Žiniasklaidai aprašius nenor-malią situaciją, kai vien už porą kompiuterinių operacijų kiekvie-nas telekomunikacinio ryšio ope-ratorius vartotojų sąskaita pratur-tino privačią bendrovę milijonais, pasipiktino Seimo narys, Teisės ir

teisėtvarkos komiteto vadovas Ju-lius Sabatauskas, kuris Parlamente pateikė Elektroninių ryšių įstaty-mo 34 straipsnio pakeitimo įstaty-mo projektą.

„Lietuvos mobiliojo ryšio ope-ratorių klientai jau daugelį metų naudojasi numerio perkėlimo pa-slauga. Už šios paslaugos „stovi“ ne-matomas mokestis, verslininkams sukrovęs solidžias apyvartas, tačiau realiai jį sumoka vartotojai. Todėl būtina sukurti tokį modelį, kuris būtų paremtas visų ryšio operato-rių bendradarbiavimo principu, kai visi operatoriai kartu įkuria viešąją

įstaigą, kuri administruoja numerio perkėlimo paslaugą ir taip apsaugo vartotojų interesus.

„Tai būtų ne pelno siekianti įs-taiga, nes numerio perkėlimo kaštai būtų grindžiami realiomis paslau-gos sąnaudomis, kaip yra dauge-lyje Europos valstybių, o ne šios paslaugos administratoriaus sie-kiu gauti kuo daugiau pelno, kaip dabar yra Lietuvoje, praėjus be-veik 8 metams nuo tokio pasirink-to abonentų numerio perkėlimo modelio įgyvendinimo pradžios.

p.

chorve-dys karvedys

SODYBA p.

SODYBA p.

ŠEŠTADIENIS p.

p.

pieno rinkai

2 p.

alloverpress.ee

2 Nr. 54 (9382)

Praktiškai mano siūlomą modelį būtų galima įgyvendinti net nesi-laikant įstatymo, tik pakeitus RRT atitinkamą aprašą, nustatantį abo-nento teisės išlaikyti abonentinį nu-merį, keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygas ir tvarką“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

Birželio 10 d. Seimas prita-rė Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama kuo ge-riau užtikrinti abonentų teises iš-saugoti savo abonentinį numerį ir kuriuo bus panaikinta galimybė piktnaudžiauti ir bent trečdaliu, kaip jis tikisi, sumažinti numerio perkėlimo kaštai.

Iniciatyva nugesinta

Norai buvo geri, bet... Seimo In-formacinės visuomenės plėtros ko-mitetas (IVPK), kuris šiam klausi-mui svarstyti paskirtas pagrindiniu, iniciatyvai nepritarė. J.Sabatausko partijos bendražygis Mindaugas Bastys sakė, kad įstatymo keis-ti nereikia. „Mūsų komiteto nuo-mone, pagal dabar esamą situaciją RRT ir taip galėtų viską sutvarkyti taip, kaip to nori telekomunikacinių tinklų operatoriai. <...> Mūsų, kaip komiteto, nuomone, keisti įstaty-mą nebūtina. <...> Dabar RRT sto-vi tam tikroje kryžkelėje: ar daryti viską taip, kaip nori operatoriai, ar taip, kaip dabar paskelbta, bet ope-ratoriams nepatinka“, – postringa-vo IVPK pirmininkas. Kiek kitaip mano operatoriai. Bendrovės „Bitė“ atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė buvo kategoriška: „Mes palaikome idėją, kad operatoriai patys galėtų spręsti ir rinktis, kas teiks numerio perkėlimo paslaugą.“

Skaitiklis tiksi

Taip pat kalba ir kiti operato-riai. Komitetas rekomendavo RRT daryti viską gerai ir teisingai, siūlė neskelbti konkurso, leisti operato-

riams susikurti atitinkamą sistemą, bet RRT, nepaisydama rekomen-dacijos, jį paskelbė ir dėl to nemato problemų.

„RRT pakeitė konkurso sąly-gas ir panaikino draudimą daly-vauti jame su operatoriais susiju-siems ūkio subjektams. Operatoriai iš esmės pritarė šiam pakeitimui ir pateikė oficialią nuomonę, kad tai neabejotinai paskatins konkuren-ciją išrenkant centrinės duomenų bazės (CDB) administratorių bei darys įtaką jo taikomoms kainoms visiems rinkos dalyviams, besinau-dojantiems CDB administratoriaus paslaugomis. RRT teisės aktuose įtvirtintos nuostatos ir konkur-so sąlygos suteikia teisę ir galimy-bę patiems operatoriams (atskirai ar grupėje) dalyvauti konkurse ir administruoti CDB.

2014 m. birželio 6 d. RRT pa-skelbė viešąjį konkursą išrinkti CDB, skirtos telefono numerių perkėlimui užtikrinti, administ-

ratorių, kuris užtikrintų telefono numerių perkėlimą. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovavosi RRT, rengdama šio konkurso sąlygas, – mažiausia kaina“, – aiškino RRT

atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė.

Visa tai – labai gerai, tačiau var-totojų sąskaita, nes operatoriai viską jiems ir perkelia, o „Mano numeris“ pelnosi: 2006 m. – 8 547 214 litų, 2007 m. – 10 764 504 litai, 2008 m. – 10 936 684 litai, 2009 m. – 8 955 828 litai, 2010 m. – 7 473 976 litai, 2011 m. – 9 193 636 litai, 2012 m. – 7 389 720 litų.

Dauguma ekspertų sutinka, kad numerio perkėlimo paslauga ir su tuo susijusios duomenų bazės val-dymas toli gražu nekainuoja tiek, kiek mokama UAB „Mano nume-

ris“. Daug kas iš karto sutiktų teikti tokią pačią paslaugą perpus pigiau. Gaunant pajamų, gerokai dides-nių už patiriamas išlaidas, didėjo ir UAB „Mano numeris“ turimas turtas“: 2006 m. – 3 429 154 litai, 2007 m. – 7 256 642 litai, 2008 m. – 9 111 739 litai, 2009 m. – 14 743 831 litas, 2010 m. –20 149 344 litai, 2011 m. – 13 866 571 litas, 2012 m. – 16 987 333 litai.

Dabar algoms, kaip rodo prieina-ma informacija, RRT išleidžia apie 10 milijonų litų (RRT yra apie 150 dar- buotojų), t. y. apie pusę viso biudžeto. Vidutinė alga viršija 5 000 litų (gero-kai daugiau nei panašių įstaigų vidur-kis). Praėjusių metų pabaigoje algos buvo pakeltos vadovaujantiems asme-nims, ir dabar apie 20 žmonių gauna didesnes algas nei RRT direktorius.

IVPK vadovas M.Bastys pabrė-žė, kad RRT vykdo su strateginiais ir saugumo klausimais susijusias funkcijas, ir žadėjo pasidomėti, kur reikia itin aukštos kvalifikacijos spe-cialistų. „Taip, tai – brangios profe-sijos tikrai“, – sakė jis.

Brangiais, ir pagrįstai brangiais, save laiko ir RRT vadovai. „Nuo 2014 m. liepos 1 d. RRT sprendimu radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūros, įskaitant radijo stebėse-ną, tarifams (už kiekvieną mėnesį) taikomas naujas koeficien tas (0,6). Taigi, 2014 m. tarifas už radijo daž-nių naudojimo priežiūrą rinkos da-lyviams sumažintas 40 proc., t. y. beveik perpus. „RRT laikosi visų Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų viešąjį administravimą reglamen-tuojančių teisės aktų nuostatų ir griežtai vadovaujasi jomis nustaty-dama darbo užmokesčio dydžius“, – teigė RRT atstovė ryšiams su visuo-mene Rasa Karalienė.

Nieko neįprasto – brangiai ap-mokami žmonės tarnyboje, supra-tingi dėdės Seime... Parlamentarai siūlo gyventi draugiškai, o varto-tojai už kiekvieną turimą numerį, kol geranoriškumui pribręs RRT ir jos biznio partneriai, turi mokėti po

1 litą per metus. Jei vartotojas turi du numerius, jis moka 2 litus per metus, o jei 3 – 3 ir t. t. Net fiksuo-tame TEO.LT tinkle...

Kai kas iš to pralobsta ir kikena į kumštį. Lieka tikėtis, kad naujas konkursas dėl paslaugos, kurią pa-galiau pastebėjo ir Seimas, įvyks be trikdžių ir viskas atpigs, bet gali taip ir nebūti. Stebėsime toliau, kaip tik-si skaitiklis.

Aktualijos

.

21.57.

RytojŠiandien

Š

-

orai.lt, VL inf.

+28 +30°

+16 +18°

+26 +27°

+13 +15°

Poryt +30 +31°

+17 +18°

15 proc.

47 proc.

15 proc.

22 proc.

1

Parazitiniai versliukai ir

-

Tariamasi ir dėl galimybės di-dinti bazinį atlyginimo dydį biu-džetininkams. Jau aišku, kad nuo 2015 m. didės išmokos ligos atveju.

„Vyksta diskusija, grąžinti 60 ar 80 proc. išmokos“, – pareiškė Sei-

mo pirmininkė Loreta Graužinienė, pasak kurios, šios išmokos tikrai bus didinamos nuo 2015 m.

Valdantieji tarėsi ir dėl galimybės didinti bazinį atlyginimo dydį tiems biudžetininkams, kurie dirba pagal sutartis ir nėra valstybės tarnautojai. „Pagal darbo sutartis dirbantiems dar-buotojams nė karto nesikeitė darbo už-mokestis“, – pareiškė L.Graužinienė.

Pasak jos, kol kas valdantieji nesu-sitarė dėl ligos išmokų ir minimalaus atlyginimų dydžio. „Socialinės ap-saugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei pateikti skaičiavimai, tačiau jai teks dar kartą susėsti su fi-nansų ministru ir rasti bendrą sutari-mą“, – teigė Seimo pirmininkė.

VL inf.

Nr. 54 (9382) 3

---

-

---

-

Lietuviškos kainos šokiravo

Vienuolika Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų vienijanti asoci-acija „Kooperacijos kelias“ dar ge-gužės mėnesį kreipėsi į stipriausią ES ūkininkams ir žemės ūkio koo-peratyvams atstovaujančią organi-zaciją „Copa–Cogeca“, prašydama palyginti Lietuvos pieno gaminto-jų kooperatyvų, kuriuos perdirbėjai jau ne pirmą kartą baudžia itin že-momis pieno supirkimo kainomis, padėtį kitų ES šalių kontekste.

Tai, kad mūsų šalies pieno ga-mintojų kooperatyvų nariams per-dirbėjai moka beveik perpus ma-žiau nei pavieniams ūkininkams, šokiravo „Copa–Cogeca“ vadovus. „Tokio didžiulio pieno supirki-mo kainų kritimo kitose ES šaly-se nėra. Mūsų kooperatyvai pagal žemas kainas lyderiauja Europoje. Kolegos Briuselyje buvo šokiruoti, kai išgirdo, kiek Lietuvoje nuo pa-vasario nukrito pieno žaliavos kai-na“, – sakė iš Briuselyje įvykusio „Copa–Cogeca“ prezidiumo po-sėdžio sugrįžusi asociacijos „Koo-

peracijos kelias“ pirmininkė Jūratė Dovydėnienė.

Anot jos, nuo kovo mėnesio pie-no gamintojų kooperatyvams supir-kimo kaina smuko net iki 45 proc., o pavieniams ūkininkams – iki 20–25 proc., kai kuriose kitose ES šaly-se pieno kainos tekrito 3 proc.

Apie išskirtinę padėtį Lietuvos pieno rinkoje kalbėjo ir Vilniuje viešėjęs „Copa–Cogeca“ direkto-rius kooperacijai Paulo Gouveia. Jis pabrėžė, kad tokios tendencijos pieno rinkoje byloja apie netinka-mą maisto grandinės funkcionavi-mą. Anot „Copa–Cogeca“ direkto-riaus kooperacijai, Europos pieno rinkos observatorijos (tai nauja Europos Komisijos įsteigta insti-tucija, kuri turėtų padėti prisitaiky-ti pieno sektoriui prie naujos aplin-kos, kai nuo kitų metų balandžio 1 dienos ES bus panaikintos pie-no kvotos) duomenys rodo, kad ES jaučiamas šioks toks žaliavinio pie-no kainų kritimas, bet bendra pa-saulinė tendencija yra palanki pie-no gamintojams.

Tramdys sankcijomis?

„Copa–Cogeca“ atstovai para-gino ir Europos Komisiją atkreip-ti dėmesį į ES kontekste neįprastą kainų mažėjimo tendenciją Lietu-voje ir dėl to susidariusią įtemptą padėtį. Taigi, lietuviški pieno rin-kos ypatumai bado akis ir Briusely-je. Tačiau kas pasiūlys receptą šiam sopuliui išgydyti?

„Nereikia tikėtis, kad Briuselis pagrūmos pirštu ir lieps pakelti kai-nas. Turėsime patys pasistengti rasti priemonių susitarti ir suformuluoti abiem pusėms palankią pieno su-pirkimo kainų apskaičiavimo me-todiką. Mūsų kolegos iš Europos yra pasirengę mums suteikti infor-maciją ir pasidalyti savo patirtimi. Štai Ispanijoje yra institucija, kuri analizuoja ir kontroliuoja pieno su-pirkimo sutartis ir kainas. Šią ir kitą patirtį analizuosime ir ieškosime instrumentų, kad kainos taip ne-svyruotų ir nežlugdytų mūsų pieno gamintojų“, – sakė J.Dovydėnienė.

Dėl iki savikainos kritusių pieno supirkimo kainų buvo susirūpinęs ir šalies premjeras Algirdas Butkevi-čius. Jis prie derybų stalo buvo su-sodinęs pieno gamintojų interesus ginančių organizacijų ir pieno per-dirbėjų atstovus. Tačiau tai nepavei-kė pieno kainų krypties.

Tramdyti perdirbėjus žadėjo ir žemės ūkio ministras Vigilijus Juk-na. Gegužės pabaigoje įvykusiame Lietuvos pieno gamintojų asocia-cijos tarybos posėdyje jis pareiškė, kad pieno perdirbimo įmonėms, la-biausiai skriaudžiančioms pieno ga-mintojus, gali būti pritaikytos tam tikros sankcijos skirstant ES pa-ramą.

nereikalinga

Lyg amerikietiškais kalneliais šokinėjančios pieno žaliavos supir-kimo kainos žlugdo Lietuvos ūki-ninkus, ypač tuos, kurie priklauso kooperatyvams. Tokia pati situaci-ja buvo ir 2012-ųjų pavasarį. Tąkart kooperatyvams pieno žaliava buvo nupiginta apie 25 proc.

Pieno gamintojai sutinka, kad pernai pieno supirkimo kaina buvo viena didžiausių per pastaruosius metus. Tačiau jie nemato priežas-ties, kodėl šiemet žaliavą kooperaty-vams būtų reikėję piginti taip dras-tiškai – kone perpus.

„Mes, ūkininkai, šiuo atveju esa-me bejėgiai. Sumažino kainą nuo 1,14 Lt iki 80 centų už kilogramą ir daryk, ką nori“, – atsiduso Anykščių rajono ūkininkė Gražina Banienė.

Banių fermose (tėvų ir sūnaus ūkiuose) – apie 600 galvijų, iš jų 250 – melžiamos karvės. Ūkinin-kai daug investavo į fermas, įrangą. „Dabar padėtis tokia: kuo daugiau

dirbi ir investuoji, tuo blogiau. Ma-žesnieji gamintojai numoja ranka ir pasitraukia iš gamybos, o mes pri-valome atidirbti už investicijas. Dar išmokas „numoduliuoja“ ir dirbk, kaip išmanai“, – sakė žemės ūkio politika nusivylę pieno gamintojai.

G.Banienė viliasi, kad padėtis pieno rinkoje pagerės, kai bus pa-statyta kooperatinė pieno perdir-bimo gamykla.

Pieno gamintojai įsitikinę, kad perdirbėjai, mažiau mokėdami ko-operatyvams už parduodamą pieną, nori sužlugyti kooperaciją.

Perdirbėjai atsikerta, kad koope-ratyvų parduodamas pienas yra ne-kontraktinis, todėl ir kainos smar-kiai svyruoja. J.Dovydėnienė su šiuo argumentu nenorėtų sutikti: „Su ko-operatyvais sudaromos analogiškos sutartis, kaip ir su pavieniais ūki-ninkais, tačiau jiems taip drastiškai kainos nemažinamos. Juolab kad yra pieninių, su kuriomis sudarome metines sutartis dėl tiekiamo pieno kiekių, o dėl kainų persiderame. Šių sutarčių mes laikomės. Taigi, mums susidaro įspūdis, kad kooperatyvus norima sužlugdyti.“

Pasirašyti ilgalaikių pieno par-davimo ir pirkimo sutarčių, kurio-se būtų nurodyta kaina, nenori ir perdirbėjai, ir ūkininkai. Pieno ga-mintojai norėtų užfiksuoti kainas, kai jos yra aukštos, o perdirbėjai – kai žemos. Taip ir nerandama kom-promiso. „Galima būtų pieno kainą sieti su produktų kaina. Tačiau to-kiu atveju sudėtinga rasti atskaitos tašką, nes perdirbėjai gamina skir-tingus produktus“, – aiškino „Koo-peracijos kelio“ vadovė.

J.Dovydėnienė pastebėjo, kad ko-operatyvų žlugdymas žemomis pieno supirkimo kainomis neturėjo dides-nės įtakos ūkininkų apsisprendimui. „Morališkai sunku, vienas kitas pasi-traukia iš kooperatyvų, bet dauguma ūkininkų suvokia, kad be kooperacijos bus blogiau. Tai rodo ES šalių patir-tis. Ten, kur seniai gyvuoja ūkininkų kooperatyvai, tokių prastų tendenci-jų pieno rinkoje nėra“, – pabrėžė ji.

Anot kooperatyvus vienijančios asociacijos vadovės, liepos mėnesį šviečiasi šiokie tokie pragiedruliai: pieno supirkimo kainas žadama po centą kitą didinti. Aišku, ūkininkai dėl to nedžiūgauja. Ir tai supranta-ma: kainos krito dešimtimis, o augs vos keliais centais.

Akivaizdu, kad, susidarius tokiai padėčiai pieno rinkoje, dar labiau sumažės ir pieno gamintojų, ir gal-vijų. Toks kainų kritimas atsilieps ir pieno kokybei bei primilžiams.

Pieno žaliava gerokai atpigo, tačiau prekybos centrų lentynose produktų kainos liko stabilios. Suprantami per-dirbėjų argumentai, kad pernai pieno produktų kainos vidutiniškai brango apie 10 proc., nors žaliava buvo bran-gesnė kur kas daugiau. Tačiau verta pastebėti, kad už pieno gaminius Lie-tuvos gyventojai moka jau panašiai kaip vokiečiai ir olandai, o pagal ūki-ninkams mokamas kainas už pieno žaliavą velkamės ES uodegoje.

Pasak Lietuvos agrarinės ekono-mikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gabšio, nuo 2012 metų vasaros, kai visoje ES pie-no supirkimo kainos buvo pasiekusios dugną, pieno žaliava pradėjo brangti,

ir per pusantrų metų kaina mūsų šaly-je išaugo net apie 60 proc. – maždaug dvigubai nei ES šalių vidurkis. Mūsų perdirbėjai gerokai padidino kainas, matyt, ir dėl to, kad kooperatyvai pie-no neišvežtų į Lenkiją.

Kalbant apie vakarietiškoms pri-lygstančias pieno produktų kainas, būtina įvertinti prekybininkų galią. Prie pieno gamintojų ir perdirbėjų derybų stalo liejasi aistros, o preky-bininkai be kompromisų pasiima savo dalį. Tą savo kailiu patyrė ko-operatyvas „Pieno puta“, prieš kurį laiką įsigijęs Bagaslaviškio pieninę. Joje perdirbama dalis kooperatyvo pieno. Nuo pernykščio rudens Ba-gaslaviškio pieninės gaminių nebe-liko viename didžiausių mažmeni-nės prekybos tinklų.

„Mes buvome priversti trauktis, nes dideli antkainiai, visokios akci-jos, kainų nuolaidos – mums per di-delė našta. Manau, kad sprendimas pasitraukti iš šio tinklo buvo vienas teisingiausių mūsų žingsnių“, – tei-gė kooperatyvo „Pieno puta“ direk-torė J.Dovydėnienė.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

rankose?

Rimantas Krasuckis

-

-

--

---

-----

-

-

SveikataInkstų vėžio prevencija – lyg rusiška ruletė

Atsikvėpti neleis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Dendrologas Rimvydas Kareiva raganų šluoto-mis pradėjo domėtis bū-damas girininku, vėliau bandė jas dauginti.

Vijolė Aguonaitė

Dėl neįprastai vėsaus birželio vaizdas daržuose ir soduose – liūdnokas. Retas mėgaujasi sa-vais agurkais, ragauja pirmuo-sius pomidorus. Braškių buvo nedaug, o ir tos pačios prasidė-jus lietums supuvo.

Nijolė Baronienė

Paslaptingos raganų šluotos

Vyriško parako stygiumi verta susirūpinti laiku

Iš visų urologinių vėžio atmainų piktybiškiausia – inkstų navikai. Net trečda-liui pacientų inkstų vėžys diagnozuojamas per vėlai. Dr. A.Barakauskienės paste-bėjimu, anksti diagnozavus inksto surenkamųjų latakų karcinomą, tinkamai gydo-mam pacientui paprastai dar padovanojama pora gy-venimo metų.

Vytautas Tavoras

Logiška, kad miestas, tu-rintis muzikinį teatrą, tampa visiškai neatspa-rus operetės festivaliui. Ir šiemet Kaune – ta pati istorija, tiesa, džiuginan-ti naujais veidais, gausė-jančiu dalyvių būriu, įspū-dingais kūriniais ir kitomis staigmenomis.

Rūta Klišytė

13 p.

Subjurusi nuotaika, nesu-gebėjimas valdyti stresinių situacijų, ištvermės stoka, nusilpęs imunitetas, su-menkusi potencija... Kai pusamžiai vyrai susiduria su šiomis bėdomis, daž-niausiai ima kaltinti nuo-vargį, pernelyg greitą gy-venimo ritmą. Jie tikisi, kad šie negalavimai praeis sa-vaime. Deja, tai signalas, kad metas pasitikrinti tes-tosterono lygį organizme.

Kauno pilį šturmuos operetė

Kai Vytautas Miškinis valdingai iškelia ranką duodamas ženklą daugiatūkstantinei jungti-nei chorų armijai, tampa visiškai aišku, kad žodžiai chorvedys ir karvedys lietuvių kal-boje yra artimi ne tiktai daryba ir skambe-siu.

Rūta Klišytė

11 p.

Vytauto Miškinio misija ir diversijos