Ūkininkų žinios

• Žemės ūkio rūmų pirminin-kas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad suvieniję pajėgas ūkininkai gali apginti savo teises.

• Širvintų r. Bagaslaviškio kai-me gyvenantis Bronislovas Liu-bomiras Vošteris vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo auginti aliejinius linus. Pamatę, kad jam sekasi, ir kiti ūkininkai vieną kitą hektarą skiria šiai žemės ūkio kultūrai.

• Žiemkenčiai visuose šalies ūkiuose jau seniai suvešėję ir džiugina sodria žaluma.

Moters pasaulis

• Skiautinių gamyba užtrunka itin ilgai, todėl jų įkainoti beveik neįmanoma. Tačiau pabandžius juos siūti, sustoti nebepavyksta.

• Galbūt karjeros siekiančioms moterims patinka vadovauti jau-nesniems vaikinams, juk šie ir taip vėliau bręsta? Apie sparčiai augan-tį tokių „netradicinių“ porų skaičių kalbėjomės su psichologe.

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis • Nr. 89 (9108) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Augalų apsaugos falsifi katų ir nelegalių produktų kontrabanda pagal pelningumą beveik prilygsta nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Svetimšaliai Lietuvoje jaučiasi nesaugiai

Diskriminaciją, abejingumą patiria užsieniečiai, į mūsų šalį atvykę ne tik dirbti, bet ir studi-juoti ar kitais tikslais. Lietuvoje gyvenančio Gazi Elvano teigimu, jis iki šiol vengia prisipažinti esąs turkas, juo labiau musulmonas.

Apie tai – 13 p.

Lietuvos augalų apsaugos asociacija paskelbė šokiruojančią žinią – falsifi kuotas ir nelegaliai į Lietuvą importuotas augalų apsaugos priemones savo ūky-je naudoja ne mažiau kaip 22 proc. žemdirbių. Tokie rezultatai gauti apklausus 1 000 ūkininkų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Privatūs sekliai pamokė valstybę

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Lietuvos vaikai mokyklose ir darželiuose per mokslo metus galėtų nemokamai suvalgyti vai-

sių ir daržovių už bemaž 4 mln. litų, o vietos ūkininkams būtų už-tikrintas jų pagamintos produk-cijos supirkimas. Tačiau išnau-dojama tik apie ketvirtadalį šios sumos.

Maža to, didžioji dalis progra-mai „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ įgyvendinti skirtų lėšų atitenka kitų šalių gamin-tojams.

Nukelta į 3 p.

Mokinius ir darželinukus vartoti gimtoje žemėje išaugintus vaisius ir daržoves skatinanti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis fi nansuojama programa daugiau naudos teikia lenkų ūkininkams.

Lietuvos biudžeto pinigai lenkų sodininkams remti?

Trūksta griežtesnės aplinkosaugininkų rankos

Ariogalos gyventojai jau daug metų nuotekas plukdo Dubysa. Skandalas dėl teršiamos upės kilo neseniai, kai Raseinių rajono aplinkosaugininkai gavo pačių ariogaliečių skundą.

Atrodo, kad ieškoma ne šviežių ir sveikatai naudingų obuolių, o pigių ir gražių. VL archyvo nuotrauka

Apie tai – 6 p.

2 2011 m. lapkričio 9 d. • Nr. 89 (9108)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

„Ekskomisarų biuro“ sekliai per vienus metus pričiupo tiek ūkinin-kų ir žemės ūkio bendrovių, nau-dojusių nelegalias augalų apsaugos priemones, kiek per visą savo gy-vavimo laikotarpį nesugaudė nei muitininkai, nei Valstybinė augali-ninkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Nespjauna į įtartiną produkciją

Vilniuje surengtame seminare „Augalų apsaugos produktų impor-to kontrolė ir falsifi kuotų produktų identifi kavimas“ Lietuvos augalų ap-saugos asociacija (LAAA) paskelbė šokiruojančią žinią – falsifi kuotas ir nelegaliai į Lietuvą importuotas au-galų apsaugos priemones savo ūky-je naudoja ne mažiau kaip 22 proc. žemdirbių.

Tokie rezultatai gauti 2010 m. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ apklau-sus 1 000 ūkininkų. Šie respondentai buvo atrinkti iš 3 000 stipriausių šalies ūkininkų sąrašo.

Vadinasi, statistiškai kas penktas žemdirbių produktas gali būti ža-lingas gyventojų sveikatai, nes pasė-liams naudoti nelegalūs arba falsifi -kuoti pesticidai.

„Ilgai tylėjome, bet pagaliau nu-sprendėme apie tai pranešti ir visuo-menei, nes falsifi katų problema tampa

tokia, kad apie ją daugiau tylėti nebe-galima“, – teigė LAAA vadovė Aušra Beniulienė.

Minėtą apklausą užsakė LAAA. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad net 42 proc. ūkininkų nesuvokia, jog negalima naudoti Lietuvoje nere-gistruotų pesticidų.

Pasauliniu mastu šešėlinė augalų apsaugos produktų rinka pagal pel-ningumą nusileidžia tik nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais.

Surengė netikėtus reidus

Dar blogiau tai, kad atsakingos institucijos, pradedant Lietuvos mui-tine ir baigiant Valstybine augalinin-kystės tarnyba (VAT), nesugeba su-kontroliuoti šių šešėlinės produkcijos srautų.

Tai atskleidė LAAA kartu su „Ekskomisarų biuru“ nuo 2010 m. pavasario įgyvendinamas projektas, per kurį privatūs sekliai už rankos nu-tvėrė nelegalių pesticidų platintojus ir juos naudojusius žemdirbius.

„Pirmiausia ėmėmės platintojų, apie kuriuos prieš tai surinkome ne-ofi cialią informaciją. Visais atvejais ji pasitvirtino, – pasakojo „Ekskomi-sarų biuro“ prekių ženklų apsaugos skyriaus vadovas Rimgaudas Pilka. – Kai kurie platintojai nelegalius pesti-cidus pardavinėjo visiškai nesislaps-tydami – išrašinėjo sąskaitas-faktūras ir net taikydavo specialias kalėdines nuolaidas.“

Į reidus kartu su sekliais vyko ir vietos policijos pareigūnai, o visa su-

rinkta medžiaga apie pažeidėjus per-duota Valstybinei augalininkystės tar-nybai. Ji juos ir nubaudė.

Sekliai nustatė, kad nelegalūs pes-ticidai buvo platinami Šiaulių, Pa-kruojo, Rokiškio, Kauno, Širvintų ir Vilkaviškio rajonuose.

Per antrą projekto įgyvendinimo etapą aiškintasi, kaip plačiai nelega-lios augalų apsaugos priemonės nau-dojamos ūkiuose. Daugiausia buvo tikrinami stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, valdantys ne mažiau kaip 500 ha pasėlių plotus.

„Paaiškėjo, kad daugiau nei 50 proc. žemdirbių naudojo nelegalius pesticidus arba jų falsifi katus“, – tei-gė R.Pilka.

Saviškių netikrino

„Ekskomisarų biuro“ vienas va-dovų R.Pilka „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad bendrovės seklius pasam-dė LAAA.

Šios asociacijos narės yra įmonės, atstovaujančios garsiausių prekių žen-klų pesticidų gamintojams. Jų pro-duktai nėra pigiausi, pavyzdžiui, UAB „Bayer“ prekiauja „Bayer CropSci-ence“ produktais, o UAB „BASF“ – BASF gaminiais, tarp kurių yra ir pesticidai.

Asociacijoje yra dar tuzinas užsie-nio ir Lietuvos kompanijų. Teisingu-mo dėlei verta pabrėžti, kad nemaža dalis pesticidų platintojų ir gamintojų LAAA visiškai nepriklauso.

„Asociacijos narių mes netikrino-me“, – po ilgų kamantinėjimų galiau-siai pripažino R.Pilka.

LAAA vadovė A.Beniulienė ti-kino, esą ji negalinti pasakyti, ar aso-ciacijos nariai iš tiesų nebuvo tikrin-ti. „Prašau patikėti mano žodžiu, kad tai tikrai ne konkurencinė kova. No-rėtųsi nepakenkti tyrimui“, – aiškino A.Beniulienė.

Tačiau nei ji, nei R.Pilka neat-skleidė, kokiose konkrečiai bendro-vėse buvo atlikti patikrinimai.

„Yra tam tikri niuansai, kad mes negalime laboratoriškai ištirti tų mė-ginių ir įrodyti, kad juose yra kokių nors priemaišų, – pabrėžė „Eksko-misarų biuro“ prekių ženklų apsau-gos skyriaus vadovas R.Pilka. – Savo ruožtu asociacija apskaičiavo, kad šie tyrimai kainuotų brangiau, nei pažei-dėjai būtų nubausti. Jiems būtų skir-tos tik simbolinės baudos.“

Pirmą kartą už nelegalių auga-lų apsaugos priemonių platinimą ar naudojimą baudžiama iki 2 000 Lt. Antrąkart nutvertas pažeidėjas su-moka jau 5 000 Lt.

Nesijaučia prasikaltęs

VAT direktoriaus Evaldo Zigmo Čijausko teigimu, pernai tarnyba su-rašė 4 pažeidimų protokolus už pes-ticidų falsifi katų įvežimą ir platinimą. Skirta baudų už 6 000 Lt.

Vienas tokių atvejų užfi ksuotas UAB „Chemtagra“, kuri į šalį impor-tavo net 28 t augalų apsaugos falsifi -katų iš Kinijos, Šanchajaus miesto.

„Negaliu patvirtinti, kad buvo 28 tonos“, – sakė UAB „Chemtagra“ di-rektorius Algirdas Bielskis.

„Valstiečių laikraščiui“ jis tvirtino, esą ne įmonės kaltė, kad į Klaipėdos uostą atkeliavo falsifi kuoti augalų ap-saugos produktai, skirti piktžolėms naikinti.

„Esu įsitikinęs, kad tiekėjas man atsiuntė ne tą produktą, kurio mes pa-geidavome, todėl Klaipėdos terminale buvo iškrauta ne ta produkcija“, – aiš-kino A.Bielskis.

Visą gautą siuntą „Chemtagra“ su-naikino ir, kaip reikalaujama, apie tai paskelbė laikraštyje. „Visus nuosto-lius tiekėjas man kompensavo, todėl jam neturiu jokių pretenzijų, – teigė A.Bielskis. – Bet tai nebuvo nelega-li produkcija, ji tiesiog nebuvo užre-gistruota.“

Jis taip pat nusistebėjo, kad in-formaciją apie „Chemtagrą“ žur-nalistui pateikė VAT direktorius E.Z.Čijauskas.

„Na, supratau“, – lyg kažką galvo-damas numykė A.Bielskis.

Paklausą nulemia kaina

LAAA vadovė A.Beniulienė pri-pažino, kad nelegalių pesticidų pa-klausą nulemia itin žema jų kaina. Kai kuriais atvejais nelegalūs produktai kainuoja iki 30 proc. pigiau.

Daugiausia nelegalių augalų ap-saugos priemonių į Lietuvą įvežama iš Lenkijos, o falsifi katų – iš Kini-jos, kurie į šalį patenka per Klaipė-dos uostą.

„Kalbant apie Lenkiją, tai kainų skirtumas susidaro dėl skirtingo pri-dėtinės vertės mokesčio, kuris Lietu-voje siekia 21 proc., o Lenkijoje – tik 8 proc.“, – tikino A.Beniulienė.

Ūkininkai teigia, kad Lietuva pagal Europos Tarybos reglamen-tą (1107/2009) dėl augalų apsaugos priemonių platinimo yra nepagrįstai pagal savo klimato sąlygas priskirta Skandinavijos zonai. Vien todėl esą lietuviai už pesticidus moka skandi-navišką, o ne lenkišką kainą.

LAAA vadovė A.Beniulienė aiš-kina, kad jei lenkiškų pesticidų kai-na yra 30 proc. mažesnė, tai galima neabejotinai tvirtinti, jog tai net ne nelegalūs pesticidai, o jų falsifi katai, išpilstyti Lenkijoje.

Ofi cialūs produktų platintojai ti-kina, kad augalų apsaugos priemonių Lietuvoje parduodama už 45–52 mln. eurų (155–180 mln. Lt), iš jų nelega-lios ir falsifi kuotos produkcijos – už 10–12 mln. eurų (35–41 mln. Lt).

Falsifikuoti pesticidai dėl savo priemaišų yra itin pavojingi žmonių sveikatai.

Tai visiškas absurdasJonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Savo ūkyje nenaudoju jokių nelegalių pesticidų, bet apie bendrą situaciją ga-liu pasakyti, kad ji yra normali. Iki šiol neaišku, kodėl Lietuva yra priskirta prie Skandinavijos, darančios įtaką visai pes-ticidų platintojų kainų politikai mūsų ša-lyje. Kažkas taip „sudirbo“, kad žemdir-biai negali iš Lenkijos įsigyti pesticidų, nes neva pas mus vyrauja Skandina-vijos klimatas, todėl šiam klimatui pa-gaminti pesticidai netinka Lenkijai. Tai visiškas absurdas. Jeigu man reikia 1–2 tonų pesticidų, o vienas litras ar kilogra-mas to paties produkto Lenkijoje kai-nuoja 10–12 litų pigiau, nei neva lega-lus iš Skandinavijos, galima įsivaizduo-ti, koks susidaro pinigų skirtumas. Ne vieną kartą LAAA vadovei A.Beniulienei sakiau: „Suvienodinkite kainas, ir šešė-lis išnyks.“

Reikėtų taikyti vienodą kainodarąAndriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Nedrįsčiau teigti, kad ūkininkai naudoja pesticidų falsifi katus. Veikiau yra naudo-jami nelegaliai į Lietuvą įvežti produktai. Bet turime dvi problemas. Lietuva pri-skirta Skandinavijos zonai, o ne tai pa-čiai, kuriai priklauso ir Lenkija. Vien todėl skiriasi pesticidų kainodara, nors pro-duktai iš esmės yra tie patys. Lietuviai moka „skandinavišką“ kainą, o galėtų mokėti „lenkišką“, kuri yra gerokai ma-žesnė. Vien todėl atsiranda vadinamoji kontrabanda. Jei platintojai taikytų vie-nodas kainas, problema išnyktų savai-me. Kita problema – valstybės institu-cijų nesugebėjimas kontroliuoti kontra-bandos srautų. Neįtikima, kad muitinė ir VAT faktiškai nenuveikė beveik nieko, kad sulaikytų ir nubaustų falsifi katų iš Kinijos importuotojus, nors teigiama, kad Lietuva tapo šių falsifi katų tranzi-to valstybe.

Privatūs sekliai pamokė valstybę

Priešpilnis.Saulė teka 7.37, leidžiasi 16.28.

RytojŠiandien

Šiandien vėjas pasisuks iš šiaurės. Šią parą oro temperatūra truputį pakils, naktį laukiama 0–5 laipsnių šilumos, dieną 5–10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį kritulių taip pat nenumatoma, tačiau orai atšals. Pūs žvarbus šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 0–4 laipsnių šalčio, tik pajū-ryje bus šiek tiek virš 0. Dieną laukiama 2–7 laipsnių šilumos.

Penktadienį orai bus daugiausia mažai debesuoti, be kritulių. Šiaurės rytų vėjas pūs silpniau. Oro temperatūra naktį smuktelės iki 1–6 laipsnių šalčio, tik pajūryje išliks silpnai teigiama oro temperatūra. Dieną laukiama 1–6 laipsnių šilumos. Savaitgalį tęsis panašūs orai.

PorytDieną: +5 +10o

Naktį: 0 +5o

Dieną: +2 +7o Dieną: +1 +6o

Naktį: -1 -6oNaktį: 0 -4o

orai.lt, VL inf.

Aušra Beniulienė tikino, esą ji nega-linti pasakyti, ar asociacijos nariai iš tiesų nebuvo tikrinti.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ofi cialūs produktų platintojai tikina, kad augalų apsaugos priemonių Lietuvoje parduodama už 155–180 mln. Lt, iš jų nelegalios ir falsifi kuotos produkcijos – už 35–41 mln. Lt. Raimundo Šuikos nuotrauka

32011 m. lapkričio 9 d. • Nr. 89 (9108)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Vaikams – pernykščiai lenkiški obuoliai

Vienas sodininkas, šiemet rude-nį mokykloje pamatęs pradinukams nemokamai dalijamus obuolius, buvo nustebintas. Profesionalas įvertino, kad vaikai graužia pernykščio der-liaus vaisius.

„Lietuvos sodai pilni obuolių, o vaikams duoda valgyti greičiausiai pernykščius lenkiškus“, – stebėjosi sodininkystės specialistas.

2009 m. mūsų šalyje pradėtoje įgy-vendinti programoje „Vaisių vartoji-mo skatinimas mokyklose“ dalyva-vusios UAB „Dembavos medelynas“ vadovė Vitalija Kuliešienė neabejoja, kad tokia iniciatyva labai gera, tačiau ji nebuvo palanki verslininkams.

„Pirmais metais dalyvavome, o vė-liau atsisakėme. Idėja vaikus pratinti prie vaisių labai gera, tačiau mums tai neapsimokėjo. O labdara užsiimti negalime“, – teigė sodininkystės ūkio direktorė.

Siekiant ugdyti sveikus vaikų mi-tybos įpročius ir mažinti nutukimo riziką ES šalių švietimo įstaigose, įgyvendinama programa, skatinan-ti vaisių ir daržovių vartojimą. Tam skiriamos ir lėšos – 75 proc. jų kom-pensuojama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų, o 25 proc. – iš nacionalinių biudžetų. Vaikams vai-siai ir daržovės siūlomi nemokamai. Iš daržovių įtrauktos tik morkos, bet jas sudėtinga įsiūlyti vaikams.

Įžvelgė daug trūkumų

Programą administruojančios Lietuvos žemės ūkio ir maisto pro-duktų rinkos reguliavimo agentūros (ŽŪMPRRA) duomenimis, 2009–

2010 m. m. vaisiai ir daržovės dalyti 39 švietimo įstaigose, o iš programai skirtų 1,4 mln. Lt tebuvo išnaudoti tik 39 tūkst.

Praėjusiais mokslo metais į prog-ramą įsijungė kur kas daugiau da-lyvių, tačiau išnaudota tik maždaug ketvirtadalis numatytų lėšų. Nemo-kamai vaisius ir daržoves valgė apie 250 tūkst. mokinių iš daugiau kaip 350 mokyklų. Iš tam numatytų apie 4 mln. Lt ES ir nacionalinio biudžetų lėšų išnaudota tik 1,17 mln. Lt.

Pirmais programos vykdymo me-tais vaikams dalyti obuoliai ir morkos, o vėliau įtraukti ir citrusiniai vaisiai, bananai ir kriaušės.

Kodėl Lietuvoje neįsibėgėja atro-dytų itin patraukli programa? Juk ga-limybė vaikams gauti nemokamą por-ciją vaisių ar daržovių būtų nedidelė paspirtis ir šeimų biudžetui.

Be to, mokinių aprūpinimas obuo-liais ir morkomis turėtų būti patrauk-lus ir šalies ūkininkams.

Programos tikslas – ne tik pratinti vaikus sveikai maitintis, bet ir skatin-

ti vartoti gimtojoje žemėje išaugin-tus produktus. Neatsitiktinai ir lėšos prog ramai skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos biudžeto.

Sodininkai sako, kad sutiktų tiekti mokykloms obuolius, tačiau įžvelgia daug programos trūkumų. „Į rajono mokyklas tekdavo vežioti po 50–100 kg obuolių ir tvarkyti kone tiek pat kilo-gramų popierių. Daug sugaišome lai-ko ir patyrėme transportavimo išlai-

dų, o ekonominė nauda menka. Maža to, paramos lėšas gavome kone po metų“, – aiškino V.Kuliešienė.

Toliau dalyvauti programoje ne-skatino ir nustatyta paramos dalis obuolių kainoje – 1,15 Lt už kg (be PVM). Anot „Dembavos medelyno“ vadovės, pernai obuolių kaina buvo apie 2 Lt, tad į mokyklas vežti už litą buvo visiškai nenaudinga.

„Domėjomės šia programa, tačiau nedalyvaujame. Lakstyti po mokyklas su keliomis obuolių dėžutėmis nera-cionalu. Kad vaikai rinktųsi obuolį, o ne kokius traškučius, reikia daug kam pasistengti“, – sakė UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė.

Ūkininkai neturi didelių obuolių kiekių?

Sodininkai apgailestauja, kad ma-žai lietuviškų obuolių mokiniams pa-siūlo ir mokykloms maitinimo pas-laugas teikiančios bei programoje dalyvaujančios įmonės, nors Europos Komisija rekomenduoja, jog du treč-

daliai šalies vaikams dalijamų vaisių ir daržovių turėtų būti vietiniai.

Pasak „Naradavos“ sodininkystės ūkio direktoriaus Aloyzo Grygaliaus, pasimokyti reikėtų iš latvių, kurie pa-laiko vietinius sodininkus ir vaikus pir-miausia aprūpina vietiniais obuoliais. „Ir specialistai rekomenduoja vartoti tuos produktus, kurie auga maždaug 100 km spinduliu nuo gyvenamosios vietos“, – teigė pasvalietis.

„Atrodo, kad ieškoma ne šviežių ir sveikatai naudingų obuolių, o pigių ir gražių. Lenkiški būna ir pigesni, ir gražesni. Lietuvos sodininkai mažiau naudoja chemijos, dėl to skiriasi mū-siškių ir lenkiškų obuolių prekinė iš-vaizda“, – aiškino E.Žilinskienė.

V.Kuliešienė tvirtino, kad vie-na maitinimo įstaiga norėjo pirkti „Dembavos medelyno“ obuolių, ta-čiau už juos pasiūlė mažesnę kainą nei už lenkiškus. „Mes negalime pi-giau parduoti, nes mūsų produkcijos savikaina aukštesnė vien dėl didelio PVM. Lenkams sudarytos sąlygos pigiau išauginti vaisius“, – dėstė so-dininkystės ūkio vadovė.

Nemažai šalies švietimo įstaigų ap-tarnaujančios viešosios įstaigos „Kre-tingos maistas“ vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė teigė, kad vaikams dalija „programinius“ obuolius, kriau-šes, bananus ir apelsinus. Pastarieji yra populiariausi mokyklose.

„Aktyviai ieškome bendradar-biavimo galimybių su vietiniais ūki-ninkais, kad vaikai galėtų gauti švie-

žiausių vietinių vaisių. Tačiau turime pripažinti, kad kol kas mūsų žemdir-biai nėra gerai pasiruošę šiai progra-mai, todėl nelabai aktyvūs“, – tvirtino A.Norkuvienė.

„Kretingos maisto“ vykdančiosios direktorės manymu, pagrindinė prob-lema ta, kad Lietuvos ūkininkai dar negali pateikti programos dalyviams didesnių kokybiškų vaisių kiekių.

„Esame centralizuotą maitinimą organizuojanti įmonė, todėl siekia-me, kad tiekėjas galėtų patenkinti ne vienos, bet viso miesto ar rajono mo-kyklų poreikius. Kita problema – ne-išplėtota vaisių tiekimo logistika“, – aiškino A.Norkuvienė.

ŽŪMPRRA duomenimis, praė-jusiais mokslo metais vaikams nemo-kamai išdalyta 372 t įvairių vaisių ir daržovių. Jei būtų išnaudoti visi pro-gramai numatyti pinigai, produktų būtų prireikę 4 kartus daugiau. Tiek tonų obuolių galima išsivežti iš kiek-vieno stambesnio šalies sodininkys-tės ūkio.

Nauja tvarka suteiks postūmį

Paradoksalu, kad nemokamai da-lijant vaikams bananus, apelsinus ir lenkiškus obuolius, Lietuvos biudže-to lėšomis yra remiami kitų šalių ga-mintojai, taip pat ir artimiausi mūsų ūkininkų konkurentai – lenkų sodi-ninkai.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros laiki-nai generalinio direktoriaus pareigas einantis Germanas Lamsodis sutin-ka, kad situacija dviprasmiška, tačiau tokie yra ES reglamentai.

„Mes primygtinai rekomenduo-jame vaikams tiekti šviežius lietuviš-kus vaisius, tačiau priverstinių reika-lavimų taikyti negalime, nes 75 proc. paramos skiria ES, kuri dėl vietos vai-sių vartojimo patvirtino tik rekomen-dacinio pobūdžio siūlymus“, – dėstė G.Lamsodis.

ŽŪMPRRA vadovas teigė, kad programoje dalyvaujančioms mokyk-loms maitinimo paslaugas teikian-čioms įmonėms yra labai svarbus sta-bilus produkcijos tiekimas per visus mokslo metus. Tam esą mūsų ūki-ninkai ne visada yra pasiruošę. Tuo-met ir mokyklos, ir tiekėjai ieško ki-tokių išeičių.

G.Lamsodis pabrėžė, kad šiais mokslo metais programa turėtų būti vykdoma aktyviau. Tą paskatinti tu-

rėtų pakeistos jos įgyvendinimo tai-syklės.

Šiemet vaisiai ir daržovės gali būti dalijami ne tik pradinukams, kaip buvo anksčiau, bet ir ikimokyklinės grupės vaikams bei darželinukams. Padažnėjo ir remiamų produktų da-lijimas. Pernai jie dalyti 3, o dabar – 5 kartus per savaitę.

Vietos ūkininkams turėtų būti naudinga ir tai, kad gerokai padidin-ta parama už obuolius (3,3 Lt už kg, buvo 1,15 Lt už kg) ir morkas (1,5 Lt už kg, buvo 1,25 Lt už kg). Patvirtin-ta parama už kriaušes – 3,5 Lt už kg, citrusinius vaisius – 3,5 Lt už kg ir bananus – 3,9 Lt už kg (visos kainos nurodytos be PVM)).

Naujas programos įgyvendinimo taisykles jau įvertino joje dalyvaujan-čios Pakruojo rajono Balsių pagrin-dinės mokyklos direktorė Jadvyga Šliurpienė.

ŽŪMPRRA duomenimis, praėjusiais mokslo metais vaikams nemokamai išdalyta 372 t įvairių vaisių ir daržovių. Jei būtų išnaudoti visi programai numatyti pinigai, produktų būtų prireikę 4 kartus daugiau.

Lietuvos biudžeto pinigai lenkų sodininkams remti?

Atkelta iš 1 p.

Dėl scenografės Jūratės PAULĖKAITĖS mirties nuoširdžiai už-jaučiu Velionės šeimą ir artimuosius, draugus ir visą Lietuvos teatro bendruomenę – visus, ką ši netikėta žinia prislėgė ir nuliūdino.

Visada skaudu išgirsti, kad netekome darbštaus, talentingo ir kū-rybingo žmogaus. Juolab skaudu, kai žmogus, daugybės pažinojusiųjų ir kartu dirbusiųjų minėtas vien gerais ir šiltais žodžiais, išeina į ana-pilį būdamas jaunas, pilnas kūrybinių ir žmogiškųjų galių. Tai – labai skaudi netektis ir Jūratės Paulėkaitės šeimai, ir visam Lietuvos scenos menui, visai visuomenei.

Atmintyje lieka gausi ir talentinga Velionės kūryba, šviesi, rami ir šilta asmenybė. Šios atminties šviesoje visuotinė žmonių pagarba ir dėkingumas telydi Jūratės Paulėkaitės vardą.

Nuoširdžiai Irena Degutienė

Lietuvos respublikos Seimo Pirmininkė

Programa nesusižavėjoZofi ja Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė

Daržovių augintojai nesusižavėję šia programa. Galbūt mokyklose maitini-mo paslaugas teikiančios įmonės kaž-kiek nuperka lietuviškos produkcijos iš ūkininkų, tačiau atrodo, kad jos labiau suinteresuotos pirkti pigesnę lenkišką. Anksčiau plėtota mintis mokykloms cen-tralizuotai tiekti nuskustas ir supakuotas nedideles morkytes, tačiau vaikams pa-traukliai paruošti produkciją reikia papil-domų investicijų. Norint tai daryti, reikia užsitikrinti nuolatinius pirkėjus. Dabar einama lengviausiu keliu – mokiniams siūlomi bananai, citrusiniai vaisiai.

Reikia valdžios palaikymoJuozas Klioris, Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos seniūno pavaduotojas

Vaikams reikia duoti ne atvežtinių, o Lie-tuvoje išaugintų vaisių ir daržovių. Labai svarbu, kad valdžia priimtų tai įteisinan-čius sprendimus. Štai Naujamiesčio se-niūnijos ugdymo įstaigose nestinga inici-atyvų, kad mokiniai vartotų ekologiškus produktus, gertų sveikas sultis. Tačiau be įstatyminės bazės sudėtinga plėtoti tokias idėjas. Turi būti ir aktyvumas „iš apačios“, ir valdžios palaikymas.

Programos tikslas – ne tik pratinti vaikus sveikai maitintis, bet ir skatinti vartoti gimtojoje žemėje išaugintus produktus. Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2011 m. lapkričio 9 d. • Nr. 89 (9108)Valstiečių laikraštis

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Antanas Kiveris (Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius),Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Jurgis Valaitis (Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas),Stasys Varneckas (žurnalistas).

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 658 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1387. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Aktualijos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Prieš keletą savaičių Šiaulių administracijos direktorius Vladas Damulevičius darželinukų tėvus pa-šiurpino viešai pranešdamas, kad darželinuko diena ikimokyklinio ug-dymo įstaigoje gali brangti beveik dvigubai. Šiandien jau svarstoma įvesti 25 litų mėnesinį abonentinį mokestį ir dar 2 litus tektų mokėti už maisto gaminimą.

Naujų mokesčių lavina

Šeštadienį (dirbome už Vėlinių švenčių pirmadienį) Šiaulių savival-dybėje vykęs pasitarimas, kuriame pirmu smuiku miesto vaikų lopše-lių-darželių vadovėms grojo savi-valdybės administracijos direkto-riaus pavaduotojas Viktoras Srups, Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė ir jos pavaduotoja Asta Leskauskienė, darželinukų tėvams asocijavosi su vėlių išdaigomis, ku-rios, pasak etnografų, būna išlei-džiamos į žemę šiuo periodu, mat dar Lietuvoje negirdėta, kad būtų įvestas darželinukų abonentinis mo-kestis. Pasak naujoves pristačiusios A.Leskauskienės, 25 litų abonenti-nis vaiko mokestis būtų mokamas

ištisus metus, netgi vasarą, kai vai-kas atostogaus. Sanatorinių darže-lių ar jų grupių mokestis būtų dar didesnis – 35 litai. Dar bus 2 litų mokestis už maisto gaminimą. Be to, pasak savivaldybės atstovų, reikė-

tų atskiro mokesčio ir už patalynės skalbimą, už smėlio dėžės tyrimus.

Siūloma nubraukti iki šiol buvusias lengvatas šeimoms, gaunančioms ma-žesnes nei 525 litų pajamas. Visiškai nuo mokesčio atleistos liktų tik socia-liai remtinos šeimos, patenkančios į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Priverstinai savanoriški

Į tokius valdžios ketinimus audrin-gai sureagavo darželinukų tėvai, kurie šiandien tiesiai klausia, gal bent bus uždraustos šiandienos rinkliavos už higienos priemones, ploviklius? Juk tėvai darželiams juos perka labai se-niai ir, kaip išsireiškė vienas tėvų, to-kiais kiekiais, jog baugu, kad darželių neapmokestintų už žalą aplinkai, nes normaliomis sąlygomis tokių kiekių valymo priemonių sunaudoti tiesiog

neįmanoma. Tėvai nuo seno patys darželiuose plauna, valo kilimus, rū-pinasi žaliuzėmis, užuolaidomis, per-ka darbeliams reikalingas priemones ir t. t. V.Strups į tai atsakė, kad tėvai tai daro savanoriškai, tokios rinkliavos

nėra nustatytos. Jei tėvai labai nori, niekas ir nedraudžia. O darželinukų tėvai tiesė iš darželio gautus privalo-mų nupirkti prekių sąrašus.

Pasitarime aiškinta, kad reikia atleisti ir visas darželių virėjas bei vyresniąsias virtuvių darbuotojas. O paskui, priklausomai nuo iš tėvų su-rinktų pinigų kiekio, patys darželiai samdytų virtuvės darbuotojas.

Kiek valgys, tiek reikės mokėti

Nuogąstaujant, kad nemaža dalis tėvų tiesiog nebeišgalės susimokėti tokių mokesčių, o neturėdami, kur palikti atžalų, bus priversti atsisaky-ti mažai apmokamų darbų ar pan., savivaldybės atstovai „paguodė“, jog tėvams bus leista rinktis, kiek kar-tų per dieną vaikui valgyti. Jei vai-

kas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje valgys tik pietus, mokestis už lopšelį būtų 133,44 Lt, o už darželį – 141,9 Lt. Tačiau šia „lengvata“ galėtų pa-sinaudoti tik tie tėvai, kurių vaikas darželyje išbūtų tik ketvertą valandų, nes ilgiau jis nevalgęs neištvers.

Abejotinas taupumas

Ikimokyklinių įstaigų vadovės ne-nori sutikti, kad būtų „peržiūrėti eta-tų fi nansavimo normatyvai“, t. y. kad būtų atleistos ne tik virėjos, bet ir sar-gai, o mažesniuose darželiuose dar ir direktorių pavaduotojos, neformaliojo ugdymo mokytojai, ūkio dalies vedėjai, kurie jau ir taip dirba 0,75 etato. Pasak Šiaulių ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkės, lopše-lio-darželio „Pušelė“ direktorės Flori-nos Varkalienės, toks etatų mažinimas neleis sutaupyti ir laukiamos naudos neatneš, nes atleidžiamiems darbuo-tojams reikėtų išmokėti apie 0,4 mln. litų išeitinių kompensacijų.

Darželių vadovėms neramu ir dėl išpuoselėtos jų įstaigų aplin-kos, o sargus pakeisiančios fi lmavi-mo kameros vargu ar duos naudos, nes chuliganai, niokotojai žino, kad reikia slėpti veidus.

Skylė skylėje

Pasak V.Strups, planuojant atei-nančių metų biudžetą teks visiems taupyti, darželiams siūloma biudže-tą mažinti 25 proc. Šiauliai yra vie-na labiausiai šalyje prasiskolinusių savivaldybių. Per pastaruosius porą

metų savivaldybės skolos išaugo dvigubai. Baigiantis 2010-iesiems savivaldybės skolos siekė apie 170 mln. litų. Vien bankams Šiaulių sa-vivaldybė skolinga 67,7 mln. litų. Todėl labiau negu abejotina, kad darželinukų abonentinis mokestis išgelbės Šiaulių savivaldybę.

Beje, pavasarį ši savivaldybė buvo užsimojusi į savo darželius nebepri-imti vaikų iš kaimų, arba jų tėvai te-gul už tai moka 500 ar net 600 litų per mėnesį. Vėliau, rajono ir miesto savivaldybėms susitarus, ši proble-ma buvo išspręsta. Bet išeitį jau buvo radę patys tėvai – jie fi ktyviai regis-travosi mieste. Įdomiausia, kad net spalio pabaigoje, ofi cialiais duomeni-mis, Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo net 82 laisvos vietos. Daugiausia laisvų vietų, net 16, buvo „Auksiniame raktelyje“.

Darželinukai gelbės savivaldybės biudžetąĮ aklavietę atsidūrusi Šiaulių miesto savivaldybė užsimojo nuo ban-kroto gelbėtis įvesdama naujus vaikų darželio mokesčius.

Jei vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje valgys tik pietus, mokestis už lopšelį būtų 133,44 Lt, o už darželį – 141,9 Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Visiškai nuo mokesčio atleistos liktų tik socialiai remtinos šeimos, patenkančios į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

(Užs. 608)

52011 m. lapkričio 9 d. • Nr. 89 (9108)Valstiečių laikraštis Mūsų interviu

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Kauno rajono savivaldybė yra viena tankiausiai apgyvendintų šalyje. Čia susitelkę daug stiprių žemdirbių, verslo įmonių. Savival-dybė juosia didmiestį, todėl neiš-vengia su juo susijusių rūpesčių. Visgi Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtas savivaldybių indeksas parodė, kad Kauno rajo-nas gan sėkmingai susidoroja su savo užduotimis – ši savivaldybė pripažinta geriausia šalyje.

Nuo to ir pradėjome pokalbį su Kauno rajono meru Valeriju-mi MAKŪNU.

Kas lėmė, kad Kauno rajono sa-vivaldybė pripažinta idealiausia ša-lyje?

Kas dvejus metus Kauno techno-logijos universitetas savivaldybės už-sakymu atlieka sociologines apklau-sas. Jos padeda sužinoti aktua liausius gyventojų poreikius ir lūkesčius. Su-prantama, kad ne viską įmanoma iš-kart įgyvendinti, tačiau žinant kryp-tis ir nuosekliai dirbant pasiekiami geri rezultatai.

Kaip apibūdintumėte Kauno ra-jono savivaldybę?

Tai vienas tankiausiai apgyvendin-tų rajonų Lietuvoje ir vienas iš nedau-gelio, kuriame gyventojų skaičius kas-met padidėja beveik tūkstančiu. Tai 14 pagal plotą ir 7 pagal gyventojų skaičių šalies savivaldybė. Šiuo metu čia gyvena apie 91 tūkst. gyventojų.

Karmėlavoje yra sparčiausiai Euro-poje augantis Kauno oro uostas. Šių

metų „The Euro Annie“ apdovanoji-muose jis įvertintas kaip sparčiausiai augęs oro uostas Europoje 2010 m.

Veiklą plečia Kauno laisvoji ekono-minė zona (LEZ), čia veikia 5 įmonės, 6 statomos ir 3 turi rimtų ketinimų čia vykdyti ar plėsti savo veiklą.

Kauno rajone yra 25 seniūnijos, seniūnams patikėjome daug funkci-jų, nes jie geriausiai žino ir supranta vietos gyventojų poreikius.

Savivaldybių biudžetai palygin-ti kuklūs, bet daug galima nuveik-ti pritraukus ES paramą. Kaip šioje srityje sekasi Kauno rajonui?

Vienam Kauno rajono gyvento-jui tenka 2 825 Lt ES paramos. Kad tai geras rodiklis, palyginimui galime pasakyti, jog Kauno mieste jis yra 1 251 Lt gyventojui.

Šiemet Kauno rajono savivaldy-bė vykdo 96 projektus, kurių ben-dra vertė – per 265 mln. Lt. Vykdo-mų projektų bendra vertė su visais fi nansavimo šaltiniais 2008 m. buvo 78,3 mln. Lt, 2009 m. – 185,9 mln. Lt, 2010 m. – 250,4 mln. Lt.

Praktiškai savivaldybės lėšomis šiemet baigtas statyti Garliavos spor-to centras. Šio projekto vertė – 15,8 mln. Lt, valstybės dalis – 2,6 mln. Lt.

Siekiant kultūros paveldą pritaiky-

ti turizmui ir išsaugoti jį ateities kar-toms Raudondvario dvaro sodyboje vykdomi net keturi projektai.

Ar Kauno rajonas gali pasigirti ir sėkmingai plėtojamu žemės ūkiu?

Vidutinis ūkio dydis Kauno rajone nedaug atsilieka nuo ES vidurkio (22 ha) – 19,3 ha, o šalyje – 16,3 ha.

Kauno rajone registruoti 3 239 ūkininkų ūkiai, yra ne-mažai stambių ūkių, stiprių bendrovių. Bernatonys gar-

sėja naujų technologijų pagal ES standartus diegimu, Juragiai – pie-nininkystės ūkio modernizavimu ir gyvulininkystės pasiekimais. Keleto ūkininkų – Romualdo Majero, Juo-

zo Staliūno, Arūno Vaicekavičiaus – dirbamos žemės plotai jau siekia 2 tūkst. ha.

Daugiausia ūkininkų verčiasi au-galininkystės produkcijos gamyba – augina javus, rapsus, cukrinius run-kelius. Apie tūkstantis ūkininkų ver-čiasi gyvulininkyste.

Kauno rajone sutelktas stiprus mokslo potencialas – Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos so-dininkystės ir daržininkystės insti-tutas, Vilkijos žemės ūkio mokykla, Kauno miškų ir aplinkotvarkos in-žinerijos kolegija, Kauno kolegijos kraštotvarkos fakultetas.

Daugelyje regionų pastebimas didelis atotrūkis tarp didmiesčių ir miestelių, kaimų. Ar tai didelė prob lema ir Kauno rajone?

Didžiulį dėmesį skiriame atskirčiai tarp kaimo ir miesto mažinti. 2010 m. Kauno rajone išasfaltuota keturiolika kilometrų kelių. Šiemet tęsėme van-dentvarkos projektus Karmėlavoje, Ramučiuose, Neveronyse, Raudond-varyje, Vilkijoje, Šlienavoje, pradėjo-me Garliavoje ir Ringauduose. Į van-dentvarkos projektus Kauno rajone ketiname investuoti per 40 mln. Lt.

Ar bendruomenės irgi aktyviai ieško finansavimo šaltinių savo projektams?

Vertinant Lietuvos mastu, Kau-no rajono bendruomenės yra vie-

nos aktyviausių šalyje ne tik pagal paraiškų tei-

kimą, bet ir pagal laimėtus projektus, jų vertę, įgyvendinimo tempus.

Kauno rajono bendruomenės vien per pirmą kvietimą pateikė ir pasira-šė 15 paramos sutarčių už 3,3 mln.

Lt, iš kurių jau įsisavinti pusantro mi-lijono. Pagal panaudotas lėšas Kauno rajono VVG eina antroje vietoje po Raseinių rajono VVG (panaudota 1,88 mln. Lt) ir nedaug lenkia Pakruojo VVG, kuri panaudojo 1,47 mln. Lt.

Kaip žiedinė aplink didmiestį esanti savivaldybė turbūt turite daug bendradarbiauti su kolego-mis iš miesto?

Stengiamės statyti tiltus, o ne sie-nas su kitomis savivaldybėmis. Kauno rajono ir miesto savivaldybes dveji metai jungia vandens kelias – kelio-nė laivu Kaunas–Kulautuva–Kaunas. Nors Lietuvoje dviračių takai sunkiai skinasi kelią, Kauno rajono savivaldy-bė, vykdydama tarptautinį projektą „Nauji tiltai – miesto ir kaimo sąvei-kos valdymo tobulinimas siekiant ge-resnės gyvenimo kokybės“, parengė Kauno rajono dviračių infrastruktūros plėtros galimybių ir poreikio vietos bei turizmo reikmėms analizę ir pre-liminarią dviračių maršrutų schemą, suderino ją su jau parengtu Kauno miesto dviračių takų planu, numatė konkrečias dviračių takų susijungimo vietas. Kol kas nė vienas šalies rajo-nas tokios schemos dar neturi.

Mūsų rajonui paslaugas teikia miesto bendrovės: „Kauno švara“, „Kauno vandenys“, „Kauno auto-busai“.

Jei užsienietis paklaustų, ką ga-lima aplankyti ir įdomaus pamatyti rajone, kokias vietas rekomenduo-tumėte?

Tai architektūros šedevrai – gotiki-nė XVI a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje, 2009 m. 500 metų sulau-kęs Žemaitkiemio (Babtyno) dvaras – vienas ryškiausių renesanso ir roman-tizmo laikotarpyje susiformavusių so-dybinių ansamblių Lietuvoje. Siekda-ma išsaugoti Raudondvario dvaro so-

dybą ateities kartoms, Kauno rajono savivaldybė inicijuo-ja projektus, kuriais siekiama sutvarkyti ir restauruoti vals-tybės saugomą kul-tūros paminklą bei jį pritaikyti viešojo turizmo reikmėms. Dvaro sodybos bu-

vusios ledainės pasta-te įsikurs Kauno rajono turizmo infor-macijos centras, dvaro žirgyno pasta-te – menų inkubatorius.

Turistus prie Kauno marių traukia įspūdingas Kadagių slėnis, Žiegždrių atodanga, Pakalniškių ir Samylų pi-liakalniai, įdomi Dubravos rezervaci-nė apyrubė, kurioje saugomos retos miško augavietės, arboretumas Girio-nyse. Poilsiautojus pasitinka šiais me-tais Arlaviškių botaniniame draustiny-je (Kadagių slėnyje) įrengtas 1,3 km pažintinis pėsčiųjų takas (pritaikytas neįgaliesiems), Duobakalnio stovy-klavietė, įrengtos poilsiavietės ir ato-kvėpio vietos. Vilkijoje tebeveikia nuo XX a. pradžios vienintelis Lietuvoje išlikęs upinis keltas, šalia kilnojamo-sios prieplaukos 2009 m. buvo įkurta valtinė. Vis daugiau rajono gyventojų verčiasi kaimo turizmu. Kauno rajo-ne svečius kviečia 17 šias paslaugas teikiančių sodybų. Itin patrauk li vie-ta aktyvaus laisvalaikio mėgėjams – vienintelė Baltijos šalyse laipioti lauke skirta Pagonijos uola, trejus metus Ja-dagoniuose rengiamos šunų kinkinių varžybos, tarptautinės laipiojimo uo-lomis varžybos.

Plėtojamos ir gražinamos Kulau-tuva ir Kačerginė.

Kauno rajonas – jauki vieta ir gyventi, ir dirbtiKauno rajono me-ras Valerijus Makūnas džiaugiasi, kad savi-valdybėje gyventojų skaičius kasmet didė-ja, o jų gyvenimo są-lygos gerėja.

Meras Valerijus Makūnas (viduryje) ir Akademijos seniūnė Dovilė Valentai-tė parodoje „Ką pasėsi...“ kalbasi su žemės ūkio techniką pristatančios įmonės „Lytagra“ vadovu Adomu Balsiu (dešinėje). Kauno rajono savivaldybės nuotrauka

Didžiulis dėmesys Kauno rajone skiriamas atskirčiai tarp kaimo ir miesto mažinti. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos(Užs. 742)

Architektūros šedevras – gotikinė XVI a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje.

6 2011 m. lapkričio 9 d. • Nr. 89 (9108)Valstiečių laikraštis

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Skandalas dėl teršiamos upės kilo neseniai, kai Raseinių rajo-no aplinkosaugininkai gavo pa-čių ariogaliečių skundą. Tik tada ir paaiškėjo, kad Ariogala iki šiol neturi valymo įrengimų ir nežino, kada juos turės.

Daugybė taršos šaltinių

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Raseinių ra-jono agentūros vadovas Gediminas Ta-mašauskas sako, kad pasidomėti Du-bysos vandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta žarnyno lazdelių ir kitokių ligų sukėlėjų: „Pradė-jome aiškintis, iš kur ši tarša. Paprastai upė pati apsivalo, jei ji neteršiama nuo-lat. Ėmėme naršyti Dubysos pakrantes ir žiūrėti, kokie upeliukai ir iš kur į ją įteka, kokie gamybiniai objektai, fer-mos ir kt. yra upių pakrantėse. Tuomet paaiškėjo šokiruojanti tiesa – Ariogalos mieste veikia niekam nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo vanduo, sumaišytas su buiti-

nėmis atliekomis, ir visos tos neišvaly-tos nuotekos patenka į Dubysą.“

Kanalizacijos sistema, kai į dre-nažo sistemą buvo prijungtos nuo-tekos ar kanalizacijos vamzdis išves-tas tiesiai į Dubysos šlaitą, Ariogaloje veikė, rodos, nuo 1960-ųjų, kada at-kutę žmonės ėmė statytis namus ir pratintis prie patogumų, trobose įsi-rengdami vonias, dušus, tualetus. Vie-ni gyventojai savarankiškai vamzdžius į Dubysos šlaitą tiesė, kiti kooperavo-si: kelių namų nuotekos bėgo į vieną šulinį, o iš ten – į Dubysą.

G.Tamašauskas pastebi, kad da-lis gyventojų nė nesuvokė, jog teršia gamtą, mat anais laikais jie buvo pri-sijungę prie kadaise buvusios duonos kepyklos valymo įrengimų trasos. Ten nuotekos būdavo kažkiek sulaikomos, nusodinamos. Tačiau ši nuotekų siste-mos teritorija seniai yra privatizuota.

Nei paleisti, nei pakarti

Aplinkosaugininkams ėmus nar-šyti Dubysos pakrantes, į talką atėjo ir patys gyventojai. Jie „įskundė“ Du-bysą teršiančius kaimynus, tad aplin-kosaugininkams beliko „išrašinėti“ baudas. Nubaustųjų buvo dešimtys. G.Tamašauskas sako, kad teršėjai bus ne tik nubausti piniginėmis baudomis, bet jiems teks ir užsandarinti vamz-džius bei tučtuojau spręsti nuotekų šalinimo problemą.

G.Tamašauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki šiol valdžios instituci-jos nėra išsprendusios Ariogalos van-denvalos problemos. O patys ario-gališkiai guodėsi esą nei paleisti, nei pakarti, nes jie jau yra girdėję apie į Ariogalą ateiti turinčią ES fondų pa-ramą. Sako, kad netgi buvo įvardyti konkretūs metai, kada tai bus daro-ma – 2008-ieji. Tuo metu meru buvo Kęstutis Skamarakas. Jis ne kartą tuo klausimu buvo susitikęs su gyvento-jais ir net projektas buvo parengtas.

Nė vienas mūsų kalbintas Arioga-

los gyventojas nesišiaušė prieš civili-zuotą nuotekų tvarkymą, bet visi pa-geidavo aiškumo: „Jei žinotume, kad pažadėtos nuotekų šalinimo sistemos nebebus, patys spręstume problemą: kastume nuotekų išgriebimo duo-bes, rengtume savo valymo įrenginius ir kt. Bet jei projektas bus prikeltas, kam tuomet tos išlaidos?“

Savivaldybė tyli

Atsakymo, kada bus pradėtas vandenvalos įgyvendinimo projek-

tas, ieškota Raseinių rajono savival-dybėje. Jos atstovui spaudai Sigitui Gudžiūnui buvo pateikti klausimai apie tai, ar projektas nepamirštas, ku-riam laikui atidėtas jo įgyvendini-mas, kokia to projekto vertė ir kieno lėšomis (vietos ar ES) bus fi nansuo-jamas. Tačiau atsakymų Ariogalos bendruomenė nesulaukia iki šiol. Gal bent aplinkosaugininkai iš savivaldy-bės gavo kokios naujos informaci-jos apie šį ore plevenantį projektą? „Ne, – sakė G.Tamašauskas. – Nieko negavome, nieko negirdėjome. Mes dirbame savo darbą, toliau ieškome teršėjų ir vieną po kito likviduojame taršos židinius.“

Reikia tik noro

G.Tamašauskas atkreipia dė-mesį: „Ariogaloje yra nauji, našūs, prieš porą metų pradėti eksploatuo-ti nuotekų valymo įrenginiai, kurie tik rai susidorotų su visomis mieste-lio nuotekomis. Prieš tai buvo nee-fektyvūs, seno tipo, bet juos rekons-travo ir jie dabar yra tikrai geri. Tad gyventojams reikia tik noro.“

Dalis Ariogalos gyventojų mano, kad dėl Dubysos taršos buvo per il-gai nuolaidžiaujama: „Pripažinkime, kad mūsų žmonėms kartais reikia ir botago. Dažnas skaičiuoja skur-džias savo šeimos pajamas ir Du-bysos sąskaita taupo. Juk nuotekų duobės išsėmimas nepigiai kainuo-ja. Bet mums labai nepatinka ir kiti įvairūs mokesčiai, kuriuos keikiame, stename, bet mokame. Mokame to-dėl, kad yra griežta tvarka. Ir šiuo klausimu reikėjo griežtumo, tvirtos aplinkosaugininkų pozicijos.“

Gamtos taršos problemą būtų galima lengvai ir greitai išspręsti. Pasak kai kurių gyventojų, užtektų pareigūnui užeiti į kiekvienus na-mus ir paklausti, kur, ponas, padedi nuotekas? Per vieną dieną visi Ario-galos teršėjai būtų išaiškinti. Pašne-kovai akcentavo, kad vienkartinis aplinkosaugininkų pasirodymas naudos niekam neatneša, nes nu-baustojo nuotekų duobė po keleto savaičių vėl būna pilna, vėl per jos viršų viskas teka į pakalnę.

Aplinkosaugininkai sako, kad probleminių „taškų“ yra ir daugiau: Betygala ir Girkalnis, Nemakščiai ir didžioji dalis Viduklės, Kaulakiai ir Šiluva.

Gamta, aplinkosauga

Trūksta griežtesnės Trūksta griežtesnės aplinkosaugininkų rankosaplinkosaugininkų rankos

Ariogalos gyventojai jau daug metų nuo-tekas plukdo Dubysa.

KRAAD Raseinių rajono agentūros vadovas Gediminas Tamašauskas žada, kad Dubysa bus švari. Autorės nuotraukos

Neringos savivaldybė pasta-ruoju metu vis dažniau sulaukia nusiskundimų dėl į gyventojų kie-mus užsukančių lapių ir šernų.

Tokius laukinių gyvūnų pomė-gius dažnai nulemia ir neapdairus kai kurių žmonių elgesys. Nerin-gos savivaldybės administracijos specialistai primena, kad gyvenant, poilsiaujant gamtos kaimynystėje reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Viena jų – negalima maitinti lauki-nių gyvūnų. Negalima maitinti tiek į jūsų kiemą užsukančių lapių, tiek šernų. Paprastai laukiniai gyvūnai bijo žmonių ir nuo jų laikosi ato-kiau, bet maitinami jie tampa drą-sūs, gali tapti agresyvūs.

Šernus į gyvenvietes pritraukia išpilamos žuvų atliekos, be priežiū-

ros paliktas maistas ar kt. maisto atliekos lauke. Specialistai paste-bi, kad augaliniu maistu mintan-

tys visaėdžiai šernai pernelyg daž-nai ėsdami gyvūninės kilmės maistą agresyvėja.

Todėl Neringos savivaldybės spe-cialistai prašo gyventojų ir miesto sve-čių būti apdairius – nepalikti maisto lauke, o pamačius laukinius žvėris ne-pulti jų maitinti. Maisto atliekas lai-kykite sandariose šiukšliadėžėse.

valstietis.lt

Šeimininkauja šernai ir lapės

Atliekų kiekio Žemėje augimas tikrai glumina. Bet galima situaciją pakeisti be ypatingų pastangų – tiesiog rūšiuo-jant. Taigi dvylika neginčijamų faktų apie naudingą atsikratymą atliekomis.1. Popieriaus ar kartono atliekas galima

perdirbti net keturis ar šešis kartus.2. Kiekviena perdirbto popieriaus ar

kartono tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakanka-mą kiekį energijos tam, kad pusė metų būtų apšildytas vidutinio dy-džio namas.

3. Lietuvoje surinktos popieriaus ža-liavos sudaro tik kiek daugiau nei pusę mūsų valstybėje perdirbamų žaliavų.

4. Dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo energijos, kuri gali būti panaudojama penkiems arbatos puodeliams paruošti.

5. Perdirbus toną stiklo žaliavų iš-vengiama net iki 315 kg anglies dioksido išmetimo į atmosferą.

6. Rūšiavimas įtraukia vis daugiau jaunimo. Paskutinė tokio pobūdžio iniciatyva – tuščių sulčių pakuočių rinkimo akcija Lietuvos mokyklose grynossultys.lt, kurios metu gali-ma laimėti privatų grupės Kasta-neda koncertą savo klasei.

7. Plastikas suyra per 500 metų.8. Šiandien pagaminama ir sunaudo-

jama net 20 kartų daugiau plasti-ko nei prieš 50 metų.

9. Iš 25 dviejų litrų plastikinių butelių galima pagaminti megztinį suau-gusiam žmogui.

10. Metalui perdirbti tinka netgi konser-vų dėžutės ar gėrimų skardinės.

11. Perdirbus vieną aliuminio skardi-nę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų.

12. Pavojingos atliekos nemokamai priimamos specialiose atliekų pri-ėmimo aikštelėse.

Dvylika tiesų apie rūšiavimą ir perdirbimą

Kai kurie skaičiai ir faktai šokiruoja, o kai kurie tiesiog džiugina atsiran-dančių galimybių gausa. Jeigu kiekvienas pasirinktume bent vieną galimy-bių, šokiruojantys skaičiai kaipmat sumažėtų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Širvintų rajone Bagaslaviš-kio kaime gyvenantis Bro-nislovas Liubomiras Vošte-ris vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo auginti aliejinius li-nus. Pamatę, kad jam seka-si, ir kiti ūkininkai vieną kitą hektarą skiria šiai žemės ūkio kultūrai.

Nijolė Baronienė

9 psl.

Išgarsino sėmenų aliejus

Moters pasaulis

Žemdirbiai turi būti kaip kumštis

15 psl.

Miesteliai

Žemės ūkio rūmų pirmi-ninkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad suvieniję pa-jėgas ūkininkai gali apginti savo teises.

Saulius Tvirbutas

Kruopščiosios skiautinių siuvėjos žino, kad iš šio po-mėgio verslo nepadarysi.Skiautinių gamyba užtrun-ka itin ilgai, todėl jų įkainoti beveik neįmanoma.Tačiau pabandžius juos siū-ti, sustoti nebepavyksta.

Eglė Valionienė

Skiautiniai gali virstigyvenimo projektu

16 psl.

Morkos – jaunystės, grožio ir ilgaamžiškumo garantas. Jose daug vertingojo karo-teno, organizme virstančio vitaminu A.

Ieva Radzevičiūtė

Morkos – ir sveikataigerinti, ir grožiui puoselėti

18 psl.

Žemaičių Naumiesčio neį-manoma pralėkti. Šalia ke-lio Šilutė–Šilalė prie Šus-ties upės išsidėstęs mielas ir jaukus miestelis vilioja stabtelėti, aplankyti daug įdomių vietų.

Lota Balsytė

Ant tvirtų istorijos pamatų

13 psl.

Apklausos rodo, kad lietu-viai nenori darbo kolegų iš užsienio. Diskriminaciją, abejingumą patiria užsie-niečiai, į mūsų šalį atvykę ne tik dirbti, bet ir studijuo-ti ar kitais tikslais. Lietuvo-je gyvenančio Gazi Elvano teigimu, jis iki šiol vengia prisipažinti esąs turkas, juo labiau musulmonas.

Vismantas Žuklevičius

Svetimšaliai Lietuvojejaučiasi nesaugiai

Migracija