--

--

--

-

Kainos nevilioja

Šiemet kovo viduryje „Linas Agro“ surengtoje žemės ūkio konfe-rencijoje, kurioje svarstytos 2014-ųjų grūdų derliaus kainų prognozės, buvo minėta, kad už toną kviečių ūkinin-kai gali tikėtis nuo 700 iki 750 litų.

Dabar kviečių kaina nusiritusi apie šimtą litų žemyn. Praėjusią sa-vaitę tarptautinėse biržose sudarant ateities sandorius kviečių tona kai-navo 640–650 litų, pašarinių kvie-čių – 565–580 litų, rapsų tona – 1 200–1 220 litų.

-

-

--

-

--

-

-

-

p.

p.

p.

p.

SodybaŠeštadienisSveikata

p.

2 p.

--

Raimundo Šuikos nuotrauka

alloverpress.ee nuotrauka

2 Nr. 53 (9381)

Lietuvoje grūdų ir rapsų supirkė-jai žemdirbius ragina būsimą derlių parduoti dar žemesnėmis kainomis. Stambesni supirkėjai nurodo, kad, atsižvelgiant į klasę, būsimą kviečių derlių dabar supirktų už 500–590 litų už toną, miežius – už 445–460 litų už toną, o už rapsų toną mokė-tų 1 090–1 100 litų.

Augintojų tokios kainos nevilioja. „Jiems rūpi pigiau nupirkti, o mums – brangiau parduoti. Už rapsų toną 1 100 litų bet kada gausi, o už kvie-čius, manau, per javapjūtę ar rudenį turėtų mokėti panašiai kaip pernai – vidutiniškai apie 650 litų. Jei mokės 10 ar 20 litų mažiau ar daugiau, di-delės bėdos nebus“, – sakė Anykščių rajono augalininkystės ūkio savinin-kas Romualdas Kubaitis.

Ūkininko manymu, auginto-jai negali daryti jokios įtakos su-pirkimo kainoms, todėl ir jaudintis iš anksto nevertėtų. „Didelių poky-čių pasaulio rinkose, atrodo, nėra, tad kainos neturėtų kristi perpus ar trečdaliu. O jei sumažės keliasde-šimčia litų, išgyvensime“, – kainų pokyčių nedramatizavo anykštėnas.

Vos atsipirks savikaina

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad šiemet augalininkystės ūkių paja-mos nedžiugins: kai kam vos atsipirks gamybos sąnaudos, o kai kam metai gali baigtis nuostolingai.

„Europoje derliaus prognozės geros, bet supirkimo kainos dabar mažos. Ir mūsų derlius gali būti ne-blogas, tačiau reikės nemažai papil-domų sąnaudų jam paruošti. Orai drėgni, tad visus grūdus teks džio-vinti. Dar daugiau grūdų paruoši-mas kainuos tiems augintojams, ku-rie neturi savo džiovyklų. Dėl saulės stokos daug grūdų gali tikti tik pa-šarui“, – sakė LŪS lyderis.

Dar pavasarį grūdų ir rapsų augin-tojai bėdojo, kad laukia nelengvi me-tai. Ne vienam ūkininkui teko atsėti iššalusius žiemkenčius. Nemažai pasė-lių nukentėjo ir nuo pavasarinių šalnų.

„Būtų gerai, jei už rapsus mokėtų 1 200–1 300 litų, bet gali tiek ir ne-siekti. Kaina už maistinius kviečius gali suktis apie 600 litų, už pašari-nius grūdus – mažesnė. Kai kam to-kios kainos tik savikainą padengs“, – samprotavo J.Talmantas.

„Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas Ramūnas Karbaus-kis taip pat netryško optimizmu dėl būsimo derliaus kainų: „Der-lius auga gana geras: drėgmės pa-kanka, tik reikėtų daugiau šilumos. Bet dabartinės kainos ūpo nekelia. Reikia tikėtis, kad praradimus dėl mažesnių kainų kompensuos gau-sesnis derlius.“

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje išaugi-namas derlius nedaro jokios įtakos grūdų kainoms. Grūdais prekiauja-ma tarptautinėse biržose, kur ir nu-statomos kainos. Mūsų rinkoje tik remiamasi jomis. „Reikia laukti, ko-kie derliai bus Amerikoje, Kanado-je, Australijoje, Rusijoje, tada paaiš-kės ir kainos. Štai Rusijoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tad kainų kilimas mažai tikėtinas“, – sampro-tavo R.Karbauskis.

Akmenės rajono ūkininkas Vilius Ąžuolas sakė, kad grūdų kainos tarp-tautinėse biržose ir mūsų rinkoje ne-retai gana ryškiai skiriasi. „Taip, mūsų šalyje siūlomos kainos už grūdus yra susijusios su pasaulinėmis. Tačiau kar-tais stebimas ir nemažas atotrūkis tarp jų, ypač per javapjūtę. Pas mus tokiu metu kainos dažniausiai sumažėja, nes daug ūkininkų neturi džiovyklų ir padorių sandėlių, todėl skuba grū-dus parduoti. Suprantama, kad eks-portuojant susidaro transportavimo ir kitos išlaidos. Tačiau susidaro įspūdis, kad mūsų supirkėjai nori daugiau už-dirbti. Pavyzdžiui, vokiečiai ūkininkai sako, kad tokių tendencijų savo šalyje nepastebi“, – savo pastebėjimais pasi-dalijo grūdų ir rapsų augintojas.

R.Karbauskis tikino, kad supir-kimo įmonės grūdais nespekuliuoja. „Su ūkininku ateities sandoryje už-fiksavus kainą, grūdai tą pačią dieną parduodami eksportui. Prisipirk-ti grūdų ir laukti geresnių kainų būtų didelė rizika. Kainoms kritus, eksportuotojai neišvengtų didžiulių nuostolių“, – aiškino „Agrokoncer-no“ įmonių grupės vadovas.

Europa laukia gausaus derliaus

Tarptautinė grūdų taryba prog-nozuoja, kad pasaulio kviečių der-lius 2014–2015 sudarys 696,3 mln. tonų – beveik 2 proc. mažiau nei prieš metus. O būsimas pasaulio rapsų derlius gali sumažėti iki be-

veik 4 proc ir sudaryti 68,642 mln. t. O štai Europos Sąjungoje laukia-ma 2,3 proc. gausesnio už pernykš-tį grūdų derliaus ir rekordinio rap-sų derliaus – 22,18 mln. tonų (4,2 proc. didesnio nei pernykštis).

ES žemdirbių organizacija „Co-pa-Cogeca“ skelbia, kad derlius 28 ES šalyse narėse turėtų sudary-ti daugiau nei 304 mln. tonų. O kviečių 28-iose ES valstybėse tu-rėtų būti prikulta apie 145,9 mln. tonų – beveik 1 mln. tonų viršyti Europos Komisijos lūkesčius. Pro-gnozuojama, kad 2014–2015 m. ES gali aplenkti JAV ir tapti didžiau-sia pasaulyje kviečių eksportuotoja.

Apie rekordinį grūdų derlių kal-bama ir Rusijoje. Naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad tikimasi prikulti apie 100 mln. tonų grūdų. Rusai prognozuoja, kad eksportuos 25 mln. t grūdų – 3 mln. daugiau nei pernai.

Pasak ūkininkų, kol grūdai neat-sidūrė sandėliuose, pasikliauti der-liaus prognozėmis ir skaičiuoti pa-jamas neverta. Augintojai tikėtųsi panašių į pernykštes grūdų supirki-

mo kainas, bet ekspertai skaičiuoja, kad jos sumažės dešimtadaliu. Anot jų, sunku tikėtis, kad trečius metus iš eilės ir derlius būtų gausus, ir su-pirkimo kainos aukštos.

Šiemet kur kas mažiau Lietu-vos grūdų augintojų rizikavo pasi-rašyti išankstines būsimo derliaus pardavimo sutartis. Tie, kurie su-darė ateities sandorius, dabar tyliai džiūgauja.

„Maždaug prieš du mėnesius pa-šarinių miežių kaina buvo 550–560 litų už toną. Už tiek ir pardaviau dalį derliaus. Dabar kaina sumažėjo 100 litų. Panašiai atpigo ir kviečiai“, – sakė kasmet riziką išskaidantis ir apie treč-dalį derliaus iš anksto parduodantis V.Ąžuolas.

R.Karbauskis pastebėjo, kad šie-met triskart mažiau pasirašyta iš-ankstinių sutarčių nei ankstesniais metais. „Ateities sandoriuose užfik-suotos kainos, palyginti su dabarti-nėmis, labai geros – beveik 700 litų

už pirmos klasės kviečių toną. Deja, kainos pradėjo ristis žemyn“, – ap-gailestavo „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas.

R.Kubaitis išankstinėmis sutarti-mis nesusigundė. „Buvo momentas, kai kainos kylo aukštyn. Kas suspė-jo jas užfiksuoti, galbūt ir džiaugsis. Bet aš ne visada „pataikau į temą“, todėl, kol grūdų nenukuliu, sutar-čių nesudarinėju“, – teigė ūkininkas.

LŪS pirmininkas ramiai vertino tai, kad grūdų ir rapsų augintojai ne-sudarė daug išankstinių derliaus par-davimo sutarčių. „Ne vienas yra nude-gęs ir net atsidūręs teisme, todėl dabar atsargiai elgiasi. Kiekvienas ūkininkas pats turėtų nuspręsti: reikia jam atei-ties sandorių ar ne. Patarimai čia ne-reikalingi“, – sakė J.Talmantas.

Išankstines derliaus pardavimo sutartis pasirašę ūkininkai dažnai gauna kreditus iš grūdų ir rapsų supirkėjų. Tokia bendradarbiavimo praktika jau seniai sieja žemdirbius ir jiems trąšas, cheminius prepara-tus, sėklą tiekiančias bei derlių iš jų superkančias bendroves.

„Ūkininkai nėra tokie turtingi, kad per darbymetį išsiverstų be apy-vartinių lėšų. Dažnas naudojasi grū-dų supirkėjų teikiamais kreditais. Toks būdas yra patogesnis, nors ir brangesnis. Iš bankų skolintis būtų pigiau, tačiau ne visi gali tai pada-ryti“, – aiškino V.Ąžuolas.

Ilgamete partneryste su grūdų ir rapsų supirkėjais nesiskundė anykš-tėnas R.Kubaitis. Anot jo, iš bankų skolintis būtų pigiau, bet greičiau ir paprasčiau šiuos reikalus galima susitvarkyti su supirkėjais. Papras-tai bendradarbiaujama tokiu būdu: pavasarį ūkininkai gauna trąšas, che-minius preparatus, sėklą, o rudenį už tai atiduoda dalį grūdų. Kokia dalis prikultų grūdų ir rapsų tokiu būdu subyra į supirkėjų aruodus, priklauso nuo derlingumo ir kultūros.

Augintojai skaičiuoja, kad vie-nam hektarui pasėlių paprastai rei-kia per 1 000 litų trąšoms, chemi-niams preparatams. Jei, pavyzdžiui, kviečių iš ha prikuliama 5 t, o kaina siekia 600 litų, trečdalį pajamų iš hektaro tektų atiduoti trąšų ir che-minių preparatų tiekėjui.

J.Talmantas įsitikinęs, kad ūki-ninkams būtų parankiau atsiribo-ti nuo grūdų supirkėjų teikiamų kreditų ir kreiptis į bankus. „Dabar bankai apyvartinėms lėšoms skolina gana palankiomis sąlygomis. Aišku, kai kam būna palanku imti kredi-tus iš įmonių. Tačiau jei augintojai pamąstytų apie ilgametę naudą, gali būti, kad tokio bendradarbiavimo atsisakytų“, – savo nuomonę išsakė ūkininkams atstovaujančios organi-zacijos lyderis.

R.Karbauskis mano, kad be grū-dų supirkėjų teikiamų kreditų žem-dirbiams būtų nelengva. „Prieš 10–15 metų jiems nebuvo jokių šansų apyvartinėms lėšoms pasiskolinti iš bankų, o dabar tik teoriškai len-gviau. Mūsų įmonė kasmet iš ban-kų pasiskolina po 350–400 mln. litų ir kredituoja ūkininkus. Aps-kritai tokiu būdu į žemės ūkį kas-met įplaukia 1 milijardas litų. Mes neprašome iš ūkininkų jokių užsta-tų, taigi per tuos metus visi augo-me dalydamiesi rizika. Taip miesto verslininkų kredituoti niekas nesi-ryžtų“, – įsitikinęs „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

-

--

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

21.56.

RytojŠiandien Poryt

+7 +10o +10 +11o+7 +9o

+18 +24o +20 +24o+17 +22o

Nr. 53 (9381) 3

Pastaruoju metu lietuviai daug intensyviau investuoja į kokybiš-kas atostogas Lietuvoje. „Tai reiš-kia, kad jie derina ne tik pasyvųjį, bet ir aktyvųjį poilsį Lietuvoje“, – pasakojo Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Jai pritarė ir Lietuvos viešbu-čių ir restoranų asociacijos prezi-dentė Evalda Šiškauskienė. „Daug poilsiautojų keliauja ir su vaikais, domisi įvairiomis edukacinėmis kelionėmis“, – sakė ji. Vis dėlto, remiantis Valstybinio turizmo de-partamento prie Ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, maždaug 40 proc. vietinių turistų praėju-siais metais kelionių prioritetas buvo draugų, giminių lankymas, o 30 proc. kelionės tikslas buvo po-ilsis, atostogos.

Valstybinio turizmo departa-mento prie Ūkio ministerijos va-dovė Raimonda Balnienė taip pat teigė, kad pastaruosius penkerius metus lietuviai vis dažniau atosto-gauja Lietuvoje. „Mūsų šalies gy-ventojai pamažu išmoksta ne tik il-giau atostogauti, bet ir savaitgaliais vykti į kokią trumpą kelionę“, – sakė ji ir pridūrė, kad kurortiniai šalies miestai visiškai priklausomi nuo lie-tuvių turistų.

„Džiugu, kad pietiniuose šalies kurortuose, kitaip nei jos pajūryje, nėra sezoniškumo problemos“, –

sakė R.Balnienė. Jos skaičiavimais, pajūrio kurortuose dauguma tu-ristų – taip pat lietuviai. „Vasaros sezonu užsieniečiai pajūrio kuror-tuose sudaro apie 13 proc. poil-siautojų“, – tvirtino R.Balnienė. O E.Šiškauskienė teigė, kad kei-čiasi kai kurių kurortų, pavyz-džiui, Nidos, poilsiautojai. „Pa-

stebiu, kad daug emigrantų, kurie užsidirba pinigų svetur, leidžia sau ilsėtis Lietuvos pajūrio kuror-te – Nidoje“, – įžvalgomis dalijosi E.Šiškauskienė.

Poilsis Lietuvoje ir užsienyje, pasak Ž.Gavelienės, iš esmės ski-riasi tuo, kad ilsėtis užsienyje daug patogiau. „Neturime viešbučių, ku-riuose būtų viskas įskaičiuota. Be to, nesame garantuoti, kad per vi-sas atostogas švies saulė“, – kalbė-

jo ji. Būtent šios aplinkybės ir ver-čia paslaugų teikėjus labiau pasukti galvas, ką pasiūlyti turistams, jei „nešvies saulė“.

„Kas nori pilno pilvo, neatosto-gaus Lietuvoje. Poilsiautojų porei-kiai skirtingi“, – įsitikinusi Turiz-mo rūmų prezidentė. Ž.Gavelienė pastebėjo, kad Lietuvoje popu-

liarėja kaimo turizmas, taip pat ir įvairios sveikatinimo kelionės. „Tai nėra vien tik pasyvus poilsis, toks kaip SPA ir panašiai, – kal-bėjo Ž.Gavelienė. – Tai ir įvairios mankštos, aktyvios pramogos.“ Ji teigė, kad vis dažniau lietuviai pa-geidauja pažintinių kelionių.

Lietuvių įprotis vis dažniau atostogas leisti Lietuvoje padeda pildyti turizmo sektoriaus kišenę. Vien jau praeitais metais, Valsty-

binio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, buvo gauta 5 proc. daugiau paja-mų, t. y. 425,6 mln. litų. O paja-mų iš vietinio turizmo buvo 1,317 mlrd. litų.

„Didėja lietuvių išlaidos atos-togoms, – sakė R.Balnienė. – Vi-dutiniškai per vieną trumpą ke-

lionę išleidžiama apie 165 litus, o per vienadienes keliones – apie 81 litą.“ Ž.Gavelienės teigimu, vieti-nių išlaidos didėja, nes vis daugiau poilsiautojų užsisako paslaugų pa-ketus. „Todėl išleidžia iki 10 proc. daugiau nei įprastai“, – teigė Tu-rizmo rūmų prezidentė.

Vis dėlto R.Balnienė įsitikinu-si, kad siekiant dar geresnių re-zultatų reikėtų didinti investici-jas į rinkodarą. „Svarbu negailėti lėšų informacijai, jos sklaidai, nes rinkodara yra sėkmingos plėtros pagrindas“, – leidiniui pasakojo R.Balnienė. Panašios nuomonės buvo ir Ž.Gavelienė. Jos įsitiki-nimu, trūksta bendros duomenų bazės, į kurią būtų keliami įvai-rūs pasiūlymai, kaip praleisti atos-togas.

„Lietuvoje vyksta begalė rengi-nių, tik apie juos sunku sužinoti“, – teigė Ž.Gavelienė. Ji pasakojo, kad informacijos sklaidos galėtų imtis Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyrius. „Reikėtų visiems kartu pa-dirbėti, kad būtų dar labiau paska-tintas vietinis turizmas“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.

E.Šiškauskienė taip pat mano, kad reikėtų didinti šalies žinomu-mą. Lietuvos viešbučių ir resto-ranų asociacijos prezidentė tei-gė, kad reikėtų apsvarstyti, kaip būtų galima paskatinti konfe-rencinį turizmą. „Siekiant plėtoti konferencinį turizmą, puikiai tik-tų Vilniuje esantys Sporto rūmai, kuriuose būtų galima įrengti kon-gresų centrą“, – lūkesčių neslėpė E.Šiškauskienė.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

-

Kodas Valiutos kiekis

CZK

GBP

USD

UAH

SEK

-

-

--

Nuo liepos automobilių ardy-tojams darbo padaugės. Būtent į jų rankas greičiausiai pateks po avari-jų ekspertų netinkamomis eksploa-tuoti pripažintos mašinos. Jų savinin-kai negalės tokių automobilių prikelti antram gyvenimui, nes jų registracija bus panaikinta, o iš naujo užregistruo-ti nebus galima. Iki šiol savininkas ga-lėdavo tokiu automobiliu naudotis, jei jį pavykdavo suremontuoti ir jis ati-tikdavo techninius reikalavimus.

Politikai taip pat mašinų konstra-vimą iš skirtingų dalių prilygino do-kumentų klastojimui, prekių falsifi-kavimui ir sukčiavimui. O už tai gali grėsti ir kalėjimas. Be to, policijos ir Valstybinės kelių transporto inspek-cijos pareigūnams suteikti įgalioji-

mai stabdyti akivaizdžiai netvarkin-gas mašinas ir panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Tokios sankcijos grės, jei neveikia stabdžiai, vairo me-chanizmas, naktį nedega šviesos ar

lyjant neveikia vairuotojo pusės valy-tuvas, taip pat jei per daug tamsintas priekinis stiklas ar žiemą važiuojama su vasarinėmis padangomis.

Taksi ir motociklų vairuotojams nuo liepos grės baudos už vairavi-mą išgėrus, jei jų kraujyje alkoholio koncentracija viršys dvi dešimtąsias promilės. Be to, jei vairuotojas bus du kartus baustas už vairavimą iš-gėrus, trečią kartą jis vairuotojo pa-žymėjimą atgaus tik po dešimties metų. Saugaus eismo įstatyme taip pat numatyta, kad galinguosius ke-turračius galės vairuoti ir B, ir A ka-tegorijas turintys vairuotojai.

--

fotodiena.lt

Mokslininkų patarimai žemdirbiams neįkainojami

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Geriausios melžėjos titulą pelnė antrą kartą

Moters pasaulis

15 psl.

Dauguma dirbamos žemės Lietuvoje, skirtingai nei kitose ES šalyse, nualinta, todėl ūkininkams būtina kuo skubiau įvertinti mokslininkų patarimus.

Albinas Čaplikas

RenginiaiSportas

Praėjusią savaitę Ukmer-gės rajone vykusiame tra-diciniame konkurse „Ge-riausi melžėjai” varžėsi aštuoni dalyviai. Rengi-nyje geriausiai pasirodė ir antrus metus nugalėtoja tapo Audronė Kazlauskie-nė iš Petronių kaimo.

Jolita Žurauskienė

11 psl.

Ar Lietuva bus futbolo šalis?

12 psl.

Gyvoji archeologija vėl pulsuos Kernavėje

Vasara – nuostabus metų laikas, kai galime mėgau-tis ne tik sodų, daržų, bet ir miškų gėrybėmis, pa-gardinti patiekalus aro-matingomis uogomis ir vaisiais. Jie ne tik gražiai atrodo, bet ir praturtina mūsų organizmą vertin-gais vitaminais.

Mindaugo karūnavi-mo dieną senoji Lietu-vos sostinė jau 15-ą kar-tą pasitinka tarptautiniu festivaliu „Gyvosios ar-cheologijos dienos Ker-navėje“, kuris vyks lie-pos 5–6 d. Šiuo renginiu Lietuvoje populiarinama eksperimentinė archeo-logija.

7 psl.

Ar nustebtute išgirdę, kad Vilniuje duris atvėrė vieta, neturinti analogų ne tik Baltijos šalyse, bet ir viso-je Europoje? Vaikų resto-ranas-teatras „KukuMuku“ jau per pirmą gyvavimo trimestrą pelnė aibę sos-tinės gyventojų liaupsių. Kokybiškas maistas, sava konditerija, spektakliai, didžiulės žaidimų erdvės verčia manyti, kad tokio verslo idėja buvo ilgai ir nuosekliai brandinta.

Izabelė Norkutė

7 psl.

Visą pasaulį apėmusi futbolo karštinė krečia ir Lietuvą. Tik tautiečiai vis priversti sirgti už kitų šalių rinktines – savosios nacionalinės ekipos pasaulio čempionatuose dar niekada neturėjome. Remiantis geriausiomis prognozėmis, ten žaidžiančius lietuvius galime išvysti po tuzino metų.

Aurimas Kuckailis

13 psl.

Analogų neturinti verslo idėja

Ant stalo – gražios ir naudingos gėrybės