NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. kovo 24–30 d. nr. 11 (149)

ŠIAME NUMERYJE

m. ricca: Informacinis amžius, greitai besivystančios technologijos praktiškai geba sukurti tai, apie ką visi esame skaitę George‘o Orwello romane „1984“.

L. sunas: Siekiant tapti pasauline kompanija, mums svarbu ne tik talentų paieška, bet ir būti kuo arčiau vartotojo.

Plačiau 11 p. Plačiau 14 p.

Plačiau 2–3 p.

investuosime ar tik įsisavinsime

sulčiaspaudė dirba visu pajėgumuLietuviškas nišinis verslas, spaudžiantis mūsų ūkiuose subrandintų vaisių sultis, ne tik užkariavo Lietuvos rinką, bet ir sėkmin-gai plečiasi šalyse kaimynėse.

Plačiau 4 p.

Už nemokamą mediciną susimokėti dar nega-limaPilietis geriausiai žino, kaip jam reikia elgtis. Vis dėlto kartais jis tiesiog nori sukišti du virbalus į elektros lizdą. Pagal tokią em-patiją jau dvidešimt metų yra tvarkoma Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, nes už paci-entą sprendžia ministras.

Plačiau 6–7 p.

Oligarchai – bėgantis taikinys Atominio ginklo amžiuje tik trys lyderiai sugebėjo plėsti savo šalies teritoriją karine jėga. Irako diktatoriaus Saddamo Husseino ir Jugoslavijos vadovo Slobodano Mi-loševičiaus likimą žino daugelis. Tačiau trečiasis labiausiai baiminasi ne tribunolo ir atominio karo, o savo šalies verslininkų.

Plačiau 8–9 p.

Lietuvai – latviškas euro scenarijusVisuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomi-kai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės.

Plačiau 12–13 p.

Užs. nr. 149 tiražas: 20 000

Investuosime ar tik įsisavinsime

Savaitės tema 2

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 149

tiražas 20 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS8 685 69496, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Kovo viduryje LRT tie-sioginiame eteryje įmonių grupės „Šiau-rės vilkas“ savinin-kas ir vadovas Vilius

Kaikaris pareiškė, kad Lietuvos politikai elgiasi kaip musės prieš dramblius ir kenkia šalies verslui Rusijoje, mat dėl mūsų požiūrio į Krymo okupaciją verslininkai jau sulaukia neoficialių sankcijų.

Kitos dienos ryte tai sukėlė rimtą komentarų audrą naujienų porta-luose ir socialiniuose tinkluose, tačiau V. Kaikaris liko nuoseklus ir teigė, kad kiti „rimti bičai“ su-tinka su jo pozicija, tik ne visiems užtenka drąsos tai pasakyti garsiai.

Siaurąja prasme tai yra supran-tama, nes verslininkai, statę savo įmonių grupę nuo pirmosios par-duotuvės, itin jautriai išgyvena rim-tus prekybos pokyčius, jau nekal-bant apie tai, kad Rusija yra viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Žiūrint plačiau, plėtoti verslo šalyje neįmanoma be politikos. Ir atvirkš-čiai. Savaime suprantama, tokie pasisakymai nekelia pasitikėjimo Lietuva tarptautinėje arenoje, bet neabejotinai tokių pastabų viena ar kita forma yra sulaukusi ir pati

Vokietijos kanclerė Angela Merkel.Lietuvos pramonininkų konfede-

racijos prezidentas Robertas Dargis suskubo gesinti viešųjų ryšių gaisrą Jis pareiškė, kad V. Kaikario žodžių negalima tapatinti su viso Lietuvos verslo pozicija. Iš esmės verslinin-kams kaip niekam kitam būdinga skaičiavimo gyslelė. Tokioje rinkoje kaip Rusija reikia mąstyti trimis žingsniais į priekį. Prekybos prasme didžiosios kaimynės rinka nedaug skiriasi nuo Vakarų. Kalbant apie in-vesticijas, to pasakyti negalima.

Geografiškai esame tokioje vie-toje, kur Rusijos rinka išliks eks-portui svarbi, todėl, norime to ar nenorime, reikia naudotis visais šiais privalumais. Užuot peikę Lietuvos užsienio politiką, „rimti bičai“ galėtų reikalauti vieningos Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu, nes esame vienos ekono-minės sąjungos dalis.

Šiandien apdairiems versli-ninkams Rusija liks tik prekybos objektas. Kiekvienas sveiko proto stambusis prekybininkas pirmiau-sia praplės savo eksporto kryptis, o ne pirštais badys į politikus, ne-siruošiančius tono švelninti dėl rublių.

Ir vėl rašome apie Rusiją. Ir vėl apie karą. Ir vėl apie ekonominį. Bet dabar jau savi šaudo į savus.

nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau rei-kia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria.

Iki 2013 metų pabai-gos Lietuvos panau-dotos Europos Sąjun-gos (ES) fondų lėšos

sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų. Finansų ministerijos duomenimis, daugiausia šių investicijų išmokėta transeuropinių transporto tinklų plėtros (kelių, geležinkelių, jūrų uosto, eismo saugos) pro-jektams – 745,5 mln. litų. Galima džiaugtis į Lietuvą plaukiančiais milijardais, tačiau neabejojama, kad parama, keliaujanti iš Briuselio, laikui bėgant mažės.

Per 10 narystės ES metų pasiekėme 72 proc. Europos pragyvenimo ly-gio vidurkio. Peržengus 75 proc. ES vidurkio, Eu-ropos parama mažės. Tai kelia nerimą žinant, kad dabar ES parama sudaro beveik ketvirtį mūsų vals-tybės biudžeto. Žinoma, jeigu ūkio nuosmukio lai-kotarpiu nebūtume turėję

ES pinigų, būtume kritę į dugną ir galbūt dabar draugautume su finansų ežero dugne atsidūrusia Graikija. Todėl derėtų rimtai įsisąmoninti, kad ES lėšas pirmiausia rei-kėtų investuoti į ateitį, o ne pravalgyti.

Neracionaliai paskirs-tyti pinigai tarsi išmetami į balą. Visi leidinio „Eko-nomika.lt“ kalbinti eks-pertai atkreipė dėmesį, jog ES pinigai turi būti ne įsisavinami, o investuo-jami taip, kad kurtų mak-simalią pridėtinę vertę.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Mas-kaliovienė patikino, kad ruošiantis naujajam ES struktūrinių paramos lėšų paskirstymui, bus ak-centuojami keli p r i n c i p a i .

„Sieksime aiškiai išma-tuojamų rezultatų visais lygmenimis, pradedant veiksmų programa ir bai-giant konkrečiais projek-tais, – kalbėjo ministerijos atstovė ir pridūrė, kad didesnis dėmesys bus ski-riamas regioninei plėtrai. – 2014–2020 metų laikotar-piu regioninei plėtrai turi būti skirta ne mažiau kaip 15 proc. ES struktūrinių fondų lėšų.“ Savaitraštis „Ekonomika.lt“ primena, kad 2007–2013 metų laiko-tarpiu buvo skirta apie 11 proc.

Galvoti reikėjo anksčiauLietuvos pramonininkų konfederacijos pirmi-ninkas Robertas Dargis gana skeptiškai vertino praėjusių septynerių metų pinigų panaudojimo

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

„Rimti bičai“ politikos nesiima

»reikėtų vertinti Lietuvos ūkį bei mode-liuoti, kaip jis galėtų keistis. kad es para-mos pinigai sukurtų maksimalią naudą, reikėtų juos ne panaudoti, o investuoti.

NUOMONĖ

žygimantas mauricas„Nordea“ vyr. ekonomistas

robertas dargisLietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Fotodiena.lt

kai Bvp vienam gyventojui bus didesnis nei 75 proc. es vidurkio, europos parama Lietuvai mažės. Scanpix

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Investuosime ar tik įsisavinsime

Savaitės tema 3nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Siekdama, kad Lietuvoje nebūtų registruojamos vog-tos transporto priemonės, įmonė „Regitra“ pradėjo naudotis Interpolo genera-linio sekretoriato duomenų baze. Pernai valstybės įmo-nėje įregistruota daugiau kaip 100 tūkst. iš užsienio įvežtų automobilių, o naujų – 11,8 tūkst. Tačiau 501 trans-porto priemonei leidimas da-lyvauti eisme nebuvo suteik-tas, įregistruoti atsisakyta.

efektyvumą. Pasak jo, re-gioninei plėtrai didesnį dėmesį reikėjo skirti jau gerokai anksčiau. R. Dargis pabrėžė, jog pagrindinis ES paramos tikslas yra panaudoti lėšas taip, kad jos leistų sukurti tvirtą ekonominį stuburą.

„Parama gali ir mažėti. Demografinė padėtis kei-sis, taigi mažės darbingo amžiaus žmonių“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirminin-kas ir patarė į ES paramą žiūrėti plačiau.

Esant grėsmei, kad il-galaikėje perspektyvoje gyventojų gali mažėti, pasak R. Dargio, reikėtų daugiau dėmesio skirti švietimo sistemai. „Švie-timo sistema turi užtik-rinti, kad į rinką ateitų reikalingas kiekis specia-listų“, – įsitikinęs jis.

dirbtinai kuriami projektaiKalbinti ekspertai pripa-žino, kad klaidų, panau-dodami ES lėšas, daro ir valstybinis, ir privatus sektorius. Ekonominių konsultacijų ir tyrimų (EKT) instituto vyr. kon-sultantas Aivaras Suba-čius pasakojo, kad neretu atveju įmonės, norėda-mos gauti ES paramos pi-nigų, netgi pakoreguoja pagrindinius savo tiks-lus. Pasak jo, privačiame sektoriuje vyrauja gajus stereotipas, kad būtina pasinaudoti ES struktūri-nių fondų parama.

„Įmonės turėtų dau-giau laiko skirti savo strategijoms įgyvendinti ir joms teikti prioritetą, o ne koncentruotis į pa-ramą, mat siekdamos ją gauti išsikelia per daug ambicingų planų, – teigė A. Subačius. – Tada daž-niausiai tų planų neįgy-

vendina arba įgyven-dina tik iš dalies. Už tai įmonėms gresia

„dpd Lietuva“ kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statys siuntų rūšiavimo terminalą. Fotodiena.lt

„regitra“ pradėjo naudotis interpolo generalinio sekretoriato duomenų baze. Fotodiena.lt

investuoja į plėtrą

dirbo pelningaiKaip parodė auditas, Me-dicinos banko grupė 2013 metais uždirbo 4,5 mln. litų grynojo pelno. Iš jų Medicinos bankas – 2,38 mln. litų. Pernai bankas klientams pasiūlė mobilio-sios bankininkystės progra-mėlę. Šiemet planuojama išleisti mobiliąją piniginę, suteikiančią galimybę iš-maniuoju telefonu iš banko sąskaitos atsiskaityti už paslaugas ar prekes resto-ranuose, degalinėse.

Siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ plečia veiklą ir pasirašė sutartį su Kauno laisvąja ekonomine zona, kur statys didžiausią ir mo-derniausią siuntų rūšiavimo terminalą Baltijos šalyse. In-vesticijos į statybas ir įrangą sieks iki 20 mln. litų. Planuo-jama, kad terminalas kitų metų pavasarį jau veiks visu pajėgumu.

„regitrai“ padės interpolas

įvairios sankcijos, tad dalį paramos ar net visą ją tenka grąžinti.“ Be to, pasak EKT instituto vyr. konsultanto, dažnai mažai dėmesio skiriama projektų tęstinumui.

dviprasmiškas efektyvumas„Nordea“ banko ekono-mistas Žygimantas Mau-ricas tvirtino, kad ES

paramos panaudojimo efektyvumas vertinamas dviprasmiškai. „Viena vertus, trumpalaikis efektas beveik visada yra teigiamas, – aiškino Ž. Mauricas. – Tačiau il-guoju laikotarpiu jis kaip ir prapuola.“ Pasak eko-nomisto, apskritai kyla klausimas, ar ES pinigai nėra metami į balą, mat formuojasi suvokimas, kad pinigai neturi būti dalijami, geriau juos sko-linti. Vadinasi, paramos gavėjas turi turėti labai griežtai nustatytus veik-los rezultatus, kurių ne-pasiekus ta paskola arba dalis jos būtų grąžinama.

„Reikėtų investuoti tik į tuos projektus, kurie at-neša grąžą, – kalbėjo eko-nomistas ir pridūrė, kad dabartinėje 7 metų prog-ramoje prioritetas yra finansų inžinerija. – Tai yra lengvatinės paskolos, kurias reikėtų ateityje grąžinti.“

didelė administracinė naštaSavaitraštis pasidomėjo, kokių klaidų dažniau-siai daroma ES pinigus panaudojant viešajame sektoriuje. Centrinės pro-jektų valdymo agentūros (CPVA) Struktūrinės pa-ramos departamento di-

rektorė Lina Čepokienė pasakojo, kad viena di-džiausių problemų yra administracinė našta projekto vykdytojams.

„Įgyvendinant ES lė-šomis finansuojamus projektus vis sulaukiama pastabų dėl didelio pra-šomų pateikti doku-mentų kiekio“, – teigė ji. Pasak L. Čepokienės, kuriant 2014–2020 metų finansinės paramos administravimo sistemą keliamas tikslas tą naštą padaryti kuo mažesnę. Kaip pasakojo Struktū-rinės paramos departa-mento direktorė, atlie-kant paraiškų vertinimą atskirų pareiškėjų nebus prašoma pateikti įvairias pažymas, kurios gali būti prieinamos valstybinėse duomenų bazėse.

Kita problema, su ku-ria susiduriama panau-dojant ES pinigus, yra projektų parengtumas įgyvendinti.

„CPVA susidurdavo su situacijomis, kai pa-sirašius finansavimo sutartis projekto veiklos būdavo pradedamos ne iš karto, nes šie neturėdavo pirminių dokumentų ar užtrukdavo techninio projekto parengimo bei kiti etapai“, – kalbėjo L. Čepokienė.

Faktai

es parama

• Pagal veiksmų programą 2014–2020 metų laiko-tarpiui Lietuvai skirta 23,2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų

• 2013-aisiais daugiau-sia lėšų buvo panaudota projektams, vykdomiems pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą – 1,6 mlrd. litų

• Ūkio konkurencingumui didinti ir ekonomikai augin-ti skirtiems moksliniams ty-rimams bei technologinės plėtros projektams skirta 242,4 mln. litų.

»žvelgiant ekonomisto akimis, gana keista, kad duodama parama, kuri prak-tiškai jokios ilgalaikės naudos neteiks. visi džiaugiasi, štai gavome 1 mlrd. litų, ir tai pakėlė mūsų ekonomiką.

»didžiausią riziką kelia, kad kartais neteisėtai daroma politinė įtaka, o lobistų interesai gali lemti, kurioms sritims ir kiek lėšų bus skiriama.

žygimantas mauricas„Nordea“ vyr. ekonomistas

Lkarolis Granickas„Transperancy International“ atstovas

Asmeninio albumo nuotr.Fotodiena.lt

Veiksmų programos prioritetas Mln. eurų Proc.

1. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas 678,88 10,1

2. Informacinės visuomenės skatinimas 244,04 3,6

3. Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas 531,60 7,9

4. Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas 942,36 14,0

5. Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos 837,78 12,5

6. Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas 1 182,74 17,6

7. Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas 728,59 10,9

8. Socialinės įtraukties didinimas ir parama kovai su skurdu 535,83 8,0

9. Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas 663,86 9,9

10. Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas 150,36 2,2

Finansų ministerijos duomenys.

pagrindinių es struktūrinių fondų investicijų paskirstymas 2014–2020 metais

Savas verslas4 nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

www.ek.ltnaUJienOs

tavO versLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Sulčiaspaudė dirba visu pajėgumu

■Lietuviškas nišinis verslas, spaudžiantis mūsų ūkiuose subran-dintų vaisių sultis, ne tik užkariavo Lietuvos rinką, bet ir sėkmingai plečiasi šalyse kaimynėse.

Beveik be konkurentų Lietuvoje veikiančios įmonės „Vaisių sultys“ direktorius Dmitrijus Ču-dakovas teigė besidžiau-giantis gerėjančiais įmo-nės rezultatais. Bendrovė artimiausiu metu ketina plėsti ir savo eksporto kryptis.

„Vaisių sultys“ lietu-viškų vaisių sultis ekspor-tuoja ne tik į artimiausias šalis kaimynes, bet ir turi planų pasiekti Danijos, Švedijos, Suomijos pre-kystalius. Įmonės vado-vas teigė, kad skirtingas Europos šalių gyventojų skonis lemia ir eksporto kryptis.

„Lietuvoje obuoliai auga rūgštesni, tad gy-ventojai tokius labiau ir mėgsta, – leidiniui pasakojo D. Čudakovas. – Pavyzdžiui, Vokietijoje labiau mėgstami saldesni obuoliai, tad ir mūsų sul-tys nelabai tinkamos tai rinkai.“ Pasak jo, įmonė savo gėrimus eksportuoja į šalis kaimynes, nes šiame regione vartotojų skonis yra panašus.

trūksta darbo jėgosPaprastai kiekviena įmonė trokšta įveikti konkurentus, kad vėliau galėtų džiaugtis lengviau gaunamomis pajamomis. Tačiau susidorojus su viena kliūtimi ją iš karto veja kita. D. Čudakovas, leidiniui pasakodamas apie vaisių spaudimo verslo specifiką, atkreipė dėmesį į sezoniškumą, mat visi vaisiai šalyje su-bręsta maždaug tuo pačiu laikotarpiu. Staigiai ūgte-lėjus darbo apimčiai su-siduriama su darbuotojų trūkumu.

„Tuomet dalis vaisių yra tiesiog paliekami supūti, – apie problemą

kalbėjo įmonės direkto-rius. – Juos žiemą sulesa paukščiai.“

derlius lemia konkurenciją Nuo derliaus priklauso ir produktų kaina. D. Čuda-kovas teigė, kad metų der-lius atskleidžia, su kokių šalių sulčių spaudėjais teks konkuruoti.

„Jeigu derlius negau-

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

tuvoje“, – apie skirtumus kalbėjo „Vaisių sulčių“ direktorius. Jis pasakojo, kad vienas Lenkijos pre-kybos tinklas iš pradžių prognozavo, jog per tris mėnesius nupirks 5 au-tomobilius sulčių. „Išėjo taip, kad per pirmąjį ben-dradarbiavimo mėnesį buvo parduota 7 automo-biliai sulčių“, – džiaugėsi pašnekovas.

Brangi gamybaKalbėdamas apie savo verslo iššūkius, kaip viena didžiausių D. Ču-dakovas išskyrė bran-giai atsieinančią sulčių gamybą. „Kai produkto vertė yra sąlyginai nedi-delė, didžiulę dalį sudaro išlaidos logistikai“, – verslo specifiką leidiniui atskleidė direktorius.

Be to, įrangą, reika-lingą sultims spausti, reikia modernizuoti. Tai taip pat reikalauja papil-domų išlaidų. Kita vertus, veikiant terpėje, kurioje beveik nėra konkurenci-jos, sunku įvykdyti visus užsakymus.

„Kartais tiesiog nespė-jame“, – pripažino D. Ču-dakovas ir pridūrė, kad dideli užsakymai sukelia kitą problemą – nėra kur sandėliuoti didelio sulčių kiekio. „Iš tiesų yra labai daug niuansų, kurie kelia tam tikrų problemų“, – apie verslo ypatumus pa-sakojo pašnekovas.

Ar pasitikite kredito unijomis?

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 243 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMASPastaruoju metu vis didesniam skaičiui kredito unijų susiduriant su sunkumais, vyriausybė siūlo gerokai sugriežtinti jų veiklą. Skaitytojų teiravo-mės, ar jie pasitiki kredito unijų veikla.

144

sus, tenka konkuruoti su lenkų spaudėjais, mat šie aktyviai superka vai-sius Lietuvoje, – leidiniui pasakojo pagrindinės Lietuvą ir dalį Europos sultimis aprūpinančios įmonės direktorius. – Vis dėlto lietuviai mieliau renkasi lietuvišką pro-duktą.“

D. Čudakovas džiau-gėsi, kad ir užsienio rin-kose lietuviškas prekės ženklas jau turi vardą, tačiau pabrėžė, kad sul-čių pardavimo mastas mūsų šalyje ir kitos rin-kose labai skiriasi. „Vie-nas tinklas Lenkijoje nu-perka trigubai daugiau mūsų produktų negu parduodame visoje Lie-

„vaisių sultys“ planuoja eksporto plėtrą į daniją, švediją ir suomiją. Asmeninio albumo nuotr.

11 iššūkių geram vadovuiNorite gyventi pasiturimai ir turėti galimybę savo darbu pasigirti draugams? Tikriau-siai manote, kad vadovo pozicija tam tinkamiausia. Ty-rimai atskleidžia, kad įvairaus lygio vadovai retai kada gali sau leisti ramiai ir patogiai gyventi. Jų kasdienybė – nuolatinis stresas, darbas 24 valandas per parą, intrigos ir kova už būvį.

riešutų verslo neatsisakysAuginti riešutmedžius – nauja sritis ne tik dzūkijos regione, bet ir šalyje. Tad neatrodo keista, kad jų augintojas Rimas Norus vis atidėliojo pažadą įsileisti į savo ūkio val-das, kol bus galima pamatyti ką nors įspūdingesnio, rasis ne tik teorinės, bet ir prakti-nės patirties. Penkių hektarų riešutyne, įsikūrusiame tarp Santaikos ir krokialaukio, lan-kėmės pavasarinio genėjimo įkarštyje.

Lietuviškų žaislų nereikiaParduotuvių žaislų skyriai už-versti vaikiškais žaislais, kurių didžioji dauguma importuoti iš Lenkijos, kinijos ar Turkijos. Tarp šių prekių lietuviškų žaislų, deja, nėra. kur Lietuvos žaislų gamintojai realizuoja savo produkciją? Ar lietuviams lietuviški žaislai neįperkami?

1) Pasitikiu 14 % 2) Nepasitikiu 46 %

3) Pasitikiu, bet tik kai kuriomis 10 % 4) Neturiu nuomonės 30 %

»Jeigu derlius negausus, tenka konkuruoti su lenkų spaudėjais, mat šie aktyviai superka vaisius Lietuvoje

23

Projektai 5nr. 82014 m. kovo 3–9 d.

renginio partneriai:

6 Sveikata nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Už nemokamą mediciną susimokėti

dar negalimaPilietis geriausiai žino, kaip jam reikia elgtis. Vis dėlto kartais jis tiesiog nori sukišti du virbalus

į elektros lizdą. Pagal tokią empatiją jau dvidešimt metų yra tvarkoma Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, nes už pacientą sprendžia ministras.

Kiek daugiau nei prieš me-tus sveikatos apsaugos mi-

nistras Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė reformuosiąs sveikatos apsaugos sistemą, kad

medicinos priežiūra ir pagalba būtų nemokama, o privačios sveikatos prie-žiūros paslaugos rimtai reglamentuotos.

nemokamumo iliuzijaVis dėlto kiekviena teorija susiduria su realybe, o ne-mokamas sūris būna tik pelėkautuose. Prieš keletą

savaičių Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad valstybės biudžeto lėšomis visiškai finansuo-jamos turėtų būti tik tos paslaugos, kurios yra rei-kalingos žmogaus gyvybei išsaugoti. Kitos sveikatos paslaugos turėtų būti ap-mokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

(PSDF) ir privačių finansa-vimo šaltinių.

„Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) norėjo išsiaiškinti, kas yra būti-nosios paslaugos ir gyvy-bės išsaugojimas. Kalbant apie gyvybės išsaugojimą, žmogus turi gauti pagalbą ten, kur jam patogiausiai ir greičiausiai ji bus su-

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

teikta. Pagrindinis šio da-lyko aspektas – valstybė turi sukurti tokį ligoni-nių tinklą. Nuo žmogaus mokamų mokesčių tai negali priklausyti. Viskas priklauso nuo to, kokios pagalbos jam reikia“, – KT išaiškinimą komen-tavo privačių medicinos įstaigų interesams atsto-

vaujanti advokatų kon-toros „Lawin“ advokatė, partnerė Dovilė Burgienė.

Kitaip tariant, kai žmo-gaus gyvybei gresia pavo-jus, visai nesvarbu, kur pagalba bus teikiama – privačioje ar valstybinėje gydymo įstaigoje. Ji bus visiškai nemokama. Taip siekiama tokio pobūdžio

Sveikata 7nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Faktai

medicinOs priežiūrOs sistema LietUvOJe

• Pernai iš PSDF vaistams ir medicinos pagalbai buvo išleista 701 mln. litų

• Tai yra 6,1 proc. daugiau nei 2012 metais

• Privačių asmens svei-katos priežiūros įstaigų skaičius 2012-aisiais siekė 1,946 tūkst.

• Tais pačiais metais SAM sistemoje veikė 1,169 tūkst. gydymo įstaigų.

pagalbą atskirti nuo kitos medicinės priežiūros, ku-rios paslaugos yra apmo-kamos iš PSDF, mat SAM siekia ir kitas paslaugas padengti valstybės lėšo-mis.

„Ministras kalba apie nemokamą mediciną, nors nei gydytojų darbas, nei poliklinikų išlaiky-mas nėra nemokamas. Kas už tai sumoka? Minis-terijos retorikoje sakoma, kad tai – valstybės pini-gai. Tačiau iš tikrųjų tai yra visų mūsų pinigai, ku-riuos sumokame į PSDF. Esminis klausimas yra, ar mokesčių mokėtojas turi bent šiokią tokią teisę spręsti, kur turi eiti jo su-mokėti pinigai“, – svarstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) preziden-tas Žilvinas Šilėnas.

Jokio pasirinkimoAnot Ž. Šilėno, nemoka-mos medicinos klausimas šiuo metu yra pasitelkia-mas kaip dūmų uždanga, siekiant atsiriboti nuo strateginių klausimų.

„Yra dvi sveikatos rū-šys: gyvybės išsaugojimas ir sveikatos priežiūra. KT aiškina, kad ligonį reikia vežti ten, kur pagalba gali būti suteikta greičiausiai,

šiandien Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vyksta pertvarka, o mokesčių mokėtojai nežino, ar gali naudoti savo sumokėtus mokesčius.Fotodiena.lt

»dabar biudžeto valdytojo, paslaugų pirkėjo – ligonių kasų ir tiekėjo – ligoninių funkciją atlieka ta pati ministerija

»ambicijos Lietuvoje teikti nemokamas medicinos paslaugas dabar teisiškai nėra įmanomos

o valstybė tai turi užtik-rinti. Tačiau tokių situa-cijų yra nedaug, žmonėms dažniau reikia sveikatos priežiūros pasaugų“, – teigė LLRI vadovas.

Kol kas išaiškinimas yra naujas, ir SAM va-rijuoja sąvokomis. Nėra aišku, už kokias paslaugas reikia mokėti, o dėl kurių, dalį primokant patiems pacientams, galima kreip-tis į privačias gydymo įs-taigas.

„Dabartinis teisinis re-guliavimas aiškiai nenu-rodo, kokia dalis sveika-tos priežiūros paslaugų turėtų būti apmokama ir iš kokių šaltinių, – teigė Lietuvos pacientų orga-nizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė. – Aki-vaizdu tik tai, kad svei-katos sistemai skiriamas biudžetas yra labai skylė-tas, ir valstybė artimiau-siu metu tikrai nepajėgs užtikrinti kokybiškos visiškai nemokamos me-dicinos visiems. Todėl

pacientui turėtų būti ga-rantuojama pasirinkimo laisvė – rinktis bazinę paslaugą, kurią apmoka valstybė, ar paslaugą, už kurią dalį sumos pa- cientas privalo sumokėti pats arba ją dengia pa-pildomas savanoriškasis draudimas. Deja, mūsų šalyje jo vis dar nėra.“

Šiuo atveju apribota ne tik pacientų, bet ir priva-čių gydymo įstaigų gali-mybė pasirinkti, nes šios dėl finansavimo sutarčių konkuruoja su valstybi-nėmis ligoninėmis pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) nustatytus kriteri-jus.

teisinė gimnastika„Ministerija įstatymų projektus rengia taip, lyg išaiškinimų nebūtų. Niekas nesiginčija, kad reikia tam tikrų kriterijų kiekvienam ūkio sub-jektui. Tačiau vienas iš kriterijų, pagal kurį VLK nusprendžia, ar teikti su-tartį, yra tai, kad reikia

būti ir anksčiau sudarius sutartį su šia įstaiga“, – dviprasmišką situaciją komentavo Ž. Šilėnas.

Tiesa, VLK ir valstybi-nės ligoninės priklauso SAM, bet taip, pasak D. Burgienės, atsiranda labai rimtų kliūčių kon-kurencijai, o teisinis konfliktas yra tiesiog už-programuotas. „Dabar biudžeto valdytojo, pas-laugų pirkėjo – ligonių kasų, ir tiekėjo – ligoninių funkciją atlieka ta pati ministerija. Lietuva per 20 metų nereformavo šio „vienas mokėtojas, vie-nas tiekėjas“ modelio. Tai yra interesų konfliktas. Net jei nebūtų privačių medicinos paslaugų įs-taigų, tarp minėtų institu-cijų turėtų vykti tam tik- ra trintis, kad atsirastų lėšų panaudojimo efekty-vumas“, – sakė ji.

Tokiu atveju kasmet iš naujo atnaujinančios finansavimą iš PSDF pri-vačios ligoninės negali plėsti savo infrastruktū-ros ir kurti verslo planų. KT nustatė, kad sveikatos priežiūra vadinama ūkine veikla, todėl sutartys turi būti sudaromos skaidriai ir atsižvelgiant į geriau-sius pasiūlymus.

nėra vientisumo„Jei rengi ateities planus, turi numatyti ir finansa-vimo srautus. Kai žinai, kad po metų tau nebus pratęstas finansavimas, negali planuoti ir plėtros. Mes iš esmės išgyvename kūdikystę, privati medi-cina nėra išsivysčiusi. Niekas iš logiškai mąstan-čių verslininkų ir inves-tuotojų į tai nedės lėšų“, – teigė Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asocia-cijos prezidentas Laimu-tis Paškevičius.

Lietuvoje siekti pelno dar laikoma nuodėminga veikla, bet be to privatus verslas vystytis negali. Vis dėlto rinktis turi teisę pats pacientas. Jeigu privačioje gydymo įstaigoje suteik-tos paslaugos nepatinka, galima grįžti į valstybinę gydymo įstaigą. SAM vadovui tokia tvarka ne-priimtina, nes taip, visų pirma, yra aiškiai panei-giamas nemokamos medi-cinos principas. Dėl to ku-riama dirbtinė priešprieša privačiam sektoriui.

„Tai tas pats, lyg gin-čytumės, kuri ranka yra reikalingesnė – dešinė ar kairė. Juk visaverčiam gyvenimui reikalingos abi rankos. Įdomiausia, kad privačios medicinos dalis Lietuvoje tesudaro apie 8 proc. PSDF biudžeto, o priešinama taip, lyg pri-vatininkai būtų užgrobę ir didžiausią dalį žmo-giškųjų resursų, ir visas lėšas“, – kalbėjo privačios ligoninės „Kardiolita“ di-rektorius, Nacionalinės privačių ligoninių asocia-cijos vadovas Darius Jo-nutis.

Deja, dėl laiko stokos pašnekovų išsakytos kri-tikos sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukai-tis savaitraščiui „Ekono-mika.lt“ nepakomentavo.

Ambicijos Lietuvoje teikti nemokamas me-dicinos paslaugas dabar teisiškai nėra įmanomos. Dubajuje policininkai va-žinėja „Lamborghini“ ir „McLaren“ automobiliais, bet ir čia nemokamos me-dicinos nėra.

Užsienyje8 nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Oligarchai – bėgantis taikinys

Atominio ginklo amžiuje tik trys lyderiai sugebėjo plėsti savo šalies teritoriją karine jėga. Irako diktatoriaus Saddamo Husseino ir Jugoslavijos vadovo Slobodano Miloševičiaus likimą žino

daugelis. Tačiau trečiasis labiausiai baiminasi ne tribunolo ir atominio karo, o savo šalies verslininkų.

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

400 tūkst.LIETuVIų STAŽuOTėMS EuROPOS BRANDuOLINIų TyRIMų cENTRE NuMATyTA SKIRTI 400 TŪKST. LITų

pelningiausia markė■pernai „volkswagen“ koncernas nuo kiekvie-no parduoto „porsche“ automobilio uždirbo 23,2 tūkst. dolerių. tai pelnin-giausia „volkswagen“ gaminama automobilių markė, skelbia portalas businessweek.com.

Vien iš „Porsche“ paja-mos per metus didėjo 18 proc. Todėl pernai „Pors-

„volkswagen“ nuo kiekvieno parduoto „porsche“ automobilio uždirbo 23,2 tūkst. dolerių. Scanpix

che“ pardavė ne tik rekor-dinį automobilių skaičių, bet ir gavo rekordiškai didelį pelną.

Siūlome keletą skaičių palyginimui. Pavyzdžiui, „Bentley“ nuo kiekvieno parduoto automobilio lieka 20 tūkst. dolerių, „Audi“ – 5,2 tūkst. dolerių, o masi-niai modeliai „Volkswagen“ koncernui uždirba po 850 dolerių.

Užsienyje 9nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Faktai

rUsiJOs ekOnOmika

• „credit Suisse“ duome-nimis, 110 rusų valdo 35 proc. namų ūkių turto

•Pernai į Rusiją buvo eks-portuota 132,4 tūkst. naujų vokiškų automobilių

•3,12 tūkst. „Siemens“ darbuotojų dirba Rusijoje

• „Bloomberg“ duome-nimis, Rusijai įsiveržus į Simferopolio oro uostą, 19 turtingiausių rusų prarado 18,3 mlrd. JAV dolerių.

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt »pagrindiniai „Gazprom“ investuotojai

ir kreditoriai yra Jav fondų milžinai „pimco“ ir „Blackrock“

B. Gatesas mano, kad minimalios algos didinimas neskatins verslo priimti darbuotojų, kurie gali labiausiai nukentėti nuo automatizavimo. Scanpix

v. putinas nori sugrąžinti rusų verslą į tėvynę. Scanpix

pagrasino robotaisnori susigrąžinti verslą■„microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas teigia, kad darbo rinkos laukia labai dideli pokyčiai, kuriems nei vyriausybės, nei žmo-nės nėra pasiruošę.

Pasak jo, daugelį dabar-tinių darbų pakeis juos au-tomatizuojanti programinė įranga. „Tai progresuoja visose srityse – slaugos, vai-ravimo, aptarnavimo. Tech-

■rusijos prezidentas vla-dimiras putinas pareiškė, kad šalies bendrovės turi būti įregistruotos savo valstybėje ir pasižymėti skaidria valdymo struk-tūra. pasak jo, verslas privalo būti sugrąžintas į tėvynę.

„Rusijos bendrovės turi būti įregistruotos mūsų ša-lies teritorijoje ir pasižymėti

nologijos ilgainiui užvaldys mažai įgūdžių reikalaujan-čias darbo rinkas“, – cituoja B. Gatesą portalas „Business Insider“. „Microsoft“ įkūrė-jas – ne vienintelis, juodai piešiantis darbuotojų ateitį. Sausį „The Economist“ pa-teikė darbų, kuriuos perims robotai, sąrašą. Jame atsi-dūrė apskaitininkai, mažme-ninės prekybos atstovai ir par-davimo telefonu specialistai.

skaidria nuosavybės struk-tūra. Būtent dėl to iškeltas uždavinys susigrąžinti įmones į šalį“, – stambiausių Rusijos bendrovių vadovams per vie-tos verslo konferenciją sakė V. Putinas.„Jeigu šalies bendro-vės pradės mokėti mokesčius Rusijoje, jeigu jos nesislapstys, nesikratys atsakomybės, pa-didės pasitikėjimas verslu“, – pridūrė prezidentas.

Prasidėjus gin-kluotai nežy-mėtų karinių junginių inva-

zijai į Krymo pusiasalį, niekam nekilo abejonių, kad tai yra Rusijos pajė-gos. Bandymai dengtis savigynos būrių kauke buvo greitai demaskuoti, kai teritorijoje pradėjo važinėti kariniai Rusi-jos visureigiai „Tigr“ su skiriamaisiais armijos registracijos numeriais. Krymo parlamentas užimtas, karinės bazės apgultos, Vakarai susi-rūpinę, Vokietija konsta-tuoja, kad pažeidžiama tarptautinė teisė, o ma-žosios Europos valstybės tvirtina, kad gali išmušti ir jų valanda.

Ar V. Putinui baisūs teisiniai grūmojimai arba JAV naikintuvai F-16 Zokniuose?

Juodasis dvidešimtukasKovo viduryje, kai Kryme įvyko referen-dumas, kuriame buvo pritarta, kad kraštas prisijungtų prie Rusijos Federacijos, JAV ir ES iškart pritaikė sankcijas 21 pareigūnui, suvaidi-nusiam didžiausią vaid-menį Krymą bandant atplėšti nuo Ukrainos ir prijungti prie Rusijos.

Baltųjų rūmų pra-nešime teigiama, kad sankcijos pateikiamos atsižvelgiant į veiksmus, kurie kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritori-niam vientisumui. Kaip buvo rašoma „The Guar-dian“, Vašingtonas nori tik suvesti senas sąskai-

europos priešaiSavo trijų dukrų, be-simokančių Europoje, nebegalės aplankyti ar joms siųsti pinigų ir Ru-sijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduoto-jas Sergejus Železnikas. Į bendrą ES ir JAV są-rašą pateko RF Valstybės Dūmos NVS klausimų komiteto pirmininkas Leonidas Slutskis bei RF tarybos Konstituci-nių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas.

Dauguma ES sankcijų sulaukusių pareigūnų yra ne Rusijos, o Krymo struktūrose dirbantys asmenys, tad kalbėti apie poveikį Rusijos politikai kiek drąsoka. Taip pat nereikia pamiršti, kad ES pirmiausia yra eko-nominė bendrija, palai-kanti glaudžius prekybos ryšius su Rusija, todėl vienbalsį sprendimą dėl sankcijų rasti nelengva. Sunku dar ir dėl to, kad, kaip teigia politikos ana-litikas Jevgenijus Min-čenka, su Krymu susiju-sius sprendimus priima vienas žmogus – V. Puti-nas, bet jam sankcijų pri-taikyti neįmanoma.

pinigų takeliai Dauguma sankcijų su-laukusių asmenų sociali-niuose tinkluose šaipėsi iš Vakarų ir džiaugėsi, kad tose šalyse neturi turto. Norint rimtai su-drebinti Rusijos oligar-chus, reikia būtent Eu-ropoje ir JAV atrasti jų pajamų šaltinius ir sekti vadinamąjį pinigų taką iki savininko. Tai yra sunki užduotis, tačiau ne paslaptis, kad eko-nominės galios Rusijai suteikia jos energetikos monopolis Europoje bei stambūs sandoriai kitose šalyse.

„Rusijos milijardieriai yra susiję su natūraliai-siais ištekliais. Be abejo, kalbu apie tuos, kurie

praturtėjo per pastaruo-sius 20 metų. Natūralu, kad šioms kompanijoms reikia politinio palai-kymo visose srityse. Rusijoje šiuo atveju yra daugiau politinių ryšių su milijardieriais nei ki-tur“, – apie Rusijos eko-nominę nelygybę kalba Londono konsultacijų kompanijos „Global Eco-nomic Perspectives“ par-tneris Tony Shorrocksas.

Griuvus Sovietų Są-jungai Rusijos turtas buvo privatizuotas, ir šiandien dujų milžinės „Gazprom“ akcijos pri-klauso daugeliui kom-panijų. Šios aplinkybės sudarė sąlygas atsirasti oligarchams, iš čia kyla Rusijos ekonominė ga-lia. Būtent čia ir reikia smeigti sankcijų ietį, kad ją pajustų V. Putinas.

investicijų užtvankos„New York Times“ duo-menimis, pagrindiniai „Gazprom“ investuotojai ir kreditoriai yra JAV fondų milžinai „Pimco“ ir „BlackRock“. Šalyje, kur vertinamas laisvas kapitalo judėjimas, būtų labai sunku „priversti“ šiuos fondus ieškoti kitų investicijų šakų. Prezi-dentas Barackas Obama tai motyvuoja tuo, kad bus paveiktos jautrios ūkio šakos.

Įdomu, kad per pasta-ruosius ketverius metus didieji investuotojai į Ru-sijos įmonių ir valstybės akcijas bei obligacijas in-vestavo 325 mlrd. JAV do-lerių. Tyrimų agentūros „Thomson Reuters“ duo-menimis, 235 mlrd. JAV dolerių buvo tiesiogiai susiję su „Gazprom“ ir valstybiniu „Sberbank“ banku.

Niekas nekabina lente-lės „Oligarchas“ prie savo įmonių logotipų, taip pat niekas nežymi šiuo žen-klu savo bankų sąskaitų. Tokiu atveju bent jau iš JAV pusės labiausiai paveikti tiek Rusijos oli-garchus, tiek, savaime suprantama, V. Pu- tino režimą gali stambieji investuotojai. Vis dėlto juos reikia įtikinti, nes žaliavų rinka visada bus viena stabiliausių.

vokietijos impotencijaŠiuo metu bent jau Rytų Europa labiausiai pikti-nasi švelniu Vokietijos tonu Rusijos atžvilgiu. Šios šalies kanclerė An-gela Merkel jau paskebė, kad V. Putinas pažeidė tarptautinę teisę. Vokie-tija yra vadinama Euro-pos pinigine, tačiau ši la-bai priklauso nuo Rusijos ekonomikos.

Leidinio „Spiegel“ duomenimis, 6 tūkst. Vo-kietijos įmonių plėtoja verslą su Rusija. Tarp šių kompanijų galima rasti tokias milžines kaip „Siemens“, „Henkel“, ir „e-on“. Natūralu, kad A. Merkel sulaukia stam-biojo verslo spaudimo išlaikyti gerus santykius su Rusija.

Jei Vokietija nepalai-kys, ES V. Putinui nedurs ten, kur skaudžiausia. Ilgainiui galima tikėtis, kad Europa energetiškai stiprės dėl alternatyvų, o Rusija taps tik preky-bos, bet jokiu būdu ne investicijų partnere. Oli-garchams beliks veiklą su Europa vykdyti per antrines įmones ir kelis atsiskaitomųjų sąskaitų lygius. Kol kas tai yra daugiausia, ką galima pa-siekti.

šiandien v. putinas nebijo nei Jav, nei es. AFP

»norint rimtai sudrebinti rusijos oligarchus, reikia būtent europoje ir Jav atrasti jų pajamų šaltinius ir sekti vadinamąjį pinigų taką iki savininko

tas, nes iš esmės kelionių apribojimai ir sąskaitų įšaldymas pritaikyti as-menims, kurie turi ma-žai įtakos Rusijos ir ypač V. Putino veiksmams.

Vladislavas Surkovas jau nuo gegužės yra nete-kęs galios, tačiau vis dar vadinamas Kremliaus pilkuoju kardinolu. Jis vis dar daro įtaką ir gali prastumti tam tikrus sprendimus Kremliuje. Šiandien buvusi jo žmona Julija Višnevskaja gy-vena Londone, kur, tikė-tina, V. Surkovas turi sąs-kaitų. Naivu tikėtis, kad jos bus jo vardu.

JAV taikinių vienuo-liktuke yra ir premjero pavaduotojas gynybos ir kosmoso pramonės klausimams Dmitrijus Rogozinas. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis padė-kojo už tarptautinį pripa-žinimą. Anot D. Rogozino, šį sąrašą sudarė idiotai, nes jis neturi turto užsie-nyje. Vis dėlto tai yra rim-tas žingsnis, nes kosmoso technologijų eksportas šalyje nusileidžia tik naf-tai ir dujoms, o Rusijos ginklų eksportas visame pasaulyje sudaro 27 proc. pasiūlos ir nusileidžia tik JAV. Būtent D. Rogozinas yra atsakingas už šias pramonės šakas.

Paskutinę vietą sąraše užima nuverstas Ukrai-nos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Labiau-siai tai turėtų paveikti jo šeimą ir draugus, su ku-riais yra susijęs nemažas banko sąskaitų tinklas užsienyje. JAV dar per-nai reikalavo skaidrinti Europos bankų taisykles, kad šie privalėtų pateikti duomenis apie sąskaitų turėtojus ir jų ryšius.

Verslo švyturiai10 nr. 102014 m. kovo 17–23 d.

Inovacijos 11nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

LaUra JUOzaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt Faktai

„HUawei“

• 2014 metų vasarį „Huawei“ mobiliųjų technologijų parodoje pristatė naują 4G LTE ryšio įrenginių asorti-mentą. Lietuvos rinkoje šie įrenginiai pasirodys gegužės mėnesį

• „Huawei“ mokslinių tyrimų ir plėtros centras prognozuoja, kad 5G be-laidis internetas audito-rijai taps prieinamas per artimiausius 5 metus

• Kompanija turi 140 tūkst. darbuotojų visa-me pasaulyje, iš jų net 46 proc. dirba mokslinių tyrimų ir inovacijų cen-truose.

Priklausomai nuo to, kaip skaičiuo-site, „Huawei“ yra pirma arba

antra telekomunikacijų infrastruktūros ir prie-taisų gamintoja pasau-lyje. Įkurta 1987 metais Šenzeno mieste, šiandien kompanija turi 140 tūkst. darbuotojų visame pa-saulyje, iš jų net 46 proc. dirba mokslinių tyrimų ir inovacijų centruose. L. Sunas pirmą kartą lankydamasis Vilniuje praėjusią savaitę „Baltic management institute“ rengtoje konferencijoje dalijosi artimiausiais kompanijos planais ir strategijomis.

Šiandien Europos re-gionas vaidina strateginį vaidmenį „Huawei“ kom-panijos plėtros planuose. Pradėjusi nuo pirmojo centro 2000 metais Švedi-joje, Kistos mieste, šian-dien bendrovė Europoje turi jau 11 centrų su 800 darbuotojų Skandinavi-joje ir Baltijos šalyse.

„Mūsų vizija yra visą kompaniją transformuoti į pasaulinį verslą ir į savo komandą surinkti gabiau-sius bei geriausius talen-tus, kad ir kurioje pasau-lio dalyje jie būtų, – teigia Leo Sunas. – Pastebėjome, kad talentų pasiskirsty-mas pagal sritis pasaulyje yra netolygus. Pavyzdžiui, kompetencijos sistemos architektūroje kur kas ge-riau išvystytos Europoje ir JAV, o Kinijoje tai vi-siška retenybė. Greičiau-siai tokius dalykus lemia skirtingos šalių patirtys.“

Kita vertus, Europa „Huawei“ kompanijai svarbi ne tik dėl talentų paieškos. „Siekiant tapti

sme skausminga, tačiau šiandieninėje teleko-munikacijų rinkoje ji neišvengiama. Mes dar visai neseniai įėjome į iš-maniųjų telefonų rinką. Buvome priversti tai pa-daryti, mat ši industrija keičiasi drastiškai. Mano nuomone, neįmanoma numanyti, kaip teleko-munikacijos pakis per artimiausius penkerius ar dešimt metų, todėl tik dar svarbiau šiandien šioje rinkoje neatsilikti.“

„Huawei“ kompanija šiuo metu išmaniųjų te-

L. sunas: „kiekviena inovacija turi padėti spręsti vartotojui iškilusią problemą.“ Ruslano kondratjevo nuotr.

pasauline kompanija, mums svarbu ne tik ta-lentų paieška, bet ir būti kuo arčiau vartotojo. Kiekviena rinka turi sa-vitumų, specialių reika-lavimų, tad tik būdami arti vartotojo galime išsiaiškinti ir suprasti, kas geriausiai tenkina jų lūkesčius“, – tvirtino L.Sunas.

Jo teigimu, Europos te-lekomunikacijų rinka, pa-lyginti su kitomis pasaulio rinkomis, yra ypatinga. Ją tam tikra prasme galima laikyti piramidės viršūne, nes tai labai rafinuota rinka – čia itin aukšti reikalavimai keliami ir technologijų kokybei, ir vartotojo poreikiams. Jei kompanija gali sėkmin-gai konkuruoti Europos rinkoje, pasak „Huawei“ Europos regiono vadovo, sėkmės galima sulaukti ir globaliu mastu.

Istoriškai taip susi-klostė, kad „Huawei“ pir-miausia buvo inžinerijos ir technologinių inovacijų į priekį varoma kompa-nija, tačiau šiandien ypa-tingas ir pagrindinis jos prioritetas yra vartotojas. Atsižvelgti į vartotojų no-rus, tenkinti jų lūkesčius yra ne tik būtina konku-rencijos rinkoje sąlyga. „Tokia kompanijos kryp-tis kartu yra ir raktas, at-sakant į klausimą, į kurią pusę bendrovę pakreipti ateityje“, – kompanijos strateginiais planais dali-josi prezidentas.

„Kiekviena inovacija turi padėti spręsti var-totojui iškilusią prob-lemą“, – viešėdamas kalbėjo L. Sunas. – Su technologijomis ir inži-neriniais sprendimais susijusiai kompanijai taip persiorientuoti nėra paprasta, ši transfor-macija tam tikra pra-

Inovacija svarbiau už prekės ženklą

Lietuvoje viešėdamas „Huawei“ Europos regiono vadovas Leo Sunas teigė, kad šiandien telekomunikacijų rinkoje ypač svarbūs yra į klientų poreikius orientuoti sprendimai.

lefonų rinkoje sėkmingai konkuruoja su tokiais gigantais kaip „Apple“ ir „Samsung“. Ji taip pat stiprina savo pozicijas prog-raminės įrangos bei mobiliųjų aplikacijų sri-tyje.

„Idėjų turime daug, kai kurios jų tokios ino-vatyvios, kad turbūt iš-girdę, ką kartais kalbu su savo tyrimų ir inovacijų centro mokslininkais, iš-sigąstumėte“, – Vilniuje juokavo L. Sunas. Apskri-tai kalbant, mokslininkai yra patys svarbiausi šioje

globalia bandančia virsti kompanijoje. „Galima sakyti, kad kompanijoje egzistuoja tam tikra hie-rarchija, visada pirmiau-sia yra išklausomi mūsų žmonės, kuriantys inova-cijas“, – tvirtino preziden-tas.

Paklaustas apie žmo-giškųjų išteklių politiką ir jos savitumą Europos re-gione, „Huawei“ vadovas tvirtino, kad jų kompani-jos prioritetas – aukščiau-sius postus čia užleisti europiečiams. Kadangi kompanijai svarbiausia

yra klientas bei saviti jo poreikiai, vadovaujamas pozicijas užleisti būtent regiono savitumą išma-nantiems žmonėms atrodo būtina.

„Šešerius ar septyne-rius metus kompanijoje diskutavome, kaip pri-traukti daugiau europie-čių į svarbiausius postus, ir vis dar procesas einasi labai lėtai. Vis dėlto, mano manymu, kinams ir europiečiams bendra-darbiauti yra prasminga ir efektyvu“, – teigė L. Sunas.

»mes dar visai neseniai įėjome į išmaniųjų telefonų rinką, nes buvome priversti tai padaryti – ši industrija keičiasi drastiškai

Įdarbinti pinigai12 nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Kovo 17 dieną Briuselyje ofi-cialiai pradėtos konsultacijos

dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1 die-nos. Kaip teigia „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė, Lietuva ir euras šian-dien stovi prie altoriaus, todėl užduoti klausimus dėl bendrosios Europos valiutos poreikio jau per vėlu. Pasak jos, neįsives-

būtų itin naudinga“, – teigė jis.

Komentuodamas kai-mynių Estijos ir Latvijos euro įsivedimo istorijas, „Coface“ Baltijos regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad abi šalys rodo kardi-naliai skirtingus pavyz-džius ir abiem atvejais yra iš ko pasimokyti. „Estijoje prieš įvedant eurą vyravo itin pozityvios nuotaikos, kilo atlyginimai, buvo ti-kimasi sulaukti didžiulių investicijų. Vos prasidėjus pereinamajam laikotar-piui, teko nusivilti, mat in-vesticijų nesulaukta tiek, kiek reikėjo, todėl teko

Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės.

LaUra JUOzaitytėlaura.juozaityte@ekonomika.lt

Lietuvai – latviškas euro scenarijus

»euras Lietuvai turėtų padėti stabiliau jaustis kovojant su globaliomis ekonominėmis ir finansų krizėmis

dami euro dabar, verslui sukeltume riziką prarasti daugybę strateginių par-tnerių, o politikai nuviltų žodžio nesilaikymu.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Bal-tijos regiono vadovas Ma-ris Lukinas, paklaustas, kokių patarimų galėtų duoti Lietuvai šiuo per-einamuoju etapu, sakė, kad mūsų šalis dar turi pusmetį, per kurį įvyk-dyti devalvaciją būtų itin efektyvu. „Gal tai skamba kaip politiškai nepopu-liari priemonė, tačiau ilguoju laikotarpiu šalies vystymuisi, manau, tai

mažinti padidintus atlygi-nimus. Latvija – visiškai priešingas pavyzdys“, – pasakojo M. Lukinas.

Nereikėtų pamiršti ir kainų nurodymo dviem valiutomis bei socialinių akcijų, informuojančių visuomenę apie valiutos keitimo niuansus bei ak-centuojančių skaidrumą. „Latvijoje veikė socialinis judėjimas, siekęs kuo di-desnio skaidrumo. Tokie dalykai pokyčių metu yra ne mažiau svarbūs nei pa-siruošimas finansinėmis priemonėmis“, – aiškino pašnekovas.

perspektyvos – teigiamosPaklaustas, kurį iš Bal-tijos šalių pavyzdžių nu-mato Lietuvai, „Coface“ Baltijos regiono vadovas neabejodamas nurodė la-tviškąjį. „Latvijoje iš pra-džių žmonės buvo linkę išleisti kur kas mažiau vien dėl valiutų skirtumo lemtų vizualių kainų po-kyčių, – sakė ekspertas. – Vis dėlto vėliau pajusta, kad perkamoji galia nepa-kito arba pakito labai mi-nimaliai, tad grįžta prie įprasto vartojimo. Lietu-voje, prognozuočiau, iš pradžių žmonės bus linkę išleisti netgi daugiau, nes

atrodys, kad kainos yra mažesnės. Tai darys tei-giamą įtaką ekonomikai.“

Praėjusią savaitę „Co-face“ ir „Danske Bank“ vykusioje verslo rizikos valdymo konferencijoje ministro pirmininko patarėjas finansų klausi-mais Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad euras turėtų padėti Lietuvai stabiliau jaustis kovojant su globa-liomis ekonominėmis ir finansų krizėmis.

„Nors kaip pagrindi-niai euro Lietuvoje įve-dimo privalumai dažniau-siai minimos žemesnės paskolų palūkanų nor-mos, spartesnė eksporto

Įdarbinti pinigai 13nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Faktai

eUrO įvedimas

• Lietuvai įsivedus eurą, mūsų šalį pasieks 132 mln. vienetų euro ban-knotų

• Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Europos Taryba skelbs 2014 metų liepą

• Nuo 2014-ųjų gruodžio 1 dienos gyventojai Lie-tuvos banko kasose bei „Lietuvos pašto“ skyriuo-se galės susipažinti su lietuviškomis eurų mone-tomis ir jų įsigyti. ateitis po krymo

referendumo

Vienai valstybei – Rusi-jai šie rezultatai yra svar-būs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams. Kokie galimi ateities scenarijai ir koks galėtų būti jų poveikis Lietuvos ekonomikai?

Labiausiai tikėtinas scenarijus – Ukraina ir Vakarų valstybės matys Krymą kaip prarastą re-gioną, o sankcijos Rusi-jai apsiribos žodiniu pa-smerkimu ir selektyviais apribojimais kai kuriems Kremliui artimiems as-menims bei įmonėms. Po referendumo finansų rinkose išliekanti sąly-ginė ramybė – rublis ir kiti rizikingesni aktyvai kainuoja panašiai kaip ir praėjusią savaitę – rodo, kad investuotojai nesitiki nei karinio konflikto, nei rimtesnių ekonominių sankcijų.

Vis dėlto darosi aki-vaizdu, kad Ukrainos krizė greitai išspręsta ne-bus, o Rusijos ekonomika dėl neigiamo kapitalo srauto, mažesnių investi-cijų bei padidėjusių palū-kanų šiemet greičiausiai beveik neaugs. Pastaruo-sius kelerius metus Ru-sijos ekonomika vis dar augo dėl sparčiai didėju-sio privataus sektoriaus kreditavimo, tačiau šie-met šio augimo veiks-nio jau nebebus. Rusijos ekonominis gripas grei-čiausiai neaplenks ir kitų NVS šalių. Turint ome-nyje didelę Rytų rinkų integraciją, lėtesnio augimo, ko gero, joms iš-vengti nepavyks.

Pernai Lietuvos eks-portas į NVS šalis augo 13,5 proc. – buvo eks-portuota prekių už 26,8 mlrd. litų, o tai sudarė 31,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Be to, nerei-kėtų užmiršti, kad Ru-sija gali nuspręsti taikyti atsakomąsias priemones Vakarų valstybėms, pir-miausia toms, kurioms politiškai motyvuotas sankcijas sėkmingai taikė ir praeityje – Lie-tuvai bei kitoms Baltijos šalims. Visa tai reiškia, kad Lietuvos eksportas į NVS rinkas šiemet, jei ir didės, greičiausiai gerokai kukliau. Tačiau labiausiai tikėtina, kad bendras poveikis Lie-tuvos ekonomikai bus ribotas ir gali siekti tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto lė-tesnį BVP augimą.

Galimas ir antrasis – rimtesnės konfrontaci-jos – scenarijaus. Ukrai-nos armijai bandant pasipriešinti Krymo aneksijai, Rusijos intere-sai ir kariniai veiksmai gali apimti ir didesnę Ukrainos dalį. Vis dėlto ši tikimybė yra daug mažesnė. Klostantis to-kiam scenarijui, Vakarų valstybės jaustų didesnį spaudimą padėti Ukrai-nai, tačiau greičiau-siai tai nebūtų karinė intervencija. Pagalba apsiribotų materiali-nės pagalbos suteikimu Ukrainai, Rusijos daly-vavimo tarptautinėse institucijose apribojimu ir platesnio masto eko-nominėmis sankcijomis.

Tokios sankcijos yra labiau tikėtinos iš JAV

Už piktnaudžiavimą euro įvedimo metu verslui ir gyventojams žadamos sankcijos. Scanpix

»teisingumo ministerija parengė euro įvedimo įstatymo papildymą, kuriuo numatoma atsakomybė už kainų nurodymo litais ir eurais pažeidimus

neriJUs mačiULis„Swedbank“ vyr. ekonomistas

ir visos ekonomikos plėt-ra, lengvesnis investicijų pritraukimas, aš saky-čiau, kad tai yra svarbūs dalykai, tačiau priklau-somi ne vien nuo euro. Svarbiau yra tai, kad šiandien mes neturime vi-savertės pinigų sistemos, ir tai dažnai mus pastato į keblią padėtį globalių fi-nansinių procesų bei kri-zių metu. Įsivedus eurą, tikiu, ant kojų stovėsime kur kas tvirčiau, o tinka-mesnio meto nei dabar neįsivaizduoju“, – kalbėjo A. Butkevičiaus patarėjas.

Užtikrins kontrolęTeisingumo ministerija parengė Euro įvedimo įstatymo projekto papil-dymą, kuriuo reglamen-tuojama atsakomybė už kainų nurodymo eurais ir litais bei šiam nurody-mui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų pa-žeidimus.

„Kiek leis mano kom-petencija, asmeniškai kontroliuosiu šį klausimą ir neleisiu, kad Lietuvos vartotojai būtų apgaudi-nėjami“, – praėjusią sa-vaitę vykusioje spaudos konferencijoje patikino teisingumo ministras Juo-zas Bernatonis.

Pagal Teisingumo mi-nisterijos siūlymą už Euro įvedimo įstatymo pažeidi-

mus atsakys ir fiziniai asmenys (įskaitant juri-dinių asmenų vadovus ar jų įgaliotus asmenis), ir ūkio subjektai. Fiziniams asmenims už pažeidimus bus taikomas įspėjimas arba bauda iki 10 tūkst. litų. Jeigu pažeidimas bus padarytas pakartotinai, bus skiriama bauda nuo 10 iki 20 tūkst. litų.

„Už šiurkščius arba sis-temingus Euro įvedimo įstatymo pažeidimus ūkio subjektams bus taikoma griežtesnė atsakomybė – jiems galės būti sustabdo-mas arba panaikinamas licencijos arba leidimo galiojimas“, – teigė teisin-gumo ministras.

Kaip laikomasi euro įvedimo reikalavimų, priežiūrės tokios institu-cijos kaip Lietuvos ban-kas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valsty-binė vartotojų teisių ap-saugos tarnyba ir kitos.

saugos vartotojus regionuoseValstybinės vartotojų teisių apsaugos tarny-bos direktorius Feliksas Petrauskas tvirtino, kad šiuo metu jo tarnyba dirba ir su verslo atstovais, ir su privačiais asmenimis.

Stengiamasi visuomenę visokeriopai paruošti, kad euras būtų įvestas kuo mažesnėmis sąnaudomis.

„Stengiamės užtikrinti ir vartotojų apsaugą re- gionuose. Krizės laikotar-piu mūsų tarnyba buvo centralizuota Vilniuje, tačiau manome, kad taip nėra pakankamai užtikri-namos vartotojų teisės. Todėl artimiausiu metu visoje dešimtyje apskričių bus atnaujinti vartotojų teisių apsaugos centrai“, – kalbėjo F. Petrauskas.

Lietuvos vartotojų or-ganizacijų aljanso tary-bos narys Kęstutis Kup-šys nusiteikęs pozityviai. Jo nuomone, institucijos euro įvedimui ruošiasi tinkamai. „Šiuo metu didžiausias darbas yra tinkamai paruošti visuo-menę, atsakyti į visus kylančius klausimus, iš-sklaidyti baimes, tačiau iš esmės, manau, eurą įsivesime sėkmingai“, – teigė jis.

K. Kupšys pasidalijo idėja, kad Latvijos pa-vyzdžiu yra siekiama su-kurti mobilias kontrolės užtikrinimo komandas, kurios su euro įvedimu susijusius pažeidimus tikrintų ir atokesniuose šalies regionuose. „Nega-liu pažadėti, jog tai įvyks, tačiau kol kas dedame visas pastangas, kad šis projektas būtų įgyvendin-tas. Tai, manau, padėtų ir tinkamai nuraminti visuomenę“, – kalbėjo eks-pertas.

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad praėjusį sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir

netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas.

nei iš ES dėl itin didelės pastarosios energetinės priklausomybės nuo Ru-sijos energetinių išteklių – maždaug trečdalis sunau-dojamų dujų ir naftos yra importuojama iš Rusijos, o trumpuoju laikotarpiu šio tiekimo šaltinio pa-keisti nepavyktų. Svarbu ir tai, kad ES pirmiausia yra ekonominė sąjunga, o ne tarptautinė institucija, siekianti taikos ir demok-ratinių vertybių sklai-dos už savo ribų. Griežtų sankcijų tikimybę mažina ir tai, kad ES ekonominis karas su Rusija būtų la-bai nevienodai jaučiamas skirtingose ES valstybėse. Kai kurioms energetiš-kai nepriklausomoms ir mažai su Rusija prekiau-jančioms valstybėms jis būtų nereikšmingas, o ki-tas galėtų rimtai sukrėsti. Vokietijos Rytų Europos ekonominių santykių ko-mitetas skaičiuoja, kad 300 tūkst. Vokietijos darbo vietų ir 6 200 įmonių yra priklausomos nuo ekono-minių santykių su Rusija. Lietuvai, kurios penkta-dalis eksporto tenka Rusi-jai bei kuri išlieka beveik šimtu procentų energe-tiškai priklausoma nuo šios šalies, toks scenarijus reikštų gilų ekonominį nuosmukį.

Teoriškai įmanomas ir trečiasis scenarijus – Rusijos veiksmų plitimas visoje Ukrainoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, vedantis prie Vakarų valstybių karinės intervencijos. Tačiau tokio scenarijaus tikimybė yra pernelyg maža, todėl dis-kutuoti apie jo pasekmes Lietuvai vargu ar verta.

n. mačiulis: „Labiausiai tikėtinas scenarijus – sankcijos rusijai apsiribos žodiniu pasmerkimu ir selektyviais apribojimais kai kuriems kremliui artimiems asmenims bei įmonėms.“ Asmeninio albumo nuotr.

LaUra JUOzaitytėSpecialiai savaitraščiui „Ekonomika.lt“ iš Berlyno

Skaitmeninė karta14 nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Nuo 1990 metų įvairūs Šveica-rijos bankai M. Riccai mokėjo

už tai, kad jis įsilaužtų į jų sistemą. Tokiu būdu ran-dant sistemines klaidas ir trūkumus buvo siekiama kaip įmanoma efektyviau užtikrinti banko klientų asmeninių duomenų sau-gumą. Po kelių sėkmingų bandymų M. Ricca įkūrė kompaniją „Ilion Secu-rity“, kuri gana greitai tapo lyderiaujančia verslo rizikos valdymo įmone vi-soje Šveicarijoje.

Kovo viduryje Berlyne vykusioje konferencijoje M. Ricca pasakojo, kokią mato interneto ateitį bei

Toks scenarijus būtų gana pesimistinis. Manau, ste-bimas Didžiojo brolio gy-venti nenorėtų niekas“, – teigė M. Ricca ir pridūrė, kad mikroschemų į kūną diegimas, suteikiant vals-tybei galią kontroliuoti kiekvieną savo pilietį, šiandien yra veikiau ver-tinama kaip galimybė, o ne kaip sapnas. Vis dėlto, pasak jo, vien pesimistiš-kai informacinio amžiaus vertinti nereiktų.

„Technologijų plėtoji-mas ateityje gali valsty-bei suteikti vis daugiau įrankių kontroliuoti savo piliečius, tačiau nereiktų pamiršti, kad vyksta ir atvirkštinis procesas – padedama interneto vi-suomenė laisvėja“, – sakė M. Ricca. Internetas ne-turi centrinės valdžios ar

centrinio planavimo, ir tai yra vienos svarbiausių jo ypatybių.

„Johano Gutenbergo anuomet išrasta spausdi-nimo mašina, nors ir su-teikė galimybę visuome-nei viešai publikuoti savo žodį, išties atidavė spren-dimo galią į leidėjų, tur-tingųjų, spaustuvininkų ir daugybės kitų žmonių rankas“, – kalbėjo prog-ramišius. Jo manymu, apie tikrą saviraiškos laisvę prasminga pradėti kalbėti tik tada, kai atsi-randa formatavimo pro-gramos, kaip, pavyzdžiui, paprasčiausi tinklaraš-čiai, kai net neturintys programavimo įgūdžių žmonės gauna galimybę publikuoti savo kūrybą, idėjas bei įsitikinimus.

„Atsiradus internetui

dalis kritikų be paliovos aiškino, kad be centrinės valdžios jokie jo projektai neveiks, tačiau viena įdo-miausių interneto ypaty-bių yra tai, kad, būdamas laisvas, neplanuotas ir nekoordinuotas žmonių kolektyvinis veiksmas, jis įrodo centrinio planavimo beprasmybę, – aiškino M. Ricca. – Geriausias to pavyzdys yra „Vikipe-dija“, kurios vienas įkū-rėjų mėgsta sakyti, kad šis projektas teoriškai tu-rėtų neveikti, nes nėra nei centrinio planavimo, nei nuoseklaus temų pildymo, galiausiai ją pildo ne profesionalai, o paprasti interneto vartotojai. Vis dėlto realybėje šis projek-tas veikia daugiau nei sėk-mingai, o legendinės en-ciklopedijos „Britannica“ populiarumo smukimas siejamas būtent su visų laikyta nesėkminga „Viki-pedija“.

Kūrybiškumas, M. Ric- cos nuomone, internete

gali pasireikšti ir kontr-pilietine išraiška, jei valstybės reguliavimas tampa neproporcingas. Skaitydamas pranešimą jis prisiminė JAV atvejį, kai, uždraudus platinti 3D ginklų schemas, pro-gramišiai kodą įveikė per dvi valandas. „Tad kaip galime sakyti, kad tech-nologiniai pasiekimai mus tik varžo?“ – klausė M. Ricca.

Jo teigimu, interne-tas nuo tada, kai buvo išrastas, gerokai pakito ir dabar, duodamas dar didesnę laisvę, suteikia ir kur kas didesnį anonimiš-kumą.

„Prieš dešimtį metų, norėdamas iškrėsti ne-kaltą ar piktą pokštą, pro-gramišius turėdavo eiti į viešas vietas, interneto kavines ir jokiu būdu nesi-naudoti savo kompiuteriu, jei nenori būti susektas. Šiandien situacija kitokia – programišiai sudėtin-giausius kodus „nulau-žia“ sėdėdami savo namų rūsyje, gerdami alų ir naudodamiesi asmeniniu kompiuteriu“, – pasakojo specialistas.

M. Ricca pabrėžė tokiu pavyzdžiu neteigiantis, kad interneto vystyma-sis yra kelias į anarchiją ar iš principo destrukty-vus dalykas. „Internetas šiandien mums ne tik su-teikia beribes pažinimo galimybes, įrankį, kaip likti nepriklausomiems nuo valstybės kontrolės, bet ir tinkamai užtikrina mūsų privatumą. Kitaip tariant, dažnokai girdi-mas nuogąstavimas, kad internetas yra „didysis brolis“, mano nuomone, tėra mitas, kartais efekty-viai naudojamas siekiant įbauginti žmonėms“, – tvirtino programišius.

Etiško programišiaus požiūris į internetą

jo poveikį visuomenei. Programišius akcentavo ir augančią interneto vartotojų galią prieš val-džią bei kūrybiškumo, kurį išlaisvino internetas, mastą.

„Jeigu kada nors norė-dami pasidaryti arbatos naudojote kavos aparatą, jūs jau esate programi-šius“, – teigė jis. Pasak M. Riccos, tai ir yra jo veiklos bei darbo esmė – išmokti jau veikiančią sistemą priversti veikti priešinga kryptimi. Kal-bėdamas apie internetą, programišius bandė brai-žyti du tikėtinus ir kartu visiškai skirtingus jo ateities scenarijus. Pagal pirmąjį scenarijų pasaulis gali virsti žmogaus asme-ninį gyvenimą kontroliuo-jančia mašina.

„Informacinis amžius, greitai besivystančios technologijos praktiškai geba sukurti tai, apie ką visi esame skaitę George‘o Orwello romane „1984“.

Pirmuoju Europos etišku programišiumi laikomas Marco Ricca dalijasi įžvalgomis apie interneto ateitį.

„Jeigu kada nors norėdami pasidaryti arbatos panaudojote kavos aparatą, jūs jau esate programišius“, – sakė m. ricca. Asmeninio albumo nuotr.

»technologijų vystymasis ateityje gali valstybei suteikti vis daugiau įrankių kontroliuoti savo piliečius

reklamos čia neišjungsi dėl reklamos kreipkitės:

EKONOMIKA.ltEl.pastas reklama@balsas.lt

Tel. 8 685 69496

Paskutinis puslapis 15nr. 112014 m. kovo 24–30 d.

Tu esi vertas geriausio darbo!

cV-Online klientė uAB „TRuKMė“ – tai lietuviško kapitalo įmonė, kuri veiklą vysto nuo 1994 metų. Šiuo metu įmonėje dirba apie 80 darbuotojų. Pagrindinė veikla – baldų gamybos ir statybinių medžiagų didmeninė ir mažmeninė prekyba Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu darbui vilniuje reikalingas

pardavimO vadyBininkas (-ė)darbo pobūdis:• Įmonės siūlomų produktų pardavimas B2B (naujų klientų paieška, ryšio su esamais bei potencialiais klientais palaikymas);• Klientų poreikių analizė ir konsultavimas, iškilusių problemų sprendimas;• Komercinių pasiūlymų ruošimas, derybų vedimas;• Darbų ir pardavimo planavimas bei organizavimas;• Nustatytų pardavimo tikslų siekimas;• Rinkos analizė, naujų pardavimo galimybių paieška;• Prekių poreikio nustatymas, pasiūlymų asortimento ruošimas.

reikalavimai:• Būtina ne mažesnė kaip 1 metų aktyvaus pardavimo patirtis;• Anglų, rusų kalbų žinios;• Gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje;• Geri bendravimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimo įgūdžiai;• Analitinis-strateginis mąstymas, atsakingumas, vidinė motyvacija.

Gerą atmosferą kuria stiprios įmonės vertybės – puikus kolektyvas, skaidri atlygio sistema ir pergalių šventimas drauge.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

cV-Online LT klientas – uAB TaxLink Baltic - teikia finansinės apskaitos, audito, mokesčių ir kitas su finansais susijusias paslaugas. Išskirtinis komandos bruožas yra aukštas techninių žinių lygis ir nenutrūkstamas jų tobulinimas. Jų dėka įmonė gali pasiūlyti klientams inovatyvius sprendimus, padėti jiems valdyti bet kokias finansines bei mokestines rizikas. Šiandien įmonė darbui vilniuje ieško

mOkesčiŲ speciaListas (-ė)darbo pobūdis:• Klientų konsultavimas mokesčių klausimais;• Ataskaitų ir prezentacijų rengimas;• Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų analizė ir praktinis pritaikymas;• Bendravimas su mokesčių administratoriumi.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas finansų ir/ar ekonomikos srityse;• Ne mažesnė nei penkerių metų patirtis finansų/mokesčių srityse;• Pareigingumas, savarankiškumas, atsakingumas;• Analitinis mąstymas, gebėjimas interpretuoti teisės aktus;• Labai geros anglų kalbos žinios;• Noras mokytis ir tobulėti šioje srityje.

įmonė siūlo:• Dinamišką darbą profesionalioje komandoje;• Draugišką darbinę aplinką;• Nuolatinį tobulėjimą finansų srityje;• Konkurencingą atlygį.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Švedijos kapitalo įmonė, kurios pagrindinė veiklos sritis yra įrangos statyboms tiekimas, plečia savo veiklą ir darbui Kaune ieško serviso darbuotojo. Šiuo metu reikalingas kruopštus ir atsakingas

aUtOeLektrikasveiklos pobūdis:• Statybinės technikos – krautuvų, ekskavatorių, mobilių kompresorių, šildytuvų ir pan. – elektros sistemų diagnostika ir remontas, profilaktinė įrangos priežiūra.

reikalavimai:• Darbo sritį atitinkantis išsilavinimas;• Pageidautina sėkmingo 2–3 metų autoelektriko-diagnostiko darbo patirtis;• Savarankiškumas, atsakingumas, kruopštumas, imlumas naujovėms;• Stipri vidinė motyvacija, orientavimasis į rezultatą;• Vairuotojo pažymėjimas.

privalumai:• Techninės anglų kalbos žinios (gebėjimas dirbti su techniniais dokumentais ir elektros įrangos schemomis);• Techninės rusų kalbos žinios (gebėjimas dirbti su techniniais dokumentais ir elektros įrangos schemomis);• Elektriko ir elektrosaugos kvalifikacijos pažymėjimai;• Darbas kompiuteriu.

kompanija siūlo:• Darbą sėkmingai veikiančioje įmonėje;• Kvalifikacijos kėlimo galimybę Lietuvoje ir užsienyje;• Darbui reikalingas priemones;• Darbo sąlygos, atlyginimas ir kiti klausimai aptariami susitikimo metu.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai.

cV-Online klientė – tarptautinė lyderiaujanti kompanija HuAWEI, inovatyviai dirbanti telekomunikacijų sprendimų srityje. Šiuo metu įmonė plečia savo veiklą ir prie kolektyvo vilniuje kviečia prisijungti

it prOdUktŲ vadyBininką (-Ę)

darbo pobūdis: • Periodiškai analizuoti IT rinką ir reaguoti į joje vykstančius pokyčius;• Aktyviai dalyvauti visos pardavimo komandos veikloje ir kartu prisiimti atsakomybę/būti savo srities iniciatyvų generatoriumi;• Bendrauti su potencialiais ir esamais įmonės klientais, analizuoti jų poreikius, identifikuoti naujas galimybes ir pasiūlyti naujus kompleksinius IT sprendimus įmonėms;• Dalyvauti derybose ir klientų konsultacijose, pagrindžiant įmonės teikiamų sprendimų vertę;• Atstovauti įmonei, stiprinti jos įvaizdį ir nuolat užmegzti naujų kontaktų IT renginių metu.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas IT arba panašioje srityje;• IT sprendimų pardavimo patirtis;• Žinios apie uP/Dell/EMc/VMware technologinius sprendimus;• Lietuvos, Latvijos ir Estijos IT sektoriaus rinkos išmanymas;• Orientacija į klientą, geri pardavimo ir organizaciniai įgūdžiai, komunikabilumas, lankstumas ir noras tobulėti;• Puikus anglų kalbos mokėjimas.

įmonė siūlo: • Galimybę dirbti tarptautinėje lyderiaujančioje kompanijoje;• Galimybę tobulėti jaunatviškame profesionalų kolektyve;• Įdomų ir iššūkių kupiną darbą;• Konkurencingą atlygio paketą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

reklamos čia neišjungsi

■šiemet pirmą kartą daugiausia parduotuvių Lietuvoje turintis prekybos tinklas „iki“ dalyvauja viename didžiausių kasmetinių vGtU bei vU universitetų organizuoja-mų reginių studentams karjeros dienų mugėje.

Pagrindinis įmonės tikslas – susitikti su būsimais darbuo-tojais, pristatyti įmonę bei pasidalyti tikromis savo dar-buotojų sėkmės istorijomis. „Iki“ stendas šiemet išskirti-nis – bendrovė pristato save studentams per komiksus.

Karjeros dienos – tai kasmetinis universitetų or-ganizuojamas renginys, pa-dedantis studentams ir darb-daviams užmegzti tarpusavio ryšius. Šiemet Karjeros dienų mugėje dalyvaujanti „Iki“ savo pristatymui pasirinko iš-skirtinį ir patrauklų jaunimui būdą – komiksus. Jais išpieš-tas įmonės stendas, kuriame pasakojamos tikros įmonės darbuotojų sėkmės istorijos. Visi studentai, aplankę įmo-nės stendą, yra vaišinami

karjeros dienose „iki“ prisistatė neįprastu būdu

„Iki“ kepyklos meistrų paga-mintais pyragėliais.

„Šiemet pirmą kartą daly-vaujame universitetų rengia-moje Karjeros dienų mugėje ir džiaugiamės, kad sulau-kėme nemažo studentų, be-sidominčių galimybėmis įsi-darbinti „Iki“, susidomėjimo. Galbūt esame patrauklūs stu-dentams dėl to, kad prisista-tome save ne tik išskirtiniu, bet ir jaunimo mėgstamu

būdu – per komiksus. Tokie mugėje esame vieninteliai“, – teigia „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas An-drius Petraitis.

Pirmą kartą Karjeros dienų mugėje dalyvaujančio preky-bos tinklo „Iki“ šūkis – „Pra-džių pradžia. Sukurk savo istoriją „Iki“! Juo siekiama parodyti, kad įmonė laukia atvirų, iniciatyvių, norinčių tobulėti būsimų darbuotojų,

kurie nori savo karjeros is-toriją pradėti „Iki“. Įmonė studentams siūlo įvairias praktikos bei įsidarbinimo galimybes: laisvu nuo studijų metu ar vasaros laikotarpiu, atlikti praktiką, o galbūt „Iki“ gali tapti pirma darboviete.

Šią savaitę „Iki“ dalyvavo VGTu universiteto, o kovo 27 dieną lauks Vu universiteto studentų Karjeros dienų mu-gėje.

„iki“ save studentams pristato per komiksus. Bendrovės nuotr.