Šiandien skaitykite:-

-

-

--

--

-

--

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

SODYBA, 7

, 21

-

--

Minėtas mokestis buvo numa-tytas dar Andriaus Kubiliaus va-dovaujamos Vyriausybės 2012 m. nutarimu. Lietuvos miško savinin-kų asociacija (LMSA) iki šiol tai neigia tvirtindama, kad taip no-rima žlugdyti privatų medienos verslą ir smulkiuosius miško sa-vininkus. Visuomenininkai bei verslininkai ir toliau reikalauja, kad bendrosioms miškų ūkio rei-kmėms lėšų ir toliau būtų skiria-ma iš valstybės arba savivaldybių biudžetų.

Nacionalinėje miškų ūkio sekto-riaus plėtros 2012–2020 m. prog-ramoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, numatyta į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti at-skaitymus iš privačių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų. Nuo 2015 m. buvo numatyti 10 proc., nuo 2020 m. – 20 proc. atskaity-mai. Tačiau Seimas, vykdydamas minėtą programą, pirmame etape mokestį sumažino iki 5 proc.

Jei tikėti tuo, kas buvo rašoma Vyriausybės nutarime, ankstesnio-ji valdžia naujiems mokesčiams įvesti turėjo rimtų argumentų.

2

--

-

--

-

--

---

fotodiena.lt

2 Nr. 12 (9340)

Atkelta iš 1 p.

Nors privačių miškų savininkai fi-ziniai asmenys už parduotą apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką moka gyventojų pajamų mokestį (kaip ir visi mirtingieji), bendra mokesčių našta nuo 2010 m. miško savininkams šiek tiek sumažėjo. Mat buvo panaikinta taikyta papildoma 6 proc. sveikatos draudimo įmoka, taip pat iki 5 proc. sumažintas individualios veiklos medienos parda-vimo pajamų apmokestinimas.

„Į bendrųjų miškų ūkio reikmių fi-nansavimą įtraukti atskaitymus iš pri-vačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio me-dienos pardavimo pajamų“, – teigiama minėtame Vyriausybės nutarime. Lo-giškai mąstant viskas būtų aišku: par-davei stataus miško ir į kišenę įsidėjai tūkstantį – sumokėk valstybei 50 litų, o jei pardavei žaliavinę medieną rąstais – vėl atskaičiuok 5 proc. nuo gauto pel-no. Tačiau, pasirodo, ši logika LMSA veikėjams iki šiol neįkandama.

Paklaustas, kodėl piketų nerengė prieš dvejus metus, kai paaiškėjo nauji mokesčiai, LMSA valdybos pirminin-kas Algis Gaižutis redakcijai teigė, kad minimas Vyriausybės nutarimas netei-singai suprantamas. „Dabartinio nau-jų mokesčių įvedimo privačiam miškų ūkiui iniciatoriai savaip interpretuoja Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos priemones dėl mo-kesčių. A.Kubiliaus Vyriausybė nenu-matė didesnių mokesčių“, – priešta-ravo A.Gaižutis teigdamas, kad tokį faktą patvirtino ir pats buvęs premje-ras svarstant Miškų įstatymo pataisas.

„LMSA atstovams teko dalyvauti visuose svarstymuose, ir nė karto ne-buvo kalbama, kad 10 proc. (o vėliau – 20 proc.) indėlis į Bendrųjų miš-

kų ūkio reikmių programą iš priva-čių miškų savininkų bus vykdomas įvedant naujus mokesčius. Visuomet buvo kalbama apie esamų mokesčių sistemos peržiūrėjimą pertvarkant šiuo metu esančią mokesčių bazę. Tačiau padaryta savaip, slaptai ir nesitariant, po to, kai nepavyko, jau piktinamasi, nueinama į asmeniškumus ir, taip at-rodytų, užsiimama demagogija...“ – piktinosi Vilniaus universitete vady-bos pagrindus dėstantis dr. A.Gaižutis.

Kas ir kam „nepavyko“, jis ne-buvo linkęs atskleisti. A.Gaižučio teigimu, privačių miškų savinin-kai ne kartą siūlė (tam pritarė ir V.Kubiliaus Vyriausybė) Bendrųjų miškų ūkio reikmių programai lėšų skirti „perskirstant miškų valdyto-jų dabar sumokamus mokesčius už parduotą medieną“. Kitaip tariant, LMSA siūlo privačius miškus tvar-kyti iš jau surinktų mokesčių – mo-kamo gyventojų pajamų mokesčio ir sumokėto pelno mokesčio.

A.Gaižučio siūlymą galima ver-tinti tik vienaip: miško savininkai ir verslininkai sumoka mokesčius valstybei, po to pageidauja, kad už dalį šių mokesčių būtų taisomi ke-liai, melioruojama privačiose miš-ko valdose, saugoma nuo gaisrų bei kenkėjų. Toks variantas būtų supran-tamas, jei miško savininkai bei me-dienos verslu užsiimantys juridiniai asmenys į valstybės biudžetą suneš-tų milijonus. Statistika rodo ką kitą.

Visgi kas teisus – A.Gaižutis, teigdamas, kad tokie mokesčiai ne-buvo numatyti, ar įstatymą pakore-gavęs Seimas? Atsakyti galima juodu ant balto: Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstant įstatymo patai-sas ir susiginčijus, nuo kada naujas mokestis turi būti įvestas, opozicijos atstovai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Remigijus Šimašius ir Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad

„į bendrųjų miškų ūkio reikmių finan-savimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio medienos pardavimo paja-mų numatyta tik nuo 2015 m“.

Valstybinės mokesčių inspekci-jos prie Finansų ministerijos (VMI) duomenimis, LMSA priklausantys 32 medienos verslu užsiimantys ju-ridiniai asmenys 2012 m. sumokėjo tik 1,7 mln. litų mokesčių nuo gautų pajamų. Dauguma įmonių nemokė-jo nė cento. Gyventojų pajamų mo-kesčio, kuris pagal įstatymą atitenka savivaldybėms ir skiriamas įvairioms reikmėms tenkinti, gauta maždaug 12 mln. litų. Nors praėjusių metų mokesčių duomenys dar neišanali-zuoti, VMI atstovai redakcijai teigė, kad rezultatai bus panašūs, nors me-dienos verslas – milijoninių apimčių.

Tad apie kokius milijonus, neį-vedus papildomų mokesčių, galima kalbėti, jei valstybė vien tik miško keliams tvarkyti šiandien iš savo ki-šenės skiria apie 30 mln. litų? Kodėl medienos verslas, skirtingai nei kiti verslai, moka tokius mažus mokes-čius, o nori gyventi plačiai?

To paklaustas, A.Gaižutis tiesio-giai neatsakė, bet patarė kreiptis į jo pirmąjį pavaduotoją, individualios įmonės savininką Kazimierą Šiau-lį. K.Šiaulys teigė, kad, jo skaičia-vimu, įvedus naują mokestį miškų savininkams bei verslininkams bus numautos vos ne paskutinės kelnės.

„Sakykime, aš perku tūkstan-tį kubų stataus miško. Savininkui sumoku 100 tūkst. litų, pusę tiek – medkirčiams už nupjovimą ir ištrau-kimą. Pardavęs medieną, gaučiau 20 tūkst. litų pelno. Dar reikėtų sumo-kėti 15 proc. PVM, dar – mokesčius už bendrovėje dirbančius žmones“, – dėstė K.Šaulys. Girdi, verslininkui lie-ka katino ašaros, mat valstybiniame bei privačiame miškų sektoriuose mo-kesčiai skirtingi. „ Lyginti abiejų sek-torių mokesčius negalima dėl vieno esminio dalyko: valstybiniai miškai

nėra rinkos objektas. Jie nedalyvauja rinkoje nei kaip nekilnojamojo turto objektai, nei pardavimo stačiu mišku sandoriuose. Valstybiniams miškams nustatyti specifiniai mokesčiai, vals-tybė, kaip savininkas, yra delegavusi jai priklausantiems miškams daugybę funkcijų, todėl ir mokesčiai yra spe-cifiniai. O privatus miškas, mediena yra kaip ir bet kuris kitas gyventojams priklausantis turtas“, – kalbėjo jis.

K.Šiaulys miškininkyste bei me-dienos verslu užsiima ne vienus me-tus, kaip prisipažino, jo įmonė pri-vačios nuosavybės teise valdo apie 1 000 ha miškų. Kaip verslininkas iki šiol nebankrutavo? „Kiekvieną centą reikia skaičiuoti“, – tik tiek tepasa-ko K.Šiaulys. K.Šiaulio individuali įmonė 2012 m. sumokėjo tik 166 li-tus pelno mokesčio. Paklausus, kodėl taip atsitiko, negi ruošiasi bankrutuo-ti, pašnekovas diplomatiškai išsisuko, kad neva mokesčius galima perkelti į kitus metus, pajamas galima inves-tuoti ir su valstybe atsiskaityti vėliau. K.Šaulio verslas nėra milijoninės ap-imties. O štai LMSA narės, Pane-vėžyje registruotos UAB „Bangenės miškas“ apyvarta 2012 m., VMI duo-menimis, viršijo 2 mln. litų. Tačiau mokesčių valstybei – nulis.

„Tai todėl, kad mes nuostolį tu-rime. „Nesuvalgytą“ dar iš krizinių metų“, – priežastį, kodėl valstybei ne-mokėjo pelno mokesčio, aiškino dar vienas LMSA valdybos narys, „Ban-genės miško“ direktorius Vidmantas Čaikauskas ir prisipažino, kad nuos-tolį sumažino „gal iki 600 tūkstan-čių“. Jis teigė, kad bendrovė privalėjo parduoti nemažai turėtų miškų, kad galėtų laiku atsiskaityti su banku ir nebankrutuoti. „Bangenės miškui“ gimininga bendrovė „Bangenė“, kuri skelbiasi „daugiau kaip dešimtmetį pirmaujanti medienos eksporto įmo-nė“, VMI teigė 2012 m. turėjusi tik nepilnus 200 tūkst. litų pelno, nuo ku-rio sumokėjo apie 17 tūkst. litų paja-mų mokesčio. Tais metais bendrovės apyvarta gerokai viršijo 20 mln. litų.

Miško savininkų ir verslinin-kų teigimu, juos labiausiai nerami-na nežinia, kaip reikės mokėti naują mokestį. „Įstatyme pasakyta – nuo stataus miško ir nuo pagamintos ža-liavinės medienos. Ir dabar suprask, ar skaičiuos mokesčius nuo pirminio savininko, kuris pardavė statų miš-ką, ar mokėti teks ir mišką išsikirtu-siam bei pardavusiam?“ – būgštavo K.Šiaulys. Jo manymu, prieš prii-mant įstatymo pataisas šiuos niuan-sus jau turėjo aptarti Finansų minis-terija bei VMI.

„Tai reiškia, kad būtų atimtos vi-sos apyvartinės lėšos. Jei toks įsta-tymas bus priimtas, įmonė turės stabdyti veiklą, antraip po metų ar dvejų bankrutuos“, – sakė dar vie-nas LMSA valdybos narys Sergejus Lavrenovas, vienos didžiausių Lie-tuvoje apvaliosios medienos tiekėjų UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius. „Medį nupjovei – mo-kėk, ištempei į palaukę – mokėk, par-davei rąstus – mokėk“, – pašnekovas sakė šiandien būtent taip suprantan-

tis naujo mokesčio įvedimo schemą ir būgštavo, kad papildomu mokesčiu gali būti apmokestinami net įvairūs medienos gaminiai.

S.Lavrenovas atviravo, kad naujas mokestis „Dzūkijos miškui“ per metus papildomai būtų apie 1,5 mln. Lt. VMI duomenimis, „Dzūkijos miškas“ yra di-džiausius mokesčius valstybei sumo-kanti LMSA narė. 2012 m. ji sumokėjo beveik 880 tūkst. litų pelno mokesčio. Beje, bendrovės apyvarta mažai kuo skiriasi nuo „Bangenės“, nors veiklos panašios. UAB „Bangenės miškas“ direktorius V.Čaikauskas sakė taip pat nežinantis, kaip bus skaičiuoja-mas naujas mokestis.

Aktualijos

valstietis.lt.

, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmi-ninkas

P -

---

--

-

--

--

-

-

--

-

-

-

-

---

---

-

-

alloverpress.ee nuotrauka

3Nr. 12 (9340)

Atkelta iš 1 p.

Papiktino veiveriškius

Veiverių seniūnijos gyventojai jau būtų susitaikę su Prienų ra-jono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Rimos Zablackienės raginimu užmiršti prieš trejus metus valdininkų pa-darytas klaidas ir pasitarti, kaip jas kuo skubiau ištaisyti, tačiau jos pa-valdinė Architektūros ir urbanisti-kos skyriaus vedėja Dalia Joneliū-nienė staiga pareiškė, kad Prienų savivaldybė net neprivalėjo ir da-bar neprivalo gyventojams prista-tyti „Rail Baltica“ projekto. Tai-gi, veiveriškiai, žinokite savo vietą.

„Jokiame teisės akte neparašyta, kad mes turėtume projektą derin-ti su gyventojais ir ar tarp susirin-kusiųjų yra nors vienas atestuotas ekspertas?“ – žvelgdama virš žmo-nių galvų valdininkė išdidžiai rėžė į Veiverių seniūnijos salę gausiai susi-rinkusiems žmonėms. Vėliau paaiš-kėjo, kad projektui pritarė būtent ji, susirinkime Veiveriuose kaip žemė tylėjęs žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis ir prieš trejus metus rajono savivaldybės į kampą įvarytas Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas.

Skyriaus vedėjos įžūlumas papik-tino veiveriškius. „Taip, įstatymuo-se nenumatyta, kad reikia derinti su gyventojais, tačiau ji ir buvo ta atestuota ekspertė, todėl pirmiau-sia ir turėtų atsakyti, kodėl pritarė projektui, kuris pablogino Veiverių seniūnijos gyventojų gyvenimo są-lygas“, – sakė susirinkimą vedęs Vy-tautas Drūlia.

Prienų rajono savivaldybės val-dininkų kompetenciją atskleidžia tai, kad ne jie, o R.Zablackienė į užrašų knygelę užsirašinėjo gyven-tojų pageidavimus ir pasiūlymus. O jos pavaldiniai dėl kiekvieno pasiū-lymo priekaištavo gyventojams ir vis kartojo, kad savivaldybė neturi galios įgyvendinti gyventojų pa-geidavimus.

Galima tik spėlioti, kodėl į susi-tikimą neatvyko Prienų rajono me-

ras, socialdemokratų partijos narys Vytas Bujanauskas ir administraci-jos direktorius, Liberalų ir centro sąjungai priklausantis Algis Mar-cinkevičius. Kažin ar garbinga vy-rams slėptis už gležnų administ-racijos direktoriaus pavaduotojos pečių, juolab kad R.Zablackienė pavaduotojos pareigas pradėjo eiti tik prieš pusmetį. Apie rajono vado-vų pomėgį žaisti slėpynių papasako-jo ūkininkas Martynas Butkevičius: „Ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus vardu kreipiausi į rajono merą dėl nuolatinių susitikimų su žemdir-biais būtinybės. Bet kurio kito rajo-no vadovai būtų pritarę tokiai žmo-nių iniciatyvai, tik ne Prienų rajono vadovas. Meras man raštu priminė įstatymus, kurie reglamentuoja sa-vivaldybės funkcijas žemės ūkio sri-tyje. Tarsi tyčiodamasis iš mūsų pa-

siūlymo aktyviau bendrauti, meras savo raštą baigė priminimu, kad jo atsakymą galiu skųsti įstatyme nu-statyta tvarka. Todėl nesistebiu, kad ir žemesnio lygio Prienų savival-dybės valdininkai į mus, paprastus žmones, žvelgia tarsi su panieka.“

Rajono vadovai gavo pylos ir nuo susitikime dalyvavusio Seimo Kai-mo reikalų komiteto nario Vytauto Kamblevičiaus: „Mero vietoje aš ma-žiausiai dvi dienas per savaitę pra-leisčiau Vilniuje, ieškodamas galimy-bių koreguoti „Rail Baltica“ atkarpos

Prienų rajone projektą. Gerai žinau, kad tokių galimybių dar yra, tačiau reikia dirbti. Prienų valdininkų elge-sys susirinkime mane apstulbino – gali pamanyti, kad jie atvyko į indė-nų rezervatą ir galvoja, jog žmonės nieko nesupranta, nemoka skaityti.“

Išlindo brokas

Gana kompetentingai į seniūni-jos gyventojų klausimus atsakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. specia-listas Darius Bagdonavičius ir pro-jekto „Rail Baltica“ vadovas Riman-tas Šiaudinis, o štai „Rail Baltica“ rangovo AB „Eurovia Lietuva“ at-stovas Artūras Valius pelnė įžūliau-sio svečio titulą.

R.Šiaudinis išbandė veiveriškių reakciją pareikšdamas, kad nutiesus naują geležinkelio vėžę gyventojams

kirsti geležinkelį sąlygos nepablogės, todėl projekte nenumatyta įrengti viadukų nei pėstiesiems, nei tech-nikai. Tačiau svečias nutilo, kai vei-veriškiai priminė apie pastaraisiais

metais ant geležinkelio žuvusias dvi seniūnijos gyventojas, nors trauki-niai iki tol važiuodavo palyginti ne-dideliu greičiu. Nutiesus naują vėžę jie važiuos greičiau ir jų važiuos ge-rokai daugiau – apie 80 traukinių per parą.

„Per pervažas reikės važiuo-ti ir lėtaeige žemės ūkio technika. Ji gali užstrigti, taip Veiveriuose jau buvo nutikę ne kartą. Ar prieš kilometrą pastebėjęs kliūtį 120– 200 km/val. greičiu lėksiantis trau-kinys sustotų?“ – klausė jaunasis ūkininkas Ovidijus Drūlia.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. specialistas D.Bagdonavičius tik purtė galvą. Sustabdyti nepavyktų, net jeigu apie kliūtį būtų pranešta prieš kelis kilometrus. „Sutinku, kad saugumo sąlygos nepagerėjo, tačiau dabar viadukų įrengimas jau yra ne mūsų, o savivaldybės reikalas“, – at-vėrė kortas „Lietuvos geležinkelių“ atstovas D.Bagdonavičius.

Štai ir paaiškėjo projektui prita-rusių savivaldybės darbuotojų darbo brokas. Valdininkai tokių aplinkybių nenumatė, o pasitarti su seniūnijos žmonėmis neatvyko. Paradoksalu, kad skyriaus vedėja D.Joneliūnienė net išgirdusi tokius argumentus bandė gintis: „Jūs kalbate apie tiki-mybių teoriją.“ Ar avarijos ant gele-žinkelio ir mirtimi pasibaigę nelai-mingi atvejai yra tikimybių teorija? Veiveriškiai paragino arogantiškąją skyriaus vedėją atvykti į Veiverius ryte ir pasižiūrėti, kaip geležinke-lio vėžę įveikia į mokyklą einantys vaikučiai, ir pabandyti tai padary-ti pačiai.

Gera pamoka

Itin įžūliai į gyventojų klausi-mus atsakinėjęs rangovų atstovas galiausiai buvo priverstas pripažinti, kad teks taisyti ne tik sunkiasvorio transporto sugadintas Veiverių gat-ves, bet ir suniokotas perlaidas bei griovius. Atliktus darbus savo pa-rašu turės patvirtinti Veiverių se-niūnas. Lieka tikėtis, kad jis bus reiklus.

Dėl iškilusių problemų Veiverių seniūnijos gyventojai nutarė raštu kreiptis į Seimą, Vyriausybę, Susi-siekimo ministeriją ir Prienų rajono savivaldybę. Tarp pagrindinių reika-lavimų – įrengti pėsčiųjų viaduką Mauručių geležinkelio stotyje, po-žeminį viaduką gyvuliams ir žemės ūkio technikai prie Pažėrų pervažos, prie geležinkelio įrengti atitvaras gyvuliams, sumontuoti plastikinius langus namuose, kurių nesieks garsą sulaikanti akustinė sienelė.

Veiveriškių susirinkimas buvo gera pamoka ir Prienų rajono sa-vivaldybės valdininkams. Regis, jų arogancijos sumažėjo. Administ-racijos direktoriaus pavaduotoja R.Zablackienė sakė, kad tokie su-sitikimai labai svarbūs, ir pažadėjo po 2–3 savaičių dar kartą atvykti į Veiverius aptarti veiksmų stra-tegijos.

Aktualijos

Priešpilnis.

17.10.

RytojŠiandien

--

--

-

orai.lt, VL inf.

-1 +2°

-1 -3°

+1 +3°

-1 -3°

Poryt +2 +4°

-2 -4°

-

-

-

Autoriaus nuotraukos

Sužibo viltis gyventi

Vizitinė namų kortelė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Dauguma savo aplinką gražina taip, kaip išmano. Kiti samdo apželdintojus, tačiau jų paslaugomis retai būna patenkinti.

Nijolė Baronienė

Kiekvienuose namuose yra mažesnis ar didesnis prieškambaris. Tai – erdvė, kurią žmogus pamato tik įžengęs į namus.

Rapolas Tamošiūnas

Kaip nepakliūti į auksaburnių pinkles

Rengiamas apynasrismoterų žudikui

Archajišku lietuvišku instru-mentu – skrabalais – gro-jantis Regimantas Šilinskas pasakojo, kad svarbu žinoti, kokį kelią pasirinkti, ir eiti tuo keliu, nesvarbu, ką apie tave galvoja kiti.

Marius Eidukonis

11 p.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikoje onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams pradėtas taikyti naujas vėžio gydymo metodas – intraperitoninė hiperterminė chemoterapija.

Alė Sima

Vasario 16-ąją sukanka 65 metai, kai buvo priim-ta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija.

Nijolė Petrošiūtė

17 p.

Istorijoje baltų puslapių nebūnaSkrabalų supančiotas visam gyvenimui

Vasario 4-ąją, pasauliui minint kovos su vėžiu dieną, sergančios kiaušidžių vėžiu Lietuvos moterys iš sveikatos apsaugos ministro reikalavo vienodų teisių visiems ligoniams.

Aušrinė Šėmienė