ekonomika.lt nr. 13 (151)

NEMOKAMAS SAVAITRA!TIS. LEID"IAMAS KIEKVIEN# KETVIRTADIEN$

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLAIKRA!TIS LEID"IAMAS KIEKVIEN# PIRMADIEN$. 2014 M. BALAND!IO 14–21 D. NR. 13 (151)

!IAME NUMERYJE

J. Matonis: Kai tik elektronine valiuta taps lengva naudotis kaip „Skype“, daugiau %moni& ims taip atsiskaityti.

A. Guoga: „Facebook“ n'ra ta platforma, ( kuri) verta daug investuoti, nes ten ma%ai kam yra pasisek*.

Pla+iau 9 p. Pla+iau 14 p.

Vien% kurort% keis kitasVilnie+iams jau pa%(stamoje vietoje "v'-ryne vietoj kavin's „Jalta“ gegu%* duris atvers naujas restoranas – „Panama“. Jo koncepcija ir pavadinimo id'ja kilo i, visiems pa%(stamos vaikyst's knygos „Panama labai gra%i“.

Pla+iau 4 p.

U& dovanot% nuolaid% – didesn' s%skaitaAtostog& ar komandiruo+i& metu retas skambina ( Lietuv) vien nor'damas smagiai pasikalb'ti, mat s)skaita m'nesio gale gal't& pasiekti net lietuvi,kojo paly-dovo orbit). Europos S)junga %ada toki) realyb* paversti tik prisiminimu.

Pla+iau 6–7 p.

Kai palaikymas „Face-book“ smukdo versl%Populiariausias pasaulio interneto tin-klalapis verslui yra patrauklus d'l nulinio mokes+io ir potenciali& klient& pasiekia-mumo. Vis d'lto, kai u% papildom) popu-liarum) pradedama mok'ti, tai gali ne tik sukelti atvirk,tin* reakcij), bet ir kainuoti milijonus.

Pla+iau 9 p.

Problema ir vartotojams, ir konkurentamsKasmet Lietuvoje daug'ja skund& d'l neteis'to asmenini& duomen& naudo-jimo, ta+iau verslas kol kas telerinkodaros atsisakyti ne%ada. Pagal dabar galiojan+ius Asmens duomen& teisin's apsaugos ir Elektronini& ry,i& (statymus bet kokia veikla, kuri) vykdant be %mogaus sutikimo yra naudojami asmeniniai jo duomenys, laikoma neteis'ta. Ta+iau realyb' yra visai kitokia.

Pla+iau 12–13 p.

U&s. Nr. 151 Tira&as: 20 000

Euro baim's akys pla(ios

Pla!iau 2–3 p.

32Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d.

Nr. 13 2014 m. baland"io 14–21 d.

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTOR! Ingrida Ma!iulaityt"

AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedr" Sankauskait", Lau#a Juozaityt"

DIZAINER! Audron" Palukaityt"

KALBOS REDAKTOR! Jurgita Luk$"nien"

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond#atjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka$"ta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv'U&sakymo numeris 151

Tira&as 20 000

Med%iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d#aud%iama. Redakcija u% reklamos turin& neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS8 685 69496, [email protected]

(ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Vieni jau ruo!iasi eiti " peron#, nes atva-$iuojan%io traukinio nekantraudami lau-kia. Vien# kart#, t.

y. 2007 metais, tas griausmas taip pat skland& ore, ta%iau taip ir nu-tilo. Tod&l !" kart# laukiantieji nu-sivilti nebenori. Ir ne be reikalo. Traukinys pasirodo tik tose !alyse, kur ekonomikos vystymasis "gavo pagreit". Euras laikomas vienu i! 'kio aktyvumo ir darbo u$mokes-%io did&jimo veiksni(.

Vis d&lto nereik&t( pamir!ti ir kitos visuomen&s dalies. Jai art&jan%io traukinio griausmas dar girdimas kur kas silpniau. Kai kurie jo dar net negird&jo, bet i!girs. O i!gird) gali labai i!-sig#sti. Jau dabar da$nas pilietis baiminasi, kad „viskas pabrangs kelet# kart(“, „kainos kils, o pre-kybininkai nuog#stauja, kad visai nebebus klient(.

*tai turgaus prekeiviams euro "vedimas sietinas su apokalipse, kad pakeitus valiut# jie papras-

%iausiai nuskurs: „Labai neai!ki situacija.“ Gaila, ta%iau net nesigi-linama, kod&l tos kainos gali kilti: „Nat'raliai brangs, %ia net klau-simo n&ra.“

Turgavie%i( prekeiviai, smul-kieji verslininkai pripa$"sta, kad tr'ksta informacijos, kaip jau da-bar prad&ti ruo!tis euro banknot( atkeliavimui iki pinigin&s.

„Latvijoje viskas pabrango, tai ir pas mus pabrangs“, – sako mums prekeivis. Latvijoje, 2014 met( saus", palyginti su 2013-(j( gruo-d$iu, kainos i!augo 0,6 proc. Ta%iau nereik&t( daryti skubot( i!vad(, mat kainos gali keistis ne tik d&l euro. Anks%iau bendr#j# Europos valiut# "sivedusiose !alyse paste-bima tendencija, kad labiausiai baiminamasi kain( augimo, ta%iau art&jant realiam valiutos keitimo momentui ta baim& sl'gsta.

Tai gal ir m's( gyventojai " euro "vedim# ilgainiui ims $velgti raci-onaliau ir ma$iau remsis jau "si-kerojusiais lozungais, kad viskas brangs?

Labiausiai bai-minamasi, kad "vedus eur# i!-augs preki( ir

paslaug( kainos. Latvijos patirtis parod&, kad di-d$iausia rizika !ioje !alyje kilo smulkiajam verslui – regionuose neadekva%iai sukilo preki( ir kai kuri( paslaug( kainos. +inoma, tai nebuvo masinis rei!-kinys.

Latvijos ekonomikos ministerijos duomenimis, vykdant kain( steb&sen# nustatyta, kad !alyje "ve-dus eur# 90 proc. kain( nepakito, 4,5 proc. pakilo, o 4,9 proc. net suma$&jo. Taigi bendrame naujosios valiutos kontekste kainos pasikeit& ne$ymiai. Vis d&lto baim&s akys pla%ios. Vie!ojoje erdv&je nuog#s-taujama, kad "vedus eur# Lietuvoje kils kainos, $mon&s prad&s daugiau taupyti ir ma$iau pirks.

Kokiomis nuotaikomis gyvena m's( !alies smul-kusis verslas?

Smulkieji verslininkai, o ne didieji prekybinin-kai laikomi didesn&s rizi-kos grupe vien d&l to, kad prekybos tinklai turi ga-lingas informacines siste-mas, leid$ian%ias "traukti " apskait# kelias kainas. Smulkieji toki( galimy-bi( neturi, kainas kon-vertuoja kone rankiniu b'du, tod&l ne tik pakyla administracin& na!ta, bet

GIEDR) SANKAUSKAIT)[email protected]

"MONI# NAUJIENOS

Iki ,iol bendrovei „Eurocom Plius“ priklaus* mobiliojo ry,io „TeleMAXIMA“ klientai nuo gegu%'s 6 dienos, „Ma-ximai“ pasira,ius bendra-darbiavimo sutart( su teleko-munikacij& bendrove „Bit' Lietuva“, tampa ,io opera-toriaus teikiamos paslaugos LABAS vartotojais. „Eurocom Plius“ bendrov' nuosavy-b's teise ir toliau priklausys „Maximai“, ta+iau aktyvios mobiliojo ry,io operatoriaus veiklos nebevykdys.

ir did&ja konvertavimo paklaidos tikimyb&.

Anks%iau eur# "sive-dusi( !ali( patirtis pa-rod&, kad neigiama euro "vedimo "taka labiausiai buvo matoma restoran( ir kavini(, kirpykl( ir gro$io salon(, drabu$i( valymo, garso ir vaizdo "rangos bei kompiute-ri( remonto, transporto paslaug(, laisvalaikio ir sporto "staig( kainora!-%iuose.

Savaitra!%io „Ekono-mika.lt“ kalbinti smul-kieji verslininkai beveik vienbalsiai teig& net ne-

abejojantys, kad kainos kils. O tai lems ir men-kesn" klient( rat#.

Regionai merdi„Kaip galime ruo!tis euro "vedimui, jeigu ne-turime klient(?“ – reto-ri!kai klaus& *iauliuose veikian%io gro$io centro „Prie Saul&s“ savinink& Ayda Stankien&. Pasak jos, smulkusis verslas re-gione ir taip merdi, nes n&ra klient(, tad ir kain( n&ra kaip kelti. „+mon&s bijo, kad "vedus eur# kils kainos, – leidiniui tvir-tino prieskoniais sostin&s

„TeleMAXIMA“ klientai pereis bendrovei „Bit' Lietuva“. Fotodiena.lt

Ie*ko naujo vadovo

Taurag's apskrityje i,kils did%iausias ,alyje v'jo j'-gaini& parkas. „Swedbank“ pasira,' ilgalaik* 356,9 mln. lit& vert's finansa-vimo sutart( su v'jo parko pl'totoja bendrove „Am-berwind“. Bendra projekto vert' – 441 mln. lit&. Parkas per metus pagamins be-veik 200 gigavatvaland%i& (GWh) elektros energijos – ma%daug tiek, kiek per metus sunaudoja Alytaus miestas. Planuojama, kad naujojo parko statyb& dar-bai bus baigti ir jis prad's veikti 2015-&j& pabaigoje.

Ma%o kalibro amunicij) ga-minanti Girait's ginkluot's gamykla ie,ko naujo vadovo – (mon' spaudoje paskelb' konkurs) ( gamyklos direkto-riaus k'd*. I, vadovo pareig& pasitrauk' Raimondas Mon-kevi+ius – anot jo, d'l nesu-tarim& su (mon's valdybos pirmininku, -kio ministro pa-tar'ju Mariumi Busilu. .kio ministerija valdo 100 proc. Girait's ginkluot's gamyklos akcij&.

Tapo „Bit's“ dalimi

Hal&s turguje prekiau-janti Vida Galiauskien&. – Mes beveik nei!silai-kome, o "vedus eur# i! viso $lugsime.“

Pana!ios nuomon&s laikosi ir Lietuvos smul-ki(j( verslinink( ir pre-kybinink( asociacijos vadov& Zita Sorokien&. Pasak jos, smulkusis verslas dabar i!gyvena sunkius laikus.

Kainas kelsKai kurie smulkieji vers-lininkai "sitikin), kad preki( ir paslaug( kai-nos kils. Kompiuteri( taisyklos „TechCentras”, veikian%ios Kaune, vado-vas Mantas Rukui$a sa-vaitra!%iui „Ekonomika.lt“ teig& n& neabejojantis, kad kainos, "vedus eur#,

kils.„Konvertuodami kai-nas verslininkai jas apva-lins savo naudai, – "siti-kin)s M. Rukui$a. – Tad jos 1–2 proc. tikrai did&s.“ Vis d&lto verslininkas optimizmo nepraranda ir mano, kad padidintas kainas kompensuos mini-malios algos kilimas.

„Kainos kils konver-tuojant, nes bus apvali-nama sau naudingesne linkme, – kalb&jo ran-kin&mis sostin&s Hal&s turguje prekiaujantis Ju-rijus Vardevi%ius. – D&l i!augusi( kain( klientai ma$iau pirks.“

„Kainos kilo Latvijoje, tai ir pas mus kils“, – lei-diniui teig& patalyne tur-guje prekiaujanti Sandra Masel.

,kio ministerijos tei-kiamose rekomendaci-jose taip pat pateikiama informacija apie kain( vertim# i! lit( " eurus bei apvalinim#. Perskai%iuo-jant nustatytas euro ir lito kursas negali b'ti apvali-namas ar trumpinamas. J" sudarys !e!i skai%iai – 3,45280. „Ekonomika.lt“ primena, kad Lietuvoje numatomos sankcijos verslininkams, kurie, pa-sikeitus valiutai, pakels preki( ar paslaug( kai-nas. Nes#$iningi verslo atstovai bus baud$iami baudomis iki 20 t'kst. lit(. Ta%iau kalbinti smul-kieji verslininkai abejoja ir !i( sankcij( veiksmin-gumu.

„-ia privatus verslas, a! bet kada galiu dvigubai prad&ti imti i! klient(“, – "sitikin)s M. Rukui$a.

„Netikiu, kad minis-terija visus ir su$i'r&s“, – abejojo *iauli( versli-nink& A. Stankien&.

Kain+ savaime nekelsLietuvos smulki(j( vers-linink( ir prekybinink( asociacijos vadov& Z. So-rokien& atkreip& d&mes", jog smulkieji verslininkai nekels kain( vien tik d&l to, kad bus "vestas euras.

„Kainas pakels i!lai-dos, susijusios su euro "vedimu, – kalb&jo Z. So-rokien&. – Reik&s ir ka-sas, skaitytuvus perpro-gramuoti, o dar dvigubi kain( ra!ymai...“ Taigi padid&jusi administra-cin& na!ta bus taip pat viena i! kain( augimo prie$as%i(.

Prie*inama visuomen'Asociacijos vadov& taip pat atkreip& d&mes", kad atsakomyb& d&l kain( poky%i( pereinamuoju laikotarpiu neturi nu-kristi ir nuo klient( pe-%i(.

„Klientas pats turi ste-b&ti kain( poky%ius ir tikrinti, ar teisingai jos konvertuotos, – teig& Z. Sorokien& ir prid'r&, kad vien jau politik( pasisa-kymais, jog bus pa$aboti suk%iauti link) smul-kieji verslininkai, yra prie!inama visuomen&. – Kaip tik reik&t( steng-tis $mones nuraminti, padr#sinti, sakyti, kad susitvark& visos !alys, vadinasi, susitvarkysime ir mes.“

Nori trumpinti laikotarp,Jau priimtame "statyme numatoma, kad asme-nys, parduodantys pre-kes ar paslaugas, turi prad&ti nurodyti preki( ir paslaug( kainas j( skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskai-%iavimo kurs# ne v&liau kaip per 30 kalendorini( dien(, kai nustatoma kurso perskai%iavimo diena, ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 m&ne-sius nuo euro "vedimo dienos.

Atsi$velgiant " tai, as-menims, pa$eidusiems !i# "statymo nuostat#, t. y. nustatytu periodu nenurodantiems kain( litais ir eurais, netinka-mai perskai%iavusiems ar netinkamai suapva-linusiems kainas, bus taikomos sankcijos "sta-tymo nustatyta tvarka, t. y. nuo 10 t'kst. iki 20 t'kst. lit(.

„Pus&s met( laikotar-pis yra per ilgas, nes ra-!yti kainas $mogui yra administracin& na!ta“, – "sitikinusi Z. Soreikien&. Pasak jos, asociacija sieks, kad bent turga-vie%i( prekeiviams !is laikotarpis b't( sutrum-pintas.

FAKTAI

EURO $VEDIMAS

Jeigu bus (vestas euras, 2015 met& sausio 1–15 die-nomis Lietuvoje numato-mas dviej& valiut& bendros apyvartos laikotarpis

Latvijoje buvo u%fiksuoti tokie pagrindiniai pa%eidi-mai: 79 proc. neteisingai pritaikytas perskai+iavimo kursas, 18 proc. nepa-skelbtos dvigubos kainos ir 8 proc. nenurodyta jokia kaina

Estija prie euro zonos pri-sijung' 2011 metais

Nuo 2015-&j& tik Lietuva gali prisijungti prie euro zonos ,ali&. Lenkijai, Bul-garijai, Rumunijai, norint prisijungti prie euro zonos, prie, tai reik't& prisijungti prie valiut& kurso mecha-nizmo ERM.

Kalbinti smulkieji verslininkai beveik vienbalsiai teig' n' neabejojantys, kad kainos kils.Reuters

Ram#no Vaitkaus pie$. www.mrcaricature.lt

»Klientas pats turi steb'ti kain+ poky(ius ir tikrinti, ar teisingai jos konvertuotos

»Vien politik+ pasisakymais, kad bus pa&aboti suk(iauti link- smulkieji verslininkai, prie*inama visuomen'

Did&iausias v'jo j'gaini+ parkas

Taurag's apskrityje i*kils did&iausias *alyje v'jo j'gaini+ parkas. Fotodiena.lt

4 Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d. 5Nr. 13

2014 m. baland"io 14–21 d.

www.ek.ltNAUJIENOS

TAVO VERSLUI

(ia jungiasi www.ek.lt draugai "DOMU Savaitra$%iui „Ekonomika.lt“ &domu, kaip pirmuosius "ingsnius sekasi "engti ma"am ar vidutiniam verslui. Tik &k#r'te savo

kompanij(, prad'jote versl( ar jau s'kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Vilnie(iams jau pa&,stamoje vietoje "v'ryne vietoj kavin's „Jalta“ gegu&- duris atvers naujas restoranas „Panama“.

Kavin&s koncepcija ir pavadinimo id&ja kilo i! visiems pa$"stamos vai-kyst&s knygos „Panama labai gra$i“.

„M's( kuriama „Pa-nama“ n&ra susijusi su konkre%ia valstybe prie Kubos. Tai, kaip ir knygoje, yra fikcin&, svajoni( erdv&, kurios visi ie!kome. Nor&jome sukurti viet#, kuri b't( jauki mums patiems, ir tuo jaukumu pasidalyti su kitais“, – leidiniui sak& naujojo restorano vadovas ir vienas id&jos autori( *ar'nas Akelai-tis.

„Panamoje“ klientai gal&s pasijusti kaip atos-tog( kurorte. „Stengia-m&s kaip "manoma labiau i!naudoti puiki# lauko teras# bei tyli# +v&ryno atmosfer#. M's( klien-tas – tai nuo senamies-%io, "tampos ir triuk!mo norintis pails&ti $mogus, kuris m&gsta keliauti, skanauti "vairiausi( pa-saulio virtuvi( patiekal( bei pab'ti su !eima ir draugais“, – pasakojo *. Akelaitis.

Restorane da$nai skamb&s gyva muzika, ta%iau tai nebus koncert( ar vakar&li( vieta. „No-rime pasi'lyti auk!tos kokyb&s poils", "skaitant ne tik i!ie!kotus maisto bei g&rim( skonius, bet ir ger#, kokybi!k# ir, svarbiausia, tyli# mu-zik#. Tai bus ramyb&s oaz& mieste, kur, kaip sakoma, ma$iau rei!kia daugiau“, – savaitra!%iui sak& *. Akelaitis.

Verslas kei(iasiKaip teig& vienas „Pana-mos“ bendratur%i( Ignas Nekro!ius, kuriant nauj# versl#, svarbu atkreipti d&mes" ne tik " ekonomi-kos augimo tempus, bet ir tai, kaip kinta varto-tojo poreikiai.

„Mes i!augome i! pas-laug( ekonomikos am-$iaus. +mon&s jau seniai " kavines eina nebe pa-ragauti i!skirtinio keps-nio ar i!gerti ypatingo

LAURA JUOZAITYT)[email protected]

kas meniu, bet ir tai, ar kartu su juo parduodi prid&tin) vert), pvz., ar tai m&gstama tavo kli-ento draug( vieta.“

Jautrus klientasPasak I. Nekro!iaus, !iandien atidarant res-toran# svarbu, kad tai b't( vieta, kurioje $mo-gus gal&t( leisti lais-valaik", o ne tik ateiti pavalgyti. Tod&l kuriant „Panam#“ viskas – mais-tas, g&rimai, interjeras, muzika – buvo apgalvota i!laikant atostog( ku-rorto, svajoni( erdv&s id&j#.

„Restoran( verslas tuo ir i!siskiria, kad jo klientas yra ypa% jau-trus. Mano nuomone, !iame sektoriuje s&-km&s nepritrauks nei samdyti vadovai, nei techni!kai tvarkingai dirbantis aptarnaujan-tis personalas.

Jei turi savo resto-ran#, turi jame dirbti kasdien, septynias die-nas per savait), kitaip klientas i!kart pajunta netikrum#, nenuo!ir-dum# ir nebegr"$ta“, – restoran( verslo speci-fik# apib'dino jis.

Ar manote, kad Lietuvos verslas per

stipriai susij$s su Rusijos rinka?

)altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 284 skaitytojai

SAVAIT%S KLAUSIMASPastaruoju metu girdime vis daugiau gand* apie galim( Kremliaus ekonomin+ blokad(. Lietuvos verslui u"daryti keliai & Rusij( pridaryt* rimt* b'd*, tod'l skaitytoj* teiravom's, ar, j* nuomone, m#s* $alies verslas per stipriai susij+s su Rusija.

145

alaus – tai jie gali pada-ryti ir namie. .$eng&me " vadinam#j" pramog( ekonomikos am$i(, kai klientui turi pasi'lyti k# nors daugiau nei viet# pavalgyti ar i!gerti. Turi parduoti pramog#“, – savaitra!%iui sak& jis. – *iandien $mon&s labiau link) leisti pinigus pasi-linksminimams, tad ku-riant naujus restoranus " tai der&t( atsi$velgti – svarbu ne tik kokybi!-

Ignas Nekro*ius (kair'je) ir Paulius Bartkevi(ius Vilniaus "v'ryno rajone kuria „Panam%“. Asmeninio albumo nuotr.

Savyb's, trukdan(ios moterims kurti versl%Verslinink' Greta Akcijonait' $iuo metu vykdo net tris verslo veiklas. Kaip pati sako, ne visos jos yra pelningos: vienas projektas galb#t neatsipirks niekada, kitas – sukurtas i$ $irdies, o tre%ias – kad b#t* daugiau veiklos.

Raktas , profesin- s'km-Sveika gyvensena ir mityba r#pi daugeliui lietuvi*, ta%iau da"nas i$ m#s* visas tiesas pamir$ta vos per"eng+s darboviet's slenkst&. Puodelis po puodelio kavos mieguis-tumui &veikti, darbas nuo ryto iki vakaro, nepakeliant galvos nuo kompiuterio, ne-reguliari mityba, piknaud"ia-vimas nesveikais u"kand"iais – da"na biuro darbuotoj* kasdienyb'.

Kod'l sunku gr,&ti , darb%?

Nedirbantys "mon's mu$-truojami u" tai, kad nenori ie$koti darbo ar juo labiau dirbti, ypa% u" nedidel+ alg(, kad gyvena i$ mokes-%i* mok'toj* pinig* ir yra tinginiai. Ta%iau tinginyst' – toli gra"u ne vienintel' nedirbimo prie"astis.

1) Taip, Rusijos reik't& vengti 32 % 2) Taip, nes d'l to daromas spaudimas politikai 31 %

3) Ne, nes tai artima ir neprisotinta rinka 16 % 4) Ne, reik't& tik didinti prekybos su Rusija mast) 17 %

5) Neturiu nuomon's 4 %2

3

JURGITA .EPULYT)

Europos aplin-kosaugos biuro teigimu, Lietuva nuvyl& derybose

d&l klimato at!ilimo ma$i-nimo, pritar& tik minima-lioms priemon&ms d&l !il-tnamio efekt# skatinan%i( duj( i!metimo ma$inimo ir leido Vokietijai sustab-dyti susitarim# d&l auto-mobili( " aplink# i!ski-riamo CO2 kiekio. Ta%iau !iai pad&%iai taisyti jau pad&tas pagrindas Regi-on( komitete.

Aplinkos viceministr&, *iauli( miesto savivaldy-b&s tarybos ir Lietuvos delegacijos Region( komi-tete nar& Daiva Matonien& ES Komisijai ir kolegoms pristat& dokument# „Sep-tintoji aplinkosaugos veiksm( programa ir "gy-vendinimas: tvar's mies-tai“ – gaires, kaip miest( pl&tr#, pa$ang# ir augim# derinti su aplinka, stabi-lumu ir saugumu.

Miestai – ES prioritetasPasak D. Matonien&s, aplinkosaug# daugelis m's( suvokia labai siau-rai. *iandien svarbiausia, kad ES pilie%iai suvokt(, jog aplinkosauga apima ne tik mi!kus, girias ir ve!lias pievas, bet pir-miausia ir m's( aplink# – miestus.

„Septintojoje aplin-kos veiksm( programoje aplinka suvokiama ne tik kaip $aliuojantys mi!kai ir !varios up&s atokiame gamtos prieglobstyje. Pirmiausia tai yra m's(

D. Matonien':

darn+ miest% reikia prad'ti kurti nuo holistinio po&i/rio

artimoji aplinka – mies-tai, kuriuose gyvena dau-guma europie%i(“, – teig& aplinkos viceministr&.

Miest( klausimas !ioje ES programoje kilo atsi-$velgus " statistik#: per pastar#j" !imtmet" Eu-ropa transformavosi i! $e-m&s 'kio kra!to " miest( $emyn#. Dabar net apie 70 proc. S#jungos pilie%i( (apytiksliai 350 mln. $mo-ni() gyvena didesn&se nei 5 t'kst. $moni( gyvenvie-t&se. Nors k&limosi " mies-tus tendencija !iek tiek l&t&ja, tik&tina, kad 2020 metais miestuose ir prie-mies%iuose gyvens net 80 proc. ES gyventoj(. Vadi-nasi, miesto aplinkos b'-kl& darys tiesiogin) "tak# absoliu%iai daugumai ES gyventoj(.

„Miesto poveikis aplin-kai per$engia fizines jo ribas, nes galimyb&s pa-tenkinti miesto gyventoj( maisto, energijos, vietos, i!tekli( ir atliek( tvar-kymo poreikius priklauso nuo priemies%i( ir kaimo

region(, – ai!kino D. Ma-tonien&. – Be to, daugeliui miest( kyla tos pa%ios pagrindin&s aplinkos problemos – oro kokyb&, triuk!mo lygis, transporto sp'stys, i!metamosios du-jos, biologin&s "vairov&s nykimas, vandens tr'ku-mas, u$ter!tumas, netin-kamas atliek( ir energijos valdymas, $ali(j( zon( ma$&jimas... B'tent d&l !i( prie$as%i( siekis kurti darnius miestus yra ne tik noras pad&ti ES gyvento-jams bei j( miestams, bet ir s&kmingos ES aplinkos politikos "gyvendinimo garantas.“

Sprendimas – holistinis po&i/risD. Matonien&s teigimu, darn( miest# reikia pra-d&ti kurti nuo holistinio po$i'rio.

„Holistinis po$i'ris apima daug aspekt( ir leid$ia kartu spr)sti aplin-kosaugos, ekonominius ir socialinius miest( klau-simus. Nesant integruoto

Flickr.com

Flickr.com

po$i'rio, "gyvendinti dar-naus miesto koncepcij# ne"manoma, tod&l po$i'-ris " darn( miest# neturi apsiriboti aplinkosauga. Juk ne ma$iau svarbi ir visuomen&s gerov& – soci-alin& apsauga, !vietimas, u$imtumas, verslo, pl&tra etc.“, – Region( komiteto pos&dyje pristat& Lietu-vos atstov&.

U$ Septint#j# aplinkos veiksm( program# atsa-kingas Europos Komisi-jos aplinkosaugos direk-torato atstovas Robertas Donkersas, reaguodamas " pristatym#, pabr&$&, kad holistinis po$i'ris aptariamu atveju yra ne-abejotinai tinkamas.

„Mes visi!kai sutin-kame su k# tik min&tu ho-listiniu po$i'riu. Tiesa, svarbu neu$mir!ti, kad dirbame su Septint#ja aplinkosaugos veiksm( programa, tad galimyb&s prisid&ti prie socialini( ir ekonomini( problem( sprendimo yra !iek tiek ribotos d&l absoliutaus koncentravimosi " aplin-kosaug#. Ta%iau aki-vaizdu ir tai, jog tie mies-tai, kurie siekia m's( min&t( tiksl(, i! karto tampa kur kas patrau-

klesni ne tik j( gyvento-jams, bet ir turistams, in-vestuotojams bei kitiems lankytojams“, – papild& politikas.

Komisijos atstovo nuomon) D. Matonien& patvirtino ir pateiktu pa-vyzd$iu: „Analizuojama statistika rodo, kad 90 proc. did$i(j( miest( turi oro tar!os problem(. Oro tar!a kelia labai didel) rizik# $moni( sveikatai – gali lemti net v&$inius susirgimus. Taigi b'tina akcentuoti aplinkosaugos kaip esminio kriterijaus svarb# siekiant tiek soci-alin&s, tiek ekonomin&s naudos.“

Miestams sudominti – &alioji sostin'Kurti darn( miest# – ne-lengva u$duotis, kuri turi b'ti ne tik pasteb&ta, bet ir "vertinta bei demons-truojama kaip pasiekimas ir geroji praktika. Tam planuojama pasitelkti ir Europos $aliosios sostin&s apdovanojim#.

„.steigtas Europos $a-liosios sostin&s apdova-nojimas gal&t( tapti pri-vilegijuotu b'du i!skirti miestus, pasi$ymin%ius pavyzdiniu ir novatori!ku

elgesiu "gyvendinant su aplinkosauga susijusius ES "statymus. Apdovano-jimas turi suteikti mies-tui daugiau $inomumo, patrauklumo ir skatinti toliau pl&toti investicijas. *i iniciatyva tur&t( tapti ES finansuojamu ir teis&s aktuose "tvirtintu apdova-nojimu. Konkurencija pa-skatint( darnaus miesto pl&tros vizij#“, – teig& vi-ceministr&.

R. Donkersas, komen-tuodamas !" pasi'lym#, akcentavo jo i!pl&tim#.

„Miestus svarbiausia ne "pareigoti k# nors da-ryti, bet sudominti, paska-tinti to imtis. Svarbiausia yra netgi ne apdovanoti tuos kelis miestus, kurie rodo puikius rezultatus "gyvendindami rekomen-dacijas, bet skatinti visus kitus, kurie to dar nedaro. M's( tikslas – "traukti miestus " !i# veikl#“, – ak-centavo Komisijos atsto-vas.

Bendros diskusijos metu D. Matonien& pa-si'l& ir nauj( Europos $aliosios sostin&s ini-ciatyvos "gyvendinimo modeli(. „Svarbu kurti model", kuris atitikt( kuo daugiau tiksl( – taigi, ir apdovanot(, ir skatint(. Galimas variantas – +a-liosios sostin&s titulas vieno miesto perduoda-mas kitam kartu su ge-r#ja patirtimi ir pamoko-mis. Taip b't( "traukti ir daug pasiek), ir dar tik prad&j) eiti aplinkos "sta-tym( "gyvendinimo keliu miestai. +aliosios sosti-n&s titulas taip pat gal&t( b'ti perduodamas kelis kartus per metus, kad juo pasid$iaugt( kuo daugiau "vairaus dyd$io miest(“, – mintimis dalijosi Lietuvos atstov&.

Statistika rodo, kad 90 proc. did&i+j+ miest+ turi oro tar*os problem+ Kurti darn+ miest% pad't+ ,steigtas Europos &aliosios sostin's apdovanojimas

Fotodiena.lt

»Restoran+ verslas tuo ir i*siskiria, kad jo klientas yra ypa( jautrus

6 Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d. 7Nr. 13

2014 m. baland"io 14–21 d.

Sentimentaliej i keliautojai net gr"$) namo i! mo-bili(j( telefon(

netrina $inu%i(, kurias gauna vos kirt) valstybi( sienas. Mobiliojo ry!io bendrov&s savo klientams jomis primena apie toje !alyje galiojan%ius mo-biliojo ry!io ir duomen( perdavimo tarifus. *iems virtualiems priminimams ateina galas, nes Europos Parlamentas (EP) balan-d$io prad$ioje pritar&, kad b't( panaikinti tarptin-klinio ry!io tarifai.

Kelio pabaigaSi'lymas naikinti tarptin-klinio ry!io mokest" Briu-selyje sklando jau kelerius metus. Tiesa, anks%iau jis gal&jo siekti 10 lit( u$ pra-kalb&t# minut), o interne-tas telefone, vie!int u$sie-nyje, buvo laikomas bene egzotika.

EP nuo kit( ES insti-tucij( da$niausiai tuo ir

skiriasi, kad pagrindiniu tikslu laiko S#jungos ben-drum# ir betarpi!kum# visais aspektais. Kelet# met( ir Lietuvos, ir kit( ES !ali( mobiliojo ry!io tiek&jai ma$ino tarptinkli-nio ry!io kainas, o tai bent i! dalies ramino kar!tas diskusijas EP.

*iandien tarptinklinio ry!io tarifai yra de!imte-riopai ma$esni, ta%iau vi-soje Europoje gyventojai toliau skund$iasi stipriai i!augusiomis s#skaito-mis, jei mobiliuoju ry!iu naudojamasi u$sienyje, nors ES tampa vis didesn& ir kartu atviresn&.

Tarptinklinio ry!io ta-rifo panaikinimas taps ne tik vartotoj(, bet ir pa%ios ES vir!'n&l&s laim&jimu.

„*is balsavimas skirtas visiems pilie%iams. Tokia ir yra ES – atsisakanti sien(, lengvinanti ir pi-ginanti gyvenim#“, – po balsavimo kalb&jo Euro-pos Komisijos (EK) pirmi-ninko pavaduotoja Neelie Kroes, atsakinga u$ !i# skaitmenin) darbotvark).

Dviej+ medali+ nebusPinigai n&ra nesibaigian-tis i!teklius, tod&l mokes-%io panaikinimas tur&s b'ti kuo nors kompensuo-jamas. ES vadovai laikosi pozicijos, kad ma$inamas tarptinklinio ry!io tarifas bus kompensuojamas pa-did&jusiu vartotoj( skai-%iumi. Tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos mobi-liojo ry!io tiek&jos „Bit&“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys.

Ta%iau, anot jo, tai yra tik viena gera naujiena visai ES mobiliojo ry!io rinkai, o kiti sprendimo privalumai ir tr'kumai priklauso nuo alternaty-vos, kurios link gravituos i!lygos, taikomos !alims.

„Dabar EP tai daro ne nuosekliai, o kerta i! es-m&s. Verslui kenkia tokia !oko terapija. Jeigu EP si'loma formuluot& dabar b't( priimta, tai sukelt(

konkre%i( problem(“, – pabr&$& P. Kuisys.

Kaina i* dviej+Kalbant apie tarptinkli-nio ry!io kain#, j# su-daro dvi dedamosios: di-dmenin& ir ma$menin&. Pastaroji yra ar%iausiai kliento, nes j# !is moka tiesiogiai. Kita lieka ope-ratoriaus $inioje, tod&l %ia reikia labai precizi!ko ES sprendimo.

„ES !ali( nari( ma$-menin&s ry!io perdavimo kainos gali skirtis net iki 10 kart(. Pavyzd$iui, Lie-tuvos bet kurio operato-riaus klientas, i!va$iav)s, tarkime, " Vokietij# ar Did$i#j# Britanij#, naudo-t(si vietiniais tarifais ir mok&t( vien# euro cent#. Lietuvos operatorius u$-sienio kompanijai sumo-k&t( 5 euro centus, nes tokia yra didmenin& su-jungimo kaina. Tada atsi-

KAROLIS [email protected]

randa 4 euro cent( nuosto-lis. Toks tarifas galios tik nuo liepos m&nesio, o da-bar siekia 10 euro cent(“, – pasakojo telekomunika-cij( bendrov&s „Bit&“ rin-kodaros direktorius.

„Tele2“ atstov( po$i'-ris " !" klausim# buvo optimisti!kesnis. Kaip sa-vaitra!%iui „Ekonomika.lt“ sak& kompanijos kor-poracin&s komunikacijos direktorius Baltijos !a-lims Andrius Baranaus-kas, „Tele2“ palaiko !i# reform#.

„I!vykus " u$sien", s#lygas da$niausiai dik-tuoja priiman%ios vals-tyb&s operatoriai, ypa% jei tai populiari atostog( !alis. Jei laimi vartotojai – laimi ir „Tele2“, – tepa-sak& jis.

Tre%iojo pagal dyd" Lietuvos mobiliojo ry!io tiek&jo „Omnitel“ pozicija i!liko neutrali, nes, pasak kompanijos ry!i( su vi-suomene vadov&s Daivos Selickait&s, taikomi poky-%iai bendrovei n&ra aktu-al's.

Finansin' skyl'Kaip ra!o „International Business Times“, dau-guma ES ry!io tiek&j( nuog#stauja, kad, atsisa-kius mokes%io, bus ma-$inama ry!io kokyb&s kartel&. Kitas b'das, ne-taupant i!laid( kokybei, yra investicij( " tinkl( inf-rastrukt'r# ma$inimas.

Kaip teigia P. Kuisys, tarptinkliniam ry!iui b'dingas kainos elastin-gumas. Jam pingant, !ie nuostoliai yra dengiami padid&jusiu vartotoj( skai%iumi, ta%iau to ne-gana. „Galimo nuostolio d&l didmenini( kain( ir skirtum( nuo vietini( ma$menini( kain( ne-galima kompensuoti“, – teig& jis.

*iandien mokes%io pa-naikinimas bus rimtas kirtis 5G ry!io k'rimui, o kompanijos jau%iasi ap-gautos d&l i!leist( pinig( projektams.

Universlaus sprendimo dilemaKiekvien# kart#, derin-dama taisykles visoms

»!is balsavimas skirtas visiems pilie(iams. Tokia ir yra ES – atsisakanti sien+, lengvinanti ir piginanti gyvenim%

!alims nar&ms, ES susi-duria su !ia problema. Lietuvoje mobiliojo ry!io tiek&j( konkurencija yra akivaizdi, j# kartkart&mis galima pasteb&ti net ga-tv&se, ta%iau tai yra viena pagrindini( prie$as%i(, kod&l !iandien u$ mobi-l(j" ry!" mokame pigiau-siai Europoje. Bendras sprendimas gali pakeisti

!i# situacij#. „Gali b'ti taikomos i!imtys toms !a-lims, kuri( ma$menin&s kainos yra daug didesn&s nei didmenin&s. Jos gal&t( taikyti ir didesnes kainas tarptinkliniam ry!iui. Antras variantas – gal&t( b'ti sureguliuoti tarp-tinkliniai didmeniniai tarifai. Sunku to tik&tis, nes pigi( !ali( kortel&s

u$tvindyt( auk!t( kain( !alis ir prad&t( ten konku-ruoti. Su tokiu sprendimu nesutiks did$i(j( !ali( operatoriai“, – apie rinkos stabilum# kalb&jo „Bit&s“ atstovas.

Pastaruoju atveju lietuvi!kos i!ankstinio ry!io kortel&s b't( la-bai rimtas konkurentas Europoje, nes suteikt(

vartotojams neblogas s#lygas u$ apytiksl) 3 eur( sum#. Vis d&lto tai tik viena medalio pus&, mat pigiose !alyse d&l padengiam( didmenin&s kainos nuostoli( prad&t( brangti ry!ys vartoto-jams. „Tre%ias variantas gal&t( b'ti be i!im%i( ir be suma$int( didmeni-ni( tarif(. Tuomet piges-

ni( paslaug( !alys tur&t( kelti kainas. Mes patys si'lome, kad, siekiant i!-vengti vietini( tarif( ki-limo Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, toms !alims b't( taikomos i!imtys“, – pabr&$& P. Kuisys.

Si'lymas bus prad&tas vykdyti, kai jam pritars ES Taryba, kuri# sudaro kiekvienos !alies atsto-

vas. Tai bus esminis m'-!io laukas, nes kiekvienas politikas stengsis ginti savo !alies interesus, o tokioje nehomogeni!koje mobiliojo ry!io rinkoje lengvo sprendimo tik&tis naivu.

Kol kas belieka laukti spalio, iki kurio institu-cija yra pasi$ad&jusi su-sitarti.

ES gyventojai vis dar renkasi tarp pigesni+ atostog+ ir bendravimo su namie likusiais artimaisiais. Reuters

FAKTAI

RY!YS ES

U% tarptinklinio ry,io ta-rifo panaikinim) balsavo 534 europarlamentarai, 25 pasisak' prie, poky+ius

47 proc. ES gyventoj& ne-naudoja mobiliojo interne-to b-dami u%sienyje

Ketvirtis i,vis i,jungia telefonus baimindamiesi tarptinklinio mokes+io ta-rif&

Panaikinti tarptinklinio ry,io mokest( siekiama iki 2015 met& Kal'd&.


98 Nr. 122014 m. baland"io 3–13 d.

Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d.

FAKTAI

VERSLAS „FACEBOOK“

Per m'nes( „Facebook“ sulaukia 1,3 mlrd. vartotoj&

Per 2012 metus j& skai-+ius augo 22 proc.

Per dien) +ia yra 4,5 mlrd. kart& paspaud%iama „like“

Neoficialiai 100 t-kst. „like“ kainuoja 500 JAV doleri&

prast# vartotoj# traktuoja vienodai – kaip reklamos u$sakovus. Man asmeni!-kai faktas, jog paprastas vartotojas gali primok&ti, kad jo vestuvi( ar gim-tadienio nuotrauka nau-jien( sraute pasirodyt( daugiau nei kart#, atrodo apgail&tinai“, – steb&josi D. Mulleris.

Prarasti milijonaiKonferencijoje prane!im# „Internetinio verslo s&-km&s taisykl&s“ skait)s investuotojas Antanas Guoga pasakojo, kad jo verslas taip pat yra rekla-muojamas „Facebook“, ta%iau pripa$ino, kad ten i!leisti pora milijon( tapo nuostoliu. „Kai turi daug

„like‘(“, j( vert& yra abe-jotina. „Facebook“ tikslas – juos parduoti. Vis d&lto tai yra laikinas dalykas: vien# dien# tave augina, kit# – $udo. Neverta inves-tuoti, nes socialiniu tinklu „Facebook“ besinaudojan-tys $mon&s nepereina " kit# aplink#. „Coca Cola“ turi milijardus „like“ savo paskyroje. Ar tai nau-dinga? Manau, kad ne“, – savaitra!%iui „Ekono-mika.lt“ sak& A. Guoga.

Jauniems verslinin-kams jis kaip tik patar& j&gas i!bandyti jau seniai egzistuojan%iose platfor-mose, kurios veda pas ti-krus klientus.

„Ebay“ n&ra prasta vieta prad&ti versl#, nes

%ia gali prad&ti prekiauti, jei neturi pradinio kapi-talo. Taip atrasi savo rink# ir klientus. „Facebook“ n&ra ta platforma, " kuri# verta daug investuoti, nes ten ma$ai kam yra pasi-sek)“, – svarst& prane!&jas.

Gerb'j+ fermosMokslinio kanalo „Verita-sium“ k'r&jas D. Mulleris, pasidalij)s asmenine patir-timi, pasakojo, kod&l prie-moka „Facebook“, tur&jusi padidinti jo publikuojamo turinio pasiekiamum#, gerokai padidino sek&j( skai%i(. Tai pasiekta nau-dojant t'kstan%ius netikr( vartotoj( paskyr(. „Paste-b&j)s, kad, sek&j( skai%iui augant, mano pasiekia-

mumas prast&ja, atlikau nedidel) analiz). „Face-book“ leid$ia matyti duo-menis, i! koki( valstybi( ateina did$iausias nauj( gerb&j( skai%ius. Vakar( valstyb&se, neb'damas labai populiarumus, ta-%iau tur&damas tikr( vartotoj(, pama%iau, kad 2 000 Australijos doleri( man kainavusi pl&tra pri-trauk& 80 t'kst. vartotoj( i! Banglade!o, Egipto, In-dijos bei Filipin(“, – pasa-kojo D. Mulleris.

Jis nusivyl& investi-cija lygiai taip pat kaip A. Guoga, ta%iau pirma-sis nusprend& patikrinti, kod&l investuoti pinigai nene!a lauktos naudos. Patikrinus bent kelet#

toki( anket(, paai!k&jo, kad jos n&ra tikros ir tai n&ra real's $mon&s. „Kal-bame apie mil$ini!kas „like‘(“ fermas“, kuriose darbuotojai turi po kelet# ar daugiau netikr( „Face-book“ paskyr( ir yra "dar-binami, kad tapt( j's( verslo arba k'rybos pusla-pio sek&jais. Tokios anke-tos gal ir sukuria iliuzij#, kad tur&damas daug ger-b&j( socialiniame tinkle atrodote gerai, ta%iau tai i!kreipia pagrindin) jos id&j# – gr"$tamasis ry!ys tarp j's( ir vartotojo dra-mati!kai prast&ja. Tikrieji sek&jai publikuojamos in-formacijos papras%iausiai nebemato“, – konferenci-joje kalb&jo D. Mulleris.

Paremdamas savo teo-rij#, jis pateik& ir !maik!t( pavyzd", kaip !i( met( va-sar" buvo suk'r)s netikr# ka%i( m&g&j( puslap". Sumok&j)s 25 Australijos dolerius, k'r&jas per pus-valand" sulauk& daugiau nei 260 puslapio, kuriame nebuvo visi!kai nieko, sek&j(. Priera!e para!)s, kad tai yra puslapis apie niek#, o prie jo spausti „like“ gal&t( tik idiotai, po keli( dien( D. Mulleris vie!ai pasiteiravo, kiek tikr( $moni( yra tarp jo sek&j(. Turinys pasiek& 8 $mones i! daugiau nei 260 sek&j(, o per$i'r&jus !ias anketas paai!k&jo, kad jos priklauso netikriems $mo-n&ms.

„Kiekvienas, tvarkan-tis bent vien# „Facebook“ puslap", yra pasteb&j)s, kad j( publikuojamas turinys niekada nepasie-kia vis( puslapio sek&j(. Socialinis tinklas „Face-book“ vis labiau i!siski-ria turinio kontrole, o tai man asmeni!kai atrodo neadekvatu“, – skaity-damas savo prane!im# „Facebook“ problema“ pra&jusi# savait) vyku-sioje progreso konferenci-joje „Login 2014” kalb&jo mokslininkas Derekas Mulleris.

Jis kritikavo „Face-book“ reklamos politik#, kuri, reikalaudama vis daugiau k'r&jo i!laid(, paprast# vartotoj# suly-gina su „Facebook“ pus-lapius kurian%iais versli-ninkais.

Skirtingos prieigosMokslininko teigimu, nat'ralu, jog socialinis tinklas nori u$sidirbti pinig( ir tai daro siekda-mas priversti besirekla-muojan%ius vartotojus mok&ti u$ tai, kad kuo daugiau sek&j( matyt( publikuojam# turin". „Vis d&lto akivaizd$iausia „Fa-cebook“ daroma klaida yra tai, kad platforma ir k'r&j#, ir versl#, ir pa-

D. Mulleris pabr'&ia, kad dirbtinis palaikymas socialiuose tinkluose sukelia atvirk*tin, efekt%. Organizatori* nuotr.


11Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d.10 Nr. 13

2014 m. baland"io 14–21 d.


Savaitra!%io ir naujien( portalo „ E k o n o m i k a .lt“ rengiamuose

„Verslo !vyturi(“ apdo-vanojimuose Vilniaus Ro-tu!&je jau tre%ius metus i! eil&s pagerbti lietuviai, s&kmingiausiai plu!antys verslo pasaulyje. „Labai d$iaugiuosi, kad !iandien Lietuvos verslo bendruo-men&je nu!vis dar !e!i nauji !vyturiai. Vieni i! nugal&toj( versle n&ra labai matomi, ta%iau j( kuriamais produktais kie-kvienas m's( naudojasi kone kasdien. Apdovano-jame ir tuos, kurie akty-viai veikia v e r s l o bendruo-m e n & j e , perduoda

savo patirt" kitiems“, – sakydama sveikinimo kalb# teig& savaitra!%io ir portalo „Ekonomika.lt“ vyriausioji redaktor& In-grida Ma%iulaityt&.

Pagrindinis „Verslo !vyturi(“ apdovanojimas !iemet "teiktas „NASDAQ OMX Vilniaus“ preziden-tei Armintai Salad$ienei.

.teikdamas apdovano-jim# A. Salad$ienei, Lietu-vos laisvosios rinkos ins-tituto (LLRI) prezidentas +ilvinas *il&nas sak&, kad jam did$iul& garb& "teikti nominacij# "monei, prie kurios veikimo taisykli( k'rimo prisid&jo ir pats LLRI. „Da$nai sakoma, kad pinigai arba potrau-kis prie j( yra viso blogio !aknys. Bet paklauskime sav)s, kas yra pinig( !a-knys? Tai $moni( k'ry-bin& energija, did$iul&s pastangos. Tod&l labai svarbu, kad vieta, kurioje savo u$dirbtais pinigais $mon&s gali keistis, veikt(

taip puikiai, kaip tai daro dabar“, – kal-

b&jo +. *il&nas.

Po renginio savaitra!-%iui „Ekonomika.lt“ A. Salad$ien& teig&, kad d$iaugiasi pakliuvusi " toki# garbing# draugij# !alia kit( nominant(. „*is apdovanojimas – ir "pa-reigojimas, ir pasiekimas. Priimu j" kaip skatinim# ir toliau pl&toti m's( !a-lies kapitalo rink#, kad jos teikiamomis galimyb&mis pasinaudot( kuo daugiau !alies bendrovi( bei inves-tuotoj(. Esu "sitikinusi, kad siekiant, jog m's( !alies ekonomin& gerov& augt(, b'tina tur&ti i!vys-tyt# kapitalo rink#. Tai ypa% svarbu dabar, kai ekonomika atsigauna, nes tai rei!kia, kad m's( vers-lui reikia l&!( ir investi-cij(“, – teig& „NASDAQ OMX Vilniaus“ vadov&.

Pasak jos, naujausi Vokietijos mokslinink( skai%iavimai rodo, kad, !alies kapitalo rinkai i!-augus tre%daliu, realus bendrojo vidaus produkto

vienam gyventojui augi-mas paspart&ja 20 proc. „Ta%iau Lietuva vis dar nei!naudoja vis( kapitalo rinkos teikiam( galimy-bi(“, – apgailestavo A. Sa-lad$ien&.

dar po keliolika. Pra&jusias me-tais NFQ augimas vir!ijo 30 proc., o

!iemet bendrov& ti-kisi paaugti dar bent

tre%daliu.„Man tai ypa% netik&ta.

Nor&%iau pasid$iaugti visu IT sektoriumi, labai smagu, kad vis daugiau kompanij( susidomi m's( paslaugomis“, – sa-kydamas pad&kos kalb# teig& D. Lebedzinskas. „.domiausio verslo spren-dimo“ apdovanojimas !iemet atiteko „Danske Bank“ filialo Lietuvoje generaliniam direktoriui Gintautui Galvanauskui. Banko filialas Lietuvoje

pernai pirmasis savo kli-entams pasi'l& mobiliojo para!o galimyb), nemo-kam# mobiliojo mok&jimo paslaug# bei galimyb) s#skait# atsidaryti inter-netu. Lietuvoje pernai "gyvendintas ir stambus banko investicinis projek-tas – Vilniuje "kurtas pas-laug( centras aptarnauja „Danske Bank“ filialus Skandinavijoje, Jungti-n&je Karalyst&je ir *iaur&s Airijoje.

„Met( inovatoriumi“ ekspert( komisija pri-pa$ino bendrov&s „Me-diafon“ vadov# Ar'n# Babrausk#. Prie! 15 met( "steigta „Mediafon“ yra

vienas did$iausi( alterna-tyvi( fiksuotojo telefono ry!io operatori( ir pas-laug( teik&j( Europoje. Kompanijos veiklos sritis itin plati – nuo technini( galimybi( teikimo rengi-ni( organizatoriams (pvz., balsavimams trumpai-siais numeriais) iki tarp-tautini( pokalbi( tranzito. Lietuvoje dabar stipriai populiar&janti numerio perk&limo paslauga – dar vienas dalykas, u$ kur" at-sakinga „Mediafon“.

„Gav)s !i# nominacij# labai nustebau ir jau%iausi ypatingai pagerbtas. Va-dinasi, visk# darome tei-singai. Visada sakau, kad

„Mediafon“ yra darni ko-manda, tad !is apdovanoji-mas – ne tik mano nuopel-nas, bet ir did$iulis visos m's( komandos "verti-nimas bei pripa$inimas. Visi kartu labai d$iaugia-m&s“, – po apovanojim( ceremonijos savaitra!%iui „Ekonomika.lt“ sak& A. Babrauskas.

„Ekonomikos.lt“ skai-tytoj( balsas !iemet ati-teko SBA strategin&s pl&tros viceprezidentui Egidijui Valentinavi%iui. SBA yra viena did$iausi( eksporto grupi( Lietu-voje. Daugiau nei 90 proc. SBA priklausan%i( ben-drovi( pagamintos pro-

dukcijos eksportuojama " beveik 40 pasaulio !ali(. SBA stratego nuopelnas yra ir pernai Baltarusi-joje prad&jusi veikti ,,Me-belain“ gamykla.

*iemet ekspert( komi-sija "steig& dar vien# spe-ciali#j# nominacij# – „U$ efektyvum# vie!ajame sektoriuje“. Juo apdova-nota buvusi V. „Investuok Lietuvoje“ vadov& Milda Dargu$ait&. Sveikindamas laim&toj#, Verslo angel( fondo valdytojas Algiman-tas Variakojis pabr&$&, kad !i nominacija yra ypa-tinga, nes ji "steigta norint pagerbti konkret( $mog(.

Justinas Pagirys, atsi-imdamas apdovanojim# vietoj i!vykusios M. Dar-gu$ait&s, visos „Investuok Lietuvoje“ komandos vardu d&kojo u$ nuosta-bius dvejus metus darbo su tikra profesionale, kuri "diegdama tarptautinius standartus organizacijos veiklos principus per-k&l& " visai kit# lygmen". „A%i' visiems, kurie pa-laiko m's( organizacij# ir Mild#“, – sak& J. Pagirys.

Po renginio savaitra!-%io „Ekonomika.lt“ kal-binta M. Dargu$ait& sak&, kad labai d$iaugiasi, jog jos darbas ir pastangos

reformuojant valstybin) institucij# buvo taip "ver-tintos. „Ypa% malonu, kad !i nominacija buvo "steigta tarp verslo lyderi( apdovanojim(. Manau, kad valstybini( "staig( ir "moni( valdymo metodai bei kokyb& netur&t( skir-tis nuo verslo pasaulio. Tikiuosi, kad !i nomina-cija i!liks ir ateityje bei paskatins valstybini( institucij( vadovus siekti rezultatyvaus darbo bei pripa$inimo“, – kalb&jo ji.

M. Dargu$ait& vyl&si, kad jos "vykdyti poky%iai „Investuok Lietuvoje“ bus ilgalaikiai, o nauji vadovai ras b'd(, kaip efektyvinti veikl#. „*iuo metu V. „In-vestuok Lietuvoje“ dirba puiki komanda, kuri jau priprato prie konkre%i( darbo proces( ir kokyb&s. Jie noriai "trauks nauj# vadov# " kasdien) veikl# ir, manau, netoleruos „i! vir-!aus nuleisto“ vadovo, ku-ris neatitiks standart(, ku-ri( paisydami jie priprat) dirbti,“ – savaitra!%iui „Ekonomika.lt“ teig& ji.

I!kilmingoje apdova-nojim( ceremonijoje Vil-niaus Rotu!&je dalyvavo daugiau nei 150 verslo ir politikos atstov(.

S&kmingiausiai vei-kian%ius met( verslus, kaip ir kasmet, rinko au-toritetinga ekspert( ko-misija: asociacijos „Inves-tors' Forum“ vykdomoji direktor& R'ta Skyrien&, LLRI prezidentas +. *il&-nas, Verslo angel( fondo valdytojas A. Variakojis, „Baltic Management Ins-titute“ generalinis direk-torius Jaunius Pusva!kis, Amerikos prekybos r'm( Lietuvoje valdybos pirmi-ninkas Tadas Vizgirda, +ini( ekonomikos forumo vadovas Edgaras Leichte-ris, bendrov&s „Creditinfo Lietuva“ generalinis di-rektorius Andrius Bog-danovi%ius, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma%iulis ir savai-tra!%io bei portalo „Ekono-mika.lt“ vyriausioji redak-tor& I. Ma%iulaityt&. Per 2013 metus „Ekonomika.lt“ pristat& 30 verslinink(.

Nominacijos „Met( at-radimas“ laureatu tapo NFQ grup&s bendra"k'r&-jas Darius Lebedzinskas. Pagrindin&s jo suburtos NFQ "moni( grup&s speci-alizacijos sritys – stamb's kelioni( ir elektronin&s prekybos projektai. *iuo metu "moni( grup&je dirba apie 200 $moni(, o kas m&nes" "darbinama

Pagrindinis „Verslo *vyturi+“ apdovanojimas *iemet ,teiktas „NASDAQ OMX Vilnius“ prezidentei Armintai Salad&ienei. !iemet „Ekonomika.lt“ apdovanojo *e*is „Verslo *vyturius“. „Ekonomikos.lt“ skaitytoj+ balsas *iemet atiteko SBA strategin's pl'tros viceprezidentui Egidijui Valentinavi(iui.

V. Lepe*ka (kair'je) ir G. Galvanauskas su &mona.

Met+ inovatoriumi pripa&intas bendrov's „Mediafon“ vadovas A. Babrauskas.

V. La*as ir ". Glaveckait'.

Justinas Pagirys, atsiimdamas apdovanojim% M. Dargu&aitei, „Investuok Lietuvoje“ komandos vardu d'kojo u& dvejus metus darbo su tikra profesionale.

„$domiausio verslo sprendimo“ apdovanojim% „Danske Bank“ vadovui Lietuvoje G. Galvanauskui teik' „Investors' Forum“ direktor' R. Skyrien'.

L. .ere*ka su &mona.

A. Zuokas ir R. Juodvir*is.

Klaip'dos meras V. Grubliauskas su &mona. Aplinkos ministras V. Mazuronis su &mona. „Integrity PR” vadov' D. Lialyt'.

Met+ atradimo“ apdovanojim% komisija skyr' NFQ grup's bendra,k/r'jui Dariui Lebedzinskui.

1312 Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d.

Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d.

Pagal dabar galio-jan%ius Asmens duomen( teisi-n&s apsaugos ir

Elektronin( ry!i( "staty-mus bet kokia veikla, ku-ri# vykdant be $mogaus sutikimo yra naudojami asmeniniai jo duomenys, laikoma neteis&ta. Ta%iau realyb& yra visai kitokia.

Turb't n&ra dienos, kad kiekvienas lietu-

dalijantis ta pa%ia duo-men( baze), pagal dabar veikian%i# tvark# pa$ei-d&jus nubausti sud&tinga. Susid'rus su nelegalios telerinkodaros atveju, reikia tinkamai "forminti skund#, pateikti skambut" fiksavusias i!klotines, nu-statyti, i! kokio telefono numerio skambinta ir pan. Visa tai turi b'ti pa-daryta be klaid(, kad var-totojo skundas pasiekt( teism#. Kadangi tai u$ima daug laiko, da$niausiai


FAKTAI

TELERINKODAROS PA"EI-DIMAI LIETUVOJE

Valstybin's duomen& apsaugos inspekcijos (VDAI) duomenimis, per 2014 metus d'l tiesiogi-n's rinkodaros yra u%re-gistruoti 76 skundai

Toliau nagrin'jami 9 skundai, kurie buvo regis-truoti 2013-aisiais

Inspekcijos duomeni-mis, i, 85 gaut& skund& 62 skundai netirti (tr-ks-ta duomen&, asmenys papra,yti apie pa%eidim) pateikti informacij), ku-rios reikia skundo tyrimui, jos nepateikia ir toki& skund& tirti ne(manoma), 12 dar nebaigti nagrin'ti ar laukiama papildomos informacijos i, parei,k'-jo, 11 skund& visi,kai i,na-grin'ta

VDAI duomenimis, su-ra,yti 4 administracinio teis's pa%eidimo proto-kolai, 6 skundai atmesti, pateiktas 1 nurodymas, 1 skundo nagrin'jimas nu-trauktas

3 atvejais d'l sura,yt& ATPP (?) teismas pripa%i-no ir skyr' maksimalias 500 lit& baudas, 1 atveju buvo (vykdytas adminis-tracinis nurodymas ir su-mok'ta 250 lit&.

»EK si/lo drausminti nelegalia telerinkodara u&siiman(ias ,mones, pritaikant did&iules baudas, skai(iuojamas nuo j+ gaunamo pelno

vis negaut( trumposios $inut&s, prane!an%ios apie nuolaidas taksi, ne-sulaukt( kito mobiliojo ry!io operatoriaus skam-bu%io su viliojan%iu pa-si'lymu ar elektroninio lai!ko, si'lan%io "sigyti preki( "vairiausiose in-terneto parduotuv&se.

Nors dauguma !i( dalyk( vartotojams bru-kama be j( sutikimo, kar-tais netgi nelegaliai gavus vartotoj( duomenis (pvz., dviem ma$oms "mon&ms

vartotojai tiesiog nulei-d$ia rankas.

Nepa&abojama telerinkodara?Ry!i( reguliavimo tar-nyba ne kart# yra si'liusi, kad vien# populiariausi( tiesiogin&s rinkodaros b'd( – telerinkodar# pla-%iausiai praktikuojantys mobiliojo ry!io operato-riai visi kartu sutart( to nebedaryti. Kadangi telekomunikacij( kompa-nijos nesutinka, "statym( spragos leid$ia ir toliau j( nebausti.

Pagal dabartin) tvark# Lietuvoje u$ asmens duo-men( pa$eidim# baud$ia-mas tik privatus, o ne

juridinis asmuo. Baudos – juokingai ma$os. Tai skatina toliau naudotis "statym( spraga, mat te-lerinkodaros skambu%iai yra kur kas pigesn& (pa-lyginti su reklama tele-vizijoje, radijuje ir pan.) ir efektyvesn& (pritrau-kiam( klient( skai%ius taikant !i# priemon) yra mil$ini!kas) rinkodaros priemon& nei "prastos.

D&l !i( prie$as%i( Europos Komisija (EK) nusprend&, kad telerin-kodar# reik&t( riboti nu-statant vienod# jos tvark# visoje Europos S#jungoje (ES). *iuo metu rengia-mas tiesioginio teisinio taikymo dokumentas,

kuris reglamentuot(, kas yra legalus ir nelegalus duomen( naudojimas, o baudas u$ asmens duo-men( privatumo pa$eidi-mus stipriai padidint(. Kalbama nebe apie mini-malias baudas privatiems asmenims, o apie did$iu-les baudas, skai%iuojamas nuo nelegalia telerinko-dara u$siiman%ios "mo-n&s pelno. Tikimasi, kad tai i!mokys versl# labiau gerbti vartotoj( priva-tum#.

Gerbia vartotoj+ privatum%Savaitra!tis „Ekonomika.lt“ pakalbino kelet# "vai-ri( sri%i( verslinink(, savo darbo praktikoje itin

»Gera prad&ia – pus' darbo, ta(iau tik geros id'jos neu&tenka

TIK SKAI&IAI

3 mln. lit+„KOSMADA“ PARDUOTUVI/ TINKLO PL0TRAI !IAIS METAIS SKIRS 3 MLN. LIT/

Keliasi , internet%Parduotuvi+ tinklus

„Danija“, „Wawa“, „FamClub“ ir „Este“ valdanti ,mon' „Danbalt International“ t-sia elek-tronin's prekybos pl'tr%.

Prie, dvejus metus atv'-rusi pirm)j) avalyn's par-duotuv* internete, dabar bendrov' atnaujina elek-tronin's prekybos sistem) bei pristato centralizuot) bat& parduotuv* internete

Parduotuvi+ tinklai „Danija“, „Wawa“, „FamClub“ ir „Este“ keliasi , internet%. Bendrov's nuotr.

– lantani.lt. Elekronin'je parduotuv'je bus galima rasti vis& „Danbalt Interna-tional“ valdom& avalyn's parduotuvi& asortiment).

Dvejus metus nuolat in-vestavusi ( elektronin* pre-kyb), ,i& met& prad%ioje „Danbalt International“ prekybai internete pl'toti (k-r' atskir) bendrov* !iuo-laikin( mados centr), kuri ( elektronin's prekybos siste-mos atnaujinim) investavo 0,5 mln. lit&.

„Apple“ – stipriausias technolo-gij+ prek's &enklas. Scanpix.

Stipriausi technologij+ prek's &enklaiKai kurie vartotojai teigia

pavarg- nuo kompanijos „Apple“ rinkodaros stiliaus, ta(iau ji ir toliau i*lieka vie-nu stipriausi+ prek's &enkl+ pasaulyje.

Prek's %enklo strate-gijos bendrov' „Core-Brand“ i,leido savo suda-ryt) (takingiausi& prek's %enkl& ,imtuk). Buvo ap-klausta 10 000 vadov& i, 1 000 kompanij& apie penkeri& met& laikotarp(. Vadovai pre-k's %enklus vertino pagal tai,

kaip gerai jie buvo pa%(stami skirtingu laikotarpiu ir kaip kito j& asmeniniai vertinimai.

Pateikiame stipriausi& tech-nologij& prek's %enkl& de,im-tuk) bendrame (takingiausi& prek's %enkl& kontekste:

10. „eBay“ elektronin's prekybos gigantas pateko ( „CoreBrand“ s)ra,), per pastaruosius kelerius metus ,oktel'j*s net per 58 vietas. !iemet jis liko 59-asis tarp (takingiausi& pasaulio prek's %enkl& ir 10-asis imant tik tech-

nologij& verslus. (59/100)9. „Samsung“ i,lieka auk,-

tai vertinamas verslo vadov& ir s)ra,e per pastaruosius metus pakilo per 5 vietas bei ,iemet liko 52-asis. (52/100)

8. IBM reputacija tarp verslo atstov& stabiliai ger'ja. Per pra'jusius metus verti-nimas pakilo per 15 ,imtuko viet& ir ,iemet bendrov' yra 49-oje vietoje. (49/100)

7. „Dell“ per pastaruosius metus nukrito per vien) s)-ra,o pozicij) ir ,iemet liko 48-

asis. (48/100)6. AT&T per 2013 metus i,

29-os vietos nukrito ( 33-i). (33/100)

5. „Sony“ per penkerius metus nukrito per 12 pozi-cij&, ta+iau bendras vadov& vertinimas i,lieka teigiamas. (31/100)

4. „Yahoo”, vadovaujama Marrisos Mayer, per pasta-ruosius penkerius metus s)-ra,e pakilo per 44 pozicijas ir ,iemet yra 28-oje vietoje. (28/100)

3. „Google“ kompanijos vertinimas per pastaruosius metus nuo 2008-&j& pasi-

keit' kardinaliai – prek's %en-klas pakilo net per 90 pozicij&. (26/100)

2. „Microsoft“ i, 25 sti-priausi& prek's %enkl& pa-,oko labiausiai – per penke-rius metus pakilo per 9 s)ra,o pozicijas ir ,iemet jame liko 11-ta. Palyginti su 2008 metais, prek's %enklas pakilo per 34 vietas. (11/100)

1. „Apple“ b-dama garsi d'l k-rybi,kumo kuriant sti-praus prek's %enklo (vaizd(, ,iemet tapo vienintele tech-nologijas vystan+ia kompa-nija, kuri pateko ( pirm)j( „Co-reBrand“ s)ra,o de,imtuk).

aktyviai taikan%i( tiesio-gin&s rinkodaros b'dus, "skaitant telerinkodaros skambu%ius. Pastebima bendra tendencija: vers-lininkai sutinka, kad as-mens privatumo negerbi-mas yra !iurk!tus teisinis pa$eidimas, ta%iau da$-niausiai to nepaisoma „iki pirmo pareikalavimo“.

.mon&s „Open Taxi“ va-dovas Stasys *kimelis lei-diniui pasakojo, kad jo val-doma taksi firma klient( telefono numerius " duo-men( baz) "traukia auto-mati!kai, kai u$sakoma taksi paslauga. „Neretai savo klientams masi!kai i!siun%iame trump#sias $inutes, kuriomis infor-muojame apie nuolaidas ar specialius kain( pa-si'lymus. Retai, bet pasi-taiko atvej(, kai klientai skambina sk(sdamiesi m's( atsi(stomis $inut&-mis. Man tai atrodo keista – juk klientams norime gero, $inu%i( tikslas yra juos pamaloninti. +inoma, klientams pasiskundus,

j( numeriai i! bazi( yra i!trinami, ir pasi'lym( jiems nebesiun%iame“, – teig& S. *kimelis.

„Tele 2“ rinkodaros vadovo Andriaus Bara-nausko teigimu, telerin-kodara yra patrauklus ir patogus pardavimo b'das didelei daliai mobiliojo ry-!io paslaug( vartotoj(.

„Pavyzd$iui, $mon&ms, kamuojamiems jud&jimo negalios ar slaugantiems ligonius, jaunoms ma-moms, senyvo am$iaus gyventojams sud&tinga i!siruo!ti " salon#. Paste-b&jome, kad tai aktualu ir verslininkams, ypa% smulkiesiems, kurie la-bai daug dirba ir neturi laiko atvykti " m's( salo-nus. Galiausiai Lietuvoje nema$ai $moni( gyvena kaimuose, o nuvykti i! atokesn&s vietov&s kad ir " rajono centr#, kur da$-niausiai b'na "sik'r)s salonas, kartais kainuoja daugiau nei $mogus i!lei-d$ia m&nesiniam mokes-%iui u$ ry!io paslaugas,

– pasakojo A. Baranaus-kas, ta%iau prid'r& sutin-kantis, kad kitos dalies vartotoj( nepasitenkini-mas nepageidaujamais gausiais skambu%iais vis stipriau auga. – Operato-riai supranta, kad dalis vartotoj( n&ra patenkinti !ia rinkodaros priemone, tod&l !iandien siekiame atsisakyti !ios praktikos. Jei pavyks rasti priimti bendrus sprendimus su kitais operatoriais ir vals-tyb&s institucijomis, jos nebeliks nuo bir$elio.“

Internetin&s knyg( parduotuv&s ir leidyklos „Knygos.lt“ vadovas Pau-lius Virbickas teig&, kad reikia br&$ti grie$t# per-skyr# tarp kokybi!kos tiesiogin&s rinkodaros med$iagos ir brukalo. „A!

pats kasdien i! savo elek-troninio pa!to d&$ut&s i!-trinu de!imtis lai!k(, ku-ri( turinys man)s visi!kai nedomina. Kartais n& ne-suprantu, i! kur "mon&s, su kuriomis niekada nesu tur&j)s reikal(, gauna mano kontaktus. „Knygos.lt“ stengiasi kurti kaip "manoma labiau speciali-zuotus ir pagal skaitytoj( interesus sud&liotus nau-jienlai!kius, nes tai, kas neaktualu asmeni!kai, $mogui t&ra nereikalinga informacija“, – kalb&jo P. Virbickas.

Interneto parduotu-v&s „Pigu.lt“ rinkodaros vadov& Giedr& Vilk& su-tiko, kad iki !iol asmens duomen( tvarkymo sritis tur&jo tr'kum(, ta%iau bir$el" "sigalios Civilinio

kodekso pakeitimai, tod&l, jos manymu, visi jie tu-r&t( b'ti pa!alinti.

„M's( naujienlai!-kius ir trump#sias $inu-tes gauna tik tie klientai, kurie yra i!rei!k) nor# toki# informacij# gauti ir kuriems konkret's m's( pasi'lymai yra aktual's. Jei klientas parei!kia nor# tokios informacijos nebe-gauti, i! karto " tai reaguo-jame ir pa!aliname jo kon-taktus i! savo duomen( baz&s“, – apie "mon&s tie-siogin&s rinkodaros ypatu-mus kalb&jo G. Vilk&.

Visi kalbinti "moni( atstovai sutiko, kad rei-kia "vesti EK si'lom# re-glament#. Vis d&lto verta pabr&$ti, kad kalbintos "mon&s pasirinktos atsi-$velgiant " tai, kad b'tent " jas nukreiptas vis did&jan-tis visuomen&s pasipikti-nimas.

Pamir*tama verslo etikaLietuvos marketingo aso-ciacijos (LiMA) valdybos narys Saulius Bartkus

teig&, kad siekiant u$-tikrinti s#$ining# tele-rinkodar# svarbu ne tik "statym( baz&, mat pla-nuojant rinkodaros stra-tegij# nereik&t( pamir!ti ir papras%iausios verslo etikos.

„Verslininkai tur&t( gerbti teising# ir s#$i-ning# konkurencij#. Vien "statymais toki( dalyk( neu$tikrinsi, o i!tirti kiekvien# skund# atsakingos tarnybos neturi resurs(“, – sak& S. Bartkus.

Rinkodaros ekspertas sutiko, jog EK si'lomas tiesioginio taikymo regla-mentas u$tikrint(, kad su vartotoj( duomenimis neb't( elgiamasi neatsa-kingai. „Didel& kompa-nija, vien# kart# sumo-k&jusi did$iul) baud#, skai%iuojam# nuo jos pelno, ateityje nebedr"st( pa$eisti asmens duomen( privatumo“, – savaitra!-%iui „Ekonomika.lt“ sak& S. Bartkus.

Pagal dabartin- tvark% Lietuvoje u& nelegali% telerinkodar% baud&iami tik privat/s asmenys. Alloverpress.ee


14 15Nr. 132014 m. baland"io 14–21 d.

Nr. 13 2014 m. baland"io 14–21 d.

Lietuvi!k( !akn( turintis elek-tronin&s valiu-tos tyrin&tojas,

duodamas interviu savai-tra!%iui „Ekonomika.lt“, sak&, kad tokia valiuta kaip bitkoinai leid$ia ne tik pasisl&pti nuo realio-sios ekonomikos, bet ir "silieti " j# tiems, kurie d&l ribot( bank( galimybi( yra atsid'r) u$ pasaulinio prekystalio.

? Kaip yra sukuriama kripto-valiuta?

Viskas prasideda nuo i!gavimo proceso, !i me-tafora simbolizuoja aukso kasim#. Kompiuteriai vi-same pasaulyje sukuria did$iul" „Bitcoin“ tinkl#. Sukuriamas vie!as per-laid( blokas, taigi, kai siun%iate savo pinigus, kas 10 min. !ios perlaidos yra sudedamos " gran-din). +mon&s, valdantys !" proces#, per t# laik# gauna premij# vadina-maisiais bitkoinais. *iuo metu tai sudaro 25 viene-tus kas 10 min., taip yra sukuriami nauji pinigai. 2016-aisiais !i premija su-darys 12,5 bitkoino. Kas ketverius metus ji ma$&ja perpus, taigi 2114-aisiais jie visi bus i!dalyti.

? Ar yra tam tikras l/&io ta*kas, kada virtuali

valiuta tampa populiari kaip bitkoinai?

Manau, tam reikia patogesni( program&li( ir prekybinink(, kurie sutikt(, kad u$ prekes ar paslaugas b't( atsiskai-

traukia $mones naudotis !ia valiuta.

? Bitkoinai yra nepriklausomi nuo centrini+ bank+. Ar

gali b/ti, kad kada nors tai pasikeis?

Kol kas did$iausia kon-kurencija ir vyksta tarp centrinio banko ir virtu-ali(j( pinig(. Negalima sakyti, kad bankai per-ims pastar(j( kontrol), ta%iau juos inkorporuos kaip atsargas. Bitkoinai yra pana!iausi " auks#. Centriniai bankai jau dabar dal" atsarg( laiko auksu, tod&l sp&ju, kad pana!iai gali atsitikti ir su virtualia valiuta. Nemanau, kad jie bus vi-si!kai perimti ir savaip pakeisti, nes bitkoin(

prigimtis to neleid$ia.

? Ar *iandien ,manoma i*gyventi pinigin'je turint

vien bitkoin+?Galima, ka$kas band&.

Berlyne yra rajonas, kur atsiskaitoma bitkoinais u$ maist#, taksi, kav#. Tai n&ra b'tina, nes vi-sada gali parduoti !i# valiut# kitiems ir taip j# i!sikeisti. Kita vertus, kie-kvien# dien# atsiranda vis daugiau prekybinink(, kurie leid$ia atsiskaityti bitkoinais.

? „Visa“ ir „Mastercard“ suk/r' elektronini+ pinig+

monopol,. Ar toks scenarijus laukia ir virtualios valiutos?

Ne visai, nes decentra-lizuotas dizainas neleid$ia

sukaupti galios. Jei kas nors i!krinta i! sistemos, ji veikia toliau lygiai taip pat kaip byl( dalijimosi platformoje „Torrent“.

? Ar bitkoinai yra jautr/s ekonominiams bumams ir

nuosmukiams?Jie yra gana nepri-

klausomi, nes moneta-rin& politika priklauso nuo pal'kan( normos, kuria galima manipu-liuoti. Ji yra nustatoma atsi$velgiant " rizik# sko-linantis tarp bank(, o ne pa%i# ekonominio nuos-mukio rizik#. Bitkoinai leid$ia to i!vengti. Jau dabar !i valiuta tampa tam tikru finansiniu ro-dikliu, nes yra minimi „Bloomerg“, „Reuters“ ir kitose u$sienio valiut( sistemose. Tai taps nauja turto klase.

? Kaip &iniasklaidos d'mesys paveikia bitkoin+ vert-?

Jau dabar bitkoinai ir

$iniasklaida yra puik's partneriai. Nesu tikras d&l ateities, bet anks%iau kiekvienas $iniasklaidos susidom&jimas sukel-davo vert&s !uol" ir tai jau nutiko 3 kartus. Ma-nau, kad $iniasklaidai ra!ant vis daugiau $mo-ni( susidomi bitkoin( pirkimu ir "sitraukia " sistem#.

? Bitkoin+ pinigin's slapta&o-d&io susigr%&inti ne,ma-

noma, taigi kur dingsta *ie pamesti pinigai?

Pasaulyje maksimaliai bus pagaminta 21 mln. bit-koin(, ta%iau daug $mo-ni( juos yra prarad), tod&l apyvartoje vis( bitkoin( nebus. Vis d&lto tai nieko nerei!kia, nes programuo-tojai gali tiesiog pakeisti sveikojo skai%iaus dal". Jei pamestume auks# van-denyne, galiausiai j" kas nors rast(, ta%iau, kalbant apie bitkoinus, jie yra prarasti kriptografin&je aplinkoje.

»Jei pamestume auks% vandenyne, galiausiai j, kas nors rast+, ta(iau, kalbant apie bitkoinus, jie yra prarasti kriptografin'je aplinkoje

toma !ia valiuta. N&ra universalaus atsakymo, nes viskas vyksta evoliu-cijos b'du. Kai tik tokia valiuta taps lengva naudo-tis kaip „Skype“, daugiau $moni( ims ja atsiskaityti. Anks%iau viskas sukosi apie matematik#, o da-bar viskas eina vartotojo ir prekeivi( link. Kartu bandome prastumti !i# valiut# " tre%iojo pasaulio !alis, tokias kaip Afrika ir Piet( Amerika.

? Kaip tai pad's *iems regionams?

Pavyzd$iui, Afrikoje be-veik nesinaudojama ban-kais, tod&l $mon&s ma$ai perka internetu ir nedaly-vauja pasaulin&je rinkoje, taigi bitkoinai leist( pa-naikinti !i# bank( sprag#. Ten yra daugiau mobi-li(j( telefon( nei nam(, turin%i( elektros energij#. Bitkoin( pinigin&ms u$-tenka ir mobiliojo tele-fono, kuris naudojamas kaip bankas, taip $mon&s ten gali tapti pasauliniais vartotojais. *i valiuta n&ra vietos bank( konkurent&, ta%iau sprend$ia bank( problemas, kuri( jiems i!-spr)sti nepavyksta.

? Bitkoinus naudoja *e*'linio finans+ pasaulio atstovai,

taip pat afrikie(iai, neturintys bank+. Ar valiuta turi tarpin, vartotoj%?

Geras pasteb&jimas, nes bitkoinai atskiriems individams teikia skir-ting# naud#. Argentinoje jie saugo turt# nuo inflia-cijos, tod&l !i valiuta yra populiari. Kipre jos nau-dotojai stengiasi i!vengti konfiskacij(. Vidutinis vartotojas, ypa% JAV ir ES, bitkoinus vertina kaip i!eit" siekiant i!vengti fi-nansinio !nipin&jimo. Tai paskutinis dalykas, kuris

CV Jonas Matonis

Ne pelno siekian(ios organi-zacijos „Bitcoin Foundation“ vykdomasis direktorius

Ra*o straipsnius „Forbes“ %urnalui ir yra tinklalapio „The Monetary Future“ redaktorius

Dirbo vyriausiuoju pasaulin's tarpbankin's valiut& rinkos prekybininku mok'jimo korteli& sistemos kompani-joje „Visa“

Tyrin'tojas konsultuoja (mones bitkoin&, kompiu-terini& %aidim&, mobiliojo ry,io ir i,ankstinio mok'jimo klausimais.

CV-Online klient' UAB „Stikl& ekspertai“ – tai automobili& stikl& specialist&, turin+i& daugiamet* patirt(, komanda. $mon' u%siima didmenine ir ma%menine automobili& stikl& prekyba ir j& montavimu. !iandien (mon' ple+ia savo komand) ir Alytuje kvie+ia prisijungti

VADYBININK#Darbo pob/dis:

Parduoti (mon's paslaugas bei prekes; Bendrauti su esamais ir naujais (mon's klientais; Teikti konsultacijas apie produktus ir paslaugas; Ruo,ti pardavimo dokumentus.

Reikalavimai: Didelis noras dirbti stikl& ekspert& kolektyve; Ne ma%esn' kaip 2 met& pana,aus pob-d%io darbo patirtis; Atsakomyb', komunikabilumas, s)moningas numatyt&

tiksl& siekimas; B-tinas vairuotojo pa%ym'jimas.

$mon' si/lo: Geras darbo s)lygas; Atlyg(, priklausom) nuo darbo rezultat&; "inias ir nauj) patirt(; Karjeros perspektyvas.

Savo gyvenimo apra,ym), nurod* pareig& pavadinim), si&skite elektroniniu pa,tu [email protected]) garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klient' – jau 20 met& s'kmingai veikianti (mon', kuri prekiauja auk,tos kokyb's %aliavomis maisto pramonei. M-s& darbo strategija – produkt& pardavimas bei visi,kas technologinis aptarnavimas, nauj& recept-r& k-rimas, %aliav& pritaikymas turimai (rangai klient& (mon'se. Mes rengiame seminarus ir konsultuojame maisto pramon's (moni& techno-logus, kvie+iam's specialistus i, lyderiaujan+i& Europos firm& partneri&. $mon' turi savo laboratorij), kurioje kuriami nauji produktai bei recept-ros. Prekiaujame naujais produktais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje.

!iuo metu reikalingas:

TECHNOLOGAS-KONSULTANTAS (-))

Darbo apra*ymas: Santyki& palaikymas su esamais klientais; Nauj& recept-r& k-rimas, bandymai laboratorijoje,

pristatymas klientams; Klient& konsultavimas (vairiais su produktais susijusiais

klausimais.

Reikalavimai: Auk,tasis maisto produkt& technologijos i,silavinimas; Maisto pramon's technologo ar

vadybininko / konsultanto patirtis; Geros angl& ir rus& kalb& %inios (ra,tu ir %od%iu); Puik-s praktiniai (g-d%iai, nuolatinis dom'jimasis

naujov'mis ir j& diegimas ( gamyb); Loginis m)stymas, komunikabilumas, kruop,tumas,

atsakomyb's jausmas; B-tinas vairuotojo pa%ym'jimas.

Kompanija si/lo:Jums verta b-ti su mumis, nes mes – patikima, finansi,kai stabili (mon', skatinanti darbuotoj& iniciatyvas, u%tikrinanti perspektyvas ir galimybes tobul'ti, remianti ir vertinanti naujas id'jas. Mes garantuojame pagarba paremt) darbo kult-r), profesional& pagalb).

Savo gyvenimo apra,ym), nurod* pareig& pavadinim), si&skite elektroniniu pa,tu [email protected]) garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

D'l reklamos kreipkit's:EKONOMIKA.lt

El.pastas [email protected]. 8 685 69496

Tu esi vertas geriausio darbo!CV-Online klient' AB „Amilina“ – tai tarptautin' pranc-z& kompanijos „Roquette“ ir Lietuvos verslinink& valdoma (mon', kurioje susitinka gr-d& perdirbimo tradicijos, „balto-sios“ biotechnologijos ir inovacijos. Jei manote, kad i, gr-d& gaminami tik miltai, nustebsite su%inoj*, kad j& yra visur: ir popieriuje, ir maiste, ir dant& pastoje, ir buitin'je chemijoje! Mes gaminame kvie+i& krakmol) – maisto ir popieriaus, glitim) – maisto ir pa,ar& pramonei. M-s& technologijos ir verslas nuolat kei+iasi bei reikalauja nuolatinio darbuotoj& komandos tobul'jimo, lankstumo ir atvirumo naujov'ms.AB ,,Amilina“ – moderni, dinami,k) ateities vizij) turinti kompanija, gaminanti kvie+i& krakmol) maisto ir popieriaus pramonei, glitim) maisto ir pa,ar& pramonei, planuojanti gaminti gliukoz's sirupus.

Reikalingas

RINKODAROS VADYBININKAS (-))K% darysite?

!io darbo tikslas yra (mon's (vaizd%io formavimas: kompanijos rinkodaros plan& k-rimas ir (gyvendinimas; (mon's (vaizd%io formavimas panaudojant (vairius

komunikacijos kanalus; darbo organizavimas ruo,iantis ir dalyvaujant parodose; reikaling& ataskait& rengimas.

Ko tikim's? auk,tojo arba auk,tesniojo i,silavinimo; darbo patirties rinkodaros srityje; savaranki,kumo, atsakingumo, lankstumo bei

orientacijos ( rezultat); puiki& darbo kompiuteriu (g-d%i&; puiki& angl& kalbos %ini& (%od%iu ir ra,tu); pranc-z& , rus& ar vokie+i& kalb& %ini& (privalumas).

K% si/lome? tobul'ti nuolat skatinan+i) aktyvi) darbo aplink); karjeros galimybes (vairiose funkcin'se srityse; bendravim) ir bendradarbiavim) tarptautin'je

aplinkoje; konkurencing) atlyg(, priklausom) nuo darbo rezultat&.


CV-Online klient' – farmacijos srityje dirbanti kompanija, kuriai svarbu iniciatyva, bendradarbiavimas ir kompetencija.!iuo metu darbui su u%sienio tiek'jais / pirk'jais reikalingas prekybininko gyslel* turintis, dinami,kas bei motyvuotas

PREKYBOS VADYBININKAS (-)) VILNIUJEJeigu J/s:

Savaranki,kas, verslus, orientuotas ( tiksl); Motyvuotas dirbti ir tobul'ti prekybos srityje; Atidus detal'ms; Gerai mokate angl& kalb); Turite farmacijos / medicinos srities i,silavinim)

Tuomet, mums pakeliui :)

Kuo ,domus *is darbas? J-s savaranki,kai dirbsite su u%sienio ,ali& tiek'jais /

pirk'jais: pirksite ir parduosite, kasmet juos lankysite; Pl'tosite tarptautin* prekyb) jums paskirtose u%sienio

valstyb'se; Dirbsite dinami,koje ir smarkiai augan+ioje rinkoje kartu

su didel* patirt( sukaupusiais ir ambicingais kolegomis; Tur'site profesinio ir asmeninio augimo galimybi&.


CV-Online klient' UAB „Vilduja“ (steigta 1997 metais. Pagrindin' (mon's veikla – gamtini& ir suskystint&j& duj& (rangos gamyba ir prekyba.UAB „Vilduja“ aktyviai dalyvauja (vairiuose projektuose ir ( rink) tiekia gamtini& duj& (rang).!iandien (mon' kvie+ia prisijungti in%inieri&-konstruktori& dirbti Vilniuje!

IN"INIERIUS – KONSTRUKTORIUSDarbo pob/dis:

Dujin's (rangos projektavimas ir konstravimas.

Reikalavimai: Auk,tasis in%inerijos srities i,silavinimas; Ne ma%esn' nei dvej& met& patirtis einant in%inieriaus

pareigas; Geros angl& kalbos %inios (rus& b-t& privalumas); Geri darbo kompiuteriu (g-d%iai, Autocad programos

i,manymas; Didelis privalumas, jei domit's duj& technika bei jos

naujov'mis.

$mon' si/lo: Darb) socialiai atsakingoje ir stabilioje (mon'je; Nuolatinio tobul'jimo galimybes; Konkurencing) atlyg(.

Savo gyvenimo apra,ym), nurod* pareig& pavadinim), si&skite iki 2014 met& baland%io 25 dienos elektroniniu pa,tu [email protected]. Konfidencialum) garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

J. Matonis mano, kad virtuali+ pinig+ revoliucija ateis, kai jais taps lengva naudotis. AFP

CV-Online klient' AB „Amilina“ – tai tarptautin' pranc-z& kompanijos „Roquette“ ir Lietuvos verslinink& valdoma (mon', kurioje susitinka gr-d& perdirbimo tradicijos, „baltosios“ bio-technologijos ir inovacijos. Jei manote, kad i, gr-d& gaminami tik miltai, nustebsite su%inoj*, kad j& yra visur: ir popieriuje, ir maiste, ir dant& pastoje, ir buitin'je chemijoje! Mes gaminame kvie+i& krakmol) – maisto ir popieriaus, glitim) – maisto ir pa,ar& pramonei. M-s& technologijos ir verslas nuolat kei+iasi bei reikalauja nuolatinio darbuotoj& komandos tobul'jimo, lankstumo ir atvirumo naujov'ms. AB ,,Amilina“ – moderni, dinami,k) ateities vizij) turinti kompanija, gaminanti kvie+i& krakmol) maisto ir popieriaus pramonei, glitim) maisto ir pa,ar& pramonei, planuojanti gaminti gliukoz's sirupus.

Reikalingas

LOGISTIKOS VADYBININKAS (-))K% darysite?!io darbo tikslas yra u%tikrinti nuolatin( (mon's krovini& jud'jim):

pardavimo u%sakym& administravimas; tiesioginis bendravimas su esamais klientais bei

transporto kompanijomis; transporto u%sakymas ; krovimo darb& planavimas bei judan+i& (mon's krovini&

kontrol'.

Ko tikim's? auk,tojo arba auk,tesniojo i,silavinimo; darbo patirties logistikos (transporto organizavimo) srityje; puiki& derybini& ir bendravimo (g-d%i&; savaranki,kumo, atsakingumo, lankstumo bei orientacijos

( rezultat); puiki& darbo kompiuteriu (g-d%i&; puiki& angl& kalbos %ini& (%od%iu ir ra,tu); pranc-z&, rus& ar vokie+i& kalb& %ini& (privalumas).

K% si/lome? tobul'ti nuolat skatinan+i) aktyvi) darbo aplink); karjeros galimybes (vairiose funkcin'se srityse; bendravim) ir bendradarbiavim) tarptautin'je aplinkoje; konkurencing) atlyg(, priklausom) nuo darbo rezultat&.


Reklamos .IA nei*jungsi

ekonomika.lt nr. 13 (151)

Documents