• Vitalija Mockevičiūtė nesibran-gindama įspėja, kad yra menkas grobis žurnalistams: nemėgsta fotografuotis, yra linkusi verčiau klausytis nei kalbėti.

• Kartu su kalendorine žiema šiais metais į Lietuvą atėjo ir tikra žiema su sniegu, šaltuku. Tad mėgs-tantys aktyvų poilsį skuba džiaugtis šio metų laiko teikiamais malonu-mais. Jų apstu ir kaimo turizmo sodybose.

• Sakoma, kad gūdžiausioje naktyje slypi rytas. O gėlininkai žino, kad po storiausiais sniego patalais galima rasti žydinčią gėlę. Tai – eleboras, dar vadinamas Ka-lėdų rože.

• Vieniems bitė – tik vienas iš daugelio pasaulyje egzistuojančių ir ne pačias maloniausias asociacijas keliančių vabzdžių, o kitiems ji – nepaprastas Dievo kūrinys.

2012 m. gruodžio 22 d., šeštadienis • Nr. 102 (9225) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Petro Malūko nuotrauka

ŠeŠtadienis, 13 p.

sodyba, 9 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Didžiųjų metų švenčių išva-karėse Lietuvos ūkininkų sąjun-gos (LŪS) iniciatyva surengto-je konferencijoje įvairių žemės ūkio šakų žemdirbių organiza-cijų atstovai pasakojo, kaip šie-met jiems sekėsi ginti savo in-teresus Briuselyje, ir atskleidė tikslus, kurių sieks artimiausiais metais. Šia gera proga pasinau-dojo ir naujasis žemės ūkio mi-nistras – išklausė ūkininkų ir papasakojo apie savo pirmus darbus.

Nukelta į 2 p.

Vienas Briuselyje – ne karysŠįmet Lietuvos žemdirbiai gali pasigirti neblogu derliumi, bet ne lygiomis galimybėmis konkuruoti su ES šalių senbuvių ūkininkais.

sodyba, 9 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Linksmų Šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Kitas „Valstiečių laikraščio“ numeris išeis sausio 5 d.,

šeštadienį

sodyba, 27 p.

2 2012 m. gruodžio 22 d. • Nr. 102 (9225)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Prioritetą skirs gyvulininkysteiLietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus JUKNA

Revoliucinių permainų nepla-nuojame. Tačiau tikrai reaguosime į ūkininkų ir organizacijų pasiū-lymus dėl Žemės mokesčio įsta-tymo. Pavyzdžiui, kai kurie ūki-ninkai siūlo mokestį nustatyti ne pagal žemės rinkos kainą, bet pa-gal žemės našumą. Yra ir kitokių pasiūlymų. Sieksiu, kad šio mo-kesčio įsigaliojimas būtų atidėtas. Be kita ko, pritarsiu taikyti PVM lengvatą vaisiams, daržovėms ir mėsos produkcijai. Suprantu, kad nuo metų pradžios šių permainų nepavyks pasiekti, tačiau nuo an-tro pusmečio pažadu pradėti dis-kusiją.

Nerimą kelia gyvulininkystės sektorius. Juk nenormalu, kad per pastaruosius metus labai sumažė-jo gyvulių skaičius, kuris yra labai svarbus ne tik galvijų, bet ir grū-dų augintojams. Štai 1991-aisiais melž iamų kar v ių turė jome 850 tūkst., dabar yra tik apie 320 tūkst., o iš viso galvijų suma-žėjo nuo 2,5 mln. iki 670 tūkst. Įdomu, kad net 1941-aisiais Lietu-voje buvo per 1 mln. galvijų. Kiau-liena esame apsirūpinę tik 53 proc. Taigi akivaizdu, kad dabartinė pa-dėtis – nenormali.

Žinoma, kitąmet visomis jėgo-mis sieksime, kad nuo 2014-ųjų Lietuvos ūkininkai gautų dides-nes nei planuojama tiesiogines iš-mokas.

Dirbta ne tik ES rinkoje

LŪS pirmininkas Jonas TALMANTAS

LŪS šįmet daug nuveikė ginda-ma ūkininkų teises. Mūsų atstovai COPA-COGECA posėdžiuose nebuvo tik klausytojai. Šįmet mūsų akiratis buvo platesnis, todėl plėtė-me ryšius ir su ES nepriklausan-čiomis šalimis, kurios mums yra ir ypač ateityje bus labai svarbios. Pavyzdžiui, įgyvendinome du pro-jektus Ukrainoje, padėjome šios ša-lies žemdirbiams stiprinti savivaldą ir supažindinome su ES paramos įtaka mūsų šalies žemės ūkiui. Ki-tas svarbus įvykis – Maskvoje pa-sirašėme bendradarbiavimo sutartį su Rusijos valstiečių ūkių ir žemės ūkio kooperatyvų asociacija.

Pastaraisiais metais dar kartą įsitikinome, kad labai svarbu ben-dradarbiauti su kitų šalių ūkinin-kų organizacijomis. Štai Briuselyje savo teises kaip niekada anksčiau vieningai gynėme su kolegomis la-tviais ir estais. Kartu rengėme pi-

ketus Briuselyje birželio ir lapkri-čio mėnesiais. Ir Briuselis įvertino mūsų pastangas reikalaujant lygių konkurencijos sąlygų ES rinkoje.

Parėmė lietuvių siekius

LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita MOTIEJŪNIENĖ

Savo tikslų pirmiausia siekiame per COPA-COGECA organiza-ciją. Šįmet mums pavyko pasiek-ti persilaužimą vertinant Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl BŽŪP 2014–2020 m. Pirmą kar-tą per visą Lietuvos narystės šioje organizacijoje istoriją o� cialiame ES žemdirbių organizacijos po-zicijos dokumente pavyko išskir-ti Baltijos šalių žemdirbių proble-mas. COPA-COGECA reakcija dėl BŽŪP 2014–2020 m. laiko-tarpio buvo papildyta tokiu pasiū-lymu: „2020 m. tiesioginių išmokų lygis kai kuriose ES šalyse vis dar planuojamas gerokai mažesnis už ES vidurkį, ypač Baltijos valstybė-se. Būtina užtikrinti, kad visi ūki-ninkai būtų traktuojami sąžiningai

ir lygiai, atsižvelgiant į skirtingas sąlygas.“

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolas de Castras, šį-met apsilankęs „AgroBalt“ parodo-je, patvirtino, kad pasiūlytas naujas metodas, kaip skaičiuoti tiesiogi-nių išmokų paskirstymą žemiau vi-durkio esančioms naujosioms ša-lims narėms, atsižvelgiant į šalies pragyvenimo lygio indeksą, turėtų pagerinti Baltijos šalių žemdirbių situaciją.

Svarbu, kad šįmet Budapeš-te įvykusiame ES šalių žemdir-bių kongrese ES Socialinių reika-lų komiteto pirmininkas Stafanas Nilsonas o� cialiai pripažino, jog Baltijos šalių ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų dydžio proble-mą turi spręsti visos ES narės.

Pelno dalis atitenka kitiemsLietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas MAJAUSKAS

Džiugiu, kad Lietuvos grūdų augintojų nuimamo derliaus ap-imtys jau artėja prie ES vidurkio. Štai ES vidutiniškai kviečių pri-kūlė apie 6,3 t iš ha, o lietuviai – 5,1 t iš ha. Iš viso Lietuvoje grū-dinių kultūrų derlingumas siekė vidutiniškiai 4,12 t iš ha, o ES – 4,7 t iš ha. Taigi auginti javus iš-mokome. Pasaulinėje rinkoje grūdų trūksta, taigi kainos laikosi aukštos ir tokios išliks. Galėtume džiaug-tis, deja, šia padėtimi labai greitai

Aktualijos

Priešpilnis.Saulė teka 8.39, leidžiasi 15.56.

RytojŠiandien

Šeštadienį žymesnių orų pasikeitimų vis dar nenumatoma, orai išliks šalti. Nak-tis bus be didesnio sniego, dieną kai kur gali truputį pasnyguriuoti. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 3–8 m/s. Temperatūra naktį daugelyje rajonų vėl nukris iki 12–17 laipsnių šalčio, o vietomis, kur debesų bus mažiau, – net iki 20 laipsnių, die-ną, kaip ir penktadienį, neviršys 9–14 laipsnių. Nepaliks šaltis mūsų krašto ir sekmadienį. Didesnio sniego neprognozuojama. Numatomi ramūs orai su silpnu pietryčių vėju. Temperatūra naktį mažai skir-sis nuo praėjusios nakties, o dieną gali būti dar kiek šalčiau negu šeštadienį, aukščiausia temperatūra bus 11–16 laipsnių šalčio.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -11 -16°

Naktį: -11 -16°

Dieną: -9 -14°

Naktį: -12 -17°

PorytDieną: -5 -10°

Naktį: -13 -18°

Vienas Briuselyje – ne karys

8 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.Daugiau kaip 2 000 Lt Nuo 1 000 iki 2 000 Lt

Iki 1 000 LtIki 500 LtIki 100 Lt

Dovanas pasigaminsiu Kalėdų nešvenčiu, todėl apie dovanas negalvoju

Kiek šiais metais ketinate išleisti kalėdinėms dovanoms?

2 proc.7 proc.

22 proc.

42 proc.

7 proc.

12 proc.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Mielieji,metai praskriejo kaip viena

diena. Kartais pradedi galvo-ti, kad laikrodžių rodyklės ėmė suktis greičiau... Laimei, nuolati-niam skubėjimui sustabdyti yra šventės, kurios priverčia bent akimirkai stabtelėti, apsipūsti ir susimąstyti, pasidžiaugti nu-veiktais darbais ir svarbiausia – pabūti su artimiausiais žmonė-mis, su šeima.

Didžiųjų metų švenčių šurmu-lys nori nenori įtraukia į savo ver-petą, nuteikia šventiškai. Sunku atsilaikyti ir leidiesi ieškoti dau-geliui išskirtinių dovanų mieliau-siems žmonėms. Taip norisi juos pradžiuginti – tegu tai būna maž-možis ar seniai tikrai lauktas bran-gesnis daiktas, gal gardesnis kąs-nis. Juk dovanodami išreiškiame meilę, parodome dėmesį, pagar-bą. Tik svarbu neperlenkti lazdos.

Kalėdinių dovanų dovanoji-mas yra krikščioniška tradici-ja, susijusi su Jėzaus atėjimu į šį pasaulį. Gimus Kūdikėliui Jėzui, jam nešė dovanas piemenėliai ir trys karaliai – išminčiai. Krikš-čioniškoji kalėdinių dovanų tra-dicija neatsiejama ir nuo Kalėdų Senelio. Tik pirmosios kalėdinės dovanos buvo paprastos – pyra-gėliai, vaisiai, riešutai, lėlytės, drabužiai, saldainiai, apelsinai, rankdarbiai.

Mūsų dovana Jums, mie-li skaitytojai, taip pat paprasta – du kartus per savaitę aplankan-tis laikraštis. Patikėkite, kiekvie-ną numerį rengdami galvojame apie jus, svarstome ir diskutuo-jame, kokios informacijos ar pa-tarimų jums labiausiai reikia kas-dieniame gyvenime ar per šven-tes. Džiaugiamės girdėdami ge-riausius atsiliepimus apie mūsų leidinį. Geri žodžiai mus skatina dirbti dar geriau, tobulėti, kurti ir, aišku, palaiko morališkai. Tai – geriausia jūsų dovana mums. Tad ir kitais metais likime drauge. Kaip ir iki šiol, laiškus rašykite ranka. Ir nesvarbu, ar norėtumėte pa-siguosti, paprašyti pagalbos. Juk dažniausiai žurnalistus prisimena-te tik tada, kai niekas kitas negali padėti išspręsti įsisenėjusią pro-blemą ar atskleisti teisybę. Nepa-tikėsite, bet redakcijai gauti laiškus itin malonu.

Didžiųjų metų švenčių proga linkiu išvyti abejingumą. Sušil-dykime vieni kitus geru žodžiu, žvilgsniu, švelniu prisilietimu taip, kad ištirptų ledai, o sieloje taptų šviesu šviesu...

Meilė TARAŠKEVIČIENĖVyr. redaktorė

2012 m. gruodžio 22 d. • Nr. 102 (9225) Valstiečių laikraštis

pasinaudojo ir trąšų bei chemikalų pardavėjai. Tad COPA-COGECA posėdžiuose ir ieškome galimybių, kaip apsisaugoti nuo lupikautojų. Žinoma, būna įvairių svarstymų, pavyzdžiui, per paskutinį posėdį Airijos ūkininkai skundėsi, kad ne-gali apsiginti nuo balandžių – nuo jų laukai net mėlynuoja.

Prieš posėdžius dėl bendrų už-davinių paprastai pasitariame su Estijos ir Latvijos atstovais. Tačiau labai dažnai senųjų ES narių atsto-vai per posėdžius stengiasi mūsų nematyti ir negirdėti. Anksčiau dėl bendradarbiavimo tardavomės ir su lenkais, bet pastebėjome, kad jie elgiasi labai savanaudiškai: jei-gu jiems kuris nors klausimas ne-svarbus, tai jie mums nepadeda, o mūsų pagalbos prašo, kai siekia tik sau svarbių tikslų.

Trūksta mūsų atstovų

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija CIRONKIENĖ

Gaila, kad nė vienas Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys nepriklauso Kaimo komitetui. Pa-stebėjau, kad ir COPA-COGECA nariai pirmiausia išgirsta senųjų ES narių nuomonę. Vaisių ir daržo-vių sektorius ES yra organizuoja-mas bendrai, turi atskirą paramos schemą ir labai gaila, kad į para-mą negalėjo pretenduoti trys šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva. Para-ma buvo skiriama tik gamintojų grupių organizacijoms, bet tokių Lietuvoje, Estijoje ir Liuksembur-ge nebuvo įsteigta. O kitose šalyse net apie 40 proc. vaisių ir daržo-vių augintojų yra susijungę į ga-mintojų organizacijas – jos ir gavo visą paramą.

Tačiau dėl paramos schemų sunku susitarti ne tik ES šalims, bet ir pačioje Lietuvoje – nė vie-na gamintojų grupė nenori nusi-

leisti. Štai gamintojų grupę sukūrę šilt namių atstovai norėtų, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas su pavieniais augintojais. Tokiu atveju jie galėtų supirkti pavienių augin-tojų produkciją, ją parduoti ir dar gauti didesnę ES paramą. Mūsų sodininkai apskritai pasisako už paramą pavieniams gamintojams. Tačiau kitos ES šalys tokiems pa-siūlymams nepritaria.

Mėsinių galvijų sektorius plečiasiLietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius DZEKČIORIUS

Mums sunku daryti įtaką COPA-COGECA, nes pagrin-dinės ES šalys ūkininkauja inten-syviai, o mes – ekstensyviai, tad mūsų pozicijos skiriasi iš esmės. Tačiau Lietuvoje mėsinių galvijų sektorius plečiasi, tai susiję su ap-leistų žemių įsisavinimu. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse kaip tik ir galima auginti galvi-jus, avis ar ožkas. Priminsiu, kad šįmet ES rinkoje jautienos kaina buvo aukščiausia per visą istoriją – 3,9 euro už kg, tiesa, Lietuvoje ji buvo 3,2 euro už kg.

Padėtį rinkoje lemia ir nuo mūsų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, ES išplitęs Šmalen-bergo virusas. Dėl šios priežasties buvo nutrauktas eksportas į Rytų rinkas. Akivaizdu, kad kaimynai Rytuose mums kelia labai aukštus reikalavimus, net aukštesnius nei taikomi ES rinkoje. Taigi partne-riai Rytuose yra sunkiai progno-zuojami.

Kita bėda, kad Lietuvos ūkinin-kai nukentėjo dėl galvijų transpor-tavimo problemų. Buvo uždraustas eksportas į Turkiją. Ūkininkai dėl to nekalti, tačiau kaip tik jie patyrė daugiausia nuostolių. Kita vertus,

tokių pat problemų kilo Bulgarijo-je, Estijoje, Rumunijoje, Latvijoje, tačiau eksportas buvo pristabdytas tik iš Lietuvos.

Kiaulių skaičius mažėja

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis BARAVYKAS

Mums labai svarbu, kad ES rin-koje būtų reikalaujama ant etikečių nurodyti produkcijos kilmę. Šiuo metu daugiau kiaulienos ekspor-tuojančios ES šalys priešinasi šiam siūlymui, nes paprastai kiekvienos šalies vartotojai pirmiausia perka savo šalies gamintojų produkciją. Neaišku, kaip bus ateityje, nors ir nustatyta, kad nuo 2013 m. gruo-džio mėnesio turėtų įsigalioti rei-kalavimas etiketėje nurodyti gyvū-no gimimo, augimo ir paskerdimo vietą. Kai nurodoma tik produk-cijos kilmė, sugebama apgaudinė-ti. Pavyzdžiui, iš Estijos atvežtos kiaulės skerdimo metu „pavirsta“ į lietuviškos kilmės kiaulieną.

Šį rudenį kiaulienos kainos buvo aukštesnės nei kada nors buvusios. Tačiau kaina taip pat greitai krito, kaip ir buvo pakilusi, – nuo 5,4 iki 4,4 Lt už kg gyvojo svorio. Padė-tis tapo vėl sudėtinga, nes pašarų kainos išaugo tiek, kad šiuo metu kiekviena kiaulė augintojui „pado-vanoja“ 30–40 Lt nuostolio.

Kiaulių vis mažiau auginama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES ša-lyse. Šįmet ES kiaulių sumažėjo beveik 1 proc., paršavedžių – net 3,7 proc. Prognozuojama, kad ir ki-tąmet kiaulininkystės sektorius su-sitrauks 2 proc. Kokios galimybės? Pavyzdžiui, Danijoje auginama 12 mln. kiaulių, o Lietuvoje – tik apie 900 tūkst. Pagal tankumą Lie-tuvoje – tik 0,4 kiaulės/ha, o štai Danijoje – net 5 kiaulės /ha. Aps-kritai šįmet Lietuvoje auginta tiek kiaulių, kiek 1919-aisiais.

Aktualijos 3

(Užs. 656)

(Užs. 657)

(Užs. 658)Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2012 m. gruodžio 22 d. • Nr. 102 (9225) Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Kai skaitysite šias eilutes, pa-saulio pabaiga bus dar neįvykusi. Tiesa, vairuotoju vienoje vežėjų bendrovėje dirbantis Antanas ti-kina, kad pasaulio pabaigą jau iš-gyveno pasienyje tarp Baltarusijos ir Lietuvos, kur praleido beveik tris paras. Garbaus amžiaus An-tano kaimynė Aldona ankstesniais

metais liūdnai juokaudavo, kad ji pasaulio pabaigą žiemos metu iš-gyvena kiekvieną mėnesį, kai su-laukia sąskaitos už namo šildy-mą. Šiuo metu temperatūra jos namelyje tesiekia 12 laipsnių, ta-čiau 72-ejų moteris jau antrą žie-mą giriasi prisijaukinusi pasau-lio pabaigas – šalčio išsigandusios pasitraukė net ilgus metus ją ka-mavusios ligos.

„Valstiečių laikraščio“ skaity-tojas Bronius iš Kelmės rajono papasakojo apie tai, kaip išgyve-na užpustytame vienkiemyje ša-lia miško. Broniaus gyvenimas šią savaitę daugeliui miestiečių pri-mintų pasaulio pabaigą: dangus buvo sulipęs su žeme, o iki arti-miausios gyvenvietės – 5–6 kilo-metrai. Tačiau pasaulio pabaigos Bronius nebijo – jeigu ji ir įvyks, tai Bronių užtiks prie smagiai pok-

šinčios krosnies arba besiklausantį vėjo kalbos.

Regis, su pasaulio pabaigos pra-našyste bus susijusios ir žudynės Sandy Hook mokykloje JAV, kur 20-metis tylenis žudikas nušovė 20 mokinių ir 5 suaugusius žmo-nes, tarp jų ir savo motiną. Likimo

ironija – nužudė ginklais, kuriuos, ruošdamasi pasaulio pabaigai, kau-pė žudiko motina ir dar pati išmo-kė sūnų šaudyti.

Pasaulio pabaigas žmonija pro-gnozuoja jau nuo 66 mūsų eros metų, o pagal Nostradamo prana-šystes tolimiausia pasaulio pabaiga numatyta 3797-aisiais. Įdomu, kad pasaulio pabaigas prognozuoja ne tik su protu susipykę veikėjai, bet ir autoritetingi mokslininkai, iš-minčiai, vyskupai. Šią savaitę neiš-tvėrę pasaulio pabaigos versiją pa-komentavo ir amerikiečiai NASA mokslininkai. Oficialusis NASA tinklalapis mus nuramino – klausimų mokslininkams apie ga-limus pasaulio pabaigos varian-tus skyrelyje žmonėms primena-ma, kad daugelis pranašautojų net nepatikrina paprastos informaci-jos. Pavyzdžiui, vienoje pranašys-tėje teigiama, kad šumerai (tauta, gyvenusi tarp Tigro ir Eufrato) tariamai nustatę link Žemės ar-tėjančią planetą Nibiru, kuriai 2012 m. gruodžio 21 dieną priar-

tėjus mūsų planeta apie tris paras nebesisuks apie savo ašį. NASA mokslininkas Davidas Marriso-nas tokius pasakojimus pavadino pasakomis: „Labiausiai esu sune-rimęs dėl daugybės laiškų iš vaikų, kurie patiki panašiomis išmonė-mis. Tai – didžiausia mistifikacijų blogybė.“

Todėl mokslininkas kreipėsi ir į žurnalistus, kad apie pasaulio pa-baigas jie rašytų atsakingai – dėl

psichologinio tokių straipsnių po-veikio kai kurie žmonės gali pradė-ti elgtis neprognozuojamai.

Belieka priminti, kad pasaulio pabaigų būta labai daug. Štai 66–70 m. Judėjos sukilimą romėnai irgi vadino pasaulio pabaiga. Vys-kupas Martynas Turietis 365 m. tikino, kad pasaulio pabaiga įvyks 400-aisiais. Silvestras II pasaulio pabaigą pranašavo 1000-ųjų sau-sio 1-ąją. Neįvyko. Pabaiga buvo atidėta iki 1033-iųjų, kai sukaks 1000 metų nuo Kristaus mirties. 1492-aisiais irgi buvo pranašau-ta pasaulio pabaiga, nes tuo metu svarstyta, kad pasaulis sukurtas gyvuoti tik 7 000 metų, o pagal Bizantijos kalendorių tais metais pasauliui tiek ir sukako. Kabalą studijavęs rabinas Šabtajus Cvi tik jam žinomu būdu apskaičia-vo, kad Mesijas ateis 1648-aisiais. Škotų matematikas ir astrologas Džonas Neperis, beje, sudaręs pir-mas logaritmų lenteles, apskai-čiavo, kad pasaulio pabaiga įvyks 1688–1700-aisiais. Galėčiau var-

dyti dar keliasdešimt pranaša-vimų, kurių pateikė protingi ir nelabai protingi mūsų protėviai. Tačiau daugiausia pranašysčių pa-sipylė po 1900-ųjų. O per šimtą sektos „Raudonoji mirtis“ Rusi-joje narių, laukdami pasaulio pa-baigos, susidegino.

Pastaraisiais metais Lietu-voje aktyvūs Jehovos liudytojai 1918-aisiais pirmą kartą paskel-bė apie artėjantį Armagedoną. Ši sekta pasaulio pabaigą pranašavo daug kartų. Suskaičiavau, kad nuo 1954-ųjų pasaulio pabaigos buvo pranašaujamos kas 2–3 metus, o nuo 1992-ųjų – jau kasmet ir net po kelis kartus per metus. Itin gau-sus pasaulio pabaigų derlius buvo 1999-aisiais, kai vien rugpjūčio mėnesį pasaulio pabaigą pranaša-vo Rusijos, Taivano ir Prancūzijos astrologai. Daugelis net nežinojo-me, kad 1999 m. rugpjūčio 11 d. pagal Nostradamo pranašystes pa-saulio pabaiga turėjo įvykti 9 val. 30 min., paskui – 11 val. 11 min. ir galiausiai – 15 val. 10 min.

Pagal kai kurių amerikiečių as-tronomų skaičiavimus, 2001 m. rugpjūčio 11 d. mūsų planetą jau turėjo susiurbti vadinamoji juodo-ji skylė. Nesusiurbė. Prie įdomesnių versijų galima priskirti ir 2002 m. rugpjūčio 11 d. pranašystę, kad 4 valandą ryto, pasak rumunų pranašautojo Arsenijaus, kažko-kiu būdu turėjo pasikeisti Pietų ir Šiaurės poliai. Nepasikeitė.

Turime susitaikyti tik su tuo, kad mūsų planeta tikrai kada nors žlugs. Gal po 5 milijardų metų, kai pradės gesti Saulė. Vieni moksli-ninkai sako, kad tada visa Saulės sistema žus dėl itin žemos tempe-ratūros, o kiti mano, jog gęstanti Saulė tiek išsiplės, kad tiesiog pra-ris mūsų planetą. Bet iki tol, tikė-kimės, žmonės jau bus suradę kitų tinkamų gyventi planetų.

Prieš Kalėdas net du kartus skaitoma Evangelijos ištrauka apie Jėzaus Kristaus žemiškąją genea-logiją. Iš pirmo žvilgsnio tai nuo-bodus pasakojimas, kas iš ko gimė.

Šiandien yra madinga sudari-nėti savo genealogijos medį, tačiau ieškoma, kas tame medyje būtų verta pasididžiavimo: gal koks nors protėvis buvo jei ne karalius ar kunigaikštis, tai bent bajoras. Tikriausiai niekas nesudarinėja ge-nealogijos medžio siekdamas, kad jame būtų pažymėti nusidėjėliai ar net nusikaltėliai.

Kitoks yra Jėzaus protėvių me-dis. Jėzaus protėvių sąrašas Mato evangelijoje yra suskirstytas į tris dalis pagal tris istorinius laikotar-pius: patriarchų, karalių ir po Ba-

bilonijos tremties. Jame paminėti ne visų žmogiškųjų Jėzaus protė-vių vardai, o tik žymesniųjų, pa-brėžiant Kristaus – Mesijo ka-rališkąją kilmę iš Dovydo ir taip patvirtinant Senojo Testamento pranašysčių išsipildymą. Iš genea-logijoje minimų moterų – net trys svetimšalės. Ne visos paminėtos santuokos yra teisėtos. Genealogi-joje išvardyti protėviai, įskaitant ir karalių Dovydą, turėjo aibes žmo-giškųjų silpnybių, ne kartą skau-džiai klysdavo ir nusidėdavo. Pats karalius Dovydas įsakė nužudyti pamiltos moters vyrą.

Tačiau Kristaus genealogija yra labai iškalbinga: pasaulio Atpirkėjas atėjo ne vien žydų tautai ir ne vien teisiesiems. Jis prisiėmė visą žmo-giškąjį trapumą ir nuodėmingumą. Jis, Dievo Avinėlis, atėjo į nuodė-mingą žemę, prisiėmė nuodėmės sužeistą žmogiškąją prigimtį, kad ją perkeistų, prisiėmė nuodėmės naš-tą, kad ją nuneštų ir prikaltų ant kryžiaus.

Jėzaus genealogija tikrai neska-tina susitaikyti su mintimi, kad visi esame nuodėmingi ir kad blo-gis yra mūsų tapatybės dalis. Prie-

šingai, ji kalba apie viltį, kuri spindi net tamsiausiuose žmonijos istori-jos užkaboriuose. Ji neša viltį, kad ir dabarties pasaulyje, kuriame apstu nuodėmės, ne viskas yra prarasta, jei tik leidžiama veikti Dievui.

Visuomenės informavimo prie-monės praneša, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse iš miesto aikščių šalinamos kalėdi-nės eglutės. Valdžios žmonėms ne-kliudo narkotikai, prostitucija, bet kliudo kalėdinės eglutės.

Kanadoje pradėtos diskri-minuoti katalikiškos mokyklos, varžant katalikiškosios minties skleidimą. Valdžios žmonės krikš-čionybę bando stumti į pogrindį. Deja, tokia yra tikrovė.

Prieš Kalėdas Ameriką sukrėtė baisi žmogžudystė, kai vienas mo-kinys mokykloje nužudė kelis mo-kytojus ir būrį mažų vaikų. Dešim-tmečiais per televiziją paaugliams buvo peršamas seksas, žmogžu-dystės bei iškrypimai ir po to pro ašaras stebimasi, kodėl įvyko toks šiurpus nusikaltimas.

Deja, mes, lietuviai, nesame sau-gesni, nes gyvename ne Ramio-jo vandenyno saloje, ir visa tai, kas vyksta pasaulyje, greitu aidu atsiliepia

mūsų visuomenėje. Garsiausiai atsi-liepia blogis ir nuodėmė. Būtų baisu, jeigu toje blogio jūroje nematytume Kristaus veido, jei Kalėdos neneštų vilties: vis dėlto blogis netaria pasku-tinio žodžio. Jį taria Žmogaus Sūnus.

Kaip Jėzaus genealogijoje apstu blogio, taip jo netrūksta ir po Kris-taus gimimo, tačiau skirtumas yra didžiulis. Anuomet švietė tik vil-tis, kad ateis Gelbėtojas, dabar ant mūsų yra išlietas begalinis Dievo gailestingumas, tik juo reikia pa-sinaudoti. Anuomet švietė tik sil-pnas žiburėlis, dabar gi – dieviškoji Saulė. Mums tereikia pasinaudoti tomis dovanomis, kurias neša Be-tliejaus Kūdikis. Dėl šios priežas-ties bandome prieš Kalėdas apsi-kuopti ne tik savo kambarius, bet ir širdis.

Linkiu Tikėjimo metais aug-ti tikėjime bei meilėje ir visu gy-venimu, visais darbais atspindė-

ti Kristaus šviesą, liudijant šalia esantiems žmonėms apie mumyse gyvenančią viltį – nugalės ne blo-gis, bet Kristus.

Komentarai

Savaitės komentaras

Pasaulio pabaiga atidedama

Laukiant Jėzaus Kristaus Gimimo

(Užs. 655)

NASA mokslininkas kreipėsi į žurnalistus, kad apie pasaulio pabaigas jie rašytų atsakingiau, nes dėl psichologinio poveikio kai kurie žmo-nės gali pradėti elgtis neprognozuojamai.

Jėzaus genealogija tikrai neskatina susitaikyti su mintimi, kad visi esame nuodėmingi ir kad blogis yra mūsų tapatybės dalis. Priešin-gai, ji kalba apie viltį, kuri spindi net tamsiausiuose žmonijos istorijos užkaboriuose. Ji neša viltį, kad ir dabarties pasaulyje, kuriame apstu nuodėmės, ne viskas yra prarasta, jei tik leidžiama veikti Dievui.