2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis • Nr. 76 (9199) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Seime posėdžiauja vyrai ir žmonos, tėvai ir sūnūs. Vieni tvir-tina, kad tokia „šei-myninė ranga“ – sa-vaime suprantamas dalykas, kiti nerimau-ja, kad politika tampa šeimos verslu.

Birutė Žemaitytė

Taisyklė ar išimtis?

Aukščiausiai iškilusių Lietuvos politikų gretose – ne viena šeima. Vienus, pavyzdžiui, Rūtą Rutkely-tę ir Kęstutį Glavecką, gyvenimas suvedė parlamento posėdžių salėje.

Žemdirbiai kratosi vergo pančių

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai ir žemės ūkio bendro-vės svarstė galimybes statyti bio-jėgaines, tačiau užšaldė planus, nes įstatymuose atsirado neti kė-tų kliūčių.

Žemdirbiai kyla į kovą ir pra-šo nesupančioti jų, o leisti už-dirbti sau ir valstybei. Ūkininkai nesuti nka tapti ti k žaliavų biojė-gainėms ti ekėjais, nes tada šio verslo grieti nėlę nugriebtų tar-pininkai.

Įstatyme atsirado nauja kliūtis

Perskaičius šių metų liepos 1 d.įsigaliojusio Atsinaujinančių iš-teklių energetikos įstatymo pa-pildymus galima pamanyti, kad Lietuvoje kilo biojėgainių staty-bų bumas.

Nukelta į 2 p.

Politika – neprastas šeimos verslas

Ūkininkai tikina, kad aukcionuose dėl biojėgainių gaminamos elektros energijos pardavimo kvotos pralaimėtų turtingiems verslininkams ir liktų tik pigiais žaliavos tiekėjais.

Nukelta į 3 p.

Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 12 biojėgainių, tačiau nė viena iš jų nestovi ūkininko ar bendrovės kieme. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Arūnui Valinskui pritapti Seime sekėsi lengviau nei žmonai Ingai, kuri ir būdama Seimo narė dalyvauja įvairiuose šou projektuose. fotodiena.lt nuotrauka

• Ant stiklinės studijos sienos, už kurios muzikos moko daininin-kė Rosita Čivilytė, užklijuota pusiau permatoma plėvelė. Tačiau smalsūs praeiviai ją vis nukrapšto: toks įdo-mus jiems atrodo tas nematomas muzikinis virsmas.

• Nors šie metai nedėkingi ir re-montantinių aviečių augintojams, nė vienas neketina atsisakyti jų augin-ti. Įpusėjus rugsėjui kilogramas šių uogų sostinėje kainuoja 10–14 Lt.

• Norintieji gražiai gyventi ir puo-selėjantieji aplinką kartais susimąsto: ar aplinka turi tarnauti žmogui ar žmogus – aplinkai.

• Kai naktimis termometro stulpe-lis vis dažniau artėja prie nulio, reikia pasirūpinti, kad namuose būtų šilta.

• Didelis fi zinis krūvis, nuolatinė įtampa ir stresas kenkia sveikatai. Dėl to kaltiname visus, tik ne save. O dažniausiai gera sveikatos būklė priklauso tik nuo mūsų pačių.

Šiandien skaitykite:

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SODYBA, 7 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulisTėviškės šviesa

SODYBA, 9 p.

SVEIKATA, 23 p.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos iki krizės sparčiai kilo, tad šios šalys buvo vadinamos Baltijos tigrėmis. Jų ekonomikoms smukus šis skambus epitetas buvo pamirštas. Pirmiausia iš krizės išsivadavo Estija.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 20 p.

Atrodo, kad sąlygos turėti asmeninės naudos nesąžiningiems asmenims, ypač sėdintiems savivaldybėse ir Seime, mūsų valstybėje sudarytos geros, jų pašalinti nė nemėginta, todėl kovos su korupcija derlius toks prastas.

2 2012 m. rugsėjo 22 d. • Nr. 76 (9199)Valstiečių laikraštisAktualijos

47 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Rodo, ir dar kaip, juk Lietuvoje neteisiama tik už milijonines vagystes.

Ne tik rodo: tai – viešas pasityčiojimas iš paprasto žmogaus orumo, kuris ryžosi aiškintis su stambaus prekybos tinko apsauga.

Tai gėdinga, juolab kad beveik visose Vakarų šalyse pirkinių maišeliai duodami dykai.

Ne, nes net už menkiausią vagystę turėtų būti baudžiama.

Ar teismo procesas dėl 15 ct vertės maišelio vagystės, kuria apkaltintas pensininkas, rodo mūsų teisėsaugos absurdiškumą?

11 proc.

30 proc.

12 proc.

Lyg mostelėjus burtų lazde-le stambesniuose ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse pradėjo dygti bio-jėgainės ir gaminti tiek daug elek-tros energijos, kad energetikai su-siėmė už galvų – ką su ta energija daryti, kam ją parduoti?

Tačiau realybė kitokia. Lietuvos biodujų asociacijos (LBA) direk-torius Jonas Budrevičius sako, kad diržo nusipelnė ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė, o labiausiai – Ener-getikos ministerija ir jos šaunusis ministras, pro rožinius akinius ma-tantis tik atominės elektrinės viziją ir į mažutėles biojėgaines net nesi-teikiantis pažvelgti. Taip ir atsirado įstatyme kliūtis norintiesiems staty-ti biojėgaines – jų savininkams rei-kės dalyvauti aukcionuose ir varžytis dėl pagamintos energijos pardavimo kvotų. Kas aukcione pasiūlys ener-giją parduoti pigiau, tas ir laimės kvotą, o kiti liks it musę kandę. Pa-sistatėte biojėgainę, tai ir naudokite energiją savo tikslams arba šildykite orą, o Energetikos ministerija jūsų matyti nenori.

Valdininkai tikina, kad kvotų už-teks, esą ūkininkai be reikalo ieško problemų. Tačiau Jurbarko r. ūki-ninkaujančio Raimundo Jovarausko tokie tikinimai nenuramina: „No-rintieji statyti biojėgaines siekia ga-rantijų, kad vėliau netektų gailėtis dėl investicijų, o valdininkų ramini-mais energijos nepagaminsi.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 12 biojėgainių, tačiau nė viena iš jų nestovi ūkininko ar bendrovės kie-me. Apmaudu, kad šiuo atveju mus lenkia visi kaimynai.

Nenori pelno atiduoti tarpininkams

Artimiausią savaitę susidariusią kuriozinę padėtį svarstys Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Šį kartą ūkininkai pasiryžę rimtai kovoti dėl savo teisių. Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, ūkininkai diskutuos ir labai tikėtina, jog Vyriausybei kol kas mandagiai pasiūlys, kad iš gy-vulius auginančių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, sumaniusių statyti biodujų jėgaines iki 1 MW galios, nebūtų reikalaujama aukcionuose įsigyti elektros energijos pardavimo kvotą. LŪS ketinimams jau pritarė Lietuvos žemės ūkio bendrovių aso-ciacija (LŽŪBA).

„Jeigu mes auginame gyvulius, ga-lime užauginti kukurūzų biodujoms gaminti, tai natūralu, kad pirmiausia būtent ūkininkai, o ne pinigų nesto-kojantys verslininkai galėtų naudo-tis šia galimybe. Praėjo tie laikai, kai žemdirbiai turėjo dirbti sunkiausius darbus, o tarpininkai nusigriebdavo grietinėlę“, – sako LŽŪBA prezi-dentas Jeronimas Kraujelis.

Ūkininkai piktinasi ir stebi-si – Vyriausybė kiekviena proga tikina remsianti didesnę pridėti-nę vertę sukuriančius gyvulinin-kystės ūkius, tačiau kai pasitaiko proga tai daryti, kažkodėl pasiel-gia priešingai.

Kodėl šios žemdirbių organiza-cijos susirūpino būtent gyvulinin-kystės ateitimi? Todėl, kad šie re-kordiniai grūdų augintojams metai parodė, jog žemės ūkyje naudingas balansas ir niekam nenaudinga, kai į priekį išsiveržia kuri nors žemės ūkio sritis. Štai šįmet grūdų augin-tojams labai praverstų didesnis grū-dų poreikis vidaus rinkoje. Tačiau daugiau nei pusė užauginto derliaus teks eksportuoti. Štai ūkininkai ir siūlo Vyriausybei ne tik žodžiais, bet ir darbais remti gyvulininkys-tės ūkius.

Kaimynai remia ne žodžiais

Latvijoje jau veikia 25 biodujų jėgainės, pastatytos stambiuose gy-vulininkystės ūkiuose, statoma dar 8–10 jėgainių, o Vokietijoje veikia daugiau nei 7 000 biodujų jėgainių. Jose per metus pagaminama apie 17 mlrd. kWh elektros energijos – tiek, kiek galėtų būti pagaminama dviejose stambiose branduolinėse jėgainėse. Kasmet šioje šalyje pasta-

toma po 500–700 tokių jėgainių.Kokios tokio augimo priežastys?

Ekonominės. Ūkininkams apsimo-ka statyti biojėgaines. Pavyzdžiui, Latvijoje už tokios rūšies energiją mokama po 59 ct už kWh, o Vo-kietijoje – 72 ct už kWh. Be to, apie 50 proc. remiamos investicijos į bio-jėgaines ir nekuriama jokių kliūčių, atvirkščiai – skatinama, tik statykite daugiau biojėgainių, žinoma, jeigu apsimoka tai daryti.

Dėl kitokių priežasčių biojėgainės statomos Baltarusijoje. Pasak LBA direktoriaus J.Budrevičiaus, Balta-rusijos prezidentas A.Lukašenka tiesiog įsakė prie stambesnių gyvu-lininkystės fermų įrengti biojėgai-nes. Ir niekas nedrįsta prieštarauti net tada, kai tą daryti neapsimoka. Tokia tvarka ES šalyse, žinoma, ne-priimtina, nes įsakymais biojėgainės nepadarysi pelningos.

Kaip yra Lietuvoje?

Yra vienas itin ryškus žiburėlis ir Lietuvoje. Tai – neseniai Pasva-lyje pradėjusi veikti UAB „Kura-na“ biojėgainė, kurios galingumas – 4 MW. Bendrovė pagamintą elek-tros energiją panaudoja savo porei-kiams ir dar tiekia Pasvalio šilumos tinklų įmonei. Šioje biojėgainėje biodujos gaminamos iš žlaugtų, su-sidarančių po etanolio gamybos.

Tačiau lietuviai ūkininkai nesu-sigundė statyti biojėgainių. Priežas-tys žinomos.

„Tik neseniai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pa-

tvirtino bioenergetikams tinkančią elektros energijos supirkimo kainą – nuo 48 iki 64 ct už kilovatvalandę. Anksčiau nustatyti 30 ct už biojė-gainėje pagamintos elektros energi-jos kilovatvalandę buvo mažiausia kaina ES“, – sakė J.Budrevičius.

Tačiau paaiškėjo, kad iš tokio pa-didinimo mažai naudos, nes į vieną kišenę įdėjo, o iš kitos paėmė. Pasak LBA konsultanto Dariaus Strazdo, padidinus elektros energijos supir-

kimo iš biojėgainių kainą atsisaky-ta 50 proc. remti investicijas į bio-jėgaines: „Kažkodėl nuspręsta, kad tai yra dviguba parama, nors kitose ES šalyse taip nemanoma.“

O dar kai Seimas pritarė Energe-tikos ministerijos pasiūlymui rengti kvotų aukcionus, investuoti į šį verslą gali tik turintys storą piniginę ir ge-ležinius nervus.

Jaunatis.Saulė teka 7.03, leidžiasi 19.19.

RytojŠiandien

Šiandien debesuotumas didės. Antroje dienos pusėje, pradedant vakarų rajonais, ims lyti. Pūs nestiprus pietryčių vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 5–10, aukščiausia dieną – 11–16 laipsnių šilumos.Sekmadienį orai dar labiau subjurs. Protarpiais lis, pūs smarkus ir gūsingas pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį numatoma 7–12, dieną – tik 10–15 laipsnių šilumos.Ateinančios savaitės pradžioje orai keisis nedaug. Iš vakarų vis slinks nauji ciklonai, todėl orai išliks nepastovūs, neretai su lietumi. Kiek geresnių orų galima tikėtis tik nuo ateinančios savaitės vidurio. . orai.lt, VL inf.

Dieną: +10 +15°

Naktį: +7 +12°

Dieną: +11 +16°

Naktį: +5 +10°

PorytDieną: +12 +14°

Naktį: +5 +7°

Žemdirbiai kratosi vergo pančių Kvota – didelė, užteks visiemsSaulius JASIUS, Žemės ūkio minis-terijos (ŽŪM) Išteklių ir kokybės po-litikos departamento direktorius

Lietuvoje nustatyta, kiek galima pagaminti energijos iš vėjo, saulės, biodujų, ir skiriamos kvotos. Kodėl? Baiminamasi, kad neatsirastų per daug biojėgainių, nes jų energija su-perkama brangiai, taigi visiems pi-liečiams lyg ir pakiltų elektros ener-gijos kaina. Tačiau manau, kad dėl aukcionų problemų nėra ir nebus. Mano žiniomis, kvota yra labai di-delė, todėl ūkininkai nesibaiminda-mi gali statyti biojėgaines. Jie gaus tiek kvotos, kiek prireiks. Todėl ŽŪM neprieštaravo kvotų įvedimui. Mes kreipėmės į biodujų specialistus ir jie patvirtino, kad reikalavimas įsi-gyti kvotas nestabdytų biojėgainių plėtros. Be to, tarėmės su Energeti-kos ministerija, kad prireikus ji galė-tų pakoreguoti kvotų dydį.

Aukcionai – lyg akmuo po kakluKęstutis NAVICKAS, Aleksandro Stulginskio universiteto Agroener-getikos katedros vedėjas

Reikalavimai dalyvauti aukcio-nuose dėl energijos kvotos ūkinin-kams yra lyg akmuo po kaklu. Su-prasčiau, jeigu tokie reikalavimai būtų keliami nestabiliai veikian-tiems atsinaujinančios energijos šaltiniams, kurie elektros tinklams galėtų sukelti problemų, tačiau bio-jėgainių atveju yra kitaip. Pirmiau-sia jų yra nedaug ir, mano žiniomis, jokio statybų šuolio neprognozuo-jama. Be to, jos dirba stabiliai. Bio-jėgainės dirba kaip bet kokia kita šiluminė elektrinė. Ir kuo daugiau valandų ji dirba, tuo yra rentabi-lesnė. Taigi elektros tinklams toks gamintojas yra net labai naudin-gas. Štai Vakarų šalyse manoma, kad biojėgainės svarbios kaip tik siekiant palaikyti stabilumą.

Jeigu būtume ryžtingesni, bio-dujų jėgainėse galėtume pagamin-ti tokį pat elektros energijos kiekį, kokį planuojame gaminti atominėje elektrinėje. Deja, mes šia galimybe nepasinaudojame.

Seimui pritarus Energetikos ministerijos pasiūlymui rengti energijos pardavimo kvotų aukcionus, investuoti į biojėgainių statybą gali tik žemdirbiai, turintys storą piniginę ir geležinius nervus.

Atkelta iš 1 p.

Biojėgainių savininkams atsirado kliūtis – jiems reikės dalyvauti aukcionuose ir varžytis dėl pagamintos energijos pardavimo kvotų. Kas aukcione pa-siūlys energiją parduoti pigiau, tas ir laimės kvotą, o kiti liks it musę kandę. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32012 m. rugsėjo 22 d. • Nr. 76 (9199)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Tačiau kiti, kaip Ingrida ir Arūnas Valinskai, atėjo kartu, treti atsivedė sūnus ar žmonas. Jų artimieji – savi-valdybių tarybų nariai ar net merai. Vieni skiriasi ar traukiasi, kiti užima jų vietas. Pastaruosiuose rinkimuose į Seimą taip pat dalyvaus ne vienas šeimyninis duetas.

Kas atveda ir suveda?

„Ačiū Dievui, buvome vienoje ko-alicijoje, nors ir skirtingose partijo-se, todėl mūsų keliai nesikryžiavo ir komplikacijų dėl „šeiminių-darbi-nių santykių“ nepatyrėme. Jei bū-tume skirtingose barikadų pusėse, būtų gerokai sudėtingiau“, – atvirai prisipažino parlamentarė Rūta Rut-kelytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė, sutuoktinį liberalą Kęs-tutį Glavecką sutikusi Seimo salėje. Tačiau moteris pripažįsta, kad tam tikrų nepatogumų buvo. Ji mielai būtų dirbusi Seimo Biudžeto ir fi -nansų komitete, tačiau frakcijai teko ieškoti kito kandidato, nes jos vyras vadovauja šiam komitetui.

Fakto, kad yra skirtingų partijų nariai, nesureikšmina ir kauniečiai broliai Garbaravičiai. Arvydas – bu-vęs Kauno apskrities viršininko pa-vaduotojas, Kauno miesto meras, o dabar – šio miesto savivaldybės tarybos narys, jis darbuojasi Libe-ralų ir centro sąjungos gretose. Ra-mūnas, Kauno miesto savivaldy-bės tarybos nario mandatą 2004 m.iškeitęs į Seimo nario mandatą, į parlamentą pateko kaip TS-LKD partijos narys. „Mes nekovojame. Neidealizuojame nė vienos partijos, nė vienos frakcijos. Jokių pasidali-jimų nėra“, – sakė Arvydas Garba-ravičius. Paklaustas, ar ketina sekti brolio pėdomis, sakė, kad šiuose rin-kimuose į Seimą nedalyvauja. „Kaip bus ateityje, nežinau. Vaikai politi-ka kol kas domisi tik tiek, kiek tai susiję su šeimos nariais. O brolis, mano nuomone, jau sotus politi-kos“, – atviravo jis.

Į didžiąją politiką Darbo partijos sąraše šių metų Seimo rinkimuose žengiantys brolis ir sesuo Sergejus ir Larisa Dmitrijevai artimos gimi-nystės fakto siūlo nesureikšminti – esą jie ne pirmi ir ne paskutiniai, juo-lab kad tai – ne jų pačių sprendimas. „Pusė Seimo – giminaičiai: ir sūnūs, ir žmonos... Nieko blogo aš nema-tau“, – teigė Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas S.Dmitrijevas. „Mūsų tikslas – atstovauti savo tautiečių, Lietuvos piliečių, interesams. Mes derėjomės su įvairiomis partijomis, analizavome jų programas, o kai su-tarėme, kad Darbo partijos sąraše bus du mūsų atstovai, ne mes su broliu, o Lietuvos rusų sąjunga nusprendė, ką deleguoti“, – pridūrė šios sąjungos at-sakingoji sekretorė L.Dmitrijeva.

Dinastija – geras žodis

„Tai šeimos įtaka. Mano tėvas anksčiau buvo Šiaulių miesto tary-bos narys, o aš nuo 16 metų akty-viai dalyvavau jaunimo organizaci-jų veikloje“, – prisipažino Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos na-rys Andrius Mazuronis, pastarąją kadenciją Seime dirbantis kartu su tėvu Valentinu.

Jaunojo politiko teigimu, dinasti-jos neturėtų stebinti, bet, kitaip nei kitose srityse, paprasčiausiai gauti tam tikras pareigas čia negali: žmo-nės vertina ne tai, kas kieno tėvas, sūnus, vyras ar žmona, bet tai, kaip atstovaujami jų interesai. „Juk ir tėvai gydytojai, ir teisininkai vaikams daro įtaką. A.Sabonio du sūnūs už Lie-tuvos rinktinę žaidžia, versle sūnūs perima tėvo įmonę – tai natūralus ir sveikintinas dalykas. O politika yra tokia sritis, kur tavęs niekas negali paskirti. Žmonės tave arba išrenka, arba neišrenka. Jei žmonės nerenka, gali norėti kiek nori, bet nieko nepa-darysi“, – aiškino A.Mazuronis.

Nesitikėjo būti išrinkta

Nedaug trūko, kad ketverių metų kadenciją baigiančiame Sei-me būtų dirbusi dar viena šeima. Su A.Valinsko Tautos prisikėlimo parti-ja į Seimą buvo išrinktas ne tik Dai-nius Budrys, bet ir jo žmona, žino-ma radijo ir televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. Tačiau moteris, kurią iš paskutinės pozicijos rinkėjai kilstelėjo į patį sąrašo viršų, nusprendė pasirinkti ne politiką, o šeimą. „Aš nemaniau, kad būsiu iš-

rinkta. Palaikiau savo komandą, ta-čiau nesitikėjau, kad pelnysiu tokį rinkėjų pasitikėjimą. Bet aš buvau vienintelė turinti tokio amžiaus vai-ką. Visų kitų vaikai jau buvo paūgė-ję, o mums reikėjo galvoti, kaip tą vaikelį išleisti į pirmą klasę. Todėl aš pasirinkau šeimą. Jei būčiau ėjusi į Seimą, mūsų namuose dabar gy-ventų auklė“, – prieš beveik ketve-rius metus priimtą sprendimą aiški-no ponia Daiva. „Tikrai nemanėme, kad abu būsime išrinkti, ir aš labai džiaugiuosi Daivos sprendimu. Dė-kingas žmonai, kad ji liko namuose, o aš grįžtu į jaukius šiltus namus“, – nė nebandė slėpti, kad yra paten-

kintas žmonos sprendimu, Seimo narys Dainius Budrys. Tačiau pati D.Tamošiūnaitė-Budrė neatmeta galimybės ateityje dar kartą štur-muoti Seimą: „Dar po kelerių metų mūsų mažajai jau bus 14. Ką gali ži-noti, kaip bus, kai ji paaugs, nes ne-toli nuo politikos esu ir dabar.“

Skirtingi šeimyniniai duetai

Paklausti, kaip vertina šeimyni-nius duetus politikoje, pašnekovai atsakė įvairiai. „Tarkime, vyresnysis ir jaunesnysis Mazuroniai. Andrius labai gražiai „įsipiešė“ į politiką. Arūnas Valinskas labai puikiai pri-tapo, o štai Inga (A.Valinsko žmo-na – red. past.), manau, būtų jautu-sis daug geriau, jei būtų likusi meno žmogumi. Manau, ji džiaugiasi, kad pagaliau galės grįžti į televiziją, į sceną“, – atviravo D.Budrys.

Pasak R.Rutkelytės, šeimą kuria panašų požiūrį į gyvenimą, panašių

tikslų ir pomėgių turintys žmonės, tad net jei vienas iš jų kiek laiko ak-tyviai nedalyvauja politikoje, nuo jos nenutolsta. Bet vertinti kiekvieną tokį tandemą reikia individualiai. „Jei sutuoktinis nori imtis aktyvios veiklos, negali jam uždrausti. Ar žmogus tam tinkamas, parodys jo

darbai. Manau, rinkėjai nesiremia sutuoktinio pasiekimais balsuodami už kitą tos pačios šeimos narį“, – da-lijosi mintimis R.Rutkelytė.

Patyręs savas žmogus Seime be-siplunksnuojančiam politikui – tik į naudą, įsitikinęs A.Mazuronis. Anot jo, politika – toks dalykas, kad jei su-lauki iš ko nors patarimo, „vargu bau ten kas nors gero yra, o iš tėvo su-laukiu tikrai nuoširdaus patarimo“. Paklaustas, ar kas nors neįžvelgė šei-myninės rangos, jaunasis politikas pripažino: „Buvo bandymų kaltinti, kad nevykusį vaiką tėvas paėmė ir už ausų ištempė, bet aš tai vertinu kaip nekonstruktyvią, neargumentuotą

diskusiją. Visada yra ne tik gero, bet ir blogo linkinčių, pavydinčių.“

Pasak L.Dmitrijevos, dinastija nėra blogai, kai kalbama apie pro-fesiją. „Bet ir medicinoje, ir politi-koje neužtenka to, kad kas nors yra tavo brolis, žmona ar sūnus, – jis turi būti tam pasiruošęs. Kai išgirstu, kad kai kurie žmonės eina uždarbiauti į Seimą, man darosi baisu. Reikia pir-miausia išauginti ožką, o tik paskui galima į ką nors pretenduoti“, – dės-tė pašnekovė. Paklaustas apie kla-nus politikoje ir kodėl į ją einama šeimomis, A.Garbaravičius pareiš-kė kartais pastebintis, kad politika XXI amžiuje jau tampa verslu. „Aš negaliu pasakyti, kad iš gero, sotaus, ramaus gyvenimo kuris nors tėvas bandytų įtraukti į politiką savo vai-ką arba žmoną. Netikiu“, – pridūrė Kauno politikas.

Neikite į Seimą užsidirbti

Politologo Antano Kulakaus-ko teigimu, yra medikų, pedagogų, verslininkų šeimos, gali būti ir poli-tikų šeimos. Šeimyninis žiūrėjimas į Seimą, anot A.Kulakausko, būdin-gas tam tikro mentaliteto žmonėms. „Jeigu vyras neina, eina žmona. Mo-tyvai gali būti įvairūs, bet galima spė-ti, kad kai kas į politiką žiūri kaip į šeimyninį verslą. O politinis verslas greičiausiai susijęs ir su ūkio verslu. Vienas parlamentaras, ypač neuž-imantis aukšto posto, paveikti viso Seimo sprendimų savo šeimyninio verslo naudai negali, bet ne paslap-tis, kad Seimo nariai turi įvairių ry-šių, valdžios kabinetai – vyriausybės, savivaldybių – jiems daug lengviau atsidaro“, – svarstė jis ir pridūrė, kad politikų šeimyninės rangos viena-reikšmiškai vertinti negalima.

Jei nebūtų Petro,nebūtų ir Zosės

Politologas Kęstutis Girnius siūlo skirti politikus, kurie šeimas sukūrė būtent politikos supiršti, ir tuos, kurie paskui save traukia politikos olimpe dar nespėjusius apsiplunksnuoti šei-mos narius – vyrus, žmonas, vaikus. „Nematau nieko bloga, jei du jau su-brendę politikai susituokia. Nemanau, kad kuris nors tokiu atveju turėtų pa-sitraukti. Bet kai žinomo politiko vai-kai ateina į didžiąją politiką ir gana greitai pradeda kilti karjeros laiptais dėl šeimyninių ryšių arba kai politikos mokinukas susituokęs staiga pakyla į viršūnes, aš iš dalies tai laikau nepo-tizmu. O tai – neigiama tendencija, kurios demokratinė valstybė turėtų vengti“, – sakė K.Girnius. Anot jo, jei kai kurios moterys būtų ne garsių savo vyrų žmonos, o tiesiog turtingos ponios, niekas jų norų dalyvauti Sei-mo rinkimuose rimtai nevertintų, o ir daugumai jų nekiltų net mintis imtis tokių beviltiškų projektų.

„Pavyzdžiui, K.Brazauskienės mėginimas sukurti partiją, jeigu ji nebūtų Brazauskienė, net toks vai-kiškas, nebūtų tiek toli pažengęs“, – teigė politologas ir pridūrė, kad yra išimčių. Tačiau partijų grandų įta-ka, anot politologo, yra tokia dide-lė, kad jie gali užtikrinti savo arti-miesiems lengvesnes starto sąlygas. „Jų giminės gauna tokias pozicijas, kurių negautų, jei veiktų savaran-kiškai. Bet toks politiko vaidmens „estafetės perdavimas“ kitam šeimos nariui yra demokratijos iškraipy-mas“, – pareiškė K.Girnius.

balsas.lt

Politika – neprastas šeimos verslas

Nedaug trūko, kad Seime būtų dirbusi dar viena šeima. Su A.Valinsko Tautos prisikėlimo partija į Seimą buvo išrinktas ne tik Dainius Budrys, bet ir jo žmona, žinoma radijo ir televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. Tačiau ji nusprendė pasirinkti ne politiką, o šeimą.

Atkelta iš 1 p.

Politikoje formuojasi klanai, joje dalyvaujama šeimomis. Petro Malūko nuotrauka

Danutės ir Valentino Mazuronių dinastijos politikoje nestebina. Jų sūnus Andrius Mazuronis pastarąją kadenciją Seime dirbo kartu su tėvu.

fotodiena.lt nuotrauka

4 2012 m. rugsėjo 22 d. • Nr. 76 (9199)Valstiečių laikraštis

Rūta Klišytė

Naujai suburtos partijos vedlė Kristina Brazauskienė rinkimų kam-panijos įkarštyje viešai paaiškino, kad ji eina į Seimą „perkirsti korupcijos mazgo“. Pirma nevalinga publikos reakcija buvo krizenimas: ar dera to-kias rankeles su manikiūru kišti prie to Gordijo mazgo, kurį, anot mito, tik Aleksandro Makedoniečio kalavijas įveikė? Tačiau nūnai nebejuokinga. Iš kur Turniškių Kristina žinojo tai, ko

nežinojo pati Prezidentė, kad tas ko-rupcijos mazgas – Seime?

Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas pačiu laiku – prieš pat rinki-mus! – pranešė neįtikėtinus dalykus: dėl neteisėto praturtėjimo pradėti net 106 ikiteisminiai tyrimai, per pusantrų metų nustatyto įtartino turto vertė – beveik 150 mln. Lt, o svarbiausia – įkliuvo ir politikai, tarp jų yra savivaldybių vadu-kų ir dabartinių Seimo narių.

Ši žinia pašiurpino ir Prezidentę. Juk būtent šis Seimas patvirtino jos ryžtin-gai inicijuotą nacionalinės kovos su ko-rupcija 2011–2014 m. programą! Netei-sėtai pralobti, suprantama, be korupcijos neįmanoma. Sakysite, 5 procentai ko-rumpuotų, pralobusių politikų – ne tiek jau daug? Tačiau ir keli pagauti seimū-nai – šaukštas deguto medaus statinėje, jei statine laikysime Seimą. Todėl An-drius Kubilius ir paragino generalinį prokurorą, atsisakiusį „leistis į persona-

lijas“, bent jau vadovybei atskleisti įtaria-mųjų asmenybes, kad „šešėlis nekabotų ant visų Seimo narių“.

Tačiau kabo ir, matyt, kabos. Tie, kurie užsimojo perkirsti korupcijos Gordijo mazgą, dažnai patys painioja

viešus ir privačius interesus. Nekart re-gėjome, kaip Seime neigiami akivaiz-dūs faktai, prisidengiant neliečiamųjų statusu. Nesąžiningai pralobęs politi-kas niekada nesutiks, kad turtus susi-krovė neteisėtai, ypač jei sėdi savival-dybėje ar Seime: nepagavo – ne vagis!

Vagis teisinasi nevogęs, o tiktai priglo-bęs tai, kas buvo blogai padėta.

Išaiškėjo, kad Lietuvoje blogiausiai padėti yra miškas ir šiukšlės, mat dau-giausia galimo neteisėto praturtėjimo atvejų nustatyta miškų ūkio ir atliekų perdirbimo srityse.

Keista? Manėte, čia pirmaus ciga-rečių kontrabanda? Nieko keista, tik

apsidairykite aplink: valdiško miško ir niekieno šiukšlių, kurias rūšiuoti ir perdirbti liepia ES, Lietuvoje pakan-ka, o cigaretes reikia įsivežti rizikuo-jant. Atliekų tvarkymo verslas yra pa-sakiškai pelningas, tą gerai žinome iš „Sopranų kronikų“ , kuriame mafi jozas Sopranas sėkmingai rūšiavo šiukšles. Kuo giliau rausiesi į tai, ką gyventojai lengva ranka išmeta, tuo aiškiau su-pranti, kad tai aukso gysla.

Siūlai siūlai, susivykit, siūlo galo ne-palikit! Ir tikrai nepaliks: politikų netei-sėto pralobimo reikalai taip sumazgyti, taip nedalomai susiję su nauda valstybei ir jos piliečiams, kad Generalinė proku-ratūra iš anksto gąsdinasi nepajėgsianti jo išpainioti. Anot generalinio prokuro-ro Dariaus Valio, kebli yra jau vien pri-sigrobto turto įvertinimo problema: kas tai turi atlikti, iš kokių lėšų? O kai tai bus padaryta, ar vertinimas nebus užginčy-tas? Išties keblu, priešingai nei neteisėtas pralobimas pasisavinus prekybos tinklo pirkinių maišelį, kurio vertė neginčija-ma – 15 ct. Todėl šis teismo procesas eina kaip iš pypkės!

Specialiųjų tyrimų tarnybos pa-teikta ataskaita (2011–2012 m. pir-mas pusmetis) apie atsakingų insti-

tucijų veiksmus ir pastangas siekiant pažaboti korupciją – net 30 puslapių, tačiau rezultatai – abejotini. Kodėl? Pasigilinkime į Nacionalinės kovos su korupcija programos 5 punktą: „Veiksmingai sumažinti korupciją galima tik tada, jeigu kovos su ko-rupcija priemonės kreipiamos ne į korupcijos padarinius, o į prielaidas.

Vadinasi, veiksminga valstybės an-tikorupcinė veikla turėtų būti skir-ta ne tik korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams užkardyti, bet ir šalinti bei mažinti sąlygas asmenims, dir-bantiems viešajame sektoriuje, turėti naudos, atlikti žalingus veiksmus ar susilaikyti nuo naudingų visuomenei veiksmų. “

Atrodo, kad sąlygos turėti naudos nesąžiningiems asmenims, ypač sė-dintiems savivaldybėse ir Seime, mūsų valstybėje sudarytos geros, jų pašalinti nė nemėginta, o dėmesys nūnai sutelk-tas tik į „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus“. Todėl kovos su korup-cija derlius toks prastas: kovotojai su korupcija susimovė panašiai kaip toje lietuviškoje pasakoje. Buvo nusitaiky-ta ne į korupcijos šakneles, o į viršū-nėles. Ir kol ši kova buvo organizuoja-ma, gudručiai tyliai pasėjo runkelius, ir kovotojams liko tik suvytę batviniai. Dabar kovotojai neva stengsis paso-dinti kaltuosius, visų pirma garsiai ir ilgai kalbėdami apie sodinimą. Toks įspūdis, kad kova su korupcija tik imi-tuojama. O dėl viršūnėlių ir šaknelių iš tikrųjų susitarta taip, kad neliktų alka-nų politikų.

Evangelija pasakoja apie Galilėjos Kanos vestuves. Atsitiko nelauktas ir nemalonus dalykas – neapsižiūrėta, kad ar per daug svečių pakviesta, ar per mažai vyno pasirūpinta, tad jo pristigo. Marija nelieka pasyvi ste-bėtoja, bet iškart sako Jėzui: „Jie ne-beturi vyno.“ Tačiau Jėzus tarsi ne-kreipia dėmesio. Ką daro Marija? Ji sako tarnams: „Darykite, ką tik jis jums palieps.“ Tokia Švč. M. Mari-jos „politika“ – pačiai klausyti Die-vo ir kitus raginti, kad elgtųsi pana-šiai. Tik pamėginkime įsivaizduoti, kokia linkme kryptų Lietuvos vi-suomenės gyvenimas, jei dauguma žmonių, ypač atsakingieji už tautos gyvenimą, elgtųsi Marijos pavyz-džiu – nebūtų pasyvūs, kai tautoje

kažkas vyksta ne taip, ir visuomet mąstytų klausyti Jėzaus. Klausyti Evangelijos.

Pačią pirmąją atlaidų dieną vienas piligrimas skatino mane per atlaidus duoti pylos ponams, kurie skriaudžia dirbančius žmones. Taigi, nuoskau-dos ir susipriešinimas Lietuvoje at-keliauja ir į Šiluvą. Atkeliauja, bet Šiluvos šventovės slenksčio turėtų neperžengti, nes Šiluvos „politika“ yra aiškiai nubrėžta tiek Marijos ap-

sireiškimu prieš 400 metų, tiek pa-laimintojo Matulaičio šūkiu: „Blogį nugalėk gerumu!“ Šiluvos „politi-ka“ – kad būtų garbinamas ir my-limas Marijos Sūnus Jėzus Kristus, nes tai – vienintelis kelias keisti vi-suomenę į gera. Šiluvos „politika“ – tai meilės, Dievo gailestingumo ir

pagarbos kiekvienam žmogui poli-tika. Šiluvoje visi esame piligrimai, keliaujantys ne tik į Šiluvą, bet ir į amžinuosius dangaus Tėvo namus.

Šiandien meldžiamės už vyrus ir moteris, kurie yra užsiangažavę poli-tiniame gyvenime, už atsakingas par-eigas atliekančius valdininkus, už ži-niasklaidos darbuotojus, kurie ne tik informuoja, bet ir formuoja politinį bei moralinį klimatą tautoje. Jiems visiems prašome dangaus šviesos, kad

politikų sprendimai ir darbai tarnautų visuomenei, ypač silpniausiems žmo-nėms, kad kurtų ir skleistų tik gėrį ir taip stiprintų Lietuvos valstybę.

Lietuvos gyvenimas smarkiai keis-tųsi į gera, jei visi politikai, valdininkai ir pareigūnai sąžiningai atliktų parei-gas ir jų sprendimus lemtų tik noras

gerai tarnauti žmonėms. Tarnauti pa-našiai, kaip tarnavo pats Viešpats – iki mirties ant kryžiaus. O gal tai – uto-pija ir šioje žemėje taip negali būti?

Ar galima morali politika? Ar gali būti sąžiningi ir teisingi valdininkai? Ar paprastam žmogui galima tikėtis pagarbos ir teisingumo? Ne tik gali-ma, bet ir būtina. Politikoje kompro-misai neišvengiami, nes žmonės yra labai skirtingi ir dažnai reikia ieškoti kelio, kuris būtų priimtinas visiems. Labai dažnai į savivaldybes ar į Sei-mą išrenkami įvairių partijų žmonės ir jiems, esant pakankamai skirtingiems, tenka bendradarbiauti, nes kitaip būtų neįmanoma dirbti. Tačiau jei susitari-mai, kompromisai peržengia moralės ribas, jei aukojamas bendras interesas, tuomet tokie susitarimai tampa amo-ralūs. Pavyzdžiui, dėl jokių aplinkybių negali būti aukojami šeimos interesai, negali būti sudaromos sąlygos alko-holiui plisti, negali būti užmiršti pa-tys silpniausi žmonės. Politikams gali būti sunku atsilaikyti prieš stambaus verslo interesus, prieš spaudimą, kurį daro turintieji, galią, bet atsilaikyti rei-kia. Kitu atveju reikia trauktis ir nesu-tepti sąžinės neteisybe.

Šiluvos ir Marijos „politika“

Komentarai

Savaitės komentaras

Kas perkirs korupcijos mazgą?

Homilija, pasakyta Šiluvoje 2012 m. rugsėjo 15 d. meldžiantis už politikus, valdininkus, žiniasklaidos darbuotojus, darbininkus, verslininkus, žemdirbius

Lietuvos gyvenimas smarkiai keistųsi į gera, jei visi politikai, valdininkai ir pareigūnai są-žiningai atliktų pareigas ir jų sprendimus lemtų tik noras gerai tarnauti žmonėms.

Bažnyčiai kartais primetamas po-litikavimas. O kiek daug Lietuvoje yra norinčiųjų, kad Bažnyčia būtų tylos Bažnyčia kaip sovietiniais me-tais! Pagrindinę atlaidų dieną – sek-madienį, kai meldėmės ir kalbėjo-me apie tradicinę šeimą, užkliuvome. Vienas dienraštis rašė, kad Šiluvoje kunigai ir valdžios žmonės kalba vie-nu balsu. Duok Dieve, kad dažniau taip būtų, kad Bažnyčia dažnai galėtų pritarti tiems žingsniams, kurie turi lemiamą reikšmę tautos išlikimui.

Labai didelį nerimą kelia meilės ir vienų pagarbos kitiems trūkumas Lietuvos visuomenėje. Šioje sudrums-toje moralinėje atmosferoje laimi ne Lietuva ir ne jos žmonės, bet tie, kurie nelinki mums gero. Jeigu pragaištin-gas yra pasyvumas, tai ne mažiau pra-gaištingas – piktas aktyvumas. Labai liūdna matant ne tik piktus politikus, bet ir piktus eilinius žmones. Blogio neįmanoma įveikti kitu blogiu, nes tuomet jo padvigubėja.

Lietuvos ateitį gaubia alkoholio rū-kas, pro kurį jau nesimato kelio. Apgai-lėtina, kad alkoholio lobistams pasise-kė atšaukti jau priimtą Seimo nutarimą riboti alkoholio reklamą. O kad taip visi Lietuvos politikai judėtų daryda-mi gera, kaip judėjo alkoholio lobistai, vaikydamiesi nešvaraus pelno.

Visiškai priartėjo Seimo rinki-mai. Ar galima išsirinkti atsakingus Seimo narius? Ne tik galime, bet ir turime tai padaryti.

Atrodo, kad sąlygos turėti asmeninės naudos nesąžiningiems asme-nims, ypač sėdintiems savivaldybėse ir Seime, mūsų valstybėje su-darytos geros, jų pašalinti nė nemėginta, todėl kovos su korupcija derlius toks prastas – ne šaknelės, o tik viršūnėlės.

(Užs. 497)

52012 m. rugsėjo 22 d. • Nr. 76 (9199)Valstiečių laikraštis Žemės ūkis

„Spaudoje klientams žadėjo-me, kad dėsime visas pastangas jų aptarnavimui gerinti, serviso efektyvumui didinti. Tesime pa-žadus ir šįkart pristatome nau-ją sprendimą bei tikimės klientų palaikymo“, – teigė UAB „Kone-kesko Lietuva“ serviso vadovas Kęstutis Andrulionis.

UAB „Konekesko Lietuva“ jau 10 metų patikimai Lietuvoje ats-tovauja garsiausiems žemės ūkio, statybinės, miškų, kelių, sandėlia-vimo technikos gamintojams, tei-kia technikos priežiūros ir remonto paslaugas.

Svarbiausias šių metų pokytis „Konekesko Lietuva“ technikos prie-žiūros (toliau – serviso) padalinyje – įdiegtas centralizuotas serviso tarny-bos skambučių centras. Paskambinę klientai gali nustebti, vietoje įpras-

to „Konekesko Lietuva“ mechaniko balso išgirdę mandagios merginos balsą. „Konekesko Lietuva“, bendra-darbiaudama su bendrove „Lintel“, siūlo savo klientams naudotis viena

telefono linija, dirbančia 24 valan-das per parą, 7 dienas per savai-tę, ir užregistruoti visus gedimus, skundus, komentarus, konsultaci-jos poreikį.

Naujoji sistema

Centralizuota skambučių registra-vimo sistema efektyvi tuo, kad regis-truojami visi skambučiai, visus juos peržiūri „Konekesko Lietuva“ paskir-ti serviso tarnybos žmonės, o kon-troliuoja serviso tarnybos vadovas, darbai suplanuojami, atsižvelgiant į teritoriją, darbo pobūdį. Serviso me-chanikai ir inžinieriai – puikiai savo darbą išmanantys profesionalai.

Naudojant centralizuotą skambu-čių registravimo sistemą, į visus klientų skambučius atsakoma per 1 valandą (darbo metu), t. y. perskambinama, su-planuojama, patariama. Konsultacijos suteikiamos iš karto, klientą sujungus su serviso inžinieriumi. Jei klientas skambi-na mobiliuoju telefonu, jis visada gaus patvirtinimą trumpąja žinute (SMS).

Klientui pageidaujant, serviso ge-dimai gali būti registruojami inter-

netu. Tam tereikia užsukti į „Kone-kesko Lietuva“ interneto svetainę www.konekesko.lt. Visus paklausi-mus kontroliuoja inžinieriai ir servi-so vadovas.

Ir internetu

Centralizuotas serviso skambu-čių centras ir gedimų registravi-mas internetu – tai keli „Konekesko Lietuva“ efektyvumo pavyzdžiai. XXI amžiuje jų reikia nuolat. „Galvoti pa-sauliniu mastu ir veikti lokaliai“, – jau visiems žinomas šūkis. Dirbti pasitel-kus pasaulinius sprendimus „Konekes-ko Lietuva“ turi daugiau galimybių,

nes ji – tarptautinės „Kesko“ kor-poracijos dalis.

Skatindami priimti naujus spren-dimus, „Konekesko Lietuva“ dar-buotojai inicijavo vidinį atsakomy-

bės projektą „Mums rūpi“. Jie teigia, kad įmonei rūpi klientai, darbuotojai,

tiekėjai, aplinka, sauga, rezultatai, laikas ir sprendimai.

Netrukus Lietuvoje bus gali-ma pamatyti „Konekesko Lietuva“ įmonės serviso automobilius su lo-gotipu „Mums rūpi“. Tai pažadas ir bendrovės darbuotojų įsipareigoji-mas. Įmonės serviso darbuotojai – kruopščiai apmokyti profesionalai. Dauguma jų – ilgalaikiai lojalūs įmo-nės darbuotojai, turintys didžiulį ži-nių bagažą.

2012 m. „Konekesko Lietuva“ ser-viso darbuotojų mokymo metu daug dėmesio buvo skiriama aplinkosau-gai, technikos saugai. Bendrovė siū-lo itin didelį atsarginių dalių pasirin-kimą iš centrinio dalių sandėlio Latvi-joje. Klaipėdoje sėkmingai tęsia darbą naujas serviso padalinys, efektyviau dirba ir Vilniaus, Kauno bei Panevė-žio padaliniai. Įmonėje atnaujinti visi serviso automobiliai, diagnostinė ir kita įranga.

„Konekesko Lietuva“ tiki, kad efek-tyvius sprendimus įvertins klientai.

„Konekesko Lietuva“: mums rūpi servisas

savikuk

ktieir

Skysto mėšlo laikymas ir tvar-kymas – svarbi gyvulininkystės ūkių veiklos dalis ne vien dėl aplinkosaugos. Mėšlas – puikus trąšų šaltinis, todėl jį privalu ap-saugoti ir tinkamai panaudoti.

Pagal galiojančius reikalavimus, mėšlas turi būti kaupiamas 6 mėne-sius, kol bus paskleistas laukuose. Kas gi vyksta skysto mėšlo talpyklose per šį laiką? Vienas iš procesų – plutos for-mavimasis paviršiuje. Dėl šios priežas-ties srutų nebeveikia deguonis ir švie-sa, todėl mažėja bakterijų, ardančių kietąsias mėšlo daleles, aktyvumas. Be to, anaerobinėje (be deguonies) aplinkoje vykstančios fermentacijos

metu žemesniuose gruntinės mėšlidės sluoksniuose gaminamas amoniakas ir vandenilio sulfi das. Paprastesniais žo-džiais kalbant, mėšlas tirštėja, sluoks-niuojasi, nusėda talpyklos dugne, jį sunku išmaišyti, išsiurbti, o talpykla skleidžia tokį kvapą, kad kaimynų pa-sipiktinimą lengva suprasti.

Tačiau bene svarbiausia, kas įvyks-ta per tuos 6 mėnesius talpykloje, – netenkama iki 80 proc. azoto, vertin-gos ir brangios trąšos. Pieninė karvė per 180 dienų „pagamina“ apytiksliai 10 t mėšlo, kuriame yra apie 50 kg azoto. Laikant mėšlą talpyklose, azoto nuostoliai, priklausomai nuo talpyklos tipo ir vėdinimo laipsnio, gali siekti iki 80 proc. Tad esant 100 karvių bandai,

netgi 60 proc. nuostolis reiškia, kad galimi azoto nuostoliai lygūs beveik 9 tonoms 34 proc. amonio nitrato trą-šų. Nuostoliai akivaizdūs, ir to šiandien sau leisti tiesiog negalime.

Gera naujiena ta, kad šias pro-blemas galima išspręsti panaudojus Didžiosios Britanijos gamintojo „Mic-ron Bio-Systems“ produktą „MicroZyme“. Naudojant šį preparatą, skys-tas mėšlas talpykloje nesutirštės, ne-siformuos pluta, todėl talpyklos tu-rinį išmaišysite kelis kartus greičiau, vėliau lengvai išsiurbsite (pastebimai sumažės energijos sąnaudos ir bus taupomas laikas) ir mėšlo kvapas bus ne toks stiprus. O svarbiausia – dvi-gubai sumažės azoto nuostoliai.

Preparatą „MicroZyme“ jau nau-doja beveik šimtas Lietuvos gyvuli-ninkystės ūkių ir po kelių pirmų šio produkto naudojimo savaičių buvo pastebėti puikūs rezultatai.

Ūkininkas Juozas Spudis, ūkinin-kaujantis Kolainių kaime, Kelmės ra-jone, 2 200 kub. m skystam mėšlui mėšlidėje išmaišyti šį pavasarį su-gaišo tik valandą, mėšlą pavyko ne-sunkiai išvežti, jį vežant nemalonus kvapas buvo nestiprus.

Ūkininkė Vaidutė Stankevičienė, ūkininkaujanti Parovėjos kaime, Biržų rajone, 1 500 kub. m skysto mėšlo tal-pykloje visai nemaišė, nes pluta šaltuo-ju metų laiku nesusidarė, mėšlą nesun-kiai išvežė, jį vežant nemalonus kvapas buvo nestiprus. Šia trąša patręšti žiemi-niai pasėliai jau po kelių savaičių atrodė geriau negu tokie pat kaimynystėje ūki-ninkaujančio ūkininko pasėliai, patręšti amonio nitratų trąšomis.

O svarbiausia, kad pasėlių, pa-tręštų skystu mėšlu su „MicroZyme“ priedu, derlius buvo ne mažiau kaip

0,5 t iš ha didesnis, palyginti su ūki-ninkės tokiais pačiais pasėliais, tręš-tais skystu mėšlu be „MicroZyme“.

Puikiais šio produkto naudoji-mo rezultatais džiaugiasi ūkininkai Almantas Šedys, Jonas Živatkaus-kas, Petras Aukštikalnis, „Plokščių“ ŽŪB, mėsos perdirbimo įmonės UAB „Agrovet“, UAB „Agaras“ ir daugelis kitų „MicroZyme“ naudotojų.

Netrukus Lietuvoje bus galima pamatyti „Konekesko Lietuva“ įmonės serviso automobilius su logotipu „Mums rūpi“.

Serviso dirbtuvės Kaune. „Konekesko Lietuva“ nuotraukos(Užs. 490)

Mėšlo nauda keleriopai didesnė

(Užs. 491)

Išsamią informaciją apie šią puikią naujovę jums suteiks UAB „Ž. Ū. projektai“ (ofi cialus „Micron Bio-Systems“ atstovas) specialistai:Mantvydas Kazlauskas, tel. +370 670 23 415, mantvydas@zuprojektai.ltRobertas Miliūnas, tel. +370 670 23 070, robertas@zuprojektai.lt

Skysto mėšlo talpykla nenaudojant „MicroZyme“ preparato.

Skysto mėšlo talpykla naudojant „MicroZyme“ preparatą. Gamintojo nuotraukos

Kuo toliau, tuo labiau pasineriame į urbanistinį gyvenimo būdą, tačiau poreikį pabūti gamtoje išsaugojome. Joje pailsime, atsipalaiduojame, apmąstome, nusiraminame. Gamta yra ir geros sveikatos šaltinis. Civilizuotų šalių gyventojus vis dažniau vargina įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka labiausiai išvargina vieną svarbiausių organų – širdį. Taigi gamtoje reikėtų ieškoti ne tik nusiraminimo, bet ir priemonių širdies veiklai pagerinti.

Gamta – geriausiapagalba širdžiai

Krosnelė sušildo greičiau

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

23 p.

9 p.7 p.

23 p.

Norintieji gražiai gyventi ir puoselėjantieji aplinką kartais susimąsto: ar aplinka turi tarnauti žmogui ar žmogus – aplinkai.

Nijolė Baronienė

Didelis fi zinis krūvis, nuolatinė įtampa ir stresas kenkia sveikatai. Dėl to kaltiname visus, tik ne save. O dažniausiai gera sveikatos būklė priklauso tik nuo mūsų pačių.

Eglė Valionienė

Kai naktimis termometro stulpelis vis dažniau artėja prie nulio, reikia pasirūpinti, kad namuose būtų šilta.

Rapolas Tamošiūnas

Dėl kiemo grožio ant kelių nepuola

Rudens darbai kerta per nugarą

Ant stiklinės studijos sienos, už kurios muzikos moko dainininkė Rosita Čivilytė, užklijuota pusiau permatoma plėvelė. Tačiau smalsūs praeiviai ją vis nukrapšto: toks įdomus jiems atrodo tas nematomas muzikinis virsmas, toji muzikos virtuvė, kurioje gimsta talentai, įsižiebia kažkieno norai ir svajonės. Rosita pykteli ant žiopsančiųjų pro skylutę, kam trukdo pamoką, tačiau trumpam: šiandien šiai moteriai gyventi gera!

Irena Kamičaitienė

11 p.

Čiviliuojanti Rosita