Šiandien skaitykite:--

-

-

-

-

-

-

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

---

Visoms šalies urėdijoms šiemet pavesta aktyviau dalyvauti biokuro gamyboje. Iki šiol urėdijos tik pre-kiavo miško kirtimo atliekomis, o nuo šių metų padės gaminti skied-ras. „Skiedrų gamyba mums – nau-jovė. Savo technikos neturime, tad pirksime kirtimo atliekų smulkini-mo ir transportavimo paslaugas. Jau turime vieną pasiūlymą. Jei jis ati-tiks reikalavimus, sudarysime sutar-tį“, – sakė Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo pareigas einantis Vac-lovas Šiūšis.

Ir kitos urėdijos neturi reikia-mos skiedrų gamybos technikos bei skiedroms transportuoti tinkamų mašinų, todėl pirks šias paslaugas. „Malimo įranga ir transportavimo priemonės kainuotų apie 2 mln. litų. Rizikinga į tai investuoti, kol nežinome, kokia bus paklausa. Ma-tysime, kaip seksis biokuro biržoje, tada ir nuspręsime“, – samprotavo V.Šiūšis.

Keturios šalies urėdijos jau yra apsisprendusios pirkti skiedrų ga-mybos techniką ir skiedrovežius. Jos tikisi paramos iš Klimato kai-tos specialiosios programos, pagal kurią pateikė paraiškas.

Kiekvienai urėdijai nustatyta, kiek skied rų šiemet turės paga-minti. Panevėžio urėdijos norma – 3 200 kubinių metrų skiedrų. Pa-sak generalinio miškų urėdo pava-duotojo Gintaro Visalgos, visose urėdijose rezervuota 50–60 tūkst. kubinių met rų miško kirtimo atlie-kų biokuro gamybai. Tai sudaro apie 5–7 proc. urėdijų parduoda-mos malkinės medienos ir kirtimo atliekų kiekio.

2alloverpress.ee

SODYBA, 9

--

-

-

-alloverpress.ee

2 Nr. 6 (9334)

Atkelta iš 1 p.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikisi, kad dėl to, jog urėdijos dalyvaus biokuro gamy-boje, bus užtikrinta konkurencinga kaina ir stambūs biokuro gamin-tojai negalės diktuoti savo sąlygų. Dėl to turėtų atpigti ir šiluma var-totojams.

„Šiuo metu biokuro katilinėse sunaudojama apie 3 mln. kubinių met rų biokuro. Tad urėdijų supla-nuotas pagaminti skiedrų kiekis bus nedidelis“, – sutiko G.Visalga, pa-brėžęs, kad valstybinių miškų pa-naudojimo biokuro gamybai įta-ka labiau bus matoma ateityje. Anot jo, priklausomai nuo skie-drų paklausos biržoje, kitais me-tais urėdijos gali padidinti biokuro gamybos apimtis. Pagal aplinkos ministro patvirtintą miško kirti-mo apimtį 2014–2018 m. valsty-binius miškus valdančios urėdi-

jos kasmet privalo pagaminti apie 300 tūkst. kubinių metrų kirtimo atliekų. Dalis jų parduodama pagal ilgalaikes sutartis, dalis – pagal pus-mečio susitarimus. Išaugus biokuro paklausai, daugiau kirtimo atliekų bus rezervuota skiedrų gamybai.

Generalinio miškų urėdo pava-duotojas pastebėjo, kad teoriškai kirtimo atliekų potencialas miš-kuose yra didesnis – iki 500 tūkst. kubinių metrų. Tačiau ne visą jį

galima panaudoti. G.Visalga pa-brėžė, jog iš nederlingų augavie-čių negalima paimti visų kirtimo

atliekų, kad nebūtų pažeista eko-sistema. Tokiuose miškuose atlie-kų paliekama augaviečių derlingu-mui didinti.

Įpareigojimą gaminti biokurą su atodūsiu vertino vadovai tų urėdi-jų, kuriose yra daug šlapių augavie-čių. Šių urėdijų miškininkai teigia, kad daug kirtimo atliekų tenka su-guldyti po mašinų ratais, norint iš miško išvežti medieną. „Nepaklo-jus šakų po ratais, iš šlapių miškų

medienos neįmanoma išvežti. Kiek kirtimo atliekų sunaudojama šioms reikmėms, priklauso nuo oro sąlygų. Kai bus drėgna, daugiau šakų suguls po ratais, mažiau liks biokurui“, – aiškino V.Šiūšis.

Dėl naujų biokuro rinkos daly-vių yra sunerimę privatūs biokuro gamintojai. „Valstybinės miškų urė-dijos yra žaliavos išteklių valdytojos. Tad joms tapus ir biokuro gaminto-jomis, svarbu nepažeisti sąžiningos konkurencijos principų. Jei jų bus laikomasi, įtaka rinkai bus teigiama. Mes kreipiamės į Aplinkos minis-teriją ir Generalinę miškų urėdiją, kad būtų paaiškinta, kokiais prin-cipais vadovaujantis miškų urėdijos dalyvaus biokuro rinkoje“, – priva-čių biokuro gamintojų susirūpinimą išsakė Biomasės energetikos asocia-cijos „Litbioma“ prezidentas Remi-gijus Lapinskas.

Aplinkos viceministras Alman-tas Petkus pabrėžė, kad verslo įmo-nių nuogąstavimai nepagrįsti. „Kaip tik dabar biokuro rinkoje trūksta konkurencijos. Apie tai yra pasi-sakiusi Konkurencijos taryba, vie-šojoje erdvėje taip pat daug kalba-ma apie tai. Tad urėdijų, kaip naujų rinkos dalyvių, vaidmuo – paska-tinti konkurenciją“, – dėstė aplin-kos viceministras. Anot jo, skiedrų gamyba – naujovė urėdijoms, todėl šiemet jų gamybos apimtys nebus didelės. „Šių metų rezultatai paro-dys, kiek reikės padidinti biokuro gamybą. Urėdijos gali pigiausiai pa-gaminti biokuro, tad ir šilumos var-totojai tai turėtų pajusti“, – įsitiki-nęs A.Petkus.

Miško urėdijos pagamintas skiedras pardavinės biokuro biržo-je. Anot 2012 m. veikti pradėjusios Lietuvos energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinės direktorės Lauros Žalaitės, urėdijų įtraukimo į biržą įtaka biokuro rinkai priklau-sys nuo to, ar jos aktyviai dalyvaus biržoje ir kokią prekybos strategi-ją pasirinks. Ji įsitikinusi, kad dau-giausia naudos būtų, jei urėdijoms tektų paskutinės vilties tiekėjų ar rinkos stabilizatorių vaidmuo – kad jos užtikrintų biokuro pasiū-lą tada, kai biokuro pristigtų dėl ekstremalių sąlygų ar nepagrįstai išaugtų biokuro kainos. Dėl tokio urėdijų dalyvavimo biokuro preky-boje padidėtų pasitikėjimas šiame sektoriuje. O tai suteiktų daugiau galimybių rinkoje smulkiems ga-mintojams.

„Šilumos tiekimo įmonės, žino-damos, kad, staiga pristigus bioku-ro, jo galės įsigyti biržoje, nebijos teikti užsakymų smulkiems biokuro gamintojams. Paprastai jų galimy-bės prireikus padidinti gamybą yra ribotos. Tad tokiais atvejais urėdijų dalyvavimas prekyboje būtų nau-dingas mažesniems rinkos daly-viams ir paskatintų konkurenciją. O tai būtų palanku ir šilumos gamin-tojams, ir šilumos vartotojams“, – aiškino L.Žalaitė.

Aplinkos viceministras užtikri-no, kad miškų urėdijoms numaty-tas neepizodinis vaidmuo bioku-ro rinkoje. „Žinoma, efektyviausia veikla ta, kuri yra pastovi, o ne epi-zodinė. Todėl urėdijos pagamintas skiedras turėtų pardavinėti ne tik kritiniais atvejais, kai staiga pristin-gama biokuro. Jos privalo turėti me-tinius biokuro gamybos planus“, – sakė A.Petkus.

„Baltpool“ vadovė teigė, kad dauguma šilumos tiekimo įmo-nių 2013–2014 m. šildymo sezo-nui jau yra apsirūpinusios bioku-ru. Tad tikėtina, kad pirmą ketvirtį miškų urėdijų dalyvavimas biržoje nebus aktyvus. Daugiau sandorių, tikėtina, bus vasaros pradžioje, t. y. tada, kai bus sudaromi sandoriai dėl biokuro tiekimo kitam šildy-mo sezonui.

Prekyba biokuro biržoje šiemet turėtų būti aktyvesnė. Mat pagal Energijos išteklių įstatymą šiemet šilumos tiekimo įmonės dešimta-dalį biokuro turės įsigyti biokuro biržoje, o kitais metais – trečdalį. 2016 m. biržoje bus privalu įsigyti pusę sunaudojamo biokuro.

„Baltpool“ duomenimis, šiuo metu biržoje veikia 48 biokuro rinkos bendrovės. 35 dalyviai yra biokuro pardavėjai. Biokuro biržo-je per paskutinį pernai metų ketvirtį buvo registruota 30 sandorių, kurių bendra apyvarta – 2,713 mln. litų. Per tris mėnesius buvo sudaryti ne tik savaitės ar mėnesio, bet ir ketvir-čio trukmės biokuro tiekimo san-doriai. Šiemet biržoje jau įvyko du aukcionai, kurių metu buvo parduo-ta 150 tonų naftos ekvivalento (tne) vidutinės kokybės biokuro. Viduti-nė biokuro kaina svyravo nuo 687,5 lito iki 722 litų už tne.

Biokurą bent iš dalies naudo-ja daugiau nei 40 miestų šilumos tinklų įmonės, o 26 miestuose iš biokuro pagaminama daugiau kaip 50 proc. šilumos. Šalies šilumos ūkiui skyrus daugiau struktūrinės paramos, šiemet ir kitąmet bus įgy-vendinta 16 biokuro katilinių mo-dernizavimo ir statybos projektų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia, kad per metus centralizuotai tiekiamos ši-lumos kaina sumažėjo vidutiniškai 9,7 proc. 2013 m. lapkritį, palyginti su lapkričiu užpernai, gamtinės du-jos atpigo 10,4 proc. O biokuras per metus (2012 m. lapkritis / 2013 m. lapkritis) atpigo 12 proc.

Centralizuotai tiekiamos šilu-mos kaina Lietuvoje skiriasi be-veik perpus. 2014 m. sausį mažiau-sia centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo Utenoje (17,46 ct už kWh), o didžiausia – Nemenčinėje (33,81 ct už kWh).

Aktualijos

valstietis.lt.Elgesys šokiruoja. 22 proc.

16 proc.14 proc.

16 proc.

32 proc.

, Lietuvos šilu-

---

--

-

-

-

-

-

-

-

Pilnatis.

16.29.

-

orai.lt, VL inf.

3Nr. 6 (9334) Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

--

-

-

Galios metus

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis leido šernus medžioti iš-tisus metus. Imtis tokios priemonės paskatino Baltarusijos žiniasklaidos pranešimai apie įtarimus, kad dar ar-čiau Lietuvos sienos yra registruotas naujas afrikinio kiaulių maro židi-nys. Anot aplinkos ministro, leidimas medžioti šernus be apribojimų galios vienus metus. Kai situacija pagerės, šis sprendimas bus atšauktas.

„Vykdome tikslines prevenci-jos priemones, viena iš jų – šernų populiacijos mažinimas padidėju-sios rizikos zonose. Pernai pasienyje nustatėme apsauginę zoną, kurioje kiaulių augintojai privalėjo įgyven-dinti biologinės saugos reikalavimus arba atsisakyti kiaulių. O medžio-tojai tinkamai nesureagavo į ragi-nimus mažinti šernų populiaciją, į

juos žiūrėjo pro pirštus, todėl ir pri-imti papildomi sprendimai“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

VMVT vadovas Jonas Milius pa-reiškė, kad šernų populiaciją šalyje ga-lima būtų sumažinti 10 kartų – nuo dabar suskaičiuojamų 100 tūkst. iki 10 tūkst. šernų. Taip būtų sumažinta maro viruso plitimo rizika. „Tai nėra įpareigojimas sumažinti šernų popu-liaciją, o tik pasiūlymas, ir tik pasienio regionuose“, – patikslino M.Masiulis.

Medžiotojai paraginti aktyviau medžioti šernus, kol ir mūsų teritori-joje tarp jų neįsisuko agresyvus maro virusas dar ir todėl, kad šerniena yra plačiai vartojama. Aplinkos ministe-rija pranešė, kad jei šalyje būtų nu-statytas bent vienas afrikinio kiaulių maro atvejis, Lietuva privalėtų vykdyti ES teisės aktuose numatytas apsaugos priemones: reikėtų paskelbti plačią šernų medžioklę regione ar visoje ša-lyje, o šernienos negalima būtų vartoti maistui. Sumedžioti šernai turėtų būti naikinami užkasant arba sudeginant.

Dar daugiau nerimo dėl plin-tančio afrikinio kiaulių maro sukė-

lė Alytaus krašte gaištantys šernai. Nuo praėjusio lapkričio medžioto-jai aptiko ne vieną dešimtį kritusių

šernų. Kodėl krito laukiniai gyvū-nai – mįslė ir medžiotojams, ir ve-terinarijos specialistams.

Ištyrus kritusių šernų mėginius, klasikinio ir afrikinio kiaulių maro užkrato nerasta. Per 2013 m. buvo ištirta 10 430 kraujo ir organų mė-ginių (2 749 šernų ir 7 681 kiaulės).

Pasak M.Masiulio, krentant gy-vūnams mėginiai imami ypač pavo-jingoms ligoms nustatyti. „Dėl kitų ligų netiriama, nes ligų ir priežas-čių, kodėl krito gyvūnai, gali būti daug“, – aiškino VMVT skyriaus vedėjas. Vis dėlto dabar keletas kri-tusių šernų mėginių perduota Na-cionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui išsa-mesniems tyrimams dėl bakterio-loginių ligų.

VVMT buvo pranešta apie 11 kritusių šernų. Medžiotojai jų su-skaičiuoja kur kas daugiau. Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdy-bos pirmininkas Evaldas Dainauskas sakė, kad jų krašte medžiotojai rado daugiau kaip 20 nugaišusių šernų.

„Nuo lapkričio tai kartojosi, o dabar, atrodo, lyg nurimo. Labai reti grupiniai šernų kritimai galbūt dėl

maro, tačiau jo užkrato nerado, o dėl kitų ligų netyrė. Tad tokie kritimai – mįslė“, – sakė medžioklės žinovas.

Jei ne Baltarusijoje plintantis afri-kinis kiaulių maras, nugaišusius šer-nus radę medžiotojai nebūtų nuogąs-tavę, kad gyvūnus pakirto pavojingas užkratas. „Ant maru sergančių gy-vūnų kūnų atsiranda dėmių, jie vi-duriuoja, praranda koordinaciją, ne-valdo užpakalinės kūno dalies. Tokių požymių medžiotojai nepastebėjo“, – aiškino E.Dainauskas.

Populiacija išplito

Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas nesutiko, kad me-džiotojai pro pirštus žiūrėjo į šernų medžioklę. „Saugumo priemonių imtasi jau anksčiau – buvo pratęs-tas šernų medžioklės terminas. To-dėl nemanau, kad aplinkos ministro sprendimas yra pavėluotas“, – sakė E.Dainauskas pabrėžęs, kad šernų Lietuvoje nėra per daug.

Anot jo, medžiotojai laikosi nu-statytų taisyklių ir reguliuoja šernų skaičių, kad 1 000 ha būtų ne dau-giau kaip 27 šernai. Vis dėlto me-džioklės žinovas sutiko, kad šernų populiaciją reikia mažinti. „Mes tam nesipriešiname. Kitose šalyse šernai taip pat medžiojami ištisus metus ir nieko blogo nenutinka. Esant tokiai

maro grėsmei, reikia užšokti nelai-mei už akių“, – įsitikinęs patyręs me-džiotojas.

E.Dainauskas sakė, kad šer-nai gyvybingi ir greitai dauginasi. Anot jo, 1968–1992 m. Alytaus ra-jone buvo 27 šernai, o dabar yra apie 900 šernų. Pietų Lietuvoje dabar suskaičiuojama apie 2 000 šių lau-kinių gyvūnų.

Nuo pernykščio birželio, kai Bal-tarusija oficialiai pranešė apie pirmą šio maro židinį, mūsų kiaulių augin-tojams – neramios dienos. Jie siū-lė nedelsiant pasienyje tverti tvorą, kad migruojantys šernai neišplatin-tų agresyvaus ir itin pavojingo viruso. Tačiau ES ir Lietuvos valdžia tam pi-nigų pagailėjo. Preliminariai apskai-čiuota, kad tvorai tverti reikėtų apie 34,5 mln. Lt. Šernus nuspręsta bai-dyti kvapais, kurių efektyvumas, pa-sak veterinarijos specialistų, yra nuo 40 iki 60 proc.

Tik praėjus beveik keturiems mėnesiams po afrikinio kiaulių maro protrūkio Baltarusijoje, Lie-

tuvos pasienyje buvo nustatyta ap-sauginė zona, kurioje visi kiaulių augintojai privalo griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Jų neįgyvendinusiesiems kiaules teko išskersti ar parduoti. VMVT spe-cialistai aiškino, kad apsaugos zoną pasienyje buvo galima paskelbti tada, kai Europos Komisija priėmė sprendimą dėl kompensacijų tiems gyventojams, kurie atsisakė kiaulių.

VMVT duomenimis, apsauginė-je zonoje buvo apie 10 tūkst. kiaulių. Pasak M.Masiulio, apie 800 gyven-tojų atsisakė 4 tūkst. kiaulių. Jiems kompensuota apie 0,5 mln. Lt. Kiti augintojai pranešė, kad laikosi nu-statytų biologinės saugos reikala-vimų.

VMVT specialistai pripažino, kad nustatyti, ar visi kiaulių augin-tojai pakluso nurodymams, fiziškai neįmanoma. „Nuo gruodžio 16 d., kai nurodymai turėjo būti įgyven-dinti, jokių skundų dėl to negavo-me. Tačiau esame numatę patikrin-ti tuos ūkius“, – teigė M.Masiulis.

Prie Lietuvos priartėjusi itin pa-vojinga virusinė gyvūnų liga kelia grėsmę ne tik mūsų šaliai, bet ir visai ES. Jei maras „kirstų“ sieną, ES šalys, kasdien kiaulienos pro-duktų eksportuojančios už kone 50 mln. Lt, neišvengtų problemų ir nuostolių. Tiek Europos, tiek Ru-sijos mokslininkai yra perspėję, kad Rusijoje nesuvaldomai plintantis af-rikinis kiaulių maras per Baltarusiją išplis į Baltijos šalis, Lenkiją ir Vo-kietiją, o per Ukrainą gali pasiekti Vengriją, Austriją.

Afrikinio kiaulių maro virusas yra labai gyvybingas. Ispanijoje ir Portugalijoje nuo 1960 m. afriki-nis kiaulių maras buvo taip išpli-tęs, kad tik per 30 metų pavyko jį likviduoti. Anot Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, po maro protrūkių Ispanijoje išnyko smulkūs kiaulių ūkiai. Ši šalis ilgai negalėjo įveikti šios ligos pasekmių. Tik ES pagrasi-nus griežtomis sankcijomis, ispanai privertė visus kiaulių augintojus lai-kytis bio loginės saugos reikalavimų. Smulkūs ūkiai jų nepajėgė įvykdyti ir tiesiog išnyko.

Dabar ES vienintelis afrikinio kiaulių maro židinys yra Italijos Sardinijos saloje. Šioje teritorijo-je daug smulkių šeimos ūkių, kurie nesuinteresuoti naikinti kiaules. O valdžia, matyt, negali priversti juos tai padaryti.

Dėl stiprių ligos protrūkių kiau-lininkystė buvo sunaikinta Maltoje ir Dominikos Respublikoje. Ši liga išplitusi visame Kaukazo regione.

alloverpress.ee nuotrauka

-

-

„Jei bus trukdoma spręsti stra-teginius valstybės klausimus, tada, kad ir kaip mums būtų sunku, po-kyčių gali būti. Juk visa atsakomy-bė tenka didžiausiai valdančiajai Social demokratų partijai, privalome pateisinti rinkėjų pasitikėjimą“, – paklaustas, ar po prezidento rinki-

mų galimi pokyčiai koalicijoje, in-terviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ atsakė J.Bernatonis.

„Tai priklausys nuo mūsų koa-licijos partnerių elgesio. Kai kurie jų veiksmai sunkiai prognozuojami. Prisiminkime euro įvedimo pavyz-dį. Juk sudarant koaliciją susitarta tai numatyti Vyriausybės progra-moje. Dabar vieni partneriai prabi-lo apie referendumą, nors Lietuva pagal stojimo į ES sutartį privalo įsivesti eurą, kai atitiks kriterijus. Kiti kalba apie tam tikrą socialinį

foną, kurį esą reikia sukurti“, – kal-bėjo ministras.

Valdančiosios koalicijos partne-riai pastaruoju metu viešai abejojo siekiu 2015 m. įsivesti eurą. Euro įvedimo klausimas buvo iškeltas koa licijos politinėje taryboje, nors dabartinė Vyriausybė dar pernai yra patvirtinusi euro įvedimo planą.

Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinie-nė buvo pareiškusi nepalaikysian-ti euro įvedimo, kol nebus sutarta dėl to koalicijoje. Ji priekaištavo, jog

neva su koalicijos partneriais nebuvo derinta euro įvedimo data, taip pat pareiškė, kad, norint 2015 m. įvesti eurą, minimali mėnesinė alga turi būti 1 509 Lt. Vėliau L.Graužinienė sušvelnino poziciją ir tikino, jog jos ankstesni pasisakymai dėl privalo-mos 1 509 Lt minimalios mėnesi-nės algos įvedant eurą buvo „partijos startinė derybinė pozicija“. Premje-ras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius po koalicijos susitiki-mo garantavo, kad valdantieji tvirtai sieks euro įvedimo, o jei šis tikslas 2015 m. sausį nebūtų pasiektas, jis atsistatydintų.

BNS inf.fotodiena.lt nuotrauka

Gydytojams tekskonkuruoti su raganomis

Kai laukia išbandymas šalčiu

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Pagal Rytų kalendorių Medinio arklio metai prasidės sausio 31-ąją, tačiau dauguma jau švęsdami Naujuosius pasirūpino pasagomis ir avižomis.

Nijolė Baronienė

Lietuvoje daugiau kaip60 tūkst. žmonių, turinčių judėjimo negalią, patiria diskriminaciją, nes dėl nepritaikytos fizinės aplinkos jie negali patenkinti net paprasčiausių poreikių, pavyzdžiui, suskaudus dančiui, be sunkumų ir kliūčių patekti pas gydytoją.

Aušrinė Šėmienė

Neįprastai šilta žiema gali atsigriebti paskutiniais mėnesiais. Tad kol ne vėlu, metas pasirūpinti jautresniais šalčiams augalais.

Vijolė Aguonaitė

Pardavė žirgą, pirko arklides

Neįgaliųjų kelyje –neįveikiamos kliūtys

Irūna Puzaraitė į popmu-zikos lygumas įsiveržė labai anksti, tačiau seno-kai išaugo iš mokinukės sijonėlio. Merginos ne-supančiojo ir ankšti stu-dentės džinsai su aukš-takulniais: ji išmoko šokti ir dainuoti solo ir kasmet tai daro vis profesiona-liau.

Rūta Klišytė

11 p.

Jau po metų mankštintojai, masažuotojai, pirtininkai, žolininkai, bioenergetikai, raganos ir visi kiti sveikos gyvensenos ir alternatyviojo gydymo metodų taikymo specialistai privalės įrodyti, kad turi reikiamų gebėjimų ir kvalifikaciją. O klientai, nepatenkinti paslaugomis, galės juos apskųsti.

Alė Sima

Atrodytų, minime ne Kri-sitijonono Donelaičio, o Puškino metus: Lietuvos publika nūnai sulaukė net trijų skirtingų šio rusų kla-siko žymiausio kūrinio pa-statymų. Lietuvos naci-onalinis operos ir baleto teatras kviečia į Piotro Čai-kovskio operą „Eugenijus Oneginas“, kur, atlikda-ma pagrindinį vaidmenį, sublizgėjo naujoji operos žvaigždė Merūnas Vituls-kis.

Rūta Klišytė 17 p.

Puškinas Lietuvoje ir politikaMergina – vėjas iš Suvalkijos lygumų