• Į gamintojų organizacijas ven-giantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja ne-gauti Europos Sąjungos paramos.

• Mokslininkės Zofi ja Jankauskie-nė ir Elvyra Gruzdevienė dirbo tik su pluoštinių linų selekcija, tačiau naujos ūkinės tendencijos paragino kurti ir aliejinių linų veisles.

• „Kartą paragavęs, negali sustoti“ – šis posakis labai tinka tiems, kurie bent kartą buvo panė-rę į vandens telkinių gilumą.

• Medikai įsitikinę, kad gimdyti namuose galima, jei tinkamai pasi-rūpinama gimdyvių saugumu. Šian-dien Lietuvoje tai padaryti nelengva. Atrodo, provincijos moterys šią tiesą suvokia geriau nei didmiesčių.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Ne kasdien tenka važiuoti upe, kuri yra vienintelis kelias į gyventojų namus Plokščių miestelyje. Ši V.Kudirkos meilės istoriją menanti gatvė traukte traukia turistus ir smalsuolius.

Tauta verta tokios valdžios, kokią išsirenka. Tačiau ar dažnai analizuojame buvusiųjų valdžioje klaidas, ar svarstome, ką rinksime? O gal iš viso nėra prasmės eiti balsuoti, nes už mus išrinks kiti? Ar „balsuoti kojomis“, tai yra emigruoti, būtų teisingas sprendimas?

Apie tai – 13 p. Apie tai – 7 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nors dėl užsitęsusios ekono-minės krizės mažiau lietuvių po-ilsiauja užsienyje, iškeliavusieji užsuka ir į parduotuves – nori pa-skanauti vietinės gamybos pro-duktų, palyginti juos su lietuviš-kais. Kartais smalsumas sugadina nuotaiką: keliautojai pastebi, kad kai kurie pagrindiniai maisto pro-duktai brangiomis laikomose ša-lyse yra pigesni nei gimtinėje.

Užsienyje pieno produktai pigesni

Europos ekonomikos varikliu vadinamos Vokietijos sostinėje Ber-lyne gaudos tipo sūrio kilogramas kainuoja apie 80 lietuviškų centų mažiau nei Vilniuje. Vokietijoje viešėjęs mūsų skaitytojas ūkininkas Antanas Kanauka nepatikėjo savo akimis, todėl kelis kartus perskai-čiavo, net pasitikslino, ar negalioja kokia nors nuolaidų akcija.

Nukelta į 2 p.

Konservatyvios nuotaikos pasko-lų rinkoje išlieka todėl, kad Europo-je vėl juntama recesija.

VL archyvo nuotrauka

Turtingoje Europoje laimingesni ir pieno pirkėjai, ir pardavėjai

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis • Nr. 57 (9180) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Oligopolijos pasekmės Lietuvos prekybos ir pieno perdirbimo rinkose apverktinos – kai kuriose ES šalių sostinėse pieno produktai jau pigesni nei Vilniuje.

Baimindamiesi neva artėjančios antrosios krizės bangos, kuri mus jau senokai užliejusi, skolintis būstui Lietuvos gyventojai neskuba net esant rekordiškai mažoms bankų palūkanoms.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Nuosavas būstas lengviau įperkamas provincijoje

MOTERS PASAULIS, 15 p. Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Europos centrinis bankas bazi-nes palūkanų normas sumažino iki rekordinio lygio – 0,75 procento. Tai lėmė, kad visų bankų vartojamųjų ir būsto paskolų palūkanos yra ma-žiausios. Nepaisant šios žinios ir be-sitęsiančio, nors ir sulėtėjusio, Lietu-vos ekonomikos augimo, gyventojai paskolomis nelinkę susivilioti.

Istoriškai mažos palūkanos

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Vals-tiečių laikraščiui“ patvirtino, kad pa-lūkanos tiek litais, tiek eurais yra re-kordiškai mažos. Tokios jos turėtų likti bent jau iki kitų metų pabaigos. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs to-kius pokyčius, yra susijęs su Euro-pos centrinio banko sprendimais.

„Europos centrinis bankas mėne-sio pradžioje sumažino bazines pa-lūkanų normas ketvirtadaliu pro-centinio punkto iki žemiausio lygio istorijoje. Tokių bazinių palūkanų normų dar niekada nebuvo. Dabar jos siekia 0,75 procento. Tai lemia ir tarpbankinių palūkanų normų mažėjimą“, – susidariusią situaciją aiškino ekonomistas.

Nukelta į 3 p.

2 2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Paaiškėjo, kad tai įprasta šio sūrio kaina – apie 23,2 Lt/kg. Sugrįžęs į Lietuvą mums pateikė įsigytų pirki-nių čekius. Taigi maždaug 3 kartus daugiau uždirbantis vidutinis vokie-tis sūrį perka pigiau nei lietuvis.

Aukštesni nei Lietuvoje vidutiniai atlyginimai ir kaimyninėje Lenkijoje, Švedijoje bei Vengrijoje, tačiau ir šių šalių sostinių gyventojai už minėtos rū-šies sūrį moka mažiau nei Lietuvoje.

Gal pigesnis sūris – tik išimtis tarp kitų pieno produktų? Pasiro-do, ne. Štai 82,5 proc. sviestas Var-šuvoje kainuoja beveik 7 Lt/kg pi-giau nei Vilniuje, beveik 5 Lt/kg pigesnis sviestas Rygoje ir Helsin-kyje bei Prahoje ir apie 3 Lt/kg pi-gesnis Berlyne. Tokio kainų skirtu-mo priežastys labai netikėtos.

Įmonės pralaimi konkurencinę kovą

Su Lietuvos agrarinės ekonomi-kos instituto (LAEI) mokslininkais atidžiau panagrinėjome statistikos duomenis ir paaiškėjo nauja pavojinga tendencija. Nors AB „Pieno žvaigž-dės“ valdybos pirmininkas Julius Kva-raciejus mūsų laikraštyje ne kartą su ironija kalbėjo apie kaimyninės Latvi-jos pieno perdirbimo įmones, esą jos labai atsilikusios, naujausi duomenys rodo, kad būtent Lietuvos perdirbimo įmonės, pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius, pradeda gaminti ES

rinkoje nekonkurencingus pieno pro-duktus. Galima tik svarstyti, nesugeba ar tai daro apgalvotai.

LAEI Produktų rinkotyros sky-riaus vedėjas Albertas Gapšys atkrei-pė dėmesį į šių metų gegužės 7–13 d.

ŽŪMPRIS surinktus duomenis apie tai, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmo-nių pagaminto gaudos tipo sūrio didme-ninė kaina siekė 14,02 Lt/kg. Tuo tarpu lenkai jį pagamino už 10,72 Lt/kg, vokiečiai – 13,81 Lt/kg, estai – po 11,53 Lt/kg. Brangiai gaminome ir 82 proc. riebumo sviestą. Tiesa, bran-giausiai iš kaimynų jį gamino latviai – net 13,35 Lt/kg, lietuviai – 11,36 Lt/

kg, tačiau estai pigiau – 10,46 Lt/kg, o vokiečiai ir lenkai gamino labai pi-giai, atitinkamai tik 8,74 Lt/kg ir 8,24 Lt/kg.

„Kas bus dar po 5–6 metų? Ar iš-liks Lietuvos pieno perdirbimo įmo-

nės, gal jas kas nors nupirks ir at-naujins? Kitu atveju Lietuvos pieno gamintojams žaliavinį pieną tektų vežti į Lenkiją“, – svarstė A.Gapšys. Gali būti, kad dėl išvardytų priežasčių prekybininkai pieno perdirbėjus pari-šo už trumpos virvės ir padarė juos la-bai priklausomus nuo jų sprendimų.

Rinką valdo prekybininkai

Perdirbėjai suvokia susidariusios padėties rimtumą, tačiau tyli. Mūsų kalbinti ekspertai tvirtino, kad Lietu-voje susiformavo galinga, itin savo jė-gomis pasitikinti prekybininkų kas-ta, kuri nereaguoja, pavyzdžiui, į šalies Prezidentės pagąsdinimus, kad ši ne-pakęs oligopolinės padėties prekybos rinkoje. Ištaisyti prieš 15 metų padary-tą klaidą, kai stambiuosius prekybinin-kus tuometinė valdžia įsileido į miestų centrus, sunku. Kitose šalyse tokie pre-kybos centrai veikia tik užmiestyje.

Neįsigilinę vartotojai bando už-stoti stambiuosius prekybininkus, sa-

kydami, kad jiems labai patogu vie-noje vietoje bet kuriuo laiku įsigyti produktų. Už šį patogumą vartotojai brangiai sumoka. Didžiąją Lietuvos rinkos dalį valdo 4 stambiausi preky-bos tinklai, todėl perdirbėjai neturi kito pasirinkimo kaip tartis, kad bū-tent jie pardavinėtų jų produkciją. Po nedideles parduotuvėles savo produk-cijos neišvežiosi, o ir jos neišpirks.

„Todėl prekybininkai iš pieno produktų gamintojų išspaudžia kiek nori. Štai geriamo pieno mažmeninės rinkos kainos struktūroje prekybinin-kams už litrą parduoto pieno tenka net 63 ct, perdirbėjams – 71 ct, ūki-ninkams – 68 ct ir 42 ct – PVM. Tai-gi prekybininkų dalis nepateisinamai didelė“, – sako A.Gapšys.

Kas saugo nuo bankroto

Pasak A.Gapšio, pieno perdirbi-mo įmonių išlikimas priklauso tik nuo eksporto ir nuo prekybininkų norų. Kuo Lietuvos pieno perdir-bėjų produkcija mažiau konkuren-cinga užsienio rinkoje, tuo svarbiau įmonėms įsitvirtinti savo šalyje. Pre-kybininkai bet kurią dieną gali pasi-rinkti ne lietuviškus, bet, pavyzdžiui, lenkiškus ar vokiškus produktus.

„Tokių tendencijų jau yra – pieno produktų importas į Lietuvą nuolat auga. Vis daugiau įvežama sūrių iš Lenkijos bei Vokietijos. Vis daugiau įvežama ir sviesto. Kol kas šių pro-duktų kainos lygiuojasi į lietuviškas, tačiau galime numanyti, kad taip yra tik todėl, kad prekybininkai padidi-na maržą“, – sakė A.Gapšys.

Paradoksalu, tačiau nenuleisda-mi įvežtinių produktų kainų jie nuo bankroto apsaugo konkurencinėje kovoje pralaiminčias Lietuvos per-dirbimo įmones. Taip prekybinin-kai jas pririša už trumpo pavadžio. Pieno perdirbėjus gelbsti ekspor-tas, tačiau pasaulinėje rinkoje pie-

no gamyba nuolat auga, todėl didėja konkurencija. Lietuvos pieno perdir-bimo įmonės šiuo metu eksportuo-ja apie 55–60 proc. pagaminamos produkcijos. 57 proc. viso eksporto tenka ES šalims, 29 proc. – Rusijai. Nors Rusijoje galimybės uždirbti di-desnės, tačiau ir rizika didesnė.

Supirkimo kainos – mažiausios ES

Daugelis pieno produktų var-totojų tikriausiai ne kartą girdėjo Lietuvos pieno perdirbimo įmonių atstovų aiškinimus, kad jie priversti už žaliavinį pieną ūkininkams mo-kėti brangiau nei konkurentai ki-tose šalyse. Tačiau LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ant stalo paklojo grafi kus ir paneigė minėtus teiginius.

„Šių metų kovo mėnesio duo-menimis, pieno supirkimo kainos Lietuvoje vėl beveik mažiausios ES – 29,28 EUR/100 kg. Tik Bul-garijoje jos šiek tiek mažesnės (28,86 EUR/100 kg))“, – sakė A.Gapšys.

Įdomu, kad ES didžiausios pie-no supirkimo kainos yra Kipre (53,2 EUR/100 kg) ir ekonominės kri-zės kamuojamoje Graikijoje (45,87 EUR/100 kg). Be to, per metus (ge-gužės 1 d. duomenimis) pieno su-pirkimo kaina Lietuvoje sumažėjo net apie 11 proc.

Įspūdingai atrodo 2011-ųjų pie-no supirkimo kainų Lietuvoje ir Vo-kietijoje palyginimas. Štai Vokie-tijoje žaliavinio pieno supirkimo kaina augo nuo sausio iki lapkričio mėnesio, o Lietuvoje pradėjo spar-čiai kristi jau nuo balandžio mėne-sio, nuo rugsėjo iki lapkričio grįžo į ankstesnį lygį ir liko apie 21 ct/kg mažesnė nei Vokietijoje.

Aktualijos

Turtingoje Europoje laimingesni ir pieno pirkėjai, ir pardavėjai

Delčia.Saulė teka 5.07, leidžiasi 21.43.

RytojŠiandien

Šiandien lietingi orai tęsis, vietomis galima ir perkūnija. Toliau pūs gūsingas ir nešiltas vakarų, pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį numatoma iki 7–12, aukš-čiausia dieną – tik 14–19 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį pragiedrulių bus daugiau, tačiau kai kur vėl nulis trumpi lietūs, ga-lima perkūnija. Pietvakarių vėjas pūs silpniau. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 6–12, aukščiausia dieną – 18–23 laipsniai šilumos.

Penktadienį šalį apgobs tankesni lietaus debesys, vietomis lietų lydės perkūnija. Pietvakarių, vakarų vėjas ims stiprėti. Oro temperatūra naktį bus 9–14, dieną laukia-ma 17–22 laipsnių šilumos. orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +14 +19o

Naktį: +7 +12o

Dieną: +18 +23o Dieną: +17 +22o

Naktį: +9 +14oNaktį: +6 +12o

Pieno gamintojams trūksta vienybėsJonas Vilionis, Lietuvos pieno ga-mintojų asociacijos tarybos pirmi-ninkas

Perdirbėjai bet kokiais būdais sie-kė pelno, todėl ir priėjo liepto galą – nuolat mus kaltino, kad ūkininkai nemoka efektyviai dirbti, o dabar aiškėja, kad kaip tik jie, perdirbė-jai, pralaimi konkurencinę kovą. Jie paprasčiausiai nemoka dirbti ir išsi-laiko tik kitoms šalims siūlydami pi-gią produkciją, tačiau iš tikrųjų juos išlaikome mes, ūkininkai. Kodėl taip yra? Todėl, kad mes, ūkininkai, ne-vieningi. Perdirbėjai moka mus su-skaldyti. Štai pernai pieno koopera-tyvų pirmininkams jie surengė eg-zotinę kelionę į Naująją Zelandiją. Kelionė nemokama. Tačiau tie ko-operatyvų vadai nesupranta, kad perdirbėjai už tą kelionę iš jų ko-operatyvų nugręš šimteriopai. Po tokių kelionių kooperatyvų vadovai kažkaip prityla, nebenori konfl iktuo-ti su pieno perdirbėjais.

Geriamo pieno mažmeninės rinkos kainos struktūroje prekybininkams už litrą parduoto pieno tenka net 63 ct, perdirbėjams – 71 ct, ūkininkams – 68 ct ir 42 ct – PVM. Taigi prekybininkų dalis nepateisinamai didelė.

Edam/gaudos sūrio mažmeninė kaina ES šalių sostinėse (Lt/kg)

0 5 10 15 20 25 30

15,32

19,14

22,34

23,00

23,67

23,73

25,53

25,81

Varšuva

Stokholmas

Budapeštas

Berlynas

VILNIUS

Praha

Talinas

Helsinkis

(Šaltinis: ŽŪMPRIS)

Sviesto (82,5 proc. riebumo) mažmeninė kaina ES šalių sostinėse (Lt/200 g)

0 1 2 3 4 5 6

3,53

3,95

4,08

4,08

4,34

4,93

5,38

5,8

Varšuva

Praha

Helsinkis

Ryga

Berlynas

VILNIUS

Budapeštas

Talinas

Stokholmas

(Šaltinis: ŽŪMPRIS)

4,94

Šių metų kovo mėnesio duomenimis, pieno supirkimo kainos Lietuvoje vėl beveik mažiausios ES – 29,28 EUR/100 kg. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Pasak N.Mačiulio, dėl šio aspek-to dabar palankus metas pirkti būs-tą, tačiau tik trumpoje perpektyvo-je. „Gyventojai dabar labiau išprusę ekonomikoje ir supranta, kad būsto paskola yra imama ne keleriems me-tams, tačiau pakankamai ilgam laiko-tarpiui. Kadangi palūkanų norma yra kintama, tai faktas, kad jos bus žemos dvejus ar trejus metus, nėra itin svar-bus ar vienintelis veiksnys“, – sakė N.Mačiulis. Anot jo, patys klientai gali apsiskaičiuoti, kaip pasikeistų jų įmokos, jei palūkanų normos grįžtų į prieš kelerius metus buvusį lygį. Jis nebuvo labai aukštas, bet didesnis nei šiuo metu. „Dabar esančios žemos palūkanos gali paskatinti imti piges-nes vartojamąsias paskolas. Žinoma, išlieka patraukli ir būsto paskola, ta-

čiau ji labiau susijusi su gyventojų lūkesčiais dėl ateities pajamų. Jeigu gyventojas tikisi, kad šeimos paja-mos po dvejų ar trejų metų didės, tai dabar paskolą imti palanku, nes ar-timiausius dvejus metus teks mokėti mažas palūkanas, o ateityje, jeigu pra-

dės didėti palūkanos, jis gali tikėtis gauti didesnes pajamas ir padidėju-sios palūkanos netaps našta“, – teigė „Swedbank“ atstovas.

„Danske“ banko vyresnioji anali-tikė Violeta Klyvienė taip pat sutiko, kad palūkanų norma, imant paskolą būstui įsigyti, yra svarbus kriterijus, tačiau ne pagrindinis. Žmonės būs-to paskolas ima gana ilgam laikotar-piui – dvidešimčiai ar daugiau metų. Tad natūralu, kad atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. „Darbo rinkos atsiga-vimas yra pakankamai silpnas, be to, gyventojų lūkesčius dėl ateities paja-mų mažina ir baimė dėl naujos krizės bangos. Verta paminėti, kad Lietuvos bankas yra priėmęs atsakingo skolini-mo taisykles, o žmonės dar prisime-na prieš keletą metų sprogusį nekil-nojamojo turto burbulą. Visi išmoko šias pamokas ir skolintis neskuba“, – „Valstiečių laikraščiui“ fi nansines gy-ventojų nuotaikas komentavo „Dans-ke“ banko vyresnioji analitikė.

Mes jau antrojoje bangoje

V.Klyvienė pripažino, kad praėju-siais metais buvo jaučiamas ekonomi-kos pagyvėjimas. „Tai buvo pakilimas po didžiulio ekonomikos nuosmukio. Dabar mes galime pasidžiaugti, kad Lietuva neliko krizės dugne“, – teigė fi nansų analitikė. Tačiau metų pabai-goje optimistines nuotaikas prislo-pino nerimas dėl naujų iššūkių, ku-riuos teks įveikti euro zonos šalims, todėl konservatyvumo nuostatos iš-lieka. „Tikimės, kad antroji skaudi recesija mūsų šaliai negresia, juolab

kad kol kas eksporto tendencijos at-rodo neblogai“, – situaciją vertino pa-šnekovė.

Tuo metu N.Mačiulis teigė, kad kalbos apie antrąją krizės bangą iš-kreipia gyventojų lūkesčius, nes situ-acija pristatoma neteisingai. „De facto

antroji krizės banga jau yra Lietuvoje, nes ji yra susijusi su procesais, vyks-tančiais euro zonoje, o joje dabar – re-cesija. Jos ekonomika neauga ir šiek tiek traukiasi. Būtent dėl šios priežas-ties Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo ir yra dvigubai lėtes-nis nei pernai. Be to, Lietuvos ekono-mika neauga taip, kaip galėtų augti“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas.

Baimės akys didelės

Bendrai vertindamas paskolų rin-ką, N.Mačiulis teigė, kad skolinima-sis labai glaudžiai susijęs su gyventojų ateities vertinimu. „Gegužės mėnesį,

po rinkimų Graikijoje ir paaštrėjusių santykių tarp Vokietijos ir Prancūzijos, gyventojų ateities lūkesčiai suprastėjo. Prasidėjo kalbos ir apie antrąją krizę. Tokie veiksniai visuomet lemia daug atsargesnį šalies gyventojų požiūrį į skolinimąsi. Ir net tie asmenys, kurie

gali skolintis, nes turi sukaupę nema-žai santaupų pradiniam įnašui, daug atsargiau vertina savo perspektyvas“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad Lietuvos ekonomikai nemenkos žalos kartais padaro nepagrįstas šalies gy-ventojų gąsdinimas apie vienokias ar kitokias ekonomikos tendencijas, ne-atitinkančias realybės.

SEB banko užsakymu atlikta gy-ventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012-ųjų bir-želio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų gyventojų per ateinančius metus tikisi būstų kainų kilimo. Palyginti su 2012-ųjų kovo mėnesio tokios pačios apklausos re-

zultatais, gyventojų, per ateinančius dvylika mėnesių besitikinčių būstų kaino kilimo, sumažėjo 11 procentų.

SEB banko šeimos fi nansų eks-pertė Julita Varanauskienė teigia, kad tokie rezultatų pasikeitimai rodo, kad gyventojai anksčiau savo nuomonę reiškė ne atsižvelgdami į ekonominę situaciją, o daugiau vadovaudamie-si emocijomis. „Viena vertus, ekono-minė situacija – nedarbo lygis, darbo užmokesčio dydis ir jų prognozės ne-sudarė pagrindo tikėtis būsto paklau-sos ar būsto kainų didėjimo. Kita ver-tus, per pastaruosius tris mėnesius nei ekonominė padėtis, nei prognozės dėl ateities nepasikeitė, kad taip sumažėtų optimizmas“, – sakė J.Varanauskienė. Ekspertės teigimu, norint, kad didėtų būsto kainos, turėtų pradėti augti gy-ventojų pajamos arba bent jau atsiras-ti tokių lūkesčių. „Dabar situacija yra tokia, kad pajamos, jei ir padidėjo, tai labai nedaugeliui, padėtis darbo rin-koje dar gana įtempta, todėl vien re-kordiškai mažų būsto palūkanų neuž-tenka, kad daugėtų norinčiųjų įsigyti būstą“, – rinką analizavo SEB banko šeimos fi nansų ekspertė.

Kita vertus, baimės akys visada di-delės. Pirmąjį pusmetį ekspertai teigia girdėję ne vieną klaidingą interpreta-ciją apie ekonomikos raidos tenden-cijas, nors Lietuvos ekonomika dar tebeaugo beveik sparčiausiai Euro-poje. „Šalies gyventojai klausosi, ką kalba politikai, ekspertai, ir tie neri-mą keliantys pareiškimai neprisideda prie gyventojų aktyvesnio skolinimosi ir kartu slopina šalies ekonomiką“, – apibendrino N.Mačiulis.

Kur sunkiausia įpirkti

Paklaustas, kam lengviau įsigyti būstą – provincijos ar didmiesčių gy-ventojams, N.Mačiulis priminė ban-kų skaičiuojamą būsto įperkamumo rodiklį. Šis rodo, kad sunkiausia būstą įpirkti Vilniuje ir kurortiniuose mies-tuose. Sostinėje ir tokiuose miestuose, kaip Palanga, Neringa, Druskininkai, būstą perka ne tik tų miestų gyventojai, tad čia kainos yra didžiausios. „Mažes-niuose Lietuvos miesteliuose, tokiuose kaip Alytus, Panevėžys, Šiauliai, būsto įperkamumas yra didesnis, nes gyven-tojų atlyginimai nelabai skiriasi nuo gaunamų didmiesčiuose, o nekilno-jamojo turto kainos yra daug mažes-nės. Taigi gauti paskolą būstui įsigy-ti mažesniuose miesteliuose yra daug lengviau nei didmiesčiuose, nes būsto paskolai aptarnauti skiriama mažesnė pajamų dalis“, – teigė ekonomistas.

Aktualijos

(Užs. 372)

Bankai pasiuntė žmones vergovėnAlgirdas Butkevičius, Lietuvos so-cialdemokratų partijos pirmininkas, ekonomistas

Kol šalyje neatsiras pakankamai naujų darbo vietų ir nepadidės atly-ginimai, imti paskolą daugeliui žmo-nių būtų savižudybė. Šiuo metu ang-lų kalba skaitau puikią Nobelio pre-mijos laureato Paulo Krugmano kny-gą „Pamirškite krizę“, kurioje anali-zuojamos prastą ekonomikos situ-aciją dar labiau pabloginusios prie-žastys. Tarp jų – ir dabartinis taupy-mo laikotarpis, kai reikėjo skatinti verslą, ypač – gamybą. P. Krugma-nas bankus pavadino nusikaltėliais, kurie leido pinigus ir skatino žmones imti paskolas. Žmonės, netekę darbo ir pajamų arba pajamoms sumažė-jus, pateko tarsi į vergovę. Tačiau turtingiems, stabilias pajamas gau-nantiems asmenims, kuriems reika-lingas gyvenamasis būstas, metas jį įsigyti palankus. Tačiau neverta pirk-ti buto ar namo kaip investicijos, nes butų kainos nedidės, todėl geriau turimus pinigus investuoti į verslą, kuris duotų grąžos.

Nuosavas būstas Nuosavas būstas lengviau įperkamas lengviau įperkamas provincijojeprovincijoje

N. Mačiulis: „De facto antroji krizės banga jau yra Lietuvoje, nes ji susijusi su procesais, vykstančiais euro zonoje, o joje dabar – recesija. Jos ekono-mika neauga ir šiek tiek traukiasi. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos eko-nomikos augimas šiek tiek sulėtėjo ir yra dvigubai lėtesnis nei pernai.“

Vien tik rekordiškai žemos būsto paskolų palūkanos neskatina gyventojų pirkti nekilnojamojo turto. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180)Valstiečių laikraštisAktualijos

Jolita Aguonytė

LEADER metodas – tai viena ES iniciatyvų, ji skirta kaimo plėt rai, vietos gyventojų iniciatyvai, part-nerystei skatinti gerinant gyve-nimo kokybę, ekonominę gero-vę, laikantis teritorijos vientisumo principo. Šio metodo pagrindu tei-kiama parama padėjo ženkliai pa-gerinti kaimo situaciją visoje Lie-tuvoje, ji ir toliau gerinama bei keičiama. Patrauklių gyvenimo sąlygų ir aplinkos kūrimas, regio-ninės kulinarijos bei amatų vysty-mas, socialiai pažeidžiamų žmonių integracija į visuomenę – tai tik ke-letas pavyzdžių iš gausybės visuo-menei naudingų, aktualių projektų, įgyvendinamų šios programos lė-šomis. LEADER metodas – viena iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) krypčių.

LEADER – kaimo plėtrai

Taigi LEADER metodas skirtas kai-mo plėtrai, vietos iniciatyvoms ir įvai-rių kaimo plėtros dalyvių partnerystei skatinti. Juo siekiama padėti kaimo gyventojams gerinti jų gyvenamosios vietovės gyvenimo kokybę bei eko-nominę gerovę įgyvendinant kaimo vietovėse vietos plėtros strategijas, parengtas vadovaujantis teritorijos vientisumo principu. LEADER meto-du įgyvendinamos priemonės skatina vietos iniciatyvas ir partnerystę daly-vaujant bendruomenės, verslo ir vie-tos valdžios atstovams, telkia kaimo

gyventojus ir sudaro sąlygas ugdyti jų gebėjimus veikti kartu, rengti inte-gruotas vietos plėtros strategijas ir or-ganizuoti jų įgyvendinimą naujais bū-dais ir metodais, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą.

LEADER metodo įgyvendinimas 2007–2013 metais

2007–2013 metais LEADER metodo įgyvendinimas ypatingas tuo, kad iš bandomosios priemonės ankstesniais metais („Leader+“ 2004–2006 m.), jis išaugo į visuotinį metodą, kuris taiko-mas visose ES šalyse. Kitaip tariant, LEADER principai išliko tie patys, tačiau išaugo jų svarba ir mastas. 2007–2013 m. laikotarpio LEADER metodo tikslas nepakito – skatinti kaimo plėtrą vietos

iniciatyvos ir partnerystės pagrindu taikant principą „iš apačios į viršų“.

Lietuvoje LEADER metodą numa-tyta taikyti įgyvendinant trečios ir ketvirtos KPP krypties priemones. Atsižvelgus į tokias kaimo problemas kaip mažos pajamos ir jų šaltinių trū-

kumas, per didelė priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, nepakanka-mai išvystyta infrastruktūra, būtiny-bė išsaugoti kaimo kultūros paveldą ir kt., buvo suformuotas bendrasis trečios krypties tikslas – gerinti gy-

venimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse.

Vietos veiklos grupių svarba

Vietos veiklos grupės (toliau – VVG) – tai asociacija – viešojo, pri-vataus ir vietos valdžios partne-rystė, turinti aiškiai apibrėžtą ats-tovaujamą teritoriją, organizacinę struktūrą. Tokių grupių tikslas – efektyviai pasinaudoti ES skiriama parama, tinkamai atstovaujant teri-torijos kaimo vietovių plėtrai.

Šiam tikslui pasiekti VVG rengia ir administruoja vietos plėtros strategi-ją, kuri įgyvendinama per vietos pro-jektus, priima sprendimus, bendra-darbiauja su socialiniais-ekonominiais partneriais, užmezga teritorinius ir tarptautinius ryšius, organizuoja įvai-rius mokymus, teikia konsultacijas.

VVG gali gauti paramą pagal visas KPP krypties „LEADER metodo įgyven-dinimas“ priemones. Priemonėje „Vie-tos plėtros strategijų įgyvendinimas“ VVG yra numatytos lėšos, būtinos tin-kamam jų darbui užtikrinti. Paramos į VVG gali kreiptis kaimo bendruome-nės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asme-

nys. Suinteresuotieji asmenys teikia projektus savo rajone veikiančiai VVG, tuomet VVG atlieka vietos projekto paraiškos vertinimą ir nusprendžia, ar skirti paramą projektui įgyvendin-ti. VVG sprendimą dar turi patvirtinti

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu LEADER metodas įgyvendinamas iš „apačios į viršų“ principu.

Siekiama skaidrumo

Žemės ūkio ministerija, nuolat prižiūrinti LEADER metodo įgyven-dinimą, siūlo įvairias priemones, kurios užtikrintų kuo efektyvesnį bei skaidresnį programos vykdy-mą. Nuolat svarstomi LEADER me-todu įgyvendinamų priemonių tai-syklių projektai. Kadangi atlikus ke-lių VVG auditą pastebėta, jog dėl ankstesnėse taisyklėse esančių libe-ralių nuostatų atsirasdavo galimy-bės piktnaudžiauti bei ne visai tin-kamai naudoti skiriamas paramos lėšas, siūlomais taisyklių pakeiti-mais siekiama daugiau skaidrumo.

„Siūlomi pakeitimai su limitų išlai-doms nustatymu, yra svarbūs ir bū-tini, jų dėka taupiau ir skaidriau bus naudojamos paramos lėšos. Taisyklių pakeitimais taip pat siekiama sure-guliuoti viešųjų ir privačių interesų derinimą vietos veiklos grupėse ir apsaugoti vietos veiklos grupes nuo galimų sankcijų dėl įvairių klaidų ar pažeidimų. Labai svarbu užtikrinti, kad lėšos būtų naudojimas raciona-liai“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alter-natyviosios veiklos skyriaus vyriau-sioji specialistė Ilona Sadovskaitė.

Taigi pakeitimai padės tobulinti pa-ramos lėšų, skirtų strategijoms admi-nistruoti, įgyvendinti, mokymams or-ganizuoti, panaudojimo tvarką bei už-tikrinti efektyvesnę kontrolę.

LEADER metodas padeda gerinti kaimo būklę

Vietos veiklos grupių tikslas – efektyviai pasinaudoti ES skiriama parama, tinkamai atstovaujant teritorijos kaimo vietovių plėtrai. Petro Malūko nuotrauka

(Užs. 341)

LEADER metodu įgyvendinamos priemonės skatina vietos iniciatyvas ir partnerystę daly-vaujant bendruomenės, verslo ir vietos val-džios atstovams, telkia kaimo gyventojus.

ES parama

Nestatysime – tapsime Europos pakraščiuNaglis Puteikis, Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas

Pasigirsta kalbų, kad neva žadėjau balsuoti prieš, bet persigalvojau dėl vietos Seime. Tokios kalbos visiškai nepagrįstos. Manęs partija niekaip negali paveikti, papirkti ar prigąsdinti. Jei nieko negaminsime, o tik įsivešime kitų pagamintus produktus (dabar kasmet vis daugiau įvežame nei išvežame), tapsime Europos pakraščiu visomis prasmėmis. Jei gaminsime elektrą, netapsime. Planuojame statyti didelę atominę elektrinę ne tik Lietuvai, o ir Latvijai bei Estijai, gal ir Lenkijos daliai. Didelė elektrinė yra gerai, nes bus papildomai statomos jung-tys su ES: dvi – per Estiją ir Latviją, viena – per jūrą su Švedija ir viena – per Lenkiją. Japoniška kokybe pasitikiu. Pelningumą patikrins Latvija ir Estija, nes sakė, kad investuos tik į pelningą objektą. Jei jie neinvestuos, statybų nebus, taigi saugikliai pakankami. Jei kas blogai išaiškino visuomenei šių statybų bū-tinumą ar nemoka rungtis su „Gazprom“ lobistais arba jei Valstybės saugumo departamentas (VSD) visas jėgas metė į kovą ne su „Gazprom“ viešais ryšiais, o su visuomenininkais, tai nereiškia, kad nereikia statyti. Šis referendumas, su-rengtas tokiu metu, kai VSD ir aukščiausi politikai kovoja ne su „Gazprom“, o su visuomene, būtų puikus ginklas „Gazprom“ nusamdytų viešųjų ryšių kom-panijų rankose. VSD net nesugebėjo, skirtingai nei Estijos saugumiečiai, pra-nešti mums tų lietuviškų kompanijų pavadinimų.

Elektrą gaminkime iš atsinaujinančių energijos šaltiniųBirutė Vėsaitė, Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė

Jei itin pavojingas objektas statomas Lietuvos žemėje, tai reikia atsiklaus-ti šalies gyventojų. Juk Ignalinos AE iki šiol nesugebame uždaryti. Reak-torius, užuot gaminęs elektros energiją, dabar ją „valgo“. Ir tai kainuoja ne po vieną šimtą milijonų litų per metus. Regioninių partnerių pritarimo dar kol kas neturime, galutinės elektros energijos kainos nežinome. Reiks sko-lintis pinigų, o juos turės grąžinti elektros energijos vartotojai. Todėl reikia žmonių paklausti, ar jie sutinka. Manau, kad dabar svarbesnė yra šilumos, o ne elektros kaina. Elektros energijos galime pasigaminti iš žaliosios ener-getikos, taip sumažintume ir šildymo kainas. Praėjusiais metais naujos AE parengiamiesiems darbams išleista 50 mln. Lt. Šiais metais numatoma iš-leisti tokią pat sumą. Manau, 50 mln. yra mažiau nei 4 mlrd. O jei bus ne-tesybos, tai ir dar vieno milijardo prireiks. Reikia pasitikrinti vektorius, ar mes judam teisinga linkme. Skandinavijos šalys eina žaliosios energetikos keliu. Lietuvoje kelios kartos lauks, kol ta elektrinė atsipirks, o juk gyventi žmonėms reikia šiandien. Dabar reikėtų kuo skubiausiai spręsti namų reno-vacijos klausimą, kad mes nešvaistytume šilumos, kurią gaminame iš iškas-tinio kuro, o elektros energijos kainos, kaip numatyta, tik po 30 metų bus mažesnės. Gyventi reikia šiandien, o apie ateitį mąstyti atsakingai.

Pirmadienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas sprendė, ar reikia skelb-ti referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietu-voje. 62 parlamentarai pasisakė už tai, kad tautos reikia atsiklausti, 39 seimūnai buvo prieš, o net 18 šiuo klausimu susilaikė. Taigi, kartu su rinkimais į Seimą spalį turėsime galimybę išreikšti nuomonę ir dėl Visagino AE reikalingumo Lietuvoje. Už atominės elektrinės statybą ir prieš referendumo rengimą daugiausia pasisako konservatoriai, o socialdemokratai labiau linkę įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir plėtoti žaliąją (atsinaujinančių šaltinių) energetiką.

Ant politinių svarstyklių

Ar Lietuvai būtinas referendumas dėl naujos Visagino AE statybos? Vakar Kauno Aukštųjų Šančių

karių kapinėse prie paminklo Ste-ponui Dariui ir Stasiui Girėnui su-rengta atminimo valanda skrydžio per Atlanto vandenyną 79-ųjų me-tinių sukakčiai paminėti.

1933-iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai S.Darius ir S.Girėnas pasiry-žo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Jie planavo be sustojimo nuskristi 7 186 km.

Liepos 15 d. pakilę iš JAV miesto Niujorko Beneto oro uosto eksperi-mentiniu lėktuvu, pavadintu „Litua-nica“, jie perskrido Atlanto vandenyną. Tačiau liepos 17 d. 0 val. 36 min. Ber-lyno laiku neaiškiomis aplinkybėmis jų lėktuvas sudužo dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Iki tikslo – Kauno Aleksoto aerodromo, kur jų laukė šimtatūkstan-tinė pasitinkančiųjų minia, – buvo likęs mažiau nei dešimtadalis kelio.

Eltos inf.

Atminimo valanda S.Dariui ir S.Girėnui

VL archyvo nuotrauka

52012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180)Valstiečių laikraštis Žemės ūkis

Vida TavorienėVL žurnalistė

Jau daugiau nei dvidešimt metų Anykščių rajone, netoli Kavarsko, ūkininkaujantis Virgaudas Rudokas įsitikino, kokią įtaką kokybiškam ir našiam darbui turi tinkamai su-komplektuota žemės ūkio technika. Tai leidžia padidinti mišraus šeimos ūkio pajamas. Pagrindinis ūkinin-ko patarėjas renkantis padargus – UAB „SV Technika“ vadybininkas konsultantas Saulius Kavarskas.

Pieno supirkimo kainos varo į neviltį

Apie 120 ha žemės ūkio naudme-nų deklaravęs ūkininkas pajamų gau-na ir iš pieno, ir iš javų. Jei ne grūdai, dėl šiemet kritusių pieno supirkimo kainų grėstų bankrotas.

„Žemės ūkis, ūkininkai ir žemės ūkio produkcija Lietuvai nereikalin-gi. Ir taip buvo per visus daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų. Kartais atrodo, kad geriausia bedar-biams – gauna pašalpas ir gyvena sau apie nieką negalvodami. Mūsų šalyje žmonės verčiami būti bedarbiais“, – kalbėjo nusivylęs V.Rudokas.

Dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų ūkininkas kas mėnesį netenka iki 4 tūkst. Lt. Šeimos ūkiui tai – di-delė netektis.

„Kitose ES šalyse taip nėra, o mus vis vargdieniais nori laikyti. Be paskolų negali judėti į priekį. O kaip jas grąžinti, kai supirkimo kainos – vis žemyn?! Ban-kininkai žeria priekaištus, kad neskai-čiuojame. O kaip suskaičiuosi, jei per keletą mėnesių pieno supirkimo kainos krito maždaug trečdaliu?! Perdirbėjams nereikia lietuviško pieno. Sako, nepa-tinka kainos – neparduok“, – rankomis skėsčiojo anykštėnas.

Jau daug metų ūkininkas pieną parduoda tai pačiai įmonei, tačiau jo-kių ilgalaikę partnerystę įvertinančių ženklų iš perdirbėjų nesulaukia.

„Pienas retai kada duoda gerą už-darbį. Pabūna kelis mėnesius geresnė kaina, o paskui vėl ritasi žemyn“, – apgailestavo pieno gamintojas, lai-kantis apie trisdešimties karvių.

Įkalbėjo taikyti neariminę technologiją

Anykštėno ūkyje dažnai besilan-kantis bendrovės „SV Technika“ va-dybininkas konsultantas S.Kavarskas pastebėjo, kad anksčiau ūkininkas

kone visą derlių sušerdavo gyvu-liams. Pastaraisiais metais jis pradė-jo daugiau uždirbti iš grūdų. Tai jį paskatino investuoti į naujus ir koky-biškus žemės ūkio padargus.

Pirmiausia ūkyje atsirado vokiečių kompanijos „Amazone“ sėjamoji su žemės dirbimo freza. Ji pakeitė ru-sišką padargą.

„Rusiška sėjamoji buvo 6 m darbi-nio pločio, tačiau pasėjus pusė grūdų likdavo ant žemės paviršiaus. Tekda-vo išberti daugiau sėklos. „Amazone“ yra 3 m darbinio pločio, bet sėjos ko-kybė visai kita. Neskubėdamas savo laukus apsėju per tris dienas“, – pa-sakojo ūkininkas.

Pernai V.Rudokas investavo į tos pa-čios vokiečių kompanijos pakabinamą purkštuvą „Amazone“ UF 901 – vie-ną brangiausių tokio tipo purkštuvų rinkoje, taip pat vokišką pakabinamą noraginį skutiklį „Kockerling Trio“ ir

smulkintuvą „McConnel“. Jis ūkinin-kui praverčia atnaujinant ganyklų pievas, taip pat tvarkant apleistas, krūmokšniais apžėlusias žemes.Įsigijęs skutiklį ūkininkas perėjo

prie neariminės žemdirbystės. „Įkal-bėjau atsisakyti plūgo ir taikyti ne-

ariminę technologiją. Nors kaimy-nai ūkininkai žemę arė plūgais, Vir-gaudą pavyko įtikinti imtis naujovių.

Dabar jau trečią sezoną taip dirba ir yra tuo patenkintas“, – prisiminė S.Kavarskas.

R.Rudokas pripažįsta, kad atsisa-kyti senų žemės dirbimo įpročių ne-lengva. „Žemdirbiams atrodo, kad kuo giliau arsi, tuo geriau. Ypač ru-denį stengiamės kuo gilesnius grio-vius savo laukuose išarti“, – humoro nestokojo ūkininkas.

Taikant neariminę žemės dirbi-mo technologiją sutaupoma degalų ir darbo sąnaudų. „Anksčiau reikėjo arti, du kartus kultivuoti ir sėti. Da-bar tereikia pervažiuoti su skutikliu ir sėjamąja su freza. Ir degalų lieka, ir greičiau apsisuki, o javai dar geriau auga“, – dėstė šeimos ūkio galva.

S.Kavarskas teigė, kad neretai ūkininkai nusivilia nearimine žem-dirbyste. Ir tai, anot jo, dažniausiai atsitinka dėl netinkamai taikomų pa-žangių technologijų. „Svarbu ne tik paaiškinti padargo specifi kaciją, bet ir tinkamai parinkti bei patarti, ko reikia konkrečiam ūkiui“, – įsitikinęs „SV Technikos“ atstovas.

Išbandys naujovišką sėją

Apie pusę anykštėno žemės ūkio naudmenų sudaro pievos ir ganyk-los, kituose 60 ha ūkininkas augina kviečius, miežius ir žirnius.

Anykštėno dirbamos žemės pri-skirtos prie mažiau palankių ūkinin-kauti vietovių, todėl jis dar gauna ir kompensaciją. Mažiau našiose žemė-se nuimami menkesni derliai, todėl tokias žemes dirbantys ūkininkai pa-pildomai subsidijuojami. V.Rudokas kviečių prikulia apie 4 t iš ha.

Laikydamas galvijus jis beveik išsi-verčia be mineralinių trąšų. Laukams patręšti užtenka mėšlo. „Nusipirkau tik 50 kg karbamido. Jei daugiau tręš-čiau, daugiau ir prikulčiau – iki 6 tonų iš hektaro. Už 4 tūkstančius litų, kurių kas mėnesį netenku dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų, galėčiau įsigyti mineralinių trąšų. Kai pajamos suma-žėja, pirmiausia galvoju apie gyvulius, kuriuos reikia tinkamai šerti“, – suk-tis, kaip išmano, privalo mišraus ūkio savininkas.

S.Kavarskas grūdų augintojui šiemet ketina vėl pasiūlyti išbandyti naujovę. „Naujoviškai pasėsime dalį

žieminių kviečių ir palyginsime rezul-tatus“, – pažangių sprendimų kartu ieško ūkininkas ir jo patarėjas.

Šiemet prognozuojamas rekordi-nis grūdų derlius. Tačiau ūkininkas neskuba džiaugtis ir skaičiuoti paja-mų, kol grūdai nenukulti ir nesupilti į aruodus.

Padargus rinksis iš „SV Technikos“

S.Kavarskas teigė, kad nemažai ūkininkų dar gana inertiški, įtariai ir nepatikliai žiūri į konsultantus ir jų siūlomas naujoves. Tačiau pažanga neišvengiamai laužo žemdirbių ste-reotipus. Tereikia vienam išbandyti ką nors nauja, paskui jį seka ir kiti.

Bet neretai pasitaiko, kad žino-mų gamintojų technika ūkininkams tampa ne tinkamiausiu jų ūkiui pir-kiniu, o įvaizdžio dalimi. Anot „SV Technikos“ atstovo, ūkininkai tech-niką renkasi ne kaip agronomai, o kaip mechanikai.

„Pradėti ūkininkauti reikėtų nuo popieriaus lapo, pieštuko ir skai-čiuotuvo. Galima turėti žemių ir brangios technikos, tačiau jos ne-pritaikius individualiems ūkio porei-kiams, šiuolaikiniai padargai tebus blizgančio metalo krūva“, – įsitiki-nęs S.Kavarskas. Pasak „SV Techni-kos“ vadybininko, anykštėno ūkiui sukomplektuoti tinkami padargai lei-džia efektyviai ūkininkauti nedidelia-me šeimos ūkyje.

„Pasirinktas optimalus technikos kainos ir kokybės santykis. Teisin-ga ūkininko nuostata – nesigundy-ti pigesniais padargais, nes gali tek-ti mokėti dvigubai. Tarkime, galima įsigyti pigesnį purkštuvą, tačiau jis tarnaus kur kas trumpiau“, – aiškino S.Kavarskas. „SV Technika“ vadybi-ninkas pabrėžė, kad jo atstovaujamos bendrovės pozicija – ne tik pardavinė-ti techniką, bet ir patarti ūkininkui.

V.Rudokas jau planuoja naujus pir-kinius. Ūkiui reikėtų naujų traktoriaus, frontalinio krautuvo ir trąšų barstytu-vo. Padargus ūkininkas ketina rinktis iš „SV Technikos“ siūlomo sąrašo.

Pernai investuoti į techniką anykš-tėnas ryžosi dar negavęs Nacionali-nės mokėjimo agentūros atsakymo, ar jam bus skirta parama. Paraiška buvo patvirtinta, tad per 100 tūkst. Lt in-vestavusiam ūkininkui bus kompen-suota apie 70 tūkst. Lt.

V.Rudokas prasitarė, kad vis daž-niau pagalvoja ir apie patogesnę buitį sau ir savo šeimai. Naujo namo vizija jau išguldyta brėžiniuose. Tam pritaria žmona Sigutė, ūkyje talkininkaujantys sūnūs Aurimas ir Rytis bei mokslus dar kremtanti dukra Jolanta.

„Ne taip greitai prasikuri, jei nesi arčiau valdžios ar nebuvai kolūkio pirmininku“, – tarstelėjo prieš ūkinin-kavimą kinologu tuometinėje krimi-nalinėje milicijoje dirbęs V.Rudokas.

Šeimos ūkis nesibaimina pažangių naujovių

Tinkamai sukomplektuoti žemės ūkio padargus mišraus šeimos ūkio savininkui Virgaudui Rudokui padeda bendro-vės „SV Technika“ vadybininkas konsultantas Saulius Kavarskas. „Kol kas nenusivylėme vienas kitu“, – sako vyrai.

Ūkininkas pasirinko vokiečių kompanijos „Amazone“ ir sėjamąją, ir purkštuvą. Autorės nuotraukos

Anykštėnas nusivylęs šalies perdirbėjais, nes jiems nereikia lietuviško pieno.

Pernai V.Rudokas investavo į tos pačios vokiečių kompanijos pa-kabinamą purkštuvą „Amazone“ – vieną brangiausių tokio tipo purkštuvų rinkoje, taip pat vokišką pakabinamą noraginį skutiką „Kockerling Trio“ ir smulkintuvą „McConnel“.

(Užs. 392)

6 2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180)Valstiečių laikraštis

Dina Sergijenko

Šeimoms priklausančių vers-lų Lietuvoje yra, nors negalime pasigirti šimtmečius skaičiuojan-čiomis verslininkų dinastijomis. Verslininkų nuomonė apie šį vers-lo modelį skiriasi – vieni mano, kad šeimos verslu gali užsiimti tik nedidelėse įmonėse, kiti pabrėžė, kad noras išlaikyti verslą giminės rankose stabdo plėtrą.

Šeimos – tik maži

Prie bendrovės „Rokiškio sūris“ vairo stovi tėvas ir sūnus Antanas bei Dalius Trumpos. Karjeros pra-džioje D.Trumpa į tėvo vadovau-jamą įmonę atėjo dirbti paprastu darbuotoju. Šiandien jis – įmonės valdybos pirmininkas ir direktoriaus pavaduotojas. Vis dėlto savo veiklos

„Rokiškio sūryje“ D.Trumpa šeimos verslu nevadina. „Mes dirbame akci-nėje bendrovėje, – pabrėžė jis. – Aš įsivaizduoju, kad šeimos verslas yra nedidelis, kur dirba šeima ir vienas kitas samdomas darbininkas.“

D.Trumpa pasakojo, kad neper-kelti namų dūmų į verslą jiems su tėvu pavyksta labai paprastai. „Esa-me sutarę, kad būdami ne darbe ne-kalbame apie verslą ir atvirkščiai. Tai nėra sudėtinga – susitarei ir vykdai susitarimą“, – tvirtino jis. Verslinin-kas teigė, kad nelengva pasakyti, ką sunkiau kurti – įprastą verslą pavie-niam verslininkui ar šeimos verslą. „Lietuvoje apskritai yra neigiamas požiūris į verslininkus ir kurti verslą sunku“, – apibendrino D.Trumpa.

Atsisakė hierarchinės struktūros

Įmonę „Memelex“ su tėvu Vik-toru įkūręs verslininkas Dalius Viršilas nusprendė tęsti giminės

dar praėjusiame amžiuje pradėtą darbą nekilnojamojo turto srityje. „Man tai buvo savaime supranta-mas dalykas – mačiau, kaip dirbo tėvas, senelis“, – pasakojo versli-ninkas.

Tiesa, įkūrę „Memelex“ versli-ninkai atsisakė įprastos hierarchinės struktūros – direktoriaus ir paval-dinio vaidmenų. „Kurį laiką dirbo-me remdamiesi hierarchine struk-tūra, tačiau tai buvo kančia ir man, ir tėvui, – aiškino D.Viršilas. – Su-pratau, kad šioje struktūroje vyrauja visiškai kitas principas – tai ne di-rektoriaus ir pavaldinio, o mokyto-jo ir mokinio santykiai. Hierarchija įmonėje buvo sukurta tam, kad būtų galima visas jėgas sutelkti į viršų ir valdyti apačią, tačiau kraujo ryšys šeimoje nėra paremtas vienas kito valdymu – tėvo iš tėvo pareigų ne-gali atleisti kaip ir sūnaus.“

Išlaikyti giminei

Seniausiam šalyje saldainių fab-rikui „Rūta“ vadovaujantis Algir-das Gluodas dirba žmonos senelių įkurtoje įmonėje. Jis neslėpė, kad vadovaujant šeimos verslui proble-mų kyla daugiau nei tradiciniame versle. „Esame trys akcininkai ir mūsų nuomonės būna įvairios“, – atskleidė versli-ninkas.

Pasak A.Gluo-do, siekiant bet kokia kaina išlai-kyti šeimos verslą neretai praranda-ma daug plėtros galimybių. „Mums daug sunkiau nei kitiems saldainių gamintojams, – pasakojo jis. – Tu-rėjome daug progų, į mūsų verslą norėjo ateiti pasaulyje gerai žino-mos labai stiprios įmonės, tačiau visą laiką norėjome savose rankose išlaikyti šeimos verslą.“ Verslinin-

ko nuomone, požiūris, kad „Rūtos“ saldainių fabrikas turi priklausy-ti giminei, šeimai, įsišaknijęs taip giliai, kad dar kelis dešimtmečius jis nedings.

Kovoti dėl kokybės

„Lietuvoje nemanoma, kad reikia palaikyti savus gamintojus ir pirk-ti jų gaminamus produktus, – sakė saldainių fabriko vadovas. – Kai bendravau su Vakarų gamintojais, supratau, kad jie vienareikšmiškai pasitiki savo piliečiais, o pas mus vis dar galioja nuomonė, jog importi-nė prekė yra geresnė nei pagaminta vietoje.“ Tokia nuomonė ir globali-zacijos procesai, leidžiantys į šalies rinką ateiti daugeliui užsienio ga-mintojų, apsunkina šeimos verslų galimybes išlikti.

Tiesa, valdant šeimai priklausan-

tį verslą daug lengviau išlaikyti ver-tybes, bendravimą, ryšius ir kokybę, kuri, pasak A.Gluodo, yra itin svarbi. „Dėl kokybės reikia kariauti kasdien – tada priekyje bus šviesūs horizontai. Ir, žinoma, nusiteikti ilgalaikiam dar-bui“, – patarimus siekiantiesiems sėk-mės dalijo verslininkas.

Namai be dūmų

Kurti verslą šeimoje lengviau nei pavieniui verslininkui, tvirtino ben-drovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Um-brasas: „Tavimi pasitiki, šeimos na-riui gali užversti daugiau darbo nei samdomam darbuotojui ir žinai, kad

jis padarys jį taip, kaip reikia. Šei-mos nariai, esant sunkiam metui, dėl bendro tikslo gali padirbėti ir nemokamai.“

Pasak pašnekovo, šeimos verslas neturėtų skirtis nuo įprasto, tačiau skirtybių yra. Viena jų – konfl iktai namie neretai perkeliami į darbo sritį. „Nėra namų be dūmų, o kartais tie dūmai persikelia ir į verslą. Tai nėra labai gerai“, – tikino jis.

„Šeimyniniame versle susiklosto savotiški jame veikiančių subjek-tų, jeigu jie yra vienos šeimos na-riai, santykiai. Pavyzdžiui, tradicinis patriarchalinis šeimos verslas: tė-vas – direktorius, motina – persona-

lo direktorė, vienas vaikas – rinko-daros direktorius, o kitas – gamybos. Mano nuomone, tokį verslą sunku suvaldyti, jeigu šeimoje nėra tradici-jų“, – argumentavo G.Umbrasas.

Nėra karjeros galimybių

Pasak specia-listo, neretai to-kiuose versluose pagal hierarchi-ją žemesnes pa-reigas einantys asmenys netiki karjeros galimy-be. „Turiu gerą

pavyzdį – žmogų, kuris 3–4 metus padirbęs šeimos įmonėje išėjo vado-vauti į kitą įmonę, ten greitai iškilo ir padarė didelę karjerą. Kai jo klausėme, kodėl jis paliko šeimos įmonę, vyras sakė, kad nematė karjeros galimybės, nes aukštesnes pareigas ėjo giminai-čiai“, – pasakojo „Ekonominių kon-sultacijų ir tyrimų“ direktorius.

Vaikai nenori tęsti

Specialistas pasakojo, kad šeimos verslai jam primena draugų kuria-mą verslą. „Kurį laiką tokie verslai sėkmingai plėtojami, bet po kelerių metų, kai atsiranda ką dalyti, savi-ninkų interesai pradeda nesutapti ir verslai byra. Žmonės kartu pragyve-na kelias dešimtis metų, paskui nu-sprendžia skirtis ir verslas kenčia“, – pasakojo G.Umbrasas.

Anot jo, norint sėkmingai val-dyti šeimos verslą pirmiausia rei-kia galvoti apie santykius šeimoje, mat nebūtinai lyderio vaidmuo na-muose užtikrina lyderio poziciją ir versle. Be to, tvirtino G.Umbrasas, perduoti šeimos verslą iš kartos į kartą itin sunku. „Pasirodo, po 20–30 metų sėkmingo verslo valdymo šeimos nariai, rengiami verslą per-imti, nebūtinai jo nori ir nebūtinai moka tuo verslu užsiimti“, – sakė pašnekovas.

Sunkiausia slėpti emocijas

Pasak konsultacinės įmonės „Žmogaus studijų centras“ vado-vo Gintaro Chomentausko, šeimos verslas sudėtingas dėl to, kad, be su-tuoktinių, pradėjusių bendrą veik-lą, versle dalyvauja ir kiti žmonės, emociškai neprisirišę prie šeimos. „Sutuoktiniams yra savaime su-prantama, kad tam tikru momentu reikia susiveržti diržus ir padirbėti dėl ateities, o samdomas darbuoto-jas tai mato visai kitaip. Pavyzdžiui, kad šeima spaudžia darbuotojus vien siekdama sau naudos“, – ko-mentavo specialistas ir pabrėžė, kad dirbdami šeimai priklausančiame versle darbuotojai linkę abejoti dėl paskatinimų teisingumo, taip pat jaučiasi nesaugiai ir mano, kad jų ateitis priklauso nuo šeimos san-tykių raidos.

G.Chomentauskas pasakojo, kad šeimos santykiai verslui daro mil-žinišką įtaką. „Įtampą, kovas tarp sutuoktinių, blogą jų nuotaiką dar-buotojai lengvai pastebi, – tvirtino jis. – Kartais į konfl iktą įtraukiami ir darbuotojai. Emocijas, nesusijusias su verslu, palikti namie –sunkiausias dalykas šeimos versle.“

ekonomika.lt

Aktualijos

G.Chomentauskas: „Įtampą, kovas tarp sutuok-tinių, blogą jų nuotaiką darbuotojai lengvai pastebi. Emocijas, nesusijusias su verslu, palikti namie – sunkiausias dalykas šeimos versle.“

FAKTAI: šeimos verslas

Didelės pasaulio įmonės, tokios kaip „Fiat Group“,

BMW, „L‘Oreal“, „Heineken“, „Porsche“, „Benneton Group“, yra įkurtos ir valdomos šeimų.

Viena seniausių pasaulyje šeimos kompanijų – Japo-

nijoje veikianti „Kongo Gumi“ – skaičiuoja daugiau nei 40 kartų. Ji užsiima šventyklų statybomis.

Kompanija „Wal-Mart Sto-res“, įkurta prieš kelis de-

šimtmečius, laikoma didžiausiu pasaulyje šeimos verslu.

Šeimos verslai dažniausiai yra nedideli ir auga lėtai – norint sparčiai plėstis, tenka ieškoti investuotojų partnerių iš šalies ir atsisakyti šeimos verslo idėjos. Scanpix nuotraukos

Giminė ir/ar verslasSenas lietuviškas priežodis byloja, kad su draugais ir artimaisiais turėti fi nansinių reikalų negalima – draugų nebeliks, o šeima iširs.

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Tai, kad mūsų vandens telkiniai teršiami, nėra didelė naujiena nei aplinkosaugininkams, nei sąmoningesniems piliečiams. Tačiau praeitą ketvirtadienį poilsiautojų akyse Bridvaišio ežere (Kelmės r.) atsivėręs srutotekis pribloškė visus.

Nijolė Petrošiūtė

9 psl.

Į ežerą tekino ir srutas, ir fekalijas

Moters pasaulis

15 psl.

Gelmių pasaulio suviliota

16 psl.

Įsibėgėja uogienių virimo sezonas

Pasieniečiai gesino įžūlauskontrabandininko automobilį

Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietu-vos vaisių ir daržovių au-gintojai rizikuoja negauti Europos Sąjungos para-mos.

Albinas Čaplikas

Birželį atlikta apklausa paro-dė, kad lietuvių pomėgis iš vasaros gėrybių virti uogie-nes, o rudenį ar žiemą jomis smaližiauti išlieka labai po-puliarus. Kas antras lietuvis (54 proc.) teigia, kad verda uogienes. Tačiau dietologai perspėja, kad cukrus ir sal-dūs patiekalai, tarp jų ir uo-gienės, yra sveikos mitybos piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad juos rekomen-duojama valgyti rečiau.

Nenoras kooperuotis Nenoras kooperuotis atsieina brangiaiatsieina brangiai

14 psl.

Prieblandos Gimtasis kraštas

13 psl.

Bažnyčia – zanavykų krašto pažiba

Už Kudirkos Naumiesčio bažnyčią ir visą baroko ar-chitektūros ansamblį turi-me būti dėkingi basųjų kar-melitų vienuoliams.

Lilija Valatkienė

Ignalinos pasieniečiai kon-trabandines cigaretes ga-benusio švenčioniškio auto-mobilį stabdė panaudodami tarnybinį ginklą. Vairuotojas nesuvaldė mašinos, „Audi 100 Avant“ nulėkė nuo kelio ir užsidegė, o pareigūnams teko išsitraukti gesintuvus ir šį turtą gelbėti.

„Kartą paragavęs, negalisustoti“ – šis posakislabai tinka tiems, kuriebent kartą buvo panėrę įvandens telkinių gilumą.

Eglė Valionienė