-

Eimeria (Api-complexa

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienis

-

-

Biržų rajono ūkininkas Dainius Krivičius kasdien su širdgėla dairosi po savo ekologinį serbentyną. „Pa-vasarį nuskriaudė gamta, o dabar dėl valdžios sprendimų didėja nuostoliai. Derlius labai menkas, jo neapsimoka imti nei kombainu, nei rankomis, ta-čiau privalome ir menkai užderėju-sias uogas surinkti, kad nesulauktu-me sankcijų“, – rankomis skėsčiojo uogų augintojas, turintis apie 70 ha serbentyną.

Ekologinių ūkių savininkai įpa-reigoti parduoti tam tikrą kiekį pro-dukcijos. Reikalavimas suprantamas: nemažai būta piktnaudžiautojų, kurie deklaruodavo ekologinius serbenty-nus, gaudavo išmokas, o derliumi ne-sirūpindavo. Tačiau ką daryti, jei der-lių pražudė gamtos stichija?

„Kol kas priskiname po kelis šimtus kilogramų uogų iš hektaro, o turėtume priskinti per toną. Juo-dųjų serbentų kilogramo kaina ne-siekia lito, o mes įpareigoti iš hekta-ro parduoti prekinės produkcijos už 1050 litų. Kaip įvykdyti šią normą, jei pavasarį gamta parodė savo na-gus – beveik viską nušaldė?“ – eko-loginės gamybos įsipareigojimų įkaitu šiemet jaučiasi biržietis.

D.Krivičius rašė raštus Biržų rajo-no savivaldybės administracijai, Že-mės ūkio ministerijai, tačiau valdi-ninkų atsakymai jo nepaguodė. Jie patarė ūkininkui derlių drausti. „Ta-čiau draudimo bendrovė uogų ne-draudžia, tik krūmus. Arba siūlo drausti tada, kai uogos jau būna su-siformavusios ir matyti potencialus derlius. Tokiu atveju uogas draustu-me nuo šalnų liepos mėnesį“, – ab-surdiškais draudimo pasiūlymais ste-bėjosi ūkininkas.

2 p.

--

alloverpress.ee nuotrauka

2 Nr. 59 (9387)

Atkelta iš 1 p.

Biržietis šviežių serbentų nepar-davinėja, juos užšaldo. Viliasi, kad šaldytas uogas pavyks bent kiek brangiau parduoti. „Vienam įjungti uogų šaldymo įrangą neapsimokėtų. Todėl kooperuojamės su kolegomis ir uogas vežame į vieną šaldymo ka-merą“, – sakė D.Krivičius.

Biržų rajone yra daugiausia serben-tynų. 2013 m. Lietuvoje buvo dek-laruota beveik 2 800 ha juodųjų ser-bentų, iš kurių 628 ha – Biržų rajone.

„Labai prasti metai – nėra nei gero derliaus, nei gerų kainų“, – konstatavo vieno pažangiausių ša-lyje uogininkystės ūkių savininkas Feliksas Šlėvė iš Radviliškio rajono.

Jis atsisakė ekologinės uogininkystės ir gamina išskirtinės kokybės produkci-ją. Auginant tokią produkciją leidžia-ma naudoti mažesnius kiekius trąšų ir chemikalų. Patręšus serbentyną, uo-gakrūmiai atsigavo, derlius pagausėjo. Šiemet tikėjosi iš hektaro priskinti apie 5 tonas juodųjų serbentų, tačiau apie pusę derliaus pražudė šalčiai.

„Pavasarį buvo nematyti šalčiai – net iki 7 laipsnių. Todėl šiemet so-dai ir uogynai beveik tušti. Vyšnios ir trešnės buvo taip apsipylusios žie-dais, kad maniau, jog skinsiu rekor-dinį derlių. Tačiau po šalnų neliko nė uogos – net paragauti neteko. Ne-daug liko ir obuolių bei kriaušių. Vai-sių žadėjau nuvežti darželinukams, dabar nežinau, kiek jų priskinsiu. Šie-met įdomiai noksta juodieji serben-tai: krūmo viršuje uogos prinokusios, o apačioje – dar žalios. Anksčiau nie-kad taip skirtingai uogos nenokdavo“, – pasakojo ūkininkas, puoselėjantis apie 100 ha uogynų ir sodų.

Nors juodųjų serbentų derlius šiemet mažesnis, jų kaina neišau-go, o priešingai – nusirito žemyn. „Maždaug po litą siūlo augintojams. Supirkėjai, matyt, neįsivaizduoja, kiek kainuoja prižiūrėti uogynus“, – dėl kritusių juodųjų serbentų kai-nų buvo nusivylęs F.Šlėvė.

Radviliškietis turi modernias uogų šaldyklas, uogų rūšiavimo įrangą. O prieš keletą metų jis įsigijo ir uogų džiovinimo įrangą. Tad šviežių uogų parduoti neskuba. „Užšaldysime ir palauksime geresnių kainų. Gal par-duosime daugiau džiovintų uogų,

atrodo, jų poreikis auga. Norime atnaujinti uogų džiovinimo įrangą“, – pusvelčiui pardavinėti uogų nesku-ba novatoriško mąstymo ūkininkas.

F.Šlėvė septynerius metus šaldy-tus juoduosius serbentus eksportavo į Rusiją. „Geriau dirbti su rusais nei vakariečiais. Pastarieji labai prieka-būs. Ne kartą susidarė įspūdis, kad priekabiaujama be jokios rimtos prie-žasties – norima tik numušti kainą. Tačiau šiemet rusai pasiūlė mažą kai-ną – 1,38 lito už kilogramą. Atmetus šaldymo ir pakavimo išlaidas, nė lito neišeis. Pernai už kilogramą šaldytų serbentų jie mokėjo 2,5 lito, o šiemet nežinia kodėl taip smarkiai sumaži-no kainą“, – apgailestavo uogininkas.

Ūkininkas augina nemažai vėly-vųjų aviečių, prieš kelerius metus įvei-sė nedidelį vynuogyną. Pernai iš jo priskynė apie 180 kg vynuogių. Šie-met tokio derliaus nesitiki, nes pava-sario šalnos nepagailėjo ir šių uogų.

Braškyną F.Šlėvė perdavė sūnui Vigandui. Anot jo, šiemet braškių der-lius buvo trečdaliu mažesnis. „Gerais metais iš hektaro skindavome po 13–14 tonų braškių, o šiemet priskynėme apie 9 tonas. Braškių kaina buvo pa-naši į pernykštę – vidutiniškai 10 litų už kilogramą“, – sakė V.Šlėvė.

Šiųmetinis derlius ir kainos nuotai-kos nekelia ir Anykščių rajono uogi-ninkui Alvydui Jurkėnui. „Labai prasti metai. Iš braškių derliaus teliko treč-dalis, juodųjų serbentų bus dar mažiau, o sodas – dar tuštesnis. Negana to, kad derlius toks menkas, dar ir kainos že-mos“, – apgailestavo ūkininkas.

A.Jurkėnas pastebėjo, kad uogų kainoms didelę įtaką turi lenkai. Jie

šiemet uogų nestokoja, tad ir ne-sibrangina. „Lenkijoje uogų pilna. Birželio pradžioje Vilniaus turgūs lūžo nuo lenkiškų braškių, kurių ki-logramas kainavo nuo 4 iki 6 litų“, – pasakojo anykštėnas.

Jis savo išaugintas braškes, kurios, kaip ir kitos jo ūkio gerybės, augina-mos kaip išskirtinės kokybės produkci-ja, pardavinėjo savo krašte. Nors derlius buvo gerokai mažesnis, kainų nekėlė. „Braškių kaina svyravo nuo 6 iki 10 litų. Po pavasario šalnų buvo svaičiojama, kad braškių kilogramo kaina gali pa-siekti 50 litų! Tačiau žmonių perkamoji galia yra menka, jie tiesiog negali dau-giau mokėti“, – samprotavo uogininkas.

Juodųjų serbentų rinkoje – dar liūdniau. „Už šias uogas tesiūlo 90 centų – tokių kainų seniai nebuvo. Ir dar reikia uogas nuvežti supirkė-jams, tad pinigų gauname dar ma-žiau“, – skaičiavo anykštėnas.

Juodųjų serbentų augintojai prisi-mena tuos laikus, kai už šias vertingas uogas supirkėjai nesiūlė ir pusės lito. „Reikia tikėtis, kad reikalai pagerės – kaina nesmuks žemiau už dabartinę. Kitaip uogininkams bus sunku išsi-kapstyti“, – tarstelėjo anykštėnas.

Kritus šių uogų kainoms, apie 30 ha juodųjų serbentų auginantis A.Jurkėnas pradėjo svarstyti, ar ver-ta plėsti serbentyną. „Galvojau plėstis, tačiau dabar, matyt, teks tokių planų atsisakyti. Pigiai pardavus uogas, ne-bus lėšų investuoti į techniką. Norint laiku nuskinti sunokusias uogas, rei-kėtų dar vieno uogų skynimo kom-baino“, – aiškino uogininkas.

Serbentynų savininkai išgyveno ir pakilimus, ir nuosmukius. Kai ūkinin-kai buvo raginami verstis uogininkyste, juodųjų serbentų kilogramas kainavo

4 ir daugiau litų. Serbentynai plėtėsi, augintojai pradėjo vienytis į koope-ratyvus, pirkti šaldymo įrangą. Tačiau neilgai trukus šios uogos dešimt kar-tu atpigo. Tokio nuosmukio dauge-lis į naują sritį pasinėrusių ūkininkų neatlaikė.

„Juodųjų serbentų kainos labai svyravo – nuo 40 centų iki 4 litų. To-dėl šių uogų augintojams buvo sunku išsilaikyti. Štai Biržų rajone anksčiau buvo apie 1 000 ha serbentynų, o da-bar smarkiai sumažėjo ir plotų, ir au-gintojų“, – sakė D.Krivičius.

Anykščių rajono uogininkai buvo susivieniję į kooperatyvą „Avuoga“. Tačiau prieš keletą metų jis užsida-rė. „Tam įtakos turėjo kelerius me-tus trūkęs kainų nuosmukis. Buvo didelis uogynų veisimo vajus, daug kas prognozavo, kad uogų labai rei-kės. Bet uogininkų lūkesčiai neišsi-pildė“, – uogininkystės peripetijas prisiminė A.Jurkėnas.

Pavasario šalnas gerai atlaikė Lietuvoje populiarėjančios šilauo-gės. Jau keturiolika metų šilauogių plantaciją puoselėjantis Šilalės rajo-no ūkininkas Vladas Letukas paste-

bėjo, kad reikia pasirinkti tinkamas veisles. Ypač ūkininkaujant Lauku-vos zonoje, kur, pasak jo, būna dau-giau visko: ir šalčio, ir sniego, ir lie-taus, ir saulės.

„Auginame atsparias kanadietiš-kų veislių šilauoges. Per patį žydėjimą užklupo didelės šalnos, bet žiedai ne-nukentėjo, ir uogų derlius nesumažė-jo. Deja, šalnos pakando uogakrūmių viršūnes, iš kurių auginame sodinu-kus“, – aiškino šilauogių augintojas.

Šilališkis uogas parduoda vienam šalies prekybos tinklui. Anot jo, šie-met pirmąją šilauogių siuntą į sosti-nę suruošė anksčiau nei įprastai. Per prekybos tinklą jis išparduoda apie 6–7 tonas uogų, maždaug dar tiek išperka pavieniai gyventojai. Iki to-nos šilauogių ūkininkas eksportuo-ja į Suomiją, Švediją. Skandinavai norėtų daugiau pirkti šių vertingų uogų, tačiau V.Letukas daugiau jų nori parduoti vietos gyventojams, labai pamažu prisipratinusiems ši-lauoges.

„Pirmaisiais metais maniau, kad visą derlių teks suvalgyti patiems. Žmonės gana įtariai žiūrėjo į šias uogas ir stebėjosi, kodėl tos mėlynės tokios didelės. Teko nemažai važi-nėti po šalį, pasakoti apie šilauoges ir jų privalumus. Dabar jau šių uogų pristatinėti nereikia – europiečių la-bai vertinamos uogos graibstomos ir Lietuvoje“, – džiaugėsi V.Letukas.

Švenčionėliuose įsikūrusios uogų ir grybų supirkimo bei perdirbimo įmonės „Girios“ direktorius Mo-destas Masevičius tvirtino, kad šie-met beveik tušti ne tik sodai, bet ir miškai. Tačiau už uogas supirkėjai daugiau nemoka. Anot jo, mėlynių kainos nekyla, nes sandėliuose esą yra likę užšaldytų pernykščių uogų.

„Šiemet mėlynių gal 5 kartus mažiau nei buvo pernai, o kainos panašios į pernykštes – už mėly-nių kilogramą supirkėjai moka apie 8 litus“, – sakė uogų supirkimo įmonės vadovas.

Anot jo, nereikėtų labai skųstis dėl juodųjų serbentų derliaus, tačiau jų supirkimo kainos tikrai netenkina ūkininkų. „Uogų kainas nustato len-kai. Lenkijoje serbentų derlius geras, o ir pernykščio liko daug sandėliuo-se. Todėl kainos smuko žemyn. Mes negalime brangiau pirkti, nes uogas eksportuojame į tas pačias rinkas“, – aiškino M.Masevičius.

Įmonė „Girios“ superka, išvalo ir šaldo mėlynes, bruknes, juoduosius serbentus, avietes, aronijas, šalta-lankius ir kitas uogas. Didžiąją dalį uogų eksportuoja į Europą bei kitas šalis. Lietuvos rinkai tenka labai ne-daug įmonės šaldytų uogų.

Aktualijos

--

orai.lt, VL inf.

21.37.

RytojŠiandien Poryt

+14 +19o +12 +17o+12 +17o

+25 +30o +24 +29o+25 +30o

3Nr. 59 (9387)

R.Šlivinskas tradiciškai pirmas pradeda javapjūtę rajone. „Žie-minių miežių prikūlėme apie 6,5 tonos iš hektaro, žieminių rap-sų – 4–5 tonas iš hektaro. Iš kie-kvieno lauko byra kitoks kiekis grūdų. Nors javų veislė ta pati,

derlius priklauso nuo žemės“, – sakė Vilkaviškio rajono ūkininkas. Pasak R.Šlivinsko, žieminių mie-žių derlius šiais metais geresnis. Iš jų ūkininkas ruošia grūdainį gyvu-liams, o dalį jų derliaus planuoja parduoti.

„Žieminius miežius vežame į saugyklas. Jose pagal sutartis grū-

dus saugo nemokamai. Žieminius miežius parduosime vėliau, nes šiuo metu labai žemos supirkimo kainos. Ypač nukrito rapsų kaina“, – pasakojo R.Šlivinskas. Ūkinin-kas džiaugėsi, kad jų krašte visos

auginamos kultūros užderėjo labai gerai. Nuėmęs rapsus, jis planuoja kulti kvietrugius, kviečius ir ku-kurūzus. „Pažįstami ūkininkai iš Kėdainių, Panevėžio krašto stebi-si, kad pas mus gerai peržiemojo visos žieminės kultūros. Jų krašte nušalo žieminiai rapsai, kuriuos teko atsėti žirniais. Kitais metais

taip pat planuoju auginti žirnius ir pupas“, – pridūrė pašnekovas.

Vilkaviškio rajono ūkininkas Renatas Žiūraitis augina 12 ha žieminių miežių. Juos ūkininkas nukūlė praėjusią savaitę. „Derliaus

nuėmimo darbai šiek tiek užsitę-sė, nes pavedė senas kombainas, teko keisti nutrūkusius diržus. Jei viskas būtų vykę sklandžiai, dar-bus būčiau nudirbęs per du pus-dienius“, – pasakojo R.Žiūraitis. Pasak ūkininko, žieminių miežių derlius nėra prastas, jis prikūlė 5 tonas iš hektaro. Nors grūdų su-pirkimo kainos mažos, ūkininkas planuoja derlių parduoti. Arti-miausiu laiku ūkininkas planuoja nuimti ir žieminių rapsų derlių, vėliau – kvietrugių ir kviečių.

Vilkaviškio rajono ūkininkė Bi-rutė Navickienė žieminius mie-žius pradėjo kulti liepos 9 dieną. „Žieminių miežių auginau apie 20 ha. Kelias dienas lijo, todėl darbai buvo sustoję. Miežius nukūlėme per porą dienų. Derlius neblogas, prikūlėme vidutiniškai apie 4 to-nas iš hektaro. Vienuose laukuose užderėjo gausesnis grūdų derlius – net 5–6 tonos, kituose – tik 2 to-nos hektare“, – sakė B.Navickienė. Ji pasakojo, kad šiemet žieminių miežių derlius yra menkesnis nei praėjusių metų, nes pasėliai po šal-tos žiemos praretėjo. Pasak ūki-ninkės, artimiausiu metu ji pla-nuoja kulti rapsus.

„Anksčiau turėjome kiaulinin-kystės ūkį, todėl sunaudodavo-me nemažai grūdų. Dabar liko tik augalininkystės ūkis. Neturi-me džiovyklos, todėl visus grūdus vežame į saugyklas. Dabar nepla-nuojame grūdų parduoti, lauksi-me aukštesnių supirkimo kainų“, – sakė B.Navickienė. Pasak ūki-ninkės, išvežę grūdus į saugyklas žemdirbiai gauna avansą, kad ga-lėtų atlikti sėjos darbus. Ten grū-dai gali būti laikomi net iki kovo mėnesio. „Laikydami grūdus sau-gyklose, prisiimame įsipareigoji-mų. Gali būti, kad kita kompanija už grūdus pasiūlys didesnę supir-kimo kainą, tačiau mes kitiems negalėsime parduoti. Tai dide-

lis trūkumas ūkininkams, tačiau šiandien nėra iš ko rinktis“, – dės-tė B.Navickienė. Pasak ūkininkės, grūdų supirkimo kaina javų au-gintojams nenaudinga. „Už tokią žemą kainą, kuri yra dabar, visa-

da spėsime parduoti. Praėjusiais metais taip pat laikėme grūdus iki gruodžio–sausio ir pardavė-me palankiomis kainomis. Per-nai grūdų supirkimo kaina buvo 100 Lt aukštesnė“, – sakė ūki-ninkė.

Lietuvos ūkininkų sąjun-gos Alytaus skyriaus „Dzūki-jos ūkininkas“ vadovas Romas Kisleravičius sakė, kad jų rajone pirmi javus pradėjo pjauti Min-daugas Matulionis ir Modes-tas Baranauskas. Jie jau nukūlė žieminius rapsus, kurių derlius – 3 tonos iš hektaro. Lietuvos ūki-ninkų sąjungos pirmininkas Jo-nas Talmantas sakė, kad ūkinin-kai jau visoje šalyje pradeda kulti žieminius rapsus. Tačiau daugelis dar laukia, kad jie gerai išdžiūtų, tuomet mažiau juos teks džiovinti džiovyklose. Pasak Lietuvos grū-dų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijaus-ko, žieminiai miežiai nėra po-puliari kultūra. Ją augina nedaug ūkininkų. „Šiandieną apie grū-dų derlingumą kalbėti dar anks-ti. Ūkininkai jį dažnai nustato iš akies. Tikrasis derlingumas paaiš-kės tuomet, kai grūdai bus nukulti, išdžiovinti, išvalyti ir parduoti“, – sakė A.Macijauskas.

LGAA pirmininkas sakė, kad orai palankūs javapjūtei, todėl tikimasi, kad ūkininkai neturės prob lemų dėl derliaus nuėmimo. „Dauguma Lietuvoje auginamų grūdų eksportuojami. Ūkinin-kų užauginta produkcija keliau-ja ne tik į Vidurinės Azijos, Eu-ropos valstybes, bet ir kitas šalis. Grūdus perka tie, kuriems reikia kokybiškos produkcijos“, – sakė A.Macijauskas. Pasak LGAA pir-mininko, dabartinės grūdų supir-kimo kainos nėra palankios ūki-ninkams, išlošė tie, kurie buvo sudarę išankstines sutartis. „Da-bar grūdų supirkimo kainos yra pasiekusios dugną. Ar jos kils, ar dar labiau kris, sunku pasakyti. Jas diktuoja pasaulinė rinka. Šiuo metu viena tona žieminių rapsų superkama už 300 eurų, kviečių – 170 eurų, miežių – 130 eurų, kvietrugių – 124 eurus. Supirki-mo kainos panašios ir Lietuvoje. Vieni prekybininkai už geresnės kokybės grūdus moka premijas, už prastesnės taiko nuoskaitas“, – aiškino A.Macijauskas.

-

Kandidatai į žemės ūkio vicemi-nistrus paaiškės liepos pabaigoje, kai ministrė Virginija Baltraitienė kan-didatūras pateiks Darbo partijos pre-zidiumui. Pasak V.Baltraitienės, tai nebūtinai bus Darbo partijos nariai.

„Liepos 30 dieną vyks mūsų par-tijos prezidiumo posėdis, ir aš tada turiu pristatyti, kas bus teikiama nuo mūsų partijos. Tai nėra reikalavimas, kad kandidatai būtinai būtų partijos nariai. Aš labiau renkuosi pagal kom-petenciją“, – interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė. Jos teigimu, gy-vulininkystės specialistų Lietuvoje yra labai mažai. „Turbūt tos srities specia-listą sunkiausia surasti, ir kad kompe-tencija atitiktų. Kita vertus, liko dveji

metai, jeigu išbūni iki kadencijos galo. Patraukti žmogų, jeigu jis turi gerą dar-bą, jei yra valstybės tarnautojas, ir po to jam iš naujo vėl pradėti karjerą valsty-bės tarnyboje, nes politinio pasitikėjimo darbas yra laikinas, iš tikrųjų yra gana sunku“, – sakė žemės ūkio ministrė.

V.Baltraitienė teigė dirbanti su vi-suomeninėmis organizacijomis, kad žmonės vėliau be kliūčių galėtų grįž-ti į ankstesnį darbą. „Bet vėl reikia žiūrėti, kad tai nebūtų vienos kurios verslo grupės atstovai“, – sakė ji.

Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, iš pareigų atsistatydino visi vicemi-nistrai, tad šiuo metu ministrai savo komandas formuoja iš naujo.

BNS inf.

-

CZK

GBP

USD

UAH

SEK

fotodiena.lt

Ekologiškų bulvių nepavyks užauginti

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Skyrybų su žemaitukais nenusimato

Moters pasaulis

15 psl.

Bulvių ligos plinta kasmet, tačiau šiemet lietingi ir šilti orai dar labiau paspartino jų vystymąsi. Bulvienojus atakuoja ir kolorado vabalų lervos.

Jolita Žurauskienė

UžsienyjeAktualijos

Toli nuo gerų kelių Navi-ninkų kaimo (Raseinių r.) vienkiemyje stūkso Tere-sės Andriulienės ir jos du-kros Janinos sodyba. Vy-riškiai arba išmirė, arba išklydo svetur, o moterys liko. Liko, kad surastų ir iš-saugotų tikruosius Lietu-vos ūkininko kiemo lobius.

Nijolė Mitkevičienė

4 psl.

Kur maudytissaugiausia?

17 psl.

Reisas MH17: pragaras danguje ir žemėje

Agurkai nėra labai mais-tingi, tačiau be jų neįsi-vaizduojame savo stalo. Manoma, kad Indijoje jie buvo auginami prieš ke-letą tūkstantmečių metų. Agurkus taip pat valgė senovės egiptiečiai bei graikai ir juos piešė ant šventyklų sienų. Lietuvo-je jie aprašyti tik XVI a. pradžioje. Dabar agur-kų gali užsiauginti beveik visi, nes jie puikiai auga net vazonėliuose.

Pasaulį sukrėtusi Malaizijos oro linijų keleivinio lėktu-vo „Boeing 777“ katastrofa danguje virš Ukrainos, nu-sinešusi 298 žmonių gyvy-bes, iškėlė daug neatsaky-tų klausimų. Gali būti, kad atsakymų į kai kuriuos nie-kada ir nesužinosime.

Arvydas Praninskas

7 psl.

Šiltą vasaros pavakarę dvi žoliautojos Rasa Subačie-nė ir Ieva Šidlaitė pakvietė miestelėnus pasivaikščio-ti po Bernardinų sodą ir Vilnelės pakrantėmis. Bet ne šiaip pažioplinėti, o po kojomis įžvelgti daug nau-dingų laukinių augalų, ku-rie juos išmanantį gali ir pamaitinti, ir pagydyti.

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs liepos pirmosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatė, kad 4 maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normatyvų. Nepaisant to, galima drąsiai teigti, kad daugelyje šalyje esančių maudyklų vanduo yra švarus, mat jose fiksuojama tarša dažniausiai būna laikina.

Vismantas Žuklevičius

13 psl.

Į stalą – pievų turtai Žalia žolė su uodega, bet ne pelė