(ÕSJNı�JS�NBJTUP�HBNJOUPKBJ �QSFLZCPT�UJOLMBJ�JS�NPCJMJPKP�SZğJP�PQFSBUPSJBJ��ğJF�WFSTMBJ�-JFUVWPKF�WBMEP�JS�WFSUJOHJBVTJVT�QSFLJı�ļFOLMVT�

Vertingiausi lietuvi!ki preki"

#enklai

Latvijoje, s!kmingai auga jos rinkos dalis Estijoje, kur ne-ma"a konkurencija. Tokio "ai-dimo be preki# "enklo nelabai pavykt# su"aisti“, – mano jis.

Preki# "enklas „Maxima“ turi ir neigiam# asociacij#, vis d!lto lieka galingas ir "ymiai stipresnis u" lietuvi$k% konku-rent# preki# "enkl% „Iki“, pri-d&r! Andrius Kasparavi'ius, ry$i# su visuomene agent&ros „Komunikacija ir konsultan-tai“ vadovas.

Konkursas: centimetras !en, centimetras ten Sud!tingiausias Lietuvos istorijoje mokslinio centro projektavimo ir statyb" konkursas baig!si neprasid!j#s. Vietoj keleto vie$ojo pirkimo konkurse dalyvavusi" patyrusi" sta-tybinink" ir projektuotoj" teliko vienintelis %moni" „Hidrostatyba“ ir „Fima“ konsorciu-mas. Pa$alintieji konkurentai grie&ia dant%: juos perkan'ioji organizacija i$ daugma& 100 mln. lit" vert!s konkurso i$met! d!l smulkmeni$k" priekabi". Pla'iau 6–7 p.

$e!%lyje telkiasi nauji pavojaiPasaulin# finans" sistem( sukr!tusi finans" kriz! privert! kontrolierius akyliau steb!ti bank" veiksmus, ta'iau kur kas rimtesn% pavoj" $iandien kelia %sigalinti $e$!lin! banki-ninkyst!. Pastaruoju metu finans" kontrolie-ri" d!mes% labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji $e$!lin!s bankininkyst!s sistema. Pla'iau 12–13 p.

Pelno neduoda, bet pirk%jus masinaKiekvieno pradedan'iojo versl( svajon! yra vien( dien( b)ti nupirktam didel!s tech-nologij" bendrov!s. Ta'iau kas pastar(sias skatina mok!ti mil&ini$kas sumas u& %mo-nes, kurios net negauna nuosav" pajam"? Pla'iau 22–23 p.

Kiek mesti & taupykl' K( daryti su pinigais, kad j" u&tekt" juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pa$nekovams priimtiniausias taupymo b)das – kaupti l!$as virtualioje „kojin!je“ – banke, kitiems – investuoti % nekilnojam(j% turt(, treti sako visai netaupantys. Pla'iau 28–29 p.

Kaina 3 LtU#s. Nr: 77Tira#as: 15 000

»R. Sutherlandas: Tai, kas reklamuojama, yra tiek paken(iamos kokyb%s, kad #mogus t) produkt) pirkt" bent jau ne vien) kart)

Pla'iau 4–5 p.

!IAME NUMERYJE

ww

w.e

k.lt

NEMOKAMAS SAVAITRA*TIS. LEID+IAMAS KIEKVIEN, KETVIRTADIEN-

PIRMADIENIS. 2012 M. BALAND!IO 16–22 D. Nr. 15 (77) SAVAITRA$TIS. LEID!IAMAS KIEKVIEN" PIRMADIEN# www.ekonomika.lt

Pla'iau 20 p.

ŶI! lengvosios pramon%s gamin-toj" stiprius preki" #enklus yra suk*r's vienas kitas, o sunkioji pramon% toki" neturi.

Vertingiausi# preki# "enkl# trejetas yra „Maxima“, „(vy-turys“ ir „Omnitel“, parod! savaitra$'io atliktas tyrimas.

Savaitra$tis „Ekonomika.lt“ vertingiausiems lietuvi$kiems preki# "enklams nustatyti apklaus! b&r) investuotoj#, akademik# ir komunikacijos,

rinkodaros, reklamos sri'i# spe-cialist#.

Did"iausio $alies prekybos centr# tinklo ir did"iausios pri-va'ios lietuvi# bendrov!s „Ma-xima LT“ preki# "enklas – vertin-giausi#j# trejetuke.

Paulius Lukauskas, „Verslios Lietuvos“ generalinis direkto-rius, ap"velgia $io preki# "enklo paplitimo geografij%: Baltijos $a-lys, Bulgarija, tinklo pl!tra pla-nuojama Ispanijoje ir Lenkijoje.

„Bendrov! yra rinkos lyder!

A. +iguras: Lietuva yra silpniausia Baltijos $ali" elektros energijos grandin!s vieta Pla'iau 8 p.

R. B%k!ta: Tokie jau tie lietuviai – u&uot dar# k( nors tikrai gerai, imasi daryti visk(

Rinkos poky(iai392,53613,25319,745710,463055,559524,79

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+0,68 %+0,49 %+1,20 %–0,23%–0,81%–2,49%

Baland$io 5–12 d. duomenys

Pla'iau 26–27 p.

LEID.JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus %i$vinskas, Nauris TreigysPORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasKALBOS REDAKTOR# Laima %iu&ait"VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Respublika” spaustuv%U#sakymo numeris 77 Tira#as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSSaulius Antanaitis

(ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

eime juda ) priek) Krik$'ioni# partijos iniciatyva d!l konsultacinio referendumo. Tuo pat metu )gauna pagreit) gyventoj# para$# rinkimas d!l privalomojo referendumo, kur) stumia grup!s „*mon!s sprend"ia“ aktyvistai. Abiej# referendum# $alininkai pateikia daugma" vienodus argumentus. Visagino AE statyba es% u"-kraut# mokes'i# mok!tojams ilgalaikius finansi-nius )sipareigojimus, o projekto ekonomin! nauda n!ra ai$ki – kaip ir saugumo bei atliek# laidojimo dalykai. I$ valdan'iosios T!vy-n!s S%jungos-Lietuvos krik$'ioni# demokrat# (TS-LKD) partijos pu-s!s dabar sklinda gana neri$lus $nyp$timas, kurio turinys ma"daug toks: vienoks ar kitoks referendumas pakenkt# energetin!s nepriklausomyb!s siekiams. Premjeras Andrius Kubilius gal juokais, gal rim-tai pasak!, kad referendumui d!l Visagino AE reik!t# pateikti klausim%, ar gyventojams reikia pigesn!s elektros energijos i$ tokios j!gain!s. Tarsi A. Kubilius gal!t# garantuoti, kad ne"inia kada prad!sian'ios veikti elektrin!s energija bus pigi. Kai vartotojai prad!s mok!ti u" elektr% – jeigu tik projektas bus )gyvendintas, – primir$tas A.Kubilius gal jau ils!sis politikos $alikel!je.Visagino AE projekt% dabartin! vald"ia ilgai st&m! sovietiniu stiliumi ir nesutiko ypating# kli&'i# – vie$oji nuomon! ) tai reagavo steb!tinai vangiai. Tarsi u"b!gdami u" aki# galimam liau-dies masi# bangavimui TS-LKD aktyvistai patys politizavo reikal% ir abejojantiems d!l j# energe-tini# fantazij# !m! klijuoti Rusijos )takos agent# etiketes. Stulbina bre"nevin! atmosfera, gaubianti TS-LKD energetin+ politik%. Kaip 'ia neprisiminus, kad

prie$ ketvirt) am"iaus kylant politinio aktyvumo bangai, kuri galiausiai virto S%j&d"iu, visuomen! em! reikalauti, jog b&t# vie$ai diskutuojama d!l Ignalinos AE pl!tros ir naftos gavybos prie Kur$i# nerijos. Kitaip nei tuometin! okupacin! vald"ia, A. Kubiliaus vyriausyb! dabar pila ant girn# daug daugiau politin!s retorikos.A.a. Bronislovas Lubys sak!: „Balsavau u" tai, kad ateit# konservatoriai, ta'iau gavome bol$evik# vald"i%.” Tikslin'iau jo mint) taip: konservatoriai neprilygsta bol$evikams ir j# vadui Vladimirui

Leninui, nes Rusijos elektrifikacijos plan%, vadinam%j) GOELRO, kuris buvo prad!tas rengti dar prie caro, galiausiai u"baig! so-vietin!s Rusijos i$ki-

liausi specialistai. O TS-LDK energetinius planus kurpia anonimi$ki Energetikos ministerijos kler-kai. Lietuvos energetikos $viesuliai epizodi$kai pasisako spaudoje ir renginiuose, kuriuose kon-servatori# vir$&n!l! nesilanko.,mus )gyvendinti referendumo iniciatyv% pasi-girdo kalb#, kad liaudis eis balsuoti vis tiek nieko nei$manydama apie atomin+ energetik%.O kas trukd! dabartinei vald"iai parengti visiems suprantam% med"iag% apie Lietuvos energetikos perspektyvas: pavyzd"iui, koki# yra alternatyv# gaminant elektr%, kiek kainuot# skirtingi energe-tin!s pl!tros variantai? Nacionalin!s energetikos strategija, kuri% Seimas patvirtino 2010 m. spal), tikrai n!ra toks dokumentas. Klausimas – patys konservatoriai turi planus A, B ir C, i$ kuri# ga-l!t# rinktis, ar j# galvose vien migla?Prad!j+ konservatorius lyginti su bol$evikais, ne-bijokime nurodyti neabejotino V. Lenino pliuso – vald! neilgai, gyveno trumpai. Tiesa, jo valdymo pasekmes jau'iame iki $iol.

A. Kubilius – ne V. LeninasReikalai Lietuvoje krypsta link to, kad šiemet su Seimo rinkimais gali vykti ir referendumas

EÕM�7JTBHJOP�BUPNJOÕT�FMFLUSJOÕT�"&�TUBUZCPT�

S

3FEBLDJKB 3

»Visagino AE projekt) dabartin% vald#ia ilgai st*m% sovietiniu

stiliumi ir nesutiko ypating" kli*(i"

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Ram%no Vaitkaus pie&. www.mrcaricature.lt

4BWBJUÕT�UFNB4BWBJUÕT�UFNB 54 Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

SAVAIT"S TOP 5

NUOMON"

Gintaras $eputis, KOMAA valdybos pirmininkas

»„Maxima“, „$vyturys“, „Omintel“ – !ios bendrov%s nuolat ir nuosekliai investuoja & savo &vaizd& ir prid%tin%s vert%s k*rim). Jos yra nuoseklesn%s ir pastovesn%s, palyginti su preki" #enklais „Iki“, „Utenos“ ir „Bit%“

»$tai „Dvaro“ preki" #enklas yra pakankamai stiprus, tad logi!ka, kad man #mona duos velni", jeigu nenupirksiu „Dvaro“ pieno. Taigi kokia nors „Maxima“ tikrai nedr&s jo i!imti i! lentyn"

Traukiasi i! posto

Metus baig% pelningai

Milijonin% paskola

Pagerbtas premija

Nusigr'#% nuo CPO

SEB bankas su DNB banku &em!s )kio sektoriaus %mo-ni" grupei „Litagra“ suteik! dvi sindikuotas paskolas, kuri" bendra suma – 98,4 mln. lit". Paskol" l!$os skir-tos grup!s, kuri vienija 27 %mones, apyvartin!ms l!-

$oms finansuoti ir jau anks-'iau tur!toms paskoloms refinansuoti. -moni" grup!s „Litagra“ veikla apima auga-lininkyst!s ir gyvulininkyst!s produkcijos gamyb(, gr)d" perdirbim( ir paslaugas &e-m!s )kiui.

Vienas &inomiausi" Kauno verslinink" bendrov!s „Sku-bios siuntos“ generalinis di-rektorius Vladas La$as peln! tarptautin# verslo Taikos premij(.

Apdovanojimas skiriamas u& verslo s!km#, neatsiejam(

„Bit! Lietuva“ patvirtino nedalyvausianti Centrin!s per-kan'iosios organizacijos (CPO) vykdomuose konkursuose, kai juose %sitvirtino vertinimas pa-gal vienintel% kriterij" – paslau-gos kainos.

Telekomunikacij" bendro-

v!s teigimu, operatori" kainos pasi)lymai nesiskiria, tod!l ir toliau pl!tojama ydinga vie$"j" pirkim" praktika, kai neatsi&velgiama % vartotoj" poreikius, vertinimo kriterijus pagal ekonomin% naudingum( ar kitus kokyb!s parametrus.

Akcin! bendrov! Lietuvos pa$tas, audituotais duome-nimis, pernai u&dirbo 736 t)kst. lit" grynojo pelno. 2010-aisiais bendrov!s nuos-toliai siek! 10,2 mln. lit". Paskutin% kart( Lietuvos pa$-tas pelningai metus baig!

Did&iausia pasaulyje ne-priklausoma program!li" parduotuv! „GetJar“ pra-ne$!, kad lietuvis Ilja Laursas traukiasi i$ vadovo posto, o jo viet( u&ims Chrisas Drury.

C. Drury kompanijoje tre-

jus metus dirbo vykdomuoju direktoriumi, o dabar u&ims generalinio direktoriaus po-zicij(.

I. Laursas tapo vykdomuoju valdybos pirmininku (angl. executive chairman).

Verslininkas V. La!as peln% tarptautin' verslo Taikos premij). Fotodiena

Lietuvos pa!tas pernai u#dirbo 736 t*kst. lit" pelno. Fotodiena

nuo socialin!s atsakomyb!s ir socialinio solidarumo prin-cip".

Konkursui, kur% organizavo Nobelio taikos komitetas ir Tarptautiniai prekybos r)-mai, buvo pateikta 90 kandi-dat" i$ 60 valstybi".

2007-aisiais. Pasak bendrov!s genera-

lin!s direktor!s Linos Minde-rien!s, 2011 metus planuota u&dirbti 556 t)kst. lit" gry-nojo pelno, o u&dirbta 736 t)kst., t. y. 32,4 proc. dau-giau.

»Tyrime paai!k%jusi" vertingiausi" preki" #enkl" vert%s vis d%lto sutapatinamos su kompanij" verte ir rinkos dalimi. Taip pat &moni" rinkos dalis turb*t didesn% d%l to, kad j" preki" #enklai yra stipresni ir kad jos daug investuoja & rinkodar)

Simonas Bartkus, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas

NUOMON"

Algimantas Variakojis, investuotojas

kad jie pernelyg )sismagino su savo pavadinimu“, – sak! M. Lapinskas. „Vi'i“ prad!ti "ym!ti ne tik duonos pro-duktai, bet ir automobili# prekybos bei serviso centrai „Auto vici“.

Vietoj rezium%Reklamos agent&ros „Advi-sion“ vadovas Art&ras Bu-lota atkreip! d!mes), kad Lietuvoje vertingiausi pre-ki# "enklai yra kasdienio vartojimo preki# ir pas-laug# – g!rim#, prekybos centr#. Savaitra$'io atlikta apklausa $ias jo prielaidas daugma" patvirtino.

A. Kasparavi'ius dar at-kreip! d!mes) ) paradoks% nustatant preki# "enklo vert+: vertingiausias yra tas, kur) galima brangiausiai parduoti, ar tas, kuris bran-giausiai parduoda?

Savo ruo"tu investuoto-jas Algimantas Variakojis skai'iuoja, kad investuojant ) verting% preki# "enkl% galima susitaikyti ir su ma-"esne gr%"a. „Jeigu noriu u"dirbti 150 t&kst. lit#, ) ben-drov+ investuosiu milijon%. Bet jeigu bendrov!s preki# "enklas bus stiprus, a$ net ir tik!damasis procenti$kai ma"esn!s metin!s gr%"os investuosiu 1,5 mln. (tai ir akivaizdi preki# "enklo nauda“, – sak! A. Variakojis.

„Tradiciniuose sekto-riuose, kuriuose lietuviai daugiausia ir dirba, preki# "enkl% kurti ir pl!toti yra il-galaikis procesas. Tad vers-lininkai s%moningai apsi-sprend"ia ne"aisti su preki# "enklais ir u"siima gamybos veikla“, – pasteb!jo P. Lu-kauskas.

I. Naujalyt! papild!, kad daugelis lietuvi$k# preki# "enkl# yra glaud"iai susij+ su konkre'iais produktais. „Vis d!lto preki# "enklo vert+ sie'iau su jo turima reputacija ir "enklo lanks-tumu – galimybe j) pl!sti ar perkelti ant kit# preki# ar produkt#“, – sak! Lietuvos marketingo asociacijas val-dybos nar!.

Galiausiai savaitra$tis pa-br!"!, kad vertingiausi#j# de$imtukas neapima daugy-b!s kit# stipri# preki# "en-kl#.

Antai specialistai kaip stiprius preki# "enklus )vardija ir vyr# krep$inio komand% „*algiris“ ar mer-gin# projekt% „Olialia“ – ki-tas ir nepamanyt#, kad $ios verslo veiklos dar gali b&ti vertinamos ir kaip preki# "enklai.

9HUWLQJLDXVL�OLHWXYLãNL�SUHNLž(ÕSJNı�JS�NBJTUP�HBNJOUPKBJ �QSFLZCPT�UJOLMBJ�JS�NPCJMJPKP�SZğJP�PQFSBUPSJBJ��ğJF�WFSTMBJ�-JFUVWPKF�WBMEP�JS�WFSUJOHJBVTJVT�QSFLJı�ļFOLMVT��*ğ�MFOHWPTJPT�QSBNPOÕT�HBNJOUPKı�TUJQSJVT�QSFLJı�ļFOLMVT�ZSB�TVLĩS×T�WJFOBT�LJUBT �P�TVOLJPKJ�QSBNPOÕ�UPLJı�OFUVSJ�

EVELINA POVILAITYT, MARIJUS $IRVINSKASinfo@ekonomika.lt

Vertingiausi# pre-ki# "enkl# trejetas yra „Maxima“, „(vyturys“ ir

„Omnitel“, parod! savaitra$-'io atliktas tyrimas.

Savaitra$tis „Ekonomika.lt“ vertingiausiems lietu-vi$kiems preki# "enklams nustatyti apklaus! b&r) in-vestuotoj#, akademik# ir komunikacijos, rinkodaros, reklamos sri'i# specialist#.

Parduotuv%s sinonimasDid"iausio $alies prekybos centr# tinklo ir did"iausios priva'ios lietuvi# bendrov!s „Maxima LT“ preki# "enklas – vertingiausi#j# trejetuke.

Paulius Lukauskas, „Vers-lios Lietuvos“ generalinis direktorius, ap"velgia $io pre-ki# "enklo paplitimo geogra-fij%: Baltijos $alys, Bulgarija, tinklo pl!tra planuojama Is-panijoje ir Lenkijoje.

„Bendrov! yra rinkos ly-der! Latvijoje, s!kmingai auga jos rinkos dalis Estijoje, kur nema"a konkurencija. Tokio "aidimo be preki# "en-klo nelabai pavykt# su"aisti“, – mano jis.

Preki# "enklas „Maxima“ turi ir neigiam# asociacij#, vis d!lto lieka galingas ir "y-miai stipresnis u" lietuvi$k% konkurent# preki# "enkl% „Iki“, prid&r! Andrius Kaspa-ravi'ius, ry$i# su visuomene agent&ros „Komunikacija ir konsultantai“ vadovas.

„-vedus preki# "enkl% buvo investuota ) jo populiarinim% ir pristatym% visuomenei, – sak! Lina Mui"ien!, )mon!s -vaizd"io ir komunikacijos de-partamento direktor!. – Pasie-kus tam tikr% "inomumo lyg) investuojama ) preki# "enklo palaikym%. Tai daroma kryp-tingai, vadovaujantis )mon!s strategija.“

„Maxima“ rinkoje su ma-"esn!mis sesut!mis „Media“ ir „Minima“ buvo pristatytas 1998 metais. 2005 m. jis tapo vienintele tinklo parduotuvi# i$kaba. L. Mui"ien! pabr!"!, kad preki# "enklas yra ne tik i$kaba ant fasado ar logotipas ant firminio blanko. „Jei pre-ki# "enklas sugeba tenkinti vartotojo identiteto ir emo-

cinius poreikius, vadinasi, pirk!jai j) ir rinksis, kitaip sakant, balsuos savo pinigin!-mis“, – ai$kino ji.

Al" verda skanesn&U"d!k „(vyturio“ etiket+ ant bet kurio kito alaus ir "mon!s automati$kai j) labiau pirks, teigia rinkodaros konsultan-tas Mindaugas Lapinskas.

A. Kasparavi'ius atkreip! d!mes), kad, sakykime, bal-tarusiai „(vytur)“ supranta kaip lietuvi$ko alaus bendrin) pavadinim%.

Anot rinkodaros konsul-tanto Audriaus Savicko, var-totojai „Maxim%“ gerbia, bet neb&tinai m!gsta, o „(vytur)“ ir gerbia, ir m!gsta. „Nors ne visiems $i meil! trunka am"i-nai“, – pasteb!jo jis.

Pasak Ievos Naujalyt!s, Lietuvos marketingo asoci-acijos valdybos nar!s, toki# stipri# preki# "enkl# kaip „(vyturys“ $alyje n!ra daug, j# vert! yra didel! ir kartu jie perspektyv&s t% vert+ didinti.

„(vyturio“ veiklos prad"ia yra dar 1784-ieji, kai buvo )kurtas M!melio akcinis „bra-voras“. Nuo tada "enklo logo-tipe naudojamas j&ros erelis – daryklos )k&r!jo Jok&bo Reinck!s $eimos herbo ele-mentas. *enklas atnaujintas ir patentuotas 1998–1999 me-tais ir nuolat evoliucionuoja taikantis prie vartotoj# porei-ki# ir rinkos tendencij#.

Pasak )mon!s korporatyvi-ni# reikal# direktoriaus Dai-niaus Smailio, investicijos ) $) preki# "enkl% kasmet sudaro kelis milijonus lit# – nuo 1999 m. $is biud"etas jau perkop! 150 mln. lit#.

„Omnitel“ pradeda ir laimiMobiliojo ry$io operatorius „Omnitel“ veikl% Lietuvoje prad!jo dar 1991 metais ir i$-laik! lyderio pozicijas ne tik pagal veiklos rezultatus, bet ir pagal preki# "enkl%.

„Laikui b!gant preki# "en-klas )gauna toki% reik$m+, koki% jai suteikia kliento gau-nama vert!, – sak! bendrov!s prezidentas Antanas Zabu-

lis. – Manau, preki# "enklo s!km+ lemia ir nekintamos „Omnitel“ vertyb!s bei stra-tegija dirbti vadovaujantis pagarbos "mogui, visuome-nei ir aplinkai principu, b&ti

geram darbdaviui ir pa"ang% skatinan'iam bendruomen!s nariui.“

Tiesa, Lietuvos marketingo asociacijos narys *ilvinas Kulvinskis ir kiti ekspertai pasteb!jo, kad preki# "enklo „Omnitel“ vert! menksta.

„Margarita“-mon!s „Biok laboratorija“ sukurta „Margarita“ yra se-niausias lietuvi$kos kosmeti-kos preki# "enklas, i$leistas

dar prie$ 20 met#. Ta'iau, anot specialist#, lentynose dominuoja u"sienio gamin-toj# buitin!s prek!s su gar-siais preki# "enklais, tod!l „Margaritos“ preki# "enklui sunku konkuruoti.

„Gamintojas gal!t# pakilti ) abstraktesni# vertybi# ka-tegorij%, nes sakyti, kad esi lietuvi$kas, neu"tenka – ren-kantis kosmetik% pranc&zi$-kumas juk svarbiau“, – at-kreip! d!mes) M. Lapinskas.

„Dvaro“„Pieno "vaig"d"i#“ gami-nam# „Dvaro“ produkt# li-nij% specialistai labiausiai i$-skyr! i$ kit# maisto gamini#. Anot Lietuvos marketingo asociacijos nar!s Giedr!s Pukien!s, „Dvaro“ "enklas vartotojui atrodo solidus ir skatina prisiri$ti.

Kita vertus, pabr!"! M. Lapinskas, pieno produkcijos )vairov! pana$i ) kakofonij%, tod!l sunku spr+sti, kuo vie-

nas preki# "enklas vertin-gesnis u" kit%, juolab kad ir kaina skiriasi ne"ymiai. „Jie labiau yra ne preki# "enklai, o u"ra$ai prek!ms "enklinti, – mano jis. – Juk preki# "en-klai veikia "moni# s%mon+, o etiket!s papras'iausiai "ymi produktus.“

„Audimas“Palyginus bendrov!s „Au-dimas“ produkcij% su „Adi-das“ i$ karto matyti, kad lietuvi# preki# "enklas yra palyginti silpnas, vis d!lto jis lieka vienas ry$kiausi# tarp Lietuvos gamintoj#.

Pasak I. Naujalyt!s, „Au-dimas“ vie$ina savo verty-bes.

„Kar*na“„(is preki# "enklas – stiprus parei$kimas“, – )sitikin+s M. Lapinskas. Kam nors nor!dami atsid!koti varto-tojai pirmiausia rinksis ne $okolad% su „R&tos“, „Vil-niaus pergal!s“ ar latvi# „Laimos“ preki# "enklais, o „Kar&n%“, nors produktai yra tarytum lygiaver'iai.

„Alita“Alkoholini# g!rim# „Alitos“ preki# "enklas yra pla'iai "inomas, atrodo solid"iai ir puosel!ja tradicijas, nors tarp aktyvi# konkurent# da-rosi pana$us ) „pavargusi% primadon%“. „Saugus an-trasis pasirinkimas: galb&t

"mon!s m!gsta kit% brend), bet jo nerad+ parduotuv!je gali dr%siai imti „Alit%“ ir neapsirikti. Kitaip sakant, su „Alitos“ brend"iu ir $am-panu niekieno nenustebinsi ir ne)"eisi“, – sak! M. La-pinskas.

„Vytautas“Druskingas gazuotas mi-neralinis vanduo Bir$tono mineralini# vanden# ga-mykloje pilstomas nuo 1924 met#. „Vytauto“ preki# "en-klas "ymi tik vien% produkt% – kaip „Red Bull“ "enklina tik energin) g!rim%, tad yra rizikingas: pasikeitus ma-doms ar tap+s nepopuliarus „Vytautas“ "lugt#.

„Vi(i“Pirmiausia su "uvies pro-duktais, o ypa' krab# laz-del!mis siejamas „Vi'i&n#“ preki# "enklas apima daug kategorij#. „Ta'iau preki# "enkl% tempia "emyn tai,

»Lietuvi!k" maisto produkt" vardai labiau yra ne prek%s #enklai, o u#ra!ai prek%ms #enklinti

$iuos preki" #enklus vertingiausi kaip &vardijo „Ekonomika.lt“ kalbinami ekspertai. Ekonomika.lt

»Prek%s #enklas yra ne tik i!kaba ant fasado ar logotipas ant firminio blanko

p2747C p874C p2747C p874C

p2747C p2747C

Flekso (Tetra pack ofsetas)Spalv! kiekisSpaudos b"das Ofsetas

iki 8 spalv!

iki 6 spalv!

tik CMYK

Pantone 5625

CMYK 47 18 41 40

åHQNODL

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

100LIETUVOSNAUJIENOS

NORVEG/ INVESTUOTOJAMS ATSTOVAUJANTI GRUP. „SELVAAG“ SU PARTNERIAIS - VILNIAUS NT RINK, INVESTUOJA DAUGIAU NEI 100 MLN. LIT/

Daug%ja &sigijim" ir susijungim"

Pastebimas i!aug's u#sienio investuotoj" susidom%jimas Lietuvos &mon%mis. AFP

Ŷ2011 metais Lietuvos &mo-ni" &sigijim" ir susijungim" (angl. Mergers and Acqui-sitions, M&A) rinkoje buvo sudaryti 76 sandoriai, i! j" 45 sandoriai – tarp Lietuvos &moni", ir tai buvo vienas pagrindini" !ios rinkos varik-li", teigia Finans" analitik" asociacija, atlikusi Lietuvos M&A rinkos tyrim).

Augo darbuotoj" na!umas

Labiausiai prie !alies BVP augimo prisid%jo finans" ir draudimo &moni" darbuotojai. Fotodiena

Ŷ$alies *kyje pernai per vie-n) dirbt) valand) vidutini!kai buvo sukurta 37,34 lito prid%-tin%s vert%s to meto kainomis, arba 3,58 lito daugiau nei 2010-aisiais.

Per metus vienas u&imtasis suk)r! 69,3 t)kst. lit" bendro-sios prid!tin!s vert!s. Statistikos departamento duomenimis, buvo nustatyta, kad beveik du

kartus bendr( $alies )kio darbo na$um( vir$ijo ir finansin!s bei draudimo veiklos %mon!s, kur darbo na$umas sudar! 66,8 lito, bei informacijos ir ry$i" %mo-n!s – 57,6 lito per vien( dirbt( valand(. 2011 metais per vien( dirbt( valand( buvo sukurta 5,2 proc. daugiau BVP, o vienas u&imtasis suk)r! 3,8 proc. dau-giau BVP nei 2010 metais.

mln.

Konkursas: centimetras šen, centimetras ten

4VEÕUJOHJBVTJBT�-JFUVWPT�JTUPSJKPKF�NPLTMJOJP�DFOUSP�QSPKFLUBWJNP�JS�TUBUZCı�LPOLVSTBT�CBJHÕTJ�OFQSBTJEÕK×T��7JFUPK�LFMFUP�WJFğPKP�QJSLJNP�LPOLVSTF�EBMZWBWVTJı�QBUZSVTJı�TUBUZCJOJOLı�JS�QSPKFLUVPUPKı�UFMJLP�WJFOJOUFMJT�

íNPOJı�)JESPTUBUZCB�JS�'JNB�LPOTPSDJVNBT�

MARIJUS $IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

FAKTAI

NFTMC

Pernai Nacionalinio fizi-ni" ir technologijos moksl" centro pastato projekt" konkurse buvo pateikti 7 pasi)lymai

Projekt( %gyvendina Vil-niaus universitetas, Fizini" ir technologijos moksl" centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

NFTMC yra vienas i$ „Sau-l!tekio“ mokslo, studij" ir verslo centro sl!nio projek-t". Lietuvoje panaudojant ES strukt)rini" fond" para-m( kuriami 5 tokie naciona-lin!s reik$m!s projektai.

*vietimo ir mokslo minis-terija juos laiko ypa' svar-biais $alies mokslo, tech-nologij" pa&angai ir mokslo bei verslo bendradarbiavi-mo pl!trai.

2011 m. gruod% baigtas pirmasis „Santaros“ sl!nio projektas – „Informacini" technologij" atviros pri-eigos centro suk)rimas“. Beveik baigti dar keli pro-jektai.

Pa$alintieji kon-kurentai grie"ia dant): juos per-kan'ioji organi-zacija i$ daugma"

100 mln. lit# vert!s konkurso i$met! d!l smulkmeni$k# priekabi#. Anot buvusi# da-lyvi#, jeigu Nacionalin) fizi-ni# ir technologijos moksl# centr% (NFTMC) ketinantis statyti Vilniaus universite-tas (VU) b&t# taip skrupu-lingai nagrin!j+s geriausiai pasirod"iusio konsorciumo projekt%, tai ir tas pats to-liau b&t# neper!j+s.

Kokio auk!(io lubos?Tad kiek bus dukart du? Trys, keturi ar penki? NFTMC suk&rimo kon-kurs% organizav+s VU turi vien% atsakym%, i$ jo pa-$alintieji – kit%. Siekdami i$siai$kinti, koks gi vis d!lto tur!t# b&ti veiksmo 2 X 2 sprendinys, Vie$#j# pirkim# tarnybai skundus pateik! bendrov!s „Kausta“ ir „V!tr&na“ bei Panev!"io statybos trestas, kuris i$ konkurso i$l!k! pats pirma-sis kaip neatitik+s kvalifika-cijos.

I$ konkurso jau po tech-ninio )vertinimo pa$alintos „V!tr&nos“ gamybos direk-torius Vidmantas Pronc-kus pabr!"!, kad j# )mon!s su partneriais pateiktame projektiniame pasi&lyme netikslum# nebuvo dau-giau negu vienintelio kon-kurse likusio konsorciumo projekte. „Mus atmet! d!l smulkmen#, palyginti su klaidomis, kurias radome „Hidrostatybos“ ir „Fimos“ pasi&lyme“, – mano jis.

Kartu su „V!tr&na“ ) kon-kurs% !jusios projektavimo darb# bendrov!s „Archi-

planas“ direktorius Ernes-tas Gegeckas )sitikin+s: VU pastabos yra i$ pir$to lau"-tos. „Pastatas i$ ties# yra sud!tingas, bet ne tai mums paki$o koj%“, – mano E. Ge-geckas.

(tai pavyzdys: tarp reika-lavim# buvo numatyta su-projektuoti 3 metr# patalp# auk$t) skai'iuojant nuo lub# iki grind#.

„Archiplanas“ projekte prie $io minimalus reikala-vimo dar prid!jo 26 centime-trus.

„Ta'iau u"sakovas sava-ranki$kai padar! prielaid%, kad kabam#j# lub# auk$tis

sudaro 40 cm. Vadinasi, b&-tin# 3 metr# nebeliks, – pa-sakojo E. Gegeckas. – Bet i$ anksto daryti tokias prie-laidas yra ne)prasta, juolab kad kalbame dar ne apie projekt%, o apie projektin) pasi&lym%.“

Dar viena smulkmena – u"sakovas reikalavo bent

6 metr# pirmojo auk$to, o „Archiplanas“ pateik! dau-gma" penkis. Tik dalykas tas, kad architektai pirm% auk$t% projektavo per du auk$tus, tad galiausiai i$ viso b&t# susidar+ 8 metrai – net daugiau nei reikia.

„Galb&t mes ir neteis&s, bet kol kas viskas keistai ir negra"iai atrodo, – sak! E. Gegeckas. – Ma"a to, nuga-l!toj# pasi&lyme viskas liko taip pat – ir auk$'io, ir ploto reikalavimai nei$laikyti, o suprojektuotos patalpos buvo arba ma"esn!s, arba smarkiai per didel!s, negu reikalauta.“

V. Pronckaus vertinimu, pasi&lymus nekompetentin-gai )vertino pirmiausia pati perkan'ioji organizacija – VU.

„Mums keista, kad liko tik viena )mon!, surinkusi, jeigu neklystu, 100 bal#, – sak! „V!tr&nos“ gamybos direktorius. – Dalyvaujame daugyb!je konkurs#, bet $i-taip atsitinka neda"nai.“

Pa#i*r%ti atid#iau nesivargina?Kitas konkurso dalyvis „LitCon“, ) „Saul!tekio“ sl!n) !j+s su b&riu partne-ri#, tarp j# $alies kaimy-n!s subrangovu „Latvijas

tilti“, nesp!jo net )sib!g!ti – juos VU komisija i$pra$! kaip neatitinkan'ius kvali-fikacijos. „Bet jie nepaste-b!jo dokument# ir tik po pretenzijos patvirtino, kad kvalifikacij% atitinkame“, – steb!josi Henrikas Miciu-levi'ius, „LitCon“ pirkim# padalinio vadovas.

(i )mon! daugiausia vykdo visuomenin!s pa-skirties statini# ir in"ineri-ni# tinkl# statybos darbus, atlieka pana$aus, tik ma"es-nio, 55 mln. lit# vert!s pro-jekto darbus Kauno „Santa-kos“ sl!nyje.

O atrank% per!jusios

)mon!s „Hidrostatyba“ val-dybos pirmininkas Jonas Duma$ius teig!, kad likti vieninteliams vie$#j# pir-kim# konkurse – ne nau-jiena. „Mus pa'ius ne kart% buvo i$met+“, – sak! jis.

J. Duma$iaus teigimu, konkurentai gali manyti, k% nori, bet pirmiausia u" kon-kurso eig% yra atsakinga vie$#j# pirkim# komisija. „Mes dar kart% per"i&r!-jome savo projekt% ir mums patiems joki# centimetr# netr&ksta“, – atr!m! konku-rent# pastabas „Hidrostaty-bos“ valdybos pirmininkas.

Vis d!lto VU vie$#j# pir-

kim# komisija pa"i&r!jo atid"iau ir „Hidrostatybos“ bei „Fimos“ pasi&lyme i$ ties# rado tr&kum#, kuri# anks'iau nemat! ir kuriuos )vardijo konkurentai. Per-kan'ioji organizacija dabar tur!t# panaikinti anks-tesnius savo sprendimus pa$alinti kitus dalyvius pa-liekant vien% projekt%, ir t% pat) – su klaidomis.

H. Miciulevi'iaus paste-b!jimu, VU komisija pa$a-lint# dalyvi# pretenzijas nagrin!jo pavir$utini$kai, kad atsikratyt# papildomo darbo ir gal!t# t+sti proce-d&ras. „Ketvirtadien) su"i-

FAA tyrimas rodo, kad investuo-tojai labiausiai dom!josi maisto ir g!rim", energetikos, komu-nalini" paslaug" ir technologij", transporto, &iniasklaidos bei te-lekomunikacij" (TMT) ir kit" sek-tori" bendrov!mis. 2011 metais u&sienio bendrov!s %sigijo AB „Sa-nit(“, AB „Snaig#“, UAB „Mulga“ (valdo prekybos centr( „Babilo-nas“), UAB „Ingman ledai“.

»Jie nepasteb%jo dokument" ir tik po pretenzijos patvirtino, kad kvalifikacij) atitinkame

nojome, kad atmet! m&s# pretenzij%. Neabejoju, at-mes ir kit#“, – sak! jis.

NFTMC suk&rimo vie-$ojo pirkimo konkurso pla-nin) vertinim% atlieka ir Vie$#j# pirkim# tarnyba. Kol tarnyba nepateiks i$-vad#, perkan'ioji organiza-cija negali sudaryti sutar-'i# su konkurso laim!toju.

Reikia #inoti, k) daraiSavo ruo"tu Redas Laukys, Vilniaus universiteto Vie-$#j# pirkim# direkcijos direktorius, u"simin!, kad i$nagrin!jus dalyvi# pre-tenzijas pa$alintieji i$ kon-

Pagaus%jo gryn"j" pinig"

Kovo m%nes& Lietuvos banke ma#%jo rezident" ind%liai. Fotodiena

ŶKovo m%nes& Lietuvos banko i!or%s turtas ir i!or%s &siparei-gojimai suma#%jo atitinkamai 1,5 mlrd. ir 621,9 mln. lit".

M!nesio pabaigoje $ie rodi-kliai buvo lyg)s atitinkamai 20,6 mlrd. ir 122,0 mln. lit". Rezident" ind!liai Lietuvos banke per m!-nes% suma&!jo 846,9 mln. lit" ir kovo pabaigoje sudar! 8,1 mlrd.

lit". *ie ind!liai suma&!jo d!l su-ma&!jusi" kit" pinig" finansini" institucij" (PFI) ir centrin!s val-d&ios ind!li" – atitinkamai 658,4 ir 174,5 mln. lit". Kovo pabaigoje kit" PFI ir centrin!s vald&ios ind!-liai sudar! atitinkamai 3,1 ir 4,9 mlrd. lit". Grynieji pinigai apy-vartoje per m!nes% padid!jo 4,2 mln. lit" ir kovo pabaigoje buvo lyg)s 10,4 mlrd. lit".

kurso dar gal!s ir gr)"ti. „Dabar sklando daug emo-cij# – nat&ralu, kad "mon!s nepatenkinti, kai priima-mas neigiamas sprendimas, – ai$kino jis. – Vyksta kova pretenzijomis, bet mes sie-kiame precizinio rezultato. Mums pateikiamos preten-zijos da"niausiai b&na ne-pagr)stos.“

VU vie$#j# pirkim# or-ganizatorius teig! nenuste-b+s, kad ne visi konkurso dalyviai tur!jo "ini# tin-kamai pasirodyti teikdami projektinius pasi&lymus, mat NFTMC yra i$skirtinai sud!tingas projektas. „Ga-

vome priekai$t# d!l detali# reikalavim#. Jie tokie yra tod!l, kad rezultatas b&t# toks, kokio reikia – kad vietoj plyteli# nenupirk-tume smiltaini#, – sak! R. Laukys. – (tai viena )mon! buvo atmesta, nes netur!jo tokio eksperto, kokio reika-lavome.“

Pasak R. Laukio, vie$asis pirkimas vyksta pagal eko-nomin) naudingumo krite-rij# vertinant du skirtingus aspektus – technin) ir finan-sin).

„Dar dirbome su dviem ekspert# grup!mis – archi-tekt# ir in"inieri#. Batsiu-viui svarbu avalyn!s me-d"iaga, o bat# dizaineriui – i$vaizda, tod!l remiam!s abiem i$vadomis“, – paly-gino jis.

VU atstovas taip pat at-met! )tarimus proteguojant vien% konsorcium%. „Man+s ir komisijos tai nejaudina, nes mes "i&rime ) faktus ir taikome proced&ras. Patys steng!m!s pasi&lymus mak-simaliai i$vie$inti, kad kon-kurentai gal!t# atlikti ana-liz+ ir kritikuoti, – atkreip! d!mes) R. Laukys. – Be to, mums patiems b&t# nepa-lanku, jeigu likt# tik vienas konkurso dalyvis.“

Abejoni" neturi likti Antikorupcini# iniciatyv# organizacijos „Transpa-rency International“ Lie-tuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas klau-sia, kod!l apskritai taip at-sitinka, kad tik prasid!jus konkursui lieka vos viena )mon!, kuri% galima svars-tyti kaip vie$ojo pirkimo dalyv).

„Kitus atmetus d!l neati-tikim# gal# gale liko vienas kandidatas. Kilus triuk$-mui d!l konkurso pasi#sta ai$ki "inia: tokius pirkimus reikia steb!ti labai atid"iai, kad niekam nekilt# abejo-ni#“, – sak! jis.

S. Muravjovas primin!, kad statybos apskritai yra vienas neskaidriausi# sek-tori# ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, iki $iol n!ra pa-kankamai skaidr&s ir vie-$ieji pirkimai. Anot tyrimo, Lietuvoje pus! apklaust#

verslinink# nurod! neda-lyvav+ tam tikrame vie$ojo pirkimo konkurse, mat nu-gal!tojas jau buvo ai$kus dar prie$ konkurs%.

„Pasitaiko, kad nugal!to-jas b&na "inomas i$ anksto su kitu dalyvi# palaimi-nimu, – atkreip! d!mes) S. Muravjovas. – Kai kalbame apie tokius strateginius valstybinius projektus, ga-l!tume taikyti s%"iningumo metod% – )traukti ekspertus ir pilietin!s visuomen!s at-stovus, kad informacija nuo paties projekto prad"ios b&t# vie$a ir kiekvienam prieinama. Tai u"tikrint# efektyvesn+ steb!sen%.“

Dalyviai – pirkim" lyderiaiSud!ting% fizini# ir tech-nologijos moksl# centr% pretendavusi statyti Tel$i# bendrov! „V!tr&na“ daly-vauja ir kituose unikaliuose projektavimo konkursuose – stat! Kauno aren% Nemuno saloje, )rengia branduolinio kuro saugyklas. Nuo 2009 met# laim!jo vie$#j# pir-kim# konkurs# u" 1,3 mlrd. lit#.

Kauni$k! „YIT Kausta“ stato ligonines, prekybos centrus, oro uost# termi-nalus, bendrov! taip pat )gyvendino nauj#j# Seimo r&m# projekt%. -mon!s at-stovai nekomentavo kon-kurso sostin!s „Saul!tekio“ sl!nyje eigos ir savo skund#. Nuo 2009 m. sausio 1 d. „YIT Kaustos“ laim!t# vie$#j# pirkim# konkurs# vert! su-daro apie 1,1 mlrd. lit#.

Pana$ios vert!s vie-$#j# pirkim# portfel) turi ir i$ konkurso i$pra$yta „Avona“.

Vilniuje )sik&rusi „Fima“ vykdo dar daugiau sud!-ting# projekt# ir prisistato kaip intelektuali# in"ineri-ni# sprendim# lyder! Balti-jos $alyse. Laim!t# vie$#j# pirkim# konkurs# vert! skai'iuojamu laikotarpiu kuklesn! – apie 320 mln. lit#.

Kartu su „Fima“ jungti-n!s veiklos pasi&lym% patei-kusi „Hidrostatyba“ speci-alizuojasi Klaip!doje, ypa' j&r# uoste. Laim!t# vie$#j# pirkim# konkurs# nuo 2009-#j# – 0,5 milijardo lit#.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

NFTMC suk*rimo konkurse dalyvav' konsorciumai

„V'tr%na“ + „Rofolis“ + „Archiplanas“„YIT Kausta“ + „YIT Technika“„Hidrostatyba“ + „Fima“„Avona“ + „Dailista“ + „LitCon“ + „(iltas namas“

Konkurse pateikti projektai. Konkurso dalyvi) nuotr.

,JUV�ļWJMHTOJV8

Nerijus Udr!nas, Prezident!s vyriausiasis patar!jas:# biud$et* bus sumokamos didel's dividend) sumos ir, ekspert) skai+iavimais, per 60 j'gain's veiklos met), skai+iuojant dabartin'mis kainomis, , valstyb's biud$et* kaip Visagino atomin's elektrin's dividendai bus sumok'ta apie 30 mlrd. lit)

K#stutis Glaveckas, Seimo Biud&eto ir finans" komiteto pirmininkas: Sutartyje ,vestos s*vokos kaip kompensacijos u$ ,dirb, tuo atveju, jei d'l koki) nors prie$as+i) nutr%ksta atomin's statyba. #dirb, „Hitachi“ tur't) lyg ir kompensuoti vyriausyb'. Tai gali b%ti i& tikro mil$ini&kos sumos, nes reaktorius gali b%ti pagamintas

NUOMON"Mok%s dividendus Japon" saugikliai

7JTBHJOP�BUPNJOÕT�FMFLUSJOÕT�џOBOTBJ

ELTAELTA

Lietuva – silpniausia grandis-BUWFOFSHP�WBEPWBT�"SJT�ĻJHVSBT�BULSFJQJB�EÕNFTí �LBE�ğJBOEJFO�-JFUVWB�ZSB�TJMQOJBVTJB�HSBOEJT�#BMUJKPT�ğBMJı�FOFSHFUJLPT�ĩLZKF�

Besideran'ios d!l investicij# ) Vi-sagino atomin+ elektrin+ latvi# valstybin!s ben-

drov!s „Latvenergo“ valdybos pirmininkas A. *iguras at-kreipia d!mes), kad derybose su regioniniais partneriais liko dar keletas esmini# nei$-spr+st# klausim#, nes pokal-bius sunkina skirtingi par-tneri# po"i&riai ir tikslai bei gana trumpa deryb# trukm!.

Prie$ pokalb) A. *iguras atskleid!, kad „Latvenergo“ i$siunt! ne)pareigojam% pa-si&lym% bendrovei Visagino atominei elektrinei, jog no-r!t# pretenduoti ) 275 mega-vatus naujosios j!gain!s ga-lios. Planuojama, kad bendra Visagino atomin!s elektrin!s galia sieks 1 350 MW. Be to, pa$nekovo teigimu, u"dariusi Ignalinos atomin+ elektrin+ Lietuva tapo silpniausia gran-dimi Baltijos $ali# energeti-kos &kyje, nes dalis elektrini# naudoja pasenusi% )rang%.

? Kiek !iandien pasiek%te dery-bose su Lietuvos vyriausybe

d%l investicij" & Visagino atomin' elektrin'?

() klausim% u"duodate ne-teisingai. Mes nesikalbame su Lietuvos vyriausybe ir tai yra problema. M&s# vyriau-syb!, net m&s# prezidentas tai band! pasakyti Lietuvos politikams. Dabar ) derybas )sitrauks Latvijos politikai ir vyriausyb!. O valstyb!s val-doma bendrov! „Latvenergo“ Visagino atomin!s elektrin!s statybose dalyvaus tik jei $is projektas pasirodys komer-ci$kai patrauklus. (iandien a$ atstovauju komercinei ben-drovei ir nesideru su Lietuvos

MARTYNAS PASILIAUSKASSpecialiai „Ekonomika.lt“ i& Rygos

vyriausybe. Deruosi su ben-drov!mis Visagino atmonine elektrine, „Hitachi“. Tai skir-tingas lygis.

? Ar Visagino atomin%s elektri-n%s projektas !iandien domina

„Latvenergo“ ir ar manote, kad jis ateityje bus komerci!kai patrauklus?

Taip.

?Matote problem" Visagino atomin%s elektrin%s projekte?

Ar elektrin%s statybos bus prad%-tos laiku?

Nepasaky'iau, kad tik saul! $vie'ia prie$ mus ke-lyje ) Visagin%. Reikia dar daug darb# nudirbti. Tai daug i$$&ki# keliantis pro-jektas turint omenyje, kad jame dalyvauja bent keturi

labai skirtingi dalyviai, kurie, b&dami skirtingos kult&ros, skirtingai supras-dami versl% ir tur!dami $iek tiek skirting# tiksl# siekia vieno tikslo.

M&s#, „Latvenergo“, pagrindinis tikslas – inves-tuoti pinigus ir u" tai gauti elektros energij% konku-rencinga kaina 2020–2021 metais. Lietuvai svarbu ne tik konkurencinga elektros energijos kaina, bet ir tie-kimo saugumo problemos sprendimas (energetin! ne-priklausomyb! – aut. past.). D!l $i# prie"as'i# formuo-jasi skirtingi dalyvi# po-"i&riai. Mes su partneriais i$ Estijos („Eesti Energia“ – aut. past.) $iame projekte dalyvaujame tik d!l komer-

cini# paskat#.Kad pasiektume visus

tikslus ir tarpusavio suta-rim%, mums reikia laiko. Laiko tarpas nuo pra!jusi# met# vidurio, kai prasid!jo aktyvios derybos, iki $ian-dienos buvo per trumpas, kad suprastume visas pro-blemas. Vis dar reikia i$-spr+sti kelet% svarbi# klau-sim#.

? Koki) dal& Visagino atomi-n%s elektrin%s akcij" nor%t"

&sigyti „Latvenergo“ ir kiek pinig" bendrov% yra pasiry#usi investuoti & elektrin'?

Mes dairom!s ) ne dau-giau nei 20 proc. j!gain!s akcij#. *inodami bendr% projekto kain% galite len-

gvai apskai'iuoti m&s# in-vesticij# sum% (vertinama, kad Visagino atomin!s elektrin!s statybos kainuos 5 mlrd. eur# (17,25 mlrd. lit#), tod!l „Latvenergo“ investicij# dalis siekt# iki 1 mlrd. eur# (3,45 mlrd. lit#) – aut. past.).

? Kaip !iandien vertinate Baltijos !ali" energetin& paj%gum)?Latvija su trimis hidroe-

lektrin!mis ir dviem atnau-jintomis termofikacin!mis elektrin!mis, varomomis dujomis, $iandien yra labai konkurencinga.

Estija su dvejomis degiai-siais skal&nais varomomis j!gain!mis $iuo metu taip pat atrodo patraukliai, ta-'iau nedr)s'iau teigti, kad

ji tokia i$liks artimiausiu metu, nes jai teks daug dau-giau mok!ti u" anglies dvi-deginio emisijas.

Kalb!damas apie Lietuv% negaliu pasakyti, kad toks didelis $alies elektrini# generuojamas elektros kie-kis j% daro kokurencing% Baltijos $ali# rinkoje, nes did"iausios $alies termofi-kacin!s elektrin!s naudoja pasenusi% )rang%. Tad $iuo metu Lietuva yra silpniau-sias ta$kas arba silpniau-sia Baltijos $alies elektros energijos grandin!s vieta, tod!l nor!dami u"tikrinti tiekimo saugum% laukiame Visagino atomin!s elektri-n!s, kuri u"tikrins regiono elektros energijos tiekimo diversifikacij%.

»Nepasaky(iau, kad tik saul% !vie(ia prie! mus kelyje & Visagin)

CV Aris #iguras

Gim% 1965 m.

2004 m. Rygos technikos universitete gavo verslo vadybos magistro laipsn%

2009 m. tame pa'iame univer-sitete gavo in&inerijos mokslo daktaro laipsn% energetikos srityje

Nuo 2010 m. – „Latvenergo“ valdybos pirmininkas. Iki tol !jo „Rigas siltums“ prezidento ir valdybos pirmininko pareigas

A. +iguras atkreip% d%mes&, kad „Latvenergo“ Visagino atomin%s elektrin%s statybose dalyvaus tik jei bendrovei !is projektas pasirodys komerci!kai patrauklaus.Latvenergo

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Darbai, kuriuos dirbsite am#inai(iais nepastoviais ekonomikos laikais $mon'ms da$nai tenka keisti ne tik darbovietes, bet ir profesijas. Ta+iau egzistuoja kelios profesijos, kurios, kad ir kaip keist)si rinka, i&lieka am$inai paklausios. (ie darbai tenkina am$inus b%tinus poreikius, tad yra atspar%s rinkos j'goms.

Graikijos kriz%s ABCPasaulio $iniasklaidoje viena labiausiai eskaluojam) ekonomini) ir finansini) tem) yra Europos skol) kriz'. (ios temos epicentre – Graikija. Visi jau $inome, kad Graikijos pagrindin' b'da yra didel's skolos ir nesugeb'jimas ,vesti reikalingas reformas. Kartais net pasigirsta bals), si%lan+i) Lietuvai helenin's respublikos likim*, jei nebus imtasi atitin-kam) veiksm).

Silicio sl%nio &moni" prana!umai: viskio penktadieniai, berib%s atostogos, masa#aiDauguma darbdavi) priedus supranta kaip sveikatos drau-dim*, motinyst's atostogas ir poilsiui skirt* laik*. Ta+iau technologij) industrijoje prie-dai ir privilegijos rei&kia daug daugiau.

Statau pasyv"j& nam)Pasyvi)j), arba kitaip energe-ti&kai efektyvi), nam) statyba Lietuvoje &iandien apipinta daugybe mit) ir legend). Galb%t b%tent tai ki&a koj* sta-tytojams, kurie vis dar negali pasigirti statantys daugyb- toki) – taupi) ir &ilt) – nam).

„Facebook“ u# 1 mlrd. JAV doleri" perka „Instagram“ „Facebook“ prane&', kad perka nuotrauk) dalijimosi program'l- „Instagram“ u$ 1 mlrd. JAV doleri). Kol kas tai did$iausias socialinio tinklo pirkinys. Kompanija „Face-book“, kuri netrukus prad's prekiauti akcijomis, iki &iol susi-laikydavo nuo dideli) pirkini). Kalifornijoje ,sik%rusi ,mon' da$niausiai pirkdavo ma$us „startup'us“, labiau paremtus talentingais $mon'mis, o ne technologijomis.

Anonimas 2012-04-13 12:03:56 Man tai parodo, kad dalis &moni", laikom" skurd&iais ir bedarbiais, perka automobilius i$ savo pajam", kurios nebuvo deklaruotos, ir pila benzin( be akcizo. Neprad!siu dabar morali-zuoti, bet taip turime paradoks( statistikoje ir atskir( klas# - varg$", bet tik tada, kai reikia mokes'ius mok!ti. Tai taip pat parodo, kad kiekvienas yra laisvas rinktis, kur leisti savo pinigus. Jei ka&kam svarbiau ma$ina nei maistas - tai jau ne mano darbas j% kritikuot, o jo paties problema.

Profas2012-04-13 09:57:45 Lietuva niekada nebus *veicarija, o *veicarija niekada nebus Lietuva. Mus slegia labiau istorin! ir geopolitin! situacija, o ne ECB monetarinio gyvenimo i$daigos, kurios lieka nei$vengiamos. LT to-bul!ja pernelyg l!tai, kad i$vengt" euro zonos.

Reikia 2012-04-12 18:12:00Yra dvi blogyb!s - euras ir neprognozuojama valdzia. I$ dviej" blogybi" renkuosi eu(a! Taip, menkas stabilumas bus. Bent nereik!s bijoti, kad muzikantai, poetai ir pan. sum(stys lit( de-valvuoti. Nervas ima - kiek Seime supranta ekonomik(? Gal kokie 5 proc., o kiti &alio supratimo neturi. Ir tokius o&kucius %tikina suintere-suotos verslo grup!s... ir u& ma&us pinigus... O valstybei nuostoliai mil&ini$ki... Ka&kam reikia u&moket - ai$ku moka visi o&ku'iai...

Adis2012-04-04 12:21:16 Visi gelb!ja Graikij(, o kaip patys graikai ? Atrodo, kad jie ir toliau pasiruo$# $anta&uoti Europ( savo bankroto baubu ir nieko nesiruo-$ia keistis. nesimato nieko , kas rodytu, kad skolos pradetu nors stabilizuotis , o ekonomika augti? Kiek tai gali testis???

Esme 2012-04-03 23:16:56M)s" ekonomika yra finansin! piramid!, kuri lygiai taip pat spausdina popierinius pinigus, kurie realiai yra nieko verti tik popieriaus kaina, o MMM tai tik smulkus versliukas su pana$iom pasekm!m kas ir m)su laukia &lugimas.

Tomas 2012-04-10 15:06:01*iaip tai %kalinimo %staigos tur!t" bauginti kalinius, kad jie nenor!t" ten gr%&ti... Be to kaliniai yra &mon!s nusikalt# visuomenei ir ten s!d!dami tur!t" atidirbti, surinkti pinig" sum( ir i$pirkti savo kalt# prie$ tuos &mones, kuriems prisidirbo, o ne prabangos prekes pirkti.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAIT,S STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

(ia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAIT,S KLAUSIMAS

Ar rinktum!t!s $iaudin% nam(?

2012-04-11Per daug pilstymo ir Graikijos kriz's pseudoprie$as+i). I& ti-kr)j) pagrindin' prie$astis &i: „Vald$ia nustojo taupyti, neri-botai skolinosi ir leido pinigus neatsiperkantiems ar nuosto-lius ne&antiems projektams.“ Ir tai dar' ne tik pana&ioje situa-

cijoje, kaip Lietuva 2006–2008 m., bet ir kai valstyb's skola tapo daug didesn' nei m%s) dabar bei biud$eto deficitas didesnis nei m%s) 2009 m. Ir dabar, ties* pasakius, ne ypa+ taupo.Euras &iuo atveju prisid'jo tik

tuo, kad u$li%liavo vis) t) sko-lintoj) ir investuotoj) budrum* – tik'damiesi, kad kitos euro zonos &alys j* gelb's (kaip pa-sirod', visai pagr,stai), jie leido Graikijos skolai pasiekti bepro-ti&k* rib*.

- rrr

»Euras !iuo atveju prisid%jo tik tuo, kad u#li*liavo vis" t" skolintoj" ir investuotoj" budrum)

%JTLVUVPLJNF10

Tvirtas namas – Lã�ãLDXGž

ŶPrie! daugiau nei !imt) met" JAV prad%ti statyti namai i! !iaud" !iandien vietos atranda ir Lietuvoje. J" statytojai tikina, kad tokie namai ne tik ekologi!ki bei !ilti, bet ir patvar*s: !iaudinio namo savininkui negresia par!elio i! pasakos, kuriam vilkas nup*t% pasistatyt) !iaud" nam), likimas.

(iaudini# nam# statytoj# asociacija teigia, kad toki# – itin ekologi$k# ir lietuviams prieinam# – nam# statyba u"siimti gal!t# kiekvienas norintis. Statant nedidel) nam% neprireikia net kar-kaso, nes $iaud# ry$uliai sutvirtinami lazdomis. Pano-rus didesnio namo $iaud# ry-$uliai spraud"iami ) karkas%, o sienos padengiamos molio ar kalki# tinku.

Lietuvoje i$tekli#, kuriuos b&t# galima panaudoti $iau-dini# nam# statybai, itin daug, o tyrimai parod!, kad $iaudini# nam# gyvento-jai sutaupo $ildymo sezono metu. Statytojai kalba ir apie tai, kad $iaudiniai namai yra itin tvirti, atlaiko v!jo g&sius iki 215 km/h ir atsparesni ugniai nei mediniai namai: sienos, padengtos atitin-kamu gipso ar molio tinko sluoksniu, neu"sidega net dvi valandas.

Technologija prigijo„(iaudini# nam# sienos va-dinamos kv!puojan'iomis, mat $iaudai nedengiami jo-kiomis pl!vel!mis, kitomis med"iagomis. O tinkui sten-giam!s naudoti ekologi$kas med"iagas, tad "iem% namas itin $iltas, o vasar% – v!sus“, – pasakojo (iaudini# nam# statytoj# asociacijos pirmi-

ninkas Domantas Surkys.Jo nuomone, Lietuvoje sta-

tybin!s med"iagos – $iaud# toki# ekologi$k# ir pasyvi# nam# statybai yra daugiau nei reikia. Galb&t d!l $ios prie"asties Lietuvoje $iau-dini# nam# statyba prigijo be didesnio vargo, o kasmet asociacija suskai'iuoja pa-statom# 10–15 nauj# nam#. „Tai tik tie skai'iai, kuriuos mes "inome, ta'iau ne vienas $iaudin) nam% statosi pats, savomis rankomis. Kiek kas-met atsiranda toki# nam#, ne"inome“, – sak! D. Surkys.

Pasteb!jus, kad $iaudini# nam# Lietuvoje n!ra tiek daug, kiek gal!t# b&ti, asoci-acijos pirmininkas paprie$-taravo. Anot jo, kasmet tokia

statyba vis populiaresn! ir patrauklesn! daugeliui lietu-vi#. „*inant, kad tokio tipo statyba ) Lietuv% at!jo prie$ ma"daug de$imt met#, turiu pasakyti, kad $iaudinius na-mus lietuviai pam!g+ daug labiau nei kai kurios kitos $alys, – tikino D. Surkys. – Neretai gerokai didesn!se valstyb!se keliaudamas ne-pamatysi tiek daug toki# eko-logi$k# nam#, kaip pas mus Lietuvoje.“

„Teisyb%s“ langaiPagal saugumo rodiklius $iaudiniai namai prilygsta m&riniams. O, pasak D. Surkio, "velgdami i$ $alies $iaud# namo nuo kitoki# ne-atskirtum!te. „Statybin! me-

d"iaga neapriboja statytoj# vaizduot!s, tad $iaudiniai na-mai gali b&ti )vairiausi. Bene vienintel! privaloma tokio namo detal! – vadinamasis teisyb!s langas“, – atskleid! (iaudini# nam# statytoj# asociacijos pirmininkas. Vie-nintel! tokio lango funkcija – aplinkiniams parodyti, kad namas statytas i$ $iaud#.

Taupo statydami patysVis d!lto tik!tis, kad d!l ne-tradicin!s statybos ir naudo-jamos itin pigios statybin!s med"iagos tur!t# atpigti pats namas, neverta. „Mes ak-centuojame ekologi$kum%, energetin) efektyvum%, nes $iaudinio namo statybos technologija sudaro vos 5–10 proc. bendros namo kainos. (iaudiniam namui vis tiek reik!s stogo, pamat#, kit# sistem#, tad smarkiai piges-nis toks namas tikrai nebus. Tik taupesnis“, – argumen-tavo D. Surkys.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

$iaudini" nam" statytojai skai(iuoja, kad kasmet Lietuvoje atsiranda ma#iausiai 10–15 nauj" !iaudini" nam". Scanpix

»$iaudinius namus lietuviai pam%go daug labiau nei kai kurios kitos !alys. Neretai gerokai didesn%se valstyb%se keliaudamas nepamatysi tiek daug toki" ekologi!k" nam" kaip pas mus

FAKTAI

$IAUDINIAI NAMAI

*iaudinio namo $ilumos var&a siekia 8–10 kilovatvalan-d&i", tenkan'i" kvadratiniam metrui

Namai i$ presuot" $iaud" gali atlaikyti v!j( iki 215 km/h ir yra atspar)s &em!s dreb!ji-mams

*iaud" sienos, padengtos 25–75 mm gipso ar molio tinku, atsparesn!s ugniai nei medin!s sienos

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 122012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

KRIMINALIN"SNAUJIENOS

SAVAIT,S KRIMINAL-

TOP 3

M A S K V A . Rusijos generalin! prokurat)ra prane$! i$k!lusi dar vien( byl( d!l „Jukos“ veiklos. Anot prokurat)ros atstov!s, pa-teikti kaltinimai vengimu sumo-k!ti daugiau kaip 9 mlrd. rubli" (796 mln. lit") mokes'i" 1998–2001 metais. Pasak Generalin!s prokurat)ros, kaltinamasis Alek-sejus Spiri'evas su jau nuteistais „Jukos“ bendratur'iais Michailu

Chodorkovskiu ir Platonu Lebe-devu klastojo dokumentus apie fiktyvias arba „Jukos“ koncernui pavald&ias bendroves. Rusijos &i-niasklaidos duomenimis, A. Spi-ri'evas yra pab!g#s i$ Rusijos ir pasisl!p! Did&iojoje Britanijoje, tad bus teisiamas jam nedaly-vaujant.N O R V E G I J A . Dvigubu teroro aktu %tariamo Anderso Behringo

Breiviko antr( kart( atliktos psi-chiatrijos ekspertiz!s i$vadose teigiama, kad %tariamasis yra pa-kaltinamas, tod!l jam gali b)ti su-rengtas teismas ir skirta kalinimo bausm!. Psichiatrijos ekspert" i$-vados neatitinka anks'iau atlikt" tyrim", kurie parod!, kad de$iny-sis ekstremistas yra nepakaltina-mas. A. B. Breivikas prie$ teism( stos baland&io 16 dien(.

G R A I K I J A . D!l kaltinim" pi-nig" plovimu buvo sulaikytas buv#s Graikijos ministras Akis Tsohatzopoulas. Tai viena svar-biausi" byl" politikui, susijusi" su de$imtme'ius besit#sian-'iais korupcijos skandalais. Pas-taruoju metu Graikijos vald&ia sulaiko vis daugiau %tariam"j", u&siiman'i" finansin!mis ma-chinacijomis.

Nusl%p% milijonus mokes(i"

Daugiausia #mog#udys(i"

2011 metais Vilniuje i!tirta 91 proc. nusikalstam" veik", kvalifikuot" kaip nu#udymas. Reuters

ŶFinansini" nusikaltim" ty-rimo tarnybos (FNTT) tyr%jai baig% ikiteismin& tyrim), kuriame pareig" neatlikimu &tariamas buv's Vilniaus bendrov%s direktorius – jis u# &sigyt) nekilnojam)j& turt) nesumok%jo daugiau nei 3,7 mln. lit" mokes(i".

FNTT tyr!jai atskleid!, kad bendrovei %sigijus turt( jos

Ŷ2009 met" duomenimis, Vilnius pirmavo tarp Euro-pos S)jungos (ES) valstybi" sostini" pagal #mog#udys-(i" skai(i".

Nusikalstamumo ES ap&-valg( pareng! bendrijos sta-tistikos agent)ra „Eurostat“. V!lesni" met" duomenys % ap&valg( nepateko. 2009 me-tais 100 t)kstan'iui Lietuvos sostin!s gyventoj" vidutini$kai teko 7,9 &mog&udyst!s. Toliau eina Talinas (6,03 &mog&udys-t!s) ir Liuksemburgas (4,24). Ryga % ap&valg( apskritai ne-pateko d!l ten taikomos skir-tingos statistikos metodikos, o saugiausia tapo Maltos sos-tin! Valeta – joje 2007–2009

direktorius, &inodamas, jog privalo organizuoti gyventoj" pajam" mokes'io deklaraci-jos u&pildym( bei pateikim( Valstybinei mokes'i" inspek-cijai (VMI), to ty'ia nepadar! ir nesumok!jo privalomo 15 proc. gyventoj" pajam" mo-kes'io. Ikiteisminiame tyrime VMI parei$k! civilin% ie$kin% visai – daugiau nei 3,7 mln. lit" – sumai.

metais neu&fiksuota n! vienos &mog&udyst!s.

âHãŏO\MH�WHONLDVL�QDXML�SDYRMDL

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

1BTBVMJO×�џOBOTı�TJTUFNÃ�TVLSÕUVTJ�џOBOTı�LSJ[Õ�QSJWFSUÕ�LPOUSPMJFSJVT�BLZMJBV�TUFCÕUJ�CBOLı�WFJLTNVT �UBËJBV�LVS�LBT�SJNUFTOí�QBWPKı�ğJBOEJFO�LFMJB�

íTJHBMJOUJ�ğFğÕMJOÕ�CBOLJOJOLZTUÕ�

EK narys Michelis Barnier. Dar 2010 metais JAV Kon-

gresas pri!m! vadinam%j) Doddo–Franko akt%, kuris Federaliniam rezerv# bankui (FED) paskyr! u"tikrinti fi-nansin!s sistemos stabilum% atid"iai stebint )mones, ku-ri# "lugimas gali tur!ti sis-temini# pasekmi#. „Svarbi pamoka, kuri% i$mokome i$ finans# kriz!s, yra ta, kad $e$!lin!s bankininkyst!s augimas sukuria papildom# kanal#, kuriais gali plisti su-kr!timai visoje finans# siste-moje ir ekonomikoje“, – kal-b!damas apie alternatyvios bankininkyst!s pavojus sak! FED pirmininkas Benas Ber-nanke.

(e$!lin! bankininkyst! kelia nerim% net Kinijoje. Ilg% laik% ji toleravo toki% praktik%, ta'iau pastar#j# met# )vykiai $alies vald"i% privert! imtis grie"tesni# kontrol!s priemoni#. Didieji $alies bankai teikia kreditus tik valstybin!ms )mon!ms, o smulkieji verslininkai pri-versti ie$kotis finansavimo tarp neoficiali# kreditori#. Nor!dama i$spr+sti $i% pro-blem% Kinijos vald"ia kovo pabaigoje prane$!, kad Ven-"ou mieste sukurs specia-li% finansin+ zon%, kurioje neformal&s kreditoriai bus raginami tapti priva'iomis kreditavimo institucijomis, o miesto pilie'iams bus leista investuoti iki 3 mln. JAV do-leri# (7,9 mln. lit#) ) u"sienyje veikian'ius nebankinius su-bjektus.

Nauj# bankininkyst!s form# )sigal!jimas ver'ia su-sir&pinti d!l nauj# prie"i&ros priemoni#, kurios apimt# ne tik tradicinius bankus, ta'iau ir kitas pana$ia veikla u"sii-man'ias institucijas.

Nesutaria d%l kontrol%sBesikei'ian'ios finans# aplinkos kritikai mano, kad kontrolieriai ne)vertino pa-$alinio grie"tesni# taisykli# bankams efekto. Anot j#, $ie $alutiniai veiksniai gali pa-d!ti pamatus naujai krizei. Taip pat kyla nerimas, kad nebankini# institucij# skoli-nimas ir naudojama praktika leid"ia nepasteb!tai formuotis naujiems burbulams, kol $ie nu$luos vis% bank# sistem%.

Europa dar nesutaria, koki# kontrol!s priemoni# taikyti $e$!line bankininkyste u"sii-mantiems subjektams. Vienas i$ si&lym# yra taikyti grie"-tesnius papildomus reikala-vimus atpirkimo sandoriams (REPO). Kiti si&lo prapl!sti Europos S%jungos (ES) ban-kams taikom# kapitalo reika-lavim# mast%, kad jos apimt# ir ind!li# nepriiman'ias, ta-'iau kreditavimo paslaugas si&lan'ias institucijas.

Vis d!lto kyla abejoni#, kad pri!mus pernelyg tiesiogines kontrol!s priemones $iuo metu egzistuojan'iai $e$!li-n!s bankininkyst!s subjekt# veiklai, ateityje pasikeitus $ios veiklos formoms kon-trolieriai gali netekti galios. Did"iosios Britanijos finan-sini# paslaug# valdybos pir-mininkas Adairas Turneris „Financial Times“ teig!, kad kovojant su $e$!line banki-ninkyste b&tina imtis radika-li# reform#, o ne koncentruo-tis ) konkre'ias $io sektoriaus veiklos formas.

Sunku apsibr%#tiPasiekti susitarim% d!l $e$!li-n!s bankininkyst!s kontrol!s gali apsunkinti tai, kad n!ra iki galo apsibr!"ta, kas slypi

Pastaruoju metu finans# kontro-lieri# d!mes) la-biau patraukia ne didieji pasaulio

bankai, o vadinamoji $e$!li-n!s bankininkyst!s sistema. Tradicinius kreditorius nuo scenos pasitraukti privert! 2008 metais kilusi kriz!, v!-liau juos destabilizavo euro zo-

visos finansin!s operacijos buvo atliekamos did"iul!se institucijose.

Finansinio stabilumo ta-ryba (FST) apskai'iavo, kad pasaulin!s $e$!lin!s bank# sistemos dydis 2010 metais buvo ma"daug 46 trln. eur# (158,7 trln. lit#) ir tai sudaro 25–30 proc. visos finans# siste-mos. Matydami besiple'iant) $e$!lin!s bankininkyst!s sektori# ir ten slypin'ius pa-vojus, kontrolieriai pasaulyje prad!jo labiau gilintis ) $io sektoriaus subjekt# veikl% ir ie$koti b&d# jiems sukontro-liuoti, kad nevar"omi j# veiks-mai nesukelt# naujos kriz!s bangos.

Visuotinis susir*pinimasEuropos Komisijos (EK) teigimu, d!l $i# veiksm# at-siranda papildom# finansa-vimo $altini# ir banko ind!li# alternatyv#. Be to, tai yra ga-limas rizikos diversifikavimo $altinis u" bank# sistemos rib#. Pastebima, kad $e$!lin!s bankininkyst!s subjektams gresia tie patys pavojai kaip ir bankams, ta'iau jie neturi teis!s aktais ir prie"i&ra u"ti-krinamos apsaugos.

EK persp!ja, kad nesant sektoriaus kontrol!s me-chanizmui kyla gr!sm!, jog visoje finans# sistemoje bus prad!ta laikytis ma"esni# reikalavim#, nes kitos fi-nans# )staigos bandys per-kelti kai kuri% savo veikl% ) nereglamentuojamas sritis. „Mes nenorime, kad finan-siniai veiksmai ir juos atlie-kantys subjektai apeit# eg-zistuojan'ias ir numatomas taisykles, taip sudarant gali-myb+ finans# sektoriuje su-sikaupti naujiems rizikos $al-tiniams“, – kalb!jo u" vidaus rink% ir paslaugas atsakingas

»Bene did#iausias i!!*kis yra sp%ti paskui greitai evoliucionuojan(i) nauj) bankininkyst%s praktik), kuri kaip tie kaubojai laukiniuose Vakaruose nuolat bando pasprukti nuo juos persekiojan(i" !erif"

noje prasid!jusi skol# kriz!, o galiausiai j# veikl% dar labiau suvar"! )vesti minimalaus kapitalo reikalavimai. Atsi-radusia laisva ni$a suskubo pasinaudoti plataus profilio institucijos ir mechanizmai – nuo )vairi# investicini# fond# iki nesuskai'iuojamos galy-b!s vertybini# popieri# pir-kimo, keitimosi ir skolinimo sandori#. Pagrindin! $ios alternatyvios bankininkyst!s problema yra ta, kad $iame

sektoriuje prakti$kai n!ra jo-kios prie"i&ros ir kontrol!s.

Nekontroliuojama sritis- $e$!lin!s bankininkyst!s apibr!"im% )einantys subjek-tai neretai tampa pagrindi-niais tarpininkais tarp in-vestuotoj# ir paskol% gauti norin'i# asmen# ar &kio su-bjekt#. Jie teikia kreditus ir u"tikrina likvidum%, ta'iau, skirtingai nei )prasti bankai, nepriima ind!li#. D!l $ios

prie"asties j# veikla n!ra re-glamentuojama tais pa'iais teis!s aktais kaip kit# bank# sektoriaus subjekt#.

„Negalima prad!ti spr+sti sistemini# pavoj#, kol nebus pa"aboti be bank# $ioje sri-tyje veikiantys subjektai“, – „Financial Times“ teig! „Citigroup“ banko vadovas Vikramas Panditas, pats anks'iau buv+s rizikos drau-dimo fondo valdytoju. Jo )siti-kinimu, jau pra!jo laikai, kai

po $iuo daugialypiu apibr!-"imu. „Daugelis institucij#, toki# kaip rizikos draudimo fondai, veikia pana$iai kaip bankai, kai, pavyzd"iui, perka kompanij# obligacijas ar pa-naudodamos investuotoj# kapital% teikia paskolas )mo-n!ms“, – naujien# agent&rai „Reuters“ teig! ES kontrol!s politikos ekspertas Grahamas Bishopas. Pasak jo, $ios insti-tucijos susiduria su pana$iais pavojais kaip bankai, nes da"-nai skolinasi trumpojo laiko-tarpio pagrindu, o kreditus teikia ilgesniam laikotarpiui. Tokiu b&du $e$!lin!s banki-ninkyst!s subjektai tampa pa"eid"iami trumpalaiki# finansavimo pavoj# at"vilgiu.

Nor!dama geriau suprasti, kas yra $e$!lin! bankinin-kyst!, kokia veikla u"siima $io sektoriaus subjektai ir kokie teis!s aktai arba prie-"i&ra gal!t# b&ti tinkami, EK prad!jo vie$as konsultacijas. U" pasaulin+ bank# kontrol+ atsakinga FST siekia nusi-statyti, kaip steb!ti ir kontro-liuoti pasaulyje d!l $e$!lin!s bankininkyst!s kylan'ius pavojus. Savo pasi&lymus institucija ketina pateikti iki $i# met# pabaigos, o juos ga-lutinai )teisinti komisaras M. Barnier sieks 2013 met# pra-d"ioje.

Kol kontrolieriai bando pa"aboti nevaldom% finans# institucij# siaut!jim%, $e$!li-n!s bankininkyst!s virtuozai toliau vaik$to peili# a$meni-mis ir kraunasi milijardinius turtus. Bene did"iausias i$-$&kis yra sp!ti paskui greitai evoliucionuojan'i% nauj% ban-kininkyst!s praktik%, kuri kaip tie kaubojai laukiniuose Vakaruose nuolat bando pa-sprukti nuo juos persekiojan-'i# $erif#.

$e!%lin%s bankininkyst%s mastai sudaro daugiau kaip

ketvirtadal& pasaulin%s finans" sistemos.

Reuters

FAKTAI

$E$,LIN, BANKININKYST,

Europos Komisija i$skyr! $iuos galimus $e$!linio ban-k" sektoriaus subjektus ir j" veikl(:

Kontrolieriai suka galvas, kaip pa#aboti nevaldom) !e!%lin%s bankininkyst%s subjekt" veikl). Reuters

»Negalima prad%ti spr'sti sistemini" pavoj", kol nebus

pa#aboti be bank" !ioje srityje veikiantys

subjektai

-pinig" rinkos fondai ir kit" r)$i" investiciniai fondai arba produktai, turintys in-d!li" po&ymi";

-kreditus teikiantys arba finansin% svert( naudojan-tys investiciniai fondai, pa-vyzd&iui, rizikos draudimo fondai;

-finans" bendrov!s ir ver-tybini" popieri" subjektai, kurie teikia kreditus arba kredito garantijas;-draudimo ir perdraudimo %mon!s, kurios leid&ia arba garantuoja kredito produk-tus;

-pakeitimo vertybiniais po-pieriais, vertybini" popieri" skolinimo ir atpirkimo san-doriai.

"UMJFLPT 15Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

*ULDXQDPD�PLOLMRQXV�kainavusi sistema

RAPOLAS GABRYSinfo@ekonomika.lt

1BOBVEPUı�HBMWBOJOJı�FMFNFOUı�TVQJSLJNBT�HSJBVOB�LFMFUÃ�NFUı�LVSUÃ�JS�NJMJKPOVT�LBJOBWVTJÃ��Kı�TVSJOLJNP�TJTUFNà �íTJUJLJO×T�&MFLUSPOJOÕT�íSBOHPT�CFJ�CBUFSJKı�HBNJOUPKı�JS�JNQPSUVPUPKı�

BTPDJBDJKPT�&&1"�WBEPWBT�(JFESJVT�.JLVMTLBT�

Neseniai pa-skelbta "inia apie panau-dot# galvani-ni# element#

supirkim% kelia nerim% di-d"iausioms baterij# gamin-tojus ir importuotojus vieni-jan'ioms organizacijoms bei atliek# tvarkytojams.

Skelbta, kad u" vien% nau-dot# galvanini# element# kilogram% bus mokami 2 Lt, tai sudaro ma"daug apie 4 ct u" vien% AA tipo bate-rij%. Nor!damas gauti 2 li-tus, "mogus tur!t# ) vie$ai paskelbtus tik 4 miestuose esan'ius baterij# supirkimo punktus atne$ti net 44 vnt. da"niausiai buityje naudo-jam# AA tipo i$eikvot# gal-vanini# element#.

2 suaugusi#j# ir 2 vaik# $eima, jei nenaudoja )krau-nam# element#, toki% kr&-vel+ sen# baterij# i$ )vairi# prietais# – fotoaparat#, distancini# pulteli#, dau-giausia i$ "aisl# – pririnkt# nebent per ger% pusmet). Ka-dangi galvaniniai elemen-tai yra pavojinga atlieka ir ypa' vaikams, retas i$ t!v# ry$is ilg% laik% kaupti pase-nusius elementus namuose, kad juos v!liau kam nors pardav+s gaut# keliasde$imt cent#.

Tod!l Lietuvoje, remian-tis Europos ir pasaulio pa-tirtimi, iki $iol sen# galva-nini# element# (baterij#) surinkimo sistema buvo kuriama laikantis taisykl!s „b&ti kuo ar'iau "mogaus“ – nemokamo sen# element# speciali# surinkimo tal-pykl# tinklas 2010–2011 m. buvo )steigtas $alies parduo-tuv!se, degalin!se, spaudos kioskuose, pa$to skyriuose, bibliotekose, $vietimo ir vi-suomenin!se )staigose.

Skatina vagystesBeveik 50 galvanini# ele-ment# importuotoj# vieni-jan'ios asociacijos EEPA direktoriaus Giedriaus Mi-kulsko teigimu, sprendimas supirkin!ti baterij# atliekas yra netoliaregi$kas, priim-tas ne)vertinus galim# pa-sekmi#.

„Jis i$ esm!s prie$tarauja dabar veikian'iai sistemai, kuri paremta nesavanau-di$ka "moni# atsakomybe, tod!l turi b&ti at$auktas, – mano G. Mikulskas. – Prin-cipas, kai mokami pinigai u" neigiam% rinkos vert+ turin'i% atliek%, labiausiai

skatina ne atliek# r&$ia-vim%, o vagystes i$ gyven-toj# patogumui )steigt# su-rinkimo viet#.“

Pasak EEPA vadovo, d!l cent# stengsis tik asocia-l&s asmenys, kurie sen# baterij# ie$ko ne $iuk$li# mai$uose prie laiptini#, bet pirmiausia draskydami galvanini# element# su-rinkimo d!"utes palyginti lengvai prieinamose vietose – parduotuv!se, mokyklose, verslo centruose.

„Visos priemon!s, kurios padeda surinkti atliekas ir ma"ina aplinkos tar$%, yra geros, – sak! Aplinkos mi-nisterijos atliek# skyriaus ved!ja Raminta Radavi-'ien!. – Ta'iau priimant tokius kardinalius sprendi-mus tur!t# b&ti pasiektas daugeliui priimtinas spren-dimas. Atsakomyb! u" pa-naudot# baterij# surinkim% tenka gamintojams ir im-portuotojams. (ioje srityje negali b&ti jokios konku-

rencijos, nes vis# bendras tikslas – kad kuo ma"iau pavojing# atliek# likt# ne-sutvarkyta.”

Kels baterij" kainasKitais metais Lietuva )parei-gota surinkti 30 proc. nau-dot# galvanini# element#. Tai sudaryt# apie 250 ton#. „Jei darytume prielaid%, jog vis% $) kiek) "mon!s atne$ parduoti, reik!t# sumok!ti pus+ milijono lit#. Naivu b&t# tik!tis, kad verslinin-kai tiek mok!s u" neigiam% vert+, t. y. ir taip nuosto-ling# atliek# tvarkym%. Ne-nusteb'iau, jei dabar leis-dami supirkin!ti baterijas po 2 litus u" kg, v!liau visi mok!sime trigubai daugiau, tik jau baudomis ar didesn!-mis kainomis”, – )sitikin+s G. Mikulskas.

Jau esam# surinkimo viet# apsaugai organizaci-jos bus priverstos skirti pa-pildom# l!$#, t. y. gaminti nuo grobstymo apsaugotas

surinkimo talpyklas ir fizi$-kai jas saugoti, o $ios didel!s papildomos i$laidos guls ant vartotoj# pe'i#.

„D!l sprendimo supirki-n!ti senus elementus did!s baterij# kainos, nes supir-kimu skatinamos vagyst!s griauna surinkimo siste-mas, o papildomos apsau-gos priemon!s galvanini# element# pardav!jams daug kainuos“, – sako G. Mikuls-kas.

Kai pinigai mokami u" neigiam% rinkos vert+ tu-rin'i% atliek%, labiausiai skatinamas ne atliek# r&-$iavimas, bet vagyst!s i$ gy-ventoj# patogumui )steigt# surinkimo viet#.

„Gamintojai ir impor-tuotojai vie$ose vietose i$ ties# yra )reng+ nema"ai speciali# konteineri#, kur "mon!ms patogu palikti pa-naudotas baterijas, – sak! R. Radavi'ien!. – Tik!tina, kad atsiras tam tikra grup! "mo-ni#, kurie nepraleis progos prasimanyti pinig# ir juos i$pl!$.”

Sukels sumai!t&Nuo 2005 m. sen# galvanini# element# surinkimo patirt) turin'ios atliek# tvarkymo

Panaudot" galvanini" element" supirkimas kelia nerim) did#iausiems

baterij" gamintojams ir atliek" tvarkytojams.

Fotodiena

bendrov!s „*alvaris“ va-dov# teigimu, supirkimas )ne$ tik sumai$t) ir padarys did"iul+ "al% bendram surin-kimui.

„Tinkamai sutvarkyt# baterij# atliek# kiekius galime padidinti tik nuose-kliai dirbdami, didindami "moni# s%moningum%, kur-dami paprastas ir patogias s%lygas atiduoti senus gal-

vaninius elementus tvarky-tojams, – pasakojo bendro-v!s „*alvaris“ komercijos direktorius Sigitas A$mo-nas. – Mes esame s!kmingai )vykd+ du Aplinkos minis-terijos inicijuotus galvani-ni# element# surinkimo ir visuomen!s $vietimo pro-jektus d!l konteinerin!s sistemos suk&rimo, )die-gimo ir jos i$pl!timo. (iais metais kartu su EEPA pla-nuojame surinkti ir i$ve"ti perdirbti daugiau nei 100 ton# galvanini# element# ir ne$iojam#j# akumuliatori#. Siekdami optimizuoti logis-tikos ir vie$inimo s%naudas sujungsime EEPA ir m&s# valdomus konteinerinius galvanini# element# surin-kimo tinklus ) bendr%. J) sudarys daugiau kaip 6 000 surinkimo viet# Lietuvoje: tiek did"iuosiuose mies-tuose, tiek miesteliuose ar atokesniuose rajonuose.”

G. Mikulskas )sitikin+s, kad gyventoj# )pro'iai r&-$iuojant atliekas kei'iasi teigiama linkme.

„Kasmet ir mes, ir di-d"iausi atliek# tvarkytojai surenka ir i$ve"a perdirbti vis daugiau sen# galvanini# element#. Neabejojame, kad $iais metais pavyks surinkti nustatyt% baterij# kiek) – 175 t, jei tik ilgai kurta sis-tema nebus apversta auk$-tyn kojomis“, – sak! EEPA vadovas.

Kaimynai sunerim'Atliek# tvarkytojai i$ $ali# kaimyni# stebi ir stebisi pa-d!timi Lietuvoje. Jau dabar vienos did"iausi# Latvijos atliek# surinkimo bendro-v!s atstovai rei$kia susir&-pinim% d!l sprendimo supir-kin!ti panaudotas baterijas, nes jis prie$tarauja pasau-linei aplinkosaugos prakti-kai, kertasi su kitose $alyse esama tvarka.

„Kaimynai baiminasi, kad j# surinktos galvanini# element# atliekos keliaus ) Lietuv%, nes 'ia u" jas bus mokama. Mums tai irgi n!ra gerai, – prognozavo S. A$monas. – Statistiniai rodi-kliai gal ir pagra"!s, ta'iau realiai Lietuvoje panaudot# ir surinkt# baterij# kiekis nepadid!s. Jos ir toliau ke-liaus ) s%vartynus su komu-nalini# atliek# srautu.”

FAKTAI

BATERIJ- SURINKIMO TINKLAS

*iuo metu EEPA Lietuvoje turi daugiau nei 4 000 galva-nini" element" konteineri".

Nuo 2010 m. % galvanini" element" surinkimo sistem( – konteinerius ir surinkim( apva&iavimo b)du – organi-zacija investavo beveik 400 t)kst. lit".

Dar apie 0,5 mln. lit" nuo-sav" ir ES l!$" buvo skirta gyventoj" %pro'iams keisti – visuomenei informuoti ir $viesti.

Speciali" surinkimo tal-pykl" tinklas 2010–2011 m. buvo %rengtas $alies parduo-tuv!se, degalin!se, spaudos kioskuose, pa$to skyriuose, bibliotekose, $vietimo ir vi-suomenin!se %staigose.

»Principas, kai mokami pinigai u# neigiam) rinkos vert' turin(i) atliek), labiausiai skatina ne atliek" r*!iavim), o vagystes i! gyventoj" patogumui &steigt" surinkimo viet"

G. Mikulskas: principas, kai mokami pinigai u# neigiam) rinkos vert' turin(i) atliek), labiausiai skatina ne atliek" r*!iavim), o vagystes i! gyventoj" patogumui &steigt" surinkimo viet". Bendrov's nuotr.

6ļTJFOZKF16 6ļTJFOZKF 17

1,9AUTOMOBILI/ GAMINTOJOS „SAAB“ SKOLOS SIEKIA 1,9 MLRD. JAV DOLERI/ (5 MLRD. LIT/)

Milijardai Baltarusijai

Kinija Baltarusijai skyr% 16 mlrd. doleri" paskol). Reuters

ŶKinija bendriems projek-tams Baltarusijoje skyr% 16 mlrd. doleri" (42 mlrd. lit") paskol).

Apie tai prane$! Baltarusi-jos parlamento Auk$t"j" r)m" pirmininkas Anatolijus Rubino-vas. Jis patikslino, kad l!$os bus skirtos projektams energetikos, b)sto, statybos ir kitose srityse vykdyti.

A. Rubinovas paskelb!, kad $alys jau baigia suder!ti d!l ben-dro techninio parko k)rimo.

Kinijos eksporto ir importo bankas jau susitar! su Baltaru-sija d!l kalcinuotos sodos gamy-bos %mon!s statybos.

Kinija ne pirm( kart( Balta-rusijai skiria paskol". Pernai Minskui buvo i$duotas milijardas doleri", kuris, manoma, bus i$-leistas palydovinio ry$io pl!trai.

U#SIENIONAUJIENOS 2025

TIK SKAI$IAI

RUSI*K/ DUJ/ TRANZITAS - EUROPOS S,JUNG, PER UKRAIN, SUMA+.JO 20 PROC.

AZERBAID+ANAS NUTAR. PADVIGUBINTI DUJ/ GAVYB, IKI 2025 MET/

20

Ne&vykd% privatizavimo plano

Lenkijos pajamos i! privatizavimo vir!ijo 13 mlrd. zlot". AFP

ŶLenkijos pajamos i! privatizavimo pra%jusi" met" pabaigoje vir!ijo 13 mlrd. zlot" (10,7 mlrd. lit"), palyginti su planuotais 15 mlrd. zlot", prane!% Lenkijos vyriausyb%s informacijos centras.

*alies Ministr" Taryba pra!-jusi( savait# pri!m! ataskait( d!l „Privatizacijos plano 2008–2011 metais“ %gyvendinimo

pra!jusiais metais. - 2011 met" privatizacijos plan( %!jo 304 kompanijos.

Privatizacija per Var$uvos vertybini" popieri" bir&( pernai dav! did&iausi( peln( ir pri-trauk! daugiausia individuali" investuotoj".

D!l sud!ting" kapitalo rinkos s(lyg" antroje pra!jusi" met" pus!je dalis privatizacijos pro-jekt" Lenkijoje buvo atid!ti. %

%DQNž�DNLUDW\MH�±�HNRORJLMDpakoregav+s termostatus. ,,Bank of America“ darbuo-tojams, )sigyjantiems hibri-din) automobil), duoda vien-kartin+ 3 t&kst. doleri# (7,77 t&kst. lit#) premij%.

Skai'iuojama, kad in-vesticijos ) $vari% energij% pra!jusiais metais &gtel!jo 5 proc. – iki 260 mlrd. dole-ri# (672,98 mlrd. lit#). Dau-

6ļTJFOJP�CBOLBJ�WJT�EBVHJBV�JOWFTUVPKB�í�íWBJSJVT�FLPMPHJOJVT�QSPKFLUVT �P�%JEļJPKJ�#SJUBOJKB�

EļJBVHJBTJ�íLĩSVTJ�QJSNÃKí�ļBMJÃKí�CBOLÃ�

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Papildoma parama

Ispanijos bankams gali prireikti papildomo kapitalo. Reuters

ŶIspanijos bankams gali prireikti papildomo kapitalo, jeigu ekonomin% pad%tis !a-lyje pablog%s, parei!k% !alies Centrinio banko vadovas.

*alies bankai nukent!jo nuo nekilnojamojo turto rinkos gri)-ties 2008 metais ir nuo pra!ju-si" met", kai pagil!jo euro zonos skol" kriz!, yra budriai stebimi.

Investuotojai baiminasi, kad bank" problemos privers Ispa-nij( pra$yti paramos, kaip tai teko daryti Graikijai ir Portugali-jai. Pastaruoju metu jie aktyviai

pardavin!jo Ispanijos obligaci-jas, kuri" pajamingumas $okte-l!jo iki nereg!to nuo gruod&io m!nesio lygio.*alies vyriausyb! atmet! to-

ki( galimyb#, o premjeras Ma-riano Rajoy pirmadien% prane$! apie papildomus biud&eto kar-pymus.

Daugelis analitik" baiminasi, kad tokie apkarpymai gali i$-provokuoti stipri( recesij(. O $is scenarijus, pasak $alies centrinio banko vadovo Migelio Fernan-dezo, gali reik$ti, kad bankams prireiks papildomo kapitalo.

Pra!jusiais me-tais „Bank of America“ !m!si finansuoti „So-larStrong“ pro-

jekt% JAV, kuris $iuo metu yra did"iausia saul!s energi-jos instaliacija gyvenamoje vietoje. Tai n!ra pirmasis tokio pob&d"io projektas, ) kur) investavo min!tas bankas 2011-aisiais. Jis taip pat suteik! 1,4 mlrd. dole-ri# (3,62 mlrd. lit#) paskol% San Francsisko korporaci-jai „Prologis“, kuri )reng! saul!s energijos sistem% ant sand!li# stog#. Did"ia-jai daliai (80 proc.) paskolos garantij% suteik! valstyb!s Energetikos departamentas.

(ios pra!jusi# met# fi-nansin!s „Bank of Ame-rica” injekcijos past&m!jo j) ) antr%j% "aliausi# pasaulio bank# s%ra$o, kur) sudar! „Bloomberg“, pozicij%.

Pirmoje $io s%ra$o vietoje antrus metus karaliauja Ispanijos bankas „Santan-

der“. Jis pra!jusiais me-tais investavo ) Nevadoje statom% Pusm!nulio kop# saul!s energijos gamykl%, taip pat pad!jo surinkti 210 mln. doleri# (543,6 mln. lit#) paskoloms pirmajam v!jo j!gaini# &kiui Va$ingtone, pasivadinusiam „First Wind Holdings“.

Sudarydami s%ra$% speci-alistai analizavo, kiek ban-kai investuoja ir kredituoja $vari% energetik% bei kaip patys naudoja energij%, ar neter$ia gamtos.

Skandinav" n%raTre'ioje vietoje atsid&r! Italijos „Intesa Sanpaolo“, skyr+s 44 mln. doleri# (113,9 mln. lit#) investuotojams, panorusiems )sigyti du sau-l!s energijos parkus $ioje $alyje. Bankas taip pat su-ma"ino energijos i$tekli# naudojim% 6 proc. ir d!l $ios prie"asties pakilo 17 pozicij# auk$'iau.

„Bloomberg“ sudarytame "aliausi# pasaulio bank# s%ra$e lyderiauja Did"io-sios Britanijos bankai – j#

net keturi („Lloyds“, HSBC, „Barclays“, ,,Royal Bank of Scotland”), po tris s%ra$e yra

ir JAV bei Japonijos bank#. I$ Lietuvoje did"i%j% rinkos dal) u"iman'i# Skandina-

vijos bank# ) dvide$imtuk% )trauktas tik norvegi$kasis DNB.

Specialistai pastebi, kad bankai ma"ina savo sunau-dojamos energijos kiekius,

taupiau spausdina ir ma-"ina tolim# komandiruo'i# skai'i#. Pavyzd"iui, „Llo-

yds“ teigia per pastaruosius dvejus metus apkarp+s ener-gijos suvartojim% 7 proc., vos

giausia buvo investuojama ) saul!s energetik%, ypa' nuo tada, kai vieno saul!s lusto kaina krito 51 proc.

Vis d!lto kai kuriems ban-kams teko i$mokti ir skau-desni# investicini# pamok#: dar 2008 metais „Goldman Sachs“ investicin! grup! buvo pasamdyta konsulta-cijoms ir pad!jo surinkti beveik 1 mlrd. doleri# (2,59 mlrd. lit#) investicij# „So-lyndra“ projektui, ta'iau pra!jusiais metais $i saul!s energetikos bendrov! pa-skelb! apie bankrot%, mat nesugeb!jo konkuruoti su pigi# saul!s baterij# gamin-tojais i$ Kinijos.

Alternatyvus finansavimas*ali#j# projekt# valstybinis finansavimas artimiausiu metu gali sul!t!ti. Pra!ju-siais metais baig!si JAV vykdyta programa, kai buvo si&loma iki 30 proc. gryn#j# pinig# susbsidij# atsinau-jinan'ios energetikos pro-jekt# kapitalo i$laidoms pa-dengti. Europos skol# kriz! l!m!, kad daugelis vyriausy-bi# ma"ina paskatas energe-tikos sektoriui.

Vis d!lto kai kurios $alys mato tai kaip alternatyv% ir d!mesio "aliajai ekono-mikai nema"ina: kovo pa-baigoje Jungtin! Karalyst! nusprend!, kad steigiamo *ali#j# investicij# banko centrin! b&stin! )sikurs Edinburge. Bankui )kurti bus skirti 3 mlrd. svar# (12,45 mlrd. lit#) vie$ojo fi-nansavimo l!$#, kad jis ga-l!t# finansuoti atsinaujinan-'ios energetikos pradin!s stadijos projektus. Organi-zacija bus padalyta ) kelias

dalis, o jos pagrindin! tran-sakcij# komanda )sikurs Londone. Planuojama, kad bankas )darbins apie 50–70 specialist#.

Bankas veiks pana$iai kaip )prasti bankai, ta'iau peln% investuos ) ma"ai anglies dioksido ) aplink% i$skirian'ias technologi-jas. Tikimasi, kad per arti-miausius ketverius metus ) pradin) jo kapital% bus pri-traukta apie 15 mlrd. svar# (62,26 mlrd. lit#) privatus sektoriaus l!$#. Nuo 2016-#j# jis tur!t# tur!ti pakan-kamai finansini# paj!gum# aktyviau skolintis i$ priva-'i# $altini# rinkose.

Bus daugiauJAV pirmasis "aliasis ban-kas buvo )kurtas pra!jusiais metais Konektikute – priva-'iojo ir vie$ojo sektori# ben-dradarbiavimo pagrindu. (iuo metu "aliojo kapitalo koalicija dirba de$imtyje valstij#, kuriose taip pat pla-nuojama )kurti "aliuosius bankus, o 2013-aisiais bus prad!tas kurti ir naciona-linis "aliasis bankas, kuris tieks nema"% finansavimo dal) vietos padaliniams.

*aliojo kapitalo koalicijos vyresnysis viceprezidentas Kenas Berlinas teigia, kad "alieji bankai kuriami tam, jog teikt# nebrang# finan-savim% $varios energijos projektams, mat tai gali juos atpiginti ir padaryti kon-

Euras pigs

Analitikai prognozuoja, kad euras artimiausiu metu pigs. Reuters

ŶEuropos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios i!vados pri%jo agent*ros „Bloom-berg“ apklausti analitikai.

Dauguma ekspert" %sitikin#, kad euro pabrangimas 2,95 proc. pirm(j% met" ketvirt% buvo laikinas rei$kinys.

Euro kursas iki 2012 m. pabai-gos gali nukristi daugiau nei 5 proc. – nuo dabartinio 1,3090 iki 1,24 JAV dolerio, teigia did&iau-sio JAV banko „Wells Fargo“ Va-liut" strategijos skyriaus vadovas Nickas Bennenbroekas. Jis jau

ketvirt( kart( per pastaruosius $e$is ketvir'ius pripa&intas tiks-liausiu valiutos rinkos progno-zuotoju.

„Westpac Banking“, i$laikanti antr(j( viet( pagal prognozi" tikslum(, mano, kad euras iki met" pabaigos atpigs iki 1,26 dolerio.

O valiut" analitikai i$ „Rabo-bank International“, „JPMor-gan Chase“ ir „Oversea-Chinese Banking“ prognozuoja, kad euro kursas augs, nes JAV neatme-tama eilin! ekonomikos augimo sul!t!jimo banga.

FAKTAI

+ALIEJI BANKAI

Komerciniai bankai renkasi ekologi$k( krypt% taupydami i$teklius, ma&indami tar$( ir finansuodami &aliuosius pro-jektus.

Pasaulyje pradeda kurtis ir vadinamieji &alieji bankai (angl. green banks), kurie finansuoja tik tokio pob)d&io projektus.

Vis d!lto komerciniai bankai sulaukia &ali"j" kritikos, nes teikdami kreditavimo paslau-gas &aliesiems projektams jie finansuoja ir %prastas verslo $akas, neatsi&velgdami % j" vykdom( socialin!s atsako-myb!s politik(, po&i)r% % ekolo-gij( ar etikos laikym(si.

Manoma, kad tikrieji &alieji bankai tur!t" remti &mogaus teises, neinvestuoti % netva-rius projektus, branduolin# energetik(, ginkl" prekyb( ar geneti$kai modifikuot" organizm" pl!tr(, taip pat atsi&velgti % poveik% gyv)nams bei aplinkai.

kurencingus su i$kastinio kuro produkt# gamintojais.

„*alieji bankai tik pad!s $iuo metu egzistuojantiems komerciniams bankams, nes daugeliu atveju jie teiks gana pig# finansavim%, kad sujungus j) su komerciniu r!mimu projektas grei'iau tapt# finansi$kai perspek-tyvus, – teigia K. Berlinas. – *alieji bankai reikalingi, kad suma"intume kainas, nes dauguma technologij#, kurian'i# elektr%, i$ ties# nepasi&lo nieko naujo, tod!l vartotojas n!ra suinteresuo-tas mok!ti daugiau.“

Jis )sitikin+s, kad $varios energijos pramon! bus ver-tinama trilijonais doleri# pasaulio mastu, tod!l dau-guma valstybi# pramon+ rems, kol ji taps konkuren-cinga.

»+alieji bankai kuriami tam, kad teikt" nebrang" finansavim) !varios energijos projektams, mat tai gali juos atpiginti ir padaryti konkurencingus su i!kastinio kuro produkt" gamintojais

mlrd.

Komerciniai bankai vis daugiau finansuoja !varios energijos projekt". Ta(iau kuriami ir #alieji bankai tik ekologiniams projektams finansuoti. Reuters

20

TIK SKAI$IAI

VA*INGTONAS PRA*O TOKIJO SKIRTI 110 MLN. DOLERI/ (290 MLN. LIT/) JAV KARIN.S BAZ.S OKINAVOJE REMONTUI

BRITAI SKYR. 20 MLN. SVAR/ STERLING/ (81 MLN. LIT/) POTVYNI/ IR BANG/ ENERGIJOS PROJEKTAMS

110I!gyvens ir be eksporto

Iranas be naftos eksporto i!gyvent" 2–3 metus. AFP

ŶIranas turi sukaup's pa-kankamai l%!", kad i!gyvent" visi!k) naftos importo embar-g) bent dvejus trejus metus, prane!% Irano #iniasklaida.

Europos S(junga jau pa-skelb! apie draudim( pirkti naft( i$ Teherano nuo $i" met" liepos 1 dienos, o Jungtin!s Valstijos daro spaudim( Irano klientams Azijoje siekdamos priversti juos suma&inti naftos import(.

„Turime nema&ai santaup", ir net jei $alis nepardavin!t"

naftos dvejus trejus metus, ji lengvai i$gyvent" $% laikotarp%“, – Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado &od&ius ci-tavo $alies naujien" agent)ra „Fars“.

JAV banko „JPMorgan“ ana-litik" nuomone, d!l Vakar" tai-kom" sankcij" Iranas iki bir&elio pabaigos gali suma&inti naftos gavyb( 1 mln. bareli", iki ma-&iau nei 2,5 mln. bareli" per par(. *i( savait# Iranas atnau-jino derybas d!l savo vykdomos branduolin!s programos su Va-kar" $alimis, Rusija ir Kinija.

mln.

mln.

!ALIAUSI PASAULIO KOMERCINIAI BANKAI

1. „Banco Santander“, Ispanija2. „Bank of America“, JAV3. „Intesa Sanpaolo“, Italija4. „Citigroup“, JAV5. „Lloyds“, Did$ioji Britanija6. „Mitsubishi UFJ“, Japonija7. HSBC, Did$ioji Britanija8. „Societe Generale“, Pranc%zija9. „BNP Paribas“, Pranc%zija10. „Barclays“, Did$ioji Britanija!altinis: „Bloomberg“

»Skai(iuojama, kad investicijos & !vari) energij) pra%jusiais metais *gtel%jo 5 proc. – iki 260 mlrd. doleri" (672,98 mlrd. lit")

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

6ļTJFOZKF18 6ļTJFOZKF 19

+ada geresn& investicin& klimat)

V. Putinas, kaip ir D. Medvedevas, #ada & Rusij) pritraukti investicij". AFP

ŶRusijos ministras pirminin-kas Vladimiras Putinas #ada pagerinti slog" !alies inves-ticin& klimat) ir !& u#davin& pavadino b*tinu valstybei vystytis.

Kov( prezidentu perrink-tas V. Putinas pa&ad!jo, kad vyriausyb! iki met" pabaigos parengs %statymus, kurie pad!s pasiekti, jog Rusija tapt" drau-gi$kesne $alimi verslui pl!toti, ir sukurs investuotoj" teises ginsian'io ombudsmeno pa-reigas.

Rusijos bendrasis vidaus pro-duktas (BVP) pernai i$augo 4,3 proc., ta'iau kapitalo nuot!kis siek! 84 mlrd. JAV doleri", o tai atspindi ma&!jant% vidaus ir u&sienio investuotoj" tik!jim( $alies ekonomikos perspek-tyva. Investuotojai jau seniai skund&iasi d!l korupcijos ir didelio biurokratizmo, kuris trukdo investicijoms. Kadencij( baigiantis prezidentas Dmitri-jus Medvedevas taip pat &ad!jo pagerinti investicin% klimat(, ta'iau ap'iuopiam" rezultat" nepasiek!.

Statys europieti!k) Las Vegas)

Lo!im" magnatas S. Adelsonas #ada statyti Las Vegas) Europoje. AFP

ŶKompanijos „Las Vegas Sands“ savininkas lietuvi" kilm%s Sheldonas Adelsonas ketina Ispanijoje statyti euro-pieti!k) Las Vegas) u# 35 mlrd. JAV doleri" (92 mlrd. lit").

Prabangus lo$im" nam" kompleksas gali b)ti statomas Barselonoje arba Madride.

„Planuojame 12 vie$bu'i" po tris t)kstan'ius nakvyn!s viet" statyb(. Tai bus ma&asis Las Vegasas, perpus ma&esnis nei JAV“, – sak! S. Adelsonas.

Kiekvienas pastatas kainuos apie 2,5–3 mlrd. doleri" (6,5–7,9 mlrd. lit"). Kompanija orien-tuosis % klientus i$ Vakar" ir Ryt" Europos. S. Adelsonas prid)r!, kad statyb( planuojama baigti per artimiausius 5–10 met".

„Las Vegas Sands“ vasar% skelb! svarstanti galimyb# in-vestuoti iki 20 mlrd. doleri" (53 mlrd. lit") per de$imt met" % lo$imo nam" kompleks( Ispa-nijoje, kuriame bus %rengta 36 t)kst. vie$bu'io kambari", 18 t)kst. &aidim" automat" ir trys golfo aik$tel!s.

Susir*pino greitaisiais kreditais

Suomija imasi spr'sti greit"j" kredit" problem). Reuters

ŶSuomijos teisingumo minis-terijos sudaryta darbo grup% si*lo nustatyti greit"j" kredit" pal*kan" ribas.

Teisingumo ministerijos darbo grup! si)lo, kad iki 1 000 eur" (3 450 lit") $alyje i$duodam" greit"j" kredit" pal)kanos netu-r!t" vir$yti 35–50 proc.

Darbo grup! taip pat svarst! pasi)lym( visi$kai u&drausti $a-lyje veikian'ioms %mon!ms teikti greituosius kreditus, ta'iau jos nariai mano, kad kain" regulia-vimas yra daug veiksmingesnis

b)das sprend&iant problemas, susijusias su greitaisiais kredi-tais.

Darbo grup! taip pat %sitiki-nusi, kad kain" reguliavimas pad!t" apriboti greit"j" kredit" pasi)l( ir taip keisti susidariusi( pad!t%, prane$! nacionalinis Suomijos transliuotojas YLE.*alies Statistikos centro duo-

menimis, vidutin! greitojo kre-dito suma pra!jusi" met" pabai-goje Suomijoje siek! 250 eur" (860 lit"), o vidutin!s metin!s kredit" pal)kanos sudar! net 900 proc.

590TIK SKAI$IAI

BALTARUSIJOJE VIDUTINI*KAI 5 PROC. PABRANGO BENZINAS

ESTIJOJE PERDIRBAMA MA+DAUG 90 PROC. PLASTIKINI/ BUTELI/

Gr*moja turtuoliamsŶJAV prezidentas Barackas Obama atnaujino raginimus &vesti nauj) mokest& pasiturin-tiems amerikie(iams.

Prie$ balsavim( Senate d!l va-dinamojo „Bu0etto mokes'io“ sakydamas kalb( Floridos Atlanto universitete B. Obama paragino turtinguosius mok!ti „teising( dal%“. Mokestis taip pavadintas milijardieriaus ir investuotoj" mo-

kytojo Warreno Bu0etto garbei. Pajam" mokestis daug u&dirban-tiems amerikie'iams $iuo metu siekia 35 proc., ta'iau daugyb! turting" investuotoj" u&sidirba i$ investicij", o tokios pajamos apmokestinamos vos 15 proc. pa-jam" mokes'iu. Pagal Senatui pa-teikt( pasi)lym( asmenys, kuri" pajamos vir$ija 1 mln. JAV doleri", tur!t" mok!ti ma&iausiai 30 proc. pajam" mokest%.

B. Obama v%l ragina apmokestinti turtuolius. Reuters

%

Vokietija yra intravert!, Pranc&zija – nuvertinta, o Britanija – atsiskyrusi, tad Europos u"sienio politikoje at!jo metas ma"ai veik!jai su didel!mis id!jomis.

(ioje srityje Europai svarb&s sprendimai kar-tais priimami Stokholme ar Var$uvoje, ne tik Berlyne, Pary"iuje ar Londone. Ant Europos slenks'io pasiro-d"ius svarbioms u"sienio politikos problemoms – ar tai b&t# Egiptas, Baltaru-sija, ar Sirija – Europai naudingos iniciatyvos $iuo metu tur!t# b&ti laukiamos, kad ir kur jos susikurt#.

Vokietija u"sienio politi-koje, kaip ir ekonomikoje, gali b&ti ry"tinga ES lyder!. Kai ji to nori. Pavyzd"iui, kartu su Lenkija ji ES pa-stangas ie$kant koordi-nuoto po"i&rio ) Rusij% pa-vert! tikrove ir sustiprino S%jungos raumenis Serbijos

Vokietijos Europa?

&VSPQB�JğCSFOEB�Jğ�FVSP�LSJ[ÕT�BS�7PLJFUJKPT�LSJ[ÕT �1FS�FVSP�LSJ[×�&VSPQPT�4ÃKVOHPKF�&4�HBMJB�

QBTJTMJOLP�OVP�WJTı�WBMTUZCJı�TPTUJOJı�í�WJFOÃ�Jğ�Kı���#FSMZOÃ�

VAIRA VYK,-FREIBERGAProject-syndicate.org

at"vilgiu. Ta'iau kitais atve-jais, pavyzd"iui, Libijos, Vo-kietija buvo ne tiek lyder!, kiek naudojosi ES atstov!s vaidmens suteikiama erdve siekdama savo tiksl#.

Taigi atsakymas ) "y-miojo Henry Kissingerio klausim%, kam jis tur)s skambinti, kai nori pa$ne-k!ti su Europa, neb&tinai yra „Vokietijos kancler!“. Nors Berlynas ekonomi-nes savo preferencijas vis da"niau primeta kitoms euro zonos $alims, jis n!ra pasiruo$+s naudoti karin+ j!g% kaip u"sienio politikos )rank). Tai jis )rod! Libijos atveju.

Be to, pana$u, kad Vokie-tija tampa „geoekonomine galia“, kuri% kursto jos eks-porto sektoriaus poreikiai. Naudodama ekonomines priemones kaip u"sienio politikos )rank) Vokietija pama"u atsuka nugar% Eu-ropos partneriams.

Britanija, nors su Pran-c&zija atliko ry"ting% vai-

»Europai svarb*s sprendimai kartais priimami Stokholme ar Var!uvoje, ne tik Berlyne, Pary#iuje ar Londone

dmen) Libijoje, vis labiau atitolsta nuo Europos u"-sienio politikos formavimo. Net prie$ paskelbdama veto euro zonos fiskalin!s s%jun-gos planui Europos vir$&-ni# susitikime 2011 met# gruod) ji vis re'iau imda-vosi vadovauti sprend"iant pagrindinius Europos u"-sienio politikos klausimus.

Ta'iau kol „didysis treje-tas“ gainiojasi savo siaur# interes#, pagrindin!se u"sienio politikos srityse i$kilo kitos ES $alys. Pa-vyzd"iui, (vedija, kuri ES yra 14-a pagal gyventoj# skai'i# ir 8-a pagal BVP, valdoma premjero Fredriko Reinfeldto ir u"sienio rei-kal# ministro Carlo Bildto kaunasi ne savo svorio kate-gorijoje.

Lenkija taip pat i$kyla kaip u"sienio politikos ly-der!. Premjeras Donaldas Tuskas ir u"sienio reikal# ministras Radekas Sikors-kis !m!si iniciatyvos d!l ES strategijos bendradar-biaujant su Rusija. Lenkija nugal!jo savo skirtumus su Vokietija ir dabar vado-vauja bandymams i$pl!toti nuo$ird# ir racional# po-"i&r). Lenkija taip pat ly-deriauja Europos gynyboje (nors jos vaidmuo suma"!jo per karin+ intervencij% ) Li-bij%). Tai )rodo, kokia stipri yra Lenkijos ekonomika, – tikima, kad 2012 metais ji augs 3 proc., beveik grei-'iausiai ES.

Vokietija gal ir sulaukia daugiausia d!mesio per kriz+, ta'iau pra!j+ metai primin!, kad Europa yra pati veiksmingiausia bei )takingiausia, kai su dide-l!mis $alimis susijungia ir susivienija ar net imasi vadovauti ma"os $alys. Pa-vyzd"iui, Irano atveju (su tokiomis i$imtimis kaip Graikija) europie'iai susi-vienijo apie ai$ki% politik% ir kolektyvin+ pozicij%, to-ki% kaip naftos embargas.

Vis" komentar" skaitykite www.ekonomika.lt

V. Vyk%-Freiberga: Europa yra pati veiksmingiausia tada, kai su didel%mis !alimis susijungia ir susivienija ma#os !alys. Reuters

CV Vaira Vyk%-Freiberga

1965 m. Toronto universitete apgyn! psichologijos mokslo daktar!s vard(

1965–1998 m. d!st! psicholo-gij( Monrealio universitete

1999 m. i$rinkta Latvijos prezi-dente, vadovavo dvi kadencijas

2006 m. – trij" Baltijos valstybi" i$kelta kandidate % JTO generalinio sekretoriaus post(

(NRQRPLQLR�LãVLY\VW\PR�NDLQD�±�VDYLåXGåLDL

-JFUVWB�KBV�LVSí�MBJLÃ�QBTBVMZKF�QJSNBVKB�QBHBM�TBWJļVEZCJı�TLBJËJı �UBËJBV�QBOBğV �LBE�BUFJUZKF�MZEFSJP�QP[JDJKBT�HBMJNF�VļMFJTUJ�LJUBJ�WBMTUZCFJ��*S�OF�TLVSEFTOFJ�ğBMJBJ �CFU�QBTJUVSJOËJBJ�1JFUı�,PSÕKBJ �LVSJ�QFS�TBWP�JTUPSJKÃ�EBS�OFCVWP�FLPOPNJğLBJ�MBCJBV�JğTJWZTËJVTJ�OFHV�EBCBS�

PAULIUS GRINKEVI.IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

skai'ius, o ekonomin! ge-rov! negarantuoja laim!s?

Kaip ra$o telegraph.co.uk, pagrindin! didelio savi"udybi# skai'iaus prie-"astis – auganti konkuren-cija mokyklose, universi-tetuose ir darbo )staigose bei d!l jos patiriamas spau-dimas. Ekspertai pastebi, kad dabartin+ situacij% suk!lusios prie"astys slypi 1997 metais )vykdytoje re-formoje, kuri $aliai tur!jo pad!ti i$bristi i$ tuomet ki-lusios kriz!s.

Piet# Kor!ja yra pasirin-kusi tok) pat) investicij# model) kaip JAV ir Did"ioji Britanija – u"sienio inves-tuotoj# l!$os 'ia yra neribo-jamos ir sudaro didel+ vis# investicij# dal). Kai kor!jie-'ius i$tiko kriz!, u"sienio investuotojai nor!jo greito u"darbio ir peln% nusprend! gauti ma"indami investi-cijas. O ma"esn!s $alies bendrov!s taip pat beveik nebetur!jo galimybi# in-vestuoti Piet# Kor!joje, nes bankai, esant sud!tingoms ekonomin!ms s%lygoms, ne-kreditavo smulkiojo verslo, skolino tik pasiturintiems gyventojams.

Investicij# suma"!jimas ir kriz! tuo metu l!m!, kad Piet# Kor!jos BVP augimas sumenko nuo 6–7 iki ma"iau nei 4 proc. per metus. D!l to $alyje buvo sukurta ma"iau darbo viet#, o siekiant Piet# Kor!j% gr%"inti ) ankstesn) ekonomin) augim% priimti )statymai, darbdaviams su-

teik+ "ymiai geresnes s%ly-gas negu darbuotojams – da-lis darbuotoj# buvo atleisti, o v!liau „persamdyti“ ir priversti dirbti tuos pa'ius darbus, tik $)syk – be sutar-ties ir u" ma"esnius atlygi-nimus.

Tod!l neturin'i#j# ilga-laik!s sutarties su darb-daviu kor!jie'i# skai'ius i$augo nuo ir taip jau dide-l!s dalies nuo 50 iki 60 pro-cent#.

Baim%s faktoriusPasikeitus pad!'iai darbo rinkoje daugelis Piet# Ko-r!jos bendrovi#, anks'iau savo geriausiems darbuo-tojams "ad!jusi# „darb% iki gyvenimo galo“, juos at-leido ir !m! ie$koti pigesni# alternatyv# – jaun# darbuo-toj#.

Kai bendrov!s prad!jo diktuoti s%lygas, darbuoto-jai d!l darbo viet# !m! kon-kuruoti beveik laukin!mis s%lygomis. Baim! netekti darbo tapo gyventoj# kas-dienybe. Jau nieko nebeste-bina, kad ) darb% kor!jie'iai eina ir sirgdami, ir beveik neatostogauja: „American Economic Journal“ atlik-tos apklausos duomeni-mis, kor!jie'iai patenka ir tarp ma"iausiai per metus atostogaujan'i# valstybi# gyventoj# – apklaustieji at-sak!, kad per metus ilsisi vos savait+.

Baim!s faktorius i$ da-lies paai$kina ir vaik# uo-lum% mokyklose. Mokiniai

daug ir sunkiai mokosi, konkuruoja, nes tikisi, kad geresnis i$silavinimas atei-tyje jiems garantuos sta-bilum% darbo rinkoje. Ka-dangi taip mano visi, dabar norint bent jau neatsilikti nuo bendramoksli#, reikia skirti kur kas daugiau laiko mokslams nei )prasta kitose $alyse, o ilgos mokantis pra-leid"iamos valandos )vardi-jamos kaip viena pagrindi-ni# streso prie"as'i#.

Gr%sm% inovacijomsKaip rodo tyrimai, ilgesn!s mokslams skiriamos valan-dos ir padid!jusi konkuren-cija negarantuoja geresni# mokymosi rezultat# – kor!-jie'iai nam# darb# ruo$ai skiria dvigubai daugiau laiko negu suomiai, ta'iau abiej# $ali# moksleivi# tarp-tautini# test# rezultatai yra vienodi.

Nesaugumas darbo rin-koje privert! Piet# Kor!jos moksleivius rinktis paklau-sesnes ir u"tikrint% ateit) $ioje $alyje garantuojan'ias specialybes, kaip medicina ir teis!. D!l to buvo apleis-tos technologij# ir mokslo tyrim# sritys. Jeigu ir toliau vyraus pana$ios tendencijos, Piet# Kor!ja greitai nebesi-puikuos tarp inovatyviausi# pasaulio valstybi#.

Kor!jie'i# nuomone, da-bartin! pad!tis $alies darbo rinkoje tur!t# b&ti signalas ne tik jiems, bet ir kit# $ali# investuotojams, kad inves-ticij# ma"inimas kor!jie'i# gerov!s s%skaita ir "v!ri$kos konkurencijos skatinimas ne tik nepadeda padidinti produktyvumo ar ekonomi-n!s gerov!s, bet juos ma"ina ir daro "mones nelaimingus.

»Kai bendrov%s prad%jo diktuoti s)lygas, darbuotojai d%l darbo viet" %m% konkuruoti beveik laukin%mis s)lygomis

FAKTAI

SAVI+UDYB,S

Per pastaruosius metus sa-vi&udybi" skai'ius Graikijoje i$augo ma&daug 40 proc.

Nuo 1995 m. savi&udybi" skai'ius Piet" Kor!joje i$au-go ma&daug 3 kartus nuo 10 &mog&udys'i", tenkan-'i" 100 t)kst. gyventoj", iki 31,2 1010 m.

Pagal savi&udybi" skai'i" pasaulyje 2009 m. vis dar pir-mavo Lietuva – Pasaulio svei-katos organizacijos duome-nimis, Lietuvoje tais metais savi&udybi" skai'ius 100 t)kst. gyventoj" siek! 34,1.

Savi#udyb%s auka – ir buv's Piet" Kor%jos prezidentas Roh Moo Hyunas. Scanpix

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Piet# Kor!ja, ka-daise buvusi dar skurdesn! negu (iaur!s ir kurios vie-

nam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis 1960 metais buvo daugiau nei perpus ma"esn! negu Ganos, dabar i$gyvena ekonominio paki-limo laikus. (alis yra 12-oji pagal dyd) pasaulio ekono-mika, o BVP, tenkantis vie-nam gyventojui, 'ia siekia apie 20 t&kst. JAV doleri# per metus. Piet# Kor!ja taip pat puikuojasi tarp inovaty-viausi# pasaulio valstybi# – JAV patent# biuro duome-nimis, ji pagal patent# skai-

Mokantis patiriamas stresas – viena i! savi#udybi" prie#as(i". Scanpix

%

'i# yra tre'ia po Japonijos ir Taivano.

Kor!jie'iai – ir vieni ly-deri# laiv# statybos, plieno ir automobili# pramon!se, o j# mobili#j# telefon# ga-mintojo „Samsung“ mode-lis „Galaxy“ – antras pagal populiarum% po „iPhone“ pasaulyje. Piet# Kor!ja gali did"iuotis ir $vietimo sistemos rezultatais – jos universitetai patenka tarp penki# geid"iamiausi# uni-versitet# pasaulyje, o stu-dent# standartizuot# test# rezultatai – taip pat geriau-si#j# penketuke.

+udosi jaunimasTa'iau nepaisant kaip nie-kada auk$t# ekonomini# rodikli# kor!jie'iai jau antr% de$imtmet) i$ eil!s negali susitvarkyti su nuo-lat augan'iu savi"udybi# skai'iumi, kuris nuo 1995-#j# padid!jo ma"daug tris kartus. 2010 metais Ekono-minio bendradarbiavimo ir pl!tros organizacijos (EBPO) paskelbtame s%ra$e Piet# Kor!ja pirmavo pagal savi"udybi# skai'i# tarp vis# 32 EBPO nari# – 'ia 100 t&kst. gyventoj# teko 31,2 sa-vi"udyb!s, o organizacijos nari# vidurkis – 11,3. Pasau-lio mastu Piet# Kor!ja taip pat yra tarp lyderi#, o jei ir toliau savi"udybi# skai'ius augs tokiais tempais, ji gali pralenkti ir Lietuv%. Lietu-voje 2009 metais, Pasaulio sveikatos organizacijos duo-menimis, 100 t&kst. "moni# tenkantis "mog"udys'i# skai'ius siek! 34,1.

Tarp savi"udybi# auk# Piet# Kor!joje netr&ksta ir "inom# vard# – buv+s Piet# Kor!jos prezidentas Roh Moo Hyunas, bendrov+ „Samsung“ valdan'ios $ei-mos paveld!toja Lee Yoon-Hyung. - s%ra$% da"nai patenka ir gars&s aktoriai, televizijos "vaig"d!s, po-pmuzikos atlik!jai, Piet# Kor!jos universitet# d!s-tytojai ir studentai. Ta'iau labiausiai kelia nerim%, kad da"nai rank% prie$ save pa-kelia jaunimas. Tarp 20–30 met# am"iaus grup!s "mo-ni# savi"udyb!s yra da"-niausia mirties prie"astis.

Kalta reforma?Kas lemia, kad augant eko-nominei gerovei $alyje nuo-lat did!ja ir savi"udybi#

20 *ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

CV Rory Sutherlandas

Gim% 1965 m., mok!si Kembrid&e Christi koled&e

Kaip pats sako, vengdamas Harvardo verslo mokyklos, ban-domuosius metus d!st! Eilsburio pradin!je mokykloje

1988 m. prad!jo dirbti „Ogilvy & Mather's“ jaunesniuoju tekst" k)r!ju. Vienas i$ jo klient" buvo „Microsoft“

1990 m. per!jo % kompanijos K)rybin% departament( kaip

jaunesnysis tekst" k)r!jas ir dirbo su „American Express“, „Royal Mail“

1996 m. tapo vadovaujan'iuoju tekst" ra$ytoju

1997 m. prad!jo eiti k)rybos direktoriaus pareigas

Nuo 2002 m. paauk$tintas iki vykdomojo k)rybos direktoriaus ir „Ogilvy Group“ valdybos pir-mininko pavaduotojo Did&iojoje Britanijoje

Geriausi sprendimai – QHUDFLRQDOźV

%JEļJPTJPT�#SJUBOJKPT�SFLMBNPT�HSVQÕT�0HJMMWZ�WBMEZCPT�QJSNJOJOLP�QBWBEVPUPKBT�JS�LĩSZCPT�WBEPWBT�

3PSZ�4VUIFSMBOEBT�UFJHJB �LBE�SFLMBNVPUJ�WFSUB�UJL�QBLFOËJBNPT�LPLZCÕT�EBJLUVT �P�WFSTMP�JEÕKPT�JS�

TQSFOEJNBJ�OFUVSJ�CĩUJ�QBSFNUJ�SBDJPOBMJBJT�BQTLBJËJBWJNBJT��4BWP�íļWBMHPNJT�KJT�EBMJKBTJ�TV�

&LPOPNJLB�MU�TLBJUZUPKBJT�JğTLJSUJOJBNF�JOUFSWJV�

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

»Smegenys racionaliai sufleruoja, kad turi b*ti perfekcionistas, ta(iau realiai taip n%ra. Siekti tobulyb%s yra brangu ir ne#inia ar prasminga

?Esate reklamos vilkas, !ioje srityje dirbantis 24 metus,

&vertinkite, kok& laikotarp& dabar i!gyvena reklamos rinka?

Visada pavojinga daryti sp!jimus. (iandien kiekvie-noje reklamoje gl&di be galo daug informacijos: akivaiz-d"ios ir tos, kuri% suvokiame tik pas%moningai. Didel! jos dalis prarandama pakeliui iki vartotojo. Reikia nepa-mir$ti, kad m&s# smegen# s%moningoji dalis veikia 50 bait# per sekund+ grei'iu, o nes%moningoji filtruoja ir atrenka informacij% 50 me-gabait# per sekund+ grei'iu. Taigi s%moningoji smegen# dalis – kaip glajus ant torto, – visa kita slypi giliau. Deja, da"niausiai komunikacija m&s# laikais nukreipta tik ) $i% smegen# dal), bet pa-mir$tama kita, kuri nuvei-kia gerokai daugiau.

?$iais laikais, kai reklama mus lydi nuo pat gimimo, daugelis

yra &sitikin', jog j" reklama jau neveikia. Ar i! ties" esant tokiam informacijos srautui galima sudo-minti pirk%j)?

Yra mokslo )rodym#, kad reklama veikia. Net jei "mon!s "ino, kad tai yra re-klama. Vienas galingiausi# "mogaus instinkt#, kur) turi ir kiti gyv&nai, – atpa"ini-mas. Visi$kai kitaip reaguo-jame ) produkt% lentynoje, jei esame j) mat+ anks'iau. Nesvarbu, kur ir kada: grei-'iausiai net neu"fiksavome to momento. Taigi "mon!s nes%moningai pastebi re-klam% ir taip susipa")sta su preki# "enklu.

Psichologai atliko ekspe-riment%, kai "mon!ms buvo parodomi paveiksl!liai – v!-liau jie juos gal!davo atpa-"inti net tarp t&kstan'i# kit#

nematyt#. D!l konkre'i# evoliucini# prie"as'i# mes turime savyb+ atpa"inti da-lykus: labiau pasitik!dami valgome anks'iau valgytus produktus, nes tie, kuri# ne-"inome, gali b&ti pra"&tingi.

Atpa"inimas naudojamas kaip labai svarbus )rankis. Tad kartais galima suklysti nusprendus pakeisti preki# "enkl%, nes milijonai anks-tesni# s%saj# su juo "mo-gaus pas%mon!je gali b&ti tiesiog prarastos.

*mon!s grei'iau prisi-mena jiems aktuali% infor-macij%. Pavyzd"iui, mama tikrai pasteb!s sauskelni# reklam%, o paaugliui ji bus visi$kai nematoma. Nebent jis t% informacij% panaudos v!liau – po keliolikos met# tap+s t!vu.

Kartais reklamoje yra daug informacijos, nors i$ ties# rodome tik logotip%. Skamba beproti$kai? I$ ties#, kai kas nors leid"ia pinigus reklamai, jis tiki savo produktu. Ta'iau $is

produktas turi tenkinti daugelio "moni# poreikius: jeigu reklamuojat!s televi-zijoje, vadinasi, j&s# pro-duktas naudingas ir j) ne kart% perka daug "moni#. (i informacija sukoncentruoja socialin) )rodym%, kad re-klamuojami produktai yra geresni u" tuos, kurie ne-reklamuojami. Beje, retas atvejis, kai reklamuojami produktai yra prasti. Tad tai, kas reklamuojama, yra tiek paken'iamos kokyb!s, kad "mogus t% produkt% pirkt# bent jau ne vien% kart%. Ir tik tokiu atveju reklama atsiperka. *inoma, tai labiausiai galioja var-tojimo produktams, ne ko-kiems pensij# fondams.

?Tad #mon%s n%ra perfekcio-nistai?*inote, retais atvejais

"mon!s didina savo l&kes-'ius. Paprastai jie )sigyja neprast# dalyk#. Turiu omenyje – ne $lam$t%. Pavyz-d"iui, mes gal!tume "i&r!ti geriausi% pasaulyje televi-zij%, bet mums to nereikia. Svarbiausia, ne kad produk-tas b&t# tobulas, o kad jis neb&t# visi$kai nenaudoja-mas.

Pardav!jai, kurie leid"ia

pinigus reklamai, da"niau-siai investuoja ) produkto kokyb!s prie"i&r%, pl!tr%, pakuot+ ir t. t. *mon!ms svarbus saugumo aspektas. Beje, "mogaus smegenys jam racionaliai sufleruoja, kad jis turi b&ti perfekcio-nistas, ta'iau realiai taip n!ra.

Siekti tobulyb!s yra brangu ir ne"inia ar pras-minga.

?Esate min%j's, kad b*dai, kaip reklamos agent*ros kuria

id%jas, yra pernelyg atsitiktiniai ir g)sdinantys, kad klientai juos priimt". Kod%l?

Klientai ir verslo ben-druomen! yra netinkamai paveikta racionalumo. Tu-riu omenyje, kad gyvenime yra tik kelios sritys, kuriose sprendimai gali b&ti prii-mami remiantis logika. Vis# sri'i#, kurioms nereikia mokslo skai'iavim#, pro-

blemoms gali b&ti ne vienas sprendimas. Pavyzd"iui, n!ra racionalaus atsakymo, su kuo reik!t# kurti $eim%. Argi yra racionalus atsaky-mas ) klausim%: noriu par-duoti daugiau muilo – koki% "inut+ tur!t# skleisti mano reklama? Galiausiai reikia nepamir$ti, kad racional&s "mon!s yra prasti komuni-kacijos srityje. Nors labai protingi, apdovanoti tiksli#j# moksl# suvokimu, da"niau-siai jie yra nevyk!liai sociali-ni# )g&d"i# lauke.

B&das, kuriuo renkame in-formacij%, yra neracionalus. Mes tai darome emocionaliai, tod!l geriausius komunika-vimo b&dus atrandame intu-ityviai. N!ra vieno teisingo atsakymo.

?Tad kaip #inoti, kad tavo reklama bus s%kminga?Tam reikia didelio k&ry-

bi$kumo. Ta'iau ir neracio-

„Jeigu reklamuojat%s televizijoje, vadinasi, j*s" produktas naudingas. $i informacija socialiai &rodo, kad reklamuojami produktai yra geresni. Beje,

retas atvejis, kai reklamuojami produktai yra prasti“, – teigia R. Sutherlandas.

Scanpix

naliai gimusi% id!j% galima patikrinti savo racionalia „sistema“ – smegenimis ir paklausti, ar i$ ties# ji bus veiksminga. Kaip pavyzd) galiu pateikti klient# ap-tarnavim% – 'ia reikia daug intuicijos ir sugeb!jimo su-prasti "mones.

Kartais versle reikia pri-imti pavojingus sprendimus, o "mon!s manosi es% racio-nalesni nei i$ ties#. Rekla-mos srityje reikia i$manyti "moni# prigimt) ir b&dus, kaip jie priima sprendimus. Visa tai turime i$versti ki-tiems verslo dalyviams ) jiems suprantam% kalb%. Pavyzd"iui, daugelis kom-panij# "mones skatina pini-gais ir juos labiau vertina nei daiktus ar privilegijas. Ta'iau tai veda ) finansin) neefektyvum%, nes pinigai yra brang&s ir ne taip labai vertinami. Darbuotojams reik!t# duoti k% nors kita.

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB22 4LBJUNFOJOÕ�LBSUB 23Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

1„MICROSOFT“ I* AOL -SIGIJO PATENT/ U+ 1 MLRD. JAV DOLERI/ (2,6 MLRD. LIT/)

Atleid#ia 10 t*kst. darbuotoj"ŶKorporacija „Sony“ atleid#ia 10 t*kst. darbuotoj" – ma#daug 6 proc. savo pa-saulin%s darbo j%gos, prane!a „Reuters“.

Kompanijos generalinis di-rektorius Kazuo Hirai priverstas atleisti darbuotoj", nes Japoni-jos elektronikos gamintoja jau ketverius metus neduoda pelno.

„Sony“ ne vienintel! kompa-nija Japonijoje ma&inanti samdi-ni" skai'i".

NEC, „Sumco“ ir „Daiwa Securities“ – tik kelios i$ dau-gelio bandan'i" apkarpyti savo i$laidas, kad atgaivint" versl(. „Sony“ k( tik pasibaigusiais fiskaliniais metais prognozuoja 2,7 mlrd. doleri" (7,1 mlrd. lit") nuostolius.Korporacija „Sony“ atleid#ia 10 t*kst. darbuotoj". Reuters

TIK SKAI$IAI

19TIK SKAI$IAI

„GOOGLE“ PELNAS I*AUGO 60 PROC.60

SUOMIJOS MOBILI/J/ TELEFON/ GAMINTOJOS „NOKIA“ AKCIJOS HELSINKIO BIR+OJE ATPIGO 19 PROC.

Perkop% 600 mlrd. ŶTechnologij" mil#in%s „Ap-ple“ rinkos vert% pirm) kart) vir!ijo 600 mlrd. JAV doleri" (1,58 trln. lit"), o tai &tvirtino jos kaip vertingiausios JAV bendrov%s pasaulyje pozicij), informuoja BBC.

„Apple“ akcij" vert! antra-dien% pasiek! 644 JAV dolerius u& akcij(. Vos vasar% „Apple“

rinkos vert! pakilo vir$ 500 mlrd. JAV doleri" ribos. Nuo met" pra-d&ios „Apple“ akcij" vert! i$augo beveik 60 proc. Tai dar kart( pa-tvirtina „iPhone“ gamintojos s!-km#, juk 1997-aisiais kompanijos akcij" vert! tesiek! 3,19 JAV dole-rio u& akcij(. Konkurent! „Micro-soft“ verta 260 mlrd. JAV doleri", o 1999-aisiais jos rinkos vert! pa-siek! 619 mlrd. JAV doleri".„Apple“ rinkos vert% pirm) kart) vir!ijo 600 mlrd. JAV doleri". Reuters

mlrd.%

3HOQR�QHGXRGD��EHW�SLUNŏMXV,JFLWJFOP�TUBSUVQƲP�TWBKPOÕ�ZSB�WJFOÃ�EJFOÃ�CĩUJ�OVQJSLUBN�EJEFMÕT�UFDIOPMPHJKı�CFOESPWÕT��5BËJBV�LBT�QBTUBSÃTJBT�TLBUJOB�NPLÕUJ�NJMļJOJğLBT�TVNBT�Vļ�íNPOFT �LVSJPT�OFU�OFHBVOB�OVPTBWı�QBKBNı

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Pra!jusi% savait+ socialinis tin-klalapis „Face-book“ paskelb!, kad u" 1 mlrd.

JAV doleri# (2,63 mlrd. lit#) )sigys nuotrauk# dalijimosi program!l+ „Instagram“. Sandorio suma i$ ties# )sp&dinga turint omenyje, kad „Instagram“ sukurta vos prie$ 15 m!nesi# ir bent jau kol kas neduoda jokio pelno. Oficialiame prane-$ime „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas teig!: „Dirbdami su „Instagram“ komanda nuo $iol gal!sime pasi&lyti geriausi# potyri# dalijantis mobili%sias nuo-traukas su j&s# interesus atitinkan'iais asmenimis.“

Ne pinigai – laim%Pastaruoju metu populia-r!ja tendencija, kad didel!s technologij# bendrov!s )si-gydamos jaunus ir prakti$-kai jokio pajam# modelio neturin'ius „startup‘us“ juose )"velgia (bent jau pra-din!s )sigijimo stadijos) kai k% tokio, kas n!ra apib&di-nama "od"iu „pinigai“.

„Forbes“ pateikia kelet% prie"as'i#, d!l ko „Face-book“ )sigijo „Instagram“. Pirma prie"astis, kuri% )vardija Notre Damo uni-versiteto ekonomikos pro-fesorius Timothy Loughra-nas, yra ta, kad tur!dama kelis milijardus laisvai disponuojamo kapitalo ben-drov! gali sau tai leisti. Be

to, „Facebook“ grei'iausiai nenor!jo, kad pirmiau u" j% tai padaryt# konkurent!s. Kita prie"astis – socialinis tinklalapis pajuto, kad pra-deda prarasti savo "aves), o su „Instagram“ bei 30 mln. jo vartotoj# „Facebook“ ga-l!s i$gyventi $i% „vidutinio am"iaus kriz+“.

„Facebook“ buvo sukur-tas nuotrauk# dalijimosi pagrindu ir )sigydamas „Instagram“ tinklalapis apsidraud! nuo potencia-laus konkurento. „Jaunos ir spar'iai besivystan'ios technologij# kompanijos yra nieko vertos, jei nesu-vokia, kad vien% dien% gali "lugti, – ra$o „New York Times“ ap"valgininkai Nic-kas Biltonas ir Somini Sen-gupta. – Daugelis j# prad!jo veikl% suduodami sm&g) senesniam technologij# mil"inui, tad "ino, kad i$-sinuomotame biure Silicio sl!nyje prisiglaudusi jau-nesn! kompanija gali juos sunaikinti ar bent jau smar-kiai su"aloti.“

Ankstesn%s praktikosSuvokdamos potenciali% gr!sm+ ir matydamos pers-pektyvas did"iosios techno-logij# bendrov!s pla'ioje „startup‘#“ rinkoje nuolat ie$ko nauj# pirkini#. Praei-tyje galima atrasti ne vien% pana$# )sigijim%. 2005 met# kov% „Yahoo“ u" 35 mln. JAV doleri# (92,1 mln. lit#) nusipirko nuotrauk# dali-jimosi tinklalap) „Flickr“. Nors tai yra viena i$ ne-daugelio pelningai veikian-

'i# „Yahoo“ nuosavybi#, pastaruoju metu pasigirdo gand#, jog „Flick“ ateityje bus parduotas.

T# pa'i# met# liep% „News Corporation“ u" 580 mln. JAV doleri# (1,57 mlrd. lit#) )sigijo socialin) tinklalap) „MySpace“, ta-'iau investicij# stoka ir nenuosekli vadov# veikla

j) pasmerk!, kai ) rink% su dideliu pagrei'iu )skriejo „Facebook“. 2011 met# liep% merdintis „MySpace“ buvo parduotas interneto rekla-mos bendrovei „Specific Media“ vos u" 35 mln. JAV doleri# (92,1 mln. lit#).

Kitas "ymus tokio tipo pirkinys buvo 2006 met# lapkrit), kai u" 1,6 mlrd.

JAV doleri# (4,21 mlrd. lit#) „Google“ nusipirko vaizdo )ra$# tinklalap) „YouTube“, kuris tuomet taip pat dar netur!jo pajam#, ta'iau pagal vartotoj# skai'i# jau buvo didesnis nei pana$aus pob&d"io „Google Video“ paslauga.

Pra!jus dvejiems me-tams, 2008 met# gegu"+, JAV

FAKTAIDIDIEJI „STARTUP‘-“ /SIGIJIMAI

2005 met" kov( „Yahoo“ u& 35 mln. JAV doleri" (92,1 mln. lit") nusipirko nuotrauk" dalijimosi tinklalap% „Flickr“

2005 met" liep( „News Corporation“ u& 580 mln. JAV doleri" (1,57 mlrd. lit") %sigijo socialin% tinklalap% „MySpace“

2006 met" lapkrit% „Goo-gle“ u& 1,6 mlrd. JAV doleri" (4,21 mlrd. lit") nusipirko vaiz-do %ra$" tinklalap% „YouTube“

2008 met" gegu&# JAV kompanija AOL u& 850 mln. JAV doleri" (2,23 mlrd. lit") nusipirko Did&iosios Britanijos paaugli" socialin% tinklalap% „Bebo“

Kompanija „Apple“ 2010 met" baland% u& 200 mln. JAV doleri" (525 mln. lit") %sigijo „iPhone“ telefon" pagalbinin-k( „Siri“

2011 met" gegu&# bendrov! „Microsoft“ %sigijo internetini" skambu'i" paslaug( teikian-'i( kompanij( „Skype“ u& 8,5 mlrd. JAV doleri" (22,3 mlrd. lit")

*i" met" baland% „Face-book“ u& 1 mlrd. JAV doleri" (2,63 mlrd. lit") nusipirko nuotrauk" dalijimosi progra-m!l# „Instagram“

kompanija AOL u" 850 mln. JAV doleri# (2,23 mlrd. lit#) nusipirko Did"iosios Brita-nijos paaugli# socialin) tin-klalap) „Bebo“. I$ prad"i# atrod!, kad tai protingas "ingsnis, ta'iau prad!jus kilti „Facebook“ ir senstant „Bebo“ vartotojams, situa-cija apsivert! auk$tyn kojo-mis. 2010 met# liep% „Bebo“

buvo parduotas privataus kapitalo bendrovei u" 10 mln. JAV doleri# (26,2 mln. lit#).

(iai pirkini# kategorijai taip pat galima priskirti kompanijos „Apple“ 2010 met# baland) u" 200 mln. JAV doleri# (525 mln. lit#) )sigyt% asmenin) „iPhone“ telefon# pagalbinink%

„Siri“. Kaip ir daugelis kit# pamin!t# pirkini#, „Siri“ )sigijimas nebuvo siejamas su did"iuliu pajam# poten-cialu. Vis d!lto $i% paslaug% „Apple“ )trauk! ) naujau-sius savo i$maniuosius telefonus bei plan$etinius kompiuterius ir tai padeda didinti j# pardavim%.

2011 met# gegu"+ ben-

drov! „Microsoft“ )sigijo internetini# skambu'i# paslaug% teikian'i% kom-panij% „Skype“ u" 8,5 mlrd. JAV doleri# (22,3 mlrd. lit#). Nors pastaroji bendrov! nepraranda populiarumo, sunku )sivaizduoti, kaip „Microsoft“ sugeb!s susi-gr%"inti sumok!tus pinigus. Be to, „Skype“ )sigijimas tu-r!t# pad!ti apsisaugoti nuo potenciali# konkurent#.

Kas toliau?Be $i# min!t# pirkini#, praeityje buvo ne vienas atvejis, kai didel!s bendro-v!s u" milijonines sumas )sigydavo jaunas kompa-nijas, kurios vargiai gene-ruodavo pajamas. Ta'iau spar'iai besiple'ian'ioje „startup‘#“ rinkoje nuolat atsiranda nauj# veik!j#, ku-rie patenka ) did"i#j# kom-panij# labiausiai geid"iam# pirkini# s%ra$%. Portalas „Guardian“ pateikia kelet% )moni#, kurios greitai gali

»Jaunos ir spar(iai besivystan(ios technologij" kompanijos yra nieko vertos, jei nesuvokia, jog vien) dien) gali #lugti

»Spar(iai besiple(ian(ioje „startup‘"“ rinkoje nuolat atsiranda nauj" veik%j", kurie patenka & did#i"j" kompanij" labiausiai geid#iam" pirkini" s)ra!)

Kiekviena jauna technologij" bendrov% vien) dien) svajoja b*ti nupirkta didel%s kompanijos. Reuters

pasekti „Instagram“ p!do-mis.

Tarp kandidat# yra mi-nimas socialinis tinklala-pis „Pinterest“, kuris pas-taruoju metu ple'ia savo vartotoj# rat%, ir $ie savo ruo"tu tinklalapyje pralei-d"ia vis daugiau laiko. Kitas potencialus pirkinys yra muzikos paslaugas teikian-tis tinklalapis „Spotify“, ku-ris prad!jo bendradarbiauti su „Facebook“ ir bent jau JAV rinkoje tai jam pad!jo sutvirtinti lyderio pozicijas. Be to, prognozuojama, kad muzika socialiniams tin-klams ateityje taps s!km!s raktu.

() pirkini# s%ra$% pa-pildo nesud!tingas tinkla-ra$'i# paslaugas teikiantis tinklalapis „Tumblr“. Kai pra!jus) m!nes) socialinis tinklalapis „Twitter“ )sigijo pana$aus pob&d"io „Pos-terous“, galima teigti, kad didesnis ir, tik!tina, bran-gesnis „Tumblr“ taip pat jau

yra pribrend+s )sigijimui.Mobili#j# atsiskaitym#

paslaugas teikianti kom-panija „Square“ taip pat gali b&ti priskirta prie $ios kategorijos, nes tokio tipo paslaugos spar'iai populia-r!ja verslo srityje. Poten-cial&s „Square“ pirk!jai gal!s )gauti papildom% pra-na$um% naujame mobili#j# atsiskaitym# fronte.

Kalbant apie galimus mi-n!t# )moni# pirk!jus galima i$skirti „Google“ ir „Face-book“, nes tur!damos nema-"ai disponuojamo kapitalo $ios technologij# mil"in!s gali siekti )gyti prana$um% prie$ konkurentes esamose bei naujai atsirandan'iose lenktyniavimo srityse.

Mil"ini$k% kapital% su-kaupusi „Apple“ bent jau kol kas nefig&ruoja tarp potenciali# pirk!j#, ta'iau ateityje tai gali greitai pasi-keisti.

Pelnosi k*r%jaiKiekvienas toks mil"ini$-kas )sigijimas technologij# padang!je yra tarsi nauja s!km!s istorija jauniems „startup‘#“ k&r!jams. Kie-kvienas i$ j# kurdamas savo )mon+ svajoja, kad ateityje taps reik$mingu ir did"iul) peln% gaunan'iu rinkos vei-k!ju. Kitas b&das u"sidirbti milijonus – parduoti savo sukurt% produkt% did"iulei technologij# kompanijai. I$ „Instagram“ pardavimo daugiausia u"dirbo vienas i$ kompanijos )k&r!j# ir jos vadovas Kevinas Sys-tromas. U" savo tur!tas 40 proc. )mon!s akcij# jis gavo 400 mln. JAV doleri# (1,05 mlrd. JAV doleri#). Suma stulbinama turint omenyje, kad iki tol jo valdoma kom-panija nebuvo pelninga.

Vis d!lto pagrindinis klausimas – kod!l did"io-sios bendrov!s ry"tasi tokioms avanti&roms. Ne-retais atvejais i$leistos mil-"ini$kos sumos taip ir neat-sipirkdavo, o „startup‘us“ )sigijusios technologij# mil"in!s b&davo priverstos jas perparduoti taikyda-mos did"iules nuolaidas. Ta'iau yra ir toki# atvej#, kai min!ti pirkiniai leid"ia sutvirtinti savo rinkos pozi-cijas, padeda )gyti verting% prana$um% prie$ konku-rentus ar tiesiog i$ plataus „startup‘#“ pasi&los spek-tro pa$alina vis# geid"iam% pirkin). Bet kuriuo atveju tokie pirkiniai yra rizika, kuri% did"iosios bendrov!s pasiry"usios prisiimti, nes s!kmes atveju nauda gali b&ti ne)kainojama.

„Instagram“ &sigijimas privert% i!kelti ne vien) klausim) d%l realios „startup‘"“ vert%s. AFP

%

masina

294

-BJTWBMBJLJT24 -BJTWBMBJLJT 25

Skendi skoloseŶTeminis Pary#iaus parkas Disneilendas 20-)j& gimta-dien& !ven(ia skend%damas did#iul%se skolose.

15,7 mln. &moni" per me-tus u& apsilankym( parke su-moka ma&iausiai po 51 svar( sterling(, ta'iau pernai parko nuostoliai siek! 55,6 mln. eur", o bendra skola jau vir$ija Pernai Disneilendo nuostoliai siek% 55,6 mln. eur". Scanpix

1,9 mlrd. eur". Skolos yra tokios didel!s, kad kompanijos gene-ralinis direktorius prisipa&ino, jog jas teks dengti ateinan'ius 12 met".

Per pastaruosius kelet( met" Pary&iaus Disneilendas patyr! daugiau nei 212 mln. eur" nuostoli", o kompanijos akcij" vert! per metus smuko 50 proc. ir dabar siekia vos 4,43 euro.

7,5TIK SKAI$IAI

„EUROSTAT“ DUOMENIMIS, 2011 METAIS ES VIE*BU1IUOSE IR KITOSE APGYVENDINIMO -STAIGOSE U+FIKSUOTA 35 MLN. DAUGIAU NAKVYNI/ NEI 2010 METAIS35

PER METUS U+SIENIO TURIST/ SKAI1IUS TURKIJOJE NUKRITO 7,5 PROC.

„Titanikas“ vir!ijo l*kes(iusŶJameso Camerono trij" dimensij" juosta „Titanikas“ jau pirm)j) kino demonstra-vimo savait' surinko 35 mln. JAV doleri" visame pasaulyje – daug daugiau nei tik%josi filmo prodiuseriai.

Kino kompanijos „Fox“ duomenimis, per pra!jus% sa-vaitgal% „Titanikas“ trima'iu

formatu pagal surinktas l!$as pirmavo Did&iojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje ir *vedijoje.

Jungtin!se Valstijose J. Ca-merono juostos D versija su &vaig&d!mis Kate Winslet ir Le-onardo DiCaprio surinko 17,3 mln. doleri". Filmui perkurti trima'iu formatu buvo i$leista 18 mln. doleri". Filmas „Titanikas“trima(iu formatu atsipirko jau per pirm)j) savait'. Scanpix

SKAI1IUOJAMA, KAD PER *I/ MET/ VASAR, VYKSIAN1IAS OLIMPINES +AIDYNES LONDON, APLANKYS PAPILDOMAI 294 T2KST. U+SIENIO TURIST/

TIK SKAI$IAI

t*kst.mln.

âLOWąMš�VH]RQą�SUDPRJž"UğJMVT�PSBNT�KBV�QBTJSPEÕ�QJSNJFKJ�MBVLP�QSBNPHı�FOUV[JBTUBJ��/PSJOUJFNT�JğCBOEZUJ�FLTUSFNBMJBT�BS�OFíQSBTUBT�MBVLP�

QSBNPHBT�ğí�TF[POÃ�HBMJNZCJı�CVT �UJL�EÕM�UP�HBMJ�UFLUJ�TVLBSUJ�OF�WJFOÃ�ğJNUÃ�LJMPNFUSı�

PAULIUS GRINKEVI.IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

»Vartotojai da#nai renkasi ir etnokult*ros, etnografijos, tradicini" amat" ar kulinarinio paveldo sodybas, ta(iau kaimo turizmo sodybos labai l%tai tampa specializuotos

Bendrov!s „Xtu-ras“, teikian-'ios vandens pramog# pas-laugas ir val-

dan'ios tinklalap) „Xteam“, kuriame yra informacija apie visas Lietuvoje esan-'ias aktyvias pramogas, direktorius Jonas Duk$ta pasakojo, kad at$ilus orams daugiausia domimasi van-dens pramogomis – j# sezo-nas paprastai pradedamas jau gegu"+.

„Lietuvoje populiar!ja vandenlent!s – pra!jusi% va-sar% buvo atidaryti keli pir-mieji vandenlen'i# parkai, o $iemet statomas dar vienas ir "inau bent 5 projektus, ku-rie gali b&ti prad!ti“, – ai$-kino J. Duk$ta. Verslininko nuomone, populiariausia vandens pramoga – sportas, jau kuris laikas yra baida-r!s. Es% kai kurie entuziastai d!l plaukiojimo baidar!mis nebijo ir su$alti. „Keis'iau-sia, kad pastaruoju metu net "iem% "mon!s baidar!-mis plaukioja, – steb!josi J. Duk$ta. – Dar da"nai ) mus kreipiamasi d!l kanoj# polo. Tai "aidimas, kur) galima b&t# apib&dinti kaip futbol% su kanojomis vandenyje.“

+aid#ia kanojoseKanoj# polo ir renginius )mon!ms Lietuvoje organi-zuojan'ios bendrov!s „For-ceone“ projekt# vadov! Ra-mun! Moliej&t! patikslino: kanoj# polas – tai "aidimas, kurio taisykl!s primena krep$inio, rankinio ir van-densvyd"io taisykli# mi$in). Kanoj# polas "aid"iamas ant vandens esan'iose kanojose,

jo dalyviai susiskirsto ) dvi komandas po 4–6 "mones. *aidimo tikslas – kamuol) )mu$ti ) prie$inink# koman-dos vartus.

R. Moliej&t! pasakojo,

kad nors kanoj# polas kai kuriems – dar nauja pra-moga Lietuvoje, jos pa-klausa kasmet spar'iai auga. „Pa"aid+s 10 minu'i# supranti, kad 'ia i$ ties# yra

sportas“, – $ypsojosi pa$ne-kov!.

Kelis ankstesnius sezo-nus kanoj# polo pramogas bendrov! reng! prie Margio e"ero ir klient# pageidauja-

mose vietose. *aidimo kaina "mogui – apie 60 lit#, ta'iau jei bendrov! su "aidimo )ranga kvie'iama atvykti ) kitus Lietuvos e"erus pa-gal asmeninius u"sakymus,

FAKTAI

PRAMOG- KAINOS

Vieno skraidymo paraspar-niu kaina vidutini$kai siekia apie 100 lit"

10 minu'i" pasiva&in!jimas vandenlente parkuose svy-ruoja nuo 20 iki 30 lit"

Statistikos departamento duomenimis, apsilankyti kai-mo turizmo sodyboje kainuo-ja 31–48 litus.

kaina gali padid!ti kelet% ar daugiau kart#.

Mokosi med#iuoseAktyvi# pramog# ni$% atrado ir bendrov! „Uno

Parks“. Ji Lietuvoje nuo 2009 m. suprojektavo du nuo-tyki# parkus – „One nuoty-ki# park%“ Druskininkuose ir „Labas nuotyki# park%“ Vilniuje. Kaip pasakojo ben-drov!s rinkodaros vadov! Au$rin! Benediktavi'i&t!, $iemet ketinama atidaryti dar vien% nuotyki# park% – es% jau rengiamasi prad!ti

statybos darbus, ta'iau pa-$nekov! sak! kol kas neat-skleisianti miesto. (iemet ketinama pasi&lyti ir pa-pildom% pramog% Druski-nink# lankytojams – 'iuo"i-n!jim% vandenlent!mis.

„Lankytoj# skai'ius pri-klauso nuo sezono, ta'iau j# nuolat daug!ja – miestie'iai atranda nuotyki# parkus,

– pasakojo A. Benedikta-vi'i&t!. – M&s# l&kes'ius vir$ija gr)"tan'i# "moni# srautas: yra daug toki#, ku-rie pam!go $i% pramog% ir j% propaguoja kaip aktyv# laisvalaik).“

Pasak „Uno Parks“ rin-kodaros vadov!s, ) nuoty-ki# parkus atvykti da"nai renkasi ir )mon!s, kuri# kolektyvai u"sisako koman-dos formavimo mokymus med"iuose.

Srautas nesikei(iaNuo pra!jusi# met# "iemos sporto m!g!jai gali d"iaug-tis ir visus metus veikian-'ia "iemos pramog# arena „Snow Arena“ Druskinin-kuose. Bendrov!s konsul-tant! Sigita Stasiukynien! pasakojo, kad po sniego are-nos atidarymo poilsiautoj# skai'ius arenoje visus me-tus buvo pana$us – "iem%, ruden) ir pavasario pra-d"ioje. S. Stasiukynien!s teigimu, nuo „Snow Are-nos“ atidarymo per 8 met# m!nesius 'ia apsilank! dau-giau nei 18 t&kst. "moni#.

„Pagrindin! pramoga „Snow Arenoje“ yra slidi-n!ti slid!mis. Pastaruoju metu did!ja ir snieglenti-nink# srautas“, – sak! S. Stasiukynien!. Pa$nekov! prid&r!, kad ) sniego aren% da"nai atvyksta ir $eimos, norin'ios i$bandyti kaln# slidin!jimo sport%.

Apsilankyti suaugusiam asmeniui savaitgal) „Snow Arenoje“ kainuoja 95 litus, o slidin!jimo )ranga papil-domai gali kainuoti nuo 50 iki 80 lit#.

Domisi &mon%sAlternatyva m!gstantiems ne tokias ekstremalias pra-mogas – orientaciniai "aidi-mai ir ekskursijos. Tokius u"si!mimus grup!ms orga-nizuoja Vilniuje )sik&rusi pramog# agent&ra „Vaiduo-kliai“. Agent&ros projekt# vadov! Vaida (ulni&t! pa-sakojo, kad orientaciniais "aidimais da"niausiai susi-domi )moni# kolektyvai. Ji pateikia ir "aidimo pavyzd): populiariausias orienta-cinis "aidimas )mon!ms – „Fotota$kai“. *aidimo metu kolektyvo nariai suskirs-tomi ) grupeles. Kiekviena grupel! gauna nuotraukas, kuriose pavaizduota Vil-niaus miesto vieta, o grup!s nariai nuotraukose pavaiz-

duotas vietas turi rasti ir nufotografuoti tokiu pat kampu.

Populiariausios bendro-v!s rengiamos ekskursijos – „Vaiduokli$ka naktis“ – keli# valand# kelion! po Vilniaus senamiest) nakt), „Alaus turas“ – pasivaik$-'iojimas po Vilni# degus-tuojant ir pramoga, pava-dinimu „Paklaidinimas mi$ke“.

Pasak V. (ulni&t!s, da"-niausiai tokias pramogas renkasi 15–20 "moni# gru-p!s. Pramogos grupei pri-klausomai nuo si&lom# "aidim# kainuoja – 400–800 lit#. Ta'iau pasirinkus as-meninius u"sakymus pra-mog# kaina gali siekti ir 5 t&kst. lit#.

Kaimo ni!os nei!naudotosM!gstantys pails!ti nuo miesto $urmulio vis da"-niau renkasi kaimo turizmo sodybas. Kaip pasakojo Lie-tuvos kaimo turizmo asoci-acijos (LKTA) prezidentas Linas *abali&nas, kaimo tu-rizmo sektorius, palyginti

$iemet Lietuvoje bus atidaryti bent keli nauji vandenlen(i" parkai. Scanpix

su 2010-aisiais, pernai &gte-l!jo 11 procent#. Pana$aus augimo tikimasi ir $iemet – mat pirmi trys $i# met# m!nesiai vir$ijo daugumos sodyb# savinink# l&kes-'ius.

L. *abali&nas sak!, kad $iemet kaimo turizmo so-dyb# savininkus nuste-bino susidom!jimas kaimo sodyb# verslo renginiais: )mon!s vis da"niau vyksta ) kaimo turizmo sodybas rengti konferencij#, semi-nar# ar mokym#.

„Vartotojai da"nai ren-kasi ir etnokult&ros, etno-grafijos, tradicini# amat# ar kulinarinio paveldo sodybas, ta'iau kaimo tu-rizmo sodybos labai l!tai tampa specializuotos. Mes 'ia turime ni$%, ta'iau ji dar n!ra iki galo i$naudota ir mes vis# klient# porei-

ki# patenkinti nesp!jame“, – komentavo L. *abali&nas

Pasak pa$nekovo, amat# programos leid"ia susipa-"inti su senov!s lietuvi# amatais – griki# auginimu, "vaki# liejimu, su"inoti apie juod%j% keramik% ir t. t. „Yra sodyb#, kurios si&lo aktyvesni# pramog#, pa-vyzd"iui, $audyti i$ lanko, arbaleto. Toki# specializuo-tas paslaugas teikian'i# sodyb# daug!ja – kai pra-dedame si&lyti komplek-sines paslaugas, tuomet ir atsiranda kaimo turizmo stipryb!“,– ai$kino L. *aba-li&nas.

LKTA prezidento teigimu, pernai, remiantis statistikos departamento duomenimis, kaimo turizmo paslaug# ap-gyvendinimo kaina priklau-somai nuo vietos ir progra-mos siek! 31–48 litus.

»Keis(iausia, kad pastaruoju metu net #iem) #mon%s baidar%mis plaukioja

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Kanoj" polas kasmet tampa vis populiaresn% pramoga. Force One nuotr.

%

QHWUźNV

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt 5��%ŏNãWD��

QH�UHNODPXRMDPŏV��o dirbame

&SHPMBJO� íNPOJı� HSVQÕT� WBEPWBT� 3PNVBMEBT� #ÕLğUB� LBMCÕEBNBT� BQJF�TBWP�EBSCVPUPKVT�OFHBJMJ�QBHZSı��,POTUSVLUPSJBJ�QBT�NVT�HFSJBVTJ �

EJ[BJOFSJBJ��QVJLJBVTJ �BENJOJTUSBDJKB��HSBļJBVTJB��(BMCĩU�UBJ�JS�MFNJB �LBE�CJVSF�UWZSP�ESBVHJğLB�BUNPTGFSB�

»Jie mato, k) mes galime, m*s" darbus, supranta, kad dirbame gerai, ir #ino, kad mes tapsime stipriais konkurentais

Ergolain“ darbuo-tojus galima va-dinti savoti$kais stebukladariais. J# darbas – gar-

sinti )mon+ per baldus, spal-vas, interjer%, arba, kaip sako jie patys, „sukurti tok) biur%, kuris geriau nei "od"iai api-b&dint# )mon+“. Daugelio did"i#j# Lietuvos )moni# darbuotojai b&tent „Ergolain“ specialistams tur!t# d!koti u" tai, kad j# darbo vieta yra pa-togi ir ergonomi$ka. Sukurti toki% aplink%, kurioje nor!-t#si dirbti, – pagrindinis )mo-n!s specialist# r&pestis.

Nuolatin%s naujov%sKol vaik$'iojome po sostin!je, Laisv!s prospekte, )sik&rus) vien% i$ daugelio „Ergolain“ )moni# grup!s biur#, R. B!k$ta nepailsdamas pasa-kojo apie )vairius gaminius, kuriuos renkasi )moni# gru-p!s klientai, leido )ki$ti nos) ir ) kampel), kuriame dizaine-riai )prastai semiasi id!j#, kai m&zos atsuka nugaras.

Naujovi# 'ia daug. (tai kad ir Lenkijoje gaminta k!d!, kainuojanti apie 6 t&kst. lit#. Tokio tipo ji kol kas vienintel! pasaulyje. Gav+s toki% k!d+ darbuotojas gali m!gautis ne tik itin patogiu s!d!jimu, bet ir panor!j+s prigulti ar dirbti naudodamas integruot% „stal%“. „Tai ne tik k!d!, tai darbo vieta“, – apibendrino R. B!k$ta ir prid&r!, kad Lietu-voje toki# k!d"i# nupirkta jau keturios, o u"sienyje – sunku suskai'iuoti.

Dar vienas baldas – k!d!-stalas. Verslininkas pusiau juokais pasakoja istorij% apie trims dienoms u"daryt% dizai-ner), kad jis sukurt# k% nors unikalaus. Po trij# dien# jis pristat! k!d+, kuri% lengvai galima paversti stalu. Gamin-tojai d!l $io baldo specialiai keliavo ) Kinij% tartis, kad $ioje padirbini# karalyst!je neatsirast# pigi# tokio baldo kopij#.

Pavadinimo vingryb%s„Ergolain“ gyvuoti prad!jo prie$ daugiau nei de$imtmet), 1999 metais, ta'iau tada R. B!k$ta, lik+s be darbo bankru-tavus )monei, kurioje dirbo, savo verslo istorij% prad!jo kitu vardu. Tiesa, egzistuojan-'iu ir $iandien. „-mon+ )k&-r!me kitu pavadinimu – „SPE-CUS (iauliai“. I$ prad"i# mes k&r!me j% su bi'iuliu italu, mat tais laikais sukurti lietu-vi$ko kapitalo )monei nelietu-vi$k% pavadinim% buvo prak-ti$kai ne)manoma – i$ karto drausdavo Kalbos komisija. Gal!jai registruoti „Medis“, „G!l!“, „Tiltas“ – viskas, kas lietuvi$ka, tiko, bet jei vos ki-taip, i$ karto blogai“, – ai$kino verslininkas.

Po pirm#j# met# atsirado galimyb! pl!stis ir tur!tas pa-vadinimas nebetiko )monei, kuri, kaip planuota i$ prad"i#, tur!jo veikti viename regione. „Teko galvoti kit% pavadinim% ir )mon+ v!l k&r!me su bi'iu-liu italu. Galb&t b&'iau gal!-j+s )kurti )mon+ „Ergolainas“, bet kai kalbame apie tarptau-

veikla taip pat susijusi su baldais. „Tik tie baldai "mo-gaus suprantami )vairiai, – tvirtino R. B!k$ta. – Da"-niausiai jie asocijuojasi su lova, sofa, spinta – buitimi. O mes veikiame kontrakti-niame segmente ir, turiu pa-sakyti, 'ia esame lyderiai.“

Tiesa, bald# gamintojais „Ergolain“ sav+s nelaiko ir vadina paslaugos teik!jais.

„Produktas yra tik 10 proc. to, k% mes darome – 90 proc. yra paslauga, – sak! versli-ninkas. – Mes neapsiribo-jame bald# gamyba – tei-kiame visas paslaugas nuo A iki Z: padedame klientui )sirengti taip, kad aplinka b&t# patogi, jauki, motyvuo-janti. -darbinome daugyb+ specialist#, kurie klientams gali pasakyti, ko jiems rei-

kia, k% jiems daryti ir k% rinktis.“

Konkurentai pastebi(iandien visuose did"iuo-siuose Lietuvos miestuose ra-site po „Ergolain“ padalin), be to, lietuvio verslas $aknis lei-d"ia ir Maskvoje bei Latvijoje. Apie Maskv% verslininkas dar nekalba itin garsiai, mat rinka ten – gerokai didesn!, o

konkurent# – ypa' daug. „Ten tikrai yra visas pasaulis. Ir mes esame labai ma"i, – lygino vadovas. – M&s# apyvarta ten vos 1 mln. eur#. Kad supras-tume mast%, galiu pasakyti, jog mano vieno pa")stamo, ten u"siiman'io $viestuvais, apy-varta yra ma"daug 200 mln. eur#. Ir tai tik $viestuvai.“

Kol kas lietuvi# kompanija Maskvoje atrodo tarsi smulki "uvel! dideliuose vandenyse, ta'iau pagrindiniai konku-rentai apie „Ergolain“ jau "ino ir, anot R. B!k$tos, prisi-bijo: „Jie mato, k% mes galime, m&s# darbus, supranta, kad dirbame gerai, ir "ino, kad mes tapsime stipriais konku-rentais. Tik klausimas, kiek reik!s tam laiko.“

Anot R. B!k$tos, norint apr!pti vis% Rusijos rink% reik!t# )d!ti daug pastang#. Trukdo ne tik )moni# dydis, bet ir atstumai tarp padalini#. „Reng!me vien% objekt% Kam-'iatkoje, tai vien logistika – reikaling# dalyk# atve"imas ir t. t. – u"!m! tris m!nesius, – pasakojo verslininkas. – Teko matyti „Sberbank“ skyri# rekonstrukcijos dokumenta-cij% – 1 400 skyri# per vis% Ru-sij%. Man sunku )sivaizduoti )mon+, kuri gal!t# imtis $io projekto ir )gyvendinti j) per dvejus metus.“

I!ugdyti darbuotojaiDidel! dalis „Ergolain“ auk$-'iausi# pozicij# darbuotoj# yra i$ugdyti per ilgus darbo metus. Tokia tradicija, anot R. B!k$tos, susiklost! savaime, mat sritis, kurioje verda )mo-n!s gyvenimas, specifin! ir ni$in!. „.ia, pavyzd"iui, ne-u"tenka vien vadybos "ini#, reikia ir suvokti, kokiame se-gmente dirbi, dom!tis mado-mis, tendencijomis, atskirti, kas yra gra"u, suprasti, ko rei-kia klientui, kas ergonomi$ka ir t. t., – pir$tus lenkdamas vardijo verslininkas. – Tokius dalykus "mon!s su"ino tik per ilg% darbo patirt).“

Geri specialistai ir parda-v!jai $ioje srityje itin svarb&s, mat, anot R. B!k$tos, da"niau-siai dideli# )moni# vadovai, pra$ydami pateikti jiems ke-lis galimus biuro )rengimo pa-si&lymus, visai nenori rink-tis. „Jie nori, kad jau pirmas tavo pasi&lytas b&das b&t# kuo ar'iau to, kuris jiems pa-tiks“, – sak! verslininkas.

Tokie, kelerius metus „au-ginti“ darbuotojai itin lojal&s, nesl!p! jis. Per sunkmet), kai )mon! steng!si atleisti kuo ma"iau darbuotoj# ir d!l to vos ne iki minimumo suma"ino algas, pavaldiniai nei$silakst!. „Kriok!me, cy-p!me, bet i$kent!jome, – sak!

ne kart% buvo nuviltas ir ap-gautas. „Pra$ai, kad k% nors pagamint#, sutinka, kelis kartus pagamina, o tada, "i&-r!k, atsisako ir dar beld"ia ) tavo kliento duris su tavo ka-talogais, tavo br!"iniais, "ada pagaminti pigiau. Tokie jau tie lietuviai – u"uot dar+ k% nors tikrai gerai, imasi daryti visk%“, – kalb!jo )mon!s vado-vas.

Jo nuomone, lietuviams tr&ksta geb!jimo galvoti apie ilgalaik+ perspektyv% – da"-niausiai tautie'ius domina greitai, 'ia ir dabar, u"dir-bami pinigai. „Pavyzd"iui, gamintojas, dirb+s su mumis por% met#, atsisako k% nors pagaminti, nes gavo $iek tiek pelningesn) u"sakym%, – ste-b!josi verslininkas. – Ta'iau jis ne)vertina, kad d!l viena-dieni# pinig# praras klient%, duodant) pinig# nuolatos. U"-sienyje populiarus gamintoj# bendradarbiavimas, vienas gamintojas negamina visko pats. Lietuvoje vadinamieji klasteriai kol kas veikia tik deklaratyviai.“

tin+ )mon+, pavadinimo taip pat reikia tarptautinio, – ak-centavo R. B!k$ta. – Regionin! )mon! man jau buvo ne)domi ir Lietuvos rinka atrod! per ma"a.“

N%ra bald#iaiNuo pat prad"i# )mon!s vei-kla sukosi apie baldus, $ian-dien, kaip sako „Ergolain“ )moni# grup!s vadovas,

R. B!k$ta. – *velgiant ) visa tai $iandien akivaizdu, kad sprendimas buvo geras. I$sau-gojome svarbiausius darbuo-tojus, o $iandien ir v!l pasie-k!me ikikrizin) lyg).“

Savo specialistus verslinin-kas stengiasi ne tik skatinti )vairiomis priemon!mis, bet ir nuolat leid"ia mokytis, siun'ia ) svarbiausias bald# gamintojams parodas Italijoje ir Vokietijoje. „Stengiam!s da-ryti taip, kad bent kas dvejus metus "mogus i$va"iuot# ) u"-sien), ) parodas, pasi"i&r!t#, pasidom!t# tendencijomis, – ai$kino vadovas. – Tiesa, kol kas daugiau nei penki# dien# per metus mokslams skirti nepavyksta – prie$ingu atveju "mon!ms tekt# dirbti nakti-mis, savaitgaliais, kad gal!t# pasivyti.“

U#dirbti daug ir greitaiR. B!k$ta "velgdamas ) $i# dien# jaunim% pastebi nor% kuo grei'iau ir kuo daugiau u"sidirbti. „Net tik k% moks-lus baig+s "mogus, kuriam pasi&lai sukurti bald# linijos dizain%, nori dideli# pinig#, – pe'iais tr&ktel!jo versli-ninkas. – Paskai'iuoji, kiek daugiausia gali parduoti to-ki# jo kurt# komplekt#, ir supranti, kad neapsimoka. M&s# visi dizaineriai yra lie-tuviai, ta'iau prie$ kriz+, kai pinigus ne skai'iavo, o sv!r!, buvome prad!j+ galvoti, kad reik!s samdytis u"sienie'ius, mat u"sienyje dizaineriai savo darb% vertino pigiau nei lietu-viai.“

Privert% imtis gamybosVeiklos prad"ioje „Ergolain“ reikiamas bald# detales ga-vusi u"sakymus gaminti pra-$ydavo Lietuvos baldinink#, ta'iau v!liau )moni# grupei teko investuoti ) nuosav% ga-mybos fabrik%. „Teko imtis gamybos d!l lietuvi$ko men-taliteto. B&tent mentalitetas lemia, kad turime daugyb+ de-klaratyvi# dalyk# ir realaus bendradarbiavimo n!ra“, – pabr!"! verslininkas.

R. B!k$ta pasakojo, kad kol )mon! buvo palyginti smulki, problem# su lietuviais ga-mintojais nekildavo. „Ta'iau kai !m!me augti, kai kurie gamintojai augti kartu su mu-mis nenor!jo, – steb!josi vers-lininkas. – Pra$ydavome at-likti vien% ar kit% u"sakym%, jie mums papras'iausiai at-sakydavo, kad pagaminti to, ko reikia, negali, nes jiems u"tenka ir dabartini# gamy-bos mast#. Taip i$eina, kad tu nori, gali parengti klientui tai, ko jis pra$o, o gamintojas nenori ir negali. Atsiduri ne-patogioje situacijoje. Buvome priversti atidaryti savo gamy-bos linij%.“

D!l to, kad teko atsidaryti fabrik%, bendrov!s vadovas n!ra itin patenkintas, mat kurdamas versl% neplanavo l)sti ) gamyb%. „Esame pri-versti gaminti )vairius bal-dus, ta'iau negalime b&ti geri visur, tod!l dal) reikiam# dali# u"sakome i$ kit# gamin-toj#“, – nesl!p! jis.

Sunku bendradarbiautiApie lietuvi# gamintojus R. B!k$ta kalba kar'iai, mat

FAKTAI

„ERGOLAIN“ /MONI- GRUP,

„Ergolain“ %moni" grup!je dirba apie 130 darbuotoj"

„Ergolain“ grup# sudaro $e-$ios %mon!s: UAB „Ergolain“, UAB „Ergolain baldai“, UAB „Specus *iauliai“, UAB „Er-golain projektai“, SIA „Ergo-lain“ (Latvija), UAB „Ergolain“ (Maskva)

-mon! „Ergolain“ pavadini-mu %kurta 2000 metais

Per sunkmet% bendrov!s apyvarta krito 76 proc.

2011 metais „Ergolain“ %mo-ni" grup! pajamas i$ pardavi-mo padidino iki 30 mln. lit"

CV Romualdas B%k&ta

Gim% $iauliuose 1972 m. rugs!jo 22 d.

*iauli" universitete baig! Verslo administravimo specialyb#

1993–1997 m. – UAB „1eli” *iauli" filialo vadovas

1998–1999 m. – UAB „Specus” *iauli" filialo vadovas

Nuo 1999 m. – UAB „Specus *iauliai” direktorius

Nuo 2003 m. – UAB „Ergolain projektai “ direktorius

Asociacijos „Lietuvos mediena” valdybos narys

*iauli" pramon!s prekybos r)m" valdybos narys

Pom!giai – golfas, slidin!jimas, nardymas

R. B%k!tos nuomone, Lietuvoje labai tr*ksta s%kmingo &moni" bendradarbiavimo: !iandien visi, galvodami apie greitus pinigus, nori daryti visk), nesvarbu, kad d%l to ken(ia kokyb% ir u#sakovai. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nesireklamuoja – dirbaNepaisant toki# nusivy-lim#, „Ergolain“ dirba s!-kmingai. -kurta per vien% kriz+, )mon! atsilaik! ir per antr%j%, o $iandien pasiek! ir ikikrizinius veiklos mas-tus. Prabangiuose juoduose albumuose, i$d!liotuose ant daugelio stal# biure, u"fik-suoti vykdyti projektai "avi ne vien%.

Nuotraukose did"iausi $alies biurai, prabangiausi vie$bu'iai, daugeliui pui-kiai "inomos ir ne kart% lankytos vie$os vietos, pre-kybos ir verslo centrai – vi-sus juos )reng! „Ergolain“ specialistai.

Klient# gretose – „Swed-bank“, SEB, „Barclays“, „Rietumu banka“, „Nyco-med“ ir daugyb! kit#.

Kai versdami storus ka-talogus ir "velgdami ) nuo-traukas steb!jom!s, kod!l „Ergolain“ vardas n!ra pla-'iai minimas reklamos pus-lapiuose, R. B!k$ta nusi$yp-sojo: „Mes reklamai pinig# neskiriame, mes dirbame.“

»Atsisako gaminti ir beld#ia & tavo kliento duris su tavo katalogais, br%#iniais. Tokie jau tie lietuviai – u#uot dar' k) nors tikrai gerai, imasi daryti visk)

Nors kai kurie u#sakovai link' manyti, kad „Ergolain“ gamina tik baldus, &mon%s vadovas kartoja, kad baldai t%ra 10 proc. specialist" atliekamo darbo. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Ergolain“ vadovas juokavo, kad dalis klient", pamat' storus darb" katalogus, i!sig)sta ir mano, kad u# prieinam) kain) paslaug" negaus: „Tenka tikinti, kad yra prie!ingai.“ Ruslano Kondratjevo nuotr.

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

Akcija

Limarko laivininkyst's kompanija (LLK1L)

„Linas“ (LNS1L)

„(iauli) bankas“ (SAB1L)

„Litgrid“ (LGD1L)

„Lietuvos dujos“ (LDJ1L)

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

–15,69%

–6,67%

–2,66%

–1,89%

–1,82%

Apyvarta

976,92 EUR

1 656,86 EUR

32 510,15 EUR

4 646,94 EUR

20 776,58 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, baland"io 5–12 d. duomenys

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

+33,33%

+9,97%

+6,62%

+4,62%

+4,48%

Apyvarta

102,34 EUR

84 321,68 EUR

215 082,25 EUR

228 963,88 EUR

1 760,48 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, baland"io 5–12 d. duomenys

Akcija

„Gubernija“ (GUB1L)

„Klaip'dos nafta“ (KNF1L)

„Vilniaus baldai“ (VBL1L)

„Invalda“ (IVL1L)

„Utenos trikota$as“ (UTR1L)

"OPU�JOWFTUJDJOÕT�HSVQÕT�5FNQMFUPO�WBEPWP�.BSLP�.PCJVTP �QFS�LSJ[×�JS�QP�KPT�TVCÕH×�QJOJHBJ�í�

WZSJBVTZCJOFT�PCMJHBDJKBT�KBV�QSBEFEB�Jğ�ËJB�KVEÕUJ�JS�KVEB�BLDJKı�SJOLı�MJOL��

N. Treigys: prie! prad%dami kelion' & kapitalo rinkas pasiskaitykime kelion%s vadov).Ruslano Kondratjevo nuotr.

Akcijos ar obligacijos?

ŶInvestuotojai jau sugeb%jo atskirti rizikingas obligacijas, rizikingas valstybes nuo ma-#iau riziking". Tod%l obligacij" pelningumas platinant emi-sijas ma#%ja. Visai neseniai Vokietija i!platino de!imties met" vyriausyb%s obligacijas su 1,75 proc. pelningumu. Inf-liacijai esant didesnei, akcijos atrodo patraukliau.

Investuotojai vis dr%siau "velgia ) akcij# rinkas prisi-mindami senas tiesas, kad pelningumas i$ investicij# ) akcijas paprastai b&na didesnis nei investicij# ) vyriausyb!s obligacijas. Pra!jusi kriz!, "inoma, kiek pakoregavo $) po"i&r), ta'iau pana$u, kad fundamental&s dalykai i$ l!to atsikuria.

Tik pamokos nepra!jo be p!dsako, komerciniai ir investiciniai bankai dar d"iaugiasi pigiais pinigais ir neskuba j# nukreipti ) rizikingesnes akcijas. Euro-poje veriasi dar viena skol# kriz!s skyl!, kurios pavadi-nimas yra Ispanija. D!l to nerimas dar nesitraukia i$ akcij# rink#. Tad bankai, prisiskolin+ pigi# pinig#, labiau link+ pirkti )vairi# termin# vyriausybini# obli-

gacij#, o ne ie$koti rizikin-gesni# projekt#. (iuo metu juos tenkina vos vieno kito procento pelningumas. (iais laikais "virblis saujoje daug geriau, ypa' kai bankai ba-lansuoja ant i$gyvenimo ri-bos.

Ta'iau kai bankai v!l atsi-suks ) akcijas, j&s jau galb&t b&site prisipild+ portfelius ir teliks laukti, kol naujai pl&s-tel!j+ pinigai prad!s didinti j&s# investicij# vert+. Gerai b&t#, jei b&t# taip. Problema i$lieka ta pati: k% pirkti?

Juk mes $iandien ne"i-nome, kur ir kada pasisuks atsilaisvin+ pinigai. Pats M. Mobiusas, b&damas kylan-'i# rink# m!g!jas, teigia, kad pinigai prad!s pl&sti b&-tent ) $ias rinkas, o i$sivys-'iusi# $ali# akcij# rinkas jie pasieks dar negreitai. Ir jei mes ) jas investuojame, juk nenorime ilgai laukti gr%"os i$ investicij#.

Be abejo, galima l!$as paskirstyti „po pasaul)“, perkant akcijas )vairiose rin-kose arba perkant ETF‘us, investuojan'ius visame pa-saulyje. Bet ar tai racionalu? Grei'iausiai ne.

Nepaisant to, kad diver-sifikavimas yra gan!tinai teisingas dalykas formuo-jant portfel), jis turi vien% ma"% tr&kum% – ma"ina

investicij# pelningum%. O augan'ios infliacijos ar net hiperinfliacijos gr!sm!s aki-vaizdoje svarbu pasir&pinti kuo didesne gr%"a.

Analitikai mus persp!ja, kad d!l „prispausdint#“ pi-nig# didel!s infliacijos rizika yra auk$ta. Vienintelis b&-das apsaugoti investicijas, j# manymu, yra l!$as nukreipti ) akcijas ir auks%. (iandien sunku su tuo nesutikti. Bet ir $ie analitikai si&lo l!$as kreipti ) kylan'ias rinkas.

Per daug pasikliauti j# prognoz!mis neverta. Taip pat nepamir$kime, kad ky-lan'ios rinkos sudaro viso labo 30 proc. pasaulin!s ka-pitalo rink# kapitalizacijos. Tad pinig# tikrai u"teks vi-soms rinkoms.

Nepriklausomai kokias rinkas pasirinksite, svarbu susikoncentruoti ) tai, kas vyksta tose rinkose, kuriose investuojate. Bet kurioje rin-koje visada pravartu ie$koti akcij# su auk$tu dividendi-niu pajamingumu.

(iandien net Volstrito investicij# valdytojai si&lo atsigr+"ti ) konservatyv# in-vestavim% ir prisiminti tokio investavimo puosel!tojus Benjamin% Graham% ir Wil-liam% Sharpe’%. B. Graha-mas buvo "ymaus investuo-tojo W. Buffetto mokytojas. O ir dabar W. Buffettas si&lo kartkart!mis pasiskaitin!ti B. Grahamo knyg% „Protin-gas investuotojas“.

Tad gal tikrai – prie$ pra-d!dami kelion+ ) kapitalo rinkas pasiskaitykime kelio-n!s vadov%.

»Bankai prisiskolin' pigi" pinig" labiau link' pirkti &vairi" termin" vyriausybini" obligacij", o ne ie!koti rizikingesni" projekt"

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap$valgininkas

.LHN�PHVWL�š�WDXS\NOĊDINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

,Ã�EBSZUJ�TV�QJOJHBJT �LBE�VļUFLUı�KVPEBJ�EJFOBJ �"UTBLZNBT�CFOF�WJFOJOUFMJT��UBVQZUJ��7JFOJFNT�&LPOPNJLB�MU�LBMCJOBNJFNT�QBğOFLPWBNT�QSJJNUJOJBVTJBT�UBVQZNP�CĩEBT��LBVQUJ�MÕğBT�WJSUVBMJPKF�LPKJOÕKF��CBOLF �LJUJFNT��JOWFTUVPUJ�í�OFLJMOPKBNÃKí�UVSUà �USFUJ�TBLP�WJTBJ�OFUBVQBOUZT�

Kaip taupote pinigus? Tok) klausim% pra!jusi% savait+ pateik!me portalo ekonomika.lt lankytojams. Rezultatai nustebino: vos prie$ metus visiems finans# analitikams dar raginus ne-atsiver"ti dir"# ir atsid!ti dal) pajam# juodai dienai, $iandien 38 proc. atsakiu-si#j# ) apklaus% tikino l!$# netaupantys. Dar 19 proc. apklaust#j# sak!, jog taupo „kojin!je“, t. y. kaupia l!$as nesistengdami, kad turimi pinigai „dirbt#“. Populiar&s taupymo b&dai – investavi-mas ir ind!lis banke.

Investuoti & #em' ir mi!k)„Achemos“ konsultantas energetikos klausimais Virmantas Jurgaitis tvir-tino, kad $iandien taupyti juodai dienai papras'iau-siai b&tina, ta'iau didelio pasirinkimo n!ra. „Taupyti bankuose $iandien visai neapsimoka, nes pal&kanos nesiekia net vieno procento per metus. Be k% gi darysi – negali pinig# ) kojin+ d!ti. Tad kiekvien% atliekam% lit% ir dedu ) bank%“, – juo-kavo jis.

Anot V. Jurgai'io, tiems, kurie $iandien turi gali-myb+ investuoti pirkdami "em!s, mi$ko sklypus, nekil-nojam%j) turt%, – itin gerai. „Kad ir kas nutikt#, $ie da-lykai tur!s vert+. (iandien tai rim'iausias taupymo b&das“, – tikino V. Jurgaitis.

„Swedbank“ Asmenini# finans# instituto vadov! Odeta Blo"ien! atkreip! d!-mes), kad tokiai investicijai reikia tur!ti didel+ sukaupt% sum%. „Tiesa ta, kad ilguoju laikotarpiu investicija ) ne-kilnojam%j) turt% (NT) gali

b&ti puikus pasirinkimas, ta'iau investuojant reikia atkreipti d!mes), kokiais

pinigais tai rengiamasi da-ryti. Pavyzd"iui, ar ta suma n!ra skirta juodai dienai“, – kalb!jo specialist!. Prie$ )sigyjant tok) turt% ji patar! pasidom!ti, kokia jo vert! bus ateityje, ir )vertinti savo galimybes tok) turt% par-duoti greitai tuo atveju, jei

netik!tai prireikt# l!$#.Anot jos, perkant NT

verta apgalvoti ir kiek kai-nuos )sigyjam% turt% nau-doti. „Jei tai butas, kainuos $ildymas, remontas. Jei bute gyvens nuomininkai, v!l – reik!s mok!ti mokes'ius ir t. t. Taip, tai ilgalaik! in-

vesticija, kuri gal!t# b&ti puikus b&das, ta'iau ne kiekvienas sklypas ar tro-bel! gali u"dirbti pinigus“, – sak! O. Blo"ien!.

Atsid%s tre(dal& algos(iandien i$ Lietuvos emi-grav+s gatv!s muzikantas

ir programuotojas Romanas G. netaupo, ta'iau po trij# m!nesi#, kai sulauks algos padidinimo, "ada atsid!ti ma"daug 30 proc. pinig#. „Atsid!siu, kad gal!'iau nu-skristi ) norimus koncertus kitose $alyse, o jeigu pra-ras'iau darb%, tur!'iau pi-

nig# nuomoti ir pragyventi, nes darbo paie$kos vis tiek trunka por% m!nesi#“, – samprotavo vaikinas.

„I$sikeliant tokius tikslus svarbu pajam# dydis, nes atid!jus tre'dal) algos liku-si# pinig# tur!t# pakakti b&tiniausiems poreikiams

u"tikrinti“, – teig! O. Blo-"ien!. Anot jos, pasiry"imas atid!ti taupymui 30 proc. pajam# – retai sutinkamas noras. „Kaupdamas tokiais tempais "mogus b&tin% at-sarg% juodai dienai (pastaro-sios turi u"tekti bent 3–6 m!-nesiams) sukaups greitai. Ta'iau si&ly'iau pagalvoti ir apie ilgalaik) kaupim%“, – komentavo „Swedbank“ As-menini# finans# instituto vadov!.

Prad!ti kaupti l!$as atei-'iai reik!t# anksti. Pasak O. Blo"ien!s, iki 30 met# galima atsid!ti kaupimui 5 proc. gaunam# pajam#, ta'iau su am"iumi atside-dama suma tur!t# did!ti. „Kuo ma"iau laiko lieka kaupimui, tuo didesn+ sum% reikia atsid!ti, – pabr!"! ekspert! ir primin! auk-sin+ taisykl+: – Daugiausia pinig# kaupti reik!t# eko-nominio pakilimo laikais ir leisti juos tada, kada prasi-deda recesija.“

Taupymas s)skaitojeDal) gaunam# pajam# san-techniku dirbantis Darius R. stengiasi atid!ti ) ats-kir%, su debetine kortele nesusiet%, s%skait%. „Prie tos s%skaitos galiu prieiti tik internetu arba banke. L!$as kaupiu juodai dienai. Ta'iau tai darau neseniai“, – pasakojo vaikinas. Jis at-skleid!, kad por% kart# teko „pasiskolinti“ pinig# ir i$ rezervin!s s%skaitos – kitos i$eities nebuvo.

„Nesirinkau terminuoto ind!lio, nes nenor!jau b&ti priri$tas prie banko ter-min# ar s%lyg#, be to, netu-riu toki# dideli# santaup#, kad gal!'iau tik!tis dides-nio u"dirbto procento“, – ai$kino savo sprendim% Da-rius R.

L!$# kaupim% asmeni-n!je s%skaitoje pasirinko ir SEB banko finans# ana-litikas Gitanas Naus!da. „Nepasaky'iau, kad esu pavyzdingas taupytojas, – prisipa"ino jis, paklaustas, kaip taupo pinigus. – Nes tu-riu didel+ aistr% – sen%sias knygas.“ Finans# specialis-tas tvirtino, kad da"niau-siai tada, kai turi sukaup+s reikiam% sum%, j% i$leid"ia kaupdamas savo kolekcij%.

„-prastai taupau banko s%skaitoje. Nekalbu apie terminuot% ind!l), nes pri-reikus didesn!s sumos ne-gal!'iau pasiimti“, – sak! finansininkas.

Kaupti l%!as euraisVidaus saugumo tarnyboje besidarbuojantis Dominy-kas P. tvirtino, kad i$ algos stengiasi atsid!ti ma"iau-siai 500 lit#. Ta'iau prie$ kaupdamas pinigus vaiki-nas juos i$sikei'ia ) eurus. „Mano am"iaus "mogui sunku kaupti pinigus sava valiuta ir j# nei$leisti. I$-

FAKTAI

TAUPYMAS

2011 m. „Swedbank“ atlik-tas tyrimas parod!, kad san-taup" turi ma&daug 60 proc. Lietuvos gyventoj"

8 proc. lietuvi", tyrimo duomenimis, nenori prad!ti taupyti

15 proc. lietuvi" santaupas kaupia senatvei

Taupomuosius ind!lius banke turi 12 proc. Lietuvos gyventoj".

13 proc. lietuvi" tvirtino pir-menyb# teikiantys ne taupy-mui, o vartojimui

»Norint apsisaugoti nuo i!laidavimo, galima pasirinkti terminuot) ind%l& arba atsidaryti s)skait), nesusiet) su jokia kortele ar interneto bankininkyste

sikeit+s ) eurus tam tikr% sum% prarandu, ta'iau kartu netenku galimyb!s ir t# pinig# i$leisti“, – pasirin-kim% ai$kino vaikinas.

Anot O. Blo"ien!s, kas kart% taupymui atidedam% sum% keisdamas ) eurus "mogus praranda vienoki% ar kitoki% sum%, o kai nu-spr+s santaupas i$leisti, jas grei'iausiai taip pat teks konvertuoti atgal ) naciona-lin+ valiut%, taigi v!l teks l!$# prarasti. „Geriausia rinktis kok) nors taupymo instrument%, – tvirtino spe-cialist!. – Norint apsisau-goti nuo i$laidavimo, galima pasirinkti terminuot% ind!l) arba atsidaryti s%skait%, ne-susiet% su jokia kortele ar interneto bankininkyste. B&d# tikrai yra.“ O. Blo-"ien! prid&r!, kad skirtumo tarp l!$# kaupimo eurais ar litais n!ra, mat litas susie-tas su euru ir valiutos kur-sas 'ia nesvyruoja.

U#dirbti u#tektinai„Pinig# netaupau“, – prisi-pa"ino programuotoju dir-bantis Marius. Vaikinas pa-sakojo, kad stengiasi dirbti taip, jog d!l pinig# nerei-k!t# sukti galvos. „Jeigu su-prantu, kad prad!jau galvoti apie pinigus, einu kalb!tis su darbdaviu, – pasakojo informacini# technologij# specialistas ir paai$kino: – *mogus dirba efektyviau-siai tada, kai jam nereikia galvoti apie pinigus.“

Jis darbdaviui atvirai pasako, kokia suma leist# gyventi jam nesukant gal-vos d!l turim# l!$#, o jei vadovas nenori mok!ti pro-gramuotojo tenkinan'io atlygio, Marius leid"iasi ) derybas su kitais darbda-viais. „Ateinu su kit# )mo-ni# pasi&lymu mok!ti mane tenkinan'i% alg% ir paklau-siu, k% man gali pasi&lyti mano darbdavys. Kol kas darbo keisti neteko, – $ypso-josi darbdavio vertinamas specialistas. – Specialiai ne-taupau, ta'iau laisv# l!$# banko s%skaitoje lieka.“

„Net b&nant puikiu ir vertinamu specialistu rei-kia galvoti apie ilgalaik) taupym% ir ateit). Klausi-mas, kiek ilgai darbdavys sutiks kelti tokiam, kad ir itin geram, specialistui alg% ir ar nepasisamdys pigesnio darbuotojo“, – pabr!"! O. Blo"ien!.

Anot jos, visuomet gali nutikti nenumatyt# dalyk#: „Darbdavys gali susirasti pi-giau dirbsian'i# specialist#, gali pasikeisti $eimin! pad!-tis, atsirasti "mona, vaikai. Gal# gale galima susirgti – ligos pa$alpa yra ma"a, o poreikiai bus nepakit+. Labai gerai, jeigu "mogui dabar u"-tenka to, k% u"dirba, ta'iau b&tina galvoti, k% jis veiks ir kur bus po 30–40 met#. Apie ateit) reikia galvoti.“

Asmenini" finans" specialistai tvirtina, kad taupyti reikia

prad%ti kuo anks(iau, nes likus ma#iau laiko reik%s atsid%ti vis

didesnes sumas. Fotodiena

»Daugiausia pinig" kaupti reik%t" ekonominio pakilimo laikais ir leisti tada, kai prasideda recesija

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

TAUPYMO B!DAI

Taupo „kojin'je“Turi ind'l, bankeTuri gyvyb's draudim*InvestuojaTuri atskir* s*skait* taupymuiNetaupo

19 proc.13 proc.9 proc.12 proc.8 proc.

38 proc.

Ekonomika.lt apklausos rezultatai

»Nesirinkau terminuoto ind%lio, nes nenor%jau b*ti priri!tas prie banko termin" ar s)lyg", be to, neturiu toki" dideli" santaup", kad gal%(iau tik%tis didesnio u#dirbto procento

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

.XU�LHãNRWL�WDOHQWž4BLPNB �KFJ�OPSJUF�TVMBVLUJ�TÕLNÕT �UVSJUF�BQTVQUJ�TBWF�OVPTUBCJBJT�UBMFOUBJT��5PLT�NBMPOVNBT�BUSPEP�OFQJHVT��

5BE�LÃ�EBSZUJ �KFJ�OPSJUF�QBTBNEZUJ�HBCJı�ļNPOJı�Vļ�íLBOEBNÃ�LBJOà �

*mon!s, kaip ir verty-biniai popieriai, da"-nai yra nuvertinami. Pavyzd"iui, tie, kurie

turi )g&d"i#, bet neturi patir-ties j&s# srityje. Arba yra )gij+ i$silavinim% kitoje srityje. Arba jiems tr&ksta „statuso“.

Tad nor!dami rasti puik# talent% u" prieinam% kain% va-dovaukit!s prie$inga logika. Tokiu b&du gali pasisekti pasamdyti i$ ties# talenting%

"mog#. (tai keli besislepian-'i# talent# tipai.

Kaitaliojantieji karjer) Mokytojai yra puikus pa-vyzdys. Dauguma mokytoj# m!gsta mokyti, ta'iau jiems nepatinka ma"as u"mokestis. Mokytojai yra puik&s trene-riai, "inantys, kaip valdyti skirtingas asmenybes. Jie moka skatinti "mones ir leisti jiems tobul!ti. J&s galite i$mo-

kyti )g&d"i#, ta'iau ar turite laiko i$mokyti jums priim-tin# vertybi#?

Kai samdote karjer% kei-'ian'ius "mones, svarbiau-sia yra ignoruoti j# sfer% ir "i&r!ti, koki# savybi# jie turi. Geri pardav!jai patys save skatina. Geri policinin-kai moka dirbti jausdami spaudim%. O geri mechani-kai moka spr+sti problemas. Truput) apmokyti gab&s ir

Nor%dami atrasti talent) #velkite ne & profesij), o & darbuotojo geb%jimus. AFP

Ŷ$iais laikais, kai dirbama atviruose biuruose, neb%ra formalios aprangos, o ribos tarp nam" ir darbo nyksta, tampa sunku suprasti, ar j*s" vadovas elgiasi tinkamai, ra!o portalas INC. Ta(iau jeigu j*s" boso #od#iai ir veiksmai ver(ia jus nepatogiai jaustis, tik%tina, kad jis per#engia profesionalumo ribas.

Tokiu atveju reik!t" siekti pa-garbiai bei nuo$ird&iai pasikalb!ti su vir$ininku ir papra$yti, kad taip

nesielgt". Ta'iau pirma %sitikin-kite, kad bosas i$ ties" per&eng! rib(. *tai scenarijai, rodantys, kad metas pasikalb!ti su vir$ininku.

1. Vir!ininkas kalba apie j"s# atlyginim$ prie kit# darbuotoj#. Tai yra asmenin! ir konfidenciali informacija, kitiems darbuoto-jams nereikia &inoti, kiek j)s u&-dirbate. Nesvarbu, ar bosas sako: „A$ tau moku nepakankamai“ ar „Moku per daug“, – tokie ko-mentarai gali sukelti nepasitenki-nim( tarp bendradarbi".

2. Vir!ininkas vie!ai jus pei-

Jeigu boso #od#iai ver(ia jus nepatogiai jaustis, tik%tina, kad jis per#engia profesionalumo ribas. Reuters

Ribos, kuri" nereik%t" per#engti kia. Tai yra paty'i" forma, tod!l nepriimtina ir netinkama. Nors ir padar!te klaid(, d!l kurios reikia pasikalb!ti, geras bosas tai darys u& u&dar" dur".

3. Vir!ininkas turi neraciona-li# l"kes%i#. +inoma, sud!tinga nuspr#sti, ar boso l)kes'iai yra netinkami. Ta'iau vadovai turi ai$kiai i$reik$ti savo l)kes'ius dar-buotojams, prireikus turi pad!ti juos %gyvendinti ir nustatyti racio-nalius projekt" baigties terminus.

4. Vir!ininkas dalijasi per daug asmeni!komis detal&mis. J)s

esate darbuotojas, ne psicholo-gas. J)s" bosas netur!t" su ju-mis dalytis savo problemomis ar asmeninio gyvenimo detal!mis, net jei laikote j% savo draugu. Jei pastebite, kad pokalbiai da&nai pakrypsta $ia linkme, atsakin!kite trumpai ir kuo grei'iau gr%&kite prie verslo reikal". Ir patys darbe nesipasakokite asmenini" pro-blem".

5. Vir!ininkas nederamai ko-mentuoja. Jei komentarai pri-ver'ia jus susig)&ti ar nurausti, tikriausiai netur!t" b)ti sakomi.

smals&s "mon!s gali puikiai pasirodyti ne vienoje srityje.

AtletaiSportavimas yra puikus pa-grindas verslininkauti. Ab-solventas, dalyvav+s sporto var"ybose, yra disciplinuotas, turi motyv#, moka atlikti kelias u"duotis vienu metu ir dirbti komandoje. Ar ne to-kiomis savyb!mis pasi"ymi geras darbuotojas?

KarininkaiVienas verslininkas sako es%s pri!m+s ) darb% $imtus "moni# ir kartais klysdav+s, ta'iau niekada nesigail!jo pa-samd+s buvus) karinink%. N! karto. Jei jums reikia lyderio, kariuomen! turb&t yra vie-nintel! organizacija, kuri dau-giau d!mesio skiria lyderys-tei, o ne )g&d"iams formuoti. Jei jums reikia "mogaus, kuris mok!t# ir vadovauti, ir

paklusti, sugeb!t# greitai ir protingai spr+sti bei vykdyti, rinkit!s veteran%.

Ne&sp*dinga darboviet% Kai pa"i&rite ) gyvenimo apra$ym% ir matote, kad po-tencialus darbuotojas dirba konsultavimo telefonu centre, greitojo maisto restorane ar sand!lyje, da"niausiai nusi-viliate. Lengva susidaryti i$-ankstin+ nuomon+, kad "mo-gus, nedirbantis $iuo metu )sp&dingo darbo, n!ra vertas geros pozicijos.

Ta'iau greitojo maisto res-torano vaikis tikriausiai turi daugiau patirties su klientais nei j&s, o sand!lio darbininko d!mesys detal!ms yra geres-nis nei buhalterio. -vertinkite ne u"imamos pozicijos pava-dinim%, bet atsakomyb+ ir pareigingum% – tai yra svar-biausia.

Jaunimas *inoma, jauni darbuotojai neturi u"tektinai patirties. Ta-'iau kaip jie gal!t# jos tur!ti? Mes visi buvome jauni. Kas nors mums suteik! galimyb+ ir mes sunkiai dirbome, kad )rodytume, jog "mogus padar! tinkam% sprendim%. U"tikrin-kite, kad bent jau nedidel! dalis j&s# nauj# darbuotoj# b&t# jauni, k% tik ) darbo rink% )"eng+ "mon!s. Taip j&s# darboviet! gaus energi-jos, id!j# ir entuziazmo.SAVAITRA!T"

PRENUMERUOKITE:www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir

„Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose

KIEKVIEN# PIRMADIEN"

www.ekonomika.lt

Nr. 152012 m. baland$io 16–22 d.

Tai ir pok$tai, elektroniniai lai$-kai arba pastabos apie j)s" i$-vaizd(. Be to, u&uominos, kad bosas domisi asmeniniais j)s" santykiais su kuo nors, nors j)s tam gal ir neprie$tarautum!te, yra nederamos.

6. Vir!ininkas leid'ia suprasti, kad lytis, ras&, am'ius ar tik&-jimas lemia darbo atlikimo ko-kyb(. N! vienas i$ $i" dalyk" ne-turi nieko bendra su geb!jimais dirbti ir tokios u&uominos yra ne tik netinkamos, bet ir diskrimi-nuoja.