NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

M. O’Leary: Jei politikai Lietuvoje nori kurti nacionalinę skrydžių bendrovę, linkime jiems geros kloties – tai tik parodys, kokios mažos yra „Ryanair“ kainos Plačiau 20 p.

Ch. Wijkstromas: Greitis Lietuvai būdingas dėl sparčios ekonomikos plėtros: tiesiog nežinai, kas bus rytoj

Plačiau 26–27 p.

pirMadienis. 2013 M. vasario 4–10 d. nr. 4 (114) savaitraštis. LeidžiaMas kiekvieną pirMadienį

Kol valdžia nesugeba subalansuoti teikiamų socialinių paslaugų ir sumokamų mokesčių atotrūkio, verslas imasi iniciatyvos bei rūpinasi

savo darbuotojais užklupus ligoms, nelaimėms ar net prižiūri jų vaikus.

Lietuvos auksas – pusvelčiui į užsienį Naftos, durpių ir kitų naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje užsiimančios užsienio kapi-talo įmonės, sumokėjusios santykinai nedidelį mokestį, turtą išsiveža iš Lietuvos ir parduoda. Plačiau 6–7 p.

taksi verslas: į šešėlį – po vieną Praėjus metams po policijos ir inspektorių reidų taksi bendrovėse, pokyčius pajuto visi rinkos dalyviai. Tačiau norint užauginti taksi verslo kultūrą teks nemažai padirbėti, mat šiandien taksistu gali būti kiekvienas. Plačiau 12–13 p.

3d spausdinimo revoliucija? tik ne Lietuvoje Pasaulyje 3D spausdintuvai kelia perversmą: jie keičia tiek pramoninių, tiek asmeninių produktų gamybos esmę. Tačiau lietuviai su šia, anot specialistų, pigesne bei greitesne gaminimo technologija pažindinasi lėtai. Plačiau 22–23 p.

Kas duos pinigų versluiLietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 Lt Užs. nr: 114 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiai400,15774,26373,476276,88 3142,1311191,34

OMXrOMXtOMXvFtse100*nsdQ*ni225

–1,34 %+0,64 %–0,25 %–0,12 %–0,24 %+2,42 %

sausio 26 – vasario 1 (sausio 31*) d. duomenys

valdžios spragas dangsto

verslas

Redakcija 3nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

VYKDANTYSIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 114 tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ačios „Google“ atstovai patikino, kad Baltijos vals-tybių atsiradimas visame pasaulyje populiariuose žemėlapiuose privilios į šalį daugiau turistų, taps patogiu įrankiu tiek vietos, tiek užsienio verslams. Tikra tiesa, bendrovė įgalino kiekvieną pavaikš-tinėti gražių Lietuvos senamiesčių gatvėmis, už-kopti į Gedimino kalną, pasidairyti – kur tik suma-nysite.Lietuva į tikro vaizdo „Google“ žemėlapius žengia paskutinė iš Baltijos valsty-bių. Tik kartu su šūsnimi turistų gaudyklių žemėla-piuose galima pamatyti ir neišspręstas, o gal nespren-džiamas, vienos greičiausiai augančių Europos ekono-mikų problemas. Nereikia net kalbėti apie gatvėmis šlitinėjančias vargetas, kurių sostinės merui taip ir nepavyko išguiti iš senamiesčio. Skurdo veidai mums šypsosi kone iš kiekvieno kampo.Į pietus nuo išmaldos prašytojais nukloto sostinės senamiesčio „Google Street View“ visu gražumu pademonstravo ir taboro ekonomiką – „kažko lau-kiančių“ taksi neišgąsdino ir kameromis ginkluo-tas „Google“ automobilis. O tankiai apgyvendintos

taboro lūšnos vaizdais tikriausiai nepamalonino ir pačių žemėlapį fiksuojančio automobilio vairuo-tojų.Akis užsukusiam pasižvalgyti bado ir pusiau re-novuoti ar nuo sovietų laikų užkonservuoti betono daugiabučiai, kultūros namai, apklijuoti plakatais, raginančiais būti melioratoriais. Vis dar nauja Vy-riausybė, jau greitai perkopsianti šimtadienį ir pavertusi renovaciją rinkimų Trojos arkliu kon-

servatorių kieme, pa-dėties taisyti neskuba. Kalbas keičia komisijos, bet nieko konkretaus ir įgyvendinamo išgirsti kol kas nepavyko.Be abejo, tai, kad vizua-lūs žemėlapiai pagaliau

pasiekė Lietuvą, nors ir iš kelinto bandymo, – didis pasiekimas, suteiksiantis naudos tiek verslui, tiek turizmui, tačiau vaizdai iš lietuviškos kasdienybės kompiuterio ekrane baugina. Bet, jei ir toliau pū-sime verslumo burbulą, galbūt vieną dieną skers-gatvyje išmaldos prašantį elgetą pakeis suvenyrų kioskas, o sovietiniai miestų gyvenamieji rajonai iš pilko betono luitų taps gyventi tinkama vieta. Tikėkimės, laukti liko nedaug.

Kokią Lietuvą parodė „Google“

Pagaliau Lietuvą pasiekusi JAV interneto milžinės „Google“ technologinė naujovė „Google Street View“ lyg ant delno atvėrė ne tik lankytinas Lietuvos vietas, bet ir akis badančias ekonomines šalies problemas.

P»Jei ir toliau pūsime verslumo

burbulą, galbūt vieną dieną skersgatvyje išmaldos prašantį elgetą pakeis suvenyrų kioskas

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės tema 5Savaitės tema4

ĮMONIŲ NAUJIENOS

artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas

»Bandomasis laikotarpis darbuotojui pavojingiausias. Jo būtų galima atsisakyti, nes šiuo metu yra pakankamai sistemų ir priemonių įsitikinti kandidato tinkamumu dar prieš jį įdarbinant

»pasižiūrėję į gyventojo mokamus mokesčius „sodrai“, pamatytume, kad kiek žmogus beuždirbtų, darbdavio ir jo paties mokesčių sumokama vis daugiau, o galimybės pasinaudoti išmokomis – ribotos

dividendų lietus

išeina „UniCredit“

atsineša 4 mln. litų

atsistatydino prezidentas

parduoda „europą“

Švedijos kapitalo ben-drovė „KB Components“, turinti gamyklą Kaune, planuoja į plėtrą Lietuvoje investuoti 4 mln. litų. Sunk-vežimiams, lengviesiems automobiliams, medicinos bei pramonės įrenginiams

plastikines detales gami-nanti bendrovė planuoja statyti naują gamybos li-niją. Didindama pajėgumą ir produkcijos asortimentą, kompanija tikisi išplėsti savo eksporto rinką į Vakarų Eu-ropos šalis.

„Achemos grupės“ valdyba patenkino prezi-dento Arūno Laurinaičio prašymą atsistatydinti iš užimamų pareigų. Šias pareigas jis užėmė po koncerno prezidento Bro-nislovo Lubio mirties 2011 m. spalį.

Koncerno valdybos ir jos pirmininko Flemmingo Lindeloevo manymu, šian-dienos padėtis ir rezultatai suteikia galimybę naujam vadovui atversti naują vei-klos puslapį.

Investicijų bendrovė „BPT Asset Management“ pradėjo „BPT Secura“ val-domo fondo turto išparda-vimą. Vienas parduodamų objektų – sostinėje veikian-tis prekybos centras „Eu-ropa“.

„Daugiausiai „BPT Se-cura“ turto ruošiamės re-alizuoti šiemet, tiesa, visas pardavimo procesas dar gali nusikelti ir į 2014-uosius“, – sakė „BPT Asset Mana-gement“ partneris ir fondų valdytojas Algis Vaitiekūnas.

Bankas „UniCredit“ trau-kiasi iš Lietuvos. Skelbiama, kad visas operacijas jis su-koncentruos Latvijoje. Iki metų vidurio bankas žada uždaryti visus skyrius Lietu-voje. Paslaugas klientams žadama toliau teikti iš Latvi-jos. 2013-ųjų viduryje banko klientų aptarnavimo skyriai bus uždaryti ir Estijoje, tuo-met centralizacija bus galu-tinai baigta.

Banko pranešimuose teigiama, kad klientams pa-slaugos bus teikiamos nauja elektronine tvarka.

Lietuvos valstybinės įmo-nės sumokėjo 522 mln. litų dividendų – 6 kartus daugiau nei 2011-aisiais. Visagino atominė elektrinė sumokėjo 275 mln. litų di-videndų iš antrinių įmonių „Litgrid“ ir „Lesto“ pelno.

Lietuvos geležinkeliai sumo-kėjo 123 mln. litų dividendų. Klaipėdos uostas biudžetą pirmą kartą papildė 34 mln. litų.

2012 m. Vyriausybė pla-navo gauti 589 mln. litų dividendų.

„achemos grupę“ palieka prezidentas a. Laurinaitis. Bendrovės nuotr.

Bankas „UniCredit“ veiklą koncentruos Latvijoje. aFp

»šiandien vidutinė senjoro pensija – per 800 litų. suprantame problemą, bet negalime išskirti vieno visuomenės sluoksnio. turime žiūrėti kompleksiškai į visas socialines grupes – gyvename vienoje valstybėje

algimanta pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė

NUOMONĖ

Kęstutis Lisauskas, „investors forum“ Mokesčių grupės vadovas

Valdžios spragas dangsto verslasKol valdžia nesugeba subalansuoti

teikiamų socialinių paslaugų ir sumokamų mokesčių atotrūkio,

verslas imasi iniciatyvos ir rūpinasi savo darbuotojais

užklupus ligoms, nelaimėms ar net prižiūri jų vaikus.

eveLina pOviLaitytėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Mažėjantis atlygini-mas su-sirgus, o atsitikus

nelaimei – finansinės pro-blemos šeimai, vietų trū-kumas darželiuose ar ne-rimas, kad bet kada atleis iš darbo – ne visi verslinin-kai linkę savo darbuotojus palikti likimo valiai ar valstybės rūpesčiui. Kad žmogus žmogui ne vilkas – rodo tendencijos, jog vis daugiau darbdavių imasi privačiai drausti savo dar-buotojus ar rūpintis kitais jų socialiniais poreikiais.

Paplitusį stereotipą, jog darbo sąlygos ir dar-buotojų motyvacija labiau rūpi užsienio kapitalo įmonėms, iškart panei-gia draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Ai-dukevičienė. Išanalizavę privataus Lietuvos rinkos sveikatos draudimo ten-dencijas, „If“ specialistai sako, kad daugiau nei pusė (60 proc.) bendrovių, kurios yra pasirūpinu-sios darbuotojų sveikatos draudimu – lietuviško ka-pitalo. Vis dėlto, daugiau-sia tarp jų – didžiosios ir vidutinės įmonės.

„Smulkusis verslas Lie-tuvoje rečiau turi finansi-nių galimybių papildomai motyvuoti darbuotojus, –

sako draudimo ekspertė. – Sveikatos draudimu dažniausiai naudojasi di-džiųjų miestų įmonės, o sutartys su kitų miestų bendrovėmis pavienės. Tai irgi siejame su ekono-miniais skirtumais.“

Anot L. Aidukevičie-nės, sveikatos draudimas suteikia galimybę nau-dotis privačiomis medi-cinos ir sveikatingumo paslaugomis, todėl yra laikomas svarbia darbuo-tojų gerovės ir motyvaci-jos kūrimo priemone. „If“ duomenimis, 43 proc. svei-katos draudimą turinčių darbuotojų pasinaudoja vaistų kompensacija, 29 proc. – apmoka odonto-logų sąskaitas.

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų analitikų skaičiavimais, 31 metų administracijos darbuotojas, gaunantis vidutinį atlyginimą, ligo-ninėje praleidęs 15 darbo dienų, mėnesio pabaigoje gautų 202 litais mažesnį atlyginimą, nei įprasta. O darbdaviui investavus į darbuotojo draudimą – apie 1,1 tūkst. litų dau-giau.

tikslingas skatinimasKalbinama bendrovės „Kauno vaisiai ir dar-žovės“ ekonomistė Asta Armonienė pasakoja, kad investuoti į papildomą darbuotojų sveikatos

draudimą įmonė nu-sprendė pasvėrusi keletą priežasčių: darbuotojų amžiaus vidurkis – dau-giau nei 40 metų, jie dirba gamybinį darbą, taigi ir patenka į didesnės rizikos grupę.

„Pagrindinė priežastis, kad kuo mažiau sunkumų kiltų tiek mums patiems,

tiek mūsų darbuotojams. Esame ne naujokai rinkoje ir įmonės darbuotojų kaita gana nedidelė. Po ketverių metų tokios praktikos ga-

liu pasakyti, kad ji pasitei-sino: buvo keletas kritinių atvejų, kai darbuotojai pasinaudoję šiuo drau-dimu galėjo kompensuoti gydymo ir reabilitacijos išlaidas“, – pasakoja ji.

Anot A. Armonienės, papildomai apdrausti dar-buotojus įmonei nėra itin didelė investicija, tačiau

taip galima tikslingai juos skatinti, o ne tiesiog skirti premijas „pravalgyti“.

„Tie, kuriems teko su-sidurti su medicinos įstai-gomis, puikiai žino, kad valstybė kompensuoja tik dalį paslaugų. Visa kita tenka padengti iš savo lėšų, – sako ji. – Tokiomis skatinimo priemonėmis

ne tik lengviau išsaugoti darbuotojus, bet ir įmo-nės, kaip darbdavio, įvaiz-dis tampa patrauklesnis. O šiandien darbuotojų ne taip paprasta rasti.“

verslui ir darbuotojui„Aviva Lietuva“ finansų analitikų teigimu, atsi-žvelgiant į emigracijos

mastus, darbingo am-žiaus žmonių skaičiaus mažėjimo prognozes, darbdaviams sunku ne tik rasti, bet ir išlaikyti darbuotojus. Tad kita galima darbuotojų skati-nimo priemone ir socia-linio rūpesčio išraiškos forma gali tapti gyvybės draudimas.

„Jis nepakeis atlygi-nimo pakėlimo, tačiau gali tapti papildomu loja-lumo skatinimo įrankiu, – aiškina „Aviva Lietuva“ vadovė Asta Grabinskė. – Socialiai atsakingas vers-las taip turi progą ne tik „įdarbinti“ darbuotojui mokamus papildomus pinigus, bet ir sukurti įrankį, kuris bent finan-siškai amortizuotų ligos ar netekties keliamas problemas. Tokiu būdu naudą jaus ir darbuotojo artimieji.“

Ji pateikia skaičiavi-mus, kad įmonės savi-ninkui pasirinkus tris-dešimties metų biuro darbuotojo gyvybės draudimą ir už jį per mėnesį mokant 150 litų, po 15 metų darbuotojas turėtų sukaupęs per 32 tūkst. litų kapitalą. Šį kapitalą jis gali kaupti investuodamas arba nau-doti savo reikmėms. Tie patys 150 litų, kuriuos darbdavys kas mėnesį kaip skatinimą darbuoto-jui papildomai mokėtų su atlyginimu, po 15 metų, atskaičius mokesčius, sukurtų tik 15 tūkst. litų naudą.

Pažangios ir gerus re-zultatus pasiekusios įmo-nės taip pat moka įmokas darbuotojų naudai ir į 3 pakopos pensijų sąskaitą – tokias tendencijas sako pastebintys „Danske Bank“ specialistai.

„Labiausiai jos ma-tomos informacinių technologijų, bankų ir farmacijos sektoriuose. Prognozuojame, kad stiprėjant ekonomikai bendrovės vis dažniau pasirinks papildomas so-cialines garantijas kaip priemonę darbuotojų motyvacijai ir pridėti-nei vertei kurti“, – aiš-kina „Danske Bank“ Investavimo ir taupymo

»Žmones tokie dalykai motyvuoja

FaKtai

darBUOtOJų MOtyvaCiJa

•Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, apie 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti įmonė-je, kurioje šiuo metu dirba

•Daugiau nei pusė (60 proc.) bendrovių, pasirū-pinusių darbuotojų sveika-tos draudimu, – lietuviško kapitalo

•Vidutiniškai bendrovė savo darbuotojams ap-drausti universaliu gyvybės draudimu per mėnesį išlei-džia 971 litą

• Socialinės motyvacijos priemonės populiarios tarp IT, finansų, farmacijos, transporto, gamybos, sta-tybos sektorių bendrovių

Fotodiena Fotodiena Fotodiena

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

rūpindamasis darbuotojais verslas perima estafetę iš valstybės ir suteikia jiems socialinių garantijų ligos,

nelaimės ar net mirties atveju. shutterstock

paslaugų departamento direktorius Darius Kuz-mickas.

Jis pasakoja, kad grupė, kuri valdo ir „Danske Bank“ Lietuvoje, jau pati turi tokios patir-ties: nuo metų pradžios Estijoje veikiančio banko darbuotojams bus perve-dama tam tikra suma nuo jų metinio atlyginimo į 3 pakopos pensijų sąskai-tas.

„Šią motyvacijos prie-monę Lietuvos filialo darbuotojams taip pat planuojame pasiūlyti dar šiemet“, – priduria jis.

Be bandomojo laikotarpioMobiliojo ryšio operato-rius „Bitė“ draudžia dar-buotojų sveikatą papildo-mai, taip pat nelaimingų atsitikimų bei kelionių draudimais. Sostinėje įsi-kūrusioje bendrovės būs-tinėje yra vaikų poilsio kambarys, kuriame gali lankytis darbuotojų vai-kai, nepriklausomai nuo amžiaus.

Paklaustas, kokios nau-dos iš tokių patogumų ir socialinių garantijų dar-buotojams gauna įmonė, „Bitės“ generalinis direk-torius Chrisas Robbinsas sako tai tiesiogiai siejan-tis su geresniu klientų aptarnavimu ir bendrovės vertybių puoselėjimu.

„Rūpinamės darbuo-tojais – suteikiame jiems papildomą naudą, o jaus-dami skiriamą dėmesį, jie mato, kad yra reikalingi. Žmonės tai vertina, juos tokie dalykai motyvuoja ir išlaiko“, – tvirtina jis.

Neseniai bendrovė atsi-sakė ir darbuotojų bando-mojo laikotarpio ir nors dėl šios priežasties naujų paieška užtrunka iki mė-nesio, tačiau jie – geriau atitinka įmonės vertybes.

„Neteisinga įdarbinti žmogų greitai ir „tik pabandyti“. Tai netgi kvaila. Įsipareigojame, kad atrinkę geriausius kandidatus dirbsime daug ir ilgai“, – aiškina Ch. Robbinsas.

»naudą jaus ir darbuotojo artimieji

klius. Anot Ž. Liberienės, palyginus Lietuvoje ir kai-myninėse šalyje apmokes-tinamus gamtos išteklius matyti, kad kitose vals-tybėse jie didesni nei pas mus.

„Mokestis už išgau-namus gamtos išteklius daugelyje ES šalių, kurių apmokestinimo sistemos buvo išnagrinėtos, dides-nis nei Lietuvoje. Mūsų ša-lyje šis mokestis priklauso tik nuo išgauto išteklių

Lietuvos auksas – pusvelčiui į užsienį

LietuvojeLietuvoje 76

57LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK APKLAUSTųJų LIETUVOJE NEPRITARIA EURO ĮVEDIMUI, SKELBIA „BALTIJOS TyRIMAI“

Bankai skelbia rezultatus

didžiųjų bankų pelnas 2012 metais traukėsi, mažųjų – augo. Fotodiena

■praėjusią savaitę šalies bankai pradėjo skelbti finansinius 2012 m. rezultatus.

Dviejų didžiausių bankų – „Swedbank“ ir SEB neau-dituotas grynasis pelnas, pa-lyginti su 2011-aisiais, gerokai smuktelėjo: atitinkamai 38 proc. ir 67 proc. Savo ruožtu

„Nordea Bank Lietuva“ pelno gavo 24 proc. daugiau.

„Swedbank“ skelbia, kad jo pelnas traukėsi dėl suma-žėjusių grynųjų palūkanų pajamų ir lėčiau smukusių nuostolio požymių turinčių paskolų.

SEB bankas tvirtina, kad pelną mažino „papildomos vienkartinės veiklos išlaidos“.

Naftos, durpių ir kitų naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje užsiimančios užsienio kapitalo įmonės, sumokėjusios santykinai nedidelį mokestį, turtą išsiveža iš Lietuvos ir parduoda. Žaliųjų atstovai skaičiuoja, kad dėl to kasmet prarandame šimtus milijonų litų, o įmonės atkerta: mokesčiai Lietuvoje ir taip per dideli.

paULiUs GrinKeviČiUspaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Anot Seimo na-rio ir Žaliosios politikos ins-tituto vadovo

Lino Balsio, per penkerius metus iš Lietuvos buvo išsiurbta 3,8 mln. barelių naftos. Skaičiuojant da-bartinėmis kainomis, kai barelis kainuoja apie 111 dolerių (288 litai), per pen-kerius metus iš Lietuvos buvo išpumpuota naftos už 1,1 mlrd.litų, o į vals-tybės biudžetą sumokėta apytiksliai septynis kartus mažiau. Pavyzdžiui, per-nai – 35 mln. litų, 2011 – 31 mln. litų.

Daugiausiai naftos Lie-tuvoje išgaunančios ben-drovės visai arba iš dalies priklauso užsieniečiams – „Lotus Geonafta“ yra len-kiško kapitalo, o „Minijos nafta“ – bendra lietuvių ir danų įmonė.

„Yra paliktos įstatymų spragos: į Lietuvą pasi-kviečiame užsienio inves-tuotojus, jie siurbia mūsų nacionalinį turtą ir už tai mums sumoka vos septin-tadalį sumos“, – sako L. Balsys.

Jau kurį laiką paste-bima tendencija, kad naf-tos bendrovės Lietuvoje juodojo aukso išgauna ma-žiau – 2008-aisiais išgauta 127 tūkst. tonų, pernai –

94 tonos naftos. Tai, anot Seimo nario, byloja apie senkančias juodojo aukso atsargas mūsų šalyje.

L. Balsio siūlymas – pa-sekti Norvegijos pavyzdžiu ir naftą leisti išgauti vals-tybinei įmonei, kaip tai daro „Statoil“.

„Atsargos greitai pa-sibaigs, kompanijos išva-žiuos, o mes būsime ati-davę savo turtus ir gavę už tai labai mažus pinigus, – teigia L. Balsys. – Bendro-vės turi gauti pinigus už tai, kad siurbia naftą ir at-lieka darbus, o ne kad par-duoda. Optimalus atrodo norvegiškas modelis.“

Užsieniečiams – pusvelčiui Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziu-lis priduria, kad dauguma dabartinių išgaunamų naftos telkinių rasti so-vietų laikais, o aptikti tel-kinius – vienas didžiausių iššūkių. Esą visus darbus, kuriuos dabar atlieka už-sienio kapitalo bendrovės, lengvai galėjo padaryti Lietuvos valstybinės įmo-nės, o ne užsienio kapitalo bendrovės.

Anot pašnekovo, vals-tybė pusvelčiui atiduoda ir kietąsias iškasenas – žvyrą, smėlį, durpes, dolo-mitą ir kt. Pernai mokes-čiai už šias iškasenas buvo

pakelti keletą ar daugiau kartų, bet net dabar jie tesudaro vieną ar keletą proc. galutinės produkto kainos. Pasak gamtosau-gininko, daugiausia pro-blemų kyla dėl durpių.

„Durpių ištekliai riboti, jas kasant pažeidžiamos gamtos sistemos. Maždaug 95 proc. durpių išvežama iš Lietuvos. Jos gerina viso pasaulio šiltnamius, dirvo-žemį, lyg Lietuva nebūtų žemės ūkio kraštas. O dur-pių poreikis milžiniškas“,

– aiškina jis ir priduria, kad Lietuvoje durpių ka-simu daugiausia taip pat užsiima užsienio kapitalo įmonės.

Įstatymo pataisas, pagal kurias gamtai žalą padarę durpių gavėjai mokėtų didesnius mokesčius, įregistravęs Seimo narys Evaldas Žakaris aiškina, kad už kietųjų naudingųjų iškasenų gavybą bendro-vių sumokamas mokestis (mokestis už valstybinius gamtos išteklius) kai ku-

riais atvejais net nepaden-gia aplinkai padaromos žalos.

„Įmonės durpes kasa ge-riausiose vietose ir nieko netvarko. Gali nutikti taip, kad įmonė baigs kasti dur-pes, bankrutuos ir gam-tai padarytus nuostolius apmokėti teks Lietuvos valstybei. Kai kurie speci-alistai sako, kad rekultiva-cija kainuoja daugiau nei sumokama mokesčių“, – kalba specialistas.

daugiau mokėti nenoriDurpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ vyk-domasis direktorius Juo-zas Daukantas nesutinka, kad valstybei mokama suma už durpes yra maža – esą jau pernai pakėlus kainas durpių gavybos bendrovės pajuto padidė-jusią konkurenciją su kai-mynais, kurie už durpes neva moka mažiau.

Tiesa, Lietuvoje, pa-lyginti su kaimynėmis, durpių mažiausiai, todėl ir didesni mokesčiai už valstybės turto naudojimą atrodytų logiški.

„Mokestis visada yra per didelis. Iš ko mokėsi, jeigu treti ar ketvirti me-

tai labai lietingi, durpių mažai, mokestis užkeltas, konkuruoti labai sunku. Tik uždirbęs gali mokėti, o įmonės nieko neuždirba“, – sako pašnekovas.

Vienos didžiausių naftą išgaunančių bendrovių Lietuvoje – „Minijos naf-tos“ – vyriausiasis finansi-ninkas Virgilijus Petruška aiškina, kad dabartinis naf-tos ir dujų išteklių mokes-tis (NIDIM) „neperžengia proto ribų ir yra subalan-suotas su dabartiniu šalies naftos gavybos lygiu“.

„Norėčiau atkreipti dė-mesį, kad Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio valsty-bių, taikančių progresinę mokesčių sistemą naftos pramonėje ( žr. 2 lentelę – red. past.), kai augant meti-niam gavybos lygiui didėja ir mokesčio tarifas. Todėl dabartinis NIDIM nepasi-žymi patrauklumu ieškant galimybių didinti naftos gavybą“, – sako V. Petruška ir priduria, kad naftos

gavybos įmonės moka ir kitus mokesčius – pelno, nekilnojamojo turto ir t.t.

Paklaustas, kodėl pas-taruoju metu mažėja iš-gaunamos naftos kiekis, pašnekovas pagrindine priežastimi įvardija tai, kad bendrovės nebe-atranda naujų telkinių – esą trukdo gyventojų pasipriešinimas, nėra pa-laikymo iš valstybės.

pajamos padidėjoLietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno nuomone, padidinti mokesčiai vals-tybės išgaunamam turtui situacijos nepagerintų.

„Jeigu įmonės neišgaus kietųjų iškasenų (ypač molio ar žvyro), jos gulės nenaudojamos ir nei vals-tybė, nei visuomenė nesu-teiks naudos, – pasakoja Ž. Šilėnas. – Be to, iš valstybės turtą išgaunančios įmonės moka pelno ir kitus mokes-čius, jų verslas pasakišku

pelnu nekvepia – reikia labai daug investuoti, kad išgautų turtą.“

Anot LLRI prezidento, iki šiol buvę mokesčių kėlimai kietosioms iš-kasenoms nepasiteisino – Karjerų asociacijos duo-menimis, pajamos iš sta-tybinio smėlio ar dolomito gavybos padidinus mo-kesčius pernai sumažėjo daugiau nei 20 procentų. Tiesa, bendra gautų pa-jamų suma iš Mokesčio už valstybinius gamtos ište-klius pakėlus mokesčius gerokai padidėjo –Valsty-binės mokesčių inspekci-jos duomenimis, pernai mokesčio surinkta 55 mln., o 2011 metais – daugiau nei du kartus mažiau – beveik 22 mln. litų.

Kalbėdamas apie naf-tos bendroves Ž. Šilėnas svarsto, kad pamąstymai apie tai, jog naftos gavyba turėtų užsiimti valstybinės įmonės, atsiranda pažiū-rėjus į trečiojo pasaulio ar nedemokratiškas šalis – ten naftos gavyba užsiima valstybinės kompanijos. O Norvegijoje esą nauda iš naftos gaunama ne dėl to, kad tuo užsiima valsty-binė įmonė „Statoil“, o dėl

FaKtai

MOKesČiai UŽ naUdinGąsias išKasenas

• Per penkerius metus Lie-tuvoje veikiančios naftos gavybos įmonės išsiurbė naftos (dabartinėmis kai-nomis) už apytiksliai 1,1 mlrd. litų

• Naftos gavyba Lietuvo-je mažėja jau kurį laiką: 2008 m. buvo išgauta 127 tūkst., o 2012-aisiais – 94 tūkst. tonų naftos

• Pernai į biudžetą buvo surinkta 35 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio

• Mokestis už valstybinius gamtos išteklius pernai biudžetą papildė 55 mln. litų

spaudžia unijas

Lietuvos bankas griežtina kredito unijų priežiūrą. Fotodiena

■Lietuvos banko valdyba nustatė griežtesnius reika-lavimus besisteigiančioms ir jau veikiančioms kredito unijoms: ji patvirtino unijų veiklos metmenų ir veiklos plano sudarymo reikalavi-mų aprašą.

Toks veiklos planas turės būti teikiamas kreipiantis dėl

kredito unijos steigimo ar li-cencijos išdavimo.

2012 m. pabaigoje Lietu-vos bankas pakeitė kredito riziką ribojančius normaty-vus, pagal kuriuos itin spar-čiai augančios kredito unijos privalės laikytis griežtesnių kapitalo, likvidumo ir didžiau-sios paskolos dydžio vienam skolininkui reikalavimų.

%

net ir padidinus mokesčius už valstybinius išteklius, jie tebėra mažesnis nei valstybių kaimynių. Fotodiena

Būstas brangsta

Lietuvoje po truputį brangsta būstas, rodo statistika. Fotodiena

■praėjusių metų iii ketvir-tį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje augo 0,3 proc.

Per III ketvirtį dar dau-giau – 0,9 proc. Per metus būsto kainos euro zonoje sumažėjo 2,5 proc., visoje Europos Sąjungoje – 1,9

proc., skelbia Europos Są-jungos statistikos agentūra „Eurostat“. Palyginus II ir III ketvirčius, kainos šiuose regionuose smuko, tik šiek tiek mažiau. Daugiausia trečiąjį praėjusių metų ke-tvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, būsto kainos padidėjo Esti-joje (8,4 proc.).

didelių Norvegijos naftos išteklių, ir kad „Statoil“ veikia kaip skaidri pelno siekianti įmonė, o dalis jos akcijų priklauso ir smul-kiems investuotojams.

Lietuvoje – mažesniPasak Aplinkos ministe-rijos (AM) Ekonomikos ir tarptautinių ryšių de-partamento ekonomikos skyriaus vedėjos Živilės Liberienės, siekiant išsi-aiškinti, kokį poveikį vals-tybei ir verslui daro jos išteklių naudojimas, 2011 metais atliktas tyrimas, kuriuo remiantis pernai buvo pakelti mokesčiai už valstybinius gamtos ište-

kiekio ir nustatyto tarifo, o kai kuriose ES šalyse papil-domai mokamas mokestis už suteiktą gavybos plotą“, – sako AM specialistė. Esą buvo nagrinėta taikyti ki-tokias mokesčio sistemas, bet nenorėta administraci-nės naštos perkelti verslui, todėl pasirinktas nuosai-kesnis modelis.

Anot Ž. Liberienės, mo-kesčiai už valstybinius gamtos išteklius artimiau-siu metu nekis.

»Į Lietuvą pasikviečiame užsienio investuotojus, jie siurbia mūsų nacionalinį turtą ir už tai mums sumoka vos septintadalį sumos

lentelė nr. 1. MOKeSČIO UŽ nAUDInGĄSIAS IŠKASenAS tArIFAI

ištekliaianhidritasdolomitasdurpėsGintarasklintiskreidos mergelisMolissmėlis moliui liesintismėlis stiklui gamintismėlis silikatiniams dirbiniamskitas smėlisžvyras

Matavimo vnt.m3

m3

m3

kgm3

m3

m3

m3

m3

m3

m3

m3

tarifas, lt52,5269,82,092,261,28 - 2,161,241,10,951,12

lentelė nr. 2. BAZInIAI MOKeSČIO UŽ nAFtOS Ir DUJŲ IŠteKlIUS tArIFAI

Gavyba iš telkinio per metus, tūkst. tonųiki 11–55–1010–1515–2020–25daugiau kaip 25

Bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas procentais26810121620

sausumos telkiniams vandens telkiniams

Gavyba iš telkinio per metus, tūkst. tonųiki 100100–200200–300300–400400–500500–600600–700daugiau kaip 700

Bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas procentais246810121416

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

»Gali nutikti taip, kad įmonė baigs kasti durpes, bankrutuos ir gamtai padarytus nuostolius apmokėti teks Lietuvai

Lietuvoje8 nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

Vytautas Žukauskas, Laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas:npd padidinimas sumažintų mokesčių naštą, tenkančią MMa atlyginimui, kuri šiuo metu siekia apie 37 proc., ir leistų smulkiajam verslui išmokėti darbuotojams didesnius atlyginimus „į rankas“. Tai gerai, gyventojai gautų didesnes pajamas. Tačiau npd padidinimas nesumažintų MMa naštos darbdaviui, mat 1 tūkst. litų „popieriuje“ gaunančio žmogaus pozicija toliau kainuotų tiek, kiek uždirbančio daugiau nei 1300 litų

Zita Sorokienė, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė: didinant npd, žmogus gautų daugiau pajamų, o darbdaviui būtų lengviau, nes mokesčiai skaičiuojami atėmus npd. Tai būtų tinkama pozicija, valstybė parodytų, kad jai rūpi ir verslas, ir geresni atlyginimai: samdomi darbuotojai uždirbtų didesnį atlyginimą, nes gaunantieji MMa nepajus jos padidėjimo

NUOMONĖ

daugiau „į rankas“ tinkama pozicija

Ar padėtų smulkiesiems verslininkams NPD didinimas?

eLTaFotodiena

Smulkieji: MMA sąvoką reikia panaikinti

Smulkusis ir vidutinis (SVV) verslas – valstybės ekonomikos pamatas arba 99,3 proc. viso verslo, paskelbtas ES naujo finansavimo laikotarpio prioritetu: nors deklaracijos kelia vilčių, pats SVV jaučiasi nuvertintas.

Per kelerius metus sukurta veiks-minga sistema jaunam verslui

skatinti. SVV tarybos vadovė Dalia Matukienė tikisi teigiamų pokyčių ir naujosios Vyriausybės, kuri galėtų pradėti nuo ne-apmokestinamojo pajamų (NPD) didinimo, dėmesio.

? Kokios įtakos smulkiesiems ir vidutiniams verslinin-

kams turėjo MMa (minimalios mėnesinės algos) didinimas?

Darome nepriklausomą

GaBiJa saBaLiaUsKaitėgabija@ekonomika.lt

tyrimą: užfiksavome, kiek buvo įmonių, darbuotojų, ir žiūrėsime, kas atsitiks po dviejų mėnesių. Perio-das ilgas, sunku pasakyti, bet be nusiskundimų nesu nieko gero girdėjusi. Kal-bos tokios: uždarau, ma-žinu, atleidžiu, tikriausiai pats išvažiuosiu. Bet tai ne šios Vyriausybės pro-blema, MMA eskaluoja profsąjungos, kurios iki šiol nesuprato, kad dir-bantiesiems reikia aiškiai pasakyti, kiek mokesčių už juos sumoka verslinin-kas. Reikėtų dviejų dalykų: pirma, baigti kalbas apie MMA, ją panaikinti ir

nebereikės ant šios karti šunų. Antra, kad visus mo-kesčius susimokėtų pats darbuotojas: pavyzdžiui, gavęs iš darbdavio 2 tūkst. bruto atlyginimo, šis ra-miai sumokėtų pajamų mokestį, privalomąjį svei-katos draudimą.

? Kokia būtų prasmė, ar neto atlyginimas būtų pa-

kankamas? Juolab kad svarus argumentas didinti MMa – geresnio gyvenimo siekis.

Tegul valdžia padaro eksperimentą ir pažiūri, ar kas gyvens geriau. Ga-liu ramiai pasakyti, kad 23 proc. gyventojų gauna

MMA, bet ir sutinka už jį dirbti. Juk žmogus turi ne-ribotas galimybes lavintis. Ką Lietuvoje ir daro: dirba tris, keturis darbus arba išvažiuoja, nes čia mažai moka. O Lietuvoje dirba septynias valandas, nes arba valandą geria kavą, arba nuo 4 valandos žmo-gaus akyse matai namų ilgesį. Aplankiau daug ša-lių, ten nueini į kokią or-ganizaciją, niekas net akių nepakelia, per dieną turi penkias minutes parūkyti.

? Kaip atrodo smulkaus ir vidutinio verslo santykiai

su bankais, ar keičiasi į naudą kreditavimo politika?

Dėl juodo mūsų užsis-pyrimo sukurta darbo grupė, komisija Seime, Lietuvos banke, bet reika-lai juda sunkiai. Anksčiau bankai galėjo neatsakyti paskolą turinčiam juridi-niam asmeniui, buvo pri-vilegijuota institucija, bet šiandien per numatytą ter-miną jie privalo paaiškinti savo sprendimą. Ruošia-masi sudaryti ginčų om-budsmeno komisiją, kuri irgi sunkiai skinasi kelią.

Bankų įkainiams, ma-nau, konkurenciją sudaro kredito unijos, skandina-viškiems bankams – lie-tuviško kapitalo, galbūt atsiras ir nauja institucija, kurią siūlėme, valstybi-

nis bankas, nors tai labai sudėtinga. Planai neleisti atsiskaityti grynaisiais pinigais sukėlė didelį ažio-tažą. Jei išvis norima su-naikinti smulkųjį verslą, prašom, tikrai užsidarys mažos parduotuvės ir kaip kai kas sako: atskridome į tokią šalį, ji „Maxima“ va-dinasi...

? Kokios svarbiausios svv problemos ir jūsų pasiūly-

mai jas spręsti?MMA didinimą įvardi-

jame kaip problemą, šią sąvoką reikia apskritai panaikinti arba didinti ne-apmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kad jis kiltų lygiai tiek pat, kiek MMA. Mažose ir vidutinėse įmo-nėse labai sudėtinga ap-skaičiuoti pelno mokestį, todėl kitas mūsų pasiūly-mas – uždirbantiems ma-žiau nei 1 mln. litų taikyti 0 proc. pelno mokestį. Dir-bantys pagal individualios veiklos liudijimus iš mažų ir vidutinių įmonių negali gauti daugiau kaip 10 proc. pajamų. Čia yra dvi blogy-bės: užsidaro individualios veiklos įmonės, žmonės išeina į šešėlį. Didelė jau-nimo nedarbo problema, o kad jie ateitų į darbo rinką, reikia specialių da-lykų, pirmiausia statuso, panašaus į socialinių įmo-nių. Tokia bendrovė turėtų

viešųjų pirkimų privile-gijų, nes dabar dalyvauti konkurse tas pats, kaip nuskristi į mėnulį.

?naujoji vyriausybė siekia mokesčių sistemos per-

tvarkos. vienas iš prioritetų – npd, kuriam pritariate, kokių pokyčių tikitės?

Turiu bebaigiančią su-siformuoti nuomonę, kad naujoji valdžia tarsis su verslu, mūsų pasiūlymai įtraukti į perspektyvinius planus. Tikimės, kad at-siras proto grūdas ir bus atsižvelgiama į praktikų, ekspertų nuomones, ne tik į bankininkų ir tų 0,7 proc., kuriuos sudaro stambu-sis verslas ir monopolijos. Tada Lietuva per klasteri-zaciją, bendradarbiavimą, regionų plėtrą, programas jaunimui turės šansą kon-kuruoti.

NPD tik vienas iš da-lykų, kuriuos reikia per-žiūrėti, bet žiūrėti į vieną mokesčių sistemos dalį ža-linga, reikia vertinti siste-miškai. Per 4 metus pada-ryta viskas, kas įmanoma pirmaisiais verslo metais. Palyginę statistiką, pama-tytume, kad sistema, tam tikrai grupei sudarytos są-lygos valstybei atsiperka šimteriopai: per metus su-kurta tiek įmonių, kiek ne-buvo per visą nepriklauso-mybės laikotarpį.

CV Dalia Matukienė

Nuo 2009 m. Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė

d. Matukienė sako, kad per kelerius metus sukurta sistema jaunam verslui skatinti valstybei suteikia šimteriopos naudos, taigi tinkamų sąlygų tikisi ir svv senbuviai. Fotodiena

skaitykite

2013 vasarį žurnale

Savas verslas10

Keturi darbuotojų tipai kiekvienas darbdavys turi žinoti, kaip efektyviai elgtis su įvairių tipų asmenybė-mis. autorė kate Ward sudarė HrdQ asmenybių tipų modelį ir teigia, kad žmonės yra „specifinių, įsitvirtinusių, stabilių asme-nybės tipų, kurie lemia jų elgesį.“

Kaip sugalvoti gerą verslo idėjąMetų pradžia – puikus lai-kas pradėti verslą. žinoma, pirmiausia reikia sugalvoti koncepciją, kuri būtų sėkminga. „Jums reikia sugalvoti daug idėjų, kad tai nulemtų jūsų sėkmę“, – pataria vienas interneto svetainės „inventright.com“ įkūrėjų stephenas key’us.

Būsimieji verslo lyderiaiverslumas – tai revoliu-cinė veikla, troškimas pakeisti pasaulį. kūrybin-gumas ir inovacija antre-prenerystės pagrindas, o šias savybes maitina viskas, kas yra rinkoje: nuo valstybės politikos iki požiūrio į mokslą bei technologijas, nuo teisės ir intelektinės nuosavybės iki demokratijos bei valdžios, nuo ekologijos ir aplinkos iki meno ir žiniasklaidos.

www.ek.ltnaUJienOs tavO

versLUi

Kokį automobilį

renkatės?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Dovanos telefonu■Lietuvių „Gifty“ giriasi pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pristatę programėlę, leidžiančią ki-tiems žmonėms dovanoti realias dovanas telefonu. norite kolegą pavai-šinti alumi? Įsijungiate programėlę, iš telefono adresų knygos išsiren-kate gavėją, parašote palinkėjimą, sumokate ir adresatas gauna žinutę su unikaliu dovanos kodu, kurį panaudos kavinėje ar parduotuvėje.

„Gifty“ vadovas Ilja Po-livanovas sako, kad vis-kas prasidėjo nuo kitos idėjos: „Pradėjome nuo galimybės „susimesti“ pinigų dovanų čekiams ir visa tai veikė sociali-niuose tinkluose. Dirb-dami prie produkto pa-stebėjome dar įdomesnę nišą, kuri leistų žmonėms keliais paspaudimais pa-dovanoti konkrečias pas-laugas ar daiktus.“

Gavo investicijąProgramėlė mobiliesiems įrenginiams pasirodė praėjusių metų lapkritį, o jau sausio viduryje bendrovė skelbė sukir-tusi rankomis su rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“ dėl investicijos, kurios dydis neatsklei-džiamas.

„Jie patikėjo ir inves-tavo į mus, kad galėtume veiklą plėtoti Lietuvoje ir žygiuoti į kitas rinkas,

kurios turėtų būti dides-nės. Vakarų šalyse var-totojai aktyvesni, todėl mūsų tikslinė rinka – di-desni miestai, kur reikia nukeliauti didelį atstumą ir nėra galimybės dažnai susitikti su artimais žmo-nėmis“, – sakė I. Polivano-vas.

Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai lietuviai renkasi dovanas iki 10

litų. Anot jo, vyrai pakan-kamai aktyviai vieni ki-tam siunčia dovanų alaus bokalą ar dėžę, mėgstami bilietai į kiną.

Tam tikra dalis nuo kiekvieno sandorio ati-tenka „Gifty“, tačiau I. Polivanovas pabrėžia, kad jų siūlomų produktų kainos nesiskiria nuo siūlomų parduotuvėse ar kavinėse.

pasirinko dėl dydžioMažą Lietuvos rinką „Gifty“ pasirinko būtent dėl jos dydžio. „Nors rinka ir maža, bet iš ki-tos pusės – labai matoma. Mūsų produktas vieti-nis, todėl geriau jį išto-

bulinti mažoje rinkoje. Nesitikime, kad šalyje projektas bus pelningas – jei taip įvyks, bus labai gerai. Lietuva mums lei-džia santykinai greitai išbandyti produktą ir jį užbaigus truputį len-gviau žygiuoti į didesnes rinkas“, – aiškino I. Poli-vanovas.

Paklaustas, ar sunku buvo sudominti investuo-tojus, pašnekovas teigė, kad ir taip, ir ne: „Praėję metai buvo sėkmingi, mat atsirado pakankamai įdomus fondas („Practica Capital“ – aut. past.), ku-ris orientuojasi į panašius projektus. Sunkesnė dalis – Lietuvoje dar ne iki galo

Martynas pasiLiaUsKasmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

i. polivanovas: „Gifty“ leidžia parodyti dėmesį, atsiprašyti ar pakelti nuotaiką. Gintaro Gimžausko | ConTenTUM nuotr.

»vyrai pakankamai aktyviai vieni kitam siunčia dovanų alaus

1. Varomą benzinu 37%

Šaltinis: „ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 296 skaitytojai.

SAVAITĖS KLAUSIMAS5

1

232. Varomą dyzelinu 39%

3. Varomą elektra 7%4. Hibridinį 9%

5. Automobiliu nevažinėju 8%

dyzelinių automobilių populiarumas Lietuvoje blėsta jau kelerius metus. Tai lemia griežtesni techninės apžiūros reikalavimai ir supanašėjusios benzino bei dyzelino kainos. elektromobilių paklausa Baltijos šalyse tebėra visiškai maža, bet hibridinių automobilių skaičiumi lietuviai gerokai lenkia artimiausius kaimynus. skaitytojų klausėme, kokiu kuru varomus automobilius jie renkasi.

susiformavusi fondų vei-kimo praktika, todėl šiek tiek užtruko derybos ir techninių niuansų deri-nimas.“

Naujiems „startu-pams“ I. Polivanovas pataria ieškoti krypčių ir idėjų, kurios būtų kaž-kuo unikalios. „Jei jūsų vizija – kurti globalų projektą, reikia stengtis skirtis nuo analogiškų produktų pasaulyje. Jei vizija orientuota į vie-tinę rinką, tuomet grei-čiausia ir paprasčiausia strategija – atkartoti sėkmingai veikiantį pro-duktą užsienyje, to nerei-kėtų baidytis“, – patarė „Gifty“ vadovas.

ĮDOMU savaitraščiui „ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

4

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13nr. 4 2013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

savaitės KriMinaLų

TOP 3

I S P A N I J A . Dviejuose iš 20-ies pati-krintų šalyje parduodamų mėsainių su jautiena ap-tikta arklių DNR. Produkcija buvo paženklinta „Eroski“ ir „Alipende“ prekių žen-klais. Sausio viduryje arklių ir kiaulių DNR mėsainiuose

su jautiena rasta Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. V O K I E T I J A . Šalies bankų priežiūros ins-titucija pradėjo patikrinimą keturiuose bankuose, įtaria-muose tarptautinėmis ma-nipuliacijomis, susijusiomis su palūkanų normomis. Į

akiratį pateko ir didieji bankai „Deutsche Bank“ ir „Porti-gon“. Įtariama, kad jie ma-nipuliavo Europos tarpbanki-nės rinkos palūkanų norma EURIBOR. B R A z I L I J A . Vienas iš naktinio klubo „Kiss“, kuriame per gaisrą

žuvo 235 žmonės, savininkų mėgino nusižudyti. Jis gydo-mas ligoninėje dėl apsinuo-dijimo smalkėmis, nusižu-dyti jam sutrukdė policija. Jis vienas iš keturių, suimtų po tragedijos naktiniame klube Brazilijos Santa Mari-jos mieste.

Kratomos „Lietuvos dujos“

dar neaišku, kokios įtakos suklastotų dokumentų teikimas galėjo turėti dujų kainoms. Fotodiena

■dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų suklastoji-mo, bendrovei „Lietuvos dujos“ teikiant duome-nis valstybinei kainų ir energetikos komisijai, Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą. Įmo-nėje atliktos kratos.

,,Pareikšti įtarimai dviem darbuotojams, pri-

šešėlinis gėlių verslas

didmenine gėlių prekyba užsiimančios įmonės įtariamos mokesčių vengimu. Fotodiena

■Mokesčių inspektoriai, policijos pareigūnai ir prokurorai atliko daugiau kaip 150 kratų vilniaus, Kauno ir alytaus apskrity-se veikiančiose didme-nine prekyba gėlėmis užsiimančių bendrovių patalpose, vilkikuose, puspriekabėse, šių įmo-nių vadovų, buhalterių namuose, pirkėjų darbo, gyvenamosiose vietose.

Kratose dalyvavo dau-giau kaip 150 pareigūnų

ir VMI specialistų, prane-šimai apie įtarimus įteikti daugiau nei 15 asmenų.

Minėti asmenys įta-riami taip organizavę įmo-nių veiklą, kad valstybei būtų mokami kuo mažesni mokesčiai, arba, prisiden-giant nepelninga įmonių veikla, jie visai nebūtų mo-kami.

Dalis produkcijos įmo-nės klientams buvo par-duodama be pirkimą–pardavimą patvirtinančių dokumentų.

Taksi verslas: į šešėlį – po vieną

eveLina pOviLaitytėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Praėjus metams po policijos ir inspektorių reidų taksi bendrovėse, pokyčius pajuto visi rinkos dalyviai. Tačiau norint užauginti taksi verslo kultūrą teks dar nemažai padirbėti, mat šiandien taksistu

gali būti kiekvienas.

leivių vežimas ir taksi“ baigė, tačiau, VMI atstovo teigimu, ir toliau atidžiai stebės rinką.

nauja metodika„Pasikeitus teisiniam re-guliavimui, dalis įmonių ir gyventojų vis dar ieško būdų, kaip išvengti mo-kesčių. Vienas jų – užsi-imti transporto priemonių nuoma“, – sako R. Punce-vičius.

Vis dėlto, mokesčių administratoriaus požiū-riu ši veikla nėra tapati taksi paslaugų veiklai. Be to, taksi bendrovėse ins-pektoriai vis dar aptinka nelegalių darbuotojų, ne-apskaitytų pajamų, kvitų išdavimo bei taksometrų naudojimo pažeidimų.

Po inspektorių ir pa-reigūnų reidų iš sostinėje veikusių 58 taksi įmonių šiandien stiprios liko vos 7–8. Ir nors taksi auto-mobilių skaičius mieste tebėra panašus, didžioji dalis sostinėje važinėjan-čių taksi mašinų nepri-klauso šias paslaugas tei-kiančioms bendrovėms. Tokius pokyčius vardija Vilniaus miesto savival-dybės Miesto transporto skyriaus vedėjas Evaldas

Matonis.Pasak jo, dabar kiekvie-

nas gyventojas, pateikęs reikalingus dokumentus, iš savivaldybės gali gauti leidimą užsiimti taksi vei-kla. Tad šiandien 1,3 tūkst. leidimų išduota fizinių as-menų automobiliams, apie 200 – įmonių.

„Manau, kad situacija panaikinus taksi verslo licencijavimą gerokai blo-gesnė, – sako E. Matonis. – Kai taksi vairuotojas – pats sau šeimininkas, pasitaikius pirmai progai, jis tik ir stengiasi neįjungti taksometro ar taikyti di-desnį tarifą. Anksčiau to-kiais atvejais įmonė buvo suinteresuota kontroliuoti vairuotojus. Dabar mums tą padaryti kur kas sudė-tingiau.“

Savivaldybės atstovas tvirtina, kad didžiausias šiandien egzistuojantis taksi verslo užribis sosti-nėje – vadinamoji automo-bilių nuoma.

„Kai panaikiname leidimą, vairuotojas griebiasi „automobilių nuomos“: nusiima gelto-nus numerius, užsideda plafoną ir laukia keleivių gatvėje. Šiandien tokių au-tomobilių yra apie 200–250 ir tai visiškas „šešėlis“. Manau, reikėtų grįžti prie licencijavimo – tuomet įmonės taptų mūsų pagal-bininkais ir kontroliuotų vairuotojus. Šiandien vai-ruotojas – pats sau šeimi-

ninkas: dirba, kada nori, atrodo – kaip nori, ir ima iš keleivio, kiek sugalvoja“, – tvirtina E. Matonis.

Klientas svarbiauSavivaldybės atstovas pri-duria, kad Vakarų šalyse paplitusiam taksi rinkos li-beralizavimui Lietuva dar nėra subrendusi.

„Tačiau po reidų paste-bime iš pozityvų pokytį: atsirado kelios bendrovės, kurios mato prasmę inves-tuoti į naujus automobilius ir kokybę“, – priduria jis.

Prieš metus sosti-nėje įkurtos „Taxi Jazz“ valdančios bendrovės „FSOFT“ direktorius Ni-kolajus Bedrovas pasa-koja, kad pasikeitus teisės aktams pagerėjo verslo aplinka, todėl buvo palan-kiau kurti įmonę, teikian-čią taksi paslaugas.

„Nors pačioje rinkoje nedaug kas pasikeitė: kar-tais susidaro įspūdis, kad taksi verslas liko toks pat nuo praėjusio amžiaus de-šimto dešimtmečio, – sako jis. – Taksi paslaugų, ypač gerų, Vilniuje visuomet trūko. Todėl norime paro-dyti, kad jas galima teikti kitaip.“

N. Bedrovas vardija, kad siekdama kokybiškų paslaugų įmonė investuoja į naujus automobilius,

nuolat prižiūri jų įrangą, neleidžia vairuotojams sa-vivaliauti, įdiegė mašinose GPS siųstuvus, kad dispe-čerė visuomet žinotų, kur jie yra ir galėtų planuoti darbą, sudaro galimybę at-siskaityti kortele.

„Pas mus dirba jauni vairuotojai, anksčiau ne-buvę taksistais. Apskritai vengiame senosios taksi kultūros ir labiausiai orientuojamės į kliento po-reikius, – aiškina FSOFT direktorius ir priduria pla-nuojantis įmonės plėtrą. – Vilniuje toks didelis taksi paslaugų poreikis, kad net jei turėtume dvigubai dau-giau automobilių, darbo

Beveik prieš me-tus pareigūnai kartu su inspek-toriais krėtė 39

sostinės taksi bendroves.

pektorių akiratį pateko neatsitiktinai: VMI nuo 2011 metų įgyvendino pro-jektą „Keleivių vežimas ir taksi“. Tačiau ne tik ti-krino „šešėlyje“ veikusias įmones, bet ir ėmėsi teisi-nio reguliavimo.

„Dabar taksi įmonių darbuotojai pajamas turi apskaityti pagal taksome-trų duomenis, vesti ka-sos operacijų žurnalą, o keleiviams išduoti kvitą, – aiškina R. Puncevičius. – Taksi veiklą jau gali vyk-dyti ne tik įmonės, bet ir gyventojai, įregistravę in-dividualią veiklą.“

VMI atstovas skai-čiuoja, kad panaikinus li-cencijavimą šią veiklą pra-dėjo vykdyti apie 44 proc. taksi įmonių darbuotojų.

„Taip iš taksi įmonių išgyvendinta praktika, kai darbuotojai bendrovių va-dovams turėdavo mokėti mėnesinį mokestį“, – aiš-kina jis.

Pačių įmonių sumokėtų mokesčių suma išaugo 33 proc., o realizacinės paja-mos, tenkančios vienam darbuotojui, padidėjo 48 proc. R. Puncevičius sako, kad daug VMI padeda ir konstruktyvus bendradar-biavimas su taksi verslo asociacijomis, be to, pas-taruoju metu vis daugiau pranešimų apie neteisėtą taksi veiklą gaunama iš gyventojų.

Nors mokesčių admi-nistratorius projektą „Ke-

krūvio nesumažintume.“Per metus ir šiai ben-

drovei teko susidurti su ti-krintojais, tačiau N. Bedro-vas sako jiems priekaištų neturintis, mat nors tai sukėlė papildomų rūpes-čių ir streso, tačiau jauna įmonė sulaukė rekomen-dacijų ir pagalbos.

„Kalbant apie aps-kaitą, man atrodo, kad ji neatitinka realybės. Tik sunkina gyvenimą, bet ne-išsprendžia tikrųjų šešėli-nio taksi verslo problemų, – sako jis. – Vis dėlto di-džiausia bėda šiandien – vadinamoji automobilių nuoma. Garsiai kalbama apie taksi rinkos tvar-kymą, tačiau ši problema nesprendžiama. Tad susi-daro įspūdis, kad žodžiai prieštarauja darbams.“

FaKtai

taKsi rinKa viLniUJe

• 2011 m. vasarį VMI ir Kri-minalinės policijos parei-gūnai atliko 60 kratų 39 sostinės taksi bendrovėse

• Tuomet skaičiuota, kad jos užėmė apie 70 proc. Vilniaus taksi paslaugų rinkos. Panašių tikrinimų būta ir kituose miestuose

• Iki šiol nustatyta, kad jų valstybei padaryta žala siekia 10 mln. litų.

• Po inspektorių ir parei-gūnų reidų iš sostinėje veikusių 58 taksi įmonių šiandien stiprios liko vos 7–8.

•Dabar taksi veikla neli-cencijuojama, o leidimą iš savivaldybės gali gauti kiekvienas gyventojas. Šiandien 1,3 tūkst. tokių leidimų išduota fizinių asmenų automobiliams, apie 200 – įmonių.

»daugiau pranešimų gaunama iš gyventojų

taikytos kardomosios prie-monės“, – sakė prokuroras Ugnius Vičinas.

Jo teigimu, darbuotojai nuo pareigų nėra nušalinti, bet tęsiant tyrimą įtaria-mųjų gali atsirasti daugiau. U. Vičinas neneigia, kad galimai buvo klastojami dokumentai, teikiami Vals-tybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kurie 2013 m. galėjo turėti įtakos dujų kainai.

»didžiausia bėda – vadinamoji automobilių nuoma

nors šešėlinį taksi paslaugų tinklą pavyko išardyti, šiandien

pareigūnams tenka kontroliuoti savarankiškai panūdusius dirbti

taksistus. Fotodiena

Tuomet skaičiuota, kad jos užėmė apie 70 proc. Vilniaus taksi paslaugų rinkos. Panašių tikrinimų būta ir kituose miestuose.

Kalbinamas Valstybi-nės mokesčių inspekcijos (VMI) Operatyvios kontro-

lės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevi-čius pasakoja, jog per rei-dus pareigūnai atliko dau-giau nei 60 kratų, manoma, kad įmonių tinklas vykdė nusikalstamą veiką, neap-skaitė gaunamų pajamų

bei patiriamų išlaidų. Iki šiol nustatyta, kad valsty-bei padaryta žala siekia 10 mln. litų.

taksi visiemsR. Puncevičius tvirtina, kad taksi bendrovės į ins-

netekę leidimų dirbti, taksistai užsiima vadinamąja automobilių nuoma. Fotodiena

Transportas 15

■pernai Baltijos šalyse parduotų automobilių skaičius tik kiek daugiau nei procentu atsiliko nuo rekordinių 2008 m. ir sie-kė 378 tūkst., skelbiama „autoplius.lt“ leidinyje „Barometro“ atliktame tyrime.

Populiariausi automo-biliai Lietuvoje šiuo metu nuo 11 iki 20 metų amžiaus (59 proc.), jų yra 725 tūkst. Mėgstamiausi išlieka „Volks-wagen“, „Audi“,„Opel“.

automobilių rinka atsigauna

Keisis vilniaus oro uosto vadovybė. Fotodiena

»vilniaus miesto meras artūras Zuokas: šiuo metu baigiame ir artimiausiu laiku pristatysime didelį darbą, kurį pradėjome praėjusiais metais, – ką ir kaip reikėtų daryti vilniaus mieste, kad užtikrintume vienintelį siekinio parametrą: vienam butui – viena automobilio statymo vieta. tai reiškia, kad jeigu, sakykime, gyventojai, įsikūrę viename bute, nori turėti 3–4 automobilius, privalėtų patys ir susimokėti arba prisidėti prie tokios infrastruktūros kūrimo

■pernai seB banko lizin-go bendrovė Lietuvoje finansavo 238 naujų ekologiškų automobilių, kurių CO2 emisija nevirši-ja 130 g/km, pirkimą.

Bendra šių automobilių vertė buvo 9,5 mln. litų, iš jų 8,8 mln. litų finansavo bendrovė „SEB lizingas“. Vidutinė tokio automobilio kaina siekė 40 tūkst. litų. Lietuviai dažniausiai rinkosi „Volkswagen Up“, „Fiat Panda“ ir „Škoda Oktavia“ markių automobilius.

238 ekologiški automobiliai

TIEK NUO KOVO KAINUOS AUTOMOBILIų TECHNINĖ APŽIŪRA, PABRANGUSI NUO 42 LITų

53

■tarptautinio vilniaus oro uosto komercijos departamento direkto-rius simonas Bartkus traukiasi iš pareigų.

Pasak vadovo, toks sprendimas buvo priimtas jo iniciatyva. Sausio 31 d.

iš oro uosto generalinio direktoriaus pareigų pa-sitraukė Tomas Vaišvila, vadovavęs nuo 2009 m. S. Bartkus komercijos di-rektoriumi dirbo trejus metus. Anksčiau ėjo „Lie-tuva Statoil“ rinkodaros vadovo pareigas.

pasikeitimai oro uoste

Fotodiena

specialistai sako, kad Lietuvos rinka pagal naujų įvežtų automobilių skaičių keturis kartus lenkia Latviją ir estiją. Kaimynai vis dažniau atvažiuoja į Lietuvą įsigyti automobilių. Fotodiena

„Rail Baltica 2“ su nebaigta vėže

GaBiJa saBaLiaUsKaitėgabija@ekonomika.lt

Taline pristačius europinės vėžės „Rail Baltica 2“ galimybių studiją, Baltijos šalys svarstys įkurti bendrą įmonę projektui įgyvendinti.

Nors pirmojo projekto „Rail Baltica“ darbai stringa, susi-

siekimo ministras Riman-tas Sinkevičius įsitikinęs, kad pradėti naująjį pro-jektą realu jau artimiau-siu finansiniu 2014–2020 metų laikotarpiu.

Juolab kad naujoji ES finansinė perspektyva numato skirti lėšų naujai europinei geležinkelio vė-žei tiesti. Tiesa, vien Lie-tuvoje „Rail Baltica 2“ at-sieitų gerokai per 4 mlrd. litų.

„Susisiekimo ministe-rijos atašė komandiruo-tėje Briuselyje siunčia signalus, kad šiam projek-tui bus skiriama pinigų“, – teigia R. Sinkevičius.

Ministras įsitikinęs, kad lėšos „Rail Baltica“ darbams nenuėjo veltui, o neįgyvendintą liniją bus galima išnaudoti nutiesus naująją geležinkelio vėžę, kaip „Rail Balticos 2“ at-šaką. „Turėsime galimybę

perkrauti krovinius, at-važiuojančius iš rusiškos vėžės į europinę, turėsime logistikos terminalą Pale-mone, galėsime padirbėti ir šitaip formuosis krovi-nių srautas“, – aiškina su-sisiekimo ministras.

„Rail Baltica“ projekto direkcijos vyriausiasis specialistas Saulius Poš-kus sako, kad abu projek-tai nesikerta ir papildo vienas kitą. ES transporto kelių perspektyvoje numa-toma sistema, kurioje – pa-grindinis Azijos–Baltijos koridorius, prasidedantis Helsinkyje ir besitęsiantis iki pat Adrijos jūros, o į jį įsilieja ir „Rail Baltica“ vėžė. „Vėžė nuo Lenkijos iki Kauno, kurią įgyven-diname dabar, taptų jun-giamąja transeuropinio tinklo dalimi. Koncepcija – kad pagrindinis korido-rius turi būti apraizgytas jungiamaisiais tinklais, kurie padėtų regionų, lo-gistikos plėtrai“ , – aiškina S. Poškus.

Susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) „ICC Lietuva“ atsto-

vais, ministras R. Sinkevi-čius tikino, kad Lietuvos ministerijose lankosi Ki-nijos verslininkų delega-cijos, siūlančios palankias darbų vykdymo ir kredi-tavimo sąlygas projektui „Rail Baltica“.

Tačiau „Rail Baltica“ atstovas S. Poškus tikina apie Kinijos verslininkus, siūlančius tiesti vėžę, gir-dėjęs tik iš žiniasklaidos. „ Manau, kad kinų versli-ninkus labiausiai domintų dalyvavimas atviruose konkursuose, kurie skel-biami rangos darbams, logistikos ir terminalų plė-troje“, – svarsto jis.

Susisiekimo ministras teigia galintis išskirti ne vieną sritį, pradedant verslu, baigiant saugumu, kuriai naujoji vėžė turėtų būti naudinga. „Čia atsi-randa ir nacionalinis, ir paslaugų eksporto intere-sas. Esant infrastruktūrai, visada galima iš to turėti naudos“, – dėsto susisie-kimo ministras.

S. Poškus primena, kad europinėmis lėšomis finansuojami projektai

yra strateginiai geopoli-tiniai, todėl nekalba apie tiesioginę naudą. Anot jo, įgyvendinus pirmąjį „Rail Baltica“ projektą visame ruože atsirastų platūs ir siauri geležinkeliai, to-dėl bet kurioje jo vietoje būtų galima steigi logisti-kos centrus, pritraukiant investicijas ir kuriant darbo vietas. „Jei tai būtų finansiškai atsiperkan-tis projektas, ES tikrai jo nefinansuotų. Bet eko-nominė socialinė nauda būtų neabejotina, – teigia „Rail Baltica“ direkcijos atstovas. – Dabar Baltijos šalių geležinkelių sistema atskirta nuo likusių ES tinklų. Vėžė juos susietų, paskatintų keliauti ir žmo-nes.“

Pašnekovas primena dar 2011 metų Baltijos valstybių premjerų su-sitikimą, kai jie pritarė kompanijos „Aecom“ ga-limybių studijai ir pažy-mėjo, kad projektas gali būti svarstomas, jei finan-suojama ne mažiau kaip 85 proc. jo vertės. Tačiau, pašnekovo teigimu, dar anksti daryti išvadas, ar Baltijos šalys imsis kurti bendrą įmonę „Rail Bal-tica 2“ projektui įgyven-dinti.

„Reikia gerai išnagri-nėti teisinius klausimus. Negaliu sakyti, kad kelia abejones, bet dar nesibaigė studijos išvadų ir pasiū-lymų nagrinėjimas, kie-kviena šalis turi skirtingų niuansų dėl nuosavybės, infrastruktūros. Lietuvoje, pavyzdžiui, ji išimtine teise priklauso valstybei“, – aiš-kina „Rail Baltica vyriau-siasis specialistas Saulius Poškus.

ekspertų tikinimu, baigiamas techninės dokumentacijos rengimas esamai geležinkelio linijai „rail Baltica“ modernizuoti visame koridoriuje nuo Lenkijos iki Latvijos sienos. darbus stabdė per brangūs viešųjų konkursų statybos darbų pasiūlymai. Fotodiena

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.Transportas14 nr. 4

2013 m. vasario 4–10 d.

Pastaruosius keletą metų pelningai dirbanti valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ buvo įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengtame konkurse „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“.“

Tokį apdovano-jimą bendrovė pelnė pirmą kartą. Milijo-

ninį pelną, kurį lėmė žymiai sumažėjusios sąnaudos, skaičiuojanti bendrovė tokių aukštų rezultatų dar nebuvo pa-siekusi per visus įmonės veiklos metus.

daugiau nei pusė milijono 2012 m. pelnas – didžiau-sias bendrovės istorijoje. Jis 25 proc. didesnis nei 2011-aisiais. Prelimina-riais neaudituotais duo-menimis „Smiltynės perkėla“ uždirbo apie 1,8 mln. litų. Beje, sugriežti-nus važiavimų kontrolę 2012 m. į Kuršių neriją kėlėsi mažiau Neringoje registruotų gyventojų automobilių, kurių per-kėlimas bendrovei kom-pensuojamas iš valstybės biudžeto. Dėl to sutaupyta daugiau nei pusė milijono valstybės lėšų.

Dar 2010 m. buvo pa-stebėta, kad masiškai padaugėjo žmonių, dekla-ravusių gyvenamąją vietą Kuršių nerijoje. Naujos kontrolės priemonės per-kėloje ir pasikeitusi kuro deklaravimo tvarka ker-tant valstybės sieną gero-kai sumažino norinčiųjų pasipelnyti valstybės sąs-kaita gretas – per 2012 m. neatlygintinai besikelian-čių transporto priemonių skaičius sumažėjo net 26 tūkst., keleivių – 3 tūkst. Dėl to apie 12 proc. suma-žėjo „Smiltynės perkėlos“ pajamos iš perkėlimo są-naudų kompensavimo, ta-čiau tai sutaupė 560 tūkst. litų valstybei.

veiklos rezultatai„Smiltynės perkėla“ gavo 14,13 mln. litų pajamų. Nepaisant rekordiškai di-delio perkeltų transporto priemonių skaičiaus, jų

2012 m. perkelta beveik 616 tūkst., susitvarkyta su transporto srautais, eilių nebuvo.

Daugiau uždirbta ir iš keleivių perkėlimo. Iš viso per 2012-uosius keltų paslaugomis pasinaudojo 1,9 mln. keleivių ir dvi-ratininkų. Tai 4 proc. (76 tūkst. keleivių) daugiau nei per 2011 m. tą patį lai-kotarpį.

Per 2012 m. iš viso at-likti 23978 reisai, paly-ginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 1,5 proc. arba 357 rei-sais. Žymų atliktų reisų skaičiaus didėjimą lėmė papildomų kelto reisų or-ganizavimo tvarka. Keltai dažnai kursuoja nesilai-kydami grafiko.

Nepaisant fakto, kad kuro kainos, kurios su-daro žymią dali bendro-vės išlaidų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žymiai padidėjo (pabrangimas sudarė vidutiniškai apie 10 proc.), „Smiltynės per-kėlai“ pavyko per 2012 m. sumažinti sąnaudas 395 tūkst. litų (3 proc.). Visos bendrovės sąnaudos su-darė 12,4 mln. litų.

2012 m. bendrovė pagal lizingo mokėjimo gra-fikus už įsigytus keltus sumokėjo 2,7 mln. litų išperkamosios nuomos vertės ir 584 tūkst. litų pa-lūkanų.

2010 m. „Smiltynės per-kėla“ dividendų forma valstybei sumokėjo 1,2 mln. litų, 2011 m. – 1,1 mln. litų. Kokia suma di-videndų forma bus sumo-kėta į valstybės biudžetą šiais metais, „Smiltynės perkėlos“ valdyba spręs po atlikto bendrovės fi-nansinės veiklos audito.

dėmesys infrastruktūrai„Smiltynės perkėla“, siekdama, kad teikiamos

paslaugos būtų šiuolai-kiškos ir patogios klien-tams, Naujojoje perkėloje įrengė savitarnos kasą. Automatinėje kasoje ga-lima įsigyti persikėlimo keltu bilietus keleiviui ir dviratininkui. Tokius ap-aratus ketinama įrengti ir Senojoje perkėloje – Šiaurės rage.

Pagrindinė priežastis, paskatinusi iš dalies au-tomatizuoti bilietų parda-vimą, – klientų aptarna-vimo kokybės gerinimas, mažinant eiles ir ben-drovės sąnaudas. Iki šiol Naujoje perkėloje žiemą dirbo tik automobilių ka-sos, o keleivių kasa – tik vasarą piko valandomis. Savitarnos kasa dirba 365 dienas per metus.

Laikantis naujų sau-

gios laivybos reikalavimų bei siekiant užtikrinti maksimalų keleivių sau-gumą, 2012 m. atnaujintos gelbėjimo priemonės kel-tuose, atliktas kelto „Bal-tija“ dokinis remontas.

Iš viso per 2012 m. ben-drovės investicijos sudarė apie 2,5 mln. litų.

ilgai lauktas keleivių terminalas jau šiemetPo to, kai 2011 m. birželio 7 d. Šiaurės rage buvo pa-statytas naujas pirsas, Se-noji perkėla buvo iškelta į naująją vietą. Čia įrengta laikina infrastruktūra ap-tarnauti keleivius.

2012 m. liepos 31 d. Šiaurės rage buvo pradėti naujo keleivių pastato statybos darbai. Vyk-dant šį projektą bus su-

tvarkyta apie 3000 kv. m Šiaurės rago teritorijos: paklota nauja granitinė šaligatvių danga, įreng-tas gatvės apšvietimas, praplėsta ir išasfaltuota aikštelė automobiliams apsisukti, pastatyta infor-macinė švieslentė, įreng-tos automatinės bilietų kasos ir nauja praėjimo kontrolės sistema, pasta-tyta moderni nuotekų si-urblinė, pakloti vandens, lietaus nuotekų tinklai.

2012 m. atlikta darbų už 1,9 mln. litų. Papildo-mai reikės apie 1,7 mln. litų. Statybų pabaiga pla-nuojama šių metų II ketv.

atitinka isO standartus2012 m. rugsėjo 21 d. „Smiltynės perkėla“ sė-kmingai sertifikuota

integruota kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sis-tema. Sertifikatus išdavė „Det Norske Veritas“ tuo patvirtindama, kad bendrovės integruotos vadybos sistemos poli-tika atitinka LST EN ISO 9001:2008, LST EN ISO 14001:2004, BS OHSAS 18001:2007 standartų rei-kalavimus.

„Tai ne tik įmonės pa-siekimų įvertinimas, bet ir įrodymas, kad einame tinkamu keliu, daug dė-mesio skiriame teikiamų paslaugų kokybei ir plė-trai“, – sako AB „Smilty-nės perkėla“ generalinis direktorius Darius Bu-tvydas.Užsakymo nr. 02-01-2012

»tai ne tik įmonės pasiekimų įvertinimas, bet ir įrodymas, kad einame tinkamu keliu

Perkėla skaičiuoja rekordinį pelną

„smiltynės perkėlos“ 2012 metų pelnas – didžiausias bendrovės istorijoje. Bendrovės nuotr.

seB banko pasirinkta 130 g/km CO2 taršos riba taip pat nustatyta europos sąjungos (es) strategijoje, siekiant mažinti es parduodamų naujų automobilių išmetamo CO2 kiekį. Fotodiena

Atomas lieka patrauklus

kuriose valstybėse pasi-reiškia jau egzistuojan-čių atominių elektrinių atnaujinimu. Šveicarijoje penkių branduolinių re-aktorių pajėgumas buvo padidintas 13,4 proc. JAV branduolinės energetikos kontrolės komisija (NRC) patvirtino daugiau kaip 140 šalyje veikiančių reak-torių atnaujinimą, kurie padidins galią 6,5 tūkst. megavatų. Panašų reakto-rių atnaujinimą suplana-vusios ar jau atliko tokios valstybės kaip Ispanija, Suomija ar Švedija.

Dauguma naujai pla-nuojamų statyti reaktorių yra Azijos regione, kur sparčiai augančios ekono-mikos reikalauja vis dau-giau elektros energijos.

TEA duomenimis, šiuo metu planuojama statyti 160 naujų branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas siektų 177 tūkst. megavatų. „Dau-gelyje šalių branduolinė energija sugrįžo į poli-tikų darbotvarkę dėl noro užsitikrinti energetinį saugumą, aplinkosaugos apribojimų naudoti anglį

Tragiška avarija Fukušimos atominėje elektrinėje ir nevyriausybinių organizacijų spaudimas privertė ne vieną valstybę pergalvoti savo atominės energetikos strategijas. Nepaisant to, pasaulinė atominė

energetika apsukų mažinti neketina.

MindaUGas saMKUsmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Augantis pasau-linis elektros energijos porei-kis, skatinamas

sparčiai besivystančių Azijos ekonomikų, verčia valstybes didinti pajė-gumą. Nepaisant tragiškų įvykių Japonijos Fukuši-mos atominėje elektrinėje 2011-aisiais, pasaulio susi-domėjimas atomine ener-getika nėra tolygus, tačiau anaiptol neblėsta.

Žlugęs referendumasPraėjusių metų spalį pata-riamajame referendume Lietuvos piliečiai išreiškė savo nuomonę – nepritarė naujos atominės elektri-nės statyboms ir visas pro-jektas atsidūrė aklavietėje. Naujoji šalies vyriausybė savo verdiktą dėl atominės Lietuvos ateities turėtų pa-skelbti kovo mėnesį.

Panašaus pobūdžio referendumas neseniai buvo surengtas ir Bulgari-joje. Pirmą kartą nuo 1971

metų šalyje surengtame referendume šalies gy-ventojų buvo klausiama, ar Bulgarijoje turėtų būti plėtojama atominė energe-tika ir statoma nauja ato-minė elektrinė. Pradiniais skaičiavimais, projekto vertė siektų 20–25 mln. Bulgarijos levų (35–44 mln. litų).

Praėjusių metų kovą dėl finansinių kliūčių ir užsienio investuotojų sty-giaus, kai 2009-aisiais iš projekto pasitraukė Vo-kietijos energetikos ben-drovė RWE, Bulgarijos premjero Boiko Borisovo vadovaujama dešiniųjų vyriausybė sustabdė pro-jektą. Tuomet Belenės atominę elektrinę netoli Dunojaus upės turėjusi statyti Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“ parei-kalavo 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) kompensacijos už sutarties nutraukimą. Tai paskatino opozicijoje esančią socialistų partiją inicijuoti referendumą.

Už atominės elektrinės statybas pasisakė per 60

proc. referendumo dieną balsuoti atėjusių bulgarų, tačiau jis buvo paskelb-tas žlugusiu – savo valią

išreiškė tik kiek daugiau nei penktadalis balso teisę turinčių Bulgarijos gyven-tojų.

Pagal šalyje galio-jančius įstatymus tokiu atveju klausimas turi būti aptariamas šalies parla-

mente. Žinant, kad dabar jame daugumą sudaro B. Boikovo vadovaujama politinė partija, naujos

atominės elektrinės pro-jektas laikomas praktiškai žlugęs.

pajėgumas augaPasaulio atominės ener-getikos asociacijos (WNA) duomenimis, šiuo metu 31 pasaulio valstybėje veikia 435 branduoliniai reakto-riai. Bendras jų galingu-mas viršija 370 gigavatų. Asociacijos skaičiavimu, 2011 metais tai leido paga-minti 2,5 trln. kilovatva-landžių elektros energijos, kas sudarė 13,5 proc. viso pasaulio elektros energi-jos.

Kiekvienais metais Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pateikia Pasaulio ekonomikos apž-valgą, kurioje įvertina esamą pasaulinės energe-tikos rinkos padėtį. Nau-jausioje ataskaitoje TEA analitikai prognozavo, kad iki 2035 metų pasaulinis branduolinės energetikos pajėgumas sieks 580 giga-vatų.

„Lauktas atominės energetikos vaidmuo su-mažėjo, nes po 2011-ųjų ne-laimės Fukušimos atomi-

nėje elektrinėje valstybės peržiūrėjo savo branduoli-nes strategijas“, – rašoma TEA ataskaitoje.

Pažymima, kad Japo-nija ir Prancūzija pri-sijungė prie valstybių, ketinančių mažinti bran-duolinį pajėgumą, o Jung-tinėse Valstijose ir Kana-doje rimtą konkurencinį iššūkį atominei energijai kelia palyginti pigios gam-tinės dujos.

„Nors bendra branduo-linės energijos gamyba auga skatinama pajė-gumo didinimo Kinijoje, Pietų Korėjoje, Indijoje ir Rusijoje, jos dalis pasauli-niame elektros energijos derinyje laikui bėgant mažės. Atsitraukimas nuo atominės energetikos gali turėti reikšmingos įtakos valstybių išlaidoms im-portuojant iškastinį kurą, elektros kainoms ir pa-stangoms siekiant atitikti aplinkosaugos reikalavi-mus“, – konstatuoja TEA ataskaitos autoriai.

atomo mylėtojaiBranduolinės energetikos pajėgumo didinimas kai

bei ekonominių aspektų“, – rašo TEA ekspertai.

Praėjusiais metais JAV kontrolieriai pirmą kartą per 3 dešimtmečius leido statyti naujus branduoli-nius reaktorius. Šalis pla-nuoja pastatyti 13 naujų reaktorių, o pirmieji jų turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu veikia 16 branduolinių reaktorių, vyriausybė patvirtino 6 naujų branduolinių reak-torių statybas. 700 mln. svarų sterlingų (2,8 mlrd. litų) vertės projektą vyk-dys mums jau žinoma Japonijos kompanija „Hi-tachi“.

Labiausiai iš šių vals-tybių sąrašo išsiskiria Kinija, kuri iki 2020 metų planuoja keturiais kartais padidinti savo branduo-linį pajėgumą. Nuo jos neatsilieka Rusija, šiuo metu jau statanti 10 naujų reaktorių ir planuojanti dar 14. Tikimasi, kad nauji reaktoriai iki 2017 metų leis pagaminti iki 9,2 gi-gavatų elektros energijos. Tarp labiausiai branduo-

linės energijos pajėgumą didinti planuojančių vals-tybių galima paminėti ir Pietų Korėją, statančią 4 naujus reaktorius, ir Indija, kurioje veikia 20 branduolinių reaktorių ir statomi 7 nauji.

Nepaisant skaudžių pamokų ir įvairių kliū-

FaKtai

atOMinės enerGetiKOs paJėGUMas

• Pasaulio atominės energetikos asociacijos (WNA) duomenimis, šiuo metu 31 pasaulio valsty-bėje veikia 435 branduo-liniai reaktoriai

• Bendras jų galingumas viršija 370 gigavatų

• 2011 m. tai leido pa-gaminti 2,5 trln. kilo-vatvalandžių elektros energijos

• Šiuo metu planuojama statyti 160 naujų bran-duolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas siek-tų 177 tūkst. megavatų

• Labiausiai branduolinį pajėgumą planuoja padi-dinti Kinija, Rusija, Pietų Korėja ir Indija

»pereiti nuo bankų valdomos sistemos prie tokios, kur didesnis vaidmuo tenka ne bankų teikiamam kreditui, gali trukti dešimtmečius

UžsienyjeUžsienyje 1716

217ZIMBABVĖS FINANSų MINISTRAS TENDAI BITI PAREIŠKĖ, KAD VALSTyBĖS IŽDE LIKO VOS 217 JAV DOLERIų

prašo pagalbos

Katalonija – vienas labiausiai klestinčių ispanijos provincijų regionų, jame sukuriama apie 20 proc. šalies Bvp. reuters

■ispanijos Katalonijos regionas paprašė centrinės šalies vyriausybės 9 mlrd. eurų (31 mlrd. litų) para-mos tikėdamasis sumažinti skolas ir apriboti biudžeto deficitą.

Praėjusių metų rugsėjį Katalonija jau kreipėsi į cen-trinę vyriausybę prašydama 5,4 mlrd. eurų (18,6 mlrd.

litų) paramos. Šiais metais Katalonija turi padengti 13,6 mlrd. eurų (47 mlrd. litų) įsiskolinimą. Finansinės pa-ramos skoloms padengti taip pat prašė Valensija ir Mursija. Ispanija lėšas regionams ski-ria iš specialiai įsteigto fondo „Fondo de Liquidez Auto-nomica“ (FLA). Šiais metais fondo atsargos turėtų siekti 23 mlrd. eurų (79 mlrd. litų).

UŽSIENIONAUJIENOS

Užšaldė paramą

es įtaria Lenkiją neteisėtu paramos panaudojimu šalies kelių projektams. reuters

■Lenkijos pareigūnai nerimauja dėl europos sąjungos (es) sprendimo užšaldyti beveik 1 mlrd. eurų 3,45 mlrd. litų) paramą Lenkijos kelių projektams. toks sprendi-mas priimtas dėl įtarimų sukčiaujant.

Lenkijos regioninės plė-tros ministrė Elzbieta Bien-

kowska pabrėžia, kad fi-nansavimas buvo skaidrus, o toks ES sprendimas esąs „keistokas“.

Šiuo metu Lenkija – viena didžiausių regioninę ES pa-ramą panaudojančių šalių. E. Bienkovska Lenkijos ra-dijui sakė, kad audito metu aptiktas galimas neatitiki-mas tarp rangovų nustatytų kainų.

Mažėjo pelnas

didžiausio ispanijos kreditoriaus pelną apkarpė nuostoliai, patirti dėl negrąžintų paskolų. reuters

■ispanijos bankų grupės „santander“ pelnas smuko 59 proc., kai buvo atidėti pinigai padengti ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo nuostoliams.

„Santander“ pelnas 2012 m. siekė 2,2 mlrd. eurų (7,6 mlrd. litų), kai buvo atidėta 12,7 mlrd.

eurų (43,8 mlrd. litų) už blogąsias paskolas ir 6,1 mlrd. eurų (21 mlrd. litų) galimiems materialiems nuostoliams padegti.

Didžiausias euro zonos kreditorius Ispanijoje par-davė 33,5 tūkst. nekilno-jamojo turto objektų ir da-bar banko turimo NT vertė siekia 12,5 mlrd. eurų (43 mlrd. litų).

vienos valstybės deklaruoja mažinsiančios branduolinį pajėgumą, kitos – elgiasi priešingai. O kaip pasielgs naujoji Lietuvos vyriausybė? reuters

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

Branduolinė energetika eS šalySe (2013 m.)

šalisprancūzijaBelgijaslovakijaslovėnijavengrijaŠvedijaBulgarijasuomijaČekijavokietijaJungtinė karalystėispanijarumunijanyderlandaiiš viso

elektrinės19221131228951157

reaktoriai58741410246916721131

Branduolinės energijos dalis elektros gamyboje (%, 2011 m.)77,7545441,743,239,632,631,63317,817,819,5193.,628 (es vidurkis)

Šaltiniai: pasaulio branduolinės energetikos asociacija (Wna), europos komisija

čių, atominė energetika išlieka viena svarbiausių energetinės strategijos dalių. Nors branduolinei energetikai sparčiai ran-dama alternatyvų, bet kartais jos tampa sudė-tingai įgyvendinamos ar paprasčiausiai finansiš-kai nepatrauklios.

UžsienyjeUžsienyje 1918 nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

Pasaulis pagrįstai manė, kad bet kokia ES dizin-tegracija turėtų

prasidėti Pietų Europoje (visų pirma – Graikijoje). Vis dėlto Britanijos prem-jeras Davidas Cameronas pademonstravo, jog Eu-ropos grandinę gali nu-traukti ne silpniausia, o neracionaliausia jungtis.

Jungtinė Karalystė (JK) – valstybė, tapusi pragma-tizmo ir realizmo tėvyne, garsėjusi ramiu princi-pingumu ir neįtikėtinu gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių, šalis, kuri išgel-bėjusi Europą nuo nacių režimo stoiškai atsisakė imperinio statuso, šian-dien išklydo iš kelio. JK paklaidino konservatorių partijos ideologinės fanta-zijos, esą tam tikras ES ga-lias derėtų grąžinti britų vyriausybei. Pats D. Ca-meronas tvirtina, esą ne-nori, kad JK pasitrauktų iš ES. Vis dėlto nauja strategija – siekis iš naujo derėtis dėl narystės ES sąlygų, ir referendumas, kurio metu tauta galėtų pritarti arba atmesti nau-jos sutarties reikalavimus,

Britanijos protas aptemo

Pernelyg stipriai įtempta grandinė trūksta ties silpniausia jungtimi. Panaši analogija gali būti

taikoma ir Europos Sąjungai (ES).

JOsChKa FisCherisProject-syndicate.org

pastatyti ant iliuzinių pa-matų. Pirma, premjeras klaidingai mano, kad gali užsitikrinti tautos prita-rimą. Antra, jis pervertina derybų su ES galimybes manydamas, jog Briuselis gali ir nori suteikti Brita-nijai nuolaidų. Niekas ne-siginčija, JK gali gyvuoti ir už ES ribų, bet tokios egzistencijos kokybė gana abejotina. Pasitraukimas iš ES pakenktų JK ekono-miniams interesams, nes šalis prarastų laisvą pri-eigą prie bendros rinkos, o Londonas netektų pasau-linio finansų centro sta-tuso. Be to, pasitraukimas sumažintų JK geopolitinę galią Europoje (ironiška, kad JK palaiko ES plėtrą) pasaulinėje arenoje. JK rizikuoja savanoriškai susimažinti tarptautinį statusą ir sugadinti ypa-tingus santykius su JAV. Pastaroji aiškiai pasisako už tolimesnę JK narystę ES.

Su visa pagarba JK manau, kad ES projekto griovimas dėl vienos vals-tybės tolimesnės narystės skamba absurdiškai. D. Cameronui derėtų su-vokti, kad jo planai nebus įgyvendinti.

Britanija kuo puikiau-

»su visa pagarba JK manau, kad es projekto griovimas dėl vienos valstybės tolimesnės narystės skamba absurdiškai

siai suvokia, kad euro iš-saugojimas reikalauja kur kas glaudesnės politinės integracijos. JK žino, kad Londono finansų centro svarba visam šalies ūkiui yra tokia pat didžiulė, kaip ir Prancūzijos atominės energetikos ar Vokietijos automobilių pramonės, o euro žlugimas neabe-jotinai pažeis Londono Sičio pamatus. Niekas artimiausiu metu nesitiki JK narystės euro zonoje, bet dalyvavimas valstybių sąjungoje verčia politi-kos lyderius atsakingai ir supratingai ginti pagrin-dinius savo valstybės ir kitų narių interesus nesu-keliant grėsmės bendram koegzistavimui. Toks poli-tinis pilotažas verčia gerai išmanyti visų šalių intere-sus ir dirbti abipusio pasi-tikėjimo pagrindu.

Dar ne vėlu ir D. Ca-meronas gali pakeisti nuostatas. Geriausia būtų pradėti nuo žymiosios Winstono Churchillio kalbos, pasakytos 1946 metais Ciuriche. „Mes pri-valome sukurti Jungtines Europos Valstijas“, – sakė žymiausias XX a. JK va-dovas. Europa ir Britanija vis dar privalo įgyvendinti šią užduotį.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

J. Fischeris: Britanijos premjeras

pademonstravo, kad europos grandinę gali nutraukti

ne silpniausia, o neracionaliausia jungtis.

project-syndicate.org

CV Joschka Fischeris

Nuo 1983 m. – Vokietijos žaliųjų partijos narys

1998–2005 m. – Vokietijos užsienio reikalų ministras ir vicekancleris

2006–2007 m. – Prinstono universiteto profesorius

Nuo 2008 m. – dujotie-kio projekto ,,Nabucco“ patarėjas 1

7vėl lyderė■Japonijos automobilių pramonės milžinė „toyota Motor“ susigrąžino pasau-lio automobilių pramonės lyderės vardą.

2012 m. „Toyota“ visame pasaulyje pardavė 9,7 mln. automobilių, 22,6 proc. daugiau nei per 2011-uosius. Japonijos koncernui pavyko aplenkti JAV automobilių

milžinę General Motors“, kuri 2012 m. pardavė 9,29 mln. automobilių. Kitais metais „Toyota“ ketina padidinti par-davimų rodiklį iki 9,91 mln. automobilių, nes tikisi išplėsti pardavimą JAV rinkoje. Tei-giamą pardavimų dinamiką turėtų palaikyti ir žemas jenos kursas, kuris didina Japonijos automobilių konkurencin-gumą užsienio rinkose.

TIK SKAIČIAI

PASAULIO TURIZMO ORGANIZACIJOS DUOMENIMIS, PRAĖJUSIAIS METAIS TURISTų SKAIčIUS PERKOPĖ 1 MLRD.

„GAZPROM“ SKyRĖ UKRAINAI 7 MLRD. JAV DOLERIų (17,8 MLRD. LITų) BAUDĄ UŽ MAŽESNĮ ĮSIGyTĄ DUJų KIEKĮ, NEI NUMATyTA SUTARTyJE

„toyotos“ pardavimai Japonijoje praėjusiais metais išaugo 35 proc. aFp mlrd.

mlrd.

didins gavybą

praėjusią savaitė Olandijos teismas pareiškė, kad „shell“ antrinė įmonė nigerijoje buvo atsakinga už naftos išsiliejimą nigerio upės deltoje. aFp

■nyderlandų ir didžio-sios Britanijos naftos ir dujų kompanija „royal dutch shell“ pažadėjo pa-didinti ketvirčio dividen-dus 4,7 proc. Bendrovė taip pat ketina spartinti naftos bei dujų gavybą.

Kompanijos pelnas ketvir-tąjį 2012 m. ketvirtį išaugo nuo iki 5,5 mlrd. JAV dolerių

(14 mlrd. litų), nors buvo pro-gnozuotas 6,2 mlrd. JAV do-lerių (15,8 mlrd. litų) pelnas. „Shell“ planuoja šiais metais investuoti 33 mlrd. JAV dole-rių (84,2 mlrd. litų), įskaitant investicijas į tokius problemi-nius regionus kaip Nigerija.

Iki 2015 m. „Shell“ pla-nuoja investicijoms skirti iki 130 mlrd. JAV dolerių (331 mlrd. litų).

Uždaro knygynus■didžiausias Jav knygynų tinklas „Barnes & noble“ per artimiausią dešimtmetį ketina uždaryti beveik trečdalį knygynų, teigė vienas kompanijos vadovų Mitchellas Klipperis.

Knygynų tinklas su pir-maisiais sunkumais susidūrė prieš ketverius metus ėmus sparčiai augti elektroninių

knygų populiarumui. Nuo 2009-ųjų „Barnes & Noble“ ėmė uždarinėti knygynus, nors iki tol atidarydavo po 30 naujų knygynų per metus. 2008 m. kompanija turėjo daugiausia knygynų – 726.

Šių metų sausį kompanija pranešė apie netikėtai silpnus švenčių rodiklius. Pardavimas sumažėjo 3,1 proc., kompani-jos pajamos smuko 11 proc.

Europos bankai

kratosi skolųSenojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas,

padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas?

MindaUGas saMKUsmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Šimtai Europos bankų skuba grą-žinti paskolas, kurias prieš me-

tus gavo iš Europos cen-trinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame že-myne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galu-tinę pergalę anaiptol per anksti.

Byloja apie pagyvėjimąECB atstovai pareiškė, kad sausio pabaigoje iš 278 Europos bankų tikisi atgauti 137 mlrd. eurų (472 mlrd. litų), kuriuos finansų įstaigos prieš me-tus pasiskolino trejų metų laikotarpiui.

Ši suma sudaro dau-giau kaip ketvirtadalį iš 489 mlrd. eurų (1,68 trln. litų), kuriuos 2011-ųjų gruodį Europos bankai pasiskolino iš ECB. Praė-jusių metų vasarį bankai pasiskolino dar 530 mlrd. eurų (1,82 trln. litų) ir ben-dra paskolų suma viršijo 1 trln. eurų (3,45 trln. litų).

Nors ECB neatskleidė, kurie konkretūs bankai iš kokių Europos valstybių grąžina gautas paskolas,

tačiau, šaltinių teigimu, beveik trečdalį šios sumos sudaro Ispanijos bankų grąžintos paskolos.

Šie duomenys ilius-truoja poslinkį sveikstan-čios Europos bankų siste-mos link ir kartu pašalina bene didžiausią kliūtį kelyje į Europos ekono-mikos atsigavimą, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo regiono bankų finan-sinės būklės.

Panašus bankų skolų grąžinimas įvyko JAV, kai 2008 metais šalies finansų įstaigos sugebėjo grąžinti milijardus dolerių para-mos greičiau, nei tikėjosi daugelis ekspertų. Šis mo-mentas vėliau tapo reikš-mingu JAV bankų krizės pokyčiu. Ar panašaus tei-giamo scenarijaus galime tikėtis ir Europoje?

Rinkos dalyviai tvir-tina, kad toks ankstyvas Europos bankų skolų grąžinimas neabejotinai byloja apie pagyvėjimą. „Tai – labai geras ženklas, rodantis, kad pasitikėji-mas euru grįžta. – „The Wall Street Journal“ teigė Ispanijos bankų grupės „Banco Bilbao Vizcaya Argentaria“ vadovas Francisco Gonzalezas. – Pagrindinė žinia – rinkos vėl atsidaro.“

išvengta nemalonumųNaujausiame ECB tyrime skaičiuojama, kad trejų metų laikotarpio paskolos, leisiančios bankams teikti paskolas kitiems subjek-tams, iki šių metų vidurio euro zonos bendrąjį vidaus

produktą kilstelės iki 0,8 proc.

Pasak Italijos ekono-mikos ministro Vittorio Grilli, grąžinamos trejų metų laikotarpio pasko-los, dar žinomos kaip il-galaikės refinansavimo operacijos (angl. long-term refinancing operations, LTRO), – geras ženklas.

„LTRO buvo avarinė priemonė. Dabar [paskolų grąžinimas] yra ženklas, kad finansų rinkos labiau pasitiki galimybe gauti likvidumą įprastomis rin-kos sąlygomis“, – Davose vykusiame Pasaulio eko-nomikos forume žurnalis-tams sakė V. Grilli.

ECB pradėjus skirti pa-skolas, dauguma Europos bankų negalėjo skolintis įprastose finansų rinkose dėl euro zoną apgaubu-sios pasitikėjimo krizės. ECB vadovo Mario Draghi teigimu, LTRO padėjo iš-vengti neigiamų pasekmių visoje finansų sistemoje.

„Šios priemonės padėjo išvengti rimtų finansavimo

problemų, kurios galėjo sukelti nenumatytų ir dra-matiškų finansų sistemos pasekmių. Dabar rinkos laukia naujo ramybės lai-kotarpio“, – žiniasklaidai kalbėjo ECB prezidentas.

teigiami ženklaiPaskelbus apie Europos bankų paskolų grąžinimą ECB analitikai pradėjo svarstyti, kokią įtaką tai

gali turėti euro zonai ir to-limesnei žemyno skolų kri-zės raidai.

Prieš metus net ir di-džiausi optimistai greičiau-siai nedrįso prognozuoti, kad Europos bankams jau po pirmų metų pavyks grą-žinti dalį paskolos. Buvo baiminamasi, kad praėjus trejiems metams bankai vis dar gyvuos iš ECB fi-nansinės injekcijos ir pasi-

baigus terminui nesugebės grąžinti visos paskolos. Taigi, ši ankstyva bankų iniciatyva jau savaime yra teigiamas poslinkis.

Be to, mažindami pri-klausomybę nuo ECB finansavimo bankai de-monstruoja, kad gali kaupti būtiną kapitalą finansų rinkose. Pastarai-siais mėnesiais keli bankai iš euro zonos periferijos

valstybių sugebėjo sėkmin-gai sugrįžti į privačias rin-kas. „Kartu ankstyvas pa-skolų grąžinimas atspindi ir gerėjančią vyriausybių finansinę būklę – šioms jau nereikės ECB lėšomis vyk-domų obligacijų supirkimo programų“, – rašo „Bloom-berg“ apžvalgininkė Me-gan Greene.

ECB ataskaitos duo-menys leidžia teigti, kad pirma laiko skolos naštą mažina ne tik geresnės fi-nansinės būklės Šiaurės Europos bankai, bet ir la-biausiai krizės paveiktuose regionuose esantys kredi-toriai. Finansų rinkoms tai gali būti įrodymas, kad niūrios dienos bankams – jau praeitis.

problemos neatslūgstaNepaisant nuotaikų paki-limo, Europos bankai ir toliau susiduria su įvai-riomis problemomis: bū-tino minimalaus kapitalo trūkumu, patrauklaus ir lengvai parduodamo turto nepakankamumu, silpna žemyno ekonomika.

Apžvalgininkų tei-gimu, bankų grąžinamos skolos nėra vienareikš-miškai teigiamas postū-mis. „Silpnesni bankai

gali jausti spaudimą atro-dyti tvirtesni prieš savo konkurentus, jei vykdys skolų grąžinimą, kurio ne-gali sau leisti, – perspėja M. Greene. – Jei bankų pasko-las ECB pakeis skolinima-sis rinkose, jie galiausiai sumokės daugiau ir tai su-mažins jų pelną arba padi-dins įsiskolinimus.“

Be to, negalime būti tikri, kad teigiamos rinkų nuotaikos išsilaikys, nes gilėjant euro zonos krizei investuotojai gali vėl pra-dėti nerimauti dėl Europos bankų ir atskirų valstybių.

Kaip pažymi M. Gre-ene, ankstyvas LTRO grą-žinimas gali sumažinti spaudimą trumpalaikėms tarpbankinėms palūkanų normoms, nuo kurių pri-klauso kasdienis komerci-nių bankų finansavimas. „Jei bankai skubės grą-žinti perteklinį likvidumą ECB, šios palūkanų nor-mos gali pradėti augti“, – teigia apžvalgininkė.

Nepaisant galimų pa-vojų, pernelyg nerimauti nereikėtų. „Jei bent viena iš jų realizuosis, ECB neabejo-tinai įsikiš ir bandys juos panaikinti, greičiausiai su nauja LTRO programa“, – ramina M. Greene.

Bankų grąžinamos paskolos eCB pakėlė finansų rinkų nuotaikas bei leido sutvirtėti euro valiutai. reuters

FaKtai

eUrOpOs BanKų sKOLOs

• 2011 m. gruodį ECB pagal LTRO programą su-teikė Europos bankams pigias paskolas 3 metų laikotarpiui

• Iš pradžių bankams buvo paskolinta 489 mlrd. eurų (1,68 trln. litų)

• Šių metų vasarį ban-kams suteikta dar vena 530 mlrd. eurų (1,82 trln. litų) vertės paskola

• ECB skaičiavimu, ban-kams suteiktos paskolos iki šių metų vidurio pakels euro zonos BVP 0,8 proc.

• Sausio pabaigoje ECB at-gavo 137 mlrd. eurų (472 mlrd. litų) iš 278 Europos bankų

Žengia į Kiniją

praėjusiais metais Kinijoje buvo parduota daugiau nei 600 tūkst. sunkvežimių. aFp

■švedijos automobi-lių gamintoja „volvo“ kartu su Kinijos bendrove „dongfeng Motor“ inves-tavo 5,6 mlrd. juanių (2,27 mlrd. litų) į naujos įmonės kūrimą.

Naujai įsteigta automo-bilių gamintoja „Dongfeng Commercial Vehicles“ dau-giausia dėmesio skirs Kini-

jai, didžiausiai sunkvežimių rinkai pasaulyje. Bendrovė „Dongfeng“ šiuo metu stambiausia sunkvežimių gamintoja Kinijoje, užimanti penktadalį visos rinkos. „Volvo“ rezultatai tradici-nėse rinkose nuvylė – trečiąjį praėjusių metų ketvirtį gry-nasis įmonės pelnas smuko 64 proc. iki 1,37 mlrd. Švedi-jos kronų (549 mln. litų).

»silpnesni bankai gali jausti spaudimą atrodyti tvirtesni prieš savo konkurentus, jei vykdys skolų grąžinimą, kurio negali sau leisti

šiuo metu „Barnes & noble“ priklauso 689 knygynai. aFp

Išskirtinis interviu20

Lietuvoje ketinamai kurti nacionalinei oro linijų bendrovei pigių oro linijų bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary vaizduoja niūrią ateitį, bet pašaipiai sveikina bet kokią konkurenciją:

„Tai tik įrodys „Ryanair“ skrydžių pigumą.“

MindaUGas saMKUsmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Kontroversiški pigių skrydžių bendrovės „Ry-anair“ siūlymai

apmokestinti tualetus, registruotą bagažą ar virš-svorį turinčius keleivius nėra įmonės pajamų didi-nimo, o išlaidų mažinimo priemonės, padedančios keisti keleivių elgesį, oro linijų veiklos strategiją – išskirtiniame interviu sa-vaitraščiui „Ekonomika.lt“ brėžia M. O’Leary.

? Kokia „ryanair“ plėtros strategija Lietuvoje? Kaip

ketinate paskirstyti skrydžius tarp vilniaus ir Kauno oro uostų?

Tikimės, kad ateityje mūsų verslas Lietuvoje ir toliau augs. Pristatėme tris naujas kryptis iš Kauno, vasarą planuojame pa-skelbti dvi naujas iš Vil-niaus.

Praėjusiais metais Lie-tuvoje aptarnavome dau-giau nei 1,2 mln. keleivių. Šiais metais tikimės, kad šis skaičius išaugs apie 10 proc. ir keleivių, skrendan-čių su „Ryanair“, srautas viršys 1,3 mln. Per arti-miausius 5–6 metus pla-nuojame padidinti keleivių srautą iki 2,5 mln. Norėtu-mėme, kad jis tolygiai pa-siskirstytų tarp Vilniaus ir Kauno.

?naujoji valdžia skelbiasi norinti kelti vilniaus oro

uosto prestižą ir ilgainiui atsi-sakyti pigių skrydžių bendrovių paslaugų. Kaip vertinate tokius pareiškimus?

Nekreipiame didelio dėmesio į pareiškimus, kad Vilnius nori atsisakyti pigių skrydžių bendrovių

paslaugų, nes jei taip nu-tiks, apskritai nebus jokio keleivių srauto. Nieko to-kio, tai jų verslo modelis.

Manau, kad artimiau-siu metu didžiausios pro-blemos bus susijusios su bendrovės „airBaltic“ li-kimu. Atsižvelgus į tai, su kokiais sunkumais susi-duria Skandinavijos skry-džių bendrovės, konkrečiai SAS, kyla klausimas, ar „airBaltic“ pavyks išgy-venti.

Per artimiausius 5–10 metų Europos oro uostams bus labai sunku, jei neben-dradarbiaus su pigių skry-džių bendrovėmis. Būtent jos labiausiai prisideda prie oro uostų srautų au-gimo.

Jei jūsų verslo modelis priklauso nuo bendradar-biavimo su brangių skry-džių bendrovėmis, kurios šiuo metu dirba nuosto-lingai ir restruktūrizuoja savo veiklą, tuomet jis nėra toks geras.

?Minėjote, kad šiaurės eu-ropa yra tvirta rinka ben-

drovei „ryanair“. ar Lietuva patenka į šią rinką?

Taip, be jokios abejonės. Bet tvirtos rinkos – ne tik Šiaurės, tačiau ir Pietų Europa, ypač per ekono-minį nuosmukį. Pastaruo-sius trejus metus Europa išgyveno recesiją, bet „Ry-anair“ augimas buvo kaip niekad stiprus.

Taip yra todėl, kad žmonės tapo jautresni kai-noms – jie nenustojo ke-liauti, bet pradėjo mažiau išlaidauti skrisdami bran-gių skrydžių bendrovių lėktuvais.

? Kaip vertinate Lietuvos siekius kurti nacionalines

oro linijas?Nemanau, kad politikų

inicijuotos ir sukurtos oro linijų bendrovės šiandien lauktų šviesi ateitis. Lietu-vos nacionalinėms oro lini-joms bus labai sunku kon-kuruoti, nebent sugebėsite varžytis su „Ryanair“, „Wizz Air“ ar „airBaltic“ kainomis. Nepaisant to, sveikiname bet kokią kon-kurenciją.

Jei politikai Lietuvoje nori kurti nacionalinę oro linijų bendrovę, linkime jiems geros kloties – tai tik parodys, kokios mažos yra „Ryanair“ skrydžių kai-nos.

? Kai kurios brangių skrydžių bendrovės dėl finansi-

nių negandų kaltina pigių skrydžių bendroves, tarp jų ir „ryanair“.

Taip, tai mūsų kaltė. Jei mes neegzistuotumėme, jų verslas būtų sėkmingas.

? pigių skrydžių rinkoje atsiranda vis naujų dalyvių.

ar nejaučiate konkurencinio spaudimo?

Ne, nejaučiame jokio spaudimo. Nesutikčiau, kad į rinką ateina daug naujų pigių skrydžių ben-drovių. Lietuvoje veikia „Wizz Air“, o ji apskritai net nėra pigių skrydžių bendrovė.

Šios bendrovės iššū-kis – atrasti naujas rin-kas, kuriose galėtų augti. Ji norėtų atrasti kelius, kuriuose nereikėtų kon-kuruoti su „Ryanair“. Ma-nau, kad bendrovė šiek tiek nusiminė, kai pradėjo savo veiklą Vilniuje ir vėliau čia atsikraustė „Ryanair“. Bet tai jau jos problema, ne mūsų. „Wizz Air“ laikome tik dar viena brangių skry-džių bendrove.

? Garsėjate kontroversiš-komis pelno didinimo

strategijomis...Manau, kad žmonės

klaidingai suvokia tai kaip pelno didinimo prie-mones. Daugeliu atveju šios strategijos – išlaidų mažinimo būdai. Žy-miausia iš jų buvo prieš 5 metus, kai tapome pir-mąja skrydžiu bendrove pasaulyje, apmokestinu-sia registruotą bagažą.

Tai padarėme ne dėl to, kad norėjome padidinti pajamas iš registruotų bagažų, o siekdami pa-keisti žmonių elgesį. Raginame keleivius ne-registruoti bagažo, bet leidžiame į lėktuvo sa-loną įsinešti didesnį ba-gažą nemokamai.

Prieš 5 metus 80 proc. mūsų keleivių registruo-davo savo bagažą, dabar šis skaičius sumažėjo iki 20 proc. Daugelis suvokia šiuos mokesčius kaip pa-pildomas bendrovės pa-

jamas, bet mes juos nau-dojame, kad pakeistume keleivių elgesį ir suma-žintumėme savo išlaidas.

? ar ateityje galime laukti naujų išlaidų mažinimo

priemonių?Planuojame skrydžių

metu keleiviams pasiūlyti daugiau pramogų. Norime atrasti būdą teikti pigias bevielio interneto ryšio paslaugas lėktuvuose.

Vis daugiau keleivių skrisdami nori turėti ga-limybę naudotis nešioja-maisiais kompiuteriais ar mobiliaisiais telefonais. Jei galėtume nebrangiai pasiūlyti interneto ryšį, pritrauktumėme daug pa-jamų.

Didžiausia kliūtis – Europoje egzistuojantis skirtingas ryšio paslaugų apmokestinimas. Turime siekti paversti Europą viena didele mobiliojo ryšio rinka, kaip tai yra Jungtinėse Valstijose, tuomet šios paslaugos kai-nuotų mažiau.

? Kaip vyksta „ryanair“ bandymai įsigyti kitą

airijos skrydžių bendrovę „aer Lingus“?

Komisijai pateikėme priemones, kurios turėtų sumažinti politikų ne-rimą dėl konkurencijos. Tikimės, kad sandoriui bus pritarta kovo pra-džioje, priešingu atveju ketiname teikti apelia-ciją.

Nesutinku su EK teigi-niais dėl pavojaus konku-rencijai, nes Airija labai maža rinka. Jei mes nenu-sipirksime „Aer Lingus“, ji galiausiai bankrutuos, nes tai – brangių skrydžių bendrovė, kuri negali konkuruoti su „Ryanair“.

Per ateinančius 5 me-tus panašiai gali nutikti ir su „airBaltic“. Kas nors privalo ją nusipirkti ir paversti pigių skrydžių bendrove, nes priešingu atveju jos ateitis nėra už-tikrinta.

»Jei politikai Lietuvoje nori kurti nacionalinę oro linijų bendrovę, linkime jiems geros kloties – tai parodys, kokios mažos yra „ryanair“ skrydžių kainos

Pigūs skrydžiai – vienintelė strategija

M. O’Leary manymu, didžiausi iššūkiai Lietuvos oro linijų rinkoje bus susiję su bendrovės „airBaltic“ likimu. Ruslano Kondratjevo nuotr.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

CV Michaelas O’Leary

1983 m. Dublino universitete įgijo ekonomikos ir socialinių mokslų bakalauro laipsnį

1987 m. tapo vieno skrydžių bendrovės „Ryanair“ įkūrėjų Tony Ryano asmeninių finansų patarėju

1991–1994 m. ėjo „Ryanair“ generalinio direktoriaus pava-duotojo pareigas

1994 m. tapo „Ryanair“ generaliniu direktoriumi

Verslininkas yra vienas turtin-giausių Airijos gyventojų

MOZaiKa Dėl reklamos galite kreiptis į reklamos skyrių el. paštu reklama@balsas.lt arba telefonu (8 5) 203 10 23Skelbimai spaudoje kiekvieną pirmadienį Vilniuje, Kaune, KlaipėdojeReklamos kainos: 115X166 – 500 Lt, 115X81 – 300 Lt, 55X166 – 300 Lt, 55X81 – 200 Lt

Mokslas ir technologijosMokslas ir technologijos 2322

75TIEK PASKUTINĮ 2012 M. KETVIRTĮ IŠAUGO Į PREKyBĄ IŠSIųSTų PLANŠEčIų VIENETų

pradėjo veikti „street view“■Lietuvoje pradėjo veikti „Google Maps street view“ paslauga, leidžianti stebėti Lietuvą „Google“ automobi-lių akimis. „Google“ Lietuvos gatves pradėjo fotografuoti pernai birželio mėnesį.

„Google“ kompanija teigia, kad imasi ypatingų priemonių siekdama apsaugoti nuotrau-

kose matomų žmonių bei jų turto privatumą. Prieš nuo-traukas paskelbiant internete, visų juose matomų žmonių veidai bei automobilių nume-riai suliejami taip, kad būtų neįmanoma identifikuoti.

Lietuva tapo 47 valstybe, kurioje pradėjo veikti „Street View“ paslauga. Projektas vykdomas nuo 2007-ųjų.

„Google Maps street view“ automobilis užvažiavo ir ant Gedimino kalno. ekonomika.lt nuotr.

TIK SKAIČIAI

3D spausdinimo revoliucija?

Tik ne LietuvojePasaulyje 3D spausdintuvai kelia perversmą: jie keičia tiek pramoninių,

tiek asmeninių produktų gamybos esmę. Tačiau lietuviai su šia, anot specialistų, pigesne bei greitesne gaminimo technologija pažindinasi lėtai.

Greta JanKaitytėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Nežinau, kas kaltas, ar spausdintuvų, ar poreikio,

ar žmonių išsilavinimo trūkumas, – svarsto tri-mačius spausdintuvus pardavinėjančios įmonės „Jautis“ direktorius Liu-tauras Kižys. – Metus dir-bame su šia technologija, bet net dabar yra inžinie-rių, kurie pirmą kartą išgirsta apie trimatį spaus-dinimą.“

Inžinieriams ši techno-

logija turėtų būti aktuali, nes daugiausia prototi-pams gaminti naudojami trimačiai spausdintuvai pasaulyje pamažu įsilieja į pagrindinę gamybos li-niją. Pavyzdžiui, pradėti spausdinti lėktuvų vari-kliai bei pavarų dėžės.

sąnaudų taupymas3D spausdintuvai prana-šūs tuo, kad leidžia sutau-pyti labai daug medžiagų. „Naudojant trimačius spausdintuvus sutau-poma medžiagų, atsiranda mažiau šiukšlių, mažiau atliekų bei išvengiama pa-

pildomo aptarnavimo, pei-lių, kitokių įrankių, prie-monių. Telieka paspausti mygtuką ir aparatas viską,

kaip parodyta popieriuje, padaro“, – aiškina L. Kižys.

Mokslininkai skai-čiuoja, kad, pavyzdžiui,

gaminant erdvėlaivio de-talę, sunaudojama devynis kartus daugiau metalo nei sveria pati detalė. Visa kita medžiaga nupjaustoma. O spausdinant sunaudojama tik tiek metalo, kiek jo rei-kia pačiai detalei.

Taip galima sutaupyti 90 proc. medžiagos ir paga-minti tokią pat stiprią de-talę. Trimačiai spausdintu-vai leidžia lengvai pakeisti detalės dizainą – nebūtina keisti visos gamybos lini-jos, reikia mažiau darbo jėgos.

Žinoma, trimačiai spausdintuvai gamina ne tik erdvėlaivių detales. Pačių spausdintuvų bei medžiagų, su kuriomis jie dirba, yra įvairiausių, skirtų ir verslui, ir na-mams. „Kiekvienas jų turi savo nišą. Yra tokių, kurie gali spausdinti žmogaus organų audinius, metalą, keramiką ir dirba su įvai-

riomis medžiagomis. Ta-čiau, žinoma, tai branges-nės technologijos“, – sako L. Kižys.

L. Kižys pabrėžia, kad trimatis spausdinimas pigesnis ir greitesnis už tradicinę gamybą pasitel-kiant, pavyzdžiui, freza-vimo stakles, bet kol kas medžiagų, su kuriomis galima spausdinti daiktus 3D formatu, kiekis yra ri-botas.

„Jautis“ pardavinėja spausdintuvus nuo maž-daug 950 iki 18 tūkst. eurų (nuo 3280 iki 62 tūkst. litų). Nuo kainos priklauso ir dydis: pigiausiu galima atspausdinti daiktą, kurio ilgis, plotis bei aukštis yra

iki 12 cm, brangiausiu – apie 30 cm. Užsienyje taip pat galima nusipirkti 3D spausdintuvo rinkinį už 500 JAV dolerių (1300 litų) ir susikonstruoti spaus-dintuvą pačiam. Plastma-sės medžiagos (ABS arba PLA), skirtos spausdintu-vui, kaina labai skiriasi. Internete galima rasti plastiko kasečių nuo 70 iki 350 litų už 1 kg.

prototipų gamyba Lietuvių įmonė „Ga-minu“ pati daro trimačius spausdintuvus, kuriuos daugiausia siūlo švietimo reikmėms. Jų pagamin-tas spausdintuvas kai-nuoja 1490 eurų (5140 litų). „Spausdintuvus gami-name daugiausia edukaci-niais tikslais, siūlome juos mokykloms, – teigia vienas iš „Gaminu“ įkūrėjų Vilius Rinkūnas. – Mokytojų ir mokyklų susidomėjimas tikrai yra, tik dar reikia parengti 3D modeliavimo programas, kuriomis būtų galima kurti objektus.“

Lietuvoje trūksta pla-taus susidomėjimo tri-mačiais spausdintuvais, pasak V. Rinkūno, viena priežasčių – mažas inžine-rijos išvystymas. „Labai nedaug įmonių Lietu-voje pačios naudoja 3D spausdintuvus,daugiausia jie naudojami prototipų gamybai, kai reikia paga-minti produkto pavyzdį ir parodyti jį klientui“, – sako V. Rinkūnas.

„Kone visos įmonės, perkančios 3D spausdintu-vus ar besinaudojančios jų paslaugomis, kažką kuria, – pasakoja L. Kižys. – Ar tai būtų dizaino studijos, ar architektai, jie materia-lizuoja savo produktus, kad galėtų parodyti klientams. Paprastai juos perka žmo-nės, susidūrę su 3D mode-lių kūrimu ar braižymu, ir nori savo darbui suteikti pavidalą, paversti gyvu.“

Pasak L. Kižio, kaimy-nai šioje srityje už mus pra-našesni: „Pas kaimynus lenkus mano kolega, paly-ginti su Lietuva, parduoda labai daug šių spausdin-tuvų. Bumas ten jau atė-jęs, šią technologiją daug įmonių pradeda taikyti savo veiklai. Lietuvoje šio bumo dar laukiame. Tik kelios įmonės susipažinu-sios su šia veikla, ir pačios naudoja 3D spausdintuvus, arba užsako jų paslaugas.“

patentai ir autorių teisėsSpecialistai pranašauja, kad trimačiai spausdin-tuvai gali pradėti ne tik gamybos revoliuciją, bet ir patentų bei autorių teisių karą. Atpigus spausdintu-

problemas kurdami savo sprendimų dizainą. Į šių sprendimų gamybą gali būti įtraukti elementai,

FaKtai

3d spaUsdiniMO praKtiKa

• Labiausiai 3D spausdi-nimą įsisavina medicina. Neseniai žmogui buvo implantuotas atspaus-dintas apatinis žandikau-lis

• 3D modelių failus žmonės nemokamai gali atsisiųsti ir iš tinklalapių „Thingiverse“ ar „The Pi-rate Bay“

• Pradedamos spausdin-ti lėktuvų variklių dalys bus lengvesnės ir leis oro bendrovėms sutaupyti skrydžio sąnaudų

• 3D spausdintas figūras režisierius Jamesas Ca-meronas naudojo tam, kad patikrintų kiekvienos filmo „Įsikūnijimas“ sce-nos apšvietimą

• Inžinierius Kalifornijoje sugalvojo būdą, kuriuo galima per parą atspaus-dinti dviejų aukštų namą

saugomi patentų. Skirtin-gai nei autorių, patento tei-sės netyčinis pažeidimas, vis tiek yra pažeidimas“,

– rašo amerikiečių advoka-tas Michaelas Weinbergas, pateikęs rekomendaciją, kaip derinti trimatį spaus-dinimą su teise.

Trimačiai spausdintu-vai kels galvos skausmą ir autorių teisių gynėjams. Dabar figūras bus galima kopijuoti taip pat, kaip

mp3 formato dainas. „Tai tas pats, kas jeigu, tarkime, kinas kopijuotų „iPhone“, nesvarbu, kaip jis jį kopi-juoja: ar naudodamas kli-jus ar 3D spausdintuvus. Tiesiog skiriasi gamybos procesas, bet teisės vis tiek pažeidžiamos“, – sako V. Rinkūnas.

vams tiek, kad eilinis gy-ventojas galėtų jų įsigyti, žmonės pradės gaminti daiktus net nežinodami, kad galbūt jie užpatentuoti, arba tiesiog kopijuoti jau esamus.

„Tobulėjant trima-čiams spausdintuvams, asmenys bandys išspręsti

»Kone visos įmonės, perkančios 3d spausdintuvus ar besinaudojančios jų paslaugomis, kažką kuria%

trimatis spausdinimas pasaulyje pamažu pradeda revoliuciją, bet Lietuvoje ši technologija nepopuliari. reuters

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

»yra tokių, kurie gali spausdinti žmogaus organų audinius

24

20

16

12

8

4

0

Asmeninių 3D spAusDintuvų (kAinuojAnčių nuo 1300 iki 10 500 Lt) pArDAvimAi pAsAuLyje (tūkst. vnt.)

Šaltinis: „Wohlers associates“

2007 2008 2009 2010 2011

To priežastis – nedidelė rinka ir mažą per-kamąją galią

turintys Lietuvos gyven-tojai, tikina elektroninės prekybos žinovai. Pasak jų, vienintelis kelias su-kurti klestintį e. prekybos verslą – užkariauti ir kai-mynų rinkas.

Lietuvos marketingo asociacijos („LiMa“) narys ir elektroninės komercijos konsultan-tas Vytautas Vorobjovas mano, kad Lietuvoje, kur internetu vis dar perka palyginti nedaug – pasak V. Vorobjovo, daugiau nei 300 tūkst. gyventojų – iš elektroninės prekybos daugiau uždirbti gali tik rinkos lyderiai, o mažes-nėms e. parduotuvėms esą pinigų užtenka su-mokėti mokesčiams ir algoms, bet turtų susi-krauti neišeina. To prie-žastis – nedidelė rinka su mažą perkamąją galią turintys gyventojais. Šios aplinkybės rinkos lyde-rius nuolat verčia dairy-tis į užsienį.

reikia vežti patiems„Kas gali, tas plečiasi ir didina rinkas. „Pigu“ ple-čiasi į Latviją, „Cherry Media“ ( Lietuvoje valdo beta.lt ir grupinis.lt – red.

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25

Pasakiški antkainiai turtų nekraunaNet ir 300 proc. siekiantys antkainiai e. prekybininkams Lietuvoje didelio pelno negarantuoja.

paULiUs GrinKeviČiUspaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

110„GOOGLE“ PASIŪLĖ 110 TŪKST. JAV DOLERIų ( 286 TŪKST. LITų) ATLyGĮ TAM, KAS NULAUŠ „GOOGLE CHROME“ NARŠyKLę, PRISIJUNGęS KAIP SVEčIAS ARBA VARTOTOJAS

rado investuotojų■nyderlandų bendrovė „Mars One“, besiruo-šianti 2023 m. į Marsą nuskraidinti 4 astronautus, kurie įsteigtų ten nuolat gyvenančių žmonių kolo-niją, pranešė sudominusi pirmuosius investuotojus.

Visas pirmosios kolonijos Marse steigimo projektas

vertinamas 6 milijardais JAV dolerių (15,6 mlrd. litų). Keli milijonai dolerių, kuriuos investuotojai perves į „Mars One“ sąskaitą, bus labai svar-būs pradiniame Marso apgy-vendinimo plano etape. Už šiuos pinigus bus atlikti pro-jekto koncepcijos inžineriniai tyrimai ir finansuojama astro-nautų atrankos programa. rasti investuotojai kelionei į Marsą. scanpix

TIK SKAIČIAI

64TIK SKAIČIAI

TELEKOMUNIKACIJų BENDROVĖ „OMNITEL“ 2012 METAIS UŽDIRBO 507 MLN. LITų507

PASKUTINĮ PRAĖJUSIų METų KETVIRTĮ, PALyGINTI SU TREčIUOJU, SOCIALINIO TINKLO „FACEBOOK“ PELNAS SUMAŽĖJO BEVEIK PENKIS KARTUS IKI 64 MLN. JAV DOLERIų (166,4 MLN. LITų)

planšetės populiarėja

■pernai rudenį ketvirta-dalis Lietuvos gyventojų teigė besinaudojantys išmaniuoju telefonu, kai tų pačių metų pirmą ketvirtį šis rodiklis siekė tik 19 proc.

Tuo metu planšetinių kom-piuterių vartojimo rodiklis išaugo dvigubai – 2012 m. pradžioje besinaudojančių

šiais įrenginiais buvo 4 proc., o tų pačių metų rudenį – 8 proc. Tai parodė rinkos tyrimų ben-drovės TNS LT atlikto mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimo rezul-tatai. Kartu su mobiliųjų įrengi-nių skaičiumi augo ir vartotojų, kurie, pasitelkdami paprastus ir išmaniuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius, naršo internete, rodikliai.vis daugiau lietuvių naudojasi planšetiniais kompiuteriais. scanpix

tūkst.

past.) veikia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Taip pat daro ir kitos Baltijos šalių e. parduotuvės, pa-vyzdžiui, vieni didžiau-sių kompiuterių parda-vėjų Lietuvoje yra latviai „1a.lt“, – sako V. Vorobjo-vas.

Pasak jo, Lietuvoje dažnai manoma, kad kai kurie e. prekybininkai užsideda kelis šimtus procentų siekiančius antkainius ir tai daro iš godumo, bet esą net ir tokios maržos antkainiai mažoje rinkoje nega-rantuoja didelio pelno. Tiesa, yra ir tokių, kaip buitinės technikos ga-mintojai, kuriems tenka verstis su 10 ar 15 proc. antakiniais.

„Sekasi tiems, kurie patys dideliais kiekiais vežasi produkciją iš už-sienio tiekėjų, jie gali prekių gauti už mažesnę savikainą, – pasakoja pa-šnekovas. – Tačiau tam reikia daug kapitalo, ypač buitinės technikos srityje, kur prekės kai-nuoja po tūkstantį litų, o norint įsigyti pigiau reikia pirkti bent šimtą vienetų. Galime įsivaiz-duoti, kiek pinigų vienu metu įšaldoma perkant.“

Be to, net ir užsakius prekes reikia investuoti į rinkodarą, kad pirkėjai sužinotų apie produkciją, o tai padaryti, kai bankai

griežčiau išduoda pasko-las ir investuotojai atsar-gūs, – sudėtinga.

„Yra didesnių antkai-nių prekių niša, tai dra-bužiai, avalynė, aksesu-arai, kvepalai. Ši rinka auga ir dar augs, nes nėra

visiškai užpildyta, o bui-tinės technikos bei elek-tronikos rinkose jau prieš trejus metus atsirado per daug pardavėjų“, – dėsto V. Vorobjovas.

Pasak pašnekovo, vis dažniau mažesniais di-

džiųjų užsienio parduo-tuvių, kaip „Amazon.com“, antkainiais susivi-lioja ir Lietuvos pirkėjai.

„Užsienyje pirkti ska-tina mokėjimo būdas – Lietuvos bankai žmo-nėms dalija vis daugiau

kreditinių kortelių, o tai palengvina pirkimą užsienyje, ir vis daugiau prekybininkų siūlo ne-mokamą arba gerokai pigesnį pristatymą į Lie-tuvą“, – konstatuoja pa-šnekovas.

Kaina dar ne viskasLietuvos logistikos asoci-acijos prezidentas, buvęs siuntų vežimo bendrovės „DPD Lietuva“ generali-nis direktorius Vytautas Kudzys patvirtina, kad į Lietuvą pastaruoju metu gabenama vis daugiau siuntų. „Didžiųjų Vokieti-jos ar Anglijos parduotu-

į Lietuvą siuntų kiekis, bet ir išvežamų į kitas Baltijos valstybes – ma-žesnėse rinkose gyvenan-tys estai ir latviai užsi-sako prekes iš Lietuvos.

Anot V. Kudzio, nors užsienyje prekės dažnai pigesnės nei Lietuvoje, kaina pirkėjams nėra pagrindinis faktorius, lemiantis galutinį spren-dimą.

„Aišku, dalį pirkėjų užsienio e. parduotuvės iš lietuvių prekybininkų atims. Bet ne visas prekes iš užsienio žmonės pirks

»paklaustas apie e. prekybos antkainius pašnekovas aiškino, kad kai kuriose e. parduotuvėse (dažniausiai – drabužių ar aprangos detalių) jie siekia ir iki 500 procentų

vis daugiau lietuvių prekes internetu užsisako iš didžiųjų užsienio pardavėjų. scanpix

FaKtai

pirKiniai internetU

• Tyrimų bendrovės TNS duomenimis, pernai in-ternetu pirko apytiksliai kas trečias interneto var-totojas

• Pagrindiniai pirkiniai – bilietai į renginius (pirko 37 proc. apklaustųjų ) ir avalynė (pirko 24 proc. apklaustųjų)

• Tyrimo duomenimis, vis daugiau žmonių per-ka internetu ir maistą – 2011-aisiais tokių buvo 2 proc., pernai – 5 proc.

– yra rizika, kad prekės neatveš ir su užsienyje esančia parduotuve aiš-kintis bus sudėtingiau“, – dėsto V. Kudzys.

antkainiai – ik 500 proc.Didžiausios Lietuvoje e. prekybos parduotuvės generalinis direktorius ir Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos va-dovas Dainius Liulys taip pat įsitikinęs, kad Lietu-vos e. parduotuvės galės konkuruoti ne kaina, o paslaugų kokybe.

„Perkantys iš užsienio

neturės galimybės pirkti išsimokėtinai, o užsi-sakę ne iš ES valstybių mokės muito mokesčius, pristatymo kaina dar la-biau išaugins galutinę ir, be abejonės, žmonėms labai svarbūs klausimai susiję su garantiniu ap-tarnavimu“, – aiškina D. Liulys.

Paklaustas apie e. prekybos antkainius pa-šnekovas atsakė, kad kai kuriose e. parduotuvėse (dažniausiai – drabužių ar aprangos detalių) jie siekia ir iki 500 procentų. „To priežastys gali būti skirtingos – maža pa-klausa ir konkurencijos trūkumas, siauros pa-skirties prekės (pvz., pre-kiauja vieninteliai Lie-tuvoje), susitarimai su tiekėjais ir kt.“, – aiškina D. Liulys.

„Pigu.lt“ vadovas sako, kad ir jo bendrovė prekių įsigyja užsienyje – esą Lietuvos tiekėjai taiko didesnius antkai-nius, o perkant iš užsie-nio tiekėjų tai atsieina pigiau.

viena Baltijos rinkaPenkis populiariausius internetinės prekybos tinklalapius Baltijos šalyse valdančios ben-drovės „Cherry Media“ (beta.lt, grupinis.lt Lie-tuvoje, cherry.lv, cityLife.lv Latvijoje ir cherry.ee Estijoje) vadovas Aldas Krivaitis sako, kad įmonė dirba tiek su vietiniais, tiek ir su užsienio tiekė-jais.

„Intensyviai dirbame ir su vietiniais partne-riais, o jei matome, kad jie negali pasiūlyti tokių sąlygų ar kokybės, kokių

reikia mūsų pirkėjams, tada stengiamės rasti tiekėjų ir ne Baltijos ša-lyse“, – sako pašnekovas.

Pasak A. Krivaičio, pastaruoju metu di-džiausi grupinių pirkimų tinklalapiai Lietuvoje pradeda veikti kaip įpras-tos elektroninės parduo-tuvės.

„Įžengimą į interne-tinę prekybą materialio-mis prekėmis lėmė sie-kis toliau didinti veiklos apimtis. Pajutome, kad vartotojai nori gauti ne tik geriausių paslaugų, bet ir įdomių materialių prekių pasiūlymų, – pasa-koja A. Krivaitis. – Pernai „Cherry“ grupės pardavi-mai augo, o tai didžiąja dalimi lėmė būtent pre-kių pasiūlymų gausėji-mas. Tradicinis grupinis paslaugų pirkimas taip pat augo, tik kiek lėčiau.“

Paklaustas apie Balti-jos šalių rinkos specifiką pašnekovas atkreipia dė-mesį, kad kiekvienos iš Baltijos valstybių rinka riboja įmonių galimybes uždirbti, o norint veikti išties pelningai reikia žiūrėti į visas Baltijos šalis: „Todėl nuo pat pradžių „Cherry“ grupė siekė išplėsti savo veiklą visose trijose Baltijos šalyse ir mato šį regioną kaip vieną rinką.“

Pasak pašnekovo, pa-naši tendencija ryški tarp visų didesnių parda-vėjų – tokį kelią renkasi ir parduotuvė „Pigu.lt“, dar praėjusią savaitę už-baigusi latviškos parduo-tuvės „220.lv“ įsigijimo sandorį, ir daugelis kitų – ne tik elektroninių, bet ir mažmeninės prekybos – įmonių.

vių apyvartos, galimybės ir kainos visai kitokios. Lietuviai išmoksta inter-nete susirasti viską, ko jiems reikia, ir tuo nau-dojasi. Augimas yra ir jis pakankami žymus“, – at-kreipia dėmesį jis.

Tiesa, pašnekovas pri-duria, kad pastaruoju metu auga ne tik įvežamų

mln.

»Lietuvos bankai žmonėms dalija vis daugiau kreditinių kortelių, o tai palengvina pirkimą užsienyje, ir vis daugiau prekybininkų siūlo nemokamą arba gerokai pigesnį pristatymą į Lietuvą

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

mln.

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją savaitraštis „ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Greta JanKaitytėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Jei kasdien sekasi – kažkas blogai

Per dvidešimt metų mažmeninės prekybos patirties turintis švedas Christianas Wijkstromas džiaugiasi Lietuvos darbuotojų greičiu, stebisi, kodėl mums reikia 40 lygintuvų rūšių, o išsiskirti

iš konkurentų bando žmonėmis.

Konkurencija Lietuvoje – milžiniška. Ypač turint omenyje, kad

šalyje yra 3 mln. gyventojų ir šis skaičius mažėja“, – nuo pat pradžių tikina trečius metus maisto par-duotuvių tinklo „Rimi Lie-tuva“ generalinio direkto-riaus pareigas einantis Ch. Wijkstromas. Bet tai yra gerai, nes, pasak jo, be kon-kurencijos būtų nuobodu. „Konkurentai dirba labai gerai ir tai mums nuo-lat primena, kad turime stengtis išsiskirti“, – teigia jis.

Vadovas suvokia, kad lietuviai gali norėti dar didesnės konkurencijos tarp prekybos centrų: „Su-prantu, kad žmonės jaučia, jog reiktų daugiau konku-rencijos, kuri sumažintų maisto kainas. Tačiau, palyginti su Europa, kai-nos Lietuvoje nėra dide-lės. Žinoma, vidutiniam lietuviui, gaunančiam 1000–2000 litų, maistas vis tiek yra viena pagrindinių išlaidų grupių.“

pripratinta prie nuolaidųCh. Wijkstromas mano, kad maisto prekybos centrų pareiga – suteikti prekių visoms pajamų grupėms, o didesnė konku-rencija nesukeltų žymaus kainų mažėjimo, nes pre-

neralinis direktorius aiš-kina, kad reikia atrinkti geriausios kokybės skir-tingų kainų segmentų ga-minius, kad ilgainiui liktų po kelias prekių rūšis.

išsiskirti žmonėmisKitas dalykas, pasak Ch. Wijkstromo, kuriuo ga-lima išsiskirti tarp kon-kurentų, – klientų aptar-navimas. „Nesakau, kad parduotuvėse nesiskiria ir prekės, tačiau būtent klientų aptarnavimas gali padėti išsiskirti ryškiau-siai, – sako bendrovės „Rimi Lietuva“ vadovas. – Reikia, kad darbuotojai padėtų žmonėms, juos su-prastų, daugiau šypsotųsi, neleistų, kad trukdytų jų asmeniniai reikalai. O jei esi nepatenkintas preke, galėtum ją laisvai grąžinti. Nereikia dešimties žmo-nių, kurie spręstų, ar gali tai padaryti, ar ne.“

Ne veltui Ch. Wijks-tromui itin svarbus dar-buotojų elgesys, jis teigia manąs, kad įmonės pa-remtos žmonėmis. „Di-delę reikšmę turi tai, kas vyksta parduotuvėse. Svarbu, ką sako ar mano

Ch. Wijkstromas pa-stebi, kad lietuviai, paly-ginti su kolegomis švedais, nori aiškesnių gairių ar nurodymų. „Darbuotojai klausia: ką mums reikia daryti? Atsakau: ką jūs siūlote? – pasakoja direk-torius. – Tai kultūrinis skirtumas. Kiek supratau, lietuviams reikia aiškaus atsakymo: taip arba ne. Todėl kitoks mano požiū-ris šiek tiek pavojingas, nes jei nesuteiksiu aiškaus atsakymo, rizikuoju pa-sirodyti kaip neryžtingas vadovas.“

Tačiau Ch. Wijkstromo taktika atsiperka. Pasak jo, dabar prekybos centrų vadovai sugeba pateikti sprendimus, jie patys žino, ką daryti be nurodymų iš aukščiau. Įmonėje inici-atyva labai sveikintina. Savaitės darbuotojais tampa eiliniai žmonės, kurie ėmėsi iniciatyvos, ir ji pasiteisino. Pavyzdžiui, vieną kartą parduotuvėje apsiverkė mažas berniu-kas, nes pamiršo, kokių dešrelių prašė nupirkti mama. Pardavėja pati nusprendė jam padėti: paklausė mamos telefono numerio ir paskambino paklausti, kokių dešrelių reikia parnešti namo.

„Turi būti palikimas, tarsi pasakojantis istoriją apie žmones, padarančius kažką, nors ir nedidelio, bet nuostabaus. Jei pa-

kybos centrai taiko labai daug nuolaidų.

„Dėl to kalti ir mes, maž-menininkai. Per recesiją pripratinome žmones prie nuolaidų, augo tiek jų dy-dis, tiek kiekis, – teigia Ch.

parduotuvių vadovai. Kitos pusės, tai yra admi-nistracijos, darbas – juos išklausyti ir suprasti.“

vyktų tai įdiegti į kultūrą, ypač maisto mažmeni-ninkų, būtų nuostabu“, – pasakoja Ch. Wijkstromas.

Klaidų analizėPats Ch. Wijsktromas mažmeninėje maisto pre-kyboje atsidūrė iš dalies atsitiktinai. Vieną vasarą įsidarbinęs maisto par-duotuvėje, susiklosčius aplinkybėms, tapo už ją atsakingas ir vėliau gavo pasiūlymų tęsti karjerą būtent šioje srityje.

„Man patinka anali-zuoti pardavimų atas-kaitas, – prisipažįsta Ch. Wijkstromas. – Jose iškart matyti parduotuvėje pada-rytų veiksmų poveikis.“ Taip pat vadovas atidžiai analizuoja savo klaidas, stengiasi suprasti, kodėl jos įvyko. „Taip turbūt yra dėl mano mamos, kuri studijavo psichologiją. Ji nuolat sakydavo: „Kodėl tai darai? Kodėl tai sakai?“ – mąsto Ch. Wijkstromas.

Labai svarbu pripažinti savo klaidas, mano „Rimi“ vadovas ir aiškina, kad išvengti jų neįmanoma: „Jeigu sekasi kiekvieną dieną, vadinasi kažkas yra blogai“, – sako Ch. Wijks-tromas.

Pašnekovas sako neap-siribojantis vien ataskaitų ar klaidų analizavimu. Išanalizuoti jis bando ir Lietuvą bei jos kultūrą. „Bandžiau suprasti Lietu-

vos istoriją, perskaičiau daug knygų, aplankiau istorines vietas“, – teigia Ch. Wijkstromas, o viena jo darbuotojų pripažįsta, kad vadovas Lietuvos isto-riją kartais išmano geriau nei ji pati.

nežinia, kas bus rytojPer istorinę prizmę vado-vas bando aiškinti ir didelį skirtumą tarp Lietuvos ir Švedijos darbuotojų. „Lietuviai dėl savo laisvės kovojo daugiau nei 200 metų. Galbūt bandymas iš-likti, kova yra įsispaudusi į lietuvių DNR“, – mąsto švedas, nes, pasak jo, lietu-viai – ambicingi, sunkiai dirbantys ir nepaprastai greiti.

„Dar niekur nedirbau su tokiais ambicingais, greitais ir norinčiais kažką sukurti žmonėmis, – pasakoja Ch. Wijkstromas. – Manau, tai nuostabu.“ Švedijoje, anot jo, viskas pirmiausia labai ilgai ap-tarinėjama, bet vėliau pa-daroma greitai ir kaip turi būti.

„Čia jūs nediskutuojate – tiesiog darote. Įsivaizduo-kime, pasakai, kad reikia puodelių. Po 15 minučių puodeliai bus visur. Ta-čiau jie bus ne tokie arba atsiras ne ten, kur tikė-jaisi. Dėl to Lietuvoje labai svarbu pateikti daugiau tikslesnės informacijos“, – teigia vadovas.

„Mano subjektyvia nuo-mone, šis greitis Lietuvai būdingas dėl spartaus ekonomikos vystymosi: tiesiog nežinai, kas bus rytoj. Jeigu šiandien nepa-

gausi sėkmės, rytojaus ji gali dingti arba viskas su-siklostys kitaip“, – mąsto Ch. Wijkstromas.

Taip pat, teigia generali-nis direktorius, Lietuvoje nėra tokių apsauginių tin-klų kaip Švedijoje, kurie tave „sugautų“ nesėkmės atveju. „Švedijoje šie tin-klai taikomi visiems, kaž-kas tave vis tiek sugaus, jei nepasiseks ar būsi at-leistas. Čia to nėra: jeigu dirbi pusėtinai, žinai, kad tavęs niekas nepagaus.“

didžiausias džiaugsmas Ch. Wijkstromas anksčiau sakydavęs, kad darbas – jo hobis. „Darbe praleidžiu tiek daug laiko, kad tai privalo būti mano hobis, kitaip darbas to nevertas“, – juokauja vadovas, bet pripažįsta, kad sudėlioti mintis jam padeda bėgioji-mas. Švedas dalyvauja Vil-niaus maratonuose, o savo geru pavyzdžiu užkrėtė ir kolegas.

„Mėgstu bėgioti arba truputį pasportuoti vie-nas, nes tai labai geras būdas analizuoti bei per-kratyti mintis, – sako Ch. Wijkstromas. – Tada galima grįžti namo ir būti su šeima.“ Vaikai ir šeima Ch. Wijkstromui – gyvenimo džiaugsmas. „Po sunkių susitikimų, įtemptų diskusijų grįžti namo ir tiesiog žaisti su vaikais man labai svarbu, – teigia vadovas. – Bet, jei paklaustumėte mano žmo-nos, kur aš būnu visiškai atsipalaidavęs, „atsijun-gęs“, ji pasakytų, kad jū-roje, kai buriuoju.“

»dar niekur nedirbau su tokiais ambicingais, greitais ir norinčiais kažką sukurti žmonėmis

FaKtai

„riMi LietUva“

• „Rimi Lietuva“ veiklą pradėjo 1995 m. įkūrusi bendrovę „Ekovalda“

• 1999 m. pusę įmonės akcijų įsigijo Švedijos ben-drovė „ICA AB“

•2000 m. atidarytas pir-masis „Rimi“ prekybos centras

•2001 m. atidarytas di-desnis prekybos centras „Hyper Rimi“

•2002 m. „ICA AB“ įsigi-jo 100 proc. „Ekovaldos“ akcijų

•2005 m. buvusi „Ekoval-da“ tapo „Rimi Lietuva“

• Šiuo metu Lietuvoje vei-kia 38 „Rimi“ prekybos centrai

•Bendrovėje „Rimi Lietu-va“ dirba apie 2,5 žmonių

C. Wijkstromas mano, kad klysti šioje verslo srityje normalu, o jeigu kasdien sekasi, vadinasi, kažkas blogai. asmeninio archyvo nuotr.

»palyginti su europa, kainos Lietuvoje nėra didelės

Wijkstromas. – Žmonės mano: „O, prekybininkai turbūt užsideda milžiniš-kus antkainius.“ Tačiau jie ne visada supranta, kad kartais kai kurias prekes parduodame nuostolingai.

Manau, kad niekas tuo tiesiog netiki.“ Ilguoju lai-kotarpiu tai turės baigtis, teigia „Rimi“ vadovas, bet kol kas dėl baimės prarasti dalį klientų nė vienas pre-kybos centras nesiryžta to

padaryti. Be gausybės nuolaidų,

Lietuvos prekybos centrai pasižymi ir prekių rūšių gausa. „Jei užeisite į mūsų parduotuves, pamaty-site, kad čia be galo daug

prekės ženklų, – teigia Ch. Wijkstromas. – Man atrodo, kad taip yra dėl to, jog pradžioje nebuvo nieko, o dabar turite viską. Kam, pavyzdžiui, reikia 40 skirtingų lygintuvų?“ Ge-

„rimi“ vadovas teigia, kad geriausiai išsiskirti iš konkurentų galima žmonėmis. Fotodiena

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

CV Christianas Wijkstromas

Buvo „Apotek1“ mažmeninės prekybos vadovu bei generali-niu direktoriumi

Užėmė kelias pozicijas „Rimi“ tinklą valdančioje „ICA Sweden“

Buvo „Rimi Sweden“ generali-niu direktoriumi

Vadovavo parduotuvių „Nara“ ir „Supermarket“ verslo plėtrai

Prieš prisijungdamas prie „ICA Sweden“ C. Wijsktromas vadovavo „Axfood“ įmonei priklausantiems prekybos centrams

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Kas duos pinigų versluiGaBiJa saBaLiaUsKaitėgabija@ekonomika.lt

Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų

ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų.

Vis dėlto, pašne-kovai sutaria, kad pradedan-tieji verslinin-

kai turi pasikliauti 3 F tai-sykle (angl. Family, friends and fools, liet. Šeima, drau-gai ir kvailiai), nors štai iš-maniesiems laikrodžiams „Pebble Watch“ visuome-nės finansavimo (angl. crowdfunding) platforma „Kickstarter“ surinko 2,6 mln. JAV dolerių vos per 3 dienas.

VšĮ „Versli Lietuva“ ge-neralinis direktorius Pau-lius Lukauskas įsitikinęs, kad vos pradėjus verslą tikėtis banko paskolos ne-vertėtų. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje veiks-mingiausia 3 F taisyklė – kai jaunam verslui padeda šeima, draugai ir naivuo-liai. Pradinė verslo fazė – pati rizikingiausia: dau-guma įsteigtų įmonių ban-krutuoja, todėl natūralu, kad reikia savų investicijų. Trečiajai grandžiai jis sako galintis priskirti ir rizikos kapitalo fondų valdytojus, investuojančius į daug idėjų, kad pasitvirtinusioji atpirktų nesėkmingas.

Pašnekovas pažymi, kad Lietuvos rizikos ka-pitalo fondai (pavyzdžiui, „Practica“, „BaltCap“, Verslo Angelų fondas) yra atsargesni, linkę padėti verslui, kai šis pasiekia tolesnes gyvavimo stadi-jas. „Pastebime, kad jie investuoja į brandesnes idėjas, kurios jau suteikia pajamų, turi požymių, kad veiks. Tai įrodymas, kad produktas ar paslauga, apie kuriuos svajojama, turi paklausą rinkoje. Be jokios abejonės, pasaulyje rizikos kapitalas – tai sritis, apie kurią reikia mąstyti pradedančiam verslui, ku-rioje fazėje jį prisitraukti. Verslo angelai – turtingi žmonės, kurie ieško idėjų, į kurias galėtų investuoti, ir Lietuva ne išimtis“, – dėsto P. Lukauskas.

Anot „Verslios Lie-tuvos“ direktoriaus, pa-skutinis pinigų šaltinis – bankai, kurių paskoloms didelių vilčių dėti never-tėtų. Jie į pradedančius

verslus investuoja su reto-mis išimtimis, kai turi ga-rantijų dėl verslo pajamų. Tačiau dalį jauno verslo ri-zikos prisiima ir valstybė, pavyzdžiui, „Investicijų ir verslo garantijos“ (IN-VEGA) per kredito unijas teikia lengvatines pasko-las jaunam verslui.

padėti vėliau„Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strums-kis įsitikinęs, kad sunkiau-sią etapą pasiekia jau au-gantis verslas, tad logiška investuoti į įmonę, sukau-pusią bent vienų ar 3 metų istoriją, kai ji susiduria su augimo problemomis ir verslo angelas gali pri-sidėti ne tik finansinėmis investicijomis. Tokia prak-tika artima ir kitų šalių patirčiai. „Pradėti iš dalies

lengva, bet kai ima kilti apyvarta, atsiranda daug kompetencijos klausimų ir verslo angelas, fondas gali duoti antrą postūmį, pirmiausia, padėdamas žiniomis ir patirtimi, su-sidėlioti struktūrą ir au-gimo sistemą, – aiškina jis. – Tačiau yra daug įmo-nių, kurios nesiorientuoja į augimą: atidarai kelių kvadratinių metrų barą, kuriame gali tilpti kiek nors klientų, bet žmonės nenori plėstis. Tada nėra prasmės pritraukti inves-tuotojų, geriau skolintis ar pirkti įrangą išsimokėtinai ir pradėti veiklą.“

Paklaustas, ką daryti verslininkams, turintiems tik idėją, jis sako: svar-biausia, kad ja patikėtų bent keli žmonės, kuriems padedant lengviau atlai-

kyti smūgius, kurių, kaip pažymi verslo angelas, visada buvo ir bus. Vis dėlto, pašnekovas teigia pažįstantis privačių inves-tuotojų, patikėjusių verslo idėja, kol ji dar „kabojo ore“.

„Gali būti taip, kad su „garažo lygio“ prototipu

buvo dirbama metus ar dve-jus, tada siūlome įsteigti įmonę ir pradėti darbus, – aiškina A. Strumskis. – An-gelo mentalitetas – žiūrėti į platų galimų investicijų spektrą. Jei yra tik mintis, tai verslo angelai, kurie tiki idėja, įeina nuo pat pradžių. Fondas svarsto

tokio tipo investicijas, nors tai, akivaizdu, nėra mūsų taikinys.“

Minia neišgelbėsŠiaurės regiono visuome-nės finansavimo platfor-mos „Ivesdor“ įkūrėjas ir vadovas Lasse’as Mäkelä-sas įsitikinęs, kad verslo finansavimas – viena jaunų kompanijų plėtros kliūčių. „Manau, visuo-menės finansavimas – ge-resnis būdas surinkti lėšų, jis pasitarnautų kitiems tikslams nei verslo angelai ar rizikos kapitalo fondų valdytojai. Kompanija gali susikoncentruoti į ilgalai-kio augimo strategiją, o padedant verslo angelams ir rizikos kapitalo fondo valdytojams svarbu gauti grąžą, tad pasitraukimo strategija taip pat svarbi“, – sako L. Mäkeläsas.

L. Mäkeläsas aiškina, kad verslininkas tinklala-pyje užpildo formą, o jei at-

siranda žmonių, pasiryžu-sių investuoti į kompaniją nedideles sumas, jis gali gauti nuo 20 tūkst. iki 1,5 mln. eurų vertės paramą, o investuotojai – dalį kompa-nijos kapitalo. Be to, inves-ticijų paieškos užtikrina ir rinkodaros kampaniją. Galimybė patekti į sąrašą nieko nekainuoja, bet vė-liau „Invesdor “ atsiųs 5 proc. sąskaitą nuo surink-tos sumos.

Vis dėlto, A. Strumskis ir P. Lukauskas minios fi-nansavimo modelio, ypač Lietuvoje, išsigelbėjimu nelaiko. „Reikalinga speciali teisinė bazė: yra akcijų, atsiranda ir daug mažų akcininkų, turinčių vienokių ar kitokių teisių. Tai vos ne būti įtrauktam į neegzistuojančios biržos sąrašą, sudėtinga. Pasau-lyje apie tai daug šnekama, bet ši bazė nėra gerai vei-kiantis modelis“, – sako A. Strumskis, įsitikinęs, kad toks pavyzdys veiksmin-gesnis gauti paramą socia-liniams projektams, bet ne komerciniam verslui.

„Verslios Lietuvos“ di-rektorius P. Lukauskas sutinka, kad visuomenės finansavimo idėja pasau-lyje tapo tendencija, tačiau Lietuvos rinka gerokai per maža taikyti tokiam finan-

savimo modeliui. „Vien iš Lietuvos šaltinių pasinau-doti minios finansavimu yra utopija. Manau, kad neturime kritinės masės žmonių, pasiryžusių tai da-ryti, – svarsto jis. – Tačiau, jei manote, kad jūsų idėja gali sudominti globalią au-ditoriją, verta pasitikrinti, juolab kad tai idėjos auto-riui nieko nekainuoja.“

Tačiau „Verslo an-gelų fondo I“ partneris A. Strumskis tikina, kad verslo idėją patikrinti gali tik rinka – klientai nu-sprendžia, ar yra pasiryžę mokėti už prekę ar pa-slaugą. „Atrodo, tai vieno iš IBM steigėjų pasakymas, kad negali analizuoti rin-kos, kol ji dar neegzistuoja. Tai ypač tinka naujiems produktams, daugumai jų rinkos dar net nėra, tai ką beanalizuosi: vienas žmo-gus pasakys „taip“, kitas – „ne“, – svarsto pašneko-vas. – Jei kalbama apie globalumą, deja, geriausias testas – paleisti paslaugą ir tikėtis, laukti, kad ji būtų apmokėta.“

Unikalumas ir globalumas„Dažnai skatiname savo idėjos neslėpti garaže, bet dauguma supranta, kad nėra originalūs, kažkas panašaus jau daroma ir

tai nėra didelė bėda: reikia tik sugalvoti, kaip padaryti geriau. Prieš kreipiantis į verslo angelus reikia pati-krinti, ar idėja pranašesnė už rinkoje esančius pro-duktus, ir būti pasiruošu-siam ją parduoti, nes rizi-kos kapitalo fondams rūpi gauti grąžą, tad reikia ap-mąstyti pajamas“, – tikina P. Lukauskas.

P. Lukauskas toliau dalija patarimus – inves-tuotojams ne ką mažiau rūpi idėjos globalumas: „Nedaug šansų, kad rizikos kapitalistas ar verslo ange-las investuos į idėją, kurią galima realizuoti tik Kur-šėnuose. Jei ji realizuojama visoje Lietuvoje – įdomiau, jei regione ar net visame pasaulyje – iškart kitas as-pektas.“

spėti į traukinį„Verslios Lietuvos“ vado-vas teigia, kad šiandien verslo aplinka Lietuvoje gerėja: įmonę jau galima registruoti kaip mažąją bendriją, kad ir internetu, atidaryti banko sąskaitą neišeinant iš biuro.

„Versli Lietuva“ susi-domėjusiems teikia verslo krepšelius – mokymus ir konsultacijas, pradedan-tieji verslą gali pasinaudoti verslo plano ir kreditavimo skaičiuokle.

„Jei turi verslo idėją, negali jos brandinti labai ilgai ir laukti geriausios ekonominės situacijos, turi ją įgyvendinti“, – sako jis.

turintieji verslą pirmiausiai turi kreiptis į savo artimuosius, o vėliau,

verslui besiplečiant, ieškoti kitų investuotojų. svarbiausia, kad idėja

būtų konkurencinga, realizuojama ir užsienio rinkose. reuters

FaKtai

versLas ir FinansaviMas

•Norėdama gauti Angelų fondo paramą, bendrovė turi veikti bent pusantrų metų, o reikalinga inves-ticijų suma siekti iki 1 380 000 litų. Reikalingas verslo plėtros planas, orientuo-tas į eksportą. Savininkai privalo būti pasiruošę bendradarbiauti su Fondo atstovais ir Verslo Angelu strateginio valdymo ko-mandoje, dalytis aktualia finansine bei verslo infor-macija, o investuotojams turi būti priimtinas bendro-vės būsimos grąžos ir jos rizikos santykis.

•2012 m. III ketv., palygin-ti su 2011 m. III ketv., Lietu-voje buvo įregistruota 70,6 proc., arba 1696 juridiniais asmenimis daugiau, išre-gistruotų juridinių asmenų buvo 6,7 proc., arba 51 as-meniu mažiau.

• Tipiškas sunkumus pa-tiriančios įmonės „portre-tas“ 2012 m. III ketv. – dau-giau kaip penkerius metus veikianti didmenine arba mažmenine veikla besiver-čianti įmonė (30,1 proc. visų sunkumus patyrusių įmonių 2012 m. III ketv.).

»vien iš Lietuvos šaltinių pasinaudoti minios finansavimu yra utopija

»deja, geriausias testas – paleisti paslaugą ir tikėtis, laukti, kad ji būtų apmokėta

Vokietijos auksas sulaukė dėmesio.

s. Johnsonas: įsipareigojimas suteikti euro zonos valstybėms neribotą kreditavimą vargu ar privers šių šalių vyriausybes vykdyti atsakingą politiką. project-syndicate

vokiško aukso svaigulys

■pirmą kartą nuo tų laikų, kai aukso san-doriai tapo skaidresni, Bundesbankas nutarė didelę dalį brangiojo metalo atsargų perkelti iš prancūzijos ir Jav į gimtąjį kraštą. savai-me suprantama, kad šis sprendimas tėra techninis, bet kodėl toks žingsnis žengtas būtent dabar?

Viena versijų – Vokie-tija ruošiasi scenarijui, pagal kurį kiekviena šalis kovos už save, o nuosavas auksas taps geriausiu saugumo ga-rantu.

Vis dėlto tenka pri-pažinti, kad ši teorija peržengia radikalumo ribas. Visiškai subyrė-jus finansiniam pasiti-kėjimui tarp Vokietijos, Prancūzijos ir JAV taptų ne taip svarbu, kur guli kieno auksas, nes pa-saulį kamuotų dides-nės problemos. Žlugus tarptautinei prekybai, pasaulinės kompani-jos prarastų galimybę parduoti produktus už-sienio rinkose ir aukso saugojimo vieta netektų reikšmės.

Tuomet galbūt Vo-kietija tikisi tam tikrų sankcijų, kuriomis be-siremdamos kitos vals-tybės galėtų konfiskuoti užsienyje laikomas aukso atsargas? Vėlgi, šis paaiškinimas men-

kai tikėtinas. Tokios šalys kaip Iranas bei Ve-nesuela ilgai ir sunkiai dirbo, kad taptų tarptau-tinėmis atskalūnėmis, o Vokietija yra viena pagrindinių demokrati-jos ramsčių pasaulyje ir nepanašu, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Gal Vokietijos banki-ninkai mano, kad atei-tyje pasaulis nusigręš nuo JAV dolerio ir namų saugyklose gulintis auk-sas padės lengviau prisi-taikyti prie naujų mados vėjų? Visai tikėtina, kad JAV dolerio reikšmė re-zervinių valiutų arenoje sumenks. 1948 metais užsienio valiutos atsar-gos JAV doleriais (daž-niausiai centriniuose bankuose) siekė maž-daug 2 proc. JAV BVP. Panašus santykis išliko iki 1968 metų. Šiandien tokių atsargų kiekis pri-lygsta 15 proc. JAV BVP, o kai kurių ekspertų tei-gimu, net ir 30 proc.

Visgi fizinis aukso perkėlimas į Vokietiją šiuo aspektu mažai ką lemia, kur kas labiau padėtų požiūrio į eurą pakeitimas. Investuo-tojai turi patikėti švie-sia euro ateitimi, kurią gali užtikrinti stipresnė monetarinė, fiskalinė, finansinė ir politinė są-junga. Šiame kontekste

aukso saugojimo vieta neturi jokios reikšmės.

Susidaro įspūdis, kad Vokietijos politinis eli-tas nejučia įtikėjo gyve-nantis aukso standarto eroje. Tačiau net ir tuo-met kur kas svarbiau buvo turimo aukso kie-kis, o ne jo buvimo vieta.

Bene pagrindinė po-litikų nerimo priežastis – infliacija. Vokietijos lyderius jaudina ne pati tikimybė, kad šiais ar ki-tais metais įvyks staigus kainų šuolis. Kur kas daugiau nerimo kelia tai, kad centriniai ban-kai nebus numatę tokių pokyčių ir teks itin spar-čiai koreguoti infliacijos lūkesčius.

Panašu, kad Vokie-tijos politikų galvas apsuko mitai, susiję su aukso svarba ir jo bu-vimo vieta. Vis dėlto, nerimaudami dėl ECB sprendimų, jie yra tei-sūs.

Įsipareigojimas su-teikti euro zonos vals-tybėms neribotą kredi-tavimą vargu ar privers šių šalių vyriausybes vykdyti atsakingą poli-tiką. Kyla grėsmė, kad fiskalinių klausimų dominavimas nusvers monetarinės politikos reikšmę ir sumažins ga-limybę kontroliuoti inf-liaciją.

»Fizinis aukso perkėlimas į vokietiją šiuo aspektu mažai ką lemia, kur kas labiau padėtų požiūrio į eurą pakeitimas

siMOnas JOhnsOnas project-syndicate

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

20 000

15 000

10 000

5 000

0

veiklą vykdžiusios įmonės, vnt. (2012 iii ketv.)

Šaltinis: „versli Lietuva“

didm

enin

ė ir

maž

men

inė

prek

yba

16 696

6 174 5 694 5 493 5 1113 337 2 160 1 979 1 968 1 010

3 213

prof

esin

ė,

mok

slinė

ir

tech

ninė

vei

kla

stat

yba

apdi

rbam

oji

gam

yba

Tran

spor

tas i

r sa

ugoj

imas

nek

ilnoj

amoj

o tu

rto o

pera

cijos

apgy

vend

inim

o ir

mai

tinim

o pa

slaug

ų ve

ikla

info

rmac

ija ir

ry

šiai

adm

inist

racin

ė ir

apta

rnav

imo

veik

la

žmon

ių sv

eika

tos

prie

žiūra

ir

socia

linis

darb

as

kiti

sekt

oria

i

80%

70%

60%

50%

40%

30%

20%

10%

0%

vienus metus ir vieną dieną išgyvenusių įmonių dalis tarp prieš metus veiklą pradėjusių įmonių, proc.

Šaltinis: „versli Lietuva“

2010 iv ketv. 2011 iv ketv. 2012 iii ketv.

70,8% 70,7%63,1%

15 000

10 000

5 000

0

įregistruotos ir išregistruotos įmonės, (vnt.)

Šaltinis: „versli Lietuva“

8 594

2008

4 713

8 319

5 069

9 198

6 057

10 391

3 213

10 393

2 384

2009 2010 2011 2012

įregistruota išregistruota

verslo idėjaUnikali, globali,

kokią problemą sprendžia

aplinka, konkurentaiproblemos sprendimo

alternatyvos rinkoje

verslo planaspajamos, pelnas,

nuostolis

pradinės lėšos3F

produkto/paslaugos viešinimas

pradžia

CV Simonas Johnsonas

Ėjo vyriausiojo Tarptautinio valiutos fondo ekonomisto pareigas

Įkūrė populiarų ekonomikos tinklaraštį „The Baseline Scenario“

Dėsto MIT Sloano vadybos aukštojoje mokykloje

Eina vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigas Tarptautinės ekonomikos Petersono institute

Su Jamesu Kwaku parašė knygą „Liepsnojantys Baltieji rūmai: tėvai įkūrėjai, mūsų valstybės skola ir kodėl tai turi rūpėti tau“

Paskutinis puslapis 31nr. 42013 m. vasario 4–10 d.

t i n K L a r a š t i s

sauskelnių supirkėjaiVargšai norvegai. At-

važiuoja lietuviai, išperka visas sauskelnes ir išva-žiuoja, o norvegų kūdikiai lieka bėdoje. Globalizacija visu gražumu.

Nors Norvegija viena brangiausių Europos šalių, prekybos centrai ten kariavo tol, kol 50 sauskelnių pakuotės kaina pasiekė 14 litų. Net Lietuvoje jos kainuoja tris kartus daugiau.

Todėl nenuostabu, kad lietuviai – iš prigimties turintys polinkį į prekybą – sėda į keltą, perplaukia Baltijos jūrą, pervažiuoja Švediją, iššluoja saus-kelnių lentynas, o grįžę Lietuvon parduoda bran-giau ir ne tik padengia kelionės kaštus, bet ir užsidirba. Štai praėjusią savaitę „Reuters“ rašė, kad Norvegijos pasienyje buvo sulaikyti asmenys su 80 tūkst. sauskelnių, kurių vertė šalyje – 23,2 tūkst. litų. Juos, be abejo, paleido, nes nebuvo pažeisti jokie įstatymai.

Lietuviai ir kiti rytų europiečiai šluoja sauskelnes iš norvegijos parduotuvių lentynų. aFp

Jei Lietuvoje šį krovinį parduotų bent 2 kartus brangiau, būtų pasiektas neblogas pelnas.

Turime dar geresnį pasiūlymą. Kartu į kelionę pasiimti leidžiamą vieną bloką cigarečių ir 1,5 litro alkoholio, parduoti vietiniams emigrantams ir taip kompensuoti nemažą dalį kelionės išlaidų. Be to, kuras ten kainuoja panašiai, kaip ir Lietuvoje, tad sandorių taškus galima nukelti ir į tolimesnius Norvegijos kampelius.

Šiandien dažnam norvegui lietuvio tautybė sukelia kriminalinį ats-palvį, mat tautiečiai ten pagal nusikalstamumą užima pirmą vietą – kalėjimuose, palyginti su kitomis tautybėmis, jų sėdi daugiausia. Todėl sauskelnių supirkėjai, kad ir palikę norvegų vaikus nepatogioje vietoje, daro gražų darbą – kuria mūsų, kaip verslios tau-tos, įvaizdį.

■stresas – asmeninio gyvenimo, karjeros ir sveikatos žudikas, kurio nederėtų toleruoti. ne-laukite, kol stresas įveiks jus, ir imkitės prevencinių priemonių.

Apsauga nuo nerimo – bendravimas su šeima ir draugais, siūlo „Entrepre-neur.com“. 2010 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad socializacijos stoka ken-kia sveikatai ne mažiau nei rūkymas. Bendraujant su žmonėmis smegenys išski-ria hormoną, kuris padeda sumažinti kraujo spaudimą. Komunikabilių žmonių pa-saulėžiūra dažnai platesnė, o išugdyti bendravimo įgū-džiai suteikia daugiau pa-sitikėjimo savimi. Žmogus iš prigimties linkęs gyventi bendruomenėje, todėl vieni-šumas yra dirbtinė būsena.

Gamta yra natūraliausia

aplinka, todėl nenuostabu, kad ji ramina žmones. Jeigu negalite skirti laiko pasi-vaikščioti po mišką, tuomet

sportas geriausias vaistas nuo streso. reuters

Kelionė tikslo link trunka daug dienų, todėl neapsikraukite gniuždančiu visos odisėjos svoriu. reuters

pakeliui į tiksląIšsikelti tikslus – lengviau nei juos įgyvendinti. Baiminatės mesti

darbus pusiaukelėje? Tereikia pasinaudoti keliais patarimais, kurie padeda iki galo atlikti užsibrėžtas užduotis.

Visų pirma de-rėtų susilaikyti nuo pagyrų apie ketinimus

nuversti kalnus, rašo „Bu-sinessinsider.com“. At-skleisdami planus žmonės pernelyg anksti patenkina savo ego, todėl griebtis re-alių darbų tampa sunkiau. Didžių tikslų viešinimas savotiškai veikia smege-

nis, kurios pasąmoningai įtiki, esą tikslas jau pa-siektas, ir sumažina moty-vaciją stengtis. Be to, eks-perimentai atskleidė, kad savo tikslų neatskleidęs žmogus bando juos įgyven-dinti kruopščiau ir įdeda daugiau pastangų. Taip pat patartina negalvoti apie pasitenkinimą, ku-ris apims pasiekus tikslą,

verčiau sutelkite dėmesį į pačią užduotį.

Antra, pasinaudokite anoniminių alkoholikų metodu – kelionė tikslo link trunka daug dienų, todėl neapsikraukite gniuždančiu visos odisė-jos svoriu, sutelkite dė-mesį į tą kelio atkarpą, kuri trunka šiandien ir dienos pabaigoje galė-

site mėgautis maža per-gale. Galite nusibraižyti lentelę arba diagramą, kurioje žymėsite savo pa-žangą. Vizualus progreso stebėjimas stimuliuoja motyvaciją.

Abejojate dėl savo tikslų prasmės? Tuomet pasinaudokite Steve’o Jobso patarimu ir įsivaiz-duokite savo laidotuves. Anot jo, suvokimas, kad vieną dieną teks atsisvei-kinti su šiuo pasauliu, – puikiausias kelrodis priimant svarbius spren-dimus. Pagalvokite, ką paliksite po savęs ir ką prie kapo duobės apie jus kalbės giminės bei drau-gai. Kelionės pradžioje išsikelkite ambicingus tikslus, tačiau nebijokite bėgant metams nuleisti kartelę, nes tik gyvenimo brandoje suvoksite ti-kruosius savo poreikius.

Galų gale prisiminkite, kad savanaudiškumas ir altruizmas – dvi to paties reiškinio pusės, todėl pa-dėkite kitiems žmonėms siekti užsibrėžtų tikslų. Banali tiesa – duoti ma-loniau, nei imti – lengvai pritaikoma ir pakeliui į asmeninę sėkmę. Pagalba artimam ar svetimam as-meniui veikia tarsi dvasi-niai laimės vitaminai.

bent jau pasistenkite, kad jus suptų natūralios gamtos spalvos, pertraukėlių metu užsidėkite ausines ir pasi-

klausykite upės čiurlenimo arba miško ošimo.

Pamaitinkite savo sme-genis. Ryte galva reikalauja amino rūgščių, tad be pus-ryčių iš namų nevalia žengti nė žingsnio. Alkano žmo-gaus mąstymas apsunksta. Siekiant numalšinti stresą patariama vartoti maistą, kuriame gausu vitamino B6. Per pietus užkrimskite tuno, kalakutienos arba bananų.

Pervargimas skatina stresą, raskite laiko penkių minučių pertraukėlėms. Per kelias akimirkas jūsų sme-genys persikraus ir sumažins streso hormonų kiekį sme-genyse.

Na ir pabaigoje – judė-kite. Sportas geriausias vais-tas nuo streso. Nebūtina iš karto griebtis treniruoklių, pakaks ir keliolikos minučių kasdienių pasivaikščiojimų po parką.

nugalėti stresą