• Du dešimtmečius didžiuosius baltuosius kalakutus auginantis Vladislovas Tamošiūnas sako, kad norint išauginti sveikus paukščius reikia sudaryti jiems palankias augimo sąlygas ir jų priežiūrai skirti pakankamai laiko.

• Kad ir kaip būtų gaila, kanapių auginimas Lietuvoje, beje, vienintelėje iš ES šalių, šiandien yra nelegalus.

• Už galimybę legaliai gyventi kitoje šalyje lietuviai pasiryžta ne tik gerokai paploninti pinigines, paminti moralės normas, bet ir susižaloti sveikatą.

• Naudodamiesi kepsnine su grotelėmis ir pasitelkdami fantaziją, greitai ir nesunkiai visai šeimai galite iškepti šašlykų, dešrelių, kepsnių ar dvisluoksnių sumuštinių.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Vida TavorienėVL žurnalistė

Pieno supirkimo kainoms ri-tantis žemyn, gamintojai iš san-dėlių žada traukti pieno pilstymo

automatus, krizės įkarštyje gel-bėjusius juos nuo bankrotų. Bai-minamasi, kad perdirbėjai gali priversti vėl imtis alternatyvaus pieno pardavimo.

Nukelta į 3 p.

Kasmet valstybės sieną saugantys pareigūnai sučiumpa 400–600 bėglių. Pastaraisiais metais jų padaugėjo.

Senovės graikai ir romėnai teigė, kad teisingumas yra valstybės pagrindas. Formaliai Lietuva su tuo sutinka, nes Konstitucijoje nustatyta, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi. „Ar teisingumas tikrai yra mūsų valstybės pagrindas?“ – klausėme šalies regionų gyventojų.

Apie tai – 8 p. Apie tai – 6 p.

Ūkininkai susikrimtę, kad, dar nespėję atsigauti po 2008–2009 m. pieno ūkio krizės, vėl speičiami į kampą.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Pirmadienį profesinės sąjungos surengė piketą prie Vyriausybės, prieštaraudamos Darbo kodekso pakeitimams, kuriems įsigaliojus, samdomi darbuotojai taptų vergais. Eltos nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 13 p.

Pieno rinkoje įtampa auga

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Vyriausybė teigia beveik susita-rusi su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad šie pritartų Darbo kodekso pakeitimams. Pataisos itin nepalankios dirbantiesiems, pensi-ninkams ir šeimoms, auginančioms iki 14 metų amžiaus vaikus.

Siūlo mažiau socialinių garantijų

Pirmadienį profesinės sąjun-gos surengė piketą prie Vyriausybės, prieštaraudamos Darbo kodekso pa-keitimams, kuriuos siūlo įteisinti Vy-riausybė. Ji jau parengė Darbo kodekso pataisų paketą, kuris netrukus keliaus į Trišalę tarybą, o iš ten – į Seimą.

Lankstesniu pavadintą Darbo kodekso pataisų paketą Vyriausybei pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pakeitime, su-darytame iš 32 punktų, numatyta ne tik įteisinti paprastesnį darbuotojų atleidimą iš darbo, bet ir sumažinti dirbančiųjų socialines garantijas.

Nukelta į 2 p.

MOTERS PASAULIS, 16 p.

Vyriausybės pasiūly-ti Darbo kodekso pa-keitimai, tarsi įvilk-ti į liberalizavimo ir lankstumo drabužius, lietuviams žada eks-kursiją į XIX amžių.

Prieš keletą metų ūkininkams taip pat teko protestuoti prieš mažas pieno supirkimo kainas. Tuomet jie miestiečiams pieną dalijo nemokamai.

Petro Malūko nuotrauka

Pančiai už mažiausią kainą

2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis • Nr. 41 (9164) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

2 2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Daugiausia aistrų kelia darbda-viams suteikiama galimybė su darbuo-tojais sudaryti terminuotąsias darbo sutartis, kurių trukmė – iki 2 metų. Tokias sutartis būtų galima pratęsti dar 2 metams. Specialistai neabejoja, kad dauguma darbdavių visiškai atsi-sakytų neterminuotųjų darbo sutarčių, o dirbantieji pagal terminuotąsias su-tartis taptų labiau pažeidžiami ir ma-žiau socialiai apsaugoti.

Piktinamasi ir siūlymu, kad asme-niui sulaukus 65 metų, su juo darbo sutartis būtų iš karto nutraukiama. Labiau pažeidžiamos taptų ir šeimos, auginančios iki 14 metų amžiaus vai-kus. Tokių šeimų narius būtų galima lengviau atleisti iš darbo, nors dabarti-nis Darbo kodeksas panašiais atvejais gerokai suvaržo darbdavio galias.

Dar kita pataisa, kelianti pasipikti-nimą, yra maksimalus nustatytas termi-nas išeitinei pašalpai išmokėti. Vyriau-sybė siūlo, kad atleistam darbuotojui darbdavys privalėtų išmokėti išeitinę pašalpą ne už 6 (kaip yra dabar), o ne daugiau kaip už 4 mėnesius.

Lietuvoje darbo santykiais susieti dirba maždaug 1,4 mln. piliečių.

Kritikuoja net saviškiai

Dar iki pirmadienio ryto Vyriausy-bė teigė, esą Darbo kodekso priėmimo sąlyga yra didesnė minimali mėnesio alga (MMA). Iki šiol yra sutarta, kad MMA 50 Lt didės nuo šių metų lie-pos 1 d. (iki 850 Lt). Tačiau dar 50 Lt ketinama MMA didinti nuo 2013 m. sausio 1 d., bet tik su išlyga, kad Sei-mas priims Darbo kodekso pataisų paketą, sudarytą iš 32 punktų.

„Jei būtų priimtas įstatymų pa-ketas dėl darbo sąlygų, matytume galimybę nuo sausio 1 d. didinti MMA iki 900 Lt“, – teigė prem-jeras A.Kubilius. Opozicija tokius premjero svarstymus pavadino šanta-žu. „Konservatorių Vyriausybė siekia

XXI amžiuje Lietuvoje įteisinti ver-govę, o pati retorika skamba taip: „Jūs dirbsite dieną ir naktį, jei sutiksite su 50 Lt minimalios mėnesio algos pa-didinimu“, – ironizavo socialdemok-ratas Algirdas Sysas.

Visagaliu pasijutusį premjerą ra-mino net Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) va-dovai. Seimo Pirmininkė Irena Degu-tienė pareiškė, kad darbo santykių li-beralizavimo nederėtų sieti su didesne minimalia mėnesio alga. Dar griežčiau Vyriausybę kritikavo ir TS-LKD frak-cijos seniūnas Jurgis Razma. „Premje-rui esu gana kategoriškai išsakęs, kad MMA didinimas, siejamas su Darbo kodekso pataisų projektu, yra iš prin-cipo neteisingas ir tuos dalykus sieti yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – neabejojo J.Razma.

Kai kurie politikai Vyriausybės pa-siūlytas Darbo kodekso pataisas sieja su A.Kubiliaus siekiu įtikti stambaus kapitalo atstovams.

Rėmėsi Vatikano pavyzdžiu

Lietuvos pramonininkų konfede-racijos (LPK) generalinis direktorius Gediminas Rainys tikino, kad siūlo-mos pataisos nepablogins dirbančiųjų situacijos. Pasak jo, dauguma Darbo kodekso nuostatų buvo rašyta soviet-mečiu, kai vienintelis darbdavys buvo valstybė. „Tuomet visos įmonės buvo valstybinės ir niekas nesuko galvos dėl „valstybinių pinigų“. Dabar gy-vename laisvos rinkos sąlygomis, kuri nuolat kinta ir darbdaviams išties ne-lengva prie jos prisitaikyti“, – kalbė-jo jis. Sulaukusių 65 metų amžiaus

darbuotojų atleidimą iš darbo pra-monininkų lyderis laiko normaliu ir net nurodė Vatikano patirtį. „Kardi-nolai, sulaukę tam tikro amžiaus, pri-valo parašyti atsistatydinimo pareiš-kimą ir tik tada Popiežius sprendžia, ar juos palikti tolesnei tarnystei. Nuo tam tikro amžiaus turi būti sudarytos sąlygos lengviau atleisti“, – aiškino G.Rainys. Būtent ši nuostata kelia nemažą žmogaus teisių gynėjų susi-rūpinimą, nes čia jie įžvelgia darbuo-tojų diskriminaciją dėl amžiaus.

Kalbėdamas apie kitus Darbo ko-dekso pataisų punktus, G.Rainys pa-brėžė, kad reikėtų suvaržyti darbuo-tojams galimybes metų metus kaupti nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas. „Būna, kad žmogus metų metus neina atostogų, o vėliau pa-reikalauja pinigų už visą laikotarpį. Tokio pasipinigavimo neturėtų būti ir šį klausimą reikia kažkaip regla-mentuoti“, – kalbėjo LPK generali-nis direktorius G.Rainys.

Opozicija žada gerokai didesnę MMA

Dėl MMA siejimo su darbo san-tykiais negailestingai sukritikuotas A.Kubilius pirmadienį jau švelni-no toną. Po susitikimo su Trišalės tarybos nariais – profesinėmis są-jungomis ir darbdaviais – jis pa-reiškė, esą buvo „vieningai sutar-ta“, kad lankstesnis darbo santykių reguliavimas galėtų būti perkeltas į kolektyvines sutartis ir tokių su-tarčių plėtra turėtų būti skatina-ma Darbo kodekso pataisomis. Iš 32 punktų esą visapusiškai sutarta dėl maždaug 15.

O TS-LKD frakcijos seniūnas J.Razma teigė, kad net jei Vyriau-sybė vienašališkai, negavusi Triša-lės tarybos pritarimo, atsiųstų doku-mentų paketą į Seimą, parlamentarai vargu ar jį patvirtintų. „Vien aistros dėl MMA didinimo Seime inicijuoja projektus, pagal kuriuos minimalios algos didinimo prerogatyva būtų at-imta iš Vyriausybės ir palikta Seimui. Parlamentarai dar anksčiau yra priė-mę rezoliuciją, kad MMA nuo liepos 1 d. turėtų būti didinama iš karto iki 900 Lt“, – tikino J.Razma.

Seimo opozicijai priklausantys „darbiečiai“, socialdemokratai, „tvar-kiečiai“ ir krikščionys su profesinė-mis sąjungomis yra pasirašę susitari-mą siekti, kad MMA didinimas būtų susietas su vidutiniu darbo užmokes-čiu. „Dabartinėmis aplinkybėmis nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA galėtų di-dėti maždaug iki 1 020 Lt ir, jei žmo-nės per Seimo rinkimus balsuos už opozicines partijas, neabejoju, kad, gavusios gyventojų pasitikėjimą, jos pažadą ištesės“, – tikino A.Sysas.

Skundų mažėja

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad dabarti-nis Darbo kodeksas gana gerai regu-liuoja darbuotojų ir darbdavių santy-kius. VDI per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo apie 50 proc. mažiau skundų. Su-mažėjo nusiskundimų dėl darbo už-mokesčio vėlavimo ir galutinio atsis-kaitymo (beveik 70 proc.), mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokesčio lengvatų, garanti-jų bei kompensacijų. Šiek tiek mažiau (apie 23 proc.) skundų ir pranešimų gauta dėl darbo ir poilsio organizavi-mo. Pastebėta tik tai, kad apie 25 proc. padaugėjo skundų dėl darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo pažeidimų. Per tris šių metų mėnesius VDI iš viso gavo per 1,6 tūkst. skundų.

SADM atstovė Lina Burbaitė teigė, kad galutiniai pasiūlymai dėl Darbo kodekso pakeitimų bus su-formuluoti tik tada, kai dėl vieno ar kito pasiūlymo susitars visos pu-sės. „Požiūris, kad darbo santykių lankstinimas naudingas tik darb-daviams, gana vienpusiškas. Pa-grindinis tikslas – sudaryti sąlygas darbdaviams, reaguojant į besikei-čiančias ekonomines bei globalios

rizikos sąlygas, išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas gerai mokamo darbo vietas. Tam reikia nuolaidų iš abiejų pusių: iš darbda-vių – prisiimti daugiau atsakomy-bės, pagerėjus verslo sąlygoms kurti naujas vietas, iš profesinių sąjun-gų – skatinti kolektyvines derybas su darbdaviais, kad būtų užtikrina-mas socialinis saugumas darbuoto-jams“, – dėstė L.Burbaitė.

Lietuvoje tik apie 9 proc. dirban-čiųjų yra profesinių sąjungų nariai ir tik apie 25 proc. darbuotojų darbo santykiai reguliuojami per kolekty-vines sutartis. Nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių apskritai nėra sudaryta.

Aktualijos

Pančiai už mažiausią kainą

Daugiausia aistrų kelia darbdaviams suteikiama galimybė su darbuotojais sudaryti terminuotąsias darbo sutartis, kurių trukmė – iki 2 metų. Tokias sutartis būtų galima pratęsti dar 2 metams. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Darbo santykiai neatitinka realybėsRita Griguolaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Per Europą, įskaitant ir Lietuvą, vil-nijančios ekonomikos reformos be iš-imties apima darbo santykių reguliavi-mo peržiūrėjimą. Deja, Ispanija, Italija, Graikija laiku nesiėmė reikiamų prie-monių, ir visi matome to pasekmes. O Estija savo darbo santykių reguliavimą padarė lankstesnį dar prieš krizę. Pa-gal mūsų instituto atliktą analizę Esti-jos darbo teisė nesiekia detalaus re-glamentavimo, darbo santykių šalys turi daugiau galimybių ar alternatyvų susitarti. Tai ilgalaikėje perspektyvoje lėmė vidutiniškai 8,5 proc. BVP augimą 2011 m. ir maždaug 4 procentiniais punktais didesnį užimtumą nei Lietu-voje. Vyriausybės siūlomi pakeitimai nėra tokie drastiški, kaip piešiami vie-šose diskusijose. Pavyzdžiui, atosto-gos, priešingai nei skelbiama, nesu-trumpėtų. Pasikeistų tik jų skaičiavimo tvarka. Dauguma siūlomų kitų Kodek-so pakeitimų yra tik administracinės naštos mažinimas arba įstatymo ko-regavimas, kad jis atitiktų realiai eg-zistuojančius darbo santykius. Tarki-me, lankstesnė darbo laiko apskai-ta leis dirbti vieną dieną ilgiau, kitą – trumpiau. Darbo įstatymai šiuo metu gyvena sau – arba jų nesilaikoma, arba jie užkrauna papildomą administracinę naštą ir galvos skausmą, kaip įvykdyti jų reikalavimus. O siūlomi Darbo ko-dekso pakeitimai padėtų darbo san-tykius sureguliuoti taip, kad jie atitiktų realybę, o tai nėra kažkokia blogybė, kurią reikėtų slėpti po kitais reguliavi-mais, pavyzdžiui, darbo jėgos kainos nustatymu – MMA.

Labiausiai stinga pasitikėjimoBoguslavas Gruževskis, Darbo ir so-cialinių tyrimų instituto direktorius

Didžiausia šiandien egzistuojanti problema ta, kad nėra pasitikėjimo tarp darbuotojo ir darbdavio. Galbūt tie Vyriausybės pasiūlymai ir nėra blo-gi, bet žmonės, matydami, kad neten-ka dalies garantijų, išorines sąlygas priima kaip asmeninės situacijos pa-bloginimą. O juk santykiai tarp abiejų pusių turėtų būti tokie, kaip ir šeimoje, kur vaikai turėtų džiaugtis, kad tėvui buvo padidintas atlyginimas. Esu įsi-tikinęs, kad darbo santykius Lietuvoje reikėtų reguliuoti griežčiau, o libera-lizavimą ir lankstumą nustatyti ko-lektyvinėse sutartyse. Visa tai leidžia įgyvendinti dabar galiojančios Darbo kodekso nuostatos. Aišku, atsiranda darbuotojų, kurie vienijasi su darb-daviais, nes yra įsitikinę, kad jei įmo-nei seksis, pagerės ir jų asmeninis gy-venimas. Tad linkėčiau darbdaviams, kad jie tinkamai įvertintų darbuotojų pastangas. Galiausiai niekas nėra pa-skaičiavęs, kokią realią naudą atneštų pakeitimai, nors a priori nesakau, kad tie pakeitimai yra blogi. Beje, patai-sų siejimą su MMA didinimu taip pat vadinu nekorektišku. Tai – skirtingi dalykai. Skaičiavimai rodo, kad MMA turėtų būti ne mažesnė nei 1 100 Lt, o artimiausią pusmetį turėtų būti apie 1 300 Lt. Deja, moksliniai skaičiavimai neįvertinami.

Lietuvoje tik apie 9 proc. dirbančiųjų yra profesinių sąjungų nariai ir tik apie 25 proc. darbuotojų darbo santykiai reguliuojami per kolektyvi-nes sutartis. Nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių nėra sudaryta.

32012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Pasitraukė pirmas

„Jei kainos dar labiau kris, gali tekti iš sandėlio traukti pieno pilstymo apa-ratus“, – svarstė devynis mėnesius Kau-no prekybos centruose šviežią pieną iš automatų pardavinėjęs Vilkaviškio ra-jono ūkininkas Paulius Vizgirda.

Vilkaviškietis 2009 m. pirmas Kaune pastatė tris pieno pilstymo automatus, pirmas ir pasitraukė iš šios rinkos. Pasak ūkininko, trauktis paskatino ne tik išaugusios perdir-bimo įmonių pieno supirkimo kai-nos, bet ir konkurencija. Atsirado vis daugiau ūkininkų, pasiryžusių tiesiai vartotojams tiekti šviežią pieną pre-kybos centruose.

„Pirmus tris mėnesius per dieną parduodavau apie 900 litrų pieno. Už litrą prašiau po du litus. Kai atsirado konkurentų, o automatų įvairiuose prekybos centruose padaugėjo iki 23, pardavimas sumažėjo iki 600 litrų. Paskutinius tris mėnesius nupirkdavo jau tik po 200 litrų. Dėl tokio kiekio nebeapsimokėjo pieno vežioti į Kau-ną“, – pasakojo ūkininkas.

Tačiau P.Vizgirda pabrėžė, kad pieno pilstymo automatai krizės įkarštyje padėjo išgyventi. „Investi-cijos atsipirko, nes pirmas pasiūliau tokią prekybą. Gerai, kad laiku ir pasitraukiau“, – teigė jis.

Automatus uždarė ir kooperatyvas

Kur kas ilgiau į Kauno prekybos tinkluose pastatytus trylika automatų

šviežią ekologišką pieną vežiojo ro-kiškėnų įsteigto ekologinių ūkių koo-peratyvo „EKO tikslas“ nariai. Tačiau maždaug prieš pusmetį ir kooperaty-vas atsisakė tokios prekybos.

„Pakilo pieno supirkimo kainos, be to, mažiau ir žmonės pirko. Eko-logiško pieno litrą su buteliu parda-vinėjome po 2,5 lito“, – pagrindines priežastis, dėl kurių buvo uždaryti pieno pilstymo automatai, įvardijo kooperatyvo „EKO tikslas“ direkto-rius Mindaugas Petkevičius.

Kooperatyvo vadovas svarstė, kad perdirbėjai gali priversti vėl imtis al-ternatyvaus pieno pardavimo. „Da-bar dar sunku pasakyti, kaip elg-simės. Žaliavos supirkimo kainos smarkiai mažėja. Jei perdirbėjai per-

lenks lazdą, teks imtis kitokio par-davimo“, – dėstė M.Petkevičius.

Gali vėl tapti ūkio gelbėtojais

Kantriausias liko pirmas šalyje pieno pilstymo automatus įsigyti surizikavęs Panevėžio rajono ūki-ninkas Laisvūnas Valikonis. Nors pastaraisiais metais tokia prekyba apčiuopiamos naudos nedavė, jis ligi šiol turi tris tokius automatus.

„Ketinome šį pavasarį ar vasarą aparatus išjungti, tačiau smunkant

pieno supirkimo kainoms, pradėjome dvejoti, ar verta tai daryti. Kai per-dirbėjai kainas sumažino 10 centų, nurijome kartėlį. Netrukus vėl tiek pat nurėžė ir sako, kad dar mažins. Tai primena istoriją, buvusią prieš 3 metus. Tuomet didelis kainų nuos-mukis ir privertė ieškoti būdų, kaip išgyventi“, – aiškino ūkininkas.

Kai pieno pardavimas supirkė-jams tapo nuostolingas, naujas preky-bos būdas ūkį gelbėjo nuo bankroto. L.Valikonis dar investavo į mikro-autobusą-šaldytuvą, kuriuo vežioti pieną papildomai buvo įdarbinti du žmones. Be to, ūkininkas išsinuomojo dar keletą pieno pilstymo automatų.

Dabar jį aplanko mintis, kad apa ratai vėl gali tapti ūkio gelbėto-

jais. „Kai toks nestabilumas, sunku ką ir planuoti. Tai labiausiai ir var-gina ūkininkus“, – prisipažino pieno ūkio savininkas.

Papildoma našta

Tiesiai vartotojams tiekti pieną pradėję ūkininkai teigia, kad tokia prekyba – ne tik papildomos paja-mos, bet ir papildoma našta ūkiui. „Kur kas paprasčiau visą pieną par-duoti supirkėjams. Kai ūkininkams tenka rūpintis ir pardavimu, atsi-randa papildomų darbų ir rūpesčių:

kontrolė, registracija, žmonių skun-dai“, – teigė M.Petkevičius.

Daug dėl pirkėjų pasistengęs L.Valikonis neslepia nusivylimo, kad žmonės dar nevertina kokybiško produkto. Ūkininkui atrodo, kad var-totojai, palyginę prekybos centruose nupirktą pieną ir pieną iš automatų, turėtų nedvejodami padaryti išvadas ir dėl produkto kainos, ir dėl sko-nio. Anot gamintojo, šviežią natūralų pieną vertinančių panevėžiečių yra, tačiau jų galėtų būti daugiau.

Ir ūkininkas, ir jo samdomi dar-buotojai daug bendrauja su pieno pir-kėjais. L.Valikonis diegia vartotojams patrauklias naujoves. Nuolatiniams pirkėjams pasiūlė nuolaidų korteles. Specialiai tokiai prekybai pritaikytas korteles pagamino italų fi rma.

Tiesioginę pieno prekybą dide-liuose Kauno prekybos centruose išbandęs P.Vizgirda sako, kad prie jos grįžti nenorėtų. Dabar jo vienas pieno pilstymo automatas stovi ne-didelėje parduotuvėje Vilkaviškyje. Taip įkurdinti ūkininkas norėtų ir kitus du. „Orientuočiausi tik į ne-dideles parduotuves, kur pardavėjas padėtų žmogui įsipilti pieno, prižiū-rėtų aparatą“, – sakė P.Vizgirda.

Ūkininkas dar gamina sūrius ir kitus pieno produktus, tačiau nedi-deliais kiekiais. „Jei reikėtų perdirbti visą pieną, kurio per dieną primel-žiama apie toną, tektų daug inves-tuoti, įsirengti patalpas, įsigyti įran-gos, samdytis specialistus. Ne taip lengva tai įgyvendinti“, – sampro-tavo pieno gamintojas.

Nori pamokyti kooperatyvus?

Perdirbėjai nurodo, kad nuo metų pradžios pieno supirkimo kainos vis mažėja tik dėl to, kad tarptautinė-se rinkose pinga pieno produktai. Anot jų, šiuo metu gaminti apsi-

moka tik pieno miltus, o visos kitos produkcijos gamyba esą stringa.

Pieno gamintojai piktinasi, jog perdirbėjai kainas labiau mažina kooperatyvų nariams. „Perdirbė-jai ieško būdų ūkininkų vienybei žlugdyti. Kooperatyvams moka mažiau nei vidutiniam pavie-niam ūkiui, per dieną parduodan-čiam 300 kg pieno. Mūsų nariai dėl to nesitraukia iš kooperaty-vo, nes žino, kad tokios vilionės bus laikinos“, – įsitikinęs koo-peratyvo „EKO tikslas“ vadovas M.Petkevičius.

Kratydamiesi kaltinimų dėl ko-operacijos žlugdymo pieno perdir-bėjai atkerta, kad kooperatyvai esą prarado jų pasitikėjimą. Anot per-dirbėjų, kooperatyvai patys kalti, nes vaikėsi ilgesnio lito ir pradėjo par-davinėti pieną į užsienį. Taigi per-dirbėjai, matyt, nori pamokyti ne-paklusniuosius.

Anot perdirbėjų, situaciją pieno sektoriuje pagerintų ES mokamos eksporto grąžinamosios išmokos už eksportuotus pieno produktus į tre-čiąsias šalis. Dėl šių išmokų atnau-jinimo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius gegužės pradžioje raštu kreipėsi į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarą Dacianą Cioloşą.

Lietuvos pieno perdirbimo įmo-nės eksportuoja apie 50 proc. įvai-rių pieno produktų, 37 proc. viso eksporto sudaro pardavimas į tre-čiąsias šalis.

Aktualijos

Jaunatis.Saulė teka 5.00, leidžiasi 21.32.

RytojŠiandien

Šiandien Lietuvą kirs šaltas atmosferos frontas. Daugelyje rajonų palis, piet-ryčiuose griaudės perkūnija. Vėjas pasisuks iš šiaurės rytų. Oras naktį atvės iki 9–14, dieną sušils iki 19–24, pietryčių Lietuvoje – iki 27 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį jau bus kur kas vėsiau, bet sausiau. Bus giedra, lietaus nenuma-toma. Pūs gūsingas šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 6–11, dieną pakils iki 13–18 laipsnių šilumos.

Penktadienį orai mažai keisis, bus mažai debesuota ar giedra, toliau pūs stiprokas šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 3–8, dieną – 15–20 laipsnių šilumos.

Savaitgalį aukšto slėgio sritis ties Šiaurės Europa truputį apsilps, todėl debe-suotumas ims didėti, o sekmadienį vietomis gali trumpai palyti. Oro temperatūra po truputį kils, dienomis vyraus 18–23 laipsniai šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +19 +24o

Naktį: +9 +14o

Dieną: +13 +18o Dieną: +15 +20o

Naktį: +3 +8oNaktį: +6 +11o

Pieno rinkoje įtampa auga Karvių vis mažėjaVytas Jakubonis, Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas

Pastaraisiais metais ūkininkų, pardavinėjančių pieną tiesiai varto-tojams, mažėja. Štai 2004–2005 m. jų buvo 561, 2009–2010 m. – 189, o praėjusiais kvotos metais teliko tik 147. Atitinkamai sumažėjo ir pie-no kvota tiesiogiai parduoti – nuo 3 547 iki 1 733 t. Kaime karvių ma-žėja, smulkūs gamintojai traukiasi.

Kerta per kooperacijąPovilas Nemanis, žemės ūkio koo-peratyvo „Ėriškių pienas“ vadovas

Penktadalį kooperatyvo narių pieno perdirbame, o pieno pro-duktus parduodame ūkininkų tur-geliuose, prekybos centruose Vil-niuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pagami-name tiek, kiek galime realizuoti. Kai dabar kainos numuštos, tokie pardavimai leidžia kooperatyvo na-riams pridėti centą kitą. Ūkininkams skaudžiai atsiliepia beveik trečdaliu kritusios pieno kainos, nors parduo-tuvių pieno produktų lentynose po-kyčių nematyti. Mažindami iš koo-peratyvų superkamo pieno kainas perdirbėjai nori susigrąžinti pieno rinkos valdymą į savo rankas.

Ūkininkus labiausiai vargina pieno rinkos nestabilumas ir nežinia dėl verslo ateities. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Perdirbėjai nurodo, kad nuo metų pradžios pieno supirkimo kainos vis mažėja tik dėl to, kad tarptautinėse rinkose pinga pieno produktai. Šiuo metu gaminti apsimoka tik pieno miltus, o visos kitos produkcijos gamyba esą stringa.

Seimo priimtame Energijos ištek-lių rinkos įstatyme numatoma suda-ryti sąlygas formuotis skirtingų rūšių biokuro rinkai, mažinti biokuro ga-mybos ir prekybos koncentraciją ir užtikrinti skaidrią biokuro kainodarą. Įstatymu sudarytos sąlygos energijos išteklių rinkos dalyviams efektyviai prekiauti biokuru ir naftos produk-tų atsargomis – sukurti centralizuotą elektroninę prekybos sistemą.

Tarp pagrindinių įstatymo tiks-lų – ir siekiai užtikrinti gamtinių dujų tiekimo ir prekybos diferen-cijavimą – sudaryti teisines sąly-gas efektyviai prekiauti gamtinėmis dujomis bei užtikrinti darnią, skai-drią ir integralią efektyvia konku-rencija ir nediskriminavimu pagrįs-tos energijos išteklių rinkos plėtrą. Energijos išteklių rinkos valsty-binį valdymą ir reguliavimą pagal

kompetenciją vykdys Vyriausybė, Energetikos ministerija ir Valsty-binė kainų ir energetikos kontro-lės komisija. Įstatyme įtvirtinta, kad centralizuotą prekybą biokuro pro-duktais ir naftos produktų atsargo-mis, prekybą gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais instrumentais energi-jos išteklių biržoje organizuos ener-gijos išteklių biržos operatorius. Jo vadovas privalės turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas pati-kimas ir skaidrus energijos išteklių biržos administravimas ir preky-bos energijos išteklių biržoje orga-nizavimas.

Eltos inf.

Įteisino centralizuotą prekybą biokuru

4 2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164)Valstiečių laikraštisAktualijos

Sprendimas skubotas ir nemotyvuotas

Valentinas Mazuronis, Seimo narys, Laikinosios Seimo komisijos vadovas

Atsakymas į tą klausimą pri-klauso nuo to, ar iš tiesų „Snoro“ banko galimas turto sumažėjimas buvo toks, koks jis nurodytas doku-mentuose. Galimas turto sumažė-jimas išdėstytas trijuose dokumen-tuose. Jis nurodytas tarnybiniame rašte, kuriuo remiantis banko val-dyba priėmė sprendimą dėl mo-ratoriumo. Simono Freakley’o ataskaitoje teigiama, kad galimas turto netekimas – per 4 mlrd. Lt, N.Cooperio – šiek tiek mažiau – 3,9 mlrd. Lt. Mūsų išvadų nuta-rimuose labai svarbu pabrėžti, kad mes ieškojome, bandėme. Ir turime pasakyti, kad dokumentų arba ki-tokių įrodymų, patvirtinančių šių skaičių atitiktį tiesai, komisija ne-gavo, nors labai energingai bandė-me jų gauti ir iš Simono Freakley’o, ir iš Lietuvos banko. Nežinau, kaip apsispręs komisija, bet tose išva-dose, kurias su sekretoriatu kar-tu parengėme, aš siūlau komisijai konstatuoti, kad remiantis turima medžiaga sprendimas buvo ir sku-botas, ir nepakankamai motyvuo-tas, ypač kai kalbame apie naciona-lizavimą ir bankroto paskelbimą.

Vyriausybė pataikauja skandinavams

Gediminas Kirkilas, politikas, kairiosios socialdemokratų pakraipos atstovas

Mane stebina, kad iš pradžių ban-kas buvo nacionalizuotas ir tik po to paskelbtas jo bankrotas. Paprastai vi-sos valstybės tokioje situacijoje atski-ria blogąją banko dalį nuo gerosios ir leidžia jai veikti. Taip buvo Latvi-joje su „Parex“ banku. Ši Vyriausybė yra perdėm palanki skandinaviškiems bankams. Dėl to greičiausiai taip ir buvo pasielgta su „Snoru“. Vyriausybė buvo nukreipiama skolintis brangiai ir būtent skandinaviškuose bankuose. Skandinaviško kapitalo bankai Ame-rikoje ir kitur dėl savo pačių veiklos pensijų fonduose bei kitur prarado labai daug pinigų, o štai Baltijos šaly-se, tarp jų ir Lietuvoje, jie gerokai atsi-griebė už brangias paskolas. „Snoras“ buvo labai rimtas konkurentas banki-nės mažmenos srityje, tai buvo stip-rioji jo pusė. Vyriausybė turėtų būti suinteresuota kuo didesne konkuren-cija ne tik bankinėje rinkoje, bet ir prekybos bei kitose srityse. Viso to reikia, kad paslaugų vartotojams kai-nos būtų kuo mažesnės. Dabar mes iš esmės turime 2 dominuojančius ban-kus. Paslaugos dabar veikiančiuose Lietuvoje bankuose dėl sumažėjusios konkurencijos yra pabrangusios.

Banko „Snoras“ bankroto drama aktuali dar ir šiandien. Stengtasi banką nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai ir šiandien skundžiasi in-formacijos trūkumu. Asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad dabar neaiškumų net daugiau nei anksčiau. Laikinoji Seimo komisi-ja, ieškanti atsakymų į klausimus, ar Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūra yra efektyvi, ir – svarbiausia – siekianti išsiaiškinti „Snoro“ banko nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes bei tikslingu-mą, savo užduotį netrukus bus įvykdžiusi. Kitą savaitę bus balsuoja-ma dėl galutinių išvadų.

Ant politinių svarstyklių

Ar „Snoro“ nacionalizavimas buvo vienintelė tinkama išeitis?

Seimui priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, daugeliui be-viltiškai prasiskolinusių lietuvių atsirado viltis gyvenimą pradė-ti iš naujo be skolų kupros, kuri anksčiau – drauge su paveldimu turtu – galėjo tekti ir vaikams ar net anūkams. Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigalios kitų metų kovą.

Ilga bankroto procedūra

Savaitraščio „ekonomika.lt“ pa-šnekovas advokatų kontoros „Sorai-nen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius mano, kad fi zinių asme-nų bankroto procedūra ilga ir kom-plikuota.

„Viena vertus, džiugu, kad paga-liau ir Lietuvoje atsirado fi zinių as-menų bankroto reguliavimas. Kita vertus, atrodo, kad Seimo priimtas įstatymas nėra tobulas. Bankroto procedūros sudėtingumas neabejoti-nai lems ir didesnes administravimo sąnaudas“, – teigė M.Petkevičius. Jis pabrėžė, kad įstatymui įsigaliojus prasiskolinusiems fi ziniams asme-nims atsiras „antras šansas“. „Net nusikaltimą padaręs asmuo turi ga-limybę atlikti bausmę ir viską pra-dėti iš naujo. Prasiskolinę asmenys tokios galimybės neturėjo – vado-vaujantis įstatymu skolos kuprą būtų reikėję nešti visą gyvenimą“, – sakė advokatas. Tačiau, jo nuomone, „sudėtinga būtų teigti, kad priimtas įstatymas iš esmės ką nors pakeis daugeliui kreditorių“. Mat bankro-to procedūra bus prieinama tik la-bai didelių skolų turintiems asme-nims. Teisės specialisto teigimu, kai įsiskolinimai bus iki 50 tūkst. Lt, o bankroto procedūra truks 5 metus, administravimo sąnaudos gali pa-siekti ar net viršyti skolos dydį.

Penkeri neaiškūs gyvenimo metai

Pagrindiniu įstatymo trūku-mu advokatas laiko sudėtingą ir komp likuotą bankroto procedū-

rą. Skolininkai turės parengti kre-ditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planus, juo-se aprašyti mokumą padėsian-čias atkurti priemones. Advokato nuomone, tokį restruktūrizavimo planą sudėtinga parengti net įmo-nėms. Manoma, kad įstatymą Sei-

mas labiau taikė verslininkams nei eiliniams, tarkime, būstui pasisko-linusiems piliečiams.

Pagal įstatymą mokumo atkūri-mo plano įgyvendinimo trukmė ne-gali būti ilgesnė nei 5 metai. „Kyla abejonių, ar šis 5 metų terminas ne per ilgas. Reikia sutikti, kad įstaty-mas neturi skatinti bankrutuoti – bankrotas turi būti paskutinė galima priemonė. Su procedūros trukmės klausimu glaudžiai susijęs ir bank-roto metu asmens gaunamų pajamų

skirstymas, t. y. bankrutuojančio as-mens uždarbio dalis, paliekama jo reikmėms“, – priminė advokatas. Jo nuomone, skolininkui turėtų būti paliekama tokia jo uždarbio dalis, kuri ne tik leistų išgyventi, bet ir skatintų dirbti ir daugiau uždirbti. „Jei žmogui bus paliekami trupiniai,

abejotina, ar jis bus suinteresuotas sąžiningai dėti pastangas uždirb-ti kreditoriams daugiau. Tikėtina, kad bankroto procedūrą skolininkas bandys tiesiog išlaukti“, – pabrėžė M.Petkevičius.

Skolinasi ilgam ir daug

Iš trijų Baltijos šalių Lietuvoje ilgiausia vidutinė būsto paskolos truk mė. Tai parodė SEB banko at-likta 2007 ir 2001 m. būsto paskolų analizė. Iš trijų Baltijos valstybių di-džiausias būsto paskolas ir 2007 m., ir 2011-aisiais ėmė Lietuvos gyven-tojai: vidutinė būsto paskolos suma 2011 m. Lietuvoje buvo 45 645 eu-rai, Estijoje – 37 644 eurai, Latvijo-je – 34 523 eurai.

Ar skolindamiesi daug ir ilgam laikui, lietuviai visiškai tikri, kad ne-atsidurs gatvėje, jiems neteks ban-krutuoti ir viską pradėti nuo nulio? Juolab kad kuo vyresnis paskolos gavėjas, tuo sunkiau, žlugus viltims, viską pradėti nuo pradžių.

Naujas būsto paskolas ima vy-resni žmonės nei anksčiau. „Tai šeimas sukūrę ir stabilias, dides-nes nei vidutines pajamas gaunan-tys 27–34 metų gyventojai“, – sakė SEB banko prezidento pavaduo-tojas ir Mažmeninės bankininkys-tės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

VL, ekonomika.lt inf.

Prasiskolinusieji bankams sulauks antro šanso

Kaimynai atsargesniLietuviai iš visų Baltijos valstybių gyventojų išsiskiria tuo, kad jų ima-mos paskolos būstui – didžiausios, o jų grąžinimo terminai – ilgiausi. Kad mūsų šalies kaimynai nemėgs-ta ilgam skolintis ar nesijaučia taip labai garantuoti dėl savo sveika-tos ir pajamų ilgalaikėje perspek-tyvoje kaip lietuviai, rodo keli pa-vyzdžiai. Antai Latvijoje pusė naujų paskolų suteiktos trumpesniam nei 10 metų laikotarpiui, o Lietuvoje šis rodiklis – tik 10 proc. Mūsų šalyje pernai suteiktų naujų būsto pasko-lų vidutinė trukmė buvo 29 metai (2007 m. – 21 metai), Estijos pilie-čiai „susituokė su bankais“ viduti-niškai 19 metų (2007 m. – 22 m.), o latviai ilgam skolintis nemėgsta, nemėgo ir anksčiau. Latvijoje vidu-tinė būsto paskolos trukmė pernai buvo 14 metų, o iki krizės, 2007-ai-siais, – 13 metų.

Pagal įstatymą bankroto byla asmeniui gali būti keliama, jei mokėtinų įsipareigojimų suma didesnė nei 25 MMA, t. y. 20 tūkst. Lt.

Skolindamiesi daug ir ilgam laikui, lietuviai nėra visiškai tikri, kad neatsidurs gatvėje, jiems neteks bankrutuoti ir viską pradėti nuo nulio. Petro Malūko nuotrauka

Konkurencijos taryba atlieka degalų kainų tyrimą, tačiau ar tai susiję su degalinių karteliniais su-sitarimais dėl benzino kainos, ne-atskleidžiama.

Konkurencijos tarybos pirmi-ninkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad klausimas dėl galimų kartelinių susitarimų užduodamas ne pirmą kartą, tačiau „vienodos (benzino – red. past.) kainos savaime nieko ne-reiškia“.

„Kai yra labai daug pardavėjų, jie visi parduoda vienodomis kai-nomis. Mes atliekame tyrimą. Kai jis jau bus baigtas, tada mes, aišku, pateiksime savo komentarus“, – į klausimą apie tyrimo tikslus at-

sakė Š.Keserauskas. Anot jo, tyri-mo trukmė priklausys nuo to, kaip noriai bendradarbiaus tiriamieji ar kiti subjektai.

Lietuvoje degalų kainos nema-žėja net ir tada, kai pasaulyje naf-tos kaina krinta. Šiuo metu popu-liariausias A-95 benzinas kainuoja per 4,9 Lt.

Valstybinės mokesčių inspek-cijos duomenimis, nors pernai Lietuvos ūkio būklė pagerėjo ir namų ūkių vartojimo išlaidos iš-augo, benzino buvo parduodama vis mažiau. Benzino akcizo į biu-džetą 2011 m. surinkta 12,3 proc. mažiau nei 2010 m.

Eltos inf.

Brangaus benzino mįslė

52012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164)Valstiečių laikraštis

(Užs. 289)

6 2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164)Valstiečių laikraštisNuo statinės

Ar teisingumas tikrai yra mūsų valstybės pagrindas?Senovės graikai ir romėnai teigė, kad teisingumas yra valstybės pagrindas. Formaliai Lietuva su tuo sutinka, nes Konstitucija teigia, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi. Šiandien teismų sprendimai vis dažniau griauna žmonių gyvenimus ir pasiti-kėjimą valstybe. Vienas naujausių pavyzdžių – L.Stankūnaitės dukters perdavimo motinai drama Garliavoje. Įvykdžius teismo sprendimą ir dukrelei grįžus pas mamą, didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko ir tebevyksta „violetinės protestacijos“. Lietuva šiuo metu kaip niekada anksčiau susiskaldžiusi: vieni palaiko teisėjos N.Venckienės poziciją, kad mergaitė turi augti jos namuose, kiti įsitikinę, kad teisę auginti ir prižiūrėti vaiką turi tik mama. Klausiame žmonių, ar D.Kedžio šalininkų ir prie jų prisijungusių visuomenininkų protestai ir mitingai už teisingumą destabilizuoja valstybę, ar padeda atkurti valstybės pagrindą.

Redakcija už pašnekovų išsakytą nuomonę neatsako.

Simona Norvaišaitė-Garnienė, bedarbė, Visbičas, Didžioji Britanija

Aš labiau palaikyčiau Venc-kienę, nes mergaitė buvo ati-duota net neišsiaiškinus, ar Stankūnaitė kalta. Apie teisė-saugą nėra net ką kalbėti. Man šiuo požiūriu Lietuva prilygs-ta Rusijai. Tik ten taip žiauriai elgiamasi su piliečiais. Žmonės nebūtų stovėję prie TV bokšto sausio 13-ąją, jei būtų žinoję, kas bus Lietuvoje. Dėl šių priežas-čių net nėra planų grįžti į Lie-tuvą – svetima valstybė manimi ir mano būsimu vaiku rūpinasi geriau nei Lietuvos valdžia. O D.Grybauskaitei reikėtų atsista-tydinti, jos šiuo metu prezidente nepavadinsi. Ji nieko nesiėmė, kad teisėsauga galų gale imtųsi tirti bylą, o ne ją vilkinti.

Alfonsas Žobakas, gydytojas, Panevėžys

Aksioma, kad vaikas turi gyventi su biologiniais tėvais, tačiau gyvenime būna išim-čių. Šiuo atveju, mano nuomo-ne, Kėdainių apylinkės teismo sprendimas perduoti mergaitę L.Stankūnaitei yra nelogiškas. Pirmiausia dėl to, kad negalima atiduoti vaiko motinai, kuri ne-turi savo gyvenamosios vietos, nuolatinio pajamų šaltinio, be to, nėra aiškumo kitoje byloje ir ji yra saugoma. Tai būtinai turėjo įvertinti teismas. Todėl daugy-bė žmonių turėtų susitelkti prie Kėdainių teismo ir čia išsakyti savo poziciją.

Pašnekovus kalbino ir jų mintis už-rašė VL žurnalistai Vismantas Žukle-

vičius, Daiva Norkienė, Vida Tavorie-nė ir Albinas Čaplikas. Nuotraukos – iš

asmeninių pašnekovų archyvų.

Tomas S., IT specialistas, Palanga

Aišku, destabilizuoja. Vieno žmogaus istorijos eskalavimas valstybės lygiu yra nepriimti-nas. Žurnalistai turėtų prisiim-ti dalį kaltės – reikia jausti sai-ką, o ne mėgautis šita problema. Palaikau teismo sprendimą, ir visuomenė neturėtų jo kvestio-nuoti. Specialistai sprendžia ir nusprendžia, mes tą sprendimą turime gerbti. O štai dabar tu-rime kažkokį viduramžių linčo teismą. Gėda! Jei nukristų lėk-tuvas su 200 žmonių, tai ši žinia savaitę žiniasklaidoje „prasitam-pytų“ ir viskas, o dabar jau kiek metų rašoma apie tą mergaitę? Lietuvoje daugybė nuskriaustų vaikų, kurie nesulaukia jokio dė-mesio ir paramos.

Bronislava Šerelienė, ūkininkė, Panevėžio r.

Būtinai reikia eiti į gatves ir kovoti už teisybę, nes jau pri-eita tokia riba. Kokios begali būti dvi nuomonės! Jeigu mūsų valstybėje šitaip elgiamasi su mažais vaikais, vadinasi, nebe-liko nei demokratijos, nei tei-singumo, nei sąžinės, nei žmo-niškumo. Ko gero, daug mūsų kritikuojamoje Baltarusijoje to nepamatysi. Užuot išsiaiš-kinus suaugusių žmonių vaid-menį pedofi lijos byloje, puola-mas vaikas. Laužomos durys, mieganti mergaitė ištempiama iš namų, kuriuose ji buvo pri-žiūrėta. Toks drastiškas elge-sys parodė, kad Lietuvoje nėra nei Prezidentės, nei Seimo, nei kitokios valdžios. Dėkoti rei-kia tiems, kurie nebijo stoti už teisybę. Labai malonu, kad tai palaiko aktoriai.

Arturas Mackevičius, verslininkas, Kauno r.

Žmonės turi teisę išreikšti savo nuomonę, nes absurdiška, kai mergaitės perėmimas pri-mena teroristų puolimą. Piketai ir mitingai tik rodo, kad žmonės siekia išgelbėti valstybę. Fiziškai valstybė gal ir nesugrius, tačiau moralinė valstybės padėtis yra ant bedugnės krašto. Padėtį des-tabilizuoja ne paprasti žmonės, bet valstybės tamsiosios jėgos. Kiekvienas šiek tiek mąstantis supranta, kad šiuo atveju kovo-jama ne tik dėl mergaitės, bet ir dėl savo ateities. Jeigu tam-siosios jėgos laimės šį kartą, tai jos laimės ir ateityje, tad iškilus sudėtingam klausimui šalies gy-ventojai nebeturės vilties suži-noti tiesą. O tokiu atveju lieka vienas žingsnis iki diktatūros, iki klanų valdymo. Kitose ša-lyse kiltų masinės riaušės, o ra-mūs lietuviai „balsuoja“ kojo-mis – emigruoja.

Padėtį destabilizuoja ne žmonės, bet valstybės struktūros. Jeigu valstybė negali išspręsti nesudėtingos bylos, tai žmonės turi teisę reikalauti teisingumo. Juk žmonės dabar nepatenkinti tik todėl, kad trūksta aiškumo: pirmiausia turėjo būti išnagrinėta byla dėl įtarimų pedofi lija ir tik tada sprendžiama, kur turėtų augti mer-gaitė. Dabar viskas padaryta atvirkščiai. Todėl iš nevilties žmonės rengia piketus, o kartais pasielgia netaktiškai. Tačiau jų negali-ma dėl to kaltinti, nes tokius veiksmus išprovokavo nemokšiškai dirbusios valstybės struktūros. Pasvarstykime logiškai. Jeigu nėra pedofi lijos grėsmės, tai kodėl klausimui išspręsti mestos tokios di-delės policijos ir net specialiųjų struktūrų pajėgos, kodėl naudota tokia prievarta? Šešerius metus mergaitė augo vienoje šeimoje, ir staiga ji išplėšta ir perduota motinai, kuriai iki tol mergaitė ne-labai rūpėjo. Aš teismų nekaltinu – jeigu savo pareigų neatlieka prokuratūra, tai joks teismas nepriims teisingo sprendimo.

Vita Noreikienė, projektų vadovė, Vilnius

Šiuo atveju žmonės išreiškia savo poziciją, kaip jiems atrodo geriausia. Lietuva gi laisva šalis. Bet Lietuvoje pagarsintas ne vie-nas pedofi lijos atvejis, ir niekas nei linčiuoja kaltininkų, nei mi-tinguoja. Keista, kad užsiciklin-ta tik ties Kedžių istorija. Turbūt mitinguoja pensininkai, bedar-biai ar atostogas pasiėmę. Dir-bantys tokios prabangos neturi. Manau, jog yra didesnių proble-mų Lietuvoje, negu ši istorija, ir visiems mano draugams bei pa-žįstamiems ji gerokai nusibodu-si. Nei darbe, nei šeimoje, nei su draugais mes šia tema nešnekam. Visai neseniai spauda pranešė, kad vy-riškis, paskatintas sugyventinės, girdė ir mušė nepilnametę, o po to jau mirusią išprievartavo – o ko jo nelinčiuoja? Keista mūsų šalis... Ir kai manęs klausia, ar tikrai nebeliko teisingumo, o tuo pačiu ir valstybės ir teigia, kad reikia eiti jų ginti, pagalvoju, kad tiesiog rinkimai artėja!

Romualdas Šeštakauskas, pensininkas, Sodininkų draugijos pirmininkas, Kaunas

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Šviežia ir sultinga žolė – geriausias ir pigiausias galvijų pašaras vasarą, o septynis mėnesius trunkančiu tvartiniu laikotarpiu pieno primilžį ir galvijų priesvorį labiausiai lemia savos gamybos konservuoti žoliniai pašarai.

Evaldas Klimas

9 psl.

Žoliapjūtei užsisakyti gero oro neįmanoma

Moters pasaulis

15 psl.

Naujas verslas – fi ktyvi santuoka

16 psl.

Karšti sumuštiniaiskaniausi lauke

Bėgantys nuo Temidės įkliūva pasieniečiams

Ar žinote, koks jūsų pie-no ūkio rentabilumas šian-dien? Į šį iš pirmo žvilgs-nio paprastą klausimą padės atsakyti mokslo, studijų ir verslo asociaci-jos „Slėnis NEMUNAS“ na-rio Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų grupės sukurta pieno ūkio rentabilumo skaičiuoklė-matematinis modelis.

Lina Žalienė

Už galimybę legaliaigyventi kitoje šalyjelietuviai pasiryžta netik gerokai paplonintipinigines, pamintimoralės normas, betir susižaloti sveikatą.

Eglė Valionienė

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore, todėl plušti virtuvėje prie įkaitusios keptuvės ar orkai-tės nesinori. Naudodamiesi kepsnine su grotelėmis ir pasitelkdami fantaziją, grei-tai ir nesunkiai visai šeimai galite paruošti maisto – šaš-lykų, dešrelių, kepsnių ardvi sluoksnių sumuštinių. Liepa Buitkutė

Taupyti padės Taupyti padės rentabilumo skaičiuoklėrentabilumo skaičiuoklė

8 psl.

Prieblandos Užsienyje

Savaitgalį pasieniečiai sulaikė keturis asmenis, vengusius teisingumo Lietuvoje. Du iš jų įkliuvo šalies oro uostuose, o du – prie sienos su Lenkija. Kasmet valstybės sieną sau-gantys pareigūnai sučiumpa 400–600 bėglių. Pastaraisiais metais jų padaugėjo.

8 psl.

Lietuvos žmonės gali jaustis saugiau

NATO vadovų susitikime Čikagoje dalyvavusi Prezi-dentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad jame Lietu-va pasiekė ir įtvirtino visus užsibrėžtus tikslus šalies ir žmonių saugumui užtikrin-ti. Nuotaiką kiek pritemdė Lenkijos vadovo priekaištai dėl lenkų mažumos padė-ties Lietuvoje.

Vismantas Žuklevičius