ekonomika.lt 23 (85)

17
7FSTMJOJOLBJ NPLB NPLFTËJVT LVSJB EBSCP WJFUBT HBNJOB NVNT LBTEJFO SFJLBMJOHVT QSPEVLUVT JS UFJLJB QBTMBVHBT &LPOPNJLBMU TVEBSÕ SFJUJOHÃ LVSJPT ğBMJFT TBWJWBMEZCÕT ZSB WFSTMJBVTJPT JS BJğLJOPTJ LBJQ KPNT QBWZLP UBJ QBTJFLUJ valdybės gyventojų turi darbo ir kaip jos sugeba pa- naudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą (išskyrus kaimo plėtrai ski- riamas lėšas). Ne ką mažiau buvo svarbu ne tik veikian- čių įmonių skaičius, bet ir jų sėkmė: tam pasitelkėme pelno ir pridėtinės vertės mokesčio rodiklius. Konkurencijos sargai rodo dantis Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesi- smulkina – už neteisėtus susitarimus skaldo brangius antausius ir didžiausioms šalies bendrovėms, ir i štiso sektoriaus į monėms. Plačiau 6–7 p. Neš varios laž ybos nuodija sport ą Apie 90 mlrd. doleri ų (249 mlrd. litų) per metus siekianti nelegali ų lažybų rinka, kontroliuojama nusikaltėli ų i š Azijos, nemažą dal į pelno atsiriekia ir Europoje, į sutartas lažy- bas į traukdama stipriausius senojo žemyno futbolo klubus. Plačiau 12–13 p. Laukia nuostolinga vasara Volstrito bankininkai ir spekuliantai gali nepla- nuoti i štaigingų vasaros atostogų – tradicija jau tapęs nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotoj ų algas ir premijas. Plačiau 16–17 p. Ir prabanga, ir patikima investicija Antikvariato verslas apipintas legendomis – jis asocijuojasi su prabanga, o šio verslo savinin- kai, turintys nuolatini ų pirkėj ų, kolekcininkų, sudaro uždarą bendruomenę. Plačiau 22–23 p. Kaina 3 Lt Užs. Nr: 85 Tiražas: 15 000 » I. Bourboulon: Svarbiausia, kad darbuotojams būt ų suteiktas svarbesnis vaidmuo, jie būt ų į traukti į į monės valdymą Plačiau 4–5 p. ŠIAME NUMERYJE www.ek.lt PIRMADIENIS. 2012 M. BIRŽELIO 18–24 D. Nr. 23 (85) SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ www.ekonomika.lt Plačiau 20 p. Ŷ Įvertinus įvairius praė- jusių metų verslo rodiklius versliausios reitinge – sosti- nės, Palangos ir Panevėžio miesto savivaldybės. Verslumas – gana sun- kiai objektyviais rodikliais apibrėžiama sąvoka. Ta- čiau jį geriausiai atspindi pasiekti rezultatai, o ne po- litinės deklaracijos ar eks- pertų pamintijimai, kaip geriau verslumą skatinti. Tad „Ekonomika.lt“ rei- tingui pasirinko rodiklius, kurie atspindi savivaldybės gyventojų ir valdžios jau nuveiktus darbus: kiek yra veikiančių įmonių, kaip aktyviai į smulkųjį verslą įsitraukia gyventojai, kokią mokestinę naštą sukuria sa- vivaldybės ir kokia jų inves- ticinė bei plėtros aplinka. Analizavome, kiek savi- N. Cooperis: Turiu pripaž inti... tai pasaka! Kaip šiame banke buvo leidž iami pinigai! Plačiau 8 p. L. Minderienė : Tur ė jome arba i š nykti i š rinkos ir pasakyti, kad Lietuvos pa š to neb ė ra, arba keistis Rinkos pokyčiai 368,68 607,67 334,79 5467,05 2836,33 8568,89 OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225 +0,32 % –1,28 % –0,37 % +0,35 % +0,19 % –0,82 % Birželio 8–14 d. duomenys Plačiau 26–27 p. Kas versliausi Lietuvoje PALANGA KLAIPĖDA ŠIAULIAI PANEVĖŽYS KAUNAS VILNIUS ALYTUS BIRŠTONAS DRUSKININKAI Nedidelė mokestinė ir administracinė našta Efektyviai panaudojama ES parama Efektyviai panaudojama ES parama Gana dideli mokesčiai ir administracinė našta Mažiausiai bedarbių Daugiausia naudos gyventojams iš ES lėšų Įmonės vidutiniškai daug sumoka PVM ir pelno mokesčio Gyventojai linkę imtis individualios veiklos Įmonės daugiausia sumoka PVM Didelis veikiančių įmonių kiekis Dideli mokesčiai Palanki aplinka investicijoms ir plėtrai Maža mokestinė ir administracinė našta Gyventojai linkę imtis individualios veiklos Ne itin daug panaudojama ES paramos Didžiausia dalis gyventojų turi verslo liudijimus Didelis veikiančių įmonių kiekis Nepalankios sąlygos investicijoms ir plėtrai Geriausia aplinka investicijoms ir plėtrai Įmonės sumoka daug pelno mokesčio Gyventojai mažai verčiasi individualia veikla

Upload: ekonomikalt

Post on 24-Mar-2016

239 views

Category:

Documents


6 download

DESCRIPTION

Savaitraštis Ekonomika.lt nr. 23 (85), birželio 18-24 diena

TRANSCRIPT

Page 1: Ekonomika.lt 23 (85)

7FSTMJOJOLBJ�NPLB�NPLFTËJVT �LVSJB�EBSCP�WJFUBT �HBNJOB�NVNT�LBTEJFO�SFJLBMJOHVT�QSPEVLUVT�JS�UFJLJB�QBTMBVHBT��&LPOPNJLB�MU�TVEBSÕ�SFJUJOHà �LVSJPT�ğBMJFT�TBWJWBMEZCÕT�ZSB�WFSTMJBVTJPT �JS�BJğLJOPTJ �LBJQ�KPNT�QBWZLP�UBJ�QBTJFLUJ�

valdyb!s gyventoj" turi darbo ir kaip jos sugeba pa-naudoti Europos S#jungos (ES) strukt$rin% param# (i&skyrus kaimo pl!trai ski-riamas l!&as). Ne k# ma'iau buvo svarbu ne tik veikian-(i" )moni" skai(ius, bet ir j" s!km!: tam pasitelk!me pelno ir prid!tin!s vert!s mokes(io rodiklius.

Konkurencijos sargai rodo dantis Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesi-smulkina – u! neteis"tus susitarimus skaldo brangius antausius ir did!iausioms #alies bendrov"ms, ir i#tiso sektoriaus $mon"ms. Pla%iau 6–7 p.

Ne!varios la"ybos nuodija sport# Apie 90 mlrd. doleri& (249 mlrd. lit&) per metus siekianti nelegali& la!yb& rinka, kontroliuojama nusikalt"li& i# Azijos, nema!' dal$ pelno atsiriekia ir Europoje, $ sutartas la!y-bas $traukdama stipriausius senojo !emyno futbolo klubus. Pla%iau 12–13 p.

Laukia nuostolinga vasaraVolstrito bankininkai ir spekuliantai gali nepla-nuoti i#taiging& vasaros atostog& – tradicija jau tap(s nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotoj& algas ir premijas. Pla%iau 16–17 p.

Ir prabanga, ir patikima investicija Antikvariato verslas apipintas legendomis – jis asocijuojasi su prabanga, o #io verslo savinin-kai, turintys nuolatini& pirk"j&, kolekcinink&, sudaro u!dar' bendruomen(. Pla%iau 22–23 p.

Kaina 3 LtU"s. Nr: 85Tira"as: 15 000

»I. Bourboulon: Svarbiausia, kad darbuotojams b$t% suteiktas svarbesnis vaidmuo, jie b$t% &traukti & &mon's valdym#Pla%iau 4–5 p.

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA)TIS. LEID*IAMAS KIEKVIEN+ KETVIRTADIEN,

ww

w.e

k.lt

PIRMADIENIS. 2012 M. BIR!ELIO 18–24 D. Nr. 23 (85) SAVAITRA(TIS. LEID!IAMAS KIEKVIEN" PIRMADIEN# www.ekonomika.lt

Pla%iau 20 p.

Ŷ)vertinus &vairius pra'-jusi% met% verslo rodiklius versliausios reitinge – sosti-n's, Palangos ir Panev'"io miesto savivaldyb's.

Verslumas – gana sun-kiai objektyviais rodikliais apibr!'iama s#voka. Ta-(iau j) geriausiai atspindi pasiekti rezultatai, o ne po-litin!s deklaracijos ar eks-pert" pamintijimai, kaip

geriau verslum# skatinti. Tad „Ekonomika.lt“ rei-

tingui pasirinko rodiklius, kurie atspindi savivaldyb!s gyventoj" ir vald'ios jau nuveiktus darbus: kiek yra veikian(i" )moni", kaip aktyviai ) smulk"j) versl# )sitraukia gyventojai, koki# mokestin% na&t# sukuria sa-vivaldyb!s ir kokia j" inves-ticin! bei pl!tros aplinka.

Analizavome, kiek savi-

N. Cooperis: Turiu pripa!inti... tai pasaka! Kaip #iame banke buvo leid!iami pinigai!

Pla%iau 8 p.

L. Minderien': Tur"jome arba i#nykti i# rinkos ir pasakyti, kad Lietuvos pa#to neb"ra, arba keistis

Rinkos poky*iai368,68607,67334,795467,052836,338568,89

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+0,32 %–1,28 %–0,37 %+0,35 %+0,19 %–0,82 %

Bir$elio 8–14 d. duomenys

Pla%iau 26–27 p.

Kas versliausi Lietuvoje

PALANGA

KLAIP+DA

(IAULIAI

PANEV+,YS

KAUNAS

VILNIUS

ALYTUS

BIR(TONAS

DRUSKININKAI

Nedidel% mokestin% ir administracin% na&taEfektyviai panaudojama ES parama

Efektyviai panaudojama ES paramaGana dideli mokes'iai ir administracin% na&ta

Ma$iausiai bedarbi(Daugiausia naudos gyventojams i& ES l%&(

#mon%s vidutini&kai daug sumoka PVM ir pelno mokes'ioGyventojai link) imtis individualios veiklos

#mon%s daugiausia sumoka PVMDidelis veikian'i( *moni( kiekisDideli mokes'iai

Palanki aplinka investicijoms ir pl%traiMa$a mokestin% ir administracin% na&ta

Gyventojai link) imtis individualios veiklosNe itin daug panaudojama ES paramos

Did$iausia dalis gyventoj( turi verslo liudijimusDidelis veikian'i( *moni( kiekisNepalankios s+lygos investicijoms ir pl%trai

Geriausia aplinka investicijoms ir pl%trai#mon%s sumoka daug pelno mokes'ioGyventojai ma$ai ver'iasi individualia veikla

Page 2: Ekonomika.lt 23 (85)

LEID-JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus %i$vinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasKALBOS REDAKTOR# Laima %iu&ait"VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv'U"sakymo numeris 85 Tira"as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSSaulius Antanaitis

*ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

s# Energetikos ministerija (EM) buvo raginama grei(iau ne&ti ) Seim# b$tent atomin!s energetikos )statymus, „kad tur!tume ilgesn) laik# diskusi-joms“. Kadangi EM buvo nerangi, o netrukus bus balsuojama d!l VAE koncesijos sutarties, I. Degu-tienei neramu, kad &iuo klausimu bus balsuojama nevieningai.Daug kas Lietuvos politikoje atrodo juokingai – juo-kingi ir tie pabaksnojimai ) EM. Vienas politikos ap'valgininkas pasteb!jo, kad ten dirba „autistai“. Ta-(iau jokia ministerija – net visi&kai nevykusi – negali politi&kai atsakyti u' VAE. Sprendimus &iuo klausimu priima Vyriausyb! ir Sei-mas. Seimo pirminink!, u'uot pasakiusi, kad d!l pro-jekto neskaidrumo kalta vyriausyb!, kuriai va-dovauja TS–LKD lyderis Andrius Kubilius, o ir ji pati, b$dama TS-LKD pirmininko pavaduotoja, yra nema'ai atsakinga, baksnoja ) „autistus“ i& minis-terijos.Vis d!lto I. Degutien!s bandymas kalb!ti apie reikalo esm% – ne toks jau da'nas dalykas m$s" padang!je. Juk daugumai Lietuvos politik" r$pi ne esm!, o tik formalioji pus! – kad b$t" „vsio za-konno“ (rus. „viskas teis!ta“). Veikia dar ir „pagamint" bomb"“ efektas. Istorinis nuokrypis: pasakojama, kad ne visi oro antpuoliai prie& nacistin% Vokietij# tur!jo prasm%, bet anglai ir amerikie(iai buvo prigamin% tiek bomb", kad buvo gaila jas palikti arsenaluose. Taip ir su VAE projektu: tiek stumta, tiek ardytasi – negi dabar sustosi? Juolab kad TS-LKD pastangomis VAE ir kitus ener-

getinius projektus gaubia „klasi" kovos“ atmos-fera: Stalinas kadaise ai&kino, kad kuriant socia-lizm# daug!s jo prie&" – pana&iai ir konservatoriai s!ja mint), kad art!jant VAE kertinio akmens d!ji-mui Lietuvoje daug!s atomin!s energetikos prie&i-nink" – u'sienio 'valgyb" pastangomis, be abejo. *velgdami ) energetinius projektus, kuriuos TS-LKD kaip mok!jo, taip st$m!, matome, kad suskys-tint" gamtini" duj" (SGD) terminalas Klaip!doje

turi daugiau galimybi" b$ti pastatytas nei VAE, kuri dar strigs d!l ekonomini" bei politini" prie'as(i". Ne'inia, kam labiau reikia d!koti u' tok) energetini" projekt" likim# – Apvaiz-dai ar konservatoriams,

kurie nor!jo kaip geriau, o padar! kaip visuomet. Ta(iau tarpin! duj" pergal! ir galimas atomo pra-laim!jimas galb$t n!ra toks jau blogas dalykas.Su SGD rinkos pl!tra vyko ir tam tikra vie&"j" ry-&i" kampanija. Jau prie& kelerius metus anaiptol ne Lietuvos ekspertai g#sdino, kad Rusijos infras-trukt$ra nusid!vi ir „Gazprom“ greitai nebegal!s tenkinti net vidini" Rusijos poreiki" – tod!l reikia statyti SGD terminalus. Pastaruoju metu apie „Gazprom“ eros saul!lyd) em! &nek!ti patys rusai, bet kitu aspektu. Es# Ka-taro vykdoma ekspansija SGD rinkoje (ra&ome „Kataras“, turime omenyje „Exxon Mobil“) anks-(iau ar v!liau pakirs „Gazprom“ pozicijas Euro-poje – ypa( jeigu i& Kataro bus nutiestas dujotakis iki Vidur'emio j$ros. Taigi SGD terminalas Klai-p!doje atsiras laiku ir vietoje. Tik ar gal!sime pa-sakyti, kad tai )vyko d!l apgalvot", racionali" ir skaidri" vald'ios sprendim"?

Kas lemia: Apvaizda ar konservatoriai?

4FJNP�QJSNJOJOLÕ�*SFOB�%FHVUJFOÕ�OFTFOJBJ�QBSFJğLÕ�ğJFL�UJFL�BQHBJMFTUBVKBOUJ �LBE�QFS�WÕMBJ�QSBTJEÕKP�QPMJUJOÕT�EJTLVTJKPT�EÕM�7JTBHJOP�BUPNJOÕT�FMFLUSJOÕT�7"&�

E

3FEBLDJKB 3

»Tarpin' duj% pergal' ir galimas atomo pralaim'jimas

galb$t n'ra toks jau blogas dalykas

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Ram,no Vaitkaus pie&. www.mrcaricature.lt

Page 3: Ekonomika.lt 23 (85)

4BWBJUÕT�UFNB4BWBJUÕT�UFNB 54

SAVAIT"S TOP 5

Vitalijus Satkevi*ius, Panev%$io miesto savivaldyb%s meras

»U"sienio investicijos, „Via Baltica“ magistral', ES parama ir laisvoji ekonomin' zona – tai keturi banginiai, ant kuri% laikosi m$s% savivaldyb'. Dabar norime pritraukti investicij% & !iandien neveikian*i% gamykl% teritorijas, pavyzd"iui, „Ekrano“, „Auridos“

»Gerus savivaldyb's rezultatus l'm' did'jantys turist% srautai ir augantis paslaug% sektorius. Mes nuo vietos mokes*i% atleid"iame verslininkus, kurian*ius darbo vietas ir investuojan*ius & infrastrukt$ros atnaujinim#

Pritar' VAE

Keisis biliet% kainos

Gyventoj% ma"'s

Rado pirk'j# „Snoriukams“

Degal% kaina smuko

Remiantis strategini& rinkos tyrim& $mon"s „Euromoni-tor International“ duome-nimis, 2010–2030 metais gyventoj& skai%ius Lietuvoje ma!"s daugiau nei 14 proc. Pagal depopuliacijos mast' Lietuva liks antroje vietoje

Ryt& Europoje ir nusileis tik Latvijai, kuri iki 2030 m. ne-teks beveik penktadalio vis& #alies gyventoj&. Iki 2030 m. pagal depopuliacijos mast' Latvija beveik keturis kartus vir#ys Ryt& Europos vidurk$.

Lietuvos pa#tas susitar" d"l bankrutavusio banko „Snoras“ mini bank& su juose esan%iu turtu $sigi-jimo. Pardavim' dar turi patvirtinti kreditori& komi-tetas.

Susitarimas d"l 230 vi-soje Lietuvoje esan%i& ma-!&j& bank& pardavimo pa-siektas ketvirtadien$.

„Snoro“ atstovo spaudai T. Vai#vilos teigimu, apie ma!&j& bank& kain', jeigu negalios konfidencialumo susitarimai, bus prane#ta #i' savait(.

Per savait( didmeni-n"je Lietuvos rinkoje par-duodami degalai gerokai atpigo. „Orlen Lietuvos“ parduodamas A95 mark"s benzinas atpigo 11 cent&, iki 4,39 lito. Tai !emiausia kaina nuo #i& met& vasario

prad!ios. Dyzelino kaina didmenin"je rinkoje su-ma!"jo taip pat 11 cent&, iki 3,94 lito – !emiausios kainos #iemet. Pra"jusi' sa-vait( ma!menin"je rinkoje A95 ir A98 kaina suma!"jo 1 proc., dyzelino – 1,1 proc.

Vilniuje nuo rugpj.%io tu-r"t& prad"ti galioti tik elek-troninis vie#ojo transporto bilietas ir pakisti m"nesini& biliet& kainos. Taip pat bus $vesti 3, 6 ir 9 m"nesi& bi-lietai.

Kaip keisis vie#ojo trans-porto biliet& kainos, kol kas neai#ku. Savivaldyb" paskai%iavo du b.dus – su lengvatiniu 9 proc. PVM tarifu ir be jo. Su lengvatiniu tarifu 30 dien& bilietas kai-nuos 100 Lt, o be lengvatos – 110 Lt.

Europos Komisija (EK) nu-sprend", kad Visagino ato-min" elektrin" prisid"s prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapu-si#kos Baltijos valstybi& inte-gracijos $ Europos energijos vidaus rink'.

Teigiama EK nuomon" suteikia galimyb( bran-duolin"s energetikos pro-jektams pasinaudoti ES finansavimo instrumentais, pavyzd!iui, „Euratome“ ir Europos investicij& banko paskolomis.

Lietuvos pa!tas ketina &sigyti „Snoro“ kioskus. Fotodiena

Nuo rugpj$*io sostin'je galios tik elektroniniai bilietai. Fotodiena

»(iauliai pirmieji 'm'si steigti pramon's park#. Mes turime i!skirtini% logistikos s#lyg%, mat kroviniai gali b$ti ve"ami keliais, oru ir gele"inkeliu. Atsi"velgiant & verslinink% pageidavimus buvo nuspr-sta koreguoti ir bendr#j& miesto plan#

Justinas Sartauskas, -iauli( miesto meras

NUOMON"

Kristina Mi!kinien', Druskinink( miesto vicemer%

ni" kli$(i", kurios stabdo verslo pl!tr#, pavyzd'iui, teritorij" planavimas. Kar-tais net nebeai&ku, nuo ko jis priklauso. Man atrodo, ateityje pl!stis bus visai ne-)manoma.“

V. *ukauskas priduria, kad jeigu &iuo metu laisvo-sios ekonomin!s zonos ver-tinamos kaip g!ryb!, LEZ taisykl!s tur!t" galioti visoje savivaldyb!je, ne tik kurioje nors jos dalyje.

„Jeigu savivaldybei yra gerai pritraukti versl#, o verslininkai renkasi LEZ, nes ten pl!toti versl# len-gviau, LEZ taisykl!s tur!t" galioti visur. Savivaldyb!s, kurios tai padarys, tikrai laim!s“, – tikino V. *ukaus-kas.

Principu, kad geriausia verslui netrukdyti, teigia besivadovaujantis sostin!s meras Art$ras Zuokas: „Kad sostin! yra tinkama verslui kurti, rodo tokie pavyzd'iai, kaip detaliojo plano IKEA parduotuvei tvirtinimas, kuris u'truko vos pusmet). Visos proce-d$ros savivaldyb!je jau dabar supaprastintos, kad verslininkams reik!t" kuo ma'iau u'trukti derinant )vairius leidimus“, – sako A. Zuokas.

Jis skai(iuoja, kad sos-tin!s investicinis potencia-las siekia 2 mlrd. lit" – tiek &iuo metu yra objekt", tu-rin(i" detaliuosius planus ir susidom!jusius inves-tuotojus.

Panev!'io miesto atsto-vai pasakoja dalyvaujan-tys )vairiuose projektuose, ie&kantys investuotoj" buvusi" gamykl" pas-tatams. Druskininkai verslininkams teikia pa-ram# reklama, +iauli" Pramon!s parke besiku-riantiems verslininkams suteikta galimyb! 10 met" nemok!ti 'em!s nuomos ir nekilnojamojo turto mo-kes(i". Alytuje versl# ple-(iantiems verslininkams suteikiamos mokestin!s lengvatos, o smulkieji ir vi-dutiniai verslininkai gali tik!tis )moni" steigimo i&-laid" kompensavimo.

Kas versliausi Lietuvoje7FSTMJOJOLBJ�NPLB�NPLFTËJVT �LVSJB�EBSCP�WJFUBT �HBNJOB�NVNT�LBTEJFO�SFJLBMJOHVT�QSPEVLUVT�JS�UFJLJB�QBTMBVHBT��&LPOPNJLB�MU�TVEBSÕ�SFJUJOHà �LVSJPT�ğBMJFT�TBWJWBMEZCÕT�ZSB�WFSTMJBVTJPT �JS�BJğLJOPTJ �LBJQ�

KPNT�QBWZLP�UBJ�QBTJFLUJ�DINA SERGIJENKO EVELINA [email protected]

,vertinus )vairius pra-!jusi" met" verslo ro-diklius versliausios reitinge – sostin!s, Palangos ir Panev!-

'io miesto savivaldyb!s ('r. lentel%)

Verslumas – gana sun-kiai objektyviais rodi-kliais apibr!'iama s#voka. Ta(iau j) geriausiai at-spindi pasiekti rezultatai, o ne politin!s deklaracijos ar ekspert" pamintijimai, kaip geriau verslum# ska-tinti.

Tad „Ekonomika.lt“ rei-tingui pasirinko rodiklius, kurie atspindi savivaldy-b!s gyventoj" ir vald'ios jau nuveiktus darbus: kiek yra veikian(i" )moni", kaip aktyviai ) smulk"j) versl# )sitraukia gyvento-jai, koki# mokestin% na&t# sukuria savivaldyb!s ir kokia j" investicin! bei pl!tros aplinka.

Analizavome, kiek sa-vivaldyb!s gyventoj" turi darbo ir kaip jos sugeba panaudoti Europos S#-jungos (ES) strukt$rin% param# (i&skyrus kaimo pl!trai skiriamas l!&as). Ne k# ma'iau buvo svarbu ne tik veikian(i" )moni" skai(ius, bet ir j" s!km!: tam pasitelk!me pelno ir prid!tin!s vert!s mokes-(io rodiklius.

Vilniaus miesto savi-valdyb! pirmauja vienam gyventojui tenkan(iu vei-

kian(i" )moni" skai(iumi, taip pat j" sumokamu PVM dyd'iu: vienai )mo-nei per metus vidutini&-kai tenka apie 160 t$kst. lit". Vis d!lto Lietuvos laisvosios rinkos insti-

tuto (LLRI) sudarytame Lietuvos savivaldybi" rei-tinge-2011 sostin!s nusta-tyti mokes(iai ir adminis-tracin! na&ta vertinami tik 42,9 balo i& 100 galim". -ia taip pat vienam gyven-

tojui tenka ne itin daug ES fond" paramos, nors sos-tin!s savivaldyb! iki &io bir'elio i& viso panaudojo daugiausia ES paramos – daugiau nei 1 mlrd. lit". Gerokai ma'esn! bendra

suma ES paramos panau-dojusio Bir&tono: vienam gyventojui teko net 23,2 t$kst. lit" ES paramos. Ma'iau, bet taip pat )sp$dinga suma tenka ir vienam Druskinink" gy-

ventojui – daugiau nei 9 t$kst. lit".

Smulkieji rekordininkaiPalangos miesto savival-dyb% verslumo reitinge ) pirm"j" gretas i&st$m!

smulkieji verslininkai: &ioje savivaldyb!je rekor-di&kai daug – per 10 proc. – gyventoj" turi verslo liudijimus, kai, pavyz-d'iui, daugiausia verslo liudijim" i&davusiame Vilniuje toki" gyventoj" dalis sudaro vos 3,45 proc. Palangoje taip pat santy-kinai yra daug veikian(i" )moni" bei gyventoj", u'siiman(i" individualia veikla. Ta(iau, LLRI eks-pert" vertinimais, &ioje savivaldyb!je ne itin pa-lankiai sudarytos s#lygos investicijoms ir pl!trai. Be to, savivaldyb!s )mon!s pra!jusiais metais buvo skolingos PVM.

Panev!'io miesto savi-valdyb! )vertinta u' vien# ma'iausi" mokestini" bei administracini" na&t", taip pat palankias s#lygas investicijoms bei pl!trai. Pastaruoju rodikliu j# len-kia tik Klaip!dos miesto sa-vivaldyb!, o mokestin!mis s#lygomis – Kauno rajonas.

Kauno mieste santyki-nai daugiausia gyventoj", u'siiman(i" individualia veikla, ta(iau, kaip ir vis" did'i"j" miest" savivaldy-bi", vienam gyventojui (ia tenka ma'iausiai panau-dotos ES paramos – vos 1,3 t$kst. lit".

Did'iausia mokestin!

ir administracin! na&ta, LLRI ekspert" vertinimu, – Druskininkuose, Aly-taus miesto savivaldyb!je – daugiausia bedarbi". Ta-(iau abiej" savivaldybi" )mon!s vidutini&kai sumo-k!jo daugiau nei 30 t$kst. lit" PVM.

Reikia lyderi%„Kartais geriau daryti ma-'iau, nei daugiau“, – sako banko „Nordea“ ekono-mistas *ygimantas Mauri-cas. Anot jo, savivaldyb!s neretai sukuria did'iul) biurokratin) aparat# no-r!damos, kad verslui b$t" lengviau kurtis, ir gauna atvirk&(i# efekt#.

Pasak jo, did'iausia pro-blema verslui &iandien – nekilnojamasis turtas, mat itin ilgai trunka projektus rengti, 'em!s paskirt) keisti, planuoti: „Biuro-kratizmas atbaido inves-tuotojus. Didel% reik&m% turi ir stipr$s lyderiai, ga-lintys u'megzti asmenin) kontakt# su investuotojais ir suteikti jiems komforto. Lietuvoje yra savivaldy-bi", kuri" )vaizdis prastas, n!ra stipri" lyderi". Nors daugelis m$s" savivaldy-bi" turi daugiau prana-&um" nei, pavyzd'iui, Esti-jos regionai, to nemokame parodyti.“

LLRI eksperto Vytauto *ukausko nuomone, nors verslui i& esm!s svarbios visos sritys savivaldy-b!se, daugiausia )takos turi rodikliai, susij% su statybomis ir teritorij" planavimu bei mokes(iais: „Kiekvienam verslinin-kui, kuris galvoja apie pl!tr# ir statybas, svarbu, kiek laiko savivaldyb!je derinami detalieji planai, per kiek laiko gaunami lei-dimai.“

Jo nuomone, Lietuvoje &i sritis neretai tampa „bu-telio kakleliu“, kuriame )stringa ne vienas puikus projektas ar investicijos.

Geriausia netrukdyti„Mokes(iai kiekvienam verslui turi tiesiogin% )tak#. Ta(iau savivaldyb!s neretai ) mokes(ius 'i$ri ne kaip ) b$d# daryti )tak# rinkai, o kaip ) b$d# susi-rinkti pajamas ) biud'et#“, – sako V. *ukauskas.

+iai nuomonei pritaria ir „Ekonomika.lt“ kalbi-namas bendrov!s „Lifosa“ generalinis direktorius Jo-nas Dastikas. Svarbiausia, kad verslininkams savi-valdyb! netrukdyt": „Jos gal!t" palengvinti )vairi" dokument" forminim# ir derinim#. Lietuvoje su-kurta daugyb! biurokrati-

»Kartais geriau daryti ma"iau, nei daugiau

Ekspertai sako, kad laisv%j% ekonomini% zon% taisykl's tur't% galioti visur. Scanpix

»Did"iausia mokestin' ir administracin' na!ta, LLRI ekspert% vertinimu, – Druskininkuose

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

VERSLIAUSI! LIETUVOS SAVIVALDYBI! REITINGAS

Savivaldyb'1. Vilniaus m.2. Palangos3. Panev%$io m.4. Kauno m.5. Klaip%dos m.6. -iauli( m.7. Bir&tono8. Kauno r.9. Druskinink(10. Alytaus m.

Reitingas apskai!iuotas remiantis Statistikos departamento, Finans" ministerijos, Valstybin#s mokes!i" inspekcijos, Lietuvos darbo bir$os ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2001 m.duomenimis.%iame s&ra'e savivaldyb#s reitinguojamos naudojant svertinius balus pagal pasirinktas prioritetines sritis, kurios atitinkamai i'd#stytos lentel#je.

Gyventoj% ir veikian*i% $kio subjekt% santykis, proc. 4,793,963,173,63,53,171,962,062,432,67

Gyventoj% su verslo liudijimais, proc. 3,4510,463,62,82,173,133,393,463,23,5

Gyventoj% besiver*ian*i% individualia veikla, proc. 1,591,421,241,831,191,541,2n.d.1

Mokes*i% dydis, 100 bal% skal' 42,912,663,451,539,45265,575,326,449,5

Investicijos ir pl'tra, 100 bal% skal' 71,736,963,161,179,158,559,353,17255,6

Bedarbi%, proc.6,786,968,46,796,696,15,887,169,49,27

Pelno mokestis, vienam $kio subjektui, litais 14 0476 3458 82810 32114 3234 4606 0906 3383 2825 364

PVM mokestis, vienam $kio subjektui, litais 160 499-1 6899 85891 906-18 57711 76523 29052 38730 06738 422

ES paramos panaudojimas, tenkantis gyventojui, litais 1 8168 9171 6861 3221 6292 32523 2003 2779 0424 345

Page 4: Ekonomika.lt 23 (85)

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

2,6LIETUVOSNAUJIENOS

GEGU*/ METIN- INFLIACIJA LIETUVOJE SIEK- 2,6 PROC.

Kritikavo d'l nedarbo

TVF ragina toliau vykdyti fiskalin- konsolidacij#. Reuters

ŶLietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama d'l auk!to nedarbo lygio, ypa* nerim# kelia jaunimo nedarbas.

TVF i#vadose Lietuva $ver-tinama u! tai, kad suma!ino biud!eto deficit', ta%iau per-sp"jama, kad augimui rizik' kelia i#or"s veiksniai, ypa%

euro zonos kriz". Anot TVF, pagrindinis

vald!ios d"mesys turi b.ti nukreiptas $ fiskalin( konsoli-dacij', bank& sistemos stipri-nim' ir strukt.rines reformas, u!tikrinan%ias ilgalaiki& darbo viet& k.rim'.

TVF prognozuoja, kad #iais metais #alies BVP augimas ma!"s iki 2,75 proc.

Konkurencijos sargai rodo dantis

1BTUBSVPKV�NFUV�,POLVSFODJKPT�UBSZCB�OFTJTNVMLJOB��Vļ�OFUFJTÕUVT�TVTJUBSJNVT�TLBMEP�CSBOHJVT�BOUBVTJVT�JS�EJEļJBVTJPNT�ğBMJFT�CFOESPWÕNT �JS�JğUJTP�TFLUPSJBVT�íNPOÕNT��,FJTUBT�QBSBEPLTBT��SFUB�OVCBVTUB�CFOESPWÕ�QSJQBļíTUB�QBEBSJVTJ�QBļFJEJNÃ�OFU�QP�HBMVUJOJı�UFJTNı�TQSFOEJNı�

MARIJUS ([email protected]

+) m!nes) Konku-rencijos taryba (KT) u' nepagr)stai suvar'ytas tiek!j" galimybes i&ra&! 360 t$kst. lit" baud# pre-kybos tinklui „Iki“ ir u' draud'iam# susitarim# bendra suma – daugiau kaip 5 mln. lit" – paaukl!jo beveik visas Lietuvos ke-lioni" agent$ras.

„Dirbame efektyviau, nes ma'iau &audome tu&-(iais &oviniais“, – suak-tyv!jim# paai&kino KT pirmininko pavaduotojas Elonas +atas.

Anot jo, tarnyba veikl# padar! veiksmingesn% pa-likdama smulkius skun-dus ramyb!je ir (iupdama nagrin!ti rim(iausius kon-kurencijos i&kraipymus. „Dirbame kaip dirbome vis# laik#, tik tikslingiau i&naudojame savo j!gas – stengiam!s susitelkti ) sunkiausius atvejus, da-ran(ius did'iausi# 'al#

vartotojui. M$s" i&tekliai riboti, tad taikome priori-tetus“, – sak! E. +atas.

„U" niek#“Kelioni" agent$ros per elektronin% pirkimo sis-tem# buvo susitarusios neskelbti didesni" kaip 3 proc. nuolaid", ir tai joms kaip reikiant atsir$go. +tai daugiausia biliet" per „Eturo“ svetain% pardav%s „Megaturas“ tur!s sumo-k!ti daugiau kaip 2 mln. lit" baud#.

„Bet mes nieko nepa-dar!me. Bauda skirta, ga-lima sakyti, u' niek#. Tai lygiai tas pats, kaip a& jums paskambin(iau ir pasaky-(iau: sumok!kite du mili-jonus lit"“, – savaitra&(iui teig! „Megaturo“ vadovas Eugenijus Mork$nas.

Jis steb!josi, kad prie& skirdama bauda KT nei )sp!jo, nei kaltino. „Netu-r!jome progos net 'od'io i&tarti, – pasakojo E. Mor-k$nas. – Gird!jome, kad ka'kas vyksta, bet juk

sistema yra „Eturo“, ne m$s".“

Anot jo, per &i# elek-tronin% prekybos sistem# „Megaturas“ sugeneruo-davo nebent 1 proc. veiklos apyvartos. Kaip nurodoma KT nutarime, per „Etur#“ &) )mon! pardav! daugiau-sia – 109 keliones.

„Vis d!lto viskas pra-d!ta ne nuo to galo – nuo baudos paskelbimo, – skund!si E. Mork$nas. – Gal Konkurencijos taryba nor!jo pasirodyti, kaip gerai dirba ir kad ne u' dyk# moka atlyginimus. Li$dna, kad taip vyksta Lietuvoje, kur norime, kad visi gyvent" geriau.“

Daugiau kaip 107,5 t$kst. lit" bauda nubaus-tos „Kelioni" laiko“ direk-tor! Ilona Joz!nien! pri-pa'ino, kad tokia sankcija )monei yra didel! ir skaudi na&ta. „Bet tarp m$s" ti-krai nebuvo susitarimo, – teig! ji. – Tai buvo sistema, kuria agent$ros naudojosi kaip reklamos priemone.

Tai )prasta elektronin! pardavimo sistema, kuri# nusipirkome, nes buvo pa-togi ir didino m$s" mato-mum#.“

Vis d!lto, pasak KT pirmininko pavaduotojo, ne visos kelioni" agent$-ros )sigilino ) kaltinimus. „Matyt, )mon!s man!, kad pasyviais savo veiksmais nieko blogo nepadar!. M$s" vertinimu, jos i& principo atsisak! savaran-ki&kai nustatyti kainas ir taip i&veng! konkuruoti“, – teig! E. +atas.

Pasak jo, u' bendra-darbiavim# )mon!s gal!jo susima'inti baudas iki 50 proc. „Dabar bendro-v!s nelabai supranta, u' k# buvo nubaustos. Bet mums prad!jus tyrim#, suformulavus pirmines i&vadas – vadinamuosius kaltinimus – kiekvienas subjektas b$na informuo-jamas registruotu pa&tu, – ai&kino E. +atas. – ,mo-nei gavus tok) kaltinim# suteikiame galimyb% in-formuoti, pateikti savo ar-gumentus, ateiti ) pos!d). +iuo atveju kai kurios agent$ros ner$pestingai pa'i$r!jo ) tyrim#.“

Teismai nepad'sPagal Konkurencijos )sta-tym# u' draud'iamus susitarimus $kio subjek-tams skiriama pinigin! bauda sudaro iki 10 proc. bendr"j" metini" pajam". Tad kelioni" agent$ros

nubaustos ir pagal savo apyvartas, ir pagal daly-vavimo „Eturo“ sistemoje trukm%.

Pa(iam „Eturui“ „u' pa'eidimo pavojingum#“ skirta did'iausia, 20 proc., pajam" dalies suma – 51,1 t$kst. lit". , draud'iam# susitarim# kelioni" agen-t$ras )vilioj%s &ios )mon!s vadovas Paulius Jasaitis susilaik! nuo komentar" savaitra&(iui.

Savo ruo'tu ir I. Joz!-nien!, ir E. Mork$nas bei kit" kelioni" agent$r" vadovai ketina KT spren-dim# apsk"sti. „Sk"sime – negi mok!sime. Ir 'inau, kad teisme )rodysime“, – )sitikin%s „Megaturo“ va-dovas.

Deja, jiems tikimyb! i&vengti atsakomyb!s per teismus bus nedidel! – Konkurencijos taryba laimi did'ium# byl".

+tai Lietuvos vyriau-siasis administracinis

teismas galutine ir ne-skund'iama nutartimi pri-pa'ino Konkurencijos ta-rybos sprendim# nubausti )mones „Lietuvos draudi-mas“ ir „PZU Lietuva“. U' konkurencijos apribojim# pirmoji gavo per 360 t$kst. lit" baud#, antroji – beveik 118 t$kst. lit".

Ta(iau „Lietuvos drau-dimas“ )sitikin%s, kad nepa'eid! konkurencijos ir jos neribojo. „Mes klien-tams suteik!me tokias pas-laugas, kurias teikti buvo davusi leidim# draudimo prie'i$ros institucija. +i mums i&dav! &ios veiklos licencij# ir patvirtino ben-drojo draudimo sutart)“, – savaitra&(iui sak! ben-drov!s Teis!s ir rizik" valdymo departamento di-rektorius Vidmantas Mak-simaitis.

Anot jo, &ioje byloje pati KT pripa'ino, kad pagal 2003–2007 m. galiojusi# „Lietuvos draudimo“ ir

„PZU Lietuva“ bendrojo draudimo sutart) nebuvo siekiama riboti konkuren-cijos ir nebuvo jokio karte-linio susitarimo. „Nuo pat prad'i" ne tik buvome )si-tikin% savo nekaltumu, bet ir pateik!me visus )mano-mus tai pagrind'ian(ius dokumentus bei )rody-mus“, – ai&kino V. Maksi-maitis.

Beje, KT pozicija d!l sprendimo bausti &ias dvi )mones nebuvo vieninga, o v!liau teismas dar suma-'ino ir baud#.

Kita byla: tas pats teis-mas patvirtino, kad KT pagr)stai )'velg! kartel) tarp bendrovi" „Auto$-kis“, „Autodina“ ir „Mol-ler Auto“. +iais metais nieko teismuose nepe&! ir u' klaidinam# reklam# rekordine 174,6 t$kst. lit" nubausta „Viasat“, u' kon-centracijos pa'eidimus 10 t$kst. lit" nuobaud# ga-vusi „City Service“, savo

teisyb!s ne)rod! kainas de-rinusios dekupa'o )mon!s.

O valstyb's &mon's?Konkurencijos taryba !m! a&triau k#sti, kai jai pra-d!jo vadovauti auk&tos kvalifikacijos teisininkas +ar$nas Keserauskas. Lon-dono universiteto Karali&-kajame koled'e jis yra )gi-j%s teis!s filosofijos daktaro laipsn), o praktin) darb# daugiau kaip de&imtmet) dirbo vienoje galingiausi" &alies advokat" kontor" LAWIN. Prie& ateidamas ) taryb# +. Keserauskas por# met" dirbo vyresniuoju teis!s patar!ju analogi&-koje institucijoje Jungti-n!je Karalyst!je – S#'inin-gos prekybos tarnyboje.

„Pirmininko turimas 'ini" baga'as, atsive'tas i& Jungtin!s Karalyst!s ir )gytas kitoje barikad" pus!je – advokat" konto-roje, – yra visapusi&kai panaudojamas“, – atkreip! d!mes) jo pavaduotojas E. +atas. Pra!jusi# savait% +. Keserauskas buvo i&vyk%s i& Lietuvos su darbo vizitu.

Pra!jus) m!nes) KT taip pat tre(ius metus i& eil!s )ra&yta ) brit" lei-dinio „Global Competi-tion Review“ sudarom# pirmaujan(i" pasaulyje konkurencijos institucij" keturiasde&imtuk#. Lei-dinio vertinime teigiama, kad nors KT yra viena i& ma'iausi# biud'et# turin-

Kelioni% organizatoriams susitarimas d'l nuolaid% ribojimo atsi'jo brangiai. Fotodiena

7JTVPNJP�JEÕKB�QBUZSÕ�џBTLP �UBËJBV�WZSJBVTZCÕ�SBOLı�

OFOVMFJEļJB �OFBUTJTBLP�VļNPKı�JS�CBOEZEBNB�BQFJUJ�4FJNÃ�LFUJOB�TVLVSUJ�EBS�WJFOÃ�CJVSPLSBUJO×�

TUSVLUĩSà �UVSÕTJBOËJÃ�LPPSEJOVPUJ�WBMTUZCÕT�íNPOJı�WFJLMÃ��

ĞJ�TUSVLUĩSB�LFMJB�EBVH�BCFKPOJı�

A. Butkevi*ius: itin reik!mingi

po reformos tapt% u" niek# neatsakingi

nepriklausomi specialistai.

Asmeninio albumo nuotr.

Po reformos – !iltos k'd's saviems?

Kai kalbama apie ne-veiksming# valstyb!s valdom" )moni" veikl# – visuomen! sukl$sta, ir tai nat$ralu, juk kiekvie-nas racionaliai m#stantis Lietuvos gyventojas no-r!t", kad toki" )moni" veikla duot" naudos vals-tybei, kad b$t" efektyvi ir skaidri. Gra'iais tikslais prisidengdama .kio mi-nisterija (.M) si$lo vals-tybini" )moni" valdymo reform#.

Jei vyriausyb! priimt" tok) nutarim#, .M paval-d'ioje institucijoje – Turto fonde b$t" )steigtas vals-tybini" )moni" valdymo koordinavimo centras (VKC), kuris kontro-liuot" valstybini" )moni" veikslo planus, u'tikrint", kad )mon!ms vadovauti b$t" paskirti specialistai, ta(iau vadovus parinkt" finans", $kio ministrai bei premjeras. Taigi mi-nistrams b$t" atlaisvintos rankos si$lyti savus.

Valstybin!ms )mon!ms vadovaut" VKC si$lom" specialist" valdybos, tarp j" nepriklausomi speci-alistai. Be to, si$loma, kad )mones kontroliuot" nauji, papildomi gerai mokami i&orinio audito komitetai, kurie galimai dubliuot" )moni" audito padalinius. Tokiu atveju

b$t" pa&alinta bet kokia asmenin! atsakomyb! u' valstybini" )moni" vei-klos rezultatus. Juk VKC neprival!s prisiimti atsa-komyb!s, ta pati situacija su valdybomis, nes j" vei-kl# kontroliuot" VKC.

Atsakomyb!s i&vengt" ir valdybose dalyvaujan-tys specialistai i& i&or!s, nes jie bet kada gali val-dybas palikti. Jei ministe-rijos nedalyvaus sudarant valstyb!s )moni" veiklos planus, tai rei&kia, kad ir jos neprisiims atsakomy-b!s u' prastus rezultatus. Susidaro u'burtas ratas, kuriame nelieka jokios at-sakomyb!s.

Itin reik&mingi po re-formos tapt" u' niek# ne-atsakingi nepriklausomi specialistai. Tik!tina, kad did'i#j# dal) j" sudaryt" brangiai kainuojan(i" Skandinavijos ar kit" u'sienio &ali" kontroliuo-jam" Lietuvos bank" spe-cialistai.

Be to, &iame projekte si$loma gr)'ti prie )moni" valdymo sistemos, kuri buvo taikoma sovietme-(iu, nors pripa'inta, kad )moni" veiklos efektyvu-mas tuo metu buvo itin

'emas. Kai i& auk&(iau b$davo nuleid'iamos kuo auk&tesn!s planin!s u'-duotys, )mon!s sl!pdavo savo potencines galimy-bes ir siekdavo kuo ma-'esni" plan". Norima prie to gr)'ti? Kiek reforma kainuos mokes(i" mok!-tojams? Ar strukt$ra bus efektyvi? +iuos klausimus ra&tu pateik!me ir vyriau-syb!s vadovui Andriui Kubiliui, ta(iau atsakymo kol kas nesulauk!me.

Pana&u, kad tikrasis reformos tikslas yra labai 'emi&kas. Galb$t valdymo kadencijos pabaigoje sie-kiama u'tikrinti gerai mokamomis darbo vieto-mis savo specialistus ir r!m!jus viliantis, kad &il-tos k!d!s bus i&saugotos ir po rinkim". Vyriausyb! gudrauja, o mes, nelauk-dami, kol &i reforma bus prad!ta, analizuojame, ar naujasis nutarimas nesi-kirs su &alyje galiojan(iais teis!s aktais. Sieksime ap-ginti vie&#j) interes#. Jei paai&k!s, kad vyriausyb!s u'mojai neatitinka &alyje galiojan(i" teis!s akt", kreipsim!s ) prokurat$r#, remsim!s )statym" su-teiktomis galimyb!mis, kad neb$t" padaryta 'alos $kio valdymui.

Kad neb$tume ap-kaltinti tu&(ia kritika, galime pateikti ir kelis si$lymus, kaip tobulinti $kio valdym#. Vienas j" – $kio makroekonomi-ni" rodikli" planavimo bei vykdymo kontrol!s funkcij" perdavimas .kio ministerijai. Be to, tur!t" b$ti padidinta akcinink" atsakomyb! u' valstyb!s valdom" )moni" rezulta-tus. Manau, )mon!ms gali b$ti leid'iama samdyti auk&tos kvalifikacijos spe-cialistus, ta(iau ne joms valdyti, o konsultuoti, juk sprendimus turi priimti atsakingi valstyb!s insti-tucij" darbuotojai.

Esu )sitikin%s, kad )mo-n!ms turi b$ti sudarytos s#lygos pa(ioms atskleisti ir panaudoti potencines galimybes, siekti maksi-malaus rezultato. Be to, turi b$ti sudarytas poten-ciali" valstyb!s valdom" )moni" vadov" s#ra&as, kur) parengt" ne kuri nors valstyb!s institucija – ) s#ra&# tur!t" pakli$ti visi pageidaujantieji, tu-rintys atitinkam# kvalifi-kacij# ir i&laik% special" egzamin#.

»Pana!u, kad tikrasis reformos tikslas yra labai "emi!kas

ALGIRDAS BUTKEVI.IUSSeimo opozicijos lyderis

Pirmieji dividendai

Lietuvos pa!tas akcininkams i!mok'jo 589 t$kst. lit% dividend%. Fotodiena

ŶValstyb's valdoma akcin' bendrov' Lietu-vos pa!tas akcininkams i!mok'jo 589 t$kst. lit% dividend%. Lietuvos pa!tas valstybei dividen-dus i!mok'jo pirm# kart# istorijoje.

2011 metais Lietuvos pa#-tas, audituotais duomeni-

mis, u!dirbo 736 t.kst. lit& grynojo pelno. EBITDA (pel-nas iki mokes%i&, pal.kan&, nusid"v"jimo ir amortizaci-jos) buvo teigiamas – 9 411 t.kst. lit&.

Pra"jusiais metais ben-drov"s pardavimo pajamos sudar" daugiau nei 183 mln. lit&. Tai 5,2 proc. dau-giau nei 2010 metais.

(i" Europos konkurenci-jos institucij", vis d!lto 2011 metais, palyginti su ankstesniais, ypa( daug atskleista karteli".

Ta(iau Laisvosios rin-kos instituto ekspertas *ilvinas +il!nas atkreip! d!mes), kad tarybos vei-klos efektyvum# tiksliau b$t" vertinti ne pagal baud" dyd) ir kiek), o pa-gal suteiktas konsultacijas ir verslininkams i&ai&ki-namas situacijas. „Jeigu jau taryba skiria baudas, gal!t" atid'iau pa'i$r!ti ne tik ) privat" versl#, bet ir ) valstybines )mones – daugiausia konkurencijos pa'eidim" ir nes#'ining" susitarim" rast" b$tent ten“, – sak! *. +il!nas.

Savo ruo'tu E. +atas pri-d$r!, kad KT nor!t" b$ti )moni" pagalbininkas, ne baubas, mat tarybos ir verslo interesai i& principo sutampa. Kad verslininkai patik!t" konkurencijos sargais, institucija akty-viai &vie(ia verslo asocia-cijas apie konkurencijos kult$r# ir teigiam# naud#. „Kiekvienas verslininkas yra suinteresuotas, kad rinkoje b$t" konkuren-cija, nes bet kada pats gali atsidurti nepalankioje pa-d!tyje. Mes tikrai norime draugauti, net jei kartais tenka panaudoti botag#“, – sak! E. +atas.

%

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

»Tokia sankcija &monei yra didel' ir skaudi na!ta

NUBAUSTOS !MON"S IR SKIRTOS BAUDOS

)mon'„Techasas“„Ermita$as“„Plung%s duona“Nacionalin%s farmacijos grup%s akcinink% CEPD„Palink“ („Iki“) 29 kelioni( agent,ros

Baudos dydis, litais10 00014 00086 400110 000 360 000 i& viso per 5 000 000

%altinis: Konkurencijos taryba

Pa"eidimasKlaidinama reklamaKlaidinama reklamaNepateikta informacijaNepateikta informacija Ribojimai tiek%jams Draud$iamas susitarimas

NUBAUSTA !MONI" IR SKIRTOS BAUDOS

Meta20062007200820092010 2011

Baudos dydis, mln. lit%3,880,622,894,39 12,2 17,1

%altinis: Konkurencijos taryba

Nubausta &moni%14222352 4364

»Su verslininkais norime draugauti, net jei kartais tenka panaudoti botag#

Page 5: Ekonomika.lt 23 (85)

Aurelija Ma!intien", „Snoro“ kreditori& komiteto pirminink":Kreditori( komitet+ sudarys asmenys, kurie, m,s( manymu, geriausiai atspindi „Snoro“ kreditori( baz). Atsi$velgiant * bankroto mast+ ir sud%tingum+ kreditori( komiteto laukia sud%tingos u$duotys

Vaidotas Puklevi%ius, „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ advokatas: Susirinkimas netur%jo jokios *takos sprendimams, bet bankrutuojan'iam bankui reik%jo mok%ti u$ jo organizavim+. Nuomos l%&os galb,t gal%jo b,ti skirtos tiems patiems kreditoriniams reikalavimams

NUOMON"Laukia tolesni darbai Susirinkimo nereik'jo

,Ã�MÕNÕ�4OPSP�LSFEJUPSJı�TVTJSJOLJNBT

Asmeninio albumo nuotr.ELTA

,JUV�ļWJMHTOJV8

N. Cooperis: tai pasaka!#BOLP�4OPSBT�CBOLSPUP�BENJOJTUSBUPSJVT�/FJMBT�$PPQFSJT �TVUJL×T�EVPUJ�JOUFSWJV�TBWBJUSBğËJVJ�

&LPOPNJLB�MU �SÕļJB�UJFTJBJ��5BJQ �LBJQ�ğJBNF�CBOLF�CVWP�MFJEļJBNJ�QJOJHBJ����/FHBMJV�QBUJLÕUJѡ�5BJ�QBTBLBѡ

? ,iniasklaida gana pla*iai apra!' pra'jus& antradien&

vykus& „Snoro“ kreditori% susirinkim#. Kaip j& vertinate pats?

I& ties" jis pateisino mano l$kes(ius. Ta(iau kai kurie 'mon!s ) kredi-tori" susirinkim# at!jo tik kelti sumai&ties. Tai mane &okiravo. Net jeigu b$(iau dalij%s pinigus, &ie 'mon!s tikriausiai vis tiek b$t" band% triuk&mauti. Ma-nau, tie, kurie at!jo ) susi-rinkim# ir i&buvo jame iki pabaigos, buvo pakanka-mai patenkinti.

? ,mon's buvo nusteb- d'l balsavimo, vykusio prie!

kreditori% susirinkim#. Ar tai rei!kia, kad susirinkimas buvo tik formalumas?

Mes skelb!me apie i&-ankstin) balsavim#. Jei &ie 'mon!s neb$t" apie tai 'inoj%, j" b$t" susirink% daug daugiau. Tikrai ne-nor!jau, kad 'mon!s tu-r!t" nereali" l$kes(i", pavyzd'iui, kad atvykt" vyresnio am'iaus pora i& +iaur!s Lietuvos ir tik!t"si per susirinkim# atgauti pi-nigus.

-ia yra ir 'iniasklaidos neatsakingumo padarinys. Arba buvo (ia vienas toks, kurio nenoriu )vardyti, kuris sak! kreditoriams, kad jei jie j) parems, jis gr#'ins 60 proc. j" preten-zij". Tai gal!t" atsitikti tik tuo atveju, jei valstyb! nuspr%st" perleisti savo pretenzij# i& Ind!li" ir in-vesticij" draudimo. Ta(iau neatrodo, kad taip gal!t" atsitikti. Tai b$t" did'iau-

EVELINA [email protected]

sias dosnumo pavyzdys, su kuriuo man tekt" susi-durti.

?Nema"ai diskusij% b$ta ir d'l vieno kreditori%

komiteto nario: lengvatin'je mokes*i% zonoje registruotos kompanijos „Holton Inves-tments“. Kas jie tokie?

Ne'inau, kod!l 'mo-n!ms kyla )tarim" d!l &ios konkre(ios kompanijos. Turto turime 40 jurisdik-cij", kreditori" – i& 53. Ma'-daug 51 proc. kreditori" registruoti lengvatin!se mokes(i" zonose. Ta(iau tai buvo Ind!li" ir investi-cij" draudimo sprendimas, kurio netur!(iau kves-tionuoti. Kaip suprantu, jie siek!, kad komitete b$t" skirting" kreditori" atstovai. „Holten Inves-tments“ yra did'iausias tarptautinis kreditorius. Nesu tikras d!l kompa-nijos schemos, nei kod!l jie nusprend! kredituoti „Snor#“. Buvau susitik%s su kompanijos savininku Londone – jis i& Rusijos, ta(iau puikiai kalba angli&-kai. Ne, tai ne Olegas De-ripaska. +iandien da'nai tenka susidurti su kom-panijomis, registruotomis lengvatin!se mokes(i" zo-nose. Viskas priklauso nuo to, kokios tai kompanijos. Ne visos jos ten registruo-jamos blogais ketinimais.

? Kaip sekasi pardavin'ti „Snoro“ turt#? Investuoto-

jai mano, kad banko valdyt% bendrovi% vert' krinta?

Tur!jome 19 interesant" vien „Finast#“ )sigyjant. Taigi viskas )vyko gana greitai: dabar derybose d!l

„Finastos“, „Snoro lizingo“ dalyvauja 4–5 kompanijos, kurios pateik! geriausius pasi$lymus. Kai kurie yra i& Lietuvos, bet yra ir est", belg", skandinav". Vis" pardavimo stadijos yra skirtingos, ta(iau ga-liu patvirtinti vien# lie-tuviams svarb" dalyk#: derybose n!ra n! vienos rus" bendrov!s. Papras-(iausiai rus" kompanijos nebuvo pasirengusios mo-k!ti tinkamos kainos. Ta-(iau, pavyzd'iui, u' bank# „Finasta“ si$loma kaina atitinka jo turto vert%. Tai n!ra dosnus pasi$lymas, bet geras. „Snoro lizingo“ atveju, jei priimtume pa-

si$lym#, atgautume inves-tuotus ) bendrov% pinigus.

? Koki% l$kes*i% gali puose-l'ti kreditoriai?Mes nuolat stebime

turto b$kl%. Ta(iau verti-nant „Snoro“ kreditavimo politik# kai kuriais atve-jais atrodo, kad (ia daugiau b$ta sportinio intereso lenktyniaujant su skandi-nav" bankais.

Smulki"j" kreditori" pad!tis ir suma, d!l kurios jie parei&k! pretenzij", pri-klauso nuo bendros turto vert!s ir eil!s, kurioje jie yra. Ta(iau situacij# gali pabloginti tai, kad imtasi teisini" veiksm" d!l ga-

limo grobstymo, d!l kurio asmenys patyr! nuostoli". Tad jei teismas nuspr%s, kad „Snoras“ buvo u' tai atsakingas, bus daugiau pretenzij" ir daugiau kre-ditori" tur!s dalytis esam# turt#.

Bet kol kreditoriai gali tik!tis atgauti savo pinigus, mes pirmiausia turime patenkinti darbuotoj" pre-tenzijas, sumok!ti Ind!li" ir investicij" draudimui ir mokes(ius bei socialin) draudim#. Susidaro visai nema'a suma, kuri# su-rinkti gana sud!tinga. Ne-bent mums pasiseks ir su-sigr#'insime turto i& kit" &ali".

Dar per anksti pasakyti, kok) ma'daug procent# savo pinig" atgaus kredi-toriai. Jeigu dabar pasaky-(iau konkret" procent#, tie 'mon!s tik!t"si bent jau atgauti t# sum#. Kai ku-rie neatgaus beveik nieko, nes pirmiausia turime surinkti 4 mlrd. lit", kad gal!tume prad!ti galvoti apie kitus kreditorius. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo to, kaip mums sek-sis atkurti pasl!pt# turt#. Tai n!ra ne)manoma. Ti-krai neplanuojame lengva ranka nura&yti skol" 'mo-n!ms, mes tam ir dirbame, kad to neb$t". Vis& interviu skaitykite www.ekonomika.lt

N. Cooperis: „Snoro“ turto pardavimo stadijos yra skirtingos, ta*iau galiu patvirtinti lietuviams svarb% dalyk#: derybose n'ra n' vienos rus% bendrov's. Fotodiena

CV Neilas Cooperis

Nuo pat karjeros prad!ios specializavosi turto atk.rimo bei tarptautinio bankroto bylose. Jis taip pat buvo $sitrauk(s $ bankroto teis"s ir sistemos k.rim' $vairiose besivystan%iosiose valstyb"se

Jis yra Tarptautin"s res-trukt.rizavimo ir bankroto asociacijos Europos pada-linio prezidentas, anks%iau vadovav(s #iai asociacijai

Bendradarbiavo su Jung-tin"mis Tautomis, pad"jo Pasaulio bankui i#pl"toti pasaulinius bankroto princi-pus ir gaires

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Page 6: Ekonomika.lt 23 (85)

%JTLVUVPLJNF10

Skai*iai, d'l kuri% dingsta noras emigruoti & JAVTurb,t neretai sutinkate $moni(, kurie klausia, kod%l kasdien kalbama apie pasaulin) kriz) ir art%jan'i+ pasaulio pabaig+. Kartais b,na sud%tinga paai&kinti ekonomini( rei&kini( prie$astis, ne visi $mon%s supranta ekonominius terminus ir vien( ar kit( *vyki( reik&m).

K# slepia m&slingi bendrovi% pavadinimai?Kasdien susiduriame su paslaptingais bendrovi( pavadinimais, sudarytais vos i& keli( raid$i(. Ar susim+stote, k+ rei&kia &ie akronimai? -tai KFC (angl. Kentucky fried chicken) si,lo keptas Kentukio vi&tas. Technologij( mil$in%s HP pavadinimas yra sudarytas i& dviej( *k,r%j( Hewleto ir Packardo pavard$i( pirm(j( raid$i(.

Finans% banginiai ne"ino, kur d'ti pinigusEuropos skol( kriz%s i&kan-kinti investuotojai su baime $velgia * vyriausybi( ir bank( obligacijas. Did$iausi pasaulio finans( veik%jai atsid,r% keblioje pad%tyje, j( s+skaitose guli milijardai, ta'iau saugi( ir patraukli( investicij( ratas kasdien traukiasi.

TVF: net ir blogiausiu atveju Lietuva augsLietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama d%l auk&to nedarbo lygio, ypa' nerim+ kelia jaunimo nedarbas, ir *sp%jama, kad ji gali b,ti pri-klausoma nuo euro zonos kriz%s. TVF i&vadose Lietuva *vertinama u$ tai, kad suma$ino biud$eto deficit+, ta'iau persp%jama, kad ,kiui augti rizik+ kelia i&or%s veiksniai, o ypa' euro zonos kriz%. Tai paveikt( Lietuvos skolinimosi kain+.

Elijus 2012-06-14 22:42Dar vienas faktas: Ar !inojote, kad norint gyventi Lietuvoje, turi dirbti Anglijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos #alyse.

Vytautai 2012-06-14 14:23Importuojam 70 proc. Importuoti vir# 10 proc. jau yra nesaugu, nesvarbu i# ko perkant. Padengti #$ kiek$ biomase su v"ju nerealu - niekur pasauly reik#mingos dalies i# j& negaminama. I# fosilij& kuro el. Lietuvoj l. brangi, pvz Elektr"n& elektrin"s modernaus bloko savikaina. Tai gal tik bom!ui ir ai#ku, kad AE nereikia?

... 2012-06-14 08:36Lietuvoje tebeveikia buldozerio principas. Stumti $statymus, ne!i.rint i tai, jog pablog"s daugelio !moni& darbo ir gyvenimo s'lygos. Priimant #iuos pakeitimus, atsakomyb( turi prisiimti ne tik viriausyb", bet ir verslininkai, kurie inicijuoja tokius pakeitimus. Tikiuosi, jie supranta, jog samdinys bus ma!iau suinteresuotas tausoti svetim' turt' ir stengtis kokybi#-kai ir kvalifikuotai atlikti darb'. Poilsio ir garantij& ma!inimas nemotyvuoja geriau dirbti. Vien spaudimo politika visus $ baud!iav' nesuvarysit, !mon"s protestuos kojomis.

su utopija per strategij#2012-06-13 17:20Kai tik prakalbama apie alter-natyvas AE, taip ir b"da. Suo-mija, su mil!ini#ku biomas"s ir v"jo resursu, elektros gamybai atitinkamai naudoja apie 10% (!) ir 0,4% (!), statosi AE (be referendumo) ir planuoja dar 2 reaktori& statybas. Vokietija nedr'siai tikisi i# atsinaujina%i& #altini& 2020 metais gauti 20% (li.to dalis i# HE). O va autorius svajoja parodyti pasauliui ste-b.kl' ir dabar importuojamus 70% padengti bioelektra. Kita alternatyva importuojamas fosilij& kuras. 0ia b"da, kad u!k.rus tuos "pakankamus galingumus" savikaina vir#yt& gyventojams paruodamos el. kain'.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAIT+S STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

*ia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAIT+S KLAUSIMAS

Ar apsiperkate specializuotose parduotuv"se?

2012-06-13 03:30Savoti&kai Rubinis teisus. -iais laikais taupyti n%ra prasm%s, nes pinigai paremti finansine piramide. T.y. yra daugiau pinig( nei turto pasaulyje. Daugiau i&leidai, daugiau pi-nig( prispausdinai. Kada nors

&is burbulas sprogs, o taupy-mas gali sukelti sprogim+ jau dabar. Kol dar galima, reikia ekonomik+ skatinti, skatinti, skatinti, o pinigus spausdinti, spausdinti, spausdinti. Elitui griebti, griebti, griebti. O ga-

liausiai * priva'ias asmenines salas Ramiajame vandenyne pasitraukti, kur jau kapitalas bus *lietas, infrastrukt,ra su-skurta, pilys, vie&bu'iai ir pan. pastatyti.

Balandis

»(iais laikais taupyti n'ra prasm's, nes pinigai paremti finansine piramide

3LUPLDXVLD�NRN\EŏŶKokybi!k% gamini% ir bendravimo ie!kantys pirk'jai mieliau praveria specializuot% parduotuvi% duris nei "engia & did"iuo-sius prekybos centrus.

Tai pastebi ir speciali-zuot" parduotuvi" savi-ninkai, ir pirk!jai. Kasmet duris atveria vis naujos specializuotos parduotu-v!s. Dalis j" u'sidaro ne-trukus, kiti verslai i&si-laiko, s!kmingai veikia ir buria vartotoj" bendruo-menes.

Ie!ko kokyb'sSuburti nuolatinius klien-tus ir si$lyti pirk!jui koky-bi&k# produkt# – toks buvo kepykl" tinklo „Crustum“ u'davinys. „Negalime pa-sakyti, kad specializuota veikla mums jau pasitei-sino, ta(iau stengiam!s, kad pasiteisint", – sak! „Crustum“ Kauno sky-riaus vadov! Roberta Rut-kauskien!. – Prie& trejus metus 'mon!s nebuvo )prat% prie specializuot" parduotuvi", mes juos po truput) )pratinome.“

Anot jos, specializuo-tiems tinklams sunkiau-sia pakeisti pirk!j" )prot) apsipirkti dideliuose cen-truose, sugundyti u'eiti ir apsipirkti ma'esn!je parduotuv!je. „Pirk!jas (ia gauna individual" ben-dravim# ir produkt#, jau-ki# aplink#, – sak! pa&ne-kov!. – Mes ne &iaip duon#

kepame – mes kei(iame po'i$r) ) pat) kepin), sten-giam!s, kad 'mogui b$t" &vent!, kad jis neateit" vien nusipirkti ir prisi-kim&ti skrand).“

Taupyti nepadedaTiesa, taupyti speciali-zuoti prekybos tinklai pirk!jams nepadeda. „Tai nat$ralu: kai gamini produkt#, kurio dalies sudedam"j" dali" n!ra Lietuvoje, kuris formuo-tas rankomis, kepamas

ma'ais kiekiais, kaina bus didesn! nei masiniame prekybos centre. Ta(iau ie&kan(i"j" kokyb!s tai neatbaido“, – tikino R. Rut-kauskien!.

Konkuruoti sud'tinga„Labai sud!tinga, – pripa-'ino Audra Mie'anskien!, m!sos parduotuv!s „Na-turalia .kis“ savinink!, kalb!dama apie speciali-zuoto verslo perspektyvas Lietuvoje. – Did'iul! kon-kurencija. Kai esi ma'as,

turi si$lyti i&skirtin!s ko-kyb!s kitoki# prek%, kad gal!tum konkuruoti, nes prekybos centrai gali dik-tuoti kainas. Be to, mums kaip $kininkams taip pat n!ra taip paprasta.“

Metus veikian(io speci-alizuoto verslo savinink! pasakojo, kad klientai i& l$p" ) l$pas skleid'ia 'ini# apie parduodamus koky-bi&kus produktus, ie&ko kokybi&k" gamini". „Tu-rime sav" pirk!j", kuri" spar(iai gaus!ja d!l ger" rekomendacij"“, – pasa-kojo A. Mie'anskien!.

)kandama kiekvienamVyno klubo direktor! Rasa Starkus pasakojo, kad spe-cializuotose parduotuv!se reikia gerokai daugiau profesionalumo ir i&ma-nymo nei dideliuose pre-kybos centruose. „Tokiam verslui Lietuva yra be galo ma'a, nes dauguma gyven-toj" pagal pragyvenimo, naujovi" ie&kojimo lyg) da'niau renkasi did'iuo-sius prekybos centrus“, – teig! verslinink!.

Anot jos, ) specializuo-tas parduotuves klientai ateina pasiilg% bendra-vimo, nor!dami gauti pa-tarim". „Mitas, kad pirkti specializuotose parduo-tuv!se gali tik didesnes pajamas gaunantys 'mo-n!s. , jas eina )vairiausi" profesij" atstovai, )vairiai u'dirbantys 'mon!s, ie&-kantys kokyb!s“, – tikino R. Starkus.

Vis& straipsn( skaitykite www.ekonomika.lt

DINA [email protected]

Specializuotose parduotuv'se, anot savinink%, pirk'jai pirmiausia ie!ko kokybi!k% produkt% ir individualaus d'mesio. Fotodiena

»Mes ne !iaip duon# kepame – mes kei*iame po"i$r& & pat& kepin&, stengiam's, kad "mogui b$t% !vent', kad jis neateit% vien nusipirkti ir prisikim!ti skrand&

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

NeperkuKelis kartus per metus

Kelis kartus per m%nes*

KasdienKelis kartus per savait)

11 %23 %17 %15 %34 %

Page 7: Ekonomika.lt 23 (85)

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

KRIMINALIN"SNAUJIENOS

SAVAIT+S KRIMINAL/

TOP 3

R O M A . Italijos policijos pareig.nai sulaik" de#imt asmen&, $ta-riam& dalyvavimu anarchist& teroristin"se operacijose. Per didelio masto operacij', nukreipt' prie# anarchist& or-ganizacijas, sulaikyti a#tuoni $tariamieji. Be kita ko, vienas asmuo sulaikytas )veicarijoje ir dar vienas – Vokietijoje. Visi

sulaikytieji tur"jo ry#i& arba su Neformalia anarchist& federa-cija, arba su Tarptautiniu revo-liuciniu frontu. R Y G A . Bermud& sal& Auk#%iausiasis Teismas nuteis" narkotik& kurjer$ i# Latvijos Jan$ Zegel$ 25 metus kal"ti. Skelbdamas nuosprend$ teis"jas parei#k", kad Bermud& sal& istorijoje

dar nebuvo tokios didel"s narkotik& kontrabandos by-los. J. Zegelis buvo sulaikytas Ber-mud& salose pra"jusi& met& rugpj.%io 1 d. Jo jachtoje po-licija aptiko 165 kilogramus kokaino, pistolet' ir #ovini&.T U N I S A S . Tuniso karo teismas u! aki& nuteis" nuverst'j$ diktato-

ri& Zine el Abidine ben Ali kal"ti 20 met& u! smurto kurstym', kai per pra"jusi& met& sukilim' policija band" i# #alies i#ve!ti jo s.n"n'. Z. A. ben Ali paspruko $ Saudo Arabij' ir u! aki& jau buvo nuteistas kal"ti 66 metus u! korupcij' ir kitus nusikal-timus. Buvusiam diktatoriui gresia ir daugiau kaltinim&.

Kaltinimai komisarui

ES prekybos komisarui K. de Guchtui – kaltinimai mokes*i% sl'pimu. Reuters

ŶBelgijos vald"ia apkaltino ES prekybos ko-misar# Karel# de Gucht# ir jo "mon# nusl'pus 1,2 mln. eur% (4,1 mln. lit%) mokes*i%.

Mokes%i& tarnybos su-sidom"jo sandoriu, $vyk-dytu 2005 metais, kai K. de Guchtas "jo Belgijos u!sienio reikal& ministro pareigas. Tyr"j& nuomone, eurokomisaras nedekla-

ravo l"#&, gaut& pardavus draudimo grup"s „Vista“ akcijas brit& kompanijai „Hill & Smith“.

Eurokomisaro advokatas Victoras Dauginetas atvirai piktinosi #iais kaltinimais. Pasak jo, mokes%i& tar-nybos neturi teis"s #iame tyrime vartoti !od!io „suk-%iavimas“, nes pelnas buvo gautas ne 2005, o 2001 metais, kai „Hill & Smith“ buvo „Vista“ kapitalo dalis.

1HãYDULRV�ODå\ERV�QXRGLMD�VSRUWą

PAULIUS [email protected]

"QJF����NMSE��EPMFSJı�����NMSE��MJUı�QFS�NFUVT�TJFLJBOUJ�OFMFHBMJı�MBļZCı�SJOLB �LPOUSPMJVPKBNB��OVTJLBMUÕMJı�Jğ�"[JKPT �OFNBļÃ�EBMí�QFMOP�

BUTJSJFLJB�JS�&VSPQPKF �í�TVUBSUBT�MBļZCBT�íUSBVLEBNB��TUJQSJBVTJVT�TFOPKP�ļFNZOP�GVUCPMP�LMVCVT��.BOPNB �LBE�OVTJLBMUÕMJBJ�ğBLOJT�HBMJ�

CĩUJ�íMFJE×�JS�-JFUVWPKF�

Pareig$nus paperka„Nacionalin! Kinijos fut-bolo lyga yra m$s" &alies g!da“, – tok) tiesmuk# pa-rei&kim# u'pernai pateik! ne kas kitas, o pats Kinijos vadovas Hu Jintao, tur!-damas omenyje ne&vari" la'yb" mast# savo &alies futbolo lygoje. Skandalai buvo kil% ir Piet" Kor!jos, Vietnamo, Singap$ro ir kitose auk&(iausiosiose Azijos &ali" sporto lygose. +tai, pavyzd'iui, 1990 m. Malaizijos ministr" kabi-netas buvo prane&%s, kad situacija yra tokia bloga, jog apie 70 proc. vis" &alyje vykstan(i" rungtyni" yra sutartos i& anksto. Japoni-joje d!l )tarim" sutartomis la'ybomis pernai buvo nutrauktas pagrindinis nacionalinio &alies sporto – sumo turnyras.

Kai kurie tyr!jai kalba, kad sutart" var'yb" pilna ir JAV, o apie jas 'ino ir JAV teis!saugos pareig$nai, bet tyli, nes yra papirkti. Es# kilus didesniam skanda-lui d!l sutart" la'yb" sui-mami keli atpirkimo o'iai, rinkoje kur) laik# suma'i-nami ne&vari" la'yb" mas-tai, kad visuomen! b$t" patenkinta, ta(iau v!liau la'ybos s!kmingai t%sia-mos ir toliau.

Klesti Ryt% Europoje Pasak D. Hillo, palanki terp! nelegalioms la'y-boms yra ir Ryt" Europa. BBC cituoja &i" met" pra-

d'ioje pateiktos pasaulio futbolinink" asociacijos apklausos duomenis, kad beveik kas ketvirtas Ryt" Europoje 'aid'iantis futbo-lininkas (23,6 proc.) atsak! 'in#s apie savo lygoje vyks-tan(ias sutartas la'ybas. Dar didesnis &is skai(ius Rusijoje – 43,5 proc. -ia 2018 m. bus surengtas pa-saulio futbolo (empionatas. Be to, 11,9 proc. apklaust" futbolinink" sak! gav% si$-lym" dalyvauti sutartose la'ybose.

Viena pagrindini" prie-'as(i", d!l kuri" Ryt" Eu-ropos sportas patrauklus sutartoms la'yboms, – (ia

futbolinink" atlyginimai gana nedideli, o kai ku-riuose klubuose jie dar ir v!luoja, tod!l 'aid!jai susi-gundo proga greitai ir len-gvai u'sidirbti. D!l tos pa-(ios prie'asties azijie(ius neretai domina antrojo ar tre(iojo pagal paj!gum# divizion" dvikovos – jose lengviau daryti )tak#.

Stat' u" prie!ininkusLa'yb" skandalai nesve-timi ir Lietuvos sporte. 2007 m. Panev!'io „Ekranas“ -empion" lygos atrankoje po lygiosiomis su'aist" rungtyni" namie su Oslo „Valerenga“ v!liau i&vy-

koje pralaim!jo 6:0. ,tarim" d!l sutart" la'yb" k!l! tai, kad b$tent u' tok) rezul-tat# la'yb" kontorose buvo statomos didel!s pinig" sumos, o 'aid!jai aik&t!je nerod! noro laim!ti.

Apie ne&varias la'ybas buvo kalb!ta ir Vilniaus „*algirio“, Alytaus „Daina-vos“ bei kit" futbolo klub" susitikimuose, ta(iau kon-kre(i" )rodym" negauta.

Prie& praside-dant Europos futbolo (empio-natui kalb!ta, kad jame gali

messe“ byl#. Tuomet &alies ministras pirmininkas Ma-rio Monti )sib!g!jus skan-dalams net parei&k!, kad &alyje reik!t" 2–3 metams visi&kai u'drausti futbol#.

+iuo metu Italijoje vykdomas tyrimas d!l 8 galimai i& anksto sutart" rungtyni", i& kuri" suin-teresuoti asmenys gal!jo u'dirbti de&imtis milijon". Skelbiama, kad vien i& rungtyni" tarp „Lecce“ ir „Lazio“ klub" )tariamieji u'dirbo 2 mln. eur" (7 mln. lit"), o pad!j% sure'isuoti rungtynes 'aid!jai – 600 t$kst. eur" (2, 07 mln. lit").

Tai ne pirmas futbolo skandalas Italijoje: 2006 metais „Serie A“ laim!j%s Turino „Juventus“ klu-bas, „AC Milan“, „Lazio“ ir „Fiorentina“ buvo pa-&alinti i& auk&(iausiosios &alies lygos ir Europos lyg", kai pasiklausius tele-fonini" pokalbi" nustatyta, kad klub" vadovyb!s ir teis!jai i& anksto sutardavo d!l rungtyni" baigties.

Pana&i" problem" d!l sutariam" rungtyni" buvo kil% ir Turkijoje. Ten kalti-nimai pateikti daugiau nei 90 'moni".

Valdo azijie*iaiPasak Pasaulin!s futbolo federacijos (FIFA) sau-gumo vadovo Chriso Ea-tono, ne&vari" – i& anksto sutart" – lo&im" industri-jos mastai per metus siekia apie 90 mlrd. doleri". Ma-noma, kad ne&varias la'y-bas Italijoje ir kitose &alyse organizuoja nusikalstamos grupuot!s. „Sure'isuoto-mis var'ybomis u'siima viena didel! pasaulinio masto nusikalstama orga-nizacija, kuri palaiko ry&) su vietos nusikalt!li" gru-p!mis, – naujien" agen-t$rai „Bloomberg“ sak! 'inomas Italijos sporto 'urnalistas Marcelas Vul-pis. – T# organizacij# valdo mafija i& Kinijos. Jie u'-siima ne tik ne&variomis la'ybomis, bet ir nelegalia ginkl" prekyba bei pinig" plovimu.“

Pana&ios nuomon!s yra ir Declanas Hillas, knygoje „Parduotos rungtyn!s“ („The Fix“) skelbiantis, kad apie 60–70 proc. su-tart" la'yb" organizuoja nusikalt!liai i& Azijos &a-li", kuriose beveik visas sportas yra 'lugdomas &ios problemos.

nedalyvauti ir 2006 met" pasaulio futbolo (empion! Italijos rinktin!, kai ry&k!-jant &al) sukr!tusio la'yb" skandalo detal!ms tarp kaltinam"j" ne&variomis la'ybomis buvo minimi auk&(iausiosios Italijos

„Serie A“ lygos futbolinin-kai – „Lazio“ kapitonas Stefano Mauri ar Italijos rinktin% priverstas palikti Rusijos „Zenit Saint Pe-tersburg“ gyn!jas Dome-nico Criscito. ,tarimai taip pat buvo reik&ti ir Italijos

lygos nugal!toj" Turino „Juventus“ treneriui Anto-nio Conte bei vartininkui Gianluigi Buffonui, ginan-(iam ir Italijos rinktin!s vartus. Italijos prokura-t$ra sulaik! 19 asmen", )siv!lusi" ) „Calcioscom-

Populiariausio Lietu-vos sporto – krep&inio prie& metus taip pat neap-lenk! la'yb" skandalas. Nustatyti, kad pernai Pa-langos „Naglio“ krep&inio komanda buvo )siv!lusi ) ne&varias la'ybas, pad!jo atsaini krep&inink" gy-nyba, )tartini la'yb" sta-tymai prie& rungtynes ir neapdairus krep&inink" elgesys: jie la'yb" konto-rose buvo pasteb!ti sta-tantys u' prie&inink" ko-mand#. Prie& rungtynes intensyviai statyta, kad Palangos „Naglio“ krep&i-ninkai Kauno „*algiriui“ pralaim!s didesniu nei 30 ta&k" skirtumu, o staty-mai, kad bus pralaim!ta ma'esniu nei 30 ta&k" skirtumu, sudar! vos ke-lis procentus, nors baig-ties koeficientas ma'iau nei 30 ta&k" ir daugiau buvo vienodas.

Tuomet trims pri(iup-tiems klubo 'aid!jams Lietuvos krep&inio lyga, iki tol nesusid$rusi su pa-na&ia praktika, skyr! po 3 t$kst. lit" baudas ir dis-kvalifikacij# keleriems metams, ta(iau manoma, kad 'aid!jai i& la'yb" ga-l!jo u'dirbti gerokai dau-giau.

Po Europos futbolo *empionato d'l la"yb% skandalo bus apklaustas ir Italijos vartininkas G. Bu0onas. Scanpix

FAKTAI

SUTARTOS RUNGTYN+S

Interpolo duomenimis, legali& ir nelegali& la!yb& rinka pasaulyje per metus siekia 500 mlrd. eur&

Pasaulin"s profesionali& futbolinink& federacijos tyrimo duomenimis, ma!-daug kas devintas (11,9 proc.) Ryt& Europoje !ai-d!iantis futbolininkas yra sulauk(s pasi.lymo daly-vauti i# anksto sutartose rungtyn"se. Graikijoje #is skai%ius siekia 30 proc.

,tariama, kad Turkijoje 2010–2011 metais buvo !aid!iamos 22 i# anksto sutartos rungtyn"s

»Nustatyti, kad pernai Palangos „Naglio“ krep!inio komanda buvo &siv'lusi & ne!varias la"ybas, pad'jo atsaini krep!inink% gynyba, &tartini statymai prie! rungtynes

Italijoje d'l i! anksto sutart% rungtyni% pateikti kaltinimai 19 futbolinink%. Scanpix

»Ryt% Europos sportas patrauklus sutartoms la"yboms – *ia futbolinink% atlyginimai gana nedideli

Page 8: Ekonomika.lt 23 (85)

ĻFNÕT�ĩLJT 15

Tvarkingai melioracijai – PLOLMRQLQŏ�SDUDPD

RAPOLAS GABRYS [email protected]

ĻFNÕT�ĩLJP�NJOJTUFSJKB�TLBUJOT�ļFNEJSCJVT�UWBSLZUJ�JS�QSJļJĩSÕUJ�VļļÕMVTJVT�NFMJPSBDJKPT�HSJPWJVT �OFSFUBJ�TLBOEJOBOËJVT�HBVTı�QBTÕMJı�EFSMJı�

*em!s $kio mi-nisterijos (*.M) parengta nauja kompensacin!s

paramos priemon! tur!t" paskatinti 'emdirbius tvarkyti ir pri'i$r!ti me-lioracijos griovius. Tam &iems ir kitiems metams numatoma skirti daugiau kaip 20 mln. lit" Kaimo pl!tros programos (KPP) 2007–2013 m. ES ir naciona-linio biud'eto l!&".

Sutvarkys tre*dal& griovi%Iki liepos 10 d. Nacionali-n!s mok!jimo agent$ros (NMA) teritoriniai pada-liniai renka parai&kas pa-gal nauj# KPP priemon% „Pelno nesiekian(ios in-vesticijos“. Pasinaudojant &ios priemones parama ga-lima bus sutvarkyti apie 6 500 km, arba ma'daug tre(-dal) blogos b$kl!s meliora-cijos griovi" &alyje. +iemet tam galima bus panaudoti 10 mln. lit", dar tiek pat – 2013 metais. Paramos me-lioracijos grioviams tvar-kyti gali pra&yti $kininkai, 'em!s $kio bendrov!s ir kiti juridiniais asmenys. Jau sulaukta arti pus&im-(io parai&k".

Dar nema'ai $kinink" su rajon" savivaldybi" administracij" specialis-tais derina savo ketinimus ir aptaria naujas galimy-bes bei s#lygas melioraci-jos projektams remti.

„Nauja priemone susi-dom!jo apie 10 $kinink", kurie nor!t" sutvarkyti apie 60 km melioracijos griovi". Kol kas tik taria-m!s, ap'i$rin!jome grio-vius. Parai&kos grei(iau-siai bus rengiamos, kai bus baigtas pas!li" dekla-ravimas“, – sak! Kupi&kio rajono savivaldyb!s *em!s $kio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Alber-tas Uldukis.

Savivaldyb!s kaip vals-

tyb!s turto – melioracijos statini" – valdytojos pri-valo dalyvauti )gyvendi-nant nauj# priemon%. Jos turi pateikti melioracijos griovio 'em!lap), )vertinti griovio b$kl%, sudaryti ir pateikti s#naud", susiju-si" su melioracijos griovio tvarkymu, sum# pagal melioracijai taikomus )kai-nius. Savivaldybi" admi-nistracijos taip pat tur!s pateikti pa'ym# NMA apie parei&k!jo atitiktis tinka-mumo reikalavimams.

Anot *em!s $kio minis-terijos I&tekli" ir kokyb!s politikos departamento direktoriaus Sauliaus Ja-siaus, ministerijos specia-listai lankosi rajonuose ir 'emdirbius supa'indina su paramos teikimo tvarka.

Kompensuos 100 proc.Kupi&kio rajono savivaldy-b!s *em!s $kio skyriaus ved!jo Valento Mank$no )sitikinimu, $kininkams tur!t" b$ti patraukli nu-matyta parama, mat daly-vaujant naujoje priemo-n!je paramos gav!jams nereik!s prid!ti savo l!&" – kompensuojama 100 proc. tinkam" i&laid". Did'iau-sia paramos suma, kuri# gal!s gauti vienas parei&-k!jas, – 50 t$kst. lit".

„Melioracijos )renginiai baigia nusid!v!ti, – ai&kino V. Mank$nas. – I& naciona-linio biud'eto &ioms rei-km!ms gauname ma'iau l!&", tod!l reikia i&naudoti europin% param#. B$ti-nai dalyvausime griovi" tvarkymo programoje, tik $kininkams dar kyla kai kuri" klausim". Netrukus bus seminaras, kur ai&kin-sim!s.“

„M$s" rajone nema'ai investuota drena'ui atnau-jinti, ta(iau b!da ta, kad magistraliniai grioviai ap-aug% med'iais ir kr$mais. Dabar $kininkai domisi nauja priemone, skai(iuoja ir svarsto“, – teig! Pasvalio rajono savivaldyb!s Teri-

torij" planavimo ir $kio pl!tros skyriaus vyriau-siasis specialistas Vaidotas Kuodis.

)sipareigos 5 metams ,gyvendinus projekt# 'em-dirbiai prival!s dalyvauti Kaimo pl!tros progra-mos (KPP) 2007–2013 m. ,,Agrarin!s aplinkosau-gos i&mokos“ priemon!s „Kra&tovaizd'io tvarky-mas“ programos veikloje „Melioracijos griovi" tvar-kymas“ ir )sipareigoti to-liau 5 metus tvarkyti grio-vius. U' 1 ha melioracijos griovio tolesn% prie'i$r# kasmet numatyta skirti 517,5 lito i&mok#. Pasak S. Jasiaus, 5 metams numa-tytos i&mokos tur!t" pa-dengti griovi" &ienavimo i&laidas, ta(iau $kininkai tur!t" )vertinti ir ilgalaik% $kin% naud#, kuri seks su-tvarkius melioracijos siste-mas. Be to, pajam" galima gauti i&kirstus med'ius ir kr$mus pardavus biokuro gamybai. „Nei&vengsime kit" Europos valstybi" patirties, kai 'emdirbiai yra suinteresuojami pri-'i$r!ti melioracijos stati-nius, kurie yra dirbamos 'em!s dalis. Tai jau daro ir kaimynai latviai“, – at-kreip! d!mes) *.M depar-tamento direktorius.

.kininkai sako, kad grioviams pri'i$r!ti reik!s samdyti 'mon!s, o tai jau

sudarys papildom" r$pes-(i". Be to, jie susir$pin%, kaip )kalb!ti dalyvauti programoje smulkesnius $kius, kuri" laukai ribo-jasi su melioracijos grio-viais. „Jei tvarkyti, tai vis# griov) – nuo 'emupio iki auk&tupio. Kitaip nebus laukiamos naudos“, – sam-protavo V. Mank$nas.

Aktyviausi – pasvalie*iaiBene daugiausia ) drena'o atnaujinim# &alyje yra investav% Pasvalio rajono $kininkai. Jie melioraci-jos sistem# tvark! pagal KPP priemon!s „*em!s ir mi&k" $kio veikla ir jos infrastrukt$ra“ veiklos srit) „*em!s $kio vanden-tvarka“. Siekiant &ios para-mos 'emdirbiai prival!jo burtis ) melioracijos stati-ni" naudotoj" asociacijas. Toki" &iame kra&te atsi-rado net 22 – daugiausia Lietuvoje. Visos jos reng! melioracijos projektus.

Pasak u' melioracijos projektus atsakingo V. Kuod'io, penkiolika pro-jekt" jau )gyvendinta, penki dar vykdomi, vien# rengiamasi )gyvendinti ir dar vienas laukia paramos. Kiekvienam projektui ski-riama ma'daug 1 mln. lit" parama. 10 proc. privalo prisid!ti patys paramos gav!jai. Pirmuosius pro-jektus par!m! ir Pasvalio rajono savivaldyb! $kinin-

kams kompensuodama 4 proc. j" prisid!t" l!&".

,gyvendinus visus me-lioracijos projektus ma'-daug 2 000 ha pasvalie(i" $kinink" lauk" ilgai bus sausi. „Be melioracijos ne-bus ir piln" aruod". Jeigu netvarkysime sistem" dabar, ger" derli" n!ra ko tik!tis. Reikia i&naudoti visas galimybes meliora-cijos statiniams atnaujinti ir sutvarkyti“, – )sitiki-n%s pasvalietis Aurimas Garlauskas. Jis su dviem kolegomis pirmasis &alyje )gyvendino melioracijos statini" atnaujinimo pro-jekt# ir sutvark! nuolat mirkusius laukus.

Pasak V. Kuod'io, Pas-valio $kininkai neabe-joja, kad j" investicijos ) drena'o atnaujinim# atsipirks. „Nusausintos dirvos duos dar geresn) derli", tod!l 'emdirbiai nebijojo investuoti ir savo l!&". Derlingas 'emes rei-kia pri'i$r!ti“, – teig! Pas-valio rajono savivaldyb!s vyriausiasis specialistas.

Investavo tik stambiejiNe tokie aktyv$s buvo Kupi&kio rajono $kinin-

kai. Anot melioracij# ku-ruojan(io savivaldyb!s vyriausiojo specialisto J. A. Uldukio, ne visi ry'tasi investuoti savo l!&as. Be didesni" dvejoni" melio-racijos statini" naudotoj" asociacijas )steig! ir in-vesticini" projekt" !m!si stamb$s augalininkyst!s $ki" savininkai. Du melio-racijos projektus inicijavo ir su kitais $kininkais drena'# savo laukuose su-tvark! gr$d" augintojai Zigmas Aleksandravi(ius ir Antanas Dobrovolskis. Pastarojo vadovaujama melioracijos statini" nau-dotoj" asociacija rengiasi )gyvendinti dar vien# projekt#. Drena'as bus tvarkomas kit" $kinink" 'em!se.

Pasak S. Jasiaus, priemon! „*em!s $kio vandentvarka“ buvo po-puliari, tod!l norint pa-tenkinti visas parai&kas teko papildomai ie&koti l!&" i& ma'iau $kininkus sudominusi" priemoni". Melioracijos projektams finansuoti skirta apie 300 mln. lit".

U$sak. nr. 06-15-2012 Parengta bendradarbiaujant su )UM

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

FAKTAI

PARAMA MELIORACIJAI

Be paramos pagal KPP, melioracijos sistemoms pagerinti pernai ir #iemet i# nacionalinio biud!e-to papildomai skirta po ma!daug 30 mln. lit&

*1M duomenimis, #a-lyje nusausinta beveik 3,0 mln. ha !em"s, i# j& – 2,5 mln. ha !em"s .kio naudmen&. Melioracijos statini& nusid"v"jimas siekia 61,0 proc.

»Bene daugiausia & drena"o atnaujinim# !alyje yra investav- Pasvalio rajono $kininkai

U""'lusiems melioracijos grioviams tvarkyti ,em's $kio ministerija skiria 20 mln. lit% paramos. Fotodiena

Page 9: Ekonomika.lt 23 (85)

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

Rado pirk'j#

Naujieji „Saab“ pirk'jai nusitaik' & elektrini% automobili% gamyb# Kinijos rinkai. Reuters

ŶBankrutavusios (vedijos automobili% gamintojos „Saab“ administratorius prane!', kad rastas kom-panijos pirk'jas.

Prane#ama, kad pirk"jas yra „National Electric Vehicle Sweden“ („Nevs“), ta%iau pardavimo kainos ne$vardijo. „Nevs“ generalinis direkto-rius ir pagrindinis savininkas

yra )vedijos pilietyb( turintis Kinijos verslininkas Kai Jo-hanas Jiangas. „Saab“ turi ma!daug 3 t.kst. darbuotoj&, o pagrindin" kompanijos b.s-tin" yra Trolhatane kur ir bus investuojama $ nauj& elek-trini& automobili& gamyb'. Bendrov" gamino automo-bilius nuo 1947 met&, ta%iau pra"jusi& met& pabaigoje buvo priversta bankrutuoti.

Ma"ins etatus

„Nokia“ patyr' mil"ini!k% nuostoli% po to, kai 2007 metais kompanija „Apple“ pristat' i!man%j& telefon# „iPhone“. Reuters

ŶSunkum% drebinama telekomunikacij% &rangos gamintoja „Nokia“ planuoja panaikinti dar 10 t$kst. darbo viet% savo ga-myklose visame pasaulyje.

Bendrov" taip pat per-sp"jo, kad antr'j$ ketvirt$ nuostoliai, patirti mobili&j& telefon& versle, bus didesni nei tik"tasi.

I# viso nuo tada, kai gru-p"s vadovu tapo Stephenas Elopas, „Nokia“ atleido daugiau nei 40 t.kst. dar-buotoj&. Bendrov" prane#", kad iki 2013 met& pabaigos papildomoms restrukt.riza-cijos i#laidoms bus skirta apie 1 mlrd. eur& (3,45 mlrd. lit&). ,mon"s akcijos nuo 2011 met& vasario atpigo daugiau nei 70 proc.

Apkarp' bank% reitingus

Ispanija yra jau ketvirta euro zonos nar', kuriai po prasid'jusios skol% kriz's prireik' finansin's paramos. Reuters

ŶTarptautin' reiting% agent$ra „Fitch“ antradie-n& suma"ino 18 Ispanijos bank% reitingus.

Tokio !ingsnio agent.ra "m"si pra"jus vos savaitei, kai suma!ino pa%ios Ispanijos skolinimosi reiting'. Agen-t.ra suma!ino „Santander“, BBVA, „CaixaBank“, „Ban-kia“, „Banco Popular Espa-

nol“ ir kit& bank& reitingus.„Reikia pabr"!ti prognozes,

kad Ispanija i#gyvens recesij' ir likusi' #i& met& dal$ bei kitais metais“, – teigiama „Fitch“ ataskaitoje. Bir!elio 9 dien' Ispanijai buvo skirta 100 mlrd. eur& (345 mlrd. lit&) paskola. „Fitch“ skai%iavimu, Ispanijos bankams reikia ma!iausiai 60 mlrd. eur& (207 mlrd. lit&) pa-pildomo kapitalo.

Savo ruo'tu Vokietijos vadov! at&ov!, kad n!ra reikalo koreguoti tau-pymo program". Vietoje to si$loma ekonomikos skatinimo priemones pa-versti taupymo programos pried!liais. Imta kalb!ti apie aktyvesn% Europos investicij" banko veikl# ir galimyb% bendromis j!gomis leisti obligacijas, kurios b$t" skirtos pri-oritetiniams projektams finansuoti.

Nema'ai 'moni" Vokie-tijoje ir u' jos rib" sutinka, kad b$tina vienu metu tai-kyti taupymo bei ekonomi-kos skatinimo priemones, bet tuo pat metu tvirti-nama, jog $kio stimuliavi-mas neturi tapti pagrindu atpalaiduoti taupymo dir'us. Nat$ralu, kad Eu-ropoje vyksta ar&iausios diskusijos d!l taupymo ir skatinimo balanso, ta(iau &i tema aktuali ir kitose pasaulio dalyse, ypa( JAV.

+iame kontekste svarbu pabr!'ti tris aspektus. Pirmiausia vyraujant auk&tam nedarbo lygiui trumpuoju laikotarpiu ekonomikos gaivinim# paskatint" tik i&augusi paklausa. Euro zonos

Grie"tas augimas/BVKBTJT�1SBODĩ[JKPT�QSF[JEFOUBT�'SBODPJT�

)PMMBOEF�BT�QBLWJFUÕ�LFJTUJ�&VSPQPT�QPMJUJLPT�LVSTÃ�JS�EBVHJBV�EÕNFTJP�TLJSUJ�FLPOPNJLBJ�BVHUJ�

KEMALIS DERVI(ASProject-syndicate.org

nar!s nacionaliniu lygiu turi galimyb% vykdyti tik fiskalin% politik#, nes mo-netarines galias per!m! Europos centrinis bankas (ECB). Tai rei&kia, kad sie-kiant spartesnio augimo (ia ir dabar negalima per-lenkti lazdos ma'inant biud'eto deficit#.

Vienintelis kontrar-gumentas &iuo klausimu yra neigiamos pasekm!s, susijusios su skolinimosi kaina, mat biud'eto ba-lanso stoka didins vals-tyb!s skol# ir ma'ins in-vestuotoj" pasitik!jim#. Lygiagre(iai augs ir pri-vataus sektoriaus skolini-mosi s#naudos. Vis d!lto min!tas teiginys b$t" sva-rus tik tada, jeigu valstyb! paskelbt", kad visi&kai atsisako plan" konsoli-duoti savo skolas, ta(iau ma'ai tik!tina, kad &alys skolinink!s imt"si toki" drasti&k" veiksm". Rin-

»Rinkos teigiamai reaguot%, jeigu sunkumus i!gyvenanti valstyb' nesiimt% pernelyg skubot% "ingsni% ir &sipareigot% vykdyti l't# biud"eto balansavimo plan#

kos teigiamai reaguot", jeigu sunkumus i&gyve-nanti valstyb! nesiimt" pernelyg skubot" 'ings-ni" ir )sipareigot" vykdyti l!t# biud'eto balansavimo plan#. Savo ruo'tu net Tarptautinis valiutos fon-das 2012 met" pasaulio ekonomikos ap'valgoje rekomendavo Ispanijai vykdyti l!tesn% fiskalin% konsolidacij#.

Kriz!je atsid$rusios &alys privalo skatinti paklaus#, nes prie&ingu atveju nuosmukio spiral! suksis dar spar(iau, ma-'!jant valstyb!s i&laidoms smuks gamyba ir augs nedarbas. Ma'!jantis mo-kes(i" surinkimas u'kirs keli# biud'eto deficitui ma'inti, o i&laidos sociali-nei apsaugai nuolat augs.

Antras aspektas – svarbu pasirinkti tok) fiskalin!s konsolidacijos plan#, kuris kuo ma'iau neigiamai paveikt" eko-nomikos stimuliavim#. Italijos premjeras Mario Monti pabr!'!, kad eg-zistuoja ai&ki skirtis tarp investicini" ir einam"j" i&laid".

Vis& komentar& skaitykite www.ekonomika.lt

CV Kemalis Dervi$as

1996–2001 m. – Pasaulio banko viceprezidentas

2001–2002 m. – Turkijos ekonomikos ministras

2002–2005 m. – Turkijos parlamento narys

2005–2009 m. – Jungtini& Taut& pl"tros programos administratorius

Brukingso instituto (JAV) Pasaulin"s ekonomikos ir pl"tros programos viceprezi-dentas ir direktorius

K. Dervi!as: Kriz'je atsid$rusios !alys privalo skatinti paklaus#, prie!ingu atveju nuosmukio spiral' suksis dar spar*iau, ma"'jant valstyb's i!laidoms smuks gamyba ir augs nedarbas. Reuters

0,870

Atsipra!' u" nuostoliusŶDid"iausio pagal turt# JAV banko „JPMorgan Chase“ generalinis direk-torius Jamie Dimonas at-sipra!' u" banko patirtus 2 mlrd. JAV doleri% (5,5 mlrd. lit%) nuostoli%.

„Mes nuvyl"me daugyb( !moni& ir labai apgailestau-jame“, – duodamas paro-dymus JAV Senato bank&

komitetui sak" J. Dimonas.Anot jo, nuostolius l"m"

klaidos ir aplaidumas ren-kantis apsisaugojimo nuo rizikos strategij'. Banko va-dovas nepasak", ar banko nuostoliai padid"jo nuo pra-"jus$ m"nes$ apskai%iuot& 2 mlrd. JAV doleri&, ta%iau teig", kad i# atsaking& banko darbuotoj& atlygio bus nuskai%iuota dalis l"#&.

TIK SKAI%IAI

ITALIJOS EKONOMIKA PER PIRMUS TRIS )I2 MET2 M-NESIUS SUSITRAUK- 0,8 PROC.

KINIJOS CIVILIN-S AVIACIJOS ADMINISTRACIJA PRANE)-, KAD PER ATEINAN0IUS TREJUS METUS KINIJA PASTATYS 70 NAUJ2 ORO UOST2

J. Dimonas pabr'"', kad banko finansin' b$kl' i!lieka tvirta, o nuostoli% patirta d'l pavienio incidento. AFP

Laukia nuostolinga

vasara7PMTUSJUP�CBOLJOJOLBJ�JS�TQFLVMJBOUBJ�HBMJ�OFQMBOVPUJ�JğUBJHJOHı�WBTBSPT�BUPTUPHı��USBEJDJKB�KBV�UBQ×T�

OVPTUPMJOHBT�BOUSBTJT�LFUWJSUJT�BQLBSQZT�EBSCVPUPKı�BMHBT�JS�QSFNJKBT�

MINDAUGAS [email protected]

JAV investici-niams bankams jau tre(ius metus i& eil!s progno-

zuojamas pajam" nuos-mukis.

Visus &iuos metus prie'astis i&lieka ta pati – Graikija ir nesibaigiantis &ios &alies finansinis ne)-galumas.

Cikli!kas verslasBaim! d!l Graikijos pasi-traukimo i& euro zonos ir d!l to, kad skol" u'kratas persimes ) kitas euro zo-nos &alis, pra!jusi" met" antr#j) ketvirt) Volstrito

)mon!ms dav! ma'esn) peln#, privert! apkarpyti atlyginimus ir premijas, atleisti dal) darbuotoj".

Pirm#j) &i" met" ke-tvirt) su palengv!jimu sutiktas finans" rink" atsigavimas ir optimizmu dvelkiantys finans" )mo-ni" rezultatai grei(iau-siai bus nustelbti antrojo ketvir(io rodikli". Kai kurie analitikai progno-zuoja, kad investicin!s bankininkyst!s ir preky-bos padalini" pajamos gali smukti vidutini&kai 30 proc.

„Laukia sud!tinga vasara ir tai primena pastaruosius dvejus me-tus, – „Bloomberg“ teig! investicinio banko KBW analitikas Davidas Konra-das. – Bank" )vertinimas nepagr)stai suma'intas, ta(iau investuotojai 'velg-dami ) &iuos metus teigia, kad neu'lips ant to paties gr!blio.“

Analitikai atkreipia

d!mes), kad finans" )mo-ni" pajamos paprastai pa-siekia auk&(iausi# ta&k# pirm#j) ketvirt), nes met" prad'ioje kompanijos padengia daugiau )sisko-linim" ir taip pakursto fiksuot" pajam" operaci-jas. Ta(iau pastaruosius dvejus metus po stipraus pirmojo ketvir(io sekdavo pajam" ir pelno nuosmu-kis, kur) lyd!davo analo-gi&kos tendencijos ir liku-sius du ketvir(ius.

„Nejaugi ir v!l deja vu, – savo ataskaitoje klaus! „Wells Fargo & Co“ ana-litikas Mattas Burnellas. – Po palyginti optimisti&-kos 2012 met" prad'ios pana&u, kad tai jau bus treti i& eil!s pavasario ir vasaros nualpimo metai.“

Tokios nuolatin!s ten-dencijos ver(ia kelti klau-sim#, ar bankai i&gyvena tik vienkartin), ar ilga-laik) nuosmuk) kapitalo rinkose. Did'i"j" JAV bank" vadovai )sitikin%,

kad &iandien matomas sul!t!jimas yra ciklinis nuosmukis, po kurio pavyks atsigauti. „Mes esame cikli&kame versle, visuomet tai sak!me, – pra!jus) m!nes) vykusioje investuotoj" konferen-cijoje kalb!jo „Goldman Sachs“ prezidentas Gary Cohnas. – +iuo metu esame tokioje ciklo dalyje, kai m$s" klient" baz! lin-kusi b$ti konservatyvesn! nei per ciklin) pakilim#.“

Atsilieps ir darbuotojamsSuma'!jusios finans" ins-titucij" pajamos ir pelnas tiesiogiai palies ir banki-ninkus bei bir'os speku-liantus. Prognozuojama, kad prekybos padaliniai did'iuosiuose bankuose bus priversti atleisti apie 10 proc. viso savo perso-nalo.

Pra!jusiais metais d!l t" pa(i" prie'as(i" ne vie-nas didelis JAV bankas ne tik smarkiai apkarp! dar-buotoj" atlyginimus, bet ir atleido ne vien# t$kstant) darbuotoj". ,darbinimo )mon!s „Options Group“ duomenimis, 2011 metais apie 14 proc. investicin!s bankininkyst!s darbuo-toj" negavo joki" premij". Be to, finans" pramon!je ketinama atleista daugiau

kaip 200 t$kst. darbuotoj". Did'iausios netektys lau-kia „Bank of America“ bei HSBC, kuri" kiekvie-nas naikins apie 30 t$kst. etat".

„Options Group“ at-stovas Michaelas Karpas mano, kad pra!jusiais metais d!l negaut" pried" bankininkai nesiskund'ia d!l to, kad po 2008 met" finans" kriz!s daugeliui buvo padidintas bazinis atlyginimas. „Pasikeitus atlygiui 'moni" mentali-tetas tapo lankstesnis, – pristatydamas duomenis teig! jis. – Be to, &iais lai-kais negalima tiesiog pa-likti darbo ir tik!tis, kad netrukus gausite du nau-jus darbo pasi$lymus.“

Komplikuota pad!tis darbo rinkoje )sikibus post" laikytis ver(ia net auk&to rango bank" vado-vus. Vadov" paie&kos tar-nybos tvirtina, kad net ) naujas pareigas kvie(iami finans" )staig" vadovai nenoriai palieka savo dar-bovietes. Besikei(ian(i" rink" laikais pastovumas yra didesn! vertyb! nei viliojantys i&&$kiai ne'i-nomoje aplinkoje.

Ragina veikti radikaliaiNor!dami padidinti savo pelningum# ir kovoti su

grie'tesn!mis kontrol!s priemon!mis bei silpna ekonomine pad!timi bankai turi radikaliai perm#styti veikl#. To-kios nuomon!s laik!si neseniai Kopenhagoje surengtoje konferencijoje dalyvaujantys bankinin-kai, investuotojai ir kon-trolieriai.

„Ne&vaistykime veltui geros kriz!s. Bankai turi imtis radikali" veiksm", – kalb!jo Airijos banko „Allied Irish Bank“ valdy-bos pirmininkas Davidas Hodgkinsonas. – Juk kur kas lengviau tai daryti su-d!tingais laikais.“

Vis d!lto bankininkai pripa')sta, kad d!l toki" radikali" verslo modelio poky(i" gali nukent!ti ir klientai, kuriems u' bank" teikiamas paslau-gas teks mok!ti daugiau. „Ekonomika ir klientai patirs rimt# sm$g), – kon-ferencijoje teig! konsul-tacin!s )mon!s „Promon-tory Financial Group“ vadovas Eugene‘as Lu-dwigas. – Per ateinan(ius metus &i# kain# sumok!s m$s" institucijos, ekono-mikos ir m$s" &eimos.“

Po 2008-"j" pasaulin!s kriz!s prad!tos taikyti grie'tesn!s taisykl!s ban-kams ir kitoms finans" institucijoms ver(ia jas ie&koti b$d" didinti nuo-savo kapitalo pelningum#. Ekspertai persp!ja, kad

d!l to gali brangti dau-gelis per ma'ai )kainot" produkt" ir paslaug".

Tarp si$lym", kaip galima didinti bank" pelningum#, buvo pami-n!tos &ios priemon!s: i&-laid" ma'inimas, rizikos valdymo tobulinimas, technologini" poky(i" panaudojimas ir pro-dukt" pardavimo didini-mas esamiems klientams.

Sugrie"tinti bank% veiklos suvar"ymai ir nesibaigianti kriz' Graikijoje ne vienam Volstrito bankininkui gali reik!ti atlyginimo suma"inim# ar net atleidim#.AFP

FAKTAI

INVESTICIN+S BANKININKYST+S NUOSTOLIAI

Prognozuojama, kad investicin"s bankininkys-t"s ir prekybos padalini& pajamos antr'j$ ketvirt$ gali smukti vidutini#kai 30 proc.

,darbinimo $mon"s „Options Group“ duome-nimis, 2011 metais apie 14 proc. investicin"s ban-kininkyst"s darbuotoj& negavo joki& premij&

Finans& sektoriuje ke-tinama atleisti daugiau kaip 200 t.kst. darbuo-toj&

Penki did!iausi Volstri-to bankai („JPMorgan Chase & Co.“, „Goldman Sachs“, „Bank of Ameri-ca“, „Citigroup“ ir „Mor-gan Stanley“) pirm'j$ ketvirt$ i# investicin"s bankininkyst"s u!dirbo 33 mlrd. JAV doleri&

%

»Investuotojai "velgdami & !iuos metus teigia, kad neu"lips ant to paties gr'blio

»Ne!vaistykime veltui geros kriz's. Bankai turi imtis radikali% veiksm%

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Page 10: Ekonomika.lt 23 (85)

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

20PINIGINIS ATLYGIS, KUR, GAUNA NOBELIO PREMIJOS LAUREATAI, BUS SUMA*INTAS 20 PROC.

Ni$ri perspektyva

Prognozuojama, jog Nyderland% biud"eto deficitas 2014-aisiais ir v'l vir!ys euro zonos limit#. AFP

ŶNyderland% biud"eto prie"i$ros institucija informavo, kad nepaisant grie"t% taupymo prie-moni% biud"eto deficitas 2014-aisiais ir v'l vir!ys euro zonos nustatyt# limit#.

Nyderland& ekonomin"s politikos analiz"s biuras prognozuoja, kad defici-

tas 2013-aisiais suma!"s iki 2,9 proc. Nepaisant to, 2014-aisiais deficitas ir v"l padid"s iki 3,1 proc. ben-drojo vidaus produkto (BVP) ir iki 2017-&j& sieks vos #iek tiek ma!iau nei numatytas 3 proc. limitas. Ekonomin"s politikos analiz"s biuras pro-gnozuoja, kad 2013–2017 metais #alies BVP i#augs vi-dutini#kai 1,25 proc.

U&SIENIONAUJIENOS

Ruo!iasi euro subyr'jimui

Tokijas labiausiai nerimauja d'l galimo skol% kriz's i!plitimo & Ispanij# ir Italij#. Reuters

ŶJaponijos valdininkai ir !alies centrinio banko dar-buotojai rengia veiksm% plan# tuo atveju, jei euro zonos skol% kriz' &sismar-kaut%.

Vald!ia ketina pasinau-doti 2008 met& patirtimi, kai po banko „Lehman Brot-hers“ gri.ties investuotojai m"gindami apsaugoti savo

investicijas "m"si supirkin"ti Japonijos valiut'. Be Tokijo, Azijoje Europos kriz"s pagil"-jimui rengiasi ir Indija. Delyje atitinkam' scenarij& rengia kelios vyriausybin"s antikri-zinio valdymo grup"s. Bir!el$ Kinijos vyriausyb" $galiojo finansin"s prie!i.ros institu-cijas parengti veiksm& plan' tuo atveju, jeigu Graikija pa-likt& euro zon'.

%

Ie!ko paramos

Kipras finansin's paramos gali pra!yti neb$tinai i! ES. AFP

ŶKipras Europoje ir kitur ie!ko palankiausi% gelb'jimo s#lyg%, parei!k' centrinio banko vadovas Panicas Demetriadesas.

Vietos !iniasklaida pra-ne#", kad Kipras atsisakyt& Europos S'jungos (ES) par-tneri& paramos, jeigu gal"t& skolintis i# Rusijos ar Kinijos.

Spekuliacij&, kad Kipras

nei#vengiamai tur"s pra#yti tarptautin"s finansin"s para-mos, daug"ja, ta%iau #alies vyriausyb" leid!ia rinkoms sp"lioti, ar finansin"s para-mos ji pra#ys i# ES gelb"jimo mechanizmo, ar pasisuks $ Rytus. „Jeigu mes galiausiai papra#ysime paramos, siek-sime geriausi& $manom& s'-lyg& ekonomikai“, – sak" P. Demetriadesas.

)vykd' s#lygas

TVF atstovai persp'ja, kad &tampa euro zonoje gali apsunkinti Airijos pastangas vykdyti &sipareigojimus ma"inti i!laidas. Reuters

ŶTarptautinis valiutos fondas (TVF) Airijai per-ved' nauj# 1,4 mlrd. eur% (4,8 mlrd. lit%) paskolos dal&. L'!os skiriamos pagal trej% met% TVF ir Europos S#jungos (ES) vykdom# !alies ekonomi-kos atk$rimo program#.

„Nepaisant nema!& sun-kum&, su kuriais susiduria

#alis, Airijos vyriausyb"s vyk-doma politika i#lieka stabili ir stipri“, – teigiama TVF pa-rei#kime. Primenama, kad 2010-&j& pabaigoje Airija buvo priversta priimti 85 mlrd. eur& (293 mlrd. lit&) pagalb' i# TVF ir ES mainais $ Dublino $sipareigojim' ma-!inti valstyb"s i#laidas. Iki #iol TVF Airijai jau skyr" 18,2 mlrd. eur& (62,8 mlrd. lit&).

Nafta atpigs dukart

Naftos kainos !iais metais gali suma"'ti beveik du kartus. Reuters

ŶNaftos kainos !iais metais gali suma"'ti beveik du kartus – iki 50 doleri% tuo atveju, jeigu euro zonos skol% kriz' dar labiau &sismarkaut%, teigia vieno did"iausi% (veicarijos bank% „Credit Suisse“ ekspertai.

„Naftos paklausa, kilus sti-priai pasitik"jimo krizei, ne-i#vengiamai kris, o „Brent“

naftos kainos gali nukristi iki 50 doleri& u! barel$“, – tei-gia banko analitikai Janas Stuartas ir Stefanas Revielle. Ir vis d"lto, teigia analitikai, „Brent“ nafta pabrango 1,06 dolerio, iki 98,20 dolerio, u! barel$ po to, kai JAV Energeti-kos departamentas prane#" apie netik"tai 191 t.kst. ba-reli& suma!"jusias naftos atsargas.

Visa statanti ir griaunanti urbanizacija

subsidijas i&kastiniam kurui, didinti vandenyn" apsaug# ir kt.

Konferencijoje taip pat turi b$ti numatytos nauj" t$kstantme(io pl!-tros tiksl" gair!s. „The Huffington Post“ pastebi, kad labai svarbu, jog i&-kelti tikslai b$t" konkre-t$s – d!l konkretumo es# ir pavyko )gyvendinti kai kuriuos anks(iau pasaulio lyderi" i&keltus tikslus, pavyzd'iui, perpus suma-'inti 'moni", gyvenan(i" u' ma'iau nei 1, 25 dolerio (3,45 lito) per dien#, skai-(i" pasaulyje.

Reik!s ne tik numa-tyti u'davinius skurdui ma'inti, bet ir siekti, kad ekonominis augimas ne-i&sivys(iusiose &alyse ne-daryt" gr!sm!s gamtai. Ekonomini" ir ekologini" tiksl" suderinimas ir yra vienas esmini" konferen-cijos tiksl".

Lyderiai nesutariaDeja, valstybi" vadov" nesutarimai ir atsainus po'i$ris ) pasaulio pro-blemas kelia abejoni", ar daugeliu svarbiausi" klausim" bus rastas ben-dras sutarimas. Sutarties projektas, pavadintas „Ateitis, kurios norime“, kritikuojamas d!l to, kad jame per daug paisoma stambi"j" verslinink", ypa( did'i"j" bank" ar galing" prekybini" kor-poracij" interes".

1P�LFUVSJı�EFğJNUNFËJı�NĩTı�QBTBVMZKF�CVT�KBV�EBVHJBV�OFJ���NMSE� �SPEP�UZSJNBJ��4QBSËJBJ�QMFËJBOUJT�VSCBOJ[BDJKBJ�BUFJUZKF�HBMJNF�UJLÕUJT�TVNBļJOUJ�TLVSEà �

BËJBV�ĻFNÕT�MBVLT�OBVKJ��JğğĩLJBJ��"QJF�KVPT�JS�TLVSEP�NBļJOJNÃ�CVT�LBMCBNB�ğJÃ�TBWBJU×�WZLTUBOËJPKF�

+VOHUJOJı�5BVUı�+5�UWBSJPT�QMÕUSPT�LPOGFSFODJKPT�3JP����

PAULIUS [email protected]

+veicarijos bankas „Credit Suisse“ neseniai paskelb! kiek netik!tas

tyrimo i&vadas: jau 2037 m. ma'daug pus! pasau-lio 'moni" gyvens besi-vystan(i" ekonomik" – Kinijos, Indijos, Egipto, Pakistano, Indonezijos, Ni-gerijos, Filipin", Tailando ir Vietnamo – miestuose. Tyrime taip pat pateikia-mas s#ra&as valstybi", kuriose d!l patrauklaus investavimo klimato Azi-joje suma'!s investicij" kiekis. Pastarajame mini-mos Europos valstyb!s ir JAV. Koki" pasekmi" pa-

saulio ekonomikos raidai ir ekologinei b$klei gali tur!ti tokia sparti urbani-zacijos ir industrializaci-jos pl!tra?

Miestai pl'sisUrbanizacija pasaulyje iki &iol pl!t!si nereg!tais tempais – XIX a. pasaulio gyventoj" populiacija pa-did!jo 1,7 karto, o mies-tuose gyvenan(i" 'moni" skai(ius – 4 kartus. JT prognozuoja, kad per pir-muosius du &io am'iaus de&imtme(ius miestuose gyvenan(i" 'moni" po-puliacija padid!s iki 5,1 mlrd.

Viena vertus, tai opti-mizm# keliantys skai(iai, bylojantys apie auk&tesn)

'monijos i&sivystymo lyg) ir ma'!jant) skurd# pa-saulyje. Tyrimais )rodyta, kad egzistuoja tiesioginis ry&ys tarp urbanizacijos ir bendrojo vidaus produkto augimo. Kai kuri" eks-pert" skai(iavimu, &alyje urbanizacijai padid!jus 5 proc. bendrasis vidaus produktas gali paaugti de&imtadaliu. Be to, ur-banizacija tiesiogiai daro )tak# gamybai, paklausai ir investicijoms, skatina pl!stis bankin), informa-cini" technologij", meta-lurgijos ir kitus sektorius. *velgiant pro ekonomin% prizm% urbanizacija da'-niausiai sietina su i&sivys-tymu ir pakilimu.

Ne tik prana!umai...Pa'velgus ) urbanizacijos sukeliamas ekologines pasekmes ir *em!je ma-'!jan(ius i&teklius atsive-ria prie&ingas vaizdas.

Pasaulio laukin!s gam-tos fondo neseniai pateik-toje Gyvosios planetos

ataskaitoje pastebima, kad 'mon!s *em!je vis dar suvartoja kur kas

daugiau i&tekli", negu kada nors bus galima atkurti, o urbanizacija ir augantis gyventoj" skai(ius, manoma, 2050 m. jau sieksiantis nebe 7 mlrd., o 9,3 mlrd., i&tekli" eikvojim# paspartins dar labiau.

Pavyzd'iui, pasaulyje spar(iai ma'!ja mi&k", o tris ketvirtadalius pasau-lio medienos kuro, pasak ataskaitos, sunaudoja Af-rikos ir Azijos valstyb!s, kuriose gyventoj" popu-liacija ir urbanizacija dar did!s. Tod!l ateityje tur!t" b$ti sunaikinama dar daugiau mi&k".

Urbanizacija netie-siogiai prisideda ir prie anglies dvideginio duj" did!jimo, globalinio at&i-limo, upi" ir vandenyn" tar&os bei daugelio kit" problem".

Suderinti tikslus!, daugel) kilsian(i" pro-blem" bus m!ginama atsakyti &i# savait% pra-sid!sian(ioje pasaulin!je Jungtini" Taut" tvarios

pl!tros konferencijoje „Rio+20“. Rio de *aneire susirink% pasaulio ly-deriai, verslo ir svarbi" pasaulio organizacij" at-stovai bir'elio 20–22 die-nomis m!gins susitarti d!l sutarties, kuri vals-tybes paskatint" spr%sti svarbiausias problemas – padidinti maisto, vandens ir energetini" i&tekli" prieinamum# vargingose pasaulio &alyse, naikinti

Pasaulio lyder!s, ypa( JAV, nenoriai kalba apie tarptautinius tikslus, ku-rie pakenkt" j" ekonomi-kos pl!trai. JAV preziden-tas Barackas Obama, kaip ir Did'iosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Vo-kietijos kancler! Angela Merkel ar Europos Parla-mento atstovai prane&! ) konferencij# nevyksian-tys. Be to, manoma, kad politikams susikalb!ti trukdys ekonomin! kriz!, besikei(ianti j!g" pu-siausvyra pasaulyje (di-d!janti Kinijos )taka) ir art!jantys JAV prezidento rinkimai.

Buv%s Soviet" S#jun-gos lyderis Michailas Gorba(iovas, dabar vado-vaujantis aplinkos apsau-gos organizacijai „Green Cross International“, palygino prie& 20 met" vykus) pasaulio lyderi" susitikim# su dabartiniu. Es# pastarajame domi-nuoja cinizmas ir despe-racija, o anks(iau buvo matoma viltis ir optimiz-mas.

„Man gaila matyti tok) atotr$k) tarp turting" ir varg&", finans" kriz% su-k!lus) neatsakingum#, su-siskaldym# ir nevykusius pasiteisinimus, kai pra-dedame kalb!ti apie t$ks-tantme(io tiksl" )gyven-dinim#“, – svarbiausius konferencijos i&&$kius api-bendrino M. Gorba(iovas.

»Tyrimais &rodyta, kad egzistuoja tiesioginis ry!ys tarp urbanizacijos ir bendrojo vidaus produkto augimo

FAKTAI

URBANIZACIJA

)iuo metu pus" !moni& gyvena miestuose, kurie u!ima vos 1 proc. *em"s pavir#iaus

Ma!daug 2,4 mlrd. !mo-ni& *em"je vis dar gyvena u! ma!iau nei 2 dolerius (5,5 lito) per dien'

Gyvosios planetos atas-kaitoje prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje !moni& skai%ius sieks 9,3 mlrd.

„Credit Suisse Group“ tyrimo duomenimis, 2037 m. pus( pasaulio gyvento-j& sudarys !mon"s i# besi-vystan%i& ekonomik&

Po 25 met% pus- pasaulio populiacijos sudarys besivystan*i% valstybi% gyventojai. Scanpix

Pasaulis skai*iais

50%2037 m. ma$daug pus% pasaulio $moni( gyvens besivystan'iuose

miestuose, daugiausia Azijos

75%

Afrikos ir Azijos valstyb%s sunaudoja 75 proc. pasaulio i&kastinio kuro

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

»Pasaulio lyder's, ypa* JAV, nenoriai kalba apie tuos tarptautinius tikslus, kurie pakenkt% j% ekonomikos pl'trai

30%Vandenyn( r,g&tingumas nuo industrializacijos prad$ios padid%jo 30 proc.

9,3 mlrd.2050 m. pasaulyje gyvens ma$daug 9,3 mlrd. $moni(

!MONI" POPULIACIJA PASAULYJE

1950 2012 2050 2100

10 000 000

8 000 000

6 000 000

4 000 000

2 000 000

0

Page 11: Ekonomika.lt 23 (85)

/FJHJBNJ�ğJVPMBJLJOÕT�WBEZCPT�QBEBSJOJBJ��TUSFTBT �QFSTJUFNQJNBT�BS�OFU�TBWJļVEZCÕT��HBMJ�CĩUJ�QBOBJLJOUJ�íNPOÕNT�UBQVT�TPDJBMJBJ�BUTBLJOHPNT �íTJUJLJOVTJ�1SBODĩ[JKPT�ļVSOBMJTUÕ�*TBCFMMF�

#PVSCPVMPO�

MINDAUGAS [email protected]

I&skirtiniame inter-viu vie&nios i& Pran-c$zijos klaus!me, kaip )mon!ms tapti

socialiai atsakingoms ir koki" rezultat" joms tai gali duoti.

? Kod'l !iandien didel'ms kompanijoms svarbu b$ti

socialiai atsakingoms?+iandien dar labai

daug dideli" )moni", ku-rios pirmiausia jau(ia atsakomyb% savo akci-ninkams, o tik po to r$-pinasi savo darbuotojais. Pranc$zijoje &ios proble-mos padarinys – augantis )moni" darbuotoj" savi-'udybi" skai(ius.

Tai yra did'iulis so-cialinis praradimas, ku-rio )mon!s nepadengia i& savo l!&". Per dideli reikalavimai ir nuola-tinis spaudimas kenkia 'moni" psichologijai bei nusiteikimui, ma'ina j" darbo na&um#. Manau, kad kompanijos tur!t" susimok!ti u' tai, koki# 'al# padaro &iuolaikin! vadyba.

? J$s% nuomone, kaip &mo-n'ms reik't% &rodyti socia-

lin's atsakomyb's naud#? Ar u"tenka tik kalb% ir diskusij%, ar der't% imtis grie"tesni% veiksm%?

Manau, svarbiausia, kad darbuotojams b$t" suteiktas svarbesnis vai-dmuo, jie b$t" )traukti ) )mon!s valdym#. +iuo metu darbuotojai gali da-lyvauti profesini" s#jung" ar darbuotoj" komitet" veiklose, ta(iau jie taip pat turi tur!ti galimyb% daly-vauti priimant strategi-nius )moni" sprendimus.

Psichologai si$lo su-kurti tam tikr" diskusij" erdvi", kuriose )moni" vadovai ir darbuotojai gal!t" aptarti jiems r$-pimus klausimus: darbo organizavim#, darbo ko-kyb% ir ilgalaikius )mon!s )sipareigojimus. +iandien labai skubama, daugiau

galvojama apie na&um#, pelningum#, taip pat yra didelis i&orinis spaudi-mas. +iuolaikin!s infor-macin!s technologijos &) skub!jim# dar labiau ska-tina.

Mano )sitikinimu, )mon!ms reikia daugiau demokratijos, daugiau dis-kusij", debat" ir net konf-rontacijos, nes akivaizdu, kad darbuotoj" ir darbda-vi" interesai nesutampa.

? Pasaulyje turb$t yra ne vie-nas geras socialin's &moni%

atsakomyb's pavyzdys. Koki% veiksm% 'm'si !ios &mon's ir koki% rezultat% joms pavyko pasiekti?

Dauguma Pranc$zi-joje veikian(i" dideli" )moni" pastaraisiais

metais !m!si priemoni" nor!damos tapti socia-liai atsakingos. ,mon!se atliekam" tyrim" duo-menimis, &ios priemon!s pasiteisina – darbuotojai tampa labiau patenkinti ir tai atsispindi j" darbo rezultatuose.

+alies naftos ir duj" bendrov! „Total“ yra viena i& toki" )moni". Vis d!lto socialin! atsako-myb! neretai naudojama kaip reklama. Kompanija „Total“ skelbiasi esanti socialiai atsakinga, ta-(iau tuo pat metu i&nau-doja gamtos i&teklius Af-rikoje, bendradarbiauja su autoritariniais re'i-mais Mianmare, sudaro sutartis su korumpuoto-mis vyriausyb!mis.

? Ar galima teigti, kad socialin' &moni% atsako-

myb' gali b$ti pasiekta tik i!sivys*iusiose !alyse?

Deja, tai yra tiesa – soci-alin% atsakomyb% pasiekti lengviau i&sivys(iusiose &alyse. Ta(iau toje pa(ioje Kinijoje situacija kei(iasi – darbuotojai rengia strei-kus, drasti&komis priemo-n!mis, net savi'udyb!mis, bando i&reik&ti savo inte-resus. Besivystan(iose &a-lyse kartu vystosi ir darbo s#lygos bei darbo teis!. Manau, net tokiose &alyse kaip Kinija netolimoje

ateityje bus galima kalb!ti apie i&augusi# )moni" so-cialin% atsakomyb%.

?Didel'ms tarptautin'ms kompanijoms da"niausiai

r$pi tik j% pelnas. Kod'l joms tur't% r$p'ti socialin' atsako-myb'?

Didieji Pranc$zijos bankai taip pat susid$r! su darbuotoj" savi'udy-b!mis. +iandien daug kalbama, kad reikia re-guliuoti bank" ir dideli" finansini" institucij" vei-kl#. Mano nuomone, b$-tina suma'inti finansines

spekuliacijas, kurios ir su-k!l! krizes tokiose &alyse kaip Graikija, Ispanija, Airija ir Portugalija.

? )sivaizduokime, kad didel' Lietuvos &mon' siekia tapti

socialiai atsakinga. Koki% "ingsni% ji tur't% imtis ir kokie i!!$kiai jos laukia?

,mon! pirmiausia tu-r!t" r$pintis savo dar-buotoj" profesine karjera, sudaryti jiems galimyb% kilti karjeros laiptais. An-tra, turi b$ti u'tikrinta tinkama darbo u'mokes-(io politika. Galimybi" r$pintis savo darbuotojais )mon!s tikrai turi. Kita vertus, nereikia pamir&ti bendruomen!s. ,mon!s turi siekti visuomenin!s atsakomyb!s.

»Svarbiausia, kad darbuotojams b$t% suteiktas svarbesnis vaidmuo, jie b$t% &traukti & &mon's valdym#

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

I. Bourboulon: verslui WUźNVWD�DWVDNRP\EŏV

Anot I. Bourboulon, &mon'ms reikia daugiau demokratijos, kuri pad't% suderinti skirtingus darbuotoj% ir darbdavi% interesus. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

CV Isabelle Bourboulon

*urnalist"s sritis – $moni& ekonomika

Dirbo $mon"ms skirtuose leidiniuose, tarptautini& aktualij& !urnale „Monde diplomatique“

)iuo metu yra nepriklausoma !urnalist", dirba ekonomin"s ir verslo spaudos srityse

2011 m. i#leido „Juod'j' vadybos knyg'“

Page 12: Ekonomika.lt 23 (85)

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB4LBJUNFOJOÕ�LBSUB 2322

6VIDUTIN- STA*UOTOJO ALGA „FACEBOOK“ SIEKIA PER 6 T1KST. JAV DOLERI2 PER M-NES,

Pardav' „Vertu“Ŷ„Nokia“ parduos itin prabangi% mobili%j% tele-fon% gamintoj# „Vertu“ (vedijos investicinei grupei EQT VI.

Sandorio suma neskel-biama, ta%iau „Bloomberg“ ne$vardyti #altiniai teigia, kad gali siekti 200 mln. eur& (690 mln. lit&). ,sigijimo

procesas tur"t& b.ti baig-tas antroje #i& met& pus"je. „Nokia“ pasilieka 10 proc. „Vertu“ akcij&.

EQT VI partneris Janas Stahlbergas teig", kad pla-nuojama investuoti nema!ai l"#& $ elitini& mobili&j& tele-fon& ma!menin"s prekybos pl"tr', rinkodar' ir gamyb'. „Vertu“ $steigta 1998 metais.

Vidutin' „Vertu“ kaina prasideda nuo 5 t$kst. eur% (17,25 t$kst. lit%). Reuters

TIK SKAI%IAI

2TIK SKAI%IAI

„MICROSOFT“ U* 1 MLRD. JAV DOLERI2 ,SIGIJO , VERSL+ ORIENTUOT+ SOCIALIN, TINKL+ „YAMMER“1

„DELL“ PLANUOJA SUMA*INTI I)LAIDAS DAUGIAU NEI 2 MLRD. JAV DOLERI2 PER ARTIMIAUSIUS TREJUS METUS

„Skype“ pokalbi% metu rodys reklamas. Reuters

mlrd.t$kst.

„Apple“: mobilumo link"QQMF�QSJTUBUÕ�ğĩTOí�OBVKPWJı�JS�EBS�LBSUÃ�QBUWJSUJOP �LBE�WJT�MBCJBV�PSJFOUVPKBTJ�í�NPCJMJVPTJVT�WBSUPUPKVT�

MARTYNAS [email protected]

Pra!jusi# savait% San Fransiske )vyko pirmoji kasmetin! „Ap-

ple“ konferencija WWDC (angl. „Worldwide Deve-lopers Conference“) be pra!jusiais metais miru-sio Steve’o Jobso. Dabar-tinis bendrov!s vadovas Timas Cookas pirm# kart# per!m! &io stulbi-namai populiaraus rengi-nio vair#. Renginys toks populiarus, kad 5 t$kst. biliet", kainuojan(i" be-veik 1,6 t$kst. JAV dole-ri", buvo i&parduoti per ma'iau nei 2 valandas.

Pirmenyb' mobilumuiPer WWDC „Apple“ nu-br!'! ai&ki# bendrov!s krypt) – orientacij# ) mobiliuosius vartotojus. Buvo pristatytos atnau-jintos bendrov!s ne&ioja-m"j" kompiuteri" seri-jos „Pro“ ir „Air“, ruden) pasirodysianti „Apple“ mobili"j" )rengini" ope-racin! sistema „iOS 6“ bei kit# m!nes) startuo-janti atnaujinta operaci-n!s sistemos (OS) OS X versija „Mountain Lion“.

OS X prad!jo vis la-biau pana&!ti ) „iOS“ pa-sirod'ius dabartinei pir-mosios versijai „Lion“ – „Mountain Lion“ to-liau 'engia &iuo keliu.

Naujoje OS atsirado jau kur) laik# „Apple“ mobi-liuosiuose )renginiuose veikiantis „Notification Centre“, susira&in!jimo program!l% „iChat“ pa-keit! „iMessage“, taip

pat atkeliavusi i& „iOS“. WWDC lankytojus su'a-v!jo atsirandanti gali-myb! balsu valdyti savo kompiuterius, tai jau seniai gali atlikti „iOS“ naudotojai.

„Apple“ bando var-totojus atpratinti nuo nuolatinio 'ymeklio ve-d'iojimo, nar&ymo po katalogus – nema'# dal) darb" galima atlikti tik braukant pir&tais per

kompiuterio jutiklin) ki-lim!l) (angl. Touchpad).

Liko nepatenkintiFaktas, kad buvo atnau-jinti tik ne&iojamieji „Ap-ple“ kompiuteriai, taip

pat patvirtina &i# tenden-cij#. „Mac Mini“, „iMac“ ir „Mac Pro“ stacionari" kompiuteri" naudotojai liko &iek tiek nusivyl%.

Labiausiai pasipiktino „Mac Pro“ – galingiausio

bendrov!s kompiuterio – savininkai. Jie sulauk! tik &iek tiek spartesnio proce-soriaus. Likus m!nesiui iki WWDC „Facebook“ tinkle buvo sukurtas pus-lapis „Mes norime naujo „Mac Pro“ (angl. „We Want New Macpro“) – pra-!jusios savait!s pabaigoje jis jau tur!jo per 18 t$kst. gerb!j".

Po renginio Timas Coo-kas suskubo juos raminti – asmeni&kai para&! atsa-kym# ) vieno nusivylusio kliento el. lai&k#, ir teig!, kad &iuo metu „Apple“ ku-ria „kai k# labai puikaus kitiems metams“. Ir para-gino iki to laiko atkreipti ) WWDC )vykiu tapus) „Macbook Pro“ su „Re-tina“ ekranu, u'tikrinan-(iu itin didel% skiriam#j# geb#.

Mobilumas atsiperka„Apple“ nor# orientuotis ) mobiliuosius vartotojus galima paai&kinti papras-tai, 'velgiant ) kompiute-ri" pardavimo duomeni-nis. Tyrim" bendrov!s

finansines ataskaitas. Antr#j) &i" met" ketvirt) bendrov! pardav! 2,8 mln. ne&iojam"j" ir 1,19 mln. stalini" kompiu-teri". Dar prid!kime 35 mln. „iPhone“ telefon" ir 11,7 mln. „iPad“ – svars-tykl!s vienareik&mi&kai nusvyra ) ne&iojam"j" )rengini" pus%.

Atsisak' „Google“Dar viena )domi 'inia i& WWDC – „Apple“ nu-sisuko nuo „Google“ ir suk$r! nuosav# „Google Maps“ analog#. Taigi i& keliasde&imties milijon" „iOS“ naudotoj" ekran" ruden) dings „Google Maps“ program!l!, kuri iki &iol juos pasiekdavo kiekviename naujame )renginyje su „iOS“. Tiesa, dabartin! bandomoji „Ap-ple Maps“ program!l! dar atsilieka nuo „Google“,

»„Apple“ nusisuko nuo „Google“ ir suk$r' nuosav# „Google Maps“ analog#

Dabartinis „Apple“ vadovas T. Cookas bendrov- veda S. Jobso pramintu keliu – mobilumo link. AFP

FAKTAI

WWDC NAUJIENOS

Nauja „OS X“ versija – „Mountain Lion“. Pre-kyboje pasirodys liep' ir kainuos 19,99 JAV dole-ri& (apie 55,17 lit&).

)e#tasis „iOS“ atnauji-nimas. Galutiniams nau-dotojams bus pristatytas #i& met& ruden$.

Atnaujinti „Macbook Air“ kompiuteriai. 11 ir 13 coli& modeliai, kaina nuo 999 iki 1499 JAV doleri& (2,7–4,1 t.kst. lit&).

Atnaujinti „Macbook Pro“ kompiuteriai. 13 ir 15 coli& modeliai, kaina nuo 1199–2199 JAV dole-ri& (3,3–6 t.kst. lit&).

Pristatyti „Macbook Pro“ su „Retina“ ekranu. )io modelio kaina svy-ruos nuo 2199 iki 2799 JAV doleri& (6–7,7 t.kst. lit&).

ta(iau „Apple“ iki rudens dar turi kelet# m!nesi".

*em!lapiai – ne vie-nintel! vieta, kur „Ap-ple“ sm$giuoja „Google“. Naujoje „iOS“ versijoje dar daugiau „Facebook“ – pagrindinio „Google+“ konkurento – integracijos. Be to, „Apple“ su virtualia asistente „Siri“ i& dalies bando pakeisti „Google“ paie&kos sistem#.

Kaip tai veikia „Goo-gle“? Pajamomis i& rekla-mos. „Opus Research“ skai(iuoja, kad &iemet reklamai mobiliuosiuose )renginiuose bus i&leista – 2,5 mlrd. JAV doleri" (6,9 mlrd. lit"). Ketvirtadalis j" atiteks 'em!lapiais ir buvimo vieta paremtai reklamai. Potencialios reklamos auditorijos su-ma'!jimas keliasde&im(ia milijon" – skaudus sm$-gis net mil'inui „Google“.

„Canalys“ surinkta sta-tistika rodo, kad pernai pasaulyje buvo parduota 209,6 mln. ne&iojam"j" ir 112,4 mln. stalini" kom-piuteri". Pirm"j" parda-vimas per metus did!jo 7,5 proc., o antr"j" – tik 2,3 proc. Paskutin) pra!-jusi" met" ketvirt), paly-ginti su paskutiniu 2010 met" ketvir(iu, stalini" kompiuteri" buvo par-duota 3,6 proc. ma'iau, o ne&iojam"j" – 7,3 proc. daugiau.

Ne&iojamieji kompiu-teriai – ne vienininteliai mobil$s )renginiai. Tos pa(ios bendrov!s duome-nys rodo, kad i&mani"j" telefon" 2011 metais buvo parduota 62,7 proc. dau-giau (487,7 mln. vienet"), o plan&etini" kompiute-ri" – net 274,2 proc. dau-giau (63,2 mln.).

Pa'velkime ) „Apple“

mlrd.

(i% met% WWDC konferencija buvo rekordin' –

5 t$kst. biliet% parduoti per 2 valandas.

Reuters

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

»Per WWDC „Apple“ nubr'"' ai!ki# bendrov's krypt& – orientacij# & mobiliuosius vartotojus

Rodys reklamasŶ„Skype“ prane!', kad skambu*i% metu prad's rodyti reklam#.

Ji bus rodoma, kai po-kalbyje dalyvaus tik du pa-#nekovai ir kai pa#nekovas „Skype“ s'skaitoje netur"s pinig& ar bus neaktyvuota mokama prenumerata. Re-klama bus rodoma tik tuo

metu, kai vyks pokalbis. Per konferencinius pokal-

bius skambinant $ mobiliuo-sius telefonus reklama nebus rodoma. Pagal nutyl"jim' reklama bus nukreipta $ konkret& vartotoj' – atsi-!velgiant $ #al$, lyt$ ir am!i&. Besibaiminantiems d"l pri-vatumo tikslin( reklam' bus galima u!drausti.

Page 13: Ekonomika.lt 23 (85)

1SFTUJļBT1SFTUJļBT24 25

4,84*MOGI)K2J2 I)TEKLI2 ,MON-S „MERCER CONSULTING“ DUOME-NIMIS, VIDUTIN- PRABANGAUS DVIEJ2 KAMBARI2 BUTO M-NESIO NUOMA SIEKIA 4,84 T1KST. JAV DOLERI2 (13,2 T1KST. LIT2)

Prarado pozicijasŶRemiantis bir"elio m'nesio Pasaulio aukso tarybos ataskaita, Estijos neb'ra did"iausias aukso atsargas turin*i% pasaulio !ali% s#ra!e.

Estijos aukso atsargos su-daro 200 kilogram&, anks-%iau tai rei#k", kad Estija paskutin( i# 100 did!iausi&

aukso savininki& s'ra#o po-zicij' dalijosi su 0ile. Bir!el$ paskutin" 100-oji pozicija atiteko Malaviui, kurio aukso atsargos sudaro 400 kilo-gram&.

Did!iausias aukso atsargas turi Jungtin"s Valstijos – 8,13 t.kst. ton&. Antroji vieta pa-gal s'ra#' priklauso Vokietijai – 3,39 t.kst. ton& aukso. I! Baltijos !ali% daugiausia aukso atsarg% turi Latvija – 7,7 tonos. AFP

TIK SKAI%IAI

4,49TIK SKAI%IAI

„FORBES“ DUOMENIMIS, VOS PER VIEN+ PREKYBOS AKCIJOMIS DIEN+ JAV MILIJARDIERIUS WARRENAS BUFFETAS PRATURT-JO 611 MLN. JAV DOLERI2 (1,67 MLRD. LIT2)611

BUVUSI „THE BEATLES“ DAINININKO JOHNO LENNONO VILA LOS AND*ELE PARDUODAMA U* 4,49 MLN. JAV DOLERI2 (12,3 MLN. LIT2)t$kst.

Ir prabanga, ir patikima investicija"OUJLWBSJBUP�WFSTMBT�BQJQJOUBT�MFHFOEPNJT��KJT�BTPDJKVPKBTJ�TV�QSBCBOHB �P�ğJP�WFSTMP�TBWJOJOLBJ �UVSJOUZT�OVPMBUJOJı�QJSLÕKı �LPMFLDJOJOLı �TVEBSP�VļEBSÃ�CFOESVPNFO×��4BWBJUSBğËJP�ļVSOBMJTUı�BQMBOLZUJ�BOUJLWBSBJ�

QBTBLPKB�BQJF�WFSTMP�TQFDJџLÃ �BOUJLWBSJOJVT�EBJLUVT�JS�LZMBOËJVT�TVOLVNVT�

GABIJA [email protected]

Vilniaus rotu-&!s kaimynys-t!je )sik$ru-sio Edmondo

Kelmicko antikvariatas pasitinka )stabia kilim" kolekcija. Antikvaras sako balansuojantis ties ligos riba: )sigij%s vertingos tekstil!s kolekcij#, dabar jis imasi perprasti nauj# srit). Be karalien!s Vikto-rijos m!gstamo „Kashan-Mochtashan“ tipo kilimo, 1871 m. princo +ionburno sidabrin!ms vestuv!ms pagamintos Meiseno porcelianin!s vazos, an-tikvariate gausu tapybos darb", viet# ant rytieti&k" kilim" rado ir scenografo, l!lininko Stasio U&insko l!l!s, )sigytos i& u'sienio kolekcinink" ir gr#'intos Lietuvai.

N'ra antikvariatas„*mon!s nori, kad j" na-muose b$t" gra'u, – savai-tra&(iui sak! E. Kelmickas. – Jie mato, kad gyvenimas n!ra reglamentuotas, kaip si$lo viena ar kita koncep-cija: ka'kas tokio raudono vir& ano ka'kokio baldo. Ne ka'kas tokio, bet b$-tent &itas darbas, nes man jis gra'us.“ E. Kelmickas br!'ia ai&ki# rib# tarp sendaik(i" ir antikvarini" daikt". Sendaik(iai yra masin!s gamybos produk-

cija, o antikvariniai – au-tenti&ki, turintys savo isto-rij#, juos su savininku sieja asmeninis ry&ys.

„Sendaik(iai visada bus sendaik(iai. Jei tai yra ge-rai padarytas baldas, jis ir kainuos tiek, kiek kainuoja baldas, – savaitra&(iui sak! E. Kelmickas. – Su anti-kvariniais daiktais yra asmeninis santykis, ten dirba geriausi meistrai. Pa-vyzd'iui, r$m" stalas, kur) Sankt Peterburge u'sak! grafas Ti&kevi(ius, tur!s vert% ir stabilizuos biu-d'et#, jei prispaus reikalas ir reik!s pinig".“

Kad netekt% gail'tisAntikvarin!s vertyb!s gali b$ti ne tik )vaizd'io pinigin! i&rai&ka, ne tik teikti estetin) pasig!r!-jim#. Kad investicija atsi-pirkt", reikia profesional" konsultacij", b$tina sekti ir mados tendencijas, nu-matyti, kada tinkamiau-sias metas i&statyti darb# aukcione.

„Krachas bir'ose pa-rod!, kad popieriai liko po-pieriai, – sak! E. Kelmic-kas. – Gal po trij" &imt" met" to kracho pasekm!s tur!s antikvarin% vert%, kaip bonistikos pavyz-d'iai, bet dabar tai tiesiog popieriai, u' kuri" – daug 'moni" nevilties. Sen"j" tradicij" &alyse 10–15 proc. pajam" skiriama prabangos prek!ms, anti-

kvariatui. Viena seniausi" profs#jung", Anglijos ge-le'inkelinink", savo pen-sij" fond# yra investavusi

) antikvariat#.“ Bema' trisde&imt met" patirties sukaup%s antikvaras savai-tra&(iui sak!, kad neretai

s!kmingiausiai parduo-dami darbai yra savinink" )sigyti, nes jiems jie patiko.

„Reikalinga menin!

vert!, svarbu, kaip viskas atlikta amato po'i$riu, kiek restauruota. Tos tai-sykl!s labai paprastos:

pirmoji – man patinka, an-troji – kokia rinkos vert!, tre(ioji – kokia daikto b$-kl! ir ketvirtas dalykas – ar tai nesutrikdys finan-sin!s mano apykaitos, ar nereik!s skolintis pinig" i& kaimyno, kad gal!(iau nusipirkti 'ibalo ir i&sivirti bulvi". Jei visi &ie dalykai

'inov", bet muziejuose n!ra etalonini" darb", lei-d'ian(i" palyginti vieno laikotarpio darbus, tod!l negalima atlikti kai kuri" tyrim".

„Fizika, chemija, op-tika visose &alyse ta pati, daiktas visur svers tiek pat. Sakykime, parduodu XIX a. darb#, – ai&kino E. Kelmickas. – Negaliu garantuoti, kad tai yra to autoriaus darbas, bet atsa-kau u' tai, kad jis yra XIX a., atsakau u' jo kokyb%, kad r!mas yra autenti&-kas, auksavimas – taip pat, kad jis nerestauruo-tas. Kadangi jis gra'us ir dekoratyvus, meistri&kas, a& negaliu garantuoti, kad tai yra autorinis pakarto-jimas, bet mano kaina yra tokia.“

Mecenat" u'sakymu darbams atlikti reik!jo meistri&kumo ir precizi&-kumo, kad vieno ar kito autoriaus darbas b$t" kuo tiksliau atkartotas. Pats antikvaras sakosi tu-r!j%s Rafaelio darbo XVIII a. pakartojim#, nutapyt# 'inomo Florencijos meis-tro, miesto magistrato u'-sakymu.

U" kiek nupirkt%Anot antikvaro, daiktus da'niausiai )kainoja ne galerininkai, o aukci-ono 'inovai. Pasitaiko ir atvej", kai d!l ambicingos pirk!j" kovos aukcione daikto kaina dirbtinai i&auga, tampa neadekvati.

„Tarpininkas arba ga-lerininkas yra pa'eid'ia-mas, jis privalo atsakyti u' savo 'od'ius, tod!l

»Pirkti antikvarin& daikt#, mano nuomone, !iandien yra geresn' investicija nei banke

»Antikvarin's vertyb's gali b$ti ne tik &vaizd"io pinigin' i!rai!ka, ne tik teikti estetin& pasig'r'jim#

FAKTAI

ANTIKVARIATAI

Anglijos gele!inkelinin-k& profs'jungos pensij& fondas investuoja $ anti-kvariat'

Antikvariato aukcionai: „Christie“, „Sotby“, „Do-rotheum“ Miuncheno „Neumeister“ „Hampel“

Kult.ros paveldo de-partamentas sprendim' leisti i#ve!ti kult.ros vertybes ir antikvarinius daiktus priima ne v"liau kaip per 15 dien& nuo ra#ytinio pra#ymo patei-kimo dienos

Terminas gali u!truk-ti ir iki 30 darbo dien&, jeigu norima negr'!ina-mai i#ve!ti 10 ir daugiau kult.ros objekt& arba rei-kalinga papildoma infor-macija kult.rinei daikt& vertei nustatyti

)kainoti reik!t" palikti aukcionui, – ai&kina E. Kelmickas. – Tai pada-ryti nesunku: pasikvietus fotograf# padaryti koky-bi&kas nuotraukas ir nu-si"sti ) kelet# aukcion". Tarpininkas pagal savo geb!jimus gali atsakyti ) klausim# – u' koki# kain# nupirkt".“

E. Kelmickas sako, kad planuojantis )sigyti tam tikr# daikt# gali ie&koti in-formacijos, lyginti kainas u'siregistravus sistemose „Artprice“, „Artnet“.

Ne d'l pinig%Rolandas Vali$nas, advo-kat" kontoros LAWIN par-tneris, kolekcionuojantis LDK laikotarpio kartogra-fij#, sako, kad pagrindinis stimulas toli gra'u n!ra investicija.

„Mane domina istorija, 'em!lapiai turi prasm%. Daugelis iki XIX am'iaus i&leist" 'em!lapi" fantas-ti&kai gra'$s, juose ne tik kartograf" fantazijos, kaip atrodo 'emi" ribos, bet ir pie&iniai, herbai, 'mo-n!s“, – sak! R. Vali$nas.

Kolekcininko teigimu, pom!gio kaina yra santy-kinis dalykas. *em!lapiai kainuoja nuo keli" &imt" iki keleto t$kstan(i" lit".

Patikimiau nei bankeSostin!s Dominikon" ga-tv!je yra keli antikvariatai. Vieno j" pardav!ja teig!, kad tokiame versle ar&ios konkurencijos n!ra – juk sakoma, kad vienam servi-zui puodeliai surenkami i& skirting" antikvariat".

Antikvariato „Senasis Kuparas“ savinink! Aura *ukovien! vardija daik-tus ir sako, kad (ia galima rasti visko, kas telpa 'o-dyje „antikvariatas“: nuo &vent" ikon" ir paveiksl" iki samovar" ir kaimo

buities detali".„Pirkti antikvarin)

daikt#, mano nuomone, &iandien yra geresn! inves-ticija nei banke. Yra ir kita pirk!j" grup!, jie perka daikt# ir tod!l, kad jis ma-lonus“, – apie klientus pa-sakojo A. *ukovien!.

Antikvar!s teigimu, &io verslo atstovai susiduria su trukd'iais, apriboji-mais, taikomais antikva-

rinius daiktus i&ve'ant i& &alies.

„Jei )monei suteikta licencija, tada )mon! tu-r!t" teis% i&ra&yti leidim# perkan(iam u'sienie(iui. Pavyzd'iui, prie& tai Kult$-ros departamentas gal!t" pa'i$r!ti, ko negalima i&-ve'ti. B$t" galima grei(iau i&duoti leidim# pirk!jui i& u'sienio“, – svarst! A. *u-kovien!.

atitinka, visuose katalo-guose randamas patari-mas – pirkite, nes paskui gail!sit!s. Ir i& tikr"j" tai pasiteisina“, – tikina vers-lininkas.

Kopija neb$tinai blogaiAnot E. Kelmicko, Lie-tuvoje netr$ksta ger"

mln.

mln.

Ingrida.M: ir XIXa. progin' porceliano vaza, ir lietuvio l'lininko darbai. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Ilgamet- patirt& sukaup-s antikvaras E. Kelmickas sako, kad kiekvienas daiktas savaip brangus, kitaip negal't% !io darbo dirbti. Tada jau geriau pardavin'ti bulves. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Turtingiausias europietisŶIspanijos kompanijos „Inditex“ (jungian*ios tokius preki% "enklus kaip „Zara“, „Oysho“, „Massimo Dutti“, „Bershka“, „Pull and Bear“, „Zara Home“, „Stradivarius“ ir „Uter-que“) steig'jas Amancio Ortega tapo turtingiausiu europie*iu.

Apie tai prane#a „Bloom-berg“ savo naujausiame tur-tingiausi& planetos !moni& reitinge. )iame reitinge A. Ortega u!ima ketvirt' viet', jo kapitalas siekia 39,5 mlrd. doleri&. Palyginimui, ankstes-nio s'ra#o lyderio – )vedijos „Ikea“ steig"jo Ingvaro Kam-prado – turtas $vertintas 37,2 mlrd. doleri&.

Turtingiausias europietis – Ispanijos kompanijos „Inditex“ steig'jas A. Ortega. AFP

Page 14: Ekonomika.lt 23 (85)

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

DINA [email protected]

Tikslas – SHOQ\WL�SDVLWLNŏMLPą1FS�EWFKVT�NFUVT�Jğ�����NMO��MJUı�OVPTUPMJP�EVHOP�íNPOÕ�QBLJMP�JLJ�ğJPLJP�UPLJP �

CFU�QFMOP��5BJ�-JFUVWPT�QBğUP�HFOFSBMJOÕT�WBEPWÕT�-JOPT�.JOEFSJFOÕT�JS�KPT�LPNBOEPT�íHZWFOEJOUı�OBVKPWJı�OVPQFMOBT��1BUJ�WBEPWÕ�LVLMJBJ�ğZQTPTJ�JS�ļBEB �LBE�ğJF�

QPLZËJBJ��UPMJ�HSBļV�OF�WJFOJOUFMJBJ�

»Buvo ai!ku: jeigu nieko nedarysime, &mon' bankrutuos. Nes „Titanikas“ skendo, tik dar nebuvo pasiek-s dugno

Su L. Minderiene kalbam!s Lietu-vos pa&to centri-n!je b$stin!je,

Vilniuje, A. Vivulskio gatv!je. Daugiaauk&tis pastatas, neslepia vadov!, &iandien netenkina )mo-n!s reikmi", tad netrukus Lietuvos pa&tas persikels ) vien# i& sostin!s verslo centr".

naujas. Tai nedidel! dalis L. Minderien!s u'sibr!'t" darb".

„Titanikas“ skendoPrie& por# met" generali-n!s vadov!s k!d% u'!musi L. Minderien! pasakojo radusi )mon% nugyvent# ir turin(i# daugyb% nuos-toli".

„Buvo ai&ku: jeigu nieko nedarysime, )mon! bankrutuos, – pasakojo Lietuvos pa&to vadov!. –

Nes „Titanikas“ skendo, tik dar nebuvo pasiek%s dugno.

Tai buvo pasenusi )mon! su pasenusiu po-'i$riu ) darb#, 'mon!s dirbo nemotyvuotai, o apie tokius dalykus, kaip klient" aptarnavimas ar

tai, kad jie turi mokytis parduoti paslaugas, net nebuvo galvojama.“

L. Minderien! nesl!p!: pasiekti l$'io ta&k#, pa-keisti darbuotoj" m#s-tym# buvo sunku. „Tu-r!jome arba i&nykti i& rinkos ir pasakyti, kad

Lietuvos pa&to neb!ra, arba keistis. Juk )mon! n!ra vienintel!, veikia daug bendrovi", kurios gal!t" nune&ti 'mogui lai&kus, nesvarbu, kad l!-(iau, ir nesvarbu, kad ne kasdien. Mums pavyko pasikeisti“, – pasakojo pa-&nekov!.

Tiesa, atsirado ir to-ki", kurie poky(ius ver-tino neigiamai ir i&!jo i& darbo. „I&!jo ta kritin! mas! 'moni", kurie ke-lis ar keliasde&imt met" gaudavo algas u' tai, kad ateidavo ) darb# ir ten pa-b$davo, – sarkasti&kai kal-b!jo L. Minderien!. – Jie nusprend!, kad u' alg# nedirbs, juk alga mokama ne u' tai.“

Likusi"j" darbuotoj" lauk! mokymai ir semi-narai, kurie, pana&u, jau dav! vaisi".

„,ved!me ir motyva-vimo sistem# lai&kinin-kams – u' gerus rezulta-tus jiems mokami priedai prie algos, – sak! bendro-v!s vadov!. – I& prad'i" ) tai buvo 'i$rima nepa-tikliai, ta(iau kai pra-d!jome mok!ti priedus, 'mon!s suprato, kad jeigu stengsis – u'sidirbs, ir j" iniciatyvos matomos.“

I!gelb'jo paslaug% pl'tra„Pasi'i$ri ) skai(ius ir matai, kad nei&gyveni i& to, k# u'dirbi“, – pasakojo L. Minderien! prisimin-dama savo vadovavimo )monei prad'i#. D!l &ios prie'asties „Lietuvos pa&tas“ !m! teikti ne tik prenumeratos ir pa&to pristatymo paslaugas, bet ir daugyb% kit". +iandien bendrov! teikia )vairias finansines paslaugas, siun(ia siuntas, priima mokes(ius ir t. t.

„Daug kur esame alter-natyva miestuose veikian-tiems bankams, kurjeri" bendrov!ms, nes galime teikti tas pa(ias paslau-gas, – tvirtino pa&nekov!. – Tur!dami tiek daug dar-buotoj", tinkl#, galime nune&ti, nuve'ti nuo dur" iki dur".“ Ji neneig!, kad daugelis &iandien Lietu-vos pa&to si$lom" pas-laug" gal!jo b$ti gerokai anks(iau nei prie& dvejus metus. „Kai bendraujame su kit" &ali" pa&tais, ma-tome, kad jie jau de&imt) met" teikia tai, k# mes – por#“, – palygino vadov!. Kod!l naujos paslaugos nebuvo prad!tos anks-(iau, ji nesvarsto. „Dabar mes esame konkurencingi ir galime daug k# pasi$-lyti pigiau. D'iugu, kad pa&tas 'mogui nesi$lo brangiausios kainos“, – d'iaug!si L. Minderien!.

Monopolis ar ne?Lietuvos pa&to vadov! ne-neig!, kad )mon! &alies periferijoje yra, galima sakyti, monopolinink!. „Ten i&laidos pristatant laikra&(ius ir lai&kus – la-bai didel!s. Privat$s vers-lininkai ten neina, nes 10 kilometr" jiems ne&ti ar ve'ti lai&k# neapsimoka, tad kaimuose &i" pas-laug" teikimas nat$raliai buvo paliktas mums. Ir mes jas teikiame“, – sak! moteris.

Kitokia pad!tis su-siklost! miestuose, ku-riuose )sik$rusi ir s!-kmingai veikia ne viena kurjeri", pa&to prista-tymo, prenumeratos plati-nimo paslaugas teikianti kompanija.

„Priva(ios )mon!s n!ra )sipareigojusios teikti paslaugas visoje Lietu-voje. Ta(iau &iandien Lietuvos pa&tas yra sti-prus konkurentas ir mies-tuose, ne tik kaimuose, – tvirtino L. Minderien!. – M$s" konkurentai dau-gel) met" ramiai vykd! savo veikl# ir man!, kad Lietuvos pa&to neb!ra, ta(iau &iandien pagerinus paslaug" kokyb% ir sud!-liojus procesus tinkamai galima pasi$lyti savo pas-laugas pigiau. Esame di-del! )mon!, dideli 'aid!jai – nat$ralu, kad konkuren-tai &irsta.“

Keli% tiesimasNe visos paslaugos )monei teikia peln#. Pavyzd'iui, laikra&(ius pristatyti 'mon!ms, ypa( kaimuose, vis dar nuostolinga.

„Galb$t grei(iau gal!-jome pasiekti t# rezultat# – baigti metus pelnin-gai, ta(iau prenumerat# platinti kaime kasmet Lietuvos pa&tui rei&kia ma'daug 15 mln. lit" nuostolio, – pasakojo L. Minderien!. – Gerai, kad nuo pra!jusi" met" &i )mon!s teikiama paslauga pripa'inta socialine ir

kursus, gai&ti laik# ir pra-rasti b$simus klientus bei partnerius. „Man rodos, visos valstyb!s valdomos )mon!s susiduria su tokia problema. Poky(i" (ia ti-krai reikia“, – tikino ji.

Pelnyti pasitik'jim#Apie )mon!s planus L. Minderien! gali kalb!ti ilgai. Niekada neplana-vusi tapti didel!s )mon!s vadove &iandien moteris ry'tingai kei(ia Lietuvos pa&to veiklos strategij#, kuria nauj# )mon!s veid# ir bando atrasti s!kmin-giausios veiklos recept#. „Visada maniau, kad

Pana&$s poky(iai lau-kia did'iosios dalies pa&to skyri". „Stengiam!s kurti geresnes darbo vie-tas ir savo darbuotojams, – pasakojo bendrov!s va-dov!. – Kol kas negalime sau leisti atnaujinti vis" patalp", ta(iau jau beveik visi pa&to skyriai kom-piuterizuoti.“

Ji prid$r!, kad dalis pa&to skyri" bus perkelti i& pasenusi", per brangi" modernizuoti patalp" )

sukurtas kompensavimo mechanizmas. Valstyb! nustato, kad kaimo 'mo-gus turi gauti laikra&t), tad ne&ti j) jam tas pats, kas kloti b!gius ar tiesti kelius.“

Valstybin' ar privatiVadovauti valstybinei )monei, pasak L. Minde-rien!s, n!ra lengva. „Ma-noma, kad valstybin!ms )mon!ms Lietuvoje yra padedama ir skiriamos dotacijos, ta(iau taip n!ra. Lietuvos pa&tas nuo 2004 met" i& valstyb!s negavo n! lito“, – tvirtino )mon!s vadov!. Jos nuomone, kai )monei vadovauja priva-tus asmuo, jis orientuo-jasi ) kuo geresnius vei-klos rezultatus ir peln#, ta(iau kai )mon!s akci-nink! yra valstyb!, reikia ne tik gerai dirbti, bet ir susidoroti su daugybe apribojim" bei trukd'i". „Gauni )pareigojimus ir negali to nedaryti, – ai&-kino moteris. – Valstyb!s )mon!ms galioja daugyb! suvar'ym", kurie, jei sis-tema veikt" kaip reikia, b$t" geri. Ta(iau &iandien sistema veikia i&kreiptai ir valstybin!ms )mon!ms vadovauti sunku.“

Koj# ki!a vie!ieji pirkimaiVienas did'iausi" suvar-'ym", &iandien ma'inan-tis Lietuvos pa&to konku-rencingum#, yra vie&"j" pirkim" sistema, kuri tur!t" u'tikrinti vals-tybini" )moni" veiklos skaidrum#. „Pavyzd'iui, privat$s verslininkai gali reikiamus baldus nusipirkti per m!nes), o mums reikia skelbti kon-kurs# ir padaryti tai per penkis, – steb!josi tvarka L. Minderien!. – Arba jeigu randame klient#, kuris nor!t" gauti m$s" paslaugas jau kit# savait%, v!l privalome skelbti kon-kurs#.

Savaime ai&ku, kad per penkis m!nesius klien-tas susiras kit# )mon%.“ Pasak jos, valstybin!s )mon!s niekuomet nebus tokios konkurencingos ir lygiavert!s partner!s pri-va(iam verslui, kai vieni gal!s i& karto leistis ) de-rybas ir vykdyti veikl# po savait!s ar m!nesio, o kiti prival!s organizuoti kon-

dirbsiu su finansais, nes esu baigusi ekonomikos mokslus. Kai reik!jo ap-sispr%sti, ar noriu u'imti &i# pozicij#, tai reik!jo padaryti labai greitai. Ta-(iau visada yra 'moni", kurie link% rizikuoti“, –

&ypsodamasi pasakojo ge-neralin! direktor!.

Apie planuojam# ateit) L. Minderien! pasakojo daug ir noriai.

Galb$t greta tradicin!s Lietuvos pa&to geltonos spalvos ateityje atsiras raudona spalva, 'yminti kurjeri" paslaugas, m!-lyna, skirta finansin!ms paslaugoms.

Galvojama ir apie ben-dradarbiavim# su ban-kais, apie speciali# Lietu-vos pa&to banko kortel%, kuria naudotis gal!t" dabartiniai pensininkai, ) pa&t# ateinantys atsiimti pensij": „Manau, per an-

tr# &i" met" pusmet) dau-gelis dalyk" paai&k!s.“

Ta(iau labiausiai L. Minderien! nor!t", kad &alies 'mon!s pasitik!t" Lietuvos pa&tu ir teikia-momis jo paslaugomis. „Kad b$t" taip, kaip Aus-trijoje, kur mo(iut! an$-kui pinigus siun(ia tik nacionaliniu pa&tu, nes u' jo yra ir saugum# ga-rantuoja valstyb!, – sak! pa&nekov!. – Tik!jimo, kad nacionalinis rei&-kia ger#, Lietuvoje labai tr$ksta. Bet, manau, ge-rinant paslaug" kokyb% galima pelnyti pasitik!-jim#.“

CV Lina Minderien'

Vilniaus universitete $gijo ekonomist"s kvalifikacij'

Dirbo AB VST Finans& tarnybos direktore, "jo valdybos nar"s pareigas

Nuo 2009 m. dirbo Lietuvos pa#to finans& direktore

Nuo 2010 m. lapkri%io eina Lietuvos pa#to generalin"s direktor"s pareigas

»Valstyb' nustato, kad kaimo "mogus turi gauti laikra!t&, tad ne!ti j& jam tas pats, kas kloti b'gius ar tiesti kelius

L. Minderien' neslepia, kad prie! dvejus metus at'jusi dirbti valstybin- &mon- rado ant bankroto slenks*io. Ruslano Kondratjevo nuotr.

FAKTAI

LIETUVOS PA(TAS

AB Lietuvos pa#to is-torija skai%iuojama nuo 1918 m.

1991 m. pa#to ry#iai buvo atskirti nuo elektros ry#i&, $steigtos valstyb"s $mon"s Lietuvos pa#tas ir „Lietuvos telekomas“

2006 m. bendrov" re-organizuota $ akcin( ben-drov( Lietuvos pa#t'

Lietuvos pa#tas turi daugiau nei 700 skyri& Lietuvoje, dirba daugiau nei 5 t.kst. darbuotoj&

2012 m. Lietuvos pa#-tas pirm' kart' istorijoje akcininkams i#mok"jo 589 t.kst. lit& dividend&

2012 m. bir!el$ paskelb-ta, kad Lietuvos pa#tui leista $sigyti banko „Sno-ras“ kioskus

Laikra!*i% ir lai!k% ne!iojimas kaimuose &monei nuostolingas, ta*iau Lietuvos pa!tas periferijos gyventoj% nepalieka be paslaug%. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Tik'jimo, kad nacionalinis rei!kia ger#, Lietuvoje labai tr$ksta. Bet, manau, gerinant paslaug% kokyb- galima pelnyti pasitik'jim#

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Page 15: Ekonomika.lt 23 (85)

Akcija

„Dvar'ioni( keramika“ (DKR1L)

„Snaig%“ (SNG1L)

Panev%$io statybos trestas (PTR1L)

.kio bankas (UKB1L)

„Agrowill Group“ (AVG1L)

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

–34,78%

–7,28%

–6,36%

–4,65%

–2,72%

Apyvarta

66,75 EUR

3 428,74 EUR

53 810,56 EUR

70 579,23 EUR

18 128,68 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, bir"elio 8–14 d. duomenys

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

+20,00%

+15,11%

+6,29%

+2,48%

+2,42%

Apyvarta

666,25 EUR

23 916,95 EUR

6 427,37 EUR

20 834,76 EUR

5 187,64 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, bir"elio 8–14 d. duomenys

Akcija

„Vilniaus degtin%“ (VDG1L)

„Litgrid turtas“ (LGD1L)

„Pieno $vaig$d%s“ (PZV1L)

Vilky&ki( pienin% (VLP1L)

„!emaitijos pienas“ (ZMP1L)

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

Tuo metu nei valstyb!s nar!s, nei S#jungos insti-tucijos iki galo nesuvok!, koki" pasekmi" gali tu-r!ti &is suvereniteto ap-ribojimas. Suk$rus euro zon# prie'i$ros instituci-jos leido bankams pirkti vyriausybi" obligacijas be joki" apribojim" ir ne-reikalavo i& j" u'tikrinti &io turto papildomu ka-pitalu. Savo ruo'tu ECB vis" euro zonos nari" vyriausybi" obligacijas ir su jomis susijusias ri-zikas traktavo vienodai. Komerciniai bankai mie-lai pirko silpnesni" s#jun-gos nari" obligacijas, tuo metu pal$kan" normos euro zonoje tapo pana&ios. Griuvus Berlyno sienai Vokietija !m!si strukt$ri-ni" reform", kuri" reik!jo siekiant i&laikyti konku-rencingum# po Ryt" ir Vakar" susivienijimo. Tuo tarpu likusios valsty-b!s m!gavosi pigiomis pa-skolomis, kurios maitino nekilnojamojo turto ir vartojimo burbulus. Neil-gai trukus sn$duriuojanti euro zonos periferija pra-rado konkurencingum#.

2008 metais buvo su-duotas pirmasis sm$gis. Vyriausyb!ms teko gelb!ti savo &ali" bankus. Dalis turting" &ali" atsid$r! be-

Neplanuota imperija

4FOPLBJ�UBQP�BJğLV �LBE�FVSP�[POPT�LSJ[×�MÕNÕ�QBËJPT�4ÃKVOHPT�OBSÕT��KPT�BUTJTBLÕ�

TBWBSBOLJğLPT�NPOFUBSJOÕT�QPMJUJLPT�JS�QFSMFJEP�QJOJHı�TQBVTEJOJNP�UFJT×�&VSPQPT�DFOUSJOJBN�

CBOLVJ�&$#�GEORGE’AS SOROSASProject-syndicate.org

sivystan(i" valstybi" kai-lyje, jas vienijo skolos ir sa-varanki&kos monetarin!s politikos stoka. Europos pasidalijimas ) skolinin-kus ir kreditorius atspin-d!jo &ali" ekonomin) pro-duktyvum#. Vos rinkos suprato, kad tariamai nerizikingos valstyb!s gali paskelbti nemokum#, pal$kan" normos &ov! ) vir&". Reik!t" prisiminti, kad dalis bank" buvo pri-sipirk% gausyb% toki" vals-tybi" obligacij". Tariamai saugios investicijos tapo rizikingos, deja, apkvait% bankai euro zonai kles-tint nekaup! papildomo kapitalo, kuris u'tikrint" apsaug# susid$rus su vals-tybi" skolininki" nemo-kumu. Europa i&gyveno dvigub# kriz% – suvereni" skol" ir bank".

Euro zona !m!si tos pa(ios taktikos, kuri buvo taikoma bandant susido-roti su 1982 met" ir 1997 met" kriz!mis. Abiem pamin!tais atvejais tarp-tautin!s institucijos, siek-damos i&gelb!ti centr#, )pareigojo periferines vals-tybes )gyvendinti grie'tas ekonomikos stabilizavimo

»Tokia s#junga vienoje saujoje turi laikyti saldain& – palankias skolinimosi s#lygas, o kitoje biz$n# – galimyb- atimti "emas pal$kan% normas

priemones. +iuo metu centro vaidmen) u'ima Vokietija. Europai reikia dviej" dalyk" – fiskalin!s s#jungos, kuri suma'int" periferini" valstybi" fi-nansavimo na&t#, ir ban-kin!s s#jungos. +iuo metu itin svarbu suma'inti vals-tybi" skolininki" refinan-savimo kain#, &iam tikslui pasiekti gali b$ti panaudo-tos )vairios priemon!s ir euroobligacijos t!ra viena i& j". Svarbu, kad fiska-lin! s#junga tur!t" ins-trumentus, leid'ian(ius u'tikrinti, kad pavien!s nar!s laikysis biud'eto ir mokestin!s politikos )sipa-reigojim". Tokia s#junga vienoje saujoje turi laikyti saldain) – palankias sko-linimosi s#lygas, o kitoje biz$n# – galimyb% atimti 'emas pal$kan" normas, jeigu valstyb! nesilaiko drausmingos politikos. Vokietijos ekonomin! s!km! ir galia ver(ia Eu-ropos centr# prisiimti re-form" atsakomyb%, nes jos rankose yra sutelkti &ios keblios problemos spren-dimo instrumentai.

Vis& komentar& skaitykite www.ekonomika.lt

G. Sorosas: Euro zona 'm'si tos pa*ios taktikos, kuri buvo taikoma bandant susidoroti su 1982 ir 1997 met% kriz'mis. Reuters

CV George‘as Sorosas

Gim' 1930 m. rugpj.%io 12 d. Budape#te

Vengr& kilm"s JAV investuo-tojas, investicin"s bankinin-kyst"s atstovas, filantropas

Baig" ekonomikos studijas presti!in"je Londono ekono-mikos mokykloje

Atviros visuomen"s instituto $k.r"jas

Rizikos draudimo fondo „Soros Fund Management“ pirmininkas

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

,QYHVWLFLMž�WURãNXOš�malšins Britanijoje

MINDAUGAS [email protected]

4QBSËJBJ�BVHBOUJ�KBVOı�UFDIOPMPHJOJı�WFSTMı�CFOESVPNFOÕ�-JFUVWPKF�JğUSPğLVTJ�OBVKı�SJOLı�JS�JOWFTUJDJKı��"S�QBWZLT�MJFUVWJBNT�ğí�USPğLVMí�OVNBMğJOUJ�EJEļJVMÕKF�#SJUBOJKPT�SJOLPKF

Pra!jusi# savait% Lietuvoje vie-&!jo Did'iosios Britanijos pre-

kybos ir investicij" mi-nistras Lordas Greenas. Jis susitiko su &alies val-d'ios atstovais, lank!si „Barclays“ technologij" centre ir dalyvavo )vai-riose diskusijose.

Britanijos patrauklumasPer diskusij# su Lietu-vos investuotojais, jau-naisiais verslininkais ir „startup‘"“ – prade-dan(i"j" verslinink" – bendruomen!s atstovais buvo aptartos lietuvi" galimyb!s patekti ) Bri-tanijos rink# bei investi-cij" pritraukimo klausi-mai.

„Britanija pasi'ymi atvira verslo aplinka, vyriausyb!s taikomos priemon!s skatina )mo-ni" konkurencingum#“, – prad!damas diskusij# kalb!jo L. Greenas.

Pasak jo, Londone )sik$r%s technologij" uostas spar(iai ple(iasi ir netrukus gali tapti di-d'iausias Europoje.

+iuo metu nedidel!je teritorijoje yra )sik$ru-sios apie 800 nauj" tech-nologini" )moni".

„Britanija svarbi ne tik d!l to, kad yra di-d'iul! rinka, kartu tai puikus tiltas kitoms Eu-ropos valstyb!ms, – kal-

b!jo L. Greenas. – Vis daugiau 'emyno kom-panij" steigia europines savo b$stines Londone.“

I!mokime girtisMil'ini&ka Britanijos rinka yra palanki erdv! „startup‘"“ k$r!jams i&

ma'esni" Europos vals-tybi", tarp j" ir Lietuvos. Tokios nuomon!s laikosi diskusijoje dalyvav%s Lie-tuvoje verslo akcelerato-riaus „Startup Highway“ )k$r!jas Rokas Tamo&i$-nas.

„Dauguma lietuvi"

Britanij# laiko pagrin-dine rinka savo produk-tams ir paslaugoms, – kalb!jo jis. – Be to, tai yra viena pirm"j" viet", kur galima pritraukti l!&" ir susirasti investuotoj".“

Vienas i& pagrindini" i&&$ki" norint patekti

) mil'ini&k# Britanijos rink# ir suvilioti ten esan(ius investuotojus yra tapti matomiems ir girdimiems. Lietuva yra ma'a &alis ir tiesiog pa-sk%sta id!j" ir j" )gyven-dintoj" vandenyne.

R. Tamo&i$no nuo-

mone, &i# problem# pa-d!t" spr%sti ger" istorij" sklaida. Lietuva pasau-liui gali pasigirti tokiais s!kmingais projektais kaip „Get Jar“ ar „Pixel-mator“, o ir be j" dar turime ne vien# istorij#, apie kuri# pasaulis taip

pat gal!t" i&girsti.„Reikia kalb!ti ne tik

apie geriausius Lietuvos pavyzd'ius, ta(iau pa-sakoti ir apie nedideles s!km!s istorijas, kie-kvienas turi apie save papasakoti, – dr#sino R. Tamo&i$nas. – Pagrin-dinis lietuvi" tr$kumas yra tas, kad da'nai ven-giame girtis, esame per ma'i, kukl$s. Privalome visiems pasakoti savo is-torijas.“

„Startup‘"“ akcelera-toriaus „Springboard“ )k$r!jas verslininkas Vladas La&as tvirtina, kad pana&aus pob$d'io auk&to rango atstov" vi-zitai Lietuvoje padeda pl!sti ry&ius ir gerinti m$s" &alies 'inomum#. „Mums reikia daugiau ry-&i", bendradarbiavimo su u'sienio bendramin(iais,

nes tai pad!s didinti pasi-tik!jim# lietuvi" projek-tais, – sako verslininkas. – Lietuva nusipelno b$ti 'inoma savo talentais ir laim!jimas.“

Student% vaidmuoVerslininkas V. La&as d'iaug!si augan(iu lie-tuvi" student" skai-(iumi Britanijos uni-versitetuose. Anot jo, presti'iniuose universi-tetuose ten )gytos 'inios jauniems Lietuvos versli-ninkams itin naudingos.

„Didelis lietuvi" stu-dent" skai(ius viena-reik&mi&kai yra teigia-mas dalykas, – tvirtino jis. – Gabus jaunimas atveria ry&i", atne&a 'i-ni". +ie ry&iai neturi nu-tr$kti.“

Su tuo sutinka ir R. Ta-mo&i$nas. Jis teigia, kad mokantis u'sienio uni-versitete )gyjama ne tik nauj" 'ini", ta(iau kartu perprantama vietos kul-t$ra, atsiranda nauj" verslo ry&i".

„Vien b$ti toje &alyje yra naudinga, nes jauni 'mon!s visk# mato savo akimis, mato, kaip elgiasi vietos gyventojai, geriau supranta j" poreikius, – tvirtino jis. – Univer-sitetuose )gytos 'inios padeda, savo patarimais padeda ir vietos versli-ninkai.“

Su L. Greenu buvo aptartas ir lietuvi" emi-grant" vaidmuo. Lietuvi" bendruomen! Britanijoje gali pad!ti „startup‘ams“ i& Lietuvos patekti ir )si-tvirtinti &ioje rinkoje, tad, R. Tamo&i$no manymu,

&i# galimyb% reik!t" la-biau i&naudoti.

„Jauni verslininkai Lietuvoje ir Britanijoje )sitvirtin% bei nema'# pa-tirt) sukaup% specialistai nuolat bendradarbiauja, – „Ekonomika.lt“ pasakojo jis. – Vis d!lto, mano nuo-mone, kol kas tai dar nei&-naudotas potencialas.“

Ar pasinaudosime?Siekdama pritraukti ne tik Britanijos, bet ir kit" &ali" investicij" Lietuva gali panaudoti pagrindin) savo kozir). Palyginti su Skan-dinavijos valstyb!mis, ku-rios yra tarp pirmaujan(i" pasaulio valstybi" pagal auk&t"j" technologij" pl!-tr# bei inovacijas, m$s" &alies prana&umas yra tas, kad visk# atlikti galime ma'esn!mis s#naudomis.

„Galime konkuruoti kain" ir kokyb!s santykiu, – sako R. Tamo&i$nas. – Neturime lygiuotis ) Skan-dinavij#, Baltijos &ali" po-tencialas yra interneto ir mobilus verslas.“

V. La&o )sitikinimu, lietuviai jau i&naudoja &) prana&um# prie& Skan-dinavijos &alis. „Jauni ir talentingi Lietuvos 'mo-n!s aktyviai bendrauja su Skandinavijos technolo-gij" )mon!mis, pa'intys nuolat ple(iasi, jaunos )mon!s tinkamai i&nau-doja &iuos ry&ius“, – teig! verslininkas.

V. La&as jauniems lietu-vi" verslininkams pataria ir toliau daryti tai, kas, j" nuomone, reikalinga, pa-sakoti visiems apie savo laim!jimus ir nuolat ie&-koti bendramin(i".

FAKTAI

LONDONO TECHNOLOGIJ/ UOSTAS

2008 m. Londone ati-darytas Ryt& Londono technologij& miestas

Britanijos ministras pir-mininkas Davidas Came-ronas technologij& uosto pl"trai pa!ad"jo skirti 200 mln. svar& sterling& (850 mln. lit&)

Londono technologij& mieste #iuo metu glau-d!iasi apie 800 nauj& technologini& $moni&

)iame technologij& uoste dalyvauja technolo-gij& bendrov"s „Google“, „Qualcomm“, „Cisco Sys-tems“, BT, „Vodafone“, „Intel“ ir kitos

Pasaulio banko duomenimis, Britanijos verslo aplinka yra viena

palankiausi% pasaulyje. Reuters

»Britanija svarbi ne tik d'l to, kad yra did"iul' rinka, kartu tai puikus tiltas kitoms Europos valstyb'ms

»Pagrindinis lietuvi% tr$kumas yra tas, kad vengiame girtis, esame per ma"i, kukl$s. Privalome visiems pasakoti savo istorijas

Pasak Britanijos prekybos ir investicij% ministro L. Greeno, Londonas pretenduoja tapti did"iausiu Europos technologij% uostu. Reuters

Page 16: Ekonomika.lt 23 (85)

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

Veja vyrus iš IT sektoriaus5FJHJOZT �LBE�JOGPSNBDJOÕT�UFDIOPMPHJKPT��WZSı�SFJLBMBT �KBV�TFOPLBJ�UBQP�BLTJPNB �SBğP�)VGџOHUPO1PTU��

5BËJBV�OBVKBVTJ�UZSJNBJ�HSJBVOB�ğí�NJUÃ��NPUFSZT�PLVQVPKB�USBEJDJğLBJ�WZSJğLB�MBJLZUÃ�OJğÃ�

IT rinkodara ir pro-duktai da'niausiai pritaikyti vyr" po-reikiams, ta(iau,

„Intel“ tyr!jos Genevieve Bell teigimu, Vakar" &alyse moterys 17 proc. da'niau naudojasi inter-netu nei vyrai. Moterys kur kas daugiau kalba telefonu, siun(ia daugiau trump"j" 'inu(i" ir ski-ria daugiau laiko ben-drauti tokiomis progra-momis kaip „Skype“.

Be to, moterys nuperka daugiau elektronini" knyg" skaitykli" nei vy-rai, jos spar(iau )silieja ) socialinius tinklus. Tiesa, &iame kontekste reikia pamin!ti socialin) tinkl# „LinkedIn“, kuriame do-minuoja stiprioji lytis.

Tokie tinklalapiai kaip

„Pinterest“ traukia mo-teris tarsi magnetas, nes suteikia galimyb% rinkti, tvarkyti ir katalogizuoti patinkam# informacij#.

Vis daugiau moter" ry'tasi gilintis ) techni-nius IT dalykus. Moter" organizacijos skatina merginas siekti karjeros programavimo ir interne-tinio dizaino srityse.

Tinklalapio „All Things D“ )k$r!jos Karos Swisher teigimu, IT palen-gvina bendravim#, teikia nauj" bendradarbiavimo galimybi" ir leid'ia jaus-tis pasirinktos grup!s nare – moterims kaip tik to ir reikia.

Anot 'urnalist!s, tech-nologij" bendrov!s tu-r!t" rimtai apsvarstyti &) fakt#. „Kol IT kompanijos

ne)sileis ) vadovaujamus postus daugiau moter", kai kurie produktai bus i& anksto pasmerkti 'lugti“, – sako K. Swisher.

,mon!s, kurios nekrei-pia d!mesio ) feministin) faktori", rizikuoja pra-rasti pus% savo klient". Se-nokai )rodyta, kad moter" ir vyr" m#stymas skiriasi, tod!l b$t" kvaila igno-ruoti &i# skirt) ir toliau darbuotis i&naudojant tik 50 proc. potencialo.

Atrodo, kad verslo mil-'inai jau(ia poky(ius var-totoj" gretose ir priima reikiamus sprendimus. +tai „Facebook“ vis da'-niau ) auk&tas technines specialybes priima mo-teris, kuri" po'i$ris kei-(ia socialinio tinklalapio veid#.

ŶVisi puikiai supranta, kad jaunas verslininkas priverstas dirbti u" du, nes k$dikyst's stadijos gle"nai bendrovei tr$ksta darbuo-toj% ir pinig%, ta*iau tokie "mon's pasi"ymi begaliniu entuziazmu.

Turb.t esate gird"j( po-sak$ apie darboholikus, kurie gyvena biure, ta%iau ar pa!$s-tate nors vien', kuris darbo vietoje praleist& 24 valandas per par', septynias dienas per savait(? Ma!a to, biuro patalpos pasirodo besan%ios

svetimos. Kaip ra#o !urnalas „Inc“, dvide#imtmetis Ericas Simonsas u!sikr"t" id"ja su-kurti internetin( mokymosi platoform' „ClassConnect“, kuri pad"t& mokiniams ge-riau $tvirtinti !inias. Jaunuolis persikraust" $ Silicio sl"n$ ir gavo prog' pl"toti savo id"j' IT mil!in"s AOL verslo inku-batoriuje. E. Simonsas spar-%iai s"m" verslo pl"tojimo !inias, ta%iau netrukus bai-g"si santaupos, o partneriai nusprend" t(sti studijas, tad vieni#as bendrov"s $k.r"jas atsid.r" gatv"je.AOL ver"liam verslininkui leido naudotis bendrov's biuru. Reuters

Ry"tas nusipelno atlygioE. Simonsas tur"jo leidim'

lankytis AOL b.stin"s patal-pose, pradedantysis versli-ninkas nutar" nepasiduoti ir persikraust" gyventi $ erdvias kompanijos biur& patalpas.

AOL b.stin"je darbuotoj& ir lankytoj& srautai did!iuliai, tad E. Simonsas tik"josi likti nepasteb"tas. Be to, $mon"s biure buvo $rengti visi patogu-mai – du#ai, virtuv"s, sporto sal", nemokamas maistas ir g"rimai, daugyb" patogi& darbo viet& ir internetas.

Per pirm' m"nes$ jis i#-leido vos 30 JAV doleri&.

Apsaugos darbuotojai man", kad E. Simonsas yra vienas i# darboholik&, kurie nevengia numigti darbo vietoje. Deja, po dviej& m"nesi& vaikino u!-ma%ios buvo i#ai#kintos ir jis neteko leidimo patekti $ AOL patalpas.

Netrukus E. Simonsas sulauk" d"mesio, „Ulu ven-tures“ investavo $ „ClassCon-nect“ 50 t.kst. JAV doleri&. Savo ruo!tu AOL nutar" at-leisti ver!liam verslininkui u! $!.lum' ir leido toliau nau-dotis bendrov"s pos"d!i& sal"mis.

Vis daugiau moter% ry"tasi gilintis & techninius IT dalykus. Reuters

T I N K L A R A ( T I S

Pirk nauj# ir ne kitaipBuitin" technika, drabu!iai

ir bet kurie kiti m.s& naudo-jami ir perkami daiktai, $sigyti prie# keliasde#imt met&, b.davo patvar.s nepalygi-

namai ilgiau nei #iandien. ,sigalintis kapitalizmas $suko vartojam'j' id"j' ir daiktai prad"ti gaminti ne kad kuo ilgiau b.t& patvar.s, bet kad

kuo da!niau b.t& kei%iami naujais.

Jau #iandien niekam ne paslaptis, kad in!inieriai kartais ty%ia $diegia speciali& priemoni&, kurios prietais' nepataisomai sugadina po tam tikro laiko. Ai#ku, da!niausiai kaip tik pasibai-gus garantijai. Internete #nekama apie televizorius, nustojan%ius veikti po 10 t.kst. valand&, spausdintu-vus, u!sikertan%ius i#lindus tam tikram popieri& lap& skai%iui. Bet kol tam niekas neturi ai#ki& $rodym& – ne taip jau ir skaudu. Paburbi

ir eini pirkti naujo televizo-riaus – kaip gamintojas buvo suplanav(s. Ta%iau kita kalba, kai tau pasako, jog negal"si atnaujinti per 5 t.kst. lit& kainuojan%io kompiute-rio. Pritr.kus operatyvios atminties, stand!iojo disko vietos, nusilpus baterijai teks keisti vis' kompiuter$, u!uot investavus kelis #imtus lit& $ atnaujinim'. Pavyzdys – nau-jieji ne#iojamieji kompiuteriai „Apple Macbook Pro“, ku-riuos vienas technik' nuolat i#ardantis tinklalapis titulavo ma!iausiai pataisomu ir atnaujinamu ne#iojamuoju

Nutr$ko laidas? Neinvestuok keli% lit% remontui, o pirk nauj#! AFP

kompiuteriu per vis' istorij'. J$ surenkant naudojami

$mantr.s tvirtinimo elemen-tai, i#"mus vien' dal$ l.!ta kita, operatyvioji atmintis pri-lituota prie pagrindin"s plok#-t"s ir yra nekei%iama, rinkoje esantys standieji diskai taip pat netinka #iam kompiuterio modeliui. Pra"jus dvejiems metams kompiuteris jau bus pasen(s ir teliks vienintelis b.das atsinaujinti – keliauti $ parduotuv( naujo. Nors u!tekt& keli& #imt& lit& ir kompiuter$ b.t& galima naudoti dar kelerius metus. ,!.lu, ar ne?

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Page 17: Ekonomika.lt 23 (85)