-

-

-

-

--

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienis

, 7 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

--

-

-

-

p.

--

---

Palaida bala

Ne paslaptis, kad Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), po savo stogu vienijantys apie pusšimtį įvairių organizacijų, drasko-mi vidinių nesutarimų ir prieštaravi-mų. Karštas bus ir vasario pabaigoje įvyksiantis XII ŽŪR suvažiavimas, ku-riame bus renkama nauja valdžia. Su-tapimas ar ne, bet vieši svarstymai dėl naujos organizacijos steigimo prasidėjo nedaug likus iki rinkimų suvažiavimo.

„Tai – tik sutapimas. Klausimas dėl prekinių pažangių ūkių interesų geresnio formavimo ir atstovavimo buvo svarstytas šių metų pradžioje vy-kusiame mūsų asociacijos prezidiumo posėdyje“, – užtikrino diskutuoti dėl naujo savivaldos darinio įsteigimo pa-kvietęs Lietuvos žemės ūkio bendro-vių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis. Jo negalima pa-vadinti nei populistu, nei revoliucio-nieriumi. Žemdirbių bendruomenė-

je gerą vardą užsitarnavęs žemės ūkio ekspertas remiasi skaičiavimais ir ar-gumentais. Tad jo iniciatyvoje vargu ar galima būtų įžvelgti siekį kaitinti žemdirbių aistras.

J.Kraujelis pabrėžė, kad suma-nymas steigti naują žemdirbių savi-valdos vienetą nenaujas. „Kai kurių organizacijų lyderiai ne kartą yra pa-reiškę idėją susijungti ir geriau atsto-vauti ūkiams, užsiimantiems prekine gamyba. Tarp potencialių naujos sa-vivaldos dalyvių galėtų būti pieno ga-mintojų, kiaulių, mėsinių galvijų, javų (rapsų), daržovių augintojų, paukšti-ninkystės, prekinių sodų ir kitų orga-nizacijų“, – sakė jis.

2 p.

--

Autoriaus nuotrauka

2 Nr. 15 (9343)

Atkelta iš 1 p.

LŽŪBA prezidentas įsitikinęs, kad pažangos siekiantiems žem-dirbiams turėtų rūpėti kitokio lygio diskusijos. „Mokslas sparčiai žengia pirmyn, vystosi technologijos, die-giamos inovacijos. Vakaruose plinta iš kosmoso valdoma žemdirbystė, o

pas mus kol kas – palaida bala. Ne-prisimenu, kada rūmuose kalbėjome apie pažangų ūkininkavimą, moder-nių technologijų pritaikymą ir pan. Vis oponuojame valdžiai. Mums žūtbūt reikia diegti inovacijas, kad išliktume konkurencingi, o ne po-litikuoti ir ginčytis. Reikia suburti branduolį vienminčių, kurie it gar-vežys į priekį temptų žemės ūkį“, – pareiškė J.Kraujelis.

Dar prieš keletą metų apie kito-kį atstovavimą prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojams pradė-jo kalbėti ir Šiaulių krašto ūkinin-kų sąjungos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo na-rys Raimundas Juknevičius. „Daug kas supranta, kad rūmuose sufor-muoti bendrą poziciją sudėtinga.

ŽŪR – neišgryninta organizacija, todėl jos veiklą lydi emocijos. Kai sprendžiami labai svarbūs su že-mės ūkio gamyba susiję klausimai, balsuoja ir kartais sprendimus nu-

lemia tų organizacijų, kurios neturi nieko bendro su gamyba, atstovai. Suprantama, kad dėl to atsiranda nereikalingos įtampos“, – aiškino R.Juknevičius.

Anot jo, būtų protinga turėti tokį žemės ūkio produkcijos gaminto-jų interesams atstovaujantį darinį, kuris dirbtų panašiai, kaip Seimas. Tam tikri komitetai ar darbo gru-pės, kur susirinktų organizacijų at-stovai pagal gamybos šakas, ūkių dydžius ar pan., siūlytų savo spren-dimus, o paskui būtų nuspręsta lai-kytis vienos pozicijos – tokios, kuri vėliau nekeltų sumaišties gaminto-jams ir jų organizacijoms. „O dabar būna, kad vieni siūlo vieną, o kiti radikaliai tam prieštarauja. Ir tokios priešingos nuomonės pasiekia vie-šumą, jomis remiasi politikai ir sako, kad žemdirbiai negeba susitarti“, – sakė ūkininkas.

Ir J.Kraujelis, ir R.Juknevičius pabrėžė, kad naujas darinys netu-rėtų būti ŽŪR alternatyva. Atsi-radus naujai organizacijai jie tu-rėtų būti išgryninti ir sustiprinti. „Labai svarbu, kad dėl naujų paieš-kų rūmai nebūtų griaunami. Rūmų reikia ir jie, kaip aukščiausio lygio savivaldos organizacija, turi atsto-vauti kaimo interesams platesne prasme, nei yra dabar. Juk kaime gyvena ne tik prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojai. Sukurta nauja organizacija būtų rūmų da-lis“, – aiškino Šiaulių krašto ūki-ninkų sąjungos vadovas.

Jei, kaip siūloma, pieno gamin-tojai, javų, rapsų, daržvių auginto-

jai, sodininkai, gyvulių augintojai – svarbiausi prekinės produkcijos ga-mintojai – sukurtų naują sąjungą, ką reikėtų svarstyti po ŽŪR stogu? „Tai iš viso 7 ar 8 organizacijos, o rūmų narių – apie pusšimtį“, – nu-sišypsojo J.Kraujelis.

R.Juknevičius įsitikinęs, kad ŽŪR veiklos neturėtų užgožti tik gamybininkų rūpesčiai. „Dabar čia daugiausia verda diskusijos dėl že-mės ūkio gamybos, nors kaime yra daug kitų aktualių ir opių problemų, kurių negalima ignoruoti“, – paste-bėjo ūkininkas.

Lietuvoje didelė takoskyra tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkių, todėl suderinti žemdirbių interesus nėra taip paprasta. Kita priežastis, dėl kurios žemdirbių savivaldoje dau-giau emocijų nei racionalumo, – biudžetinis finansavimas. O kas ŽŪR išlaiko, tas ir muziką turi už-sakyti.

R.Juknevičius įsitikinęs, kad ŽŪR veiklą iš dalies reikia remti biudžeto lėšomis, nes kitaip muziką užsakys tos žemdirbių organizacijos, kurios bus pajėgios surinkti daugiau mokesčių. „Taip, dabar yra proble-mų. Yra tokių organizacijų, kuriose yra vos vienas žmogus ir kurios yra rūmų, taigi, ir valstybės, išlaikyti-nės. Jei rūmai būtų išlaikomi pačių žemdirbių, tokių organizacijų juose neliktų, nes jos nesumokėtų mokes-čių. Tačiau formuoti rūmų biudže-tą tik iš žemdirbių pinigų – ne pati geriausia išeitis. Įtaką, vadinasi, ir valdžią, gali įgyti tie, kurie gamina produkciją ir gali surinkti daugiau

mokesčių“, – ŽŪR išlaikymo mo-delius svarstė ūkininkas.

R.Juknevičius turi savo nuomonę ir apie smulkiųjų bei stambiųjų ūkinin-kų interesų derinimą. „Šiaulių krašto ūkininkų sąjunga vienija daug smulkių ūkininkų. Manęs irgi niekas negalėtų pavadinti stambiu žemės ūkio versli-ninku. Taigi sakyti, kad Lietuvos ūki-ninkų sąjunga nesupranta nedidelių ūkių savininkų, būtų neteisinga. Rei-kia suprasti, kad absoliučiai teisingų sprendimų nebūna, būna tik mažiau ar daugiau teisingesnių, nes tenka derin-ti skirtingus interesus. Derinant juos svarbu, kad nė vienai interesų grupei nebūtų sudarytos šiltnamio sąlygos“, – samprotavo Lietuvos ūkininkų sąjun-gos prezidiumo narys.

Lietuvos šeimos ūkininkų są-jungos vadovas Vidas Juodsnukis nusivylęs ŽŪR darbu ir palaiky-tų naujos organizacijos steigimą. Anot jo, dabartiniai rūmai – kaip uždaras klubas, jie neatspindi nei žemdirbių, nei kaimo interesų. „Su J.Kraujeliu galima būtų susėsti ir svarstyti naują savivaldos darinį. Jis teigė, kad smulkūs žemės ūkio bendrovių akcininkai – kaip smul-kūs ūkininkai. Iš dalies su tuo ga-lima būtų sutikti. Tačiau kaimo ateitis – šeimos ūkiai, susivieniję į kooperatyvus. Rūmai turėjo padė-ti žemdirbiams kooperuotis, tačiau to nepadarė. Ūkininkams telkti į kooperatyvus buvo skirta nemažai lėšų, tačiau pagal kooperacijos lygį jie yra paskutiniai Europos Sąjun-goje“, – priekaištų ŽŪR negailėjo V.Juodsnukis.

LŽŪBA prezidentas siūlo tris naujo žemdirbių savivaldos darinio variantus: konfederaciją, pažangių prekinių ūkių asociaciją (sąjungą) ar susitarimu pagrįstą laisvą susi-vienijimą. „Nereikia skubėti, o są-moningai, pamatuotai ir sąžiningai apsispręsti dėl naujos organizacijos. Nemanau, kad jau šiemet ji gali at-sirasti. Kitais ar 2016 metais gal kas ir subręs“, – svarstė J.Kraujelis.

Aktualijos

-

-

-

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

17.32.

RytojŠiandien Poryt

-3 +2o 0 -5o-2 +3o

+1 +6o 0 +5o -1 +4o

Nikolajus Dubnikovas-

-

--

-

-

Jonas Talmantas -

-

--

-

-

-

----

-

-

--

--

--

--

-

-

3Nr. 15 (9343)

Atkelta iš 1 p.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) Prie-nų ir Birštono skyriaus darbuotojos vieną dieną apstulbo tarpduryje išvy-dusios Saulių Šeputį iš garsiojo serialo „Giminės“. Pasimetusios tarnautojos pirmiausia svarstė, kas pas jas atvyko – ar aktorius Dalius Mertinas, ar žem-valdys Saulius Šeputis. Tik kai svečias pateikė savo asmens dokumentus, pa-aiškėjo, kad jis yra D.Mertinas ir savo motinos Elenos Mertinienės įgalio-tas atvyko

atkurti nuosavybės teisių į žemę. Tie-sa, tos žemės ne tiek daug, tik 97 arai. Nors šie arai nuosavybės teise paskirti E.Mertinienei, o iš tikrųjų – jos sūnui aktoriui D.Mertinui, buvęs šios valsty-binės žemės nuomotojas 71-erių ūki-ninkas J.Dauda sakė, kad taip lengvai šios skriaudos nepamirš ir nedovanos: „Išgyvenčiau ir be šitų 97 arų, tačiau man skaudu, kad valstybės tarnautojai skriaudžia paprastus žmones.“

J.Dauda įsitikinęs, kad Prienų žemėtvarkininkai jį ilgai vedžiojo už nosies ir galiausiai atėmė žemės lopinėlį, kurį ūkininkas nuomojo iš valstybės apie 20 metų. „Kad jūs ži-notumėte, kiek čia prakaito išliejau – iškirtau krūmus, išrinkau tonas akme-nų, žemę paverčiau dirbama, o dabar ji atiduota žmogui, gyvenančiam Vil-niuje. Manau, jis net nesupranta, kad žemę reikės prižiūrėti, nes kitaip ji už-žels piktžolėmis ir kenks mano ir kai-myno laukams, o mes netylėsime – rei-kalausime, kad tokį savininką valstybė baustų“, – svarstė J.Dauda.

Kodėl net 20 metų nuomota žemė neatiteko ūkininkui? Į šį „Vals-tiečių laikraščio“ žurnalisto klausimą NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vy-riausioji specialistė Kristina Arna-šienė atsakė „geležiniu“ argumentu: „Pirmenybė teikiama atkuriantie-siems nuosavybės teises į žemę.“

Tarnautoja tikino, kad viešai pateik-tame projekte J.Daudos nuomojama žemė buvo pažymėta mėlyna spalva –

taip žymimi plotai, kuriuos gali pa-sirinkti atkuriantieji nuosavybės tei-ses į žemę. Štai vienas iš atkurian-čiųjų nuosavybės teises ir pasirinko šį plotą. Tačiau kai priminėme apie išimtis ilgalaikiams valstybinės žemės nuomotojams, K.Arnašienė pripaži-no, kad tokios išlygos taikomos nuo 2004 m., tačiau J.Daudai ji nepriklau-siusi. Kodėl?

„Nesvarbu, kad J.Dauda dirbo tą žemę 20 metų. Savivaldybės Finan-sų skyrius mums perdavė informaciją, kad 2007 m. ir 2008 m. jis nemokė-jo už tą žemę nustatytų nuomos mo-kesčių, todėl mes laikome, kad sklypo nuoma nutrūko. Ūkininkas neįgalus? Mano žiniomis, mokesčių lengvatos

neįgaliesiems netaikomos. Jeigu dvejų metų pertraukos nebūtų buvę, J.Dauda nuomojamos že-mės nebūtų praradęs“, – paaiški-

no žemėtvarkininkė. Šiais laikais tarnautojų tei-ginius reikia tikrinti. Patik-

rinome ir dabar turime

Prienų savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Nijolės Paužienės liudijimą balsu: „Ūkininkas Juozas Dauda yra pensininkas, šeimoje nėra darbingų žmonių, be to, jis yra ir invalidas, to-dėl nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio yra atleistas.“

Štai ir paaiškėjo, kad J.Dauda ne-turėjo mokėti nuomos mokesčio, va-dinasi, nebuvo pertraukos nuomojant sklypą. Įdomu, kaip iš šios nepavydė-tinos padėties išsisuks NŽT, jeigu J.Dauda ryšis bylinėtis ir teismui pa-teiks NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjų pasirašytus, o vėliau skyriaus specialistų parašu pratęstus leidimus laikinai naudotis valstybine žeme?

Verta paminėti ir kitus dalykus, kuriuos J.Dauda vadina pasityčioji-mu iš seno ir neįgalaus žmogaus. Per-nai jis tikėjosi įsigyti šį savo ranko-mis išpuoselėtą žemės lopinėlį. Tačiau K.Arnašienė dabar tikina, kad prašy-mą įsigyti žemę J.Dauda pateikė per vėlai. Ūkininkas ir šį priekaištą atmeta.

„Gailiuosi, kad šio žemės lopinė-lio neįsigijau anksčiau, bet dėl ligos nesuspėdavau dokumentų surinkti ar pritrūkdavau pinigų, tačiau pernai visus dokumentus surinkau ir, kaip man buvo liepta, juos pristačiau, ta-čiau kai kovo 7 d. atvykau į susirin-kimą, žemėtvarkininkai pareiškė, kad mano žemė jau paskirta kažkokiam vilniečiui“, – pasakojo J.Dauda.

NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėją pavaduojanti Onutė Kalesins-

kienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad žemėtvarkininkai negali dary-ti jokios įtakos pasirenkantiesiems sklypus, esą atkuriantys žemės nuo-savybės teises juos patys renkasi, ta-čiau J.Dauda tuo abejojo. „Manau, kad ne pats D.Mertinas mano nuo-mojamą žemę pasirinko, o jo pirštą vedžiojo žemėtvarkininkai“, – spė-liojo ūkininkas.

O.Kalesinskienė tai neigė ir sakė, kad būna keistų atvejų, kai žmogus tik prieš dokumentų tvarkymą nuvyksta į vietą ir apsigalvoja, nes pamato krū-mais apaugusią ar pelkėtą žemę. Že-mės reforma baigiama, todėl geros že-mės nebeliko. Beje, ir D.Mertinas iki šiol savo akimis nematė, kokią žemę paveldėjo. Ar žemėtvarkininkės jau-čia atsakomybę patardamos žmogui rinktis tokią žemę ir kokia nauda miestiečiui iš 97 arų žemės?

„Mes neturime teisės patarinėti. Prisimenu, D.Mertinas ilgai žiūrė-jo į žemėlapį, svarstė, kol pasirinko. Būna, kad žmonės atgauna ir ma-žesnį plotą, pavyzdžiui, 10 arų. Tai – jų teisė“, – aiškino K.Arnašienė.

Taigi ką aktorius D.Mertinas au-gins 97 arų sklype Antraveršių kaime? „Šiokios tokios patirties jau turiu – seriale „Giminės“ vaidinu 13 didelių sklypų turintį žemvaldį, taigi maž-daug suprantu, kaip ir kas vyksta že-mės ūkyje. Gal ir apsimoka ūkinin-kauti, juolab kad už žemę Europos Sąjunga moka kažkokias išmokas“, – juokavo aktorius D.Mertinas.

Kai kurie „Valstiečių laikraš-čio“ skaitytojai paklaustų, kodėl D.Mertinas nepasinaudojo žmo-nos giminaičių (žmona Laima yra Prezidento Algirdo Brazausko du-kra) įtaka ir savo motinos nuosa-vybės teisių į žemę neatkūrė kur nors prie gražaus ežero pakrantės. „Taip ir nutiko, nes aš nesinaudo-ju ta įtaka. Apskritai ilgai laukėme kokio nors žemėtvarkininkų spren-dimo, tikėjomės atgauti žemę netoli Vievio, tačiau taip ir nesulaukėme. Tada man pasakė, kad dar yra šiek tiek žemės Prienų rajone. Nuvažia-

vau ir bedžiau pirštu į pirmą pasi-taikiusį laisvą sklypą“, – pasakojo D.Mertinas.

Gal naujasis savininkas ketina atkurtą žemę parduoti? „Kol kas neparduosiu, dabar mažos kainos. Siūliau tam žmogui nuomoti, juk koks skirtumas – ar nuomoti iš vals-tybės, ar iš manęs? Bet jis nesutinka, nori dirbti mano sklype nemoka-mai, bet juk taip negalima“, – guo-dėsi D.Mertinas.

Aktorius neatmeta ir galimybės užsiimti pluoštinių kanapių augini-mu, todėl labai laukė leidimo jas Lie-

tuvoje auginti. „Girdėjau, kad tokiam verslui kaip tik užtenka turėti hektarą žemės. Dar girdėjau, kad buvęs Sei-

mo narys Linas Karalius irgi domisi kanapėmis, tai gal kooperuosimės ir prasuksime versliuką? Tiesa, reikės labai atidžiai rinktis sėklas, nes jeigu užaugs ne pluoštinės, o kitokios ka-napės, toks verslas baigsis už grotų“, – juokavo D.Mertinas.

Aktorius neatmeta ir ūkininkui J.Daudai priimtino varianto iš serialo „Giminės“ tęsinio. „Mano dėdė seria-le Antanas Šurna man patarė vykdy-ti dieduko valią – grąžinti visą žemę tiems, kuriems ji kažkada priklausė, išdalyti visus trylika sklypų. Vasarą pradėsime filmuoti serialo tęsinį – 8 ar net 10 serijų – ir jau nujaučiu, kad liksiu be žemės, nebent su tuo vienu hektaru Antaveršių kaime“, – apie žemvaldžio Sauliaus Šepučio ateitį svarstė D.Mertinas.

Taigi J.Daudai lieka viltis, kad D.Mertinas ir gyvenime pasielgs kaip Saulius Šeputis garsiame se-riale. Tačiau serialo scenarijus gali būti pakeistas, todėl J.Dauda dabar svarstys realesnius variantus, juolab kad NŽT Prienų ir Birštono sky-rius turės ieškoti abiem, o gal net trims šalims priimtino sprendimo. Juk tokia galimybė geresnė nei by-linėtis teisme. Kad ir kaip baigtųsi ginčas, šįmet J.Dauda dar planuo-ja nuimti rugių derlių nuo aktoriui D.Mertinui atkirsto žemės sklypo.

Aktualijos

-

--

-

-

fotodiena.lt

Kova dėl valstybės finansuojamų vietų

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Saldus ilgai draustas vaisius

Moters pasaulis

13 psl. 15 psl.

Nuo 2009-ųjų, pasikeitus Mokslo ir studijų įstatymui, Aleksandro Stulginskio universitetui buvo sumažintas ir iki šiol neatkurtas valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Albinas Čaplikas

Valdžios ketinimai didinti alkoholio akcizus suduotų skaudų smūgį šalies alkoholio pramonei, ypač alaus, kurio visas gamybai naudojamas žaliavas išaugina Lietuvos žemdirbiai. Automobilių apmokestinimas paliestų bene visus valstybės namų ūkius. O štai produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ar druskų, apmokestinimas ne tik niekam nekliūtų, bet ir skatint4ietuvos visuomenę rinktis sveikesnį maistą. Vismantas Žuklevičius

Aktualijos Sportas

Šiais metais ūkininkai pradės legaliai auginti pluoštines kanapes. Todėl dabar jie jau domisi, kur įsigyti sėk lų, kokias veisles pasirinkti ir kur realizuoti produkciją.

Jolita Žurauskienė

4 psl.

Šlamštavalgiai rems senjorus?

12 psl.

Iš rankų nepaleidžia oranžinio kamuolio

Makaronai – skanu ir sotuMakaronus išrado ne italai, o tik riausiai kinai, nes seniausi atrasti Kinijoje. Manoma, kad jiems – apie 4 000 metų. Bet italai makaronams suteikė nepakartojamo žavesio.

Profesionalios žaidėjos kar-jerą baigusi viena geriausių visų laikų Lietuvos krepšinin-kių Jurgita Štreimikytė-Virbic-kienė aikštelę buvo palikusi tik trumpam. Sukaupta ver-tinga patirtimi sportininkė jau keletą metų dalijasi su ki-tomis krepšininkėmis. Pasak J. Štreimikytės-Virbickienės, ji dar tik gilinasi į trenerės dar-bo subtilybes, tačiau nelieka abejonių, jog nuo mažens sportuojančios moters ir jos šeimos gyvenime sportas yra itin svarbus.

Malda visiems dievams

7 psl.

Į savamokslės audėjos dirbtuvę ant sostinės Tau-ro kalno japonai turistai iš-mynė takus. Jos archajiško grožio drabužiais rengiasi užsienyje gyvenančios lie-tuvės, aksesuarais namus puošia tautiečiai..

Aušrinė Šėmienė

7 psl.