SodybaŠeštadienisSveikata

---

-

--

-

1996-aisiais V.Malinauskas at-sidūrė tuomečiame Druskininkų miškų ūkyje ir tapo bitininku. Su visa šeima įsikūrė Grūto pelkyne. Palaikiame valdiškame mediniame namelyje gyveno penkios šeimos – iš viso 14 asmenų. Šiandien Grūto pelkynas V.Malinausko rankomis nusausintas, vietovė išraižyta dides-niais bei mažesniais tvenkiniais. Bet verslininkas linkęs save ir toliau va-dinti „pelkiniu“.

--

--

-

-

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį darbe žuvo 29 darbuotojai ir 51 buvo sunkiai sužalotas. Sunkiai sužalotųjų, paly-ginti su tuo pačiu laikotarpiu per-nai, sumažėjo kone trečdaliu, o mir-tinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius liko toks pat. Nuo 1992 m. darbe žuvo ir buvo sužalota per 67 tūkst. žmonių.

„Mūsų šalyje dabar brangina-ma darbo vieta, o ne sveikata. To-dėl ir mūsų rodikliai, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra ke-lis kartus prastesni. Pavyzdžiui, Anglijoje, Olandijoje ar Belgijoje mirtinų ir sunkių nelaimingų at-sitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų, yra 0,8–1,5. Lietuvoje per pastaruosius 5 me-tus šis rodiklis mažai keitėsi – nuo beveik 3 iki 5“, – „Valstiečių laik-raščiui“ sakė VDI vadovas Vilius Mačiulaitis.

2

-

2 Nr. 57 (9385)

Atkelta iš 1 p.

Šiemet darbuotojai dažniausiai traumų patyrė atlikdami sandėlia-vimo, pakrovimo, iškrovimo, staty-bos darbus, tvarkydami technines priemones, mechanizmus, elektros įrenginius. Tai – kone pusė visų ša-lyje įvykusių sunkių ir mirtinų ne-laimių darbe. Trečdalis darbe žu-vusių darbuotojų gyvybės neteko nukritę iš aukštai, per 20 proc. – dėl daiktų, krovinių virtimo ar kri-timo.

Nesumažėjo darbe nukentėju-sių neblaivių darbuotojų: kaip ir per pernykštį pirmą pusmetį, iš žuvusiųjų ar patyrusiųjų sunkių kūno sužalojimų 8 buvo neblai-vūs. Pikt naudžiauti alkoholiu darbe nevengė statybos, žemės ūkio, ap-dirbamosios pramonės, taip pat ir švietimo bei elektros tiekimo įmo-nių darbuotojai.

Šiemet daugiau žūčių ir sunkių traumų žemės ūkyje. Žemės ūkio padargas mirtinai sužalojo Pasva-lio rajono žemės ūkio bendrovės „Girsūdai“ darbininką. Ardydamas sunkvežimio rėmą, mirtinų sužalo-jimų patyrė vieno Pakruojo rajono ūkio darbininkas. Kėdainių rajone vieno ūkio traktorininką sunkiai sužalojo transporteris. Keli darbi-ninkai sunkių traumų patyrė gyvu-lininkystės ūkiuose.

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmi-ninko Andriejaus Stančiko, ūki-ninkai, samdydami darbuotojus, laikosi visų teisinių normų ir ins-trukcijų. Tačiau išvengti nelaimių žemės ūkyje nepavyksta.

„Dabar žemės ūkyje dirba ga-lingos mašinos, agregatai. Viena vertus, moderni technika leidžia saugiau dirbti. Kita vertus, dėl ne-išmanymo sudėtinga ją suvaldyti. Dažniausiai nelaimės ištinka, kai žmogus pakliūva ant besisukančio veleno. Bėdų būna ir dirbant su gy-vuliais“, – teigė jis.

Anot dirbančiųjų interesus gi-nančių organizacijų atstovų, žmonės apie darbo saugą, pavojų sveikatai ar gyvybei dabar mažai galvoja – jiems su darbdaviais tenka kovo-ti dėl uždirbto atlygio ir dėl dar-bo trukmės. „Susidaro įspūdis, kad padėtis Lietuvoje negerėja. Daug neigiamų pranešimų iš paslau-gų sektoriaus, kur įdarbinta dau-giausia žmonių. Ten dirbama ir po 12 valandų be poilsio dienų“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmasis pirmininkės pavaduotojas Algirdas Markevičius.

Lietuvos moterų profesinės są-jungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Kriščiūnienė pritarė, kad dir-bantiesiems dabar svarbiausia – išlai-kyti darbo vietą ir gauti atlyginimą. „Profesinės sąjungos nariai ir tie, ku-rie mums pasiskundžia, sako, kad jie

galėtų dirbti ir vargti, kad tik jiems už visą darbą sumokėtų. Darbo gin-čų komisijoje nagrinėjame skundus dėl nesumokėtų uždarbių, atostogi-nių, už viršvalandžius. Žmonės dar skundžiasi, kad nėra sudarytų darbo grafikų, todėl jie nežino, kada ir kiek teks dirbti“, – pasakojo ji.

Anot A.Kriščiūnienės, pasiteisi-no antrus metus galiojanti dabartinė individualių darbo ginčų sprendimo tvarka, kai iš teismų jų nagrinėjimą perėmė darbo ginčų komisijos. VDI duomenimis, šiemet šios komisijos,

išnagrinėjusios per 1,7 tūkst. prašy-mų, darbuotojams priteisė beveik 7 mln. Lt išieškotiną sumą. Per praėjusius metus darbuotojų nau-dai buvo priteista daugiau nei 14,6 mln. Lt.

Priteisti neišmokėtą darbo už-mokestį, vėluojantį galutinį atsis-kaitymą, kitas su darbo santykiais siejamas išmokas reikalauja dau-giau nei 90 proc. į darbo ginčų ko-misijas besikreipiančių darbuotojų. Kiti gaunami prašymai – išspręsti darbuotojų nesutarimus su darb-daviu dėl įvairių pažeidimų, susi-jusių su darbo sutartimi ar darbo

ir poilsio laiko apskaita, panaikin-ti drausmines nuobaudas. Darbda-viai dažniausiai prašo iš darbuotojų priteisti kompensacijas už padary-tą materialinę žalą. Lietuvoje dabar veikia 13 darbo ginčų komisijų: ke-turios – Vilniuje, trys – Kaune, dvi – Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose.

Darbdaviai dabar pamėgo kalbėti apie socialiai atsakingą verslą. Lie-tuvos gyventojams verslo socialinė atsakomybė pirmiausia asocijuojasi su rūpesčiu darbuotojais. Tačiau ko verti tokie teiginiai, jei daugybė dir-bančiųjų bijo prasitarti apie nepa-lankias darbo sąlygas? „Taip, žmonės bijo darbdavių. Prašo mūsų pagal-bos, bet nenori sakyti pavardžių, nes baiminasi, kad paviešinus problemas bus dar blogiau. Be to, mes negalime įrodyti pažeidimų“, – aiškino darbo sąlygomis besiskundžiančias moteris ginanti A.Kriščiūnienė.

Neretai apie darbe patirtas nuos-kaudas darbuotojai išsipasakoja tik užvėrę darboviečių duris. „Pavyz-džiui, prekybos centre „Iki“ dirbu-sios moterys, tik išėjusios iš šios darbovietės, pasipasakojo apie prob-lemas. Sakė, jog tai daro norėdamos, kad ten likusiems darbuotojams būtų geriau“, – prisiminė Lietuvos moterų profesinės sąjungos vadovė.

Ji pastebėjo, kad pastangos su-tramdyti su darbuotojais nesiskai-tančius darbdavius nelieka bevaisės. „Štai kai kurie „Norfos“ prekybos centrų direktoriai padėkojo mums, kad rūpinamės jų darbuotojais. Kai kuriais atvejais pagerėjo sąlygos

„Drogo“ parduotuvėse“, – pasako-jo A.Kriščiūnienė.

Lietuvos moterų profesinės sąjungos pirmininkę stebina va-dovaujančias pareigas einančių darbuotojų abejingumas kolek-tyvo nariams, žmogiškumo sto-ka. Anot jos, darbuotojai žemi-nami, įžeidinėjami. Kokios nors mažos parduotuvės samdyta ve-dėja taip elgiasi su pavaldinėmis ir nesuvokia, kad ir pati gali atsi-durti tokioje situacijoje. „Nenori – nedirbk, gatvėje laukia kiti“, – taip nepatenkintiems darbuotojams dažnai atšauna jų viršininkai.

„Ekonominė recesija mus nu-bloškė atgal. Iki tol jau keitėsi po-žiūris į darbo saugą ir sveikatą dar-be. Į tai jau buvo investuojama, ir valstybė palaikė tokias privačias iniciatyvas. Per sunkmetį viso to neliko. Dabar kalbama tik apie at-lyginimus ir darbo trukmę“, – ap-gailestavo V.Mačiulaitis.

Tiesa, VDI vadovas pastebėjo, kad šiemet yra šioks toks pagerėji-mas: nors ekonomika auga, atsigau-na statybos ir kiti sektoriai, kuriuose pasitaiko daugiausia nelaimingų at-sitikimų, vis dėlto jų užfiksuota ma-žiau. Kaip ir ekonomikos pakilimo metais, dabar atsiranda skundų dėl darbo priemonių ir sąlygų. Per sun-kmetį dėl to niekas nesiskundė.

Tačiau darbo inspektoriams rū-pestį kelia įsisukusi viešųjų pirki-mų, orientuotų į žemiausią pas-laugų kainą, karusėlė. „Žemiausią kainą siūlančios komapnijos pri-verstos taupyti. O darbo sauga – viena iš tų sričių, kurioje taupyti pradedama pirmiausia. Be to, ne-pagrįsti darbų vykdymo terminai didina tempą, o tai sukelia dar-bo saugumo problemų“, – teigė V.Mačiulaitis.

ne problema

Lietuvoje beveik nekalbama apie stresą, psichosocialinę riziką darbe. O tai – viena didžiausių iššūkių ir nuolatinių pokyčių genamos šiuolai-kinės visuomenės problemų. „Euro-barometro“ apklausos duomenimis, pagrindiniu profesiniu pavojumi ES darbuotojai laiko būtent stresą – tai nurodė 53 proc. apklaustųjų.

„Apie tai su mūsų darbdaviais pradėjome kalbėti prieš septynerius metus. Tada psichosocialinė rizika darbe atrodė tarsi iš mistikos pasau-lio. O Vakarų Europos valstybėse tam skiriama nemažai dėmesio. Mes dažniau kalbame apie elementarias darbo priemones ir sąlygas, o kiek darbuotojų kenčia dėl streso, kuris sukelia daugybę ligų, beveik nedis-kutuojame. Tik pavieniais atvejais galime įrodyti, kad žmogaus sveikata yra pašlijusi dėl darbe patiriamo stre-so“, – aiškino VDI vadovas.

ES darbo ir socialinės politikos strategai yra parengę 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveika-tos strateginę programą. Joje jun-tamas rūpestis dėl senėjančios Eu-ropos. Prognozuojama, kad 2030 m. nuo 55 iki 64 metų sulauku-sių darbingo amžiaus gyventojų 27 ES šalyse padaugės apie 16 proc. Be to, nuolat raginama ilginti dar-bingą amžių. Vadinasi, nori neno-ri reikia itin rūpintis darbuotojų sveikata ir darbo sąlygomis. Bet mūsų šalyje apie tai kol kas ne-galvojama.

Aktualijos

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

21.46.

RytojŠiandien Poryt

+13 +18o +13 +18o+12 +16o

+23 +27o +23 +27o+21 +26o

--

-

Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad regionuose, esančiuose af-rikinio kiaulių maro apsaugos zono-je, teks plėtoti kitus verslus.

„Dabar turi būti naujos žemės ūkio ministrės ir specialistų išvykų į tuos regionus ir aiškinama, kokia galima finansinė parama, kad tie re-gionai persiorientuotų į kitą verslą ir

atsigautų“, – antradienį Seime pri-statydamas būsimus Ministrų ka-bineto darbus sakė A.Butkevičius. Pasak jo, Lietuva turi 700 km sieną su Baltarusija ir dėl maro su šia ša-limi besiribojančiame regione apie 10 metų nebus galima auginti kiaulių.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija iki kitų metų sausio 24 d.

pratęsė ekstremalią padėtį šešiuose Lietuvos rajonuose. Didesnės grės-mės zonoje Lietuvoje yra Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos ir Šalčininkų rajonai. Maro užkratas sausio pabaigoje oficialiai patvirtintas Lietuvoje, kiek vėliau – ir Lenkijoje.

BNS inf.

3Nr. 57 (9385)

Atkelta iš 1 p.

V. Malinauskas sako, jog 1993-iai-siais jis jau buvo verslininkas, kai su-manė šeimai statyti nuosavą būstą: „Kiek galima gyventi namuke, kur trinasi net 14 žmonių? Šalyje buvo leista statytis individualius namus, tokį sprendimą buvo priėmusi ir tuo-metė Varėnos rajono valdyba. Nu-važiavau į Varėną su dokumentais.“

1993-iųjų balandį Varėnos rajono valdyba, remdamasi savo dar praė-jusiais metais priimtu potvarkiu dėl žemės sklypų skyrimo individualių namų statybai, V.Malinauskui ski-ria 25 arus ne konkurso tvarka neat-lygintinai. Potvarkyje akcentuojama ir kita ne mažiau reikšminga aplin-kybė – sklypas skiriamas Grūto kai-me, buvusio savininko Juozo Aksti-no žemėje.

Ar galėjo būti skirtas sklypas V.Ma-linauskui, jei tai – savininko žemė? V.Malinauskas sako, kad viskas buvo padaryta ne tik teisiškai, bet ir teisingai. „Skiriant neatlygintinai sklypus indivi-dualių namų statybai, tuo metu galiojo lengvatinės pretendentų eilės. Antroje eilės vietoje buvo akcentuojami antros ir pirmos grupės invalidai – antrą gru-pę aš turėjau dar dirbdamas Rokiškio rajone. Kita vertus, J.Akstino žemę aš ne užgrobiau, kaip bandyta įrodyti, bet už ją sumokėjau savininkams“, – pasa-koja V. Malinauskas.

Tuo metu, kai V. Malinauskui Va-rėnos rajono valdyba skyrė 25 arų sklypą, teisme buvo nustatytas juri-dinis faktas, kad ne tik tas gabalėlis menkaverčiais medžiais apaugusiame Grūto pelkyne, bet ir 52 hektarai gre-timos žemės iki nacionalizacijos pri-klausė J.Akstinui. Pretendentai į šią žemę buvo pasirašę susitarimą, kaip dalijasi palikimą, o pagrindinė pre-tendentė Anelė Akstinienė pas nota-rą suraitė parašą, kad sutinka tuos 25 arus kemsyno perleisti V.Malinauskui.

„Sklypo aš veltui neėmiau, aš už jį sumokėjau“, – V.Malinauskas sakosi iki šiol turintis tai patvirtinantį dokumen-tą. 1993-iųjų pavasarį A.Akstinienė iš V. Malinausko gavo 50 tūkst. laikinųjų talonų – „vagnorėlių“.

Ar tai buvo didelis pinigas? V.Ma-linauskas sako nepamenąs tuomečių talonų vertės, bet „tai buvo pinigas“. Statistikos departamento duomeni-mis, 1993-iųjų pirmą pusmetį dirban-čių šalies žmonių minimalus darbo užmokestis (o retas gaudavo ne mi-nimalų) buvo 2 500–3 000 laikinųjų talonų. Metų viduryje talonai santykiu 100:1 buvo keičiami į litus. 1993 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimu buvo nustatyta, kad minimalus gyvenimo lygis yra 36 litai per mėnesį, minimali mėnesinė alga – 40 litų.

Tuo metu vieną JAV dolerį buvo galima įsigyti už maždaug 450 laiki-nųjų talonų, vėliau – už 4,5 lito. Kad ir kaip skaičiuotume, V.Malinauskas A.Akstinienei už 25 arus pelkyno su-mokėjo veik 20 mėnesių minima-lų darbo užmokestį. Taigi 50 tūkst. laikinųjų talonų 1993-iųjų pradžioje išties buvo pasakiški pinigai.

V.Malinauskui įsigijus sklypą, jau tada bandyta kišti verslininkui koją – girdi, žemė suteikta neteisėtai. Tada

pretenzijas pareiškė tuometė Druski-ninkų miškų ūkio vadovybė.

„Tuo metu buvau vienas iš ben-drovės „Madma“ akcininkų. Akcijų turėjo ir tuometis miškų ūkio direk-torius. Būdavo, vienas atvažiuoja, kitas atvažiuoja – duok ir duok. Aš juk taip negaliu. Ką, aš iš savo kišenės turiu duot? Aš neturiu. Kai bendrovė gaus pelno, bus ir pinigų. Kiekvienam, kiek priklauso“, – V. Malinauskas spėja, kodėl Druskininkų miškų ūkis ėmė pretenduoti į jam jau paskirtą sklypą.

Varėnos rajono valdyba tąkart su-stabdė potvarkio vykdymą ir suda-rė specialią komisiją miškų ūkio pre-tenzijoms ištirti. „Atvažiavo vyrų ir moterų būrys, sako – rodyk, kur ta žemė. O aplink kemsynai, didžiuliai krūmynai. Parodžiau, o sklype – jau pirmojo aukšto sienos su perdanga. Numojo ranka ir išvažiavo atgal“, – prisimena V.Malinauskas. Neseniai jis kalbino vieną šios komisijos narį Kašėtą, prašė prisiminti, kuo ta istori-ja baigėsi. Verslininkui buvo atsakyta, kad, tuomečiam rajono valdytojui ra-portavus apie patikrinimo rezultatus, šis irgi ranka numojęs. Net neliepęs patikrinimo akto surašyti. Tačiau ne-buvo priimta ir naujo potvarkio, ku-riuo būtų buvęs atšauktas ankstesnio-jo potvarkio sustabdymas. Būtent ši aplinkybė buvo viena iš kelių, Drus-kininkų opozicijai leidusių prisiminti dvidešimties metų senumo istoriją.

Praėjusių metų rugsėjo pradžioje Kauno apygardos prokuratūra gavo vilniečio Sauliaus Vaikšnoro skundą. Jame teigiama, kad V.Malinauskas 25 arų sklypą 1993 m. gavo netei-sėtai, Registrų centras jį įvertino vos 409 litais, nors vidutinė rinkos kaina – per 30 tūkst. litų. Rašiusiojo skundą teigimu, nekilnojamojo turto eksper-tai sklypą šiandien vertina apie 150–200 tūkst. litų. S.Vaikšnoras tvirti-na, kad jei sklypas V.Malinauskui suteiktas neteisėtai, neteisėtai jis yra ir regist ruotas Registrų centre. S.Vaikšnoras prašė pradėti ikiteis-minį tyrimą dėl galbūt neteisėtai įregistruoto žemės sklypo nepagrįs-tai sumažinant sklypo vertę.

Asociacijos „Druskininkų gyni-mo frontas“ prezidento vardu pri-sidengęs pilietis S.Vaikšnoras išties labiau žinomas ne kaip kelių asme-nų įkurtos asociacijos vadovas, o kaip buvęs teisėjas bei advokatas, prieš ke-lerius metus nubaustas dėl nepagar-bos teismui.

Tuo metu S.Vaikšnoro laiškai pribloškė aukščiausius šalies vadovus. „Balzakišką amžių perkopusi teisė-ja teisingumą pritaiko kaip vibrato-rių, užsiimant profesine masturbaci-ja, profesinės kamasutros svaigulyje sadomazochistiniam-nekrofiliniam orgazmui pasiekti“, – skunde prezi-dentūrai, Teisėjų tarybai ir Akmenės rajono apylinkės teismo pirmininkui apie vieną teisėją rašė S.Vaikšnoras. Tuometis Vilniaus miesto 1-asis apy-linkės teismas S.Vaikšnorą nubaudė 50 MGL dydžio (6 500 litų) bauda.

Nors Kauno apygardos proku-ratūros buvo prašoma pradėti iki-

teisminį tyrimą „dėl galimai ne-teisėtai įregistruoto žemės sklypo, nepagrįstai sumažinant sklypo ver-tę“, pareigūnai panoro ginti vie-šąjį interesą – inicijuoti teisminį procesą ne tik dėl neteisėtai skirto žemės sklypo, bet ir dėl jame pūp-sančio namo.

Nacionalinės žemės tarny-bos prie Žemės ūkio ministeri-jos sudaryta komisija kelis mėne-sius plušo aiškindamasi, teisėtai ar ne V.Malinauskui buvo suteiktas 25 arų sklypas. Išvarčiusi visus tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus bei įstatymus, komisija konstatavo, kad Varėnos rajono valdyba skly-pą neatlygintinai ir be eilės skyrė neteisėtai.

„Tame akte nepaminėta tik viena – privilegiją gauti sklypą man sutei-kė invalidumas. Kiek žinau iš ko-misijos narių, patikros aktas buvo surašytas visai kitoks, tačiau poli-tikams paliepus per savaitgalį buvo perrašytas „kaip reikia“, – paslaptį atskleidžia V.Malinauskas. Versli-ninko teigimu, pagaliau kodėl jam turėtų skaudėti galvą – yra pažei-dimų ar ne, juk potvarkį dėl sklypo skyrimo ne jis, o tuomečiai valdi-ninkai pasirašė. Ir tokių, gavusių že-mės, Varėnos rajone buvo ne vienas ar du, o šimtai.

Prokurorai konstatavo, kad net jei ir būtų panaikintas ginčytinas Varėnos rajono tarybos aktas, skly-po savininkui išlieka teisė šį skly-pą įsigyti nuosavybėn sumokant 654 litus. Tai – vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl bandymas gin-ti tariamą viešąjį interesą yra be-prasmis.

Suvalkijoje gimęs V.Malinauskas – tartum žemaitis iš seno anekdoto: kas mane į maišą įkišo, tas tegu ir ištraukia. „Jie dabar visi uodegas vingiuoja ir kal-tę verčia vieni kitiems. O kuo aš kaltas? Tegu tarp savęs aiškinasi“, – dėsto jis.

Šiandien V.Malinauskas rodo du skirtingus kadastrinius žemėlapius. Vie-name jų – jo tėvui Suvalkijoje priklau-siusi ir dabar į Grūtą perkelta žemė. Ji padalyta į tris dalis: dalis priklauso jam, dar po dalį – sūnui bei dukrai.

„Kur tie 25 arai?“ – klausia V.Malinauskas, pirštu besdamas į že-mėlapyje pavaizduotą namą. Jų nėra.

O istorija tokia. Kai verslininkas persikėlė žemę, matininkai nesismul-kino – žemėlapyje nutėškė ir „užklo-jo“ 25 arų valdą. Faktiškai ji dingo, nors teisiškai egzistavo. „To nežino-damas, aš mokėjau žemės mokestį ir už 25 arus, ir už susigrąžintą žemę“, – V.Malinauskas sako valstybei sumo-kėjęs už didesnį žemės plotą, negu iš tiesų turėjo. Šis faktas paaiškėjo tik ėmus tikrinti skundą dėl neva netei-sėtai skirto 25 arų sklypo. „Ką pada-rė dabar matininkai? Ogi raudonąją sklypo liniją pastūmė taip, kad „už-klojo“ sūnaus bei dukros žemę. Da-bar jiems trūksta“, – V.Malinauskas juokauja, kad vėl gali būti apkaltintas šeimininkaujantis svetimoje žemėje. Juk sūnus bei dukra – jau kitos šeimos.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir jo tėvas V.Ma-linauskas – pagrindiniai kelių žmo-nių, priklausančių Druskininkų opozicijai, taikiniai.

„Mes žinom – Leninas tikrai nemi-ręs, / Bet jaučiam pulsą jo didžios šir-dies. / Jį jaučia kaimai, miestai, plačios girios – / Jį jaučia mūsų didelė širdis, – pradeda deklamuoti V. Malinauskas ir tęsia: – Žolinės rytas. Skamba varpo dūžiai, / Dievulis šaukia savo aveles. / Šventoriuje klebonas susigūžęs / Skai-čiuoja šliaužiančias bažnyčion bobeles. / (...) / Jis jiems žadėjo pomirtinę laimę, / Kentėti liepė žemėje ir vargt. / O pats stenėjo lašininiam kaily, / Augino gur-klius keturis iškart.“

Tai – ištrauka iš dar 1953 m. pa-rašytų druskininkiečio poeto Romo Sadausko eilėraščių, šlovinančių so-vietinę santvarką. V.Malinausko iš-leistoje rinktinėje „Grūto parko ly-rika“ surinktos panašaus pobūdžio ne tik vietinės reikšmės, bet ir ypač garsių poetų eilės, šlovinančios Le-niną, partiją, sovietinę santvarką. Gal tai ir yra rakštis, kodėl Mali-nauskai puolami, o tarp nepaten-kintųjų – ir minėto poeto sūnus?

„Nereikėjo rašyti. Dabar patrio-tais dedasi tie, kurie ir anais lai-kais garsiai rėkė, mokė, kaip reikia gyventi, ir gyrė aną santvarką“, – V.Malinauskas sako, kad dabar gar-siausiai rėkia tie, kurie anais laikais buvo valdžioje.

Aktualijos

Įgriso bebrų kaimynystė

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Javams ir rapsams reikia pagalbos

Moters pasaulis

15 psl.

Pastaraisiais metais vis daugiau ūkininkų skundžiasi bebrų padaryta žala. Dėl aštriadančių užtvenktų melioracijos griovių nukenčia ne tik miškai, bet ir pasėliai.

Jolita Žurauskienė

KelyjeAktualijos

Praėjusią savaitę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdir-bystės institute vyko semi-naras – lauko diena „Javų ir rapsų apsaugai nuo ligų – kompleksinis požiūris“. Ūkininkai susipažino su Lietuvoje auginamų rap-sų, kviečių ir miežių veis-lėmis bei sužinojo, koks jų atsparumas ligoms ir kiek jie šiais metais nukentėjo.

Jolita Žurauskienė

4 psl.

Prezidentei labiau rūpi savas kiemas

12 psl.

„Žalią lapą“ gauti bus lengviau

Juodųjų serbentų įta-ką žmogaus organizmui būtų sunku pervertinti. Vien vitamino C juose yra dešimt kartų daugiau nei citrinose – iki 400 mg 100 gramų. Iš Lietuvo-je augančių augalų dau-giau šio vitamino yra tik erškėčių ir aktinidijų vai-siuose. Žmogui askorbo rugšties reikia 30 mg per parą, todėl pakanka per dieną suvalgyti 25–50 g juodųjų serbentų.

Nuo liepos 1 d. įsigalio-jo dar praėjusiais metais priimti Lietuvos Respubli-kos saugaus eismo auto-mobilių keliais įstatymo pakeitimai. Automobilio savininkams bus galima iš-registruoti savo transporto priemonę, griežtės atsako-mybė neblaiviems vairuo-tojams, o štai pradedan-tiesiems mokytis vairuoti teises gauti bus lengviau.

Vismantas Žuklevičius

7 psl.

Raseiniškė Ona Babonienė jau baigia įpusėti septintą-ją dešimtį. Bet žiūrėdamas į ją negali patikėti tokiais įrašais, ir anaiptol ne kie-kvienas jaunas žmogus iš-drįstų su ja rungtyniauti. Pati Ona Babonienė sako, kad savo metus skaičiuoja tik nuveiktais darbais.

Milda Medžiokalnytė

7 psl.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad svarbiausi jos penkerių metų darbai – stiprinti valstybės saugumą, mažinti jaunimo nedarbą, kovoti su korupcija, užtikrinti tolesnį energetinį saugumą ir skatinti ekonomikos augimą.

Vismantas Žuklevičius

13 psl.

Gyvenimą skaičiuoja nuveiktais darbais

Juodos uogelės didelė galia