2012 m. sausio 21 d., šeštadienis • Nr. 6 (9129) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Dėl trečdaliu sumažėjusių kom-pensacinių išmokų ūkininkauti nepa-lankiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi stumiami į užribį. Tikėjęsi tokių pačių subsidijų, kokias gavo ankstesniais metais, jie plana-vo atitinkamas investicijas ir išlaidas. Paramai sumažėjus, planai žlunga. Tokių ūkininkų tikrai nemažai – pa-gal dabartinius kriterijus nenašios žemės Lietuvoje užima kone pusę visų žemės ūkio naudmenų.

Nukelta į 3 p.

Skurdžių žemių ir reglamentų įkaitai

Netylant „Snoro“ banko skandalui, daugėja abejojančiųjų ofi cialiai pateikiama informacija apie banko būklę ir jo bankroto priežastis. Baiminamasi, kad tikroji tiesa gali taip ir nepaaiškėti.

• Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas V.Vyšniauskas lyginamas su bijūnu, vidurvasarį prasiskleidusiu visu gražumu.

• Kauno botanikos sodo moksli-ninkai pasistengė, kad mūsų šalies vardą garsintų ir lietuviškų veislių sodinės šilauogės.

• Vos tik parduotuvės prade-da prekiauti daržovių sėklomis, sukrunta jų augintojai. Vienos iš anksčiausiai perkamų sėklų – sal-džiųjų paprikų.

• Nors gripo virusai į Lietuvą paprastai atkeliauja jau spalį, šiemet sergančiųjų gripu skaičius epidemi-jos masto dar nepasie-kė.

Šiandien skaitykite:

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Šalies institucijos nesinaudoja Valstybės tarnybos įstatyme nu-matyta teise regreso tvarka iš atsa-kingų tarnautojų išieškoti valstybei padarytus nuostolius. 2010–2011 m. šia įstatyme įtvirtinta prievole pik-tybiškai nesinaudojo dauguma ži-nybų. Teismų priteistas milijonines sumas ir bylinėjimosi išlaidas ap-mokėjo mokesčių mokėtojai.

Atsakomybės „lubos“ net milijonams

Perfrazavus romėnų dramaturgo Terencijaus posakį „kas leidžiama Ju-piteriui, neleidžiama jaučiui“, galima daryti išvadą, kad šalies piliečiai tėra gyvulių banda, su kuria valdžia elgia-si kaip nori. Valstybinė mokesčių ins-pekcija ir kitos žinybos iki paskutinio cento išieško pinigus iš gyventojų, pa-dariusių valstybei didesnę ar mažes-nę žalą, tačiau kai nuostolių valstybei pridirba valdininkai, kalti tarnautojai savo kišene neatsako.

Apie tai – 5 p. Apie tai – 21 p.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SVEIKATA, 23 p.

Net jei dėl tarnautojo kaltės valstybė patirtų milijoną ar keliasdešimt milijonų litų, valdininkas atsipirktų gana menka baudele, nors ir įstatymas suteikia teisę reikalauti žalos atlyginimo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Valdininkams klaidos nekainuojaTeismuose piliečiams priteistą žalą valstybės institucijos piktybiškai neišieško iš atsakingų tarnautojų, todėl nuostolius dengia visi mokesčių mokėtojai.

Kretingiškis Gintautas Igaris sėkmingai pasiekė Dakaro ralio fi nišą ir išbandė ne tik technikos, bet ir savo galimybių ribas.

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 8 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesaMoters pasaulis

Nenašių žemių ūkininkai pasipiktinę, kad jie labiausiai kenčia nuo dviejų greičių Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos.

Nukelta į 2 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2012 m. sausio 21 d. • Nr. 6 (9129)Valstiečių laikraštis

Toks įspūdis susidarė „Valstiečių laikraščiui“ apklausus 60 savivaldybių ir kelias dešimtis valstybės institucijų, kaip jos naudojasi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje suteikta teise išieškoti lėšas iš prasikaltusių valdi-ninkų. Tik Alytaus r. savivaldybė per 2010–2011 m. ryžosi kirsti per kišenę tarnautojui, neteisėtais savo veiksmais padariusiam žalos.

„Žalą atlyginusi valstybės ar savi-valdybės institucija ar įstaiga turi re-greso teisę reikalauti iš žalą padariu-sio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo“, – rašoma įstatyme.

Jame patikslinama, kad galima išieškoti ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokes-čių. Išieškoma suma per mėnesį ne-gali būti didesnė nei 20 proc. valsty-bės tarnautojo algos. Vadinasi, net jei dėl tarnautojo kaltės valstybė patir-tų milijoną ar keliasdešimt milijonų litų, valdininkas atsipirktų gana men-ka bauda, bet įstatyme įtvirtinta teisė reikalauti žalos atlyginimo jokiu būdu nesukuria prievolės.

Vieni reikalauja, kiti tyli

Vyriausybės lygiu atskiros žinybos, pasak jų atstovų, nė karto neišieško-jo lėšų iš atsakingų tarnautojų. Tik Teisingumo ministerija per 2010–2011 m. dėl savo darbuotojų kaltės patyrė 70 tūkst. Lt žalą. Šiuo metu iš buvusio ministerijos sekretoriaus D.Narkevičiaus siekiama prisiteisti regreso tvarka 26 tūkst. Lt žalą.

Padengti žalos iš prokurorų nerei-kalavo Generalinė prokuratūra, nors per 2010 m. teismams buvo pateikti 34 ieškiniai dėl 28,2 mln. Lt žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio ty-rimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo.

Palyginimui: per 2009 m. teis-mams buvo pateikti 39 tokie ieškiniai dėl žalos atlyginimo už 17 mln. Lt, o per 2008 m. – 41 ieškinys dėl 30,1 mln. Lt.

„Iš prokurorų žala negali būti iš-ieškoma, o jeigu priteisiama iš vals-tybės, kuriai atstovauja Generalinė prokuratūra, tuomet esant pagrindui ji gali reikšti ieškinį dėl žalos pritei-simo iš prokuroro“, – pabrėžė Gene-ralinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė.

Išnagrinėtose bylose 2010 m. vals-tybė dėl prokurorų kaltės buvo pri-versta atlyginti 54,1 tūkst. Lt, arba tik 0,25 proc. reikalavimų. 2009 m. šis rodiklis siekė 1,25 proc.

„Tai galima paaiškinti tuo, kad Generalinei prokuratūrai, o kartu ir valstybei atstovaujantys prokurorai ir padėjėjai yra aukštos kvalifi kacijos, tinkamai vykdo įgaliotų atstovų par-eigas“, – teigė V.Žemaitytė.

Didelę dalį lėšų teko atseikėti Na-cionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri per 2011 m. dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. teisminių procesų, o teismų sprendimams vykdyti 2011 m. buvo skirta apie 430 tūkst. Lt lėšų. Ji taip pat buvo priversta asmenims atlyginti turtinę žalą už 29 tūkst. Lt.

Žalą patyrė penktadalis savivaldybių

Per vadinamosios A.Sabonio bo-telių bylos atomazgą, kai Aukščiausia-sis Teismas įpareigojo nugriauti nele-galiai Neringoje pastatytus statinius, teisingumo ministras Remigijus Ši-mašius prakalbo apie galimybę išskai-čiuoti valstybei padarytą žalą iš netei-sėtai statybos leidimą privatininkams suteikusio valstybės tarnautojo.

Šį R.Šimašiaus pareiškimą galima vertinti tik kaip populizmą. „Valstie-čių laikraščiui“ apklausus visas savi-valdybes, maždaug 20 proc. jų 2010–2011 m. pralaimėjo teismo procesus, kai teismai jas įpareigojo atlyginti žalą piliečiams. Ne tik žalą, bet ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Dauguma teis-

mo procesų buvo susiję su neteisėtu atleidimu iš darbo, savivaldybės admi-nistracijų priimtais neteisėtais spren-dimais, sugrįžusiais savivaldybėms ap-čiuopiamais nuostoliais.

Pavyzdžiui, Šilutės r. savivaldybė pagal teismo sprendimą per 2010–2011 m. vienam gyventojui išmo-kėjo 21 845 Lt. „Padaryti nuostoliai nebuvo išieškomi iš valstybės tarnau-tojų“, – konstatuoja Šilutės r. savival-dybės administracijos direktoriaus pa-vaduotoja Dainora Butvydienė.

Šiaulių r. savivaldybė 2011 m. gy-ventojams išmokėjo 3 748 Lt, bet šių pinigų nepasistengta išieškoti iš tar-nautojų.

„Nuostolių išieškojimo iš valsty-bės tarnautojų praktika mūsų savi-

valdybėje iki šios dienos nebuvo tai-koma“, – teigė Šiaulių r. savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Jurgita Mic-kūnaitė.

Baiminasi išieškojimų lavinos

Klaipėdos r. savivaldybei 17 700 Lt nuostoliai bumerangu grįžo dėl Nuo-latinėje statybos komisijoje laiku ne-suderinto detaliojo plano, bet kaž-kodėl nepasistengta išieškoti žalos iš atsakingų asmenų, nes Valstybės tar-nybos įstatyme įtvirtinta ir kolegiali atsakomybė.

„Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, tačiau nuostoliai neišieš-koti, nes nuo nusižengimo padarymo buvo praėjęs pusės metų terminas“, –

aiškino Klaipėdos r. savivaldybės ats-tovė Daiva Beliokaitė. Kitaip tariant, net ir padaręs milžiniškus nuostolius valstybei arba savivaldybei bet kuris valdininkas ar jų grupė išvengtų at-sakomybės, jei nuo nusikaltimo pa-darymo dienos bus praėjęs pusmetis.

Kodėl taip uoliai ginami valsty-bės tarnautojai, paaiškina Vilniaus m. savivaldybės atvejis, kai savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas 2011 m. neteisėtai atleido vieną darbuotojų ir teismas priteisė 33 tūkst. Lt žalą.

Tuomet Vilniaus meras Artūras Zuokas žadėjo išieškoti pinigus iš Š.Skučo kišenės, bet šį entuziazmą nuslopino Vilniaus miesto taryba.

„Ar po to nesikreips dešimtys ir šimtai atleistų darbuotojų, kurie, jų manymu, darbo neteko nepagrįstai. Duosime pradžią tokiai lavinai, ku-rios vėliau nesugebėsime sukontro-liuoti“, – aiškino tarybos narys Ge-diminas Rudžionis.

Išskaičiuos 16 tūkst. litų

Iš visų savivaldybių principingu-mu išsiskiria tik Alytaus r. savivaldy-bė, kuri 2011 m. iš savo tarnautojo algos jau išskaičiavo 8 tūkst. Lt žalą už neteisėtai išduotą leidimą kirsti medžius.

„Aplinkos apsaugos departamento Alytaus regiono agentūra patikrino ir nustatė, kad pagal valstybės tarnautojo išduotą leidimą buvo išpjauti medžiai ir padaryta žala augmenijai. Savival-dybė teismo priteistą sumą pervedė Aplinkos apsaugos departamentui ir regreso tvarka išieško žalą iš tarnau-tojo“, – patikslino Alytaus r. savival-dybės atstovė Vitana Bručienė.

Minėto tarnautojo kišenė per šiuos metus palengvės dar 8 tūkst. Lt.

Iš savivaldybių pateiktų atsakymų matyti, kad biudžetinės institucijos su mokesčių mokėtojais bylinėjasi už jų pačių pinigus.

Štai Kauno r. savivaldybė kasmet šioms reikmėms skiria po 20 tūkst. Lt. Akmenės savivaldybė teisinėms pas-laugoms išleido 46,4 tūkst. Lt, Plun-gės – 53,1 tūkst. Lt.

Išlaidumu išsiskiria ir Kalvarijos savivaldybė, kuri vien bylinėjimosi iš-laidoms per dvejus metus paklojo apie 30 tūkst. Lt, o dėl neteisėtų savivaldy-bės veiksmų buvo priversta išmokėti net 92 515 Lt žalą. Pastaroji nebuvo išieškota iš atsakingų asmenų.

Rekordiškai daug 2010–2011 m. bylinėjimuisi atseikėjo Nerin-

gos savivaldybė – daugiau nei 110 tūkst. Lt.

Atsakomybė tenka vadovui

Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko-miteto narys Vytautas Gapšys teigia, kad valstybės institucijų neteisėtais sprendimais ir žalos išieškojimu tu-rėtų pasirūpinti pirmiausia Genera-linė prokuratūra.

„Būtent prokurorai gina viešąjį in-teresą ir pagal savo kompetenciją pri-valo sekti, kaip vykdomas žalos išieš-kojimas, – aiškina V.Gapšys. – Tačiau pirmoje eilėje pačios valstybės insti-tucijos turėtų iš atsakingų tarnautojų išsireikalauti žalos atlyginimą, jei jie tyčia padarė žalą – priėmė vieną ar kitą neteisėtą sprendimą.“

Parlamentaro įsitikinimu, jei savo tarnautojus dangsto institucijų vado-vai, tai jie patys turėtų būti traukiami materialinėn atsakomybėn.

„Esmė ne tai, kad trūksta teisės aktų ar papildomų įstatyminių nuostatų. Įstatymuose viskas aiškiai yra įtvirtin-ta ir reglamentuota. Didžiausia blogy-bė, kad įstatymų galia žinybos nesinau-doja“, – pabrėžė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V.Gapšys.

Aktualijos

Valdininkams klaidos nekainuoja

„Esmė ne tai, kad trūksta teisės aktų ar papildomų įstatyminių nuosta-tų. Įstatymuose viskas aiškiai yra įtvirtinta ir reglamentuota. Didžiausia blogybė, kad įstatymų galia žinybos nesinaudoja“, – pabrėžė V.Gapšys.

Delčia.Saulė teka 8.28, leidžiasi 16.33.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien orai trumpam aprims. Naktį ir dieną nesnigs. Po pietų iš pradžių vakariniuo-se rajonuose, vėliau ir kitur vėl ims snigti, pustyti. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 3–8, vietomis iki 12 laipsnių šalčio. Dieną laukiama 0–5 laipsnių šalčio, pajūryje bus 0–2 laipsniai šilumos. Sekmadienį protarpiais snigs, naktį ir rytą pietvakariniuose rajonuose gali pasnigti gausiai. Pustys. Žemiausia oro temperatūra naktį numatoma 1–6 laipsniai šalčio, dieną laukiama nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio. Kitos savaitės pradžio-je ciklonų įtaka nemažės, tad numatomi nepastovūs žiemiški orai. Vyraus neigiama oro temperatūra, vis pasnigs.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -3 +2° Dieną: 0 -5°

Naktį: -1 -6°Naktį: -1 -6°

Dieną: 0 -5°

Naktį: -3 -8°

Duomenys apie regreso atvejus nekaupiamiLaima Tuleikienė, Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų mi-nisterijos direktorė

Valstybės tarnautojo pareigybėse turi būti įrašoma, kad jis materialiai atsa-kingas už tam tikrus dalykus. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė ty-čia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tar-nautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalai atlyginti. Pagal Valstybės tarnautojų registro nuosta-tus, patvirtintus Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, Valstybės tarnautojų registre nėra kaupiami duomenys apie valstybės tarnauto-jus, kurių atžvilgiu buvo pritaikytas at-gręžtinis reikalavimas (regresas) dėl valstybės tarnautojo padarytos žalos. Todėl minėtų duomenų pateikti netu-rime galimybės.

Už netyčinius atvejus bausti nereikiaJulius Sabatauskas, Seimo narys

Tikriausiai kiekvienu atveju institucija atlieka tarnybinį tyrimą, per kurį nu-statoma, ar tarnautojas padarė pažei-dimą tyčia, o gal tai buvo netyčinis pa-žeidimas. Manau, kad netyčios atveju nereikėtų bausti tarnautojo taip griež-tai. Galima būtų apsiriboti ir drausmi-nėmis nuobaudomis. Bet jei pažeidi-mas padarytas tyčia, išieškoti žalą yra būtina. Juolab kai būna dar ir teismo sprendimas. Įteisinti įstatyme prievo-lę būtinai kiekvienu atveju išskaičiuo-ti pinigus iš tarnautojo – nesu tokių metodų šalininkas. Juk jei nesumokate mokesčių, tai darote tyčia, žinodamas, kad juos vengiate mokėti. Vien todėl šių atvejų gretinti nebūčiau linkęs.

Jei savo tarnautojus dangsto institucijų vadovai, tai jie patys ir turėtų būti traukiami materialinėn atsakomybėn.Klaudijaus Driskiaus nuotraukaKlaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ar televizija skatina, ypač vaikus, smurtauti?Tokį klausimą buvome pateikę interneto

puslapyje valstietis.lt.Taip, nes kriminalinės laidos ir fi lmai rodomi vos tik grįžus vakarop

namo. Ne, nes kiekvienas

turime išmokti ir išmokyti vaikus

atsirinkti, ką žiūrėti. Televizija veikia

tik silpnesnius psichologiškai žmones.

Televizoriaus visai nežiūriu.

8 proc.

4 proc.

79 proc.

9 proc.

Atkelta iš 1 p.

32012 m. sausio 21 d. • Nr. 6 (9129)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Neteko didelių sumų

Ūkininkams, dirbantiems didelio nepalankumo vietovėse, išmoka suma-žėjo 86 Lt už ha – nuo 260 iki 174 Lt, o mažo nepalankumo vietovėse – 64 Lt už ha – nuo 195 iki 131 Lt.

„Ūkininkai didesnes kompensa-cines išmokas įtraukė į investicinius projektus, kurie yra remiami Euro-pos Sąjungos paramos lėšomis. Tos sumos suskaičiuotos, prisiimti įsipa-reigojimai, o dabar trečdalio išmokų nebėra“, – nusivylusi kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marytė Lukaševičienė.

Anykščių ir Rokiškio rajonų, kurie priskirti prie nepalankių ūkininkauti vietovių, ūkininkai savo susirūpinimą raštu išdėstė Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovams.

„Mes netenkame didelių sumų, to-dėl prarandame galimybes konkuruo-ti su kolegomis, kurie dirba našiose žemėse“, – apgailestavo Anykščių ra-jono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romualdas Kubaitis.

ŽŪM informuoja, kad kompensa-cines išmokas teko mažinti dėl suma-žėjusios paramos ir didesnio dekla-ruoto ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse esančių žemės ūkio naud-menų ploto. Jų 2011 m. deklaruo-ta 27,6 tūkst. ha daugiau negu už-pernai. Kompensacinėms išmokoms skirta apie 141 mln. Lt, nors reikėjo 228 mln. Lt.

ŽŪM atstovai pabrėžia, kad už nenašias žemes skirtos išmokos bai-gėsi dar 2010 m. Mat buvo ketina-ma pagal naujus kriterijus perskirsty-ti ūkininkauti nepalankias teritorijas visoje ES ir numatyti naujus reika-lavimus. Tačiau pertvarka atidėta iki 2014 m.

Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirta 19 šalies savival-dybių, o didelio nepalankumo kate-

gorijai priklauso 6 rajonai – daugiau nei 43 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų.

Nesuvaldo tariamų ūkininkų

„Neapdairiai pasielgta. Šie pini-gai turėjo atitekti ne tiems, kurie tik šienauja pievas, o žemę dirbantiems žmonėms. Jei parama nebūtų skirta ir tariamiems ūkininkams, kompensaci-nės išmokos nebūtų tiek sumažėju-sios. Dabar nukentėjo tikrieji žemdir-biai“, – įsitikinusi M.Lukaševičienė.

Pasak Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininko Juozo Baublio, buvo galima sutau-pyti apie 12 mln. Lt kompensacinių išmokų už ūkininkavimą nepalankio-se vietovėse.

„Buvo sutarta, kad išmokų už ūki-ninkavimą nenašiose žemėse neverta mokėti tiems, kurie nelaiko gyvulių, o tik šienauja pievas. Toks sprendi-

mas ir buvo priimtas, tačiau be reikalo palikta išlyga juridiniams asmenims. Atsirado skirtingos sąlygos, kurioms mes prieštaravome, tačiau į tai niekas neįsiklausė. Ūkininkai, jei neturi gy-vulių, tokių išmokų negauna, o ben-drovės – gauna. Joms tereikia įrodyti, kad parduoda nupjautą žolę“, – aiški-no J.Baublys.

Sulaiko nuo emigracijos

Skurdesnėse žemėse dirbantys ūkininkai nuogąstauja, kad jei šiemet ir kitais metais išmokos už ūkinin-

kavimą nenašiose žemėse dar mažės, konkuruoti su ūkininkaujančiaisiais derlingose vietovėse bus nepaprastai sudėtinga. Nenašių kraštų ūkininkai gali žlugti ir bus priversti ieškoti už-darbio vakariečių ūkiuose.

„Mūsų krašto ūkininkai niekada neprilygs Pasvalio, Pakruojo ar ma-žiau derlingesnio rajono žemdirbiams. Jei prikuliame 2 t grūdų iš hektaro, mums neblogi metai, o pasvaliečiams tai būtų juokas – jie prikulia 8 t. Pas mus daugiausia tokių žemių, kurio-se vien galvijus galime ganyti. Tačiau ne tik grūdų, bet ir žolės priauga ma-žiau“, – teigė M.Lukaševičienė.

Anot J.Baublio, kompensacinės iš-mokos turėtų bent iš dalies kompen-suoti dėl mažesnio derliaus negautas pajamas.

„Išlaidų pakankamai, o pajamos kur kas mažesnės. Ta parama palai-ko ūkius. Nederlingų kraštų žemdir-biai gerokai vėliau pradėjo naudotis investicine parama, našesnę techniką

pirko už išmokas. Joms sumažėjus, nebus ką investuoti. Taigi mažės ir konkurencingumas, ir galimybės iš-likti rinkoje“, – nuogąstavo Varėnos rajono ūkininkas.

Lietuvos nederlingų žemių nau-dotojų asociacijos vadovas pabrėžė, kad nenašių žemių ūkininkus palaiky-ti reikia ne tik dėl ekonominių dalykų. Tai svarbu ir dėl kaimo gyvybingumo ir išsaugojimo.

„Juk ir skurdesnių žemių kraštuo-se turi gyventi žmonės. Mišku vis-ko neužsodinsi. Kompensacinė para-ma padeda išsilaikyti, o biudžetui tai

nėra tokia didelė našta“, – samprota-vo J.Baublys.

Siūlomi EK kriterijai – nepalankūs

Dabar vienas didžiausių šalies ūki-ninkų rūpesčių – naujo ES paramos programinio laikotarpio tiesioginių išmokų dydžiai. Nenašių žemių žem-dirbiai ne mažiau susirūpinę ir dėl kompensacinių išmokų. Kokios jos bus ir kokių rajonų žemdirbiai galės į jas pretenduoti?

Nuo 2014 m. ketinama perbrai-žyti ūkininkauti nepalankių vietovių žemėlapį visoje ES. Europos Komi-sija (EK) siūlo suvienodinti kriterijus, pagal kuriuos būtų skirstomos tokios teritorijos. Siūloma metodika visiš-kai nepalanki Lietuvai. Pagal ją mūsų šalyje nenašių žemių sumažėtų net penkis kartus. Vadinasi, daugybė ūki-ninkų netektų papildomų subsidijų.EK siūlymu, nepalankiomis ūkinin-

kauti vietovėmis turėtų būti pripa-žįstamos tos teritorijos, kuriose plo-tai su gamtiniais trūkumais sudaro ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų.

J.Baublys ir Vyriausybės, ir ŽŪM atstovus įtikinėja, kad gamtinių kliū-čių procentą teritorijose būtina su-mažinti iki 50, tuomet nenašiomis pripažintų žemių sumažėjimas ne-būtų toks skausmingas mūsų žem-dirbiams.

Pasak LŪS Ignalinos rajono sky-riaus pirmininkės, ir ŽŪM, ir moks-lininkų, ir visuomeninių organizacijų laukia daug darbo siekiant pagrįsti mūsų šaliai naudingus kriterijus.

„Privalome pasistengti, kad mūsų žemdirbiai nebūtų nustumti ir ne-liktų be išmokų. Turime įrodyti, kad, pavyzdžiui, negalima lyginti Lietuvos ir Prancūzijos kalvotumo. Negalime lygintis su prancūzais, kurie papėdėse augina vynuoges. Mums būtų palan-ku vertini žemės našumą, tačiau tarp siūlomų kriterijų to nėra“, – aiškino M.Lukaševičienė.

Dėl statuso derliai nepadidės

„Senųjų ES narių atstovai nenori, kad mes gautume didesnes tiesiogi-nes išmokas, taip pat ieškos visokių kriterijų, kad mus pasiektų ir mažiau kompensacinių išmokų. Vieno rajo-no skirstymas į skirtingo palankumo vietoves tėra elgetos žaidimas“, – įsi-tikinęs anykštėnas R.Kubaitis.

Dabar visas Anykščių rajonas turi nenašių žemių statusą. Perbraižius nepalankių ūkininkauti vietovių že-mėlapį, pusė šio krašto žemių būtų pripažintos našiomis.

„Dvidešimt metų žemės buvo ne-našios, o dabar staiga taps derlingos. Bet dėl statuso pakeitimo derliai neiš-augs. Kompensacinių subsidijų netek-tis nebūtų didelė, jei tiesioginės išmo-kos pasiektų 70–80 proc. ES vidurkio. Tačiau, kaip žadama, to ilgai nema-tysime. Tad mūsų padėtis nepavydė-tina“, – apmaudavo Anykščių rajono ūkininkų sąjungos lyderis.

Anot R.Kubaičio, išmokos nevie-nodos, o įsipareigojimų mūsų ūkinin-kams – iki kaklo. Kaip jų laikomasi, žiūrima pro mikroskopą.

„Kiekvienam ūkiui tapo privalo-mi kompleksinės paramos reikalavi-mai (tiesioginių išmokų susiejimas su aplinkosaugos, veterinarijos, mais-to saugos, augalų apsaugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir kt. reikalavi-mais). Kai kuriuos jų įgyvendinti ne vienam bus didelė problema“, – nea-bejoja ūkininkas.

Biudžetas išsekoRasa Motiejaitė, ŽŪM Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė

Europos audito rūmai ES mažiau palan-kių ūkininkauti vietovių rėmimo mode-lį, sukurtą 1975 m., griežtai sukritikavo. Todėl 2009 m. EK priėmė komunika-tą, kuriuo remiantis visos šalys pradėjo ruoštis pereiti prie naujos teritorijų su gamtinėmis kliūtimis klasifi kavimo sis-temos. Visoms šalims turėtų būti taiko-mi vienodi tokių vietovių apibūdinimo kriterijai. Jau 2010 m. turėjo būti naujas tokių teritorijų sąrašas ir nauji reikalavi-mai. Tačiau sąrašas liko senas, o priemo-nei skirti pinigai baigėsi. 2007–2013 m. tam buvo numatyta per 991 mln. Lt. Kasmet lėšų reikėjo per 200 mln. Lt. 2010 m. dar pavyko išlaikyti tą patį iš-mokų dydį. Tačiau 2011 m. dėl išseku-sių lėšų ir išaugusio deklaruotų mažiau palankių ūkininkauti plotų išmokas teko proporcingai mažinti. Sunku pasakyti, kokio dydžio kompensacinės išmokos nenašių žemių ūkininkus pasieks šiemet ir kitais metais. Tai priklausys ir nuo de-klaruoto ploto. 2012 m. tam ketinama rasti 153 mln. Lt.

Palaiko kaimo gyvybingumąDr. Irena Kriščiukaitienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Ūkių ir įmonių ekonomikos skyriaus vedėja

Pagal turimus 2010 m. duomenis der-lingų žemių ūkininkų sukurta bendroji produkcijos vertė siekė 2 459 Lt iš ha, arba 810 Lt buvo didesnė nei nepa-lankių vietovių žemdirbių, kurių ben-droji produkcijos vertė buvo 1 649 Lt iš ha. Tačiau pastarųjų išlaidos buvo mažesnės – vidutiniškai 1 583 Lt/ha, o derlingų žemių ūkininkų – apie 2 200 Lt/ha, t.y. 618 Lt didesnės. Statistika rodo, kad nenašiose žemėse dirbantys ūkininkai visų subsidijų (tiesioginių, kompensacinių ir ekologinių išmokų) gavo vidutiniškai 799 Lt už ha, o na-šiose – 558 Lt už ha, t.y. 241 Lt ma-žiau. Įvertinus visus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad ekonominis balansas tarp vienų ir kitų ūkininkų išlaikomas. Tačiau šiuo atveju reikėtų vertinti ne tik ekonomiką, bet ir viešą-sias vertybes. Kad nenašių žemių žem-dirbiai nebėgtų iš kaimo ir palaikytų jo gyvybingumą, juos turėtų pasiekti dar didesnė parama.

Nuo 2014 m. ketinama perbraižyti ūkininkauti nepalankių vietovių žemėlapį visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisija siekia suvienodinti kriterijus, pagal kuriuos būtų skirstomos tokios teritorijos. Tačiau siūloma metodika visiškai nepalanki Lietuvai.

Skurdžių žemių ir reglamentų įkaitai Atkelta iš 1 p.

R.Kubaitis įsitikinęs: „Vieno rajono skirstymas

į skirtingo palankumo vietoves tėra elgetos žaidimas“.

VL archyvo nuotrauka

Skurdesnėse žemėse dirbantys ūkininkai nuogąstauja, kad jei šiemet ir kitais metais išmokos už ūkininkavimą ne-našiose žemėse dar mažės, konkuruoti su ūkininkaujančiaisiais derlingose vietovėse bus nepaprastai sudėtinga.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2012 m. sausio 21 d. • Nr. 6 (9129)Valstiečių laikraštis

Kai 1983 m. mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę. Betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir neper-matomas grotuotas langas. Tik pačia-me lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobu-lai atskirtas nuo pasaulio. Čia, šioje ka-meroje, tik mažytis voras sugebėdavo be KGB leidimo ant kameros lango megzti tinklą.

Vienoje iš šių kamerų metus laiko kalėjo didis Lietuvos draugas, Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovalio-vas. Jis buvo kaltas tuo, kad nenorėjo gyventi sistemoje, panašioje į kalėji-mo kamerą, ir rėmė pastangas tų, ku-rie siekė iš to kalėjimo išsivaduoti.

Mums, tikintiems Dievą žmo-nėms, buvo palikta teisė bažnyčioje melstis, bet net ir ši teisė buvo riboja-

ma. Moksleiviui, studentui ar inteli-gentui reikėjo gerai pasverti, ar verta rizikuoti peržengti bažnyčios slenks-tį, kad nesugadintų savo karjeros.

Tačiau atėjo 1968-ieji su Jungti-nių Tautų paskelbtais Žmogaus teisių metais, su Prahos pavasariu, su mas-kviške „Einamųjų įvykių kronika“ ir su Maskvos disidentais, mąsčiusiais, kad ir Sovietų Sąjungoje gyvenimas gali būti žmoniškesnis ir teisingesnis už esamą. Tuomet mes, lietuviai, labai siekėme užmegzti ryšius su Maskvos disidentais, kurie turėjo daugiau už

mus galimybių paskleisti informaci-ją į Vakarus.

S.Kovaliovas buvo vienas iš pir-mųjų ir geriausiųjų Lietuvos drau-gų, padėjusių nutraukti informacinę blokadą, slėgusią mus nuo pat oku-pacijos pradžios, jis padėjo mums prakirsti langą į Vakarus.

Kai 1971 m. Lietuvoje surinkome 17 tūkst. parašų po Memorandumu, adresuotu generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui, tai S.Kovaliovas

padėjo jį pasiųsti per Jungtines Tau-tas. Kelias, tiesa, buvo ilgesnis, bet tik resnis, kad pasaulio visuomenė su-žinos, kiek mes turime ir kiek neturi-me sąžinės bei tikėjimo laisvės.

Šiandien tikriausiai nelengva įsi-vaizduoti, kaip tai svarbu buvo anuo-met. Kentėti priespaudą žinant, kad pasaulis apie tai neturi nė mažiausio supratimo, buvo keliskart sunkiau nei tuomet, kai pasidarė žinomas pasaulio žmonių bendruomenės solidarumas.

Kai 1972 m. Lietuvoje pradėjo eiti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“,

S.Kovaliovas padėjo jai pasiekti ne tik „Einamųjų įvykių kroniką“, bet ir nu-keliauti į Vakarus. Anuomet tai buvo gana rizikingas užsiėmimas, bet tau-rūs žmonės rizikavo gabendami tiesos žodį, rizikavo norėdami patys gyventi pagal savo įsitikinimus ir padėti kitiems jaustis ne vergais, bet žmonėmis.

1974 m. atnešė sunkių išmėginimų. S.Kovaliovas buvo suimtas, tardomas ir nuteistas. Jis sumokėjo didelę kainą už draugystę su lietuviais ir kitais ge-

ros valios žmonėmis, kainą, be kurios neįmanoma pasiekti laisvės. Evangeli-jos žodžiais tariant, tokie žmonės, kaip S.Kovaliovas, yra „žemės druska“. Tie-sa, druska yra sūri, bet labai reikalinga. Be tokios druskos visuomenei gresia išsigimimas ir laisvės praradimas.

Kiekvienai tautai reikia nuolat bu-dėti savo laisvės sargyboje, nes ji gali būti sunaikinta nebūtinai kokios nors diktatūros, bet ir dabarties antikultū-ros, kuri kėsinasi ištrinti ribą tarp tie-sos ir melo, tarp padorumo ir begė-dystės, tarp sąžiningumo ir korupcijos, tarp šeimos ir jos imitacijos. Antikul-tūros, kuri daiktų, sekso ir antiverty-bių reklamos sraute kėsinasi palaidoti ne tik krikščioniškas vertybes, bet ir

tai, kas kiekvienam padoriam žmogui yra brangu, kaip antai, gyvybė, pagar-ba moterims ir šeimai.

Anuomet baisėjomės geležine už-danga, kurią pastatė okupantas. Šian-dien, atrodo, reikėtų ne mažiau baisėtis savo pačių susikuriamomis uždango-mis, po kuriomis mums miegant gali būti palaidoti Sausio 13-osios laimė-jimai ir Kovo 11-osios viltys.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Jeigu pastebėtumėte, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša bran-gus skystis, tikriausiai neabejotumėte, ar apsimoka degalų baką remontuoti. Ir net kai savo automobilį suremon-tuotumėte, dar pasvarstytumėte, gal jau laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas.

Tačiau daugelio iš mūsų mąstymas pasikeičia, kai matome, jog per kiau-ras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai pagaminti naudojamas toks pat bran-gus skystis arba dujos. Tokiais atvejais daugelis kažkodėl svarsto, ar apsimo-ka renovuoti namus: šiltinti sienas, stogus, pamatus, pakeisti ir izoliuoti vamzdynus, rūsių perdengimus, keis-ti langus, įdiegti individualią apskai-tą ir atlikti kitus atnaujinimo darbus. Keistos abejonės, nors kasmet pini-gų šildymui atidedame vis daugiau ir daugiau, be to, ir kiekvieną mėnesį

gauname gal neretai ir įtarimų kelian-tį pranešimą apie suvartotą energiją. Tačiau net jeigu tie pranešimai nebū-tų įtartini, vis tiek turėtume galvoti, kaip gyventi ekonomiškiau.

Elementaru – kuo daugiau per langus ir sienas išleidžiame šilumos, tuo daugiau sumokame už kurą, tuo daugiau uždirba tarpininkai, kuro gamintojai, perdirbėjai ir, galiausiai, užsiimantieji naftos ir gamtinių dujų gavyba ir pardavimu – „Gazprom“ ir kitos Rusijos kompanijos. Ši piramidė tiesiog gyvybiškai suinteresuota mūsų, paprastų gyventojų ir galutinio pro-dukto vartotojų, abejingumu. Šiuos teiginius galiu patvirtinti pavyzdžiu

iš realaus gyvenimo. Štai praėjusių metų gruodį Kaune už prieš ketu-ris dešimt mečius pastatyto nereno-vuoto ir vėjų košiamo trijų kambarių buto daugiaaukščiame pastate šildy-mą teko mokėti apie 400 Lt, atnau-jintame name už tokio pat buto šildy-mą reikėjo mokėti perpus mažiau, o naujos statybos vadinamojo taupiojo namo savininkai už tokio pat buto šil-

dymą temokėjo 80 Lt. Skirtumas aki-vaizdus. Kaip tai pasiekiama? Naujos statybos namo kvadratinio metro šil-dymui sunaudojama apie 8 kW, senos statybos renovuoto namo – du kartus daugiau, o senos statybos nerenovuo-to namo – net keturis kartus daugiau šilumos energijos. Taigi šie duomenys idealiai atitinka paminėtas išlaidas.

Kiek reikėtų išlaidų namui reno-vuoti? Kiekvienam butui, žinoma, priklausomai nuo jo ploto, renovavi-mo darbai kainuotų 20–40 tūkst. Lt. Paminėjus šią sumą atsiras abejojan-čių, ar verta tiek pinigų skirti prieš 30–40 metų ir dar anksčiau statytam namui, esą atnaujinimui paimtos pa-

skolos gyventojai nespėtų grąžinti iki namo tarnavimo pabaigos. Matyt, to-kie vertintojai geriau išmano reikalus už pedantiškuosius vokiečius, kurie renovavo savo valstybės rytinės dalies pastatus. Gal Rytų Vokietijoje namai ir buvo statomi kokybiškiau, tačiau akivaizdu, kad ir sovietų laikais sta-tyti daugiaaukščiai Lietuvoje tikrai dar negreitai bus griaunami. Štai prieš

trejus metus statybų specialistai atliko išsamius daugiaaukščių namų tyrimus Latvijoje ir padarė išvadą, kad tinka-mai prižiūrint ir atnaujinant, šiuose namuose galima gyventi 100–150 metų, nors statant jų tarnavimo lai-kas buvo numatytas iki 70 metų.

Apmaudu, kad ir šį kartą turime mokytis iš mūsų šiaurinių kaimynų estų. Šioje šalyje daugiabučių renova-cija įgavo pagreitį, nes atlikti tyrimai parodė, jog ji naudinga tiek gyvento-jams, tiek valstybei. Tiesa, ir Estijoje pradėjus renovavimo darbus netrūko skeptikų. Tačiau visuomenės nuomo-nė kardinaliai pasikeitė, kai atnaujin-tų namų savininkai energijos sąnau-das sumažino perpus, o iš sutaupytų lėšų galėjo grąžinti paimtas paskolas. Taigi iš esmės išlaidos nepasikeitė, ta-čiau gyvenama šiltesniuose ir gražes-niuose namuose, o per 15–20 metų grąžinus paskolą gerokai sumažės iš-laidos už šilumos energiją. Jau dabar girdžiu skeptikų priekaištus – aš tiek negyvensiu apskritai arba pakeisiu gyvenamąją vietą. Gerai, pakeisk. To-kiu atveju likusią paskolos dalį grą-žins naujasis buto savininkas.

Prieš ketverius metus namų reno-vavimo naudingumo valstybės lėšo-mis idėją pateikė ekonomistas Rai-mondas Kuodis. Tačiau Vyriausybė net nenagrinėjo ekonomisto skaičia-vimų. Tokiais atvejais sakoma, jog savo krašte pranašu būti sunku. Vyriausybė pramerkė akis tik praėjusių metų pa-baigoje, kai Lietuvoje lankėsi Euro-pos Komisijos klimato komisarė Koni Hedegard ir Vyriausybei primygtinai siūlė iš naujo apgalvoti sistemą, pagal kurią nesėkmingai buvo bandoma re-novuoti daugiaaukščius namus. Vy-riausybės nariai apstulbo, kai komisarė iš esmės pakartojo R.Kuodžio idėją.

Komentarai

Savaitės komentaras

Bukumo, korupcijos ir neišmanymo piramidė

Apmaudu, kad ir šį kartą turime mokytis iš mūsų šiaurinių kaimynų estų. Šioje šalyje daugiabučių renovacija įgavo pagreitį, nes atlikti tyrimai parodė, jog ji naudinga tiek gyventojams, tiek valstybei.

Ant tokių žmonių laikosi pasaulisKalba iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje apdovano-jant Laisvės premija Sergejų Kovaliovą 2012 m. sausio 13-ąją.

Kiekvienai tautai reikia nuolat budėti savo laisvės sargyboje, nes ji gali būti sunaikinta nebūtinai kokios nors diktatūros, bet ir dabarties antikul-tūros, kuri kėsinasi ištrinti ribą tarp tiesos ir melo, tarp padorumo ir be-gėdystės, tarp sąžiningumo ir korupcijos, tarp šeimos ir jos imitacijos.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę praėjusių metų gruodį, sėkmingiau-si jie būtų buvę dviem opozicinėms partijoms – Darbo ir Socialdemok-ratų. Nesėkmingiausi iš dabartinių valdančiųjų – konservatoriams su krikščionimis demokratais.

Rinkos ir viešosios nuomonės ty-rimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 20–30 d. naujienų agentū-ros Elta užsakymu atliktos apklausos duomenimis, už Darbo partiją būtų balsavę 19 proc. rinkimų teisę turin-čių Lietuvos piliečių, o už Lietuvos socialdemokratų partiją – 18 proc.

Trečia pagal populiarumą būtų bu-vusi partija „Tvarka ir teisingumas“. Ją ketino palaikyti 8 proc. apklaustųjų.

Dabartinės valdančiosios koa-licijos nariai – abeji liberalai – rin-kėjų valia taip pat būtų pelnę teisę dalyvauti Seimo mandatų dalybose: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį būtų palaikę 7 proc. rinkėjų, beveik 6 proc. – Liberalų ir centro sąjungą.

Paskutinieji šiose dalybose būtų likusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tačiau rin-kėjų apklausos rezultatas konserva-torius nuviltų – jie balansuoja ties patekimo į Seimą riba. 5 proc. bal-sų – kaip tik ta riba, kurią įveikti rei-kalauja Seimo rinkimų įstatymas.

Kitoms partijoms, gruodžio mė-nesio viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, nepasisektų tapti par-lamentinėmis.

Pasak kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologo Romo Mačiūno, 2011 m. pabaigoje vykusios visuomenės nuo-monės apklausos pokyčiams daugiau-sia įtakos turėjo valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas Seime bei naujų galimų mokesčių aptarimas, kuriuos valdžia aktyviai traukė iš savo „dovanų maišo“ prieš Naujuosius me-tus. Situacija priminė „naktinę“ mo-kesčių reformą 2008 m. pabaigoje, todėl turėjo įtakos ir gyventojų po-žiūriui į kai kurias partijas.

„Sumažėjo konservatorių ir krikš-čionių demokratų palaikymas, kuris priartėjo iki kritinės 5 procentų ribos. Panašus šios partijos palaikymo svyra-vimas buvo ir 2010 metų rudenį, tačiau gerėjanti ekonominė situacija vėl buvo kilstelėjusi šios partijos reitingus aukš-tyn“, – sakė sociologas, pažymėdamas, kad, jeigu balsuoti ateitų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, o ne tik dalyvaujantys apklausose, šio tyrimo rezultatas galbūt būtų kiek kitoks.

Bet, anot R.Mačiūno, konserva-toriai ir krikščionys demokratai turi aktyvų ir lojalų elektoratą – kuo ma-žiau piliečių ateitų balsuoti, tuo dau-giau sėkmės ši partija galėtų tikėtis būsimuose Seimo rinkimuose.

Praėjusių metų gruodžio apklau-soje partijų vertinimo reitinge į pir-mą poziciją išsiveržusi Darbo parti-ja šiek tiek aplenkė pastaruoju metu nuolat pirmavusius socialdemokra-tus. Šį pokytį lėmė tai, kad per mė-nesį sumažėjo ketinančiųjų balsuoti už Socialdemokratų partiją, o Dar-bo partijos palaikymas nepakito.

Eltos inf.

Piliečiai palankiausi dviem partijoms

V.Uspaskicho vadovaujama partija vertinimo reitinge išsiveržė į pirmą poziciją. Martyno Vidzbelio nuotrauka

52012 m. sausio 21 d. • Nr. 6 (9129)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Netylant „Snoro“ banko skandalui, tarp finansų ir ban-kininkystės sritį išmanančių žmonių daugėja abejojančiųjų oficialiai pateikiama informa-cija apie banko būklę ir jo ban-kroto priežastis. Baiminamasi, kad tikroji tiesa gali taip ir ne-paaiškėti.

Nusikalstama veikla neįrodyta

„Tai labai keista istorija, – apie metų pabaigoje šalį sukrėtusį banko „Snoras“ bankrotą sakė kredito uni-jos „Vilniaus taupomoji kasa“ analiti-kas ekonomistas Stasys Jakeliūnas. – Dešimt metų dirbau vienoje fi nansų institucijų, nuolat bendradarbiavau su tarptautinėmis audito bendrovėmis ir turėjau reikalų su bankrutuojan-čiais bankais, tai yra „lupau“ pinigus iš jų. Tačiau „Snoro“ istorija visiškai kitokia. Gal šiame banke ir vyko nu-sikalstamų dalykų, tačiau tai neįrody-ta.“ S.Jakeliūnas teigia pastebėjęs net informacinio karo prieš banko akci-ninkus apraiškų, kai pastarieji „demo-nizuojami“. Finansų analitiką stebina banko administratorių pateikta in-formacija dėl trūkstamų maždaug 4 mlrd. Lt: „Tai milžiniška suma. In-

formacija apie tokį pinigų trūkumą banke meta nepasitikėjimo šešėlį ant Lietuvos banko, kaip komercinius bankus prižiūrinčios institucijos, ir ant visos bankų sistemos bei fi nansi-nio audito sistemos.“ Pasak pašneko-vo, jei „Snore“ atsivėrusi tokia fi nan-sinė skylė, kyla retorinis klausimas: kas vyksta kituose bankuose ir kaip galima tikėti, kad minėtos instituci-jos tinkamai prižiūri kitus bankus ir laiku pastebi problemas?

Kam tai naudinga?

S.Jakeliūnas teigė nesiryžtantis spėlioti, kam naudingas „Snoro“ žlu-gimas ir kas už to galėtų slypėti. „Ne-aišku, kas inicijavo šią istoriją, tačiau kyla įtarimas, kad „muziką užsakė“ ne Lietuvos bankas, nes jam nenaudingi įtarimai neveiklumu, kurie kilo pra-sidėjus „Snoro“ skandalui. Į viešumą iškilusi informacija apie banko bū-klę nepalanki ir tarptautinei audito bendrovei, kuri tikrino banko „Sno-ras“ 2010 m. fi nansines ataskaitas“, – svarstė pašnekovas. Anot jo, tiek ban-kus kontroliuojančiai institucijai, tiek audito bendrovei gali būti pareikštos (teisinės – aut.) pretenzijos dėl netin-kamo auditavimo, aplaidumo ar in-formacijos neatskleidimo laiku.

Pasiteiravus, kas galėtų atrišti su-narpliotą Gordijo mazgą, S.Jake-liūnas atsakė, kad banko adminis-

tratorių darbą turėtų patikrinti kita tarptautinė auditorių komisija. „Ne-bloga buvo idėja sukurti komisiją Seime „Snoro“ bankrotui tirti. Ta-čiau sulaukė aktyvaus pasipriešinimo iš valdančiųjų, tam priešinosi ir Lie-tuvos bankas“, – sakė S.Jakeliūnas.

Petrą Kravtą, buvusį bankininką, bankrutavusio „Vakarų banko“ vado-vą, taip pat nustebino keistas „Snoro“ bankrotas. „Manęs neįtikina ofi cia-liai pateikta informacija, kad banke trūksta 4 mlrd. Lt. Jei „Snoro“ akty-vai sudarė apie 8 mlrd. Lt, tai bankas, kuriame trūko 50 proc. aktyvų, mano nuomone, dirbti nebūtų galėjęs. O jis iki paskutinės dienos veikė, operacijos ir atsiskaitymai nebuvo sutrikę. Beje, sustabdžius banko veiklą, per kelias dienas indėlininkams buvo išmokėta keli šimtai milijonų litų. Aš pats turiu „Sno-ro“ ban-

ke sąskaitą, man pervedamas atlygini-mas ir jį atgavau, kai tik bankomatai pradėjo veikti“, – sakė P.Kravtas.

Kur rado milijardus?

Kai į viešumą prasprūdo informa-cija apie milžiniškus auditorių atlygi-nimus, visuomenei tuoj pranešta, kad auditoriai surado net 2 mlrd. dingusių litų. „Tik nesusidūrusiam su bankinin-kyte žmogui tai nesukels abejonių. O aš retoriškai klausiu: kur tie pinigai buvo? Juk ne sunkvežimis kažkur stovėjo pri-krautas pinigų? Jei atrado milijardus, tai žinoma, kad juos surado ne kur kitur, o tame pat „Snoro“ banke. Jie buvo ban-ko nuosavybė. Tiesiog patikrino doku-mentus ir rado. Juk gali bankas daly-

vauti įvairioje veikloje, kurioje nedrau-

džia įstaty-mas. Gal

geriau paieškoję ir likusius 2 milijardus suras“, – sakė buvęs bankininkas, kuris ofi cialių asmenų pranešimuose mato nemažai prieštaravimų. Netrukus po „Snoro“ nacionalizavimo banko admi-nistratorius, regis, per televiziją pareiš-kė, kad bankas buvo mokus ir likvi-dus. „Kadangi bankų veiklos ypatumus pažįstu ne iš šalies, manau, kad jokiai, net geriausiai ir garsiausiai auditorių komandai per tris dienas nepavyktų įvertinti banko mokumo ir likvidumo klausimą. Vėliau nuskambėjo informa-cija, kad vertėjai klaidingai išvertė au-ditoriaus žodžius ir jis neva visai ne tai turėjęs omenyje“, – sakė P.Kravtas, ku-riam „Snoro“ istorija šiek tiek priminė „Vakarų banko“ bankroto istoriją.

P.Kravto nuomone, krizės metu „Snoras“, kaip ir kiti šalies bankai, ga-lėjo patirti nuostolių. „Snoras“ netu-ri stiprių motininių bankų kur nors Skandinavijoje. Didiesiems skandina-vų bankams tikriausiai nebūtų proble-ma, gelbstint savo bankus Lietuvoje, papildomai skirti kokį milijardą litų apyvartai. O „Snoro“ akcininkai Vladi-miras Antonovas su Raimondu Bara-

nausku turėjo kaip nors suktis iš padėties ir galbūt pa-

darė ne visai teisingų sprendimų“, – svarstė

P.Kravtas.

Banko „Snoras“ Gordijo mazgas„Informacija apie 4 mlrd. Lt trūkumą banke meta nepasitikėjimo šešėlį ant kontroliuojan-čių institucijų ir bankininkystės sistemos“, – mano fi nansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Manoma, kad bankas „Snoras“ dar galėjo vykdyti veiklą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6 2012 m. sausio 21 d. • Nr. 6 (9129)Valstiečių laikraštisUžsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Premjero Viktoro Orbano vado-vaujama nacionalistų vyriausybė per pastaruosius kelis mėnesius į šipulius sudaužė tai, ką Vengrija sukūrė per daugiau nei du nepri-klausomybės dešimtmečius. Šalis reformuoja Centrinį banką, duo-menų apsaugos ir teismų sistemą, keičia konstituciją ir įteisina dau-gybę draudimų. ES ketina imtis teisinių veiksmų ES reikalavimų nenorinčiai laikytis vengrų val-džiai. O Lietuvos parlamentarai siūlo su Vengrija solidarizuotis.

Diktatoriška dvasia

Pirmą šių metų dieną įsigalio-jusi naujoji Vengrijos konstitucija į V.Orbano valdomos partijos ,,Fidesz“

rankas atidavė ne tik šalies žiniasklai-dą, teismus ir Centrinį banką, bet net religijos išpažinimą. Konstitucijoje įteisintos 14 valstybinių religijų ir at-metamos visos kitos, įskaitant islamą, budizmą, induizmą ir daugelį kitų.

Trečiadienį Europos Parlamente vyko audringos diskusijos, kuriose Vengrijos premjeras neigė kaltinimus dėl jo esą autoritarinio valdymo. Jis teisino savo vyriausybės sprendimus ir pažadėjo peržiūrėti ginčijamus tei-sės aktus, dėl kurių ES ėmėsi teisi-nių priemonių prieš Budapeštą. Eu-roparlamentarai Vengrijos premjerą lygino su buvusiu Kubos lyderiu Fi-deliu Kastro arba dabartiniu Venesu-elos prezidentu Hugo Čavezu.

V.Orbanas sako ginantis „krikš-čioniškąsias ir šeimos vertybes“ bei tvirtina, kad per 18 mėnesių atitolino vengrus nuo prarajos krašto – mažino valstybės skolas, pertvarkė mokesčius ir sveikatos apsaugos sistemą bei užtik-rino nepilnamečių apsaugą. Premjeras pažadėjo, kad dauguma nesutarimų su Europos Komisija bus „lengvai ir greitai pataisyti ir išspręsti“. V.Orbanas tvirtina, jog kritika yra politiškai moty-vuota. Jis teigia, kad ilgą laiką Vengrijos politiką luošino partijų peštynės ir kad reikia su šaknimis išrauti paskutinius komunizmo įtakos likučius.

Vengrijos parlamente centro deši-niųjų pažiūrų partija „Fidesz“ turi du trečdalius (262 iš 386) vietų, ji pirma po Vengrijos nepriklausomybės paskel-bimo turėjo teisę viena sudaryti šalies vyriausybę. Apklausos rodo, kad prem-jeras nuo kadencijos pradžios prarado pusę savo rėmėjų visuomenėje. Šiais metais jau vyko demonstracijos, smer-kiančios V.Orbano politiką. Dauguma verslo atstovų skundžiasi, kad šalyje ir

toliau klesti korupcija, o pinigai byra į partijos „Fidesz“ parankinių kišenes. Šalies gyventojai baiminasi, jog Ven-grija gali tapti Orbanistanu.

„Vieningosios Rusijos“ kopija

Euro zonos krizė atskleidė kerti-nes Europos ekonominių institucijų spragas, o įsiplieskęs politinis skan-dalas Vengrijoje rodo, kad silpsta ir politinė regiono integracija. Įvy-kiai Vengrijoje turėtų paskatinti ES griežčiau prižiūrėti, ar valstybės na-rės laikosi sutartinių įsipareigojimų, ir sukurti sankcijų mechanizmą, pri-versiantį jas siekti ES idealų.

Britų verslo dienraštis „Financi-al Times“ naująją Vengrijos kons-tituciją vadina „perversmu, vertu V.Putino“ ir lygina V.Orbano ir Ru-sijos premjero nuostatas dėl vienpar-tinio valdymo stiprinimo. Vengrijos premjero įgyvendinti konstituciniai pakeitimai atspindi Rusijos politinę sistemą, kur V.Putino valiai paklūsta

marionetinė šalies žiniasklaida, di-dieji verslai ir nacionaliniai interesai. Atrodo, kad „Fidesz“ tampa mažes-ne „Vieningosios Rusijos“ kopija.

Susirūpinimą dėl padėties šalyje išreiškė net JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton. Ji teigė, kad Vengrijo-je iškilo rimtas pavojus asmens laisvei ir „demokratinei stabdžių bei atsvarų sistemai“. Tačiau Lietuvos politikai diktatoriškos grėsmės Vengrijoje ne-įžvelgia, atvirkščiai – mūsų šalies val-džia siūlo tiesti pagalbos ranką nacio-nalistinei Vengrijos vyriausybei.

Mes su vengrais?

„Vengrijos konstituciją priėmė de-mokratiškai išrinktas parlamentas ir ją smerkti nėra jokio pagrindo. Tai dažniausiai daro Europos kairieji dėl konstitucijoje įtvirtintų konservaty-vių idėjų, ir Lietuva neturėtų persiim-ti tokiu neobjektyvumu“, – sakė Lie-tuvos premjeras Andrius Kubilius.

„Naujoji Vengrijos konstitucija ak-centuoja tradicines krikščioniškas ver-

tybes, todėl šią konstituciją palaikyti verta. Lietuva turėtų sekti Vengrijos pavyzdžiu – mažiau kalbėti apie baus-mes, draudimus ir skatinti pozityvius procesus, tokius kaip Konstitucijos pataisos, susiejančios šeimą ir santuo-ką, priėmimas. Vengrijos keliu turėtų pasukti ir Europa“, – teigė parlamen-taras Egidijus Vareikis.

Vienas didžiausių žiniasklaidos leidinių Lietuvoje paskelbė renkan-tis parašus, kad lietuviai galėtų bent žodžiu paremti „tikrąsias demokra-tines“ vengrų vertybes. „Šiandien europiniame ginče susikibo dvi ide-ologijos: tautinė ir globalistinė. Vi-suomenė turi atsakyti pati sau: kas yra gėris ir kas yra blogis? Į daugelį šių klausimų vengrai jau atsakė bal-suodami už naują savo Konstituci-ją ir sulaukė milžiniško spaudimo iš JAV ir ES. Iš vengrų reikalaujama paklusti svetimai gėrio ir blogio sam-pratai“, – rašoma pilietinėje dienraš-čio akcijoje „Mes su vengrais“.

Lietuvos politikai, atrodo, nepa-stebi liūdnų tendencijų, kai atimamos transliavimo licencijos vieninteliam opozicijos radijui, draudžiama laisvai išpažinti religiją, ketinama iš pareigų atleisti teisėjus, o vietoje jų paskir-ti valdantiesiems lojalius asmenis, ir panašiai. O tai jau tikrai ne krikščio-niškų vertybių deklaravimas.

Totalitarizmo link sukanti Vengrija nusigręžia nuo Europos

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Žinią, kad kruiziniame laive „Cos-ta Concordia“ plaukė ir Lietuvos pi-lietis, „Valstiečių laikraščio“ redak-cija antradienio popietę sužinojo pirmoji. Lietuvos ambasada Italijo-je, atrodo, tuo metu net nepasido-mėjo, ar laineryje buvo mūsų šalies piliečių. Katastrofą išgyvenusiam Tomui Romikaičiui labiausiai skau-du dėl to, kad nepavyko susisiek-ti su ambasada Romoje. Kauniečio teigimu, jam nebuvo suteikta tuo-met reikalinga teisinė konsultacija.

Ambasada tylėjo

Kruizinis laivas „Costa Concor-dia“, kuriame buvo daugiau kaip

4 200 žmonių, sausio 13-osios vakarą užplaukė ant uolų netoli Italijos Džiljo salos. Kai šalies dienraščiai ir interneto svetainės skelbė, kad skęstančiame lai-ve nėra Lietuvos piliečių, kaunietis To-mas Romikaitis beviltiškai bandė su-sisiekti su Lietuvos ambasada Italijoje. Tačiau nei šeštadienį, nei sekmadienį, nuo lietuvio skambučių kaitęs ambasa-dos telefono ragelis nebuvo pakeltas.

„Šeštadienį su savo šalių ambasa-domis laisvai galėjo susisiekti keletas mano draugų iš Ispanijos, Rusijos, Ukrainos. Kuo mūsų ambasada unika-li, kad gali sau leisti nedirbti? Argi ne-reikia rūpintis lietuviais, kurie savo ša-lyje moka mokesčius? Mūsų ir taip jau nedaug liko, o va kaip yra elgiamasi“, – nuoskaudos neslėpė katastrofą išgyve-nęs Tomas. Pasak T.Romikaičio, nu-kentėję kruizinio laivo keleiviai buvo

nuvežti į „Hilton“ viešbutį Romoje, šalia Fiumicino oro uosto. „Viešbutyje buvo įkurti priėmimo stalai. Įvairių ša-lių piliečiai čia galėjo susisiekti su savo ambasadomis, gauti teisinę konsulta-ciją“, – pasakojo vienoje Kauno mai-tinimo įstaigoje dirbantis vyras.

Tebelaukia atsakymo

Lietuvos ambasados darbuotojai su T.Romikaičiu nesusisiekė. Sek-madienio vakarą iš Romos į Kau-ną grįžęs lietuvis į Romoje įsikū-rusią ambasadą prisiskambino tik pirmadienį. Ambasados darbuoto-jas paprašė T.Romikaičio atsiųsti kelionę laivu patvirtinančius do-kumentus. „Nedelsdamas išsiun-čiau nuskenuotą „Costa Concordia“ kortelę, tačiau atsakymo nesulaukiu

iki šiol“, – sakė dažnai į keliones iš-siruošiantis kaunietis.

Beje, antradienio popietę pavyko susisiekti su Lietuvos užsienio reika-lų ministerija (URM). Konsulinės pa-galbos atstovas patvirtino, kad lietu-vių nuskendusiame laineryje nebuvo. Pareiškus, kad laivo katastrofą išgy-veno ir Lietuvos pilietis, regis, niekas nenustebo. O vėliau ofi cialiai pateik-toje informacijoje „atsirado“ ir mūsų šalies pilietis.

Kaltina italų pareigūnus

Ar nukentėjusieji, kuriuos nelai-mė ištinka svečioje šalyje, turi patys

aiškintis ir įrodinėti, kad jiems rei-kia pagalbos?

„LR ambasada Romoje yra pa-davusi užklausimą dėl galimai bu-vusių LR piliečių katastrofą paty-rusiame laive. Vienas LR pilietis, kuris plaukė šiuo kruiziniu laivu, jau yra Lietuvoje. Daugiau duo-menų apie LR piliečius negauta“, – elektroniniu laišku informavo URM Administracinio departa-mento Piliečių aptarnavimo sky-riaus pirmasis sekretorius Napo-leonas Baranauskas.

Vėliau URM atstovas aiškino, kad informacija apie tai, jog laive nebuvo Lietuvos piliečių, – Italijos pareigūnų klaida. Kaip teigė URM Informacijos ir viešųjų ryšių depar-tamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovas Mindaugas La-šas, Lietuvos diplomatai kreipėsi į Italijos pareigūnus prašydami per-žvelgti, ar keleivių sąraše nėra lietu-viškų pavardžių. „Minimo asmens pavardė keleivių sąraše buvo įrašyta klaidingai, todėl suklydo ir Italijos pareigūnai, Lietuvos diplomatams akcentavę, kad lietuviškų pavardžių jie nerado“, – sakė M.Lašas.

Lietuvos ambasados Romoje in-terneto svetainėje skelbiama, kad ambasada savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirba.

Lainerio skendimo katastrofą išgyveno ir lietuvisPrieš Orbanistaną mitingavo tūkstančiai vengrų. AFP ir EPA-Eltos nuotraukos

V.Orbano politiką kritikuoja ES.

Nuskendusiame prabangiame laive prie Toskanos krantų žuvo mažiausiai 11 keleivių. EPA-Eltos nuotrauka

Lietuvos ambasada Italijoje savait-galiais nedirba. URM nuotrauka

Vasarą sostinės turguje ska-niausios braškės būdavo iš Šumsko. „Saldžios, bet kad nelietuviškos“, – paragavę apgailestaudavo pirkėjai, juo-lab kad uogų pardavėjai šne-kėdavo gudiškai ir lenkiškai. Bet žmonės pirkdavo – ge-resnių nerasi.

Rūta Klišytė

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Vaidas Vyšniauskas lyginamas su bi-jūnu, vidurvasarį prasiskleidu-siu visu gražumu.

Rūta Klišytė

Gripas jau ne už kalnų

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Šumsko miestelio atradimas

19 p.

Sodyba

SveikataVėžio gniaužtaisurakina iš lėto

23 p.23 p.

7 p.

Gimdos kaklelio vėžys gali vešėti organizmenesukeldamas jokių aiš-kiai juntamų simptomų.

Almutė Blaževičiūtė

Norint uždrausti, taisyklių neužtenka, reikia įstatymo

7 p.

Sėkmė ragina drąsiau eiti pirmyn

Mokslininkams prireikia ne vienų metų, kad išvestų naują vieno ar kito augalo veislę.

Laimutė Giedraitytė

Augalai su vabzdžio ar kurio kito gyvūno genu – jau ne fantastinių fi lmų siužetuose, o realiame gyvenime.

Nijolė Baronienė

Nors gripo virusai į Lietuvą paprastai atkeliauja jau spalį, šiemet sergančiųjų gripu skaičiusepidemijos masto dar nepasiekė.

Daiva Šalc

Bijūnas ant granito luito