Ūkininkų žinios

• Naminiai paukščiai Vladislo-vo Tamošiūno ūkyje ilgai neužsi-būna. Vieni keliauja pas naujus šeimininkus augti, kiti – ant Ka-lėdų stalo.

• Didelė grupė Lietuvos jau-nųjų ūkininkų ratelių sąjungos narių gruodžio 10–16 dienomis lankėsi Austrijos Zalcburgo fede-racinėje žemėje.

Moters pasaulis

• Vaikų ir suaugusiųjų pamėg-tai dailininkei ir rašytojai Sigutei Ach artėjančios šventės kelia prieštaringus jausmus.

• Paslapčių pilnas Kūčių va-karas gali nulemti visus ateinan-čius metus.

2011 m. gruodžio 21 d., trečiadienis • Nr. 101 (9120) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Apie tai – 18 p.

Pernai be žinios dingo šešis kartus daugiau žmonių, nei jų žuvo Lietuvos keliuose. Raimundo Šuikos nuotrauka

Penktadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Seime nerimsta aistros dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų, kurias parlamentui pateikė Darbo partijos frakcijos nariai. Nuomonę šiuo klausimu vis keitęs Ekonomi-kos komitetas rengiasi lemiamam balsavimui.

Pasiūlymai susiję su viena įmone

Spalio mėnesį Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys įregistravo Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kurioms pritarus Lietuvoje būtų apribota dujų prekybos tarpi-ninkų veikla.

Seime skinasi kelią Gamtinių dujų įstatymo pataisos, nors ekspertai joms visiškai nepritaria.

Martyno Vidzbelio nuotrauka Nukelta į 3 p.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Dingusieji be žinios nerandami nei gyvųjų, nei mirusiųjų pasaulyje Kiekvienais metais be žinios dingsta daugiau kaip 2 tūkst. šalies piliečių. Ypač dingusiųjų padaugėjo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir atsivėrus Šengeno erdvei.

Dujų importuotojams – nerimo dienos

Migracija skaldo šeimą

Nuo šių metų sausio iki spa-lio mėnesio išvykimą iš Lietuvos dek laravo apie 49 tūkst. gyven-tojų. Emigracijai įtakos turi eko-nominis sunkmetis ir nepasiten-kinimas gyvenimu.

Naujų mokesčių puokštė

Valdančioji koalicija prelimina-riai susitarė dėl naujų mokesčių įvedimo, o šio susitarimo tvirtumą dabar išbandys opozicija. Tikslas žinomas – kitų metų biudžeto defi citas neturi viršyti 3 proc.

Apie tai – 4 p.

Kitas VL numeris išeis penktadienį, gruodžio 23 d.

2 2011 m. gruodžio 21 d. • Nr. 101 (9120)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Arti mųjų ieškančios šeimos grie-biasi šiaudo: kreipiasi ne ti k į polici-ją, bet ir į privačius detektyvus, žur-nalistus ar net aiškiaregius.

Randa du trečdalius

Nuo pat nepriklausomybės atkū-rimo dingusių be žinios asmenų skai-čius nuolat didėja.

1990 m. dingusių Lietuvos pilie-čių skaičius buvo tik maždaug 600. Po dešimtmečio jis pasiekė 1 000, o 2010-aisiais pradingėlių sąraše jau buvo daugiau kaip 2 200 asmenų.

Tiek gyventojų gyvena Gelgaudiš-kyje, Tytuvėnuose, Žagarėje ar Kudir-kos Naumiestyje.

Ypač sparčiai dingusiųjų padaugė-jo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir atsivėrus Šengeno erdvei. Į už-sienį plūstelėjo šimtai tūkstančių Lie-tuvos piliečių ir neretai jie pradingda-vo lyg į vandenį.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras (DŽŠPC) teigia, kad 2010 m. Lietuvoje dingo ir kriminalinė paieš-ka paskelbta 2 258 asmenims. Iš jų beveik pusė (929) – nepilnamečiai.

„Tačiau abejojame šia statistika, nes visiškai tikslių duomenų nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė visuome-ninės organizacijos pirmininkė Ona Gustienė. Anot jos, yra buvę atvejų, kai žmogus dingęs, o jo paieška ne-paskelbta. Yra buvę ir atvirkščiai: kai žmogus atsiranda, o pagal policijos suvestines jis vis dar ieškomas.

Policijos statistika rodo, kad apie 70 proc. dingusių be žinios žmo-nių randami, tačiau 2 500 mūsų ša-lies piliečių per pastaruosius 6 metus nerandami nei gyvųjų, nei mirusių-jų pasaulyje. Reikėtų paminėti, kad

2010 m. be žinios dingo šešis kartus daugiau žmonių, nei jų žuvo Lietu-vos keliuose.

Galima kreiptis nedelsiant

Pasak Policijos departamento at-stovės Linos Nemeikaitės, kiekvienas žmogus arba juridinis asmuo gali ne-delsdamas kreiptis į artimiausią po-licijos įstaigą su prašymu, skundu ar pareiškimu dėl žmogaus dingimo.

„Tada pradedamas ikiteisminis ty-rimas ir nedelsiant įrašoma informa-cija apie ieškomą asmenį į duomenų bazes, o informacija skelbiama In-terpolo kanalais, pateikiama žinias-klaidos priemonėse“, – paaiškino L.Nemeikaitė.

Radus ieškomą žmogų ar jo lavo-ną, paieška nutraukiama. Anksčiau policija paieškas pradėdavo tik po maždaug trijų parų.

Pasak L.Nemeikaitės, dingimo priežastys būna įvairios.

„Yra atvejų, kai nepilnamečiai dėl nesutarimo, konfl iktų su tėvais ar giminaičiais išeina iš namų, o apie išėjimą nepraneša“, – pasakojo L.Nemeikaitė.

Nepilnamečių, pabėgusių iš globos namų ar namų, skaičius turi įtakos ne-pilnamečių, dingusių be žinios, skai-čiui. Vien 2010 m. užregistruota 929 dingę be žinios nepilnamečiai. Jų ras-ta daugiau nei 90 proc., nors kol kas visiškai nežinoma, kur yra 2009 m. dingę 72 nepilnamečiai (33 mergai-tės ir 39 berniukai). Šis sąrašas kas-met ilgėja.

Vyresnių žmonių dingimo priežas-tys gali būti susijusios su jų sveikatos,

psichinės negalios, gebėjimo orien-tuotis aplinkoje problemomis.

Kiekvienas atvejis – išskirtinis

Kalbėdami apie priežastis, kodėl dingsta žmonės, privatūs detektyvai ir specialistai aiškina, kad kiekvienas atvejis yra išskirtinis.

„Priežastys labai dažnai taip ir lie-ka nežinomos, – pasakojo DŽŠPC steigėja O.Gustienė. – Galima saky-ti, kad kiekvienas dingęs žmogus yra atskira istorija.“

Dažnai dingsta vairuotojai, išva-žiuojantys į NVS šalis su kroviniu. Ten būna apiplėšiami ir nužudomi.

Kai kurie asmenys sąmoningai slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos, vengdami bausmių už padarytus nu-sikaltimus ar tiesiog nenorėdami mo-kėti savo vaikams alimentų. Net du

trečdaliai pradingėlių – būtent vyrai.Tačiau dingsta ne tik jie. Pavyz-džiui, vilniečių Osvaldo ir Leokadi-jos Dumbrių pora prieš dvi savaites paliko atsisveikinimo laišką ir dingo. Sutuoktiniai tikino nebepakeliantys greitųjų kreditų naštos, todėl ketiną atsisveikinti su gyvenimu. Tiesa, visai neseniai pranešta, kad jie buvo paste-bėti Burbiškių miške.

Jaunos merginos, susiviliojusios at-lyginimu, neretai niekam nieko nesa-kiusios išvyksta iš namų. Vėliau pa-aiškėja, kad jos buvo priverstos dirbti prostitutėmis. Nustatyta, kad seksu-alinio išnaudojimo aukomis jau tapo apie 400 lietuvaičių.

Didelis dingusių be žinios nepil-namečių skaičius taip pat verčia ma-

nyti, kad pastarieji pateko į prekybos žmonėmis arba narkotikų platintojų tinklus.

Sukėlė ant kojų žiniasklaidą

Žmonės imasi pačių įvairiausių priemonių, kad tik rastų pradingu-sį šeimos narį. O.Gustienė pateisina visas įmanomas priemones, bet svar-biausia – nedelsti.

Veikti reikia kaip įmanoma grei-čiau, tai rodo Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko patirtis.

Prieš kelerius metus A.Kupčinskas sukėlė ant kojų visą žiniasklaidą, pra-nešęs, kad dingo viena jo giminaitė. Namiškiai tuščiai skambino moteriai mobiliuoju telefonu. Ji neatsakė.

Apie dingusią merginą A.Kup-činskas informavo tiek žurnalistų, kiek tik galėjo, baimindamasis, kad

ji pateko į prekybos moterimis tin-klus. Tačiau visi lengviau atsikvėpė, kai mergina pati paskambino šeimai ir pranešė, kad kartu su draugu, ku-rio šeima nepažinojo, ilsisi Lenkijoje, garsiajame Mikolaikų ežerų kurorte.

„Kai kas tuomet priekaišta-vo, kad be reikalo sukėliau aliarmą, bet, žvelgdamas į situaciją šiandien, esu įsitikinęs, kad pasielgiau teisin-gai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Kupčinskas.

Jo žodžiais, „esant laisvam judėji-mui Europoje, pagrobtą žmogų ga-lima nugabenti į bet kurią žemyno vietą“.

Radusieji atsiriboja nuo visų

Ypač skaudu tėvams, kai dingsta jų vaikai. Pačios O.Gustienės duktė 1994 m. dingo Lenkijoje. Po šio įvy-kio moteris įsteigė Dingusių žmonių šeimų paramos centrą ir nepraranda vilties, kad duktė atsiras.

„Žinome atvejį, nutikusį prieš 14 metų, kai mergina dingo viename Vakarų šalies didmiestyje, – pasako-jo O.Gustienė. – Daug bendravome su jos artimaisiais, tiesiog gyvenome jų rūpesčiais, kūrėme įvairias versijas, paieškos planus, tačiau niekas neda-vė rezultatų.“

Maždaug prieš 2 metus mergina atsirado, bet ji ir jos artimieji visiš-kai atsiribojo nuo visuomeninės or-ganizacijos.

„Mums tai suprantama: šeima ne-nori nė minutės prisiminti košmarų, kamavusių tvyrant nežinomybei“, – paaiškino O.Gustienė.

Panašiai nutiko ir su kita dingu-sia laikyta mergina, grįžusia iš užsie-nio. „Pamačiusi mus, motina net į kitą gat vės pusę pereidavo, kad tik nesusi-tiktų su mumis, bet mes ir tai supran-tame“, – kalbėjo O.Gustienė.

Ji tikina, kad, ieškodami dingusių-jų, žmonės išbando visas įmanomas priemones, kreipiasi net į aiškiaregius. Tiesa, O.Gustienė nesureikšmina aiš-kiaregių laiškų iš anapus. „Ar žmonės sužino tą kruopelytę ar ne, tai jau ki-tas klausimas, bet ne aiškiaregiai ieš-ko dingusių žmonių, o atvirkščiai – aiškiaregių ieško artimieji“, – sakė O.Gustienė.

Priekaištauja policijai

Šeimos pabrėžia, kad didžiausia kliūtis ieškant artimųjų yra policijos abejingumas.

„Labai dažnas į mus besikreipian-čiųjų priekaištas – neoperatyvūs po-licijos veiksmai, nenoras bendrauti ir bendradarbiauti su artimaisiais, van-

giai vykdoma paieška, mažai pateikia-ma informacijos apie tyrimo eigą, – pasakojo O.Gustienė. – Visų artimųjų bendra nuomonė – žmogaus paieška vykdoma tik tiek, kiek pareigūnams „mini ant kulnų“.

Ji pataria nuolat palaikyti ryšį su tyrėju ir domėtis paieškos eiga, o jei atsiranda naujos informacijos, ją ne-delsiant pateikti pareigūnui.

UAB „Privačių detektyvų biuro“ direktorius Olegas Rimanas „Vals-tiečių laikraščiui“ taip pat sakė, kad policija „kreivai“ žiūri į privačius de-tektyvus.

„Nors dirbame už kliento pinigus, vis dėlto policija galėtų dažniau dalytis turima informacija, darbais, didžiule patirtimi“, – pabrėžė O.Rimanas.

„Labai dažnas į mus besikreipiančiųjų priekaištas – neoperatyvūs policijos veiksmai, nenoras bendrauti ir bendradarbiauti su artimaisiais, vangiai vykdoma paieška, mažai pateikiama informacijos apie tyrimo eigą“, – pasakojo O.Gustienė.

Dingusieji be žinios nerandami nei gyvųjų, nei mirusiųjų pasaulyje

Kada asmuo pripažįstamas mirusiu?Dovilė Mekionytė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Bendroji taisyklė, kai asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, taikoma, jei as-mens gyvenamojoje vietoje 3 metus apie asmenį ar jo buvimo vietą nėra jokių duomenų. Tačiau numatyta ir šios taisyklės išimtis: jei asmuo dingsta be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pa-grindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo at-sitikimo (žemės drebėjimas, potvynis, laivo, lėktuvo katastrofa ir pan.), as-muo gali būti paskelbtas mirusiu pra-ėjus 6 mėnesiams. Speciali taisyklė nu-statyta ir dėl karių bei kitų asmenų, dingusių be žinios dėl karo veiksmų: šie asmenys gali būti paskelbti miru-siais ne anksčiau kaip praėjus 2 me-tams nuo karo veiksmų pabaigos die-nos. Pareiškimą teismui reikia rašyti dingusio fi zinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Beje, asmuo gali būti paskelbiamas mirusiu, nepai-sant to, ar prieš tai jis buvo pripažin-tas nežinia kur esančiu, ar ne. Teismo sprendimas paskelbti asmenį miru-siu yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai įrašyti į civilinės metrikacijos knygą mirties įrašą. Asmens paskelbi-mas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų požiūriu prilygsta jo mirčiai: civilinės būklės aktų įrašų knygose pa-daromas įrašas apie mirtį, išduodamas mirties liudijimas, atsiranda palikimas, baigiasi santuoka, esant Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytoms sąlygoms atsiranda teisė į našlių ar našlaičių pensijas.

Ieškodami dingusiųjų, žmonės išbando visas įmanomas priemones, kreipiasi net į aiškiaregius. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Metai Ieškota Rasta Rasta, proc.2010 2 258 – –2009 2 128 1 650 77,52008 2 194 1 711 78,02007 1 000 638 63,82006 1 007 621 61,72005 1 058 687 64,92004 1 114 771 69,2

Dingusių be žinios asmenų statistika nuo 2004 m.

Šaltinis – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

32011 m. gruodžio 21 d. • Nr. 101 (9120)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Delčia.Saulė teka 8.39, leidžiasi 15.53.

RytojŠiandien

Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma, orai bus saulėti ir šaltesni. Pūs sil-pnas pietryčių vėjas. Oro temperatūra naktį nukris iki 3–8 laipsnių šalčio, dieną laukiama nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį išsilaikys ramūs, be žymesnių kritulių orai. Pūs silpnas nepastovios krypties vėjas. Oras naktį atšals iki 5–10 laipsnių šalčio, tik pajūryje gali būti pora laipsnių šilčiau. Aukščiausia oro temperatūra dieną – iki 0–5 laipsnių šalčio.

Penktadienį pajusime galingo virš Skandinavijos pusiasalio esančio ciklono al-savimą. Sustiprės pietvakarių vėjas, vakare pradedant pajūriu iškris kritulių. Že-miausia oro temperatūra naktį dar kris iki 4–9 laipsnių šalčio, pajūryje bus apie 0. Dieną iš vakarų ims skverbtis šiluma, oro temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio.

PorytDieną: -3 +2o

Naktį: -3 -8o

Dieną: -5 0o Dieną: -3 +2o

Naktį: -4 -9oNaktį: -5 -10o

Prieš kelis mėnesius analogiš-kas pataisas pateikė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, bet jo pasiūlymams Seimo Ekono-mikos komitetas nepritarė, todėl K.Daukšys netrukus pateikė pato-bulintą projektą.

Pasak K.Daukšio, dujų perparda-vėjams kasmet atitenka maždaug 200 mln. Lt, nors, apribojus tarpi-ninkų veiklą, šias lėšas valstybė ga-lėtų sutaupyti.

Pataisose numatyta, kad dujų tiekimu, skirstymu ir gavyba galėtų užsiimti tik Lietuvos valstybės val-domos bendrovės, kuriose jai pri-klausytų ne mažiau kaip 50 proc. akcijų. Dujomis prekiauti galėtų tik tos įmonės, kurios nuosavybės tei-se valdo skirstomuosius dujotiekio tinklus.

„Priėmus mano siūlomas Gamti-nių dujų įstatymo pataisas pirmiau-sia laimėtų vartotojai, o pataisos iš rinkos eliminuotų visus dujų preky-bos tarpininkus ir pirmiausia „Du-jotekaną“, – įsitikinęs Seimo narys K.Daukšys.

Pasak jo, tarpininkai dujas Lietu-vos rinkai parduoda netgi brangiau nei „Gazpromas“.

Pašnekovas aiškino, kad įstatymo pataisos galiotų, kol Lietuvoje bus įsteigta dujų birža. „Pastačius dar ir suskystintų gamtinių dujų ter-minalą, minėtoje biržoje dar labiau išaugtų konkurencija, todėl geriau būtų tik mums visiems“, – neabe-joja K.Daukšys.

Seimo nariai vis keitė nuomonę

Nors projektui nepritarė Vyriau-sybė, vis dėlto jis susilaukė Seimo Ekonomikos komiteto palaikymo.

Gruodžio pradžioje „prisikėlėlio“ Dainiaus Budrio vadovaujamas ko-mitetas palaimino K.Daukšio patai-sas ir prieš lemiamą posėdį planuoja dar kartą joms pritarti.

„Kai pavasarį svarstėme Gam-tinių dujų įstatymo projektą, ener-getikos ministras Arvydas Sekmo-kas mus uoliai ragino jo siūlomoms pataisoms pritarti, – prisiminė D.Budrys. – Tuomet A.Sekmokas visai Lietuvai žadėjo, kad rudeniop pavyks susitarti su „Gazpromu“ ir per derybas vartotojams kainą su-mažinti bent 15 proc. O kas iš to išėjo? Už dujas mokame 30 proc. brangiau.“

Jo teigimu, pataisos naudingos tik todėl, kad iš rinkos būtų paša-linti dujų perpardavėjai.

„Aišku, jei tiksliai žinotume, kad dujų kaina po mūsų sprendimo su-mažės, nebūtų nė vieno abejojančio Seimo nario ir visi balsuotų vienbal-siai“, – sakė D.Budrys.

Tačiau, jo žodžiais, „reikia gerai pagalvoti, ar nužudę vieną drakoną nesukursime kito“.

Ekspertų išvados negailestingos

Teisingumo ministerijai paval-daus Europos teisės departamento ekspertai aiškina, kad K.Daukšio siūlomos pataisos prieštarauja ES direktyvai (2009/73/EB). „Pataisos neleis pasiekti vieną pagrindinių direktyvos tikslų – atverti gamti-nių dujų tiekimo rinką ir sudaryti sąlygas visiems vartotojams laisvai

rinktis tiekėjus“, – pabrėžė Departa-mento generalinio direktoriaus pa-vaduotojas Karolis Dieninis.

Vertindamas, kaip siūlomos pa-taisos atitinka Konstituciją, ga-liojančius įstatymus ir Europos Sąjungos teisę, Seimo Teisės depar-tamentas akcentavo, kad V.Gapšio ir K.Daukšio siūlomi Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai beveik niekuo nesiskiria nuo šiuo metu galiojančio Gamtinių dujų įstatymo.

„Projekte nėra siūloma nustaty-ti, kad gamtinių dujų tiekimo įmo-nės atitiktų gamtinių dujų veiklų atskyrimo reikalavimus, – teigė Tei-sės departamento direktorius An-drius Kabišaitis. – Manytina, kad projektas neatitinka ne tik galiojan-čio Gamtinių dujų įstatymo, bet ir Europos Sąjungos teisės aktų nuos-tatų.“

Seimo teisininkams nesupranta-ma, kodėl siūloma, kad dujų tiekimo veikla galėtų verstis įmonė, kuri yra galutinis vartotojas – gamtines du-jas perka savo reikmėms.

Pataisos esą prieštarauja ir Akci-nių bendrovių įstatymui.

Savo nuomonę išsakė ir Vyriau-sybė: anot jos, mažiausias dujų kai-nas vartotojams padės pasiekti jau galiojantis Gamtinių dujų įstaty-mas, todėl nebūtina jo keisti.

Įžvelgia populizmą

UAB „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad K.Daukšio siūlymuose įžvelgia prieštaravimų teisės aktams.

„Nėra Lietuvoje nė vienos įmo-nės, kurioje valstybė valdytų dau-

giau kaip 50 proc. akcijų, todėl tas siūlymas – populistinis, bandant at-kreipti į save dėmesį, – teigė jis. – Ketvirtasis pataisos punktas prime-na sovietmečio anekdotą, „kai visi norėjo turėti vieną metrą vamzdžio arba vieną metrą valstybinės sienos“, bet šiandien mes gyvename teisinė-je valstybėje, laikai labai pasikeitė. Lietuvoje nėra dujų gavybos, dujos vis tiek bus perkamos iš kitos šalies ir perparduodamos Lietuvos rinkoje per tarpininkus. Šioje pataisoje kal-bama tik apie tarpininkų pasikeiti-mą rinkoje.“

Pats V.Orechovas yra buvęs Sei-mos narys. 2004 m. į parlamentą jis pateko pagal Darbo partijos są-rašą.

„Nesąmonė, kad „Dujoteka-na“ dujas Lietuvos rinkai parduo-da brangiau nei „Gazpromas“, nes vieną mėnesį būna vienokia kaina, o kitą mėnesį – kitokia. Kartais mes parduodame brangiau, kartais – jie, bet vienodos tendencijos nepastebė-jau, dujų kaina priklauso nuo naf-tos produktų kainos, euro ir dolerio santykio“, – tikino V.Orechovas.

Kyla grėsmė ir „Lietuvos dujoms“

Ekonomikos komiteto narys Ju-lius Veselka „Valstiečių laikraščiui“

paaiškino, kodėl Komitetas apsi-sprendė nepritarti K.Daukšio siū-lymams.

„Tiesą sakant, mes nematome perspektyvų, kad dujų tiekimu ir prekyba užsiimtų valstybinė įmo-nė, – aiškino J. Veselka. – Tokiu atveju reikėtų kurti kažkokią naują įmonę, kurioje didžiąją dalį akcijų kontroliuotų valstybė. Kas tuomet būtų su „Lietuvos dujomis?“

Šiuo metu Lietuva dujas perka iš vienintelio šaltinio – Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“.

Jas į Lietuvą importuoja UAB „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos“. Pastarojoje įmonėje 17,7 proc. akci-jų turi valstybė, nors didžiausi akcijų paketai priklauso koncernui „Gaz-prom“ ir „E. ON Ruhrgas Inter-national GmbH“ (atitinkamai 37,1 proc. ir 38,9 proc.).

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys J.Veselka aiškina, kad Seimo nariai neturėjo visos in-formacijos, kai Komitetas iš pra-džių pritarė K.Daukšio pataisoms. „Kai paprašėme dar kartą išaiškinti projekto naudą, nesulaukėme pa-grindimo, kaip ta nauda būtų re-alizuota“, – pabrėžė jis. K.Veselkai susidarė įspūdis, kad pataisomis siekiama eliminuoti „Dujotekaną“. „Žinote, kai ne viskas tampa aišku, tikrai nesinori pritarti tokiems pro-jektams“, – atviravo jis.

Prieš vakarykštį posėdį pa-taisas pasiūlęs K.Daukšys nebu-vo tikras, ar projektui Komitetas pritars. „Kaip bus, pamatysime“, – sakė jis. Be kita ko, K.Daukšys at-metė prielaidas, esą jis atstovauja rusų interesams. „Kur jūs matote tuos interesus, kai siūlau, kad pre-kiauti dujomis galėtų tik tos įmo-nės, kuriose daugiau kaip pusę ak-cijų valdytų valstybė?“ – teigė jis. Absurdiškais K.Daukšys laiko ir kaltinimus, esą siūlydamas Gam-tinių dujų įstatymo pataisas sie-kia įsiteikti Viktorui Uspaskich. „Tai – visiška nesąmonė, nes siū-lymų esmė – apginti Lietuvos var-totojus nuo tarpininkų. Nejaugi bet ką siūlydami imsime bijoti net savo šešėlio?“ – retoriškai klausė jis.

„Nėra Lietuvoje nė vienos įmonės, kurioje valstybė valdytų daugiau kaip 50 proc. akcijų, todėl tas siūlymas – populistinis, bandant atkreipti į save dėmesį“, – teigė V.Orechovas.

„Dujų kaina priklauso nuo naftos pro-duktų kainos, euro ir dolerio santy-kio“, – tikino Vladimiras Orechovas.

VL archyvo nuotraukos

Manytina, kad projektas neatitinka ne tik galiojančio Gamtinių dujų įstatymo, bet ir ES teisės aktų nuostatų.

Atkelta iš 1 p.

Dujų importuotojams – nerimo dienos

(Užs. 818)

orai.lt, VL inf.

4 2011 m. gruodžio 21 d. • Nr. 101 (9120)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Valdančioji koalicija prelimina-riai susitarė dėl naujų mokesčių įvedimo, o šio susitarimo tvirtu-mą dabar išbandys opozicija. Tiks-las žinomas – kitų metų biudžeto defi citas neturi viršyti 3 proc. O tai reiškia, kad patikslinus prognozes biudžete atsiveria apie 850 mln. Lt skylė. Kaip planuojama šią skylę užkamšyti?

Aritmetiniai skaičiavimai ir gyvenimas

Vyriausybė tikisi, kad 4 proc. su-mažinus valdžios sektoriaus išlai-das būtų įmanoma sutaupyti apie 600 mln. Lt. Aritmetiškai tai įmano-ma, tačiau kokia bus realybė? Sėkmės atveju liktų sutaupyti dar ne mažiau kaip 250 mln. Lt.

Skaičiuokime. Iki 1,5 proc. sumaži-nus pervedimus į antros pakopos pen-sijų fondus tikimasi sutaupyti apie 100 mln. Lt. Taigi liktų dar 150 mln. Lt. Po 30 mln. Lt planuojama sutaupy-ti sumažinus Kelių fondą, valstybės investicijų programą ir apmokesti-nus prabangų nekilnojamąjį turtą. Tokiu atveju liktų 60 mln. Lt skylė. Dar apie 25 mln. Lt ketinama gauti padidinus gamtos išteklių apmokes-tinimą. Liktų dar 35 mln. Lt. Tiek skolos liktų geriausiu atveju, nes kai

kurie ekspertai sako, kad apmokes-tinus prabangų nekilnojamąjį turtą pirmais metais pavyktų surinkti ne 30 mln., bet 17 mln. Lt. Taigi pe-simistiniu atveju skola padidėtų iki 48 mln. Lt. Tokie yra aritmetiniai skaičiavimai. Tačiau realiame gyve-nime dažniausiai būna kitaip.

Kaip rašėme, konservatoriai buvo linkę apmokestinti indėlių palūkanas ir tai tikėjosi pasiekti net be koali-

cijos partnerių. Būta įvairių pasiū-lymų nuo kokios sumos apmokes-tinti palūkanas, tačiau galiausiai šį pirmadienį Vyriausybė paskelbė at-sisakanti šio ketinimo. Paaiškėjo, kad vietoje palūkanų apmokestinimo bus bandoma papurtyti Energetikos ir Susisiekimo ministerijų kuruojamas įmones – padidinti dividendų planą 50 mln. Lt.

Ministras E.Masiulis patvirtino, kad tiek pinigų energetikos ir trans-porto įmonės sukrapštys.

Viena ranka duoda, o kita – atima

Gali susidaryti įspūdis, kad pami-nėti išlaidų sumažinimai yra taupy-mas. Ne visada. Štai siūloma suma-žinti Kelių fondą 30 mln. Lt ir dar

žadama pavasarį sugrįžti prie auto-mobilių apmokestinimo. Pastaruoju metu kalbant apie šį mokestį vis daž-niau užmirštama pridėti žodelį „pra-bangių“ .Tad galima tikėtis, kad bus apmokestinti visi automobiliai. Tačiau tuo pat metu Vyriausybė tyliai padi-dino kelių mokestį verslo įmonėms. Apytiksliais skaičiavimais nuo kitų metų pradžios už kiekvieną autobusą

ar mikroautobusą iš vežėjų bus ima-ma 37 Lt už dieną, t. y. 17 Lt daugiau nei mokama šiuo metu. Be to, meti-nis mokestis didinamas nuo 600 iki 1 800 Lt. Kaip padengti naujas išlaidas? Vežėjai tikina ieškantys būdų nedi-dinti bilietų kainų, tačiau tokių garan-tijų nėra. Kita vertus, vežėjai supranta, kad padidinę kainas jie gal nesurinktų net dabar gaunamų pajamų.

O valdininkų argumentai papras-ti – esą Lietuvoje šie mokesčiai yra mažesni nei kitose ES šalyse, be to, surenkamų pinigų nepakanka vals-tybinės reikšmės keliams prižiūrėti. Todėl papildomai ketinama surink-ti apie 60 mln. Lt. Tad kamšydama biudžeto skylę Vyriausybė viena ranka braukia minėtus 30 mln. Lt, o kita iš verslininkų ir piliečių griebia dvigubai daugiau. Kokios pasekmės?

Be to, jau pritarta pasiūlymui ap-mokestinti visas gyventojų gautas palūkanas už vertybinius popierius ir kitiems asmenims suteiktas pasko-las. Pagal pateiktą pasiūlymą, mokėti mokesčius valstybei teks tuomet, kai per metus pajamos iš palūkanų vir-šytų 200 Lt. Kiek tokių pajamų bus? Šmėkštelėjo 55 mln. Lt suma, tačiau niekas nepateikė argumentų.

Vyriausybei trūksta socialinio jautrumo

Skyles valstybės biudžete reikia lopyti, tačiau opozicija priekaištauja

premjerui Andriui Kubiliui, kad jis tai daro vėluodamas, todėl įstatymai priimami chaotiškai, deramai neap-svarsčius pasekmių.

Štai socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad dėl pa-vėluotos prognozių korekcijos šaly-je kilo politinė įtampa, sudėtinga per paskutines metų dienas taisyti kreivai sukaltą biudžetą.

Tomas Čyvas

Šalyje nemažėja liberaliomis besiskelbiančių partijų, tačiau už jas pasiryžusių balsuoti rinkė-jų nedaugėja. Konkurencija šiame sparne per ateinančius rinkimus turėtų būti žiauri, todėl jiems artė-jant valdančiosios koalicijos dieno-tvarkėje derybų tik daugės.

Liberalai, kaip rodo istorija, jun-gėsi su centristais. Paskui skilo į tuos, kurie su Artūru Zuoku ir be jo. Ga-liausiai be A.Zuoko liko abi organi-zacijos, o pastarasis sėkmingai subū-rė sau trečią. Vienu metu buvo dar liberaldemokratai, kurie vėliau tapo labiau nacionalistais, pasisakančiais už

„tvarką ir teisingumą“, ir tokie atseit socialliberalai, kurie ištirpo plačiame Viktoro Uspaskicho glėbyje, vos tik jaunas ir gražus Artūras Paulauskas išėjo iš mados. Dar yra Laisvosios rin-kos institutas – vienintelė palaimin-toji, pašventintoji ekonominių realijų „aiškykla“, kuri jau ir vyriausiųjų kla-sių gimnazistus mėgina įtikinti, kad mokesčiai yra velnio pramanas, o jei dar ir progresiniai – tiesiog apčiuo-piamas blogis.

Maždaug toks ir yra tradicinis Lie-tuvos liberalo įvaizdis – suktas, lanks-tus vyrukas gudriomis akutėmis, su nepriekaištingai užrištu kaklaraiščiu, mokantis 10 standartinių frazių apie verslo laisvę, neblogai kalbantis an-gliškai ir dar pasisakantis prieš kasos aparatus turguose, kur skursta ir ken-čia neva galo su galu nesuduriantis smulkusis verslas. Galbūt ten iš tiesų nesusiduria, nes skurdžiai reguliariai išleidžia daugiau, nei gauna, ir dar pa-sistato vieną kitą namuką. Bet šįkart kalba ne apie tai.

Per pusantro dešimtmečio išsi-sėdėję (nerandu tikslesnio termino) parlamentinį statusą liberalai, kaip minėta, rengiasi nuožmiai kovai šiam statusui išsaugoti. Pralaimėjimo koš-marą, kurį Liberalų ir centro sąjun-ga (LiCS) bei Liberalų sąjūdis (LS) patyrė Vilniuje per savivaldos rinki-mus, prognozuoja apklausų lentelės. Jos nuolat rodo, kad kartelė patekti į Seimą šioms organizacijoms gali būti lyg Eifelio bokštas skruzdėlei.

Išlėkti iš parlamento niekas ne-nori, o instinktyvus siekis būti sąrašo viršūnėje komplikuos ir derybas dėl sąrašų sujungimo. Tai, beje, tradiciš-kai derybose būna daug svarbesnis

veiksnys nei kokie nors nesutarimai dėl programų ar tariami atsiriboji-mai nuo neva susikompromitavu-sių kitos pusės veikėjų. LiCS ir LS atstovai guodžia save tuo, kad turi partinių struktūrų ir po truputį vis daugiau susiranda rėmėjų provinci-joje, o štai į A.Zuoko, į kurio teistu-

mus rinkėjams Vilniuje visiškai nusi-spjauti, naują partiją įstojęs Žilvinas Šilgalis iš tokių dalykų šaiposi. Pasak jo, LiCS ir LS ruošiasi būti kaimo partijomis.

A.Zuoko galimybės už Vilniaus ribų nėra labai aiškios, tačiau jis bent žino savo užduotį – auginti raumenis ir stiprinti kieto vyruko, traiškančio automobilius, įvaizdį.

LiCS ir LS yra valdžios partijos, kurios dalyvauja populiarumui prin-cipingai užpakalį atsukusio premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės eks-perimentuose. Visiškai aišku, kad ar-tėjant rinkimams reikės nuo jo kaip nors nutolti ir bent jau akivaizdžiai

šiepti dantis. Tai, kad savo vertybėmis jie pasirinko biudžetinę temą – ne-blogai. Kol kas viskas baigėsi tuo, kad derybose su konservatoriais sutarta iš privačių pensijų fondų nugvelb-ti tik ketvirtadalį pinigų, nes „labai reikia“, tačiau dėmesį į save atkreip-ti pavyko.

Aktualijos

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Jurgita Činkienė 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt)

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 687 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1536. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklama (8 5) 210 00 31pardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Liberalai Lietuvos Tiesiai šviesiai

Naujų mokesčių puokštėSkyles valstybės biudžete lopančiai Vyriausybei opozicija ir šalies Prezidentė priekaištauja dėl vėlavimo ir jautrumo paprastiems valstybės piliečiams stokos.

Siekiant geresnių ekonominių rezultatų, panaudojamos bet kurios priemo-nės, dažnai neįvertinant, kaip sprendimai paveiks gyventojus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

LiCS ir LS dalyvauja populiarumui principingai užpakalį atsukusio premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės eksperimentuose.

Vyriausybė tikisi, kad 4 proc. sumažinus valdžios sektoriaus išlaidas būtų įmanoma sutaupyti apie 600 mln. Lt. Tačiau realybė kitokia. Sėkmės atveju liktų sutaupyti dar ne mažiau kaip 250 mln. Lt.

52011 m. gruodžio 21 d. • Nr. 101 (9120)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Ką privalo išmanyti geras in-žinierius, medienos, energetikos, transporto sektorių specialistas? Būtent šių sričių specialistų šian-dien ieško darbdaviai siūlyda-mi solidžias algas. Nors nedar-bo lygis vis dar aukštas, tačiau ir laisvų vietų – pakankamai. Vers-lo atstovai skundžiasi: labiausiai reikalingi jauni specialistai pro-fesinėse mokyklose bei kolegijo-se rengiami nekompetentingai, jiems trūksta praktinių įgūdžių.

Būtina tobulintis

Profesinė mokykla šiandien at-rodo visiškai kitaip, nei įsivaizduo-jame. Ji atnaujinta ir šviesi, aprūpin-ta moderniomis mokymo priemonė-mis, studentai, mokytojai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, stažuo-tėse, pelno apdovanojimų. Vis dėlto į sparčiai kintančią ekonominę aplinką ir technologinius pokyčius įvairiuose ūkio sektoriuose ne visada atsižvel-giama profesinėse mokyklose bei ko-

legijose, kurių mokytojai ir dėstytojai net nespėja sekti kasdien atsirandan-čių naujovių. Iki šiol profesijos mo-kytojų bei dėstytojų mokymai buvo sietini su bendrųjų ir pedagoginių kompetencijų tobulinimu. Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projek-tą „Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobuli-nimo sistemos sukūrimas ir įdiegi-mas“ daugiau dėmesio bus skiriama praktinei jų patirčiai. Tyrimas, atliktas įgyvendinant projektą, atskleidė, kad technologinės profesijos mokytojų bei kolegijų dėstytojų kompetencijos neatitinka nūdienos darbo rinkos po-reikių, todėl jas būtina tobulinti.

100 praktinio mokymo programų

Didžiausių šalies įmonių atstovai, darbdaviai pabrėžia, kad būtina at-naujinti mokymo programas ne tik universitetuose, bet ir profesinėse mokyklose bei kolegijose. Ne mažiau svarbu ir tai, jog profesijos mokyto-jai ir dėstytojai būtų ne teoretikai, o geri praktikai, išmanantys, kokį dar-bą po studijų teks dirbti rengiamam jaunam specialistui. Juk svarbu, kad mokantys ar dėstantys inžineriją ži-notų, kaip panaudojami naujausi la-zeriai, kokios modernios medžiagos naudojamos statybose ar kaip kons-truojamos ir veikia vėjo, saulės ener-gijos jėgainės. „Inžinerinės pramonės sektoriuje ypač jaučiamas didelis nau-jų praktinių žinių (pvz., apie suvirini-mo technologijas, lazerių naudojimą) poreikis, vertinamas gebėjimas pro-gramuoti. Priemonių bazė mokyklo-se pakankamai išplėtota, tad būtina dėstytojams greitai mokytis su ja dirb-ti. Pavyzdžiui, energetikos srityje bus rengiami alternatyviosios energetikos moduliai, tad mokytojai ir dėstytojai turi išmanyti apie saulės, vėjo sistemų

įrenginius“, – pasakojo Vytautas Zu-bras, Lietuvos profesinių mokyklų di-rektorių asociacijos atstovas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius. Jis pabrėžė, kad sėkmingai įgyvendi-nus projektą verslininkų ir mokslininkų bendradarbiavimas neabejotinai taps glaudesnis, o sukurta baze naudosis ne tik kolegijos, bet ir universitetai.

2010 m. įgyvendinant projektą pradėtas kurti Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos modelis. 12-oje ūkio sektorių ketinama parengti 100 kvalifi kacijos tobulinimo programų su mokymo medžiaga: nuo energetikos, statybų, medienos apdirbimo pramo-nės iki žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ar maisto pramonės.

Projekto vadovė Edita Juodienė ir rengėjų grupė labiausiai džiaugėsi, kad į bendrą darbą pavyko įtraukti įmonių, darbdavių organizacijų atstovus. „Džiu-gu, kad jie savo kasdienėje įtemptoje veikloje rado laiko diskutuoti, dalyvauti mūsų susirinkimuose, konsultuoti. Lie-tuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfedera-cijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai dalyvavo ren-giant Profesijos mokytojų ir dėstytojų

technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos modelį. Tikimės, kad kolegijų dėstytojų ir profesijos mokytojų prakti-nių įgūdžių tobulinimas sėkmingai vyks įmonėse“, – teigė E.Juodienė.

Svarbiausia – partnerystė su verslu

Verslo įmonių atstovai pabrėžia: jei nedarbas šalyje didžiulis, nereikia reng-ti specialistų, neatitinkančių šių dienų aplinkos ir neduodančių naudos vers-lui. Kai kurių Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, Austrijos, parodė, kad būtent kokybiškas profesinis mokymas gelbsti ekonominę situaciją sunkmečiu. Minė-tų šalių studentai kelerius metus atlieka praktiką didžiausiose įmonėse, po kurios kai kurie iš jų lieka nuolat dirbti, be to, pačios bendrovės skatina bendradarbia-vimą su profesinėmis mokyklomis.

Projektui „Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdie-gimas“ skirtoje konferencijoje, neseniai

vykusioje Vilniuje, dalyvavo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekono-mikos ir fi nansų departamento direk-torius Sigitas Besagirskas, supažindinęs dalyvius su įvairių sektorių įmonių po-žiūriu į galimybę suteikti praktinių įgū-džių profesinių mokyklų mokytojams bei dėstytojams. „Juk niekas nenori, kad mokytojai mokytų to paties, kaip ir 1970 m. Turime sudėtingą ekonomi-nę situaciją, aukštą nedarbo lygį, tačiau taip pat ir daug laisvų darbo vietų. Pa-vyzdžiui, tekstilės ar metalo apdirbimo, mašinų pramonei ypač trūksta specia-listų, jų stinga ir statybų, transporto sektoriuje, apdirbamojoje pramonėje. Dauguma įmonių atstovų pabrėžia, kad taip yra ne dėl mažo atlyginimo: prie-šingai – jis pakankami solidus. Proble-ma yra prastai parengti jauni specialis-tai, po studijų neturintys jokios prakti-nės patirties. Kai kuriais atvejais įmo-nėms daug paprasčiau priimti į darbą visai kitos profesijos darbuotoją ir jį ap-mokyti patiems, nei rasti tinkamą pro-fesinių mokyklų ar kolegijų absolven-tą“, – pasakojo S.Besagirskas.

„Įmonės siekia ne tuščių diskusijų su biurokratais, o rezultatų, tad moky-mams vykdyti pirmiausia stengiamasi pritraukti inovatyvias įmones. Nors jos smarkiai užsiėmusios ir turi daugiau užsakymų, nei gali įvykdyti, jų vado-vai pasirengę skirti savo darbuotojus bei laiko profesinių mokyklų dėstytojų mokymams“, – patikino jis.

2012–2013 m. ketinama parengti visas numatytas kvalifi kacijos tobu-linimo programas ir pagal jas rengti praktinius mokymus. Planuojama su-organizuoti individualius praktinius mokymus 580 profesinių mokyklų mokytojų ir 70 kolegijų dėstytojų.

Projekto koordinatoriai pabrėžė, kad sėkmė priklausys ir nuo pačių mokytojų bei dėstytojų motyvacijos, smalsumo, ir nuo įmonių gebėjimo surengti visapusiškai naudingus prak-tinius mokymus bei perteikti patirtį.

Profesinių mokyklų mokytojams ir kolegijų dėstytojams – praktiniai įgūdžiai įmonėse

Lietuvos pramonininkų konfedera-cijos atstovas S.Besagirskas pabrė-žia, kad profesinių mokyklų, kole-gijų dėstytojams būtina tobulinti praktinius įgūdžius verslo įmonėse.

Jurgitos Brazauskaitės nuotrauka

Projektui aptarti skirtoje konferencijoje dalyvavo Lietuvos profesinių mo-kyklų ir kolegijų vadovai. Diskutuota, kaip geriau, operatyviau organizuoti dėstytojų ir mokytojų praktinius mokymus įmonėse.

(Užs. 828)

6 2011 m. gruodžio 21 d. • Nr. 101 (9120)Valstiečių laikraštisAktualijos

Nijolė PetrošiūtėVl žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Kasdien visus ragindama tau-pyti, Vyriausybė ir toliau dalija milijonus socialiniams būstams pirkti ar statyti. Tačiau nebūtume lietuviai, jei ir iš ubago lazdos ne-sugebėtume pasipelnyti.

Superka iš saviškių?

Pasidomėti šia tema paakino ra-seiniškių laiškas VL redakcijai, ku-riame teigiama, kad šio rajono savi-valdybė, gavusi pinigų socialiniams būstams, pirmiausia skuba supirkti visokius sukiužusius butus iš savo draugų, iš valdančiosios daugumos partiečių ir moka už juos nerealias kainas. Laiško autoriams itin už-kliuvo už 100 tūkst. Lt nupirktas dviejų butų namas Nemakščiuose, nes, pasak jų, tokių namų kainų kai-miškose vietovėse šiandien nėra.

Savivaldybės Teisės, persona-lo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Roberta Stulginsky-tė patvirtino, kad jų rajonas 2011 m. iš valstybės biudžeto išties gavo 260 tūkst. Lt socialiniams būstams įsigyti ir stengėsi visus pinigus pa-naudoti, nes socialinių būstų sty-gius yra didelė ne tik Raseinių, bet ir visos šalies problema. „Tam buvo sudaryta komisija, kuri parengė pa-talpų pirkimo dokumentus, juos pa-skelbė spaudoje, interneto tinkla-lapyje, ir tada buvo pradėti rinkti gyventojų siūlymai pirkti jų patal-pas. Komisija, išanalizavusi pateik-tus siūlymus, surengė išvažiuoja-muosius posėdžius, vietoje vertino patalpų būklę ir kt.“, – pasakojo ji.

R.Stulginskytė teigė, kad komi-sija, pasirinkdama pirkti pasiūlytus būstus, siekė ekonomiškai naudin-giausio rezultato, o kainas nusta-tinėjo patys pardavėjai. Tačiau tų būstų, kurių kainos atrodė išpūstos, atsisakyta, o namas Nemakščiuose buvęs vienas iš geresnių.

R.Stulginskytės minėtos komi-sijos pirmininkas, rajono viceme-ras Sigitas Vaičius paneigė įtarimus, kad jie butus pirkę tik iš saviškių: „Tegul pasako, kuris butas ar na-mas buvo nenupirktas, jei jis atiti-

ko iškeltus reikalavimus!? Netgi per mažą pasirinkimą turėjome.“

Dar vienas namas vaiduoklis

Praeitą savaitę Joniškio rajono savivaldybės taryba apsisprendė iš privačios bendrovės „Šiaurės vil-kas“ pirkti nebaigto statyti daugia-bučio gyvenamojo namo dalį ir joje įrengti socialinius būstus. Nutarta pirkti už 1,6 mln. Lt, nors prieš ke-letą metų trečdalį to paties namo savivaldybė bendrovei pardavė už 200 tūkst. Lt. Taigi, savivaldybė – „Šiaurės vilkui“, šis – atgal savival-dybei, ir jau yra milijonas. Supran-tama, ne savivaldybei ir ne mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėto-jams, panašu, reikės pasirūpinti ne tik šiuo pirkiniu, bet ir jo pavertimu tikrais būstais: Tarybos posėdyje jos narei Daivai Putnienei paklausus, ir iš kur bus gauta lėšų namui įrengti, ar jis perkamas tik kaip dar vienas namas vaiduoklis, atsakymo nesu-laukta. Sprendimo projektą pristatęs savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjas Dainius Vyšniaus-

kas taip ir pasakė: „Šito negaliu at-sakyti“. Čia pat paaiškėjo, jog Ta-rybos nariai nėra matę net sąmatos, net nežino, kiek lėšų prireiks per-kamiems būstams įrengti. Tarybos narių spaudžiamas D.Vyšniauskas prasitarė, kad statybininkai paskai-čiavo, jog namui įrengti reikėtų ko-kių 3 mln. Lt, neįskaitant pačios pirkinio sumos. Taigi vieno būsto kaina būtų apie 115 tūkst. Lt. Tai – kaina iš fantastikos srities, nes už tokią sumą šiame mieste galima nu-pirkti net tris butus. Taip pat kilo klausimas, kodėl socialiniai būstai

turėtų būti miesto centre, kai kitose vietovėse jie yra daug pigesni. Neiš-girstas ir siūlymas svarstyti kitokius socialinio būsto įsigijimo varian tus. Tarybos narių balsų dauguma buvo

nuspręsta įrenginėti auksinius būs-tus, tik dar neaišku, iš kur tam lėšų gauti.

Šiauliai stebina skandalais

Dar vasaros pradžioje buvo ki-lęs skandalas dėl socialinių būstų Šiaulių miesto savivaldybėje, kai ši nusprendė stogo virš galvos ne-turintiems socialiai remtiniems žmonėms pastatyti tris namus už 50 mln. Lt, nors, anot Tarybos na-rio Arvydo Mockaus, tam būtų už-

tekę 10–12 mln. Lt. Pagal savival-dybės užmačias vieno tokio būsto kaina – apie 350 tūkst. Lt, nors Šiauliuose 2–3 kambarių butą net miesto centre galima nupirkti už

70–80 tūkst. Lt. Bet tokios mažos butų kainos, panašu, Šiaulių savi-valdybės valdančiųjų nedomino: jei už 1 kv. m negausi 9 tūkst. Lt, tai kaipgi kitaip panaudosi milijonus? Pasak tokioms užmačioms neprita-rusių Tarybos narių, už minėtas pi-nigų sumas varguolių būstuose turė-tų būti ir granito laiptai, ir marmuro vonios.

Nepasikuklino ir rokiškėnai

Dėl buvusiame Rokiškio choreo-grafi jos mokyklos pastate įrengtų 16-os socialinių būstų, kurių darbų projekto vertė – 1,3 mln. Lt, pik-tinosi mūsų skaitytojai, nes, pasak jų, socialiai remtiniems žmonėms skirtas namas – pats moderniausias visame rajone. Jame – vonios grin-dinis šildymas, individuali kiekvie-no būsto šilumos apskaita, moder-nūs balkonai ir išskirtinis kiemas su gražiai sutvarkytomis erdvėmis. „Mes – ne prieš tai, kad sunkiai be-siverčiantiems žmonėms būtų su-teikiamas stogas virš galvos, bet tai, kad jiems kuriamos tokios išskir-tinės sąlygos, skaudina kitus gy-ventojus, kurie, būdami darbštūs, stengdamiesi ir pan., „nenusipelnė“ teisės į tokius būstus. Juk dauguma žmonių, kurie įgyja teisę į socia-linius būstus, net nesuinteresuoti dirbti daugiau ir daugiau uždirbti: priešingu atveju jų pajamos būtų didesnės ir taip jie prarastų teisę į nemokamą būstą. Tai – netikusi Vyriausybės ir vietos valdžios po-litika“, – teigė jie.

Visuomenės atstovų nuomone, socialiniai būstai neturėtų būti įren-ginėjami prestižinėse vietose. Socia-liai remtiniems žmonėms reikėtų pa-siūlyti būstus kaimo vietovėse, kur jie galėtų ir savo daržovių užsiauginti, ir gyvulių ar paukščių laikyti.

Pirmenybė namams išliks

Raseinių rajono vicemeras S.Vaičius tvirtino, kad pirmiausia

galvota, ar socialinių būstų gyven-tojai galės sumokėti už šildymą ir komunalines paslaugas. Štai todėl pirmenybė teikta namams, o ne bu-tams.

Panašiai kalbėjo ir Tauragės ra-jono savivaldybės, kurioje yra apie 600 laukiančiųjų socialinio būsto, atstovai. Jie teigė visada pirmumą teiksią butams be patogumų ar tik su daliniais patogumais, nes sociali-nių būstų gyventojai neišgali mokėti didesnių mokesčių.

Kelmės socialinių paslaugų tar-nybos direktorė Aldona Kvintufe-lienė sakė, kad nevalia užsimerkti ir nematyti, kokiomis landynėmis gražius būstus bemat paverčia kai kurie juos gavusieji: „Taip, situa-cija yra sudėtinga, turime šeimų ir palėpėse, ir visiškose lūšnose gyve-nančių, kurių nemažai tiesiog ne-nori kitaip gyventi. Jau išsiugdėme sluoksnį žmonių, kuriuos kažkodėl privalome šelpti, o jie moka tik rei-kalauti.“

Šalies socialiniuose būstuose atrandamos aukso kasyklosVarguolių būstams skiriamuose milijonuose – nė kvapo paramos.

(Užs. 608)

Visuomenės atstovų nuomone, socialiniai būstai neturėtų būti įrenginėjami prestižinėse vietose. Socialiai remtiniems žmonėms reikėtų pasiūlyti būstus kaimo vietovėse, kur jie galėtų ir savo daržovių užsiauginti, ir gyvulių ar paukščių laikyti.

Rimanto Dovydėno piešinys

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Didelė grupė Lietuvos jau-nųjų ūkininkų ratelių sąjun-gos narių gruodžio 10–16 dienomis lankėsi Austrijos Zalcburgo federacinėje že-mėje.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Jaunieji ūkininkai tampa įtakinga jėga

Moters pasaulis

15 psl.

Stebuklus kuria žmonės

16 psl.

Daugiau valgių lems sotesnįgyvenimą kitais metais

8 psl.

2009 m. Lietuvos kūno kultūros aka-demijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, 30 proc. apklaustų trenerių teigė, kad pasitaiko atvejų, kai atletai tyčia pralaimi rungtynes. 42 proc. trenerių sakė, jog varžybų teisėjai kartais tyčia pri ima nesąžinin-gus sprendimus. 36,5 proc. trene-rių atskleidė, kad komandų lyderiai kartais susitaria dėl galutinio varžy-bų rezultato.

Marius Eidukonis

Pardavinėjamos rungtynės gali sužlugdyti sporto ateitį

13 psl.

Svarbiausiame turizmo sek-toriaus renginyje paskelbti konkurso „Sėkmingiausias 2011 metų turizmo projek-tas“ nugalėtojai.

Daiva Šalc

Turizmo verslas atsigauna

Didieji kalakutai – Didieji kalakutai – apsukriems pirkėjamsapsukriems pirkėjamsNaminiai paukščiai Vladis-lovo Tamošiūno ūkyje ilgai neužsibūna. Vieni keliau-ja pas naujus šeimininkus auginimui, kiti – ant Kalė-dų stalo.

Jolita Žurauskienė

Mums įprasti valgiai tampa ypatingais, kai juos pade-dame ant kūčių stalo. Kū-čių vakarą šeima susirenka prie balta staltiese dengto stalo. Po staltiese pasklei-džiama kvepiančio šieno.Stalo viduryje dedami kalė-daičiai, duonos riekelės, ar-čiau vidurio – žirnių, pupų patiekalai.

Ieva Radzevičiūtė

SportasProjektai

Vaikų ir suaugusiųjų pa-mėgtai dailininkei ir rašy-tojai Sigutei Ach artėjančios šventės kelia prieštaringus jausmus.

Eglė Valionienė