ekonomika.lt 1 (111)

„Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“, – Liudviko XIV pasakytais žodžiais Lietuvos ekonomistai vertina daugumos pastarųjų metų savivaldybių valdininkų darbą. Beveik du mlrd. litų skolingos Lietuvos savivaldybės jau kurį laiką klimpsta į skolas, su savimi kartais skandindamos ir verslą.

Kur dingo „Snoro“ turto pirkėjas Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties, jo turtas dar neturi naujų šeimininkų. Plačiau 6–7 p.

Europos ligonius taupymas gydo skirtingai Taupymas. Vieniems tai prakeiksmas, pri-vertęs išeiti į gatves ir garsiai reikšti nepasi-tenkinimą, kitiems – tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs išgyventi krizės bangą. Kodėl tie patys vaistai atskiras valstybes gydo skirtingai? Plačiau 18–19 p.

Kam bankai skolins šiemet Šiemet paklausa verslo paskoloms augs, tačiau, bankų teigimu, skolinimo mastus riboja inovatyvių investicijų trūkumas ir maža Lietuvos rinka. Plačiau 22–23 p.

Temstantis technologijų švyturysDidžiausioje elektronikos parodoje „Consu-mers Electronics Show“ dominavo milži-niški ekranai, liečiamieji kompiuteriai, bet parodos švyturys, kažkada nušvietęs būsimas technologijų tendencijas, kiekvienas metais vis labiau temsta nuo Las Vegasą supančios dykumos dulkių. Plačiau 24–25 p.

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 111 Tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

P. Kennedy: Jei pavyktų padidinti tarptautinių renginių organizavimo poreikį, Vilnius galėtų tapti vartais į Europą

Plačiau 20 p.

V. Šiugždinis: Pats turi daryti viską, kuo užsiimi darbe, – tai suteikia galimybę pamatyti tikras problemas

Rinkos pokyčiai409,95774,14370,416101,51 3121,76 10801,57

OMXROMXTOMXVFTSE100*NSDQ*NI225

+1,06 %+1,74 %+2,13 %+0,19 %+0,65 %+1,06 %

Sausio 5–11 (10*) d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

PIRMaDIENIS. 2013 M. SauSio 14–20 d. NR. 1 (111) SaVaITRaŠTIS. LeidžiaMaS kiekvieną pirMadienį

Lietuvos skolų rekordininkai

228415,7

20115,3

9913,7

8614,7

7790,4

7372,5

6658,4

5737,4

5477,5

5468,4

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 111 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

anašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyk-siančiame Davoso ekonomikos forume. Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Ofi-ciali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali sta-tistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo am-žiaus žmonių, o jaunimo ne-darbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis. Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuo-lių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas ma-žiau nei skelbia oficialūs skaičiai. Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją

žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą pro-cesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas.Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena iš-

vada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo.

Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į ki-tas valstybes, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia. Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dali-jamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant la-biausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingų profesinių žinių. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui.O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

Nedirbantys ar neįdarbinami?Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną

įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą.

P

Redakcija 3

»Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo

diplomais

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Savaitės tema 5Savaitės tema4

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas

»Gauname Europos Sąjungos paramą projektams ir ją reikia įsisavinti, nes jei to nepadarysime, projektus vėliau turėsime įgyvendinti už savo lėšas

»Šiandieną savivaldybės turi daug įsipareigojimų, ambicijų. Manau, šiandien pagrindinis tikslas būtų nedidinti savivaldybių skolų, kurios dažnai susidaro dėl neefektyvaus paslaugų pirkimo

„Kauno grūdai“ apsipirko

Konkurentas „Ryanair“

Finansuos plėtrą

Daugėjo keleivių

Naujiena biurams

SEB bankas suteikė 13,8 mln. litų finansavimą aukštųjų technologijų bendrovei „Intersurgi-cal“. Paskolos lėšos bus skirtos naujiems įmonės, gaminančios vienkartines kvėpavimo slaugos prie-

mones, įrenginiams pirkti. Šiemet bendrovė gamy-bos mastą planuoja padi-dinti vidutiniškai dar apie 10 procentų. Bendrovėje „Intersurgical“ Pabradėje šiuo metu dirba 1,5 tūkst. darbuotojų.

Pernai Lietuvos geležin-keliais keliavo 4,83 mln. žmonių, arba 3,4 proc. daugiau nei 2011-aisiais, kai keliavusiųjų buvo 4,67 mln.

Smarkiai išaugo ir vyku-sių tarp Vilniaus ir Minsko gyventojų skaičius. Išanks-tiniais Lietuvos geležinke-lių duomenimis, vietinio susisiekimo traukiniais pernai keliavo apie 3,8 mln. keleivių.

Vykusių maršrutu Vil-nius–Kaunas padaugėjo apie 6,5 proc., iki 1,2 mln.

Tarptautinė biuro spren-dimų lyderė „Lyreco“ žen-gia į Baltijos šalių rinką. Bendrovė sudarė strategi-nės partnerystės sutartį su įmone „Officeday“.

„Lyreco“ šiuo metu turi daugiau nei 10 tūkst.

darbuotojų. Bendrovė yra biuro reikmenų lyderė Eu-ropoje, o kartu su partne-riais plečia veiklą iš viso 44 valstybėse. Grupės par-davimai 2011 m. siekė 2,2 mlrd. eurų (daugiau nei 7,5 mlrd. litų).

Lietuvos kelionių rinkoje veiklą pradeda naujas žemų kaštų prekės ženklas „Eco Travel“, kuris pasiūlys ke-lionių paketus už žemiau-sią kainą rinkoje. Pirmoji bendrovės siūloma kryptis – Turkija. Palankias kelionių kainas, pasak bendrovės va-dovų, leidžia taikyti iš anksto suderinti pigūs skrydžiai ir išankstinis viešbučių užsaky-mas. Bendrovės klientai 180 vietų „Small Planet Airlines“ lėktuvu į Turkiją skris kas sa-vaitę.

Bendrovė „Kauno grū-dai“ savo turimų 26 proc. „East West Agro“ (EWA) akcijų paketą padidino iki 51 proc. Sandoriui sudaryti dar 2012 metų liepą buvo gautas LR konkurencijos ta-

rybos leidimas. Žemės ūkio technika, grūdų džiovinimo ir sandėliavimo įranga pre-kiaujančios bendrovės „East West Agro“ pirmąjį 26 proc. akcijų paketą „Kauno grū-dai“ įsigijo 2012-ųjų birželį.

Lietuvos geležinkeliais pernai keliavo 4,83 mln. keleivių. Fotodiena

Veiklą pradeda naujas žemų kaštų kelionių prekės ženklas „Eco Travel“. Bendrovės nuotr.

»Savivaldybių suinteresuotumas taupyti – nedidelis. Daug lengviau reikalauti pajamų iš centrinės valdžios. Vienas pasiūlymas yra suteikti savivaldybėms nepriklausomą pajamų šaltinį. Populiariausias būtų nekilnojamojo turto mokestis, kuris leistų savivaldybėms įgyti daugiau laisvės

Violeta Klyvienė, „danske Bank“ vyresnioji analitikė

NUOMONĖ

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius

nusios savivaldybės į skolų liūną klimpo ir toliau. Labiausiai po savivaldos rinkimų prasiskolino Vil-niaus miesto savivaldybė – beveik 230 mln. litų. An-troje vietoje – Klaipėda (20 mln.), toliau – Mažeikiai (100 mln. litų) (žr. lentelę).

Palyginus savivaldybes pagal skolos ir 2012 metų pajamų dalį procentais, į akis krinta tai, kad pagal šį rodiklį pirmauja mažes-nių miestelių savivaldybės (išskyrus Vilnių ir Alytų) Rokiškio, Šilutės ir Mažei-kių rajonų.

Vilniaus miesto savival-dybės atstovai, paklausti apie nuolat didėjančią miesto skolą, kaltino Vy-riausybę ir Seimą. Vil-niaus miesto savivaldybės Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas aiškino, kad Vyriausybei netinkamai planuojant sa-vivaldybės pajamas sosti-nės biudžetas per 2007–2010 metus negavo apie 300 mln. litų pajamų. Esą didelė dalis pajamų tenka trans-porto išlaidoms. „Savival-dybė iš savo biudžeto pri-versta dengti visas viešojo transporto išlaidas, tarp jų ir Seimo nustatytas viešojo transporto lengvatas. Dėl to savivaldybei užprogra-muoti nuostoliai kiekvie-nais metais svyruoja nuo 40 iki 70 mln. litų“, – sakė V. Jakas.

V. Jako teigimu, pagrin-dinė priemone mažinti Vilniaus miesto savivaldy-bės skolą išlieka gyventojų pajamų mokesčio didini-mas. O savivaldybė taupo optimizuodama įmonių ir įstaigų veiklą, įvesdama papildomas taupymo prie-mones ir perfinansuodama skolas.

Antrą pagal dydį skolą turinčios ir nuo savivaldos rinkimų 20 mln. litų spė-jusios prasiskolinti Klai-pėdos miesto savivaldybės atstovai per savaitę nesu-gebėjo detaliau paaiškinti, dėl kurių projektų įgyven-dinimo susidarė minėta skola ir kaip ketinama ją mažinti.

Lietuvos skolų rekordininkai„Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“, – Liudviko XIV pasakytais žodžiais Lietuvos ekonomistai vertina daugumos pastarųjų metų savivaldybių valdininkų darbą. Beveik du mlrd. litų skolingos Lietuvos

savivaldybės jau kurį laiką klimpsta į skolas, su savimi kartais skandindamos ir verslą.

PaULIUS GRINKEVIč[email protected]

Lietuvos savival-dybių įsiskoli-nimas pradėjo didėti panašiu

metu kaip ir valstybės skola. Pasak Finansų mi-nisterijos, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės sko-linosi pristigusios pinigų projektams įgyvendinti.

Po 2011 metų žiemą pa-sibaigusių savivaldos rin-kimų vienos savivaldybės jau sugebėjo pasiskolinti dešimtis milijonų litų, o kitos (tokių tik nedauge-lis) šiek tiek ir sutaupė. Naujausiais Finansų mi-nisterijos duomenimis, vi-sos Lietuvos savivaldybės 2012-ųjų spalio mėnesio pirmą dieną buvo skolin-gos 1,737 mlrd. litų, dau-giausia – bankams.

Užburtas ratasPasak banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, savivaldybių sko-loms didelės įtakos turi jų skolos limitas. Šiuo atžvil-giu iš kitų savivaldybių la-biausiai išsiskiria Vilnius: sostinės skolinimosi limi-tas pernai negalėjo viršyti 120 procentų metinių biu-džeto pajamų.

Ž. Maurico teigimu, skolos limitas dažnai di-dinamas dėl to, kad savi-valdybėms reikia vykdyti neatidėliotinus infrastruk-tūros projektus, kurių da-

lis finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis, o kitą dalį turi paskirti pati savivaldybė.

„Miestas nesugeba su-rinkti pakankamai lėšų iš gyventojų pajamų ir kitų mokesčių, todėl kartais neturi kito pasirinkimo, kaip tik skolintis, nes rei-kia įgyvendinti neatidėlio-tinus projektus. Iš vienos pusės parama miestams padeda vykdyti projektus, bet iš kitos – klampina į prasiskolinimo liūną“, – aiškino ekonomistas.

Didelės įtakos savival-dybių skolos lygiui turi ir politiniai ciklai – esą savivaldybių pareigūnai neretai žiūri tik savo in-teresų ir kadencijos metu stengiasi išnaudoti kiek įmanoma daugiau skoli-nimosi limitų, o atėjusi naujoji valdžia kartais ne-beturi kito kelio, kaip tik toliau skolintis neatidėlio-tiniems projektams įgy-vendinti, taip patenkama į užburtą ratą.

Ekonomisto nuomone, vienas iš būdų spręsti savi-valdybių skolų problemą – suteikti didesnę savivaldą ir leisti administruoti dau-giau mokesčių.

„Savivaldybės tikisi pagalbos iš vyriausybės. Mano: skolinamės kiek galima daugiau, o vėliau užkišime skyles iš vals-tybės biudžeto. Lietuvos savivaldybės nejaučia atsakomybės už savo

miesto finansus ir tikisi, kad visas bėdas sutvarkys vyriausybė“, – aiškino Ž. Mauricas ir pridūrė, kad Lietuvos savivaldy-bių skolų situacija labai panaši į Graikijos ir ES – graikai taip pat tikėjo, kad bet kuriuo atveju ES išties pagalbos ranką ir tai prie gero neprivedė.

Nors ir tvanasLietuvos laisvosios rin-kos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žu-kauskas pasakojo, kad no-rint sumažinti ilgalaikes skolas ypač svarbu turėti nuolatinį planą: kokios bus išlaidos, pajamos, de-ficitas, ir griežtai laikytis tos tvarkos, ko dauguma

savivaldybių nedaro. Tiek Ž. Mauricas, tiek ir V. Žu-kauskas tarsi susitarę po-žiūrį, kuriuo vadovaujasi Lietuvos savivaldybės, apibūdina posakiu: „Po manęs – nors ir tvanas.“

Tam, kad artimiausiu laiku būtų sumažintos savivaldybių skolos, V. Žu-kauskas siūlo privatizuoti

nereikalingą ir kartais našta tampantį valstybės turtą.

„Yra nemažai savival-dybių, turinčių nereika-lingo, nenaudojamo turto – pirmiausia baksnočiau į tą, kurio galima atsisa-kyti, gauti papildomas pa-jamas ir taip mažinti savo skolą. Tokio turto tikrai

yra“, – pasakojo V. Žukaus-kas.

Pasak pašnekovo, ne mažiau svarbu prieš iman-tis projektų įvertinti jų bū-tinumą – kai kuriems pro-jektams ES parama gali siekti ir iki 85 procentų, bet tai nereiškia, kad dėl to juos būtina įgyvendinti. „Daugumos projektų ima-masi tik todėl, kad už juos savivaldybės neturi mo-kėti visos sumos. Tokio žiūrėjimo pro pirštus turi būti mažiau, savivaldybės skola niekur nedings: net jei didžiąją dalį finansuos ES, ji turėtų viską atidžiai įvertinti“, – sakė jis.

Lenkai nesiskolinaKalbintų specialistų nuo-mone, savivaldybės, vėluo-

damos atsiskaityti su vieti-nėmis įmonėmis, kartais žlugdo ir vietinius vers-lus – įmonėms pradeda trūkti apyvartinių lėšų, jos vėluoja atsiskaityti su tiekėjais ir miestų versli-ninkus paliečia problemų grandinė.

„Galima sutikti, kad dalis įmonių, su kuriomis vėluoja atsiskaityti vietos savivaldybės, gali turėti tam tikrų sunkumų grą-žindamos skolas savo kre-ditoriams. Tai rodo didelė verslo įsiskolinimo dalis (70 proc.), tenkanti įmo-nėms iš daugiausiai skolų turinčių savivaldybių“, – sakė Alina Buemann, kre-ditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama ju-ridinių ir fizinių asmenų

kredito istorija, kredito rizikos vadovė.

Palyginus penkias la-biausiai prasiskolinusias Lietuvos savivaldybes (procentiškai lyginant su metinėmis pajamomis) su tomis, kuriose labiausiai prasiskolinę ir verslinin-kai, sunkumų abiejuose turi Vilniaus miesto ir Alytaus miesto bei rajono įmonės ir savivaldybės (žr. 2 ir 3 lenteles). Didžiausia skola, „Creditinfo“ duo-menimis, slegia Jurbarko rajono verslininkus, kur vidutinė įmonės skola siekia 333 tūkst. litų. La-biausiai prasiskolinę gy-ventojai Palangos miesto savivaldybėje: vidutinė skola – 25,7 tūkst. litų (žr. 4 grafiką).

Pažvelgus į mažiausiai prasiskolinusias savival-dybes, į akis krenta tai, kad Lietuvoje mažiausios tų savivaldybių skolos, kuriose bene mažiausiai lietuvių. Bendras pajamų ir skolos santykis Visagino savivaldybėje siekia tik 0,7 procento (žr. 1 lentelę). Čia skolos lygis yra toks dėl to, kad gyventojai gauna kompensacijas už šildymą ir elektrą iš vyriausybės, o ne Visagino savivaldybės biudžeto.

Antra pagal taupumą – Vilniaus rajono savival-dybė, kurioje tradiciškai rinkimus laimi lenkų at-stovai. Pasak Ž. Maurico, joje valdžia išlieka pastovi, todėl ir nėra suinteresuota skolintis ir žino, kad pa-likta skola kitą kartą truk-dys patiems.

Kaltina vyriausybęFinansų ministerijos duomenimis, geriausiai po 2011 metų savivaldos rinkimų (nuo balandžio 1 d.) iki 2012-ųjų spalio 1 d. taupyti sekėsi Radviliškio savivaldybei – per šį laiko-tarpį savivaldybė sutaupė beveik 1,4 mln. litų. Per mi-nėtą laikotarpį sutaupyti taip pat pavyko Panevėžio, Neringos ir Pakruojo gy-ventojams.

Labiausiai prasiskoli-

»Tiek Ž. Mauricas, tiek ir V. Žukauskas tarsi susitarę požiūrį, kuriuo vadovaujasi Lietuvos savivaldybės, apibūdina posakiu: „Po manęs – nors ir tvanas.“

FaKTaI

SaVIVaLDyBIų SKOLOS

•2012 m. spalio mėnesį visos Lietuvos savivaldybės buvo skolingos 1,737 mlrd. litų, daugiausia – bankams

• Labiausiai prasiskoli-nusios didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Pane-vėžio – savivaldybės

•Palyginus savivaldybes pagal skolos ir 2012 m. pajamų dalį procentais, di-džiausia skolos dalis tenka Rokiškiui, Alytui, Šilutės ir Mažeikių rajonų savivaldy-bės.

•Geriausiai po 2011 m. savivaldos rinkimų (nuo balandžio 1 d. ) iki 2012 m. spalio 1 d. taupyti sekėsi Radviliškio savivaldybei – per šį laikotarpį savival-dybė sutaupė beveik 1,4 mln. litų

eLTa Fotodiena eLTa

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

2. Daugiausiai prasiskolinusios savivalDybės

Savivaldybėvilniaus miestorokiškio rajonoalytaus rajonoŠilutės rajonoMažeikių rajono

Pajamos 2012 m.546018,433607,429519,744639,858603,7

Skola597530,823948,720544,428479,135652,9

Šaltinis: Finansų minsterija

Proc. nuo savivaldybės pajamų 109,471,369,663,860,8

1. Mažiausiai prasiskolinusios savivaldybės

Savivaldybėvisagino vilniaus rajonoŠakių rajononeringoskaišiadorių rajono

Pajamos 2012 m.529214,474932,831408,418954,935759,7

Skola195,15423,23892,62438,54943,2


Proc. nuo savivaldybės pajamų 0,77,212,412,913,8

3. SavivaldybėS, kurioSe daugiauSiai verSlo pradelStų įSipareigojimų

333,810

Jurb

arko

r. sa

v.

330,787224,791 210,450

169,950

Verslo vid. pradelstas įsipareigojimas, Lt

pala

ngos

m. s

av.

Mar

ijam

polė

s sav

.

alyt

aus m

. sav

.

viln

iaus

m. s

av.

4. SavivaldybėS, kurioSe daugiauSiai gyventojų pradelStų įSipareigojimų

25,723

pala

ngos

m. s

av.

14,09112,767 11,235 10,797

Gyventojų vid. pradelstas įsipareigojimas, Ltn

erin

gos m

. sav

.

drus

kini

nkų

m. s

av.

Trak

ų m

.sav

.

viln

iaus

m. s

av.


Daugiausiai nuo savivalDos rinkimų prasiskolinusios savivalDybės

Savivaldybėvilniaus miestoklaipėdos miestoMažeikių rajonoalytaus rajonoŠilutės rajonoalytaus miestorokiškio rajonokauno rajonoelektrėnų Telšių rajono

Skola–228415,7–20115,3–9913,7–8614,7–7790,4–7372,5–6658,4–5737,4–5477,5–5468,4

Lietuvos savivaldybių skolų situacija labai panaši į Graikijos ir ES – graikai taip pat tikėjo, kad bet kuriuo atveju ES išties pagalbos ranką ir tai prie gero neprivedė. Shutterstock

LietuvojeLietuvoje 76

1,5LIETUVOSNAUJIENOS

TOKIĄ SUMĄ PERNAI PIRMĄ KARTĄ VIRŠIJO PREKyBOS TARP LIETUVOS IR BALTARUSIJOS APyVARTA.

Tapome ekonomiškai laisvesni

Ekonominės laisvės indekse prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas. Fotodiena

■Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių.

Ekonominės laisvės indekso vertintojai Lietuvai skyrė 72,1 balo. Palyginti su praėjusiais metais, šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir

ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finan-sinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Ge-riausių rezultatų ekonominės laisvės indekse pasiekė Hon-kongas (89,3), Singapūras (88) ir Australija (82,6). Tarp Europos šalių geriausiai pasi-rodė Šveicarija, surinkusi 81 balą.

Kur dingo „Snoro“ turto pirkėjasLikviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams

po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų.

GaBIja SaBaLIaUSKaITė[email protected]

Pirkėjas antri-nėms banko bendrovėms – in-vesticiniam ban-

kui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsi-rado dar rugpjūtį. Sėkmin-gai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą.

Bankroto administra-torius Neilas Cooperis aiškina, kad procedūra užtrunka, nes sandoris sudėtingas, bet teigia įsi-pareigojęs turtą parduoti kaip galima greičiau. Kre-ditoriams atstovaujanti pusė svarsto dėl galimo investuotojo pasiruošimo, kai LB pareiškė naująjį savininką tikrinsiąs pre-ciziškai. Kitiems nerimą kelia nenaudojamas ir nu-vertėti galintis turtas, bet dėl to „Ekonomika.lt“ pa-šnekovai sutaria – įmonių vertė ne tik nekrito, bet galėjo ir išaugti.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad pardavimo situ-acija vis dar neaiški. Gali-mas pirkėjas, kaip skelbta anksčiau, britų kapitalo bankas „Omada Capital“, taip ir nesikreipė į LB. D. Arlauskas stebisi, kodėl rugpjūtį reikėjo skubinti „greitai gendančios pre-kės“ pardavimo procesą, jei potencialus investuoto-jas delsia.

„Peršasi nuomonė, kad procesas buvo imituotas, arba gal ponas N. Coo-peris, kuris pats tvarkė dokumentus, derėjosi su pretendentais ir sustatė visą šitą eilę. Kadangi laimėtojas nepasirodė iki šiol, galimos dvi versijos, kurias keliame: procesas tik imituojamas siekiant tikslų, arba pasirinktas parankus laimėtojas. Ta-čiau LB pareiškė, kad lai-

mėtojas bus tikrinamas skrupulingai, ar nėra susi-jęs su nešvariais pinigais ir investuotojais. Taigi, gal paprasčiausiai išsigando“, – svarsto pašnekovas.

Trūksta veiksmųD. Arlauskas pažymi, kad negali susipažinti su ak-tualia medžiaga, negauna ir paties N. Cooperio at-sakymų. „Snoro“ indėli-ninkų ir kreditorių asoci-acijos vadovas prisimena anksčiau gavęs ir raštišką bankroto administrato-

riaus patvirtinimą, kad asociacijos iškelta mintis apie valstybinį komercinį banką „Snoro“ platfor-moje yra svarstytinas pa-siūlymas, tačiau jis taip ir nebuvo aptartas.

„Kitas dalykas – rūpi-namės ne tik nukentėjusių žmonių interesais, šiuo atveju tai ir valstybinis klausimas: valstybė ly-giai toks pats kreditorius, kodėl nesiima tinkamų veiksmų?“ – retoriškai klausia „Snoro“ indėli-ninkų ir kreditorių asocia-

cijos vadovas.D. Arlauskas įsitikinęs,

kad „Snoro“ istorija pa-rodė ir LR bankų įstatymo Bankroto skirsnio netobu-lumą bei atotrūkį nuo rea-lios praktikos. Pašnekovas pažymi, kad ir kreditorių komitetas, tikėtina, netin-kamai suformuotas ats-tovauti visų šalių intere-

sams, be to, trūksta narių kontrolės.

„VĮ „Indėlių ir inves-ticijų draudimo fondas“ turėjo daugiausia galių, komitetą suformavo iš „Sodros“, Finansų minis-terijos žmonių. Iš kredi-torių komiteto asociacija delegavo tris žmonės, bet tiesiogiai negalėjo, nes

juos turėjo skirti konkre-tūs kreditoriai. Taigi, keli didžiausi kreditoriai, dele-gavę atstovus į komitetą, gali daryti įtaką, apie ku-rią nežino visuomenė ir likę kreditoriai, – aiškina jis. – Kelios dešimtys tūks-tančių kreditorių, tarp jų ir stambių įmonių, neturi jokios galimybės daryti įtaką arba gauti informa-ciją. Šiandien yra tokia situacija, todėl nėra aišku, kaip išeis ir ką ponas N. Cooperis, būdamas geras verslininkas ar iliuzionis-

tas, pasiūlys kreditorių ko-mitetui, ar su kai kuriais komiteto nariais parengs projektą. Sakyčiau, tai sa-votiška nukentėjusių žmo-nių tragedija. Netgi mes, asociacija, stengiamės atstovauti grupiniam inte-resui, bet neturime beveik jokios įtakos, tik viešumą, kuris gali taisyti netobulą sistemą.“

Aurelija Mažintienė, „Snoro“ kreditorių komi-teto pirmininkė, „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė pripažįsta, kad įvertinus rinkos sąlygas turtas galėtų būti parduo-tas daug greičiau, bet yra kitų veiksnių, stabdančių

sandorio sudarymą. Pa-šnekovė teigia, kad kredi-torių komitetas tvirtina turto pardavimo metodus laikydamasis pagrindinio principo, kad kreditoriai atgautų kuo daugiau pra-rastų pinigų.

„Turime įvertinti ir tas aplinkybes, kurios ne-priklauso nuo kreditorių komiteto: negalime pasku-binti ar kitaip daryti įtaką dokumentų pateikimo Lietuvos bankui terminui, kurį apibrėžia įstatymai. Todėl galiu tik patikinti, kad viską darome taip, kad banko likvidavimo proce-sas būtų kuo sklandesnis ir skaidresnis“, – tikina A. Mažintienė.

Vyksta derybosBankroto administrato-rius N. Cooperis tikina, kad aktyviai tęsia „Fi-nasta Holding“ ir „Snoro lizingo“ pardavimo pro-cesą, derasi su keliais po-

tencialiais investuotojais, bet neatskleidžia, ar britų kapitalo bankas „Omada Capital“ vis dar yra poten-cialių pirkėjų sąraše.

„Palaikome atvirą dia-logą su LB ir pardavimo procesą aptariame nuolat. Suinteresuotos šalys taip pat diskutuoja su Lietuvos banku ir turės gauti jo lei-dimą“, – sako N. Cooperis.

LB atstovas patvirtino, kad kol kas nėra gavęs oficialaus prašymo leisti įsigyti AB „Finasta“ ak-cijas. Įsigyti lizingo ben-drovėms LB leidimo ne-reikia.

„Snoro“ bankroto administratorius tikisi įtemptų derybų, būdingų įsigyjant bet kurį verslą, tačiau, anot pašnekovo, jei siūlomos sąlygos butų nepagrįstos, jos nebūtų pateiktos kreditorių komitetui. N. Cooperis pažymi, kad antrinių bendrovių pardavimo

FaKTaI

„SNORO“ TURTaS

•2012 metų rugpjūčio 23 dieną kreditorių komitetas vienbalsiai nusprendė dėl banko „Finasta“, „Finasta Holding“ ir „Snoro Lizingo“ pardavimo metodo, suda-rant potencialių pirkėjų eilę pagal finansiškai naudin-giausius pasiūlymus

•Analitikai prognozavo, kad už „Finastos“ grupę galbūt pavyktų gauti iki 30 mln. litų, o už „Snoro lizin-gą“ – iki 15 mln. litų

• Iki teismo nustatytų reikalavimų pateikimo termino bankroto admini-stratorius gavo 28 500 rei-kalavimų iš 17 399 kredito-rių. Jų bendra suma – 9,39 mlrd. litų.

Infliacija mažėjo

Metinė infliacija 2012 m. gruodžio mėn., palyginti su 2011 m. gruodžio mėn., sudarė 2,9 proc. Fotodiena

■Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2012 m. vidutinė metinė infliacija (palyginti su 2011-aisiais) sudarė 3,2 proc.

Pasak Statistikos departa-mento, nuo praėjusių metų

balandžio buvo stebima vidutinės metinės infliaci-jos mažėjimo tendencija. 2012-aisiais ji buvo 0,9 pro-centinio punkto mažesnė nei 2011 metais. Pagal SVKI apskaičiuotos metinės ir vi-dutinės metinės infliacijos reikšmės buvo 0,1 procen-tinio punkto didesnės negu apskaičiuotos pagal VKI.

mlrd.

»Rūpinamės ne tik nukentėjusių žmonių interesais, šiuo atveju tai ir valstybinis klausimas

Galimas „Finastos“ pirkėjas atsirado rugpjūtį, bet iki šiol

nesikreipė į Lietuvos banką, iš kurio turėtų gauti

patvirtinimą. Nepaisant sudėtingo pardavimo proceso,

įmonių vertė nesmunka, o finansiniai rezultatai gerėja.

Fotodiena

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Šiluma pinga

Šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės, metinis centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokytis siekia 1,3 proc. Fotodiena

■Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mė-nesį, palyginti su gruodžiu, mažėjo 0,6 proc., šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės.

Centralizuotai tiekia-mos šilumos kainos sausio mėn., palyginti su gruodžiu,

1–2 proc. kito beveik visoje Lietuvoje.

Šilumos kainų mažėjimą labiausiai pajuto Kauno, Kretingos, Šakių ir Šilutės gyventojai – čia centrali-zuotai tiekiama šiluma pigo daugiau nei 2 proc. Lazdi-juose, Tauragėje ir Visagine fiksuotas apie 2 proc. šilu-mos kainos augimas.

sandoriai užtrunka, nes yra sudėtingi, ribojami kelių jurisdikcijų ir rei-kalaujantys visapusiško priežiūros tikrinimo bei patvirtinimo procedūrų.

„Suinteresuoti asme-nys norėjo atlikti papil-domą analizę ir tai, kad jie vis dar siekia LB pri-tarimo, rodo, kad šiuos žmones tenkina gauti re-zultatai“, – teigia jis.

N. Cooperio teigimu, sunku numatyti, kad pardavimas bus baigtas, nes reikia gauti LB pri-tarimą, bet tikina įsipar-eigojęs užbaigti sandorį kaip įmanoma greičiau.

Turtas nenuvertėjoN. Cooperis dėl tebevyks-tančio pardavimo ir disku-

sijų su suinteresuotomis šalimis negali įvertinti antrinių „Snoro“ bendro-vių kainos, bet teigia ne-manantis, kad verslų vertė sumenko arba krenta dabar. Žinoma, pajamos, kurias būtų galima gauti pardavus bendroves, nėra pakankamos padengti įsipareigojimus kredito-riams. „Norėdami atsi-skaityti su kreditoriais, privalėsime atgauti buvu-sių stambių akcininkų lė-šas“, – tikina jis.

Kreditorių komiteto pirmininkė A. Mažin-tienė baimę dėl nuvertė-jusių „Snoro“ verslų va-dina nepagrįsta, o pinigų dalis, skirta kreditorių reikalavimams padengti, bus aiški baigus parda-vimo sandorį.

„Pavyzdžiui, parduoda-mas bankas „Finasta“ per devynis 2012 metų mėne-sius patyrė nuostolių, ku-rie buvo 16 kartų mažesni nei 2011-ųjų. tą patį laiko-tarpį, o kapitalo pakanka-

mumo rodiklis 1,8 karto viršijo LB banko norma-tyvą, – skaičiuoja ji. – Tai tik dar kartą parodo par-duodamos finansų insti-tucijos stabilumą. Be to, mano žiniomis, nė vienas potencialus pirkėjas nėra atsisakęs pasiūlyme nu-rodytos kainos ar siūlęs ją keisti.“

Teismai pabrangintųD. Arlauskas svarsto, kad neaišku, kiek banko „Sno-ras“ bankrotas atsieis valstybei: išlaidos priklau-sys ir nuo buvusių savi-ninkų, galinčių kreiptis į teismą. Jis pažymi, kad asociacija ruošia ieškinį LB, grupė nukentėjusiųjų bandys atgauti pinigus iš LB, kuris galėjo tinkamai neprižiūrėti bankrutuo-jančio banko veiklos.

„Gali būti įvairiausių scenarijų, pinigų sumos gali likti tos pačios, bet jei bus gerų precedentų, vis-kas gali klostytis kitaip. Keli sertifikatų savininkai laimėjo pirmos instanci-jos teisme. Jei laimės ir toliau, jų pėdomis seks daugiau nukentėjusiųjų, o tai valstybei kainuotų dar daugiau“, – svarsto jis.

»Nė vienas potencialus pirkėjas nėra atsisakęs pasiūlyme nurodytos kainos ar siūlęs ją keisti

Lietuvoje8

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas:Lietuvoje tenka susidurti su keliolika viešųjų ryšių agentūrų bei įmonių, kurių visas pajamas sudaro eS parama. nemaža dalis lėšų dažniausiai privalo būti skiriama projektui viešinti – taigi jos maitina minėtas agentūras

Agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ savininkas Kęstutis Gečas: žiniasklaidoje dominuoja nuomonė, kad gera informacija apie verslą yra mokama reklama, todėl nemokamai rašomi tik blogi dalykai. Toks požiūris suformuoja tendenciją, kad viešumoje dominuoja neigiama informacija apie verslą

NUOMONĖ

Minta ES pinigais Gerų naujienų nebūna

Kokios problemos kamuoja ryšių su visuomene rinką?

asmeninio albumo nuotr.Fotodiena

O. Mašalė: kritika yra gerai

Geras komunikacijos specialistas tas, kuris mato situaciją iš įvairių kampų, užduoda nepatogius klausimus bei kritikuoja sprendimus, sako naujoji Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Orijana Mašalė.

? jau 11 metų dirbate ryšių su visuomene rinkoje, kaip ji

pasikeitė per tą laikotarpį?Džiugu, kad ryšiai su

visuomene nebėra suvo-kiami kaip ryšiai su žur-nalistais. Jau įvertinama ir vidinės komunikacijos svarba. Laikui bėgant at-sirado tokių burtažodžių

EVELINa POVILaITyTė[email protected]

kaip „integruota komuni-kacija“, o sąsajos riba tarp rinkodaros ir komunika-cijos darosi vis plonesnė. Taigi suvokimas išsiplėtė, išaugo kompetencija.

Per sunkmetį ryšių su visuomene agentūros la-bai išsikristalizavo: vienos nusprendė viešinti euro-pinius projektus, kitos orientuojasi į siauresnes (kartais net nišines) verslo

sritis arba paslaugas. Tai yra gerai, nes užsakovas turi iš ko rinktis.

? Tačiau problemų rinkoje vis dar yra?Taip, išliko ir neigiamų

tendencijų, pasitaiko blogų pavyzdžių, kurie suteikia rinkai šleifą. Apskritai komunikacijos specialistų darbas sukelia daug streso: uždaviniai didžiuliai ir,

mano nuomone, reikalavi-mai tik didės, todėl svarbu kelti kvalifikaciją.

Pati didžiausia rinkos problema – užsakomieji straipsniai ar reportažai. Ji ypač opi regionuose, kur išplatinus pranešimą spaudai sulaukiama kelių skambučių iš vietinių žur-nalistų, klausiančių, kiek bus mokama už jo publika-vimą, nors informacija gali būti svarbi visam regionui. Vartotojas turėtų labai aiškiai iš turinio atskirti, kada straipsnis yra rekla-minis.

Kita problema – Euro-pos Sąjungos projektų vie-šinimas. Mano nuomone, jis labai iškraipė rinką, o rengiant publikacijas nu-eita primityviausiu keliu: agentūros ar specialistai parašo straipsnį, ir viskas. Žinoma, galima į tai pažiū-rėti kūrybiškai, bet tuomet teks sugaišti daugiau laiko, sukti galvą ir galbūt laiku nepaviešinti projekto. Taigi, tos „paklodės“ yra lengviausias kelias.

?O mūsų ir kaimynų ryšių su visuomene rinkos skiriasi?Visose trijose Baltijos

šalyse ryšiai su visuo-mene vis dar suvokiami kaip „gaisrų gesinimas“. Labai mažai verslo ir vals-tybės institucijų supranta, kad tai yra krizių komuni-

kacijos prevencija.Latviai mini, kad

trūksta kvalifikuotų ko-munikacijos specialistų, nes vyksta geriausiųjų medžioklė. Gerą specia-listą lengviau perpirkti nei pačiam išugdyti. Lenkija eina panašiu keliu kaip ir Baltijos šalys, bet atsižvel-gus į tai, kiek ji turi talentų ir ekonominių galimybių, lygis yra kiek aukštesnis.

Rusijoje ryšiai su visuo-mene yra labai stiprūs, nors juos lydi juodųjų technologijų šleifas. Toje rinkoje pagal gyventojų skaičių ir ekonomines galimybes ryšiai su visuo-mene pažangūs, o su rin-kos specialistais, pasitai-kius progai, įdomu ir labai naudinga pabendrauti ne tik komunikacijos profe-sionalams, bet ir įmonių vadovams.

? ar lietuviškas verslas šian-dien tinkamai įvertina vie-

šųjų ryšių svarbą ir išnaudoja jų teikiamas galimybes?

Mano mėgstamas po-sakis: „Gera reputacija padeda blogais laikais.“ Ryšiai su visuomene – ne prevencija, o vadybos

funkcija, Lietuvoje tai vis labiau suvokiama. Šian-dien beveik už kiekvieno politiko, valstybės parei-gūno ar įmonės vadovo stovi stiprus komunikaci-jos specialistas, kuris ren-gia kalbas, medžiagą ži-niasklaidai, pataria, kaip bendrauti su skirtingomis auditorijomis. Progresy-vios įmonės, organizacijos ir vadovai supranta, kad turėti šalia tokį profesio-nalą – labai naudinga.

Kita vertus, labai svarbų vaidmenį vaidina pasitikėjimas. Geras ko-munikacijos specialis-tas – tas, kuris kritikuoja sprendimus. Jis išanali-zuoja situaciją iš įvairių kampų ir užduoda nepa-togius klausimus. Džiugu, kad vis rečiau išgirstame istorijų, kad kažkas išlėkė iš darbo, nes nuomonė ne-sutapo su vadovo požiūriu. Vadovai, kurie nori augti ir bendrauti su skirtingo-mis auditorijomis, mokosi ir tobulėja. Tai labiausiai susiję su vertybėmis.

Tačiau krizių valdy-mui vis dar skiriama ne-pakankamai dėmesio. Ne visuomet verslininkai pa-galvoja, kaip gamybiniai, technologiniai ar pro-duktų sprendimai paveiks įvairias grupes, nepasi-konsultuoja su specialis-tais iš anksto.

CV Orijana Mašalė

Dirbo Vyriausybės spaudos tarnyboje, Seime, ūkio ministro patarėja ryšiams su visuomene, valstybės kontrolierės patarėja ryšiams su Seimu, vėliau vadovavo Valstybės kontrolės Komuni-kacijos departamentui

Nuo 2011 m. dirba draudimo bendrovėje „If“, vadovauja Rinkodaros departamentui

2012-aisiais išrinkta Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininke

O. Mašalė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį šalies ryšių su visuo-mene rinka pasikeitė į gera. asmeninio albumo nuotr.

»Gera reputacija padeda blogais laikais

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Savas verslas10

Kaip sėkmingai parduoti daugeliui žmonių prekyba turi blogų asociacijų, bet autorius danielis pinkas teigia, kad nebebūtina būti įkyriam ir bandyti apgauti pirkėją norint ką nors parduoti.

Kaip rasti verslo idėjųar žinojote, kad dis-neilendo idėja gimė per šeimos atostogas. Waltas disney’us lankėsi viename seniausių europos atrakcionų parkų Tivolyje ir pamanė, kad Jav galėtų sukurti daug didesnį ir įspūdingesnį parką.

Sėkmė gimdo sėkmęnesvarbu, apie kokį žai-dimą kalbėtume – sportą, meilę ar verslą – pergalė padidina šansus laimėti ir kitą kartą. Šį dėsnį supratau išanalizavusi pro-fesionalaus bei mėgėjiško sporto atstovus (futbolo, krepšinio, beisbolo) ir palyginusi rezultatus su konkrečiomis Jav verslo rinkomis.

www.ek.ltNaUjIENOS TaVO

VERSLUI

Kokios grėsmės

kels didžiausią pavojų pasauliui

šiais metais?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Sveikinasi drabužiai, paskui – pinigai

■Kelios kepuraitės drau-gams, vėliau per pusšimtį marškinėlių, o praėjus 2 metams pagaliau pelnas ir planai „Labadiena“ sakyti užsienio rinkoms – sako „Labàdienà“ sumanytojų duetas – grafikos dizai-neriai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas.

Jų drabužiai kalba pa-tys už save, o iš pradžių lipdukais ir plakatais „sveikinosi“ visas mies-tas. Anksčiau duetas žaidė: nebuvo aišku, kas išeis, dabar – kur toliau nuves, bet tikina: reikia ambicingų vizijų, nes jei nori mažai, geriau neda-ryk nieko. Aišku viena – jų žaidimas vis rimtėja, todėl kitos žiemos kolek-ciją (jau ir su moteriškais drabužiais) planuojama pristatyti užsienio par-duotuvėse. Audiniai rū-bams siūti atkeliaus iš Ita-lijos, todėl prekės ženklui kuriama istorija.

„Net dabar pastebime, kad mūsų kepures ne-šioja ir penkiolikmetis su riedlente rankoje, ir suau-gęs verslininkas, einantis į susitikimą. Smagu, kad tai tapo universalu. Kiek-vienas gali atrasti, kas jam gražu. Galbūt jaunuo-lis apsirengia tik dėl to, kad šiuos drabužius dėvi kiti, o kitam tiesiog pa-tinka. Stengiamės kurti tai, kas gražu mums, ir tikėtis, kad ir kiti žmo-nės supras šį grožį, kuris jiems bus priimtinas“, – aiškina R. Vosylius.

„Pradžioje buvo žodis“ – šis pasakymas puikiai tinka Vilniaus dailės akademijos absolventų idėjai apibūdinti. Jie ti-kina norėję pozityvumo – naikinti blogį ir pyktį,

todėl kai prieš trejetą metų galvose atsirado žodžiai „laba diena“, dar nebuvo aišku, kaip juos įprasminti. Dabar vaiki-nai tikina vien drabužiais neapsiribosiantys: prekės ženklo sklaida – fotosesi-jos ir vaizdo klipai, rengi-niai, projektai. Nors dirba pelningai, ypač po debiuto

„Mados injekcijoje“, susi-žvalgę pašnekovai purto galvas: nesiimtų kurti to, kas jiems nepatiktų, nors ir būtų gerai par-duodama. „Produktas atsiperka ne iškart, ne per metus, ar dvejus. Gal vėliau komandai tai taps pajamų šaltiniu, bet iš pradžių žiūrime kaip į kūrybos produktą ir ne-žinome, kur jis baigsis“, – teigia P. Navickas.

Klaidos kainuojaAnot jų, brangiausia, bet atsipirkusi investicija –

klaidos, kurias padaręs dirbi tik geriau. Vaikinų tandemas prisimena pirmuosius vargus – ga-mintojų paiešką ir neko-kybiškai pagamintas pir-mąsias kepuraites, jos dar šiandien likusios dėžėje, nes viena jauno verslo vertybių – kokybė: štam-puotės juk niekam neįdo-mios. P. Navickas sako: jei esi mažas, Lietuvoje esi niekas – bendrovės nepa-gamins metro audinio, nes eilėje laukiantiems užsienio užsakovams au-džia kilometrus.


R. Vosylius ir P. Navickas sako, kad net ir praėjus dviem metams, jie neišsižada pirminės idėjos – saviraiškos ir kūrybinio produkto, bet nuo piniginių reikalų neatsiriboja: be jų negalėtų toliau kurti. Bedrovės nuotr.

»Baimė riboja kūrybiškumą: jei bijai, geriau nedaryk nieko

1. Pajamų nelygybė 20%

Šaltinis: „ekonomika.lt“ apklausoje dalyvavo 381 skaitytojas

SAVAITĖS KLAUSIMAS

514

23

2. Valstybių skolos 47%3. Klimato kaita 8%

4. Gėlo vandens trūkumas 4%5. Senstanti visuomenė 13%

dar iki prasidedant 2013-iesiems žiniasklaidoje pasirodė aibė prognozių, scenarijų, pažadų, horoskopų ir darbų sąrašų naujiesiems metams. „ekonomika.lt“ skaitytojai atsisakė demografinių ir geografinių bėdų ir į pirmąją vietą iškėlė ekonomines valstybių skolos ir pajamų pro-blemas. Belieka tikėtis, kad šie metai euro zonai suteiks teigiamų pokyčių, o įsiskolinusios šalys ims tvarkytis su savo finansais ir pasirinks tinkamą pinigų politikos kryptį.

„Įkritus į šį dalyką iš visai kitos sferos reikėjo laiko, kol susipratome, kas ir kaip vyksta, kur pirkti medžiagas. Tai buvo nauja ir nepažįs-tama – visiškas žaidimas, į kurį žiūrėjome labai rimtai ir kokybės, ir laiko atžvilgiu“, – sako R. Vosy-lius.

Kūrybininkai prisi-mena: kai stigo laiko stu-dijoms ir pinigų, darbai kiek stabtelėjo, bet atsi-rado investuotojas – bičiu-lis, paraginęs nesustoti ir perėmęs tolimus finansi-nius reikalus.

„Stengiamės per daug nesikišti ten, kur ne viską suprantame. Mokame kurti, bent jau taip ma-nome. Kiekvienas turi daryti tai, ką moka ge-riausiai, o ne aiškinti, ko nesupranta. Neatsiriboju nuo to, bet stengiuosi per daug savęs neužkrauti, kad nepradėčiau galvoti, kaip užsidirbti 5 litus, o ne bandyti sukurti ge-resnį produktą“, – aiškina R. Vosylius.

P. Navickas juokauja, kad kol kas nesiuva Ki-nijoje ir nemąsto, kaip sukurti pigiau, gauti dau-giau. Gal todėl, svarsto, jie yra netipiški verslinin-kai. Pabaigoje priduria, kad anksčiau slėpėsi už savo „pasisveikinimo“, nenorėjo viešumo. „Bet baimė riboja kūrybiš-kumą: jei bijai, geriau ne-daryk nieko“, – įsitikinęs jis.

ĮDOMU Savaitraščiui „ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

6. Kita 3%7. Neturiu nuomonės 5%

6 7

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SaVaITėS KRIMINaLų

TOP 3

P R A N C ū z I J A . Paryžiaus prokuratūra pra-dėjo tyrimą dėl įtarimų, kad šalies biudžeto ministras Jerome'as Cahuzacas nuo mokesčių valdžios slėpė sąs-kaitą užsienio banke. Vėliau lėšos buvo perves-tos į Singapūrą. Šis tyrimas

– pirminis, tad gali būti nu-trauktas.D I D ž I O J I B R I T A N I J A . Kompanija „Rolls Royce“, gaminanti įrangą aviacijos pramonei, įtariama papirki-nėjusi Kinijos oro linijų vado-vybę, siekdama 2010 metais sudaryti sutartį dėl variklių

tiekimo. Sandorio vertė siekė 2 mlrd. dolerių. Britanijos vy-riausybės departamentas dar 2012 metų pradžioje pradėjo tikrinti „Rolls Royce“ dėl ko-rupcinių schemų. N I g E R I J A . Penkiolika Rusijos jūreivių, kuriuos Nigerijos karinio

jūrų laivyno pajėgos sulaikė spalį dėl ginklų kontra-bandos, perduoti policijai pateikti kaltinimams. Nige-rijos pareigūnai praėjusių metų spalį sustabdė laivą ir sulaikė rusų įgulą. Laive buvo rasta ginklų ir apie 8,5 tūkst. šovinių.

Krepšinio federacijai – šešėlis

Tarp STT įtariamųjų – Lietuvos krepšinio federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Fotodiena

■Įtariama, kad prieš 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą už Panevėžio miesto savi-valdybės lėšas galėjo būti neteisėtai rekonstruotas bendrovės „Via Unica“ viešbutis „Romantic“.

Dėl to Panevėžio proku-rorai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą.

Manoma, kad tarp savi-valdybės ir Lietuvos krepši-

Išaiškino sukčių grupuotę

Mokesčių grobstytojai gavo ir paskolų iš kredito unijų. Fotodiena

■Pareigūnai Klaipėdoje atskleidė organizuotą sukčiautojų dėl PVM ir pelno mokesčio grupę, o per kratą rado grynųjų pinigų įvairia valiuta už 2,1 mln. litų.

Šeši asmenys įtariami dėl sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tarp grupės na-rių yra ir asmenų, susijusių su šiuo metu FNTT ir Gene-

ralinės prokuratūros atlie-kamu tyrimu dėl galbūt neteisėto didelės vertės paskolų gavimo iš keturių Lietuvoje veikiančių kre-dito unijų. Įmonės vertėsi metalo konstrukcijų ga-myba ir montavimu. Pir-miniais duomenimis, per kelerius metus fiktyvioms įmonėms pervesta ir iš-gryninta ne mažiau kaip 2 mln. litų, o į valstybės biudžetą nesumokėta 700 tūkst. litų mokesčių.

Nelegaliems gresia

buldozerisEVELINa POVILaITyTė[email protected]

Aplinkos ministerija ragina prokurorus griežčiau imtis veiksmų dėl neteisėtų statybų: siekti ne tik panaikinti neteisėtai išduotus dokumentus, bet ir

griauti statinius, jei jų savininkai nesutinka geranoriškai taisyti padarytos žalos.

sveikatingumo centrui, viešbučiams, barams, restoranui bei devynių pastatų apartamentų kom-pleksui su komercinėmis patalpomis.

Pasak V. Mazuronio, su komplekso statytojais ben-dros kalbos nepavyksta rasti, mat jie nesutinka ištaisyti generalinio plano neatitikimus.

„Mūsų pozicija tokia, kad reikia kreiptis į teismą ir ne tik prašyti panaikinti dokumentus, bet ir reika-lauti juos nugriauti ar, ki-taip tariant, demontuoti iki to aukščio, kuris numaty-tas Šventosios bendrajame bei detaliajame planuose, – sako aplinkos ministras. – Be to, šiuo atveju įžvelgiu ir valdininkų bei institu-cijų galimą nusikalstamą veiką, todėl prašome pro-kuratūros, kad jie būtų įpa-reigoti atlyginti valstybei padarytą žalą.“

Vis dėlto, pastato išar-dymo procesas nebūtų toks paprastas: kaip anks-čiau žiniasklaidai sakė vienas „Elijos“ investuo-tojų Vaidas Šimaitis, jei statytojai bus įpareigoti griauti ne tik aukštį virši-jančius komplekso devy-naukščius, neaišku, kas to imtųsi.

„Reikėtų ardyti visko, kas buvo pastatyta, nu-

tiesta. Kalbu apie 2 kilo-metrus Šventosios gatvių, taip pat tektų naikinti parką, „užgesinti“ ap-švietimą ir išjungti naują vandentiekio trasą. Taigi, teismo sprendimu panai-kinus šią detaliojo plano dalį, visoje Šventosios gyvenvietėje bus nutrauk-tas geriamojo vandens, o dalyje – buitinių nuotekų paslaugų tiekimas“, – teigė jis.

Kaip buvo skelbiama, į miesto infrastruktūrą vers-lininkai investavo 8 mln. litų. Dėl komplekso vis dar vyksta bylos nagrinėjimas, nors buvo kalbų apie taikos sutartį dėl dalies pastatų, kurių trūkumus savinin-kai lyg ir sutiko pašalinti.

Ar prokurorai atsižvelgs į Aplinkos ministerijos prašymą, neaišku, mat kalbinti Generalinės pro-kuratūros atstovai tvirtino dar negavę ministerijos ra-ginimo, taigi ir komentuoti nesą ko.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spau-dai Palmira Martinkienė teigia, jog prokurorai nesi-ima vertinti politikų pasi-sakymų.

„Mano, ne prokurorės, nuomone V. Mazuronio pasisakymas prieštarauja praėjusiais metais priim-tam Vyriausybės nutari-mui, leidusiam negriauti dalies jau pastatytų sta-tinių, pavyzdžiui įmonės „Sabonis ir partneriai“ bo-

telių. Kiek žinau, šiuo metu prokurorai retai prašo griauti pastatus“, – sako ji.

P. Martinkienė tvirtina, kad pagrindinė problema kovojant su savavališkomis statybomis – ilgi teismo procesai, nes atsakovai skundžia sprendimus iki Aukščiausiojo teismo.

Nori derėtisNaujasis aplinkos minis-tras sako, kad sprendžiant dėl pastatų griovimo itin svarbus statytojų pasiry-žimas bendradarbiauti ir noras taisyti padarytus statybų pažeidimus. Dėl šios priežasties taikos su-tarties buvo siekiama ir su Preilos botelių statytojais.

„Dėl jų, regis, vyksta sėkmingos derybos: sta-tytojai sutinka pakeisti statinių paskirtį iš gyve-namosios į rekreacinę, pastatyti prieplauką“, – aiškina jis.

Primename, kad ben-drovės „Sabonis ir partne-riai“ statytų botelių Prei-loje atveju problemų iškilo pakeitus Kuršių nerijos nacionalinio parko plana-vimo schemą, ir kai neliko galimybės statyti ūkinės ir komunalinės paskirties pastatus. Aukščiausiasis teismas buvo įpareigojęs

šiuos botelius nugriauti, tačiau Vyriausybė siekė su jų savininkais susitarti taikiai.

Nors daugiausia savava-liškų statinių išdygsta di-džiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, ministras neneigia, kad statytojus itin masina vietos, kuriose saugomas paveldas bei gamta, kuror-tiniai miestai.

„Šiuo metu Palangoje pradėtos penkios bylos dėl neteisėtų statybų, iš jų tri-mis atvejais greičiausiai bus sudarytos taikos sutar-tys, nes statytojai sutinka perstatyti objektus. Kuršių Nerijoje tokių ginčytinų objektų yra vienuolika, iš kurių šešis reikia pertvar-kyti, kad jie atitiktų nau-jąjį planą“, – vardija jis.

Ministras pripažįsta, kad būtina paprastinti teritorijų planavimo pro-cesą ir spartinti leidimų išdavimą, tačiau pridu-ria, kad statybos pavel-dosaugos ir gamtosaugos zonose turėtų būti kontro-liuojamos dar griežčiau.

„Koreguojame Terito-rijų planavimo įstatymą, kad nereikėtų rengti de-taliųjų planų tais atvejais, kai jie nebūtini ir radika-liai sumažėtų derinimo laikas, taip pat prastėtų su tuo susijusios procedūros. Reikia keisti sistemą, nes dėl dabartinės padėties daroma žala ekonomikai ir investicijoms. Be to, ne-Nors nelegalių

statybų mastai mažėja, kai ku-rie ginčytino

teisėtumo statiniai kelia galvos skausmą ne tik val-dininkams, bet ir vietos gyventojams. Kol kas sta-tistiniai duomenys rodo, kad daugiausia (57 proc.) savavališkai pastatomų statinių – nesudėtingi, pa-vyzdžiui, tvoros. Nuo 2010 metų juos galima įteisinti. Kiti, tokie kaip „Elijos“ kompleksas Šventojoje ar bendrovės „Sabonis ir par-tneriai“ pastatyti boteliai Preiloje, užstringa ilguose teisiniuose ginčuose.

Aplinkos ministras Va-lentinas Mazuronis tvir-tina, jog gindami viešąjį interesą prokurorai turėtų siekti ne tik panaikinti ne-teisėtai išduotus dokumen-tus, bet ir reikalautų, kad savavališki statiniai būtų griaunami, o dokumentus išdavę valstybės tarnauto-jai – patraukti baudžiamo-jon atsakomybėn.

Griauti (ne)galima„Elijos“ komplekso atveju detaliajame plane buvo nu-matyti septynių–devynių aukštų (22–30 m) statiniai, nors Šventosios miesto generalinis planas leidžia tik vieno–dviejų arba ke-turių–penkių aukštų gy-venamųjų namų statybą. Dėl šios priežasties viešąjį interesą gynęs prokuroras prašė teismo panaikinti „Elijos“ detalųjį planą, projektavimo sąlygų są-vadą ir statybos leidimą poilsio pastatams, vandens

reikia sukurti dirbtinių kliūčių ir per tą popierių gaminimo mechanizmą branginti visą statybų procesą“, – sako jis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros duomeni-mis, praėjusiais metais teismams ji pateikė 4 ci-vilines bylas dėl nelegalių statybų. Byla dėl bendro-vės „Sabonis ir partne-riai“ botelių truko apie penkerius, o dėl „Elijos“ komplekso jau tęsiasi ke-tverius metus.

FaKTaI

SaVaVaLIŠKOS STaTyBOS

• Praėjusiais metais nu-statyta 717 savavališkos statybos atvejų, didžiajai jų daliai (665) pateikti reikalavimai juos nu-griauti ar perstatyti

• Per metus tokių staty-bos atvejų sumažėjo 15 proc.

• Daugiau kaip pusė (57 proc.) savavališkų staty-bų – nesudėtingi objek-tai, pavyzdžiui, tvoros ar sandėliukai

• Daugiausia savavališkų statybų nustatoma Vil-niaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

• Nuo 2010 metų tokius statinius galima įteisinti, jei jie gali būti statomi toje vietoje pagal galio-jančius teisės aktus

»Pajūryje tokių statybų buvo ne vienos

nio federacijos buvo pasi-rašyta daugiau kaip 2 mln. litų vertės sutartis, nors galėjo būti žinoma, kad ji nebus tinkamai vykdoma, o išrašytos sąskaitos – su-klastotos.

Pareigūnai sulaikė korupcija įtariamus krep-šinio federacijos genera-linį sekretorių Mindaugą Balčiūną, Panevėžio mero patarėją Darių Simėną ir viešbučio savininkę Dalią Kuklierienę.

»Reikėtų ardyti viską, kas pastatyta

aplinkos ministras prašo prokurorų siekti sprendimo griauti savavališkus statinius, nors buvusi vyriausybė nutarė negriauti dalies taip pastatytų objektų. Fotodiena

Nekilnojamasis turtas 15Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

■atšaukti brangaus ne-kilnojamojo turto, kurio vertė viršija 1 mln. litų, mokesčio Vyriausybė kol kas neketina.

,,Kol kas nesvarstome. Bet tokių įstatymo pataisų, kiek žinau, yra užregis-

Mokesčio atšaukti neketina

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais būstų kainos krito, o trečiąjį – išaugo. Fotodiena

»Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Petras auštrevičius: jei Vyriausybė savo programoje tvirtina, kad masinis daugiabučių namų renovavimas yra nacionalinis Lietuvos prioritetas, ir valstybėje, kaip jau ne kartą sakyta, siekiama didesnio socialinio teisingumo, tai reikėtų išlikti sąžiningiems ir teisingiems – individualių namų šeimininkai turėtų įgyti lygiai tokias pačias teises į valstybės paramą

■„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, reikšmė 2012 m. gruo-džio mėnesį smuktelėjo 0,1 proc.

Per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas: Vilniuje – 1,4 proc., Kaune – 3 proc., Klaipėdoje – 0,7 proc., Šiauliuose – 1,8 proc. ir Panevėžyje – 2,7 proc.

Būsto kainos stabilizavosi

TIEK NEKILNOJAMOJO TURTO PERDAVIMO SANDORIų LIETUVOJE SUDAROMA KAS MĖNESĮ. MAŽDAUG PUSĖ Jų – BūSTO PARDAVIMO

10

■Palyginti su 2011 metais, per praėjusius metus būsto pasiūla Lietuvoje išaugo daugiau nei 50 proc.

Taip pat pastebimas ir 20 proc. pardavimo augimas

– iš viso praėjusiais metais naujų būstų parduota dau-giau kaip 1200. Vartotojai dažniau rinkosi vidutinės ir aukštos klasės būstus, nesibaimino pirkti naujos gyvenamosios vietos dar tik statomuose namuose.

NT rinka atsigauna

Fotodiena

truota Seime, ir šis klausi-mas bus svarstomas kom-pleksiškai su visa mokesčių sistema“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Jo tei-gimu, kol kas nesvarstoma ir galimybė įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mo-kestį.

Ministras pirmininkas a. Butkevičius neatmeta galimybės, kad pakitimų gali būti. Fotodiena

Būsto sertifikavimas

nekenks


Norintieji parduoti ar išnuomoti būstą turės įsigyti energinio efektyvumo sertifikatą, be jo su

energetinio efektyvumo klase notaras negalės tvirtinti pirkimo–pardavimo, net nuomos sandorių.

Specialistai būsto sertifikavimo bū-tinybę lygina su technine automo-

bilio apžiūra ir tikina, kad dėl reikalingų sertifikatų gyventojai nebus klaidi-nami, žinos apie realią pastato būklę.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius tikina, kad nustatoma energinė klasė Lietuvoje skiriasi priklausomai nuo regiono. Senos staty-bos nerenovuotų pastatų energinio efektyvumo klasė dažniausiai pati žemiausia – G. Dabar sta-tomi namai turi pasiekti C energinio efektyvumo

klasę. Lietuvoje nėra sankcijų, baudų už nepa-kankamai energetiškai efektyvų būstą, užsienyje, kaip pažymi pašnekovas, gyventojai (priešingai nei Lietuvoje) skatinami taupyti energiją. „Tvarka įvairi: kai kur, jei statinys energetiškai neefektyvus, taikomi didesni mokesčio už energiją tarifai. Pas mus tvarka priešinga: kuo labiau švaistome energiją, tuo labiau valstybė remia eilinį vartotoją, – svarsto jis. – Tai visiškai neska-tina galvoti apie lengviau-sią būdą pasiekti ener-getinę nepriklausomybę – nešvaistyti energijos.“

NPNA vadovas atmeta nuomonę, kad norint įver-tinti energetinį būsto efek-tyvumą pakanka pervesti kelerių metų sąskaitas už

šildymą. Šildymo išlaidos atskleidžia ne būsto ko-kybę, bet gyventojų įpro-čius. „Kad sertifikavimas bevertis, dažnai dekla-ruoja specialistai, nesu-sipažinę su tvarka arba siekiantys savo tikslų, – teigia R. Simanavičius. – Pavyzdžiui, jei nuomoja-mame bute metus niekas negyveno, energijos su-vartojimas buvo sumažė-jęs, o tai visai neatspindi realios kokybės.“

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius sako pritariantis privalo-mojo kokybinio mato at-siradimui, tačiau svarsto, ar kartu su nauja tvarka atsiras ir pakankamai spe-cialistų, galinčių įvertinti energetinį naudingumą. „Pritariu, kad sertifikavi-

mas reikalingas, nes tai kokybinis matas, – teigia jis. – Dar neaišku, ar dėl nepakankamo pajėgumo kainos nepakils, gali at-sirasti problemų. Būčiau taikęs pereinamąjį lai-kotarpį pagal turto kla-ses. Tarkime, privatiems namams, galbūt komer-cinėms patalpoms ir tik vėliau butams. Galbūt nereikėjo visko suplakti į krūvą. Bijau, kad gali žy-miai padidėti įkainiai ir sąnaudos.“

Pašnekovas teigia, kad naujas reikalavimas ne-turės svarbios įtakos nuo-mos sandoriams, nes jų notarai registruoja mažai. Energetinio naudingumo deklaravimas padės turto vertintojams nustatyti objekto kainą atsižvel-giant į kiekvieną kriterijų. „Be to, atlikus kiekvieną pagerinimą, galima siekti pakeisti savo statusą, pa-vyzdžiui, kad ir pasikeisti langus. Klasė būtų kaip rinkodaros būdas, kuris skatina vidinę renovaciją, žmonės būtų suintere-suoti“, – prognozuoja jis.

NPNA valdybos pirmi-ninkas skaičiuoja, kad že-miausios klasės sertifikato gavimo procedūrą galima atlikti tą pačią dieną, o jos kaina gali siekti kelias de-šimtis litų. Jei savininkas siekia įrodyti savo būsto energetinį efektyvumą, vertinimas užtrunka il-giau ir gali atsieiti kelis šimtus litų. „Panašiai kaip automobilio techninė ap-žiūra, tai paslauga, už ku-rią reikia sumokėti.“

R. Simanavičius tikina, kad skaidrumui užtikrinti numatyti saugikliai. „Sta-tybos produkcijos serti-fikavimo centras įvedęs kokybės kontrolę: savo sąskaita gali patikrinti, ar sertifikatas atitinka tiesą, pats vartotojas gali kreiptis ir pasitikslinti, ar jis nebuvo klaidina-mas. Griežta atsakomybė tenka jį išdavusiam speci-alistui. Atestato atėmimas – viena švelniausių prie-monių, jei tai dokumentų klastojimas – iki kur kas griežtesnės juridinės atsa-komybės“, – dėsto R. Sima-navičius.

Pagal sausį įsigaliojusius Statybų įstatymo pakeitimus, gyventojai, parduodantys ar išnuomojantys būstą, privalės gauti jo energetinio efektyvumo sertifikatą. Fotodiena

tūkst.

Bankams leido atsikvėptididžioji dauguma iš 200 didžiųjų pasaulio bankų jau atitinka švelnesnius reikalavimus.

Bazelio bankų priežiū-ros komiteto pirmininkas, Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingve-sas naujas likvidumo taisykles apibūdino kaip „reikšmingą pasiekimą, kuris bus labai naudingas užtikrinant pasaulinį fi-nansinį stabilumą“.

Pakeitė prielaidasBazelio derybininkai taip pat pakoregavo savo prie-laidas dėl to, kokią žalą bankai realiai galėtų pa-tirti. Iš pradžių buvo tei-giama, kad bankai turėtų manyti, jog teoriškai per 30 dienų trunkančią krizę jie netektų 5 proc. visų turimų indėlių. Bankų at-stovai tvirtino, kad tokie duomenys nerealūs ir per griežti. Naujuose reikala-vimuose prarastų indėlių dalis sumažinta iki 3 proc.

Be to, anksčiau buvo da-roma prielaida, kad prasi-dėjus naujai krizei verslo atstovai atsiimtų 100 proc. savo indėlių. Tačiau dabar manoma, jog įmonės su-mažintų savo indėlių kiekį 30 proc., o tai leis bankams sumažinti likvidžiojo turto rezervus.

„Jei nori staigiai atsi-imti pinigus, o iki banko – kilometrinė eilė, bankas turėtų šią paklausą paten-kinti, – BBC aiškino žur-nalo „The Banker“ redak-

Pasaulio kontrolieriai suteikė bankams papildomus ketverius metus ir daugiau laisvės veikti įgyvendinant kapitalo ir likvidumo reikalavimus, bet ar tokia kontrolė galiausiai nenusės ant bankų klientų pečių?

MINDaUGaS [email protected]

Bazelio bankų priežiūros ko-mitetas, kurį sudaro grupė di-

džiausių pasaulio kontro-lierių ir centrinių bankų valdytojų, prieš savaitę nutarė sušvelninti reikala-vimus, skirtus užtikrinti, kad didieji pasaulio ban-kai galėtų atsilaikyti prieš finansines krizes nepra-rasdami visų savo pinigų.

Atsižvelgdami į dvejus metus trukusias disku-sijas ir bankų sektoriaus atstovų spaudimą, kon-trolieriai nuleido kartelę. Svarbiausi pasikeitimai – sumažinti bankų likvi-dumo reikalavimai ir iki 2019 metų atidėtas taisy-klių įgyvendinimas.

Švelnesnės, bet griežtesnėsSiekdami išvengti naujos finansų krizės ir pada-ryti bankus atsparesnius sunkmečiui, kontrolieriai 2010 metais pristatė vadi-namuosius „Bazelis III“ kriterijus, kuriais reika-laujama iš bankų sutvir-tinti kapitalo pozicijas ir

pasiekti trilijonų dolerių likvidumo ribas. Nuo tada bankų atstovai tvir-tino, kad reikalavimai per griežti ir priverstų juos ženkliai sumažinti savo kreditavimo galimybes.

Galiausiai kontrolieriai sutiko nusileisti ir sušvel-nino reikalavimus bei ati-dėjo jų įgyvendinimo lai-kotarpį, taip suteikdami bankams daugiau manev-ravimo laisvės.

Šiandien niekas negali pasakyti, ar naujoms tai-syklėms pavyks atrasti pusiausvyrą tarp to, kad neleistų bankams tapti pernelyg pažeidžiamiems ir kartu suteiktų pakan-kamai laisvės finansuoti pasaulio ekonomikas. Ankstesnėms Bazelio kontrolės priemonėms nepavyko užkirsti kelio bankų krizei todėl, kad nebuvo manyta, jog ne-žymios finansų sistemos dalys sukels tokių didelių sisteminių problemų. Pa-tys kontrolieriai tvirtina, kad nauji reikalavimai, net ir būdami švelnesni nei planuota, yra griežtes-nis nei prieš finansų krizę, prasidėjusią 2008 metais.

„Niekas nemėgino nusta-tyti [taisyklių] griežtesnių ar švelnesnių, norėjome jas sukurti labiau realis-tiškas“, – pristačius nau-jus reikalavimus spaudos konferencijoje kalbėjo

Didžiosios Britanijos cen-trinio banko vadovas Mer-vynas Kingas.

Išplėtė apibrėžimą2011 metų pabaigoje Baze-lio komitetas paskaičiavo,

kad mažiau nei pusė di-džiausių pasaulio bankų atitinka šiuos reikalavi-mus. Likusiems bankams, norintiems atitikti rei-kalavimus iki 2015 metų, reikėtų sukaupti lengvai

parduodamų aktyvų už be-veik 1,8 trln. eurų (6,2 trln. litų), teigė komitetas.

Naujos likvidumo tai-syklės reikalauja, kad bankai turėtų lengvai parduodamo turto. Pradi-

niuose pasiūlymuose į li-kvidžiojo turto apibrėžimą buvo siūloma įtraukti tik grynuosius pinigus ir valstybių obligacijas, bet naujausiose taisyklėse įtrauktos ir pelningos, lengvai parduodamos ak-cijos bei gyventojų būsto paskolų vertybiniai po-pieriai. Šio turto turėtų pakakti atremti 30 dienų finansų krizę, o bendra jo vertė turėtų būti ne ma-žesnė nei ta, kurią bankas teoriškai prarastų ištikus šiai krizei.

Iš pradžių kontrolieriai tik pasijuokė iš bankų pasiūlymų išplėsti likvi-daus turto apibrėžimą ir laikė jį bandymu sugrįžti prie neatsargios bankų veiklos. Vis dėlto Europos skolų krizė, kurios metu kai kurių valstybių obli-gacijos buvo nuvertintos iki žemiausio lygio ir tapo sunkiai parduodamos, pa-dėjo pakeisti kontrolierių požiūrį.

Deryboms vadova-vęs M. Kingas spaudos konferencijoje teigė, kad

torius Brianas Caplenas. – Tai turėtų atkurti pasi-tikėjimą banku, o tada jis galėtų restruktūrizuotis ir išbristi iš bėdos, tačiau dėl to bankai netampa visiš-kai saugūs. Jei bankas su-teikė daug blogų paskolų netinkamiems žmonėms ir nesugebėjo surinkti pi-nigų, jis vis tiek pateks į bėdą.“

Iš pradžių buvo siū-loma, kad taisyklės įsi-galiotų nuo 2015 metų sausio 1 dienos, bet dabar teigiama, kad tuomet bankai privalės tik iš da-lies atitikti reikalavimus. Galutinis reikalavimų įsi-galiojimo terminas buvo atidėtas iki 2019 metų pra-džios.

Nuomonių skirtumasNaujų reikalavimų šali-ninkai linkę manyti, kad bankai galės kaupti kapi-talą mažesnėmis sąnau-domis, nes bus laikomi mažiau pažeidžiami. Jie pažymi, kad JAV bankai greičiau atsigavo po fi-nansų krizės nei Europos bankai, nes JAV kontrolie-riai privertė šalies finansų institucijas padidinti savo kapitalo atsargas.

Savo ruožtu bankų sek-toriaus atstovai perspėja, kad griežtesni kapitalo ir likvidumo reikalavimai padidins bankų finansa-vimo išlaidas, kurias jie bus priversti perkelti ant klientų pečių. Vienas iš didžiausių naujų taisyklių

kritikų – Vašingtone įsikū-ręs Tarptautinių finansų institutas, tarp kurio na-rių yra bankai „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“ bei „Deutsche Bank“.

Praėjusių metų spalį instituto pateiktoje atas-kaitoje teigiama, kad naujos taisyklės suma-žins bankų norą suteikti ilgalaikes paskolas ar lai-kyti mažesnių kompanijų skolas, kurių vertybiniai popieriai paprastai yra žemesnių skolinimosi rei-tingų. Instituto teigimu, taisyklės taip pat sudarytų papildomų sunkumų besi-vystančių šalių bankams, kurie paprastai turi ma-žiau galimybių sukaupti mažesnės rizikos turto.

Kai kuriose valstybėse kyla abejonių, ar pasiūly-tas taisyklių paketas aps-kritai galės būti įgyvendi-namas. Taip yra todėl, kad šių reikalavimų taikymas finansinėms institucijoms priklausys nuo kiekvienos šalies nacionalinių kon-trolierių.

Aišku tik viena, kad pagaliau pasaulio kontro-lieriams bendru sutarimu pavyko nubrėžti vienodas bankų priežiūros gaires. Nukeltas taisyklių įsiga-liojimo laikotarpis, viena vertus, suteiks bankams

daugiau laiko pasiruošti, kita vertus – švelnesni, bet labiau realūs reikalavimai gali tapti ne problemos sprendimu, o tik jos atidė-jimu.

FaKTaI

NaUjOS BaNKų PRIEŽIūROS TaISyKLėS

• Bazelio komitetas pra-ėjusią savaitę pristatė tai-sykles dėl naujų likvidumo reikalavimų

• Bankų reikalaujama išlaikyti tam tikrą kiekį gry-nųjų pinigų ir likvidžiojo turto

• Likvidžiuoju turtu gali būti laikomos pelningos ir lengvai parduodamos ak-cijos bei gyventojų būsto paskolų vertybiniai popie-riai. Anksčiau buvo siūlo-ma apsiriboti vyriausybių obligacijomis ir grynaisiais pinigais centriniuose ban-kuose

• Bankai turės pradėti laikytis šių taisyklių nuo 2019-ųjų sausio. Anksčiau buvo siūloma taisykles tai-kyti nuo 2015 m.

• Bankai turėtų manyti, kad teoriškai per 30 dienų krizę jie netektų 3 proc. indėlių. Anksčiau ši riba siekė 5 proc.

»jei bankas suteikė daug blogų paskolų netinkamiems žmonėms ir nesugebėjo surinkti pinigų, jis vis tiek pateks į bėdą

UžsienyjeUžsienyje 1716

21,8BALTARUSIJOS NACIONALINIO STATISTIKOS BIURO DUOMENIMIS, INFLIACIJOS LyGIS ŠALyJE SIEKĖ 21,8 PROC.

Didins eksportą

Vakarų taikomos ekonominės sankcijos Iranui smarkiai sumažino šalies naftos eksportą, bet valstybė pasiryžusi eksportuoti daugiau elektros energijos. aFp

■Oficialūs Irano pareigūnai pranešė, kad šalies elektros eksportas iki kovo mėnesio išaugs 47 proc.

Irano energetikos ministro Majido Namjou teigimu, šalies elektros energijos eksportas iki šio laikotarpio padidės 10 mlrd. kilovatų. Teheranas šiuo metu elektrą tiekia Afganista-nui, Armėnijai, Azerbaidžanui,

Irakui, Pakistanui, Turkmė-nijai ir Turkijai bei planuoja per Irako energetinę sistemą elektrą eksportuoti į Siriją ir Libaną, pažymėjo ministras. Irano elektros eksportas į Iraką gali siekti iki tūkstančio mega-vatų, o į Siriją – 500 mega-vatų. Iki 2015-ųjų kovo Iranas elektros energijos gamybos galią padidins nuo 25 iki 73 gigavatų, pridūrė ministras.

UžSIENIONAUJIENOS 16,5

TIK SKAIČIAI

PER PASKUTINĮ VyRIAUSyBĖS OBLIGACIJų PARDAVIMĄ AIRIJAI PAVyKO PRITRAUKTI 2,5 MLRD. EURų (8,62 MLRD. LITų)

PRANCūzIJOS AUTOMOBILIų GAMINTOJOS „PEUGEOT CITROEN“ METINIAI PASAULINIAI PARDAVIMAI SMUKO 16,5 PROC.

2,5 mlrd.

%

Didino pardavimus

Skolose skendintys Ispanijos regionai finansinės paramos jau kreipėsi į centrinę šalies valdžią. aFp

■Didžiausia pasaulio lai-krodžių gamintoja „Swatch Group“ pranešė apie geres-nius, nei tikėtasi, praėjusių metų pardavimo rezultatus.

Šveicarijos kompanija, ku-riai taip pat priklauso tokie prekės ženklai kaip „Breguet“ ir „Omega“ teigė, kad metinis pardavimas siekė 8,14 mlrd. Šveicarijos frankų (23,2 mlrd.

litų), arba 14 proc. daugiau nei prieš metus. Bendrovės teigimu, nors „Omega“ ir kitų prabangių laikrodžių pardavi-mas Kinijoje sulėtėjo, šios ša-lies vartotojai pirko daugiau pi-gesnių bendrovės gaminamų laikrodžių. „Swatch“ tikisi, kad nepaisant Londono olimpinių žaidynių reklamos kampanijai skirtų lėšų, įmonės pelnas bus patenkinamas.

1,6

TIK SKAIČIAI

PER DEVyNIS PRAĖJUSIų METų MĖNESIUS IRANO NAFTOS EKSPORTAS DĖL TARPTAUTINIų SANKCIJų SUMAŽĖJO 40 PROC.

JAV BANKAS „MORGAN STANLEy“ KETINA ATLEISTI 1,6 TūKST. DARBUOTOJų

40%

Perspėjo dėl kreditavimo

TVF įspėja, kad jei nesumažės privataus sektoriaus įsiskolinimo tempas, Kambodžos ekonomikai gresia „perkaitimas“. reuters

■Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad kreditų bumas Kambodžoje kelia rimtą grėsmę šalies ekonomi-kos augimui.

Fondo teigimu, siekdami prisivilioti klientų, bankai mažino palūkanų normas, o privataus sektoriaus skola per pastaruosius metus

išaugo beveik trečdaliu. Tai reiškia, kad skolinimosi lygis šiuo metu siekia 37 proc. Kambodžos gamybos apimties.

TVF perspėjo, kad pana-šus kreditų bumas 2008 metais šalyje sukėlė nekil-nojamojo turto burbulą, kuris vėliau sprogo ir turėjo itin neigiamų pasekmių ša-lies ekonomikai.

Tikrins bankus

Sunkius laikus išgyvenanti Ispanijos bankų sistema labiausiai kenčia dėl augančio negrąžintų gyventojų paskolų skaičiaus. reuters

■Ispanijos centrinis ban-kas planuoja sustiprinti šalies bankų kontrolę – siųsti laikinuosius inspek-torius į 16 bankų.

Šis vykdomų patikrinimo procedūrų keitimas – viena Europos finansinės para-mos skyrimo sąlygų.

Gruodį Ispanijos vyriau-sybė oficialiai paprašė euro

zonos partnerių 39,5 mlrd. eurų (136,3 mlrd. litų) finansinės paramos ban-kams rekapitalizuoti.

Šalies valdžia pranešė ketinanti išleisti 37 mlrd. eurų (127,7 mlrd. litų) ke-turių nacionalizuotų bankų („Bankia“, „Novagali-cia“, „Catalunya Caixa“ ir „Banco de Valencia“) reka-pitalizacijai.

tūkst.

Pasak kai kurių ekspertų, naujos bankų kontrolės taisyklės nėra problemos sprendimas – tai (kaip jau tampa įprasta) tėra jos atidėjimas. reuters

Krėtė gamyklą

Mobiliųjų telefonų gamintojai, tarp jų ir „Nokia“, pastaraisiais metais Indijoje patyrė stulbinamą augimą. reuters

■Suomijos telefonų ga-mintoja „Nokia“ tapo dar viena užsienio telekomuni-kacijų kompanija, sulauku-sia problemų dėl mokesčių mokėjimo.

Čenajaus mieste esančioje gamykloje Indijos mokesčių inspektoriai atliko kratą. Parei-gūnų teigimu, buvo bandoma atgauti nesumokėtų mokes-

čių už 30 mlrd. Indijos rupijų (1,43 mlrd. litų). Indija yra viena sparčiausių mobiliųjų te-lefonų rinkų pasaulyje ir labai svarbi bendrovės „Nokia“ plė-trai. Suomijos bendrovė savo veiklą Indijoje vykdo nuo 1995 metų. 2006-aisiais atidarytoje Čenajaus gamykloje bendrovė gamina įvairiausius telefonus, tarp jų ir skirtus besivystančių rinkų vartotojams.

%

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

UžsienyjeUžsienyje 1918

Pati rimčiausia pro-blema – visuotinis kli-mato atšilimas. Silpna pasaulio ekonomika lėmė, kad sulėtėjo šiltna-mio dujų išmetimas, bet tai tik laikinas atokvėpis. Taip pat labai atsiliekame nuo grafiko: lėtai surea-gavome į klimato pokytį, todėl jei norime, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau negu dviem laipsniais, ateityje reikės žymiai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį.

Kai kas siūlo, kad, tu-rint omenyje ekonomi-kos sulėtėjimą, visuotinį atšilimą reikėtų laikinai palikti nuošalyje. Taip pat yra manančių priešingai – pasaulio ekonomikos pritaikymas prie klimato kaitos padėtų atkurti ben-drą paklausą bei augimą.

Technologijų progreso ir globalizacijos tempas reikalauja greitų struk-tūrinių pokyčių tiek besi-vystančiose, tiek išsivys-čiusiose valstybėse. Šie pokyčiai gali traumuoti, o rinkos dažnai su jais pras-tai susidoroja.

Kaip Didžioji depre-sija kilo iš dalies dėl sun-

Krizė po krizėsEuro krizės ir Amerikos fiskalinio skardžio šešėlyje lengva ignoruoti ilgalaikes pasaulio ekonomikos problemas. Tačiau kol esame

nukreipę dėmesį į dabartinius rūpesčius, jos ir toliau „pūliuoja“, o mes, savo pačių nelaimei, to

nematome.

jOSEPHaS E. STIGLITzaSProject-syndicate.org

kumų pereinant iš kaimo, agrarinės ekonomikos į urbanistinę pramoninę, taip ir šios dienos proble-mos iš dalies atsiranda dėl poreikio pereiti nuo pramonės į paslaugų sek-torių. Turi būti sukurtos naujos įmonės, o šiuo-laikinės finansų rinkos geriau moka spekuliuoti ir išnaudoti, nei suteikti finansavimą naujiems verslams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Be to, perėjimas reika-lauja investicijų į žmo-giškąjį kapitalą, kurių asmenys negali sau leisti. Tarp žmonėms reikalingų paslaugų yra sveikatos apsauga bei švietimas – du sektoriai, kuriuose paprastai vyriausybė vaidina svarbų vaidmenį (taip yra dėl paveldimo rinkos netobulumo šiuose sektoriuose bei susirūpi-nimo šališkumu).

Prieš 2008 metų krizę buvo daug kalbama apie pasaulio disbalansą ir reikiamybę prekybos perteklių turinčioms ša-lims (kaip Vokietija bei Kinija) didinti vartojimą. Ši problema nedingo; tiesą sakant, Vokietijos nesugebėjimas reaguoti į šį chronišką išorinį perte-

»Kovodami su šiandienos krizėmis turėtume klausti, ar į jas reaguojame tokiu būdu, kuris sprendžia ilgalaikes problemas

klių yra dalis euro zonos problemos paketo. Kinijos pertekliaus santykis su BVP sumažėjo, bet ilgalai-kės pasekmės dar neišsi-sklaidė.

Bendrasis Amerikos prekybos deficitas neiš-nyks be didesnio namų ūkio taupymo bei funda-mentalių pokyčių pasau-lio monetarinėje siste-moje. Pirmasis aspektas pablogintų šalies atsiga-vimą. Kinijai padidinus vartojimą, ji nebūtinai pirks daugiau prekių iš JAV. Tiesą sakant, labiau tikėtina, kad ji pakels „ne prekybos“ produktų var-tojimą (kaip sveikatos ap-saugos ir švietimo), o tai lems stiprius pasaulinės pasiūlos grandinės trik-džius, ypač šalyse, kurios tiekė žaliavas Kinijos pra-monės eksportuotojams.

Galiausiai, kyla pa-saulinė nelygybės krizė. Problema nėra vien ta, kad didžiausias pajamas gaunančios grupės pa-siima vis didesnį ekono-mikos pyrago gabalą, bet ir ta, kad vidurinė klasė nesidalija ekonomikos augimu, o daugumos ša-lių skurdas didėja. JAV išaiškėjo, kad galimybių lygybė yra mitas.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

j. E. Stiglitzas: kyla pasaulinė nelygybės krizė.

project-syndicate.org

CV Josephas E. Stiglitzas

2001 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu

1997–2000 m. – Pasaulio banko vyriausiasis ekono-mistas

1993–1997 m. – JAV prezidento Billo Clintono pa-tarėjas ekonomikos ir finansų klausimais

Dėstė Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetuose

1,1

11,6Padės diagnozuoti vėžį■Investuotojų grupė investavo 13,5 mln. jaV dolerių (35,5 mlrd. litų) į kompaniją „Foun-dation Medicine“, kurios sritis – vėžinių susirgimų diagnostika.

Lėšas investavo JAV mi-lijardierius Billas Gatesas, „Mail.ru. Group“ savininkas Jurijus Milneris ir bendrovės

„Di Gene“ steigėjas Evanas Jonesas, kuris taps „Foun-dation Medicine“ direktorių tarybos nariu.

Iš viso kompanija sulaukė 56 mln. JAV dolerių (147 mln. litų) investicijų. Nuo pat kompanijos steigimo 2009 metais „Foundation Medicine“ pritraukė investi-cijų už beveik 100 mln. JAV dolerių (263 mln. litų).

TIK SKAIČIAI

VOKIETIJOS FEDERALINIO STATISTIKOS BIURO DUOMENIMIS, PRAĖJUSIAIS METAI ŠALIES EKSPORTAS PASIEKĖ REKORDINę 1,1 TRLN. EURų (3,79 TRLN. LITų) RIBĄ

JAV FEDERALINIS ATSARGų BANKAS VyRIAUSyBINEI HIPOTEKOS AGENTūRAI „FANNIE MAE“ SUMOKĖS 11,6 MLRD. JAV DOLERIų (30,6 MLRD. LITų) IR TAIP ATLyGINS ŽALĄ UŽ BūSTO PASKOLAS

„Forbes“ duomenimis, „Foundation Medicine“ paslaugos atlikti vieną testą kainuoja 5,8 tūkst. jaV dolerių (15,2 tūkst. litų). reuters trln.

mlrd.

Tolyn į šiaurę

Naftos atsargos telkinyje, „Statoil“ vertinimu, gali siekti 47 mlrd. kubinių metrų. reuters

■Naftos ir dujų kon-cernas „Statoil“ ruošia naują stambų projektą, kuriuo siekiama įsisavinti perspektyvų išteklių tel-kinį šiaurinėje Norvegijos jūros dalyje.

Pagal planą į telkinio įsisa-vinimą iš viso investuota per 57 mlrd. Norvegijos kronų (26,8 mlrd. litų). Norvegijos

naftos ir dujų milžinės par-tneriais bus JAV „Conoco Phillips“ ir Norvegijos „OMV Norge AS“, atliekanti žvalgy-bos darbus. Šios trys kompa-nijos valdys atitinkamai 75, 10 ir 15 proc. telkinio dalies. „Statoil“ prognozėmis, ga-vyba gali būti pradėta jau trečiąjį 2017 metų ketvirtį ir siektų 130 tūkst. barelių naf-tos per parą.

Rekordinis nedarbas■Nedarbo lygis euro zo-noje lapkritį pasiekė naują rekordą – 11,8 proc.

Visos Europos Sąjungos (ES) nedarbo lygis lapkritį išliko nepakitęs – 10,7 proc., praneša ES statistikos biuras „Eurostat“.

Gilios recesijos užkluptoje Ispanijoje vėl užfiksuotas aukščiausias nedarbo lygis –

26,6 proc. Jaunimo nedarbo lygis euro zonoje buvo 24,4 proc., o visoje ES jis siekė 23,7 proc. Priemonės šakos, kurių ėmėsi vyriausybės, siekdamos sumažinti valstybių skolos lygį, turėjo įtakos ES ekono-mikos augimui. Vis dėlto Eu-ropos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso sakė tikįs, kad blogiausia jau pra-eityje.

Europos ligonius

taupymas gydo skirtingai

Taupymas. Vieniems tai prakeiksmas, privertęs išeiti į gatves ir garsiai reikšti nepasitenkinimą,

kitiems – tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs išgyventi krizės bangą. Kodėl tie patys vaistai atskiras

valstybes gydo skirtingai?MINDaUGaS [email protected]

Įsisiūbavus Europos finansų krizei vienas iš politikų pasiūlytų sprendimų buvo griež-tesnė valstybės fi-

nansų kontrolė, išlaidų mažinimas bei fiskalinė konsolidacija. Visas šias ir daugelį kitų papildomų priemonių galima apibū-dinti vienu žodžiu – taupy-mas.

Iki tol mažai žinomas ir nedažnai valstybių finansų politikoje naudotas žodis 2011 metais netgi buvo pri-pažintas vienu dažniausiai internetiniuose žodynuose ieškotų apibrėžimų. Eili-niai gyventojai norėjo dau-giau sužinoti apie tą paslap-tingą, bet politikų išgirtą diržų veržimosi politiką.

Ryškūs kontrastaiIr sužinojo. Vieni tai patyrė savo kailiu, kitiems tau-pymas buvo tarsi mistinė būtybė, siautėjanti Pelopo-neso pusiasalyje (kur yra įsikūrusi bene sunkiausias taupymo pasekmes jau-čianti Graikija) ir bet kada

nauju grobiu galinti pasi-rinkti kitas valstybes.

Pastaruoju metu viešo-joje erdvėje daugėja įvai-riausių palyginimų, kaip skirtingų Europos šalių vy-riausybės laviravo tarp kri-zės bangų. Bene didžiausi skirtumai matomi tarp labiausiai krizės paveiktų valstybių – Graikijos ir La-tvijos.

Pirmoji jau penktus me-tus iš eilės patiria recesiją. Tarptautinių kreditorių trejeto – Tarptautinio va-liutos fondo (TVF), Euro-pos Sąjungos (ES) ir Euro-pos centrinio banko (ECB) – skirta finansinė parama mainais reikalavo iš šalies priimti tam tikras biudžeto reformas. Tačiau Graiki-joje taupymo vaistai iki šiol tik blogino valstybės sveikatą – jos skola augo, produktyvumas krito, ne-darbas toliau nemažėjo, o padėtį dar labiau apsun-kino audringas visuome-nės nepasitenkinimas. Nuo 2009 metų Graikijos ben-drasis vidaus produktas (BVP) nukrito jau18 proc. ir bent jau kol kas nėra jokių indikatorių, kad šis nuos-

mukis pakeis kryptį.Mažoms valstybėms,

tarp jų ir Latvijai, 2008 me-

tais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė smogė kur kas labiau nei didelėms ekonomikoms. Vis dėlto, skirtingai nuo Graikijos, šioje Baltijos valstybėje pri-imti skausmingi taupymo sprendimai leido jai ne tik stabilizuoti šalies finansus, bet ir pasiekti didžiausią ekonomikos augimą visoje ES. 2011-aisiais Latvijos BVP augo 5,5 proc., praė-jusiais metais šis rodiklis siekė apie 5,3 proc.

„Sėkminga stabiliza-vimo programa turi pasi-rodyti finansiškai tvari, kad galėtų atkurti pasi-tikėjimą tarp kreditorių, verslo ir žmonių“, – savo straipsnyje „Bloomberg“ rašo Švedijos ekonomistas, Vašingtone esančio Peter-sono instituto analitikas Andersas Aslundas.

Siūlo didinti atlyginimusBene skaudžiausia diržų veržimosi politikos pase-kme tapo augantis nedar-bas, kuris, paskutiniais duomenimis, euro zonos

valstybėse pasiekė rekor-dinę 11,8 proc. ribą. Tarp jaunimo ši problema dar ryškesnė – lapkritį darbo neturėjo beveik kas ke-tvirtas 25 metų neturintis dirbti galintis ES pilietis.

Šie duomenys išplėtė griežtų taupymo priemo-nių kritikų sąrašą. Praėju-sią savaitę Vokietijos Ma-kroekonominės politikos institutas (MPI) pristatė

ataskaitą, kurioje pasisako už atlyginimų didinimą, o ne išlaidų karpymą. Pasak ataskaitos autorių, „perdė-tos taupymo programos“ yra neefektyvios ir krizės paveiktas šalis klampina į dar didesnes skolas.

„Siekiant Europos ir Vokietijos stabilumo, per artimiausius dvejus metus atlyginimai Vokietijoje tu-rėtų būti padidinti mažiau-

siai 4 proc.“, – naujienų portalui „Euronews“ aiš-kino MPI direktorius Gus-tavas Hornas.

Tokios išvados turėtų nudžiuginti ne tik naujos Lietuvos vyriausybės, ku-rios vienas pirmųjų darbų buvo minimalios algos didinimas, atstovus, bet ir kitus kairiųjų politinių pažiūrų Europos valstybių vadovus, pasisakančius už

didesnį ekonomikos skati-nimą.

Diskusijas dėl taupymo dar labiau įaudrino pasiro-džiusi dviejų svarbių TVF ekonomistų ataskaita apie padarytas klaidas verti-nant taupymo priemonių poveikį Europos ekonomi-koms.

Prisipažino klydęTVF buvo viena iš tų or-ganizacijų, kuri skirdama paramą valstybėms mai-nais reikalaudavo priimti, jų manymu, būtinas refor-mas. Gavusios finansinę in-jekciją valstybės galėdavo bent trumpam atsikvėpti nuo rinkų spaudimo. Pri-ėmusios reikalingus, bet visuomenėje neretai itin neigiamai sutinkamus sprendimus, Europos vals-tybės tikėjosi įveikti krizės ligas. Vis dėlto iki šiol ne-daugeliui tai pavyko. Kyla klausimas, kodėl?

Du TVF ekonomistai Olivieris Blanchardas ir Danielis Leighas savo ataskaitoje pripažino klai-das numatydami taupymo priemonių poveikį Euro-pos ekonomikoms.

„Prognozuotojai neį-vertino nedarbo lygio au-gimo ir vietos paklausos

nuosmukio, susijusio su fiskaline konsolidacija“, – teigiama ekonomistų atas-kaitoje.

Nors tai nebuvo ofi-ciali TVF pozicija, bet ji atspindi nesutarimus tarptautinio kreditoriaus viduje vertinant ženklių išlaidų apkarpymų poveikį tokiose šalyse kaip Grai-kija, Portugalija ar Ispa-nija. Pasak ataskaitos au-torių, Europos valstybėms buvo pritaikyta per griežta fiskalinė dieta, neleidusi joms pasiekti taip reika-lingo ekonomikos augimo.

Pastaruoju metu TVF kiek pagerino daugelio Europos valstybių ekono-mikos augimo prognozes, bet kiti du kreditoriai (ES ir ECB) vis dar reikalauja griežto biudžeto išlaidų karpymo. Tai dar kartą iliustruoja, kad ginčas tarp taupymo ir ekono-mikos skatinimo anaiptol nesibaigė, o istorinė Euro-pos valstybių skolų krizė ekonomistams suteikia derybų lauką, kuriame jie gali tikrinti hipotezes ir įrodinėti savo tiesas. Situaciją komplikuoja ir tai, kad jų siūlomi vaistai Europos ligonius gydo ne-vienodai.

Biudžeto karpymo priemonės išgydė ne visas Europos valstybes. Pradėjus blogėti kai kurių šalių finansinei būklei, ekonomikos daktarai ėmė abejoti paskirto gydymo veiksmingumu. reuters

FaKTaI

TaUPyMO PaSEKMėS EUROPaI

•Nuo 2009 m. Graikijos BVP smuko 18 proc.

• Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį metinis euro zonos ekonomikos nuosmukis siekė 0,6 proc.

• Latvijos BVP per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 5,2 proc.

• Tvirčiausios ES ekonomi-kos – Vokietijos – metinis BVP augimas trečiąjį ke-tvirtį tesiekė 0,4 proc.

• „Eurostat“ duomenimis, nedarbas euro zonoje lap-kritį pasiekė rekordinę 11,8 proc. ribą

• Praėjusių metų lapkritį jaunimo nedarbas ES siekė 23,7 proc.

Įtaria papirkinėjimu

Bendrovė „Rolls Royce“ papirkinėjimu bandė įsitvirtinti svarbiausioje Vakarų aviacijos bendrovių rinkoje. reuters

■Britų kompanija „Rolls Royce“, gaminanti įrangą aviacijos pramonei, įtaria-ma papirkinėjusi Kinijos oro linijų vadovybę, siekdama 2010 metais sudaryti sutar-tį dėl variklių tiekimo.

Sandorio vertė siekė 2 mlrd. JAV dolerių (5,28 mlrd. litų). Kyšis buvo perduotas dviejų aviacijos kompanijų

valdytojui Čengui Singui, kurį 2011 metais dėl įtarimų ga-vus neteisėtą piniginį atlygį iš Vakarų bendrovių tarpininkų sulaikė šalies pareigūnai. Britanijos vyriausybės de-partamentas, atsakingas už stambaus masto sukčiavimų tyrimą, dar praėjusių metų pradžioje pradėjo tikrinti „Rolls Royce“ dėl korupcinių schemų.

»Kitiems taupymas buvo tarsi mistinė būtybė, siautėjanti Peloponeso pusiasalyje ir bet kada nauju grobiu galinti pasirinkti kitas valstybes

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

nedarbo lygis euro zonoje

10,4

Šaltinis: eurostat

2012 01

10,8 1111,3

11,6 11,7 11,8

2012 07

Proc.nuo visos darbo jėgos

Išskirtinis interviu20

Nacionalinė oro linijų bendrovė, papildomas finansavimas

turizmo centrams ir tarptautinio suvažiavimų centro statybos.

Norintiems tapti geriau žinomiems pasaulyje, tokius iššūkius vardija tarptautinių

konferencijų turizmo ekspertas britas Paulas Kennedy.

MINDaUGaS [email protected]

? Šių metų vasario 13–14 die-nomis Vilniuje organizuo-

jama tarptautinė konferencija „Convene 2013“. Koks yra jos tikslas ir ko iš jos tikitės?

Tai nėra tiesiog pa-prasta konferencija, la-biau verslo verslui (angl. business-to-business, B2B) renginys, kurio tiks-las – į Vilnių sukviesti tarptautines, regionines ir vietos renginių bei konferencijų planavimo bendruomenes.

Strateginis renginio tikslas – paspartinti susi-tikimų poreikio augimą konkrečiai Vilniuje ir bendrai Lietuvoje bei regione. Šiuo renginiu norima parodyti tarp-tautinei bendruomenei, kad visos susijusios pra-monės šakos gali veikti bendromis jėgomis ir suorganizuoti pasaulinio lygio renginį.

Ateityje tai turėtų padėti paskatinti visos ekonomikos paklausos augimą.

? Kas yra konferencijų tu-rizmas? Kuo jis naudingas

valstybėms?Žmonės pamažu pra-

deda suprasti, kad rengi-

nių organizavimas – at-skira profesija, pramonės šaka. Lietuvoje ji dar nėra labai išplėtota, bet neabe-joju, kad ateityje ji augs. Pasaulinė susitikimų pramonė auga labai reikš-mingai, didėja poreikis, ji tampa labiau konkuren-cinga.

Lietuva gali rinktis, ar tapti šio pasaulio dalimi ir išnaudoti jo privalu-mus, ar ne. Tokiai mažai valstybei nauda yra kur kas didesnė, nei, tarkime, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ar Vokietijai.

Kai kurie tai vadina verslo ar konferencijų turizmu. Paradoksalu, bet tai apskritai nėra tu-rizmas. Kiekvieno kon-ferencijų dalyvių atvy-kimo tikslas – kitoks nei įprastų turistų: atvykę į šalį jie išleidžia kur kas daugiau pinigų, skiriasi ir jų poveikis miestui ir valstybei.

Pavyzdžiui, Jungti-nėse Valstijose konferen-cijų turizmas sukuria daugiau darbo vietų nei automobilių pramonė. Renginių organizavimo sektorius į biudžetą at-neša apie 17 mlrd. JAV dolerių mokesčių per metus. Bendras renginių poveikis šalių ekonomi-

koms yra neįtikėtinas.Jei į Vilnių keturioms

dienoms pavyktų pa-kviesti 2 tūkst. įmonių atstovų, tiesioginės jų išlaidos siektų kelis mi-lijonus eurų. Pridėjus papildomas išlaidas, šis skaičius išaugtų dvigu-bai.

? Kaip šiame kontekste at-rodo Vilnius? Kokie mūsų

sostinės pranašumai prieš kitas regiono sostines?

Tarptautinių susiti-kimų planuotojai ren-ginio vietas paprastai renkasi pagal šešis svar-biausius kriterijus.

Pirmi du – lengvas valstybės prieinamumas bei puikiai išvystyti inf-rastruktūra šalies viduje. Turite tinkamą infras-truktūrą – mieste yra ne vienas tarptautinio lygio viešbutis, „Litexpo“ – puikus parodų centras, oro uostas nėra labai nu-tolęs nuo miesto.

Kitas kriterijus – kainų lankstumas mieste. Nėra jokios pras-

mės, kai vienas viešbutis reikalauja uždirbti daug pinigų, o likusi dalis turi nuolaidžiauti, kad pa-vyktų tai pasiekti. Pagal šį kriterijų Lietuva ver-tinama gerai, nes Vilnius nėra laikomas brangiu miestu.

Pagal infrastruktūros kokybę taip pat esate ge-rai įvertinti, bet jums rei-kia tarptautinio lygio su-važiavimų centro, kuris galėtų priimti iki 3–3,5 tūkst. atstovų. Tai leistų konkuruoti su tokiais Europos didmiesčiais kaip Barselona, Viena, Londonas, Paryžius ar Briuselis.

Paslaugų kokybė jūsų šalyje taip pat patenki-nama. Be to, su patir-timi kartu atkeliauja ir didesnė kokybė. Labai svarbu asmeninis saugu-mas, pagal kurį Vilnius yra laikomas vienu ge-riausių.

Galiausiai, renginio vieta. Ją renkamasi dėl to, kad nėra gerai žinoma ir gali pasiūlyti naujų

galimybių. Pasaulyje ne-daug žmonių žino, kur ir kas esate, todėl tai milži-niška galimybė Vilniui ir Lietuvai.

? Kokį poveikį populiarinant Vilnių kaip tarptautinių

renginių sostinę,gali turėti vasarą prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES)?

Pirmiausia, tai padės Vilnių paryškinti Euro-pos žemėlapyje, nes daug įvairių aukščiausio lygio susirinkimų bus apra-šoma viso pasaulio ži-niasklaidoje.

Pavyzdžiui, Slovėnijai pirmininkaujant ES sos-tinėje Liublianoje vyko daug renginių, bet net ir pasibaigus pirmininka-vimo laikotarpiui rengi-nių nesumažėjo.

? Kokie didžiausi Lietuvos iššūkiai norint ūgtelėti

konferencijų turizmo srityje?Vilnius susiduria su

trimis pagrindiniais iššū-kiais. Pirma – oro susisie-kimas. Jei pavyktų įsteigti

nacionalinę oro linijų ben-drovę ir sujungti Vilnių su pagrindiniais Europos miestais, būtų pasiekta labai daug. Be to, renginių planuotojai nacionalines oro linijas vertina palan-kiau nei pigių skrydžių bendroves.

Artimesniu metu būtų gerai, jei turizmo cen-trams būtų skiriamas di-desnis finansavimas rin-kodarai ir verslo plėtrai.

Ateityje reiktų pradėti diskusijas dėl tarptautinio suvažiavimų centro ir ieš-koti kapitalo jo statyboms. Paprastai tokie centrai nebūna ekonomiškai pel-ningi, bet jie labai reikš-mingai prisideda prie ša-lies ekonomikos augimo.

Vis dėlto neturėtumėte nerimauti, kad esate nedi-delė valstybė. Svarbiausia būti lengvai pasiekiamais, turėti gerą infrastruktūrą ir teikti kokybiškas pas-laugas. Jei pavyktų padi-dinti tarptautinių rengi-nių organizavimo poreikį, Vilnius galėtų tapti var-tais į Europą.

»Svarbiausia būti lengvai pasiekiamais, turėti gerą infrastruktūrą ir teikti kokybiškas paslaugas

Parodykite Lietuvą

pasauliui

jei pavyktų padidinti tarptautinių renginių

organizavimo poreikį, Vilnius galėtų tapti vartais į Europą.

Ruslano Kondtratjevo nuotr.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

CV Paulas Kennedy

Susirinkimų konsultacinės bendrovės „Kennedy Integra-ted Solutions“ direktorius ir savininkas

Konferencijų turizmo klausi-mais konsultuoja tokias šalis kaip Kinija, Egiptas, Kroatija, Slovėnija, Saudo Arabija ir kt.

Turi įgijęs ekonomikos bakalauro ir vadybos studijų magistro laipsnius

Už konferencijų turizmo pa-siekimus yra gavęs Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II apdovanojimą

Verslo aplinkaVerslo aplinka 2322

28PER METUS LIETUVA NETEKO 28 TūKST. GyVENTOJų, 2013-ųJų PRADŽIOJE ŠALyJE GyVENO 2 MLN. 979 TūKST. ŽMONIų

Vilioja nepriklausomybė■Pagrindinėmis prie-žastimis tapti verslininku dauguma lietuvių įvardija galimybę būti nepriklau-somam ir gebėjimą paten-kinti finansinius poreikius.

Kitą vertus nuo įmonės įkūrimo atgraso bankroto ri-zika ir su ja susijusios socia-linės bei teisinės pasekmės.

Tokie rezultatai pateikiami naujausioje „Eurobarome-tro“ apklausoje.

Didžioji dalis Lietuvos pi-liečių (58 proc.) teigia, kad jei galėtų rinktis tarp skir-tingų darbo tipų, mieliau taptų verslininkais, o ne įsi-darbintų kompanijoje, rodo naujausi apklausos duome-nys. Pagrindinė priežastis kurti verslą – nepriklausomybė. Fotodiena

TIK SKAIČIAI Užsienio investicijų pirmūnė

■Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų mažė-ja, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal augimą.

Pernai apie savo spren-dimą investuoti Lietuvoje paskelbusios užsienio įmo-nės planuoja įgyvendinti 21 proc. daugiau tiesioginių

užsienio investicijų pro-jektų, nei 2011 metais, skel-bia „Investuok Lietuvoje“.

Pagal šį rodiklį, „fDiMar-kets.com“ duomenimis, Lie-tuva yra penkta pasaulyje, Europoje – trečia ir absoliuti lyderė tarp Baltijos šalių.

Per pirmus dešimt 2012 metų mėnesių Lietuvoje paskelbtų 29 tiesioginių Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal tiesioginių užsienio investicijų augimą. Fotodiena

Kam bankai skolins šiemetŠiemet paklausa verslo paskoloms augs, tačiau, bankų teigimu, skolinimo mastus riboja inovatyvių

investicijų trūkumas ir maža Lietuvos rinka. GRETa jaNKaITyTė[email protected]

Ar timiausiais mėnesiais Lie-tuvos bankai žada švelninti

skolinimą didelėms įmo-nėms bei prognozuoja, kad paklausa įmonių pasko-loms bei kredito linijoms augs, rodo Lietuvos banko atlikta šalies finansinių įstaigų apklausa. Bendras paskolų portfelis turėtų augti apie 3 procentais, tei-gia finansų įmonės.

Kita vertus, paklausa didės negausiai, o žymes-nio pokyčio verslo paskolų srityje laukti nereiktų. „2013 metai nežada didelių pokyčių lėtai augančios paklausos verslo paskolų rinkoje, – tikina Mindau-gas Steikūnas, „Swed-bank“ banko verslo kredi-tavimo vadovas. Pasak jo, skolinimosi apimtis lems didelių stambių įmonių paskolos, o daugiausia pa-raiškų bus gauta iš smul-kaus ir vidutinio verslo.

Remiantis praėjusių metų rudenį LB atlikta nefinansinių įmonių ap-klausa, vykdyti verslo plė-trą planavo apie 30 proc. Lietuvos įmonių, o 15 proc. plėtros padengta skolinto-mis lėšomis.

Galimybės – pramonei Nors daugiausia skolintis žada pramonės atstovai,

M. Steikūnas teigia, kad jų kol kas pasigenda: „Jau ke-lerius metus iš eilės pasi-gendame didesnės paklau-sos iš pramonės įmonių. Kalbant apie pagrindines šalies eksportuojančias pramonės šakas, aktyvi fi-nansavimo paklausa buvo juntama tik iš medžio ap-dirbimo, baldų ir chemijos

pramonės įmonių.“Pramonę, ypač apdir-

bamąją, bankai vertina geriausiai iš visų verslo sričių. Teigiamai verti-namos ir žemės ūkio bei transporto sritys, o pras-čiausiai, anot LB apklau-sos, bankai vertino nekil-nojamojo turto, statybos bei viešbučių ir restoranų

verslo perspektyvas. Nepaisant to, kad kie-

kviename sektoriuje yra įmonių, kurioms galima suteikti finansavimą, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čiče-lis aiškina, kad kai kurių sektorių plėtra išlieka pa-

vojinga. „Makroekonominė si-

tuacija lemia, kad kai ku-riuose sektoriuose plėtra tebėra rizikinga arba atsi-pirkimo terminai per ilgi ir tai daro projektus per daug rizikingus tiek vers-lininkams, tiek bankams, – aiškina A. Čičelis. – Visų pirma, tai pasakytina apie

kai kuriuos NT segmentus (pvz.: gyvenamojo būsto projektus ne Vilniuje), logistikos objektus, smul-kias transporto įmones.“

Inovacijų ir rinkos stoka„Swedbank“ eksperto M. Steikūno teigimu, nors bendrai inovacijos nėra svarbus veiksnys, lemian-

tis verslo skolinimosi ban-kuose apimtis, Lietuvoje trūksta naujoviškų idėjų, kaip panaudoti pinigus, dėl to bankai turi mažiau galimybių skolinti.

„Lietuvos ekonomika nepasižymi stipriomis pramonės inovacijomis, atitinkamai tai reiškia mažai naujų investicijų, kurias bankai galėtų fi-nansuoti“, – sako M. Stei-kūnas, bet priduria, kad apskritai inovacijos nėra svarbus veiksnys, lemian-tis verslo skolinimosi iš bankų apimtis. Savo ruožtu SEB atstovas A. Čičelis aiškina, kad Lietu-voje inovatyvių idėjų yra,

inovatyviam, verslui la-bai sudėtinga gauti finan-savimą, ypač iš didžiųjų bankų.

„Didžiųjų bankų vady-bininkai kartais tiesiai šviesiai pasakydavo: „Mes mažiukų verslų nefinan-suojame, kreipkitės į Ūkio banką, į Šiaulių banką, eikite į kredito uniją“, – aiškina M. Busila. – Di-diesiems bankams iš tiesų nėra labai įdomūs tokie verslai.“

Anot M. Busilos, di-džiuosius bankus domina stambūs verslai ir nema-žos skolinimo apimtys, tad dažniausiai jauniems ir mažiems verslams tenka

FaKTaI

VERSLO SKOLINIMaSIS

• 90 proc. įmonių, turin-čių iki 10 darbuotojų, po-reikius tenkina tik iš vidi-nių finansavimo šaltinių

• Įmonės, per 50 proc. poreikių tenkinančios iš vidaus šaltinių, teigia, kad tam didžiausią įtaką turėjo pakankami šalti-niai bei nenoras įsipar-eigoti, mažiausią – in-formacijos trūkumas ar kreditorių atsisakymas finansuoti

• Pernai pirmą pusmetį išoriniais finansavimo šaltiniais besinaudojan-čių įmonių sumažėjo 3 proc.

kreiptis į kredito unijas bei prašyti ES paramos.

Verslo nišų – gausu Lietuvoje, specialistų tei-gimu, verslo nišų, kurios galėtų gauti finansavimą, yra. Didžiausią potenci-alą turi paslaugos bei ga-myba, skirta eksportui.

„Ateityje dar labiau tu-rėtų plėstis paslaugų sfe-ros įmonės ir gamintojai, kurie gali lengvai prisi-taikyti, perorientuoti ga-mybą, pakeisti produktą ar teikiamą paslaugą besi-keičiant rinkos sąlygoms“, – aiškina A. Čičelis.

„Versli Lietuva“ Vers-lumo departamento direk-

torius Dovydas Varkulevi-čius irgi mato neužpildytą paslaugų sferą.

„Paslaugų srityje nišų ypač daug, ją pamažu pildo emigrantai, kurie at-siveža labai šaunių idėjų, – sako D. Varkulevičius. – Paslaugoms yra daug galimybių, nes jos orien-tuotos į vidaus vartojimą, o mums dar trūksta daug paslaugų, kurias jau turi Vakarų vartotojai.“

Taip pat jis teigia, kad gamyba turi potencialo, nes „žmonės supranta, kad gaminti produktą, kurį galima eksportuoti, reiškia uždirbti pinigus“, o eksportas šiuo metu ant

bangos. Be to, šią sritį, pasak D. Varkulevičiaus, mielai finansuoja bankai.

M. Busila tikina, kad lietuviams reikėtų labiau eksportuoti savo produk-tus ir verslus. „Bet pa-mažu tai ateina į Lietuvą, – tikina M. Busila. – Kai lietuviai nori pradėti verslą, jie žiūri į Lietuvą kaip į vietą, kur galima išbandyti save, ir mėgina eiti į užsienio rinką. Prieš dvejus metus to tikrai ne-buvo.“

Tiesa, A. Čičelis pa-brėžia, kad didesnę ir greitesnę lietuvių verslo plėtrą stabdo žinomų prekės ženklų trūkumas. „Neturime savo prekės ženklo, todėl realiai par-duodame tik darbo jėgą ir gal tam tikrą logistikos grandinės paslaugą, taip dalį pelno paliekame tar-pininkams“, – teigia jis.

aplinka gerėjaPasak D. Varkulevičiaus, bendra skolinimo verslui aplinka gerėja, nes tiek finansinės įmonės, tiek verslai pradėjo labiau stengtis. Nors skundų dėl skolinimo pasigirsta tiek iš vienų, tiek iš kitų, pada-ryta nemažai, kad skolini-mas vyktų. „Swedbank“ ir DNB su įstaiga „Versli Lietuva“ pradėjo konsul-tuoti verslus finansiniais klausimas, – pasakoja D. Varkulevičius. – Reikėtų pagirti jaunuosius versli-ninkus, kurie visų pirma neneria į verslą stačia galva, o susirenka infor-maciją apie veiklos pra-džią ir ateina pasikonsul-tuoti į banką. O norintys pasiskolinti verslininkai klausia, kokias sąlygas turėtų atitikti, kaip ga-lėtų tą padaryti, ir ati-tinkamai struktūrizuoja savo lėšas.“

tačiau verslą riboja maža Lietuvos rinka.

„Todėl siekdamos plėtros dauguma verslo įmonių jau turi orientuo-tis į Europos ar pasaulio rinkas, – dėsto A. Čičelis. – Reikia įgūdžių, drąsos, pakankamo kapitalo ir tinkamo personalo. Vien į vidaus rinką orientuo-tam verslui neretai sunku pasiekti optimalių veiklos rezultatų dėl masto ekono-mijos nepanaudojimo.“

Verslo finansavimo konkurso „Verslauk“ vykdomasis direktorius Mindaugas Busila tikina, kad vidaus rinkoje vei-kiančiam mažam, nors ir

»Pramonę, ypač apdirbamąją, bankai vertina geriausiai iš visų verslo sričių

»Mes mažiukų verslų nefinansuojame

Bankininkai bei verslumo specialistai teigia, kad

didžiausios galimybės yra tų įmonių, kurios gamina

produktus ar teikia paslaugas eksportui.

Fotodiena

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

užsienio investicijų projektų vertė siekia 927 mln. eurų. Šie projektai šalyje sukurs beveik 3000 naujų darbo vietų.

Palyginimui, Estija per tą patį 2012 m. laikotarpį sulaukė 22, o Latvija – 6 projektų, kurie atitinkamai sukurs 1942 ir 783 naujas darbo vietas.

Tiek verslininkai, tiek bankai ėmėsi pastangų padidinti skolinimo verslui rinką. Shutterstock

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

tūkst.

Mokslas ir technologijosMokslas ir technologijos24 25

4,4„NOKIA“ PASKUTINĮ 2012 METų KETVIRTĮ PARDAVĖ 4,4 MLN. „LUMIA“ TELEFONų

Popierinė planšetė■Kvinso universiteto (angl. Queen’s University) moksli-ninkai, bendrovėms „Plastic Logic“ ir „Intel Labs“ sukūrė ploną ir lankstų kaip popieriaus lapas planšetinį kompiuterį.

„PaperTab“ panašus į po-pieriaus lapą, turi didelę ski-riamąją gebą ir 27 centimetrų

įstrižainę. Skirtingai nuo įprastų plan-

šetinių kompiuterių, vartotojas gali naudotis keliais „Paper-Tab“, kurie veikia kartu ir vienu metu gali atvaizduoti tą pačią ar kelias skirtingas programas, t. y. kiekvienas kompiuteris gali būti atskiras dokumentas ar juos sudėjus į krūvą galima sukurti didelį ekraną.

Į popieriaus lapą panašus planšetinis kompiuteris „PaperTab“ žada revoliuciją rinkoje. Gamintojų nuotr.

TIK SKAIČIAI

mln.

Temstantis technologijų švyturysDidžiausioje elektronikos parodoje „Consumers Electronics Show“ dominavo milžiniški ekranai,

liečiamieji kompiuteriai. Tačiau parodos švyturys, kažkada nušvietęs būsimas technologijų tendencijas, kiekvienas metais vis labiau temsta nuo Las Vegasą supančios dykumos dulkių.

MaRTyNaS [email protected]

Plačiai varto-jamų elektro-nikos prie-taisų paroda „Consumers

Electronics Show“ (CES) nuo 1967 metų, kai pirmą kartą atvėrė duris, buvo technologijų sektoriaus žiburys. Čia pristatyti produktai ilgainiui at-sirasdavo daugelio žmo-nių namuose. CES buvo pristatyti vaizdo juostų įrašymo įrenginiai, kom-paktinių diskų grotuvai, DVD plokštelės, plazmi-niai televizoriai ir dar begalė kitos technikos, kurią buvo galima rasti daugumos namų svetai-nėse.

Šiemet į Las Vegasą CES vėl sutraukė techno-logijų mylėtojus iš viso pasaulio. Beveik 400 krep-šinio aikštelių dydžio par-odos teritorijoje praėjusią savaitę laukta 150 tūkst. lankytojų, 5 tūkst. žinias-klaidos atstovų. Verta atsiminti, kad paroda nėra atvira visiems – į ją papulti gali tik elektroni-kos vartotojų sektoriuje dirbantys žmonės.

Praranda vaidmenįNors kai kurios žinias-klaidos priemonės į CES siuntė net po 60

žurnalistų, vis dažniau kalbama, kad paroda praranda savo, kaip ten-dencijų „braižytojos“, vaidmenį. Anot „Google“

valdybos pirmininko Erico Schmidto, šiandien žmonėms rūpi tik ketu-rios bendrovės – „Apple“, „Google“, „Amazon“,

„Facebook“. Parodoje nerasime nė vienos. Ilgą laiką CES atidarydavo „Microsoft“, bet pernai ji paskelbė, kad į parodą

negrįš. Šiek tiek melavo. Bendrovės vadovas Ste-ve’as Ballmeris trumpam atbėgo į sceną per atida-romąjį renginį, kuriam

šiemet vadovavo proce-sorių gamintoja „Qual-comm“. Tačiau „Micro-soft“ stendo parodoje nebebuvo. Jos vietoje

stovėjo Kinijos bendrovė „Hisense“, gaminanti ne-brangius televizorius.

Technologijų gran-dai produktus mieliau pristato savuose rengi-niuose, nei laukia, kol reikės dėl dėmesio varžy-tis su konkurentais. Šiais laikais nebebūtina daly-vauti milžiniškuose ren-giniuose, nes bendrovės naujienos potencialius pirkėjus ir žiniasklaidą iškart pasiekia per socia-linius tinklus.

Be to, jau kurį laiką prietaisus keičia inter-netas, programėlės, o įrenginys telieka terpe jas pasiekti. O naujoms programėlėms pristato-mųjų renginių tikrai ne-reikia. Turime puikų pa-vyzdį Lietuvoje – vaizdo redagavimo programą „Pixelmator“. Ją sukūrę broliai Dailidės jokiose parodose nedalyvavo, jiems neprireikė inves-tuoti tūkstančių į re-klamą, tačiau programa, pasirodžiusi „App Store“ parduotuvėje, per ma-žiau nei mėnesį uždirbo 1 mln. JAV dolerių.

Tik kyla klausimas, kiek žmonių tuo aktyviai nau-dojasi.

Valdymas pirštaisParodoje didžioji dalis ekranų prašėsi liečiami – daugiausia dėl operaci-nės sistemos „Windows 8“, kurią patogiau val-dyti liečiant ekraną, o ne stumdant žymeklį. CES pristatyti nešiojamieji kompiuteriai buvo arba su liečiamais ekranais, arba lengvai paverčiami į planšetinius kompiute-rius.

Kai kuriuos gamin-tojus vėl pavergė dydis, pavyzdžiui, „Panasonic“ pristatė 50,8 centimetrų įstrižainės planšetinį kompiuterį, kuriuo ban-dys sužavėti fotografus. 3M žengė dar toliau – pri-statė didesnį nei 2 metrų įstrižainės stalą, kurio paviršius – liečiamas ekranas. Savo ruožtu „Huawei“ pasirodė su iš-maniuoju telefonu, turin-čiu didžiausią (15,5 centi-metrų) ekraną pasaulyje.

Žaidimų ateitisTrys gamintojai CES pristatė naujo modelio žaidimų kompiuterius. „Nvidia“ pasirodė su „Project Shield“ – ne-šiojamuoju žaidimų kompiuteriu, valdomus „Android“ operacine sistema. „Project Shi-eld“ turi liečiamą 5 colių ekraną. Juo bus galima žaisti žaidimus, pritai-kytus „Android“, ar juos transliuoti iš įprastų kompiuterių. „Razer“ pristatė galingesnį, taip pat nešiojamąjį žaidimų kompiuterį „Edge Pro“, kuriuo bus galima žaisti įprastiems kompiute-riams pritaikytus žaidi-mus. Savą kompiuterį pristatė ir žaidimų kū-rėja „Valve“. Jis vienu metu keliuose TV ekra-nuose leis žaisti skirtin-gus žaidimus.

Bene įdomiausias šios srities eksponatas buvo „Oculus Rift“ įrenginys, primenantis senus fan-tastinius filmus. Mat žai-dėjai turi užsidėti speci-alius akinius, kurie juos perkelia į trimatį pasaulį, o sukant galvą realiame pasaulyje, vaizdas sukasi kartu ir virtualiame. Tiesa, tai dar tik prototi-pas, bet gamintojai rim-tai užsibrėžę tikslą juo pradėti prekiauti.

»CES šiemet akį bandė patraukti milžiniškais televizoriais ir planšetiniais kompiuteriais, naujais žaidimų kompiuteriais ir vairuotojo pasiimti atvykstančiais automobiliais

Nors CES vis dar sulaukia daug dėmesio, tačiau savo vaidmenį

jau praranda. Scanpix

FaKTaI

CES SKaIčIaIS

• CES perdirba 75 proc. parodoje panaudotų me-džiagų

• Parodoje kilimu pa-dengta 24 km kelio

• Parodoje pristatoma daugiau nei 20 tūkst. produktų

• CES dalyvauja bendro-vės iš 150 pasaulio šalių

• Paroda būna atidaryta 33 valandas

Nepaisant to, CES šie-met bandė patraukti akį milžiniškais televizoriais ir planšetiniais kompiu-teriais, naujais žaidimų kompiuteriais ir vairuo-tojo pasiimti atvykstan-čiais automobiliais. Bū-tent tokį pristatė „Audi“. Jos sukurtas A7 modelis gali atvykti pasiimti netoliese stovinčio šei-mininko – šiam tereikia išmaniajame telefone pa-leisti programėlę. Tiesa, automobilis atvyks tik tose stovėjimo aikštelėse, kurios bus specialiai pa-ruoštos – mat jį vairuoja lazerių masyvas, paslėp-tas stovėjimo aikštelėje.

Ekranų šouKaip vieną pagrindinių šių metų CES tendencijų galima išskirti televizo-rius su milžiniškais ekra-nais arba bent jau itin di-dele skiriamąja geba. Visi didieji gamintojai lyg su-sitarę demonstravo prie-taisus, kurių skiriamoji geba itin didelė. „Sony“, „Samsung“, „Panasonic“, LG, „Vizo“ rodė televizo-rius su vadinamąja 4K skiriamąja geba, turinčia keturis kartus daugiau taškų nei dabar paplitusi aukštos raiškos televizija (HDTV, 1080p), o „Sharp“ aplenkė konkurentus ir pristatė 215 centimetrų įstrižainės televizorių, kurio skiriamoji geba – 8K (16 kartų daugiau nei dabartinė aukšta raiška). Tiesa, nei 4K, nei 8K ski-riamąją gebą palaikančio turinio kol kas nėra, o Lietuvoje šiandien net di-džioji dalis TV programų nėra transliuojamos di-delė raiška.

Be to, šiemet gamin-tojai primiršo 3D televi-ziją. Pernai akinius, lei-džiančius matyti trimatį vaizdą ekranuose, reikėjo užsidėti einant į kie-kvieną spaudos konferen-ciją, iš kiekvieno ekrano bandydavo kas nors iš-lįsti, bet šiemet to neliko. Kita vertus, 3D technolo-gija tiek išplito, kad šian-dien labai sunku įsigyti naują televizorių, kuris neturėtų šio formato.

„Panasonic“ 20 colių įstrižainės planšetinis kompiuteris, kurio skiriamoji geba – 4K. aFp

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

»3M žengė dar toliau – pristatė didesnį nei 2 metrų įstrižainės stalą, kurio paviršius – liečiamas ekranas

„PrivaQ“ telefono dėklas su pirštų antspaudų skaitytuvu ir programine įranga „FingerQ“, leidžiančia saugiai

naršyti internete. reuters

„Whirlpool“ pietų vieta „Fireplace“, kuri palaiko šiltą atmosferą ir neleidžia atvėsti maistui. aFp

„Re-Timer“ šviesdamas 500 nanometrų ilgio bangomis leidžia „nunulinti“ organizmo vidinį laikrodį. reuters

3M pristatė 84 colių įstrižainės lietimui jautrų stalą.

aFp

„Moshi Digits“ pirštinės, su kuriomis veikia lietimui jautrūs ekranai. aFp

„Samsung“ televizorius, palaikantis itin aukštą skiriamąją gebą 4K. aFp

apie 260 litų kainuosianti šakutė „a HaPIfork“ stebės savininko mitybos įpročius.

aFp

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją savaitraštis „ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

PaULIUS GRINKEVIč[email protected] Sporto virusas

užkrečiamasMažiau nei prieš metus „Impuls“ vadovo vairą perėmęs Vidmantas Šiugždinis

jau ir pats spėjo užsikrėsti sporto virusu – numetė tris kilogramus ir sporto salėje pradėjo leisti laisvalaikį. „Turi daryti viską, kuo užsiimi versle – kitaip darbas

nesiseks“, – įsitikinęs jis.

»Iniciatyvos dažnai kyla iš apačios – verslo ar žmonių, tereikia truputį paskatinti tokius projektus ar bent netrukdyti, žmonės ir patys gali susiorganizuoti

Vidmantas Šiugž-dinis apie ga-limybę eiti va-dovo pareigas

pirmą kartą susimąstė po projektų vadybos studijų Anglijos Grinvičo uni-versitete. Pirmiausia jis įsidarbino reklamos agen-tūroje projektų vadovo asistentu, vėliau pakilo iki projektų vadovo ir direkto-riaus pareigų.

„Nuo pat pradžių dir-bau su reklama. Reklama ir rinkodara pasirodė įdomios sritys, nes jų projektai nuolat keičiasi, visada yra kažkas naujo, nuolat perimi tarptautinę patirtį. Manau, kad šis pa-sirinkimas pasiteisino“, – sakė jis.

Vėliau V. Šiugždinis pradėjo dirbti didžiau-sioje Baltijos šalyse „SE-VEN Entertainment“ pramogų grupėje. Iš pra-džių „Siemens“ arenos projekto rinkodaros ir pardavimo vadovu, vėliau „Vichy“ vandens parko rinkodaros vadovu, „Ru-bicon Group“ rinkodaros departamento direkto-riumi, kol 2008-aisiais tapo „SEVEN entertain-ment“ holdingo vadovu. Ten vadovavęs septynias-dešimties žmonių grupei šių metų gegužę pašne-kovas perėjo į „Impuls“ ir tapo daugiau nei tris kartus didesnio kolektyvo galva.

„SEVEN Entertain-ment“ dirbau devynerius metus. Norėjosi ko nors naujo ir pamaniau, kad jei dar padirbėsiu pramogų grupėje, pasiliksiu ten vi-sam gyvenimui, – kalbėjo pašnekovas. – Norėjosi naujovių ir kai investici-nis fondas „BaltCap“ pa-kvietė mane ateiti į „Im-puls“, ši veikla pasirodė

tinklą pristatyti kaip grožio ar jėgos kultą, bet aiškios įmonės poziciona-vimo strategijos nebuvo. Nusprendėme pasirinkti

sveikatingumą.“ Pasak pašnekovo, sveikatingu-mas pasirinktas todėl, kad tai labai populiari tema, sportuoti savo ma-

lonumui susiruošia vis daugiau žmonių. Tiesa, Lietuvoje jų kol kas ge-rokai mažiau nei kitose Europos šalyse.

Šiuo metu Lietuvoje veikia devyni „Impuls“ klubai. Nuo pirmojo klubo atidarymo 2004 me-tais vyko tendencinga plė-

tra. 2005-aisiais Vilniaus Kareivių gatvėje atida-rytas antrasis „Impuls“ šiuo metu pagal plotą ir teikiamų paslaugų spek-trą yra didžiausias Balti-jos šalyse.

2011 metais sporto klubų tinklą įsigijo inves-ticinis fondas „BaltCap“, nuo tada „Impuls“ nuo-latos dairosi investavimo galimybių kitose Baltijos šalyse.

Pasak V. Šiugždinio, Lietuvoje jau beveik ne-bėra kur plėstis taip, kad atidaręs klubą tinklas nekonkuruotų pats su sa-vimi. Šiemet planuojama atidaryti dešimtąjį sporto klubą Klaipėdoje, sporto klubai veiks visuose di-džiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Esame didelis tin-klas, todėl galime skirti pinigų komunikacijai ir reklamai, o kitiems, te-turintiems kelis klubus, nėra galimybių plačiai reklamuotis. Be to, pas mus dirba geri treneriai, o žmonės dažnai lanko klubus būtent dėl jų“, – „Impuls“ tinklo sėkmės priežastis vardijo pašne-kovas.

būtų žaidžiant, tai duotų daugiau naudos“, – pa-mąstymais dalijosi „Im-puls“ vadovas.

V. Šiugždinio nuo-mone, žmonės mažai sportuoja ir dėl to, kad Lietuvoje sporto kultūros populiarinimu menkai teužsiima valstybė. Tam esą net nereiktų daug lėšų, o rezultatai būtų ti-krai pastebimi – žmonės rečiau sirgtų, mažiau pi-nigų reikėtų išleisti svei-katos apsaugai.

„Pernai mėginome įgy-vendinti viešų mankštų idėją. Organizavome ini-ciatyvas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mūsų treneriai vedė mankštas ir atsirado įmonių, kurios prisidėjo – vieni pasiūlė atvežti vandens, kiti – aparatūrą ir muziką, – prisiminė „Impuls“ vadovas. – Inici-atyvos dažnai kyla iš apa-čios – verslo ar žmonių, verslui tereikia truputį paskatinti tokius projek-tus, o valstybei bent ne-trukdyti – žmonės ir pa-tys gali susiorganizuoti.“

Verslo energijos dėsniaiPasak „Impuls“ vadovo, jam svarbiausios darbe tenkančios funkcijos – motyvuoti žmones, iš-kelti tikslus, pajusti, kas darbuotojus veda į priekį ir suburti iš jų tvirtą ko-mandą. Todėl nemažas dėmesys skiriamas atran-kai.

„Samdydamas žmones žiūriu, ar jie turi empati-jos jausmą, kaip sugeba pajausti kitus, ar gali kartu dirbti komandoje. Per darbo pokalbį bandau suprasti, kaip žmogus re-aguoja į kitus, kaip girdi, ar sugeba paklausti“, – sakė jis.

Vadovas pasakoja, kad įmonė stengiasi leisti patiems darbuotojams sukurti vertybes ir jie vi-suomet tai daro noriai – jei normos bus kažkieno nu-statytos, darbuotojai jomis nesivadovaus, nes žiūrės kaip į primestas iš viršaus.

Laisvalaikiu „Impuls“ vadovas domisi technolo-ginėmis naujovėmis, o pas-taruoju metu tenka vyk-dyti ir nemažai socialinės veiklos. V. Šiugždinis yra „Rotary“ Lietuvos tūkstan-tmečio klubo prezidentas, todėl tenka skirti dėmesio

įdomi.“ Pasak V. Šiugždi-nio, labiausiai viliojo tai, kad investicinis fondas turėjo stiprų finansinį už-nugarį, leido laisvai pri-imti sprendimus ir ketino sparčiai plėstis.

Pasirinko sveikatąIlgą laiką rinkodaros sri-tyje dirbęs V. Šiugždinis pasakojo, kad daugelis Lietuvos įmonių dar ge-rokai atsilieka nuo va-karų: žiūrima tik į šią dieną per daug nemąs-tant apie ateitį, todėl ben-drovės orientuojasi tik į pardavimo skatinimą, o ne įvaizdžio kūrimą. Abu šie dalykai, „Impuls“ va-dovo nuomone, turi būti daromi lygiagrečiai. To-dėl atėjus į sporto klubų tinklą pirmieji uždavi-niai buvo motyvuoti per-sonalą ir sutvarkyti rin-kodaros strategiją.

„Impuls“ buvo aki-vaizdus lyderis, bet jam negalėjome priskirti jokios emocijos. Buvo neaišku, koks tai sporto tinklas ir ką jis komu-nikavo, – prisiminė V. Šiugždinis. – Iki tol buvo mėginta sporto klubų

Krepšinio ekspertų šalisV. Šiugždinio nuomone, Lietuvoje kol kas nėra masinio sportavimo kul-tūros, aktyviai sportuoja tik maža dalis gyven-tojų – vos procentas ar pusantro, o, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse – iki dvylikos procentų, Va-karų Europoje – 5–7 proc., priklausomai nuo šalies. Tiesa, matyti tendenci-jos, kad ir Lietuvoje žmo-nės vis dažniau sportuoja ne tik profesionaliai, bet ir dėl pomėgio – susiruo-šia ne tik būti krepšinio ekspertais sėdėdami ant sofos, bet ir patys imtis sporto.

„Žmonės atranda dau-giau negu tik krepšinį, o jei pažiūrėtume į bendrą visuomenės dalį, kiek žmonių žiūri krepšinio rungtynes, tai dauguma jų nežaidžia, tik žiūri. Kur kas geriau domėtis

socialiniams projektams ir organizaciniam „Rotary“ darbui. Jis taip pat yra an-trosios Vilniaus Licėjaus laidos absolventas ir vado-

vauja mokyklos alumnų organizacijai.

„Su amžiumi pradėjo norėtis socialinės veiklos, gėrio“, – šypteli jis.

Laisvalaikis pradėjus dirbti sporto klubų tinklo vadovu tenka ir sportui – nuo atėjimo pradžios „Im-puls“ vadovas jau numetė tris kilogramus ir neke-tina sustoti – užsiėmimų (pvz., bėgioti ar važinėti salės dviračiais) čia tikrai nestinga.

„Pats turi daryti viską, kuo užsiimi darbe. Tai suteikia galimybę pama-tyti tikras problemas ir yra tam tikra energetika, – kalbėjo V. Šiugždinis. – Tikiu, kad egzistuoja formulė, kiek įdedi jėgų į darbą: energija gali pasi-dvigubinti, pasitrigubinti. Tai energijos tvermės dės-nis, nes ji užauga per žmo-nes. Reikia viską daryti su užsidegimu, tada aplinki-niai „užsiveda“ ir pradeda daryti tą patį.“

CV Vidmantas Šiugždinis

1990–1994 m. mokėsi Vilniaus Licėjuje

1997 m. studijavo Grinvičo universitete

2003–2004 m. ėjo „Sie-mens“ arenos rinkodaros vadovo pareigas

2004 – 2006 m. Vilniaus pramogų parko rinkodaros vadovas

2008 – 2012 m. dirbo vadovu „SEVEN Enterntainment“ grupėje

Nuo 2012 m. gegužės – „Im-puls“ vadovas

»Reikia viską daryti su užsidegimu, tada žmonės „užsiveda“ ir pradeda daryti tą patį

FaKTaI

„IMPULS“

• „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubų tin-kle šiuo metu dirba 225 žmonės

• Lietuvoje šiuo metu veikia 9 „Impuls“ klubai keturiuose miestuose: Vilniuje (5 klubai),

• Kaune (2 klubai) ir po klubą Šiauliuose ir Pane-vėžyje

• „Impuls“ apyvarta 2012 metais viršijo 23 mln. litų

Šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų veikti 10 „Impuls“ klubų. ruslano kondratjevo nuotr.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Viską reikia daryti su užsidegimu, tada prisidės ir aplinkiniai, mano V. Šiugždinis. ruslano kondratjevo nuotr.

Pradėjęs eiti „Impuls“ vadovo pareigas V. Šiugždinis vis daugiau laiko skiria sportui. ruslano kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Bendra bankų priežiūra – neabejotinai vienas didžiausių pastarųjų kelių dešimtmečių ES integracijos žingsnių, reiškiančių svarbų nacionalinės valstybės galių perdavimą į

viršnacionalinį lygmenį.

M. Skuodis: kyla grėsmė, kad sąskaita už ECB priimtus sprendimus bus pateikta Lietuvos piliečiams. asmeninio archyvo nuotr.

Kas Lietuvai iš bankų sąjungos?

■Deja, pasigirdus pirmie-siems svarstymams, ar Lietuva turėtų tapti bankų sąjungos nare, viešojoje erdvėje dar neteko girdėti diskusijų apie galimas narystės pasekmes.

Lietuvos atstovams intensyviai derantis dėl bendrų bankų priežiū-ros principų, iki šiol taip pat nebuvo keliamas klausimas, kokia bankų sąjunga būtų palankiau-sia Lietuvai.

Visiškai funkcionuo-janti bankų sąjunga ap-ims keturis elementus, iš kurių šiandien sutarta tik dėl pirmojo – bendros bankų priežiūros. Pla-nuojama, kad ilgainiui sąjungai priklausančių šalių bankai taip pat veiks pagal vienodas taisykles, žlungančios finansų institucijos bus gelbėjamos iš bendro fondo, o visi naujosios sąjungos piliečiai nau-dosis bendra indėlių ga-rantijų sistema. Labai tikėtina, kad derybos dėl bendro bankų gelbėjimo vyks vadovaujant Lietu-vai, t. y., Lietuvos pirmi-ninkavimo ES Tarybai laikotarpiu – 2013 metų antrąjį pusmetį.

Lietuvai tapus ben-dros bankų priežiūros sistemos nare, Europos centrinis bankas (ECB) turėtų perimti tiesioginę Lietuvoje veikiančių di-džiųjų bankų priežiūrą. Pagal ES susitarimuose nustatytus kriterijus, tai galėtų būti SEB, „Swed-bank“ ir DNB. ECB taip pat galėtų tiesiogiai pri-žiūrėti Lietuvoje įsikū-rusius „Danske“ ir „Nor-dea“ filialus. Lietuvos mažuosius bankus ir to-liau prižiūrėtų Lietuvos bankas, tačiau ECB bet kada galėtų veikti ir jų atžvilgiu. Ši institucija ateityje įgytų galią bet kurį iš jų uždaryti ir iš

esmės taptų atsakinga už visos Lietuvos bankų sistemos kontrolę.

Ar ECB vykdoma priežiūra bus efekty-vesnė nei nacionalinių institucijų, parodys tik laikas. Visgi bankų są-jungos motyvai atrodo pagrįsti. Vienas jų – per-nelyg didelė bankų ir valstybių tarpusavio pri-klausomybė.

Jei vadovautumėmės Lietuvoje gan paplitusia nuomone, kad „Briu-selis“ (ar šiuo atveju „Frankfurtas“) visuo-met žino geriau, o gilesnė ES integracija savaime atitinka Lietuvos intere-sus, jau dabar galėtume agituoti už kuo greitesnę Lietuvos narystę. Bankų sąjungos entuziastai taip pat pabrėžia, kad prie jos prisijungs euro zonai priklausanti Estija, o įsi-vedusi eurą Latvija taps bankų sąjungos nare nuo 2014 metų. Pasak jų, būtina žiūrėti į politines aplinkybes ir sekti šalių

kaimynių sprendimus.Tikra tiesa, Lietuvos

narystė bankų sąjungoje gali būti naudinga. Deja, kol kas dar nežinome, apie kokį sąjungos tu-rinį kalbame. Šiandien neaiškios konkrečių bendro bankų priežiūros mechanizmo funkciona-vimo detalės ir kaip atro-dys visa bankų sąjunga.

Lietuvos dalyvavimas bendroje priežiūros sis-temoje, kai nėra bendro bankų gelbėjimo ir in-dėlių draudimo, kelia grėsmę fondui, kad sąs-kaita už ECB priimtus sprendimus bus pateikta Lietuvos piliečiams. Nors bendrą bankų prie-žiūros sistemą finansuos patys bankai, kas sumo-kės už galimas ECB klai-das? Deja, šio klausimo iki šiol vykusiose ES de-rybose buvo sąmoningai vengiama.

»Tikra tiesa, Lietuvos narystė bankų sąjungoje gali būti naudinga

MaRIUS SKUODISvu TSpMi doktorantas

OMx vilnius

372,06

370,41

368,76

367,11

365,47

363,82

362,17

360,522013 01 04 2013 01 07 2013 01 08 2013 01 09 2013 01 10

omx ryga

411,92

409,95

407,98

406,02

404,05

402,09

400,12

398,15

omx talinas

778,4

774,14

769,88

765,63

761,37

757,12

752,86

748,6

OMXV=+2,13%

362,70

370,41

OMXT= +1,74%

405,65

409,95

OMXR= +1,06%

760,88

774,14

Susijungimų ir įsigijimų rinkoje – sausra

EVELINa POVILaITyTė[email protected]

Daugiausia įmonių įsigijimo sandorių 2012-aisiais sudaryta maisto pramonės, žemės ūkio, telekomunikacijų ir IT sektoriuose, bet itin išskirtinių praėjusiais metais būta nedaug.

Juos tradiciškai apžvelgia „Ekonomika.lt“.

Įmonių įsigijimo ma-žėjimo tendencijas praėjusiais metais patyrė visas pasau-lis, tad ir Lietuva

šioje srityje nebuvo išim-tis. Vis dėlto rinkos daly-vių nuotaikos neprastėjo, teigia advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Sergėjus Bu-tovas. Kontoros atliktos įmonių apklausos dėl įsigi-jimo ir susijungimo planų duomenimis, daugiau nei pusė bendrovių svarsto galimybę įsigyti kitas įmones arba parduoti jau išplėtotą verslą.

„Tai reiškia, kad tokiais sandoriais domisi tiek pirkėjai, tiek pardavėjai. Todėl reikia tik tikėtis, kad šiemet tai virs realiais sandoriais, o rinkos atsiga-vimo nereikės laukti dar metus“, – sako S. Butovas.

Apklausa atskleidė, kad vis daugiau Baltijos šalių bendrovių svarsto apie įmonių įsigijimą kitose šalyse.

„Tai natūralus reiš-kinys, nes sėkmingos Baltijos šalių bendrovės plečiasi ir baigia išaugti pakankamai nedidelę Bal-tijos šalių rinką, – aiškina S. Butovas. – Tokių pa-vyzdžių būta 2012-aisiais: „City Service“ įsigijo įmonę Lenkijoje, „Olym-pic Casino“ – Italijoje.“

Didžiausi LietuvojePraėjusiais metais Lietu-voje didžiausią sandorį

sudarė Švedijos bendrovė „TeliaSonera“, nuspren-dusi padidinti savo val-domų akcijų dalį teleko-munikacijų įmonėje TEO. Iš fondo „East Capital“ bei kitų akcininkų už 204,8 mln. litų ji įsigijo 19,86 proc. TEO akcijų, už vieną sumokėjo apie 2,19 lito. Kaip skelbiama, šiuo san-doriu „Telia Sonera“ siekė padidinti valdomų akcijų dalį Lietuvos bendrovėje, įmonė taip pat leido „East Capital“ ir kitiems akci-ninkams realizuoti savo investicijas. Šiuo metu „TeliaSonera“ valdo 88,15 proc. TEO akcijų.

„Tai didelis pasiekimas įgyvendinant pagrindi-nių nuosavybės rinkų didinimo strategiją, – tuo-met sakė „Telia Sonera“ vykdomasis viceprezi-dentas ir vyriausiasis finansininkas Per-Arne Blomquistas. – Didžioji dalis institucinių inves-tuotojų nusprendė priimti mūsų pasiūlymą ir puikiai suprantame, kad TEO vai-dmuo vertybinių popie-rių biržoje nebebus toks, koks buvęs. Kita vertus, ketiname bendrovę palikti biržos sąrašuose tol, kol likvidumas rinkoje bus ra-cionalus.“

Metų įvykių sąrašą su-daręs investicinis bankas „Finasta“ šį savanorišką oficialų „TeliaSonera“ siūlymą akcininkams pavadino metų Vilniaus biržos „Nasdaq OMX“ pa-siūlymu.

apsipirko ne kartąAntras pagal dydį sandoris nusileido bendrovei „Te-liaSonera“ suma: jo vertė buvo 32 mln. litų, tačiau ne procentine išraiška.

Už minėtą sumą bendrovė „Linas Agro Group“ įsi-gijo 50 proc. „Dotnuvos projektų“ akcijų. Iki tol ji jau valdė pusę įmonės, užsiimančios žemės ūkio technikos prekyba, sėklų ruošimu ir pardavimu, grūdų valymu, džiovi-nimu, sandėliavimo kom-pleksų projektavimu ir įrengimu, akcijų.

„Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius sudarius sandorį tvirtino, kad da-bar bendrovė planuoja plė-

trą užsienyje.„Tikimės, kad po 3–4

metų Latvijoje ir Estijoje bendrovė užims tokias pa-čias pirmaujančias pozici-jas, kaip ir šiandien Lietu-voje. Ieškosime galimybių plėstis ir kitose gretimose rinkose – Kaliningrado srityje, Baltarusijoje“, – teigė jis.

Tačiau tai nebuvo vie-nintelis didelis 2012-ųjų metų „Linas Agro Group“ pirkinys: už 22,5 mln. litų įmonė įsigijo 98,55 proc. Labūnavos žemės ūkio bendrovės akcijų. Tai

trečias pagal dydį akcijų įsigijimo sandoris Lietu-voje, o bankas „Finasta“ šią bendrovę įvertino kaip aktyviausią susijungimų ir įsigijimų rinkos dalyvę iš visų į Vilniaus biržos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių.

Rengiasi pokyčiamsKėdainių rajone įsikūru-sios ir pieno bei mėsos gamyba užsiimančios Labūnavos žemės ūkio bendrovės įsigijimą A. Pranckevičius pavadino perspektyviu.

„Planavome įsigyti 87 proc. pajų, bet po derybų su esamais pajininkais įsigijome daugiau, nes įmonė perspektyvi: visą laiką dirbo pelningai, jos EBITDA pastaruosius tre-jus metus augo. Bendrovė patraukli ir dėl turimų 490 ha nuosavos žemės, nes mūsų strateginis tiks-las yra plėsti dirbamos žemės plotus iki 20 tūkst. ha, įsigyjant perspekty-vias žemės ūkio įmones“, – tvirtino jis.

Tarp didžiausiųjų šie-met įtrauktas ir Lietuvos

pašto pirkinys: už 13,9 mln. litų bendrovė įsigijo 100 proc. „Baltic Post“ ak-cijų, mat pastaroji valdo siuntų savitarnos termi-nalus „Siuntos 24“. Kaip tuomet teigė buvęs susi-siekimo viceministras ir Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Rimvydas

Vaštakas, taip stengia-masi įtvirtinti bendrovę rinkoje prieš šiemet vyk-siantį jos liberalizavimą.

Bankas „Finasta“ pa-skelbė ir metų pirkėją – juo tapo įmonės „Ro-kiškio sūris“ direktorius Antanas Trumpa, mat 2012-aisiais jis sudary-

davo įsigijimo sandorius tiek asmeniškai, tiek per savo investicinę bendrovę „Pieno pramonės investi-cijų valdymas“. Iš viso per metus jis įsigijo akcijų už 1,36 mln. litų, sudarančių 3,8 proc. visų „Rokiškio sūrio“ akcijų.

Šiemet – geriauAdvokatų kontoros „So-rainen“ vyresnysis teisi-ninkas S. Butovas sako, kad šie metai bus gerokai optimistiškesni: tam pa-grindo suteikia ir pernai įsteigti nauji privataus kapitalo fondai.

„Juos steigė „Practica Capital“, „Lords LB As-set Management“, be to, rinką pagyvinti turėtų ir Baltijos inovacijų fondas, kuris per ketverius metus turėtų investuoti 100 mln. eurų (345 mln. litų) į Bal-tijos šalyse veikiančius privataus ir rizikos kapi-talo fondus. Taip pat „In-vegoje“ kuriami rizikos kapitalo fondai „Seed“ ir „Start-up“, – vardija jis.

Anot S. Butovo, šiemet populiarūs turėtų išlikti tie patys sektoriai, kaip ir 2012-aisiais: maisto pra-monės, žemės ūkio, tele-komunikacijų, informaci-nių technologijų.

„Galima laukti ir ener-getikos sektoriaus ben-drovių, ypač susijusių su atsinaujinančiais energi-jos šaltiniais, bei pramo-nės įmonių įsigijimo san-dorių“, – priduria jis.

2012-aisiais Lietuvoje įmonių sujungimo ir įsigijimo sandorių užderėjo menkai, bet rinka optimizmo neprarado. Fotodiena

FaKTaI

SUSIjUNGIMaI IR ĮSIGIjIMaI LIETUVOjE

• Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2012-aisiais buvo paskelbta apie 48 įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorius – 16 proc. ma-žiau nei 2011 metais

• Tuomet didžiausiu metų sandoriu tapęs bendrovės „Sanitas“ pardavimas sa-vininkei – bendrovei „In-valda“ – atnešė apie 1,245 mlrd. litų

•Praėjusių metų didžiau-sio sandorio vertė gerokai kuklesnė: stambiausia TEO akcininkė „Telia Sonera“ įsigijo dar beveik 20 proc. šios įmonės akcijų

•2012-aisiais daugiausia įsigyta maisto pramonės, žemės ūkio, telekomunika-cijų ir IT bendrovių akcijų, 2011 metais – farmacijos, statybos ir atsinaujinančios energijos

»Optimizmo suteiks nauji fondai

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

DiDžiausi Lietuvos įmonių įsigijimų ir susijungimų sanDoriai 2012 m.

Pirkėjas„teliaSonera“„Linas agro Group“„Linas agro konsultacijos“„Lietuvos paštas“„LoToS Geonafta“„Chevron Corporation“

Pardavėjas „Teo“„dotnuvos projektai“„Labunavos žŪB“„Baltic post“„Manifoldas“„LL investicijos“

Įsigijimo kaina (mln. lt)204,832,122,513,9vertė neatskleista*vertė neatskleista*

Įsigyta/parduota akcijų dalis, proc.19,865098,551005050

*– Sandorio vieta lentelėje neatspindi sandorio vertės Šaltinis: advokatų kontora „Sorainen“

Visą komentarą skaitykite

www.ekonomika.lt

2013 01 11 2013 01 04 2013 01 07 2013 01 08 2013 01 09 2013 01 10 2013 01 11 2013 01 04 2013 01 07 2013 01 08 2013 01 09 2013 01 10 2013 01 11

Paskutinis puslapis 31

T I N K L a R a Š T I S

Lietuviškoji S. PalinPrisiminkime 2008

metų JAV prezidento rin-kimus, kai dėl prezidento posto varžėsi Barackas Obama ir Johnas McCai-nas. Pastarasis į vice-prezidento kėdę norėjo pasodinti tuo metu mažai kam žinomą Aliaskos gubernatorę Sarah Palin. Per pirmuosius inter-viu paaiškėjo, kad jai trūksta ne tik politikos, bet ir geografijos žinių. Galiausiai apie šią moterį ir jos rinkimų kompaniją HBO sukūrė filmą „Game Change“.

Dabar sugrįžkime į Lietuvą, kur lietuviškąja S. Palin galime pavadinti naująją ūkio ministrę Birutę Vėsaitę. Dar prieš Naujuosius metus politikė „sėkmingai“ dominavo socialiniuose tinkluose, bandžiusi „Facebook“ ir „Google+“ lankytojus sužavėti standartinėmis rinkimų frazėmis, kol galiausiai buvo „užglu-minta“ ir priversta paša-linti savo paskyras.

Praėjusią savaitę žurna-listas Andrius Tapinas per

B. Vėsaitei sunkiai sekasi įsijausti į ministrės vaidmenį. Fotodiena

interviu su ūkio ministre bandė sužinoti jos, kaip ministrės, ateities planus ir vizijas. Išvydome vaizdą, panašų į tą, kurį mato mokytojas, pakvietęs prie lentos moksleivį, neparuošusį namų darbų. Interviu netrūko abstrak-čių teiginių, citatų, pavyz-džiui: „nesu susipažinusi su „Investuok Lietuvoje“ veikla“, be to, ministrė nuolat painiojo, kuriai mi-nisterijai vadovauja, netgi padarė faktinių klaidų.

Jos paaiškinimas, kodėl nuolat maišė ūkio ir Energetikos ministerijas, skambėjo taip: „Ketverius metus buvau atsakinga už tai (energetiką – aut. past.), gal dėl to ir įaugo į smegenis. Bet kas ne-dirba, tas neklysta.“

Taip, ministre, nieko nedarantys neklysta. Bet iš politikės, esančios Seime ir Ekonomikos komitete nuo 2000 metų, tokių klaidų nesinori tikė-tis. ypač, kai ateinančius ketverius metus formuo-site Lietuvos ekonomikos kryptį.

■Kaip mėgstami žmonės priverčia kitus juos pamėgti vos per penkias minutes lengvo pokalbio? Štai kelios ypač simpatiš-kų žmonių paslaptys.

Nusižeminimas. Nors iš-sitiesti, tvirtai spausti ranką ir kalbėti tvirtu balsu atrodo reikalinga, norint palikti gerą įspūdį per didelis pa-sitikėjimas atgraso ir nu-kreipia visą dėmesį į save. Svarbu atsikratyti svarbos statuso, reikia atsipalai-duoti, žengti truputį į priekį, palenkti galvą į šoną ir nusi-

šypsoti. Taip parodysite, kad jūs esate pagerbtas sutikęs asmenį, o ne atvirkščiai. Žmonės mėgsta tuos, kurie mėgsta juos.

Prisilietimas. Neseksua-linio pobūdžio prisilietimas gali būti labai galingas. Jis gali paveikti elgesį, padi-dinti sutarimo galimybes bei sudaryti draugiškesnį įspūdį. Kitą kartą, kai prieisite prie žmogaus, kurį pažįstate, švelniai palieskite jo petį.

Toks pasisveikinimas at-rodys nuoširdesnis. Prisilie-timas pašalina natūralius barjerus bei sumažina dis-

Mėgstami žmonės simpatijas gali laimėti per kelias pokalbio minutes. Shutterstock

jei vadovui gimė dukra, tikėkitės didesnės algos, jei berniukas – mažesnės. Shutterstock

Vadovo naujagimio įtaka algomsJeigu dirbate įmonėje, kurios generalinis direktorius laukia šeimos

pagausėjimo, ypač pirmagimio, tikėkitės, kad gims dukra, o jei esate vyras, jums gali nepasisekti gimus bet kurios lyties vaikui.

Generalinių di-rektorių vaikų lytis stipriai susijusi su dar-

buotojų atlyginimu, rodo Alborgo universiteto eko-nomikos profesoriaus Mi-chealo Dahlo, Merilendo Smitho verslo mokyklos profesoriaus Cristianos Dezso bei Kolumbijos verslo mokyklos profe-soriaus Davido Gaddiso Rosso atliktas tyrimas. Nors analizėje nedaroma jokių išvadų, joje patei-kiamos kelios sąsajos.

Dažniausiai, kai vado-vui vyrui gimsta vaikas, jo darbuotojų atlyginimai susitraukia po 0,2 proc. per metus arba po 100 JAV dolerių. Šį mažėjimą lemia 0,4 proc. smukimas gimus sūnui, rodo dar-bas, ištyręs beveik 10 655 Danijos įmones, kuriose nuo 1996 iki 2006 metų 18 tūkst. vyrų vadovų su-laukė 1600 vaikų.

Tačiau yra ir gera žinia. Ši dinamika apsi-

verčia, jeigu generalinio direktoriaus žmona pa-gimdė dukrą, ypač jei tai jos pirmas vaikas. Dar-buotojų algos kyla, kai gimsta pirmagimė dukra. Šiuo atveju būtent moterų algos paauga daugiau nei vyrų. Vidutiniškai mo-terų atlyginimai didėja 1,1 proc., o vyrų – 0,6 pro-cento.

Iš viso moterys gauna daugiau naudos, kai di-

rektorius susilaukia vaiko, nesvarbu, ar tai pirmagimis, ir kokia jo lytis. Gimus berniukui, darbuotojų moterų at-lyginimai mažėja tik 0,2 proc., o vyrų – 0,5 proc. Kai gimsta pirmagimis sūnus, moterų atlygini-mai išauga vidutiniškai išauga 0,8 proc.

Tyrime svarstoma, kad moterų atlyginimai auga labiau, nes tapimas tėvu

pakeičia vadovo požiūrį į jas. Ankstesni tyrimai rodo, kad vyrai jaučia didesnę pagarbą savo žmonoms, kai jos tampa motinomis. Dėl to ma-noma, kad naujieji tėčiai pradeda geriau vertinti moterų darbuotojų kom-petenciją. Be to, tyrimai rodo, kad sulaukę pir-mųjų vaikų vyrai tiesiog pradeda labiau rūpintis žmonių gėrove.

tanciją tarp žmonių. Socialinis džiudžitsu.

Labai mėgstami žmonės išmano seną socialinio džiu-džitsu meną, kuris priverčia pašnekovą kalbėti apie save ir to nesuprasti.

Tokie žmonės naudoja susidomėjimą, manda-gumą bei socialinį grakš-tumą ir taip apkeri žmones. Įvaldyti šį meną lengva. Tereikia užduoti tinkamus klausimų. Būkite atviri. Klauskite, kaip, kodėl, kas? Taip parodysite pagarbą kito žmogaus nuomonei.

Nuoširdumas. Visi kažkuo

yra geresni už mus. Ir reikia leisti jiems tą parodyti. Per dažnai žmonės įsivelia į asmenines dvikovas siek-dami pasirodyti geresni už kitus. Tačiau norint patikti žmogui reikia pralaimėti: pagirti, būti sužavėtam bei pripažinti savo nesėkmę ar silpnybę. Būtina parodyti šiek tiek pažeidžiamumo, tikrą save.

Šilta pabaiga. Atsisveiki-nant svarbu grįžti į pradžią, paspausti vienas kitam ran-kas, priliesti petį, išreikšti nuoširdų džiaugsmą dėl susitikimo ir nusišypsoti. Tik ne ta dirbtina parda-vėjų šypsena, o nuoširdžiai. Pirmas įspūdis svarbus, bet svarbus ir paskutinis.

Pripažinimas, kad tai sunku. Visi šie patarimai skamba paprastai, bet tai nėra lengva, ypač jei esate drovus. Bet reikia suprasti, kad tai yra nelengva, o tapti nuoširdesniam, pažeidžia-mesniam, pagarbesniam – reiškia rizikuoti. Tačiau nesijaudinkite: kai padėsite žmonėms jūsų draugijoje jaustis geriau, šie jus už tai pamėgs. Kartu ir jūs sau pa-tiksite truputį labiau.

Mėgstamų žmonių įpročiai

Nr. 12013 m. sausio 14–20 d.

ekonomika.lt 1 (111)

Documents