2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis • Nr. 61 (9080) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Ūkininkų žinios• Ištikus bėdai, verslas iš Vals-

tybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kol kas sulaukia tik pa-gausėjusių reikalavimų, grasini-mų, o ne pagalbos.

• Europos Komisija trejiems metams pratęsė pereinamąjį laikotarpį dėl žemės ūkio pas-kirties žemės pardavimo užsie-niečiams.

Moters pasaulis

• Paprasta medinė kėdutė tin-ka ne tik vaikams, ant jos patogu sėdėti ir skutant bulves.

• Norint atrodyti ir jaustis gra-žiai, visai nebūtina pirkti brangias kūno priežiūros priemones

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis.

Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Prieš kelerius metus Nemune įrengta aštuoniolika mobilių ir sta-cionarių prieplaukų. Tačiau iki šiol jos menkai išnaudojamos. Dalis jų baigia sugriūti. Jurbarko rajone ir kituose žemupio kraštuose laivų netrūksta, bet Nemuno aukštupy-

je esančios savivaldybės skundžia-si, kad prieplaukose didesniems laivams trukdo švartuotis upės sek lumos. Ypač stebina Kaunas, įsikūręs tarp dviejų didžiausių šaly-je upių, nes iš jo į Kulautuvą plukdo tik vienas pramoginis laivas. Jach-tos, kateriai ir kiti laivai vandenis skrodžia tik Kauno mariose.

Nukelta į 3 p.

Premjero pasirinkimas pasėjo abejonių

Po naktinės mokesčių reformos sukėlęs chaosą valstybėje premje-ras Andrius Kubilius dabar išpro-vokavo nesutarimų ir partijoje. Į savo patarėjų gretas jis kviečiasi aktyvų Lietuvos socialdemokratų partijos narį, buvusį ministrą Liną Linkevičių.

JAV remia Gruzijos teritorijos vientisumą

Praėjo 3 metai po Rusijos inva-zijos į Gruzijos teritoriją. Atplėštos ir Rusijos paskelbtos nepriklauso-momis Abchazija ir Pietų Osetija šiuo metu stipriai militarizuotos. JAV ragina Rusiją išvesti kariuo-menę iš Vakarų nepripažįstamų pseudovalstybių.

Nors Lietuvos ekonomika atsigauna, nedarbo problema išliks aktuali ne tik šiais, bet ir kitais metais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Upių seklumos kelia grėsmę laivybai

Aukštas nedarbo lygis klampina Lietuvą į žiaurų apatijos liūną

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

Lietuvos vidaus vandenyse įrengtos stacionarios ir mobilios prieplaukos, tačiau upių laivyba merdi.

Upių laivybą aktyviai puoselėjančių savivaldybių vis mažėja.Lilijos Valatkienės nuotrauka

2 2011 m. rugpjūčio 3 d. • Nr. 61 (9080)Valstiečių laikraštis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, dar-bo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedar-bių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažė-ja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti. Kiti mano, kad pašalpos turi išlikti net ir su-siradus mažai atlyginamą darbą. Tada žmonės turės daugiau paska-tų įsidarbinti įmonėse, kur mokami maži atlyginimai.

Specialistai taip pat pastebi, kad švaistomi mokesčių mokėtojų pini-gai rengiant madingų specialybių studentus – teisininkus, vadybi-ninkus, jų jau yra devynios galy-bės. Taip pat ne visada efektyviai panaudojamos lėšos bedarbiams perkvalifi kuoti.

Konkurentas – pašalpos

Kupiškio miškų urėdijos urėdas Dainius Stonkus stebisi, kai statis-tikai skelbia, kad Lietuvoje daug be-darbių: miškų ūkiams nuolat trūksta darbininkų. „Mūsų rangovai skun-džiasi darbuotojų stygiumi, miške apstu darbų, o norinčių įsidarbinti atsiranda labai mažai“, – teigė urė-das.

Statistika skelbia, kad Kupiškio rajone nedarbo lygis šiuo metu su-daro 12,8 proc. (visoje šalyje – 11 proc.). „Matyt, darbščiausieji emi-gravo, o likusieji priprato gyventi iš pašalpų“, – svarstė D.Stonkus.

Kauno regiono smulkiųjų ir vi-dutinių verslininkų asociacijos pir-mininkas Arturas Mackevičius irgi

mano, kad socialinės pašalpos, be-darbio išmokos, įvairios lengvatos, kaip, pavyzdžiui, nemokamas mai-tinimas, mokesčių už komunali-nes paslaugas kompensacijos ma-žas pajamas turinčioms šeimoms, neskatina ieškotis darbo, sudaro konkurenciją verslui. „Šios išmo-kos santykinai nedaug skiriasi nuo mažų atlyginimų. Žmonės moka skaičiuoti ir mato, kad 200 Lt skir-tumas tarp išmokų, pašalpų ir al-gos jam visai nepatrauklus – juk kainuos transportas, pietūs dar-be, o turimos lengvatos jam tuo-jau pat nubraukiamos, – aiškino A.Mackevičius. – Deja, darbo vie-tos apkrautos labai dideliais mo-kesčiais, tad didinti algas, o tuo la-biau konkuruoti su emigrantams patrauk liomis šalimis vidutiniam verslui yra neįmanoma.“

A.Mackevičius pridūrė, kad di-delę konkurenciją sąžiningam vers-lui ir nedarbo lygiui turi nelegalus darbas.

Darbas nuvertėjo

Sociologas Romas Lazutka įsiti-kinęs, kad esant tokiai situacijai jokiu būdu negalima mažinti socialinių pa-šalpų, lengvatų, išmokų. „Jei atimtume ir tuos varganus pinigus, tik paska-tintume vagystes, kitus nusikaltimus, o ar sugrąžintume motyvaciją dar-bui, niekas tikrai nežino“, – kalbėjo mokslininkas.

Jo nuomone, socialinė parama ma-žina norą dirbti tik dėl to, kad žmo-gus nemato didelio skirtumo tarp mi-nimalios algos ir išmokų. „Ilgainiui jis pripranta tenkinti tik minimalius poreikius, atpranta nuo darbo reži-mo, – sakė R.Lazutka. – Ilgalaikė be-darbystė didina socialinę atskirtį, nes darbas yra vienas pagrindinių būdų

integruotis į visuomenę, išreikšti save, bendrauti. Ilgai nedirbant prarandami ir kvalifi kaciniai įgūdžiai.“

Pasak mokslininko, valstybei dau-giau kainuoja, kai žmogui tenka rink-tis tarp darbo ir išmokų. „Ekonominė situacija tokia, kad tikėtis didelių algų daug kam yra neįmanoma, bet jeigu socialinė parama išliktų ir įsidarbinus, nustačius uždarbio ribas, iki kurių dar mokamos išmokos, būtų daugiau no-rinčiųjų dirbti net ir už minimumą, – mano jis. – Valstybei tai būtų mažesnė našta, nes dirbantis žmogus mokėtų mokesčius. O dabar sunkiai besiver-čiantis priverstas rinktis vien išlaiky-tinio dalią.“

R.Lazutka įsitikinęs, kad būtina grąžinti išmokas ir už paaugusius vai-kus, kaip buvo iki krizės, bei nemo-kamą maitinimą mokyklose. „Nieko baisaus, jei kartu nemokamai mai-tinsis ir neskurstančių tėvų atžalos, juk šios šeimos prisideda prie bend-ros paramos mokesčiais“, – tvirtino R.Lazutka.

Bedarbių kalvės

Konsultacijų ir įdarbinimo bend-rovės „Strategic Staffi ng Solutions International“ vadovas Lietuvoje Andrius Francas pasigenda bendros darbo rinkos strategijos. „Tai būtina daryti dėl to, kad valstybės fi nansuo-jamos studijų vietos kainuoja visai

visuomenei, – teigė jis. – Tuo tarpu dabar niekam neįdomu, kad ir toliau vidurinių mokyklų absolventai masiš-kai stoja į teisę ir vadybą, nors šių spe-cialistų jau pakankamai turime geram dešimtmečiui.“

Pasak įdarbinimo įmonės vadovo, dabar rinkoje paklausiausios fi nansų apskaitos ir informacinių technologijų specialybės. „O jei dar toks specialistas moka kurią nors skandinavų kalbą, jis

garantuotai ras gerą darbą ir Lietuvo-je. Taip pat niekada nepražus kvalifi -kuotą darbininkišką profesiją turintis žmogus“, – tvirtino A.Francas.

Lietuvos studentų atstovybių są-jungos prezidentė Ieva Dičmonaitė minėjo, kad pernai valstybės išleis-ti 600 tūkst. Lt valstybės poreikiams svarbioms studijų kryptims univer-sitetuose ir kolegijose populiarin-ti rezultatų nedavė – besirenkančių-jų technologinius ir fi zinius mokslus netgi sumažėjo. Tuo tarpu socialinius mokslus rinkosi daugiau kaip pusė stojančiųjų.

„Akivaizdu, kad valstybė šioms studijų programoms turėtų didinti valstybės fi nansuojamų vietų skaičių, o socialiniams mokslams atvirkščiai – mažinti, – įsitikinęs A.Francas. – Jei žmogus labai nori būti nepaklausus rinkoje teisininkas ar vadybininkas, tegul už studijas moka pats.“

Birža – menkas pagalbininkas

Netekusiam darbo žmogui neretai tenka keisti nepaklausią specialybę. „Kiekvienam bedarbiui, registruotam darbo biržoje, sudaromi individua-lios užimtumo veiklos planai. Juose bedarbis nurodo pageidaujamą spe-cialybę, kvalifikaciją, kurią norėtų įgyti“, – sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.

Mokymo metu bedarbiui mokama mokymo stipendija – 560 Lt per mė-nesį, kompensuojamos viešojo trans-porto nuvykimui į mokymus išlaidos. Maksimali bedarbio išmoka yra 650 Lt, minimali – 350 Lt.

Lietuvos laisvosios rinkos ins-titutas yra skelbęs, kad tokie biržos kursai neefektyvūs, geriau tai darytų viešo konkurso būdu atrinktos pri-vačios bendrovės ar mokyklos. Aki-vaizdžiausias neefektyvaus lėšų mo-kymams švaistymo pavyzdys – pernai rengti kursai Panevėžio teritorinėje darbo biržoje. Ten 24 savaites 12 be-darbių buvo mokomi keramikos ama-to. Įdomu, kad tarp kursų klausytojų buvo ir keramikė, kuri dėl padidėjusių mokesčių ir menkos paklausos atsisa-kė šio verslo ir atėjo į biržą.

Beje, darbo biržos darbuotojams krizė jau baigėsi. Šiais metais direk-toriaus alga (neatskaičius mokesčių) padidėjo nuo 4218 iki 4475 Lt, sky-rių vedėjų – nuo 3834 iki 4000 Lt, vyriausiųjų specialistų – nuo 2837 iki 3061 Lt, vyresniųjų specialistų – nuo 2220 iki 2383 Lt.

Aktualijos

„Socialinė parama mažina norą dirbti, nes žmogus nemato didelio skirtumo tarp minimalios algos ir išmokų. Ilgainiui jis pripranta tenkinti tik minimalius poreikius, atpranta nuo darbo režimo“, – sakė R.Lazutka.

Lietuvoje netekusiam darbo žmogui neretai tenka keisti nepaklausią specialybę. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Neskuba įdarbintiVytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Nepaisant atsigaunančios Lietuvos eko-nomikos, nedarbo problema išliks ak-tuali ne tik šiais, tačiau ir kitais metais. Viena iš priežasčių, kodėl nedarbo ma-žėjimas atsilieka nuo ekonomikos atsi-gavimo, yra griežtas darbo santykių reguliavimas. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu nebuvo daug pasistūmėta laisvinant darbo santykių reguliavimą ir gerinant įdarbinimo galimybes. Pa-samdyti ir atleisti darbuotoją kainuoja daug, todėl verslininkas, nebūdamas tik ras dėl ateities, neskuba priimti nau-jų darbuotojų.

Nedarbą mažins tik verslo plėtraRimantas Rudzkis, ekonomistas

Bedarbiai, kaip ir visame pasaulyje, skaičiuoja, kas jiems labiau apsimo-ka – dirbti ar bandyti išgyventi iš pa-šalpų. Pašalpų mažinti jau neįmanoma, nes jos ir taip menkos. Telieka skatinti algų didėjimą. Tai įmanoma padaryti tik sudarant palankesnes sąlygas verslui: mažinti kontroliuojančių įstaigų skaičių, biurokratinę naštą, supaprastinti fi nan-sinę apskaitą. Dabar esame patekę į užburtą ratą – gerų darbo vietų stoka gena energingus gyventojus į užsienį, o kvalifi kuotų darbuotojų trūkumas tam-pa kliūtimi kurti šias vietas.

R.Lazutka įsitikinęs, kad būtina grąžinti išmokas ir už paaugusius vaikus, kaip buvo iki krizės, bei nemokamą maitinimą mokyklose. VL archyvo nuotrauka

Aukštas nedarbo lygis klampina Lietuvą į žiaurų apatijos liūną

32011 m. rugpjūčio 3 d. • Nr. 61 (9080)Valstiečių laikraštis

Jurbarke tuoj bus ankšta

Vieni aktyviausiai puoselėjančių upių laivybą yra jurbarkiečiai. Čia miesto prieplaukoje nuolat laikomi 6 laivai.

„Netolimoje ateityje nedide-lė prieplauka gali nesutalpinti visų norinčių čia laikyti laivų, – tikina upeivis Algimantas Lužas. – Ma-nau, kad laivyba vis labiau populia-rės. Su partneriais jau statome di-desnį – 60 vietų – laivą.“

Dabar 30 vietų laivą turintis A.Lužas norinčiuosius juo plukdo į Nidą ir atgal. Suaugusiam žmogui bilietas į vieną pusę kainuoja 100 Lt, vaikams – per pusę pigiau, o už dar-želinukus visai mokėti nereikia.

„Klientų netrūksta, – teigė A.Lužas. – Tik mažiau kaip 25 žmo-nes plukdyti neapsimoka dėl brangių degalų, o daugiau nei 30 nesutalpi-nu. Poreikis tikrai didelis, teiraujasi ir daug į Nidą norinčių plaukti užsie-niečių, bet jų turistinės grupės perne-lyg didelės – nuo 40 žmonių. Todėl ir nusprendėme statyti didesnį laivą.“

Kauniečiai verslininkai pernai ren-gė reguliarius reisus į Nidą su atnau-jintu sovietmečiu buvusiu populiariu greitaeigiu laivu „Raketa“, bet šiemet jų atsisakė. A.Lužas mano, kad nuo Jurbarko į Kuršių marias kelionė yra patrauklesnė dėl mažesnio atstumo.

Kitas jurbarkietis Osvaldas Kas-putis lėtaeigiu 10 vietų laivu plukdo žmones po Jurbarko apylinkes. „Ge-rai, kad Nemune yra mažų prieplau-kų, nes galime nuplaukti ir sustoti prie Panemunės pilių. Manau, ateityje pramoginė laivyba Nemune sėkmin-gai plėsis“, – kalbėjo O.Kasputis.

Karaliauja seklumos

Stacionarių ir mobilių prieplaukų tinklas Nemune tęsiasi iki Druski-ninkų. Tačiau aukščiau Kauno marių daugiau plaukioja tik baidarės arba labai maži laiveliai.

„Nežinia, kiek dar galės dirbti netgi nedidelis keltas, perplukdantis žmones į kitą Nemuno krantą, – teigė Birštono turizmo informacijos centro direktorė Henrieta Miliauskienė. – Vis tenka keisti jo plaukimo vietą, nes sąnašų įvairiose vietose nuolat daugė-

ja. Turime tik vieną nuo seno plaukio-jantį didelį laivą „Vytenis“.

Juo reikia atidžiai laviruoti dėl gausybės sąnašų. Šį pavasarį laivas su krikštynas šventusiais žmonėms įstrigo seklumoje. Buvo sulaužytas vairo mechanizmas, jį teko remon-tuoti viduryje upės, todėl iškyla tru-ko dviem valandomis ilgiau nei buvo planuota.

Nemuno seklumos neleidžia plė-toti laivybos ir Alytuje.

„Dėl susiformavusių seklumų ir nevalomos vagos į mūsų prieplauką

atplaukia tik plaustai ir baidarės, – pa-sakojo Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gu-dzinevičienė. – Vis dėlto rankų nenu-leidžiame, sudarėme maršrutą pluk-dyti turistus po Nemuną vikingų tipo laivu, kuriam nereikia didelio gylio. Mūsų apylinkėse labai gražios vietos, daug piliakalnių.“

Vagai valyti lėšų nėra

Nemuno vagą prižiūri Vidaus van-dens kelių direkcija. Jos gamybos di-rektorius Mindaugas Šimkūnas sakė, kad aukštupio vagą gali valyti tik ma-žesnės žemsiurbės.

Anksčiau Susisiekimo ministeri-ja turėjo planų jas nupirkti, bet jie ir liko neįgyvendinti. Maža to, sunkme-čiu stipriai apkarpytas fi nansavimas ir ruožo Kaunas–Klaipėda vagos va-lymui. Laivyba ja turi būti užtikrinta dėl to, kad tai europinės reikšmės van-dens kelias, kurio numeris E-41.

„Sunkmečiu vagos valymo dar-bams lėšos buvo sumažintos nuo 10 mln. iki 4 mln. litų, todėl nuolat užtikrinti laivybos Nemune jau ne-galime“, – teigė M.Šimkūnas.

Nuo Kauno iki Jurbarko būtina išsaugoti 1,2 m vagos gylį, nuo Jur-barko iki upės žiočių – 1,5 m, o nuo žiočių iki Klaipėdos – 2 m.

„Pernai didesni laivai upe plau-kioti galėjo tik dėl gausaus lietaus, o įprastomis, sausesnėmis vasaromis Nemuno vaga vietomis nusenka iki 70 cm“, – aiškino M.Šimkūnas.

Didmiesčiai lėtai gręžiasi į upes

„O kur jūsų pramoginiai ir kro-vininiai laivai? Juk Kaunas yra uni-kalioje, vandens pramogoms itin pa-lankioje geografi nėje vietoje. Mačiau miestų prie mažesnių upių, kuriose

knibžda laivai, o jus turite net dvi, bet jos tuščios“, – stebėjosi iš Anglijos at-vykęs turistas.

Miesto valdžia jau seniai kalba, kad reikėtų gaivinti upes, bet kol kas tai lie-ka tik kalbomis. Tiesa, šiemet valdžia tvirtai žada, kad Nemuno saloje šalia „Žalgirio“ sporto arenos bus įrengta prieplauka pramoginei laivybai.

Kauno rajone yra keturios kilnoja-mos prieplaukos: Vilkijoje, Kulautu-voje, Zapyškyje ir Raudondvaryje. Bet šiuo metu vandens pramogų Kaune ir jo apylinkėse mažai, neliko ir „Rake-tos“, kuri pernai plukdė į Nidą. Ta-čiau sekmadieniais į Kulautuvą ir at-gal sėkmingai kursuoja verslininkams išnuomotas Vidaus vandens kelių di-rekcijos laivas „Tolstojus“.

Prie kitų šalies upių įsikūrusiuo-se miestuose laivyba dar menkesnė – juose sustoja tik plaukiantys baidarė-mis poilsiautojai.

Vilniuje Nerimi ne pirmi metai plaukioja vienas didelis laivas ir lai-velis. Savivaldybė tikisi pagyvinti lai-vybą už 100 tūkst. Lt įsigijusi iš kau-niečių mobilią prieplauką. Kaunui ji tapo nereikalinga panaikinus maršru-tą į Nidą. Planuojama, kad Vilniaus prieplaukoje galės ne tik švartuotis laivai, bet ir bus įrengtas turizmo in-formacijos centro padalinys, vyks įvai-rūs renginiai.

Aktualijos

Upių seklumos kelia grėsmę laivybai

Ypač stebina Kaunas, įsikūręs tarp dviejų didžiausių šalyje upių, nes iš jo į Kulautuvą plukdo tik vienas pramoginis laivas. Daugiau jachtų, katerių ir kitų laivų vandenis skrodžia tik Kauno mariose.

Atkelta iš 1 p.

Mobilios ir stacionarios prieplaukos Nemune pastaruoju metu labai menkai išnaudojamos. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Kai kurių Seimo narių ataskai-tos, rodančios, kaip jie leidžia par-lamentinei veiklai skirtus biudžeto pinigus, ir toliau primena sudėtin-gus galvosūkius.

Jungtinės liberalcentristų ir „prisi-kėlėlių“ frakcijos nario Andriaus Bur-bos pirmojo ir antrojo šių metų ket-virčių ataskaitose nurodoma, jog per pirmuosius tris mėnesius jis „teleko-munikacijų ir interneto paslaugoms“ išleido kone 1,3 tūkst. litų, vėliau – jau per 2,5 tūkst. litų. Pirmojo metų ket-virčio ataskaitoje pats Seimo narys nurodė, jog didžioji dalis šių lėšų ski-riama jo asmeninei interneto svetai-nei andriusburba.lt kurti ir prižiūrėti. Bet tai, ar parlamentaras neišleido šių pinigų veltui, turėtų paaiškėti tik vė-liau – mat svetainė vis dar neveikia.

Tuo tarpu kitas buvęs „prisikėlėlis“, dabartinis Krikščionių frakcijos narys Aleksandras Sacharukas tikriausiai daugiau laiko praleidžia prie automo-bilio vairo nei bendraudamas su rin-kėjais ar dirbdamas su dokumentais. Visos šio politiko parlamentinės veik-los lėšos yra skiriamos jo transporto

reikmėms. Pavyzdžiui, balandžiui, ge-gužei ir birželiui parlamentinei veiklai skirtas lėšas – apie 6,3 tūkst. litų – po-litikas išleido tik degalams.

Tam, kad ištaškytų tiek pinigų, A.Sacharukas galingu ir nemažai de-galų ryjančiu automobiliu kiekvie-ną dieną turėjo nuvažiuoti po kelis šimtus kilometrų. Vilniuje gyvenan-tis ir vienmandatėje apygardoje neiš-rinktas Seimo narys kartais tą pačią dieną pildavosi ne tik benzino, bet ir dyzelino.

Eltos inf.

Kur seimūnai išleidžia pinigus – neįmintos mįslės

Jaunatis.Saulė teka 5.32, leidžiasi 21.18.

RytojŠiandien

Laikas šuoliuoja pašėlusiai greitai, štai mūsų kalendoriuje jau paskutinis vasaros mė-nuo. Pirmoji rugpjūčio savaitė Lietuvoje nepasižymės nei labai karštais orais, nei kritulių gausa. Bus saulėta ir maloniai šilta.

Šiandien šiaurės krypties vėją keis šiaurės rytų. Naktis bus žvaigždėta, temperatū-ra – 11–14 laipsnių šilumos. Dienos metu turėtų sušilti iki 20–23 laipsnių. Ketvirtadie-nis žada būti be lietaus, danguje svečiuosis saulė. Pūs vos juntamas pietryčių krypties vėjas. Naktį lietaus nelaukiama, sušils iki 10–15 laipsnių. Dienos metu taip pat neturėtų lyti, temperatūra pakils iki 21–25 laipsnių. Penktadienio orai mažai skirsis nuo ketvirta-dienio. Ramiai pūs jau pietų krypties vėjas. Naktį Lietuvoje debesys netemdys mėnulio, bus 11–17 laipsnių. Dienos metu temperatūra sieks 23–25 laipsnius, be lietaus. Savait-galis nelepins šiluma, bus gana debesuota, sulauksime gausaus lietaus.

VL inf.

PorytDieną: +20 +23

Naktį: +11 +14°

Dieną: +21 +25 Dieną: +23 +25

Naktį: +11 +17Naktį: +10 +15

Seimo Jungtinės frakcijos narė, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovė Inga Valinskienė numojo ranka į primygtinius Seimo valdy-bos raginimus atsisakyti koncerti-nių planų per tradicinę Jūros šven-tę. Valdyba ketina prašyti, kad tokį parlamentarės savavaliavimą įver-tintų Seimo etikos sargai.

Seimo vicepirmininkė Virgini-ja Baltraitienė patikino, kad Seimo valdyba prie šio fakto dar sugrįš. Jos teigimu, po poros savaičių susirink-sianti valdyba gali kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK). Anot politikės, Konstitucinis Teismas (KT) yra nurodęs, kaip nederėtų elgtis parlamentarams. „Nesvarbu, ar kon-certas mokamas, ar ne. Seimo narys visada yra Seimo narys“, – pabrėžė V.Baltraitienė.

I.Valinskienė prisipažino žino-jusi neigiamą Seimo valdybos po-žiūrį į jos koncertą uostamiestyje. Paklausta, kodėl jo nepaisė, parla-mentarė aiškino nejautusi daranti ką nors blogo. „Seimo valdyba įgaliota pareikšti savo nuomonę, o aš turiu savo ir elgiuosi taip, kaip man atro-do tinkama. Tikrai nepadariau jokio nusikaltimo – nei Konstitucijoje, nei Seimo statute neparašyta, kad Sei-mo nariai negali dainuoti“, – teigė I.Valinskienė.

EPK pirmininkas Algimantas Sa-lamakinas savo ruožtu pirmadienį ap-gailestavo, kad parlamentarė, iš anksto žinodama apie koncertą, neatsiklausė etikos sargų nuomonės.

Eltos inf.

Parlamentarės dainas vertins etikos sargai

I.Valinskienė prisipažino žinojusi nei-giamą Seimo valdybos požiūrį į jos koncertą uostamiestyje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2011 m. rugpjūčio 3 d. • Nr. 61 (9080)Valstiečių laikraštis

Prof. Kęstutis MasiulisSeimo narys

Iš visų visuomenės institutų parti-jų reitingai yra žemiausi. Vos 3 proc. gyventojų pasitiki partijomis. Tačiau tik nedaugelis argumentuotai gali at-sakyti kodėl. Dažniausiai minima, kad partijos korumpuotos, tačiau vėl daugelis respondentų negali paaiš-kinti, kaip konkrečiai ta korupcija pasireiškia ir ar ji reali, ar tik mena-ma. Taigi kokios yra nepasitikėjimo priežastys?

Lietuvoje terminas „partija“ turi neigiamą prasmę dar nuo tarpukario. Valstybės vadas Antanas Smetona neigiamai žiūrėjo į partijas, kol jos išvis buvo uždraustos ir turėjo veik-ti nelegaliai. A.Smetona formulavo vadinamosios organinės visuome-nės, kuri reiškiasi per bendruome-nes, draugijas, visuomenines organi-zacijas ir apsieina be partijų, idėją.

Neigiamas požiūris į partijas

dar labiau sustiprėjo sovietmečiu. Tuomet viską kontroliavo vienin-telė ir neklystanti Komunistų parti-ja, kuri buvo visagalė, bet visuotinai nemėgstama.

Į partijas ir tarpukariu, ir soviet-mečiu žmonės vengė stoti, o jei dėl karjeros tai darydavo, tai tuo nelabai girdavosi ir didžiuodavosi.

Visuomenės nuomonė kinta ne-greitai. Mūsų partijos ir dabar yra negausios. Pavyzdžiui, dabar Lietu-voje gausiausios partijos Tėvynės są-jungos-krikščionių demokratų ir So-cialdemokratų turi vos po 16 tūkst. narių. Taigi dažnas gyventojas išvis nėra paprastai – buitiškai – bendra-vęs su eiliniu partijos nariu. Partijos

nariai didelei žmonių daliai asocijuo-jasi su valdžios pareigūnais, nemalo-niais karjeristais ir aktyviais politi-kais, kurie nėra labai gerbiami.

Ir visgi, nors partijos nepopulia-rios, jos yra būtinos ir reikalingos.

Partijos veikia visose demokrati-nėse ir nedemokratinėse valstybėse, nes tai yra būdas sutraukti didelės

gyventojų grupės palaikymą ilgalai-kei politinei darbotvarkei. Kai kas pasakytų, kad tai gali daryti visuo-meninės organizacijos, tačiau kai or-ganizacija savo tikslams įgyvendinti siekia valdžios, ta organizacija iš es-mės tampa partija.

Politinė partija yra vienintelis ci-vilizacijos atrastas ir iki šiol nepakei-čiamas įrankis mobilizuoti gyventojų paramą politiniams tikslams įgyven-dinti, o kartu ir būdas kontroliuoti, ar valdantieji siekia tų tikslų. Visa visuomenė seka valdžios veiksmus ir paskui per rinkimus valdančiuo-sius paremia arba ne, tačiau partijos daug lanksčiau ir greičiau gali rea-guoti į valdančių žmonių veiksmus

ir parinkti tinkamus instrumentus, kad visuomenė remtų būtent parti-jos palaikomus politikus.

Taigi partijos yra reikalingi šiuo-laikiškos šalies instrumentai, tačiau apmaudu, kad Lietuvoje jos turi la-bai mažai pasitikėjimo visuomenėje. Jį būtų galima padidinti sprendžiant dvi aktualias problemas.

Pirma, partijos turėtų gebė-ti greitai ir veiksmingai atsiriboti nuo netinkamo elgesio ar negarbin-gų narių. Dvi didžiausios Lietuvos partijos – Tėvynės sąjungos-krikš-čionių demokratų bei Socialdemo-kratų šią problemą sprendžia vis greičiau ir efektyviau. Tokiais pa-vyzdžiais galėtų būti Viliaus Na-vicko ar Andriaus Šedžiaus partinės narystės panaikinimas. Ir vienu, ir kitu atveju po skandalingo elgesio sekė sprendimai.

Kitas reikšmingas dalykas, jeigu politikai nori, kad būtų pasitikima jais ir politinėmis organizacijomis, yra partijų atvirumas bei vidinė de-mokratija. Vieši vidiniai pirminin-

ko rinkimai, visuotinis balsavimas esminiais klausimai, nuolatinis bendravimas su žiniasklaida, atvi-rų durų renginiai, veikla interne-te: tinklalapiai, socialiniai tinklai, el.grupės – tai įrankiai, kurie pa-dėtų pasiekti, kad gyventojai la-biau suprastų partijų veiklą ir da-lyvautų joje.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Aurelija Meškaitė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 776 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 957. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Aktualijos

Gal galime apsieiti be partijų? Tiesiai šviesiai

Politinė partija yra vienintelis civilizacijos atrastas ir iki šiol nepakei-čiamas įrankis mobilizuoti gyventojų paramą politiniams tikslams įgy-vendinti, o kartu ir būdas kontroliuoti, ar valdantieji siekia tų tikslų.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valsietis.lt

Po naktinės mokesčių refor-mos sukėlęs chaosą valstybėje premjeras A.Kubilius dabar iš-provokavo nesutarimų ir par-tijoje. Į savo patarėjų gretas jis kviečiasi aktyvų Lietuvos social-demokratų partijos narį Liną Lin-kevičių.

Karjeros pasiekė su socialdemokratais

Vasarą apsnūdusį Lietuvos poli-tinį gyvenimą praėjusią savaitę su-judino netikėta žinia – premjeras A.Kubilius į savo patarėjų komandą kviečiasi Liną Linkevičių, Briuse-lyje skaičiuojantį paskutines Lie-tuvos atstovo prie NATO kaden-cijos dienas.

Atkūrus nepriklausomybę L.Lin ke vičius 1991–1996 m. buvo vietoje Lietuvos komunistų parti-jos įkurtos Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu. 2004 metais jis tapo šiuo metu didžiau-sios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų oponentų – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. A.Linkevičius net du kar-tus buvo krašto apsaugos minist-ru – 1993–1996 m. Adolfo Šleže-vičiaus ir 2001–2004 m. Algirdo Brazausko vyriausybėse.

Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis pri-pažino, kad dėl L.Linkevičiaus jau aišku 90 procentų.

Pagrindiniai veikėjai nekalbūs

Pats L.Linkevičius, kuris iš Lie-tuvos atstovo prie NATO pareigų bus atšauktas rugpjūčio 8 d., galimo savo darbo A.Kubiliaus stovykloje kol kas nekomentuoja. Nekalbus yra ir atostogaujantis premjeras.

Vis dėlto šis A.Kubiliaus „ma-nevras“ gerokai sukrėtė TS-LKD partiją. „Nors galutinis sprendi-mas dar nepriimtas, mane nuste-bino ši žinia“, – pripažino Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jur-gis Razma.

Jis viliasi, kad „bus atidžiau pa-galvota ir tokio sprendimo nebus“.

„Būtų sudėtinga paaiškinti, kodėl į politinį postą skiriamas žmogus iš visą laiką mums oponuojančios

partinės komandos (socialdemokra-tų)“, – stebėjosi J.Razma.

Pasak frakcijos seniūno, tokį sprendimą būtų galima suprasti, jei į komandą premjeras pasikvies-tų ką nors iš koalicijos atstovų. „Į politinio pasitikėjimo postą turi būti kviečiami tik tie asmenys, ku-rie nuoširdžiai išpažįsta mūsų par-tijos vertybes ir kurie nuoširdžiai, iš visų jėgų būtų pasiryžę įgyven-dinti Vyriausybės ir tuo pat metu mūsų partijos programas“, – nea-bejojo J.Razma.

Jis „Valstiečių laikraščiui“ pridū-rė, kad dalykinėmis L.Linkevičiaus savybėmis suabejojo ir buvęs Lietu-vos kariuomenės vadas dimisijos ge-nerolas majoras Jonas Kronkaitis.

„Kai tik pasklido žinia, man pa-skambino J.Kronkaitis, kuris irgi

išreiškė didelę nuostabą dėl tokio sprendimo“, – teigė J.Razma.

Jo žodžiais tariant, generolas, matyt, žino dalykines L.Linkevičiaus savybes, todėl išreiškė didelį nusistebėjimą.

Seimo TS-LKD frakcijai pri-klausantis Rytas Kupčinskas taip pat nesupranta premjero poelgio.

Patarėjai – su skandalų šleifais

Ne toks kategoriškas yra Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pava-duotojas Paulius Saudargas.

„Reikėtų palaukti frakcijos po-sėdžio, kuris bus surengtas rugpjū-čio pabaigoje. Tuomet ir sužinosime tikslius A.Kubiliaus pasirinkimo mo-tyvus, nes ir mane, ir kitus frakcijos narius domina, kodėl L.Linkevičių norima matyti tarp politinio pasi-tikėjimo patarėjų. Atvirai kalbant, mes nežinome, kodėl socialdemok-ratą siekiama paskirti patarėju“, – kalbėjo P.Saudargas.

TS-LKD frakcijos seniūnas J.Razma pridūrė, kad kol politinė-je arenoje vyrauja vasarinės nuotai-kos, konservatoriai negalėjo aptarti ir įvertinti A.Kubiliaus pasirinkimo.

„Juokaujant galima sakyti, kad galbūt subrendęs socialdemokratas gali tapti konservatoriumi, bet šiuo atveju L.Linkevičius turi pats pa-sakyti, ar jis yra subrendęs priimti krikščioniškas konservatoriškas ver-tybes“, – reziumavo J.Razma.

Šiuo metu A.Kubiliaus koman-doje darbuojasi 11 politinio pasitikė-jimo patarėjų. Tarp jų ir skandalingai pagarsėję veikėjai – „mailiaus byloje“ rausęsis Virgis Valentinavičius ir su griausmais iš ūkio ministro posto at-sistatydinęs Dainius Kreivys.

Premjero pasirinkimas pasėjo abejoniųĮ savo komandą pakviesdamas socialdemokratą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas A.Kubilius nustebino bendražygius.

Vasarą apsnūdusį Lietuvos politinį gyvenimą praėjusią savaitę sujudino netikėta žinia – premjeras A.Kubilius į savo patarėjų komandą kviečiasi Liną Linkevičių.

VL archyvo nuotrauka

52011 m. rugpjūčio 3 d. • Nr. 61 (9080)Valstiečių laikraštis

Tadas Narvydas

Kaip geriausiai saugoti ir puose-lėti mūsų visų turtą – miškus? Ko-kie racionaliausi miškų ūkio valdy-mo būdai, kaip užtikrinti tinkamą išteklių naudojimą, padidinti pro-duktyvumą? Tai klausimai, atsaky-mų į kuriuos laukiama ne tik iš spe-cialistų, bet ir iš visuomenės.

Įvairiapusė nauda

Miškas yra vienas svarbiausių Lie-tuvos atsinaujinančių gamtos išteklių, teikiančių įvairiapusę naudą valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui. Miškų ūkis yra svarbi Lietuvos ūkio šaka. Šalies miškų sektoriuje sukuria-ma pridėtinė vertė per pastaruosius dešimt metų kasmet sudarė apie 3–4 proc., o vien tik miškų ūkyje – 0,5–0,6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Siekiant užtikrinti darnią miškų ūkio plėtrą, subalansuoti įvairių visuome-nės grupių poreikius miškui ir užtikrinti miškų išsaugojimą, įvertinant ilgą miš-ko augimo trukmę ir nuosavybės for-mų skirtumus bei sąveiką, skatinant sąlygas, kuriomis tinkamai tvarkomi

miškai duotų šaliai ir žmonėms eko-nominę naudą, Lietuvoje yra formuo-jama ilgalaikė miškų ūkio politika, de-ranti su kitų susijusių sričių politikomis ir besiremianti šalies tradicijomis, Euro-pos Sąjungos teisinių normų, tarptauti-nių konvencijų, rezoliucijų, susitarimų, programų reikalavimais. Ilgalaikei miš-kų ūkio politikai įtvirtinti 2002 metais

aplinkos ministro įsakymu buvo pa-tvirtinta Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija. Šiuo metu kuriama nauja Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa.

Po korekcijų – viešam svarstymui

Įgyvendindama Vyriausybės 2008–2012 metų programos priemones, Aplinkos ministerija 2010 metais ini-cijavo naujos Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos rengi-

mą. Laimėjęs viešųjų pirkimų konkur-są pagal sutartį su Aplinkos ministeri-ja pirminį šios programos projektą pa-rengė Darnaus vystymosi institutas.

2011 m. vasarį rengėjai šį projektą pristatė Miškų ūkio konsultacinei ta-rybai, kurios nariai – miškininkystės mokslų, miškų urėdijų, medienos pra-monės ir nevyriausybinių organizaci-

jų atstovai – pateikė daug pastabų ir pasiūlymų dėl programos tobulinimo. Aplinkos ministerijos Miškų departa-mento kartu su kitomis miškų ūkio ins-titucijomis ir organizacijomis iš esmės pakoreguotas projektas dar kartą buvo

apsvarstytas Miškų ūkio konsultacinėje taryboje šių metų birželį. Dar kartą pa-taisytas projektas yra pateikiamas bei prieinamas viešam svarstymui.

Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa rengiama devyne-rių metų laikotarpiui (iki 2020 metų), ją numatoma tvirtinti Vyriausybės nu-tarimu. Programos projekte išsamiai aprašyta Lietuvos miškų ūkio būklė, atlikta SSGG analizė. Taip pat progra-mos projekte nustatyti miškų ūkio sektoriaus plėtros tikslai, uždaviniai ir pačios programos įgyvendinimas.

Penki tikslai

Išsami analizė atskleidžia, kad pa-grindinės Lietuvos miškų ūkio sek-toriaus stiprybės yra vis didėjan-tys miškų plotai, darnus ir pelnin-gas miškininkavimas juose, taip pat aukštos kvalifi kacijos miškininkai, dirbantys miškų sektoriuje. Lietuvos miškų ūkyje pastebima ir silpnybių – besitęsianti žemės reforma, smulkios privačių miškų valdos, nepakanka-mas ekonominis efektyvumas.

Siekiant sustiprinti Lietuvos miš-

kų ūkio sektorių, šiandien jam keliami penki pagrindiniai tikslai: išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius, užtikrinti racionalų Lietuvos miškų iš-teklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą, padidinti miškų ūkio

ekonominį efektyvumą ir konkuren-cingumą visuomenės subalansuotų poreikių tenkinimo kontekste, išsau-goti ir didinti miško ekosistemų tva-rumą, jų ekologinį ir socialinį vaidme-nį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką, užtikrinti miškų mokslo ir mokymo, visuomenės informavimo ir jos daly-vavimo miškų politikoje gerinimą.

Laukiama pasiūlymų

Nacionalinės miškų ūkio sekto-riaus plėtros programa – svarbus strateginis dokumentas, derinamas su visuomene, jį viešai svarstant ir derinant suinteresuotų visuomenės grupių nuomonę miškų ir miškų ūkio klausimais, subalansuojant miško sa-vininkų, valdytojų ir naudotojų, me-dienos pramonės, aplinkosaugos ir kitų su miškais susijusių sričių atsto-vų poreikius ir interesus.

Aplinkos ministerija kviečia visus, neabejingus mūsų šalies miškų ir jų ūkio ateičiai, prisidėti prie Lietuvos miškų ūkio politikos formavimo, pa-teikiant savo siūlymus dėl Naciona-linės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projekto. Konstruktyvias pastabas ir konkrečius racionalius pa-siūlymus dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projek-to prašoma teikti iki šių metų rugpjū-čio 12 d. Aplinkos ministerijai raštu arba el. paštu n.kupstaitis@am.lt.

Nacionalinės miškų ūkio sek-toriaus plėtros programos pro-jektą galima rasti internete šiuo adresu: http://www.am.lt/VI/fi-les/0.859055001311572292.pdf.

Aktualijos

Visuomenei – galimybė prisidėti prie miškų ūkio plėtros

Miškai – mūsų visų turtas, todėl mes visi ir turėtume rūpintis, kaip jį saugoti, gausinti ir puoselėti.Raimundo Šuikos nuotrauka

Miškas yra vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos ištek-lių, teikiančių įvairiapusę naudą valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui. Miškų ūkis yra svarbi Lietuvos ūkio šaka.

(Užs. 537)

Liepą tirtų maudyklų vanduo buvo švaresnis, palyginti su birželiu. Hi-gienos normų neatitiko tik 2,9 proc. maudyklų vanduo, informuoja Svei-katos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Švariausias vanduo antrąjį vasaros mėnesį buvo pajūryje, Alytaus, Mari-jampolės, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus apskričių maudyklose.

Maudyklų vandens kokybė verti-nama pagal 2 mikrobiologinius pa-rametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į hi-gienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

VL,Eltos inf.

Dalis Dubysos upėsnetinka maudynėms

Laikinai vengti maudynių turėtų tie, kurie atostogas ar laisvalaikį leidžia prie Dubysos. Kauno rajono savival-dybės išplatintame pranešime teigia-ma, kad Dubysos upėje, ties Partikų

kaimu, aptiktas padidėjęs žarninių en-terokokų skaičius. Vandens mėginiai tyrimui paimti liepos pabaigoje.

Kadangi vanduo yra užterštas, nea-titinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN:92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reika-lavimų, savivaldybė prašo gyventojų nesimaudyti minėtoje maudykloje, kol bus gauti kito tyrimo rezultatai.

Kulautuvos karjere tyrimui paim-tuose vandens mėginiuose neaptik-ta nei žarninių lazdelių, nei žarninių enterokokų, todėl čia galima drąsiai gaivintis nuo vasaros karščių.

Mėginiai vandens užterštumui nu-statyti vasarą imami kas dvi savaitės.

VL,Eltos inf.

VL archyvo nuotrauka

Liepą švariausias vanduo buvo pajūryje

(Užs. 536)

6 2011 m. rugpjūčio 3 d. • Nr. 61 (9080)Valstiečių laikraštisUžsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Praėjo 3 metai po Rusijos invazi-jos į Gruzijos teritoriją. Atplėštos ir Rusijos paskelbtos nepriklausomo-mis Abchazija ir Pietų Osetija šiuo metu stipriai militarizuotos. JAV ragina Rusiją išvesti kariuomenę iš Vakarų nepripažįstamų pseudo-valstybių. Kol Rusija ir toliau sklei-džia dezinformaciją apie Gruziją, pastaroji blokuoja rusų priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją.

Gruzinų spaudimas per PPO

Rusijos derybų dėl įstojimo į Pa-saulio prekybos organizaciją (PPO) delegacijos vadovas Maksimas Med-vedkovas Ženevoje paskelbė, kad de-rybos turi būti užbaigtos šių metų gruodžio 14–16 d., o Rusijos prem-jeras Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Europos Komisijos pirmi-ninku Žozė Manueliu Barozu para-gino derybas paspartinti.

Tačiau, rašo laikraštis „Komersant“, pagrindinė kliūtis Rusijos prisijungi-mo prie PPO kelyje taip ir nepašalin-ta – derybos su Gruzija stringa. Kitas konsultacijų raundas numatytas šių metų rugsėjį, o lapkritį, kaip tikisi Ru-sijos derybininkai, turėtų įvykti bai-giamasis darbo grupės posėdis.

Gruzija neatsisako savo reikalavi-mų Rusijai, pirmiausia dėl Gruzijos ir Rusijos sienos Abchazijos ir Pie-tų Osetijos teritorijose aiškumo. Tik Rusijai šiuos reikalavimus įvykdžius Gruzija būtų pasirengusi duoti suti-kimą Rusijos narystei.

Tbilisis ne kartą skelbė, kad tam, jog įstotų į PPO, Rusija turi sudaryti sutartį su Gruzija dėl muitų kontro-lės jos pasienyje. Gruzija reikalauja, kad sienos kirtimo punktuose Pie-tų Osetijoje bei Abchazijoje dirbtų ir Gruzijos muitinės pareigūnai, nes Gruzija šias teritorijas traktuoja kaip savo neatskiriamas dalis. Rusija šias teritorijas laiko nepriklausomomis valstybėmis.

Rusija negali įstoti į PPO tol, kol Gruzija neduos sutikimo. Mat Gru-zija jau yra PPO narė ir turi veto teisę sprendžiant klausimą dėl Rusijos pri-sijungimo prie šios organizacijos.

Rusija yra vienintelė pasaulio vals-tybė su didele ekonomika, kuri dar nėra PPO narė, o jos derybos dėl įstojimo į PPO tęsiasi jau beveik 18

metų. Tam, kad šalis prisijungtų prie organizacijos, būtinas visų 153 jai pri-klausančių šalių sutikimas.

Ragina išvesti kariuomenę

Nesutarimas dėl „naujųjų šalių“ sulaukė ir tvirto atsako iš už Atlanto. Jungtinių Valstijų Senatas liepos 29 d. priėmė rezoliuciją Gruzijos suverenu-mui, nepriklausomybei ir teritorijos vientisumui remti ir paragino Rusiją išvesti savo kariuomenę iš Abchazi-jos ir Pietų Osetijos. Rezoliucijos pri-ėmimo iniciatoriai – senatoriai Džin Šahin ir Lindsėjus Grehemas. Do-kumentas praėjusį penktadienį buvo priimtas vienbalsiai.

„Nors aš patenkinta Senato veiks-mais ir aiškiu signalu, kurį mes siun-čiame Gruzijai ir Rusijos Federacijai, situacija išlieka trapi ir neišspręsta, kai Rusijos kariuomenė tebėra okupavu-

si Gruzijos Abchazijos ir Pietų Ose-tijos regionus“, – sakoma senatorės demok ratės Džin Šin pareiškime.

Kaip pažymima dokumente, Jung-tinėms Valstijoms „kritiškai svarbu stiprinti Amerikos ir Gruzijos santy-kius ir toliau ieškoti ilgalaikės taikos ir stabilumo“. Gruzijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį padėkojo Ame-rikos Senatui už priimtą rezoliuciją.

Komentuodamas Senato priim-tą dokumentą Gruzijos ambasado-rius Jungtinėse Valstijose Temuras Jakobašvilis pareiškė, jog dokumen-te akcentuojama, kad Rusijai būtina vykdyti 2008 m. rugpjūčio 12 d. su-sitarimą dėl kariuomenės išvedimo iš Abchazijos ir Pietų Osetijos.

„Rezoliucijoje pabrėžiama, kad turimi omenyje konfl iktai ne Gru-zijos teritorijoje, o vienas konfl ik-tas – tarp Rusijos ir Gruzijos“, – sakė T.Jakobašvilis.

Informacinį karąlaimi Rusija

Abchaziją ir kitą Gruzijos separa-tistinį regioną – Pietų Osetiją, kurias Rusija po 2008-ųjų rugpjūčio penkių dienų karo paskelbė nepriklausomo-mis, Gruzija vis dar laiko savo dalimi. Šių regionų nepriklausomybės nepri-pažįsta ir Vakarai.

Kai visas pasaulis užgniaužęs kva-pą stebėjo karinį konfl iktą Kaukaze, žymus britų apžvalgininkas E. Lu-kasas „Th e Times“ rašė: „Būtent in-formacinis karas, o ne tai, kas vyksta ant žemės, nulems šio konfl ikto nu-galėtojus.“

Rusija tuomet ėmėsi senos savo taktikos – agresijos auką (Gruziją) įvardijo kaip agresorę prieš neegzis-tuojančias Abchazijos ir Pietų Ose-tijos šalis, kitaip tariant – prieš savo teritorijas. Informacinis karas tarp Gruzijos ir Rusijos, nors ir pasyvus, tęsiasi iki šiol. Tokia Rusijos taktika gerai žinoma ir lietuviams.

Diplomatinis skandalas, kilęs dėl Austrijoje sulaikyto ir paleisto įtaria-mojo sausio 13-osios byloje Michai-lo Golovatovo, Rusijos prezidentui Dmit rijui Medvedevui atrodo „kal-tės suvertimas niekuo nenusidėjusiems Rusijos piliečiams“. O visai neseniai Briuselyje leidžiamas laikraštis apie

Europos Sąjungą „European Voice“ iš-spausdino naują Rusijos požiūrį į kru-vinuosius 1991 metų sausio įvykius.

„Atrodo naujoji Rusijos linija yra ta, kad perversmo bandymas buvo teisėtas“, – teigia „European Voice“ ir primena Rusijos ambasadoriaus Austrijoje interviu, kuriame šis di-plomatas gyrė austrų teisėsaugą, ne-leidusią „įtraukti Austrijos į purvinas trečiosios šalies politikų intrigas, ku-rie nori susikrauti kapitalą suvedinė-dami sąskaitas su savo pačių istorine praeitimi“.

Informacinio karo teoriją Vil-niaus universitete dėstantis dr. Man-tas Martišius baiminasi dėl suvokimo, kad Rusija kare buvo teisi. „Jie turi ne vien „Russia today“, kuris skirtas an-glams, nekalbantiems rusiškai. Jiems užtenka parodyti laidas, interviu, gali papasakoti kokio nors kareivio isto-riją ir pateikti vaizdą, kaip gynė „ne-kaltus osetinus nuo žiaurių gruzinų“, ir lašas po lašo visuomenėje įsišaknys Rusijos teisumo pozicija“, – Eltai sakė M.Martišius.

Pasak istorikų ir politologų, infor-macinis ir pasienio militarizavimo ka-ras tarp Rusijos ir Gruzijos baigsis tuomet, kai bus išspręstas Pietų Ose-tijos ir Abchazijos klausimas ir visos šalys – gruzinai, rusai, osetinai, abcha-zai – su tuo sprendimu susitaikys.

Sirijoje tebesitęsia protesto ak-cijos, kuriose susirinkusieji reika-lauja prezidento Bašaro al Asado atsistatydinimo. Vyriausybės pa-

jėgos šturmuoja miestus, mirtinai susidoroja su permainų ištrošku-siais piliečiais. Didžioji Britanija jau svarsto apie karinį įsikišimą.

Sirijos vyriausybės pajėgos sekma-dienio rytą pradėjo Chamos miesto šturmą. „Tankai rieda į miestą iš ke-turių pusių, atidengdami chaotišką ugnį“, – pasakojo „Reuters“ agen-tūros pašnekovai. Pasak jų, Chamos gyventojų pastatytos užtvaros į mies-to centrą vedančiuose keliuose nepa-dėjo sustabdyti karinės technikos.

Miestų šturmas prasidėjo naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Vyriausy-bės pajėgos į Chamos miestą buvo pasiųstos dar prieš kelias savaites, ta-čiau iki šiol jos nešturmavo centrinės miesto dalies, apsiribodavo areštais priemiesčiuose.

Liepos 8 d. Chamoje lankėsi JAV ir Prancūzijos ambasadoriai Sirijo-

je. Po šio vizito Damaskas apkaltino JAV ir Prancūziją kišimusi į valsty-bės vidaus reikalus, o prieš šių ša-lių atstovybes Sirijos sostinėje buvo įvykdyti išpuoliai, kuriuos organizavo B.Asado šalininkai.

Sirijos saugumo pajėgos sprog-dino Chamos miestą ir per pirmąją musulmonų pasninko – Ramada-no – mėnesio dieną, praneša BBC. Nuo sekmadienio jau žuvo apie 150 žmonių.

Protesto akcijos, kurių dalyviai reikalauja B.Asado atsistatydinimo, Sirijoje vyksta nuo šių metų kovo pa-baigos. Sirijos valdžia griebiasi dras-tiškų priemonių antivyriausybiniams protestams slopinti. Sirijos teisių gy-nėjų organizacijų duomenimis, šalyje per demonstracijų vaikymo vajų iki liepos pabaigos žuvo apie 1,7 tūkst. žmonių.

Pirmadienį žmonių skerdynės su-kėlė Rusijos, kuri dar visai neseniai palaikė Sirijos valdžios veiksmus, su-sirūpinimą.

„Jėgos naudojimas tiek prieš tai-kius civilius, tiek prieš valstybės struktūrų atstovus yra nepriimtinas ir turėtų būti nedelsiant nutrauktas“, – sakoma Rusijos URM pranešime ir raginama nutraukti represijas.

Vakarų šalys jau mąsto ir apie ka-rinę intervenciją į Siriją, kuri „nėra tolimas įvykių raidos variantas“. Tokį grėsmingą pareiškimą pirmadienį paskelbė Didžiosios Britanijos už-sienio reikalų ministerijos vadovas Viljamas Heigas. Pasak jo, Londo-nas yra už tai, kad Damaskui būtų daromas stipresnis tarptautinis spau-dimas siekiant normalizuoti padė-tį Sirijoje.

VL inf.

Gruzija neatsisako savo reikalavimų Rusijai, pirmiausia dėl Gruzijos ir Rusi-jos sienos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose aiškumo.

Pasak istorikų ir politologų, informacinis ir pasienio militarizavimo karas tarp Rusijos ir Gruzijos baigsis tuomet, kai bus išspręstas Pietų Osetijos ir Ab-chazijos klausimas ir visos šalys – gruzinai, rusai, osetinai, abchazai – su tuo sprendimu susitaikys. EPA-Eltos nuotraukos

JAV remia Gruzijos teritorijos vientisumą

Sirijai gresia karinė intervencija

Informacinis karas – tai karas, kuriame kaip ginklas naudojama infor-macija. Šio karo metu platinama norimą požiūrį formuojanti informacija ir stengiamasi užkirsti kelią nepageidautiną nuomonę remiančiai informacijai. Informacinį poveikį kariaujanti šalis gali naudoti ir prieš savo tautą (siekiant užsitikrinti paramą karo metu ar bandant atsverti panašius priešiškos šalies veiksmus). Tokia informacija neretai būna arba tiesiog klaidinga, arba bent jau labai tendencingai atrenkama bei pateikiama.

Sirijos saugumo pajėgos sprogdino Chamos miestą ir per pirmąją musul-monų pasninko – Ramadano – mėnesio dieną. EPA-Eltos nuotrauka

Paprasta medinė kėdutė tinka ne tik vaikams, ant jos patogu sėdėti ir sku-tant bulves.

Eglė Valionienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Grūdų perdirbimo ir paukštynų bendrovių gru-pės vadovas teigia, kad jo verslo sėkmę lėmė dėme-sys personalui, jo tobulėji-mui ir drąsa ieškant naujų nišų rinkoje.

Saulius Tvirbutas

9 psl.

Siekia tapti rinkos lyderiais

Moters pasaulis

15 psl.

Tapyti ant baldų įkvėpė vaikai

Norint atrodyti ir jaustis gražiai, visai nebūtina pirk-ti brangias kūno priežiūros priemones. Universalią gro-žio priemonę galite rasti savo virtuvėje. Alyvuogių aliejų galite naudoti ne tik ruošdamos maistą, bet ir atlikdamos įvairias grožio procedūras.

Ieva Radzevičiūtė

17 psl.

Alyvuogių aliejus pavers gražuole

Kiaulių maras atskleidė veterinarų nerangumą

Praėjo 3 metai po Rusijos invazijos į Gruzijos teritoriją. Atplėštos ir Rusijos paskelbtos nepriklausomomis Abchazija ir Pietų Osetija šiuo metu stipriai militarizuotos. JAV ragina Rusiją išvesti kariuomenę iš Vakarų nepripažįstamų pseudovalstybių.

Vismantas Žuklevičius

6 psl.

JAV remia Gruzijos teritorijos vientisumą

Užsienyje

Liepos pabaigoje Šiaulių krašte šėlusį viesulą klimatologai priskiria F2 klasei (60–70 m/sek. sūkurio viduje) ir sako, kad tokių nebūta nuo 1981-ųjų, kai Širvintų rajone, praūžus tornadui, žuvo žmogus.

Nijolė Petrošiūtė

7 psl.

Viesulas nusiaubė Šiaulių kraštą

Ištikus bėdai, verslas iš Valstybinės maisto ir ve-terinarijos tarnybos, kol kas sulaukia tik pagausėjusių reikalavimų, grasinimų, o ne pagalbos.

Saulius Tvirbutas

Prieblandos