NEMOKAMAS SAVAITRA!TIS. LEID"IAMAS KIEKVIEN# KETVIRTADIEN$

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLAIKRA!TIS LEID"IAMAS KIEKVIEN# PIRMADIEN$. 2014 M. KOVO 17–23 D. NR. 10 (148)

Britas ir itali%kos picos LietuvojeDar 16 am%iuje Neapolyje gimusi pica buvo laikoma neturting&j& maistu. !iandien tra'-kus pagrindas, i'skirtinio skonio ingredientai ir prieskoni& deriniai nekelia joki& asociacij& su varging&j& vai'(mis. B)tent tokias picas ketina kepti „Jurgis ir drakonas“.Pla*iau 4 p.

Pasaulyje yra vietos lietuvi%kam verslui!okolado gurmanai Japonijoje skanauja lietuvi& gamybos 'okolado, JAV gyventojai gali m(gautis ypa* vertinamu lietuvi'ku alumi, o ukrainie*i& k)dikiams mamos greitai pirks kokybi'k& lietuvi'k& tyreli&. Taip, unikalius bei kokybi'kus lietuvi'kus produktus atranda ir pasaulio vartotojai.Pla*iau 6–7 p.

Euras lietuvius pavers i%manesniais Prie' kelet+ met& i'manieji telefonai su „Symbian“ operacine sistema buvo laikomi prabangos arba technologij& fanatizmo simboliu. !iandien „Nokia“ nebegamina toki& i'mani&j& telefon&, o ,prastais mobi-liaisiais naudojasi pensininkai ir nostalgij+ praei*iai jau*iantys pilie*iai. Pasidom(-jome, kokie paskutiniai lito metai bus elektronikos rinkai Lietuvoje.

Pla*iau 8–9 p.

Prekybinink& nuolaidos i% tiek'j& ki%en'sKeturi po vis+ Lietuv+ i'plit- didieji prekybos tinklai savo galia naudojasi ir pirk(jams vilioti, ir tiek(jams spausti. Ma%menin(s prekybos tinklai (m( taikyti skaidresn- savo darom& preki& kain& nuolaid& apskai*ia-vimo tiek(jams sistem+, ta*iau apie santyki& su prekybininkais pager(jim+ kalba tik nedaugelis tiek(j&.

Pla*iau 12–13 p.

U(s. Nr. 148 Tira(as: 20 000

!IAME NUMERYJE

D. Butkus: Pirm+j, 'ok+, kai visus IT specialistus masi'kai prad(jo samdyti u%sienio bendrov(s, jau i'gyvenome, dabar stengiam(s i'laikyti darbuotojus.

Sh. Meyer: Svarbu sukurti inovatyvi+ aplink+, leisti darbuotojui suvokti, kad jis turi real& poveik, kompanijos rezultatams.

Pla*iau 10–11 p. Pla*iau 14 p.

Kariuomen' va(in'ja „zuikiu“

Pla!iau 2–3 p.

»Toks dalykas rodo, kad valstyb' nebepaj'gi sav)s apginti

32

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTOR! Ingrida Ma!iulaityt"

AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedr" Sankauskait", Lau#a Juozaityt"

DIZAINER! Audron" Palukaityt"

KALBOS REDAKTOR! Jurgita Luk$"nien"

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond#atjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka$"ta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv'U(sakymo numeris 148

Tira(as 20 000

Med%iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d#aud%iama. Redakcija u% reklamos turin& neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS8 685 69496, reklama@balsas.lt

*ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Ta!iau tai – tik dalies po-litik" pozicija. Netrukus po to kaip i#kiliausias Penktosios kolonos atsto-vas su$ibo Seimo narys

Remigijus %emaitaitis, ne taip seniai, nesuprasdamas eksporto ir investi-cij" skirtumo, nor&j's griauti valsty-bines agent(ras „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“. )*kart „tvar-kietis“ pasi(l& kitaip tvarkytis ir Ru-sijos agresijos Ukrainoje klausimais, o Krymo referendum+ pavadino tiek pat teis&tu, kiek Lietuvos sprendim+ atsiskirti nuo Soviet" S+jungos.

Premjerui netik&tai prasid&jo Ru-sijos blokada. Jis paskelb& „gird&-j's“, kad kaimynin& agresor& ragina kai kurias pasaulio *mones, tranzitu per Lietuv+ gabenan!ias produktus * Rusij+, m(s" #al* aplenkti. Pasirodo, dien+ jam sugadino vos vienas * Ru-sij+ gabentas jau!i" kepen" krovi-nys, strig's Klaip&dos uoste.

Nesakome, kad u$sir(stin's ir imperini" ambicij" aps&stas Vladi-miras Putinas nesugalvos u$sukti tranzito per Lietuv+ kranelio, bet m(s" Vyriausyb&s vadovas jau ke-lint+kart parodo „viena boba sak&“ informacij+ priskiriantis patikim" #altini" s+ra#ui. Kas pritinka bulva-rinei $iniasklaidai, neb(tinai dera

Vyriausybei. Juolab kad nepamatuo-tais parei#kimais galime tik pakurs-tyti tai, ko labiausia bijome.

%inant Lietuvos ekonominius interesus Rusijoje, turb(t nekeista gird&ti ir kai kuri" verslinink" ko-mentarus, kad vert&t" prisilaikyti kuklesnio tono. Apie tai pra&jusi+ savait' garsiai prakalbo gr(d" su-pirkimo, eksporto ir logistikos ben-drov&s „)iaur&s vilkas“ savininkas Vilius Kaikaris. LRT eteryje versli-ninkas peik& politik" retorik+ Rusi-jos at$vilgiu ir atvirai rei#k& meil' Rusijai – es+ grie$ta Lietuvos u$sie-nio politika Lietuvos ekonomikai pridarys did$iul&s $alos.

Metai i# met" pasikartojantys konfliktai, jei ne d&l dar$ovi", tai d&l m&sos, jei ne d&l m&sos, tai d&l pieno, vis dar nekei!ia m(s" verslo plan" Rusijoje. %inoma, tai lengvas grobis – #alimais esanti nepasoti-nama rinka. Bet nemokamas b(na tik s(ris pel&kautuose, o verslas su Rusija turi savo kain+ – ne$ini+, kas bus rytoj.

Daug lengviau piktintis politik" tonu nei ie#koti rink", kur kiekvie-nas me#kos urgztel&jimas nekirst" per ki#en'. Arba bent jau vadovautis pirmuoju investicij" principu – ri-zik+ diversifikuoti.

-­

-­

Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

-­-­

Cini#ka, bet biu-d$etas jau su-planuotas, o iki kito svarstymo

Krymas jau gali b(ti Ru-sijos sud&tyje, ir visi bus kariuomen' pamir#'. Ne-likus abejoni", kad Kryme yra dislokuotos m(s" did$iosios kaimyn&s ka-rin&s paj&gos, pasigirdo sp&lioni", jog vien+ dien+ Rusijos imperialistiniai siekiai gali b(ti nukreipti Lietuvos link. To pava-dinti paranoja negalima. Ypa!, kai Lietuvoje d&l viso pikto papildomai dis-lokuota keletas garsi"j" JAV naiktintuv" F–16.

„Sakykim, JAV atsiun-!ia papildom" naikintuv". Vis da$niau Baltijos vals-tyb&s yra minimos kaip labiausiai bijan!ios Rusi-jos gr&sm&s – britai #neka, amerikie!iai #neka, o k+ mes darome? Netgi nesu-gebame tur&ti padoraus gynybos biud$eto ir per-$engti 1 proc. ribos“, – apie Lietuvos kariuomen&s ilgalaikes finansavimo problemas #iandienos kontekste kalb&jo Vilniaus universiteto Tarptauti-ni" santyki" ir politikos moksl" (VU TSPMI) lekto-rius Deividas )lekys.

Nukelia termin+Kaip savaitra#!iui „Eko-nomika.lt“ sak& gyny-

bos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, NATO gair&se ai#kiai *tvirtinta, kad kiekviena valstyb& nar& yra *sipa-reigojusi savo kra#to ap-saugai skirti bent 2 proc. biud$eto, ta!iau Lietuva derybose vis nukelia ter-min+, kada bus pasiektas #is rodiklis. „Remiantis tarptautini" ekspert" vertinimu, tokios sumos pakanka kra#to apsaugos finansavimui, $inoma, ji gali b(ti ir didesn&. M(s" atveju galima kalb&ti tik apie tolim+ siekiamyb', nes politin& vald$ia rea-liai #io rodiklio nedidina“, – teig& jis.

Lietuva, nedidindama kra#to apsaugos finansa-vimo kenkia ne tik savo presti$ui NATO viduje, bet ir, kaip mano VU TSPMI docentas Liudas Jurkonis, kenkia visai #iai sistemai. „Bendros sis-temos at$vilgiu #is prin-cipas yra labai supran-tamas, ypa! $velgiant i# did$i"j" NATO valstybi" perspektyvos, mat d&l vis da$niau pasitaikan!ios „zuikiavimo” (angl., Free–riding) problemos silpn&ja ne tik pasitik&jimas tarp atskir" nari", bet ir visa sistema“, – nuog+stavo jis.

Prioritet& stokaSavaitra#!io „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai su-tar&, kad staigiai padidinti finansavim+ iki NATO re-komendacij" yra ne*ma-noma, ta!iau #iuo metu

bent jau galima keisti ka-riuomen&s finansavimo prioritetus ir i#laid" kryp-tis. „Net latviai su estais geriau atrodo! Mes no-rime pagalbos i# Vakar", tad bent jau padarykime nam" darbus. Manau, kad #iuo atveju tai jau yra po-litin&s valios ir politini" prioritet" klausimas. Pi-nig" galima rasti“, – teig& D. )lekys ir pabr&$&, kad politikams #iuo klausimu reikia valios. Pasak jo, akivaizdu, kad didinant finansavim+ vienoje sri-tyje, jis turi ma$&ti kitoje, ir #iuo atveju vis+ atsako-myb' prisiima politikai.

„Jeigu mums kyla gr&sm& ir bijome Rusijos d&l to, kas dedasi Kryme, klausimas !ia paprastas – kam daugiau l&#" no-rime skirti – #vietimui, sveikatos apsaugai ar gy-nybai“, – svarst& karybos ir tarptautini" santyki" ekspertas.

A. Matonis pabr&$&, kad Kra#to apsaugos mi-nisterija (KAM) jau kele-rius metus vadovaujasi 3 met" biud$eto planavimo principu, kuris u$tikrina tam tikr+ finansavimo

KAROLIS BIRGILAS karolis.birgilas@ekonomika.lt

LAURA JUOZAITYT, laura.juozaityte@ekonomika.lt

"MONI# NAUJIENOS

Valstyb(s turto fondas (VTF) dar kart+ bandys parduoti 87,41 proc. auk'*iausiems vald%ios atstovams paslau-gas teikian*ios automobili& nuomos bendrov(s „Auto)-kis“ akcij& paket+. Pradin( jo pardavimo kaina – 4,828 mln. lit&. Pastarajame auk-cione nesulaukta n( vieno dalyvio. Pernai akcij& paket+ bandyta parduoti ir u% 4,2 mln. lit&, ta*iau, i'augus ,mon(s turto vertei, kain+ nutarta padidinti.

t'stinum+ ir logik+. „Vis d&lto yra didesni" prob-lem" negu i#laidos perso-nalui, kurios tur&t" bent jau teori#kai ma$&ti. A# suprantu, kad jokia ka-riuomen&s vadovyb& to nesiims. Kalbant apie gin-kluot&s ir pan. *sigijim+, tr(ksta tam tikros siste-mos, bet tai susij' su pri-oritetais, kuriuos nustato kiekviena kariuomen&s r(#is“, – ydas *vardijo pa-#nekovas.

Tr-ksta skaidrumoApie finansavim+ ir jo prioritetus, vengdamas politi#kumo, Lietuvos ka-riuomen&s vadas gen. ltn. Arvydas Pocius kalb&ti atsisak&. L. Jurkonis su-abejojo, ar finansavimas yra prioritetizuojamas.

„I#analizav', kaip per pastaruosius 3–5 metus buvo skirstomos valsty-b&s i#laidos, gal&tume rasti ne vien+ eilut', kuri nebuvo i# anksto numatyta ir da$niausiai n&ra pagr*sta jokia vals-

tybini" prioritet" logika. Nenustebint", jei toki" nepagr*st" i#laid" suma vir#yt" ne 1 ir ne 2 proc. valstyb&s i#laid", ta!iau tenka apgailestauti, kad tokia analiz& n&ra atlie-kama ir prieinama visuo-menei“, – svarst& jis.

Vis d&lto tai n&ra vie-nintelis „nemokamas“ b(das pagerinti Lietuvos kariuomen&s finansa-vim+.

Nei%naudoja prog&Lietuva ir visas Baltijos #ali" regionas yra itin svarbus tiek Europos S+-jungai (ES), tiek NATO. )alyse driekiasi i#orin&s sienos su tre!iosiomis #alimis – Rusija ir Balta-rusija. Taigi m(s" sien" apsauga yra s+lyginai didesn&, palyginti su vals-tyb&mis, kurios neturi i#-orini" ES sien". „Mes pa-imame pinigus i# karinio biud$eto, nors gal&tume naudoti ES l&#as. U$uot *sigij' u$ tuos milijonus prie#l&ktuvin' gynybos

„Maxima“ elektronin) prekyb+ vykdys su prek's (enklu „Barbora“. Bendrov!s nuotr.

V'l bandoma parduoti 87,41 proc. „Auto-kio“ akcij& paket+. Fotodiena.lt

„E-Maxim+“ kei*ia „Barbora“

U(dirbo 50 proc. daugiauEsti'ko kapitalo banko „Big-bank“ grup( pernai u%dirbo 10,8 mln. eur& pelno – tai 54 proc. daugiau nei 2012 metais. Did%iausias i'duot& paskol& augimas – 142 proc. – u%fiksuotas !vedijos filiale. Antroje vietoje – Ispanijos fi-lialas, kurio suteikt& paskol& suma pernai augo 55 proc., o tre*ioje – Lietuvos filia-las, bendr+ i'duot& paskol& sum+ 2013 metais padidin-s 46 proc.

Siekdamos pl(toti elektro-nin(s prekybos versl+ Lietu-voje, bendrov(s „Maxima“ ir „Barbora“ sudar( dvi'al(s strategin(s partneryst(s su-tart,. Pra(jusi+ savait- pra-d(jo veikti nauja interneto parduotuv( „Barbora“, kuri pakeis iki 'iol veikusi+ „E-Ma-xim+“. !iuo metu apsipirkti interneto parduotuv(je „Bar-bora“ gali tik esami „E-Maxi-mos“ klientai.

V'l bandys parduoti „Auto-k.“

sistem+, pinigus i#leisime straigtasparniams, ku-rie patruliuos ir gelb&s sk'stan!ius $mones... Tai gerai, bet tuos l&ktuvus ir straigtasparnius gal&jome *sigyti u$ ES pinigus“, – ne itin sen+ KAM sraigtas-parni" pirkimo istorij+ primin& D. )lekys.

Neretai kariuomen&s funkcijos susipina su pa-sienie!i", kurie gauna papildom+ ES finansa-vim+, taigi #iuo aspektu galima taupyti. Vis d&lto, anot A. Matonio, viskas n&ra taip paprasta. „Karo atveju Valstyb&s sienos apsaugos tarnyba per-eina kariuomen&s $inion ir pasienie!iai tampa dar viena kra#to gynybos da-limi. Jei tokie papildomi paj&gumai kaip sraigtas-parniai naudojami esant taikai, pagal nuostatas jie negali b(ti naudojami ka-riniams tikslams. Kitaip tariant, jei pasienie!i" pi-lotai su sraigtasparniais padeda aviatoriams gel-b&jimo operacijose arba gabenant donor" organus, kariniam ir koviniam rengimui sraigtasparni" naudoti negalima. Tokia

tolima siekiamyb& gal&t" b(ti, bet trumpuoju laiko-tarpiu yra prasilenkiama tarp tiksl" ir siekiamy-bi"“, – pabr&$& jis.

Parama neturi kelti nuostabosSeimo Nacionalinio sau-gumo ir gynybos komi-teto (NSGK) pirmininkas Art(ras Paulauskas kovo prad$ioje pasi(l& keisti kariuomen&s finansa-vimo tvark+, kad tai ga-l&t" daryti pavieniai as-menys ir verslo atstovai. D. )lekiui toks si(lymas suk&l& nuostab+.

„Toks dalykas rodo, kad valstyb& nebepa-j&gi sav's apginti. Kam tuomet i#vis reikalinga kra#to apsauga? Einama ne ten, kur reikia eiti“, – sprendimo nesuprato jis.

A. Matonis pabr&$&, kad jau tarpukariu Lietu-voje buvo tokia galimyb&, ir $mon&s noriai aukodavo kariuomenei. Tiesa, toks A. Paulausko si(lymas jam taip pat suk&l& nuos-tab+, nes, pasak eksperto, Lietuvos kariuomen& turi paramos gav&jo status+, ir kiekvienas Lietuvos pilie-

tis gali skirti 2 proc. savo mokamo pajam" mokes-!io. „Kiekvienas gal&t" pajusti, kad gali prisid&ti prie kariuomen&s stipri-nimo. Kitas klausimas, kaip tos l&#os bus tvarko-mos ir kokiais tikslais jas bus galima naudoti. Tai klausimai, * kuriuos #iuo metu atsakymo neturiu“, – abi problemos puses ap-$velg& jis.

L. Jurkonis u$&m& tarpin' pozicij+ ir teig&, kad toks sprendimas n&ra ydingas, ta!iau gali atri#ti politikams rankas leid$iant pinigus ten, kur j" galb(t nereikia, nes dabar n&ra ai#ku, kaip efektyviai l&#os yra nau-dojamos.

Akivaizdu, kad Lie-tuva viena prie# did$iuo-sius Europos agresorius neatsilaikyt", ta!iau ka-riuomen& n&ra vien gyny-bos funkcijas atliekanti institucija. Ji gelbsti i#tikus stichin&ms nelai-m&ms, vykdant paie#kas ir gelb&jimo darbus. Bent jau #iandien vis" akys tu-r&t" krypti * tuos, kurie patingi kasmet u$pildyti pajam" deklaracijas.

FAKTAI

LIETUVOS KARIUOMEN,

2014 metais Lietuvos biud%ete kra'to apsaugos finansavimui skirta 980 mlrd. lit&

Tai sudaro 0,78 proc. 'alies benrdojo vidaus pro-dukto

Lietuvos kariuomen( kaip paramos gav(ja buvo u%re-gistruota 2005 metais.

»Vienintel' sritis, kuri turi s+lyt. su priva*iomis investicijomis arba parama, yra r-pinimasis kariais veteranais, r-pinimasis kari& gerove.

»Jokia .mon' ar verslininkas nenupirks ginkluot's ar %ovini&, nes j& .sigijimas yra reglamentuojamas. Daugiausia, k+ galima padaryti, – paaukoti . bendr+ katil+.

»Si-lymas teikti papildom+ finansavim+ tik dar kart+ parodo valstyb's pajam& ir i%laid& planavimo spragas, ai%ki& strategini& prioritet& nebuvim+, neatsaking+ biud(eto l'%& naudojim+ Lietuvoje.

NUOMON$

A. MatonisGynybos politikos ekspertass

L. Jurkonis VU TSPMI docentas

Asmeninio albumo nuotr.

Dr. D. !lekysTarptautini" santyki" ir karybos ekspertas Asmeninio albumo nuotr.

Kiekviena NATO valstyb' nar' yra .sipareigojusi savo kra%to apsaugai skirti bent 2 proc. biud(eto, ta*iau Lietuva derybose vis nukelia termin+, kada bus pasiektas %is rodiklis.Fotodiena.lt.

Ram#no Vaitkaus pie$. www.mrcaricature.lt

Fotodiena.lt

54 Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

Nr. 82014 m. kovo 3–9 d.

www.ek.ltNAUJIENOS

TAVO VERSLUI

*ia jungiasi www.ek.lt draugai "DOMU Savaitra$%iui „Ekonomika.lt“ &domu, kaip pirmuosius 'ingsnius sekasi 'engti ma'am ar vidutiniam verslui. Tik &k#r!te savo

kompanij(, prad!jote versl( ar jau s!kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Dar 16 am(iuje Nea-polyje gimusi pica buvo laikoma neturting&j& maistu. !iandien tra%kus pagrindas, i%skirtinio sko-nio ingredientai ir priesko-ni& deriniai nekelia joki& asociacij& su varging&j& vai%'mis. B-tent tokias picas ketina kepti „Jurgis ir drakonas“.

Gana da$nai i#girs-tame apie atvykstan!ius * Lietuv+ u$sienie!ius, ta!iau daug re!iau tenka nugirsti, kad u$sienio pi-lie!iai !ia prad&t" sav+ versl+. Toks yra Lietuvoje gerai $inomos kulinar&s Beatos Nicholson sutuok-tinis Tomas Nicholsonas, kurio naujoji misija – Lie-tuvoje kepti tikras itali#-kas picas.

„Esu britas, kepantis itali#kas picas Lietuvoje“, – prisistat& Tomas.

Id'ja gim' atostogaujantDaugiau nei 10 met" ne-kilnojamojo turto srityje dirb's verslininkas ne-tur&jo jokios kulinarin&s patirties. Ta!iau tai jo nei#g+sdino. %monos pa-dr+sintas jis pardav& Lon-done tur&t+ versl+ ir atsi-kraust& su #eima gyventi * Lietuv+.

„Id&ja kepti itali#kas picas gim& su #eima atos-togaujant Italijoje“, – pa-sakojo T. Nicholsonas.

Ragaudami sulting" pic" sutuoktiniai suprato, kad tokio skonio Lietuvoje ne-rasi. „Tada ir kilo mintis, kad b(t" #aunu suteikti ir lietuviams galimyb' paragauti toki" pic"“, – teig& pa#nekovas.

Leidiniui jis pasa-kojo, kad naujojo verslo pavadinimas „Jurgis ir drakonas“ pasirinktas neatsitiktinai – poros s(-naus vardas yra Jurgis, o drakonas simbolizuoja ugn*, besiver$ian!i+ i# *kaitusios krosnies. „M(s" komandoje – visi herojai“, – tvirtino #iuo metu komand+ ple!iantis ir jos nari" ie#kantis vers-lininkas.

Mok'si pus) met&Id&ja intensyviau rutulio-tis &m& po atostog". Joms pasibaigus T. Nicholsonas 6 m&nesius *nirtingai ty-rin&jo pic" gamybos sub-tilybes. „Pus' met" ban-d$iau suvokti, kod&l picos Italijoje yra tokios ska-nios“, – prisimin& vers-lininkas. Bandydamas perprasti kelis am$ius egzistuojan!ias gamybos

GIEDR, SANKAUSKAIT,giedre@ekonomika.lt

$ema“, – tvirtino britas ir pabr&$&, kad jam yra didelis i##(kis patikrinti, ar lietuviai jau pasiruo#' priimti kokybi#kas pi-cas. Pasak jo, „Jurgio ir drakono“ klientai bus tie, kurie bus pasiry$' kiek daugiau mok&ti u$ koky-bi#k+ maist+.

Mobil"j* aptarnavim+ si(lanti „Jurgio ir dra-kono“ komanda kepa picas privatiems vaka-r&liams, vestuv&ms ir pana#iems renginiams. )i+ vasar+ T. Nicholsonas $ada kepti picas ir festiva-liuose. „Suma, kuri+ teks pakloti norint mus pa-samdyti, priklausys nuo dalyvi" skai!iaus“, – lei-diniui atskleid& Tomas.

Didesn' biurokratijaVienas did$iausi" i##(-ki" Londone versl+ tu-r&jusiam T. Nicholsonui buvo susid(rimas su lie-tuvi#ka biurokratija. „Ji !ia kur kas didesn& nei Jungtin&je Karalyst&je, – teig& versl+ m(s" #alyje pradedantis pl&toti pa-#nekovas. – ,ia yra daug daugiau barjer" prad&ti versl+, kur kas didesni mokes!iai nei Brit" sa-lyne.“

Vis d&lto Tomas ne-sl&p&, kad jam *domu pamatyti kontrastus ir i##(kius, su kuriais susi-duriama pradedant kurti sav+ versl+ skirtingose #alyse.

Ar pritartum%te, kad b&t' (vestas u)statas

parduotuv%se u) plastikin* tar+?

)altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 187 skaitytojai

SAVAIT$S KLAUSIMASVyriausyb! paskelb! ketinanti nuo 2015 met" ru-dens Lietuvoje &vesti u'stato u' plastiko ir aliuminio tar( sistem(, kuria prekybininkai jau piktinasi d!l b#sim" nepatogum". Skaitytoj" teiravom!s, kaip jie vertint" toki( galimyb*.

1

443

5

subtilybes, jis lank& pic" kepimo mokykl+. „Kuli-narijos mokykloje Nea-polyje i#mokau kepimo technikos“, – leidiniui at-skleid& Tomas.

Kompanijos „Jurgis ir drakonas“ picos kepamos i# l&tai kildintos te#los. Jos pa#aunamos * tradici-nes malkomis k(renamas krosnis, kurios *kaista net iki 500 laipsni". Auk#-toje temperat(roje picos i#kepa per vien+ minut'. Pasak verslininko, Lie-tuvoje picos gana popu-liarios, ta!iau j" skonis yra gerokai skiriasi nuo to, koks tur&t" b(ti i# ti-kr"j".

„Lietuvoje kepam" pic" kokyb& yra gana

Id'ja kepti itali%kas picas T. Nicholsonui gim' su %eima atostogaujant Italijoje. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Samdyti vadov+ ar vadovauti pa*iamEkonomikos sunkme%iu did'iojoje dalyje Lietuvos &moni" akcininkai patys stojo & samdom" vadov" viet(. Daugeliui tai pad!jo grei%iau priimti sprendimus, spr*sti kriz!s sukeltas problemas ir taupyti. Ekonomikai atsigaunant svarstome, kas vis d!lto efektyviau geba valdyti &mon* – savininkas ar samdomas vadovas?

Kaip dirbti efektyviai?Da'nai 'mon!s skund'iasi susiduriantys su daugybe trukd'i", kurie neleid'ia jiems susikaupti ir dirbti. D!l i$si-bla$kymo tenka plu$!ti daug stipriau, nes yra be reikalo i$eikvojama nema'ai laiko. Mokslininkai ai$kinosi, kaip maksimaliai i$naudoti savo potencial(.

Moterys vadov's u(dirba daugiau Auk$%iausio lygio vadov!s u'dirba vidutini$kai 5 proc. daugiau nei tas pa%ias parei-gas einantys vyrai, atskleid! konsultacij" bendrov!s „Hay Group“ tyrimas. Jo duo- menimis, daugiausia auk$- %iausio lygio vadovi" moter" yra Lietuvos greitojo varto- jimo preki" sektoriaus &mo- n!se (35 proc. vis" auk$%iau-sio lygio vadov"), draudimo kompanijose (38 proc.), ko- munalini" paslaug" bendro-v!se (29 proc.) ir bankuose (23 proc.).

1) Pritar*iau, nes b)t& 'varesn( aplinka 46 %2) Pritar*iau, nes tai skatint&

perdirbti plastik+ 36 % 3) Nepritar*iau, nes tai apkraut& prekybininkus 1 %

4) Nepritar*iau, nes kilt& kaina 14 %5) Neturiu nuomon(s 2 %

»Picos Lietuvoje gana populiarios, ta*iau j& skonis gerokai skiriasi nuo to, koks tur't& b-ti i% tikr&j&

2

6 Nr. 102014 m. kovo 17–23 d. 7Nr. 10

2014 m. kovo 17–23 d.

Prisotintose pa-saulio rinkose v a r t o t o j a m s n e b e u $ t e n k a ,

kad produktas tiesiog tenkint" esminius j" po-reikius. Klientai pradeda ie#koti prid&tin&s vert&s, kitoni#k" preki" ir u$ tai yra pasiry$' mok&ti dau-giau. Lietuvi#kas verslas

taip pat neatsilieka nuo pasaulini" tendencij". Ga-lime did$iuotis s&kmingo ni#inio verslo, u$kariau-jan!io u$sienio vartotojus, pavyzd$iais.

„Ma$am verslui len-gviau reaguoti * rink+, i#siai#kinti vartotojo *gei-d$ius ir juos patenkinti“, – teig& „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento direktor& Jurgita Butkevi-!ien&. Pasak jos, orientuo-jantis * ni#in* segment+,

kuriama didesn& prid&-tin& vert&, buriasi lojali" klient" ratas, o gaminio ar paslaugos i#skirtinu-mas gali atverti net t" u$-sienio rink", kuriose yra did$iausia konkurencija, duris.

Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti lietuvi" vers-lininkai teig& *$velgiantys daugyb' ni#inio verslo privalum". „B(dami ni-#iniai, galime b(ti lanks-tesni negu didieji verslai“,

– *sitikin's lietuvi#ko #o-kolado „Chocolate Naive“ *k(r&jas Domantas U$-palis. Jo teigimu, tokiam verslui taikyti inovacijas yra daug papras!iau negu didiesiems koncernams. -domu, kad 95 proc. pasau-lyje gaminamo #okolado gamina ant vienos rankos pir#t" suskai!iuojami koncernai.

„Kad ir kur j(s valgytu-m&te masi#kai gaminam+ #okolad+, jis gali b(ti to

GIEDR, SANKAUSKAIT,giedre@ekonomika.lt

FAKTAI

LIETUVOS EKSPROTO MASTAS

!i& met& saus, Lietuva daugiausia eksportavo , Rusij+ (17,6 proc.), Latvij+ (10,4 proc.), Vokietij+ (8,8 proc.), Lenkij+ (7,9 proc.)

Saus,, palyginti su pra(-jusi& met& pirmuoju m(-nesiu, eksporto augimas ma%(jo 11 proc.

Lietuvi'kos kilm(s preki& eksportas suma%(jo 21,6 proc.

paties gamintojo“, – leidi-niui pasakojo D. U$palis. Paradoksalu, kad, rodos tokiame dideliame ir per-sotintame pasaulyje yra tik keli #okolado gamin-tojai. „Mes orientuojam&s * l&tesn* vartojim+“, – verslo ni#+ atrad's d$iau-g&si „Chocolate Naive“ *k(r&jas.

B(ti dideliam ir siekti masto ekonomijos n&ra pagrindin& s&km&s re-cepto sudedamoji dalis.

„Jei sugebi rasti ir i#gryninti, kas yra svar-biausia klientui, bei pa-rodyti savo konkurencin* prana#um+, turi visas ga-limybes *sitvirtinti ne tik vietos rinkoje, bet ir tarp-tautiniu mastu“, – tikino J. Butkevi!ien&.

„Didesn&ms *mon&ms tenka *veikti daugiau biurokratini" kli(!i"“, – tvirtino rankomis #oko-lad+ gaminan!ios *mon&s vadovas D. U$palis.

TIK SKAI,IAI

4,1 %PER 2013 METUS BUT. KAINOS VILNIUJE PAKILO 4,1 PROC.

Bendradarbiaus su JAVKlaip'dos ir JAV

Naujojo Orleano j-r& uostai planuoja glau-d(iau bendradarbiauti. Lietuvos delegacija ir JAV uosto vadovai tre*iadien. pasira%' bendradarbiavi-mo susitarim+, prane%a portalas wdsu.com.

Tikimasi, kad memoran-dumas pad(s didinti prekyb+ tarp Klaip(dos ir Naujojo Or-

Klaip'dos ir JAV Naujojo Orleano j-r& uostai planuoja glaud(iau bendradarbiauti. Fotodiena.lt

leano uost&. Anot portalo, pernai i' Naujojo Orleano , Klaip(d+ eksportuota 36,7 t)kst. ton& 'aldytos pauk'tie-nos – 67 proc. viso pra(jusi& met& eksporto. Tarp Luizia-nos valstijos ir Lietuvos laivais pernai perve%ta 85,9 t)kst. ton& krovini&. !i+ savait- Klaip(dos j)r& uosto atstovai pasira'( sutart, ir su JAV Ma-jamio uostu. Tikimasi, kad ji paskatins kruiz& laivyb+.

„Chocolate Naive“ produkcijos gali pasma-guriauti JAV, Italijos, Pranc(zijos, Japonijos, Olandijos, Lenkijos, Ka-zachstano bei Lietuvos gyventojai. Jau ketve-rius metus skai!iuojanti *mon& d$iaugiasi beveik milijon+ lit" siekian!ia metine apyvarta.

Ilgesn' perspektyvaD. U$palis, kalb&damas apie gamybinius verslus, teig&, kad tokio verslo prad$iai reikia daug dau-giau i#laid" negu su tech-nologijomis susijusiam verslui. „Kai gamini tam tikrus produktus, turi sekti, kaip veikia *ranga, – pasakojo D. U$palis. – Gaminti sunkiau ir pel-ningumas ma$esnis“. Vis d&lto svarbu pamin&ti, kad gamybos pramon&s, ypa! maisto, i#liekamoji vert& yra gerokai ilgesn&.

„Technologijos kei!iasi $ymiai grei!iau, o prie maisto table!i" $mon&s bent artimiausiais #im-tme!iais tikrai nepereis“, – apie verslo skirtumus pasakojo D. U$palis.

Id'ja – dar ne viskas„Verslios Lietuvos“ Eks-porto departamento va-dov& atkreip& d&mes*, kad da$nai manoma, jog b(ti i#skirtiniam – tai taikyti inovacijas, naujas techno-logijas.

„I# tikr"j" ni#iniame versle svarbiausia yra id&ja, – teig& J. Butkevi-!ien&, ta!iau prid(r&, kad vien geros id&jos ir gra$i" nor" neu$tenka. – Svarbu sukaupti informacij+, $i-ni" baga$+ bei $inoti, kur galima gauti pagalbos ir patarim".“

U(sitarnavo vard+K(diki" maist+ gaminan-!ios „Marmaluzi“ direk-

tor& Rasa Godelaitien& pasakojo, kad ketina savo produkcij+ eksportuoti * Ukrain+, Rusij+, Baltijos #alis ir net Iran+. Jos tei-gimu, lietuvi#kas produk-tas u$sienio rinkoje jau asocijuojasi su kokybe ir patikimumu, d&l to, be abejo, lengviau *eiti * nau-jas rinkas. „Marmaluzi“ vadov& pasakojo matanti

perspektyv" ni#iniam savo verslui pasauliniame kontekste. „K(diki" maisto gamintoj" pasau-lyje yra tik 6–8, – teig& R. Godelaitien&. – M(s" produktas skirtas tiems, kuriems svarbi kokyb&.“

%inoma, n&ra nuverti-nama ir Lietuvos rinka, ta!iau pa#nekov& atkreip& d&mes*, kad *statym" baz& ver!ia ie#koti ir savo vie-tos u$sienyje. Tai lemia skirtinga motinyst&s ar t&vyst&s atostog" trukm&.

„Gimus k(dikiui, Lie-tuvoje galima i#eiti atos-

tog" iki 2 met", to n&ra n& vienoje kitoje pasaulio valstyb&je, – leidiniui pa-sakojo „Marmaluzi“ di-rektor&. – U$sienie!iai t&-vai neturi tiek daug laiko pri$i(r&ti naujagimius ir jais r(pintis.“

Trunka ilgiauR. Godelaitien& tikino, kad produkcij+ sunkiau eks-portuoti * ne ES #alis, nes keliami auk#tesni reika-lavimai. „Galima skaityti !ia, s&dint Lietuvoje, apie u$sienio rinkas, bet be vietini" pagalbos nelabai

k+ ir padarysi“, – prid(r& R. Godelaitien&. Pasak jos, paruo#ti reikiamus dokumentus, leid$ian!ius eksportuoti produkcij+, u$trunka iki dvej" met".

„Vis d&lto *d&tas dar-bas nenueina veltui, nes ilgainiui #ios investicijos atsiperka“, – *sitikinusi „Marmaluzi“ vadov&.

Pirma – susipa(inti„Vilniaus alaus“ genera-linis direktorius Algirdas Bagatyrius taip pat nea-bejoja lietuvi#ko prek&s $enklo kokybe ir s&kme

u$sienio rinkose. Jis *si-tikin's, kad ie#kant eks-porto kryp!i" pirmiausia reik&t" gerai susipa$inti su u$sienio rinkomis.

„Tas pats produktas skirtingose rinkose ne-tinka“, – kalb&jo 15 proc. savo gamini" eksportuo-jantis A. Bagatyrius bei prid(r&, kad did$iausias i##(kis ir yra atrinkti tin-kamiausi+ produkt+.

„Savo gaminius ekspor-tuojame ir * #alis kaimy-nes, ir * JAV“, – leidiniui sak& „Vilniaus alaus“ ge-neralinis direktorius.

Kadangi skiriasi pateikiami duomenys, valstyb's biud(etas kasmet netenka apie 200 mln. lit&. Fotodiena.lt

SADM pasamd' ekspertus u( daugiau kaip 3 mln. 150 t-kst. lit&. Fotodiena.lt

Lengvatos skurdina biud(et+Ekspertai u( milijonusValstyb's kontrolei

atlikus audit+ paai%k'jo, kad (em's -kio subjektai, mokes*i& sistemoje daly-vaujantys nuo 2009 met&, nors ir gauna lengvatas, suk*iauja.

Valstyb(s kontrol(s 6-ojo audito departamento direk-toriaus pavaduotoja Romu-alda Masiulionien( teigia, kad anks*iau nei Finans&

Socialin's apsaugos ir darbo ministerija (SADM) u( kelis milijonus lit& samdo ekspertus, kurie turi parengti „Sodros“ reformos si-lymus.

Tokie veiksmai suk(l( klausim& Seime – Socialini& reikal& ir darbo komitetas privalo ai'kintis 'io pirkimo aplinkybes ir pagr,stum+, ra'o dienra'tis „Lietuvos %inios“.

ministerija, nei Valstybin( mokes*i& inspekcija ne-%inojo, kiek yra taikoma lengvat& ir kas jomis nau-dojasi. „J& yra 215, be so- cialinio draudimo – vi-siems, ,skaitant ir %emdir-bius. Yra kertiniai akmenys, mes r(m(m(s teis(s aktais, pagal kuriuos turi b)ti ai'-kiai ,vardyta, ko siekiama lengvata“, – pripa%ino R. Masiulionien(.

„Sodros“ pertvarkos gair(s buvo priimtos dar prie' ke-lerius metus. Parengti teis(s aktus, kaip teikti si)lymus d(l socialinio draudimo sistemos ir darbo santyki& reformos, SADM pasamd( ekspertus u% daugiau kaip 3 mln. 150 t)kst. lit&. SADM informavo Seimo komiteto narius, kad su „Sod-ros“ pertvarka susijusius ,sta-tym& projektus Seimui pla-nuoja pateikti tik kit+met.

„Chocolate Naive“ metin' apyvarta siekia beveik milijon+ lit&. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Ma(am verslui lengviau reaguoti . rink+, i%siai%kinti vartotojo .geid(ius ir juos patenkinti

98 Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

FAKTAI

ELEKTRONIKOS PREK,S

„GfK Retail and Techno-logy Baltic“ duomenimis, pernai Lietuvoje 27 proc. krito televizori& pardavi-mas

Tai siejama su televizijos tinklo skaitmeninimu

„Google“ duomenimis, 35 proc. Lietuvos gyventoj& jau naudojasi i'maniaisiais telefonais.

- buitin&s elektroni-kos rink+ pradeda ver$tis i#manieji te-levizoriai ir plan#e-

tiniai kompiuteriai. Pas-tarieji jau antrus metus i# eil&s tampa m&gstamiau-sia Kal&d" Senelio preke.

KAROLIS BIRGILASkarolis.birgilas@ekonomika.lt

»Proced-ros realiai turi b-ti .vykdytos per 25 darbo dienas, ta*iau fiksuojama atvej&, kai prireikia nuo 1 iki 3 met&

»Gera prad(ia – pus' darbo, ta*iau tik geros id'jos neu(tenka

TIK SKAI,IAI

400 t-kst.LIETUVI. STA"UOT/MS EUROPOS BRANDUOLINI. TYRIM. CENTRE NUMATYTA SKIRTI 400 T0KST. LIT.

U( taksi – mobiliuojuSostin's taksi bendro-

v's „Jazzexpress“ kelei-viai u( paslaugas gal's atsiskaityti i%maniuoju telefonu, o vairuotojas mok'jim+ priims taip pat i%maniuoju .renginiu.

$mokas „Jazzexpress“ su-rinks per mok(jim& platform+ mok"jimai.lt („Paysera“). Taip sumok(ti u% taksi pas-laugas gal(s bet kuris i' 100

„Jazzexpress“ keleiviai u( paslaugas gal's atsiskaityti telefonu. Bendrov!s nuotr.

t)kst. platformos mok"jimai.lt klient&. Norint u% taksi pas-laugas sumok(ti telefonu, keleiviui reikia nemokamos „Paysera“ mobiliosios pro-gram(l(s. „Jazzexpress“ taksi yra plan'etiniai kompiuteriai, kuriuose ,diegta „Paysera Re-tailers“ aplikacija, leid%ianti priimti mok(jimus QR kodais. Atsiskaitant u% paslaug+ pini-gai nuskai*iuojami tiesiai i' mok"jimai.lt s+skaitos.

Pasaulin'je technologij& parodoje – ir lietuvi& startuolis. Bendrov!s nuotr.

IDC prognozuoja, kad plan%etini& kompiuteri& rinka nebeaugs taip greitai. Scanpix

Prisistat' CEBITPlan%et's pigs l'*iauDaikt& pirkimo, parda-

vimo ir mainymosi jais so-cialinis tinklas kickerpicker.com prisistat' pasaulinei auditorijai kasmetin'je technologij& parodoje CEBIT 2014, Vokietijoje.

!iemet organizatoriai pakviet( prisistatyti 100 ,do-miausi& neseniai ,kurt& kom-panij&, tarp kuri& – ir lietuvi& projektas.

Plan%etini& kompiute-ri& rinka nebeaugs taip ver(liai kaip iki %iol, o j& pi-gimo dinamika ims l't'ti, prognozuoja rinkos tyrim& bendrov's IDC analitikai.

J& teigimu, 2014 metais pasaulinis plan'etini& kom-piuteri& tiekimo mastas pa-sieks 260,9 mln. vienet&. Tai 19,4 proc. ma%iau nei pernai. 2013-aisiais plan'e*i& me-

„M)s& tinklas padeda par-duoti ne reklama, o i'radin-gumu pristatant produkt+. B)tent tokia id(ja parodos organizatoriams pasirod( patraukli ir daug %adanti“, – sak( vienas projekto ,k)r(j& ir jo vadovas Donatas Ju'kus. Parodoje bendrov( jos daly-vius stebino interaktyviu %ai-dimu, kuris pakei*ia lankytojo veid+ , ,%ymyb(s specialiame did%iuliame ekrane.

tinis tiekimo mastas buvo i'aug-s 51,6 proc. Pasak analitik&, plan'e*i& rinka jau yra prisotinta, j& kainos sta-bilizavosi, o pigi&j& modeli& pardavimo mastas ma%(ja. IDC analitikai mano, kad vi-dutin( plan'etinio kompiu-terio kaina 2014 met& pa-baigoje nukris vos 3,6 proc. 2013-aisiais ji buvo suma%(-jusi 14,6 proc., o 2012 metais – 18,3 proc.

Tyrim" bendrov&s „GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, per-nai plan#et&s buvo tre!ia pagal gaunamas pajamas technologij" prek&.

I%manusis trejetukasSavaitra#!io „Ekono-mika.lt“ kalbinti did$i"j" elektronikos preki" par-

duotuvi" atstovai teig&, kad pernai lietuviai * savo pirkini" krep#elius da$niausiai d&jo ne#ioja-muosius ir plan#etinius kompiuterius bei i#ma-niuosius telefonus. „2013 metais populiariausios elektronikos prek&s buvo i#manieji telefonai, plan-#etiniai ir ne#iojamieji

kompiuteriai. Taip pat pirk&jai aktyviai pirko *vairius fotoaparatus, dul-ki" siurblius. 2013-aisiais elektronikos preki" parda-vimas padid&jo ma$daug 40 proc., palyginti su 2012 met" pardavimu“, – teig& elektronin&s parduotuv&s „Pigu.lt“ vadovas Dainius Liulys.

Pana#ius pardavimo skai!ius min&jo ir bui-ties preki" parduotuvi" tinklo „Technorama“ rin-kodaros vadovas Morkus Matkevi!ius.

„Pastaruosius 2 metus kone geometrine progre-sija auga plan#etini" ir ne#iojam"j" kompiute-ri", televizori", i#ma-

ni"j" telefon" pardavi-mas. Aktyviai perkamos ir $emiausios, ir auk#!iau-sios kainos #ios prek&s“, – teig& jis.

Konkurencija ir pasiruo%) pirk'jaiPasak buitin&s elektro-technikos parduotuvi" tinklo „Elektromarkt“

Rinkodaros skyriaus va-dovo Irmanto Vili(no, kuo didesn& konkurencija rin-koje, tuo platesn&s galimy-b&s atsiveria vartotojui. Elektronikos rinka – ne i#imtis. Did&jant si(lom" preki" ir j" $enkl" pasi-rinkimui, pirk&jas gali i#-sirinkti ir prieinamiausi+ kain+.

Pirk&jui tampant vis i#manesniam, pardav&jai taip pat turi prisitaikyti prie jo poreiki". Gruod* „Google“ pateiktas Bal-tijos #ali" vartotoj" ba-rometras atskleid&, kad pernai dauguma lietuvi" * parduotuves ateidavo jau $inodami prek&s duo-menis ir jos kain+ konku-rent" parduotuv&se.

Kinta .pro*iaiKol kas lieka vi#tos ir kiau#inio dilema – ar var-totoj" i#prusimas lemia, kad technologijos tobu-l&ja, ar visgi atvirk#!iai.

„)iuolaikinis gyveni-mas darosi vis labiau ne-atsiejamas nuo i#mani"j"

*rengini", palengvinan!i" $mon&ms kasdienyb', tad d$iugu, jog pama$u tech-nologijos tampa prieina-mos visiems ir atitinka skirtingus kiekvieno vartotojo poreikius bei norus“, – sak& „Samsung Electronics Baltics“ va-dovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Pasak D. Liulio, tokia tobul&jimo tendencija yra neatsiejama nuo asorti-mento, o #is per kelet+ met" gali pasikeisti ne-atpa$*stamai. „Manome, kad prie to prisideda kin-tantys $moni" *pro!iai. Prie# 3–4 metus i#manu-sis telefonas ar plan#etinis kompiuteris buvo praban-gos prek&, ta!iau #iandien tai jau yra *renginys, rei-kalingas beveik kiekvie-nam pirk&jui“, – teig& jis.

Tiesa, #ioje rinkoje ga-lioja tam tikros mados. Dar met" prad$ioje savait- ra#tis „Ekonomika.lt“ ra#&, kad 2014-ieji bus i#-mani"j" laikrod$i" ir apy-ranki" metai. I. Vili(nas

tikisi, kad #iemet i#augs fizinio kr(vio matuokli" pardavimas. Toki+ ten-dencij+ mato ir M. Matke-vi!ius.

„Jau!iamas bangavi-mas: u$gri(na tam tikr" preki" populiarumas, ku-ris ilgainiui nuslopsta. At-eina tendencijos mai#yti prekes. Pavyzd$iui, prie# 5 metus n& viena buitin&s technikos parduotuv& ne-pardavin&jo laikrod$i". Dabar i#manieji laikro-d$iai – populiari prek&. Tad tokie naujos kartos produktai, labiau susij' su gyvenimo b(du nei vien su technologiniais sprendimais, taps vis po-puliaresni“, – teig& jis.

I%mani&j& kozirisI. Vili(no manymu, technologij" rinkos ten-dencijas kuria vartotoj"

poreikiai. „Tik&tina, kad artimiausiais metais Lie-tuvos elektronikos rin-koje i#vysime did&jan!i+ moderniausi" elektroni-kos *rengini" pasi(l+, ji tikrai nema$&s, nes Lie-tuvos vartotojas yra *pra-t's $engti koja kojon su technologijomis“, – sak& jis.

Pana#iomis optimisti-n&mis prognoz&mis da-lijosi ir kiti pa#nekovai. „Plan#etini" kompiute-ri" pardavimas ir toliau augs, pastebima ne#ioja-m"j" kompiuteri" ma-$&jimo tendencija. Tai siejama su augan!iomis plan#etini" kompiuteri" galimyb&mis ir atsiradu-siais hibridais: plan#eti-niais kompiuteriais su klaviat(ra ir pele“, – teig& M. Matkevi!ius.

D. Liulys prognozavo 35

proc. augim+ jau min&t" preki" segmente.

Tikimasi Latvijos scenarijaus)iemet kal&dinio parda-vimo vajus tikriausiai sutaps su dar vienu par-davimo katalizatoriumi – euro *vedimu. D. Liulio teigimu, kaip rodo Latvi-jos pavyzdys, #iemet prie# Kal&das galima tik&tis bene 50 proc. didesnio par-davimo. „Remiantis m(s" valdomos parduotuv&s „220.lv“ Latvijoje pavyz-d$iu, pirk&jai taps ypa! ak-tyv(s art&jant gruod$ui, kai bus aktualu realizuoti turimus grynuosius litus, tod&l ruo#iam&s itin spar-!iam paklausos, kuri gali b(ti 50 proc. didesn& nei 2013 met" gruod*, augi-mui“, – svarst& jis.

Kiekvien+ kart+ * rink+ *vedant nauj+ valiut+ pir-k&jai susiduria su ne$ino-mybe. Jie stengiasi i#leisti santaupas sen+ja valiuta, mat baiminasi, kad nau-joji atne# didesnes kainas.

Prekybininkai teigia to-ki+ tendencij+ matantys, ta!iau $ymaus kain" au-gimo ne$ada.

„M(s" partneri" Va-kar" Europoje, taip pat Estijoje ir Latvijoje patir-tis rodo, kad *vedus eur+ produkt" kainos netur&t" keistis. Galb(t kada nors v&liau, kai keisis elektro-nikos prietais" modeliai. Paklausa visada padid&ja met" pabaigoje, bet tai labiau susij' su did$iosio-mis met" #vent&mis. D&l euro *vedimo didesnio po-reikio neprognozuojame“, – nuosaikiai met" pabaig+ planuoja M. Matkevi!ius.

D. Liulio teigimu, #ian-dien kaimynai latviai ren-kasi pigesnes elektronikos prekes, ta!iau kainos d&l intensyvios konkurenci-jos n&ra padid&jusios net #aliai pasitikus pirm+j* pavasar* su euru.

Belieka laukti, kol Mas-trichto kriterijus atitiks Bulgarija ir Rumunija. Gal tada skraidan!ios ried- lent&s jau bus atgyvena?

!iandien i%mani&j& vartotoj& am(ius neturi rib&, o tai prisideda prie spar*iai augan*io pardavimo. Fotodiena.lt

»!iemet kal'dinio pardavimo vajus sutaps su dar vienu pardavimo katalizatoriumi – euro .vedimu

11Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.10 Nr. 10

2014 m. kovo 17–23 d.

KAROLIS BIRGILAS karolis.birgilas@ekonomika.lt

FAKTAI

„BLUEBRIDGE“ GRUP,

Kompanija ,kurta 1993 metais

2010-aisiais viena pir-m&j& Lietuvoje prad(jo teikti debes& kompiuteri-jos paslaugas

Bendrov( remia klasi-kin(s muzikos ir d%iazo festivalius, lauko teniso turnyrus, labdaros akcijas vaikams.

tarp*, nors *tampos ir bai-m&s netr(ko. Kiekviena kriz& turi teigiam+ pus', nes atskleid$ia naujus as-pektus ir parodo galimy-bes, kur galima tobul&ti”, – svarsto jis.

)iandien D. Butkaus vadovaujama bendrov& pasiek& prie# kriz' buvus* lyg*, ta!iau, pasak „Blue-Bridge“ vadovo, verslo augim+ visada gali pako-reguoti pasikeitusi konku-rencin& aplinka.

I%%-ki& neskirstoI##(kiai kompanij" ved-liams n&ra skirtingi, o juos paveikti gali nebent i#orin&s prie$astys.

„Manau, kad visi vado-vai susiduria su 5 Porterio j&gomis, kurias sudaro konkurencin& aplinka, tie-k&jai, pirk&jai, nauji kon-kurentai ir pakaitiniai produktai, tad jas reikia valdyti. Kiekvienos i# #i" j&g" *taka ir reik#m& gali skirtis, priklausomai nuo industrijos, #alies ekono-min&s ir politin&s pad&-ties, bet ilgalaik&je pers-pektyvoje i##(kiai lieka vienodi. Visur veikia tie patys faktoriai“, – teori-n&mis *$valgomis dalijasi D. Butkus.

Svarbiausia, pasak jo, rasti pusiausvyr+ tarp

geriausius“, – apie prao-#usi+ specialist" gravita-cijos * u$sienio kapitalo *mones bang+ pasakoja jis.

Svarbiausia i%laikyti darbuotoj+Ironi#ka, ta!iau gerai *si$i(r&jus pro „Blue-Bridge“ vadovo lang+ matomas „Barclays“ paslaug" centro pasta-tas. D. Butkus sako d&l to nesijau!iantis nepato-giai, nes #iandien jau yra pavyk' suvaldyti specia-list" migracij+, kai kurie j" netgi gr*$ta.

„)iuo metu ne*$vel-giu dideli" pavoj", nes pirm+j* #ok+, kai visus IT specialistus masi#kai prad&jo samdyti u$sie-nio bendrov&s, jau i#gy-venome, dabar dedame daug pastang" nor&dami i#laikyti darbuotojus. Ai#ku, n&ra lengva kon-kuruoti, kalbant apie atlyginimus, bet darbo s+lygomis ir atmosfera galime var$ytis, taigi didel&s baim&s nejau-!iame“, – tvirtina jis.

Anot D. Butkaus, golfas leid(ia ne tik atsipalaiduoti, bet ir pl'toti verslo santykius. Asmeninio albumo nuotr.

„Verslo $vyturiai“ – ne tik dideli", puikiai 'inom" bei daug pasiekusi" &moni" vadovai, bet ir dar nepasteb!t", ta%iau jau savo laim!jimais galin%i" did'iuotis versl" savinin-kai, &k#r!jai. „Verslo $vyturi"“ serij( „Ekonomika.lt“ prad!jo prie$ trejus metus ir pakalbino daugyb* did'iausi", inovatyviausi", labiausiai &kvepian%i" $alies &moni" vadov". Kiekvien( savait* skaitytojams pristatome po vien( i$kil" verslo atstov( ir jo vadovaujam( &mon*.

verslo ir klient".„Negali sakyti, kad ku-

riose nors srityse pl&toti versl+ yra labai lengva. Kad visi likt" paten-kinti, reikia id&ti daug darbo: klientai turi gauti kokybi#k+ produkt+ u$ priimtin+ kain+, akcinin-kai – savo norim+ peln+, o darbuotojams privalu sudaryti geras darbo s+-lygas ir mok&ti gerus at-lyginimus“, – teigia „Blue-Bridge“ vadovas.

Lietuvos IT rinkoje nuolat tr(ksta specia-list" Pasak D. Butkaus, konkuruojama yra ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir tarptautin&je, IT specia-listai tampa mobil(s ir gali i#va$iuoti. „Pirmasis signalas buvo * Lietuvos rink+ *$eng's bankas „Barclays“ ar bendrov& CSC. Tai parod&, kad #a-lyje tr(ksta IT specialist". Dabar vyksta tam tikra rotacija ir konkurencija, ta!iau masi#kai * u$sie-nio paslaug" centrus jau nebesitraukiama. Neb&ra vieno $aid&jo, kuris domi-nuot" ir susirinkt" visus

CVDalius Butkus

Mok'si Baltic Management Institute, LCC tarptautiniame universitete

2001–2011 metais – „Blue Bridge“ pardavimo ir rinkodaros direktorius

Nuo 2011-&j& –„Blue Bridge“ direktorius.

Pats D. Butkus k o m p a n i j o j e dirba jau 13 met", o karjer+

prad&jo nuo rinkodaros ir pardavimo direktoriaus pareig".

»Kiekviena kriz' turi teigiam+ pus), nes atskleid(ia naujus aspektus ir parodo galimybes, kur galima tobul'ti

»Vadovo laikas n'ra esminis klausimas, nes pri'mus blog+ sprendim+ jo gali prireikti daugiau

„,ia tuomet dirbo ma$-daug 30 $moni" ir buvo tik viena *mon&. Dabar 4 bendrovi" grup&je turime apie 200 darbuotoj"“, – pa-sakoja tuometinio valdy-bos pirmininko Zbignevo Gulbinovi!iaus dirbti pa-kviestas D. Butkus.

Tai, kad * kompanij+

per&jo i# kitos srities, jam, kaip vadovui, nebuvo pa-grindinis i##(kis. Pasak D. Butkaus, tuo metu vers-las klest&jo, ir nereik&jo imtis radikali" priemoni" ar kit" veiksm", kurie da$nai siejami su vadov" kaita. „Jei bendrov& yra gera, jos negalima pablo-

ginti. Reikia ie#koti nauj" pl&tros galimybi". J" rasti ir suvaldyti augim+ buvo did$iausi i##(kiai. Be abejo, buvo sunku, nes ir verslo #aka, ir produktai buvo nauji. Reik&jo daug ko i#mokti“, – prisimena pa#nekovas ir priduria, kad norint suprasti kom-

panijos veiklos specifik+ u$tenka poros m&nesi", ta!iau siekiant i#siai#-kinti visus niuansus gali prireikti gerokai daugiau laiko.

Teigiami kriz's aspektaiDauguma Lietuvos verslo atstov" kriz' prisimena

kaip juod$iausi+ pastarojo de#imtme!io etap+, ta!iau D. Butkaus po$i(ris #iuo klausimu kiek kitoks.

„Kriz& paveik& visus, bet dirbome pelningai. Tiesa, teko atsisakyti tam tikr" veiklos kryp!i", ku-rios nene#& pelno. %i(riu * tai kaip * pozityv" laiko-

Anot D. Butkaus, vado-vas vienodai turi gerbti visus darbuotojus. Tiesa, ne su visais j" tenka su-sidurti kiekvien+ dien+, ta!iau su artimiausia ko-manda „BlueBridge“ va-dovo santykiai yra drau-gi#ki.

Dalyvauja darbo pokalbiuose)iandien viena svarbiau-si" bendrov&s kult(ros vertybi" yra tai, kad smagu dirbti kartu. %mo-ni" atrankai skiriamas di-delis d&mesys. Kiekvienas priimamas specialistas gauna prog+ per darbo po-kalb* susitikti ir su direk-toriumi.

„Retais atvejais darbuo-tojai priimami be mano $i-nios. Kartais tenka spren-dim+ priimti i# karto, o a# esu i#vyk's. Da$niausiai dalyvauju galutiniuose pokalbiuose, nes tai yra svarbi m(s" *mon&s kul-t(ros dalis“, – pasakoja D. Butkus. Pasak jo, taip i#-laikomas kolektyvo integ-ralumas, nes sprendim+ d&l kandidato vis" lygi" vadovai priima kolegia-liai. Direktoriui tai irgi yra svarbus etapas, jis taip pat negali pasiteisinti laiko tr(kumu.

„Vadovo laikas, prii-

mant $mones dirbti, n&ra esminis klausimas, nes pri&mus blog+ spren-dim+ jo gali prireikti gerokai daugiau. Dar-buotojai ir komandos atmosfera yra viena i# esmini" m(s" vertybi". Tokio dyd$io bendrov&je kaip „BlueBridge“ *ma-noma dalyvauti darbuo-toj" pri&mimo procese“, – *$valgomis dalijasi D. Butkus.

Darbas visada kartu Savaitra#!io „Ekonomika.lt“ pa#nekovas tikina, kad darbas nesibaigia u$darius kabineto duris, ta!iau pripa$*sta, jog tai pavojinga.

„Pom&giams visada randu laiko, – juokdama-sis sako D. Butkus. – Jo visada u$tenka, svarbu tinkamai susid&lioti pri-oritetus. Reikia suprasti, kad negalima visada tik dirbti, nes vienpus& veik-la sekina. Vadovo darbe dominuoja mentalin& ir emocin& energijos, bet jos n&ra begalin&s, jas reikia ne vien tik eikvoti,

bet ir papildyti. Yra labai svarbu palaikyti gera energijos lyg*. Vienas pagrindini" mano prio-ritet" yra saugoti ir ba-lansuoti energij+. Tod&l b(tina tur&ti *vairi" po-m&gi", kad gautum kito-kios energijos.“

„BlueBridge“ vadovo kabinete ne*manoma nepasteb&ti minigolfo duobut&s ir prie dur" sto-vin!i" lazd". %inoma, di-rektorius golf+ $aid$ia ir tikruose laukuose. Taip pat D. Butkus m&gsta nardyti, keliauti, Tai ,i, sukiotis virtuv&je. %aid$iant golf+ ir einant nuo vienos duobut&s prie kitos, pasak jo, yra apta-riami bendradarbiavimo klausimai.

„Kontrakto golfo lauke nesame pasira#', bet su tiek&jais ir klientais ben-draujame. Tokioje aplin-koje bendraujama ne taip formaliai. Tai padeda abiem pus&ms pl&toti verslo santykius“, – ne-formalaus bendravimo svarb+ pabr&$ia „Blue-Bridge“ direktorius.

„BlueBridge“ direktoriaus teigimu, %iandien viena svarbiausi& bendrov's kult-ros taisykli& yra palaikyti artim+ ry%. su darbuotojais. Ruslano Kondratjevo nuotr.

1312 Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

VIDA TAVORIEN,

Ma$menin&s p r e k y b o s tinklai &m& taikyti skaid-

resn' savo darom" preki" kain" nuolaid" apskai!ia-vimo tiek&jams sistem+, ta!iau apie santyki" su prekybininkais pager&-jim+ kalba tik nedaugelis tiek&j".

Dauguma j" tvirtina, kad pad&tis nesikei!ia. Tokias i#vadas padar& Konkurencijos taryba, paskelbusi kasmetin' Ma$menin&s prekybos *moni" nes+$ining" veiksm" draudimo *sta-tymo steb&senos pa$ym+. Ekspertai sako, kad m(s" ir prekybos, ir perdirbimo sektoriams b(dinga oligo-polija, tad d&l to nuken!ia vartotojai.

Santykiai nepasikeit')iuo metu Lietuvoje ma$-

tvirtino, kad j" pozicijos derantis d&l nauj" sutar-!i" pasira#ymo s+lyg" pager&jo. 82 proc. tiek&j" nurod&, kad santykiai su ma$menin&s prekybos tinklais nepasikeit&.

Veng' i%samiau kalb'tiAr Konkurencijos ta-rybos i#vados atspindi reali+ pad&t*? „Paban-dykite k+ nors parduoti prekybos tinklams ir pamatysite“, – m*slin-gai tarstel&jo vienas tie-k&j" atstovas. Dauguma tiek&j", klausiami apie santykius su prekybinin-kais, kruop#!iai rinko $od$ius ir kalb&jo labai aptakiai. Nenuostabu, nes ir Konkurencijos ta-rybai sunkiai sek&si juos prakalbinti.

Anot konkurencijos prievaizd", tiek&jai veng& i#sami" atsakym" * klau-simus, nepateik& tyrimui reikaling" paai#kinim".

FAKTAI

BAUDOS PREKYBININKAMS

2012 metais u% preky-bos ,moni& nes+%ining& veiksm& draudimo ,sta-tymo pa%eidimus Konku-rencijos taryba 360 t)kst. lit& baud+ skyr( „Iki“ prekybos tinkl+ valdan-*iai bendrovei „Palink“. Teismas baud+ suma%ino iki 280 t)kst. lit&

Pernai Konkurencijos taryba savo iniciatyva prad(jo 2 tyrimus d(l prekybos tinkl& veiksm&

„Maximai“ u% preky-bos ,moni& nes+%ining& veiksm& draudimo ,sta-tymo pa%eidimus buvo skirta 40 t)kst. lit& bau-da, „Norfos ma%menai“ ir „Rivonai“ – 90 t)kst. lit& bauda.

D'l draudimo nukent's lietuviai

Toki+ i#vad+ Lietuvos laisvosios rinkos institu-tas (LLRI) pri&jo i#nagri-n&j's vadinam+j* $em&s *sigijimo saugikli" *sta-tym+. Projekto autoriai siekia nustatyti $em&s (kio paskirties $em&s *sigijimo s+lygas, kurios b(t" taikomos nuo #i" met" gegu$&s, kai #alies $em&s rinka bus atverta ir kit" #ali" pilie!iams.

„-statymo reng&jai vi-si#kai neatsi$velgia * tai, kad j" nustatyti „saugik-liai“ apribos pa!i" lietu-vi" galimybes u$siimti $em&s (kiu. Pavyzd$iui, ir Lietuvos pilie!iams, ir lietuvi" *mon&ms, norin-!ioms *sigyti $em&s (kio paskirties $em&s, reik&s bent trejus metus b(ti vykd$iusiems $em&s (kio veikl+. Bet juk jaunam pradedan!iam (kinin-kui b(tent tam ir reikia $em&s, kad prad&t" u$si-imti $em&s (kiu. )iuo ir kitais reikalavimais i# esm&s u$kertamas ke-lias norintiems prad&ti (kininkauti lietuviams patekti * rink+“, – teigia LLRI prezidentas %ilvi-nas )il&nas.

I# juridini" asmen", norin!i" *sigyti $em&s (kio paskirties $em&s, bus reikalaujama b(ti

»D'l vietos prekybos centre konkuruoja ne tik vietos -kininkai, bet ir kit& Europos S+jungos %ali& augintojai

vykd$iusiems $em&s (kio veikl+, atitinkan-!i+ $em&s (kio ministro patvirtint+ minimal" pagamintos $em&s (kio produkcijos kiek*. -statymu siekiama u$-drausti keisti turimos $em&s (kio paskirties $em&s paskirt* bent 10 met". Taip pat bus rei-kalaujama *sijus $em&s 10 met" vykdyti toki+ $em&s (kio veikl+, kuri atitikt" %em&s (kio ministerijos patvirtin-tas produkcijos kvotas. Nesilaikant #i" reikala-vim" $em&s savininkui gr&s administracin& at-sakomyb& bei keliat(ks-tantin&s baudos.

„%mogus, nebegal&da-mas konkre!ios $em&s panaudoti efektyviai, bus tikr+ja to $od$io pra-sme *pareigotas nieko nekeisti ir i#laikyti $em'. Nesuvokiama, kaip tokiomis s+lygomis $mogus gal&s dirbti efek-tyviai. -sivaizduokite, jeigu vald$ia imt" nu-

menin&s prekybos *mo-ni", turin!i" didel' rinkos dal*, kriterijus atitinka keturios ma$menin&s pre-kybos *mon&s: „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“ ir „Norfos ma$-mena“.

)i" tinkl" parduotu-v&s pritraukia daugiau-sia vartotoj", tad tiek&jai neretai sukand' dantis ken!ia ir taikstosi su pre-kybinink" reikalavimais: jei pasi#akosi, viet+ u$ims konkurentas.

Ta!iau konkurencijos prievaizdai pasteb&jo, kad ma$menin&s pre-kybos tinkl" ir tiek&j" santykiai pama$u ge-r&ja. Konkurencijos ta-rybos ekspertai, ra#tu apklaus' 100 tiek&j" bei 4 prekybos tinklus, konstatavo, kad preky-bos tinklai &m& taikyti skaidresn' nuolaid" ap-skai!iavimo sistem+. 10 proc. apklaust" tiek&j"

Nor'dami parduoti savo produkcij+ prekybos tinkluose, tiek'jai neturi kitos i%eities, tik tenkinti prekybinink& s+lygas. Fotodiena.lt

»Kitaip tariant, jeigu gyveni Kaune, (em's .sigyti aplink Klaip'd+ negal'si

Toks elgesys suprantamas – jie nenori susipykti su prekybos tinklais.

Pana#u, kad d&l to tiek&-jai niekam nesiskund$ia. Nuo 2010 met" baland$io 1 dienos, kai *sigaliojo Ma$-menin&s prekybos *mo-ni" nes+$ining" veiksm" draudimo *statymas, Kon-kurencijos taryba negavo n& vieno skundo d&l #io *statymo pa$eidimo. Ji skelb&, kad pernai savo iniciatyva prad&jo 2 tyri-mus d&l prekybos tinkl" veiksm" ir pripa$ino, jog jie pa$eid& *statym+. „Maximai“ buvo skirta 40 t(kst. lit" bauda, o „Nor-fos ma$menai“ ir „Rivo-nai“ – bendra 90 t(kst. lit" bauda.

2012 metais u$ min&to *statymo pa$eidimus 360 t(kst. lit" bauda kliuvo bendrovei „Palink“. Ir pir-mos instancijos teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

patvirtino, kad pa$eidi-mas padarytas, ta!iau baud+ suma$ino iki 280 t(kst. lit".

Skundais nesi%vaistoLietuvos m&sos perdir-b&j" asociacijos direkto-rius Egidijus Mackevi!ius teig&, kad m&sos perdir-b&j" m(s" rinkoje daug, ta!iau dalis j" i#naudoja tik apie pus' vis" gamy-bos paj&gum", tad ir j" deryb" galios n&ra tokios stiprios. „Tiek&jai neturi kitos i#eities, tik tenkinti prekybinink" s+lygas. Ta!iau *mon&s asociacijai joki" skund" nei#sako“, – teig& jis.

Organizacijos vado-vas sak&, kad u$pernai ruden*, kai pasaulin&se rinkose stipriai pabrango kiauliena, m&sos perdir-b&jai buvo atsid(r' sp+s-tuose. D&l pabrangusios $aliavos i#augo gamybos s+naudos, ta!iau prekybi-

ninkai sutar!i" su m&sos perdirb&jais ir kain" len-tynose nepakeit&. „Tad tiek laiko, kol kainos v&l tapo normalios, *mon&s dirbo nuostolingai“, – m&sos perdirb&jams ne-palank" met+ prisimin& E. Mackevi!ius.

Jis atkreip& d&mes*, kad #vie$ia m&sa – bene vienintelis maisto pro-duktas, kurio kaina per pastar+j* de#imtmet* be-veik nepakito. „Jei dar skelbiama kainos nuo-laida, m&sa tampa pigesn& nei turguje ir privilioja daug pirk&j" * prekybos centr+. %alios m&sos ant-kainis n&ra didelis, tad parduodant #* produkt+ daug neu$dirbama. Kas kita – de#ros ir kiti m&sos gaminiai. Ekonomistai gal&t" pasigilinti ir *ver-tinti, ar j" kaina negal&t" b(ti palankesn& vartoto-jui“, – pabr&$& E. Macke-vi!ius.

Neliko mokes*io u( naujas parduotuvesPrekybininkais nesi-skund& dar$ovi" auginto-jai, savo i#augint+ produk-cij+ tiekiantys didiesiems prekybos tinklams. Jie teig&, kad pastaraisiais metais bendradarbiavi-mas su prekybos tinklais ger&ja. „Dabar problem" neturime. Kaina nusta-toma atsi$velgiant * Eu-ropos rink+, tad nieko !ia nepaspausi. Gerai, kad ma$menin&s *mon&s laiku atsiskaito. Blogiau yra su tomis *mon&mis, kurios ve$a dar$oves mokykloms, dar$eliams ir pan. Jos teisinasi, kad laiku negauna pinig" i# savivaldybi"“, – sak& Lietuvos dar$ovi" augin-toj" asociacijos valdybos primininkas Vidmantas Kvedaras. Anot (kininko, vieni prekybos tinklai suma$ino logistikos mo-kest* iki 1,5–2 proc., kiti jo visai netaiko. Nereika-laujama mok&ti u$ nauj" parduotuvi" atidarym+, atlikti kit" papildom" mok&jim".

„Niekada nepatyriau prekybinink" spaudimo ir neturiu joki" paslap-!i"“, – atvirai apie pro-dukcijos tiekim+ pre-kybos tinklams kalb&jo vienas did$iausi" #alies dar$ovi" augintoj" Gin-

tautas Dominas. Koope-ratyvui „Savas derlius“ priklausantis ir didel* kiek* bulvi" bei svog(n" i#auginantis (kininkas pabr&$&, kad svarbiausias jo u$davinys – i#auginti kokybi#k+ produkcij+ ir j+ gerai paruo#ti preky-bai. Toki+ visada galima parduoti.

„Su prekybos tinklais sudarome sutartis, ku-riomis ne*sipareigojame nei d&l konkre!i" kieki", nei d&l kain". Tai b(t" rizikinga ir (kininkams, ir prekybininkams, nes dar$ovi" kainos da$nai svyruoja, o derliaus kiek* sunku nusp&ti d&l gamtos s+lyg". Prekybos tinklai nuolat rengia k+ nors pana#aus * aukcionus ir ima produkcij+ i# t", kurie parduoda u$ palan-kiausi+ kain+ bei pasi(lo kokybi#k+ prek'. Viskas vyksta tvarkingai“, – ai#-kino (kininkas.

G. Dominas pabr&$&, kad d&l vietos prekybos centre konkuruoja ne tik vietos (kininkai, bet ir kit" Europos S+jungos #ali" augintojai. „Jei mes pakelsime kainas, preky-bininkai atsive# lenki#k", olandi#k" dar$ovi". Tad !ia nepa#okin&si. M(s" augintojai privalo r(pin-tis produkcijos kokybe ir atsi$velgti * vartotoj" poreikius“, – samprotavo

stambaus (kio savinin-kas.

Nuolaidos i% tiek'j& ki%en'sTiek&jai nevienareik#mi#-kai vertina prekybinink" pastangas prisivilioti kuo daugiau pirk&j" akcijomis ir nuolaidomis. Pirk&jui gali atrodyti, kad dosn(s yra prekybininkai. Ta!iau, anot tiek&j", tokios akcijos per ki#en' kerta jiems. Konkurencijos prievaiz-dams jie nurod&, kad di-d&ja akcij" skai!ius ir pre-ki" pardavimas j" metu.

„Ne visos, bet dauguma akcij" b(na i# m(s" ki-#en&s. Be to, mums nepa-ranku ir tai, kad vienam prekybos tinklui sugalvo-jus daryti nuolaidas ko-kiai nors prekei, kiti tuoj pat irgi pareikalauja nuo-laidos. Dar$ov&s – perka-mos prek&s, tad d&l joms taikom" nuolaid" privi-liojama daug pirk&j"“, – prekybos u$kulisius atskleid& V. Kvedaras. G. Dominas pasteb&jo, kad akcijomis b(na suintere-suoti ir tiek&jai. „Kartais jas si(lo prekybininkai, kartais mes norime pigiau parduoti ir padidinti apy-vart+“, – teig& (kininkas.

Nutrauk' tyrim+Parlamentaras, buv's $e-m&s (kio ministras Kazys Starkevi!ius *sitikin's, kad Konkurencijos taryba tur&t" b(ti aktyvesn& ir *vertinti, ar visada pagr*s-tai kyla maisto produkt" kainos, kod&l jos nema-$&ja, kai atpinga $aliavos ir energijos i#tekliai.

Kai 2010 metais dau-gelio maisto produkt" kainos kilo kaip ant mie-li", K. Starkevi!ius bed& pir#tu * perdirb&j" ir prekybinink" stovykl+. „Tais metais pasaulin&se rinkose buvo rekordi#kai pabrang' gr(dai, tod&l tai buvo laikoma duonos ir milt" gamini" pabran-gimo prie$astimi. Tvir-tinta, kad d&l $aliav" es+ brangsta ir kiti maisto produktai. Ta!iau, pa-vyzd$iui, gr(d" kainos nukrito, o duona ir kiti gaminiai neatpigo. Kod&l? Konkurencijos taryba tu-r&t" tai *vertinti“, – sak& Seimo narys.

Konkurencijos taryba buvo *pareigota i#si-ai#kinti, kas pelnosi i# brangstan!i" maisto pro-dukt". Ta!iau 2010 met" spalio 21 dien+ prad&tas tyrimas d&l ma$menin&s prekybos maisto produkt" rinkoje pa$eidimo pernai vasar+ buvo nutrauktas.

Parengta pagal „Valstie%i" laikra$%io“ informacij(

rodin&ti kirpykloms, kiek $moni" per dien+ reikia apkirpti. Apkerpi ma$iau nei 15 $moni" – kirpykl+ u$darysime ir dar priver-sime sumok&ti baud+. O jeigu kirp&ju b(ti nesi-seka, vis tiek privalai i#lai-kyti kirpykl+, nieko negali keisti. Atrodo absurdi#ka, bet b(tent taip ir veiks „saugikli"“ *statymas“, – teigia LLRI jaunesnioji ekspert& Aust&ja Kazlaus-kyt&.

-statyme numatyta ir tai, kad $em' pirkti bus ga-lima tik toje savivaldyb&je, kurioje esi registruotas, arba besiribojan!ios savi-valdyb&s teritorijoje.

„Kitaip tariant, jeigu gyveni Kaune, $em&s *si-gyti aplink Klaip&d+ nega-l&si“, – pastebi A. Kazlaus-kyt&.

Nuo gegu$&s 1 dienos Lietuva nebegal&s taikyti draudimo u$sienie!iams *sigyti $em&s, nes baigiasi de#imties met" pereina-masis laikotarpis. Tokius *sipareigojimus Lietuva prisi&m& 2004 metais, tap-dama Europos S+jungos nare. Bet kokie $em&s *si-gijimo ribojimai neturi b(ti diskriminaciniai kit" ES pilie!i" at$vilgiu. Lais-vas kapitalo jud&jimas yra vienas i# pagrindini" ES princip".

". !il'nas: „$statymo reng'jai visi%kai neatsi(velgia . tai, kad j& „saugikliai“ apribos pa*i& lietuvi& galimybes u(siimti (em's -kiu.“ Fotodiena.lt

LAURA JUOZAITYT,laura.juozaityte@ekonomika.lt

14 15Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

Nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

Bendrov&s $mo-gi#k"j" i#tekli" vadov& Shelly Meyer su leidi-

niu „Ekonomika.lt“ dali-josi pagrindiniais „Wix“ darbo principais, taisyk-l&mis, l(kes!iais bei po-$i(riu * motyvacines sis-temas.

? Kokie yra svarbiausi „Wix“ darbo principai, kuriais

vadovaujat's?Viena vertus, skati-

name savo darbuotojus b(ti k(rybi#kus, ta!iau visada reikalaujame ir konkre!i" rezultat", la-bai vertiname profesio-nalum+. Mums svarbi ir darbo atmosfera, kuri+ stengiam&s palaikyti atvir+ bei neformali+, kad darbuotojai jaust"si komfortabiliai. Galiausiai skaidrumas taip pat yra svarbi m(s" kompanijos ypatyb&.

? Kaip apib-dintum'te bendrov's darbuotoj&

komand+? Stengiam&s *darbinti

multikult(ri#kai *vai-rias asmenybes, tod&l m(s" darbuotojai yra i# 18 skirting" valstybi". Da$niausiai ie#kome pa-tyrusi" savo srities profe-sional" (programuotoj", dizaineri"), ta!iau kartu tikime, kad talentus ga-lima u$siauginti. D&l to da$nai priimame k+ tik universitet+ baigusius ir jokios patirties netu-rin!ius jaunuolius arba netgi $mones, neturin!ius auk#tojo i#silavinimo.

„Wix“ dirban!ius $mo-nes lengviausia turb(t b(t" apib(dinti taip – u$-sispyr', atviri naujoms

gai bei pa$*stami. Taip * m(s" komand+ ateina bene 80 proc. nauj" nari". )* kanal+ laikome pati-kimu – juk m(s" darbuo-tojai, taip pat b(dami ko-mandos dalimi, geriausiai $ino, kokie $mon&s ati-tinka m(s" reikalavimus.

Kiti kanalai yra gana *prasti: socialiniai tinklai, $mogi#k"j" i#tekli" val-dymo agent(ros, kontakt" mug&s bei „Wix akade-mija“, kurioje patys ren-giame naujus specialistus.

? $ kokias asmenines (mo-gaus savybes kreipiate

d'mes. samdydami nauj+ darbuotoj+?

Svarbiausios savyb&s – profesionalumas, lankstu-mas, geb&jimas kokybi#-

kai dirbti ir komandoje, ir individualiai.

? Ar turite speciali& darbuo-toj& motyvavimo sistem&?

Kaip juos skatinate?Da$niausiai siun!iame

savo darbuotojus * *vai-riausias motyvacines pro-gramas visame pasaulyje, nes mums svarbu, kad m(s" komanda b(t" in-formuota apie inovacijas. I# min&tin" program" i#skir!iau vidinius m(s" mokymus ir dirbtuves, kuriose plu#ant prie pa-#alini" projekt" skatina-mas m(s" dizaineri" ir programuotoj" k(rybin-gumas.

? Ar sutinkate su paplitu-sia nuomone, kad savo

darbuotojus lengviausia yra

motyvuoti dideliu atlyginimu?Ne, m(s" kompanija

n&ra tokios nuomon&s #alinink&. Geriausia mo-tyvacija yra suteikti dar-buotojui pozicij+, kuriai jis tinkamiausias, bei rei-kiam+ pagalb+.

Taip pat svarbu su-kurti inovatyvi+ aplink+, leisti darbuotojui suvokti, kad jis turi real" poveik* kompanijos rezultatams. Esame link' dirbti ma-$ose komandose, nes ti-kime, kad taip *manoma i#naudoti vis+ darbuotoj" potencial+.

? Kas yra did(iausias i%%-kis dirbant „Wix“?

M(s" darbuotojai pri-valo dirbti su skirtingo-mis vartotojo s+sajomis, ta!iau net netur&dami grie$t" taisykli" ar reika-lavim" jie privalo pasiekti geriausius *manomus re-zultatus. Kartais kai kam atrodome pernelyg „atsi-palaidavusi“ kompanija kalbant apie santykius su darbuotojais, bet i#ties savo komandai keliame itin auk#tus reikalavimus.

Turb(t dar verta pami-n&ti, kad m(s" darbuo-tojai turi sugeb&ti greitai prisitaikyti prie poky!i", mat #ioje rinkoje viskas kinta labai spar!iai.

? Da(nai sakoma, kad %ian-dien darbo rinkoje labiau-

siai reikia jaun&, entuziasting& bei talenting& (moni&, ta*iau j& ne visada lengva rasti. Ar jau*iate toki& darbuotoj& tr-kum+?

Vienas m(s" kompa-nijos ideal" yra *vairov&, tod&l esame link' suteikti galimyb' m(s" koman-doje pasidarbuoti *vairaus tipo $mon&ms. Nepasaky-!iau, kad jau!iame $mo-ni" tr(kum+ darbo rin-koje.

? Kaip skatinate savo dar-buotojus dirbti efektyviai?

Kaip jau min&jau, mes dirbame ma$omis koman-

domis. Tai ne tik sukuria tam tikr+ „startuoli#k+“ atmosfer+, bet ir *parei-goja, nes visi komandos nariai yra priklausomi vieni nuo kit". Taip pat da$nai aptariame kompa-nijos rezultatus, kad dar-buotojai ai#kiai matyt", kur yra terp& tobul&ti, o kokie rezultatai jau yra pasiekti. Galiausiai svarbi yra ir biuro aplinka – pas mus n&ra sien", kad visi gal&t" komunikuoti tie-siogiai.

? Kaip manote, kokia da(niausiai daroma klaida

puosel'jant darbuotojo ir darbdavio santykius?

Saky!iau, da$nai yra daromos papras!iausios klaidos. Pavyzd$iui, n&ra ai#kiai nustatyt" vienas kitam keliam" l(kes!i" arba nevyksta tiesiogin& komunikacija. Tai kenkia ir darbo santykiams, ir rezultatams.

? Investuotojai da(nai teigia, kad Lietuvos darbo

kodeksas nepalankus u(sienio kompanijoms. Ar tur'jote problem& d'l to prad'dami veikl+ Lietuvoje?

Dideli" problem" ne-buvo. %inoma, j(s" darbo kodeksas n&ra labai lanks-tus, bet svarbiausia mums buvo pasamdyti ger+ va-dov+, kuris $inot", kaip susitvarkyti.

Izrealyje d&l #abo ben-drov& nedirba penkta-dien* ir #e#tadien*, o kai vyksta mokymai, da$nai pra#ome, kad lietuvi" pro-gramuotojai atkeliaut" se-kmadien*. Lietuvos darbo kodeksas yra visi#kai ne-lankstus sukeisti darbo dienas.

Taip pat keistai atrodo, kai apmok&dami darbuo-tojams automobili" sta-tymo korteles senamies-tyje, kad gal&t" #alia biuro palikti automobil*, turime sumok&ti ir gyventoj" pa-jam" mokest*, nes atvykti * darb+ savo automobiliu – nauda darbuotojams?!

»Geriausia motyvacija yra suteikti darbuotojui pozicij+, kuriai jis tinkamiausias, bei reikiam+ pagalb+

id&joms, gebantys dirbti komandoje bei nuolat ban-dantys per$engti asmeni-nes savo pa!i" ribas. Visi * savo darb+ $i(rime rimtai, bet niekad nepamir#tame, jog laiku atsipalaiduoti ar kartu pasilinksminti taip pat yra svarbus dalykas siekiant, kad komanda dirbt" rezultatyviai.

? Kokiais kanalais J-s& kompanija ie%ko nauj&

darbuotoj&?Did$i+j+ dal* nauj"

m(s" darbuotoj" sudaro esam" darbuotoj" drau-

Tu esi vertas geriausio darbo!

       

lina@cvonline.lt

CV-ONLINE LT klient( BOSCH – jau daugiau nei 10 met& Lietuvoje s(kmingai gyvuojanti tarptautin( ,mon(, savo veikl+ vykdanti automobili& dali&, elektrini& ,ranki&, 'ilumini& technologij& ir saugos sistem& srityse.!iuo metu ,mon(, atstovaujanti prek(s %enklui BUDERUS, Vilniuje ie'ko pardavimo atstovo asistent(s (-o) 'ildymo ,rangos padalinyje.

PARDAVIMO ATSTOVO ASISTENT, (-AS)Darbo apra%ymas:

Suteikti technin- pagalb+ pardavimo vadybininkams (daugiausia i' biuro);

Apskai*iuoti teikiam& pasi)lym& kainas; Konsultuoti klientus telefonu bei biure; Ruo'ti informacin- med%iag+ apie produktus; Tvarkyti klient& u%sakymus sistemoje; Asistuoti pardavimo atstovui.

Reikalavimai: Auk'tasis / auk'tesnysis i'silavinimas

('ilumos in%inerijos srityje – privalumas); Geri bendravimo ,g)d%iai, noras dirbti su technika ir

tobul(ti 'ildymo ,rangos srityje; Patirtis, susijusi su pardavimu, – privalumas; Geros angl& ir rus& kalb& %inios.

$mon' si-lo: Galimyb- dirbti stabilioje tarptautin(je ,mon(je,

puosel(jan*ioje auk'tus standartus; Visas darbui reikalingas priemones; Karjeros perspektyvas.

Savo gyvenimo apra'ym+, nurod- pareig& pavadinim+, si&skite elektroniniu pa'tu paulina@cvonline.lt.Konfidencialum+ garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

CV-ONLINE LT klientei – metalo gamybinei ,monei – 'iuo metu darbui Kaune reikalingas atsakingas:

KOKYB,S VADOVAS (-,)Darbo pra%ymas:

Kokyb(s politikos formavimas ir diegimas visose ,mon(s grandyse;

Gamybos proces& kokyb(s u%tikrinimas; Kokyb(s dokumentacijos ruo'imas ir valdymas; Neatitik*i& tyrimai bei prevencini& veiksm& plan& ruo'imas

ir kontroliavimas; Neatitik*i& statistikos analiz( bei ataskait& ruo'imas.

Reikalavimai: Bent 2 met& darbo patirtis gamybin(je ,mon(je einant

pana'ias pareigas; B)tinos geros angl& kalbos %inios; Gamybos technologij&, proces& ir ,rangos i'manymas; Geb(jimas analizuoti, apibendrinti ir priimti sprendimus; Stipri orientacija , rezultatus, aktyvumas, savaranki'kumas,

kruop'tumas, geb(jimas dirbti komandoje; B)tinas vairuotojo pa%ym(jimas.

Kompanija si-lo: Darb+ s(kmingai veikian*ioje tarptautin(je ,mon(je; Draugi'k+ kolektyv+, nuolatin, asmenin, tobul(jim+, realias

karjeros perspektyvas; Galimyb- savaranki'kai organizuoti darb+ ir priimti

sprendimus; Mobil&j, telefon+, kvalifikacijos k(limo kursus, fiksuot+

atlyginim+.

Savo gyvenimo apra'ym+, nurod- pareig& pavadinim+, si&skite elektroniniu pa'tu lina@cvonline.ltKonfidencialum+ garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Stabili, patikima nuolat tobul(janti, naudojanti pa%angiausias technologijas ,mon(, kuri turi daugiau nei 12 met& patirties. Tai viena did%iausi& transporto ir ekspedicini& logistikos kompanij& Lietuvoje, ve%anti automobiliais ma%us, dalinius ir didelius krovinius vietiniais ir tarptautiniais mar'rutais bei teikianti visas logistikos paslaugas.Kompanija nuolat tobul(ja ir siekia, kad jos komandoje dirbt& kvalifikuoti specialistai. Turin*iam tvirt& sieki& ir nor+, kompanija suteiks visokeriop+ pagalb+ ir palaikym+. !iuo metu darbui Vilniuje reikalingas

TRANSPORTO VADYBININKAS (-,) (VOKIE/I0 KALBA)Darbo pob-dis:

Eksporto bei importo dalini& / piln& krovini& ve%imo organizavimas;

Transporto paslaug& pardavimas verslo klientams, nauj& klient& bei krovini& paie'ka ir ry'i& su esamais palaikymas;

Krovini& gabenimo eigos valdymas ir kontrol(.

Reikalavimai: B)tina bent 2 met& analogi'ka darbo patirtis; Geras vokie*i& kalbos mok(jimas; Puik)s bendravimo, organizaciniai, derybiniai ir pardavimo

,g)d%iai; Iniciatyvus po%i)ris , darb+, geb(jimas greitai reaguoti ir

priimti sprendimus; Savaranki'kumas, atsakingumas, orientavimasis , rezultat+.

Savo gyvenimo apra'ym+, nurod- pareig& pavadinim+, si&skite elektroniniu pa'tu lina@cvonline.lt.Konfidencialum+ garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

With over 40 years experience, TENA is the worldwide leader in the management of incontinence, providing products and services for individuals and healthcare services throughout 90 countries.As the established brand leader (with a 40% market share) in Europe, we are also a growing brand in the USA and are now expanding into Central and Latin America, the Far East, India and other developing regions. We are at the forefront of developing products that meet the needs of individuals, carers, clinicians and healthcare services around the world.TENA is owned by SCA. As well as TENA, SCA owns such well-known brands as Libresse, Nana, Nuvenia, and Bodyform in feminine hygiene, as well as the Libero and Drypers nappy brands. SCA was founded in Sweden in 1929 by Ivar Kreuger and now employs around 50,000 people with annual sales of 111.5 billionAt the moment the company is looking for strong, self-moti-vated and focused on results person for the position of

SALES REPRESENTATIVE

Responsibilities: Responsibility on and development of relationships

to institutional customers; Grow business in defined distributors / accounts / own

sales district, to reach financial targets; Promoting the usage of disposable incontinence care

products and services while visiting customers; Implementing educational and training activities towards

institutional sta2; To reach financial goals by formulating and implementing

plans most e3cient way; To e2ectively handle customer queries and complaints; Communicate relevant market and competitor

information to sales and marketing management; Developing the sales by supporting other members in the

team.

Required skills and experience: Minimum 2-3 years experience in sales; University degree in medicine, pharmacy and/or business

administration; Preferably knowledge of public procurement / business in

medical institutional customers; Educational in the health care and / or commercial; Credible presenter to di2erent audiences; Strong personal skills (organizing, Initiative, flexible and

adaptable personality); Ability to work independently; Fluent English language skills are required (oral and written); Driving license.

Company o1er: The company o2ers fair remuneration and employee

benefits (competitive salary, annual bonus, vertical and horizontal career possibilities, additional health insurance, as well as interesting work in a dynamic international environment. SCA is committed to creating value for its employees based upon respect, responsibility and excellence and to do so in a socially and environmentally responsible manner.

If you are interested in the proposed duties and meet the requirements, please send your resume and cover letter in English indicating the name of position to an e-mail – lina@cvonline.lt.Confidentiality assured.

CV – Online Lithuania client – an international company UAB „SCA HYGIENE PRODUCTS“.

„Dirbame ma(ose komandose, nes tikime, kad taip .manoma i%naudoti vis+ darbuotoj& potencial+“, – teigia Sh. Meyer. Asmeninio albumo nuotr.