2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis • Nr. 28 (9151) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Kitas VL numeris išeis šeštadienį, balandžio 14 d.

• Žodis gydo. Tuo nesunku įsiti-kinti bendraujant su Filomena Tau-nyte. Daktarės Filomenos „skiepai“ lietuvius gelbsti nuo pesimizmo, naivumo ir sunkių ligų.

• Pasitikdami gražiausią pa-vasario šventę, apie Velykas, jų papročius ir mūsų gyvenimo ver-tybes kalbėjomės su profesoriumi etnologu Libertu Klimka.

• Kažkada povai išdidžiai žings-niuodavo tik po didikų dvarus ir puošdavo jų kiemus, o šiandien juos gali auginti kiekvienas norintis.

• Per Šv. Velykas ne tik margin-sime ar ridensime kiaušinius, bet ir sočiai jų prisivalgysime. Ar kiaušiniai gali mums pakenkti?

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 7 p.

SVEIKATA, 23 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Baigiasi vienas brangiausių Lie-tuvos istorijoje šildymo sezonų. Ta-čiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šil-dymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tik rųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis gyventojų už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažin-ti. Gal atsipeikėsime ir pasuksime jų pramintais takais?

Neišeina sutaupyti

Savame kieme pranašas nebūsi, to-dėl pasitelkiami ekspertai iš užsienio. Atlikusi tyrimą, Didžiosios Britani-jos konsultacinė kompanija „Oxera“ padarė išvadą, kad palyginus lietuvių išlaidas šildymui su jų gaunamomis pajamomis, būstui šildyti jie išleidžia santykinai didžiausią gaunamų paja-mų dalį Europos Sąjungoje.

Vyriausybė nepriima svarbių energetinių sprendimų, tad už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje.

Nukelta į 2 p.

Sumažinti šildymo kainas trūksta tik proto

Vaistažolės – specifi nė kultūra, kuriai užauginti ir nuimti reikia daug rankų darbo, o technikai įsigyti – nemažai investicijų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Palyginus lietuvių išlaidas šildymui su jų gaunamomis pajamomis matyti, kad būstui šildyti jie išleidžia santykinai didžiausią gaunamų pajamų dalį Europos Sąjungoje. fotodiena.lt nuotrauka

Esame ubagų tauta. Brežnevo laikais ugdyti tėveliai ir jų vaikai, dar nepradėję karjeros, jau laukia pensijos arba pašalpų. Jei norime gerai gyventi, turime sau pasakyti: „Esu lietuvis ir gyvensiu taip, kad mano vaikai galėtų didžiuotis.“

Nereguliuojama žvejyba tinkliniais įrankiais yra viena iš svarbiausių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių, todėl prekybai jais gali būti taikomi griežti apribojimai.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Daiva ŠalcVL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt

Ūkininkų teigimu, vaistažolinin-kystė nėra lengvas ar labai pelningas verslas: gerokai pigesni iš Lenkijos ir kitų šalių įvežami vaistiniai augalai nurungia lietuviškus, valstybės do-

tacijos per menkos, o perspektyvų išgyventi augintojams – nedaug. Vis dėlto valdžios vyrai kalba priešingai. Anot jų, auginti vaistažoles perspek-tyvu, nes lietuviška žaliava domisi užsienio supirkėjai, be to, ūkininkus remia valstybė.

Nukelta į 3 p.

Valdininkai ragina žemdirbius imtis vaistažolių verslo, tačiau jų augintojai tvirtina, kad dabartinė šalies rinka tam nepalanki.

Apie tai – 4 p.

Vaistinių augalų verslas lengvas vien teoriškai

Apie tai – 20 p.

2 2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151)Valstiečių laikraštis

Tačiau ir be šios išvados žinome, kodėl taip yra. Labai daug žmonių Lietuvoje gyvena senuose, nereno-vuotuose daugiabučiuose, kuriems 2–3 kartus reikia daugiau šilumos nei gyvenantiems naujos statybos ar apšiltintuose namuose. Kita prie-žastis – dauguma vartotojų negali reguliuoti šilumos suvartojimo, t. y. negali šildytis pagal galimybes. Kar-tais net kyla baimė, kad radiatoriai neatlaikys karščio ir sprogs, tačiau temperatūros pats žmogus suma-žinti negali.

Mokame nevienodai

Prieniškiai, anykštėnai, šalčinin-kiečiai ir dar keliolikos savivaldybių gyventojai gali pavydėti penktada-liui savivaldybių gyventojų, kurių piniginės dėl mokesčių už šildy-mą nenukentėjo. Taigi pavydėkime Ignalinos, Molėtų, Tauragės, Radvi-liškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažei-kių, Kretingos, Lazdijų, Švenčio-nių, Kelmės, Šilutės ir Plungės sa-vivaldybėms, kurios būstams šildyti naudoja vis daugiau (63–100 proc.) biokuro (Molėtų savivaldybė – 100 proc., Ignalinos – 99 proc.). Kiek jie mokės už šildymą besi-baigiant jo sezonui? Minėtų savi-valdybių gyventojai už būsto šil-dymą balandį mokės nuo 20,23 iki 25,85 ct už 1 kWh su PVM.

Labiausiai pinigines palengvino Prienų, Anykščių, Trakų, Pakruojo

ir Joniškio gyventojai – nuo 33,7 iki 34,72 ct už 1 kWh. Tik 1–2 ct mažiau mokėjo Alytaus, Šalčininkų, Kauno, Druskininkų, Vilkaviškio ir Telšių šilumos vartotojai. Šiai grupei reikia priskirti ir po 76 proc. bioku-ro naudojančius Biržus bei Skuodą, tačiau tai – tik laikinos išimtys.

Perspektyvos nelinksmos

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Val-das Lukoševičius teigė, kad 80 proc. šalies gyventojų, kurie šildymui dau-giausia naudoja gamtines dujas, kitą sezoną laukia dar didesnis išbandy-mas. Ir melskimės, kad žydai su per-sais (iraniečiais) nesumanytų vieni kitų apšaudyti raketomis. Naujas karo židi-

nys kaipmat pašokdintų naftos ir dujų kainas pasaulinėje rinkoje, taigi ir Prie-nuose, Šalčininkuose bei kitose nepasi-ruošusiose žiemai savivaldybėse.

„Gamtinių dujų kaina šilumos kainos struktūroje sudaro apie 70 proc. Taigi jei dujos brangtų 20–30 proc., šildymo sąskaitos padidėtų per

10 proc.“, – skaičiavo V.Lukoševičius.Ką daryti?

Išeitis – naudoti biokurą

„Kad ir kaip svarstytume, yra tik dvi galimybės sumažinti šildymo kai-nas. Reikia naudoti daugiau biokuro ir apšiltinti daugiabučius namus“, – be užuolankų kalbėjo Lietuv os šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) preziden-tas Vytautas Stasiūnas. Pastarosiomis dienomis siūloma grįžti prie ekono-misto Raimondo Kuodžio pasiūlymo gyvenamuosius namus renovuoti tik valstybės lėšomis. Tačiau ne tik Vy-riausybė, bet ir kai kurie gyventojai labai agresyviai vertina namų apšilti-nimo idėją. V.Stasiūnas sakė nesuvo-kiantis kai kurių žmonių užsispyrimo nepripažinti faktų.

Pasvarstykime. Lyg ir logiška: jei kuro kaina kils (o tai labai tikėtina), vertėtų jau dabar priimti sprendimą dėl namų renovacijos. Žinoma, galime diskutuoti apie problemas, su kurio-mis susidurtume. Pavyzdžiui, kritikai pradeda aptarinėti namų apšiltinimo darbų kokybę ir darbų atlikėjų atsa-

komybę. Tačiau tai – tik menka bėda, nes juos galima griežčiau kontroliuo-ti. Nebus sunku rasti ir svertų, kaip pažaboti biokuro kainas padidėjus jo paklausai. Niekas ir neslepia, kad per paskutinius 10 metų biomasės kaina išaugo daugiau nei tris kartus. Tačiau kitų rūšių kuras brango sparčiau. Da-bar naudojantys biokurą siūlo įsteigti biokuro biržą, kad visi miškų savinin-kai galėtų parduoti biomasę. Išaugtų konkurencija, kainos sumažėtų arba taip sparčiai nekiltų.

Alternatyvų yra

Verta atkreipti dėmesį ir į kitus pa-pildomus pasiūlymus. Elektrėnų sa-vivaldybės meras, Lietuvos savivaldy-bių asociacijos Energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis teigė, kad labai svarbu būstuose įvesti indi-vidualią apskaitą. Brangiai kainuoja, bet reikia. Tada būtų galima daugiau sutaupyti, tačiau jei sienos bus kiau-ros, skaitiklių įvedimas – beprasmiš-kas lėšų švaistymas.

„Visos priemonės turi būti kom-pleksinės. Kitaip nesulauksime nau-dos, nusivilsime ir sužlugdysime ge-rus sumanymus“, – sakė K.Vaitukaitis. Šiauliai baigia statyti kogeneracinę elektrinę. Tai – taip pat viena iš gali-mybių sutaupyti.

Yra racionalus pasiūlymas – šilu-mai gaminti naudoti daugiau šiaudų. Šiuo metu šiaudus šildymui naudo-ja tik ūkininkai, tiesa, ir verslininkai jau susidomėjo šia verslo niša. Medžio granulių gamintojai pradeda gamin-ti ir šiaudų granules, tačiau šį kurą jie eksportuoja. Šiaudų granulių kaina, palyginti su medžio granulių kaina, mažesnė apie 70 proc., o kaloringu-mas mažesnis tik apie 20 proc., taigi šiaudų granulėmis kūrenti apsimoka.

LŠTA duomenimis, biokuru 2020 m. kūrensime apie 1,5 mln. t naftos ekvivalentu, o biokuro ište-kliai – per 2 mln. t. Taigi visų gali-mybių neišnaudojame.

Aktualijos

Gamtinių dujų kaina šilumos kainos struktūroje sudaro apie 70 proc. Taigi jei dujos brangtų 20–30 proc., šildymo sąskaitos kitą sezoną padidėtų per 10 proc.

Žmonės pritaria, kai mato realius pasikeitimusBronis Ropė, Ignalinos savivaldybės meras

Ignalinos savivaldybė baigia darbus vi-suose savivaldybės miesteliuose. 2014 m. sezoną pasitiksime visiškai atsinauji-nę, apšiltinę namus. Pavyzdžiui, arti-miausiu metu baigsime darbus Dūkš-te, nebeliks nuostolių šilumos traso-se. Pernai šiame miestelyje pastatėme saulės baterijas, taigi vasarą vanduo kaitinamas naudojant saulės energiją.Kuriame programą, pagal kurią jau šį-met pradėsime, o 2013 m. baigsime re-novuoti 50 gyvenamųjų namų. Beje, 50 proc. lėšų skirs gyventojai. Tačiau kad žmonėms nebūtų rūpesčių, šią sumą pasiskolins savivaldybė, o gy-ventojai savo pačių apsisprendimu pa-skolą grąžins per 10–20 metų. Tačiau labai svarbu, kad žmonės šio grąžini-mo net nepajus, nes modernizavus na-mus šildymo kaina sumažės 15 proc., nors iš tos sumos bus atskaičiuojama paskola. Tokiems projektams žmonės pritaria, nes mato realius pasikeiti-mus. Pavyzdžiui, pernai baigėme keis-ti visas šilumos trasas ir šiuo požiūriu Ignalina bus atsinaujinęs miestas. Visus darbus atlikome savo iniciatyva, pri-taikę paramos mechanizmus bei eko-nominę logiką. Apsimokėjo taip elgtis.

Sumažinti šildymo kainas trūksta tik proto

Atkelta iš 1 p.

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje be PVM, 2009–2012 m.

Dauguma žmonių, negalėdami reguliuoti šilumos suvartojimo savo būste, priversti daug mokėti už šildymą. Petro Malūko nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė grąžino Seimui pakartoti-nai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Šalies vado-vės teigimu, įstatymo pataisos atveria kelią Regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle.

Pasak Prezidentės, įsigaliojus šioms pataisoms, išaugtų atliekų tvarkymo kaina, turtingieji mo-kėtų mažiau, o sąžiningi žmonės turėtų mokėti už visus. Kaina už šiukšlių išvežimą ypač pabrang-tų daugiabučių gyventojams.

„Šios pataisos siūlo sukurti „ru-bikoninį“ šilumos ūkio variantą ir sudaro sąlygas monopolininkui piktnaudžiauti kainomis už atlie-kų tvarkymą. Gyventojai už atliekų išvežimą mokės brangiau, o savi-valdybės bus bejėgės juos apgin-ti. Šalies žmonės jau nukentėjo nuo monopolininkų savivalės ši-lumos ūkyje“, – pabrėžė Prezidentė D.Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, išstūmus sa-vivaldybių įmones ir privatizavus atliekų tvarkymo sektorių, šalies žmonės taptų privatininkų įkai-tais, nes sąvartynų eksploatavimas ir šiukšlių išvežimo paslaugos bus orientuotos ne į gyventojų porei-kius, o į pelną.

Pasaulinė praktika rodo, kad privačių sąvartynų tvarkymas kai-nuoja dvigubai brangiau. Marijam-polėje, kur sąvartyną eksploatuoja privatus operatorius, atliekų tvar-kymo paslaugos yra brangiausios Lietuvoje.

Savivaldybių asociacijos Prezi-dentei adresuotame laiške taip pat pabrėžiama, kad įsigaliojus šioms pataisoms atliekų tvarkymo pa-slaugos gyventojams gerokai pa-brangtų.

Valstybės vadovės teigimu, vie-šasis interesas turi būti apgintas. Negalima leisti, kad atliekų tvar-kymas būtų monopolizuotas, o gy-ventojai patirtų ekonominių, socia-linių ir ekologinių nuostolių. Todėl regioniniai atliekų tvarkymo cen-trai turi išlikti savivaldybių nuo-savybė, negali būti privatizuota jų vykdoma ūkinė veikla ar jie išardyti dėl formalių reikalavimų.

Eltos inf.

Grąžino tobulinti įstatymopataisas

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

32012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 213)

Italai supirkinės ramunėles

Lietuvos agrarinių ir miškų moks-lų centro Sodininkystės ir daržinin-kystės instituto Daržininkystės tech-nologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius įsitikinęs, kad vaistažolių auginimas gali būti patraukli niša Lietuvos žemdirbiams. „Dvejus me-tus bendradarbiaujame su partne-riais iš Italijos, norinčiais mūsų šalyje auginti vaistines ramunes. Pernai jie jau supirko 10 ha plote užaugintas ramunes, šiemet žada daryti tą patį. Tiesa, nei patvirtinimo, nei sutarties su jais dar neturime, tačiau keli ūki-ninkai iš Kauno ir Kaišiadorių rajonų yra pasiryžę ramunių auginimo plo-tą padidinti iki 100 ha“, – pasakojo V.Zalatorius. Surinktas vaistines ra-munes reikia išdžiovinti tą pačią die-ną, kad šios nesušustų, tačiau šalyje yra tik kelios džiovyklos.

„Viena yra Pagėgių rajone, ten šiuo metu buriasi vaistažolių augin-tojų grupė. Tokie sambūriai, kai visas kaimas augina vaistažoles, yra labai perspektyvūs, jie gali gauti valstybės paramą“, – tvirtino jis.

Kitąmet italai Lietuvoje ketina statyti naują džiovyklą, o kol kas su-pirkinės tik džiovintą žaliavą. Už 1 kg išdžiovintų ramunėlių žiedų jie siūlo 4–4,5 euro (13,8–15,5 Lt). Iš hektaro galima gauti 0,5–1 tonos sausos ža-liavos, taigi, gauti iki 4 500 eurų (apie 15,5 tūkst. Lt) pajamų. „Mano many-mu, tai labai geros kainos. Vietiniai supirkėjai už tiek pat moka mažiau, nes pigesnės žaliavos įsiveža iš aplin-kinių valstybių, pirmiausia – Lenki-jos“, – kalbėjo V.Zalatorius.

Žemės ūkio ministerijos Auga-lininkystės skyriaus vyriausiojo spe-cialisto Vaclovo Dzienos nuomone, turint užtikrintą vaistinių augalų re-alizavimo rinką, galima pragyventi ir iš vaistažolių auginimo, juolab kad už vaistažoles, kaip ir kitas kultūras, gali-ma gauti tiesiogines išmokas iš vals-tybės. „Šiemet už hektarą skiriama 70 Lt daugiau nei pernai – 413 Lt. Išmokos už ekologiškai auginamas

vaistažoles nekito – 1 688 Lt už hek-tarą. Ūkininkai taip pat gali pasinau-doti Kaimo plėtros programos prie-monių parama, pavyzdžiui, džiovyklai įsigyti“, – teigė jis.

Augintojai nusivylę

Lietuvoje vaistinių augalų arbatos sparčiai populiarėja, tačiau vaistažo-lininkyste jau ne vienus metus užsii-mantys ūkininkai nedžiūgauja. Pasak jų, dabartinė vaistažolių rinka nėra pa-lanki šalies vaistinių augalų auginto-jams. „Duok Dieve, jeigu italai atsiveš savo techniką ir pastatys džiovyklą, nes

šiuo metu vaistažolių verslas Lietuvoje yra žlugęs. Prieš penkerius metus kur-dama ūkį galvojau, kad vaistažolės yra geras verslas, šiuo metu esu juo nusi-vylusi“, – neslėpė ekologinį vaistažolių ūkį turinti Audronė Kabelienė.

„Man neapsimoka supirkėjams atiduoti vaistažolių tokiomis kaino-mis, kuriomis jie jas perka iš Lenkijos ar kitų šalių augintojų. UAB „Šven-čionių vaistažolių“ siūlomos kainos yra tikras pasityčiojimas, pavyzdžiui, už medetkų žiedų kilogramą jie siū-lo 9 Lt, o juk parduotuvėje vaistažo-lės yra brangios“, – aiškino moteris. A.Kabelienė užaugintas medetkas ir

ramunėles parduoda žinomai žoli-ninkei Jadvygai Balvočiūtei. Kiek ji moka už kilogramą vaistažolių, mo-teris neatskleidžia, tačiau neslepia, kad gerokai brangiau. „Nuostolių nepati-riu, tačiau ir nelobstu – kiek įdedu į verslą, tiek ir atsiimu pardavusi vais-tažoles“, – tvirtino ūkininkė.

Jau šešiolika metų gyvuojančio žemės ūkio kooperatyvo „Tėviškės žolynai“ vadovė Sigutė Stančikie-nė pripažino, kad šiuo metu išsilai-kyti vaistinių augalų rinkoje neleng-va. „Vaistažolių auginimas yra labai kruopštus, atsakingas, bet nedėkingas darbas. Prekyba šiuo metu sustojusi, dirbame sukandę dantis. Nepatarčiau kitiems žmonėms imtis vaistažolių verslo, tai daugiau yra entuziastų už-siėmimas“, – teigė S.Stančikienė.

Specialistų nuomonės skirtingos

Daugelis vietinių vaistažolių au-gintojų kaip grėsmę verslui įvardija vaistinių augalų importą. Vadinasi, vaistažolės mūsų šalyje yra paklau-sios, tad šis verslas yra perspektyvus, įsitikinusi Vytauto Didžiojo univer-

siteto Kauno botanikos sodo Vaisti-nių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskie-nė. „Mes įsivežame daugiau kaip 65 proc. vaistinės žaliavos, kurią per-dirba farmacijos, maisto ir kosmeti-kos pramonė. Tai rodo, kad vaista-žolininkystė Lietuvoje perspektyvi ir tam yra susidariusi palanki demo-grafi nė situacija“, – aiškino ji.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos la-boratorijos mokslo darbuotoja Birutė Karpavičienė mano priešingai. Anot jos, vaistažolininkystė nėra toks vers-las, kuris duotų svaresnį pelną. „Vais-tažolių auginti Lietuvoje paprasčiau-siai neapsimoka, ypač tiems, kurie tik užaugina jas ir parduoda kaip žalia-vą perdirbti. Vaistinių augalų supirki-mo kainos labai žemos, uždirbti gali nebent tie ūkiai, kurie užaugina di-delius kiekius vaistažolių arba patys žaliavą perdirba, tačiau tokių Lietu-voje – vienetai“, – teigė ji. Pirmaisiais nepriklausomybės metais žmonės en-tuziastingai ėmėsi šio verslo, tačiau neįvertino, kad vaistažolės – speci-fi nė kultūra, kuriai užauginti ir nu-imti reikia daug rankų darbo, o tech-nikai įsigyti – nemažai investicijų. „Tiesa, ūkiai gali gauti išmokas, ta-čiau tai nedidelė parama. Net jeigu žmonės nuspręstų mažais kiekiais au-ginti paklausiausias vaistažoles – ra-munėles, melisas, šalavijus, mėtas, me-detkas, jie neišgyventų“, – neabejojo B.Karpavičienė.

Rizikinga, tačiau gali atsipirktiSaulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius

Vienos vaistinių augalų perdirbimo įmonės savininkas viešai teigė, kad jis yra tiesiog priverstas pirkti iš kitų valstybių atvežtas vaistažoles, nes vietiniai ūkininkai jų užaugina nepakankamai. Tai rodo, kad vaistažolininkystė mūsų šalyje yra dar ne-užpildyta niša. Kita vertus, tenka pripažinti, kad vaistinių augalų rinka Lietuvoje dar tik formuojasi, nesukurta aiškių tradicijų. Vaistažolių auginimas yra specifi nis verslas: negali vienodomis sąlygomis auginti, skinti ir laikyti visų vaistažolių, tad rizikuoji, kad turima technika netiks pasirinktam vaistiniam augalui ir teks papildomai investuoti. Bet, kaip sakoma, kur rizikos daugiau, ten ir pajamos didesnės.

Pilnatis.Saulė teka 6.37, leidžiasi 20.06.

RytojŠiandien Poryt

Velykų savaitgalį slėgis išliks žemas, vis pasirodys kritulių, daugiausia šlapdribos ir sniego. Vyraus šiaurės vakarų vėjas, tad išliks vidutiniškai šalta. Naktimis orai at-šals, termometro stulpelis rodys gerokai žemiau 0, o dienomis vargu ar bepakils iki 5 laipsnių šilumos. Tačiau šalčiai jau kitą savaitę pamažu ims trauktis.

Šeštadienį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, prognozuojami krituliai. Dieną bus 4–9 laipsniai šilumos.

Sekmadienio naktį šiauriniuose rajonuose laikysis nulinė temperatūra, gali pa-snigti. Dieną bus apie 1–3 laipsnius šilumos, daug kur galima šlapdriba.

Pirmadienio naktį pašals, vietomis net iki 7 laipsnių šalčio. Dieną turėtų būti gied ra ir pasirodyti saulė, kritulių nelaukiama. Oro temperatūra pakils iki 3–5 laips-nių šilumos. VL inf.

Dieną: +1 +3° Dieną: +3 +5°

Naktį: -1 -7°Naktį: -1 -6°

Dieną: +4 +9°

Naktį: -1 -6°

Lietuvos natūraliose augavie-tėse surenkama vidutiniškai 85 t vaistinės augalinės žaliavos. Tai sudaro 29 proc. visos perdirba-mos žaliavos Lietuvoje per me-tus. Pramoniniu būdu vaistažo-lės auginamos 4 000 ha plote. Tai sudaro tik 4–6 proc. visos šalyje perdirbamos žaliavos. Dažniau-siai Lietuvoje auginamos rausva-žiedės ežiuolės, vaistinės ramu-nės, paprastosios sukatžolės, pi-pirmėtės, vaistinės melisos, vais-tiniai čiobreliai, vaistiniai šalavijai, vaistiniai valerijonai.

Atkelta iš 1 p.

Vaistinių augalų verslas lengvas vien teoriškai

Už vaistažoles, kaip ir kitas kultūras, galima gauti tiesiogines išmokas iš valstybės, tačiau tai yra nedidelė parama.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ar palaikote naujos atominės elektrinės statybų projektą?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip. Manau, Lietuvai naujos atominės elektrinės reikia.

Palaikau, bet matau šiame projekte

nemažai trūkumų.

Manau, kad galima išsiversti ir be tokio brangaus projekto.

Nepalaikau. Šis projektas Lietuvai

nenaudingas.

22 proc.

62 proc.

15 proc.

1 proc.

Dėl intensyvios žemdirbystės ir žemės ūkio paskirties sklypų trūkumo derlinguose rajonuose plėstis norintys ūkininkai privers-ti ūkį plėtoti mažiau derlingose žemėse.

Pasak tokią analizę atlikusios že-mės ūkio paskirties nekilnojamojo

turto valdymo įmonės „Agro MT“ direktoriaus Mariaus Žutauto, šian-dien paklausa tokia didelė, kad įsi-gyti žemės ūkio paskirties sklypą Kėdainių ir kituose derlinguose rajonuose yra ypač sudėtinga, nes parduodami sklypai yra mažo plo-to arba jų kainos gerokai viršija rin-kos kainas.

„Plėtra į rajonus, kuriuose žemės derlingumas yra mažesnis, negaran-tuoja greito investicijų atsipirkimo, tačiau ilgu laikotarpiu ši plėtra duos daugiau fi nansinės naudos nei išsva-joto sklypo, tarkime, Kėdainiuose, laukimas“, – sakė M.Žutautas.

Eltos inf.

Priversti plėstis į mažiau derlingus rajonus

4 2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151)Valstiečių laikraštis

Daiva Norkienė

„Nori nenori, esam ubagų tauta, ir velniškai atsilikusi“, – taip vakar sakė vienas žinomiausių Lietuvos istori-kų, nesutikęs skaitytojams atskleisti pavardės. Profesoriaus teigimu, jam labai skauda dėl Lietuvos, ir dar la-biau skaudės, jei saviškiai apkaltins jį tautos žeminimu. „Bet negaliu sakyti, kad sergame tik sloga, kai iš tiesų – plaučių uždegimas“, – paaiškino jis.

Kaip mes dirbame, kaip elgia-mės? Kaip necivilizuoti. Juk dažnas lietuvis – ir tinginys, ir vagis. Ir to nepaneigsi, tai nulemta istoriškai. Jei mūsų seneliai ir proseneliai įkalė vyresniajai kartai, kad norint turė-ti reikia labai daug ir sunkiai dirbti arba gerai galvoti, tai ir dirba iki de-vinto prakaito nebent šiuolaikiniai... pensininkai. O juos keikiame, kad neužleidžia vietos jaunimui.

Brežnevo laikais ugdyti tėveliai ir jų vaikai, dar nepradėję karjeros, jau laukia pensijos. Arba socialinės pa-šalpos, nedarbingumo nustatymo... Ir nuoširdžiai pavydi tiems, kurie regu-liariai gauna išmokas. Sako, kad jiems gerai, nes gali nedirbti, o gauti.

Viskas būtų puiku, jei tie ne dirbti, o imti norintys lietuviai būtų garsiojo Rokfelerio palikuonys ar bent pakan-kamai gabūs jo pasekėjai. Juk net ir Rokfeleris kartą pasakė, kad jam labai gaila žmonių, kurie triūsia tiek daug, kad neturi laiko... užsidirbti pinigų. Kai kurie gyvena, kad dirbtų, o pakliu-vę į rutiną tik sukasi užburtam rate.

Tačiau alternatyvos nėra: jei ne-nori eikvoti raumenų jėgos, privalai gerai pasukti galvą. Ir, žinoma, ji ne-turėtų būti tik dangtis, kad neprilytų į pilvą. Reikia smegenų. Tiesa, protų mes turime! Tiek, kad net ekspor-tuojame: užsieniečiai mielai graibsto Lietuvos sveikatos mokslų universi-tete ar Vilniaus kolegijoje parengtus medikus, inžinierius, mokslininkus. Mūsų aukštosios mokyklos išugdo tiek protų, kad ir vietos verslininkai juos mielai priima... šluoti grindų, dirbti suvirintojais, pardavėjais, sek-retorėmis. Dirbau aukštojoje moky-kloje, bendravau ir su verslininkais, ir su mokslininkais – žinau. Lietu-va per Nepriklausomybę parengė tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių

jaunuolių, kad jais „aprūpino“ pusę užsienio ir išpaikino darbdavius: pamėgink dabar tapti, pavyzdžiui, klestinčios įmonės valytoja, jei ne-moki dviejų užsienio kalbų ir neturi aukštojo mokslo diplomo!

O kodėl mokslininkai tik tūp-čioja vietoje, vis rengdami konsulta-cijas ir pasitarimus su verslininkais, vis klausinėdami, kokių šiems spe-cialistų reikia, kad absolventais ga-lėtų užimti įgytą kvalifi kaciją atitin-kančią darbo vietą? Ir svaigsta apie galimybę sukurti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje paklausią intelekti-nę nuosavybę bei džiaugiasi vienu kitu pasauliniu patentu. Kas iš tų patentų, jei beveik niekas nesusido-

mi ir mūsų išradimų neperka? Kad taptume aukštųjų technologijų ša-limi, turime investuoti milžiniškas lėšas šioms technologijoms vystyti, prototipams sukurti, patentuoti ir reklamuoti. Nei Lietuvos universi-tetai, nei patys mokslininkai tokių pinigų neturi. O verslo nesudominsi idėja, kol nepakiši jam panosėn ga-minio prototipo ir neparodysi, kaip jis veiks, kuo jis naudingas, kiek gali kainuoti gamyba ir ar atsipirks. Tai-gi proto mes turime, o pinigų – ne. Ką tai reiškia? Tik tiek, kiek „užšif-ruota“ tėvų ir senelių posakyje, kad „biednas todėl, kad durnas, o dur-nas todėl, kad biednas“. Tik nepy-kite – ir čia velniškai neskani tiesa. Lietuvos edukologijos universite-

to lektorė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad kaime gyvenantys vaikai penkis kartus rečiau nei miestiečiai įgyja aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavi-nimą. Taigi ir liks durni, nes biedni, o po to – atvirkščiai?

Mūsų kalbintas istorikas pabrė-žė, kad per visą savo raidos istoriją tauta daugiausia (palyginti su kito-mis pasaulio valstybėmis) buvo pa-siekusi tarpukariu. Ir tikrai ne dabar, kai save išdidžiai vadiname aukštų-jų technologijų, Europos Sąjungos, NATO šalimi.

Esame ne tik Europos provin-cija, bet ir mažiausiai išsivysčiusi valstybė tarp savo kaimynių. Pras-čiau tik Baltarusijai, kuriai negelbs-

ti net rusiškų investicijų injekcijos. Ir čia, anot istoriko, galime kaltinti tik savo šaknis. Bene vėliausiai Eu-ropoje (tik XVI a.) įvykdėme že-mės ūkio – vadinamąją valakų refor-mą, vietoje pamiškėse išsibarsčiusių sklypelių prie kaimų suformavę tai-syklingus trilaukius, kuriuose buvo galima taikyti sėjomainą ir gau-ti triskart didesnius derlius nei iki tol. Vokiečiai taip ūkininkavo 800 metų, lenkai – taip pat gerokai seniau nei mes. Feodalizmo, krikš-čionybės atėjimą pergyvenome vėliau nei kitos šalys, ir nors tie perversmai buvo baisūs, jie atnešė pažangą, tad anksčiau tai patyrusios šalys turėjo daugiau laiko išsilaižyti žaizdas.

Esame viena skurdžiausių Eu-ropos visuomenių, todėl net mūsų politika kažkokia iškreipta. Konser-vatoriai niekuo nesiskiria nuo social-demokratų, taigi atrasti tikrąją „kairę“ arba „dešinę“ – sunkiau nei atmazgyti susipynusią virvę. Viskas labai papras-ta: gyvenant amžino „gaisro“, tai yra nepriteklių, sąlygomis tenka nuolat gesinti ten, kur per daug įtampų, trin-ties ir kaista. Jei pamirši pensininkus, jaunas mamas, bedarbius, nelaimėsi rinkimų, neišlaikysi valdžios.

Lietuviai jau nebe pirmus metus kartoja, kad „prie ruso buvo geriau“, o dauguma net neitų ginti Lietuvos. „Visa mūsų istorija ubagiška“, – tei-gė istorikas. Ir jei nebūtų emigravę tiek daug lietuvių, V.Uspaskicho va-dovaujama Darbo partija būtų „paė-musi Seimą“ dar 2008-aisiais. Sako, kad tai įvyks jau šiais metais.

Jei norime gerai gyventi, turi-me dirbti. Gerai dirbti. Permąsty-ti savo istoriją, šviestis, atsinaujinti, kurti idėjas ir galbūt keisti veiklą. Jei sėdėsime ir lauksime, kol kas nors padarys stebuklą, liksime uba-gai. Velykos – pats tinkamiausias metas pakelti galvą, nusikrapštyti nuo akių voratinklius ir sau pasa-kyti: „Esu lietuvis, ir gyvensiu taip, kad mano vaikai galėtų manimi di-džiuotis. Ir mano šalimi.“

Ankstų rytą Marija Magdalietė atėjo pas Jėzaus kapą be vilties sutik-ti prisikėlusį Jėzų, o tik atlikti tai, ko nebuvo padaryta išvakarėse prieš žydų Paschą. Atėjusi ji pamatė tuščią kapą ir šią žinią pranešė Jėzaus mokiniams. Tai išgirdę, prie tuščio kapo nuskubė-jo du Jėzaus mokiniai. Jonas aplenkė Petrą ir pirmasis pamatė tuščią kapo rūsį bei numestas drobules.

Jonas pirmasis įtikėjo, kad jo mylimas Mokytojas tikrai prisikėlė. Marija Magdalietė, pamačiusi tuščią kapą, mąstė, jog kažkas paėmė Mo-kytojo kūną. Petras taip pat nesupra-to, ką Jėzus buvo kalbėjęs apie savo mirtį ir prisikėlimą. Tik vienas Jonas greitai įtiki Jėzaus prisikėlimu.

Pikti žmonės nurimo tik tuomet, kai atliko savo juodą darbą – Jėzų nuteisė ir prikalė prie kryžiaus. Ga-lilėjietis nebedrums jiems ramybės.

Užritintas sunkus akmuo ant Jėzaus kapo bylojo – viskas baigta, minios daugiau nebeseks paskui Galilė-jos Mokytoją. Tačiau piktų žmo-nių piktos viltys Velykų rytą buvo sudaužytos. Nuo šio ryto prasidės

pergalingas Jėzaus žygis per Žemės kontinentus ir pasaulio istoriją.

Jėzus kvies geros valios žmones priimti jį – nukryžiuotą ir prisikėlu-sį, kvies būti teisius, laimins taikda-rius ir mylinčius, o jo draugais taps milijonai paprastų, bet tiesios šir-dies žmonių. Tačiau atsiras ir tokių, kurie rinksis ne meilę, o neapykan-tą, ne teisumą, o kreivus kelius. To-

kiems žmonėms prisikėlęs Kristus ir šiandien drumsčia ramybę.

Koheleto knygoje skaitome: „Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja!“ Ir šiandien vieni, kaip Magdalena ar Jonas, ieš-ko prisikėlusio Jėzaus artumos, o kiti planuoja, kaip užritinti kuo didesnį akmenį, kad Prisikėlusiojo šviesa ne-pasiektų vaikų, jaunimo ir šeimų.

Tuščias Jėzaus kapas kalba apie pergalę, kurios niekas negali sukliudy-ti. Visų erodų ir pilotų pergalės būna trumpalaikės. Ne taip seniai matėme tas trumpas pergales, kai bažnyčios būdavo paverčiamos sandėliais ir ga-myklomis, o ant Kristaus Prisikėlimo šventovės bokšto lozungas skelbė šlovę prieš Dievą kovojusiai komunistų par-

tijai. Kas šiandien apie ją kalbama?Prisikėlęs Kristus kiekvieną iš

mūsų, panašiai kaip apaštalą Joną, kviečia priimti jį tikėjimu ir meile. Pirmiausia – Jėzus kviečia priimti jį tikėjimu. Įtikėti Jėzų – tai Evange-liją pasirinkti savo gyvenimo keliu, savo asmeniniame ir visuomeninia-me gyvenime pradėti vadovautis ne besikeičiančiomis žmonių nuomo-

nėmis, bet amžinojo Žodžio Tiesa, užrašyta Šventajame Rašte ir per-duota mums Bažnyčios Tradicijos.

Jėzų reikia priimti meile, pana-šiai, kaip tai padarė apaštalas Jonas. Jis aplenkė Petrą, nes labai mylėjo savo Mokytoją ir norėjo kuo grei-čiau savo akimis pamatyti, kad kapas tikrai yra tuščias. Apie tokią meilę kiek vėliau apaštalas Paulius rašys: „Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo vilia-si ir visa ištveria“ (1 Kor 13, 7).

Prisikėlusį Kristų reikia priimti pasiryžtant būti jo liudytojais, kad jis būtų žmonių pažįstamas ir myli-mas. O kaip reikia Jėzaus liudytojų šiandienėje Lietuvoje! Kai daugu-ma mato tik užristą akmenį ir pa-siduoda piktumui bei nevilčiai, rei-

kia žmonių, kurie šviestų tikėjimu, džiaugsmu ir viltimi. Kai daugelis klaidžioja, beviltiškai ieškodami laimės ten, kur jos negalima rasti, reikia žmonių, panašių į tuos, kurie ankstų rytą bėgo prie Jėzaus kapo ir kuriuos prisikėlęs Kristus pakvietė nešti pasauliui Prisikėlimo žinią.

Tuščias Jėzaus kapas

Komentarai

Savaitės komentaras

Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus sveikinimo žodis Šv. Velykų proga kunigams, vienuoliams, visiems tikintiesiems

Prisikėlęs Kristus kiekvieną iš mūsų, panašiai kaip apaštalą Joną, kviečia priimti jį tikėjimu ir meile. Pirmiausia – Jėzus kviečia priimti jį tikėjimu.

Kodėl lietuviai – ubagų tauta?

Jei nenori eikvoti raumenų jėgos, privalai gerai pa-sukti galvą. Ir, žinoma, ji neturėtų būti tik dangtis, kad neprilytų į pilvą. Reikia smegenų. Tiesa, protų mes turime! Tiek, kad net eksportuojame, o vie-tos verslininkai juos mielai priima... šluoti grindų.

Lietuvos darbo birža pastarąją sa-vaitę padėjo įsidarbinti 4,7 tūkst. be-darbių, t. y. 21,6 proc. daugiau nei anks-tesnę. Balandžio 5 d. buvo įregistruota 242,1 tūkst. bedarbių – 11,71 proc. dar-bingo amžiaus šalies gyventojų.

Lietuvos darbo birža pranešė, kad darbdaviai pateikė darbo pa-siūlymų beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusią savaitę. Į aktyvios dar-bo rinkos politikos priemones nu-siųsta 3,3 tūkst. bedarbių.

Daugiausia jų – 50,6 proc. – įsi-gijo verslo liudijimus, 31,5 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus, 12,1 proc. įdarbinta subsidijuo-jant, 0,7 proc. – rotacijos būdu ir 0,4 proc. – į įsteigtas darbo vietas.

42,6 proc. naujų bedarbių neturi profesinio pasirengimo, o 24,6 proc. darbo ieško pirmą kartą ir neturi darbo patirties.

Kovo 30 d. – balandžio 5 d. bedar-bio statusas buvo suteiktas 6,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,1 tūkst. buvo jaunesni nei 25 metų.

Lietuvoje atsirado daugiau darbo vietų

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Išankstiniais duomenimis, pasikeis-ti asbesto stogus panoro daugiau kaip 8 tūkst. kaimo gyventojų. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sausio–kovo mėnesiais gavo 8 039 paraiškas, kuriose prašo-ma paramos suma siekia 50,4 mln. Lt. Aktyviausiai paraiškas teikė Panevėžio (1 138) ir Kauno (1 107) apskričių gy-ventojai. Mažiausiai paraiškų sulaukta iš Marijampolės (534), Telšių (580) ir Klaipėdos (596) apskričių.

Paraiškos teiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro-gramos priemonę „Asbestinių stogų dangos keitimas“.

Nurėžė pieno supirkimo kainą

Pieno perdirbėjai toliau rėžia supir-kimo kainas. Pasak kooperatyvus vie-nijančios asociacijos „Karvutė“ vadovo Ramūno Arnašiaus, supirkimo kainos dar niekada nekrito taip staigiai, jos ypač nusirito kovo pabaigoje.

Nemalonios staigmenos perse-kioja ir didžiuosius pieno ūkius – iš jų pienas superkamas vis pigiau.

Pasak įmonės „Rokiškio pienas“ direktoriaus Daliaus Trumpos, pieno produktai eksporto rinkose pinga, todėl ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje pieno supirkimo kainos ritasi žemyn.

Kooperatyvo „Lietuviškas pie-nas“ vadovas Vytautas Lekešys pie-no perdirbimo įmonėms pataria ga-minti mažiau produkcijos ir, užuot gabenus pieną iš užsienio, paremti savo šalies tiekėjus.

Pernai į Lietuvą buvo importuota per 300 tūkst. tonų pieno. Tiesa, pla-tėja ir iš Lietuvos ištekančios pieno upės. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, 2010-aisiais buvo eksportuota 23,553 tūkst. tonų žaliavinio pieno, o pernai – kone tri-gubai daugiau – 70,655 tūkst. tonų.

Eltos, valstietis.lt inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Stogus keis 8 tūkst. kaimo gyventojų

52012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Žemės ūkio technikos pardavimo ir techninės priežiūros lyderės AB „Lytagra“ veiklos tempus net sun-ku įsivaizduoti ar su kuo nors pa-lyginti. Šiuo metu pagrindiniuose septyniuose šalies miestuose veikia stambūs bendrovės centrai ir 23 fi -lialai rajonuose. Dar keturi centrai veikia kaimyninėje Latvijoje. Visoje bendrovėje dirba daugiau nei 800 kvalifi kuotų specialistų.

Tūkstantis mašinų ir agregatų per metus

Pasak AB „Lytagra“ komercijos di-rektoriaus Ugniaus Stančiausko, ben-drovė vien tik Lietuvoje per metus par-duoda daugiau nei tūkstantį įvairių že-mės ūkio mašinų ir agregatų. Todėl ir autoserviso tarnybai „Lytagra“ skiria daug dėmesio, negaili investicijų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia jau 30 mo-bilių technikos priežiūros ir remonto ko-mandų. Be to, dar dirba ir 10 staciona-rių remonto dirbtuvių. Kodėl tiek daug? Todėl, kad „Lytagra“ žemdirbiams tiekia labai įvairią techniką, taigi reikia ir įvairių sričių specialistų. Iki šiol nė vienas ūkinin-kas nesiskundė, kad „Lytagra“ vėluoja atlikti pažadėtus darbus.

AB „Lytagra“ išsiskiria ir tuo, kad jos durys visada atvertos ne tik stambių pra-moninių ūkių sa-vininkams, bet ir vidutiniams bei smulkiems ūki-ninkams ir net so-dininkams.

„Lytagroje“ būti-nų prekių suras visų lygių ūkininkai ir sodininkai. Be to, tiekiame ne tik že-mės ūkio techniką, bet ir statybines medžiagas, metalo gaminius, elektros įrankius ir kitas prekes, teikiame įvai-rias paslaugas“, – sakė „Lytagros“ ko-mercijos direktorius.

Naujasis traktorius galingas ir taupantis degalus

Šįmet „Lytagra“ Lietuvos ūkininkams siūlo traktorių „New Holland T8.390“. Jis – praėjusią savaitę įvykusios parodos „Ką pasėsi... 2012“ laureatas.

Pasak AB „Lytagra“ generalinio di-rektoriaus Adomo Balsio, šis modelis pasižymi ne tik išskirtiniu dizainu, gra-žus akiai, bet ir nauja variklio SCR tech-nologija, atitinkančia itin griežtus TIER 4 reikalavimus, yra patogus valdyti, pati-kimas ir nepriekaištingos kokybės.

Kuo SCR technologija naudinga ūki-ninkams? Dėl labai svarbios priežas-ties – ji ne tik padeda pasiekti didesnį galingumą, bet ir apie 10 proc. suma-žinti degalų sąnaudas. Be kita ko, pa-ilgėja techninės priežiūros intervalai: optimizuotas degimo procesas išsau-go fi zikines variklinės alyvos savybes, dėl to sumažėja priežiūros poreikis ir su tuo susijusios prastovos.

„Ūkininkams svarbu, kad šis trakto-rius gali dirbti su didelio darbinio plo-čio padargais, turi priekinį amortizuo-jantį tiltą, amortizuojančią kabiną, au-tomatinę pavarų dėžę. Jis sveria apie 12 t, tačiau keliu gali važiuoti 50 km/

val. greičiu. Tai – tikrai išskirtinis trak-torius“, – pasakojo U.Stančiauskas. Svarbu, kad šis traktorius tinka ne tik stambiems, bet ir vidutiniams ūkiams. Jiems reikia galingesnės naujos techni-kos. Štai jums ir naujas pasirinkimas. U.Stančiauskas įsitikinęs, kad pasirin-kusieji šį traktorių nenusivils.

Kombainų gamybos ekspertai

Ūkininkų žvilgsnius traukia ir roto-rinis javų kombainas „New Holland CR 9090“. Pirmiausia verta priminti, kad šis kombainas pateko net į garsiąją Gineso rekordų knygą. Priežastis ūki-ninkus turėtų labai sudominti – Angli-joje vienas ūkininkas šiuo kombainu per aštuonias valandas prikūlė net 551,6 t kviečių, taigi per valandą – net 69 t grūdų, o per vieną minutę – 1,15 t grūdų. CR9090 – vienintelis rinkoje rotorinis kombainas, turintis unikalią

dviejų rotorių kūlimo-separavimo sis-temą, todėl yra ypač našus. CR9090 valytuvo plotas – didžiausias rinkoje (net 6,54 kv. m), o patentuota valytu-vo konstrukcija padeda pasiekti apie 10 proc. geresnius grūdų išvalymo kokybinius rodiklius, palyginti su pa-našaus ploto įprastos konstrukcijos valytuvais. Šio galiūno variklis išvys-to net 591 AG. 9,15 m pločio „Vari-feed“ pjaunamoji atitinka kombaino pralaidumą.

Tačiau „Lytagra“ rūpinasi ir ma-žesniais ūkiais. Jiems skirtas kombai-nas „New Holland TC 5060“. „Jis pa-trauklus ne tik kokybe, bet ir kaina. Susitarę su gamykla siūlome specialią akciją: „Penkių kratiklių kombainas – už keturių kratiklių kombaino kainą“. Dar yra galimybė šiam sezonui užsi-sakyti našų ir patikimą, geros kom-plektacijos TC5060 kombainą už ypa-tingą kainą. Tai patikimas kombainas. Jis kulia itin švariai, todėl sąlyginai net prilygsta galingiems kombainams“, – aiškino U.Stančiauskas.

Smulkintuvai, presai, krautuvai ir skutikliai

Tarp naujovių – stambesniems ūkiams skirtas 700 AG variklį turin-tis smulkintuvas „Krone Big X 700“. Tiesa, galingiausias šios serijos smul-kintuvas turi net 1 100 AG.

Kita dėmesio verta naujovė – sta-čiakampių ryšulių presas „Krone Big

Pack 1290 XC“. Ką reiškia tie skaičiai? Jie parodo ryšulio matmenis: 120 cm plotis, 90 cm aukštis ir 270 cm ilgis. Toks ryšulys sveria daugiau nei 0,5 t. Kodėl ryšuliai stačiakampiai?

„Sumažėja transportavimo išlai-dos, nes užpildomas visas priekabos tūris, be to, tokius ryšulius patogiau sandėliuoti“, – preso privalumus var-dijo U.Stančiuskas.

Žemdirbiai domisi ir „Lytagros“ siū-

lomu nauju fi rmos „Krone“ ritinių presu „Belli-

ma F130“, kurio formuojamo ritinio skersmuo – 1,2 m, o rinktuvo darbinis plotis – 1 400 mm.

Verta atkreipti dėmesį ir į teles-kopinius krautuvus, kuriais ūkininkai iš esmės gali atlikti visus ūkio dar-bus. „Lytagra“ gali pasiūlyti įvairiau-sių krautuvų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin populiarus mažiausias te-leskopinis krautuvas „JCB 515-40“, kuris yra nepamainomas dirbant ri-botos erdvės pastatuose. Šis manev-ringas mažylis gali 1,5 t krovini kelti į 4 m aukštį. Stambesni ūkininkai gali įsigyti ir galingesnių JCB krautuvų.

Vis labiau populiarėja kombinuoti sku-tikliai. Vidutiniams ir stambiems ūkiams „Lytagra“ siūlo kompanijos „Horsch“ sukurtus skutiklius „Tiger MT“.

„Jų išskirtinumas – mašinos prie-kyje yra dvi eilės didelio skersmens (64 cm) diskai, kurie supjausto visas augalines liekanas. Už diskų yra dvi eilės noragų ir tankinimo volas“, – pasakoja U.Stančiauskas.

Pedantiškųjų vokiečių mašinos „Amazone“

Pedantiškųjų vokiečių kompanija „Amazone“ per savo atstovę Lietu-voje „Lytagrą“ šįmet siūlo didžiuo-sius prikabinamus purkštuvus „UX 5200 Super“. Jų darbinis plotis siekia net 36 m.

Kokie kiti „Amazone“ purkštuvų privalumai? Pirmiausia – stabili kons-trukcija iš lengvų, tačiau labai stiprių konstrukcinių medžiagų. Nors „Su-per- L“ štangos yra plačios, tačiau jas galima sulankstyti labai siaurai, to-

dėl transportinis plotis tesiekia 2,6 m. Taigi nebūtina naudoti didelės

galios traktorių, todėl ūkininkas gali sutaupyti degalų. Pa-

sak U.Stančiausko, tokį purkštuvą gali-

ma prikabinti prie 120 AG trakto-

riaus.Be kita ko,

chemikalų re-zervuaras yra suapvalintais

kampais, taigi jame nesusidaro nuosė-dų, jį lengva plauti.

Pieno gamintojams – „Lely“ melžimo robotai

Kita labai svarbi „Lytagros“ klientų grupė – pieno gamintojai.

„Lietuvoje daugėja ūkininkų, kurie pienininkystės ūkius modernizuoja iš esmės ir vis daugiau užduočių patiki technikai – melžimo aikšteles keičia melžimo robotai. Pernai iš esmės mo-dernizavome du ūkius, šįmet planuo-jame darbus jau trijuose ūkiuose“, – pasakojo U.Stančiauskas.

„Lytagra“ jau penktus metus ben-dradarbiauja su pasaulyje žinoma Olandijos kompanija „Lely“, gaminan-čia patikimus melžimo, pašarų pristū-mimo, mėšlo valymo robotus ir kitas automatines sistemas, reikalingas pie-

no ūkiams. Jaučiamas didelis susido-mėjimas šios fi rmos įranga. Pasaulyje dirba daugiau nei 2 500 automatinių „Lely“ melžimo sistemų. Daugelis Lie-tuvos ūkininkų yra matę ne vieną šios kompanijos veikiančią automatinę mel-žimo sistemą kitose šalyse, o šiandien jų galima išvysti jau ir Lietuvoje.

Kiek toks robotas kainuoja? Pasak U.Stančiausko, kainą lemia ūkininko pasirinkimas. Minimaliam variantui gali užtekti ir 400 tūkst. Lt. Toks robotas aptarnauja 60 melžiamų karvių. Per kiek laiko atsiperka? Skaičiuoti sudėtin-ga, nes tai lemia labai daug aplinkybių, pavyzdžiui, darbų įkainiai. „Lytagros“ specialistų skaičiavimais, melžimo ro-botas turėtų atsipirkti per 5 metus.

„Lely" – kokybiškos prekės ženklas!

Finansavimo ir atsiskaitymo sąlygos

Bendrovės „Lytagra“ specialis-tai ūkininkams ne tik siūlo įsigyti že-mės ūkio technikos, bet ir sodina už stalo tartis dėl atsiskaitymo. Pasak U.Stančiausko, su kiekvienu ūkininku ieškoma jam palankiausių mokėjimo galimybių. Pavyzdžiui, traktoriui įsigy-ti taikomas išskirtinis tiesioginis gamy-klos fi nansavimas, palūkanos ir banko marža iki 2 proc. Pasiekus susitarimą ir įgijus pasitikėjimo taikomos mažesnės nei rinkoje galiojančios palūkanos.

„Mes savo sąlygų ūkininkams nepri-metame. Tačiau jeigu ūkininkas perka mūsų tiekiamą žemės ūkio techniką, pasiūlome jam visas fi nansavimo ir at-siskaitymo paslaugas, susitariame dėl palūkanų, atsiskaitymo terminų ir visų kitų sąlygų“, – sakė U.Stančiauskas.

Lietuvoje daugėja ūkininkų, kurie pienininkystės ūkius modernizuoja iš esmės ir vis daugiau užduočių patiki technikai – melžimo aikšteles keičia melžimo robotai.

„Lytagra“ siūlo, pataria, padeda ir fi nansuoja

Šįmet „Lytagra“ Lietuvos ūkininkams siūlo traktorių „New Holland T8.390“. Jis – praėjusią savaitę įvykusios parodos „Ką pasėsi... 2012“ laureatas.Pasak AB „Lytagra“ generalinio direktoriaus Adomo Balsio, šis modelis pasižy-mi ne tik išskirtiniu dizainu, gražus akiai, bet ir nauja variklio SCR technologija, atitinkančia itin griežtus TIER 4 reikalavimus, yra patogus valdyti, patikimas ir nepriekaištingos kokybės. Lauros Butkutės nuotraukos

(Užs. 206)

Pasak U.Stančiausko, dar yra galimybė šiam sezonui užsisakyti našų ir patikimą, geros komplektacijos TC5060 kombainą už ypatingą kainą. Tai patikimas kombainas. Jis kulia itin švariai, todėl sąlyginai net prilygsta galingiems kombainams.

Ūkis

6 2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151)Valstiečių laikraštisAktualijos

(Užs. 166)

Gintautas Sakalauskas

Kauno apygardos teismas penk-tadienį atnaujino šalia Jusevičių kai-mo (Kalvarijos r.) veikiančio kiau-lininkystės komplekso, valdomo UAB „Saerimner“, apeliacinės bylos nagrinėjimą ir suabejojo, ar Mari-jampolės apylinkės teismas pernai priėmė teisingą sprendimą, panai-kindamas įmonei Taršos integruo-tos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą. Gera žinia ir ta, kad nepa-tenkintiems asmenims nepavyko suskaldyti darniai gyvenančios Ju-sevičių kaimo bendruomenės.

Pinigų rinkliava piktina žmones

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad Jusevičių kaime nuo 1976 m. veikė kiaulininkystės kompleksas. 2006 m. merdinčią įmonę atgaivi-no UAB „Saerimner“, šiuolaikiškai atnaujinusi fermas ir vėl suteikusi viltį gyventojams turėti darbo.

Kompleksą UAB „Saerimner“ įsigijo su galiojančiu TIPK lei-dimu.

Tačiau keli apsukruoliai suskubo įsigyti žemės sklypus šalia komplek-so. Gindami „viešąjį interesą“ 6 žmo-nės kreipėsi į teismą dėl TIPK leidi-mo panaikinimo, nors įmonė nuo pat pradžių mėgino su nepatenkintaisiais tartis gražiuoju.

Į teismą žemių savininkai kreipė-si praėjus daugiau nei 4 metams, nors pagal įstatymus TIPK leidimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo jų išdavimo.

Nutartį apeliacinėje byloje Kau-no apygardos teismas skelbs vėliau, kai surinks papildomą informaciją. Tai reiškia, kad kol kas 25 komplekso darbuotojai išsaugojo darbo vietas.

Viešojo intereso „gynėjai“ jau ne-mažai laiko kiršina Jusevičių kaimo bendruomenę.

Iš šios bendruomenės išmesta narė ir bylos prieš „Saerimner“ ieškovė Jū-ratė Pazniokienė įtartinais būdais pra-dėjo rinkti ne tik gyventojų parašus, bet ir pinigus advokatui samdyti.

Ši rinkliava papiktino daugumą Jusevičių kaimo žmonių.

„Nedaviau jai pinigų ir net į namus neįsileidau. Tais parašų rinkimais ji tik sukiršino žmones, – sakė viena gyvento-jų. – Nenoriu, kad rašytumėte mano pa-vardės, nes kaime teks gyventi visiems, o ir vaikai tarpusavyje bendraus.“

Kai kurie žmonės net nežinojo, už ką pasirašo.

Mėgino nušalinti pirmininką

Intrigų kova kaime pasiekė apo-gėjų kovo mėnesį. Tada Jusevičių kaimo bendruomenės susirinkime J.Pazniokienė ragino gyventojus nu-šalinti nuo bendruomenės pirminin-ko pareigų Alfonsą Vasiliauską.

Perversmas J.Pazniokienei nepa-vyko. Į gyventojų rūpesčius visuomet įsiklausantis A.Vasiliauskas buvo ap-gintas.

Maža to, pačią J.Pazniokienę Juse-vičių kaimo bendruomenė pašalino iš bendruomenės narių.

Pastaroji žiniasklaidoje toliau es-kaluoja konfl iktą. Šališkus savo in-terviu J.Pazniokienė vadino teisinga informacija, o „Valstiečių laikraštį“ apkaltino palaikant UAB „Saerim-ner“, nors laikraštis ne kartą kritika-vo ir bendrovę.

„Tai, ką jūs parašote, neteisinga. Kaimo bendruomenė neturi pirmi-ninko, nes jis nebuvo perrinktas, kai po 2007 m. išrinkimo praėjo dveji metai“, – sakė J.Pazniokienė.

Ji taip pat neigė kalbas, esą steigia alternatyvią kaimo bendruomenę.

„Mus palaiko ir Kalvarijos savi-valdybė, ir net Prezidentė“, – tvirtino J.Pazniokienė.

Komplekso kaimynyste nepaten-kinta moteris gyvena visai netoli jo esančios gaisrinės patalpose. Gais-rinė sovietmečiu priklausė tam pa-čiam kolūkiui, tad J.Pazniokienės būstas patenka į kiaulių fermos sa-nitarinę apsaugos zoną, kurioje pa-gal įstatymą gyvenamųjų patalpų būti negali. Jei šių patalpų paskirtis buvo nustatyta ir gyventojai čia įsi-kėlė neteisėtai, paskirtis turės būti pakeista į administracines patalpas. Šiose patalpose žmonės gyventi ne-galės.

Ragina bendruomenę susitelkti

Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininkas A.Vasiliauskas sakė, kad, nepaisant nepavykusio perversmo, jis nepyksta ant kelių jį suorganizavusių žmonių.

„Visais laikais taip buvo, kad būsi geras visiems tik tada, jei nieko neda-rysi. O dirbant bendruomenėje rei-kia atiduoti visas jėgas“, – kalbėjo 68 metų A.Vasiliauskas.

Jis taip pat sako, kad kiekvie-nas žmogus gali turėti nuomonę, ją laisvai reikšti ir kritikuoti ki-tus. „Bet visur, matyt, yra ribos. Žmonių kantrybė trūko ir jie nu-sprendė J.Pazniokienę pašalinti iš bendruomenės narių. Jie įžvelgė, kad moteris tiesiog trukdo ben-druomenės veiklai“, – kalbėjo A.Vasiliauskas.

Už J.Pazniokienės pašalinimą iš bendruomenės balsavo per 50 žmo-nių. Šiam žingsniui prieštaravo arba susilaikė tik 8.

Atkurti savo narystę J.Paznio kienė gali tik per teismą.

„Valstiečių laikraščio“ kalbin-ti Jusevičių kaimo bendruomenės gyventojai neneigė, kad kvapai iš UAB „Saerimner“ kiaulių kom-plekso pasiekia jų namus, bet rei-kalauja, kad valdžia nekliudytų įmonei padaryti viską, kad tų kva-pų būtų mažiau.

UAB „Saerimner“ kasmet į vals-tybės biudžetą sumoka 10 mln. Lt mokesčių. Vien į Kalvarijos rajono savivaldybės biudžetą patenka apie 500 tūkst. Lt. Įmonė bendradarbiau-ja ir su vietiniais ūkininkais: ne tik tręšia jų laukus, bet ir nuperka apie 15 tūkst. t grūdų.

Jusevičių bendruomenės nepavyko suskaldyti intrigomis

Gyventojai reikalauja, kad UAB „Saerimner“ nebūtų kliudoma padaryti vis-ką, kad kvapų būtų mažiau. VL archyvo nuotrauka

Daktarės Filomenos „skiepai“ lietuvius gelbsti nuo pesimizmo, naivumo ir sunkių ligų.

Rūta Klišytė

Šaukštas cholesteroliokiaušinio nesugadina

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p. 19 p.

Sodyba

SveikataKai sunegaluoja streso liauka

23 p.23 p.

7 p.

Skydliaukės ligomis sergama vis dažniau,tačiau daugelis ligonių nė neįtaria, kas kaltasdėl jų sveikatos pablogėjimo.

Almutė Blaževičiūtė

Davė grožį, o balso pagailėjo

7 p.

Pasitikdami gražiausią pavasario šventę, apie Velykas, jų papročius ir mūsų gyvenimo vertybes kalbėjomės su profesoriumi, Nacionalės premijos laureatu etnologu Libertu Klimka.

Elvyra Žvirblienė

Kažkada išdidžiai tik po didikų dvarus žingsniavusiusir jų kiemus puošusius povus šiandien gali auginti kiekvienas norintis.

Nijolė Baronienė

Per Šv. Velykas ne tik marginsime ar ridensime kiaušinius, bet irsočiai jų prisivalgysime. Ar kiaušiniai gali mums pakenkti?

Daiva Šalc

Tikros lietuvės radybos Nedideliame Viduržemio jūros pusiasalyje, įsikūręs Alanijos miestas dėl strategiškai patogios vietos buvo ir Ptolemėjų dinastijos, ir Romos imperijos, ir Bizantijos, ir Osmanų imperijos taikinys. Miesto pavadinimas susijęs su neeiline Turkijos asmenybe, kurorte pabuvojusia vos kelias valandas, tačiau šio žmogaus garbei veikia muziejus, jis labai gerbiamas visoje šalyje. Ypatinga ir turkiška virtuvė, kuri laikoma viena garsiausių pasaulyje.

Vismantas Žuklevičius

Prieblandos

Gurmanams – sočios turkiškos atostogos

Žmogaus dvasia atkartoja tai, kas vyksta gamtoje