-

-

-

-

--

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

--

---

„Atsibodo du kartus sėti ir kar-tą kulti. Per pastaruosius penkerius metus jau trečią kartą praradome daug žiemkenčių“, – atsiduso Pa-nevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas.

Augalininkystės ūkio savininkas ruošiasi spartesnei sėjai. Jis daugu-mą laukų buvo apsėjęs žiemkenčiais, bet nedaug jų peržiemojo. Iš rudenį pasėtų 450 ha žieminių kviečių au-

galininkystės ūkio savininkas atsės beveik 400 ha. O iš 420 ha žieminių rapsų liko tik apie pusę. „Rapsai at-rodė daug prasčiau nei kviečiai, ta-čiau dabar matyti, kad jie atsigavo geriau. O kviečiai beveik visi pra-žuvo. Nedaug jų pasiliekame sėklai išsaugoti“, – sakė ūkininkas.

Dėl nenuspėjamų orų žemdir-biai negali atsipalaiduoti. Ankstes-nės dvi žiemos juos džiugino, ir šių-metė ilgai netruko. Tačiau per kelias šaltas savaites žuvo daug pasėlių.

„2010-ųjų pavasarį teko atsėti 600 ha, 2011 m. – 170 ha, o šiemet vėl patyrėme daug nuostolių. Tačiau dejuok nedejavęs, nieko nepakeisi. Ne mūsų valioje suvaldyti gamtą, todėl ir verkšlenti dabar neverta“, – dėl pražuvusių žiemkenčių ilgai ne-sielvartavo panevėžietis.

Maždaug ketvirtadalio žiemken-čių neteko Lietuvos grūdų auginto-jų asociacijos vadovas, Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas.

2 p.

-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 Nr. 29

Atkelta iš 1 p.

„Anksčiau atrodė, kad dar atsi-gaus. Bet dabar matyti, kad augalai silpni – nieko gero iš jų nebus. Pava-saris labai ankstyvas, tad nėra ko lauk-ti. Vėliau gali pristigti drėgmės“, – sakė anksti pavasario darbus pradė-jęs ūkininkas.

Padėtis šalies rajonuose gana įvairi. Kai kuriuose ūkiuose teks at-sėti visus pasėlius, o kai kur beveik visi žiemkenčiai sėkmingai peržie-mojo po storesne sniego danga.

„Žinau, kai kurie ūkininkai nete-ko visų žiemkenčių. Tačiau nemažai tokių, kurių pasėliai peržiemojo. Kai kur net tame pačiame krašte pasėliai skirtingai peržiemojo. Tai nulėmė ir agrotechniniai sprendimai, ir dirvų būklė“, – sakė Jurbarko rajono ūki-ninkų sąjungos vadovas Raimundas Jovarauskas.

Ūkininkas didelių nuostolių iš-vengė. Jis nesėjo žieminių rapsų, o žieminiai kviečiai gana gerai atlai-kė šalčius. „Gal tik porą nedidelių kviečių laukelių teks atsėti. O žie-minių rapsų sėti jau neberizikuoju. Kai po šalčių du kartus iš eilės teko užarti, daugiau jų neauginu“, – sakė R.Jovarauskas.

Suvalkijos ūkininkas Mangirdas Krunkaitis sėjos šiemet itin nesku-bina. „Mano žiemkenčiai gerai per-žiemojo, dabar žaliuoja. Gal tik kur aukštesnėse vietose šaltis pakando, tačiau apskritai skųstis negaliu. Ryt ar poryt pradėsime sėti kviečius, o kitą savaitę, kai labiau pašils, – cu-krinius runkelius“, – kalbėjo ūkinin-kas. Jis pabrėžė, kad pavasario sėjos nereikėtų ankstinti, verčiau paisy-

ti mokslininkų nustatytų geriausių sėjos terminų.

Dviguba sėja patuštins žemdir-bių kišenes, o sėklos pardavėjams padidins pajamas. „Kviečių sėklos trūksta, todėl kainos išaugo. Nieko nepadarysi ir niekam nepapriekaiš-tausi – toks rinkos dėsnis“, – sam-protavo R.Majauskas.

Panevėžio rajono ūkininkas O.Pečeliūnas dairytis sėklos suskubo dar žiemą, kai užsitęsė šalčiai. „Nu-jaučiau, kad prireiks, ir neapsirikau. Dabar kviečių tonos kaina pakilo iki 1 500 litų, o praėjusį sezoną už toną sėklos mokėjome apie 1 200 litų. Sėk-los pardavėjai naudojasi tuo, kad iššąla mūsų žiemkenčiai ir padidėja sėklos paklausa“, – teigė javų augintojas.

Sėklų pardavėjams nepavyktų pasipelnyti iš Suvalkijos žemdirbių. „Mes, suvalkiečiai, visada ūkiškai tvar-komės: pasiliekame dvigubai daugiau vasarinių kviečių sėjai. Jei žiemkenčiai iššąla, pabrangusios sėklos neperka-me, o sėjame savo. Na, jei žiemkenčiai gerai peržiemoja, grūdus parduoda-me“, – aiškino M.Krunkaitis.

R.Jovarauskas nesipiktino sėklą pardavinėjančiomis bendrovėmis, kurios didina kainas, kai išauga pre-kės paklausa. Anot jo, juk ir ūkinin-kai nori kuo brangiau parduoti savo produkciją.

Dar daugiau išlaidų patirs tie žiemkenčių netekę ūkininkai, ku-rie žuvusius pasėlius pakeis vasari-niais rapsais. Pernai Europos Komi-sija nusprendė nuo 2014 m. laikinai uždrausti naudoti neonikotinoidais beicuotą rapsų sėklą. Tokie apribo-jimai įvesti įsiklausius į bitininkų

nuogąstavimus, kad šie pesticidai labai kenkia bitėms ir kitiems ap-dulkintojams.

Toks Europos Komisijos spren-dimas nepalankus rapsų auginto-jams. Neonikotinoidai sudygusį rapsą apsaugo nuo vieno didžiau-sių kenkėjų – spragių. Jos ypač pa-vojingos vasariniams rapsams. Pasak ūkininkų, uždraudus naudoti šį pes-ticidą efektyvių alternatyvių spren-dimų nebuvo pasiūlyta. Todėl žem-dirbiai pernai sėjo daugiau žieminių rapsų, bet jie neatlaikė šalčių.

Augintojai sandėliuose turi už-draustais chemikalais beicuotos sėk-los, todėl norėtų, kad šiemet jiems būtų leista ją pasėti. Tačiau Lietuvos bitininkai nenori, kad būtų nuodi-jamos jų bitės. „Bandėme tartis su bitininkais, kad jie neprieštarautų tam, jog mes pasėtume sėklos li-kučius. Bet jie, atrodo, nusiteikę

kategoriškai prieš. Juk mes neo-nikotinoidais beicuotos sėklos už-sipirkome dar tada, kai draudimo nebuvo. Kur mums dėti tą sėklą? Jei teks išmesti, Lietuvos rapsų augin-tojai praras apie 2 mln. litų“, – skai-čiavo su bičių augintojais susitarti bandęs Lietuvos ūkininkų sąjun-gos vicepirmininkas R.Jovarauskas.

Jis apgailestavo, kad šalies biti-ninkų neįtikino ir suomių pavyzdys. Pasak ūkininko, Suomijoje rapsų augintojams šiemet leista sėti už-draustais pesticidais beicuotos sėk-los likučius. „Negi mes esame tur-tingesni už suomius, kad mėtytume pinigus?“ – bitininkų kategorišku-mu nusivylė R.Jovarauskas.

Vasarinių rapsų auginimas šiemet bus rizikingas. Todėl ne vienas augin-tojas ieško alternatyvių sprendimų. Panevėžietis O.Pečeliūnas vasarinius rapsus bandys pakeisti pupomis.

„Kas pasės uždraustais pestici-dais neapdorotus rapsus, gali netek-ti viso derliaus. Spragės puola vos bedygstančius rapsus, tad reikės tik pasėjus purkšti kitais chemikalais. Bet jei nors dieną pavėluosi ir spra-gių nepastebėsi, gali būti vėlu“, – pasėlių priežiūros subtilybes aiški-no ūkininkas.

Anot O.Pečeliūno, auginti rap-sus tapo rizikinga ir dėl jų jautrumo šalčiams, ir dėl sunkiai įveikiamų kenkėjų. „Reikia kitos kultūros sė-jomainai. Šiemet rapsus pakeisime ankštinėmis kultūromis. Žirniai dėl kūlimo specifikos labiau tinka ma-žesniems ūkiams. Mes pabandysi-me auginti pupas. Už jas siūlo gana

neblogą kainą. Be to, pupos, kaip ir kitos ankštinės kultūros, natūraliu būdu kaupia azotą. Jo liks dirvoje ir kitų metų pasėliui“, – didesniame plote pirmą kartą savo ūkyje sėjamų pupų privalumus vardijo ūkininkas.

Tiesa, už privalumus jau dabar teko daugiau sumokėti. „Pupos, kaip ir kita sėkla, pabrango. Atrodo, kad anksčiau tona pupų kainavo apie 1 500 litų, o dabar pabrango beveik tūkstančiu litu“, – sakė javų augintojas.

Aktualijos

-

-

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

20.08.

RytojŠiandien Poryt

+2 +7o -2 +3o-1 +4o

+5 +10o +5 +10o +6 +11o

Albinas Šiuliauskas-

-

-

--

---

--

--

--

- S K E L B I M A S

(

3Nr. 29

Statistikos departamento duo-menimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. ketvir-tą ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 3,4 proc. Ekonomistų teigimu, tai gera žinia, nes kol kas šalies BVP plėtra nepraranda pagreičio. Tam įtakos turi minimalios mėnesio al-gos (MMA) padidinimas iki 1 tūkst. litų, atsigavusi nekilnojamojo turto (NT) rinka bei gyventojų nuotaikos dėl „euro įvedimo“. Jie nerimauja, kad įvedus eurą prekių kainos ūgtelės, to-dėl perka daugiau prabangos prekių (automobilių, NT).

Pastaraisiais metais dideliais tem-pais augęs Lietuvos eksportas, pasak SEB banko ekonomistų, jau susi-duria su naujų rinkų stoka. Įdomu tai, kad į penktą vietą pagal eks-porto apimtis nukrito Vokietija, kuri lietuviškiems produktams vi-sada buvo antroji didžiausia rinka. Pernai Vokietiją pasiekė 7,2 proc. viso Lietuvos eksporto prekių. Dar įdomiau tai, kad ekonomiškai sti-priausia Europos šalis, kurios rin-ka išsiskyrė stabilumu, Lietuvos verslininkus domino mažiau nei į penktą ir devintą pozicijas pa-kilusios Baltarusijos ir Ukrainos rinkos. Į pastarąją eksportuota 3,5 proc., o į Baltarusiją – 5,2 proc. viso mūsų šalies eksporto prekių.

Mažėjančius eksporto tempus šiais metais turėtų atsverti augan-

tis vidaus vartojimas. Mažmeni-nę prekybą jau dabar ekonomistai laiko gyvybiškai svarbiu ekono-mikos augimo šaltiniu artimiau-siais metais. Remiantis Statisti-

kos departamento duomenimis ir žvelgiant į šių metų sausio–va-sario rodiklius, galima teigti, kad Lietuvos gyventojai daugiau pirko ne pirmo būtinumo prekių: bal-dų, garso ir vaizdo aparatūros bei statybinių medžiagų (14,8 proc.), drabužių ir avalynės (14,2 proc.),

informacinių technologijų ir ry-šių įrangos bei laisvalaikio prekių (4,8 proc.). Degalų per šį laiko-tarpį buvo pirkta 4,7 proc., mais-to produktų – 3,2 proc. daugiau. Mažiau pirkta tik kosmetikos ir vaistų (-0,1 proc.).

Augantį vidaus vartojimą ne vienas ekonomistas sieja su būsi-mu valiutos keitimu. „Viena ver-tus, kils noras „užsipirkti“ ilgalai-kio vartojimo prekių, nes, anot tūlo piliečio, įvedus eurą „viskas brangs keletą kartų, – rašoma SEB ban-ko makroekonomikos apžvalgo-je. – Kita vertus, euro perspektyva gali pastūmėti atsargesnius namų

ūkius daugiau lėšų atidėti juodai dienai, paisant pagraudenimų, kad įvedus eurą „nebus už ką nusi-pirkti valgyti“. Bankininkai tikisi, kad artimiausiais mėnesiais viešo-joje erdvėje rasis daugiau blaivių argumentų, užgošiančių minėtus apokaliptinius scenarijus ir padė-

siančių žmonėms susiorientuoti ir elgtis racionaliai.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad eurą įsivedusiose Estijoje ir Latvijoje nebuvo didelio prekių ir paslaugų kainų augimo. Jei kainos kilo, tai dėl kitų veiksnių, tokių kaip augantis vidaus vartojimas. Preky-

bininkus nuo piktnaudžiavimo at-grasydavo minėtose šalyse gerai vei-kusios kainų kontrolės komisijos.

Lietuvoje jau dabar kai kuriuo-se prekybos centruose prekių kainas galima matyti litais ir eurais. Mūsų šaliai įsivedus eurą, kainas dviem valiutomis matysime dar bent kelis mėnesius, kad gyventojai įsitikintų, jog naujos valiutos įvedimas dirbti-nai prekių kainų nenokina.

Palyginus paskutinio praėjusių metų mėnesio ir šių metų sausio mė-nesio rodiklius, galima teigti, kad pra-monės produkcija sumenko 3,4 proc., pašalinus sezono įtaką – 2,9 proc., tei-giama SEB banko „Lietuvos makro-ekonomikos apžvalgoje“. Nepaisant

nuosmukio, per mėnesį ūgtelėjo vais-tų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos (2,5 karto), odos ir odos dirbinių gamybos (45,3 proc.), drabužių siuvimo (38,1 proc.), teks-tilės gaminių (30,9 proc.), elektros įrangos gamybos (25 proc.) ir baldų gamybos (24,1 proc.) apimtys.

Per minėtą mėnesį labiausiai smuko mašinų ir įrangos remonto (36,2 proc.), rafi nuotų naftos pro-duktų gamybos (32,9 proc.), gėri-mų gamybos (27,8 proc.) ir metalų gamybos (24,9 proc.) apimtys. O žemės ūkio, miškininkystės ir žuvi-ninkystės tendencijas vienašališkai vertinti labai sunku.

„Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ duomenimis, 2014 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirk-ta: paukščių – 8,6 proc., galvijų – 7,1 proc., natūralaus riebumo pie-no – 6,3 proc., kiaušinių – 4,2 proc., kiaulių – 3,4 proc. daugiau. Avių ir ožkų supirkimas mažėjo 6,9 proc. Augalininkystės sektoriuje daugiau supirkta vaisių ir uogų (44,4 proc.), rapsų sėklų (16,2 proc.) ir daržovių (3,6 proc.). O javų (24,4 proc.) ir bulvių (5,3 proc.) supirkta mažiau nei prieš metus.

Minėtu laikotarpiu augalinin-kystės produktai vidutiniškai at-pigo 22,7 proc., o gyvuliai ir gy-vulininkystės produktai atpigo 6,1 proc. Išanalizavus tam tikrų produktų kainas, galima teigti, kad metiniai kainų pokyčiai smar-kiai skyrėsi. Štai bulvių kainos ūg-telėjo 42,1 proc., natūralaus rie-bumo pieno – 19,9 proc., vaisių ir uogų – 16,5 proc., daržovių –

16,1 proc., avių ir ožkų – 3,9 proc., paukščių – 2,1 proc. O rapsų sė-klų kaina smuktelėjo 26,5 proc., javų – 25,5 proc., kiaušinių – 23,7 proc., galvijų – 14,5 proc., kiaulių – 5,7 proc.

Bene aktualiausia tema kiau-lių augintojams – afrikinis kiaulių

maras. Sprendimas naikinti kiaules ūkiuose, kurie pateko į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną, ūkius paveiks itin skaudžiai: kiaules tenka sunaikinti ir veiklą nutraukti bent dvejiems metams.

„Kiaules naikinti pradėta nuo kovo 10 d. Lietuvos agrarinės eko-nomikos institutas parengė meto-diką, pagal kurią bus skaičiuoja-mi kiaulininkystės ūkių nuostoliai. Valstybė privalės kompensuoti kiaulių augintojų nuostolius, o ras-ti lėšų šiam tikslui įpareigota Finan-sų ministerija“, – teigiama „Lietuvos

makroekonomikos apžvalgoje“.

Nepaisant po-litikų kišimosi į rinką, progno-zuojama, kad žemės ūkio pa-skirties žemės pardavimo kai-na kils ir šiais metais. Registrų

centro duomeni-mis, žemės ūkio pa-

skirties žemė 2013 m. kainavo vidutiniškai

8 tūkst. 283 Lt už hektarą, o tai yra beveik dešimtadaliu

daugiau nei 2012 m., kai žemė kai-navo vidutiniškai 7 tūkst. 514 Lt.

Nors žemės ūkio paskirties že-mės kaina ir augo, dar toli gražu iki prieškrizinio laikotarpio kainų, kai už žemės hektarą buvo prašo-ma vidutiniškai 27 tūkst. 540 Lt (2007 m. duomenys). „Valstie-čių laikraštis“ jau rašė, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos kilimo prognozes gali sujaukti konserva-torių bandomas prastumti „saugi-klių“ įstatymas, kuriuo būtų ribo-jamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas ne tik užsieniečiams, bet ir daugeliui Lietuvos Respublikos gyventojų, neatitinkančių tam ti-krų reikalavimų. Jei toks įstatymas įsigaliotų, žemės ūkio paskirties žemė nebrangtų ir greičiausiai pra-dėtų pigti.

Žemės kainai augti trukdo ir valdžios varžymas žemės įsigyti didesniems žemvaldžiams, jiems nustatytas „stogas“ – 500 ha. Pa-sak SEB banko makroekonomikos apžvalgininkų, tolesnė žemių kon-centracija žemės ūkio bendrovėms ir stambiems ūkininkams įmano-ma perkant tik žemes valdančias įmones, o ne žemę tiesiogiai iš ūkininkų.

Įvairūs politikų taikomi draudi-mai lėmė tai, kad žemė Lietuvoje – viena pigiausių ES. Ji kur kas pigesnė nei kaimyninėje Lenkijoje. Ekono-mistų teigimu, žemė – ribotas ište-klius, tad jos kaina ilgainiui vis tiek stiebsis į viršų. „ES išmokos kels že-mės nuomos kainą, o kartu ir jos ver-

tę. Žemės brangimą paskatins ir tai, kad pagal šiais metais pakeistą tvarką į parduodamą sklypą gali pretenduo-ti ir aplinkinių sklypų savininkai: tai vers pardavimo sandoriuose nuro-dyti realią, o ne dirbtinai sumažin-tą kainą“, – prognozavo SEB banko makroekonomikos apžvalgininkai.

Reklamos ČIA neišjungsi Dėl reklamos „Valstiečių laikraštyje“ kreipkitėsel. paštu reklama@valstietis.lt,

tel. 8 685 69 496.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Gamta nešykšti galvosūkių

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Paramą teikia, bet naujiems ūkiams kurtis neleidžia

Moters pasaulis

15 psl.

Po besniegės žiemos ūkininkai skaičiuoja nuostolius ir svarsto, ką daryti toliau, todėl šį pavasarį jie daug aktyviau dalyvauja seminaruose.

Jolita Žurauskienė

AktualijosAktualijos

Praėjusią savaitę Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) surengė ataskaitinį susirinkimą. Jame buvo pristatyti nuveikti darbai, numatytos naujo finansinio laikotarpio gairės.

Jolita Žurauskienė

4 psl.

Ištrenktas iš rinkimų traukinio

5 psl.

Gėlių verslasaugina sparnus

Velykų skanėstaiVelykos mums dažniausiai asocijuojasi su marguciais ir smagiomis išgertuvemis su biciuliais, taciau anks-ciau pirmoji Velyku diena budavo skiriama šeimai sutvirtinti.

Šio pavasario orai itin permainingi, tačiau gė-lių augintojų ir pardavė-jų nuotaika gera, o nuolat didėjančios jų gretos lei-džia tikėti giedra šio sek-toriaus ateitimi.

Agnė Pikšrytė

Neišnaudoti pievų lobiai

7 psl.

„Mažiau laiko skiriame kurti santykiams nei tech-nikai“, – sakė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Kiek patylėjo ir pridūrė: „Pir-miausia turėtume suvokti, kas esame, kur esame, ką turime atlikti ir sukurti gy-venime ir ką po savęs pa-likti, o tik tada galvoti apie technologijas.“

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Penktadienį buvo patvirtinti visą praėjusią savaitę sklandę gandai, kad buvęs Dalios Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys negalės dalyvauti būsimuoseprezidento rinkimuose. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkui koją pakišo ne vienas šimtas išbrokuotųparašų. Be to, reitingairodo, kad Darbo partijos (DP) kandidatas Artūras Paulauskas ant kulnų mina socialdemokratų atstovui Zigmantui Balčyčiui.Vismantas Žuklevičius

13 psl.