• Atšilus orams gyvulius ėmė atakuoti vabzdžiai. Sunerimę ūki-ninkai kreipėsi pagalbos į veteri-narijos gydytojus.

• Metai lekia, o įtartini žemės ūkio kooperatyvai kaip dirbo, taip ir dirba, naudojasi ES parama ir vals-tybės teikiamomis lengvatomis.

• 2010–2012 m. vyko naciona-linė kraštotyros ekspedicija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūri-mui paminėti. Ją surengė Lietuvos jaunimo turizmo centras.

• Birželio 1-ąją pasaulis minės Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Dažniausiai šia proga vyksta ga-lybė pozityvių renginių. Tačiau džiaugtis nelabai yra kuo.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Vida TavorienėVL žurnalistė

Specialistai perspėja, kad gy-vulininkystės sektoriui nykstant ir daugėjant intensyvios augali-ninkystės ūkių, kuriuose vyrauja kviečiai ir rapsai, netrukus net derlingų šalies rajonų laukai gali virsti smėlynais.

Nukelta į 3 p.

„Eurovizija“ į Azerbaidžaną priviliojo ne tik turistų, bet ir žurnalistų, kurie pasauliui parodė slepiamas šalies problemas.

Raseiniuose – precedento neturintis įvykis: Vyriausioji rinkimų komisija priversta grąžinti miesto tarybos nario mandatą Romaldui Zabielai, TV eteryje kritikavusiam ir taip užrūstinusiam tuometį Seimo narį, o dabar rajono merą Remigijų Ačą.

Apie tai – 12 p. Apie tai – 4 p.

Dėl mineralinių trąšų ir chemijos naudojimo sparčiai prastėja dirvožemis, o pamaitinti dir-vą organinėmis trąšomis galimybių mažėja, nes mažiau auginama galvijų ir kiaulių.

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 13 p.

Terminalo saugumu neabejojantys sako, kad suskystintos dujos – ne viryklės dujos ir nuo degtuko neužsiliepsnoja. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Dirbamos žemės virsta dykuma

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Sunerimę klaipėdiečiai viena-me kelių visuomeninių organiza-cijų narius vienijančiame interneto forume paskelbė, kad Suskystin-tų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba stumiama skubant ir ne-sitariant su visuomene, nors „sau-gykloje bus saugoma atominei bombai prilygstanti energija“. Esą terminalas bus statomas neįverti-nus atstumo iki miesto, vyraujan-čių vėjų ir kitų aspektų. AB „Klai-pėdos nafta“ atstovai tvirtina, kad gyventojų baimės nepagrįstos, o į visuomenę dominančius klausi-mus bus atsakyta birželį.

Apskųsti – dešimt dienų

Gegužės 16 dieną, kai daugelis Lietuvoje užgniaužę kvapą stebėjo ir vertino Garliavos mergaitės per-davimo motinai įvykius, AB „Klai-pėdos nafta“ interneto svetainės nau-jienų skyrelyje pasirodė pranešimas „Dėl SGD terminalo specialaus pla-no SPAV atrankos sprendimo“. Bū-simoji SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ ir Specialiojo pla-no bei Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos doku-mento rengėja UAB „Sweco Lietu-va“ paskelbė apie priimtą sprendimą neatlikti SPAV procedūros.

Nukelta į 2 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Augalininkystės ūkių laukuose labai trūksta organinių medžiagų, o gyvulininkystės ūkiai galbūt pertręšia savo dir-vas. Tad javų ir gyvulių augintojai turėtų racionaliai susitarti. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Trojos arklys ant Kiaulės Nugaros

2012 m. gegužės 30 d., trečiadienis • Nr. 43 (9166) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Suskystintų gamtinių dujų terminalą Lietuva ketina statyti neatlikusi Strateginio pasekmių aplin-kai vertinimo. Dabar tai kelia nerimą, o ateityje gali baigtis piliečių bylinėjimusi su valstybe.

2 2012 m. gegužės 30 d. • Nr. 43 (9166)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Susipažinti su dokumentu ir „sprendimo neatlikti SPAV moty-vais“ bei raštu pateikti siūlymus buvo galima per dešimt dienų nuo infor-macijos paskelbimo. Reaguoti su-skubo pastabūs visuomenininkai iš Jungtinio demokratinio judėjimo, išspausdinę viešą paklausimą ir su-judinę kitus visuomenininkus. „Mes ne prieš terminalą – jis reikalingas, bet parinkti vietą ir statyti reikia taip, kad būtų saugu. Jei Klaipėdos centre nori įsivesti dujinį šildymą, privalai atsakyti į daugelį klausimų apie būsi-mą poveikį aplinkai. O čia ne?“ – re-toriškai klausė visuomenininkai.

Domisi, bet nepanikuoja

Apie visuomenės nuotaikas ir SPAV (ne)reikalingumo mįslę tei-ravomės Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pir-mininkės Ramunės Staševičiūtės. „Manau, šiame projekte SPAV priva-lomas. Arba turi būti miesto savival-dybės, uosto direkcijos, Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento ir kitų įstatymu api-brėžtų subjektų atsakymai, kad šis dokumentas neprivalomas. Tik tada planavimo organizatorius gali priim-ti sprendimą, kad SPAV nereikia. Ta-čiau keista, kad tokie svarbūs ir reikš-mingi objektai „eina“ be SPAV – tai iš esmės prieštarauja Europos Są-jungos direktyvoms, ir net paprastas pilietis gali teistis ateityje su valstybe dėl pažeistų jo interesų. Ir... laimė-tų“, – neabejojo R.Staševičiūtė.

Pašnekovės nuomone, SPAV at-sisakyta siekiant pagreitinti termi-nalo statybų procesą. „Tačiau mums, klaipėdiečiams, rūpi, koks poveikis aplinkai būtų gaisro, sprogimo atve-ju. Juk laivai praplaukia pro centrą, senamiestį link Kuršių nerijos“, – sakė pašnekovė. Anot jos, didelės panikos nėra, nes miestas „įpratęs gyventi iš jūros“, bet „niekas ir ne-

sidžiaugia tuo terminalu“. „Veikiau priima kaip būtinybę. Be abejo, ge-riau būtų statę Būtingėje. Tai ma-žiau išsivystęs rajonas, terminalas jo gyventojams naudingas, nes atsi-rastų naujų darbo vietų, tačiau sta-tant Būtingėje kaina išaugtų, o ir statybos užtruktų ilgiau, gal užsi-tęstų dvejus metus, o valstybė, ma-tyt, nori, kur jai patogiau ir greičiau. Todėl pasirinkta Kiaulės Nugara“, – svarstė miesto tarybos narė.

Anot jos, didžiausią grėsmę keltų pro miestą praplauksiantys suskystin-tų gamtinių dujų prikrauti laivai. „Juk jie praplauks pro visą miestą, švar-tuosis prie Kiaulės Nugaros termi-nalo stacionarios platformos, į kurią bus pumpuojamos dujos ir tiekiamos į vamzdyną. Pasaulyje yra buvę ava-rijų, ir gana rimtų, tiesa, dažniau bū-davo kalta ne technika, o žmogiškasis veiksnys. Kai miesto taryboje tvirtino-me Poveikio aplinkai vertinimo pro-gramą, pagal kurią turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), pageidavome, kad ši rizika būtų taip pat įvertinta ir numatytos apsaugos priemonės“, – sakė R.Staševičiūtė. Jos žiniomis, visuomenė netrukus bus pa-kviesta susipažinti su atliktu PAV ir tai būsianti puiki proga paklausti, kodėl neatliktas SPAV.

Visuomenę supažindins vėliau

AB „Klaipėdos nafta“ komunika-cijos vadovė Indrė Milinienė „Vals-tiečių laikraščiui“ teigė, kad ben-drovė „yra įpareigota įgyvendinti Suskystintų gamtinių dujų termi-nalo projektą Lietuvoje ir jį įgyven-dina vadovaudamasi visais priimtais ir galiojančiais LR įstatymais ir tei-sės aktais“. I.Milinienė pripažino, jog bendrovė jau sulaukė visuome-nininkų – Klaipėdos jungtinio de-mokratinio judėjimo – užklausos dėl SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo. Pašnekovė pabrėžė, kad pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos

teisės aktų reikalavimus įgyvendi-nant projektus „vykdomos dvi pro-cedūros, kurių pavadinimai skamba panašiai, tačiau savo esme yra skir-tingos“. „PAV atliekamas siekiant visapusiškai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. O SPAV atliekamas, siekiant strategi-niu (sustambintu) masteliu įvertinti bet kokio su projektu susijusio plano sprendinių poveikį aplinkai, – dėstė „Klaipėdos naftos“ atstovė. – Gali-ma sakyti, kad PAV apima bet kokią veik lą, susijusią su SGD terminalu.

Šiame dokumente, be kita ko, verti-nami ir socialinės rizikos aspektai. Netgi rengiant SPAV paties SGD terminalo keliama socialinė rizika vertinama nebūtų, nes SGD laivas nėra plano sprendinys (laivas – ne statinys, jam fi ksuota teritorija ne-būtina).“

„Klaipėdos naftos“ atstovė tvirti-no, kad SGD terminalo ir susijusios infrastruktūros techniniai bei terito-riniai sprendiniai vertinami galimo poveikio aplinkai, kraštovaizdžiui, vi-suomenės sveikatai, saugumui ir kt. požiūriais. „Šiuo metu yra iki galo už-baigti visi aplinkos tyrimai ir parengta PAV ataskaita. Ją šią savaitę planuo-jame pateikti visuomenei, o birželio pabaigoje su visuomene bus organi-zuoti vieši susitikimai. AB „Klaipė-dos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ organizuos kuo platesnę viešą dis-kusiją apie SGD terminalo projektą bei atlikto poveikio aplinkai vertini-mo rezultatus ir išvadas“, – sakė pa-šnekovė. Ji priminė, kad visuomenės atstovams bus sudaryta galimybė tin-kamai susipažinti su projekto doku-mentais, pateikti dominančius klau-simus ir gauti atsakymus.

Į galimas bylas Lietuvai numojama ranka

Į mūsų klausimą, kodėl nu-spręsta neatlikti SPAV procedū-ros, I.Milinienė atsakė aptakiai: „Pagrindinės priežastys, dėl kurių visos SPAV procedūros nuspręs-ta nevykdyti, yra dvi. Jau baigiama rengti PAV ataskaita, apimanti vi-sus projekto aspektus, tad šia pras-me SPAV nepasakytų nieko nau-

jo.“ Antra priežastis esanti ta, kad „SGD terminalo SPAV buvo atlik-tas kartu su plėtros planu 2011 me-tais ir patvirtintas Lietuvos institu-cijų gruodžio mėnesį“.

O Lietuvoje jau yra atvejų, kai pi-liečiai kreipiasi į ES institucijas dėl projektų, įgyvendintų neatlikus stra-teginio pasekmių aplinkai vertinimo, ir pradedamos bylos. Antai prieš ke-lerius metus į Europos Parlamentą kreipėsi Lentvario seniūnijos gyven-tojų bendruomenė „Atgimimas“ dėl to, kad neatlikus SPAV procedūrų

šalia gyvenamųjų kvartalų buvo su-projektuota 176 ha sandėliavimo ir pramoninės paskirties teritorija. Tai buvęs ne pirmas atvejis, kai miesto sa-vivaldybė ir valstybės institucijos, pla-nuodamos būsimus objektus, neat-likdavo SPAV procedūros. Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis 2010 m. išplatino savivaldybėms, ministerijoms, Vyriausybei, kitoms institucijoms ir asociacijoms ofi cia-lų raštą, kuriuo pranešė apie SPAV procedūrų svarbą ir nemalonų „šansą“ nesilaikant įstatymo sulaukti „nema-lonių procedūrų prieš Lietuvą“.

Privačiam ir valstybiniam – skirtingos sąlygos?

Klaipėdoje artimiausiais metais galėjo atsirasti du suskystintų gam-tinių dujų terminalai, tačiau valdi-ninkai privačiam projektui buvo iškėlę sąlygas, kurių valstybiniam objektui taikyti neketino. Koncer-nas „Achemos grupė“ domėtis SGD terminalo statyba pradėjo dar tada, kai Lietuvoje net nebuvo Energe-tikos ministerijos. Ši savo valdomai įmonei „Klaipėdos nafta“ tokią už-duotį – pastatyti SGD terminalą – iškėlė 2010-aisiais. Be to, privačių investuotojų į savo projektą ketinta neįsileisti. Todėl „Achemos grupė“ ėmė analizuoti galimybę savo ter-minalą statyti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) teritorijoje Smeltės pusiasalyje. „Achemos grupės“ terminalo na-šumas būtų siekęs apie 3 mlrd. kub. m dujų per metus – tiek jų sunau-doja visa šalis. Turėti savo termina-lą „Achemos grupei“ apsimokėjo:

vien koncerno valdoma trąšų ga-mybos įmonė „Achema“ sunaudoja apie trečdalį visų į Lietuvą impor-tuojamų dujų. Tačiau pernai rude-nį verslininkai pasijuto speičiami į kampą būtent „nuleidus iš viršaus“ reikalavimą atlikti SPAV. „Ache-mos grupė“, parengusi PAV prog-ramą ir paruošiamųjų darbų eigą pristačiusi Klaipėdos miesto poli-tikams, sulaukė dviejų ministerijų perspėjimo. Aplinkos viceministro A.Spruogio ir energetikos vicemi-nistro Žygimanto Vaičiūno raštuose

buvo teigiama, kad privatus termi-nalas priskirtinas valstybinės svarbos energetikos objektų (VSEO) kate-gorijai ir turi būti plėtojamas pagal Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas. Todėl pareikalauta pirma parengti plėtros planą ir SPAV, o ne PAV, kurį „Achemos grupė“ buvo užsakiusi pirmiausia.

KLASCO atstovė spaudai Vida Bortelienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė neseniai taip pat pastebėju-si skelbimą, kad „Klaipėdos naf-tos“ projektui nereikia SPAV, ku-rio anksčiau buvo reikalaujama iš „Achemos grupės“, ketinusios sta-tyti analogišką objektą. „Klaipėdos miesto taryba stebi situaciją. Džiu-gu, jog vietos politikai supranta, kad šiems projektams – valstybi-niam ir privačiam – negali būti tai-komi skirtingi reikalavimai, – sakė V.Bortelienė. – Mūsų bendrovė jau atliko tyrimus, PAV, įvertino gali-mą tokio objekto poveikį gamtai, gyventojams.“

Tačiau ar privatus terminalas bus statomas, kol kas nenuspręsta. „Tai spręs koncerno valdyba. Koncerno sudarytos Suskystintų gamtinių dujų terminalo darbo grupės vadovas Algis Latakas sakė, kad „durys jau atidary-tos, bet nebūtina pro jas įeiti“, – sakė V.Bortelienė. Anot pašnekovės, ruo-šiantis statyti terminalą ir pradėjus parengiamuosius darbus nebuvo ži-noma, kad Vyriausybė įpareigos vers-lą ketvirtadalį dujų pirkti iš valstybės. Mat siekiant, kad valstybinis termi-nalas nebūtų nuostolingas, numatyta įpareigoti gamtinių dujų tiekėjus po 25 proc. gamtinių dujų pirkti iš SGD terminalo ir iš „Gazprom“.

Aktualijos

Jau yra atvejų, kai piliečiai kreipiasi į ES institucijas dėl projektų, įgyvendintų neatlikus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, ir pradedamos bylos. Ar taip neatsitiks ir su AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalu? Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ramunė Staševičiūtė teigė: „Mums, klaipėdiečiams, rūpi, koks povei-kis aplinkai būtų gaisro, sprogimo atveju. Juk laivai praplaukia pro centrą, senamiestį link Kuršių nerijos. Didelės panikos nėra, nes mies-tas įpratęs gyventi iš jūros, bet niekas ir nesidžiaugia tuo terminalu.“

SPAV – nieko vertas reikalavimasNaglis Puteikis, Seimo narys

SPAV ir PAV yra tyčiojimasis iš Lietuvos žmonių. Tai – veidmainystė prieš Lietuvą, nes jie panaudo-jami, kaip kam reikia. Lietuvai reikalinga energetinė nepriklausomybė, o šios idėjos priešai sakys, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas – blogai, nes nėra atliktas SPAV, nors nie-kas dėl to terminalo nesusprogs ir nenusinuodys. O kai Klaipėdoje buvo ruo-šiamasi deginti nerūšiuotas šiukšles žemoje temperatūroje, kurioje iš degančių plastiko atliekų išsiskiria furanas ir dioksinas, sukeliantys vėžinius susirgimus bei genų mutacijas, net SPAV nepadeda, – viskas būtų neva teisėta. Deginti atliekas ketinama 1 000 laipsnių nesiekiančioje temperatūroje, nors minėtos kenksmingos medžiagos suyra tik 1 050 laipsnių karštyje.

Trojos arklys Trojos arklys ant Kiaulės Nugarosant Kiaulės Nugaros

32012 m. gegužės 30 d. • Nr. 43 (9166)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Ir bėda, ir gėda

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje maždaug tris kartus su-mažėjo galvijų ir kiaulių. Gyvulinin-kystės sektoriui sparčiai traukiantis, žemdirbiai karčiai juokauja, kad kar-vės ir kiaulės netrukus bus įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. „Priėjome iki to, kad mėšlo kvapas atstumia ne tik miestiečius, bet ir kaimo gyvento-jus. Pastarieji nelaiko nei karvių, nei kiaulių, nei vištų, o gyvena iš pašalpų.

Neregėti dalykai!“ – nuostabos neslė-pė Lietuvos ekologinių ūkių asociaci-jos vadovas Saulius Daniulis.

Lietuvą vadiname žemės ūko pro-dukcijos gamintojų kraštu, tačiau mais-to jau nebepasigaminame. Anot žem-dirbių, ir gėda, ir bėda, kad bemaž pusė suvartojamos kiaulienos atvežama iš užsienio, mažėja karvių, o veršeliai iš-vežami į užsienio šalis. „Visame pasau-lyje tręšiama mėšlu, o pas mus jis tapo baisiu dalyku, dėl kurio keliama daug triukšmo“, – nepalankia aplinka gyvu-lininkystei piktinosi bendrovės „Dai-niai“ vadovas Kasparas Jurevičius.

Organinės trąšos padeda sutaupyti

Specialistai perspėja, kad intensy-vėjanti augalininkystė ir besitraukian-ti gyvulininkystė daro neigiamą įtaką ir dirvožemio būklei. „Jei augalinin-kystės ūkiuose paeiliui bus auginami tik rapsai bei kviečiai ir tręšiama tik mineralinėmis trąšomis, ateityje Lie-tuvos laukuose bus pustomas smėlis. Humuso sluoksnį atkuria mėšlas, ža-lioji trąša“, – aiškino Lietuvos ekolo-ginių ūkių asociacijos vadovas.

Pasak ekologinio ūkio savininko, mokslininkai ragina ekologinės žem-dirbystės puoselėtojus savo ūkiuose naudoti organines trąšas. Tačiau žem-dirbiai tvirtina, kad verstis gyvulinin-kyste Lietuvoje – kone iššūkis. Tada, anot S.Daniulio, ekologinius ūkius gelbsti žalioji trąša ir tinkama sėjo-maina. „Apie pusė ekologinio ūkio ploto turi būti užsėta ankštinėmis kultūromis. Auginame nemažai sojų, pupų, žirnių. Sėjame raudonųjų, bal-tųjų dobilų įsėlį. Kartu su mokslinin-

kais ieškome kitų būdų, kaip didinti dirvožemio derlingumą“, – dėstė eko-loginio ūkio savininkas.

Kiaulininkystės komplekso „Dai-niai“ vadovas pastebėjo, kad ekologi-nių ūkių vadovai aktyviau pradėjo do-mėtis organinėmis trąšomis. „Žemių prisipirkę ir ekologinius ūkius įkū-rę vokiečiai be šių trąšų neišsiverčia. Brangstant mineralinėms trąšoms, mėšlas domina ir chemizuotus ūkius. Ūkininkai priversti ieškoti būdų, kaip sutaupyti“, – sakė K.Jurevičius.

Atbaido triukšmas dėl kvapų

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pas-valio skyriaus pirmininkas Vilhelmi-nas Janušonis neabejoja, kad auga-lininkystės ūkiams reikia organinių trąšų. „Ūkininkams patrauklu tręšti srutomis. Už dyką jų duoda, dar iš-krato, o pačiam tik apsiarti reikia – ekonominė nauda akivaizdi“, – teigė augalininkystės ūkio savininkas.

Tačiau V.Janušonis atkreipė dėme-sį, kad visuomenės pasipiktinimas sru-tų kvapais ne vieną žemdirbį atbaido nuo tokio tręšimo. „Mūsų krašte dau-

giausia taikoma neariminė laukų įdir-bimo technologija, kai plūgas nenau-dojamas, o skutikliai skuta ražienas ir maišo dirvos paviršių. Taip dalis įter-piamo mėšlo lieka paviršiuje ir sklei-džia kvapą“, – aiškino ūkininkas.

Žemės ūkio specialistai skaičiuo-ja, kad mineralines trąšas pakei-tus organinėmis, galima sutaupyti 350 Lt vienam hektarui.

Aplinkosaugininkų dėmesio nestokoja

UAB „Saerimner“ Aplinkosaugos skyriaus vadovas Tadas Palubinskas pabrėžė, kad srutų kvapo intensyvu-mas priklauso nuo tręšimo technolo-gijos. „Mažesniuose kiaulininkystės ūkiuose srutos išlaistomos išpurškiant jas į orą. Kaip ir sovietmečiu, per lau-kus važiuoja cisternos ir purškia, to-dėl kvapai būna stipresni. Mūsų įmo-nė turi specialius modernius srutų laistymo kombainus, kurie trąšas lieja pačia pažeme, todėl srutos įterpiamos kokybiškiau, pasklinda mažiau kva-pų“, – aiškino T.Palubinskas.

UAB „Saerimner“ yra sudariusi sutartis su ūkininkais, kurie pageidau-ja, kad jų laukai būtų tręšiami mėšlu. Pagal sutartis tręšiamas 20 tūkst. ha plotas, laikomasi sėjomainos ir srutos išlaistomos tik dalyje šio ploto. Kiauli-ninkystės kompleksas kasmet privalo rengti tręšimo planus, kuriais vado-vaujantis ir tręšiama. Planuose griež-tai apibrėžta, kada ir kokiomis sąly-gomis galima tręšti. Rengiant srutų laistymo programas būtina atsižvelgti

į duomenis apie maistingųjų medžia-gų sankaupas dirvožemyje ir kt.

Stambūs gyvulininkystės kom-pleksai privalo nuolat vykdyti ir paviršinio bei požeminio vandens kokybės stebėseną. Gyvulininkys-tės kompleksų atstovai tvirtina, kad aplinkosaugininkų dėmesio jie nesto-koja. „Kontroliuojančiosios instituci-jos nuolat tikrina, kaip laikomės trę-

šimo planų, kaip atliekame vandens stebėseną“, – teigė T.Palubinskas.

Dirvožemis prastėja

Mokslininkai pabrėžia, kad orga-ninių trąšų negalima pakeisti mine-ralinėmis. „Tarp jų negalima dėti ly-gybės ženklo. Nelygiaverčiai mainai, kai iš dirvožemio paimamos organinės medžiagos, o grąžinamos mineralinės sintetinės trąšos“, – tvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto Žemdirbystės katedros docentas Vaclovas Bogužas.

Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Dirvotyros ir agro-chemijos katedros docentės Irenos Pranckietienės, intensyvios žem-dirbystės ūkiai klysta metų metus naudodami tik mineralines trąšas. Todėl dirvožemyje mažėja orga-ninės medžiagos – humuso – ir jis suprastėja. Be to, nenaudojant mėš-lo, prastėja dirvos struktūra, sutrin-ka mikroorganizmų veikla, vandens režimas.

„Organinių trąšų naudojimas svarbus ir kalbant apie Baltijos jū-ros taršą. Jei nenaudosime mėšlo, padidės maisto medžiagų išplovi-mas ir tarša. Apie tai kalba ir už-sienio mokslininkai“, – pabrėžė I.Pranckietienė. Pasak mokslinin-kės, beveik visoje Rytų Lietuvo-je organinių medžiagų kiekis dir-vožemyje yra minimalus, o pusės Vakarų Lietuvos dirvožemis ne-turtingas humuso. Geresnis dir-vožemis tik kai kuriuose centrinės dalies rajonuose.

„Bėda ta, kad augalininkystės ūkių laukuose labai trūksta orga-ninių medžiagų, o gyvulininkystės ūkiai galbūt pertręšia savo dirvas. Grūdų ir gyvulių augintojai turėtų racionaliai susitarti“, – vieną iš išei-čių pasiūlė I.Pranckietienė.

Aktualijos

Priešpilnis.Saulė teka 4.51, leidžiasi 21.42.

RytojŠiandien

Šiandien lietaus tikimybė bus nedidelė, pūs žvarbokas šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra dieną bus 12–17 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį negausus lietus gali aplankyti Dzūkiją. Oro temperatūra giedrą naktį bus 1–6 laipsniai šilumos, vietomis galimos net vėlyvos šalnos iki 0–2 laips-nių šalčio. Dieną oro temperatūra pakils iki 12–17 laipsnių šilumos.

Penktadienį, pirmą kalendorinės vasaros dieną, debesuotumas padidės. Artė-jant ciklonui, vietomis palis. Pūs nestiprus pietų, pietvakarių vėjas. Oro tempera-tūra šią naktį kris iki 2–7, dieną pakils iki 15–20 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +12 +17o

Naktį: +2 +7o

Dieną: +12 +17o Dieną: +15 +20o

Naktį: +2 +7oNaktį: +1 +6o

Už ankstyvą tręšimą baudžiaAntanas Gailiušis, Aplinkos minis-terijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėjas

Nuo 2012 m. pradžios visiems ūkiams, kurie organinėmis trąšomis tręšia daugiau kaip 50 ha, privalomi tręšimo planai. Juose nurodyta, kad mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės, taip pat nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pie-vas, ganyklas ir plotus, kur bus sėja-mi žiemkenčiai. Mėšlas turi būti apar-tas per 12 val. Tręšti negalima šešta-dieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis. Jei tręšiama arčiau nei 100 m nuo gyvenamųjų namų, reikalingas gyventojų sutikimas, o jei tręšiama arčiau nei 300 m nuo gy-venvietės – seniūno leidimas. Žmo-nės dažniausiai skundžiasi kvapais, tačiau jei pažeidimų nerandame, dėl to negalime bausti. Kartais bendrovės perpildo srutų rezervuarus ir pavasa-rį anksčiau nei galima pradeda laistyti laukus. Tada skiriamos baudos.

Neužtenka žemių srutoms išlaistytiDijana Ruzgienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Auga-lininkystės skyriaus vadovė

Mūsų tarnybos specialistai ūki-ninkams padeda parengti tręšimo planus, konsultuoja, kaip tręšti nepa-žeidžiant nustatytų taisyklių. Prob-lemų kyla, kai stambiems ūkiams neužtenka savo žemių trąšoms iš-laistyti. Jei šalia yra ūkininkų laukų, jie noriai tręšia srutomis. Tačiau jei trąšas tenka toliau transportuoti, at-siranda nepatogumų ir išlaidų. Žem-dirbiai supranta, kad organinės trą-šos būtinos dirvožemiui. Jei tręšiama mineralinėmis trąšomis, sintetinės medžiagos ilgainiui neigiamai vei-kia dirvožemį, jis prastėja. Tai – jau aktuali problema Lietuvoje.

Dirbamos žemės virsta dykuma

Lietuvą vadiname žemės ūko produkcijos gamintojų kraštu, tačiau maisto jau nebepasigaminame. Anot žemdirbių, ir gėda, ir bėda, kad bemaž pusė suvartojamos kiaulienos atvežama iš užsienio, mažėja karvių, o veršeliai išvežami į užsienio šalis.

Mokslininkai pabrėžia, kad organinių trąšų negalima pakeisti mineralinėmis. Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2012 m. gegužės 30 d. • Nr. 43 (9166)Valstiečių laikraštisAktualijos

Iš organizmo išstumiami mikroelementaiAušra Išarienė, Valstybinės mais-to ir veterinarijos tarnybos (VMVT)Maisto skyriaus vedėja

Energinis gėrimas yra produk-tas, kuriame yra vitaminų, tonizuo-jamųjų ar stimuliuojamųjų augali-nių medžiagų: kofeino, guaramino, taurinų ir kt. Šiais metais patikrino-me per 70 energinių gėrimų. Dau-giausia užfi ksavome ženklinimo ir neišsamios informacijos pateikimo pažeidimų. Didžiausia problema ta, kad tokiuose gėrimuose yra didelis kiekis kofeino ir B grupės vitaminų, todėl ne visi vartotojai gali energi-nius gėrimus vartoti. Kofeinas sekina nervų sistemą, iš organizmo išstumia kai kuriuos mikroelementus, taip pat skysčius, kalcį, geležį. B grupės vita-minai, jei yra širdies ritmo sutrikimų, gali dar labiau paskatinti širdies rit-mą, alergines reakcijas, sukelti rankų ir kojų drebulį. Visa tai – tik dėl per didelio kofeino ir B grupės vitami-nų kiekio. VMVT pritaria energinių gėrimų įsigijimo ribojimui.

Nereikėtų gundytis nenatūraliais produktaisVilija Blinkevičiūtė, Europos Parla-mento narė, LSDP narė

Pasisakau už tai, kas yra svei-kiausia, ypač vaikams. Jeigu tokie gėrimai kenkia sveikatai, žinoma, reikėtų reguliuoti jų pardavimą asmenims iki 18 metų ir drausti reklamą. Neramu, ar visa tai nevirs žaidimu be įgyvendinimo, kaip at-sitiko su alkoholiniais gėrimais ar cigaretėmis. Mes per daug varto-jame sintetinių produktų, kurie kažin ar naudingi sveikatai. Ener-giniai gėrimai tikrai nėra reikalin-gi paaugliams, ypač vaikams, ku-riuos labai lengva paveikti: tokių gėrimų reklamose teigiama, kad tai – naudingi, saldūs, gaivūs, ma-lonūs gerti gėrimai. Jaunas žmo-gus lengviau susigundo šiais nena-tūraliais produktais ir juos perka. Reikėtų visuomenei aiškinti, kas tie energiniai gėrimai ir koks jų poveikis sveikatai. Pati energinių gėrimų niekada nepirkau ir ne-ragavau.

Atsižvelgiant į publikuotų mokslinių tyrimų išvadas apie energinių gėrimų neigiamą poveikį vaikų sveikatai (apie šių gėrimų keliamą didelį pavojų smegenų, širdies bei kitų organų funkcijoms ir netgi gyvybei) ir elgesiui, jų vartojimas vertintinas kaip pavojingas svei-katai. Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų rengė-jai svarsto projekto pasiūlymą, kuriuo norima reguliuoti energinių gėrimų pardavimo asmenims iki 18 metų kontrolę, uždrausti ener-ginių gėrimų reklamą ir rėmimo veiksmus, susijusius su vaikais ir paaugliais. Medikų nuomone, energiniai gėrimai yra vitamininiai kavos pakaitalai, tik dar pavojingesni sveikatai. Tokie gėrimai yra ofi cialiai uždrausti Prancūzijoje, Danijoje ir Norvegijoje, ten jie par-duodami tik vaistinėse, nes yra laikomi vaistais. Neseniai Švedijos valdžios organai tyrė tris mirties atvejus, kurių kaltininkas, ko gero, buvo energinis gėrimas.

Ant politinių svarstyklių

Ar reikia reguliuoti energinių gėrimų reklamą ir jų pardavimą nepilnamečiams?

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Raseiniuose – precedento ne-turintis įvykis: Vyriausioji rinkimų komisija buvo priversta grąžinti miesto tarybos nario mandatą Ro-maldui Zabielai, o šis prisiekė ant-rąkart. Neeilinės situacijos ištakos siekia 2010-uosius, kai R.Zabiela TV eteryje kritikavo ir taip užrūstino tuometį Seimo narį, o dabar rajono merą Remigijų Ačą.

Meras įsižeidė

Ši politiškai karšta istorija pra-sidėjo prieš pusantrų metų (pats R.Zabiela sako, kad povandeninės srovės sūkuriavusios dar anksčiau), kai R.Zabiela tiesioginiame Rasei-nių TV eteryje prieš savivaldybių rinkimus apie meru ketinantį būti tuometį Seimo narį Remigijų Ačą išsakė savo nuomonę. R.Ačas pa-sijuto apšmeižtas ir kreipėsi į teis-mą. Jis nurodė, kad R.Zabiela apie jį TV laidoje „paskleidė tikrovės neati-tinkančią, paniekinančią ir pažemi-nančią bei pasitikėjimą pakertančią informaciją“. R.Zabiela TV laido-je sakė, neva R.Ačas, „meluodamas Seime, padarė didžiulę žalą Rasei-nių rajono savivaldybei“, kai pakeitė Blinstrubiškių senelių globos namų pavaldumą. Dar R.Zabiela kalbėjo, kad R.Ačas „su jam artimais žmonė-mis išplovė 1,2 mln. Lt“, kad „ponas R.Ačas ir jo giminė, tiksliau, gimi-naitis Andrius Vyšniauskis įsteigė UAB „Anrė“, per kurią tris kartus buvo perkama trylika naujų auto-busų“, ir pirko iš tų, kurie pasiūlė didžiausią kainą. R.Zabiela R.Ačą apšmeižęs ir dėl pastato Vilniaus gat vėje pardavimo, kurį R.Ačo va-dovaujama komanda pardavė už įtartinai mažą kainą.

Nieko naujo nepasakė

Tačiau R.Zabiela nesijautė ap-šmeižęs kraštietį. Jis tvirtino, kad R.Ačas, skųsdamas jį teismui, nu-rodė tik dalį sakinių, o tai esą kei-čia esmę. Teismas išanalizavo TV laidos stenogramą ir išsiaiškino, jog „teiginių tekstas nėra vientisas“ ir

nevisiškai atitinka R.Zabielos pa-sakytuosius.

Be to, teismas įvertino ir R.Zabielos pateiktus rašyti-nius įrodymus apie tai, kad UAB „Anrė“ steigėjai buvo R.Ačas ir A.Vyšniauskis. Teismui taip pat pateikta UAB „Raseinių autobusų parkas“ 2010 m. veiklos patikrini-mo ataskaita, kurioje įvertinti UAB „Raseinių autobusų parkas“ atlikti autobusų pirkimai bei pastato, esan-čio Vilniaus g. 3, pardavimas ir kiti dokumentai. Remdamasis jais, teis-mas konstatavo: „Pateiktuose rašy-tiniuose įrodymuose yra duomenų, kad konkursą dėl autobusų pirkimo laimėjo „Anrė“, kuri pasiūlė didžiau-

sią kainą, ir taip, manoma, savival-dybė neteko maždaug 1,2 mln. Lt.“Gauta duomenų, kad UAB Rasei-nių autobusų parkui priklausantis pastatas Vilniaus gatvėje 2009 m. liepą parduotas UAB „Virgmila“ už mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina. R.Zabielai dar teko įrodinė-ti savo žodžių, kad R.Ačas melavo Seime, teisingumą. Teismas iššifra-vo, jog R.Ačas, būdamas Seimo na-riu, 2010 m. balandžio 13 d. pateikė pasiūlymą dėl Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pa-keitimo ir papildymo. Prie šio siū-lymo pridėjo Raseinių rajono mero Petro Vežbavičiaus raštą, kad sa-vivaldybės tarybos nariai sutinka, jog Blinstrubiškių senelių globos namai būtų perduoti savivaldybei. Tačiau, kaip matyti iš 2010 m. Ra-seinių rajono savivaldybės tarybos narių kreipimosi į Seimą, rajono ta-rybos sprendimo projektas ir tary-bos narių apklausa dėl įstatymo bei Blinstrubiškių senelių globos namų pavaldumo nebuvo rengti. Teismas pasisakė ir pinigų plovimo klausi-mu, išaiškindamas, jog formuluotė „pinigų plovimas“ baudžiamajame įstatyme apskritai nevartojama jo-kiai veikai apibūdinti.

R.Zabiela nesitraukia

Šmeižimu kaltinamas rajono ta-rybos narys ir toliau tvirtina, kad Raseinių rajono savivaldybei buvo padaryta žala, kai R.Ačas be tary-bos sutikimo inicijavo Seime įstaty-mo pataisas ir Blinstrubiškių senelių globos namai, iki tol buvę fi nansuo-jami iš valstybės biudžeto, perduoti Raseinių rajono savivaldybei. Iki šiol vyksta tyrimas dėl R.Ačo įsteigtos UAB „Anrė“ keistų pirkinių: per šią bendrovę UAB Raseinių autobusų parkui buvo nupirkta 13 autobusų ir sumokėta 4,1 mln. Lt, nors tvirtina-ma, kad kitos fi rmos tokį pat auto-busų kiekį siūlė už 2,9 mln. Lt.

Vilniuje – kaip Kelmėje

Teisme santykius aiškinosi du gar-sūs politikai (R.Zabiela yra Darbo par-tijos rajono skyriaus lyderis, o R.Ačas – „Tvarkos ir teisingumo partijos“ vedlys rajone), todėl raseiniškiai teisėjai, bi-jodami būti apkaltinti šališkumu, bylą nagrinėti perdavė kolegoms iš Kelmės. Šio rajono apylinkės teismas R.Ačo pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas ir priteisė padengti R.Zabielos bylinė-jimosi išlaidas. Raseinių „tvarkiečių“ lyderis tokiu sprendimu liko nepa-tenkintas ir apeliacine tvarka kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Šiaulių apy-gardos teisme situacija pasikeitė iš es-mės. Iš R.Zabielos buvo atimtas rajo-no tarybos nario mandatas, šis R.Ačo laimėjimas plačiai aptartas savivaldybės tinklalapyje ir spaudoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti kel-miškių priimtą verdiktą. LAT spren-dimas galutinis ir neskundžiamas.

VRK susidirbo

Gegužės 25 d. į Raseinių rajono tarybos posėdį atvyko Vyriausiosios

rinkimų komisijos (VRK) atstovės – skyriaus vedėja Danutė Merkeliū-nienė ir Nijolė Žemaitienė, kad... priimtų R.Zabielos priesaiką. Prieš prisiekdamas antrąkart toje pačioje kadencijoje, R.Zabiela pasidžiaugė, kad Lietuvoje „vis dėlto yra teisin-gumas“ ir kad jis sulaukė „labai daug sveikinimų ne tik iš savo partijos ko-legų ar draugų, bet ir iš R. Ačo parti-jos atstovų“. R.Zabiela sakė grįžtąs ne todėl, kad labai nori būti valdžioje, o todėl, kad „negali leisti“, jog „trium-fuotų teisybė pagal R.Ačą“.

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti Ra-seinių rajono tarybos nariai negailėjo karčių žodžių VRK, jos pirmininkui Zenonui Vaigauskui. „Manau, garbės šiai institucijai tokie faktai nedaro. Kaip buvo galima atimti mandatą, dar nesibaigus teismų maratonui? Ko verti iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomi jų teisininkai, jei jie pralei-džia šitokius dalykus?“ – klausė tary-bos narys Vaidas Kuzmarskis. VRK pirmininkas Z.Vaigauskas pripažįsta, jog toks atvejis – tikrai pirmas jų is-torijoje, ir apgailestauja dėl to, bet jo vadovaujama institucija kitaip pasi-elgti negalėjusi: „Apygardos teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs ir jį įvyk-dyti privalėjome per 15 dienų.“

Atimtą mandatą teko grąžinti

Teisme santykius aiškinosi du politikai, todėl Raseinių teisėjai, bijodami būti apkaltinti šališku-mu, bylą nagrinėti perdavė kolegoms iš Kelmės.

„Darbiečio“ ir buvusio Seimo nario „tvarkiečio“ teisinis ginčas baigėsi pirmojo pergale.

Romaldas Zabiela prisiekė antrąkart. Autorės nuotrauka

Nors Vyriausybė Seimui patei-kė neigiamas išvadas dėl akcizo degalams sumažinimo, už šį mo-kestį apkarpyti leidžiančią įsta-tymo pataisą balsavo dauguma Parlamento narių.

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą sumažinti akcizą benzinui. Pagal „tvarkiečių“ siūlomą įstatymo pataisą bešviniam benzinui būtų nustatytas 1 240 Lt už 1 000 litrų produkto ak-cizo tarifas, dabar bešviniam benzi-nui taikomas 1 500 Lt už 1 000 lit rųprodukto šis mokestis.

Už minėtą įstatymo pataisą bal-savo 44 Seimo nariai, prieš buvo

12. Toliau šį projektą Seimas keti-na svarstyti birželio 7 d. Bijodama prarasti biudžeto įplaukų, Vyriau-sybė nepritaria akcizo mažinimui. Apie tai pranešė fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Eltos inf.

Degalai gali atpigti

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52012 m. gegužės 30 d. • Nr. 43 (9166)Valstiečių laikraštis Oro navigacija

Daiva ŠalcVL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt

Praėję metai VĮ „Oro naviga-cija“, valdančiai skrydžius visoje šalies oro erdvėje, buvo rekor-diniai – aptarnauta daugiau nei 200 tūkst. orlaivių. „Per dešimt-metį skrydžių intensyvumas iš-augo dvigubai. Tikimės, kad per šiuos metus skrydžių bus dar daugiau“, – vylėsi VĮ „Oro navi-gacija“ generalinis direktorius Al-gimantas Raščius.

Naujovės didina saugumą

Pirmaisiais nepriklausomybės metais oro navigacijos paslaugos buvo teikiamos pasenusia technika, todėl reikėjo iš esmės modernizuoti technologinę sistemą, parengti per-sonalą. Per dvidešimtmetį pasiek-ta nemažai: įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema, atnaujinti radio-lokatoriai, Mokymo centre įreng-tas šiuolaikiškas skrydžių valdymo treniruoklis. „Naujovių diegimas di-dina skrydžių saugumą. Moderni technika leidžia aptarnauti daugiau orlaivių, todėl natūralu, kad skry-džių per dvidešimtmetį gerokai pa-daugėjo“, – kalbėjo A.Raščius.

1992 m. per Lietuvos oro erd-vę skrido beveik 30 tūkst. lėktuvų, 2001 m. – daugiau nei 100 tūkst., o pernai – per 200 tūkst. „Praėju-siais metais mūsų specialistai per Lietuvos oro erdvę saugiai palydėjo 15 proc. daugiau lėktuvų nei 2010-aisiais. Lėktuvų skrydžių dau-gėja visame pasaulyje. Manoma, kad 2020 m. skrydžių intensyvumas pa-dvigubės“, – teigė VĮ „Oro naviga-cija“ generalinis direktorius.

Per parą aptarnauja 600 lėktuvų

VĮ „Oro navigacija“ priklau-so Vilniaus regiono skrydžių val-dymo centras ir keturi aerodromų skrydžių valdymo centrai Vilniu-je, Kaune, Šiauliuose ir Palango-je. Iš viso valstybės įmonėje dirba 309 žmonės. „Vienoje pamaino-je budi apie 30–40 žmonių, kurie yra tiesiogiai atsakingi už vykdo-mus skrydžius. Svarbiausias funk-cijas atlieka skrydžių vadovai – jie bendrauja su lėktuvų pilotais radijo ryšiu, teikia jiems meteo rologinę, oro eismo informaciją“, – aiškino A.Raščius.

Yra trys skrydžių vadovų grupės. Vieni valdo orlaivius aerodrome ir virš jo, kiti – artėjančius ir tolstan-čius lėktuvus iki 100 km nuo oro

uosto, o regiono skrydžių vadovai valdo visus lėktuvus, pakilusius į di-desnį nei 3 km aukštį virš šalies teri-torijos ir Lietuvai priskirtos Baltijos jūros dalies. Bendras šalies oro erd-vės plotas yra 76 126 kv. km.

„Per valandą skrydžių vadovai vidutiniškai aptarnauja 30 lėktuvų, per parą – 600. Anksčiau toks dar-bo krūvis nebuvo įmanomas. Dabar dirbti lengviau, tačiau reikia suvaldyti kur kas daugiau lėktuvų“, – pasakojo VĮ „Oro navigacija“ generalinis di-rektorius. Jis teigė, kad net patobu-lėjus technikai svarbiausius sprendi-mus vis tiek tenka priimti žmogui, ne kompiuteriui. „Be piloto lėktuvas jau gali skristi, tačiau skrydžio vadovo pakeisti automatizuota technika mes negalime. Laimei, turime gerai pa-rengtus specialistus – tai apsaugo mus

nuo nelaimių“, – tvirtino A.Raščius. VĮ „Oro navigacija“ bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto Aviacijos institutu – moks-lo įstaiga parengia teorinį skrydžių vadovų bagažą, VĮ „Oro navigacija“ padeda įgyti praktinių įgūdžių. „Nė į vieną darbą žmogus neateina būda-mas specialistas – jį reikia papildomai mokyti. Per praktiką mes stebime studentus, rengiame juos atsakingam darbui ir atsirenkame gabiausius dar-buotojus“, – kalbėjo VĮ „Oro naviga-cijos“ generalinis direktorius.

Vėluoja dėl oro erdvės pralaidumo

Kiekvienas lėktuvas skrenda skry-džio vadovo nurodytais oro keliais, kurių planas žemėlapyje su aviacija

nesusijusiam žmogui gali pasirody-ti kaip neįveikiamas rebusas. Tačiau VĮ „Oro navigacija“ specialistai pri-valo užtikrinti, kad vienam lėktuvui kelio neužtvertų kitas. „Vienodame aukštyje skrendantys lėktuvai turi prasilenkti ne arčiau kaip 8 km ats-tumu, o jeigu lėktuvai skrenda vienas virš kito, tarp jų turi būti 300 metrų atstumas. Lietuvos oro erdve drie-kiasi 39 maršrutai, todėl skrydžių vadovams darbo netrūksta, ypač die-nomis, kai eismas yra intensyviau-sias“, – pasakojo A.Raščius.

Lėktuvų, kurie vienu metu gali skristi virš Lietuvos, skaičius yra ri-botas. Šis apribojimas susijęs su oro erdvės pralaidumu. „Kiekvienos ša-lies oro erdvė skirstoma į sektorius, kurių pralaidumas yra skirtingas. Jis priklauso nuo daugelio dalykų“, – aiškino VĮ „Oro navigacija“ genera-linis direktorius. Jeigu vienu metu į oro erdvės sektorių suskris labai daug lėktuvų, jie visi paprasčiausiai negalės palaikyti normalaus ryšio su skrydžių valdymo centru, o specialistai – jų suskirstyti, sureguliuoti maršrutus taip, kad skrydžiai būtų saugūs.

„Per valandą galime praleisti dau-giausia 57 lėktuvus. Jeigu atsiras dar vienas norintysis skristi, specialus skrydžių srautų planavimo centras Briuselyje jo paprasčiausiai neįleis į mūsų oro erdvę tol, kol ši neatsi-laisvins“, – skrydžių valdymo subti-lybes dėstė A.Raščius. Jis pripažino, kad būtent dėl oro erdvės pralaidu-mo Europoje kiekvienas lėktuvas vė-luoja apie 2 min., tačiau šią problemą stengiamasi spręsti. „Centras Briuse-lyje prognozuoja oro erdvės pralaidu-mą virš visos Europos. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, ilgalai-kio rūko, lėktuvai kiek laiko negali pakilti, pagerėjus oro sąlygoms, ne-išleidžia jų iš aerodromo vienu metu, nes susidarytų spūstys“, – aiškino VĮ „Oro navigacija“ generalinis di-rektorius. Jis pažymėjo, kad Lietuvos oro pralaidumas yra pakankamas, to-dėl vėlavimų mūsų šalies oro erdvėje išvengiama.

Sujungs šalių oro erdves

Siekiant išvengti su oro erdvės pra-laidumu ir lėktuvų vėlavimu susijusių problemų, netolimoje ateityje planuo-jama sujungti šalių oro erdvių sekto-rius. „Jau gruodį Europoje ims veik-ti vadinamieji funkciniai oro erdvės blokai. Visos valstybės yra įpareigo-tos sujungti oro erdves tarp dviejų ar daugiau šalių. Tai padės ištiesinti kai kuriuos oro kelius, dėl kurių ir atsi-randa vėlavimų. Mes kuriame bloką su Lenkija“, – pasakojo VĮ „Oro na-vigacija“ generalinis direktorius.

Funkcinių blokų kūrimas – ne vienintelė naujovė įmonėms, valdan-čioms skrydžius savo šalies oro erdvėje. Nuo lapkričio viso pasaulio skrydžių valdymo centruose pradės veikti nauja programinė įranga, padėsianti surink-ti daugiau informacijos apie skrydžių planus. „Praplėtus technines galimy-bes ir sukaupus daugiau duomenų, bus galima matyti, ar orlaivis turi tam tikrą navigacinę įrangą ir kokių paslaugų jam gali prireikti. Be abejo, skrydžiai turėtų tapti dar saugesni“, – kalbėjo A.Raščius. VĮ „Oro navigacija“ į skry-džių planų tobulinimą investuos apie 5 mln. Lt. „Per pastaruosius penkerius metus į įrangą ar specialistų tobulini-mą investuodavome apie 20 mln. Lt kasmet. Laimei, dabar reikalingos in-vesticijos yra kur kas mažesnės – kas-met tam planuojame skirti po keletą milijonų“, – nuveiktais darbais pasi-džiaugė generalinis direktorius.

2014-aisiais planuojama sujungti radiolokacinius laukus, kad iš vienos Europos šalies skrydžių valdymo cent-ro būtų galima pasižiūrėti, kokia situ-acija yra kitos oro erdvėje, o 2016-ai-siais – įdiegti bendrą skrydžių valdymo įrangą. „Suvienodinus įrangą Europos skrydžių valdymo centruose, bus gali-ma išvengti didelių išlaidų jos remon-tui ar keitimui. Be to, bus paprasčiau rengti specialistus, dirbančius su ta pa-čia, o ne skirtinga įranga“, – pokyčių pranašumus dėstė A.Raščius.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ „Oro navigacija“

Lietuvos padangėje lėktuvai skrenda saugiaiOro navigacijos paslaugų kokybę padeda užtikrinti moderni technika ir aukšta specialistų kvalifi kacija.

1991 m. įkurta Valstybinė skrydžių valdymo tarnyba po dešimties metų – • 2001 m. – tapo valstybės įmone „Oro navigacija“.VĮ „Oro navigacija“ teikia oro navigacijos, ryšių, stebėjimo, oro eismo ir oro • navigacijos informacijos paslaugas.Šiais metais VĮ „Oro navigacija“ apie 60 proc. sumažino mokesčius bend-• rajai aviacijai.

Lapkritį pradės veikti nauja programinė įranga, padėsianti surinkti daugiau informacijos apie skrydžių planus.

Anot A.Raščiaus, net patobulėjus technikai svarbiausius sprendimus vis tiek tenka priimti žmogui, ne kompiuteriui. VĮ „Oro navigacija“ nuotraukos

6 2012 m. gegužės 30 d. • Nr. 43 (9166)Valstiečių laikraštis

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Sunku būtų rasti poilsiautoją ar turistą, kuris nebūtų susiža-vėjęs šio krašto gamtos turtais, akylai saugomais ir puoselėja-mais miškininkų. Čia galima pa-stebėti gyvūnų ir augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. Į Druskininkų miškus prieš kelerius metus buvo atklydusi net kaimyninėje Balta-rusijoje gyvenanti meška.

Vertinga aikštė

Druskininkų miškų urėdija pri-žiūri ir puoselėja 27 tūkst. ha miškų ir yra viena miškingiausių Lietuvo-je. Beveik pusę Druskininkų miškų urėdijos teritorijos užima Dzūki-jos nacionalinis parkas. Miškininkai kartu su Dzūkijos nacionalinio par-ko darbuotojais profesionaliai rū-pinasi ne tik šiandieniniu gamtos grožiu, bet ir mąsto, kokią naudą jų atlikti darbai teiks ateityje. Siekda-mi išsaugoti nykstančius tetervinus, jie kartu vykdė projektą „Tetervi-nių paukščių išsaugojimas Dzūkijos nacionaliniame parke“. Šio parko direktoriaus pavaduotojas Euge-nijus Drobelis pasakojo apie ver-tingą atvirą aikštę Musteikos giri-ninkijoje. Tai – savaime augančiais krūmais ir medeliais apžėlusi dykra, esanti Lietuvos pasienyje su Bal-tarusija. Sovietinis „ūkininkavimo“ metodas – miškų kirtimas, karinių pratybų vykdymas ir įsiplieskę gais-rai – minėtoje vietoje sukūrė didžiu-lius atvirus plotus. Juose buvo įsi-kūręs poligonas. E.Drobelis sakė, kad dyk roje buvo susiformavusi be-miškė, biologinės įvairovės požiūriu savita ir turtinga teritorija, kurioje tuokdavosi tetervinai.

Bendras reikalas

Metams bėgant, poligonas užaugo įvairia augmenija ir tetervinai pama-žu ėmė trauktis. Tuomet ir buvo nu-spręsta kontroliuojamu gaisru išvaly-ti nuo nepageidaujamos augmenijos 12 ha tetervinų pamėgto ploto. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio ofi cialus ugnies panaudojimo gamtotvarkoje bandymas, leistas įgyvendinti ekspe-rimento tvarka. „Smagu, kad su mi š-

kininkais radome bendrą sutarimą. Jie neprieštaravo ir dalyvavo rengiant šį projektą. Buvo gauti visi reikalingi leidimai išdeginti ataugusius berže-lius ir viržius. Tuos darbus atlikome, kartu dirbsime ir ateityje“, – pasa-kojo E.Drobelis. Bandyme dalyvavo didelės miškininkų pajėgos ir ugnia-gesiai. Pasak pašnekovo, išsaugota atvira miško plynė tapo naudinga, nes netrukus iš Baltarusijos pusės į Lietuvą „persimetė“ tetervinai. „Pa-stebėta, kad jie susitelkė palei „sieną“ ir, kaip kokie pasieniečiai, sutūpė kas 50 metrų“, – šmaikštavo garsus or-nitologas E.Drobelis. Dabar jis šiose vietose sėkmingai fi lmuoja ir foto-grafuoja tetervinų vestuves.

Nauji gyvūnai ir augalai

Prasmingai ir atkakliai dirbant šiuo projektu pavyko išsaugoti lau-kinės gamtos parką. Dykra daugu-mai gyvūnų tapo ne tik tuoktuvių, bet ir mitybos bei poilsio vieta. „Ši teritorija – tarsi Druskininkų ku-rortas miško paukščiams ir žvėrims. Atviras vietas pamėgo specifi nės gyvūnų, paukščių, vabzdžių, roplių rūšys“, – džiaugėsi E.Drobelis. Bu-vusiame poligone želia viržynai ir miltinės arkliauogės, galvas kelia vė-jalandės šilagėlės. Čia aptinkama ir retų augalų, tokių kaip siauralapis gencionas, penkialapis dobilas, pa-tvankinis pataisiukas ir kt. Dykroje įsikūrė tik Pietų Lietuvoje augan-tys lygiažvyniai žalčiai, medvarlės. Dyk vietėje šmirinėja ir dirvoniniai kalviukai, plėšrioji medšarkė, gy-vatėdis bei kt. „Turime neįkaino-jamą vertybę, kuri ateityje tik di-dės“, – pridūrė pašnekovas. Atviroje teritorijoje apsilanko ir gargatūnai (tetervino ir kurtinio mišrūnai), ku-rie gainioja tetervinus. Šiais metais tyrimų tikslais turint leidimą buvo sumedžioti du paukščiai. Gargatū-nų iškamšas bus galima pamatyti Tado Ivanausko zoologijos muzie-juje Kaune.

Su ugnimi žaisti nevalia

Druskininkų miškų urėdijos urė-do pavaduotojas Saulius Adomavi-čius, prisimindamas vykdytą pro-jektą, pabrėžė, kad ugnis naudota gamtosaugos projektui vėlų rudenį,

laikantis visų atsargumo priemonių. Be to, kontroliuojamas gaisras tokiu metų laiku nekelia grėsmės paukš-čių ir žvėrių jaunikliams. Dauguma vabzdžių bei roplių jau buvo saugiai pasislėpę žiemojimo vietose. Tačiau neatsargiai miške įžiebta ugnies ki-birkštėlė gali sukelti gaisrą. Šios urė-dijos teritorijoje net 90 proc. miškų priskiriami pirmajam gaisrų rizikos laipsniui, todėl urėdija imasi įvairių priemonių, kad būtų lengviau suval-dyti kilusius gaisrus. Miškininkai šio-je srityje turi sukaupę daug patirties, daug lėšų investuota į priešgaisrinę miškų apsaugą. Įsigyta mineralizuo-tų juostų įrengimo technika, gais-rų gesinimo inventorius. Miškuose įrengtos ne tik priešgaisrinės apsau-

gos juostos ir barjerai, bet ir prieš-gaisriniai vandens telkiniai, vandens paėmimo vietos, įdiegta patikima ra-dijo ryšio sistema. Vykdoma preven-cinė švietėjiška bei kita veikla.

Priešgaisrinė apsauga

Siekdama pagerinti priešgaisrinę miškų apsaugą, miškų urėdija pasi-naudojo ES fondų parama ir įsigijo modernų didelio pravažumo miš-kams pritaikytą gaisrų gesinimo au-tomobilį, įrengė modernią gaisrų radimo sistemą „Fire Watch“. Tai – dūmams ir liepsnai aptikti skirtas įrenginys, sudarytas iš kamerų – spe-cialių optinių jutiklių su duomenų apdorojimo įranga ir centrinio pul-to. „Jutiklis aprėpia apie 700 kv. km saugomą teritoriją. Vaizdus analizuo-ja kompiuterių programa, aprėpianti iki 15–40 km, priklausomai nuo ma-tomumo sąlygų, nuo bokšto esantį 10 m x 10 m dydžio dūmų de-besį. Apdorotas pavojaus signa-las akimirksniu radijo bangomis perduodamas į centrinį pultą bu-dinčiam darbuotojui“, – pasakojo S.Adomavičius. Pranešimas apie ki-lusį gaisrą pateikiamas centrinio pul-

to monitoriuje ir garsiniu signalu. Skaitmeniniame žemėlapyje nuro-doma tiksli gaisro židinio vieta. To-dėl operatoriui belieka įvertinti gau-tą pranešimą ir priimti sprendimus. Analogiškos sistemos veikia Vokie-tijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Kipre, Italijoje, Graikijoje, Estijoje, Meksi-koje, JAV, Kazachstane bei Austra-lijoje. Miškų urėdija kartu su 9 už-sienio šalių miškininkais dalyvauja naujame projekte „Europos miškų gaisrų stebėjimas naudojant infor-macines technologijas“. Kolegos da-lijasi gerąja miško gaisrų aptikimo, vietos nustatymo ir gesinimo patir-timi. Druskininkų miškininkai savo automatinę gaisrų aptikimo sistemą pristatė kolegoms iš Graikijos, Itali-

jos, Jungtinės Karalystės, Bulgarijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Is-panijos. Sistema sulaukė didelio susi-domėjimo ir teigiamų įvertinimų.

Darbų netrūksta

Puoselėdami nuostabų gamtos kampelį, miškininkai aktyviai prižiūri ir atnaujina poilsiavietes, renka šiukš-les, tvarko miško kelius, kovoja su miš-ko kenkėjais. Pasak S.Adomavičiaus, Druskininkų urėdijos darbuotojai sė-kmingai įveikia kartkartėmis kylan-čios masinės kenkėjų invazijos grės-mę. Per pastarąjį dešimtmetį miškai buvo purkšti siekiant apsaugoti juos nuo spyglius graužiančių kenkėjų. Nenaudojant chemijos, pasitelkus bi-ologinius preparatus per šį laikotarpį buvo nupurkšta 12 tūkst. ha miškų. Kartu su Valstybinės miškų tarnybos sanitarinės miško apsaugos specialis-tais nuolat vykdomas miškų kenkėjų gausos stebėjimas, naudojamos na-tūralios miško apsaugos priemonės – aptveriami skruzdėlynai, išdėstomi vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžių gaudyklės, šalinami kenkėjų apnik-ti medžiai ir kt. Miškams, kurie yra šalies vertybė, atkurti taip pat skiria-

ma daug dėmesio. Kiekvienais metais Druskininkų miškininkai atkuria apie 120 ha miško, įveisia 4–10 ha naujų miškų. „Finansiškai ir techniškai mes esame pajėgūs įveisti 5 kartus dau-giau miškų, negu tai padarome kas-met. Mūsų užmojus stabdo nebaigta žemės reforma, todėl žemių miškams veisti gauname daug mažiau negu no-rėtume“, – sakė S.Adomavičius. Jis pridūrė, kad miškotvarka prasideda nuo paprastos taisyklės – miško gali-ma kirsti ne daugiau, negu jo priauga. „Iškertame mažiau negu pusę prie-augio. Miškus saugome, jų urėdijoje daugėja. Jei kažkas sako, kad miškai baigiami iškirsti, tai valstybinių miš-kų požiūriu tikrai netiesa“, – pridūrė pašnekovas.

Auga jaunoji karta

Druskininkų miškų urėdija pel-nytai didžiuojasi vieninteliu Lie-tuvoje mokymo ir informacijos centru, miško muziejumi „Girios aidas“. Idėja įrengti vietą, kurioje būtų galima parodyti gražius miš-kininkų veiklos darbus, gimė miš-kininkui Algirdui Valavičiui. Nuo 1972 m. miško muziejuje „Girios aidas“ buvo pristatomi meniniai medžio darbai, kaupiama biblio-teka. Po gaisro muziejus 1993 m. buvo atstatytas. 2004 m. „Girios ai-das“ reorganizuotas į miškų moky-mo ir informacijos centrą. Jo veikla tapo įvairesnė. Muziejuje pristato-mi meniniai medžio drožybos dar-bai, čia vyksta seminarai, mokymai, Jaunųjų miško bičiulių stovyklos. Druskininkų miškų urėdija džiau-giasi jaunaisiais pagalbininkais, ku-rie domisi gamta ir ją myli. Jaunie-ji miško bičiuliai padeda prižiūrėti miškus, saugo augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su miškininko profesi-ja. Meilė miškui jiems skiepijama jau darželyje.

Parengta bendradarbiaujant su Druskininkų miškų urėdija

Giria žalioji

Gamta nepašykštėjo Druskininkų kraštui kadagių išgryninto oro, nuostabių pušynų, paukščių giesmių ir rūpestingų žmonių.

Druskininkų miškų urėdija prižiūri 27 tūkst. ha miškų ir yra viena miškingiausių Lietuvoje. Beveik pusę Druskininkų miškų urėdijos teritorijos užima Dzūkijos nacionalinis parkas.

Miškininkų širdyse – gerų šeimininkų genai

Dykrą pamėgo ir joje įsikūrė tetervinai. Mindaugo Lapelės nuotraukos

Kiekvienais metais Druskininkų miškininkai atkuria apie 120 ha miško, įveisia 4–10 ha naujų miškų.

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl.

Įpusėjus pasėlių deklaravimui paaiškėjo, kad Žemės ūkio ministerija, aklai vykdydama Briuselio nurodymus, lietuvius ūkininkus verčia laikytis absurdiškų reikalavimų.

Albinas Čaplikas

7 psl.

Pasėlių deklaravimas pataikaujant Briuseliui

Moters pasaulis

17 psl.

Vaikų patyčios –visuomenės veidrodis

17 psl.

Vasaros desertas

Tėviškės šviesaDvejų metų kraštotyrininkų kraitis

Atšilus orams gyvulius ėmė atakuoti vabzdžiai. Nuo kraujasiurbių Rokiškio rajone krito net dešimt ra-guočių.

Jolita Žurauskienė

Birželio 1-ąją pasaulis mi-nės Tarptautinę vaikų gy-nimo dieną. Dažniausiai šia proga vyksta galybė pozi-tyvių renginių, skirtų ir vai-kams, ir suaugusiesiems. Tačiau džiaugtis nelabai yra kuo. Pagal Pasaulinės svei-katos organizacijos tyrimą mūsų šalies vaikai – patysnelaimingiausi.

Eglė Valionienė

Karštą dieną niekas geriau neatgaivina kaip porcija šal-tų ledų. Šiam skanėstui ne-gali atsispirti nei vaikai, nei suaugusieji. Todėl didžiau-siems smaližiams vasara – metas, kai ledais smagu-riauti galima be saiko. O ką reikėtų apie juos žinoti?

Kova su kraujasiurbiais Kova su kraujasiurbiais dar tik prasidedadar tik prasideda

13 psl.

2010–2012 m. vyko naciona-linė kraštotyros ekspedicija, skirta Lietuvos Nepriklauso-mybės atkūrimui paminėti. Ją surengė Lietuvos jaunimo turizmo centras.

Bernardas Šaknys

15 psl.

Juozas Brazaitis – mokslininkas, mokytojas, švietėjas Kauno Kristaus Prisikėlimo

šventovėje buvo perlaidoti žymaus Lietuvos literatū-rologo, pedagogo, Lietu-vos Laikinosios Vyriausy-bės vadovo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikai. Urną iš JAV (su J.Brazaičio palaikais) atskraidino JAV lietuvių visuomenės veikė-ja dr. Rožė Šomkaitė ir dr. Augustinas Gricius.

Viktorija Skrupskelytė