7FSTMJOJOLBJ�NPLB�NPLFTËJVT �LVSJB�EBSCP�WJFUBT �HBNJOB�NVNT�LBTEJFO�SFJLBMJOHVT�QSPEVLUVT�JS�UFJLJB�QBTMBVHBT��&LPOPNJLB�MU�TVEBSÕ�SFJUJOHà �LVSJPT�ğBMJFT�TBWJWBMEZCÕT�ZSB�WFSTMJBVTJPT �JS�BJğLJOPTJ �LBJQ�KPNT�QBWZLP�UBJ�QBTJFLUJ�

valdyb!s gyventoj" turi darbo ir kaip jos sugeba pa-naudoti Europos S#jungos (ES) strukt$rin% param# (i&skyrus kaimo pl!trai ski-riamas l!&as). Ne k# ma'iau buvo svarbu ne tik veikian-(i" )moni" skai(ius, bet ir j" s!km!: tam pasitelk!me pelno ir prid!tin!s vert!s mokes(io rodiklius.

Konkurencijos sargai rodo dantis Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesi-smulkina – u! neteis"tus susitarimus skaldo brangius antausius ir did!iausioms #alies bendrov"ms, ir i#tiso sektoriaus $mon"ms. Pla%iau 6–7 p.

Ne!varios la"ybos nuodija sport# Apie 90 mlrd. doleri& (249 mlrd. lit&) per metus siekianti nelegali& la!yb& rinka, kontroliuojama nusikalt"li& i# Azijos, nema!' dal$ pelno atsiriekia ir Europoje, $ sutartas la!y-bas $traukdama stipriausius senojo !emyno futbolo klubus. Pla%iau 12–13 p.

Laukia nuostolinga vasaraVolstrito bankininkai ir spekuliantai gali nepla-nuoti i#taiging& vasaros atostog& – tradicija jau tap(s nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotoj& algas ir premijas. Pla%iau 16–17 p.

Ir prabanga, ir patikima investicija Antikvariato verslas apipintas legendomis – jis asocijuojasi su prabanga, o #io verslo savinin-kai, turintys nuolatini& pirk"j&, kolekcinink&, sudaro u!dar' bendruomen(. Pla%iau 22–23 p.

Kaina 3 LtU"s. Nr: 85Tira"as: 15 000

»I. Bourboulon: Svarbiausia, kad darbuotojams b$t% suteiktas svarbesnis vaidmuo, jie b$t% &traukti & &mon's valdym#Pla%iau 4–5 p.

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA)TIS. LEID*IAMAS KIEKVIEN+ KETVIRTADIEN,

ww

w.e

k.lt

PIRMADIENIS. 2012 M. BIR!ELIO 18–24 D. Nr. 23 (85) SAVAITRA(TIS. LEID!IAMAS KIEKVIEN" PIRMADIEN# www.ekonomika.lt

Pla%iau 20 p.

Ŷ)vertinus &vairius pra'-jusi% met% verslo rodiklius versliausios reitinge – sosti-n's, Palangos ir Panev'"io miesto savivaldyb's.

Verslumas – gana sun-kiai objektyviais rodikliais apibr!'iama s#voka. Ta-(iau j) geriausiai atspindi pasiekti rezultatai, o ne po-litin!s deklaracijos ar eks-pert" pamintijimai, kaip

geriau verslum# skatinti. Tad „Ekonomika.lt“ rei-

tingui pasirinko rodiklius, kurie atspindi savivaldyb!s gyventoj" ir vald'ios jau nuveiktus darbus: kiek yra veikian(i" )moni", kaip aktyviai ) smulk"j) versl# )sitraukia gyventojai, koki# mokestin% na&t# sukuria sa-vivaldyb!s ir kokia j" inves-ticin! bei pl!tros aplinka.

Analizavome, kiek savi-

N. Cooperis: Turiu pripa!inti... tai pasaka! Kaip #iame banke buvo leid!iami pinigai!

Pla%iau 8 p.

L. Minderien': Tur"jome arba i#nykti i# rinkos ir pasakyti, kad Lietuvos pa#to neb"ra, arba keistis

Rinkos poky*iai368,68607,67334,795467,052836,338568,89

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+0,32 %–1,28 %–0,37 %+0,35 %+0,19 %–0,82 %

Bir$elio 8–14 d. duomenys

Pla%iau 26–27 p.

Kas versliausi Lietuvoje

PALANGA

KLAIP+DA

(IAULIAI

PANEV+,YS

KAUNAS

VILNIUS

ALYTUS

BIR(TONAS

DRUSKININKAI

Nedidel% mokestin% ir administracin% na&taEfektyviai panaudojama ES parama

Efektyviai panaudojama ES paramaGana dideli mokes'iai ir administracin% na&ta

Ma$iausiai bedarbi(Daugiausia naudos gyventojams i& ES l%&(

#mon%s vidutini&kai daug sumoka PVM ir pelno mokes'ioGyventojai link) imtis individualios veiklos

#mon%s daugiausia sumoka PVMDidelis veikian'i( *moni( kiekisDideli mokes'iai

Palanki aplinka investicijoms ir pl%traiMa$a mokestin% ir administracin% na&ta

Gyventojai link) imtis individualios veiklosNe itin daug panaudojama ES paramos

Did$iausia dalis gyventoj( turi verslo liudijimusDidelis veikian'i( *moni( kiekisNepalankios s+lygos investicijoms ir pl%trai

Geriausia aplinka investicijoms ir pl%trai#mon%s sumoka daug pelno mokes'ioGyventojai ma$ai ver'iasi individualia veikla

LEID-JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus %i$vinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasKALBOS REDAKTOR# Laima %iu&ait"VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv'U"sakymo numeris 85 Tira"as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSSaulius Antanaitis

*ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

s# Energetikos ministerija (EM) buvo raginama grei(iau ne&ti ) Seim# b$tent atomin!s energetikos )statymus, „kad tur!tume ilgesn) laik# diskusi-joms“. Kadangi EM buvo nerangi, o netrukus bus balsuojama d!l VAE koncesijos sutarties, I. Degu-tienei neramu, kad &iuo klausimu bus balsuojama nevieningai.Daug kas Lietuvos politikoje atrodo juokingai – juo-kingi ir tie pabaksnojimai ) EM. Vienas politikos ap'valgininkas pasteb!jo, kad ten dirba „autistai“. Ta-(iau jokia ministerija – net visi&kai nevykusi – negali politi&kai atsakyti u' VAE. Sprendimus &iuo klausimu priima Vyriausyb! ir Sei-mas. Seimo pirminink!, u'uot pasakiusi, kad d!l pro-jekto neskaidrumo kalta vyriausyb!, kuriai va-dovauja TS–LKD lyderis Andrius Kubilius, o ir ji pati, b$dama TS-LKD pirmininko pavaduotoja, yra nema'ai atsakinga, baksnoja ) „autistus“ i& minis-terijos.Vis d!lto I. Degutien!s bandymas kalb!ti apie reikalo esm% – ne toks jau da'nas dalykas m$s" padang!je. Juk daugumai Lietuvos politik" r$pi ne esm!, o tik formalioji pus! – kad b$t" „vsio za-konno“ (rus. „viskas teis!ta“). Veikia dar ir „pagamint" bomb"“ efektas. Istorinis nuokrypis: pasakojama, kad ne visi oro antpuoliai prie& nacistin% Vokietij# tur!jo prasm%, bet anglai ir amerikie(iai buvo prigamin% tiek bomb", kad buvo gaila jas palikti arsenaluose. Taip ir su VAE projektu: tiek stumta, tiek ardytasi – negi dabar sustosi? Juolab kad TS-LKD pastangomis VAE ir kitus ener-

getinius projektus gaubia „klasi" kovos“ atmos-fera: Stalinas kadaise ai&kino, kad kuriant socia-lizm# daug!s jo prie&" – pana&iai ir konservatoriai s!ja mint), kad art!jant VAE kertinio akmens d!ji-mui Lietuvoje daug!s atomin!s energetikos prie&i-nink" – u'sienio 'valgyb" pastangomis, be abejo. *velgdami ) energetinius projektus, kuriuos TS-LKD kaip mok!jo, taip st$m!, matome, kad suskys-tint" gamtini" duj" (SGD) terminalas Klaip!doje

turi daugiau galimybi" b$ti pastatytas nei VAE, kuri dar strigs d!l ekonomini" bei politini" prie'as(i". Ne'inia, kam labiau reikia d!koti u' tok) energetini" projekt" likim# – Apvaiz-dai ar konservatoriams,

kurie nor!jo kaip geriau, o padar! kaip visuomet. Ta(iau tarpin! duj" pergal! ir galimas atomo pra-laim!jimas galb$t n!ra toks jau blogas dalykas.Su SGD rinkos pl!tra vyko ir tam tikra vie&"j" ry-&i" kampanija. Jau prie& kelerius metus anaiptol ne Lietuvos ekspertai g#sdino, kad Rusijos infras-trukt$ra nusid!vi ir „Gazprom“ greitai nebegal!s tenkinti net vidini" Rusijos poreiki" – tod!l reikia statyti SGD terminalus. Pastaruoju metu apie „Gazprom“ eros saul!lyd) em! &nek!ti patys rusai, bet kitu aspektu. Es# Ka-taro vykdoma ekspansija SGD rinkoje (ra&ome „Kataras“, turime omenyje „Exxon Mobil“) anks-(iau ar v!liau pakirs „Gazprom“ pozicijas Euro-poje – ypa( jeigu i& Kataro bus nutiestas dujotakis iki Vidur'emio j$ros. Taigi SGD terminalas Klai-p!doje atsiras laiku ir vietoje. Tik ar gal!sime pa-sakyti, kad tai )vyko d!l apgalvot", racionali" ir skaidri" vald'ios sprendim"?

Kas lemia: Apvaizda ar konservatoriai?

4FJNP�QJSNJOJOLÕ�*SFOB�%FHVUJFOÕ�OFTFOJBJ�QBSFJğLÕ�ğJFL�UJFL�BQHBJMFTUBVKBOUJ �LBE�QFS�WÕMBJ�QSBTJEÕKP�QPMJUJOÕT�EJTLVTJKPT�EÕM�7JTBHJOP�BUPNJOÕT�FMFLUSJOÕT�7"&�

E

3FEBLDJKB 3

»Tarpin' duj% pergal' ir galimas atomo pralaim'jimas

galb$t n'ra toks jau blogas dalykas

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Ram,no Vaitkaus pie&. www.mrcaricature.lt

4BWBJUÕT�UFNB4BWBJUÕT�UFNB 54

SAVAIT"S TOP 5

Vitalijus Satkevi*ius, Panev%$io miesto savivaldyb%s meras

»U"sienio investicijos, „Via Baltica“ magistral', ES parama ir laisvoji ekonomin' zona – tai keturi banginiai, ant kuri% laikosi m$s% savivaldyb'. Dabar norime pritraukti investicij% & !iandien neveikian*i% gamykl% teritorijas, pavyzd"iui, „Ekrano“, „Auridos“

»Gerus savivaldyb's rezultatus l'm' did'jantys turist% srautai ir augantis paslaug% sektorius. Mes nuo vietos mokes*i% atleid"iame verslininkus, kurian*ius darbo vietas ir investuojan*ius & infrastrukt$ros atnaujinim#

Pritar' VAE

Keisis biliet% kainos

Gyventoj% ma"'s

Rado pirk'j# „Snoriukams“

Degal% kaina smuko

Remiantis strategini& rinkos tyrim& $mon"s „Euromoni-tor International“ duome-nimis, 2010–2030 metais gyventoj& skai%ius Lietuvoje ma!"s daugiau nei 14 proc. Pagal depopuliacijos mast' Lietuva liks antroje vietoje

Ryt& Europoje ir nusileis tik Latvijai, kuri iki 2030 m. ne-teks beveik penktadalio vis& #alies gyventoj&. Iki 2030 m. pagal depopuliacijos mast' Latvija beveik keturis kartus vir#ys Ryt& Europos vidurk$.

Lietuvos pa#tas susitar" d"l bankrutavusio banko „Snoras“ mini bank& su juose esan%iu turtu $sigi-jimo. Pardavim' dar turi patvirtinti kreditori& komi-tetas.

Susitarimas d"l 230 vi-soje Lietuvoje esan%i& ma-!&j& bank& pardavimo pa-siektas ketvirtadien$.

„Snoro“ atstovo spaudai T. Vai#vilos teigimu, apie ma!&j& bank& kain', jeigu negalios konfidencialumo susitarimai, bus prane#ta #i' savait(.

Per savait( didmeni-n"je Lietuvos rinkoje par-duodami degalai gerokai atpigo. „Orlen Lietuvos“ parduodamas A95 mark"s benzinas atpigo 11 cent&, iki 4,39 lito. Tai !emiausia kaina nuo #i& met& vasario

prad!ios. Dyzelino kaina didmenin"je rinkoje su-ma!"jo taip pat 11 cent&, iki 3,94 lito – !emiausios kainos #iemet. Pra"jusi' sa-vait( ma!menin"je rinkoje A95 ir A98 kaina suma!"jo 1 proc., dyzelino – 1,1 proc.

Vilniuje nuo rugpj.%io tu-r"t& prad"ti galioti tik elek-troninis vie#ojo transporto bilietas ir pakisti m"nesini& biliet& kainos. Taip pat bus $vesti 3, 6 ir 9 m"nesi& bi-lietai.

Kaip keisis vie#ojo trans-porto biliet& kainos, kol kas neai#ku. Savivaldyb" paskai%iavo du b.dus – su lengvatiniu 9 proc. PVM tarifu ir be jo. Su lengvatiniu tarifu 30 dien& bilietas kai-nuos 100 Lt, o be lengvatos – 110 Lt.

Europos Komisija (EK) nu-sprend", kad Visagino ato-min" elektrin" prisid"s prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapu-si#kos Baltijos valstybi& inte-gracijos $ Europos energijos vidaus rink'.

Teigiama EK nuomon" suteikia galimyb( bran-duolin"s energetikos pro-jektams pasinaudoti ES finansavimo instrumentais, pavyzd!iui, „Euratome“ ir Europos investicij& banko paskolomis.

Lietuvos pa!tas ketina &sigyti „Snoro“ kioskus. Fotodiena

Nuo rugpj$*io sostin'je galios tik elektroniniai bilietai. Fotodiena

»(iauliai pirmieji 'm'si steigti pramon's park#. Mes turime i!skirtini% logistikos s#lyg%, mat kroviniai gali b$ti ve"ami keliais, oru ir gele"inkeliu. Atsi"velgiant & verslinink% pageidavimus buvo nuspr-sta koreguoti ir bendr#j& miesto plan#

Justinas Sartauskas, -iauli( miesto meras

NUOMON"

Kristina Mi!kinien', Druskinink( miesto vicemer%

ni" kli$(i", kurios stabdo verslo pl!tr#, pavyzd'iui, teritorij" planavimas. Kar-tais net nebeai&ku, nuo ko jis priklauso. Man atrodo, ateityje pl!stis bus visai ne-)manoma.“

V. *ukauskas priduria, kad jeigu &iuo metu laisvo-sios ekonomin!s zonos ver-tinamos kaip g!ryb!, LEZ taisykl!s tur!t" galioti visoje savivaldyb!je, ne tik kurioje nors jos dalyje.

„Jeigu savivaldybei yra gerai pritraukti versl#, o verslininkai renkasi LEZ, nes ten pl!toti versl# len-gviau, LEZ taisykl!s tur!t" galioti visur. Savivaldyb!s, kurios tai padarys, tikrai laim!s“, – tikino V. *ukaus-kas.

Principu, kad geriausia verslui netrukdyti, teigia besivadovaujantis sostin!s meras Art$ras Zuokas: „Kad sostin! yra tinkama verslui kurti, rodo tokie pavyzd'iai, kaip detaliojo plano IKEA parduotuvei tvirtinimas, kuris u'truko vos pusmet). Visos proce-d$ros savivaldyb!je jau dabar supaprastintos, kad verslininkams reik!t" kuo ma'iau u'trukti derinant )vairius leidimus“, – sako A. Zuokas.

Jis skai(iuoja, kad sos-tin!s investicinis potencia-las siekia 2 mlrd. lit" – tiek &iuo metu yra objekt", tu-rin(i" detaliuosius planus ir susidom!jusius inves-tuotojus.

Panev!'io miesto atsto-vai pasakoja dalyvaujan-tys )vairiuose projektuose, ie&kantys investuotoj" buvusi" gamykl" pas-tatams. Druskininkai verslininkams teikia pa-ram# reklama, +iauli" Pramon!s parke besiku-riantiems verslininkams suteikta galimyb! 10 met" nemok!ti 'em!s nuomos ir nekilnojamojo turto mo-kes(i". Alytuje versl# ple-(iantiems verslininkams suteikiamos mokestin!s lengvatos, o smulkieji ir vi-dutiniai verslininkai gali tik!tis )moni" steigimo i&-laid" kompensavimo.

Kas versliausi Lietuvoje7FSTMJOJOLBJ�NPLB�NPLFTËJVT �LVSJB�EBSCP�WJFUBT �HBNJOB�NVNT�LBTEJFO�SFJLBMJOHVT�QSPEVLUVT�JS�UFJLJB�QBTMBVHBT��&LPOPNJLB�MU�TVEBSÕ�SFJUJOHà �LVSJPT�ğBMJFT�TBWJWBMEZCÕT�ZSB�WFSTMJBVTJPT �JS�BJğLJOPTJ �LBJQ�

KPNT�QBWZLP�UBJ�QBTJFLUJ�DINA SERGIJENKO EVELINA POVILAITYT+info@ekonomika.lt

,vertinus )vairius pra-!jusi" met" verslo ro-diklius versliausios reitinge – sostin!s, Palangos ir Panev!-

'io miesto savivaldyb!s ('r. lentel%)

Verslumas – gana sun-kiai objektyviais rodi-kliais apibr!'iama s#voka. Ta(iau j) geriausiai at-spindi pasiekti rezultatai, o ne politin!s deklaracijos ar ekspert" pamintijimai, kaip geriau verslum# ska-tinti.

Tad „Ekonomika.lt“ rei-tingui pasirinko rodiklius, kurie atspindi savivaldy-b!s gyventoj" ir vald'ios jau nuveiktus darbus: kiek yra veikian(i" )moni", kaip aktyviai ) smulk"j) versl# )sitraukia gyvento-jai, koki# mokestin% na&t# sukuria savivaldyb!s ir kokia j" investicin! bei pl!tros aplinka.

Analizavome, kiek sa-vivaldyb!s gyventoj" turi darbo ir kaip jos sugeba panaudoti Europos S#-jungos (ES) strukt$rin% param# (i&skyrus kaimo pl!trai skiriamas l!&as). Ne k# ma'iau buvo svarbu ne tik veikian(i" )moni" skai(ius, bet ir j" s!km!: tam pasitelk!me pelno ir prid!tin!s vert!s mokes-(io rodiklius.

Vilniaus miesto savi-valdyb! pirmauja vienam gyventojui tenkan(iu vei-

kian(i" )moni" skai(iumi, taip pat j" sumokamu PVM dyd'iu: vienai )mo-nei per metus vidutini&-kai tenka apie 160 t$kst. lit". Vis d!lto Lietuvos laisvosios rinkos insti-

tuto (LLRI) sudarytame Lietuvos savivaldybi" rei-tinge-2011 sostin!s nusta-tyti mokes(iai ir adminis-tracin! na&ta vertinami tik 42,9 balo i& 100 galim". -ia taip pat vienam gyven-

tojui tenka ne itin daug ES fond" paramos, nors sos-tin!s savivaldyb! iki &io bir'elio i& viso panaudojo daugiausia ES paramos – daugiau nei 1 mlrd. lit". Gerokai ma'esn! bendra

suma ES paramos panau-dojusio Bir&tono: vienam gyventojui teko net 23,2 t$kst. lit" ES paramos. Ma'iau, bet taip pat )sp$dinga suma tenka ir vienam Druskinink" gy-

ventojui – daugiau nei 9 t$kst. lit".

Smulkieji rekordininkaiPalangos miesto savival-dyb% verslumo reitinge ) pirm"j" gretas i&st$m!

smulkieji verslininkai: &ioje savivaldyb!je rekor-di&kai daug – per 10 proc. – gyventoj" turi verslo liudijimus, kai, pavyz-d'iui, daugiausia verslo liudijim" i&davusiame Vilniuje toki" gyventoj" dalis sudaro vos 3,45 proc. Palangoje taip pat santy-kinai yra daug veikian(i" )moni" bei gyventoj", u'siiman(i" individualia veikla. Ta(iau, LLRI eks-pert" vertinimais, &ioje savivaldyb!je ne itin pa-lankiai sudarytos s#lygos investicijoms ir pl!trai. Be to, savivaldyb!s )mon!s pra!jusiais metais buvo skolingos PVM.

Panev!'io miesto savi-valdyb! )vertinta u' vien# ma'iausi" mokestini" bei administracini" na&t", taip pat palankias s#lygas investicijoms bei pl!trai. Pastaruoju rodikliu j# len-kia tik Klaip!dos miesto sa-vivaldyb!, o mokestin!mis s#lygomis – Kauno rajonas.

Kauno mieste santyki-nai daugiausia gyventoj", u'siiman(i" individualia veikla, ta(iau, kaip ir vis" did'i"j" miest" savivaldy-bi", vienam gyventojui (ia tenka ma'iausiai panau-dotos ES paramos – vos 1,3 t$kst. lit".

Did'iausia mokestin!

ir administracin! na&ta, LLRI ekspert" vertinimu, – Druskininkuose, Aly-taus miesto savivaldyb!je – daugiausia bedarbi". Ta-(iau abiej" savivaldybi" )mon!s vidutini&kai sumo-k!jo daugiau nei 30 t$kst. lit" PVM.

Reikia lyderi%„Kartais geriau daryti ma-'iau, nei daugiau“, – sako banko „Nordea“ ekono-mistas *ygimantas Mauri-cas. Anot jo, savivaldyb!s neretai sukuria did'iul) biurokratin) aparat# no-r!damos, kad verslui b$t" lengviau kurtis, ir gauna atvirk&(i# efekt#.

Pasak jo, did'iausia pro-blema verslui &iandien – nekilnojamasis turtas, mat itin ilgai trunka projektus rengti, 'em!s paskirt) keisti, planuoti: „Biuro-kratizmas atbaido inves-tuotojus. Didel% reik&m% turi ir stipr$s lyderiai, ga-lintys u'megzti asmenin) kontakt# su investuotojais ir suteikti jiems komforto. Lietuvoje yra savivaldy-bi", kuri" )vaizdis prastas, n!ra stipri" lyderi". Nors daugelis m$s" savivaldy-bi" turi daugiau prana-&um" nei, pavyzd'iui, Esti-jos regionai, to nemokame parodyti.“

LLRI eksperto Vytauto *ukausko nuomone, nors verslui i& esm!s svarbios visos sritys savivaldy-b!se, daugiausia )takos turi rodikliai, susij% su statybomis ir teritorij" planavimu bei mokes(iais: „Kiekvienam verslinin-kui, kuris galvoja apie pl!tr# ir statybas, svarbu, kiek laiko savivaldyb!je derinami detalieji planai, per kiek laiko gaunami lei-dimai.“

Jo nuomone, Lietuvoje &i sritis neretai tampa „bu-telio kakleliu“, kuriame )stringa ne vienas puikus projektas ar investicijos.

Geriausia netrukdyti„Mokes(iai kiekvienam verslui turi tiesiogin% )tak#. Ta(iau savivaldyb!s neretai ) mokes(ius 'i$ri ne kaip ) b$d# daryti )tak# rinkai, o kaip ) b$d# susi-rinkti pajamas ) biud'et#“, – sako V. *ukauskas.

+iai nuomonei pritaria ir „Ekonomika.lt“ kalbi-namas bendrov!s „Lifosa“ generalinis direktorius Jo-nas Dastikas. Svarbiausia, kad verslininkams savi-valdyb! netrukdyt": „Jos gal!t" palengvinti )vairi" dokument" forminim# ir derinim#. Lietuvoje su-kurta daugyb! biurokrati-

»Kartais geriau daryti ma"iau, nei daugiau

Ekspertai sako, kad laisv%j% ekonomini% zon% taisykl's tur't% galioti visur. Scanpix

»Did"iausia mokestin' ir administracin' na!ta, LLRI ekspert% vertinimu, – Druskininkuose

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

VERSLIAUSI! LIETUVOS SAVIVALDYBI! REITINGAS

Savivaldyb'1. Vilniaus m.2. Palangos3. Panev%$io m.4. Kauno m.5. Klaip%dos m.6. -iauli( m.7. Bir&tono8. Kauno r.9. Druskinink(10. Alytaus m.

Reitingas apskai!iuotas remiantis Statistikos departamento, Finans" ministerijos, Valstybin#s mokes!i" inspekcijos, Lietuvos darbo bir$os ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2001 m.duomenimis.%iame s&ra'e savivaldyb#s reitinguojamos naudojant svertinius balus pagal pasirinktas prioritetines sritis, kurios atitinkamai i'd#stytos lentel#je.

Gyventoj% ir veikian*i% $kio subjekt% santykis, proc. 4,793,963,173,63,53,171,962,062,432,67

Gyventoj% su verslo liudijimais, proc. 3,4510,463,62,82,173,133,393,463,23,5

Gyventoj% besiver*ian*i% individualia veikla, proc. 1,591,421,241,831,191,541,2n.d.1

Mokes*i% dydis, 100 bal% skal' 42,912,663,451,539,45265,575,326,449,5

Investicijos ir pl'tra, 100 bal% skal' 71,736,963,161,179,158,559,353,17255,6

Bedarbi%, proc.6,786,968,46,796,696,15,887,169,49,27

Pelno mokestis, vienam $kio subjektui, litais 14 0476 3458 82810 32114 3234 4606 0906 3383 2825 364

PVM mokestis, vienam $kio subjektui, litais 160 499-1 6899 85891 906-18 57711 76523 29052 38730 06738 422

ES paramos panaudojimas, tenkantis gyventojui, litais 1 8168 9171 6861 3221 6292 32523 2003 2779 0424 345

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

2,6LIETUVOSNAUJIENOS

GEGU*/ METIN- INFLIACIJA LIETUVOJE SIEK- 2,6 PROC.

Kritikavo d'l nedarbo

TVF ragina toliau vykdyti fiskalin- konsolidacij#. Reuters

ŶLietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama d'l auk!to nedarbo lygio, ypa* nerim# kelia jaunimo nedarbas.

TVF i#vadose Lietuva $ver-tinama u! tai, kad suma!ino biud!eto deficit', ta%iau per-sp"jama, kad augimui rizik' kelia i#or"s veiksniai, ypa%

euro zonos kriz". Anot TVF, pagrindinis

vald!ios d"mesys turi b.ti nukreiptas $ fiskalin( konsoli-dacij', bank& sistemos stipri-nim' ir strukt.rines reformas, u!tikrinan%ias ilgalaiki& darbo viet& k.rim'.

TVF prognozuoja, kad #iais metais #alies BVP augimas ma!"s iki 2,75 proc.

Konkurencijos sargai rodo dantis

1BTUBSVPKV�NFUV�,POLVSFODJKPT�UBSZCB�OFTJTNVMLJOB��Vļ�OFUFJTÕUVT�TVTJUBSJNVT�TLBMEP�CSBOHJVT�BOUBVTJVT�JS�EJEļJBVTJPNT�ğBMJFT�CFOESPWÕNT �JS�JğUJTP�TFLUPSJBVT�íNPOÕNT��,FJTUBT�QBSBEPLTBT��SFUB�OVCBVTUB�CFOESPWÕ�QSJQBļíTUB�QBEBSJVTJ�QBļFJEJNÃ�OFU�QP�HBMVUJOJı�UFJTNı�TQSFOEJNı�

MARIJUS (IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

+) m!nes) Konku-rencijos taryba (KT) u' nepagr)stai suvar'ytas tiek!j" galimybes i&ra&! 360 t$kst. lit" baud# pre-kybos tinklui „Iki“ ir u' draud'iam# susitarim# bendra suma – daugiau kaip 5 mln. lit" – paaukl!jo beveik visas Lietuvos ke-lioni" agent$ras.

„Dirbame efektyviau, nes ma'iau &audome tu&-(iais &oviniais“, – suak-tyv!jim# paai&kino KT pirmininko pavaduotojas Elonas +atas.

Anot jo, tarnyba veikl# padar! veiksmingesn% pa-likdama smulkius skun-dus ramyb!je ir (iupdama nagrin!ti rim(iausius kon-kurencijos i&kraipymus. „Dirbame kaip dirbome vis# laik#, tik tikslingiau i&naudojame savo j!gas – stengiam!s susitelkti ) sunkiausius atvejus, da-ran(ius did'iausi# 'al#

vartotojui. M$s" i&tekliai riboti, tad taikome priori-tetus“, – sak! E. +atas.

„U" niek#“Kelioni" agent$ros per elektronin% pirkimo sis-tem# buvo susitarusios neskelbti didesni" kaip 3 proc. nuolaid", ir tai joms kaip reikiant atsir$go. +tai daugiausia biliet" per „Eturo“ svetain% pardav%s „Megaturas“ tur!s sumo-k!ti daugiau kaip 2 mln. lit" baud#.

„Bet mes nieko nepa-dar!me. Bauda skirta, ga-lima sakyti, u' niek#. Tai lygiai tas pats, kaip a& jums paskambin(iau ir pasaky-(iau: sumok!kite du mili-jonus lit"“, – savaitra&(iui teig! „Megaturo“ vadovas Eugenijus Mork$nas.

Jis steb!josi, kad prie& skirdama bauda KT nei )sp!jo, nei kaltino. „Netu-r!jome progos net 'od'io i&tarti, – pasakojo E. Mor-k$nas. – Gird!jome, kad ka'kas vyksta, bet juk

sistema yra „Eturo“, ne m$s".“

Anot jo, per &i# elek-tronin% prekybos sistem# „Megaturas“ sugeneruo-davo nebent 1 proc. veiklos apyvartos. Kaip nurodoma KT nutarime, per „Etur#“ &) )mon! pardav! daugiau-sia – 109 keliones.

„Vis d!lto viskas pra-d!ta ne nuo to galo – nuo baudos paskelbimo, – skund!si E. Mork$nas. – Gal Konkurencijos taryba nor!jo pasirodyti, kaip gerai dirba ir kad ne u' dyk# moka atlyginimus. Li$dna, kad taip vyksta Lietuvoje, kur norime, kad visi gyvent" geriau.“

Daugiau kaip 107,5 t$kst. lit" bauda nubaus-tos „Kelioni" laiko“ direk-tor! Ilona Joz!nien! pri-pa'ino, kad tokia sankcija )monei yra didel! ir skaudi na&ta. „Bet tarp m$s" ti-krai nebuvo susitarimo, – teig! ji. – Tai buvo sistema, kuria agent$ros naudojosi kaip reklamos priemone.

Tai )prasta elektronin! pardavimo sistema, kuri# nusipirkome, nes buvo pa-togi ir didino m$s" mato-mum#.“

Vis d!lto, pasak KT pirmininko pavaduotojo, ne visos kelioni" agent$-ros )sigilino ) kaltinimus. „Matyt, )mon!s man!, kad pasyviais savo veiksmais nieko blogo nepadar!. M$s" vertinimu, jos i& principo atsisak! savaran-ki&kai nustatyti kainas ir taip i&veng! konkuruoti“, – teig! E. +atas.

Pasak jo, u' bendra-darbiavim# )mon!s gal!jo susima'inti baudas iki 50 proc. „Dabar bendro-v!s nelabai supranta, u' k# buvo nubaustos. Bet mums prad!jus tyrim#, suformulavus pirmines i&vadas – vadinamuosius kaltinimus – kiekvienas subjektas b$na informuo-jamas registruotu pa&tu, – ai&kino E. +atas. – ,mo-nei gavus tok) kaltinim# suteikiame galimyb% in-formuoti, pateikti savo ar-gumentus, ateiti ) pos!d). +iuo atveju kai kurios agent$ros ner$pestingai pa'i$r!jo ) tyrim#.“

Teismai nepad'sPagal Konkurencijos )sta-tym# u' draud'iamus susitarimus $kio subjek-tams skiriama pinigin! bauda sudaro iki 10 proc. bendr"j" metini" pajam". Tad kelioni" agent$ros

nubaustos ir pagal savo apyvartas, ir pagal daly-vavimo „Eturo“ sistemoje trukm%.

Pa(iam „Eturui“ „u' pa'eidimo pavojingum#“ skirta did'iausia, 20 proc., pajam" dalies suma – 51,1 t$kst. lit". , draud'iam# susitarim# kelioni" agen-t$ras )vilioj%s &ios )mon!s vadovas Paulius Jasaitis susilaik! nuo komentar" savaitra&(iui.

Savo ruo'tu ir I. Joz!-nien!, ir E. Mork$nas bei kit" kelioni" agent$r" vadovai ketina KT spren-dim# apsk"sti. „Sk"sime – negi mok!sime. Ir 'inau, kad teisme )rodysime“, – )sitikin%s „Megaturo“ va-dovas.

Deja, jiems tikimyb! i&vengti atsakomyb!s per teismus bus nedidel! – Konkurencijos taryba laimi did'ium# byl".

+tai Lietuvos vyriau-siasis administracinis

teismas galutine ir ne-skund'iama nutartimi pri-pa'ino Konkurencijos ta-rybos sprendim# nubausti )mones „Lietuvos draudi-mas“ ir „PZU Lietuva“. U' konkurencijos apribojim# pirmoji gavo per 360 t$kst. lit" baud#, antroji – beveik 118 t$kst. lit".

Ta(iau „Lietuvos drau-dimas“ )sitikin%s, kad nepa'eid! konkurencijos ir jos neribojo. „Mes klien-tams suteik!me tokias pas-laugas, kurias teikti buvo davusi leidim# draudimo prie'i$ros institucija. +i mums i&dav! &ios veiklos licencij# ir patvirtino ben-drojo draudimo sutart)“, – savaitra&(iui sak! ben-drov!s Teis!s ir rizik" valdymo departamento di-rektorius Vidmantas Mak-simaitis.

Anot jo, &ioje byloje pati KT pripa'ino, kad pagal 2003–2007 m. galiojusi# „Lietuvos draudimo“ ir

„PZU Lietuva“ bendrojo draudimo sutart) nebuvo siekiama riboti konkuren-cijos ir nebuvo jokio karte-linio susitarimo. „Nuo pat prad'i" ne tik buvome )si-tikin% savo nekaltumu, bet ir pateik!me visus )mano-mus tai pagrind'ian(ius dokumentus bei )rody-mus“, – ai&kino V. Maksi-maitis.

Beje, KT pozicija d!l sprendimo bausti &ias dvi )mones nebuvo vieninga, o v!liau teismas dar suma-'ino ir baud#.

Kita byla: tas pats teis-mas patvirtino, kad KT pagr)stai )'velg! kartel) tarp bendrovi" „Auto$-kis“, „Autodina“ ir „Mol-ler Auto“. +iais metais nieko teismuose nepe&! ir u' klaidinam# reklam# rekordine 174,6 t$kst. lit" nubausta „Viasat“, u' kon-centracijos pa'eidimus 10 t$kst. lit" nuobaud# ga-vusi „City Service“, savo

teisyb!s ne)rod! kainas de-rinusios dekupa'o )mon!s.

O valstyb's &mon's?Konkurencijos taryba !m! a&triau k#sti, kai jai pra-d!jo vadovauti auk&tos kvalifikacijos teisininkas +ar$nas Keserauskas. Lon-dono universiteto Karali&-kajame koled'e jis yra )gi-j%s teis!s filosofijos daktaro laipsn), o praktin) darb# daugiau kaip de&imtmet) dirbo vienoje galingiausi" &alies advokat" kontor" LAWIN. Prie& ateidamas ) taryb# +. Keserauskas por# met" dirbo vyresniuoju teis!s patar!ju analogi&-koje institucijoje Jungti-n!je Karalyst!je – S#'inin-gos prekybos tarnyboje.

„Pirmininko turimas 'ini" baga'as, atsive'tas i& Jungtin!s Karalyst!s ir )gytas kitoje barikad" pus!je – advokat" konto-roje, – yra visapusi&kai panaudojamas“, – atkreip! d!mes) jo pavaduotojas E. +atas. Pra!jusi# savait% +. Keserauskas buvo i&vyk%s i& Lietuvos su darbo vizitu.

Pra!jus) m!nes) KT taip pat tre(ius metus i& eil!s )ra&yta ) brit" lei-dinio „Global Competi-tion Review“ sudarom# pirmaujan(i" pasaulyje konkurencijos institucij" keturiasde&imtuk#. Lei-dinio vertinime teigiama, kad nors KT yra viena i& ma'iausi# biud'et# turin-

Kelioni% organizatoriams susitarimas d'l nuolaid% ribojimo atsi'jo brangiai. Fotodiena

7JTVPNJP�JEÕKB�QBUZSÕ�џBTLP �UBËJBV�WZSJBVTZCÕ�SBOLı�

OFOVMFJEļJB �OFBUTJTBLP�VļNPKı�JS�CBOEZEBNB�BQFJUJ�4FJNÃ�LFUJOB�TVLVSUJ�EBS�WJFOÃ�CJVSPLSBUJO×�

TUSVLUĩSà �UVSÕTJBOËJÃ�LPPSEJOVPUJ�WBMTUZCÕT�íNPOJı�WFJLMÃ��

ĞJ�TUSVLUĩSB�LFMJB�EBVH�BCFKPOJı�

A. Butkevi*ius: itin reik!mingi

po reformos tapt% u" niek# neatsakingi

nepriklausomi specialistai.

Asmeninio albumo nuotr.

Po reformos – !iltos k'd's saviems?

Kai kalbama apie ne-veiksming# valstyb!s valdom" )moni" veikl# – visuomen! sukl$sta, ir tai nat$ralu, juk kiekvie-nas racionaliai m#stantis Lietuvos gyventojas no-r!t", kad toki" )moni" veikla duot" naudos vals-tybei, kad b$t" efektyvi ir skaidri. Gra'iais tikslais prisidengdama .kio mi-nisterija (.M) si$lo vals-tybini" )moni" valdymo reform#.

Jei vyriausyb! priimt" tok) nutarim#, .M paval-d'ioje institucijoje – Turto fonde b$t" )steigtas vals-tybini" )moni" valdymo koordinavimo centras (VKC), kuris kontro-liuot" valstybini" )moni" veikslo planus, u'tikrint", kad )mon!ms vadovauti b$t" paskirti specialistai, ta(iau vadovus parinkt" finans", $kio ministrai bei premjeras. Taigi mi-nistrams b$t" atlaisvintos rankos si$lyti savus.

Valstybin!ms )mon!ms vadovaut" VKC si$lom" specialist" valdybos, tarp j" nepriklausomi speci-alistai. Be to, si$loma, kad )mones kontroliuot" nauji, papildomi gerai mokami i&orinio audito komitetai, kurie galimai dubliuot" )moni" audito padalinius. Tokiu atveju

b$t" pa&alinta bet kokia asmenin! atsakomyb! u' valstybini" )moni" vei-klos rezultatus. Juk VKC neprival!s prisiimti atsa-komyb!s, ta pati situacija su valdybomis, nes j" vei-kl# kontroliuot" VKC.

Atsakomyb!s i&vengt" ir valdybose dalyvaujan-tys specialistai i& i&or!s, nes jie bet kada gali val-dybas palikti. Jei ministe-rijos nedalyvaus sudarant valstyb!s )moni" veiklos planus, tai rei&kia, kad ir jos neprisiims atsakomy-b!s u' prastus rezultatus. Susidaro u'burtas ratas, kuriame nelieka jokios at-sakomyb!s.

Itin reik&mingi po re-formos tapt" u' niek# ne-atsakingi nepriklausomi specialistai. Tik!tina, kad did'i#j# dal) j" sudaryt" brangiai kainuojan(i" Skandinavijos ar kit" u'sienio &ali" kontroliuo-jam" Lietuvos bank" spe-cialistai.

Be to, &iame projekte si$loma gr)'ti prie )moni" valdymo sistemos, kuri buvo taikoma sovietme-(iu, nors pripa'inta, kad )moni" veiklos efektyvu-mas tuo metu buvo itin

'emas. Kai i& auk&(iau b$davo nuleid'iamos kuo auk&tesn!s planin!s u'-duotys, )mon!s sl!pdavo savo potencines galimy-bes ir siekdavo kuo ma-'esni" plan". Norima prie to gr)'ti? Kiek reforma kainuos mokes(i" mok!-tojams? Ar strukt$ra bus efektyvi? +iuos klausimus ra&tu pateik!me ir vyriau-syb!s vadovui Andriui Kubiliui, ta(iau atsakymo kol kas nesulauk!me.

Pana&u, kad tikrasis reformos tikslas yra labai 'emi&kas. Galb$t valdymo kadencijos pabaigoje sie-kiama u'tikrinti gerai mokamomis darbo vieto-mis savo specialistus ir r!m!jus viliantis, kad &il-tos k!d!s bus i&saugotos ir po rinkim". Vyriausyb! gudrauja, o mes, nelauk-dami, kol &i reforma bus prad!ta, analizuojame, ar naujasis nutarimas nesi-kirs su &alyje galiojan(iais teis!s aktais. Sieksime ap-ginti vie&#j) interes#. Jei paai&k!s, kad vyriausyb!s u'mojai neatitinka &alyje galiojan(i" teis!s akt", kreipsim!s ) prokurat$r#, remsim!s )statym" su-teiktomis galimyb!mis, kad neb$t" padaryta 'alos $kio valdymui.

Kad neb$tume ap-kaltinti tu&(ia kritika, galime pateikti ir kelis si$lymus, kaip tobulinti $kio valdym#. Vienas j" – $kio makroekonomi-ni" rodikli" planavimo bei vykdymo kontrol!s funkcij" perdavimas .kio ministerijai. Be to, tur!t" b$ti padidinta akcinink" atsakomyb! u' valstyb!s valdom" )moni" rezulta-tus. Manau, )mon!ms gali b$ti leid'iama samdyti auk&tos kvalifikacijos spe-cialistus, ta(iau ne joms valdyti, o konsultuoti, juk sprendimus turi priimti atsakingi valstyb!s insti-tucij" darbuotojai.

Esu )sitikin%s, kad )mo-n!ms turi b$ti sudarytos s#lygos pa(ioms atskleisti ir panaudoti potencines galimybes, siekti maksi-malaus rezultato. Be to, turi b$ti sudarytas poten-ciali" valstyb!s valdom" )moni" vadov" s#ra&as, kur) parengt" ne kuri nors valstyb!s institucija – ) s#ra&# tur!t" pakli$ti visi pageidaujantieji, tu-rintys atitinkam# kvalifi-kacij# ir i&laik% special" egzamin#.

»Pana!u, kad tikrasis reformos tikslas yra labai "emi!kas

ALGIRDAS BUTKEVI.IUSSeimo opozicijos lyderis

Pirmieji dividendai

Lietuvos pa!tas akcininkams i!mok'jo 589 t$kst. lit% dividend%. Fotodiena

ŶValstyb's valdoma akcin' bendrov' Lietu-vos pa!tas akcininkams i!mok'jo 589 t$kst. lit% dividend%. Lietuvos pa!tas valstybei dividen-dus i!mok'jo pirm# kart# istorijoje.

2011 metais Lietuvos pa#-tas, audituotais duomeni-

mis, u!dirbo 736 t.kst. lit& grynojo pelno. EBITDA (pel-nas iki mokes%i&, pal.kan&, nusid"v"jimo ir amortizaci-jos) buvo teigiamas – 9 411 t.kst. lit&.

Pra"jusiais metais ben-drov"s pardavimo pajamos sudar" daugiau nei 183 mln. lit&. Tai 5,2 proc. dau-giau nei 2010 metais.

(i" Europos konkurenci-jos institucij", vis d!lto 2011 metais, palyginti su ankstesniais, ypa( daug atskleista karteli".

Ta(iau Laisvosios rin-kos instituto ekspertas *ilvinas +il!nas atkreip! d!mes), kad tarybos vei-klos efektyvum# tiksliau b$t" vertinti ne pagal baud" dyd) ir kiek), o pa-gal suteiktas konsultacijas ir verslininkams i&ai&ki-namas situacijas. „Jeigu jau taryba skiria baudas, gal!t" atid'iau pa'i$r!ti ne tik ) privat" versl#, bet ir ) valstybines )mones – daugiausia konkurencijos pa'eidim" ir nes#'ining" susitarim" rast" b$tent ten“, – sak! *. +il!nas.

Savo ruo'tu E. +atas pri-d$r!, kad KT nor!t" b$ti )moni" pagalbininkas, ne baubas, mat tarybos ir verslo interesai i& principo sutampa. Kad verslininkai patik!t" konkurencijos sargais, institucija akty-viai &vie(ia verslo asocia-cijas apie konkurencijos kult$r# ir teigiam# naud#. „Kiekvienas verslininkas yra suinteresuotas, kad rinkoje b$t" konkuren-cija, nes bet kada pats gali atsidurti nepalankioje pa-d!tyje. Mes tikrai norime draugauti, net jei kartais tenka panaudoti botag#“, – sak! E. +atas.

%

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

»Tokia sankcija &monei yra didel' ir skaudi na!ta

NUBAUSTOS !MON"S IR SKIRTOS BAUDOS

)mon'„Techasas“„Ermita$as“„Plung%s duona“Nacionalin%s farmacijos grup%s akcinink% CEPD„Palink“ („Iki“) 29 kelioni( agent,ros

Baudos dydis, litais10 00014 00086 400110 000 360 000 i& viso per 5 000 000

%altinis: Konkurencijos taryba

Pa"eidimasKlaidinama reklamaKlaidinama reklamaNepateikta informacijaNepateikta informacija Ribojimai tiek%jams Draud$iamas susitarimas

NUBAUSTA !MONI" IR SKIRTOS BAUDOS

Meta20062007200820092010 2011

Baudos dydis, mln. lit%3,880,622,894,39 12,2 17,1

%altinis: Konkurencijos taryba

Nubausta &moni%14222352 4364

»Su verslininkais norime draugauti, net jei kartais tenka panaudoti botag#

Aurelija Ma!intien", „Snoro“ kreditori& komiteto pirminink":Kreditori( komitet+ sudarys asmenys, kurie, m,s( manymu, geriausiai atspindi „Snoro“ kreditori( baz). Atsi$velgiant * bankroto mast+ ir sud%tingum+ kreditori( komiteto laukia sud%tingos u$duotys

Vaidotas Puklevi%ius, „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ advokatas: Susirinkimas netur%jo jokios *takos sprendimams, bet bankrutuojan'iam bankui reik%jo mok%ti u$ jo organizavim+. Nuomos l%&os galb,t gal%jo b,ti skirtos tiems patiems kreditoriniams reikalavimams

NUOMON"Laukia tolesni darbai Susirinkimo nereik'jo

,Ã�MÕNÕ�4OPSP�LSFEJUPSJı�TVTJSJOLJNBT

Asmeninio albumo nuotr.ELTA

,JUV�ļWJMHTOJV8

N. Cooperis: tai pasaka!#BOLP�4OPSBT�CBOLSPUP�BENJOJTUSBUPSJVT�/FJMBT�$PPQFSJT �TVUJL×T�EVPUJ�JOUFSWJV�TBWBJUSBğËJVJ�

&LPOPNJLB�MU �SÕļJB�UJFTJBJ��5BJQ �LBJQ�ğJBNF�CBOLF�CVWP�MFJEļJBNJ�QJOJHBJ����/FHBMJV�QBUJLÕUJѡ�5BJ�QBTBLBѡ

? ,iniasklaida gana pla*iai apra!' pra'jus& antradien&

vykus& „Snoro“ kreditori% susirinkim#. Kaip j& vertinate pats?

I& ties" jis pateisino mano l$kes(ius. Ta(iau kai kurie 'mon!s ) kredi-tori" susirinkim# at!jo tik kelti sumai&ties. Tai mane &okiravo. Net jeigu b$(iau dalij%s pinigus, &ie 'mon!s tikriausiai vis tiek b$t" band% triuk&mauti. Ma-nau, tie, kurie at!jo ) susi-rinkim# ir i&buvo jame iki pabaigos, buvo pakanka-mai patenkinti.

? ,mon's buvo nusteb- d'l balsavimo, vykusio prie!

kreditori% susirinkim#. Ar tai rei!kia, kad susirinkimas buvo tik formalumas?

Mes skelb!me apie i&-ankstin) balsavim#. Jei &ie 'mon!s neb$t" apie tai 'inoj%, j" b$t" susirink% daug daugiau. Tikrai ne-nor!jau, kad 'mon!s tu-r!t" nereali" l$kes(i", pavyzd'iui, kad atvykt" vyresnio am'iaus pora i& +iaur!s Lietuvos ir tik!t"si per susirinkim# atgauti pi-nigus.

-ia yra ir 'iniasklaidos neatsakingumo padarinys. Arba buvo (ia vienas toks, kurio nenoriu )vardyti, kuris sak! kreditoriams, kad jei jie j) parems, jis gr#'ins 60 proc. j" preten-zij". Tai gal!t" atsitikti tik tuo atveju, jei valstyb! nuspr%st" perleisti savo pretenzij# i& Ind!li" ir in-vesticij" draudimo. Ta(iau neatrodo, kad taip gal!t" atsitikti. Tai b$t" did'iau-

EVELINA POVILAITYT+evelina.povilaityte@ekonomika.lt

sias dosnumo pavyzdys, su kuriuo man tekt" susi-durti.

?Nema"ai diskusij% b$ta ir d'l vieno kreditori%

komiteto nario: lengvatin'je mokes*i% zonoje registruotos kompanijos „Holton Inves-tments“. Kas jie tokie?

Ne'inau, kod!l 'mo-n!ms kyla )tarim" d!l &ios konkre(ios kompanijos. Turto turime 40 jurisdik-cij", kreditori" – i& 53. Ma'-daug 51 proc. kreditori" registruoti lengvatin!se mokes(i" zonose. Ta(iau tai buvo Ind!li" ir investi-cij" draudimo sprendimas, kurio netur!(iau kves-tionuoti. Kaip suprantu, jie siek!, kad komitete b$t" skirting" kreditori" atstovai. „Holten Inves-tments“ yra did'iausias tarptautinis kreditorius. Nesu tikras d!l kompa-nijos schemos, nei kod!l jie nusprend! kredituoti „Snor#“. Buvau susitik%s su kompanijos savininku Londone – jis i& Rusijos, ta(iau puikiai kalba angli&-kai. Ne, tai ne Olegas De-ripaska. +iandien da'nai tenka susidurti su kom-panijomis, registruotomis lengvatin!se mokes(i" zo-nose. Viskas priklauso nuo to, kokios tai kompanijos. Ne visos jos ten registruo-jamos blogais ketinimais.

? Kaip sekasi pardavin'ti „Snoro“ turt#? Investuoto-

jai mano, kad banko valdyt% bendrovi% vert' krinta?

Tur!jome 19 interesant" vien „Finast#“ )sigyjant. Taigi viskas )vyko gana greitai: dabar derybose d!l

„Finastos“, „Snoro lizingo“ dalyvauja 4–5 kompanijos, kurios pateik! geriausius pasi$lymus. Kai kurie yra i& Lietuvos, bet yra ir est", belg", skandinav". Vis" pardavimo stadijos yra skirtingos, ta(iau ga-liu patvirtinti vien# lie-tuviams svarb" dalyk#: derybose n!ra n! vienos rus" bendrov!s. Papras-(iausiai rus" kompanijos nebuvo pasirengusios mo-k!ti tinkamos kainos. Ta-(iau, pavyzd'iui, u' bank# „Finasta“ si$loma kaina atitinka jo turto vert%. Tai n!ra dosnus pasi$lymas, bet geras. „Snoro lizingo“ atveju, jei priimtume pa-

si$lym#, atgautume inves-tuotus ) bendrov% pinigus.

? Koki% l$kes*i% gali puose-l'ti kreditoriai?Mes nuolat stebime

turto b$kl%. Ta(iau verti-nant „Snoro“ kreditavimo politik# kai kuriais atve-jais atrodo, kad (ia daugiau b$ta sportinio intereso lenktyniaujant su skandi-nav" bankais.

Smulki"j" kreditori" pad!tis ir suma, d!l kurios jie parei&k! pretenzij", pri-klauso nuo bendros turto vert!s ir eil!s, kurioje jie yra. Ta(iau situacij# gali pabloginti tai, kad imtasi teisini" veiksm" d!l ga-

limo grobstymo, d!l kurio asmenys patyr! nuostoli". Tad jei teismas nuspr%s, kad „Snoras“ buvo u' tai atsakingas, bus daugiau pretenzij" ir daugiau kre-ditori" tur!s dalytis esam# turt#.

Bet kol kreditoriai gali tik!tis atgauti savo pinigus, mes pirmiausia turime patenkinti darbuotoj" pre-tenzijas, sumok!ti Ind!li" ir investicij" draudimui ir mokes(ius bei socialin) draudim#. Susidaro visai nema'a suma, kuri# su-rinkti gana sud!tinga. Ne-bent mums pasiseks ir su-sigr#'insime turto i& kit" &ali".

Dar per anksti pasakyti, kok) ma'daug procent# savo pinig" atgaus kredi-toriai. Jeigu dabar pasaky-(iau konkret" procent#, tie 'mon!s tik!t"si bent jau atgauti t# sum#. Kai ku-rie neatgaus beveik nieko, nes pirmiausia turime surinkti 4 mlrd. lit", kad gal!tume prad!ti galvoti apie kitus kreditorius. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo to, kaip mums sek-sis atkurti pasl!pt# turt#. Tai n!ra ne)manoma. Ti-krai neplanuojame lengva ranka nura&yti skol" 'mo-n!ms, mes tam ir dirbame, kad to neb$t". Vis& interviu skaitykite www.ekonomika.lt

N. Cooperis: „Snoro“ turto pardavimo stadijos yra skirtingos, ta*iau galiu patvirtinti lietuviams svarb% dalyk#: derybose n'ra n' vienos rus% bendrov's. Fotodiena

CV Neilas Cooperis

Nuo pat karjeros prad!ios specializavosi turto atk.rimo bei tarptautinio bankroto bylose. Jis taip pat buvo $sitrauk(s $ bankroto teis"s ir sistemos k.rim' $vairiose besivystan%iosiose valstyb"se

Jis yra Tarptautin"s res-trukt.rizavimo ir bankroto asociacijos Europos pada-linio prezidentas, anks%iau vadovav(s #iai asociacijai

Bendradarbiavo su Jung-tin"mis Tautomis, pad"jo Pasaulio bankui i#pl"toti pasaulinius bankroto princi-pus ir gaires

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

%JTLVUVPLJNF10

Skai*iai, d'l kuri% dingsta noras emigruoti & JAVTurb,t neretai sutinkate $moni(, kurie klausia, kod%l kasdien kalbama apie pasaulin) kriz) ir art%jan'i+ pasaulio pabaig+. Kartais b,na sud%tinga paai&kinti ekonomini( rei&kini( prie$astis, ne visi $mon%s supranta ekonominius terminus ir vien( ar kit( *vyki( reik&m).

K# slepia m&slingi bendrovi% pavadinimai?Kasdien susiduriame su paslaptingais bendrovi( pavadinimais, sudarytais vos i& keli( raid$i(. Ar susim+stote, k+ rei&kia &ie akronimai? -tai KFC (angl. Kentucky fried chicken) si,lo keptas Kentukio vi&tas. Technologij( mil$in%s HP pavadinimas yra sudarytas i& dviej( *k,r%j( Hewleto ir Packardo pavard$i( pirm(j( raid$i(.

Finans% banginiai ne"ino, kur d'ti pinigusEuropos skol( kriz%s i&kan-kinti investuotojai su baime $velgia * vyriausybi( ir bank( obligacijas. Did$iausi pasaulio finans( veik%jai atsid,r% keblioje pad%tyje, j( s+skaitose guli milijardai, ta'iau saugi( ir patraukli( investicij( ratas kasdien traukiasi.

TVF: net ir blogiausiu atveju Lietuva augsLietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama d%l auk&to nedarbo lygio, ypa' nerim+ kelia jaunimo nedarbas, ir *sp%jama, kad ji gali b,ti pri-klausoma nuo euro zonos kriz%s. TVF i&vadose Lietuva *vertinama u$ tai, kad suma$ino biud$eto deficit+, ta'iau persp%jama, kad ,kiui augti rizik+ kelia i&or%s veiksniai, o ypa' euro zonos kriz%. Tai paveikt( Lietuvos skolinimosi kain+.

Elijus 2012-06-14 22:42Dar vienas faktas: Ar !inojote, kad norint gyventi Lietuvoje, turi dirbti Anglijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos #alyse.

Vytautai 2012-06-14 14:23Importuojam 70 proc. Importuoti vir# 10 proc. jau yra nesaugu, nesvarbu i# ko perkant. Padengti #$ kiek$ biomase su v"ju nerealu - niekur pasauly reik#mingos dalies i# j& negaminama. I# fosilij& kuro el. Lietuvoj l. brangi, pvz Elektr"n& elektrin"s modernaus bloko savikaina. Tai gal tik bom!ui ir ai#ku, kad AE nereikia?

... 2012-06-14 08:36Lietuvoje tebeveikia buldozerio principas. Stumti $statymus, ne!i.rint i tai, jog pablog"s daugelio !moni& darbo ir gyvenimo s'lygos. Priimant #iuos pakeitimus, atsakomyb( turi prisiimti ne tik viriausyb", bet ir verslininkai, kurie inicijuoja tokius pakeitimus. Tikiuosi, jie supranta, jog samdinys bus ma!iau suinteresuotas tausoti svetim' turt' ir stengtis kokybi#-kai ir kvalifikuotai atlikti darb'. Poilsio ir garantij& ma!inimas nemotyvuoja geriau dirbti. Vien spaudimo politika visus $ baud!iav' nesuvarysit, !mon"s protestuos kojomis.

su utopija per strategij#2012-06-13 17:20Kai tik prakalbama apie alter-natyvas AE, taip ir b"da. Suo-mija, su mil!ini#ku biomas"s ir v"jo resursu, elektros gamybai atitinkamai naudoja apie 10% (!) ir 0,4% (!), statosi AE (be referendumo) ir planuoja dar 2 reaktori& statybas. Vokietija nedr'siai tikisi i# atsinaujina%i& #altini& 2020 metais gauti 20% (li.to dalis i# HE). O va autorius svajoja parodyti pasauliui ste-b.kl' ir dabar importuojamus 70% padengti bioelektra. Kita alternatyva importuojamas fosilij& kuras. 0ia b"da, kad u!k.rus tuos "pakankamus galingumus" savikaina vir#yt& gyventojams paruodamos el. kain'.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAIT+S STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

*ia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAIT+S KLAUSIMAS

Ar apsiperkate specializuotose parduotuv"se?

2012-06-13 03:30Savoti&kai Rubinis teisus. -iais laikais taupyti n%ra prasm%s, nes pinigai paremti finansine piramide. T.y. yra daugiau pinig( nei turto pasaulyje. Daugiau i&leidai, daugiau pi-nig( prispausdinai. Kada nors

&is burbulas sprogs, o taupy-mas gali sukelti sprogim+ jau dabar. Kol dar galima, reikia ekonomik+ skatinti, skatinti, skatinti, o pinigus spausdinti, spausdinti, spausdinti. Elitui griebti, griebti, griebti. O ga-

liausiai * priva'ias asmenines salas Ramiajame vandenyne pasitraukti, kur jau kapitalas bus *lietas, infrastrukt,ra su-skurta, pilys, vie&bu'iai ir pan. pastatyti.

Balandis

»(iais laikais taupyti n'ra prasm's, nes pinigai paremti finansine piramide

3LUPLDXVLD�NRN\EŏŶKokybi!k% gamini% ir bendravimo ie!kantys pirk'jai mieliau praveria specializuot% parduotuvi% duris nei "engia & did"iuo-sius prekybos centrus.

Tai pastebi ir speciali-zuot" parduotuvi" savi-ninkai, ir pirk!jai. Kasmet duris atveria vis naujos specializuotos parduotu-v!s. Dalis j" u'sidaro ne-trukus, kiti verslai i&si-laiko, s!kmingai veikia ir buria vartotoj" bendruo-menes.

Ie!ko kokyb'sSuburti nuolatinius klien-tus ir si$lyti pirk!jui koky-bi&k# produkt# – toks buvo kepykl" tinklo „Crustum“ u'davinys. „Negalime pa-sakyti, kad specializuota veikla mums jau pasitei-sino, ta(iau stengiam!s, kad pasiteisint", – sak! „Crustum“ Kauno sky-riaus vadov! Roberta Rut-kauskien!. – Prie& trejus metus 'mon!s nebuvo )prat% prie specializuot" parduotuvi", mes juos po truput) )pratinome.“

Anot jos, specializuo-tiems tinklams sunkiau-sia pakeisti pirk!j" )prot) apsipirkti dideliuose cen-truose, sugundyti u'eiti ir apsipirkti ma'esn!je parduotuv!je. „Pirk!jas (ia gauna individual" ben-dravim# ir produkt#, jau-ki# aplink#, – sak! pa&ne-kov!. – Mes ne &iaip duon#

kepame – mes kei(iame po'i$r) ) pat) kepin), sten-giam!s, kad 'mogui b$t" &vent!, kad jis neateit" vien nusipirkti ir prisi-kim&ti skrand).“

Taupyti nepadedaTiesa, taupyti speciali-zuoti prekybos tinklai pirk!jams nepadeda. „Tai nat$ralu: kai gamini produkt#, kurio dalies sudedam"j" dali" n!ra Lietuvoje, kuris formuo-tas rankomis, kepamas

ma'ais kiekiais, kaina bus didesn! nei masiniame prekybos centre. Ta(iau ie&kan(i"j" kokyb!s tai neatbaido“, – tikino R. Rut-kauskien!.

Konkuruoti sud'tinga„Labai sud!tinga, – pripa-'ino Audra Mie'anskien!, m!sos parduotuv!s „Na-turalia .kis“ savinink!, kalb!dama apie speciali-zuoto verslo perspektyvas Lietuvoje. – Did'iul! kon-kurencija. Kai esi ma'as,

turi si$lyti i&skirtin!s ko-kyb!s kitoki# prek%, kad gal!tum konkuruoti, nes prekybos centrai gali dik-tuoti kainas. Be to, mums kaip $kininkams taip pat n!ra taip paprasta.“

Metus veikian(io speci-alizuoto verslo savinink! pasakojo, kad klientai i& l$p" ) l$pas skleid'ia 'ini# apie parduodamus koky-bi&kus produktus, ie&ko kokybi&k" gamini". „Tu-rime sav" pirk!j", kuri" spar(iai gaus!ja d!l ger" rekomendacij"“, – pasa-kojo A. Mie'anskien!.

)kandama kiekvienamVyno klubo direktor! Rasa Starkus pasakojo, kad spe-cializuotose parduotuv!se reikia gerokai daugiau profesionalumo ir i&ma-nymo nei dideliuose pre-kybos centruose. „Tokiam verslui Lietuva yra be galo ma'a, nes dauguma gyven-toj" pagal pragyvenimo, naujovi" ie&kojimo lyg) da'niau renkasi did'iuo-sius prekybos centrus“, – teig! verslinink!.

Anot jos, ) specializuo-tas parduotuves klientai ateina pasiilg% bendra-vimo, nor!dami gauti pa-tarim". „Mitas, kad pirkti specializuotose parduo-tuv!se gali tik didesnes pajamas gaunantys 'mo-n!s. , jas eina )vairiausi" profesij" atstovai, )vairiai u'dirbantys 'mon!s, ie&-kantys kokyb!s“, – tikino R. Starkus.

Vis& straipsn( skaitykite www.ekonomika.lt

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Specializuotose parduotuv'se, anot savinink%, pirk'jai pirmiausia ie!ko kokybi!k% produkt% ir individualaus d'mesio. Fotodiena

»Mes ne !iaip duon# kepame – mes kei*iame po"i$r& & pat& kepin&, stengiam's, kad "mogui b$t% !vent', kad jis neateit% vien nusipirkti ir prisikim!ti skrand&

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

NeperkuKelis kartus per metus

Kelis kartus per m%nes*

KasdienKelis kartus per savait)

11 %23 %17 %15 %34 %

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

KRIMINALIN"SNAUJIENOS

SAVAIT+S KRIMINAL/

TOP 3

R O M A . Italijos policijos pareig.nai sulaik" de#imt asmen&, $ta-riam& dalyvavimu anarchist& teroristin"se operacijose. Per didelio masto operacij', nukreipt' prie# anarchist& or-ganizacijas, sulaikyti a#tuoni $tariamieji. Be kita ko, vienas asmuo sulaikytas )veicarijoje ir dar vienas – Vokietijoje. Visi

sulaikytieji tur"jo ry#i& arba su Neformalia anarchist& federa-cija, arba su Tarptautiniu revo-liuciniu frontu. R Y G A . Bermud& sal& Auk#%iausiasis Teismas nuteis" narkotik& kurjer$ i# Latvijos Jan$ Zegel$ 25 metus kal"ti. Skelbdamas nuosprend$ teis"jas parei#k", kad Bermud& sal& istorijoje

dar nebuvo tokios didel"s narkotik& kontrabandos by-los. J. Zegelis buvo sulaikytas Ber-mud& salose pra"jusi& met& rugpj.%io 1 d. Jo jachtoje po-licija aptiko 165 kilogramus kokaino, pistolet' ir #ovini&.T U N I S A S . Tuniso karo teismas u! aki& nuteis" nuverst'j$ diktato-

ri& Zine el Abidine ben Ali kal"ti 20 met& u! smurto kurstym', kai per pra"jusi& met& sukilim' policija band" i# #alies i#ve!ti jo s.n"n'. Z. A. ben Ali paspruko $ Saudo Arabij' ir u! aki& jau buvo nuteistas kal"ti 66 metus u! korupcij' ir kitus nusikal-timus. Buvusiam diktatoriui gresia ir daugiau kaltinim&.

Kaltinimai komisarui

ES prekybos komisarui K. de Guchtui – kaltinimai mokes*i% sl'pimu. Reuters

ŶBelgijos vald"ia apkaltino ES prekybos ko-misar# Karel# de Gucht# ir jo "mon# nusl'pus 1,2 mln. eur% (4,1 mln. lit%) mokes*i%.

Mokes%i& tarnybos su-sidom"jo sandoriu, $vyk-dytu 2005 metais, kai K. de Guchtas "jo Belgijos u!sienio reikal& ministro pareigas. Tyr"j& nuomone, eurokomisaras nedekla-

ravo l"#&, gaut& pardavus draudimo grup"s „Vista“ akcijas brit& kompanijai „Hill & Smith“.

Eurokomisaro advokatas Victoras Dauginetas atvirai piktinosi #iais kaltinimais. Pasak jo, mokes%i& tar-nybos neturi teis"s #iame tyrime vartoti !od!io „suk-%iavimas“, nes pelnas buvo gautas ne 2005, o 2001 metais, kai „Hill & Smith“ buvo „Vista“ kapitalo dalis.

1HãYDULRV�ODå\ERV�QXRGLMD�VSRUWą

PAULIUS GRINKEVI.IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

"QJF����NMSE��EPMFSJı�����NMSE��MJUı�QFS�NFUVT�TJFLJBOUJ�OFMFHBMJı�MBļZCı�SJOLB �LPOUSPMJVPKBNB��OVTJLBMUÕMJı�Jğ�"[JKPT �OFNBļÃ�EBMí�QFMOP�

BUTJSJFLJB�JS�&VSPQPKF �í�TVUBSUBT�MBļZCBT�íUSBVLEBNB��TUJQSJBVTJVT�TFOPKP�ļFNZOP�GVUCPMP�LMVCVT��.BOPNB �LBE�OVTJLBMUÕMJBJ�ğBLOJT�HBMJ�

CĩUJ�íMFJE×�JS�-JFUVWPKF�

Pareig$nus paperka„Nacionalin! Kinijos fut-bolo lyga yra m$s" &alies g!da“, – tok) tiesmuk# pa-rei&kim# u'pernai pateik! ne kas kitas, o pats Kinijos vadovas Hu Jintao, tur!-damas omenyje ne&vari" la'yb" mast# savo &alies futbolo lygoje. Skandalai buvo kil% ir Piet" Kor!jos, Vietnamo, Singap$ro ir kitose auk&(iausiosiose Azijos &ali" sporto lygose. +tai, pavyzd'iui, 1990 m. Malaizijos ministr" kabi-netas buvo prane&%s, kad situacija yra tokia bloga, jog apie 70 proc. vis" &alyje vykstan(i" rungtyni" yra sutartos i& anksto. Japoni-joje d!l )tarim" sutartomis la'ybomis pernai buvo nutrauktas pagrindinis nacionalinio &alies sporto – sumo turnyras.

Kai kurie tyr!jai kalba, kad sutart" var'yb" pilna ir JAV, o apie jas 'ino ir JAV teis!saugos pareig$nai, bet tyli, nes yra papirkti. Es# kilus didesniam skanda-lui d!l sutart" la'yb" sui-mami keli atpirkimo o'iai, rinkoje kur) laik# suma'i-nami ne&vari" la'yb" mas-tai, kad visuomen! b$t" patenkinta, ta(iau v!liau la'ybos s!kmingai t%sia-mos ir toliau.

Klesti Ryt% Europoje Pasak D. Hillo, palanki terp! nelegalioms la'y-boms yra ir Ryt" Europa. BBC cituoja &i" met" pra-

d'ioje pateiktos pasaulio futbolinink" asociacijos apklausos duomenis, kad beveik kas ketvirtas Ryt" Europoje 'aid'iantis futbo-lininkas (23,6 proc.) atsak! 'in#s apie savo lygoje vyks-tan(ias sutartas la'ybas. Dar didesnis &is skai(ius Rusijoje – 43,5 proc. -ia 2018 m. bus surengtas pa-saulio futbolo (empionatas. Be to, 11,9 proc. apklaust" futbolinink" sak! gav% si$-lym" dalyvauti sutartose la'ybose.

Viena pagrindini" prie-'as(i", d!l kuri" Ryt" Eu-ropos sportas patrauklus sutartoms la'yboms, – (ia

futbolinink" atlyginimai gana nedideli, o kai ku-riuose klubuose jie dar ir v!luoja, tod!l 'aid!jai susi-gundo proga greitai ir len-gvai u'sidirbti. D!l tos pa-(ios prie'asties azijie(ius neretai domina antrojo ar tre(iojo pagal paj!gum# divizion" dvikovos – jose lengviau daryti )tak#.

Stat' u" prie!ininkusLa'yb" skandalai nesve-timi ir Lietuvos sporte. 2007 m. Panev!'io „Ekranas“ -empion" lygos atrankoje po lygiosiomis su'aist" rungtyni" namie su Oslo „Valerenga“ v!liau i&vy-

koje pralaim!jo 6:0. ,tarim" d!l sutart" la'yb" k!l! tai, kad b$tent u' tok) rezul-tat# la'yb" kontorose buvo statomos didel!s pinig" sumos, o 'aid!jai aik&t!je nerod! noro laim!ti.

Apie ne&varias la'ybas buvo kalb!ta ir Vilniaus „*algirio“, Alytaus „Daina-vos“ bei kit" futbolo klub" susitikimuose, ta(iau kon-kre(i" )rodym" negauta.

Prie& praside-dant Europos futbolo (empio-natui kalb!ta, kad jame gali

messe“ byl#. Tuomet &alies ministras pirmininkas Ma-rio Monti )sib!g!jus skan-dalams net parei&k!, kad &alyje reik!t" 2–3 metams visi&kai u'drausti futbol#.

+iuo metu Italijoje vykdomas tyrimas d!l 8 galimai i& anksto sutart" rungtyni", i& kuri" suin-teresuoti asmenys gal!jo u'dirbti de&imtis milijon". Skelbiama, kad vien i& rungtyni" tarp „Lecce“ ir „Lazio“ klub" )tariamieji u'dirbo 2 mln. eur" (7 mln. lit"), o pad!j% sure'isuoti rungtynes 'aid!jai – 600 t$kst. eur" (2, 07 mln. lit").

Tai ne pirmas futbolo skandalas Italijoje: 2006 metais „Serie A“ laim!j%s Turino „Juventus“ klu-bas, „AC Milan“, „Lazio“ ir „Fiorentina“ buvo pa-&alinti i& auk&(iausiosios &alies lygos ir Europos lyg", kai pasiklausius tele-fonini" pokalbi" nustatyta, kad klub" vadovyb!s ir teis!jai i& anksto sutardavo d!l rungtyni" baigties.

Pana&i" problem" d!l sutariam" rungtyni" buvo kil% ir Turkijoje. Ten kalti-nimai pateikti daugiau nei 90 'moni".

Valdo azijie*iaiPasak Pasaulin!s futbolo federacijos (FIFA) sau-gumo vadovo Chriso Ea-tono, ne&vari" – i& anksto sutart" – lo&im" industri-jos mastai per metus siekia apie 90 mlrd. doleri". Ma-noma, kad ne&varias la'y-bas Italijoje ir kitose &alyse organizuoja nusikalstamos grupuot!s. „Sure'isuoto-mis var'ybomis u'siima viena didel! pasaulinio masto nusikalstama orga-nizacija, kuri palaiko ry&) su vietos nusikalt!li" gru-p!mis, – naujien" agen-t$rai „Bloomberg“ sak! 'inomas Italijos sporto 'urnalistas Marcelas Vul-pis. – T# organizacij# valdo mafija i& Kinijos. Jie u'-siima ne tik ne&variomis la'ybomis, bet ir nelegalia ginkl" prekyba bei pinig" plovimu.“

Pana&ios nuomon!s yra ir Declanas Hillas, knygoje „Parduotos rungtyn!s“ („The Fix“) skelbiantis, kad apie 60–70 proc. su-tart" la'yb" organizuoja nusikalt!liai i& Azijos &a-li", kuriose beveik visas sportas yra 'lugdomas &ios problemos.

nedalyvauti ir 2006 met" pasaulio futbolo (empion! Italijos rinktin!, kai ry&k!-jant &al) sukr!tusio la'yb" skandalo detal!ms tarp kaltinam"j" ne&variomis la'ybomis buvo minimi auk&(iausiosios Italijos

„Serie A“ lygos futbolinin-kai – „Lazio“ kapitonas Stefano Mauri ar Italijos rinktin% priverstas palikti Rusijos „Zenit Saint Pe-tersburg“ gyn!jas Dome-nico Criscito. ,tarimai taip pat buvo reik&ti ir Italijos

lygos nugal!toj" Turino „Juventus“ treneriui Anto-nio Conte bei vartininkui Gianluigi Buffonui, ginan-(iam ir Italijos rinktin!s vartus. Italijos prokura-t$ra sulaik! 19 asmen", )siv!lusi" ) „Calcioscom-

Populiariausio Lietu-vos sporto – krep&inio prie& metus taip pat neap-lenk! la'yb" skandalas. Nustatyti, kad pernai Pa-langos „Naglio“ krep&inio komanda buvo )siv!lusi ) ne&varias la'ybas, pad!jo atsaini krep&inink" gy-nyba, )tartini la'yb" sta-tymai prie& rungtynes ir neapdairus krep&inink" elgesys: jie la'yb" konto-rose buvo pasteb!ti sta-tantys u' prie&inink" ko-mand#. Prie& rungtynes intensyviai statyta, kad Palangos „Naglio“ krep&i-ninkai Kauno „*algiriui“ pralaim!s didesniu nei 30 ta&k" skirtumu, o staty-mai, kad bus pralaim!ta ma'esniu nei 30 ta&k" skirtumu, sudar! vos ke-lis procentus, nors baig-ties koeficientas ma'iau nei 30 ta&k" ir daugiau buvo vienodas.

Tuomet trims pri(iup-tiems klubo 'aid!jams Lietuvos krep&inio lyga, iki tol nesusid$rusi su pa-na&ia praktika, skyr! po 3 t$kst. lit" baudas ir dis-kvalifikacij# keleriems metams, ta(iau manoma, kad 'aid!jai i& la'yb" ga-l!jo u'dirbti gerokai dau-giau.

Po Europos futbolo *empionato d'l la"yb% skandalo bus apklaustas ir Italijos vartininkas G. Bu0onas. Scanpix

FAKTAI

SUTARTOS RUNGTYN+S

Interpolo duomenimis, legali& ir nelegali& la!yb& rinka pasaulyje per metus siekia 500 mlrd. eur&

Pasaulin"s profesionali& futbolinink& federacijos tyrimo duomenimis, ma!-daug kas devintas (11,9 proc.) Ryt& Europoje !ai-d!iantis futbolininkas yra sulauk(s pasi.lymo daly-vauti i# anksto sutartose rungtyn"se. Graikijoje #is skai%ius siekia 30 proc.

,tariama, kad Turkijoje 2010–2011 metais buvo !aid!iamos 22 i# anksto sutartos rungtyn"s

»Nustatyti, kad pernai Palangos „Naglio“ krep!inio komanda buvo &siv'lusi & ne!varias la"ybas, pad'jo atsaini krep!inink% gynyba, &tartini statymai prie! rungtynes

Italijoje d'l i! anksto sutart% rungtyni% pateikti kaltinimai 19 futbolinink%. Scanpix

»Ryt% Europos sportas patrauklus sutartoms la"yboms – *ia futbolinink% atlyginimai gana nedideli

ĻFNÕT�ĩLJT 15

Tvarkingai melioracijai – PLOLMRQLQŏ�SDUDPD

RAPOLAS GABRYS info@ekonomika.lt

ĻFNÕT�ĩLJP�NJOJTUFSJKB�TLBUJOT�ļFNEJSCJVT�UWBSLZUJ�JS�QSJļJĩSÕUJ�VļļÕMVTJVT�NFMJPSBDJKPT�HSJPWJVT �OFSFUBJ�TLBOEJOBOËJVT�HBVTı�QBTÕMJı�EFSMJı�

*em!s $kio mi-nisterijos (*.M) parengta nauja kompensacin!s

paramos priemon! tur!t" paskatinti 'emdirbius tvarkyti ir pri'i$r!ti me-lioracijos griovius. Tam &iems ir kitiems metams numatoma skirti daugiau kaip 20 mln. lit" Kaimo pl!tros programos (KPP) 2007–2013 m. ES ir naciona-linio biud'eto l!&".

Sutvarkys tre*dal& griovi%Iki liepos 10 d. Nacionali-n!s mok!jimo agent$ros (NMA) teritoriniai pada-liniai renka parai&kas pa-gal nauj# KPP priemon% „Pelno nesiekian(ios in-vesticijos“. Pasinaudojant &ios priemones parama ga-lima bus sutvarkyti apie 6 500 km, arba ma'daug tre(-dal) blogos b$kl!s meliora-cijos griovi" &alyje. +iemet tam galima bus panaudoti 10 mln. lit", dar tiek pat – 2013 metais. Paramos me-lioracijos grioviams tvar-kyti gali pra&yti $kininkai, 'em!s $kio bendrov!s ir kiti juridiniais asmenys. Jau sulaukta arti pus&im-(io parai&k".

Dar nema'ai $kinink" su rajon" savivaldybi" administracij" specialis-tais derina savo ketinimus ir aptaria naujas galimy-bes bei s#lygas melioraci-jos projektams remti.

„Nauja priemone susi-dom!jo apie 10 $kinink", kurie nor!t" sutvarkyti apie 60 km melioracijos griovi". Kol kas tik taria-m!s, ap'i$rin!jome grio-vius. Parai&kos grei(iau-siai bus rengiamos, kai bus baigtas pas!li" dekla-ravimas“, – sak! Kupi&kio rajono savivaldyb!s *em!s $kio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Alber-tas Uldukis.

Savivaldyb!s kaip vals-

tyb!s turto – melioracijos statini" – valdytojos pri-valo dalyvauti )gyvendi-nant nauj# priemon%. Jos turi pateikti melioracijos griovio 'em!lap), )vertinti griovio b$kl%, sudaryti ir pateikti s#naud", susiju-si" su melioracijos griovio tvarkymu, sum# pagal melioracijai taikomus )kai-nius. Savivaldybi" admi-nistracijos taip pat tur!s pateikti pa'ym# NMA apie parei&k!jo atitiktis tinka-mumo reikalavimams.

Anot *em!s $kio minis-terijos I&tekli" ir kokyb!s politikos departamento direktoriaus Sauliaus Ja-siaus, ministerijos specia-listai lankosi rajonuose ir 'emdirbius supa'indina su paramos teikimo tvarka.

Kompensuos 100 proc.Kupi&kio rajono savivaldy-b!s *em!s $kio skyriaus ved!jo Valento Mank$no )sitikinimu, $kininkams tur!t" b$ti patraukli nu-matyta parama, mat daly-vaujant naujoje priemo-n!je paramos gav!jams nereik!s prid!ti savo l!&" – kompensuojama 100 proc. tinkam" i&laid". Did'iau-sia paramos suma, kuri# gal!s gauti vienas parei&-k!jas, – 50 t$kst. lit".

„Melioracijos )renginiai baigia nusid!v!ti, – ai&kino V. Mank$nas. – I& naciona-linio biud'eto &ioms rei-km!ms gauname ma'iau l!&", tod!l reikia i&naudoti europin% param#. B$ti-nai dalyvausime griovi" tvarkymo programoje, tik $kininkams dar kyla kai kuri" klausim". Netrukus bus seminaras, kur ai&kin-sim!s.“

„M$s" rajone nema'ai investuota drena'ui atnau-jinti, ta(iau b!da ta, kad magistraliniai grioviai ap-aug% med'iais ir kr$mais. Dabar $kininkai domisi nauja priemone, skai(iuoja ir svarsto“, – teig! Pasvalio rajono savivaldyb!s Teri-

torij" planavimo ir $kio pl!tros skyriaus vyriau-siasis specialistas Vaidotas Kuodis.

)sipareigos 5 metams ,gyvendinus projekt# 'em-dirbiai prival!s dalyvauti Kaimo pl!tros progra-mos (KPP) 2007–2013 m. ,,Agrarin!s aplinkosau-gos i&mokos“ priemon!s „Kra&tovaizd'io tvarky-mas“ programos veikloje „Melioracijos griovi" tvar-kymas“ ir )sipareigoti to-liau 5 metus tvarkyti grio-vius. U' 1 ha melioracijos griovio tolesn% prie'i$r# kasmet numatyta skirti 517,5 lito i&mok#. Pasak S. Jasiaus, 5 metams numa-tytos i&mokos tur!t" pa-dengti griovi" &ienavimo i&laidas, ta(iau $kininkai tur!t" )vertinti ir ilgalaik% $kin% naud#, kuri seks su-tvarkius melioracijos siste-mas. Be to, pajam" galima gauti i&kirstus med'ius ir kr$mus pardavus biokuro gamybai. „Nei&vengsime kit" Europos valstybi" patirties, kai 'emdirbiai yra suinteresuojami pri-'i$r!ti melioracijos stati-nius, kurie yra dirbamos 'em!s dalis. Tai jau daro ir kaimynai latviai“, – at-kreip! d!mes) *.M depar-tamento direktorius.

.kininkai sako, kad grioviams pri'i$r!ti reik!s samdyti 'mon!s, o tai jau

sudarys papildom" r$pes-(i". Be to, jie susir$pin%, kaip )kalb!ti dalyvauti programoje smulkesnius $kius, kuri" laukai ribo-jasi su melioracijos grio-viais. „Jei tvarkyti, tai vis# griov) – nuo 'emupio iki auk&tupio. Kitaip nebus laukiamos naudos“, – sam-protavo V. Mank$nas.

Aktyviausi – pasvalie*iaiBene daugiausia ) drena'o atnaujinim# &alyje yra investav% Pasvalio rajono $kininkai. Jie melioraci-jos sistem# tvark! pagal KPP priemon!s „*em!s ir mi&k" $kio veikla ir jos infrastrukt$ra“ veiklos srit) „*em!s $kio vanden-tvarka“. Siekiant &ios para-mos 'emdirbiai prival!jo burtis ) melioracijos stati-ni" naudotoj" asociacijas. Toki" &iame kra&te atsi-rado net 22 – daugiausia Lietuvoje. Visos jos reng! melioracijos projektus.

Pasak u' melioracijos projektus atsakingo V. Kuod'io, penkiolika pro-jekt" jau )gyvendinta, penki dar vykdomi, vien# rengiamasi )gyvendinti ir dar vienas laukia paramos. Kiekvienam projektui ski-riama ma'daug 1 mln. lit" parama. 10 proc. privalo prisid!ti patys paramos gav!jai. Pirmuosius pro-jektus par!m! ir Pasvalio rajono savivaldyb! $kinin-

kams kompensuodama 4 proc. j" prisid!t" l!&".

,gyvendinus visus me-lioracijos projektus ma'-daug 2 000 ha pasvalie(i" $kinink" lauk" ilgai bus sausi. „Be melioracijos ne-bus ir piln" aruod". Jeigu netvarkysime sistem" dabar, ger" derli" n!ra ko tik!tis. Reikia i&naudoti visas galimybes meliora-cijos statiniams atnaujinti ir sutvarkyti“, – )sitiki-n%s pasvalietis Aurimas Garlauskas. Jis su dviem kolegomis pirmasis &alyje )gyvendino melioracijos statini" atnaujinimo pro-jekt# ir sutvark! nuolat mirkusius laukus.

Pasak V. Kuod'io, Pas-valio $kininkai neabe-joja, kad j" investicijos ) drena'o atnaujinim# atsipirks. „Nusausintos dirvos duos dar geresn) derli", tod!l 'emdirbiai nebijojo investuoti ir savo l!&". Derlingas 'emes rei-kia pri'i$r!ti“, – teig! Pas-valio rajono savivaldyb!s vyriausiasis specialistas.

Investavo tik stambiejiNe tokie aktyv$s buvo Kupi&kio rajono $kinin-

kai. Anot melioracij# ku-ruojan(io savivaldyb!s vyriausiojo specialisto J. A. Uldukio, ne visi ry'tasi investuoti savo l!&as. Be didesni" dvejoni" melio-racijos statini" naudotoj" asociacijas )steig! ir in-vesticini" projekt" !m!si stamb$s augalininkyst!s $ki" savininkai. Du melio-racijos projektus inicijavo ir su kitais $kininkais drena'# savo laukuose su-tvark! gr$d" augintojai Zigmas Aleksandravi(ius ir Antanas Dobrovolskis. Pastarojo vadovaujama melioracijos statini" nau-dotoj" asociacija rengiasi )gyvendinti dar vien# projekt#. Drena'as bus tvarkomas kit" $kinink" 'em!se.

Pasak S. Jasiaus, priemon! „*em!s $kio vandentvarka“ buvo po-puliari, tod!l norint pa-tenkinti visas parai&kas teko papildomai ie&koti l!&" i& ma'iau $kininkus sudominusi" priemoni". Melioracijos projektams finansuoti skirta apie 300 mln. lit".

U$sak. nr. 06-15-2012 Parengta bendradarbiaujant su )UM

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

FAKTAI

PARAMA MELIORACIJAI

Be paramos pagal KPP, melioracijos sistemoms pagerinti pernai ir #iemet i# nacionalinio biud!e-to papildomai skirta po ma!daug 30 mln. lit&

*1M duomenimis, #a-lyje nusausinta beveik 3,0 mln. ha !em"s, i# j& – 2,5 mln. ha !em"s .kio naudmen&. Melioracijos statini& nusid"v"jimas siekia 61,0 proc.

»Bene daugiausia & drena"o atnaujinim# !alyje yra investav- Pasvalio rajono $kininkai

U""'lusiems melioracijos grioviams tvarkyti ,em's $kio ministerija skiria 20 mln. lit% paramos. Fotodiena

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

Rado pirk'j#

Naujieji „Saab“ pirk'jai nusitaik' & elektrini% automobili% gamyb# Kinijos rinkai. Reuters

ŶBankrutavusios (vedijos automobili% gamintojos „Saab“ administratorius prane!', kad rastas kom-panijos pirk'jas.

Prane#ama, kad pirk"jas yra „National Electric Vehicle Sweden“ („Nevs“), ta%iau pardavimo kainos ne$vardijo. „Nevs“ generalinis direkto-rius ir pagrindinis savininkas

yra )vedijos pilietyb( turintis Kinijos verslininkas Kai Jo-hanas Jiangas. „Saab“ turi ma!daug 3 t.kst. darbuotoj&, o pagrindin" kompanijos b.s-tin" yra Trolhatane kur ir bus investuojama $ nauj& elek-trini& automobili& gamyb'. Bendrov" gamino automo-bilius nuo 1947 met&, ta%iau pra"jusi& met& pabaigoje buvo priversta bankrutuoti.

Ma"ins etatus

„Nokia“ patyr' mil"ini!k% nuostoli% po to, kai 2007 metais kompanija „Apple“ pristat' i!man%j& telefon# „iPhone“. Reuters

ŶSunkum% drebinama telekomunikacij% &rangos gamintoja „Nokia“ planuoja panaikinti dar 10 t$kst. darbo viet% savo ga-myklose visame pasaulyje.

Bendrov" taip pat per-sp"jo, kad antr'j$ ketvirt$ nuostoliai, patirti mobili&j& telefon& versle, bus didesni nei tik"tasi.

I# viso nuo tada, kai gru-p"s vadovu tapo Stephenas Elopas, „Nokia“ atleido daugiau nei 40 t.kst. dar-buotoj&. Bendrov" prane#", kad iki 2013 met& pabaigos papildomoms restrukt.riza-cijos i#laidoms bus skirta apie 1 mlrd. eur& (3,45 mlrd. lit&). ,mon"s akcijos nuo 2011 met& vasario atpigo daugiau nei 70 proc.

Apkarp' bank% reitingus

Ispanija yra jau ketvirta euro zonos nar', kuriai po prasid'jusios skol% kriz's prireik' finansin's paramos. Reuters

ŶTarptautin' reiting% agent$ra „Fitch“ antradie-n& suma"ino 18 Ispanijos bank% reitingus.

Tokio !ingsnio agent.ra "m"si pra"jus vos savaitei, kai suma!ino pa%ios Ispanijos skolinimosi reiting'. Agen-t.ra suma!ino „Santander“, BBVA, „CaixaBank“, „Ban-kia“, „Banco Popular Espa-

nol“ ir kit& bank& reitingus.„Reikia pabr"!ti prognozes,

kad Ispanija i#gyvens recesij' ir likusi' #i& met& dal$ bei kitais metais“, – teigiama „Fitch“ ataskaitoje. Bir!elio 9 dien' Ispanijai buvo skirta 100 mlrd. eur& (345 mlrd. lit&) paskola. „Fitch“ skai%iavimu, Ispanijos bankams reikia ma!iausiai 60 mlrd. eur& (207 mlrd. lit&) pa-pildomo kapitalo.

Savo ruo'tu Vokietijos vadov! at&ov!, kad n!ra reikalo koreguoti tau-pymo program". Vietoje to si$loma ekonomikos skatinimo priemones pa-versti taupymo programos pried!liais. Imta kalb!ti apie aktyvesn% Europos investicij" banko veikl# ir galimyb% bendromis j!gomis leisti obligacijas, kurios b$t" skirtos pri-oritetiniams projektams finansuoti.

Nema'ai 'moni" Vokie-tijoje ir u' jos rib" sutinka, kad b$tina vienu metu tai-kyti taupymo bei ekonomi-kos skatinimo priemones, bet tuo pat metu tvirti-nama, jog $kio stimuliavi-mas neturi tapti pagrindu atpalaiduoti taupymo dir'us. Nat$ralu, kad Eu-ropoje vyksta ar&iausios diskusijos d!l taupymo ir skatinimo balanso, ta(iau &i tema aktuali ir kitose pasaulio dalyse, ypa( JAV.

+iame kontekste svarbu pabr!'ti tris aspektus. Pirmiausia vyraujant auk&tam nedarbo lygiui trumpuoju laikotarpiu ekonomikos gaivinim# paskatint" tik i&augusi paklausa. Euro zonos

Grie"tas augimas/BVKBTJT�1SBODĩ[JKPT�QSF[JEFOUBT�'SBODPJT�

)PMMBOEF�BT�QBLWJFUÕ�LFJTUJ�&VSPQPT�QPMJUJLPT�LVSTÃ�JS�EBVHJBV�EÕNFTJP�TLJSUJ�FLPOPNJLBJ�BVHUJ�

KEMALIS DERVI(ASProject-syndicate.org

nar!s nacionaliniu lygiu turi galimyb% vykdyti tik fiskalin% politik#, nes mo-netarines galias per!m! Europos centrinis bankas (ECB). Tai rei&kia, kad sie-kiant spartesnio augimo (ia ir dabar negalima per-lenkti lazdos ma'inant biud'eto deficit#.

Vienintelis kontrar-gumentas &iuo klausimu yra neigiamos pasekm!s, susijusios su skolinimosi kaina, mat biud'eto ba-lanso stoka didins vals-tyb!s skol# ir ma'ins in-vestuotoj" pasitik!jim#. Lygiagre(iai augs ir pri-vataus sektoriaus skolini-mosi s#naudos. Vis d!lto min!tas teiginys b$t" sva-rus tik tada, jeigu valstyb! paskelbt", kad visi&kai atsisako plan" konsoli-duoti savo skolas, ta(iau ma'ai tik!tina, kad &alys skolinink!s imt"si toki" drasti&k" veiksm". Rin-

»Rinkos teigiamai reaguot%, jeigu sunkumus i!gyvenanti valstyb' nesiimt% pernelyg skubot% "ingsni% ir &sipareigot% vykdyti l't# biud"eto balansavimo plan#

kos teigiamai reaguot", jeigu sunkumus i&gyve-nanti valstyb! nesiimt" pernelyg skubot" 'ings-ni" ir )sipareigot" vykdyti l!t# biud'eto balansavimo plan#. Savo ruo'tu net Tarptautinis valiutos fon-das 2012 met" pasaulio ekonomikos ap'valgoje rekomendavo Ispanijai vykdyti l!tesn% fiskalin% konsolidacij#.

Kriz!je atsid$rusios &alys privalo skatinti paklaus#, nes prie&ingu atveju nuosmukio spiral! suksis dar spar(iau, ma-'!jant valstyb!s i&laidoms smuks gamyba ir augs nedarbas. Ma'!jantis mo-kes(i" surinkimas u'kirs keli# biud'eto deficitui ma'inti, o i&laidos sociali-nei apsaugai nuolat augs.

Antras aspektas – svarbu pasirinkti tok) fiskalin!s konsolidacijos plan#, kuris kuo ma'iau neigiamai paveikt" eko-nomikos stimuliavim#. Italijos premjeras Mario Monti pabr!'!, kad eg-zistuoja ai&ki skirtis tarp investicini" ir einam"j" i&laid".

Vis& komentar& skaitykite www.ekonomika.lt

CV Kemalis Dervi$as

1996–2001 m. – Pasaulio banko viceprezidentas

2001–2002 m. – Turkijos ekonomikos ministras

2002–2005 m. – Turkijos parlamento narys

2005–2009 m. – Jungtini& Taut& pl"tros programos administratorius

Brukingso instituto (JAV) Pasaulin"s ekonomikos ir pl"tros programos viceprezi-dentas ir direktorius

K. Dervi!as: Kriz'je atsid$rusios !alys privalo skatinti paklaus#, prie!ingu atveju nuosmukio spiral' suksis dar spar*iau, ma"'jant valstyb's i!laidoms smuks gamyba ir augs nedarbas. Reuters

0,870

Atsipra!' u" nuostoliusŶDid"iausio pagal turt# JAV banko „JPMorgan Chase“ generalinis direk-torius Jamie Dimonas at-sipra!' u" banko patirtus 2 mlrd. JAV doleri% (5,5 mlrd. lit%) nuostoli%.

„Mes nuvyl"me daugyb( !moni& ir labai apgailestau-jame“, – duodamas paro-dymus JAV Senato bank&

komitetui sak" J. Dimonas.Anot jo, nuostolius l"m"

klaidos ir aplaidumas ren-kantis apsisaugojimo nuo rizikos strategij'. Banko va-dovas nepasak", ar banko nuostoliai padid"jo nuo pra-"jus$ m"nes$ apskai%iuot& 2 mlrd. JAV doleri&, ta%iau teig", kad i# atsaking& banko darbuotoj& atlygio bus nuskai%iuota dalis l"#&.

TIK SKAI%IAI

ITALIJOS EKONOMIKA PER PIRMUS TRIS )I2 MET2 M-NESIUS SUSITRAUK- 0,8 PROC.

KINIJOS CIVILIN-S AVIACIJOS ADMINISTRACIJA PRANE)-, KAD PER ATEINAN0IUS TREJUS METUS KINIJA PASTATYS 70 NAUJ2 ORO UOST2

J. Dimonas pabr'"', kad banko finansin' b$kl' i!lieka tvirta, o nuostoli% patirta d'l pavienio incidento. AFP

Laukia nuostolinga

vasara7PMTUSJUP�CBOLJOJOLBJ�JS�TQFLVMJBOUBJ�HBMJ�OFQMBOVPUJ�JğUBJHJOHı�WBTBSPT�BUPTUPHı��USBEJDJKB�KBV�UBQ×T�

OVPTUPMJOHBT�BOUSBTJT�LFUWJSUJT�BQLBSQZT�EBSCVPUPKı�BMHBT�JS�QSFNJKBT�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

JAV investici-niams bankams jau tre(ius metus i& eil!s progno-

zuojamas pajam" nuos-mukis.

Visus &iuos metus prie'astis i&lieka ta pati – Graikija ir nesibaigiantis &ios &alies finansinis ne)-galumas.

Cikli!kas verslasBaim! d!l Graikijos pasi-traukimo i& euro zonos ir d!l to, kad skol" u'kratas persimes ) kitas euro zo-nos &alis, pra!jusi" met" antr#j) ketvirt) Volstrito

)mon!ms dav! ma'esn) peln#, privert! apkarpyti atlyginimus ir premijas, atleisti dal) darbuotoj".

Pirm#j) &i" met" ke-tvirt) su palengv!jimu sutiktas finans" rink" atsigavimas ir optimizmu dvelkiantys finans" )mo-ni" rezultatai grei(iau-siai bus nustelbti antrojo ketvir(io rodikli". Kai kurie analitikai progno-zuoja, kad investicin!s bankininkyst!s ir preky-bos padalini" pajamos gali smukti vidutini&kai 30 proc.

„Laukia sud!tinga vasara ir tai primena pastaruosius dvejus me-tus, – „Bloomberg“ teig! investicinio banko KBW analitikas Davidas Konra-das. – Bank" )vertinimas nepagr)stai suma'intas, ta(iau investuotojai 'velg-dami ) &iuos metus teigia, kad neu'lips ant to paties gr!blio.“

Analitikai atkreipia

d!mes), kad finans" )mo-ni" pajamos paprastai pa-siekia auk&(iausi# ta&k# pirm#j) ketvirt), nes met" prad'ioje kompanijos padengia daugiau )sisko-linim" ir taip pakursto fiksuot" pajam" operaci-jas. Ta(iau pastaruosius dvejus metus po stipraus pirmojo ketvir(io sekdavo pajam" ir pelno nuosmu-kis, kur) lyd!davo analo-gi&kos tendencijos ir liku-sius du ketvir(ius.

„Nejaugi ir v!l deja vu, – savo ataskaitoje klaus! „Wells Fargo & Co“ ana-litikas Mattas Burnellas. – Po palyginti optimisti&-kos 2012 met" prad'ios pana&u, kad tai jau bus treti i& eil!s pavasario ir vasaros nualpimo metai.“

Tokios nuolatin!s ten-dencijos ver(ia kelti klau-sim#, ar bankai i&gyvena tik vienkartin), ar ilga-laik) nuosmuk) kapitalo rinkose. Did'i"j" JAV bank" vadovai )sitikin%,

kad &iandien matomas sul!t!jimas yra ciklinis nuosmukis, po kurio pavyks atsigauti. „Mes esame cikli&kame versle, visuomet tai sak!me, – pra!jus) m!nes) vykusioje investuotoj" konferen-cijoje kalb!jo „Goldman Sachs“ prezidentas Gary Cohnas. – +iuo metu esame tokioje ciklo dalyje, kai m$s" klient" baz! lin-kusi b$ti konservatyvesn! nei per ciklin) pakilim#.“

Atsilieps ir darbuotojamsSuma'!jusios finans" ins-titucij" pajamos ir pelnas tiesiogiai palies ir banki-ninkus bei bir'os speku-liantus. Prognozuojama, kad prekybos padaliniai did'iuosiuose bankuose bus priversti atleisti apie 10 proc. viso savo perso-nalo.

Pra!jusiais metais d!l t" pa(i" prie'as(i" ne vie-nas didelis JAV bankas ne tik smarkiai apkarp! dar-buotoj" atlyginimus, bet ir atleido ne vien# t$kstant) darbuotoj". ,darbinimo )mon!s „Options Group“ duomenimis, 2011 metais apie 14 proc. investicin!s bankininkyst!s darbuo-toj" negavo joki" premij". Be to, finans" pramon!je ketinama atleista daugiau

kaip 200 t$kst. darbuotoj". Did'iausios netektys lau-kia „Bank of America“ bei HSBC, kuri" kiekvie-nas naikins apie 30 t$kst. etat".

„Options Group“ at-stovas Michaelas Karpas mano, kad pra!jusiais metais d!l negaut" pried" bankininkai nesiskund'ia d!l to, kad po 2008 met" finans" kriz!s daugeliui buvo padidintas bazinis atlyginimas. „Pasikeitus atlygiui 'moni" mentali-tetas tapo lankstesnis, – pristatydamas duomenis teig! jis. – Be to, &iais lai-kais negalima tiesiog pa-likti darbo ir tik!tis, kad netrukus gausite du nau-jus darbo pasi$lymus.“

Komplikuota pad!tis darbo rinkoje )sikibus post" laikytis ver(ia net auk&to rango bank" vado-vus. Vadov" paie&kos tar-nybos tvirtina, kad net ) naujas pareigas kvie(iami finans" )staig" vadovai nenoriai palieka savo dar-bovietes. Besikei(ian(i" rink" laikais pastovumas yra didesn! vertyb! nei viliojantys i&&$kiai ne'i-nomoje aplinkoje.

Ragina veikti radikaliaiNor!dami padidinti savo pelningum# ir kovoti su

grie'tesn!mis kontrol!s priemon!mis bei silpna ekonomine pad!timi bankai turi radikaliai perm#styti veikl#. To-kios nuomon!s laik!si neseniai Kopenhagoje surengtoje konferencijoje dalyvaujantys bankinin-kai, investuotojai ir kon-trolieriai.

„Ne&vaistykime veltui geros kriz!s. Bankai turi imtis radikali" veiksm", – kalb!jo Airijos banko „Allied Irish Bank“ valdy-bos pirmininkas Davidas Hodgkinsonas. – Juk kur kas lengviau tai daryti su-d!tingais laikais.“

Vis d!lto bankininkai pripa')sta, kad d!l toki" radikali" verslo modelio poky(i" gali nukent!ti ir klientai, kuriems u' bank" teikiamas paslau-gas teks mok!ti daugiau. „Ekonomika ir klientai patirs rimt# sm$g), – kon-ferencijoje teig! konsul-tacin!s )mon!s „Promon-tory Financial Group“ vadovas Eugene‘as Lu-dwigas. – Per ateinan(ius metus &i# kain# sumok!s m$s" institucijos, ekono-mikos ir m$s" &eimos.“

Po 2008-"j" pasaulin!s kriz!s prad!tos taikyti grie'tesn!s taisykl!s ban-kams ir kitoms finans" institucijoms ver(ia jas ie&koti b$d" didinti nuo-savo kapitalo pelningum#. Ekspertai persp!ja, kad

d!l to gali brangti dau-gelis per ma'ai )kainot" produkt" ir paslaug".

Tarp si$lym", kaip galima didinti bank" pelningum#, buvo pami-n!tos &ios priemon!s: i&-laid" ma'inimas, rizikos valdymo tobulinimas, technologini" poky(i" panaudojimas ir pro-dukt" pardavimo didini-mas esamiems klientams.

Sugrie"tinti bank% veiklos suvar"ymai ir nesibaigianti kriz' Graikijoje ne vienam Volstrito bankininkui gali reik!ti atlyginimo suma"inim# ar net atleidim#.AFP

FAKTAI

INVESTICIN+S BANKININKYST+S NUOSTOLIAI

Prognozuojama, kad investicin"s bankininkys-t"s ir prekybos padalini& pajamos antr'j$ ketvirt$ gali smukti vidutini#kai 30 proc.

,darbinimo $mon"s „Options Group“ duome-nimis, 2011 metais apie 14 proc. investicin"s ban-kininkyst"s darbuotoj& negavo joki& premij&

Finans& sektoriuje ke-tinama atleisti daugiau kaip 200 t.kst. darbuo-toj&

Penki did!iausi Volstri-to bankai („JPMorgan Chase & Co.“, „Goldman Sachs“, „Bank of Ameri-ca“, „Citigroup“ ir „Mor-gan Stanley“) pirm'j$ ketvirt$ i# investicin"s bankininkyst"s u!dirbo 33 mlrd. JAV doleri&

%

»Investuotojai "velgdami & !iuos metus teigia, kad neu"lips ant to paties gr'blio

»Ne!vaistykime veltui geros kriz's. Bankai turi imtis radikali% veiksm%

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

20PINIGINIS ATLYGIS, KUR, GAUNA NOBELIO PREMIJOS LAUREATAI, BUS SUMA*INTAS 20 PROC.

Ni$ri perspektyva

Prognozuojama, jog Nyderland% biud"eto deficitas 2014-aisiais ir v'l vir!ys euro zonos limit#. AFP

ŶNyderland% biud"eto prie"i$ros institucija informavo, kad nepaisant grie"t% taupymo prie-moni% biud"eto deficitas 2014-aisiais ir v'l vir!ys euro zonos nustatyt# limit#.

Nyderland& ekonomin"s politikos analiz"s biuras prognozuoja, kad defici-

tas 2013-aisiais suma!"s iki 2,9 proc. Nepaisant to, 2014-aisiais deficitas ir v"l padid"s iki 3,1 proc. ben-drojo vidaus produkto (BVP) ir iki 2017-&j& sieks vos #iek tiek ma!iau nei numatytas 3 proc. limitas. Ekonomin"s politikos analiz"s biuras pro-gnozuoja, kad 2013–2017 metais #alies BVP i#augs vi-dutini#kai 1,25 proc.

U&SIENIONAUJIENOS

Ruo!iasi euro subyr'jimui

Tokijas labiausiai nerimauja d'l galimo skol% kriz's i!plitimo & Ispanij# ir Italij#. Reuters

ŶJaponijos valdininkai ir !alies centrinio banko dar-buotojai rengia veiksm% plan# tuo atveju, jei euro zonos skol% kriz' &sismar-kaut%.

Vald!ia ketina pasinau-doti 2008 met& patirtimi, kai po banko „Lehman Brot-hers“ gri.ties investuotojai m"gindami apsaugoti savo

investicijas "m"si supirkin"ti Japonijos valiut'. Be Tokijo, Azijoje Europos kriz"s pagil"-jimui rengiasi ir Indija. Delyje atitinkam' scenarij& rengia kelios vyriausybin"s antikri-zinio valdymo grup"s. Bir!el$ Kinijos vyriausyb" $galiojo finansin"s prie!i.ros institu-cijas parengti veiksm& plan' tuo atveju, jeigu Graikija pa-likt& euro zon'.

%

Ie!ko paramos

Kipras finansin's paramos gali pra!yti neb$tinai i! ES. AFP

ŶKipras Europoje ir kitur ie!ko palankiausi% gelb'jimo s#lyg%, parei!k' centrinio banko vadovas Panicas Demetriadesas.

Vietos !iniasklaida pra-ne#", kad Kipras atsisakyt& Europos S'jungos (ES) par-tneri& paramos, jeigu gal"t& skolintis i# Rusijos ar Kinijos.

Spekuliacij&, kad Kipras

nei#vengiamai tur"s pra#yti tarptautin"s finansin"s para-mos, daug"ja, ta%iau #alies vyriausyb" leid!ia rinkoms sp"lioti, ar finansin"s para-mos ji pra#ys i# ES gelb"jimo mechanizmo, ar pasisuks $ Rytus. „Jeigu mes galiausiai papra#ysime paramos, siek-sime geriausi& $manom& s'-lyg& ekonomikai“, – sak" P. Demetriadesas.

)vykd' s#lygas

TVF atstovai persp'ja, kad &tampa euro zonoje gali apsunkinti Airijos pastangas vykdyti &sipareigojimus ma"inti i!laidas. Reuters

ŶTarptautinis valiutos fondas (TVF) Airijai per-ved' nauj# 1,4 mlrd. eur% (4,8 mlrd. lit%) paskolos dal&. L'!os skiriamos pagal trej% met% TVF ir Europos S#jungos (ES) vykdom# !alies ekonomi-kos atk$rimo program#.

„Nepaisant nema!& sun-kum&, su kuriais susiduria

#alis, Airijos vyriausyb"s vyk-doma politika i#lieka stabili ir stipri“, – teigiama TVF pa-rei#kime. Primenama, kad 2010-&j& pabaigoje Airija buvo priversta priimti 85 mlrd. eur& (293 mlrd. lit&) pagalb' i# TVF ir ES mainais $ Dublino $sipareigojim' ma-!inti valstyb"s i#laidas. Iki #iol TVF Airijai jau skyr" 18,2 mlrd. eur& (62,8 mlrd. lit&).

Nafta atpigs dukart

Naftos kainos !iais metais gali suma"'ti beveik du kartus. Reuters

ŶNaftos kainos !iais metais gali suma"'ti beveik du kartus – iki 50 doleri% tuo atveju, jeigu euro zonos skol% kriz' dar labiau &sismarkaut%, teigia vieno did"iausi% (veicarijos bank% „Credit Suisse“ ekspertai.

„Naftos paklausa, kilus sti-priai pasitik"jimo krizei, ne-i#vengiamai kris, o „Brent“

naftos kainos gali nukristi iki 50 doleri& u! barel$“, – tei-gia banko analitikai Janas Stuartas ir Stefanas Revielle. Ir vis d"lto, teigia analitikai, „Brent“ nafta pabrango 1,06 dolerio, iki 98,20 dolerio, u! barel$ po to, kai JAV Energeti-kos departamentas prane#" apie netik"tai 191 t.kst. ba-reli& suma!"jusias naftos atsargas.

Visa statanti ir griaunanti urbanizacija

subsidijas i&kastiniam kurui, didinti vandenyn" apsaug# ir kt.

Konferencijoje taip pat turi b$ti numatytos nauj" t$kstantme(io pl!-tros tiksl" gair!s. „The Huffington Post“ pastebi, kad labai svarbu, jog i&-kelti tikslai b$t" konkre-t$s – d!l konkretumo es# ir pavyko )gyvendinti kai kuriuos anks(iau pasaulio lyderi" i&keltus tikslus, pavyzd'iui, perpus suma-'inti 'moni", gyvenan(i" u' ma'iau nei 1, 25 dolerio (3,45 lito) per dien#, skai-(i" pasaulyje.

Reik!s ne tik numa-tyti u'davinius skurdui ma'inti, bet ir siekti, kad ekonominis augimas ne-i&sivys(iusiose &alyse ne-daryt" gr!sm!s gamtai. Ekonomini" ir ekologini" tiksl" suderinimas ir yra vienas esmini" konferen-cijos tiksl".

Lyderiai nesutariaDeja, valstybi" vadov" nesutarimai ir atsainus po'i$ris ) pasaulio pro-blemas kelia abejoni", ar daugeliu svarbiausi" klausim" bus rastas ben-dras sutarimas. Sutarties projektas, pavadintas „Ateitis, kurios norime“, kritikuojamas d!l to, kad jame per daug paisoma stambi"j" verslinink", ypa( did'i"j" bank" ar galing" prekybini" kor-poracij" interes".

1P�LFUVSJı�EFğJNUNFËJı�NĩTı�QBTBVMZKF�CVT�KBV�EBVHJBV�OFJ���NMSE� �SPEP�UZSJNBJ��4QBSËJBJ�QMFËJBOUJT�VSCBOJ[BDJKBJ�BUFJUZKF�HBMJNF�UJLÕUJT�TVNBļJOUJ�TLVSEà �

BËJBV�ĻFNÕT�MBVLT�OBVKJ��JğğĩLJBJ��"QJF�KVPT�JS�TLVSEP�NBļJOJNÃ�CVT�LBMCBNB�ğJÃ�TBWBJU×�WZLTUBOËJPKF�

+VOHUJOJı�5BVUı�+5�UWBSJPT�QMÕUSPT�LPOGFSFODJKPT�3JP����

PAULIUS GRINKEVI.IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

+veicarijos bankas „Credit Suisse“ neseniai paskelb! kiek netik!tas

tyrimo i&vadas: jau 2037 m. ma'daug pus! pasau-lio 'moni" gyvens besi-vystan(i" ekonomik" – Kinijos, Indijos, Egipto, Pakistano, Indonezijos, Ni-gerijos, Filipin", Tailando ir Vietnamo – miestuose. Tyrime taip pat pateikia-mas s#ra&as valstybi", kuriose d!l patrauklaus investavimo klimato Azi-joje suma'!s investicij" kiekis. Pastarajame mini-mos Europos valstyb!s ir JAV. Koki" pasekmi" pa-

saulio ekonomikos raidai ir ekologinei b$klei gali tur!ti tokia sparti urbani-zacijos ir industrializaci-jos pl!tra?

Miestai pl'sisUrbanizacija pasaulyje iki &iol pl!t!si nereg!tais tempais – XIX a. pasaulio gyventoj" populiacija pa-did!jo 1,7 karto, o mies-tuose gyvenan(i" 'moni" skai(ius – 4 kartus. JT prognozuoja, kad per pir-muosius du &io am'iaus de&imtme(ius miestuose gyvenan(i" 'moni" po-puliacija padid!s iki 5,1 mlrd.

Viena vertus, tai opti-mizm# keliantys skai(iai, bylojantys apie auk&tesn)

'monijos i&sivystymo lyg) ir ma'!jant) skurd# pa-saulyje. Tyrimais )rodyta, kad egzistuoja tiesioginis ry&ys tarp urbanizacijos ir bendrojo vidaus produkto augimo. Kai kuri" eks-pert" skai(iavimu, &alyje urbanizacijai padid!jus 5 proc. bendrasis vidaus produktas gali paaugti de&imtadaliu. Be to, ur-banizacija tiesiogiai daro )tak# gamybai, paklausai ir investicijoms, skatina pl!stis bankin), informa-cini" technologij", meta-lurgijos ir kitus sektorius. *velgiant pro ekonomin% prizm% urbanizacija da'-niausiai sietina su i&sivys-tymu ir pakilimu.

Ne tik prana!umai...Pa'velgus ) urbanizacijos sukeliamas ekologines pasekmes ir *em!je ma-'!jan(ius i&teklius atsive-ria prie&ingas vaizdas.

Pasaulio laukin!s gam-tos fondo neseniai pateik-toje Gyvosios planetos

ataskaitoje pastebima, kad 'mon!s *em!je vis dar suvartoja kur kas

daugiau i&tekli", negu kada nors bus galima atkurti, o urbanizacija ir augantis gyventoj" skai(ius, manoma, 2050 m. jau sieksiantis nebe 7 mlrd., o 9,3 mlrd., i&tekli" eikvojim# paspartins dar labiau.

Pavyzd'iui, pasaulyje spar(iai ma'!ja mi&k", o tris ketvirtadalius pasau-lio medienos kuro, pasak ataskaitos, sunaudoja Af-rikos ir Azijos valstyb!s, kuriose gyventoj" popu-liacija ir urbanizacija dar did!s. Tod!l ateityje tur!t" b$ti sunaikinama dar daugiau mi&k".

Urbanizacija netie-siogiai prisideda ir prie anglies dvideginio duj" did!jimo, globalinio at&i-limo, upi" ir vandenyn" tar&os bei daugelio kit" problem".

Suderinti tikslus!, daugel) kilsian(i" pro-blem" bus m!ginama atsakyti &i# savait% pra-sid!sian(ioje pasaulin!je Jungtini" Taut" tvarios

pl!tros konferencijoje „Rio+20“. Rio de *aneire susirink% pasaulio ly-deriai, verslo ir svarbi" pasaulio organizacij" at-stovai bir'elio 20–22 die-nomis m!gins susitarti d!l sutarties, kuri vals-tybes paskatint" spr%sti svarbiausias problemas – padidinti maisto, vandens ir energetini" i&tekli" prieinamum# vargingose pasaulio &alyse, naikinti

Pasaulio lyder!s, ypa( JAV, nenoriai kalba apie tarptautinius tikslus, ku-rie pakenkt" j" ekonomi-kos pl!trai. JAV preziden-tas Barackas Obama, kaip ir Did'iosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Vo-kietijos kancler! Angela Merkel ar Europos Parla-mento atstovai prane&! ) konferencij# nevyksian-tys. Be to, manoma, kad politikams susikalb!ti trukdys ekonomin! kriz!, besikei(ianti j!g" pu-siausvyra pasaulyje (di-d!janti Kinijos )taka) ir art!jantys JAV prezidento rinkimai.

Buv%s Soviet" S#jun-gos lyderis Michailas Gorba(iovas, dabar vado-vaujantis aplinkos apsau-gos organizacijai „Green Cross International“, palygino prie& 20 met" vykus) pasaulio lyderi" susitikim# su dabartiniu. Es# pastarajame domi-nuoja cinizmas ir despe-racija, o anks(iau buvo matoma viltis ir optimiz-mas.

„Man gaila matyti tok) atotr$k) tarp turting" ir varg&", finans" kriz% su-k!lus) neatsakingum#, su-siskaldym# ir nevykusius pasiteisinimus, kai pra-dedame kalb!ti apie t$ks-tantme(io tiksl" )gyven-dinim#“, – svarbiausius konferencijos i&&$kius api-bendrino M. Gorba(iovas.

»Tyrimais &rodyta, kad egzistuoja tiesioginis ry!ys tarp urbanizacijos ir bendrojo vidaus produkto augimo

FAKTAI

URBANIZACIJA

)iuo metu pus" !moni& gyvena miestuose, kurie u!ima vos 1 proc. *em"s pavir#iaus

Ma!daug 2,4 mlrd. !mo-ni& *em"je vis dar gyvena u! ma!iau nei 2 dolerius (5,5 lito) per dien'

Gyvosios planetos atas-kaitoje prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje !moni& skai%ius sieks 9,3 mlrd.

„Credit Suisse Group“ tyrimo duomenimis, 2037 m. pus( pasaulio gyvento-j& sudarys !mon"s i# besi-vystan%i& ekonomik&

Po 25 met% pus- pasaulio populiacijos sudarys besivystan*i% valstybi% gyventojai. Scanpix

Pasaulis skai*iais

50%2037 m. ma$daug pus% pasaulio $moni( gyvens besivystan'iuose

miestuose, daugiausia Azijos

75%

Afrikos ir Azijos valstyb%s sunaudoja 75 proc. pasaulio i&kastinio kuro

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

»Pasaulio lyder's, ypa* JAV, nenoriai kalba apie tuos tarptautinius tikslus, kurie pakenkt% j% ekonomikos pl'trai

30%Vandenyn( r,g&tingumas nuo industrializacijos prad$ios padid%jo 30 proc.

9,3 mlrd.2050 m. pasaulyje gyvens ma$daug 9,3 mlrd. $moni(

!MONI" POPULIACIJA PASAULYJE

1950 2012 2050 2100

10 000 000

8 000 000

6 000 000

4 000 000

2 000 000

0

/FJHJBNJ�ğJVPMBJLJOÕT�WBEZCPT�QBEBSJOJBJ��TUSFTBT �QFSTJUFNQJNBT�BS�OFU�TBWJļVEZCÕT��HBMJ�CĩUJ�QBOBJLJOUJ�íNPOÕNT�UBQVT�TPDJBMJBJ�BUTBLJOHPNT �íTJUJLJOVTJ�1SBODĩ[JKPT�ļVSOBMJTUÕ�*TBCFMMF�

#PVSCPVMPO�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

I&skirtiniame inter-viu vie&nios i& Pran-c$zijos klaus!me, kaip )mon!ms tapti

socialiai atsakingoms ir koki" rezultat" joms tai gali duoti.

? Kod'l !iandien didel'ms kompanijoms svarbu b$ti

socialiai atsakingoms?+iandien dar labai

daug dideli" )moni", ku-rios pirmiausia jau(ia atsakomyb% savo akci-ninkams, o tik po to r$-pinasi savo darbuotojais. Pranc$zijoje &ios proble-mos padarinys – augantis )moni" darbuotoj" savi-'udybi" skai(ius.

Tai yra did'iulis so-cialinis praradimas, ku-rio )mon!s nepadengia i& savo l!&". Per dideli reikalavimai ir nuola-tinis spaudimas kenkia 'moni" psichologijai bei nusiteikimui, ma'ina j" darbo na&um#. Manau, kad kompanijos tur!t" susimok!ti u' tai, koki# 'al# padaro &iuolaikin! vadyba.

? J$s% nuomone, kaip &mo-n'ms reik't% &rodyti socia-

lin's atsakomyb's naud#? Ar u"tenka tik kalb% ir diskusij%, ar der't% imtis grie"tesni% veiksm%?

Manau, svarbiausia, kad darbuotojams b$t" suteiktas svarbesnis vai-dmuo, jie b$t" )traukti ) )mon!s valdym#. +iuo metu darbuotojai gali da-lyvauti profesini" s#jung" ar darbuotoj" komitet" veiklose, ta(iau jie taip pat turi tur!ti galimyb% daly-vauti priimant strategi-nius )moni" sprendimus.

Psichologai si$lo su-kurti tam tikr" diskusij" erdvi", kuriose )moni" vadovai ir darbuotojai gal!t" aptarti jiems r$-pimus klausimus: darbo organizavim#, darbo ko-kyb% ir ilgalaikius )mon!s )sipareigojimus. +iandien labai skubama, daugiau

galvojama apie na&um#, pelningum#, taip pat yra didelis i&orinis spaudi-mas. +iuolaikin!s infor-macin!s technologijos &) skub!jim# dar labiau ska-tina.

Mano )sitikinimu, )mon!ms reikia daugiau demokratijos, daugiau dis-kusij", debat" ir net konf-rontacijos, nes akivaizdu, kad darbuotoj" ir darbda-vi" interesai nesutampa.

? Pasaulyje turb$t yra ne vie-nas geras socialin's &moni%

atsakomyb's pavyzdys. Koki% veiksm% 'm'si !ios &mon's ir koki% rezultat% joms pavyko pasiekti?

Dauguma Pranc$zi-joje veikian(i" dideli" )moni" pastaraisiais

metais !m!si priemoni" nor!damos tapti socia-liai atsakingos. ,mon!se atliekam" tyrim" duo-menimis, &ios priemon!s pasiteisina – darbuotojai tampa labiau patenkinti ir tai atsispindi j" darbo rezultatuose.

+alies naftos ir duj" bendrov! „Total“ yra viena i& toki" )moni". Vis d!lto socialin! atsako-myb! neretai naudojama kaip reklama. Kompanija „Total“ skelbiasi esanti socialiai atsakinga, ta-(iau tuo pat metu i&nau-doja gamtos i&teklius Af-rikoje, bendradarbiauja su autoritariniais re'i-mais Mianmare, sudaro sutartis su korumpuoto-mis vyriausyb!mis.

? Ar galima teigti, kad socialin' &moni% atsako-

myb' gali b$ti pasiekta tik i!sivys*iusiose !alyse?

Deja, tai yra tiesa – soci-alin% atsakomyb% pasiekti lengviau i&sivys(iusiose &alyse. Ta(iau toje pa(ioje Kinijoje situacija kei(iasi – darbuotojai rengia strei-kus, drasti&komis priemo-n!mis, net savi'udyb!mis, bando i&reik&ti savo inte-resus. Besivystan(iose &a-lyse kartu vystosi ir darbo s#lygos bei darbo teis!. Manau, net tokiose &alyse kaip Kinija netolimoje

ateityje bus galima kalb!ti apie i&augusi# )moni" so-cialin% atsakomyb%.

?Didel'ms tarptautin'ms kompanijoms da"niausiai

r$pi tik j% pelnas. Kod'l joms tur't% r$p'ti socialin' atsako-myb'?

Didieji Pranc$zijos bankai taip pat susid$r! su darbuotoj" savi'udy-b!mis. +iandien daug kalbama, kad reikia re-guliuoti bank" ir dideli" finansini" institucij" vei-kl#. Mano nuomone, b$-tina suma'inti finansines

spekuliacijas, kurios ir su-k!l! krizes tokiose &alyse kaip Graikija, Ispanija, Airija ir Portugalija.

? )sivaizduokime, kad didel' Lietuvos &mon' siekia tapti

socialiai atsakinga. Koki% "ingsni% ji tur't% imtis ir kokie i!!$kiai jos laukia?

,mon! pirmiausia tu-r!t" r$pintis savo dar-buotoj" profesine karjera, sudaryti jiems galimyb% kilti karjeros laiptais. An-tra, turi b$ti u'tikrinta tinkama darbo u'mokes-(io politika. Galimybi" r$pintis savo darbuotojais )mon!s tikrai turi. Kita vertus, nereikia pamir&ti bendruomen!s. ,mon!s turi siekti visuomenin!s atsakomyb!s.

»Svarbiausia, kad darbuotojams b$t% suteiktas svarbesnis vaidmuo, jie b$t% &traukti & &mon's valdym#

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

I. Bourboulon: verslui WUźNVWD�DWVDNRP\EŏV

Anot I. Bourboulon, &mon'ms reikia daugiau demokratijos, kuri pad't% suderinti skirtingus darbuotoj% ir darbdavi% interesus. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

CV Isabelle Bourboulon

*urnalist"s sritis – $moni& ekonomika

Dirbo $mon"ms skirtuose leidiniuose, tarptautini& aktualij& !urnale „Monde diplomatique“

)iuo metu yra nepriklausoma !urnalist", dirba ekonomin"s ir verslo spaudos srityse

2011 m. i#leido „Juod'j' vadybos knyg'“

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB4LBJUNFOJOÕ�LBSUB 2322

6VIDUTIN- STA*UOTOJO ALGA „FACEBOOK“ SIEKIA PER 6 T1KST. JAV DOLERI2 PER M-NES,

Pardav' „Vertu“Ŷ„Nokia“ parduos itin prabangi% mobili%j% tele-fon% gamintoj# „Vertu“ (vedijos investicinei grupei EQT VI.

Sandorio suma neskel-biama, ta%iau „Bloomberg“ ne$vardyti #altiniai teigia, kad gali siekti 200 mln. eur& (690 mln. lit&). ,sigijimo

procesas tur"t& b.ti baig-tas antroje #i& met& pus"je. „Nokia“ pasilieka 10 proc. „Vertu“ akcij&.

EQT VI partneris Janas Stahlbergas teig", kad pla-nuojama investuoti nema!ai l"#& $ elitini& mobili&j& tele-fon& ma!menin"s prekybos pl"tr', rinkodar' ir gamyb'. „Vertu“ $steigta 1998 metais.

Vidutin' „Vertu“ kaina prasideda nuo 5 t$kst. eur% (17,25 t$kst. lit%). Reuters

TIK SKAI%IAI

2TIK SKAI%IAI

„MICROSOFT“ U* 1 MLRD. JAV DOLERI2 ,SIGIJO , VERSL+ ORIENTUOT+ SOCIALIN, TINKL+ „YAMMER“1

„DELL“ PLANUOJA SUMA*INTI I)LAIDAS DAUGIAU NEI 2 MLRD. JAV DOLERI2 PER ARTIMIAUSIUS TREJUS METUS

„Skype“ pokalbi% metu rodys reklamas. Reuters

mlrd.t$kst.

„Apple“: mobilumo link"QQMF�QSJTUBUÕ�ğĩTOí�OBVKPWJı�JS�EBS�LBSUÃ�QBUWJSUJOP �LBE�WJT�MBCJBV�PSJFOUVPKBTJ�í�NPCJMJVPTJVT�WBSUPUPKVT�

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Pra!jusi# savait% San Fransiske )vyko pirmoji kasmetin! „Ap-

ple“ konferencija WWDC (angl. „Worldwide Deve-lopers Conference“) be pra!jusiais metais miru-sio Steve’o Jobso. Dabar-tinis bendrov!s vadovas Timas Cookas pirm# kart# per!m! &io stulbi-namai populiaraus rengi-nio vair#. Renginys toks populiarus, kad 5 t$kst. biliet", kainuojan(i" be-veik 1,6 t$kst. JAV dole-ri", buvo i&parduoti per ma'iau nei 2 valandas.

Pirmenyb' mobilumuiPer WWDC „Apple“ nu-br!'! ai&ki# bendrov!s krypt) – orientacij# ) mobiliuosius vartotojus. Buvo pristatytos atnau-jintos bendrov!s ne&ioja-m"j" kompiuteri" seri-jos „Pro“ ir „Air“, ruden) pasirodysianti „Apple“ mobili"j" )rengini" ope-racin! sistema „iOS 6“ bei kit# m!nes) startuo-janti atnaujinta operaci-n!s sistemos (OS) OS X versija „Mountain Lion“.

OS X prad!jo vis la-biau pana&!ti ) „iOS“ pa-sirod'ius dabartinei pir-mosios versijai „Lion“ – „Mountain Lion“ to-liau 'engia &iuo keliu.

Naujoje OS atsirado jau kur) laik# „Apple“ mobi-liuosiuose )renginiuose veikiantis „Notification Centre“, susira&in!jimo program!l% „iChat“ pa-keit! „iMessage“, taip

pat atkeliavusi i& „iOS“. WWDC lankytojus su'a-v!jo atsirandanti gali-myb! balsu valdyti savo kompiuterius, tai jau seniai gali atlikti „iOS“ naudotojai.

„Apple“ bando var-totojus atpratinti nuo nuolatinio 'ymeklio ve-d'iojimo, nar&ymo po katalogus – nema'# dal) darb" galima atlikti tik braukant pir&tais per

kompiuterio jutiklin) ki-lim!l) (angl. Touchpad).

Liko nepatenkintiFaktas, kad buvo atnau-jinti tik ne&iojamieji „Ap-ple“ kompiuteriai, taip

pat patvirtina &i# tenden-cij#. „Mac Mini“, „iMac“ ir „Mac Pro“ stacionari" kompiuteri" naudotojai liko &iek tiek nusivyl%.

Labiausiai pasipiktino „Mac Pro“ – galingiausio

bendrov!s kompiuterio – savininkai. Jie sulauk! tik &iek tiek spartesnio proce-soriaus. Likus m!nesiui iki WWDC „Facebook“ tinkle buvo sukurtas pus-lapis „Mes norime naujo „Mac Pro“ (angl. „We Want New Macpro“) – pra-!jusios savait!s pabaigoje jis jau tur!jo per 18 t$kst. gerb!j".

Po renginio Timas Coo-kas suskubo juos raminti – asmeni&kai para&! atsa-kym# ) vieno nusivylusio kliento el. lai&k#, ir teig!, kad &iuo metu „Apple“ ku-ria „kai k# labai puikaus kitiems metams“. Ir para-gino iki to laiko atkreipti ) WWDC )vykiu tapus) „Macbook Pro“ su „Re-tina“ ekranu, u'tikrinan-(iu itin didel% skiriam#j# geb#.

Mobilumas atsiperka„Apple“ nor# orientuotis ) mobiliuosius vartotojus galima paai&kinti papras-tai, 'velgiant ) kompiute-ri" pardavimo duomeni-nis. Tyrim" bendrov!s

finansines ataskaitas. Antr#j) &i" met" ketvirt) bendrov! pardav! 2,8 mln. ne&iojam"j" ir 1,19 mln. stalini" kompiu-teri". Dar prid!kime 35 mln. „iPhone“ telefon" ir 11,7 mln. „iPad“ – svars-tykl!s vienareik&mi&kai nusvyra ) ne&iojam"j" )rengini" pus%.

Atsisak' „Google“Dar viena )domi 'inia i& WWDC – „Apple“ nu-sisuko nuo „Google“ ir suk$r! nuosav# „Google Maps“ analog#. Taigi i& keliasde&imties milijon" „iOS“ naudotoj" ekran" ruden) dings „Google Maps“ program!l!, kuri iki &iol juos pasiekdavo kiekviename naujame )renginyje su „iOS“. Tiesa, dabartin! bandomoji „Ap-ple Maps“ program!l! dar atsilieka nuo „Google“,

»„Apple“ nusisuko nuo „Google“ ir suk$r' nuosav# „Google Maps“ analog#

Dabartinis „Apple“ vadovas T. Cookas bendrov- veda S. Jobso pramintu keliu – mobilumo link. AFP

FAKTAI

WWDC NAUJIENOS

Nauja „OS X“ versija – „Mountain Lion“. Pre-kyboje pasirodys liep' ir kainuos 19,99 JAV dole-ri& (apie 55,17 lit&).

)e#tasis „iOS“ atnauji-nimas. Galutiniams nau-dotojams bus pristatytas #i& met& ruden$.

Atnaujinti „Macbook Air“ kompiuteriai. 11 ir 13 coli& modeliai, kaina nuo 999 iki 1499 JAV doleri& (2,7–4,1 t.kst. lit&).

Atnaujinti „Macbook Pro“ kompiuteriai. 13 ir 15 coli& modeliai, kaina nuo 1199–2199 JAV dole-ri& (3,3–6 t.kst. lit&).

Pristatyti „Macbook Pro“ su „Retina“ ekranu. )io modelio kaina svy-ruos nuo 2199 iki 2799 JAV doleri& (6–7,7 t.kst. lit&).

ta(iau „Apple“ iki rudens dar turi kelet# m!nesi".

*em!lapiai – ne vie-nintel! vieta, kur „Ap-ple“ sm$giuoja „Google“. Naujoje „iOS“ versijoje dar daugiau „Facebook“ – pagrindinio „Google+“ konkurento – integracijos. Be to, „Apple“ su virtualia asistente „Siri“ i& dalies bando pakeisti „Google“ paie&kos sistem#.

Kaip tai veikia „Goo-gle“? Pajamomis i& rekla-mos. „Opus Research“ skai(iuoja, kad &iemet reklamai mobiliuosiuose )renginiuose bus i&leista – 2,5 mlrd. JAV doleri" (6,9 mlrd. lit"). Ketvirtadalis j" atiteks 'em!lapiais ir buvimo vieta paremtai reklamai. Potencialios reklamos auditorijos su-ma'!jimas keliasde&im(ia milijon" – skaudus sm$-gis net mil'inui „Google“.

„Canalys“ surinkta sta-tistika rodo, kad pernai pasaulyje buvo parduota 209,6 mln. ne&iojam"j" ir 112,4 mln. stalini" kom-piuteri". Pirm"j" parda-vimas per metus did!jo 7,5 proc., o antr"j" – tik 2,3 proc. Paskutin) pra!-jusi" met" ketvirt), paly-ginti su paskutiniu 2010 met" ketvir(iu, stalini" kompiuteri" buvo par-duota 3,6 proc. ma'iau, o ne&iojam"j" – 7,3 proc. daugiau.

Ne&iojamieji kompiu-teriai – ne vienininteliai mobil$s )renginiai. Tos pa(ios bendrov!s duome-nys rodo, kad i&mani"j" telefon" 2011 metais buvo parduota 62,7 proc. dau-giau (487,7 mln. vienet"), o plan&etini" kompiute-ri" – net 274,2 proc. dau-giau (63,2 mln.).

Pa'velkime ) „Apple“

mlrd.

(i% met% WWDC konferencija buvo rekordin' –

5 t$kst. biliet% parduoti per 2 valandas.

Reuters

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

»Per WWDC „Apple“ nubr'"' ai!ki# bendrov's krypt& – orientacij# & mobiliuosius vartotojus

Rodys reklamasŶ„Skype“ prane!', kad skambu*i% metu prad's rodyti reklam#.

Ji bus rodoma, kai po-kalbyje dalyvaus tik du pa-#nekovai ir kai pa#nekovas „Skype“ s'skaitoje netur"s pinig& ar bus neaktyvuota mokama prenumerata. Re-klama bus rodoma tik tuo

metu, kai vyks pokalbis. Per konferencinius pokal-

bius skambinant $ mobiliuo-sius telefonus reklama nebus rodoma. Pagal nutyl"jim' reklama bus nukreipta $ konkret& vartotoj' – atsi-!velgiant $ #al$, lyt$ ir am!i&. Besibaiminantiems d"l pri-vatumo tikslin( reklam' bus galima u!drausti.

1SFTUJļBT1SFTUJļBT24 25

4,84*MOGI)K2J2 I)TEKLI2 ,MON-S „MERCER CONSULTING“ DUOME-NIMIS, VIDUTIN- PRABANGAUS DVIEJ2 KAMBARI2 BUTO M-NESIO NUOMA SIEKIA 4,84 T1KST. JAV DOLERI2 (13,2 T1KST. LIT2)

Prarado pozicijasŶRemiantis bir"elio m'nesio Pasaulio aukso tarybos ataskaita, Estijos neb'ra did"iausias aukso atsargas turin*i% pasaulio !ali% s#ra!e.

Estijos aukso atsargos su-daro 200 kilogram&, anks-%iau tai rei#k", kad Estija paskutin( i# 100 did!iausi&

aukso savininki& s'ra#o po-zicij' dalijosi su 0ile. Bir!el$ paskutin" 100-oji pozicija atiteko Malaviui, kurio aukso atsargos sudaro 400 kilo-gram&.

Did!iausias aukso atsargas turi Jungtin"s Valstijos – 8,13 t.kst. ton&. Antroji vieta pa-gal s'ra#' priklauso Vokietijai – 3,39 t.kst. ton& aukso. I! Baltijos !ali% daugiausia aukso atsarg% turi Latvija – 7,7 tonos. AFP

TIK SKAI%IAI

4,49TIK SKAI%IAI

„FORBES“ DUOMENIMIS, VOS PER VIEN+ PREKYBOS AKCIJOMIS DIEN+ JAV MILIJARDIERIUS WARRENAS BUFFETAS PRATURT-JO 611 MLN. JAV DOLERI2 (1,67 MLRD. LIT2)611

BUVUSI „THE BEATLES“ DAINININKO JOHNO LENNONO VILA LOS AND*ELE PARDUODAMA U* 4,49 MLN. JAV DOLERI2 (12,3 MLN. LIT2)t$kst.

Ir prabanga, ir patikima investicija"OUJLWBSJBUP�WFSTMBT�BQJQJOUBT�MFHFOEPNJT��KJT�BTPDJKVPKBTJ�TV�QSBCBOHB �P�ğJP�WFSTMP�TBWJOJOLBJ �UVSJOUZT�OVPMBUJOJı�QJSLÕKı �LPMFLDJOJOLı �TVEBSP�VļEBSÃ�CFOESVPNFO×��4BWBJUSBğËJP�ļVSOBMJTUı�BQMBOLZUJ�BOUJLWBSBJ�

QBTBLPKB�BQJF�WFSTMP�TQFDJџLÃ �BOUJLWBSJOJVT�EBJLUVT�JS�LZMBOËJVT�TVOLVNVT�

GABIJA SABALIAUSKAIT+gabija@ekonomika.lt

Vilniaus rotu-&!s kaimynys-t!je )sik$ru-sio Edmondo

Kelmicko antikvariatas pasitinka )stabia kilim" kolekcija. Antikvaras sako balansuojantis ties ligos riba: )sigij%s vertingos tekstil!s kolekcij#, dabar jis imasi perprasti nauj# srit). Be karalien!s Vikto-rijos m!gstamo „Kashan-Mochtashan“ tipo kilimo, 1871 m. princo +ionburno sidabrin!ms vestuv!ms pagamintos Meiseno porcelianin!s vazos, an-tikvariate gausu tapybos darb", viet# ant rytieti&k" kilim" rado ir scenografo, l!lininko Stasio U&insko l!l!s, )sigytos i& u'sienio kolekcinink" ir gr#'intos Lietuvai.

N'ra antikvariatas„*mon!s nori, kad j" na-muose b$t" gra'u, – savai-tra&(iui sak! E. Kelmickas. – Jie mato, kad gyvenimas n!ra reglamentuotas, kaip si$lo viena ar kita koncep-cija: ka'kas tokio raudono vir& ano ka'kokio baldo. Ne ka'kas tokio, bet b$-tent &itas darbas, nes man jis gra'us.“ E. Kelmickas br!'ia ai&ki# rib# tarp sendaik(i" ir antikvarini" daikt". Sendaik(iai yra masin!s gamybos produk-

cija, o antikvariniai – au-tenti&ki, turintys savo isto-rij#, juos su savininku sieja asmeninis ry&ys.

„Sendaik(iai visada bus sendaik(iai. Jei tai yra ge-rai padarytas baldas, jis ir kainuos tiek, kiek kainuoja baldas, – savaitra&(iui sak! E. Kelmickas. – Su anti-kvariniais daiktais yra asmeninis santykis, ten dirba geriausi meistrai. Pa-vyzd'iui, r$m" stalas, kur) Sankt Peterburge u'sak! grafas Ti&kevi(ius, tur!s vert% ir stabilizuos biu-d'et#, jei prispaus reikalas ir reik!s pinig".“

Kad netekt% gail'tisAntikvarin!s vertyb!s gali b$ti ne tik )vaizd'io pinigin! i&rai&ka, ne tik teikti estetin) pasig!r!-jim#. Kad investicija atsi-pirkt", reikia profesional" konsultacij", b$tina sekti ir mados tendencijas, nu-matyti, kada tinkamiau-sias metas i&statyti darb# aukcione.

„Krachas bir'ose pa-rod!, kad popieriai liko po-pieriai, – sak! E. Kelmic-kas. – Gal po trij" &imt" met" to kracho pasekm!s tur!s antikvarin% vert%, kaip bonistikos pavyz-d'iai, bet dabar tai tiesiog popieriai, u' kuri" – daug 'moni" nevilties. Sen"j" tradicij" &alyse 10–15 proc. pajam" skiriama prabangos prek!ms, anti-

kvariatui. Viena seniausi" profs#jung", Anglijos ge-le'inkelinink", savo pen-sij" fond# yra investavusi

) antikvariat#.“ Bema' trisde&imt met" patirties sukaup%s antikvaras savai-tra&(iui sak!, kad neretai

s!kmingiausiai parduo-dami darbai yra savinink" )sigyti, nes jiems jie patiko.

„Reikalinga menin!

vert!, svarbu, kaip viskas atlikta amato po'i$riu, kiek restauruota. Tos tai-sykl!s labai paprastos:

pirmoji – man patinka, an-troji – kokia rinkos vert!, tre(ioji – kokia daikto b$-kl! ir ketvirtas dalykas – ar tai nesutrikdys finan-sin!s mano apykaitos, ar nereik!s skolintis pinig" i& kaimyno, kad gal!(iau nusipirkti 'ibalo ir i&sivirti bulvi". Jei visi &ie dalykai

'inov", bet muziejuose n!ra etalonini" darb", lei-d'ian(i" palyginti vieno laikotarpio darbus, tod!l negalima atlikti kai kuri" tyrim".

„Fizika, chemija, op-tika visose &alyse ta pati, daiktas visur svers tiek pat. Sakykime, parduodu XIX a. darb#, – ai&kino E. Kelmickas. – Negaliu garantuoti, kad tai yra to autoriaus darbas, bet atsa-kau u' tai, kad jis yra XIX a., atsakau u' jo kokyb%, kad r!mas yra autenti&-kas, auksavimas – taip pat, kad jis nerestauruo-tas. Kadangi jis gra'us ir dekoratyvus, meistri&kas, a& negaliu garantuoti, kad tai yra autorinis pakarto-jimas, bet mano kaina yra tokia.“

Mecenat" u'sakymu darbams atlikti reik!jo meistri&kumo ir precizi&-kumo, kad vieno ar kito autoriaus darbas b$t" kuo tiksliau atkartotas. Pats antikvaras sakosi tu-r!j%s Rafaelio darbo XVIII a. pakartojim#, nutapyt# 'inomo Florencijos meis-tro, miesto magistrato u'-sakymu.

U" kiek nupirkt%Anot antikvaro, daiktus da'niausiai )kainoja ne galerininkai, o aukci-ono 'inovai. Pasitaiko ir atvej", kai d!l ambicingos pirk!j" kovos aukcione daikto kaina dirbtinai i&auga, tampa neadekvati.

„Tarpininkas arba ga-lerininkas yra pa'eid'ia-mas, jis privalo atsakyti u' savo 'od'ius, tod!l

»Pirkti antikvarin& daikt#, mano nuomone, !iandien yra geresn' investicija nei banke

»Antikvarin's vertyb's gali b$ti ne tik &vaizd"io pinigin' i!rai!ka, ne tik teikti estetin& pasig'r'jim#

FAKTAI

ANTIKVARIATAI

Anglijos gele!inkelinin-k& profs'jungos pensij& fondas investuoja $ anti-kvariat'

Antikvariato aukcionai: „Christie“, „Sotby“, „Do-rotheum“ Miuncheno „Neumeister“ „Hampel“

Kult.ros paveldo de-partamentas sprendim' leisti i#ve!ti kult.ros vertybes ir antikvarinius daiktus priima ne v"liau kaip per 15 dien& nuo ra#ytinio pra#ymo patei-kimo dienos

Terminas gali u!truk-ti ir iki 30 darbo dien&, jeigu norima negr'!ina-mai i#ve!ti 10 ir daugiau kult.ros objekt& arba rei-kalinga papildoma infor-macija kult.rinei daikt& vertei nustatyti

)kainoti reik!t" palikti aukcionui, – ai&kina E. Kelmickas. – Tai pada-ryti nesunku: pasikvietus fotograf# padaryti koky-bi&kas nuotraukas ir nu-si"sti ) kelet# aukcion". Tarpininkas pagal savo geb!jimus gali atsakyti ) klausim# – u' koki# kain# nupirkt".“

E. Kelmickas sako, kad planuojantis )sigyti tam tikr# daikt# gali ie&koti in-formacijos, lyginti kainas u'siregistravus sistemose „Artprice“, „Artnet“.

Ne d'l pinig%Rolandas Vali$nas, advo-kat" kontoros LAWIN par-tneris, kolekcionuojantis LDK laikotarpio kartogra-fij#, sako, kad pagrindinis stimulas toli gra'u n!ra investicija.

„Mane domina istorija, 'em!lapiai turi prasm%. Daugelis iki XIX am'iaus i&leist" 'em!lapi" fantas-ti&kai gra'$s, juose ne tik kartograf" fantazijos, kaip atrodo 'emi" ribos, bet ir pie&iniai, herbai, 'mo-n!s“, – sak! R. Vali$nas.

Kolekcininko teigimu, pom!gio kaina yra santy-kinis dalykas. *em!lapiai kainuoja nuo keli" &imt" iki keleto t$kstan(i" lit".

Patikimiau nei bankeSostin!s Dominikon" ga-tv!je yra keli antikvariatai. Vieno j" pardav!ja teig!, kad tokiame versle ar&ios konkurencijos n!ra – juk sakoma, kad vienam servi-zui puodeliai surenkami i& skirting" antikvariat".

Antikvariato „Senasis Kuparas“ savinink! Aura *ukovien! vardija daik-tus ir sako, kad (ia galima rasti visko, kas telpa 'o-dyje „antikvariatas“: nuo &vent" ikon" ir paveiksl" iki samovar" ir kaimo

buities detali".„Pirkti antikvarin)

daikt#, mano nuomone, &iandien yra geresn! inves-ticija nei banke. Yra ir kita pirk!j" grup!, jie perka daikt# ir tod!l, kad jis ma-lonus“, – apie klientus pa-sakojo A. *ukovien!.

Antikvar!s teigimu, &io verslo atstovai susiduria su trukd'iais, apriboji-mais, taikomais antikva-

rinius daiktus i&ve'ant i& &alies.

„Jei )monei suteikta licencija, tada )mon! tu-r!t" teis% i&ra&yti leidim# perkan(iam u'sienie(iui. Pavyzd'iui, prie& tai Kult$-ros departamentas gal!t" pa'i$r!ti, ko negalima i&-ve'ti. B$t" galima grei(iau i&duoti leidim# pirk!jui i& u'sienio“, – svarst! A. *u-kovien!.

atitinka, visuose katalo-guose randamas patari-mas – pirkite, nes paskui gail!sit!s. Ir i& tikr"j" tai pasiteisina“, – tikina vers-lininkas.

Kopija neb$tinai blogaiAnot E. Kelmicko, Lie-tuvoje netr$ksta ger"

mln.

mln.

Ingrida.M: ir XIXa. progin' porceliano vaza, ir lietuvio l'lininko darbai. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Ilgamet- patirt& sukaup-s antikvaras E. Kelmickas sako, kad kiekvienas daiktas savaip brangus, kitaip negal't% !io darbo dirbti. Tada jau geriau pardavin'ti bulves. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Turtingiausias europietisŶIspanijos kompanijos „Inditex“ (jungian*ios tokius preki% "enklus kaip „Zara“, „Oysho“, „Massimo Dutti“, „Bershka“, „Pull and Bear“, „Zara Home“, „Stradivarius“ ir „Uter-que“) steig'jas Amancio Ortega tapo turtingiausiu europie*iu.

Apie tai prane#a „Bloom-berg“ savo naujausiame tur-tingiausi& planetos !moni& reitinge. )iame reitinge A. Ortega u!ima ketvirt' viet', jo kapitalas siekia 39,5 mlrd. doleri&. Palyginimui, ankstes-nio s'ra#o lyderio – )vedijos „Ikea“ steig"jo Ingvaro Kam-prado – turtas $vertintas 37,2 mlrd. doleri&.

Turtingiausias europietis – Ispanijos kompanijos „Inditex“ steig'jas A. Ortega. AFP

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Tikslas – SHOQ\WL�SDVLWLNŏMLPą1FS�EWFKVT�NFUVT�Jğ�����NMO��MJUı�OVPTUPMJP�EVHOP�íNPOÕ�QBLJMP�JLJ�ğJPLJP�UPLJP �

CFU�QFMOP��5BJ�-JFUVWPT�QBğUP�HFOFSBMJOÕT�WBEPWÕT�-JOPT�.JOEFSJFOÕT�JS�KPT�LPNBOEPT�íHZWFOEJOUı�OBVKPWJı�OVPQFMOBT��1BUJ�WBEPWÕ�LVLMJBJ�ğZQTPTJ�JS�ļBEB �LBE�ğJF�

QPLZËJBJ��UPMJ�HSBļV�OF�WJFOJOUFMJBJ�

»Buvo ai!ku: jeigu nieko nedarysime, &mon' bankrutuos. Nes „Titanikas“ skendo, tik dar nebuvo pasiek-s dugno

Su L. Minderiene kalbam!s Lietu-vos pa&to centri-n!je b$stin!je,

Vilniuje, A. Vivulskio gatv!je. Daugiaauk&tis pastatas, neslepia vadov!, &iandien netenkina )mo-n!s reikmi", tad netrukus Lietuvos pa&tas persikels ) vien# i& sostin!s verslo centr".

naujas. Tai nedidel! dalis L. Minderien!s u'sibr!'t" darb".

„Titanikas“ skendoPrie& por# met" generali-n!s vadov!s k!d% u'!musi L. Minderien! pasakojo radusi )mon% nugyvent# ir turin(i# daugyb% nuos-toli".

„Buvo ai&ku: jeigu nieko nedarysime, )mon! bankrutuos, – pasakojo Lietuvos pa&to vadov!. –

Nes „Titanikas“ skendo, tik dar nebuvo pasiek%s dugno.

Tai buvo pasenusi )mon! su pasenusiu po-'i$riu ) darb#, 'mon!s dirbo nemotyvuotai, o apie tokius dalykus, kaip klient" aptarnavimas ar

tai, kad jie turi mokytis parduoti paslaugas, net nebuvo galvojama.“

L. Minderien! nesl!p!: pasiekti l$'io ta&k#, pa-keisti darbuotoj" m#s-tym# buvo sunku. „Tu-r!jome arba i&nykti i& rinkos ir pasakyti, kad

Lietuvos pa&to neb!ra, arba keistis. Juk )mon! n!ra vienintel!, veikia daug bendrovi", kurios gal!t" nune&ti 'mogui lai&kus, nesvarbu, kad l!-(iau, ir nesvarbu, kad ne kasdien. Mums pavyko pasikeisti“, – pasakojo pa-&nekov!.

Tiesa, atsirado ir to-ki", kurie poky(ius ver-tino neigiamai ir i&!jo i& darbo. „I&!jo ta kritin! mas! 'moni", kurie ke-lis ar keliasde&imt met" gaudavo algas u' tai, kad ateidavo ) darb# ir ten pa-b$davo, – sarkasti&kai kal-b!jo L. Minderien!. – Jie nusprend!, kad u' alg# nedirbs, juk alga mokama ne u' tai.“

Likusi"j" darbuotoj" lauk! mokymai ir semi-narai, kurie, pana&u, jau dav! vaisi".

„,ved!me ir motyva-vimo sistem# lai&kinin-kams – u' gerus rezulta-tus jiems mokami priedai prie algos, – sak! bendro-v!s vadov!. – I& prad'i" ) tai buvo 'i$rima nepa-tikliai, ta(iau kai pra-d!jome mok!ti priedus, 'mon!s suprato, kad jeigu stengsis – u'sidirbs, ir j" iniciatyvos matomos.“

I!gelb'jo paslaug% pl'tra„Pasi'i$ri ) skai(ius ir matai, kad nei&gyveni i& to, k# u'dirbi“, – pasakojo L. Minderien! prisimin-dama savo vadovavimo )monei prad'i#. D!l &ios prie'asties „Lietuvos pa&tas“ !m! teikti ne tik prenumeratos ir pa&to pristatymo paslaugas, bet ir daugyb% kit". +iandien bendrov! teikia )vairias finansines paslaugas, siun(ia siuntas, priima mokes(ius ir t. t.

„Daug kur esame alter-natyva miestuose veikian-tiems bankams, kurjeri" bendrov!ms, nes galime teikti tas pa(ias paslau-gas, – tvirtino pa&nekov!. – Tur!dami tiek daug dar-buotoj", tinkl#, galime nune&ti, nuve'ti nuo dur" iki dur".“ Ji neneig!, kad daugelis &iandien Lietu-vos pa&to si$lom" pas-laug" gal!jo b$ti gerokai anks(iau nei prie& dvejus metus. „Kai bendraujame su kit" &ali" pa&tais, ma-tome, kad jie jau de&imt) met" teikia tai, k# mes – por#“, – palygino vadov!. Kod!l naujos paslaugos nebuvo prad!tos anks-(iau, ji nesvarsto. „Dabar mes esame konkurencingi ir galime daug k# pasi$-lyti pigiau. D'iugu, kad pa&tas 'mogui nesi$lo brangiausios kainos“, – d'iaug!si L. Minderien!.

Monopolis ar ne?Lietuvos pa&to vadov! ne-neig!, kad )mon! &alies periferijoje yra, galima sakyti, monopolinink!. „Ten i&laidos pristatant laikra&(ius ir lai&kus – la-bai didel!s. Privat$s vers-lininkai ten neina, nes 10 kilometr" jiems ne&ti ar ve'ti lai&k# neapsimoka, tad kaimuose &i" pas-laug" teikimas nat$raliai buvo paliktas mums. Ir mes jas teikiame“, – sak! moteris.

Kitokia pad!tis su-siklost! miestuose, ku-riuose )sik$rusi ir s!-kmingai veikia ne viena kurjeri", pa&to prista-tymo, prenumeratos plati-nimo paslaugas teikianti kompanija.

„Priva(ios )mon!s n!ra )sipareigojusios teikti paslaugas visoje Lietu-voje. Ta(iau &iandien Lietuvos pa&tas yra sti-prus konkurentas ir mies-tuose, ne tik kaimuose, – tvirtino L. Minderien!. – M$s" konkurentai dau-gel) met" ramiai vykd! savo veikl# ir man!, kad Lietuvos pa&to neb!ra, ta(iau &iandien pagerinus paslaug" kokyb% ir sud!-liojus procesus tinkamai galima pasi$lyti savo pas-laugas pigiau. Esame di-del! )mon!, dideli 'aid!jai – nat$ralu, kad konkuren-tai &irsta.“

Keli% tiesimasNe visos paslaugos )monei teikia peln#. Pavyzd'iui, laikra&(ius pristatyti 'mon!ms, ypa( kaimuose, vis dar nuostolinga.

„Galb$t grei(iau gal!-jome pasiekti t# rezultat# – baigti metus pelnin-gai, ta(iau prenumerat# platinti kaime kasmet Lietuvos pa&tui rei&kia ma'daug 15 mln. lit" nuostolio, – pasakojo L. Minderien!. – Gerai, kad nuo pra!jusi" met" &i )mon!s teikiama paslauga pripa'inta socialine ir

kursus, gai&ti laik# ir pra-rasti b$simus klientus bei partnerius. „Man rodos, visos valstyb!s valdomos )mon!s susiduria su tokia problema. Poky(i" (ia ti-krai reikia“, – tikino ji.

Pelnyti pasitik'jim#Apie )mon!s planus L. Minderien! gali kalb!ti ilgai. Niekada neplana-vusi tapti didel!s )mon!s vadove &iandien moteris ry'tingai kei(ia Lietuvos pa&to veiklos strategij#, kuria nauj# )mon!s veid# ir bando atrasti s!kmin-giausios veiklos recept#. „Visada maniau, kad

Pana&$s poky(iai lau-kia did'iosios dalies pa&to skyri". „Stengiam!s kurti geresnes darbo vie-tas ir savo darbuotojams, – pasakojo bendrov!s va-dov!. – Kol kas negalime sau leisti atnaujinti vis" patalp", ta(iau jau beveik visi pa&to skyriai kom-piuterizuoti.“

Ji prid$r!, kad dalis pa&to skyri" bus perkelti i& pasenusi", per brangi" modernizuoti patalp" )

sukurtas kompensavimo mechanizmas. Valstyb! nustato, kad kaimo 'mo-gus turi gauti laikra&t), tad ne&ti j) jam tas pats, kas kloti b!gius ar tiesti kelius.“

Valstybin' ar privatiVadovauti valstybinei )monei, pasak L. Minde-rien!s, n!ra lengva. „Ma-noma, kad valstybin!ms )mon!ms Lietuvoje yra padedama ir skiriamos dotacijos, ta(iau taip n!ra. Lietuvos pa&tas nuo 2004 met" i& valstyb!s negavo n! lito“, – tvirtino )mon!s vadov!. Jos nuomone, kai )monei vadovauja priva-tus asmuo, jis orientuo-jasi ) kuo geresnius vei-klos rezultatus ir peln#, ta(iau kai )mon!s akci-nink! yra valstyb!, reikia ne tik gerai dirbti, bet ir susidoroti su daugybe apribojim" bei trukd'i". „Gauni )pareigojimus ir negali to nedaryti, – ai&-kino moteris. – Valstyb!s )mon!ms galioja daugyb! suvar'ym", kurie, jei sis-tema veikt" kaip reikia, b$t" geri. Ta(iau &iandien sistema veikia i&kreiptai ir valstybin!ms )mon!ms vadovauti sunku.“

Koj# ki!a vie!ieji pirkimaiVienas did'iausi" suvar-'ym", &iandien ma'inan-tis Lietuvos pa&to konku-rencingum#, yra vie&"j" pirkim" sistema, kuri tur!t" u'tikrinti vals-tybini" )moni" veiklos skaidrum#. „Pavyzd'iui, privat$s verslininkai gali reikiamus baldus nusipirkti per m!nes), o mums reikia skelbti kon-kurs# ir padaryti tai per penkis, – steb!josi tvarka L. Minderien!. – Arba jeigu randame klient#, kuris nor!t" gauti m$s" paslaugas jau kit# savait%, v!l privalome skelbti kon-kurs#.

Savaime ai&ku, kad per penkis m!nesius klien-tas susiras kit# )mon%.“ Pasak jos, valstybin!s )mon!s niekuomet nebus tokios konkurencingos ir lygiavert!s partner!s pri-va(iam verslui, kai vieni gal!s i& karto leistis ) de-rybas ir vykdyti veikl# po savait!s ar m!nesio, o kiti prival!s organizuoti kon-

dirbsiu su finansais, nes esu baigusi ekonomikos mokslus. Kai reik!jo ap-sispr%sti, ar noriu u'imti &i# pozicij#, tai reik!jo padaryti labai greitai. Ta-(iau visada yra 'moni", kurie link% rizikuoti“, –

&ypsodamasi pasakojo ge-neralin! direktor!.

Apie planuojam# ateit) L. Minderien! pasakojo daug ir noriai.

Galb$t greta tradicin!s Lietuvos pa&to geltonos spalvos ateityje atsiras raudona spalva, 'yminti kurjeri" paslaugas, m!-lyna, skirta finansin!ms paslaugoms.

Galvojama ir apie ben-dradarbiavim# su ban-kais, apie speciali# Lietu-vos pa&to banko kortel%, kuria naudotis gal!t" dabartiniai pensininkai, ) pa&t# ateinantys atsiimti pensij": „Manau, per an-

tr# &i" met" pusmet) dau-gelis dalyk" paai&k!s.“

Ta(iau labiausiai L. Minderien! nor!t", kad &alies 'mon!s pasitik!t" Lietuvos pa&tu ir teikia-momis jo paslaugomis. „Kad b$t" taip, kaip Aus-trijoje, kur mo(iut! an$-kui pinigus siun(ia tik nacionaliniu pa&tu, nes u' jo yra ir saugum# ga-rantuoja valstyb!, – sak! pa&nekov!. – Tik!jimo, kad nacionalinis rei&-kia ger#, Lietuvoje labai tr$ksta. Bet, manau, ge-rinant paslaug" kokyb% galima pelnyti pasitik!-jim#.“

CV Lina Minderien'

Vilniaus universitete $gijo ekonomist"s kvalifikacij'

Dirbo AB VST Finans& tarnybos direktore, "jo valdybos nar"s pareigas

Nuo 2009 m. dirbo Lietuvos pa#to finans& direktore

Nuo 2010 m. lapkri%io eina Lietuvos pa#to generalin"s direktor"s pareigas

»Valstyb' nustato, kad kaimo "mogus turi gauti laikra!t&, tad ne!ti j& jam tas pats, kas kloti b'gius ar tiesti kelius

L. Minderien' neslepia, kad prie! dvejus metus at'jusi dirbti valstybin- &mon- rado ant bankroto slenks*io. Ruslano Kondratjevo nuotr.

FAKTAI

LIETUVOS PA(TAS

AB Lietuvos pa#to is-torija skai%iuojama nuo 1918 m.

1991 m. pa#to ry#iai buvo atskirti nuo elektros ry#i&, $steigtos valstyb"s $mon"s Lietuvos pa#tas ir „Lietuvos telekomas“

2006 m. bendrov" re-organizuota $ akcin( ben-drov( Lietuvos pa#t'

Lietuvos pa#tas turi daugiau nei 700 skyri& Lietuvoje, dirba daugiau nei 5 t.kst. darbuotoj&

2012 m. Lietuvos pa#-tas pirm' kart' istorijoje akcininkams i#mok"jo 589 t.kst. lit& dividend&

2012 m. bir!el$ paskelb-ta, kad Lietuvos pa#tui leista $sigyti banko „Sno-ras“ kioskus

Laikra!*i% ir lai!k% ne!iojimas kaimuose &monei nuostolingas, ta*iau Lietuvos pa!tas periferijos gyventoj% nepalieka be paslaug%. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Tik'jimo, kad nacionalinis rei!kia ger#, Lietuvoje labai tr$ksta. Bet, manau, gerinant paslaug% kokyb- galima pelnyti pasitik'jim#

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Akcija

„Dvar'ioni( keramika“ (DKR1L)

„Snaig%“ (SNG1L)

Panev%$io statybos trestas (PTR1L)

.kio bankas (UKB1L)

„Agrowill Group“ (AVG1L)

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

–34,78%

–7,28%

–6,36%

–4,65%

–2,72%

Apyvarta

66,75 EUR

3 428,74 EUR

53 810,56 EUR

70 579,23 EUR

18 128,68 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, bir"elio 8–14 d. duomenys

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

+20,00%

+15,11%

+6,29%

+2,48%

+2,42%

Apyvarta

666,25 EUR

23 916,95 EUR

6 427,37 EUR

20 834,76 EUR

5 187,64 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, bir"elio 8–14 d. duomenys

Akcija

„Vilniaus degtin%“ (VDG1L)

„Litgrid turtas“ (LGD1L)

„Pieno $vaig$d%s“ (PZV1L)

Vilky&ki( pienin% (VLP1L)

„!emaitijos pienas“ (ZMP1L)

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

Tuo metu nei valstyb!s nar!s, nei S#jungos insti-tucijos iki galo nesuvok!, koki" pasekmi" gali tu-r!ti &is suvereniteto ap-ribojimas. Suk$rus euro zon# prie'i$ros instituci-jos leido bankams pirkti vyriausybi" obligacijas be joki" apribojim" ir ne-reikalavo i& j" u'tikrinti &io turto papildomu ka-pitalu. Savo ruo'tu ECB vis" euro zonos nari" vyriausybi" obligacijas ir su jomis susijusias ri-zikas traktavo vienodai. Komerciniai bankai mie-lai pirko silpnesni" s#jun-gos nari" obligacijas, tuo metu pal$kan" normos euro zonoje tapo pana&ios. Griuvus Berlyno sienai Vokietija !m!si strukt$ri-ni" reform", kuri" reik!jo siekiant i&laikyti konku-rencingum# po Ryt" ir Vakar" susivienijimo. Tuo tarpu likusios valsty-b!s m!gavosi pigiomis pa-skolomis, kurios maitino nekilnojamojo turto ir vartojimo burbulus. Neil-gai trukus sn$duriuojanti euro zonos periferija pra-rado konkurencingum#.

2008 metais buvo su-duotas pirmasis sm$gis. Vyriausyb!ms teko gelb!ti savo &ali" bankus. Dalis turting" &ali" atsid$r! be-

Neplanuota imperija

4FOPLBJ�UBQP�BJğLV �LBE�FVSP�[POPT�LSJ[×�MÕNÕ�QBËJPT�4ÃKVOHPT�OBSÕT��KPT�BUTJTBLÕ�

TBWBSBOLJğLPT�NPOFUBSJOÕT�QPMJUJLPT�JS�QFSMFJEP�QJOJHı�TQBVTEJOJNP�UFJT×�&VSPQPT�DFOUSJOJBN�

CBOLVJ�&$#�GEORGE’AS SOROSASProject-syndicate.org

sivystan(i" valstybi" kai-lyje, jas vienijo skolos ir sa-varanki&kos monetarin!s politikos stoka. Europos pasidalijimas ) skolinin-kus ir kreditorius atspin-d!jo &ali" ekonomin) pro-duktyvum#. Vos rinkos suprato, kad tariamai nerizikingos valstyb!s gali paskelbti nemokum#, pal$kan" normos &ov! ) vir&". Reik!t" prisiminti, kad dalis bank" buvo pri-sipirk% gausyb% toki" vals-tybi" obligacij". Tariamai saugios investicijos tapo rizikingos, deja, apkvait% bankai euro zonai kles-tint nekaup! papildomo kapitalo, kuris u'tikrint" apsaug# susid$rus su vals-tybi" skolininki" nemo-kumu. Europa i&gyveno dvigub# kriz% – suvereni" skol" ir bank".

Euro zona !m!si tos pa(ios taktikos, kuri buvo taikoma bandant susido-roti su 1982 met" ir 1997 met" kriz!mis. Abiem pamin!tais atvejais tarp-tautin!s institucijos, siek-damos i&gelb!ti centr#, )pareigojo periferines vals-tybes )gyvendinti grie'tas ekonomikos stabilizavimo

»Tokia s#junga vienoje saujoje turi laikyti saldain& – palankias skolinimosi s#lygas, o kitoje biz$n# – galimyb- atimti "emas pal$kan% normas

priemones. +iuo metu centro vaidmen) u'ima Vokietija. Europai reikia dviej" dalyk" – fiskalin!s s#jungos, kuri suma'int" periferini" valstybi" fi-nansavimo na&t#, ir ban-kin!s s#jungos. +iuo metu itin svarbu suma'inti vals-tybi" skolininki" refinan-savimo kain#, &iam tikslui pasiekti gali b$ti panaudo-tos )vairios priemon!s ir euroobligacijos t!ra viena i& j". Svarbu, kad fiska-lin! s#junga tur!t" ins-trumentus, leid'ian(ius u'tikrinti, kad pavien!s nar!s laikysis biud'eto ir mokestin!s politikos )sipa-reigojim". Tokia s#junga vienoje saujoje turi laikyti saldain) – palankias sko-linimosi s#lygas, o kitoje biz$n# – galimyb% atimti 'emas pal$kan" normas, jeigu valstyb! nesilaiko drausmingos politikos. Vokietijos ekonomin! s!km! ir galia ver(ia Eu-ropos centr# prisiimti re-form" atsakomyb%, nes jos rankose yra sutelkti &ios keblios problemos spren-dimo instrumentai.

Vis& komentar& skaitykite www.ekonomika.lt

G. Sorosas: Euro zona 'm'si tos pa*ios taktikos, kuri buvo taikoma bandant susidoroti su 1982 ir 1997 met% kriz'mis. Reuters

CV George‘as Sorosas

Gim' 1930 m. rugpj.%io 12 d. Budape#te

Vengr& kilm"s JAV investuo-tojas, investicin"s bankinin-kyst"s atstovas, filantropas

Baig" ekonomikos studijas presti!in"je Londono ekono-mikos mokykloje

Atviros visuomen"s instituto $k.r"jas

Rizikos draudimo fondo „Soros Fund Management“ pirmininkas

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.

,QYHVWLFLMž�WURãNXOš�malšins Britanijoje

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

4QBSËJBJ�BVHBOUJ�KBVOı�UFDIOPMPHJOJı�WFSTMı�CFOESVPNFOÕ�-JFUVWPKF�JğUSPğLVTJ�OBVKı�SJOLı�JS�JOWFTUJDJKı��"S�QBWZLT�MJFUVWJBNT�ğí�USPğLVMí�OVNBMğJOUJ�EJEļJVMÕKF�#SJUBOJKPT�SJOLPKF

Pra!jusi# savait% Lietuvoje vie-&!jo Did'iosios Britanijos pre-

kybos ir investicij" mi-nistras Lordas Greenas. Jis susitiko su &alies val-d'ios atstovais, lank!si „Barclays“ technologij" centre ir dalyvavo )vai-riose diskusijose.

Britanijos patrauklumasPer diskusij# su Lietu-vos investuotojais, jau-naisiais verslininkais ir „startup‘"“ – prade-dan(i"j" verslinink" – bendruomen!s atstovais buvo aptartos lietuvi" galimyb!s patekti ) Bri-tanijos rink# bei investi-cij" pritraukimo klausi-mai.

„Britanija pasi'ymi atvira verslo aplinka, vyriausyb!s taikomos priemon!s skatina )mo-ni" konkurencingum#“, – prad!damas diskusij# kalb!jo L. Greenas.

Pasak jo, Londone )sik$r%s technologij" uostas spar(iai ple(iasi ir netrukus gali tapti di-d'iausias Europoje.

+iuo metu nedidel!je teritorijoje yra )sik$ru-sios apie 800 nauj" tech-nologini" )moni".

„Britanija svarbi ne tik d!l to, kad yra di-d'iul! rinka, kartu tai puikus tiltas kitoms Eu-ropos valstyb!ms, – kal-

b!jo L. Greenas. – Vis daugiau 'emyno kom-panij" steigia europines savo b$stines Londone.“

I!mokime girtisMil'ini&ka Britanijos rinka yra palanki erdv! „startup‘"“ k$r!jams i&

ma'esni" Europos vals-tybi", tarp j" ir Lietuvos. Tokios nuomon!s laikosi diskusijoje dalyvav%s Lie-tuvoje verslo akcelerato-riaus „Startup Highway“ )k$r!jas Rokas Tamo&i$-nas.

„Dauguma lietuvi"

Britanij# laiko pagrin-dine rinka savo produk-tams ir paslaugoms, – kalb!jo jis. – Be to, tai yra viena pirm"j" viet", kur galima pritraukti l!&" ir susirasti investuotoj".“

Vienas i& pagrindini" i&&$ki" norint patekti

) mil'ini&k# Britanijos rink# ir suvilioti ten esan(ius investuotojus yra tapti matomiems ir girdimiems. Lietuva yra ma'a &alis ir tiesiog pa-sk%sta id!j" ir j" )gyven-dintoj" vandenyne.

R. Tamo&i$no nuo-

mone, &i# problem# pa-d!t" spr%sti ger" istorij" sklaida. Lietuva pasau-liui gali pasigirti tokiais s!kmingais projektais kaip „Get Jar“ ar „Pixel-mator“, o ir be j" dar turime ne vien# istorij#, apie kuri# pasaulis taip

pat gal!t" i&girsti.„Reikia kalb!ti ne tik

apie geriausius Lietuvos pavyzd'ius, ta(iau pa-sakoti ir apie nedideles s!km!s istorijas, kie-kvienas turi apie save papasakoti, – dr#sino R. Tamo&i$nas. – Pagrin-dinis lietuvi" tr$kumas yra tas, kad da'nai ven-giame girtis, esame per ma'i, kukl$s. Privalome visiems pasakoti savo is-torijas.“

„Startup‘"“ akcelera-toriaus „Springboard“ )k$r!jas verslininkas Vladas La&as tvirtina, kad pana&aus pob$d'io auk&to rango atstov" vi-zitai Lietuvoje padeda pl!sti ry&ius ir gerinti m$s" &alies 'inomum#. „Mums reikia daugiau ry-&i", bendradarbiavimo su u'sienio bendramin(iais,

nes tai pad!s didinti pasi-tik!jim# lietuvi" projek-tais, – sako verslininkas. – Lietuva nusipelno b$ti 'inoma savo talentais ir laim!jimas.“

Student% vaidmuoVerslininkas V. La&as d'iaug!si augan(iu lie-tuvi" student" skai-(iumi Britanijos uni-versitetuose. Anot jo, presti'iniuose universi-tetuose ten )gytos 'inios jauniems Lietuvos versli-ninkams itin naudingos.

„Didelis lietuvi" stu-dent" skai(ius viena-reik&mi&kai yra teigia-mas dalykas, – tvirtino jis. – Gabus jaunimas atveria ry&i", atne&a 'i-ni". +ie ry&iai neturi nu-tr$kti.“

Su tuo sutinka ir R. Ta-mo&i$nas. Jis teigia, kad mokantis u'sienio uni-versitete )gyjama ne tik nauj" 'ini", ta(iau kartu perprantama vietos kul-t$ra, atsiranda nauj" verslo ry&i".

„Vien b$ti toje &alyje yra naudinga, nes jauni 'mon!s visk# mato savo akimis, mato, kaip elgiasi vietos gyventojai, geriau supranta j" poreikius, – tvirtino jis. – Univer-sitetuose )gytos 'inios padeda, savo patarimais padeda ir vietos versli-ninkai.“

Su L. Greenu buvo aptartas ir lietuvi" emi-grant" vaidmuo. Lietuvi" bendruomen! Britanijoje gali pad!ti „startup‘ams“ i& Lietuvos patekti ir )si-tvirtinti &ioje rinkoje, tad, R. Tamo&i$no manymu,

&i# galimyb% reik!t" la-biau i&naudoti.

„Jauni verslininkai Lietuvoje ir Britanijoje )sitvirtin% bei nema'# pa-tirt) sukaup% specialistai nuolat bendradarbiauja, – „Ekonomika.lt“ pasakojo jis. – Vis d!lto, mano nuo-mone, kol kas tai dar nei&-naudotas potencialas.“

Ar pasinaudosime?Siekdama pritraukti ne tik Britanijos, bet ir kit" &ali" investicij" Lietuva gali panaudoti pagrindin) savo kozir). Palyginti su Skan-dinavijos valstyb!mis, ku-rios yra tarp pirmaujan(i" pasaulio valstybi" pagal auk&t"j" technologij" pl!-tr# bei inovacijas, m$s" &alies prana&umas yra tas, kad visk# atlikti galime ma'esn!mis s#naudomis.

„Galime konkuruoti kain" ir kokyb!s santykiu, – sako R. Tamo&i$nas. – Neturime lygiuotis ) Skan-dinavij#, Baltijos &ali" po-tencialas yra interneto ir mobilus verslas.“

V. La&o )sitikinimu, lietuviai jau i&naudoja &) prana&um# prie& Skan-dinavijos &alis. „Jauni ir talentingi Lietuvos 'mo-n!s aktyviai bendrauja su Skandinavijos technolo-gij" )mon!mis, pa'intys nuolat ple(iasi, jaunos )mon!s tinkamai i&nau-doja &iuos ry&ius“, – teig! verslininkas.

V. La&as jauniems lietu-vi" verslininkams pataria ir toliau daryti tai, kas, j" nuomone, reikalinga, pa-sakoti visiems apie savo laim!jimus ir nuolat ie&-koti bendramin(i".

FAKTAI

LONDONO TECHNOLOGIJ/ UOSTAS

2008 m. Londone ati-darytas Ryt& Londono technologij& miestas

Britanijos ministras pir-mininkas Davidas Came-ronas technologij& uosto pl"trai pa!ad"jo skirti 200 mln. svar& sterling& (850 mln. lit&)

Londono technologij& mieste #iuo metu glau-d!iasi apie 800 nauj& technologini& $moni&

)iame technologij& uoste dalyvauja technolo-gij& bendrov"s „Google“, „Qualcomm“, „Cisco Sys-tems“, BT, „Vodafone“, „Intel“ ir kitos

Pasaulio banko duomenimis, Britanijos verslo aplinka yra viena

palankiausi% pasaulyje. Reuters

»Britanija svarbi ne tik d'l to, kad yra did"iul' rinka, kartu tai puikus tiltas kitoms Europos valstyb'ms

»Pagrindinis lietuvi% tr$kumas yra tas, kad vengiame girtis, esame per ma"i, kukl$s. Privalome visiems pasakoti savo istorijas

Pasak Britanijos prekybos ir investicij% ministro L. Greeno, Londonas pretenduoja tapti did"iausiu Europos technologij% uostu. Reuters

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

Veja vyrus iš IT sektoriaus5FJHJOZT �LBE�JOGPSNBDJOÕT�UFDIOPMPHJKPT��WZSı�SFJLBMBT �KBV�TFOPLBJ�UBQP�BLTJPNB �SBğP�)VGџOHUPO1PTU��

5BËJBV�OBVKBVTJ�UZSJNBJ�HSJBVOB�ğí�NJUÃ��NPUFSZT�PLVQVPKB�USBEJDJğLBJ�WZSJğLB�MBJLZUÃ�OJğÃ�

IT rinkodara ir pro-duktai da'niausiai pritaikyti vyr" po-reikiams, ta(iau,

„Intel“ tyr!jos Genevieve Bell teigimu, Vakar" &alyse moterys 17 proc. da'niau naudojasi inter-netu nei vyrai. Moterys kur kas daugiau kalba telefonu, siun(ia daugiau trump"j" 'inu(i" ir ski-ria daugiau laiko ben-drauti tokiomis progra-momis kaip „Skype“.

Be to, moterys nuperka daugiau elektronini" knyg" skaitykli" nei vy-rai, jos spar(iau )silieja ) socialinius tinklus. Tiesa, &iame kontekste reikia pamin!ti socialin) tinkl# „LinkedIn“, kuriame do-minuoja stiprioji lytis.

Tokie tinklalapiai kaip

„Pinterest“ traukia mo-teris tarsi magnetas, nes suteikia galimyb% rinkti, tvarkyti ir katalogizuoti patinkam# informacij#.

Vis daugiau moter" ry'tasi gilintis ) techni-nius IT dalykus. Moter" organizacijos skatina merginas siekti karjeros programavimo ir interne-tinio dizaino srityse.

Tinklalapio „All Things D“ )k$r!jos Karos Swisher teigimu, IT palen-gvina bendravim#, teikia nauj" bendradarbiavimo galimybi" ir leid'ia jaus-tis pasirinktos grup!s nare – moterims kaip tik to ir reikia.

Anot 'urnalist!s, tech-nologij" bendrov!s tu-r!t" rimtai apsvarstyti &) fakt#. „Kol IT kompanijos

ne)sileis ) vadovaujamus postus daugiau moter", kai kurie produktai bus i& anksto pasmerkti 'lugti“, – sako K. Swisher.

,mon!s, kurios nekrei-pia d!mesio ) feministin) faktori", rizikuoja pra-rasti pus% savo klient". Se-nokai )rodyta, kad moter" ir vyr" m#stymas skiriasi, tod!l b$t" kvaila igno-ruoti &i# skirt) ir toliau darbuotis i&naudojant tik 50 proc. potencialo.

Atrodo, kad verslo mil-'inai jau(ia poky(ius var-totoj" gretose ir priima reikiamus sprendimus. +tai „Facebook“ vis da'-niau ) auk&tas technines specialybes priima mo-teris, kuri" po'i$ris kei-(ia socialinio tinklalapio veid#.

ŶVisi puikiai supranta, kad jaunas verslininkas priverstas dirbti u" du, nes k$dikyst's stadijos gle"nai bendrovei tr$ksta darbuo-toj% ir pinig%, ta*iau tokie "mon's pasi"ymi begaliniu entuziazmu.

Turb.t esate gird"j( po-sak$ apie darboholikus, kurie gyvena biure, ta%iau ar pa!$s-tate nors vien', kuris darbo vietoje praleist& 24 valandas per par', septynias dienas per savait(? Ma!a to, biuro patalpos pasirodo besan%ios

svetimos. Kaip ra#o !urnalas „Inc“, dvide#imtmetis Ericas Simonsas u!sikr"t" id"ja su-kurti internetin( mokymosi platoform' „ClassConnect“, kuri pad"t& mokiniams ge-riau $tvirtinti !inias. Jaunuolis persikraust" $ Silicio sl"n$ ir gavo prog' pl"toti savo id"j' IT mil!in"s AOL verslo inku-batoriuje. E. Simonsas spar-%iai s"m" verslo pl"tojimo !inias, ta%iau netrukus bai-g"si santaupos, o partneriai nusprend" t(sti studijas, tad vieni#as bendrov"s $k.r"jas atsid.r" gatv"je.AOL ver"liam verslininkui leido naudotis bendrov's biuru. Reuters

Ry"tas nusipelno atlygioE. Simonsas tur"jo leidim'

lankytis AOL b.stin"s patal-pose, pradedantysis versli-ninkas nutar" nepasiduoti ir persikraust" gyventi $ erdvias kompanijos biur& patalpas.

AOL b.stin"je darbuotoj& ir lankytoj& srautai did!iuliai, tad E. Simonsas tik"josi likti nepasteb"tas. Be to, $mon"s biure buvo $rengti visi patogu-mai – du#ai, virtuv"s, sporto sal", nemokamas maistas ir g"rimai, daugyb" patogi& darbo viet& ir internetas.

Per pirm' m"nes$ jis i#-leido vos 30 JAV doleri&.

Apsaugos darbuotojai man", kad E. Simonsas yra vienas i# darboholik&, kurie nevengia numigti darbo vietoje. Deja, po dviej& m"nesi& vaikino u!-ma%ios buvo i#ai#kintos ir jis neteko leidimo patekti $ AOL patalpas.

Netrukus E. Simonsas sulauk" d"mesio, „Ulu ven-tures“ investavo $ „ClassCon-nect“ 50 t.kst. JAV doleri&. Savo ruo!tu AOL nutar" at-leisti ver!liam verslininkui u! $!.lum' ir leido toliau nau-dotis bendrov"s pos"d!i& sal"mis.

Vis daugiau moter% ry"tasi gilintis & techninius IT dalykus. Reuters

T I N K L A R A ( T I S

Pirk nauj# ir ne kitaipBuitin" technika, drabu!iai

ir bet kurie kiti m.s& naudo-jami ir perkami daiktai, $sigyti prie# keliasde#imt met&, b.davo patvar.s nepalygi-

namai ilgiau nei #iandien. ,sigalintis kapitalizmas $suko vartojam'j' id"j' ir daiktai prad"ti gaminti ne kad kuo ilgiau b.t& patvar.s, bet kad

kuo da!niau b.t& kei%iami naujais.

Jau #iandien niekam ne paslaptis, kad in!inieriai kartais ty%ia $diegia speciali& priemoni&, kurios prietais' nepataisomai sugadina po tam tikro laiko. Ai#ku, da!niausiai kaip tik pasibai-gus garantijai. Internete #nekama apie televizorius, nustojan%ius veikti po 10 t.kst. valand&, spausdintu-vus, u!sikertan%ius i#lindus tam tikram popieri& lap& skai%iui. Bet kol tam niekas neturi ai#ki& $rodym& – ne taip jau ir skaudu. Paburbi

ir eini pirkti naujo televizo-riaus – kaip gamintojas buvo suplanav(s. Ta%iau kita kalba, kai tau pasako, jog negal"si atnaujinti per 5 t.kst. lit& kainuojan%io kompiute-rio. Pritr.kus operatyvios atminties, stand!iojo disko vietos, nusilpus baterijai teks keisti vis' kompiuter$, u!uot investavus kelis #imtus lit& $ atnaujinim'. Pavyzdys – nau-jieji ne#iojamieji kompiuteriai „Apple Macbook Pro“, ku-riuos vienas technik' nuolat i#ardantis tinklalapis titulavo ma!iausiai pataisomu ir atnaujinamu ne#iojamuoju

Nutr$ko laidas? Neinvestuok keli% lit% remontui, o pirk nauj#! AFP

kompiuteriu per vis' istorij'. J$ surenkant naudojami

$mantr.s tvirtinimo elemen-tai, i#"mus vien' dal$ l.!ta kita, operatyvioji atmintis pri-lituota prie pagrindin"s plok#-t"s ir yra nekei%iama, rinkoje esantys standieji diskai taip pat netinka #iam kompiuterio modeliui. Pra"jus dvejiems metams kompiuteris jau bus pasen(s ir teliks vienintelis b.das atsinaujinti – keliauti $ parduotuv( naujo. Nors u!tekt& keli& #imt& lit& ir kompiuter$ b.t& galima naudoti dar kelerius metus. ,!.lu, ar ne?

Nr. 232012 m. bir$elio 18–24 d.