Susapnuota taupymo politika

Šeštadienis• Estrados primadona Birutė

Petrikytė kurį laiką buvo panirusi į verslo rūpesčius. Dabar vėl aktyviai koncertuoja, netrukus pasirodys ir TV projekte „Žvaigždžių duetai“.

Sodyba

• Lauke dar gali baltuoti snie-gas, o rūpestingas šeimininkas šiltadaržyje jau sodina daigus, sėja ankstyvąsias daržoves.

• Kaimo šviesuole vadinama senolė neišbarstė artimus žmones ir protėvius menančių daiktų.

Sveikata

• Žiemos maudynių mėgėjams šalta nebūna. Didžiausią malonu-mą sveikuoliai patiria šokdami į le-dinį vandenį spaudžiant šaltukui.

• Mokslas apie priklausomybę nuo narkotikų vis dažniau pristato smegenų tyrimus ir keičia visuo-menėje paplitusią nuomonę, kad ši priklausomybė atsiranda tik dėl žmogaus silpnavališkumo ir mo-ralinio nuosmukio.

Šiandien VL su priedu

2011 m. vasario 12 d., šeštadienis • Nr. 12 (9031) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Varguolių ministrui paraginus taupyti dotacijas socialinėms išmokoms ir kompensacijoms, ministerijose ir valstybės įstaigose nešykštima solidžių priemokų už padidintą darbo krūvį.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Pastaraisiais metais šalį vis la-biau niokoja audros, potvyniai, liūtys, kruša. Draudikai skaičiuoja vis gausesnę jų padaromą žalą, o klimatologai įspėja, kad stichijos šėls ir ateityje.

Šią savaitę praūžusi audra vertė medžius, plėšė stogus, nu-griovė vandentiekio bokštą, be elektros paliko tūkstančius gy-ventojų. Kauno ir Jonavos rajo-nuose Neries pakrantės gyvento-jai baiminasi, kad nepasikartotų praėjusių metų potvynis, nema-žai sklypų ten buvo apsemta ir šią savaitę.

Nukelta į 3 p. (Užs. 36)

Gamta gniaužia rūstybės kumštį

Ne angelai valstybę kuria

Tomas Šernas mano, kad turi praeiti daug laiko, kol išmoksime ne tik savo namą apsitverti, bet ir rūpintis valstybe. Taip kilo idėja įkurti Vasario 16-osios klubą.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 22 p.

Pedagogų keiksnojamo ministro G.Steponavičiaus mėnesinė alga siekia 10 tūkst. Lt ir beveik prilygsta premjero A.Kubiliaus darbo užmokesčiui.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nevykusios medicinos sistemos aukos

Seimo Sveikatos reikalų komi-teto teigimu, į užsienį jau išvyko nuo 5 iki 7 proc. Lietuvos gydy-tojų. Skaičiai verčia sunerimti. Ką jie reiškia mūsų šaliai?

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Kitas VL numeris išeis šeštadienį, vasario 19 d.

2 Aktualijos 2011 m. vasario 12 d. • Nr. 12 (9031)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Šimtai tūkstančių Lietuvos pilie-čių vis dar stoviniuoja prie maisto dalybos punktų, o Vyriausybei ir jai pavaldžioms įmonėms krizė, atro-do, jau baigėsi. Jų vadovams dar-bo užmokestis, kaip rodo ofi cialūs duomenys, pernai didėjo ir žada dar didėti.

Pasakiškos algos nemažėja

Valstybiniame sektoriuje dirbti ne-apsimoka. Neapsimoka dirbti net už niekingus 5 tūkst. litų. „Į valstybinį sektorių, kai alga yra 5 tūkst. litų, pa-puola arba bepročiai, arba vagys“, – taip neseniai žiniasklaidai kalbėjo su-sisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis.

Tada Vyriausybė, save vadinanti „taupančia“, atskiru nutarimu susie-jo stambių valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovaujančio personalo atlyginimus su vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu. Pastarasis siekia 2 081 Lt.

„Vyriausybė susiejo įmonių vadovų algas su bendrovių rezultatais ir kartu su priedais jų darbo užmokestis netu-rėtų viršyti 12 tūkst. litų“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino Vyriausybės kanc-leris Deividas Matulionis.

Taip jiems ir reikia, nes, pavyz-džiui, „Lietuvos geležinkelių“ gene-ralinio direktoriaus Stasio Dailydkos alga 2010 m. paskutinį ketvirtį siekė 13 484 litų per mėnesį, o žemesnių padalinių vadovų atlygiai – 10,6–11,8 tūkst. litų. S.Dailydkos alga IV ketvir-tį, palyginti su I ketvirčiu, padidėjo 16 proc. Klaipėdos uosto vadovo Eu-genijaus Gentvilo uždarbis 2010 m. pabaigoje siekė 9 495 litus. Apie tau-pymą valstybės įmonėse kalbėti būtų juokinga, nes ir kriziniais 2010 m. va-dovaujančio personalo darbo užmo-kestis didėjo.

Energetikai neatvirauja

Šilumos tiekimo bendrovės, kurių sąskaitomis piktinasi gyventojai, skel-bia savo veiklos sąnaudas, bet jos ne-nurodo, kokio dydžio algas gauna jų

vadovai. Tokios bendrovės kaip „Li-tesko“ yra privačios, todėl neįpareigo-tos atsiskaityti visuomenei.

Kas kita valstybinės įmonės, bet ir jos tik kai kurios nurodo atlyginimų dydžius. Antai po elektros skirstymo bendrovių VST ir RST sujungimo atsiradusi „Lesto“, kuri tarsi visapu-siškai priklauso valstybei, tokių duo-menų neskelbia.

Valstybinė energetikos inspekcija nurodo sekretorės, vyresniųjų specia-listų algų dydžius, bet nutyli, kiek už-dirba šios inspekcijos vadovai. Gali-ma spėti, kad jie uždirba daugiau nei „niekingus“ 5 tūkst. litų, nes šios ins-pekcijos skyrių vedėjų atlyginimų vi-durkis sudaro 4 149 Lt.

Rekordine galima laikyti Ignali-nos atominės elektrinės generalinio direktoriaus Osvaldo Čiukšio algą, kuri didesnė už Prezidentės ir suda-

ro 26 412 Lt per mėnesį. Žemesnių IAE vadovų atlygiai siekia nuo 7,5 iki beveik 12 tūkst. Lt.

Skaičių dėlionė

Premjeras Andrius Kubilius pa-sako tik dalį tiesos apie taupymą, nes iš tikrųjų daugelyje ministerijų kai kuriems aukštiems pareigūnams algos 2010 m. buvo vis didinamos. Antai pedagogų keiksnojamo minis-tro Gintaro Steponavičiaus mėnesinė alga siekia 10 tūkst. Lt ir beveik pri-lygsta premjero A.Kubiliaus darbo užmokesčiui.

Atrodo, kad ekonomikos krizė bai-gėsi vadinamajam varguolių ministrui (socialinės apsaugos ir darbo) Dona-tui Jankauskui, kuris 2010 m. pasku-tinį ketvirtį uždirbo 9 248 Lt, nors dar praėjusių metų pradžioje gaudavo 9 189 Lt. Viceministrai šioje ministe-rijoje uždirba daugiau nei „niekingus“ 5 tūkst. litų (vidurkis – 5 963 Lt). Per 2010 m. socialinės apsaugos ir darbo viceministrams algos didėjo daugiau nei 400 Lt.

Per vienus metus didėjo kultū-ros viceministrų atlyginimai – nuo 5 862 Lt (2009 m.) iki 6 971 Lt (2010 m.), taip pat energetikos vi-ceministrų darbo užmokestis nuo 6 269 Lt (2009 m.) iki 7 612 Lt (2010 m. IV ketvirtį).

Švietimo ir mokslo ministerijo-je 2010 m. apskritai beveik visiems valstybės tarnautojams (po kelias-dešimt litų ir daugiau) didėjo darbo užmokestis.

Gali būti, kad A.Kubilius taupy-mą sieja su per ministerijose praū-žusia valstybės tarnautojų atleidi-mo banga, o ne realiai sumažintais atlyginimais.

Šalia algos – priemokos

Seimo narys Andrius Šedžius jau dvejus metus domisi, kaip kinta mi-

nisterijų ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojų atlyginimai.

„Ministerijose kasmet atlygini-mai yra didinami kelis kartus per metus ir ta situacija piktina, – tei-gė A.Šedžius. – Be atlyginimų ir jų priedų, kurių sumažinimu giriamasi, yra ir kita paslėpta darbo užmokes-čio dalis, kuri ofi cialiai neafi šuoja-ma. Tai dažnai atlyginimo dydžio priemokos, kurios mokamos už neva didelį darbo krūvį.“

Šios priemokos labai populia-rios Energetikos ministerijoje. Jos sudaro nuo 30 iki 100 proc. „Va-dovai gauna 100 proc. atlyginimo dydžio priemokas, o jų pavaduoto-jai šiek tiek mažesnes“, – pasakojo A.Šedžius.

Parlamentarą piktina ir tai, kad šalyje veikia daugybė valstybės įmo-nių ir įstaigų, kurios neaišku, kuo užsiima. „Pavyzdžiui, VĮ „Energe-tikos agentūra“ visiškai dubliuo-ja Energetikos ministerijos veik-lą, bet jos vadovai gauna 10–12 tūkst. Lt atlyginimus“, – piktinosi A.Šedžius.

Pasiūlė taupyti nuskriaudžiant varguolius

Kaip reaguoti gyventojams, kai ministerijų vadovybei atlyginimai di-dėja, o socialiai remtinų žmonių ra-tas plečiasi?

Vien 2010-ųjų pradžioje paramos maistu pagal Maisto iš intervencinių atsargų programą Lietuvoje sulaukė 438 tūkst. žmonių, o šių metų išva-karėse tokių žmonių buvo beveik 100 tūkst. daugiau – 534 tūkst. lietuvių.

Šie metai teigiamų permainų ne-žada. Skaičiuojama, kad vien sociali-nėms išmokoms pinigų prireiks 2,5 karto daugiau nei 2009-aisiais.

2009 m. išlaidos socialinėms išmo-koms iš valstybės biudžeto savival-dybėms sudarė 324,097 mln. litų, o 2011 m. jau prireiks beveik 800 mln. Lt (796,92 mln. Lt).

Matydamas tokius skaičius so-cialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas paskelbė neįtikėti-ną raginimą savivaldybėms: taupyti iš valstybės biudžeto socialinėms iš-mokoms skiriamas dotacijas (tai yra 4 proc. administravimui skirtą eilutę) ir taip paremti itin nedidelius atlygi-nimus gaunančius socialinius darbuo-tojus. Pastarųjų algos dažnai nesiekia nė 1 tūkst. Lt.

Numatoma skirti nemažus priedus

Galbūt Lietuvoje iš tiesų atlygini-mai ministerijose per maži ir profesio-nalūs specialistai išsilakstys?

„Labai įdomus klausimas, nes jei paskaitysi Lietuvos spaudą, tai, atvirkščiai, valstybės tarnautojai per gerai gyvena, – stebėjosi klausimu Vy-riausybės kancleris D.Matulionis. – Patys žinote, kad 2009–2010 m. at-lyginimai valstybės tarnyboje gerokai sumažėjo (vidurkis 10 proc.), o aukš-tas pareigas užimančiųjų – net iki 28

proc. Jeigu kas ir išeina iš valstybės tarnybos, vadinasi, rinkoje atsiranda naujų darbo vietų.“

Kancleris paaiškino, kad kol kas nežadama didinti tarnautojų atlygi-nimų, bet rengiamasi priimti naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, kuria darbo užmokestis gali padidė-ti atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojas parengs teisės aktų ir panašiai. Nuo to priklausys ir aukščiausių pareigū-nų algos.

„Dabar, be atlyginimo, darbuotojai už gerus darbo rezultatus bus skatina-

mi iki 20 proc. dydžio priedais“, – pri-dūrė D.Matulionis. Tik niekas kol kas negalėjo pasakyti, kas ir kaip šiemet paskatins skurstančiuosius.

Absoliutūs rekordai – „Lietuvos dujose“

„Valstiečių laikraščiui“ atsakymą apie administracijos atlyginimus pa-teikė „Lietuvos dujos“. Šios akcinės bendrovės vadovų atlyginimai pra-noksta bet kokias padorumo ribas.

Bendrovės administracijos vado-vybei 2009 m. išmokėta 2,26 mln. Lt, arba vidutiniškai po 452,9 tūkst. Lt vienam administracijos vadovybės darbuotojui.

Kitaip tariant, kiekvieno iš penkių „Lietuvos dujų“ vadovų mėnesinė alga siekia 37,7 tūkst. litų.

Bendrovė nedetalizuoja, kiek kon-krečiai gauna paprašytas atsistatydinti įmonės generalinis direktorius Vikto-ras Valentukevičius, bet tikėtina, kad jo alga didesnė nei minėti 37,7 tūkst. Lt, mat prie administracijos vadovy-bės priskiriami ir keturi direktoriaus pavaduotojai.

„2010 m. duomenys bus skelbiami Konsoliduotajame metiniame prane-šime, kuris šiuo metu rengiamas“, – tikino „Lietuvos dujų“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

2008 m. vadovai čia gaudavo vidu-tinį 33,6 tūkst. Lt atlyginimą.

Premjeras Andrius Kubilius pasako tik dalį tiesos apie taupymą, nes iš tikrųjų daugelyje ministerijų kai kuriems aukštiems pareigūnams algos su priedais 2010 metais buvo vis dėlto didinamos.

Priemokos neskelbiamos?Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras

Valstybinių įmonių ir akcinių bendrovių vadovų algos susietos su rezultatais, tad 50 proc. atlyginimo dalį sudaro nekinta-ma dalis, o likusi 50 proc. dalis yra kin-tama ir priklauso nuo darbo rezultatų. Taip 2010 m. III ketvirtį Klaipėdos jūrų uosto ir Vilniaus tarptautinio oro uos-to vadovų atlyginimai dėl neįvykdytų maksimalių rezultatų buvo sumažėję. Ministerijos tarnautojams priemokos skiriamos. Kiek prisimenu, didžiausios priemokos sudaro 40 proc. atlyginimo, o kodėl jos viešai neskelbiamos, reikėtų pasižiūrėti, ar nėra kokių nors įstatymo spragų, trukdančių jų paskelbimą. Tur-būt priemokų dydis neskelbiamas.

Veidmainystė tęsiasiJulius Veselka, Seimo narys

Sąjūdžio laikais visa tauta kovojo prieš privilegijas, kuriomis naudojosi tuo-metė nomenklatūrinė valdžia. Atrodė, kad juos išnaikinę mes būsime šventi. Bet, palyginti dabartinės valdžios pri-vilegijas su anuomečiais nomenkla-tūrininkais, kurie galėdavo nemoka-mai pasėdėti pirtyje, tai tie sovietme-čio valdininkai buvo vargšai. Todėl ta veidmainystė prieš tautą tęsiasi nuo pat 1989 m. Dabar mes atimame pi-nigus iš motinų, pensininkų ir atiduo-dame juos saviems. Ir visai nesvarbu, ar tie „savi“ yra kvalifi kuoti, ar nekva-lifi kuoti. Kodėl žmonės tyli? Graudu, tačiau lietuvis toks kantrus, kad užuot iš valdžios pareikalavęs atsakomybės, geriau pasikabins ant šakos, nusišaus arba išvažiuos.

Susapnuota taupymo politika

Gyventojai sutrikę – Vyriausybės, ministerijų darbuotojų atlyginimai didėja, o socialiai remtinų žmonių ratas plečiasi.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar reikia Valdovų rūmams sutelkti

valstybinės reikšmės statusą?

Taip

Ne

Nežinau 7 proc.

33 proc.

60 proc.

32011 m. vasario 12 d. • Nr. 12 (9031)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Draudikai skelbia, kad išmokų dėl gamtos stichijų patirtų žalų per pas-taruosius metus labai padaugėjo, o pernai išmokėta rekordiškai dide-lė suma. Klimatologai nieko paguo-džiančio neprognozuoja – nemalonių ir pavojingų pasaulinio atšilimo pa-sekmių mūsų šalis neišvengs.

Vėjas siaubė visą šalį

Antradienį teko prisiminti rugpjū-čio vėtrą, tik šį kartą ji praūžė per vi-sus regionus: stipriausiai siautėjo pa-jūryje ir kiek apsilpusi pasiekė rytinius regionus, kurie nukentėjo mažiau.

Dėl itin stiprių vėjo gūsių ir su-keltų bangų buvo uždarytas Klaipė-dos uostas, ledų sangrūdos taranavo Nidos prieplauką, išvertė ten vieną žibintą, kitus išardė ir išvežė komu-nalininkai. Panevėžio rajone nuvirto vandentiekio bokštas, tiekęs vandenį

pusšimčiui sodybų. Vilniuje Savano-rių prospekte nuo statomo pastato pažiro betoniniai blokeliai ir apgadi-no 4 automobilius.

Ugniagesiai gelbėtojai užregistra-vo 96 įvykius. „Daugiausia pranešimų buvo dėl nuvirtusių medžių, nukritu-sių stambių šakų ant kelių. Plyšo sto-gų skardos, virto reklaminiai stendai, balkono konstrukcijos, antenos“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gel-bėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vir-šininko pavaduotojas Donatas Gu-revičius.

Dėl nutrauktų laidų be elektros antradienį liko 46 tūkst. gyventojų. Tūkstančiai sodybų tamsoje skendėjo dar kelias dienas po audros.

Skraidino būdą su šunimi ir konteinerį

Blužgalio kaimo (Šiaulių r.) gy-ventojų Timonių sodyboje vėtra ant

šono paguldė kelių šimtų metrų il-gio medinę tvorą. „Atrodo kaip po karo, lyg tankais būtų pervažiavę“, – juokavo šeimininkai džiaugdamiesi, kad vėtra daugiau nuostolių nepadarė. Timoniai dar pasakojo, kad pačiupęs beveik pilną šiukšlių konteinerį vėjas nunešė jį į mišką ir išvertė. O greti-mame kaime būdą su šunimi į krū-mus perkėlė.

Kai kurie medžiai virto ir po au-dros. Tytuvėnų (Kelmės r.) gyventoja Aldona Paliulienė pasakojo, kad kie-mo medis ant jos vos neužgriuvo tre-čiadienio rytą. „Jau viskas buvo nuri-mę, išėjusi žvalgausi, ar kas neatsitiko, ir girdžiu, kaip kažkas keistai traška. Žiūriu, medis ant manęs jau virsta. Matyt, vėjas įlaužė, nes šiaip sveikas buvo“, – kalbėjo ji.

Aukštelkės (Šiaulių r.) kaimo gy-ventoja Irena Vasinauskaitė, antra-dienio rytą važiavusi į Raseinius per Kelmę, pasakojo, kad matė, kaip vė-jas kilstelėjo priekyje važiavusio au-tomobilio tempiamą priekabėlę. „O paskui ją kudulkšt ant šono ir apver-tė“, – vaizdžiai porino moteris.

Žalos mastas didėja

„Lietuvos draudimo“ Kelmės sky-riaus žalų vertintojas Arvydas Pau-lauskis sako, kad labiau nukentėjo naujų statybų statiniai. „Senieji buvo statomi atsakingai, iš tvirtų medžia-gų, – mano jis. – Senų stogų vinys yra surūdijusios, tarsi susilydžiusios su medžiu. Jei vinys naujos, o dar koks statybininkų darbo brokas pasitaiko, tai vėjas susivynioja visą stogo dangą į ritinį ir nešasi sau.“

Iš viso „Lietuvos draudimas“ po antradienio užregistravo 270 pra-nešimų apie žalas, įmonė rezervavo 500 tūkst. Lt išmokoms. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, dėl pa-tirtų nuostolių daugiausia pranešimų sulaukta iš Klaipėdos, Šilutės, Aly-

taus, Kauno, Vilniaus, Telšių. Bendro-vė prognozuoja, kad išmokoms reikės skirti 300 tūkst. Lt.

„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pernai gamtos stichijų gyvento-jams padaryti nuostoliai, palyginti su 2009 m., padidėjo 5 kartus ir siekė 7 mln. Lt. Ūkininkų turtui gamta pernai padarė beveik 4 kartus dau-giau nuostolių, tiek pat daugiau žalos patyrė ir įmonės. Turtą niokojo au-dros, liūtys, potvyniai ir krušos.

„Gerokai padaugėjo žalos dėl žaibo iškrovų ir sniego slėgio, pernai draudi-kams teko atlyginti žalas ir dėl nuoš-liaužų bei panašių nelaimių, kurių anksčiau pasitaikydavo itin retai“, – konstatavo „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamen-to direktorius Julius Kondratas.

Bijo potvynio

Šiais metais labai ankstyvas potvy-nis pamaryje. Ten apsemta keliolika kelių. Neries vanduo jau buvo apsė-męs kelias Jonavos rajono sodininkų bendrijas. Iš ten atplaukusios ir prie upės salų susitelkusios ledų sangrūdos dabar baugina Kauno rajono Radikių gyvenvietės žmones.

„Per Radikius tekantis Lapienės upelis jau patvino, nes jo intaką į Nerį užtvėrė ledai, jau apsemtos 7 sody-bos, – pasakojo Radikių bendruome-nės pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis. – Tarp apsemtųjų yra ir mano namas. Rūsyje vanduo sugadino elektros ins-taliaciją, neveikia šildymo katilas.“

Hidrologai guodžia, kad ledai Ne-ryje nestori ir tokio potvynio, koks buvo pernai Radikiuose, šį pavasa-rį neturėtų būti. Bet tai nenuramino žmonių. „Ledų kalnai upėje sudaro tikra užtvanką, o šąlant ji tik tvirtė-ja, todėl pavasarį pakilus vandens ly-giui vėl galime nukentėti nuo didelio potvynio, – būgštavo V.Sūnilaitis. – Anksčiau Kauno rajono valdžios pra-šėme nukasti iš sąnašų susidariusias salas upėje, bet mūsų neišgirdo.“

Pernai gamtos stichijų gyventojams padaryti nuostoliai, palyginti su 2009 m., padidėjo 5 kartus, šiemet gali būti dar didesni.

Globalus klimato atšilimas žada bėdųArūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius

Dėl globalaus atšilimo, tirpstančių le-dynų keičiasi oro ir vandens cirkulia-cijos. Šilta atmosfera kaupia didesnius drėg mės kiekius, o tai yra palanki terpė ciklonams susidaryti. Dėl to gausėja ir ypatingų klimato reiškinių, pavyzdžiui, vienur žiema neįprastai šilta, kitur – labai šalta.Palyginti su prieš 30–40 metų buvusiu klimatu, dabar dvigubai padažnėjo eks-tremalių atvejų, kai vasaromis tempe-ratūra pakyla aukščiau 30 laipsnių, o žiemą nukrenta iki 25 laipsnių šalčio, didelė sausrų, stiprių vėjų, gausių kritu-lių, potvynių tikimybė.

Gali būti didesnis už daugiametį vidurkįAleksandras Kajutis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininkas

Nemažai sniego jau nutirpo, tačiau liko dar gana daug, ir jis yra vandeningesnis nei įprastai. O jei gausiau pasnigs, pava-sarį vandens kiekis sausumoje dar padi-dės, todėl tikėtina, kad pamario potvy-niai bus didesni už daugiametį vidurkį.Pernai pirmą kartą toks didelis Neries potvynis užklupo Kauno rajoną. Taip at-sitiko dėl rekordiškai storos ledo dangos. Dabar ten irgi susidarė lyčių sangrūdos, bet jų storis yra 8–18 cm, jos daug smul-kesnės nei praėjusį pavasarį, dėl to upė taip smarkiai nepatvins.

Žalų vis daugėjaAndrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius

Po šią savaitę siautusios audros šalies draudimo kompanijos rezervavo apie milijoną litų. Žinant, kad draudžiasi ne-daug gyventojų, tikrieji stichijos nuosto-liai yra daug didesni. Pastaruoju metu dėl gamtos stichijų labai padaugėjo patiriamų žalų. Tačiau turto draudi-mo kainos neturėtų kilti – rinkoje labai didelė konkurencija ir ji tik didės, nes ateina dar vienas stambus draudikas. Antra vertus, išmokos gamtos padary-ta žalai kompensuoti nėra didelė našta bendrovėms.

Gamta gniaužia rūstybės kumštį

Hidrologai guodžia, kad tokio potvynio, koks buvo pernai kai kuriose Lietuvos vietovėse, šį pavasarį neturėtų būti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Priešpilnis.Saulė teka 7.48, leidžiasi 17.19.

Rytoj Poryt

Praėjusią naktį ciklonas pamažu traukėsi iš mūsų kraštų, todėl šiandien šiaurės, šiaurės vakarų vėjas bus jau kiek ramesnis. Vakariniuose rajonuose tarp debesų atsiras vis daugiau pragiedrulių, o Rytų Lietuvoje turėtų trumpai pasnigti. Įdienojus termometrai rodys 3–8 laipsnius šalčio.

Nusistovėjus šiaurės vakarų vėjui iš aukštesnių platumų veršis šaltas oras. Sekmadienio naktį sniego tikimybė bus nedidelė, o temperatūra nukris iki 9–14, kai kur – net iki 18 laipsnių šalčio. Dienos metu debesų šiek tiek padaugės, vietomis trumpai pasnyguriuos. Termometrai rodys 3–8 laipsnius šalčio, šiaurės rytiniuose rajonuose išsilaikys 10 laipsnių šaltis. Pirmomis kitos savaitės dienomis Lietuva pateks į labai šaltame ore susidariusio anticiklono įtaką. Dangumi plauks pa-vieniai debesys. Žymesnio sniego nebus. Nestiprus vėjas pūs iš šiaurės, šiaurės rytų. Tempera-tūra naktimis kris iki 14–19, vietomis – net iki 24 laipsnių žemiau nulio, o dienomis šaltis šiek tiek atlėgs, ir temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių šalčio. Žiemiškai šalti, bet gražūs ir ramūs orai turėtų išlikti ir antroje kitos savaitės pusėje.

ŠiandienOrai

Margarita Kirkliauskaitė

Dieną: -3 -8°

Naktį: -2 +3°

Dieną: -3 -8° Dieną: -9 -14°

Naktį: -14 -19°Naktį: -9 -14°

Vėjas laužė medžius, plėšė stogų dangą. Eltos nuotrauka

(Užs. 83)

4 Komentarai 2011 m. vasario 12 d. • Nr. 12 (9031)Valstiečių laikraštis

Dabartinis mūsų gyvenimas yra pilnas abejotinų tiesų, kurias suku-ria žmogus ir kurios dažnai neša ne šviesą, bet tamsą, kurios ne išlaisvi-na žmogų, bet pavergia. Dekalogo nepaisantieji sukūrė savo tiesą, kad pradėtas, bet dar negimęs žmogus yra nebe žmogus, tik daiktas, su ku-riuo galima laisvai elgtis, net legaliai išmesti į konteinerį. Hitleris sukūrė savo tiesą, kad arijų rasė išskirtinė ir jos labui galima paaukoti milijo-nus kitų rasių bei tautybių niekuo nekaltų žmonių.

Per televiziją dažnai transliuoja-mi debatai aktualiais klausimais, o žiūrovams suteikiama teisė palaiky-ti vieną ar kitą nuomonę. Gavusieji balsų daugumą laikomi teisiais. Tai pavojingas žaidimas. Žmonės pri-pratinami priimti nuomones kaip tiesą. Iš tikrųjų daugumos priimta tiesa nebūtinai turi būti tiesa. Tokia tiesa gali būti pats pavojingiausias, žmogų pavergiantis melas.

Žmogus savo pastangomis ir protu gali priartėti prie tiesos, jeigu tik ieško jos nesavanaudiškai. Ta-čiau iš fi losofi jos istorijos žinome apie žmogaus klystkelius, kuriuos jis išvaikščioja, bandydamas pažinti save ir pasaulį.

Dievo Apreiškimas, kurį turime Šventajame Rašte, yra nepalyginti aukščiau už visas žmonių sukurtas nuomones ir tiesas. Todėl mes ne-diskutuojame, ar reikia laikytis De-

kalogo. Jį priimame kaip neginči-jamą tiesą. Ant jos, kaip pagrindo, kuriame šeimos ir visuomenės gyve-nimą, ir jis atlaiko išbandymus. O kai mėginama Dekalogą pakeisti savais įstatymais, savomis tiesomis, tuomet iš žmogaus statybos lieka griuvėsiai. Atmesdama Dekalogą ir vietoj jo rinkdamasi žmonių nuomones, da-bartinė Europa eina susinaikinimo keliu, užleisdama savo erdvę tiems, kurie laikosi prigimtinio įstatymo.

Jėzus Kristus ne tik paskelbė esąs pasaulio šviesa, panašiai jis kalbėjo ir apie savo sekėjus: „Jūs – pasau-lio šviesa. <...> Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 14–16).

Mes turime šviesti ne savo švie-sa, bet bandyti, kad ir netobulai, atspindėti dieviškąją šviesą. Turi šviesti mūsų geri darbai ir mūsų ne-savanaudiška meilė. Jėzus Kristus paliko savo mokiniams testamen-tą: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylė-jau. <...> Jūs būsite mano draugai,

jei darysite, ką jums įsakau“ ( Jn 15, 12–14).

Vasario 5 d. Rudaminoje ir Laz-dijuose iškilmingai buvo paminėtas prieš 25 metus žuvęs kunigas Juo-zas Zdebskis. Šis kunigas savo gy-venime bandė kuo tobuliau įvykdyti Kristaus meilės įsakymą. Jis neieško-jo pigaus populiarumo, kaip kartais jo ieško dvasinės gelmės stokojan-tieji kunigai, bet mylėjo visus, net ir tuos, kurie būdavo visų atstumti

ir pažeminti. Jis net kelyje surasto girtuoklio nepalikdavo, pasirūpinda-vo, kad jam neatsitiktų kas nors blo-go. Anuomet, kai buvo draudžiama vaikus ruošti Pirmajai Komunijai, šis kunigas net du kartus buvo nu-teistas už jų katekizaciją. Jis rizika-vo laisve, nes norėjo tobulai vykdyti Dievo meilės įsakymą. Todėl teisme kalbėjo: „Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių.“

Apie tai, kad privalome švies-ti Dievo šviesa, dar gerokai prieš Kristų sakė pranašas Izaijas: „Da-lytis su alkstančiu savo duona, pri-globti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems. Tada tartum aušra užte-kės tavo šviesa. <...> Kai... nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi, paduodi alkstančiam duonos, palengvini var-guolio gyvenimą, tada tavoji šviesa užtekės tamsoje“ (Iz 58, 7–10).

Taigi mūsų šviesa yra mūsų geri darbai. Bažnyčia tik perduoda mums Dievo kvietimą būti pasaulio šviesa. Tada kiekvienas laisvai apsi-sprendžia, kaip atsilieps į šį kvieti-mą: švies ar skleis tamsą. Matome, kaip daugelis keikia dabartinę tam-są ir nenori suvokti, kad ne keikti reikia, bet šviesti. Visiškai laisvas žmogus yra tik tas, kuris priima iš Dievo gaunamą šviesą ir ją sklei-džia aplink save. Palinkėkime vie-ni kitiems šitokio gyvenimo Dievo šviesoje. Palinkėkime tikro gyveni-mo laisvėje.

Stasys Jokūbaitis

Ne, nesakykite, įdomiai gyvena-me. Vis keikiame susiriesdami savo išsirinktą valdžią, o patys į ją verž-te veržiamės. Dar niekada mūsų is-torijoje nebuvo tiek norinčiųjų pa-tekti net į pačią žemiausią valdžios grandį – savivaldybių tarybas. Tik pagalvokite, į gerą pusšimtį savival-dybių – net 17 tūkstančių kandida-tų. Daugiau kaip trys rusiškos di-vizijos. Kitaip tariant, į vieną kėdę pretenduoja vidutiniškai po dvylika kandidatų. Kaip į kokią prestižinę aukštąją mokyklą.

Ir kas tik nesitaiko į tas kėdes sa-vivaldybių tarybose. Net 300 mili-jonierių! 20 Seimo narių, 3 Europos Parlamento nariai! Daugiau kaip 200 praeityje teistų asmenų! Tiesa, jie prisipažino, kad stovėjo prieš teismą. Tačiau dar 323 nuslėpė savo teistu-mą ir dabar negailestingai yra brau-kiami ne tik iš kandidatų, bet dauge-lis ir iš partijos narių sąrašų.

Dėl tokių į vietos valdžią nusitai-kiusių teistųjų žlugo net septyniolika kandidatų sąrašų. Vilniuje, Klaipė-doje ir Kauno rajone neliks Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos pri-sikėlimo partijos kandidatų. Kaune ir

Prienuose subliuško kraštutinių kai-riųjų – Socialistinio liaudines fron-to viltys ten dalyvauti savivaldybės tarybų rinkimuose. Daugiau negu keista – Žemaičių partija neteks savo sąrašo Žemaitijos širdyje – Telšių ra-jone. Akmenės ir Kėdainių rajonuose nebeliks Lietuvos socialdemokratų sąjungos sąrašų.

Gausioje šiemetinėje kandidatų armijoje – 11 tūkstančių asmenų, ku-rie anksčiau nedalyvavo nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Tai – po-litikos naujokai, kurie užpildė ir par-tijų sąrašus, ir kandidatuoja savaran-kiškai. Vyriausioji rinkimų komisija jau paskelbė kandidatų į savivaldybių tarybas anketas. Paaiškėjo, kad dau-guma kandidatų – penktą dešimtį įpusėję vyrai, turintys aukštąjį išsi-lavinimą, vedę ir iš užsienio kalbų mokantys tik rusų.

Dar viena šių rinkimų ypatybė – moterų kandidačių gausa. Paprastai jų būdavo iki trečdalio, o šįkart vos ne tiek pat, kiek vyrų.

Iš kur tas beatodairiškas veržima-sis į menkoką savivaldybių valdžią, galima tik spėlioti. Gal kai kuriuos ten veja nedarbas, gal sumenkusios išmokos šeimoms? Gal noras po įvairių teistumų atsitiesti, parodyti, kad ankstesnis gyvenimas ir teismai buvo klaida? Bet ko tada į savivaldy-bių tarybas taip veržiasi milijonieriai, Europos Parlamento, Seimo nariai?

Su milijonieriais lyg ir aišku. Daž-niausiai jie eina į savivaldybių tary-bų rinkimus ne vargšais rūpintis, o sutvarkyti savo ir savo kompanionų reikalus. Atsidūrus vietos valdžio-je tai palengvėtų. Kai kam galbūt

maga paprasčiausiai pasirodyti, kad turi ne tik pinigų, bet ir valdžią, pa-sijusti gerbiamu, matomu žmogu-mi. Nuo senų senovės taip buvo ir tikriausiai čia niekas nepasikeitė. Šių žmonių patriotizmu savo miestą ar rajoną išvesti į tokias aukštumas, kaip savo verslą, suabejočiau. Nors, sako, pasaulyje visko būna. Tik gal rečiau Lietuvoje.

O kaip Europos Parlamento ir Seimo nariai, ko jie siekia įsiliedami į kovą dėl savivaldybių tarybų na-rių mandatų? Gal ir negražu taip sa-kyti, bet žodžių iš dainos neišmesi. Jų tikslas labai aiškus – apgauti rin-kėjus, nes galima kirsti lažybų – nė

vienas jų neatsisakys dabartinių savo mandatų ir savo algų (kelių tūstan-čių ar net keliasdešimties tūkstančių) ir neis dirbti į savivaldybių tarybas. Nebent lyg iš dangaus nukristų ko-kio nors Lietuvos didmiesčio mero kėdė. Bet tokių galimybių šiemet, at-rodo, jiems nedaug.

Šie kandidatai – tik partinių są-rašų puošmenos rinkėjams privilio-ti, savotiški savo bendražygių sąrašo garvežiai. Vos patekę į savivaldybės tarybą jie, žinoma, tuoj pat praneš

Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad atsisako tik ką iškovoto savivaldy-bės tarybos nario mandato ir toliau lieka europarlamentarais ar Seimo nariais. O jų laimėtas vietas savival-dybėse užims toliau, po jau išrinktų-jų į tarybas partijų sąrašuose esantys kandidatai. Dažnai mažiai kam ži-nomi ir vertinami, nes būtų buvę są-rašo priekyje.

Kitaip kaip rinkėjų apgaudinėji-mu to nepavadinsi. Tačiau tie politi-kai net nerausta. Juk tai daryti leidžia mūsų įstatymai, kurių keisti niekas net nesirengia. Laimei, kai kurios partijos visgi susigėdo ir rekomen-davo savo bendražygiams taip neap-

gaudinėti rinkėjų. Tačiau, kaip daž-nai būna mūsų partijose, pakluso ne visi. Tad šiuo atveju vienintelė išeitis rinkėjams – nebalsuoti už juos aki-vaizdžiai apgaudinėjančias partijas.

Apsispręsti šiemetiniuose rin-kimuose žmonėms bus nelengva. Daug nepažįstamų veidų, margų, sunkiai nuspėjamų, dažnai su nela-bai gražiomis biografi jomis asme-nų. Tačiau apsispręsti vis dėlto rei-kės, kad paskui nesakytume: ir vėl išrinko ne tuos.

Dar niekada mūsų istorijoje nebuvo tiek norinčiųjų patekti net į pačią žemiausią valdžios grandį – savivaldybių tarybas. Į gerą pusšimtį savivaldybių pretenduoja net 17 tūkstančių kandidatų.

Mūsų šviesa yra mūsų geri darbai. Bažnyčia tik perduoda mums Dievo kvietimą būti pasaulio šviesa. Tada kiekvienas laisvai apsisprendžia, kaip atsilieps į šį kvietimą: švies ar skleis tamsą.

Savaitės komentaras

Grūstis prie vietos valdžios durų

Pasaulio šviesaVyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

SVEIKATA, PRIEBLANDOS Virginija Mačėnaitė (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 111 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 189. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

52011 m. vasario 12 d. • Nr. 12 (9031)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Tėvynės sąjungai net ir po dvejų valdymo metų, atrodo, niežti rankos į aukštus valsty-bės įstaigų postus susodinti kuo daugiau sau lojalių žmonių. Tokia

mintis peršasi gavus informaci-ją, kad Vyriausybė ketina keis-ti Valstybinės maisto ir veteri-narijos tarnybos administracijos struktūrą.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad reformos jo nestebina, tik vargu ar jos yra apgal-votos, ar tikrai atleidus specialistus bus optimizuotas tarnybos darbas.

„Vyriausybė patvirtino nutari-mą, kad bus sumažintas Valstybi-nės maisto ir veterinarijos tarny-bos pavaldžių įstaigų skaičius iki 2 juridinių asmenų. Šiuo metu tar-nybai pavadi 51 įstaiga. Šios įstai-gos neteks juridinio statuso. Teri-toriniuose skyriuose bus mažina-mi etatai. Mūsų žiniomis, nepaisant apskričių dydžio, skyriuose bus pa-naikinta po penkis etatus. Abejoju,

ar sumažinus darbuotojų skaičių skyriai sugebės efektyviai vykdy-ti jiems patikėtas funkcijas veteri-narinės kontrolės, vartotojų teisių apsaugos maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityje ar įvežant produktus“, – mano Seimo opozi-cijos lyderis.

Anot A.Butkevičiaus, ketinama atleisti nemažai eilinių darbuotojų, specialistų, tačiau vadovybė pasipil-dys dar vienu papildomu etatu.

„Tikriausiai į vadovų kėdes keti-nama susodinti savus, Vyriausybei lojalius asmenis, mat ruošiamasi su-kurti direktoriaus pavaduotojo eta-tą. Reorganizacijai reikės skirti pa-pildomai lėšų iš biudžeto. Vyriausy-bės planuose operuojama skaičiais, tačiau dar kartą noriu pabrėžti, tai nėra tik skaičiai, už jų – žmonių li-kimai. Dešimtis tūkstančių lietuvių

privertusi emigruoti konservatorių vadovaujama Vyriausybė nesigė-dija ir toliau didinti bedarbių skai-čių šalyje.“

Valstybinė maisto ir veterinarijostarnyba didins bedarbių gretas

(Užs. 80)

Tikriausiai į vadovų kėdes ketinama susodinti savus, Vyriausybei lojalius asmenis, mat ruošiamasi sukurti direktoriaus pavaduotojo etatą. Reorganizacijai reikės skirti papildomai lėšų iš biudžeto.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Septynių ES šalių mokesčių administratoriai išsiaiškino, kad ultralengvųjų orlaivių gaminto-ja Vokietijos bendrovė pardavė daugybę lėktuvų naudodama-si įmonių tarpininkių priedan-ga. Daugiašalis tyrimas prasidė-jo Lietuvoje, kai VMI atstovams kilo įtarimų, kad Kaune orlaivius populiarinanti viešoji įstaiga fi k-tyviais sandoriais bandė išvengti mokesčių mokėjimo.

Tyrimas prasidėjo Lietuvoje

Lietuvos VMI pranešė, kad dau-giašalis tyrimas prieš trejus metus pradėtas Lietuvoje. VMI kilo įta-rimų dėl vienos Kaune veikiančios orlaivius populiarinančios viešosios įstaigos veiklos, kuri nusipirko 12 ultralengvųjų lėktuvų ir vieno lėk-tuvo dalis iš viso už 4 mln. Lt.

Pasak Kauno apskrities valsty-binės mokesčių inspekcijos Viešų-jų ryšių skyriaus vedėjos Virginijos Vanagienės, 2007-aisiais tyrėjai nu-statė, kad fi ktyviais sandoriais vie-šoji įstaiga bandė išvengti mokesčių mokėjimo.

Kaip tai buvo daroma? Pirkėjai

skirtingose ES valstybėse realiai įsi-gydavo orlaivius iš gamintojo Vo-kietijoje, tačiau, siekdami mokesti-nės naudos, sąmoningai klastodavo transportavimo duomenis bei kitus dokumentus ir fi ktyviai įforminda-vo sandorius per įmones tarpininkes Maltoje, Danijoje bei Lietuvoje, suda-rydami su jomis formalias bendradar-biavimo sutartis. Atlikus tyrimą kons-tatuota, kad orlaiviai ir jų komplektų

dalys niekada nebuvo atgabentos mi-nėtų šalių įmonėms tarpininkėms, bet tiesiogiai buvo tiektos Europos Są-jungos valstybių pirkėjams.

Daugiašalį patikrinimą Lietuvos VMI atliko kartu su Vokietijos, Dani-jos, Suomijos, Maltos, Švedijos ir Lat-vijos mokesčių administratoriais.

Pirkimus organizavo neapmokestinamosios įmonės

Orlaivių gamintojai Vokietijoje paslaugas dažniausiai teikdavo Ame-

rikos neapmokestinamosios kom-panijos įsteigta įmonė Maltoje. Nu-statyta, kad asmenys, vykdę orlaivių pirkimo–pardavimo sandorius Mal-toje, iš tikrųjų neegzistavo, o banko operacijos vykdytos internetu.

Per tarpininkę Danijoje sandorius apsimokėjo forminti, nes, pagal šios šalies nacionalinių teisės aktų nuos-tatas, galiojusias iki 2010-ųjų, ultra-lengvuosius orlaivius fi ziniams asme-

nims buvo galima parduoti be PVM su sąlyga, kad šie orlaiviai liks Dani-jos teritorijoje. Tačiau, pagal Danijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, įmonė tarpininkė rea-lios veiklos vykdymo vietos šioje ša-lyje neturėjo, o ją įsteigęs asmuo veikė Suomijoje. Danijoje nebuvo nei san-dėlių, nei kitų patalpų, todėl nustaty-ta, kad iš tikrųjų čia orlaiviai niekada nebuvo atgabenami.

VMI duomenimis, su kontakti-niais asmenimis Lietuvoje bendra-vo ir reikiamus dokumentus pateik-davo neapmokestinamosios įmonės Amerikoje.

Įtariamieji kaltinimus atmeta

VMI neatskleidė Kaune veiku-sios viešosios įmonės pavadinimo ir įtariamų asmenų, tačiau mums pa-vyko juos surasti ir pasikalbėti.

„Mes nesutinkame su VMI teigi-niais. Rodėme sutartis, aiškinomės, bet visi argumentai buvo atmetami nesigi-linant. Teigiama, kad mes nemokėjo-

me PVM, tačiau viešoji įmonė nieka-da nieko nepardavė. Ji buvo sudariusi sutartį su kitomis įmonėmis, aš kon-sultavau, bet mes neturime nė vienos sąskaitos“, – aiškino įmonės direktorius D.L. (pavardė redakcijai žinoma).

Beje, VMI taip pat informuoja, kad, atlikus Lietuvoje registruotos tar-pininkės mokestinį patikrinimą, buvo neįmanoma nustatyti šios bendro-vės veiklos tuo laikotarpiu, kai buvo pirktas orlaivis. Įmonė buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė – esą jų nerandama po vieno iš akcininkų, kuris tvarkė reikalus dėl lėktuvo pir-kimo, mirties. Tačiau VMI tikina iš-

siaiškinusi, kad užsakymas Vokietijos įmonei dėl orlaivio įsigijimo pateiktas jau po šio akcininko mirties.

„Jeigu oro sportą populiarinusi Kauno įmonė lėktuvus bei jų detales būtų pirkusi savo vardu, tai Lietuvo-je būtų turėjusi sumokėti PVM, pel-no ir socialinį mokesčius. Siekdama jų išvengti, įstaiga pasinaudojo mi-nėtais tarpininkais“, – sako Kauno apskrities VMI viršininko pavaduo-tojas Raimondas Ramanauskas.

Reikalauja milijono

Vokietijos pareigūnai atliko kra-tas ultralengvuosius orlaivius gami-nančios įmonės vadovo ir vienin-telio akcininko patalpose. Pavyko rasti daug dokumentų, elektroni-nių laiškų, kompiuterio failų, kurie įrodė, kad realūs orlaivių pirkimo sandoriai bei įvairūs „popierių“ de-rinimai vyko tarp juos gaminančios įmonės ir, kalbant apie Lietuvą, vie-šosios įstaigos darbuotojų Kaune, o Maltoje, Danijoje bei Lietuvoje įsteigtos įmonės jokių ryšių su lėk-tuvų pardavėju neturėjo.

Tarptautinėje orlaivių prekybos aferoje dalyvavusi Kaune registruo-ta viešoji įstaiga pardavė Vokietijo-je pagamintus orlaivius, iš kurių 11 įsigijo pirkėjai Lietuvoje, o vieną or-laivį nusipirko Latvijoje gyvenantis asmuo. Pasak V.Vanagienės, jų savi-ninkams nuobaudos negresia, nes jie šioje mokesčių slėpimo aferoje ne-dalyvavo ir apie tai negalėjo žinoti.

Įtariamieji mokesčių slėpimu at-meta kaltinimus, tačiau VMI ir Mo-kestinių ginčų komisija prie LR Vy-riausybės, išnagrinėjusios viešosios įmonės Kaune skundus, patvirtino mokestinio patikrinimo rezultatus. VMI tikina, kad oro sportą popu-liarinusi įstaiga į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik milijoną litų mokesčių, delspinigių ir baudų.

Tačiau viešosios įmonės direk-torius D.L. tikina neketinantis to daryti: „Nesuprantu, ko siekiama tokiais būdais. Tikriausiai taip sten-giamasi iš verslo surinkti vadina-muosius šešėlinius milijonus. Be to, artėja teismo posėdis, gal taip ban-doma daryti jam įtaką?“

Orlaiviai atskrido be mokesčiųĮ Valstybinės mokesčių inspekcijos pinkles patekusi orlaivius populiarinanti viešoji įstaiga priekaištauja mokesčių administratoriams, kad šie bando daryti įtaką teismui.

Nustatyta, kad asmenys, vykdę orlaivių pirkimo-pardavimo sando-rius Maltoje, iš tikrųjų neegzistavo, o banko operacijas internetu atli-ko neapmokestinamosios Amerikos kompanijos.

Lietuvos VMI pranešė, kad daugiašalis tyrimas prieš trejus metus pradėtas Lietuvoje. VMI kilo įtarimų dėl vienos Kaune veikiančios orlaivius populiari-nančios viešosios įstaigos veiklos, kuri nusipirko 12 ultralengvųjų lėktuvų ir vieno lėktuvo dalis iš viso už 4 mln. Lt. Martyno Vidzbelio nuotraukos

2011 m. vasario 12 d. • Nr. 12 (9031)Valstiečių laikraštis6 Aktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Tomas Šernas mano, kad turi praeiti daug laiko, kol išmoksi-me ne tik savo namą apsitverti, bet ir rūpintis valstybe. Vienin-telis po 1991 m. liepos 31 d. žu-dynių Medininkų muitinės poste gyvas išlikęs T.Šernas dabar – Lie-tuvos evangelikų reformatų vys-kupas ir Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas. Jo senelio dėdė teisininkas Jokūbas Šernas buvo vienas iš dvidešimties Vasa-rio 16-osios valstybės atkūrimo akto signatarų.

Kaip kilo idėja suburti Vasario 16-osios klubą? Kuo jis prasmin-gas?

Idėja suburti Vasario 16-osios klubą kilo buvusiai Signatarų namų direktorei Jūratei Černiaus-kienei. Ji per visokius renginius su-sirado daugelį signatarų giminių. J.Černiauskienė siekė, kad būtų tik ri Signatarų namai su įdomia ekspozicija, o ne bet kam išnuo-motas pastatas, kuriame pasirašy-tas Vasario 16-osios aktas. Rinko dar gyvus prisiminimus apie Vasa-rio 16-osios signatarus, rado įdomių nuotraukų, kurias šeimos išsaugojo. Taip suburtiems signatarų giminai-čiams ir patiems smagu bendrauti. Klube yra apie keliasdešimt aktyvių žmonių. Nesu prisidėjęs prie visų jų renginių, aš tik garbės pirminin-kas. Gera idėja buvo rinkti medžia-gą apie sig natarus, kad istorija būtų tinkamai atspindėta. Valstybės at-kūrimo laikotarpis juk buvo apleis-ta tema mūsų istorijoje, sovietme-čiu sąmoningai nutylėta ir iškreipta. Vytautą Didįjį tauta žinojo, dar Joną Basanavičių, Vaižgantą, Motiejų Va-lančių. Tarpukario politikos vingiai, preliudijos mažai kam žinomos. Kai jau švęsdavome Vasario 16-ąją, Pre-zidentas ar kiti valdžios atstovai pa-dėdavo gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo, ir tuo šventė baigdavosi. Bet ne vienas J.Basanavičius pasirašė Vasario 16-osios aktą. Klubo inici-

atyva sužinoti kuo daugiau įsisuko visoje Lietuvoje. Dabar jau pažymė-tos visų signatarų tėviškės, atminti-nos vietos.

Gal sovietų laikais tėvai nuo jūsų slėpė tiesą, kad J.Šernas buvo Lietuvos valstybės kūrėjas? Kada pradėjote didžiuotis garbinga savo gimine?

Aš nuo vaikystės žinojau, kad yra toks giminaitis, prisidėjęs at-kuriant valstybę. Tyliai didžiuo-davausi. Bet yra laikas didžiuotis, yra laikas susimąstyti. Tas didžia-vimasis toks keistas dalykas. Kuo daugiau žinai, tuo mažiau nori di-džiuotis. Tie signatarai nebuvo jo-kie angelai. Ir mes nesame angelai. Kai žiūrime į jų gyvenimus, turime išmokti vertinti savo pačių istori-ją kaip tiesą su visais sunkumais ir klaidomis. Žmonės – ne idealūs, sig natarai buvo labai skirtingi, įvai-raus amžiaus, skirtingų luomų, išsi-lavinimų, įsitikinimų, bet sugebėjo prisiimti atsakomybę už atkuriamą valstybę. Daugelis jų paskui nuken-tėjo nuo represijų. Didžiavimasis reikalingas, kad žmogus turėtų sa-vigarbą, atmintį. Bet kartais jis ir pavojingas. Supriešina tą asmenį, tą grupę, kuria reikia didžiuotis, su kitais, kurie lyg ir neturi ryš-kiai matomų nuopelnų. Manau, visi turi didžiuotis savo gimine. Lygiai taip pat kaip aš savo gimi-nėmis didžiuojuosi. Iš tėvo pusės yra garbingų žmonių, ir iš motinos. Reikia stengtis juos pažinti, ieško-ti šaknų. Sovietmečiu mes nebu-vome pratinti tą daryti, o tai labai svarbu: gerbti protėvius, suprasti jų darbus. Kuo geriau išmoksime, ži-nosime, kas buvo, kodėl, kokiomis aplinkybėmis, tuo aiškiau suprasi-me ir save.

Jūsų giminaičiai buvo lietuvy-bės puoselėtojai. Dabar madingi svarstymai: gal ne tautinę valsty-bę reikėjo kurti, gal geriau buvo likti su Lenkija. Ką jūs galvojate girdėdamas tokias abejones Lie-tuvos valstybės projektu?

Manau, reikia suprasti anuome-tinę situaciją. Lietuva tarpukary-je buvo palyginti atsilikęs kraštas. Reikėjo turėti idėją, kuri burtų vi-sus. Tegul ji buvo iš dalies padirbta, tegul perdėtai romantiška – ideali-zuoti kunigaikščiai ir visos praei-ties kovos. Bet ta romantika, lietu-vių kalbos ir tautos garbinimas davė impulsą. Atkurta valstybė buvo su begale trūkumų, bet tai drąsus ban-

dymas eiti į priekį. Dėl santykių su Lenkija labai gaila. Sovietų Sąjun-gos žvalgyba ir diplomatija sužaidė ta lietuvių ir lenkų priešinimo korta. Finansavo tautininkų partiją ir tuos asmenis, kurie rašydavo blogus teks-tus apie Lenkiją. Žaidžiant mūsų nacionaliniais jausmais buvo ska-tinamas susipriešinimas. Istorikai sako, kad tikrai galėjo būti koks nors

kitoks Vilniaus krašto likimas. Jei-gu iš abiejų šalių būtų buvę mažiau pykčio ir priešpriešos, daugiau suvo-kimo, bendros istorijos analizavimo, gal mūsų istorija būtų truputį kito-kia. Dabar galime mokytis to paties. Mūsų valstybė atvira pasauliui, bet negalime tapti tik koks nors euro-pinės politikos užkampis, vis dėl-to turime būti nacionalinė valstybė. Patys turime kurti savo valstybės,

mokslo, sveikatos apsaugos viziją. Jeigu mes savo gyvenimą rikiuotu-me vien pagal Londono standartus, būtų liūdna. Mes savo kelią nuėjo-me ir tvarkomės ne taip blogai, pa-lyginti su Balkanų šalimis. Gaila, kad dažnai mūsų dėmesys nukreip-tas tik į savo kišenę, trūksta bendru-mo jausmo.

Ar neturėjote ambicijų būti Kovo 11-osios akto signataru?

Ne, neturėjau tokių minčių. Ma-nau, kad kiekvienas turi būti ten, kur reikalingas, kur sugeba, kur veda pašaukimas. Lietuvai netrūks-ta parodomosios politikos, viršū-nėse daug klaidų, bet yra ir iški-lių asmenybių. Tačiau labai trūksta apačios – piliečių aktyvumo seniū-nijose. Ar mes galime susitarti su kaimynu už tvoros dėl savo kaimo, miesto tvarkos, kad žmonės norė-tų būti kartu, gerinti savo buitį ir būtį? Jei iniciatyvūs žmonės su-darytų tą kritinę masę, suaktyvė-tų viskas, imtų kilti visos politikos lygis. Blogai, kad niekas nepasitiki niekuo. Pats galvoju, o kuo galiu pasitikėti. Nepasitikiu savo Vyriau-sybe, savo ministerijomis. Nebent savo muitine pasitikėčiau. Žinau, kaip ten viskas veikia, kokia struk-tūra, kokie darbo principai. Esant sunkiai situacijai Muitinės depar-tamentu pasitikėčiau labiau negu sveikatos apsauga ar Kultūros mi-nisterija.

Kitas jūsų senelio dėdė Adomas Šernas buvo evangelikų reforma-tų kunigas. Tai pratęsiate giminės tradicijas? Ar turėjo reikšmės ta baisi Medininkų tragedija, kad ta-pote kunigu?

Galbūt turėjo, tiesiai sunku atsa-kyti. Kiekvienas turime savo kelią, visokiausių siekių ir minčių. Žino-ma, kad tas išgyvenimas po žudynių supurto, kitaip imi suvokti pasaulį. Bet daugelis žmonių po avarijų ar po analogiškų kaip mano sukrėtimų ne-tampa kunigais. Galima ir kitokiais būdais išreikšti save ir tapti naudin-gu žmonėms. Žmonės po avarijų net savo fi rmas sukuria. Nesistengiau iš-laikyti giminės tradicijos, bet kuni-gystė nebuvo man visiška naujovė, nesibaidžiau, kad taip gali būti. Mes turime laisvą pasirinkimą, bet ne patys savo gyvenimus planuojame. Aukščiau už mus suplanuoja.

Ar ateis toks laikas, kai bursis ir Kovo 11-osios akto signatarų gi-minės? Ar Kovo 11-osios reikšmė menkesnė?

Ne menkesnė. Kovo 11-osios signatarai turi savo klubą ir dabar. Organizuoja visokius renginius, su moksleiviais susitinka, kasmet važiuoja į J.Basanavičiaus tėviškę ąžuoliukų sodinti. Nežinau, ar po daugelio metų jų vaikaičiai rinksis. Iš esmės trūksta to bendro darbo dėl Lietuvos, susivienijusių grupelių, kokios nors klubinės veiklos. Kokios bus mados po dešimtmečių? Jei Lie-tuva patirs kokią didelę nelaimę, tai galbūt bus reikalingas toks klubas kaip mūsų, kad vėl rankiotų tai, kas buvo uždrausta. Jeigu viskas klosty-sis gražiai, gyvenimas eis tvarkingai,

gal nereikės tokių signatarų giminių susibūrimų. Mes tą savo patriotiz-mą dažnai suvedame į tokią liūdną gaidą: kovos, kraujas, pasiaukojimas, kančios. Gali būti, kad ateityje bus visai kitoks patriotizmas: ramus, su pasitikėjimu savimi ir savo valstybe, be baimės ją prarasti.

Lietuviai puikiai atkuria vals-tybę, bet paskui jos nebrangi-na, nežiūri į ją kaip į visų bendrą vertybę.

Mes neturime patirties, kaip tą valstybę ilgai ir ramiai kurti. Dau-guma mūsų protėvių po žemės re-formos įsteigė vienkiemius. Mes neturime visuomeniškumo, ben-druomeniškumo jausmo. Mieste-lių patriotizmo neturime, rinkimų, atsakomybės patirties. Mūsų tokia istorija. Mūsų elitą kažkas visąlaik iškeldavo ir sunaikindavo. Rusijos imperija, vokiečiai, bolševikai. Mes visąlaik baiminamės, ar išliksime. Lenkų yra daug daugiau, jie tvir-čiau remiasi savo valstybės struk-tūrine ir politine atmintimi, o mes kompleksuojame. Mūsų žvilgsnis nėra nei gilus, nei platus – akys ap-rėpia tik savo namą, savo mašiną, privatizuotus didelius niekučius. Kiekvienas tik apie save galvoja. Ką nors tokio, kas yra mūsų visų, sun-ku užčiuopti. Turi praeiti nemažai laiko, kad išmoktume ne tik savo namą aptverti, bet galvoti ir apie bendrus dalykus.

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Ne angelai valstybę kuria

Mes savo kelią nuėjome ir tvarkomės ne taip blogai, palyginti su Bal-kanų šalimis. Gaila, kad dažnai mūsų dėmesys nukreiptas tik į savo kišenę, žmonėms trūksta bendrumo jausmo.

Tomas Šernas didžiuojasi, kad jo senelio dėdė Jokūbas Šernas buvo Vasario 16-osios valstybės atkūrimo akto signataras.

Gal ateityje bus visai kitoks patriotizmas: ramus, su pasitikėjimu savimi ir savo valstybe, be baimės ją prarasti. Eltos nuotraukos

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Sveikata – ledinėje eketėje

Šeštadienis

11 p.

Sveikata

Lauke dar gali baltuo-ti sniegas, o rūpestingas šeimininkas šiltadaržy-je jau sodina daigus, sėja ankstyvąsias daržoves. Pigiausias būdas įšildy-ti šiltadaržių gruntą yra biologinis šildymas – pa-naudojant biologinį kurą.

Ona Kazlauskienė

7 p.

Kaimo šviesuole vadina-ma senolė neišbarstė ar-timus žmones ir protė-vius menančių daiktų.

Vida Tavorienė,VL žurnalistė

23 p.

Iš giminės prisiminimų senolė kuria muziejų

Ankstyvesniam derliui – šilta lysvė

Mokslas apie priklausomy-bę nuo narkotikų vis daž-niau pristato smegenų tyri-mus ir keičia visuomenėjepaplitusią nuomonę, kadši priklausomybė atsiranda tik dėl žmogaus silpnavališ-kumo ir moralinio nuosmu-kio. Mokslininkai aiškina,kad priklausomybė yra lė-tinė smegenų liga, kurios priežastis – narkotikų var-tojimas.

Virginija Mačėnaitė,VL žurnalistė

23 p.

Narkotikų vartojimas pažeidžia smegenis

Viliojanti ir bauginanti Indija

19 p.

7 p.

Sodyba

Dainininkė išmetė inkarą savame uosteEstrados primadona Birutė Petrikytė kurį laiką buvo pa-nirusi į verslo rūpesčius. Da-bar vėl aktyviai koncertuoja, netrukus gerbėjai džiaugsis ją matydami ir TV projekte „Žvaigždžių duetai“.

Nijolė Baronienė,VL žurnalistė

Žiemos maudynių mė-gėjams šalta nebūna. Di-džiausią malonumą svei-kuoliai patiria šokdami į ledinį vandenį spaudžiant šaltukui.

Lilija Valatkienė

Didelė, spalvinga kupina kontrastų Indija kasmet sulaukia milijonų turistų iš įvairiausių pasaulio šalių. Dažnas keliautojas prisipa-žįsta – Indija atvėrė vartus į kitokį pasaulio suvokimą.

Eligijus Kajieta