NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. vasario 17–23 d. nr. 6 (144)

Leidžia apsipirkti neleidžiant pinigųPrieš metus trys bičiulės, sėdėdamos kavinėje, sukūrė verslo planą, kurio pa-grindinė mintis – leisti žmonėms apsipirkti neišleidžiant pinigų. Praėjus vos trims mėnesiams, kai ši beprotiška idėja buvo pristatyta visuomenei, jos teigia matančios šviesią ateitį.

Plačiau 4 p.

šveicarija kratosi atvykėliųČia dėl svarbesnių valstybės klausimų balsuoja kiekvienas pilietis. Čia kiekvienas turi savo kelis kvadratinius metrus, kuriuos gintų, jei kiltų karas. Čia nėra vietos sve-timšaliams. Tokį sprendimą pirmąją vasa-rio savaitę referendumu priėmė šveicarai.

Plačiau 6–7 p.

Optikose ūžia permainų vėjai„Akiniai su 25 proc. nuolaida! Mažoka? Lukterkite, tuomet gal 50 proc. arba iškart 75 proc. ir dar akių patikra nemokamai?“ Tai kiek sarkastiška, tačiau taikli optikų požiūrio į klientus iliustracija. Optikų rinka nuobodoka, joje konkuruojama tik kaino-mis, o klientai jau įprato rinktis ne akinius ar kontaktinius lęšius, bet nuolaidą.

Plačiau 8–9 p.

Lietuviškus pinigus traukia prie žemės Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vie-nas malonumas. Augimo kreivės leidžia at-sainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną se-kundę skaitydami šiuos žodžius skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis straipsnis magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Plačiau 12–13 p.

Užs. nr. 144 tiražas: 20 000

ŠIAME NUMERYJE

i. Laursas: Niekada negali žinoti, kuris projektas pasiseks, todėl rizikingų sričių stengiuosi atsisakyti.

v. poderis: Žmogus, kuris yra tik vadybininkas, bet nesupranta savo verslo, negali būti geras vadovas.

Plačiau 14 p. Plačiau 10–11 p.

kaip girti vairuotojai

pensininkus gelbėjo

Kaip girti vairuotojai pensininkus gelbėjo

Savaitės tema 2

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 144

tiražas 20 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Diskusijų laidose eko-nomikos mokslus dar praėjusiame amžiuje krimtę (čia galėtų būti Bronius Bradauskas)

arba iš viso jų ir nebaigę (čia galėtų būti Remigijus Žemaitaitis) politikai apie pensijų kompensavimą kalba vienbalsiai, tačiau atrodo, kad lėšas tam trauks iš „specialaus stalčiuko“, nekeldami mokesčių. Pensijų, sumo-kėtų mokesčių pavidalu, jau seniai nebelikę, bet to niekaip nesupranta Lietuvos pagyvenusių žmonių asoci-acijos prezidentė Grasilda Makaravi-čienė, o tai sukuria puikų precedentą „specialaus stalčiuko“ paieškoms. Pensijas moka dirbantys piliečiai, o joms atkurti reikės tokio triuko kaip iš skrybėlės traukti triušį. Tačiau fi-nansų ministras Rimantas Šadžius žada iš triušio ištraukti skrybėlę..?

Dar praėjusio Seimo kadencijoje buvo užsiminta apie automobilių mokestį, tačiau kaip apie alterna-tyvą susisiekimo infrastruktūrai Lietuvoje finansuoti. Šiandien au-tomobilių savininkai pensijas Lie-tuvos senjorams mokės ne tik iš savo algų, bet ir dėl to, kad turi au-tomobilius. Šiai misijai prireiks 800 mln. litų. Daugumoje ES šalių au-tomobilių mokestis nėra naujovė,

tačiau jis naudojamas ekologijai skatinti ir keliams gerinti, bet ne siekiant atkurti „socialinį teisin-gumą“. Kalbant apie pastarąjį, mo-kesčiui diversifikuoti pasirinktas beprecedentis rodiklis – variklio darbinio tūrio dydis. Tokiu atveju prakutęs vilnietis, vairuojantis hi-bridinį „Toyota Prius“ su 1,5 l dar-binio tūrio varikliu, mokės beveik dešimteriopai mažesnį mokestį nei „Audi 100“ vairuojantis pilietis. 2,3 l darbinio tūrio modelį vyrai pa-mėgo dėl ilgaamžiškumo ir pigios eksploatacijos, o ne dėl prestižo.

Siekiant kompensuoti pensijas bus pasitelkti ir vartojantieji al-koholį, mat ketinama padidinti jo akcizą, o surinktas lėšas skirti sen-jorams. Tačiau ne visi geriantieji moka šį mokestį. Beveik kaskart didinant akcizą laisvosios rinkos apologetai kvatoja susiėmę už pilvo, nes mokesčių surinkti taip ir nepavyksta, nors akcizu apmo-kestinamų produktų suvartojimas nemažėja.

Pensijų atkūrimo procesas šian-dien toli gražu neprimena mago Da-vido Coperfieldo pasirodymų. Gal R. Šadžiui geriau seksis su per va-karą dvi pilnas sales surenkančiais „Humoro klubo“ vyrukais.

Prieš Seimo rinkimus ir gerokai po jų netilo kalbos, kad žūtbūt reikia atkurti „konservatorių nusavintas“

pensijas. Supratęs, kad finansų alchemija veikia rinkėjų akyse, bet ne realioje ekonomikoje, finansų

ministras ėmėsi magijos.

nr. 52014 m. vasario 10–16 d.

Nauji mokesčiai kelia galvos skausmą, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. Vyriausybė nusprendė, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei: „Geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi.“

Prieš kelerius me-tus siautęs ekono-mikos uraganas bankroto keliu

pasiuntė ne tik gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau. Vėl šildant ekonomikos sau-lei, Lietuvos Konstitucijos prievaizdai nusprendė, kad taip elgtis nebuvo galima, todėl reikia rasti 800 mln. litų ir atkurti teisybę. Nors svarstant šiųmetį šalies biudžetą šis klausimas buvo kiek primirštas, artėjant pre-zidento rinkimams su-skubta pasitempti.

Kaip ir kiekviena už-gaida ar menkai planuo-tas pirkinys, valstybės siekis suplanavus išlaidas prisiimti daugiau įsipa-reigojimų reikalauja rasti magišką Aladino lempą, išpildančią tris norus – 100 mln. litų, 350 mln. litų ir 350 mln. litų. Šįkart ilga mokesčių ranka Aladino ieškos automobilininkų ir alkoholį mėgstančiųjų kišenėse.

statistika nerūpiDidinti alkoholio akcizą – ne nauja idėja. Biudžeto įplaukų kreivę numušus recesijai, svaigalų apmo-

kestinimas buvo prisi-mintas kone pirmiausia. Skaičiuojama, kad stip-riųjų alkoholinių gėrimų akcizas nuo to laiko jau pakilo 37 proc. Pažvelgus į Statistikos departamento duomenis, galima paste-bėti, kad akcizo augimas nedavė norėtų rezultatų. 2008–2012 metų laikotar-piu pajamos iš akcizo etilo alkoholio ir alkoho-linių gėrimų susitraukė 4,4 proc. Akcizo pajamos vien iš etilo alkoholio su-mažėjo dar daugiau – be-veik 15 proc.

Tačiau mažėjant pa-jamoms, alkoholio su-vartojimas nesumažėjo, atvirkščiai – išaugo. 2012 metais vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 10 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Kadangi alkoholio šuli-niuose pasisemti vis dar neišeina, išvada akivaizdi – šešėlinės rinkos baronai trynė delnus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skaičiavimu, nuo mokes-čių šviesos pasislėpusi stipriųjų alkoholinių gė-rimų dalis siekia net 33 proc. Galima nesunkiai nuspėti, kad, akcizui išaugus, norinčiųjų pa-sinaudoti kontrabandi-ninkų paslaugomis skai-čius didės.

akcizas – didžiausias esS a v a i t r a š č i o „Ekonomika.lt“ kal-binti ekspertai teigė, kad akcizo didinimas dviprasmiškai paveiks rinką. Legalaus verslo asociacijos, vienijančios visų akcizinių prekių ga-mintojus, prezidentas Ro-mas Apulskis tvirtino, kad Lietuvos gyventojai ir taip kenčia nuo didelių kainų. „Akcizo lygis, palyginti su pajamomis, Lietuvoje yra labai aukštas. Kalbant apie alkoholį – didžiau-sias ES, – sakė jis. – Mūsų vertinimu, tai yra viena pagrindinių didelės šešė-linės ekonomikos priežas-čių.“

Panašiai teigė manąs ir LLRI analitikas Vytautas Žukauskas. Jo teigimu, norint reikšmingai padi-dinti iš akcizo surenkamų pajamų dalį, atsiranda ri-zika, kad šešėlinių gėrimų bus suvartojama dar dau-giau. „Viskas priklauso nuo vartotojų reakcijos. Mano skaičiavimais, jei viso alkoholio akcizas di-dėtų 10 proc., būtų galima surinkti 20–30 mln. litų, bet to neužtektų pensi-joms kompensuoti“, – aiš-kino ekspertas.

Kategoriškesnis buvo Lietuvos pramonininkų

viLiUs petkaUskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

» alkoholio akcizui išaugus dar daugiau, norinčiųjų pasinaudoti kontrabandininkų paslaugomis skaičius tik didės

Alchemija baigėsi, prasidėjo burtai

Kaip girti vairuotojai pensininkus gelbėjo

Savaitės tema 3nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

Faktai

mOkestinės pajamOs

• 2013 metų trečiąjį ketvir-tį iš etilo alkoholio akcizo buvo surinkta 155,4 mln. litų

• Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį pajamos iš alkoho-linių gėrimų akcizo bendrai siekė 232,2 mln. litų

• 201-aisiais vienas Lietu-vos gyventojas vidutiniškai suvartojo 13 litrų gryno al-koholio

• Įvedus automobilių mo-kestį tikimasi surinkti 200 mln. litų, padidinus alko-holio akcizą – 100 mln. litų.

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Oro linijų bendrovė „Air Li-tuanica“ kovą pradeda skrai-dinti keleivius nauju maršrutu į Taliną. Į Estijos sostinę bus skraidinama darbo dienomis rytais ir vakarais. Tankus skry-džių tvarkaraštis palengvins verslo klientų keliones, nes jie, nuvykę į Taliną, galės tą pačią dieną sutvarkyti verslo reikalus ir grįžti į Lietuvą. Skry-džiai bus vykdomi orlaiviu „Embraer 175“, turinčiu 86 vietas, ir 50 vietų „CRJ 200“ orlaiviu.

konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas. „Tikėtis di-desnių biudžeto pajamų didinant akcizus – visiš-kai nerealu. Tai jau buvo bandyta, tačiau statistika rodo, kad pajamų nepa-daugėjo, o šešėlinė rinka išaugo“, – teigė LPK at-stovas.

Kitokios nuomonės laikėsi finansų minis-tras Rimantas Šadžius. Leidinio „Ekonomika.lt“ paklaustas, kodėl mano, kad šį kartą didinant akcizą pajamų bus su-renkama daugiau, social-demokratas teigė, kad remiasi skaičiavimais. „Mes atsižvelgėme į tie-sioginį efektą, kai padidi-nus akcizą padauginama iš atitinkamo procento ir gaunamas tam tikras pajamų prieaugis“, – de-talių vengė ministras.

Pašnekovas neneigė ir šešėlinės rinkos plėtros galimybių bei patikino, kad planuojant pajamas iš akcizo buvo atsižvelgta į tai, jog gali sumažėti le-gali apyvarta.

ekologija nė motaisSiekiant kompensuoti sumažintas pensijas Vy-riausybei teks sukrapš-tyti 800 mln. litų, tad į pagalbą pasitelkiamas

ir automobilių mokestis. Susiklosto kiek paradok-sali situacija – mokestis, didžiojoje Europos dalyje skirtas keliams atnau-jinti ir ekologijai skatinti, Lietuvoje įvedamas visai kitais tikslais. Negana to, pagrindiniu apmokes-tinimo kriterijumi pasi-rinktas automobilio va-riklio tūris.

Buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Eligijus Masiulis savai-traščiui teigė, kad būnant ministru su tokia prak-tika susidurti jam neteko. „Kai buvo daromas spau-dimas dėl automobilių mokesčio, teko domėtis įvairiais variantais, ta-čiau tokio matyti neteko“, – stebėjosi politikas. Pa-šnekovas pridūrė, kad da-lis gyventojų, kurie pirko automobilius prieš 8–10 metų, esant nedidelėms dujų kainoms, turės mo-kėti gana dideles įmokas. Kodėl – neaišku.

Internetinio skelbimų portalo „Autoplius.lt“ plėtros vadovas Vikto-ras Daukšas teigė esąs įsitikinęs, kad mokesčio įvedimas neturi nieko bendra su automobilių parko atnaujinimu ar inf-rastruktūros tobulinimu. „Priimami sprendimai

„Western Union“ operacijų centras pripažintas geriausiu darbdaviu regione. Fotodiena.lt

„air Lituanica“ pradeda skraidinti nauju maršrutu į taliną. Fotodiena.lt

Geriausias darbdavys

Bandė apeiti įstatymą

Vilniaus apygardos teis-mas konstatavo, kad AB „Kauno grūdai“ 2011 metais sudarė apsimestinį sandorį, pirkdama Vievio paukštyno akcijas, ir taip stengėsi iš-vengti Konkurencijos įsta-tymo reikalavimų. Teismo sprendime teigiama, kad per statytinius asmenis „Kauno grūdai“ sudarė kelis akcijų pirkimo sandorius ir įgijo kon-trolinį 51 proc. Vievio paukš-tyno akcijų paketą. Konku-rencijos įstatymas numato baudą iki 10 proc. bendrovės metinių pajamų.

Vilniuje įsikūręs „Western Union“ Europos regiono operacijų centras pripažintas geriausiu darbdaviu kas-metiniuose užsakomąsias ir jungtines paslaugas teikian-čių bendrovių apdovanoji-muose. „CEE Outsourcing and Shared Services Awards“ apdovanojimuose įvertin-tas darbo vietų augimas, jų kokybė, teikiamų paslaugų kompleksiškumas bei kiti veiksniai, tarp jų – bendrovės produktyvumas.

skraidys į taliną

nekeičia automobilių parko padėties. Jei būtų skatinama įsigyti bent keleriais metais naujes-nius automobilius, tada pajustume pokyčius“, – sakė lengvųjų automobi-lių ekspertas ir pridūrė, kad pasirinktas mokesčio dydžio nustatymo kriteri-jus taip pat neturi nieko bendra su ekologija ar automobilių parko atnau-jinimu.

R. Šadžius dėl susi-klosčiusios padėties kal-tino buvusią Vyriausybę. „Turime iš ankstesnės valdžios, kuri savo spren-dimais sukūrė antikonsti-tucinę situaciją, paveldėtą užduotį“, – sakė minis-tras ir pridūrė, kad lėšų paskirstymas – įstatymų leidėjų kompetencija, o jų panaudojimo sąrašas ir taip esąs netrumpas.

mato kitų šaltiniųNiekas neabejoja sunkia Lietuvos pensininkų da-lia, tačiau Vyriausybės siekiai didinti mokesčių naštą gyventojams šalies,

kur pajamos ir taip apmo-kestintos daugiau nei 40 proc. siekiančiu tarifu, atrodo kiek ciniškai. Juo-lab kad įžvelgiama ir kitų šaltinių.

R. Apulskis stebėjosi, kodėl nesistengiama surinkti lėšų ribojant kioskuose pardavinė-jamo kosmetinio spirito, kurį asocialūs asmenys naudoja kaip alkoholio pakaitalą, prekybą. „300 mililitrų degtinės, kuri parduotuvėje kainuoja 12–13 litų, atitikmens kioske galima įsigyti už porą litų, – teigė jis. – Mūsų skaičia-vimai rodo, kad ištaisius tokią situaciją galima su-rinkti iki 50 mln. litų.“

LLRI analitikas V. Žu-kauskas prisiminė ir privataus kapitalo įsilei-dimo į viešojo sektoriaus įmones galimybę. „Yra galimybė platinti dalį įmo-nių akcijų. Tai nereiškia, kad būtų perleidžiama kontrolė, tiesiog būtų su-renkama lėšų“, – sakė jis ir pridūrė, kad lėšų su-rinkimo būdas – ne nuos-

prendis, o pasirinkimas.Privatizacijos idėją

kėlė ir E. Masiulis. „Ma-tome resursų ir didinant viešojo sektoriaus veik-los efektyvumą – tiek kalbant apie valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, tiek apie kai kurių programų atsisa-kymą“, – pridūrė politi-kas.

Paklaustas, kodėl apie pensijų kompensa-vimą nebuvo kalbama svarstant biudžetą, kai pensijas buvo galima at-kurti nedidinant mokes-čių, finansų ministras atsakė, kad tuo metu prioritetas buvo perio-dinės išmokos. „Mūsų prioritetas visada buvo einamosios išmokos, o ne kompensavimas. Bū-tent nuo šių metų ir pra-dedame spręsti, iš kur gauti papildomų pajamų šaltinių“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo R. Šadžius.

Valdančiosios koalici-jos Politinė taryba penk-tadienį nusprendė bent laikinai nukelti idėją apmokestinti automobi-lius, tačiau alkoholio ak-cizo didinimui pritarta. Dėl mokesčių pakeitimų dabar kalbėsis valdan-čiųjų politinių partijų vadovybės.

Leidinio kalbinti ekspertai nepateisina mokesčių didinimo, neįvertinus kitų šaltinių. Fotodiena.lt

» pasirinktas mokesčio dydžio nustatymo kriterijus neturi nieko bendra su ekologija ar automobilių parko atnaujinimu

Savas verslas4 nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

www.ek.ltnaUjienOs

tavO versLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Leidžia apsipirkti neleidžiant pinigų

■prieš metus trys bičiulės, sėdėdamos kavinėje, sukūrė verslo planą, kurio pagrindinė mintis – leisti žmonėms apsipirkti neišleidžiant pinigų. praėjus vos trims mėnesiams, kai ši bepro-tiška idėja buvo pristatyta visuomenei, jos teigia matančios šviesią ateitį.

Trys ISM Vadybos ir ekonomikos univer-siteto magistrantūroje studijavusios bičiulės Erika Paulauskė, Saulė Dienienė-Archipova bei Aurelija Pocienė ir baigu-sios mokslus susitikdavo išgerti kavos. Kartą Erika į susitikimą atsinešė idėją – reikia kurti interneto portalą. Bet ne bet kokį, o tokį, kuriame žmonės galėtų apipirkti vaikus neišleisdami pinigų.

E. Pocienė jau nuo stu-dijų pradžios ieškojo savo verslo idėjos. Būdama Tarptautinės studentų atstovybės ISIC Lietuvoje vadovė išvyko kurti tokios pačios atstovybės Indone-zijoje. Ten su sutuoktiniu ir pradėjo įgyvendinti pirmąjį savo projektą – sukūrė portalą, kuriame drabužiais keičiasi pane-lės. Jis sėkmingai veikia iki šiol ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

S. Dienienė-Archipova, kuriai artimiausios buvo

ekologiško gyvenimo idė-jos, pritarė šiai minčiai ir pirmoji pradėjo kalbėti apie tai, kad keičiantis dėvėtais drabužiais ir skatinant tai daryti kitus, milžiniški sąvartynai su-mažės.

A. Pocienei liko sugal-voti, kaip įdėją „aprengti“ ir apie ją paskelbti, mat jos aistra – rinkodara.

„Erika turi didžiulę patirtį kuriant ir įgyven-dinant e. projektus. Prieš mums pristatydama savo idėją, matyt, jau buvo pagalvojusi, kokių sričių specialistų reikėtų nau-jajam projektui įgyven-dinti, – prisiminė A. Po-cienė. – Saulė yra dirbusi vienos didžiausių dra-bužių prekybos įmonių Pirkimo departamete. Aš turiu patirties rinkodaros srityje. Dirbau didžiu-lėse gamybos, prekybos įmonėse.“ E. Paulauskės sutuoktinis portalui, pa-krikštytam kidibam.lt, su-kūrė programinę įrangą ir tapo lygiateisiu koman-dos nariu.

idėja ne nauja„Mūsų verslo idėja uni-kali Lietuvoje, tačiau už Atlanto tokie portalai itin populiarūs“, – sakė E. Paulauskė. Moterys ne tik didžiuojasi, kad rado ir įdiegė naujovę, bet ir tiki ja: mūsų šalies dėvėtų drabužių rinka milži-niška, bet vaikų drabužių joje maža. „Kalbėdamiesi

su žmonėmis išgirstame, kad keistis, dalytis ar pirkti dėvėtus drabudžius jau tapo visuotinai tole-ruojamu įpročiu, tad ne-reikia slėpti akių po tam-siais akiniais, kai žengi į dėvėtų drabužių parduo-tuvę. Žmonių mąstymas laisvėja, tai džiugina. O gal ir neseniai praūžusi finansų krizė pakoregavo daugelio supratimą apie pinigų vertę. Kitas labai svarbus šio verslo aspek-tas – ekologijos idėja“, – tęsė A. Pocienė.

Taip gimė ir naujosios įmonės šūkis: „Gražūs daiktai vėl gali tapti my-limais“. „Išaugti mažųjų daiktai gali nugyventi dar ne vieną gyvenimą. O mūsų portalas padeda tokiems daiktams rasti naują šeimininką“, – tvir-tino Aurelija.

aUšrinė šėmienė Prastos kokybės, suplyšę, purvini, nunešioti drabu-žėliai iš karto atidedami į šalį. Vėliau jie keliauja arba perdirbti, arba atgal šeimininkui už tam tikrą mokestį. Kitus drabužius moterys įvertina, tik ne pinigais, o virtualiais taškais. Drabužėlių šei-mininkai, prieš siųsdami juos į portalą, pasinau-doję specialia skaičiuokle, gali numatyti, kiek maž-daug taškų gaus už savo turtą. Toje skaičiuoklėje drabužiai suskirtyti ka-tegorijomis, pavyzdžiui, aulinukai berniukui gali būti įvertinti nuo 7 iki 36 taškų.

Galiausiai moterys drabužėlius fotografuoja ir nuotraukas kelia į in-terneto puslapį. Kiekvie-nas klientas už surinktus taškus gali išsirinkti jam patinkančių drabužėlių, siunčiamų paštu. Taškai į kliento sąskaitą įskai-čiuojami tuoj pat, kai tik siunta priimama, šeimi-ninkui nereikia laukti, kol drabužėliai bus par-duoti.

Moterys tikino, kad pa-grindinė jų idėja buvo su-daryti sąlygas tėvams api-pirkti vaiką neišleidžiant pinigų: išsiunti išaugtus drabužius – gauni kitų.

Tie, kurie neturi nerei-kalingų, išaugtinių dra-bužėlių, kitų siūlomų gali įsigyti už pinigus.

Parengta pagal

„valstiečių laikraščio“ informaciją

Ar pritartumėte automobilių mokesčio

įvedimui siekiant kompensuoti

pensijas?

Šaltinis: Ekonomika.lt. apklausoje dalyvavo 236 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMASPažadėjusi kompensuoti pensijas, vyriausybė ėmė ieškoti lėšų šaltinio. Kol kas realiausias sprendimas – automobilių apmokestinimas ir alkoholio akcizo kėlimas. skaitytojų teiravomės, ar jie pritartų tokiems mokesčių pasikeitimams.

1

2

3

4

apsipirkti galima be pinigųTie, kas nori pakeisti išaugtus vaikų drabužė-lius, rašo įmonei laišką ir po kelių dienų savo pašto dėžutėje randa specialų maišą, dažniausiai su ko-kia nors maža smagia do-vanėle. Tada jį prikrauna drabužių ir važiuodami, pavyzdžiui, į darbą, pa-lieka greitųjų siuntų ter-minale. Tačiau išsiųsti galima ne bet kokius drabužius. „Priimame tik tokius, kokius sutiktume, kad nešiotų mūsų pačių vaikai, kurie dvelkia rū-pestinga buvusių šeimi-ninkų priežiūra, tokius, kurie atrodo it nauji: tvarkingi, švarūs ir nieko jiems netrūksta“, – tikina S. Dienienė-Archipova.

Gautą siuntinį versli-ninkės atidžiai apžiūri.

pradedančiųjų verslininkių portalas padeda dėvėtiems daiktams rasti naują šeimininką. asmeninio albumo nuotr.

ko gailisi turtingiau-sias pasaulio žmogusTurtingiausio pasaulio žmogaus vardą neseniai susi-grąžinęs Billas Gatesas dabar visai kitoks nei buvo prieš dvidešimt metų. 1994-aisiais vienintelis „microsoft“ vadovo tikslas buvo savo verslo kūdikį paversti programinės įrangos ir technologijų gigantu. Šiandien B. Gatesas grįžta į „microsoft“ po metų, praleistų aktyviai užsiimant labdaringa veikla.

verslininkų mekos sėkmės istorijadaugybė pasaulinio masto įmonių – nuo „apple“ iki „in-tel“ – savo veiklą pradėjo kaip startuoliai silicio slėnyje. Ši vieta kuria modernų pasaulį. Šiaurės Kalifornijoje esantis slėnis jau kurį laiką yra popu-liariausia verslininkų vieta, kurioje be sustojimo kuriamos naujos kompanijos.

a. avulis: didesnė rizika – didesnė ir sėkmėKas yra sėkmė ir kaip ji gau-doma? Ko reikia sėkmingai karjerai? Kokios asmeninės savybės yra svarbios? sausio pabaigoje neformalaus ugdymo organizacijos „Kitas variantas“ organizuotoje diskusijoje į šiuos klausimus atsakė „Hanner“ savininkas arvydas avulis.

1) Pritarčiau 16 %2) Nepritarčiau 72 %

3) Man nesvarbu, nes neturiu automobilio 10 %4) Sunku pasakyti 2 %

Lietuvoje 5nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

viLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Lietuvos Respublikos įsa-komųjų ir paprastųjų vekse-lių įstatymas numato, kad vekselis turi būti pateiktas vekselio davėjui apmokėti paskutinę vekselio mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, o ją pažeidus išieškojimo procedūra, tai-koma išieškojimui pagal vek-

KLAUSK TEISININKO? Laiku nepateikiau vekselio apmokėjimui. ar

dar galiu atgauti skolą?

atsako UaB „Lexpro“ teisininkė agnė vaitkevičiūtė.asmeninio albumo nuotr.

selius, negali būti taikoma. Šiuo atveju vekselis tampa skolą patvirtinančiu doku-mentu, o skolos priverstinis išieškojimas galimas krei-piantis į teismą supaprastinto proceso tvarka su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teismo įsakymas prii-mamas per 1 darbo dieną nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos, o įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieš-taravimų dėl kreditoriaus pa-teikto reikalavimo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra pagrin-das pradėti priverstinį skolos ieškojimą iš skolininko.

Užsakymo Nr. 02122014

■kaip ir kiekvieno ket-virčio pradžioje, Lietuvos pramonininkų konfe-deracija (Lpk) skelbia apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą (apLi).

Apklausus Lietuvos pramonės perlų vadovus, paaiškėjo, kad verslo lū-kesčiai yra itin optimis-tiniai.

LPK sudarytas pra-monės lūkesčių indeksas rodo, kad šalies gamin-tojai gyvena augimo nuotaikomis. Geriausiai nusiteikę yra medienos ir baldų pramonės įmonių vadovai – šio sektoriaus indekso įvertis siekė net 86. Optimizmo nesto-kojo ir metalų, mašinų bei įrenginių pramonės atstovai (80), taip pat elektronikos pramonės atstovai (73). APLI reikš-mei viršijus 50, galima fiksuoti plėtrą – reikšmei esant mažesnei nei 50, galima kalbėti apie ūkio traukimąsi.

eksportuotojai keičia kryptį

Išanalizavęs Lietuvos gamintojų eksporto lū-kesčius, LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad optimizmo netrūksta ir šiame sek-toriuje, bei pridūrė, jog šiemet galima tikėtis eksporto struktūros po-kyčių. Analitiko teigimu, pastaruosius kelerius metus eksporto augimą daugiausia lėmė plėtra Nepriklausomų valsty-

bių sandraugos (NVS) rinkose. „Per pastaruo-sius penkerius metus NVS regiono indėlis į Lietuvos eksportą padi-dėjo nuo 23 proc. 2009 me-tais iki 32 proc. pernai“, – aiškino jis.

Pasak A. Izgorodino, šiais metais NVS indėlis į Lietuvos eksporto au-gimą turėtų susilpnėti, tačiau tai kompensuos atsigaunanti ES rinka.

„Negalime atmesti fakto, kad šiemet Rusijos valdžia imsis griežtų prie-monių – šalies bankų sek-torius susiduria su pro-blemomis, o investicijų rodikliai išlieka silpni, – padėtį detalizavo anali-tikas, tačiau sakė manąs, kad ES šiemet augs gana sparčiai. – Euro zonos lūkesčių indekso reikšmė šių metų pradžioje pakilo į aukščiausią padėtį per 2,5 metų.“

Pašnekovo teigimu, euro zonos šalyse stabi-lizuojasi nedarbo lygis, todėl šiemet jau galima tikėtis aktyvesnio naujų darbo vietų kūrimo. Tai atsilieps ir Lietuvos eks-porto augimo struktūrai. „Pernai daugiausia pre-kiavome su Skandina-vija, o šiemet tikimės au-gančio prekybos masto su Vokietijos ir Prancū-zijos rinkomis“, – sakė ekspertas. LPK atstovo manymu, Lietuvai gyvy-biškai svarbus augimas Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir Latvijoje. „63 proc. Lietuvos eksporto tenka būtent šioms rin-koms“, – aiškino A. Izgo-rodinas.

šiemet galima tikėtis eksporto struktūros pokyčių. Fotodiena.lt

6 Užsienyje nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

Šveicarija kratosi atvykėlių

Čia dėl svarbesnių valstybės klausimų balsuoja kiekvienas pilietis. Čia kiekvienas turi savo kelis kvadratinius metrus, kuriuos gintų, jei kiltų karas. Čia nėra vietos svetimšaliams.

Tokį sprendimą pirmąją vasario savaitę referen-dumu priėmė

šveicarai. Tiesa, imigra-cijos ribojimui buvo pri-tarta tik keliolikos tūks-tančių balsų persvara.

Šalyje kalbama trimis – italų, prancūzų ir vokie-čių – kalbomis, kantonų valdžia yra stipresnė už fe-deralinę, todėl šiuo atveju neužtenka apie problemą kalbėti tiesmukos daugu-mos tonu.

nematomi perpildyti traukiniaiReferendumas, kuriuo siekta sustabdyti masinę imigraciją, buvo inici-juotas dešiniųjų – Švei-carijos liaudies partijos. Tokios problemos kaip augančios nekilnojamojo turto kainos, brangs-tančios medicinos ir švietimo paslaugos bei perpildyti traukiniai ir kitas viešasis transportas galėjo lemti, kad 19 tūkst. šveicarų balsavo „už“.

Kad imigracija nebūtų ribojama, pasisakė 49,7 proc. gyventojų. Tokia menka persvara rodo ne tik tai, kad šalis yra aiš-kiai pasidalijusi perpus bent jau šiuo klausimu,

bet ir tai, kad čia negalima lengvai pritaikyti kairės ir dešinės skirties, kuri Lietuvoje tampa panacėja ne vienu klausimu.

Didžioji dauguma, žy-mėjusių X ties punktu TAIP, yra iš industrinių ir vokiškai kalbančių šalies pakraščių, kur traukiniai tikrai nėra tokie sausa-kimši, kad kam nors rei-kėtų stovėti.

Didžioji dalis Ciuricho – tankiausiai gyvenamo Šveicarijos miesto – gy-ventojų, leidinio „Spiegel“ duomenimis, atmetė inici-atyvą. Šiuo atveju imigra-cijos problemos eskalavi-mas prasilenkia su grupių, kurias tai turėjo labiausiai paveikti, reakcija.

Brangesni pusryčiai – ne iškartLabiausiai, savaime su-prantama, prieš imigra-cijos apribojimus šalies viduje pasisakė versli-ninkai. Jų teigimu, da-bar bus užkirstas kelias pritraukti į Šveicarijos kompanijas talentų iš už-sienio. Žinoma, tai nėra pagrindinis nuogąstavi-mas, nes imigrantai nie-kada nesudarė daugumos aukščiausiose ir daugiau-sia įgūdžių bei patirties reikalaujančiose darbo pozicijose.

Šalyje yra daug darbų,

kuriuos įprastai atlieka imigrantai. Jie noriai va-žiuoja į Alpių rojų net iš Vokietijos. „Imigrantai pastatė šią šalį“, – kitos išeities neturintys ame-rikiečiai prisimena JAV susikūrimą, nors čia pati-kimai veikia vizų sistema.

Lygiai taip pat Šveica-rijoje po Alpėmis tunelius statė atvykėliai iš Italijos. Kai kurie jų taip ir ne-grįžo iš statybų aikštelių. Šiuo metu dauguma imi-grantų, sudarančių apie ketvirtadalį šalies gyven-tojų, dirba paslaugų ir ga-mybos sektoriuose.

Viešai savo susirū-pinimą išreiškė tokios Europoje pirmaujančios kompanijos kaip farmaci-jos bendrovė „Hoffman-La Roche“, maisto gamybos bendrovė „Nestle“ ir liftų bei ekskalatorių gamin-toja „Schindler Elevator“. Įstatymas turėtų įsigalioti per trejus metus, o imi-gracija bus ribojama tik iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, todėl dar nerei-kia baimintis, kad „Nes-quik“ dribsniai stipriai pabrangs.

turbulencija europojeKalbant apie Šveicariją, verslą ir ES, šių žodžių ne-galima vartoti atskiruose

sakiniuose. Šveicarai į ES šalis ekportuoja maždaug 62 proc. visų šalyje paga-minamų produktų. Jei šis

skaičius dešiniesiems gali nerodyti, kad ekonomikos yra susijusios, tuomet tai, kad 79 proc. viso Šveicari-

»šalyje yra daug darbų, kuriuos įprastai atlieka imigrantai

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

2 % ESTIJOS ŽEMėS ūKIS PERNAI SUSITRAUKė 2 PROC.

milijardai energijai■pirmą kartą per pasta-ruosius dvejus metus kom- panijai „Google“ pavyko sumažinti savo duomenų centrų išlaidas ir kartu padidinti jų skaičiavimo galingumą bei apdorojamų duomenų kiekį.

Duomenų centrai suvar-toja megavatus energijos. Jiems statomos atskiros elektrinės, kuriamos s au-

išlaidos duomenų centrams dvigubai viršija visas kitas kompanijos išlaidas. reuters

tonominio maitinimo sis-temos. Mokesčiai už ener-giją yra tik dalis duomenų centrų išlaidų. 2012 metų pradžioje jų išlaikymas kai-navo apie 607 mln. dole-rių, o 2013-ųjų pradžioje šis rodiklis padvigubėjo iki 1,203 mlrd. Per 2013 metų IV ketvirtį išlaidos sudarė 2,25 mlrd. dolerių Ši suma dvigubai viršija visas kitas kompanijos išlaidas.

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Užsienyje 7nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

jos importo atkeliauja iš ES, nebekelia abejonių ir verčia rimtai susimąstyti, kiek ekonomiškai šaliai gali kainuoti pastarasis referendumas.

Šalis laisvam judėji-mui ES pritarė dar 1999 metais. Vadinasi, visi ES piliečiai gali atvykti į šalį, čia gyventi ir dirbti. Mai-nais buvo gautos libera-lesnės prekių ir paslaugų judėjimo sąlygos.

Savo viešame prane-šime Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas šveicarus per-spėjo būtent dėl šių sąlygų laužymo. „Labai sunku riboti laisvą ribojimą ir, pavyzdžiui, neriboti pas-laugų judėjimo. Mūsų dar laukia daug derybų“, –

politkorektiškai apie su-tarčių abipusiškumą skai-tydamas pranešimą užsi-minė jis.

Kaip ir reikėjo tikė-tis, pirmasis Šveicariją pasveikino ryškiausias euroskeptikas Europos Parlamente Didžiosios Britanijos atstovas Nige-lis Farage‘as. „Puikios naujienos nacionalinėms valstybėms visoje Eu-ropoje“, – teigė jis. Kiek daugiau nei prieš mėnesį N. Farage‘ui teko susi-taikyti, kad Jungtinės Karalystės sienos buvo atidarytos ir „pašalpų iš-troškusiems“ bulgarams bei rumunams.

Šveicarai, net apsi-karstę savo laikrodžiais, neišgyvens vien iš savo

gaminamo šokolado. Tad nesunku suprasti, kad re-ferendumo klausimas yra grynai politinis ir padik-tuotas žmonių nepasiten-kinimo visa Europa.

Praėjusią savaitę su-sižavėjimą šveicarų refe-rendumu išreiškė ir kita bendros ES ekonominės erdvės narė Norvegija. „Norvegijai taip pat de-rėtų surengti referen-dumą dėl imigracijos. Esu visiškai tikras, jog dauguma rinkėjų nori, kad politika būtų sugriež-tinta“, – kalbėjo Pažangos partijos atstovas spaudai Mazyaras Keshvari.

EP pastatas Briuselyje jau dabar nukabinėtas rinkimų afišomis „Šįkart viskas bus kitaip“. Tai

ekonominiai motyvai pastarajame šveicarijos referendume buvo aiškiai pamiršti. reuters

»mums padidėjo tikimybė, kad jos perkels kai kurias savo paslaugų ar gamybos linijas į Lietuvą, ypač tas, kurios dabar daugiausia įdarbina imigrantų

rusija dėl afrikinio kiaulių maro ketina kreiptis į pasaulio preky-bos organizaciją. Fotodiena.lt

prognozuojama, kad legalizuotos kanapės iki 2018-ųjų sukurtų kone 6 mlrd. dolerių rinką. reuters

Grasina ppOneatrasta rinka■rusija ketina kreiptis į pasaulio prekybos organi-zaciją dėl afrikinio kiaulių maro plitimo europoje ir priemonių jam sustabdyti.

Rusijos veterinarijos tar-nyba ketina skųsti priemones, kurių Europos Sąjunga prieš kelerius metus ėmėsi prieš Rusiją. ES nutarė iš Rusijos įsileisti tik termiškai apdorotą kiaulieną, kai prieš kelerius

■marihuanos legalizacija vis dar yra opi tema dau-geliui, tačiau kai kurioms jav valstijoms legalizavus lengvąjį narkotiką, atsi-rado norinčiųjų šią veiklą paversti padoriu mokes-čius mokančiu verslu.

Jau dabar prognozuo-jama, kad legalizuotos ka-napės iki 2018-ųjų sukurtų kone 6 mlrd. JAV dolerių

metus pavieniuose Rusijos regionuose buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Ru-sijos veterinarijos tarnyba sausio pabaigoje sustabdė kiaulienos importą iš visos ES, motyvuodama tuo, kad vienoje vidaus sienų neturin-čioje ES valstybėje – Lietuvoje nustatytas kiaulių maras. Eu-ropos Komisija tokias Rusijos priemones pavadino nepro-porcingomis.

(15,3 mlrd. litų) dydžio rinką. Pernai legalių kanapių apy-varta JAV siekė 1,5 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. litų). San Fransiske įsikūręs rizikos ka-pitalo fondas, besirūpinantis investicijomis į marihuaną, prognozuoja, kad šiemet rinka augs 64 proc., o per penkerius metus galėtų iš-sipūsti ir iki 10 mlrd. dolerių (25,5 mlrd. litų).

tiesa, nes Šveicarija, kad ir kokia neutrali būtų, pa-rodė, kad Europa dar nie-kada nebuvo tokia skep-tiška.

nauda LietuvaiImigracijos klausimas neseniai garsiau ėmė skambėti ir Lietuvoje. Tačiau pati prieiga čia yra kitokia, nes šalyje trūksta patyrusių specia-listų, ypač informacinių technologijų sektoriuje. Pastarojo atstovų tei-gimu, liberalesnė imi-gracijos politika padėtų spręsti šią problemą.

Žinoma, Lietuvoje re-ferendumai taip dažnai nerengiami, o ir bandymai sulaukia didžiulės trinties visuomenėje. Portalo eko-nomika.lt atlikta apklausa

dėjo tikimybė, kad jos per-kels kai kurias savo pas-laugų ar gamybos linijas į Lietuvą, ypač tas, kurios dabar daugiausia įdarbina imigrantų“, – savo „Face-book“ paskyroje svarstė ji.

Šveicarų referendumo rezultatai teisiniais doku-mentais turėtų tapti po 3 metų. 2011-aisiais niekas nesitikėjo, kad Latvija ge-bės įsivesti eurą. Ekono-miškai tai yra gana ilgas laikotarpis Europai ir dar neaišku, ar šveicarų ištar-tas „taip“ ilgai aidės.

Faktai

šveicarijOs atvirUmas

• EP skaičiavimais, Šveica-rijoje gyvena ir dirba apie 1 mln. kitų ES šalių gyven-tojų

• 430 tūkst. šveicarų šiuo metu gyvena ES šalyse

• „Credit Suisse“ skaičia-vimais, dėl referendumo šalies ekonomika per atei-nančius trejus metus praras 0,3 proc. BVP.

parodė, kad 56 proc. res-pondentų nesutiktų, jog sienos būtų atvertos pla-čiau. Ir tik kiek mažiau nei ketvirtadalis atsakė, kad tai išspręstų specia-listų stygiaus problemą.

Všį „Investuok Lietu-voje“ vadovė Milda Dar-gužaitė teigė, kad šveicarų uždarumas mūsų ekono-mikai gali įpūsti naujų vėjų. „Bet reikia pažiūrėti iš pozityvios pusės: „In-vestuok Lietuvoje“ dirba su keliomis kompanijomis Šveicarijoje. Mums padi-

Rinkodara8 nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

Optikose ūžia permainų vėjai

aLisa BULyBenkOinfo@ekonomika.lt

Faktai

Optikų rinka

•50 proc. optikų rinkos Lietuvoje dalijasi trys stam-biausi žaidėjai – „Optikos pasaulis“, „Fielmann“ ir „Vision express“. Likusią dalį pasidalija vidutinio dy-džio ir smulkiausios optikos

•Pažangiausiose šalyse regėjimo korekcija reika-linga beveik kas antram gyventojui

• Lietuvoje veikia 74 ūkio subjektai, pagrindine savo veikla nurodę optikos pre-kių mažmeninę prekybą

•Vakarų europietis vidu-tiniškai akinius keičia kas ketverius metus, lietuviai – kas šešerius septynerius.

Optikų rinka n u o b o d o k a , joje konkuruo-jama tik kaino-

mis, o klientai jau įprato rinktis ne akinius ar kon-taktinius lęšius, bet nuo-laidą. Su tokia pozicija sutinka ir stambieji, ir vidutiniai, ir mažieji šios rinkos žaidėjai. Didieji prognozuoja, kad nuo-laidų era, leidusi išsilai-kyti krizės metu, jau eina

į pabaigą – kiek galima žaisti kainomis?! Optikos turės ieškoti naujo būdo, kaip pritraukti pirkėjus.

„Nuolatinis nuolaidų taikymas prie gero ne-veda. Panašu, kad optikos ima to atsisakyti, tad 75 proc. dydžio akcijų turėtų mažėti, – sako Audrū-nas Petrikaitis, „Optikos pasaulio“ tinklą valdan-čios bendrovės „Kavita“ direktorius. – Žaidimas nuolaidų „korta“ išsikve-pia, šie metai jau turėtų būti persilaužimo metai. Kol buvo jaučiamas kri-

timas, reikėjo išlaikyti apyvartą, tad „Optikos pasaulis“, kaip ir visi, darė tą patį – investavo į pardavimą skatinančią reklamą. Dabar požiūris kiek keičiasi, dėmesys krypsta į įvaizdžio rek-lamą.“

Prieš penkerius metus optikos dideles nuolaidas siūlė tik tam tikromis progomis, prieš šventes ar bendrovės gimtadienį,

o šiuo metu akcijos skel-biamos kiekvieną mė-nesį. Pokyčių tikimasi, jei 2014-aisiais ši rinka augs. Tokiu atveju optikoms bus palankios sąlygos imtis su įvaizdžiu sisiju-sių sprendimų. Vidutinio dydžio Lietuvos optikų rinkos dalyvio „Vision Express“ rinkodaros va-dybininkė Justė Jankaus-kaitė sako, kad vartotojai yra išlepinti nuolaidų ir

nelabai susigaudo optikos prekių pasiūloje.

„Dabar klientai perka ne paslaugą ar prekę, bet nuolaidą. Būna taip: atidaro duris, paklausia arba apsidairo patys, ar yra nuolaidų. Jei nėra, net neužeina į vidų. Ger-biu kiekvieną klientą, bet jie dažnai net nepasi-gilina į nuolaidą, menkai susigaudo optikų pasiū-loje. Kita vertus, norime įtikti vartotojui, tad į savo prekybos vietas pri-traukiame būtent nuo-laidomis, o tuomet jau

siekiame išlaikyti malo-niu ir profesionaliu kon-sultančių aptarnavimu“, – teigia J. Jankauskaitė .

žvelgia plačiauMažosios optikos ateitį sieja su rinkos segmen-tavimu, netradiciniais sprendimais, stipraus pozicionavimo įtvirti-nimu. Kaina nėra konku-rencinis pranašumas, bet ydingo rinkos suvienodė-jimo rezultatas – paslau-gos, požiūris į klientą yra visur toks pats, tad opti-kos konkuruoja kaina.

„Akiniai su 25 proc. nuolaida! Mažoka? Lukterkite, tuomet gal 50 proc. arba iškart 75 proc. ir dar akių patikra nemokamai?“ Tai kiek sarkastiška, tačiau taikli optikų požiūrio į klientus iliustracija.

»klientai dažniausiai perka ne paslaugą ar prekę, o nuolaidą

didžiosios optikos prognozuoja, kad nuolaidų era, leidusi išsilaikyti krizės metu, jau eina į pabaigą – kiek galima žaisti kainomis?! m. Balinskaitės nuotr.

Rinkodara 9nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

»Blogas regėjimas nėra liga, tai diskomfortas, kurį nesunkiai galima išspręsti akiniais ar kontaktiniais lęšiais

„Tyrimai rodo, kad kainos rinkoje kopijuoja-jamos ir suvienodinamos per dvi savaites. Koks čia pranašumas prieš konku-rentus? Mes konkuruo-jame garantijomis, o ne kaina. Savo ruožtu turime net nemokamų rėmelių – kas nori, gali pasiimti, – tikina Audrius Lučiūnas, bendrovės „9line“, kuriai priklauso optika ZYNKY, verslo plėtros vadovas. – Esmę matome kitur. Esame optika su polėkiu ir tai jaučiama visais bū-dais: jaunatvišku tonu konsultuojant, kitokia aplinka. Kitaip bendrau-jame su savo klientu, ne „rėkiame nuolaidomis“, bet mezgame dialogą. Tai pirkėjai vertina net labiau nei vienkartinę nuolaidą.“

Tolesnes perspektyvas rinkoje „Optikos pasau-lis“ sieja su įdomesnių įvaizdžio sprendimų at-siradimu bei edukacinės krypties vystymu. Pasak A. Petrikaičio, kol kas lie-tuviams reikia pigių aki-nių, o dauguma vis dar įsikibę pasenusių mitų apie akinių nešiojimą. Tai turėtų keistis.

„Mes konkuruojame ne su kitomis optikomis,

bet su bendrojo vartojimo prekių rinka, avalynės, drabužių ir kt. Žmonės nori pigių akinių, bet užsuka į optiką su nau-jutėlaičiu išmaniuoju telefonu ar vilkėdami iš-skirtinio dizaino aprangą. Tai keisis“, – tendencijas įžvelgia A. Petrikaitis. Anot jo, Europa jau persi-orientavo į kokybę, tokių prekių pasiūla tik didėja. Kalbant apie šalies rinkos ateitį – akcijų, kurių metu taikomos didžiulės nuo-laidos, sumažės. Panašu, kad didesnis dėmesys bus skiriamas pirkėjų lo-jalumui. „Kainų kova, ko gero, nuslūgs, pagerėjus ekonomikai, viskas kryps į kokybę“, – sako pašne-kovas.

rinka perpildyta?Vertindama šalies optikų rinką, J. Jankauskaitė teigia, kad kiekybės pra-sme ji yra didžiulė ir vis plečiasi. Veikėjų yra labai daug, o kiekvienas mies-telis dar turi ir mažą savo optiką su vietos gydytoju. Pasak „Vision Express“ rinkodaros vadybininkės, optikos pradėjo plėstis tarsi prekybos tinklai – taip, kad žmonėms būtų patogiau, kad jų būtų

daugiau. Kad rinka yra perpildyta, pritaria ir A. Lučiūnas. Tačiau „Op-tikos pasaulio“, kuris yra stambiausias žaidėjas rinkoje, pozicija kiek ski-riasi.

„Jei lygintume prieš 10 metų buvusią ir dabar-tinę situaciją, be abejo, galėtume sakyti, kad ši rinka yra perpildyta. Tačiau nepamirškime, kad žmonių, nešiojančių

akinius, skaičius didėja, – teigia A. Petrikaitis. – Ankstesnis standartas buvo viena optika 10 000 žmonių, o dabar orientuo-jamasi, kad viena optika tektų 5 000 žmonių. Atei-tyje optikų tik daugės. Tai rodo ir užsienio šalių, kur akinių ir kontaktinių lęšių poreikis sparčiai auga, o žmonių, kuriems reikalinga korekcija, dau-gėja, praktika.“

ne balti chalatai, o mada Užsienio optikų rinkoje prekių ir paslaugų pa-siūla beveik nesiskiria nuo tos, kurią turime Lietuvoje. Tačiau prieiga prie vartotojo yra kita. Kaip teigia A. Petrikai-tis, kitose šalyse daugiau investuojama į socialinę reklamą, kuri supažin-dina vartotojus su akinių ir lęšių nešiojimu. Jose aiškinama, kodėl reikia nešioti akinius, kaip tin-kamai gerinti regėjimą. Be to, svetur šios prekės tolygios mados prekėms – vyksta naujų kolekcijų pristatymai, kuriuose dalyvauja garsūs dizaine-riai ir pan.

„Užsienyje optikos pre-kės yra mados prekės. Jos yra sezoninės, todėl vykdomi tokie pat kaip drabužių ar batų išpar-davimai. Kitose šalyse žmonės dažniau keičia akinius nei pas mus, ten viskas yra suderinta su mada, sezoniškumu“, – teigia A. Petrikaitis.

„Vision Express“ rin-kodaros vadybininkė didesnių skirtumų užsie-nio ir Lietuvos rinkose nemato. J. Jankauskaitė

dažnai domisi tuo, kas vyksta svetur, semiasi idėjų, tačiau, pasak jos, jokio stebuklo ten nėra. „Akcijos panašios, pa-siūlymai taip pat, gal tik daugiau dėmesio ski-riama vaikams, jie daug ką gauna nemokamai. Taip optikos „užsiau-gina“ klientus“, – sako ji.

Optikos ZYNKY požiū-ris į klientą išsiskiria. Pa-sak jos atstovų, Lietuvoje daugeliu atveju regos su-trikimai vertinami kaip liga, o svetur vyrauja su-pratimas, kad tai tiesiog diskomfortas, kurį ne-sunkiai galima išspręsti pasipuošus akiniais ar kontaktiniais lęšiais.

„Niekas užsienyje ne-kalba apie regos sutri-kimą kaip apie gyvenimo bėdą, – sako A. Lučiūnas. – Tai yra mažą diskom-fortą sukeliantis dalykas. O pas mus visur balti chaltai, apšvietimas... Kaip medicinos įstaigoje. Man tai nepatinka, jau-tiesi kaip ligonis. Blogas regėjimas nėra liga, todėl mūsų medikai į darbą ateina vilkėdami laisva-laikio aprangą ir konsul-tuoja klientus paprasta kalba.“

Verslo švyturiai10 nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

„Plastos“ miestelio meras verčia kalnus Vidutiniokai ir tinginiai niekam neįdomūs. Jų pilna visur. Ši pilka masė neskatina tobulėti, siekti

geresnio gyvenimo. Aukšti reikalavimai sau ir kitiems, būti pavyzdžiu ne tik darbuotojams, bet ir vaikams yra pagrindiniai didžiausios Europoje plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“

generalinio direktoriaus Vyto Poderio siekiai.

Giedrė sankaUskaitė giedre@ekonomika.lt

Įmonė yra išsikėlusi ambicingus plėtros planus – per septyne-rius metus sukurti

mažiausiai keturias nau-jas gamybos bendroves Rusijoje ir Europos šalyse. Vilniaus gamykloje keti-nama išplėsti polietileno atliekų perdirbimo mastą, tapti žaliavos bei technolo-gijų eksportuotoja ir viena solidžiausių šalyje metalo apdirbimo įmonių.

Įėjus į gamyklos terito-riją, pasitinka apsauginiai – praeivis iš gatvės čia ne-pateks. Gavęs svečio akre-ditaciją ir įžengęs į įmo-nės teritoriją, pasijunti kaip mažame miestelyje. Gyvenimas čia nestovi vietoje – prie išrikiuotų vilkikų pluša darbuotojai su krautuvais, teritoriją juosia milžiniški pasta-tai. Vos įžengus apgaubia didybės aura. Pakilus į trečią aukštą ir susiradus duris, ant kurių užrašyta „Generalinis direktorius“, prisistačiusi sekretorė su-pažindina su „miestelio meru“ – Vytu Poderiu.

Jo darbo kabinete ne-pamatysite įprasto vadovo stalo. Vietoj jo – apskritas stalas, kurį įprasta matyti konferencijų salėse. „Ge-ras vadovas – ne tas, kuris tranko kumščiu į stalą, – šypsodamasis sako pa-šnekovas. – Iš savęs reika-lauju daug, tiek pat, kiek ir iš aplinkinių.“ Pokalbiui

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savinin-kai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

CV Vytas Poderis

„plastoje“ įvairias pareigas eina nuo 2005-ųjų

2003–2005 metais – „Royal catering“ direktorius ir bendrasavininkis

2001–2003 metais buvo reklamos agentūros „Treko BTL“ direktorius

1999–2001 metais ėjo generalinio direktorius pa-reigas renginių organizavimo agentūroje „De Vox“

1995–1996 metais – restorano „Ritas Hideout“ projektų vadovas

v. poderis drąsiai pripažįsta – jeigu ne tėvai, jo šioje vietoje nebūtų. ruslano Kondratjevo nuotr.

Verslo švyturiai 11nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

Faktai

„pLasta“

• Per metus „Plasta“ perdirba daugiau nei 30 tūkst. tonų plastiko atliekų

• 20 tūkst. tonų įvairaus plastiko gaminių per me-tus pagaminama iš savo pagamintos antrinės ža-liavos

• 1961 metais įkurta „Plasta“ tuometinėje Sovietų Sąjungoje kelis dešimtmečius buvo viena didžiausių plastiko pro-duktų gamybos įmonių

• Nuo 1993 metų „Plas-ta“ – 100 proc. privataus kapitalo įmonė.

»jeigu su kuo nors pykstiesi, paklausk savęs, ar nuo to tavo gyvenimas pagerės?

įsibėgėjant V. Poderis pri-sipažįsta, kad jo svajonė yra sukurti tokią žmonių komandą, kuri nuolat to-bulėtų ir mokėtų įžvelgti esamus trūkumus.

„Žmogus, kuris yra tik vadybininkas, bet nesu-pranta savo verslo, negali būti geras vadovas“, – tei-gia jis.

šeimos pėdsakasPaklaustas apie kelią iki „Plastos“ generalinio di-rektoriaus kėdės, V. Po-deris pirmiausia pamini šeimą. „Dažnai girdžiu žmones sakant, kad mano tėvai buvo turtingi, o aš iš jų nieko negavau – viską pasiekiau pats, – pasakoja pašnekovas. – Tik kvailiai gali taip sakyti.“

„Plastos“ vadovas drą-siai pripažįsta – jeigu ne tėvai, jo čia nebūtų. Pa-sak V. Poderio, pagalba – toli gražu ne suteikta darbo vieta, o auklėji-mas. „Buvau labai griež-tai auklėjamas, niekada taip ir nesužinojau, kas yra dienpinigiai, – prisi-mena jis. – Turėjau gali-mybę užsidirbti šeimoje,

tvarkoma buhalterija, finansai“, – prisimena V. Poderis.

Kiek vėliau jis grįžo pas brolį, abu plušėjo renginių organizavimo srityje, ta-čiau ši veikla neužtruko. „Teko išeiti, nes negali du lygiaverčiai vadovai dirbti vienoje įmonėje“, – apie karjeros posūkius leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakoja vyras. V. Poderis vėl buvo priverstas ieškoti darbo. Kaip tik tuo gyve-nimo momentu jo žvilgs-nis nukrypo į „Plastą“.

„Tėtis man pasakė, kad įmonė ieško žmogaus, ku-ris galėtų rūpinis atliekų supirkimo klausimais vietos rinkoje“, – pasa-koja „Plastos“ vykdomojo direktoriaus sūnus. Jis įsidarbino šioje įmonėje ir čia skaičiuoja jau de-šimtus darbo metus. Kar-jerą pradėjo dirbdamas atliekų rūšiavimo fa-brike. „Niekada nebijojau darbo“, – sako plastikos gaminiais Europą aprū-pinančios įmonės gene-ralinis direktorius. Pa-žindamas įmonės virtuvę karjeros laiptais jis kopė geometrinės progresijos greičiu.

vengė biurokratijosDar prieš krizę iš „Plas-tos“ pasitraukė eksporto vadovas. „Tada pasakiau

sau, kad galėčiau paban-dyti užimti jo poziciją“, – apie išsikeltą iššūkį pa-sakoja vyras. Pradėjęs eiti naujas pareigas V. Poderis pastebėjo, kad įmonei rei-kėtų pokyčių. Į Lietuvą už-klydusi ekonomikos krizė neaplenkė ir „Plastos“.

„Teko 33 proc. suma-žinti darbuotojams at-lyginimus. Generalinis direktorius net be atlygi-nimo dirbo“, – prisimena verslininkas bei pridu-ria, kad tuo metu tekdavo prie darbo stalo plušėti ir naktimis. Kiek vėliau tuo-metinis generalinis direk-torius pradėjo vis rečiau rodytis darbe. V. Poderis čia išvydo galimybę.

„Pardaviau visas iki tol turėtas akcijas ir įsigijau po 7 proc. paprastųjų ir privilegijuotųjų įmonės akcijų. Tapau įmonės ben-draturčiu ir generaliniu direktoriumi, – atvirauja vienas pagrindinių „Plas-tos“ dirigentų ir priduria, kad norėdamas pagerinti įmonės rezultatus ėmėsi kardinalių pokyčių. – Ma-čiau, kad įmonėje dirba

daug užsisėdėjusių žmo-nių, buvo skaudu, tačiau reikėjo juos atleisti.“ Žen-gus šį žingsnį teko ieškoti savo srities profesionalų.

Vos pradėjęs eiti va-dovaujamas pareigas, V. Poderis suprato, kad ge-riausias vadovas yra tas, kuris netrukdo darbuo-tojams dirbti. „Dauguma vadovų bijo samdyti už save protingesnius dar-buotojus ir daro klaidą“, – įsitikinęs jis.

Po gero pusmečio ge-neralinis direktorius pa-stebėjo, kad įmonė panaši į biurokratinį aparatą. „Lėtėjo projektai. Kad jie būtų įgyvendinami, turėjo pereiti per daug žmonių. Norint efekty-viai dirbti, teko keletą jų atleisti“, – neslepia vers-lininkas. Šiuo metu „Plas-tai“ sekasi geriau. Dabar per metus įmonė perdirba daugiau nei 30 tūkst. tonų naudoto plastiko atliekų, o parduoda apie 0,3 mlrd. maišų. Pasak V. Poderio, geras vadovas ilgainiui įmonę pradeda jausti kaip gyvą organizmą, o tada plika akimi matosi, kuris darbuotojas yra geroji ląs-telė, o kuris – vėžys, kurį reikėtų išpjauti.“

Lyderio filosofijaPabaigoje pokalbis įgauna filosofinio atspal-

pasak v. poderio, pagrindinės problemos įmonėse kyla dėl to, kad niekas nekreipia dėmesio į smulkmenas. ruslano Kondratjevo nuotr.

tad nebuvo suvokimo, kad pinigai gaunami už nieką.“

V. Poderis, dabar jau sėdėdamas generalinio direktoriaus kėdėje, pri-simena dar vaikystėje supratęs, kad nieko nėra neįmanomo.

versle nuo 14 metųVerslauti kartu su 11 metų vyresniu broliu „Plastos“ vadovas pradėjo neįpras-tai anksti, būdamas 14 metų. „Pradėjau dirbti pas jį restorane, – pasakoja da-bar jau visiškai kitą kar-jeros kryptį pasirinkęs vyras. – Rengdavome va-karėlius.“

Paklaustas, kas paska-tino taip anksti pradėti dirbti, pašnekovas teigia, kad šiandieninėje visuo-menėje negali jaustis gerai neturėdamas ma-terialaus turto. „Aš labai pripratau turėti pinigų, tai geras jausmas“, – er-dviame savo kabinete atvi-rai kalba pašnekovas.

33 metus šiandien skai-čiuojantis verslininkas baigęs mokyklą pradėjo savarankiškai ieškotis darbo. Įsidarbinęs vienoje renginių organizavimo įmonėje jaunasis mak-simalistas tapo projektų vadovu, o vėliau ir agentū-ros direktoriumi. „Įgijau patirties, sužinojau, kaip

vio. Pašnekovas tvirtina, jog pagrindinės proble-mos įmonėse kyla dėl to, kad niekas nekreipia dėmesio į smulkmenas. Pasak jo, iš detalių susi-dedanti visuma dar nėra pagrindinė problema. V. Poderio įsitikinimu, daž-nai problemos yra per daug globalizuojamos. „Žmonės nevengia skųs-tis gyvenimu apskritai, bet pamiršta konkreti-zuoti, kas yra blogai“, – sako verslininkas.

Pasak jo, identifikavus problemas, daug papras-čiau jas spręsti. „Yra du žmonių tipai – vieni daro gyvenimą kuo sudėtin-gesnį, kiti stengiasi į jį žvelgti kuo paprasčiau, – tvirtina V. Poderis ir pri-duria esąs įsitikinęs, kad tikras lyderis turi turėti stiprią filosofiją. – Vado-vas neturi klausti, ką da-ryti.“ Pašnekovo teigimu, itin svarbu yra kelti sau aukštus reikalavimus, ta-čiau tikro lyderio paveiks-las tuo nesibaigia. Pasak V. Poderio, vadovas turi aiškiai žinoti atsakymą į klausimą „kam aš tai da-rau?“

„Jeigu su kuo nors pykstiesi, paklausk sa-vęs, ar nuo to tavo gyve-nimas pagerės“ – savo filosofiją atskleidžia „Plastos“ vadovas.

»teko išeiti, nes negali du lygiaverčiai vadovai dirbti vienoje įmonėje

Įdarbinti pinigai12 nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

Kiekvieną se- kundę skai- t y d a m i šiuos žo-d ž i u s

skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis straipsnis magiš-kai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc. lietuvių, lėšas kaupdami einamojoje sąskaitoje bei grynaisiais pinigais, kas-met infliacijos aukurui dosniai aukoja sunkiai su-kauptas santaupas.

Bankams nenoriai atly-ginant už gyventojų norą kaupti indėlius, vienintelė išeitis – įdarbinti pinigus. Lietuvos banko duomeni-mis, vienadienių indėlių Lietuvoje gruodį buvo laikoma už daugiau nei 13 mlrd. litų, taigi net maža infliacija sugraužė beveik 130 mln. litų. Pini-gus, kurie gali kurti darbo vietas ir leisti vasarą mė-gautis prašmatnesnėmis atostogomis.

Tačiau investuoti rei-kia mokėti – ekonomikos prognozėms tvieskiant rožinėmis spalvomis, ne-sunku pinigus nukreipti į pakilimo bangos iškeltą sektorių, ilgainiui inves-tuotoją paliekantį prie su-skilusios geldos. „Ekono-mika.lt“ aiškinosi, kurio sektoriaus dirvone pini-gai augtų tvariausiai.

pramonės ir žemės užuovėjaLietuvos statistikos depar-tamento duomenimis, pra-ėjusiais metais Lietuvos pramonė pardavė produk-cijos už beveik 72 mlrd. litų – sumą, daugiau nei dvigubai pranokstančią metinį šalies biudžetą. Net 66 proc. šios sumos sudaro lietuviškos kilmės prekės – 47,5 mlrd. litų. Įvertinus tokios sumos reikšmin-gumą Lietuvos kontekste nevertėtų stebėtis, kad savaitraščio kalbinti eks-pertai pramonę įvardijo

Lietuviškus pinigus traukia prie žemės

kaip vieną geriausių nišų investicijoms.

„Pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis ir to-liau lieka pramonė, – sakė finansų maklerių įmonės „Orion Securities“ direk-torius Alius Jakubėlis. – Šiame sektoriuje viskas atrodo stipriai – įmonių rezultatai gana neblogi, o išskirti galima nebent me-talo apdirbimo sritį.“ Pa-šnekovas atkreipė dėmesį ir į žemės ūkio sektoriaus potencialą. „Čia įmonių rezultatai taip pat geri, pastebime, kad tampa ma-dinga investuoti į žemę – yra nemažai žmonių, ku-rie ieško žemės įsigijimo galimybių, domisi inves-ticijomis į ekologinę ga-mybą“, – aiškino „Orion Securities“ vadovas.

Statistikos departa-mento duomenimis, aukš-čiausia pavara pernai rie-dėjo farmacijos pramonė – šio sektoriaus įmonių produkcijos kiekis pernai augo net 37 proc. Toliau augimo lenktynėse rikia-vosi popieriaus gaminių gamybos (29 proc.) bei transporto priemonių ir įrangos gamybos (22 proc.) įmonės. Nepraūžus per-mainų uraganui, galima tikėtis teigiamų Lietuvos pramonės rezultatų ir šie-met, todėl ieškantiesiems investavimo galimybių verta atkreipti dėmesį į minėtų nišų įmones.

dėmesys maistui ir transportui2013-ųjų statistiniai duo-menys teigiamų pokyčių leidžia matyti ir trans-porto sektoriuje. Visų rū-šių transporto krovinių apyvarta išaugo 4,6 proc., o krovinių apyvarta kelių transporto srityje didėjo net 10,9 proc. Nors vis garsiau kalbama apie ma-žėjantį eksporto augimą, Lietuvos finansų makle-rių asociacijos preziden-tas Marius Dubnikovas sakė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į didėjančią palygi-namąją bazę.

„Eksporto rodikliai kasmet augo, todėl na-

tūralu, kad kasmet dvi-ženklio augimo laukti nevertėtų, juolab kad gal būtų netgi naudingiau, jei greičiau stiebtųsi vidaus vartojimas“, – aiškino M. Dubnikovas.

„Orion Securities“ va-dovas savaitraščiui „Eko-nomika.lt“ pasakojo, kad transporto sektoriaus sėk-mę rodo ir ištuštėjusios krovininių automobilių aikštelės. „Žinoma, vežė-jai susiduria su proble-momis dėl poreikio prisi-taikyti prie kintančių ES ir Rusijos reikalavimų, tačiau bazė yra atnauji-nama, o įmonių rezultatai tikrai nėra blogi“, – kal-bėjo A. Jakubėlis. Jis pa-minėjo ir maisto produktų gamybos svarbą, tačiau užsiminė, kad kiek slo-

gesnė yra mėsos augintojų padėtis – afrikinis kiaulių maras gali pakoreguoti si-tuaciją. „Pienininkai irgi turėjo problemų, kai Ru-sija neįsiledo jų produk-cijos, tačiau jas išsprendė, todėl pieno sektoriuje šiais metais galime laukti augimo“, – sakė vadovas.

Uždirbsime iš senatvėsStatistikos departamento duomenimis, 2013-ųjų pa-baigoje šalyje gyveno 27 tūkst. mažiau gyventojų nei tų pačių metų pra-džioje. Kitaip tariant, per 365 dienas Lietuvoje ne-liko dviejų Elektrėnams prilygstančių miestelių.

Vis dėlto emigracija ir žemas gimstamumo lygis ilgainiui turėtų išpopu-liarinti ne itin išplėtotą

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina.

viLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

verslo rūšį – sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasakodamas apie pa-lankiausius sektorius verslo pradžiai, M. Dubni-kovas teigė, kad teikti to-kias paslaugas ilgesnėje perspektyvoje gali tapti gana logiška investicija. „Lietuvos visuomenė sensta, todėl natūralu, kad sveikatos priežiū-ros paslaugų paklausa nuolatos augs, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad Lietuvoje netrūksta verslo pradžiai tinkamų sektorių. – Augant ekono-mikai didės paslaugų po-reikis. Sunku išskirti ką nors konkretaus – daug kas priklauso nuo idėjos, bet didėjant pajamų kie-kiui atsiranda didesnė

paslaugų paklausa“, – perspektyvas aiškino M. Dubnikovas. Tarp palankių investicijoms verslo šakų jis paminėjo ir informacinių techno-logijų (IT) sektorių – va-dinamuosius startuolius. „Sugeneravus idėjas ga-lima plėtoti verslą be di-delių investicijų, – pasa-kojo ekspertas. – Juolab kad Lietuvoje tam yra ne tik puiki infrastruktūra, bet ir didėjantis jaunų specialistų, suvokiančių verslo pasaulį, skaičius.“

»infliacijos aukurui kasmet paaukojami milijonai litų santaupų

»Lietuvos visuomenė sensta, todėl natūralu, kad sveikatos priežiūros paslaugų paklausa nuolatos augs

Įdarbinti pinigai 13nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 metų sausį, palyginti su 2013-ųjų gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc. Prekių kainų lygis ūgtelėjo 0,5 proc., o pas-laugų – 1,1 proc. Iš pirmo žvilgsnio, tokia mėnesinė infliacija gali pasirodyti nemaža, nes pastaruoju metu šalyje kaimynėje vyravo disinfliacija (inf-liacijos lėtėjimas). Vis dėlto nederėtų daryti skubotos išvados, kad bū-tent euras sausį kilstelėjo kainų lygį.

Sausį, palyginti su gruodžiu, Latvijoje la-biausiai brango maisto produktai ir būsto išlai-kymas, o labiausiai pigo drabužiai ir avalynė. Per mėnesį taip pat didėjo automobilių remonto paslaugų kainos, tačiau pigo degalai ir viešojo transporto paslaugos. Kilo knygų, alkoholinių gėrimų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių ir atostogų kainos, tačiau dviračiai, tekstilės gaminiai, juvelyriniai dirbiniai ir laikrodžiai at-pigo. Taigi mėnesinės inf-liacijos fone, kaip įprasta, didelės svarbos turėjo se-zoniniai veiksniai ir tarp-tautinių žaliavų kainų pokyčiai, o ne vien euro

Latvijos infliacija nešokiravo

viLija taUraitė sEB banko vyriausioji analitikė

įvedimas. Be to, ilgą laiką mažėjusi Latvijos inflia-cija natūraliai baigia iš-semti smukimo rezervą. Reikia nepamiršti, kad Latvijos ūkio augimas iš-lieka santykinai spartus, o žema infliacija tokiomis sąlygomis yra daugiau anomalija, lemta išorinių veiksnių.

Praėjusio mėnesio kainų pokytis Latvijoje yra vienas mažiausių kainų lygio padidėjimų sausį per pastaruosius 16 metų. Norintiems aki-vaizdesnio palyginimo galima priminti, jog 2009 metų sausį mėnesinė inf-liacija Lietuvoje, pakėlus mokesčius ir pabrangus energijos ištekliams, buvo 2,7 proc., t. y. be-veik penkiskart didesnė negu infliacija Latvijoje 2014-ųjų sausį. Vis dėlto, skirtingai negu įprasta sausį, paslaugos Latvijoje brango dvigubai sparčiau negu prekės.

Kaip rodo anksčiau eurą įsivedusių šalių

atlikti tyrimai, išgry-ninta neigiama euro įvedimo įtaka labiausiai pasireiškė restoranų ir kavinių, kirpyklų ir grožio salonų, drabužių valymo, garso ir vaizdo įrangos bei kompiute-rių remonto, transporto paslaugų, laisvalaikio ir sporto įstaigų kaino-raščiuose. Pastebėta, jog didesnę įtaką euro įve-dimas turėjo paslaugų negu prekių kainoms. Kaip matyti iš Latvijos statistikos biuro prane-šimo, panaši situacija šį sausį buvo ir šalyje kai-mynėje.

Anksčiau eurą įsive-dusiose šalyse taip pat pastebėta, jog gyvento-jai labiau linkę tikėtis kainų padidėjimo, įve-dus bendrąją Europos valiutą, jeigu infliacija jau yra aukšta (pvz., Slovėnijoje ar Kipre), o esant žemai infliacijai, ši baimė tampa ne tokia aktuali (pvz., Slovaki-joje). Žinoma, pagunda verslui pasinaudoti euro įvedimu kaip priedanga pakelti kainas aukštos infliacijos sąlygomis taip pat yra didesnė. Infliacija Lietuvoje šiemet turėtų išlikti santūri, tad gal ir mūsų šalies gyventojai į euro įvedimą žvelgs ra-cionaliau, mažiau kliau-damiesi lozungais, kad paskui viskas brangs?

v. tauraitė: „infliacija Lietuvoje turėtų išlikti santūri, tad gal ir mūsų šalies gyventojai į euro įvedimą žvelgs racionaliau, mažiau kliaudamiesi lozungais, kad paskui viskas brangs. asmeninio albumo nuotr.

Lietuviškus pinigus traukia prie žemės

Paklaustas apie gali-mybes grįžtančiame į au-gimo taką nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje, M. Dubnikovas patarė situ-aciją vertinti atsargiai. „Baigiantieji projektus šiemet ar kitąmet turės ir paklausą. Pradedantie-siems dabar reikėtų ste-bėti situaciją“, – aiškino M. Dubnikovas.

Pašnekovas leidiniui „Ekonomika.lt pasakojo, kad didžioji dalis NT projektų paklausą turi tik sostinėje – gyventojų skaičiaus mažėjimas temdo gyvenamųjų pas-tatų statybos perspekty-vas už Vilniaus ribų, o komercinių pastatų atsi-perkamumas priklauso nuo sugebėjimo išnuo-moti patalpas.

Grandai žaidžia saugiaiSavaitraščiui pabandžius išsiaiškinti, kaip lėšas skirsto didžiausi Lietuvos investuotojai, paaiškėjo, kad šie renkasi žaisti sau-giai ir užtikrintai. Dau-giau nei 20 metų investi-cinės patirties turinčios „Invalda privatus kapita-las“ finansinių projektų vadovas Andrius Anu-sauskas leidiniui teigė, kad dažniausia žiūrima į verslus, kurie generuoja stabilias pajamas.

„Vengiame verslo šakų, kurioms būdingi rinkoda-ros elementai, nes netu-rime tam kompetencijos, taip pat vengiame ener-getikos sektoriaus bei kitų sričių, kurias stip- riai reguliuoja valstybė, – pasakojo ekspertas ir

pridūrė, kad geriausia patrauklumo ieškoti ne sektoriuje, o konkrečioje įmonėje.

Užsiminus apie pla-čiai aptariamą startuolių verslą, A. Anusauskas kalbėjo konkrečiai. „Star-tuoliai yra ypač rizikingi – tikimybė, kad idėja išsi-rutulios iki pajamas gene-ruojančio verslo, dažnai yra labai maža, tad ne-manome, kad vertėtų tam skirti daug energijos“, – sakė vadovas. Pasak jo, norint investuoti į star-tuolius reikia tam skirti daug laiko ir resursų, bei susitaikyti su nesėkmės tikimybe.

Panašios nuomonės laikėsi ir investicinės bankininkystės įmonės „PrimeInvestment“ direk-torius Darius Saikevičius. Pašnekovo teigimu, sie-kiant startuolių plėtros, reikia kliautis patyrusiais investuotojais, gebančiais valdyti riziką.

„Pagrindiniai fakto-riai įmonių sandorių rinkoje ieškant sauges-nių verslų nėra konkre-tus sektorius, tai labiau sektoriaus išmanymas ir gebėjimas įvertinti jo perspektyvas“, – pasakojo D. Saikevičius.

Faktai

šaLies versLas

• Lietuvos namų ūkiai praėjusių metų gruodį buvo sukaupę 30 mlrd. litų vertės indėlių

• 80 proc. santaupų Lie-tuvos gyventojai laiko ei-namojoje sąskaitoje arba grynaisiais

• Didžiausias augimas pramonės sektoriuje fik-suotas farmacijos prie-monių gamyboje

• Krovinių apyvarta kelių transporto srityje didėjo net 10,9 proc.

• 2013 metų III ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 6,3 proc.

neinvestuojamos lėšos pamažu tirpsta, nesukurdamos pridėtinės vertės. Fotodiena.lt

Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai

įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų

didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro.

»praėjusio mėnesio kainų pokytis Latvijoje yra vienas iš mažiausių kainų lygio padidėjimų sausį per pastaruosius 16 metų

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Transportas14 nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

? pardavęs „Getjar“, pasi-traukėte iš silicio slėnio. ar

planuojate ten dar grįžti?Ir taip, ir ne. Sandoriu

buvo patvirtintas mūsų JAV padalinio susilieji-mas su kinų kompanija „Sungy Mobile“. Visa komanda lieka Silicio slė-nyje, akcijos liks kinams, o mes esame suinteresuoti tą kompaniją plėtoti JAV ir tarptautiniu mastu. Tam tikras interesas lieka, bet dalį veiklos perkeliame į Didžiąją Britaniją.

? kaip bus vykdoma šio padalinio veikla?

Šiuo metu deramės dar dėl kelių partnerysčių ir artimiausiu metu liksime savarankiški, plėtosime programėlių parduotuvę. Planuojame tą veiklą tęsti su nepriklausomu prekės ženklu, bet tikėtina, kad ir jis bus pakeistas.

? rudenį išleidote knygą apie savo bendrovę. ar

tada jau žinojote, kad atsisaky-site jos dalies?

Derybos su „Sungy Mobile“ buvo pradėtos maždaug prieš pusmetį, taigi laikas sutapo. Su šia kompanija jau keletą metų sieja partnerystė, dabar nusprendėme imtis bendros veiklos.

? turite konkrečių investa-vimo sričių Lietuvoje?

Be abejo. Niekada ne-gali žinoti, kuris projek-tas pasiseks, todėl rizi-kingų sričių stengiuosi atsisakyti. Pirmiausia norisi investuoti ten, kur turiu daugiausia patir-

ties ir ryšių – tai mobi-liosios, interneto ir pro-gramėlių technologijos. Įdomūs tie projektai, ku-rie yra reikšmingi tarp-tautiniu mastu ir turi devynženklę grąžą.

? ar galėtumėte atskleisti, į kokias įmones ar projektus

planuojate investuoti?Šiuo metu esame pa-

skelbę, kad aktyviai inves-tuojame į dvi bendroves. Tai yra pigių roumingo paslaugų tiekėja „Cheap Data Communications“ ir dalijimosi platforma „Da-linuosi.lt“.

Esame investavę į tri-mačio spausdinimo ben-drovę, bet apie tai dar nepaskelbėme. Per arti-miausią pusmetį planuo-jame pristatyti dar dvi tris bendroves.

? koks yra šių investicijų kapitalas?

Mes turime galimybę investuoti pagal poreikį, nes tai nėra iš išorės pri-traukti pinigai. 90 proc. rizikos kapitalo fondų vei-kia naudodami svetimus pinigus. Mūsų kapitalas yra nuosavas, neturime nei valstybės, nei Europos Sąjungos paramos. Pa-gal poreikį investuosime milijonus arba tiek, kiek šiems projektams reikės.

? ar Lietuvoje palanki aplinka investuoti?

Investavimu domėtis ir dalyvauti šioje veikloje pradėjau prieš metus. Per šį laiką teko nuodugniai išsiaiškinti, kokie projek-tai ir komandos veikia. Kita priežastis – nuspren-džiau „savo pinigine bal-suoti už Lietuvą“. Tai

rodo, kad ta aplinka tikiu. Čia yra pranašumų, paly-ginti su Silicio slėniu, rei-kia juos išnaudoti. Viena iš inovatyviausių kom-panijų, prie kurių man itin džiugu prisidėti, yra „Dalinuosi.lt“. Ji keičia vartojimo modelį. Visi mes turime daug daiktų, kurių nenaudojame, todėl galime jais pasidalyti su kitais. Tai socialiai atsa-kinga.

Lietuvos mastu galime pasiekti puikių rezul-tatų. Pavyzdžiui, ben-dradarbiaujant su kom-panija „Nokia“ įdiegta paslauga, leidžianti prietaisą išbandyti prieš jį įsigyjant. Jei žmogus abejoja, ar jam verta in-vestuoti keletą tūkstan-čių į prietaisą, už kelias-dešimt litų gali savaitę jį išbandyti ir patikrinti,

ar tikrai tas daiktas yra naudingas, ir tik tuo-met pirkti. Tokiu atveju partnerystė yra nesu-dėtinga, nes šalis maža, pasiekti rinką lengva, rinkodara paprasta. Sili-cio slėnyje tai užtruktų metus. Ten inercija yra gana didelė. Nekalbant apie bazines prielaidas – infrastruktūrą, inter-neto tinklo išvystymą, pažengusius vartotojus, patyrusius inžinierius, programuotojus ir spe-cialistus, – mažos mūsų rinkos aplinka yra pa-lanki išbandyti tokius globalius projektus ir, be abejonės, plėsti tarptauti-niu mastu.

? iš pradžių buvote verslinin-kas, o dabar – investuoto-

jas. kas paskatino imtis tokių permainų?

Iš tikrųjų norėčiau užimti tarpinę poziciją. Turiu verslininko patir-ties ir domiuosi investi-cijomis. Veiklą, kurioje dabar dalyvauju, vadinu aktyviomis investicijo-mis.

Ne tik skiriu kapitalą, bet ir dalijuosi patirtimi, stengiuosi dalyvauti ku-riant projektą ir pana-šiai. Man visada buvo įdomios naujosios tech-nologijos, verslo mode-liai ir komandos, kurios bando daryti tai, ko dar pasaulyje nėra.

Šiuo požiūriu Lietu-vos startup'ų pozicija yra gana aukšta, todėl norisi prisidėti ir dar, turint fi-nansines galimybes, tam procesui padėti. Man atrodo, kad tokia kombi-nacija gali būti labai sė-kminga.

I. Laursas: tampu aktyviu investuotoju

Vienas žymiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas prieš dešimtmetį savo mobiliųjų programėlių verslą pradėjo su 10 tūkst. JAV dolerių kišenėje. „GetJar“ JAV padalinys praėjusią savaitę parduotas kinams už 58,4 mln. JAV dolerių. Sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir tapęs rimtu konkurentu „Apple“, šiandien jis

„pinigine balsuoja už Lietuvą“.

s. stasiūnas: „rail Baltica“ logistikos sektoriaus atstovams sudarys galimybę skirtingų krovinių rūšių gabenimui pasirinkti skirtingą transportavimo būdą. BFL

»Lietuvoje yra pranašumų, palyginti su silicio slėniu, reikia juos išnaudoti

Faktai

„Getjar“

• Kompanijos JAV pada-linys Silicio slėnyje pradė-jo veikti 2009 metais

• 2011-aisiais pasaulio ekonomikos forume „Ge-tJar“ įtraukta į technolo-gijų pionierių sąrašą

• Šiandien paslauga turi 200 mln. vartotojų visa-me pasaulyje.

kartu su kitais lietuviais įkūręs rizikos fondą „nextury ventures“, i. Laursas Lietuvoje planuoja investuoti milijonus. Fotodiena.lt

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė – UAB Balux – sparčiai auganti, ambicinga įmonė, teikianti tarptautinių krovinių gabenimo paslaugas visoje Europoje, Baltijos bei NVS šalyse.Šiuo metu įmonė vilniuje prie šaunaus savo kolektyvo kviečia prisijungti

pardavimO vadyBininką

darbo aprašymas:

• Naujų verslo klientų Rusijoje paieška ir pritraukimas;• Klientų Rusijoje vizitavimas;• Nuolatinė rinkos analizė;• Pardavimo dokumentų ruošimas.

reikalavimai:

• Aukštasis / aukštesnysis išsilavinimas;• Darbo patirtis pardavimo srityje;• Geros rusų kalbos žinios;• Aktyvumas, savimotyvacija, paslaugumas;• Galimybė vykti į komandiruotes Rusijoje.

įmonė siūlo:

• Visas darbui reikalingas priemones;• Smagų kolektyvą;• Karjeros augimo galimybes iki skyriaus vadovo pozicijos;• Stabilų atlyginimą, priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų, ir kitas motyvacines priemones;• Kvalifikacijos kėlimo kursus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė – jauna, perspektyvi, dinamiška, ambicinga įmonė, savo veiklą vykdanti ne tik Lietuvoje ir teikianti tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedicijos paslaugas. Šiuo metu įmonė plečia veiklą ir darbui vilniuje ieško

ekspedicijOs skyriaUs vadOvO

jūs būsite atsakingas už:• Naujų klientų paiešką, pavaldžių žmonių darbo organizavimą, kontrolę;• Derybas su potencialiais klientais ir partneriais;• Planavimą, koordinavimą, kontroliavimą ir krovinių pristatymo procesus bei transportavimą.

mes vertinsime jus pagal tokius kriterijus:• Aukštasis išsilavinimas;• Ne mažesnė nei 1 metų sėkminga darbo patirtis transporto ekspedicijos ar panašioje srityje;• Geras rusų ir anglų kalbos mokėjimas.

mes taip pat atkreipsime dėmesį į šiuos gebėjimus:• Orientacija į rezultatą;• Atsakomybė;• Komandinis darbas;• Analitinis mąstymas;• Imlumas naujovėms, nuolatinis tobulėjimas.• Gebėjimas dirbti su dideliu informacijos srautu.

kompanija siūlo:• Konkurencingą atlyginimą• Geras darbo sąlygas;• Realias karjeros perspektyvas;• Galimybę tobulėti bei būti įvertintam.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

cv-Online klientei – metalo gamybos įmonei kaune šiuo metu reikalingas atsakingas

kOkyBės vadOvas

darbo prašymas:

• Kokybės politikos formavimas ir diegimas visose įmonės grandyse;• Kokybės užtikrinimas gamybos procesuose;• Kokybės dokumentacijos ruošimas ir valdymas;• Neatitikčių tyrimai bei prevencinių veiksmų planų ruošimas ir kontroliavimas;• Neatitikčių statistikos analizė bei ataskaitų ruošimas.

reikalavimai:

• Bent 2 metų darbo patirtis gamybinėje įmonėje einant panašias pareigas;• Būtinos geros anglų kalbos žinios;• Gamybos technologijų, procesų ir įrangos išmanymas;• Gebėjimas analizuoti, apibendrinti ir priimti sprendimus;• Stipri orientacija į rezultatus, aktyvumas, savarankiškumas, kruopštumas, gebėjimas dirbti komandoje;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

kompanija siūlo:

• Darbą sėkmingai veikiančioje tarptautinėje įmonėje; • Draugišką kolektyvą, nuolatinį asmeninį tobulėjimą, realias karjeros perspektyvas;• Galimybę savarankiškai organizuoti darbą ir priimti sprendimus; • Mobilųjį telefoną, kvalifikacijos kėlimo kursus, fiksuotą atlyginimą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Paskutinis puslapis 15nr. 62014 m. vasario 17–23 d.

Duomenys apie kiekvieną rogu-tėmis skriejantį s p o r t i n i n k ą

pasaulio žiūrovams yra perduodami vis greičiau, rašo BBC.

G jėga, greitis, pozicija trasoje – žinomi duome-nys „Formulės 1“ žiūro-vams, tačiau šiemet su jais susipažinti pirmąkart gali ir žiemos olimpinių žaidynių stebėtojai.

Oficialia žaidynių laiko matuotoja šie-met tapo kompanija „Omega“, kuriai pavyko GPS imtuvą sumažinti iki 300 gramų, taigi tai bus daugiausia duomenų pateikusios žaidynės per visą sporto istoriją. Kompanijos atstovų tei-gimu, bus pamatuotas 650 tūkst. distancijų laikas ir pateikti kiti duomenys, o visa laiko skaičiavimo įranga, atvežta į Sočį, sve-ria 230 t.

duomenų proveržisIT specialistai teigia, kad panašaus proveržio reikėjo tikėtis, nes duo-menis perduodantys ju-tikliai išpopuliarėjo ne

kaip sočis dorojasi su duomenų pūga

tik saugumo rinkoje, bet ir įprastoje žmonių nau-dojamoje elektronikoje. Vankuverio žaidynėse įprastų ir belaidžių prie-taisų santykis buvo 4 prie 1. Sočyje viskas apsivertė aukštyn kojomis – čia nuolatos veikia 120 tūkst.

belaidžio ryšio prietaisų.Tai, kad vis daugiau

žmonių turi galimybę naujausius įvykius ste-bėti išmaniajame tele-fone, privertė žaidynių organizatorius stipriai peržiūrėti techninę ren-ginio dalį.

automatizuotaKompanija, kuri prisiėmė iššūkį susieti visus duo-menų srautus ir sukurti tinklą tarp 7 skirtingose vietose vykstančių rengi-nių, vadinasi „Atos“. Pasi-ruošimo darbus ji pradėjo

dar prieš 5 metus. Kon-kurso reikalavimas buvo, kad kompanija užtikrintų automatizuotą tinklą. Tai labai paranku, kai vienu metu vyksta 17 rungčių. Greita interneto sparta leidžia televizijos komen-tatoriams ir žurnalistams

gauti rezultatus ir infor-maciją per dalį sekundės, arba greičiau nei žiūrovų tribūnose nugriaudi aplo-dismentai. Kad tinklas veiktų, yra naudojama 400 serverių, kurie saugo ir laiko informaciją.

saugumas ir privatumasDar prieš žaidynes kilo nuogąstavimų, kad jos gali tapti teroristų ir programišių taikiniu, to-dėl duomenų saugumui skirtas didžiulis dėme-sys. Visos sistemos yra dubliuotos mažiausiai du kartus. Net pats technolo-gijų centras turi atsarginį centrą, kuris galėtų veikti 2 valandas, jei visiškai su-stotų pirmojo veikla.

Vien planavimams ir bandymams prireikė 100 tūkst. valandų. Per visą šį laiką buvo simuliuo-jama 700 probleminių scenarijų. Tiesa, visą inf-rastruktūrą vietiniams žiūrovams teikia Rusijos telekomunikacijų ben-drovė „MegaFon“. Anot JAV valstybės departa-mento, Rusijos įstatymai leidžia peržiūrėti visus privačius duomenis, ku-rie keliauja šalies tinklais.

sočio žiemos olimpinės žaidynės bus labiausiai „technologizuotos“, tačiau tikrai nepretenduoja į saugiausias privatumo atžvilgiu. reuters

Sočio „Sanki“ arenoje bobslėjaus rogės lekia greičiau nei šiuo metu Lietuvos keliais gali važiuoti automobiliai.