plan(etiniai kom-piuteriai kai kuriuose Kinijos regionuose buvo i(imti i( prekybos.Kinija yra viena i( svarbiausi) „Apple“ rink).„Apple“ nusipirko „iPad“ vard# u% 60 mln. JAV doleri+. Scanpix

t(kst.

LIETUVOS INTERNETIN!S PARDUOTUV!S

200744

$altinis: Statistikos departamentas

200888

2009129

2010273

2011315

2012* „Pigu.lt“ prognoz%350

LIETUVOS GYVENTOJAI, PERKANTYS INTERNETU

Metai2012 met( prognoz%2012 072012 012011201020092008

Pirk!j+ dalis (procentais)30%24%23%18,80%10,80%8,50%5,80%

Pokytis, palyginti su ankstesnais metais 25%4%22%74%27%47%-

*altinis„Pigu.lt“Eurobarometras, 2012 07„Rait“, 2012 02„Rait“, 2011 08Statistikos dep.Statistikos dep.Statistikos dep.

24 25Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

500KOMPANIJA „PROCTOR AND GAMBLE“ PER LONDONO OLIMPINES ,AIDYNES TIKISI 500 MLN. DOLERI0 (1,35 TRLN. LIT0) SIEKSIAN2IO PARDAVIMO

Pikt+ pauk$&i+ saldainiaiVis daugiau bendrovi+

komerciniais tikslais nutaria panaudoti popu-liaraus %aidimo „Angry Birds“ herojus – piktus pauk$&iukus. Bendrov! „Fazer“ bendradarbiau-dama su „Rovio Enter-tainment“ suk(r! pikt+ pauk$&i+ formos gumi-nukus.

„Pirk!jai Lietuvoje vis da"-niau produkt# renkasi ne tik pagal funkcij#, bet ir pagal keliamas emocijas, malonias asociacijas. Projektas „Angry birds“ su „Rovio“ – tai reak-cija & pirk!jo pom!gius ir j) pritaikym# malonioms emo-cijoms kurti“, – teigia „Fazer Lietuvos“ generalinis direkto-rius Mindaugas Snarskis. Vis da%niau komerciniais tikslais naudojami „Pikti pauk$&iukai“. Scanpix

TIK SKAI&IAI

39,5TIK SKAI&IAI

GARSIAUSIAM PASAULIO ROKO MUZIKOS PREKI0 ,ENKLUI „ROLLING STONES“ PRA/JUSI- SAVAIT3 SUKAKO 50 MET050

INTERNETIN/ REKLAMOS RINKA, „EMARKETER“ SKAI2IAVIMAIS, +IEMET TUR/T0 SIEKTI 39,5 MLRD. DOLERI0 (106 MLRD. LIT0)

PAULIUS GRINKEVI/IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Pasaulyje, pasak Lietuvos marke-tingo asociaci-jos nario Ry(io

Bura(o, savo vardu pava-dinti preki" linij% ar dra-bu)i", rankini", sporto inventoriaus kolekcij% ry)tasi daugelis garse-nybi". Mat tai suteikia puiki" verslo galimybi". „Nuo Schwarzeneggerio ar Michaelio Jordano iki „Spice Girl's“ nari", visi turi nuosav% preki" li-nij%. Jei ne linij%, tai bent grup&s pavadinimu pa-)ym&t" preki". I! vardo stengiamasi u)dirbti maksimaliai“, – sako R. Bura(as.

Rinkodaros agent#ros „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko nuo-mone, kad $)ymyb&s su-kurtas preki" )enklas b#t" s&kmingas, vienas esmini" reikalavim" yra asmenyb&s i!skirtinu-mas. „Kuo ry!kesnis )mo-gaus charakteris, asmeni-n&s savyb&s ir kuo labiau i!reik!tas po)i#ris $ gyve-nim%, tuo didesnis !ansas jam sulaukti pasi#lymo i! gamintoj" produkt" linij% pavadinti jo vardu, – pasakoja M. Lapinskas. – Reikia b#ti ne tik )ino-mam, bet ir i!skirtinio charakterio. Net n&ra di-delio skirtumo, ar ry!kus i! teigiamo, ar tam tikra prasme i! neigiamo.“

Rinkodaros konsul-tantas Audrius Savickas ai!kina, kad b#tina s%-lyga s&kmingam )inomo )mogaus preki" )enklui – daug sek&j", kurie nor&t" kopijuoti jo gyvenimo b#d%. Be to, preki" )en-klas ir asmenyb& turi vie-nas kitam neprie!tarauti.

Sabonis ir... SabonisSavo vardais pavadintas drabu)i" linijas pasau-lyje da)nai kuria gars#s sportininkai. Vienas ry!-kiausi" pavyzd)i" yra „Nike“ ir Michaelo Jor-dano bendradarbiavimo vaisius – „Air Jordan“ sportiniai batai, kuri" ga-lima $sigyti ir Lietuvoje.

M#s" !alyje krep!inio veteranai vardus taip pat naudoja komerciniais tikslais. Dar 2005 me-tais Lietuvoje pristatyti !veicar" $mon&s „Eloga“ laikrod)iai – „Eloga by Sabonis“, pavadinti krep-!ininko Arvydo Sabonio vardu.

T%kart, pasak M. La-pinsko, padaryta tipin& )enklinimo klaida – Sabo-nis pateiktas beveik kaip laikrod)io dizaineris. Tai buvo viena prie)as(i", d&l kuri" sumanymas ne-buvo komerci!kai labai s&kmingas. „Sabonis gali puikiai reprezentuoti lai-krod)io dyd$, bet vargu ar jis yra autoritetas kalbant apie precizinius laikro-d)i" mechanizmus“, – pa-stebi M. Lapinskas.

2006 metais garsusis krep!ininkas prad&jo ben-dradarbiauti su „T#ta“, kuri gamino drabu)ius „Approved by Sabonis“, o prie! metus $k#r& specia-li% drabu)i" linij% „Sabo-

nis 220“. Anks(iau krep-!ininkas vald& ir dabar jau bankrutavusi% lang" gamybos bendrov' „Sabo-nio klubas ir partneriai“.

Kitas garsus Lietuvos krep!ininkas *. Mar(iu-

lionis savo vardu pava-dino jam priklausant$ vie!but$.

Vaizdelis vis dar gerasPolitikai Lietuvoje var-dus komerciniais tikslais

naudoja s&kmingai. A. Savickas kaip puik" )en-klinimo pagal pavard' atvej$ pateikia pagal po-litiko K. Bobelio recept% sukurt% „Bobelin'“. „K. Bobelis atitinka visas

gero )enklinimo pagal pa-vard' charakteristikas: atsiradus „Bobelinei“ jis buvo ry!kus asmuo, kaip u)sienio lietuvis tam tikrai auditorijai jis dar& $sp#d$, jo kalbos manieros buvo ry!kios, jis $tikinamai pristat& produkt%“, – sako A. Sa-vickas.

Beveik visi pa!neko-vai prisimena ir Viktoro Uspaskicho agurkus su u)ra!u „Geras vaizdelis“. Tuomet Seimo nariai at-siradus prekei neleido V. Uspaskicho atvaizdo

u)dirbti m&gina gana re-tai.

Vienas j" – savo vardu drabu)i" linij% pavadin's verslininkas Vladimiras Romanovas, kadaise i!-leid's kelias drabu)i" ko-lekcijos „RRrevolution“ (Vladimiro Romanovo revoliucija) linijas.

Rinkodaros specia-listas D)iugas Par!onis, paklaustas apie preki" )enklinim% )ymi" vers-linink" vardais, sako apskritai abejojantis, ar Lietuvoje b#t" toki", ku-rie i!leid' savo vardu pa-

»Garsenyb!s Lietuvoje n!ra nuoseklios, jos da%nokai "sivelia " skandalus, o tai preki+ %enklams rei$kia rizik#

FAKTAI

VARDAS KAIP PREKI. 'ENKLAS

1805 m. gim's Johnie Walkeris pardavin!jo daugyb' &vairi) preki), o labiausiai sek!si – arbat#. Mai(ydamas arbatos la-pus jis sugalvojo sujungti gr%d) ir salyklo viskius, kad sukurt) geresn' ko-kyb'. Taip gim! „Johnie Walker“

. Lietuv# atkeliausianti „Ikea“ taip pat kilo nuo "mogaus vardo ir pavar-d!s – Ingvaras Kampradas pirm#sias bendrov!s rai-des pasirinko pagal savo inicialus,o paskutin!s dvi "ymi fermos, kur jis u"au-go, ir dar vienos, buvusios greta, pirm#sias raides

Marquisas M. Conver-se’as Masa$iusetse lip-damas laiptais paslydo ir nukrito. Kad ateityje i(vengt) pana(i) inciden-t), jis sugalvojo sukurti i( specialios med"iagos pa-gamintus batus, kuriuos pavadino „Converse“.

)ym&tus preki" )enklus, b#t" $vertinti ir )inomi d&l verslo gabum". Es% min&tas V. Romanovas daugiau )inomas d&l savi-reklamos.

Jei )inomas )mogus nori sukurti s&kming% savo vardu pavadint% pro-dukt%, nepriklausomai nuo profesin&s srities asmenyb& turi kitiems kelti stipri" emocij" ir per)engti profesinio )i-nomumo ribas – tam pui-kiai tinka )mon&s, kurie mirga )iniasklaidos pus-lapiuose. „Jeigu $)ymy-b&s, kaip Davidas Beck-hamas, nepanaudot" savo vardo kurti preki" )enklams, tai jau b#t" verslo potencialo !vais-tymas“, – konstatuoja D. Par!onis.

Skandalas – ne visada geraiKiek pras(iau, palyginti su u)sienie(iais, i! savo vardo u)dirbti Lietuvoje sekasi muzikantams. U)-sienyje muzikos atlik&jai, kaip J. Lopez, Puff Diddy, leisdami drabu)i" lini-jas, kvepalus ar aksesua-rus u)dirba !imtus mili-jon" doleri".

Pasak A. Savicko, Lietuvoje daug u)dirbti i! savo vardo muzikos )vaig)d&ms trukdo ir ma)a rinka.

„Garsenyb&s Lietuvoje n&ra nuoseklios, jos da)-nokai $sivelia $ skandalus ir tai preki" )enklams rei!kia rizik%, – priduria A. Savickas. – Be to, pas mus $)ymybi" kopija-vimo kult#ros aprai!k" ma)iau nei Did)iojoje Britanijoje, kur u)tenka pirmajai !alies poniai pa-sirodyti su !varkeliu ir jo pardavimas akimirksniu kyla.“

I! savo vardo Lietu-voje u)dirbti pam&gino dainininkas ir aktorius Mantas Jankavi(ius, atli-k's pagrindin$ vaidmen$ filme „Tadas Blinda. Pra-d)ia“.

Jam pasi#lyta i!leisti

vardinius akinius po to, kai )i#rovai, pamat' juos d&vint$ daininink% vaizdo klipe, prad&jo klausin&ti apie j" $sigi-jim%.

Kitas )ymus daininin-kas Egidijus Drag#nas pernai pristat& savo su-kurt% g&rim% „SEL Dra-goon“.

Kava "vaizd%io nepak!l!Tai, kad dizaineriai pa-saulyje pristato kolek-cijas, pavadintas savo vardu, – ne naujiena. O Lietuvos dizaineriai savo vardo potencial% sten-giasi i!naudoti maksima-liai – Mantas Petru!kevi-(ius savo vardu pavadino

saldainius, o Juozas Stat-kevi(ius – kvepalus ir kav%.

Vis d&lto, pasak M. La-pinsko, kyla abejoni" d&l komercin&s J. Statkevi-(iaus kavos s&km&s.

„J. Statkevi(ius sako, kad prie pakuot&s suk#-rimo prid&jo rank%, bet man atrodo, ta pakuot& labiau tikt" Gari#n", o ne J. Statkevi(iaus lygio prabangai, – d&sto M. La-pinskas. – Tokie atvejai, kai at&j's $ „Maxim%“ pa-matai palet' su J. Statke-vi(iaus kava, kurios sena kaina nubraukta ir vie-toj jos u)klijuota perpus ma)esn&, J. Statkevi(iui populiarumo neprideda.“

naudoti ant agurk" sti-klaini", ta(iau K&daini" konserv" fabrikas ant j" pavaizdavo V. Uspaskich% humoro laidose parodi-juodavus$ persona)% ir agurkais prekiauja iki !iol.

V. Romanovo revoliucijaI! savo vardo u)dirbti, tik kiek re(iau, m&gina ir verslininkai. Tiesa, atve-jai, kai savo pavard&mis, pavyzd)iui, advokatai pavadina kontoras, n&ra reti, ta(iau jau i!gars&j' verslininkai i! savo vardo

mlrd.

A. Sabonio vardu jau buvo pavadinti keli produktai ir "mon!.

ELTA

Saugos r!m!jusVienuolika bendrovi+

sumok!jo beveik milijard# doleri+, kad tapt+ tarptau-tiniais oficialiais olimpini+ %aidyni+ bei 2010 m. vykusi+ %iemos olimpini+ %aidyni+ r!m!jais ir yra nepatenkintos, kad didel! dalis konkuruojan&i+ bend-rovi+, neturin&i+ r!m!jo statuso, naudojasi j+ vardu.

Konkuruojan$ios bendro-v!s $ia prad!jo taikyti vadi-nam#j& ambush marketing – reklamos b%d#, kai &mon!s naudojasi kit) &moni) pini-gais saviems reklaminiams tikslams.

Olimpinis organizacinis komitetas pri"ad!jo sau-goti r!m!jus nuo (io rei(-kinio.Olimpinis organizacinis komitetas saugos %aidyni+ r!m!jus. Scanpix

Rinkodaros ekspertai abejoja J. Statkevi&iaus parduodamos kavos komercine s!kme. Daisena

»Kai at!j)s " „Maxim#“ pamatai palet) su J. Statkevi&iaus kava, kurios sena kaina nubraukta ir vietoj jos u%klijuota perpus ma%esn!, J. Statkevi&iui populiarumo neprideda

mln.

2726

EVELINA POVILAITYT-evelina.povilaityte@ekonomika.lt

»Po%i(ris, kad visas lietuvi$kas "mones reikia sunaikinti, nepadeda

Nenustygstantis vietoje, ta(iau ne itin kalbus. *iek tiek val-

dingas ir principingas, bet tiksliai )inantis, ko nori. Toks $sp#dis susidaro bendraujant su bendro-vi" „KristiAna“ ir „Fra-

tiesiog da)nai priduria, kad viskas paprasta. Ir milijonus susikrauti, ir s&kmingai versl% i!pl&-toti, ir $ piktas replikas nekreipti d&mesio.

Lietuvis lietuviui – vilkasNuo to m#s" pokalbis, beje, ir prasideda, mat B. Gudelis sako, kad Lietu-voje pl&toti versl% darosi

vis sunkiau. Prad&jo j$ dar 1989 metais, atskrid's i! JAV ir dirbdamas tuo-metin&je Lietuvos vyriau-syb&je ir, kaip pats sako, „prisidar& nuostoli"“, vert" pus&s milijono JAV doleri".

„Dabar daug biurokra-tijos, niekas nenori vers-lui pad&ti, visi tik kaltina, nors pinigai $ biud)et%

ateina tik i! verslo. I! nie-kur kitur“, – sako jis.

Pastaruoju metu B. Gu-delio valdomos bendrov&s rimtai svarsto galimyb' centrines b#stines per-kelti i! Vilniaus $ Talin%, mat ten, anot verslininko, gerokai palankesn&s s%ly-gos.

„Po)i#ris, kad visas lietuvi!kos kilm&s $mo-

nes reikia sunaikinti, nepadeda, – sako B. Gu-delis. – U)tat atva)iuoja !vedas, danas ar vokietis, tada visi patenkinti. Ge-ras pavyzdys „Swedbank“ ir „.kio bankas“. Ar kas k% blogo sako apie „Swed-bank“ !eimininkus? Ne, bet jie veda milijardus lit" i! m#s" !alies. Ir vis-kas visiems gerai. Arba kokiam „Barclays“ ban-kui duoda pa!alpas, kai jie priima penkiasde!imt )moni". I!eina premje-ras ir sako: „Koks didelis laim&jimas!” Ir dar u) j" nuom% sumoka.“

Ironija verslininkui ne-svetima: kalbinamas apie versl% Lietuvoje jis da)nai nepatinkan(ius dalykus pateikia per jos prizm'. Ta(iau kai kuriais daly-kais nuo!ird)iai pikti-nasi. Pavyzd)iui, mokes-tine politika, kuri, anot B. Gudelio, formuojama baili".

„U)sienyje yra nekil-nojamojo turto mokes-tis, o Lietuvoje sukurta populistin& iliuzija, kad j$ mok&s 100–500 nam" savininkai, – kritikos da-bartinei vald)iai negaili verslininkas. – Vald)ios atstovai net bijo pasakyti garsiai, kad !$ mokest$ reikia $vesti, tad jie pra-deda nuo toki" kaip a! vardydami vardus, pavar-des ir rodydami pir!tu. Bet jie bailiai. Nekilnoja-mojo turto mokest$ reikia $vesti, bet jie laukia kitos kadencijos.“

Mok!ti dirbtiAnot B. Gudelio, Lietu-voje vis dar vyrauja pus-broli" vald)ia ir tik tokiu b#du galima $ j% patekti:

„Kaip valdant komu-nistams: jei esi Komu-nist" partijos narys, dirbsi Ministr" taryboje. Jie tur&davo juodas vol-gas, o dabar turi juodus „Volkswagen“ ar BMW.

Jie tur&davo valdi!kus butus, dabar taip pat turi. Jiems neb#davo atostog" ir dabar n&ra, – sako jis. – Kaip gali )mogus dirbti Seime ir tur&ti s%)in', )i#r&ti mums $ akis? Kai jis atostogauja 9 m&ne-sius ir pateisina tuo, kad n&ra $teisintos atostogos. Kaip taip gali b#ti? O mes nieko nedarome, tik bam-bame. Nenueiname ir ne-paklausiame.“

Kai B. Gudelis sutinka politikus, visuomet j" pa-siteirauja vien" ar kit" dalyk". Pavyzd)iui, kod&l jie skrenda verslo klase. Ar verslininkas sulaukia atsakymo?

„Jie nutyli. Neken(ia man's. Bando kaip nors pakenkti. A! juos u)jau-(iu, – sako B. Gudelis. – Kai nepa)$sta )moni", j" ir nepuola. D&l to mes visai kitaip jau(iam&s Es-tijoje ir Latvijoje.“

Verslininkas teigia nesuprantantis, kod&l, pavyzd)iui, vaistams, ku-rie perkami esant b#tiny-bei, taikomas prid&tin&s vert&s mokestis. Arba darbuotojo gaunama draudimo i!moka apmo-kestinama. Arba kod&l darbuotojams sukuriama iliuzija, kad u) juos mo-kes(ius moka kiti ir tai n&ra tiesiogiai susij' su j" atlyginimu.

„Valstyb& remia varg-!us, kurie tokie n&ra, – pasakoja B. Gudelis – Jie dirba u) grynus ir dar gauna valstyb&s kompensacij%. Kai jiems pasi#lai darb% u) 1,5–2 t#kst. lit", sako, kad jam neapsimoka. O juk vals-tyb& gal&t" remti ma)ai u)dirban(ius. Jei )mogus nedirba, u) k% jam duoti pinig"?“

Anot verslininko, no-rint pasiekti tiksl" reikia daug dirbti. Tada daug ir u)dirbsi. Paklaustas, ar visuomet galioja to-kia taisykl&, at!auna ne-pa)$stantis toki", kurie daug dirbt" ir nieko neu)-dirbt".

„Gal jie tik vaik!to $ darb%? Ateina $ darb% ir mano, kad jau darbas padarytas, nesupranta, kad reikia dirbti, o ne tik pab#ti. Yra didelis skirtu-mas“, – $sitikin's jis.

Mok!ti m!gautisB. Gudelis pasakoja, kad jau nuo 25-eri" u)sidirbo visiems poreikiams iki gy-venimo pabaigos, o dabar dirba d&l malonumo.

„Man malonu atsto-vauti 100 pasaulini" pre-ki" )enkl", malonu kurti darbo vietas, – vardija jis. – Mes augame, o i!silavi-

verslininkas sutinka – ne-reikia.

„Ir valgyti nereikia, ir automobilio, ir mokytis... – pusiau rimtai sako jis. – Mes galime i!eiti basi $ laukus ir dainuoti $vairias dainas, kurti eil&ra!(ius, gauti medalius... Tik po savait&s vis tiek reik&s val-gyti. Kitaip blogai baigsis. Bet XXI am)iuje b#ti be automobilio ar nenor&ti jo tur&ti? Niekuomet tuo nepatik&siu! Kam mes tada gyvename? Pavalgyti, pamiegoti ir v&l i! naujo? „Egzistuoti“ buvo bol!e-vik" lozungai. Sak&, kad tau nieko nereikia. Ir $ u)sien$ va)iuoti nereikia, nes pas mus vis tiek ge-riausia.“

B. Gudelis pripa)$sta vis dar besivadovaujan-

grances International“ vadovu bei pagrindiniu akcininku. I!kart pagi-ria mano ry!kius batus ir tvirtina, kad Lietuvoje pernelyg gajus $protis rengtis tamsiai.

„A! taip pat m&gstu ry!kiau“, – rodydamas violetines kojines sako B. Gudelis, o ir kitais klau-simais nedaug)od)iauja,

n's vartotojas yra m#s" geriausias klientas. Kuo jis labiau i!silavin's, tuo mums geriau, nes jis ne-betiki iliuzija, kad pigus daiktas gali b#ti geras.“

„KristiAnos“ ir „Fra-grances International“ vadovas skai(iuoja, kad kremo, parduotuv&je kai-nuojan(io 10–20 lit", vien pakuot& kainuoja 5–6 litus, be to, verslininkai taiko antkain$, patiria trans-porto ir kit" i!laid".

„Tada $ t% pakuot' u)-tenka $d&ti krem% u) 2–3 litus. Taigi sviestas tiek kainuoja! Jeigu )mogus nori tik&ti, kad tai veiks-minga, negaliu su juo gin(ytis“, – ironizuoja B. Gudelis.

Provokuojamas, o gal kremo apskritai nereikia,

tis principu dirbti tol, kol verslas $domus. B#tent d&l tos prie)asties jis tvirtina pardav's alkoholio ir ta-bako platinimo bendrov' „Bennet Distributors“.

„Viskas jau buvo pada-ryta, rinkoje $sitvirtinta. I!skyrus pavyd%, nieko ne-liko“, – prisimena jis.

Gyventi „pasaulyje“Dabar jis ne tik vadovauja dviem kompanijoms, bet neseniai $sigijo vokie(i" valdomo prekybos tinklo „Douglas“ akcij" u) 1,5 mln. eur" ir atidar& pra-bangi" drabu)i" salon% „Brunello Cucinelli“ sos-tin&je. B. Gudelis neslepia s&kmingai prognozuojan-tis akcij", metal", valiut" rink" tendencijas, o Lietu-voje rengiamus gro)io kon-

kursus vadina hobiu.„JAV investuoju $ „Ap-

ple“ akcijas jau dvejus me-tus, gr%)a – 300 proc. – ai!-kina verslininkas. – Prie! por% met" sakiau: nusi-pirkite vario po 1,6 JAV dolerio. Dabar jis kainuoja po 3,6 JAV dolerio. Sakiau investuoti $ JAV doler$, pa-keisti eurus, nes Europa visi!kai neturi ateities taip socialisti!kai m%sty-dama. Europie(iai nori gauti europin$ atlyginim%, o pirkti kini!k% prek'. Ta-(iau nori, ir kad kas nors pirkt" j" prek'. Tai veda tik $ vien% pus'.“

Anot B. Gudelio, norint s&kmingai investuoti rei-kia gyventi „pasaulyje“. Jis pats Lietuvoje praleid)ia 2–3, JAV – 5–6 m&nesius per metus, o likus$ laik% ke-

liauja po $vairias !alis.„Tik tada gali spr'sti ir

matyti tendencijas, – tvir-tina jis. – Ir $mon&je reikia viskuo dom&tis: mes klau-some, ko klientai nori. O b#ti tik !eimininku, kaip Lietuvoje priimta, – sovietin& utopija. Pavyz-d)iui, septynerius metus Amerikoje der&jausi, kad Donaldo Trumpo orga-nizacija leist" lietuv&ms pasirodyti „Mis Visatos“ konkurse. Bet tai nuos-tolinga veikla, mes tai darome, nes apie Lietuv% turi i!girsti.“

Paklaustas, kuo labiausiai did%iuojasi, B. Gudelis sako, kad %mona ir valdomais preki+ %enklais. „Tiesa, %mon# turiu vien#, o preki+ %enkl+ daugiausia Ryt+ Europoje“, – patikslina jis. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Europie&iai nori gauti europin" atlyginim#, o pirkti kini$k# prek)

„Kuo labiau i$silavin)s klientas, tuo mums geriau, nes

jis nebetiki iliuzija, kad pigus daiktas gali b(ti geras“, –

sako verslininkas. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

FAKTAI

B. GUDELIO VERSLAI

„Fragrances Internatio-nal“ Baltijos (alyse platina apie 100 pasaulyje "ino-m) preki) "enkl) kosmeti-kos ir parfumerijos srityse

1994 metais Vilniuje, Gedimino pr., atidarytas pirmasis „KristiAnos“ salo-nas. Tai buvo pirmoji vieta Lietuvoje, kur buvo galima &sigyti legendini) kvepal) „Chanel No.5“

+iuo metu tinklas valdo 18 parduotuvi) Lietuvoje ir Latvijoje

Gro"io prek!mis pre-kiaujantis parduotuvi) tinklas „Kosmada“ (iuo metu valdo 21 parduotuv' &vairiuose Lietuvos mies-tuose

CV Benas Gudelis

Dirbti prad!jo b%damas studentas – degalin!je

Tur!jo alkoholio ir tabako versl# UAB „Bennet Distributors“, kur& pardav! &monei „Baltijos alkoholiniai produktai“

+iuo metu ple$ia parfu-merijos ir kosmetikos parduotuvi) „KristiAna“ bei „Kosmada“ tinkl# Lietuvoje, Latvijoje

+iemet &sigijo 49 proc. „Baltic Douglas“, valdan$ios parfumerijos ir kosmetikos parduotuvi) tinkl# Baltijos (alyse, akcij)

Gro"io konkurs) „Mis Lietuva“ organizatorius

2928

N. Treigys: centrini+ bank+ prispausdinti pinigai, skirti ekonomikoms skatinti, nus!do komercini+ bank+ balansuose.Ruslano Kondratjevo nuotr.

Kur infliacija?

O juk JAV federalin! re-zerv+ sistema pinig+ baz) nuo 2008 m. padidino tris kartus. Infliacijos tempai n! kiek nei$augo. Juk bazin!s pal(kan+ normos yra %emos jau ilg# laik#. Ar kriz! (ir ana, ir $ita) i$bando fundamentalius ekonomikos d!snius?

I!bandyti i!bando, bet teorija atsilaiko. Istori!-kai ma)os bazin&s pal#ka-nos – net ECB !io m&nesio prad)ioje jas suma)ino, – sunkiai atsigaunanti ekonomika yra pagrindi-n&s prie)astys, „sugadi-nusios“ pinig" multipli-katori". Prie!ingu atveju JAV ir Europ% (ECB taip pat nesikuklino spaus-dindamas pinigus) i!tikt" hiperinfliacija.

Paprastai tariant, pi-nig" baz& yra pinigai, esantys apyvartoje, ir bank" rezervai, laikomi centriniuose bankuose. Vadinasi, nei!augus pinig" kiekiui apyvar-toje labai i!augo bank" rezervai. Ne paslaptis,

kad centrini" bank" prispausdinti pinigai, skirti ekonomikoms ska-tinti, nus&do komercini" bank" balansuose.

Pinig" kiek$ apyvar-toje didina ne centri-niai bankai, o )moni" ir verslo paklausa. Centri-niai bankai vien sava-ranki!kais sprendimais negali paveikti infliacijos (bet svert" turi). Gal to-d&l infliacija JAV laikosi apie 1,7 proc., Vokietijoje bir)el$ metin& infliacija nukrito iki )emiausio pusantr" met" lygio – 1,9 proc., eurozonos infliacija suma)&jo iki 2,4 proc. I! Lietuvos bank" patirties )inome, kad skolinti )mo-n&ms ir verslui yra i! ko. Niekas neskuba skolintis.

Tod&l nereikia jau-dintis d&l prispausdint" pinig". Yra manan(i"j", kad j" prispausdinta vis dar per ma)ai. O ir patys pinigai niekur nedings. Ekonomik% skatinti yra ilgalaikis procesas. Ir pinig" spausdinimas – tik pirmas ma)as ir len-gviausias )ingsnis.

Pama)u tie pinigai pa-

sieks ekonomikas. Ne i! karto ir ne visi. Pana!u, kad dabar jie keliauja $ valstybines obligacijas. Krintat !i" pajamin-gumui, pinigai bus nu-kreipti $ akcijas. Na, o toliau jau lengviau. Sku-b&kime palengva.

Savu ruo)tu akcij" rinkose jau(iamas len-gvas optimizmas. Nors tiksliau, indeksai parodo rinkos dalyvi" pritarim% arba nepritarim% euro kriz&s problemos spren-dimams. Per m&nes$ pa-grindiniai JAV, Europos ir Baltijos indeksai pakilo po 2–3 proc.

O va Graikijos bir)os akcij" indeksas per m&-nes$ pakilo net 25 proc. Madrido bir)oje indeksas per m&nes$ taip pat kilo 2,64 proc. Tai vyksta „spa-nic“ kontekste. Italijos ak-cij" bir)os indeksas per m&nes$ pakilo apie 6 proc.

,domus rei!kinys. Ypa( jei prisiminsime neseniai atlikt% fond" valdytoj" JAV apklaus%, kurioje beveik vienbalsiai tei-giama, kad fondai didina gryn"j" pinig" kiek$ ir n&ra link' dabar pirkti akcij". Susidaro $sp#dis, kad JAV investuotojai savo bir)ose jautriau ir skausmingiau reaguoja $ b&das Ispanijoje ir Ita-lijoje, negu pa(iose !iose !alyse, kur investuotojai nusiteik' pakankamai optimisti!kai.

Na ir kol sprend)iamos nesibaigian(ios PIIGS problemos, rinkose pama-tysime dar ne vien% neti-k&tum%. Nors norisi, kad j" visai neb#t".

»Pinig+ kiek" apyvartoje didina ne centriniai bankai, o %moni+ ir verslo paklausa

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap"valgininkas

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

U) bandym% manipuliuoti LIBOR (angl. London inter–

bank offered rate) – Lon-dono tarpbankin&s rinkos pal#kan" norma – antras pagal dyd$ brit" bankas „Barclays“ sumok&jo 450 mln. JAV doleri" (1,26 mlrd. lit") baud%, dalis banko vadovyb&s buvo priversta trauktis i! par-eig" ir prad&tas tarptauti-nis tyrimas $tariant, kad manipuliuoti tarpbanki-n&mis pal#kanomis ga-l&jo ir dauguma did)i"j" bank".

PagrindaiPrad&kime nuo pagrind": LIBOR – tai pal#kan" norma, u) kuri% bankas sutikt" skolintis tam ti-kr% valiut% tam tikram laikotarpiui. Kiekvien% dien% iki 11 valandos ryto pirmaujantys pasaulio bankai pateikia savo pa-l#kan" normas de!im(iai valiut" penkiolikai lai-kotarpi" (trims, !e!iems m&nesiams ir t. t.). Pavyz-d)iui, pal#kan" normas doleriams pateikia 18 bank". Tuomet „Thomson Reuters“, kurie !iuo metu atsakingi u) pal#kan" skai(iavim%, atmeta ketu-ris did)iausius ir keturis ma)iausius si#lymus, o i! likusi" de!imtiems i!veda vidurk$ ir taip nustato tos dienos JAV dolerio LI-BOR.

Kas nuo LIBOR pri-klauso? *iuo metu su juo susieta $vairi" finansini" produkt", kuri" vert& sie-kia bent 350 trln. JAV do-leri" (980 trln. lit"), kaina. Be to, LIBOR naudojamas nustatant paskol" pal#ka-nas – tarpbankin& pal#-kan" norma imama kaip baz&, o prie jos pridedama banko mar)a – did&jant LIBOR automati!kai di-d&ja ir paskol" pal#kanos.

Johnas Carney i! CNBC pateikia dar vien% prie)ast$ – per kriz' ban-kai nori nuo rinkos ir re-

guliuotojo nusl&pti, kad jiems brangsta skolinima-sis. Tokiu atveju bankas, pateikdamas neadekvat" LIBOR dyd$, nesistengia manipuliuoti galutiniu rodikliu – jis tenori nu-sl&pti tikr%j% finansin' savo b#kl'.

Dvi stovyklosKaip parod& tyrimas, 2006–2007 metais „Bar-clays“ makleriai tiesiogiai pra!ydavo asmen", kurie pateikdavo LIBOR dyd)ius „Thompson Reuters“, nu-statyti tam tikr% rodikl$. „Sveiki, vyru(iai. Mums

ateinan(ias tris dienas bus itin svarbi trij" m&-nesi" LIBOR vert&. Ar galite j% i!laikyti 5,39 lygio ateinan(ias kelias dienas? Mums tai labai pad&t". Nenorime didesn&s ver-t&s. Labai a(i#“, – „New York Times“ cituoja vieno

i! „Barclays“ makleri" pra!ym% kolegai.

Tiesa, daugelis eks-pert" sutinka, kad tiesio-giai manipuliuoti LIBOR itin sud&tinga, nebent veikt" bank" kartelis, kuris sutart", kuria kryp-timi paveikti LIBOR ju-

d&jimo krypt$. Ta(iau kol kas $rodym" apie tai n&ra, be to, kaip pastebi J. Carney, maklerius nuolat viliot" galimyb& atitr#kti nuo susitarimo ir neti-k&tais statymais su)eisti konkurentus.

„Aleph Investments“

savininkas Davidas Mer-kelis taip pat mano, kad s&kmingai manipuliuoti LIBOR reik!me yra itin sud&tinga, ta(iau savo tinklara!tyje pateikia skai(iavimus, kuriuose i!-ai!k&ja dvi bank" grup&s, bandan(ios trij" m&nesi" LIBOR reik!m' pakreipti skirtingomis kryptimis. Statistin& jo analiz& pa-rod&, kad 2005–2008 me-tais „Barclays“, BTMU, „Credit Suisse“, HBOS, „Norinchuckin“, ir RBS nuolat nurod& auk!tesnes LIBOR reik!mes, o „Citi“, „HSBC“, „JP Morgan“, „Lloyds“ ir „Rabobank“ – ma)esnes.

„Gal ir buvo bandym" manipuliuoti LIBOR, net dvi bank" grup&s bando !$ rodikl$ patraukti savo pus&n, ta(iau, mano nuo-mone, s&kmingas sistemi!-kas LIBOR reik!m&s keiti-mas yra ma)ai tik&tinas“, – konstatuoja D. Merkelis.

Nesvarbu, ar LIBOR buvo s&kmingai manipu-

liuojama, ar ne, bet finans" rinkos jau pradeda ie!koti patikimesnio rodiklio, su kuriuo b#t" galima susieti savo finans" rodiklius.

Sm(gis reputacijai*is skandalas – ne tik sm#gis 300 met" senumo banko „Barclays“ repu-tacijai, bet ir Londonui, kaip pasaulio finans" cen-trui. Tyrim" bendrov&s „Z/Yen Group“ sudary-tame finans" centr" rei-tinge Jungtin&s Karalys-t&s sostin& u)&m& pirm%j% viet%. Londone $sik#r' apie 250 u)sienio bank", o finansin&s paslaugos u)-ima did)iausi% dal$ !alies eksporto pyrage.

Ta(iau jo reputacijai nuolat suduodami sm#-giai: be LIBOR skandalo, neseniai nuskamb&jo „JP-

Morgan“ bent 2 mlrd. JAV doleri" (5,6 mlrd. lit") sieksiantys nuostoliai, sukelti vieno maklerio, o kito banko – UBS ma-kleris kaltinamas bankui suk&l's 2,3 mlrd. JAV doleri" (4,6 mlrd. lit") nuostoli" – viskas vyko Londone.

„Pana!u, kad kiekviena mil)ini!ka prekybos ne-laim& atsitinka Londone, ir nor&(iau su)inoti ko-d&l“, – bir)el$ per „JPMor-gan“ nuostoli" svarstym% klaus& JAV Atstov" r#m" nar& Carolyna Maloney.

Anglijos centrinio banko vadovas Mervy-nas Kingas sutiko, kad visi supranta, jog atsitiko „ka)kas labai negero“ Jungtin&s Karalyst&s bank" sektoriui: „Nuo per auk!to kompensacij" lygio iki prasto klient" aptarnavimo ir bandymo manipuliuoti vienu svar-biausi" rodikli" – galime matyti, kad mums reikia tikr" poky(i" !io sekto-riaus kult#roje.“

FAKTAI

SKANDALO KAINA

Po skandalo liepos 3 dien# buvo priverstas i( pareig) pasitraukti „Bar-clays“ generalinis direkto-rius Bobas Diamondas

Taip pat atsistatydino „Barclays“ direktori) tary-bos pirmininkas Marcusas Agiusas

„Barclays“ akcij) kaina nuo bir"elio 27 dienos, kai buvo paskelbtas spren-dimas nubausti bank#, Londone bir"oje suma"!jo per 15 proc.

D!l LIBOR skandalo „Barclays“ vadovai buvo priversti trauktis i$ pareig+, o bankui buvo skirta per mlrd. lit+ bauda. Reuters

»Daugelis ekspert+ sutinka, kad tiesiogiai manipuliuoti LIBOR yra itin sud!tinga

Akcija

,moni( grup% „Alita“ (AGP1L)

„Litgrid turtas“ (LGD1L)

Lietuvos energija (LNR1L)

„Apranga“ (APG1L)

Lesto (LES1L)

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

–82,91%

–6,84%

–1,21%

–1,12%

–0,86%

Apyvarta

5,52 EUR

869,64 EUR

1264,06 EUR

616,00 EUR

8967,20 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, bir"elio 15–21 d. duomenys

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

+3,85%

+3,33%

+2,80%

+1,69%

+1,64%

Apyvarta

12126,80 EUR

885,57 EUR

2105,95 EUR

29578,76 EUR

245,25 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, bir"elio 15–21 d. duomenys

Akcija

Klaip%dos nafta (KNF1L)

Lietuvos j#r( laivininkyst% (LJL1L)

Panev%"io statybos trestas (PTR1L)

„City Service“ (CTS1L)

!iauli( bankas (SAB1L)

31Nr. 262012 m. liepos 16–29 d.

Pasaulin& aviacijos pramon& i!laiko 56,6 mln. darbo viet", sukuria 3

proc. pasaulin&s ekonomi-n&s produkcijos ir gauna daugiau nei 500 mlrd. JAV doleri" (1,4 mlrd. lit") pa-jam" per metus.

Aviacijos industrija re-mia 2,2 trln. JAV doleri" (6,9 trln. lit") generuojan-(i% ekonomin' veikl%. Tai sudaro 3,5 proc. pasaulio BVP. Jei !i industrija b#t" !alis, pagal did)iau-si% BVP ji u)imt" trisde-!imt pirm% viet% ir b#t" pana!aus dyd)io kaip Lenkija.

8,4 mln. )moni" dirba !iame sektoriuje tiesio-

giai. O aviacijos sektori" palaiko daugiau nei 56 mln. darbinink", $skai-tant rangovus ir tiek&jus.

Tik 0,5 proc. vis" pasau-lio krovini" gabenama l&ktuvais, ta(iau j" vert& sudaro net 35 proc. vis" pasaulio krovini" vert&s.

L&ktuvas yra naudoja-mas apie 20–25 metus ir per visus tuos metus vidu-tini!kai nuskrenda 40 274 144 kilometrus, arba dau-giau nei t#kstant$ kart" apskrieja +em'.

Kasmet l&ktuvais ke-liauja 2,6 mlrd. keleivi". Vidutini!kai yra u)i-mama 77 proc. l&ktuvo viet". Tai daug daugiau nei u)imama bet kurios

kitos transporto r#!ies. 34 proc. keleivi" sudaro

Azijos ir Ramiojo vande-nyno regiono gyventojai, po 27 proc. – )mon&s i! Eu-ropos ir *iaur&s Ameri-kos. Oru keliauja 35 proc. vis" tarptautini" turist".

2010 metais l&ktuvai kurui i!leido 140 mlrd. JAV doleri" (394 mlrd. lit"). Degalai sudaro 26 proc. vis" veiklos s%-naud". Kuro sunaudoji-mas vienam keleiviui ir kilometrui nuo pirm"j" keleivini" l&ktuv" kelio-ni" prad)ios suma)&jo gerokai daugiau nei 70 procent".

Aviacijos industrija 2011 metais i!met& 676 Kasmet l!ktuvais keliauja 2,6 mlrd. keleivi+. Fotodiena

mln. ton" anglies dvidegi-nio. Tai !iek tiek ma)iau nei 2 proc. )mogaus i!-mesto anglies dvideginio.

80 proc. aviacijos in-dustrijos i!metam"j" duj" sukelia ilgesni nei 1 500 km skyd)iai.

Pasaulyje yra 3 846 ko-merciniai oro uostai. Di-d)iausias j" – karaliaus Fahdo oro uostas Damane Saudo Arabijoje. Jis u)-ima apie 780 kvadratini" kilometr", ma)daug tiek pat kiek Niujorko mies-tas.

JAV Atlantos Hartsfyldo D)eksono oro uostas yra u)im(iausias pasaulyje – 2010 metais jis pri&m& 89 mln. keleivi".