-

-

-

-

-

dangiškos-

-

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

---

-

---

-

Kol kas galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje pieno ir jo produktų su-vartojama daugiau nei vidutiniškai ES šalyse: per metus kiekvienas Lie-tuvos pilietis suvartoja vidutiniškai po 303 kg, arba beveik tris kartus daugiau nei vidutiniškai žmogus pa-saulyje, pavyzdžiui, Kinijoje vienas gyventojas per metus suvartoja tik apie 50 kg pieno ir jo produktų. Esa-me lyderiai ir tarp pieno gamintojų. Lietuva užima 8 vietą pasaulyje pa-gal pieno gamybą vienam gyvento-jui – 581 kg per metus. ES rinkoje mus lenkia tik gilias pienininkystės tradicijas turinčios šalys, pavyzdžiui, net 1 200 kg vienam gyventojui pa-gaminanti Airija, beveik perpus ma-žiau pagaminantis Liuksemburgas, Olandija ir Danija. Daugeliui bus netikėta žinia, kad Lietuva pagami-na beveik du kartus daugiau pieno vienam gyventojui nei Vokietija ar Lenkija.

2

-

--

-

Baigiantis 2012-ųjų vasarai, kaip grybai po lietaus vienas po kito palei kelią, vedantį iš Rasei-nių į Šiluvą, pradėjo dygti kry-žiai. Gražūs, meniški ir, be abejo, gana brangūs. Prieš Šilinių atlai-dus pakelėse išdygo apie trisdešimt kryžių ir koplytstulpių. Prie anos valdančiosios daugumos, kurios „dvasinis lyderis“ buvo dabartinio Seimo narys Remigijus Ačas, buvo suorganizuotas menininkų plene-ras ir net 13 (koks skaičius!) ėmė-si darbo. Buvo sakoma, kad greta piligriminio kelio stovės tik pro-fesionalių menininkų ar tautodai-lininkų sukurti statiniai.

3

scanpix.ee

-

2 Nr. 98 Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

EUROSTAT duomenimis, pie-no gamyba pasaulinėje rinkoje 2000–2011 m. kasmet vidutiniškai augo 2,3 proc., o 2013-aisiais – tik 1,3 proc. Tiesa, ekspertai progno-zuoja, kad šįmet pieno gamyba pa-saulyje augs 3 proc., tačiau nuo kitų metų jos augimas vėl sumažės iki 2 proc. Akylesnių pienininkų žvilgs-niai krypsta į Izraelį, kuriame pieno vartojimas kasmet mažėja.

Pastaraisiais metais Izraelyje pie-no vartojimo rinka pradėjo trauktis. „Izraelyje kasmet po 2 proc. suma-žėja pieno vartotojų, o dar 24 proc. gyventojų sumažino pieno varto-jimą. Didinančių pieno vartojimą sumažėjo nuo 15 iki 5 proc. Šįmet Izraelyje pieno bus suvartota tiek pat, kiek 2010 m., o iš viso pieno vartojimas per pastaruosius metus susitraukė net 28 proc.“, – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis.

Į akis krinta tai, kad dauguma atsisakiusiųjų pieno ar sumažinu-siųjų jo vartojimą – jauni žmonės. Izraelyje išryškėjusias pieno var-tojimo tendencijas ekspertai ban-dė argumentuoti specifinėmis žydų tradicijomis. Nepavyko. Tada Iz-raelio vyriausybė atliko tyrimus ir nustatė tikrąsias pieno rinkos trau-kimosi priežastis. Tyrėjai mano,

kad Izraelis tapo pienininkystės žlugdymo organizatorių poligonu Europoje. Šmeižto kampanija pa-vyko, todėl daugėja požymių, kad

kitas taikinys bus ES rinka, o gal ir pagrindinės eksporto rinkos – Ki-nija, Meksika ir Rusija. Žydai in-ternete užfiksavo 85 pieno vartoji-mą kritikuojančius filmukus. Dabar jų suskaičiuoti jau neįmanoma, nes socialiniuose tinkluose jie plinta lyg epidemija, o gal net pandemija.

Ko pieno vartotojas tikisi ger-damas pieną? „Tikisi, kad piene yra daug kalcio, kuris yra būtinas kaulams ir dantims. Tikisi, kad pie-ne yra daug vitaminų bei baltymų, reikalingų raumenims, ir apskri-tai, tikisi, kad gerti pieną sveika, nes tai yra dietinis produktas. Šių teiginių niekas nepaneigė“, – sakė S.Savickis.

O filmukuose teigiama, kad var-todami pieną kalcio negauname, atvirkščiai – tikinama, kad pienas kažkokiais būdais „išplauna“ kalcį,

kad jis „nenusėda“ kauluose. Tikina-ma, kad piene yra per daug fosforo, kad pienas iš tikrųjų yra įvairiausių hormonų ir pūlių kokteilis.

„Tokie absurdiški teiginiai patei-kiami labai vaizdžiai, pasitelkiant animaciją. Jauni žmonės patiki ab-surdiškais teiginiais. Savo dukrai aš ilgai turėjau aiškinti, kad tuose fil-mukuose pateikiama informacija neparemta jokiais tyrimais“, – pri-pažino S.Savickis.

Ar tokie duomenys gali padaryti įtaką ir pieno vartojimui Lietuvoje? „Valstiečių laikraščiui“ pavyko pa-kalbinti legendinį Lietuvos pieni-ninką, AB „Rokiškio sūris“ direkto-rių ir pagrindinį akcininką Antaną Trumpą.

„Neslėpsiu, ir aš girdėjau perspė-jimų negerti pieno: jeigu gersi, tai

numirsi. Net stebiuosi, kad, visą gy-venimą dirbdamas pieno perdirbi-mo įmonėje, dar esu gyvas“, – juo-kėsi A.Trumpa.

Tačiau ilgametis „Rokiškio sūrio“ vadovas įsitikinęs, kad konkurentų siekiai sužlugdyti pieno pramonę yra beviltiški. „Jie stengiasi pakenk-ti, tačiau aš dabartinę padėtį paly-ginčiau su meno, muzikos kūrinių vertinimu. Visais laikais būta išsišo-kėlių, kurie siekė paneigti viską, ką iki tol buvo sukūrusi žmonija. Ta-čiau jie parėkavo ir tuo viskas bai-gėsi. Taip yra ir pieno srityje. Pienas vartojamas milijonus metų ir aš esu įsitikinęs, kad jo nepakeis joks kitas žmogaus sukurtas gėrimas“, – patir-timi dalijosi legendinis pienininkas.

Jo kolega AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Ber-tašius sakė, kad su absurdiškų teiginių platintojais net nevertėtų veltis į dis-kusijas. „Gal jie net specialiai nori to-kios diskusijos: o gal kas nors patikės, kad pienas yra nuodingas“, – sakė jis.

Nors internete platinamuose fil-mukuose neįvardijami jų užsakovai, pienininkai nujaučia, kas finansavo jų kūrimą ir platinimą. „Tai konkuren-ciją su pieno pramone pralaimintys kaimyninių maisto pramonės šakų atstovai nerimsta. Manyčiau, kad tai gali būti vadinamųjų sulčių gamin-tojai. Jie tikisi, kad žmonės mažiau gers pieno ir daugiau kitų gėrimų“, – sakė A.Trumpa.

AB Vilkyškių pieninės generali-nis direktorius G.Bertašius neneigė, kad rinkoje būta interesų susikirti-mų su sulčių gamintojais. „Pripa-žįstu, jog pastaraisiais metais visose rinkose pieno produktų gamintojai plėtė asortimentą. Tą darėme ir mes, pavyzdžiui, skatinome žmones dau-giau vartoti įvairių pieno gėrimų, kurie, akivaizdu, užkariavo dalį kitų gėrimų rinkos. Gal jie ir sugalvojo taip atsakyti?“ – svarstė G.Bertašius.

Pieno perdirbimo įmonių va-dovai teisūs. Kiekviename filmu-ke arba straipsnyje, kuriame įrodi-nėjama pieno žala, neapsiribojama

tik kritika. Paprastai skiriama laiko ir patarimams, kuo „mirtinai pavo-jingą“ pieną pakeisti.

Be jau paminėtų atskiestų ir che-mizuotų sulčių gėrimų vis dažniau siūloma gerti, pavyzdžiui, sojų pieną. Sojų pienas gaminamas iš vandenyje sumaltų brinkintų sojų pupelių. Ir ne tik patariama vartoti šį gėrimą. Pa-vyzdžiui, žmones bandoma paveikti skatinant vartoti tik tokius produk-tus, kuriuos gaminant sunaudojama mažiau energijos, taigi kuo mažiau didinant vadinamąjį šiltnamio efektą.

„Sojų pieno gamintojai nori, kad ant pieno pakuočių būtų rašoma, kiek kuris pieno produktas „priside-

da“ prie šiltnamio efekto didinimo. Šį argumentą sojų pieno gaminto-jai pasirinko todėl, kad gaminant šį pieną anglies dioksido išskiria-ma apie tris kartus mažiau nei ga-minant karvių pieno produktus“, – sakė S.Savickis.

Tačiau šiuo reikalavimu sojų pie-no gamintojai neapsiriboja. Paaiš-kėjo, kad Europos Komisijai jie jau pateikė pieno produktų žymėjimo pakeitimo projektą, kuriame nuro-doma, kad ant pieno pakuočių ne-būtų privaloma nurodyti pieno kil-mės, t. y. vartotojas nežinotų, kurį pieną geria – karvės, sojų, kokoso ar dar kitokį. Dar reikalaujama, kad ant pieno pakuočių būtų draudžia-ma vaizduoti piešinėlius su karvu-tėmis. Pasaulinė pienininkystės or-ganizacija jau pareiškė kategoriškai nepritarianti tokiems pasiūlymams.

„Vartotojai turi teisę žinoti, ką perka. Aš manau, kad kaip tik ant pa-kuotės turėtų būti kuo daugiau var-totojams svarbios informacijos“, – pabrėžė A.Trumpa.

Pasak direktoriaus, jis iš kelių gurkšnių galėtų atsakyti, kurį pie-ną – karvės, sojų ar kokoso – geria. Tačiau labai tikėtina, kad paprastas vartotojas gal net negalėtų suprasti, kurį pieną geria, nes šiuolaikinė pra-monė turi daugybę galimybių pa-naudoti įvairių priedų, skonių stip-riklių ir t. t.

Net sveikos gyvensenos bibli-jos autoriumi pasaulyje vadinamas lietuvių kilmės amerikiečių moks-lininkas ir žaliosios mitybos judė-jimo pradininkas Viktoras Kul-vinskas, viešėdamas Lietuvoje, sakė, kad žmogui pienas nekenkia ir net sveika gerti pieną ir vartoti pieno produktus, tiesa, pagamintus tik iš šviežio, bet ne perdirbto, ne paste-rizuoto pieno.

Geras palinkėjimas, tačiau esu įsi-tikinęs, kad V.Kulvinskas tikrai ne-pirktų pieno turguje iš geraširdiškai besišypsančios bobutės. Taip sakau remdamasis specialistų teiginiais. Prieš metus į savo atmintį visam gy-venimui įsirašiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. specialistės Antaninos Greičiuvienės paaiškini-mą: „Pamelžtas pienas per dvi valan-das turi būti atšaldytas iki 6 laipsnių Celsijaus. Kodėl dvi valandas? To-dėl, kad dvi valandas piene dar veikia vadinamoji baktericidinė fazė, t. y. stabdomas bakterijų vystymasis. Jei-gu per tą laiką nespėjama pieno at-šaldyti, jame bakterijų kiekis pradeda sparčiai augti ir jos užteršia pieną.“

Taigi toks pigesnis, nors ir ne-atskiestas karvutės pienas gali tapti tikru nuodu. Niekas negarantuos, kad tos geraširdiškai besišypsančios bobutės karvutė neserga, pavyzdžiui galvijų tuberkulioze. O šios ligos ži-dinių Lietuvoje vis dar nustatoma. Taigi vartotojai turi tik nedidelį pa-sirikimą – gerti pasterizuotą pieną arba pasitikėti smulkiaisiais pieno gamintojais, kurių karvės nuolat tik rinamos. Tiesa, jie dar gali įsi-gyti ir sojų pieno arba apskritai at-sisakyti pieno ir gerti kažkodėl sul-timis vadinamus gėrimus, kuriuose geriausiu atveju yra sulčių likučių.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

-

VL archyvo nuotrauka

-

3,3 3,85,7 7,2 3,6 4,32,1 1,8 6,2 5,9

15,5 10,57,1 8,6 4,5 7,53,5 4,5

10,0 18,712,0 40,0

Šaltinis – FAOSTAT

3Nr. 98

Atkelta iš 1 p.

Viešoje erdvėje tuo metu buvo skelbiama, kad kryžiai statomi vyk-dant „Šiluvos piligrimų kelio įren-gimo“ projektą, kurio vertė – apie 150 tūkst. litų ir kad tai skirta Že-maitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Įtarios akys neva pastebėjo, kad tuo pačiu metu kilo ir meniškai droži-nėtų valdovų skulptūrų parkas vie-noje privačioje sodyboje.

Tačiau, neišbuvusi visos kadenci-jos, 2013 m. balandį griuvo Raseinių rajono valdančioji dauguma, o naujie-ji rajono vadovai nusprendė peržiūrėti prioritetus. Ir tada paaiškėjo, kad nėra jokio projekto, o tik žodiniai susita-rimai, jokiuose dokumentuose Kry-žių kelias neegzistuoja. Kalbama apie projektą, pagal kurį net visą penkme-tį žadama statyti kryžius, o projekto nėra. Nėra ir jokios vizijos, kur ir kiek tų kryžių reikėtų statyti. Pasak rajono savivaldybės tarybos nario Valdemaro Jaciko, kas žino, gal anuometė valdžia buvo sumaniusi visame kelyje pasta-tyti kryžių prie kryžiaus – kaip tvo-rą. „Blogiausia, kad tokia idėja buvo

prastuminėjama per jėgą, neatsiklau-sus nei Bažnyčios hierarchų, nei mūsų kunigų. Kiek žinau, jie nusistebėjo dėl to, ar tikrai reikia tokio kiekio kryžių ir ką tuo norima parodyti. Jei kryžiai būtų sustatyti kas 20 metrų, turbūt la-biau primintų ne Kryžių kelią, o seno-vės Romą, kur ant kryžių kabindavo nusikaltėlius. Mano vertinimu, toks vaizdas, kai visas kelias – vien kryžiai, atrodytų nejaukus“, – samprotavo jis.

V.Jacikas sakė, kad jei būtų buvę statomi kryžiai pagal pirminį suma-

nymą, iš biudžeto būtų imta lėšų tiek, kiek tik nori. „Lėšos buvo numaty-tos tik pradiniam etapui, bet jei idėją būtų puoselėję toliau, jų būtų reikėję labai daug. Šiandien gal kryžius kai-navo 5 tūkst. Lt, rytoj kainuos gal jau 10 tūkst. Lt ir t. t. Tai yra meno kū-

riniai, autoriniai darbai, už kuriuos mokama, lėšų kiekis galėjo būti ne-kontroliuojamas.

Susiformavusi nauja valdančioji dauguma, kurią sudarė socialdemok-ratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, nu-sprendė neegzistuojančiam Kryžių kelio projektui skirtus pinigus pa-naudoti Šiluvos seniūnijos pastatui sutvarkyti, o per tą laiką parengti

Kryžių kelio techninę dokumen-taciją, pagaliau apsispręsti, kiek tų kryžių reikia statyti, įteisinti kelio projektą. Nauja valdančioji daugu-ma nesakė, kad reikia naikinti vis-ką, kas buvo pradėta, tačiau jei jau rado tokį palikimą, siekė tą užduotį

atlikti civilizuotai, pagal įstatymus. Idėją pametėjo Raseinių krašto is-torijos muziejaus kolektyvas: kely-je turi būti penkiasdešimt kryžių – tiek, kiek rožinyje yra karoliukų. O jau buvo svaigstama apie šimtą, pu-santro šimto ar dar daugiau kryžių.

Po tokių sprendimų, dalį Kryžiaus keliui numatytų pinigų permetus se-niūnijos pastato remontui, prieš pra-eitas Šilines Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas pakvietė visus į labai lauktas įkurtuves. Šitiek metų pačiame Šilu-vos centre, prie pat bažnyčios esantis seniūnijos administracinis pastatas atrodė labiau nei apgalėtinai, buvo gėda, kad koks nors užsienio svečias neužsuktų ir, neduodie, į tualetą ne-pasiprašytų. Keitėsi valdžios, keitėsi pažadai, vis labiau nykdamas keitėsi ir seniūnijos administracinis pastatas, ir jau rodėsi, kad paprasčiau būtų jį nugriauti nei bandyti žadinti naujam gyvenimui.

Po kapitalinio remonto, kuriam iš rajono savivaldybės biudžeto buvo skirta 616 000 litų, buvo įrengtas šlaitinis stogas ir apšiltinta perdan-ga, apšiltintos išorinės sienos ir co-kolinė pastato dalis, apšiltintos ant grunto esančios grindys, rekons-truotos šildymo, vėdinimo, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemos, sukiužę langai bei durys pakeisti naujais. Modernizuotos ir vidaus patalpos. Gražiai sutvarkyta aplin-ka, pastatytas koplytstulpis, saugo-siantis nuo visų galimų negandų.

Tačiau dėl tokių valdžios sprendi-mų labai nepatenkinti liko į opoziciją nustumti buvę valdantieji. Perskirstant pinigėlius, itin aršiai Kryžių kelio idė-ją stojo ginti rajono savivaldybės tary-bos narys Sigitas Vaičius, prie nuvers-tos daugumos buvęs vicemeras: girdi,

jei formuojant biudžetą Taryba nuta-rė 200 tūkst. litų skirti Kryžių kelio projektui, tokio sprendimo nereikėtų keisti ir t. t. Valdantieji buvusį viceme-rą guodė, kad ir mažiau kryžių užteks nuodėmėms išpirkti, jei tik nuošir-džiai melsis. O Gytis Šulinskas netgi

tokią išeitį pasiūlė: „Visi žinome, kas yra Kryžių kelio krikštatėvis... Seimo narys Remigijus Ačas. Siūlyčiau jums dviese susimesti arba parašyti prašy-mą Remigijaus Ačo labdaros para-mos fondui, kad skirtų 100 tūkst. litų, ir tada mes jį po mirties paskelbsime šventuoju.“ Bet S.Vaičius laikėsi savo: tai – tęstinis projektas, ateityje kryžius statys patys parapijiečiai...

Šiuo metu palei kelią į Šiluvą stovi jau 43 kryžiai ir koplytstul-piai. Tiesa, trys iš jų stovėjo dar iki šio sumanymo. Šiuo metu rengia-mas aplinkos sutvarkymo ir pritai-kymo piligrimams projektas, kuria-me bus numatytos galimos vietos naujų kryžių, koplytstulpių staty-bai, informaciniai stendai, rodyklės.

Tarybos narys Vaidas Kuzmarskis įsitikinęs, kad Kryžių kelio projektas buvo skirtas vieno labai susireikšmi-nusio žmogaus ambicijoms paten-kinti: „Žiūrėdamas į šį kelią, aš kar-tais galvoju, kiek nuodėmių žmogus turi pridaryti, kokia jų gausa turi slėgti, kad bandytų kryžiais išpirkti? Aš tikrai pritarčiau Kryžių keliui ar net visai jų magistralei, jei nuo kryžių gausos pri-klausytų žmogaus maldingumas, dva-singumas. Bet, mano manymu, nuo kryžių skaičiaus šventesniais netam-pama. Mane, kaip verslininką, irgi ragi-no prisidėti prie tų kryžių statybos. Ti-krai būčiau prisidėjęs, jei statytojai būtų buvę mažiau nuodėmingi. Be to, kiek žinau, keletas kryžių jau buvo ir nuvirtę. Tikintieji tai traktuoja kaip labai prastą ženklą. Bet mūsų Taryboje jau yra vie-nas Šventojo Rašto aiškintojas, tad aš nesiimu to daryti.“

Dabartinis rajono savivaldybės va-dovas Algimantas Mielinis sakė ne-prieštaraujantis Kryžių kelio idėjai, bet tik tuo atveju, jei viskas bus daroma civilizuotai ir švaria sąžine: „Kas kas, o jau kryžius turi būti statomas civili-zuotai, turint gražų tikslą, o ne norint pasipuikuoti ar pan. Tačiau šis Kryžių kelias kilo stichiškai, be vizijos, be pro-jekto, be dokumentų, be įteisinimo... Ir tokiam chaotiškumui aš nepritariau, nepritariu ir nepritarsiu.“

O jei dar kam nors kyla abejonių dėl nuolat eskaluojamos neva sužlug-dytos pirminės Kryžių kelio idėjos, paklauskime paprastų šiluviškių, ra-seiniškių, kas yra geriau – sutvarkytas seniūnijos pastatas šalia šventovės ar daugybė pakelėje sustatytų kryžių?

Aktualijos

Pilnatis.

15.57.

RytojŠiandien

-

-

orai.lt, VL inf.

-3 +2°

-6 -1°

-4 +1°

-7 -2°

Poryt-3 +2°

-5 0°

11 proc.

6 proc.

37 proc.

16 proc.

30 proc.

--

-

-

-

„Metų pabaigoje žemdirbius pasie-kia tikrai geros naujienos. Ministerija, derėdamasi su Europos Komisija (EK), pasiekė, kad Lietuvos pieno gamin-tojų nuostoliai būtų kompensuoti – ES Lietuvai skyrė beveik 49 mln. Lt. Atsižvelgdami į tai, kad ES skiriamos lėšos tik iš dalies kompensuos pieno gamintojų praradimus, su EK aktyviai derėjomės ir dėl galimybės skirti pa-pildomų lėšų iš nacionalinio biudžeto. EK atsižvelgė į mūsų išdėstytus argu-mentus ir leido Lietuvai mokėti pa-pildomą paramą. Vyriausybė taip pat pritarė ministerijos siūlymui 2015 m.

biudžete pieno gamintojų nuostoliams kompensuoti numatyti 30 mln. Lt, o patvirtintas biudžetas – tai garanti-ja, kad prisiimtus įsipareigojimus sė-kmingai vykdysime“, – pabrėžė mi-nistrė Virginija Baltraitienė.

Jau parengtas ir Laikinosios pa-ramos pieno gamintojams mokėji-mo taisyklių projektas. Iš ES biu-džeto lėšų numatoma skirti 93 Lt už toną, iš Lietuvos valstybės biu-džeto lėšų – 57 Lt už toną (iš viso – 150 Lt už toną parduoto pieno). Numatoma, kad paramos dydis bus apskaičiuojamas pagal 2014 m. rug-pjūčio–lapkričio mėn. faktiškai par-duotą natūralaus riebumo pieno kie-kį. Parama bus mokama nuo 2015 m. vasario iki balandžio pabaigos. Mi-nisterija primena, kad nuo spalio vi-

durio pradėta mokėti ES specialioji parama už pieną. Šiuo metu daugiau kaip 23 tūkst. pieno gamintojų jau yra išmokėta 14 mln. Lt.

Be to, šią savaitę pradėta mokė-ti nacionalinė 2014 m. pereinamojo laikotarpio parama už pieną, nors ją buvo planuota mokėti tik po Naujųjų metų. Pirmomis gruodžio dienomis 34,4 tūkst. pieno gamintojų jau perves-ta 55,8 mln. Lt. Iš viso gruodžio mė-nesį daugiau kaip 36 tūkst. pieno ga-mintojų, laikančių pienines karves, bus išmokėta 62 mln. Lt. Likusioji perei-namojo laikotarpio nacionalinė para-mos dalis už pieną (apie 5 mln. Lt), gyvulius ir pasėlius (apie 50 mln. Lt) bus išmokėta kitais metais.

ŽŪM inf.

Sveikata

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, dažnas ieško kaimo turizmo so-dybos, kur galėtų sma-giai, jaukiai ir turiningai praleisti šventines dienas. Kaimo turizmo sodybų savininkai žino, kad kon-kurencija nuolat auga. Norint rasti klientų, reikia turėti ką pasiūlyti.

Nijolė Baronienė

Sodininkams darbo ne-trūksta visais metų laikais. Sodo augalais, rūsiuose laikomu derliumi ir kam-barinėmis gėlėmis reikia rūpintis nuolat.

Vijolė Aguonaitė

Dešimtmečius „finliandizacija“ vadintos suvereniteto ribojimo mainais į gerus kaimy-ninius santykius ir ekonominę naudą politikos laikiusis Suomija neramiai dairosi. Ant savo kaimynų urzgiantis rusiškas lokys piktai spokso jau ir į ją.

Arvydas Praninskas

Užsienyje

Suviliojo niekada neatsipirksiantis verslas

Lietuvos kardiologų drau-gijos nariai pareiškė, kad neturi, kuo saugiai gydy-ti žmonių, sergančių ligo-mis, labiau paplitusiomis nei vėžys ir AIDS. Šalies kardiologai tvirtina, kad, rinkoje atsiradus moder-nesnių vaistų, jie negali apsimesti, jog problemos nėra.

Aušrinė Šėmienė

Nerimas apėmė ir Suomiją

11 p.

Juodasis scenos perlas

21 p.

6 p.

Už pažangesnį gydymą ligoniai privalo kovoti

Moterų vaistažolė

Kažkada ši grakšti daili moteris labiau buvo žinoma kaip skandalingo menininko draugė, įsimintina dėl įkypų juodų akių ir riestainiais ant ausų susuktų kasyčių. Vėliau ji žibėjo televizijos ekrane kaip vienos dangiškos popgrupės žvaigždutė, netrukus užsirekomendavo ir kaip dainuojanti šokėja, ir kaip šokanti dainininkė, kaip reklamos figūra ir veidas....

Rūta Klišytė

Ramybės metas gamtai, bet ne sodininkams

Visi vaikai žino, kad, nusi-balnojus kelius, reikia tarp pirštų patrinti kraujažolių lapelių ir uždėti ant žaiz-dos. Ir tai ne iš piršto lauž-tas monas: kraujažolės iš tiesų stabdo kraujavimą.

Alė Sima