• Lietuvos ūkininkai neretai priekaištauja VMVT, kad ši kelia gerokai griežtesnius, nei galioja Vakarų Europoje, reikalavimus.

• Pastaraisiais metais ūkininkai ėmė plėsti žemės ūkio augalų asor-timentą. Prisimintos sojos, kurios, kaip manoma, turėtų tapti viena perspektyviausių kultūrų.

• VL redakcija pastarosiomis die-nomis gavo 27 Vilniaus rajono gy-ventojų prašymus atkreipti dėmesį į ikimokyklinį ugdymą jų krašte.

• Ekstremalios gyvenimo sąly-gos Irake moterį išmokė pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies.

• Lietuvos miesteliai ir kaimai gražėtų sparčiau, o gyventi juose būtų daug įdomiau, jei dokumentų tvarkymas būtų paprastesnis.

2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis • Nr. 33 (9156) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Vida TavorienėVL žurnalistė

Gamtos stichijos vis dažniau pražudo pasėlius, o Lietuvos žemdirbiai vis dar svarsto: draus-ti ar ne ir kokia draudimo sistema būtų tinkamiausia. Jie pripažįsta, kad susitarti sunku ir dėl vieny-bės stokos, ir dėl valdininkų abe-jingumo.

Draudikai patyrė nuostolių

Prieš ketvertą metų į mūsų rinką įžengus vokiečių draudi-mo bendrovei „Vereinigte Ha-gel“, mūsų žemdirbiai buvo nu-siminę, kad savišalpos fondas, siūlytas kaip viena iš pasėlių drau-dimo alternatyvų, buvo numarintas.

Nukelta į 3 p.

Prieš aštuonerius metus E.Rusilas išvyko iš Kauno ir Australijoje pradėjo verslą. Jo sėkmės vaisiaus jau antri metai galima paragauti mūsų šalies restoranuose.

Ar reikia Lietuvai naujos Visagino atominės elektrinės, siūloma išsiaiškinti referendumu. Ką apie tai mano „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai?

Apie tai – 6 p. Apie tai – 5 p.

Vokiečių draudikams pabranginus pasėlių draudi-mą, žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos fondą, kurį norėta steigti prieš keletą metų.

Pabrangęs pasėlių draudimas ūkininkus dar labiau atbaidė nuo šios paslaugos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Valdžios keičiasi, miestuose mažėja gyventojų, tačiau savivaldybių etatų tvirtovė atlaikė net ekonominę krizę.Martyno Vidzbelio nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 14 p.

Pasėlius drausti brangiau nei rizikuoti?

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti de-partamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departa-mentus pakeis kuriamos valdybos. Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei suma-žinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta nau-jų etatų.

Nuo prigimties meras nepabėgo

Dabartinis Kauno meras An-drius Kupčinskas, neilgai pailsėjęs po premjero sparnu, ne tik grįžo į Kauno mero postą, bet ir pade-monstravo, kaip premjero patarėjo žodžiai skiriasi nuo mero darbų.

Kova su biurokratais: nukerti vieną galvą, o išauga dviKlasikiniu biurokratiz-mo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kau-no miesto savivaldy-bę. Jos pėdomis seka ir kitos.

Nukelta į 2 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

2 2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156)Valstiečių laikraštisAktualijos

Atkelta iš 1 p.

Kova su biurokratais: nukerti vieną galvą, o išauga dvi

Pastarosiomis savaitėmis A.Kup-činsko veidas buvo paniuręs, nes viešėdamas Bialystoke Kauno va-dovas sužinojo, kad jo kolega Bia-lystoko meras tiesiogiai vadovauja administracijai ir pats sprendžia, ką ir kur įdarbinti.

„Deja, mano galimybės Kau-ne yra labai kuklios“, – aiškino A.Kupčinskas apie paradoksalias aplinkybes, kodėl jam grįžus į mero postą buvo ne tik užmiršti planai ma-žinti biurokratų skaičių, bet ir suma-nyta sukurti net 22 naujus etatus.

Neverta net abejoti, kad A.Kupčinskas tikrai daug nuveiktų, jei turėtų tokias laisvas rankas, ko-kias turi jo kolega Lenkijoje. Kodėl tuo neverta abejoti? Todėl, kad net surištomis rankomis A.Kupčinskas į Bialystoką vyko kaip valstybės gal-va – ne tik su dviem kolegomis iš miesto tarybos, bet ir su žmonomis. Nesiseka merui: vis kyla moralinių nesmagumų. Matyt, artimiausiu lai-ku jis garsiai paskelbs, kad politi-kai už savo žmonų kelionę sumokės iš savo piniginių. Į tokio pobūdžio aplinkybes A.Kupčinskas paten-ka ne pirmą kartą. Štai 2011-ai-siais buvęs Kauno vadovas susigė-do ir į savivaldybės biudžetą grąžino jam sumokėtas lėšas už dalyvavi-mą Kovo 11-osios, Vasario 16-osios renginiuose ir už lankymąsi Žolinės atlaiduose. Tačiau kur kas daugiau lėšų ketinama iššvaistyti Kaune vėl gausinant biurokratų gretas.

Etatų nesumažėjo

Apie A.Kupčinsko kovas su biu-rokratais pirmą kartą kauniečiai iš-girdo 2004-aisiais ir patikėjo tuome-čiu Kauno mero jaunuoju patarėju. Tada savivaldybės darbuotojų skai-čiaus limitas buvo viršytas net 102 etatais – sukurpta 872 valdininkų armija. Per 8 metus, padedant pa-saulio ekonominei krizei, valdinin-kų gretos šiek tiek sumažėjo ir tikė-tasi, kad nuo šių metų kovo pradžios dar sumažės 18 etatų. Norėtumėte. Kas jau kas, bet A.Kupčinskas, bu-vęs premjero patarėjas, kaip retas iš mūsų žino, kad ekonomika jau at-sigavo, tik ne visi tai pastebi. Štai ir nuspręsta, kad Kauno savivaldybėje ne sumažės 18 etatų, bet 22 etatais valdininkų padaugės.

Kitas labai svarbus dalykas – me-ras yra konservatorius, o administra-cijos direktorius – socialdemokratas. Tačiau tikriausiai tik atsitiktinai at-leidžiamų tarnautojų vietas užima lojalūs minėtoms partijoms.

Kodėl etatų daugėja, nors jų skaičių siekiama sumažinti? A.Kupčinskas žino atsakymą. To-dėl, kad savivaldybei esą perduota vykdyti daug naujų funkcijų. Ko-kių? Visokių. Daugiausia naujų eta-tų įžvalgiai sukurta strategiškai itin svarbiame Turto skyriuje.

Kaip naujieji valdininkai at-renkami? Labai paprastai. Skelbi-

muose tokios informacijos nerasite. Pasak savivaldybės Viešosios vady-bos ir personalo skyriaus vedėjos A.Augonės, žmogus tiesiog ateina į savivaldybę, palieka savo gyveni-mo aprašymą, o savivaldybės pa-dalinių vadovai juos skaito ir atsi-renka. Tiesa, tokius norus dar turi

patvirtinti administracijos direkto-rius. Kaip sakoma, visi savi žmonės. Daugiau tenka pavargti, jei kai ku-riais atvejais reikia rengti konkur-są. Tada reikia paruošti tik konkre-čiam žmogui tinkančias konkurso sąlygas. Nelengva užduotis, bet įgy-vendinama.

Štai Kauno savivaldybėje po rinkimų nuspręsta naikinti de-partamentus. Ši žinia biurokratus pašiurpino. Tačiau netrukus jie nu-siramino, nes paaiškėjo, kad depar-tamentus pakeis kuriamos valdybos. Gal valdybų bus net daugiau. Palau-kime reformos pabaigos.

Yra valdininkas, atsiras ir darbo

Kauno savivaldybės pasekėjų yra ir kituose šalies rajonuose. Štai Pak-ruojo rajono savivaldybė nusprendė dirbti efektyviau, todėl paskubom su-kurpė naują administracijos struktūrą. Tada paaiškėjo, kad teks papildomai įsteigti 10 etatų. Šią savaitę Pakruo-jo savivaldybė rinks naują merą. Tai-gi didėja naujos reformos tikimybė, o kartu ir naujų etatų poreikis.

Klaipėdos politikai taip pat suko galvas, kaip sumažinti tarnautojų skaičių. Prieš dvejus metus sujungė kai kuriuos skyrius, tačiau dabar vėl ketina juos išskaidyti, taigi ir steigti naujus etatus.

Entuziazmo atlikti reformas netrūksta ir šiauliečiams. Admi-nistracijos direktorius turėjo vie-ną, o dabar turi jau du pavaduoto-jus. Šiauliečiai pastebi, kad valdžios keičiasi, mieste gyventojų mažėja, tačiau savivaldybės etatų tvirtovė atlaikė net ekonominės krizės lai-

kus – išliko beveik 300 tarnautojų. Šiaulių meras Justinas Sartauskas pagarsėjo posakiu: „Yra žmogus, at-siras ir darbo.“

Mažeikių savivaldybė taip pat atnaujino administracijos struktū-rą, nuo 25 iki 22 sumažino skyrių, tačiau etatų, atspėjote, nesumažėjo. Atvirkščiai – optimizavimui prireikė dviejų naujų etatų. Tačiau nepavydė-kime – pasikeitimus vertinkime vals-tybiškai. Štai Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius mums sako: „Ne į skaičių žiūrėkite, o į funkcijų vykdymą.“

Apskričių reformos nesėkmė

Kova su biurokratais pralaimėta ir apskričių naikinimo fronte. Aps-kritys panaikintos, tačiau biurokra-tų nesumažėjo – jie tvarkingai už-maskuoti valstybės struktūrose. Iš visose apskrityse dirbusių tarnauto-jų darbo neteko tik 232 žemiausios grandies darbuotojai – personalo specialistai, sekretorės, vairuoto-jai, valytojos ir kiti. Kur dingo kiti? Likvidavus apskritis buvo įsteigtos 946 naujos pareigybės kitose vals-tybės institucijose. Finansų minis-trė ne kartą gyrėsi, kad panaikinus apskričių administracijas valstybės biudžetas sutaupys apie 30 mln. Lt per metus, tačiau nė žodeliu neuž-siminė, kiek bus padidintas fi nan-savimas apskričių tarnautojus pri-glaudusioms institucijoms.

Gal apskričių funkcijos buvo perduotos savivaldybėms?

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tėškė negailestingai: „Savivaldybėms neperduotos svarbiausios funkcijos, kurių laukėme. Pavyzdžiui, žemė-tvarkos reikalai perduoti Naciona-linei žemės tarnybai. Tvarkydami dokumentus gyventojai vargsta apie 18 mėnesių, o savivaldybės tai atlik-tų per 3–4 mėnesius.“

Atliktų.O ką veiktų per tūkstan-tį žemėtvarkos tarnautojų?

Kova su biurokratais pralaimėta ir apskričių naikinimo fronte: apskritys panaikintos, ta-čiau biurokratų nesumažėjo – jie tvarkingai užmaskuoti kitose valstybės struktūrose.

Buvau geresnės nuomonės apie savivaldąVytautas Kurpuvesas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas

Deja, negalėčiau pasakyti, kad per paskutinius metus biurokratizmo sumažėjo. Valstybės struktūrose, savivaldybėse etatų turi būti tiek, kiek turi būti – nei per daug, nei per mažai. Aš vengiu kraštutinu-mų. Jei aklai mažinsime etatus, pa-kenksime paprastiems žmonėms, tačiau suprantu – turime reikalau-ti, kad valdininkai dirbtų efektyviai. Pasakysiu atvirai – iki darbo Seime buvau geresnės nuomonės apie sa-vivaldą. Problemų yra daug, savi-valdybės klysta vengdamos palai-kyti ryšius su bendruomenėmis.

Vyriausybė perduoda funkcijas, bet užmiršta fi nansavimąRomas Medzveckas, laikinai einantis Pakruojo savivaldybės mero pareigas

Pakruojo rajono savivaldybėje eta-tų padaugėjo tik santykinai. Buvo keičiama struktūra, nes norėjome dirbti efektyviau. Štai sujungė-me Strateginės plėtros ir Statybos skyrius, taigi reikėjo steigti naujus etatus, tačiau apskritai etatų ne-padaugėjo ir nesumažėjo.Kita vertus, Vyriausybė dabar sa-vivaldybėms perduoda daug nau-jų funkcijų ir mes nepriekaištau-tume, tačiau kažkodėl užmiršta fi -nansavimą. Kita bėda – informa-cinės technologijos žengia į gyve-nimą, mes naudojamės jomis, ta-čiau kažkodėl iki šiol reikalaujama visus dokumentus turėti ir popie-riniu variantu.

Protekcionizmas įleido šaknisValentinas Mazuronis, Seimo narys

„Saulėlydžio“ programa neįvykdy-ta, todėl savivaldybės tik vaidina mažinančios biurokratizmą – vie-nas struktūras naikina, o vietoje jų kuria kitas.Kita bėda, kad savivaldybės speci-alistus priima pirmiausia pagal jų partinę priklausomybę. Juk ne pa-slaptis, kad savivaldybėse daugu-ma pasidalija savivaldybės įmones ir jų vadovus dažniausiai skiria pa-gal partinę priklausomybę. Manau, kad tokia tvarka yra žalinga. Pir-miausia reikėtų įvertinti žmogaus išmanymą. Deja, toks protekcioniz-mas įleidęs šaknis ne tik savivaldy-bėse, bet ir ministerijose.

Jaunatis.Saulė teka 5.53, leidžiasi 20.42.

RytojŠiandien

Šiandien iš vakarų priartės atmosferos frontas. Daugelyje rajonų numatomas lietus, vietomis perkūnija. Vėjas sustiprės ir pasisuks iš pietų, pietryčių. Oro tem-peratūra dieną pakils iki 12–17 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį slėgis ims kilti, žymesnio lietaus dieną jau nenumatoma. Pūs silpnas pietų, pietvakarių vėjas. Oras naktį atvės iki 2–7, dieną sušils iki 14–19 laipsnių šilumos.

Penktadienį vietomis pajūryje ir vakariniuose rajonuose gali trumpai palyti, pūs kiek stipresnis pietvakarių vėjas. Oras naktį vės iki 4–9, dieną laukiama jau 17–22 laipsnių šilumos.

Savaitgalį orai išliks vidutiniškai šilti, bet galime sulaukti trumpo pavasariško lietaus. Oro temperatūra išliks vidutiniškai aukšta ir dienomis kai kur jau perkops 20 laipsnių šilumos.

PorytDieną: +12 +17o

Naktį: -3 +8o

Dieną: +14 +19o Dieną: +17 +22o

Naktį: +4 +9oNaktį: +2 +7o

orai.lt, VL inf.

Praėjusių metų spalio mėnesį Andriui Kupčinskui grįžus į mero postą buvo ne tik užmiršti planai mažinti biurok-ratų skaičių, bet ir sumanyta sukurti net 22 naujus etatus. Albino Čapliko nuotrauka

32012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Pasėlius drausti brangiau nei rizikuoti?Dabar atgaivintą idėją skeptiškai

vertina ir specialistai, ir kai kurie žemdirbiai, ir draudikai.

„Vokiečių draudikai drastiškai pabrangino pasėlių draudimą. Tai atbaidys ūkininkus nuo draudimo arba paskatins steigti savišalpos fon-dą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. Jis sutin-ka, kad pastaraisiais metais draudi-kai patyrė daug nuostolių dėl išša-lusių draustų pasėlių.

Pasak „Vereinigte Hagelversi-cherung VVaG“ fi lialo „VH Lietu-va“ vadovo Algimanto Navicko, per pastaruosius dvejus metus žemdir-biai sumokėjo 18,9 mln. Lt draudi-mo įmokų, dar tiek pat kompensa-cijų skyrė valstybė, o bendrovė jiems išmokėjo 79,8 mln. Lt draudimo iš-mokų. Daugiausia išmokėta už rap-sus. Tačiau nuostolingiausias buvo bulvių draudimas – 2011 m. bulves apdraudę žemdirbiai gavo 22 kartus daugiau draudimo išmokų, nei patys sumokėjo draudimo įmokų.

„Reikia pripažinti, kad savišal-pos fondas nebūtų tiek sutaupęs ir išmokėjęs kompensacijų ūkinin-kams. Bepigu žemdirbių valdomai vokiečių draudimo kompanijai, kuri turi užsiauginusi „lašinius“. Tačiau privalome suprasti, kad tokiu ke-liu galime eiti ir mes. Juk valstybė dengia 50 proc. draudimo įmokų, kurios tenka vokiečiams“, – pareiš-kė J.Talmantas.

Įmoką padidino iki 2,5 karto

Pasak A.Navicko, įvertinusi pas-tarųjų dvejų metų patirtus nuosto-lius dėl iššalimo, bendrovė nuspren-dė vidutiniškai nuo 1,8 iki 2,5 karto padidinti draudimo įmokų tarifą ru-denį draudžiamiems žieminiams ja-vams ir rapsams.

„Pasėliai iššalo visoje Lietuvo-je. Tokiu atveju vieni draudikai ne-bepajėgūs atlyginti nuostolių. Tad arba valstybė prisiima papildomus perdraudimo įsipareigojimus, arba draudimo bendrovė didina tarifus, arba visai nesiūlo šios rizikos draudi-mo paslaugos. Juk nė viena draudimo bendrovė Šilutės rajono gyventojų, kurie gyvena netoli Nemuno, nedrau-džia nuo potvynių, nes jie įvyksta kas-

met“, – teigė vokiečių draudimo ben-drovės fi lialo Lietuvoje vadovas.

Anot jo, 2012 m. pabrango tik iš-šalimo rizikos draudimas, kitų rizikų draudimo įmokų tarifai liko nepa-kitę. Pavasarį kviečių hektaro drau-dimas kainuoja vidutiniškai apie 30–50 Lt, rapsų – apie 70–100 Lt. A.Navickas pabrėžė, kad draudimo sąlygas atidžiai seka ir dalį draudi-mo rizikų prisiimantys perdraudikai, kurie vertina, ar draudimo bendrovių klientams siūlomos sąlygos atitinka prisiimamos rizikos dydį.

Vokiečių draudimo bendrovės fi -lialo Lietuvoje vadovas tvirtino, kad didžiausia pasaulyje pasėlių per-draudimo bendrovė „Munich Re“ nebepratęsė sutarties su „Vereinigte Hagel“, kai po trečių veiklos metų Lietuvoje draudimo bendrovė kartu su valstybės kompensacijomis su-rinko 5,4 mln. Lt draudimo įmo-kų, o išmokėjo triskart daugiau – 15,3 mln. Lt išmokų.

Nustatė kompensacijų lubas

Pasak Pauliukų žemės ūkio ben-drovės vadovo Andrėjaus Štom-bergo, draudikai paslaugas turėjo branginti, nes išmokėjo daug kom-pensacijų. Tačiau, anot jo, prie to prisidėjo ir Žemės ūkio ministeri-ja (ŽŪM).

„Draudimo įmokoms padengti šiemet numatyta ne daugiau kaip 12 mln. Lt, be to, nustatyta mak-simali kompensacijos suma, pa-vyzdžiui, už kviečių hektarą kom-pensuojama 53 Lt. O jei draudimo įmoka siektų 150–200 Lt, valstybė nepadengtų pusės įmokų“, – aiškino Pasėlių draudimo koordinavimo ta-ryboje apsidraudusiems žemdirbiams atstovaujantis A.Štomber gas.

ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius patvirtino, kad

šiemet numatyti apribojimai kom-pensuojant pasėlių draudimo įmo-kas. „Nustatyta maksimali kompen-sacijos suma už hektarą, nes atsitinka taip, kad draudikų įkainiai dėl visokių priežasčių pradeda didėti“, – paaiški-no V.Katkevičius. Anot jo, pernai pa-sėlių draudimo įmokų kompensaci-joms reikėjo skirti 16 mln. Lt.

A.Štombergas teigė, kad ūki-ninkų veiklą apsunkina ir ŽŪM sprendimas draudimo įmokų kom-pensacijas pavesti administ ruoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Anksčiau pinigai buvo pervedami tiesiai draudikams. Dabar ūkininkai privalo sumokė-ti visą draudimo įmokų sumą, o kompensacijai gauti pateikti do-kumentus NMA.

Savišalpos fondui dar nepasirengę

Pauliukų žemės ūkio bendro-vės vadovas pripažino, kad šiemet

pasėlių tikriausiai nedraus, nebent pasikeistų sąlygos. Pernai nuken-tėjus pasėliams draudikai šiai ben-drovei išmokėjo 250 tūkst. Lt išmo-kų, o dar ankstesniais metais – apie 0,5 mln. Lt.

A.Štombergas skeptiškai vertina sumanymą steigti savišalpos fondą, nes esą tam mūsų žemdirbiai dar nepasirengę. „Penki ūkininkai – penkios nuomonės ir dar tarpusa-vio nepasitikėjimas. Argi taip ką nors sukursi? Jei protingai sutarus, galima būtų steigti fondą, bet iki to

mums dar toli“, – samprotavo žemės ūkio bendrovės vadovas.

Žemdirbių savišalpos fondas nėra patrauklus ir Panevėžio rajono ūki-ninkui Eugenijui Adamkevičiui. Au-galininkystės ūkio savininkas nekart pasinaudojo ir pasėlių draudikų pas-laugomis. „Draudimo sąlygos turi būti priimtinos abiem šalims, tarp draudikų ir draudėjų turi atsirasti pa-sitikėjimas, tuomet įmanomas ben-dradarbiavimas. Kita vertus, geriausia nelaimėms pasiruošti patiems. Iš pa-tirties žinau, kad stichinės nelaimės užklumpa kas 7 metai. Auginu įvai-rias kultūras, tad jei vienos pražūva, kitos lieka“, – dėstė ūkininkas.

Dauguma ūkininkų laikosi nuošalyje

Prieš ketvertą penketą metų buvo aktyviai aptarinėtos galimy-bės steigti savišalpos fondą. Tačiau ŽŪM atstovai neskubėjo paremti mūsų žemdirbių, o gana energingai palaikė vokiečių ūkininkų draudimo kompaniją.

„Su tuometiniu Žemės ūkio rūmų pirmininku B.Markausku dė-jome daug pastangų dėl šio fondo steigimo, tačiau bergždžiai“, – prisi-minė J.Talmantas. Jis įsitikinęs, kad žemdirbių savišalpos fondą galima būtų įsteigti tik įvedus privalomą-jį draudimą, koks yra kitose šalyse.

„Jei visi sąžiningai draustumėmės ir į fondą mokėtume vienokią ar kitokią įmoką, tada galėtume pagelbėti ištikus nelaimei. Bet jei drausime 3–5 proc. pasėlių, nieko gero nebus. Matome, kad dabar tik kokie 5 proc. ūkininkų priklauso savivaldos organizacijoms ir moka mokesčius, kiti laikosi nuošalyje ir laukia, kol už juos kas pakovos. Kita bėda, jog valdininkai nesuinteresuoti, kad ūkininkų savivalda būtų stipri“, – apgailestavo J.Talmantas.

Pasak ŽŪR vicepirmininko B.Markausko, svarbu, kad prie fon-

do prisidėtų valstybė. Tačiau esant dideliam draudimo mastui, valsty-bei tektų kur kas daugiau kompen-suoti draudimo įmokų. Jis abejoja, ar dabar su Vyriausybe pavyktų su-sitarti dėl tokių lėšų.

B.Markauskas mano, kad rea-liausia parama žemdirbių savišal-pos fondui būtų, jei naujo europinio fi nansinio laikotarpio programoje atsirastų lėšų draudimui. „Europo-je vis rimčiau kalbama apie stichijų padaromus nuostolius, šios rizikos valdymą. Jei atsirastų fi nansavimas, būtų galima pagalvoti ir apie tokį fondą“, – sakė jis.

A.Navickas įsitikinęs, kad savi-šalpos fondas žemdirbiams atneštų nemažai nusivylimo. Esant tokiai draudimo sistemai esą būtų sudė-tinga apskaičiuoti kiekvienos au-galų grupės draudimo įmokų tari-fus, sudėtinga sukurti objektyvią ir efektyviai veikiančią žalų įvertini-mo ir jo teisingumo kontrolės sis-temą. Be to, anot jo, iškiltų daug problemų, jei reikėtų išmokėti dau-giau kaip 50 proc. surinktų draudi-mo įmokų.

„Lietuvos žemdirbiai į pasėlių draudimą žiūri kaip į verslą, iš ku-rio būtina gauti naudos. O vokiečiai draudžiasi dėl savo ūkininkavimo saugumo ir tęstinumo garantijų“, – pabrėžė A.Navickas.

Laukia naujų europinių lėšųMindaugas Kuklierius, žemės ūkio viceministras

Gerai, kad vokiečiai nepasitraukė, nors tokia rizika buvo. Dvejus me-tus iš eilės jie patyrė didelių nuos-tolių, todėl pabrangino įmokas ir turėjo problemų dėl perdraudimo. Viliamės, kad pasėlių draudimą po 2013 m. bus galima perdrausti eu-ropiniais pinigais. Tuomet būtų ga-lima svarstyti ir apie paramą savi-šalpos fondui. Dabar prie to prisi-dėti valstybės fi nansinės galimybės labai ribotos.

Iš savo kišenės mokėti nenoriAlbertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjas

Norint turėti savišalpos fondą, rei-kėtų visiems žemdirbiams kasmet mokėti įmokas. Patirtis rodo, kad lietuviams nėra lengva susitarti ir prisidėti iš savo kišenės. Gali būti, kad jie daugiau norės iš valstybės fi nansavimo, nei rodys iniciatyvas dėl savo indėlio į bendrą kasą.

Prieš ketvertą penketą metų buvo aktyviai aptarinėtos galimybės steigti savišalpos fondą. Tačiau Žemės ūkio ministerijos atstovai neskubėjo paremti mūsų žemdirbių, o gana energingai palaikė vokiečių ūkininkų draudimo kompaniją.

J.Talmantas įsitikinęs, kad žemdirbių savišalpos fondą galima būtų įsteigti tik įve-dus privalomąjį draudimą, koks yra kitose šalyse. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Atkelta iš 1 p.

4 2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156)Valstiečių laikraštisAktualijos

Algos didinimui prieštarauja šešėlinis verslas

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederaci-jos (LPSK) pirmininkas

Mūsų (LPSK) pozicija yra kelti MMA iki 1 000 Lt. Skurdo lygis yra 700 Lt, o Lietuvoje penktadalis gy-ventojų į rankas gauna vos 670 Lt! Tai yra žemiau skurdo lygio. Vadi-nasi, Lietuvoje darbas nėra vertybė, o taip neturėtų būti. Pirmiausia siū-lome vasarą MMA kelti iki 900 Lt. Tada bus matyti, kaip į tai reaguos verslas. Jei situacija išliks optimisti-nė, po kelių mėnesių, rudenį, MMA turėtų kilti iki 1 000 Lt. Nesuprantu, kas prieštarauja MMA didinimui? Pramonininkų konfederacija tam pritarė, Lietuvos verslo konfederaci-ja – taip pat. Algos didinti tikriausiai nenori šešėlinis verslas, kuris ir daro spaudimą. Kai MMA buvo didina-ma 2008 m., daugelis postringavo, kad bankrutuos daug įmonių, atseit neįstengs išmokėti atlyginimų, ta-čiau to nebuvo – niekas nebankruta-vo. Būtina didinti MMA ir naikinti šešėlinį verslą.

MMA didinimas turi būti nuosaikus

Andrius Kubilius, Ministras Pirmininkas

Noriu priminti, kad pasiūlėme minimalią algą didinti 50 Lt dar praėjusių metų pirmą pusmetį, kai galvojome, kad ekonomika augs labai nuosekliai visą laiką. Praė-jusių metų antras pusmetis buvo tikrai sudėtingas. Prognozuoja-ma, kad šiais metais ekonomika augs 2,5–3 proc., o tai yra gerokai mažiau negu praėjusių metų rodi-kliai. Prognozės yra sumažintos dėl prob lemų euro zonoje ir visoje ES. Toliau mes (Vyriausybė) aiškiai sa-kome, kad MMA didinimas turi būti siejamas ir su darbo santykių lankstumo didinimu. Todėl ir Tri-šalėje taryboje yra svarstomi iš kar-to du klausimai: siekiama sutarimo ir dėl darbo santykių lankstumo. Spręskime darbo santykių lanks-tumo klausimą ir, jeigu sudarysi-me sąlygas verslui kurti daugiau darbo vietų, tada galėsime galvo-ti apie spartesnį minimalios algos didinimą.

Vyriausybė nuo liepos siūlo didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Vakar Trišalės tarybos posėdyje buvo siekiama bendro susitarimo dėl MMA. Vyriausybė minimalią algą nori didinti 50 Lt, o profesinės sąjungos sie-kia padidinti 100 Lt – iki 900 Lt. Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 800 Lt, o atskaičius mokesčius – 670 Lt. Mažiau gauna tik rumunai ir bulgarai, atitinkamai 545 ir 425 Lt. Estijoje MMA yra 960 Lt, o Latvijoje – 973 Lt. Lenkijoje minimali alga siekia 1 107 Lt. Krizės iškankintoje Graikijoje dažnas dirba už 2 242 Lt minimalią algą. Italai ir kipriečiai uždirba kiek daugiau – po 2 760 Lt. Na, o MMA lyderiai Europoje yra nykštukinio Liuksemburgo gyventojai – ten prekybos centro kasininkas gali tikėtis 5 555 Lt minimalaus užmokesčio. Lietuvoje paskutinį kartą minimali mėnesio alga 100 Lt buvo didinama 2008-ųjų pradžioje. Iki vakarykščio posėdžio VL klausė: ar reikia didinti MMA, ar geriau neskubėti?

Ant politinių svarstyklių

(Užs. 254)

Svarbiausios šalies moterys pa-sirinko skirtingus santykių su kai-mynine Lenkija formavimo meto-dus. Dalia Grybauskaitė nereagavo į Lenkijos Prezidento Bronislawo Ko-morowskio kvietimą Varšuvoje ap-tarti bendrų gynybos nuo išorinių grėsmių klausimų, motyvuodama tuo, kad juos yra aptarusi anksčiau. Seimo pirmininkė Lenkijoje prabi-lo apie tarpparlamentinių santykių stiprinimą ir jau priėmė kvietimą į birželio mėnesį vyksiančią Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalės parla-mentinės asamblėjos sesiją.

Tvirtas stuburas ar trumparegiškumas

Prezidentė D.Grybauskaitė neke-tina teisintis, kodėl nevažiavo į Len-kijos Prezidento B.Komorowskio praėjusią savaitę Varšuvoje rengtą susitikimą su Baltijos valstybių va-dovais. Estijos ir Latvijos preziden-tai B.Komorowskio kvietimą priėmė. Jie aptarė pasirengimą NATO viršū-nių susitikimui Čikagoje. Politologai tokį D.Grybauskaitės žingsnį įvertino kaip darantį žalą regioniniam bendra-darbiavimui. Prezidentūra sprendi-mą nevykti į Lenkiją aiškino tuo, kad NATO viršūnių susitikimo Čikagoje klausimus Prezidentė su Lenkijos va-dovu aptarė kur kas anksčiau.

Tačiau žurnalistų tiesiai paklausta, kodėl nevyko į Lenkiją, šalies vado-vė atsakė neketinanti „nei aiškintis, nei pasiaiškinti“. D.Grybauskaitės teigimu, priežastis visuomenei jau yra išdėsčiusi Prezidentūra. Šalies vadovės sprendi-mas nevykti į Baltijos šalių vadovų su-sitikimą kaimyninės šalies sostinėje ga-lėjo būti susijęs su paaštrėjusiu Varšuvos tonu dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų tariamo interesų nepaisymo ir sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni politikos apžvalgininkai tokį Prezidentės poelgį įvertino kaip netoliaregišką, kiti žavėjo-si šalies vadovės „tvirtu stuburu“.

Pavadino liūdnu simboliu

Į Lietuvos Prezidentės sprendi-mą nevykti į susitikimą, kuriame opūs nacionalinių mažumų klausimai net neturėjo būti liečiami, sureagavo už-sienio spauda. Jerzis Haszczynskis, Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas, straipsnyje priminė, kad kadaise Lenkijos ir Lietuvos va-dovai buvo surėmę pečius, kai reikė-jo paremti Gruzijos narystę NATO. Šiam apžvalgininkui net kilo minčių, kad Lietuva susirgo didybės manija.

„Sunku sukurti liūdnesnį simbolį tam, kas liko iš Lietuvos ir Lenkijos

santykių“, – taip D.Grybauskaitės atsi-sakymą Varšuvoje drauge su kitais Bal-tijos šalių prezidentais aptarti Aljanso darbotvarkę vertino „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas. Dėl prastų Lietuvos ir Lenkijos santykių susirūpinimą išreiš-kė ir „Th e Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kuriam konfl ikto dėl tautinių mažumų perkėlimas į gy-nybos sritį atrodo pavojingas.

Užsienio apžvalgininkų nuomone, mes patys siunčiame signalą Rusijai, kad NATO sudarančios šalys yra su-siskaldžiusios. Rusija gali pamanyti, kad NATO pozicijos susilpnėjusios arba aljansui ne itin rūpi Baltijos šalių saugumas. Prasti Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai Rusijai – lyg balzamas širdžiai. Rusija didina gy-nybai skirtas išlaidas. Be to, kartkar-tėmis įtartinomis aplinkybėmis Lie-tuvos oro erdvę pažeidžiantys minėtos šalies lėktuvai gali rodyti, kad taip ti-krinamas NATO oro misiją sudaran-

čių pajėgų budrumas ir galimybės lai-ku reaguoti.

NATO misija tęsis

Laimei, būgštavimai, kad D.Grybauskaitės atsisakymas vykti į Lenkiją gali pakenkti NATO oro po-licijos misijai Baltijos šalyse, nepasi-tvirtino. Vakar, antradienį, Lietuvos ka-riuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido du Len-kijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mig-29“, dalyvausiantys NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Len-kijos karinių oro pajėgų kariai Lietu-vos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugo ketvirtą kartą. Iš viso ore patruliuos ke-turi Lenkijos naikintuvai. Lenkijos oro pajėgų kariai pakeis šiuo metu NATO oro policijos misijoje dalyvaujančius Vokietijos karinių oro pajėgų karius.

I.Degutienė kvietimo neignoravo

Neseniai Lenkijoje apsilankiusi Seimo pirmininkė I.Degutienė prabilo, kad Lietuvai ir Lenkijai laikas pagalvo-ti apie dvišalių santykių „perkrovimą“. Šiuos žodžius Seimo pirmininkė ištarė

neformaliai bendraudama su Lenkijos Senato pirmininku Bogdanu Boruse-wicziumi. Lietuvos Seimo ir Lenki-jos Senato vadovai sutarė kartu ieškoti būdų, kurie padėtų dvišalius santykius „perkrauti“, o ypatingas dėmesys bus skiriamas tarpparlamentiniams šalių ryšiams. I.Degutienė dalyvavo Varšu-voje surengtoje kasmetinėje ES vals-tybių parlamentų pirmininkų konfe-rencijoje. Tokius parlamentų vadovų susitikimus tradiciškai rengia valstybės, pirmininkavusios ES Tarybai pastarąjį pusmetį prieš konferenciją. Lenkija ES Tarybai pirmininkavo 2011 m. liepos–gruodžio mėnesiais.

Viena kertinių konferencijos temų – Europos vienybės krizė ir ga-limi jos sprendimai. Taip pat aptarti ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir Bendrosios saugumo ir gynybos politikos parlamentinės kon-trolės klausimai bei perspektyvos.

VL, Eltos inf.

Tik vienas vizitas padėjo sušvelninti kaimynių santykius

KAM nuotrauka

Lietuvos Seimo ir Lenkijos Senato vadovai sutarė kartu ieškoti būdų, kurie padėtų dvišalius santykius „perkrauti“, o ypatingas dėmesys bus skiriamas tarpparlamentiniams šalių ryšiams. Eltos nuotrauka

Užsienio apžvalgininkų nuomone, mes siun-čiame signalą Rusijai, kad NATO sudarančios šalys susiskaldžiusios. Rusija gali pamanyti, kad NATO pozicijos susilpnėjusios arba aljansui ne itin rūpi Baltijos šalių saugumas.

Dėl reitingų kels minimalią algą

52012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156)Valstiečių laikraštis Nuo statinės

ŽEMĖS SAVININKAIAB „Lietuvos dujos“ praneša, kad pasitaiko savavališkų pastatų statybos, inžinerinių tinklų tiesimo ir me-

chanizuoto žemės kasimo magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje atvejų. Perspėjame, kad pažeidus ma-gistralinį dujotiekį, kuriuo labai aukštu slėgiu tiekiamos gamtinės dujos, ne tik bus nutrauktas gamtinių dujų tiekimas, bet iškils pavojus žmonių gyvybei ir turtui. Esami ir būsimi žemės savininkai, naudodami ir įsigyda-mi žemės sklypus, pasitikslinkite, ar jūsų ir gretimose žemės valdose nėra nutiesti magistraliniai dujotiekiai, ar nėra nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Statyba gali būti ribojama 200 m atstumu nuo magistralinio dujotiekio ašies, nuo dujų skirstymo stočių – 300 m. Rengiantis statyti bet kokius pastatus, įrenginius ar kitus objektus šalia magistralinio dujotiekio, projekto dokumenta-ciją būtina suderinti su AB „Lietuvos dujos“.

Gerbiami ūkininkai, primename, kad magistralinių dujotie-kių apsaugos juostoje, kuri yra po 3 m į abi puses nuo ma-gistralinio dujotiekio vamzdžio ašies, draudžiama sodinti me-džius, vaismedžius, krūmus, įdirbti žemę giliau kaip 30 cm.

Mechanizuotas žemės kasimas ir inžinerinių tinklų projektai arčiau kaip 25 m nuo magistralinio dujotiekio ašies turi būti iš anksto suderinti su AB „Lietuvos dujos“. Prieš pradedant vykdyti šiuos darbus būtina gauti leidimą, iškviesti bendrovės atstovus ir darbus atlikti tik jiems dalyvaujant.

Magistralinius dujotiekius prižiūrintys AB „Lietuvos dujos“ specialistai visada suteiks reikiamą informaciją apie saugų darbų vykdymą šalia magistralinių dujotiekių.

Kreipkitės į Magistralinių dujotiekių departamentą :tel. Vilniuje (8 5) 236 0272, 8 699 07 323, tel. Panevėžyje 8 699 07 414.

Jums informaciją suteiksime tel. 1894, el.paštu info@lietuvosdujos.lt

Pastaba. Skambučių telefonu 1894 ap-mokestinimas: AB „TEO LT“ – pagal tar-pmiestinį tarifą; UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „TELE 2“ tinkluose – pa-gal turimą mokėjimo planą.

(Užs. 253)

Ar reikia Lietuvai naujos Visagino atominės elektrinės?Seimui siūloma paskelbti referendumą, atsižvelgiant į tai, kad „atominės elektrinės statybai ir joje pagamintos elektros pa-naudojimui valstybei gali tekti prisiimti didelius fi nansinius įsipareigojimus“. Referendumo iniciatoriai konstatuoja būtinybę įvertinti atominės energetikos saugumo garantijas, pabrėžia piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, kurie mokesčių mokėtojams sukelia ilgalaikius įsipareigojimus ir gali lemti gyvenimo saugumą. Tokį referendumą siūloma surengti šių metų antrąjį spalio sekmadienį kartu su Seimo rinkimais. Planuojama nauja Visagino atominė elektrinė (AE) – tai naujos AE ir su ja susijusios infrastruktūros projektas, kurį įgyvendinus, sustabdytus senosios Ignalinos AE blokus pakeis moderni elektros energijos gamybos technologija. Manoma, kad elektros energiją nauja AE pradės gaminti iki 2020 m.

Redakcija už pašnekovų pareikštas mintis neatsako.

Edita Leleikienė, pedagogė, Ukmergė

Aš nepritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Res-publikoje. Man šie dalykai nepa-tinka ir nekelia pasitikėjimo. Ma-nau, kad turėdami savo atominę elektrinę mes gautume pigesnę elektros energiją, tačiau šis sta-tinys nesuteiks mums saugumo. Atominė elektrinė bus tarsi di-delės nelaimės debesis, kabantis virš mūsų galvų, kuris kiekvieną akimirką gali sprogti. Aš noriu, kad Lietuva būtų saugi. Japonija – didelė šalis, tačiau neatlaikė smū-gio, nebuvo išvengta aukų. Lietu-vą jau apjuos atominių elektrinių gigantai, kurie statomi Baltarusi-joje ir Karaliaučiaus srityje. Kai-myninės šalys turės elektrines, iš kurių mūsų šaliai galėtų būti tie-kiama elektros energija. Nors už elektros energiją ir mokėtume bran-giau, gyventume saugiau.

Mindaugas Urbonas, LEU studentas, Vilnius

Viena vertus, būtų gerai, kad Lietuva būtų energetiškai saugiai ir sočiai apsirūpinusi, kita vertus, kiek tų atominių galima išperėti? Karaliaučius statosi, Minskas irgi kažką planuoja, lenkai taip pat. Visi apsistatysime atominėm, tik klausimas, kokia grėsmė aplinkai. Kuo daugiau atominių, tuo dau-giau rizikos sulaukti katastrofų. Kas mums iš naujos atominės? Mums, paprastiems žmonėms, o ne tiems, kurie ten pasistatys, žer-sis milijonus, plaus pinigus. Pigs elektra? Kiek?

Andrius Galnaitis, kazino darbuotojas, Las Vegasas, JAV

Man atrodo, kad tokiai mažai šaliai tikrai nereikia jokios atominės elektrinės. Nejau elektros pritrūks be jos? Netikiu, kad elektra būtų labai jau pigesnė ją pastačius: kai-na, ko gero, net nepasikeistų, o kad ji atsipirktų, turbūt reikės 50 metų. Nevadoje yra keletas saulės elek-trinių, nes jas dykumoje statyti pa-togu, be to, ir saulė ten šviečia 300 dienų per metus. Lietuvoje saulė gal ir nebus labai geras elektros šaltinis, bet vėjo jėgaines tikrai galima staty-ti. Pasisakau prieš naujos atominės elektrinės atsiradimą Lietuvoje.

Pašnekovų mintis užrašė VL žurnalistai Vismantas Žuklevičius ir Jolita Žurauskienė. Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų.

Vilma Murauskaitė, ūkininkė, Klaipėdos r.

Kai visos technologinės pažangos grei-tis kosminis, mūsų atominė elektrinė 2018 m. bus pasenusi moraliai. O ką dabar daryti? Kitų technologijų juk nėra. Aišku, geriau tokio monstro savo teritorijoje neturėti. Tegu stato-si kaimynai latviai, o mes būsime dalininkai. Ar tik nebus taip, kaip su Valdovų rūmais? Kainos tik augs ir augs, o elektrinės sąmata didės ir didės.

Rūta Vadoklytė, parduotuvės direktoriaus pavaduotoja, Trakai

Turime daugybę pavyzdžių, iš kurių galėtume mokytis. Tai – ir Čer-nobylio katastrofa, ir tai, kas neseniai atsitiko Japonijoje. Tačiau niekas mūsų neveikia, o kaip tik skatina pastatyti daugiau atominių elektri-nių. Kam statyti savo, jei stato baltarusiai 50 km nuo Vilniaus, tokia elektrinė statoma ir Karaliaučiuje. Mums pigiau kainuotų pirkti negu statytis. Kita vertus, nejaugi nėra Lietuvoje kitų išteklių, kuriuos galė-tume panaudoti elektros gamybai? Kur dingo hidroelektrinės, vėjo jė-gainės ir kitos – ne tokios pavojingos kaip atominės?

Arnoldas Gacevičius, vadybininkas, KaunasNaujos atominės elektrinės Lietuvai nereikia. Senoji veikė neap-

drausta ir turime būti dėkingi likimui, kad nieko blogo nenutiko. Ge-riau daugiau mažesnių, bet saugesnių žmogui ir gamtai elektros ener-gijos gamintojų, nei vienas dide-lis branduolinis monstras. O ir darbo vietų at-sirastų žmo-nėms, ir konku-rencija būtų, tai lemtų mažesnes elektros kainas. Svarbiausia, kad būtų mažiau ter-šiama aplinka.

Christianas Konpan, pardavėjas, Vilnius

Man atrodo, kad atominės elektri-nės Lietuvai nereikia. Manau, kad kol bus pastatyta elektrinė, kol ji atsipirks, bus atpigę kiti alternatyvūs elektros gavimo būdai, pavyzdžiui, saulės, vėjo ar geoterminės elektrinės. Be to, po Fukušimos pasijuto rizika, kad bū-simas gigantas kada nors susprogs. Galbūt geriau investuoti į elektros jungtis su Švedija ir Lenkija?

6 2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156)Valstiečių laikraštis

Lilija Valatkienė

Klaipėdos „Vyno klube“ nese-niai įvyko intriguojanti vyno de-gustacija. Australijos vynus pri-statė lietuvis vyndarys Egidijus Rusilas. Prieš aštuonerius metus jis išvyko iš Kauno ir Australijoje pradėjo verslą. E.Rusilo sėkmės vaisiaus jau antri metai galima paragauti Lietuvos restoranuose, „Vyno klube“ ir įsigyti speciali-zuotose vyno parduotuvėse.

Vynuogyną prikėlė naujam gyvenimui

Sidnėjaus parodų centras de-gustatoriams – tikras rojus. Į „Gero maisto ir vyno“ parodą, užiman-čią penkis milžiniškus paviljonus, suvažiuoja vyndariai, gurmaniškų maisto produktų gamintojai, virtu-vės įrangos tiekėjai ir technologai iš visų Australijos regionų. Nors bi-lietas į parodą kainuoja per 60 Lt, didelė lankytojų apgultis rodo, kad maistas žmonėms yra vienas svar-biausių dalykų, teikiančių pažinimo džiaugsmo ir malonumo.

Greta vyno stendo įsikūręs Egi-dijus Rusilas dėmesio nestokoja. Jo produkcija lankytojams jau žino-ma, o darbo rezultatai kelia susi-žavėjimą.

Vakarų Australijoje Margaret River regione gyvenantys Egidijus ir Raminta Rusilai prieš aštuone-rius metus įsigijo vyninę „Sienna Estate“. Prikėlęs 1978 m. pasodin-

tą vynuogyną iš snaudulio, Egidijus ėmė savarankiškai gaminti puikius vynus. 2007-aisiais Australijos vyno apžvalgoje įtakingiausias šios šalies vyno ekspertas Jamesas Holiday’us 2005 m. derliaus vynui „Momen-tum of Passion Semillon Sauvignon Blanc“ pirmą kartą suteikė aukš-čiausią – 5 žvaigždučių – įvertinimą. Tai nepriekaištingai švarus gaivus ir gyvybingas patrauklaus citrinų ir pasijų vaisių aromato, ilgai jaučiamo poskonio vynas. Kiti Egidijaus Ru-

silo vynai „Momentum of Freedom Chardonnay 2007“, „Momentum of Love Cabernet Sauvignon 2004“ ir „Momentum of Youth Semillon 2005“ įvertinti keturiomis su puse žvaigždutėmis. Žinant tokius įver-tinimus, negalima praeiti pro stendą neparagavus lietuvio vyndario dar-bo vaisių.

Svajojo ištrūkti iš miesto

„Pirmą kartą atvykau į Australiją ir susipažinau su šia šalimi 2001 m. Verslą čia kurti pradėjau nuo 2003-iųjų. Pasirinkau vyno gamybą, nes ja domėjausi gana seniai, nuo dvylikos metų“, – į prisiminimus paniro 38-erių vyriškis.

Jaunystėje jis daug laiko pra-leido senelių sodybose Biržuose ir Kėdainiuose. Ir nors šeimoje vyn-darystės niekas neišmanė, Egidijus nuolat eksperimentavo gamindamas obuolių vyną. Jam buvo įdomu, ko-kių skonių, poskonių ir atspalvių ga-lima išgauti iš įvairių rūšių obuolių. Pomėgis eksperimentuoti neaplei-džia jo ir dabar.

„Lietuvoje man teko būti vienos gerai žinomos maisto bendrovės, gaminančios makaronus, sausainius, dribsnius, įkūrėju ir dalininku“, – prisiminė verslą Kaune E.Rusilas.

Nors viskas gerai sekėsi, svajonė pabėgti nuo skubančio, dūzgiančio miesto nedavė vyriškiui ramybės. „Stresas, bėgimas, chaosas – tai ne mano gyvenimas. Gal todėl ir pa-sirinkau vyndarystę, – ramiai dės-

tė E.Rusilas. – Kodėl Australijo-je? Žinoma, galima buvo apsistoti kur nors arčiau – Italijoje, Ispanijoje. Tačiau čia viskas kitaip. O svarbiau-sia, kad Australijoje man patinka.“

Lietuvį paviliojo saugus gyveni-mas. Egidijus džiaugėsi atsidūręs toli nuo audringų lietuviškų reali-jų. Australija – atvira visoms naujo-vėms šalis, puikiai tinkanti gaminti vyną. Jos klimatas – švelnus, tech-nologijos – pažangios, vyno parda-vimo strategija – agresyvi.

„Man patinka ir čia gyvenan-tys žmonės. Australai yra links-mi, draugiški, lengvai priima nau-jokus, nes neseniai ir patys tokie buvo. Kas ketvirtas penktas aus-tralas yra atvykęs iš kito pasaulio

krašto ir čia įsikūręs. Tai – jauna ir nauja šalis.

Mes su žmona Raminta ir duk-ra Žydrūne apsigyvenome žemy-no vakaruose, gana atokioje, bet labai vaizdingoje vietovėje prie In-dijos vandenyno. Mūsų namai yra Margaret River vyno regione, šalia Yallingup miestelio. Aborigeniškų pavadinimų galūnės „gup“ reiškia vietoves prie vandens. Tad čia be-veik kiekvienas miestelis baigiasi „gup“, – aiškino lietuvis.

Aukštesnės kategorijos vynas brangesnis

Margaret River vyno regioną E.Rusilas pasirinko neatsitiktinai, jis apsisprendė po ilgai trukusių studijų ir kelionių. Tai prestižinis vyno gamybos regionas. Čia geras dirvožemis ir itin palanki klima-to juosta. Per metus čia bene dau-giausia saulėtų dienų. Ir kritulių pakanka, dažniausiai lyja žiemos mėnesiais. Po švelnios žiemos (čia būna ne šalčiau nei 3 laipsniai šilu-mos) 7–8 mėnesiai būna sausi. Va-sarą oras retai įšyla iki 30 laipsnių šilumos. Vidutinė oro temperatū-ra mažai svyruoja. Tai, kad Marga-ret River susibūrę itin kvalifi kuoti Australijos vyndariai, rodo, jog ši zona labai tinka auginti vynuogie-nojus, brandinančius vaisius vie-nam geriausių pasaulyje vynų. Ne veltui šiame regione pagaminama apie ketvirtadalį viso Australijos tauriojo vyno. Regionas garsėja ir tuo, kad čia gaminamas aukštesnės nei vidutinė kategorijos ir branges-nis vynas.

Vyriausybė skatina ir remia

„Vasarą mūsų regione kol kas nėra griežtų vandens apribojimų kaip Sidnėjuje, Perte ar kituose di-džiuosiuose miestuose, todėl vy-nuogynus laistome tiek, kiek jiems reikia. Sunku ten, kur laistyti įma-noma tik kelias dienas per savaitę tam tikrą numatytą trumpą laiką. O ką jau kalbėti apie tas vietoves, kuriose ir prausimasis po dušu yra limituojamas! Tačiau ten dėl karščio užderėjusių mažesnių uogų sultyse yra didesnė skonio ir kvapo koncen-tracija“, – tikino E.Rusilas. Ir pridū-rė, kad žinios apie sausras bei kitas stichijas dažniausiai pasaulį pasiekia iš didžiųjų Australijos vyno regionų. Tačiau tai nereiškia, kad kenčia visa didžiulė šalis.

E.Rusilo vynuogynai nutolę tūkstantį kilometrų nuo tų Austra-lijos vietovių, kurias sausra ir gais-rai labiausiai nualino. 2010-uosius vyndarys vadina bene geriausiais metais jo praktikoje. Vietos vers-lininkai, vyndariai, užuot užtrenkę duris, savo darbo metodais pasidali-jo su naujuoju kolega. Visų vyno ga-mybos paslapčių net ir labai norint neįmanoma sužinoti, nes kiekvieni metai pateikia vis įdomesnių staig-menų bei idėjų. „Dalydamasis jo-mis atveri vartus geresnei vyno ko-kybei ir savo regiono pripažinimui pasaulinėse vyno parodose. Be to, Australijos vyriausybė labai skatina ir remia šalies eksportą“, – džiau-gėsi Egidijus.

Pasigenda darbščių lietuvių

Šalia vynuogyno Rusilų šei-ma turi vyninę, prie jos – 70 vietų restoraną ir nedidelį viešbutį sve-čiams.

„Mūsų nediduko Indijos van-denyno pakrantėje esančio kuror-to pavadinimas – Sienna Estate. 15 ha ūkis, 4 ha apsodinti vynuo-gėmis, tad ir mūsų darbininkų ko-manda nedidelė. Tenka daug darbų atlikti patiems. Per derliaus nuėmi-mą neišvengiamai reikia samdytis daug vietos gyventojų. Australai – geri ir sąžiningi žmonės, tačiau dirbti neskuba. Jiems banglentės labiau rūpi, vis dairosi į vande-nyną, o darbas gali ir palaukti“, – šypsojosi E.Rusilas, Australijoje pasigendantis darbščių ir verslių lietuvių. Vyndariai ėmė ieškoti ga-limybių pasikviesti į pagalbą darbš-čią ir sąžiningą porą iš Lietuvos.

„Mes neskatiname išvykti iš Lietuvos visam laikui, tačiau pa-dirbėti pas mus metus kitus ir į Lietuvą grįžti įgijus naujos patir-ties bei įgūdžių būtų labai naudin-ga“, – mano E.Rusilas. Gyvenda-mas Australijoje, jis reklamuoja savo gimtąjį kraštą – Lietuvą. Bū-tent jo padedami kai kurie Austra-lijos turistai jau apsilankė Lietu-voje. Mūsų šalyje pabuvojo ne tik Egidijaus kaimynai, verslo partne-riai, bet ir Australijoje gimę lietu-viai, pirmą kartą susigundę nuvykti į protėvių žemę.

Mūsų svetainė

Lietuvio pagaminti vynai Australijoje pelnė aukščiausią įvertinimą

E.Rusilas: „Verslą Australijoje kurti pradėjau nuo 2003-iųjų. Pasirinkau vyno gamybą, nes ja domėjausi gana seniai, nuo dvylikos metų.“

Vytauto Juškos nuotrauka

„Stresas, bėgimas, chaosas – tai ne mano gyvenimas. Gal todėl ir pasirinkau vyndarystę, – ramiai dėstė E.Rusilas. – Kodėl Australijoje? Žinoma, galima buvo apsistoti kur nors arčiau – Italijoje, Ispanijoje. Tačiau čia viskas kitaip. O svarbiausia, kad Australijoje man patinka.“

Vakarų Australijoje įsikūrusių Egidijaus ir Ramintos Rusilų šeima turi 15 ha ūkį, kuriame 4 ha apsodinti vynuogėmis. fotodiena.lt nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl.

Lietuvos ūkininkai neretai priekaištauja VMVT, kad ši kelia gerokai griežtesnius, nei galioja Vakarų Europoje, reikalavimus.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Pieno degustacija fermose negąsdina

Moters pasaulis

17 psl.

Patirtis kare yra neįkainojama

18 psl.

Dilgėlė – patvoriųir vaistažolių karalienė

Tėviškės šviesaMokytojų galios slėpiniai

Pastaraisiais metais ūki-ninkai ėmė plėsti žemės ūkio augalų asortimentą. Prisimintos sojos, kurios, kaip manoma, turėtų tap-ti viena perspektyviausių kultūrų.

Jolita Žurauskienė

Ekstremaliosgyvenimo sąlygosIrake moterį išmokėpažvelgti į savogyvenimą iš šalies..

Eglė Valionienė

Daugelis puikiai pažįstamešiltuoju metų sezonu žaliuo-jančias besikandžiojančias dilgėles. Minime jas piktuo-ju, nes žinome, ką reiškia netyčia prie jų prisiliesti. Pa-matę, skubame išrauti jas ir išmesti. Retas žino, kad tai – vienas naudingiausių laukinių augalų, kuris ne tik gydo, bet ir naudojamas-maistui ruošti.

Sojos užkariauja Sojos užkariauja ūkininkų simpatijasūkininkų simpatijas

13 psl.

Grįžau iš Utenos Rapolo Šal-tenio pagrindinės mokyklos ir susimąsčiau: negi tai, ką pamačiau, išgirdau, reikės sudėti į tradicinį straipsnį ar reportažą ir pateikti skaity-tojui? „Ne, ne“, – išgirdau vidinį balsą ir negailestin-gai ištryniau kone dienos triūsą.

Bernardas Šaknys

15 psl.

Tautinės valstybės gimimasKaip paaiškinti mokiniams 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą?

Algimantas Liekis