2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis • Nr. 29–30 (9152–9153) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Stano tvirtina, kad jo istorija pra-sideda nuo... 1941-ųjų, kai seneliai iš Žemaitijos buvo ištremti į Syvtyvkarą Komijoje: „Be to sunku būtų suprasti, kas aš esu.“

• Pavasaris – vienintelis metų laikas, kai galima skiepyti vaisme-džius.

• Šiemet prekinių ūkių savininkai bulvių sodinamąsias į laukus išvaira-vo kovo pabaigoje, kai naktimis dar laikėsi šalčiai.

• Visą gyvenimą paskyrusi baletui Elena Juodišienė nė karto nesuabejojo savo pasirinkimu.

• Kraujo vėžiu sirgęs Kazimieras Petraitis tvirtina, kad bet kuri onko-loginė liga yra išgydoma.

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7 p.

MOTERS PASAULIS, 25 p.

SVEIKATA, 29 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 11 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

ES šalys randa būdų, kaip pa-remti šiltnaminių daržovių augin-tojus, o Lietuvoje šiltnamiai vienas po kito bankrutuoja. Jų atstovai pabrėžia, kad pagalba šiam griū-vančiam ūkiui būtų naudinga pir-miausia vietos vartotojams.

Svetimos daržovės pabrangtų

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą, kuriuo siūloma že-mės ūkio sektoriui nustatyti specialius elektros, šilumos energijos ir gamtinių dujų tarifus.

Žemės ūkio ministerijos siūlymas daržovių auginimą Lietuvos šiltnamiuose pripažinti viešuoju interesu ir šiltnamiams atpiginti energiją sulaukė aštrios laisvosios rinkos puoselėtojų kritikos.

Nukelta į 2 p.

Vietoj lietuviškų daržovių valgysime bananus?

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

(Užs. 65)

Ugniagesiai, nusistovėjus sausiems orams, daugiau kaip šimtą kartų per parą vyksta gesinti deginamos pernykštės žolės. Aplinkosaugininkai primena, kad už tokius veiksmus gresia administracinė atsakomybė.

Lietuvos keliuose įvyko ne viena eismo nelaimė, per kurią žuvo garbaus amžiaus sulaukęs vairuotojas. Po tokių atvejų vis atsinaujina diskusija, ar nereikėtų riboti vairuojančių žmonių amžiaus.

ŠEŠTADIENIS, 15 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje apsilankęs energeti-kos ministras Arvydas Sekmokas

parlamentarams išdėstė Lietuvos energetinės nepriklausomybės viziją, bet taip ir nepaaiškino, kiek ši nepriklausomybė kainuos buitiniams vartotojams.

Nukelta į 3 p.

Nuolatiniai paistalai apie skaičiais nepagrįstą energetinę nepriklausomybę kai kuriems Seimo nariams jau kelia alergiją.

Apie tai – 5 p.

Dujų uždanga pagal Sekmoką

Apie tai – 33 p.

Žlugus šiltnamių ūkiui, durys būtų atvertos užsienio investuotojams ir jiems sudarytos palankios sąlygos verslui vystyti.Raimundo Šuikos nuotrauka

2 Aktualijos 2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153)Valstiečių laikraštis

Mažinti energijos kainas pirmiau-sia norima bankrutuojančių šiltna-mių ūkiui.

„Svarbiausia, kad nauda būtų ne tik šiltnamiams, bet ir vartotojams. Jei Vyriausybė nepriims atitinkamų sprendimų šiam sektoriui pagelbė-ti, kitais metais šiltnamių nebeliks. O nelikus vietos konkurentų už im-portinę produkciją mokėsime du ar tris kartus brangiau. Ką tuomet sa-kys laisvosios rinkos ekspertai ir kieno interesus jie gins?!“ – neišvengiamą šilt namių griūtį nesulaukus paramos prognozuoja didžiausio Lietuvos šilt-namių komplekso „Kietaviškių gau-sa“ generalinis direktorius Donatas Montvila.

Pasak Lietuvos šiltnamių asocia-cijos vadovo Antano Šležo, anksčiau šalies rinkoje buvo apie trečdalį im-portinių šiltnaminių daržovių, o dabar jų yra iki 70 proc. D.Montvila įsitiki-nęs, jog šalies šiltnamiai tiesiog nai-kinami. „Pavėluotai atsigręžta į šil-tnamių ūkį. Tačiau bent dabar radus tam tikrų paramos mechanizmų, ga-lima būtų likusiems atsitiesti ir su-teikti galimybių gyventojams valgyti savo krašte išaugintą produkciją. Kai

žlugs vietos gamintojai, bus atvertos durys užsienio investuotojams ir jiems sudarytos palankios verslo sąlygos“, – apmaudo neslėpė bendrovės „Kieta-viškių gausa“ vadovas.

Neišgali investuoti

Brangstant energetiniams ištek-liams, kurie sudaro daugiausia (iki 70 proc.) šiltnamiuose auginamos

produkcijos sąnaudų, šalies šiltna-minių daržovių augintojai atsidūrė aklavietėje. Nuostolingai dirbančios bendrovės neišgali siekti europinės paramos ir investuoti į šiltnamių at-naujinimą, todėl negali taupyti ener-gijos.

„Per pastaruosius 2 metus vien dėl dujų pabrangimo mūsų bendro-vės išlaidos padidėjo 2,6 mln. Lt. Nebeprisimename, ar mūsų šiltna-mių kompleksas kada nors buvo ga-vęs tiek pelno. Jau 6 metai, kai mes

neturime jokio pelno, todėl negali-me investuoti, bankas neskolina nė cento“, – aiškino D.Montvila. Anot A.Šležo, visus senus šalies šiltna-mius būtina atnaujinti, tačiau jiems visiems stinga lėšų. „Dujų kainos mūsų šalyje didesnės nei ES. Būtina taupyti energiją, bet kaip tai pada-ryti? Šiam sektoriui buvo numatyta galimybė gauti ES investicinę para-mą – 1,3 mln. eurų vienam projek-

tui. Tačiau nė vienas šiltnamis tuo nepasinaudojo, nes neišgalėjo“, – dėstė Lietuvos šiltnamių asociaci-jos vadovas.

Šiltnamių nuostolius pernai pa-didino ir vartotojų panika dėl Eu-ropoje išplitusios E. coli infekcijos. Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, negavusių daržovių augintojų patirtiems nuostoliams skirtų kom-pensacijų. Tvirtinama, kad lietuviams parama neskirta, nes jie nebuvo su-sivieniję į gamintojų grupes. Be to,

šalyje nėra ir tokių nuostolių nusta-tymo tvarkos.

Konkurentai turi mokesčių pranašumų

Iki 2007 m. šiltnamiai buvo do-tuojami kompensuojant trečdalį są-naudų energetiniams ištekliams. Vėliau Briuselis uždraudė teikti sub-sidijas ir rekomendavo ieškoti kito-kių paramos būdų.

D.Montvila pabrėžė, kad šiltna-miai neprašo išskirtinių sąlygų, tik galimybės vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų šalių auginto-jais, kurie vienaip ar kitaip yra re-miami. „Štai Lenkijoje, iš kurios į mūsų rinką plūsta daržovės, taiko-mas nedidelis pridėtinės vertės mo-kestis. Olandijoje šiltnamiai sutelkti viename maždaug 10 000 ha plote, kur valstybė įrengusi visą infrastruk-tūrą. Suomiai, stodami į ES, išsiko-vojo geras išmokas šiltnamiams – 13 eurų už kvadratinį metrą. Anksčiau ši parama buvo dar didesnė. O mes visiškai užmiršome šiltnamių ūkį“, – nusivylimo neslėpė A.Šležas.

Anot Lietuvos šiltnamių asocia-cijos vadovo, kai Briuselyje buvo kel-tas šis klausimas, sulaukta užuominų perimti kitų šalių patirtį ir šiltnamius remti taikant lengvatinius mokesčių tarifus. Lietuvoje buvo sutarta, kad vi-sam daržovių sektoriui nuo 2009-ųjų pradžios PVM bus sumažintas iki 5 proc. Tačiau po naktinės mokesčių reformos PVM išaugo iki 21 proc. „Kad vartotojai ir šaltuoju metų laiku galėtų valgyti vietos produkciją, šiltna-minių daržovių auginimą reikėtų pri-pažinti viešuoju interesu ir taikyti mo-kesčių lengvatas“, – sakė A.Šležas.

LLRI pažėrė kritikos

Dvejus metus aptarinėjamą pa-siūlymą gelbėti šiltnamių ūkį ŽŪM pagaliau ketina teikti svarstyti Vy-riausybei.

Tokiam projektui kritikos pažė-rė Lietuvos laisvosios rinkos insti-tuto (LLRI) ekspertai, o premje-ras Andrius Kubilius suabejojo, ar siūlymas daržovių šalyje auginimą pripažinti viešuoju interesu yra ra-cionalus.

Laisvosios rinkos puoselėto-jai mano, kad šis ŽŪM parengtas projektas yra neskaidrios teisėkū-ros ir protekcionizmo pavyzdys, kuris būtų įgyvendinamas gerinant vienos ūkio šakos padėtį visų kitų šakų ir gyventojų sąskaita. „Tai, kad nutraukus valstybės paramą že-mės ūkio veikla tapo nuostolinga, o esant nuostolingai gamybai ban-kai atsisako kredituoti investicinius projektus, dar nereiškia, jog valsty-bė turėtų įteisinti specialius energi-jos tarifus žemės ūkio sektoriui“, – ŽŪM projektui nepritarė laisvosios rinkos ekspertai.

Daržovių augintojai LLRI pata-ria įsigilinti į žemės ūkio specifi ką ir pasidomėti, kiek ir kaip jis remia-mas kitose ES šalyse. Pasak A.Šležo, žemės ūkyje palyginti nedaug su-vartojama energijos, todėl taikant mažesnį tarifą visam šiam sektoriui vartotojas to beveik nepajustų. O jei energija būtų atpiginta tik šil-tnamiams, jos kainos vartotojams beveik nesikeistų. „Jei visam žemės ūkio sektoriui elektros, dujų ir šilu-mos kaina būtų sumažinta 20–30 proc., tai būtų apie 20–30 mln. Lt. O šiltnamių ūkiui, kuriam labiausiai reikia energijos, tektų tik 3–5 mln. Lt. Dėl ko kelti aistras?!“ – retoriš-kai klausė Lietuvos šiltnamių asoci-acijos vadovas.

Parama būtinaRimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius

Reikia tikėtis, kad LLRI, ministerijos pa-galiau suvoks, kad reikia remti tai, kas išauginama savo krašte. Bet jei par-tneriai nuspręs, kad lietuviams nerei-kia šviežių vietinių daržovių, tada valgy-sime bananus. Kitos ES šalys visam že-mės ūkiui taiko lengvatinius energetinių išteklių tarifus. Mes pirmiausia norėtu-me palengvinti šiltnamių padėtį. Tiesio-giai subsidijuoti negalime, todėl vienin-telis būdas – taikyti mokesčių lengvatas. Šiltnamiai anksčiau buvo dotuojami, kol tą daryti uždraudė ES. Reikia pabrėž-ti, kad sumažinus energijos sąnaudas šilt namiai gebėtų atsinaujinti ir taupy-ti energiją, o daržovių vartotojai galėtų rinktis lietuvišką produktą. Nenukentėtų ir energijos vartotojai, nes tarifų padi-dėjimas būtų labai menkas – 0,01 proc.

Vietoj lietuviškų daržovių valgysime bananus?

„Kad vartotojai ir šaltuoju metų laiku galėtų valgyti vietos produkciją, šiltna-minių daržovių auginimą reikėtų pripažinti viešuoju interesu ir taikyti mo-kesčių lengvatas“, – sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas A.Šležas.

Delčia.Saulė teka 6.20, leidžiasi 20.20.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien pro debesis dažniau pasirodys saulė, smarkesnio lietaus nenumatoma. Pūs silpnas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Aukščiausia oro temperatūra dieną numa-toma 10–15. Sekmadienį prie pietų Lietuvos priartės ciklono iš pietų Europos debe-sys, kurie atneš lietų. Iki vakaro jis apgobs didžiąją šalies dalį. Pūs gūsingas šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra, naktį pragiedrėjus, šiaurės Lietuvoje kris iki 0–2 laipsnių šalčio. Kitur laikysis lengva šiluma. Dieną laukiama 10–15 laipsnių šilumos. Ateinan-čios savaitės pradžioje šalį pasieks vėsesnė oro masė, tad temperatūra nukris. Bent iki savaitės vidurio vyraus debesuoti, neretai su lietumi ar kitais krituliais orai. Nuo savaitės vidurio pragiedrės ir orai taps šiltesni. VL inf.

Dieną: +10 +15° Dieną: +8 +13°

Naktį: ~0°Naktį: -2 0°

Dieną: +10 +15°

Naktį: +2 +7°

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Vartoju. Nuolat stengiuosi stiprinti organizmą. Vartoju tik kartais.

Stengiuosi išsiversti ir be papildų. Nevartoju.

Ar vartojate maisto papildus?

20 proc.

50 proc.

23 proc.

7 proc.

Anksčiau šalies rinkoje buvo apie trečdalį importinių šiltnaminių daržovių, o dabar jų yra iki 70 proc. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Pieno perdirbėjai nusprendė pa-skelbti karą ūkininkams, kurie bė-gioja nuo vienų supirkėjų pas kitus. Pieno Lietuvoje trūksta, todėl tie-kėjai neretai keičia supirkėjus tarsi šlapias pirštines: kas pasiūlo bran-giau už pieną, tam jį ir parduoda.

Tačiau pieno produktų gamybos įmonėms tai ne prie širdies. Jos ūki-ninkams spendžia naujus spąstus. Su-pirkėjai perbėgėlių parduodamo pieno kokybę ketina stebėti ypač atidžiai.

Pasak „Rokiškio pieno“ vadovo Daliaus Trumpos, ūkininkai gali lais-vai rinktis, kam parduoti pieną, tačiau svarbiausia, kad jis būtų kokybiškas.

„Dažniausiai pieną superkančias įmones ūkininkai keičia paaiškėjus, kad jų tiekiamas pienas užterštas in-hibitoriais – antibiotikų arba dezinfe-kavimo priemonių likučiais. Kad būtų

mažiau rūpesčių, ūkininkai papras-čiausiai nutraukia sutartį ir ima tiekti pieną kitam gamintojui“, – piktinosi D.Trumpa. Norima įvesti tvarką, pa-gal kurią nauji klientai supirkėjui iš-kart turėtų pateikti naujausius labo-ratorijos duomenis, patvirtinančius, kad pienas yra kokybiškas. Ar pie-

ne yra inhibitorių, patikrinti gali net pienvežio vairuotojas. Bet vadinamojo momentinio testo duomenys nėra itin tikslūs. Tad ūkininkai, panorę pieną parduoti kitai perdirbimo bendrovei, jį pirmiausia turės patikrinti įmonėje „Pieno tyrimai“.

Eltos inf.

Perbėgėliams stato užkardas

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

3Aktualijos2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153)Valstiečių laikraštis

Laivas už 1,5 mlrd. Lt

Maždaug prieš mėnesį AB „Klai-pėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklos nuomos sutartį su Norve-gijos bendrove „Hoegh LNG“. Tai – pirmas milijardinis pirkinys SGD terminalui, kuris, pasak premjero An-driaus Kubiliaus ir energetikos mi-nistro A.Sekmoko, iš dalies užtikrins Lietuvos energetinį saugumą.

Įskaitant laivo įgulos darbo užmo-kestį ir kitus mokesčius, kurie kasmet bus indeksuojami pagal vartotojų kai-nų indeksą, nuoma neviršys 156 200 JAV dolerių (be PVM) už dieną. AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo plau-kiojančią saugyklą nuomotis 10 metų, todėl vien saugyklos nuomai teks at-seikėti ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Tik vėliau įmonė galės laivą išpirkti ir juo naudotis 30 metų.

Už suskystintų gamtinių dujų ter-minalo projekto įgyvendinimą atsa-kingos AB „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė „Valstiečių laikraš-čiui“ teigė, kad pastačius SGD termi-nalą Lietuva nepriklausys nuo vienin-telio išorinio dujų tiekėjo. Šiuo metu tai yra Rusijos „Gazprom“ koncer-nas. „Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, rei-kalingomis pirmo būtinumo paklau-sai patenkinti“, – aiškino I.Milinienė. Preliminarūs būsimo SGD terminalo pajėgumai yra 2–3 mlrd. kub. metrų. O metinis Lietuvos gamtinių dujų poreikis yra 3,4 mlrd. kub. metrų.

V.Lukoševičius: „Pigesnių dujų nesitikėkite“

Vienas svarbiausių klausimų, kiek už kubinį metrą dujų mokės buiti-

niai vartotojai, kai SGD terminalas pradės veiklą 2014 m., iki šiol lieka neatsakytas. Energetikos ministerija ignoravo nusiųstus jai klausimus.

Lietuvos energetikos konsul-tantų asociacijos (LEKA) prezi-dentas Valdas Lukoševičius teigė, kad tikėtis pigesnių dujų nėra jo-kio pagrindo. „Energetikos minis-tras A.Sekmokas neseniai aiškino, kad pastačius terminalą dujos at-pigs iki 30 proc., bet nereikėtų būti naiviems“, – įspėjo V.Lukoševičius. Pasak jo, projektas turi dvi puses. Jo teigimu, daugiausia šilumos ir elek-tros Lietuvoje pagaminama naudo-jant gamtines dujas.

„Ši generacija vykdoma vienin-teliu „Gazprom“ vamzdžiu iš Bal-tarusijos (Latvijos atšaka per men-ka), sukeliančiu techninį ir politinį nepatikimumą, todėl dujų tiekimo patikimumo požiūriu SGD termi-nalas labai svarbus. Jis atveria gali-mybes importuoti dujas iš kitų tie-kėjų“, – pasakojo LEKA prezidentas V.Lukoševičius. Pašnekovas aiški-no, kad kai žiemą Rusija pritrūksta dujų, iš Baltarusijos pusės apriboja-mas jų tiekimas Lietuvai. „Gyven-tojai to nepajunta, nes šilumos įmo-nės pradeda deginti mazutą“, – teigė LEKA vadovas. Tačiau komercine patikimumo nauda, anot jo, smarkiai abejojama. „Dujų rinka formuojasi ne meilės ar draugystės principais, o komerciniais. Šiandien visi galėtų

deginti mazutą, bet dujos yra piges-nės. Nedaug, bet pigesnės“, – sakė V.Lukoševičius. Jo skaičiavimais, SGD terminalo eksploatacija Lie-tuvai kasmet kainuos apie 200 mln. Lt. „Ir net jei dujos bus 10–20 proc. pigesnės nei „Gazprom“ dujos, dėl eksploatacijos išlaidos šių dujų ku-biniam metrui bus apie 20 centų“, – kalbėjo LEKA vadovas.

Alternatyvos – biokuras ir renovacija

V.Lukoševičiaus įsitikinimu, vien už laivo nuomą Lietuva Norvegijai kasmet sumokės apie 180 mln. Lt. „Įvertinus tai, kad iš 3,4 mlrd. kub. metrų dujų vien „Achema“ suvar-toja apie 1,5 mlrd. kub. metrų bei neseniai pasirašė ilgalaikį kontrak-tą su „Gazprom“, dujų poreikis Lie-tuvai iš kitų šaltinių gerokai suma-žės, – aiškino jis. – Kita Lietuvos dalis intensyviai pereina prie bioku-ro ir taupo, kur tik gali. Tad geriau-siu atveju metinis Lietuvos poreikis per SGD terminalą bus tik apie 1 mlrd. kub. metrų.“

Vien todėl, pasak V.Lukoševičiaus, dujų kubinis metras pabrangs apie 20 centų. „Politikai aiškina, kad Ita-lijoje ir kitur dujos yra pigesnės, bet galėčiau dar valandą aiškinti, kodėl ten taip yra, – ironizavo jis. – Vieni dalykai yra analitiniai skaičiavimai, o kiti dalykai – propaganda.“ Jis ra-gina kuo greičiau Lietuvai pereiti prie biokuro, kuriam nedaro įtakos nei politika, nei tarptautiniai konf-liktai. „Juk vien pastatai Lietuvoje suvartoja apie 2 mlrd. kub. metrų dujų, todėl geriausia alternatyva, manyčiau, yra biokuras ir renovaci-ja“, – reziumavo LEKA prezidentas V.Lukoševičius.

Siekia aiškumo rinkoje

Lietuvos dujų asociacijos vicepre-zidentas ir UAB „Dujotekana“ prezi-dentas Vladimiras Orechovas kalba apie SGD terminalo projektą kaip apie Baltijos regiono projektą. „Esmė ta, kad šis projektas įgyvendinamas ne ekonominiu, o politiniu pagrin-

du. Aišku, terminalas atvers daugiau galimybių Lietuvai importuoti dujas, bet rinkos dalyviai, tokie, kaip mūsų įmonė, turi žinoti, kokios bus žaidi-mo taisyklės“, – pabrėžė jis.

Pašnekovo teigimu, prekyba du-jomis – tai ne prekyba vaisiais arba daržovėmis, kurių galima privež-ti iš įvairiausių kraštų. „Dujos yra specifi nis produktas ir visiems rin-kos dalyviams turi būti aišku, ko-kia bus SGD terminalo eksploata-cijos kaina ir kokios išlaidos“, – sakė V.Orechovas. Anot jo, reikės ne tik naujų vamzdynų, bet ir kompreso-rinės. „Prekybai dujomis taikomi ypač griežti reikalavimai, tarp ku-rių – ir išlaidų įskaičiavimas į ta-rifą. Energetinio saugumo klausi-mas deklaruojamas politiškai, bet

kol kas negirdėjome jokio eko-nominio pagrindimo“, – stebėjosi V.Orechovas. Jo teigimu, niekas ne-žino, kiek Lietuvai reikės sumokėti netesybų „Gazprom“, nes, tikėtina, visa tai buvo aptarta įmonei parduo-dant „Lietuvos dujų“ akcijas.

„Gazprom“ valdo 37,1 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą.

Regioninis terminalas būtų rentabilus

UAB „Dujotekena“ preziden-tas V.Orechovas atmeta oponen-tų priekaištus dėl suinteresuotumo. Jo teigimu, nėra nieko blogiau, kai verslo santykiai būna politizuojami. „Orechovas visada sakė, kad termi-

nalas yra gerai, nes mums nėra jokio skirtumo, kokias dujas tiekti Lietu-vai – gamtines ar suskystintas“, – pa-brėžė jis. Pasak jo, ir taip akivaizdu, kad niekas neveš į SGD terminalą dujų iš Malaizijos. „Nei iš Malaizi-jos, nei iš Australijos tiesiog neap-simokės jų gabenti į Lietuvą, o ska-lūnines dujas nori pardavinėti JAV. Vienintelis dalykas, kuris mus do-mina, yra aiškumas, kad galėtume vartotojams pasiūlyti dar pigesnes dujas“, – teigė V.Orechovas. Jo nuo-mone, SGD terminalo pajėgumas turėtų būti apie 3 mlrd. kub. metrų per metus. Esą tik tokiu atveju jis būtų rentabilus ir tarnautų visoms trims Baltijos valstybėms (Lietu-vai, Latvijai ir Estijai) kaip regio-ninis terminalas. „Tik tada jis dirb-tų rentabiliai ir galėtų daryti didelę įtaką dujų kainoms regione“, – sakė V.Orechovas.

Neišmoko ekonomikos pagrindųKęstutis Daukšys, Seimo narys

Seimo Ekonomikos komitete ap-silankęs energetikos ministras A.Sekmokas mums taip ir neatsa-kė į beveik visus klausimus dėl SGD terminalo ekonominio pagrindimo. Tenka tik apgailestauti, kad Ener-getikos ministerija iki šiol neišmoko ekonomikos pagrindų ir skaičiuoti. Duok Dieve, kad per SGD terminalą būtų importuojama apie 1 mlrd. kub. metrų dujų (nors jo planuojamas pa-jėgumas – 3 mlrd. kub. metrų). Jei jis veiks kaip kainų mažinimo priemonė Rusijai ir dujos mums netyčia atpig-tų bent 100 JAV dolerių, gal ir būtų neblogai. Bet, žinoma, kur kas ge-resnė priemonė būtų regioninis ter-minalas, statomas kartu su latviais. Čia pirmiausia padėtų Europos Są-junga pinigais, todėl keista, kad Energetikos ministerija iki šiol ne-susitarė su latviais. Be to, Latvijo-je yra pakankamai didelė saugykla, o pas mus nieko nėra. Todėl bijau, kad latviai gali ir be mūsų apsieiti.

Kvaila kovotiJulius Veselka, Seimo narys

Nejaugi nesuprantate, kad visus tuos 20 metų svarbiausia Lietuvos užduotis buvo ne turėti pigesnes dujas, o amži-na kova prieš Rusiją. O kadangi Rusijai energetinių išteklių davė Dievas ir gam-ta, lietuviai pasiryžę kariauti, aukotis ir žūti dėl to, ką Rusijai davė Dievas. Kokio tada velnio mums tie paskaičiavimai, studijos, apsimestinis rūpestis vartoto-ju, ar turės jis už ką susimokėti praėju-sio mėnesio mokesčius ar neturės, jei pagrindinis mūsų tikslas – kovoti?! Juk kiekviena kova reikalauja aukų. Prieš Dievą ir gamtą dar nė vienas žmogus nelaimėjo. Juk sovietai taip pat norėjo pasukti upes iš pietų į šiaurę, bet vėliau apsigalvojo. Neįveiksime mes tų rusų. Bet Don Kichotas irgi kovojo. Ir dėl tos kovos mes kiekvienais metais praranda-me mažiausiai 2 mlrd. Lt. Gaila, kad Lie-tuvoje žmonės atprato kurti, nes svar-biausias tikslas – kovoti. Ką padarysi: kūrėjai kuria, o kvailiai kovoja. Jei at-sakingai bendradarbiautume su Rusi-ja, mūsų biudžetas gautų daugiau kaip 1 mlrd. Lt pajamų, o gyventojai už to-kią pat sumą – pigesnių dujų ir degalų.

Dujų uždanga pagal Sekmoką

(Užs. 213)

„Dujos yra specifi nis produktas ir visiems rinkos dalyviams turi būti aišku, kokia bus SGD terminalo eksploatacijos kaina ir kokios išlaidos“, – sakė Vladimiras Orechovas.

Lietuviai raginami kuo greičiau nuo gamtinių dujų pereiti prie biokuro, kuriam nedaro įtakos nei politika, nei tarptautiniai konfl iktai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

4 2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153)Valstiečių laikraštis

Albinas Čaplikas

Jeigu turite pinigų ir norite juos pelningai investuoti, bet kuris mak-leris jums patars prieš investuojant kuo išsamiau pasidomėti pasirinktos įmonės praeitimi ir planais, tos pra-monės šakos padėtimi, perspektyva pasaulinėje rinkoje ir iš pirmųjų šal-tinių susidaryti nuomonę apie vals-tybę, kurioje veikia jūsų pasirinktos įmonės. Ir tik pasvėrus visas aplin-kybes traukti pinigus iš kišenės. Iš esmės taip elgiasi ne tik fi ziniai as-menys, bet ir įmonės, koncernai, in-vesticiniai fondai.

O dabar įsivaizduokime, kad koks nors stambus investuotojas tyrinėja padėtį Lietuvoje. Gerokai stip resnės ES narės suklupo, užkro-vė skolų naštą kelioms kartoms, o štai nedidelė Baltijos valstybė išsi-

laikė, nes čia žmonės kantrūs. Tai-gi lyg ir galima ja pasitikėti bei ti-kėtis ekonomikos augimo. Viskas būtų gerai, ir investuotojai jau im-tųsi darbo, tačiau perskaito arba TV ekranuose išgirsta nerimą keliančius Lietuvos krašto apsaugos ministrės komentarus apie tai, kad kaimyni-nė Rusija prie Lietuvos sienų kažką sprogdina, Karaliaučiaus jūrų uoste kaupia modernius povandeninius laivus ir šiame krašte stato raketas su branduolinėmis galvutėmis, Ru-sijos naikintuvai pažeidžia Lietuvos oro erdvę.

Sakysite, kad krašto apsaugos ministrė nemeluoja, juk iš tikrųjų Karaliaučiaus kraštas tampa milita-rizuota Rusijos zona. Turbūt plane-toje liko nedaug vietų, kuriose būtų sutelkta tiek daug ginklų. Galėtume diskutuoti, ar Rusijai verta ginklais barškinti Vakarų Europoje, kuri yra pagrindinė Rusijos naftos ir gamti-nių dujų pirkėja. Juk bet kuris ban-

dymas sukelti karinį konfl iktą labai skaudžiai smogtų tos pačios Rusijos ekonomikai. Ar ne svarbiau Rusi-jai apsaugoti savo pietines ir rytines sienas, nes vieną dieną gali netikėtai prarasti dalį Sibiro, ar, pavyzdžiui,

gėlo vandens rezervuarą – Baika-lo ežerą. Mūsų krašto apsaugos minist rė kalba iš esmės taip pat ir garsiai svarsto tokių veiksmų prie-žastis, pavyzdžiui, gal Rusija taip siekia sumažinti Baltijos šalių gy-nybą, tarsi pastatyti oro sieną tarp NATO ir Baltijos valstybių.

Ką tokius žodžius girdėdamas gali galvoti potencialus investuoto-jas? Jis mano, kad čia investuoti la-bai rizikinga, nes vieną dieną visi už-dirbti pinigai gali prapulti. Vienaip investuotojai reaguoja apie tai suži-noję iš sensacijų ieškančių žurnalis-tų ir visai kitaip tokią informaciją vertina, kai ji ateina iš pirmųjų šal-tinių, t. y. iš krašto apsaugos minis-trės lūpų. Kaip investuotojai elgiasi? Labai aiškiai. Jie paprasčiausiai tuoj pat Lietuvoje planuotas investicijas permeta į kitas šalis. Paradoksalu, kad investuoja ne saugesnėse valsty-bėse, bet tose, kurių krašto apsaugos ministrai nuolat neskambina pavo-jaus varpais. Juk investicijoms reikia ramaus užutekio. Tokių vietų pasau-lyje yra. Dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl minėtosios. 2011 m. antrą ketvirtį vienam Lietuvos gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko 3 327 eurai, o vienam Estijos gyven-tojui – net 9 684 eurai. Beveik tris kartus daugiau, nors šalies saugumas tikrai ne didesnis.

Kita vertus, argi ministrė nesu-pranta, kad Rusijos ginklavimasis Karaliaučiaus krašte sietinas ne tiek su Baltijos šalimis, kiek su bandy-mu daryti įtaką derybose su JAV ir

NATO bei noru savo įtakos zonoje išlaikyti Baltijos jūrą. Džiaukimės, kad šiose derybose Lietuva nėra mainoma moneta.

Gąsdinantys ministrės pasvars-tymai valstybės piliečiams gal ir įdomūs, tačiau ar reikalingi? Praėjo laikai, kai valdžia savo šalies pilie-čius kviesdavo ginti valstybei gyvy-biškai svarbių objektų nuo okupa-cinės armijos. Dabar, taikos metu, šalies gynybos reikalais turi užsiim-ti kariuomenė ir konkrečiai Krašto apsaugos ministerija. Kaip? Krašto apsaugos ministrė Lietuvai kylan-čias saugumo problemas turi aptarti ne spaudos konferencijose Lietuvo-je ir ne viešai, taip palengvindama darbą nedraugiškų kaimynų šni-pams, bet Briuselyje ar kur kitur su NATO atstovais. Krašto apsau-gos ministerija valstybės saugumu turi rūpintis konkrečiais darbais, o ne tauškalais ir taip gąsdinti vals-tybės piliečius, kenkti šalies eko-nomikai.

Trūksta fi nansavimo? Ministre, apie tai kalbėkite ne susitikimuo-se su visuomene, o uždaruose Vy-riausybės posėdžiuose, diskutuokite su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais. Bet ne-užmirškite jiems papasakoti, ką nu-veikėte per pastaruosius trejus me-tus – kiek ministerijoje sumažinote klerkų. O jeigu jie nepritars jūsų pasiūlymams, tada atsistatydinkite. Nes ne darbais, o žodžiais tėvynę ginanti ministerija naudingiausia priešiškoms valstybėms.

Evangelija pasakoja apie tuščią Jėzaus kapą ir apie Jėzaus pasiro-dymą moterims bei mokiniams. Anuomet nei Marija Magdalietė, nei Jonas, nei kiti apaštalai negalėjo net nuspėti, ką Kristaus Prisikėlimas atneš milijardams žmonių, kuriuos bus palietusi Prisikėlimo šviesa. Kas rimtai įtiki į Prisikėlusį Kristų, tas tampa nauju žmogumi, nešančiu ir skleidžiančiu aplink save Prisikėli-mo šviesą.

Apie pirmuosius Kristaus mo-kinius pagonys kalbėjo: „Žiūrėkite, kaip jie vienas kitą myli.“ Šie Prisi-kėlimo žinią ir Kristaus Evangeliją nešę krikščionys pakeitė pagoniškąjį pasaulį. Šie Prisikėlimo žinios nešė-jai ne tik statė bažnyčias; jie steigė universitetus – štai ir Vilniaus uni-versitetas buvo įkurtas Kristaus se-kėjų. Savo atkakliu darbu jie pakeitė Europos veidą.

XIX amžiuje, kai Lietuva buvo carinės Rusijos nelaisvėje ir buvo draudžiamos net knygos lotyniško-mis raidėmis, pagrindiniai Lietuvos švietėjai ir budintojai buvo Prisi-kėlusio Kristaus sekėjai – vyskupai,

kunigai ir jiems talkinę pasauliečiai. Vyskupas Valančius nebuvo vienin-telis. Ką jis vienas būtų padaręs, jei nebūtų turėjęs paprastų, giliai tikin-čių ir Lietuvą mylinčių knygnešių, kurie, rizikuodami gyvybe ir tikė-damiesi katorgos, per sieną nešė ne cigaretes ar narkotikus, bet lietu-višką žodį.

Kai 1918 m. Lietuva kėlėsi nau-jam gyvenimui, ji neturėjo daug aukštus mokslus baigusių inteli-gentų, bet turėjo katalikišką, tėvų žemę mylinčią visuomenę. Anuo-met Lietuvos žmonės neturėjo tiek automobilių, kiek jų turime šian-dien, jie neturėjo daugelio kitų ga-limybių, kuriomis mes naudojamės, tačiau turėjo labai sveiką krikščio-nišką požiūrį į gyvenimą, šeimą ir tai padėjo visose gyvenimo srityse pasiekti gražiausių rezultatų.

XX a. antroji pusė mums atnešė labai daug didelių išbandymų. Šim-tai tūkstančių lietuvių, atsidūrusių Sibire ar lageriuose, ištvėrė vien to-dėl, kad juos gaivino miręs ir Pri-sikėlęs Kristus. Neturėdami šito tikėjimo, jie nebūtų ištvėrę tuose pragaro ratuose, kai aplinkui nesi-matė jokios šviesos ir jiems, tremti-niams, būdavo kalama: „Jūs čia, Si-bire, ir mirsite.“

XXI a. pradžia pažymėta aiškiai matomais ne prisikėlimo, bet mir-ties kultūros žingsniais. Atakuoja-ma krikščioniška šeima, krikščioniš-kas gyvybės ir lytiškumo suvokimas,

krikščioniška moralė, džiūgaujama dėl kiekvienos Bažnyčios nesėkmės, nesvarbu, ar tai būtų sumažėjęs pa-šaukimų į kunigystę skaičius, ar pa-vienio kunigo nuopuolis. Žmonės, mąstantys tik apie nešvarų pelną, nesibodi užversti Lietuvos alkoho-liu ir narkotikais. Žmones turinti šviesti žiniasklaida dažnai paverčia-ma žiaurumus, smurtą ir moralines nuotekas propaguojančia industrija. O paskui Lietuvos duobkasiai de-dasi nežiną, kodėl žmonės žudo ir žudosi, kodėl daug jų nebemyli Lie-tuvos ir važiuoja laimės ieškoti už jūrų marių.

Tačiau Prisikėlusio Kristaus žingsniai aiškiai girdimi bei mato-mi ir mūsų dienų visuomenėje. Kas buvo tie žmonės, kurie 1991 m. sau-sį gynė Televizijos bokštą ir Seimo rūmus? Su labai mažomis išimtimis tai buvo žmonės, per sovietmetį iš-saugoję krikščioniškąjį tikėjimą. Aš mačiau, kaip jie meldėsi tą Sausio 13-osios rytą, kai, atrodė, oras vir-pėjo nuo įtampos, laukiant okupan-to tankų.

Kai daug kur pasaulyje jau ne-bežinoma, kas yra moralu arba kas yra normali šeima, už santuokos pa-grindu tarp vyro ir moters kuriamą šeimą pasisakė dauguma mūsų par-lamentarų. Net 100 jų sudarė Sei-mo grupę už tradicinę šeimą. Kaip galima tuo nesidžiaugti?

Dažnai dejuojama, kad trūksta moralių politikų. Taip, turime vis-

ko. Tačiau turime ir žmonių, kurie sielojasi dėl Lietuvos ateities. Kai kas mano, kad mūsų jaunimą gali-ma sužavėti tik vulgarybių pilnais renginiais. Netiesa, daugelis jau-nų žmonių puikiai skiria, kas yra kas. Vasario mėnesį į katalikišką, šeimos vertybes ginantį Šv. Valen-tino dienos renginį užsiregistra-vo per 30 tūkst. jaunuolių. Buvo tik viena bėda – Kauno „Žalgi-rio“ arenoje galėjo tilpti vos pusė norinčiųjų.

Mūsų studentai kasmet važiuo-ja į Sibirą tvarkyti tremtinių kapų. Kas juos ten veda? Jie myli Lietuvą ir nori savo akimis pamatyti, kur ir kaip gyveno jų seneliai. Jie yra Lie-tuvos prisikėlimo vaikai. Jie supran-ta, kas žmogaus gyvenime yra tikro-sios vertybės, o kas – tik plastikiniai kiniški žaisliukai.

Mes turime daug jaunuolių, ku-rie nėra paskendę alkoholyje ir nar-kotikuose, bet studijuoja ir ruošiasi dirbti Lietuvos labui. Tik reikia juos pastebėti ir jiems padėti.

Kaune pastaraisiais metais yra iš-augęs katalikiškų mokyklų skaičius. Susirūpino net Švietimo ministerija, kai kažkas pasakė, kad šios mokyk-los siekia tik privilegijų. Netiesa, šių mokyklų direktoriai aiškiai kalba: jei mes negalėsime ofi cialiai vadintis katalikiškomis mokyklomis, vis tiek sieksime, kad jos būtų tokios. Mo-kyklose vis labiau suvokiama, kad tik ant krikščioniškos moralės pa-grindų išugdytas jaunimas bus tik-rasis Lietuvos kūrėjas.

Prisikėlimo žingsniai Lietuvoje

Komentarai

Savaitės komentaras

Ministrė praleidžia geras progas patylėti

Potencialūs užsienio investuotojai, išgirdę Lietuvos krašto apsaugos ministrės gąsdinimus rusiškomis „meškomis“, ilgai nesvarsto – Lietuvoje planuotas investicijas tuoj pat permeta į kitas šalis.

Augantys Darbo partijos reitin-gai yra jos sugebėjimo išlaviruoti sudėtingoje politinėje situacijoje, kuri pastaruosius mėnesius su-siklostė šalyje, rezultatas, mano politologas, Mykolo Romerio uni-versiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas.

Rinkos ir viešosios nuomonės ty-rimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 26 d. – balandžio 3 d. atliktos apklausos duomenimis, jei kovo pa-baigoje būtų vykę rinkimai, už Dar-bo partiją būtų balsavę 22 proc. 18–74 metų apklaustų gyventojų. Lie-tuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaikytų 18 proc. respondentų. Vasarį už „darbiečius“ būtų balsavę 16 proc., už socialdemokratus – 19 proc. apklaustų gyventojų. Darbo partija iš pirmos vie-tos išstūmė socialdemokratus.

„Klausimas gana rimtas. Ta partija kažkaip išliko per šitas visas perturba-cijas. Buvo konfl iktas tarp konserva-torių ir liberalcentristų – „darbiečiai“ išliko neutralūs. Žinote, kur du pešasi, trečias laimi. Tai gal Viktoras Uspa-skichas savotiškai sužaidė tokį taik-darį? Gal taip būtų galima paaiškin-ti – tam tikra laikysena buvo. O šiaip bendra tendencija yra ta, kad žmonės kreipia žvilgsnius į vadinamąsias kai-riąsias jėgas ir galbūt tos viltys artėjant rinkimams stiprėja. Šita valdžia nėra tokia mylima, nes su ja asocijuojasi visokiausių dalykų, kurie žmonėms yra nelabai malonūs, – kainų kilimas, nedarbas ir t. t.“, – kylančius „darbie-čių“ reitingus komentavo politologas V.Dumbliauskas.

Anot MRU docento, Darbo partija šiek tiek pritraukia prie jos prisijungusios buvusios Naujosios sąjungos elektorato, įtakos neabe-jotinai turįs ir V.Uspaskicho asme-ninis žavesys. V. Dumbliauskas at-kreipė dėmesį, kad iš esmės Darbo partija yra vieno žmogaus partija.

Politikos apžvalgininkas atsklei-dė jam seniai kirbančią mintį, jog galbūt vadinamoji Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, kurią šiuo metu nagrinėja Vilniaus apy-gardos teismas, sąmoningai nebai-giama, nes jeigu V.Uspaskichas sės-tų į kalėjimą, partija liktų be lyderio ir jos elektoratas atitektų socialde-mokratams.

„Įsivaizduojate, kiek ji paimtų bal-sų? Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš-čionys demokratai niekada nepasivy-tų“, – aiškino V.Dumbliauskas.

Politologas nesureikšmina Darbo partijos ir LSDP rokiruotės reitinguo-se. Pasak politologo, šios dvi partijos yra vadinamojo kairiojo elektorato. Tiesa, jis laikosi nuomonės, kad Sei-mo rinkimus vis dėlto laimės socialde-mokratai. Jie esą taip pat turi pastovų elektoratą, partija turi įdirbį, pliusų pri-deda ir jos pirmininko Algirdo Butke-vičiaus inteligentiška asmenybė.

Eltos ir valstietis.lt inf.

Kur du pešėsi, laimėjo trečias

Aukštiems Darbo partijos reitingams įtakos turi ir asmeninis V.Uspaskicho žavesys. Eltos nuotrauka

52012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153)Valstiečių laikraštis

Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Ugniagesiai, nusistovėjus sau-siems orams, daugiau kaip šimtą kartų per parą vyksta gesinti de-ginamos pernykštės žolės. Aplin-kosaugininkai primena, kad už tokius veiksmus gresia adminis-tracinė atsakomybė.

Po 100 gaisrų kasdien

Pagaliau atėjus pavasariui šiluma po truputį budina gamtą. Jau nuo ba-landžio pradžios pievose galima pa-matyti varliaujančius gandrus, pasi-šildyti pavasario saulutėje suskumba driežai, lizdus žolėse suka paukščiai, tačiau visą šį gamtos pabudimą ap-temdo deginamos pernykštės žolės dūmai. Ugniagesiai primena, kad taip slėpdami praėjusių metų neū-kiškumą žmonės naikina gyvūniją. Be to, jie rizikuoja gauti ir piniginę baudą bei prarasti Nacionalinės mo-kėjimo agentūros mokamas išmokas, jei deginami žolės plotai yra dekla-ruotuose laukuose. Jiems gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Pastaruoju metu Lietuvoje kiekvie-ną parą kyla daugiau kaip 130 per-nykštės žolės gaisrų. Dažniausiai žolė deginama Vilniaus apskrityje. „Kiek-vieną pavasarį mūsų rajone tai – di-džiule problema. Žmonės, deginda-mi žolę, nesusimąsto, kokią žalą daro gamtai, kokį pavojų kelia savo turtui ir gyvybei. Labai prašau visų atkreipti dėmesį į šią problemą, perspėti kai-mynus, gimines ir kitus artimuosius, kad tokių gaisrų būtų kuo mažiau“, – šalia Vilniaus savivaldybės kartu su Generaline miškų urėdija surengto-je akcijoje kalbėjo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vir-šininkas vidaus tarnybos pulkininkas Rimantas Steponavičius.

Saugokime aplinką

Kasmet, kovo–gegužės mėne-siais, atvirose teritorijose vidutiniš-kai kyla daugiau kaip 3 700 gaisrų. Ugnis išdegina apie 6 300 hektarų. Didžiausią dalį šių gaisrų – daugiau kaip 2 500 – sudaro gaisrai nenu-šienautose pievose. Be to, kyla apie 600–800 gaisrų miškuose.

„Pavasarį didžiausią galvos skaus-mą kelia kalnai šiukšlių ir ugnis, kuri sudegina žaliąjį rūbą. Išmokime patys saugiai elgtis gamtoje ir pamokykime tai daryti jaunimą. Visuomet reikia suprasti, kokį pavojų kelia ugnis. Yra ir daug privačių miškų savininkų, ku-rie taip pat turėtų labiau rūpintis jų saugumu. Būkime savo namų šeimi-ninkai“, – teigė Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pa-vaduotojas Petras Kanapienis.

Gamtosaugininkai primena, jog visas natūralias atliekas (sausą žolę, medžių lapus, šiaudus, daržovių atliekas) galima deginti tik surink-tas į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų

nuo pastatų. Tokias atliekas draudžia-ma deginti aukštapelkėse, miškuose, durpingose vietose, esančiose arčiau kaip 100 metrų iki miško, miestuose ir miesteliuose.

Gresiančios sankcijos

Žmonėms, kurie nesilaikys minė-tų reikalavimų, gresia administraci-nės baudos. Už sausos žolės, nendrių,

medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gali būti paskirta 100–800 Lt bauda, o jei tokį nusižengimą daro pareigūnas – 200–1 000 Lt bauda. Jei deginamos ražienos, nenupjautos ir nesurinktos žolės, nendrės, javai ar kitos žemės ūkio kultūros, bauda siekia 200–1 000 Lt eiliniams piliečiams ir 400–1 200 Lt pareigūnams. Žemės savi-ninkams, naudotojams, valdytojams, nesiimantiems priešgaisrinės saugos priemonių, nors pastebėjo savo žemė-je sausos žolės, ražienų ar nesugrėb-tų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gre-sia 100–600 Lt bauda. Žemės ūkio

ministerija primena, kad ūkininkai, savo plotuose degindami žolę, rizi-kuoja gauti ne tik baudą, bet ir netek-ti paramos tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra-mos tam tikras priemones („Agrari-nės aplinkosaugos išmokos“, „Išmo-kos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direkty-va 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“).

Pažeidus reikalavimus, parama ne-būtų mokama einamaisiais metais, o įvertinus pažeidimo mastą jos mo-kėjimas gali būti nutrauktas trims metams.

Aktualijos

Žolės deginimas gali brangiai kainuoti

Petro Malūko nuotrauka

(Užs. 222)

6 2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153)Valstiečių laikraštisAktualijos

Stasys Musnickas

Baterijų importuotojus vieni-jančios asociacijos (GIA) ir kelių surinkėjų paskelbtas sprendimas supirkti baterijų atliekas priver-tė sunerimti aplinkosaugininkus. Baiminamasi, kad valstybės inves-ticijos į platų surinkimo kontei-nerių tinklą visoje Lietuvoje bus paleistos vėjais, o vos keliuose di-džiausiuose miestuose vykdoma abejotina veikla sukels daug nei-giamų pasekmių aplinkai.

Finansinė motyvacija centais prieš teigiamus įpročius

Už naudotų galvaninių elementų kilogramą mokama po 2 Lt. Tai yra vidutiniškai 4 centai už vieną AA tipo seną bateriją. Kad gautų 2 Lt, žmogus turėtų į baterijų supirkimo punktus at-nešti apie 50 tokių baterijų.

Ar realu tikėtis, kad šių atliekų su-pirkimas paskatins gyventojus elgtis atsakingiau – jas rūšiuoti ir kaupti, kad pristatytų į supirkimo punktus?

Viešai paskelbta, kad galvaninių elementų supirkimo punktai veikia tik keliuose šalies miestuose. Tad jei, pavyzdžiui, Panevėžyje ar dar ato-kesniame rajone gyvenančiai šei-mai per pusmetį pavyktų prirink-ti net visą kilogramą senų bateri-jų, kyla daug abejonių, ar ji ryžtųsi menkavertes, tačiau aplinkai pavo-jingas atliekas gabenti į kitame mies-

te esantį supirkimo punktą ir gauti keliolika centų, kai degalai ar susi-siekimo paslaugos kainuos dešimtis

kartų brangiau. Ką jau kalbėti apie sugaištą laiką.

Lietuvoje jau daugiau kaip šeše-rius metus kuriama nemokama ba-terijų surinkimo į konteinerius siste-ma, apimanti ir mažiausius mieste-lius bei kaimus. Šioje sistemoje da-lyvauja gera aplinkosaugos praktika besiremiančios įmonės, į Lietuvą im-portuojančios galvaninius elemen-tus, taip pat socialiai atsakingi bate-rijų pardavėjai.

Domina ilgapirščius

„Panaudotų galvaninių elementų supirkimas griauna kelerius metus kurtą ir milijonus kainavusią jų surin-kimo sistemą“, – įsitikinęs Elektroni-nės įrangos bei baterijų gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direk-torius Giedrius Mikulskas. Šios beveik 50 galvaninių elementų importuotojų vienijančios asociacijos vadovo teigi-mu, sprendimas supirkti baterijų atlie-kas netoliaregiškas ir priimtas neįver-tinus galimų pasekmių.

„Sprendimas iš esmės prieštarau-ja dabar veikiančiai sistemai, kuri pa-remta nesavanaudiška žmonių atsa-komybe, todėl turi būti atšauktas“, –

mano G.Mikulskas. Anot jo, pinigų mokėjimas už neigiamą rinkos vertę turinčias atliekas labiausiai skatina ne jų rūšiavimą, o vagystes iš gy-ventojų patogumui įsteigtų surin-kimo vietų. Senų baterijų ieškoma ne šiukšlių maišuose prie laiptinių, bet draskant galvaninių elementų surinkimo dėžutes palyginus lengvai prieinamose vietose – parduotuvėse, mokyklose, verslo centruose.

„Tinkamai sutvarkytų baterijų atliekų kiekius galime padidinti tik nuosekliai keldami žmonių sąmonin-gumą ir kurdami aiškią bei patogią sistemą visoje Lietuvoje. Šiais metais su EEPA planuojame surinkti ir išvežti perdirbti daugiau nei 100 tonų galva-ninių elementų ir nešiojamų akumu-liatorių. Siekdami optimizuoti logisti-kos ir viešinimo išlaidas, sujungsime EEPA ir mūsų valdomus galvaninių elementų surinkimo į konteinerius tinklus į bendrą. Jį sudarys daugiau kaip 6 000 surinkimo vietų visoje Lie-tuvoje: tiek didžiuosiuose miestuose, tiek miesteliuose ar atokesniuose ra-

jonuose“, – pasakojo UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmo-nas. Šiuo metu EEPA visoje Lietuvoje

turi daugiau nei 4 000 galvaninių ele-mentų konteinerių.

Aplinkosaugininkai ir mokytojai prieštarauja

Nuo 2005 m. senų galvaninių elementų surinkimo patirtį turinti UAB „Žalvaris“ šiuo metu prižiūri per 1 000 baterijų surinkimo taškų visoje Lietuvoje. Šios įmonės viešųjų ryšių atstovė Janina Sabaitė-Melnikovie-nė, kurios viena iš veiklų – visuome-nės švietimas saugaus atliekų tvarky-mo klausimais, pasakojo: „Pastaruoju metu mums skambino susirūpinę mo-kytojai, kurie sakė, kad mokiniai juo-kiasi iš raginimo nešti senas baterijas į mokyklą, nes už jas esą gali gauti pini-gų. Pedagogai tikino, kad jų vykdoma šviečiamoji veikla apie atliekų surin-kimo svarbą gali nueiti veltui vien to-dėl, kad griaunamas jau susiformavęs įprotis pavojingas atliekas pristatyti į specialias surinkimo vietas.“

Pedagogai ir psichologai tikina, kad sugriauti daugelį metų kurtus

teigiamus žmonių įpročius – labai lengva ir pražūtinga. Atsikratyti pa-vojingų atliekų tam skirtose vietose

mokoma nuo vaikystės, mažieji savo žinias perduoda suaugusiesiems, taip per vaikus formuojami teigiami įpro-čiai visai visuomenei. „Jei vaikui tėvai nuolat aiškintų, kaip svarbu kasdien susitvarkyti kambarius ir žaislus, o vėliau už šį atliekamą darbą imtų vai-kui mokėti pinigus, jis sutriktų: jam taptų neaišku, ar aplinkos sutvarky-mas yra kiekvieno padoraus piliečio pareiga, ar verslas... Taip ir su seno-mis baterijomis – nuolat besikeičianti tvarka pasėja abejonių, ar apskritai verta rūšiuoti pavojingas atliekas, – sakė psichologė Rūta Bubelienė. – Aš esu prieš pinigų mokėjimą už tas veiklas, kurios kiekvienam žmogui turėtų būti savaime suprantamos, nesvarbu ar tai būtų kojinių skalbi-mas, aplinkos tvarkymas, ar panau-dotų baterijų išmetimas tinkamoje vietoje.“

Jei supirkinėjimas nebus atšauktas, gali didėti kainos

Kitais metais Lietuva turės surinkti apie 250 tonų senų baterijų, tai supir-kėjams kainuotų maždaug pusę milijo-no litų. „Naivu būtų tikėtis, kad versli-ninkai tiek mokės už neigiamą vertę, t. y. ir taip nuostolingų atliekų tvarkymą. Nenustebčiau, jei dabar leidę supirkti baterijas po 2 litus už kilogramą, vėliau visi mokėsime trigubai daugiau, tik jau baudų ar didesnių kainų pavidalu“, – įsitikinęs G.Mikulskas. Panaudotų bate-rijų surinkimo taškų apsaugai įmonės bus priverstos skirti papildomų lėšų, t. y. gaminti nuo grobstymo apsaugo-tas surinkimo talpyklas ir fi ziškai jas saugoti, todėl gali padidėti naujų ba-terijų kainos.

Aplinkos ministerijos atstovai įsiti-kinę, kad visos priemonės, kurios pa-deda surinkti atliekas ir mažina aplin-kos taršą, yra geros. „Tačiau priimant tokius kardinalius sprendimus turė-tų būti pasiektas daugeliui priimtinas sprendimas. Atsakomybė už panau-dotų baterijų surinkimą tenka gamin-tojams ir importuotojams. Šioje srityje negali būti jokios konkurencijos, nes tikslas bendras – kad kuo mažiau pa-vojingų atliekų liktų nesutvarkyta“, – sakė Aplinkos ministerijos atliekų sky-riaus vedėja Raminta Radavičienė.

Aplinkosaugininkams kyla natū-ralus klausimas: kam iš tikrųjų nau-dingas toks senų baterijų supirki-mas? Ir kokia reali galvaninių ele-mentų tvarkymo situacija buvo iki šiol? Kiek praėjusiais metais, kai rei-kėjo surinkti 80 proc. baterijų atlie-kų, iš tiesų surinko ir išvežė perdirbti niekur pasaulyje negirdėtus sprendi-mus paskelbę importuotojai ir tvar-kytojai, jei šiais metais, kai taikoma tik 25 proc. atliekų surinkimo norma, jiems prireikė supirkti?

Abejotini sprendimai griauna atliekų tvarkymo sistemą

Už naudotų galvaninių elementų kilogramą mokama po 2 Lt. Tai yra vidu-tiniškai 4 centai už vieną AA tipo seną bateriją. VL archyvo nuotraukos

Lietuvoje jau daugiau kaip šešerius metus kuriama nemokama baterijų surin-kimo į konteinerius sistema, apimanti ir mažiausius miestelius bei kaimus.

„Panaudotų galvaninių elementų supirkimas griauna kelerius metus kurtą ir milijonus kainavusią jų surinkimo sistemą“, – įsitikinęs Elektroninės įrangos bei baterijų gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direktorius G.Mikulskas.

Lietuvos gyventojams auto-mobilis yra itin vertingas turtas. Mašinas perka net žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.

Draudimo bendrovės „PZU Lie-tuva“ užsakymu atliekamo tyrimo dalyvių buvo paprašyta įvardyti, ko-kio turto jie turi. Paaiškėjo, kad be-veik ketvirtadalis mūsų šalies gy-ventojų (24 proc.) kaip turimą turtą įvardijo automobilį.

„Automobilis Lietuvoje laikomas reikšmingu turtu. Nors Lietuvos au-

tomobilių parkas pakankamai se-nas, mūsų visuomenėje automobi-lis – ir tam tikras statuso ženklas, žmogaus turtingumo simbolis. Šia prasme kiek skiriamės nuo Vakarų

Europos gyventojų, kurie įvertina ir automobilio išlaikymo išlaidas. Mūsų šalyje mašinai išlaikyti ski-riamų pinigų žmonės kol kas dar nevertina kaip per didelių ir nea-

titinkančių pajamų“, – sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Remiantis tyrimo duomenimis, beveik 19 proc. gyventojų, kurie gauna iki 500 Lt pajamų, turi au-tomobilius. Mašiną turi ir 16 proc. bedarbių (skurdo rizikos riba Lietu-

voje – 831 Lt vienam asmeniui). Iki 20 proc. pensinio amžiaus gyventojų turi automobilį. Miestų gyventojai turi daugiau automobilių (26 proc.) nei kaimų gyventojai (19 proc.).

„Automobilį svarbesniu turtu lai-ko tie žmonės, kurie turi ilgiau tau-pyti jam ir kuriems fi nansiškai sun-kiau jį įsigyti. Todėl nenuostabu, kad verslininkai rečiau automobilį laiko reikšmingu savo turtu, o tarnauto-jai, vidurinės ir žemesnės grandies darbuotojai, namų šeimininkės tei-gia, kad mašina – viena svarbiausių jų investicijų“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius.

ekonomika.lt inf.

Skaičiuoja centus, bet vairuoja

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Stano (Stanislavas Stavickis) neslepia, kad jo kraujas – tikras kokteilis: senelė iš tėvo pusės – žemaitė, senelis – lenkas, mamos mama – rusė, tėvas – totorius... „Sunku pasakyti, kuris kraujas mane „veža“. Gimiau Sočyje, kalbėjau rusiškai, tačiau visada žinojau, kad kažkur yra labai graži šalis Lietuva ir kad esu lietuvis“, – prisipažįsta populiarus atlikėjas, dainų autorius, prodiuseris. Jis tvirtina, kad jo istorija prasideda nuo... 1941-ųjų, kai seneliai iš Žemaitijos buvo ištremti į Syvtyvkarą Komijoje: „Be to sunku būtų suprasti, kas aš esu.“

Rūta Klišytė

Šokti neskaičiuojant minučių

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Moters pasaulis

Šeštadienis

15 p. 11 p.

Sodyba

PrieblandosSveikata

28 p.

23 p.7 p.

Ginčai dėl būsimų Šiaulių miesto kapinių Daušiškiuose jau persikėlė į teismus, nes viešąjį interesą ginantysprokurorai nepritaria, kadkapinėms būtų lanuojamas didesnis plotas, nei tai leidžia įstatymas. Miesto valdininkai nusileisti nelinkę,nes ginčo plote – ir paties buvusio miesto mero uošvių žemė, pirkta už pasakiškus mūsų pinigus.

Nijolė Petrošiūtė

29 p.

Pavasaris – vienintelismetų laikas, kai galimaskiepyti vaismedžius.Dažniausiai tai daroma,jei norisi paįvairintiturimas veisles arbajei kuris nors medelisauga, bet nedera.

Nijolė Baronienė

Kraujo vėžiu sirgęs Kazimieras Petraitistvirtina, kad bet kuri onkologinė ligayra išgydoma. Tereikia pakeistimitybos įpročius ir iš kasdienioraciono išbraukticukrų bei krakmolą..

Daiva Šalc

Visą gyvenimą paskyrusi baletui Elena Juodišienė nė karto nesuabejojo savo pasirinkimu.

Eglė Valionienė

Stano – dainuojantis Lietuvos delfi nas

Šį pavasarį prekinių ūkių savininkai bulvių sodinamąsias į laukus išvairavo kovo pabaigoje, kai naktimis dar laikėsi šalčiai.

Vida Tavorienė

Lietuvoje bulviasodiskasmet ankstėja

Paskiepytas vaismedisatsidėkos derliumi

Vėžį įveikė atsisakęs angliavandenių

Ūkininkų žinios

Prokurorai prieš didžiažemius numirėlius