2012 m. birželio 9 d., šeštadienis • Nr. 46 (9169) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Laima Tamulytė-Stončė, dar va-dinama Mama Rock’n’Roll, – ne tik komiškų televizijos serialų veikėja. Jos pilna įvairiuose televizijos projek-tuose: juk gero ir linksmo žmogaus ir turi būti daug!

• Savo soduose auginantieji braš-kes neskuba pirkti atvežtinių ir kantriai laukia, kol prisirps savos. Tiesa, vasa-ros pradžia lyg tyčia šalta ir drėgna. Tad tenka apsišarvuoti kantrybe.

• Sodams tręšti tinka tiek papras-tos, tiek sudėtinės ar kompleksinės trąšos. Svarbiausia – nustatyti, kokio elemento vaismedžiams trūksta.

• Žmogui, patyrusiam būseną tarp čia ir anapus, gyvenimas tarsi prasideda iš naujo. O tolimesnį kelią lemia persirgtos ligos, organizmo ypatumai, genai, charakterio savy-bės ir Dievas.

• Grybelinės ligos yra užkrečia-mosios, linkusios atsinaujinti ir gy-domos medikamentais.

Šiandien skaitykite:

Valdžia desperatiškai išsigandusi visuomenės nuomonės, kuri nepalanki planuojamos statyti atominės elektrinės atžvilgiu. O patys konservatoriai slepia jiems nepalankias apklausas ir VSD naudoja kaip propagandos įrankį. Petro Malūko nuotrauka

Lietuvos kaimo turizmo asociacija šiais metais švenčia penkiolikos metų jubiliejų. Pripažįstama, kad keletą metų trukęs sunkmetis šiame turizmo rinkos segmente po truputį atsitraukia.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Už pareikštą nuomonę medžiotojai ūkininkai buvo apkaltinti priešiška veikla ir pašalinti iš medžiotojų būrelio gretų.

Apie tai – 4 p.

Tarp medžiotojų įsiplieskė rietenos

Apie tai – 21 p.

SVEIKATA, 23 p.

Pasaulinei ekonomikai pranašaujami uraganai. Mums teks patirti svaiginančius ekonomikos augimo šuolius, tačiau labai greitai juos keis globalios krizės. Tokią patyrėme 2008-aisiais ir jaučiame iki šiol.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Lietuvoje tapo įprasta, kad Sei-mui svarstant svarbius šalies strate-ginius klausimus Valstybės saugu-mo departamentas (VSD) išplatina pažymas, įspėjančias apie grėsmes valstybės saugumui. Antradienį pa-skelbtoje šio departamento apžval-goje teigiama, kad „2012 metais tęsis užsienio valstybių pastangos trukdyti vykdyti strateginius ener-getikos projektus“. Minėtų projek-tų priešininkai esą fi nansuojami per nevyriausybines organizacijas ir politines partijas.

Grėsmę įžvelgia energetikos projektams

Šių metų sausio viduryje pasiro-dė VSD pažyma tuo metu, kai Sei-mas ketino svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pataisas. Pažymai pasiro-džius, įstatymo pataisų svarstymas buvo atidėtas, kol pažymos neap-svarstė Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komitetas (NSGK). Tuomet NSGK nieko įtartino nerado.

Nukelta į 2 p.

Nijolė Petrošiūtė,Albinas ČaplikasVL žurnalistai

Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi būrelis ūkininkų ir buvusių medžiotojų būrelio „Medvėgalis“

(Šilalės r.) narių. Jie tikino savo kai-liu patyrę, kad medžiotojų būreliai pamažu virsta uždarosiomis akci-nėmis bendrovėmis, kurios nepai-so net Lietuvos Respublikos Kons-titucinio Teismo išaiškinimų.

Nukelta į 3 p.

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 7 p.

Išdavikų, kenkėjiškų visuomeninių organizacijų, nelojalios žiniasklaidos ir politinių organizacijų ne-įvardijęs Valstybės saugumo departamentas pusę Lietuvos gyventojų apšaukė tautos priešais.

Žvalgybos klumpakojis pagal politinę sutartinę

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

(Užs. 65)

SVEIKATA, 23 p.

2 2012 m. birželio 9 d. • Nr. 46 (9169)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Atsitiktinumas ar ne, bet metinė VSD veiklos apžvalga taip pat pri-statyta tuo metu, kai Seime prasi-dėjo net ne kelių milijardų, o kelių dešimčių milijardų litų vertės mū-šis dėl energetikos projektų atei-ties. „Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai apsirūpinti gamti-nėmis dujomis, įgyvendinti struktū-rinę Lietuvos gamtinių dujų sekto-riaus reformą, įgyvendinti Visagino AE bei Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektus“, – teigiama VSD ataskaitoje. VSD netiesiogiai kaltina ir tas visuomenines bei poli-tines organizacijas, kurios priešinasi Visagino AE statyboms. „Informa-cines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žinias-klaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai“, – rašoma apžvalgoje. Joje konkrečiai neįvardi-jami nei asmenys, nei organizacijos, nei galimi užsakovai.

Iš 59 tūkst. pokalbių telefonu, SMS žinučių ir internetinio susi-rašinėjimo turinio sekimo užduočių VSD „indėlis“ buvo 17,9 tūkst.

Konservatoriai mojuoja ataskaita

VSD vadovas Gediminas Grina slaptosios tarnybos metinę veiklos apžvalgą pristatė Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo ir Seimo NSGK pirmininkas Arvy-

das Anušauskas bei šio komiteto na-rys Vytautas Bogušis. A.Anušauskas neatskleidė, kurios nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemo-nės dalyvauja kenkėjiškoje veik loje, nes tai padaryti esą draudžia įstaty-mas. „Manau, tie žmonės save atpa-žins. Jie puikiai žino, ką daro“, – pri-dūrė A.Anušauskas.

Tuoj po VSD ataskaitos pristaty-mo valdantieji suskubo ja pasinau-doti, siekdami įteigti visuomenei, esą pasitvirtino įtarimai, kad ener-

getikos projektams nepritariama iš piktos valios. „Man sunku pasaky-ti, kodėl socialdemokratai priešina-si Visagino AE projektui. Galima tik atkreipti dėmesį į VSD neseniai paskelbtą metinės veiklos apžvalgą, kur jie pastebi, kad bandymų su-trukdyti stambių energetikos pro-

jektų įgyvendinimą yra pakankamai daug. Tarp jų – ir iš trečiųjų šalių, iš mūsų Rytų kaimynų“, – „Žinių radi-jui“ kalbėjo Andrius Kubilius.

LRT laidoje „Teisė žinoti“ VSD apžvalga mojavo ir Seimo Tėvynės są-jungos-Lietuvos krikščionių demok-ratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, agituodamas žmones pritarti Visagino AE projektui. Seimo pirmininkė Ire-na Degutienė vylėsi, kad VSD pateik-tos išvados gali pakeisti Visagino AE prieštaraujančių politikų poziciją.

Veikia sovietiniais metodais

Žaliosios politikos instituto pre-zidento Lino Balsio nenustebino VSD išplatinta šios slaptosios tarny-bos veiklos apžvalga. „Joje netiesio-giai apkaltinamos visuomeninės or-ganizacijos ir leidžiama suprasti, kad užsienio šalių specialiosios tarnybos, o konkrečiai Rusijos, fi nansuoja vi-sas Lietuvos piliečių iniciatyvas, ku-rios prieštarauja konservatorių inici-atyvoms“, – sakė L.Balsys.

Pašnekovo nuomone, siekiant prastumti Visagino AE projektą „mestos didžiulės jėgos“. „Vyriau-sybės ir valstybiniu lygiu bandoma kompromituoti žmones, kurių nuo-monė skiriasi nuo ofi cialios kon-servatorių ir valdančiųjų doktri-nos“, – dėstė L.Balsys. Jį stebina,

kad „tautos priešams“ priskiriami net konservatorių partijos kūrėjai – Narcizas Rasimavičius, Stasys Mal-kevičius, Algimantas Sėjūnas.

„Puikiai suprantu, kaip VSD rengia dokumentus aukščiausiems valstybės vadovams, todėl gaila, kad dabar pažymos atsiranda vienos partijos iniciatyva, todėl paskutinės VSD apžvalgos vertė yra propagan-dinė“, – įsitikinęs L.Balsys. 2009–2011 m. jis dirbo Prezidentės Da-lios Grybauskaitės atstovu spaudai ir turėjo teisę susipažinti su slapta informacija. „Jei VSD iš tiesų dirbtų, agentai ir šnipai būtų susekami bei patraukti baudžiamojon atsakomy-bėn, o dabar tarnyba veikia sovieti-niais metodais“, – sakė L.Balsys. Jis paminėjo, kad net Prezidento Valdo Adamkaus dienoraščiuose tiesiogiai nurodyta, kad VSD savo pažymose pateikia tendencingą informaciją.

Slaptoji tarnyba tarnauja politikams

Šiuo metu Lietuvoje renkami pa-rašai už dviejų referendumų inicia-tyvas, nukreiptas į naujos atominės elektrinės statybas. L.Balsio ir kitų visuomenės veikėjų iniciatyvai pata-riamajam referendumui surengti jau pritarė apie 100 tūkst. piliečių. „Apie tikslius skaičius kalbėti dar anksti, nes kol kas neskaičiavome, kiek iš tiesų

tų parašų surinkome, bet kažkur apie 100 tūkstančių“, – sakė L.Balsys.

Kitai referendumo iniciatyvai dėl privalomojo referendumo surengi-mo parašus renka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kalbėdamas apie VSD išplatintą apžvalgą, sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis ne-daugžodžiavo. „Suprantu, kad valdžia desperatiškai išsigandusi visuome-nės nuomonės, kuri nepalanki AE at-žvilgiu (statyboms nepritaria 65 proc. piliečių). Patys konservatoriai slepia jiems nepalankias apklausas, todėl apmaudu, kad VSD naudojama kaip propagandos įrankis“, – sakė jis.

Jis neabejoja, kad VSD pažyma labiau skirta politikams, bet ne vi-suomenei. „Partijomis, Seimu, Vy-riausybe ir teisėsauga žmonės ir taip nepasitiki, todėl VSD pasitel-kiama politikams bauginti. Žmo-nės – nekvaili. Jie supranta, kas vyksta šioje valstybėje, – neabejojo R.Karbauskis. – Prieš savaitę buvo-me surinkę jau apie 115 tūkst. para-šų, bet iki liepos 17 d. laiko dar yra.

Referendumo iniciatoriai Lie-tuvoje yra išdaliję parašų rinki-mo lapų, kuriuos visus užpildžius būtų surinkta apie 420 tūkst. para-šų. „Aišku, visų lapų neužpildysime, bet netrukus būsime išdaliję lapų už 600 tūkst. parašų. Tikimės teigiamo rezultato, tereikia visiems sutelktai dirbti“, – sakė R.Karbauskis.

Aktualijos

Visuomenei nebūtina viską žinotiVytis Jurkonis, Rytų Europos stu-dijų centro Politikos analizės ir ty-rimų skyriaus vedėjas

Pasirodžiusią VSD ataskaitą visuo-menei reikėtų vertinti teigiamai, nes ne paslaptis, kad daugelio Lietuvos valstybės institucijų komunikacija stringa. Dar daugiau – tokias atas-kaitas VSD reikėjo daryti ir anksčiau, nes jei šios nišos neužpildys pati ins-titucija, už ją tai padarys kas nors ki-tas ir nebūtinai gero siekdamas. Sau-gumo tarnybų ataskaitos visuome-nei yra normali praktika visame ci-vilizuotame pasaulyje. Vis dėlto VSD darbo pobūdis riboja tokios ataskai-tos turinį bei išsamumą. Visiškai su-prantama, kad nei operatyvinė, nei kita riboto naudojimo informacija negali būti prieinama viešai. Todėl ir šioje ataskaitoje yra abstrakčių for-muluočių ar užuominų, atkreipian-čių visuomenės dėmesį į valstybė-je ar jos kaimynystėje vykstančius procesus. Vis dėlto konkrečių skai-čių ir faktų pateikimas prieštarautų pačiai VSD misijai ir, tikėtina, galėtų pakenkti jos vykdomiems darbams. Demokratinėse visuomenėse organi-zacijos, taip pat ir valstybės piliečiai turėtų vadovautis nešališkumo ir pa-sitikėjimo principais. Kad, pavyzdžiui, Rusijos ar rusiškas verslas Lietuvo-je yra gana aktyvus, galima paste-bėti ir be išskirtinių pastangų. Ir ta veikla nukreipta ne tik į tiesioginius prioritetus, pavyzdžiui, energetikos projektus, bet ir į žiniasklaidos fi nan-savimą, paramą net politiniams vei-kėjams. O tai, kad organizcijos savo metines ataskaitas pateikia pirmame metų pusmetyje, yra normalu. Žino-ma, yra žmonių, kurie visą laiką visur ir visada reikalauja skaidrumo ir at-skaitomybės, tačiau reikia suprasti, jog yra dalykų, kurių visuomenė ne tik neprivalo, bet ir neturi žinoti.

Dokumentuose nėra konkretumoLauras Bielinis, politologas

VSD pažymos ir ataskaitos (beje, ne tik VSD, bet ir kitų specialiųjų tar-nybų) nėra rašomos planingai. Jos rašomos tada, kai jas kas nors už-sako. Jas turi teisę užsakyti labai ri-botas ratas žmonių. Nežinau, kas užsakė metinę VSD veiklos apžval-gą, bet greičiausiai tai padarė šalies Prezidentė arba vienas iš aukščiau-sių šalies vadovų. Tiesą sakant, ta VSD ataskaita manęs nenustebino. Joje paminėta tai, ką kiekvienas iš mūsų piliečių intuityviai nujaučia. Natūralu, kad tokios šalys, kaip Ru-sija ir Baltarusija, per įvairius fi nan-sinius svertus siekia paveikti mūsų politinę ir ekonominę sistemą. O tai, kad ataskaitoje nėra konkretumo, nenurodyti vardai ir pavardės, yra taip pat suprantama. Tomis ataskai-tomis ir pažymomis stengiamasi ne-pakenkti agentūrų tyrimams. Vien todėl nevertėtų pažymose ir ataskai-tose ieškoti konkrečių faktų.

Lietuvoje tapo įprasta, kad Seimui svarstant svarbius šalies strateginius klausimus Valstybės saugumo departa-mentas išplatina pažymas, įspėjančias apie grėsmes valstybės saugumui. Eltos nuotrauka

Pilnatis.Saulė teka 4.43, leidžiasi 21.53.

RytojŠiandien

Šiandien vietomis trumpai palis, pūs nestiprus vakarų, pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį nukris iki 9–14, dieną pakils iki 19–24 laipsnių šilumos.

Sekmadienį slėgis ims kristi, kai kur prabėgs trumpi vasariški lietūs, nugriaudės perkūnija. Oro temperatūra naktį bus 8–13, dieną – 20–25 laipsnių šilumos.

Kitos savaitės pradžioje iš pietų priartės ciklonas, orai taps lietingi ir vėsūs. Nepastovūs ir vis dar nelabai šilti orai bus iki kito savaitgalio. Tikrų vasariškų orų sulauksime tik antroje birželio pusėje. orai.lt, VL inf.

Dieną: +20 +25°

Naktį: +8 +13°

Dieną: +19 +24°

Naktį: +9 +14°

PorytDieną: +18 +23°

Naktį: +8 +13°

„Jei Valstybės saugumo departamentas iš tiesų dirbtų, agentai ir šni-pai būtų susekami bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o da-bar tarnyba veikia sovietiniais metodais“, – sakė Linas Balsys.

Žvalgybos klumpakojis pagal politinę sutartinę

79 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Pritariu. Seimūnų šiuo metu tikrai per daug. Nemanau, kad tai ką nors pakeistų

Vertėtų pirmiausia mažinti valdininkų skaičių kitose institucijose.

Nepritariu. Dabartinis Seimo narių skaičius mane tenkina.

Kaip vertinate idėją mažinti Seimo narių skaičių?

11 proc.

3 proc.

7 proc.

32012 m. birželio 9 d. • Nr. 46 (9169)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Teisybės kaina

Buvę medžiotojų būrelio „Med-vėgalis“ nariai Rolandas Bagdonas, Modestas Čėsna, Stasys Eitutis, Al-gis Simenas ir dar devyni jų bendra-minčiai iš būrelio buvo pašalinti vien todėl, kad išdrįso išsakyti savo nuo-monę dėl abejotinų būrelio vadovo ar valdybos sprendimų. „Susidarė keista situacija, kai ūkininkas medžiotojas, medžiodamas savo valdose, būreliui turi sumokėti 50 Lt mokestį, o būre-lio vadovų svečiai, bala žino iš kur at-vykstantys, nieko nemoka. Be to, mes nežinome, kur nukeliauja tie pinigai. Išdrįsome pasipriešinti tokiai tvarkai ir už tai buvome pašalinti iš būrelio. O pašalinimo formuluotė primena juodžiausius komunizmo laikus – nors iškart į Sibirą vežk už būreliui priešišką veiklą“, – piktinosi vyrai.

Įsijautusi į baudėjų vaidmenį, būrelio vadovybė nesugebėjo net juridiškai teisingai jų pašalinti. Vy-rai aiškino: „Tris pašalino valdybos sprendimu, nors to daryti valdyba neturi teisės. Valdyba gali tik siūlyti tai padaryti susirinkimui, o šis atleis-tų, jei balsuotų du trečdaliai. Be to, turėtų būti nurodyti ir atleidimo mo-tyvai, juk negalima bausti žmonių už kitokios nuomonės turėjimą.“

Nubaudė, bet protokolo neparodo

Vyrai guodėsi, kad jiems labai skaudu ne tik todėl, jog jie, medžioję 30–40 metų, buvo išmesti iš būrelio, bet ir todėl, kad skleidžiami gandai, neva jie brakonieriavę ir buvę dar ki-taip negeri: „Nėra jokių įrodymų, o ir negali būti, nes mes tuo neužsiėmėme. O pats būrelio pirmininkas Gedimi-nas Lileikis, kaip ir jo sūnus, yra bausti administracinėmis baudomis.“

Pašalintieji iš būrelio prašė susi-rinkimo protokolo, tikėjosi jame ras-ti kokių nors rimtesnių pašalinimo iš būrelio motyvų, tačiau G.Lileikis pro-tokolo nedavė, girdi, kai laiko turės, kai su advokatais pasitars, tuomet gal ir duos paskaityti protokolą. Jei pirmi-ninkas teisus, tai kodėl baiminamasi, kodėl vilkinama?

Miškininkas S.Eitutis prisipa-žino, jog jis pats ketino pasitraukti iš „Med vėgalio“ būrelio: „Ten tokia tvarka, kad be pažeidimų neįmano-

ma. Pavyzdžiui, neduoda medžioklės lapų, o važiuojame didelius atstumus dideliais būriais. Beje, aš buvau paša-lintas tik todėl, kad užstojau kitą ša-linamąjį. Tada dar buvau valdyboje ir pasipriešinau, todėl ir mane įtraukė į juoduosius sąrašus.“

„Medžiotojų ragas“ nesulaukė atsakymo

Vyrai pasakojo, kad jie, atsidūrę už borto, susibūrė į medžiotojų klubą „Medžiotojų ragas“. Šis medžiotojų klubas, kurio teisinė forma – asocia-cija, šiandien jau vienija 33 narius. Kaip savo prašyme Šilalės rajono sa-vivaldybei nurodo klubo pirmininkas Erlandas Vaičekauskas, „įsteigę me-džiotojų klubą tikėjomės, kad tarp

mūsų bei medžiotojų būrelio „Med-vėgalis“ atsiras pagarba, tolerancija ir bendras supratimas geranoriškai su-sitarti dėl medžioklių organizavimo savo klubo nariams. Tačiau nebuvo-me išgirsti. (...) Tuomet registruotu ir notariškai patvirtintu laišku kreipė-mės į būrelio pirmininką G.Lileikį, pateikėme pasiūlymų, kaip pasiekti abiem pusėms naudingą susitarimą, susijusį su medžioklių organizavimu, proporcingu mokesčių už medžioja-mų gyvūnų išteklių naudojimą mo-kėjimu, žvėrių padarytos žalos atly-ginimu ir kt. Atsakymo nei raštu, nei žodžiu negavome.“

Vyrai priminė, kad jų klubas jau yra sudaręs 313 panaudos sutarčių su privačių žemių savininkais, kurie klubui jau yra išnuomoję 6 666 ha

vientisų medžioklės plotams pri-skirtinų žemės sklypų.

Konstitucinis Teismas išaiškino

Redakcijos svečiai priminė, jog dar 2005 m. gegužės 13 d. Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė žemės ir miškų savininkų teisėtų lūkesčių ap-saugos principą, pripažino kai kurias dabartines Medžioklės įstatymo nor-mas prieštaraujančias Konstitucijai, nes pirmiausia sudarant medžioklės plotų vienetus turėtų būti ginamos žemės bei miškų savininkų teisės ir jų teisėti interesai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad sudarant ar keičiant medžioklės plotų vienetus pirmenybė turėtų būti teikiama tam ploto vienetui, kuris su-daromas remiantis rašytinėmis sutar-timis su miško ir žemės savininkais.

„Tačiau būrelis „Medvėgalis“, iki šiol turintis per 40 000 ha dydžio me-džioklės plotų vienetą, jokių rašytinių sutarčių su jų savininkais nėra suda-ręs“, – sakė R.Bagdonas. Todėl „Me-džiotojų rago“ medžiotojai savo pra-šyme rajono savivaldybės komisijai dėl medžioklės plotų vieneto sudary-mo bei ribų pakeitimo ir prašė „pri-pažinti, sudaryti bei įteisinti pateikia-mų dokumentų pagrindu kaip atskirą medžioklės plotų vienetą klubui „Me-džiotojų ragas“ medžioklės poreikiams tenkinti pagal panaudos sutartimis su-darytus naudotinus bendrus ir vien-tisus 6 666 ha dydžio žemės sklypus, nesuardant gretimų medžioklės plo-tų vienetų“. Tačiau ir vėl jų prašymas atsimušė it žirniai į sieną.

Pirmininkas jaučiasi teisus

„Medvėgalio“ būrelio vadovas G.Lileikis pripažino, kad jų būrelis neteko gausaus būrio senų medžioto-jų: „Vieni jų išėjo savo noru, nes nemo-kėjo valstybei mokesčių, o kitus pašali-nome, nes jie pažeidinėjo mūsų įstatus, brakonieriavo, elgėsi piktybiškai.“ Pa-klaustas, ar tie pašalintieji buvo pagauti brakonieriaujant, būrelio pirmininkas atsakė, jog įrodyti to nepavyko.

O kaip su jo paties administraci-ne bauda, kurią minėjo medžiotojai? „Administracinėmis baudomis šiuo metu Lietuvoje yra baustas kone kas antras gyventojas, bet tai nieko ne-keičia“, – atrėžė G.Lileikis. Būrelio pirmininkas patvirtino, kad ūkinin-kai tikrai turi mokėti 50 Lt mokestį, bet jei medžioja savo žemėse, tą die-ną jie pinigų neima. „Jei ūkininko žemėse medžiojame, tądien ūkinin-kas yra pagerbtas, jam nereikia būti varovu. Jei už savo žemių ribų išei-

na, mokėti reikia“, – aiškino lengva-tas medžiotojų būrelio vadovas.

Bet „Medžiotojų rago“ klubo no-rui būti savarankiškam nežadėjo pri-tarti: „Suformuoti atskirą medžioklės vienetą šiandien neleidžia įstatymas. Žinoma, jei mes pritartume, tai jie galėtų suformuoti klubą, bet mes nu-sprendėme neleisti.“ Kodėl? Skai-tykime nuo pradžių. „Medžiotojų rago“ vyrai neatmeta galimybės dėl čia aprašytų įvykių kreiptis į teismą.

Aktualijos

Formuluotė kvepia senais laikaisEugenijus Tijušas, Lietuvos me-džiotojų ir žvejų draugijos pirmi-ninko pavaduotojas medžioklei

Medžiotojų pašalinimo motyvų formuluotė skamba labai juokingai ir kvepia senais laikais. Tačiau man sun-ku spręsti, kokios to konfl ikto šaknys. Lietuvoje yra beveik 900 medžiotojų kolektyvų, ir kas vyksta kiekviena-me iš jų, sužinoti sunku. Kita vertus, tokius konfl iktus spręsti draugija ne-turi jokių galių: kiekvienas medžioto-jų kolektyvas veikia pagal įteisintus įstatus, kurie turi atitikti Asociacijų įstatymą. Draugija medžiotojų būre-liams neturi teisės nurodinėti, nebent šiek tiek juos pabarti. Ar naujai įkur-tas klubas gaus plotus medžioti? Me-džioklės vienetai suformuoti 10 metų terminui. Kol jis nepasibaigs, pakeisti plotus galima tik draugiškai susitarus. Kitos išeities, deja, nėra.

Neeilinius kaltinimus turėtų svarstyti draugijaKazimieras Kuzminskas, Seimo narys, Lietuvos medžiotojų ir žve-jų draugijos tarybos ir medžiotojų būrelio „Vėjuona“ narys

Pašalino dėl būreliui priešiškos veiklos? Tai gal jie kokie piktybiniai pažeidėjai, gal tada reikia kviesti po-liciją? Man sunku spręsti, reikėtų iš-siaiškinti tikruosius motyvus. O gal medžiotojų būrelio valdyba dirba nevykusiai? Tai neeilinis kaltinimas, todėl tokius atvejus turėtų svarstyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugi-ja. Tikiuosi, mažiau konfl iktų kils, kai Seimas priims naują Medžioklės įsta-tymo redakciją. Ūkininkų medžiotojų priekaištai dažnai būna pagrįsti – ne-retai atvyksta medžioti jokio ryšio su konkrečia teritorija neturintys asme-nys ir diktuoja savo sąlygas žemės ar miško savininkams. Mano nuomo-ne, savininkai, turintys daugiau nei 100 ha žemės arba miško, turi teisę būti medžiotojų būrelio nariais.

Mažiau konfl iktų tarp medžiotojų kiltų, jei Seimas priimtų naują Medžiok-lės įstatymo redakciją. fotodiena.lt nuotrauka

Susidarė keista situacija, kai ūkininkas medžiotojas, medžiodamas savo valdose, būreliui turi sumokėti 50 Lt mokestį, o būrelio vado-vų svečiai, bala žino iš kur atvykstantys, nieko nemoka.

Tarp medžiotojų įsiplieskė rietenos

Kooperatyvo „Pienas LT“ visuo-tiniame narių susirinkime priimtas svarbus nutarimas, leidžiantis už-baigti kooperatinės pieno perdirbimo įmonės projektavimo etapą ir pradėti statybos darbus Kauno LEZ. Abso-liučia balsų dauguma kooperatyvo na-riai nusprendė trūkstamą fi nansavimo dalį – 40 milijonų litų – surinkti pa-tys (bendra įmonės sąmatinė vertė – per 90 milijonų litų, iš jų 50 milijonų litų sudarys ES parama). Perdirbimo įmonės projektavimo darbai užsitęsė

todėl, jog per metus laiko nepavyko susitarti nė su vienu iš Lietuvoje vei-kiančių bankų dėl kredito projektui trūkstamai lėšų daliai fi nansuoti. Ko-operatyvas „Pienas LT“ šiame projek-to etape nesvarsto galimybės į projek-tą pritraukti strateginį arba fi nansinį investuotoją. Šalia projekto ekonomi-nio gyvybingumo užtikrinimo, vienu svarbiausių tikslų kooperatyvas laiko siekį nesukurti prielaidų, kad koope-ratinė bendrovė ilgainiui galėtų būti transformuota į UAB ar kitą įmonės

formą, valdomą per kapitalą.Koopera-tyvo „Pienas LT“ nariai teigia, kad ir toliau pasilieka visiems Lietuvos pie-no gamintojams atvira organizacija ir kviečia visus norinčius pieno gamin-tojus lygiomis teisėmis dalyvauti ko-operatyvo ūkinėje veikloje.

Kooperatinę pieno perdirbimo įmonę planuojama baigti statyti per 2014 m. Jos numatomas perdirbimo pajėgumas pirmajame etape – 650 tonų pieno per parą.

VL inf.

Pinigus pieno perdirbimo įmonės statyboms rinks pačios

Kooperatyvo nariai nusprendė trūkstamą fi nansavimo dalį surinkti patys.fotodiena.lt nuotrauka

4 2012 m. birželio 9 d. • Nr. 46 (9169)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Prisipažinkime, juk įdomu pa-svarstyti, kokia bus mūsų ateitis. Prinstono ( JAV) universiteto pro-fesorius Avinashas Dixitas parengė kelis pasaulinės ekonomikos ateities scenarijus. Deja, amerikietis į atei-tį žvelgia pesimistiškai – netiki, kad XXI amžius taps žmonijos klestėjimo epocha. Profesorius pasaulinei eko-nomikai pranašauja uraganus. Mums teks patirti svaiginančius ekonomikos augimo šuolius, tačiau labai greitai juos keis globalios krizės. Tokią paty-rėme 2008-aisiais ir jaučiame iki šiol. Tikėjomės, kad 2008-ųjų krizės žaiz-das užgydysime per 2–3 metus, tačiau eina penkti metai, rinkos dar nespėjo grįžti į prieškrizinį lygį, o analitikai tarsi patvirtina A.Dixito teoriją – jau prognozuoja kitą krizę.

Profesorius apgailestaudamas pranašauja, kad kiekvieną kartą mes arba mūsų vaikai bei anūkai ištikus krizėms iš ekonomistų girdės tuos pačius paaiškinimus, esą jie pasimo-kė iš klaidų ir jų nebekartos, taigi daugiau tokių krizių nebus. Deja, jie kiekvieną kartą klys. Kodėl?

Į šį klausimą mums bando atsaky-ti Surrey (Anglija) universiteto profe-sorius Timas Jacksonas, priskiriamas subalansuotos ekonomikos skatintojų bangai. Jis mums pateikia paradoksalią išvadą: jei norime išgyventi ir išvengti ekonomikos krizių, atėjo laikas spausti ekonomikos augimo stabdžius ir dau-giau steigti mažai produktyvių darbo vietų. Nesuklydau – būtent mažai pro-duktyvių darbo vietų! Sumažinę sie-kius dirbti vis efektyviau ir kurdami darbo vietas tuose sektoriuose, kurie tradiciškai vadinami neproduktyviais, galėtume išsaugoti ir net padidinti darbo vietų skaičių atėjus žlugdančiai ekonomikos krizei ar stagnacijai.

Turbūt daugelis iš mūsų šį ragi-nimą iš karto atmes ir britų profeso-rių gal net pavadins bepročiu. Esa-me įsitikinę, kad norėdami gyventi geriau turime dirbti efektyviau, di-dinti našumą – daugiau užauginti ar pagaminti ir mažinti savikainą. Juk

nuo mažens girdime posakį „Lai-kas – pinigai“. Į mūsų kraują įaugęs vienintelis argumentas – siekti efek-tyvumo visur ir visada, dirbti geriau ir daugiau, dar daugiau.

Taip, siekis didinti išdirbio normas, efektyvumą mus ištraukė iš juodo dar-bo katorgos ir suteikė mums daugybę materialinių dalykų. Tačiau britų pro-fesorius mano, kad nuolat didinant

darbo našumą jau pasiekta riba: jei ku-rios nors šalies ekonomika dėl kokios nors priežasties staiga negalėtų plėstis, kiltų pavojus, kad vis daugiau žmonių praras darbo vietas. O juk jie gyvena šalia mūsų, dirbančiųjų, jų nenuskrai-dinsime į kitą planetą.

Pabandykime įsigilinti į britų pro-fesoriaus argumentus. Jei kiekvienais metais, tarkime, užsibrėžtume per valandą atlikti vis daugiau ir daugiau

darbų, vis daugiau žmonių liktų be darbo. Norime ar nenorime, bet mes tampame vis labiau susiję su ekonomi-kos augimu. Kas nutiks, jei dėl įvairių priežasčių ekonomika nebegalės spar-čiai augti? Tada kils fi nansų krizė. Ir kasmet, pasak T.Jacksono, priežasčių jai kilti tik daugės. Ne tik dėl senkan-čių ir brangstančių naftos išteklių, bet ir dėl klimato atšilimo, kuris sukelia vis

daugiau potvynių ir sausrų, dėl masi-nio miškų kirtimo kai kuriose valsty-bėse. Taigi kasmet vis daugės minė-tų priežasčių, kol mes nesuprasime, kad beatodairiškas našumo didinimas mums atneš tik nesėkmes.

T.Jacksono pasekėjai sako, kad mūsų mąstymas yra užkrėstas, jį rei-kia valyti. Kol neišvalysime jo, tol mus persekios krizės. Žinoma, būtų klaidinga manyti, kad ekonomistai

ragina fi ziškai mažinant darbo na-šumą didinti darbo vietų skaičių. Pa-vyzdžiui, tikrai niekas neragina ga-myklose daužyti modernią įrangą ir įdarbinti daugiau žemos kvalifi kacijos darbuotojų, niekas neragina, kad ūki-ninkai atsisakytų efektyviai dirbančių kombainų ir javus pjautų dalgiais. Yra ir kitų mums beprotiškomis atrodan-čių galimybių. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos analitinis centras („New Economics Foundation“) siūlo įtei-sinti 21 valandos darbo savaitę. Dau-gelis pamanysime – juk žlugs ekono-mika, juk kaip tik reikėtų dar daugiau dirbti. Tačiau T.Jacksonas siūlo ne-skubėti daryti išvadų.

Žinoma, taip paprastai pereiti prie naujos sistemos nebus lengva. Teks mažinti mokesčius, susijusius su dar-bo jėga, ir didinti mokesčius, susiju-sius su žaliavų naudojimu, brangiau mokėti už aplinkos taršą. Be to, vi-siems mums teks mažinti vartojimą. Tokių galimybių tikrai turime: per daug valgome arba daug pagaminto maisto išmetame, naudojame daug įvairių nebūtinų daiktų, netaupiai vartojame elektros energiją, galime sumažinti išlaidas būstams šildyti.

Pamąstykime giliau ir gal bepro-čiu nebelaikysime britų profesoriaus, manančio, kad išvengti nedarbo leng viau ne spartinant ekonomikos augimą ir vis labiau rizikuojant, o kuriant subalansuotą ekonomiką.

Jei norime išgyventi, teks mažiau dirbti Savaitės komentaras

Britų profesorius pateikia paradoksalią išvadą: jei norime išgyventi ir išvengti ekonomikos krizių, atėjo laikas spausti ekonomikos augimo stabdžius ir daugiau steigti mažai produktyvių darbo vietų.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ketvirtadienį Seime šalies va-dovė Dalia Grybauskaitė per-skaitė metinį pranešimą, kuria-me pabrėžė politinio sutarimo ir svarbiausių šalies projektų tęsti-numo svarbą. Konstitucinę prie-volę įvykdžiusi Prezidentė beveik nieko nauja nepasakė.

Gyrė Vyriausybę ir ragino susitarti

Metiniame pranešime D.Gry-bauskaitė pagyrė Vyriausybę už su-valdytą ekonominę krizę ir įspėjo apie išlaidavimo grėsmę.

„Suvaldyta fi nansinė situacija – neabejotinai šios Vyriausybės di-džiausias nuopelnas. Prarasdama reitingus ir aukodama populiaru-mą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo fi nansinės griūties, – pabrėžė Pre-zidentė. – (...) Tik prievolė laikytis fi nansinės drausmės gali užkardyti bet kokius mėginimus grįžti į neat-sakingo išlaidavimo kelią.“

Vadovė nepamiršo paminėti ir artėjančių Seimo rinkimų:

„Artėja rinkimai, visuomenė dalija-si į stovyklas. (...) Esame ties mūsų ša-liai ir vaikų ateičiai lemtingais spren-dimais. Todėl šiandien būtina susitarti dėl svarbiausių darbų, – teigė šalies vadovė. – Nes būtent sutarimo stoka neleidžia mums spartesniu žingsniu eiti į priekį. (...) Kviečiu ir siūlau: ne-siblaškykime, susitarkime dėl kertinių darbų, kad besikeičiančios valdžios ju-dėtų viena kryptimi.“

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad ne mažiau svarbu yra skatinti smulkųjį verslą, o tai padarius, neleisti jam su-žlugti. „Iniciatyvūs šalies žmonės vien

pernai įkūrė 10 tūkst. naujų smulkio-jo verslo įmonių. Tačiau verslo saulė-tekius vis keičia saulėlydžiai, – kalbėjo Prezidentė. – Priežastis ta pati – nėra aiškaus sutarimo, todėl remiame abs-trakčią verslo sąvoką. O reikėtų remti konkurencingą verslą.“

Pabrėžė energetiką ir politikų atsakomybę

Ne ką mažiau dėmesio šalies vado-vė skyrė energetikos projektams.

„Šios valdžios pradėti darbai energetikos srityje neabejotinai reikšmingi. Po 20 metų išdrįsome

eiti energetinio savarankiškumo ke-liu“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Valstybės galva teigė, kad „ilgus metus veržtą energetinės priklauso-mybės kilpą taip pat atlaisvina saulė, vėjas ir kitos alternatyvos“. „Tai ne-grįžtami sprendimai, kurių neturėtų keisti rinkimų pažadai“, – konstata-vo D.Grybauskaitė.

Ji pažėrė kritikos politikams, nes „skaidrumo egzamino partijos neiš-laikė, pasilikdamos sau viešųjų pir-kimų išimtį“.

Prezidentė turėjo galvoje Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, pagal ku-rias viešųjų pirkimų procedūrų pri-

valėtų laikytis ir politinės partijos, tačiau Seimas šioms pataisoms ne-pritarė. D.Grybauskaitė taip pat ap-gailestavo, kad tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo kol kas išvengė Seimo nariai ir savivaldybių politikai.

Ji kritikavo ir korumpuotą tei-sėsaugą. Esą kasmet Prezidentūrą pasiekia apie 7 000 piliečių skundų ir pusė iš jų sudaro nusiskundimai dėl teisėsaugos veiksmų.

Šalies vadovė pasidžiaugė, kad per metus buvo pakeista net 30 įvai-raus lygio teismų vadovų, o dirbti pradėjo 72 nauji teisėjai. Vėliau va-dovė trumpai pasisakė apie užsienio politiką, bet ši dalis buvo labiau de-klaratyvi nei dalykinė.

Imponavo raginimas susitarti

Finansų analitikui Gitanui Nau-sėdai Prezidentės kalba paliko dvi-prasmišką įspūdį. „Pagrindinė meti-nės kalbos žinia, kad tikimasi darbų tęstinumo, nes tie darbai iš esmės jau ne visai priklauso šiai Vyriau-sybei, o juos tęs kita Vyriausybė, kuri bus patvirtinta po Seimo rin-kimų“, – sakė G.Nausėda.

Jam imponavo D.Grybauskaitės raginimas politikams ieškoti kom-promisų siekiant įtvirtinti svarbiau-sius šaliai projektus.

„Labai gerai, kad Prezidentė neieš-kojo kaltų ir priešų, o kalbėjo pirmiau-sia apie sutarimą“, – teigė G.Nausėda.

Pašnekovas pridūrė, kad metinia-me pranešime pasigedo kelių daly-kų. „Pirmiausia išliko dviprasmišku-mų dėl Visagino AE statybų ir euro įvedimo. Pirmu klausimu Preziden-tė pasisakė, tačiau taip ir liko ne-aišku, ar ji remia projektą, – kalbėjo G.Nausėda. – O euro įvedimo klausi-mo valstybės vadovė išvis nepalietė, o

tai reiškia, kad euro įvedimą prioritetu laiko ne Prezidentė, o Vyriausybė.“

Jis paaiškino, kad po kelių mė-nesių ES įvertins Lietuvos pasiren-gimą įsivesti eurą – ar šalis atitinka Mastrichto kriterijus. „Atrodo, kad valstybės vadovė euro klausimą nu-kėlė neapibrėžtai ateičiai, galbūt ki-tiems metams“, – sakė G.Nausėda.

Prilygino Ezopo kalbai

Kur kas kritiškiau D.Grybaus-kaitės metinį pranešimą įvertino politologas Algis Krupavičius. Jo nuomone, Prezidentė nieko naujo nepasakė, o jos išvardytų prioritetų ir problemų sąrašas beveik nepakito nuo pernykštės kalbos.

„Vėl girdėjome tradicines frazes „fi nansinė drausmė“, „verslo skati-nimas“. Be to, šį kartą Prezidentė kaip niekada iki šiol pasirodė kaip energetikos projektų lobistė“, – tei-gė A.Krupavičius.

Politologą nustebino, kad kalbė-dama apie užsienio politiką šalies vadovė irgi nebuvo originali. Pa-šnekovas pranešime girdėjo dau-giau propagandos, o ne kalbų apie strateginius dalykus.

„Pavyzdžiui, ji kalbėjo apie „rea-lią narystę NATO“, tarsi tos narys-tės nebuvo nuo 2004 metų, – ironi-zavo A.Krupavičius. – Kur ta geroji kaimynystė, apie kurią kalbėta, kai pastaraisiais metais atšalo santykiai su sąjungininkėmis Lenkija, Gruzi-ja, net Latvija ir Estija? Todėl meti-nį pranešimą vertinčiau labiau kaip Ezopo kalbą, kurioje dominavo me-taforos – „monopolininko čiuptuvai“, „išmanioji diplomatija“ ir pan.“

Politologas įsitikinęs, kad D.Gry-baus kaitė metiniame pranešime pasi-sakė labiau kaip valstybės vadovė, o ne kaip moralinis tautos autoritetas.

Prezidentės kalba – be ugnelės akyse

D.Grybauskaitė metiniame pranešime pasisakė labiau kaip valstybės vado-vė, o ne kaip moralinis tautos autoritetas. Eltos nuotrauka

52012 m. birželio 9 d. • Nr. 46 (9169)Valstiečių laikraštis Nekilnojamasis turtas

(Užs. 327)

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kiekvienas fi nansų analitikas patars sukauptus pinigus inves-tuoti. 2008-aisiais sprogus nekil-nojamojo turto kainų burbului ir būstų kainoms sumažėjus beveik per pusę, atsiranda galimybių pirkti būstus už realią kainą.

Pinigus naikina infl iacija

Lietuviai yra taupūs žmonės. Pri-sipažinkime: kiekvienas stengiamės sukaupti pinigėlių juodai dienai. Taip esame išauklėti, tokias turime tradicijas. Pavyzdžiui, net praėjus 70 metų vis dar su pasididžiavimu prisimename, kad prieškariu litas buvo laikomas viena tvirčiausių va-liutų Europoje, vadinasi, ir pasaulyje. Ir šiais laikais lietuviai taupo visiškai kitaip nei latviai ar estai. Kiekvienas lietuvis bankų sąskaitose turi sutau-pęs daugiau pinigų nei latvis ir estas. Be to, lietuviai mažiau nei kaimynai skolinasi iš bankų, išskyrus paskolas būstui įsigyti, – tikras lietuvis nori turėti nuosavą butą ar namą, o nuo-moja tik iš bėdos.

Tačiau šiuo metu sukauptiems pi-nigams gresia pavojus. Žinoma, ban-kų sąskaitose esantys indėliai (iki 345 tūkst. Lt) yra saugūs, apdrausti, taigi bankams bankrutavus tiek pini-

gų atgautume be nuostolių, bet mūsų santaupas graužia infl iacija. Bankuo-se laikydami pinigus nuo infl iacijos negalime apsisaugoti, nes terminuo-tųjų indėlių palūkanos yra mažesnės nei infl iacija, o tai reiškia, kad santau-pos nuvertėja. Juk kiekvienas pastebi-me, kad, pavyzdžiui, už 100 Lt prieš 10 metų galėjome nupirkti daugiau nei dabar, o dar po 10 metų už 100 Lt nu-pirksime mažiau, nei galime dabar. Ką

daryti? Kaip išsaugoti sunkiai uždirbtų pinigų vertę? Tokių galimybių yra.

Butas studentei pigiau

Kiekvienas finansų analitikas mums patars sukauptus pinigus in-vestuoti. Galime pirkti vertybinius popierius. Tačiau tai irgi rizikinga, nes jų kainos svyruoja. Mažiau rizi-kuotume pirkdami nekilnojamąjį tur-tą. Žinoma, niekas negali garantuoti, kad butai ar namai dar neatpigs ar vėl nepabrangs. Tačiau būstų kainos pa-prastai svyruoja gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, vertybinių popierių.

Todėl keli mūsų pakalbinti ūki-ninkai kaip tik dabar savo vaikams

nupirko, o kiti ketina pirkti butus Vilniuje ir Kaune.

„Dukra pernai įstojo į Vilniaus universitetą, sėkmingai studijuoja Ekonomikos fakultete. Pirmuosius metus nuomojome nedidelį butą. Tačiau šį pavasarį apskaičiavome išlaidas ir supratome, kad būtų nau-dingiau, jeigu patys nusipirktume butą“, – pasakojo ūkininkas iš Pa-kruojo rajono Vilius Babrauskas.

Kokie argumentai? Jie labai kon-kretūs. Dukra studijuos mažiau-siai penkerius metus. Jeigu baigusi mokslus pasiliks Vilniuje, tai ir toliau gyvens šiame bute, o jeigu nuspręs išvažiuoti kitur, tai butą sostinės Pi-laitės mikrorajone bus nesunku par-duoti, ir, tikėtina, per penkerius me-tus jo kaina labai nesumažės, o gal net pakils. Be to, pagal įstatymus po penkerių metų pardavus butą nebe-reikėtų mokėti 15 proc. mokesčio nuo kainos skirtumo.

Geras laikas pirkti

Panašiai mano ir Žemaitijo-je ūkininkaujantis Romas Kontri-

mas. Jis planuoja pirkti trijų kam-barių butą Kaune, kuriame įsikurs du čia studijuojantys sūnūs, o šį ru-denį prie jų prisijungs ir studijas Aleksand ro Stulginskio universi-tete pasirinkusi duktė.

„Iš pradžių planavome pirkti dviejų kambarių butą, tačiau nekil-nojamojo turto ekspertas įtikino, kad kaip tik šiuo metu labiau ap-simoka pirkti didesnį butą“, – sakė R.Kontrimas.

„Dabar paklausiausi dviejų kam-barių butai. Deja, jų pasiūla labai ne-didelė. Tačiau visada pirkėjams pa-teikiu skaičiavimus, kurie įrodo, kad

dabar tinkamas laikas pirkti dides-nius butus arba pakeisti mažesnius butus į didesnius. Štai žmonės sako, kad žiemą labai brangiai kainuoja butų šildymas. Taip, brangiai, tačiau dviejų ir trijų to paties namo butų šildymo kainų skirtumas tesiekia 80–100 litų. Be to, toks skirtumas yra tik 2 mėnesius, o butų kainos tesiskiria keliolika tūkstančių litų“, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros „La-tava“ ekspertas Raimundas Poška.

Palūkanos sumažėjo

Pasak SEB banko šeimos fi nan-sų ekspertės Julitos Varanauskie-nės, pirmą šių metų ketvirtį Lie-

tuvoje susiklostė kelios palankios aplinkybės investuojantiems ir paskolas paėmusiems ar ketinan-tiems jas imti gyventojams – dėl palankių pokyčių rinkose didėjo investicijų į vertybinius popierius vertė, itin sumažėjo paskolų palū-kanos. Vis dėlto gyventojai buvo atsargūs – kaip pag rindinę taupy-mo priemonę rinkosi terminuo-tuosius indėlius, o pigiau skolintis neskubėjo.

Gyventojai vis dar grąžino daugiau paskolų, negu ėmė nau-jų, nors paskolų palūkanos buvo ypač mažos.

„Analizuodami tam tikrų rūšių paskolų sutarčių sudarymo ypatybes matome, kad naujų būsto paskolų sutarčių žiemą sudaroma mažiau, pavasarį ir vasarą – daugiau“, – tei-gė J.Varanauskienė.

Ar gyventojai ims daugiau sko-lintis būstui įsigyti? Kol kas sun-ku prognozuoti. Tačiau akivaizdu, kad lietuviai bankų sąskaitose turi nemažai santaupų, todėl daugeliui paskolų net nereikia.

Skolinamės trumpesniam terminui

SEB bankų atlikta lyginamoji Baltijos šalyse suteiktų būsto pa-skolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad vidutinė būsto pasko-los suma nuo 2007 m. Lietuvoje sumažėjo daugiau nei trečdaliu, skolinasi vyresni žmonės ir nau-jas būsto paskolas ima aštuone-riais metais trumpesniam laikotar-piui nei iki krizės. Šiuos pokyčius daugiausia lėmė kritusios būsto kainos, mažėjusios gyventojų pa-jamos ir pasikeitusi skolinimosi aplinka.

„Šiuo metu Lietuvoje dažniau-siai būsto paskolas ima ar siekia gauti šeimas sukūrę ir stabilias, di-desnes nei vidutines pajamas turin-tys 27–34 metų gyventojai“, – sakė SEB banko prezidento pavaduoto-jas ir Mažmeninės bankininkys-tės tarnybos direktorius Virgini-jus Doveika.

Didžiausias būsto paskolas ir 2007 m., ir 2011-aisiais ėmė Lietu-vos gyventojai, vidutinė būsto pa-skolos suma 2011 m. Lietuvoje buvo 45 645 eurai, Estijoje – 37 644 eurai, Latvijoje – 34 523 eurai.

Lietuvoje pernai suteiktų naujų būsto paskolų vidutinė trukmė buvo 21 m. (2007 m. – 29 m.), Estijoje – 19 m. (2007 m. – 22 m.), o Latvi-joje ir iki krizės, ir dabar gyventojai būstui įsigyti skolinasi trumpiau-siam terminui – 13–14 m.

Tikras lietuvis nori turėti nuosavą būstą

Ūkininkai apskaičiavo, kad į mokslus išleistiems vaikams labiau apsimoka nupirkti butus, negu penkerius metus už juos mokėti nuomos mokestį.

Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad kaip tik šiuo metu yra tinkamiau-sias laikas pirkti didesnius butus arba mažesnius butus keisti į didesnius.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

6 2012 m. birželio 9 d. • Nr. 46 (9169)Valstiečių laikraštisAktualijos

(Užs. 335)

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Šią savaitę ES Audito rūmų na-rės Rasos Budbergytės dėmesį pa-traukė Generalinės miškų urėdijos (GMU) ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškuose baigiamas diegti projek-tas „Vieningos antžeminės auto-matinės miško gaisrų stebėjimo sistemos“. Antradienio popietę čia lankėsi ne tik kontrolierė, bet ir jos kabineto nariai, Nacionalinės mo-kėjimo agentūros (NMA) bei Ge-neralinės ir Vilniaus miškų urėdi-jų atstovai. Pasak R.Budbergytės, gavus atsakymų iš GMU ir Vilniaus miškų urėdijos specialistų, abejo-nės dėl viešojo pirkimo vykdymo išsisklaidė, įdiegta sistema veikia, stebi ir detektuoja gaisrus.

Detektorius montuoja GSM statiniuose

Šiuo metu 40 proc. visų Lietu-vos miškų yra didelio, 23 proc. – vi-dutinio ir 37 proc. – mažo gamtinio

degumo. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600–800 miško gaisrų, kurie pa-žeidžia apie 300 ha miškų. Bendrą valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplin-kos ministerijos, miškų urėdijos bei nacionalinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.

Vykdant Lietuvos miškų ūkio, jo pertvarkos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą, 2007 m. parengta Bendrosios automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lie-tuvoje modelio sukūrimo studija. Pri-pažinta, kad antžeminių automatinių

miško gaisrų stebėjimo sistemų de-tektorius tikslinga montuoti pasauli-nės mobiliojo ryšio sistemos (GSM) operatorių bokštuose, kurie gerokai aukštesni, turi elektros tiekimą, ap-saugos sistemas. Toks sprendimas ge-rokai sumažino miškų urėdijų išlaidas priešgaisrinių bokštų remontui bei priešgaisrinių sargų išlaikymui.

Antžeminėms automatinėms miš-ko gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūri-mas ir prevencinių priemonių įdiegi-mas“ numatyta maksimali priemonės

fi nansavimo suma 52,5 mln. Lt. Ši sistema jau nuo 1997 m. plėtojama Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, kur sumontuoti 158 bokštai su detekto-riais. Lietuvoje pirmosios stebėjimo sistemos sumontuotos 2009 m. VĮ Varėnos miškų urėdijoje.

Mediniai bokšteliai taps atgyvena

Paklausta, ar nešvaistomi ES pi-nigai naujiems detektoriams įsigyti, R.Budbergytė teigė, kad pirkti naują įrangą būtina. „Moderni sistema yra daug efektingesnė. Anksčiau į medi-nius bokštelius lipdavo eiguliai, giri-ninkai ir žvalgydavosi, ar nekyla koks gaisras. Nėra net abejonių, kad bet kuri nauja technologinė įranga turi savo prasmę ir paskirtį“, – sakė Lietu-vos atstovė ES Audito rūmuose.

Auditorės teigimu, svarbiausias jos darbas ir tikslas – patikrinti, ar viskas buvo teisėtai nupirkta, įreng-ta, ar sistema veikia ir ar tikrai tokios sistemos reikia. „Šiandien jokių galu-tinių išvadų dar negali būti. Patikra truks tikrai labai ilgai, tačiau mes tu-rime būti įsitikinę, kad tos lėšos, ku-rios buvo išleistos šiam projektui, yra teisėtos“, – pabrėžė R.Budbergytė.

Dažnai girdime, kad Lietuva ne-sugeba panaudoti visų ES skiriamų išmokų, todėl vėliau mažinama para-ma tam tikroms ūkio šakoms. Pasak R.Budbergytės, pinigai, skirti kaimo plėtrai, panaudojami palyginti gerai. „Lietuva bendrame ES kontekste pa-gal kaimo plėtros priemonių panau-dojimą atrodo tikrai labai neblogai. Dažnai mes patys save vertiname per-nelyg neigiamai, – nuogąstavo audi-

torė. – Žvelgiant objektyviai, sunku-mų bei įvairių trūkumų turi ir stiprios, išsivysčiusios ES šalys. Lietuva kaimo plėtrai gauna labai nedidelę dalį lėšų, skirtų iš ES biudžeto, tačiau svarbu ne jų kiekis, o tai, ar mes tinkamai pini-gus panaudojame. Noriu pabrėžti, kad miškams kaimo plėtros priemonėse skiriamas svarbus vaidmuo.“

Miškai – didelė vertybė

Miškai, jų potencialo kūrimas, atsodinimas ir išsaugojimas yra vi-sai valstybei labai svarbūs. „Tai že-mės ūkio aplinkosaugos reikalavimų stiprinimas. Juk jei nebūtų miškų, aplinkai būtų padaryta ypač didelė žala pirmiausia dėl itin išaugsiančios taršos. Miškai – labai didelė verty-bė, tad mes juos turime kuo labiau saugoti ir apsaugoti nuo visa naiki-nančių gaisrų“, – prioritetą miškų apsaugai pabrėžė R.Budbergytė ir patikino, kad modernios sistemos kūrimas visoje šalyje turėtų būti baigtas jau šią vasarą.

Įdiegus antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, re-miantis Vokietijos valstybinių miškų patirtimi nuo 2002 m., šalyje turė-tų sumažėti gaisrų suniokotų miško plotų nuo 400 ha iki 200 ha, o viduti-nis gaisro plotas – nuo 0,5 iki 0,3 ha. Sumažėjus miško gaisrų, atmosferoje sumažės kenksmingų žmogaus svei-katai kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido. Per metus perpus sumažė-jus miško gaisrų plotams ir sutaupius lėšų, kurios anksčiau būdavo skiria-mos miškų urėdijų bokštams prižiū-rėti, ekonominis efektas būtų apie 2 mln. Lt.

Gaisrus miškuose akylai stebi kamerosVilniaus urėdijoje audi-toriai tikrino, ar racio-naliai panaudotos Eu-ropos Sąjungos lėšos.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga pritarė auditorės žo-džiams: modernizuoti miškų stebėseną yra būtina. Linos Sindaraitės nuotrauka

Rūpestingai pamaitinti vaismedžiai atsidėkoja

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Sveikata

23 p.

7 p.7 p.

23 p.

Ne kiekvienas įstengia turguje praeiti pro uogų karalienes. Išsiilgusiems jų tinka ir kaimyninėje šalyje po plėvele užaugintosios.

Nijolė Baronienė

Patyręs komą žmogus nėra pasmerktas – jis galės gyventi normalų gyvenimą.

Asta Geibūnienė

Šiais metais sodininkus džiugina gerai vaisius užmezgę vaismedžiai. Dauguma, tikėdamiesi gausaus ir kokybiško derliaus, jau praretino vaisių užuomazgas. Vis dėlto derlius džiugins tik tuos, kurie laiku ir tinkamai patręšė vaismedžius.

Rapolas Tamošiūnas

Moteris dinamitasSvečioje šalyje visada verta išsinuomoti automobilį. Tuomet jautiesi nepriklausomas: tavęs nevaržo kelionių organizatorių nustatyta dienotvarkė, važiuoji, kur nori, ir patikusioje vietoje būni neribotą laiką. Tiesa, keliaujant pačiam, reikia iš anksto gerai pastudijuoti žemėlapį, pasidomėti istorija, kad žvalgytuvės būtų įdomesnės, tačiau nusukimas nuo kelio dėl takelio – labai jau dažnai pasitaikantis dalykas. Keliaujant po Graikijos Rodo salą taip jau nutiko, kad truputį teko paklysti, tačiau, pasirodo, nusukęs į šoną, gali pamatyti tokių įdomių dalykų, apie kuriuos nepasakoja jokie gidai.

Vismantas Žuklevičius

Netikėtai atrasti Rodo stebuklai

Jau pakvipo braškėmis

Filmai apie pabudusiuosiusiš komos baigiasi per anksti

Nuo pėdų grybelio kojinės neapsaugo

Laima Tamulytė-Stončė, dar kitaip vadinama Mama Rock’n’Roll, –ne tik komiškų televizijos serialų veikėja. Jos pilna įvairiuose televizijos projektuose: juk gero ir linksmo žmogaus ir turi būti daug!

Loreta Glebavičiūtė

Grybelinės ligos yra užkrečiamosios, linkusios atsinaujinti ir gydomos medikamentais.

Asta Geibūnienė

19 p.