• Pastaruoju metu itin didelį susidomėjimą saulės elektrinėmis sukėlė gerokai atpigusi jų įranga ir aukštos jose pagamintos elektros supirkimo kainos.

• Lietuvos žemės ūkio kon-sultavimo tarnybos specialistai pabrėžia, kad, norint gero grūdų derliaus, su piktžolėmis žiemi-niuose javuose būtina kovoti rudenį.

• Jau septynerius metus pilvo šokio paslapčių moteris mokanti vilnietė Inga Janulienė įsitikinusi, kad žiūrovus užburia itin stipri energija, sklindanti iš šokėjų.

• Vilniaus rajono Kalvelių mies-telio 2-oji vidurinė mokykla tapo „Aušros“ gimnazija. Šia proga įvy-ko inauguracija, kurioje dalyvavo daug svečių: švietimo ir mokslo ministras, seniūnijos bei įvairių sąjungų atstovai ir tėvai.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Prezidentės Dalios Grybauskaitės uždegtą žalią šviesą Algirdui Butkevičiui formuoti Vyriausybę politologai vertina kaip šalies vadovės susitaikymą su politine realybe.

Statybų miškuose klausimą galima laikyti vienu iš praėjusios kadencijos Seimo perliukų. Jis kilo po nepavykusio siekio privatizuoti likusius mūsų šalies valstybinius miškus.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 20 p.

Iki šiol vartotojai gali įsigyti tik augalininkystės išskirtinės kokybės produkcijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

ŪkInInkų žInIoS, 7 p.

2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis • Nr. 95 (9218) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

moterS PASAuLIS, 17 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Ar ūkininkų ūkiuose pagaminti natūralūs pieno produktai gali tapti populiaresni ir konkuruoti su perdir-bimo įmonių produkcija? eS skatina tiesioginius gamintojų ir vartoto-jų ryšius, todėl nišų vietos rinkoje mūsų žemdirbiams turėtų daugėti.

Ne visi įsitvirtino

Sunkmetis privertė žemdirbius imtis pieno produktų gamybos, o miestiečius – atsigręžti į kaimišką maistą. Nemažai pieno gamintojų rado kelią į vartotojų širdis bei skran-džius ir sėkmingai darbuojasi iki šiol. Tačiau tai pavyko ne visiems – ne vienas naujos veiklos ėmęsis ūki-ninkas nesugebėjo įtikti pirkėjams ir pieno produktų gamybos atsisakė.

„Iš ko didelės perdirbimo įmonės dabar gamina sūrius? Kokių priedų deda į kitus pieno produktus? Kai iš-naikinsime savo pieno gamintojus, iš natūralios žaliavos pagamintų produk-tų teks su žiburiu ieškoti“, – pieno rin-koje susiklosčiusiais santykiais nusivyli-mo neslėpė Rokiškio rajono ūkininkas Almantas Šedys. Rokiškėnas apie treč-dalį pagaminto pieno perdirba savo ūkyje įrengtame ceche, o pieno pro-duktus pardavinėja Vilniuje. Ūkinin-kas pripažįsta: kad ir kokie kokybiški produktai būtų, juos reikia reklamuoti.

„Žmonių sąmonė nuolat atakuo-jama reklaminiais ženklais, kurie mir-guliuoja prekybos centrų lentynose, laikraščių ir žurnalų puslapiuose, te-levizorių ekranuose. Jei norime turėti rinką, mes, ūkininkai, privalome nau-doti tokias pačias priemones – kitaip šita mašina sutraiškys mus. Ir ištiki-miems pirkėjams sunku atsispirti ak-cijų bei kitokiems viliotiniams“, – sam-protavo A.Šedys.

Nukelta į 2 p.

Sūriai gaminami iš augalinių riebalų, ledai – iš pieno miltų. Aki-vaizdu, kad produktų, kurių gamybai prireikia vis mažiau šviežio pieno, prekybos centrų lentynose gausėja.

Prabanga statyti dujų terminalą

ŪkInInkų žInIoS, 7 p.

Juozas Baranauskas

tiek kadenciją baigusi And­riaus kubiliaus vyriausybė, tiek naujai formuojamos Vyriausy-bės lyderis Algirdas Butkevi-čius tvirtina, kad energetinė nepriklausomybė yra svarbiau-sias mūsų šalies siekis. Vienu iš energetinio saugumo garantų laikomas ir klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų ter-minalas (SGD). tačiau jo nauda tiki ne visi.

Priklausomi nuo vieno tiekėjo

Lietuvos vartotojai kasmet iš-leidžia apie 3,5 mlrd. Lt impor-tuojamoms gamtinėms dujoms pirkti iš dabartinio gamtinių dujų tiekėjo „Gazprom“. Specia-listų skaičiavimais, užsitikrinusi konkurencines sąlygas ir gamti-nes dujas pirkdama bent 10 proc. mažesnėmis kainomis, Lietuva su-taupytų iki 350 mln. Lt per metus.

Nukelta į 3 p. Be diskusijų su įmonėmis Vyriausybėje buvo svarstoma daug įvairių įstatymų, todėl verslininkai iki šiol nežino, ko tikėtis ateityje. Afp/scanpix.com nuotrauka

Kelias į vartotojo širdį – per skrandį

tėVIŠkėS ŠVIeSA, 13 p.

2 2012 m. lapkričio 28 d. • Nr. 95 (9218) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Pasak kooperatyvo „Lietuviš-ko ūkio kokybė“, administruo-jančio mobiliuosius ūkininkų turgelius, direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus, pieno perdirbėjų pozicijos tvirtos, tačiau konku-ruoti su jų produkcija žemdir-biai gali.

„Perdirbimo įmonės gali di-dinti eksportą, nes pasaulinėse rinkose pieno produktų pa-klausa auga, o smulkieji ga-mintojai neišnaudoja visų galimybių vietos rinkoje, – įsitikinęs M.Maciulevičius. – Juolab kad ir ES politika skatina tiesioginius ūkinin-kų ir vartotojų ryšius.“

Mokslininkai mokė gaminti

Netrukus rinkoje gali atsiras-ti išskirtinės kokybės pieno pro-duktų. Kauno technologijos uni-versiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkai, įgyvendindami pro-jektą „Išskirtinės kokybės pieno

ir jo gaminių ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“, šiemet birželio–spalio mėnesiais mokė ūkininkus, kaip savo ūky-je gaminti iškirtinės kokybės pro-

duktus. Buvo atlikti parodomie-ji bandymai, organizuotos lauko dienos.

„Norinčiųjų pradėti tokią ga-mybą buvo nemažai – kai kuriuo-se rajonuose susirinkdavo apie 40 žmonių. Kiek jų iš tikrųjų ryšis tam, parodys laikas“, – sakė KTU Maisto instituto mokslininkas Al-girdas Liutkevičius.

Mokslininkų pasiūlymas im-tis išskirtinės kokybės pieno pro-duktų gamybos sudomino žemės ūkio bendrovę „Šaltekšnis“. „Jei gautume paramą, gamintume to-kius produktus. Jau dabar natūrali mūsų produkcija panaši į išskirti-nės kokybės gaminius. Mes ne-naudojame augalinių riebalų, jo-kių priedų, išskyrus druską, cukrų, razinas ir aguonas“, – teigė pieno produktus gaminančios ir per parą

nuo 11 iki 20 tonų pieno perdir-bančios bendrovės direktorė Aldo-na Astrauskienė.

„Šaltekšnio“ bendrovė norė-tų išbandyti natūralaus jogurto ir nebrandinto lydyto sūrio gamy-bą, kurią pristatė projekto rengė-

jai. Tik tam reikia įsigyti pa-pildomos įrangos.

Išskirtinės kokybės ženklu gali būti pa-

ženklinti ir Pane-vėžio rajono pieno gamintojų koope-ratyvo „Ėriškių pienas“ gaminiai. Ėriškiečiai, vieni pirmųjų į ūkinin-kų turgelius pra-dėję vežioti pie-

no produktus, jau ne vienus metus

bendradarbiauja ir konsultuojasi su KTU

Maisto instituto moksli-ninkais.

Kooperatyvo vadovas Povilas Nemanis kartu su žmona Mari-ja ilgą laiką namų sąlygomis pa-gamintais savo pieno produktais džiugino panevėžiečius. Įkūrus ko-operatyvą jie dėjo daug pastangų, kol buvo įrengtas pieno perdirbi-mo cechas. Jame gaminama grieti-nė, varškė, įvairūs sūriai ir sviestas.

Žaliavą perdirbti reikia greitai

Pasak A.Liutkevičiaus, pie-no gamintojai pajėgūs gamin-ti išskirtinės kokybės produktus, tačiau svarbiausia, kad to reikė-tų vartotojams. „Jei tik vartotojai įvertins ir galės pirkti išskirtinės kokybės produktus, kurie natūra-lumu, maistingumu ir kokybe pra-noks jau esančius rinkoje, ūkinin-kai užpildys šią rinką“, – neabejojo mokslininkas.

Anot jo, atitinkami reikala-vimai keliami ir žaliavai, iš ku-rios gaminami išskirtinės koky-bės pieno produktai, ir gamybai. Žaliavos bakteriologiniai rodi-kliai turi atitikti dar griežtesnius reikalavimus nei dabar keliami aukščiausios rūšies pienui, o bal-tymų kiekis turi būti ne mažiau kaip 10 proc. didesnis nei nusta-tytas bazinis.

A.Liutkevičius tvirtino, kad per parodomuosius bandymus atsiren-

kant žaliavą reikalavimus atitiko mažiau nei 50 proc. gamintojų pie-no. Sudedamosios pieno dalys ga-myboje negali būti keičiamos ne pieno kilmės dalimis, draudžiama naudoti sintetinius maisto prie-dus, žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, ir bio-cheminius procesus skatinančias priemones.

„Didieji pieno perdirbėjai ne-gali gaminti išskirtinės kokybės pieno produktų, nes būtina grei-tai perdirbti žaliavą. Pienas turi būti perdirbamas per 28 valandas nuo karvių pamelžimo, todėl tokių produktų gamyba – puiki ūkininkų ir mažų perdirbėjų verslo niša“, – aiškino mokslininkas.

Projekto sumanytojai įsitiki-no, kad ūkiuose ir mažose įmo-nėse periodinio veikimo mažo našumo technologine įranga ga-lima pagaminti konkurencingų, aukštos pridėtinės vertės ir pa-klausių išskirtinės kokybės pie-no produktų.

Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas

Pasak M.Maciulevičiaus, Lie-tuvoje ūkininkų ūkiuose pieno produktai kol kas tik pradedami perdirbti. Žinant Vakarų Europos šalių patirtį galima tikėtis, kad tie-siai vartotojams savo pagamintą produkciją gali tiekti iki 10 proc. ūkininkų.

Į pieno produktų perdirbimą tenka daug investuoti, nes rei-kia ne tik įrangos, bet ir patikimų bei atsakingų darbuotojų, mat šių produktų gamybai taikomi griež-ti maisto saugos bei kitokie rei-kalavimai.

„Dėl krizės pieno sektoriuje ne-mažai ūkininkų ėmėsi perdirbimo, tačiau išsilaikė ne visi. Vieni atkri-to, nes nerado patikimų darbuo-tojų, kiti neįtiko vartotojams. Čia reikia įdėti daug darbo ir širdies“, – aiškino kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas.

M.Maciulevičius mano, kad tiesiogiai vartotojams parduo-dantiesiems savo pagamintą pro-duktą geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. „Jau yra daug pavyzdžių, kai būtent taip išpopuliarėjo ūki-ninkų gaminiai. Taip parduodant produkciją labai svarbus ryšys su pirkėjais. Jei gamintojas įtinka var-totojams, reaguoja į jų pageidavi-mus ir pastabas, jį lydi sėkmė“, – įsitikinęs mobiliuosius turgelius administruojančio kooperatyvo vadovas.

Išskirtinės kokybės produktus sertifikuojančių VšĮ „Ekoagros“ ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agen-tūros atstovai informavo, kad kol kas Lietuvoje dėl sertifikatų to-kiems produktams gaminti niekas nesikreipė.

Aktualijos

Kelias į vartotojo širdį – per skrandį

Suviliotų išskirtinumas Albertas Gapšys, Lietuvos agrari-nės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Ūkininkų pagaminti pieno pro-duktai gali sėkmingai konkuruoti vietos rinkoje. Tokiu atveju pirkė-jams reikėtų pasiūlyti išskirtinių ga-minių. Tačiau vartotojų ratą išplės-ti galima ir gaminant standartinius produktus. Jei jų kokybė bus gera, tikrai bus norinčiųjų pirkti. Labai svarbu, kad būtų užtikrinta pasto-vi gamyba ir prekyba. Vartotojams nepatiks, jei dažnai neras to pro-dukto, kurį įprato pirkti. Nedaug produkcijos gaminantiems ūkinin-kams būtų nelengva patekti į pre-kybos tinklus ir siekiant didesnio produktų pripažinimo. Tačiau ma-žesnio ar didesnio miesto rinkoje toks verslas gali būti sėkmingas.

Sertifikuoti neskubaReda Butkevičiūtė, „Ekoagros“ Sertifikavimo skyriaus vadovė

Šiemet buvo vienas interesan-tas, kuris teiravosi dėl galimybės sertifikuoti išskirtinės kokybės pie-no produktus, tačiau paraiškų ne-sulaukėme. Tokių produktų gamy-bai vieniems metams galima būtų skirti per 10 tūkst. Lt paramą, o su-tartis pasirašoma 5 metams. Nu-matyta parama skiriama pakavi-mo, ženklinimo, tyrimų išlaidoms bei sertifikavimo mokesčiui kom-pensuoti. Parama nėra didelė, ta-čiau reikėtų įvertinti, kad išskirti-nės kokybės ženklas suteikia kon-kurencinių pranašumų rinkoje.

Priešpilnis.Saulė teka 8.11, leidžiasi 16.02.

RytojŠiandien

Trečiadienį ir ketvirtadienį numatomi lietingi orai. Vėjas pietinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktimis bus 1–6 laipsniai šilumos, dienomis numatoma 3–8 laipsnių šiluma.

Mažai keisis orai ir penktadienį. Protarpiais numatomi krituliai. Naktį vyraus pie­tinių krypčių vėjas, 5–10 m/s. Dieną vėjas pasisuks iš pietvakarių, vakarų ir sieks 8–13 m/s. Temperatūra naktį bus 0–5, dieną – 1–6 laipsniai šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +3 +8o

Naktį: +1 +6o

Dieną: +3 +8o Dieną: +1 +6o

Naktį: 0 +5oNaktį: +1 +6o

Pieno gamintojai pajėgūs gaminti išskirtinės kokybės produktus, tačiau svarbiausia, kad to reikėtų vartotojams. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

32012 m. lapkričio 28 d. • Nr. 95 (9218) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Viename interviu buvęs energe-tikos ministras Arvydas Sekmokas pripažino, kad Lietuva yra ne tik pri-klausoma nuo vieno dujų tiekėjo, ša-lyje neužtikrintas pirmo būtinumo dujų atsargų rezervas, be to, neturime

galimybės dalyvauti ES dujų rinkose. Dėl šių priežasčių Lietuvai egzistuoja didžiausia grėsmė patirti dujų krizę.

„Rusijos koncernas „Gazprom“ parduoda Lietuvai dujas iki trečda-lio didesnėmis kainomis nei toms valstybėms, kurios turi alternatyvių dujų tiekimo kanalų, pirmiausia – suskystintų gamtinių dujų termina-lus. Tad akivaizdu, kad vienintelė re-ali priemonė, kuri galėtų užtikrinti dujų kainų mažėjimą ir panaikinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, yra alternatyvūs dujų tiekimo šaltiniai“, – tada sakė A.Sekmokas. Pasak jo, dėl to Lietuvai reikia statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD), ta-čiau Lietuva turi įgyvendinti ir ke-lis kitus strateginius projektus. Tai požeminė gamtinių dujų saugykla, Klaipėdos–Jurbarko dujotiekis ir Lie-tuvos–Lenkijos dujų jungtis. Šie pro-jektai pripažinti ir įtraukti į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo plėtros iki 2020 m. planą.

Vyriausybės priimtame SGD ter-minalo įstatyme nustatyta, kad per terminalą bus tiekiama ne mažiau nei ketvirtadalis Lietuvoje suvarto-jamo gamtinių dujų kiekio, o pir-maisiais terminalo veiklos metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų, ateityje ter-minalo pajėgumas galėtų būti iki 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Nepagrįsti įpareigojimai

Įmonės „Dujotekana“ vadovas Vladimiras Orechovas prisipažino,

kad SGD terminalo projektą ver-tina labai atsargiai. „Lietuvos sta-tomas SGD terminalas yra labai brangus, ir neaišku, ar bus sunau-dojama tiek dujų. Be to, kas garan-tuos, kad šio terminalo statyboms ir išlaikymui skiriamos lėšos mums atsipirks per trumpiausią įmano-mą laiką. Manau, kad mums teks labai ilgai laukti, kol šis terminalas atsipirks, jei apskritai taip bus. Be to, kol kas kalbama tik apie paties terminalo statybas. Niekas nemini, kiek reikės investuoti, kol bus įreng-

ta visa reikiama infrastruktūra“, – mintis dėstė V.Orechovas.

Pasak „Dujotekanos“ vadovo, praėję metai buvo gana sudėtingi, nes, be diskusijų su įmonėmis, buvo svarstoma daug įvairių įstatymų ir nebuvo aišku, ko verslui tikėtis atei-tyje. „Vienas iš paskutinių svarstytų ir priimtų įstatymų įpareigoja Lie-tuvos dujų tiekimo įmones pirkti 25 proc. savo tiekiamų dujų iš nau-jai statomo SGD terminalo“, – pa-sipiktinimo neslėpė V.Orechovas.

Pasak „Valstiečių laikraščio“ pa-šnekovo, taip pažeidžiami ne tik rinkos, bet ir konkurencijos įsta-

tymai. „Kelios įmonės jau kreipė-si į Europos Komisiją, prašydamos išaiškinti, ar šis įstatymas priimtas teisėtai. Dabar laukiame Europos Komisijos atsakymo“, – teigė „Du-jotekanos“ generalinis direktorius.

V.Orechovas piktinosi, kad pri-imtu įstatymu įmonės verčiamos pirkti katę maiše. „Mes nežinome, kokia bus rinkos kaina, tačiau turi-me pažadėti, kad dujas pirksime iš terminalo. Šis įstatymas labai pavo-jingas, nes gali atnešti daug nuosto-lių tiek dujų tiekėjams, tiek vartoto-jams“, – svarstė pašnekovas.

Neatspari sistema

Vytauto Didžiojo universite-to (VDU) profesoriaus ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energe-tinio saugumo tyrimo centro vadovo Juozo Augučio teigimu, šiuo metu Lietuva energetiniu požiūriu yra vie-na nesaugiausių ES šalių. „Pirmiau-sia reikėtų suvokti, kas apskritai yra energetinis saugumas. Energiją ga-limą gauti įvairiais būdais ir turint įvairias sistemas. Šios sistemos yra arba saugios, arba nesaugios – neat-sparios įvairiems trukdžiams, kuriuos sukelia daugybė grėsmių: tiek tech-nologinių, tiek gamtinių, tiek eko-nominių, tiek monopolinių ir geo-politinių. Todėl vertindami Lietuvos energetinės sistemos saugumą, rem-damiesi anksčiau išvardytais kriteri-jais, galime sakyti, kad ji yra nesau-gi“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo VDU profesorius. „Žinoma, fiziškai ji yra pajėgi patiekti tiek energijos, kiek mums reikia, tačiau vos tik pa-brangus dujoms visos energijos kai-nos šoko aukštyn, nes mes tokiam ekonominiam trikdžiui esame ne-atsparūs“, – sakė J.Augutis.

Pokalbininko teigimu, tai, kad Lietuvoje energijos gavyba nėra di-versifikuota, taikoma tik viena tech-nologija, taip pat apsunkina situaciją. „Didieji miestai šildomi vien gamti-nėmis dujomis, biokuras labai sun-kiai skinasi kelią, o elektros gamyba pagrįsta importu. Jei bandytume jos pasigaminti patys, tai galėtume pada-ryti tik degindami dujas“, – apie Lie-tuvos energijos sistemos trūkumus kalbėjo VDU profesorius. „Jei nu-trūktų dujų tiekimas, turėtume labai didelių problemų. Elektros gebėtu-

me pasigaminti naudodami mazutą, tačiau kiltų šildymo problemų“, – pabrėžė energetikos ekspertas.

Per brangu

Pasak VDU profesoriaus, SGD, be abejo, yra vienas iš svarbiausių ir

prioritetinių objektų. „Kitas klausi-mas – jo pajėgumas ir galingumas. Į SGD terminalą reikėtų žvelgti kaip į energetinio saugumo užtikrinimo infrastruktūrą, kuri leistų Lietuvai dujų įsigyti nedaug didesne kaina nei rinkos“, – sakė J.Augutis.

Paklaustas, kokia dalis privataus ir valstybės kapitalo turėtų būti sta-tomame terminale, pašnekovas tei-gė, kad į šį klausimą nelengva atsa-kyti. „Privataus kapitalo indėlis labai naudingas tada, kai rinka yra ne-priklausoma ir laisva. Kai jos nėra, valstybė turėtų išlikti svarbiausia rinkos reguliuotoja, bet tai nereiš-kia, kad privatus kapitalas negali da-lyvauti“, – svarstė VDU profesorius.

Pasak LEI atstovo, teisingiausia būtų, jei privatus ir valstybės kapi-talas pasidalytų atsakomybę už šio terminalo statybą, nes vien tik vals-tybės lėšomis pasatyti SGD būtų per didelė našta. „Aišku, idealiau-sia, kai objektas, kaip rinkos daly-vis, veikia visu pajėgumu. Tačiau ne visuomet taip yra. Pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė turi didžiulius energijos gamybos pajėgumus, ta-čiau ji nėra rinkos dalyvė ir jų visų nepanaudoja. Tačiau įsivaizduoki-te, jei mes jos neturėtume. Užtektų sustoti elektros importui ir Lietuva liktų be šviesos“, – pasakojo VDU profesorius.

Vis dėlto „Dujotekanos“ genera-linis direktorius V.Orechovas tvir-tina, kad Lietuvos rinka tokiam terminalui yra per maža, o jo statybos –

per didžiulė prabanga. „Aš sutin-ku su Europos Komisijos nuomo-ne, kad Baltijos šalims reikia turėti vieną terminalą, kuris stabilizuotų kainas regione bei atliktų dujų re-zervo funkciją ir suteiktų didesnę derybų su dujų pardavėjais laisvę“, – teigė jis.

Aktualijos

Prabanga statyti dujų terminalą Ispanijos pavyzdysPrieš 15 m. Ispanija buvo pa-

našioje padėtyje, kaip Lietuva šiandien. Ji priklausė nuo vieno dujų tiekėjo, tačiau šiandien ši šalis yra didžiausia suskystintų gamtinių dujų importuotoja Euro-poje ir trečioji pasaulyje. Ispanijo-je šiuo metu veikia 6 SGD termi-nalai, o dujų rinka liberalizuota. Pietų Europos šalis šiandien dujas perka iš 14 šalių – daugiausia iš Alžyro, Persijos įlankos valstybių, Nigerijos ir kt.

Lietuvos SGD terminalo pro-jektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai lan-kėsi Barselonos SGD terminale, kuris yra panašus į būsimą Klai-pėdos terminalą tuo, kad veikia labai intensyvios laivybos uoste ir yra netoli miesto. Barselonos terminale per 40 jo darbo metų nebuvo nė vieno incidento, ku-ris būtų sukėlęs pavojų aplinkai ar žmonėms.

SGD kaimynystėjeEuropoje veikia 57 SGD terminalai. Didžiausias iš jų veikia Jungtinėje Ka-

ralystėje. Jo pajėgumas – 18 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų per metus. Olandai plečia savo SGD iki 22 mlrd. kubinių metrų per metus. Mažiausio pajėgumo terminalai įrengti Kipre, Graikijoje ir Švedijoje. Švedi-joje buvo atidarytas ir pirmasis SGD importo terminalas Baltijos jūros regi-one. Lenkija SGD terminalą stato Ščecine.

Ir mokslininkai, ir verslininkai tvirtina, kad teisingiausia būtų, jei privatus ir valstybės kapitalas pasidalytų atsa-komybę už dujų terminalo statybą, nes vien tik valstybės lėšomis pastatyti SGD būtų per didelė našta.

Afp/scanpix.com nuotrauka

„Vienas iš paskutinių svarstytų ir priimtų įstatymų įpareigoja Lietuvos dujų tiekimo įmones pirkti 25 proc. savo tiekiamų dujų iš naujai sta-tomo SGD terminalo“, – pasipiktinimo neslėpė V.Orechovas. Pasak jo, taip pažeidžiami ne tik rinkos, bet ir konkurencijos įstatymai.

Tegul stato savo lėšomisAntanas Algimantas Miškinis, Bui-tinių vartotojų sąjungos vadovas

Tai yra verslo objektas. Tegul tie verslininkai, kurie to terminalo pageidauja, patys jį ir stato. Kodėl kiek vienas eilinis mokesčių mokėto-jas į abejotiną objektą turėtų inves-tuoti savo lėšas? Dabar už termina-lo statybas turėsime mokėti iš savo kišenės. Be to, įmonės įpareigotos iš SGD terminalo pirkti dujas. Žadama, kad pastačius minėtą terminalą la-bai sumažės dujų kaina. Taigi man kyla klausimas, kodėl nenorima imti paskolos iš banko terminalo staty-bai, jei jis bus toks naudingas. Gy-ventojams negali būti užkrauti ter-minalo statybos mokesčiai. Norint pasinaudoti paskola šio terminalo statyboms, reikia, kad paskola būtų remiama valstybės. Mūsų valdžia to daryti nesutinka. Taigi, jau dabar netikima projekto sėkme.

4 2012 m. lapkričio 28 d. • Nr. 95 (9218) Valstiečių laikraštisAktualijos

Gresia sutapatinimas su konservatoriaisMindaugas Kluonis, politologas, buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas

Prezidentės reitingų kritimas pirmiausia sietinas su jos veikla po Seimo rinkimų ir referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Tikėtina, jog Pre-zidentės pareiškimai, kad atominės elektrinės statyboms nepritaria tik trečdalis tautos (nors referendume prieš statybą pasisakė per 60 proc. dalyvavusių rinkėjų), bei bandymai priversti socialdemokratus suda-ryti koaliciją su konservatoriais, o ne su Darbo partija, buvo palaikyti rinkėjų valios negerbimu. Tad tie žmonės, kurie anksčiau laikė Pre-zidentę savo interesų atstove, dėl tokių veiksmų ja nusivylė. Dau-guma apklausų (tiek sociologinių, tiek momentinių) rodo, kad per valdančiąją koaliciją formuojan-čių partijų konfliktą su Preziden-te labiau palaikoma koalicija. Jei konfliktas bus tęsiamas ir gyven-tojų nuomonė dėl atominės elek-trinės statybos bus ignoruojama, Prezidentė gali būti vis labiau su-tapatinama su konservatoriais ir jų vykdoma politika, dėl to pasitikėji-mas Prezidente gali toliau mažėti.

Parlamentinėje valstybėje pre-zidentas išlieka populiarus tik tada, kai atsiriboja nuo partijų po-litikos. O kai imamasi atstovauti atskiros partijos interesams, prezi-dentas sutapatinamas su ta partija ir praranda simbolio statusą, ir tai atsispindi reitinguose.

Referendumo rezultatus reikia gerbtiSaulius Šiliauskas, Klaipėdos uni-versiteto Socialinių mokslų fakulte-to Politologijos katedros vedėjas

D.Grybauskaitės reitingai kren-ta ar kyla ne pirmą kartą, tačiau šį-kart matomas didžiausias kritimas. Kodėl? Visų pirma tam įtakos tu-rėjo rezonansiniai įvykiai ir Pre-zidentės pozicija jų atžvilgiu. Ne-mažą visuomenės dalį papiktino D.Grybauskaitės pozicija dėl VAE referendumo rezultatų. Juos ko-mentuodama, Prezidentė pareiškė, kad VAE nauda abejoja mažiau nei trečdalis iš visų balso teisę turin-čių Lietuvos piliečių. Reikėtų ne-pamiršti, kad tokių referendumų nuo 1992 m. nebuvo. Jo rezultatų menkinti nederėtų. Kitas veiksnys, turėjęs įtakos Prezidentės reitingų kritimui, buvo Seimo rinkimų re-zultatai. Šalies vadovė stengiasi pa-remti buvusią valdančiąją partiją – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikš-čionis demokratus. Viena vertus, D.Grybauskaitė siekia uždėti apy-nasrį oligarchams ir jų partijoms, kita vertus, nemaža dalis rinkėjų pa-matė, kad jų lūkesčiams išsipildy-ti kliudoma. Galbūt kai kurie ap-klausos dalyviai neigiamai įvertino Prezidentės norą patikrinti būsimų ministrų užsienio kalbų mokėjimą. Tam, manau, įtakos turėjo skambios žiniasklaidos antraštės, kurios įpras-tą šalies vadovės pokalbį su kandi-datais į ministrus įvardijo kaip eg-zaminą. Užsienio kalbų mokėjimas yra būtinas, juolab kad kitais metais pirmininkausime ES Tarybai.

Ant politinių svarstyklių

Kodėl smarkiai krito Prezidentės reitingai?

Dar spalio pradžioje net 72,8 proc. žmonių Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę vertino palankiai ir tik 11,7 proc. – nepalankiai. Dabar teigiamą nuomonę apie šalies vadovę turinčių apklausos dalyvių sumažėjo iki 59,1 proc., o neigiamai ją vertino 22,9 proc. gyventojų. Tokį šalies vadovės populiarumo nuosmukį rodo lapkričio 9–19 d. surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Prezidentės Dalios Grybauskai-tės uždegtą žalią šviesą Algirdui Butkevičiui formuoti Vyriausybę politologai vertina kaip šalies va-dovės susitaikymą su politine re-alybe, todėl jie neabejoja, kad per artimiausias dvi savaites naujasis Ministrų kabinetas pradės dirbti.

Kandidatą rado oponentų stovykloje

Lietuvos socialdemokratų lyde-rio A. Butkevičiaus vairuojama ko-alicija „3+1“ pagaliau įtikino šalies Prezidentę D.Grybauskaitę, kad centro kairės jėgos gali valdyti šalį.

Pirmadienį D.Grybauskaitė pa-skyrė premjeru A.Butkevičių ir jam patikėjo Ministrų kabineto formavi-mą. Jau beveik aiškios ir visų ministe-rijų vadovų kandidatūros, kandidatus Prezidentė egzaminuoja.

„Daugiausia iečių laužoma dėl Darbo partijos kandidatų“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius.

Pagal koalicijos susitarimą, Dar-bo partijai priklauso socialinės ap-saugos ir darbo, švietimo ir mokslo, žemės ūkio bei kultūros ministrų portfeliai.

„Prezidentė išvis nenorėjo „dar-biečių“ atstovų matyti iš pradžių ko-alicijoje, vėliau – Vyriausybėje, ta-čiau savo poziciją D.Grybauskaitė sušvelnino, ir dabar jau kalbama apie konkrečias kandidatūras“, – pridūrė A.Krupavičius.

Prezidentė išreiškė norą, kad Darbo partijos siūlomi kandidatai į ministrus nebūtų partiniai. Vis dėlto Darbo partija netikėtai nustebino, į žemės ūkio ministro postą pasiūliusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-nių demokratų (TS-LKD) narį, da-bartinį viceministrą Mindaugą Kuk-lierių. Tačiau jo kandidatūrą atmetė premjeras A.Butkevičius.

Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad, net ir at-metus M.Kuklieriaus kandidatūrą, partija gali pateikti dar maždaug 20 kandidatų, galinčių eiti žemės ūkio ministro pareigas.

Kol kas neaiškūs kandidatai į kultūros ministro postą.

„Visi komentarai apie kandi-datus – po Prezidentės dekreto“, – aiškino V.Uspaskichas, paklaustas, ar iš tiesų Kultūros ministerijos va-dovu pasiūlyta tapti 44 metų Jonui Gaižauskui.

Susivokė realybėje

Vytauto Didžiojo universi-teto (VDU) profesorius Lauras Bielinis nemano, kad, leisdama A.Butkevičiui formuoti Ministrų kabinetą, Prezidentė pamiršo savo ambicijas. „Tokių terminų apskritai nevartočiau, nes jie neatitinka tikro-vės, – įsitikinęs L. Bielinis. – Saky-čiau taip: Prezidentė pagaliau pama-tė, kad jokia kita koalicija, išskyrus centro kairės, šiuo momentu neįma-noma.“ Vis dėlto politologas neabe-joja, kad kai kurių ministrų kandida-tūras Prezidentė vertins itin atidžiai.

Šiek tiek kategoriškiau Prezidentę vertino KTU profesorius Algis Kru-pavičius. „Prezidentė turėjo susitaiky-ti su politine tikrove, kai Seimo rinki-muose daugiausia balsų gavo centro kairės partijos ir, nepaisydama as-meninių norų, ambicijų bei lūkesčių, D.Grybauskaitė buvo priversta susi-taikyti su tuo, kad esame parlamenti-nė valstybė“, – tikino A.Krupavičius.

Tačiau politologas taip pat ne-abejoja, kad ne visoms ministrų

kandidatūroms šalies vadovė pri-tars. „Ir vis dėlto, mane, kaip žmo-gų, džiugina dabartinis Vyriau-sybės formavimo viešumas, kurio nematėme 2008 m., kai, pavyz-džiui, Andrius Kubilius į Vyriau-sybę atsivedė tik savo žmones – Arvydą Sekmoką, Dainių Kreivį, Al-girdą Šemetą, kurie TS-LKD par-tijoje buvo nevienareikšmiškai ver-tinami, bet premjeras juos vis tiek pasirinko“, – pridūrė A.Krupavičius.

Išbarstė turėtą populiarumą

Politologai atkreipia dėme-sį į tai, kad ieškoti kompromisų D.Grybauskaitę privertė ir savait-galį paskelbtos visuomenės nuomo-nės apklausos rezultatai. Bendrovės „Vilmorus“ lapkritį atlikta gyvento-jų apklausa parodė, jog Prezidentės reitingas lapkritį, palyginti su spaliu, smuko rekordiškai žemai.

„Visos kalbos apie tai, kad Pre-zidentė laukia, kada galės paskelbti pirmalaikius rinkimus, manau, neturi jokio pagrindo, – sakė A.Krupavičius. – Pirmiausia ji suinteresuota tuo, kad valstybė būtų valdoma sklandžiai, o artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES ji, matyt, regi galimybę pasirodyti geriausiai. Jei ji toliau konfrontuotų, neišvengiamai prarastų populiarumą, o Lietuva nepasiruoštų tinkamai pir-mininkauti ES.“

O VDU profesoriaus L.Bielinio nuomone, kritusį D.Grybauskaitės populiarumą galėjo lemti ne tik prieštaringi jos pasisakymai prieš ir po Seimo rinkimų, konfrontacija su Darbo partija, bet ir A.Butkevičius. „Gal jos populiarumas krito ir to-dėl, kad labai ryškiu ir ryžtingu ly-deriu pasirodė A.Butkevičius, tu-rintis tokių savybių, kokių neturi Prezidentė“, – svarstė L.Bielinis. Politologas ypač pabrėžė derybines A.Butkevičiaus savybes. Kodėl smu-ko D.Grybauskaitės reitingai, pasak L.Bielinio, turėtų pasidomėti ir iša-nalizuoti sociologai.

Premjeras formuoja naują kabinetąŠalies vadovę kompromisų privertė ieškoti ir rekordiškai smukęs jos reitingas visuomenės apklausose, ir suformuotos koalicijos tvirtybė.

„Kai išeina tokie žmonės, kaip Julius Veselka, Bronislovas Lubys, prarandame idealistų kartą“, – ap-gailestavo Algimantas Matulevičius. Politikas, ekonomikos mokslų dak-taras Julius Veselka netikėtai mirė lapkričio 26 d. Vilniuje, ketindamas duoti interviu radijui.

Julius Veselka gimė 1943 m. vasario 8 d. Siesikuose (Ukmer- gės r.). 1972 m. Vilniaus valstybi-niame universitete įgijo ekonomisto specialybę, 1985 m. apgynė diserta-ciją. 1988–1990 m. buvo Sąjūdžio Seimo narys, Ekonomikos ministe-rijos Strategijos skyriaus viršininkas. 1992–1994 m. užėmė ekonomikos

ministro postą. 1996–2000 m. ūki-ninkavo Ukmergės r. Siesikų seniū-nijos Užulaukio kaime. Ekonomi-kos ir politikos klausimais J.Veselka yra parašęs kelis šimtus straipsnių, keletą knygų, iš jų skaitomiausia – „Kaip sukurti saugią ir pasiturin-čią Lietuvą“. Politikas mokslo daly-kus gebėjo išreikšti paprastai, kaimo žmogui suprantama kalba, neveng-damas emocingo, aštresnio žodžio.

Lai jam būna lengva tėviškės že-melė, kurią velionis labai mylėjo, dėl kurios sielojosi, kurios reikalus pui-kiai išmanė.

VL kolektyvas

Idealistas, nebijantis stipraus žodžio

Premjero Algirdo Butkevičiaus teikiamos ministrų kandidatūros

Aplinkos ministras – Valentinas MazuronisEnergetikos ministras – Jaroslavas NeverovičiusFinansų ministras – Rimantas ŠadžiusKrašto apsaugos ministras – Juozas OlekasKultūros ministras – Jonas Gaižauskas (?)Socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Loreta GraužinienėSusisiekimo ministras – Rimantas SinkevičiusSveikatos apsaugos ministras – Vytenis AndriukaitisŠvietimo ir mokslo ministrė – Virginija BaltraitienėTeisingumo ministras – Juozas Bernatonis arba Julius SabatauskasUžsienio reikalų ministras – Linas LinkevičiusŪkio ministrė – Birutė VėsaitėVidaus reikalų ministras – Remigijus ŽemaitaitisŽemės ūkio ministras – Mindaugas Kuklierius (?)

Petro Malūko nuotrauka

In memoriam

52012 m. lapkričio 28 d. • Nr. 95 (9218) Valstiečių laikraštis Prieblandos

Lina Jauniškė

Užklupus šaltajam sezonui, daugelio daugiabučių gyventojai suka galvas dėl sąskaitų už šilumą. Jei nenori ar negali keltis į naujes-nį ir ekonomiškesnį būstą, belieka vienintelis priešnuodis – atnaujinti senąjį. Tačiau tam, kad renovaci-ja maksimaliai sumažintų energi-jos sąnaudas, reikia tinkamai pa-sirinkti technologinius sprendimus ir prižiūrėti renovacijos procesą. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį atnau-jinant daugiabutį?

„Paprastai daugiabučių bendrijoje yra daug gyventojų, kurie apie tech-nologinius renovacijos procesus ne-išmano nieko, bet būna ir taip, kad „išmanančiųjų“ labai daug, todėl jų nuomonės dažnai skiriasi. Todėl prieš pradedant atnaujinti namą, pravartu pašonėje turėti kompetentingą as-menį, kuris galėtų ramiai ir profesio­naliai atsakyti į visus klausimus“, – pabrėžė architektų įmonės „Panpro-jektas“ vadovė Elvyra Klimavičienė.

Kas yra daugiabučio „kailiniai“?

Anot E.Klimavičienės, prieš rengiant renovacijos investicijų ir techninį pro-jektus, reikia žinoti, kuriems darbams teikti pirmenybę. „Daugiabučio „kaili-niai“ yra stogas, sienos, cokolis ir lan-gai. Būtent šių namo dalių atnaujini-

mas lemia per 70 proc. sutaupytų lėšų. Pamiršus atnaujinti bent vieną iš šių komponentų, renovacija nebus tokia sėkminga“, – sakė architektė.

Antroje pagal svarbumą vietoje yra šilumos punktas ir šilumos sistemos. „Tarybiniais laikais jos buvo supro-jektuotos ne visuomet atsižvelgiant į žmonių poreikius, tad tais laikais gy-ventojai patys keisdavosi radiatorius, darydavo kitus darbus. Todėl dabar kraštinių butų gyventojai šąla, o namo viduryje esančių butų gyventojai pri-versti žiemą atsiverti langus. Todėl prieš šilumos sistemos atnaujinimą būtina įvertinti, ar ji išties yra tokia, kokia numatyta namo projekte, ar ji deramai veikia“, – patarė pašnekovė.

Šilumos sistemos svarbą renovacijai pabrėžė ir UAB „Danfoss“ pardavimo vadovas Darius Gagys, pastebėjęs, kad gyventojai neretai pabrėžia tik išorės atnaujinimą. „Palikus senus didžiulius radiatorius, tik apšildžius sienas, butai žiemą įkaista, o gyventojai priversti vė-dintis atsidarę langus. Mūsų skaičiavi-mai rodo, kad nebūtina keisti visos sis-temos ir vamzdynų: vien tik ją sude-rinus, įrengus termostatinius ventilius ant radiatorių, galima sutaupyti net iki 20 proc. lėšų“, – sakė jis.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į elektros instaliacijos būklę bendro naudojimo patalpose. „Nors laipti-nių ir rūsių apšvietimas neturi įta-kos šilumos sąskaitų dydžiams, jis pagerina gyvenimo komfortą, pas-tatui suteikia patrauklumo, todėl jo pamiršti nereikėtų. Juk elektros ins-taliacijos darbus taip pat finansuoja valstybė“, – aiškino E.Klimavičienė.

Langai ir balkonai

Vienas iš svarbiausių dalykų ren-giant renovacijos projektą yra sienų apšiltinimas. „Kalbant apie apdailą, rei-kia pasakyti, kad paprastai renkamasi tinkas arba plokštės. Tinkas yra kiek pi-gesnis, tačiau ne toks atsparus mecha-niniams pažeidimams, be to, juo deng-ti sienas galima tik šiltuoju metų laiku.

Plokštės brangesnės, sunkesnės, tačiau jomis dengti sienas galima iš-tisus metus. Įvairių niuansų yra ir kal-

bant apie apšiltinimą putų polistirenu ir akmens vata, nors abiejų medžia-gų šilumos savybės yra kone identiš-kos“, – sakė „Panprojektas“ vadovė.

E.Klimavičienė pabrėžė, kad prieš renovuojant daugiabutį reikia įvertin-ti langų ir balkonų būklę. „Jei langai buvo keisti anksčiau, tikėtina, kad liko tarpai tarp lango šono ir angokraščio, jie namo šilumos parametrus veikia neigiamai. Apšiltinant fasadą, juos už-taisyti nelengva, nors ir įmanoma, pa-sitelkus specialias detales. Tačiau tai kainuoja papildomai. Panašiai yra ir su balkonais. Dažniausiai jie tik įstiklina-mi, tačiau po renovacijos paprastai su-siaurėja, tad norint didesnio komforto juos vertėtų paplatinti“, – pasakojo ji.

Pašnekovės nuomone, kad ir kokį technologinį sprendimą gyventojai pri-imtų, svarbiausia – žiūrėti, kad darbai būtų kokybiškai atlikti. „Kadangi gy-ventojai nėra specialistai, svarbus kri-terijus, užtikrinantis darbų turinį, eigą ir kokybę, turėtų būti kompetentingas darbų prižiūrėtojas, kuris atstovautų gyventojų interesams. Be abejo, svarbi ir rangovo patirtis bei profesionalumas. Šios savybės turėtų būti svarbesnės nei kaina“, – pabrėžė E.Klimavičienė.

Daugiau informacijos apie Dau-giabučių namų atnaujinimo (mo-dernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt arba nemo-kama telefono linija 8 800 200 12.

Būsto atnaujinimas

(Užs. 435)

„Daugiabučio „kailiniai“ yra stogas, sienos, cokolis ir langai. Būtent šių namo dalių atnaujinimas lemia per 70 proc. sutaupytų lėšų“, – tvirtino E.Klimavičienė.

Pagal JESSICA finansavimo modelį iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybė remia:• Lengvatinė paskola (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį – 20 metų) 3 proc. palūkanos• Modernizavimo projekto parengimas 100 proc.• Statinio statybos techninė priežiūra 100 proc.• Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos 100 proc. (0,35 Lt už m2)• Parama turintiesiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą 100 proc.

Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidosSutaupius šilumos energijos ne mažiau kaip 40 proc. 30 proc.Sutaupius šilumos energijos ne mažiau kaip 20 proc. 15 proc.

Kaip tinkamai renovuoti daugiabutį?

„Kad ir kokį technologinį sprendimą gyventojai priimtų atnaujinant būstą, svar-biausia – žiūrėti, kad darbai būtų kokybiškai atlikti“, – pabrėžė E. Klimavičienė.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuotrauka

„Palikus senus didžiulius radiatorius, tik apšildžius sienas, butai žiemą įkaista, o gyventojai priversti vėdintis atsidarę langus“, – tvirtino D.Gagys.

Bėgo iš vaikų namų. Pirmadienio vakarą Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai gavo prane-šimą, kad iš Vilniaus gatvėje esančių vaikų globos namų pabėgo auklėti-niai S.T. (gimusi 1996 m.) ir O.V. (gi-męs 1996 m.). Nustatyta, kad vaikai slepiasi bute Miškų gatvėje. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, O.V. iš buto ketvirtame aukšte, pasi-daręs iš paklodžių virvę, bandė nu-sileisti žemyn, tačiau nukrito. Pir-miniais duomenimis, nepilname-tis nesusižalojo, tačiau paguldytas į Ukmergės ligoninę. Kita nepilna-metė grąžinta į vaikų globos namus.

Teisme – žudynių vienkiemyje byla. Panevėžyje praėjusį pirma-dienį buvo atversta dviejų kupiškė-nų – motinos ir sūnaus – nužudy-mo baudžiamoji byla. Dviejų žmo-nių nužudymu kaltinamas Kupiškio rajono Pajuodbalių kaimo 26 metų gyventojas N.R. Kupiškio rajono No-ciūnų kaimo vienkiemio 82 metų šeimininkė ir jos 63 metų sūnus buvo nužudyti vasario 16­ąją. Jų pasigedo paštininkė, po dviejų die-nų atėjusi į vienkiemį ir pamačiusi ant durų pakabintą spyną, nes mo-tina ir sūnus retai išeidavo iš namų.

Vilniuje apvogta bažnyčia. Vilniu-je iš bažnyčios pavogti du seifai su 30 tūkst. Lt. Policijos atstovų teigi-mu, apie vagystę iš Stepono Bato-ro gatvėje esančios bažnyčios pra-nešta praėjusio sekmadienio rytą. Į vidų vagys pateko išstūmę baž-nyčios langą. Jie paėmė seifus su pinigais.

Eltos, PD inf.

Audrius Bareišis

Ką praėjusio antradienio nak-tį 23-ejų ir 21-erių metų jaunuo-liai veikė nerakinamame adminis-traciniame pastate? Šis klausimas iki šiol neduoda ramybės krimina-listams, kurie aiškinasi iš aštunto aukšto iškritusių (o gal iššokusių?) vaikinų tragiškos žūties aplinkybes.

Jaunuoliai nukrito ant nedidelio vis dar žaliuojančios žolės lopinė-lio, tačiau likimo paklotė jų gyvybių, deja, neišgelbėjo.

Pranešimas apie nelaimę Vilniuje gautas naktį iš antradienio į trečia-dienį, likus kelioms minutėms iki 3 val. Policijai paskambino greta Sil-vestro Žukausko gatvės esančiame name gyvenantis vyras, kuris pabrė-žė, kad išgirdo duslų trinktelėjimą. Jo spėjimas, kad iš nežinomo aukšto galėjo nukristi žmogus, pasitvirtino.

Šiek tiek vėliau, apie 3.15 val., su policija susisiekė vienos sostinės li-goninės atstovai, kurie pranešė, kad

greitosios pagalbos automobiliais pri-statyti du sunkių sužalojimų patyrę jauni vyrai. Vieno iš jų asmenybės iš pradžių nustatyti nesisekė. 23 metų V.B. ir dvejais metais jaunesnio M.S. gyvybių medikams išgelbėti nepa-vyko. Nors jaunesnis nelaimėlis dar bandė kibti į gyvenimo atlapus, ta-čiau apie dvi valandas ligoninėje tru-kusią kovą pralaimėjo. Apsilankius įvykio vietoje paaiškėjo, kad du jau-nuoliai iškrito ne iš balkono (kaip iš pradžių pranešė policijos pareigūnai), o pro pastato laiptinėje esantį langą.

Pastate tuo metu nebuvo žmo-nių, o pirmieji darbuotojai rinkosi tik 7–8 val. ryto. Vienos iš administra-ciniame pastate įsikūrusių įmonių (aštuntame aukšte) darbuotoja pa-pasakojo, jog ryte pastebėjo, kad ant palangės aštuntame aukšte buvo pil-na kojų pėdsakų. Moteris teigė, kad pastebėjo koridoriuje numestą butelį, tačiau negalėjo pasakyti, kokio gėri-mo. Prišiukšlintas koridorius įmo-nės darbuotojos nė kiek nenustebino.

Paaiškėjo, kad atšalus orams į šį pastatą, kurio durys nerakinamos, dažnai užsuka ir jame nakvoja asoci-alūs asmenys. „Tą patį pagalvojau ir šį rytą, kai išvydau betvarkę koridoriuje, visiškai greta mūsų biuro durų. Ten buvo prispjaudyta saulėgrąžų, mėtėsi alkoholinio gėrimo pakuotė. Nustebi-no, kad ant palangės buvo pilna kojų pėdsakų“, – pasakojo kalbinta moteris.

Klaipėdoje apygardos teismas dėl plėšimo, neatsargaus gyvy-bės atėmimo ir nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo nu-teisė penkis jaunus klaipėdiečius, tarp kurių – trys merginos. Bylos duomenimis, dvi merginos buvo nusikaltimo iniciatorės.

Vėlų 2009 m. rugsėjo 5-osios va-karą jos tuomet dar devyniolikme-čiui buvusiam klasės draugui L.J. pasiūlė apiplėšti vieno namo kieme pastebėtą girtą vyrą. L.J. paprašė jo paskolinti mobilųjį telefoną, tačiau nesiruošė jo grąžinti, todėl vyrai su-sistumdė. L.J. turėtu peiliu ne tik sužeidė nukentėjusįjį, bet ir, elgda-masis neatsargiai, nudūrė apiplėši-me dalyvavusį bendraamžį.

Už plėšimą bei neatsargų gyvy-bės atėmimą teismas 22 metų L.J. skyrė subendrintą 3 metų laisvės at-ėmimo bausmę, paskirdamas ją at-

likti pataisos namuose. Trys plėši-me dalyvavusios merginos nuteistos 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis, bausmės vykdymas visoms atidėtas metams ir per tą laiką jos įpareigo-tos be leidimo niekur neišvykti.

Už tai, kad pagrobtą mobilųjį tele-foną pažadėjo parduoti, teismas penk-tam teisiamajam skyrė 10 bazinių so-cialinių išmokų (anksčiau – MGL) dydžio baudą. Nuteistieji pripažinti veikę bendrininkų grupe. Dėl neat-sargumo nužudyto vaikino tėvams iš L.J. priteista beveik 25 tūkst. Lt tur-tinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o solidariai iš visų plėšime dalyvavu-sių asmenų apiplėštojo vyro naudai – 5 254 Lt. L.J. turės atlyginti ir Valsty-binei ligonių kasai nukentėjusio vyro gydymo išlaidas, t. y. 3 315 Lt.

Teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Eltos inf.

Tarp penkių nuteistųjų buvo net trys merginos

TrumpaiPaslaptinga dviejų jaunuolių žūtis Vilniuje

VL archyvo nuotraukos

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Lietuvoje įvyks pasaulinis pienininkystės kongresas

Moters pasaulis

17 psl.

Šoka tarsi su karūna

18 psl.

Kitokia kava

Tėviškės šviesaAkademiko gyvenimas ir darbai

Pastaruoju metu itin didelį susidomėjimą saulės elektri-nėmis sukėlė gerokai atpi-gusi jų įranga ir aukštos jose pagamintos elektros supir-kimo kainos. Į saulės elektri-nių statybą žvelgiama kaip į alternatyvaus investavimo galimybę.

Arūnas Daugėla

Daugelis mūsų neįsivaiz-duojame dienos be gar-džiai kvepiančios karštos kavos puodelio. Ji – ne tik skani, bet ir naudinga organizmui. Žinoma, jei vartojama saikingai. Kar-diologai tvirtina, kad per dieną žmogus gali išgerti ne daugiau nei du kavos puodelius, bet tik pirmoje dienos pusėje. Jei jos nori-si daugiau, gerkite pakai-talus. Štai keli jų.

14 psl.13 psl.

„Valstiečių laikraščio“ priedo „Tėviškės šviesa“ svečias – akademikas emeritas Zigmas Zinkevičius.

Bernardas Šaknys

Dažnas, išvydęs blizgiais ir žvangančiais ryškių spal-vų drabužiais pasipuošu-sią pilvo šokėją, negali nuo jos atitraukti akių. Jau sep-tynerius metus šio šokio paslapčių moteris mokanti vilnietė Inga Janulienė įsiti-kinusi, kad žiūrovus užbu-ria itin stipri energija, sklin-danti iš šokėjų.

Eglė Valionienė

Pietų Afrikos Respublikoje susirinkę pienininkai iš 60 pasaulio šalių nusprendė 2015-aisiais pasaulinį pieni-ninkų kongresą surengti Lietuvoje.

Albinas Čaplikas

Lietuviška aušra KalveliuoseVilniaus rajono Kalve-lių miestelio 2-oji viduri-nė mokykla tapo „Aušros“ gimnazija. Šia proga įvyko inauguracija, kurioje daly-vavo daug svečių, tarp jų net švietimo ir mokslo mi-nistras Gintaras Steponavi-čius, seniūnijos bei įvairių sąjungų atstovai ir tėvai.

Bernardas Šaknys

Saulės jėgainių statybų azartas gali apkarsti