mokslas ir gyvenimas 2006 m. nr.12

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 1

2006

12

Linksmø Ðv. Kalëdø, laimingø Naujøjø Jums linki penkiasdeðimtuosius leidimo metus pradëjæs ,,Mokslas ir gyvenimas”

Jungtiniø tyrimøcentro generalinisdirektorius RolandasShenkelis (deðinëje) ir LEIdirektorius prof. EugenijusUðpuras pasiraðo tarptautiniomokslinio bendradarbiavimosutartá (2006 m. birþelis)

Dirbtiniøprogramuo-

jamø làsteliøsavaiminis

susida-rymas

Uþtvenktos upës:nauda ar netektys?

salosKanarø

VirginijosVALUCKIENËSnuotr.

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Po audringø 1989–1991 metø politiniø procesø subyrëjus Sovietø Sàjun-gai ir Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ vienas ið svarbiausiø ir sun-

kiausiø besikurianèios valstybës uþdaviniø buvo garantuoti stabiløðalies aprûpinimà visø rûðiø energija

Akad. prof. Jurgis VILEMASLietuvos energetikos instituto

Tarybos pirmininkas

Ðalis paveldëjo ið buvusios imperi-jos gan modernios struktûros ir gamy-biniø pajëgumø energetikos ûká, taèiaujis buvo sukurtas ir pritaikytas darbuibendroje integruotoje sistemoje, orien-tuotas ne tik á Lietuvos, bet ir á kaimynøporeikius, valdomas daugiausia ið cen-trø, esanèiø ne Lietuvos teritorijoje. Be-veik visi pirminës energijos ištekliai (naf-ta, gamtinës dujos, anglys) tiekiami iðversloviø ar ámoniø, esanèiø Rusijos te-ritorijoje. Energijos vartotojai (pramonë,þemës ûkis, vieðasis sektorius ir komu-nalinis ûkis) buvo prisitaikæ prie labai pi-gios energijos, t.y. visos energijà varto-janèios sistemos ir pramonës technolo-gijos buvo suprojektuotos, pastatytos ireksploatuojamos nekreipiant dëmesio áefektyvø, racionalø energijos vartojimà.Tad visas labai industrializuotas Lietu-vos ûkis atsidûrë keblioje, galima saky-ti, ypaè pavojingoje situacijoje, kai vals-tybës ekonomikai funkcionuoti reikëjodaug energijos, o visos energijos tieki-mo sistemos buvo susijusios su buvu-sios imperijos metropolija – Rusija, kurijau 1990–1991 m. pradëjo riboti energi-jos tiekimà arba visiðkai já nutraukë siek-dama ágyvendinti savo politinius tikslus.

Akivaizdu, kad jaunoms valstybës val-dymo institucijoms tokia situacija buvoypatingai sunkus iððûkis formuojant arti-miausios ateities energetikos politikà irstrategijà. Tuo labiau, kad aplinkybës la-bai sparèiai keitësi tiek ðalies viduje, tiekir iðorëje. Kaip ir energetika, visa Lietu-vos teritorijoje esanti pramonë ir iš da-lies þemës ûkis buvo orientuoti á jau su-griuvusios imperijos poreikius, kurie dël

ávairiø prieþasèiø labai sparèiai maþëjoarba visiðkai iðnyko. Dël to dauguma Lie-tuvos pramonës ámoniø turëjo nutrauktisavo veiklà. Þemës ûkis pergyveno fun-damentalø labai skausmingà perëjimànuo kolektyvinio prie individualaus (pri-vataus) ûkininkavimo. Dël viso to energi-jos vartojimas taip pat labai sparèiai ma-þëjo. Tuo tarpu Lietuvos elektros energe-tikos ir naftos perdirbimo ámonës buvopastatytos elektrà ar naftos produktustiekti ne tik Lietuvos poreikiams, bet ir vi-siems artimiausiems kaimynams, ku-riems po imperijos subyrëjimo tø paslau-gø nereikëjo arba jie nepajëgë sumokëtiuþ patiektà produktà. Todël Lietuvos elek-triniø pajëgumai beveik tris kartus viršijošalies ir labai sumaþëjusio eksporto po-reikius, o sumaþëjæs naftos perdirbimasbuvo labai nestabilus dël nereguliarausþalios naftos tiekimo ið Rusijos. Natûra-lu, kad toks perteklinis ûkis negalëjo bûtiefektyvus ir tam tikru atþvilgiu tapo naštavalstybës ekonomikai.

Be labai galingo ir sudëtingo energe-tikos technologinio komplekso, valstybëpaveldëjo pasenusià, sovietinio stiliausgrieþtai centralizuotà valdymo sistemà irvaldymo struktûras su per ilgà laikà su-siformavusiomis tradicijomis, áproèiais irlabai konservatyviu vadovaujanèio per-sonalo mentalitetu. Lietuvai orientuojan-tis á Vakarø valstybiø ekonomikos valdy-mo principus, paremtus privaèia nuosa-vybe, atvira konkurencija ir individualiainiciatyva, visa tai tapo nemaþa kliûtimiágyvendinant bûtinas reformas.

Visuotinai þinoma, kad esmines eko-nomikos reformas, taip pat ir energetikos,inicijuoja ir joms vadovauja ne iki tol buvæatitinkamø ûkio ðakø vadovai, o iðorinëssu bendru valstybës ûkio valdymu susi-jusios institucijos, politinës partijos, pilie-tinës (visuomeninës) institucijos. Bet visatai jaunoje valstybëje tik kûrësi ir todël re-formø kelias buvo gan ilgas, vingiuotas,su netrumpais stabtelëjimais ir klaidomis.

Nuo pat to momento, kai paaiðkëjo,kad imperijos subyrëjimas neiðvengia-mas, kad Lietuva tvirtai pasiryþusi tapti ne-priklausoma valstybe, prasidëjo Vakarøvalstybiø ávairiø institucijø parama peri-mant ûkio valdymà, rengiant reformas, ku-riant reikiamas valdymo struktûras ir ren-giant joms kvalifikuotà personalà. Ypaè ak-tyvi uþsienio konsultantø veikla buvo ener-getikos sektoriuje. Ji apëmë valdymo ins-titucijø kûrimà, energetikos ûkio gyvybin-gumo, efektyvumo ir saugos palaikymà,

su reformomis susijusiø projektø rengimà.Neretai atvykæ konsultantai labai miglotaiásivaizdavo Lietuvos ir visos postsovieti-nës erdvës realybes ir ne visada suprato,kuo jie gali padëti, o jø patarimai kartaisbûdavo labai naivûs ar nerealûs. Taèiauapskritai jie skatino, kartais tiesiog vertëgeràja prasme mûsø pradedanèius val-dininkus ir biurokratus bûti veiklesnius,greièiau perprasti rinkos ekonomikos þai-dimo taisykles, greièiau rengti bûtinus po-litinius, taip pat ir strateginius sprendimus.

Per ávairias organizacijas, konsultaci-nes firmas ar agentûras teikiama Vakarøðaliø parama ir globa apëmë absoliuèiaivisas energetikos sritis ir didþiàjà dalá at-skirø ámoniø. Taèiau ypatingas, iðskirti-nis dëmesys buvo skirtas Ignalinos ato-minei elektrinei. Daugiausia tai buvo su-sijæ su po Èernobylio katastrofos Vakarøpasaulyje susiformavusia labai neigiamaopinija apie Tarybø Sàjungoje sukurtasbranduolinës energetikos technologijasir jø saugà. 1992 metø G-7 valstybiø va-dovø susitikime nuspræsta reikalauti Ry-tø Europos valstybiø, eksploatuojanèiøsovietinio dizaino atomines elektrines,beveik visas kuo skubiau uþdaryti, o li-kusias iš esmës rekonstruoti, kad jø sau-ga atitiktø vakarietiðkus reikalavimus.Ypaè kategoriðkai pareikalauta galimaiskubiau nutraukti elektriniø su RBMK ti-po reaktoriais eksploatacijà. Vakaruosejos buvo paskelbtos kaip nepataisomosir jø sauga iðvis negalinti bûti pagerintaiki priimtino lygio. Ðios nuostatos realiainebuvo pagrástos jokia iðsamesne tech-nine analize, nes tokios apskritai tadadar nebuvo. Nebuvo ásiklausoma á vieti-niø specialistø argumentus. Vyravoemociniai, psichologiniai ir politiniai mo-tyvai. Lietuvai, kurios Ignalinos AE ga-mino beveik visà ðaliai reikalingà elek-tros energijà ir kurios savikaina buvomaþiausia, kuri suvaidino ypaè reikðmin-gà vaidmená energetiniø blokadø peri-odu, paklusti tokiam reikalavimui buvolabai sunku. Reikëjo didelio diplomati-nio ir politinio iðradingumo, kad tas rei-kalavimas uþdaryti nedelsiant pavirstø áiðtæstà laipsniðkà pasirengimà saugiainutraukti eksploatacijà gerokai vë-liau nei iš pradþiø buvo reika-laujama, gaunant solidþiàfinansinæ paramà. TaipIgnalinos AE istori-ja tapo



esmine nepriklausomos Lietuvos ener-getikos politikos ir strategijos dalimi.

Per visà labai sudëtingà ir sunkø ne-priklausomos Lietuvos energetikos prisi-derinimo prie naujø sàlygø periodà reikð-mingà indëlá áneðë ir svarbø vaidmená atli-ko Lietuvos energetikos institutas. Tometo labai didelis moksliniø tyrimø cen-tras – Fizikiniø-techniniø energetikosproblemø institutas, tinkamai ávertinæsnaujos Lietuvos aplinkybes ir poreikius,per palyginti trumpà laikà sëkmingai pe-rorientavo savo veiklà, priderino jà prienaujø Lietuvos energetikos poreikiø. TaiIgnalinos AE saugos problemos, ener-gijos vartojimo efektyvumas, vietiniø iratsinaujinanèiø energijos ðaltiniønaudojimas, metrologinis aprûpinimas,poveikio aplinkai maþinimas. Taèiau di-dþiausià indëlá, susijusá su Lietuvos ener-getikos politika, áneðë instituto veikla,skirta energetikos ekonomikos, valdy-mo, kompleksinio energetikos sistemømodeliavimo ir optimizavimo srièiø tyri-mams. Visà tà laikotarpá institutas buvopagrindinis atramos taškas didþiosiosdalies uþsienio paramos projektø, skir-tø energetikos ûkio pertvarkai, IgnalinosAE saugai gerinti, poveikiui aplinkai ma-þinti. Tai buvo neákainojama mokykla suta tematika susijusiems instituto padali-niams. Dël to mes turime vienà didþiau-siø ir stipriausiø moksliniø tyrimø ir kon-sultaciniø centrø visoje Rytø Europoje irvienintelá iðlikusá Baltijos valstybëse.

Šioje netrumpoje áþangoje norëjauglaustai apibendrinti tà aplinkà ir sàly-gas, kuriomis buvo formuojama Lietu-vos energetinë politika ir jos raida, pa-minint tik, mano nuomone, pagrindinius,taèiau toli graþu ne visus veiksnius, ku-rie vienokiu ar kitokiu bûdu darë átakàLietuvos energetikos raidai ir energeti-kos strategijai.

Nuo 1990 m. kovo 11-osios ikipirmosios energetikos strategijos

parengimo

Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. paskel-bus valstybës atkûrimo aktà ir pradë-

jus steigti valstybës valdymui bûti-niausias institucijas, tarp pirmøjø

svarbiausiø buvo ir Energetikos ministe-rija, kuri perëmë visà Lietuvos teritorijojebuvusià ir iki tol priklausiusià ávairiomsTSRS þinyboms energetikos ûká: elektrosir ðilumos energetikà, dujø, naftos ir kitøkuro rûðiø tiekimo ir saugojimo ûká, naf-tos perdirbimà ir kt. To meto sàlygomis

atskiros energetikos ministerijos ákû-rimas buvo teisingas, toliaregiškas

þingsnis, iš esmës padëjæs Lietuvai susi-tvarkyti su pirmøjø nepriklausomybës me-tø sunkumais, – stabiliai aprûpinti kraðtoekonomikà bûtiniausiais energijos iðtek-liais, saugiai ir patikimai eksploatuoti visàlabai sudëtingà energetikos kompleksà.Energetikos ministerijos ásteigimas padëjoLietuvos Vyriausybei laiku pradëti galvotiir apie savo kraðto energetikos ateitá, t.y.pradëti ruoðtis nuoseklios ilgalaikës valsty-

bës energetikos politikos ir strategijos ren-gimui ir jos ágyvendinimui.

Kaip jau buvo minëta, nuo pat pirmø-jø nepriklausomybës dienø á Lietuvà ið ávai-riø Vakarø ðaliø atvyko gausus konsultantøbûrys, finansuojamas Pasaulio banko, Eu-ropos rekonstrukcijos ir plëtros banko,PHARE programos, visø Skandinavijosðaliø, JAV ir kitø valstybiø ávairiø agentû-rø, kuriø pagrindinë uþduotis buvo padëtiLietuvai sparèiau pertvarkyti energetikosûká, padaryti já efektyvesná, ruoðtis integ-racijai á Vakarø Europos struktûras ir prisi-taikyti prie atviros rinkos sàlygø.


Lietuvosenergetikos strategijos ir

politikos raida

Nukelta á 22 p.


metø kartu!metø kartu!Penk

Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijosuniversiteto Ðilumos ir atomo energetikos katedros

prioritetas – ðilumos ir branduolio energetika

Prof. Stasys ÐINKÛNAS,doc. dr. Romualdas MONTVILAS

Kauno technologijos universitetoŠilumos ir atomo energetikos katedra


Lietuvos energetikos institute (LEI)per visà veiklos laikotarpá buvo plëtoja-mos ávairios moksliniø tyrimø kryptys,orientuotos Lietuvos ûkio, o ypaè ener-getikos srities, bûtiniausiems klausi-mams spræsti. Instituto laboratorijose ið-augo visa plejada garbiø Lietuvos moks-lininkø, kuriø praeities tradicijas tæsianauja mokslininkø karta, toliau garsin-dama instituto mokslo laimëjimus toli uþLietuvos ribø. Instituto mokslinës veik-los programos esminæ dalá sudaro ðilu-minës fizikos fundamentiniai moksliniaiir technologiniai ðilumos ir branduolinësenergetikos tyrimai. Ðios moksliniø tyri-mø srities laimëjimai pelnë LEI aukðtàmoksliná ávertinimà ir pripaþinimà. Þino-ma, tokie áspûdingi rezultatai galimi tiktuomet, kai yra susiformavæs brandus,aukðtos profesinës kvalifikacijos moks-lo darbuotojø kolektyvas. Kvalifikuotanûdienë kolektyvo veikla instituto vado-

vybei leidþia optimistiðkai þvelgti á ateitáir prognozuoti bûsimø darbø sëkmæ irrezultatus.

Kolektyvo formavimo kelias jau yraistorija, instituto praeitis, taèiau ji nule-mia jo dabartá ir kloja pamatus ateièiai.Mums, Kauno technologijos universite-to (KTU) Ðilumos ir atomo energetikoskatedros (ÐAEK) darbuotojams, malo-nu konstatuoti, kad KTU (KPI) ir LEI au-gimo istorijos turi daug sàlyèio taðkø,sëkmingo bendradarbiavimo pavyzdþiøir praeityje, ir pastaraisiais metais.

Kauno technologijos universiteto Ði-lumos ir atomo energetikos katedra yravienintelë mokymo institucija Lietuvoje,rengianti kvalifikuotus specialistus ðilu-mos ir atomo energetikos sektoriui.

Lietuvos energetikos instituto moks-linio kolektyvo branduolá sudarë ir su-daro KTU (KPI) auklëtiniai. Visø pirmabûtina paminëti Lietuvos ðilumos mai-nø ir ðiluminës fizikos mokyklos ákûrëjàakademikà Algirdà Þukauskà, kuris,1947 m. baigæs universitetà, iki 1953 m.dirbo ir dëstë KPI Ðiluminiø varikliø ka-tedroje, pirmasis Lietuvoje pradëjo tirtiðilumos mainus, organizavo ðilumosmainø ir ðiluminiø matavimø laboratori-jas. Jo pastangomis ir rûpesèiu 1956 m.buvo ákurtas Lietuvos MA Energetikos irelektrotechnikos institutas (dabartinisLEI), jam vadovaujant tapæs stambiau-siu Lietuvos mokslo centru. AkademikasA.Þukauskas, subûræs institute darnø

moksliná kolektyvà, iðplëtojo ir apiben-drino konvenciniø ðilumos mainø kryp-tingus tyrimus. Jam vadovaujant savodarbais energetikos ir fundamentiniø ði-luminës fizikos tyrimø srityje institutas ági-jo platø tarptautiná pripaþinimà, rezulta-tais garsino Lietuvos mokslà.

Darniame A.Þukausko suburtamemokslininkø kolektyve aktyviai dirbo irdirba bei subrendo kaip mokslininkainemaþas bûrys KPI Mechanikos fakul-tetà baigusiø absolventø – J.Stasiulevi-èius, A.Indriûnas, A.Ambrazevièius, V.Ma-

karevièius, J.Þiugþda, V.Eva, G.Gimbutis,V.Survila, L.Pranckevièius, A.Tamulionis,A.Skrinska, M.Tamonis, L.Dagys, P.Sa-moðka, R.Ulinskas, M.Driþius ir kiti, kuriesavo mokslinio darbo rezultatus apgynëávairaus lygio disertacijose.

Ðiuo metu LEI energetikos ir termoin-þinerijos mokslo krypties padaliniamsbei juose vykdomiems tyrimams vado-vauja mûsø katedros absolventai: prof.habil. dr. Anupras Ðlanèiauskas – Degi-mo procesø laboratorijai, habil. dr. An-tanas Pediðius – Ðiluminiø árenginiø ty-rimo ir bandymø laboratorijai, prof. ha-bil. dr. Vladislovas Katinas – Atsinauji-nanèiø energijos ðaltiniø laboratorijai,prof. habil. dr. Povilas Poðkas – Bran-duolinës inþinerijos problemø laborato-rijai, dr. Vaclovas Kveselis – Regionøenergetikos plëtros laboratorijai, dr. Si-gitas Rimkevièius – Branduoliniø árengi-niø saugos laboratorijai, dr. RomualdasÐkëma – Efektyvaus energijos naudoji-mo tyrimø ir informacijos centrui.

LEI ir KTU atskirø padaliniø glaudusbendradarbiavimas vykdant moksliniustyrimus kelia mûsø katedros pedagogi-nio personalo mokslinæ kvalifikacijà. Ka-tedros dëstytojai doc. P.Ðvenèianas, doc.N.Liutikas, doc. T.Samoška mokslinio ty-rimo eksperimentus atliko LEI bazëje ir,vadovaujami LEI mokslininkø, parengëtechnikos mokslø daktaro disertacijas.

Prof. J.Gylio, prof. G.Miliausko, prof.S.Ðinkûno habilituotø darbø vardo su-teikimo procedûra vyko LEI taryboje.

Nuo 2003 m. LEI ir KTU suteikta ben-dra teisë teikti technologijos mokslo sri-ties energetikos ir termoinþinerijos kryp-ties (06T) daktaro laipsná. Abiejø institu-cijø darbuotojai ðiuo metu vadovaujagausiam mokslo aukðtumø siekianèiamdoktorantø bûriui, kuris ateityje papildysLEI mokslinius ir KTU pedagoginius ko-lektyvus. Antra vertus, katedra stengiasiá mokymo studijø procesà átraukti institu-to mokslininkus, pasitelkti jø kompeten-cijà, kad jie naujausius mokslo ir techni-kos laimëjimus pateiktø studentams. Ka-tedroje nuolat su doktorantais dirba va-dovaujantys LEI mokslo darbuotojai –prof. E.Uðpuras, prof. J.Vilemas, prof.P.Poðkas, habil. dr. A.Kaliatka, habil. dr.A.Klevas ir kiti, kurie dësto specialius kur-


iasdeðimt


sus termoinþinerijos bakalaurams, ðilu-mos ir atomo energetikos magistrams,taip pat doktorantûros studijø modulius.

LEI turi modernià eksperimentinæ ba-zæ ir unikalià skaièiavimo technikos beimatavimo priemoniø árangà. Tarpusaviosutarimu institutas sudaro galimybæ ka-tedros pedagogams su ja supaþindintistudentus ar panaudoti kai kuriø modu-liø (termokinetikos, ðilumos mainø, ter-mohidrodinamikos, ðiluminiø matavimø,ðiluminiø procesø automatizavimo ir kt.)mokomiesiems eksperimentiniams ar la-boratoriniams darbams atlikti. Toks abi-pusis abiejø institucijø bendradarbiavi-mas mokymo procese – ne tik puiki ga-limybë studentams gilintis á studijuoja-mà mokslo sritá ar plësti akiratá, bet ir bû-simøjø mokslininkø ugdymo priemonësieti savo veiklos perspektyvà su moks-liniais tyrimais, darbu LEI ar KTU, plëtotiryðius su pramone ar verslu.

Katedroje nuo 1978 m. pradëti rengtiatominiø elektriniø ir árenginiø specialy-bës inþinieriai statomai Ignalinos AE, Lie-tuvos energetikos institutui bei kitomssu branduolinës energetikos veikla su-sijusioms ðalies institucijomis. Per 1980–1986 m. laikotarpá buvo parengti 56 in-þinieriai atomininkai. Lietuvai atgavusnepriklausomybæ, Respublikos Vyriau-sybë 1993 m. liepos 7 d. nutarimu ápa-reigojo KTU atnaujinti atominës energe-tikos specialistø rengimà. 1995 m. KTUÐAEK baigë pirmoji bakalaurø atominin-kø laida, áteisinta ðios specializacijosmagistrantûra ir doktorantûra (1995–

2001 m. baigë 44 bakalaurai). Atomoenergetikos specialistai rengiami iki ðiol.

Lietuvos valstybës deklaruotas sie-kis – uþdarius Ignalinos AE iðlikti tarppasaulio branduoliniø valstybiø – pa-remtas sukaupta patirtimi eksploatuo-jant Ignalinos AE, taip pat LEI Branduo-liniø árenginiø saugos ir Branduolinës in-þinerijos problemø laboratorijø ilgalaikiaistyrimais, susietais su Ignalinos AE tikimy-binës saugos ávairiø lygiø analize, vidi-niø ir iðoriniø veiksniø átakos saugai ver-tinimu, panaudoto branduolinio kuro irradioaktyviøjø atliekø tvarkymo, naujoskartos branduoliniø reaktoriø analize ir kt.Lietuvos energetikos institutas buvo pir-moji mokslinë organizacija, pradëjusidirbti kartu su Valstybine atominës ener-getikos saugos inspekcija (VATESI).

Lietuvoje ilgalaikëse ir karðtose dis-kusijose dël Ignalinos AE uþdarymo, nau-jo branduolinio reaktoriaus statybos pa-grástumo, branduolinës saugos ir kitø vi-suomenei bei politikams aktualiø klausi-mø Vyriausybës patarëjai yra þinomi LEIir KTU branduolinës energetikos moksli-ninkai – prof. habil. dr. E.Ušpuras (LEI),prof. habil. dr. J.Vilemas (LEI), prof. ha-bil. dr. J.Gylys (KTU), prof. habil. dr. P.Poð-kas. Be to, jie vadovauja ávairiems biu-dþeto, valstybiniø studijø ir mokslo fon-do, Lietuvos ûkio subjektø (Ignalinos AE,AB „Lietuvos energija“ ir kt.), PHARE irkt. remiamiems projektams ir progra-moms, formuoja mokslines kûrybinesgrupes aktualiems ðilumos ir branduoli-nës energetikos klausimams spræsti.

Nuo 1994 m. ŠAEK drauge su LEIrengia teminæ Ðilumos energetikos irtechnologijø kasmetinæ konferencijà irspausdina jos medþiagà, LEI leidþia pe-riodiná moksliná þurnalà „Energetika“.Konferencijose, seminaruose, ðalies iruþsienio moksliniø þurnalø publikacijoseskelbiami institucijø moksliniai laimëji-mai. Lietuvoje moksliniai ðiø mokymo irmokslo tyrimo institucijø pasiekimai bu-vo pastebëti ir ávertinti. 2002 m. Lietu-vos mokslo premijos laureatais tapoKTU Ðilumos ir atomo energetikos ka-tedros profesoriai J.Gylys, G.Miliauskasir S.Ðinkûnas uþ darbus ðilumos ener-getikos srityje, fundamentiniø ir taikomø-jø moksliniø darbø ciklà.

2005 m. uþ laimëjimus 1994–2004 m.branduolinës energetikos srityje Lietu-vos mokslo premija paskirta prof. E.Uð-purui, prof. K.Almenui, habil. dr. A.Ka-liatkai, dr. S.Rimkevièiui, habil. dr. J.Au-guèiui. Bendrai ðilumininkø darbai pa-þymëti dar 3 Lietuvos mokslo ir techni-kos premijomis.

Lietuvos energetikos institutui, ðven-èianèiam garbingà ákûrimo sukaktá, Lie-tuvos mokslo visuomenë linki ir ateityjesëkmingai plëtoti mokslinius ir taiko-muosius tyrimus, vykdant LR Vyriausy-bës patvirtintas moksliniø tyrimø progra-mas, Lietuvos institucijø ir organizacijø,daugiaðaliø sutarèiø bei Europos Sàjun-gos numatytus ir finansuojamus uþsa-komuosius darbus. Geriausios klotiesinstitutui tolesniame mokslo ir jo taiky-mo kelyje!

Lietuvos energetikos instituto penkiasdeðimtmeèio proga instituto vadovus sveikina KTU Elektros sistemø Ðilumos ir atomo energetikoskatedrø atstovai (ið deðinës): prof. Stasys Ðinkûnas, Rimantas Deksnys ir prof. Alfonsas Morkvënas

Rimanto ÞIEMIO nuotr.


Vandenilis, vandenilio energetika – visdaþniau mokslo ir verslo aplinkoje girdi-mos sàvokos. Kasmet didëjantis energi-jos poreikis ir sparèiai auganti kaina ska-tina mokslininkus bei verslininkus ieðko-ti alternatyviø energijos ðaltiniø. Þings-nis po þingsnio artëjama prie energeti-kos, kur pagrindinis energijos tiekëjas –vandenilis. Per pastaruosius kelerius me-tus vandenilio ekonomikos idëja tapo vie-nu ið strateginiø tikslø, kuriems EuroposKomisija skiria vis daugiau dëmesio.

2002 m. spalá vandenilio ir kuro ele-mentø technologijø klausimams anali-zuoti Europos Komisija sudarë kompe-tentingà ekspertø grupæ, kurioje daly-vavo devyniolika verslo ir mokslo sek-toriaus atstovø. Svarbiausias ðios gru-pës tikslas buvo parengti vizijà, apibrë-þianèià, kaip vandenilis ir kuro elemen-tai galëtø ateityje pakeisti dabartines naf-tos ir anglies produktais paremtas ener-getines sistemas.

2003 m. birþelio 16–17 dienomis Briu-

Paraiðka ateièiai –

Dr. Darius MILÈIUSVandenilio energetikos asociacijos

vykdantysis direktorius,Auðra STANKUTË

UAB „EuroParama“ projektø konsultantë

Lietuvos nacionalinëvandenilio ir kuroelementøtechnologinëplatformaselyje minëtoji grupë pristatë praneðimà„Vandenilis ir kuro elementai – mûsø at-eities vizija“, kuriame akcentuotas stra-teginio plano, skirto vandenilio ir kuro ele-mentø technologijø tyrimams ir plëtrai,poreikis. Remiantis visomis dokumenteiðdëstytomis ekspertø grupës rekomen-dacijomis, 2004 m. sausá ákurta Europosvandenilio ir kuro elementø technologijøplatforma. Jos tikslas – palengvinti ir pa-greitinti vandenilio bei kuro elementaispagrástø energetiniø sistemø ir sudeda-møjø technologijø plëtrà, taikymà trans-porte, pramonëje, buityje, be to, garan-tuoti subalansuotà ir aktyvø verslo beimokslo sektoriaus atstovø dalyvavimàmoksliniø tyrimø, demonstraciniuose irtechnologijø taikymo projektuose, taip patsudaryti sàlygas efektyviam europiniø, na-cionaliniø, regioniniø ir vietiniø tyrimø beiplëtros programø koordinavimui. Visa tai

turëtø sukurti sàlygas vandenilio ir kuroelementø technologijoms ásitvirtinti Euro-pos Sàjungos energetikos rinkoje.

Ákurtoji platforma yra savarankiðka, ne-priklausoma nuo Europos Komisijos ins-titucija. Ji atvira naujiems nariams – na-cionalinëms vandenilio ir kuro elementøplatformoms, verslo ámonëms, moksloástaigoms, asociacijoms, t.y. visiems, no-rintiems prisidëti prie vandenilio ir kuro ele-mentø technologijø plëtros Europoje.

Atsiþvelgdami á Europos vandenilio irkuro elementø technologijø platformostikslus, 2006 m. birþelio 12 d. dvylika Lie-tuvos mokslo ir verslo sektoriaus atsto-vø, remdamiesi jungtine sutartimi, ástei-gë Lietuvos nacionalinæ vandenilio ir ku-ro elementø technologijø platformà. Jossteigëjai – Vandenilio energetikos aso-ciacija, Lietuvos energetikos institutas,Kauno technologijos universitetas, Vytau-to Didþiojo universitetas, Vilniaus univer-sitetas, UAB „Achema hidrostotys“, UAB„Norta“, UAB „Energenas“, UAB „Skly-po energija“, UAB „Veroloda“, IDV „Ace-tilenas“, VðÁ „Perspektyviniø technologi-jø taikomøjø tyrimø institutas“.

Pagrindinis susivienijimo tikslas – in-tegruoti Lietuvoje vykdomas vandenilioir kuro elementø srities veiklas á EuroposSàjungos inovacinæ ir ûkinæ erdvæ, ska-tinti mokslinio tyrimo, demonstracinius ir


Energijos gamyba yra susijusi suiðoriniø kaðtø atsiradimu. Ðiuos iðori-nius kaðtus patiria treèiosios ðalys, ne-dalyvaujanèios rinkos sandëriuose suenergijos gamintoju, sàlygojanèiu ið-oriniø kaðtø susidarymà. Iðoriniai efek-tai susidaro, kai socialinë ar ekonomi-në vienos grupës ar asmens veikla turiátakos kitai grupei ir ðis poveikis nëraiki galo ávertinamas pirmosios grupësgamybos sànaudose. Pvz., elektrinëgamina elektrà ir iðmeta á atmosferàkenksmingus terðalus (NO

x, SO

2, kie-

tàsias daleles ir kt.), kurie neigiamaiveikia þmoniø sveikatà, ir tai vadina-ma iðoriniais kaðtais, nes gamintojasneávertina ðiø kaðtø elektros energijosgamybos sànaudose.

Ðalia iðoriniø energijos gamyboskaðtø, susijusiø su tarða, egzistuojair socialiniai energijos tiekimo pertrû-kiø kaðtai, kurie gali bûti vertinamikaip iðoriniø poveikiø specifinis atve-jis. Socialiniai tiekimo patikimumokaðtai susidaro tretiems asmenimsekonomikoje ir reikalauja valstybësásikiðimo, ágyvendinant apsaugosnuo tiekimo pertrûkiø priemones. Sie-kiant iðskirti pagrindinius iðoriniø kað-tø komponentus, taip pat bûtina at-skirti privaèius ir iðorinius energijostiekimo pertrûkiø kaðtus. Socialiniaienergijos tiekimo pertrûkiø kaðtai galibûti suskirstyti á kelias kategorijas, re-miantis skirtingomis patiriamomis ri-zikos kategorijomis, pvz., fiziniai naf-tos tiekimo pertrûkiai, ilgesnës truk-mës elektros tiekimo pertrûkiai (kie-kio rizika) arba staigus naftos kainøiðaugimas (kainø rizika). Iðoriniø ener-gijos tiekimo patikimumo kaðtø ver-tinimas yra sudëtingas uþdavinys.

Problemiðkas yra iðoriniø poveikiøidentifikavimas. Be to, prielaidos, ku-riomis remiantis skaièiuojami iðoriniaikaðtai, leidþia teigti, kad iðoriniø tie-kimo patikimumo kaðtø skaièiavimaiyra labai apytikriai. Ðiuo metu prak-tiðkai nëra atlikta patikimø studijø ið-oriniø energijos gamybos kaðtø, su-sijusiø su energijos tiekimo patikimu-mu, vertinimui. Vienintelis ðis sritiesprojektas (INDES- Insuring againstDisruptions of Energy Supply) buvoatliktas 2004 m. CEPS (Center for Eu-ropean Policy Studies) iniciatyva.Rengiant ðá projektà buvo atlikti iðori-niø kaðtø dël naftos ir elektros tieki-mo pertrûkiø labai preliminarûs verti-nimai, todël ðios srities tyrimai priva-lo bûti tæsiami, nes energijos tiekimopatikimumas yra prioritetinë energe-tikos politikos sritis.

Nors iðoriniai gamybos kaðtai, su-sijæ su aplinkos tarða, buvo nustatytijau daugiau kaip prieð ðimtà metø irformalizuoti ekonominëje analizëje an-glø ekonomisto Pigou 1930 m., tikpastaruosius 10–15 metø ðie kaðtaibuvo ávertinami elektros energijos ga-myboje. Iðoriniø energijos gamyboskaðtø ES moksliniai tyrimai iðaugo á Ex-ternE studijà, apimanèià visas ES ða-lis senbuves, ir pratæsta naujoms na-rëms (Èekija, Lenkija), taèiau Baltijosðalys nebuvo átrauktos á ðá projektà.Kiekviena ES ðalis senbuvë, dalyvau-dama ExternE projekte, remdamasivieninga metodika apskaièiavo ávairiøenergijos gamybos ðaltiniø iðoriniusenergijos gamybos kaðtus. Ðio projek-to rezultatai turëjo didelës átakos ESenergetikos ir aplinkosaugos politikai.Buvo sukurtas ir pritaikytas Europai ið-oriniø energijos gamybos kaðtø verti-nimo modelis ECOSENSE, leidþian-tis politikams ávertinti emisijø pasikei-timo poveiká nacionaliniu ir ES lygme-niu. Naujas EK finansuojamas BP6projektas, kuriame dalyvauja beveik vi-sos naujosios ES narës NEEDS (NewEnergy Externalities for Sustainable

taikomuosius darbus, skirtus verslui irpramonei, bei siekti, kad Lietuvoje bûtøsukurti ir ádiegti europinio lygio vandeni-lio energetikos komponentai ir sistemostransporte, pramonëje, buityje.

Ði platforma – instrumentas, padedan-tis sujungti Lietuvos mokslo, verslo ir pra-monës pastangas, kuriant ir diegiant van-denilio energetikos technologijas, vykdantvisuomenës ðvietimà, plëtojant paþangiàenergetikos sritá. Vandenilio ir kuro ele-mentø technologijø platforma sukuria pa-lankias galimybes þinias apie vandenilioir kuro elementø technologijas perduotivisuomenei – vyriausybei, akademiniamssluoksniams, smulkaus ir vidutinio versloámonëms bei pramonei.

Vienas pirmøjø platformos uþdaviniø– parengti galimybiø studijà, kuri pagrás-tø platformos perspektyvumà, suformuotiLietuvos vandenilio ir kuro elementø tech-nologijø ûkio plëtros vizijà bei parengtistrateginiø tyrimø planà iki 2020 metø.Ðiuose dokumentuose bus numatytaplatformos veikla, ilgalaikiai prioritetiniøtyrimø bei technologinës plëtros tikslai.Ðias veiklas ið dalies remia Lietuvos Res-publikos ûkio ministerija.

Nacionalinës vandenilio ir kuro ele-mentø technologijø platformos steigëjaipasirengæ aktyviai dalyvauti Europosvandenilio ir kuro elementø technologijøplatformos veikloje bei tapti kitø Europosvalstybiø nacionaliniø technologiniø plat-formø lygiaverèiais partneriais.

Iðoriniaienergijos gamybos kaðtai

ir jø integravimo á

problemaenergijos kainà

Dr. Dalia ÐTREIMIKIENËLietuvos energetikos institutovyresnioji mokslo darbuotoja,projekto CASES vadovë Lietuvosenergetikos institute

�

Lietuvosenergeti-kosinstitutojaunøjømoksli-ninkø irdoktoran-tø konfe-rencijos„Jaunojienergeti-ka 2005“organiza-ciniskomitetas

Lietuvosenergetikosinstitutui –

50

Rimanto

ÞIEMIO nuotr.


Development), pritaikë ExternE metodi-kà ir integravo naujø ðaliø nariø duome-nis á ECOSENSE modelá, taip pat papil-dë iðoriniø kaðtø vertinimus naujaismoksliniais rezultatais. Taigi ðiuo metu ið-oriniai elektros energijos gamybos kað-tai detaliai ávertinti visoms ES narëms, ið-skyrus Lietuvà, Latvijà, Kiprà ir Maltà.

2006 m. EK finansavo dar vienà BP6projektà CASES (Costs Assesment for Su-stainable Energy Systems), kurio tikslasyra ávertinti tiek iðorinius, tiek privaèiusenergijos gamybos kaðtus. Norint ávertin-ti energijos tiekimo iðorinius kaðtus viso-se ES narëse, numatyta integruoti á ECO-SENSE modelá ir likusias ES nares bei áver-tinti ðiø ðaliø iðorinius energijos gamyboskaðtus. Nors Lietuva nëra iki ðiol integruotaá ECOSENSE modelá, tai nereiðkia, kad jo-kie iðoriniø energijos gamybos kaðtø ver-tinimo darbai bei tyrimai nebuvo atlikti. Lie-tuvos mokslininkai dalyvavo TATENA fi-nansuotame projekte „Supaprastintosmetodikos iðoriniø elektros energijos ga-mybos kaðtø vertinimui besivystanèioseðalyse“, kurio metu, taikant ExternE su-paprastintà poveikio sekimo metodikà,buvo apskaièiuoti iðoriniai elektros ener-gijos gamybos kaðtai Lietuvoje svarbiau-siems generavimo ðaltiniams bei gautiapibendrinti iðoriniø kaðtø ávertinimai ða-lies mastu. Taip pat Lietuvos mokslininkaiaktyviai dalyvauja CASES projekte, todëltikëtina, kad iðoriniø energijos gamyboskaðtø ávertinimas Lietuvoje ágaus naujà pa-greitá, o ðiø kaðtø internalizavimo metodøparinkimas taps svarbiu politiniu Lietuvosenergetikos uþdaviniu.

Ne per seniausiai pagrindinë iðoriniøkaðtø internalizavimo priemonë buvo ásta-tymø ar ásakymø, kuriuose nustatyti tamtikri reikalavimai, kuriø bûtina laikytis, ið-leidimas. Tai vadinamosios komandinëskontrolës priemonës. Reguliatorius nu-rodo ekonominës veiklos agentams, kàðie privalo arba ko negali daryti, ir taikobaudas pagal civilinës ar kriminalinës tei-

sës normas, jeigu agentas ðiø reikalavi-mø nevykdo.

Pirmasis anglø ekonomistas Pigou pa-siûlë ávesti mokesèius veiklai, sukurianèiaineigiamus iðorinius efektus, apmokestin-ti. Reguliuotojai turëtø nustatyti tarðos mo-kesèio dydá, kuris leistø pasiekti uþsibrëþ-tà neigiamø iðoriniø efektø sumaþinimo ly-gá. Tik nuo 1970 m. industrializuotø ðaliøvyriausybës ëmë domëtis ekonominiaisinstrumentais, t.y. instrumentais, kurie pa-remti ekonominëmis, fiskalinëmis ar finan-sinëmis iniciatyvomis aplinkosauginëmsproblemoms spræsti. Taèiau nuo to laiko-tarpio buvo sukurta labai ávairiø ekonomi-niø instrumentø ir ðis procesas tebevyks-ta. Ekonomistai siûlë ekonominius instru-mentus kaip alternatyvà arba administra-ciniø instrumentø papildymà, nes koman-diniai kontrolës instrumentai negarantuo-ja lankstumo, siekiant ágyvendinti aplinko-sauginius tikslus. Svarbiausia ekonomi-niø instrumentø nauda, kad juos ádiegusfirmos ne tik gali imtis skirtingø veiksmø,bet ir gauti labai skirtingus tarðos maþini-mo lygius. Pastebëjusios, kad maþinti tar-ðà palyginti pigu, firmos imsis tà tarðà ma-þinti daugiau, nei firmos, kurioms tarðàmaþinti bus brangiau. Vadinasi, visi tar-ðos maþinimo kaðtai bus maþesni nei ádie-gus visoms formoms vienodus reikalavi-mus. Kitas ekonominiø instrumentø pri-valumas, kad jie skatina nuolat maþinti tar-ðà, o administraciniø priemoniø atveju fir-mos, sumaþinusios tarðà iki reikalaujamolygio, nustoja jà maþinti. Be to, ekonomi-niø instrumentø taikymas leidþia reguliuo-janèiai institucijai surinkti lëðø, kurios galibûti panaudotos tarðai arba kitiems mo-kesèiams maþinti. Tas pats galioja ir tar-ðos leidimams, jeigu jais prekiaujama auk-ciono bûdu.

Nors nëra tiksliai suskaièiuotos visøekonominiø instrumentø rûðys, bet jiesiektø tûkstanèius. ES studijoje, atlikto-je ES narëse 2001 m., buvo nustatyti 142aplinkosauginiø mokesèiø pavyzdþiai,

neskaièiuojant kitø mokesèiø, turinèiøátakos tarðos maþinimui, bet ádiegtø kitutikslu (pvz., mokesèiai automobiliø ku-rui). Jeigu bûtø átraukti ðie mokesèiai, taisàraðas bûtø dar ilgesnis. Pavyzdþiui,Darnaus vystymosi veiksmø programaVidurþemio jûros ðalims nustatë 178 to-kius instrumentus 12 regiono ðaliø ar-ba maþdaug 20 instrumentø ðaliai. Pa-grindiniai iðoriniø kaðtø internalizavimoinstrumentai yra ðie: tarðos mokesèiai,energijos mokesèiai, prekyba leidimaisterðti, subsidijos atsinaujinantiems ener-gijos iðtekliams ir energijos efektyvumodidinimo priemonëms, prekyba þaliai-siais ir baltaisiais sertifikatais, fiksuotoselektros supirkimo ið atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø kainos ir kt.

Ðiuo metu populiarûs savanoriðki su-sitarimai, kurie taip pat yra vadinami eko-nominiais instrumentais. Savanoriðki su-sitarimai apima individualiø kompanijø,pramonës ðakø ar asociacijø prisiimtusásipareigojimus, kurie buvo nustatyti de-rybø su reguliuojanèiomis institucijomiskeliu ir pastarøjø buvo priimti. Savano-riðki susitarimai yra politikos instrumen-tas, skirtas naujoms þinioms, gamybosbûdams ar technologijoms panaudoti.Tradicinis reguliuotojo vaidmuo, kai pa-sinaudojæs informacija ir pritaikæs ekono-mines ar administracines priemones, jisinicijuoja ir kontroliuoja ásipareigojimøvykdymà. Savanoriðki susitarimai atspin-di bendravimo tarp reguliuojanèios insti-tucijos ir firmos procesà, kuris pagrástasinteresø bendrumu ir pasitikëjimu.

Kaip jau minëta, nuo ðiø metø pava-sario Lietuvos energetikos instituto moks-lininkai dalyvauja svarbiame 6 BP pro-jekte: CASES (Costs assessment for Su-stainable Energy Systems). Darniø ener-getikos sistemø kaðtø ávertinimas(http://www.feem-project.net/cases/)

Projekte dalyvauja 26 partneriai iðES-25 (Italijos, JK, Graikijos, Vokietijos,Belgijos, Danijos, Nyderlandø, Prancû-

�

Lietuvos energetikos instituto mokslininkës


50

Rim

an

to Þ

IEM

IO n

uo

tr.


Elektra (ðilumabus ávertinta ex-post)

Detalûs plëtros scenarijaikiekvienai ES-25 ðaliai nareiir ðalims ne ES narëms

DP1: Elektros scenarijai iki2030 m.

Darbo paketas Energijos tipas Geografinis lygmuo

Elektra ir ðilumi-në energija

DP2: Iðoriniai kaðtai dëlþmoniø sveikatospablogëjimo

DP3: Iðoriniai kaðtai dëlneigiamos átakos aplinkai

Ávertinimai kiekvienaiprojekte dalyvaujanèiaiðaliai bei ES-25



DP4: Privaèios elektros irðilumos gamybos sànaudos

DP5: Iðoriniai energijostiekimo patikimumo kaðtai

Elektra

Atrinktoms ðalims,dalyvaujanèioms projekte



DP6: Visi energijos tiekimokaðtai ES



DP7: Visi energijos tiekimokaðtai ne ES ðalyse



DP8: Priemonës iðoriniøkaðtø internalizavimui(iðskyrus atsinaujinanèiusenergijos iðteklius)


ES narëms apibendrintirezultatai

DP9: Priemonës iðoriniøkaðtø internalizavimuiatsinaujinanèiø energijosiðtekliø skatinimui

DP10: Priemonës iðoriniøkaðtø internalizavimui ðalysene ES narëse

DP11: Priemoniø iðoriniøkaðtø vertinimui parinkimas,taikant kaðtø naudos/multikriterinæ sprendimøparamos analizæ

DP12: Neapibrëþtiesvertinimas


ES narëms apibendrintirezultatai


Kiekvienai ðaliai


Visoms projekte dalyvau-janèioms ðalims apiben-drinti rezultatai

Visoms projekte dalyvau-janèioms ðalims apiben-drinti rezultatai

zijos, Ispanijos, Ðvedijos, Èekijos, Lie-tuvos ir Lenkijos) bei kitø ðaliø (Ðveica-rijos, Norvegijos, Bulgarijos, Turkijos,Brazilijos, Kinijos ir Indijos).

Projekto tikslas – atlikti detalø skirtin-gø energijos ðaltiniø iðoriniø ir vidiniø ener-gijos gamybos kaðtø ávertinimà visomsES-25 ir kt. ðalims (Brazilija, Kinija, Indija,Turkija, Bulgarija) taikant energijos plëtrosscenarijus iki 2030 m. bei, remiantis visøenergijos gamybos kaðtø duomenimis,nustatyti veiksmingiausias politikos prie-mones iðoriniams energijos gamyboskaðtams internalizuoti ir energijos vartoji-mo efektyvumui gerinti. Projekto tiksluo-se taip pat numatyta tyrimø rezultatus ið-platinti tarp energijos gamintojø ir varto-tojø, mokslinës ir akademinës visuome-nës, politikø bei kitø suinteresuotøjø.

Ðis projektas yra energetikos srities

socialiniø-ekonominiø tyrimø, finansuo-jamø Europos Komisijos, lyderis, nes, re-miantis jo rezultatais, kurie apims apiben-drintus ir kitø panaðiø projektø rezulta-tus, bus nustatomos tolesnës socialiniø-ekonominiø energetikos tyrimø, finansuo-jamø Europos Komisijos, kryptys.

Siekiant ágyvendinti projekte numa-tytus tikslus, bûtina surinkti ir iðnagrinëtiskirtingø studijø rezultatus ir ávertinti vi-sus energijos gamybos kaðtus ES-25 beikitose projekte dalyvaujanèiose ðalyse.Nagrinëjant kitø studijø rezultatus, bûti-na atidþiai ávertinti jose pritaikytas iðori-niø kaðtø vertinimo metodikas. Be to, bû-tina pasitelkti ir ekspertiná vertinimà, sie-kiant nustatyti pagrástus ir tarpusavyje pa-lyginamus visø energijos gamybos kað-tø intervalus atskiroms šalims.

Iðoriniams energijos gamybos kað-

tams ávertinti pastaraisiais metais ES bu-vo skirta nemaþai studijø. Svarbiausios jø:ExternE, NewExt, ExternE-Pol, DIEM,ECOSIT, INDES, MAXIMA, NEEDS ir kt.Be to, iðoriniai ir privatûs energijos gamy-bos kaðtai yra dinamiðki, t.y. laikui bëgantjie kinta. Sunku atlikti ir lyginamàjà visøprojekte dalyvaujanèiø ðaliø kaðtø anali-zæ, nes senosios ES ðalys narës turi daug-maþ tiksliai nustatytus atskirø energijosðaltiniø iðoriniø energijos gamybos kaðtøintervalus, taèiau jie nëra lygintini su skur-dþiais iðoriniø energijos gamybos kaðtøduomenimis, prieinamais naujose ðalysenarëse bei kitose ðalyse, dalyvaujanèio-se projekte. Didþiausios iðoriniø energi-jos gamybos kaðtø vertinimo spragos su-sijusios su energijos tiekimo patikimumu.Todël CASES projekte ðiø iðoriniø kaðtøvertinimo metodologijai bei jos taikymuiES-25 ir kitose ðalyse bus skiriama ypaèdaug dëmesio.

Pagrindiniai moksliniai uþdaviniai, ku-rie bus sprendþiami, siekiant ágyvendin-ti projekto tikslus:

� Nustatyti pagrindiniø energijos ga-mybos technologijø privaèius kaðtus at-einantiems 25 metams atskirose ðalyse.

� Nustatyti patikimus ir palyginamustarp ðaliø iðoriniø energijos gamybos kað-tø, susijusiø su tarða, ávertinimus skirtin-giems energijos gamybos ðaltiniams atski-rose ðalyse ir jø dinamikà iki 2030 metø.

� Nustatyti patikimus ir palyginamustarp ðaliø iðoriniø energijos gamyboskaðtø, susijusiø su tiekimo patikimumu,ávertinimus atskirose ðalyse ir ávertinti jødinamikà iki 2030 metø.

� Nustatyti visø energijos gamyboskaðtø ávertinimus atskiriems energijos ðal-tiniams ateinantiems 25 metams.

� Remiantis duomenimis apie visusenergijos gamybos kaðtus atskiriemsenergijos ðaltiniams, parinkti tinkamiau-sius iðoriniø energijos gamybos kaðtø in-ternalizavimo instrumentus, ávertinus po-litikos pokyèius aplinkos apsaugos, ener-gijos tiekimo patikimumo ir klimato kai-tos ðvelninimo srityse.

� Nustatyti energijos gamybos kað-tø vertinimo neapibrëþtumus ir apibrëþtiateities tyrimø prioritetines sritis.

Darbo eiga CASES projekte yra su-skirstyta á 12 darbo paketø (þr. lentelæ).

Sëkmingas projekto ágyvendinimasleis iðoriniø energijos gamybos kaðtø, su-sijusiø su tarða ir energijos tiekimo pati-kimumu, ávertinimus panaudoti priimantsprendimus dël iðoriniø energijos gamy-bos kaðtø internalizavimo Lietuvoje beisuformuoti prioritetines energetikos sek-toriaus plëtros kryptis, nustatyti visuo-menës poþiûriu pigiausius energijos ga-mybos bûdus ir ðaltinius Lietuvoje.


Lietuvai ir kitoms šalims 2004 m. ási-jungus á Europos Sàjungà (ES), EuroposKomisijos (EK) direktyvos ir paþangi ener-getikos plëtros strategija pradëjo galiotiir mûsø šaliai. Europos Sàjungos direk-tyva 2001/77/EC ápareigoja ES šalis na-res ir kandidates nustatyti ir suderinti suES elektros gamybos normas, naudojantatsinaujinanèiø energijos šaltiniø (AEŠ)išteklius. Tokios energetikos plëtros stra-tegijos ES laikosi neatsitiktinai, nes iškas-tinio kuro atsargos gana greitai senka, okainos nuolat auga. Be to, naftos, gamti-niø dujø, angliø, orimulsijos deginimasteršia aplinkà, kenkia þmoniø sveikatai,prisideda prie vis daþniau stichines ne-laimes sukelianèio pasaulinio atšilimo.

Direktyvoje numatyta stebëti strategi-jos ágyvendinimà: kas penkeri metai turi bûtiapskaièiuojamos elektros energijos, paga-mintos naudojant AEŠ, plëtros prognozësartimiausiems 10 metø ir nurodoma, ko-kiomis priemonëmis bus šie planai ágyven-dinti. ES narës taip pat turi informuoti Eu-ropos Komisijà, kokiø tose šalyse imtasi tei-siniø priemoniø reguliavimo ir administra-ciniams barjerams šalinti.

Lietuvoje naudojant AEŠ generuoja-ma maþdaug 3,7 proc. elektros energi-jos, kuri daugiausia priklauso nuo van-dens ir vëjo energetiniø iðtekliø. Tai visøpirma – elektros energija, generuojamaKauno HE (100 MW), visos likusios elek-trinës kartu sudaro tik 17,5 MW galià. Jaudabar maþøjø upiø hidroresursai prak-tiškai išsekæ, o didþiøjø upiø Nemuno irNeries sunkiai naudojami dël aplinkosau-gos reikalavimø. Todël daugiausia dëme-sio kreipiama á vëjo energetikos plëtoji-mà. Lietuvos Vyriausybë nutarë šalyjeiki 2010 m. pasiekti 7 proc. bendrosioselektros gamybos iš atsinaujinanèiø ener-gijos šaltiniø bei skatinti pirkti vëjo elek-triniø (VE) pagamintà elektros energijà.

Sparèiausiai ES vëjo energetika au-go praëjusio amþiaus 10-àjá dešimtmetá– net 40 proc. prieaugis per metus(nuo 0,8 TWh 1990 m. iki 22,7 TWh

2000 m.). Nagrinëjant šaliø indëlá á AEŠnaudojimà, matyti, kad tik kai kurios šalyspasiekë puikiø rezultatø. Pavyzdþiui, 80proc. naujø VE buvo pastatyta 3 šalyse:Danijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Ypaè di-delá ðuolá naudojant vëjo energijà padarëDanija: gamyba VE šioje šalyje išaugo nuo310 GWh 1990 m. iki 4441 GWh 2000 m.,t.y. daugiau nei 14 kartø, ir dabar vëjo elek-

Vëjo energetikosProf. habil. dr. Vladislovas KATINAS,dr. Antanas MARKEVIÈIUS,

dokt. Andrejus BURLAKOVAS

Lietuvojeperspektyvos

triniø gaminama energija tenkina 20 proc.šalies elektros energijos poreikiø. Labai di-namiškai elektros energijos gamybà AEŠnaudojanèiose elektrinëse plëtojo Vokieti-ja: VE elektros gamyba išaugo nuo 71GWh1990 m. net iki 9350 GWh 2000 m. ir toliausparèiai augo (2002 m. siekë net 17 TWh).Šiuo metu Vokietijoje vëjo jëgainës paga-mina 12 proc. visos šalyje suvartojamosenergijos. Vëjo energetikos srityje Baltijosšalyse pirmauja Estija, kuri 2005 m. inten-syviai pradëjo statyti VE . Dabar Estijoje su-minë instaliuota VE galia 30 MW. Neþymiainuo Estijos atsilieka Latvija – 27 MW.

Lietuvoje atliktas pirminis vëjo energi-jos ištekliø vertinimas, sudarytos skaièia-vimo metodikos, pagal kurias tinkamai pa-renkami VE agregatai, sudaromi jø darbografikai, prognozuojamas energijos išdir-bis, nustatomi ekonominiai rodikliai.

Vienas paèiø svarbiausiø parametrø yravietovës vidutinis metø vëjo greitis, kurisnustatomas atliekant daugiameèius vëjoparametrø matavimus. Vëjo greitis buvomatuojamas Lietuvos meteorologijos sto-tyse visà pokario laikotarpá. Pasinaudojantšiais duomenimis (1 pav.) galima padarytigana išsamias išvadas apie vietovës tin-kamumà VE statybai. Daugelio Lietuvos re-gionø vëjo greièiai nëra dideli (2 pav.).

Atsiþvelgiant á ðiuolaikiniø VE techni-

nius parametrus, didelës galios vëjo áren-ginius tinkamiausia statyti pajûryje, betèia susiduriama su kitomis problemomis:gamtosauginëmis, urbanistinëmis, lais-vø þemës plotø trûkumu ir t.t.

Maþiausias vëjo energijos potencia-las – rytø ir pietryèiø Lietuvos, èia viduti-niai vëjø greièiai neviršija 4,0 m/s. Šiosesrityse galima árengti maþesnës galios(iki 250 kW) VE.

Taip pat tyrinëjami vëjo parametrø ki-timai, gûsiø susidarymas, vëjo greièioprofiliai, atsiþvelgiant á þemës paviršiausšiurkðtumà ir teritorijos uþstatymà, bei vë-jo srautø susidarymo procesai uþ gamti-niø ir urbanistiniø kliûèiø.

Iš specializuota aparatûra atliktø dau-giameèiø vëjo greièio matavimø pajûriozonoje netoli Giruliø matyti, kad 1995–2003 m. vidutinis metinis vëjo greitis ly-gus 6,4 m/s. Vidutinis mënesio vëjo grei-tis ávairiais metais svyruoja iki 50 proc., ta-èiau metinis maþai kinta. Maþiausi vëjogreièiai yra vasarà, o didþiausi þiemà. Vy-raujanèios vëjo kryptys šiaurës-vakarø, va-karø ir vakarø-pietø. Tai charakteringa tiekþiemà, tiek kitais metø laikotarpiais.

Lietuvoje yra numatytos palankiau-sios vëjo elektriniø statybos zonos, otoms zonoms nustatytos leistinos galios,šis ribojimas negalioja maþoms, iki 250kW galios VE. Išleistas Vyriausybës nu-tarimas, kuris reguliuoja energijos gamy-bos apimtis ir supirkimo tvarkà, t.y. nu-statomos kasmetinës supirkimo kvotos,vyriausybës nutarime patvirtintos tokiosVE iðdëstymo zonos:

1 ZONA. Skirstomieji tinklai 30 MW.

1 pav. Meteorologijos stoèiø vidutinio vëjo greièio matavimo duomenys skirtingose Lietuvos vietovëse

V vid. laikotarpiu1961-1990

V v

id.

0

1

2

3

4

5

6

Birþ

ai

Telð

iai

Ðia

ulia

i

Pan

evëþ

ys

Kla

ipëd

a

Vëþ

aièi

ai

Lauk

uva

Ute

na

Dûk

ðtas

Dot

nuva

Ras

eini

ai

Ðilu

të

Nid

a

Ukm

ergë

Kau

nas

Kyb

arta

i

Viln

ius

Varë

na

Lazd

ijai


2 pav. Vidutinio vëjo greièio pasiskirs-tymas Lietuvoje 50 m aukštyje virš

þemës paviršiaus

2 ZONA. 110 kV linija Klaipëda–Pagëgiai, 40 MW Juknaièiø pastotë(išpleèiant pastotæ).

3 ZONA. 110 kV linija Klaipëda–Palanga, 35 MW Šventoji (árengiant nau-jà pastotæ).

4 ZONA. 110 kV linija Šventoji–Þidi-kai 30 MW (árengiant naujà pastotæ).

5 ZONA. 110 kV linija Klaipëda–Rietavas 35 MW (árengiant naujà pastotæ).

6 ZONA. Perdavimo tinklai 20 MW(árengiant naujà pastotæ).

Šios zonos buvo nustatytos vëjo ener-getikos plëtrai palankiausiose vietose, at-siþvelgiant á árengtà elektros tinklø infrastruk-tûrà, vartotojus, rezervinius elektros gene-ratoriø pajëgumus, á hidrometeorologiniusduomenis, taip pat á gamtinius apribojimus.

Valstybë remia 200 MW bendrosiosgalios VE árengimà šalyje ir garantuojaenergijos supirkimo kainà0,22 Lt/kWh.Ši kaina nëra perskaièiuojama ar diferen-cijuojama, ji galioja sutartyje numatytà lai-kotarpá. Nuo 2010 m. numatoma ávestiþaliøjø sertifikatø sistemà, kuri garantuo-tø konkurencijà tarp gamintojø. Kai nau-jø „þaliàjà“ elektrà gaminanèiø elektriniønumatoma statyti daugiau nei pagal Vy-riausybës nutarimà, skelbiamas konkur-sas ir teisæ statyti VE laimi ta kompanija,kuri pasiûlo apmokëti didesnæ prijungi-mo prie tinklø mokesèio dalá (ši dalis ne-turi bûti maþesnë kaip 60 proc.). Vykstakonkursai VE statyti, yra paskelbti laimë-tojai, pradëtos pirmosios VE statybos.

Pirmoji galinga vëjo jëgainë, ájungta áelektros tinklus, 2004 m. pastatyta prie Vyd-mantø gyvenvietës, netoli Palangos. Elek-tros energijà generuoja 630 kW galios Vo-kietijos bendrovës „Enercon“ pagamintajëgainë E-40 (3 pav.). Pirmieji sëkmingi eks-

ploatacijos metai pa-rodë, kad pajûrio zo-noje tikslinga plëtotivëjo energetikà. Sëk-mingai ágyvendinusðá projektà, pradëtivykdyti ir kiti VE pro-jektai.

Lietuvos ir Dani-jos bendrovë BNE2005 m. prie Kretin-galës yra pastaèiusi6 vëjo jëgainiø parkà(kiekvienos galia po900 kW, bendra ga-lia 5,4 MW), taèiaudël ávairiø prieþasèiøjos iki šiol neveikia irlyg šiolei neájungtosá elektros tinklà.

3 pav. Pirmoji vëjo jëgainë Vydmantuose

Numatoma, jog 2006 m. gruodá ben-drovë „Vëjø spektras“ árengs 15 vëjo elek-triniø parkà (Kiauleikiø, Kveciø ir Rûdai-èiø kaimuose) po 2 MW (iš viso 30 MW)galios, jëgainiø tipas Enercon E-70. Taippat kyla UAB „Achemos hidrostotys“ 16MW galingumo VE (danø „Vestas“) uþDarbënø miestelio (Kretingos rajonas).UAB „Vëjø spektras“ ir UAB „Achemoshidrostotys“ statomos elektrinës šiuo me-tu yra moderniausios pasaulyje. Netoli-moje ateityje turi iškilti 14 MW galingu-mo elektriniø kompleksas, priklausantisbendrovëms „Vëjo elektra“ ir „Lariteks“,šiuo metu derinami projektai.

Iš diegiamø VE darbø spartos galimatikëtis, kad iki 2010 m. bus ágyvendintasLietuvos Vyriausybës nutarimas iðplëstivëjo elektriniø parkà iki 200 MW suminësgalios ir ávykdyti ES direktyvos gaminti„þaliosios elektros“ iki 7 proc. reikalavimai.

Ketinama ákurti Europostechnologijø institutàEuropos Komisija kartu su Lietu-

va bei kitomis ES ðalimis narëmissvarsto reglamentà, kuriuo numato-ma ásteigti Europos technologijø ins-titutà. Pagrindinis instituto tikslas –skatinti inovacijas Europoje.

Komisija siûlo, kad institutà suda-rytø nedidelë centrinio valdymo struk-tûra bei þiniø ir inovacijø bendruome-nës, kurios ágyvendintø instituto tiks-lus ir uþdavinius. Numatoma, kad val-dymo taryba išskirs svarbiausias sri-tis, kuriose turëtø pradëti veikti þiniøir inovacijø bendruomenës. Ðios ben-druomenës, nacionalinës ar tarptau-tinës, kursis savanoriðkai, o jas tvir-tins valdymo taryba.

Opûs finansiniai klausimai dar likoneaptarti, taèiau siûloma, kad svariau-sià dalá instituto biudþete sudarytø pri-vatus kapitalas, o bendruomenës kreip-tøsi ir á ávairias finansinæ paramà teikian-èias Europos Sàjungos programas.

Koks turëtø bûti Europos techno-logijø institutas, išsamiai svarsto Eu-ropos Komisijos teikimu sudaryta dar-bo grupë, kurià sudaro po du atsto-vus ið kiekvienos valstybës narës. Lie-tuvai ðioje grupëje atstovauja paskirtidu Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio minis-terijø atstovai. Suomijos pirmininka-vimo ES laikotarpiu ávyko trys grupësposëdþiai, kitø metø pirmàjá pusmetánumatyti dar penki.

Á daugelá klausimø dar lieka neat-sakyta. Atsakymø tikimasi gauti ið val-dymo tarybos, kuri turëtø pradëti savoveiklà artimiausiais metais. Europos Ko-misijos manymu, institutas neturëtødubliuoti jau egzistuojanèiø struktûrø,tokiø kaip technologinës platformos arklasteriai. Unikalûs instituto kriterijai tu-rës bûti jo dydis, privaloma trijø srièiø –moksliniø tyrimø, ðvietimo ir verslo –jungtis bei iðskirtinë kompetencija.

Europos technologijø instituto idë-jà 2005-øjø vasará pirmà kartà iðkëlëEuropos Komisijos pirmininkasJ.M.Barroso. Jis iðsakë susirûpinimàlëta þiniø ekonomikos procesø eiga,nepakankamai veiksmingais moksli-niø tyrimø ir eksperimentinës plëtrosrezultatais ir jø panaudojimu ûkio kon-kurencingumui didinti. J.M. Barrosonuomone, institutas galëtø bûti svar-bus kompleksinës strategijos, sutel-kianèios þinias ir inovacijas ekonomi-niam proverþiui laiduoti, elementas.

Alma VIJEIKYTËÐvietimo ir mokslo ministerijos

ryðiø su visuomene skyriaus vyresnioji specialistë


Ðiuo metu Lietuvoje yra sukaupti di-deli kiekiai ávairiø kenksmingø medþiagøir atliekø: tai uþdrausti ir netinkami nau-doti pesticidai, pasenæ medikamentai,preparatai, cheminës medþiagos ir tara,pramonës ámoniø atliekos ir kt. Netvarkin-gai laikomos medþiagos gali susimaiðytiir reaguoti. Dël to kyla nemaþai gaisrø irsprogimø. Daugelis organiniø atliekø, ku-riø sudëtyje yra Cl, F, P, Hg, savaime skylair sudaro naujas toksines medþiagas. To-kiø medþiagø laikymas kelia didþiulæ grës-mæ gamtai ir þmonëms, todël labai svar-bu, kad Lietuvoje kuo greièiau bûtø ádieg-tos naujos technologijos, garantuojanèiossaugø kenksmingø medþiagø neutraliza-vimà ar visiðkà jø sunaikinimà.

Ið daugybës pavojingø atliekø (PA)nukenksminimo metodø patys tinka-miausi ir efektyviausi yra terminiai. Uni-versaliausias ir patikimiausias ið jø – lieps-ninis metodas (atliekø deginimas). PA ter-minio skaidymo efektyvumas priklausonuo temperatûros ir medþiagos buvimoreaguojanèioje aplinkoje laiko.

Terminiai atliekø nukenksminimometodai

Þematemperatûrë oksidacija – taiskystos fazës oksidavimas (ðlapias degi-nimas), naudojamas skystoms atliekomsapdoroti. Metodo esmë – sudëtingø ar ele-mentariø organiniø junginiø oksidavimasdeguonimi esant 150–350 oC ir 2–30 MPaslëgiui. Ðiuo metodu valomi nuotekø van-denys. Intensyvus skystos fazës oksida-vimas vyksta dël didelës vandenyje iðtir-pusio deguonies koncentracijos. Metodasturi trûkumø: brangus, didelë árengimø ko-rozija; ant ðilumokaièiø pavirðiø susidaronuosëdos; ne iki galo oksiduojasi kai ku-rios cheminës medþiagos.

Heterogeninës katalizës metodasnaudojamas dujinëms atliekoms nu-kenksminti, maþinant kenksmingø kom-ponentø oksidavimo temperatûrà. Taipsumaþëja procesui reikalingo kuro kie-kis. Katalizatoriais neutralizacijos tempe-ratûrà galima sumaþinti iki 300–500 oC,

o kuro sànaudas – 20–60 procentø. Á ter-mokataliziná reaktoriø tiekiamø nukenks-minamø dujø temperatûra turi bûti ne þe-mesnë uþ oksidavimosi pradþios tempe-ratûrà. Termokataliziniai neutralizatoriainaudojami maþiau negu kiti terminiai me-todai, nes didþiausia katalizatoriø darbotemperatûra daþnai bûna 800–850 oC.Jeigu degiøjø komponentø koncentraci-ja atliekose yra didelë, tai degimo tem-peratûra gali gerokai pakilti ir katalizato-rius gali perdegti.

Pirolizë – medþiagø kaitinimas ir skai-dymas be oro. Priklausomai nuo tempe-ratûros, skiriama þemos (450–550 oC), vi-dutinës (iki 800 oC) ir aukštos (daugiaukaip 900 oC) temperatûros pirolizë. Piro-lizës proceso metu vyksta endoterminiaiir egzoterminiai procesai ir gaunami ávai-rios sudëties produktai.

Pirolizës reaktoriai yra dviejø tipø: ið-orinio ir vidinio kaitinimo. Iðorinio kaiti-nimo reaktoriuje ðiluma perduodamaper sienelæ ir ðildymo intensyvumas yanedidelis (apie 120 kg/h×m2). Vidiniokaitinimo reaktoriuje šiluma perduoda-ma puèiant per þaliavos sluoksná atski-rame árenginyje ákaitintas dujas. Ðiuo at-veju þaliavos kaitinimo intensyvumassiekia iki 500 kg/h×m2.

Atliekø dujinimas vyksta, kai á degià-sias atliekas puèiamas oras, deguonis,vandens garas arba jø miðiniai. Taip at-liekos kaitinamos, ið dalies deginamosir dujinamos. Dujø generatorius – tai ver-tikali ðachta, á kurià ið virðaus tiekiamaskietas kuras (atliekos), o ið apaèios –oras. Puèiant á generatoriaus ðachtà orà,virðuje iðteka maþo kaloringumo (3,5–6,5 MJ/nm3) generatorinës dujos. Degi-nimui jos netinka, nes jose gausu ba-

lastiniø dujø (apie 47 proc. azoto). Pu-èiant á atliekas deguonies ir vandens ga-rø miðiná, gaunamos gerokai kaloringes-nës dujos (iki 16 MJ/nm3). Ið dalies de-gant kurui, reaktoriuje temperatûra pa-kyla iki 1500oC ir susidaro sintetinës du-jos (CO+H

2), kurios gali bûti naudoja-

mos kaip energetinis ir technologinis ku-ras. Dujinant á atmosferà maþiau iðme-tama pelenø ir sieros junginiø.

Atliekø deginimas (liepsninis meto-das), palyginti su kitais terminiais meto-dais, yra pats efektyviausias, universa-liausias, patikimiausias ir populiariausias.Metodo esmë – atliekose esanèiø degan-èiø medþiagø oksidavimas arba nede-ganèiø medþiagø apdorojimas aukðtos(aukðtesnës kaip 1000 oC) temperatûroskuro degimo produktais. Pavojingos me-dþiagos oksiduojamos, termiðkai skaido-mos ir paverèiamos á netoksiðkas duji-nes (CO

2, H

2O, N

2) ir kietas medþiagas

(metalo oksidus, druskas). Deginimo pri-valumai yra ðie: 75 proc. sumaþëja atlie-kø svoris ir 90 proc. tûris; sunaikinamadauguma organiniø junginiø; atsirandagalimybë utilizuoti energijà; likusios tok-sinës medþiagos ir metalai sukoncen-truojami pelenuose, kuriuos lengva trans-portuoti ir apdoroti.

Plazminis PA nukenksminimas

Plazminis metodas naudojamas visørûðiø atliekoms nukenksminti. Jeigu de-ginant atliekas temperatûra bûna þemes-në nei 1300-1500 oC, ið chloro organi-niø junginiø gali susidaryti naujos toksi-nës medþiagos, tokios kaip dioksinai, fu-ranai ir kitos, kurios yra daug nuodin-gesnës uþ pirminá produktà. Dioksinai –tai visas paketas labai nuodingø orga-niniø junginiø su chloru, vadinamø aro-matiniais eteriais. Ið þinomø 75 dioksi-nø ir 135 furanø izomerø 17 yra ypaènuodingi. Pavojingiausi ið jø yra 2,3,7,8tetrachlordibenzo-dioksinas ir 2,3,7,8

Dr. Vitas VALINÈIUS,dr. Pranas VALATKEVIÈIUS

Visame pasaulyje rûpinamasi aplinkos apsauga. Kasmetkeliami vis grieþtesni reikalavimai oro, vandens, grunto kokybei,kenksmingø medþiagø iðmetimui bei tarðos ðaltiniø nustatymui.

Taèiau aplinkosaugos padëtis pasaulyje nuolat blogëja. Didelárûpestá kelia ne tik transporto priemoniø ar energetikos ámoniø

iðmetamos kenksmingos medþiagos, bet ir kenksmingø atliekø irproduktø kaupimas, laikymas bei netinkamas naikinimas.

Kenksmingømedþiagøneutralizavimas

aukðtatemperatûrëjeaplinkoje


tetrachlordibenzofuranas. Jø leistinanorma yra nustatyta tik 0,1 ng/m3.

Norint visiðkai suskaidyti PA, tempe-ratûrà reikia pakelti daugiau kaip 1800 oCir joje medþiagà iðlaikyti 3–4 sekundes. Áplazmocheminá reaktoriø leidþiami ávairiødujø (oro, vandenilio, vandens garo ir kt.)srautai, ákaitinti plazmotrone iki 3000-4000K. Nauji, technologiðkai paþangûs plaz-miniai árenginiai gali deginti visø rûðiø PAir kenksmingas medþiagas neterðdamiaplinkos, o deginimo procesas gali bûtipanaudojamas energijos gamybai. Atlie-kø molekulës skaidomos á atomus, radi-kalus, elektronus ir teigiamus jonus. Plaz-mai auðtant, susidaro paprastos netok-siðkos medþiagos. Manoma, kad me-dþiagø nukenksminimo efektyvumasplazmos sraute siekia 99,99 procento.Taigi metodas labai efektyvus, taèiaubrangus, todël já rekomenduojama nau-doti nukenksminti PA, kai nëra galimy-biø jas deginti. Á tokiø atliekø sàraðà pa-tenka chloro organiniø junginiø turinèiosmedþiagos, gyvsidabrio ir fenolio prepa-ratai, maþai radioaktyvios ir kt. atliekos.

Vykstant plazminiams procesams, iðPA galima gauti ir daug naudingø che-miniø medþiagø bei junginiø. Pvz., kei-èiant chlorangliavandeniliø sudëtá piro-lizës dujose, buvo gaunami ávairûs ace-tileno ir chloro vandenilio kiekiai. Jun-

giant chloro vandenilá su vandeniu, gau-nama 33–34 proc. koncentracijos drus-kos rûgðtis. Perdirbant organinius jun-ginius (polipropilenà, polietilenà, kapro-laktanà ir kitus) vandens garo plazmo-je, gauta 25–35 proc. (tûrio) CO ir 40–55 proc. (tûrio) vandenilio. Jeigu santy-kis C/O=1, tai daugiau kaip 1300 K prak-tiškai visa þaliava pereina á sintetines du-jas (CO+H

2). Ðiuo atveju taip pat gauti

nedideli kiekiai metano, acetileno, an-glies dvideginio ir vandens garø. Taèiausvarbiausia, kad, naudojant aukðtatem-peratûrës pirolizës procesà organiniø at-liekø perdirbimui, gaunamos sintetinësdujos, prisotintos vandenilio, kurias ga-lima naudoti kaip kurà katiluose, ðilumo-kaièiuose ir kuro elementuose.

Ávairioms gumoms, plastmasës ar ce-liuliozës atliekoms su radioaktyviomispriemaiðomis utilizuoti taip pat pravartunaudoti plazminá metodà su specialiaitam skirtu plazmocheminiu reaktoriumi.Toks reaktorius susideda ið auðinamokorpuso, kuriame ámontuotas plazmotro-nas, árangos utilizuojamai medþiagai irbalastui tiekti, lydalo ir dujø iðleidimo an-gos. Plazmotronas veikia argono arba ar-gono ir deguonies mišinio aplinkoje, joanodas pagamintas iš molibdeno.

Skaidant kai kurias toksines medþia-gas, pvz., chlororganines atliekas, reikianaudoti vandenilá. Siûloma naudoti van-dens garo plazmà, nes daugiau kaip1000 oC vandens garas su organinëmismedþiagomis sudaro sintetines dujas(CO+H

2). Susidaræs vandenilis jungiasi

su chloru, ir HCl sëkmingai galima atskirtiskruberiuose. Todël tikslinga bûtø paga-minti vandens garo plazmotronà ir iðtirtijo galimybes skaidyti organines madþia-gas. Reikia pabrëþti, kad organiniø me-dþiagø terminis skaidymas oro plazmo-je – egzoterminis procesas, o skaidymasvandens garo plazmoje – endoterminis.Todël vandens garo temperatûra yradaug aukðtesnë negu ta, kuriai esantvyksta skilimo reakcijos.

PA nukenksminimo technologijoseypaè svarbus medicininiø atliekø apdo-rojimas. Saugiai sunaikinti medicinos at-liekas (pasenusius medikamentus, vien-kartinio naudojimo ðvirkðtus, plastikinius

árankius, patologines atliekas, tarà ir kt.)ámanoma tik vykstant aukðtatemperatû-rës (plazminës) pirolizës procesui. Plaz-minis metodas jau naudojamas dauge-lyje pasaulio ðaliø. Intensyviai dirbamavisose iðsivysèiusiose (JAV, Prancûzija,Vokietija, Ðveicarija, Australija, Japonijair kt.) ir daugelyje besivystanèiø (Indija,Singapûras, Kinija ir t.t.) ðaliø. Medicinosatliekas ið ligoniniø, dantø klinikø bei kitøsveikatos centrø surenka ir termiðkai per-dirba apie 1330 stambiø kompanijø. Dau-guma jø – JAV, Prancûzijoje, Didþiojoje Bri-tanijoje, Japonijoje ir Rusijoje. Ðie darbaivyksta JAV, Kanadoje, Prancûzijoje, Vokie-tijoje, Austrijoje, Ðveicarijoje, Didþiojoje Bri-tanijoje, Australijoje. Beveik visos kaimy-ninës ðalys (Latvija, Estija, Lenkija, Balta-rusija) taip pat pradeda ágyvendinti ypaèkenksmingø atliekø nukenksminimo plaz-mos aplinkoje technologijas. Kai kurios jø(Lenkija, Baltarusija) jau turi konkreèiø pro-jektø ir pasirengusios juos vykdyti.

Plazminio pavojingø medþiagønukenksminimo perspektyvos

Lietuvoje

Dauguma kenksmingø buitiniø ir me-dicinos atliekø sëkmingai neutralizuoja-mos áprastinëse krosnyse, tokiose kaipcemento, koksavimo ar fosforo tràðø ga-mybos. Taèiau ámonei, deginanèiai atlie-kas ir toksines medþiagas, papildomaárenginiø rekonstrukcija ir eksploatacijareikalauja daug iðlaidø ir duoda nedidelápelnà, o procesas nëra visiðkai ekologið-kai ðvarus. Be to, tokiai ámonei yra bûti-na brangi áranga, aplinkos monitoringoaparatûra ir valdymas, todël visais atþvil-giais naudingiau yra kurti atskiras PAneutralizavimo ámones, turinèias specia-lizuotà árangà ir technologijas.

Lietuvoje PA destrukcijai tikslinganaudoti plazmines technologijas, nes jo-mis pasiekiamas daug geresnis rezul-tatas, procesas ekologiðkai ðvarus, norsir iðauga jo savikaina. Lietuvoje kurti ireksploatuoti plazminius árenginius po-tencialios galimybës yra visiðkai realios.Suvienijus Lietuvos plazminës technikosspecialistø ir chemikø pajëgas, galimasumodeliuoti eksperimentinæ sistemà,atlikti aukðto lygio mokslinius tyrimus,suprojektuoti ir pagaminti pramonináplazminá PA neutralizavimo árenginá. Ta-èiau tam reikia pakankamo Lietuvos Vy-riausybës dëmesio ir paramos, o to nuo-lat stokojama. Kaip pavyzdá galima pa-minëti ðiuos faktus.

Jau pirmaisiais nepriklausomybësmetais (1991) Lietuvos energetikos insti-tuto (LEI) Plazminiø technologijø labora-torijos darbuotojai siûlë Lietuvos aplin-kos ministerijai suprojektuoti ir pagamintimobilø plazminá kenksmingø atliekø ir

1 pav. LEI pavojingøatliekø neutralizavi-mo árenginys(kairëje) su veikian-èiu pastovios srovëslinijiniu plazmosgeneratoriumi(deðinëje)

Dujøatsiurbimas

Skruberis

PA

Reaktorius

Ðlakas

Vandensrezervuaras

Plazmosgeneratorius

Siurblys

2 pav. Supaprastinta ávairiø PAplazminio perdirbimo árenginio sutûriniu reaktoriumi schema �


Ðalies vandens energijos naudojimo puoselëtojams akademikams prof. Steponui

pesticidø naikinimo árenginá, kurio priva-lumai akivaizdûs: nedideli matmenys, mo-bilus. Já galima eksploatuoti pavojingø me-dþiagø dislokacijos vietoje (prie sandëliøar pesticidø saugyklø, sàvartynuose ir vi-sur, kur yra galimybë tiekti árenginiui trifa-zæ elektros srovæ ir vandená). Prieð gami-nant árenginá, reikëjo sukurti jo modelá iratlikti iðsamius mokslinius tyrimus, ávertintiárenginio charakteristikas, galimybes, mo-nitoringà, ekonomiðkumà ir t.t. Tuometi-niai ministerijos vadovai mokslininkø pa-slaugø atsisakë, motyvuodami tuo, kadnegalá laukti, kol bus atlikti tyrimai, o pa-naðø árenginá jie nupirksià uþsienyje. Ta-èiau tokio árenginio iki ðiol nëra. Tuomet

Apie uþtvankas ir tvenkinius

Maþdaug prieð 8000 metø Artimuo-siuose Rytuose pradëta drëkinti þemes.Tam reikëjo uþtvankø upiø ir upeliø van-deniui patvenkti, kad bûtø galima já savi-taka nukreipti á drëkinamus laukus. Tven-kiniai padëdavo tiekti vandená pagal þe-mës ûkio kultûrø reikmes.

Pirmosios uþtvankos, be abejo, bu-vo primityvios, maþos ir nepatikimos, jasdaþnai iðardydavo potvyniø vandenys.Taèiau ilgainiui uþtvankø statybos patir-tis kaupësi, atsirado galimybë statyti irdidesnes uþtvankas, árengti didesniustvenkinius. Pirmàja reikðminga senovësuþtvanka laikoma maþdaug prieð 4600metø pastatyta Saad-el-Kafaros þemiøuþtvanka Egipte.

Maþdaug tuo paèiu metu kaip ir Arti-muosiuose Rytuose þemiø drëkinimas,uþtvankø statyba ir tvenkiniø sudarymasplëtësi Indijoje, Ðri Lankoje, kiek vëliauKinijoje bei Europoje. Èia ypaè pasiþy-mëjo romënai, kûrybingai perimdami Ro-

paprasèiausias terminio atliekø neutrali-zavimo árenginys, uþsienyje kainavæs apie3 mln. JAV doleriø, Lietuvoje galëjo bûtipagamintas kelis kartus pigiau. Vëliau(1995–1998 m.) keletà kartø mokslininkaikreipësi á Aplinkos ministerijà, taèiau jø pa-siûlymai buvo atmesti dël lëðø stygiausbei atsiradus naujoms atliekø tvarkymo irsandëliavimo galimybëms. Kaþkodël bu-vo manoma, kad geriau per metus skirtipo porà milijonø litø pesticidams saugotiir rûðiuoti, negu jiems sunaikinti.

Dabartiniai Aplinkos ministerijos va-dovai sako, kad finansuoti moksliniø ty-rimø ir projektø nëra galimybës, taèiautai vykdyti gali Ûkio ministerija. Todël

2006 m. pradþioje Ûkio ministerijai buvopateiktas LEI pasiûlymas sukurti moder-nø PA neutralizavimo metodà. Jo esmëta, kad, realizuojant procesà tûriniame re-aktoriuje, vienu metu skirtingais laiko tar-pais naudojami du arba keli apdorojimometodai: plazminis-pirolizinis, liepsninisarba liepsninis-pirolizinis. Taèiau Ûkio mi-nisterijos vadovai pasiûlytu projektu ne-susidomëjo, nes jiems kur kas labiau rû-pi, kaip „susisteminti esamus paþangiau-sius pavojingø atliekø tvarkymo bûdus“arba „parengti pavojingø atliekø tvarky-mo techniná/technologiná þinynà“, negukonkretus pasiûlymas kaip sunaikinti PA.

Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado

�

Uþtvenktos upës: nauda ar

Habil. dr. JonasJABLONSKIS

mos imperijai priklausanèiø Artimøjø Ry-tø bei Ðiaurës Afrikos gyventojø patirtá.

Kanalais, grioviais, uþtvankomis beitvenkiniais pagrásta þemiø drëkinimo sis-tema ir dël to labai iðaugæs jos efektyvu-mas davë didþiulá impulsà pirmykðteiþmoniø bendruomenei plëtotis visomispaþangos kryptimis. Ðiam þmonijos plët-ros etapui apibûdinti labai tinka JAV vo-kieèio istoriko K.A.Wittfogelio 1957 m. pa-siûlytas terminas „hidraulinë civilizacija“(hydraulic civilizacition). Ði civilizacija pa-grindë ir Graikijos, ir Romos civilizacijas.

Patvenktø upiø vanduo naudojamasdrëkinti didumai ið 277 mln. hektarø drë-kinamø þemiø, kurios sudaro apie 18 proc.ariamø þemiø, bet pateikia apie 30 proc.þemës ûkio produkcijos ir sudaro þmoni-jos mitybos bazæ. Patvenktø upiø vande-ná naudoja hidroelektrinës, kuriø galia yra746 mln. kilovatø ir kurios pagamina apie20 proc. visos elektros energijos. Dar 119mln. kilovatø galios hidroelektriniø stato-ma, o 326 ... 446 mln. kilovatø galios hid-roelektriniø numatoma statyti.

O dar kiek patvenktø upiø vandenstiekiama buities, pramonës, þuvininkys-tës ir kitoms reikmëms!

Upiø patvenkimas daugeliu atvejø iðesmës pagerina laivybos, miðko plukdy-mo sàlygas. Tvenkiniai tampa intensy-vios þuvininkystës, turizmo, rekreacijosobjektais, kraðtovaizdþio puoðmenomis,ðalies gynybos atraminiais punktais.

Lietuvoje vandens malûnas pirmàkartà paminëtas XIII a. „Livonijos kroni-koje“. XIV a. jø jau bûta nemaþai. Lietu-vos didþiojo kunigaikðèio Jogailos 1387m. vasario 17 d. raðte apie dovanas Vil-niaus vyskupui raðoma: „...mes duoda-me su visais kaimais, ...eþerais ir tvenki-niais, ...malûnais, vandenimis ir jø sro-vëmis...“. XVI–XVIII a. vandens malûnøjau daug buvo – tai liudija ávestas malû-nø mokestis. Vandens malûnø plëtra bu-vo susijusi su uþtvankø statyba, tvenki-niø árengimu.

XVII a. buvo pastatyta viena stam-besniø Birþø uþtvanka. Jos tvenkinys,dabar vadinamas Ðirvenos eþeru, sau-gojo Birþø pilá, o tvenkinio vanduo sukovandens ratus.

1901 m. buvo árengta pirmoji hidro-elektrinë (HE) Virvytës upëje Sukonèiuo-se. XX a. 4-àjá deðimtmetá hidroenerge-tikos ámoniø (su vandens ratais bei hid-roturbinomis) buvo 640, jø bendroji ga-lia siekë apie 9000 kilovatø. 1941–1944m. per Antràjá pasauliná karà daug van-dens jëgainiø buvo sugriauta – 1948 m.jø veikë tik 335.

Iki 1960 m. gana sparèiai buvo sta-tomos maþosios HE (MHE), pradëta iruþbaigta iki ðiol galingiausios Lietuvoje(101 MW galios) Kauno HE statyba. Po

Prof. habil. dr.Petras PUNYS

Doc. dr. Bronislovas

RUPLYSLietuvos þemës ûkio

universitetasLietuvos þemës ûkio

universitetas Lietuvos energetikos

institutas


Kolupailai (1892–1964) ir prof. Juozui Burneikiui (1931–2005) atminti

keletas privaèiø ámoniø, kurios ketina pirk-ti PA naikinimo technologijas ir árenginiusuþsienyje. Taèiau tai valstybei kainuos nevienà milijonà. Aiðku, kad daug naudin-giau kurti ir realizuoti savas technologi-jas ir panaudoti savo ðalies moksliná po-tencialà, negu ieðkoti technologijø uþsie-nyje ir tam skirti didþiules lëðas.

Nepaisant sunkumø ir dëmesio sto-kos, LEI Plazminiø technologijø sekto-riaus darbuotojø iniciatyva buvo sukur-tas plazminis árenginys, kurá sudaro plaz-mos generatorius, srovinis reaktorius, au-ðinimo, þaliavos tiekimo, matavimo, kon-trolës bei valdymo sistemos (1 pav.). Taieksperimentinis árenginys skystoms ir kie-

toms (birioms) PA neutralizuoti. Plazmo-cheminio reaktoriaus vidinis pavirðius pa-dengtas aliuminio ir cirkonio oksidø ið-kloja, kurios storis 23 mm, prie reakto-riaus prijungtas 40 kW galios plazmosgeneratorius.

Srovinis plazmocheminis reaktorius tu-ri trûkumø (pvz., sunku gerai panaudotiprocesø metu iðsiskyrusià ðilumà, nevie-nodas medþiagos ákaitinimo laipsnis pa-gal reaktoriaus skersmená arba nevieno-das medþiagos dislokacijos laikas reak-toriaus centrinëje dalyje ir periferijoje), to-dël ateityje numatyta suprojektuoti ir pa-gaminti naujà árenginá su plazmochemi-niu tûriniu reaktoriumi bei vienu ar keliais

plazmos generatoriais. Tokiame árenginy-je, kurio schema pavaizduota 2 pav., tin-kamai sureguliavus reaguojanèiø medþia-gø ir ðilumneðiø srautus bei utilizavus eg-zoterminiø reakcijø ðilumà, galima pasiektididelá naðumà. Kadangi sistemoje naudo-jamas plazmos generatorius ir tûrinis re-aktorius, todël galima apdoroti ir iðgautienergijà ið medþiagø, kuriose yra vos 5proc. degiøjø komponentø (pvz., tepalaisar dyzelinu permirkæs gruntas, mazutu uþ-terðtas dumblas, maþai radioaktyvios me-dþiagos ir kt.). Apraðytus eksperimentiniusárenginius ateityje galima paversti pramo-niniais ir sëkmingai naudoti Lietuvos PAapdorojimo ámonëse.

netektys?

�

15 m – tokiø Lietuvoje yra 20). Ið jø pro-blemiðkesnës yra uþtvankos, skirtos di-delëms vandens saugykloms, kuriø plo-tai siekia ðimtus ar tûkstanèius kvadrati-niø kilometrø (tokiø Lietuvoje nëra).

Didþiuliø uþtvankø planavimui ir pro-jektavimui Pasaulio Banko remiama Pa-saulinë uþtvankø komisija (PUK) 2000 m.savo galutinëje ataskaitoje iðskyrë 7 stra-teginius prioritetus, o juose 26 nurodymus(gudelines). Á PUK ataskaità gana palan-kiai paþvelgë aplinkosaugos bei kai ku-rios kitos þinybos ir organizacijos. Taèiaujà neigiamai ávertino didþiosios (reikðmin-giausios) hidroenergetikos specialistai(maþosios HE atstovai á tai visai nereaga-vo) bei kitø vandens ûkio ðakø profesio-nalai. Atskleistas niekuo nepagrástas PUKsudarymo principas, jos veiklos pobûdis.Nemaþa dalis ið tø 26 nurodymø yra ne-realûs, klaidinantys ir todël stabdys besi-vystanèiø ðaliø ekonomikos bei gyvenimokokybës paþangà. Pabrëþtina, kad Pasau-lio Bankas irgi atsiribojo nuo PUK pozici-jos. Dabar pateikiamos labiau subalan-suotos rekomendacijos, pavyzdþiui, Tarp-tautinës hidroenergijos asociacijos (THA)„Tvarumo nurodymai“ (2003) bei „Tvaru-mo ávertinimo protokolas“ (2006).

Lietuva

Pagrindinis teisës dokumentas, reg-lamentuojantis uþtvankø statybà – Lietu-vos Respublikos (LR) Vandens ástatymas.Jo 14 straipsnis skelbia: „,Uþtvankos irjø sudaromi tvenkiniai (hidrotechnikosstatiniai) statomi vandens telkiniuose van-dens apsaugai, jo naudojimui ir aplinkainuo þalingo vandens poveikio saugoti,hidroenergetikai bei kitoms reikmëms.Draudþiama statyti uþtvankas saugomøþuvø rûðiø apsaugai svarbiose upëse arjø ruoþuose“. 2004 m. LR Seimas pas-kutiná sakiná pakeitë: „Draudþiama statyti

1 pav. Saugomø upiøtinklas: kairëje – prieð

uþtvankø statybos drau-

dimà; deðinëje – paskelbusuþtvankø statybos draudimà(situacija iki 2004 09 10)

1960 m. Lietuvai elektrifikuoti buvo sta-tomos ðiluminës, o vëliau – ir atominëIgnalinos elektrinë. MHE statyba ir netesamø naudojimas tapo nerentabilus.Daug jø buvo apleista, suniokota – 1990m. jø veikë tik 12.

1970–1990 m. atliekant þemiø drëg-mës reguliavimo ir kultûrinimo darbus(melioracija), buvo pastatyta daugiaukaip 400 uþtvankø. Jø tvenkiniai skirti þu-vininkystei, erozijai valdyti, aplinkai pa-graþinti, rekreacijai ir þemëms drëkinti.

1978–2004 m. buvo pastatyta Kruo-nio HAE pirmoji dalis. Jos 4 hidroagre-gatø galia – apie 800 MW (megavatø),t.y. apie 8 kartus didesnë nei Kauno HE.

Nuo 1990 m. prasidëjo intensyvusMHE atstatymas, naujø statyba. Dabarveikia 75 MHE.

Uþtvankø statybos teisiø bruoþai

Pasaulis

Vandens ir aplinkos darniojo naudo-jimo pagrindai buvo suformuluoti tarptau-tinëje Dublino konferencijoje 1992 me-tais. Darniosios plëtros pamatai buvo pa-

dëti Rio de Þaneire (Brazilija) aukðèiau-siojo lygio konferencijoje 1992 m., o 2002m. – pagrásti analogiðkoje Johanesbur-go konferencijoje. Jose vandensaugos,uþtvankø ir jø teikiama nauda, kaip ener-gijos gamyba, þemës ûkio gamybos in-tensyvinimas ir kt. buvo aiðkiai ávardytos.Visi iki ðiol vykæ keturi Pasauliniai vande-nø forumai (1997, 2000, 2003 ir 2006) taippat patvirtina uþtvankø reikðmæ vandensûkio, taip pat hidroenergetikos plëtrai.

Atlikta analizë rodo, kad absoliuèiojedaugumoje deklaracijø ir susitarimø neiuþtvankø, nei HE statyba nëra draudþia-ma valstybiniu mastu. Prieðingai, dauge-liu atvejø skatinama. Ypatingas dëmesysskiriamas besivystanèioms ðalims, kur uþ-tvankø statyba, tvenkiniai gali padëti grei-tai pakelti ðaliø ekonominá lygá, aprûpintivandeniu buitá, þemës ûká, pramonæ, ga-minti pigià ir ðvarià elektros energijà. Jung-tiniø Tautø Tûkstantmeèio tiksluose pabrë-þiamas bado ir skurdo likvidavimas, o van-dens problemø sprendimas yra esminisveiksnys, padedantis greièiausiai panai-kinti ðias þmonijos blogybes.

Daugiau diskusijø kyla dël didþiøjøuþtvankø (pagal Tarptautinës uþtvankøkomisijos (ICOLD) klasifikacijà didþiosio-mis laikomos uþtvankos, aukðtesnës kaip


uþtvankas Nemuno upëje bei ekologiniuir kultûriniu poþiûriu vertingose upëse.Ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingøupiø ar jø ruoþø sàraðà tvirtina Vyriausy-bë“. Ðis ástatymo pakeitimas buvo inici-juotas jau baigiant planuojamos AlytausHE ant Nemuno poveikio aplinkai verti-nimà, kuriam buvo suteiktas oficialus lei-dimas, o pakeitus ástatymà – anuliuotas.Priimta 14 straipsnio pataisa visiðkai nu-braukia Seimo anksèiau patvirtintas Na-cionalinës Energetikos strategijos nuo-statas dël Nemuno ir Neries panaudoji-mo hidroenergetikai, iðkreipia LR Saugo-mø teritorijø ástatymà, kuris draudþia uþ-tvankø ir kitø hidrotechnikos statiniø sta-tybà tik draustiniuose, kartu nurodyda-mas galimas iðimtis.

Aplinkos ministerijoje parengtas „eko-loginiu ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiøar jø ruoþø sàraðas“, nepaisant argumen-tuotø Lietuvos mokslø akademijos, ener-getikos, verslo, visuomenës atstovøprieðtaravimø, apëmë kone visas svar-biausias Lietuvos upes. Draudimo teisi-nis pagrindas – ES vandensaugos, bu-veiniø apsaugos direktyvos, konvencijosir rekomendacijos þuvø iðtekliams atkur-ti, saugomoms teritorijoms iðplësti atsi-þvelgiant á ES reikalavimus.

Visos didelës ir didesnës upës (Ne-munas, Neris, Merkys, Minija ir kt.) yrauþdraustos iðtisai (1 pav.).

Ðie draudimai nepagrásti jokiais ob-jektyviais moksliniais tyrimais ar prakti-ne patirtimi, neatsiþvelgta nei á uþtvankødydá, nei á vietos sàlygas ar jø poveikioaplinkai ðvelninanèias priemones. Jieprieðtarauja tarptautinës uþtvankø, hid-roenergetikos plëtros teisës normoms, vi-siðkai ignoruojama teisë analizuoti kiek-vienà upës ar jos ruoþo panaudojimo irapsaugos atvejá atskirai, taikant poveikioaplinkai vertinimà, o tai reglamentuoja LRPlanuojamos ûkinës veiklos poveikio ap-linkai vertinimo ástatymas.

Teisybës dëlei bûtina paminëti, kadLatvijoje (2001) buvo uþdrausta tvenktidaugelá maþø upiø. Upiø, draudþiamøtvenkti, yra Prancûzijoje, Suomijoje. Ta-èiau tai pavienës upës ar jø ruoþai, o neiðtisi upynai.

Visuomenës poþiûris á tvenkiamasupes, hidroenergetikà

Uþtvankos bûtinos þmogaus ûki-niams tikslams tenkinti. Ið tø tikslø ener-gijos gamyba yra viena pelningiausiø.Taip pat labai svarbu apsisaugoti nuovandens þalingo poveikio. Uþtvankos,kaip ir kiti infrastruktûros projektai, ypaèdidelës, niekada nebuvo lengvai stato-mos. Tai ne vien tik ilgam laikui, maþiau-siai pusantro deðimtmeèio, ádëtos dide-lës lëðos, bet ir visuomenës bei kitø inte-

resø grupiø balsas, kurio nepaisyti ne-galima. Taèiau, kaip rodo tarptautinë pa-tirtis, pastaraisiais deðimtmeèiais visuo-menës vardu daþnai manipuliuoja siau-rø interesø grupelës, siekianèios asme-niniø tikslø, ignoruojanèios bet kokià ûki-næ plëtrà. Jø credo nusakomas trumpi-niu BANANA (Build Absolutely NothingAnywere Near Anything – nestatyti abso-liuèiai nieko niekur prie nieko). Ádomiau-sia, kad tokiø organizacijø bûstinës yralabiausiai iðsivysèiusiose ðalyse, o jø de-strukcinë veikla uþtvankø statybos atþvil-giu pasireiðkia skurdþiausiose ir besivys-tanèiose pasaulio ðalyse.

Pasaulis

1. Turtinga ir aukðta technine kultûrapasiþyminti Austrija ið savo upiø tenkinadaugiau kaip 65 proc. elektros energijosporeikio. 1998 m. buvo pastatyta pasku-tinë uþtvanka ið 11 aukðèiau Vienos mies-to esanèiø Freudenau HE, kuri pagerinolaivybos sàlygas Dunojuje, suvaldë ero-zijà (galia daugiau kaip 2 kartus didesnëuþ Kauno HE, o aukðtis perpus maþes-nis). Jos statyba nuo sumanymo truko18 metø, nes „þaliøjø“ organizacijos tamprieðinosi. Sprendimà jà statyti lëmë neðios organizacijos ar politikai, bet Vienosmiesto gyventojø referendumas, ið kuriø71 proc. pritarë Dunojaus patvenkimuiAustrijos sostinëje.

2. Norvegija vadinama „hidroenerge-tikos namais“, nes beveik 100 proc. ap-sirûpina HE gaunama elektros energija.Taèiau HE plëtra nebuvo roþëmis klota –valstybë prievarta iðkeldindavo gyvento-jus ið tvenkiamø vietoviø, beveik nekreip-davo dëmesio á interesø grupiø protes-tus. Vienas ið kontroversiðkø atvejø bu-vo Altos upës panaudojimas HE. Jis, tru-kæs 1968–1987 m., ðaliai suteikë 0,5 proc.papildomos elektros energijos. Nepai-sant to, kad Norvegijos parlamentas bu-vo suteikæs licencijà ðios upës tvenkimui(1978), vyko didþiuliai visuomenës pro-testai, kuriø prieðakyje buvo akademinëbendruomenë. Ji gynë vietos gyventojø,maþos tautelës – samø (lapiø), kuriø apie400 turëjo bûti iðkelti ið uþtvindomos zo-nos, interesus ir aplinkosaugos interesus.Ið abiejø konfliktuojanèiø pusiø buvo pri-eita net iki brutaliø veiksmø. Konflikto prie-þastis buvo dialogo tarp interesø grupiønebuvimas. Beje, uþbaigus ðá konfliktà lai-mëjo abi pusës: samø tautelë ágijo dide-les teises, vietos savivalda, vykstant HEstatybai, ekonomiðkai sustiprëjo. Norve-gijoje dar tebestatomos HE.

3. 1977 m. Vengrija ir Slovakija (tuometu Èekoslovakija) susitarë bendrai pa-naudoti Dunojaus ruoþà nuo Bratislavosiki Budapeðto hidroenergetikai ir laivybai(Gabèikovo–Nagymaroso ruoþo hidro-

mazgai). Statyba buvo pradëta, taèiau1989 m. Vengrija, spaudþiant „þaliøjø or-ganizacijoms“, sustabdë darbus savoupës ruoþe. Kaltinimai, tiesiog iðlauþti iðpirðto, buvo tokie: bus paþeistas gëlovandens tiekimas Budapeðtui, nukentësjo senamiestis, finansinë statybos naðtanepakeliama Vengrijos ekonomikai, dëlvandens nukreipimo sumaþës Dunojausvandeningumas ir kt. Nepaisant to, tuometu ðis konfliktas buvo taikiai uþbaig-tas iki subyrant socialistiniam lageriui.1990 m. Vengrijoje ásigalëjus demokra-tijai ðis konfliktas ágijo naujà jëgà – ásijun-gë politikai, kurie pareikalavo visiðkai nu-traukti projektà, nugriauti esamus stati-nius ir renatûralizuoti teritorijà. Taèiau Slo-vakija tæsë darbus savo teritorijoje, o gin-èui iðspræsti abi ðalys kreipësi á HagosTarptautiná Teisingumo Teismà. Jo verdik-tas – gráþti prie pradinio susitarimo, susi-tarti gera valia arba kompensuoti vienaskitam nuostolius – buvo paskelbtas 1997metais. Taèiau Vengrija iki ðiol ignoruojaðá nuosprendá. Taigi ðiame konflikte pra-laimëjo abi ðalys, o laimëjo politikai. Ádo-mu tai, kad Slovakijos þalieji pasisakë uþHE plëtrà, taèiau prieðinosi atominëselektrinës statybai.

4. Visai neseniai Kinija paleido paèiosdidþiausios pasaulyje – Trijø tarpekliø HEant Jangdzës upës (galia 18 tûkst. MW,arba 6 kartus galingesnë uþ Ignalinos AEprojektinæ galià) antros eilës hidroagre-gatus. Jos statybà, kuri turëtø bûti uþbaig-ta 2009 m., buvo mëginama visaip sutruk-dyti, motyvuojant galima ekologine katast-rofa upës aplinkai ir þmonëms. Taèiau ða-lies vyriausybë buvo tvirtai nusistaèiusi irsavo tikslo neatsisakë. Didþiulis hidromaz-gas – tai ne tik elektros gamyba, bet irlaivyba, þemiø drëkinimas, apsauga nuopotvyniø. Iki tol apie 50 mln. þmoniø, gy-venanèiø palei upæ, nuolat kentëdavo nuopotvyniø, jø þûdavo deðimtys ir ðimtai tûks-tanèiø. Tad ið vandeniu uþliejamos terito-rijos (1084 km2) iðkeldintø apie 1,2 mln.þmoniø pasiaukojo kitø gerovei. Taèiau vi-suomenei emocijø proverþio niekas ne-gali uþdrausti. 2006 m. Venecijos kino fes-tivalyje nepriklausomo kinø reþisieriausjuosta „Natiurmortas“, pasakojanti apieðios grandiozinës uþtvankos statybos po-veiká paprastiems þmonëms, laimëjoaukðèiausià apdovanojimà.

5. 2002–2003 m. Islandija sprendëgalvosûká – plëtoti aliuminio pramonæ arsaugoti unikalø kraðtovaizdá, iðpuoðtàgeizeriais, vulkanais ir ledynais. Pramo-nei reikia daug elektros, kurià turëjo tiek-ti naujai suprojektuota 500 MW HE. Poilgø debatø, visuomenës bruzdesio, netþymiø asmenø bado streiko valdþia lei-do statyti aliuminio lydymo gamyklà ir HE.Svaresnis argumentas buvo – daug nau-

�


jø darbo vietø. Islandams gamtosaugayra labai svarbi, taèiau jie mano, kad ûkioplëtra dël to neturëtø nukentëti. Ði ðalisturëtø tapti pirmàja pasaulio valstybe, ne-naudosianèia naftos produktø!

Lietuva

Kaip jau minëta, pirmoji hidroelektri-në elektrai gaminti („vandens dinama“)Lietuvoje buvo pastatyta 1901 m. Virvy-tës upëje ties Sukonèiais. Deja, ði maþosgalios elektros jëgainë iki ðiø dienø neiðli-ko. Nuo to laiko iki dabar maþøjø HE sta-tyba iðgyveno didelius pakilimus ir nuo-puolius, kuriuos lëmë ðalies ekonominëir politinë situacija. Visuomenë toleravo jøstatybà, ypatingø konfliktø nebuvo. Taèiaupastaraisiais metais gamtos sergëtojø va-dovybë, kurios misijos vienas tikslø – puo-selëti atsinaujinanèiàjà energijà – pradë-jo neigiamai þiûrëti á jø plëtrà.

Nemuno hidroenergijos panaudoji-mo problema iðkilo jau praëjusio ðimt-meèio pradþioje, siekiant iðsiaiðkinti HEstatybos galimybes Birðtono kilpos rajo-ne. Ðiø tyrimø pradininkai buvo Rusijostyrëjai (1909), vadovaujami prof. J.Mer-èingo (kilusio ið Lietuvos). Toliau ðiuostyrimus tæsë prof. S.Kolupaila, inþ. J.Smil-gevièius ir kt. To meto elektros, hidrotech-nikos inþinieriai puoselëjo didþiules viltispakinkyti Nemunà, Nerá elektros gamy-bai, pagerinti laivybos sàlygas. Geriau-sias pavyzdys jiems buvo Latvija, suge-

bëjusi pasistatyti Kegumo hidroelektri-næ (1939) ant Dauguvos, veikianèià ikiðiol. Vëliau, sovietø laikais, kaimynai lat-viai jà iðplëtë ir pasistatë dar dvi, iðkop-dami á pirmaujanèias gretas pagal hid-roenergetikos indëlá Europoje.

Deja, tarpukariu šie projektai nebuvoágyvendinti dël ásigalëjusio elektros ga-mybos monopolio. Apie tai liudija straips-nis, skelbtas „Naujojoje Romuvoje“ 1940metais. „Apie Lietuvos elektrifikacijos sa-botaþà“ … Keliolika metø Vyriausybë bu-vo átikinëjama, kad elektra reikalinga þmo-gui…, kad mes su Albanija esame dau-giausiai atsilikæ elektros atþvilgiu Europo-je… ….Kauno miesto apðvietimas buvoatiduotas belgø koncesininkams… Jie irjø pakalikai ëmë stabdyti Turniðkiø HE (antNeries) statybà…, kad garantuotø da-bartiná ir bûsimà pelnà Kaune… Geros va-lios þmonëms buvo sunku kovoti su bel-gø kapitalu… Prof. S.Kolupaila gavo sa-vaitæ areðto…, inþ. J.Smilgevièiui uþ„ðmeiþtà“ buvo iðkelta byla… áspëtas, kadneruoðtø HE projektø….

1951 m. Maskvos „Hidroenergopro-jektas“ sudarë Nemuno upës komplek-sinio panaudojimo schemà, pagal kuriàðalies teritorijoje buvo numatytos 5 dide-lës HE (Druskininkø, Alytaus, Birðtono,Kauno ir Jurbarko (Sovietsko). Planuotane tik generuoti elektros energijà, bet irsukurti giliavandená laivybos kelià, sujun-giant Baltijos ir Juodàjà jûras. Pagal ðá

Objektas, projektoiniciatoriai, metai

Opozicija Pasekmës

Lietuvos HE projektø iniciatoriai, opozicija ir pasekmës

* Kartu yra neigiamas poveikis laivybai, vandens rekreacijai, paveldo atstatymui ir kt.

Nemunas („Birðtono kilpa“) irNeris (Turniðkës), prof. S.Ko-lupaila, J.Smilgevièius ir kt.,1922–1940.

Nemunas (Birðtono HE, ku-rios tvenkinys uþlieja Puniosðilà), Maskvos „Hidroener-goprojektas“ (1962–1967).

Kruonio HAE, SSRS Vakarøenergetikos sistema ir „Lie-tuvos energija“, 1988–1991.

Maþosios hidroelektrinës.Ûkio ministerija (atsakinga uþatsinaujinanèiosios energijosnaudojimà), privatûs investuo-tojai (2001–2004).

Elektros energijos gamy-bos monopolis Kaune (bel-gø koncesininkai ir jø vieti-ninkai).

Nieko nepastatyta.

Lietuvos inteligentija ir dide-lë dalis energetikos beihidroinþinieriø.

Atsisakyta. Pasiûlyta al-ternatyva: Kruonio HAE.

„Þalieji“, dalis visuomenës,uþsienio tautieèiø, moksli-ninkø (iðskyrus energetikosir hidroinþinierius).

Sutrukdyta statyba (ikišiol nebaigta), didelinuostoliai.

Tarptautinë (Koalicija uþðvarià Baltijà), vietos „þaliø-jø“ organizacija, Aplinkosministerija, Seimas, Vyriau-sybë.

Maþieji hidroenergijos ið-tekliai sumaþinti apie 2,5karto ir lyginamàja verteyra vieni maþiausiø ES ða-lyse, kai vertinami aplin-kosauginiai suvarþymai*.

Didelës hidroelektrinës – Ne-munas ir Neris. Ûkio ministe-rija (atsakinga uþ atsinauji-nanèiosios energijos naudo-jimà), privatûs investuotojai(2001–2004).

2001–2005 m. kadencijosSeimas, Aplinkos ministe-rija (teisës aktai, besàlygið-kai draudþiantys dideliøupiø tvenkimà), naftos, du-jø, angliø ir kito iðkastiniokuro importuotojai.

Didþiøjø hidroenergijosiðtekliø visai neliko. Ða-lis netenka maþiausiai 10proc. „þaliosios elek-tros“, kurià pakeièia im-portuojamà iðkastiná ku-rà naudojanèios ðilumi-nës elektrinës*.

planà Nemune buvo pastatyta tik viena– Kauno HE ir laivybos uostas su aukðtakrantine Kauno mieste. Vëliau Maskvosprojektuotojai pasiûlë vienà sustambin-tà vagos tipo Birðtono HE, apimanèià vi-sà Nemuno vidurupá iki Druskininkø. Norsenergetiðkai ir áspûdinga – daugiau kaip6 kartus galingesnë nei Kauno HE (650MW galios), taèiau visiðkai nepriimtinadël to, kad bûtø uþlieta daug þemiø,maþdaug 2,5 karto daugiau nei KaunoHE ir du treèdaliai Punios ðilo. Ðis va-riantas pagrástai turëjo daug prieðininkø,tarp jø inteligentijos ir hidrotechnikø, irnebuvo priimtas. Taèiau tokios gigantið-kos HE projektas, neatsiþvelgiant á aplin-kà, diskreditavo visà Nemuno hidroener-getikà. Jai buvo pasiûlyta alternatyva –Kruonio HAE. Taèiau tuo laikotarpiu ir vë-liau Latvijoje tokiems gigantiðkiems HEprojektams Dauguvoje buvo tyliai pritar-ta (Rygos ir Plevenës HE , árengta galia 4ir 8 kartus didesnë uþ Kauno HE).

Visiðkai kito likimo sulaukë KruonioHAE statyba 1989–1990 metais. „Þaliejiberniukai“ malë á ðipulius energetikus irhidroinþinierius, o jiems pritarë kai kuriesolidûs mokslininkai – televizoriø ekra-nuose rankomis lauþydami statybvietësnuobirø betonà, prognozuodami nerea-lius Kauno mariø vandens bangø aukð-èius, uþterðto dumblo pakëlimà ir ... siû-lydami vietoj HAE ákurdinti anèiø veisly-nà. Net ir dabartinis aukðèiausias ðaliespareigûnas, buvæs JAV aplinkosaugosdepartamento vadovas, kuris matë ðiltoir ðalto toje supervalstybëje, taip pat pa-lûþo – prisidëjo prie ðios antihidrotech-niðkos isterijos. Tik viena galima patei-sinti – vyko „dainuojanti revoliucija“.

„Þaliøjø“ organizacija „Koalicija uþðvarià Baltijà“ (CCB), ásikûrusi Ðvedijojeir veikianti Baltijos baseino regione, pa-skelbë ðio regiono ðaliø „raudonuosiustaðkus“, kelianèius potencialià grësmægamtinei aplinkai. Lietuvoje tarp jø atsi-dûrë maþosios HE ir Bûtingës naftos ter-minalas (visiðkai nesulyginami dalykai).Kitoms ðalims nurodyti: Baltijos pajûriouþstatymø paþeidimai (Latvija); radioak-tyviøjø atliekø saugykla ir uosto akvato-rijos gilinimas (Estija); upiø tarða nuote-komis ir naftos gavyba (Kaliningradas);oro uosto statyba ir Baltijos silkiø gau-dymas (Ðvedija); naujo automobiliø til-to statyba (Vokietija). Vadinasi, Lietuvosmaþosios HE, pasiþyminèios vienu ma-þiausiø potencialø Baltijos jûros regio-ne (iðskyrus Estijà), yra labiausiai „pra-sikaltusios“ gamtosaugai. Paradoksalu,taèiau toje paèioje Ðvedijoje, kuri turidaugiau kaip 1600 maþøjø HE, sutei-kiami „þalieji sertifikatai“.

Kalbësime atvirai. Dabartinë gamtossergëtojø vadovybë yra asmeniðkai nu- �


siteikusi prieð naujø uþtvankø statybà, hid-roenergetikos plëtrà, menkina jos indëlá.Bandoma átikinti, kad uþtvankos masiðkaigriaunamos Prancûzijoje, Ðvedijoje, Da-nijoje, JAV, tad jø nereikëtø statyti ir mûsøðalyje. Jø nuomone, „… pastarojoje ðaly-je daugiausia jø pastatyta ir daugiausia nu-griaunama – 465, numatyta dar keli tûks-tanèiai …“. Taèiau, kaip rodo faktai, pra-

rinama Nevëþio upës, prie kurios ásikû-ræ du dideli pramoniniai miestai – Pane-vëþys ir Këdainiai, ekologinë bûklë.Ðiam tikslui 7-àjá deðimtmetá ant Ðven-tosios ties Kavarsku pastatyta uþtvan-ka, ties kuria susitvenkæs vanduo siur-bline buvo pumpuojamas á Nevëþá. Ðiuometu ðios sistemos nefunkcionuoja.

2006 m. sausas vidurvasaris labai ið-sekino didelæ ðalies upiø dalá, vandenslygis buvo vienas þemiausiø, sàlygosvandens gyvûnijai tapo nepakeliamos.Jas gelbstint nuo visiðko iðdþiûvimo kaikuriose vietose buvo nuleidþiamas tven-kiniuose sukauptas vanduo. Deja, jo taippat neuþteko. Kad ateityje taip neatsitik-tø, bûtina iðtirti naujø vandens rezervø su-darymo galimybes, kurie apimtø upes ireþerus sujungiant juos á vientisà vandensiðtekliø valdymo sistemà.

Tendencingø ir vienpusiðkø vertinimøið oponentø tenka iðgirsti ir apie KaunoHE. Esà ji uþterðusi ir praþudþiusi Nemu-nà, uþliejusi þemes, sunaikinusi þuvinin-kystæ, kraðtovaizdá ir pan. Dalis tiesos dëlþemiø uþliejimo, trukdymo þuvininkystei,pertveriant upæ be þuvø tako ir navigaci-jos ðliuzo, èia yra. Yra ir kitø problemø. Taiþemiau HE suintensyvëjæ vandens lygio

svyravimai, paþemëjæs upës dugnas, priekurio labai daug prisidëjo Nemuno þvyrokasëjai, besikaupiantis dumblas mariøpradþioje. Ðie procesai yra valdomi ir jøgalima iðvengti arba sumaþinti juos iki mi-nimumo. Didesnë problema – sausmeèiupablogëjanti vandens saugyklos vandenskokybë ir sulaikomi terðalai, atkeliavæ iðaukðtupio. Taèiau Kauno HE iðgelbëjoKurðiø marias nuo praþûties. Kita vertus,ne tvenkinio kaltë, kad terðalai jame kau-piasi. Tai civilizacijos rykðtë – vasaros me-tu bloga vandens kokybë Baltijos jûroje,Kurðiø mariose. Ironiðka, taèiau jose nëranë vieno tvenkinio. Kaip sako liaudies pa-tarlë, „nëra to blogo, kas neiðeitø á gera“.Yra ásteigtas Kauno mariø regioninis par-kas, saugomos vertingos paukðèiø ir þu-vø rûðys, atsiveria nuostabus kraðtovaiz-dis. Kauno mariø pakranèiø zona tapomëgstama kaunieèiø poilsio vieta. Èiamaudomasi, buriuojama, þvejojama. Dirb-tinio vandens telkinio apylinkiø þemës kai-na didþiulë, þmoniø noras artëti prie van-dens – didþiulis, taèiau statybas ribojagrieþti draustinio reikalavimai.

Dirbtiniø vandens telkiniø paskelbimassaugomomis teritorijomis nëra naujienair kitose pasaulio ðalyse: Ðkotijoje – Acha-nalto, Japonijoje – Miygase didelës van-dens saugyklos paskelbtos draustiniais(specialaus mokslinio dëmesio vietovës),o Pietø Afrikos Respublikos Palmiet HAE– UNESCO biosferiniu draustiniu.

Dabartinis trijø deðimtmeèiø laikotar-pis siejamas su þiemø atðilimu, todël pa-vasario potvyniø grësmë sumaþëjo. Mû-sø karta pamirðo potvynio vandenimisuþlietà Kaunà, kurá dabar patikimai ap-saugo Kauno HE (nuo ledø sangrûdø,pakelianèiø vandens lygá). Prie Nemuno,Neries, Akmenos-Danës, Minijos ir kitøðalies upiø iðsidësèiusios miestø ir gy-venvieèiø dalys yra potencialiai uþlieja-mose teritorijose. Uþtvankos ir jø tvenki-niai kartu su kitais hidrotechnikos stati-niais yra pagrindinës potvyniø valdymoinþinerinës priemonës.

Laivyba ir uþtvankos

Nemunas yra pagrindinë ðalies vi-daus vandens transporto arterija, o ruo-þas Kaunas–Klaipëda – tarptautinis van-dens kelias (E-IV klasës). Neries upë lai-koma perspektyviniu vandens keliu.

Ðiuo metu ðalies krovininæ ir keleivi-næ (pramoginæ) laivybà upëmis (Nemu-nu) yra iðtikusi krizë lyginant su soviet-meèiu. Sausumos transportas (automo-biliai ir geleþinkelis) visiðkai nurungë lai-vybà upëmis (vargu ar sudaro kelis pro-centus buvusios kroviniø ir keleiviø ga-benimo apimties). Panaðus likimas iðti-ko ir kitas buvusias Rytø bloko komunis-tines ðalis. Nepaisant ðito, atsiþvelgiant á

2 pav. Padvariø uþtvanka (Akmenos upë, Kretinga), prie kuriosásikûræs populiarus rekreacinis centras

ëjusá ðimtmetá JAV jø nugriauta maþiau nei1 procentas. Be to, buvo griaunamos ma-þos, apleistos, netinkanèios elektros ener-gijai gaminti. Kita vertus, uþtvankos yracivilinës inþinerijos statiniai, kuriø naudo-jimo laikas nëra begalinis (apie 100 me-tø). Visi puikiausiai þino apie senø pasta-tø griovimà didþiuosiuose miestuose.

Vieðai pareiðkiama – tvenkiniai darkokraðtovaizdá, juose kaupiasi sunkieji me-talai, uþtvankos kenkia vandens turizmui,jie uþneðami dumblu, kai prarandamosjø galimybës reguliuoti potvynius arbanaudoti hidroenergetikoje. Visi šie klai-dingi teiginiai buvo pakartoti buvusio Sei-mo (2004) dokumente, „pagrindþiant“Vandens ástatymo 14 straipsnio pakeiti-mà dël draudimo Nemune ir daugelyjeðalies upiø, vertingø energetiniu atþvilgiu,statyti uþtvankas.

Lentelëje pateikiama ðalies hidroener-getikos plëtros iniciatoriai, opozicija ir iðjos kylanèios pasekmës.

Aplinkosauginës ir rekreacinëspaskirties tvenkiniai

Tvenkiniø vanduo naudojamas upiøvandeningumui padidinti sausros metu.Tai gerai þinomas bûdas ir mûsø ðalyje.

Praeito ðimtmeèio 8–9-àjá deðimtme-èiais veikë Ðeðupës upës apvandenini-mo sistema. Ið patvenkto Dusios eþerotranzitu per Simno, Þuvinto eþerus, Do-vinës upæ á Ðeðupæ patekdavo papildo-mi vandens kiekiai. Tuo metu Marijam-polës cukraus fabrikas iðleisdavo daugterðalø á Ðeðupæ ir pagal to meto sam-pratà juos reikëdavo praskiesti. Buvo ge-

�


Europos komisijos reikalavimus numaty-ta plëtoti vidaus vandens laivybà, moder-nizuoti Nemuno vandens kelià, atnaujin-ti uostus (pvz., Kaune), árengti prieplau-kas ir pradëti naudoti laivybos kelià Ne-rimi nuo Kauno iki Jonavos, ásteigiantuostà pastarajame mieste.

Vienas pagrindiniø laivakelio techni-niø parametrø yra jo gylis, kuris Nemune(iðskyrus Kauno marias) ir Neryje nërapakankamas nei krovininei, nei keleivi-nei laivybai. Tie vandens keliai navigaci-jos metu yra per seklûs. Reikiami laiva-kelio vandens gyliai išlaikomi ávairiais bû-dais: upës dugno gilinimu, bûniø (pusuþ-tvankiø) ir patvankos statiniø (uþtvankø)statyba. Pirmasis bûdas – dugno kasi-mas nëra priimtinas nei ekonominiu, neiekologiniu atþvilgiu. Bûniø statyba nërapigi, jø prieþiûra taip pat reikalauja nema-þø investicijø. Patvankos – lengvai suda-ro bûtinus laivybai vandens gylius. Taèiaujø statyba brangi, reikalingi laivybos ðliu-zai, paveikiantys upës aplinkà ir vandensekosistemas. Kita vertus, jø statyba tik vie-nam tikslui – laivybos sàlygoms pagerinti– sunkiai pasiteisina ekonomiðkai. Dau-gelio ðaliø patirtis rodo, kad HE kaskadøstatyba labiausiai praverèia vandenstransportui. Ðis tandemas daþniausiai bû-na naudingiausias. Maþiems laiveliamsplaukioti uþtvankø statyti nereikia, taèiaukrovininei laivybai – jos bûtinos.

Tikslas – kompleksinis upës vandensiðtekliø naudojimas

Natûralus upës vandens reþimas daþ-nai nesutampa su vandens naudotojø arvartotojø reikalaujamu vandens kiekiu.Ðtai ðiltuoju metø laiku – vasarà arba itinðaltà þiemà trûksta vandens. Todël bûti-na sukaupti vandens atsargà (vandenssaugyklose, tvenkiniuose), kai yra nuo-tëkio perteklius. Didþiausias ekonomi-nis, socialinis ir aplinkosauginis efektaspasiekiamas tada, kai upës vandens ið-tekliai naudojami ne vienam, o keliø van-dens ûkio sektoriø poreikiams tenkintikartu su aplinkiniais verslais (pvz., laivy-bai, þuvininkystei, vandentiekai, þemiødrëkinimui, apsaugai nuo potvyniø, upësir jos aplinkos gerinimui, hidroenergeti-kai, rekreacijai ir kt.).

Didþiosios upës (Nemunas ir Neris).Beveik visos ankstesnës Neries vandensiðtekliø naudojimo studijos buvo skirtosenergetinëms reikmëms tenkinti. Vienaið pastarøjø studijø (2004) gvildeno ðiosupës kompleksinio panaudojimo galimy-bes susisiekimui, elektros gamybai, van-dentiekai, apsaugai nuo potvyniø, rekre-acijai. Šiuo metu, prieðingai nei Nemu-nas, Neris beveik nenaudojama nei ûkio,nei rekreacinëms reikmëms. Siûlomi pa-tvankos statiniai sudarytø palankias sà-

plëtrai. Kiekvieno sektoriaus teikiamas pel-nas ar jo svarba iðreikðta ekonomine ver-te. Tai leidþia palyginti jø ekonominæ, so-cialinæ-kultûrinæ naudà dabar ir ateityje.Nedidelio upës ruoþo (Kaunas–Jonava)panaudojimas laivybai ir hidroenergetikaipapildomai duotø 40–45 mln. Lt pelnoper metus. Bûtø teigiamas poveikis aplin-kos apsaugai (atmosferos, transporto tar-ðai maþinti) ir socialinei kultûrinei aplinkai.Dalis Jonavos miesto (apie 1,8 km2) yradidelës rizikos, uþliejamoje pavasario po-tvyniø vandenimis, teritorijoje. Todël Ne-ries uþtvanka aukðèiau ðio miesto kartusu kitais hidrotechnikos statiniais ðià rizi-kà galëtø sumaþinti.

Prieðingai nei Neries, dauguma anks-tesniø Nemuno tyrimø buvo skirti kom-pleksiniam vandens iðtekliø naudojimui,apimant energetikà ir krovininæ laivybà.Juose paprastai figûruodavo uþtvankos.Viena ið pastarøjø studijø (2006) nagri-nëjo Nemuno vandens kelio Kaunas–Klaipëda ruoþo gyliø padidinimo galimy-bes ir kroviniø uosto parinkimo vietà Kau-

padidinti uþtvankos turëtø tarnauti ener-getinëms reikmëms.

Kauno miesto 2005–2015 m. strate-giniame plane ketinama atgaivinti laivy-bà Nemunu, pastatyti kroviniø uostà Pet-raðiûnuose, pagerinti upës estetiná vaiz-dà, sutvarkyti jos neiðvaizdþius krantusárengiant krantines, prieplaukas ir taip pri-traukti investicijas turizmui bei rekreaci-jai. Ðiam tikslui pasiekti bûtina pakelti van-dens lygá, kuris laiduotø laivybai reikia-mus gylius, paslëptø eroduojanèiuskrantus, sumaþintø vandens lygio svy-ravimus dël Kauno HE reþimo. Numatytidu þemo aukðèio patvankos statiniai Ne-mune (þemiau Neries ir Nemuno santa-kos bei Petraðiûnø) su laivybos ðliuzu,þuvitakiu ir kompaktiðka hidroelektrine.Tik esant pastarajai ðis sumanymas tam-pa ekonomiðkai patrauklus. Valstybë ne-turëtø investuoti á patvankos statinius, oprivatus kapitalas, kurá tikrai sudomintøenergijos gamyba, bûtø ilgalaikë konce-sija. Be minëtøjø patvankos statiniø, ðisprojektas techniðkai neágyvendinamas.

Visø ðiø projektø realizuoti nëra áma-noma dël galiojanèiø uþtvankø statybosdraudimø.

Bus daugiau

3 pav. Gargþdø HE griuvësiai (Minijosupës ichtiologinis draustinis). Kas ir

kada juos sutvarkys?

lygas Nemuno laivybos keliui pratæsti ðiaupe iki Jonavos derinant su elektros ga-myba. Numatant patvankø vietas, jø tech-ninius parametrus, atsiþvelgta á prieðtarau-janèiø sektoriø reikalavimus (þuvø apsau-gos ir iðtekliø atkûrimo, þuvø verslo, van-dens kokybës, rekreacijos, kraðtovaizdþioestetiðkumo ir kt.). Patvankø poveikiai në-ra lemiantys minëtøjø sektoriø bûklei ir jø

ne. Nagrinëtas seklusis (maþiau kaip 1,5m), vidutinio gylio (2 m) ir gilusis (3 m)vandens kelias. Pastarasis scenarijus –tolesnës perspektyvos, nes jam ágyven-dinti Nemune bûtini patvankos statiniai.Esant giliajam vandens keliui, Nemunegalëtø plaukioti upinio-jûrinio tipo laivai,laivybos rinka taptø atvira Vakarø ðalims.Ðio projekto komerciniam patrauklumui


Vytauto Didþiojo universitete tarp pir-møjø katedrø nuo 1922 m. rugsëjo buvoir Elektrotechnikos katedra. Jai vadovautinuo pat pradþiø pakviestas inþ. JeronimasÐliogeris, po Pirmojo pasaulinio karo irRusijos revoliucijos gráþæs ið Sankt Peter-burgo á Lietuvà. Jis, kaip jam skirtame ne-krologe raðë prof. P.Jodelë, buvo to meto„vienas ið geriausiø Lietuvos elektrotech-nikos specialistø ir teoretikø“. Kadangi, bedarbo universitete, jis dar aktyviai reiðkë-si tautininkø sàjungoje ir buvo vienas iðKauno miesto elektros apðvietimo akcinësbendrovës direktoriø, tai iki 1990 m. apieprof. J.Ðliogerá buvo maþai raðoma ir jovardas minëtas tik nedidelëje KPI Elektro-technikos fakulteto darbuotojø grupëje.Senieji fakulteto dëstytojai, jo mokiniai,profesorius L.Kaulakis, docentas J.Zda-nys, 1983 m. minint Elektrotechnikos ka-tedros ðeðiasdeðimtmetá, prisiminë pirmàjásavo katedros vedëjà.

Prof. Leonas Kaulakis tada raðë:„…Tai buvo tikrai doras, sàþiningas irdraugiðkas þmogus. Daug nervø J.Ðlio-geriui sugadino prasidëjæ visuomenësginèai su Belgø bendrove – jis jautësi tar-tum ant dviejø këdþiø. Ðliogeris buvo tem-peramentingas þmogus ir kartais nesu-sivaldydavo, todël turëjo nesusipratimøir tinkluose. Paskaitas skaitydavo kiekkarðèiuodamasis ir truputá tarmiðkai“.

KTU prof. Stanislovas Masiokas, jau8-àjá deðimtmetá pradëjæs tyrinëti Lietu-vos elektrotechnikos mokyklos istorinæraidà, paþymi prof. Jeronimo Ðliogeriovietà tarp Lietuvos elektrotechnikø, kaippirmøjø originaliø elektrotechnikos kny-gø autoriø ir pirmøjø Lietuvos universite-te mokslus baigusiø elektrikø mokytojà.

Jeronimas Ðliogeris gimë 1871 m.gruodþio 15 d. Bruþiø kaime, Panevëþioapskrityje, kur jo tëvas Antanas Ðliogerisnuomojo ûká. Po keliø metø tëvas pirkoNemaniûnø kaime didesná ûká. Ið èia Je-ronimas kartu su broliu Pranciðkum ið-vyko mokytis á Panevëþio realinæ ðeðiøklasiø mokyklà.

Panevëþyje mokslai sekësi, tad darmokë turtingesniø bajorø vaikus. VasaràJeronimas padëdavo tëvui dirbti þemæ.Baigus keturias klases, tëvai norëjo, kadJeronimas ir Pranciðkus eitø á kunigø se-minarijà. Pranciðkus taip ir padarë, o Je-ronimas iðsipraðë, kad tëvai dar padëtø

Prof. Jurgis ÐLIOGERIS

Ðiais metais suëjo 135 metai nuo pirmojo Lietuvoselektros inþinieriaus ir pedagogo Jeronimo Ðlioge-rio gimimo, o ðiø metø balandþio mënesá artimieji

jau paminëjo ir 70-àsias jo mirties metines. Minintðias datas, Lietuvos elektrikø visuomenei prime-

name elektros inþinerijos Lietuvoje pradininkà.

JeronimasPirmasis Lietuvos

Elektrotechnikoskatedros vedëjas –

Ðliogeris

universiteto

prof.

baigti realinës mokyklos 5-àjà ir 6-àjà kla-ses. Baigæs ðeðias klases Jeronimas ið-vyko á Velikije Luki baigti septintosios kla-sës, t.y. visos realinës mokyklos, kurià bai-gæs ágijo teisæ stoti á aukðtàjà mokyklà.

Baigæs realinæ mokyklà, atliko viene-riø metø karinæ tarnybà kaip laisvai sam-

domas kareivis. Tarnavo Kaune, Ðan-èiuose, 28-oje artilerijos brigadoje. Tar-naudamas mokë karininkø vaikus ir uþtai gavæs rekomendacijas dar kurá laikàPskove tarnavo paðto telegrafistu.

1895 m. ástojo á Sankt Peterburgo elek-trotechnikos institutà. Studijuojant reikë-

Nuotraukoje –Jeronimas Ðliogeris (kairëje) irprof. M.Ðatelenas


kyklø tremtiniams steigimu ir kt.Apie ryðius su Lietuva, apie Lietuvos

kaimo traukà, kurià jautë gyvendamasSankt Peterburge, raðo jo sûnus pulki-ninkas Vaclovas Ðliogeris savo knygoje„Antanas Smetona, þmogus ir valstybi-ninkas“: „… Kad ir gyvendamas svetur,brendau lietuviðkoje dvasioje. Mûsø ðei-ma beveik kas vasarà atvykdavo poraimënesiø á Lietuvà ir apsistodavo Rozali-mo miestelyje, kur tëvas vasarojimui bu-vo pirkæs namus. Besilankydamas pastëvo brolius ûkininkus, gyvenusius neto-liese kaime, turëjau progos arèiau paþintikaimo gyvenimà ir su visais lietuviðkai kal-bëtis. Tëvas rûpinosi mano iðsilavinimu,leido á mokslus, o namuose samdë mo-kytojas, kurios iðmokë mane prancûzø irvokieèiø kalbø. Svarbiausia, tëvas iðaugi-no mane lietuviu. Su tëvu kalbëjausi visa-da lietuviðkai, namuose tarnaites taip patlaikë lietuves. Tad Petrapilyje gyvendamasgerai kalbëjau lietuviðkai, skaièiau lietuvið-kas knygas, taip pat ir raðiau lietuviðkai,kad ir su klaidomis. Tëvas ákvëpë man të-vynës meilæ ir pasididþiavimà didinga Lie-tuvos praeitimi. Tëvo bute vykdavo viso-kiø lietuviø organizacijø susirinkimai, taiginuo pat maþens bent ið ðono teko stebëtilietuviðkos veiklos pasireiðkimus ir, jauesant gimnazistu, susipaþinti su dauge-liu studentø, kurie nepriklausomos Lietu-vos laikais uþëmë atsakingas vietas… Kasnulëmë, kad A.Smetona pasirinko manesavo adjutantu, tikrai neþinau. Spëju, kadèia galëjo turëti reikðmës p. Smetonø se-na paþintis su mano tëvais…”

1920 m. J.Ðliogeris gráþo á Lietuvà irèia ëjo Lietuvos geleþinkeliø elektros sky-riaus virðininko pareigas, o nuo 1923 m.Kauno miesto elektros apðvietimo akci-nëje bendrovëje buvo tinklo virðininkas– direktorius. Èia dirbo iki pat mirties.

Susikûrus Kaune universitetui, inþ. Je-ronimas Ðliogeris buvo pakviestas nuo1922 m. rugsëjo 1 d. dëstyti elektrotech-nikos dalykø privatdocento teisëmis.1923 m. liepos mën. jam suteikiamas do-cento vardas. 1927 m. birþelio 1 d. pa-keliamas á ekstraordinarinius profesorius,o dienà prieð savo mirtá, 1936 m. balan-dþio 26 d., – á ordinarinius profesorius.

1925 m. Lietuvos technikø draugijai per-siorganizavus á Lietuvos inþinieriø ir archi-tektø sàjungà, prof. Jeronimas Ðliogeris bu-vo iðrinktas pirmuoju jos pirmininku.

1926 m. ákûrë Lietuvos rajoniniø elek-tros stoèiø bendrovæ. Dalyvavo didþiau-sios prieðkarinëje Lietuvoje Petraðiûnøelektrinës statyboje.

Ið jo spausdintø moksliniø darbø pa-þymëtini „Kintamoji srovë“, 1931 m.,„Elektrinis medþiagø atsparumas“, 1927–1929 m., „Perkûnsargiai”, 1925 ir 1930m., studentams spausdintos „Elektro-

jo uþsidirbti pragyvenimui. Metus sunkiaivertësi pamokomis. 1898 m., bûdamastreèio kurso studentas, atliko praktikà Lie-pojos–Rovno geleþinkelio telegrafe, kurbuvo remontuojamos Liepojos–Maþeikiøir Kalkûnø–Radviliðkio telegrafo linijos. Va-sarai baigiantis buvo atðauktas á telegra-fo tarnybos valdybà Minske projektuotiLiepojos prekiø stoties keliø apðvietimo.

Bûdamas treèio kurso studentasJ.Ðliogeris pradëjo dirbti Belgø bendro-vëje „Sankt Peterburgo elektrinis apðvie-timas“ techniku, vadovavo kabelinio tin-klo tiesimui. Ðá darbà jam pasiûlë prof.M.Ðatelenas. Jis per paskaità studentamspareiðkë, kad Belgø bendrovei „Sankt Pe-terburgo elektrinis apðvietimas“, statanèiaielektros stotá, reikalingi penki studentai,mokà prancûziðkai, priþiûrëti statybos. Pa-sak profesoriaus, tai bûsianti gera prakti-ka, be to, gausià neblogà algà, apie 50rubliø per mënesá. J.Ðliogeriui, kuris darbandë atsisakyti, nes nemokëjo prancû-ziðkai, prof. M.Ðatelenas ramiai pasakë:„íè÷åãî, ðàáî÷èå íàøè ðóññêèå –ñãîâîðèòåñü“.

1899 m. pradþioje, vis dar bûdamasstudentu, kelis mënesius dirbo kitosSankt Peterburgo bendrovës – „Helios“– statybos biure, projektuojant centrinæSankt Peterburgo elektros stotá. Taèiau1899 m. geguþæ vël gráþo dirbti á Belgøakcinës bendrovës kabeliø tinklo skyriø.Tø paèiø metø rudená paskirtas kabeliøtinklo skyriaus vedëjo padëjëju, o kitø me-tø liepà – kabeliø tinklo vedëju.

1900 m. Jeronimas Ðliogeris baigëSankt Peterburgo Imperatoriðkàjá elektro-technikos institutà ir toliau tarnavo Bel-gø bendrovëje iki pat 1917 metø vasa-ros, kol Sankt Peterburgo miesto valdy-ba Belgø bendrovës elektros stotá perë-më savo þinion.

Bûdamas kabeliø tinklo vedëju, nuo1901 m. kartu ëjo ir vyriausiojo inþinieriauspareigas. Raðydamas apie savo tarnybàSankt Peterburge, ðá skyriø vadino paskirs-tymo ir perdavimo tarnyba. Tiesioginëjeelektros energijos paskirstymo ir perdavi-mo tarnybos þinioje buvo keturi skyriai:poþeminis tinklas su gatviø apðvietimu,transformatoriai ir techninë atskaitomybë,instaliacija pas abonementus, oro linijosir varikliai pas abonementus, skaitikliai.Tarnybos virðininkas kiekviename ið ðiøskyriø turëjo pagalbininkus.

Daugiausia dëmesio buvo kreipiamaá pirmuosius skyrius; visi tinklo iðplëtimoir rekonstrukcijos projektai buvo atlieka-mi Jeronimo Ðliogerio, o stoties moderni-zavimo projektai (agregatø, aparatø, sro-vës sistemos parinkimas) jam konsultuo-jant. Kadangi bendrovës direktorius-val-dytojas buvo ne inþinierius, tai vyriausio-jo inþinieriaus veiklos sfera buvo didelë.

Sankt Peterburgo Belgø bendrovëselektros stotis buvo vienfazë. 1913–1914m. buvo sudarytas projektas jà ir tinklàperdirbti á trifazæ sistemà. Projekte buvonumatyta á tolimesnius miesto rajonustiekti elektros energijà kabeline 20 kVátampos linija. Buvo suprojektuotos dvitransformatorinës pastotës, kiekviena po6000 kVA, – viena aukðtinanti 3,8/20 kV,kita þeminanti vël iki 3,8 kV.

Projektuojant šiuos darbus Jeroni-mas Šliogeris kartu su kitos Sankt Peter-burgo elektros stoties (Helios), kuri savovienfazæ stotá irgi norëjo perdirbti á trifazæsistemà, vyriausiuoju inþinierium buvokomandiruotas á uþsiená susipaþinti supanaðiais darbais. Tuomet jie aplankëelektros stotis Berlyne, Niurnberge, Ciû-riche, Badene, Kelne ir Amsterdame.

1914 m. pavasará stoties ir tinklo mo-dernizavimo projektai buvo skubiai baigtiir prasidëjo statyba, kurià nutraukë ka-ras. Keli kilometrai pakloto kabelio taip irliko gulëti þemëje.

Nuo 1904 m. iki pat išvykimo iš SanktPeterburgo Jeronimas Šliogeris buvo tik-rasis Imperatoriškosios rusø technikosdraugijos elektrotechnikos skyriaus narys.

Ðis skyrius rengdavo elektros árengi-mø ir eksploatavimo taisykles, elektrosmedþiagø ir árengimø normas. Jas tvir-tindavo visos Rusijos elektrotechnikø su-vaþiavimas. Taisyklës ir normos buvospausdinamos suvaþiavimø darbuose irþurnale „Elektrièestvo“.

Jeronimui Ðliogeriui, kaip tikrajamdraugijos nariui, 1908–1910 m. buvo pa-vesta sudaryti visos Rusijos elektros sto-èiø statistikà. Rezultatai paskelbti þurna-le „Elektrièestvo“ ir „Zapiski I.R.T.O.“. Jamtaip pat tekdavo daþnai dalyvauti drau-gijos posëdþiuose; pareikðtos ávairiaisklausimais nuomonës buvo publikuoja-mos þurnale „Elektrièestvo“.

Prof. J.Ðliogeris, gyvendamas SanktPeterburge, visà laikà palaikë ryðius su ki-tais lietuviais – priklausë „Lietuviø inteli-gentø draugijai Petrapilyje“. Jis visomis sa-vo galiomis ir lëðomis padëdavo tuo laikuSankt Peterburge studijavusiems lietu-viams. Kaip raðoma jo nekrologe, „daugðiandien yra inteligentø, kurie yra gavæ iðvelionies stipendijas mokslams eiti…“ Taibuvo kuklus ir sàþiningas savo srities spe-cialistas. Atsisveikindamas su velioniuprof. Jodelë teisingai pasakë, kad „mesnetekome vieno ið sàþiningiausiø ir teisin-giausiø lietuviø, kuris tik savo darbðtumuir energija, neturëdamas jokiø protekcijø,pasiekë tokià aukðtà ir garbingà vietà”.

1915 m. Jeronimas Ðliogeris buvo vie-nas ið lietuviams karo tremtiniams ðalposorganizatoriø Sankt Peterburge, vëliau sudr. J.Alekna, M.Yèu leido laikraðtá „Lietu-viø balsas“. Rûpinosi ávairiø kursø ir mo- �


technikos paskaitos“, 1925 m., ir þurnaløstraipsniai elektrotechnikos klausimais.

Labiausiai teorinis jo darbas yra „Elek-trinis medþiagø atsparumas“. Ðiame dar-be nagrinëjamas elektrinis laukas, esan-tis tarp laidininkø, turinèiø potencialà, pri-taikant tuos reiðkinius procesams, vyks-tantiems elektros perdavimo linijose, ka-beliuose ir transformatoriuose. Pirmojojedalyje apþvelgiama ir aiðkinama elektriniolauko ir elektrinës indukcijos teorija. Nag-rinëjama elektrinio pramuðimo teorija. Te-orijos aiðkinimas visur paremtas praktiniaisskaièiavimais ir pavyzdþiais. Perþvelgæ Lie-tuvos techninæ spaudà, straipsniø elektro-technikos klausimais iki 1930 m., be prof.Jeronimo Ðliogerio darbø, nerasime. To-dël darbà „Elektrinis medþiagø atsparu-mas“ galima bûtø laikyti pirmuoju lietuvið-ku elektrotechnikos srities moksliniustraipsniu (o gal ir monografija).

„Elektrotechnikos paskaitos“, 1925 m.iðleistas pirmasis lietuviðkas elektrotech-nikos vadovëlis, stebina dabartinius skai-tytojus ávairiais aspektais. Pirmiausia pa-þymëtina tai, kad, praëjus vos trejiems me-tams (o gal ir einant tretiems) kai buvo ákur-ta katedra ir pradëtos kurti laboratorijos,jau buvo iðspausdintas pirmasis vadovë-lis, apimantis pagrindinius elektrotechni-kos klausimus. Vadovëlis raðytas susipa-þinus su daugeliu ðaltiniø, ið kuriø, kaippats autorius pratarmëje paþymi, didþiau-sià átakà jam padarë Karlsruhës aukðto-sios technikos mokyklos profesoriaus dr.A.Thomaeleno dëstymo bûdas, pasiþy-mintis aiðkumu ir glaustumu. Ir dabar skai-tant ðio pirmojo lietuviðko vadovëlio teori-nius skyrius, galima daug kà panaudotiaiðkinant elektrotechnikos kursà.

„Elektrotechnikos paskaitose“ nagrinë-jami elektromagnetiniai reiðkiniai, kintamo-sios srovës grandinë ir nuolatinës srovësárenginiai (maðinos). Atkreipdamas dëme-sá á mokymo dalykø tarpusavio ryðá ir tæsti-numà, autorius nemanë, kad reikia „raðytiapie nuolatinës srovës pagrindinius dës-nius, nors pirmose paskaitose Omo, Kir-chhofo ir Dþaulio dësniai bûna trumpai pri-menami ir aiðkinami. Taip pat pateiktamekurse bemaþ nieko neminima apie matavi-mo aparatus, nors jø konstrukcija ir tipai taippat bûna aiðkinami kurso pradþioje. Auto-riaus nuomone, studentai darbuodamiesilaboratorijoje gali susipaþinti su aparatais,o pagrindiniai dësniai nuolatinës srovës yrajiems þinomi jau ið bendro fizikos kurso“ (Ið„Elektrotechnikos paskaitø“ pratarmës).

Knygoje randame ir pirmuosius lietu-viðkus elektrotechnikos terminus, kuriødaugelis dabar pasikeitæ. Prof. J.Ðliogerisknygose nepirðo savo sugalvotø terminø,bet siûlë galimus variantus, pateikdamasjø reikðmes vokieèiø ar rusø kalbomis, ku-riomis naudojosi studijuodamas elektro-

technikos literatûrà. Daugelis specialiøjø ter-minø palikti svetimomis kalbomis (vokieèiø,prancûzø) – ðunt maðina, Compound maði-na, armatûra (inkaro apvija) ir kt.

Antroji vadovëlio „Elektrotechnika“ da-lis – „Kintamoji srovë“, iðleista po ðeðeriømetø. Tai fundamentalesnis darbas. Joje ið-dëstomi visi pagrindiniai kintamosios sro-vës grandiniø ir árengimø klausimai. Þvel-giant á jø dëstymà ðiø dienø poþiûriu krintaá akis visiðkai kitokie klausimai ir jø iðdësty-mo eiliðkumas. Pirmiausia tai matyti perþvel-gus turiná: 1. Kintamosios srovës dësniai;2. Transformatoriai; 3. Sinchroninës maði-nos; 4. Sujungimø savybës trifazëje srovë-je; 5. Elektros energijos perdavimas ir pa-skirstymas; 6. Asinchroninës maðinos; 7.Kintamosios srovës kolektorinës maðinos;8. Elektros srovë dujose; 9. Elektros ener-gijos kaina. Visi ðie klausimai buvo aktua-lûs to meto dar silpnai Lietuvos elektrifika-cijai ir pramonei. Svarbiausia buvo elektrosenergijos gamyba ir jos paskirstymas, o neelektros árenginiø projektavimas ir gamyba.

Jeronimas Ðliogeris ir buvo elektrosenergijos perdavimo ir tiekimo specialis-tas. Pagal dabartinius reikalavimus abi va-dovëlio dalis galima laikyti pritaikytas ben-driems inþinieriø poreikiams, o monogra-fija „Elektrinis medþiagø atsparumas“ skir-ta profesionalams elektrikams. Antra ver-tus, ji yra ir teorinis ávadas á antràjà vado-vëlio „Elektrotechnika“ dalá – „Kintamojisrovë“, kuri yra labiau taikomoji, iðdëstytapakankamai aiðkiai, gausiai iliustruojantdëstomà medþiagà pavyzdþiais. Kintamo-sios srovës dësningumai aiðkinami nau-dojant vektorines diagramas.

„Perkûnsargiai“ – populiariai paraðytaknyga, skirta Lietuvos kaimo ûkininkams.J.Ðliogeris, pats kilæs ið kaimo, gerai supra-to, kad reikia ðviesti ûkininkus, padëti jiemsapsaugoti trobesius nuo þaibo. Ðios kny-gelës II laidos pratarmëje autorius raðë:„Vykdant þemës reformà ir skirstant kaimusviensëdþiais, naujakuriams daþnai tenkastatydintis atviram lauke, kur greta nëra jo-kiø aukðtesniø medþiø. Tokiems trobesiamsið perkûnijos gresia didelis pavojus. Dva-ruose ir kaimuose þaibo maþiau tereikia bi-joti, nes aplinkiniai aukðtieji medþiai suda-ro savotiðkus perkûnsargius, nors ir nela-bai tobulus. Todël, pastaèius trobesius at-virame lauke, reikia juos bûtinai aprûpintiperkûnsargiais. Turëdamas tai galvoje ir no-rëdamas supaþindinti kuo platesnius visuo-menës sluoksnius su þalingu þmogui þai-bo veikimu ir tinkamomis apsaugos prie-monëmis, ypaè mûsø kaimo sàlygomis, lei-dþiu ðio raðinëlio antràjà laidà“.

Prof. Jeronimo Ðliogerio veikla ir dar-bai byloja apie jo neeilinius nuopelnus Lie-tuvos mokslui ir technikai ir leidþia já minë-ti tarp kitø mûsø kraðto mokslo ir visuo-menës veikëjø.

�

Tuo paèiu metu buvo teikiama ne-maþa finansinë parama ávairiø subsidijøir paskolø pavidalu ávairioms artimiausiosateities energetikos problemoms spræsti.Taèiau, ruoðiantis priimti tolimesnei atei-èiai numatomà paramà, reikëjo skubiaiparengti ilgalaikæ ið praeities paveldëtosenergetikos priderinimo prie naujø sàly-gø ir tolesnës plëtros strategijà. Pirmo-sios energetikos strategijai parengtiPHARE techninës pagalbos programaskyrë lëðø ir parinko konsultantø grupæið Vokietijos, Anglijos ir Danijos, kuri kar-tu su Lietuvos energetikos instituto spe-cialistais parengë analitiná dokumentà„Lietuvos Respublikos nacionalinë ener-getikos strategija“. Lygiagreèiai beveiktuo paèiu metu 1993 m. buvo atliktos dartrys Lietuvos energetikos ûkio analizei irrekomendacijoms parengti skirtos stu-dijos. Tai Pasaulio Banko ataskaita „Lie-tuva. Energijos poreikiø ir tiekimo alter-natyvos“, Tarptautinës energetikosagentûros studija „Lietuva. Energetikossektoriaus apþvalga“ bei bendras Lietu-vos energetikos ministerijos, Lietuvosvalstybinës energetikos sistemos, Ðve-dijos firmos Vattentall AB ir Suomijos fir-mos Imatran Voina Oy darbas „Lietuvosvalstybinës energetikos sistemos veik-los galimybiø planas“. Minëtø studijø,taip pat 1992–1993 metais Lietuvos ener-getikos instituto kartu su konsultantaisvykdytø tyrimø rezultatais buvo remiama-si rengiant galutines rekomendacijas1994 metø pradþioje Vyriausybës patvir-tintai pirmajai nacionalinei energetikosstrategijai. Ji iðreiðkë Vyriausybës pagrin-dines energetikos ûkio pertvarkymo irplëtros nuostatas palyginti ilgam laiko-tarpiui – iki 2015 metø. Sunkiai progno-zuojamø pokyèiø metais labai greitai pa-rengtø prognoziø tikslumo buvo sunkutikëtis, taèiau þiûrint ið ðios dienos pozi-cijø strategija gan patenkinamai, gal kiekper daug optimistiðkai numatë Lietuvosenergetikos raidà artimiausià dešimtme-tá. Strategijos rengëjai rëmësi ne vien tikminëtø studijø rezultatais. Pirmosios stra-tegijos svarstymas suinteresuotose ins-titucijose buvo gan intensyvus ir prieð-taringas. Dauguma vyresniosios kartosenergetikø, kurie tiesiogiai dalyvavo ku-riant visà to laiko energetiná ûká labai spar-taus poreikiø augimo periodu, sunkiaisuprato ir susitaikë su mintimi, kad da-bartinëmis naujomis sàlygomis energi-jos poreikiai ne tik negali didëti, bet kadjie kurá laikà netgi maþës. Todël jie labaikritiðkai vertino strategijoje numatytà lë-tà poreikiø didëjimà, kuris, deja, realia-

Atkelta ið 3 p.


me gyvenime buvo dar lëtesnis ir 1994–1998 metø laikotarpiu netgi maþëjo. Norsstrategijoje buvo konstatuojama, kad ma-zuto kiekis rinkoje nuolat maþës ir ateity-je gali beveik išnykti (taip ið tikrøjø ir atsi-tiko), taèiau, spaudþiant suinteresuotomsstruktûroms ir kai kuriems politikams, bu-vo rekomenduota didinti mazuto atsar-gø kaupimà ir pastatyti naujø talpø net900 tûkst. tonø mazuto sukaupti. Ta re-komendacija iš dalies buvo labai spar-èiai ágyvendinta, ir visos tos naujai pa-statytos talpos Vilniuje ir Kaune stovi tuð-èios ir niekam nereikalingos. Pirmoji stra-tegija teisingai prognozavo, kad bent iki2010–2015 metø Lietuvai nereikës staty-ti jokiø dideliø naujø elektros generavi-mo pajëgumø, nors tà teiginá labai nei-giamai vertino tie, kurie neásivaizdavoenergetikø gyvenimo be nuolatiniø di-dþiøjø statybø.

Nors Briuselio atstovai spaudë Lie-tuvos Vyriausybæ numatyti konkreèiasIgnalinos AE uþdarymo datas, taèiau pir-mojoje strategijoje tai nebuvo padarytaviliantis, kad ateityje antibranduolinësBriuselio nuostatos silpnës ir bus gali-ma susitarti dël ilgalaikës IAE eksploa-tacijos. Deja, tos viltys nepasiteisino.

Rengiant pirmosios strategijos pro-jektà Danijos konsultantai átikino Vyriau-sybæ 1993 metø gale kurti vieðàjà ástai-gà „Energetikos agentûra“, kuriai pavestirengti energetikos ûkio plëtros progra-mas ir projektus, norminiø aktø, regu-liuojanèiø energetikos sektoriø, veiklosprojektus, organizuoti tarptautiná bendra-darbiavimà. Energetikos ministerija kar-tu su ðia agentûra parengë pirmàjá Lie-tuvoje energetikos ástatymo projektà, ku-ris po nuodugnaus svarstymo Seime bu-vo priimtas 1995 metais. Ástatymas nu-statë, kad Nacionalinë energetikos stra-tegija turi bûti atnaujinama ne reèiaukaip kas penkeri metai, o jà priima Lie-tuvos Respublikos Seimas.

Tais paèiais metais ásteigiama ásta-tyme numatyta Valstybinë energetikosiðtekliø kainø ir energetinës veiklos kon-trolës komisija – viena ið svarbiausiø ins-titucijø, reikalingø rengiantis didesnëmsviso energetikos sektoriaus reformoms,kuriø bûtinybë darësi vis akivaizdesnë.

Lietuvos energetikos politikosraidos ir reformø kelias

Paveldëta ið praeities Lietuvos ener-getika, jos techninis lygis, efektyvumas

ir ypaè valdymo principai neatitiko nû-dienos reikalavimø. Didþiosios energe-tikos ámonës skendo skolose ir jø nað-ta vis didëjo. Susidariusià sunkià pa-dëtá ðalia bendros ekonominës krizësnemaþai lëmë netobulas jos valdymas,esminiø reformø atidëliojimas, monopo-liniø struktûrø dominavimas ir jø átakavalstybinës reikðmës sprendimø priëmi-mui. Daugumoje Rytø Europos valsty-biø, kuriø padëtis po 1990 metø buvopanaði kaip ir Lietuvoje, vyko sparèiosenergetikos ûkio reformos prisiderinantprie Europos Sàjungos energetikos po-litikos, o Lietuvoje vis dar buvo svarsto-ma, ginèijamasi, bandoma árodyti, kadbet kokios reformos tik pablogins situ-acijà. Gan didelæ átakà darë ávairios in-teresø grupës, kurioms buvo parankiesama situacija. Be to, energetikos re-formos, ypaè atsisakant vertikaliai integ-ruotø monopoliniø struktûrø, buvo pa-lyginti neseniai prasidëjusios ir Vakarøðalyse, todël tikëtis, kad jos lengvai vyksLietuvoje, buvo nerealu. Jom subran-dinti reikëjo laiko ir valdþios institucijøryþto. Antra vertus, Lietuva buvo funda-mentaliø ekonomikos reformø kelyje irtai sudarë palankià psichologinæ aplin-kà energetikos reformoms. Taèiau pri-reikë nemaþai metø, kad galutinai bûtøapsispræsta. Pagrindinës elektros ir du-jø ûkio reformø idëjos buvo koncentruo-tai pateiktos antrojoje (1999 metø) Ener-getikos strategijoje. Dar iki to Vyriausy-bë, ásiklausiusi á uþsienio konsultantø irvietos specialistø patarimus, 1997 m.balandá priëmë nutarimà dël centrali-zuoto ðildymo ûkio reorganizavimo. Vi-sos centralizuoto ðildymo ámonës, áskai-tant Kauno ir Vilniaus termofikacineselektrines, kurios iki tol buvo AB „Lietu-vos energija“ sudëtinë dalis, perduotosatitinkamoms savivaldybëms. Ðis ypa-tingos reikðmës aktas atvërë naujas ga-limybes efektyviau valdyti labai sudë-tingà, techniškai ir finansiškai apleistàûká. Nors daug kas abejojo tokios re-formos perspektyvumu, taèiau, þvel-giant ið 2006 m. pozicijø, galima drà-siai teigti, kad tai buvo labai teisingassprendimas, sukûræs sàlygas pasireikð-ti vietos valdymo institucijø iniciatyvaiir suinteresuotumui, pamaþu iðugdæs jøkompetencijà ir sugebëjimus, decentra-

lizavæs sprendimø priëmimà, atve-dæs privatø kapitalà á gan rizikingà

verslà, paskatinæs daug spartesná vie-tiniø energijos ðaltiniø panaudojimà.

Nors ir šiuo metu centralizuoto šilu-mos tiekimo sistema dar yra silpniausiaLietuvos energetikos ûkio grandis, ta-èiau paþanga akivaizdi. Jei valdþios ins-titucijos, vykdydamos politiniø partijø po-pulistinius rinkiminius pageidavimus,nesikið á kainø reguliavimà ir nesustab-dys paþangos, o skirs daugiau EuroposSàjungos paramos lëðø spartesniam ðiosektoriaus modernizavimui, tai palygin-ti netolimoje ateityje mes galëtume pa-siekti Skandinavijos ðaliø lygá.

Jau 1997 m. buvo aiðku, kad refor-mos tik ðilumos ûkio valdymo decentra-lizavimu nesibaigs. Eilës laukë branges-në ir reikðmingesnë energetinio kom-plekso dalis: elektros energetika. Taèiauprieð tai reikëjo labai detaliai išanalizuotiðio ûkio ateitá ir turëti aiðkø vaizdà, kokiakryptimi vyks Lietuvos elektroenergeti-kos raida. Lietuvai rengiantis narysteiEuropos Sàjungoje visø pirma reikëjoprisiderinti prie Europos Sàjungos ener-getikos politikos ir jà reglamentuojanèiøávairiø direktyvø. Taèiau vyraujantis veiks-nys buvo bekompromisinis Briuselio rei-kalavimas numatyti konkreèias IgnalinosAE uþdarymo datas. Be abejo, IAE, kurigamino pigiausià energijà ir tenkino be-veik 80 proc. ðalies poreikiø, likimas tu-rëjo ypaè didelës átakos Lietuvos elek-tros energetikos ateièiai. Reikëjo sumo-deliuoti ðio ûkio ateities struktûrà esantávairioms IAE uþdarymo datoms, ávertintigalimà didelá ávairiø kuro rûðiø kainø svy-ravimà, gal tiksliau neiðvengiamà jø au-gimà, neþinant kokiu tempu tai vyks, re-alistiðkai prognozuoti poreikiø augimà,rekomenduoti perspektyviausias naujoselektros gamybos technologijas, kai pri-reiks statyti naujus pajëgumus.

Ryšium su Branduolinës saugos sà-skaitos Dovanos sutartimi, 1994 m. pa-siraðyta su Europos rekonstrukcijos irplëtros banku, Lietuva ásipareigojo pa-rengti maþiausiø kaðtø metodu Lietuvoselektros energetikos plëtros studijà, ku-ri pagrástø ateities investicijas ir finansa-vimo planus. Europos Sàjunga siûlë ne-maþà paramà elektros energetikos sek-toriui, kad tik mes sutiktume uþdaryti IAE.Visas tas sudëtingas ir atsakingas dar-bas rengiant naujà energetikos strate-gijà buvo patikëtas Lietuvos energetikos

Lietuvosenergetikos strategijos ir

politikos raida

�


instituto ir tuo metu valstybinës ámonës„Lietuvos energija“ specialistams, kon-sultuojant Vokietijos kompanijos IC Con-sult specialistams.

Vykdant ðá svarbø pavedimà, daugpadëjo patirtis, sukaupta rengiant pirmà-jà energetikos strategijà. Per palygintitrumpà laikà (1995 metus) darbas buvoatliktas ir galutinë ataskaita pateikta 1996m. vasará. Tai buvo pirmas vien tik Lietu-vos specialistø atliktas darbas, kurio re-zultatais ir išvadomis buvo remiamasi ren-giant naujà (1999 metø) strategijà. Jos re-zultatai EPR bankui reikalaujant buvo tik-rinami nepriklausomos studijos. Tai atlikoAnglijos kompanija ERM, naudodama ki-tà modeliavimo instrumentà WASP-III. Tuotarpu LEI naudojo tuo metu Vakarø Euro-poje gerai þinomà programà EFOM-ENV.Anglø atlikta studija visiškai patvirtino LEI1996 m. studijos rezultatus. Kelios svar-biausios tø studijø iðvados:

1. Ignalinos atominë elektrinë visaisatvejais iki pat jos eksploatacijos pabai-gos yra pigiausias energijos ðaltinis.

2. Netgi sustabdþius abu IgnalinosAE blokus iki 2015 metø nereikia pasta-tyti ir pradëti eksploatuoti dideliø naujøgeneruojanèiø galiø, o tik modernizuotiturimas ðilumines elektrines ir pastatytikelias maþas naujas termofikacineselektrines.

3. Tuo atveju, jeigu greièiau nei tikëti-na (daugiau nei 5proc. per metus) didë-tø poreikiai, labiausiai pasiteisinantysnauji pajëgumai – kombinuoto ciklo du-jø turbininës elektrinës.

4. Labai sparèiai brangstant organi-niam kurui (kas tuo metu atrodë labai ne-átikëtina) nauja AE yra pigiausia alterna-tyva. Todël buvo aiðku, kad Ignalinos AErenovacija pakeièiant kuro kanalus yradar pigesnë alternatyva.

5. Sustabdþius atominæ elektrinæ betkuriuo atveju didëja ne tik gaminamosenergijos savikaina (apie 3–4 cnt/kWh),bet daugiau kaip dvigubai padidëja ap-linkos tarða, nors iki 2020 metø ji nevirðy-tø Kioto Protokolo didþiausiø leistinø ribø.

Minëtø studijø rezultatais buvo remia-masi rengiant 1999 metø energetikos stra-tegijà, kuri inkorporavo visas pagrindinesstudijos iðvadas. Sunkiausia buvo apsi-spræsti dël Ignalinos AE uþdarymo. Ren-giant strategijà 1998–1999 metais ieško-ta ávairiø formuluoèiø, kad nebûtø tiksliainustatyta Ignalinos AE galutinio uþdary-mo data. Taèiau spaudimas ið Briuselionesilpnëjo ir prieš pat strategijos patvirti-nimà virto ultimatyviu reikalavimu pirmàjáblokà sustabdyti ne vëliau kaip iki 2004metø pabaigos. Artëjanti bûsimos narys-tës data ir valstybës politikø ir pilieèiø tvir-tas pasirinkimas ástojimà á Europos Sàjun-gà laikyti svarbiausiu prioritetu neleido pa-

dinta. Þvelgiant ið ðios dienos pozicijø ga-lima teigti, kad apsirikta nebuvo. Visossistemos darbo efektyvumas labai page-rëjo, o darbuotojø skaièius sumaþëjo be-veik dvigubai, visi vartotojai patikimai ap-rûpinami elektros energija.

Beveik tuo paèiu metu ávyko ir dujøûkio restruktûrizacija ir privatizacija di-dþiàjà dalá gamtiniø dujø tiekimo siste-mos parduodant uþsienio bendrovëms:Vokietijos EON ir Rusijos Gazprom.

Artëjant priëmimo á Europos Sàjun-gà datai – 2004 metams, didëjo spau-dimas apsispræsti dël Ignalinos II blokouþdarymo nurodant, kad jis turi bûti su-stabdytas iki 2010 metø. Dël to buvo pa-reikalauta anksèiau laiko revizuoti 1999metø strategijà. Tai buvo padaryta 2002metais. 2002 metø strategijoje iðliko di-dþioji dalis ankstesnës strategijos nuo-statø, iðskyrus tas, kurios jau buvo ágy-vendintos. Joje pirmà kartà atliktaSSGG (SWOT) analizë, kuri padëjo ge-riau suformuluoti strategijos tikslus.

Kita strategija turëtø bûti patvirtinta2007 metais, taèiau esminiai pokyèiai pa-saulio pirminës energijos ðaltiniø rinko-je, labai padidëjusios visø rûðiø kuro kai-nos, pagrindinio energetiniø ištekliø tie-këjo Lietuvai pastangos energijos tieki-mà naudoti politiniais tikslais paskatinoLietuvos politikus daug daugiau dëmesioskirti energijos tiekimo strateginiam pati-kimumui. Ryðium su tuo Seimas pareika-lavo metais anksèiau, t.y. 2006-aisiais, pa-rengti IV Energetikos strategijà ir joje daugdaugiau dëmesio skirti energijos tiekimostrateginio patikimumo klausimams ir bû-tinai numatyti branduolinës energetikostæstinumà Lietuvoje. Vadovaujantis ðiomisnuostatomis jau parengtas 2006 metø

Energetikos institute niekada netrûkosmalsiø sveèiø: raðytojø, menininkø, þur-

nalistø. Tà kartà energetikø mokslo pro-blemomis besidominèius þurnalistus ins-

�

siprieðinti tam reikalavimui. Tokiu bûdu1999 metø strategijoje buvo nustatyta ga-lutinë I bloko uþdarymo data – iki 2005metø. Tai reiðkia, kad I blokas bus sustab-dytas 2004 metø gruodþio gale, II blokouþdarymo terminas buvo nenustatytas,numatant, kad tai bus padaryta kitoje, t.y.2004 metø strategijoje. Ið strategijos teks-to aiškiai matyti viltis, kad ateityje gal pa-vyks II blokà eksploatuoti daug ilgiau.

Nekomentuojant viso strategijos turinionorisi tik paminëti, kad ðioje strategijoje bu-vo suformuoti Lietuvos energetikos pagrin-diniai strateginiai tikslai, kurie ið esmës sunedidelëm modifikacijom iðlaikyti ir vëles-nëse 2002 ir 2006 metø strategijose:

1) patikimas, saugus energijos tieki-mas maþiausiomis išlaidomis;

2) energijos vartojimo efektyvumo di-dinimas;

3) energetikos valdymo tobulinimasir rinkos ekonomikos principø diegimasenergetikoje;

4) neigiamo poveikio aplinkai maþi-nimas, branduolinës saugos reikalavimøgarantavimas;

5) Lietuvos energetikos integracija áEuropos Sàjungos energetikos sistemas;

6) regioninis bendradarbiavimas ir ko-operacija;

7) energetinis saugumas.Šioje strategijoje pirmà kartà numa-

tytas Lietuvos elektros energetikos ûkiovaldymo principø fundamentalus pertvar-kymas atsisakant vertikaliai integruotosmonopolijos ir sukuriant nepriklausomasgeneravimo, perdavimo ir paskirstymoveiklas, ið kuriø perdavimà palikti valsty-bës nuosavybëje, o visa kita palaipsniuiprivatizuoti. Nepraëjus në trejetui metødidþioji dalis šiø nuostatø buvo ágyven-


50

Retro


strategijos projektas yra svarstomas Vy-riausybëje ir ávairiose þinybose. Šiais me-tais ji bus patvirtinta Seime.

Keletas numatomø svarbiausiø stra-teginá patikimumà garantuojanèiø prie-moniø:

� iki 2012 m. sujungti Lietuvos aukð-tos átampos elektros perdavimo tinklà1000 MW jungtimis su Lenkijos ir Ðvedi-jos tinklais;

� integruotoje Baltijos ðaliø dujø tie-kimo sistemoje árengti poþemines dujøsaugyklas, kuriø bendras naudingas tû-ris, skirtas Lietuvos vartotojams, bûtø nemaþesnis kaip 1,0 milijardø m3;

� kartu su Latvija ir Estija iðnagrinëtisuskystintø dujø importo tikslingumà;

� sparèiau ávaldyti atsinaujinanèiusenergijos ðaltinius, jø dalis bendrameenergijos balanse 2025 m. turi siekti 20proc.;

� parengti bendrà trijø Baltijos vals-tybiø energetikos strategijà;

� 2015–2017 metais pradëti eksplo-atuoti naujà atominæ elektrinæ.

2003–2005 metais buvo parengtosdvi išsamios ekonominës studijos, kurio-se išanalizuotos energijos tiekimo atei-tyje galimybës Lietuvai ir kitoms dviemBaltijos valstybëms iki 2040 metø. Šiosstudijos parodë, kad trijø Baltijos valsty-biø bendra energetikos politika leidþiagerokai sumaþinti energijos tiekimokaštus ir padidinti tiekimo patikimumà.Studijos taip pat parodë, kad, vertinantgrynai ekonomiškai, prioritetinës naujoselektros gamybos technologijos yra ter-mofikacinës ir kombinuoto ciklo dujø tur-bininës elektrinës. Tik tuo atveju, jei atei-tyje stabiliai išliks labai didelës gamtiniø

dujø kainos, atominës elektrinës tapskonkurencingos. Rengiant 2006 m. stra-tegijos projektà, kuriame besàlygiðkai nu-matoma pastatyti naujà atominæ elektri-næ iki 2015–2017 m., svarbiausias tokiosprendimo veiksnys buvo energijos tie-kimo strateginio patikimumo argumen-tai, sustiprinti kai kuriø uþsienio kompa-nijø, gaminanèiø atomines elektrines lo-bistinëmis pastangomis.

Retrospektyvus nueito keliovertinimas

Atkûrus nepriklausomybæ Lietuvojedaug padaryta formuojant veiksmingà irmodernià energetikos politikà ir strategi-jà, garantuojant stabilø, efektyvø ir saugøenergetikos sektoriaus darbà: visas ener-getikos ûkis restruktûrizuotas laikantis Eu-ropos Sàjungos direktyviniø reikalavimø;atsisakius vertikaliai integruotø monopo-lijø sudarytos sàlygos konkurencijai ir ben-dros Baltijos valstybiø rinkos sukûrimui;didelë dalis energijos generavimo ir skirs-tymo veiklø privatizuota pritraukiant tiekvietiná, tiek ir uþsienio kapitalà; sumaþintasu energetika susijusi aplinkos tarša; išesmës pagerinta Ignalinos AE sauga; su-darytos visos reikiamos sàlygos diversifi-kuoti naftos ir jos produktø tiekimà; bai-giamos kaupti strateginës 90 dienø naf-tos ir jos produktø atsargos; sudarytos sà-lygos laisvai pasirinkti naftos ir jos produk-tø tiekëjus; išsaugota ir pamaþu moder-nizuojama centralizuoto šilumos tiekimosistema, kurios didelë dalis privatizuota.Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø dalisbendrame ðalies pirminës energijos ba-lanse 2005 m. viršijo 9 proc. ir todël gali-ma tikëtis, kad bus pasiektas vienas iðstrateginiø tikslø – 2010 metais jø indëlá

padidinti iki 12 procentø. Pastaèius visasvëjo jëgaines, kuriø statybos procesas jauprasidëjo, ir biokurà deginanèias elektri-nes, 2010 metais apie 7 proc. elektrosenergijos bus pagaminta naudojant atsi-naujinanèius energijos iðteklius.

Daug sparèiau nei buvo tikëtasi ge-rëjo energijos vartojimo ûkio ðakose efek-tyvumas. Bendrojo vidaus produkto vie-netui pagaminti 2005 m. pirminës ener-gijos sunaudota 68 proc. maþiau nei1990 metais ir Lietuva pagal ðá rodiklá bu-vo pirmaujanti tarp ðaliø-kandidaèiø á Eu-ropos Sàjungà. Taèiau, norint pagal ðáypaè svarbø rodiklá pasiekti dabartiná Eu-ropos Sàjungos vidurká, Lietuvoje ener-gijos vartojimo efektyvumà reikia padidin-ti dar beveik 60 procentø. Tai yra visiðkairealus prioritetinis energetikos politikostikslas, kurá galima tikëtis ágyvendinti nevëliau kaip 2020 metais.

Teisingai ávertinus energijos vartojimoefektyvumo potencialà visose strategijo-se buvo gerai prognozuotas elektros po-reikiø augimo tempas ir realus jø augi-mas palyginti tiksliai atitiko pagrindináscenarijø, kuriame buvo prognozuoja-mas 4,8 proc. augimo tempas iki 2010metø ir 3,5 proc. iki 2020 metø. Esant to-kiam poreikiø augimo tempui, turimø ir jaustatomø galiø pakaks bent iki 2015 metø.Tokia prognozë buvo padaryta dar Pirmo-joje strategijoje ir jà patvirtina dabartinësituacija. Tai nereiðkia, kad 2015 metaisvisi senieji pajëgumai privalës bûti apkrau-ti. Pastaèius jungtis su Ðvedija ir Lenkija iriðlaikius ryðá su Rusijos sistema, energi-jos mainai Baltijos jûros regione bus ganintensyvûs, atveriantys galimybæ piges-nës energijos importui. Galimas naujoskombinuoto ciklo elektrinës pastatymasiki 2011–2012 metø sukurtø didelá gene-ruojanèiø galiø rezervà, kuris ateityje, pa-staèius naujà AES, taps bûtinas.

Ne visus artimiausios ateities tikslus,numatytus ankstesnëse strategijose, pa-vyko ágyvendinti: Lietuvos elektros tin-klai iki šiol nesujungti su Lenkijos tin-klais, per maþai padaryta didinant gam-tiniø dujø tiekimo patikimumà, per lëtaivyko ðilumos ûkio modernizavimas,ypaè vartotojo pusëje, todël pastatamsšildyti sunaudojama per daug energijos,ðilumos tiekimo vamzdynai daug kur yrakritinës bûklës ir todël didelë avarijø ti-kimybë. Pavojingiausia, kad daugelyjenedideliø miestø padëtis blogëja, o la-bai iðaugus visø rûðiø kuro kainoms, dëldideliø nuostoliø visoje sistemoje ðildy-mo kaina tampa nepakeliama daugeliuivartotojø. Galima teigti, kad padëtis ði-lumos tiekimo ûkyje ðiandien yra di-dþiausia, sunkiausia, ilgalaikë Lietuvosenergetikos problema. Jos sprendimuivalstybës valdymo institucijos turi skirti

titute priëmë direktorius Jurgis Vilemas(nuotraukoje kairëje pirmas ið kairës) ir

Vytautas Þiugþda (nuotraukoje deðinëjepirmas ir deðinës)

�


daug daugiau dëmesio nei iki šiol.Nebuvo skirta reikiama parama uni-

versitetø, rengianèiø specialistus energe-tikos ûkiui, mokymo ir moksliniø tyrimøbazei stiprinti. Dël to, kad nevykdomosankstesnëse strategijose numatytos prie-monës mokymo ir moksliniø tyrimø srity-je, matyt, labiausiai kaltas þinybinis at-skirtumas. Mokslas ir ðvietimas pavaldusministerijai, kuriai nepriklauso rûpintis ty-rimø rezultatø ádiegimu. O Ûkio ministe-rijai pavaldþios energetikos ámonës ne-turi teisës investuoti á paieðkomuosius ty-rimus. Reikia tikëtis, kad numatoma

mokslo valdymo reorganizacija padës ðiàproblemà iðspræsti ir kad pagaliau 2006metø strategijoje numatyti planai bus ágy-vendinti. O jie yra šie (iðtrauka ið vëliau-sio projekto teksto):

Bûtina parengti dar ankstesnëje Na-cionalinëje strategijoje aprobuotà valsty-binæ energetikos specialistø programà,kurioje reikia numatyti:

1) technologinio profilio universitetømokymo programø ir mokymo bazës at-naujinimà atsiþvelgiant á naujus poreikius;

2) priemones dëstytojø ir profesoriø

rengimui skatinti bei jø kvalifikacijai kelti;3) optimalø studentø skaièiø, siekiant

parengti pakankamai kvalifikuotø specia-listø;

4) finansavimo šaltinius mokymo ba-zei ið esmës atnaujinti;

5) priemones studentø motyvacijai irprofesinei orientacijai gerinti.

Modernizuojant energetikos ûká, pla-èiau naudojant savo kraðto iðteklius, ap-tarnaujant energijos vartotojus ir tiekë-jus, bûtinos atitinkamos ðalies moksli-nio tyrimo, projektavimo ir konsultaciniø

�

Lietuvos energetikos institutui –

„Lietuvos energijos“ vadovai sveikindami áteikiaðviesà ir energijà skleidþianèià deivæ

Sutinkame Lietuvosenergetikos instituto

50 metø sukaktá

Rimanto ÞIEMIO nuotr.

Sveikina LMAprezidentas ZenonasRokus Rudzikas



paslaugø institucijos. Svarbiausiosmoksliniø tyrimø sritys, kuriose reikalin-ga konkreti Vyriausybës parama ir ási-pareigojimai, yra ðios:

1) energijos taupymas ir energetikosefektyvumas, energetikos aplinkosaugosaspektai;

2) energetikos ekonomika, energeti-kos plëtros planavimas, sudëtingø siste-mø projektavimo ir valdymo optimizavi-mas, technologiniø procesø optimizavi-mas ir kontrolë, energetikos sistemø val-dymas bei eksploatavimas konkurenci-nës rinkos sàlygomis, valdymo instituci-

jø tobulinimas kuriant bendrà, integruo-tà, liberalià Europos Sàjungos rinkà;

3) termobranduoliniai ir naujos kartosbranduoliniai reaktoriai (dalyvaujant ati-tinkamose tarptautinëse programose);

4) branduolinës energetikos sauga,energetiniø árenginiø patikimumas ir ilga-amþiðkumas, konstrukciniø medþiagøsenëjimas;

5) panaudoto branduolinio kuro ir ki-tø radioaktyviøjø medþiagø tvarkymas,saugojimas ir laidojimas;

6) vandenilio energetika;7) vietiniø, atsinaujinanèiø ir atlieki-

niø energijos iðtekliø naudojimo techno-logijos;

8) maþosios termofikacinës elektri-nës;

9) informatika energetikoje.Per laikotarpá po nepriklausomybës

atkûrimo Lietuvos energetikai, politinësinstitucijos ir mokslo ir tyrimø ástaigosakivaizdþiai pademonstravo esantys pa-jëgûs gerai tvarkyti toká sudëtingà ir svar-bø valstybei ûká, sugebantys pakanka-mai tiksliai prognozuoti ateitá ir laiku pri-imti gerai parengtus strateginius spren-dimus.

penkiasdeðimt metø

Instituto direktoriusEugenijus Uðpuras

apþvelgia nueitàjá 50metø instituto

moksliniø tyrimøkelià

Ignalinos AE generalinisdirektorius ViktorasÐevaldinas LEImuziejuje

Instituto direktoriaus lydimà Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondodirektoriø dr. Sigità Renèá (centre) su plazminëmis technologijomissupaþindina sektoriaus vadovas dr. Vitas Valinèius

VirginijosVALUCKIENËS

nuotr.



Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø plëÁgyvendinant ES bendràjà þemës

ûkio ir kaimo plëtros politikà bei pritai-kant jà prie mûsø ðalies sàlygø, ypatin-gas dëmesys turi bûti skiriamas þmo-giðkiesiems ištekliams.

Europos ðaliø patirtis rodo, kad kai-mo plëtra efektyvi yra tada, kai remiama-si kaimo bendruomeniø poreikiais, vie-tos iniciatyvomis. Deja, kaimo þmogiðkiejiiðtekliai yra probleminiai tiek kiekybiniu,tiek ir kokybiniu aspektais. Kaimo vieto-vëse gyvena 33 proc. Lietuvos gyvento-jø. 2005 m. þemës ûkio sektoriuje dirbo13,2 proc. visø ðalies darbuotojø (2000-aisiais buvo 18,5). Nors uþimtumas þe-mës ûkyje maþëja, jis iðlieka daug dides-nis uþ analogiðkus rodiklius daugumojekitø Europos valstybiø. Taigi kaimo vie-tovëse ir toliau maþës tiesiogiai su þe-mës ûkiu susijusiø þmoniø.

Kaimo iðtekliai kokybës poþiûriu yraprobleminiai dël þemo iðsilavinimo lygio.Tik 4,9 proc. darbingo amþiaus kaimo gy-ventojø turi aukðtàjá iðsilavinimà, o viduti-niðkai ðalyje – per 40. Kaime nedarbasdidesnis nei mieste, taèiau kai kuriø dar-buotojø kaime labai trûksta (pradedantmokytojais ir baigiant kvalifikuotais darbi-ninkais). Kaime daugëja 60-meèiø ir vy-resniø gyventojø dalis. Tiesa, daugëja mo-dernaus ir pelningo ûkininkavimo pavyz-dþiø, taèiau jaunimo poþiûris á ûkininkavi-mà yra skeptiðkas, nes yra daug kitø pa-traukliø, savirealizacijai tinkamø ne kaimoaplinkoje galimybiø. Tai ne tik Lietuvos, betir kitø Europos valstybiø problema.

Nors gyventojø skaièius maþëja visojeLietuvoje, taèiau demografinë situacijaypaè sparèiai blogëja kaime. Gyventojømaþëjimà kaime lemia maþesnis gims-tamumas ir didesnis mirtingumas neimieste, jaunø 25–29 metø kaimo gyven-tojø migracija ið kaimo. Ðiuo metu mig-racija vyksta ne tiek á didþiuosius mies-tus, kiek á uþsiená. Daþni atvejai, kai uþ-sienyje ásitvirtinus vienam kaimo gyven-

Ið sesijos ,,Lietuvos kaimo vizija: dabartis ir þvilgsnis á ateitá”

Lietuvos kaimas nuëjo ilgà ir su-dëtingà kelià. Ilgus ðimtmeèius jis bu-vo ir, tikëkime, bus ta vieta, kur skam-bëjo graþi ir turtinga lietuviø kalba, so-dybose krykðtaudavo bûrys vaikø, gar-

Lapkrièio mënesá Þemës ûkioministerijoje vyko Lietuvos mokslø

akademijos visuotinio susirinkimo sesija ,,Lietuvos kaimo vizija:

dabartis ir þvilgsnis á ateitá”

Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø plëRoma ÞAKAITIENË

Ðvietimo ir mokslo ministrëtojui, vëliau paskui já iðvyksta visi darbin-gi to kaimo gyventojai. Pastebimas ir toksmigravimo kelias: ið kaimo vykstama stu-dijuoti á miestuose esanèias aukðtàsiasmokyklas, jas pabaigus – á uþsiená. Ðvie-timo ir mokslo ministerijai pastaruoju me-tu tenka iðklausyti kaltinimø dël uþdaro-mø kaimo mokyklø. Norëèiau, pasinau-dodama proga, paaiðkinti situacijà.

Maþëja mokyklinio amþiaus vaikø ða-lyje: praëjusiais mokslo metais, palygintisu ankstesniaisiais, mokiniø sumaþëjoapie 25 tûkst., ðiais mokslo metais, paly-ginti su praëjusiaisiais, 24 tûkstanèiais.Palyginimui bûtø galima paaiðkinti, kad25 tûkst. – tai Kupiðkio, Skuodo, Molëtørajonø visø gyventojø skaièius. Maþëjan-tis vaikø skaièius ir nepakankama ugdy-mo kokybë dël specialistø trûkumo, mo-kymo proceso aprûpinimo ir sàlygø turitiesioginæ átakà neiðvengiamai mokykløtinklo pertvarkai, ypaè kaime. Ðiandientarp savivaldybiø ðvietimo organizatoriø irpolitikø yra atsiradusi interesø ir bûtiny-biø prieðprieða. Ar atsiþvelgti á mokytojøinteresus – iðsaugoti jø darbo vietas, betuþsimerkti á mokiniø teisæ bûti kokybiðkaiugdomiems tinkamomis sàlygomis? Ar at-siþvelgti á tëvø norus – mokyti vaikà ðalianamø, bet iðlaikyti gausø maþø neper-spektyviø mokyklø skaièiø? Ar teikti pirme-nybæ kokybiðkam ugdymui – tvarkyti mo-kyklø tinklà, organizuoti kaimo mokiniø ve-þimà á renovuotas, iðtekliais ir specialis-tais aprûpintas mokyklas, bet taip padi-dinti daliai mokiniø atstumà iki mokyklosir neiðsaugoti visø mokytojø darbo vietø.Valstybiniu poþiûriu savivaldybës mokyk-lø tinklo pertvarkà turi tæsti.

Maþos mokyklos gali iðgyventi tik tuoatveju, kai tarp mokyklø perskirstomosspecialiosios tikslinës valstybës dotaci-jos – moksleivio krepðelio lëðos. Dalis di-delëms mokykloms priklausanèiø lëðøatiduodama maþoms mokykloms. Ðitaipdideliø mokyklø mokiniø ugdymui vals-

tybës skiriamos lëðos maþinamos. Uþtik-rinant pernelyg maþos mokyklos moki-nio teises á iðsilavinimà prie namø, ribo-jamos dideliø mokyklø mokiniø teisësgauti kokybiðkà iðsilavinimà.

Nuo 2000 m. perkami geltonieji auto-busai mokiniams veþioti á mokyklas. Lie-tuvos keliais jau rieda 355. Praëjusiaismokslo metais jais buvo veþami beveik 8tûkst. mokiniø. Mokykliniai autobusai busperkami ir 2007–2008 metais. Numatomanupirkti per 100 geltonøjø autobusø.

Pastaraisiais metais smarkiai išaugošvietimo prieinamumas, bet dar nesukur-ta socialiai teisinga, kiekvienam prieina-ma švietimo sistema. Šioje srityje labiau-siai atsilieka ikimokyklinis ugdymas. Tarp-


bûs senoliai tryðko sveika gyvenimofilosofija, o suaugæ vyrai ir moterystriûsë nuo auðros iki sutemø, kad ið-maitintø gausias ðeimas.

Ar ne todël Lietuvos kaime visuo-met bûdavo ypaè gerbiamos rankos,auginanèios duonà ir jà raikanèios?Ar ne todël mûsø kalendoriuje netdviejø mënesiø – rugpjûèio ir rugsë-jo pavadinimai susijæ su skaniausiupasaulyje maistu – juoda rugine duo-

na? Turbût ne veltui M. K. Èiurlioniopasakø karaliai laimæ rado bûtentvalstieèio sodyboje.

Taèiau Lietuvos kaimà draskë irkarai, nederliai, politinës permainos,okupacijos, trëmimai. Kaimas pritil-davo, reèiau skambëdavo kaimo ber-nø ir mergø traukiamos dainos apiesubatos vakarëlá, þirgelá juodbërëlá,jurginø þiedus.

Kaimas ir vël kryþkelëje. Sodybø


ëtra: problemos ir perspektyvos

tuðtëjimo metas tæsiasi astronomiðkaiilgai. Ir daugelio sodybø vietà þymi tikmedþiø guotas, pasviræs kryþius, të-vø ar seneliø pasodintas berþas, lie-pa ar àþuolas.

Dabar gana daþnai tenka girdëti,kad kaimas sensta, kad prasigërë,kad ten vyrauja tamsi neviltis. Ar taipyra ið tikrøjø?

Dauguma mûsø, vyresniøjø, esa-me pirmoji karta nuo þagrës. Vaikai ir

anûkai – jau antroji ir treèioji kartos. Armes neprarandame ryðio su mûsø pra-eitimi, ar nepakertame tautos gyvas-ties ðaknø? Lietuva, kur tu eini?

Kaimas iðugdë miestà, iðsaugojolietuviø kalbà, sulietuvino sostinæ, ið-puoselëjo inteligentijà. Mes skolingikaimui. Pasistenkime gràþinti jam bentdalá tos skolos, padëkime jam. Ir aštikiu, kad sodybose prie Merkio, Ne-muno ar Dubysos ir ateityje bus kam

sukviesti prie stalo po ðakota obelimivisà giminæ plaèià ir ten skambës ne-mirtingos giesmës posmai:

ëtra: problemos ir perspektyvostautiniø mokiniø pasiekimø tyrimai rodo,kad vienas ið mokymosi sëkmës veiksniøyra ankstyva mokymosi starto pradþia. Ta-èiau Lietuvoje vaikø ugdymas pradeda-mas gerokai vëliau nei ES ðalyse. 2003m. tik 53,1 proc. 4 metø vaikø Lietuvojelankë ugdymo ástaigas, ir ði dalis beveiknesikeièia. Ypaè vëlai pradeda mokytiskaimo vietoviø, socialinës rizikos ir socia-linës atskirties sàlygomis augantys vaikai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës2006–2008 m. programos ágyvendinimopriemoniø plane yra numatytos Ðvietimoir mokslo ministerijos vykdomos priemo-nës, kurios turëtø keisti situacijà. Tai „Steigtiikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymogrupes prioritetà teikiant kaimo vietovëms“.2006 m. ásteigtos 85 tokios grupës, 2007–2008 m. ði veikla bus tæsiama. Kita prie-mone – „Parengti vaikø nuo gimimo iki pri-valomojo mokymo pradþios gyvenimo irugdymo sàlygø gerinimo modelio apraðà“– taip pat numatoma plëtoti ikimokykliná irprieðmokykliná ugdymà tose vietovëse, ku-riose nëra ikimokyklinio ir prieðmokykliniougdymo ástaigø, bet esama ðio amþiausvaikø. Sprendþiant socialinës rizikos ir so-cialinës atskirties klausimus ði priemonënumato telkti tarpinstitucines pajëgas ir teik-ti vaikams ir jø ðeimoms kompleksinæ, t.y.ðvietimo, socialinæ, sveikatos prieþiûros,psichologinæ pagalbà.

Geresnes sàlygas reikia sudaryti mo-kiniø uþimtumui, saviraiðkai ir socializa-cijai. Tikslingiau yra daugiau investuoti ávaikø neformaliojo ðvietimo kokybæ ir pro-gramø pasiûlà negu vëliau rûpintis jø mo-kymosi motyvacijos atkûrimu.

Reikia pripaþinti, kad neformaliojoðvietimo programos nëra vienodai pri-einamos miesto ir kaimo vaikams. Kai-mo mokiniams prieinamumà riboja bû-reliø kokybë ir dar netobula veþiojimosistema, kuri daþnai derinama prie for-maliojo ðvietimo uþsiëmimø laiko. Deja,neretai mokyklø siûlomos papildomojo

ugdymo programos netenkina mokiniøsaviraiðkos poreikiø.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës2006–2008 m. programos priemoniø ágy-vendinimo plane skiriama nemaþai dëme-sio suaugusiøjø ðvietimui – yra numatytasavivaldybiø ðvietimo ástaigose sukurti ne-formaliojo suaugusiøjø ðvietimo paslau-gø teikimo modelá, kad neformalusis ðvie-timas bûtø prieinamas visiems norintie-siems, stengtis, jog suaugusiøjø ðvietimoinstitucijø pastatai, mokymosi aplinka bûtørenovuojama, centrai bûtø aprûpinamiðiuolaikinëmis mokymo priemonëmis.

Lietuvoje jau keletà metø ágyvendina-ma Mokymosi visà gyvenimà uþtikrinimostrategija. Pastaraisiais metais matytinuoseklaus besimokanèiøjø skaièiaus au-gimo tendencija (vien per 2003–2004 m.ðis skaièius net padidëjo 2 proc.), taèiauðvietimo paslaugos dar nëra visiems pri-einamos, ypaè kaimo vietoviø gyvento-jams. Strategijoje yra numatyta konkreèiøpriemoniø, susijusiø su regionø suaugu-siøjø ðvietimo infrastruktûros plëtra. Daugdëmesio skiriama prieinamumo didinimui,lankstesniø mokymo formø taikymui, vie-tos bendruomeniø nariø poreikius tenki-nanèiø ðvietimo paslaugø organizavimui.

2004 m. pabaigoje Švietimo ir moks-lo ministerijos uþsakymu buvo atliktas so-ciologinis tyrimas kaimuose ir miesteliuo-se gyvenanèiø suaugusiøjø mokymosiporeikiams nustatyti. Tyrimas atskleidë,kad suaugusiøjø ðvietimas daugelyje ra-jonø yra plëtros, kai kur reformø stadi-jos. Visø rajonø valdymo institucijos dau-giau ar maþiau pastebi didëjanèius su-augusiøjø ðvietimo poreikius, yra suvo-kiamas ðios srities plëtros, reformø bûti-numas. Per pastaruosius kelerius metusypaè pagerëjo suaugusiøjø bendrojo la-vinimo situacija: padaugëjo mokymocentrø ir besimokanèiøjø, gerëja moky-mo kokybë, ávairëja formos. Tyrimo metubeveik visi respondentai paþymëjo kai-

mo ir miestø bei miesteliø ðvietimo po-reikiø skirtumus: „kuo arèiau miestas, tuodidesni poreikiai mokytis, ir atvirkðèiai“.Nors kaimo gyvensenà irgi keièia á kai-mà ateinanèios ES lëðos, taèiau poky-èiai èia lëtesni. Interviu su kaimiðkøjø vie-toviø gyventojais rodo keletà tendenci-jø: daugelis jø yra nusivylæ laikotarpiu ponepriklausomybës atkûrimo, atsakomy-bæ uþ sunkumus perkelia ðalies valdþiosinstitucijoms, pesimistiðkai nusiteikæ dëlateities. Nuolatinis mokymasis jiems yradaþniausiai neþinomas dalykas, taèiau joatþvilgiu daugumos nuostatos teigiamos.Tyrimo metu taip pat paaiðkëjo, kad tarpsuaugusiøjø kaimø ir miesteliø gyvento-jø vyrauja siekis iðmokti uþsienio kalbø,kompiuterinio raðtingumo, verslo orga-nizavimo ir vadybos, teisës pagrindø,kiek maþiau psichologijos, buhalterinësapskaitos, tradiciniø amatø, taip pat ágytirinkoje paklausià specialybæ.

Ðios regionuose gyvenanèiø suaugu-siøjø mokymosi reikmës atliepiamosÐvietimo ir mokslo ministerijos ir Lietu-vos suaugusiøjø ðvietimo ir informavimocentro vykdomuose dviejuose dideliuo-se projektuose, skirtuose suaugusiøjømokymo plëtrai. Abu ðie projektai finan-suojami Europos socialinio fondo.

Projektas „Suaugusiøjø ðvietimo ins-titucijø plëtra teikiant ðiuolaikines kompe-tencijas regionuose“ turëtø paskatinti gy-ventojus naudotis neformaliojo ðvietimopaslaugomis, kurios bus teikiamos forma-liojo ðvietimo ástaigose. Ágyvendinant ðáprojektà deðimties savivaldybiø suaugu-siøjø ðvietimo centruose bus mokomi su-augusiøjø mokytojai, kurie vëliau ves ne-mokamus kompiuterinio raðtingumo, kal-bø, verslumo ir teisiniø pagrindø kursussuaugusiesiems. Taip pat projektas turë-tø paskatinti ir savivaldos institucijas ge-riau koordinuoti suaugusiøjø ðvietimo ins-titucijø veiklà, jos galëtø tapti artimesnësir atviresnës regionø gyventojams. �


Zenonas Rokus RUDZIKASLietuvos mokslø akademijosprezidentas

„Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka,Ten mûsø tëvynë – graþi Lietuva.Ten broliai artojai lietuviškai šneka,Ten skamba po kaimus Birutës daina“.


Kito Europos socialinio fondo remia-mo projekto „Suaugusiøjø mokymo ga-limybiø plëtra: andragoginës literatûrosportfelis“ metu ketinama iðleisti 18 ávai-raus pobûdþio suaugusiøjø mokymo li-teratûros leidiniø, kurie pasieks visus ða-lies suaugusiøjø mokymo centrus, bib-liotekas, aukðtàsias mokyklas, paèius be-simokanèius asmenis. Vykdant projektà28 tûkst. tiraþu iðleista literatûra atitiks tieksuaugusiøjø mokytojø, tiek besimokan-èiøjø mokymosi poreikius.

Atsiþvelgiant á anksèiau ávardytas pro-blemas, Valstybinës ðvietimo strategijos2003–2012 m. nuostatose numatyta lai-duoti lygias mokymosi starto sàlygas, ið-plëtoti ikimokyklinio ugdymo paslaugø pri-einamumà, sukurti ir iðplëtoti visuotinioprieðmokyklinio ugdymo, vaikø ir suaugu-siøjø neformaliojo ðvietimo sistemà, nu-matoma 2007–2013 m. remti universaliødaugiafunkciniø centrø kaimo vietovëse,uþdaromø bendrojo lavinimo mokyklø pa-talpose, steigimà naudojant ESSF lëðas.Planuojama ásteigti 92 centrus 46 kaimið-kose savivaldybëse. Ðie universalûs dau-giafunkciniai centrai teiktø ne tik ikimo-kyklinio bei prieðmokyklinio ugdymo, betir papildomojo ugdymo, uþimtumo ir spe-cialiojo ugdymo, suaugusiøjø neformalio-jo ðvietimo ir kt. paslaugas. Tokie centraigalëtø tapti kaimo bendruomeniø traukosnamais. Dienos centrai, universaliø dau-giafunkciniø centrø prototipai, kaimo vie-tovëse yra ásteigti tik keliose savivaldybë-se. Tokius centrus kaimo uþdarytose mo-kyklose pradëjo pirmosios steigti Pasva-lio, Kauno rajonø savivaldybës. Atkreipti-nas dëmesys á tai, kad ðvietimo, kultûrosfunkcijø integracija vyksta tose savivaldy-bëse, kuriose yra bendri kultûros ir ðvieti-mo skyriai. Steigiant centrus bûtina rem-tis sukaupta patirtimi, identifikuoti svar-biausias klaidas ir laiduoti ávairiø lygiø val-dþios institucijø bendradarbiavimà.

Netradiciniai ðvietimo paslaugø priei-namumo problemø sprendimai, steigiantuniversalius daugiafunkcinius centruskaimo vietovëse, skatins bendradarbiautiðvietimo ir socialines ástaigas siekiant su-balansuotos regioninës plëtros, optima-laus turimø iðtekliø naudojimo bei ben-dradarbiavimo su socialiniais partneriaisir darbdaviais, geresnës ðvietimo siste-mos rezultatø atitikties darbo rinkos po-reikius. Iðplëtota tokiø centrø sistema irteikiamos paslaugos ilgainiui turës dide-lës reikðmës regionø plëtrai.

Valstybëje vykstantys politiniai, eko-nominiai, socialiniai pokyèiai turi didelæátakà ir ðvietimo sistemos kaitai. Antra ver-tus, ðvietimo sistema privalo padëtispræsti þmoniø iðtekliø problemas. Ma-þos, specialistus rengianèios siaurosspecializacijos mokyklos nepajëgios pri-

technologus, turinèius vadybos bei rin-kodaros pagrindus, nei vadybos ar rin-kodaros specialistus, turinèius tik mini-maliø technologiniø þiniø.

Taigi kolegijos jau pradëjo vykdyti jomsskirtà regioninæ misijà. Antra vertus, jaupats aukðtøjø mokyklø – kolegijø buvimasregionuose yra svarbus. Sukuriama pa-lankesnë aplinka aukðtesnio iðsilavinimojauniems þmonëms gyventi rajonuose.

Pradedamas pertvarkyti ir profesiniømokyklø tinklas. Ið 48 profesiniø mokyk-lø 18 turi þemës ûkio mokyklø pavadini-mus, bet tai nesprendþia mokykloje vyk-domø profesinio mokymo programø. Pa-gal LR ðvietimo ástatymo 41 str. yra átei-sinta, kad profesinës mokyklos á tipus ne-skirstomos ir nebeiðskiriamos kitos pro-fesiniø mokyklø grupës, taip pat ir „þe-mës ûkio mokykla“, nes visose gali bûtivykdomos ávairios ûkio poreikiams reika-lingos mokymo programos.

Norëdami parengti aukðtos kvalifika-cijos darbininkus, turësime sukurti nau-jausia technika ir mokymo priemonëmisaprûpintus praktinio mokymo centrus. Jieturëtø bûti ðakiniai, sukurti dalyvaujant irverslo ámonëms, naudojami ávairiø lygiømokymams, kvalifikacijos tobulinimui.

Nauji iððûkiai laukia ir Lietuvos uni-versitetø. Ðiandien mes galime didþiuo-tis studentø skaièiumi, bet negalime pa-sigirti studijø kokybe. Universitetø laukiaglobalizacijos ir demografiniø procesø

sitaikyti prie pokyèiø. Iðkilo poreikis su-kurti tokias struktûras, kurios sugebëtølanksèiai ir greitai reaguoti á nuolat kin-tanèius darbo rinkos poreikius. Todël ku-riant Lietuvos kolegijø tinklà ðios ástaigosbuvo stambinamos. Kolegijos buvo stei-giamos laikantis regioninio principo, kiek-viena jø ásteigta 2–9 aukðtesniøjø mokyk-lø bazëje. Stambiai kolegijai staigûs dar-bo rinkos pokyèiai nëra tokie skausmin-gi. Sumaþëjus vienos krypties specialis-tø paklausai, mokyklos nereikia uþdary-ti, o likusios laisvos lëðos gali bûti pa-naudojamos naujoms studijø progra-moms rengti ir vykdyti. Regioninëms ko-legijoms buvo iðkeltas uþdavinys bendra-darbiauti su vietos valdymo institucijomis,verslo organizacijomis, stebëti darbo rin-kos pokyèius ir lanksèiai á juos reaguoti.

Norëèiau pateikti Ðiauliø apskrities pa-vyzdá. Ðis regionas palankus þemdirbys-tei. Apskrities dirvoþemio maþas uþterð-tumas leidþia plëtoti ekologiðkus ûkius irnatûraliø produktø gamybà. Regione yrapalankios sàlygos plësti augalininkystësir gyvulininkystës produktø gamybà ir per-dirbimà, ypaè pieno ir mësos ûkius. Ðiau-liø apskrityje yra nemaþai modernizuoja-mø ûkiø, taèiau juose trûksta aukðtos kva-lifikacijos specialistø, kurie galëtø imtisûkiø plëtros, pagyvintø ðio pobûdþio veiklàir ágyvendintø Ðiauliø regiono plëtros stra-tegijà. Tuo pat metu regione veikusiosaukðtesniosios þemës ûkio mokyklos ne-buvo pajëgios pasirengti vykdyti neuniver-sitetines studijas. Tuomet á klausimøsprendimà ásitraukë Ðiauliø kolegija, kurikartu su Joniðkio þemës ûkio mokykla ið-tyrë specialistø poreiká Ðiaurës Lietuvoje.Remdamasi tyrimo duomenimis, Ðiauliøkolegija 2005–2006 m.m. kartu su Jonið-kio þemës ûkio mokykla parengë ir áre-gistravo Þemës ûkio technologijos neuni-versitetiniø studijø programà. Dar vienosnaujos studijø programos – gamtotvarkosvadyba – poreiká nulëmë Lietuvoje ásteig-tø Europos ekologinio tinklo „NATURA2000“ teritorijø poreikiai. Ði studijø progra-ma bus vykdoma sudarius Ðiauliø kolegi-jos, Ðiauliø universiteto ir Ðeduvos þemësûkio mokyklos jungtinës veiklos sutartá.

Analogiðkø pavyzdþiø galima pateiktiir ið kitø Lietuvos regionø. Vilniaus kolegi-ja parengë agroverslo vadybos studijøprogramà, Kauno miðkø ir aplinkos inþi-nerijos kolegija inicijuoja daugiatikslio mið-ko naudojimo specialistø rengimà. Tikima-si, kad racionaliau ûkininkaujant miðkuo-se – plëtojant daugiatikslá miðko naudoji-mà, pajamas miðkininkystës sektoriuje ga-lima padidinti ne maþiau kaip 2 kartus.

Nauja veiklos niða þemës ûkio tech-nologams atsiranda „Agrochemos“ ku-riamame produkcijos realizavimo – „Ag-romax“ tinkle. Tinklas noriau ádarbina

�

Ðvietimo ir mokslo ministrë RomaÞakaitienë su 2005 metø mokslopopuliarinimo premijø laureatais.


diktuojami iððûkiai. Norëdami juos áveik-ti privalësime koncentruoti ir intelektinius,ir materialiuosius iðteklius. Universitetaiturës vaidinti didesná vaidmená spren-dþiant kaimo problemas. Jø misija – tech-ninës paþangos ir inovacijø diegimas kai-me. Þemës ûkio universiteto specialistønuomone, þemës ûkio infrastruktûrà(veislininkystës, sëklininkystës, agropre-kybos, techniniø paslaugø, konsultavimoir kt. ámones) reikia sutelkti rajonø cen-truose. Tai atitinka ðiuolaikinæ þemës ûkioir jo infrastruktûros iðdëstymo koncepci-jà. Per ðias infrastruktûrines institucijasateina techninë paþanga ir inovacijos ákaimà. Ðiuo poþiûriu yra ir metodinë pro-blema – tai darbo rinkos poreikiø þemësûkio specialistams prognozavimas, kuráatlieka darbo birþa ir kitos rinkos tyrimaisuþsiimanèios institucijos. Dabar ðie po-reikiai nustatomi tik pirminiame þemësûkyje, tai yra paèiame kaime esanèiomsir besiformuojanèioms ûkio struktûroms.Taip ignoruojami þemës ûkio ir visai kai-mo plëtrai reikalinga infrastruktûros ir per-dirbamoji pramonës (antrinis ir tretinissektoriai) poreikiai specialistams, norsbûtent èia kuriami pagrindiniai veiksniai,lemiantys kaimo modernizacijà ir naujasjo galimybes, nors bûtent èia yra pagrin-dinës darbo vietos universitetinio lyg-mens þemës ûkio specialistams.

Manytume, kad tikslinga parengti jau-nøjø specialistø ir kvalifikuotø darbininkø

ásidarbinimo kaime skatinimo programàir jos ágyvendinimo priemones. Tai galëtøbûti paskolø ásikûrimui palûkanø visiðkasar dalinis padengimas, studijø paskolø vi-siðkas ar dalinis padengimas ir kt.

Pastaraisiais metais visø lygiø mo-kyklos daug dëmesio skiria mokymosi vi-sà gyvenimà nuostatø ágyvendinimui.Vykdoma konsultacinë veikla, organizuo-jami mokymai ûkininkams ir kitiems as-menims, susijusiems su þemës ûkio, al-ternatyvia þemës ûkiui veikla. Stengiama-si, kad ðie mokymai bûtø priartinti prie jøgyvenamosios ar darbo vietos ir atitiktøne tik ðiuolaikinius aktyvaus suaugusiø-jø mokymo metodus, bet ir kaimo þmo-niø mentalitetà. Dalyvaujama SAPARD irkitø ES fondø finansuojamuose projek-tuose. Deja, èia susiduriama su biuro-kratinëmis kliûtimis. Dël sudëtingø pro-jektø rengimo, administravimo, vieðøjøpirkimø procedûrø mokyklos nebenoridalyvauti konkursuose projektams laimë-ti. Be to, projektø rengimas ir konkursaiilgai uþtrunka, todël mokymai per tà lai-kà pasidaro nebeaktualûs.

Lietuvoje þemës ûkio mokslø srityje(áskaitant KTU Maisto institutà) dirba 10mokslo ir studijø institucijø – 2 universi-tetinës aukðtosios mokyklos, 3 valstybësmokslo institutai, 5 universitetø moksloinstitutai. Juose darbuojasi tikrai nema-þas mokslininkø bûrys – apie pusseptin-to ðimto (641, 2004 m.). Rengiama jau-

noji mokslininkø karta – yra per 180 ðiossrities doktorantø (181, 2005 m.). Svar-bu paþymëti, kad þemës ûkio sritiesmokslininkai daugiau uþsiima praktineveikla: nors ir negalëdami pasigirti labaidideliu akademiniø publikacijø skaièiu-mi kaip, pavyzdþiui, fizikai, jie dirba tikraireikðmingus darbus didindami Lietuvosþemës ûkio konkurencingumà.

Ágyvendinti kaimui reikalingus struk-tûrinius pokyèius, susijusius su ûkiø mo-dernizacija, kaimo ekonominës veiklosdiversifikacija, alternatyviø pajamø ðalti-niø kûrimu, kaimo infrastruktûros gerini-mu, socialiniø problemø sprendimu, ga-li tik tam pasirengæ darbuotojai. Ðiø uþ-daviniø sprendimas daug priklausys,kaip racionaliai panaudosime ES struk-tûriniø fondø lëðas.

Bene didþiausias visø mokslininkø rû-pestis ðiuo metu – eksperimentinë bazë.Tikiuosi, kad ði problema ið esmës spræ-sis 2007–2013 metø finansinëje perspek-tyvoje – tada tikrai nemaþà ES finansiniøiðtekliø dalá numatoma skirti mokslui irypaè jo infrastruktûrai. Manau, kad þe-mës ûkio mokslai sugebës pasiimti sa-vo dalá ið ðio „lëðø pyrago“. Naudoda-masi proga noriu padëkoti Þemës ûkioministerijai uþ tai, kad ji deda pastangas,jog þemës ûkio mokslai, áskaitant jø pa-galbinius, bandymø ir parodomuosiusûkius, galëtø pasinaudoti ir þemës ûkiuiskiriama ES finansine parama.

Ávairiø srièiø mokslininkai apdo-vanoti uþ átaigiai paraðytas kny-gas, straipsnius. „Mokslo ir gyve-

nimo“ þurnalo redakcija nuoðir-dþiai sveikina visus apdovanotuo-sius ir ypaè mûsø þurnalo autorius

habil. dr. Valentinà Baltrûnà, prof.Jonà Grigà, dr. Audriø Dubietá irEgidijø Bacevièiø

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tr.

Paskelbti 2005 metø mokslo populiarinimo premijø laureatai


Europos Sàjungos FP6 PACE projek-to (þr. http://134.147.93.66/bmcmyp/Da-ta/PACE/Public) vykdytojø laboratorijoseir JAV Los Alamos nacionalinëje labora-torijoje (LANL) kuriamos dirbtinës gyvosprogramuojamos làstelës, kuriø kvantinámechaniná modeliavimà atlieka Vilniausuniversiteto Teorinës fizikos ir astrono-mijos instituto Teorinës molekulinëselektronikos ir spintronikos mokslinë

Dirbtiniø programuojamø làsteliø savaiminis

1 pav. Suskaièiuotoselektrono krûvio

pernaðos (tuneliavi-mo) vizualizavimas

esant devintaisuþadintajai bûsenai.

Ðviesa suþadintaselektronas perðoka ið

ðviesai jautrios 1,4-bis(N,N-dimetilami-

no)naftalenomolekulës (centre) á

vienà ið pRR moleku-liø (apaèioje). Anglies

atomai ir su jaissusijusios kovalenti-nës jungtys pavaiz-

duotos þaliomislazdelëmis, vandeni-liai – pilkai, deguo-

nies – raudonai,azotø – mëlynai

susidarymas, augimas ir valdymasDr. Arvydas TAMULIS,

Vykintas TAMULISVilniaus universiteto Teorinës fizikos ir

astronomijos institutas

2 pav. Molekulinë ARBA loginë funkcija, sudaryta ið endohedrinio fulereno (deðinëje),kurio viduje yra molekulinis klasteris ErScN, ir ið trijø fotoaktyviø elektronø donoromolekuliø (kairëje), prijungtø per centre esanèià elektronø akceptoriø molekulæ. Angliesatomai þali, azoto – mëlyni, sieros – geltoni, vandenilio – pilki, geleþies ir Er atomai –ðviesiai mëlyni, Sc atomai – raudoni

Dabar panaðius 4 nm dydþio foto-elementus sumodeliavome ið efektyves-niø ðviesai jautriø Ru(bipyridine) 32+ irskuarino molekuliø. Visus juos galimabûtø pagaminti Lietuvoje ir naudoti netiktai dirbtiniø programuojamø gyviø sin-tezei, bet ir kaip fotoelektronø ðaltiniusnanoprietaisuose.

Dirbtinëms làstelëms programuoti iraugimui valdyti mes kuriame molekuliniøkompiuteriø loginius elementus. Pavyz-dþiui, ARBA molekulinë loginë funkcija bu-vo sumodeliuota, pasinaudojus Kaliforni-jos universiteto prof. A.Balcho susintetin-tu endohedriniu fulerenu (þr. 2 pav. deði-nëje), kurio viduje esantis molekulinis klas-teris ErScN turi magnetiná dipolá, nes pa-gal UB3LYP/WTBS metodo skaièiavimàsukinio tankis ant N atomo yra lygus0.569, ant Sc – 0.036 ir ant Er – 0.358.

Ði molekulinë ARBA loginë funkcija,instaliuota á dirbtinæ minimalià làstelæ,pradeda veikti ðviesa suþadinus tris kai-rëje esanèias fotoelektronø donoro mo-lekules: ferocenà arba tiofenà, arba tet-ratiofulvalenà. Vienas ið migruojanèiø fo-toelektronø sustoja elektronø akceptoriø1,3-bis (dicianometidieno) indano mole-kulëje. Kiti du migruojantys fotoelektro-nai pasiekia endohedriná fulerenà ir pa-suka viduje esantá molekuliná klasterá, ku-ris savo ruoþtu magnetinio dipolio dëkaveikia dirbtinëje minimalioje làstelëje ins-taliuotas -diketono ir dodecilo syringa-to molekules ir reguliuoja dirbtinës làste-lës fotosintezës, augimo bei dauginimo-si vyksmus.

grupë (þr. http://www.itpa.lt/~tamulis/).Dirbtiniø làsteliø fotosintetiniø centrø, su-sidedanèiø ið peptidinës nukleorûgðties,sensibilizatoriø, riebalø rûgðèiø, riebalørûgðèiø pirmtakø (pRR) ir vandens arbametanolio tirpikliø molekuliø (ið viso ikitûkstanèio atomø), kvantinis mechaninissavaiminis susidarymas buvo modeliuo-tas naudojant GAMESS-US programøpaketà VU TFAI PC Linux klasteryje.

Ðiø fotosintetiniø centrø, kuriø sker-smuo yra 4 nanometrai, absorbcijosspektras ir elektrono krûvio pernaðos (tu-neliavimai) buvo suskaièiuoti naudojantnuo laiko priklausantá kvantinës mecha-nikos elektronø koreliacijos tankio funk-cionalo (TDDFT PBEPBE/6-31G) mode-lá. Mûsø paraðyta programa leidþia pa-daryti matomà vieno elektrono pernaðà(tuneliavimà), gautà atëmus ðios fotosin-tetinës sistemos suþadintosios bûsenos

elektroniná tanká ið pagrindinës bûsenoselektroninio tankio. Viename ið tirtø foto-sintetiniø centrø elektrono skylutë vaiz-duojama mëlyna spalva, o perneðtas (tu-neliuotas) elektronas – pilka (þr. 1 pav.).Ðis tyrimas rodo, kad intensyviausia elek-trono krûvio pernaða ávyksta esant de-vintai suþadintajai bûsenai nuo ðviesaijautrios 1,4-bis(N,N-dimetilamino)naftale-no molekulës á vienà ið pRR molekuliø(þr. 1 pav.), o tai sukelia dirbtinio gyvioaugimà. Elektrono pernaðos bangos il-gis yra lygus 440.0 nm ir atitinka LANLatlikto eksperimento vertæ.


XIX a. pradþioje Vilniaus universitetoMedicinos fakultetas tapo viena soli-dþiausiø Rytø Europos medicinos moks-lo, praktikos ir pedagogikos ástaigø. Èiadirbo tokios pasaulinës áþymybës, kaipG.Forsteris, L.H.Bojanus, A.Sniadeckis,tëvas ir sûnus Frankai. Jie garsëjo savoklinikomis, mokomaisiais kabinetais, pri-sidëjo kuriant Vakcinacijos ir Motinystësinstitutus, vienas pirmøjø tokiø ástaigø Eu-ropoje. Fakulteto absolventai – gydyto-jai, chirurgai, akuðeriai, farmacininkai, ve-terinarai – plaèiai garsino savo Alma Ma-ter. Kas penktas-ðeðtas to meto Rusijosimperijos gydytojas buvo mûsø fakulte-to auklëtinis. Ið viso 1781–1842 m. buvoparengta per 1500 gydytojø. Lietuvosspecialiojo viduriniojo medicinos moks-lo ðaknys taip pat yra senajame Medici-nos fakultete. 1775–1842 m. èia veiku-sioje Akuðerijos mokykloje buvo pareng-ta apie 850 kvalifikuotø akuðeriø.

1919–1939 m. Vilniuje veikusio Ste-pono Batoro universiteto Medicinos fa-kultetà baigë daugiau kaip 1500 gydy-tojø ir farmacijos specialistø. Herojiðkaspuslapis fakulteto istorijoje – darbas ir stu-dijos pogrindþio sàlygomis Vokietijosokupacijos metu 1943–1944 metais.

Vilniaus universiteto Medicinos fakul-teto dekanë profesorë habilituota dakta-rë Zita Auðrelë Kuèinskienë, beje, pirmojimoteris dekanë per 225 metus, pabrëþë,kad ðiuo metu Medicinos fakultetas yravienas didþiausiø ir reikðmingiausiø nû-dienos Vilniaus universitete. Já sudaro 3institutai, 4 katedros, 12 klinikø, jungian-tys 55 centrus, skyrius ir laboratorijas, taippat Mokomoji eksperimentinës chirurgi-jos ir patologinës fiziologijos laboratorija.Studentø bei personalo paslaugoms irkompiuteriø klasës, biblioteka. Ðiuo me-tu fakultete dirba per 700 pedagoginio,mokslinio bei pagalbinio personalo: tarpjø per 30 profesoriø, per 100 docentø. Beto, Vilniaus universiteto struktûroje taip patyra Eksperimentinës ir klinikinës medici-nos bei Onkologijos institutai, vieðosiosástaigos: Santariðkiø, „Þalgirio“, Vaikø li-goninës. Universitetiniø ligoniniø statusàturi Vilniaus miesto 5 ligoninës. 2002 m.pirmà kartà universiteto istorijoje buvoásteigta prorektoriaus universiteto ligoni-

nëms ir klinikoms pareigybë.Fakultete rengiami ergoterapijos, ki-

neziterapijos, medicinos, medicininësbiologijos, slaugos, odontologijos ir vi-suomenës sveikatos specialistai. Ávairio-se vientisøjø ir daugiapakopiø studijøprogramose dabar studijuoja per 1400studentø (ið jø apie 300 magistrantûroje),podiplomines studijas tæsia per 600 rezi-dentø, per 70 doktorantø. Pastaraisiaismetais pastebimai padidëjo priëmimo á pir-mà kursà apimtys. Tai atspindi nekintan-èià medicinos ir mediko profesijos hierar-chijà materializuotosios visuomenës ver-tybiø sistemoje. Gyvybingumà pastaruo-ju metu demonstruoja ir fakulteto studen-tø organizacijos: Studentø atstovybë irStudentø mokslinë draugija. Mûsø stu-dentai vis dràsiau naudojasi galimybe stu-dijuoti ir praktikuotis uþsienio medicinoscentruose. Gydytojø tobulinimosi padali-nyje kasmet kvalifikacijà kelia apie 5000ðalies medicinos specialistø.

Medicinos fakultete mokslo darbasdabar sutelktas penkiomis pagrindinë-mis kryptimis: 1) þmogaus genomo ávai-rovë, jo kilmë ir fenotipinë realizacija; 2)þmogaus ir visuomenës sveikata, gyve-nimo kokybë ir aplinka: moksliniai ir tai-komieji tyrimai; 3) motinos ir vaiko svei-kata: fiziologiniai ir socialiniai aspektai beiindivido raidos dësningumai; 4) bioeti-ka, sveikatos politika, naujø technologi-jø taikymas; 5) ligø etiopatogenezë, diag-nostika, gydymas, reabilitacija ir preven-cija: fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai.

Regioninæ Vilniaus universiteto Medi-cinos fakulteto svarbà patvirtina ir nûdie-nos veikla: plaèios tarptautinio intelekti-nio bendradarbiavimo apimtys, perþen-gusiø sienas savitø chirurgijos, kardio-chirurgijos, reumatologijos, kardiologijosir ðirdies kraujagysliø patologijos, gast-roenterologijos, eksperimentinës ir teori-nës medicinos mokyklø susiformavimasir sëkminga plëtra. Reikðmingi pasieki-mai ir mokslo srityse, kurios svarbios mû-sø tautinei savimonei – tai etninës lietu-viø antropologijos, Lietuvos gyventojøgenomo tyrimai. Neginèijamas fakulteto

dijø fondas, valstybës institucijos ir valsty-bës programø projektai, taip pat keliolikaturi uþsakomàjá mokslinio tyrimo darbo po-bûdá. Fakulteto padaliniai dalyvauja tarp-tautinëse mokslo programose, finansuo-jamose Europos Komisijos bei SOCRATESir Atviros Lietuvos fondo programø lëðo-mis. Kasmet fakultetas organizuoja perpusðimtá moksliniø renginiø, kuriø treèda-lis turi tarptautiná statusà. Fakulteto moksli-ninkai ne kartà yra pelnæ Valstybines Lie-tuvos mokslo premijas, skynæ tarptautiniømokslo konkursø laurus.

Medicinos fakultetas bendradarbiau-ja su didþiausiais kaimyniniø kraðtø –Lenkijos (Balstogës, Lodzës, Krokuvos,Poznanës, Varðuvos ir kt.), Vokietijos(Frankfurto prie Maino, Greifsvaldo), Ru-sijos (Maskvos), Ðvedijos (Geteborgo,Lundo, Linèiopingo, Stokholmo), Ukrai-nos (Donecko, Charkovo), taip pat suPrancûzijos (Marselio), JAV (Lojolos, Ili-nojaus, Viskonsino) bei kitais pasauliouniversitetais, institutais ir mokslinio tyri-mo ástaigomis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakul-tetas turi savo vëliavà, emblemà ir deka-no togà, savitas akademinës bendruo-menës tradicijas. Fakulteto Medicinos is-torijos muziejus kaupia dokumentinæ irikonografinæ medþiagà. Taèiau garbingaistorija nebëra tas pamatas, garantuojan-tis soèià ir ramià gerovæ. Artimiausi fa-kulteto uþdaviniai – universiteto statutorëmuose nusistatyti ne tik metinius, betir ilgalaikius strateginius studijø, moksli-nës, ûkinës veiklos planus, dar kartà per-þiûrëti savo struktûrà, intensyviau rekla-muoti savo studijø programas, rengtispanaudoti Europos Sàjungos struktûri-niø fondø lëðas. Perspektyviniuose pla-nuose numatyta perkelti fakulteto admi-nistraciná, teoriná korpusus bei vivariumàá Santariðkiø rajonà.

225-uosius jubiliejinius metus Medi-cinos fakulteto bendruomenë pasitiko netik apmàstydama áspûdingà praeitá, betir pasirengusi naujiems iððûkiams, atsi-græþusi á visuomenës poreikius.

Vilniaus universiteto Medicinos

Ðiø metø lapkrièio 24 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulte-tas – seniausioji aukðtoji Lietuvos medicinos mokykla – paminëjo

savo 225-eriø metø jubiliejø. Nors pats universitetas buvo ákurtas1579 m., taèiau Medicinos fakultetas jame ásteigtas tik 1781 m.,

nors leidimas já atidaryti buvo gautas jau 1621 metais.

fakultetui - 225

indëlis á praktinæ medicinà – ávairiomssveikatos apsaugos sistemos sritims pa-rengta keliolika tûkstanèiø ávairiø specia-lybiø gydytojø ir specialistø.

Fakulteto darbuotojai kasmet vykdoper 70 (taip ir kituose fakultetuose) biudþe-tiniø mokslinio tyrimo temø, keliolika jø fi-nansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir stu-

�


Doc. dr. Julius DANUSEVIÈIUS

1992 m. birþelio 5 d. Rio de Þaneirebuvo priimta Biologinës ávairovës konven-cija, kurià 1999 m. ratifikavo Lietuvos Sei-mas. Taèiau Lietuvoje ði Konvencija ne-pakankamai iðnagrinëta ir ribotai pateik-ta plaèiajai visuomenei. Todël kai kas bio-loginæ ávairovæ ëmë ásivaizduoti siauràjaprasme ir apsiriboti rûðiø ávairovës sam-prata. O biologinë ávairovë apima keturislygmenis: geosisteminá, ekosisteminá, rû-ðiná ir genetiná.

Geosisteminiam lygmeniui priklausogeografiniø objektø (landðaftø, teritoriniø-urbanistiniø ir kt.) sàveika. Pavyzdþiui,lauko, miðko ir vandens ekosistemø tar-pusavio sàveika.

Ekosistemø ávairovë skirstoma á dvistambias kategorijas: sausumos ir van-dens. Paprastai yra lauko, pievos, pelkës,miðko ir vandenø ekosistemos, kurios irsudaro ekosisteminæ biologinæ ávairovæ.

Rûðiniam lygmeniui priklauso ávairiosorganizmø rûðys, gyvenanèios atskirojeekosistemoje. Pavyzdþiui, miðke ar me-dyne auganèios medþiø, krûmø ir kitosaugalijos rûðys. Lietuvoje yra apie 1800laukiniø augalø rûðiø ir 3000 kultûriniøveisliø. Ið jø laukiniø augalø 713 rûðiø au-ga miðkuose. Be to, yra 6000 grybø rû-ðiø, 16 300 gyvûnø rûðiø, ið jø 15 000rûðiø vabzdþiø. Taèiau ekosistemoje yrajai bûdingas rûðiø skaièius.

Genetiniam lygmeniui priklauso rû-ðies genotipø ávairovë, kurià lemia dau-gelis veiksniø, taip pat ir geografiniai ra-jonai bei þemiø derlingumas. Pvz., Pa-nevëþio–Këdainiø derlingø dirvoþemiø irVarënos skurdþiø dirvoþemiø regionai.Sakysim, ávairios rûðies genetiðkai sàly-gotos morfologinës formos, vëlyvosios irankstyvosios fenologinës formos, geno-tipai su skirtingomis seksualinëmis sis-temomis ar skirtingais aleliais, sàlygojan-èiais augalø poþymius ir savybes. Gene-tinë ávairovë labiausiai reikðminga popu-liacijø stabilumui iðlaikyti.

Be evoliucijos raidos bei klimato po-kyèiø, dël intensyvios þmogaus ûkinësveiklos supaprastëja augalijos populia-cijø genotipinë struktûra. Iðnyksta þalin-gam poveikiui neatsparûs vertingi indivi-dai, populiacijos degraduoja. Yra ir to-kiø atvejø, kai atsiranda naujø invaziniørûðiø, o kai kurios iðstumia vietines, eko-sistemai naudingas rûðis.

Kiekviena ekosistema turi jà naikinan-èiø svarbiausiø veiksniø. Pavyzdþiui, pel-kiø augalijai pavojinga intensyvi melio-racija, pievø augalijai – sukultûrinimas artransformavimas á kitas þemës ûkio naud-menas, smëlio augalijai – apþeldinimasmiðku, rekreacija, vandens telkiniø au-galijai – ûkinë veikla, nutekamieji vande-nys, intensyvi þemdirbystë ir t.t.

Pirmàja prieðvëþine vakcina „Sil-gard“, apsauganèia nuo gimdos kakle-lio vëþio ir genitalijø karpø, jau galima pa-siskiepyti Lietuvoje.

Lietuvos moterims ir merginoms tarp-tautinë farmacijos bendrovë „MerckSharp&Dohme“ (MSD) jau suteikia gali-mybæ ið anksto apsisaugoti nuo gimdoskaklelio vëþio – vienos sunkiausiø ligø,sukeliamø þmogaus papilomos viruso(ÞPV). Vakcina „Silgard“ gali apsaugotine tik nuo gimdos kaklelio vëþio, bet irkitø ÞPV sukeliamø ligø – vulvos ir makð-ties prieðvëþiniø pakitimø, vulvos bei ge-nitalijø karpø (kandilomø).

MSD sukurta vakcina „Silgard” ap-saugo nuo ÞPV 6,11,16 ir 18 tipø, kuriesukelia 70 proc. gimdos kaklelio vëþioatvejø bei 90 proc. lytiniø organø karpø.Kasmet ðimtams Lietuvos moterø padë-sianèia iðsaugoti sveikatà bei gyvybæ in-

jekcine vakcina jau galima pasiskiepyti7-iuose didþiuosiuose miestuose. Skie-pijimo paslaugas teikia „Medicinos irdiagnostikos centras“, „GK klinika“, „En-demik“ bei „Baltijos ir Amerikos klinika“.Medicinos ekspertø rekomendacijomisbei klinikiniø tyrimø patvirtintais rezulta-tais, veiksmingiausia skiepytis 9-26 me-tø amþiaus mergaitëms, merginoms beimoterims. Iðsami informacija apie ðià pro-blemà teikiama specialiai sukurtoje inter-neto svetainëje www.hpv.lt.

„Naujàjà vakcinà vertinu ne tik kaipreikðmingà moksliná atradimà, iðsaugantámoterø sveikatà bei gyvybes, bet ir kaipgalimybæ ateityje sumaþinti vëþiniø susir-gimø, ypaè gimdos kaklelio, skaièiø, pa-keisti visuomenës sveikatos bei moterøgyvenimo kokybæ“, – sakë Kauno medi-cinos universiteto profesorë, gydytoja gi-nekologë Rûta Nadiðauskienë.

Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo25 tûkst. moterø, parodë, kad MSD su-kurta vakcina 100 proc. uþkirto kelià gim-dos kaklelio vëþiui, taip pat prieðvëþi-niams ir potencialiai prieðvëþiniams gim-dos kaklelio pakitimams. Ji taip pat veiks-mingai apsaugo nuo kitø þmogaus pa-pilomos viruso sukeliamø ligø – vulvos irmakðties prieðvëþiniø pakitimø, genitali-jø karpø. Medicinos tyrimø duomenimis,iki 70 proc. gyventojø per savo gyveni-mà uþsikreèia þmogaus papilomos viru-su. Virusas plinta lytiniu bûdu bei per ge-nitalijø gleivines. Daþnas þmogaus papi-lomos viruso neðiotojas nejauèia jokiøsimptomø, kitiems atsiranda matomosgenitalijø karpos ar pokyèiai gimdos kak-lelyje, vulvoje, iðangëje ar varpoje.

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vë-þys yra nustatomas daugiau nei 500 mo-terø, beveik kas antra, susirgusi ðia liga,

Augalijos biologinëávairovë – ekosistemø tvarumo

pagrindas

Pirmoji prieðvëþinë vakcina - jau Lietuvoje

2004 m. pabaigoje Dotnuvoje ásteigtasAugalø genø bankas, kurio paskirtis orga-nizuoti ir koordinuoti augalø nacionaliniøgenetiniø iðtekliø kaupimà, tyrimà ir iðsau-gojimà. Genetiniams iðtekliams iðsaugotipagal atskiras augalø grupes mokslo ir mo-kymo institucijoms (Þemdirbystës, Sodinin-kystës ir darþininkystës, Miðkø ir Botani-kos institutams bei Vilniaus universitetui)paskirtos augalø genetiniø iðtekliø koordi-naciniø centrø funkcijos. Augalø genetiniaiiðtekliai saugomi jø augimo vietose, kolek-cijose ir specialiose saugyklose.

1997 m. Lietuvoje buvo priimta Biolo-ginës ávairovës iðsaugojimo strategija irveiksmø planas, kurá parengë þymiausiðios srities specialistai. Taèiau ðis planasvangiai vykdomas, já reikia patikslinti. Bû-tø veiksmingiau, jei tokius planus turëtøvisos apskritys. Atsiranda idëjø, kylanèiøið savivaldybiø ekologø. Ðtai Këdainiø ra-jone (ekologas Kazimieras Ðidlauskas)numatyta atlikti pavieniø medþiø ir girai-èiø, taip pat pelkiø ir pelkeliø inventoriza-cijà, ávertinti jø ekologinæ reikðmæ, o ver-tingiems – parengti iðsaugojimo rekomen-dacijas. Kai kurie rajonai numato sparèiaugerinti urbanizuotà aplinkà, veisti þeldi-nius, parkus ir tvarkyti rekreacines terito-


rijas. Miðkø institutas parengë Biologinësávairovës iðsaugojimo miðkuose, vykdantûkinæ veiklà, rekomendacijas.

Didþiausià teritorijà Lietuvoje (54 proc.)uþima agrarinës aplinkos ekosistemos, ta-èiau bioávairovës poþiûriu jos labiausiai nu-skurdintos. Urbanizuotos aplinkos ekosis-temos nesàmoningai veikiamos þmogausir palaikomos tik parkø ir kitø þeldiniø dë-ka. Èia po medþiø lajomis formuojasi pu-siau natûralios daugiarûðës augalø ben-drijos. Ðiuo metu vis labiau pleèiasi rude-ralinës (dykvieèiø) bendrijos. Jose rûðinëávairovë greitai kinta. Pavyzdþiui, karjerai,sàvartynai ir kt. Miðkai Lietuvoje uþima 30proc. kraðto teritorijos, o juose yra 40 proc.augalijos rûðiø. Ypaè didele biologine ávai-rove pasiþymi miðrûs miðkai.

Pastaruoju metu, formuojantis eksten-syviai þemdirbystei, dalis þemiø apþeliamiðku ar apþeldinama dirbtinai. Þemësûkiui naudotos þemës apþelia negausiosrûðinës ávairovës pionierinëmis rûðimis, odirbtinai þeldant daþnai uþveisiami viena-rûðiai spygliuoèiø þeldiniai. Tai maþina rû-ðinæ ir bendrà biologinæ ávairovæ. Savai-me apþeliant, formuojasi negausios rûðiøfitocenozës, nes vyrauja kosmopolitinësuþneðtinës arba pionierinës rûðys. Pavyz-dþiui, galima sakyti, savaime laukuose ne-plinta àþuolai, klevai, liepos, skroblai, uo-siai, guobiniai ir kt., o plinta karklai, ber-þai, drebulës, baltalksniai ir puðys.

Ateityje galima laukti tokiø ekosistemøpokyèiø: maþës rûðiø gausa pasiþyminèiøbendrijø, nes veisiami monospygliuoèiøþeldiniai ar formuojami vienarûðiai medy-nai; maþës pievø ir pelkiø bendrijø dël jøkultûrinimo, padidës laukø biologinë ávai-rovë dël sklypø naudmenø fragmentacijosbei maþesnio mineraliniø tràðø naudojimo.

Vitaminø-antioksidantø

Kiek mityba svarbi þmoniø regë-jimo sistemai, susidomëta ypaè poto, kai iðryðkëjo oksidacinio stresoveikimo mechanizmas. Susikaupæslaisvøjø radikalø perteklius, ypaè bû-dingas vyresniems þmonëms, galiturëti poveiká ávairioms organizmosistemoms, taip pat ir regëjimo stip-rumui bei spalvø matymui. Toks po-veikis atsiranda, kai sumaþëja làs-teliø antioksidacinis pajëgumas irkartu galimybës apsisaugoti nuo be-sikaupianèiø reaktyvaus deguoniesatmainø, susidaranèiø vykstant me-dþiagø apykaitai dël lipidø, hiperok-sidø, superoksidø anijonø pertek-liaus. Visa tai ir sukelia lëtines ligas,kurios gali sutrikdyti ávairiø fiziologi-niø sistemø normalias funkcijas.

Antioksidantai, kuriuos þmogusgauna su maisto produktais, ir or-ganizmo antioksidacinës sistemosgali sumaþinti ligø atsiradimà ir jøplëtotæ, taip pat saugoti ir regëjimofunkcijas. Eksperimentais árodyta,kad kai kurie antioksidantai gali ap-saugoti nuo dël amþiaus atsiran-danèios regos receptoriø degene-racijos, ypaè jø susikaupimo vieto-se, t.y. centruose. Tokie antioksi-dantai yra paplitæ maistui vartoja-muose ávairiuose þalios spalvos la-puose. Stipriomis antioksidacinë-mis savybëmis pasiþymi karotinoi-dai liuteinas ir zeaksantinas, ðiuometu laikomi svarbiais þmogaus re-gëjimui. Drauge su jais vartojamiantioksidaciniu veikimu pasiþymin-tys vitaminai E ir C tà poveiká pada-ro dar ryðkesná, o visà ðá kompleksàdar papildþius folatø turtingu mais-tu, paskatinama ir organizmo anti-oksidaciniø fermentø veikla. Daugu-ma tyrinëtojø patvirtina, kad, padi-dëjus minëtøjø karotinoidø, vitami-nø C ir E ir folatø koncentracijai akiesstruktûrose, labai pagerëja regëji-mas. Taip pat patvirtinama, kad vie-na ið tokio poveikio prieþasèiø yra irpaties organizmo antioksidaciniøsistemø veiklos skatinimas. Litera-tûros duomenimis, taip galima stab-dyti aterosklerotiniø pokyèiø atsira-dimà ir plëtotæ, saugoti ir stiprintiþmogaus regëjimo funkcijà.

Seniai þinoma, kad normaliam

mirðta. Pagal ðiuos rodiklius Lietuva pir-mauja tarp ES ðaliø – kas savaitæ dël ðiossunkios onkologinës ligos netenkame vi-dutiniðkai 5 moterø. Europoje gimdos kak-lelio vëþys kasmet diagnozuojamas maþ-daug 33,5 tûkst. moterø ir merginø. Ne-paisant aktyvios prevencijos, kiekvienàdienà nuo ðios ligos Europoje mirðta 40moterø. Ði sunki liga tiek mûsø ðalyje, tiekkitose Europos ðalyse yra antroji pagaldaþnumà (po krûties vëþio) jaunø (15–44 m. amþiaus) moterø mirties prieþastis.

„Mûsø kompanija sukûrë efektyvià pre-vencinæ priemonæ nuo itin sunkios þmogauspapilomos viruso sukeliamos ligos, – sakëtarptautinës farmacinës bendrovës „MerckSharp&Dohme” Lietuvos padalinio vadovasgydytojas Armenas Manukianas. – Nuo ðiolir Lietuvos moterims suteikta galimybë apsi-saugoti nuo gimdos kaklelio vëþio, kuris mû-sø ðalyje nusineða tiek gyvybiø, kiek Ðvedijo-je nusineðdavo prieð 60 metø.“

reikðmë regëjimo funkcijairegëjimui bûtinai reikalingas vitami-nas A. Taèiau dabar, kai vis labiauaiðkëja medþiagø apykaitos proce-sai làstelëse, atsiranda naujø duo-menø apie ðio vitamino veikliøjø for-mø ávairialypá poveiká, o ypaè regëji-mo fiziologiniams mechanizmamsbei patologiniø procesø atsiradimuiþmogui senstant.

Oksidacinis stresas gali turëtiátakos ir pigmentø susidarymui ner-vø sistemoje. O akiø tinklainë yralabai diferencijuota nerviniø làste-liø struktûra, prigludusi prie epite-lio, kuriame gali kauptis riebaluo-se tirpstantis pigmentas lipofusci-nas. Ið daugelio tyrimø paaiðkëjo,kad lipofuscino padaugëja tinklai-nës epitelyje, ypaè regos recepto-riø (lazdeliø, juntanèiø ðviesà, ir kol-beliø, juntanèiø spalvas) susikau-pimo vietose, t.y. regëjimo centruo-se, tada, kai sumaþëja antioksidan-tø ir susilpnëja organizmo antiok-sidaciniø sistemø veikla. Tuo atve-ju dël atsiradusios fagocitozës de-generuoja regos receptoriø memb-raniniai diskai, kaupiasi lipofusci-nas ir lokalizuojasi tinklainës epite-lio makulø pavirðiuje. Spontanið-kai kaupiantis lipofuscinui, ásijungiair fermentinës sistemos. Literatûro-je teigiama, kad didþiausias lipofus-cino komponentas – piridino histe-roidas yra toksiðkas ir jis sukelia tin-klainës epitelio apoptozæ (làsteliøþûtá), dël kurios trinka centrinis ma-tymas. Pastaruoju metu eksperi-mentiðkai yra nustatyta, kad vienaið vitamino A veikliøjø formø – 13-cis retinolio rûgðtis redukuoja lipo-fuscino susidarymà ir taip saugotinklainës epitelá nuo makulø dege-neracijos bei regos þeidimo.

Vitamino A apykaita akies tinklai-nëje skiriasi nuo jo apykaitos kituo-se organuose. Organizme veiklio-sios vitamino A (retinolio) formos yratrans konfigûracijos, o akies tinklai-nëje – cis konfigûracijos. Iðaiðkë-jus apykaitos mechanizmui akiestinklainëje, atsiranda naujø galimy-biø ir priemoniø þmoniø regëjimo su-trikimø profilaktikai ir gydymui.

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË


Ðiame straipsnyje pristatoma vienoátakingiausiø prancûzø postruktûralistøMichelio Foucault (1926–1984) Vakarøkultûros istorijos koncepcija. M.Foucaultpaþiûros formavosi veikiamos vadinamo-sios prancûzø epistemologinës mokyklos.Ðios mokyklos teoretikai (A.Koyre, G.Ba-chelardas, G.Canguilhemas, J.Cavaile-sas), remdamiesi gamtos ir tiksliøjø moks-lø istorija, siekë atskleisti bendràsias þini-jos struktûras. Taèiau, prieðingai nei tra-dicinis racionalizmas ar klasikinis neopo-zityvizmas, prancûzø epistemologai atme-të kumuliatyvistiná poþiûrá á mokslo istori-jà. Tokia nuostata, anot jø, neadekvati tik-rajam mokslo raidos vaizdiniui, protasjiems ne kartà ir visiems laikams duotasabsoliutas, bet istoriðkai besikeièiantis,besiplëtojantis reiðkinys, o mokslo istori-ja – ne paprastas þiniø kaupimas, o dau-gybë kokybiniø pertvarkø, revoliucijø, per-trûkiø, ið pagrindø keièianèiø mokslostruktûrà, pobûdá ir metodus. Idëjiðkai pa-naðø poþiûrá á istorijà pateikia ir M.Foucault.

Fundamentaliame tyrimø uþmoju vei-kale Daiktai ir þodþiai M.Foucault uþsibrë-þia pagrásti idëjà, kad kultûroje egzistuo-ja jà tvarkantys kodai, o tarp jø – praktinëtvarkos pasireiðkimo sritis. Pristatydamasðià knygà, filosofas raðo: ,,Visiðkai aki-vaizdu – ði analizë nepriklauso idëjø armokslo istorijai: tai greièiau tyrimas, ku-rio tikslas yra atskleisti, kokiu pagrindupaþinimas ir teorijos tapo galimi; kokiojetvarkos erdvëje þinojimas buvo konstituo-tas (...)”. M.Foucault nekelia sau tikslo –ypatingo þinojimo ar idëjø ,,kûno” pagrin-du ,,nupieðti” periodo ,,paveikslà” ar at-kurti amþiaus dvasià. Jis sutelkia dëme-sá á semantinio santykio tarp daiktø ir sà-vokø genezæ ir iðskiria epistemologiniuslaukus (epistemas), kuriuose grieþta vi-dinë struktûra lemia kultûros plëtotæ. Ki-taip sakant, epistemø pasikeitimà veikiakalbos raida kultûroje. Vadovaudamasistokiu principu M.Foucault savo ,,archeo-loginiu“ tyrimu atskleidþia, kaip jis patsteigia, ,,du didþiuosius pertrûkius Vaka-rø kultûros raidoje: pirmasis pradeda kla-sikiná amþiø, o kitas atsiveria XIX amþiauspradþioje ir þymi moderniojo amþiauspradþià“. Taigi ðie du trûkiai atskiria trisnebendramatiðkas renesanso, klasikinæ(XVII–XVIII a. racionalizmas) ir ðiuolaiki-

Autonominiøpaþinimo laukø

samprata Michelio FoucaultfilosofijojeMantautas RUZAS

VPU filosofijos magistrantas

næ (XVIII a. pabaiga – XX a. pradþia ikiðiø dienø) epistemas.

Kaip geriau galëtumëm suvokti mig-lotà epistemos konceptà? Pirmiausia reik-tø iðsiaiðkinti kiekvienos jø struktûros(epistemø) vidinius ryðius, rekonstruotusM.Foucault. Kaip jau buvo minëta, tà pa-brëþia ir M.Foucault tyrinëtoja J.Barano-va, sakydama, ,,kad pagrindinis santykisepistemoje yra santykis tarp þodþiø ir daik-tø“. Pavyzdþiui, renesanso epochoje, kaipjà suprato M.Foucault, ,,nuo XVI amþiauspradþios panaðumo (resemblance) prin-cipas vaidino konstruktyvià rolæ Vakarøkultûros paþinimo lauke“. Vidinæ paþini-mo struktûrà lëmë daiktø ir þodþiø, pasau-lio ir já apraðanèiø tekstø vienybë, kitaiptariant, þodþiai ir daiktai tarpusavyje susi-jæ pagal panaðumà. M.Foucault raðo: ,,XVIamþiuje reali kalba nëra nepriklausomaþenklø totalybë, vientisa ir nesutrûkinëju-si esybë (visetas), kurioje daiktai galëtøbûti atspindëti kaip veidrodyje (...).” Kal-ba yra neatskiriamai susijusi su pasaulioformomis. Pasaulis iðkyla kaip simboliøtinklas – sistema, M.Foucault þodþiais ta-riant, ,,kaip visa aprëpiantis tekstas“. To-kiu bûdu, pavyzdþiui, antikos paveldas yrakaip pati gamta, plati erdvë, reikalaujantiinterpretacijos; abejais atvejais yra atran-dami þenklai, ir tada þingsnis po þingsniopaverèiami kalba. ,,(...) pasaulis apgaub-tas þenklais, kurie turi bûti deðifruoti“, –teigia M.Foucault.

Kas buvo þenklas renesanso epocho-je? M.Foucault akcentuoja, kad ,,XVI am-þiuje þenklai buvo màstomi ,,sulydyti“ sudaiktais, kad þmogus galëtø atskleisti jøpaslaptis, jø prigimtá ir jø vertingumà (...).Renesanso laikotarpiu Vakarø pasauly-je þenklo (sign) organizacija buvo pakan-kamai sudëtingos struktûros: ji reiðkësikaip trinarë, kadangi reikalavo formaliosþenklø sferos, jø nurodomo turinio ir pa-naðumø (similitudes), jungianèiø þenklussu daiktais; bet kadangi panaðumas yraþenklø forma, taip pat kaip ir jø turinys,todël trys skirtingi ðios artikuliacijos ele-

mentai buvo ákûnyti vieningoje formoje.Tuo tarpu nuo XVII a. þenklo kompozici-ja tapo binarinë, kaip þymiklio ir þyminiosantykis. Todël renesanso epochoje gy-vavusi kalbos ir pasaulio giminystë kla-sikiniame amþiuje, anot M.Foucault, bu-vo panaikinta: „Daiktai ir þodþiai buvo at-skirti vieni nuo kitø. (...). Diskursas vis darturëjo uþduotá kalbëti, bet jis nebebuvodaugiau tai, nei kas yra pasakoma“.

Klasikiniame amþiuje, kai þenklø orga-nizacija tapo binarinë, signifikacija buvoreflektuota á reprezentacijos formà. Kaipvaizdingai pastebi J.Habermasas, inter-pretuodamas M.Foucault atkurtà klasiki-nio amþiaus epistemà: „Kadangi þenklasyra autonomiðkas, jis pasiaukojamai tar-nauja daiktø reprezentacijai: jame subjek-to reprezentacija susitinka su reprezen-tuojamuoju objektu ir padaro tvarkà rep-rezentacijø grandinëje“. Kas tuo norimapasakyti? Daugelis istorikø, kalbëdamiapie klasikinio amþiaus racionalizmà, daþ-nai apsiriboja tokiomis miglotomis ir tuð-èiomis frazëmis kaip „karteziðkoji átaka“ar „niutoniðkasis modelis“. Tuo tarpuM.Foucault nëra taip svarbu gamtos ma-tematinimas ar mechanistinë perspekty-va, jis akcentuoja sutvarkytø þenklø siste-mà. Anot M.Foucault, „(...) ámanoma api-brëþti instrumentus klasikinei minèiai, ku-rie buvo sukonstruoti þenklø sistemos. Taibuvo ta sistema, kuri átraukë á paþinimolaukà tikimybës sampratà, analizes ir kom-binacijas ir patvirtino sistemos arbitralu-mà“. Klasikiniame amþiuje paþinimo pa-skirtis yra fabrikuoti (fabricate) kalbà, ir fab-rikuoti jà kaip analiziø ir kombinacijø in-strumentà. „Þenklas klasikinëje epocho-je nëra atsakingas uþduoèiai laikyti pasau-lá uþdarà savyje ir neatskiriamà nuo savopaties formø, bet, prieðingai, iðskleidþiajá… virð neapibrëþto pavirðiaus (...), pasau-lis atveriamas simultantiðkai – analizëmsbei kombinacijoms ir gali bûti sutvarkytasnuo pradþios iki galo“, – raðo M.Foucault.Iðorës ir vidaus prigimtis klasifikuojama,analizuojama ir kombinuojama tuo paèiubûdu: þodþiai bendrojoje gramatikoje, tur-tai ir poreikiai politinëje ekonomijoje, kaip

Michelis Foucault


ir augalø bei gyvûnø rûðys Linnaeus sis-temoje. Taèiau tai yra pavirðinis lygmuo,kurá lemia vadinamasis archeologinis lyg-muo. Bet jeigu mes uþklausime klasikinæmintá tuo lygiu, kurá daro ámanomà arche-ologinis atskleidimas, mes uþèiuopsime,kaip jau matëme, kad renesanso paþini-mo laukà valdë panaðumo principas, tuotarpu klasikinëje epochoje – þenklo atsi-skyrimas nuo pasaulio. Pasak M. Foucault„(...) tai lëmë ðias naujas formas – tikimy-biø, analizës, kombinavimo ir universalioskalbos sistemos iðkilimà, ne kaip sëkmin-gas sritis, generuojanèias viena kità arkonkuruojanèias tarpusavyje, bet kaip vi-suminá bûtinumø (necessities) tinklà“.

Apie ðiuolaikinæ epistemà vëlgi galimakalbëti tik ávykus radikalioms transforma-cijoms klasikinëje mintyje. Ir tokios trans-formacijos ávyksta. M.Foucault raðo: „Pas-kutinieji XVIII amþiaus metai yra paþenklin-ti trûkio, panaðaus á tà, kuris iðtiko rene-sansiðkàjà mintá XVII amþiaus pradþioje; kaididþiosios cirkuliarinës formos, kuriose pa-naðumas buvo ákûnytas, buvo dislokuotosir atvertos taip, kad identiðkumø lenta (thetable of identities) galëjo bûti atskleista, irði lenta dabar yra sunaikinta, taigi paþini-mas reziduoja naujoje erdvëje (...).“ Ðiuo-laikinëje epistemoje, pradedant XVIII a. pa-baiga, þodþiai ir daiktai siejami dar sudë-tingesniu tarpiniu ryðiu – per tokius veiks-nius kaip darbas, gyvenimas, kalba. Ávy-kæs poslinkis svarbus tokiems mokslamskaip ekonomika, gamtotyra ir gramatika,kurie klasikiniame amþiuje atsirado kaiptaksonominiai. Iðtekliø analizë uþleidþia vie-tà teorijai, kuri vartojimo ir mainø vertes api-bûdina darbo jëgos sànaudomis, gamtosistorijos apþvalga – rûðiø evoliucijai, o ben-droji gramatika – nacionaliniø kalbø istori-jai. Labai svarbu buvo tai, kad kalba visið-kai atsiskyrë nuo màstymo struktûrø ir for-mø ir pati tapo nepriklausomu tyrimø ob-jektu, tai nulëmë ir lingvistikos, kaip atski-ro mokslo, atsiradimà.

Taigi apibendrinant galima tarti, kadveikale Þodþiai ir daiktai M.Foucault iðty-rë þinijos raidà nuo XVI a. iki dabarties irnustatë, kad tame laikotarpyje ávyko duradikalûs lûþiai. XVII a. perëjimas nuo tra-dicinio paþinimo (episteme) prie klasiki-nio ir XIX a. perëjimas nuo klasikinio priemodernaus. Kiekvienà kartà visa þinijostipologija keitësi ir taip radikaliai, kad nau-joji þinija negalëjo bûti kildinama ið se-nosios. M.Foucault „archeologiniai“ tyri-mai atskleidë, kad epistemø nebendra-matiðkumà lëmë kalbos statusas atitin-kamoje kultûroje. Renesanso epistemo-je aptinkame kalbà, tapaèià daiktø pa-sauliui, klasikinëje epistemoje kalba tam-pa màstymo vaizdiniø jungtimi bei tarpi-ninku, o ðiuolaikinëje kalba atsiskleidþiakaip visiðkai savarankiðka bûtis.

Spalio 27 dienà minëjome Lietuvos finansøpatriarcho profesoriaus Alfonso Þilëno 85-àsiasgimimo metines. Ðia proga Vilniaus universitetoEkonomikos fakulteto istorijos muziejuje surengtaekspozicija: fotonuotraukos, straipsniai apie Profeso-riø, likæs nebaigto jo paskutiniojo darbo rankraðtis...

Atidarant ekspozicijà dalyvavo Profesoriaus ðeimosnariai, fakulteto vadovai, buvæ dekanai, Profesoriausmokiniai, buvæ ir esami Finansø katedros darbuotojai.Dalyviai pasidalijo prisiminimais apie profesoriøAlfonsà Þilënà – fakulteto ilgametá dekanà, Finansø irkredito katedros vedëjà, mokslininkà, pedagogà,inteligentà, sàþiningà ir kuklø þmogø. Profesoriusnusipelnë didelæ bendradarbiø ir auklëtiniø pagarbà,buvo nuoðirdþiai ir ðiltai prisimintas.

Profesorius Alfonsas Þilënas

Paminëtas iðkilus finansininkasProfesoriaus Alfonso Þilëno 85-osios gimimo metinës

Alfonsas Þilënas gimë 1921 m.spalio 27 d. Maþeikiø apskrityje, Ak-menës valsèiuje, Kivyliø kaime, ûkinin-kø ðeimoje. Bûsimajam profesoriui li-kimas lëmë gyventi ir dirbti neramiu irsunkiu laikotarpiu.

Gimnazijà baigë 1940 m., Vilniausuniversitetà, kur sudijavo finansø ir ban-kininkystës mokslus,– 1945 m. ir ágijo eko-nomisto kvalifikacijà.

Baigæs mokslusbuvo paskirtas á Vil-niaus universitetà, dir-bo asistentu Finansøir kredito katedroje,kuriai tuo metu vado-vavo profesorius Vla-das Jurgutis, padaræsdidelæ átakà tolesniamjo mokslo keliui ir kuráProfesorius visada pri-simindavo su didelepagarba.

Visas A.Þilëno gyvenimas buvo skir-tas mokslui, finansø ir kredito specialis-tø rengimui, darbui Vilniaus universite-te. 1965 m. jam buvo suteiktas ekono-mikos daktaro laipsnis, 1966 m. – pro-fesoriaus vardas. 1960–1964 m. buvoStatistikos, buhalterinës apskaitos, fi-nansø ir kredito katedros, o 1964–1990m. – Finansø ir kredito katedros vedë-jas. 1970–1979 m. – Finansø ir apskai-tos (1977–1979 m. Ekonominës kiber-netikos ir finansø) fakulteto dekanas, vi-suomeniniais pagrindais vadovavo ávai-rioms mokslinëms organizacijoms.

1976 m. iðrinktas Lietuvos moksløakademijos nariu korespondentu.

Per visà savo veiklà Profesorius bu-vo tarsi gyvas ryðys tarp Lietuvos tar-pukario ir ðiø dienø ekonomistø, mei-le ir domëjimusi Lietuvos istorija, ádo-

miomis paskaitomis áneðë didelá indëláá mûsø finansininkø kartø tæstinumà.

Tarp Profesoriaus mokiniø – dau-gelis finansø ir bankininkystës specia-listø, vadovø, mokslininkø, þinomø Lie-tuvos þmoniø, Nepriklausomybës ak-to signatarø.

Svarus profesoriaus A.Þilëno indë-

lis á finansø mokslà – knygos, broðiû-ros, straipsniai, leidiniai studentams.

Tarsi viso gyvenimo darbo apiben-drinimas ir ataskaita buvo jau iðëjus ápensijà paraðyta dviejø daliø monog-rafija „Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës finansø pagrindai“, sulaukusigarbingø apdovanojimø: 1997 m. ap-dovanota V.Jurguèio ir 2001 m. –A.Rimkos premijomis.

Iki paskutinio atodûsio Profesoriusëjo pasirinktu keliu, nenuilstamai dir-bo moksliná darbà. Savo paskutinia-me darbe tyrinëjo lietuviðkos finansøir bankininkystës terminijos kûrimàsi,deja, jo raðymà likimas nutraukë 2005m. spalio 20 dienà.

Doc. dr. Meilë JASIENË

Vilniaus universiteto Ekonomikosfakulteto Finansø katedros vedëja

Kas yra nitratai, kodël apie juos tiekdaug kalbama ir raðoma, ar jie ið tikrøjøyra tokie baisûs ir pavojingi? Nitratai yraviena ið daugelio azoto junginiø formø,o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svar-biausi biogeniniai elementai. Biogeniniaielementai yra tiesiog bûtini normaliamorganizmø augimui. Be salietros, taippat kalio ir fosforo tràðø, neámanomauþauginti gero derliaus. Taèiau nitratai(salietros) turi dar vienà labai svarbià sa-vybæ – visø metalø nitratai gerai tirpstavandenyje, ir ta jø dalis, kurios nespëjapasisavinti mikroorganizmai ir augalaibaltymø sintezei, lengvai migruoja ir pa-tenka á gruntinius vandenis. Taip nitra-tai atsiranda ðuliniø, ðaltiniø ir negiliøgræþiniø vandenyje.

Kuo pavojingi nitratai? Patekæ á þmo-gaus organizmà ir veikiami ávairiø fer-mentø nitratai pirmiausia virsta daug pa-vojingesniais nitritais, o pastarieji – nit-rozo junginiais. Atliekant bandymus suávairiais gyvûnais nustatyta, kad nitrozojunginiai jau yra kancerogenai ir skati-na piktybiniø augliø atsiradimà. Nitritaiveikia panaðiai kaip smalkës (angliesmonoksidas), t.y. trukdo hemoglobinuiaprûpinti organizmà deguonimi.

Atsiþvelgdamos á Pasaulinës sveika-tos organizacijos specialistø rekomenda-cijas visos pasaulio valstybës grieþtai ri-boja nitritø ir nitratø koncentracijas ge-riamajame vandenyje. Pagal Lietuvos ge-riamojo vandens higienos normà HN 24:2003 nitritø koncentracija vandenyje ne-turi virðyti 0,5 mg/L, o nitratø – 50 mg/L.

Tie Lietuvos gyventojai, kurie geria-màjá vandená gauna ið centralizuotø van-dens tiekimo sistemø, su nitritø ir nitra-tø problema praktiðkai nesusiduria. Ta-èiau nemaþa dalis Lietuvos kaimø gy-ventojø vis dar vartoja ðachtiniø ðuliniøvandená. Aplinkos ministerijos duome-nimis ðiuo metu Lietuvoje yra apie 300tûkstanèiø kastiniø ðuliniø (negiliø 2–5m gylio ðachtiniø ðuliniø), ið kuriø van-dená geria apie treèdalis Lietuvos gyven-tojø. Tos paèios ministerijos duomeni-mis maþdaug pusës ðuliniø vandenyje

gerokai didesnës uþ normà nitratø kon-centracijos. Man teko tirti ne vieno ðim-to ðuliniø vandená, atveþtà ið ávairiø Lie-tuvos rajonø. Tyrimø rezultatai liûdina.Tik nedidelës dalies ðuliniø vandenyjenitratø koncentracija buvo maþesnë ne-gu 50 mg/L. Labai daþnai nitratø kon-centracijos virðydavo leidþiamà normà2–3 ir daugiau kartø. Buvo ir ðulinys re-kordininkas. Jame nitratø koncentracijasiekë 850 mg/L. Tokiu vandeniu reikialaistyti darþus ir derlius bus garantuo-tas, taèiau já gerti ið tiesø pavojinga. Ky-la natûralus klausimas, ar daug kaimoþmoniø þino, koká vandená geria jie, jømaþameèiai vaikai ir netgi kûdikiai, ku-rie, skaièiuojant vienam kilogramui kû-no masës, gauna gerokai didesnes irpavojingesnes nitratø dozes.

Manau, kad tik nedidelë dalis ðuli-niø savininkø þino, kiek nitratø yra jø ðu-linio vandenyje. Retkarèiais vienà kitànedidelæ akcijà surengia higienistai. Pertokià akcijà iðtiriama keliolika arba ge-riausiu atveju keliasdeðimt ðuliniø. Po tospaudoje (daþniausiai vietinëje) pasiro-do nelabai malonûs straipsneliai, skel-biantys, kad didesnëje dalyje iðtirtø ðuli-niø rastos higienos normà virðijanèios nit-ratø koncentracijos, ir tuo viskas pasibai-gia. Be abejo, platesniems tyrimams rei-kalingas tam tikras finansavimas. Èiadaugiau iniciatyvos turëtø parodyti seniû-nijos. Kartu su jø teritorijose esanèiø mo-kyklø chemijos ir biologijos mokytojaisbei vyresniøjø klasiø moksleiviais seniû-nijos kasmet galëtø nustatyti nitratø kon-centracijas visuose naudojamuose ðuli-niuose. Turëdamas Vokietijos firmos„Merck“ greitos analizës rinkinius, betkoks þmogus analizæ gali atlikti per 2–3minutes. Viena analizë kainuotø apie 1lità. Tai nëra dideli pinigai. Reikia tik noroir tinkamos reklamos. Tokie ðaukliai arbavedliai galëtø bûti spaudos leidiniai, ra-dijas ar televizija. Tokios akcijos, manoþiniomis, atliekamos kai kuriose Europosðalyse, pavyzdþiui, Vokietijoje.

Ið kur nitratai atsiranda ðuliniø van-denyje? Ðaltiniai yra keli.

Nuolatinis nitratø ðaltinis yra atmo-sfera. Deginant bet koká kurà krosnyse,katilinëse, automobiliø varikliuose ir kt.yra reikalingas ore esantis deguonis.Kartu su oro deguonimi á degimo kame-ras patenka ir azotas, kurio ore yra ge-rokai daugiau negu deguonies. Aukð-toje temperatûroje dalis pakankamaiinertiðko (neaktyvaus) azoto paverèia-ma azoto oksidais, kurie kartu su kitaisdegimo produktais patenka á atmosfe-rà. Vëliau azoto oksidai atmosferoje to-liau transformuojasi ir pasigaminæ nitra-tai su krituliais pasiekia þemës pavirðiø.

Antras ðaltinis – tai mineralinës ir or-ganinës azoto turinèios tràðos. Træðia-ma daþniausiai pavasará arba vasarospradþioje.

Treèias ðaltinis – azoto turinèiø orga-niniø medþiagø irimas dirvoje ir vande-nyje.

Nustatyta, kad nitratø koncentracijosðuliniø vandenyje keièiasi, keièiantis me-tø laikams. Didþiausios nitratø koncentra-cijos paprastai fiksuojamos pavasará ir va-saros pradþioje, o maþiausios – vëlyvà ru-dená ir þiemà. Mano tyrimai tai patvirtino.Sodininkø bendrijoje ant Vokës upës kran-to trejus metus ið eilës nustatinëjau nitra-tø koncentracijas dviejø ðuliniø vandeny-je. Analizë buvo atliekama ne maþiau kaipdu kartus (kartais ir daþniau) per mënesá.Vidutiniai kiekvieno mënesio rezultatai yrapateikti lentelëje.

NitrataiDoc. dr. Juozas JANKAUSKAS

Pastaruosius 20 metø domiuosigeriamojo vandens ruoðimo ir jokokybës problemomis. Per ðálaikotarpá teko analizuoti daugybæpaèiø ávairiausiø vandens mëginiø(taip pat ir ðachtiniø ðuliniø bei

ðuliniø irðaltiniø vandenyje

ðaltiniø). Poþeminiø vandenøsvarbiausia problema yra pernelygdideli geleþies junginiø, kartaismangano, amonio ar sieros vandeni-lio kiekiai, o ðuliniø ir ðaltiniø –nitratai (èia nebus kalbama apie

Sezoniniai nitratø koncentracijø kitimaiðuliniø vandenyje

Mënuo Vidutinë nitratø (NO3-)

koncentracija, mg/LÐulinys Nr. 1 Ðulinys Nr. 2

Sausis 32 17Vasaris 34 19Kovas 45 28Balandis 68 49Geguþë 95 63Birþelis 83 55Liepa 57 42Rugpjûtis 51 40Rugsëjis 45 31Spalis 42 27Lapkritis 38 22Gruodis 34 21

Matome, kad abiejø ðuliniø vande-nyje nitratø koncentracijos keitësi ana-logiðkai. Didþiausios koncentracijos nu-statytos balandþio, geguþës, birþeliomenesiais, o maþiausios – lapkritá, gruo-dá, sausá, vasará. Kitø dvejø metø stebë-

Vilniaus Gedimino technikos universitetas


jimø rezultatai buvo stebëtinai panaðûsá pateiktus lentelëje ir paveiksle ir todëlèia nepateikti.

Beje, teko stebëti ir sezoninius nitra-tø koncentracijø svyravimus ávairiosevietose trykðtanèiø ðaltiniø vandenyje.Koncentracijø sezoniniø kitimø eiga yralabai panaði á kitimus ðuliniuose, tik ðal-tiniø vandenyje nitratø koncentracijosbûna gerokai maþesnës negu ðuliniøvandenyje ir paprastai nevirðija higienosnormø.

Kodël didþiausios nitratø koncentra-cijos vandenyje rastos balandþio, gegu-þës, birþelio mënesiais, o maþiausios –lapkritá, gruodá, sausá ir vasará? Manau,kad pakankamai logiðkas bûtø toks pa-aiðkinimas. Þiemà, áðalus þemei, nevyks-ta nitratø migracija á gruntinius vande-nis. Þiemà netræðiamos dirvos, o ið at-mosferos á þemæ patekæ nitratai kaupia-si jos pavirðiuje. Pavasará, iðëjus áðalui,per þiemà susikaupæ pavirðiuje nitrataikeliauja á gruntinius vandenis ir á ðulinius.Prasideda þemës ûkio darbai ir dirvø træ-ðimas organinëmis ir mineralinëmis trà-ðomis. Ðiuo metu nitratø koncentraci-jos ðuliniø vandenyje bûna didþiausios.Dar labiau atðilus orams, suaktyvëja au-galø ir ávairiø mikroorganizmø vegetaci-jos periodas, kurio metu nitratø azotasnaudojamas baltymø sintezei ir nitratøkoncentracijos dirvoje ir gruntiniamevandenyje sparèiai maþëja.

Manau, kad pasitikrinti, kiek nitratøyra ðuliniø vandenyje, reikëtø pavasaráir vasaros pradþioje. Jeigu tuo metu nit-ratø koncentracijos vandenyje nevirðijahigienos normos reikalavimø (≤ 50 mg/L), tai galima garantuoti, kad kitu metølaiku jø bus dar maþiau.

Kaip paðalinti nitratus ið ðuliniø van-dens arba bent sumaþinti jø koncentra-cijas? Ðia tema galima iðgirsti paèiø ávai-riausiø nuomoniø, pasiûlymø, rekomen-dacijø ir receptø. Pvz., kad ðulinius rei-kia uþdengti dangèiais arba apie ðulinásuformuoti 1–2 m skersmens ir ne ma-þesnio negu 1 m storio apsauginá moliosluoksná, arba á ðuliná pripilti chlorkalkiøir po to vandená iðsemti, arba nitratus iððulinio tiesiog iðsemti. Deja, deja. Në vie-nas èia paminëtø bûdø në per nago juo-dymà nesumaþins nitratø koncentraci-jos ðulinio vandenyje.

Ðtai vienas visiðkai nesenas atsitiki-mas. Savaitgalá apsilankiusi uoðvijoje,viena mano bendradarbë atveþë ðuliniovandens ir papraðë nustatyti nitratø kon-centracijà. Atlikus analizæ, vandenyjebuvo rasta 152 mg/L nitratø. Kadangi nit-ratø koncentracija 3 kartus virðijo higie-nos normos reikalavimus, prasidëjo dis-kusijos apie galimus nitratø koncentra-cijos sumaþinimo bûdus. Bendradarbëprasitarë, jog yra girdëjusi þmones kal-bant, kad tokiais atvejais reikia bent ke-letà kartø ið ðulinio iðsemti vandená ir leis-ti prisirinkti naujam vandeniui. Ir nors vi-siðkai netikëjau, kad tai gali bent kiekpadëti, bendradarbës neatkalbinëjau irpatariau ilgai nedelsti. Jau kità savait-galá ðulinio „valymo“ operacija buvo at-likta ir pirmadiená á laboratorijà vël atke-liavo vandens mëginys (gerai, kad uoð-viai turëjo elektriná vandens siurblá ir ðioperacija nebuvo sudëtinga). Atlikusanalizæ buvo nustatyta, kad nitratø kon-centracija „sumaþëjo“ iki 153 mg/L. Ki-taip ir bûti negalëjo. Juk ðulinys nërasandëlis, kuriame renkasi ir kaupiasi nit-ratai. Ðulinio vandenyje nitratø koncen-tracijos yra tokios paèios, kaip ir aplinkjá esanèiame gruntiniame vandenyje, ku-ris ir maitina ðuliná. Jeigu pavyktø suma-þinti nitratø koncentracijas ðuliná maiti-nanèiame gruntiniame vandenyje, tiekpat sumaþëtø nitratø ir ðulinio vandeny-je. Kaip tai padaryti? Aplink ðuliná turëtøbûti tam tikro dydþio sanitarinë zona (ko-kio dydþio, sunku tiksliai pasakyti, betmanau, kad nemaþa), kurioje nebûtø in-tensyviai ûkininkaujama, nebûtø tvartøsu ðalia sukrautom mëðlo krûvom ir kt.Kitaip tariant, ðulinys turëtø bûti áreng-tas atokiau nuo ûkiniø pastatø ir inten-syviai dirbamø þemiø. Taèiau tai nëra pa-togu ir todël ðuliniai paprastai árengiamikuo arèiau namø. Antra vertus, árengusðuliná atokiau nuo savo valdø, dar ne-aiðku ar nitratø sumaþës. Juk neþino-ma, kokiais keliais keliauja gruntinis van-duo. Galimas dalykas, kad kaimynø „pa-maitintas“ nitratais gruntinis vanduo kaiptik atkeliauja á jûsø ðuliná.

Garantuotas bûdas atsikratyti nitra-

tø vandenyje – ásirengti gilesná græþiná.Taèiau atsiras kitø problemø: græþiniovanduo greièiausiai bus geleþingas, ja-me gali bûti didesnës mangano ir amo-nio koncentracijos. Tad vëlgi reikës ási-rengti vandens gerinimo árenginius.

Kitas nitratø ðalinimo bûdas – tai spe-cialiø filtravimo kaseèiø naudojimas. Pa-vyko iðsiaiðkinti, kad anksèiau á Lietuvàbuvo atveþamos Vokietijos firmos „Bri-ta“ filtravimo kasetës. Jø veikimo princi-pà galima nuspëti. Manau, kad kaseèiøviduje turëtø bûti vienokios ar kitokiosformos anijonitas, kuris sulaiko vande-nyje esanèius anijonus (taip pat ir nitra-tus), o á vandená siunèia maþiau kenks-mingus neigiamus jonus (anijonus), pa-vyzdþiui, chloridø (Cl- ) jonus.

Deja, að jø nemaèiau ir netyriau, to-dël nieko konkretaus apie jas pasakytinegaliu. Kadangi jos nebuvo populiarios(gal paprasèiausiai nepakako rekla-mos), dabar jø mûsø rinkoje nëra. Jei-gu pavyks gauti bent vienà egzemplio-riø, pasistengsiu já nuodugniai iðtirti irapie gautus rezultatus vienokiu ar kito-kiu bûdu informuoti visuomenæ.

Jau baigæs raðyti ðá straipsnelá, drau-go pakviestas apsilankiau jo nesenai ási-gytoje sodyboje Vilniaus rajone, pasie-nio zonoje tarp Lavoriðkiø ir Kenos. Vien-kiemis Dievo uþmirðtame kampelyje; ap-linkui miðkai ir seniai nedirbamos, pie-vomis virtusios þemës. Kieme uþdeng-tas ðulinys (iki vandens trys betono ren-tiniai), uþ 400 metrø fontanuojantis ðal-tinis. Profesinio smalsumo vedamas pa-ëmiau ðulinio ir ðaltinio vandens mëgi-nius analizei. Labai knietëjo suþinoti,kiek ðiuose mëginiuose gali bûti nitra-tø. Logika kuþdëjo, kad nitratø neturëtøbûti daug. Juk aplinkui kiek akys matoir dar toliau jokios ûkinës veiklos ir patsvasaros vidurys.

Analizës rezultatai pranoko lûkes-èius. Nitratø abiejuose mëginiuose ra-dau labai maþai: ðulinio vandenyje 2,5mg/L, o ðaltinio vandenyje 0,85 mg/L.Tiek maþai nitratø ðulinio vandenyje nie-kada nebuvau radæs, nors iðtyriau nemaþiau kaip 300 ðuliniø. Maþiausia ras-ta nitratø koncentracija buvo, atrodo, 13mg/L. Ir ðulinio, ir ðaltinio vanduo, bevisø kitø gerø savybiø, buvo dar ir pa-kankamai minkðtas – vos 3,1 mekv/L.Puikus vanduo. Paðvytinai toká vandenáUV spinduliais arba paozonavai ðiek tiek– ir á parduotuves. Ir nereikia jokios van-dens gerinimo árangos.

mikrobiologinæ ðuliniø vandenstarðà). Nitratai turi dar kità pavadi-nimà – salietra, kuris plaèiai varto-jamas kaimo þmoniø. Kalio nitratasvadinamas kalio salietra, amonionitratas - amonio salietra ir t.t.

�



Jau keletà metø Lietuvos MA akade-mikas Alfonsas Merkys susirûpinæs bio-logijos mokslø bûkle Lietuvoje. Skirtin-gose institucijose atskiros biologijosmokslo ðakos plëtojamos netolygiai. Esa-ma daug prieþasèiø, taèiau visuotinai pri-paþinta, kad trûksta árangos, reagentø,pagaliau ir specialistø. Tai buvo galimapastebëti ir 2006 m. lapkrièio 3 d. ávyku-sios iðplëstinës konferencijos, surengtoskartu su Ðvietimo ir mokslo ministerija,metu. Joje þymiausi Lietuvos biologai kar-tu su biologijos mokytojais nagrinëjoðiuolaikinës biologijos mokslø bûklæ ir ar-timiausias perspektyvas Lietuvoje. Daly-vavo per 250 mokslininkø ir mokytojø.Konferencijà pradëjæs akad. A.Merkystrumpai apibûdino biologijos mokslo lai-mëjimus ir atsilikimo prieþastis.

Sveikinimo þodá pasakë Vilniaus uni-versiteto (VU) rektorius, ilgametis LMAprezidentas akademikas BenediktasJuodka. Jis pabrëþë biologijos svarbà,aptarë Nobelio premijos laureatø ánaðà ábiologijos mokslø plëtrà. Lietuvos ðvieti-mo ir mokslo ministerijos Bendrojo ug-dymo departamento pagrindinio ir vidu-rinio ugdymo skyriaus vedëjo pavaduo-toja Audronë Ðuminienë pasveikino gau-siai susirinkusius mokytojus ir pakvietëjuos praturtinti biologijos mokslø þinias,kurios pravers dëstant biologijà mokyk-lose ir rengiant bûsimuosius studentus.

Pastaruoju metu plëtojosi ne tik bio-logijos mokslo ðakos. Tai savo praneði-me pabrëþë LMA akademikas JuozasKulys, kuris atstovavo ne tik Vilniaus Ge-dimino technikos universitetui, bet ir Bio-chemijos institutui. Jis kalbëjo apie na-nobiotechnologijos paþangà Lietuvoje,pademonstravo ávairiø mokslø suartëji-mo etapus: nuo Niutono matematikos(1687 metai!) iki þmogaus genomo se-kos tyrimo (2000 metai). Akademikassavo praneðime kalbëjo apie nanobio-technologijø – biologiniø sistemø (fos-folipidiniø biosluoksniø, liposomø, mik-rofilamentø, baltymø, DNR ir kt.) moks-lo naudojimà technologijoje. Nemaþaidëmesio skirta nanotechnologijos pro-duktams, patentams, straipsniams. Lie-tuvoje nanobiotechnologijos tyrimai at-liekami Biochemijos (savitvarkiø mole-kuliniø struktûrø gavimas ir tyrimas), Bio-technologijos (molekulinës fermentinës

Biologijos mokslø bProf. Vytas Antanas TAMOÐIÛNASLietuvos MA Biologijos, medicinos ir

geomokslø skyriaus pirmininkas

katalizës, molekulinis DNR atpaþinimas),Fizikos (molekuliniø ir hibridiniø struktûrøgavimas nanolitografijos ir savitvarkosmetodais, jø spektriniai tyrimai ir mode-liavimas) institutuose bei Vilniaus Gedi-mino technikos (nanoinþinerija, kvanti-niai cheminiai biomolekuliø skaièiavi-mai) ir Kauno technologijos (biokataliti-në nanostruktûrø sintezë) universitetuo-se. Be ðiø krypèiø, 2005–2006 m. vyk-domas Valstybinio mokslo ir studijø fon-do remiamas darbas „Hibridiniai nano-dariniai: surinkimas, atpaþinimas, ma-nipuliavimas (Hi-nano)“.

Akademikas Vytautas Kontrimavièiuskalbëjo apie naujos krypties – molekuli-nës ekologijos pradþià Lietuvoje. Jis sa-vo praneðime ne tik pristatë pirmuosiusrezultatus ir perspektyvas, bet ir daugdëmesio skyrë ekologijos iðtakoms. Ap-þvelgë ledynmeèiui bûdingus þinduo-lius, þmogaus evoliucijà. Daug kartø pa-brëþë Lietuvos unikalumà ekologijos ty-rimams, nes mûsø ðalies teritorija dau-geliui ðiauriniø rûðiø yra pietinë riba, odaugeliui pietiniø rûðiø – ðiaurinë arbayra netoli jø. Kalbëdamas apie moleku-linius tyrimus pabrëþë, kad tokie tyrimaiatveria plaèias galimybes, ateityje reikstaikyti naujus metodus ir jø reikðmë tikdidës, taèiau ðie tyrimai yra brangûs irreikalinga valstybës parama juos vyk-danèioms institucijoms. Baigdamasakad. V.Kontrimavièius pasakë, kad bû-tø labai naudinga, jei á ðiuos tyrimus ási-jungtø molekulinës biologijos specialis-tai ir jø mokiniai.

LMA narys korespondentas, VUGamtos mokslø fakulteto Mikrobiologi-jos ir genetikos katedros vedëjas profe-sorius Jonas Remigijus Naujalis iðkëlëbotanikos mokslo reikalingumà ne tikbiologijos mokytojams. Botanikos þiniossvarbios ávairiais aspektais: pirmiausiabiologijos (augalø sandara, funkcija,ávairovë), evoliucijos (apie þemëje vyku-sius ir vykstanèius procesus), ekologi-jos (savaiminiø ir dirbtiniø gamtiniø sis-temø susidarymo ir funkcionavimo pa-grindas), ekonomikos (maisto, techni-niø ir vaistiniø þaliavø ðaltinis), pagaliauir estetiniu poþiûriu (augalai padavimø,pasakojimø, dainø, raðytinio ir vaizduo-jamojo meno, gyvenamosios aplinkosir tradicijø neatskiriamos dalys). Jis dau-giausia kalbëjo apie samanø rizoidus,taèiau atkreipë mokytojø dëmesá, kadbiologijos vadovëliuose pasitaiko ir ne-korektiðkø teiginiø: pvz., þiedas gali bû-

ti apibrëþtas 100 ir daugiau kartø. Todëlprofesorius savo praneðime stengësipatikslinti kai kuriuos teiginius apie ðak-nis, sporas, þiedus ir kitus botaniniusreiðkinius. Atkreipë dëmesá, kad svar-biausios rizoidø funkcijos – gametofitoátvirtinimas substrate ir vandens paëmi-mas ið aplinkos; sporiniø induoèiø spo-ros susidaro tik ávairios konstrukcijossporangëse, þiedai nëra augalø daugi-nimosi organai, jø atskiros dalys yra ne-vienodos kilmës ir atsiradusios ne vie-nu metu. Dar kartà priminë telominæ þie-do kilmës hipotezæ (W.Zimmermann,1930) ir jos aiðkinimà.

LMA narys korespondentas, tos pa-èios katedros profesorius Vytautas Ran-èelis kalbëjo apie augalø genetikos ty-rimus ir jø perspektyvà. Jis savo prane-ðime nagrinëjo genomo (genetinës in-formacijos DNR visuma), apomiksës(dirbtinë apomiksë – sena genetikø sva-jonë), branduolëlio dominavimà, para-mutacijø (kukurûzai) átakà augalø gene-tikai. Këlë klausimà, ar augalai jauèia,t.y. pasiþymi jutiminëmis savybëmis.


bûklë ir perspektyvos Lietuvoje

Prof. V.Ranèelis pabrëþë streso reikðmæ,nes tai verèia keisti paveldëtà ið tëvø ge-netiná kodà (pvz., vairenio reversijos).

VU Gamtos fakulteto Biofizikos ka-tedros vedëja profesorë Vida Kirvelienëdaugiausia kalbëjo apie làstelës biolo-gijos tyrimus, taèiau klausantieji galëjosusipaþinti ne tik su apoptozës mecha-nizmø nagrinëjimu, bet ir suvokti jø svar-bà aplinkosaugai, biotechnologijai, me-dicinai bei susipaþinti su kitais tyrimais,atliekamais katedros mokslinëse labora-torijose. Praneðëja akcentavo, kad ge-nominis DNR ir baltymø kompleksai (mo-lekulinë biologija) atspindi genome uþ-koduotos informacijos apdorojimo prin-cipus ir yra bioinformaciniø technologijøpagrindas. Þmogaus veiklos ekologinëspasekmës susijusios tiek su pirmine, tieksu antrine tarða. Nagrinëta membranøbarjerinë reikðmë (svarbûs metodai ge-nø terapijai), fotodinaminës terapijos pa-grindai, làsteliø apoptozë (po ðvitinimo),navikø kraujagysliø bûklë.

VU Medicinos fakulteto Þmogaus irmedicininës genetikos katedros vedë-

jas, LMA narys ekspertas profesoriusVaidutis Kuèinskas (jis ir VU Santariðkiøklinikø Medicininës genetikos centro va-dovas) ne tik apibûdino genetikos ir ge-nomikos naudà medicinai, bet ir áverti-no jø mokslinius ir praktinius aspektus.Daug vietos skyrë þmogaus genomo se-kø charakteristikai, Lietuvos gyventojøpopuliaciniams tyrimams, palygino ðiøtyrimø rezultatus su Europoje gyvenan-èiomis populiacijomis. Praneðime buvoapþvelgti Medicininës genetikos centrolaimëjimai (nuo 1971 metø), kurie dau-giausia susijæ su genetinio ðeimø kon-sultavimo sistemos sukûrimu ir ádiegi-mu. Lietuvoje sukurta visuotinë nauja-gimiø tikrinimo kai kurioms paveldi-moms medþiagø apykaitos ligoms nu-statyti ir joms gydyti programa.

Alergija – ne tik tûkstantmeèio pro-blema, nors yra þinoma nuo 1906 me-tø. Kaip teigë LMA narë ekspertë profe-

sorë Rûta Dubakienë, alergija yra eko-loginë, medicininë, socialinë ir ekono-minë problema. Ekologinis problemosaspektas susijæs su aplinkos alergenais(augalø þiedadulkës, mikroskopiniaigrybai, namø dulkiø erkës, maisto pro-duktai, cheminës medþiagos ir kt.). Lie-tuvoje daþnos dulkiø erkës (rastos 49rûðys), randamos namuose, vaikø dar-þeliuose. Daþnai pasitaiko maisto aler-gija, ypaè apelsinams, ðokoladui, citri-noms ir kitiems maisto produktams. Pa-sirodo, pelyno, berþo bei kitos þiedadul-kës duoda kryþmines reakcijas – sunkunustatyti ligos sukëlëjà – alergenà. Aler-giniø ligø gydymas brangiai kainuoja,pvz., JAV apskaièiuota, jog astmai, aler-giniam rinitui ar dermatitui gydyti iðlei-dþiama 7–12 tûkst. doleriø per metus.Alergija – medicininë ir socialinë proble-ma, nes sukelia ávairias ligas (anafilak-sinis ðokas, astma, ðienligë, alerginis ri-nitas, dilgëlinë, atopinis dermatitas irt.t.), apriboja darbingumà, sukelia inva-lidumà, keièia gyvenimo kokybæ. Nuo-lat didëja svarbiausiø iðorës terðalø (du-jos, organinës medþiagos, metalai) kie-kis ir jø poveikis organizmui. Labai svar-bu nustatyti alerginius terðalus, jø svar-bà alerginëms reakcijoms, sukurti nau-jas alerginiø ligø prevencijas, diagnos-tikos ir gydymo strategijas.

Pasibaigus pagrindiniams pra-neðimams, vyko diskusijos, buvo priim-ta rezoliucija. Ávertinti biologijos laimëji-mai augalø sistematikos – Botanikosinstituto direktorius dr. V.Raðomavièius,biotechnologijos – LMA narys eksper-tas prof. V.Ðikðnys (Biotechnologijos ins-titutas) srityse, apskritai biologijos pa-siekimai ir problemos – LMA narys ko-respondentas profesorius V.A.Tamoðiû-nas (VU Imunologijos institutas). Pa-kviesti mokytojai susitikti su ávairiø sri-èiø mikrobiologais – prof. A.Lugauskas(Botanikos institutas).

Rezoliucijà derino ir priëmë konfe-rencijos pradþioje sudaryta komisija:akad. A.Merkys (pirmininkas), MA na-rys korespondentas J.R.Naujalis, MAnarys korespondentas V.Ranèelis, MAnarë ekspertë R.Dubakienë, Biologijos,medicinos ir geomokslø skyriaus moks-linë sekretorë J.Olechnovièienë (sekre-torë) ir ðiø eiluèiø autorius.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas, akad.Benediktas Juodka ir akad. Alfonsas Merkysprieð prasidedant konferencijai


Lietuvos ir Gudijos proistorës tyrinë-tojas, senienø rinkëjas grafas Konstanti-nas Tiðkevièius gimë 1806 m. vasario 5d. Lohoiske, Borisovo apskrityje, PijausTiðkevièiaus ir Augustos Plateraitës ðei-moje. Mokësi Polocko jëzuitø kolegijojeligi jà uþdarant. 1823 m. ástojo á Vilniausuniversiteto Teisiø skyriø. 1838 m. pra-dëjo dirbti kaip finansø ministerijos val-dininkas Lenkijoje. Tiðkevièius buvo krað-to pramoninimo ðalininkas: steigë linø beimedvilnës audyklas, cukraus gamybosámonæ, geleþies liejyklà ir kt.

Studijø tikslais lankësi Prahos, Kelno,Paryþiaus, Briuselio, Berlyno, Drezdeno,Londono, Krokuvos, Kijevo ir kt. muzie-juose. Savo dvare Lohoiske buvo suda-ræs didelæ bibliotekà, numizmatikos, ar-cheologiniø iðkasenø (tarp jø ir Egipto),autografø, paveikslø ir graviûrø rinkiná.Dalá su Lietuva susijusiø graviûrø paskel-bë Vilniuje savo darbe „Pomniki rytow-nictwa krajowego“ (1858). Jo broliui Eus-tachui ásteigus Vilniuje Senovës muziejøir sudarius Archeologijos komisijà, Tið-kevièius buvo tø institucijø tikrasis narys.1861 m. buvo paskirtas valstieèiø bau-dþiavai panaikinti komisijos nariu. Senat-vëje apako, tuomet jo diktuojamus rað-tus tvarkë þmona Paulina Ciechanavièiû-të, kurià jis buvo vedæs 1836 metais.

20 metø tyrinëjo Lietuvos ir Gudijospraeitá, vykdë archeologinius kasinëji-mus, daugiausia Borisovo apskrityje. Vie-ni pirmøjø jo darbø buvo jau minëtas gra-viûrø rinkinëlis ir 1859 m. Vilniuje iðspaus-dintas darbas apie Lietuvos ir LietuvosRusios pilis bei piliakalnius – „Wiado-moúã historyczna o zamkach, horodysz-czach i okopiskach staroýytnych na Lit-wie i Rusi litewskiej“. Po to iðleido stam-bø darbà apie piliakalnius Lietuvoje ir Va-karø Rusijoje – „O kurhanach na Litwie iRusi zachodniej“ su 16 lenteliø. Ðis dar-bas jau 1864 m. buvo spausdinamas ru-siðkai „Vilenskij Vestnik“ (112–117 nr.). Ar-cheologiniø tyrinëjimø darbe Tiðkevièiuididelës átakos turëjo brolis Eustachas, ta-èiau buvo susidaræs neblogà pilkapiø ty-rimo metodà: jis darë ávairius pilkapio pjû-vius, tiksliai matavo surastus griauèius,

smulkiai apraðydavo kasinëjimus. Jis bu-vo vienas pirmøjø, parveþæs á savo mu-ziejø atkastus griauèius su ákapëmis. Pil-kapius Tiðkevièius skirsto á didþiulius pa-vienius, kur buvæ palaidota po vienà þmo-gø (jo nuomone, þymûs asmenys), gru-pinius pilkapius kovø vietovëse ir sargy-binius, supiltas kalvas ir kelius, rodan-èius sampilus. Gana nuodugniai apra-ðoma laidosena. Vilniaus kraðte aptinka-mus degintinius kapus jis skiria ne skir-tingoms etninëms grupëms, bet aukðtes-nës kilmës þmonëms. Ypaè daug dëme-sio Tiðkevièius kreipë á keramikà. Kerami-koje áspaustus ar ábrëþtus þenklus laikoreliginiais simboliais, Drohièino plombas– jotvingiø talismanais. Nesiskiria ir su„aðaruvëmis“. Kultûrà skirsto á tris peri-odus, bet apie þalvario amþiø yra tos nuo-monës, kad arba jo èia visai nëra buvæ,arba jis tetrukæs trumpà laikà. Akmens am-þius, Tiðkevièiaus nuomone, truko iki ge-leþies pasirodymo. Naudojosi gana gau-sia kitø kraðtø archeologine literatûra.

Bene daugiausia Tiðkevièius þinomassavo lëðomis 1857 m. atliktais Neries tyri-nëjimais: árengë ekspedicijai 3 laivus, ku-rie pasirodë netikæ tai upei ir ástrigo pir-moje seklumoje, tad keliauta buvo þvejølaivu nuo Kamenio baþnytkaimio ligi upësþioèiø Kaune. Tiðkevièius atliko matavi-mus, rinko folklorà, apraðë upæ ir jos pa-kraðèius. Já lydëjæs matininkas Ðantiraspagamino Neries aukðtupio ir þymesniørëvø planus, dailininkas Januðevièius pie-ðë krantø reginius. Tiðkevièius, kad ir len-kø kultûros þmogus, taèiau labai þavëjosilietuviø liaudies bûdo savybëmis ir jas ið-këlë savo monografijoje. Dël rusø admi-nistracijos nusistatymo nebegalëjo iðleis-ti savo veikalo Lietuvoje: tai atliko jau pojo mirties lenkø raðytojas J.I.Kraðevskisemigracijoje, Drezdene, kur 1871 m. ið-leista didþiulë monografija (XVI+362 p. suiliustracijomis) apie Nerá ir jos krantus hid-rografo, archeologo ir etnografo akimis –„Wilija i jei brzegi pod wzglædem hydrog-raficznym, archeologicznym i etnograficz-nym“. Vëliau dalis to veikalo, iðversto á ru-sø kalbà, ádëta á Vilniaus karinës apygar-dos periodiná leidiná. Vilniaus universitetobibliotekos rankraðèiø skyriuje yra iðlikæs

Tiðkevièius Grafas

200-osioms gimimo metinëms

Konstantinas

Matas VELIÈKA

Tiðkevièiaus rankraðtis „Mapa rzeki Wilijiod jei êródùa aý do pierwszej przystanihandlowey w Kostykach“ (1857 m.).

Apie Lohoiskà ir kitkà

Grafo Konstantino Tiðkevièiaus gim-tinë – Lohoisko (raðoma ir „Logoisk“) baþ-nytkaimis. Jis yra netoli Minsko, apie 40km ðiaurryèiø pusën. Aiðkinama, kad pa-

vadinimas kilæs ið baltarusiø „loh“, atseit„meðkos irðtva, migis“. Lohoisko þemesvaldë Jogaila, Skirgaila, Vytautas. TaigiLDK – jos rytø paribiai – krivièiø kraðtas.

Tiðkevièiø giminës rankose jis nuo1518 m., èia nugyveno 14 jø kartø. Rû-mus, kuriuose knygos autorius gimë, pa-statë Konstantino tëvas Pijus 1815 me-tais. Jis ir pradëjo èia kaupti viskà, kasjam atrodë yra ir bus vertinga ateitiesmokslininkams (buvo Vilniaus archeolo-gijos komisijos narys). Abudu sûnûs –Eustachas ir Konstantinas, vëliau tapægarsiais Lietuvos mokslo vyrais (tokiaislaikomi ir ðiandien), nuo maþumës þen-gë tëvo pramintais mokslø ir menø ta-kais. Archeologijos, etnografijos, numiz-matikos, hidrografijos ir kt. baruose jødarbuotasi su pasiðventimu, nesiblað-kant á paðalius. Neretas atvejis, kai aukð-tos kilmës jaunikaièiai rinkdavosi kitoká,nerûpestingà, maþavertá bûvá.

Ið Napoleono Ordos litografijø galimaspræsti, kad grafui Pijui Tiðkevièiui Lohois-ke buvo suprojektuotas ir pastatytas tik-rai praðmatnus neoklasicistinis rûmas (ar-chitekto pavardë neþinoma). Ið abiejø pu-siø já supo dideli parkai. Per Pirmàjá pa-sauliná karà ansamblio visuma, nors kiekapdraskyta, taèiau iðgyveno, o per Ant-ràjá pasauliná karà buvo sunaikinta. Da-bar tik griuvenos rodo, kur bûta garsios


kø kalbos niuansus ir t.t. Atsirado ir talki-ninkø – vertëjas, sava plunksna uþbaig-damas veikalà pabaigos þodþiu, nurody-damas ir pabrëþdamas knygos autoriausnuopelnus Lietuvai, jos mokslui ir gam-tai, dëkojo Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto dëstytojams (doc. A.Velièkai,A.Kryþinauskaitei), Baþnyèios atstovams.

K.Tiðkevièiaus knygà taikliai apibûdi-no a.a. prof. Èeslovas Kudaba: „Mûsø Ne-riai tokios knygos gali pavydëti bet kurididþioji Europos ir net pasaulio upë“ („Ne-rimi“, „Mintis“, 1985). Ðiandien K.Tiðkevi-èiaus lietuviðkos knygos ir su þiburiu ne-rasi. Jà iðpirko, nes ir dabar, po tiekos me-tø, ji pulsuoja gyvybe. Neries ir jos apylin-kiø apraðymai itin vertingi tiems, kurie nû-dien leidþiasi pasroviui upe. Perskaitæ Tið-kevièiø ágyja kur kas platesná, sakytume,romantiðkesná supratimà apie galbût vie-nà graþiausiø Rytø Europos upiø.

„Minties“ leidykla daug pasitarnautønaujai Neries gerbëjø kartai, pakartoda-ma dalá tiraþo, gal ir papildydama naujaisduomenimis, nes jø atsirado (pvz., eks-pedicijos metu daryta kartografija ir kt.).

Pabaigai dar vertëtø kelis þodþius skir-ti anos ekspedicijos Nerimi grafo talki-ninkams. Jis ir pats trumpai juos pami-nëjo pratarmëje: „Krantø vaizdelius ke-lionëje kûrë p. Macelis Januðevièius (Ja-nuszewicz)“.

Ðis þmogus gyveno XIX a. pirmojojepusëje, buvo grafikas, Vilniaus universi-tete mokësi pas Jonà Rustemà. Iðlikæapie porà ðimtø jo pieðtø miesto ir apy-linkës vaizdø, yra buvæs Vilniaus teatrodirektoriumi.

Bene svarbiausias K.Tiðkevièiaus pa-dëjëjas, kompanionas kelionëje buvolenkø kartografas Jeþis Ðantyras (Szan-tyr). Jis apraðë pavojingiausias upës rë-vas, sudarë jø atlasà, savotiðkà naviga-cijos locijà.

Minimas ir Arturas Bartelsas (Bartels).Prieðkario „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“raðoma, kad jis gimæs Lietuvos guduose,lenkø muzikas, paiðytojas ir poetas. Daly-vavo 1863 m. sukilime, mirë Krokuvoje. Lo-hoisko rûmuose buvo apstu jo paveikslø irpoezijos. Bendraamþiø buvo laikomas „lie-tuviðkuoju Beranþë“ („litewskim Beran-ger“). Beranþë – prancûzø XIX a. poetas,dainø rinkëjas, Napoleono garbintojas, jokulto këlëjas. Ypaè tai atsispindi ir ðiandiendainuojamoje „Il n‘est pas mort“. Èia paly-ginimas grindþiamas tuo, kad A.Bartelsasbuvo surinkæs daug duomenø, ypaè dai-nø, kitos etnografijos, ið kuriø galima buvosemtis fundamentaliø þiniø XIX a. lietuviøpaproèiams ir gyvenimo bûdui paþinti.

meno ir mokslo lobynø buveinës. Iðliko,beje, parkø fragmentai. Juose prieð kurálaikà árengti du sporto aikðtynai (archeo-logo dr. V.Vaitkevièiaus þiniomis).

Konstantinui Tiðkevièiui po studijø irkelioniø visam laikui gráþus á gimtinæ (èiajo praleisti paskutiniai trys gyvenimo de-ðimtmeèiai) Lohoisko rûmø kolekcija ta-po unikalia moksliniais, meno turtais: nu-mizmatikos rinkinyje – 1140 vienetø, bib-liotekoje – 10 000 tomø (500 jø itin ver-tingø inkunabulø), rankraðèiai, dokumen-tai... Sienas puoðë apie 47 Vakarø Euro-pos meistrø drobës. Daug Vilniaus mo-kyklos dailininkø – Èechavièiaus, Smug-levièiaus, Damelio, Rustemo darbø. Tu-rëta net Pompëjos ir Herkulanumo mies-tieèiø buities rakandø. Visa tai buvo ap-raðyta 1875 m. A.Kirkoro.

Lohoisko turtai ëmë nykti grafui Kon-stantinui mirus. Raðoma, kad miræs nuojuodligës Minske (greièiausiai turëjo mies-te namus). Palaidotas Lohoisko baþnyèioskriptoje, baþnyèios, kurià prieð porà ðimt-meèiø buvo pastatæs vienas jo protëviø.Nûnai baltarusiø restauratoriai jos griuvë-siuose rado K.Tiðkevièiaus kapavietës mar-murinæ lentà. Neþinodami tikslios palaido-jimo vietos jà apytikriai nustatë ir pritvirtino.Prisimintina, kad Eustachijus Tiðkevièius(Konstantino brolis) palaidotas Rasose.

Svarbiausia mums K.Tiðkevièiausknyga „Neris ir jos krantai“ („Wilija i jeibrzegi“), beveik po 150 metø nuo para-ðymo lietuviðkai iðleista 1992 metais. Ver-tëjas Vytautas Bûda knygà iðvertë labaimeistriðkai (iðleido „Minties“ leidykla).Vertëjas galynëjosi su daugeliu sunku-mø, nustatydamas uþmarðtin pradingu-siø vietoviø vardus, specifinius XIX a. len-

�

GANDIS

�Gyvenimas labai vertingas,neiðeikvokite jo pernelyg greitai.

�Bevertë auka, jeigu ji neauko-jama dþiugiai. Auka nedera prieliûdno veido.

�Demokratinëje valstybëje þmo-nës neturëtø elgtis kaip avys.

�Að taikau nebendradarbiavi-mo strategijà ne þmonëms, osistemai.

�Nepriklausomybë – tai savonoru priimti apribojimai, draus-mës ir ástatymø paisymas.

OSKARAS VAILDAS

�Vyrai visada nori bûti moterimspirmi, moterys visada nori bûtivyrams paskutinës.

�Mes mokome þmones, kaipprisiminti faktus, bet nemokome,kaip augti.

�Istorijà kurti gali bet kas. Taèiaujà uþraðyti gali tik didis þmogus.

�Gyvenimas per daug sudëtin-gas, kad á já galima bûtø rimtaiþiûrëti.

�Ðiaip ar taip, vis tiek reikës mir-ti. (Paskutiniai Oskaro Vaildo þo-dþiai).

Parinko ANTANINA BANELYTË

Garsiø þmoniøposakiai

A rtëja ðv. Kalëdos,Naujieji metai. Kiekvie-

nas norime kaþkuo pradþiugintimums brangius ir artimusþmones. Ieðkome …

Pastebëjau, kad mano anûkëSigutë susidomëjusi þurnalu„Mokslas ir gyvenimas“, kuriameranda jai ádomiø straipsniøávairiais mokslo, gyvenimoklausimais.Taigi ir jaunimassupranta ir ieðko já praturtinanèiødvasiniø vertybiø! Todël nutariau,kad geriausia kalëdinë dovanaSigutei bûtø, jei 2007 metamsuþprenumeruoèiau Jûsø þurnalà.Tà ir padariau.

Gerbiama redakcija!

Su ðviesiausiais linkëjimaismoèiutë Janina LANKUTIENË


Lietuvos mokslo premijø komisijapraneða, kad 2006 m. Lietuvos

mokslo premijoms pateikti ðie darbai

Humanitariniø ir socialiniø moksløsekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Gintaras Beresnevièius. Darbøciklas „Religijotyra ir senovës baltø mito-logija (1990–2004 m.)“ (po mirties). Pa-teikë Kultûros, filosofijos ir meno institutotaryba.

2. Remigijus Èiegis. Darbø ciklas„Darnaus vystymosi ekonominiai ir vady-biniai aspektai (1997–2005 m.)“. PateikëVilniaus universiteto senatas.

3. Aleksas Stanislovas Girdenis. Dar-bø ciklas „Fonologijos, dialektologijos irkalbos istorijos tyrimai (1962–2003 m.)“.Pateikë Vilniaus universiteto senatas.

4. Alvydas Jokubaitis. Darbø ciklas„Ðiuolaikinës politikos filosofijos proble-mos (1997–2005 m)“. Pateikë Vilniausuniversiteto senatas.

5. Viktoras Justickis. Darbø ciklas„Lietuvos nusikalstamumas ir já sukelian-tys socialiniai veiksniai (1980–2005 m.)“.Pateikë Mykolo Romerio universiteto se-natas.

6. Simas Karaliûnas. Mokslo darbas„Baltø praeitis istoriniuose šaltiniuose(1994–2005 m.)“. Pateikë Lietuviø kalbosinstituto taryba.

7. Jonas Mackevièius. Darbø ciklas„Verslo ámoniø apskaita ir auditas: teorija,praktika, perspektyvos (1991–2005 m.)“.Pateikë Vilniaus universiteto senatas.

8. Mindaugas Maksimaitis. Darbøciklas „Lietuvos konstitucionalizmo isto-rijos studijos (1989–2005 m.)“. PateikëMykolo Romerio universiteto senatas.

9. Irena Regina Merkienë. Darbø cik-las „Lietuviø etninës kultûros tipologiniaiarealai ir regioninio tapatumo iðraiðka (XVIa. antroji pusë – XX a.) (1971–2005 m.)“.Pateikë Lietuvos istorijos instituto taryba.

10. Jolita Mulevièiûtë, Laima Lauèkai-të, Giedrë Jankevièiûtë. Monografijø cik-las „Dailës gyvenimas Lietuvoje XX a. pir-moje pusëje (2001–2003 m.)“. Pateikë Kul-tûros, filosofijos ir meno instituto taryba.

11. Antanas Pakerys. Monografija„Akcentologija (I dalis, 1994 m.; II dalis,2002 m.)“. Pateikë Vilniaus pedagoginiouniversiteto senatas.

12. Romanas Pleèkaitis. Veikalas„Lietuvos filosofijos istorija. I tomas. Vi-duramþiai – Renesansas – Naujiejiamþiai (2004 m.)“. Pateikë Vilniaus uni-versiteto senatas, Kultûros, filosofijos irmeno instituto taryba.

13. Stasys Puðkorius. Darbø ciklas„Kiekybiniai metodai šiuolaikiškoje vady-boje (2001–2004 m.)“. Pateikë MykoloRomerio universiteto senatas.

14. Alfonsas Vaiðvila. Darbø ciklas„Teisinë valstybë ðiuolaikinëje teisës filo-sofijos doktrinoje (2000–2005 m.)“. Patei-kë Mykolo Romerio universiteto senatas.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. Meilutë Ramonienë, Loreta Vilkie-

në, Joana Pribuðauskaitë, VirginijaStumbrienë. Darbø ciklas „Lietuviø kal-bos kaip svetimosios mokymas: situaci-jos tyrimas, metodika ir jos taikymas(1995–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer-siteto senatas, UAB „Baltø lankø“ leidy-ba“, UAB „Gimtasis þodis“.

2. Vladislava Stankûnienë. Darbø cik-las „Paramos ðeimai politikos prioritetø pa-ieðkos gimstamumo maþëjimo, ðeimospokyèiø ir demografinës krizës sàlygomis(1990–2005 m.)“. Pateikë Socialiniø tyrimøinstituto taryba, Lietuvos Respublikos so-cialinës apsaugos ir darbo ministerija.

3. Vida Þilinskienë, Laima Gruma-dienë. Darbø ciklas „Lingvostatistiniai da-bartinës lietuviø kalbos tyrimai: daþniniaiir atgaliniai þodynai bei praktinis jø taiky-mas (1975–2005 m.)“. Pateikë MykoloRomerio universiteto senatas, Leidyklaspaustuvë„Mokslo aidai“, VðÁ „Tautiniøbendrijø namai“.

Fiziniø mokslø sekcija


1. Artûras Dubickas. Darbø ciklas„Algebriniø skaièiø pasiskirstymas(1986–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer-siteto senatas.

2. Arvaidas Galdikas. Darbø ciklas„Plazmos suaktyvintø heterogeniniø pro-cesø daugiakomponenèiø kietøjø kûnøpavirðiuose matematinis modeliavimas(1993–2005 m.)“. Pateikë Kauno techno-logijos universiteto senatas.

3. Liudmila Nickelson, Viktoras Ðu-gurovas. Darbø ciklas „Singuliariniø in-tegraliniø lygèiø (SIL) metodai ir jø prak-tiniai taikymai bangolaidþiø ir trimaèiøsandarø elektrodinaminei analizei (1980–2005 m.)“. Pateikë Puslaidininkiø fizikosinstituto taryba.

4. Vilius Palenskis, Jonas Matukas.Darbø ciklas „Puslaidininkiø, superlaidi-

Bronius SLAVINSKAS

Ðia ekspozicija siekiama Lenkijos vi-suomenæ supaþindinti su vienu svar-biausiø Lietuvos tûkstantmeèio progra-

mos projektø – Valdovø rûmø atkûrimuVilniuje, – sakë mums vienas jos kura-

toriø, Lietuvos dailës muziejaus LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës valdovø rû-mø interjerø ir ekspozicijø skyriaus ve-dëjas dr. Vydas Dolinskas. Graþiai api-pavidalintà parodà sudaro dvi dalys.Edukacinio pobûdþio stendinëje ekspo-zicijoje glaustai ákomponuota ikonogra-finë medþiaga, pieðiniai, nuotraukos,ávairûs brëþiniai, dailës kûriniø reproduk-cijos vaizdþiai pasakoja apie Lietuvos di-dþiøjø kunigaikðèiø rûmø istorijà, anks-tesnius ir ðiø dienø archeologinius tyri-nëjimus. Atspindëtos ikigotikinë, goti-

Varðuvos valstybiniame archeologijos muziejujeatidaryta paroda „Praeitis atverta ateièiai. Lietuvos

didþiøjø kunigaikðèiø rûmai Vilniuje“.

Keliaujanti parodaLenkijoje


ninkø ir magnetikø bei jø dariniø triukð-minë diagnostika (1982–2005 m.)“. Pa-teikë Vilniaus universiteto senatas.

5. Konstantinas Pileckas. Darbø cik-las „Klampaus skysèio tekëjimo begali-nëse srityse matematiniai modeliai(1977–2005 m.)“. Pateikë Matematikos irinformatikos instituto taryba.

6. Kazimieras Pyragas. Darbø ciklas„Kokybiniai ir analiziniai metodai reliaty-vistinëje dinamikoje (1967–2005 m.)“. Pa-teikë Vilniaus pedagoginio universiteto se-natas.

7. Robert Mokrik, Jonas Maþeika.Darbø ciklas „Baltijos sedimentacijos ba-seino poþeminës hidrosferos evoliucija,hidrocheminis ir izotopinis zoniðkumas(1988–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer-siteto senatas, Geologijos ir geografijosinstituto taryba.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbas

1. Edmundas Montrimas, ValentasGaidelis, Vygintas Jankauskas, Vytau-tas Getautis, Donatas Jonas Sidaravi-èius. Darbø ciklas „Organinë optoelek-tronika: naujos organinës medþiagos, fo-toreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose(1980–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer-siteto senatas, UAB „Tikslioji sintezë“.

2. Petras Petroðkevièius, JonasSkeivalas, Algimantas Zakarevièius, Ei-muntas Kazimieras Parðeliûnas. Darbøciklas „Lietuvos geodezinio pagrindo su-kûrimas ir plëtra Europos lygmenyje(1990–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto senatas, UAB„Aerogeodezijos institutas“, Nacionalinëgeodezijos, kartografijos ir þemëtvarkosámoniø asociacija.

Biomedicinos mokslø sekcija


1. Elena Moncevièiûtë-Eringienë. Dar-

bø ciklas „Navikinis augimas – padedantilàstelëms iðgyventi evoliucinio piktybinio re-zistentiðkumo lëtiniam þalojimui pasekmë(1972–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universi-teto Onkologijos instituto taryba.

2. Rimantas Steponas Nivinskas, Li-dija Truncaitë, Aurelija Zajanèkauskai-të. Darbø ciklas „T4 tipo bakteriofagø ge-nø struktûros ir raiðkos reguliavimo tyri-mas (1975–2005 m.)“. Pateikë Biochemi-jos instituto taryba.


1. Rasa Bagdonienë, Rasa Sirtautie-në. Darbø ciklas „Savalaikës diagnosti-kos ir modifikuotø gydymo metodø pri-taikymo svarba ðiuolaikinëje aklumo pre-vencijoje (1994–2005 m.)“. Pateikë Vil-niaus universiteto senatas, VðÁ Vilniaus uni-versiteto vaikø ligoninë, VðÁ Vilniaus uni-versiteto ligoninës Santariðkiø klinikos.

2. Vytautas Kesminas, Rimantas Re-peèka, Tomas Virbickas, Linas Loþys.Darbø ciklas „Þuvø populiacijø ir ben-drijø tyrimø taikymas aplinkosaugoje irþuvininkystëje (1995–2005 m.)“. PateikëVilniaus universiteto Ekologijos institutotaryba, Lietuvos Respublikos aplinkos mi-nisterija, Gamtos apsaugos departamen-tas, Þuvininkystës departamentas prieLietuvos Respublikos þemës ûkio minis-terijos.

Technologijos mokslø sekcija


1. Albertas Èaplinskas. Darbø ciklas„Programø sistemø inþinerija: dideliø pro-gramø sistemø kûrimo metodai, techno-logijos ir priemonës (1973–2005 m.)“. Pa-teikë Matematikos ir informatikos institutotaryba.

2. Benediktas Èësna, Leonas Vaido-tas Aðmantas, Petras Vaitiekûnas. Dar-

bø ciklas „Ðilumos-masës mainø inten-sifikavimas ir dësningumø nustatymasenergetiniuose árenginiuose (1975–2005 m.)“. Pateikë Lietuvos energetikosinstituto taryba, Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto senatas.

3. Matas Vytautas Gutauskas. Dar-bø ciklas „Pluoðtiniø polimerø eksploa-tacinio stabilumo vertinimo sistemos su-kûrimas (1966–2005 m.)“. Pateikë Kau-no technologijos universiteto senatas.

4. Stanislovas Sajauskas. Darbø cik-las „Elektroakustiniø ir akustooptiniø me-todø sukûrimas bei tyrimai (1970–2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijosuniversiteto senatas.

5. Antanas Þiliukas. Darbø ciklas„Stiprumo ir irimo kriterijø sukûrimas ir tai-kymas (1988–2005 m.)“. Pateikë Kaunotechnologijos universiteto senatas.


1. Donatas Èygas, Alfredas Lauri-navièius. Darbø ciklas „Automobiliø ke-liø ir gatviø tiesybos technologijø ekspe-rimentiniai tyrimai ir taikymas (1993–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus Gediminotechnikos universiteto senatas, Asociaci-ja „Lietuvos keliai“, Lietuvos nacionalinëveþëjø automobiliais asociacija „Linava“.

2. Vytautas Stankevièius, Jûratë Kar-bauskaitë, Raimondas Bliûdþius, Ed-mundas Monstvilas. Darbø ciklas „Pa-statø energinis efektyvumas (2000–2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijosuniversiteto senatas, Lietuvos Respublikosaplinkos ministerija, Kauno technologijosuniversiteto Architektûros ir statybos insti-tuto taryba.

kos, renesanso, ankstyvojo baroko epo-chos, taip pat rûmø sunaikinimo ir jø uþ-marðties laikai, atkûrimo eiga. Antrojojeparodos dalyje eksponuojami autentið-ki Valdovø rûmø tyrinëjimo metu sukaup-ti radiniai. Per 100 ðiø eksponatø paro-dai parinkta pagal rûmø ir jø teritorijosraidos etapus. Stengtasi parodyti radi-niø ávairovæ, atspindëti rûmø gyvenimorealybæ. Todël èia eksponuojami ak-mens ir keramikos architektûriniai ele-mentai, kokliai, buities reikmenys, gin-kluotë, metalo, odos dirbiniai, papuoða-

lai, numizmatika ir kt. Parodai pareng-tas naujas Vilniaus piliø teritorijos ma-ketas.

Parodos atidarymui Varðuvos valsty-binis archeologijos muziejus iðleido ið-samø, gausiai iliustruotà vadovà, o Lie-tuvos dailës muziejus – informaciná buk-letà lenkø kalba. Paroda iki Naujøjø me-tø veiks Varðuvoje, o 2007 m. keliaus posvarbiausius Lenkijos archeologijos, is-torijos ir dailës muziejus Vroclave, Kro-kuvoje, Lodzëje, Biskupine, Ðèecine,galbût ir Liubline. Ði paroda – svarbiau-

sias mûsø kultûros paveldo pristatymasprogramoje „Lietuvos dienos Lenkijoje2006“. Tuo pagerbiamos Lietuvos ir Len-kijos diplomatiniø santykiø atkûrimo 15-osios metinës. Programos globëjai – Lie-tuvos Prezidentas Valdas Adamkus irLenkijos Prezidentas Lechas Kaczyns-kis, o jà suorganizavo Lietuvos Uþsie-nio reikalø ir Kultûros ministerijos, Len-kijos kultûros ministerija, Lietuvos am-basada Varðuvoje, koordinatoriai – Lie-tuvos institutas bei Adomo Mickevièiausinstitutas (Varðuva).

Atsiliepimus ir siûlymus siøskiteLietuvos mokslo premijø komitetui iki2007 m. sausio 15 d. adresu:Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius.

Lietuvos mokslo premijø komisija


Galbût kai kurie ið mûsø jau esamepasinaudojæ ðiuolaikiniø fotoaparatëliø ga-limybe koreguoti gautos nuotraukos netiktai spalvingumà, „raudonas akis“, betir jos personaþø paðiauðtus plaukus, at-vypusià lûpà ar ðypsenëlæ ne vietoje. Dau-gelis þinome, kad tai galima atlikti kom-piuteriu, bet kai kam gali bûti naujiena,kad tos „paliekninimo“, „pastambinimo“(to kol kas neprisireikia – gal ateity?) arkitos vaizdo koregavimo funkcijos yra per-keltos tiesiog á patá aparatëlá – atiduotos áðio, gal kiek ir brangoko, prietaiso savi-ninko rankas. Tokia „korekcija“ yra atlie-kama vienu kitu reikiamo mygtukëlio pa-spaudimu. Nenagrinësime, ar nuotraukalieka reali – dokumentinë, ar ji tampa me-no kûriniu. Bet argi nedþiugina, kai pui-kus saulëlydis, maloninæs vakarà, tampadar puikesnis ir vëliau dar ilgai ðildo.

Taip gimë kompiuterinio meno sritis.

Kur atëjome?

Buvo didelis dþiaugsmas (o pirmokë-liui nuo to – grynos aðaros), kai buvo ið-rastas raðtas, vëliau – knygø spausdini-mas, po to – telefonas. Manau, kad dþiû-gavo mûsø pirmtakai atsiradus galimy-bei per atstumà – laidais, o vëliau ir ban-gomis su draugais, giminëmis ir artimai-siais balsu pabendrauti. Èia dar radijas,o èia dar televizija. O èia dar – IN – TER –TINKLAS. Net ir nepamatëme kaip atrie-dëjome iki to, kad stipriausio emociniopoveikio (informacijos) priemonës – kal-ba ir vaizdiniai, jau elektroniniai, tapo pri-einami net ir kûdikëliui. Tos naudingiau-sios ir galingiausios priemonës mus vi-sus gerokai prisirakino: gráþus namo –ten, kur ramybë ir palaima, pirmas þings-nis paspausti pultelá, kad nuðvistø ekra-nas. Prisipaþinkime, prirakina mus tas pernuotolá perduotas vaizdas, garsas (jei pri-sireiktø – net ir kvapas), nes tai – naujipotyriai, naujos paþintys, iðgyvenimai,galop ir nuotaika, psichologinë ar komer-cinë orientacija, „dievaièiø“ ávaizdis ir kt.Taigi „...tëveliai, nebûkite naivûs su sa-vo prieðtvaniniais (nei ðiokiais, nei tokiais:suprask – bukais) pamokymais“. Va taip– auklëjate nebe jûs, o ekranas. O gal taipanèiai, kuriuos patys uþsidedame sudþiaugsmu? Ðiaip ar taip, slëpiningasisánamis jau paleistas. Juk jau buvo: „Ið-

KompiuterinëProf. habil. dr.

Evaldas Leonardas GARÐKA animacijatrauk nosá ið tos knygos – akis sugadin-si. ...Ir ðviesà gesink“.

Elektronika, ákinkyta á kompiuterá, su-kûrë nuostabias galimybes (ðalia tary-tumei ir áprastiniø) vaizdø bei garsø ap-dorojimo srityje. Atmenant, kad vaizdaigali bûti skirstomi á statinius ir dinami-nius, siûlau aptarti informaciniø techno-logijø taikymà dinaminiams vaizdamsgeneruoti. Ðis klausimas nëra nei nau-jas, nei novatoriðkas, bet ðiandien jaudomina vos ne kiekvienà. Ir lyg iðtrûkæsstebuklingasis dþinas uþpildë mus visussavo kerinèiomis galimybëmis. Tai ávy-ko ne kam nors stebuklingàja lazdelemostelëjus, o tiktai dël to, kad vaizdo irgarso elektroninio apdorojimo „skaièia-vimo centras“ vietoje didþiulio pastatosu ðalia veikianèia autonomine elektri-ne pradëjo tilpti á jaunuolio kuprinytæ ar-ba solidesnës ponios rankinukà.

Gimnazistai seniai dþiaugiasi prie fo-toaparatø ar filmavimo kamerø prideda-momis kompiuteriø programomis, lei-dþianèiomis koreguoti mielus nuotraukøvaizdus. O jei kuris ir Photoshop‘à arFlash‘à nuèiupo – tai jau „oho – jo gali-mybës!” Tiktai kad tëvai normalø „kom-pà“ nupirktø. O daþniausiai tëvai nei per-ka, nei supranta – tenka patiems viso-kius „patobulinimus“ daryti.

Nestovi vietoje ir þmogaus sàsajos suvirtualiàja erdve metodø ávairovë: èia netiktai áprastinës, bet ir internetinës vaiz-do kameros ávairiausi sensoriai (jutikliai),koviniuose lëktuvuose sensoriniai ðalmaiir pan. Argi nesukelia pasigërëjimo, kaipatrankëlës vamzdis iðkart seka tavo akiøþvilgsná. Tikrai neblogai.

Dël ko panèiai – mieli?

Ir kurgi nebus mieli, jeigu bet kuri nuo-trauka gali bûti ne tiktai ðiek tiek pakore-guota, bet ir padaroma „gyva“, „ádvasin-ta“ – animuota (lot. animation – gyvumas,ádvasinimas). Galop tai gali bûti padary-ta nepriklausomai nuo to, ar tai bûtø nuo-trauka, paveikslas, ar kompiuterinës gra-fikos darbelis. Taigi kompiuteriu – kai jispasidarë ne tiktai lengvas, bet greitas beitalpus, galime realizuoti virtualiojoje erd-vëje sunkiai aprëpiamas savo neátiki-miausiø svajoniø vizijas. Greitas – èia jaune tiktai gigahercai, bet ir bent jau du

„branduoliai“; èia ir deðimtys gigabaitø.Palyginimui dera prisiminti, kad vienasGB – tai keletas tûkstanèiø (maþdaug ke-turi) knygø. Neblogai, kai savo kupriny-tëje ar portfelyje neðiojiesi didþiulës bib-liotekos fondus. O surasti reikiamà vietàgali vienu kitu klaviðo paspaudimu.

Turime aptarti ir principus bei metodusvaizdui ir garsui elektroniniu bûdu apdoro-ti: saugoti, atpaþinti, atgaminti ir perduoti.Èia informacinës technologijos pasitelkia-mos pakeièiant elektrinius signalus ið ana-loginio pavidalo á skaitmeniná, pasinaudo-jama kompiuterine grafika naujiems vaiz-dams bei garsams kurti. Neseniai senøjørankraðèiø saugotojai dþiaugësi gavæ lë-ðø „rankraðèiams skaitmeninti“. Paraðiautai su kabutëmis, kad èia, matyt, norëtamus ar pinigø dalintojus sugluminti, nes,ko gero, prisibijota pasakyti, kad mums esànebepatinka nei kopijavimas á popieriø arfotojuostelæ (beveik kad ir aiðku dël ko), onorëtume visa tai „suskaitmeninti“ – tai yravis tiek kopijuoti, bet elektroniniu pavidalu.Matyt, susigriebta, kad dabar ir studentassavo kiðenëje nesunkiai neðiojasi solidþiosbibliotekos lobynà elektroninës mikrosche-mos – elektroninës kortelës pavidalu, ku-rios talpa siekia kelis ar net kelias deðimtisGB. Vyresnieji mena svajokliø laikus apieneiðpasakytas, sunkiai tuomet suvokiamaselektroniniø priemoniø galimybes saugotiinformacijà. Ðiandien tuometë svajonë ta-po tikrove. Taigi – viskà „suskaitmeninki-me“, nes nebepatinka „cheminimas“. Suryðkalais ir fiksaþais. Elektronika, elektroni-nis – kaip patogu.

Vaizdo ar garso elektroninis apdoro-jimas apima bent jau dvi sritis.

Viena – tai apdorojimas, kai vaizdaspakeièiamas á elektriná signalà; èia galibûti ávykdyta ne tiktai pastaroji fotoelek-trinë transformacija, bet galima ir analo-ginio signalo transformacija á skaitmeni-ná. Tai elektroninis vaizdo skaitmenini-mas; jis apima keletà vidinio apdorojimopagal uþduotàjà programà („skaièiavi-mo“) etapø: diskretizacijà, kvantavimà irkodavimà. Skaitmeninio apdorojimo re-zultatas yra skaitmeninë seka – skaitme-ninis signalas. Skaitmeninimo etapø me-todikos ávairovë lemia ávairiausiø failø for-matø atsiradimà. Ávairûs formatai apsun-kina vaizdo atpaþinimà, jo elementø at-skyrimà. Kaip pirðtø atspaudai persona-lizuoja objektà, taip ir failø formatai susi-sieja su skaitmeninimo metodais.

Antra – tai apdorojimas ið vaizdo ávaizdà, bet pakeistà, pagerintà. Tai atlie-kama metodais, skirtais pataisyti vaizdospalvingumà, kontrastà, ryðkumà, kon-tûrus, defektus, ðeðëlius ir kt. Èia vëlgi,pasinaudojant atitinkamomis programo-mis, kompiuteriu vaizdas retuðuojamas,restauruojamas, atstatomas ir kt. Nega-


Lietuvai apsisprendus tapti ES na-re, teko ið esmës keisti ir komunaliniøatliekø ðalinimo árenginiø sistemà. Jaukeleri metai vyksta ðios sistemos restruk-tûrizacija ir pereinama prie regioninëskomunaliniø atliekø tvarkymo sistemos.Yra ákurta 10 regioniniø atliekø tvarky-mo centrø: Vilniaus, Alytaus, Marijam-polës, Tauragës, Telðiø, Klaipëdos, Ðiau-liø, Panevëþio, Kauno ir Utenos.

Ðiø centrø svarbiausios funkcijos –diegti regionines komunaliniø atliekøtvarkymo sistemas, áskaitant naujø sà-vartynø, atitinkanèiø ES reikalavimus,statybà ir eksploatavimà, taip pat kitøatliekø tvarkymo árenginiø statybà ireksploatavimà. Regioniniø atliekø tvar-kymo sistemø kûrimas mûsø ðalyje su-sideda ið dviejø pagrindiniø etapø. Pir-muoju etapu uþdaromi esami sàvarty-nai, jie sutvarkomi ir priþiûrimi po uþ-darymo, statomi ir eksploatuojami naujisàvartynai, árengiamos ir eksploatuo-jamos þaliøjø (þeldiniø prieþiûros) atlie-kø kompostavimo aikðtelës, árengia-mos ir eksploatuojamos specialiosaikðtelës antriniø þaliavø, pavojingøbuities atliekø, buitinës technikos ir ki-tokiø atliekø surinkimui ir perdavimuitam tikroms ámonëms, t.y. specialiøjøaikðteliø árengimas ir eksploatavimas.Antruoju regioniniø atliekø tvarkymosistemos etapu bus statomi komunali-niø biodegraduojamø atliekø pramoni-nio kompostavimo ar biodujø gamybos

Regioniniai

Dr. Saulius VASAREVIÈIUSVGTU Aplinkos apsaugosinstitutas

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus mûsø ðalyjesusidaro daugiau kaip 1 000 000 tonø komunaliniø atliekø.Tik nedidelë jø dalis perdirbama ir tampa antrinëmis þaliavo-mis. Tuo tarpu kitos patenka á sàvartynus. Ðiuo metu kiekvie-na savivaldybë turi pagrindiná rajoniná sàvartynà. „Savo“sàvartynus turi ir kiekvienas ðalies miestelis, gyvenvietë,didesnis kaimas. Ðalies mastu bendras komunaliniø atliekøsàvartynø skaièius yra didþiulis. Ðtai vien tik Vilniaus apskri-tyje tokiø sàvartynø yra daugiau kaip 80. Patys sàvartynaiárengti ir eksploatuojami daþnai nesilaikant jokiø aplinkosau-gos reikalavimø. Taip aplinkai daroma didþiulë þala.

atliekø sàvartynaikomunaliniø

árenginiai ir (arba) komunaliniø atliekødeginimo árenginiai.

Ágyvendinant pirmàjá regioniniø atlie-kø tvarkymo sistemos etapà, Lietuvojebus sukurtas pakankamas atliekø ðali-nimo árenginiø (sàvartynø) tinklas beiágyvendinami sàvartynø árengimo ir eks-ploatavimo reikalavimai. Ið viso mûsøðalyje numatoma pastatyti 11 regioni-niø komunaliniø atliekø sàvartynø (Kau-no regione du, o kituose regionuose povienà). Árengus regioniná sàvartynà, visikiti regiono sàvartynai bus uþdaromi, iratliekos ten nebebus gabenamos. Áren-giant naujus sàvartynus, bus laikomasigrieþtø 1999 m. balandþio 29 d. Euro-pos Tarybos Direktyvos 1999/31/EC irLietuvos ástatymø reikalavimø. Ðie rei-kalavimai apima visus svarbiausius ap-linkosaugos aspektus: dugno árengimà,filtrato ir biodujø surinkimo sistemas, uþ-dengimo sluoksná ir kt.

1-ojoje lentelëje pateikti ES direk-tyvos reikalavimai sàvartyno dugnui.Mûsø ðalyje natûralusis podirvis daþ-niausiai netenkina keliamø pralaidumoreikalavimø, todël turës bûti árengiamadirbtinë geohidrologinë uþtvara. Mine-ralinë medþiaga turi bûti klojama antsutankinto pagrindo sluoksnio. Dirbti-në geohidrologinë uþtvara turi bûti ma-

1 lentelë. 1999/31/EC reikalavimai sàvartyno dugnuiNr. Sluoksnis Reikalavimai

Pralaidumas Storis

1a. Natûralus podirvis K ≤ 1.0x10-9 m/s ≥ 1 metras

Jeigu natûralus podirvis netenkina ðiø reikalavimø, tada 1b.1b. Dirbtinë geohidrologinë uþtvara K ≤ 1.0x10-9 m/s 1 metras (bent 0,5 metro)2. Dirbtinis sandarinantis paklotas (PEHD) Nepralaidus 2 milimetrai3. Drenaþinis sluoksnis K ≥ 1.0x10-3 m/s ≥ 0,5 metro4. Atliekos – –

�

na to – galimas vaizdo, scenos objektøbei jø daliø perkëlimas, transformavimas.Galima gauti objekto visas tris projekci-jas – perkelti objektà ið dviejø dimensijø,t.y. 2D pavidalo á trijø dimensijø, t.y. 3Dpavidalà; kitaip sakant – kompiuteriu ga-li gauti jo projekcijas á visas tris plokðtu-mas. O jei taip – objektà gali sukalioti,gali já apgræþti, gali apþiûrëti jo nugarà,gali á já paþiûrëti ið virðaus, ið ðono ar betkuriuo kampu. Taip ir asocijuojasi filma-vimas, kai operatorius su kamera lakstoá visas puses. Kompiuterinëje animacijo-je tai tiktai projekcijos kampo (kamerosvietos) keitimas. Jau priartëjome priekompiuterinës animacijos.

Kur ta animacija?

Ðiuolaikinë grafika (3D) tuo puikiai tar-nauja animacijai, kad konstruoja objektàtrijose projekcijose ir dël to objektas galibûti parodytas keièiant kampà (rakursàpaèia kamera) ir „ið priekio“, ir „ið virðaus“,ið „ðono“, ir ið uþpakalio. Pagaliau tai lei-dþia vaizduoti, kad juda ne kamera, o ob-jektas. To ir reikia judesio ávaizdþiui iðgau-ti. Scenos konstravimui pirmiausia suku-riami objektai. Atskiras objektas ið pradþiøyra priimamas kaip vienintelis kadre. To-liau konstruojami kiti „veikiantys asme-nys“, kiti objektai, fonas, formuojamas vi-sas kadras. Á objektà, konstruojant kitàkadrà, galima toliau paþiûrëti ið kitos pu-sës arba já esantá kitoje vietoje, arba de-formuotà (pritûpusá, iðsitempusá, su atsi-kiðusia kuria nors dalimi – koja, ranka, pa-siðiauðusiais plaukais ir t.t.). Taip morfin-guojant realizuojami visi svarbiausi objek-tai scenoje. Judesiui gauti reikia sukurtikadrø sekà (taip pat kaip kino juostoje).Nurodþius objektø scenoje kertines pozi-cijas, 3D programa sukuria visus tarpiniuskadrus. Taigi, jei jau turime galimybæ rea-lizuoti objekto projekcijas, tai objekto ju-desiui pavaizduoti tereikia uþduoti jo ju-desio pradþios bei pabaigos arba tarpi-nes padëtis ir paliepti kompiuteriui tam tik-ru taktu (daþniu) parengti dar smulkesnestarpines padëtis atitinkanèius kadrus. Ði-tai atitinka tarytum pastumtø paveiksliu-kø pieðimà ant skaidriø plëveliø. Fiksuo-tas padëtis keièiant atitinkamu greièiu at-rodo, kad objektas pajudëjo ið bûvio A ábûvá B. Labai paprasta.

Taigi objektus animavome, padarëmegyvus, ádvasinome; bet pagalbininkas bu-vo elektroninis. Tiktai mokëkime já valdyti.

Technika

Jeigu kursite animuotà epizodà, kilsklausimas – o kokiu gi daþniu reiktø ro-dyti kadrus (frame, fps)? Tai priklausysnuo pasirinktos komunikacijø sistemos:jø daþniai yra pateikti 1 lentelëje.

Nukelta á 50 p.


þiausiai 0,5 m storio. Pagal ES direktyvà91/271/EEG ðio sluoksnio pralaidumo ko-eficientas turi bûti ekvivalentiðkas 1 m sto-rio sluoksniui, kurio pralaidumo koeficien-tas K≤1,0x10-9m/s. Daugeliu atvejø geo-hidrologinei mineralinei uþtvarai árengtinaudojamas molis. Jo pakaitalu gali bûtimineralinis smëlio bentonito sluoksnis.Ðiuo atveju smëlis klasifikuojamas nuo vi-dutiniðkai smulkaus iki vidutiniðkai stam-baus (150 mm < M50 < 420 µm). Bento-nito kiekis turi sudaryti 5-8 proc., esant 30-50 cm storio sluoksniui. Kita galima alter-natyva – trisoplastas, susidedantis ið smë-lio, bentonito ir polimero. Dirbtinis sanda-rinantysis paklotas (pirminis izoliacinissluoksnis) sàvartyno struktûroje, skirian-tis sukauptas atliekas ir dirbtinæ geohid-rologinæ uþtvarà, yra 2 mm storio PEHDpaklotas ar jo atitikmuo. Siekiant apsau-goti paklotà nuo mechaninio sugadinimosàvartyno statybos ir eksploatavimo me-tu, ant dirbtinio sandarinanèiojo paklototuri bûti árengtas apsauginis geoaudinys.Ðio apsauginio geoaudinio svoris (g/m2)priklauso nuo drenaþinio sluoksnio me-dþiagos. Jeigu drenaþiniam sluoksniuinaudojamas þvyras, nepinto audinio svo-ris bus apie 500 g/m2.

Sàvartyno dugno paklotas neleidþiafiltratui sàvartyno viduje prasisunkti á po-dirvá. Ðiam filtratui surinkti árengiamasdrenaþinis sluoksnis. Drenaþinio sluoks-nio apaèioje þvyre instaliuojami filtratosurinkimo vamzdþiai. Pakloto po ðiuodrenaþiniu sluoksniu apsaugai reikiaárengti dar vienà geoaudinio perdangà.ES ir Lietuvos normatyviniai dokumen-tai reikalauja árengti 0,5 m storio smëliodrenaþiná sluoksná. Drenaþinë medþia-ga turi tenkinti ðiuos reikalavimus: mi-neralinæ medþiagà turi sudaryti vidutiniostambumo smëlis, smëlis turi bûti atspa-rus filtrato cheminei sudëèiai, jo specifi-nio laidumo koeficientas k ≥ 1*10-4 m/s.Drenaþo vamzdþiai turi bûti su ango-mis. Drenaþo vamzdþiai ir þvyras uþden-giami geoaudiniu, apsauganèiu nuosmulkiø atliekø daleliø smelkimosi. Kiek-viena filtrato drena prijungiama prie fil-trato surinkimo drenos þemiausioje kiek-vienos sàvartyno sekcijos dalyje. Surin-kimo drenos nukreipia filtratà á surinki-mo talpà, ið kur surinktas filtratas siur-bliu gali bûti transportuojamas á valymoárenginius. Prie visø drenaþo vamzdþiøturi bûti árengtas priëjimas apþiûrai ir ap-tarnavimui su nuimamais dangèiaisabiejuose kiekvienos drenos galuose.

Eksploatuojant sàvartynà, susidaronemaþai biodujø. Sàvartyno iðskiriamasdujas daþniausiai sudaro CH

4 ir CO

2. Uti-

lizuojant sàvartyno dujas, tikslingiausiapanaudoti jas energijai gauti. Techninëssàvartyno dujø iðgavimo ir surinkimo áran-

gos galimybës neleidþia iðgauti visø sà-vartyne susidaranèiø dujø. Likusios ne-iðgautos sàvartyno dujos ið dalies oksi-duojasi uþdengiamajame sluoksnyje, okita dalis patenka á atmosferà. Sàvarty-no dujos iðgaunamos sàvartyne árengusvertikalius iðtraukiamuosius ðulinius. Eks-ploatuojant sàvartynà, didëjant jo atliekøkaupui, reikia ilginti iðtraukiamuosius ðu-linius. Sàvartyno dujø iðgavimo sistemàsudaro: sàvartyno dujø iðtraukiamieji ðu-liniai, sàvartyno dujø rinktuvai, sàvartynodujø surinkimo ir transportavimo vamzdy-nas, vandens kondensato sifonai. Sàvar-tyno operatorius turi árengti vertikalius ið-traukiamuosius ðulinius jau sàvartyno eks-ploatavimo pradþioje. Po to, kai sukaupia-mas maþdaug 2 m atliekø sluoksnis, ðuli-nius galima árengti tiesiai ant smëlio dre-naþinio sluoksnio. Eksploatavimo eigojeðie ðuliniai turës bûti iðtraukti á virðø iki ga-lutinio atliekø aukðèio lygio.

Iðtraukiamasis vamzdis – tai perforuo-tas PEHD vamzdis. Iðtraukiamojo PEHDvamzdþio gale yra sriegis. Naudojant ðiàjungtá, prie jau instaliuotos dujø iðtraukia-mojo vamzdþio dalies galima lengvai pri-jungti papildomà sekcijà. Perforuota ið-traukiamojo vamzdþio dalis turi bûti visið-kai uþpilta filtruojamuoju þvyru. Iðtraukia-mojo ðulinio virðus uþdengiamas apsau-giniu gaubtu. Pasiekus galutiná sàvarty-no lygá, tikslinga sumontuoti teleskopinæjungtá, kurios paskirtis – kompensuoti sà-vartyno nusëdimà virðutinëje perforuotovamzdþio dalyje. Á ðià teleskopinæ jungtáástatomas uþaklintas PEHD vamzdis su ið-ilginiais ðliauþikliais. Perforuotos vamzdþiodalies virðuje árengiamas nepralaidus mi-neralinis sutankinto molio ir bentonito kaið-tis. Likusi græþinio dalis turi bûti uþpilta su-tankinta þeme. Iðtraukiamasis ðulinys su-jungiamas su dujø iðgavimo áranga.

Ið keliø iðtraukiamøjø ðuliniø iðgautossàvartyno dujos surenkamos vienamecentriniame taðke – sàvartyno dujø rink-tuve. Sàvartyno dujø rinktuvas turi bûtiárengtas taip, kad atitiktø tokias sàlygas:sàvartyno dujø srautas (slëgis) turi bûtireguliuojamas membranine sklende kiek-

viename iðtraukiamajame ðulinyje; kiek-vieno iðtraukiamojo ðulinio sàvartyno du-jø srautas turi bûti uþdaromas sparnuotà-ja sklende; turi bûti viena slëgio ir mëgi-niø ëmimo vieta su rutuliniu èiaupu; van-dens kondensatas rinktuvo viduje turi bûtinutekinamas iðtraukiamojo ðulinio link ir(arba) á kondensato sifonà; sàvartyno du-jø rinktuvas turi bûti betoniniame arba mû-riniame korpuse su uþrakinamu dangèiu.Taip pat gali bûti árengiamas deglas, ku-ris reikalingas perteklinëms sàvartyno du-joms sudeginti. Jeigu sàvartyno dujosnaudojamos utilizavimui, deglas reikalin-gas dujø iðgavimo apsaugai tada, kai at-liekama utilizacijos árenginiø techninë prie-þiûra arba ávykus nelaimingam atsitikimui.Ávertinus tai, kad susidarantis sàvartynodujø kiekis nëra didelis (ypaè pradiniu sà-vartyno eksploatavimo metu), energijos ið-gavimo klausimas turëtø bûti detaliau ið-nagrinëtas prieð priimant toká sprendimà.Todël pradiniu sàvartyno eksploatavimometu galima instaliuoti sàvartyno dujø ið-gavimo sistemà be utilizavimo árangos. Opo keleriø sàvartyno eksploatavimo me-tø, remiantis faktiniais susidaranèiø bio-dujø kiekiais, bus galima spræsti, ar tiks-linga árengti dujiná generatoriø.

Eksploatuojant sàvartynà, bûtinanuolat vykdyti aplinkos monitoringà. Mo-nitoringo tikslas yra tikrinti, ar atliekos ðali-nimui buvo priimtos pagal sàvartynui ga-liojanèius kriterijus, ar sàvartyne vykstan-tys procesai atitinka keliamus reikalavi-mus, ar aplinkos apsaugos sistemos vei-kia kaip numatyta, ar laikomasi sàvarty-no leidime numatytø sàlygø. Gruntiniovandens monitoringas turi bûti pradëtasdar prieð pradedant kaupti atliekas.

Gruntinio vandens monitoringo sis-temà sudaro: nuolatinio stebëjimo græ-þiniai gruntinio vandens kokybei stebë-ti aukðtyn prieð srovæ ir nuolatinio ste-bëjimo græþiniai gruntinio vandens koky-bei stebëti þemyn pasroviui. Aplinkos mo-nitoringo sistema turi bûti patvirtinta atsa-kingø institucijø prieð sàvartynà pradedanteksploatuoti. Ðios institucijos turi teisæ rei-kalauti, kad bûtø matuojami papildomi pa-

Parametras Daþnumas PastabosGruntinio vandens lygis Kartà per 3

mënesiusGruntinio vandenscheminë sudëtis:1 grupës cheminë sudëtis Kartà per 3 1 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima:

mënesius pH, elektriná laidumà, temperatûrà,

Kjeldalio N, Cl-, NH4, SO

4

2 grupës cheminë sudëtis Kartà per 6 2 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima:mënesius 1 grupæ + ChDS, NO

3, EOX, fenolio indeksà,

mineralinæ alyvà (BBA); sunkiuosius metalus:Zn, Cu, Cd, Cr, Pb, Hg, Fe, Mn, Co; lakiuosiusaromatinius angliavandenilius (LAA), lakiuosiusorganinius angliavandenilius (LOA), cianidà

2 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëti pagal 1999/31/EC reikalavimus

�


1 pav. Regioniniaikomunaliniø atliekøtvarkymo centrai

2 pav. Galima sàvartyno dugno árengimo schema

Atliekos

Drenaþo sluoksnis 0,5 m

Apsauginis geoaudinys

2 mm storio PEHD paklotas

Dirbtinë geohidrologinëuþtvara 0,5 m

Profiliuojantis sluoksnis

Filtrato drenaþovamzdis

Natûralus podirvis

rametrai, ir keisti stebëjimø daþnumà. Pa-gal Lietuvos normatyviniø dokumentø rei-kalavimus pavirðinio vandens monitorin-gas atliekamas imant mëginius maþiau-siai dviejose vietose – aukðèiau ir þemiauprie sàvartyno esanèio vandens telkiniosrovës. Analizë turi apimti (bent) pH, elek-triná laidumà, Kjeldalio azotà ir chlorà. Ste-bëjimø daþnumas – 4 kartai per metus.Jeigu rezultatø analizë rodo, kad pakak-tø ir retesniø matavimø, tai gali leisti atsa-kingos institucijos.

Sàvartynø dujø kontroliuojami para-metrai apima jø kiekybiniø ir kokybiniørodikliø nustatymà. Monitoringas uþtik-rina optimalø dujø iðgavimo sistemosveikimà. Svarbu stebëti sàvartyno dujøkokybæ bei siurbimo slëgá ir kieká. Utili-zavimo tikslams dujose turi bûti ≥ 48proc. metano ir ≤ 0,5 proc. deguonieskoncentracija. Esant tokiai sàvartyno du-jø kokybei, yra geros ir saugios degi-mo sàlygos. Kiekvieno iðtraukiamojo ðu-linio sàvartyno dujø kokybës monitorin-gà galima atlikti prie surinkimo duobës.Imti sàvartyno dujø mëginius ir tikrintidujø srauto vamzdyne greitá galima kil-nojamàja áranga. Pagal Lietuvos norma-tyviniø dokumentø reikalavimus filtratoir pavirðinio vandens mëginiai turi bûtiimami reprezentaciniuose taðkuose, nu-rodytuose atsakingos institucijos patvir-

tintoje sàvartyno monitoringoprogramoje. Paimti filtrato ir pa-virðinio vandens mëginiai turiparodyti vidutinæ jø sudëtá. Sàvar-tyno filtrato kiekis ir sudëtis turibûti matuojami kiekvienoje vieto-je, kur filtratas iðleidþiamas ið sà-vartyno. Pagal sàvartynø árengi-mo taisykles matavimø daþnu-mas yra ne retesnis kaip kartà permënesá. Iðleidþiamo filtrato anali-zë turi apimti pH, elektriná laidu-

mà, temperatûrà, Kjeldalio N, Cl-, NH4,

SO4, BDS, ChDS, mineralinæ alyvà, sun-

kiuosius metalus, lakiuosius aromatiniusangliavandenilius ir policiklinius aroma-tinius angliavandenilius. Taip pat kasdien

bos 1999 m. balandþio 26 d. Direktyvo-je 1999/31/EB „Dël atliekø sàvartynø“.

Svarbiausias Direktyvos reikalavimas– nepralaidus mineralinis sluoksnis. Jáárengti bûtina. Bet Direktyva nenustato jo-kiø reikalavimø sluoksnio storiui. Lietu-vos sàlygomis molis yra tinkamiausia me-dþiaga nepralaidþiam mineraliniam

3 pav. Principinë sàvartyno uþdengimo schemapagal ES direktyvos reikalavimus

Dujø drenaþo sluoksnis bûtinasDirbtinis uþsandarinimo sluoksnis nebûtinasNepralaidus mineralinis sluoksnis bûtinasDrenaþo sluoksnis > 0,5 m bûtinasVirðutinë grunto danga > 1 m bûtina

3 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëtipagal 1999/31/EC reikalavimus

Nepavojingø atliekø sàvartyno kategorija

Virðutinë grunto uþdanga:augalinio dirvoþemio sluoksnis

Gruntas – smëlis / þvyras /priemolis

Smëlio / þvyro drenaþosluoksnis

Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis(1,5 mm HDPE membrana,pridengta geotekstile)

Nepralaidus mineralinis (molio)sluoksnis

Dujø drenaþinis sluoksnis –smëlis / þvyras

Miðrusis gruntas

Atliekos

turi bûti fiksuojami ir meteoro-loginiai parametrai: krituliø kie-kis, temperatûra, vëjo kryptisir greitis ir kt.

Uþbaigus sàvartynà eks-ploatuoti, já uþdarius turi bûtiatliekama prieþiûra. Tai tokiaveikla, kaip monitoringas, ap-þiûros, prieþiûros árenginiø beistatiniø techninis aptarnavi-mas ir keitimas. Prieþiûra pouþdarymo turi bûti vykdomatam tikrà nustatytà laikotarpá.Ávertinæs aplinkos monitorin-go rezultatus, Aplinkos minis-terijos regioninis aplinkos ap-saugos departamentas nu-stato laikotarpá, kurio metu ti-këtina, kad sàvartynas kels

Visiðkai uþbaigus komunaliniø atlie-kø tvarkymo sistemos reorganizavimà,mûsø aplinka taps ðvaresnë. Sumaþëssàvartynø, o árengus naujus regioniniussàvartynus bei juos eksploatuojant pa-gal visus aplinkosaugos reikalavimus,aplinkai daromas poveikis sumaþës ikiminimumo.

pavojø aplinkai ir þmoniø sveikatai. ESdirektyvoje dël atliekø ðis laikotarpis api-brëþiamas taip: „tiek laiko, kol kompe-tentingos institucijos vertinimu sàvarty-nas gali kelti pavojø aplinkai“. Baigussàvartynà eksploatuoti, bûtina já uþdeng-ti. Europos Sàjungos reikalavimai sàvar-tynø uþdengimui yra nustatyti ES Tary-

sluoksniui árengti. Taèiau nepralaidø mi-neraliná sluoksná gali pakeisti vadinama-sis dirbtinis geosintetinis molio átvaras.Pagal Direktyvos rekomendacijas komu-naliniø atliekø sàvartynuose dirbtinio uþ-sandarinimo sluoksnio árengti nëra bûti-na. Dirbtiniam izoliaciniam sluoksniuiárengti naudojama HDPE geomembrana,paprastai pridengiama geoaudiniu. Di-rektyva nurodo, kad bûtina árengti ne ma-þesná kaip 0,5 m storio drenaþo sluoks-ná. Taip pat bûtina árengti dujø drenaþinásluoksná, bet jo storis nereglamentuoja-mas. Taip pat nustatoma, kad turi bûtiárengta ne maþesnë kaip 1 m storio vir-ðutinë grunto danga (ne dirvoþemio, obûtent grunto danga). Savaime supran-tama, kad konkreti sàvartyno uþdengi-mo sluoksniø sandara kiekvienu atvejubus pasirenkama atsiþvelgiant á konkre-taus sàvartyno vietovës charakteristikas.


animacijaKompiuterinë

Atkelta ið 47 p.

Kaip matome, 15 fps irgi neblogai.Toliau aptarkime du klausimus, ku-

rie, manau, padës iðryðkinti pagrindiniøanimacijos problemø esmæ. Pirmiausiatai duomenø apimtis ir antra – duomenøperdavimo greitis esamais komunikaci-jø kanalais. Informacijos perdavimo grei-tis, kaip suprantame, nulems galimybæperduoti tam tikrà kadrø skaièiø per se-kundæ (5-15-25-30 fps).

Ne naujiena – vaizdas projektuoja-mas á ekranà. Pasirinkime parametrus ek-ranui apibûdinti, tai: vaizdo plotis, vaiz-do aukðtis, vaizdo erdvinë skyra, vaizdospalvingumas.

Yra priimti standartiniai ekrano mat-

3 lentelëTelevizijaLow 352 x 280 = 98560 pxNTSC 525 x 480 = 0,252 MpxMain 720 x 576 = 0,415 MpxPAL 1135 x 625 = 0,709 MpxTV , didelës 1440 x 1152 = 1,66 Mpxskyros arba plaèiaformtë

1920 x 1152 = 2,2 MpxKompiuterinio, 360 x 240 = 86400 px =interneto ryðio 0,086 Mpx

netgi 320 x 200 = 0,064 Mpx640 x 350 = 0,224 Mpx1024 x 768 = 0,786 Mpx

Kai kurie ryðio standartai leidþia ir

maþesnæ skyrà, pvz.:

SQCJF 128 x 96 = 12288 pxspalvø 64 x 48.

SIF 360 x 240 = 86400 pxHCIF 360 x 240 = 86400 pxI6CIF 1408 x 1152 = 1,622 Mpx

spalvø 704 x 576Skaitmeniniai (2 - 3-4 – 6) kartais iki 10 Mpxfotoaparatai

4 lentelëMonitoriaiVyrauja 1024 x 768 = 0,786 Mpx

arba 1280 x 1024 = 1,31 MpxLabiausiai 15 – (17-19) coliø (inch)paplitæ ástriþainës ekranasReakcija 12-16 ms (25 ms)Ðviesos jëga vyrauja 250-350 cd/m2

Kontrastas 400 : 1, 600 : 1

5 lentelëLow 352 x 280 Q

L = 4-9 Mbps

Main 720 x 576 QM

= 15-20 “High 1440 x 1152 Q

H1 = 60-80 “

High 1920 x 1152 QH2

= 80-100 “

Pvz., daþniø juostos plotis dabartinë-je TV∆f ≈ 6-8 MHz, TV∆f SATELIT ≈ 27 MHz.

Vaizdo atgaminimo átaisuose reika-lingas perdavimo greitis pateiktas 5 len-telëje.

Perdavimo ið kaupikliø greitis yra apie1-6 Mbps.

Kad bûtø lengviau orientuotis, pikse-liuose ávertinkime animuoto vaizdo vienosminutës duomenø apimtá. Tegu ekranasyra „kuklus“ – 800 x 600 = 480 000 px;spalvoms perteikti padauginæ ið 24 bitøgauname 11.52 Mb; tai vieno kadro duo-menø apimtis. Toliau dauginame ið 30 fps(kadrø per sek.) ir ið 60 s ir gaunamedaugiau kaip 2 Gb. Nemaþai, ir tai tik vie-nos minutës animacija!

Taigi animuotiems vaizdams perduotireikalingas gana didelis greitis – 30-70Mbps. Garso signalus perduoti yra kieklengviau dël daug maþesnio jø diskreti-zacijos daþnio. Garsà galima atpaþinti,kai f

a ≈ 3 – 4 kHz; tuomet f

D = 8 kHz. Èia

ir kvantavimo skilties skaièiø nkv galima

sumaþinti, pvz., iki 8. Tuomet bûtinasgreitis Q = 8 b x 8 kHz = 64 kbps. O,pvz., kalbà dar galima atpaþinti sumaþi-nus Q iki 2 - 4 kbps.

Kaip kompiuteriu sukurti objektà?

Objekto kûrimas praeina keletà tradi-ciniø etapø. Pirmiausia padaromas objek-to karkasas, skeletas; po to jam parenka-ma pavirðiø tekstûra ir parinktàja tekstûrapadengiamas karkasas. Kompiuterinëjegrafikoje buvo paplitæs objektø karkasø kû-rimas, konstruojant skeletà ið daugiakam-piø (poligonø). Tai buvo didelis þingsnis pir-myn, nes atsirado galimybë panaudoti ma-tematines funkcijas. Poligonø galëjai pasi-rinkti kiek norëjai, kokiø tik nori formø. Ið jøgalëjai konstruoti ávairiausiø formø objektøskeletà: vienur – smulkiau, kitur – rupiau.Taèiau iðaiðkëjo nemaþas trûkumas – nuo-latos reikëjo nurodyti judanèiø ar besikei-èianèiø poligonø virðûniø koordinates. Ani-maciniø objektø vieta trimatëje erdvëje api-bûdinama bent jau trimis koordinaèiø sis-temomis: ekrano, kadro (fram), aplinkos(pasaulio-world) ir objekto (vietinë); dël to-kios koordinaèiø gausos uþdavinys darosisudëtingas ir didelës apimties.

Mergaitë su arbûzo skilteleAutorë Aistë STIKLIÛTË

1 lentelë.

Redaguojamos vaizdo Daþnis

produkcijos tipas (kadrai/sek, fps)

Kino filmai 24PAL, SECAM 25NTSC 29,97CD-ROM, internetas 15Kt. vaizdo produkcija,redagavimas be kadrøiðmetimo (non-drop frameediting), 3D animacija 30

2 lentelë

Televizijos (TV) 4 : 3Kino Europoje 1,66 : 1Kino JAV 1,85 : 1Plokðèiaformaèio 2–2,55 : 1TV High Definition 16 : 9, t.y. 1,777 : 1

menys, apibûdinami ploèio ir aukðèiosantykiu. Ekrano santykiniai matmenysyra 2 lentelëje.

Èia daugeliu atvejø ðias proporcijaslëmë “aukso vidurio” taisyklë.

Be to, ekrano matmenys lemia vaiz-do elementø, pikseliø skaièiø ekrane.Pageidautina, kaip anksèiau minëjome,kad ekrano erdvinë skyra bûtø 72-120ppi ir daugiau. 3 lentelëje yra pateiktavieno kadro apimtis.

Bûtinas perdavimo greitis kelia tamtikrus reikalavimus kanalø pralaidumui.Reikalaujama, kad signalo diskretizaci-jos daþnis bent jau du kartus virðytø sig-nalo aukðèiausiàjá daþná f

a, f

D ≥ 2 f

a; to-

dël átaisø praleidþiamøjø daþniø juosta∆f turëtø bûti lygi f

a.

Oi, kokámane,

mamyte,iðauginai

Autorë AistëSTIKLIÛTË

animacija


Viena iðeièiø duomenø kiekiui maþintibuvo surasta naudojantis Bezjë kreivë-mis bei funkcionalizuojant objektø for-mas. Plëtojantis ðioms kompiuterinësgrafikos ir animacijos kryptims buvo su-kurta parametriniø pavirðiø – lopø(„patch“) technologija, kur Bezjë lopai(Bezier patches) yra sudaryti ið Bezjë krei-viø tinklelio (Patch Grids). Apskritai Bez-jë kreivës yra kreiviø aibës (visumos). Iððios visumos iðsirutuliojo paaibë – neto-lygûs racionalûs Bezjë splainai (spline)(angl. - Non Uniform Rational B-Splines– NURBS) ir NURBS technologija.

Taigi kompiuterinës grafikos instru-mentai: tiesë, jø kombinacija – poligo-nas, kreivë (Bezjë), lopas (Patch Grids),lopø visuma (NURBS) ëjo vis sudëtinges-niø pavirðiø kûrimo kryptimi. Ið tiesiø irkreiviø sukuriami primityvai (primitives),ið 2D splainø ir NURBS kreiviø – bazinësdvimatës formos (2D shapes); jø dëkasukimo, spaudymo bei sudëtiniø objek-tø (compound objects) formavimo (loft,loftingo) metodais ir yra kuriami anima-ciniai objektai ir personaþai.

Didieji pagalbininkai – programos

Daugumos programø bendrieji prin-cipai yra tokie patys arba panaðûs. Be-veik visi grafiniai redaktoriai turi panaðiàsàsajos su vartotoju (interfeiso) organiza-cijà – tai meniu, paletës, mygtukai ir t.t.Ávairios programos ðiek tiek skiriasi instru-mentarijumi; vienose instrumentø maþiau,sudëtingesnëse – daugiau (M. Direktor).

Jeigu programos yra tos paèios firmos,tai jos dar labiau panaðios. Ir ne tiktai prin-cipais, jos sudaro arba patobulintà versi-jà, arba apima tam tikrà veiklos srièiø dia-pazonà: pvz., firmos Adobe Photoshop –puikus rastrinis statiniø vaizdø, nuotrau-kø redaktorius, Ad. After Effects – animuo-tø objektø bei scenø redaktorius (tai tary-tumei Photoshop‘as vaizdo medþiagai),Adobe Illiustrator bei Page Maker – ma-ketavimo redaktoriai, Adobe Premiere –vaizdo klipø redaktorius.

Visi grafiniai redaktoriai, kaip ir ápras-ta, virðutinëje lango dalyje turi pagrindinámeniu, kurio daugelyje punktø yra pa-naðios komandos, ágyvendinamos atitin-kamais instrumentais. Patogumo dëleireikiami instrumentai gali bûti iðvesti á at-skirà instrumentø paletæ. Èia jie taip patvirsta mygtukais, tai labai patogu ir pa-greitina procesà. Tokia instrumentø pa-letë paprastai yra iðdëstoma kairiojojelango dalyje (daþniausiai) vertikaliai –Photoshop, Corel Draw, Page Maker, betgali bûti ir horizontali po pagrindiniu me-niu (3D Studio Max). Pasirinkus mygtu-kà atsiranda jo nustatymai, leidþiantys ið-gauti reikiamà rezultatà numatytajam tiks-lui pasiekti. Pvz., paspaudus teksto áran-ká, automatiðkai pasiûloma iðsirinkti ðrif-tà, spalvà, dydá, iðdëstymà ir kt.

Multiplikacija nuo seno remiasi objek-tais ant skaidriø plëveliø, o animuoti ob-jektai ir bendras scenos vaizdas gauna-mas plëveles suklojus vienà ant kitos, su-darant bendrà paketà. Toks pat princi-

kadrø, arba já „nupieðia“ programa. Yra ið-leista graþi knyga (Stefani Rais. Persona-þø animacija 3Ds Max, anglø arba rusø kal-ba), kurioje autorë, pati skulptorë, dalijasiþmoniø ir fantastiniø gyvûnø modeliavimopaslaptimis. Joje nagrinëjamas persona-þø kûrimas. Kà reiðkia personaþø? Þmo-gus, zuikelis ar dar kas nors – jø gali rastikiek nori aplinkoje ir ávairiuose ðaltiniuose– pagaliau galima gauti morfingo (trans-formacijos) bûdu. Knygoje, manau, bûtenttai ir pabrëþiant, kaip pavyzdys yra kuria-mos neþemiðkos bûtybës, kokiø dar nie-kas ir niekur nematë – gal tai fantastikos,gal tai prieðistorinis gyvûnas? Ar jie yra sim-patiðki, nesimpatiðki ar atgrasûs – kûrëjoreikalas, kûrëjo idëjos lygmuo. Bet jie yrasu-kur-ti, nauji personaþai, galbût kitaip be-sielgiantys ir turintys kitokiø problemø.

Kur einame?

O einame á greitkelá, kuris veda á visdidëjanèià bendrojo vidaus produkto da-lá, sukuriamà intelektualiosios produkci-jos. Tai ne tiktai pramogø ir laisvalaikioiðmonës, ne tiktai þaidimai (vietoje kor-tø) su ðaudymais, sprogdinimais ir „krau-jo upeliais“, bet ir intelektualieji galvosû-kiai, treniruokliai (taip pat daugybos len-telës ir integralø mokymuisi). Kokios ga-limybës dabartiniams mûsø studentams,kantriai grauþiantiems ne tiktai informa-ciniø technologijø ir kompiuteriø naudo-jimo galimybes, bet ir vëliau, brandos am-þiuje, kuriantiems vadovëlius ir pratybøsàsiuvinius savo ainiams ... ne pieðtukuar plunksnakoèiu nusibodusiame popie-riaus lakðte. O tas brandos amþius kiek-vienam yra jau ðiandien. Ðiltas dþiuge-sys uþlieja ðirdá, kai jauèiu savo studentø– Vilniaus universiteto kompiuterininkø,informatikø (kaip jie save vadina) degan-èias akis þengiant savøjø atradimø ir kû-rybos dþiaugsmø keliu.

O kur galime pakliûti?

Þmogus ir aukðtesnieji gyvûnai yraDievulio apdovanoti penkiais pojûèiais –kad gyventi bûtø lengviau, kad tobulesnërûðis iðliktø. Bet Þmogus visada buvo gud-ruolis: iðplëtë pojûèiø naudojimà ne tiktaisavo egzistencijai, bet ir, suradæs laisves-næ minutæ, pasinaudoti tais nekaltais juti-mais malonumams dirbtinai sukelti. Klau-sytis ir girdëti ne tiktai naudinga, bet kar-tais ir – oi, kaip malonu. Matyti – taip pat.Kokia paslaptis – kaimenëje atsiranda ir to-kiø, kuriems ir ant lieþuvio ar á gerklæ uþpiltiirgi tapo gera gera… ir kuo daugiau nu-tveri – tuo geriau. Tiesa – ir prisiuostyti ga-lima. Kai kas sako, kad ir „judanèiø pa-veikslëliø“ besaikis rijimas jau esanti „pri-klausomybë“ su tais paèiais abstinencijossindromais. O èia dar „kompas“ – toks pri-einamas ir maþam, ir suaugëliui.

Atspëkiteskirtumus;a - originalas,b - ausis,c - “lieknu-ma”

AutorëJustinaBARTKUTË

pas yra naudojamas ir kompiu-teriø redaktoriuose, suskai-dant vaizdà á sluoksnius (Lay-ers). Ðiø sluoksniø technologi-ja leidþia sukurti itin turtingus irpatrauklius vaizdus; sluoksniøtechnologija taip pat leidþia ne-sunkiai koreguoti atskirus ob-jektus bei jø buvimo vietà.

Animacijos objektas papras-tai yra paimamas arba ið duo-menø bazës (bibliotekos), arbaið senø nuotraukø bei filmuotø


Kanarø salos yra Atlanto vandenyne.Nuo Europos krantø Kanarus skiria 1100km nuotolis, o nuo Afrikos (Sacharos) –tik ðimtas kilometrø. Kai Sacharos dyku-moje sukyla smëlio audros, rytø vëjai galiatneðti smëlá ir á Kanarø archipelagà. Iðviso ðiø salø yra vienuolika: 7 didelës ir 4miniatiûrinës salelës. Bendras Kanarø sa-lyno plotas – apie 7,5 tûkst. km² (maþ-daug 1/9 Lietuvos). Salos skiriasi vienanuo kitos ne tik dydþiu, bet ir kraðtovaiz-dþiu, klimatu bei gamta.

Mums, gamtininkams, Kanarai visøpirma – tai milþiniðka natûrali evoliucijosmokslo laboratorija. Kaþkas labai pana-ðaus á Galapagø salas. Ðiuo metu Kana-rø salø florà sudaro apie 2000 augalø rû-ðiø, ið kuriø 520 – endeminës. Prieð 20–30 mln. metø ið vandenyno gelmiø iðki-lusios vulkaninës salos buvo tik plikos uo-los, visiðkai be gyvybës. Tad kaip ðiossalos pavirto á gamtos „rojø“ ir kodël tiekdaug tik ðiose salose gyvenanèiø (ende-miniø) organizmø?

Norëèiau pakeisti ásivyravusiàsampratà apie Kanarø salas

Dabar á Kanarus vaþiuoja visi, kas ne-tingi ir turi pinigø. Taèiau labai norëèiaupakeisti ásivyravusià sampratà apie Kana-rø salas. Juk dabar, kai kalbama apie Ka-narus, daþniausiai sakoma, kad tai vie-nas populiariausiø ir iðtaigingiausiø pa-saulio kurortø. Ir tai tiesa. Kasmet Kanarøsalas aplanko apie 4 mln. poilsiautojø iðviso pasaulio, ypaè daug ið Didþiosios Bri-tanijos, Vokietijos ir Skandinavijos kraðtø.O vietiniø gyventojø salose tëra tik 1,6 mi-lijono. Èia iðtisi miesteliai arba miestai pa-statyti vien tik poilsiautojams: didþiuliai po-ilsio namø, vieðbuèiø, ávairiausiø pramo-gø, restoranø ir parduotuviø kompleksai,baseinai, nuostabaus groþio parkai.

KanarøProf. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

Kanarø salynà sudaro 6 salos. Tai lygpusiaukelë tarp Europos ir pusiaujo

Daug kas Kanarø salose menagretimai esanèià Afrikà, ne tikpalmës ar dykumø augalai, bet irpats kraðtovaizdis

Amerikinis sukutis (Ipomoea acuminata)kilæs ið atogràþø Amerikos; að jø daugmaèiau Amazonës prieigose, bet nenustebauaptikæs ir Kanaruose...

Tikroji dracena, dar vadinama drakonomedþiu (Dracaena draco), kaip ir kanarinëpalmë, yra Kanarø salø gyvasis simbolis. Taiendemikas. Uþauga 14 m aukðèio, medienalengva ir porëta, medþio virðûnë su daugybestorø ðakeliø, o lapai iki 60 cm ilgio ir 4 cmploèio. Medis þinomiausias dël raudonøsyvø, kurie iðteka prapjovus þievæ. Jievadinami „drakono krauju” (sangre dedragón) ir vartojami medicinoje. Manomajuos turint stebuklingø galiø, gydant kaikurias ligas, net dizenterijà. Drakono medisilgai gyvena. Ðtai Tenerifës saloje iki ðiolauga medis, kuriam, kaip tvirtinama,daugiau nei tûkstantis metø. Ið tikrøjø ðiam„senoliui“ tik... apie 600 metø

natûralisalos –

Taèiau mums, gamtininkams, Kana-rai visø pirma – tai milþiniðka natûrali evo-liucijos mokslo laboratorija. Kaþkas labaipanaðaus á Galapagø salas, kurias 1831m. aplankæs Èarlzas Darvinas iðrutuliojodidþiàjà evoliucijos teorijà. Tik Galapagaiyra labai toli nuo mûsø, Ramiajame van-denyne, apie 1000 tûkst. km nuo PietøAmerikos, o Kanarai – Atlante, netoli Eu-ropos ir Afrikos. Taigi Kanarai – tai mûsø„beveik europiniai galapagai“, juolab kadpolitiškai – tai Europos Sàjungos valdos.

Pradëkim nuo to, kad kadaise Ka-narø salø visai nebuvo – tik beribës van-denyno platybës. Prieð 100 mln. metødël tektoniniø plokðèiø judëjimo pradë-jo kilti ir raukðlëtis vandenyno dugnas.

Ðis augalas kaþkuo panaðus á kaktusà,taèiau tai tikrai ne kaktusas, o karpaþoliøgenties atstovas, tiksliau – kanarinëkarpaþolë (dar vadinama „þvakiamedþiu“)– Euphorbia canariensis. Tai Kanarø saløendemikas, auga sausose Kanarø saløþemumose, iðstypsta iki 3–4 metrø. Taitipiðkas Kanarø augalas


evoliucijos mokslolaboratorija

Vëliau vienas po kito pradëjo audringaiverþtis galingi vulkanai ir maþdaug prieð20–30 mln. metø dël iðsiverþusios lavosið Atlanto vandenyno gelmiø pradëjo kiltiKanarø salos. Pirmosios buvo Fuerte-ventura ir Lanzarotë (tai seniausios ir ar-èiausiai Afrikos esanèios salos). Po toviena po kitos iðkilo ir visos kitos salos.


Dauguma krantø –staèios uolos –kaþkada iðsiverþusiøvulkanø sustingusilava. Beje, vulkanaidar iki ðiol aktyvûs,bet ðiuo metuneveikiantys

Geltonþiediscestras (Cestrumaurantiacum)(Solanaceae) yrakilæs ið CentrinësAmerikos (Gvate-malos). Jo þiedai(nuotraukojeneprasiskleidæ)bûna iki 15 cm ilgio

ma, kad stiprûs vëjai atneðë á salas vabz-dþiø, vorø ir smulkiø sausumos molius-kø. Ádomu, ar galëjo paukðèiai iðplatintitolimø kraðtø augalus, nes þinoma, kaddaugelio sëklø paukðèiai nesuvirðkina irtaip iðneðioja su iðmatomis; kibios augaløsëklos taip pat gali keliauti prisikabinu-sios prie paukðèiø plunksnø. Matyt, kaikuriø augalø sëklas galëjo atplukdyti irvandenyno srovës, kaip Golfo srovë at-neða kai kurias augalø sëklas nuo Ama-zonës iki pat Anglijos krantø. Nesunkupastebëti, kad kai kuriø dabar Kanaruo-se auganèiø augalø tëvynë sutampa suvandenynø sroviø keliais. Ádomu, ar ga-lëjo kai kurie gyvûnai patys áveikti dide-lius vandenyno nuotolius plaukdami? Betádomiausia, kaip veikë natûralioji atran-ka paèiuose Kanaruose. Matyt, iðliko tiktos á Kanarus atkeliavusios rûðys, kuriossugebëjo prisitaikyti prie naujos gyvena-mosios aplinkos. Apsigyvenusiø rûðiø in-dividai genetiðkai izoliavosi nuo savo pro-tëviø þemyne arba net nuo savo gentai-niø kitose Kanarø salose. Taip susidarëendeminës rûðys, bûdingos tik Kanarøsalynui ar kuriai nors Kanarø salai. Taippat galima teigti, kad Kanarai buvo ir svar-bus biogeografinis refugiumas (prieglo-ba) per paskutiná apledëjimà, kai Euro- pos kontinente gyvenæ atstovai iðnyko,

o pietø jûrø salose sugebëjo iðlikti dël ne-palyginti palankesniø klimato sàlygø.

Aiðku, didelæ átakà ðiuolaikinei salø bio-loginei ávairovei padarë ir þmogus. PirmiejiKanarø salø gyventojai buvo neolito laikøAfrikos kilmës þmonës guanèai, o maþ-daug prieð 500 m. pr.m.e. á Kanarus atvy-ko ir finikieèiai, persai bei kitø civilizacijøþmonës. Tada atvykëliai iðvydo Tenerifëssaloje rûkstantá ir ugnimi spjaudantá Tei-dës vulkanà, todël pavadino ðià salà „Pra-garo sala“ (laimë, ðis pavadinimas nepri-gijo). Naujieji salø gyventojai, matyt, ga-

Kanarinë palmë (Phoenix canariensis) – endeminëpalmiø rûðis, atsiradusi Kanarø salose. Paprastaiði palmë uþauga tik iki 12 m, retkarèiais – iki 15ar 20 metrø. Lengvai atpaþástama pagal pasiðiau-ðusá virðûniná lapø kuokðtà. Labai dekoratyvi,taèiau vaisiai (1–2 cm ilgio ir panaðûs á datules)turi nedaug minkðtimo, todël þmonës nesivarginajø rinkti. Juos mielai lesa paukðèiai, ëda pelës irkiaulës. Uþtat ðios palmës jaunuèiai lapai galibûti dedami þali á salotas. Gaila, bet vis maþiauaptinkama laukiniø kanariniø palmiø. Kaip irtikroji dracena (drakono medis), ði palmë yraKanarø salø gyvasis simbolis


�

Berberinë voverë (Atlantoxerus getulus)aptinkama Maroke, Alþyre ir kitose sausoseakmeningose Afrikos vietovëse. Á Kanarus ðivoverë buvo introdukuota palyginti neseniaiir dabar daro þalos þemës ûkiui. Jaibûdingos dvi baltos juostos ið abiejø pusiø,kartais dar viena juosta atsiranda iðilgainugaros. Tai, beje, vienintelë Afrikos voveriørûðis, kuri gyvena á ðiauræ nuo Sacharos. Ðismaþai iðtyrinëtas gyvûnëlis minta sëklomisir vaisiais, aktyvus ryte ir prieð sutemas, odienà praleidþia urve. Nelaisvëje gyvenaapie 9 metus, o kiek gyvena laisvëje –niekas neþino

Pati jauniausia ir toliausiai nuo Afrikosþemyno nutolusi sala (El Hiero) atsira-do tik prieð 750 tûkst. metø.

Taèiau ið vandenyno gelmiø iðkilu-sios salos buvo tik plikos uolos: sustin-gusi lava ir vulkaniniai pelenai, be gyvy-bës – be augalø ir gyvûnø. Tad kaip ðiossalos pavirto á gamtos „rojø“ ir ið kur tiekdaug endeminiø (tik ðiose salose gyve-nanèiø) organizmø?

Klausimø daugiau nei atsakymø

Ðiuo metu Kanarø salø florà sudaroapie 2000 augalø rûðiø, ið kuriø 520 –endeminës, tik Kanaruose aptinkamosrûðys. Lietuvoje auga maþdaug tiek pataugalø rûðiø, taèiau endeminiø nëra nëvienos. Bet kaip tiek daug augalø ir gy-vûnø galëjo atsirasti iki tol visiðkai negy-venamose vulkaninëse salose? Spëja-


lëjo atsiveþti ir savo kraðtø augalø. Jau vë-liau, atradus Amerikà, prasidëjo europie-èiø þygiai skersai Atlanto. Tokiø ilgø ir var-ginanèiø kelioniø metu laivai daþniausiaitrumpai apsistodavo Kanarø salose pail-sëti po ilgo þygio ið tolimosios Amerikos irpasipildyti vandens bei maisto produktø.Net Kristupas Kolumbas ne kartà buvo ap-sistojæs Kanaruose. Kartu su laivais ið Pie-tø ir Centrinës Amerikos á ðias beveik ato-gràþinio klimato salas pateko ir egzotiniaiaugalai: kai kurie atkeliavo atsitiktinai, susëklomis, kiti, matyt, buvo specialiai þmo-niø atveþti. Tad nenuostabu, kad Kana-ruose tiek daug augalø, kuriø tëvynë yratolimosios Amerikos atogràþos arba dy-kumos. Taip jau atsitiko, kad á ðvelnausklimato Kanarø salas pateko augalø ið ávai-riausiø planetos kampeliø: Amerikos, Pie-tø Afrikos, Madagaskaro, Indijos, Centri-

�

Þemaièiø kultûros draugijos Vilniausskyrius (vadovauja veikli ir energinga pir-mininkë Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë) ei-linëje þemaièiø sueigoje surengë ne vienádomø þemaièiø susirinkimà, bet ir pui-kø renginá, skirtà garsiam gamtininkuiprofesoriui Pranciðkui Baltrui Ðivickiui at-minti, dviem leidiniams apie áþymià as-menybæ pristatyti.

Prisiminti buvusio bendravimo, kartupareikšti pagarbos þymiam mokslininkuiá Vilniaus mokytojø namus atvyko kai ku-rie profesoriaus ðeimos nariai, Vilniuje gy-venantys buvæ mokiniai – doktorantai, odabar mokslininkai, VU Ekologijos insti-tuto laboratorijos, kuriai suteiktas P.B.Ði-vickio vardas, darbuotojai, grupelë akty-viø Raseiniø rajono Þaiginio pagrindinësmokyklos pedagogø, puoselëjanèiøkraðtieèio atminimà. Ði mokykla nuo 1996m. pavadinta prof. Pranciðkaus Ðivickiovardu, joje ákurtas muziejus.

Renginá pradëjæ draugijos pirmininkëD.Dirgëlienë ir dr. Algimantas Jakimavi-èius kalbëjo apie profesoriaus, akademi-ko sudëtingus gyvenimo vingius (vaikys-tæ ir pradëtà ðvietëjo veiklà Þemaitijoje,priverstinæ emigracijà, darbà ir mokslàAmerikoje, profesoriaus pareigas Filipi-nuose, Manilos universitete, Lietuvos Vy-

nës Azijos ir net Australijos. Ir, þinoma, iðartimesniø kraðtø – Pietø Europos bei Vi-durþemio jûros regiono.

Kaip vietoj Brazilijos angløgamtininkas pasirinko Kanarus

Kadaise gyveno toks turtingas anglasþemvaldys P.B.Vebas (Webb, 1793–1854), kuris be galo mëgo mokslà apieaugalus – botanikà. Bûdamas 35 metøjis susiruoðë á didþiàjà savo gyvenimo ke-lionæ, á tolimàjà Brazilijà. Taèiau pakeliuiapsistojo Kanaruose, Tenerifës saloje, irten sutiko toká pat nenuilstantá gamtinin-kà S.Bertelotà (Berthelot, 1794–1880).Bertelotas jau iki tol keletà metø rinko Ka-narø vabzdþiø bei augalø kolekcijas. Jistaip sugebëjo sudominti keliautojà VebàKanarø gamtos tyrimais, kad ðis, uþuotkeliavæs á egzotinæ Pietø Amerikà, pasili-

ko Kanaruose. Abu kartu tyrinëdami, ðiegamtininkai Kanarø archipelage iðaiðki-no 1116 augalø rûðiø (apie 60 proc. ðiuometu þinomos Kanarø floros). Net 232 iððiø rûðiø tada buvo apraðytos kaip nau-jos mokslui. Iðtisus du deðimtmeèius Ve-bas ir Bertelotas paskyrë daugiatomiomokslo veikalo rengimui – „Kanarø saløgamta“ (Histoire Naturelle des Iles Cana-

ries), kurio atskiri tomai buvo skirti ne tikbotanikai ar zoologijai, bet ir salø geog-rafijai bei etnografijai. Ðis 287 litografijo-mis iliustruotas leidinys buvo paskelbtasdalimis Paryþiuje tarp 1835 ir 1850 me-tø. Dabar Vebo surinkti neákainojami au-tentiðki augalø herbarai yra saugomi Ita-lijoje, Florencijos universitete, nes tokiabuvo herbarø autoriaus paskutinë valia.

(Bus daugiau)

tauto Didþiojo, Vilniaus universitetuose,darbà Lietuvos mokslø akademijoje).

Paliko áspûdá átaigus, nuotraukomisiliustruotas praneðëjo A.Jakimavièiauspasakojimas apie ádomiai susiklosèiusápaprasto þmogaus, bet atkaklaus ir va-lingo tyrëjo, mokslininko, puikaus peda-gogo gyvenimà. Dr. A.Jakimavièius – vie-nas daugiausia nuveikusiø P.Ðivickio at-minimo puoselëtojø, profesoriaus mokslodarbø populiarintojø. Renginyje pristaty-tas jau anksèiau iðëjæs jo sudarytas al-bumas „Pranciðkus Baltrus Ðivickis.Mokslo ir gyvenimo pëdomis“.

Kita knyga – kà tik iðleista „Gyvoji min-tis: pagal prof. P.B.Ðivickio atsiminimus“.Tai ilgokai laukta profesoriaus atsimini-mø knyga. Jos pasirodymas – puiki do-vana artëjanèioms 125-osioms moksli-ninko gimimo metinëms.

Ið Lietuvos MA bibliotekoje buvusiøprofesoriaus rankraðèiø dabar atsiradoproga ið arti pamatyti labai sunkø, sudë-tingà ir kartu spalvingà P.Ðivickio gyveni-mo periodà. Ádomios knygos sudarytoja– P.Ðivickio dukra dr. Ramona Ðivickytë-Simokaitienë, virðelio dailininkë – vaikai-të Jurgita Simokaitytë.

Labai daug kruopðtaus darbo ádëjo re-daktorë Meilë Vitkauskaitë, kuri parengë

knygà spaudai bei pateikë paaiðkinimus.Kalbëdama knygos pristatymo renginyje,ji papasakojo, kaip nelengva buvo rengtiatsiminimus spaudai, nes profesorius jøtekstà yra perraðæs, kai kà diktavæs ki-tiems, todël atsirado kai kuriø daliø varian-tai, kuriuos reikëjo lyginti, suvienodinti,stengtis iðvengti pasikartojimø, atrinkti kasvertingiausia ir ádo-miausia.

M i n ë t o s i o sdraugijos metraðti-ninkë dr. Eugeni-ja Tamara Arnas-tauskienë prisi-minë savo dok-torantûros me-tus vadovau-jant P.Ðivic-kiui, paskai-të iðtraukøið profeso-riaus atsi-minimø kny-gos, atkreipë dëmesá áprofesoriaus tekstø ðiltumà, aiðkiai reiðkia-mà mintá, pasakojimo nuoseklumà.

Nepakako laiko renginyje plaèiau pa-kalbëti apie P.Ðivickio mokslinæ veiklà, irsusitikimas buvo skirtas ne tam. Daugbiologijos krypèiø, kuriose P.Ðivickis bu-vo pirmasis, pradininkas. Jo mokslinæmokyklà sudaro 28 mokiniai mokslinin-kai, daug parašytø knygø, kitø mokslodarbø. Jis buvo gerai þinomas mokslovisuomenei.

Dr. Eugenija TamaraARNASTAUSKIENË

Þemaièiø kultûros draugijoje

Ið kairës: Dalia Dirgëlienë, dr. TeklëJuodienë, Rita Ðilvienë ir dr. AlgimantasJakimavièius, dr. Eugenija Arnastauskienë irOnutë Ðivickytë


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:

VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 12 14.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr.2470 . Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

12Lietuvos energetikos institutas,

Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikø

draugija, Klaipëdos univer-sitetas, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.12 (578) gruodis

Sveikinimaiartëjanèio prasmingojubiliejaus proga

Pagrindinis Lietuvos mokslo þiniøsklaidos (anksèiau sakydavome –mokslo populiarinimo) þurnalas –„Mokslas ir gyvenimas“ – 2007-aisiaispasitinka savo penkiasdeðimtmetá.Dabartinëje ávairaus plauko leidiniøjûroje daug kas ir nepastebi ðioleidinio, neiðsiskirianèio nei rëksmingo-mis antraðtëmis, nei brangia poligrafi-ja. Taèiau daugelá deðimtmeèiø jisuþëmë ypatingà vietà Lietuvosintelektiniame gyvenime. Kiekvieno jonumerio nekantriai laukë ir þilagalvisprofesorius, ir jaunas inþinierius,mokytojas, daþnas moksleivis ar ðiaipsmalsus pilietis. Viliojo ávairiø mokslosrièiø ir jo taikymø, paþintiniø kelioniøpo pasaulá apraðymai, áþymiø þmoniøbiografijos, atradimø keliai ir klystke-liai, ðiaip mokslo ir gyvenimo ádomy-bës. Tai buvo bene prieinamiausiaslangas á pasaulá, pro kurá gërëjosiVisatos, Þemës, gyvojo pasaulioslëpiningumu ir groþiu kiekvienas –nuo garbaus akademiko iki smalsausproto mokyklinuko.

Negalima nepaminëti taip pat irþurnalo vaidmens plëtojant ávairiømokslo ðakø lietuviðkàjà terminijà,praturtinusià mûsø senàjà ir tokiàgraþià lietuviø kalbà.

Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ,atsivërus sienoms, didëjant globaliza-cijai, vis labiau ásigalint naujausiomsinformacinëms technologijoms(internetui, elektroninei leidybai irpan.), þinoma, santykinai maþëjatradiciniø þurnalø paklausa. Taèiaukaip gera, radus laisvà valandëlæ,paimti á rankas dar kvepiantá daþaisnaujàjá „Mokslo ir gyvenimo“ numerá,ásitaisyti patogiai... ir uþmirðti viskàpasaulyje.

Þinoma, gaila, kad já ne visuometrasi kiekviename kioske, neaptiksikiekvienos mokyklos bibliotekoje (o jisten tikrai turëtø bûti), taèiau kasieðkos, visuomet já ras.

Kuriame mokslo þiniomis besire-mianèià ekonomikà, ðvietimà laikomesvarbiausiu prioritetu, tad visapusiðkairemkime ðá þurnalà, per savo gyveni-mà paskatinusá ne vienà smalsø protàkilti á paþinimo erdves. O nedideliamentuziastø bûriui, leidþianèiam ðáunikalø þurnalà, linkiu neiðsenkanèiosenergijos tæsti tà kilnø darbà.

Lietuvos MA prezidentasakad. Zenonas Rokus RUDZIKAS

J.VILEMAS Lietuvos energetikos strategijosir politikos raida (1990–2006) ....................................... 2

S.ÐINKÛNAS, R.MONTVILAS Penkiasdeðimtmetø kartu! .................................................................. 4

D.MILÈIUS, A.STANKUTË Paraiðka ateièiai –Lietuvos nacionalinë vandenilio ir kuro elementøtechnologinë platforma ................................................ 6

D.ÐTREIMIKIENË Iðoriniai energijos gamyboskaðtai ir jø integravimo á energijos kainà problema ...... 7

V. KATINAS, A. MARKEVIÈIUS, A.BURLAKOVASVëjo energetikos perspektyvos Lietuvoje ................... 10

A.VIJEIKYTË Ketinama ákurti Europostechnologijø institutà .................................................. 11

V.VALINÈIUS, P.VALATKEVIÈIUSKenksmingø medþiagø neutralizavimasaukðtatemperatûrëje aplinkoje ................................... 12

P.PUNYS, B.RUPLYS, J.JABLONSKISUþtvenktos upës: nauda ar netektys? ........................ 14

J.ÐLIOGERIS Pirmasis Lietuvos universitetoElektrotechnikos katedros vedëjas –prof. Jeronimas Ðliogeris ........................................... 20

R.ÞAKAITIENË Kaimo þmogiðkøjø iðtekliøplëtra: problemos ir perspektyvos ............................. 28A.TAMULIS, V.TAMULIS Dirbtiniø programuojamølàsteliø savaiminis susidarymas, augimasir valdymas ................................................................ 32

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui – 225 .......... 33

J.DANUSEVIÈIUS Augalijos biologinë ávairovë –ekosistemø tvarumo pagrindas ................................. 34Pirmoji prieðvëþinë vakcina – jau Lietuvoje ............... 34

D.MIKALAUSKAITË Vitaminø-antioksidantøreikðmë regëjimo funkcijai ......................................... 35

M.RUZAS Autonominiø paþinimo laukøsamprata Michelio Foucault filosofijoje ...................... 36

M.JASIENË Paminëtas iðkilus finansininkas ............... 37

J.JANKAUSKAS Nitratai ðuliniø ir ðaltiniøvandenyje .................................................................. 38

V.A.TAMOÐIÛNAS Biologijos moksløbûklë ir perspektyvos Lietuvoje .................................. 40

M.VELIÈKA Grafas Konstantinas Tiðkevièius ............ 42

A.BANELYTË Garsiø þmoniø posakiai ...................... 43

Lietuvos mokslo premijø komisija praneða,kad 2006 m. Lietuvos mokslo premijomspateikti ðie darbai ....................................................... 44

B.SLAVINSKAS Keliaujanti paroda Lenkijoje ............. 44

E.L.GARÐKA Kompiuterinë animacija ........................ 46

S.VASAREVIÈIUS Regioniniai komunaliniøatliekø sàvartynai ....................................................... 47

J.R.STONIS Kanarø salos – natûrali evoliucijosmokslo laboratorija .................................................... 52

E.T.ARNASTAUSKIENË Þemaièiø kultûrosdraugijoje .................................................................. 54

Z.R.RUDZIKAS Sveikinimai artëjanèioprasmingo jubiliejaus proga ...................................... 55

Birutës Railienës knyga Andrius Sniadeckis .............. 56

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.12, 1- 56, Indeksas 5052, 3,95 Lt9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Birutës Railienës

knyga

AndriusSniadeckisChemijos mokslo istorikai ir visi besi-

domintys ðio mokslo praeitimi turi pui-kiø dovanø. Ðiemet baigiantis lapkrièiuiÐvietimo ir mokslo ministerijoje buvopristatyta Lietuvos mokslø akademi-jos darbuotojos dr. Birutës Railienësknyga „Andrius Sniadeckis“ (Vil-niaus universiteto leidykla, 2006 m.,269 p.).Tai leidinys apie chemijosprofesoriø A.Sniadecká (1768–1838), kuris, baigæs Vakarø Eu-ropoje mokslus, nuo 1797 m. ási-kûrë Vilniuje, tapo senojo universiteto Che-mijos katedros vedëju, parengë tris vadovë-lio „Chemijos pradmenys“ laidas, klojo fizio-logijos mokslo pamatus ir paraðë gamtos fi-losofijos veikalà „Organiniø bûtybiø teorija“.

Prieš porà metø ta pati Vilniaus universi-teto leidykla yra iðleidusi minëtus AndriausSniadeckio „Chemijos pradmenis“ (2004 m.,324 p.). Ðá profesoriaus vadovëlá ið lenkø kal-bos iðvertë Emilija Ivaðkeviè ir Mudis Ðalkaus-kas, o áþangà, apþvalginá straipsná anglø kal-ba paraðë bei visà leidiná spaudai parengëBirutë Railienë. Vadovëlio pasirodymas þymiir 220 metø sukaktá nuo chemijos dëstymopradþios. „Chemijos pradmenys“, pasirodæ1800 m., buvo pirmasis chemijos vadovëlis,paraðytas Lietuvoje lenkø kalba, kuria tuo me-tu pradëta dëstyti senojoje Vilniaus Alma Ma-ter. Ðios knygos naujovë – terminø, pateiktølenkiðkai (ðiame vertime ir lietuviškai ), bei lo-tyniðkø (naujøjø ir senøjø) þodynëlis. Juo bu-

vo ne tik sunorminta terminija, bet ir visuo-menei paskelbtos naujausios chemijos þinios.

Abiejø knygø pasirodymas Lietuvoje – taipaminklas A.Sniadeckiui, kurio asmenybëglaudþiai susijusi ne tik su XIX a. Vilniaus uni-versiteto, bet ir viso Vilniaus gyvenimu. Èia jisreiðkësi ne tik kaip chemijos mokslo þinovas,garsus gydytojas, Vilniaus medicinos draugi-jos steigëjas, bet ir kaip Ðubravcø (Nenaudë-liø) draugijos pirmininkas bei jos laikraðèio„Wiadomoúãi Brukowe“ („Grindinio þinios“)moksliniø ir satyriniø straipsniø autorius.

J. B.

U þ o l i m p i n i ø i d ë j ø p l ë t r à

Vilniuje, Karolinos vieðbutyje, ávyko Lietuvos olimpinës akademijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Naujai kadencijai vël LOAprezidentu iðrinktas Povilas Karoblis. LOA delegatus ir sveèius pasveikinæs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas ArtûrasPoviliûnas paskelbë, kad dviem profesoriams – Povilui Karobliui ir Kæstuèiui Miðkiniui suteikti LOA akademikø vardai. Nuotraukojepirmoje eilëje treèias ið kairës – LTOK prezidentas A.Poviliûnas, ketvirtas – akademikas P.Karoblis, penktas – akademikas K. Miðkinis

Rim

an

to Þ

IEM

IO n

uo

tr.

mokslas ir gyvenimas 2006 m. nr.12

Documents

virginijos valuckiens nuotr

lma narys korespondentas

rimanto iemio nuotr

ma narys korespondentas

atsinaujinaniosios energijos naudojim

iaip ar taip

susijusi su tara

finansuojam europos komisijos