Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Naujoji koalicija mažiausiai džiugina biudžetinių įstaigų ir valstybės kontroliuojamų įmonių vadovus. Vyriausybei priklauso apie 1 000 įstaigų ir organizaci-jų, tad tikėtina, kad svarbiausių iš jų vadovai neišvengiamai keisis.

Traukiasi savo noru

Vyriausybei yra pavaldžios 14, ministerijoms – 98 įstaigos. Būtent pastarosiose numatomi pokyčiai pirmosios grandies vadovų gretose, nes šios įstaigos formuoja valsty­bės politiką ir ją įgyvendina. Keisis ir valstybės įmonių (jų yra 100), ir valstybės kontroliuojamų akcinių

bendrovių (jų yra 60) vadovai. Ben­dras įmonių, kuriose valstybė turi akcijų, skaičius yra apie 230.

Kai kurių stambiausių akcinių bendrovių vadovai nelaukia, kol jiems bus parodytos durys. Pavyzdžiui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ge­neralinis direktorius Eugenijus Gen­tvilas paprašė atleisti jį iš darbo. „Ap­sispręsti padėjo keletas priežasčių.

Formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man politiškai nepri­imtina, čia gali kilti visiškas chaosas, kuris trukdytų rezultatyviai dirbti“, – per spaudos konferenciją pareiškė jis.

Liberalų sąjūdžio atstovas E.Gent­vi las tikino paliekantis postą ir grįž­tantis į Seimą. Ten jis pateko pagal sąrašą, pakilęs į trečiąją vietą. Įdo­mu tai, kad E.Gentvilas siekė gauti 50 tūkst. Lt išeitinę išmoką už 5 mė­nesius, bet Seimo nario apetitą suma­žino Susisiekimo ministerija, pasiūliu­si tik 37,7 tūkst. Lt už tris mėnesius.

Uosto kapitonui – solidi išmoka

E.Gentvilas kritikavo nusistovėju­sią praktiką, kad, keičiantis valdžioms, tenka trauktis ir stambiausių valstybės įmonių vadovams. „Tokie postai netu­ri būti politizuoti. Deja, susiklostė to­kia praktika“, – apgailestavo jis.

Kad ir kaip būtų, ydinga praktika E.Gentvilui padėjo trejus metus tu­rėti ramią užuovėją. Susisiekimo mi­nisterija Andriaus Kubiliaus vyriau­sybėje priklausė Liberalų sąjūdžiui, kuriam vadovauja Eligijus Masiulis. Būtent todėl 2009 m. E.Gentvilas pradėjo vadovauti Klaipėdos valsty­biniam jūrų uostui, pakeitęs social­demokratą Sigitą Dobilinską.

Naujoji koalicija jau susiderėjo, kad socialdemokratams atiteks Su­sisiekimo ministerija, todėl tikėtina, kad Jūrų uostui vėl vadovaus social­demokratas.

Nukelta į 2 p.

• Rašytoja Laura Sintija Čer-niauskaitė džiaugiasi, kad jai ne-reikia eiti į darbą. Sūpuodama ant rankų jau trečią savo atžalą, apie buitį ir rutiną ji kalba kaip apie vie-ną prasmingiausių dalykų moters gyvenime.

• Raseiniškis tautodailininkas Jonas Dzvėga jau ne pirmus metus darbuojasi Švedijoje. Jo sukurtos skulptūros puošia į Geteborgą ve-dančią autostradą.

• Neabejingi savo sveikatai smaližiai vietoj cukraus vartoja stevijas. Šį ypač naudingą augalą galima auginti ir namuose.

• Dietos yra itin populiarios, tačiau mitybos sutrikimų turinčių ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergančių žmonių katastrofiškai daugėja.

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis • Nr. 92 (9215) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

fotodiena.lt nuotrauka

ŠeŠtadienis, 13 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 22 p.

Turime žinoti, kad Briuselis mūsų ašaromis netiki ir nepatikės, kol nepateiksime itin konkrečių ir į akis labai krentančių bei vakariečių sąžinę žeidžiančių argumentų.

SodyBa, 9 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

(Užs. 566)

Kėdes paliks pilnomis kišenėmis

Vida TavorienėVL žurnalistė

Suskystintų gamtinių dujų (SGd) terminalo statybų išlaidos patuštins dujų vartotojų kišenes. dar didesnė našta gali užgulti žemdirbių, perkančių „achemos“ azotines trąšas, pečius. Jonavoje įsikūrusi trąšų gamintoja perspė-ja, kad azotinės trąšos brangs arba gali būti sustabdyta jų gamyba.

Apribos konkurenciją

„Achema“ skelbia, kad dėl finan­savimo modelio, pasirinkto SGD terminalo statyboms, nuo 2013 m. už dujų transportavimą teks mokėti 3 kartus daugiau. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nu­statė papildomą dedamąją prie gam­tinių dujų perdavimo kainos viršuti­nės ribos.

Nukelta į 3 p.

Dujų terminalo mokestis pastūmės prie rusiškų trąšų Dėl dujų transportavimo, branginamo nuo kitų metų, pakilus „Achemos“ azotinių trąšų kainoms, mūsų žemdirbiams gali tekti daugiau prisidėti prie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų.

SodyBa, 9 p.

SVEIKaTa, 23 p.

Seimo narių išei-tinėms išmokoms reikės 2,9 mln. Lt, tačiau dar labiau biudžetą patuštins valstybės kontro-liuojamų įmonių vadovų kaita.

2013-uosius Seimas paskelbė sveikatingumo metais, tačiau nepraėjus nė pusmečiui parlamentarai, svarstydami artėjančių metų biudžetą, sumažino sportui tenkančią finansinio pyrago dalį.

2 2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Beje, S.Dobilinskui buvo išmokėta 39,1 tūkst. Lt išeitinė išmoka, o nuo 2008 m. gruodžio iki 2012 m. lapkri-čio Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste buvo atleisti iš viso 7 pirmosios gran-dies vadovai. Jiems išmokėta išeitinių išmokų už 246,6 tūkst. Lt. Didžiau-sia išeitinė išmoka (61,4 tūkst. Lt) per tą laiką buvo išmokėta uosto ka-pitonui Viktorui Lukoševičiui.

Neišvengs permainų

Nerimo dienos atėjo ir Lietuvos pašto generalinei direktorei Linai Minderienei. Ši valstybės valdoma akcinė bendrovė taip pat yra Su-sisiekimo ministerijos žinioje. Pati L.Minderienė nesureikšmina gali-mo atleidimo. „Tik įmonės akcinin-kė – Susisiekimo ministerija – gali atsakyti, kaip galėtų keistis įmonės vadovai pradėjus dirbti naujam mi-nistrui“, – diplomatiškai kalbėjo L.Minderienė.

Ji pridūrė, kad visi darbuotojai, taip pat ir aukščiausiojo lygio vado-vai, Lietuvos pašte atleidžiami pagal šalyje galiojančius įstatymus. Jei Lie-tuvos pašto akcininkė Susisiekimo ministerija norėtų atleisti generalinę direktorę, jai priklausytų 3 mėnesių išeitinė išmoka – apie 32 tūkst. Lt.

Atleidžiamiems ministrams ne visada mokamos išeitinės išmokos.

Pavyzdžiui, susisiekimo ministras E.Masiulis tokios išmokos negaus: vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, išeitinė išmoka ministrui nepriklauso, jei jis paskiriamas naujos Vyriausy-bės nariu arba būna išrinktas į Seimą.

O ūkio ministrui Rimantui Žyliui bus išmokėta išeitinė išmoka už 2 mė-nesius – 17,5 tūkst. Lt. Kaip ir visiems darbuotojams, ministrams išmokama ir piniginė kompensacija už nepanau-dotas atostogas. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams – viceministrams, ministrų patarėjams ir ministrų atstovams spaudai – priklau-sys 1 mėnesio išeitinė išmoka. Tokių asmenų yra apie 100.

Parūpino postą

Išeitinių išmokų vajus neaplenks ir premjero A.Kubiliaus patarėjų. Ministro Pirmininko tarnyboje šiuo metu dirba 18 politinio pasitikėjimo tarnautojų, užimtų pareigybių yra 17 (du premjero padėjėjai dirba po pusę etato). „Pasikeitus Vyriausybei, atleis-tiems iš pareigų Ministro Pirmininko tarnybos politinio (asmeninio) pasiti-kėjimo valstybės tarnautojams, vado-vaujantis Valstybės tarnybos įstaty-me numatyta tvarka, praėjus mėnesiui nuo jų atleidimo iš pareigų dienos bus išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“, – „Valstiečių laikraštį“ informavo Mi-nistro Pirmininko spaudos tarnyba.

Jei iki šios išmokos išmokėjimo as-muo pradės eiti valstybės tarnautojo pareigas ar bus priimtas į kitą biudže-tinę įstaigą arba valstybės kontroliuo-jamą įmonę, išeitinė išmoka bus mo-

kama tik už laikotarpį iki jo priėmimo į naujas pareigas. Pavyzdžiui, beveik 4 metus A.Kubiliaus dešinėje darbavęsis buvęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis neseniai buvo perkeltas į diplomatinę tarnybą ir šiuo metu dir-ba Lietuvos ambasadoriumi Vokieti-joje. Vietoje išmokos jam buvo parū-pintas darbas.

Išeitinėmis išmokomis pasidžiaugs ir į naujos kadencijos Seimą neiš-rinkti parlamentarai. Seimo kance-liarija šioms išmokoms numatė skirti 2,9 mln. Lt. Didžiausią išmoką gaus Česlovas Juršėnas, atsisakęs kandida-tuoti į Seimą. Iki šiol jis Seimo nariu dirbo net 7 kadencijas, todėl gaus per 40 tūkst. Lt išeitinę išmoką. Išeitines išmokas gaus ir Seimo narių padėjėjai, kurių yra apie 400. Jiems Seimo kan-celiarija numatė skirti apie 1,1 mln. Lt.

Pašiltintos kėdės

Labiausiai sunerimti turėtų su energetika susijusių įmonių vadovai. „Valstiečių laikraštis“ primena, kad 2009 m. kovą iš „Leo LT“ atsistaty-dinusiam valdybos pirmininkui Gin-tautui Mažeikai priklausė net 240 tūkst. Lt išeitinė išmoka, bet, kilus ažiotažui, jos atsisakė. Panašaus dy-džio išmokos neatsisakė G.Mažeikos pirmtakas Rymantas Juozaitis.

Ypač didelis skandalas kilo po to, kai už 5 mėnesių darbą „Leo LT“ val-dyboje Sauliui Spėčiui ir Daliui Šul-gai buvo skirtos po 180 tūkst. Lt iš-eitinės išmokos. Vėliau aiškinta, kad 6 mėnesių komensacijos buvo nu-matytos darbo sutartyse. Esą mainais už 6 mėnesių išmoką jie įsipareigojo pusmetį nedirbti panašaus darbo, t. y. nekonkuruoti energetikoje.

Pasak Visagino atominės elektri-nės (VAE) generalinio direktoriaus Rimanto Vaitkaus, panašių punktų nėra tarp įmonės ir vadovų sudarytose darbo sutartyse. „Darbo sutartyse nu-matytos sąlygos yra konfidencialaus pobūdžio informacija, tačiau norėčiau paminėti, kad jokių specialių išeitinių sąlygų aukščiausiojo lygio vadovams nėra“, – aiškino R.Vaitkus. Visa tai

svarbu VAE, nes ji pavaldi Ūkio mi-nisterijai, kuri žadama socialdemo-kratams, be to, VAE likimas neaiškus.

Atsitvėrė tylos siena

Naujos atominės elektrinės sta-tybai Lietuvos gyventojai nepri-tarė referendumu, todėl VAE gali būti visiškai likviduota, o išeitines išmokas gaus dešimtys darbuoto-jų. R.Vaitkaus atlyginimas – apie 20 tūkst. Lt. Jei jis būtų atleistas iš VAE vadovo pareigų, gautų apie 100 tūkst. Lt išeitinę išmoką.

„VAE yra atsakinga ne tik už nau-jos atominės elektrinės projekto vys-tymą, bet ir už bendrovės dukteri-nių įmonių veiklos koordinavimą, tad jos veikla, visi darbai tęsiami, – sakė R.Vaitkus, vis dar tikintis likti poste. – Taigi, ir mano, kaip vadovo, pagrindinis uždavinys šiuo metu yra užtikrinti efektyvų įmonės darbą, o ne svarstyti apie galimą pasitrauki-mą. Juolab kad bendrovės vadovo pa-skyrimas ir atleidimas yra klausimai, kuriuos sprendžia įmonės valdyba.“

VAE valdyboje yra ne tik R.Vaitkus, bet ir politinio pasiti-kėjimo pareigūnai – Ūkio ministe-rijos viceministras Adomas Ąžuo-las Audickas, Finansų ministerijos viceministras Aloyzas Vitkauskas bei A.Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas. Visi trys jie bus atšaukti iš valdybos, kai tik bus suformuota nauja Ūkio ministerijos vadovybė.

Su vadovo kėde gali atsisveikinti ir AB „Klaipėdos nafta“ generalinis di-rektorius Rokas Masiulis, bet įmonės atstovai nekomentuoja galimų permai-nų. „Norėtume priminti, kad AB „Klai-pėdos nafta“ yra „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos na-rys, kuriam taikomos griežtos informa-cijos atskleidimo ir sklaidos taisyklės“, – aiškino bendrovės Komunikacijos va-dovė Indrė Milinienė.

Atsirūgsta teismuose

Naujajai valdžiai sudėtingiausia bus atsikratyti tų įstaigų ir organiza-cijų vadovų, kurie nuo 2008 m. seno-sios valdžios buvo įdarbinti laikantis įstatymų, laimėję konkursus darbo vietoms užimti. Neabejotinai kai ku-rie atleistieji sieks grįžti į tarnybą per teismus. Taip socialinės apsaugos ir darbo ministro konservatoriaus Ri-manto Jono Dagio 2009 m. kovą iš Darbo biržos vadovo pareigų atleistas Vidas Šlekaitis, institucijai vadova-vęs net 18 metų, tik prieš metus teis-me įrodė, jog buvo atleistas neteisėtai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu V.Šlekaičiui buvo priteista beveik trečdalio milijono litų kompensacija (283,5 tūkst. Lt) už „priverstinai nedirbtą laikotarpį“.

Biudžetui atsirūgo ir Vidaus reika-lų ministerijai vadovavusio Raimun-do Palaičio veiksmai, kai jis neteisėtai atleido Finansinių nusikaltimų tyri-mo tarnybos direktoriaus pavaduotoją Vytautą Giržadą. Teismas buvusiam pareigūnui priteisė beveik 60 tūkst. Lt turtinės ir neturtinės žalos. R.Palaičio dėka valstybė turėjo išmokėti 208,5 tūkst. Lt žalą iš Valstybės tar-nybos departamento vadovo pareigų atleistam Osvaldui Šarmavičiui.

Dažnai į šiltas kėdes bandoma su-sodinti saviškius, reorganizuojant įs-taigas, bet ir čia neretai prasilenkiama su teise. Taip pertvarkant Žuvininkys-tės tarnybą kai kurie atleisti darbuo-tojai jau laimėjo teismus ir prisiteisė maždaug 200 tūkst. Lt kompensacijas.

Aktualijos

(Užs. 605)

Kėdes paliks pilnomis kišenėmis

Nė vienas buvusios valdančiosios partijos bendražygis nelieka nuskriaus-tas: jei negauna pinigų, parūpinamas naujas darbas. Petro Malūko nuotrauka

32012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Ji skirta SGD terminalo, jo infras-truktūros ir jungties įrengimo sąnau-doms kompensuoti 2013 m.

Šis mokestis bus 37,53 Lt už tūkst. kubinių metrų (be PVM). Papildo-mas mokestis SGD terminalo staty-bai trąšų gamintojams atsieis per 50 mln. Lt – kone pusę visų kitais metų tam tikslui iš varto-tojų surinkti supla-nuotų lėšų. 2013 m. SGD terminalui iš visų vartotojų keti-nama surinkti apie 114 mln. Lt. „Ati-tinkamai padidės mūsų gamybos sa-vikaina, todėl gali-mybės konkuruoti pasaulinėse rinkose bus dar labiau apri-botos: juk jau dabar už gamtines dujas mokame vieną di-džiausių kainų pa-saulyje“, – tvirtino „Achemos“ komer-cijos direktorius Tautvydas Misiūnas.

Azotinių trąšų savikainoje išlaidos gamtinėms dujoms – net 80 proc. Anot „Achemos“ atstovų, 2012 m. bendrovė už dujas mokėjo vidutiniš-kai 39 proc. daugiau nei 2010-aisiais ir 14 proc. daugiau nei 2011-aisiais.

„Suvartojamų dujų kiekis kinta priklausomai nuo gamybos apimčių. Pavyzdžiui, 2010 m., kai dėl didelių dujų kainų ir mažų trąšų kainų ne-galėjome konkuruoti pasaulinėje rin-koje, suvartojome 0,7 mlrd. kubinių metrų dujų. O šiemet, kaip ir pernai, esant palankioms rinkos sąlygoms, suvartosime apie 1,4 mlrd. kubinių metrų dujų“, – aiškino T.Misiūnas.

Nukentės vietos rinka

Lietuvos azotinių trąšų gamintojai perspėja, kad dėl išaugusių gamybos sąnaudų produkcijos pabrangimą la-biausiai gali pajusti vietos žemdirbiai. Bendrovė „Achema“ nurodo, kad vie-tos rinkoje parduodama apie 13 proc. pagamintos produkcijos, o daugiau-sia jos eksportuojama į Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Belgiją, Skandinavijos šalis, JAV ir kt.

Vietos rinkoje bendrovė dau-giau parduoda amonio salietros – 160 tūkst. tonų, arba bemaž trečdalį visų šių trąšų. „Achemos“ komercijos direktorius tvirtina, kad Lietuva yra viena mažiausiai pelningų bendro-vės rinkų. Atmetus PVM skirtumus, čia azotinių trąšų kainos esą vienos mažiausių ES. Tokia rinkodara neva taikoma dėl mažesnių mūsų ūkinin-kų, gaunančių mažesnes tiesiogines išmokas, mokumo galimybių.

„Tačiau gali būti, kad dėl SGD terminalo statybų išaugus mūsų produkcijos savikainai nebegalėsi-me Lietuvoje pardavinėti trąšų pi-giau nei Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje. Todėl neišvengiamai turėsime arba mažinti Lietuvoje parduodamų trąšų dalį, arba didin-ti kainas“, – perspėjo T.Misiūnas.

Trąšų gamintojai svarsto ir pesi-mistinį scenarijų: jei pasaulinės trąšų kainos taptų mažesnės už sąnaudas, trąšų gamyba gali būti sustabdyta.

Pirks rusišką salietrą

„Jei Jonavos trąšų kainos kils, dau-giau pirksime rusiškos salietros, ne-

prastų azotinių trąšų atvežama iš Lenkijos“, – ne-rimastingo vietos trąšų gamintojų tono per daug ne-sureikšmino žem-

dirbiai. Pasak Anykščių rajono ūkinin-kų sąjungos pirmininko Romualdo Kubaičio, gerai, kad rinkoje galima rinktis, kitaip trąšų gamintojai nuo žemdirbių nudirtų paskutinį kailį: mat išlaidos trąšoms sudaro kone pusę au-galininkystės ūkių gamybos sąnaudų.

„Partneriai, kuriems parduodu grūdus, siūlo rusišką salietrą – ji pi-gesnė ir ne prastesnė, todėl išsiverčiu be šių vietinės gamybos trąšų“, – teigė anykštėnas. Tačiau ūkininkai sutinka, kad, „Achemai“ pabranginus produk-ciją, trąšų kainodarą gali atitinkamai pakoreguoti ir trąšų importuotojai.

Brangsta ir be priežasties

Javų augintojai apgailestauja, kad nesusiklostė gera partnerystė su vietos trąšų gamintojais. „Kai trąšų gamin-tojams blogai, jie garsiai šaukia. O kai mums, ūkininkams, buvo labai sunkūs metai, ypač, regis, 2005-ieji, vietos trą-šų kainos buvo gerokai pakeltos, nors priežasčių tam nebuvo. Tuomet trąšų gamintojai nekalbėjo apie patriotizmą ir supratimą“, – prisiminė Šiaulių rajo-no ūkininkas Raimundas Juknevičius.

Vis dėlto ūkininkai supranta azotinių trąšų gamintojų keliamą aliarmą. „SGD terminalo statybų finansavimas nenaudingas „Ache-mai“. Mūsų azotinių trąšų gaminto-jams bus sunku konkuruoti su tais, kuriems energijos ištekliai atsieina pigiau“, – pastebėjo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas.

Tačiau žemdirbiai atkreipia dė-mesį, kad trąšos dažnai brangsta nepriklausomai nuo energijos šalti-nių kainų. Jų patirtis rodo, kad trąšų kainos priklauso ne tiek nuo gamy-bos sąnaudų, kiek nuo rinkoje su-siklosčiusios padėties – pasiūlos ir paklausos.

Lietuvoje – savos taisyklės

Augalininkystės ūkių savinin-kai rudenį skuba įsigyti trąšų. Da-bar, anot jų, trąšų kainos gana pa-lankios. „Šiemet ir derlius geras, ir kainos geros. Galima buvo tikėtis, kad trąšos gali drastiškai brangti – pap rastai trąšų ir kiti gamintojai bei tiekėjai išnaudoja tokias galimybes. Tačiau dabar trąšų galima įsigyti pernykščio rudens kainomis. Spa-lį už toną salietros mokėjau 1 020

litų (be PVM), panašiai kaip ir per-nai rudenį“, – sakė R.Juknevičius.

Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistų, šių metų pavasarį pasaulinėse rin-kose trąšų kainos gana stipriai kilo. Tačiau nuo gegužės trąšos pradėjo pigti, o vasarą jų kainos buvo gero-kai smukusios. Artėjant rudeniui jos saikingai pakilo. Taip būna kasmet.

Ar po pavasarinio brangimo trą-šos tiek pigo ir Lietuvoje, trąšų rin-kas tiriantys specialistai pasakyti ne-gali. Anot jų, vietos trąšų gamintojai esą nelinkę dalytis tokia informacija. Tiek Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, tiek Žemės ūkio informaci-jos ir kaimo verslo centro specialistai pastebi, kad tendencijos pasaulinė-se trąšų rinkose ne visada atsispindi mūsų šalyje. Dėl mažos konkurenci-jos mūsų ūkininkams esą neretai ten-ka daugiau mokėti už trąšas.

Vietos azotinių trąšų gamintojai džiaugiasi, kad pasaulinė trąšų rin-ka šiemet jiems buvo palanki – di-delės grūdų kainos metų pradžioje skatino javų augintojus investuoti į trąšas. Taigi, trąšų paklausa ir kainos metų pradžioje buvo geros. Tikima-si, kad trąšų gamintojus palankios tendencijos džiugins iki kitų metų pavasarinio tręšimo pabaigos.

„Šių metų vasaros pabaigoje įver-tinus grūdų derlių Šiaurės pusrutuly-je, tapo aišku, kad jis yra prastas. Dėl to pasaulinėse biržose grūdų kainos kilo į rekordines aukštumas. Tokios aukštos grūdų kainos skatina pasau-lio ūkininkus investuoti į kitų metų derlių – pirkti trąšas. Visi veiksniai rodo, kad trąšų paklausa ir kainos iki 2013-ųjų birželio pasaulyje, ypač JAV ir Vakarų Europoje, kils“, – įsi-tikinęs „Achemos“ komercijos direk-torius T.Misiūnas.

Aktualijos

(Užs. 580)

Dujų terminalo mokestis pastūmės prie rusiškų trąšų

Azotinių trąšų savikainoje išlaidos gamtinėms dujoms sudaro net 80 proc., todėl brangstant dujoms, brangsta ir trąšos, sudėtingiau konkuruoti užsienio rinkose. Petro Malūko nuotrauka

Nuo vasaros trąšos pigoAsta Ramaškevičienė, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė

Šiemet pavasarį pasaulinėse rinkose gana stipriai kilo trąšų kainos. Nuo gegužės pabaigos jos pradėjo ma-žėti, o vasarą dar krito. Dabar vie-nos iš svarbiausių azotinių trąšų – karbamido – kaina, priklausomai nuo gamintojų, svyruoja nuo 1 000 iki 1 300 Lt už toną. Pernai tokiu pa-čiu metu karbamidas buvo branges-nis – jo kaina buvo iki 1 500 Lt už toną. Šiųmetį pavasarį karbamidas pabrango iki 2 000 Lt už toną. Tokios trąšų kainos yra uoste. Mažmeninė-je rinkoje trąšos kur kas branges-nės. Negalime nurodyti, kokios buvo mūsų trąšų gamintojų kainų ten-dencijos, nes neturime duomenų.

4 2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Dėl 2014–2020 m. ES biudžeto Briuselyje verda aršūs mūšiai. Kol kas lieka nepakeistas Baltijos šalių ūkininkus piktinęs Europos Komisi-jos pasiūlymas iki 2020 m. skirtumą tarp dabartinių tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmo-kų vidurkio sumažinti tik trečdaliu.

Tikėkimės, kad kitą ketvirtadienį, eidami į posėdį, nors kai kurie Euro-pos Vadovų Tarybos nariai atkreips dėmesį į sovietinės gamybos trak-torių, labiau tinkamą ne išpuoselė-tam ES sostinės centro grindiniui, bet Briuselio blusų turgui, kuriame pardavinėjamos ir tokios senienos.

Vis dėlto šis vargo matęs trakto-riukas atriedės nuo Talino. Vargu ar kuris nors Europos Parlamento ir Eu-ropos Komisijos narys mano, kad ES bendrojoje rinkoje galima išsilaikyti dirbant su tokia griuvena. Tačiau spė-ju, kad ne visi supras ir įvertins simbo-linį baltų (nors estai – ne baltai, tačiau būtent taip Briuselyje vadinamos visų trijų Baltijos šalių gyventojai) protes-tą, todėl šalia sovietinio traktoriuko gal vertėtų privaryti šiuolaikinį mo-dernų traktorių, kokį paprastai nau-doja Vakarų Europos fermeriai. Taip būtų vaizdžiai parodyta dviejų grei-čių ES bendroji žemės ūkio politika. Toks palyginimas būtų labiau efektin-gas reikalaujant teisingos ir sąžiningos ES bendrosios žemės ūkio politikos ir

tiesioginių išmokų didinimo Baltijos šalių žemdirbiams.

Ne pirmą kartą Baltijos šalių gy-ventojai organizuotai susirenka Briu-selyje, tačiau kol kas jų kova labiau primena kovą su vėjo malūnais. Deja, ES bendroji žemės ūkio politika šiuo metu yra tikrai ne bendroji, nes trims Baltijos valstybėms tiesioginių išmo-kų skiriama net tris kartus mažiau nei senosioms ES narėms. Žinoma, mes, skirtingai nei Vakarų Europos šalių fermeriai, įpratę išgyventi ir gaudami tik tiek, kiek skiriama. Išgyventume ir be ES paramos, žinoma, jei ji nebūtų skiriama visų ES šalių ūkininkams. Štai tada, susilyginus konkurencijos sąlygoms, paaiškėtų, kurių šalių že-mės ūkis yra iš tikrųjų gyvybingas, o kurių laikosi tik gaudamas paramą.

Kokie baltų argumentai? Jie logiš-ki. Net jeigu Europos Komisija aiš-kina, kad tokia paramos tvarka buvo numatyta stojant į ES, galima teigti, kad tada neteisinga reikalauti, kad Baltijos šalių ūkininkai laikytųsi vie-nodų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kitų reikalavimų.

Tačiau nepervertinkime šios akcijos reikšmės ir svorio. Briuselio tarnauto-jai ir Europos Parlamento nariai įpratę matyti kur kas įspūdingesnių reginių. Pavyzdžiui, šių metų liepą prancūzai ir olandai Briuselyje išliejo tonas pieno ir apie tai, pateikę efektingų nuotraukų, pirmuosiuose puslapiuose rašė svar-biausi visų ES šalių laikraščiai. Prieš metus eismą Briuselio centre sustabdė šimtai ūkininkų traktorių. Štai ir verta pasvarstyti, ar kas nors pastebės tą vie-ną trijų valstybių vėliavomis ir plakatais apkaišiotą traktoriuką...

Turime žinoti, kad Briuselis mūsų ašaromis netiki ir nepatikės, kol ne-pateiksime itin konkrečių ir labai į akis krentančių bei vakariečių sąžinę žeidžiančių argumentų. Jei nepavyks to pasiekti, traktoriukas „šmėkštelės“

tik antraeilėje ES spaudoje ir niekam nekils esminis klausimas, ko tie bal-tai nori.

Kitaip prastų naujienų karava-nas ir toliau žingsniuos tvirtai, nesu-laukdamas net menkiausio pasiprie-šinimo, kaip nesulaukė beveik slapta priimta 2012 m. tiesioginių išmokų skaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Sugalvotas net esmę maskuojantis terminas „tiesioginių išmokų modu-liavimas“, o iš tikrųjų – mažinimas.

Tiesa, apie tokio pobūdžio planus šių metų pavasarį Kaune įvykusioje „AgroBalt“ parodoje surengtame fo-rume prasitarė daugiau informacijos turėjęs Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės ūkio ir vartotojų apsaugos mi-nistras. Bet svečias pabrėžė, kad nuos-kaitas žadama taikyti tik turtingosioms ES narėms. Po ministro pasisakęs Eu-ropos Komisijos atstovas nekomentavo šios pastabos, todėl niekam net neki-lo noras aptarti vokiečio pastebėjimą. Gal tik pagalvojo, kad tai – planas su-taupyti lėšų, kurias būtų galima skirti nuskriaustoms ES narėms. Ir štai prieš savaitę sulaukėme smūgio žemiau juostos – vadinamasis moduliavimas taikomas ir Lietuvos ūkininkams. Pa-gal jį subjektams, kurių bendra ES ir nacionalinių išmokų už pieną, galvi-jus, žemės naudmenas ir kitos para-mos suma didesnė kaip 5 000 eurų (17 263 Lt), tą sumą viršijanti paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką. Ši netikėta naujie-na bus itin skaudi nuomojantiesiems žemės sklypus. Smogta ir stambiesiems ūkininkams, kurių išmokos didesnės kaip 300 tūkst. eurų (1 035 804 Lt), – jų finansavimas mažinamas dar 4 proc.

Akivaizdu, kad nauja tvarka leis sutaupyti lėšų, tačiau neskatins ga-mybos. Taigi nauja tvarka mums ne-palanki. Vakariečiai jau seniai pasiekė savo galimybių ribas, o jauni Balti-jos šalių ūkiai dar galėtų augti. Eks-pertai sako, kad lietuviai ieškos ir ras būdų, kaip įveikti naujus ES barjerus. Kaip? Teks smulkinti ūkius. Iš pra-džių konsolidavome, o dabar smul-kinsime. Prie tokių reformų mes jau esame pripratę.

Apaštalo Pauliaus Laiške žy-

dams randame sakinį: „Jis ( Jėzus) vieną kartą visiems laikams pasiro-dė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę“ (Žyd 9, 26). Pasakyta svarbi mūsų tikėjimo tie-sa, kad Dievo Sūnus Jėzus Kristus įsikūnijo, tapo vienu iš mūsų ir iš meilės mums, žmonėms, paaukojo ant kryžiaus savo gyvybę, kad būtų sunaikintos mūsų nuodėmės. Kry-žius primena žmogaus protu sun-kiai suvokiamą Dievo meilę žmo-gui. Be šios Dievo Sūnaus kryžiaus aukos mes nebūtume išgelbėti, ne-galėtume kreiptis į Dievą, sakyda-mi „Tėve mūsų“.

Dievo meilę pažinęs žmogus turi atsiliepti į Jėzaus meilės auką visu savo gyvenimu. Nuo šio atsiliepimo priklauso, koks yra mūsų tikėjimas. Apaštalas Paulius, patyręs Dievo gai-lestingumą, iš Bažnyčios persekio-tojo tapo uoliausiu apaštalu, paau-kojusiu už Kristų ir Bažnyčią savo gyvybę. Jis patyrė daugybę išbandy-mų ir persekiojimų. Laiške korintie-čiams jis papasakoja apie savo var-gus: „Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje. Nuo žydų gavau penkis kar-

tus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart bu-vau apsvaidytas akmenimis. Tris kar-tus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Daž-nai būdavau kelionėse, upių pavojuo-

se, pavojuose nuo plėšikų, pavojuo-se nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti nak-timis, badauti ir trokšti, dažnai pas-ninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogu-mą.“ Tačiau Paulius nesigaili patyręs tiek daug sunkumų, nes jį nešė Die-vo meilė. Jis rašo: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? Ar priespauda? Ar persekiojimas? Ar ba-das? Ar nuogumas? Ar pavojus? Ar kalavijas?“ Parašyta: Dėl tavęs mes žu-domi ištisą dieną, laikomi pjautinomis

avimis. Tačiau visa mes lengvai nuga-lime dėlei to, kuris mus pamilo.

Evangelijoje yra pasakojimas apie turtingus aukotojus ir beturtę našlę, kaip jie atsiliepė į Dievo meilę. Tur-tingi žmonės šventykloje aukojo gau-

siai, o našlė įmetė skatiką – du smul-kius pinigėlius. Pirmieji aukojo tai, kas atliko nuo jų gyvenimo, o naš-lė atidavė paskutinį skatiką, kuris jai pačiai buvo labai reikalingas. Kristus pagyrė ne gausiai aukojusius, bet naš-lę. Gerai įsidėmėkime šį atvejį. Meilė Dievui yra tikra tik tuomet, kai ji ne-stokoja didžiadvasiškumo. Jeigu mes Dievui atiduodame tik trupinius, ku-rie atlieka nuo mūsų gyvenimo stalo, tokia meilė yra labai menka.

Dievo žodžio šviesoje yra gali-mybė pasitikrinti savo tikėjimą. Tai daryti reikia mums visiems – ir vys-kupams, ir kunigams, ir Jėzų tikin-

tiems pasauliečiams. Kiekvienas gali apie save gerai mąstyti, kaip tai darė Rašto aiškintojai. Jiems atrodė, kad jie turi gerą tikėjimą ir padaro vis-ką, ko iš jų reikalauja Įstatymas. Iš tikrųjų jie darė daug ką gero. Raš-

to aiškintojų trūkumas tas, kad jie labiausiai mylėjo patys save, o ki-tiems paberdavo tik tai, kas atlikda-vo. Kiekvienam tinka pasitikrinti, ar nesame panašūs į fariziejus ir Rašto aiškintojus ir tik kritikuojame kitus, o patys stokojame meilės.

Vargu ar galima kalbėti apie ti-kėjimą ir meilę Dievui, jei trūksta didžiadvasiškumo. Tik ten yra tik-ras tikėjimas, kur daug meilės, o jos yra daug tik tuomet, kai neskaičiuo-jama, kai turima drąsos dalytis su kitais tuo, kas mums patiems yra reikalinga.

Tikėjimo metai mums duoti pa-sitikrinti savo tikėjimą. Tikėti – tai ne vien pripažinti, kad yra Dievas, kad Kristus yra mūsų Gelbėtojas, kad Bažnyčia – tai gyvasis Kristus šiandien ir dabar. Tikėti – tai vykdyti Dievo meilės įsakymą: Kristaus veidą matyti kiekviename žmoguje. Mylėti Kristų reiškia mylėti ir jo įsteigtą Baž-nyčią. Kas atmeta Kristaus Bažnyčią, atmeta ir jos Kūrėją Jėzų Kristų.

Kiekvieną kartą atvykę į Šilu-vą turime galimybę ne tik papra-šyti Švč. Mergelės Marijos globos, bet ir pamąstyti, kiek jos gyvenime buvo meilės ir aukos.

Komentarai

Savaitės komentaras

Ar Briuselis patikės baltų ašaromis?

Tikėjimas – atsiliepimas į Dievo meilę

6 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.Kainos didėjimas keliais

centais man visiškai nerūpi. Visada taupau elektrą, todėl tarifo

didėjimas man neturės didelės įtakos. Elektros suvartoju daug,

todėl jos kaina man itin aktuali. Vos suduriu galą su galu, dabar teks

galvoti kaip prasimaitinti.

Kitais metais gyventojams elektra vidutiniškai pabrangs iki 52 centų už kilovatvalandę. Kaip tai vertinate?

9 proc.

37 proc.

48 proc.

(Užs. 567)

Jaunatis.Saulė teka 7.51, leidžiasi 16.16.

RytojŠiandien

Šeštadienį pragiedrulių bus gana nedaug, tačiau kritulių nesulauksime. Naktį vyraus silpnai teigiama, tikėtina, kad pietiniame ir pietrytiniame Lie-tuvos pakraštyje bus silpnai neigiama oro temperatūra. Matomumą ma-žins rūkai. Dieną bus vėsoka, didesnėje šalies dalyje bus 3–5, pajūryje bei piet vakariniuose šils – 7 laipsnių šilumos. Pietinių krypčių vėjas bus vos juntamas.Be kritulių bus ir sekmadienį. Debesys sklaidysis labiau, tad naktį didesnėje šalies teritorijoje temperatūra kris kiek labiau – vos žemiau nulio laipsnių. Menks rūkų tikimybė. Dieną sulauksime daugiau saulės, oras spės sušilti iki 4–8 laipsnių.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +3 +8°

Naktį: -2 +3°

Dieną: 0 +5°

Naktį: -2 +3°

PorytDieną: +1 +6°

Naktį: 0 +5°

Homilija, pasakyta 2012 d. lapkričio 13 d. Šiluvoje

Tikėjimo metai mums duoti pasitikrinti savo tikėjimą. Tikėti – tai ne vien pripažinti, kad yra Dievas, kad Kristus yra mūsų Gelbėtojas, kad Bažnyčia – tai gyvasis Kristus šiandien ir dabar.

52012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštis

Gintautas Sakalauskas

Žemės ūkio, miškų ir komuna-line technika prekiaujanti ben-drovė „SV Technika“, atstovau-janti vienai garsiausių pasaulyje Didžiosios Britanijos kompanijų „McConnel“, Lietuvos rinkai pri-statė naujieną – iki šiol nematytą nuotoliniu būdu valdomą savaei-gį smulkintuvą „Robocut“.

Valdomas nuotoliniu būdu

„SV Technikos“ atstovai šią savai-tę į Kauno pašonėje įsikūrusį istorinį IX fortą sukvietė kelininkus, komuna-lininkus, geležinkelininkus bei žem-dirbius ir pademonstravo naujausius „McConnel“ gaminius.

Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Is-torinį fortą juosia grioviai, kurių sta-tūs šlaitai apžėlę krūmynais ir žole. Šlaitų neįmanoma tvarkyti su šiena-vimo technika, nes ji tiesiog nugar-mėtų į 25–30 m gylio griovius. Ta-čiau „McConnel“ rado šios proble-mos sprendimą. Apie 1,2 t sveriantis smulkintuvas „Robocut“, valdomas nuotoliniu būdu, gali nušienauti net 55 laipsnių posvyrio šlaitus. Pasaulyje šiam sprendimui kol kas analogų nėra. Įprastomis žoliapjovėmis galima dirbti esant iki 40 laipsnių posvyriui.

Valdytų net vaikas

Smulkintuvo „Robocut“ svorio centras yra palyginti žemai, tad jis gali darbuotis ekstremaliomis sąlygo-

mis. Operatorius radijo bangomis gali valdyti „Robocut“, nuo jo nutolęs iki 150 m atstumu. „Robocut“ pajėgus susmulkinti iki 50 mm skersmens au-galus. Dulkės ir kitos atliekos iš maši-nos radiatoriaus ir ventiliavimo angų išvalomos taip pat nuotoliniu būdu.

„SV Technika“ atstovai tikino, kad valdymo pultelį nesudėtingai per-pras ir per keliolika minučių išmoks juo naudotis net vaikas.

„Tokia technika yra išsigelbėjimas komunalininkams ir geležinkelinin-kams, kuriems tenka dirbti tokiose vietose, kur privažiuoti su kitokia šie-navimo technika neįmanoma“, – aiš-kino „SV Technika“ komercijos direk-torius Mindaugas Urmonas.

Tokiais atvejais darbininkams ten-ka dirbti rankiniu būdu, apsiginklavus dalgiais ar žoliapjovėmis. O „Robocut“, kuris nuo „McConnel“ gamybos linijų nuriedėjo tik šiemet, dirba net 25 kar-tus našiau už žmogų.

„Robocut“ sugebės dirbti ten, kur įprasta technika neprivažiuotų – po viadukais, tiltais, kanaluose ir melio-racijos grioviuose, pakelėse, ir kur pri-statyta daugybė kelio ženklų, atitvarų.

Labai manevringas

„Robocut“ ypač praverstų geležin-kelininkams. Mašina efektyviai galima dirbti prie geležinkelio bėgių, miškin-gose ir užžėlusiose teritorijose.

Dviem baterijomis įkraunamas valdymo pultas gali veikti iki 20 va-landų, tai yra net pustrečio karto il-giau nei trunka darbo diena. Smul-kintuve sumontuotas „Isuzu“ firmos 40 AG dyzelinis variklis, o degalų bake telpa 21 litras dyzelino. Variklis paga-mintas specialiai taip, kad mašina ga-lėtų dirbti esant dideliam nuolydžiui.

Neįtikėtiną „Robocut“ manevrin-gumą užtikrina vikšrai. Atsižvelgiant į dirvožemį ir lauko sąlygas, ant „Ro-bocut“ važiuoklės galima montuoti ir guminius vikšrus, ir vikšrus su meta-liniais dygliais, nes mašina skirta ne tik šienauti. Vietoj 130 cm plaktuki-nės galvos galima montuoti įvairius priedus, pradedant šienapjove, snie-go pūstuvu ir baigiant sniego stum-dymo bei kelmų frezavimo priedais. Viskas priklauso nuo kliento poreikių.

Puiki priežiūra

Smulkintuvus su strėle gaminanti britų kompanija „McConnel“ šioje sri-tyje specializuojasi jau daugiau kaip 75 metus. Kompanijos specialistai nuo-lat tobulina produktus ir diegia į juos

išmaniąsias technologijas, kurios pa-lengvina darbą.

„Mes padedame dirbti ir uždirbti“, – „SV Technika“ šūkį per „Robocut“ pri-statymą pakartojo įmonės komerci-jos direktorius M.Urmonas.

Jis patikino, kad iš „SV Technikos“ bet kurį produktą įsigijusieji ne tik nenusivils, bet ir bus maloniai nuste-binti techninės priežiūros specialistų.

Lietuvoje žinoma, kad bendrovė turi vieną patikimiausių ir profesiona-liausių komandų, užtikrinančių greitą ir patikimą garantinę bei pogarantinę mašinų techninę priežiūrą. Įmonė turi mobilias autoserviso brigadas ketu-riuose Lietuvos miestuose – Kaune, Panevėžyje, Radviliškyje ir Joniškyje, todėl, kilus problemai, nė vienas kli-entas nebus paliktas bėdoje. Šalyje iš viso yra trys „SV Technikos“ parda-vimų padaliniai – Kaune, Joniškyje ir Kėdainiuose.

Technika

(Užs. 603)

Aplinkos tvarkymo darbams – mašina iš ateities

Istorinės Kauno tvirtovės forto šlaitus šienavo „Robocut“ smulkintuvas, kurį tvirtovės staty-tojai būtų palaikę ateiviu iš kitos planetos.

(Užs. 604)

Vietoj 130 cm plaktukinės galvos galima montuoti šienapjovę, sniego pūstuvą, sniego stumdymo, kelmų frezavimo priedus ir kt.

Atsižvelgiant į dirvožemį ir lauko sąlygas, ant „Robocut“ važiuoklės gali-ma montuoti ir guminius vikšrus, ir vikšrus su metaliniais dygliais.

Autoriaus nuotraukos

„McConnel“ gamina apie 30 modelių prie traktoriaus kabinamų augalų smulkintuvų. Vienas jų, galintis išsitiesti iki 7 metrų ir susmulkinti iki 50 mm storio krūmynus, taip pat buvo pademonstruotas IX forto prieigose.

Paskelbta „Snoro“ ataskaita kreditoriams

Kreditoriai gali susipažin-ti su banko „Snoras“ bankroto administratoriaus Neilo Coope-rio ataskaita, kurioje aprašomas bankroto procesas nuo bankroto administratoriaus paskyrimo iki 2012 m. birželio 30 d. Ataskaitoje, be kita ko, pateikiama informaci-ja apie finansus ir veiklą, smulkiau aprašoma, kokios pagrindinės turto klasės yra banko balanse.

Nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. birželio 30 d. banko „Snoras“ turto balansą papildė 1,09 mlrd. Lt įplaukų. Dėl veiksmingo paskolų portfelio valdymo, 2012 m. birželio 30 d. duomenimis, įmokų už paskolas buvo surinkta 480 mln. Lt.

Apytikriai 135 tūkst. potencialiems „Snoro“ kreditoriams išsiųsti prane-šimai ir pasiūlyta pateikti savo finan-sinius reikalavimus.

Prižiūrint bankroto adminis-tratoriaus komandai, 180 banko darbuotojų peržiūrėjo apytiksliai 28 500 kreditorių finansinius reikala-vimus, iš jų dauguma jau patvirtinti, pinigai išmokėti.

Apie pirmą kreditorių susirin-kimą buvo informuota apytikriai 24 500 kreditorių. Jo metu sudary-tas veikiantis kreditorių komitetas.

Siekiant užtikrinti, kad atgauto turto, iš kurio bus tenkinami kredi-torių reikalavimai, vertė būtų kuo didesnė, buvo įgyvendintos reikš-mingos išlaidų taupymo priemonės.

Eltos inf.

fotodiena.lt nuotrauka

6 2012 m. lapkričio 17 d. • Nr. 92 (9215) Valstiečių laikraštisPrieblandos

Tadas Vasiliauskas

„Šykštus moka...“ Kalbėdami apie automobilių apsaugos siste-mas, šią patarlę galėtume užbaigti ir taip: „...dešimtis kartų daugiau“. Mašinų apsaugos specialistai, draudikai ir policijos pareigūnai vienbalsiai pataria negalvoti, kad esate gudriausi ir pigiai galite įsigy-ti kokybišką automobilio apsaugą.

Svarbu laikas

Egzistuoja nuomonė, kad jokia apsauga negali išgelbėti transporto priemonės nuo ilgapirščių. Iš dalies su tuo sutinka ir automobilių apsau-gos sistemų specialistas Karolis Sa-vickas. Jo teigimu, svarbiausia šiuo atveju – suprasti, kad laikas nėra va-gių sąjungininkas.

„Kiek teko girdėti, sumanus vagis, sugaišęs pusę minutės ir nieko nepe-šęs, stengiasi kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos, kurioje bandė įsilaužti į mašiną. Tačiau jei automobilis tapo pagrindiniu vagių taikiniu ir visai operacijai buvo ruošiamasi, bet kuri mašina gali būti užtempta ant vadi-namojo vežimėlio ir nuvežta su „rė-kiančia“ apsaugos sistema į numaty-tą vietą, kur vagis ar jo bendrai gali dirbti be jokių trukdžių“, – vieną iš galimų scenarijų pateikė K.Savickas.

Anot specialisto, transporto prie-monių savininkai ypač daug dėme-sio turėtų skirti apsaugos sistemų montavimo darbams ir tai atliekan-čių meistrų kompetencijai. Pasirin-kę pigesnę automobilio apsaugos sistemą, jį apsaugosite tik simboliš-kai, nes vagys ją įveiks greičiau, nei spėsite išeiti į kiemą ar stovėjimo aikštelę, kad apžiūrėtumėte mašiną.

„Technologijos iš tiesų tobu-lėja. Iš patirties galiu pasakyti, kad prabangaus BMW X6 mar-kės automobilio užvedimas, jei jame sumontuota tik gamyklinė, standartinė apsauga, gali užtruk-ti iki vienos minutės, o kartais – ir dar greičiau. Skaitmeninio am-žiaus technologijos tikrai pasiekia ir nusikalstamą pasaulį“, – pasakojo automobilių apsaugos sistemų spe-cialistas K.Savickas.

Lietuvių investavimo į mašinų apsaugos sistemas įpročius, pasak pašnekovo, itin sunku apibendrinti, tačiau, atsižvelgiant į vidutinį lietu-vių automobilių amžių, dažniausiai montuojamos iki kelių šimtų litų kainuojančios signalizacijos.

„Vokiškiems automobiliams, pa-gamintiems iki 2003 m., tinka pa-prasta, tačiau gana patikima apsau-gos sistema, kuri gali kainuoti 290 Lt, įskaitant ir visus montavimo darbus bei 2 metų garantiją. Tokia sistema gali tarnauti apie septynerius metus. Automobiliams, pagamintiems po 2003 m., patarčiau montuoti adapty-viąją skaitmeninę (CAN BUS tipo) apsaugos sistemą, kurios montavimas su garantija kainuoja apie 450 Lt. Tų automobilių savininkų, kurie nori mašiną apdrausti KASKO draudimu, draudikai reikalauja montuoti antro-jo lygio apsaugos sistemą. Toks kom-plektas kainuoja 700–1 050 Lt“, – teigė pašnekovas.

Ilgapirščių tikslai įvairūs

Anot Lietuvos kriminalinės polici-jos biuro nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko Dariaus Zaso, mašinų vagių tikslai ir priemonės gali būti labai įvairūs. Kai kurie asmenys vogtais mažos vertės automobiliais naudojasi trumpalai-kiams pasivažinėjimams arba kitiems nusikaltimams daryti, o paties vogto automobilio net nesistengia kaip nors keisti ar kitaip maskuoti.

Dažniausiai pardavimui grobia-mi 4–10 metų senumo automobi-liai, kurių identifikaciniai numeriai klastojami. Automobiliai su suklas-

totais dokumentais parduodami Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje ir kitose Rytų valstybėse. Šiuo metu iš Didžiosios Britanijos importuojama daug automobilių, naudojamų atsarginėms dalims, to-dėl Lietuvoje mažėja automobilių detalių vagysčių.

Anot Lietuvos kriminalinės po-licijos biuro pareigūno, apdraustų KASKO draudimu, lizingo ir nuomos bendrovių automobilių grobimai – taip pat populiarėjanti nusikalsti lin-kusių lietuvių vykdomų vagysčių rū-šis. Tokio nusikaltimo schema pa-prasta: transporto priemonė dar iki pranešimo apie tariamą vagystę daž-niausiai būna išvaroma ir parduoda-ma į Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją.

Vagys nusitaikė į škodas

„Lietuvos draudimo“ kompleksi-nių žalų direktorius Gytis Matiukas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šie-met iš draudimo įmonės klientų per 10 mėnesių ilgapirščiai pavogė 90 trans- porto priemonių už 1,7 mln. Lt. „Čia neįskaičiuoti tie automobi-liai, kuriuos pavykos rasti ir grą-žinti savininkams. Vertinant vagys-čių apimtis matyti, kad jų skaičius, palyginti su 2011 m., išlieka stabi-lus, tiesa, pernai iš mūsų draudėjų vagims pavyko nugvelbti daugiau brangesnių automobilių, todėl per-nai piniginiai nuostoliai buvo šiek tiek didesni“, – teigė G.Matiukas.

Anot G.Matiuko, keleto metų se-numo mašinos, remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nėra pats populiariausias vagių grobis. Pašne-kovo teigimu, nusikaltėlius dažnai at-baido modernios apsaugos sistemos, įmontuotos brangesnėse mašinose. Automobilius su 1-ojo apsaugos ly-gio signalizacija rasti pasiseka beveik visuomet, nes sekimo sistemos leidžia apsaugos įmonei visuomet matyti au-tomobilio buvimo vietą.

„Karščiausia vagysčių madų naujie-na yra „Toyota“ markės (tiksliau, „Toy-ota Corolla“) automobiliai. Jų šiais metais pavogta jau du kartus daugiau nei pernai. Pernai stebėjome „Honda“, ypač CR-V modelio vagysčių gausėji-

mą“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius.

Draudimo įmonės atstovas sako, kad dažniausiai vagiamos Lietu-voje itin populiarios, o kartais net „tautos automobiliais“ vadinamos, VW markės mašinos, vagis domina „Audi“, „Toyota“, „Honda“, „Merce-des Benz“ ir įvairūs BMW modeliai.

Ypač budrūs turėtų būti „Ško-da“ markės automobilių savininkai, nes, G.Matiuko teigimu, tos markės mašinų per devynis šių metų mėne-sius buvo pavogta tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 2011 m. buvo itin suaktyvėję automobilių de-talių vagys, šiais metais tokių vagys-čių skaičius mažėja, tačiau džiaugtis kol kas anksti. „Šiemet per 8 mėne-

sius pastebime, kad detalių pavagia-ma mažiau, bet apie 15 proc. išaugo vidutinė tokių detalių vagysčių žala, šiuo metu ji yra 2 400 Lt, o tai reiš-kia, kad vagiamos vis brangesnės de-talės“, – teigė G.Matiukas.

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad rasti automobilį, kuriame trūksta kurios nors detalės ar įran-gos dalies, didžiausia tikimybė yra BMW markės mašinų savininkams. Vagys pasisavina šios markės auto-mobilių apdailos juosteles, statymo įrangos jutiklius, veidrodėlius, rūko žibintus ir buferius.

Jei vairuojate „Mercedes“ markės automobilį, greičiausiai galite netek-ti apdailos juostelių ir veidrodėlių. „Audi“ savininkams didesnė tikimybė netekti magnetolų, buferių, rūko ži-bintų ir ratų gaubtų. O iš VW markės automobilių detalių daugiausia pa-vagiama žibintų, magnetolų ir gaub-tų. Navigacijos sistemos dažniausiai išplėšiamos iš „Lexus“ automobilių.

Sulaikyta antikvarinė knyga

Klaipėdos teritorinės muitinės mo-biliosios grupės pareigūnai, tikrin-dami į JAV siunčiamas pašto siun-tas, vienoje iš jų aptiko neįprastą siuntinį, kaip spėjama, XVI–XVII a. išleistą religinę knygą, kurios ver-tė gali būti ne viena dešimtis tūks-tančių litų.Neįprasta, oda aptrauktais medi-niais viršeliais ir galbūt ne vieną šimtmetį skaičiuojanti knyga nety-čia buvo rasta Šiauliuose, AB „Lie-tuvos paštas“ Šiaulių regiono pa-skirstymo skyriuje šių metų lap-kričio 12 d. Pagal preliminarų spe-cialistų vertinimą senoviniu slavų šriftu parašyta knyga gali būti pri-pažinta itin vertinama antikvarine vertybe. Knyga buvo siunčiama pa-žeidžiant teisės aktus, todėl parei-gūnai ją sulaikė. Tikslesnis knygos išleidimo laikotarpis ir jos vertė pa-aiškės po Kultūros paveldo depar-tamento specialistų vertinimo.

Aukas renkasi pagal vardus

Per 9 šių metų mėnesius Kauno apskrityje užfiksuoti 654 sukčiavi-mų atvejai, o pernai per visus me-tus jų buvo 841. Tai rodo Informa-tikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duo-menys. Daugumą tokių sukčiavi-mų sudaro telefoninių sukčių ata-kos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų pri-sijungimo prie elektroninio banko duomenis, praneša Kauno apskri-ties policija.„Sukčiai dažniausiai skambina į lai-dinius telefonus, kurių numerius randa telefonų knygose. Jose nu-sikaltėliai ieško vardų, kurie buvo populiarūs anksčiau, tikėdamie-si, kad Aldonos, Juzefos, Stanis-lavo, Boleslovo ar Broniaus var-dus turintys žmonės bus vyresnio amžiaus ir juos apgauti bus len-gviau“, – kalbėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas Donatas Karalukas. Anot jo, telefoniniai sukčiai – dažniau-siai įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys asmenys. Daugiau-sia skambinama iš Marijampolės ir Alytaus, kartais – ir iš Kybartų. Nusikaltimus vykdo grupės, ku-rias sudaro 2–5 asmenys. Daž-niausiai sukčiai skambina darbo metu, mėgstamiausias jų laikas – 9–11 val.

VL, Eltos inf.

Taupumas gali brangiai kainuotiĮvykiai trumpai

Policija pataria Laikykite savo automobilį sau-gomose aikštelėse. Pasirūpinkite, kad patikimos įmonės meistrai jūsų automobily-je įrengtų modernią signalizaciją. Pastatę automobilį, visuomet patikrinkite, ar veikia apsaugos sistema. Jei apsaugos sistema nereaguo-ja į jūsų siųstuvo komandas ar rea-guoja chaotiškai, „vėluodama“, ne-palikite toje vietoje savo automobi-lio be priežiūros, nes vagys būtent tuo metu gali bandyti nukopijuoti signalizacijos išjungimo duomenis. Apdrauskite savo automobilį nuo vagystės. Niekada nepalikite atrakintų au-tomobilio durų ar atidarytų langų bei stoglangio net tada, jei jį palie-kate trumpam. Jei laikote automobilį kieme, statykite jį gerai apšviestoje kie-mo vietoje, arčiau savo buto langų, įsitikinkite, kad jį užrakinote, užda-rėte langus ir stoglangį. Net palikdami automobilį savo garaže, spynoje nepalikite užvedimo raktelių, įjunkite apsaugos signaliza-ciją. Nepamirškite užrakinti garažo. Nepalikite jokių savo daiktų (ir nevertingų) automobilyje. Vagis negali žinoti, kad jūsų rankinėje ar švarko kišenėje nėra nieko vertin-go. Jis laušis į automobilį. O jei vis dėl to paliekate, paslėpkite taip, kad nebūtų gerai matomi. Policijos įstaigose pažymėki-te automobilyje esančią muzikinę įrangą nuo vagystės. O jei ją išima-te, pasiimkite ir išsineškite. Pasikalbėkite su kaimynais apie automobilio saugumą. Paprašyki-te, kad, pamatę ką nors įtartinai vaikščiojantį apie jūsų automobi-lį, iš karto paskambintų jums arba praneštų policijai. Vairuodami automobilį, saugoki-tės stabdančiųjų pakeleivines ma-šinas. Jei kas nors atsitiko kelyje, neatidarinėkite langelio ir nelipki-te iš automobilio, kol neįsitikinsite, kokia iš tiesų situacija.

Policijos departamento duomenimis, 2012 m. (iki lapkričio mėnesio) užregistruotos 1 233 automobilių vagystės, per tą patį 2011 m. laikotarpį užregistruotos 1 248 mašinų vagystės. Šiais metais ištirtos 379 nusikalstamos veikos, tai yra 30,7 proc.

Pasirinkę pigesnę automobilio apsaugos sistemą, jį apsaugosite tik simboliškai, nes ją vagys paprastai įveikia ir automobilį pavagia greičiau nei per minutę fotodiena.lt nuotrauka

Muitinės departamento nuotrauka

fotodiena.lt nuotrauka

Lietuvos mokslininko atradimas ateityje gali padėti įveikti vėžį. Anot biochemiko Skirmanto Kriaučionio, nustačius, kokie pakitimai ląstelėse sukelia vėžinius susirgimus, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis buvo vienas iš trijų mokslininkų, už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus atsiėmusių Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. Biochemikas įvertintas už pasaulinės reikšmės atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimą su Lietuvos bio technologais.

Rūta Kupetytė

Svajonė įveikti vėžį gali išsipildyti

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

13 p.

Sodyba

Sveikata

23 p.

9 p.9 p.

23 p.

Raseiniškis tautodailininkas Jonas Dzvėga jau ne pirmus metus darbuojasi Švedijoje. Jo sukurtos skulptūros puošia į Geteborgą vedančią autostradą.

Nijolė Petrošiūtė

Ar pirktumėte vaistus žinodami, kad yra 95 proc. tikimybė, jog jie neveiks, ir net 80 proc. – kad dar ir pakenks jūsų sveikatai? Kvailas klausimas? Tačiau begalė žmonių visame pa-saulyje laikosi dietų, kurių poveikis – kaip tik toks. 95 proc. dietos besilaikiusių žmonių nu-mestas svoris per ketverius metus sugrįžta, o 70–80 proc. tampa didesnis, nei buvo prieš pradedant laikytis dietos. Nepaisant to, die-tos yra itin populiarios, o valgymo sutrikimais ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergančių žmonių katastrofiškai daugėja.

Eglė Valionienė

Dauguma mėgsta saldumynus ir renkasi cukrų, įvairius saldiklius, retkarčiais medų. O tai, kad cukrus ir saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas.

Vijolė Aguonaitė

Lauros Sintijos ekstazė būties dugne

Medis lietuvio rankose atgyja ir svetur

Kaina ir skonis svarbesniuž sveikatą

Vienai talentingiausių šių dienų ra-šytojų Laurai Sintijai Černiauskaitei pastarieji keleri metai buvo itin dos-nūs įvertinimų ir premijų už literatū-rinę veiklą. Dosnūs ir kitaip: prieš 10 mėnesių Laurai Sintijai ir jos vy-rui, literatūrologui Regimantui Ta-mošaičiui, gimė sūnelis Simonas, trečiasis vaikas šeimoje. Jauna mo-teris juokauja, kad šiandien ji dau-giau mama nei rašytoja, tačiau ruti-na jos neslegia..

Elvyra Žvirblienė

14 p.

Kuo čia dėta dvasia?Vis dažniau apie sveikatą kalbame būtuoju laiku, esame nusivylę oficialiąja medicina, tačiau rimtai susirgę esame priversti pasitikėti (keistai skamba, ar ne?) medikais… Jei šie nepadėjo, puolame į priešingą pusę – ieškome alternatyvių metodų. Aš viską išbandžiau, bet, laimei, jau sveikstu po sunkios ligos. Tačiau jaučiu, kad man padėjo ne medicina, ne egzotiniai metodai, o kažkas kita, ką sunku įvardyti: gal atgauta dvasios stiprybė? Kažkas man jos įkvėpė, ir liga ėmė trauktis... Kaip manote, kas man padėjo pasveikti?“ – teiraujasi Elena iš Mickūnų kaimo, Vilniaus r.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Vietoj cukraus stevijos lapeliai

Padėk sau