• Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai var-totojams ėmė tiekti ne tik sodo gė-rybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu.

• Pasaulyje kilo didelis skanda-las dėl maisto saugumo. Žinias-klaidai tapo žinomi slapto tyrimo su žiurkėmis rezultatai – graužikai buvo šeriami amerikietiškais gene-tiškai modifi kuotais „Monsanto“ fi rmos kukurūzais.

• Žemaitijoje augusiai Adai Ger-manavičienei nerūpestingas dienas mena keistas popieriaus kvapas. Paauglystėje ji nesiskirdavo su kny-gomis, kurias skaitydavo net mėnu-lio šviesoje, o prieš dvidešimt metų ėmėsi naujos veiklos – karpinių.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Vėl pasigirdo gąsdinimų dėl antrosios krizės bangos tikimybės. Vieni ekonomistai tikina, kad šiuo metu Lietuva net geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei prieš ketverius metus, o kiti dabartinę padėtį vertina pernelyg optimistiškai.

Kasmet Varėnoje šurmuliuojanti Grybų šventė šiemet bus išskirtinė. Varėnos miestas mini 150 metų jubiliejų. Tad rugsėjo 29 dieną septynioliktoji Grybų šventė bus skirta šiai sukakčiai paminėti.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 8 p.

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis • Nr. 77 (9200) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Nukelta į 2 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Netrukus Lietuvoje veiks pir-moji įteisinta gamintojų grupė – šiltnamių kooperatyvas „Agro-lit“. Tačiau šiemet šiltnaminių daržovių augintojai tesulauks trupinių iš gamintojų grupėms skirtos paramos.

Latviai įšoko į paramos traukinį

Latvijoje į tokias organizaci-jas susibūrę daržininkai ir sodi-ninkai jau investavo dešimtis mi-lijonų litų. O Lenkijoje gamintojų grupių prisisteigė tiek, kad Briu-selis pristigo lėšų susikooperavu-sių lenkų planams įgyvendinti. „Anksčiau didžiavomės savo šil-tnamine ir lauko daržininkyste, o dabar mus aplenkė latviai. Jie įkū-rė gamintojų grupes ir, pasinaudoję joms numatyta parama, investavo į sandėliavimo, produkcijos pa-ruošimo įrangą bei technologijas.

Kooperacijai skirti europiniai milijonai aplenkė Lietuvą

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Lietuvos verslo konfederaci-jos iniciatyva Vilniuje buvo su-rengta konferencija „Rinkoda-ra ir įstatymas: ne viskas, kas efektyvu, yra teisėta!“ Šauktu-kas padėtas ne šiaip sau: šios srities problemos turi rūpėti ne tik prekybininkams ir teisinin-kams. Rinkodaros efektyvumą kiekvienas iš mūsų pajunta per savo kišenę, o ar dėl to nuken-čia mūsų žmogiškas orumas ar vartotojo teisės, nustatyti kar-tais keblu.

Nelaiko verslo sąžiningu

Pirkėjas Lietuvoje nūnai gun-domas tarsi šventas Antanas dyku-moje: iš visų pusių jį atakuoja gun-danti reklama, nuolaidos, akcijos, lojalumo programos, staigmenos, dovanos... Gundymai klientus pa-siekia ir mobiliuoju telefonu, vady-bininko gyvo balso ir žinučių pavi-dalu bet kuriuo dienos metu, tad, siekdamas apsisaugoti nuo pagun-dų, turi ne tik nekišti nosies į par-duotuvę, nenaršyti internete, bet ir išjungti mobilųjį telefoną.

Kaimynai latviai ir lenkai europinės paramos milijonus skyrė gamintojų grupėms stiprinti, kad šios atsvertų prekybininkų ir perdirbėjų galią, o mūsų ūkininkai vejasi nuvažiavusį traukinį.

Agresyviai rinkodaraiodarai klientas tarsi vištašta

Nukelta į 3 p. Jeigu klientas reklamoje išvadinamas višta, nustatyti, ar tai žeidžia jo garbę ir orumą, gali tik teismas. VL archyvo nuotrauka

Naujai įsikūrusios Lietuvos gamintojų grupės galėjo gauti net iki 75 proc. paramos – 50 proc. ES lėšų ir iki 25 proc. nacionalinio biudžeto fi nansavimą, tačiau dirbdami kiekvienas sau negavo nieko. Raimundo Šuikos nuotrauka

2 2012 m. rugsėjo 26 d. • Nr. 77 (9200)Valstiečių laikraštis

O mes nesugebame susivienyti – dirbame atskirai, todėl ir tokios paramos siekti negalėjome“, – dėl prarastų galimybių nusivylimo ne-slėpė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pir-mininkas Vidmantas Kvedaras. Ga-mintojų grupės galėjo gauti net iki 75 proc. paramos – 50 proc. ES lėšų ir iki 25 proc. nacionalinių biudže-tų fi nansavimą. „Per ilgai mąstėme ir į šį traukinį nespėjome – dabar rėmimas sumažintas. Jis priklausys nuo gamintojų organizacijų apyvar-tos“, – apgailestavo jis.

Lietuvos žemdirbiams susivie-nyti į stiprias organizacijas, kurios galėtų pasiūlyti didelius produkci-jos kiekius ne tik vietos, bet ir eks-porto rinkoms ir būti atsvara preky-bininkų bei perdirbėjų galiai, gana sunku.

Šiltnaminių daržovių augintojus sparčiai steigti kooperatyvą ir jį įtei-sinti kaip gamintojų grupę paskati-no „agurkų“ krizę Europoje sukėlęs E.coli infekcijos protrūkis. Todėl ES šalių daržovių augintojų patirtiems nuostoliams atlyginti buvo skirta apie 200 mln. eurų. Lietuva, viena iš nedaugelio ES šalių, šių kompen-sacijų negavo, nes esą išmokos skir-tos gamintojų grupėms, kurių mūsų šalyje nebuvo.

Gamintojų grupės – atsvara prekybininkams

Gamintojų grupės vaisių ir dar-žovių sektoriuje remiamos, kad su-darytų atsvarą stambėjantiems pre-kybos tinklams. ES senbuvėse šalyse yra stiprios gamintojų organizacijos. Štai Olandijoje, Danijoje dauguma vaisių ir daržovių parduodama su-telktai, o jų augintojai gauna paramą investicijoms ir savo pozicijoms rin-koje stiprinti. „Prognozuojama, kad netolimoje ateityje ES liks kokių 10 prekybos tinklų. Vadinasi, turi stam-bėti ir gamintojų organizacijos. Ska-tinamos ir tarpvalstybinės gaminto-jų organizacijos, pavyzdžiui, galėtų jungtis latviai, lietuviai ir kt.“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos katedros lekto-rius Vytautas Vaznonis.

Tačiau burtis į gamintojų grupes Lietuvoje stipriai pavėluota. „Kaimynai latviai ir lenkai nuėjo toliau. O mūsų žemdirbiai, ypač smulkieji, nepasinau-dojo galimybėmis išlaikyti gamybą ir

išlikti rinkoje. Naujosioms šalims na-rėms buvo siūloma į kaimo plėtros programas įtraukti gamintojų grupėms remti skirtą priemonę. Mūsų šalyje to-kių grupių nebuvo, tad nereikėjo ir pa-ramos“, – aiškino V.Vaznonis.

Stambiųjų daržininkų laisvė apgaulinga

LDAA vadovė Zofija Ciron-kienė įsitikinusi, kad kooperuotis reikia ir stambiesiems, ir smulkie-siems augintojams. „Stambieji dar-žininkai nenori prarasti laisvės, jie turi savo rinkas, jų produkcija ko-kybiška ir paklausi. Tačiau tokia laisvė apgaulinga, nes, derėdamiesi su prekybininkais, jie konkuruoja tarpusavyje ir produkciją parduoda pigiau nei galėtų“, – dėstė ji. Anot Z.Cironkienės, daržovių auginto-

jams būtina telktis ir dėl eksporto galimybių į Rusijos rinką. „Mūsų daržovių kokybė patraukli rusams, tačiau stambesniems pirkėjams pa-vienių ūkininkų siūlomi kiekiai per menki. Daugiau naudos būtų, jei augintojai gebėtų susikooperuoti ir pasiūlyti didesnius kiekius“, – vie-nytis į gamintojų grupes kvietė ji.

V.Kvedaras pastebėjo, jog šiemet daržininkai jaučia dar didesnį rusų su-sidomėjimą lietuviškomis daržovėmis. „Dar nebuvo, kad tokiu metu sulauk-tume tiek skambučių iš Rusijos. At-rodo, kad vienas kitas tūkstantis tonų iš stambaus ūkio yra daug. Tačiau to-kiai rinkai reikia kur kas didesnių kie-kių“, – kooperacijos svarbą pabrėžė ir LDAA valdybos pirmininkas.

Z.Cironkienė įsitikinusi, kad ūki-ninkams susivienijus būtų išgelbė-ti smulkesni augintojai, ypač vidu-tiniokai. „Ateityje išliks tik prekiniai ir šeimos ūkiai, kurie bus orientuoti į

vietos rinką. Perspektyvos liūdnos vi-dutinio dydžio daržininkams. Jų pro-dukcijos kiekiai prekybininkams gali būti per maži, o vietos turgavietėms – per dideli. Vienintelė išeitis – koope-ruotis“, – įsitikinusi daržovių augin-tojus vienijančios asociacijos vadovė. Pasak jos, stambieji daržininkai turė-tų būti suinteresuoti vienytis su smul-kesniais augintojais pirmiausia dėl galimybės prekybininkams pasiūlyti didesnį produkcijos asortimentą. Be to, prekiniai ūkiai galėtų visu pajė-gumu išnaudoti modernias daržovių prekinio paruošimo linijas.

Sodininkų kalbos bevaisės

Ne vienus metus apie vienijimąsi į gamintojų grupę kalba sodininkai, tačiau jų, kaip ir daržininkų, kal-

bos bevaisės. „Dideli sodininkystės ūkiai be vargo parduoda produkciją, tačiau susikooperavus būtų galima padidinti pajamas. Derėdamiesi su pavieniais sodininkais, prekybos tin-klai numuša kainas. Susivienyti ver-ta ir dėl paramos“, – teigė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys.

Skirtingai nei daržovių augintojai, mūsų profesionalūs sodininkai Lietu-voje neužpildo net pusės desertinių obuolių paklausos. Todėl stumdytis rinkoje jiems netenka. „Ne vienoje ES senbuvėje šalyje 80–90 proc. sodinin-kų priklauso gamintojų grupėms ir produkciją parduoda kartu. Tik, ki-taip nei Lietuvoje, jų sodai nedideli – 2–10 ha. Štai viename Austrijos re-gione gamintojų grupė jungia ne vie-ną tūkstantį augintojų, kurie išaugina apie 30 tūkst. tonų produkcijos. Nu-skintus obuolius jie veža tiesiai į ben-dras saugyklas“, – aiškino D.Kviklys.

Pieno gamintojaidaug tikisi

ES vaisių ir daržovių sektoriuje veikiantį gamintojų grupių modelį dabar bandoma pritaikyti ir pieno ūkyje. Lietuvos pieno gamintojai iš to daug tikisi. „Per krizę maisto tie-kimo grandinėje itin dominavo per-dirbėjai ir prekybininkai. Todėl nu-spręsta suteikti daugiau derybinių galių ūkininkams“, – teigė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. Briuselyje pakeistos reglamento nuostatos dėl sutarti-nių santykių pieno sektoriuje. Pa-keitimai sudaro sąlygas pripažinti pieno gamintojų organizacijas bei jų asociacijas, kurioms suteikiamos išimtinės teisės derantis su pieno supirkėjais ir perdirbėjais.

„Atsiranda rimta galimybė iš-sikovoti stipresnes derybines ga-lias parduodant pieną. Ar pavyks ją išnaudoti, parodys laikas. Tačiau gamintojų organizacijos būtų to-kia jėga, su kuria pieno perdirbė-jai privalėtų skaitytis“, – įsitikinęs B.Markauskas.

Reglamente numatyta, kad mak-simalus pieno kiekis, dėl kurio gali derėtis pieno gamintojų organizaci-jos ar jų asociacijos, negali būti di-desnis nei 33 proc. šalyje arba ne didesnis nei 3,5 proc. visoje ES par-duodamo pieno.

Aktualijos

„Stambieji daržininkai nenori prarasti laisvės, jie turi savo rinkas, jų produkcija kokybiška ir paklausi. Tačiau tokia laisvė apgaulinga, nes, derėdamiesi su prekybininkais, jie konkuruoja tarpusavyje ir produkciją parduoda pigiau nei galėtų“, – dėstė LDAA vadovė Zofi ja Cironkienė.

Apribojo paramąVidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės sky-riaus vedėjas

Po 2013 m. parama gamintojų gru-pėms nebus teikiama. Bus gamin-tojų organizacijų, kurioms parama bus skiriama nuo jų apyvartos. Di-delėms gamintojų organizacijoms, kokios yra Olandijoje, Danijoje ir kitur, tai bus nemažos lėšos. Ga-mintojų grupių kūrimasis skatintas ES narėse naujokėse. Pastaraisiais metais tam reikia labai daug lėšų, todėl Europos Komisija įvedė apri-bojimus. Anksčiau jų nebuvo – kiek prašydavo, tiek paramos ir gauda-vo. 2012–2013 m. visų ES šalių ga-mintojų grupėms remti buvo skirta 60 mln. eurų, tačiau jau šiemet pa-teiktos paraiškos visoms numaty-toms lėšoms. Ypač daug paramos prašo lenkai. Mažesnę nei planavo paramą gaus ir vienintelis mūsų ko-operatyvas „Agrolit“.

Briuselis sumažino investicijasVilius Jundulas, šiltnaminių daržovių augintojų kooperatyvo „Agrolit“ vadovas

Mūsų kooperatyvas dar neįteisintas kaip gamintojų grupė, tačiau netru-kus tai įvyks. Šiemet Briuselis uždėjo lubas gamintojų grupių paramai, to-dėl buvo pakoreguotos ir mūsų pla-nuotos investicijos. Parama suma-žinta. Svarstant apie mūsų įsteig-to kooperatyvo naudą reikėtų pa-laukti bent sezono pabaigos. Šiemet šiltnaminių daržovių kainos buvo aukštesnės, tačiau išvadas geriau daryti po dvejų ar trejų metų.

Kooperacijai skirti europiniai milijonai aplenkė Lietuvą

Europos Sąjungos šalyse vaisių ir daržovių sektoriuje veikiantį gamintojų grupių modelį dabar bandoma pritaikyti ir pieno ūkyje. Tai pieno gamintojams suteiktų galimybę išsikovoti stipresnes derybines galias parduodant pieną. Petro Malūko nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Priešpilnis.Saulė teka 7.11, leidžiasi 19.09.

RytojŠiandien

Šiandien lietaus jau nenumatoma, pūs šiltas pietryčių, pietų vėjas. Naktį ir rytą vietomis suboluos rūkas. Žemiausia oro temperatūra naktį numatoma 7–12 laipsnių šilumos, aukščiausia dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį lietaus taip pat nenumatoma. Pūs vidutinio stiprumo pietų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 10–15, dieną pakils iki beveik vasariškų 19–24 laipsnių šilumos.

Penktadienį priartės ciklonas. Pradedant vakarų rajonais palis, galima ir per-kūnija. Vėjas pasisuks iš pietvakarių. Oro temperatūra naktį numatoma 9–14, aukščiausia dieną – 18–23 laipsniai šilumos.

Savaitgalį slėgis vėl ims kilti, orai pasitaisys. orai.lt, VL inf.

Dieną: +17 +22o

Naktį: +7 +12o

Dieną: +12 +17o

Naktį: +7 +12o

Dieną: +13 +18oPoryt

Naktį: +2 +7o

32012 m. rugsėjo 26 d. • Nr. 77 (9200)Valstiečių laikraštis

Paslaugų pardavėjų klientų vilioji-mo metodai kartais primena šantažą arba mafi jos „pasiūlymą, kurio negali atsisakyti“. Kad bėdų su rinkodara ir reklama Lietuvoje yra, rodo ir apklau-sos. Agentūros užsakymu „Nova me-dia“ atlikto viešosios nuomonės tyri-mo metu paaiškėjo, kad net 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog verslas šalyje nesąžiningas. Tiesa, manančiųjų priešingai šiek tiek (4 proc.) padaugė-jo. Advokatų kontoros LAWIN tei-sininkas Edvinas Meškys mano, kad nepasitikėti verslu Lietuvos žmones verčia nepakankamai išsamus jų in-formavimas, vartotojo teisių nežino-jimas: „Jei žmogus yra prastai infor-muotas, o pats nesidomi savo teisėmis, jam lengviausia įtarti sukčiavimą ar klastą. Iš nežinojimo ir kyla nepasi-tikėjimas verslu.“

Tačiau teisininkai pritaria, kad problemų šioje srityje daugėja: tai rodo sudėtingėjančios bylos, iškeltos dėl klaidinančios reklamos, augan-tis bylų dėl lyginamosios reklamos skaičius, o pirmosios baudos už ne-pageidaujamus elektroninius laiškus ir skambučius rodo, jog padėtis rin-kodaroje stebima, pažeidėjai gali būti nubausti. Tačiau šie savo ruožtu skun-džiasi nenuspėjamai griežtu reklamos draudimų taikymu, ypač alkoholiui, maistui, tabakui ir lošimams.

Remiantis spaudoje pateiktais 2012 m. Eurobarometro duomenis, Lietuvos vartotojų, susidūrusių su klaidinančia reklama, skaičius 2008–2011 m. išaugo nuo 24 proc. iki 35 proc. Vartotojų, susidūrusių su ne-sąžininga komercine veikla, skaičius taip pat padidėjo – nuo 20 proc. iki 30 proc. Piliečių bei ūkio subjektų skundus tiria net 7 įstaigos. Anot vienos iš jų atstovo Mareko Mo-čiulskio, Valstybinės vartotojų tei-sių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktoriaus, daugiausia skundų gavo ir tyrimų at-liko Konkurencijos taryba.

Daugiausia skundų gauta dėl ne-sąžiningos komercinės veiklos – 62 proc., dėl nepageidaujamos rekla-mos taip pat palyginti nemažai – 18 proc. Skundai, beje, nėra tušti. Pasak M.Močiulskio, šių metų pirmą pus-metį ištyrus 320 su reklama susijusių skundų, nustatyti 62 pažeidimai, tai-gi beveik 20 proc. tirtų atvejų kertasi su teise. Skundų analizė parodė, kad daugėja pažeidimų dėl nepageidau-jamos reklamos, auga įstatymo, re-glamentuojančio reklamos etiškumą, pažeidimų skaičius, daugėja reklamos atpažįstamumo pažeidimų. Konkuren-cijos taryba konstatavo, kad reklamos davėjas dažnai pažeidžia ir reklamos išsamumo kriterijų: neatskleidžia pa-pildomų mokesčių, nenurodo visų ak-cijos sąlygų.

Paskutinio išpardavimo pinklės

Nurodydamas aktualias kainas, reklamos davėjas privalo užtikrinti, kad reklamos skleidimo metu būtų pateiktas objektyvus jo ir konkuren-tų analogiškų prekių kainų palygini-mas. Tačiau prekyboje yra painiau. „Paskutinis išpardavimas avalynės parduotuvėse! Papildoma 20 proc. nuolaida“, – regite gundantį užrašą. Pulsite pirkti, nes pigiau nerasite? Tačiau tikroji situacija, kaip buvo

nustatyta konkrečiu ištirtu atveju, buvo tokia: avalynės parduotuvė iš-pardavė prekes, išpardavimui pasi-baigus kainos buvo pakeltos, o po dviejų dienų pritaikyta nuolaida jau nuo padidintų prekių kainų. Teis-mas tokią kainodarą traktavo kaip nesąžiningą komercinę veiklą, o tam konstatuoti pakako aplinkybės, kad nuolaida buvo taikoma nuo kainos, kuri buvo jau pakelta.

O štai kitas nesąžiningo gundy-mo atvejis. Tarkime, pritrūkote pini-gų tiems neva pigiems batams įsigy-ti ir nusprendėte pasinaudoti greitąja vartojimo paskola. „Bigbank – grei-čiausias kelias iki pinigų“, – skaitote užrašą. Greitis – svarbu, juk „išparda-vimas su nuolaida“ gali pasibaigti, tad „Bigbank“ atrodo tinkamiausias pasi-rinkimas. Tačiau Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, šiuo atveju įžvelgė klai-dinimą. Palyginus šio įmonės paslaugų suteikimo trukmę ir faktinių aplinky-bių konstatavimo protokolus nusta-tyta, jog vartojimo paskolų ši įmonė nesuteikia greičiau nei konkurentės. Pamokėlė paslaugų teikėjams ir pre-kybininkams: lygindami savo ir kon-kurentų prekes ar paslaugas, privalote nurodyti objektyvius palyginimo krite-rijus ir nemenkinti konkurentų.

Nuomonės ir orumo kainos

Ar prisimenate neseną plačiai nuskambėjusį įžūlaus sukčiavimo atvejį, kai gyventojai, pareiškę nuo-monę apie būsto renovaciją, priva-lėjo už ją dar ir susimokėti? Pri-minsiu: vieną gražią dieną kai kurie vilniečiai pašto dėžutėse rado raštą, vizualiai primenantį ofi cialų valsty-binės institucijos dokumentą, ku-riame buvo raginama „nedelsiant“ SMS žinute pasisakyti dėl dalyva-vimo būsto atnaujinimo programo-je. Dauguma ir puolė tai daryti ne-sužinoję žinutės kainos, kuri buvo nurodyta mikroskopiniu šriftu rašto apačioje: 5 Lt 88 ct be PVM!

Šis „verslo planas“ akylų pilie-čių dėka neliko nepastebėtas, gudrią „informacinę apklausą“ organizavu-siai bendrovei buvo skirta 15 500 Lt bauda. Tačiau LAWIN teisininkas E.Meškys pastebi, kad net nustačius

pažeidimą bei pritaikius sankciją, t. y.paskyrus pažeidėjui piniginę bau-dą, efektas nebūtinai pasiekiamas. „Agresyvi rinkodara neabejotinai duoda naudos jos skleidėjui, ir jei-gu ši yra didesnė už gautą baudą, jis neatsisako agresyvių metodų pa-skaičiavęs, kad tai jam apsimoka.

Taigi piliečio nuomonės kainą bei baudos už jos neteisėtą ėmimą dydį žinome, o kiek kainuotų žmo-gaus orumas ir kokia būtų bauda už jo pažeminimą?

„Tik beždžionė (višta) atsisa-kytų tokio pasiūlymo“, – tokiais tekstais, papildytais lesinėjančios vištos ir besivaipančios beždžio-nės vaizdais, Lietuvos gyventojai buvo gundomi įsivesti „Mezono“ internetą. Galbūt reklamos kūrė-jai mano, kad tai labai šmaikštu, tačiau eilinis pilietis pasijuto ne-kaip. Logiška manyti, kad jei ne-tapai „Mezono“ klientu, vadinasi, esi višta arba beždžionė.

O gal įsižeidėme be reikalo? Anot teisininko Edvino Meškio, Lietuvoje draudžiama bet kokia reklama, jei ji že-mina žmogaus garbę ir orumą. „Tačiau turi būti ištirta, ar „višta“, „beždžionė“ ar kitas panašus epitetas mūsų visuo-menėje laikomas įžeidžiančiu, antra, ar asmuo gali jį pritaikyti sau. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar pažeisti žmogaus

garbė ir orumas, sprendžia teismas, – aiškino pašnekovas. – Nesvarbu, kieno tas skundas – vartotojo ar konkurento: abiem atvejais į tai žvelgiama ne kaip į piktybinį skundimą ar mėginimą su-doroti konkurentą, o kaip į siekį, kad visi ūkio subjektai veiktų vienodomis teisėmis konkurencinėje rinkoje.“

Griežta priežiūra ir savireguliacija

Gal griežtai reguliuojamuose rin-kodaros sektoriuose viskas aiškiau nei ten, kur argumentuojama tokiu neapibrėžtu dalyku kaip žmogaus orumas? Griežta reguliacija taikoma maisto, alkoholio ir tabako produk-tų, farmacijos, lošimo sektoriams. Justas Margenis patvirtino, kad rek-lamos priežiūros institucijos ir čia randa pažeidimų. Dažniausi yra šie: maisto reklama, kurioje maisto pro-duktams priskiriamos gydomosios savybės, vaistinių preparatų reklama, neobjektyviai apibūdinanti vaisti-nio preparato savybes ar skatinan-ti neracionalų jo vartojimą, tabako gaminių reklama prekybos vietose pateikiant draudžiamą vaizdinę ar grafi nę informaciją, alkoholio rek-lama, susiejanti alkoholio vartoji-mą su fi zinės ir psichinės būklės pagerėjimu... Liaudiškai šnekant,

mus bando prakišti maistą už vaistą arba įtikinti, kad alkoholis yra mūsų brolis, o vaistai visada turi būti ša-lia. Tačiau net perkant elementarų maistą kyla problemų.

Į „Valstiečių laikraštį“ paskambi-nusi kaunietė pirkėja piktinosi, kad pakuotų maisto prekių – pieno, kefy-ro, grietinės, varškės sūrelių, kruopų – svoris nepastebimai kinta. „Neseniai pirkau 1 l pieno ar 35 g sūrelį, o dabar net nustėrau apsižiūrėjusi: už tą pačią kainą gavau tik 0,8 l pieno ir 20 g sū-relį! Iš akies ar „iš rankos“ svorio nu-statyti neįmanoma, o jo užrašo reikia paieškoti“, – piktinosi moteris.

Ar tai nėra nesąžininga komercinė veikla? Anot Edvino Meškio, viena-reikšmiškai atsakyti sunku. „Forma-liai žvelgiant, maisto gamintojas turi teisę mažinti maisto kiekį ar svorį pa-kuotėje, tačiau privalo aiškiai, įskaito-mai nurodyti visa tai ant pakuotės. Re-glamentuojami net tokie dalykai kaip šrifto dydis, jo ir fono spalvų kontras-tas, garantija, kad užrašas neištrinamas. Kita vertus, tai galima laikyti maisto gamintojo gudravimu, kuris vargu ar būtų teisiškai įvertintas kaip klaidinan-tis pirkėją“, – aiškino teisininkas.

Valstybinės vartotojų teisių ap-saugos tarnybos Ekonominių in-teresų departamento direktorius M.Močiulskis konferencijoje svarstė reklamos savireguliacijos klausimą: ar verta ja kliautis ir kiek?

Reklamos savireguliacija – tai re-klamos verslo dalyvių pastangos pa-tiems save prižiūrėti. Į šią priežiūrą įtraukiamos visos suinteresuotos šalys: reklamdaviai, žiniasklaida, rek lamos agentūros ir visuomenė. Visi dalyviai susitaria dėl bendrų veiklos standar-tų, priemonių ir būdų, kuriais užtik-rinamas tų standartų laikymasis. Kad ir sunkiai pasiekiama, savireguliacija, anot pranešėjo, turi daug privalumų: mažina valstybės administracinę naštą bei taupo lėšas, laiką kuriant ir taikant taisykles, jų besilaikančios šalys sykiu demonstruoja savo požiūrį, nuostatas bei vertybes, o svarbiausia – užtikrina-mas šalių pasitikėjimas viena kita, ska-tinama sąžininga konkurencija.

Taigi tenka pripažinti, kad įsta-tymai pateikia tik abstrakčias taisy-kles, kurias teismas ir institucijos ne-retai interpretuoja skirtingai. Anot prof. Valentino Mikelėno, kurio žo-džiai buvo pacituoti konferencijoje, kiekvienos situacijos neįmanoma su-reguliuoti teisės normomis, taigi dera nustatyti bendruosius principus, visa kita sureguliuos gyvenimas.

Aktualijos

Agresyviai rinkodarai klientas tarsi višta Atkelta iš 1 p.

Pirkėjas gundomas išpardavi-mais, akcijomis, nuolaidomis, tačiau tas, kas tikisi čia pigiai pirkti, gali būti suklaidintas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

(Užs. 497)

4 2012 m. rugsėjo 26 d. • Nr. 77 (9200)Valstiečių laikraštis

Turi išlikti tokie patysAlgirdas Butkevičius, Seimo narys

Kai vis dar nesame išbridę iš krizės, Seimo nariams didin-ti algų tikrai nereikėtų. Lietuvo-je yra daugiau kaip 6 tūkst. žmo-nių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos. Reikia galvoti, kaip mažin-ti skurdą, o ne erzinti visuome-nę didinamais atlygiais ir taip ge-rai uždirbantiems Seimo nariams. Be to, MMA nuo rugpjūčio paki-lo vos 50 Lt. Nemanau, kad Sei-mo nariams kelti atlyginimus net 2 000 Lt būtų sąžininga visų kitų tautiečių atžvilgiu. Kai kurios po-litinės jėgos sako, kad MMA pa-didintų bene dvigubai. Tokius pa-reiškimus vertinu kaip populizmą ir melą. Taip šneka fi nansų neiš-manantys politikai, kurie apgau-dinėja ir taip vilioja rinkėjus. Mes (socialdemokratai) esame pasiruo-šę MMA didinti iki 1 000 Lt. Tai protinga riba, kuri reikalinga dir-bantiesiems ir neskaudi darbda-viams. Jei laimėsime rinkimus, ini-cijuosime pasiūlymą, kuriuo tvirtai pasisakysime už tai, kad atlygini-mai nuo 2013 m. Seimo nariams nei didėtų, nei mažėtų – išliktų to-kie patys.

Pirmiausia turi didėti MMAMečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys

Lietuva, kaip ES šalis, pagal pa-grindinius socialinius rodiklius yra sąrašo gale. Skurdas, neteisybė, so-cialinė atskirtis, žeminimas – nuo-latiniai daugumos Lietuvos žmonių palydovai. Kiekvieną dieną valdan-tieji – konservatoriai, įvairūs libe-ralai, „valinskiečiai“ – kalba apie valstybės biudžetą, jo svarbą, tačiau žmogui svarbiausias jo šeimos biu-džetas! Iš jo perkama brangstan-ti duona, pienas, maitinami vaikai. Valstybė nustato sąlygas, kaip mes turime gyventi, ir tos sąlygos Lie-tuvos žmonių jau seniai netenkina. Mūsų partija sako – pirmiausia pri-valu padidinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Turime kon-kretų, skaičiavimais paremtą skai-čių: MMA turi būti ne mažesnis nei 1 509 Lt! Mes kalbame ne apie at-lyginimų mažinimą, bet apie besą-lygišką jų didinimą, kad bet kuris žmogus Lietuvoje nesijaustų trečia-rūšis, kad jo atlyginimas už darbą atitiktų ES vidurkį. Politikų atly-ginimai turi būti tokie, kaip ir pa-prasto žmogaus, o jie turi būti di-dinami, kaip ir visiems, atsiradus

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Ar jau metas seimūnams didintis atlyginimus?

Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo ilgai kovojusios profe-sinės sąjungos rugpjūtį iš valdžios sulaukė malonės – tautai numesti papildomi 50 Lt. Tačiau valdžia nuo kitų metų sausio 1-osios pasile-pins gerokai didesniu priedu – Seimo narių atlyginimai didės maž-daug 2 tūkst. Lt. Dabar Seimo narių parlamentinei veiklai kiek vieną mėnesį skiriama 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma – apie 2 150 Lt. Nuo 2013-ųjų sausio 1-osios parla-mentarų piniginių tūris didės iki 1,7 VMDU (daugiau kaip 3 650 Lt).Seimo Pirmininko reprezentacinis fondas didės nuo 1 iki 3 VMDU dydžio (6 450 Lt), jo pavaduotojams skiriamos lėšos reprezentaci-jai – nuo 0,5 (maždaug 1 075 Lt) iki 1 VMDU dydžio. Ar tokiu „ku-kliu“ atlyginimų kėlimu Seimo nariai bando solidarizuotis su krizės išvargintais tautiečiais?

Linas Sėlis

Vėl pasigirdo gąsdinimų dėl antros krizės bangos tikimybės ir pasiruošimo jai. Kas paskatino šias diskusijas? Vieni ekonomis-tai tikina, kad šiuo metu Lietuva net geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei prieš ketverius me-tus pasaulinės fi nansų krizės iš-vakarėse, o kiti sako, jog kai kurie politikai ir Vyriausybė dabartinę padėtį vertina pernelyg optimis-tiškai.

Pasaulis ir Lietuva

Po ilgokos pertraukos į viešąją erdvę grįžęs ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis ragina ruoštis blogiausiam scenarijui ir mano, kad yra maždaug 50 proc. tikimybė, jog kitąmet JAV ir ES patirs recesiją. Pasak profesoriaus R.Rudzkio, kaž-kodėl nekreipiama dėmesio į ateinan-čias neramias žinias iš JAV, Kinijos ir ES. „Jei pasaulis kris į recesiją, tai labai didelių sunkumų patirs ir Rusija, kuri yra viena iš didžiausių mūsų eksporto rinkų. Taigi krizė neišvengiamai skau-džiai paliestų ir Lietuvą“, – perspėjo R.Rudzkis.

„Negalime atmesti galimybės, kad 2013 m. pasaulio ekonomiką sukaus-tys vienas ar keli iš daugelio rizikos veiksnių – euro zonos skilinėjimas, fi skalinė krizė JAV, kariniai veiksniai Artimuosiuose Rytuose ar kitame pa-saulio regione. Tačiau Lietuvos vals-tybė, įmonės ir gyventojai šiandien yra daug geriau pasiruošę išoriniams šokams, o papildomų „pasiruošimo“ priemonių taikymas be pagrindo slo-pintų ekonomikos ir šalies gyvento-jų gerovės augimą“, – atkirto kolegai „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Rožiniai akiniai ar imuniteto trūkumas

R.Rudzkiui nerimą kelia tai, kad tiek dabartinės Vyriausybės atstovai, tiek analitikai dabar Lietuvos ateitį mato pro rožinius akinius. „Pabrė-žiama, kad ekonomika vystosi ge-rai, iš krizės išėjome, augame kone sparčiausiai Europoje, tuoj atsigaus vartojimas, taigi jokių bėdų nenu-matoma. Tikrai yra ne taip“, – praė-

jusią savaitę spaudos konferencijoje kalbėjo R.Rudzkis.

O „Swedbank“ Lietuvoje vyriau-siasis ekonomistas Nerijus Mačiulis susidariusią padėtį vertina optimis-tiškiau ir net tvirtina, kad raginimai ruoštis antrai krizės bangai yra žalin-gi. Jo nuomone, raginimas ruoštis kri-zei yra didžiausias koziris, leidžiantis verslui nedidinti darbo užmokesčio. Gyventojų ruošimasis reikštų dar di-desnį jų taupymą, o ne vartojimą, ir tai slopintų vidaus paklausą bei naujų darbo vietų kūrimą.

„Savaiminio išsipildymo krizės yra ekonomistams žinomas reiškinys – tai nuosmukis, kurį sukelia neigia-mi lūkesčiai, net jei nėra objektyvių jo priežasčių. Tokio pobūdžio nuos-mukiui imuniteto neturime, todėl ne-pagrįstus gąsdinimus reikėtų vertinti itin skeptiškai. Pašalinus neraciona-lias baimes, Lietuvos ekonomika ki-tais metais gali paaugti bent 4 proc., ne mažiau galėtų padidėti ir atlygi-nimai“, – tikino N.Mačiulis.

Euro zona smunka,o Lietuva kyla

„Swedbanko“ vyriausiasis eko-nomistas sako, kad skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne kosmetiniai, o esminiai gerąja prasme. Jo nuo-mone, bent penki svarbūs veiksniai rodo, kad net susiklosčius itin ne-palankioms aplinkybėms pasaulio ekonomikoje 2009 m. masto nuos-mukis Lietuvoje nepasikartotų.

N.Mačiulis pabrėžė, kad įmonių konkurencingumas per ketverius me-tus labai išaugo: „Eurostato duome-nimis, Lietuva per šį laikotarpį beveik šeštadaliu pagerino produktyvumo ir darbo sąnaudų santykį. To pasek-mė yra ir itin greitai augančios re-alios eksporto apimtys, kurios jau 14,7 proc. viršija prieš krizę buvu-

sį lygį. Net euro zonos ekonomikai žengiant į recesiją fi ksuojami nauji Lietuvos pramonės augimo rekor-dai: rugpjūčio mėnesį apdirbamosios gamybos metinis augimas buvo 11,3 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES.“ Jis tikino, kad Lietuvos prekių ir pas-laugų eksportas antrą šių metų ketvir-tį viršijo importą, o užsienio prekybos perteklius siekė net 0,9 proc. BVP ir buvo didžiausias nuo nepriklausomy-bės atkūrimo. Palyginkime – 2008 m. pirmą ketvirtį užsienio prekybos de-fi citas buvo 20 proc. BVP.

Gyventojų skolos sumažėjo

„Be to, įmonių ir gyventojų fi -nansiniai įsipareigojimai yra ne tik dešimtadaliu mažesni, nei buvo prieš ketverius metus, bet ir yra mažiausi ES. Tai reiškia, kad kilus sunkumų gyventojai ir įmonės būtų daug mažiau pažeidžiami fi nansinių srautų svyravimo, be to, tai sukuria didesnes augimo galimybes ateityje, ko sunkiai gali tikėtis dauguma Eu-ropos šalių“, – sakė N.Mačiulis.

Lygindamas šiandieną su 2008-aisiais, R.Rudzkis pripažino, kad ir įmonės, ir gyventojai šiandien mažiau įsiskolinę. „Tačiau pažiūrė-kime į valdžios sektorių: prieš praė-jusią krizę valdžios sektoriaus skola buvo 17,3 mlrd. Lt, o šiuo metu yra jau 46 mlrd. Lt“, – sakė R.Rudzkis ir tikino, kad dėl šios priežasties ver-ta pasvarstyti, ar Lietuva pasirengusi naujai krizės bangai, jei ji kiltų. Pro-fesorius pridūrė: „Nors ūkis auga, realus darbo užmokestis dar krin-ta – darbo užmokesčio augimas ne-kompensuoja kainų kilimo. Taip pat bloga situacija su investicijomis – jų lygis išlieka žemas. Vienintelis iki šiol puikus rodiklis – eksportas. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ku-rios kai kurie politikai ir analitikai nusiteikę teigiamai.“

Ekonomistai susiginčijo dėl krizės tikimybės

Įmonių ir gyventojų fi nansiniai įsipareigojimai yra dešimtadaliu mažesni, nei buvo prieš ketverius metus, ir yra mažiausi ES. Tai reiškia, kad kilus sunkumų gyventojai ir įmonės būtų daug mažiau pažeidžiami fi nansinių srautų svyravimo.

Vienas ekonomistas skambina pavojaus varpais, o kitas ragina užsikimšti ausis, nes gyventojai neįgijo imuniteto gąsdinimams.

Seimas iki kito plenarinio po-sėdžio, kuris numatytas šiandien po pietų, atidėjo nutarimo pro-jekto dėl „Snoro“ komisijos išva-dų svarstymą. Tai pasiūlė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų (TS-LKD) frakci-jos seniūnas Jurgis Razma. Seime svarstomas nutarimo projektas yra lakoniškas, nes jame numaty-ta „nagrinėti Komisijos narių gru-pės išvadų projektą Seimo plena-riniame posėdyje“.

Rugsėjo 18 d. audringai diskuta-vęs Seimas po pateikimo pritarė to-

kiam komisijos pirmininko Valenti-no Mazuronio pateiktam nutarimo projektui. Šių metų gegužės pabai-goje V.Mazuronis parlamentarų gru-pės vardu įregistravo „Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo Laikinosios komisijos išvadas. Tačiau jos į Seimo plenarinį posėdį dar nepateko. Valdan-čiųjų atstovai tvirtina, kad parlamen-tarų grupės nuomonė negali būti lai-koma išvadomis. Jų teigimu, komisijos darbo rezultato nėra, nes nėra baigia-mojo dokumento. Komisijoje dirbo 12 Seimo narių pagal frakcijų proporci-nio atstovavimo principą.

Eltos inf.

Nutarimo projektas dėl „Snoro“komisijos išvadų atidėtas

Ekonomistų nuomonės, ar Lietuva pasirengusi naujai krizės bangai, jei ji kiltų, gana skirtingos.fotodiena.lt nuotrauka

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 9 psl.

Genetiškai modifi kuoti kukurūzai – siaubingas nuodas

Moters pasaulis

17 psl.

Magiška popieriaus galia

18 psl.

Pomidorai apsaugos ne tik širdį

Tėviškės šviesa Naujasis LKL sezonas žada pateikti nemažai staigmenų

Pradėjus veikti mobilie-siems ūkininkų turgeliams sodininkai vartotojams ėmė tiekti ne tik sodo gė-rybių, bet ir natūralių vai-sių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu..

Vida Tavorienė

Daugelį patiekalų gardi-name pomidorais, tačiau retai susimąstome apie jų vertę. Šios daržovės ne tik skanios ir naudingos or-ganizmui, bet ir papuošia valgį, juolab kad jų formų bei spalvų įvairovė šian-dien tokia didžiulė.

12 psl.13 psl.

Šiandien rungtynėmis tarp Lietuvos krepšinio ly-gos (LKL) čempio nų Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Pa-langos“ klubo prasideda naujas jubiliejinis LKL sezo-nas, kuris turėtų būti tikrai intriguojantis.

Marius Eidukonis

Daugeliui mūsų vaikystėje maloniausias buvo saldai-nių ar šviežiai iškeptų sal-džių bandelių kvapas. O Žemaitijoje augusiai Adai Germanavičienei nerūpes-tingas dienas mena keistas popieriaus kvapas. Paau-glystėje ji nesiskirdavo su knygomis, kurias skaityda-vo net mėnulio šviesoje, o prieš dvidešimt metų ėmė-si naujos veiklos – karpinių.

Eglė Valionienė

Pasaulyje kilo skandalas dėl maisto saugumo. Žiniasklaidai tapo žinomi slapto tyrimo su žiurkėmis rezultatai – graužikai buvo šeriami amerikietiškais genetiškai modifi kuotais fi rmos „Monsanto“ kukurūzais. Žiurkėms užaugo piktybiniai navikai sulig stalo teniso kamuoliuku, skelbia „Reuters“.

balsas.lt inf.

„Verdenės“ šviesa ateičiaiRugsėjo 14 d. Vilniaus r. Paberžės vidurinė mokykla šventė 20-ies metų įkūri-mo šventę.

Bernardas Šaknys

Sportas

Lietuviškos sultys Lietuviškos sultys pasiekia Anglijąpasiekia Angliją