mokslas ir gyvenimas 2010 m. nr.5-6

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 1

2010

5-6

Atmosferosrefrakcija

Nobeliopremijair mes

Argentinair Brazilija: þvilgsnis

ið Lietuvos Amþinojivaldovë – gravitacija

peizaþai

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

2009 m. Nobelio premija skirta moks-lininkams, inicijavusiems optiniø techno-logijø revoliucijas, kaip tai pristato Ðvedi-jos mokslø akademija. Jà gavo kinø kil-mës mokslininkas Èarlzas Kao (CharlesK.Kao), dirbæs Telekomunikacijos stan-dartø laboratorijoje Jungtinëje Karalystë-je ir Kinø universitete Honkonge, kartu suVilardu S.Boiliu (Willard S.Boyle) ir Geor-gu E.Smitu (Georg E.Smith) ið Belo la-boratorijø JAV. Pirmasis jø sukûrë ðvie-solaidþiams tinkamà stiklà, kuriais ðvie-sa gali sklisti didelá nuotolá, o kiti du – pus-laidininkinæ fotografavimo kameros ðvie-sà registruojantá prietaisà, veikiantá elek-tros krûvio pernaðos principu.

Lapkrièio mënesá nemaþai þmoniø laukia tos dienos, kai Ðvedijoje ar Norve-gijoje esantys Nobelio premijos komitetai paskelbs, kam paskirta tø metøNobelio premija. Daþnai kyla diskusija: ar tai, kà ðie þymûs mokslininkai

atrado ar sukûrë, duos naudos „paprastam þmogui“. Galima akivaizdþiaipademonstruoti, kad kiekviena Nobelio premija fizikos srityje yra tamtikras þingsnis, padedantis geriau suprasti mus supantá pasaulá, arba

inicijuoja reikšmingus technologijø pokyèius.

2009 m. Nobelio premija þymi mokslo átakà gyvenimui

Prof. Juozas VAITKUS

Nobelio premija ir mes

Þvelgiant plaèiau ðie iðradimai nebû-tø buvæ galimi, jei ankstesniais metais ne-bûtø padaryti kiti atradimai, taip pat ap-dovanoti Nobelio premijomis (jei nekal-bësime apie mokslininkus, kurie nutiesëkelius toms Nobelio premijoms).

Abi 2009 m. Nobelio premijos realizuo-jamos naudojant puslaidininkius ar pus-laidininkiø elektronikos árenginius. Todëlverta priminti, kad, nors tokio tipo medþia-gà atrado M.Faradëjus jau 1835 m., jøreikðmë buvo ávertinta Nobelio premija tik

1956 m. ir ji paskirta Viljamui Šokliui,Dþonui Bardynui ir Valteriui H. Bratainui(Willjam B.Shockley, John Bardeen ir Wal-ter H.Brattain) uþ puslaidininkiø tyrimus irtranzistoriaus efekto atradimà. Tranzisto-riai pakeitë elektronikos veidà ir sumaþi-no prietaisø tûrá, taèiau ji tapo miniatiûrinëdëka darbø, kurie Nobelio premija buvo

ávertinti 2000-aisiais. Jà gavo Þoresas Al-fiorovas, Herbertas Kriomeris ir DþekasS.Kilbis (Zhores I.Alferov, Herbert Kroemer,Jack S.Kilby) uþ nevienalyèiø puslaidinin-kiø dariniø tobulinimà ir jø panaudojimàdidelës spartos elektronikoje, optoelektro-nikoje bei integriniø grandynø sukûrimà.Šie darbai leido miniatiûrizuoti elektroni-kos prietaisus (tiksliau sakant, maþame tû-ryje sutalpinti daug funkcijø atliekanèiusárenginius ir priversti tas funkcijas vykdytilabai greitai), taip pat panaudoti ðviesà in-formacijai perduoti iš vienos elektroninëssistemos á kità. Šiam taikymui dar reikëjosukurti prietaisus, naudojanèius ðviesosspinduliavimo ir stiprinimo efektus, kuriøprincipinæ galimybæ árodë A.Einðteinas1917 m., o uþ ta teorija pagrásto ðviesosstimuliuotos emisijos principo realizavimàprietaisuose, pavadintuose mazeriais ir la-zeriais, Nobelio premija 1964 m. paskirtaÈarlzui Taunui, Nikalojui Basovui ir Alek-

sandrui Prochorovui (Charles H.Townes,Nicolay G.Basov, Aleksandr M.Prokhorov).Pavartæs ankstesnius „Mokslo ir gyveni-mo“ numerius, skaitytojas galëtø surastidaugiau informacijos apie šias visas No-belio premijas.

1 pav.

2 pav.

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5-6

3 pav.


Ðis straipsnis skirtas supaþindinti skai-tytojà su naujausia Nobelio premija; apiejos suteikimà ðio straipsnio autoriui buvolabai malonu iðgirsti, nes 1971 m. jam te-ko klausyti pirmojo viešo pranešimo moks-lo visuomenei apie krûvio pernaðos prin-cipà ir jo panaudojimà vaizdo perdavimoárenginyje. Tarp Nobelio premijos laureatøyra tokiø, su kuriais teko bendradarbiautiar klausytis jø paskaitø (1968 m. Pasauli-nëje puslaidininkiø konferencijoje Maskvo-je klausytasi V.Šoklio ir V.Brataino pra-nešimø, prof. Þ.Alfiorovo bendradarbiainetgi atvykdavo atlikti tyrimø Vilniaus uni-versiteto laboratorijose, o jis pats yra išrink-tas Lietuvos mokslø akademijos uþsienio

nariu, pas akad. N.Basovà teko staþuo-tis, o jo dovanota lazerio galvutë tapo pir-muoju lazeriu Lietuvoje, akad. A.Procho-rovas padëjo Vilniaus universitete sukur-tas metodikas ádiegti mikroelektronikos,optoelektronikos bei didþiøjø integriniøgrandynø technologijose).

Malonu prisiminti praeities laikus ir tàsusidomëjimà, kurá sukëlë V.Boilio pra-nešimas tarptautinëje mokslinëje konfe-rencijoje Budapeðte, kur jis pirmà kartàvieðai paskelbë savo iðradimà. Visi buvosuþavëti principo, kaip galima „perkëlinë-

ti“ elektrinio krûvio paketà ið vienos pus-laidininkio vietos á kità. Kadangi Vilniausuniversiteto Puslaidininkiø fizikos katedro-je, kuriai tuo metu vadovavo prof. J.Viðèa-kas, daug dëmesio buvo skiriama elektri-niams krûviams didelës varþos puslaidi-ninkiuose, o tai buvo svarbu kuriant elek-trofotografijos teorijà ir plaèiai paplitusiaselektrografines kopijavimo mašinas, todëlsu praneðëju daug diskutavau norëdamasgerai išsiaiškinti jo pademonstruoto naujometodo perspektyvas. Išsiaiškinti šio prie-taiso perspektyvumà buvo aktualu ne tikdël elektrofotografijos, bet ir dël to, kad tuometu mes jau buvome sukûræ techninëstelevizijos kamerai kietakûná prietaisà, lei-dþiantá suformuoti vaizdà, sudarytà ið 400eiluèiø ir 400 stulpeliø, o ðioje konferenci-joje að skaièiau praneðimà apie tai, kaipgalima pagerinti atskiro tokios kameroselemento darbà, jei jame panaudosime ne-vienalytes sandaras, kurios sukuria tameelemente didelæ elektrinio laidumo asimet-rijà, maþinanèià parazitinius signalus vaiz-de. Turbût skaitytojams verta paminëti, kadðiuose darbuose dalyvavo fizikai ir puslai-dininkiø technologai S.Karpinskas, A.Smil-ga, T.Budinas, A.Meškauskas, A.Þindulis,nemaþai ir vëliau prisidëjæ prie puslaidinin-kiø tyrimø ir taikymø plëtros Lietuvoje.

Diskusijoje išsiaiškinus visus principusir sistemos detales, teko pripaþinti, kad pra-neðëjo siûlomas metodas yra aiðkiai ge-resnis uþ tà, kurá mes naudojome, ir kadtai, kà mes darome, yra perspektyvu toseðviesos spektro srityse, kuriose negali bû-ti panaudotas silicis, kuriame realizuoja-mas ðis puikus V.Boilio pristatytas efektas,kas ir buvo ávertinta Nobelio premija. Prisi-menant ðià tolimà praeitá, galima pasaky-ti, kad mes pakeitëme darbø kryptá – su-kûrëme infraraudonosios šviesos detekto-rius, reikalingus kosminei technikai (tai bu-vo aukðtai ávertinta – suteikta Valstybinëpremija uþ naujos technikos sukûrimà1989 metais). Buvo imtasi pastangø Lie-tuvoje pradëti kurti V.Boilio pasiûlytu prin-cipu televizijos kameras. Todël Ðiauliø te-levizijos gamyklos konstravimo biure per-

skaièiau praneðimà, kuris sukëlë didelá su-sidomëjimà, taèiau po nemaþø svarstymøbuvo prieita prie išvados, kad šio konstra-vimo biuro paskirtis yra kurti kilnojamàsiastelevizijos stotis, o prietaisø „maþajai tele-vizijai“ kûrimas nëra jø profilis. Kad šis pra-nešimas jiems buvo ádomus, gali paliudy-ti tik tai, kad uþ já gautas honoraras keliskartus viršijo tà, kuris buvo mokamas skai-tant paskaitas „Þinijos“ draugijoje.

Kas tai per principas, kuriam skiriamatiek daug dëmesio? Viskas prasideda nuoto, kad šviesa, sugerta puslaidininkyje, virs-ta elektronais ir skylutëmis (taip vadinamikrûvininkai, dalyvaujantys puslaidininkioelektriniame laidume). Patá principà, kadtik sugerta ðviesa gali sukelti medþiagojevykstanèiø procesø kitimà, 1816 m. sufor-mulavo Lietuvos teritorijoje gimæs, augæsir miræs mokslininkas Teodoras Grotusas,mokslinius darbus dirbæs daugelyje moks-lo centrø, tarp jø Paryþiuje, Romoje bei Ge-duèiuose. Beje, šiemet minime šio moks-lininko gimimo 225-àsias metines. Jei op-tiná vaizdà projektuosime ant puslaidinin-kio pavirðiaus, elektronai ir skylutës „uþra-ðys“ ðá vaizdà puslaidininkyje. Tie elektro-nai ir skylutës yra laisvi, todël jie gali iðsi-lakstyti ar iðnykti susijungdami vienas sukitu. Aptariamojo efekto esmë – kaip ið-saugoti tuos ðviesa generuotus krûvinin-kus ir „uþraðytà“ informacijà paversti pa-togesne, kurià galima perduoti ten, kur no-rime, ar išsaugoti. Ðio iðradimo autoriai pa-naudojo metalo-puslaidininkio-dielektriko-metalo dariná (1 pav.), kuriame pridëjuselektriná laukà vienas ið krûvininkø (elek-tronas ar skylutë) yra iðtraukiamas, o kitaspritraukiamas prie izoliatoriaus sluoksnio.Taip jau yra „atsimenamas“ ðviesos kie-kis, kuris buvo tame puslaidininkyje suger-tas. Iðradimo esmë, kuri ir nustebinostraipsnio pradþioje minëtos konferenci-jos dalyvius, yra ta, kad, jei padarytas su-dëtingesnis darinys, turintis daugiau elek-trodø (2 pav.), ir padidinamas gretutinioelektrodo elektrinis potencialas, tai elek-tronai (jei juos sukaupëme) nutekës á di-desnio potencialo sritá. Iðbëgus elektro-

4 pav.

5 pav. 6 pav.

Nuostabûs mokslo atradimaileido Hablo (Hubble) teleskopulabai kokybiškai fotografuotinet tolimas galaktikas

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5-6 3


nams pirmosios dalies potencialas pa-kinta, todël galima sumaþinti abiejø sri-èiø potencialà ir elektronø paketas busperstumtas á gretimà elementà. Padariustokiø elementø matricà (3 pav.), galimapaeiliui perstumti á árenginio atmintá visøelementø elektronø paketus ir juos pa-keisti skaitmeniniais signalais naudojantanalogas-skaièius keitiklá (A/D). Taip op-tinis vaizdas, virtæs elektroniniu signalu,yra iðsaugomas. Vaizdo kokybæ nusakotokio darinio elemento (vadinamo „pik-seliu“) dydis, o dabartiniuose fotoapara-tuose tokiø pikseliø yra keli milijonai.

Dabartinë atskiro elemento sandaraðiek tiek skiriasi, nes buvo atrasta, kadoksido sluoksnyje dalis elektronø gali bûtipagauti, todël vaizdo kokybë genda. Bu-vo sugalvota pagrindiniu puslaidininkiosluoksniu pasirinkti p-tipo silicá (kurio pa-grindiniai krûvininkai yra skylutës) ir tarpjo ir oksido áterpti plonytá n-tipo (elektro-niná) silicio sluoksná, kuris neprileidþiaelektronø paketo prie oksido sluoksnio.

Skaitytojas gali nustebti, kad tokiapaprasta konstrukcija taip aukðtai áver-tinta, bet toks árenginys labai pakeitë fo-tografavimo áproèius ir garantavo didþiuláprietaiso jautrá ðviesai. Jis naudojamastiek buityje, tiek ir tolimoms galaktikomsfotografuoti. Jis panaudotas kosminia-me Hablo (Hubble) teleskope ir labai ko-kybiškai fotografuoja dangaus vaizdus.

Naujas fotografavimo bûdas pakeitëfotoaparatus bei televizijos kameras, oNobelio premijos bendrasavininkioCh.Kao darbai iðplëtë galimybes perduo-ti tuos vaizdus ryðio kanalais, t.y. sudarësàlygas sukurti didelio laidumo ryšio ka-nalus. Jau plaèiai þinoma, kad plonu stik-lo siûlu ðviesa sklinda net ir tada, jei tassiûlas yra suvyniotas. Taip yra dël opti-kos dësnio – jei ðviesa krinta á pavirðiø,uþ kurio ðviesos lûþio rodiklis yra maþes-nis, negu toje aplinkoje, kuria sklindaðviesa, tada visa ðviesa nuo tø pavirðiøribos atsispindës (jei ji á pavirðiø krintagulsèiu kampu) (4 pav.). Vadinasi, švie-sa yra uþdaryta stikle, o jei jis yra siûlopavidalo, tai toks darinys vadinamas ðvie-solaidþiu. Ðviesa juo sklis (mes jà paste-bësime) tol, kol dël sugerties ar ðviesossklaidos jos intensyvumas sumaþës ikineregistruojamo dydþio. Perduoti šviesossignalà dideliu atstumu reikia maþiausiaidviejø dalykø: technologijos, kuri leistøgaminti ilgus stiklo (ar net kvarco, kuriooptinës savybës yra geresnës) siûlus,taip pat sukurti kvarcà, kurio šviesos su-gertis ir sklaida yra labai maþi.

Malonu konstatuoti, kad ilgø kvar-co siûlø gamybos technologijà pasiû-lë Lietuvos universiteto profesorius Kæs-tutis Ðliûpas. Jis išspausdino straipsná

1925 m. þurnale „Nature“ apie tai, kaipgaminti ilgus kvarco siûlus iðtempiantiðlydyto kvarco laðà. Tiesa, jo tikslas bu-vo pagaminti kvarco siûlus, naudojamusmatavimo prietaisuose, taèiau jo pasiû-lytas tempimo principas gerokai vëliaubuvo panaudotas ðviesolaidiniø siûløgamybos technologijai (5 pav.).

Ch. Kao atrado prieþastis, kodël stik-lo ir kvarco siûlai nëra pakankamaiskaidrûs, ir pasiûlë aukðtos kokybësðviesolaidþiø technologijà, kurià toliautobulino daugelis pasaulio laboratorijø,nes reikëjo ne tik sukurti optimalø stik-là, bet ir puslaidininkinius lazerius beifotodetektorius, veikianèius toje srityje,kurioje šviesos nuostoliai kvarciniamestikle yra maþiausi (6 pav.). Dabartiniuo-se šviesolaidþiuose šviesa, sklisdama 1kilometrà, susilpnëja tik maþdaug 5 pro-centais. Pirmasis ðviesolaidinis kabelis(skirtas ne eksperimentams, o prakti-niam naudojimui) buvo ádiegtas Jungti-nëje Karalystëje 1975 m., o pirmas trans-atlantinis optinis kabelis pradëtas eks-ploatuoti 1988 metais.

Šviesolaidiniam ryšiui nepakankavien optinio kabelio, bûtini ir šviesos šal-tiniai, siunèiantys moduliuotà ðviesos sig-nalà, o tam reikalingi puslaidininkiniai la-zeriai, taip pat ir spartûs ðviesos signalødetektoriai. Paminëtina, kad pramoni-niuose institutuose buvo kuriamos opti-nio ir ðviesolaidinio ryðio sistemos, o Vil-niaus universiteto mokslininkai, bendra-darbiaudami su jais, kûrë sparèius ðvie-sos detektorius, kuriø inertiðkumas sie-kë pikosekundes.

Baigiant 2009 m. Nobelio premijospristatymà, verta priminti ir 2007 m. No-belio premijà, kuri buvo suteikta uþ gi-gantiðko magneto varþos efekto atradi-mà Albertu Fertui (Albert Fert) ir PeteriuiGriunbergui (Peter Grünberg). Šis efek-tas, atrastas nanometrinëse metaløsluoksninëse sandarose, leido sukurtilabai didelës talpos magnetinæ atmintá(300 kartø virðijanèià anksèiau turëtàjà,t.y. ~ 50 Gbitø/cm2).

Mus supantis informacinis pasaulissukurtas remiantis þiniomis apie puslai-dininkius, lazerius, ðviesolaidþius, mag-netikus, o áterpus fizikø sukurtas dideliøenergijø informacines programas, sukur-tas visame pasaulyje vieningas interne-tas ir jau áprastos informacinës laikme-nos, daugiafunkciai telefonai, fotoapara-tai ir kt. Šie mokslo ir technologijø laimë-jimai yra ávertinti Nobelio premijomis,išskyrus svarbiausià interneto programi-næ árangà, kurià sukûrë CERN‘e TimasBerneras-Ly (Tim Berners-Lee), nesA.Nobelis testamente nurodë savo ásteig-tos premijos matematikams neskirti.

Norëèiau pasidalyti su „Mokslo ir gy-venimo“ þurnalo skaitytojais áspûdþiais iðPietø Amerikos, nes pastaraisiais metaisteko lankytis keletoje šio kontinento ðaliødarbo reikalais. 2009 m. rudená dviejosesvarbiose tarptautinëse konferencijosePietø Amerikoje skaièiau pranešimus kli-mato kaitos švelninimo klausimais. Pa-sauliniame dujø kongrese Argentinoje da-lyvavau sekcijoje „Darnus vystymasis“ irskaièiau praneðimà „Ðiltnamio dujø emi-sijø maþinimo kaðtai ir po Kioto klimatokaitos švelninimo reþimø átakos energeti-kos sektoriaus plëtros alternatyvoms Lie-tuvoje vertinimas“. Brazilijoje naftos geo-logø tarptautinëje konferencijoje tekoskaityti praneðimà „Techninis-ekonominisgeologinio anglies dvideginio ir panau-

Argentina Prof. Dalia ÐTREIMIKIENËLietuvos energetikos institutas



ir Brazilija: þvilgsnis ið Lietuvosdoto branduolinio kuro laidojimo palygi-nimas“. Abiejose konferencijose, nors josbuvo skirtos tokioms specifinëms sritims,kaip gamtiniø dujø sektoriaus ar geologi-niø tyrinëjimø plëtra, klimato kaitos švel-ninimo klausimai buvo plaèiai aptariami,ypaè daug dëmesio skiriant bûsimiemstarptautiniams ðaliø ásipareigojimams dëlðiltnamio dujø maþinimo ir jø ágyvendini-mo galimybëms tyrinëti.

Lietuvos energetikos institutas daly-vauja dviejuose svarbiuose projektuose,tiesiogiai susijusiuose su anglies dvide-ginio sugërimo ir geologinio saugojimotechnologijomis bei jø ekonominiu, ap-linkosauginiu ir socialiniu vertinimu. Tarp-tautinës atominës energetikos agentûros(TATENA) koordinuotame tyrimø projek-te „Techninis-ekonominis anglies dvide-ginio ir branduolinio kuro geologinio lai-dojimo palyginimas“ (2009–2012) Lietu-

vos energetikos instituto (LEI) mokslinin-kai tyrinëjo ðiø dviejø baigtiniø (angl.back-end) energijos naudojimo techno-logijø ekonominio, aplinkosauginio ir so-cialinio vertinimo metodikas bei jø pritai-kymo Lietuvoje galimybes. EK Bendro-sios programos 7 projektas „Planets“(2008–2010), kuriame aktyviai dalyvavoLEI mokslininkai, vadovaudami naujøenergijos gamybos technologijø darnu-mo vertinimo darbø paketui, buvo skir-tas naujø energijos gamybos technolo-gijø ekonominiam, aplinkosauginiam irsocialiniam poveikiui vertinti bei perspek-tyviausioms energijos gamybos techno-logijoms elektros energetikos ir transportosektoriuje parinkti, remiantis ávairiais kli-mato kaitos politikos scenarijais. Šiameprojekte anglies dvideginio sugërimo irgeologinio saugojimo technologijoms bu-vo skirtas iðskirtinis dëmesys, nes kaip

tik ðios technologijos turëtø nutiesti tiltà(angl. bridging technologies), pereinantiš organiniu kuru paremtos energetikos áatsinaujinanèiais energijos iðtekliais pa-remtà darnià energetikos sistemà. Toliautrumpai apþvelgsiu anglies dvideginio su-gërimo ir saugojimo technologijas bei jøtaikymo Lietuvoje ypatumus.

Europos Sàjungos pozicija dël klima-to kaitos grindþiama moksliniais árodymais,kad negalima leisti vidutinei pasaulio orotemperatûrai pakilti daugiau nei 2°C, paly-ginti su temperatûra, buvusia ikipramoni-niais laikais. Tokiu atveju dar bûtø ámano-ma susidoroti su klimato pokyèiais ir jø su-keliamais padariniais. Norint išlaikyti tokiàpasaulio oro temperatûrà, reikia iki 2020m. visame pasaulyje sustabdyti ðiltnamioefektà sukelianèiø dujø (ÐD) išmetimo di-dëjimà, o iki 2050 m. – sumaþinti ðiø dujøiðmetimà iki 1990 metø lygio. Šiems tiks-

Vaizdas nuo Korkovadokalvos á Cukraus kalvàRio de Þaneire


lams pasiekti bûtini esminiai dabartiniøenergetikos ir transporto sistemø poky-èiai bei visø gyventojø pastangos. Angliesdvideginis kartu su vandens garais, me-tanu ir azoto oksidu yra pagrindinës ðilt-namio efektà sukelianèios dujos. Ðiuo

Patagonijos vaizdai Argentinoje

Straipsnioautorë prieKelio Ruta 3pabaigosUgniesÞemëje

niais bûdais: išplovimu (absorbavimu) išišmetamøjø dujø degimo proceso pabai-goje (vadinamasis „post-combustion“ me-todas); kietojo kuro pavertimu dujiniu ku-ru kartu atskiriant susidariusá CO2 prieð de-gimà („pre-combustion“ metodas) ir ku-ro deginimu su grynu deguonimi („oxyfu-el“ metodas). Anglies dvideginis turi bûtivamzdynais ar laivais transportuojamas ásaugyklas. Transportuojant vamzdynaisCO2 suspaudþiamas esant normaliai ap-linkos temperatûrai iki 80 barø ir tokios su-perkritinës bûsenos gali bûti transportuo-jamas ilgus atstumus. Pasaulyje yra dau-giau nei 3000 km CO2 vamzdynø, kuriøbendras transportavimo našumas siekiaapie 45 mln. t CO2/metus. CO2 transporta-vimas vamzdynais daugiau kaip 100 kmatstumu kainuoja nuo 1 iki 4 eurø / t CO2.

CO2 galima laikyti iðnaudotuose naf-tos ir dujø telkiniuose, druskingose po-þeminëse ertmëse ar net po vandeniuesanèiuose geologiniuose sluoksniuose.Anglies dvideginis, „sandëliuojamas“ gi-liau nei 800 m po þeme, tampa beveikskystas. Teoriškai CO2 galima laikyti irvandenynø gelmëse bei kietø angliesklodø – karbonatø – forma. JT Tarpvy-riausybinës klimato kaitos grupës nuo-mone, net atmetus maþai iðtirtà galimy-bæ dirbtinai prisotinti vandenynus angliesdvideginio, kuris gali turëti neprognozuo-jamø pasekmiø gelmiø ekosistemoms,pasaulis turi apie 2000 Gt CO2 laidojimopotencialà, tuo tarpu pasaulinës ÐD emi-sijos siekia 25 Gt/metus. Lietuvoje geo-loginio anglies dvideginio laidojimo po-tencialas ávairiais vertinimais svyruojaapie 8 milijonus t (Mt). Lentelëje pateik-tas geologinio anglies dvideginio laido-jimo potencialas, nustatytas ávairiose Lie-tuvos geologijos ir geografijos institutobei kitø mokslininkø studijose [1, 2, 3].

Saugojimo variantai CO2 saugojimopotencialas , Gt

Saugojimas geologinëse struktûrose 0,042Tirpinimas vandeninguose sûriuose geologiniuose sluoksniuose 5,5Saugojimas sûriuose geologiniuose sluoksniuose mineralinëskarbonizacijos pagalba 2Saugojimas išeksploatuotuose naftos telkiniuose 0,008Iš viso 7,55

Anglies dvideginio geologinio saugojimo potencialas Lietuvoje

metu vis daugiau dëmesio tiek politikai,tiek mokslininkai skiria naujiems klimatokaitos ðvelninimo bûdams, tokiems kaipanglies dvideginio sugërimas ir geologi-nis saugojimas. Anglies dvideginio sugë-rimo ir saugojimo technologijos sukurtos,siekiant dël iškastinio kuro deginimo su-sidarantá CO2 „uþkonservuoti“ po þemeilgiems ðimtmeèiams ir taip sumaþinti kli-mato atšilimo grësmæ. Kadangi, didinantenergijos efektyvumà ir naudojant atsi-naujinanèius energijos šaltinius, kol kasdar neámanoma sumaþinti ðiltnamio dujøišmetimo iki siekiamo lygio, CO2 sugëri-mas ir laidojimas yra svarbi alternatyva.Geologinis anglies dioksido laidojimas lai-duotø laipsniškà perëjimà nuo organiniokuro naudojimo prie ávairiapusës siste-mos, paremtos atsinaujinanèiais energi-jos iðtekliais, vandeniliniu kuru bei kitaisalternatyviais energijos šaltiniais ir mini-maliai veikianèios klimato kaità. Todël, kolbus sukurta tokia ateities energetinë sis-tema, turi bûti plëtojamos modernios an-glies dioksido gaudymo technologijos,áranga ir vamzdynai CO2 transportuoti ágeologinio laidojimo vietas. Daugelyje pa-saulio ðaliø tyrinëjama, kaip sukurti nau-jas, perspektyvias koncepcijas ir tobulin-ti jau esanèias technologijas, kad bûtø su-maþintos tokiø technologijø kainos ir pa-greitintas jø masinis ádiegimas.

2008 m. sausá á Europos Komisijos pa-teiktø kovos su klimato kaita priemoniøsàraðà áraðyta ir CO2 sugërimo ir saugoji-mo galimybë. Manoma, kad ðis teisës ak-tas paskatins anglies laidojimo techno-logijas ásitvirtinti ES. Kadangi aplinkai ne-pavojingo azoto geologinis laidojimas ne-turi prasmës, CO2 turi bûti atskirtas nuoazoto, esanèio iðmetamosiose dujose.Šiuo metu jis atskiriamas trimis pagrindi-

Anglies dvideginio laidojimo išlaidos la-bai priklauso nuo geologinës formacijos,á kurià bus laidojama, tipo. Laidojimas van-deninguose horizontuose ir iðeksploatuo-tuose naftos ir dujø telkiniuose kainuojanuo 10 iki 20 eurø uþ CO2 tonà. Jei áðvirkð-èiant CO2 dar išgaunama papildomai naf-tos ar dujø, iðlaidos bus gerokai maþes-nës arba net bus gaunama pelno. Tuo tar-pu kitos technologijos yra brangesnës. Beto, bûtina pabrëþti, kad laikymas geologi-nëse struktûrose yra paþangiausia tech-

nologija, o Lietuvos saugojimo galimybësðiose struktûrose yra labai ribotos (42 Mt),palyginti su metinëmis anglies dvideginioišmetimø Lietuvoje apimtimis, kurios viršija20 Mt. Kitos technologijos, kaip tirpinimasvandeninguose sûriuose geologiniuosesluoksniuose, kur Lietuvos potencialas, at-rodo, nemenkas, yra dar kûdikystës fazës.Taigi, nors Lietuvos viltys plaèiai naudotianglies dvideginio sugërimo ir geologiniolaidojimo technologijas atrodo nelabai pa-grástos, šios srities ateities mokslo laimëji-mai, su kuriais turëjau galimybæ susipa-þinti tarptautinëje konferencijoje Brazilijo-je, gali pateikti reikðmingø korektyvø. Èiasvarbûs LEI mokslininkø tiriami ávairûs eko-nominiai, socialiniai ir aplinkosauginiainaujø technologijø ágyvendinimo aspektai,tokie kaip ðiø technologijø maþëjantys kað-tai, sumaþëjæs neigiamas poveikis aplin-kai, teigiamas poveikis naujø darbo vietøkûrimui, þmogiðkojo kapitalo plëtrai ir kt.

Dalyvaudama konferencijose Pietø

Amerikoje turëjau galimybæ ne tik susi-paþinti su ádomiais praneðimais angliesdvideginio saugojimo technologijø plët-ros klausimais, bet ir dalyvauti techniniuo-se vizituose á energetikos kompanijas irsvarbius energetikos objektus bei susi-paþinti su Argentinos ir Brazilijos ekono-mika, kultûra ir gamta.

Nors Brazilija ir Argentina yra kaimy-nës, taèiau skiriasi ne tik jø ekonominë pa-dëtis, bet ir kultûra, net gamta. Nepaisantnuolatiniø ekonominiø kriziø, Argentina yra


Jûros ruoniø sala Byglio kanale prie Uðuajos Argentinoje

labiausiai iðsivysèiusi Lotynø Amerikos ða-lis. Ji vis dar turi didþiausià BVP/gyv., in-dustrializacijos ir iðsilavinimo rodiklá regio-ne. Taèiau Argentinos skolos šiuo metusiekia 13 mlrd. JAV doleriø. 2009-ieji Ar-gentinos ekonomikai buvo blogiausi nuo2002–2003 m. ekonomikos krizës. Pasta-raisiais metais BVP iðaugo tik 0,5 procen-to, tuo tarpu pastaruosius ðeðerius metusvidutinis metinis BVP augimo tempas su-darë beveik 8 procentus. Dabartinis ne-darbo lygis jau siekia 9,1 procento. Prog-nozuojama, kad 2010 m. infliacija Argen-tinoje bus matuojama dviþenkliais skai-èiais. Pagrindinë 2002–2003 m. ekonomi-kos nuosmukio prieþastis buvo fiksuotasvaliutos kursas ir nuolatinis biudþeto defi-citas, nulëmæs staigø valstybës skolos di-dëjimà. Fiksuoto peso kurso þlugimà pa-greitino struktûrinës ekonomikos, finan-sø ir politikos savybës. Pirmiausia Argen-tinos ekonomika pasiþymi santykiniu uþ-darumu. Kitaip tariant, maþu, á eksportàorientuotu sektoriumi ir didele ekonomi-kos dolerizacija. Be to, Argentina, nepai-sydama ásipareigojimø Tarptautiniam va-liutos fondui (TVF) grieþtinti mokesèiø po-litikà, ðiø ásipareigojimø neávykdë, o tai irbuvo viena ið pagrindiniø prieþasèiø, dëlkuriø TVF sustabdë finansinæ paramà ðiaiðaliai. Tai sukëlë ðalies ekonomikos ban-krotà ir peso þlugimà. Silpnos institucijosir silpna ekonominë politika bei nuolati-nis politinis nestabilumas Argentinà, 1913m. buvusià tarp 10-ties turtingiausiø pa-saulio šaliø, pavertë nuolatiniø ekonomi-niø kriziø, didelës infliacijos ir milþiniðkøskolø kamuojama ðalimi.

XIX a. pabaigoje prasidëjo masinë eu-ropieèiø migracija á Argentinà, o nuo 1890m. – Patagonijos þemiø naudojimas. Uþ-sienio investicijos ir didelë imigracija leidoArgentinai smarkiai iðplësti eksportà ir pa-didinti nacionalines pajamas. Ðis ekono-minis pakilimas truko iki Didþiosios krizës

1930 m., vëliau prasidëjo ilgas ekonomi-nio ir politinio nestabilumo laikotarpis. Ar-gentinoje valstybiniai perversmai ávyko1930, 1943, 1955, 1962, 1966, 1970, 1971ir 1976 metais. Ðioje ðalyje vyrauja pero-nizmas, specifinë politinë kryptis, bûdin-ga tik Argentinai. Juano Domingo Peronovaldymo metais po Antrojo pasaulinio ka-ro pradëtas „treèiasis kelias“ tarp kapita-lizmo ir komunizmo reiðkë, kad valstybëapsiëmë bûti arbitre tarp kapitalo ir darbo,gana aiðkiai palaikydama pastarojo pusæ.Socialiniai ir politiniai eksperimentai Argen-

tinai kainavo išties brangiai. Prieð geràpusamþá buvusi pasiturinti valstybë (XX a.pirmojoje pusëje jos BVP sudarë ketvirtávisos Lotynø Amerikos BVP), Argentina poAntrojo pasaulinio karo patyrë neregëtomasto ir trukmës infliacijà bei gilià ekono-minæ krizæ. Ðiuo metu, priešingai negu josdidþioji kaimynë Brazilija, Argentina iðgy-vena ne paèius geriausius laikus, nors pe-ronizmas ðalyje vis dar stipriausia politinësrovë ir dabartinë Argentinos prezidentëCristina Fernandez de Kirchner, pakeitusisavo vyrà, taip pat atstovauja ðiai populis-tinei politikos krypèiai kaip ir jos pirmta-kas sutuoktinis. Perono idëjos gyvuoja, oEvitos, J.D.Perono antrosios þmonos, kul-tas vis dar giliai ásirëþæs argentinieèiø sà-monëje. Ðiai anksti mirusiai tautos numy-lëtinei, á kurià, be jokios abejonës, lygiuo-jasi ir buvusi Ukrainos premjerë Julija Ti-moðenko, ne kartà buvo siûlomos vice-prezidento pareigos. Jos ugningas, meilæsavo tautai iðpaþástanèias kalbas ið CasaRosados balkono vis dar mena áspûdingo-ji Plaza major. Teko lankytis ir jai skirtamemuziejuje Buenos Airëse, kur saugomibrangiausiø dizaineriø kurti jos apdarai irasmeniniai daiktai bei nuotraukos ir filmuotamedþiaga. A.Parkerio filme Madonos su-kurta Evita þavesiu tikrai neprilygsta doku-

mentiniuose filmuose matytai Evitai. Kaipsakë vietiniai gyventojai, jokia politinë jëga,nedeklaruojanti rûpinimosi skurstanèiais,neþadanti didinti pašalpø, nemokamø bûs-tø ir nemokamo maitinimo, nesulauks per-galës valdþios rinkimuose. Vietoje švietimo,naujø darbo vietø kûrimo arba vadinamo-sios „meðkerës“ Argentinos liaudþiai siûlo-ma jau pagauta þuvis. Dideliame supermar-kete stebino eilës prie kasø, kurios susida-rë dël to, kad didþioji dalis pirkëjø pateik-davo pardavëjai pasà ir kaþkokius doku-mentus, kaip supratau, nemokamam mais-

to daviniui gauti. Stebino elgetø ir benamiøgausa gatvëse, nors Brazilija ðiuo atþvilgiugerokai lenkia Argentinà.

Nors ekonomika Brazilijoje šiuo metukaip niekad klesti, taèiau lûðnynø (vadi-namøjø favelø) rajonai nuolat pleèiasi, oSan Paulo ar Rio de Þaneiro centre sun-ku iðlaviruoti tarp ant grindinio gulinèiøapsvaigusiø paaugliø ir maþameèiø vai-kø. Nuo Þ.Amadu romano „Smëlio karje-rø generolai“ praëjo ne vienas deðimtme-tis, o jo apraðyti ir garsiame to paties pa-vadinimo filme parodyti vaizdai visai ne-pakito. Vaikðèiojant po didþiuosius Bra-zilijos megapolius tiesiog sukreèia bena-miø, neðvariø ir praradusiø þmogaus ið-vaizdà vaikø vaizdai. Nusikalstamumo irþmogþudysèiø lygis (daugiau kaip 20tûkst. þmogþudysèiø per metus; Lietuvo-je šis rodiklis nesiekia 60) šalyje labai di-delis ir atvykëliams grieþtai prisakoma ne-ðiotis keletà banknotø kiðenëse, kad bû-tø galima ið karto atiduoti pinigus uþpuo-likui ir iðvengti ðûvio á galvà. Brazilijos did-miesèiuose jauèiausi panaðiai kaip PietøAfrikos Respublikoje, kur þmogþudysèiø,ginkluotø uþpuolimø daugiausia pasau-lyje, o vieniems vaikðèioti gatvëse atvy-këliams iš viso nerekomenduojama.

Nukelta á 28 p.


Gamtoje þinomos keturios funda-mentalios sàveikos: stiprioji, elektromag-netinë, silpnoji, gravitacinë. Gravitacinësàveika – silpniausia ið jø. Kaip þinoma,stiprioji sàveika susieja atomus ir suba-tomines daleles. Taèiau ji veikia tik ato-miniuose atstumuose ir kasdieniams at-stumams neturi reikðmës.

Elektromagnetinë sàveika yra ðiektiek silpnesnë, taèiau ji veikia tik tarp elek-

Valdemaras MILKUSVilniaus universitetas,

Fizikos fakultetas

Gravitacija – kasdien girdimas ir þinomas terminas. Ðis gamtosreiðkinys ir dësnis toks áprastas, kad be jo bûtø sunku gyventi.

Taèiau daþnai galima iðgirsti, kad gravitacija – tik Þemës trauka,nors ji valdo visas planetas, galaktikas ir visatà. Gravitacija daugkartø silpnesnë uþ kitas sàveikas, taèiau yra labai svarbi ir tik jos

dëka turime dabartiná visatos vaizdà. Kodël taip yra?

gravitacija

triná krûvá turinèiø kûnø. Vis dëlto mano-ma, kad elektromagnetinë sàveika galibûti perduodama begaliniais atstumaiskaip ir gravitacija.

Silpnoji sàveika, daþnai sujungiamakartu su elektromagnetine á vienà – elek-trosilpnàjà sàveikà, pasireiškia tik atomi-niuose atstumuose ir atominiuose vir-smuose. Paskutinë sàveika – gravitaci-ja, nors ir daug kartø silpnesnë uþ kitassàveikas, taèiau veikia dideliais atstu-mais ir susieja didþiules kosmines struk-tûras – galaktikas ir jø spieèius.

Ðios keturios sàveikos veikia skirtin-gais atstumais ir todël mes galime egzis-tuoti. Jei jos bûtø vienodo stiprumo, tuo-met vietoje mûsø matomø visatos struk-tûrø bûtø tik vientisa plazmos masë, ku-

rioje negalëtø susidaryti protonai, neut-ronai. Panaði situacija bûtø ir tada, jei bentvienos ið ðiø sàveikø nebûtø visai.

Natûraliai gali kilti klausimas – kodëlðios sàveikos tokios nevienodos? Atsaky-mà gali pateikti ðiuolaikinë elementariøjødaleliø fizika ir Standartinis modelis, norspirmasis šià problemà jau 1935 m. iðspren-dë japonø fizikas H.Yukawa. Jis atskleidësàryðá, pagal kurá susiejo sàveikos veiki-mo nuotolá ir sàveikà perduodanèios da-lelës masæ. Gautas rezultatas parodë, kadkuo didesnis sàveikos perdavimo nuoto-lis, tuo maþesnë dalelës masë. Taigi buvopatvirtinta, kad elektromagnetinæ sàveikàperduoda bemasiai fotonai.

Gravitacinës sàveikos atvejis yra sudë-tingesnis. Nors ir teigiama, kad gravitacijaturi bûti perneðama bemasiø daleliø dë-ka, kol kas nerasta jokiø neðikliø ar jø po-þymiø. Teigiama, kad sàveikà gali perduotihipotetiniai gravitonai, bet jø egzistavimàpatvirtinti turës ateities eksperimentai suDidþiuoju hadronø greitintuvu.

Šá dešimtmetá itin aktyviai buvo pra-dëta kalbëti apie gravitacines bangas.Gravitacinës bangos – fliuktuacijos erd-vëlaikio kreivumo spindulyje, kuriossklinda bangø pavidalu. Taèiau ðiuo at-veju ,,bangos” sàvoka yra tik idealizaci-ja, nes elektromagnetinës bangos yra tie-sinës, o gravitacinës – smarkiai netiesi-nës. Joms negalima taikyti tiesioginëssudëties, nes, sklindant gravitacinëmsbangoms, yra keièiama erdvëlaikio for-

ma, taigi keièiasi atstumas tarp stebëto-jo ir ðiø bangø ðaltinio (1 pav.).

1993 m. dviem mokslininkams atra-dus pirmà dvinará pulsarà – dviejø senømaþø ir labai tankiø þvaigþdþiø sistemà –buvo prabilta apie galimà gravitaciniøbangø susidarymà tokiai sistemai besi-sukant apie masës centrà (2 pav.). Ka-dangi abi þvaigþdës yra labai kompaktið-ki objektai, jos turi iðkreipti erdvëlaiká, ojoms besisukant turi susidaryti bangøfrontai. Ðios sistemos atradëjams tais pa-èiais metais paskirta Nobelio premija, irdvinaris pulsaras pavadintas jø vardu –Hulso–Tayloro pulsaru. Bûtent pulsarai iraktyviøjø galaktikø centrai (akreciniai dis-kai) yra ekstremalios gravitacijos sritys.

Kintantis erdvëlaikio kreivumas leidþiaregistruoti gravitacines bangas. Remian-tis pagrindiniais principais JAV buvo pa-statytos dvi gravitaciniø bangø stebëjimoobservatorijos – Hanfordo (3 pav.) ir Li-vingstono (4 pav.) miestuose, pavadin-tos LIGO (angl. Laser Interferometer Gra-vity Observatory). Abi observatorijos turidvi ilgas ,,atðakas”, kad jose galëtø fik-suoti skersines ar iðilgines bangas. Atstu-mas tarp observatorijø – apie 3000 km.Per ðá atstumà susisiekiant ir sujungiantsignalus, galima nustatyti dangaus objek-to padëtá. Tai nepaprasto tikslumo prie-taisai, kuriø lazeriniai interferometrai re-gistruoja 10-18 m atstumo pokyèius. Bû-tent tokios eilës skirtumai susidaro dëlerdvëlaikio kreivumo sklindant gravitaci-

1 pav. Gravitacinës bangos

2 pav. Dvinaris pulsaras

3 pav. LIGO Hanfordo padalinys

4 pav. LIGO Livingstono padalinys ið vidaus

Amþinoji valdovë –


nëms bangoms tarp dviejø observatori-jø. Taèiau kol kas patikimø rezultatø apiegravitaciniø bangø egzistavimà negauta.

Gravitacijà tiksliausiai aprašo A.Einštei-no bendroji reliatyvumo teorija (1915 m.).Ši teorija sujungia specialiosios reliatyvu-mo teorijos ir geometrijos elementus, to-dël ji apraðo visatos (erdvëlaikio) geomet-rijà. Iš šios teorijos suprantame, kad gra-vitacija iðkreipia erdvëlaiká (5 pav.).

Pagrindiniai teorijos elementai yraA.Einšteino išvestos lygtys, susiejanèiosgeometrijà, medþiagà ir energijà. Šios lyg-tys gali turëti ávairiausius sprendinius –metrikas (matematinius sàryðius, apibrë-þianèius atstumo kvadratà erdvëlaikyje),ir vienas ið tokiø sprendiniø gali bûti juo-dosios skylës atvejis (Ðvarcðildo metrika).

Nors ið pradþiø Einðteino teorija atro-dë nepatvirtinama eksperimentais ar netabsurdiška, ilgainiui atrastais bûdais bu-vo gauti duomenys, kurie sutapo su te-orinëmis vertëmis. Vienas ið pagrindiniøárodymø buvo tikslus Merkurijaus orbitostolimiausio taško – perihelio precesijosapskaièiavimas. Taip pat teorijà patvirti-no ir gravitacinio læðio efekto stebëjimai.Buvo þinoma, kad erdvëje sklindantysðviesos spinduliai, praeidami pro masy-vø kompaktiðkà dangaus kûnà, turi uþlink-ti ir nukrypti nuo tiesios sklidimo linijos.Norint tai patikrinti, 1919 m. buvo sureng-tos dvi ekspedicijos matuoti spinduliø uþ-linkimo Saulës gravitaciniame lauke vi-siško Saulës uþtemimo metu. Ekspedici-jos buvo Brazilijoje ir Gvinëjoje, abi gavovienodus rezultatus, kurie patikimai suta-po su bendrosios reliatyvumo teorijos pa-teikiamu rezultatu. Taip pat sutapo teori-jos ir eksperimentø rezultatai matuojantradijo signalø vëlavimà ir atomo spektri-niø linijø poslinká gravitaciniame lauke.

Vis dëlto matuojant kosminiais mas-tais sistema Saulë–Þemë yra labai maþair tikimybë susidaryti gravitacinio læšioefektui yra nedidelë. Todël pirmieji duo-menys buvo gauti stebint tolimas galak-tikø sistemas ir spieèius, kurie uþlenkiapaèiø tolimiausiø kvazarø ðviesà. Kadan-gi ðie objektai yra patys tolimiausi, todëldaug didesnë tikimybë, kad, šviesai sklin-dant ið jø link mûsø, regëjimo kryptimi pa-sitaikys kitas objektas, galintis sufokusuotiir uþlenkti ðviesos srautà (6 pav.).

Nepaisant pakankamo teorijos tikslu-

mo ir teisingo apraðymo, ði teorija dar tu-ri daug ,,klaustukø” ir jie iðkyla, kai jà no-rime susieti su kitomis teorijomis. Vienaið didþiausiø másliø yra Einðteino kosmo-loginë konstanta, kurios itin maþas dydisnesutampa su elementariøjø daleliø fizi-kos pateikiamu rezultatu. Panaðu, kadEinðteinas neklydo ávesdamas kosmolo-ginës konstantos pataisà savo lygtyse, tikjà neteisingai interpretavo. Jo siekis bu-vo tinkamai aprašyti visatos geometrijà,nors tuo metu dar nebuvo þinoma, kadvisata pleèiasi. Taèiau kosmologinë kon-stanta buvo reikalinga, tik jos aiðkinimasjau siejamas su daug modernesnëmis te-orijomis, kurios atsirado praëjus nema-þai laiko po Einšteino mirties.

Kita aktuali ðiuolaikinës fizikos proble-ma – gravitacijos teorijà pritaikyti ir sujungtisu mikropasaulá apraðanèiomis teorijomis.Standartiniame modelyje, apraðanèiamedaleliø sàveikas ir virsmus, yra priimta, kad,skaièiuojant sàveikos ar virsmø procesøamplitudes, gaunami begaliniai rezultatai,neturintys jokios fizikinës prasmës. Ilgà lai-kà tai buvo pagrindinë kvantinës lauko te-orijos problema, kol buvo sugalvotas ma-tematinis formalizmas, dabar vadinamasrenormalizacija (pernormavimas). Taikanttam tikras matematines operacijas, ið be-galiniø rezultatø gaunami baigtiniai, kuriegali bûti labai tikslûs, kaip kvantinës elek-trodinamikos atveju.

Gravitacijà aprašanti teorija – bendrojireliatyvumo teorija – negali bûti pernor-muojama. Teorijos iðvados yra visai prie-ðingos nei tos, kurias pateikia bet kurioskitos sàveikos kvantinë teorija. Standarti-niame modelyje gaunama, kad, didëjantdaleliø energijai, ryðiai ir jëgos turi silpnë-ti, o dalelës visos tampa laisvos. Taèiaugravitacijos atveju, jei imame, kad maþaserdvëlaikio fliuktuacijas galima laikyti da-lelëmis (gravitonais), tuomet kylant ener-gijai didëja ir ðiø fliuktuacijø skaièius, am-plitudë bei energija ir taip gaunami be-galiniai rezultatai.

Nepaisant visø nesëkmiø, fizikai kurianaujus modelius ir teorijas. Viena ið teorijø– supersimetrija. Praktiškai manoma, kadši teorija jau yra uþ standartinio modelio irjai tikrinti reikia aukðtesniø energijø, taèiauvisos viltys dedamos á LHC. Iš teorijos išei-na, kad kiekviena dabar þinoma elemen-tarioji dalelë turi atitinkamà supersimetri-

næ dalelæ (superpartneræ arba s dalelæ),jos skiriasi tik sukiniu, o ðis skirtumas ly-gus ½. Jei supersimetrijos egzistavimasbus patvirtintas, tai reikð, kad egzistuojadvigubai daugiau elementariøjø daleliø, otuomet gali tekti keisti visatos evoliucijà ap-rašanèius modelius. Remiantis ðia teorija,árodoma, kad mûsø visata neturi supersi-metrinës bûsenos – dël simetrijos paþei-dimø jos þemiausia bûsena turi nenulinæenergijà. Ði energija ir yra kosmologinëkonstanta. Manoma, kad virsmuose tarpsupersimetriniø daleliø gali bûti pastebë-tas ir Higso bozonas (7 pav.).

Sujungiant supersimetrijos ir gravita-cijos principus, gaunama supergravitaci-jos teorija, kuri jau reikalauja 10 arba 11dimensijø erdvëlaikio. Nepaisant to, gau-nami rezultatai, kurie galëtø tinkamai ap-raðyti gravitacijos teorijà, iðvengiant bega-liniø rezultatø. Kaip ir standartiniame mo-delyje, èia kartu gali atsirasti simetrijospaþeidimø, o dël to ir nevienodas daleliøir antidaleliø skaièius – tai mes ir matomevisatoje. Tai gali bûti vienas ið pagrindiniøbûdø sujungti visas teorijas á vienà, taèiau,kaip ir buvo minëta, reikia áveikti dvi dide-les problemas – árodyti supersimetrijos irpapildomø dimensijø egzistavimà.

Su panaðiomis problemomis susidu-riama ir nagrinëjant kità alternatyvà – kilpøkvantinës gravitacijos teorijà, kurioje taippat siekiama sujungti bendràjà reliatyvu-mo teorijà su kvantiniø laukø apraðymu.Skirtumas toks, kad èia naudojamas ,,kil-pø” metodas, t.y. virsmai apraðomi kaip irkvantinëje elektrodinamikoje – ávedamospakeistos taisyklës, panaðios á Feinmanodiagramas, ir naudojamos kilpos, dël ku-riø atsiranda sudëtingesni skaièiavimai, betir tikslesnis rezultatas. Taèiau ši, kaip ir sty-gø teorija, dar turi praeiti ilgà iðbandymøkelià, kol galës bûti patvirtinta.

Nors gravitacija kol kas netelpa á ben-drus ,,gamtos rëmus”, jos pradinis ap-rašymas yra gerai þinomas. Atrodytø, jo-kie efektai Þemës aplinkoje negali bûti pa-stebimi, bet orbitiniø palydovø nuokrypiaifiksuojami bûtent dël gravitaciniø efektø.Vis dëlto pagrindinë Einðteino teorijos pri-taikymo sritis tebëra astronomija, kuriosðakos yra paremtos gravitacijos kaip ge-ometrijos apraðymu. Todël galima tikëtis,kad ðios teorijos dëka dar sulauksimenaujø atradimø.

5 pav. Erdvëlaikio kreivumas 6 pav.Gravitacinis læðis 7 pav. Higso bozono skilimas


Pradëjæs veiklà tarpukario Lietuvoje,Vytautas Vazalinskas daug padarë orga-nizuojant bei plëtojant þemës ûkio moks-lo institucijas, kuriant Lietuvos þemdirbys-tës institutà, jo bandymø stotis ir filialus,diegiant tyrimø rezultatus praktikoje, bu-vo pirmasis šio instituto direktorius.

V.Vazalinskas buvo labai gabus ir darbð-tus þmogus, gamtos apdovanotas neeilineatmintimi bei analitiniu màstymu. Norint vi-sapusiðkai ávertinti jo atliktus darbus, reikë-tø ilgai studijuoti jo mokslinæ, pedagoginæ,agronominæ, vadybinæ ir kità veiklà.

Vytautas Vazalinskas gimë 1910 m. ko-vo 16 d. Ðeduvoje, Radviliðkio rajone, mi-rë 1984 m. liepos 7 d. Vilniuje.

1926 m. baigë Kauno „Auðros“ berniu-kø gimnazijà.

Studijas pradëjo Kauno universitete te-turëdamas 16 metø. Nuo antro kurso per-ëjo á Þemës ûkio akademijà Dotnuvoje, ku-rià baigë 20 metø. Kaip ypatingø gabumøir labai darbðtus agronomas metams bu-vo pasiøstas staþuotei á Danijà. Po staþuo-tës uþsienyje 1931 m. V.Vazalinskas pra-dëjo dirbti Jurgio Kriðèiûno vadovaujamojeLietuvos þemës ûkio tyrimo ástaigoje ins-pektoriumi, vëliau pavaduotoju.

Kadangi ástaigos vadovas Jurgis Krið-èiûnas buvo labai uþsiëmæs, V.Vazalinskuifaktiškai vienam teko tvarkyti visà to metoþemës ûkio mokslà, kurá dirbo 12 moksloástaigø – Dotnuvos selekcijos stotis, 6 lau-ko bandymø stotys, augalø apsaugos,sodininkystës, kiauliø tyrimo, aviø tyrimostotys. Ypaè jam rûpëjo prof. Juozo Tonkû-no ákurtos lauko bandymø stotys. V. Vaza-linskas daug padarë formuojant ðiø stoèiøtematikà. Netrukus jis paraðë pirmàjà Lie-tuvoje jø moksliniø tyrimø ataskaità „Rugiøveisliø bandymai 1927–1933 m.“, kuriojeLietuvos mokslininkø tyrimø rezultatai bu-vo iðnagrinëti ir ávertinti Vakaruose taikomosmetodikos kriterijais. Todël ði ataskaita ta-po pavyzdþiu visoms mokslinëms ataskai-toms, kurios buvo raðomos Lietuvos þemësûkio ástaigose iki karo ir pokario metu.

Prof. Petro Vasinausko vertinimu, taibuvo labai gerai apgalvotas darbas. Ypaèdidelis V. Vazalinsko indëlis tobulinant lau-ko bandymø metodà, kuriant tyrimø atliki-mo tradicijas Lietuvoje.

Profesorius Petras Vasinauskas knygo-je „Lietuvos þemës ûkio mokslø raida“(1986, V.) rašo: „Lauko bandymø metodà

Agronomui ir mokslo

Akad. Veronika VASILIAUSKIENË

organizatoriui

Vazalinskui –100 metø

Áteikiama V.Vazalinsko fondo premija. Ið kairës: doc. G.Purvaneckienë, dr. R.Dapkus,premijos laureatë dr. S.Maikðtënienë, prof. Z.Dabkevièius, Z.Vogëlienë

Þemës ûkio akademijoje Dotnuvoje Botanikos kabinetas. Studentai (ið kairës)V.Vazalinskas, L.Masiulytë, V.Sakalauskaitë, Z.Muralytë (1933.VII.17.)

Nuo

trauk

a ið

V. i

r A

.Ðid

laus

kø ð

eim

os a

rchy

votobulino Vytautas Vazalinskas ir Balys Ða-banavièius, po metus staþavæsi Danijosbandymø stotyse. Noriu pabrëþti, kad ðiostrijulës (turima galvoje ir prof. Juozà Ton-kûnà) simbiozës rezultatas – sveikos tradi-

cijos, kurios ðventai saugomos ir ðiandienÞemdirbystës institute bei jo bandymø sto-tyse: tiksliai dirbti, raðyti tik tà, kà rodo svars-tyklës, objektyviai analizuoti duomenis,skelbti tik neabejotinas iðvadas“.

Jurgis Kriðèiûnas redagavo þurnalà„Þemës ûkis“, bet faktinis jo redaktoriusbuvo jo pavaduotojas Vytautas Vazalins-kas. Jis daug rašë pats, rûpinosi kitø au-toriø straipsniais, kuriuose buvo nagrinë-jami þemës ûkio paþangos klausimai ne

Prof. P.Vasinauskas rašo, kad „... Lie-tuvos kaimui po karo V.Vazalinskas buvoper daug inteligentiškas, todël valdþia 1946metais jam pasiûlë Lietuvos mokslø aka-demijoje steigti Þemës ûkio institutà“.

1946–1953 m. V.Vazalinskas buvo Lie-tuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ins-

tituto, vëliau reorganizuoto Lietuvos moks-lø akademijos Þemdirbystës ir dirvoþemioinstituto direktorius ir jo Dirvoþemio skyriausvedëjas. Taigi jis sugráþo á prieðkarinæ savoveiklà. Taèiau tada jis formavo tematikà, odabar ir pats ásijungë á tuos darbus, organi-zavo ir vadovavo ekspedicijoms. Dirbo dir-voþemio tyrimø ir kartografavimo srityje.

V.Vazalinskui vadovaujant parengtaLietuvos dirvoþemiø klasifikacija, pagal ku-rià nuo 1946 iki 1999 metø iðtirti visi Lietu-

vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Da-nijoje bei kitose uþsienio ðalyse. Jam bu-vo lengvai prieinama Vakarø spauda, nesgerai mokëjo vokieèiø, anglø, danø, rusøir lenkø kalbas bei skaitë prancûziðkai.

Jis domëjosi ir kooperacijos idëjomis, kri-tikavo Krupavièiaus þemës reformà dël perdideliø dvarø palikimo, matë ir kitø trûkumø.Vytautui


Vytautas Vazalinskas

vos dirvoþemiai, sudaryti visø þemës ûkio,miðkø ir kitø ðalies dirvoþemiø þemëlapiai.

Uþ šiuos darbus kartu su bendraauto-riais jam buvo paskirta Valstybinë mokslopremija.

Uþ nuopelnus þemës ûkio paþangai iragronomijos mokslui jam suteiktas Nusi-pelniusio agronomo vardas.

V.Vazalinskas á vadovaujantá administ-raciná darbà ið mokslo institucijos buvo pri-verstas iðeiti labai nepalankiu Lietuvos þe-mës ûkiui metu, t.y. 1953-iaisiais, o 1956 m.buvo paskirtas þemës ûkio ministru. Tai bu-vo metas, kai ðalies þemës ûkis dar nebu-vo kaip reikiant atkurtas po karo, po to –1949 m. naujo draskymo vajaus – kolek-tyvizacijos nualintas. Vëliau buvo ir kitokiøvajø – „þalieninës sistemos“ kritika, Þemësûkio ministerijos këlimas á Dotnuvà ir dau-gelis kitø komandinës sistemos reiðkiniø.Buvusiø bendradarbiø teigimu, V.Vazalins-kui tekdavo iðklausyti labai daug nepelny-tø priekaiðtø ið aukðtesnës valdþios. Taèiaujis niekada nenutolo nuo paþangos skati-nimo þemës ûkyje. Jam vadovaujant bu-vo kuriamos bandymø stotys, plësta tyri-mø tematika ir apimtys. Jis pats analizavotyrimø rezultatus ir ieðkojo galimybiø, kaipgreièiau juos ádiegti. Nors jis neparengë irnegynë disertacijø, taèiau, kaip teigë ilga-metis Lietuvos þemdirbystës instituto di-rektorius dr. A.Bûdvytis, kompetencijos,sprendþiant ávairias þemës ûkio proble-mas, taip pat ir susijusias su mokslo insti-tucijomis, niekada netrûko. Todël profeso-rius Petras Vasinauskas laikë skriauda, kadV.Vazalinskas neturi mokslinio laipsnio. Jisëjo pas Lietuvos mokslø akademijos pre-zidentà J.Matulá kalbëti, kad V.Vazalinskàreikëtø iðrinkti Lietuvos MA nariu. Taèiauakad. J.Matulis atsakë, kad be moksliniolaipsnio tai neámanoma.

Vytautui Vazalinskui likimas lëmë uþ-

imti labai aukðtus administracinius pos-tus – þemës ûkio ministro, ministro pava-duotojo, Ministrø Tarybos pirmininko pa-vaduotojo, taèiau iki gyvenimo pabaigosjis išliko mokslinës agronomijos atstovas,kuriam pirmiausia rûpëjo þemës ûkio ga-mybos lygis ir kultûra.

V.Vazalinsko bibliografijoje yra apie 150ávairiø publikacijø, tarp jø ir agronominëskrypties.

Likimas lëmë V.Vazalinskui dirbti kitàsvarbø þemës ûkiui administraciná ir orga-nizaciná darbà. Nesvarbu, kokiose institu-cijose dirbo, V.Vazalinskas liko iðtikimas þe-mës ûkio mokslui, gyveno jo rûpesèiais. Jisdaug padarë kuriant þemës ûkio moksloinstitutus, bandymø stotis, statant Lietuvosþemës ûkio akademijà (dabar universitetas)Noreikiðkëse (Kauno rajonas). Jo moksli-nis organizacinis darbas truko visà gyveni-mà. Ðiandien stebina jo ilgametë draugys-të su Lietuvos þemdirbystës instituto direk-toriumi, Lietuvos mokslø akademijos nariukorespondentu profesoriumi Petru Vasi-nausku. Iðlikæs pluoðtas P.Vasinausko laið-kø, raðytø V.Vazalinskui, kuriuose dëstomosvisos to laikotarpio su ðalies mokslu ir þe-mës ûkiu susijusios problemos. Taip pat ar-timi ryðiai buvo ir su vëliau dirbusiu Þemdir-bystës instituto direktoriumi dr. Antanu Bûd-vyèiu. Paþinojo daugelá Lietuvos mokslinin-kø agrarininkø. Daþnas sveèias buvo Lie-tuvos þemdirbystës institute Dotnuvoje, Lie-tuvos þemës ûkio akademijoje Kaune, kurdomëjosi naujausiais agronomijos laimëji-mais, tardavosi su mokslininkais visais þe-mës ûkio klausimais.

V.Vazalinskas buvo didelës erudicijos,tvirtos valios, reiklus sau ir kitiems, labaidarbðtus, daug nusipelnæs ðalies þemësûkio mokslui þmogus.

Savo prisiminimuose leidinyje „Agro-nomas Vytautas Vazalinskas“ (2000, V.)profesorius Petras Vasinauskas, vertinda-mas V.Vazalinsko vadybinius gebëjimus,rašo: „... Þemës ûkio mokslo reikalus rei-kia sustiprinti ir Þemës ûkio ministerijoje, irLietuvos mokslø akademijos institutuose.Sutvarkyti þemës ûkio mokslø tematikà, dar-bà nukreipti tinkama kryptimi gali tik V.Va-zalinskas. Kai ðventëme jo 60-metá, að kal-bëjau: atiduokite V.Vazalinskà mokslui. Tàpatá pasakysiu ir jo 70-ties metø sukaktu-vëse, jei man bus suteiktas þodis. Neran-du þodþio, kuriuo V.Vazalinsko bûdo bruo-þà, jo charakterio pagrindinæ savybæ galë-èiau nusakyti. Reikëtø ieðkoti groþinëje, ogal mokslinëje literatûroje...“

O štai kitas Lietuvos þemdirbystës insti-tuto direktorius dr. Antanas Bûdvytis raðo(tame paèiame leidinyje): „Standartiniai ma-tai netiko V.Vazalinsko iðsimokslinimui áver-tinti. Jis neapsirûpino moksliniais laipsniais,o kiekvienas jutome, kad mokslo daktarus,profesorius ir net akademikus pranoko. Ne-

sutrikdavo V.Vazalinskas šakotuose moks-luose, nes visada susirasdavo storàjà ðakà,nuo kurios galëdavo matyti visumà.

... Jam beveik neteko matuoti bandy-mø sklypeliø, pilstyti sëklas á maiðelius, rai-ðioti etikeèiø. Nuo pat darbo pradþios ikimirties jis vairavo mokslo þmoniø darbà (50metø). Ne kartà keitësi jo pareigos ir ne vi-sada jos didëjo. Taèiau, stebint ið ðalies,atrodydavo, kad nei vairininkas, nei pasi-keitæs jo laivas nesiûbuoja, o tik bangosaplinkui ðokinëja, pliuðkenasi“.

Taigi V.Vazalinsko pëdsakai ávairiapu-siðki, taèiau patys patvariausi buvo ir likstie, kuriuos jis áspaudë á Lietuvos þemësûkio mokslo raidà, o ypaè á Þemdirbystësinstituto pamatus bei dirvoþemio mokslà.

Labai graþiai áamþino tëvo atminimà taippat mokslininkai vaikai, inicijavæ ir ið savosantaupø ásteigæ agronomo Vytauto Vaza-linsko fondà ir premijà þemës ûkio moks-lams uþ fundamentinës krypties tyrimus. Taidoc. dr. Giedrë Purvaneckienë, dr. Vytau-tas Vazalinskas, Zinaida Vogëlienë. Premi-ja ásteigta 1996 m. Lietuvos mokslø akade-mijos Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriauskartu su Lietuvos þemdirbystës institutu.

Premija konkurso tvarka suteikiamamokslininkams uþ vertingiausius individu-alius ar kolektyvinius dirvotyros, þemdirbys-tës ir agrochemijos fundamentinius moks-linius tyrimus. Darbus ir jø autorius konkur-sui Vytauto Vazalinsko premijai gauti siûlomokslo ir studijø institucijø tarybos, sena-tai ir Lietuvos mokslø akademijos nariai. Iðviso premija suteikta uþ 8 mokslo darbus14 mokslininkø. Pirmasis premijos laurea-tas buvo áþymus Lietuvos dirvoþemininkasir agrochemikas prof. habil. dr., LMA narysekspertas Alfonsas Ðvedas uþ darbà „Þe-mës ûkio augalø derliaus priklausomumasnuo dirvoþemio agrocheminiø savybiø“.2009 m. ði premija paskirta Lietuvos þem-dirbystës instituto Joniðkëlio bandymø sto-ties direktorei dr. Stanislavai Maikðtënieneiuþ darbø ciklà „Tausojanèios þemdirbystëspriemoniø glëjiðkø rudþemiø naðumui pa-laikyti mokslinis pagrindimas“.

Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø cen-tro Þemdirbystës institute Dotnuvoje vyku-sioje konferencijoje „Naujausi agronomi-niø tyrimø rezultatai“ kartu buvo paminë-tos áþymaus agronomo mokslininko ir pir-mojo ðio instituto direktoriaus 100-osiosgimimo metinës ir áteikta V.Vazalinsko fon-do premija. Nepaisant sudëtingos ðaliesekonominës situacijos, nutarta ir toliau tæstifondo veiklà kartu ieðkant rëmëjø. Ðiuo me-tu fondà remia V.Vazalinsko vaikai asme-ninëmis lëðomis, UAB Dotnuvos projektai(gen. direktorius dr. Rimantas Dapkus) irLAMMC Þemdirbystës institutas.


Teisæ á gyvybæ turi kiekvienas individas,kiekvienas þmogus. Tai, galima sakyti,jausmas, kultûra, išugdyta savyje. Siekis.Ko norima ir tikimasi, kad bûtø galima lais-vai gyventi, dþiaugtis, mylëti, kurti ir staty-ti. Klonuojant þmogø bûtø eksperimentuo-jama su þmogaus gyvybe ir kiekvienas ne-pavykæs bandymas reikðtø pradëto þmo-gaus þûtá. Toks kûdikis dar prieð pradëji-mo momentà bus norimas ne dël jo pa-ties. Jo bus laukiama ne kaip unikalausasmens, bet kaip kopijos tikslui pasiekti,pvz., tapti mirusio vaiko pakaitalu.

Netrukus ir þmogaus gyvybë gali taptipreke. Gyvenimas pateikia ne vienà pavyz-dá, kai kaþkoks siekis po truputá, neþymiaitapo realus niekam net nepastebëjus, kaiptai ávyko.

Kas yra klonavimas? Klonas – gene-tiškai identiškas organizmo palikuonis, at-siradæs vegetacinio dauginimosi bûdu. Ki-taip sakant, tai yra kopija. 1966 m. JAV pa-sirodë pirmieji straipsniai, kuriuose buvoteigiama, kad ámanoma kurti genetiðkaiidentiðkø þinduoliø, taip pat ir þmoniø, ko-pijas. O 1996 m. britø mokslininkas IanasWillmutas praneðë, kad klonavo avá Doli.Klonavimui buvo panaudota pieno liaukoslàstelë, nors jos rûðis nëra tiksliai þinoma– teigiama, kad buvo >90 proc. pieno liau-kos làsteliø, bet ne 100 procentø. Ta làste-lë buvo sulieta su kitos avies kiauðialàste,prieð tai paðalinus ið jos branduolá. Gautasurogatinë zigota perkelta á gimdà tikintis,kad ið jos iðaugs ëriukas. Taip ir ávyko. Visdëlto sëkmës procentas nedidelis – po su-liejimo gautos 277 zigotos. Ið jø gimë tik 1ëriukas. Jo kûrëjas – Ðkotijos mokslininkasIanas Wilmutas ir jo komanda. Pavykæs klo-navimas jau leido manyti, kad þmogaus klo-navimas yra ranka pasiekiamas. Kita ver-tus, pradëti kelti esminiai klausimai: ar taitikslinga daryti? Kaip tai paveiktø klonuotovaiko sveikatà, ar þmogaus klono sukûri-mas neprieðtarautø þmogaus orumui?

Klonavimas apibrëþiamas kaip vieno-dø, taèiau nebûtinai iðoriðkai identiðkø or-

ganizmø sukûrimas. Jau daugiau kaip 100metø þinoma, jog visø gyvøjø organizmøsavybes nulemia genai, taèiau ir aplinkaturi be galo didelæ átakà. Klonuojant neap-vaisintos kiauðialàstës branduolys pakei-èiamas genetine medþiaga, paimta ið ki-tos kûno làstelës, ir stimuliuojama elektrossrove, kad iðsivystytø embrionas.

Kada tai prasidëjo? Klonavimas nërakoks nors baisus ir nepaprastas atradimas.Atvirkðèiai, jo amþius – toks pats, kaip ir gy-vybës Þemëje. Mûsø laikais jis irgi ganëti-nai populiarus (netgi neskaitant þmogausveiklos). Taip yra dël to, kad klonavimas, oteisingiau – klonavimasis, yra pirmiausia at-siradæs ir iki ðiol puikiai veikiantis daugini-mosi bûdas. Visi gyvi padarai, kurie daugi-nasi nelytiniu bûdu, klonuoja patys save.Pvz., kai bakterijos dalijasi per pusæ, abidukterinës làstelës gauna tokius paèius ge-nus, kokius turëjo motininë làstelë. Bet tai– ne visiems prieinama. Suèiuptam drieþuigali nutrûkti uodega, bet ið nutrûkusio galodrieþas neatauga. Gyvûnø klonavimo tiks-las – sukurti tikslias turimø labai didelio pro-duktyvumo gyvuliø kopijas. Pvz., áprastaiveisiant karves, palikuonës paveldi tik pu-sæ jø savybiø, o kità dalá gauna ið buliaus.Klonuojant tokià karvæ, telyèaitës paveldi vi-sus, o ne pusæ tos karvës genø. Beje, klo-no lytis priklauso nuo klonuojamojo gyvûnolyties. Jei klonuosime karvæ, tai klonai bustik telyèaitës, o jei buliø – tik buliukai.

5 tûkst. m. pr. Kr. buvo sukurta geresnëgrûdø veislë. Tai buvo tam tikros genetinësmanipuliacijos, kurios galëtø bûti atskaitostaðkas. 1 tûkst. m. pr. Kr. sukurtas mulas –originalus kumelës ir asilo kryþminimo re-zultatas. Na, o paties klonavimo pradþia lai-kytini 1952 m., kai buvo klonuotas buoþ-galvis. Vëliau, 1962 m., Dþonas Gurdonas,dirbdamas Oksfordo universitete, paskel-bë, jog klonavo Pietø Afrikos varles.

Iki ðiol þinomi gyvûnø klonai: varlë(1962); karpis (1963); avis Doli (1996);bengališkoji makaka Tetra (2000); 5 ško-tiðki parðeliai (2000 kovas) ir kiaulaitë Kse-na (2000 rugpjûtis); indiškas gauras No-jus (2001 sausis); karvës Alfa ir Beta(2001); katë “CC” (CopyCat) (vëlyvi 2001);kalnø oþys (2001); per tuzinà peliø (2002);triušis (2003 kovas-balandis); mulai Aida-ho brangakmenis (2003 geguþë) ir Jutospionierius (2003 birþelis); briedis Devëjus(2003); þirgas Prometëjas (2003); þiurkëRalfas (2004); maistinës muselës (2004);vandens buivolas Samrupa (2005); vilkësSnuvolf ir Snuvolfy (2005); šunys (2005);šeškas (2009); oþka Hana (2009); kupra-nugaris Indþaz (2009).

Klonavimo bûdai. Reprodukcinis klo-navimas – tai toks dauginimosi bûdas, kaivyriðka lytinë làstelë nereikalinga. Ið kiau-ðialàstës iðimamas branduolys, á jo vietàperkeliamas somatinës làstelës branduo-lys su visa norimo klonuoti individo gene-tine informacija (tada turi gimti individas,identiškas norimam klonuoti individui).

Terapinio klonavimo tokia pat klonavi-mo technika, kaip ir reprodukcinio. Tech-niškai ámanoma klonuoti individo kûnà, betklonuoti individo kaip asmens neámanoma,nes asmuo nëra vien tik kûnas, bet ir dvasi-në bûtybë. Bûdami identiškos kûno san-daros, klonuoti individai bus visiškai skir-tingi asmenys. Terapinio klonavimo tikslasyra gydyti sunkiomis ir nepagydomomis li-gomis (pvz., Alzheimerio liga, diabetas) ser-gantá suaugusá individà, persodinti labora-torinëmis sàlygomis uþaugintus organus.Netgi tie, kurie skatina tokius eksperimen-tus ir tyrimus, pripaþásta, kad þmogaus gy-vybë yra sunaikinama dël potencialios nau-dos kitiems. Taigi kyla klausimas, ar geri tiks-lai gydyti ligonius pateisina priemones –embrionø þudymà? Ar mes „lipam“ kitamgyvam padarui per galvà trokšdami sau ge-ro? Tas pats, kas klausti, ar padëtume gat-vëje uþpultam þmogui.

Klonavimas – tai visø pirma pagalbaþmogui, siekiant já apsaugoti nuo nepagy-domø ligø, padidinti atsparumà joms, ga-limybë sukurti ligoms atsparø individà irtaip išvengti þmonijos išsigimimo. Taip pattai galëtø pagelbëti ðeimoms, kurios ne-gali susilaukti vaikø. Taip, reikia pabrëþti,kad naujø technologijø naudojimas, sie-kiant gràþinti þmogui sveikatà, kompen-

Vienas ið natûraliø gyvenimo procesø, tokiø kaip alkis ir baimë,yra mirtis. Taèiau ðiuolaikinëje visuomenëje siekiama iðstumti iðgyvenimo skausmà sukelianèius dalykus – mirtá, liûdesá, gedëji-mà, kanèià. Ilgainiui keitësi ir pats poþiûris á mirtá. Iki XVIII a.mirtis buvo suprantama kitaip nei dabar – pirmiausia kaipnatûralus ir neiðvengiamas dalykas þmogaus gyvenime. TaèiauXX a. atsiranda mirties draudimas. Vengiama apie jà kalbëti –

Þmogaus klonavimas

kaip iððûkisteisei

Pirmosios þmogausembriono klonuotos

làstelës

Pijus GIRDZIUÐAS


Pirmà kartà Pietø Korëjos universiteto moksli-ninkai 2005 m. klonavo Afganø kurtø veislësðuná, kuris gavo SNUppio vardà. SNU - SeoulNational University sutrumpinimas. Ðiø metøbalandþio 24 SNUppiui sukako 4 metai

taip siekiama apsaugoti laimæ. Þmonës nebeturi laiko gedëti.Þmonës bëga nuo skausmingø iðgyvenimø á veiklà, apsimeta,kad viskas gerai. Kà jie uþmoka uþ ðiuolaikinës besiðypsanèios,orientuotos á malonumus ir teigianèios, kad „viskas gerai“,visuomenës normas, dar per retai susimàstoma.Kai neigiama ir nepriimama to, kas realu, kai bandoma paneigtitai, kas natûralu, atsiranda stresai, ligos ir ávairûs sutrikimai.

suoti kûno trûkumus, yra neabejotinai svar-bus dalykas, atitinkantis individo ir visuo-menës interesus. Taèiau labiausiai baimi-namasi dël genetinio saugumo ir visuome-nës genetinës ateities. Paprasèiausiai to-dël, kad genus (genetinæ medþiagà) lais-va valia gali paimti gydytojas ir juos pa-naudoti ávairiems tikslams be pilieèio þi-nios. O kur dar garantijos, kad persodin-tas klonuotas organas nebus atmestas,neaiðkios ir tokio persodinimo ilgalaikëspasekmës (galimos ligos, iðsigimimai ir kasuþ tai prisiims atsakomybæ).

Populiaroji kultûra, mitai ir kûryba.Þmogaus klonavimas kol kas priskiriamasfantastikos srièiai. Pirmiausia, þmogausklonavimas yra daþnai painiojamas su ge-nø inþinerija. Taip pat paplitusi nuomonë,kad klonuojant atskirus organus ar audi-nius bus ið esmës klonuotas ir uþaugintasvisas þmogus, tada ið jo iðpjauti reikiamiorganai, o pats klonas nuþudytas. Taèiauið tiesø turimos technologijos leidþia klo-nuoti ir uþauginti atskirai tik tà organà, ku-ris yra reikalingas.

Dar vienas paplitæs mitas remiasi klai-

dinga prielaida, kad absoliuèiai visa þmo-gaus asmenybë yra uþkoduota genuose,todël baiminamasi, kad bus klonuotasAdolfas Hitleris ar kitas „blogas“ þmogus,kuris vël pradës savo blogus darbus. Ið tie-sø turimos þinios beveik visiðkai neleidþiaspræsti, kuo taptø uþaugæs konkretausþmogaus klonas, kiek jo asmenybë, mo-tyvai ir tikslai bûtø panaðûs á originalo.

Kompanija „Stemaid“ uþsiima vaistønuo làsteliø senëjimo kûrimu. Atrodo gun-domai? Na, tuo ir þaidþiama. Þmogus jukvisada nori bûti jaunas, stiprus ir graþus.Instrukcija paprasta – ið klonø embrionøpaimtos ir padaugintos làstelës bus per-sodintos pacientui. „Clonaid“ kompanijakelia daug didesná susirûpinimà. Jai va-dovauja jos ákûrëjas Raelis, dvasinis ly-deris, savo tikëjimà esà gavæs ið aukðtes-niøjø bûtybiø – ateiviø. Jis ir per 70 000 jopasekëjø daugiau nei 100 ðaliø teigia jaunuo 2002 m. gruodþio 27 d. klonavæ mer-gaitæ Ievà. Savo knygoje „Yes to HumanCloning“ jis aprašo „visà tiesà“ apie ne-þemiðkas bûtybes – Elohimus. Kad bû-tent jie yra sukûræ mus savose laborato-rijose ir paleidæ á Þemæ. O mûsø protëviaiir dabartiniai þmonës juos klaidingai pa-laikæ Dievu arba dievais.

Mergaitë Ieva, teigiama jø atstovø Flo-ridoje surengtoje konferencijoje, yra pirma-sis klonuotas þmogus. Taèiau daktarëB.Boisselier (viena iš „Clonaid“ kuratoriø)nepateikë jokios vaizdinës medþiagos,DNR pavyzdþiø ar kitokios realios informa-cijos. Ji, beje, teigë, kad tai nëra klonas, oklonavimo rezultatas. Kol kas artimiausi jøplanai yra klonuoti Maiklà Dþeksonà, „kaiptalentingà artistà, aktyviai besidomëjusánaujomis technologijomis“.

Þmogaus teisës. Tapsmo momentas:ar vienos savaitës, mënesio gemalas turitokias pat teises, kaip ir devyniø mënesiøgemalas ar gimæs kûdikis?

1869 m. popieþius Pijus IX atmetë to-kià teorijà, pareikšdamas, jog gemalas ágy-ja sielà tuo metu, kai ávyksta apvaisinimas.Popieþius Jonas Paulius II šià nuostatà pa-tvirtino enciklikoje Evangelium vitae (1995).Gemalas yra jau visateisis þmogus, tad irjo nuþudymas priskiriamas prieþmogþudystës, o gemalo làsteliø naudoji-mas yra lygus þmogaus išnaudojimui, jonuþudymui kitø naudai.

O kaip pats klonavimas gali paþeisti

þmogaus teises ir orumà? Tikràja to þo-dþio prasme neleisti bûti tokiam kaip visi.Tai gali bûti traktuojama kaip nelygybë.Pradëjimas ne seksualinës sueities bûdu,o mëgintuvëlyje jau gali ðokiruoti ne tikaplinkinius, bet ir paèiam þmogui, kurisbuvo taip pradëtas, sukelti baisias mintisir slogumà.

Teisë á gyvybæ. Konstitucijoje átvirtintair kita teisë – teisë á gyvybæ (19 str. Þmo-gaus teisæ á gyvybæ saugo ástatymas). O jipaþeidþiama, nes klonuojant þûva embrio-nai, kuriais manipuliuojama, o embrionasjau yra þmogiškoji bûtybë.

Mokslas árodë, kad þmogaus gyvybëprasideda nuo zigotos ir kad jai priklausovisos prigimtinës asmens teisës, ið kuriøpati fundamentaliausia – teisë á gyvenimà.Todël þmogaus gyvybë privalo bûti abso-liuèiai gerbiama ir saugoma nuo paties josatsiradimo momento. Kadangi embrionasprivalo bûti traktuojamas kaip atskiras as-muo (o ne tik potencialus asmuo), tai taippat turi bûti ginamas ir jo nelieèiamumasbei vientisumas.

Šalys, kuriose draudþiama kurtiþmogaus embriono kamienines làste-les naudojant embrionà. O kiek ðis klau-simas susijæs su Lietuva?

Lietuvoje yra priimtas „Lietuvos Respub-likos Biomedicininiø tyrimø etikos ástaty-mas“, kurio 3 str. Biomedicininiø tyrimø tiks-lai, objektai ir atlikimo ypatumai sako, kadþmogaus klonavimas Lietuvoje yradraudþiamas. Šis ástatymas reglamentuo-ja etikà, leidimus, principus, kuriø pagrindi-nis yra tas, kad þmogaus interesai svarbesniuþ visuomenës ir mokslo interesus, taip patkelia atsakomybæ uþ paþeidimus. Taèiau kli-nikiniai tyrimai, kaip ir kiti tyrimai mokslo la-bui, ðio etikos ástatymo yra leidþiami. Bio-medicininiø tyrimø etikos ástatymas sako,kad galimi tik klinikiniai þmogaus embrio-no stebëjimai (neinvaziniai tyrimai). Leidþia-ma atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus,kuriø numatoma nauda tiriamam vaisiui di-desnë uþ medicininæ rizikà. Þmogaus emb-riono kamieniniø làsteliø paëmimo veiks-mas, kuris yra invazinis, sunaikinantis þmo-gaus embrionà (kai kuriø ðaliø mokslinin-kai teigia, kad paimti þmogaus embrionokamienines làsteles, nesunaikinant patiesembriono, yra ámanoma), yra draudþiamas.Ástatymai iki ðiol aiðkiai neapibrëþia þmo-gaus embriono kamieniniø làsteliø áveþimoá Lietuvà bei iðveþimo uþ jos teritorijos klau-simo. Þmogaus embriono kamieniniø làs-teliø, iðgautø kitose ðalyse tokiais bûdais,kurie Lietuvoje yra pripaþinti neteisëtais,áveþimas ir naudojimas Lietuvoje prieštarau-ja LR Biomedicininiø tyrimø etikos ástatymui.Todël þmogaus embriono kamieniniø làs-teliø áveþimo á Lietuvos Respublikos terito-rijà ir iðveþimo ið jos ribojimas bûtø priimti-nas pagal galiojanèià teisæ.


1997 m. balandþio 4 d. buvo pasi-rašyta Ovjedo konvencija. Europos Tary-ba (47 Europos demokratiniø valstybiøtarptautinë organizacija), Europos Bendri-ja (dabar ES) ir kitos valstybës pasiraðëðá teisiø rinkiná atsiþvelgusios á JT „Visuo-tinæ þmogaus teisiø deklaracijà“, „Vaikoteisiø konvencijà“ ir „Þmogaus teisiø ir pa-grindiniø laisviø apsaugos konvencijà“.Tuo siekë garantuoti, kad þmogaus tei-sës ir pagrindinës laisvës turi bûti saugo-mos, nes matë spartëjanèià medicinos irbiologijos paþangà. Šalys, pasirašiusiosšià konvencijà, sutarë, kad þmogaus in-teresai ir gerovë yra svarbesni uþ iðimti-nius visuomenës ar mokslo interesus. Vi-si biologijos ir medicinos srities moksli-niai tyrimai atliekami laisvai, atsiþvelgiantá ðios Konvencijos nuostatas ir kitas teisi-nes nuostatas, garantuojanèias þmogausapsaugà. Taèiau tais atvejais, kai ástaty-mai leidþia moksliniams tyrimams naudotiembrionus, dirbtinai apvaisintus mëgin-tuvëlyje, jie turi garantuoti atitinkamà emb-riono apsaugà. Kurti þmogaus embrionusmoksliniams tyrimams yra draudþiama.

1998 m. sausio 12 d. ši Konvencija Pa-ryþiuje buvo papildyta – pasirašytas „Pa-pildomas protokolas dël þmoniø klonavi-mo uþdraudimo“. Kiekviena intervencija,kuria siekiama sukurti þmogø, turintá tà pa-tá branduolio genø rinkiná, kaip ir kito þmo-gus, gyvo ar negyvo, yra draudþiama.

Ðaliø teisiø rinkiniai, numatantyskurti þmogaus embrionus norint gautiþmogaus embriono kamieniniø làste-liø. Keliose valstybëse iðleisti teisës aktaisukuria prielaidas kurti þmogaus embrio-nus tam, kad vëliau ið jø bûtø galima ið-gauti þmogaus embriono kamienines làs-teles ir jas panaudoti tyrimams. Apsaugaèia traktuojama kaip laisvas ir informuo-tas donorø sutikimas, be kurio nebûtø ga-lima iðgauti kamieniniø làsteliø ið embrio-no. Taip uþkertamas kelias donoro teisiøpaþeidimui. Nors ir leidþiama atlikti emb-rionø tyrimus, taèiau draudþiama kurtiembrionus turint tikslà juos panaudoti ty-rimams. Taip pat svarbu, kad në viena iððiø valstybiø nëra pasiraðiusi ar ratifikavu-si Ovjedo konvencijos, taèiau stengiasi lai-kytis nuostatos, kad intervencija siekiantmodifikuoti þmogaus genomà gali bûti at-liekama tik profilaktikos, diagnozavimo argydymo tikslais ir tik tais atvejais, kai inter-vencija nesiekiama modifikuoti palikuoniøgenomo, ir tais atvejais, kai ástatymui lei-dþiant mokslinius tyrimus su dirbtinai ap-vaisintais embrionais garantuojama atitin-kama embriono apsauga. Kurti þmogausembrionus moksliniams tyrimams yradraudþiama (D.Britanija, Belgija).

Baþnyèios poþiûris. Kaip ir daugelisþmoniø, Baþnyèia nepritaria klonavimui.Baimes dël galimybës taikyti klonavimà

þmonëms pareiškë ir Vatikano bioetikosekspertas, Romos Gemelli klinikos Bio-etikos instituto direktorius vyskupas ElioSgreccia, kuris taip pat priminë tarptau-tiná draudimà dirbtinai reprodukuoti iden-tiðkus asmenis. Vyskupas pabrëþia, kadklonuotas þmogus bûtø sukurtas pagalþmogaus, o ne pagal Dievo paveikslà irpanaðumà. Tvirtinama, jog þmogaus klo-navimas prieðtarauja prigimèiai bei die-viðkajam ástatymui, nes kiekvienas asmuoturás teisæ bûti pradëtas ir gimti santuo-koje ir ið santuokos. Baþnyèia skatinavalstybes kuo skubiau priimti ástatymus,draudþianèius klonuoti þmones.

Jungtinëse Tautose esantis stebëto-jas arkivyskupas Renatas Martinas JTbûstinëje Niujorke pareiðkë, kad buvobandyta klonavimà pateikti kaip pagal-binæ gyvybës perdavimo priemonæ po-roms, kurios buvo nevaisingos arba ne-galëjo kitaip ásigyti vaiko. Taèiau tai buvoatmesta kaip labai rizikingas veiksmas.Tokià pozicijà lemia antropologinës ir eti-nës prieþastys. Nepriimtina, kai vaikaspradedamas ne tëvo ir motinos meilësaktu, nes toks aseksualus pradëjimas ne-sukuria tarpasmeninës vaiko ir tëvø vie-nybës. Arkivyskupas teigë, kad terapináklonavimà, þmogaus embriono gamybàdël specializuotø kamieniniø làsteliø tamtikroms ligoms gydyti, o vëliau jo sunai-kinimà bûtina uþdrausti. Toks þmogausiðnaudojimas etiðkai nepateisinamas,nes embriono sukûrimas tam, kad vëliaubûtø sunaikintas, ið pagrindø þeidþiaþmogaus orumà.

Kovo 12 dienà Europos Parlamentaspriëmë rezoliucijà, draudþianèià klonuo-ti þmones. Europos Parlamento pareiški-me tvirtinama, jog þmoniø klonavimas yra„sunkus þmoniø pagrindiniø teisiø ir jølygybës principo paþeidimas”, nes yrasudaromos sàlygos daryti þmoniø atran-kà ir su jais eksperimentuoti. Bet kuris as-muo, mëginantis padëti (ar bandantis taipadaryti) gimti þmogaus embrionui su to-kia paèia genetine informacija kaip kitasembrionas, vaisius, gyvas ar miræs asmuoarba kuris perkelia á moters organizmàembrionà, turi bûti baudþiamas skiriantbaudà arba ákalinant iki penkeriø metø.

Matyti, kad ástatymø leidëjai bandokovoti su netinkamais klonavimo bûdais.Taip pat ir Baþnyèia, laikydamasi savo ási-tikinimø ir moralës normø, pritaria natû-ralumui ir nusistovëjusiam þmogaus at-siradimo bûdui santuokoje. Visi turi skir-tingø interesø – komercija, gydymas,smalsumas. Baþnyèia pasiryþusi neiti átuos klodus, kurie nëra skirti þmogausrankø darbui. „Kartais mokslo paslaptysturi bûti neámintos, to reikia, kad liktumeþmonëmis“, – sako bioetikos specialis-tas kunigas prof. dr. Andrius Narbekovas.

Visoje Bulgarijos teritorijoje – slëniuo-se ir kalnuose, miestuose ir kaimuose, kurvyko ánirtingi rusø ir turkø mûðiai dël na-cionalinio bulgarø iðsivadavimo, pastatytibalto akmens paminklai, kuriais mûsøtautieèiai iðreiðkë dëkingumà ðiame kareþuvusiems daugiatautës Rusijos imperi-jos kariuomenës kariams. Visoje Bulgari-joje pastatyta per 450 didingø paminklø,ið jø apie 100 yra Pleveno apskrityje (ðiau-rës Bulgarija – vert. past.). Daugelis jø yragraþûs architektûros kûriniai, pastatyti uþþmoniø paaukotas lëðas. Dalis statybiniømedþiagø (marmuras, granitas ir kt.) bu-vo atveþta net iš uþsienio (daugiausia išOdesos), o kitos gamintos vietoje.

Rusø ir turkø karas (1877–1878) ið tie-sø paliko gausø istoriná palikimà. Teisin-

Lietuviø Petko MANGAÈEVAS

Transportuisiûlomi varikliai,

kurie neterðiagamtos

Panaudojus nuolatinius magnetuskaip judesio transformatorius pavyko su-kurti tobulus mechaniniø virpesiø ir ban-gø generatorius. Uþ sukurtà jø veikimoprincipà K.Ragulskis ir R.Ruzgus gavo

Stara Planina kalnuose vyko vieni iðsvarbiausiø mûðiø uþ Bulgarijos laisvæ. Þuvo

tûkstanèiai bulgarø ir Rusijos imperijos kariø.Ðipkos virðukalnëje pastatytas Laisvës

paminklas. Vietovë vadinama ,,Erelio lizdu”


grenadieriø relikvijos BulgarijosRadenas – 13-osios kavalerijos divizijos va-das. Gimë Kuršo gubernijoje. Mirë staiga1878 m. ið sausio 15 á 16 dienà; papulki-ninkis Julianas Adamovièius – kilæs ið dva-rininkø giminës Vilniaus gubernijoje.

Pleveno karo istorijos muziejuje saugo-mos ir kelios herojiðkai þuvusiø uþ Bulgari-jos laisvæ lietuviø grenadieriø relikvijos. Tailiudija maldaknygë lietuviø kalba4 , taèiauiðspausdinta kirilica. Maldaknygës ilgis 18cm, plotis 9,5 cm ir storis 3,5 cm. Bendraapimtis 627 puslapiai. Mums, be abejo, ádo-mi ðios relikvijos istorija. Ðià maldaknygæ1877 m. liepos 10 d. iš turkø kareivio uþ 5graðius5 nupirko archijerëjus Antonijus Po-povas ið Pleveno tuoj po pirmo mûðio, ávy-kusio 1877 m. liepos 8 d., kur dël miestokovësi rusø ir turkø kariuomenës.

Kita muziejuje iðsaugota relikvija yralietuviðka maldaknygë, spausdinta loty-niðkomis raidëmis6 . Jos matmenys: ilgis14,5 cm, plotis 9,6 cm, knygos storis 4cm, 668 puslapiai.

Išvardijus šiuos faktus, vargu ar reikiakokiø nors ypatingø apibendrinimø. Tadparodykime dosnumà savo materialiniu irdvasiniu ánaðu, kai pasitaiko tokia galimy-bë, kaip ði, idant iðsaugotume prisimini-mà apie visus lietuviø grenadierius, be ku-riø pasiaukojimo ir didvyriðkumo laisvaBulgarija ir jos moderni valstybë iki šiosdienos bûtø likusi tik sparnuota svajonë irbergþdþia auksinë bulgarø tautos viltis.

Iš bulgarø kalbos vertë LAIMA MASYTË

1 Èia turimi omenyje visi kariniai laipsniai, esan-tys þemiau „karininko“ (aut. past.).

2 Ñ. Çàèìîâ. Ñâåòèòå ìåñòà íàïðèçíàòåëíà Áúëãàðèÿ, Ñîôèÿ, 1922, p. 69.

3 Ö. Ãåíîâ. «Ïî áîéíèÿ ïúò íàîñâîáîäèòåëèòå», Ñîôèÿ, 1976, p. 202–203.

4 Muziejaus inventorius Nr. A-694.5 Tuometinis piniginis vienetas Bulgarijoje (aut.

past.).6 Muziejaus inventorius Nr. A-832.

TSRS iðradimà, pripaþintà pionieriðku, t.y.pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliau jie abu1980–1992 m. ištobulino ðiø varikliø veiki-mo principà ir gavo pripaþintø aðtuoniø ið-radimø liudijimus. Vëliau, reorganizavusK.Ragulskio veiklà, nebebuvo galimybiøplëtoti tyrimus ir išradimus bei tø genera-toriø ágyvendinimà praktikoje. Sukurti vir-pesiø ir bangø suþadinimo generatoriai turisvariø privalumø palyginti su ligšioliniais.Jie gali bûti nuo mikro iki makro pagal ga-lingumà, gali bûti ir daugiakoordinatiniai,maþo svorio, lengvai valdomi pagal gene-ruojamø procesø charakteristikas.

Toliau plëtodamas tyrimus, akademi-kas K.Ragulskis sukûrë varikliø, pagrás-tø nuolatiniais magnetais, veikimo prin-cipus. Jø esmë – magnetø komponavi-mas ir ávedami papildomi judesiai. Pa-tentuoti jø nepavyko dël per dideliø ið-laidø. Todël apie tokiø varikliø veikimoprincipà prieš daugiau negu dvejus me-tus K.Ragulskis paskelbë straipsná þur-nale „Journal of Vibroengineering“.Jame pateiktas pavyzdys variklio, kurissusideda iš statoriaus su dviem magne-tø eilëmis ir rotoriaus su viena magnetøeile. Varikliui veikiant aðinis judesys tarp

statoriaus ir rotoriaus garantuojamas ki-nematiškai.

Tokie varikliai gali pakeisti vidaus de-gimo variklius transporte (automobiliuo-se, motocikluose, dviraèiuose, nedide-liuose lëktuvuose ir skraidymo aparatuo-se, laivuose), elektros gamyboje (pa-vyzdþiui, turistai gali panaudoti tokius va-riklius su elektros generatoriais) ir kitosesrityse. Be to, sëkmingai kuriamos mag-netiná laukà izoliuojanèios medþiagos.

Visa tai atveria galimybes saugotimûsø aplinkà nuo tarðos.

muziejuosegumo dëlei turëtume paminëti, kad šiamXIX a. Europoje vykusiam karui skirta be-ne daugiausia tyrinëjimø, memuarø ir biog-rafinës literatûros, meniniø ir kinematog-rafijos kûriniø. Itin smulkiaiiðanalizuoti ir surašyti visikaro ávykiai ne tik pagal më-nesius ir savaites, bet net-gi pavalandþiui! Akylûs ty-rinëtojai nepraleido në vie-nos pasirengimo karui, joeigos ir rezultatø smulkme-nos. Taèiau yra svarbus da-lykas, kurá istorijos moks-las, siekdamas apibendrintikaro ávykius, vis dëlto pra-leido. O bûtent tai, kad Ru-sijos imperijos kariuomenëanaiptol nebuvo monolitinëtautiniu atþvilgiu karinëstruktûra. Jà sudarë ávairiøtuometës Rusijos imperijostautybiø atstovai.

Neseniai buvo manyta,kad Bulgarijos muziejuosenëra relikvijø, priklausanèiøtautiniu ir geografiniu prin-cipu sudarytø pulkø kariams. O konkre-èiø, pavyzdþiui, Lietuvos atstovø daiktø pa-ieðka buvo laikoma visiðkai bergþdþia. Lai-mei, pastaruoju metu aptikau itin ádomiøþuvusiø dël Bulgarijos laisvës grenadieriøiš Lietuvos vardø ir relikvijø. Nuoþmiuosemûðiuose dël Pleveno þuvo lietuviø pulki-ninkas Salingra ið 9-ojo ðauliø bataliono,keturiø þemesniø rangø kovotojai1 iš 4-ojoleibgvardijos Lietuvos pulko, septyniþemesnio rango kariai iš 7-ojo Þemaitijosgrenadieriø pulko, keturiolika þemesniorango kariø ið 4-ojo husarø Marijampolëspulko2 . Bulgarø istoriografijai þinomi tokiø

pulkø iš Lietuvos pavadinimai: iš elitinioGvardijos korpuso – treèioji pëstininkø di-vizija, leibgvardijos iš Lietuvos pulkas; išGrenadieriø pëstininkø pulko – grenadie-riø pëstininkø Þemaièiø pulkas; iš IV armi-jos korpuso – ketvirtoji kavalerijos divizija,ketvirtasis Marijampolës husarø pulkas; ið

IX armijos korpuso –51-as Lietuvos pës-tininkø pulkas.3

Nors grenadieriøiš Lietuvos, dalyva-vusiø rusø ir turkøkare, sàraðai toligraþu nëra iðsamûs,vis dëlto Bulgarijosþemëse iðliko kai ku-rie jø vardai: pulki-ninkas baronas Kar-las Voldemaras Arn-shofenas – fligelioadjutantas, leibgvar-dijos Lietuvos pulko,kuris áëjo á 3-iosiosgvardijos pëstininkødivizijos I brigadà,vadas; leitenantasBrunas – suþeistas1878 m. sausio 4 d.prie Dermendere;

jaunesnysis leitenantas Fon Burmeisteris– suþeistas 1878 m. sausio 5 d. prie Der-mendere; leitenantas Gedlundas – suþeis-tas sausio 4 d. prie Karagadþako; gene-rolas leitenantas Vasilijus Geimanas, gi-mæs 1823 m. Kauno gubernijoje; jaunes-nysis leitenantas Lazo; kapitonas Narbu-tas; štabskapitonas Julianas Liutkevièius,ðauliø kuopos vadas, kilæs ið dvarininkøgiminës Kauno gubernijoje; BronislavasPorazinskis – medikas, þemdirbio sûnusið Kauno gubernijos; Viaèeslavas Pelika-nas – gydytojas chirurgas, mirë 1878 m.sausio 3 d.; generolas majoras Leonidas


Greta valstybës saugomø nekilnoja-møjø kultûros vertybiø – Kauno klinikøstatiniø komplekso ir Kauno tvirtovës 7-ojo forto – Þaliakalnyje, maþoje Eiveniøgatvelëje, stovi þymaus Lietuvos dailinin-ko ir baldininko Jono Prapuolenio (1900–1980) sodyba.

Taisyklingos konfigûracijos sklypeišsaugota visa autentiška aplinka. Joje yrasodybos pagrindinis gyvenamasis namas,baldø dirbtuviø studija, vasarnamis, sodas.

Gyvenamasis namas Jono Prapuole-nio pastatytas 1926 metais. Dailininkoþmona E.Prapuolenienë prisimena, kadnamui statyti Jonas Prapuolenis panau-dojo ðioje vietovëje augusiø topoliø me-dienà. Suprojektuoto pastato fasadø archi-tektûriniam sprendimui bûdingas santûru-mas ir lakoniðkumas. Staèiakampiø lan-gø eilës horizontaliai skaido taisyklingà sta-èiakampá pastatà, kuris dar papildytasdviem aukðtais su rûsiu ir á kiemo pusæsuformuota terasa. Pagrindinëse namo du-ryse árengta spalvoto metalo durø ranke-na ir paðto dëþutë su iðgraviruotu uþraðu,,E. J. Prapuoleniai‘‘, iðlikusi iki ðiø dienø.

Kauno apskrities archyve saugomasgyvenamojo namo priestato statybos pro-jektas. Archyvinëje byloje esanèiame Jo-no Prapuolenio, gyv. Kaune, Eiveniø g. 5(7 fortas), prašyme, kurá Kauno miesto sta-tybos komisija gavo 1932 m. sausio 19 d.,rašoma: „Pristatydamas projekto braiþi-nius su nuoraðu, praðau Statybos Komisi-jà leisti man dastatyti antrà galà namoesanèio Kaune“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L.3). Šiame prašyme nurodoma, kad JonoPrapuolenio þemë yra valdoma Þemës re-

Dailininkas,

Asta NAURECKAITË

Jono Prapuolenio suprojektuoti baldai

JonasPrapuolenis

baldininkas

formos valdybos perleidimo aktu. Sklypoplotas sudaro 3 tûkst. kvadratiniø metrø iryra iðsidëstæs greta Geidamavièiaus þe-mës pietuose, A.Prapuolenio rytuose, Mar-tisiaièio vakaruose, o ðiaurëje – Eiveniø gat-vës (kalba netaisyta – aut.). Numatyta pri-statyti statiná ið medþio, 2-jø aukðtø, deng-tà skarda, ðildomà krosnimis.

1932 m. sausio 28 d. statybos komi-sijos pirmininkas, Kauno miesto burmist-ras ir Kauno miesto inþinierius praneðëKauno miesto policijos vadui, kad Kau-no miesto statybos komisija leidþia „pil.Jonui Prapuoleniui pagal patvirtintà brai-þiná pastatyti dalá gyvenamo medinio dvie-jø aukðtø namo (buv. VII forte) Eiveniø gat-vëj Nr. 5, bet su sàlyga, kad: 1) atstumasnuo dûmtraukiø vidaus iki mediniø daliøbûtø ne maþesnis kaip 27 cm; 2) bûtøkviestas miesto Statybos Skyriaus atsto-vas dedant namø pamatus ir galutinai uþ-baigus visus statybos ir árengimo darbus,prieð ágyvendinant gyventojus; 3) techni-kinæ prieþiûrà pasiimtø asmuo, turás teisësvesti statybà“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 4)(kalba netaisyta – aut.). Statybos metutechninæ prieþiûrà ásipareigojo vykdyti di-plomuotas inþinierius architektas N.Ma-èiulskis, gyv. Kaune, Viðinskio g. 27, bt.Nr. 3. Todël leidimas gyvenamajam namuipristatyti Kauno miesto savivaldybës bu-vo išduotas 1932 m. geguþës 23 dienà.

Po metø, 1933 m. lapkrièio 29 d., pra-neðimu Nr. 3 Jonas Prapuolenis Kaunomiesto savivaldybei praneðë, kad na-mus, statomus pagal statybos komisi-jos 1932 m. sausio 28 d. iðduotà leidimà

Nr. 1662, þemës sklype, esanèiame Ei-veniø g. 5, jau baigia árengti. Namø pir-màjá aukðtà sudarë valgomasis, virtuvë,miegamasis, ,,salionas‘‘ (sàvoka pagalprojektà – aut.). Antrajame aukðte supro-jektuotos valgomojo, miegamojo, virtuvësir kambario patalpos (Kauno apskrities ar-chyvas. F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 5).

Jonas Prapuolenis 4-àjá dešimtmetágreta gyvenamojo namo pastatë papras-tos ir santûrios architektûros pastatà,kuriame ásteigë privaèià baldø dirbtuvæ.Ji 1932–1934 m. funkcionavo kaip Ðvieti-mo ministerijos remiama mokymo studi-ja. Èia iki ðiol laikomi dailininko sukurtidarbai, iðsaugota darbo vieta su auten-tiðkais baldininko árankiais.

Iki ðiol iðlaikæs autentiðkus droþinë-tus langø apvadus, droþinëtà verandà irpastato frontonà vasarnamis, maþas na-melis, apsuptas Jono Prapuolenio áreng-tø aviliø (ið medþio kamieno ar standar-tinës formos). Taip pat sklype stovi pa-vësinës ir duðo fragmentai, stogastulpis,

Dailininko ir baldininko JonoPrapuolenio sodyba


Jono Prapuolenio staliaus árankiai

sodo suolelis, ið akmens sukurtos skulp-tûros – Kauno meno mokyklos mokslei-viø kursiniai darbai.

Sodyboje taisyklingai suformuoti be-toniniø plyteliø takeliai daþytø akmenë-liø pakraðèiais ir gëlynai. Sodybà juosiamedinë droþinëta tvora su vartais ir var-teliais. Viskas autentiška, sukurta patiesdailininko.

1957 m. rugsëjo 4 d. „Kauno tiesoje“dailininkas J.Prapuolenis raðë: „Kaip ir kitibuities daiktai, taip ir baldai turi turëti aið-kià gyvenimiðkà paskirtá. Baldø paskirtisturi atsispindëti tiek forma, proporcijomis,dekoravimu, tiek spalva. Taip pat reikia,kad baldai turëtø to ar kito kraðto meni-niø tradicijø bûdingus bruoþus. Jie turi bû-ti patogûs naudoti, patvarûs ir nebrangûs.Trumpai tariant, visapusiðkai geri baldaituri atitikti tiek praktiškus, tiek ir estetiniusþmogaus reikalavimus. Be šito baldaidaugiau ar maþiau nustoja savo vertin-gumo“. Šie þodþiai patvirtina, kad JonoPrapuolenio kûryba buvo iðskirtinë. Ne-gali nepastebëti sukurtø baldø menišku-mo, puoðybos ypatybiø, baldø plokðtu-mose esanèiø ornamentø – ávairiø krûmøir medþiø (alyvos, obels, ðaltekðnio, ber-þo ir kt.) atplaiðø, kaulo ar rago, netgi per-lamutro inkrustacijø.

Ádomûs ir originalûs dailininko sukur-ti valgomojo, sveèiø kambario, miegamo-jo, vasarvietës baldai, svetainës baldøkomplektas „Pasaka“, vaikø kambariobaldø komplektas „Paukštelis“, sveèiøkampelio baldø komplektas „Šviesuliai“,jaunosios dovanø kampelio baldai, poil-sio kampelio baldø komplektas „Saulu-të“, baldai jungtuviø apeigoms, medþio-tojo kampelio baldai, sodo-verandos bal-dai, komplektas bibliografui V.Steponai-èiui (padidinamas valgomasis stalas, 6këdës, indauja, poilsio kampelio stalelis,minkðtasuolis, 2 minkðti krëslai (foteliai),2 knygø spintos ), komplektas dailininkuiA.Galdikui (valgomasis stalas, 6 këdës,poilsio kampelio apvalus staliukas, 2minkðti krëslai), kraðtotyrininkei M.Glem-þaitei (darbo stalas, pintas krëslas, 2

minkðti krëslai, valgomasis stalas, 4 kë-dës, apskritas stalelis, 4 taburetës, sofa-lova, drabuþiø spinta, indø ir knygø spin-ta, 2 knygø spintelës), reþisieriui A.Ole-kui (staèiakampis stalas, 8 këdës, 2 krës-lai, 2 kampiniai suolai, indø spinta, pa-stovas gëlëms), dëstytojui V.Banaièiui(svetainës staèiakampis stalas, 2 pus-minkðèiai krëslai, 2 minkðtasuoliai, 2 sie-ninës spintos, sietynas, miegamojo 2 so-fos-lovos, apvalus staliukas, 2 krëslai, 2maþi suoleliai, 2 sieninës spintos, karni-zai uþuolaidoms, sietynas) ir kt.

Dailininkas J.Prapuolenis sukûrë Kau-no karininkø ramovës svetainës gotikinësmenës interjerà: lubas, buazerijà (medinësplokðtës, dengianèios pastato vidaus sie-nas ar jø dalá. Daþoma, lakuojama, iðta-poma, kartais paliekama natûralaus me-dþio. Dekoruojama raiþiniais, intarsija, kar-tais auksuojama), parketà, duris, skobná,12 pusminkðèiø krëslø, 2 kampinius suo-lus, taip pat Karininkø ramovës reprezen-taciniø baldø komplektà: skobná, 2 minkð-tus krëslus, 2 këdes, spintà, maþà stalelá,minkðtasuolá, 2 krases, knygø spintelæ, 3pastovus gëlëms ir skulptûrai, þibintà ið ra-gø, karnizus uþuolaidoms.

Kurdamas baldus, menininkas daugeksperimentavo, ieðkojo patogiø meniniøformø, stengësi suderinti funkcionalumàir groþá. Modernizmà derino su tautos me-no iðtakomis.

Jonas Prapuolenis kûrybiná kelià pra-dëjo 3-iojo deðimtmeèio pabaigoje. 1923–1928 m. studijavo Kauno meno mokyklosbendrame skyriuje. Nuo 1928 m. meninin-kas dalyvavo dailës parodose. 1934–1935m. tobulinosi Paryþiaus Nacionalinëjeaukðtojoje dailës ir amatø konservatorijo-je, interjero skyriuje. 1937 m. Pasaulinëjeparodoje Paryþiuje apdovanotas aukso irsidabro medaliais, Tarptautinëje amatø pa-rodoje Berlyne 1938 m. áteiktas diplomas.Didelæ átakà dailininko kûrybiniame kelyjeturëjo skulptorius Vladas Grybas, paskati-næs baldø komplektams ir interjeramsieškoti lietuviško charakterio.

Baldininkas ir dailininkas Jonas Pra-puolenis sodyboje Eiveniø gatvëje Nr. 5Kaune gyveno 1926–1980 metais. Gyve-namasis namas buvo vietinës reikðmësistorijos paminklas. 2005 m. ásigaliojusNekilnojamojo kultûros paveldo apsau-gos ástatymui, namas Eiveniø g. 5 yra kul-tûros vertybiø registre registruota nekil-nojamoji kultûros vertybë. Išsaugojusi ver-tingàsias savybes ir jø visumà sodybareikšminga kaip kompleksinis objektas,kuriame buvo sukurti vieni svarbiausiøLietuvos taikomosios dekoratyvinës dai-lës darbø, turëjæ átakos visai baldø gamy-bai Lietuvoje.

VytautoMeškos knygoje„Laiškai iš Biršto-no“ dalykiðkai, okartu populiariai irvaizdingai pasa-kojama apie Lie-tuvos ir uþsieniokurortus, sanato-rijas, kurortiná gy-dymà, raðomaapie ðirdies, krau-jotakos ir virðkini-mo sistemø, sà-nariø, infekcines,nervø ir psichikosligas, kûrybinápervargimà, nar-

Graþus jubiliejusVYTAUTAS MEÐKA ÐVENÈIA

NEEILINÁ GIMTADIENÁ

V.Meðkos pastangomis Lietuvos ku-rortologai glaudþiais dalykiniais ryðiaisbuvo susijæ su þinomais Lietuvos moks-lininkais – profesoriais J.Ðopausku,H.Guobiu, A.Þiugþda, J.Dievaitiene,V.Sadausku, S.Gruodyte, J.Kupèinskuir þymiais uþsienio kurortologais. Visus,kurie susidûrë su dr. V.Meðka, þavëjo jo,kaip mokslininko, gilumas, áþvalgumas,kûrybiðkumas, o svarbiausia – nuoðir-dumas, geranoriðkumas ir þmogiðku-mas paèia plaèiausia prasme.

Prie nuoðirdþiai Jubiliatà sveikinan-èiøjø prisideda ir „Mokslas ir gyvenimas“,kurio autorius V.Meðka yra nuo 1965 me-tø ir doc. dr. Remigijus Garalevièius.

komanijà. Skaitytojai supaþindinami sumoderniais kai kuriø ligø gydymo bû-dais – gamtovaizdþiais, spalvomis, kva-pais, knygomis, muzikos terapija ir kt.

Autorius pataria, kaip apsisaugotinuo ligø, kaip reikia dirbti ir ilsëtis, mai-tintis, áveikti nemigà, kaip ilgiau iðliktikûniðkai ir dvasiðkai jaunam.


Harmoningai nugyventi amþiø ir su-laukti ligomis neapsunkintos bei veiklios,kûrybingos senatvës be pastangø neáma-noma. Ðiam tikslui pasiekti reikia ruoðtisvisà gyvenimà. Gyventojø rengimas se-natvei turi bûti socialinës politikos dalis irapimti fiziná, psichologiná, kultûriná, eko-nominá, medicininá ir kitus pasirengimobûdus. Senstanèio þmogaus gyvenimeturi atsirasti motyvacija – kam gyventi. Tiktada jis supras, kaip gyventi, ir dël to pa-gerës jo gyvenimo kokybë.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ,susidarë prielaidos sukurti savarankiðkà,savanoriðkà, ne pelno siekianèià visuome-ninæ organizacijà, kuri savo veikla laiduo-tø vyresnio amþiaus þmoniø geresnæ so-

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio ðaliø, didëja pagyvenusiø asmenø skaièius – vyksta þmoniøsenëjimo procesas. Ðiai didelei socialinei grupei nëra lengva integruotis á dinamiðkà, technologiðkà

aplinkà ir iðvengti psichologiniø bei socialiniø problemø. Nepaisant išsilavinimo, vyresnioamþiaus þmogui sunkiau sekti ir suvokti ávairià bei gausià informacijà, pareikðti savo nuomonæ

taip, kad ji bûtø suprasta ir išgirsta. Kur kas geriau jauèiasi tie asmenys, kurie sugeba persiorien-tuoti á iðsvajotàjá pomëgá, kurio dël darbo, laiko stokos ar kitø prieþasèiø negalëjo ágyvendinti. Tai

ávairios meno ðakos, literatûra, dainos, kelionës ir kt. Pagyvenusiems þmonëms, kai vaikai jausavarankiðki, o vaikaièiai uþauginti, ðias svajones lengviau ágyvendinti. Todël valstybiniu mastu ir

asmeniðkai kiekvienam pilieèiui pravartu susimàstyti apie senstanèios visuomenës bûtá, apiekiekvieno, ypaè reikalingo pagalbos, þmogaus gyvenimà bei jo kokybæ.

Doc. dr. Vanda BRIMIENË,dr. Birutë GAIGALIENË,

Irena JONKUVIENË universitet

cialinæ integracijà á visuomenæ, skatintø jøproduktyvø ir turiningà gyvenimà, palaiky-tø darbingumà, fiziná aktyvumà, skatintøþiniø bei kultûros lygio këlimà, keistøsi gy-venimo patirtimi, visokeriopai kovotø suprieðlaikiniu senëjimu. Tokios organizaci-jos iniciatorius ir kûrëjas buvo mokslinin-kas, ilgametis Sveikatos apsaugos minis-terijos vyriausiasis gerontologas, Lietuvosgerontologø draugijos prezidentas, 1990m. kovo 11 d. „Dël Lietuvos nepriklauso-

mos valstybës atstatymo Akto“ signatarasmed. dr. Medardas Èobotas. Jis subûrëgrupæ steigëjø, kuriø branduolá sudarë Eks-perimentinës ir klinikinës medicinos insti-tute (EKMI) dirbantys gerontologai. Taip1995 m. birþelio 12 d. susikûrë Treèiojoamþiaus universitetas (TAU). Nelauktai ásteigiamàjá susirinkimà susirinko gausybëpagyvenusiø þmoniø, kurie vos vos sutil-po EKMI salëje. Neátikëtina. Susirinkæ þmo-nës ne tik pareiðkë norà turëti studento na-rio statusà, bet ir savo darbu prisidëti priesukurtos organizacijos veiklos.

Demokratijos pagrindais kûrësi fakul-tetai, aukðtos kvalifikacijos lektoriai suti-ko be atlygio skaityti paskaitas, vadovautiuþsiëmimams. TAU nariø uþimtumas pri-klauso nuo jø poreikiø, pomëgiø, norø.Galima pasirinkti, nes veikia 10 fakultetø.Pagal savivaldos struktûrà jiems vadovau-ja dekanai, koordinuoja seniûnai.

Pirmaisiais darbo metais TAU jau tu-rëjo viskà, kà privalo turëti tokia organi-zacija: rektoriø, regalijas, himnà. Rekto-riumi buvo iðrinktas dr. Medardas Èobo-tas. Doc. dr. Zitos Þebrauskienës dëkaatsirado TAU vëliava. TAU himno þodþiussukûrë studentë Alicija Bazienë, muzikàparaðë kompozitorius Faustas Latënas.Ðiame himne iðsakomi pagrindiniai TAUtikslai:

„Senjorai, sukruskim, vieningi bût galim,Ieðkodami moksle pilnatvës prasmës.Ðirdies iðmintim padabinkime ðalá,Aukšèiausias tikrai mums padës.“

Pirmieji á paskaitas pakvietë Sveika-tos ir Namø ûkio fakultetai. „Tauta gyva,kol gyvi jos paproèiai, tradicijos“, – sa-ko Namø ûkio fakulteto dekanë doc. dr.Zita Þebrauskienë. Tai gausus, iðradin-gas fakultetas. Èia studijuojamos ðven-èiø tradicijos, rengiamos ðventinës va-karonës, prisimenami apeiginiai valgiai,tradiciniai šokiai, þaidimai, drabuþiai. Mo-koma racionaliai organizuoti namø ûkiobuities darbus bei daugelá kitø praktiðkøir ðirdþiai mielø dalykø.

Sveikata – tai vertybë, kurios nenupirk-si. Kiekvienam jà reikia iðmokti tausoti, osusirgus – nedelsiant pradëti reikiamà gy-dymà. Todël nenuostabu, kad Sveikatosfakultetà kai kurie studentai lanko nuo joákûrimo. Fakultete, nuo jo ákûrimo pradþiosvadovaujamame gerontologës dr. BirutësGaigalienës, paskaitas skaito áþymûs Lie-tuvos gydytojai, profesoriai, docentai. Kad

Treèiojo amþiaus universiteto Tautodailës fakulteto studentës savivaldybëjesurengtoje parodoje. Viduryje – fakulteto dekanë Danutë Papeikienë

Moterø choro vadovëAdelë Petroðiûtësu TAU choru


Treèiojo amþiausui – 15 metø

klausytojai geriau suvoktø dëstomuosiusdalykus, paskaitos vyksta ciklais, rengia-mos klausimø-atsakymø popietës. Fakul-teto pagrindinis uþdavinys – ne teorinë, betðvietëjiðka veikla ir praktiniai ágûdþiai. Sie-kiama, kad pagyvenæ þmonës gautø þi-niø, kaip tausoti savo sveikatà, kovoti suprieðlaikinio senëjimo reiðkiniais, supras-

tø ligø prieþastis ir atpaþintø pirmuosiusligø poþymius. Esant reikalui, þinotø, kurkreiptis bûtinais atvejais bei sugebëtø su-teikti pirmàjà pagalbà.

TAU veikla neásivaizduojama be mo-terø choro, kuriam beveik 15 metø vado-vavo chorvedë Adelë Petroðiûtë. Chorassu pasisekimu dalyvauja ávairiuose TAUrenginiuose, taip pat kituose kolektyvuo-se bei Lietuvos miestuose. Uþsimezgëdraugystës, bendradarbiavimo ryðiai tarpávairiø kolektyvø ir atskirø asmenø. TAUveiklos 10-meèio proga choras iðleidokompaktinæ plokðtelæ (DVD) „Dar nesa-kome sudie“.

Þmogaus dvasinio tobulëjimo fakul-tetui vadovauja Olga Didþiokienë. Fakul-teto klausytojai bièiuliauja tarpusavyje.Kiekvienas sutiktas bendramintis – tai di-dþiulë Aukšèiausiojo dovana. Èia kvieèia-mi ir laukiami visi norintys giliau suvoktiþmogaus egzistencijà ir jos ypatumà.

Tautodailës fakultetui vadovauja Da-

nutë Papeikienë. Jai bûdingas entuziaz-mas ir nuolatinis rûpestis. Šio fakultetostudentës Matilda Jucienë, Birutë Micke-vièienë – ne tik personaliniø, bet ir res-publikiniø bei tarptautiniø parodø dalyvës.Joms suteiktas „Meno kûrëjo statusas“.Matilda Jucienë iðleido knygà „Pintinësjuostos“. Gera joms, gera pas jas ir su

jomis. Ne veltui sakoma – ten, kur gëris,blogiui vietos nëra.

O kiek aplankyta graþiausiø ir iðkiliau-siø þemës kampeliø, ðirdþiai brangiø tëvy-nës vietoviø su nenuilstama Turizmo fakul-teto dekane Teodora Dilkiene! Ji paskati-no ágyvendinti svajones, su bendramin-èiais pabëgti nuo kasdienybës ir pamatytitai, kas dar nematyta, bet taip geista...

Norisi pakilti aukšèiau kasdienybës,iðdainuoti meilæ Tëvynei, jos vargus, pri-siminti jaunystës meilæ, svajones ir netgipasiguosti liûdesiu ar vienatve – teigia il-gametë fakulteto dekanë Aldona Jagmi-nienë. Fakulteto literatai glaudþiai bendra-darbiauja su kitais fakultetais rengiamo-se ðventëse, minëjimuose. Skaito tomsprogoms sukurtas eiles, surinktas patar-les. Savo vakaronëse stengiasi atkurtiliaudies tradicijas.

Kultûros paþinimo fakultetas, kuriamvadovauja Aldona Mikulionienë, skatinaaplankyti visas parodas, koncertus, isto-

rinius paminklus ir daug ádomiø vietoviø,kur eiliniam pilieèiui patekti labai sunku.

Sunku ir apibûdinti visø fakultetø veik-là. Viena akivaizdu: ji ádomi, jungiantiklausytojus geràja dvasia, visokeriopaikelianti asmenybæ.

TAU auga, pleèiasi, stiprëja, savoveikla apima vis didesnæ Lietuvos pagy-venusiø þmoniø dalá visuose didþiuosiuo-se Lietuvos miestuose.

Sëkmingai dirba ásisteigæ filialai: Klai-pëdoje (1996), Panevëþyje (1998), Kauneir Kauno apskrityje (1999), Ðiauliuose(1999), Prienuose (1999), Tauragëje(2000), Visagine (2000), Këdainiuose irDotnuvoje (2000), Telðiuose (2001), Drus-kininkuose (2002), Ukmergëje (2002), Ma-þeikiuose (2004), Marijampolëje (2005),Anykðèiuose (2005), Rokiðkyje (2006), Bir-þuose (2006), Alytuje (2008) ir Jonavoje –2009 m. Tai sveikintina, nes taip iðreiðkia-mas rûpestis ir meilë senjorams.

Þinoma, pagarba, gaubianti senà þmo-gø, neatsiranda savaime. Ji iðauga ið visodorai nugyvento gyvenimo. Ori senatvë re-miasi á jaunystës pamatus. Garbingai nu-gyventas amþius – tai tas paskutinis der-lius, kuris vadinamas autoritetu.

Atminkime, kad garbaus amþiausþmogus, sodindamas sodà, skiepyda-mas vaismedá, jau dirba ne sau, bet pali-kuonims. Taip iðlieka tas nenutrûkstamasir neákainojamas kartø ryðys, tradicijø puo-selëjimas, o tai sudaro tautos esmæ.

Taigi per 15 metø daug iðgirsta, pa-matyta, diskutuota ir suprasta. Liko stu-dentams senjorams ir TAU organizato-riams savanoriams nepamirðtami prisimi-nimai, dþiugiø ðvenèiø renginiai. Liko ne-ákainojamas visø renginiø organizatoriø,o ypaè lektoriø, indëlis. Toks þmogus uþ-sitarnauja tautoje ðviesuolio vardà.

Iðëjus anapilin Medardui Èobotui, TAUveikla nesuþlugo. Mûsø patrono garbeiTAU nuo 2010 m. vasario 23 d. ávardytasMedardo Èoboto Treèiojo amþiaus univer-sitetu. Naujuoju rektoriumi iðrinkta ilgametërektorato narë doc. dr. Vanda Brimienë.

Tik iðkiliø, gerø, dorø þmoniø dëka 15metø TAU galëjo plëtoti savo veiklà.Mums nuoširdþiai talkino buvæs VU rek-torius prof. habil. dr. Rolandas Pavilionis,dabartinis rektorius akad. BenediktasJuodka, VPU rektorius akad. AlgirdasGaiþutis, buvæs VGTU rektorius prof. ha-bil. dr. Edmundas Zavadskas, dabartinisrektorius prof. habil. dr. Romualdas Gi-nevièius. Esame jiems labai dëkingi uþsuteiktà galimybæ naudotis auditorijomis,uþ kantrybæ ir supratimà, uþ tapusia TAUtradicija mokslo metus pradëti bei uþbaig-ti Vilniaus universiteto Teatro salëje.

Ðviesaus atminimodr. MedardasÈobotas(deðinëje) su TAUlankytojomis


Praëjusiø metø pabaiga buvo sëkmin-ga, nes iðëjo trys jo knygos. Pirmiausia –straipsniø rinkinys „Suomija ir Lietuva. Is-toriniø ir kultûriniø ryðiø vagos“ (leidykla„Margi raštai“), kuriame sudëti atrinkti ávai-raus pobûdþio ðiø dviejø ðaliø kultûrinius,politinius, folklorinius ryðius analizuojan-tys straipsniai, parašyti maþdaug per tris-deðimt metø. Knygos iðleidimà parëmëSuomijos – Lietuvos kultûros fondas Hel-sinkyje. Tai yra jau treèias ðio fondo leidi-nys – prie visø jø parengimo vienaip arkitaip prisidëjo S.Skrodenis. Pirmasis –Lietuvos generalinio konsulo SuomijojeRagnaro Öllerio parašyta konsulato kro-nika, kurià S.Skrodenis iðvertë á lietuviøkalbà ir prisidëjo rengiant komentarus.Antrasis leidinys – profesoriaus monog-rafija „Lietuvos ir Suomijos draugija 1927–2000“ (2007), iðleista kaip jubiliejinis lei-dinys minint autoriaus 70-metá, laikantissuomiðkøjø sveikinimo tradicijø. Knygo-je iðspausdinta tokiø sveikintojø lentelë –Tabula gratulatoria su Suomijos ðvietimoministrës Sari Sarkonmaa ir bièiuliø svei-kinimais. Pastaroji studija ir tapo profe-soriaus S. Skrodenio jubiliejaus iškilmin-go pasveikinimo Suomijos ambasadojeVilniuje dovana prieš dvejus metus. Da-bar profesoriui malonu, kad ir treèioji kny-ga bus garbingai pristatoma suomiðkojeaplinkoje. Ádomu tai, jog naujosios kny-gos tiraþas padalintas perpus – Lietuvaiir Suomijai maþdaug po lygiai.

Pristatydamas Suomijos ir Lietuvos kul-tûriniø ryðiø – vagø – leidiná, paðnekovassako, kad ið dviejø ðimtø straipsniø atrin-kæs pusðimtá ádomesniø ir reikðmingesniø,turëdamas tikslà parodyti tø ryðiø raidà nuopalyginti tolimos praeities – bûsimo Šve-dijos karaliaus Jono III vedybø 1562 m.Vilniuje su Kotryna Jogailaite literatûriniofono bei Suomijos jaunuoliø studijø Vil-niaus jëzuitø kolegijoje 1585–1604 m. ikiXIX a. ir vëlesniø laikø. Nemaþai vietos ski-riama Lietuvos bièiuliams suomiams ir jødarbams. Ypaè nusipelno Helsinkio uni-versiteto profesorius Aukusti (August) Ro-bertas Niemis, padëjæs pamatus lietuviøfolkloristikai, Lietuvoje uþraðæs apie 3600lietuviø liaudies dainø ir dalá jø kartu su ka-nauninku Adolfu Sabaliausku paskelbæs1912 metais, daug pasidarbavæs átvirtinantSuomijoje Lietuvos valstybës siekius poNepriklausomybës paskelbimo 1920–1925 metais. Apie já profesorius jau pra-dëjæs raðyti monografijà.

Kitas asmuo – tai raðytoja Maila Tal-

VPU Lituanistikos fakultetoprofesorius Stasys Skrodenis

Suomijos ambasadojepristatë dvi savo knygas.

Eidamas 75-uosius geguþës 8dienà mirë Lietuvos Nepriklausomy-bës Atkûrimo Akto signataras, Lie-tuvos radijo ir televizijos tarybos pir-mininkas, rezistentas, istorikas, mû-sø þurnalo bièiulis ir nuoðirdus tal-kininkas – redakcijos kolegijos na-rys Gediminas Ilgûnas.

„Netekome Gedimino Ilgûno –þmogaus, kuris visà gyvenimà skyrësavo Tëvynei. Neblëstantis rûpinima-sis Lietuva þenklino visà Gedimino Il-gûno gyvenimo kelià, jo profesinæ beipolitinæ veiklà ir prasmingai atsisklei-dë jo vadovaujamos Lietuvos tûks-tantmeèio minëjimo direkcijos darbe,taip pat LRT tarybos veikloje. Gedi-mino Ilgûno nuopelnai ugdant istori-ná tautos sàmoningumà ir pilietiðku-mà ir puoselëjant nacionaliná identi-tetà liks Tëvynës ir tautos atmintyje“,– sakoma Prezidentës Dalios Gry-bauskaitës uþuojautoje.

G.Ilgûnas gimë 1936 m. kovo29 d. Marijampolës apskrities Kanta-liðkiø kaime, valstieèiø ðeimoje. Mo-kësi Surguèiø kaimo pradþios mokyk-loje, Sasnavos progimnazijoje, Mari-jampolës vidurinëje mokykloje.

1951-aisiais kartu su tëvu saugu-mo suimtas uþ antitarybinës litera-tûros saugojimà, platinimà, pagalbàpartizanams. Kaip nepilnametis pa-leistas ið kalëjimo suorganizavo po-grindinæ antitarybinæ jaunimo grupæ,uþmezgë ryðius su partizanais. Uþðià veiklà 1953 m. suimtas ir nuteis-tas 25 metams laisvës atëmimo.

1957 m. paleistas ið lagerio dir-bo cukraus fabrike, gamykloje, in-

þinieriumi Jonavos azoto tràðø ga-myklos statyboje. Dirbdamas neaki-vaizdþiai mokësi ir 1976 m. gavoþurnalisto diplomà.

1960 m. pradëjo bendradarbiau-ti spaudoje. Iðleido knygas „JonasÈerskis“ (1983), „Vincas Pietaris“(1987), „Prie Sasnos ir Ðeðupës“(1995), „Kazys Grinius“ (2000). Yrabendraautoris knygos „LietuvosRespublikos prezidentai“ (1995),knygos sudarytojas, ávado autorius„Lietuvos Respublikos prezidentasAlgirdas Brazauskas“ (1998). Lietu-vos ir uþsienio spaudoje paskelbæsapie 400 straipsniø istorijos, kultû-ros ir politikos klausimais.

Aktyvus Sàjûdþio veikëjas 1990m. iðrinktas Lietuvos TSR Aukð-èiausiosios Tarybos deputatu, oAukðèiausiojoje Taryboje – Ðvieti-mo, mokslo ir kultûros komisijospirmininku. 1993–1997 m. – Lietu-vos archyvø direkcijos, vëliau – de-partamento generalinis direktorius,1993–1996 m. Lietuvos radijo ir te-levizijos valdybos ir tarybos pirmi-ninkas, 1997–1998 m. – LietuvosRespublikos prezidento patarëjas,nuo 1998 m. – Lietuvos tûkstant-meèio minëjimo direkcijos prieRespublikos prezidento kancelia-rijos direktorius.

1996 m. apdovanotas DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Gediminas Ilgûnas – daugelioásimintinø publikacijø „Mokslo ir gy-venimo“ þurnale autorius nuo 1969metø.

Netekome Gedimino Ilgûno


Vieðnios

Juozas SKOMSKIS

ið Ðiaurës sutiktuvës

vio, XIX a. pabaigoje dvi vasaras pralei-dusi Plokðèiuose (Ðakiø r.), bendravusisu Vincu Kudirka ir já áamþinusi vienojeapysakoje „Idëjos auka“. Jos dëka Lietu-va tapo þinoma Suomijoje. Helsinkio uni-versiteto profesorius Viljo Mansikka Lie-tuvoje rinko uþkalbëjimus ir 1927 metaispaskelbë jø rinkiná. Taèiau jo rankraðtinia-me palikime liko daug neskelbtos me-dþiagos. Autorius, pristatydamas ðá moks-lininkà, kartu prideda ir dalá nepublikuotødalykø. Paþymëtina, jog daugelyjestraipsniø panaudota unikali medþiaga iðSuomijos archyvø, ku-rios ligi ðiol në vienasLietuvos mokslininkasneskaitë ir neieðkojo.

Literatûros ir kultû-ros meridianø skyriu-je daugiausia dëme-sio skiriama suomiøepui „Kalevala“, eporyšiams su lietuviøliaudies dainomis,suomiø literatûros ke-liø á Lietuvà raidai. Pro-fesorius nepamirðo irlietuviø, tiesusiø suo-miø literatûrai kelius áLietuvà – pirmojo „Ka-levalos“ vertëjo AdolfoSabaliausko-ÞaliosRûtos, raðytojos Mailos Talvio kûriniø ver-tëjos á lietuviø kalbà Antonijos Èeilytkai-tës-Þagrakalienës. Kartu domëtasi baltøir finougrø kalbiniø ryðiø raidos tyrinëji-mais. Aptariami prof. Kazimiero Jauniaus,pirmojo ir vienintelio Lietuvos finougris-to, darbai ir kelio á finougristikà paskatos.Ið savo bièiuliø autorius prisimena fol-kloristus akademikà Lauri Honko, prof.Leea Virtanen, Urpo Vento ir kitus. Kny-gos pabaigoje spausdinama keliolikapublicistiniø straipsniø apie suomiø gy-venimà, savo darbà Suomijoje bei Lietu-vos ir Suomijos draugijos reikalus.

Kita tuo paèiu metu iðsipildþiusi profe-soriaus Stasio Skrodenio svajonë – Turkuuniversiteto profesoriaus Kalevi Wiiko stu-dijos „Europieèiø ðaknys“ vertimas á lietu-viø kalbà (iðleido VPU leidykla, 2009). Taioriginalus, kupinas naujoviðkø idëjø vei-kalas, kuriame europinës civilizacijos rai-da analizuojama kompleksiðkai, panaudo-

jant lingvistikos, archeologijos ir genetikosduomenis. Toji studija 2002 m. Suomijojebuvo iðleista net du kartus, kas suomiømokslo veikalø leidyboje retas atvejis. Jijau iðversta á anglø, estø ir vengrø kalbas.Knygà versti, pasak profesoriaus, buvo la-bai sunku, sunaudota daug laiko, kurio bû-tø uþtekæ paraðyti monografijai. Bet vertë-jas tikisi, jog ðis veikalas sukels vaisingødiskusijø, verèianèiø naujau, plaèiau ir gi-liau pasiþvalgyti aptariant ir baltø tolimo-sios genezës problemas, tuo labiau, kadnaujausi Europos mokslininkø darbai ro-do naujø poslinkiø tuose tyrimuose.

Maloni ir treèioji knyga – „Uþgavëniøkaukës“, paraðyta kartu su prof. Libertu

Klimka ir doc. Arûnu Vaicekausku (iðlei-do Vilniaus etninës kultûros centras,2009). Uþgavëniø kaukëmis profesoriusS. Skrodenis pradëjo domëtis apie 1965m., raðydamas pirmàjà disertacijà apie lie-tuviø kalendorinæ tautosakà, kurioje kau-këms Uþgavëniø paproèiuose skirta ne-

maþai vietos. Vëliau jis ne kartà gráþo prietos temos, bandydamas atskleisti kaukiøir to persirengimo per Uþgavënes pras-mæ. Autoriams ði knyga miela ir kaip dai-liai meniðkai iðleistas leidinys, ir kad te-orinës mintys apie persirengimo prasmætapo prieinamos visuomenei, atsidûrusiospuošniame rimtame leidinyje.

Post Scriptum. Profesorius StasysSkrodenis prisipaþásta pernai VPU leidyk-lai áteikæs naujà knygà – straipsniø rinkiná„Folkloras ir gyvenimas“. Jame jau suo-miø nebus. Joje analizuojami daugiausiakalendoriniai paproèiai ir jø likimas Lietu-voje, liaudiðkojo teatro apraiðkos, kai ku-rie folkloro perkëlimo á scenà teoriniaiklausimai. Susimàstoma dël folkloro li-kimo vykstant nevaldomai globalizacijai.Kitas skyrius yra biografinis – siauriau arplaèiau prisimenami þmonës, prisilietæprie folkloro. Nuo XIX a. pradþios JurgioPabrëþos pamokslø, Simono Stanevi-èiaus, Motiejaus Valanèiaus, Vinco Krë-vës, Adolfo Sabaliausko darbø ligi krað-tieèio bièiulio Norberto Vëliaus ir akade-miko þydinèiose folkloro pievose – Leo-nardo Saukos. Ant darbo stalo dar ne pa-baiga – jeigu kruti, tai ir dirbi, – þemai-tiškai sako profesorius Stasys Skrodenis.

Prof. Stasys Skrodenis (deðinëje) suSuomijos ambasados Lietuvoje darbuotojais


Gal tai ir nëra patys svarbiausi fizikøatradimai, bet BMR pelnytai sulaukë di-delio dëmesio, nes já galima buvo pla-èiai naudoti ávairiausiose mokslinës irpraktinës veikos srityse. BMR atradëjøgrupiø vadovai E.M.Purcelis ir F.Blochas1952 m. buvo apdovanoti Nobelio pre-mija. Uþ ðiuolaikinës BMR spektrometri-jos plëtotæ 1991 m. R.R.Ernstas (Ciûri-cho aukðtoji technikos mokykla) taip patlaimëjo Nobelio premijà. Fizikai O.Ster-nas ir I.I.Rabis (JAV) 1943 ir 1944 m. bu-vo apdovanoti Nobelio premijomis uþdarbus elementariøjø magnetiniø mo-mentø atominiuose pluoðteliuose elgse-nos magnetiniame lauke tyrimus, kurieir atvërë galimybæ tiksliai iðmatuoti bran-duoliø magnetinius momentus, taip pataptikti EPR bei BMR reiškinius konden-suotose medþiagose. 2002 m. chemijosNobelio premija paskirta Šveicarijosmokslininkui Kurtui Wüthrichui uþ trima-tës BMR spektrometrijos sukûrimà ir pri-taikymà sudëtingø biocheminiø moleku-liø tyrimams. Pagaliau 2003 m. fiziologi-jos ir medicinos Nobelio premija buvopaskirta chemikui Paului Lauterburui(Paul C.Lauterbur) iš JAV ir fizikui Pete-riui Mansfieldui (Sir Peter Mansfield) iðDidþiosios Britanijos uþ magnetinio re-zonanso tomografijos (MRT) atradimà,iðplëtojimà bei pritaikymà medicinoje(Mokslas ir gyvenimas 2003, Nr. 12, p.1–2; 2004, Nr. 1, p. 28–31).

Eksperimentinë BMR spektrometrijatobulëja nepaprastai sparèiai. Joje nau-dojami naujausi stipraus magnetinio lau-ko sukûrimo bûdai ir diegiamos elektro-nikos bei kompiuterinës technikos nau-jovës. Ðiuolaikiniai BMR spektrometrai tin-ka bet kokiø branduoliø (kurie turi mag-netiná momentà) spektrø tyrimams. Ypaèdaug laimëjimø pasiekta pastaraisiais me-tais taikant ávairias impulsø sekas, kuriossukuria sukiniø sistemas veikianèius mag-netinius laukus. Ðiuo bûdu tobulinant

BMR eksperimentus, vis didëja BMRspektrometrijos galimybës, net iki dvima-èiø bei trimaèiø spektriniø vaizdø.

Pagrindinis ir brangiausias BMR spek-trometro elementas – stiprø ir labai vie-nalytá laukà sukuriantis magnetas. Nuo joir priklauso spektrometro kokybës para-metrai, o rezonansiniø signalø daþnis tie-siogiai priklauso nuo magnetinio lauko in-dukcijos dydþio. BMR eksperimentø pra-dþioje vyravo elektromagnetai, kiek reèiaubuvo naudojami didþiuliø matmenø (sve-riantys ne vienà tonà) nuostovieji mag-netai. Pastaràjá deðimtmetá juos beveik vi-siðkai pakeitë superlaidûs tobuli magne-tai, kuriuose skystàjá helá reikia papildytitik 2–3 kartus per metus. Tokiems mag-netams elektros šaltinio reikia tik „palei-dimo“ procese. Vëliau magnetinis laukasiðlieka pastovus neribotà laikà, kol skys-tojo helio kiekis jame yra pakankamas.Naudojant superlaidþiuosius magnetuspavyko þenkliai padidinti BMR spektro-metrø daþná (1 pav.). Tai yra nepaprastaisvarbu, nes nuo daþnio dydþio iš esmëspriklauso eksperimento jautrumas bei ab-soliuti skiriamoji geba. Deja, superlaidi-ninkams bûdinga tam tikra riba, todël ga-na sudëtinga sukurti labai stiprius mag-netinius laukus. Pramonës gaminamuo-se BMR spektrometruose buvo pasiekia-mas beveik uþkerëtas ribinis 850–900MHz daþnis vandenilio branduoliams.

Ádomiø darbø paskelbë Floridos(JAV) universiteto mokslininkai 1996 me-tais: BMR penkiasdeðimtmeèiui jie su-kûrë elektromagnetà, kurio indukcija sie-kë 25 T. Naudojant ðá magnetà vandeni-lio branduoliams signalø daþnis virðijo1000 MHz. Tai, þinoma, buvo unikaluseksperimentas. Magnetiná laukà sukûrëelektros srovë, kurios stipris siekë 35400A (12,4 MW), magneto apvijoms aušintisunaudojama 4500 litrø vandens per mi-nutæ. Sprendþiant iš moksliniø publika-cijø, atrodo, kad ðiuo gigantiðku árengi-

niu nebuvo atlikta kokiø nors reikðmin-gesniø moksliniø darbø.

Malonu informuoti skaitytojus, kad2009 m. pabaigoje pagaliau ávyko ryðkusproverþis eksperimentinëje BMR spektro-metrijoje: „Bruker BioSpin“ árengë Lionomagnetinio rezonanso tyrimø centre(BMRC) Prancûzijoje (Centre de Reso-nance Magnétique Nucléaire à Très HautsChamps (CRMN) in Lyon, France (a jointresearch unit of CNRS, Ecole NormaleSupérieure de Lyon and Université Lyon)pirmàjá pasaulyje spektrometrà, kuriamepasiektas 1000 MHz daþnis. Pagrindinëðio spektrometro dalis – galingas super-laidus magnetas, sukuriantis nuostovøjámagnetiná 23,5 T indukcijos laukà. Tai di-dþiulis árenginys (2 pav.), kuriame yra iðsuperlaidininkø padaryti solenoidai,ámerkti á papildomai atðaldytà skystà he-lá. Kol kas dar neskelbiami duomenys apieskysto helio ir skysto azoto sànaudasnuolatiniam magnetiniam laukui palaiky-ti. Be abejonës, tai yra didþiuliai kiekiai.Tokiame árenginyje, be pagrindiná laukàkurianèiø solenoidø, yra daugybë papil-domø rièiø, kurios koreguoja magnetiniolauko vienalytiðkumà. Ádomu paminëti ga-na keistà faktà, kad ðiuo, taip pat ir kitøBMR spektrometrø grandioziðkø matme-nø magnetais kokybiškas magnetinis lau-kas yra sukuriamas maþdaug 0,5 (!) ku-binio centimetro tûrio elemente, tik tokátûrá daþniausiai uþima tiriamieji bandiniai.

Liono universiteto profesorius Lyndo-nas Emsley, BMR laboratorijos Liono uni-versitete vadovas, teigia, kad 1000 MHzspektrometras (3 pav.) bus naudojamasávairiausiuose tyrimuose: fizikiniuose,cheminiuose, biocheminiuose, medicini-niuose ir kt. Numatytos sàlygos, kaip pa-sinaudoti tokiu unikaliu prietaisu ne tikPrancûzijos, bet Europos ir net kitø pa-saulio ðaliø mokslininkams. ŠiuolaikiniaiBMR spektrometrai konstruojami taip,kad juos bûtø galima valdyti interneto ry-ðiu. Tai atveria galimybæ viso pasauliomokslininkams naudotis prietaisu „nesë-dint prie jo“. Pakanka nusiøsti bandiniusir sutartu laiku atlikti distanciná eksperi-mentà. Be abejo, tiesiogiai prietaisà ap-tarnauja techniniai darbuotojai, o bendros

Prof. Liudvikas KIMTYSVilniaus universitetas

Prieš šešiasdešimt penkerius metus dvi JAV mokslininkøgrupës – E.M.Purcelis, H.G.Torey ir R.V.Poundas (Harvardouniversitetas) bei F.Blochas, W.Hansenas ir M.E.Packardas

(Stenfordo universitetas) þurnale ,,Physics Review”paskelbë trumpuèius straipsnelius apie branduoliø

magnetinio rezonanso (BMR) atradimà. Ðieatradimai vyko tik metais vëliau, kai Kazanës

mokslininkai, vadovaujami E.K.Zavoiskio,buvo paskelbæ apie elektronø paramagnetinio

rezonanso (EPR) reiðkiná.

Nauji iððûkiai magnetinio

rezonanso spektrometrijoje


prieigos sàlygos bûna sudaromos sutar-timis. Tokio kolektyvinio naudojimo BMRcentrø jau yra gana nemaþai pasaulyje.

Stebint magnetinio rezonanso spek-trometrijos darbø eigà pasaulyje, vis no-risi þvilgterëti á padëtá Lietuvoje. BMR dar-bai Vilniaus universitete tapo kryptingi1961 m., kai tuometinio Bendrosios fizi-kos ir spektroskopijos katedros vedëjoH.Jonaièio iniciatyva buvo pradëtas kurtispektrometras, tikintis iðplëtoti tarpmole-kuliniø sàveikø spektrometrinius tyrimus.Nelengvas tai buvo darbas, bet rezultatøgauta neblogø: nuo 1965 m. Lietuvoje jaubuvo pirmas veikiantis didelës skiriamo-sios gebos 23 MHz BMR spektrometras.Tai vargu ar galëjo nustebinti mokslo pa-saulá, nes Japonijos firma JEOL jau ga-mino 40–60 MHz spektrometrus. Bet dau-gelyje TSRS vietø, net Maskvos, Kazanës,Leningrado ir kt. universitetuose, moksli-ninkai tuo metu irgi dþiaugësi tik savo kû-rybos spektrometrais.

Pirmieji pramonës gaminti spektromet-rai buvo ágyti Lietuvoje (Vilniaus universi-tete ir Kauno politechnikos institute) tik

13-ojo izotopo spektrai. 2004 m. Vilniausuniversiteto chemikai prof. E.Butkaus pa-stangomis ásigijo 300 MHz gana ribotø ga-limybiø BMR spektrometrà, daugiau kaip15 metø naudotà JAV.

Bûtø neteisinga teigti, kad Lietuvai ne-reikalingi ðiuolaikiniai BMR spektromet-rai. Tik visa bëda, kad ðie prietaisai yralabai brangûs. Geriau sukomplektuotas700–800 MHz prietaisas, kokius dabarsiûlo „Bruker BioSpin“ (Vokietija), „Varian“(Šveicarija, JAV), kainuoja apie 8–10 mln.litø, labai nepigi ir jø eksploatacija. Todëlgerai aprûpintas tokiais prietaisais labo-ratorijas turi turtingos valstybës (JAV, Vo-kietija, Anglija, Šveicarija, Švedija, Norve-gija (Mokslas ir gyvenimas 1999, Nr. 5, p.24-25), taip pat valstybës, kurios stengiasineatsilikti nuo pasaulinio mokslo lygio(Slovënija, Lenkija, Èekija ir kt.). Paþymë-tina, kad ir ið TSRS sudëtyje buvusiøjøvalstybiø Lietuva yra labiausiai atsilikusi.Mûsø kaimynës Estija ir Latvija irgi turi ga-na gero lygio BMR spektrometrus su su-perlaidþiaisiais magnetais.

Lietuvos mokslininkai, kuriems svar-bûs BMR spektriniai tyrimai, suvienyto-mis pastangomis jau realiai siekia ásigytitikrai ðiuolaikinius spektrometrus Vilniausir Kauno moksliniams centrams, o darbàorganizuoti taip, kad jais galëtø naudotisvisos suinteresuotos mokslo institucijos.Tai labai graþi artimos ateities vizija.

1 pav. BMRspektrometrødaþnio vandeniliobranduoliamsdidinimo tendenci-ja: prietaisams suklasikiniuelektromagnetuarba nuostoviuojumagnetu (1), susuperlaidþiuojumagnetu (2),Lietuvos spektro-metrø (3)

2 pav. Superlaidusis magnetas,sukuriantis 23,5 T indukcijosnuostovøjá magnetiná laukà

1973 metais. Deja, tai buvo labai vidutiniolygio Èekoslovakijos firmos „Tesla“ spek-trometrai, tinkantys tik vandenilio branduo-liø (protonø) magnetinio rezonanso spek-trø tyrimui 80 MHz daþniais, o 1989 m. Vil-niaus universitetas ásigijo tos paèios firmospagamintà impulsiná Furjë 80 MHz spek-trometrà, kuriuo jau buvo tyrinëti ir anglies

3 pav. Bendras 1000 MHz BMRspektrometro vaizdas


Š.m. kovo 25–26 d. Lietuvos kultûrostyrimø institute vykusios Lietuvos moks-lo istorikø ir filosofø (LMIF) bendrijos kon-ferencijos „Scientia et historia-2010“ pro-gramoje buvo numatytos dvi sekcijos.Viena skirta filosofiniø bei sociologiniømokslø krypties tyrinëjimams, o kita – is-torinëms temoms. Be to, Kupiðkyje, Vit-raþø galerijoje, lygiagreèiai vyko konfe-rencijos edukacinë sesija, skirta ugdytikraðtotyros entuziastø moksliniø tyrimøágûdþius.

Pirmosios sekcijos darbas prasidëjodr. Þibarto Jackûno pranešimu, aptarian-èiu sàvokos Interpretacija turiná, jo seman-tinius ypatumus; èia autorius pateikë kri-tinæ interpretacijø apþvalgà; jis parodë,kad, nors šioje tematikoje yra daug pai-niavos, galima teigti, kad interpretacijossemantinis turinys yra visuomet susijæssu laikotarpio kultûra, su esama vertybi-ne orientacija. Po ðio akademinio stiliauspraneðimo dr. Andriaus Konickio aiðki-nimas, iðryðkinantis neaiðkø filosofo vaid-mená visuomenëje, skambëjo þaviai irnuotaikingai. Dr. Auðros Rimaitës pra-neðimas, skirtas dabar vykstanèio dialo-go tarp mokslininko ir þurnalisto analizei,sukëlë visuotiná klausytojø dëmesá, nespalietë labai aktualø klausimo „Koks tu-rëtø bûti mokslo þiniø kelias visuomenëslink?“ esmæ. Ðiai analizei buvo pasirinktibiotechnologijos laimëjimø apraðymai þi-niasklaidoje. Autorë atskleidë sunkiai ávei-kiamus barjerus, iðkilusius tarp pavirðuti-niðkai „plepanèios“ þurnalistikos ir moks-lo naujienø. Dr. Edmundas Adomonissavo praneðime pabrëþë tæstinumà tarpsveiko proto (t.y. bendros nuovokos –„common sense“) ir mokslo. Dr. AlvydasNoreika kalbëjo apie savo toliau tæsia-mus Vytauto Kavolio mokslinio palikimotyrimus, susiedamas ðá kartà mûsø gar-saus iðeivio plëtotà meno sociologijà sustruktûriniu funkcionalizmu. Dr. Vytis Va-latka, nuosekliai gilindamasis á viduram-þiø filosofijà, apþvelgë teorinius antrosiosscholastikos „teisingo“ karo aiðkinimusbei paþiûras, vyravusias Renesanso pra-dþioje, ir susiejo jas su dabartiniais tarp-tautinës teisës dokumentais. Habil. dr.

Konferencija,,Scientia et historia-2010”:

trumpa apþvalgaProf. Juozas AlgimantasKRIKÐTOPAITIS

Juozas Al. Krikštopaitis nagrinëjo sàvo-kà Faktas, jo „patikimumo“ klausimà, pa-lygindamas sàvokos turiniø skirtumusgamtos ir humanitariniuose moksluose.Sesijos darbà uþbaigë provokuojantismoksliná þingeidumà dr. Jono Rubikopranešimas, apþvelgiantis genomo tyri-mø naujienas. Praneðëjas kalbëjo apiedalykus, kelianèius ávairius mokslo apiegyvybës esmæ klausimus, kurie dar ne-randa pakankamai argumentuotø atsaky-mø. Praneðimas buvo turiningas ir teikian-tis þiniø ið priekinës biologijos atradimølinijos; teko pripaþinti, kad tinkamai pasi-rengusiø asmenø filosofiðkai ávertinti nau-jausià ðios srities informacijà, deja, darneturime.

Mokslo istorijai svarbiø tyrimø bare nu-veiktiems darbams buvo skirta istorinëstematikos sekcija. Mokslo daktarø Ro-mualdo Juzefovièaus, Juozo Banionio,Liberto Klimkos ir Laimos Petrauskie-nës praneðimai atskleidë Ernesto Galva-nausko, Zigmo Þemaièio, Juzefo Mont-vilos, Prano B. Ðivickio nuopelnus Lietu-vos kultûrai, mokslui ir kitus klausimus,susijusius su aktyvia jø veikla. DaktarësEglë Makariûnienë ir Rasa Kivilðienë

pristatë parengtà leidybai Sàvadà, kuria-me pateikiamos kryptingai parinktos en-ciklopedinës þinios apie asmenis, tyrinë-jusius astronomijos ir fizikos istorijos klau-simus bei raðiusius apie tai. Dr. Birutë

Railienë aptarë Vrublevskiø bibliotekosbibliografijos rodyklës turiná, o jaunas pra-dedantis tyrinëtojas Donatas Ustinavi-èius kalbëjo apie svarbø mokslo ben-druomenei dalykà – personalinës biblio-grafijos þanrà ir jo perspektyvà Lietuvoje.Habil.dr. Kæstutis Makariûnas nuðvietësovietmeèiu vykusià fizikos mokslø plët-rà, jos ypatybes Lietuvoje. Dr. RamûnasKondratas paaiškino, kokie klausimaisprendþiami, kuriant Vilniaus universite-to mokslo muziejø; jis taip pat aptarë op-timistinæ ðio muziejaus tolesnës plëtrosvizijà, tikëdamas, kad Lietuvoje visuome-nës sumaiðtis galop baigsis. Habil.dr.

E.Adomoniopraneðimà aptariaJ.A.Krikðtopaitis

Praneðimà skaitoA.Rimaitë



II mûsø eros amþiuje graikø filosofasPtolemëjas pirmasis pabandë paaiðkintiatmosferos refrakcijos reiðkiná. Anuometbuvo manoma, kad Þemæ supa vienodotankio oro atmosfera, gaubiama kur kasretesnio eterio – paslaptingojo penktojoelemento, kurio buvimà IV amþiuje prieðmûsø erà postulavo þymûs graikø filo-sofai Anaksagoras ir Aristotelis. Ptolemë-jas manë, kad ðviesos spinduliai lûþta re-tesnio eterio ir tankesnio oro sandûroje,ir dël to pasikeièia ðviesulio regimoji pa-dëtis dangaus skliaute, panaðiai kaip þiû-rint nuo kranto po vandeniu esantis ob-jektas matyti ðiek tiek kitoje vietoje. Pto-lemëjo aiðkinimas, nors ir buvo gerokaisupaprastintas, gana tiksliai atskleidë at-mosferos refrakcijos reiðkinio esmæ, oPtolemëjo atmosferos modeliu ir jo pa-siûlyta atmosferos refrakcijos sampratabuvo remiamasi beveik 1500 metø. Ádo-mu tai, kad patá ðviesos lûþio dësná ðiuo-laikiðkai suformulavo olandø astronomasir matematikas W.Snelijus tik 1621 me-tais. Tobulëjant astronominiams instru-mentams ir iðradus teleskopà, XVI a. da-nø astronomas T.Brahë išmatavo daugy-bæ ðviesuliø padëèiø ir sudarë tikslias ast-ronominës refrakcijos lenteles, kuriomisilgà laikà buvo vadovaujamasi atliekantávairius astronominius stebëjimus. T.Bra-hë iðmatavo, kad ðviesulio regimoji ir tik-roji padëtys skiriasi tuo labiau, kuo ðvie-sulys yra arèiau horizonto, ir nustatë, kadprie pat horizonto vidutinis regimosios irtikrosios ðviesulio padëèiø skirtumas (ref-rakcijos kampas) siekia 35 kampo mi-nutes (35’, tai šiek tiek daugiau nei 0,5o).

Jau vëliau, paaiðkëjus, kad paslap-tingoji, uþpildanti kosminæ erdvæ sub-stancija – eteris neegzistuoja, ir nusta-èius atmosferos sluoksniø struktûrà bei

Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesamus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera, nors irbûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiøðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikai pastebëjo, kad artihorizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yraið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesos spinduliø lûþis atmosferoje –atmosferos refrakcija. Atmosferos refrakcijos efektà gerai þinoastronomai, kurie vartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrak-cijos kampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiuidangus skliaute ávertinti. Atmosferos refrakcijos sàvoka yra kurkas platesnë. Su atmosferos refrakcija siejama daug ádomiøoptiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskøiðkraipymais ir baigiant miraþais.

AtmosferosProf. Audrius DUBIETIS refrakcija

tanká, buvo patikslintos ir fizikinës ðvie-sos lûþio (refrakcijos) atmosferoje prie-þastys, kurios pasirodë sudëtingesnës.Ðviesos refrakcija atmosferoje atsiran-da dël regimojo oro tankio kitimo iðilgaiþvilgsnio linijos: þvelgiant horizontokryptimi, oras yra kur kas tankesnis, neiþvelgiant tiesiai virð galvos – á zenità. Pa-lei horizontà sklindantiems ðviesos spin-duliams atmosfera tampa panaði á gra-dientinæ terpæ: èia oro tankis, taigi ir lû-þio rodiklis smarkiai priklauso nuo ste-bëjimo krypties. Tokioje aplinkoje ðvie-sos spinduliø lûþio kampas keièiasi pa-laipsniui ir spinduliø kelias yra iðkreivi-namas. Ðviesos spinduliai ima sklisti ne-be tiesiomis, bet kreivomis trajektorijo-mis, o stebëtojas objektà mato kreivoðviesos spindulio liestinës kryptimi. At-siþvelgus ir á tai, jog Þemë yra apvali,ðviesos spinduliai, mus pasiekiantys iðuþ atmosferos ribø esanèio objekto, sa-vo kelyje kerta labai ávairaus tankio at-mosferos sluoksnius, ir jø kreivumas tam-pa netolygus. Kuo arèiau horizonto yraðviesulys, tuo labiau ið jo sklindanèiø ðvie-sos spinduliø kelias iðkreivinamas, todëlþiûrint kaip tik ðia kryptimi atmosferos ref-rakcijos efektai pasireiðkia labiausiai. Tai-gi, kalbant apie labai maþø matmenø ob-jektus – þvaigþdes ar planetas, dël atmo-sferos refrakcijos skiriasi regimoji ir tikro-ji jø padëtys. Aiðku, þvelgiant plika akimiir neturint atskaitos taðko, pastebëti ðáskirtumà nëra lengva, o norint já ávertintireikia tiksliai þinoti šviesuliø patekëjimoar laidos laikà.

Taèiau atmosferos refrakcijos efek-tas sukelia ir daugelá kitø ádomiø reiðki-niø, kuriuos galima stebëti plika akimi.T.Brahës amþininkas garsusis vokieèiøastronomas J.Kepleris pirmasis atkreipë

Juozas Al. Krikštopaitis, keldamas klau-simà, apie kà vertëtø kalbëti Lietuvos is-torikams tarptautiniuose forumuose, api-bendrino savo keliø deðimtmeèiø patyri-mà.

Baigiant sekcijos darbà LMIF bendri-jos nariø susirinkime buvo numatytos da-lyvavimo ðiø metø tarptautinëse konferen-cijose Barselonoje ir Taline gairës. Taippat buvo nuspræsta netrukus LMIFB va-dovybës nariams aptarti konkreèius da-lyvavimo klausimus, taip pat XXV tarptau-tinës Baltijos ðaliø mokslo istorikø ir filo-sofø konferencijos organizavimo Vilniuje(2012) reikalus. Konferencijos sekcijødarbui vadovavo J.A.Krikðtopaitis irL.Klimka.

Konferencijos programà uþbaigë dvikviestiniø profesoriø paskaitos, praturtin-tos gausiomis dokumentinëmis nuotrau-komis bei schemomis. LMA narys ko-respondentas profesorius AlgimantasGrigelis kalbëjo apie Aliaskos geologi-nës sandaros praeitá ir dabarties aktuali-jas, susijusias su geografijos ir socialinëskaitos istorija; jis papasakojo apie vienin-telá Plaktukø muziejø Ðiaurës Vakarø Alias-koje. Priminsiu: vienas ið pagrindiniø pro-fesoriaus kelionës tikslø ir buvo apsilan-kymas ðiame unikaliame muziejuje, ási-kûrusiame prieð kelerius metus Hainesmiestelyje; svarbu paþymëti, kad apsilan-kymas èia turëjo sekà – kilo iniciatyvasteigti panaðø muziejø Lietuvoje. Profe-sorius ið JAV Ph.d. Romualdas Švied-rys supaþindino auditorijà su jo patiesnaujausiais tyrinëjimø rezultatais, atsklei-dþianèiais mûsø tëvynainio Juozapo Var-sevièiaus ekspedicijø ir atradimø PietøAmerikoje epizodø ypatybes (XIX a.).

Grupëkonferencijosdalyviø


dëmesá á tai, kad Saulei tekant ar leidþian-tis jos diskas visuomet atrodo ðiek tiek ver-tikaliai suplotas (1 pav.). Savo pastebëji-mà Kepleris paaiðkino atmosferos refrak-cija: Saulei esant prie horizonto, ðviesosspinduliai, mus pasiekiantys ið apatinio

1 pav. Saulës diskas prie horizonto visuometatrodo ðiek tiek vertikaliai suplotas dël

atmosferos refrakcijos

2 pav. Dël atmosferosrefrakcijos prie horizontoesantys dideli objektai –Saulë ar Mënulis matomine tik aukðèiau, bet ir jødiskai atrodo suploti.Iðtisinës kreivës þymiðviesos spinduliøtrajektorijas, o punkty-rais paþymëta þvilgsniolinija

Saulës disko kraðto, atmosferoje lûþta (uþ-lenkiami) labiau, nei tie ðviesos spinduliai,kurie mus pasiekia ið virðutinio Saulës dis-ko kraðto. Tas spinduliø lûþio kampø skir-tumas tesudaro viso labo tik nepilnas 7’,taèiau, þinant, kad Saulës disko kampinisskersmuo yra 32’, Saulës diskas susiplo-ja bemaþ penktadaliu (2 pav.). Ðá efektà,jei tik Saulës spinduliai neakina, nesunku

pamatyti ir plika akimi kiekvieno saulëly-dþio ar saulëtekio metu. Kepleris kartu pa-stebëjo, kad tekant ir leidþiantis lygiai taippat susiploja ir Mënulio diskas.

Vertinant vidutinæ atmosferos refrakci-jà, yra naudojamas „modifikuotos standar-tinës atmosferos“ (modified US1976 at-mosphere) modelis. Ðis modelis apraðoatmosferos refrakcijà áprastinëmis sàlygo-mis: esant atmosferos slëgiui 1013,25 hPa(t.y. 1 atmosferai arba 760 mm Hg) ir tem-peratûros gradientui -6.5oC/km (t.y. didë-jant aukðèiui temperatûra krenta), kai ðvie-sos bangos ilgis yra 574 nm (geltona ðvie-sa), o stebëtojas yra jûros lygyje, kur orotemperatûra siekia +15oC ir santykinëdrëgmë – 80 procentø. Tokios modifikuo-tos standartinës atmosferos sàlygomispaèiame zenite esanèiø objektø tikroji irregimoji padëtys tiksliai sutampa. Objek-

tui tolstant nuo zenito, refrakcijos kam-pas ima neþymiai didëti. Taèiau tikrosiosir regimosios padëèiø skirtumas objek-tams, kurie pakilæ daugiau nei 10o virð ho-rizonto, tebëra nykstamai maþas. Tik dararèiau horizonto refrakcijos kampas jautampa pastebimesnis, ir ties pat horizon-tu pasiekia 34 kampo minutes. Beje, taitiksliai atitinka prieð beveik 350 metø T.Brahës atliktø stebëjimø rezultatà.

Akivaizdu, kad lemiamà átakà atmo-sferos refrakcijai turi tik tankiausias ir þe-miausias atmosferos sluoksnis – tropos-fera, o ypaè – arèiausiai Þemës pavir-ðiaus esantis oro sluoksnis. Taigi oro lû-þio rodiklis ir atmosferos refrakcijos mas-tas smarkiai priklauso nuo lokaliø sàly-gø – oro slëgio, temperatûros ir santyki-nës drëgmës, kurios laikui bëgant galigerokai keistis. Neseniai atlikti iðsamûs,net kelerius metus trukæ tyrimai atsklei-dë, kad atmosferos refrakcija yra labainepastovi. Ji kinta priklausomai nuo pa-ros ir metø laiko. Vëstant (ðylant) orui, jotankis didëja (maþëja), taigi didëja (ma-þëja) ir oro lûþio rodiklis bei refrakcijoskampas. Per parà refrakcijos kampas ne-daug pakinta ir paprastai neviršija kele-to kampo minuèiø. Taèiau sezoninë ref-rakcijos kaita gali bûti kur kas didesnë:nustatyta, kad per metus didþiausias at-mosferos refrakcijos kampas paprastaisvyruoja tarp 0,5 ir 1o, taèiau kai kada

ðaltuoju metø laiku jis gali siekti iki 2o irdaugiau.

Neretai pasitaiko, kad oro temperatû-ros ir tankio priklausomybë nuo aukðèioyra netolygi. Taip nutinka, kai skirtinga-me aukðtyje susidaro atskiri, visai nedaugbesiskirianèiø temperatûrø oro sluoksniai.Þvilgsnio linijai kertant tokius oro sluoks-nius, tekanèios ar besileidþianèios Sau-lës disko vaizdas yra iðkraipomas. Skir-tingos temperatûros oro sluoksniø kiekisbei temperatûros gradientas kiekvienà-kart bûna vis kitoks, tad ðia prasme kiek-vienas saulëlydis yra unikalus. Jei tik Sau-lës spinduliai neakina, netgi to paties sau-lëlydþio metu galima iðvysti ástabià keis-tø Saulës disko formø ávairovæ (3 pav.).Dar didesni tekanèios ar besileidþianèiosSaulës disko iðkraipymai gali bûti ðaltuo-ju metø laiku.

Kadangi Saulës disko kampinis sker-smuo (32’) yra beveik toks pats, kaip irmaksimalus atmosferos refrakcijos kam-pas (34’), susiduriame su gana paradok-salia situacija: palydint Saulæ, kai jos dis-kas prilieèia horizontà, ið tikrøjø Saulë jaubûna nusileidusi, o besigroþint pirmaisiaisryto Saulës spinduliais, Saulë dar nebû-na patekëjusi! Kitaip tariant, dël atmosfe-ros refrakcijos Saulës ir Mënulio tekëjimoir laidos laikas bei dienos ilgumas skiria-si nuo tø, kurie nurodomi kalendoriuje.Lietuvos platumoje ðie skirtumai nëra di-deli; dienos trukmë yra vidutiniðkai ilges-në viso labo keliomis, paprastai 5–8 mi-nutëmis. Kitaip yra ðiaurinëse platumo-se, kur regimoji Saulës judëjimo trajekto-rija dangaus skliaute sudaro labai maþàkampà su horizontu, dël to atmosferosrefrakcijos efektai yra kur kas þenklesni.Dël ðios prieþasties poliarinë diena aði-galiuose visada bûna ilgesnë uþ poliari-næ naktá: Saulë ten paprastai pateka netkeliomis dienomis anksèiau, o nusileidþiakeliomis dienomis vëliau.

Atmosferos refrakcija pasireiðkia ir ki-tais ádomiais aspektais. Mënulio uþtemi-mø metu galima pastebëti, kad Þemës

3 pav. Besileidþianèios Saulës diskoiðkraipymai dël nedideliø temperatûros

netolygumø atmosferoje

A. D

ubie

èio

nuot

r.


ðeðëlio uþtemdyta Mënulio disko dalis në-ra visiðkai tamsi, o silpnai ðvyti tamsiairaudona spalva (4 pav.). Tai Þemës ðeðë-lyje esanèià Mënulio disko dalá apðvieèiadël refrakcijos Þemës atmosferoje uþlin-kæ Saulës spinduliai. Ðiems spinduliamspakeliui tenka áveikti dvigubai tankesná at-mosferos sluoksná, lyginant su tuo, prokurá besileidþianèià Saulæ mato ant þemësesantis stebëtojas. Taigi visà Þemës at-

mosferà praëjæ Saulës spinduliai uþlinkstadvigubai didesniu kampu. Negana to, dëlðviesos sklaidos storà Þemës atmosferossluoksná praeina tik maþiausiai sklaido-ma – tamsiai raudona Saulës ðviesa, kuriir apðvieèia Þemës ðeðëlyje esantá Mënu-lio diskà. Galima sakyti, kad dël ðiø prie-þasèiø Þemës ðeðëlis niekada nebûnajuodas. Netgi Mënuliui visiðkai uþtemus,jo diskas tebëra gerai áþiûrimas tamsausdangaus fone. Esant dalinei uþtemimo fa-zei, pastebëti uþtemusios Mënulio diskodalies spalvà ne visada pavyksta, kadangiakiai sunku adaptuotis prie milþiniðko ap-ðviestos ir uþtemdytos Mënulio disko da-liø kontrasto. Ádomu ir tai, kad uþtemusioMënulio disko ðviesumas ir atspalvis ski-riasi kiekvieno uþtemimo metu: vienàkartjis silpnai ðvyti vario, o kitàkart baugiakraujo raudonio spalva, priklausomai nuotuo metu Þemës atmosferoje esanèiø dul-kiø, aerozoliø ir debesø kiekio, kurie pa-pildomai iðsklaido pro Þemës atmosferàpraeinanèià Saulës ðviesà. Galima tik ási-vaizduoti, kaip þvelgiant ið uþtemusio Më-nulio galëtø atrodyti Þemë: didþiulis tam-sus rutulys, apgaubtas nedidelës raus-vos ir perregimos aureolës – atmosferos.

Þemës atmosfera, kaip ir bet kuri ki-ta optinë terpë, pasiþymi dar viena sa-vybe: oro lûþio rodiklis, nors ir labai ma-þai, taèiau skiriasi skirtingo bangos ilgio(spalvos) ðviesai. Lûþio rodiklio priklau-somybë nuo bangos ilgio vadinama dis-persija. Oro lûþio rodiklis yra labai ma-þas (1,0003), o lûþio rodikliø skirtumaspaèioms kraðtinëms regimojo Saulësspektro spalvoms, mëlynai ir raudonai,tëra vos 1/20000, taèiau to jau pakanka,kad refrakcijos kampai ávairiø spalvøðviesos spinduliams ðiek tiek skirtøsi. Dëldispersijos mëlyni ir þali ðviesos spindu-liai, kuriems oro lûþio rodiklis yra dides-nis, lûþta didesniu kampu, nei geltoni arraudoni, kuriems oro lûþio rodiklis ma-þesnis. Paprastai atmosferos dispersijosefektas yra toks menkas, kad plika aki-mi jo áþiûrëti neámanoma. Taèiau, paþvel-gus á þemai prie horizonto esanèià Sau-læ pro teleskopà, galima pastebëti, kadvirðutinis Saulës disko kraðtas turi þalià(retkarèiais, esant labai skaidriam orui,þydrà ar net mëlynà), o apatinis – rau-donà apvadà. Ðá reiðkiná pirmà kartà pa-stebëjo ir 1873 m. apraðë anglø astro-nomas D.Vinstenlis. Spalvotø Saulës dis-ko apvadø storis tesiekia vos keliolikakampo sekundþiø. Jei stebimo objektokampiniai matmenys yra maþi ir palygi-nami su atmosferos dispersijos mastu, at-mosferos dispersijos efektas pasireiðkianuostabia spalvø gama. Tokie objektaikaip tik yra planetø diskai, kuriø kampi-niai matmenys siekia vos keliolika ar ke-liasdeðimt kampo sekundþiø. Taip siau-

ras prie horizonto esanèios Veneros pjau-tuvas, þvelgiant pro teleskopà, nusidaþovisomis vaivorykðtës spalvomis (5 pav).

Vis dëlto atmosferos dispersijos efek-tà kartais galima matyti ir plika akimi, ta-èiau jis pasireiðkia kiek kitaip. Tai þvaigþ-dþiø mirgëjimas. Tikriausiai daugeliui te-ko pastebëti, kad kartais prie horizontoesanèios ryðkios þvaigþdës mirga ir grei-tai kaitalioja spalvà, suþibdamos èia gel-tona, èia þalia, èia mëlyna ðviesa. Ðiosgreitos spalvø kaitos prieþastis yra didelëatmosferos turbulencija. Maiðantis kylan-

èioms ðilto ir besileidþianèioms ðalto oromasëms, labai greitai keièiasi ir ðviesosrefrakcijos kampas. Kadangi þvaigþdësnuo mûsø yra nutolusios milþiniðku at-stumu ir tëra taðkiniai, neturintys kampi-niø matmenø ðviesos ðaltiniai, atmosfe-ros dispersijai iðskaidþius baltà þvaigþ-dës ðviesà á spalvas, kiekvienu laiko mo-mentu á þvilgsnio linijà pakliûva vis kitosspalvos þvaigþdës ðviesa, ir þvaigþdëima mirgëti. Taip pat sakoma, kad, netgigerai nepaþástant dangaus, planetaslengva atskirti nuo þvaigþdþiø, kadangiplanetos nemirga. Tai turi daug tiesos.Planetos turi kampinius matmenis, o proteleskopà galima áþiûrëti jø diskus, kuriøskersmuo paprastai yra palyginamas ardidesnis uþ refrakcijos kampø skirtumàskirtingø spalvø ðviesos spinduliams.Skirtingø spalvø spinduliams dël atmo-sferos dispersijos net ir ðiek tiek pakei-tus sklidimo kryptá, á þvilgsnio linijà vistiek patenka skirtingø spalvø spinduliaiið skirtingø planetos disko vietø, spalvospersikloja, ir stebëtojas mato baltà, ne-mirganèià planetos ðviesà. Jei oro tur-bulencija labai didelë, aiðku, mirga ir pla-netos, ir net tolimos miesto šviesos.

4 pav. Dalinis Mënulio uþtemimas: Þemësðeðëlyje esanti Mënulio disko dalis yratamsiai raudona, kadangi jà apðvieèiaÞemës atmosferoje uþlinkæ raudoni Saulësspinduliai

5 pav. Spalvotas prie horizonto esanèiosVeneros pjautuvas – atmosferos refrakcijosir dispersijos rezultatas

Bus daugiau

R.B

alèi

ûno

nuot

r.

R.B

alèi

ûno

nuot

r.

A. D

ubie

èio

nuot

r.


Argentinair Brazilija: þvilgsnis

ið Lietuvos

Rio de Þaneiras, bûdamas vienas gra-þiausiø pasaulio miestø dël savo iðskirti-nës geografinës padëties, stebina neaið-kios iðvaizdos þmogystomis, gulinèiomisnet ðalia prabangiø vieðbuèiø sienø. Van-denynas, kalnai, uolos, tropinë augalija,álankos ir uþutekiai, salos ir pliaþai bei lûð-nynais aplipusios kalvos – visko galimapamatyti Rio de Þaneire. Tik Manause,mieste, kuris yra Amazonës dþiungliø glû-dumoje ir pasiekiamas tik oro ar vandenskeliais, o iki artimiausio miesto Belemodriekiasi apie 3 tûkst. kilometrø neáþen-giamø dþiungliø, neteko sutikti „smëlio Argentina

Rio Negro vandenys susilieja suAmazone

ir Brazilija: þvilgsnisið Lietuvos

Atkelta ið 7 p.

karjerø generolø“, stebino ðvara gatvëse.Šis miestas galëtø bûti pavaizduotas kaipBrazilijos ekonomikos klestëjimo geriau-sias pavyzdys, nes po didelio ekonomi-nio nuosmukio, pasibaigus kauèiuko erai,Brazilijos vyriausybë, norëdama iðsaugotiekonominá ðio regiono potencialà, ákûrëlaisvàjà ekonominæ zonà, ir èia plûstelë-jo uþsienio investicijos ið visø pasaulioðaliø. Dabar ðiame mieste gaminama nuoautomobiliø iki sudëtingiausios kompiu-teriø technikos, o savo filialus ákûrë gar-siausi JAV, Japonijos, Vokietijos ir kitø ða-liø automobiliø gamintojai bei aukðtøjøtechnologijø milþinës, tokios kaip Sam-sung, Sony, Siemens ir kt.

Kai Argentina iðgyvena ekonomikosnuosmuká, Brazilijos bendrasis vidaus pro-duktas 2009 m. augo apie 4 proc., o 2010m. gali išaugti iki 5 procentø. Tuo metu,kai kitas ðalis kankino gili ekonominë kri-zë, persiritusi per visà pasaulá, investuoto-jø pasitikëjimas Brazilijos ekonomika su-stiprëjo ir tiesioginiø investicijø á Brazilijàaugimas 2010 m. gali virðyti 40 mlrd. do-leriø; 2009 m. jos siekë 30 mlrd. doleriø.Ekonominë padëtis Brazilijoje pastebimaiëmë gerëti 2003 m. á valdþià atëjus dabar-tiniam šalies prezidentui Lulai da Silvai. Taivisø pirma susijæ su politinio stabilumo ið-augimu, valstybës valdomø kompanijø pri-vatizavimu, eksporto skatinimu ir mokes-èiø maþinimu. Ekonominës politikos libe-ralëjimas ir laisvai plaukiojanèio valiutos

kurso ávedimas davë rezultatø. Nors Bra-zilijos centrinio banko nustatyta palûkanønorma yra viena didþiausiø pasaulyje ir sie-kia beveik 9 proc., šalis pritraukia dauginvesticijø. Didelë problema yra ir þemasproduktyvumas, kurá lemia menkos inves-ticijos á tyrimus ir plëtrà. Šiuo metu, pa-vyzdþiui, Pietø Korëja, turëdama 4 kartusmaþiau gyventojø nei Brazilija, uþregistruo-ja 30 kartø daugiau patentø. Brazilijai, kadgalëtø turëti stabilià valiutà, esant kintan-èiam valiutos kursui, produktyvumo augi-mas yra bûtinas.

Lyginant Argentinos ir Brazilijos kultû-ras, Argentina atrodo daug artimesnë Eu-ropos kultûrai tiek savo muzika, literatûra,architektûra, aprangos stiliumi ir kitomisiðorinëmis gyvenimo apraiðkomis. Argen-tinos literatûros legendos Jorge Luis Bor-cheso bei Chulijo Kortasaro kûriniai yrakiekvieno europieèio dvasinio pasaulio ne-atsiejama dalis, o A.Piazolos tango nesu-virpintø tik reto senojo þemyno gyventojoðirdies, tuo tarpu tiek Brazilijos literatûra,tiek afrikietiðki sambo ritmai ar H.Vila la Lo-boso kûriniai jaudina, manyèiau, tik nedi-delæ dalá Europos gyventojø.

Nors Brazilija stebina laukiniu gamtosgroþiu, gyvûnijos ávairove ir neáþengiamo-mis Amazonës dþiunglëmis, kur dar gy-vena civilizacijos nepaliestos vietinës gen-tys, Argentinos peizaþai nustelbia visø ikiðiol matytø ðaliø, taip pat ir Brazilijos, áspû-dþius. Ðioje ðalyje, atrodo, galima rasti vis-ko, kuo þavi kitos šalys: Australijos sava-nos, Bolivijos druskø eþerai, Islandijos le-dynai, ugnikalniai ir bekraðtës lygumos,atšiaurios ledu nuklotos Grenlandijos pa-krantës, Kanados spygliuoèiø miškai irsnieguotos Himalajø virðûnës, Meksikosdykumos, apaugusios milþiniškais kaktu-sais, ávairiaspalviai JAV kanjonai, PietryèiøAzijos dþiunglës ir mangroviø miðkai, Pie-tø Afrikos sodri vynuogynø þaluma ir baltiAtlanto vandenyno pakrantës pliaþai ir netvienas didþiausiø kriokliø pasaulyje – Igu-vasu. Kadangi šalies plotas net 3,8 mln.km2 ir ji driekiasi kelis tûkstanèius kilomet-rø ðiaurës–pietø kryptimi, todël joje yra netkelios klimato juostos. Ugnies Þemë pa-tenka á subantarktinæ klimato juostà, kurnuolatos ðalta ir puèia þvarbûs vëjai. Pata-gonija iðsidësèiusi vidutiniø platumø klima-to juostoje ir dël ðaltøjø sroviø èia bûdin-gas ðaltas ir sausas klimatas. Centrinei Ar-

gentinos daliai bûdingas subtropinis kli-matas, o ðalies ðiaurë iðsidësèiusi atogrà-þø juostoje, kur karðta visais metø laikais.

Keliaujant po Argentinà, didþiausiàáspûdá paliko Patagonija ir Ugnies Þemëbei bekraðtës Argentinos pampos ir drus-kos eþerai ðalies ðiaurinëje dalyje, prime-nanèioje Mënulio peizaþà. Patagonijadriekiasi šalies pietuose. Èia plyti daugy-bë ledynø ir ledyninës kilmës eþerø. Pa-tagonijos krantus pirmà kartà pasiekusiF.Magelano ekspedicija pavadino ðá krað-tà Patagonia – „pëdø þeme“ (isp. pata –„pëda“), kadangi europieèius nustebinodidelës vietiniø gyventojø pëdos. Patago-nija uþburia nepakartojamu groþiu: snie-gu apklotos Andø virðukalnës, bekraðtësþalumos platybës, iðtirpusiø ledynø sma-ragdo eþerai ir besigananèios laukiniø ar-kliø kaimenës. Labiausiai Patagonijosgroþis atsiveria vaþiuojant legendiniu RutaNational 40 per bekraštes Patagonijosplatybes. Šis kelias dar vadinamas vie-nišiausiu keliu pasaulyje ir driekiasi apie5000 km. Niekad nevingiuojantis ir, atro-do, nesibaigiantis kelias kerta visà Argen-tinà, bet apie 628 km jis eina per „nie-kur“, taip vadinama atkarpa tarp PeritoMoreno ir El Calafate, kur vienintelis ke-liautojø palydovas yra vëjas. Ilgus kilo-metrus nematyti në vieno namo, tik kar-tà tolumoje išvydome ðimtmeèio senu-mo aviø fermà (vadinama estancija), pa-liktà laiko uþmarštyje ir išlaikiusià šimt-meèiais nepakitusià Patagonijos dvasià.Šis kelias prasideda Saltoje ir baigiasiRio Gallegos, pieèiausioje Argentinos þe-myno dalyje, o Ugnies Þemëje jis tam-pa Ruta 3, kuris veda á pasaulio galà, nes


Druskø eþerai Argentinos Anduose

ðio kelio pabaigoje atsiveria tik vande-nynas, uþ kurio Antarktida.

Atlanto ir Ramiojo vandenynø sankir-toje yra Ugnies Þemë su paskutiniu for-postu legendiniu Horno kyšuliu, kurá su-pa laivybai pavojingi audringi vandenyssu stipriomis srovëmis, aukðtomis ban-gomis ir plaukiojanèiais ledkalniais. Ug-nies Þemë – atðiaurus ir vëjuotas krað-tas, priklausantis Argentinai ir Èilei. Kaþ-kada Ugnies Þemë ir Antarktidos pusia-salis sudarë vienà sausumos gabalà, betprieð 25 mln. metø þemynai pradëjo skir-tis. Randamos fosilijos leidþia spëti, kaddaugelis gyvûnø ir augalø, nûnai gyvuo-janèiø Patagonijoje, kadaise gyveno Ant-arktidoje. Ugnies Þeme salà pavadinoF.Magelanas, kuris maþdaug prieš 500 me-tø atrado jà paèiuose Pietø Amerikos pie-tuose, ið laivo pamatæs indënø lauþø dû-mus. Ugnies Þemëje niekada nesiliauja at-ðiaurus vëjas, vyrauja rusvai geltona sau-sa þolë ir þemi krûmokðniai, miðkai ir snie-guotos Andø virðûnës bei daugybë mëly-nø ir þaliø eþerø. Ið Uðuajos uosto vasarosmënesiais vyksta reguliarûs kruiziniai rei-sai á Antarktidà. Byglio sàsiaurio, skirian-èio Ugnies Þemæ nuo Argentinos, pakran-tëse ásikûræs pats pieèiausias pasauliomiestas – Uðuaja. Jamanø kalba tai reið-kia „gili álanka“. XX a. pirmojoje pusëje Uðu-aja buvo kaliniø tremties vieta. Atplukdytilaivais kaliniai á tremties vietà buvo veþamigeleþinkeliu. Šiuo metu kalëjimo patalpo-se yra ákurtas Pasaulio krašto muziejus.Ugnies Þemëje iki ðiol iðliko laiko ir civili-zacijø nepaliesta gamta, stulbinanti savoatšiauriu groþiu. Plaukiant Byglio kanalu,teko matyti jûros ruoniø, kormoranø ir ping-vinø nutûptas salas bei Þiulio Verno roma-ne „Kapitono Granto vaikai“ apraðytà LesÉclaireurs ðvyturá, iðsiskiriantá raudonubokðtu atðiaurioje Byglio kanalo, jungian-èio Arkties ir Ramøjá vandenynà, saloje.

Ne tik pietinë, bet ir karðèiu alsuojantiðiaurinë Argentinos dalis palieka neiðdil-domà áspûdá. Ið Saltos vyksta turistinis

traukinys, kuris galutinëje stotelëje Andøvirðukalnëje pasiekia 4220 m virš jûros ly-gio aukðtá. Juo vaþiuojant pro langà gali-ma stebëti apaèioje plaukianèius debe-sis. Teko patirti ir nelabai maloniø pojû-èiø, kai kelionës metu tame paèiame va-kariniø Andø kalnø regione Humahuako-je dël deguonies stygio, apsirgæs kalnøliga, mirë vienas keliautojas.

Nors, palyginti su Argentina, Brazilijablankesnë, taèiau taip pat savita – neáþen-giamos Amazonës dþiunglës yra visosÞemës plauèiai, didþiausias turistø trau-kos centras bei vietiniø gyventojø pasi-didþiavimas. Tiesa, Amazonës miðkaisparèiai nyksta, vis labiau priartindami kli-mato kaitos katastrofinius padarinius vi-sai þmonijai. Labiausiai nustebino Ama-zonës ir jos intakø, tokiø kaip Rio Negro,baltas pakranèiø smëlis ir juodø Rio Neg-ro upës bei ðviesiø Amazonës vandenømaiðymasis prie Manauso miesto. Ama-zonës ilgis 6400 km, o jos debitas yradidþiausias planetoje, baseinas siekia7,18 mln. km². Ði upë daugiausia naudo-jama laivybai, nes ši Brazilijos teritorijosdalis nëra pasiekiama sausumos keliais.

Amazonës dþiungles pirmà kartà ko-lonizatoriai pasiekë tik XVI amþiuje. Tuometu daugelis indënø gyveno pirmykðtë-je santvarkoje, susiskaidæ á nedideles gen-tis. 1541 m. ispanø konkistadoras Fran-cisco de Orellana surengë pirmàjà ekspe-dicijà Amazonës upe. Kelionës metu jisstebëjo tapujø genties moteris, kurios ko-vësi kaip vyrai, todël jas prilygino mitinëmsgraikø amazonëms. Nuo to kilo upës, ovëliau ir regiono pavadinimas. XVI a. pa-baigoje buvo pradëta regiono kolonizaci-ja. Amazonijos pakraðèiuose gyvenusiosgentys buvo greitai iðnaikintos arba pri-verstos trauktis gilyn á Amazonijà. Amazo-nijos gilumoje dar ir ðiuo metu yra pirmykð-tëje bendruomenëje gyvenanèiø indënøtauteliø. Amazonijos administraciniamecentre Manause, kurá jau minëjau kaip Bra-zilijos ekonomikos stebuklà, didþiausià

áspûdá paliko operos teatras. Opera dau-gelyje pasaulio kultûrø yra laikoma gyve-nimo kokybës þenklu, pastatyti didingioperos teatrai atspindi didþiausius archi-tektûros meno stebuklus, taèiau ðis nepra-einamø dþiungliø gilumoje pastatytas te-atras didingumu stelbia visus iki šiol ma-tytus garsiausius pasaulio operos rûmus,tokius kaip Paryþiaus, Londono, Vienos,Milano, Barselonos, Niujorko, Sidnëjaus,Buenos Airiø ir kt. Pirmà kartà ðá teatrà ið-vydau Vernerio Hercogo kultiniame filme„Fitzcarraldo“. Filmo pradþioje átaigiai pa-rodyta, kaip nepagydoma aistra operai de-gantis pagrindinis herojus skuba á ðá teat-rà, kad galëtø pasiklausyti E.Karuzo dai-navimo. Jis atlekia á operos pabaigà, ir fil-me parodomas neátikëtino groþio ir didin-gumo ðio teatro interjeras. O þinant alinantádþiungliø karðtá ir beveik 100 proc. orodrëgnumà, toks puoðnus, specialià vëdi-nimo sistemà ir specialias këdes turintisteatras atrodo fantastiðkas objektas nuopasaulio izoliuotame Amazonijos regione.Teigiama, kad 1896 m., kauèiuko bumolaikais, kai Amazonijos regionas klestëjo,teatras buvo specialiai pastatytas norint pri-traukti E.Karuzo á jo atidarymà. Teatreárengtame muziejuje matyti garsiausiø pa-saulio atlikëjø, taip pat ir E.Karuzo, vardi-nës afišos. Beveik devyniasdešimt metøðiame teatre nevyko jokie vaidinimai, tiknuo 2001 m., iðrinkus naujà merà ir sukû-rus aukðto lygio profesionalø orkestrà, Ma-nause vël karaliauja opera, suvaþiuoja pa-saulinio garso atlikëjai.

Po tiek graþiø þodþiø, skirtø PietøAmerikos milþinëms, vis dëlto norëèiaupasakyti, kad, nors kitose šalyse, taip patir Pietø Amerikoje, galima iðvysti daugádomiø ir uþburianèiø dalykø, geriausiavieta gyventi yra Lietuva, nes mûsø ðalis,nors maþa ir, atrodo, niekuo ypatingaineiðsiskirianti pasaulyje, yra saugiausiair ramiausia vieta gyventi ir dirbti. Tik pa-matæs daug ávairiø pasaulio šaliø supranti,kad niekur kitur gyventi ne tik nenorëtum,bet ir negalëtum. Pirmiausia dël didþiuliouþterðtumo, smogo, karðèio ir ðalèio, ið-retëjusio oro, neðvaros, nusikalstamumoir skurdo bei kitø mums nepriimtinø ir ne-suprantamø dalykø, jau nekalbant kad taisvetimas kraštas.

LITERATÛRA1. CowiBaltic. Anglies dvideginio surinkimas,

transportavimas ir saugojimas geologinëse struk-tûrose, atsiþvelgiant á Direktyvos projekto nuosta-tas, Vilnius, 2008.

2. Sliaupa S., Shogenova A., Shogenov K.,Sliaupiene R., Zabele A., Vaher R. Industrial car-bon dioxide emissions and potential geologicalsinks in the Baltic States. Oil Shale 2008; 25: 465-484.

3. Sliaupa S., Satkunas J., Sliaupiene R. Pro-spects of geological disposal of CO2 in Lithua-nia. Geologija 2005; 51: 20-31.


Nepastebimai greitai bëga laikas. Ro-dos, dar tik vakar prasmingai paminëjomeStatybiniø medþiagø katedros trisdeðimt-metá, o ðiø metø kalendorius jau raginarengtis trisdeðimtpenkmeèiui. Statybiniømedþiagø tematikos paskaitos studentamspradëtos skaityti gerokai anksèiau, negubuvo ákurta tokio pavadinimo katedra Sta-tybos fakultete – 1962 metais. Savo kasdie-næ veiklà su Gedimino technikos universi-tetu susiejau 1993 metais. Iš pradþiø pa-skaitas skaièiau Darbo ir gaisrinës saugos,o vëliau ir naujai ákurtos katedros studen-tams. 1996 m. man patikëta vadovauti Sta-tybiniø medþiagø katedrai. Ir ðá ásipareigoji-mà vykdþiau ilgiau nei deðimtmetá.

Nesu iðskirtinis. Katedros bendruome-në gana pastovi. Sëkmingai tebesidarbuo-ja ne vienas dëstytojas, mokslo darbuoto-jas, su kuriais kartu pravërëme ðio univer-siteto padalinio duris. Prof. Albinas Gailius,doc. Algimantas Pranas Naujokaitis kated-roje darbuojasi nuo pat jos ásteigimo. Prof.Antanas Laukaitis èia darbo metus skai-èiuoja nuo 1994 metø. Tai tik keli, bet pa-tys ryškiausi pastovumo, atsidavimo ka-tedrai pavyzdþiai. Labiausiai dþiugina tai,kad bendri rûpesèiai, dideli siekiai per tuosdaugiau kaip trisdeðimt metø mus labai ið-prusino, pastebimai pakilo bendras kated-ros darbuotojø intelektinis lygis. Pirmaisiaispadalinio gyvavimo metais laipsniuotiemsdëstytojams, mokslininkams suskaièiuotiir vienos rankos pirðtø uþteko, o dabar be-veik visi dëstytojai yra apgynæ daktaro di-sertacijas, ávykdæ habilitacijos procesà.

Katedra rengia statybos inþinerijos beimedþiagø inþinerijos mokslø krypèiø dok-torantus. Statybiniø medþiagø katedrojedaktaro disertacijas parengë ir sëkmingaiapgynë net 11 doktorantø, kuriems vado-vavo prof. A.Kaminskas ir prof. R.Maèiulai-tis. Dabar doktorantams vadovauja R.Ma-

Prof. habil. dr. Romualdas MAÈIULAITIS

VGTU Statybos fakulteto Statybiniømedþiagø katedra

ir þinios – aktua

èiulaitis, A.Gailius ir R.Þurauskienë. Ren-giant doktorantus glaudþiai bendradarbiau-jama su VGTU Termoizoliacijos institutu, kuryra gera eksperimentinë bazë. Gaila, kadne visi mûsø parengti jaunieji mokslininkailiko savojoje katedroje. Kai kurie ádarbintikituose Statybos fakulteto padaliniuose,mokslinæ veiklà tæsia ðalies mokslo institu-cijose. Tai Valentinas Antanovièius, Dona-tas Lipinskas, Kæstutis Lukošius, AndriusÞukas ir kiti. Ið sëkmingai daktaro disertaci-jas apgynusiø katedros doktorantø dësty-ti, tæsti mokslinës veiklos liko Ramunë Þu-rauskienë, Dþigita Nagrockienë, Olga Kizi-nieviè, Jurgita Malaiðkienë.

Labai daug dëmesio skiriame patenti-niam darbui, kuris yra neatsiejama moksli-nio darbo naujumo dalis. Apskritai per pas-taruosius penkerius metus katedros dar-buotojø kasdienæ mokslinæ veiklà vainika-vo patentai („Polistirenbetonio miðinio ga-mybos bûdas“ 2008 m. – M.Sinicos, G.Se-zemano, A.Laukaièio, S.Arnašiaus, „Atspariðalèiui poringa keramika“ 2007 m. – R.Ma-èiulaièio, J.Malaiðkienës, „Sieninë medþia-ga ið gamybos atliekø“ 2005 m. – A.Kaz-ragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus, „Grei-tai kietëjanti sieninë medþiaga“ 2005 m. –A.Kazragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus).Anksèiau patentus gavo I.Nickus, A.Ka-minskas, V.Ravnialièevas, A. Kuliniè,A. P. Naujokaitis. Doktorantë Jurgita Ma-laiðkienë kartu su daktaro diplomu tapo irpatento autore. Taigi katedros mokslinin-kai yra deðimties patentø autoriai.

Šiandienos aktualiausia problema yradarni beatliekë, ilgaamþiðkø statybos me-dþiagø ir dirbiniø gamyba. Tai ápareigojamokslininkus kurti naujas, ðiuolaikines irateities konstrukcines medþiagas ir tech-nologijas. Todël dabar Statybiniø medþia-gø katedros bendruomenë susitelkusi kva-lifikaciniam darbui „Naujø statybiniø kon-glomeratø ið vietiniø resursø kûrimas, sa-vybiø tyrimas ir naudojimo galimybës“. Pa-sirinkta tema ápareigoja tirti ir kurti naujastermoizoliacines medþiagas, ávairios pa-skirties betonà, gipso dirbinius, keramikà,daþus, medienos gaminius ir kt., taip patteikti rekomendacijas gamybininkams.

Ðios veiklos rezultatai jau akivaizdûs. Ne-seniai pateiktos rekomendacijos AB „Alks-ta“, ádiegta putø polistireno taros trupini-mo linija firmoje „Virgilijus ir Co“. „Matuizødujø silikato“ gamyklai rekomenduota,kaip naudoti kaitrai atsparaus akytojo be-tono technologijas ir pluoðtinius priedus.UAB „Markuèiai“ pasiûlëme, kaip iðplëstigaminamos produkcijos asortimentà ir kt.

Kurdami naujas geresniø savybiø me-dþiagas, galvojame, kaip utilizuoti techno-genines atliekas, tokias kaip katalizatoriai,padangos, fosfogipsas, stiklo duþenos,disperguotos naudotø betono, silikatiniø,keramikos konstrukcijø atliekos ir kt. To-kiomis kryptimis savo temas plëtoja kated-ros doktorantai ir jaunieji mokslø daktarai.

Per pastaruosius penkerius metus die-nos ðviesà iðvydo net trys katedros moks-lininkø monografijos. Tai A.Kazragio irA.Gailiaus „Kompozicinës medþiagos irdirbiniai su gamtiniais organiniais uþpil-dais“, A.Laukaièio ir M.Sinicos „Beautok-lavis akytasis betonas ir kompozitiniai jodirbiniai“, R.Maèiulaièio ir R.Þurauskienës„Maþo poringumo statybinë keramika iðvietiniø ir technogeniniø þaliavø“. Be to,Statybiniø medþiagø katedros darbuoto-jai per pastaruosius penkerius metus pa-rengë ir išleido 16 mokomøjø knygø ir vie-nà elektroniná vadovëlá. Rengiamas vado-vëlis apie statybines medþiagas, jø gamy-bos technologijas ir naudojimo galimybes.Nepamirðtas ir metodinës literatûros, mo-kymo priemoniø rengimas ir leidimas.

Tarptautinës mokslinës konferencijosrezultatyviai padeda mokslo þiniø sklaidaiir plëtrai. Nuo 2004 m. Statybos fakultetotarptautinës mokslinës konferencijos „Nau-jos statybinës medþiagos, konstrukcijos irtechnologijos“ rinktiniai straipsniai laikomi


Patirtisnûdienosalijos

ISI duomenø bazëje. „Statybiniø medþia-gø ir jø technologijø“ sekcija, kuriai prane-ðimus rengia ir mûsø katedros mokslinin-kai, yra didþiausia. Ir tai suprantama, nesbe statybiniø ir konstrukciniø medþiagø sta-tyba neámanoma. Prieð trejus metus vyku-

sios minëtos teminës konferencijos presti-þiniame praneðimø leidinyje išspausdinti 14katedros darbuotojø moksliniai straipsniai.Per penkmetá katedros mokslininkai kartusu bendraautoriais ISI Web of Science duo-menø bazëje paskelbë daugiau kaip 30moksliniø straipsniø.

Katedra bendradarbiauja su respubli-kos ir uþsienio mokslo, studijø ástaigomis.Aktyviausiai su KTU analogiðka katedra,taip pat su KTU Architektûros ir statybos,Lietuvos energetikos institutø mokslininkais.Ypaè glaudûs ryðiai nuo 1990 m. uþmegztisu Termoizoliacijos institutu, kuris dabar jautapo Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto padaliniu. Ilgameèiai ryðiai jungia ka-tedros bendradarbius ir studentus su Gla-morgano universitetu ir su mokslininkais iðRusijos, Didþiosios Britanijos, Vokietijos,Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Uk-rainos. Pastaraisiais metais pradëta bendra-darbiauti su Varšuvos technologijos univer-sitetu. Katedra bendradarbiauja su Aplin-kos ministerija, Lietuvos standartizacijos de-partamentu, statybiniø medþiagø ir dirbiniøgamybos ámonëmis bei jø atstovais.

Statybiniø medþiaga katedra ieðko uþ-sienio partneriø bendram tarptautiniamprojektui rengti, taip pat bandome prisi-jungti prie jau vykdomø projektø.

Statybiniø medþiagø katedra yra pasi-raðiusi bendradarbiavimo sutartis su Lie-tuvos ámonëmis: UAB „Markuèiai“, UAB„Augrika“, UAB „Alakitas“, UAB „WavinBaltic“, UAB „DE-VI Comfort heat“, Prieð-gaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departa-mento prie Vidaus reikalø ministerijosGaisriniø tyrimø centru. Taip pat esame uþ-mezgæ glaudþius ir neformalius ryðius sudaugeliu Lietuvos gamybos ámoniø, kuriostalkina katedrai tiek mokslo, tiek mokymo

sferose. Tai AB „Alksta“, „Virginijus ir Co“,„Matuizø dujø silikatas“, UAB „Maxit“, UAB„Velox“, UAB „Knauf“, UAB „Baltic mas-ter“, AB „Rokø keramika“, UAB „Dvarèio-niø keramika“, UAB „Paroc“ ir kt. Mûsø stu-dentai ðiose ámonëse atlieka praktikà, gau-na naujausios informacijos apie gamybostechnologijas, lengviau perpranta paskai-tose gautas teorines þinias.

Taigi pats laikas tarti keletà þodþiø apiestudijas, kurios yra pagrindinë ir ne maþiausvarbi katedros kasdienos veiklos sritis. Sta-tybiniø medþiagø katedra rengia Statybosinþinerijos krypties bakalaurus pagal pro-gramà „Statybos medþiagos ir dirbiniai“.Taip pat Statybos inþinerijos ir Medþiagømokslo magistrus pagal programas „Sta-tybos medþiagos ir dirbiniai“ bei „Statybi-nës medþiagos“. Pastaraisiais metais stu-dijuojanèiø bakalaurantûroje studentø skai-èius pradëjo didëti, nes katedros darbuo-tojai jau kelerius metus Statybos fakultetostudentus intensyviai supaþindino su Sta-tybos medþiagø ir dirbiniø programa. Šiojeveikloje aktyviai dalyvavo ir buvæ katedrosstudentai. Be to, sukurtas katedros rekla-minis lankstinukas, pranešimas – pristaty-mas, reklaminis vaizdo filmas apie kated-ros kasdienybæ, publikuojami straipsniaiapie katedros mokslo rezultatus ávairiuoseleidiniuose („Mokslas ir gyvenimas“, „Moks-las ir technika“, „Gedimino universitetas“,„Inþinerija“, „Statybø þinios“ ir kt.).

Vis dëlto reikia pripaþinti, kad praëjusárudená katedros pirmosios pakopos studi-jø programà studentai rinkosi nelabai no-riai. Atsiliepë nepatrauklus paèios progra-mos pavadinimas, pasikeitusi stojimo tvar-ka (stojo ne á antrà kursà, kaip bûdavo anks-èiau, bet á pirmà). Kad bûsimo bakalauroprograma taptø patrauklesnë, ketinama jàið esmës atnaujinti. Pirmiausia pirmos pa-kopos studijø programos pavadinimà „Sta-tybos medþiagos ir dirbiniai“ keisti á „Inova-tyviø statybos produktø gamyba“. Kartu iðesmës atnaujinti dëstomus programos mo-dulius. Á programà bus átraukti ir keli naujidalykai. Taip pat ketiname ásigyti naujausiosliteratûros, baigiame rengti naujas moko-màsias knygas ir vadovëlius. Stengsimësaktyviai diegti ir naujus mokymo metodus(skatinsime probleminá màstymà, savaran-kiškà darbà, mokymàsá visà gyvenimà).

Studijuoti magistrantûroje Statybos fa-kultete rodo norà studentai ið uþsienio uni-versitetø (pvz., Japonijos, Ispanijos). To-dël numatome iðplësti dalykø, kurie bûtødëstomi anglø kalba, skaièiø.

Mûsø studentai turi galimybæ vykti stu-dijuoti á uþsiená pagal „Erazmus“ programà.Ðios studijø mainø programos trukmë uþ-sienyje 1–2 semestrai. Kiekvienais mokslometais treèio ketvirto kurso studentai turigalimybæ nuvykti studijuoti arba rengti bai-giamàjá darbà uþsienio universitetuose, sukuriais uþmegzti glaudûs ryðiai. Pagal

„Erazmus“ mainø programà sudarytos su-tartys su Didþiosios Britanijos, Portugalijos,Vokietijos, Prancûzijos, Italijos, Belgijos irkitø ðaliø aukðtosiomis mokyklomis. Perpastaruosius penkerius metus tokioje mai-nø programoje dalyvavo Statybos medþia-gø ir dirbiniø studijø programos 7 studen-tai, o ið uþsienio ðaliø mûsø katedroje stu-dijavo 9 studentai. Kadangi mainams skir-tos didelës ES lëðos, mainø programà„Erazmus“ numatoma gerokai išplëtoti.

Statybiniø medþiagø katedroje sëkmin-gai studijas baigusiems studentams buvoiðduoti 433 diplomai, ið jø 22 – inþinieriaustechnologo, 11 inþinieriaus, 254 bakalau-ro ir 146 magistro. Bakalaurø studijas bai-gæ absolventai turi visas galimybes tæstistudijas pagal Statybiniø medþiagø kated-ros kuruojamas dvi magistrantûros progra-mas, o po to studijuoti doktorantûroje. Ta-èiau nemaþai absolventø dirba statybiniømedþiagø gamybos ámonëse ir statybosfirmose, statybos, projektavimo centruo-se, komercijos ámonëse. Remiantis pasta-røjø penkeriø metø statistiniais duomeni-mis, 54 procentai mûsø bakalaurø dirbapagal specialybæ. Kiti tæsia studijas magist-rantûroje pagal ávairias programas VGTU,KTU ir kituose universitetuose.

Yra absolventø, baigusiø mûsø magist-rantûros studijas ir dirbanèiø Aplinkos mi-nisterijoje (2), Standartizacijos departamen-te (2), Statybos produkcijos sertifikavimocentre (2), Termoizoliacijos institute (10).

Dauguma mûsø absolventø dirba tie-siogiai gamyboje ar jos valdyme. Sëkmin-giausiai ásidarbina VÁ „Problematika“, „UABMaxit“, UAB „Baltic Master“, UAB „Pane-vëþio keliai“, UAB „Kerista“, UAB „VarpaRecords“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB„S-G Isover“, UAB „Wavin“, UAB „Marku-èiai“, UAB „Rockwool“, „Matuizø dujø sili-kato“ gamykloje bei kitose ámonëse, firmo-se, centruose.

Dël finansiniø problemø sunku ásigytimokymui skirtos aparatûros ir árangos.Šiems reikalams kol kas skiriama palygin-ti labai maþai lëðø. Katedrai daug padedaVGTU Termoizoliacijos instituto geranorið-ka parama, talka studijø procese.

Perþvelgus beveik trisdeðimt penkeriømetø katedros darbus, galima dràsiai sa-kyti, kad neblogai padirbëta. Ðiandiena ke-lia naujas uþduotis, ápareigoja naujiems, darsvarbesniems darbams. Esu ásitikinæs, kaddarbðti, kûrybinga Statybiniø medþiagø ka-tedros bendruomenë nepagailës jëgø, þi-niø, patirties nûdienos aktualijoms spræsti.

Ðiø metø vasario mënesá uþ Statybiniømedþiagø katedros vairo sëdo doc. dr. Gin-tautas Skripkiûnas. Tai 48 metø pakanka-mai patyræs vadovas, energingas, produk-tyvus mokslininkas ir pedagogas. Norisi jampalinkëti geros kloties ir toliau pramintu ke-liu vesti VGTU Statybiniø medþiagø kated-ros kolektyvà á naujas aukðtumas.

Statybos medþiagø ir dirbiniø programosbakalaurantai ir jø dëstytojai gamybinëspraktikos metu


Prieš mirtá (1953) Nobelio premijos lau-reatas Irvingas Lengmiûras (Langmuir iðGeneral Electric Labarotories, Schenecta-dy, N.Y) paskaitoje áspëjo mokslininkus ne-tapti patologinio mokslo aukomis. Savo pa-skaitoje Pathological science: scientific stu-dies based on non-existing phenomena(Patologinis mokslas: moksliniai tyrimai, pa-grásti neegzistuojanèiais reiškiniais) jis nu-rodo, kokie þmoniø ásitikinimai ar reiškiniaiskatina patologiná mokslà: kai reiškinio dy-dis nepriklauso nuo to, kas já sukelia, kaimatuojamas reiškinys yra prie matavimotikslumo ribø, kai ásivaizduojama, jog ma-tuojama be galo tiksliai, kai darbø kritika yraatmetama kaip nereikðminga. Patologinismokslas iš pradþiø labai palaikomas, betilgainiui tas palaikymas nyksta. Be to, pa-tologinë teorija prieštarauja patirèiai.

Šioje paskaitoje Lengmiûras išnagrinë-jo keletà pavyzdþiø: Prancûzijos moksløakademijos nario Blondloto (Blondlot) ap-tiktus N-spindulius, Deivio-Bernio (Davis-Barnes iš Kolumbijos universiteto), Eliso-no (Allison) ir kitus reiškinius.

Blondlotas (1903) tvirtino, kad šildantgeleþies vielà cilindre yra gaunami N- spin-duliai, panaðûs á Rentgeno spindulius, ku-riuos praleidþia aliuminis, bet nepraleidþiageleþis. Jie gali kauptis plytose. DaugelisN-spinduliø pasekëjø išspausdino savodarbus moksliniuose þurnaluose. TaèiauVudas (R.W.Wood) paèioje Blondloto la-boratorijoje árodë, kad tokie spinduliai ne-

Specialiai „Mokslui ir gyvenimui“ ið JAV

Su Èikagos jëzuitø Lojolos (Loyola) universitetochemijos profesoriumi emeritu Bronium (Bruno) Ja-selskiu paþástami daugiau nei 20 metø. Jis iš Lietu-vos pasitraukë á Vokietijà nuo rusø okupacijos 1944metais, o šeima buvo ištremta á Sibirà. Persikëlæs áAmerikà tapo iðkiliu chemiku, paskelbë kelis ðimtusmokslo darbø. Su þmona Marilyn iðaugino ðeðis vai-

kus, visi ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, o sûnus Edvardas Jaselskis yra Ajo-vos (Iowa) universiteto profesorius. Su juo turime Amerikos patentà irpaskelbëme keletà bendrø mokslo darbø. Bronius ir Edvardas Jasels-kiai ne kartà lankësi Lietuvoje ir raðë „Mokslui ir gyvenimui“.

Prof. Jonas GRIGAS

Ar praeitis musBruno JASELSKISÈikagos Lojolos universiteto

profesorius emeritas

Visais laikais þmonija rûpinosi, kaip pasinaudoti praeitiespatirtimi ir išvengti dabarties ir ateities klaidø. Mokslo

srityje klaidos daþnai ávyksta dël stebëjimo duomenønetikslumo, ásitikinimo ir prieštaravimo tikrovei.

moko?

egzistuoja. Šis reiškinys buvo pagristasfantastika ir klaidingu stebëtojø ásitikinimu.Jis iš pradþiø sulaukë daug pasekëjø, nesbuvo propaguojamas Prancûzijos moks-lø akademijos nario.

Deivis-Bernis bandë árodyti, kad greitielektronai, turintys pakankamai energijos,gali susijungti su alfa dalelëmis ir tapti He+

atomais. Nepaisydamas Lengmiûro kriti-kos, Devis-Bernis 1929 m. savo stebëji-mus pristatë Amerikos nacionalinëjemokslø akademijoje ir 1930 m. išspaus-dino savo darbà.

Devis-Bernis savo išvadas pagrindëklaidinga elektronø susijungimo su alfa da-lelëmis hipoteze ir klaidingais skaièiavimaisalfa daleliø ir elektronø energijos bei susi-jungimo laiko trukmës matavimais. Tad De-vis-Bernis, pats negalëdamas pakartoti sa-vo rezultatø, turëjo sutikti su Lengmiûro kri-tika ir po poros metø (1931) atšaukë savodarbà, kuris buvo fantastikos ir netiksliøstebëjimø rezultatas.

Lengmiûras, nagrinëdamas Elisonoreiðkiná, pastebëjo, kad paskelbus ðá reiški-ná per kelerius metus buvo išspausdinta perdu šimtus darbø moksliniuose þurnaluose.

1927 m. Elisonas Alabamos universi-tete tvirtino atradæs daug naujø elementøir izotopø ir galëjæs matuoti net iki 10-8 mo-linës masës druskø kieká vandens tirpale.Elisono duomenis buvo sunku pakartoti,ir po keleriø metø Amerikos chemijos drau-gija nutarë nespausdinti tokiø darbø. Kali-

fornijos universiteto profesorius Letimeris(Wandell Latimer) pagal Elisono planà su-montavo reikiamà aparatûrà ir paskelbëatradæs vandenilio izotopà tritá. Deja, jis vë-liau negalëjo pakartoti savo darbo. Bet tuopaèiu laiku tritis buvo atrastas kitu bûdu.

Pirmojoje XX a. pusëje eksperimenti-niai rezultatai buvo gaunami gana papras-ta matavimo technika. Tad klysti buvo leng-

va. Tyrimai atitiko lotynø posaká errare hu-manum est sed in errore perseverare tur-pe (klysti yra þmogiška, bet klaidos nepri-paþinti gëda). Net ir naudodami šiuolaiki-næ matavimø technikà daþnai susiduriamesu reiškiniais, primenanèiais Lengmiûro„patologiná mokslà“. Antrojoje XX a. pu-sëje du ávykiai sukëlë didelá chemikø susi-domëjimà: vienas jø buvo „anomalaus po-limerinio vandens“ atradimas, o antrasis –šaltoji deuterio branduolinë sintezë elek-trolizës bûdu naudojant paladþio katodà.

Deriaginas, dirbantis Sibiro Fizinës che-mijos institute, 1968 m. išspausdino darbà,kuriame tvirtino atradæs ypatingø savybiøanomalø polimeriná vandená. Šis atradimassukëlë didelá susidomëjimà visame pasau-lyje, o ypaè JAV. Kelerius metus pora šimtøtyrinëtojø bandë pagaminti polimeriná van-dená (taip pat ir mes savo laboratorijoje) irišaiškinti jo savybes. Jungtinëse AmerikosValstijose „šaltojo karo“ laikotarpiu buvolengva gauti valstybiniø lëðø tokiems tyri-mams. Taèiau po trejeto metø (1972) buvoárodyta, kad polimerinis vanduo neegzistuo-ja. Pats Deriaginas 1973 m. atšaukë savoankstesná darbà, ir tuo baigësi ne tik ano-malaus vandens iliuzija, bet ir Deriagino sie-kis tapti Sovietø Sàjungos mokslø akade-mijos nariu. O Deriagino bendradarbiaiFedyakinas ir Þelezny turëjo palikti institu-tà ir ásidarbinti Sibiro provincijoje. Þeleznydar bandë nesëkmingai átikinti Deriaginà,kad polimerinis vanduo yra tik nuosëdos.Ir Jungtinëse Amerikos Valstijose Lipinko-tas (Lippincott) tvirtino infraraudonaisiaisspinduliais iðtyræs polimerinio vandensspektrà, o chemikas teoretikas Eilenas (Le-land Allen) išspausdino teoriná darbà, re-miantá polimerinio vandens egzistavimà.Tai dar kartà patvirtina seniai þinomà tie-sà, kad teoretikai gali paaiðkinti net neeg-zistuojanèius reiðkinius.

Ádomu, kad dar prieš 200 metø kilæs gin-èas apie vandens skystosios fazës pasikei-timà kietàja virinant yra gana panašus á 1970metø Deriagino „atradimà“. Tada buvo tvir-tinama, kad, verdant distiliuotà vandená stik-liniame inde, atsiranda maþas kiekis kietø-jø nuosëdø. Tas sukëlë tarp chemikø, fizikøir matematikø Lavuazjë (Lavoisier), Boilio(Boyle), Niutono (Newton) ir Leibnico (Leib-


nitz) daug diskusijø. Taèiau Lavuazjë paste-bëjo, kad nuosëdos yra tik ištirpusio stikloliekanos, o ne vandens kietoji fazë. Taèiautuo metu daug mokslininkø tvirtino virinda-mi vandená pakeitæ kietuoju kûnu. Tad šieginèai tesësi net iki 1830 m. ir galø gale Aris-totelio medþiaginio pasaulio sàvoka buvopakeista naujøjø laikø samprata: normalio-mis sàlygomis vanduo turi tris visiems þi-nomas fazes – skystàjà, kietàjà ir garø, okosmose ar veikiant ypatingoms sàlygomsvanduo turi net 12 faziø.

Vandenilio izotopø ðaltoji branduolinësintezë elektrolizës bûdu naudojant pa-ladþio katodà galbût buvo vienas priešta-ringiausiø atradimø XX a. gale. Šaltoji bran-duolinë sintezë buvo ne tik staigmena, betir labai prieštaringas atradimas, o gal netir iliuzija. Ji suteikë daug vilèiø ir euforijos,bet taip pat sukëlë daug klausimø ir kriti-kos. Southamptono ir Utaho universitetøprofesoriai Flešmanas (Martin Fleis-chmann) ir Ponsas (Stanley Pons) 1989m. spaudos konferencijoje pareiðkë, kadelektrolizës metu sujungë deuterio atomusnaudodami sunkøjá vandená, paladþio ka-todà ir ðarminá lièio skiediná. Jie teigë gavædidelá ðilumos energijos pertekliø, palygintisu išeikvota elektros energija elektrolizësmetu, ir taip pat pastebëjæ maþus neutro-nø, helio ir gama spinduliø kiekius. Iš jøstebëjimø iðplaukia, kad branduolinë sin-tezë yra susijusi su deuterio atomø sujun-gimu paladþio kristalo gardelëje, kuriojedël didelio potencialo deuterio slëgis galisiekti nuo 105 iki 1010 atmosferø.

Tuo paèiu metu kaimyniniame BirghamYoungo universitete Dþonsas (Steven Jo-nes) ir Arizonos universitete Rafelskis (J.Rafelski) pateikë spaudai darbà apie šal-tàjà branduolinæ sintezæ kondensuotojemedþiagoje. Ðiame darbe autoriai iðkëlëšaltosios deuterio branduoliø sintezës ga-limybæ 3d metalø, ypaè paladþio ir titanokristalinëse gardelëse. Taèiau jø duome-nys rodë tik vos pastebimà neutronø ir šilu-minës energijos pertekliø palyginti suFlešmano ir Ponso rezultatais.

Šie darbai sukëlë ypatingà susidomëji-mà ir viltis paþaboti termobranduolinæ ener-gijà þmonijos labui. Atrodë, kad deuteriobranduoliø sintezæ galima pasiekti primity-viu bûdu esant kambario temperatûrai irgauti neišsenkamà energijos kieká. Tad iškarto chemikai ir fizikai bandë pakartotiFlešmano ir Ponso darbus. Iš pradþiø dau-gelis sakë gavæ teigiamø rezultatø, bet taippat dauguma negalëjo pastebëti deuteriosintezës ir net tie, kurie anksèiau sakësi pa-stebëjæ branduoliø sintezæ, nusivylë. Atro-dë, kad tik retkarèiais pavyksta gauti ener-gijos pertekliø ir pastebëti neutronus, helá irgama spindulius. Tad Flešmanas ir Ponsassusilaukë kritikos ne tik iš elektrochemikø,bet ypaè ið didelës energijos fizikø, kurie

tvirtino, kad kiekvienas studentas turëtøþinoti, jog 2 MeV (milijonø elektronvoltø) Ku-lono energijos barjeras, kurá reikia nugalëtisujungiant du protonus arba deutronus su-keltas elektrostatinio lauko, negali bûti pa-naikintas vos poros voltø elektrolizës me-tu. Tyrimams buvo iðleista daug lëðø. TodëlJAV Nacionalinis mokslo fondas (NationalScience Foundation) ir Energijos departa-mentas (Department of Energy) ðaltosiosbranduolinës sintezës galimybëms ávertintisušaukë specialias mokslininkø sesijas, ku-riose nuspræsta, kad šaltoji branduolinë sin-tezë yra abejotina ir nepraktiška energijaigauti. Nepaisant to, kai kurios tyrinëtojø gru-pës tyrimus tæsia iki šiol.

Šalys, neturinèios energijos šaltiniø, kaipJaponija, Italija ir Prancûzija, išleido didelespinigø sumas, nagrinëdamos elektrolizës ga-limybes energijai gauti. Japonija per praëju-sá dešimtmetá tokiems tyrimams išleido dau-giau kaip šimtà milijonø doleriø. Taèiau poseptyneriø metø intensyvaus darbo Šalto-sios branduolinës sintezës konferencijoje1997 m. buvo padarytos gana neigiamosišvados: šiluminës energijos perteklius ne-viršija elektrolizëje sunaudotos energijos irdar neámanoma gauti energijos pertekliausdabartinës technologijos sàlygomis.Neþinomø branduoliniø reiškiniø kristaløgardelëse galimybës dar laukia tyrimø, opastebimas branduoliniø produktø – helio,trièio, neutronø ir gama spinduliø kiekis ne-viršija fono. Atrodo, prieita prie išvados, kadšis metodas dar nesuteiks neišsenkamosenergijos. Taèiau kai kurie duomenys ro-do, kad branduoliø sintezë retkarèiais ávyks-ta ir kad gaunami ávairûs izotopai ir maþihelio bei gama spinduliø kiekiai. Todël, ma-tyt, dar reikia visa tai gerai ištirti.

Šaltoji vandenilio izotopø sintezë svar-bi dël keleto prieþasèiø. Ði idëja padëjo at-rasti metalø hidridus XIX a. gale ir jø nau-dojimà cheminiuose procesuose. Ji svar-bi buvo dël helio ištekliø stokos Europoje,nes helis galëjo pakeisti vandenilá diriþab-liuose. Ji padëjo atrasti radioaktyviuosiuselementus, elektronus ir protonus. Paga-liau ji teikia vilèiø panaudoti branduolinæenergijà kasdieniams reikalams šiandien.

XIX a. pabaigoje (1874) prancûzø tyri-nëtojai pastebëjo, kad paladþio metalassugeria didelá kieká vandenilio ir sudaro ne-stechiometriná junginá. Jie árodë, kad pa-ladþio ir vandenilio santykis priklauso nuovandenilio slëgio, temperatûros ir elektro-lizës sàlygø išskiriant vandenilá paladþio ka-tode. Taip pat pastebëjo, kad paladþio ka-todas prisotintas vandenilio yra nepasto-vus. Paladis ir kiti d-grupës metalai pra-leidþia ir sugeria vandenilá ir helá, šie meta-lai dabar yra naudojami kaip katalizatoriaicheminiuose procesuose.

Po Pirmojo pasaulinio karo vokieèiainaudojo diriþablius, pripildytus vandenilio,

nors vandenilis, jungdamasis su deguoni-mi, lengvai sprogsta. Vandenilis Europojebuvo naudojamas dël helio stokos. TaèiauAmerika, turëdama didesnes galimybes ga-minti helá (jis gimsta Þemës gelmëse vyks-tant branduolinëms reakcijoms), nesutikojo parduoti Vokietijai. 1937 m. vokieèiø di-riþablis Hindeburg, pripildytas vandenilio,su 97 keleiviais perskrido Atlanto vandeny-nà, bet prieš nusileidimà patyrë avarijà, ku-rioje þuvo 61 keleivis. Tuo ir baigësi trans-atlantiniai diriþabliø skrydþiai. Helio stokaEuropoje skatino ieškoti helio gamybos bû-do naudojant vandenilá. Penetas (Fritz Pa-neth) ir Petersas (Kurt Peters) 1926 m. tei-gë, kad paladis elektrolizës bûdu katalizuo-ja vandenilio branduolinæ sintezæ. Taèiau,negalëdami pakartoti savo darbø, autoriaipo metø atšaukë ankstesná darbà ir árodë,kad helis išsiskiria paladþio katode. Tuo pa-èiu metu švedø elektrochemikas Tandber-gas (John Tandberg) 1927 m. taip pat pa-stebëjo maþus iðsiskirianèio helio kiekius pa-ladþio katode. Jis bandë gauti patentà, betjo pareiškimas buvo atmestas. Po keturias-dešimt ketveriø metø (1971) Permës univer-siteto elektrochemikas Viktoras Alikinas pa-stebëjo helio iðsiskyrimà paladþio katodeelektrolizës metu naudojant sunkøjá vande-ná (D20). Jis taip pat bandë ðá atradimà uþpa-tentuoti Rusijos iðradimø komitete. Taèiau irjo pareiškimas buvo atmestas (nes nebuvoanalogø, o á originalius iðradimus rusai þiû-rëjo nepatikliai). Tad idëja pagaminti helá elek-trolizës bûdu naudojant vandenilá ar jo izo-topus liko stalèiuose iki 1989 metø.

Prieš Antràjá pasauliná karà daugelis ty-rinëtojø bandë sukelti branduolines reak-cijas bombarduojant deuteronais ar pro-tonais ávairius junginius ir metalus. Angli-joje grupë mokslininkø pastebëjo, kad,bombarduojant perdeuteroamoniako sul-fatà [(ND4)2S04] deuteronais, galima sukeltibranduoliø sujungimà ir veikliøjø medþia-gos daleliø atskyrimà. Tuo tarpu bombar-duojamas amoniako sulfatas (turintis tikvandenilio) nerodë jokiø pokyèiø. Bombar-duojant perdeuteroamoniako sulfatà bu-vo gauta 30 kartø daugiau energijos negudeuteronø energija (0,1 MeV), taip patneutronai, helis ir tritis.

Antrasis pasaulinis karas paspartinobranduolinës energijos tyrinëjimus ir ato-miniø bombø sukûrimà – 1945 m. jos bu-vo numestos ant Hirosimos ir Nagasakiomiestø. Þmonija pradëjo naujà epochà, ku-ri atvërë susinaikinimo grësmæ, bet taip patsuteikë vilèiø pajungti atominæ energijàþmonijos gerovei ir natûraliø gamtos iðtek-liø taupymui. Nuo 1960 m. buvo pastatytadaug atominiø jëgainiø, áskaitant Lietuvà.Prancûzijoje jos gamino daugiau kaip 75proc. elektros energijos, o Lietuvoje dardaugiau. Nors atominës jëgainës neterðiaoro ir sutaupo natûraliø gamtos ištekliø,


taèiau sulaukia daug pasipriešinimo,ypaè po Three Miles (1979) ir Èernoby-lio (1986) avarijø. Be to, atominës jëgai-nës pagrástos urano izotopo (U-235)skaldymu, kuris reikalauja gana sudë-tingo U-235 atskyrimo nuo U-238 rûdos,kurios iðtekliai taip pat yra riboti.

Vandenilinës branduolinës bombossukûrimas atskleidë naujas galimybespanaudoti šià energijà þmonijos labui.Ji duotø þmonijai neribotus išteklius pa-lyginti švarios energijos. Nors Amerikair kitos šalys išleido milijardus doleriø ðiaienergijai kurti, kol kas ji dar savo iðlais-vinimo paslapèiø neatskleidë. Deuteriobranduolinë sintezë bûtø, palyginti suU-235 jëgainëmis, daug švaresnë. Deu-teris bûtø gaunamas ið jûros vandens.Ið 28 000 litrø jûros vandens galima at-skirti apie 4 litrus sunkiojo vandens(D20), kurio energija prilygtø milijonø lit-rø naftos energijai.

Labai maþo kiekio deuterio ar van-denilio branduolinë sintezë buvo gautagana primityviu bûdu. Vienas iš šiø bû-dø buvo paskelbtas 1970 m. televizijosekrano iðradëjo Fernsvorto (Philo Farn-sworth). Jo patentas naudoja sferinæ va-kuuminæ elektroninæ lempà, kurioje vei-kiami elektros lauko deuterio ar vande-nilio jonø likuèiai dideliu greièiu susidu-ria prie katodo ir branduolinio susijungi-mo metu išskiria neutronus. Fernsvortopasamdytas fizikas Hiršas (RobertasHirsh) 1964 m. pademonstravo Atomi-nës energijos komisijai aparatà, duodantá105 neutronø per sekundæ, ir vëliau pa-gerino rezultatus net iki 1010 neutronø persekundæ. Taèiau komisija ðá iðradimà at-metë kaip nereikðmingà energijos gamy-bai, nors deuterio sintezë maþiems ener-gijos kiekiams bûtø labai naudinga. Šisatradimas pastaruoju metu vël sukëlë Ur-banos universiteto profesoriaus Milio (Mi-ley) ir Dimler Chrysler Aerospace firmossusidomëjimà maþo svorio neutronø ðal-tiniø, tinkamø laboratoriniams tikslams,gamyba ir galimybe jais pakeisti dabarnaudojamus radioaktyviuosius metalus.

Prieš kelerius metus Rusi Teleyarka-nas ir bendradarbiai iš Oak Ridge Na-tional Laboratories paskelbë ultragarsobangomis sukëlæ deuterio atomø bran-duolinæ sintezæ. Praneðimas sukëlë netik didelá susidomëjimà, bet ir kritikà. Kolkas iš tokios termobranduolinës sinte-zës buvo gauti tik labai maþi deuterioatomø kiekiai. Taip pat ji dar toli graþunesuteikia energijos pertekliaus prak-tiškam naudojimui.

Mokslo þiniø kûryba yra ilgas ir vin-giuotas kelias. Joje mokslas kartais su-sipina su pseudomokslu. Bet ji nenu-trûksta ir nuolat mus pamalonina gyve-nimo kokybæ gerinanèiais vaisiais.

Nenuostabu, kad visos trys monoteis-tinës religijos – krikðèionybë, judaizmasir islamas – turi savo poþiûrá á konkuren-cijà. Tiesa, šie mokymai yra visø pirmadvasiniai, todël vargu ar gali bûti parai-dþiui taikytini vertinant ekonominës rea-lybës moderniàjà konkurencijà. Taèiaupadeda geriau suprasti ir ávertinti moder-nioje konkurencijoje naudojamø bûdøetiðkumà.

Krikðèioniðkas poþiûrisNaujasis Testamentas pateikia gan

platø konkurencijos vertinimà nuo atvi-rai nepalankaus iki abejingo. Ið pirmoþvilgsnio atrodo, kad yra didelis prieðta-ringumas tarp Jëzaus mokymo turto irskurdo tema ir tø principø, nuo kuriø pri-klauso ekonomikos sëkmë. Rinkos sis-tema, kuri leidþia pelnui bûti individo ið-likimo ir ásigyvenimo ðioje tikrovëje kri-terijumi ir skatina individualaus pasirin-kimo laisvæ, yra pasekmë konkurencin-gos, godþios ir nelygios visuomenës, ku-ri yra visiðkai nutolusi nuo Jëzaus mo-kymo. Tai pastato verslininkà á dvipras-miðkà padëtá, nes reiðkia, kad jis yra la-bai korumpuotas ir nedoras. Taèiau tiktoks gali ðioje sistemoje iðgyventi.

Neatsitiktinai Konstantinopolio arki-vyskupas šv. Chrizostomas IV–V amþiøsandûroje tikëjo, kad pirkliai vargu ar galigyventi be nuodëmës. Tomas Akvinietistaip pat manë, kad profesionaliems pre-kijams bûdingas moralinis netobulumas.

Priešiškumas ar geriausiu atvejuprieðtaringumas ið tikrøjø bus paþenkli-næs krikðèioniðkàjá poþiûrá á daugelá da-lykø, kurie susijæ su konkurencija.

Manyta, kad konkurencija yra perne-lyg susijusi su pinigø garbinimu, mate-rializmu, nedora veikla ir iðnaudojimu,dël kurio gali nukentëti þmonës. Ðie mo-raliniai klausimai këlë krikðèionims ne-rimà ir todël á konkurencijà buvo þiûrima

Konkurencija ir

Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS

religijakaip á instrumentà, galintá pastûmëti þmo-gø á nuodëmës kelià.

Dar didesniø abejoniø kilo dël suinte-resuotumo, kurá Adamas Smitas ir vëliaukiti laisvosios rinkos ekonomistai nurodëkaip varomàjà konkurencijos jëgà. Pripa-þástama, kad suinteresuotumas savo ruoþ-tu ugdo disciplinà, nuolatiná savo padë-ties pagerëjimo siekimà, taèiau kartu ir ag-resyvumà, kuris yra suprantamas kaip bû-tinybë, kad konkurencija bûtø efektyvi. Otai sunkiai suderinama su krikðèioniðkanuostata: „Palaiminti nuolankieji“.

Taèiau ilgainiui krikðèionybë pripaþi-no realios ekonomikos naudà, nors vi-sada buvo abejoniø, ar tos ekonomikosefektyvumas skatina tikrus gyvenimo sie-kius, tokius kaip dþiaugsmas, taika ir bro-lybë. Nepaisant to, laikomasi paþiûros,kad konkurencija nei gali, nei turi bûtieliminuota – ji bûtina siekiant visuome-nës bendradarbiavimo.

Tiesa, krikðèionys tiki kooperacija,kuri ugdo bendruomeniðkumà ir solida-rumà, dalykus, kurie iš pirmo þvilgsnioprieðtarauja rinkos ekonomikos konku-rencingumui ir individualiems tikslams.Taèiau kartu laikosi paþiûros, kad nesai-kinga konkurencija sunaikina koopera-cijà, o perdëta kooperacija uþgniauþiainiciatyvà ir þlugdo konkurencijà.

Ðià pozicijà galima nusakyti taip: kon-kuruok visose srityse, bet moraliniø prin-cipø neaukok ekonominëms ambici-joms. Vëlesniais laikais ðià nuostatà ypaègynë popieþius Pijus XI.

Enciklikoje „Quadragesimo Anno“(1931) jis raðë: „Laisva konkurencija,nors ir pagrásta ir taikytina tam tikroseribose, negali bûti kontroliuojantis prin-cipas ekonominiuose reikaluose“. Tà pa-tá poþiûrá iðsakë ir enciklikoje „Populo-rum Progressio“ (1967 m.) popieþiusPaulius VI, apgailestaudamas dël dau-gelio liberalaus kapitalizmo aspektø,áskaitant „konkurencijà kaip pagrindinæekonomikos taisyklæ“. Ðie oficialûs pa-reiðkimai buvo toli nuo visiðko konkuren-cijos pasmerkimo, bet atkreipë dëmesá ábûtinumà nustatyti tam tikras jos funk-cionavimo ribas, ypaè tarptautiniu mas-tu, siekiant apsaugoti neturtingas ðalisnuo kenksmingø konkurencijos su iðsi-vysèiusiomis ðalimis pasekmiø.


Religija kreipia þmogaus þvilgsná á amþinuosius dalykus, skatindama dvasiniø vertybiø siekákaip kelià á iðganymà. Todël nenuostabu, kad þemiðkieji dalykai, ypaè materialiniø gërybiøsiekimas, nelaikomi tikinèiam þmogui vertais ypatingo dëmesio. Juolab kad materialiniøgërybiø siekimas, skatindamas individo iniciatyvumà, atima iš jo vidinæ ramybæ, dël nuolatinëskonkurencijos daro já pernelyg uþsiëmusá.

Reikia pastebëti, kad Naujajame tes-tamente nëra tokios vietos, kur Jëzusgrieþtai kritikuotø konkurencijà kaip to-kià ar jai pritartø. Evangelistai ir pirmiejiBaþnyèios tëvai taip pat maþai turëjo kàpasakyti apie komercijà. Jie priëmë pa-saulá toká, koká rado, nesijaudindami dëlto meto ekonomikos ar politikos raidos.Jëzus buvo susirûpinæs dvasiniu ekono-minës veiklos poveikiu individui ir jo ið-ganymui. Taigi ne jo motyvais, bet pa-sekmëmis.

Tik vëliau Jo mokymas buvo iðplëto-tas siekiant ávertinti konkurencijos reikð-mæ verslo kûrimui.

Ilgainiui baþnyèios buvo pripaþinta,kad konkurencija yra netobula; ji gali bûtipiktnaudþiaujanti; ji gali bûti vykdomablogais bûdais; jos perteklius sukelia ri-zikà þmogaus orumui; bet ið tikrøjø ji yragyvenimo faktas ir vis dar atrodo geriau-sia sistema, kurià mes turime. Ji turi išliktiþmogaus tarnu, bet jai negalima leisti tap-ti jo ponu.

JudaizmasÞydø màstymas visada suvokë, kad

konkurencija iðlaisvina energijà bei kû-rybiðkumà ir siekia visuotinës naudos.Rabinai apskritai buvo palankûs preky-bai ir konkurencijai, nes ji maþino kai-nas ir didino pasirinkimà. Taèiau rabinaigerai suprato, kad agresyvus konkuren-cingumas, kaip toks, nëra dorybë. Ypaèjudaizmas teikë pirmenybæ atvirai rinkoskonkurencijai tol, kol ji teigë naudà visaivisuomenei, kas normaliai sutampa ir sunauda vartotojams.

Judaizmas smerkia nuolatines rinkosviliones (siekti tikslø kitø sàskaita, pasi-naudoti nemokðiðkumu, elgtis abejingaisu darbuotojais) ir skatina su jomis ko-

voti. Sàþiningos prekybos taisyklës turibûti nustatytos ir kontroliuojamos, kadpardavëjas jaustø atsakomybæ, nes þy-dø ástatymai nepripaþásta koncepcijos„tegu pirkëjas bûna atsargus”.

Ádomu, kad þydø ástatymai tam tik-rais atvejais leidþia protekcionistinæ po-litikà, kad apsaugotø vietinæ ekonomikà,daugiausia ten, kur svetimi prekybinin-kai turi neteisingø privalumø dël mokes-èiø nemokëjimo. Nepaisant to, judaiz-mas pripaþásta, kad net ten, kur firmos irindividai kenèia nuo konkurencijos, vi-suomenei nëra naudinga jà apriboti.

Á kai kurias praktikas judaizmas nei-giamai þiûri dël to, kad jos prilygsta va-gystës formoms. Pavyzdþiui, grobuo-niška kainodara, kuria siekiama išstumtikonkurentus iš rinkos. Ši nuostata rei-kalauja nustatyti balansà tarp efektyvu-mo ir teisingumo. Taip yra daromas skir-tumas tarp konkurento pragyvenimo sà-lygø sunaikinimo, kuris yra draudþiamas,ir konkurencijos, kuri yra skatinama, nesji gali sumaþinti pajamas, bet teikia nau-dà visai visuomenei.

Dël to judaizmo ástatymai palaikobendrus privalumus, kylanèius ið konku-rencijos, matydami daugumos gerovæpalyginti su santykinai maþai paveiktaiskonkurentø interesais.

IslamasMusulmonø poþiûris á konkurencijà

taip pat yra palankus. Korane yra teigia-ma: „Vieno su kitu lenktynës duoda ge-ra“. Islamo ástatymai taip pat palaiko kon-kurencijà smerkdami monopolistinæpraktikà, kuri yra laikoma amoralia. Pri-paþástama, kad nauda turi ateiti ið lais-vos konkurencijos, taèiau kartu aiðkiaipasisakoma prieð tokius neleistinus kon-

kurencijos aspektus, kaip kyðiø davimasir gavimas, darbuotojø iðnaudojimas ne-mokant algø arba nemokant algø nusta-tytu laiku, klientø apgaudinëjimas ir kt.Ðiais Korane iðdëstytais principais buvogrindþiamas ir 1968 m. parengtas Didþio-sios Britanijos prekybos aktas.

Vienas konkurencijos aspektas, ku-ris daþniausiai yra priimtas moderniojevisuomenëje, bet yra didþiai nepriimtinasmusulmoniðkai religijai, yra reklama.Ypaè kai kurios jo apraiðkos, kurios su-kuria neteisingà ávaizdá. Reklama skati-na dirbtinius ir áprantamus poreikius irtaip sukelia nereikalingà vartojimà, o taisavo ruoþtu didina gamtiniø iðtekliø be-saiká naudojimà ir aplinkos tarðà. Musul-monai taip pat nepritaria sàmoningamar nesàmoningam seksualiniø vaizdønaudojimui reklamoje. Ypaè átraukiant átokià reklamà moteris arba kai tai yra vi-siðkai nesusijæ su produktu. Jie pripa-þásta, kad pasaulis bûtø nuobodesnis beámantriø reklamø, nuolat pasirodanèiømûsø ekranuose, bet laikosi paþiûros,kad jos bûtø priimtinesnës, jei bûtø tran-sliuojamos kaip pramoga ir neatliktø uþ-slëpto marketingo vaidmens.

Islamo ástatymai yra labai aiðkûs ir dëltinkamo akcininkø atsakomybës balan-so. Kompanija turi visiðkai skaidriai skirs-tyti savo akcininkams pelnà ir bûti labaiatsargi, kad iðvengtø akcininkø arba dar-buotojø iðnaudojimo.

Taigi islamas yra palankus konkuren-cijai. Ji turi bûti vykdoma sàþiningai, beapgaulës, þmoniø iðnaudojimo ar þemi-nimo. Kol konkurencija vykdoma laikan-tis šiø nuostatø, valstybë neturi kiðtis iretikos reikalai yra paliekami individo sà-þinei.

Taigi, kaip matome, visos minëtosmonoteistinës religijos pripaþásta konku-rencijà kaip veiksmingà priemonæ sie-kiant visuotinës gerovës. Konkurencijapadeda efektyviai tenkinti þmoniø porei-kius, nors ji ir negali iðspræsti neteisingopaskirstymo problemos.

Gerovë (nauda) turi bûti kuriama (tei-kiama) tik grieþtai laikantis atitinkamø eti-niø standartø ir apribojimø. O jø ignora-vimas griauna ir moralës pamatus, nuokuriø galiausiai priklauso ir paèios kon-kurencijos etiðkumas.

XIX a. pabaigos –XX a. I pusëspastatas, kuriameiki 1940 metø veikëprivaèios þydøparduotuvës.Parduotuvës buvopirmame aukðte, ovirðuje – gyvena-mosios patalpos.Reikðmingasobjektas stoviMolëtø miestocentre


Su èikagieèiu gydytoju Rimgaudu Ne-micku susipaþinome Kardiologijos kongre-se Japonijoje prieð beveik 50 metø. Paskuisusitikome Èikagoje, berods, 1974-aisiaisir nuo to laiko palaikëme ryðius, susibièiu-liavome ir pasitikëjome vienas kitu. Ið ma-næs pirmiausia jis suþinojo apie politinæ pa-dëtá sovietinëje Lietuvoje, apie sveikatos ap-saugos sistemà, medicinos mokslo lygá. Lie-tuviðkoje emigrantø visuomenëje tuo laikuvyravo neigiamas poþiûris á bendravimà suokupuotos Lietuvos institucijomis ir jø at-stovais, nes taip bûtø pripaþástamas Tary-bø Lietuvos egzistavimas. Kai kurie kritið-kai vertino ir kokià nors pagalbà – juk taippadedama „raudoniesiems“. Ir man vienasgydytojas, padovanojæs kardiochirurginá in-strumentà, nedràsiai paklausë, ar naudo-siu operuodamas tik lietuvius. Todël, norintbendrauti ar padëti okupuotos Lietuvos me-dikams, reikëjo dràsos arba suteikti pagal-bà jos negarsinant. Rimgaudas nekreipëdëmesio á tokias paþiûras, ieðkojo bûdø,kaip padëti tautieèiams.

Rimgaudas dirbo kardiologu universi-tetinëse klinikose – Lojolos Stritch medici-nos mokykloje bei Masoniko medicinoscentre, kur jis buvo kardiologijos klinikosdirektorius. Jau paèioje mûsø paþintiespradþioje ásitikinau, kad Rimgaudas ne tikþino visas kardiologijos naujienas, bet irpats yra puikus kardiologas praktikas, pir-miausia – gydytojas. Su juo iðsiaiðkinaudaug kardiologiniø bei kardiochirurginiøproblemø – tokiø, kuriø nerasi moksliniøþurnalø straipsniuose. Stebino didelis Rim-gaudo demokratiškumas bei paprastu-mas, kuklumas ir taktiðkumas, jautrumasir dëmesys þmogui, nepaisant to, kas tasþmogus ir kokios jo pareigos. Sakë: „Vi-suomet stengiuos laikytis taisyklës: elkissu þmonëmis, kaip norëtum, kad jie su ta-vimi elgtøsi, ir tavo gyvenimas palengvës“.

Pirmà kartà Rimgaudas atvyko á tëvynæ1985 metais. Pirmiausia Rimas gerai susi-paþino su Kaunu – savo gimtuoju miestu.Visose kelionëse já lydëjo iðtikimoji þmonaDþoana; ji pritarë visiems Rimgaudo dar-bams ir sumanymams, buvo labai toleran-

tiška ir kantri, kai jis su kitais bendravo lie-tuviø kalba, kurios ji beveik nesuprato.Dþiaugiuos, kad buvau tarsi tiltas tarp jo irLietuvos medikø. Pirmà kartà atvykæs susi-paþino su tuometiniu sveikatos apsaugosministro pavaduotoju daktaru Algiu Blaþiuir visam laikui susibièiuliavo. Buvo proga pa-sikalbëti su juo sveikatos apsaugos orga-nizavimo klausimais. Ir vëliau Rimas steng-davosi susitikti su vis besikeièianèiais svei-katos apsaugos ministrais bei kitais vado-vais ir padiskutuoti, kokia sveikatos apsau-ga turëtø bûti. Niekada jis kategoriðkai ne-pirðo savo nuomonës. Profesorius V.Gra-bauskas gerai apibûdino: jis sugebëdavosavo mintis ádëti á paðnekovo lûpas.

Kiekvieno apsilankymo metu plëtësiRimgaudo paþintys, ypaè su kardiologais.Atsimenu, kai pirmà kartà já palydëjau á Kau-no klinikas ir ketinome parodyti klinikas, ka-binetus, laboratorijas, kurios, mûsø many-mu, buvo aukšto lygio, o jis papraðë leistidalyvauti ligoniø vizitacijoje ar aptarime. Taidaugelá stebino, kol suvokë, kad pirmiau-sia jam rûpi ligoniai, santykiai su jais. Rim-gaudui bendraujant su ligoniu, atrodyda-vo, kad niekas daugiau neegzistuoja; pa-garbiai, su didþiausiu dëmesiu ásigilindavoá paciento problemas, jo nusiskundimus irlabai profesionaliai atlikdavo paciento pir-miná iðtyrimà. Be to, pasidomëdavo, kaipligonis pats vertina savo bûklæ.

Reikšmingas buvo Rimgaudo dalyva-vimas VI atkuriamajame Lietuvos gydyto-jø suvaþiavime 1989 m. geguþës mën.,praëjus 50 metø nuo V suvaþiavimo prieð-karinëje Lietuvoje. Á Nacionaliná operos te-atrà Vilniuje susirinko apie 1000 gydytojø.Suvaþiavime vyravo Sàjûdþio dvasia, bu-vo nubrëþtos pagrindinës veiklos gairës.Praëjus nemaþai laiko, prisiminæs tuometpriimtus nutarimus, Rimgaudas apgailes-tavo, kad jie uþmirðti, neágyvendinti.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, su-kruto Lietuviø sveikatos ir medicinos fon-das bei Pasaulio lietuviø gydytojø sàjun-ga. Pirmiausia nuspræsta siøsti á Lietuvàmokslines knygas. Didelá, nematomà dar-bà darë Rimgaudas. Ið jo suþinojau, kad

NusipelnæsAkad. Jurgis BRËDIKIS

gydytojasRimgaudasNemickas

Lietuvai

ko, Rimgaudas buvo Adamkaus asmeni-nis gydytojas; nors gydyti neprireikë, ta-èiau kasmet nuodugniai patikrindavoAdamkaus sveikatà.

1990 m. Lietuviø sveikatos ir medici-nos fondas pakvietë jaunus gydytojus sta-þuotis JAV ligoninëse. Juos padëjo atrink-ti dr. Algimantas Blaþys, remdamasis Vil-niaus ir Kauno aukðtøjø medicinos mokyk-lø rekomendacijomis. Atvykusieji á Èikagàbuvo apgyvendinami dviejuose butuose,kuriuos, átariu, iðnuomojo Rimgaudas.

Prastas Lietuvos sveikatos apsaugoslygis, atgavus nepriklausomybæ, dar su-prastëjo dël ekonominës blokados. Lai-mei, atsirado, kas siuntë ir veþë á Lietuvàlabdarà, nemaþai reikalingø instrumentøbei vaistø atveþë ir Rimgaudas, taèiau jissvarbesniu laikë bûsimøjø mokytojø ug-dymà. Suprato, kad visko neaprëps, tadpasiryþo padëti plëtoti universitetinius me-

didelá tarsi knygneðio vaidmená atliko Val-das Adamkus, kadangi jis, kaip JAV aplin-kosaugininkø delegacijos narys, regulia-riai vykdavo á tarpvalstybinius pasitarimusMaskvoje. Atveþdavo pilnà lagaminà lie-tuviø „ekzilø“ iðleistø ir okupuotoje Lietu-voje nepageidaujamø knygø, o á JAV ga-bendavo Lietuvoje iðleistø knygø. Tarp kit-


dicinos centrus Vilniuje ir Kaune. Sakyda-vo „nesijaudinu dël to, ko negaliu pakeis-ti, ir dirbu, siekiu pokyèiø ten, kur galiu pa-keisti”. Stiprindamas kardiologijos kryptá,siekë, kad lietuviai kardiologai pagal Va-karø kardiologø modelá neapsiribotø fo-nendoskopu, kabanèiu ant kaklo, o mo-këtø atlikti ir pagrindinius specialius tyri-mus – echokardioskopijà, ðirdies kateteri-zacijà ir kai kuriuos neinvazyvios kardiolo-gijos veiksmus – ne vien tik sugebëtø juosinterpretuoti. Jis labai sielvartavo dël Vil-niaus ir Kauno medikø konkurencijos,stengësi ir vieniems, ir kitiems padëti vie-nodai, juos suvienyti.

Rimgaudas sukûrë gerai apmàstytàprojektà – priimti tobulintis gydytojus iš Lie-tuvos. Sugebëjo átikinti Lojolos universite-to administracijà pritarti projektui ir padëtijá ágyvendinti. Detaliai su klinikø ir labora-torijø vadovais buvo numatyta, kaip priim-ti specializacijai lietuvius, sudaryti planai.Projektas veikë. 1993–1995 m. po 3–3,5mën. specializavosi apie 80 Lietuvos gy-dytojø, daugiausia jauni: kardiologai, kar-diochirurgai, terapeutai, anesteziologai, of-talmologai, psichiatrai ir kiti. Rimgaudaspasirûpino nemokamu apgyvendinimu irmaitinimu, rûpinosi kiekvienu kaip arti-miausias giminaitis ar tëvas. Ne vienà pri-ëmë savo namuose, padëjo paþinti Èika-gà, lietuviø centrà Lemonte.

Ðià didþiulæ veiklà jis vykdë tyliai, áveik-damas kliûtis, kuriø sutiko nemaþai. Pa-brëþtina, kad visa ta veikla vyko remiantisabipusiu pasitikëjimu, be jokiø pasiraðytøsutarèiø, be jokiø komitetø ar Europos Sà-jungos struktûriniø fondø.

Neámanoma pervertinti tà naudà, tà do-vanà, kurià gavo visi tobulintis atvykæ lie-tuviai, patyræ Rimgaudo Nemicko didelæmeilæ Lietuvai ir jos þmonëms, kolegoms.Visi, kuriems teko bendrauti su Rimu, pa-naðiai prisimena ir apibûdina já: geras or-ganizatorius, puikus klinicistas, paprastasir kuklus, jautrus þmogus. Jo asmenybëþavëjo dideliu humanizmu ir nedirbtiniu pa-triotizmu – nesavanaudiškomis pastango-mis, be savireklamos padëti Lietuvai. Rim-gaudas ir á Lietuvà veþë prityrusius savokolegas èikagieèius. Ásimintinas buvo Ma-soniko medicinos centro kardiochirurgøbei anesteziologø komandos atvykimas áKaunà padëti atlikti sudëtingas ðirdies ope-racijas kardiochirurgijos klinikoje.

Profesorius Aleksandras Laucevièiusprisimena, kaip Nemickas já ilgai átikinëjoákurti Lietuvos širdies asociacijà. Èikagojesupaþindino su tokios organizacijos atsto-vais. Rimgaudas neabejojo, kad Lietuvosširdies asociacija ir kiti šviesuoliai atliks di-delá darbà, ragindami þmones paèius rû-pintis savo sveikata. Jis sakë: „ Manæs ne-stebina, kad Lietuvoje toks didelis serga-mumas ðirdies ligomis. Lietuviai labai nar-sûs ir dràsûs – nelabai paiso maisto kalo-ringumo, mankðtos bûtinumo, rûkymo pa-

vojaus ir kt. Nëra supratimo, kad sveikatakiekvieno reikalas. Nereikia tikëtis, kad gy-dytojas ar vaistai iðgydys asmenines gy-vensenos klaidas. Tik be reikalo pyksta iryra nepatenkinti ar nelaimingi“. Ið tikrøjø,Lietuvos ðirdies asociacija visiðkai pateisi-no savo buvimà.

Tradiciðkai Rimgaudas lankësi Rokið-kyje, savo tëvø tëviðkëje, kur surinkdavoplaèià giminæ, iðdalindavo dovanas, pasi-vaiðindavo.

Rimgaudas mëgo menà ir dþiaugësiatradæs Lietuvoje jaunø talentingø meni-ninkø. Jau per pirmàjá atvykimà susi-paþino su garsiu grafiku Antanu Kmie-liausku. Kai kuriuos dailininkus rëmë, su-darë galimybæ savo darbus parodyti Ame-rikoje; Romà Dalinkevièiø, Gintaræ Uogin-taitæ apgyvendino pas save, èia jie tapë,rengësi parodai Èikagoje. Gerai charak-terizuoja Rimgaudo aistrà menui profeso-riaus Donato Vasiliausko prisimintas epi-zodas: „Man 1998 m. birþelio mënesáskambina ið Èikagos Rimas ir praðo nu-vykti á Utenos kultûros namus, kuriuosebus atidaroma dailininkø Gintarës Uogin-taitës ir Broniaus Uoginto darbø paroda.Joje bus eksponuojamas naujas Ginta-rës paveikslas ,,Bijûnai”. Rimas papraðënufotografuoti já, nes þinojo, kaip ji pieðëðá paveikslà“. Atvykæs á Kaunà Rimgau-das bûtinai apsilankydavo skulptoriausStasio Þirgulio dirbtuvëse ir galerijoje Ro-tuðës aikðtëje. Aðtuonios ar devynios Þir-gulio skulptûros puoðia jo ir jo vaikø na-mø interjerus. O viskà vainikavo skulptû-ra ið akmens „Konsiliumas”, áspûdingaskûrinys. Já Rimgaudas nupirko ir padova-nojo Kauno medicinos universitetui. „Kon-siliumas“, kaip medicinos þiniø ir prakti-kos simbolis, pastatytas prie áëjimo á nau-jà modernià bibliotekà. Jà atidarant daly-vavo Rimgaudas su þmona Dþoana.

1993 m. Kauno medicinos akademijosmokslinë taryba iðrinko Rimgaudà Nemic-kà garbës daktaru; taip pat jam suteiktasNusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.2007 m. prezidentas Valdas Adamkus pro-fesoriø Nemickà apdovanojo ordino „Uþnuopelnus Lietuvai“ Komandoro didþiuo-ju kryþiumi. Ta proga Rimgaudas ávykdësenà savo svajonæ – atveþë á Lietuvà visàsavo didelæ ðeimynà: keturis vaikus, jø ant-ràsias puses, devynis anûkus. Atvyko net19 asmenø. Jis kalbëjo: ,.Dþiaukimës, kadLietuva laisva. Taip, ðis laikas sunkus, betdaug kuo galima dþiaugtis. Ir neverta pyk-ti tik dël to, kad nëra taip gerai, kaip norë-tøsi. Jeigu þmonës dirbs, bus geriau“.

Vëþys suardë Rimgaudo ir jo artimøjøramybæ. 2008 m. sudëtingos operacijos,chemoterapija. Paskutiná kartà susitikome2009 m. vasarà. Stebëjomës, kad Rimgau-das, nepaisant toli paþengusios ligos, ry-þosi atvykti á Lietuvà. Didþiulë meilë Tëvy-nei davë jëgø atvykti atsisveikinti su ja. Ko-kia galinga dvasia jo sumenkusiame kû-

ne! Anapilin iðëjo 2010-aisiais – trûko trijøsavaièiø iki 72-ojo gimtadienio.

Kalbëjomës, daug kà prisiminëme.„Mes su þmona labai laimingi, – sakë Rim-gaudas, – šeimoje mums visiems gera,dþiaugiamës vaikø ir vaikaièiø pasiekimais.Visi mane palaiko akistatoje su liga. Þvel-giu á artëjantá gyvenimo vandenyno kran-tà be problemø. Svarbu iðlikti oriam, dë-mesingam šeimai. Nedramatizuoju, apsi-einu be vidiniø komplikacijø. Net neabejo-ju dël, sakyèiau, neþemiðkos Galybës eg-zistavimo. Man imponuoja Indijos filosofi-ja, kur garbinama daug dievø, bet „dievøDievo“ vardas netariamas garsiai. Krikðèio-nybës tradicijoje þmonës Dievà susikûrëpagal save, panaðø á save. Jis, þmoniø Die-vas, negailestingas. Visagalybës siekimasir negailestingumas, deja, yra þmoniø sa-vybës. O juk, skaitome Biblijoje, yra kitaip:Dievas þmones padarë panaðius á save“.

Aptariant pasikeitimus Kauno univer-sitetinëse klinikose, Rimgaudas sakë: „Bereikalo daugelis lietuviø labai kritiškai, netneigiamai vertina sveikatos apsaugà. Pi-nigø, kad ir kiek jø bûtø skiriama sveika-tos apsaugai, visuomet trûks. Ko gero, rei-kia daugiau kontrolës. Ypaè sunkiø pro-blemø atsiranda, kai labiau pradedama rû-pintis aparatûra, o ne gydymu. Lietuvosligoninës, ypaè Kauno ir Vilniaus universi-tetø klinikos, prilygsta Europos, net ir JAVligoninëms, nematau didelio skirtumo.Aparatûra beveik geresnë nei Amerikoje.Taèiau matau ir tai, kad ligoninëms perka-ma tokia áranga, kuri nereikalinga. Kodëltaip yra, juk ne aparatûra gydo. Matau, jau-ni medikai, kuriø nemaþai atvyksta siektikarjeros á JAV, – iðsilavinæ, darbðtûs. Ne-bëra profesinio pasirengimo ir iðsilavinimospragø. Atvykusieji sëkmingai iðlaiko eg-zaminus, pradeda praktikà ir gerai dirba. ÁLietuvà pirmà kartà atvykau prieð du de-ðimtmeèius ir nuo to laiko kiek pajëgiautempiausi á Amerikà jaunus specialistus,kad jie suþinotø ir á Lietuvà atveþtø naujàmokslà, naujas sistemas. Tokia transfuzi-ja Lietuvai tuo metu buvo tiesiog bûtina.Dabar pagalvoju: ar ne laikas lietuviukusvël veþtis, kad jie padëtø JAV medicinai,ar amerikieèius siøsti á Kaunà ir Vilniø!“

Ar gali kas nors bûti geriau, kaip, bai-giant gyvenimà, pamatyti, kad iðsipildë sva-jonës. Daugelis tuomet pasitobulinusiø Èi-kagoje – dabar Kauno ir Vilniaus universi-tetiniø klinikø ar atskirø padaliniø vadovai.

Rimgaudo Nemicko darbai tikrai dide-li. Vien jo indëlis á Lietuvos medicinà yraneákainojamas. Dabar galima tik stebëtis,kiek daug gali nuveikti vienas þmogus. Taiprilygsta savotiškam þygdarbiui. Didi Rim-gaudo Nemicko asmenybë ilgam išliksmûsø atmintyje.


Gyvybës moksløcentras mes iððûká

sunkioms ligoms

linkosaugoje, pramoniniuose procesuo-se ir kitose srityse. Ðis centras yra vie-nas svarbiausiø integruotø mokslo, stu-dijø ir verslo slëniø projektø.

„Tikime, kad naujausia áranga aprûpin-tas centras, atliekantis tarptautinio lygio ty-rimus, ir kuriamos paþangios technologi-jos taps traukos centru uþsienio moksli-ninkams bei verslo investicijoms“, – paþy-mëjo ðvietimo ir mokslo ministras Ginta-ras Steponavièius.

„Gyvybës mokslø centre bus sukon-centruotas biotechnologijø ir molekulinësmedicinos technologinis-mokslinis poten-cialas, sudarytos puikios praktinio moky-mo sàlygos studentams, – teigia Vilniausuniversiteto strateginës plëtros prorektorius

Juozas Rimantas Lazutka. – Lietuva turi pa-lyginti neblogai iðplëtotà biotechnologijøpramonæ, taèiau net ir krizës metu susidu-riame su ðios srities specialistø trûkumu. To-dël sieksime, kad á mokslinæ veiklà aktyviauásitrauktø studentai, kad jie ágytø daugiaupraktiniø þiniø, o baigæ studijas – rinktøsibiotechnologijø tyrëjo profesijà, steigtø nau-jas inovatyviø technologijø ámones“.

Jungtiná gyvybës mokslø centrà, finan-suojamà Europos Sàjungos (ES) struktû-riniø fondø ir valstybës biudþeto lëðomis,kuria Vilniaus universitetas (VU) kartu supartneriais – Vilniaus Gedimino technikosuniversitetu, Biotechnologijos, Biochemi-jos ir VU Onkologijos institutais. Projektobendra vertë – 125,4 mln. litø, ið kuriø apie

Vilniuje kuriamas Jungtinis gyvybësmokslø centras. Moderniame ir naujau-sia áranga aprûpintame atviros prieigosmoksliniø ir mokomøjø laboratorijø kom-plekse ðalies mokslininkai tyrinës þmo-gaus genomà, ieðkos naujø vëþio bei ki-tø sunkiø ligø diagnostikos bei gydymobûdø, plëtos biotechnologijø taikymà ap-

Þivilë SABALIAUSKIENË

Šiais metais jau penktà kartà sureng-tos, teisininko, varpininko, publicisto, Ne-priklausomybës akto signataro, visuome-nës ir valstybës veikëjo, sportinio gyveni-mo organizatoriaus, ilgameèio Kauno

Kurdami savo ateitá visados privalome þiûrëti, kas buvopraeityje, kad bûtø aiðkiai matyti, kokiø laimëjimø esame

pasiekæ ir kas dar reikia pasiekti. Prie tokiø atsiminimøturi dëtis visa tauta, visi jos sluoksniai...negalime uþmirðti

savo visumos, nes ypaè brangûs visi tie apsireiðkimai,kuriuose dalyvauja visa tauta. Svarbu ne tik pasidþiaugti

tuo, kas padaryta, bet dar ágauti daugiau ásitikinimø irmeilës visam tam, kas toliau yra darytina.

Jonas VILEIÐIS Penkeri metaisu Jono Vileiðio varduburmistro Jono Vilieðio orientavimosisporto varþybos. Jis tikrai daug nusipel-në Lietuvos sportui. Laikydamas kûnokultûrà esmine þmogaus ir visuomenësbendrosios kultûros dalimi, Jonas Vilei-ðis jau 1911 metais prie Vilniuje veikian-èios „Rûtos“ draugijos su savo bendra-minèiais ásteigia Lietuviø gimnastikos kuo-pà, kurios tikslas „vienyti visus, kurie noriuþsiimti kûno lavinimu atsiþvelgiant á hi-gienos reikalavimus“.

Kodël Jono Vileiðio? Todël, kad su jovardu siejamas Lietuvos valstybingumoir nepriklausomos valstybës kasdienio gy-venimo þingsniai.

M. Ðleþevièius prisiminimuose apieJonà Vileiðá raðo: „… jis atsistojo pirmo-se demokratinës tvarkos ðalininkø eilëse,tose eilëse, kurios buvo jau pirmiau var-

pininkø nutiestos, ir su visa energija ir jamcharakteringa dinamika iki paèios mirtiesatstovavo demokratijos ðalininkams,kviesdamas juos iðsilaikyti ir þengti á vissvaresnius ir svaresnius darbus, neþiûrintjokiø kliûèiø...”

Varpininkas, Vinco Kudirkos ðalinin-kas, jo tautiniø demokratiniø idëjø puo-selëtojas, lietuviø visuomenës organi-zatorius ir ideologas, brolio Petro tauti-nës kultûrinës veiklos bendraþygis Vil-niuje padeda leisti dienraðtá, gina lietu-viø kalbos teises sulenkëjusio Vilniaus irjo kraðto baþnyèiose, steigia kultûrosdraugijas ir plëtoja jø veiklà. Iðrinktas Lie-tuvos Tarybos nariu, ieðko optimaliø ke-

J.Vileiðiovaikaitë Reda

Tursaitë irorientacininkas

G.Subaèius

Nugalëtojosstipriausiøjø

grupëje

Finiðuojant


106 mln. litø skirs ES fondai, likusi dalis –valstybës lëðos.

Naujo centro kûrimo sutartá pasiraðëðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste-ponavièius, Vilniaus universiteto rektoriusakademikas Benediktas Juodka ir Centri-nës projektø valdymo agentûros direkto-riaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Ágyvendinant projektà, numatoma pa-statyti pasaulinius standartus atitinkantánaujà 21 tûkst. kv. m. ploto atviros priei-gos laboratorijø ir mokomøjø auditorijøpastatà, á kurá persikels Biotechnologijosir Biochemijos institutai, dalis VU Gam-tos mokslø fakulteto laboratorijø.

Jungtiniame gyvybës mokslo centrebus ákurta 10 biotechnologijø ir molekuli-

nës medicinos moksliniø tyrimø ir ekspe-rimentinës plëtros (MTEP) centrø, kuriuo-se veiks 23 moderniausia áranga aprûpin-tos atviros prieigos mokslinës laboratori-jos. Taip pat bus árengta 18 studentamsskirtø mokomøjø laboratorijø, sukurtaapie 100 naujø darbo vietø mokslinin-kams ir tyrëjams.

Centre geriausi ðalies mokslininkaiplanuoja kurti naujas vakcinas nuo vëþio,tirti lietuviø genetines ypatybes ir tiksliauparinkti tinkamus gydymo bûdus, kurtinaujas lëtiniø ligø diagnostikai skirtastechnologijas bei kt.

Dar viena veiklos krypèiø – didinti bio-technologijø panaudojimà aplinkosaugo-je bei kitose srityse. „Daþnai biotechno-

logijos klaidingai siejamos tik su genetið-kai modifikuotø produktø kûrimu. Ðios sri-ties mokslininkø pasiekimai taikomi dau-gelyje srièiø, pavyzdþiui, gaminant bioku-rà ar renkant á jûrà iðsiliejusius terðalus“,– paþymëjo J.R.Lazutka.

Švietimo ir mokslo ministerijos ES pa-ramos valdymo skyriaus vyriausiojo spe-cialisto Vytauto Èepo teigimu, bus iðplë-tota daugiau kaip 29 tûkst. kvadratiniømetrø ploto infrastruktûra, sukurta 1200naujø darbo vietø. Vilniuje „Santaros“ ir„Saulëtekio“ slëniø kûrimui ið ES struktû-riniø fondø ið viso numatyta skirti beveik428 mln. litø. Dar beveik pusæ tiek suda-rys privaèios investicijos.

VARÞYBØ ORGANIZATORIAI

Varþybas organizuoja klubas„Oriens”, Vileiðiø kolegija, Lietuvos ad-vokatûros advokatø taryba. Varþybasvykdo orientavimosi sporto klubas„Oriens“. Vyr. teisëjas – Ignas Kriðèiû-nas. Distancininkas – Devis Þilovas.

Veteranësprizininkës

liø nepriklausomai Lietuvos valstybei at-kurti, rengia Vasario 16-osios aktà ir tam-pa signataru.

Pirmøjø ministrø kabinetø narys, pra-dëjo kurti nacionalinæ finansø sistemà,demokratiniø kraðto savivaldybiø pagrin-dus, sprendë kitus gyvybiðkai svarbiusjaunos valstybës likimo klausimus nepa-prastai sunkiomis sàlygomis. Pirmas pa-siuntinys Amerikoje, telkia lietuvius gim-tajam kraðtui moraliðkai ir medþiagiðkairemti. Pirmas ilgametis Kauno burmist-ras, praktiðkai ágyvendinantis demokra-tinius savivaldybiø principus. Su jo vardutiesiogiai susijusios visos Lietuvos laiki-nosios sostinës ekonominio, socialinio irkultûrinio gyvenimo pozityviosios permai-nos. Þymus publicistas, dailës gerbëjasir menininkø bièiulis, entuziastingas kul-tûros mecenatas. Jis teisininkas, puikiaisuvokiantis, kad, kuriant nepriklausomàir demokratinæ Lietuvos valstybæ, bûtinahumanizuoti politinius procesus, nuosek-liai laikosi principo, kad þmogaus intere-sai yra svarbiausia demokratijos sàlyga.

Bûdamas Kauno burmistru (1921), ak-tyviai ásijungë á sportinio judëjimo organi-zavimà, pritarë sporto draugijø ir klubø stei-gimui, siekë ákurti sporto sàjûdá vienijan-èià organizacijà. 1922 m. kovo 11 d. buvoákurta Lietuvos sporto lyga, kurios pirmi-ninku buvo renkamas Jonas Vileiðis. Visàgyvenimà jis rûpinosi sporto ugdymu,

Kalba G.Tursa

Jono Vileiðio orientavimosi sportovarþybø trasoje dominuoja lapuoèiømiðkas, vietomis pereinantis á miðrø la-puoèiø ir spygliuoèiø miðkà. Bëgamu-mas nuo labai gero iki vidutinio. Senikirtimai sunkiai prabëgami. Keliø tin-klas retas, maþesni takeliai uþkloti per-nykðèiais lapais ir sunkiai matomi. Da-lis keliø atsiradæ po miðko valymo dar-bø. Reljefas vidutinio raiþytumo. Kai ku-riø ðlaitø aukðtis 40–55 m. Miðke yradaug supiltø nedideliø akmenø krûvø,apaugusiø samanomis, þemëlapyjepaþymëtø kaip mikrokalniukai. Visøgrupiø (iðskyrus D12, H12, D14) spor-tininkams reikës du kartus kirsti upelá.Gylis 30–40 cm, gruntas kietas.

stengësi, kad sportas, kûno kultûra nebû-tø monopolizuoti, suvalstybinti. Matyda-mas, kaip pertvarkomos jo puoselëtossporto organizacijos, apgailestavo, kad „vi-si mûsø sporto vadai susirgo taðkø mani-ja“, ápratino visuomenæ á sportà þiûrëti pro„futbolo ávarèiø ar krepðiø skaièiø“, klausë„Lietuvos þiniø“ laikraðtyje: „kokià kultûri-næ reikðmæ gali turëti sportas tarptautinëjearenoje, kai rungiasi sporto virtuozai, pro-fesionalai, gerai apmokami samdiniai?“

Niekada neatsiribojæs nuo sporto pro-blemø, dalyvaudamas diskusijose spau-doje, nerimavo dël to, jog daugëja ten-dencijø, kurios stumia já á iðsigimimà.

Jono Vileiðio taurës varþybos pirmà

kartà buvo surengtos 2006 m. balandþio23 d. Rubikiuose, Anykðèiø rajone, VðÁVileiðiø kolegijos ir Panevëþio orientavi-mosi klubo „Oriens“ iniciatyva. Pagrin-diniai rëmëjai: Lietuvos advokatø taryba,Jono Vileiðio vaikaitë Dalia Bobelienë, lei-dyklos ir redakcijos, Meno kûrëjø asocia-cija, regioniniø leidiniø redakcijos.

Á puikiai suorganizuotà renginá susi-rinko beveik 400 sportininkø ið visos Lie-tuvos. Jauniausiems sportininkams bu-vo vos per 10 metø, vyriausiam – kaunie-èiui Danieliui Ðtarui – 81-eri.

Orientavimosi sportas Lietuvoje turigraþias tradicijas, kasmet vyksta deðim-tys varþybø ávairiose kraðto vietovëse bei

uþsienyje. Daugeliui orientavimosi sportomëgëjø ði sporto ðaka jau yra tapusi gy-venimo bûdu, yra susiformavusi orien-tavimosi sporto mëgëjø bendruomenë,turinti savà neraðytà etikos kodeksà. Taisporto varþybos, kuriose nëra þiûrovø,tik dalyviai.

R.S.


– Koks að jau þemaitis?! Nutautëjæs...–pasakë profesorius Tadas Petraitis ir, ap-vertæs kompiuteriu paraðytà lapø pluoðte-lá, pradëjo braiþyti gimtinës schemà. ÈiaBirþuvënø dvaras, uþ keleto kilometrø ne-didelis keliukas, prie kurio rikiavosi Petrai-èiø kaimo sodybos. Tarp jø ant ramiai ðna-ranèios Virvytës kranto stovëjo ir jo sene-liø, tëvø namas.

– Petraièiuose labai graþu. Upë, mið-kas vos ne ranka pasiekiamas. Nepapras-tai romantiðka aplinka... – paðnekovas ne-slepia dþiaugsmo tai prisiminæs.

Ðia gamtos dovana namø ðeimininkësir veterinarijos felèerio ðeimoje 1943 metøsausá gimæs Tadas ne per ilgiausiai dþiau-gësi. Tëvai Luokëje pasistatë namà ir grei-tai persikëlë á ðá valsèiaus miestukà, esantáuþ 6 kilometrø. Bet su gimtuoju kaimu il-gai nenutraukë ryðiø. Èia prabëgo beveikvisos vaikystës vasaros. Á Petraièius atva-þiuodavo ir mokydamasis Vilniuje, aplan-kydavo juos ir bûdamas studentas. Ir da-bar, nors jau nebëra tëvø namø, jis su vai-kais, vaikaièiais daþnai aplanko gimtinæ.

Luokëje Petraièiai ilgam neásikûrë. Ant-roji sovietinë okupacija privertë ðeimà kla-joti po Þemaitijà.

– Tëvas labai bijojo KGB.Gal per stipriai pasakyta. Vengti nepa-

kliûti á þiaurumu garsëjusios prievartosstruktûros akiratá skatino ne vien nuosa-vas namas, sëkminga veterinaro praktika.Ypaè reikëjo slëpti, kad ir netiesioginius,ryšius su miško broliais, kai reikëjo jiemsparûpinti medikamentø, tvarsliavos. Beje,aplinkybiø verèiamas jis buvo uþsukæs ásaugumo bûstinæ ir vyriausiajam valsèiauskagëbistui pasakë, kad galinti kilti epide-mija, jei per vasaros karðèius prie striby-nës bus guldomi nuþudyti partizanai. Ne-noriai, bet atsiþvelgta á autoritetingo medi-cinos darbuotojo þodþius.

Bûsimasis profesorius pradþiamoks-lio ðaknis krimsti pradëjo Poeþerës sep-tynmetëje mokykloje. Mokësi gerai. Bu-vo aktyvus: sportavo, aktyviai dalyvavodalykiniuose bûreliuose, ðoko tautiniusðokius, vaidino. Baigus septynias klases,tëvai pasirûpino, kad sûnus iðvaþiuotø á

Vilniø. Apsigyveno pas tetà, mamos se-será. Mokësi 16-ojoje vidurinëje mokyklo-je. Ir èia mokymasis jokiø sunkumø ne-këlë. Iðskyrus rusø kalbà. Ið ðio dalyko kla-sës þurnale ties Tado pavarde ið pradþiørikiavosi dvejetai, kartais ásiterpdavo ir vie-netas. Vaizdas pradëjo keistis, kai klasësvadovë Mackevièienë, dësèiusi rusø kal-bà, papildomai padirbëjo. Tad po pusme-èio darbo ir rusø kalba vaikinui nebekëlëjokiø rûpesèiø.

– Esu sostinës 16-osios vidurinës mo-kyklos antrosios laidos abiturientas. Ir sa-votiðkai dþiaugiuos, kad mokyklà baigiaumetais anksèiau. Treèiosios laidos beveikpusæ klasës mokiniø KGB areðtavo. Ðe-ðiems ið jø atseikëjo po ðeðerius metus pra-leisti Gulago lageriuose uþ dalyvavimà jau-nimo pogrindinëje organizacijoje. Neabe-joju, kad, nuo maþumës patriotiðkai auk-lëtas, bûèiau pritaræs bendraklasiams. Otada?.. – profesorius nebaigë klausimo, ákurá atsakymas ir taip aiðkus.

Tado Petraièio, kai rankose laikë bran-dos atestatà, tolesnis kelias – medicinosstudijos. Jaunuolio apsisprendimas abe-joniø nekëlë nei tëvams, nei artimiesiems,draugams. Juk visai nedidelá vyrukà tëve-lis pradëjo vedþiotis prie savo „ligoniø“.

Stojo á Kauno medicinos institutà. Tryspenketai ir vienas ketvertas per stojamuo-sius egzaminus, ir Tadas Petraitis – Kaunomedicinos instituto studentas. Praneðimasapie priëmimà ir pirmas visuomeninis ápa-reigojimas – grupës seniûnas.

Studijos nekeitë vidurinëje turëto krû-vio bei tempo. Tadas ir toliau sportavo,ðoko instituto tautiniø ðokiø ansamblyje,daug koncertavo. Net Maskvos Kremliauskoncertø scenoje teko ðokti „Gaidá“, „Dþi-gûnà“, vesti „Lenciûgëlá“. Bebaigdamasantrà kursà, susiþavëjo turizmu. Nors ta-da labai varganà turëjo turistiná invento-riø, bet uþteko ryþto, dràsos vaikðèioti Kry-mo, Kaukazo, Pamyro, Tian Ðanio kalnais,áveikti net ketvirtos kategorijos sudëtingu-mo marðrutus. Groþëjosi kalnø panora-ma net nuo Fuèiko virðûnës. Graþiø,neišdildomø áspûdþiø paliko turistinis þy-gis per Isyk Kulio eþerà sauganèius kal-

nus, kopimas Ak-su perëja. Graþiu þodþiuprisimena vieðnagæ Ferganos slënyje.

Ir studijuoti sekësi puikiai. Draugai netstebëjosi, kaip Tadas sugeba viskà taipðauniai suderinti. Atsakymas paprastas:vaikinas buvo dëmesingas, aktyvus perpaskaitas, seminarus, kolokviumus.

– Studente, jûs laisvas. Sveikinu, – netnetraukus bilieto, iðtiesë studijø knygelæreikli, studijuojanèiø nuomone, net gero-kai priekabi histologijos profesorë JaninaLaðienë.

Iš pradþiø Tadas lyg ir sutriko, nesusi-gaudë, kas vyksta. Pamatæs knygelëjeaukðèiausià balà – penketà, apsidþiaugëir viskà suprato: ðitaip buvo ávertintas jodalyvavimas visuose penkiuose ðio daly-ko kolokviumuose. Uþ toká pat aktyvumàper visà semestrà vaikinas buvo atleistasdar nuo keturiø egzaminø. O chirurgijosprofesorius per egzaminà vos ne valandàkamantinëjo, bet paraðë penketà.

– Vëju pralëkë studijø metai ir prasidë-jo skirstymas. Siûlë likti katedroje, bet ma-næs Kaunas netraukë. Viliojo Vilnius, Klai-pëda. Sostinëje pageidavo keturiø pato-logø anatomø. Ir á visas ðias vietas kandi-datai lyg ir buvo aiðkûs. Ir vis dëlto pareið-kiau norà uþimti patolgo anatomo vietà,tuo visus nustebindamas, nes visi þinojo,kad mano paðaukimas – chirurgija. Per tà

Virvytë palydëjo iki Julius NORKEVIÈIUS

Trisdeðimtmetis... Tokià darbo sukaktá paminëjo VU Onkologijosinstituto Onkourologijos skyriaus vedëjas medicinos mokslø daktarasprofesorius Tadas Petraitis. Per tà laikà skyrius tapo modernus, pats

vadovas ir jo kolegos atlieka sudëtingiausias operacijas. Gydytojasmokslininkas neskaièiavo, kiek per trisdeðimtmetá jø padarë. Buvo

metø, kai vos ne kasdien operavo, keliems tûkstanèiams ligoniøpagelbëjo, ypaè kai pastaraisiais metais onkourologiniø ligø sparèiai

gausëja. Ir nerimauja, kad në viename mûsø ðalies universitete,rengianèiame medikus, nëra Onkologijos katedros.

paslapèiø


netikëtà mano pageidavimà vos neiðvaþia-vau á Murmanskà, nes tada dar buvo sà-junginis skirstymas. Gerai, kad laiku uþ-stojo kaþkas ið komisijos ir gavau paskyri-mà á Vilniø, – profesorius neskubëdamaskeliavo prisiminimø takais.

Tadui Petraièiui patologu anatomu dirb-ti neteko. Gydytojo karjerà pradëjo trau-matologu. Bet gal tik metus, nes greitai bu-vo paðauktas á sovietø armijà. Tarnavo Do-bilëje, Klaipëdoje eiliniu, vëliau perkeltas ásanitarijos daliná instruktoriumi, dezinfe-kuotuoju. O laisvalaikiu iki spalio maudësivos ne paðonëje esanèioje Baltijos jûroje.

– Gráþæs ið kariuomenës, neskubëjauá buvusià darbovietæ. Netraukë traumato-logo pareigos. Nors jos ir gerokai susiju-sios su chirurgija, bet man labiau asoci-javosi su staliaus darbu. Maniau, pailsë-siu mënesëlá kità ir ieðkosiu patinkanèiodarbo. Bet svajonës neiðsipildë. Paskam-bino bièiulis ir praneðë, kad tuomet garsiurologë, medicinos mokslø daktarë Sta-së Mièelytë ieðko nesugadinto chirurgo,urologo. Susigundþiau. Taip atsidûriau Vil-niaus ligoninës Urologijos skyriuje. –Ta-das Petraitis sako, kad tai buvo gal ir ne-tikëtas, bet gana sëkmingas darbinësveiklos posûkis.

Jaunasis gydytojas minëtoje ligoninë-je dirbo vos ne deðimtmetá. Èia jam viskassekësi, vos ne kasdien operavo arba asis-tavo. Gal dar bûtø ilgai èia dirbæs, jei neat-gijæs polinkis mokslui, kuris kasdien vis la-biau nedavë ramybës. Dël neakivaizdinësaspirantûros nesutarë su skyriaus vedëja.Tadas Petraitis pakëlë sparnus. Palankes-nes darbo sàlygas pasiûlë Raudonojo Kry-þiaus ligoninës Urologinio skyriaus vedë-jas Pranas Èerniauskas. Èia jis toliau ope-ravo, gydë, ástojo á neakivaizdinæ aspiran-tûrà. Prof. Alberto Telyèëno vadovaujamasrengë disertacijà „Elektrorentgenoskenog-rafija inkstø navikø diferencinëje diagnos-tikoje“, kurià 1978 m. sëkmingai apgynë.

Dar metus padirbëjæs RaudonajameKryþiuje gydytojas mokslininkas sulaukëOnkologijos instituto kvietimo. Sutiko va-dovauti Onkourologijos skyriui. Institutastada këlësi á Santariðkëse jam pastatytusnaujus rûmus. Tad viskà teko pradëti nuopradþiø. Ðlavë, plovë patalpas, árenginëjogydymo kabinetus, laboratorijas. Rûpino-si, kad skyrius ágytø visà bûtiniausià ir nau-jausià árangà. Ákurtuviø rûpesèius lengvi-no jaunystës entuziazmas. Balandþiopradþioje prasidëjæ darbai lapkritá buvobaigti ir priimti pirmieji ligoniai.

– Daug dirbome, prasmingai leidomelaisvalaikio valandëles. Geros organiza-torës Birutës Bautrënaitës dëka vyko tu-

riningos teminës vakaronës su dainomisir ðokiais. Net operà statëme. Bet uþgesoBirutë, uþgeso ir ði ádomi laisvalaikio veik-la, – profesorius netikëtai pabëgo á insti-tuto netolimà praeitá.

Regis, visa tai buvo taip neseniai, o ðian-dien instituto Onkourologijos skyrius patsseniausias Lietuvoje, sukaupæs didþiausiàpatirtá diagnozuojant ir gydant piktybinesurologines ligas: prieðinës liaukos (prosta-tos), ðlapimo pûslës, inkstø, sëklidþiø, var-pos. Èia gydoma ir ikinavikinë urologinë pa-tologija. Drauge stengiamasi išmokti ðiø li-gø naujausiø gydymo metodø, naudotisnaujausiomis technologijomis.

– Daugiau kaip trisdeðimt metø dirbuOnkologijos instituto klinikose. Ir visà lai-kà svajojau, kad skyrius turëtø savo ope-racinæ, kad ji bûtø moderni, atitiktø visusnûdienos reikalavimus, – atskleidë savopaslaptá skyriaus vedëjas.

Tiesa, institute ji niekam nebuvo pa-slaptis, nes Tadas Petraitis visur, kur tik ga-lëjo, vieðai kalbëjo, raðë, ieðkojo keliø sa-vajai svajonei ágyvendinti. Pernai pavasarágydytojo mokslininko svajonë tapo realy-be. Prarado septynias lovas (dabar sky-rius gali priimti gydyti penkiasdeðimt ligo-niø) ir Onkourologijos skyriaus bendruo-menë atvërë duris á modernø operaciná blo-kà. Viename atliekamos endoskopinësoperacijos, kitame navikai kol kas ðalina-mi peiliu. Skyriaus vedëjas svajoja ir jà pa-versti laparoskopine. Moderni skyriausoperacinë padidino galimybes mokomo-joje auditorijoje su vaizdo áranga, kuri prieðmetus kitus gerokai pertvarkyta, atnaujin-ta, Vilniaus universiteto Medicinos fakul-teto studentams, rezidentams, taip pat be-sidomintiems gydytojams stebëti prityru-siø gydytojø atliekamas endoskopines la-paroskopines operacijas.

Anksèiau skyrius tris keturias dienaslaukdavo, kol patekdavo á operacinæ. Da-bar, kai skyrius turi savà operaciná blokà,tik spëk operuoti. Kasdien èia atliekamosðeðios septynios operacijos. Kai kurios iðjø gana sudëtingos. Prof. Tado Petraièiovadovaujamas Onkourologijos skyrius, be-ne vienintelis mûsø ðalyje, atlieka visasoperacijas, taikomas onkourologijoje – tiekbepeiles, tiek atviras: pradedant ávairiomisprostatos, ðlapimo pûslës navikø ðalinimoper ðlaplæ, rezekcijomis fotodinaminëjeðviesoje, baigiant radikaliomis cistektoni-jomis su ðlapimo rezervuaro formavimu.Skyriaus urologai ávaldë prostatos brachi-terapijà. Skyriaus vedëjas Tadas Petraitisbuvo vienas pirmøjø, pradëjusiø Lietuvojetransuzetcines rezekcijas (šalinimus) on-kologijos srityje, laparoskopines operaci-jas. Dabar sëkmingai tai daro ir jo kole-gos. Skyriaus urologai per metus atlieka600–800 operacijø. Pradëta inkstø maþønavikø termoabiacija (tai ir pasaulio mas-tu didelë naujiena), tausojamosios opera-cijos. Ieðkoma ligoniø, kuriems išplitæs

inkstø vëþys, jautrus imunoterapijai. Toksbûna vienas ið keturiø. Šitaip trys apsau-gomi nuo nesëkmingos imunoterapijos.Sukaupta patirtimi bendromis jëgomis pa-rengë praneðimà, kurá Kuakla-Lumpuro(Malazija), Ðanchajaus (Kinija) tarptautinë-se konferencijose perskaitë skyriaus uro-logas, medicinos mokslø daktaras Alber-tas Ulys. Be to, skyriaus gydytojai aktyviaidalyvauja tarptautiniuose naujausiø medi-kamentø tyrimuose. Paskui raðo ataskaitas,mokslinius straipsnius. Taigi þengia koja ko-jon su gyvenimu, su naujomis technologi-jomis. Pats skyriaus vedëjas yra trijø vado-vëliø, monografijø bendraautoris, paskelbëdaugiau kaip 100 moksliniø straipsniø. Vienpernai urologiniø ligø navikø ðalinimo nau-jienas aptarë aðtuoniose publikacijose. Pa-rengë du medicinos daktarus. Ir dabar turivienà kità doktorantà.

– Dabar maþiau operuoju. Reikia ug-dyti jaunimà. Imuosi sudëtingiausiø ope-racijø. Nors bet kokià operacijà jau gali sëk-mingai atlikti Albertas Ulys, AlgimantasSruogis. Turime net tris jaunus gydytojus,kurie graþiai pritapo, dràsûs. Tai ArûnasKulboka, Þygimantas Kardelis, Alvydas Vë-þelis. Galvoja jis ir apie daktaro disertaci-jà, – skyriaus vedëjas þvelgë á ateitá.

Apie paminëtus gydytojus daug gra-þiø þodþiø girdëjau ir ið ligoniø. O kurá imaoperuoti profesorius, tai labai dþiaugiasi irlieka patenkintas. To neslëpë ir kalbintasmolëtiðkis Jonas V.

Geru þodþiu apie savo vadovà atsilie-pia ir bendradarbiai. Ðiandien skyriuje dir-ba 8 gydytojai, trys ið jø medicinos mokslodaktarai, 21 slaugytoja. Per metus èia gy-dosi beveik pusantro tûkstanèio ligoniø.Vedëjas patenkintas, kad visais rûpinasibendradarbiai. Komandos gerumas,darbðtumas daug priklauso ir nuo kom-plektuotojo paprastumo, nuoðirdumo.Profesorius Tadas Petraitis ir su bendra-darbiais, ir su ligoniais kalbasi paprastai,nuoširdþiai, pastebi kiekvienà naujai pa-guldytà, tuoj pat pasiteirauja apie jo bûk-læ. Bet jei reikia, nevengia ir grieþtesnioþodþio pasakyti. Pulkininkas leitenantasStasys, kuris su mokslininku ið jaunø die-nø paþástamas, priminë, kad gydytojas tu-ri graþø balsà, daug dainuoja. Be to, vi-sada geros nuotaikos, jaunatviškai liek-nas, energingas. Tai sistemingo sportavi-mo, kalnø turizmo, vaikystëje pamëgtøtautiniø ðokiø dovana.

– Mëgstu gamtà, gyvenu sode, augi-nu tris ðunis ir dvi kates. Turëjau tik aviga-ná, bet vaikaitis atneðë rastus pamestinu-kus. Negi dabar iðmesi? – profesoriausklausimas ir be atsakymo aiðkus.

Ilgametis Onkourologinio skyriaus ve-dëjas Tadas Petraitis su farmacininke þmo-na Danute iðaugino du sûnus, sulaukë dvie-jø vaikaièiø. Vienas sûnus neseniai pado-vanojo ir vaikaitæ. Pirmieji poþymiai rodo,kad penkiolikmetis vaikaitis Lukas gali tæstisenelio pasirinktà ir pamëgtà mediko kelià.

urologijos


Minimalûs pavirðiaiProf. Mifodijus SAPAGOVAS

Lietuvos MA narys korespondentas

Matematika – abstraktus mokslas. Ta-èiau pasitaiko, kad ir gana abstrakèiomsmatematinëms teorijoms, sudëtingomsmatematinëms lygtims galima suteikti ga-na patrauklià, daugeliui suprantamà in-terpretacijà. Vienas tokiø pavyzdþiø yraminimalieji paviršiai.

Siauràja prasme minimalûs pavirðiaiyra grynai matematikos tyrimø objektas.Matematikoje minimalus pavirðius apibrë-þiamas gana glausta ir ne matematikamsbeveik nieko nesakanèia fraze – tai pavir-ðius, kurio kiekviename taðke vidutinis krei-vumas lygus nuliui. Pirmieji minimaliø pa-virðiø teoriniai tyrimai þinomi nuo XVIII a.vidurio (Þ.Lagranþas, 1760 m.).

Ne matematikoje minimaliais pavirðiaissusidomëta po didelá atgarsá sulaukusiøbelgø fiziko ir chemiko Þ.Plato 1849 m. eks-perimentø su muilo plëvelëmis. Panardi-nus erdviná (ne plokðèià) vielos karkasà ámuilo skiediná, ant karkaso susidaro mui-lo plëvelë – idealus matematinis minima-lus paviršius. Geras minimalaus paviršiauspavyzdys yra raitelio balno virðutinë dalis– tai dvigubo lenkimo pavirðius: kiekvie-name taðke viena kryptimi pavirðius lenk-tas á virðø, kita kryptimi – á apaèià. O prak-tinis pavyzdys – Vilniaus parko estrada.

Ðiuo metu minimalûs pavirðiai plaèiainaudojami architektûroje (pastatø perden-gimas), chemijoje bei fizikoje (skysèiø pa-virðiai), kristalografijoje (gardeliø struktû-ros), dizaine ir t.t. Minimaliø pavirðiø susi-darymà daþnai galima matyti ir gamtoje(smëlio kopos, kalnø masyvai, jûrø aug-menija ir gyvûnija ir kt.).

Architektûroje minimalûs pavirðiai bu-vo susieti su minimalizmo formø raiðka(nuo XX a. 7-ojo deðimtmeèio). Ne pasku-tiná vaidmená èia vaidina ir tai, kad minima-laus pavirðiaus forma yra gana estetiðka.

Vokieèiø architektas Ottas Frei (g.1925) – vienas pirmøjø pasaulio architek-tø, sistemingai pradëjæs naudoti minima-laus pavirðiaus formos perdengimus ar-chitektûroje. Bene labiausiai þinomi jo vie-ni pirmøjø projektø – Vokietijos (anuometVFR) paviljonas pasaulinëje parodojeMonrealyje Expo-67 (1967) ir Miunchenoolimpinis stadionas (1972 m.). Pabrëþti-na, kad O.Frei ið karto daug investavo álengvøjø konstrukcijø projektavimà (daugmaþiau minimalaus pavirðiaus formosperdengimø yra ið gelþbetonio) – ákûrëLengvøjø konstrukcijø institutà Ðtutgarte.

Ispanø architektas Felixas Candela su-projektavo bene keliasdeðimt restoranø(daugiausia Meksikoje ir Ispanijoje), kuriø

minimalaus pavirðiaus formos stogas pri-mena ðeðialapá dobilà.

Vingio parko estrada – klasikinis mini-maliøjø pavirðiø pavyzdys architektûroje.Pastatyta 1960 m. pagal estø architektøA.Kotli ir H.Seppmanno projektà. Kiekanksèiau panaðus statinys iðkilo Taline.

Ðiandien Vakarø Europoje gana daugstacionariø architektûros objektø su mini-maliø pavirðiø perdangomis, pagaminto-mis ið lengvøjø konstrukcijø. Tai oro uostøpastatai, muziejai, ávairûs paviljonai. Kana-rø salose minimalieji pavirðiai graþiai su-derinti su delfinariumo vandens plotais.

Europos ðaliø miestuose (ypaè Austri-joje) daþnai tenka matyti laikinus minima-liø pavirðiø formos nedidelius statinius,naudojamus gatvës koncertams ar teat-rams, ávairioms akcijoms, vasaros kavi-nëms. O kartais tokios palapinës tiesiogsukurtos kaip namo, sodo ar aikðtës de-koratyvinës detalës.

Lietuvoje dekoratyviniø minimaliø pa-virðiø formos perdangø pastaraisiais me-tais daugiausia matome Vilniuje ir Palan-goje. Tai ámonës UAB „Vingida“, ásikûru-sios Klaipëdoje nuo 1993 m., nuopelnas.Bene þymiausias toks statinys „Kupeta“ –Menø ir pramogø klubas Palangoje. Deja,ðiek tiek uþdengtas, paslëptas nuo praei-viø akiø nelabai estetiška siena.

Idealûs matematiðkai tikslûs minima-lieji pavirðiai apraðomi gana sudëtingomisnetiesinëmis diferencialinëmis lygtimis.Daugelis pasaulyje þinomø skaitiniø me-todø specialistø, sukûrusiø originaliussprendimo metodus, laiko garbës reikalupailiustruoti, kad jø sukurtu metodu gali-ma iðspræsti minimaliø pavirðiø uþdaviná.

Lietuvoje minimalaus pavirðiaus lyg-tys buvo taikomos gana sudëtingam in-þineriniam uþdaviniui spræsti – projektuo-ti skysto metalo (pvz., gyvsidabrio) elek-tros kontaktus vibrotechniniams prietai-sams (iniciatorius akad. K.Ragulskis).

Gana sudëtingas minimaliø pavirðiøformas procesams bei reiðkiniams skys-èiø pavirðiuose tirti naudoja Lietuvos bio-chemikai (akad. V.Razumas ir kiti).

Ir visame pasaulyje graþias sudëtin-gas minimaliø pavirðiø formas dizaineriai

pritaiko vaikø aikðtelëse ir atrakcionuose.Galime dràsiai teigti, kad minimalius

pavirðius, jø formas sukûrë ne þmogus, ogamta. Ávairûs moliuskai ir reptilijos jûrosdugne irgi paklûsta minimalios formos, mi-nimalios energijos dësniams. Tarp kitko,aukðti bokðtai (daugiau kaip 100 m aukð-èio) daþnai bûna „susmaugti“ per liemená– taip sienos forma priartinama prie mini-malaus paviršiaus formos ir padidinamapastato atspara vëjui.

Þinomas pasaulyje geometras teoreti-kas ir kompiuterinës grafikos specialistasMaskvos universiteto profesorius A.Fo-menka yra tikras minimaliøjø pavirðiø fa-natikas. Jo nutapyti paveikslai su realio-mis ar fantastinëmis (kosminëmis) minima-liøjø pavirðiø formomis naudojami ne tikmoksliniø (geometrijos ar topologijos) beigroþiniø knygø iliustracijoms, bet ir kaip ge-ometrijos teoremø árodymø iliustracijos.

Taip gimë nuotraukø paroda „ Formu-lës ir formos (minimalûs pavirðiai)“. Nuopraëjusiø metø lapkrièio mën. ši parodabuvo eksponuojama Matematikos ir infor-matikos institute, ðiø metø balandþio pra-dþioje persikëlë á Lietuvos mokslø akade-mijos Vrublevskiø bibliotekà. O ðiomis die-nomis ði paroda MIDI dienø proga atke-liauja á Vilniaus universiteto Matematikosir informatikos fakultetà.

MifodijusSapago-vas prieparodos„Formulësir formos(minimalûspavirðiai)“eksponatø


Deviso taurës vyrø komandinës tenisovarþybos vyksta nuo 1900 metø. Per tà lai-kotarpá D.Britanijos vyrø teniso rinktinë var-þybose dël ðios prestiþiðkiausios taurës ikifinalinio susitikimo buvo iðkopusi 16 kartø,o taurës laimëtoja yra tapusi 11 kartø. 2009m. Deviso tauræ laimëjo Ispanijos vyrø rink-tinë, finaliniame susitikime áveikusi Èekijosrinktinæ 5:0, o treèià vietà iðkovojo kroatai.D.Britanijos vyrø rinktinei pastaruosius 10metø nelabai sekasi, nes jie jau iðkrito iðpirmojo 16-tuko komandø, vadinamojo eli-

Áspûdinga

Dr. Vincentas KORKUTISLSD „Þalgiris“ Garbës narys

Didþiojoje Britanijoje lauko tenisoþaidimas buvo uþpatentuotas

1874 m., o nuo 1877 m. jau buvorengiamos Vimbldono teniso

varþybos, kurios prilyginamospasaulio teniso èempionatui.

Deviso taurës varþybose

pergalë

to. Ðios varþybos labai iðpopuliarëjo pasau-lyje ir pastaraisiais metais jose dalyvauja net122 ðalys, o varþybos transliuojamos visøðaliø TV. Tarp Deviso taurës nugalëtojø yrair lietuviðka Vito Gerulaièio pavardë. 1978m. JAV vyrø komandoje þaidæs pirmuojunumeriu, jis finale iðkovojo dvi pergales iráveikë Italijos komandà net 5:0!

Lietuvoje tenisu susidomëta, kai 1919m. birþelio 1 d. buvo ákurta Lietuvos tenisosàjunga. Lietuvos vyrø teniso komandai,kuri Deviso taurës varþybose ëmë dalyvau-ti nuo 1994 m., atstovavo respublikos èem-pionas R.Muraðka, G.Maþonas, G.Vëþelisir D.Ivancovas bei komandos kapitonasR.Balþekas. Pradëjæ kovas paèioje þemiau-sioje grupëje ir áveikæ savo pogrupyje Tu-niso, Kipro ir Kongo tenisininkus bei susi-tikime su kito pogrupio nugalëtoja Maltosrinktine iðkovojæ pergalæ, mûsø tenisinin-kai pateko á II grupæ.

Vëlesniais metais, komandai atjaunëjus,ðiose varþybose sëkmë nusisuko. Lietuvai-

èiai vël atsidûrë III grupëje. Taèiau, remiantLietuvos teniso sàjungai ir ITF, prisidëjus Lie-tuvos Vyriausybei, buvo pradëtas ágyvendintiprojektas – iðkilo nauji sporto rûmai, kuriuo-se po vienu stogu buvo árengta 15 tenisoaikðteliø. Juose atvërë duris visus ðiuolaiki-

nius techninius reikalavimus atitinkanti VitoGerulaièio akademija, kurioje kasdien galë-jo treniruotis keli ðimtai vaikø, jaunøjø tenisi-ninkø bei teniso mëgëjø ir senjorø.

Ðios akademijos atidarymo proga 2009m. kovo 6–8 d. ávyko Deviso taurës varþy-bos su Gruzijos vyrø komanda. Lietuvosrinktinëje ðalia jos senbuviø – G.Sabeckio(25 m.) ir D.Lencinos-Ribes (32 m.) pirmàkartà pasirodë jaunosios mûsø viltys –R.Berankis (18 m., tapæs pirmuoju tarp pa-saulio jauniø) ir D.Ðakinis (16 m.) su paty-rusiu komandos vadovu R.Balþeku. Gru-zijos komanda, turinti didesná varþybø pa-tyrimà, atvyko tikëdamasi pergalës. Podviejø dienø Gruzijos komanda pirmavo2:1, taèiau lietuviai nenuleido rankø. R.Be-rankis iðlygino komandø rezultatà 2:2. OÐakinis pateikë sensacingà staigmenà –permainingoje penkiø setø kovoje pasie-kë pergalæ! Lietuvos komandos pergalëprieð ambicingus varþovus maloniai nuste-bino Europos teniso federacijos atstovus,

atvykusius á naujojo teniso aikštyno atida-rymo iškilmes. Jaunieji tenisininkai garbin-gai atlaikë pasaulio teniso þvaigþdës VitoGerulaièio akademijos pirmàjá krikðtà. 2010m. kovo 5–7 d. Lietuvos teniso komanda(LTS) buvo atjauninta – R.Berankis (19 m.,Nr.198), L.Grigelis (18 m., Nr.525), D.Ðaki-nis (17 m., Nr.825) ir L.Mugevièius (15 m.),komandos kapitonas – R.Balþekas. Atvy-

kusiøjø D.Britanijos komandos þaidëjø ka-pitonas J.Lloydas pareiðkë, kad jie, norsatvyko be savo þvaigþdës J.Murrejaus (21m., Nr.7-10), tikisi pasiekti pergalæ prieð jau-nà Lietuvos komandà. Tiesa, jam truputáneramu dël puikios jaunojo R.Berankiosportinës formos, kurià jis ne per seniau-siai demonstravo JAV turnyruose.

Jau pirmàjà Deviso taurës varþybø die-nà visos tribûnos buvo perpildytos þiûro-vø, suguþëjusiø ið visos Lietuvos. Mûsø jau-nieji tenisininkai sunkiai dvikovai su grës-mingais varþovais stropiai rengësi. Spau-dos konferencijoje R.Berankis ir komandoskapitonas R.Balþekas susirinkusiems þur-nalistams paþadëjo kovoti iš visø jëgø. Taipaliudijo ir pirmoji varþybø diena, kuriai pa-sibaigus informacinë lenta skelbë, jog ko-mandinis rezultatas lygus – 1:1. R.Berankispenkiø setø kovoje áveikë D.Evansà (Nr.257), o L.Grigelis turëjo pripaþinti pirmosraketës J.Wardo (Nr. 252) pranaðumà –4/6, 2/6, 4/6, nors kovojo tikrai pagirtinai.

Antràjà varþybø dienà prieð patyrusiø irgana aukðtus reitingus turinèiø K.Skupskio(Nr. 52) ir C.Flemingo (Nr. 56) porà iðëjo ko-voti jaunieji L.Grigelis ir D.Ðakinis. KapitonoR.Balþeko jie buvo suporuoti pirmà kartà, nesL.Grigelis þaidþia deðine, o D.Ðakinis – kaireranka. Jiems kapitonas nurodë þaisti kuo ati-dþiau ir kuo ávairiau. Ávaldæ visus smûgius iðoro, jie gali dràsiai iðbëgti atakai prie tinklo.

Lietuvostenisininkøkomanda

ÞaidþiaLaurynasGrigelis

Áspûdingaiþaidë

RièardasBerankis



Nuolat kalbame apie ekonominá gy-venimà, socialinæ padëtá. O kas gi pir-miausia skatina susimàstyti, svarstyti,stebëti, lyginti, tikëti ar ne ? Atsakymø

Valstybës

Nepriklausomos Lietuvospirmojo deðimtmeèio – 1918–1928 –

metraštis

1919 – 2009

statistikos 90-meèiokeliuTa proga prisimintas pilnas

ieðkojimø, dideliø ir skubiødarbø kupinas, o kartu ir duobë-

tas okupacijø metais Lietuvosvalstybës statistikos kelias.

Nemaþai dëmesio skirta statisti-kos metraðèiams ir kitokiems

leidiniams.

Petras Gediminas ADLYSStatistikas

gali bûti ávairiø. Taèiau bene maþiausiaisuklysime pasakæ – skaièiai, nes jais la-biausiai tikima. Nuginèyti juos galima tikpateikus kitus skaièius.

Suprantama, kai kurie skaièiai sta-tistikoje dël ávairiø prieþasèiø ir netiks-lûs ar nepilni gali bûti, bet, atliekant ly-ginamàjà analizæ, nukrypimus ar bentjau tendencijas pakankamai tiksliai nu-statyti galima. Todël statistikos publika-cijos turi didelæ iðliktinæ vertæ. Ne taipseniai buvo sakoma, kad ðalis nëra ci-vilizuota, jeigu neskelbia savo raidà api-bûdinanèios statistikos.

Nepriklausomybæ atgavusios ðalies

knyga pasiryþusi yra bent trumpaisbruoþais atvaizduoti vieðumai Nepri-klausomos Lietuvos pirmojo 10-èio eko-nominá plëtojimàsi. Tai yra statistikos po-bûdþio leidinys: èia stengiantis kiek ga-lima eliminuoti tekstà, paliekama kalbëtigryniems skaitmenims. Taèiau pirmai-siais nepriklausomo gyvenimo metaistoli graþu ne visose srityse ir ne pilnaibuvo vedami statistiniai stebëjimai. Tadyra daug srièiø, kur skaitmenø lyginimasgalima buvo daryti tik pastariesiems 5–7 metams, o trûkstamus skaitmenis te-ko apeiti bent trumpu tekstu. Tekstas irskaitmenys papildyta diagramomis ir

Nors pirmà setà jaunieji pralaimëjo net 6/0,taèiau nesutriko ir permainingoje kovoje ið-plëðë laimëjimà antrame sete 7/6 (tay-bre-ke 7:2). Treèiame sete uþsimezgë permai-ninga kova, taèiau labiau patyræ anglai lai-mëjo setà 7/5. Ketvirtame sete iðryðkëjo la-biau patyrusiø þaidëjø pranaðumas, ir potrijø valandø ádomi kova pasibaigë 6/3 sve-èiø sëkme. Taigi po dviejø dienø varþybøD.Britanijos komanda pirmavo 2:1.

Treèià varþybø dienà bokðtelio teisë-jas pakvietë susitikti pirmàsias komandøraketes: D.Britanijos aukðtaûgá J.Wardà(190 cm), varþybose daug taðkø laimintástipriais padavimais – eisais, ir RièardàBeranká. Pirmà setà tik 7/6 pergalæ iðplë-ðë Rièardas. Tribûnø audringos ovacijos,be abejo, didino átampà, nes D.Britanijosþaidëjas J.Wardas padarë dvi dvigubasklaidas paduodamas, ir R.Berankis, tin-kamai iðnaudojæs varþovo klaidas, laimë-jo antrà setà 6/3. Þaisdamas treèiàjá setà,R.Berankis taip pat pasiekë pergalæ –6/4. Komandinis rezultatas tapo 2:2! Te-niso þiûrovai ilgai plojo ir atsistojæ paly-dëjo pergalæ pasiekusá R.Beranká.

Po neilgos pertraukos á aikðtelæ lemia-mai dvikovai buvo iðkviesti Laurynas Gri-gelis, kuris pastaruosius 6 metus treni-ruojasi Italijoje, ir anglas D.Evansas. Per-maininga dvikova uþsimezgë nuo pirmojogeimo paèiø pirmøjø smûgiø ir uþtruko 4alinanèias valandas. Nugalëtojas iðryðkë-jo tik pasibaigus penktam setui. Pirmàsetà rezultatu 7/6 (tay-breke 8:6) laimëjoD.Evansas. Antrà setà audringai palaiko-mas þiûrovø Laurynas kovojo dar atkak-liau ir laimëjo 7/5. Pajutæs, jog gali kautiskaip lygiavertis varþovas, jis treèià setàlaimi net 6/0! Ketvirtà setà D.Evansas vëlþaidë labai brandþiai ir laimëjo 6/3. Prasi-dëjus lemiamam penktam setui, Laury-nas, lyg nejausdamas trijø valandø þaidi-mo nuovargio, neátikëtinai tiksliais apve-damaisiais kairiniais smûgiais ðalia ðoni-nës linijos uþklupdavo jiems nepasiren-gusá varþovà. Ðie tikslûs smûgiai ir pa-lauþë já. Lemiamas setas laimëtas rezul-tatu 6/4. Tai ir nulëmë visos komandospergalæ rezultatu 3:2! Iðskleidæ trispalvæir dëkodami þiûrovams uþ moralinæ pa-ramà, mûsø þaidëjai apëjo ratu visà aikð-telæ, kupini nenusakomo dþiaugsmo.

Dabar Lietuvos jaunøjø vyrø teniso ko-mandos ð.m. liepos 9–11 d. laukia ne ma-þiau intriguojanti kova Deviso taurës ko-mandiniame susitikime su Airijos rinktine,kuri sveèiuose áveikë Turkijos vyrø koman-dà. O D.Britanijos tenisininkai kovos supralaimëjusiais Turkijos tenisininkais. Tikiu,jog mûsø jaunieji tenisininkai dar kartà pri-mins teniso mëgëjø pasauliui, kaip kadai-se visà deðimtmetá daugelyje turnyrø ka-raliavo „lietuviðkasis liûtas“ Vitas Gerulai-tis. Tikiu, jog jaunatviðkas verþlumas at-neð sëkmæ kovojant Airijos aikðtyne!


padëtá realiausiai apibûdinanèios, ádo-mios ir aktualios statistikos galime rastijau pirmuose Centralinio statistikos biu-ro (CSB) leidiniuose. Tas publikacijaspuikiai reprezentuoja CSB parengtas lei-dinys „Lietuva skaitmenimis 1918–1928m. Diagramø albomas“ (apimtis 180 p.).Bene geriausiai ðá leidiná pristato saki-niai ið ávado. „1918 m. vasario 16 d. Lie-tuviø tauta, per savo atstovus, susirin-kusius senobinëje Lietuvos sostinëje Vil-niuje, paskelbë Lietuvà nepriklausomavalstybe. Praëjus po to 10-èiai metø, ði


Vilniaus ir Kauno (leidinio pradþioje), Di-dþiøjø universiteto ir Þemës ûkio akade-mijos rûmø, ûkininkø ûkiø , didesniø fab-rikø, Palangos, Nidos, Birðtono poilsia-vieèiø ir kitos nuotraukos. Matyt, buvo ma-noma, kad tai svarbu ðalies ávaizdþiui.

Vartydamas leidiná tarsi jauti maloniàðilumà, jo sudarytojø meilæ savo kraðtuiir dëmesá skaitytojui. Jiems bûdingas kû-rybinis màstymas, kruopðtumas, didelisatsakomybës jausmas ir noras pateiktiávairiø poreikiø skaitytojams suprantamà,prieinamà ir atmintin ástringanèià statisti-kà. Belieka tikëtis, kad, tæsdami senas tra-dicijas, statistikai parengs panaðø leidinánepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui.

paþindinti bent kiek suinteresuotà uþsienásu Lietuva ir jos ûkiðkaisiais laimëjimaisper pirmuosius gyvenimo metus. Objek-tingo Lietuvos paþinimo dël menko mû-sø reklamavimosi uþsienyje labai trûks-ta arba jis yra netikras dël tendencingoskai kuriø mûsø kaimynø propagandos.Niekas negali geriau kaip nuogi skait-mens parodyti tikrenybæ. Vienas kitasádëtas fotografinis vaizdas ið Lietuvosgamtos ar jos ûkio negalës knygosmokslinës vertës nustelbti“.

Kà bepridësi. Tinka ir nûdienai. Lei-dinyje pateikiamos lentelës, diagramos,kartogramos, nuotraukos, apþvalgos

apie teritorijà ir gyventojus, turizmà, þe-mës ûká, pramonæ, uþsienio prekybà(eksportà ir importà), susisiekimà (gele-þinkeliais, plentais, vandens), paðtà, te-lefonà, telegrafà. Iðsamûs duomenysapie finansus – valstybës (pajamos, ið-laidos, iþdo skolos pagal valstybes, vi-daus skolos) ir savivaldybiø, kredito ástai-gas. Atskirai pateikiami Klaipëdos krað-to duomenys. Paþymëtinas valstybës ið-laidø vieðajam sektoriui iðsamumas. Pa-teikiamos Seimo, Valstybës tarybos,Respublikos Prezidento, Ministeriø ka-bineto, kiekvienos ministerijos iðlaidos.Atskirø ðakø apþvalgos parengtos labaiprofesionaliai, surandant netarnybiniøþodþiø, su pagarba skaièiams, apibûdi-nantiems savo kraðtà ir jo plëtrà, atidþiaiparenkant ir akcentuojant esminius da-lykus.

Diagramos ir kartogramos pateikia-mos spalvotos (net 77). Jos originalios,vaizdingos, „gyvos“. Nemaþai jø skirtagyventojø skaièiaus ir sudëties poky-èiams.

Ypaè vaizdingos ir ásimenanèios þe-mës ûkio produkcijos apimties, pramo-nës gamybos ir eksporto pokyèius api-bûdinanèios.

Dëmesá patraukia nuotraukos (42). Tai

kartogramomis, kurios, nors gamintosávairioms parodoms ir kitiems reikalams,vis dëlto yra ðio leidinio puoðinys, kurisvaizdingiausiais bûdais parodys, kokiaisetapais tautos kûrybos jëga statë vals-tybæ ir jos ûkiðkàjà gerovæ.

Knyga leidþiama dviem kalbomis –lietuviø ir statistikos praktikoje tarptauti-ne prancûzø kalba. Tuo bûdu ji galës su-



2 pav. Mandelbroto fraktalas

... tai siûlymas apsilankyti kompiuteriniodailininko dirbtuvëje, kartu su juo pakeliautikûrybinio dþiaugsmo ir kanèiø takais ir iððalies þvilgtelëti á „plunksnas ir teptukus“,kuriø potëpiais atsiranda elektroniniaikraštovaizdþiai. Jie mums daþnai tokie mie-li ir artimi, kartais fantastiniai, kartais – foto-grafiškai atspindintys paþástamà aplinkà irjos gamtà. Èia galime kartu su Šreku ar kitu

ir kalnagûbriais – kà ten kalnais, kai patigimtinë – kunkuliuojantis katilas. ... Pa-saulio pabaiga 2012 m. … Ne tiktai siau-binga, bet ir “graþu“ – juk nei kraujo kva-po, nei motinos paklaikusio þvilgsnio.

O jei kuriam klaiku – „ ramiau, ramiau– tai jø sapnas ...“

... Ar tai gamtovaizdþiai? Uþsimerkægalime matyti neþemiškus vaizdinius. ...Tiktai kaip parodyti savuosius „regëji-mus“ draugams (artimiesiems), paþásta-miems ir (dar geriau – net ir) nepaþásta-miems? (Kai pagalvoji – normaliems (jeijø dar liko) þmonëms pats jø autorius su„savaisiais regëjimais“ turëtø pasirodytibent jau „trenktas“.)

VirtualiejipeizaþaiProf. habil. dr.

Evaldas GARÐKA

1 pav. Vieniðasmedis. Aut. Jurga

Girdzijauskaitë

populiariu naujøjø pasakø veikëju pagyventikitokiame pasaulyje, paklajoti Avataro erd-vëse, atrasti ir pajusti, kas nematyta, nesu-tikta – kas tarytum egzistuoja uþ mûsø ápras-tinio pasaulio ribø. Èia taip nesunkiai ásisu-kame á nepatirtø nuotykiø sûkurá ir „kolum-bø“ ar kapitonø „nemø“ draugijoje pasijun-tame didvyriškoje komandoje, uþburianèiojesugebëjimais išsipainioti iš gyvenimo nuo-lat spendþiamø pinkliø.

... nuostabu ir neátikëtina tai, kad šieplokðèiosios „erdvës“ reginiai taip puikiaitenkina mûsø emociná alká, jie nostalgið-kai mus gràþina á pašilës atokaità, jie –þydinèios pievos, jie – kerai ir... kvapai, jie– tolumos kalvø mëlis.

Fraktaliniai gamtovaizdþiai„2012”... Kiek jaudulio, kiek neátikimø

nuotykiø. ... Iðeiname apkvaitæ, sugniuþ-dyti, pasijutæ menkuèiais vabalëliais, ku-riuos mëto, traiðko. ... Panaðià „skruzdë-lyno“ sumaiðtá esame matæ ar net sukëlæ(varydami pievoje pradalgæ, kai drëgnes-næ vasarà dalgiu brûkðteliame per þolëjeskruzdþiø suræstà namelá); kiek panikos,lakstymo, palikuoniø gelbëjimo.

„2012“ gaivalas ar „Avataro“ kovos taipátaigiai pavaizduoti kino ekranuose, nors... neturi nei kvapo, nei saulës ðypsnio.

Mums, þiniø visuomenës (betoniniødþiungliø) gyventojams, visa tai – kaip tik-tai. Prieš betoniniø narveliø ánamiø akis –ekranas; jame – gyvenimo ádomybës, ja-me – viskas: ir artimieji, ir draugai, ir my-limieji. ... O visi kiti – kolegos, sutuokti-

niai, þmonos, vaikai – tiktai ðmësèiojatarpuose tarp ekrano vaizdø, veikëjø, pa-þástamøjø. Negana to – aplinkiniai tiktaiblaðko dëmesá, jie savo „apsireiškimais“erzina ir „trumpina gyvenimà“ (o kaipgikitaip!); o jeigu prošal pralapnoja maþylissu savo „nelaime“ – tai jau galas; èia tik-roji pasaulio pabaiga.

Mes tokie – mes stebime mûsø þeme-lës groþybes keliaudami „Travel“ kanalu,stebime su „Animal Planet“ arba, jeigu pa-siseka anksti nubusti, tenkinamës þymausgamtininko praveriamu „Langu...“ á gam-tà. Bet toji radijo laidelë – ankstyvà sek-madienio rytà, kai visiems dar pats ámy-gis. Aišku – liekame po antklode.

Šituo ryšys su gamta beveik ir baigiasi.Ir nebandyk klausti – koksai ðá rytà þe-

melës kvapas, kokia „oro“ spalva?Nugarmëjo (panaðiai kaip „balanos ga-

dynë“) – kai (rudená, þiemà ...pavasará) va-landà ten, kol pasieki mokyklà, ir bent jauvalandà atgal, kai neskubëdamas, tais pa-èiais takais droþi namo per gamtos spal-vas, kvapus, garsus, kai nepraleidi per die-nà ávykusiø gamtos iðdaigø. Taigi neklauskgimnazistø ar studentø – koks šiandien

gamtos (oro) kvapas? Koks saulei tekantar jai leidþiantis, koks miglai krintant ar aud-rai siauèiant – daugelis pagalvos: „galkvanktelëjæs, ne kitaip?“

Tikrai tikrai, saulës ðviesos atspalvá te-matome tiktai pagal ðviesià dëmæ antkambario grindø.

O gal tikrai kaip toje dainoje: „... ne-bemielas mûsø kaimas ...“

... Þiniø visuomenë.

Sapnø pasaulio reginiai„2012” – koks uþmojis, kokie fantasti-

niai vaizdai – ir viskas taip tikroviška.Nušèiuvæ pagalvojame – kaip jie tai ir pa-darë? Kaip jie ástengë savuosius vaizdi-nius perteikti mums visiems suvokiamaforma? Tokia jaudinanèiai áspûdinga, kaiið paukðèio skrydþio matai – tavo Þemësuskyla á didþiulius „makroblokus“ sumiestø gabalais, su dangoraiþiais, kalnais


Betgi koks graþus pasakø pasaulis...Su nauja karta ir pasakø veikëjai visai

kiti. Nëra „gaidelio“, o kur „katinëlis“, ið-mintingoji kalytë, narsuolio zuikuèio „bë-dos“, jaunikaitis ant balto þirgo. ...O koksupës vingis, giria kokia, tolumos – þyd-ros þydros su prasmingu ûku horizonte.

Pasakose – mûsø paèiø aplinkinis pa-saulis; tiktai jame kai kas kitaip – iš kaþikur ásiveisæ „blogieèiai“: laumës, raganos,raganiai. Su uþkeikimais ir kerëjimais. ...Visuomet „happy end“. Gera gyventi to-kiame pasaulyje.

O iš „2012” tepasiûlyta dalinë gelbëji-mosi išeitis. ... Nubundame „šalto prakai-to išpilti“.

... Virtualusis pasaulis. Daþnai jamedaug veiksmo, pasitaiko ir „gerieèiø“.(Šrekas, nors ir geraširdis teisuolis, betšiek tiek bukas; o ir geriausiai jauèiasi„purvinoje pelkëje“. Tos pelkës kiek smul-kesnio vaizdo (pelkës gamtovaizdþio) au-toriai net ir nevaizduoja – mes anoni-miškai priimame, kad tenai – purvas irklampynë.) Ir apskritai – virtualiuosiuosefilmukuose gamtovaizdþiai nepasiþymi di-deliu išradingumu – jeigu scenos fonemiškas, tai daþniausiai kelios „lazdos“ supapurusiomis þaliomis virðûnëmis. ... Oklasikiniuose (ir L.Tolstojaus romanuose)– kokie gamtovaizdþiai. Romantiškomssieloms – kokia palaima, veikliesiems –kokia nuobodybë (gimnazistais bûdamituos puslapius praleisdavome).

Prie landðaftø pavaizdavimo tikrai ne-maþai reikia pasiknebinëti ir raðytojui, ir dai-lininkui – kiek èia ávairiausiø detaliø. Virtu-aliojo pasaulio kûrëjams, atrodo, gali bûtinë kiek ne lengviau; pavaizduok gi tu manpievà, pavaizduok miðko aikðtelæ, pavaiz-duok apsamanojusias kalnø uolas.

Bet darbas, pasirodo, ne toks ir bai-sus, kai á já ásigilinæs pradedi dirbti. Pir-miausia, juk gamtovaizdá sudaro ið visotik keli, vos ne ant vienos rankos pirðtøsuskaièiuojami elementai: þolës „kilimas“,medþiai, krûmai, akmenys, uolos, kalny-nai, debesys. Þinoma, ðiø objektø teks-tûra, jø iðsidëstymas vëlgi gali kelti pani-kà, taèiau ko tiktai þmogus prisireikusneišsprendþia...

Þinoma, dar pridedama ne tiktai iðmo-në, bet ir átaigos gudrybës bei apgavys-èiø porcija.

kiamo „trupmeninio“ erdviškumo. Galimesuvokti „keturmatæ“ erdvæ, galime (ið bë-dos) suvokti n-matæ, bet trupmeninæ... galtai jau „iš didelio raðto iðëjimas iš krašto“.

Iš tiesø mes puikiausiai priimame ir su-vokiame objektus, pavaizduotus plokðtu-moje, tai dvimatë, pvz., x- ir y-, t.y. 2d (dvie-jø dimensijø), erdvë. Dþiaugiamës kaip norspavaizduodami objektà erdviškai, t.y. trimiskoordinatëmis: x-, y-, z- trijø dimensijø 3derdvëje. Bet joks sveiko proto þmogus ne-ásivaizduos 0,63d arba 1,4d, ar 2,6d ir t.t.tokios „trupmeninës“ erdvës; Dievulis mus(kol neiðmeldëme daugiau) apdovanojo (ogal leido?) geriausiu atveju nesunkiu klasi-kinës euklidinës, t.y. 3d, erdvës suvokimu.Bet niekas neuþdraudë sugalvoti (jeigu toreikia) „kitokias“ erdves (fraktalinæ).

Fraktalas (lot. – susmulkintas, su-dauþytas, sulauþytas) yra apibrëþiamaskaip objektas ar figûra, sudaryta ið begali-nës daugybës á save, t.y. á visumà, pana-ðiø objektø, o trumpai – fraktalas tai trup-

3 pav. a) „Jûros arkliuko uodegytë“b) tas pats vaizdas, padidintas 250 000 kartø

a)

b)

4 pav. Koch kreivës rekursija

Pradþia 1 þingsnis 2 þingsnis 3 þingsnis

FraktalaiTai neþemiðkos figûros. Neþemiðkos ir

todël, kad visas jø ávaizdis neátelpa á þmo-giðkosios sàmonës rëmus; neátelpa dël lo-ginës patologijos, bet ir dël mums nesuvo-

meninës dimensijos savipanaði aibë. Ne-sistengdamas pateikti visos algebriniø, ge-ometriniø ar atsitiktiniø (stochastiniø) frak-talø apibrëþimø ir jø ávairovës, tepriminsiu,kad tokios „patologinës“ aibës dominamatematikos pasaulá jau nuo XIX a. (Kan-toro „kopëèios“); buvo atrasta ir daugiau„kreiviø“, turinèiø anomaliø savybiø. Po-puliarios drakono, Minkovskio ar panaði á„snaigæ“ Koch kreivë. Atskirose 4 paveiks-lëlio dalyse pavaizduotos lauþtinës kreivësið esmës panašios, bet sulig kiekvienunauju þingsniu vis papildytos didesniu ele-mentø skaièiumi (vykdoma rekursija).Šitaip papildant galima gauti be galo su-dëtingà kreivæ su vis smulkesniais elemen-tais – toks papildymas gali bûti begalinis.Ðià geometrinæ gudrybæ pirmoji apibûdi-no (1904 m.) ponia Helge von Koch; todël

tokia begalinë kreivë ir yra vadinama Kochkreive. Dabar ði kreivë priskiriama papras-èiausiø geometriniø fraktalø grupei. Krei-vës perimetras yra begalinis: anot visiemsþinomo kalambûro – skruzdëlytë, kad irkaip stengtøsi apkeliauti ðios figûros peri-metru, niekuomet to nepajëgtø, neganato, beveik nepasistûmëtø pirmyn.

Panaðiomis keistenybëmis pasiþymiir kitas plaèiai þinomas Serpinskio dari-nys ið paprasèiausiø trikampiø. Suvokta,kad daugelis gamtiniø objektø yra tarytu-mei fraktalinës struktûros. Susidomëta to-kiais fraktalais, kur kitame rekursijosþingsnyje yra ávedamas atsitiktinis para-metras – atrasti stochastiniai fraktalai.

Visiðkai naujà tyrimø puslapá apie 1975m. atvërë B.Mandelbrotas (Benoit Mandelb-rot), ryþæsis tyrinëti panašias patologinesaibes ir sudëtingas figûras (ypaè iðpopu-liarëjo savo knyga „Fraktalinë gamtos geo-


metrija“). Pvz., 3a pav. figûra yra panaði ájûros arkliuko uodegà, taèiau aplipusi be-galine daugybe „uodegyèiø“; kad ir kiekmes tà figûrà didintume, joje vis tiek liktøsmulkiausiø, vos áþiûrimø detaliø; 3b pav.tas pats vaizdas padidintas 250 000 kar-tø. Panaðiø dariniø kûrimas yra virtæs irprofesija, ir vos ne pomëgiu, o jø autoriaipuikiausiai gali didþiuotis savo išmone irkompiuteriø technologinëmis galimybë-mis (þr., pvz., www.usenet-replayer.com/webrings/ fractals.html), yra sukûræ nuo-stabiø dariniø.

Fraktalinës landðaftø generavimoprogramos

Sukurta nemaþai fraktalø generavi-mo ir animacijos kompiuteriø programø.Jas èia iðvardyti nëra bûtinybës. Dabar-tiniu metu, pvz., pripaþástama kaip ga-lingiausia UltraFractal programa. Atsira-do meno kryptis fraktalinë monotipija,stochatipija. Tokiø struktûrø kûrimo prin-cipai pritaikyti gamtiniø dariniø, ne tiktaiþolës paklotës, krûmynø ar miðkø, bet irsudëtingø jûros pakranèiø, kalnø virtiniøar fantastiniø landðaftø kûrimui ir anima-cijai, populiarios programos Bryce, Ter-ragen ir kt. Fraktalø generacija buvo áves-ta á daugelá kompiuterinës grafikos ir ani-macijos 3d programø: Maya, 3dS Max,netgi Blender. Prieð keletà metø norintsukurti banguojanèios jûros modelá rei-këjo atlikti nemaþai technologiniø veiks-mø, o dabar, naudojantis galingesnëmisprogramomis, tereikia parinkti reikiamusparametrus ir atlikti jø korekcijà reikia-mam autoriaus ávaizdþiui išgauti.

Kompiuteriniai (taigi sintetiniai) ob-jektai pradëjo gyventi virtualioje gamti-nëje scenoje; o mums kiek pridëjo áti-kinamumo ir þavesio.

EpilogasSukûrus fraktaliniø struktûrø teorinius

matematinius principus, atsirado galimy-bë fraktalus pritaikyti ávairiose technikossrityse. Ryðiø technikoje buvo sukurtosunikaliø savybiø antenos; negana to –fraktalai prasiskverbë net á literatûrà (ge-rai pagalvojæ rastume ir liaudies kûry-boje þodiniø fraktalø, kai, pvz., þodinëjeekvilibristikoje „objektai“ vienas kitameeina maþyn ir maþyn iki begalybës).

Ir dar – pripaþástame, kad ekonomi-ná pasaulá ir pinigø judëjimà ypaè veikiaatsitiktiniai veiksniai; èia, sakytumei, frak-talai, ypaè stochastiniai, tiesiog prašosipritaikomi ekonominiams modeliamskurti ir ekonominiams vyksmams nagri-nëti, naudojant fraktalø teorinius dësnin-gumus. Šiai srièiai impulsà suteikë to pa-ties B.Mandelbroto su bendraautoriu ne-seniai iðleista knyga apie, anot autoriø,fraktalinæ finansø revoliucijà.

Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Aplinkos inþinerijos fakultete 2010m. kovo 25 d. ávyko kasmetinës 13-osiosjaunøjø mokslininkø konferencijos „Moks-las – Lietuvos ateitis“ sekcijos „Aplinkosapsaugos inþinerija“ plenarinis posëdisbei skaityti jaunøjø mokslininkø praneði-mai. Konferencijà surengë Aplinkos ap-saugos katedra ir Aplinkos apsaugos ins-titutas, jai vadovavo ir áþanginá þodá tarëprof. habil. dr. Pranas Baltrënas, kuris pa-brëþë konferencijos, suteikianèios jaunie-siems mokslininkams galimybæ pasisemtipatirties ið vyresniøjø kolegø ir praturtintiuniversitete ágytas teorines þinias prakti-niais pavyzdþiais, svarbà. Pasak profeso-riaus, jaunieji mokslininkai ágyja unikaliàgalimybæ susipaþinti su kitø universitetøkolegø patirtimi, mokosi parengti þodiniusir stendinius pranešimus.

Konferencijoje nagrinëtos ðios Lietu-vai svarbios problemos: atmosferos tar-ðos tyrimai, oro valymo technologijø kû-rimas, klimato kaita ir jos indikatoriai, ap-linkos monitoringas, matematinio mode-liavimo taikymas, vandens, nuotekø, dir-voþemio tarðos kontrolë ir maþinimas, at-

VGTU jaunieji Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,

doc. dr. Dainius PALIULISAplinkos apsaugos katedra

nagrinëjo aktualias gam problemasliekø tvarkymas, kraðtovaizdþio tvarky-mas, biologinës ávairovës iðsaugojimas,antropogeninis poveikis aplinkai ir visuo-menës sveikatai, aplinkos apsaugos va-dyba ir ekonomika, vibracijos, akustiniotriukðmo, ðiluminës tarðos, elektromag-netiniø laukø, jonizuojanèiosios spindu-liuotës tyrimai, poveikis gyvajai ir negy-vajai aplinkai.

Plenariniame posëdyje dalyvavo 130dalyviø (profesoriai, docentai, doktorantai,magistrantai, studentai) iš Lietuvos aukð-tøjø mokyklø, sveèiai ið ministerijø, moks-linio tyrimo institutø, ið jø 84 dalyviai buvoiš VGTU. Konferencijos metu pristatyti 99praneðimai, ið jø 79 iš VGTU. Konferenci-joje dalyvavo sveèias ið uþsienio, kuris pri-statë 2 stendinius praneðimus.

Plenariniame posëdyje praneðimusskaitë KTU Mechanikos ir mechatronikosfakulteto, Botanikos instituto, Kauno me-dicinos universiteto ir UAB ,,Biocentras“atstovai.

KTU Mechanikos ir mechatronikos fa-kulteto darbuotojas dr. Kæstutis Buinevi-èius aptarë atliekø deginimo problemasLietuvoje. Praneðëjas akcentavo, kad á sà-


mokslininkaitosaugos

vartynus patenkanèiø atliekø sudëtis kin-ta priklausomai nuo miesto ir sezono, taippat turi átakos ir komunaliniø atliekø susi-darymo vieta – miestas ar kaimas. Komu-nalinës atliekos turi gerà ðilumingumà irgali bûti deginamos. Ádomu, kad Vokieti-joje susidaranèiø komunaliniø atliekø ði-lumingumas didesnis negu Lietuvos ko-munaliniø atliekø. Deginant komunalinesatliekas atsirandanèius dûmus reikia va-lyti, o pelenai Lietuvoje traktuojami skir-tingai – ir kaip pavojingos, ir kaip nepa-vojingos atliekos, taèiau tvarkomi vieno-dai – ðalinami á sàvartynus. Atsiþvelgiantá gyventojø skaièiø, Lietuvoje racionalu tu-rëti 3 atliekø deginimo ámones. Kuro ba-lanse ðilumos gamybai biokuras 2009 m.sudarë apie 16 procentø.

Botanikos instituto darbuotojas dr. Ro-mas Pakalnis supaþindino auditorijà suLietuvoje nuo XVI a. iki ðiø dienø vykdo-ma kraštovaizdþio politika. XX a. Lietuvo-je saugomø teritorijø plotas vis didëjo, bu-vo sudarytas kraðtovaizdþio þemëlapis.Remiantis šiuo þemëlapiu, išskirtas la-biausiai vertingas Lietuvoje kraštovaizdis– Kurðiø nerija ir vaizdingos Aukštaitijosvietovës ðalia eþerø.

Kauno medicinos universiteto darbuo-toja dr. Rima Naginienë papasakojo apie

mikroelementø tyrimø Lietuvoje proble-mas. Praneðëjos duomenimis skirtingimetalai kaupiasi ávairiuose þmogaus or-ganuose, pavyzdþiui, varis gali kauptiskepenyse. Remiantis ðvino koncentraci-jos þmoniø kraujyje tyrimø rezultatais, nu-statyta, kad švino koncentracijos dides-nës vyrø kraujyje, palyginti su moterø, otyrimø rezultatai daug priklauso nuo rû-kymo paplitimo tarp jø.

Ketvirtàjá plenarinio posëdþio praneði-mà skaitë UAB ,,Biocentras“ direktoriusSaulius Grigiškis. Praneðëjas apibûdinoUAB ,,Biocentras“ vykdomus mokslinio ty-rimo projektus. Jis išryškino pagrindines suprojektø paraiðkø pateikimu susijusias pro-blemas. UAB ,,Biocentras“ kuria fermentus,kuriuos naudojant galima išvalyti nafta ir josproduktais uþterðtas teritorijas. Pastaruojumetu ámonë rûpinasi biopreparatø riebali-nëms atliekoms skaidyti kûrimu. Naujau-sia firmos veiklos sritis – þmoniø þaizdomsvalyti tinkamø fermentø paieðka.

Pasibaigus plenariniam posëdþiui, da-lyviai pradëjo darbà keturiuose pasekci-juose, kuriuose buvo perskaityti 43 moks-liniai pranešimai.

Atmosferos apsaugos pasekcijo dar-bà organizavo Aplinkos apsaugos kated-ros docentas daktaras Saulius Vasarevi-èius. Praneðimus skaitë 11 dalyviø išVGTU, VU, KTU, KU bei Geografijos ir ge-ologijos instituto. Pasekcijyje nagrinëti at-liekø deginimo, oro terðalø iðsiskyrimo irðalinimo, oro tarðos sklaidos bei monito-ringo ir kiti klausimai. Ádomius praneði-mus pateikë doktorantai Pereira Paulo,R.Pleèkaitienë, V.Ðerevièienë, A.Maþeikis.

Hidrosferos ir dirvoþemio apsaugospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros docentë daktarë Auðra Zigmon-tienë. Perskaityti 12 pranešimø. Dalyva-vo VGTU, Gamtos tyrimø centro Ekologi-jos instituto ir Chemijos instituto atstovai.Pasekcijyje nagrinëtø pranešimø temati-ka gana plati – geriamojo vandens koky-bë, upiø baseinø hidrologinis reþimas, ter-ðalø šalinimas iš vandens, dirvoþemio,dumblo ir komposto tyrimai, metalø per-naða ið dirvoþemio á medþius ir kt.

Treèiajam – Antropogeninës tarðos po-veikio aplinkai pasekcijui vadovavo Ap-linkos apsaugos katedros docentas dak-taras Raimondas Leopoldas Idzelis. Pra-neðimus perskaitë 10 jaunøjø mokslinin-kø iš VGTU, VU, KTU, Botanikos institutobei Gamtos tyrimø centro Ekologijos ins-tituto. Ypaè dalyviai susidomëjo doktoran-tø V.Èepanko, A.Loþytës, M.Staniûno irdaktarës A.Kazlauskienës praneðimais.

Ketvirtajam – Fizinës aplinkos tarðospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros profesorius habilituotas dakta-ras Donatas Butkus. Praneðimus perskai-të 10 jaunøjø mokslininkø ið VGTU bei Ge-ologijos ir geografijos instituto. Pasekci-jø praneðimø tematika ganëtinai plati irapëmë jonizuojanèiàjà ir nejonizuojanèià-jà spinduliuotes aplinkoje, triukšmo beivibracijos problemas. Jaunøjø mokslinin-kø praneðimuose buvo áþvelgiama moks-linë ir praktinë vertë. Vertingi Geodezijosir kadastro katedros moksliniai praneði-mai – nagrinëjami Þemës plutoje vyks-tantys judesiai ir jø analizës ypatumai. Ádo-mius praneðimus pateikë doktorantaiI.Pliopaitë-Bataitienë, D.Pozdniakovas,R.Buckus, T.Januðevièius, magistrantaiD.Brogaitë ir J.Alionèik.

Po praneðimø pasekcijuose buvo pri-statyti 54 jaunøjø mokslininkø stendiniaipranešimai.

Aptarus konferencijos rezultatus, trimsstendiniø praneðimø autoriams konferen-cijos organizacinio komiteto pirmininkasprof. habil.dr. Pranas Baltrënas áteikë vienàið ðiø vertingø prizø – vadovëlá ,,Aplinkosapsauga“, vadovëlá ,,Technogenezë ir vi-suomenës sveikata“ arba monografijà ,,Ap-linkos apsauga kariniuose poligonuose“.

13-osios Lietuvos jaunøjø mokslinin-kø konferencijos mokslinis organizaciniskomitetas po konferencijos ávertins moks-linius straipsnius, paraðytus skaitytø pra-neðimø temomis. Atrinkti ir recenzuotistraipsniai bus skelbiami þurnale ,,Jour-nal of Environmental Engineering andLandscape Management“, átrauktame áScience Citaton Index Expanded duome-nø bazës pagrindiná sàraðà (ISI Web ofScience) arba þurnale ,,Mokslas – Lietu-vos ateitis“, referuotame tarptautinëjeduomenø bazëje Index Copernicus.



Mykolas Ðeduikis gimë 1905 metaisDeguèiø kaime, ûkininkø ðeimoje, mokësiZarasø gimnazijoje. Jaunuolis nuo maþensmëgo pieðti. Deðimtmeèio Mykoliuko nu-pieðta vokieèiø kariuomenës pergalë prieðcaro kariuomenæ patiko vokieèiø karinin-kui. Uþ tai karininkas padovanojo vaikui ak-vareliniø daþø, teptukø, spalvotø pieðtukø,kad pieðtø karo vaizdus.

Þalgirio mûðio paveikslas

2010-aisiais minint 600-àsias Þalgirio mûðio metines „Varpo“pirmajame numeryje išspausdinti dailininkø M.Ðeduikio (1970) ir

J.Mateikos (1878) paveikslai ,,Þalgirio mûðis“. Þvelgiant á juos kilomintis pasklaidyti knygà ,,Alantos ðviesuolis mokytojas Mykolas

Ðeduikis“, skirtà mokytojo gimimo ðimtosioms metinëms.

kie ateidavo. Nemaþa jø jau yra baigæ uni-versitetus, ir jie mane dþiugina“.

Iðsipildë M.Ðeduikio vaikystës svajonësusitikti su Vydûnu, ir jis tapo aistringu Vy-dûno filosofijos ir gyvenimo bûdo sekëjuir propaguotoju. Buvo abstinentas, vege-taras. 1928 m. vasarà Palangoje mokyto-

jas kursuose studijavo visuotinæ pasaulioliteratûrà, o tuo metu Vydûnas ten skaitëpaskaitas visuomenei. Mokytojas M.Ðedui-kis kaip savamokslis dailininkas buvo pri-statytas Vydûnui piešti plakatus. Taip su Vy-dûnu susipaþinæs mokytojas nutapë jo por-tretà. Portretas Vydûnui patiko, tad kitoje

pusëje uþraðë ,,Vydûnas“. Deja, to metoportretas neišliko, ir mokytojas vëliau ið at-minties nutapë kità, kuris išliko iki ðiø die-nø. Vydûnas ragino M.Ðeduiká ne mokyto-jauti, o piešti – bûti dailininku, atskleisti sa-vo kûryboje protëviø kovingumà ir dràsà.

Mokytojas M.Ðeduikis 45 metus Alan-tos pradþios, vëliau – vidurinëje mokyklojemokë vaikus rašyti, skaityti, piešti, dainuo-ti, filosofijos, meistrauti, ûkininkauti, mylëtisavo tëvynæ. Mokytojo pamokos skyrësinuo kitø. Jis skatino mokinius domëtis dai-le, muzika. Á pamokas atsineðdavo patiespasidirbdintà smuikà, daþnai grieþdavo, pa-mokose improvizuodavo, piešdamas len-toje. Á klasæ atëjæ mokytojai groþëdavosi pie-

Dr. Jonas PUODÞIUS

Mokytojas M.Šeduikis, prisimindamasgimnazijos laikus, straipsnyje ,,Gyvybësvarpas skamba amþiais gyventi“ raðë:,,Mus, mokinius, apima ilgesys – gimstatëvynës meilës jausmas, nors ir siauras darmûsø akiratis: Zarasai, Salakas, Deguèiai,Dusetos, Antalieptë ir kt. Mums norisi pa-þinti Lietuvà, visà Lietuvà! Prie Asos eþeropakranèiø su draugais galvojom apie Vy-dûnà. Pakviesim Vydûnà á Zarasus. Api-pilsim klausimais! Bet kuo mes ðá brangøsveèià pavaiðinsim?“

Tarp gimnazistø buvo artistø, muzikan-tø, Mykolas jau antru paties pasidirbdintusmuiku grojo kaimo kapeloje Zarasø visuo-menei. Mokydamasis gimnazijoje Mykolasmokë kitus, kad uþsidirbtø buto nuomai.

Baigæs Zarasø gimnazijà, Mykolas pa-sirengë ir iðlaikë egzaminus á Kauno me-no mokyklos antrà kursà. Deja, mokytis ne-teko, nes, iðgyvenæs dvi savaites Kaune bepinigø ir kambario, pësèias gráþo á Utenà.

Utenoje baigë dvejø metø pedagoginiuskursus ir 1926 m. buvo paskirtas Alantospradþios mokyklos mokytoju. Savo auto-biografijoje mokytojas raðë: ,,... Alantojemokiau liaudies vaikus: gabius ir negabius,sveikus ir ligotus, aprengtus ir apiplyšusius,gerus ir padykusius, soèius ir alkanus, – ko-

Alantos pradinës mokyklos 4-tas skyrius sumokytojais M.Ðeduikiu (centre deðinëje),

K.Puodþiuviene ir J.Puodþium. 1932 m.

M.Ðeduikis. 1863 m. sukilimas Alantoje

M.Ðeduikis. Þalgirio mûðis 1410 m. liepos 15 d.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2010

5-6

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 5-6 (619-620) geguþë-birþelis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2010-05-12SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2010

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

ðiniais ir nenorëdavo valyti lentos. Mokyto-jas darydavo viskà, ko reikëdavo uþklasi-nei veiklai – vadovavo chorui, kapelai, pie-ðë dekoracijas vaidinimams.

1970 m. M.Ðeduikis raðë laiðkà broliosûnui Alfonsui: ,,Jau mokykloje maþai dir-bu, tik forma! Atliekamu laiku pieðiu, per va-sarà pabaigiau Þalgirio mûðá. Jûs neatva-þiuojat, tai þadëjau padaryti spalvotà nuo-traukà ir nusiøsti jums. Paveikslo dydis 2,80m ir 1,80 m plotis. Pavaizdavau antràjà mû-

karto nupirk, nes að pavasará turësiu rajo-nui nuveþti akvarele pieðtà parodëlæ. Betsvarbiausias mano rûpestis – gauti drobës“.

1970 m. vasarà su þmona aplankëmemokytojà jo namuose (ið tø namø mûsø ðei-ma buvo iðtremta á Sibirà). Gërëjomës jokûryba, mokytojas domëjosi mûsø ðeimoslikimu. M.Ðeduikis su mûsø tëvais dirbo Alan-tos mokykloje ir artimai bendravo iki 1941metø. Sodelyje tarp þydinèiø gëliø kalbëjo-mës apie jo naujus sumanymus. Viena josvajoniø – nutapyti Baltijos pajûrá. Þmona pa-siûlë kità vasarà su mûsø ðeima atostogautiÐventojoje. Mokytojas mielai sutiko.

Deja, nutapyti dar dviejø Þalgirio mû-ðio paveikslø ir mums kartu nuvykti á Balti-jos pajûrá nepavyko. 1971 m. ankstyvà pa-vasará dailininkas, gráþdamas ið bendradar-bio, likus iki namø gal porai ðimtø metrø,krito... ir nepakilo.

Mokytojo palikimas gyvas jo mokiniøir paþinojusiøjø atmintyje. Alantos mieste-lio namelyje su sûnëno iðdroþta nuoroda,,Mokytojo Mykolo Šeduikio muziejus“ ga-lima pamatyti Þalgirio mûðá, Vydûno, Do-nelaièio portretus, Lietuvos istoriniø ávykiødrobes bei Alantos apylinkiø peizaþus.Kambaryje mokytojo fortepijonas ir smui-kai su nutrûkusiomis stygomis... Visa tailaukia didesnio visuomenës dëmesio ir ge-resniø saugojimo sàlygø (ðaltis ir drëgmënegailestingai gadina eksponatus). O ga-lëtø ir Mykolo Ðeduikio paveikslai daugelánustebinti ir sudominti, verta rodyti savotautos talentø palikimà.

ðio fazæ su Vytautuprieðakyje. Dabar pla-nuoju Þalgirá plësti. Pa-vaizduoti, kaip Vytau-tas giriomis þygiuoja ámûðá ir kaip gráþta iðmûðio, kaip pasitinkakarþygius lietuviai.Triumfas! Taigi bus dumaþesni paveikslai ne-gu pats mûðis. Reikiagauti storos lininës(brezentas) drobës:1,80 m x 1,60 m dviempaveikslams. Labainorëèiau, kad jûs, Al-fonsai, nuvyktumëte ádailës krautuvæ ir suþi-notumëte, ar yra tokiosdrobës (negruntuo-tos)... Jei rastum gerøakvareliniø daþø, ið


J.VAITKUS Nobelio premija ir mes .......................... 2

D.ÐTREIMIKIENË Argentina ir Brazilija:þvilgsnis ið Lietuvos ................................................. 4

V.MILKUS Amþinoji valdovë – gravitacija ................. 8

V.VASILIAUSKIENË Agronomui ir moksloorganizatoriui Vytautui Vazalinskui – 100 metø ...... 10

P.GIRDZIUÐAS Þmogaus klonavimas kaipiððûkis teisei ........................................................... 12

P.MANGAÈEVAS Lietuviø grenadieriørelikvijos Bulgarijos muziejuose ............................. 14

Transportui siûlomi varikliai, kurieneterðia gamtos ..................................................... 14

A.NAURECKAITË Dailininkas, baldininkasJonas Prapuolenis ................................................. 16

Graþus jubiliejus..................................................... 17

V.BRIMIENË, B.GAIGALIENË, I.JONKUVIENËTreèiojo amþiaus universitetui – 15 metø ............... 18

Netekome Gedimino Ilgûno .................................. 20

J.SKOMSKIS Vieðnios ið Ðiaurës sutiktuvës .......... 20

L.KIMTYS Nauji iððûkiai magnetiniorezonanso spektrometrijoje ................................... 22

J.A.KRIKÐTOPAITIS Konferencija ,,Scientiaet historia-2010”: trumpa apþvalga ........................ 24

A.DUBIETIS Atmosferos refrakcija ......................... 25

R.MAÈIULAITIS Patirtis ir þinios – nûdienosaktualijos ................................................................ 30

B.JASELSKIS Ar praeitis mus moko? .................... 32

V.PRUSKUS Konkurencija ir religija ....................... 34

J.BRËDIKIS Nusipelnæs Lietuvai gydytojasRimgaudas Nemickas ........................................... 36

Penkeri metai su Jono Vileiðio vardu ..................... 38

Þ.SABALIAUSKIENË Gyvybës moksløcentras mes iððûká sunkioms ligoms ..................... 38

J.NORKEVIÈIUS Virvytë palydëjo ikiurologijos paslapèiø ............................................... 40

M.SAPAGOVAS Minimalûs pavirðiai ...................... 42

V.KORKUTIS Áspûdinga pergalë ............................ 43

P.G.ADLYS Valstybës statistikos90-meèio keliu (1919 – 2009) ................................. 44

E.GARÐKA Virtualieji peizaþai ................................ 46

P.BALTRËNAS, D.PALIULIS VGTU jauniejimokslininkai nagrinëjo aktualiasgamtosaugos problemas....................................... 48

J.PUODÞIUS Þalgirio mûðio paveikslas ................ 50

52 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 5-6, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika

LMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyrius bei Maisto saugos komisija surengë apskritojo stalo diskusijà,,Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos”. Nuotraukoje (ið kairës): Zenonas Stanevièius, Albinas Kusta,

Sigita Urbienë ir akad. Veronika Vasiliauskienë

Lietuvos mokslø akademijos bibliotekai suteiktas Vrublevskiø bibliotekos vardas.Nuotraukoje – atidengiama lenta

Naujai išrinktas Lietuvosmokslø akademijos Vrublev-skiø bibliotekos direktoriusdr.Sigitas Narbutas

Lietuvos moksløakademijoje ávyko

konferencija, skirtahabil. dr. Eugenijos

Ðimkûnaitës90-osioms gimimo

metinëmspaminëti

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

mokslas ir gyvenimas 2010 m. nr.5-6

Documents